1

Priedai:Direktoriaus įsakymai:

Nr.1 Direktoriaus įsakymas 2017-06-12 Nr. V-31 dėl ugdymo plano rengimo grupės sudarymo;

Nr.2Direktoriaus įsakymas 2017-06-12 Nr. V-31 dėl ugdymo plano rengimo turinio, nuostatų,

principų, pamokų 10% didinimo ir mažinimo.Protokolai:

Nr.1 Mokytojų metodikos grupės posėdžio protokolas;

Nr.2 Mokytojų tarybos posėdžio protokolas;

Nr.3 Mokyklos tarybos posėdžio protokolas;

Nr.4 Vaikų gerovės komisijos posėdžio protokolas.

Tvarkos: Nr.5

Mokyklos tėvų informavimo ir švietimo tvarka, patvirtinta direktoriaus įsakymu 2017-06-15 Nr. V-34 );

Nr.6 Mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta direktoriaus

įsakymu 2016-02-18 Nr. V-18 ;

Nr. 7Mokyklos švietimo pagalbos teikimo tvarka, patvirtinta direktoriaus įsakymu 2015-05-29

Nr. V-42;

Nr. 8 Bendrieji kalbos ugdymo reikalavimai mokykloje, patvirtintas direktoriaus įsakymu 2017-

06-15 Nr. V-33. Nr.9

Daujėnų pagrindinės mokyklos ugdymo turinio planavimo, prevencinių ir kitų programų integravimo į ugdymo turinį tvarkos aprašo, patvirtinta direktoriaus įsakymu 2016-02-17 Nr. V-17.

Nr.10SEU įgyvendinimas mokykloje, patvirtinta direktoriaus įsakymu 2017-06-14 Nr. V-32.

Nr.11Mokyklos socialinės – pilietinės veiklos organizavimo tvarka, patvirtinta direktoriaus

įsakymu 2017-06-15 Nr. V-33. Nr.12

Laisvės kovų istorijos programos integracija į mokomuosius dalykus.

2016-2017 M. M. UGDYMO PLANO ĮGYVENDINIMO ANALIZĖ

2

2016-2017 m. m. ugdymo planas buvo parengtas darbo grupės, sudarytos iš mokyklos vadovų, metodinių grupių pirmininkų, mokytojų, tėvų atstovų. Planas parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais, kitais teisės aktais ir įgyvendintas..

2016 m. rugsėjo 1 d. 1-4 klasių sukomplektuoti 3 komplektai, mokėsi 38 mokiniai, iš jų Kriklinių pradinio ugdymo skyriuje – 1 jungtinių klasių komplektas (1-2-4 kl.) – 11 mokinių. 5-10 kl. klasių – 6 komplektai, kuriuose mokėsi 68 mokiniai, mišriuose grupėse buvo 19 vaikų. Iš viso – 125 mokiniai. Mokykloje dirbo 22 pedagoginiai darbuotojai: 18 mokytojų, 2 priešmokyklinio ugdymo pedagogės, socialinė pedagogė, specialioji pedagogė- logopedė, 1 psichologė. Socialinė pedagogė kartu yra ir pradinio ugdymo mokytoja. Atestacinės kategorijos: 5 mokytojai yra metodininkai, 14 – vyresniųjų mokytojų, 3- mokytojai.

Siekdama geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams, padėti jiems pasiekti geresnių rezultatų, mokykla didelį dėmesį skyrė ugdymo(-si) rezultatų gerinimui, ugdymo turinio įgyvendinimo tobulinimui, mokinių saviraiškos ir kūrybiškumo ugdymo plėtotei. Mokytojai savanorystės principu pagal poreikį sėkmingai taikė individualias, grupines konsultacijas atliepiant mokinių poreikius, ypač pradinių klasių mokytojos. Kruopščiai buvo aiškinamasi praleidžiamos be rimtos priežasties pamokos, nes jos daro įtaką pasiekimų rezultatams.

2,4,6,8 klasių mokiniai dalyvavo standartizuotų testų laikyme. Jų rezultatai išanalizuoti ir aptarti mokytojų tarybos posėdyje, metodikos grupėse, priimtos priemonės pasiekimams gerinti. Mokytojai pakoregavo planus atsižvelgdami į MNPP rezultatų analizę, vyko trumpalaikės konsultacijos, racionaliau išnaudojamas pamokos laikas.

Visi ketvirtokai įgijo pradinį išsilavinimą ir gavo pradinio išsilavinimo pažymėjimus. 7 dešimtokai įgijo pagrindinį išsilavinimą ir gavo pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus. 2017 m. PUPP įvertinimų vidurkiai: matematikos – 5,14 %, lietuvių k. -5,5 % . Patenkinamą pasiekimų lygį iš matematikos pasiekė 5 mokiniai - 5,77 %, iš 7 laikiusiųjų, o lietuvių k. - 6 (86 %). Neišlaikiusių nėra. Neigiamais įvertinimais išlaikė 3 mokiniai (4,3%), lietuvių k. – 1 (14%).

Mokykla atsižvelgia į mokinių amžių, poreikius ir sudaryti tinkamas sąlygas jų saviraiškai. Neformaliajam ugdymui panaudota 18 valandų. Iš jų – 5 val. skirtos sportinei veiklai, kurią lankė 66 mokiniai (51,96%). 8 val. buvo skirtos meninei kultūrinei mokinių saviraiškai, 5 val. – kitokiai mokinių veiklai, lankė 45 mokiniai (35,47%). 97% mokinių aktyviai dalyvauja būrelių veikloje, mokyklos ir bendruomenės renginiuose. Gilias tradicijas turi ir muzikos mokytojos vadovaujamas būrelis, kuriame ugdomi ne tik vokaliniai gebėjimai, bet ir judesys. Būrelio nariai yra visų renginių, kurie vyksta mokykloje ir bendruomenėje, dalyviai, ypač aktyviai dalyvavo rajono renginiuose. Džiaugiamės mokinių sportiniais pasiekimais rajone: rajono mokyklų smiginio varžybose buvo I vieta, todėl mokiniai vyko į LR mokinių finalines smiginio varžybas Šiauliuose.

Buvo sudaryta galimybė dėstyti žmogaus saugą neintegruotu būdu. 5-10 kl. socialinei – pilietinei veiklai 5-6 kl. mokiniams buvo skirtos 7 val., o 7- 10 kl. – 12 val. Valandas mokiniai rinkosi patys, jos buvo surašomos į mokyklos 5 -10 kl. socialinį – pilietinį pasą.

