LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Laura Klimavičienė

Bendrosios anestezijos įtaka laboratorinių žiurkių kūno temperatūrai

General Anesthesia Impact to Body Temperature of Laboratory Rats

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Gintaras Daunoras

KAUNAS 2014

DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Bendrosios anestezijos įtaka žiurkių kūno

temperatūrai“:

1. yra atliktas mano pačios;

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2015-01-15 Laura Klimavičienė

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe:

2015-01-15 Laura Klimavičienė

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

Darbas atitinka keliamus reikalavimus ir gali būti teikiamas ginti.

2015-01-16 dr. Gintaras Daunoras

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2015-01- dr. Audrius Kučinskas

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(parašas) (vardas, pavardė)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (parašas) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

3

TURINYS

TURINYS ............................................................................................................................................ 3

SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 4

SANTRUMPA ..................................................................................................................................... 5

SUMMARY ......................................................................................................................................... 6

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................. 8

1.1. Žiurkė – laboratorinis gyvūnas ................................................................................................... 8

1.2. Fiziologija .................................................................................................................................. 8

1.2.1. Kūno temperatūra ir termoreguliacija ...................................................................................... 8

1.2.2. Širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ..................................................................... 11

1.2.3. Šlapimo ir virškinimo sistemos ............................................................................................. 12

1.3. Vaistai, skiriami žiurkių bendrąjai nejautrai sukelti ................................................................ 14

1.3.1. Ketaminas .............................................................................................................................. 14

1.3.2. Medetomidinas ...................................................................................................................... 14

1.4. Inhaliacinė anestezija ............................................................................................................... 15

1.4.1. Sevofluranas .......................................................................................................................... 15

2. SAVI TYRIMAI ...................................................................................................................... 17

2.1. Tyrimo vieta ir tiriami gyvūnai ................................................................................................ 17

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...................................................................... 19

4. IŠVADOS ................................................................................................................................ 31

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................... 32

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 34

! !

4

SANTRUMPOS

ml – mililitras,

mg – miligramas,

kg – kilogramas,

val – valanda,

min – minutė,

g – gramas.

°C – laipsnis Celsijaus,

d. – diena,

mėn. – mėnuo,

m. – metai,

GASR – gama-amino-sviesto rūgštis,

NMDA – N–metil–D–aspartatas,

MAK – minimali alveolinė koncentracija,

CNS – centrinė nervų sistema,

i.m. – į raumenį,

i.v. – į veną,

s.c. – po oda,

OHE – ovariohisterektomija,

O2 – deguonis,

CO2 – anglies dioksidas,

pH – vandenilio potecialas,

mmHg – gyvsidabrio stulpelio milimetrai,

X̅ – aritmeninis vidurkis.

5

SANTRUMPA

Darbo pavadinimas: Bendrosios anestezijos įtaka laboratorinių žiurkių kūno temperatūrai.

Autorius: Laura Klimavičienė.

Darbo vadovas: doc. dr. Gintaras Daunoras.

Rengimo vieta ir laikas. Darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universistete Veterinarijos

akademijoje Neužkrečiamųjų ligų katedroje 2013–2014 metais.

Darbo apimtis. 34 psl, 26 literatūros šaltiniai, 6 paveikslai. 7 lentelės.

Darbo tikslas ir uždaviai. Atlikti bendros anestezijos įtakos laboratorinių žiurkių kūno

temperatūrai įvertinimą;

1. aptarti ir išanalizuoti prieinamą mokslinę literatūrą lietuvių ir anglų kalbomis apie žiurkių

anesteziją ir termoreguliaciją ;

2. atlikti literatūros apie tyrime naudotas narkotines medžiagas analizę;

3. atlikti žiurkių kūno temperatūros stebėseną po anestezijos ir palyginti gautus rezultatus.

Tyrimo atlikimo vieta ir metodai. Tyrimas atliktas X smulkiųjų gyvūnų klinikoje Kaune,

savanoriškos praktikos metu. Klinikiniam tyrimui buvo naudojmos 9, 24 mėnesių amžiaus ir

skirtingų lyčių Wistar žiurkės. Žiurkėms, pagal tyrimo planą 5 patelėms ir 4 patinėliams,

atitinkamai buvo atlikta ovariohisterektomija ar orchiektomija. Po šių procedūrų žiurkės buvo

grąžintos į laboratoriją tolesniems tyrimams kaip eksperimentinis modelis.

Išvados:

1. Mokslinės literatūros apie žiurkių termoreguliaciją, netgi anglų kalba, nėra daug, o šaltinių,

kuriuose būtų pateikiami konkretūs duomenys apie Wistar žiurkių rektinės kūno temperatūros

pokyčius atsibudimo po narkozės metu, mums nepavyko gauti.

2. Sukėlus Wistar žiurkėms bendrąją anesteziją su medetomidinu bei ketaminu ir sevofluranu,

rektinė kūno temperatūra nukrito žemiau normos vidutiniškai 3 laipsniais. Rektinė kūno

temperatūra rodiklius, buvusius prieš narkozę ir operaciją, pasiekė vidutiniškai per 40 minučių po

operacijos ir įkvepiamosios narkozės nutraukimo.

3. Įkvepiamosios narkozės tiekimo laikas atliekant ovariohisterektomiją ar orchiektomiją

Wistar žiurkėms neturėjo didelės įtakos temperatūros kitimui.

4. Atsibudimo po narkozės laikotarpiu Wistar žiurkių patelių rektinė kūno temperatūra

vidutiniškai buvo aukštesnė 1 laipsniu (~2,6 %), nei patinų.

5. Reikšmingos įtakos kūno temperatūros kritimui po anestezijos sukėlimo ir vėlesniam

kilimui atsibudimo laikotarpiu neturėjo nei lytis, nei svoris.

6. Pavienių žiurkių kūno temperatūros kitimas po bendrosios anestezijos sukėlimo skaitine

verte skyrėsi individualiai.

6

SUMMARY

Title of thesis: General Anaesthesia Impact to Body Temperature of Laboratory Rats.

Author: Laura Klimavičienė.

Supervisor of thesis: Assoc. prof., PhD Gintaras Daunoras.

Place and time: Thesis was written in Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of

Veterinary medicine, Department of Internal Diseases in 2013 – 2014.

Content of thesis: 34 pages. 26 references, 6 picture, 7 tables.

The goal and main parts of thesis: to evaluate an impact of general anaesthesia for rats body

temperature:

1. analyse and describe available scientific Lithuanian and English literature about rats

anaesthesia and thermoregulation;

2. perform literary analysis of narcotic drugs used in the research;

3. perform a monitoring of rats body temperature after anaesthesia and compare the results.

Reseach place and methods. The reasearh took place in “X” small animal clinic in Kaunas while

volunteering there. There were 9 Wistar rats used in the researh. They were 24 months old females

and males. According to the research plan an ovariohisterectomy for 5 female rats and orchiectomy

for 4 male rats was performed. Rats were returned to the laboratory for further researches as an

experimental model, after those surgeries.

Conclusions:

1. The scientific literature on thermoregulation in rats, even in english is not great, and we did

not get sources that give specific details of the Wistar rat rectal body temperature changes during

awakening from anesthesia.

2. Rectal body temperature drops below the average rate by 3 degrees for Wistar rats, when

causing general anesthesia with ketamine and medetomidine and sevoflurane. Rectal temperature

reach rates, that existed before causing anesthesia and surgery, averagely in 40 minutes after

surgery and anesthesia inhalants termination.

3. Inhaled anesthesia delivery time in ovariohisterectomy or orchiectomy for Wistar rats had

no significant effect on the temperature changes.

4. Wistar female rats rectal body temperature was higher averagely by 1 degree (~ 2.6 %) than

males, at the period of awakening from anesthesia.

5. No significant effect on body temperature drop, after causing anesthesia and subsequent

awakening period, had neither gender nor weight.

6. Numeric values of individual rat body temperature changes varied individually, after

causing general anesthesia.

7

ĮVADAS

Žiurkės pradėtos auginti kaip gyvūnai-augintiniai XIX amžiaus pabaigoje, kai

išpopuliarėjo žiurkių lenktynės. Šiandien žiurkės dažnai auginamos namuose kaip naminiai

gyvūnėliai, tampa beveik visaverčiais šeimos nariais. Veterinarams vis dažniau tenka apžiurėti

žiurkes ir jas gydyti. Didžiausia rizika gydant žiurkes yra bendroji anestezija, ji naudojama taikant

chirurginįoperacinį gydymą. Lietuvoje dar nedaugelis veterinarijos gydytojų imasi gydyti ir

operuoti žiurkes bei tai daro tinkamai.

