Civilinio proceso teisės principų samprata, jų reikšmė, klasifikacija, tarpusavio santykis

Principų reikšmė:1. Principai yra labai svarbūs aiškinant teisę. Dažnai mes sužinome, kodėl yra tam tikra teisė norma tik principų pagalba.

Kad principai svarbūs, patvirtina CK 1 knygos 4 straipsnis. Sisteminis teisės normų aiškinimas reiškia, kad tesės normas turime aiškinti pradedant Konstitucija ir toliau jau ir pačiais įstatymais. Šiandien dauguma klaidų daroma dėl nesugebėjimo žiūrėti į teisės normas sistemiškai.

2. Labai svarbūs sprendžiant kolizinius klausimus. Neretai susiduriama su prieštaravimais tarp kelių teisės normų. Teismui tenka tais kolizijas spręsti, todėl vėl remiamasi teisės principais. Spręsdami, kurios teisės normos naudai mes turime aiškinti, vėl turime remtis teisės principais. Jeigu kita norma riboja principą, tai ji nereikšminga savaime.

3. Naudojami teisės spragų užpildymui. Būna situacijų, kai nėra konkrečius teisinius santykius reguliuojančių teisės normų. Gyvenimas keičiasi greitai, todėl tų spragų yra visada. Teismas negali atsisakyti spręsti bylos motyvuodamas tuo, kad neįtvirtintas santykis teisės normomis. Vadinasi teismas turi užpildyti tą spragą. Čia vėl yra taikomi teisės principai. CPK 4 str. 5 punkte pasakyta, kad “jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos”.

4. Argumentavimo principas. Bylinėjimasis pasireiškia tuo, kad visi teismo proceso dalyviai savo teiginius turi argumentuoti, ir daugiausia tai daro principų pagalba. Geras principų išmanymas padeda sąžiningai išspręsti bylą.

Nereikia daryti klaidos, tai yra į principus reikia žiūrėti sistemiškai. Aiškinant vieną principą, mes įžengiame į kito principo sąvoką. Būtina rasti pusiausvyrą, nei vienas principas negali būti ignoruojamas.

Principų klasifikacija:Pagal tai, kur vienas ar kitas principas įtvirtintas:1) konstituciniai. Jeigu principas įtvirtintas konstitucijoje, jo reikšmė didesnė; 2) paprastuose įstatymuose įtvirtinti.Jeigu yra kolizija tarp įstatymuose įtvirtintų ir konstitucijoje įtvirtintų principų, tai taikomi konstitucijoje įtvirtinti

principai.Pagal veikimo sferą:1) bendrieji teisės principai – galioja visoje teisinėje sistemoje (teisingumo);2) tarpšakiniai teisės principai – būdingi kelioms teisės šakoms. Kadangi CPT yra viena iš procesinių teisės šakų, tai

savaime aišku, kad yra visoms procesinėms teisės šakoms būdingų teisės principų (rungimosi). Jų turinys šiek tiek skiriasi;3) šakiniai principai – būdingi konkrečiai teisės šakai ar netgi atskiram institutui, pvz., bendradarbiavimo principas CPT.Pagal tai, kurioje CP dalyje veikia ir kurioje proceso dalyje taikomas:1) principai, kurie nustato teismo padėtį civiliniame procese:- teisingumą vykdo tik teismai;- teismų nepriklausomumo;- vadovavimas procesui;- kooperavimosi arba bendradarbiavimo su šalimi principas;- teismo pasitarimo slaptumo principas.2) principai, kurie nustato šalių kaip pagrindinių proceso dalyvių, padėtį:- tesės į teisminę gynybą principas;- teisės į tinkamą arba sąžiningą procesą principas;- šalių procesinio lygiateisiškumo principas;- teisės būti išklausytam principas;- draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principas.3) principai, kurie nustato įrodinėjimo pagrindines taisykles CP:- rungimosi principas;- laisvo įrodymų vertinimo principas.4) principai, kurie nustato ginčo arba bylos nagrinėjimo procesinę tvarką:- proceso viešumo principas;- valstybinės proceso kalbos principas;- žodiškumo principas (bylos nagrinėjamos žodžiu, išskyrus įst. nust. Išimtis);- tiesioginio dalyvavimo principas (reiškia, kad tiriant įrodymus bei nagrinėjant bylą šalys turi teisę užduoti klausimus

liūdytojui, susipažinti su bylos medžiaga);- proceso vientisumo principas – teismas, pradėjęs nagrinėti bylą, turi ją nagrinėti kol užbaigs. Negali pradėti nagrinėti

kelių bylų iš karto;- proceso operatyvumo principas (proceso koncentracija). Reiškia, kad byla turi būti išnagrinėta per protingą terminą.

Atskirų civilinio proceso teisės principų turinys5 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos1. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar

ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.2. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.3. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba

įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija.

4. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai. 6 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principuTeisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu,

nepaisydami jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, kitų aplinkybių.

7 straipsnis. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas 1. Teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų

išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

2. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

8 straipsnis. Kooperacijos principas Teismas, šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad

byla būtų tinkamai išnagrinėta. 9 straipsnis. Teismo posėdžio viešumas1. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras –

žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį.

2. Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, vertėjai bei ekspertai.

3. Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus bylas dėl įvaikinimo.

4. Į teismo posėdžių salę jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys neįleidžiami, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.

5. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą dalyvaujantys byloje asmenys privalo informuoti posėdžio pirmininką. Dalyvaujantys byloje asmenys, neinformavę teismo apie daromą garso įrašą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones. Asmenims, pažeidusiems šį draudimą teismo posėdžio metu, taikoma įstatymų numatyta atsakomybė.

10 straipsnis. Bylos medžiagos viešumas1. Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos

uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę daryti bylos medžiagos nuorašus ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas.

2. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas.

3. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo atitinkamo teismo pirmininkui turi pateikti nustatytos formos prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą bei susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tikslą. Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato Teisingumo ministerija suderinusi su Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

4. Su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys, kuriems ši teisė yra specialiai suteikta vadovaujantis įstatymais.

11 straipsnis. Proceso kalba1. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba.2. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.3. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto. 12 straipsnis. Rungimosi principasCivilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas

aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

13 straipsnis. Dispozityvumo principasŠalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis

procesinėmis teisėmis.  14 straipsnis. Betarpiškumo principas1. Teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.2. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje.3. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.4. Dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo

posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. 15 straipsnis. Žodiškumo principasŠalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu,

išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. 16 straipsnis. Bylos nagrinėjimo nepertraukiamumas ir teisėjų sudėties nekintamumas1. Civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas negali nagrinėti jokių kitų bylų, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus.2. Jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta

nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta.

3. Jeigu civilinei bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti skiriamas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teismo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties teisėjas, jį pakeičia. Atsarginiam teisėjui stojus į pasitraukusiojo vietą, byla nagrinėjama toliau.

17 straipsnis. Šalių procesinis lygiateisiškumasŠalių procesinės teisės yra lygios. 18 straipsnis. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumasĮsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms,

tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 19 straipsnis. Sprendimo priėmimo slaptumas1. Sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti tik teisėjas

(teisėjai), kuris (kurie) nagrinėjo konkrečią bylą.2. Sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje teisėjams draudžiama

konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su bylos išsprendimu. 20 straipsnis. Valstybės garantuota teisinė pagalbaFiziniai asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.  21 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumasTeisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.