Mokyklos ugdomoji veikla vyksta organizuotai, siekiant neformalaus ir formalaus ugdymo prasmingos integracijos. Vyko nemažai ir įvairių renginių: akcijų, konkursų, sportinių varžybų. Dalyvauta tarptautiniuose konkursuose: informatikos ir IT konkurse „Bebras“, matematikos

„Kengūra 2016“, kalbų konkurse „Kalbų kengūra 2016“, „Olympis 2016“. Dalyvauta ir kituose rajoniniuose konkursuose.

Mokykloje vyko vasaros socializacijos stovykla „Mes ir mus supantis pasaulis“.

Bibliotekoje, skatinant mokinių skaitymą ir klausymą, jau kelintus metus vyksta garsinio skaitymo pamokėlės 1-6 kl. mokiniams.

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas buvo orientuotas į mokinių pažangos vertinimo pamokoje kompetencijų įtvirtinimą ir naujų įgijimą, mokinių mokėjimo mokytis kompetencijų tobulinimą, dalyko metodikos žinių atnaujinimą. Kvalifikaciniuose renginiuose dalyvavo visi mokytojai (100%).

Atnaujinama mokyklos aplinka, stiprinama jos materialinė bazė. Aprūpinimas mokymo priemonėmis ir vadovėliais vyksta planingai, atsižvelgiant į mokytojų pageidavimus ir mokinių poreikius. Skiriamų lėšų pakanka, tad visų klasių mokiniai ir visų mokomųjų dalykų mokytojai turi reikiamas mokymo priemones ir vadovėlius. Mokytojų darbo vietos kompiuterizuotos, kiekvienoje klasėje yra interneto prieiga ir projektorius.

Kitų mokslo metų prioritetu išlieka mokinių ugdymo kokybė, jų pasiekimų gerinimas

3

2017–2018 METŲ PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Daujėnų pagrindinės mokyklos pagrindinio ugdymo programos ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimą 2017-2018 mokslo metais. 2. Mokyklos ugdymo plano tikslai: 2.1. apibrėžti pagrindinio ugdymo programos ugdymo plano vykdymo mokykloje principus ir reikalavimus; 2.2. padėti mokyklai formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis pagal savo išgales pasiektų kuo aukštesnių mokymosi rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų bei dalykinių kompetencijų. 3. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai: 3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programai įgyvendinti mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą; 3. 2. konkretizuoti mokyklos ugdymo turinį ir jį pritaikyti pagal mokinių mokymosi poreikius; 3.3. nustatyti reikalavimus ugdymo procesui mokykloje organizuoti.

4. Ugdymo planuose vartojamos sąvokos:4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias,

gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

4.3. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų.

4.4. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

4.5. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.6. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

4.7. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

4.8. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

4.9. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4

PIRMASIS SKIRSNISMOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

5. Ugdymo organizavimas 5–10 kl.:

5.1. 2017–2018 mokslo metai.

5.1.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2017 m. rugsėjo 1 d.

5.1.2. Ugdymo proceso trukmė 5–10 klasių mokiniams – 181 ugdymo diena (36 savaitės).

5.1.3. Ugdymo procese skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d.Žiemos (Kalėdų) atostogos 2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 3 d.Žiemos atostogos 2018 m. vasario 19 d. – vasario 23 d.Pavasario (Velykų) atostogos 2018 m. balandžio 3 d. – balandžio 6 d.

5.1.4. Vasaros atostogos 5- 10 klasių mokiniams skiriamos pasibaigus ugdymo procesui: atostogų pradžia – 2018-06-16; atostogų pabaiga – 2018-08-31. (Mokyklos tarybos protokolas Nr.3)

6. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, ugdymo procesą skirsto pusmečiais:

I pusmetis nuo 2017-09-01 iki 2018-01-19 II pusmetis nuo 2017-01-20 iki 2018-06-15 (Mokyklos tarybos protokolas Nr.3)

7. Mokyklos sprendimas dėl 2017-2018 m. m. 10 ugdymo dienų.8. Mokyklos sprendimas dėl 5 ugdymo dienų 2017-2018 mokslo metais:

8.1. 5 ugdymo dienas mokykla organizuoja vykdydama integruotą tarpdalykinį projektą “Daujėnų seniūnijos gamtiniai paminklai“. Projekto pradžia 2018-06-01, projekto pabaiga 2018-06-08. Trukmė 20 valandų (viena diena - 4 val.).

8.2. Kita 5 dienų veikla, kurios pradžia 2018-06-11, pabaiga 2018-06-15. Trukmė 20 valandų (viena diena - 4 val.):

Veikla Data Vieta AtsakingiPažintinės ekskursijos 06-11 Klasių vadovaiMeninė teatrinė veikla 06-12 Daujėnų

bendruomenės klojimo teatras

Klasių vadovaiKūrybinė saviraiška netradicinėje aplinkoje

06-13,14 Klasių vadovai

Teatro diena 06-15 Klasių vadovai

9. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka.10. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei,

ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Mokyklos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja rajono švietimo ir sporto skyrių.

11. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

5

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

12. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ ( toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas) ir kt.

13. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti rengiamas mokyklos ugdymo planas. Mokyklos ugdymo planas – tai ugdymo turinio įgyvendinimo, vadovaujantis mokyklos susitarimais, bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais kitais teisės aktais, aprašas.

14. Mokyklos ugdymo planą rengia direktoriaus įsakymu 2017-05-24 Nr. V-25 patvirtinta ugdymo plano rengimo grupę. Ugdymo plano rengimą koordinuoja direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Mokyklos ugdymo planas rengiamas, vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais.

15. 2017-2018 m. m. ugdymo planas rengiamas vadovaujantis ugdymo plano rengimo turiniu, principais ir formomis, patvirtintomis direktoriaus įsakymu 2017-06-12 Nr. V-31, kurios nurodo kokius sprendimus dėl ugdymo plano teikia mokyklos savivalda, metodikos grupės, komisijos.

16. Mokyklos ugdymo planas rengiamas vieneriems mokslo metams. Mokykla ugdymo organizavimo sprendimų kasmet neatnaujina, nes jie atitinka Bendrųjų ugdymo planų nuostatas, mokyklos išsikeltus ugdymo tikslus ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančius teisės aktus.