Smulkūs žinduoliai labai judrūs, energingi gyvūnai, todėl juos sudėtinga fiksuoti, atlikti

apžiūrą ar suleisti vaistus. Bandant fiksuoti ar atlikti reikalingą manipuliaciją, dėl neatsargaus ir

netinkamo elgesio su gyvūnu jis gali būti traumuotas. Smulkiems žinduoliams, tokiems kaip

žiurkės, sunku apskaičiuoti tikslų reikalingų medikamentų kiekį. Jų organizme vaistų metabolizmas

ir ekskrecija yra greitesnė nei kitų gyvūnų, todėl veikimo trukmė trumpesnė. Smulkių žinduolių

deguonies suvartojimas yra didesnis dėl kvėpavimo sulaikymo, o CNS yra daug lengviau

pažeidžiama.

Darbo tikslas:

Atlikti bendros anestezijos įtakos laboratorinių žiurkių kūno temperatūrai įvertinimą.

Darbo uždaviniai:

1. aptarti ir išanalizuoti prieinamą mokslinę literatūrą lietuvių ir anglų kalbomis apie

žiurkių anesteziją ir termoreguliaciją;

2. atlikti literatūros apie tyrime naudotas narkotines medžiagas analizę;

3. atlikti žiurkių kūno temperatūros stebėseną po anestezijos ir palyginti gautus rezultatus.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Žiurkė – laboratorinis gyvūnas Žiurkės yra dažniausi eksperimentiniai gyvūnai, išskyrus peles (1). Jos naudojamos

mitybos, elgesio stebėjimo, transplantacijos, imunologijos, genetikos, vėžio, farmakologijos,

fiziologijos, neurologijos bei senėjimo procesų tyrimams. Beveik visos naudojamos žiurkių rūšys

kilusios iš pilkųjų (arba rudųjų) žiurkių (lot. Rattus norvegicus), kurių kilmė – Azijos regionai.

Europoje ir JAV jos, paplito XVIII amžiuje (1, 2).

Nacionalinio sveikatos instituto JAV duomenimis, žiurkės yra vienos svarbiausių gyvūnų

modelių ir gali būti naudojamos tyrinėti kiekvieną žmogaus organo sistemą. Jų vertė biomedicinos

tyrimams paremta tuo, kad žiurkių fiziologija ir genetika pakankamai panaši į žmogaus (2). Pirmieji

oficialūs eksperimentai su žiurkėmis pradėti daryti XVIII amžiaus antroje pusėje. Tyrimai su

žiurkėmis XX amžiuje praplėtė žinias apie senėjimo procesus, vėžį, diabetą, endokrinologiją,

hipertenziją, imunologiją, infekcines ligas, neurologiją, farmakologiją, fiziologiją ir apėmė daugelį

kitų sričių. Dėl šios priežasties rudoji žiurkė yra priskirta prie didžiųjų XX amžiaus mokslininkų

tyrimo objektų (2).

1.2. Fiziologija Smulkūs žinduoliai pasižymi labai greita medžiagų apykaita ir dideliu deguonies

suvartojimu, todėl jų CNS greičiau pažeidžiama – sustojus kvėpavimui pakanka 30 sekundžių, kad

atsirastų pažeidimai. Greita medžiagų apykaita, taip pat paspartina parenteraliai skiriamų vaistų

veikimo trukmę ir ekskreciją iš organizmo, todėl vaistų dozės yra didesnės nei stambesniems

žinduoliams (3).

Mažos glikogeno atsargos ir greitas metabolizmas predisponuoja hipoglikemiją. Žiurkės

turi aukštą genetinį polinkį sirgti įvairių formų vėžiu, augliai gali būti įvairiose kūno vietose,

piktybiniai ir nepiktybiniai.

Atliekant anesteziją svarbu ne tik pasirinkti medikamentai, bet ir gyvūno būklė. Stresas,

hipoksija, besimtomės ligos gali daryti didelę įtaką anestetiko saugumui (4).

1.2.1. Kūno temperatūra ir termoreguliacija Normali žiurkių kūno temperatūra yra 35,9–37,5 °C (4).

Termoreguliaciją kontroliuoja nervų ir endokrininė sistemos, todėl jai įtakos turi įvairūs

patologiniai ir farmakologiniai veiksniai. Pagrindinė termoreguliacijos kontrolė vyksta preoptinėje

9

srityje, esančioje priekinėje pagumburio dalyje, galvos smegenyse (5). R.Refinetti ir HJ.Carlisle

atliko tyrimą su žiurkėmis, kurioms buvo įdėti specialūs terminiai implantai į priekinę ir galinę

pagumburio sritis. Nustatyta, kad temperatūros pokyčiai priekinėje pagumburio srityje sukėlė

autonominės nervų sistemos atsaką ir elgsenos pokyčius, susijusius su termoreguliacija, o galinės

pagumburio dalies temperatūros pokyčiai sukėlė vien elgsenos pokyčius, susijusius su

termoreguliacija (5).

Žiurkių uodegos odos vazodiliatacija yra vienas pagrindinių termoreguliacijos

mechanizmų, kurio funkcija – padidinti odos temperatūrą ir paskatinti šilumos praradimą (6). Dėl to

vienas iš pagrindinių būdų, norint išsiaiškinti šilumos pasiskirstymą, gali būti žiurkės uodegos odos

temperatūros matavimas. Supratimas apie tai, kaip keičiasi kraujo pritekėjimas į žiurkės uodegą

esant skirtingoms aplinkos temperatūroms, gali būti naudingas norint išsiaiškinti nervų sistemos

įtaką be intervencijos į smegenis.

Žiurkių uodega (1 pav.) nepadengta tankiu kailiu, tačiau joje yra didelis kraujagyslių bei

smulkių kapiliarų tinklas.

1 pav. Žiurkės uodegos (ir kraujagyslių) skerspjūviai esant skirtingoms kūno temperatūroms.

10

Duomenys apie aplinkos temperatūros įtaką laboratorinių žiurkių „gyvenimo kokybei“

pateikti 2 pav.

2 pav. Aplinkos temperatūros poveikis laboratorinių žiurkių gyvybingumui (8).

Žiurkėms anestezija ir chirurginės intervencijos sukelia hipotermiją. Pooperacinio periodo

metu svarbu stebėti gyvūno kūno temperatūrą, apsaugoti nuo šilumos netekimo ir papildomai

šildyti. Žiurkėms svarbiausia yra šildyti uodegą ir atvirkščiai, jei norima sumažinti kūno

temperatūrą žiurkių uodegą reikia vėsinti (3).

Kadangi smulkių graužikų kūno paviršiaus ploto santykis su kūno mase yra didesnis nei

stambesnių žinduolių, anestezijos metu ir atsigavimo po jos laikotarpiu, būtina pasirūpinti

papildomu gyvūno šildymu. Žiurkės ir pelės didžiausią dalį šilumos praranda per ausų kaušelius,

kojas ir uodegą (7). Pagrindiniai metodai norint apsaugoti gyvūną nuo hipotermijos chirurginės

operacijos ar pooperacinio periodo metu:

• padidinti operacinės/procedūrinio kabineto oro temperatūrą;

• naudoti šildymo lempas anestezijos ir atsibudimo metu;

• operacijos metu atviras kūno ertmes laikyti kuo trumpesnį laiką;

11

• pooperacinio atsigavimo metu gyvūną laikyti ant šildomojo kilimėlio arba

inkubatoriuje, tokiame kaip žmonių kūdikių inkubatoriai;

• skirti pašildytus skysčius po oda/į pilvo ertmę per/po anestezijos;

• pooperacinio atsigavimo metu siekti, kad kraikas būtu sausas ir užtikrintų šiluminę

izoliaciją.

Stebėsena svarbi ir dėl hipertermijos naudojant šildymo prietaisus. Pasak C. J. Gordon

žiurkės geriau geba apsisaugoti nuo hipotermijos nei hipertermijos (8).

Hipotermija gali būti skirstoma į pirminę ar antrinę pagal ją sukėlusią priežastį. Esant per

žemai aplinkos temperatūrai gyvūnui prasideda pirminė hipotermija, o antrinė kyla dėl organizmą

veikiančių narkotinių medžiagų arba dėl ligos, veikiančios šilumos gamybą ir termoreguliaciją (3).

