PSICHOLOGIJA

1 Bendrosios raidos pedagoginės ir socialinės psichologijos objektai Psichologijos tyrimo metodai Psichologija (psiche-siela logos-mokslas) yra mokslas apie psichikos faktus dėsnius ir mechanizmus Psich tiria žm vidinio gyvenimo reiškinius įvairias psichinio gyvenimo sritis todėl diferencijuojasi į atskiras disciplinas besiskiriančias tyrimo objektais metodais ir psisitaikymo sferomis Šakos 1) bendroji psich tiria bendriausius suaugusio žm psichikos dėsningumus 2) socialinė psich - mokslas apie žm gr 3)pedagoginio - mokymo auklėjimo saviauklos pedagoginius dėsningumus santykių ypat metodinių priemonių efektyvumą asmenybės formavimosi strateginius klausimusPsichologijos tyrimo metodai tyrimo technikos Metodu vadinama ir veiksmų visuma ir konkretaus tikslo siekimo būdas Griežtai apibrėžto pamato psichologijos metodai klasifikacijos neturi Remiantis tyrėjo santykiu su tiriamuoju skiriami bendramoksliniai stebėjimo ir eksperimento metodai 1 stebėjimu laikomas toks būdas kai tyrėjas pats nekeisdamas sąlygų sistemingai registruoja vykstančius reiškinius 2 eksperimentas - tai reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant sudarant ar keičiant sąlygas 3 koreliaciniai tyrimai kai nekontroliuojant sąlygų ir jų nekeičiant statistiniais metodais įvertinamas ryšys tarp empyrinių duomenų Naudojami ir empyrinių duomenų gavimo būdai 1)natūralios elgsenos stebėjimas - stebimasis net nejunta kada stebimas a) išprovokuotas - planingai tikslingai sudarytų situacijų stebėjimas b) stebėjimas dalyvaujant - tampant grupės nariu stebint iš vidaus Stebint būtina numatyti į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną Stebimi elgsenos fragmentai - laiko ar įvykių imčių Tiksli faktų registracija 2) stebima kontroliuojamomis sąlygomis - dažnai apribojamas elgseną veikiančių faktorių kiekis 3) tiriamųjų apklausa - kai tiriamasis žodžiu ar raštu turi atsakyti į pateiktus klausimus Klausimai g b ldquouždarirdquo atsakymą reikia rinktis iš 2 ar daugiau ir ldquoatvirirdquo - nenukreipia tiriamojo atsakymų a)pokalbis ar interviu - sąvokos žodinei apklausai žymėti - pokalbio vedėjas pateikia iš anksto apgalvotus klausimus fiksuoja atsakymus nepiršdamas savo nuomonės standartizuotas ir ne b) anketos mąsiniams tyrimams į raštu pateiktus klausimus ir atsakoma raštu 4) klinikinis metodas - stebėjimo kontroliuojamomis sąlygomis ir nestandartizuoto pokalbio derinys 5) testavimas - testas tai standartizuotos užduotys iš kurių atlikimo rezultatų sprendžiama apie psichinių asmens ypatybių išsivystymo laipsnį

2 Psichikos samprata ir struktūra Įvairūs požiūriai į psichiką biheviorizmas geštaltpsichologija psichoanalizė kognityvinė ir humanistinė psichologijaPsichikos samprata ir struktūra Žm psichika tai daugybė tikrovės atspindėjimo ir žm elgsenos reguliavimo reiškinių Kiekviename individe jie sud integruotą visumą Neįmanoma pažinti atskirų psichikos reiškinių netiriant jų tarpusavio ryšių neaprėpiant jų visumos Žm psichika nuo gyvulio skiriasi tuo kad jis turi sąmonę Tai gamtinės ir visuomeninės aplinkos atspindėjimas dėsnių pažinimas būsimų tikrovės dėsnių propagavimas Savo asmenybės ir jos santykių su aplinka atspindėjimas Savojo aš pažinimas - savimonė Yra ir nesąmoningų psichinių reiškinių apie kurių vyksmą žmonės mažai nutuokia pvz sapnai Psichoanalitinės