17. Rengiant mokyklos ugdymo planą ugdymo programai įgyvendinti yra susitarta dėl: 18. Rengiant mokyklos ugdymo planą ugdymo programai įgyvendinti yra susitarta dėl

šių BUP punktų: 18.1. Ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo įgyvendinimą

Socializuotas mokymas internete- kai mokinys ir mokytojas naudojasi savo technologijomis užduotims atlikti; „apverstoji klasė“; prisitaikantis vertinimas; mokymosi festivaliai – moksliukų viktorinos; brikolažas – kai mokymuisi tinka visi po ranka pakliuvę objektai.

18.2. Bendrų kalbos ugdymo reikalavimų mokykloje (skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir kt.).

„Bendrieji kalbos reikalavimai mokykloje“- patvirtinti direktoriaus įsakymu 2017-06-15 Nr. V-33.

6

18.3. Skaičiavimo ir skaitmeninių gebėjimų ugdymo per visų dalykų pamokas, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį.

Skaičiavimui ir skaitmeniniams gebėjimams taikyti naudotis atviro kodo programomis ( vyresnėms klasėms); mokomuosius kompiuterinius žaidimus - žemesnėms klasėms.

18.4. Mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo formų ir laikotarpių.

Mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka 2016-02-18 Nr. V-18.

18.5. Mokinių, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų (toliau – žemi pasiekimai) mokymosi pagalbos priemonių.

Skirti trumpalaikes konsultacijas.Organizuoti pažangiųjų mokinių pagalbą kitiems mokiniams.Namų darbus atlikti mokyklos laisvoje erdvėje pagal mokinių norą.Skatinti tėvų domėjimąsi vaikų pasiekimais.

18.6. Socialinės-pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą.

Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne ir mokinių socialiniame-pilietiniame pase. Mokinys (5-10 kl) per metus privalo surinkti nemažiau kaip 10 valandų. Už vieną valandą mokinys gauna vieną įskaitą. Kiek surenka valandų, tiek turi įskaitų.Žr. į 28.2 punktą

18.7. Ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias papildomas programas ir kokiu būdu numatoma integruoti į mokyklos ugdymo turinį.

ETNINĖS KULTŪROS. Skirtas modulis 5kl. (17 val.) iš mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtų pamokų. Integravimas į muzikos būrelį, teatro ABC ( 5 val. per mokslo metus). KARJEROS UGDYMO. Integruojama klasės vadovo veiklą-5 val. per mokslo metus; į neformaliojo ugdymo veiklą -pagal galimybę.ALKOHOLIO, TABAKO IR KITŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJKIMO PREVENCIJOS PROGRAMA. Integruojama į biologijos, gamtos ir žmogaus dalykus ( 5 val. per mokslo metus kiekvienai klasei) bei mokyklos sveikatos priežiūros specialistės veiklą pagal galimybę ( 5 val. per mokslo metus kiekvienai klasei)

SVEIKATOS, LYTIŠKUMO UGDYMO, RENGIMO ŠEIMAI PROGRAMA. Skirtas modulis 8 kl. (17 val.) iš mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtų pamokų.Integruojama į dalykus po 5 val. per mokslo metus.Integruojama į klasės vadovo veiklą 10 val. per mokslo metus.Integruotų programų pasiekimų vertinimas.Jei integruota į dalyko turinį- neformaliuoju vertinimu ( kaupiamaisiais taškais).Jei programa įgyvendinama moduliu- „įsk“/“neįsk“;Jei integruota į neformaliojo ugdymo veiklą, klasės veiklą- stebėjimu.

18.8. Nuoseklios ir ilgalaikės socialines emocines kompetencijas ugdančios prevencinės programos pasirinkimo.

SEU įgyvendinimo mokykloje tvarka, patvirtinta 2017-06-14 Nr. V-32. Skiriami moduliai 5 ir 6 klasei po 17 val. iš mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtų pamokų, integruojama į dalykus, klasės vadovo veiklą.

18.9. Pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimo (dermės su

Pažintinė ir kultūrinė, meninė, sportinė, projektinė veikla integruojama į ugdymo procesą ir yra privaloma 5-10 kl.

7

bendrosiomis programomis užtikrinimas, organizavimo laikas ir kt.

mokiniams. Trukmė 5 d. per mokslo metus po 4 val. (20 val.).

18.10. Mokymo(-si) virtualiosiose aplinkose prieinamumo.

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. mokykloje bus įdiegtas el. dienynas, mokytojai naudosis Eduko klase.

18.11. Mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą.

Kitos mokomosios aplinkos: gamtinė aplinka, kultūros įstaigos, B. Brazdžionio edukacinis centras, muziejai, bažnyčia ir kt.

18.12. Švietimo pagalbos teikimo. Švietimo pagalbos teikimo tvarka mokykloje, patvirtinta 2015-05-29 Nr. V-42.

18.13. Dalykų mokymo intensyvinimo. Skiriamos dvi pamokos pagrečiui šiems dalykams: lietuvių k., dailei, technologijoms, anglų k., chemijai, fizikai, gamtai ir žmogui 6 kl.

18.14.Dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus kiekvienoje klasėje, užtikrinant bendrosiose programose numatytus mokinio pasiekimus.

Pamokos dalykams skirstomos pagrindinio ugdymo mokytojų metodikos grupėje, atsižvelgiant į mokytojų dalykininkų pasiūlymus bei turimas lėšas. Su pamokų paskirstymų supažindinami mokytojai.

Pagrindinio ugdymo mokytojų metodikos grupės protokolas Nr.119. Mokiniams, be privalomojo ugdymo turinio dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų

124 punkte, mokykla siūlo informacinių technologijų pasirenkamąjį dalyką 8 klasei ir šiuos modulius: etninės kultūros 5 klasei 17 val., sveikatos, lytiškumo ir rengimosi šeimai 8 klasei 17 val., prevencijos modulis 5 ir 6 klasei po 17 val.

20. Mokykla, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių turinį, vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo“.

21. Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytais atvejais mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo planą arba mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

22. Mokykla vadovaujasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, patvirtinimo“.

23. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos taryba ir rajono švietimo ir sporto skyriumi.

TREČIASIS SKIRSNISMOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

24. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 25. Mokykla sudaro galimybes mokiniui užsiimti fiziškai aktyvia veikla:

prieš pamokas, pertraukų metu, žaisti stalo tenisą; organizuoti įvairią fizinę veiklą mokyklos patalpose, kurią kartą per mėnesį inicijuoja

budinti klasė ir mokytojai; naudotis treniruokliais koridoriuje; organizuoti mokyklos sportines varžybas; dalyvauti integruotuose žygiuose, sporto būreliuose;

8

sudaryti galimybes mokiniams kūrybingai fizinei veiklai lauke įrengiant sporto inventoriaus spintą, už kurią atsakingi budintys, valytojos, klasių vadovai, kūno kultūros mokytoja.