Anestezijos metu ir atsibudimo laikotarpiu temperatūrą reikia matuoti reguliariais

intervalais, suaugusioms žiurkėms tinka skaitmeniniai tiesiosios žarnos termometrai (7).

Kadangi termoreguliacijai svarbi ir endokrininė sistema, sutrikdyti centrinį

termoreguliacijos mechanizmą pagumburyje gali ir tam tikrų hormonų, tokių kaip estradiolis,

pašalinimas iš organizmo. Buvo atliktas tyrimas su žiurkių patelėmis, kurioms atlikta OHE. Buvo

prognozuojama, kad uodegos odos vazodiliatacija įvyks esant žemesnei temperatūrai ir sumažės

termoneutrali zona, palyginti su tomis, kurioms po OHE buvo skirtas estradiolis. Žiurkių kūno ir

uodegos odos temperatūra (be ir su estradiolio 17β gydymu) buvo matuojama veikiant skirtingoms

aplinkos temperatūroms nuo 13 iki 34 °C. Žiurkėms neskyrus estradiolio padidėjo uodegos odos

vazodiliatacija ir jos perėjo į termoneutralią zoną prie žemesnės aplinkos temperatūros. Be to,

aplinkos temperatūros slenkstis odos vazodiliatacijai buvo žymiai mažesnis, palyginti su žiurkių,

papildomai gavusių estradiolio. Kūno temperatūra, esant 32,5 °C ir aukštesnei aplinkos

temperatūrai, buvo aukštesnė žiurkių, kurioms gydymas estradioliu nebuvo skiriamas. Šis tyrimas

patvirtina hipotezę, kad estradiolio pašalinimas iš organizmo padidina termoreguliacijos centro

jautrumą ir sutrikdo šiluminio laidumo mechanizmą (9).

1.2.2. Širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos Žiurkių širdies ir kraujagyslių sistema anatomiškai panaši į žmonių. Širdies darbas,

periferinių kraujagyslių pasipriešinimas ir venų pajėgumas sureguliuotas taip, kad nuolat išlaikytų

pastovų kraujospūdį ir tūrį kraujotakos sistemoje (2). CNS apdoroja informaciją apie kraujospūdį,

kraujyje esančias dujas (O2 ir CO2), pH, kraujo tūrį ir temperatūrą, kad galėtų palaikyti kraujospūdį

ir efektyviai reguliuotų kraujo srautus (10). Tokia informacija perduodama per aferentinius

neuronus, kuriuos sudaro receptoriai: baroreceptoriai, chemoreceptoriai, kardiopulmoniniai

receptoriai.

12

Širdies susitraukimų dažnis 250–600 k/min. Kraujospūdis: diastolinis 60–90 mmHg,

sistolinis 75–120 mmHg.

Kvėpavimo sistema yra tipiška žinduoliams. Suaugusios žiurkės plaučius sudaro

vidutiniškai apie 975 000 000 ląstelių, iš jų 74 % yra alveolinio audinio, 24 % – kitų nealveolinių

plaučių audinių (10). Plaučių tūris vieno įkvėpimo metu yra apie 1,5 ml, kvėpavimo dažnio vidurkis

85 k/min. Per vieną minutę žiurkės plaučiai gali perleisti apie 100 ml oro. Plaučių masės dydis

susijęs su kūno proporcijomis, tačiau deguonies suvartojimas priklauso nuo paviršiaus ploto.

Suaugusios žiurkės, sveriančios apie 400 g, plaučių paviršiaus plotas yra maždaug 7,5 m2, o

palyginimui apie 70 kg sveriančio žmogaus plaučių paviršiaus plotas yra apie 75 m2 (10).

Dėl didelio deguonies poreikio žiurkės yra linkusios į hipoksiją. Hipoksiją

predisponuojantys veiksniai:

• kvėpavimo sulaikymas;

• kvėpavimo sulėtėjimas;

• diafragmos spaudimas (anestezijos metu gyvūnas paguldytas netinkama poza)!(5).

1.2.3. Šlapimo ir virškinimo sistemos Žiurkėms per parą reikia 24–60 ml vandens. Tiekiant skysčius infuzijos būdu, suaugusioms

žiurkėms galima lašinti į veną (i.v.) arba į pilvo ertmę (i.p.) 5 ml/kg/val. arba 12 ml/žiurkei/12 val

(11).

Virškinimo sistemos veikla dažniausiai sutrinka po anestezijos dėl lėto atsigavimo, nenoro

ėsti. Svarbu pasirūpinti, kad atsigavimo po operacijos laikotarpiu joms būtų prieinamas įprastas

pašaras ir vanduo. Naminei žiurkei turi būti įprastas guolis ir toks pašaras, kokiu buvo šeriama

namuose.

Suaugusiai žiurkei, sveriančiai apie 300 g, per dieną 100 g kūno svorio reikia maždaug 5 g

ėdalo ir 10 ml vandens (4).

Prieš operaciją žiurkių alkinti nereikia, nes stemplė atsiveria į skrandžio mažosios kreivės

vidurį, toje vietoje susidariusi raukšlė neleidžia vemti. Tačiau patartina neduoti jokio pašaro likus

1–2 val. iki operacijos. Tokiu atveju gyvūno burnos ertmė būna tuščia ir tai apsaugo nuo pašaro

likučių aspiravimo į plaučius.

Žiurkės fiziologiniai duomenys pateikti 1 lent.

13

1 lent. Fiziologiniai žiurkės duomenys (4)

Rodiklis Norma

Suaugusio patino svoris 450–520 g

Suaugusios patelės svoris 250–300 g

Naujagimio svoris 5–6 g

Kvėpavimo dažnis 66–144 kartų/min

Širdies susitraukimų dažnis 250–600 kartų/min

Rektinė temperatūra 35,9–37,5 °C

Gyvenimo trukmė 2,5–3,5 metų

Ėdalo kiekis 5–6 g/100 g/dieną

Vandens suvartojimas 10–12 ml/100 g/dieną

Pašaro perėjimo per žarnyną trukmė 12–24 val.

Veisimosi pradžia, patinas 65–110 dienų

Veisimosi pradžia, patelė 65–110 dienų

Patelės vislumo trukmė 350–440 dienų

Vaikingumo trukmė 21–23 dienos

Vados dydis 7–10 jauniklių

Atjunkymas 21 dieną

Pieno sudėtis 13 % riebalų, 9,7 % baltymų, 3,2 % laktozės

14

1.3. Vaistai, skiriami žiurkių bendrajai nejautrai sukelti

1.3.1. Ketaminas Ketaminas yra vienas dažniausiai pasaulyje gyvūnams skiriamų disociatyvių anestetikų. Jis

pasižymi analgeziniu, anesteziniu ir katalepsiniu poveikiu. Veikia antagonistiškai per N-metil-D-

aspartato (NMDA) receptorius CNS, slopindamas smegenų žievę ir gumburą. Analgezinis poveikis

yra pakankamai stiprus, kad ketaminas būtų naudojamas vienas invazinėms procedūroms daugeliui

gyvūnų rūšių, tačiau siekiant pagerinti poveikį, dėl geresnio raumenų tonuso atsipalaidavimo ir

sklandesnio atsigavimo periodo, ketaminas derinamas su benzodiazepinais ar alfa2-adrenerginiais

agonistais (12).

Ketaminas yra metabolizuojamas kepenyse hidrolizės ir demetiliacijos būdais. Metabolitai

ir nepakitęs ketaminas išsiskiria su šlapimu (13).

Nepalankus ketamino šalutinis poveikis žiurkėms:

• graužikams reikalingos didesnės anestetiko dozės gali sutrikdyti kvėpavimą (14);

• padidina arterinį spaudimą, sukelia hipertenziją;

• pakartotinai skiriamas žiurkių jaunikliams gali sukelti neuronų degeneraciją (2).

• ketaminas! sumažina! šilumos! gamybą! ir! (arba)! padidina! šilumos! praradimą!(15).

1.3.2. Medetomidinas Medetomidinas pradėtas taikyti nuo 1980 metų. Šis stiprus alfa2-adrenerginis agonistas

turi sedacinių, anksiolitinių ir analgezinių savybių, jo poveikis gali būti nutrauktas naudojant tokį

specifinį alfa2-adrenerginį antagonistą kaip atipamezolis (3).