psichologijos šalininkai vadina juos pasąmonės reiškiniais Svarbiausia žm sąmonėje yra sąmonė ir savimonė susiformavusios jam sociališkai evoliucionuojant Psich reiškiniai skiriasi savo pastovumu ir vaidmeniu asmenybės veikloje 1) psichikos procesai dinamiški dažnai besikeičiantys reiškiniai pažinimo jausmų valios pvz melodijos prisiminimas 2) psichinės būsenos - kiek pastovesni už psichinius procesus Jas apibūdina psichosomatiniai kitimai palaikantys santykinai pastovų psich veiklos lygį (įtampą) 3) psichinėms savybėms priklauso realetyviai pastovūs reiškiniai besikartojantys atskirų individų santykiuose su tikrove nepriklausomai nuo konkrečių dirginimų Priskiriamos temperamento charakterio gabumai ir sugebėjimų ypatybėsPsich teigia kad psichika ir išgyvenimai tai nepaprastų elementų suma o sudėtingas vientisas reiškinys turintis visai naują skirtingą kokybę palyginti su paprasta elementų suma kuri tariamai sud to reiškinio struktūrą Čia sąvokų sist susiformavo tiriant ir nagrinėjant pirmiausi suvokimo procesus Geštaltpsichologiją propagavo Keleris Kafka Verthaimeris Jie padarė išvadą kad suvokimo procesas tai regėjimo lauko pertvarkymas į ldquogerąrdquo pavidalą aitinkantį vidines organizmo tendencijas Geštalpsichologija praturtino suvokimo mąstymo ir asmenybės psich bet kaip ir bendroji psich turėjo principinių trūkumų fizinių sistemų dėsningumus taikė psich reiškiniams aiškinti ignoravo praktines žm sąveikos su išoriniu pasauliu reikšmę psich procesų formavimuisi individo aktyvumo reikšmė mąstymui Tai buvo mentalistinė tyrusi daugiausia psichinius pažinimo reiškinius Biheviorizmas - stengėsi pašalinti barjerą skyrusį klasikinę eksperimentinę psich nuo gyvūnų tyrimų Jie nelaikė sąmonės psich objektu ir tyrė gyvūnams būdingą reakciją į stimulą jie nekreipė dėmesio į tai kad žm reakcija į stimulą daugiausia reiškiasi ne judesiais o verbaline prasmine reakcija teigė kad žinant kokie stimulai kokiomis aplinkybėmis

sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Neobihevioristai suprato kad esant tokiems pat stimulams ir išorinėms sąlygoms gyvūnų elgsena įvairuoja jie teigė kad skirtumai priklauso nuo kažkokio nežinomo faktoriaus tarpinio kintamojo kuriuo laikė organizmą Jie pripažino kad psich procesai formuojasi aplinkos veikiami bet socialinio sąlygotumo jie neieškojo Jiems būd antropologinė pažiūra į psichikos ir sąmonės raidąPsichoanalizės teorija žm psichinio gyvenimo vyraujančiu pradu laikė įgimtus potraukius o svarbiausiu - seksualinį potraukį Froidas teigė kad šis potraukis su įv savo atmainomis sudarančiomis pasąmonės turinį stengiasi prasiskverbti įsąmonę užvaldyti ją Žm sąmone galinti tuos potraukius kontroliuoti o prieštaraujančius žm mąstysenai ir elgesio normoms vėl išstumti į pasąmonę Negalėdami tiesiogiai patekti į sąmonę potraukiai stengiasi į ją patekti užmaskuota forma jie pasireiškia sapnų vaizdais klaidingais veiksmais kliniškais simptomais ir tt psichikos gelmėse glūdintys neįsisamoninti potraukiai svarbiausias žm veiklos akstinas Humanistinė psich žm Psichologija Ji kūrėsi kaip priešingybė biheviorizmui ir psichoanalizei Ji ėmė gilintis į savojo aš egzistavimo pažinimą kitaip žiūrėjo į veiklos motyvus Žinojimas kad savęs gerai nepažįsta trukdo žmogaus savirealizacijai Humanistinės psich atstovai dažnai yra praktikai