(Pagrindinio ugdymo mokytojų metodikos grupės protokolas Nr.1)

26. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).

KETVIRTASIS SKIRSNISPAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

27. Mokykla, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis per pažintinę, kultūrinę veiklą, socialinę veiklą, pagal galimybę ugdydama informacinį raštingumą.

28. Mokiniui, kuris mokosi:28.1. pagal pagrindinio ugdymo programą pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla

(toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Šiai veiklai skiriamos 5 dienos per mokslo metus po 4 valandas ( iš viso 20 valandų). Veikla vykdoma integruotai. Veiklos organizavimas;

28.1.1. 5-6 klasė:Veikla Val.

sk. Data Kur Integravimas Atsakingi

1. Duonos kelias 4 Spalis UAB „Saimeta“ Lietuvių k., dailė, gamta ir žmogus, technologijos, informacinės technologijos, istorija

Dalykų mokytojai

2. Daujėnų lankytinos vietos

4 Lapkritis

Daujėnų seniūnijos apylinkės

Istorija, dorinis ugdymas, kūno kultūra, matematika, užsienio kalba

Dalykų mokytojai

3. Edukacinė pamoka muziejuje

4 Gruodis Pasvalio krašto muziejus

Klasių vadovai

4. Sveika mityba- trapučiai

4 Kovas Ustukių malūnas Klasių vadovai

5. Lietuvos šimtmečio šventė

4 Vasario 15 d.

Mokykla Visi dalykai Dalykų mokytojai, klasių vadovai

Iš viso: 20 val.

28.1.2. 7,8,10 klasės:

9

Veikla Val. sk.

Data Kur Integravimas Atsakingi

1. Keramika 4 Spalis UAB „Saimeta“ Lietuvių k., dailė, gamta ir žmogus, technologijos, informacinės technologijos, istorija

Dalykų mokytojai

2. Daujėnų lankytinos vietos

4 Lapkritis

Daujėnų seniūnijos apylinkės

Istorija, dorinis ugdymas, kūno kultūra, matematika, užsienio kalba

Dalykų mokytojai, klasių vadovai

3. Edukacinė pamoka muziejuje

4 Gruodis Pasvalio krašto muziejus

Klasių vadovai

4. Etnokultūrinė pamokėlė „ Vilnos kelias“

4 Kovas Raubonių amatų centras

Istorija, dorinis ugdymas, kūno kultūra, matematika, užsienio kalba, muzika, biologija

Klasių vadovai, dalykų mokytojai

5. Lietuvos šimtmečio šventė

4 Vasario 15 d.

Mokykla Visi dalykai Dalykų mokytojai, klasių vadovai

Iš viso: 20 val.

28.2. pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma socialinė-pilietinė veikla, kuriai skiriama 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne ir mokinio socialiniame-pilietiniame pase. Mokinys (5-10 kl) per metus privalo surinkti nemažiau kaip 10 valandų. Už vieną valandą mokinys gauna vieną įskaitą. Kiek surenka valandų, tiek turi įskaitų.

Valandos skiriamos už: mokyklos ir jos aplinkos tvarkymą, klasės priežiūrą, po pamokų ir laisvų pamokų metu (1

val.); klasės ir mokyklos renginių organizavimą, dalyvavimą juose (2 val.); savanorišką veiklą socialinėse institucijose, Darom akciją (1 val.); mokyklos atstovavimą viešuose renginiuose (olimpiadose, festivaliuose, sportinėse

varžybose) ir kt. veiklą (ne pamokų metu), kuria aptaria klasės auklėtojas su auklėtiniais; dalyvavimą 3 ir daugiau olimpiadose, konkursuose ir t.t. (1 val.); įvairią pagalbą klasės vadovui ir mokytojui; dalyvavimą kitose pilietinėse akcijose ( 2 val.).

Jei mokinys neatliko šios veiklos, yra skiriamas papildomas laikotarpis darbams atlikti. Jeigu per papildomą laikotarpį neatidirbo trūkstamų valandų, jos keliamos į kitus metus ir t.t. iki 8 klasės ar baigiamosios klasės. Baigiant pagrindinio ugdymo programą patenkinamais įvertinimais, bet neatlikus socialinės-pilietinės veiklos, mokinys neturės teisės įgyti pagrindinio išsilavinimo ir gauti tai patvirtinančio pažymėjimo Apie šį sprendimą informuojami tėvai.

10

PENKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

29. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio stebėsena. Mokykla penktadienį organizuoja mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

30. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, per dieną vyksta 7 pamokos.

31. Mokykla užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai nerašomi po ligos, atostogų, po šventinių dienų.

32. Mokykla užtikrina, kad namų darbai:32.1. atitinka mokinio galias;32.2. yra naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi;32.3. neužduodami atostogoms;32.4. nėra skiriami dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.33. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus pamokų

skaičius per savaitę gali būti ne daugiau nei 10 procentų didesnis už minimalų mokiniui skiriamų pamokų skaičių, nurodytą Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte.

34. Mokymosi pagalbai teikti skiriamos trumpalaikės konsultacijos.

ŠEŠTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

35. Mokykla, vertindama mokinių mokymosi pasiekimus ir pažangą vadovaujasi Ugdymo programų aprašu, pagrindinio ugdymo bendrąją programa, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

36. Mokykla turi pasitvirtinusi ir vadovaujasi „Mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka“, patvirtinta 2016-02-18 įsakymu Nr. V-18.

37. Mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti ir įsivertinti yra naudojami pažymiai, komentarai, kaupiamieji taškai, MIP stebėjimo lentelė. 38. Pasirenkamasis dalykas, moduliai, muzika, dorinis ugdymas, žmogaus sauga, ekonomika, pilietiškumo pagrindai vertinami įrašu „įsk.“/ „neįsk.“. 39. Mokytojai, dirbantys su toje pačioje klasėje ugdomais mokiniais, tarpusavi derina vertinimo formas.

40. Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, planuodami mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, ugdymą organizuoją, atsižvelgdami į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

41.Mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

42. Mokykla stebi individualią mokinio pažangą: klasių vadovai, aptardami mokinių pasiekimus, naudoja MIP stebėjimo lentelę pagal mokyklos mokinių individualios pažangos stebėjimo tvarką, patvirtintą 2016-03-01 Nr. V-21.

43. Jeigu mokinys:43.1. neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.), per dvi

savaites jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“. 43.2. neatliko mokyklos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, yra suteikiama reikiama mokymosi pagalba.

11

44. Mokykla apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja mokyklos nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.

SEPTINTASIS SKIRSNISMOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS,

ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

45. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

46. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atsakinga už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą.

47. Mokyklos būdai siekiant gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:47.1. skatina, ugdo mokinių savivertę siekiant aukštesnių mokymosi lūkesčių, o ypač

mokinių, turinčių žemus pasiekimus; 47.2. ugdo mokinių pasididžiavimą savo mokykla, mokymosi jausmus;47.3.moko siekti ugdymosi tikslų, atkaklumo mokantis;47.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus ir laiku nustato reikalingą pagalbą

bei ją teikia mokiniams – gabiems, žemus pasiekimus turintiems mokiniams, mokiniams, kurių nepalanki namų socialinė aplinka;

47.5. kartu su mokiniais, mokinių tėvais, VGK sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas, jų nelankymo priežastis;

47.6. didžiausias dėmesys pamokoje – grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui;47.7. klasės auklėtojas padeda mokiniui pasirinkti mokymosi strategijas;48. Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui: kai mokinys dėl ligos ar kitų

priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir mokinys nedaro pažangos; kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus.

49. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.

50. Mokykla derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus:50.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;50.2. trumpalaikes konsultacijas pagal poreikį;50.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;50.4. savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių metodiką

(mokinys – tėvai – mokytojas);50.5. kitus, pasirinktus mokyklos (žr. į VGK posėdžio protokolą Nr. 4).51. Teikiant mokymosi pagalbą, sudarytos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio

pagalbos, grupės. Šios grupės yra sudaromos ir iš gretimų klasių mokinių lietuvių k. pasiekimams gerinti (konsultacijai 1 valandą skiriama iš mokymosi pagalbai ir ugdymo poreikiams tenkinti skirtų valandų) ir matematikos raštingumui gerinti 10 klasei skiriama 1 pamoka per mokslo metus iš mokymosi pagalbai ir ugdymo poreikiams tenkinti skirtų valandų.

12

AŠTUNTASIS SKIRSNISNEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

52. 2017-2018 m. m. būreliams skirtų valandų lentelė:

Vardas, Pavardė Būrelio pavadinimas Klasė 1-4 5-10 Iš viso valandų

Virgilija Jurkšaitienė Nuo folkloro iki...“1-10 kl. 1-10 4 2 6 val.Džilda Girijotienė Sporto:

Tinklinis 1-10

- 15 val.

Krepšinis - 1Stalo tenisas ir badmintonas - 1

Judrieji žaidimai ir stalo tenisas 1 -Kvadratas 5-6kl - 1

Ona Strazdienė JŪR „Seklytėlė“ 5-10 - 1 1 val.Vytautas Stragis Medžio drožybos 5-10 - 2 2 val.Vidmantas Miknius Šachmatai 1-10 1 1 2 val.Violeta Lazickienė Kompiuteris ir aš ( Kriklinių sk.) 1-2-3 1 - 2 val.

Informacinių technologijų pradmenys

1-4 1 -

Stanislava Beniulienė Teatro ABC ( Kriklinių sk.) 1-2-3 1 - 1 val9 val. 10 val. 19 val

(Mokyklos tarybos posėdžio protokolas Nr. 3)

DEVINTASIS SKIRSNISUGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

53.Pagrindinio ugdymo mokytojai veda integruotas dalyko pamokas savo nuožiūra. Jei pamokoje dirba du mokytojai, būtina integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašyti tų (dviejų) dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose; 54. Integruojamųjų dalykų turinys numatytas rengiamame ilgalaikiame dalykų plane. 55. Integruojamos programos. 55.1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. V-494:

Kontingentas Valandų skaičius

Pastabos Fiksavimas

5-10 kl. Po 5 val. per mokslo

metus

1. Integruojama į gamtos ir žmogaus bei biologijos dalykus.2. Integruojama į mokyklos sveikatos priežiūros darbuotojos veiklą.

Įrašant į minėtų dalykų dienyno turinį.

Stebint užsiėmimus

55.2. Sveikatos, lytiškumo ugdymo, rengimo šeimai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941:

Kontingentas Valandų skaičius

Pastabos Fiksavimas

8 kl. 17 val. Modulis El. dienyne

13

5-10 kl. Po 5 val.per mokslo

metus

10 val. per mokslo metus

1.Integruojama į gamtos ir žmogaus bei biologijos, kalbas, dorinį ugdymą, matematiką, muziką, technologijas, žmogaus saugą, fiziką, geografiją, pilietiškumo ugdymo dalykus.

2.Integruojama į klasės vadovo veiklą.

Įrašant į minėtų dalykų dienyno turinį.

Stebimi užsiėmimai

53.3. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651;Kontingentas Valandų

skaičiusPastabos Fiksavimas

5 kl. 17 val. Modulis. El. dienyne6-10 kl. 5 val.

per mokslo metus

1.Integruojama į muzikos būrelio „Nuo folkloro iki...“ veiklą.2. Integruojama į mokyklos renginių veiklą.3. Integruojama į būrelio „Teatro ABC“ veiklą.

Būrelio dienynas

Renginių grafikas

Būrelių dienynas

53.4. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72;Kontingentas Valandų

skaičiusPastabos Fiksavimas

Pagrindinio ugdymo mokiniai 3 val. per

mokslo metus

1.Vykdomi pažintiniai vizitai.

2.Integruojama į klasės vadovo veiklą. Įrašant į klasės vadovo veiklos planą

53.5. Integruojamųjų programų mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:

jei integruota į dalyko turinį- neformaliuoju vertinimu ( kaupiamaisiais taškais); jei programa įgyvendinama moduliu- darant įrašus „įskaityta“, „neįskaityta“;

jei integruota į neformaliojo ugdymo turinį- klasės vadovas stebi auklėtinių dalyvavimą juose.