Medetomidinas skirtingų rūšių gyvūnus veikia nevienodai. Žiurkėms (bet ne pelėms ir

triušiams) medetomidinas sukelia gilią sedaciją su kūno atsistatymo į normalią kūno poziciją

reflekso praradimu (4)

Teigiamos savybės:

• !10 kartų specifiškesnis nei ksilazinas ir būna mažiau šalutinių poveikių (2);

• pastebėtas mažesnis raumenų uždegimas skiriant medetomidino ir ketamino derinį

nei vieną ketaminą (3).

Neigiamas medetomidino poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai: bradikardija ir su ja

susijusios aritmijos, hipertenzija, po jos hipotenzija, silpstantis širdies darbas. Kvėpavimo sistemos

15

slopinimas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir diurezė taip pat priskiriama prie šalutinio

neigiamo medetomidino poveikio (13)

Medetomidino ir ketamino derinys gyvūnams anestezijai sukelti buvo pradėtas naudoti

nuo 1980 m. Derinys yra taikomas sukelti anesteziją daugeliui gyvūnų rūšių, įskaitant kates, šunis,

žiurkes ir triušius. Pelėms ir jūrų kiaulytėmstoks derinys yra taikomas tik imobilizacijai (3)

Žiurkių anestezijai pagilinti prie ketamino/medetomidino derinio galima pridėti

buprenorfino; taip galima daryti ir kitiems gyvūnams. Tačiau atlikti tyrimai parodė, kad atlikus

premedikaciją su buprenorfinu s.c. likus 1 h iki ketamino/medetomidino derinio suleidimo i.p.,

atsirado daug anestezijos komplikacijų ir daugiau gyvūnų nugaišo (15).

Žiurkės skirtingai reaguoja į tas pačias anestetiko dozes. Anestetiko poveikiui turi įtakos

amžius, lytis, genetinės determinantės ir aplinkos veiksniai (16).

1.4. Inhaliacinė anestezija Inhaliacinė anestezija smulkiems graužikams imta taikyti tik pastarajį dešimtmetį.

Tobulėjant technologijoms atsirado galimybių inhaliacinę anesteziją teikti ir tokiems graužikams

kaip žiurkės. Dažniausiai naudojama ne endotrachėjinė intubacija, o kaukė, uždedama ant gyvūno

snukučio. Tačiau dėl patobulintų mokymo programų ir įrangos (17) endotrachėjinė intubacija taip

pat tapo įmanoma pelėms ir žiurkėms.

Svarbiausias inhaliacinės anestezijos pranašumas – galimybė greit kontroliuoti narkozės

gylį (2).

Dvi pagrindinės inhaliacinių anestetikų grupės yra lakiosios medžiagos (izofluranas,

sevofluranas ir kt.) ir nelakiosios dujos (pvz., anglies dioksidas, azoto oksidas ir kt.).

1.4.1. Sevofluranas Sevofluranas, būdamas stiprus anestetikas, taikomas skysčio garų inhaliacijos būdu. Jis

naudojamas žmonėms ir gyvūnams bendrajai anestezijai sukelti.

Japonijos universitete atliktais tyrimais siekta nustatyti savoflurano minimalią alveolinę

koncentraciją (MAK) jaunoms ir suaugusioms žiurkėms. Tyrimas buvo atliktas su 40 jaunų ir 38

suaugusiomis žiurkėmis. Joms per šlaunies arteriją į pilvinę aortos dalį buvo įvestas silikoninis

kateteris, kad būtų galima paimti arterinio kraujo mėginius ir nustatyti dujų koncentraciją. Jaunų

žiurkių MAK (2,68±0,19) buvo didesnis nei suaugusių (2,29±0,19, P<0,001). Nustatyta, kad

sevoflurano MAK tiesiogiai priklauso nuo gyvūno amžiaus, o taikytas metodas nepadarė įtakos

(18).

16

Sevoflurano poveikis žiurkėms:

• Terapinės jo dozės nesukelia raumeninių ląstelių disfunkcijos žiurkių trachėjoje (19);

• Esant neurogeninei plaučių edemai sevofluranas neblogina situacijos, bet kaip tik

gali palengvinti pasekmes (20);

• sumažina išemiją dėl smegenų apoptozės (21);

• sevofluranas nėra labiau toksiškas nei izofluranas ir abu šie anestetikai buvo mažiau

toksiški nei halotanas (22);

• terapinėmis dozėmis naudojamas sevofluranas ląstelėse slopina oksitocino sukeltus

raumenų susitraukimus vaikingoms patelėms (23). Toks sevoflurano poveikis kartu su kitomis

teigiamomis fiziologinėmis savybėmis gali būti naudingas tobulinant cezario pjūvius graužikams;!• pagal atliktą tyrimą su 7 dienų amžiaus žiurkių jaunikliais gauta išvada, kad

sevofluranas slopina neurogenezę ir padidina kamieninių ląstelių žūtį augančiose smegenyse;

• sevofluranas darotiesioginį kardiodepresinį poveikį pirmiausia miokardo

kontraktilumui, tačiau šis poveikis yra panašus į izoflurano poveikį ir nėra stiprus (24);

• .yra brangesnis nei kiti panašūs inhaliaciniai preparatai.!2 lent. Sevoflurano palyginimas su kitais lakiaisiais anestetikais (0 – prastai, +++ – gerai)

(25).

Savybės Halotanas Enfluranas Isofluranas Desfluranas Sevofluranas

Indukcinės savybės ++ + + 0 +++

Hemodinaminis

stabilumas + ++ ++ ++ +++

Kvėpavimo takų

dirginimas +++ ++ ++ + +++

Lengva nustatyti

MAK 0 + + +++ ++

Suveikimo savybės 0 ++ + +++ ++

Pooperaciniai

šalutiniai efektai + ++ + ++ ++

Potencialus

toksiškumas/metabo-

lizmas 0 + ++ +++ +

Kaina +++ ++ ++ ++ +

17

2. SAVI TYRIMAI

Magistrinio darbo autorė, prieš pradėdama tyrimus, pagal užsibrėžtus uždavinius stengėsi

gauti, kaupti ir išsamiai išnagrinėti pasaulio mokslo duomenis (mokslinius straipsnius, knygas)

nagrinėjama tema. Žiurkių bendrosios anestezijos ir termoreguliacijos klausimais pavyko

susipažinti su 26 mokslinės literatūros šaltiniais , daugiausia anglų kalba, ir juos išnagrinėti. Darbas

rengtas LSMU VA Neužkrečiamųjų ligų katedroje ir X smulkiųjų gyvūnų klinikoje Kaune.

2.1 Tyrimo vieta ir tiriami gyvūnai Tyrimas atliktas X smulkiųjų gyvūnų klinikoje Kaune savanoriškos praktikos metu.

Klinikiniam tyrimui panaudotos 9, 24 mėnesių amžiaus ir skirtingų lyčių Wistar žiurkės. Žiurkėms,

pagal tyrimo planą 5 patelėms ir 4 patinėliams, atitinkamai buvo atlikta ovariohisterektomija ar

orchiektomija. Po šių procedūrų žiurkės buvo grąžintos į laboratoriją tolesniems tyrimams kaip

eksperimentinis modelis. Tiriamų gyvūnų duomenys pateikti 3 lentelėje, iš kurios matyti, kad prieš

operaciją žiurkėms bendroji nejautra sukelta sušvirkšiant pirmiausia medetomidino, paskui

ketamino į raumenis. Tyrimo planas sudarytas vadovaujantis nurodymais, pateiktais (11) šaltinyje.

3 lent. Tiriamų žiurkių bendrosios nejautros duomenys

Žiurkės

Nr.

Lytis Svoris,

kg

Amžius,

mėn.

Medetomidino

dozė, mg\kg

Ketamino

dozė, mg/kg Sevoflurano

tiekimo trukmė,

min.