54. Integravimo kryptys: integruojami tarpdalykiniai ryšiai, vykdomos integruojamosios programos, organizuojamos integruotos pamokos, dienos, neformaliojo ugdymo renginiai; 54.1. tarpdalykinė integracija nurodoma ilgalaikiuose planuose; 55.2. jei vyksta integruota pamoka, kurioje dirba du mokytojai, integruotas neformaliojo ugdymo renginys, paruošiama programa likus 2 savaitėms iki nustatytos datos ir patvirtinama direktoriaus įsakymu; 55.3. integravimas stebimas pagal ugdymo stebėsenos tvarką.

14

56. Mokykla analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantis įgyvendinamą integruojamųjų programų pasirinktu būdu ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio integravimo.

DEŠIMTASIS SKIRSNISDALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

57. Mokykla, intensyvindama dalykų mokymąsi, vadovaujasi BUP 10 skyriumi „Dalykų mokymosi intensyvinimas“; 57.1. 2017-2018 m. m. 8 kl. mokiniams intensyvinama dailė ir technologijos: pirmą pusmetį vyksta dailės pamokos, o antrą – technologijų pamokos; 57.2. Organizuojamos pagrečiui lietuvių k., gamtos ir žmogaus 6 kl., pilietinio ugdymo, anglų k. Kriklinių skyriuje pamokos. 57.3. Dėl atvažiuojančių mokytojų pagrečiui organizuojamos fizikos ir chemijos pamokos.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNISUGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

58. Diferencijuojant ugdymą atsižvelgiama į mokinių sugebėjimus, asmeninius poreikius, individualius mokymo būdus, mokymosi tempą, praleistas pamokas, brandumą. 59. Diferencijavimo taikymas ir jo būdai:

59.1. pamokoje: parenkant kelių lygių užduotis, papildomas užduotis, savikontrolės užduotis, skirtingus mokymo(si) metodus, mokymosi priemones, darbo tempą; 59.2. taikomas mokiniui individualiai ar mokinių grupei tam tikriems tikslams pasiekti (pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant skirtingas mokymosi strategijas), tam tikroms veikloms atlikti ( projektiniams, tiriamiesiems mokinių darbams atlikti).

DVYLIKTASIS SKIRSNISMOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

60. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniams, besimokantiems pagal individualizuotą ugdymo programą. Jame yra apibrėžti mokinio sėkmės kriterijai, numatytas mokinio, mokinio tėvų, (rūpintojų, globėjų) indėlis į mokinio mokymąsi.

TRYLIKTASIS SKIRSNISMOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

61. Mokykla:61.1. organizuoja nemažiau kaip du tėvų (globėjų, rūpintojų) klasių susitikimus ir vieną

visuotinį tėvų susirinkimą per mokslo metus;61.2. užtikrina, kad tėvai ir mokykla keistųsi abipusiai reikalinga informacija;61.3. sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime,

savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;

61.4. vadovaujasi mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo tvarka, patvirtinta direktoriaus įsakymu 2017-06-15 Nr. V-34.

15

62. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, skatina (ir konsultuoja) mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus):

62.1. sukurti mokiniams tinkamą, skatinančią mokytis, edukacinę aplinką namuose; 62.2. kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis;62.3. padėti vaikams mokytis namuose, domėtis jų pasiekimais;62.4. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti,

domėtis vaiko veiklomis mokykloje ir už jos ribų;62.5. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už

jos ribų.

KETURIOLIKTAS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

63. Mokyklos tarybos sprendimu 2017- 2018 m. m. laikinosios grupės mokinių skaičius – 5 mokiniai. 64. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes yra dalijama arba sudaromos laikinosios grupės dalykams mokyti. 65. 2017-2018 m. m. klasė į grupes dalijama sudarant laikinąsias grupes:

doriniam ugdymui, nes vienos klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką; antrai užsienio kalbai-prancūzų k.- mokyti: 7-8 kl.

66. 2017-2018 m. m. klasė dalijama į grupes: 8 kl. informacinėms technologijoms, nes klasėje yra 19 mokinys (Lietuvos higienos norma

HN 21: 2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) antrosios užsienio kalbos (rusų/prancūzų) 8 kl., 10 kl.

PENKIOLIKTAS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

67. Jungtinei klasei, kurioje mokosi 5–6 klasių mokiniai, skiriamos 33 pamokos, 6–7 klasių mokiniai – 34 pamokos, 7–8 klasių mokiniai – 36 pamokos. Jungiant kitaip 5 ir 7 klasių mokinius, skiriamos 34, 5 ir 8 klasių mokinius – 38, 6 ir 8 klasių mokinius – 38 pamokos. Kiekvienai jungtinei klasei skiriama po 4 neformaliojo švietimo pamokas.

67.1. Jungiamos pradinio ugdymo šios klasės: Daujėnų pradinio ugdymo 1-2 kl., 3-4 kl., Kriklinių skyriuje 1-2-3 kl.

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

68. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

69. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

70. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniams, kurie mokosi namie nuotoliniu mokymo proceso

16

organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, skiriama iki 15 procentų, grupine mokymosi forma – iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 124, 143 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę.

II SKYRIUSPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNISPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

71. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą. Mokiniui gali būti sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas).

72. Pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5 kl.) skiriamas vieno mėnesio adaptacinis periodas-rugsėjis. Jo metu mokiniai pažymiais vertinami, tik jiems nerašomi neigiami balai.

73. Pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas vieno mėnesio adaptacinis periodas, kurio metu aktyviai dirba klasės auklėtojas, mokyklos pagalbos vaikui specialistai, mokiniai savanoriai.

74. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali:74.1. iki 10 procentų didinti ar mažinti (perskirstyti) dalykui mokytis skiriamų pamokų

skaičių. Perskirstyti dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų;

ANTRASIS SKIRSNISMOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

75. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, užtikrina kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą per visų dalykų pamokas:

75.1. įtraukia šių gebėjimų ugdymą į mokyklos ugdymo turinį;75.2. dalyko užduotims naudoti tekstus, uždarojo tipo testus papildyti atvirojo tipo klausimais,

į kuriuos atsakant reikia argumentuoti, dalykinio rašymo užduotimis ir pan.;75.3. rūpinasi, kad mokiniams, kuriems reikalinga pagalba skaitant, rašant, kalbant,

skaičiuojant, ji būtų teikiama, ir stebi jų daromą pažangą;75.4. sudaro sąlygas, kad mokiniai per visų dalykų pamokas tobulintų ir aukštesnius skaitymo,

rašymo, kalbėjimo ir skaičiavimo gebėjimus. 75.5. mokykla, užtikrindama raštingumą, vadovaujasi bendraisiais kalbos ugdymo

reikalavimais mokykloje, patvirtintais 2017-06-15 Nr. V-33.76. Pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš ugdymo sričių. 77. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir

tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, socialinė-pilietinė veikla, ekonomika ir verslumas, psichologija), meninis ugdymas, informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga, sveikatos ugdymas, etninė kultūra ir kt.). 

78. Ugdymo sričių įgyvendinimas.

17

78.1. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats;

78.2. 2017-2018 mokslo metų dorinio ugdymo pamokų paskirstymo lentelė:Klasė Mok.sk. Etika Tikyba

1-2 13 - - 13 1 pam3-4 10 4 1pam 6 1 pam5 10 - - 10 1 pam6 12 2

1 pam10 1 pam

8 19 6 13 1 pam10 12 2 10 1 pam7 7 - - 7 1 pam

2 pam. 7 pam.Kriklinių sk1-2-3 kl.

13 - - 13 1pam

78.2. Lietuvių kalba ir literatūra. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:78.2.1. vykdo 1-6 kl. mokiniams literatūrinius skaitymus bibliotekoje. 78.2.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos išlyginti mokymosi spragas- skiriamos konsultacijos.

78.3. Užsienio kalbos. 78.3.1.ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos. 78.4. 10-oje klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais ( pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS); 79. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: prancūzų, rusų. 79.1. 2017-2018 m. m. 6-okų pasirinkta antroji užsienio kalba – rusų kalba; 79.2. jeigu mokinys, atvykęs iš kitos mokyklos, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo, mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje.

79.3. Matematika.79.3.1. Visiems mokiniams kelti aukštus mokymosi lūkesčius.79.3.2. Nuolat stebėti mokinių matematikos pasiekimai ir remiantis duomenimis teikiamos

trumpalaikės konsultacijos mokiniams, kurių mokymosi pasiekimai žemi. 79.3.3. Ugdant gabius matematikai mokinius ugdymo procesą labiau individualizuoti, diferencijuoti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus pateikti įvairesnių, įdomesnių, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduočių. Rekomenduojama mokiniams dalyvauti matematikos olimpiadose, konkursuose.

79.3.4. Tikslingai naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis matematiniam ugdymui (rengiant ir naudojant interaktyviąsias užduotis).

79.4. Informacinės technologijos. 79.4.1. Informacinių technologijų programa pradedama įgyvendinti 5 klasėje. 79.4.2. 7 klasėje skiriamos 35 dalyko pamokos. Mokytojai savo nuožiūra gali, jei to pageidauja, individualiai integruoti pamokas su IT tarpusavyje susitardami su informacinių technologijų mokytoja. Jei veda integruotą pamoką du mokytojai, užpildomas dienyno abiejų dalykų pamokų turinys.

18

79.4.3. 2017-2018 m. m. 10 klasės mokiniai pasirinkto vieną iš dviejų siūlomų informacinių technologijų modulių „Tinklapių kūrimo pradmenys“. 79.4.4. 2017-2018 m. m. 8 kl. skiriama 1 val. iš pamokų, skirtų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, technologijų pasirenkamajam dalykui mokyti. 79.5. Gamtamokslinis ugdymas. 79.5.1. Siekiant gerinti gamtamokslinį raštingumą, pirmiausia, reikėtų tobulinti mokinių pasiekimus Žemės ir visatos bei gyvųjų sistemų ugdymo turinio srityse. 79.5.2. Mokykla užtikrina, kad: 79.5.2.1. per gamtos mokslų dalykų pamokas yra mokomasi tiriant. Ypač tai svarbu mokant fizikos ir biologijos; 79.5.2.2. gamtos mokslų dalykų turinys apima mokinių gebėjimus analizuoti ir interpretuoti gamtamokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo procedūras bei sąvokas, taip pat gebėjimų mąstyti ir diskutuoti gamtos temomis ugdymą; 79.5.3. Įgyvendinant numatytą gamtos mokslų turinį deramai dėmesio yra skiriama gamtamoksliniams tyrimams: stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui, įvairioms praktinėms veikloms. Ugdymo turinyje daugiau dėmesio skirti gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir technologijų pritaikymui kasdieniame gyvenime. 79.5.4. Mokykla užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti būtų skiriama ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. 79.5.5. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi erdvėmis už mokyklos ribų – artimiausia gamtinę aplinka, turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis. 79.5.6. 6 klasės mokiniams gamtos ir žmogaus dalykui mokyti yra skiriamos dvi pamokos pagrečiui. 79.6. Technologijos. 79.6.1.Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5-8 kl.), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką pagal keturias technologijų programas: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos. 79.6.2. Prireikus mokinys gali keisti pasirinktą technologijų programą: mokinio ir mokytojo susitarimu, pritarus tėvams, mokiniui yra sudaromas individuali technologijų ugdymo programa, patvirtinta direktoriaus įsakymu.

79.7. Socialinis ugdymas. 79.7.1. Dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojamos netradicinėse aplinkose (pavyzdžiui, muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose ir kt.); 79.7.2. Laisvės kovų istorijos 18 pamokų yra integruojama į istorijos, pilietiškumo pagrindų pamokas (priedas pridedamas); 79.7.3. istorijos 5-6 klasės turinio išdėstymo eiliškumas: kursas pradedamas nuo Europos istorijos epizodų; 79.7.4. pilietiškumo pagrindai mokami 10 kl., skiriamos 2 pamokos pagrečiui per mokslo metus; 79.7.5. į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojama: Lietuvos ir pasaulio realijas, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė, gynybos politika Lietuvoje; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji teisės aktai gynybos ir kovos su korupcija srityse, ir kt.

79.8. Kūno kultūra. 79.8.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, yra sudarytos sąlygos visiems mokiniams pasirinkti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pvz.: krepšinio, kvadrato, teniso, badmintono, smiginio ir pan.) per neformaliojo ugdymo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje;

19

79.8.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo pasirinkimo galimybės. Mokiniai gali rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų: 79.8.3. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant savijautą; 79.8.4. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje; 79.8.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą negalintiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas; 79.8.6. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą bibliotekoje). 79.8.7. kūno kultūros mokymas pagrindinio ugdymo programoje neintensyvinamas. 79.8.8. pagal galimybę 5-10 kl. mokiniai bus vežami į Pasvalio sporto mokyklos baseiną. 79.8.9. kūno kultūra lauke organizuojama esant ne mažesnei kaip minus 8 0C temperatūra ir atsižvelgus į oro sąlygas.