1. Mot. 0,15 24 0,2 i.m 60 i.m. 40

2. Mot. 0,12 24 0,2 i.m 60 i.m. 25

3. Vyr. 0,12 24 0,2 i.m. 60 i.m. 35

4. Vyr. 0,12 24 0,2 i.m. 60 i.m. 30

5. Vyr. 0,13 24 0,2 i.m. 60 i.m. 25

6. Vyr. 0,11 24 0,2 i.m. 60 i.m. 25

7. Mot. 0,14 24 0,2 i.m. 60 i.m. 40

8. Mot. 0,12 24 0,2 i.m. 60 i.m. 40

9. Mot. 0,11 24 0,2 i.m. 60 i.m. 40

Atsižvelgdami į skirtingą žiurkių svorį, sevoflurano tiekimo trukmę ir lytį, duomenis

suskirstėme į grupes, jie pateikti 4–7 lentelėse ir 3–6 paveiksluose.

Žiurkių stebėsena prieš anesteziją.

18

Prieš anesteziją visoms žiurkėms buvo atlikta apžiūra:

• Vertinta, ar gyvūnui nėra dehidratacijos;

• Apžiūrėta, ar nėra matomų sužeidimų;

• Įvertinta, ar nėra motorinių funkcijų sutrikimų;

• indukcijos metu pamatuota rektinė kūno temperatūra (5 min. prieš pradedant

įkvepiamosios narkozės tiekimą).

Širdies darbas ir kvėpavimo dažnis nebuvo fiksuojami nesant reikiamos įrangos.

Bendrosios anestezijos sukėlimas. Naudotos narkozinės medžiagos.

Visiems gyvūnams premedikuoti ir nejautrai indukuoti buvo leidžiamas medetomidinas

i.m., ir ketaminas i.m., o anestezijai palaikyti –sevoflurano inhaliaciniai garai. Po anestezijos

visoms žiurkėms po oda suleista: atipamezolio (medetomidino antagonisto), antibiotiko

enrofloksacino, skausmui malšinti ketoprofeno, vadovaujantis preparatų aprašų nurodymais.

Žiurkių stebėsena po anestezijos. Kūno temperatūros matavimas.

Operacijos metu žiurkės gulėjo ant elektrinio šildymo kilimėlio, o jų uodega buvo fiksuota

taip, kad būtų kuo arčiau kūno, siekiant sumažinti šilumos praradimą per uodegą Po operacijos

kiekvienas gyvūnas buvo perkeltas į narvą ir vėl paguldytas ant elektrinio šildymo kilimėlio. Visos

žiurkės per anesteziją ir po jos buvo laikomos vienodomis sąlygomis.

Tyrimo metu žiurkių rektinei temperatūrai matuoti naudotas KRUUSE firmos skaitmeninis

termometras. Kūno temperatūra pirmą kartą pamatuota ne vėliau kaip praėjus 5 min. nuo operacijos

pabaigos. Toliau temperatūra buvo matuojama reguliariai kas 10 min. tol, kol temperatūra normos

ribose išsilaikydavo mažiausiai 4 matavimus, t. y. 40 min. Duomenys apie kūno temperatūros

pokyčius kiekvienam gyvūnui buvo užrašomi po kiekvieno matavimo, o temperatūros matavimo

laikas buvo individualus.

Pagal kūno temperatūros pokyčius atitinkamai buvo reguliuojamas ir šilumos šaltinio

stiprumas, t. y. sumažėjus kūno temperatūrai, padidinta el. kilimėlio šilumos temperatūra arba kūno

temperatūrai pakilus daugiau nei normali, mažinama el. kilimėlio šilumos temperatūra arba

kilimėlis išvis išjungiamas.

Operacinės patalpos ir patalpos, kurioje atsibudimo laikotarpiu buvo laikomos visos

žiurkės, temperatūra buvo buvo 22–24 °C.

19

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Atlikus numatytas operacijas, klinikinius matavimus ir apibendrinus duomenis, gauti

rezultatai pateikiami 4–7 lentelėse ir 3–6 paveiksluose.

Iš tyrimo rezultatų (4 lent.) matyti, kad po įkvepiamosios narkozės tiekimo 40 min. žiurkių

rektinė kūno temperatūra nukrito vidutiniškai per 3,7 °C (10 %) iki 33,3 °C. Žemiausios

temperatūros minimali reikšmė ir maksimali reikšmė skiriasi 1,9 lapsnio (5,5 %), panašiu intervalu

reikšmės kito visuose matavimo taškuose. Žiurkėms, kurioms įkvepiamosios narkozės tiekimas

buvo vidutiniškai 25 min., vidutiniškai nukrito per 4 °C (11 %) iki 33,3°C. Žemiausios

temperatūros minimali reikšmė ir maksimali reikšmė skiriasi 3,6 laipsnio (10 %), o vėliau, nuo 60

matavimo minutės reikšmės skiriasi vidutiniškai 1 laipsniu (2,6 %). Abiem atvejais temperatūros

nukrinta ~10 % žemiau normos ribų (žr. 1.2.1. sk. „Kūno temperatūra ir termoreguliacija“).

Lyginant sevoflurano tiekimo laiko (25 min. ir 40 min.) atvejus, žiurkių kūno vidutiniškas

temperatūrų kritimas tarp grupių buvo labai panašus, nes skyrėsi tik 0,3 °C (0,8 %). Galima daryti

išvadą, kad sevoflurano tiekimo laikas neturėjo didelės įtakos žiurkių kūno temperatūros kritimui.

28

7 lent. Žiurkių kūno temperatūros kitimas (bendrai visų žiurkių).

Rodiklis

Kūno rektinė temperatūra, ˚C

Prieš 5

min

.

Po 0

min

.

Po 1

0 m

in.

Po 2

0 m

in.

Po 3

0 m

in.

Po 4

0 m

in.

Po 5

0 m

in.

Po 6

0 m

in.

Po 7

0 m

in.

Po 8

0 m

in.

Po 9

0 m

in.

Po 1

00 m

in.

Po 1

10 m

in.

Po 1

20 m

in.

Po 1

30 m

in.

Po 1

40 m

in.

Po 1

50 m

in.

Po 1

60 m

in.

Po 1

70 m

in.

Po 1

80 m

in.

Po 1

90 m

in.

Po 2

00 m

in.

Po 2

10 m

in.

Po 2

20 m

in.

Po 2

30 m

in.

Po 2

40 m

in.

Ben

drai

visų ži

urkių

X̅ 37,1 33,5 34,3 35,3 35,8 36,2 36,4 36,5 37,1 36,7 36,8 37,1 37,2 37,2 36,8 36,8 36,7 36,6 36,8 36,9 37,0 37,0 36,6 36,7 36,9 37,0

minima 36,6 32,1 32,1 33,0 33,7 33,7 34,6 34,6 36,2 35,7 35,5 35,3 35,3 35,4 35,5 35,5 35,5 35,6 34,9 34,4 35,6 35,8 35,7 34,6 35,2 36,2

mediana 37,0 33,3 34,7 34,6 35,4 35,6 35,9 36,4 37,2 36,6 36,7 36,7 36,9 37,3 36,4 36,7 36,5 36,6 36,7 36,7 37,0 36,7 36,4 36,8 36,9 37,1

maksima 37,8 35,7 37,7 38,6 39,2 39,2 39,6 38,9 38,6 38,3 38,9 39,4 39,4 39,0 39,1 38,7 38,6 37,6 38,3 38,6 39,6 38,2 37,8 38,2 38,5 38,3

21

3 pav. Žiurkių kūno temperatūros kitimas pagal sevoflurano tiekimo trukmę (vidutiniškai patinų ir patelių).

Išanalizavus gautus rezultatus (3 pav.) matyti, kad žiurkių, kurioms įkvepiamoji narkozė

buvo tiekiama 40 min., vidutiniškai temperatūra pradėjo kilti iškart, per pirmąsias 10 min. padidėjo

0,9 °C (2,6 %). Temperatūra per pirmąsias 40 min. kilo vidutiniškai ~1 °C (1,8 %) kas 10 min., kol

pasiekė normalią, toliau išliko normos ribose, tačiau kito ~0,3 °C (0,8 %) visą likusį matavimo

laiką. Žiurkių, kurių įkvepiamoji narkozė truko 25 min., per pirmąsias 10 minučių temperatūra

nepakilo, tačiau vidutiniškai nukrito 0,3 °C (0,9 %), o kilti pradėjo nuo 10 min. ir kilo ~0,5 laipsnio

(1,4 %) kas 10 min., kol pasiekė normalią 60 minutę. Toliau temperatūros kito taip pat vidutiniškai

0,3 laipsnio (0,8 %) visą likusį matavimo laiką ir išliko normalios. Apibendrinus gautus rezultatus

galima daryti išvadą, kad po ilgesnės sevoflurano tiekimo trukmės kūno temperatūra pasiekia

normos ribas greičiau, bet pradinę kūno temperatūros reikšmę pasiekia panašiu metu abiem atvejais.

32#

33#

34#

35#

36#

37#

38#

39#

*5*# 10# 30# 50# 70# 90# 110# 130# 150# 170# 190# 210# 230#

Kūno%temperatūra,%˚C%

Stebėsenos%laikas%po%operacijos,%min.%

40#min.# 25#min.#

22

5 lent. Žiurkių kūno temperatūros kitimas pagal svorį (vidutiniškai patinių ir patelių).

Rodiklis

Kūno rektinė temperatūra, ˚C

Prieš 5

min

.

Po 0

min

.

Po 1

0 m

in.

Po 2

0 m

in.

Po 3

0 m

in.

Po 4

0 m

in.

Po 5

0 m

in.

Po 6

0 m

in.

Po 7

0 m

in.

Po 8

0 m

in.

Po 9

0 m

in.

Po 1

00 m

in.

Po 1

10 m

in.

Po 1

20 m

in.

Po 1

30 m

in.

Po 1

40 m

in.

Po 1

50 m

in.

Po 1

60 m

in.

Po 1

70 m

in.

Po 1

80 m

in.

Po 1

90 m

in.

Po 2

00 m

in.

Po 2

10 m

in.

Po 2

20 m

in.

Po 2

30 m

in.

Po 2

40 m

in.

0,12

kg

X̅ 36,9 33,7 34,7 35,7 36,0 36,0 36,3 36,4 36,9 36,5 36,7 37,2 37,0 37,1 36,6 36,8 36,4 36,7 36,4 36,5 36,7 36,7 36,4 36,2 36,9 36,7

minima 36,6 32,2 32,2 33,0 33,7 33,7 35,0 35,9 36,2 35,9 35,5 36,4 35,3 35,4 35,5 35,5 35,5 35,7 34,9 34,4 35,6 35,8 35,7 34,6 35,2 36,2

mediana 36,8 33,2 34,8 35,1 35,1 35,5 35,9 36,2 37,2 36,5 36,8 37,0 36,9 37,2 36,3 36,4 36,1 36,8 36,5 36,5 36,1 36,5 36,2 36,1 36,8 36,7

maksima 37,6 35,7 37,7 38,6 39,2 39,0 38,0 37,7 37,4 37,3 37,8 38,5 38,4 39,0 39,1 38,7 38,6 37,6 38,3 38,4 39,6 38,0 37,8 37,9 38,5 37,2

0,14

kg

X̅ 37,5 33,2 33,7 34,7 35,3 36,7 36,7 36,7 37,5 37,1 37,0 37,1 37,6 37,4 37,2 36,9 37,3 36,4 37,6 37,9 37,5 37,6 37,1 37,6 36,8 37,6

minima 37,1 32,1 32,1 33,4 34,2 35,3 34,6 34,6 36,7 35,7 35,5 35,3 36,7 37,1 35,7 36,7 36,9 35,6 37,5 37,3 37,0 36,7 37,0 36,8 35,8 37,1

mediana 37,5 33,3 33,4 33,4 35,5 35,6 35,8 36,5 37,2 37,3 36,7 36,5 36,8 37,4 37,8 36,9 37,4 36,2 37,5 37,7 37,3 37,8 37,0 37,7 37,1 37,3

maksima 37,8 34,1 35,5 37,2 36,2 39,2 39,6 38,9 38,6 38,3 38,9 39,4 39,4 37,6 38,0 37,2 37,5 37,4 37,7 38,6 38,1 38,2 37,2 38,2 37,5 38,3

23

Analizuodami gautus rezultatus (5 lent.) nustatėme, kad žiurkių, kurių svoris buvo

mažesnis, temperatūra nukrito vidutiniškai 3,2 laipsnioi (8,6 %) iki 33,7 °C, o žiurkių, kurių svoris

buvo didesnis, temperatūra nukrito per 4,3 laipsnio (11,4 %) iki 32,2 °C. Sunkesnių žiurkių pradinė

rektinė kūno temperatūra buvo vidutiniškai 0,6 laipsnio (1,6 %) aukštesnė, o pirmojo temperatūros

matavimo metu po operacijos nukrito ~1,1 laipsnio (25 %) žemiau nei žiurkių, sveriančių mažiau.

Mažesnio svorio žiurkių grupėje didžiausias skirtumas tarp minimalios ir maksimalios reikšmių

pastebėtas 20 minutę, skirtumas 5,6 laipsnio (14,5 %). Didesnio svorio žiurkių grupėje didžiausias

skirtumas tarp minimalios ir maksimalios reikšmės pastebėtas 50 minutę, skirtumas 5 laipsniai

(12,6 %). Palyginus abu atvejus galima teigti, kad mažesnio svorio žiurkių temperatūra per

procedūros laiką nukrito mažiau procentų, nei didesnio svorio žiurkių ir temperatūros kitimas

netolygus išliko visą stebėsenos laiką.

4 pav. Žiurkių kūno temperatūros kitimas pagal svorį (vidutiniškai patinų ir patelių).

Išanalizavus gautus duomenis (4 pav.) matyti, kad abiem atvejais temperatūra pradėjo kilti

iškarto po procedūros. Per pirmąsias 10 min. žiurkių, kurių svoris mažesnis, temperatūra pakilo ~ 1

laipsniu (2 %) ir toliau kilo vidutiniškai vienu laipsniu kas 10 min., kol pasiekė normos ribas 30

minutę, toliau temperatūra išliko normali visą stebėjimo laiką ir svyravo vidutiniškai 0,3 laipsnio

(0,8%). Per pirmąsias 10 min. žiurkių, kurių svoris 140 g, temperatūra pakilo 0,5 laipsnio (1,5 %), o

pasiekus normos ribas svyravimai nebuvo tokie stabilūs kaip mažesnio svorio žiurkių, t. y. kelis

32#

33#

34#

35#

36#

37#

38#

39#

*5*# 10# 30# 50# 70# 90# 110#130#150#170#190#210#230#250#270#290#310#330#350#370#390#410#430#

!Kūno!temperatūra,!˚C!

Stebėsenos!laikas!po!operacijos,!min.!

0.12#kg# 0.14#kg#

24

kartus stebėsenos laikotarpiu temperatūros buvo žemiau arba aukščiau nei normali. Pradinę kūno

temperatūros reikšmę abiem atvejais žiurkės atgavo panašiu metu. Matant tokius tyrimo rezultatus,

galima daryti išvadą, kad kūno temperatūra į normos ribas pakilo greičiau ir jose išliko mažesnio

svorio žiurkėms, o didesnio svorio žiurkėms temperatūra atsistatė lėčiau ir išliko nepastovi visos

stebėsenos metu.

25

6 lent. Žiurkių kūno temperatūros kitimas vidutiniškai pagal lytį.

Rodiklis

Kūno rektinė temperatūra, ˚C

Prieš 5

min

.

Po 0

min

.

Po 1

0 m

in.

Po 2

0 m

in.

Po 3

0 m

in.

Po 4

0 m

in.

Po 5

0 m

in.

Po 6

0 m

in.

Po 7

0 m

in.

Po 8

0 m

in.

Po 9

0 m

in.

Po 1

00 m

in.

Po 1

10 m

in.

Po 1

20 m

in.

Po 1

30 m

in.

Po 1

40 m

in.

Po 1

50 m

in.

Po 1

60 m

in.

Po 1

70 m

in.

Po 1

80 m

in.

Po 1

90 m

in.

Po 2

00 m

in.

Po 2

10 m

in.

Po 2

20 m

in.

Po 2

30 m

in.

Po 2

40 m

in.