79.9. Meninis ugdymas. 79.10.1. meninio ugdymo srities dalykus mokykloje sudaro privalomieji dailės, muzikos dalykai; 79.10.2. meninius gebėjimus mokiniai lavina ir neformaliojo ugdymo veikloje. 80. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159. 80.1. žmogaus sauga (civilinė sauga ir priešgaisrinė sauga bei saugaus eismo mokymas) pradinio ugdymo programoje integruojama į mokomuosius dalykus. Pagrindinio ugdymo programos 1-ojoje dalyje (5-9 kl.) žmogaus saugai skiriamos 0,5 savaitinė pamoka per mokslo metus 80.2. Žmogaus saugos dėstymas 2017-2018 m. m.:

5 kl. žmogaus sauga – 0,5 val. ; 6 kl. žmogaus sauga – 0,5 val.;

7 kl. žmogaus sauga – 0,5 val.; 8 kl. žmogaus sauga – 0,5 val.;

10 kl. žmogaus sauga - 0,5 val. 81. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę 5-10 kl. ugdymo programai įgyvendinti 2017-2018 m. m.

Dalykai 5-6 klasė 7-8 klasė

Pam

okų

per s

avai

tę (p

er

mok

slo

met

us)

(5-8

kla

sės)

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ( 9-10 klasės)

Pagrindinio ugdymo programa (5-10 klasės)

5 6 7 8 10Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 1 5Lietuvių kalba ir literatūra 5 5 5 5 20 5 25Užsienio kalba (1-oji) 3 3 3 3 12 3 15Užsienio kalba (2-oji) - 2 2 2 6 2 8Matematika 4 4 4 4 16 4* 20*Gamta ir žmogus 2 2 - - 4 - 4 Biologija - - 2 1 3 1 4Fizika - - 1 2 3 2 5Chemija - - - 2 2 2 4

20

Informacinės technologijos 1 1 1 3 1 4Istorija 2 2 2 2 8 2 10Pilietiškumo pagrindai - - - - - 2 2Geografija - 2 2 2 6 1 7Ekonomika ir verslumas - - - - - 1 1Dailė 1 1 1 1 4 1 5Muzika 1 1 1 1 4 1 5Technologijos 2 2 2 1 7 1 8Kūno kultūra 3 3 * 2 2 10* 2 12 *Žmogaus sauga 0,5 0,5 0,5 0,5 2 0,5 2,5Pasirenkamieji dalykai:informacinės technologijos

- - - 1* gr. 1* - 1*

Socialinė – pilietinė veikla 10 10 10 10 40 10 50

Moduliai: Etnokultūros 5 kl. 0,5*

Prevencinis 5 kl. 0,5*

Prevencinis 6 kl. 0,5*

Sveikatos, lytiškumo ugdymo, rengimo šeimai 8 kl.

0,5*

Pamokų skaičius mokiniui 26,5 30 29,5 31 117 32,5 149,5

Minimalus pamokų skaičius (BUP) 26 28 29 30 113 31 175Pamokų, skirtų mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skaičius per savaitę

1 1,5 - 1,5 1 5

5-8 kl. 4 val. 10 kl. - 1val.

Pastabos: * pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti:5 kl. - 0,5val.- prevenciniam moduliui; 0,5val.-etninės kultūros programos moduliui; 6 kl. – 1 val. kūno kultūros pamokai; 0,5 val. prevenciniam moduliui; 8 kl. - 1 val. informacinių technologijų, nes klasė dalijama į grupes;

1 val.- pasirenkamajam informacinių technologijų dalykui; 0,5 val. sveikatos, lytiškumo ugdymo, rengimo šeimai moduliui; 10 kl. – 1 val. – matematikos pamokai. 5-10 kl. mokinių laikinajai grupei lietuvių kalbos konsultacijai – 1 val.Maksimalus pamokų skaičius 5-10 kl nėra didesnis nei nurodytas Higienos normose

III SKYRIUSMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

82. Mokykla, rengdama mokyklos ir mokinio individualųjį ugdymo planą, turi sudaryti sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo pagalbą.

21

83. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir šio skyriaus nuostatomis (jei šiame skyriuje nereglamentuojama, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis švietimo programų įgyvendinimą) ir atsižvelgia į:

84.1. formaliojo švietimo programą;84.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;84.3. individualizuoto ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, vykdydama švietimo pagalbos

specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;

84.4. mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).

85. Mokykla, pritaikydama ugdymo planą mokinio reikmėms ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte nurodytu pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.

ANTRASIS SKIRSNIS INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

86. Individualus ugdymo planas rengiamas:86.1. atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės ar

švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo programą, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą;

86.2. mokiniui, kuris mokosi nuotoliniu ar savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu;

86.3. kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios švietimo pagalbos.

87. Pritaikant bendrąjį mokyklos ar klasės ugdymo planą individualioms mokinio ugdymosi reikmėms, galima:

87.1. vėliau pradėti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), judesio ir padėties, bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;

87.2. mokyti tik vienos užsienio kalbos (išimtiniais atvejais – iš viso nemokyti), o pamokas skirti lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti – besimokančiam mokykloje.

87.3. nemokyti užsienio kalbų turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą). Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių k.;

88. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte dalykų programoms įgyvendinti nurodomų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1 ar 2 pamokomis.

89. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:

89.1. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 1 pamoką trims mokiniams per savaitę, 10 klasėje – po 0,5 pamokos mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti;

22

TREČIASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

90. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 44–55 punktų nuostatomis.

91. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).

92. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą mokymosi pasiekimai vertinami pažymiais išskirus muziką, ekonomiką, dorinį ugdymą, pilietiškumo pagrindus ir modulius.

KETVIRTASIS SKIRSNISSPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS

MOKINIAMS TEIKIMAS

93. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

94. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

95. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:95.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

95.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias, keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinant jo reikmes. Siekiant įtraukties į bendrą ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai;

95.3. specialiųjų pratybų forma: individualių, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai), grupėms (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama per specialiąsias pamokas;

96. Specialioji pagalba:96.1. teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias

mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“;

96.2. teikiama ugdymo proceso metu.

23

PENKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS

NAMIE

97. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

98. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 107–110 ir 124, 143 punktais, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

99. Mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę:

99.1. mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 107–110 punktais, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

_______________________________

24