♂

X̅ 37,3 33,1 34,4 35,7 36,4 36,4 36,8 36,7 37,1 36,6 36,7 36,7 37,0 37,3 36,6 36,4 36,3 36,5 36,1 36,1 36,2 36,3 36,3 36,3 36,5 36,6

minima 36,8 32,1 32,1 33,0 33,7 33,7 35,8 35,9 36,4 35,9 35,5 35,3 36,6 37,0 36,1 36,3 35,5 35,7 34,9 34,4 35,6 35,8 35,7 35,0 35,2 36,2

mediana 37,3 32,5 34,0 35,7 36,4 36,5 36,7 36,5 37,2 36,5 36,7 36,9 36,8 37,4 36,3 36,4 36,1 36,4 36,0 36,4 36,0 36,3 36,2 36,1 36,6 36,4

maksima 37,8 35,5 37,7 38,6 39,2 39,0 38,0 37,7 37,4 37,3 37,8 37,7 37,9 37,6 37,8 36,7 37,4 37,6 37,5 37,3 37,0 36,7 37,0 38,2 37,5 37,3

♀

X̅ 36,9 33,8 34,3 35,0 35,3 36,1 36,2 36,4 37,2 36,9 37,0 37,5 37,4 37,1 36,9 37,2 37,1 36,7 37,3 37,6 37,6 37,6 36,9 36,9 37,2 37,4

minima 36,6 32,2 33,0 33,4 34,6 34,6 34,6 34,6 36,2 35,7 35,5 36,4 35,3 35,4 35,5 35,5 35,8 35,6 36,2 36,6 36,2 36,6 35,9 34,6 35,8 37,0

mediana 36,7 33,6 34,7 34,6 35,4 35,6 35,8 36,0 37,1 36,6 36,9 36,7 36,9 37,1 36,4 37,2 36,9 37,0 37,5 37,7 37,3 37,8 37,0 37,7 37,1 37,2

maksima 37,5 35,7 35,5 37,2 36,2 39,2 39,6 38,9 38,6 38,3 38,9 39,4 39,4 39,0 39,1 38,7 38,6 37,5 38,3 38,6 39,6 38,2 37,8 37,9 38,5 38,3

26

Tyrimo rezultatai, pateikti 5 lent., parodė, kad patinėlių kūno temperatūra per procedūrą

vidutiniškai nukrito 4,2 laipsnio (11,3 %) iki 33,1 °C, o patelių 3,1 laipsnio (8,2 %) iki 33,8 °C.

Patinėlių rektinė kūno temperatūra nukrito žemiau vidutiniškai 1,1 laipsnio (26 %). Patelių pradinė

temperatūra indukcijos metu buvo vidutiniškai mažesnė nei patinėlių 0,4 laipsnio. Vidutiniškai

patelių kūno temperatūra operacijos metu nukrito ~ 8 %, o patinėlių ~ 11 % nuo pradinės kūno

temperatūros. Esant žemiausiai temperatūrai patelių minimalios ir maksimalios reikšmių skirtumas

yra 2 laipsniai (5,8 %). Tuo pačiu metu patinėlių skirtumas tarp tų pačių reikšmių 3,5 laipsnio

(9,8 %). Minima reikšmė nuo maksimos skiriasi visose matavimo atkarpose vidutiniškai 1 laipsniu,

lyginant patinų su patelių, o skirtumas vidutiniškai 1 laipsnis. Iš gautų rezultatų galime daryti

išvadą, kad patelių rektinė kūno temperatūra indukcijos metu buvo vidutiniškai žemesnė, bet po

operacijos buvo aukštesnė lyginant su patinėlių kūno temperatūra.

5 pav. Žiurkių kūno temperatūros kitimas pagal lytį.

Tyrimo metu gauti duomenys, pateikti 5 pav., rodo, kad abiejų lyčių kūno temperatūros

pradėjo kilti iškart po operacijos, nutraukus sevoflurano tiekimą. Per pirmąsias 10 minučių patinėlių

rektinė kūno temperatūra pakilo vidutiniškai 1,3 laipsnio (3,6 %), o patelių 1,5 laipsnio (4,4 %).

Patelėms temperatūrą matuojant kas 10 min., pirmąsias 40 min. temperatūra kilo vidutiniškai po 0,5

laipsnio, o patinėliams – vidutiniškai 0,9 laipsnio. Abiem atvejais kūno temperatūra pradinę reikšmę

pasiekė panašiu metu. Iš gautų rezultatų matyti, kad patinėlių rektinė kūno temperatūra, pasiekusi

normos ribas, jose išsilaikė visą likusį stebėjimo laiką, o svyravo vidutiniškai 0,2 laipsnio (0,5 %),

bet vidutinė temperatūra buvo 1 laipsniu žemesnė, nei indukcijos metu. Patelių kūno vidutinė

temperatūra, pasiekusi normos ribas, neišsilaikė jose visą likusį stebėjimo laiką ir keletą kartų buvo

32#

33#

34#

35#

36#

37#

38#

)5*# 10# 30# 50# 70# 90# 110# 130# 150# 170# 190# 210# 230#

Kūno%temperatūra,%˚C%

Stebėsenos%laikas%po%operacijos,%min.%

Vyr.# Mot.#

27

pakilusi aukštesnė. Išanalizavus gautus rezultatus galima teigti, kad patinėlių rektinė kūno

temperatūra į normos ribas grįžta greičiau ir jose išlieka pastovesnė nei patelių. Pagal gautus

duomenis galima pritarti (9) hipotezei, kad patelėms po OHE padidėja termoreguliacijos centro

jautra.

28

7 lent. Žiurkių kūno temperatūros kitimas (bendrai visų žiurkių).

Rodiklis

Kūno rektinė temperatūra, ˚C

Prieš 5

min

.

Po 0

min

.

Po 1

0 m

in.

Po 2

0 m

in.

Po 3

0 m

in.

Po 4

0 m

in.

Po 5

0 m

in.

Po 6

0 m

in.

Po 7

0 m

in.

Po 8

0 m

in.

Po 9

0 m

in.

Po 1

00 m

in.

Po 1

10 m

in.

Po 1

20 m

in.

Po 1

30 m

in.

Po 1

40 m

in.

Po 1

50 m

in.

Po 1

60 m

in.

Po 1

70 m

in.

Po 1

80 m

in.

Po 1

90 m

in.

Po 2

00 m

in.

Po 2

10 m

in.

Po 2

20 m

in.

Po 2

30 m

in.

Po 2

40 m

in.

Ben

drai

visų ži

urkių

X̅ 37,1 33,5 34,3 35,3 35,8 36,2 36,4 36,5 37,1 36,7 36,8 37,1 37,2 37,2 36,8 36,8 36,7 36,6 36,8 36,9 37,0 37,0 36,6 36,7 36,9 37,0

minima 36,6 32,1 32,1 33,0 33,7 33,7 34,6 34,6 36,2 35,7 35,5 35,3 35,3 35,4 35,5 35,5 35,5 35,6 34,9 34,4 35,6 35,8 35,7 34,6 35,2 36,2

mediana 37,0 33,3 34,7 34,6 35,4 35,6 35,9 36,4 37,2 36,6 36,7 36,7 36,9 37,3 36,4 36,7 36,5 36,6 36,7 36,7 37,0 36,7 36,4 36,8 36,9 37,1

maksima 37,8 35,7 37,7 38,6 39,2 39,2 39,6 38,9 38,6 38,3 38,9 39,4 39,4 39,0 39,1 38,7 38,6 37,6 38,3 38,6 39,6 38,2 37,8 38,2 38,5 38,3

29

Vidutinės visų žiurkių temperatūros pateiktos 7 lent. ir 6 pav. Iš duomenų matyti, kad žiurkių

rektinė kūno temperatūra nuo pradinės buvo nukritusi vidutiniškai 3,9 laipsnio, t. y. 10,4 %.

Pirmosios temperatūros po operacijos ir sevoflurano tiekimo nutraukimo matavimo metu gauti

duomenys, kad X̅ – 33,3 °C, tačiau minimali reikšmė – 32,2 °C ir maksimali reikšmė – 35,7 °C,

skirtumas – 3,5 laipsnio (~ 10 %). Per pirmąsias 10 min. X̅ – 34,3 °C, temperatūra pakilo 1 laipsniu

(~ 3 %), kai minimali reikšmė buvo 32,2 °C, o maksimali reikšmė – 36,3 °C. Reikšmės skiriasi 4,1

laipsnio (~ 11 %). Toks vidutiniškas 4 laipsnių skirtumas tarp minimalios ir maksimalios reikšmės

išliko visą temperatūrų stebėsenos laiką. Pagal gautus rezultatus galima daryti išvadą, kad visų

žiurkių rektinė kūno temperatūra, pritaikius bendrają švirkščiamąją ir įkvepiamąją anesteziją,

nukrinta žemiau normos ribų. Šie rezultatai patvirtina M. T. Lin, C. F. Chen ir I. H. Pang tyrimo

išvadą, kad ketaminas sumažina šilumos gamybą ir (arba) padidina šilumos praradimą (26). Taip

pat galime patvirtinti teiginį, kad žiurkės skirtingai reaguoja į tas pačias anestetiko dozes. Amžius,

lytis, genetinės determinantės ir aplinkos veiksniai daro įtaką anestetiko veikimui (16).

6 pav. Žiurkių kūno temperatūros kitimas (bendrai patinų ir patelių).

Analizuojant vidutinį žiurkių kūno temperatūros kitimą (6 pav.), galima pastebėti, kad

temperatūra pradeda kilti jau pirmosiomis minutėmis, nutraukus sevoflurano tiekimą ir pabaigus

operaciją. Temperatūra kyla vidutiniškai 0,4 laipsnio (~ 1,1 %) kas 10 min., kol 70 stebėjimo

minutę pasiekia pirminę reikšmę. Temperatūra išsilaiko normos ribose jau nuo 40 stebėjimo

32#

33#

34#

35#

36#

37#

38#

)5*# 10# 30# 50# 70# 90# 110# 130# 150# 170# 190# 210# 230#

Kūno%temperatūra,%˚C%

Stebėsenos%laikas%po%operacijos,%min.%

bendrai#visų#žiurkių#

30

minutės ir svyruoja vidutiniškai per 0,1 laipsnio visą likusį stebėjimo laiką. Remdamiesi gautais

duomenimis galime teigti, kad vidutiniškai žiurkių kūno temperatūra pakyla iki normos ribų per

pirmąsias 40 min po chirurginės intervencijos pabaigos.

31

4. IŠVADOS

1. Mokslinės literatūros apie žiurkių termoreguliaciją, netgi anglų kalba, nėra daug, o šaltinių,

kuriuose būtų pateikti konkretūs duomenys apie Wistar žiurkių rektinės kūno temperatūros

pokyčius atsibudimo po narkozės metu, mums nepavyko gauti.

2. Sukėlus Wistar žiurkėms bendrąją anesteziją su medetomidinu bei ketaminu ir sevofluranu,

rektinė kūno temperatūra nukrito žemiau normalios vidutiniškai 3 laipsniais. Rektinė kūno

temperatūra rodiklius, buvusius prieš narkozę ir operaciją, pasiekė vidutiniškai per 40 minučių po

operacijos ir įkvepiamosios narkozės nutraukimo.

3. Įkvepiamosios narkozės tiekimo laikas atliekant ovariohisterektomiją ar orchiektomiją Wistar

žiurkėms neturėjo didelės įtakos temperatūros kitimui.

4. Atsibudimo po narkozės laikotarpiu Wistar žiurkių patelių rektinė kūno temperatūra vidutiniškai

buvo aukštesnė 1 laipsniu (~2,6 %), nei patinėlių.

5. Reikšmingos įtakos kūno temperatūros kritimui po anestezijos sukėlimo ir vėlesniam kilimui

atsibudimo laikotarpiu,neturėjo nei lytis, nei svoris.

6. Pavienių žiurkių kūno temperatūros kitimas po bendrosios anestezijos sukėlimo skaitine verte

skyrėsi individualiai.

32

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Žymantienė J, Monkevičienė I, Želvytė R, Oberauskas V. Laboratoriniai ir egzotiniai gyvūnai

Kaunas: LVA spaudos ir leidybos skyrius; 2008.

2. Suckow MA, Weisbroth SH, Franklin CL, editors. The Laboratory Rat. 2nd ed.: Elsevier; 2006.

3. West G, Heard D, Caulkett N, editors. Zoo animal and wildlife immobilization and anesthesia.

2nd ed.: Willey Blackwell ; 2014.

4. Flecknell PA. Laboratory Animal Anaesthesia. Second Edition ed. London: Elsevier Academic

Press; 1996.

5. Harkness JE, Turner PV, VandeWoude S, Wheler CL. Harlness and Wagner's Biology and

Medicine of Rabbits and Rodents. 5th ed.: Wiley-Blackwell; 2010.

6. Refinetti R, Carlisle H. Effects of anterior and posterior hypothalamic temperature changes on

thermoreguliation in the rat. Physiology & Behavior. 1986.

7. Romanovski AA, Ivanov AI, Shimansky YP. Selected contribution: ambient temperature for

experiments in rats: a new method for determining the zone of thermal neutrality. Journal of

Applied Physiology. 2002 june 1; 92(6).

8. Gordon CJ. Thermal biology of the laboratory rat.

9. Guidelines for Postoperative Supportive Care of Rodents. Duke university & medical centre

Animal Care & Use Program [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

http://vetmed.duhs.duke.edu/GuidelinesforPostOpRodentCare.html. Žiūrėta: 2015-01-15.

10. Dacks AP, Rance NE. Effects of Estradiol on the Thermoneutral Zone and Core Temperature in

Ovariectomized Rats. Endocrinology. 2010 january 5.

11. Hofstetter J, Suckow MA, Hickmam DL. Morphophysiology. In Suckow MA, Weisbroth SH,

Franklin CL, editors. The Laboratory Rat. 2nd ed.: Elsevier; 2006. p. 93-146.

12. West Virginia University. WVU ACUC Approved Guidelines: Anesthesia and Analgesia in

Rats. West Virginia University, Animal Care and Use Committee; 2011.

13. Hedenqvist P. Anaesthesia and analgesia for surgery in rabbits and rats: A comparison of the

effects of different compounds. PhD Thesis. Stockholm: Karolinska Institutet, Department of

Physiology and Pharmacology; 2008.

14. Hall L, Clarke K, Trim C. Veterinary anaesthesia. 10th ed. London: WB Saunders; 2001.

15. Lin MT, Chen CF, Pang IH. Effect of ketamine on thermoregulation in rats. Canadian Journal

of Physiology and Pharmacology. 1978; 56(6).

33

16. Roughan JV, Ojeda OB, Flecknell PA. The influence of pre-anaesthetic administration of

buprenorphine on the anaesthetic effects of ketamine/medetomidine and pentobarbitone in rats

and the consequences of repeated anaesthesia. Lab Animal. 1999 July; 33(3).

17. Struck MB, Andrutis KA, Ramirez HE, Battles AH. Effect of a Short-term Fast on Ketamine–

Xylazine Anesthesia in Rats. Journal of the American Association for Laboratory Animal

Science. 2011 May; 50(3).

18. Ordodi VL, Mic F, Mic AA, Sandesc D, Paunescu V. A simple device for intubation of rats.

Lab Animal. 2005 October; 34(8).

19. Kashimoto K, Furuya A, Nonaka A, Oguchi T, Koshimizu M, Kumazawa T. The minimum

alveolar concentration of sevoflurane in rats. European Journal of Anaesthesiology. 1997 July;

14(4): p. 359–361.

20. Matsuura SM, Shirakami GM, Iida HM, Tanimoto KM, Fukuda KM. The Effect of Sevoflurane

on Ciliary Motility in Rat Cultured Tracheal Epithelial Cells: A Comparison with Isoflurane and

Halothane. Anesthesia & Analgesia. 2006 June; 102(6).

21. Kandatsu N, Nan Y, Feng G. Opposing effects of isoflurane and sevoflurane on neurogenic

pulmonary edema development in an animal model. Anesthesiology. 2005 June; 102(6).

22. Pape M, Engelhard K, Eberspächer E, Hollweck R, Kellermann K, Zintner S, et al. The Long-

Term Effect of Sevoflurane on Neuronal Cell Damage and Expression of Apoptotic Factors

After Cerebral Ischemia and Reperfusion in Rats. Anesthesia & Analgesia. 2006 July; 103(1).

23. Strum DP, Eger EI, Johnson BH. Toxicity of sevoflurane in rats. Anesthesia & Analgesia. 1987

August; 66(8).

24. Yamakage , Tsujiguchi , Chen X, Kamada , Namiki A. Sevoflurane inhibits contraction of

uterine smooth muscle from pregnant rats similarly to halothane and isoflurane. Obsterical and

Pediatric Anethesia. 2002 January; 49(1).

25. Park W, Pancrazio J, Suh C, Lynch C3. Myocardial depressant effects of sevoflurane.

Mechanical and electrophysiologic actions in vitro. Anesthesiology May; 84(5).

26. Smith I, Nathanson M, White PF. Sevoflurane - a long-waited volatile anaesthetic. British

Journal of Anaesthesia. 1996; 76.

34

PRIEDAI