psichoterapinėmis priemonėmis padeda individui atstatyti sveikus santykius su savimi ir aplinka Ji atsisako eksperimento pasikliauja fenomenologiniu aprašymu todėl kartais vadinama nemoksline Kognityvinė psich atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšiumi su pasklidusiomis kibernetinėmis idėjomis Kompiuteris gautą informaciją apdoroja ir gražina Psichologai vėl ėmė gilintis į psich procesus sukauptai informacijai aiškinti imami modeliai ir kibernetikos Iš ten į psich pateko kodo bloko ir panašios savokos Kognityvinė psich ištyrė individo pažinimo procesų struktūrą ją galima vadinti neomentalizmu Ji mažai domisi žmogaus aktyvumo ir veiklos klausimais poreikių motyvacijos problemomis3 Bendravimas Interakcinis komunikacinis ir emocinis bendravimo aspektaiBendravimas- sąveika tarp žmonių poveikis ir vertybė Emocinis bendravimo aspektasBendravimas vertybė tai poreikis padedantis patenkinti kt poreikius Skiriami aspektai emocinis komunikacinis sąveika tarp žmonių Emocinis bendr aspektas - bendravimui ieškome emocinės paramos Kalbama apie empatiją - įsijautimas į kt žmonių emocinę būseną išgyvenimas to ką jaučia kt žmogus 1 Empatija prasideda nuo supratimo tai dar nėra emocija tai bendravimo partnerio emocinės būsenos atpažinimas 2 empatijos fazė- jausmo išgyvenimas Tokio jausmo kurį išgyvena bendravimo partner 3 fazė- jausmo perdavimas išrieškimas žodžiais kad aš išgyvenu tą ką išgyveni tuKomunikacinis interakcinis bendrav aspektai Komunikacinis keitimasis informacija Informacijos siuntimo priėmimo Sik sk id Pk P (S-siuntėjas ik- inf kodavimas id- inf dekodavimas Pk ndash priėmėjo kodavimas P- priėmėjas) Procesas vykstantis priešinga tvarka P Pk id sk ikS Tipiška komunikacija tarp 2 asmenų schema - siuntėjas gavėjui siunčia inf-ją ji gali būti užkoduota Kodavimas gali reikšti tą reikšmę kurią siuntėjas suteikia inf-jai Gavėjas inf dekoduoja Priėmėjas gali tą inf įv suprasti todėl dekodavimas gali būti įv tikslumo Ką nors kitiem sakydami mes nesame tikri kad priėmėjas dekoduos inf Taip kaip mes ją pateikiame Komunikacija gali būt abipusė Priėmėjas dekoduoja inf ir pats siunčia sąvąją tai grįžtamasis ryšys Jei siuntėjo ir gavėjo inf dekodavimai sutampa - komunikacija sėkminga Bet gali būti inf suprasta kaip priekaištas tai inf artepaktai Jie priklauso nuo mūsų emocijos būsenos patirties vertybių priklauso nuo visos asmenybės Žodinis ir nežodinis bendravimas Bendravimo sunkumai ir jų priežastysBendravimas yra specifinė žm sąveika veiksmais mintimis vaizdiniais ir emocijomis per kurią jie pažįsta vieni kitus ir pasiekia socialinę vienovę Bendravimas yra būtina žm kaip socialinės būtybės atsiradimo egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga Tobuliausia žm bendravimo priemonė yra kalba Kalbos ženklai yra įvairūs juos sudaro girdimi matomi ir kitokie signalai kurie suvokiami atitinkamais jutimo organais Kalbėjimas skiriamas į vidinį ir išorinį Vidiniu kalbėjimu pasirengiama išoriniam kalbėjimui iš anksto planuojami būsimi pasakymai juo remiamasi sprendžiant žodinius uždavinius Išorinis kalbėjimas skirtas bendrauti su kitais asmenimis todėl turi būti pakankamai intensyvus gausus įvairių intonacijų ar regimų ženklų Seniausia kalbinė bendravimo forma yra sakytinis kalbėjimas Jį sudaro girdimų signalų grupė apibūdina garsų intensyvumo jų aukštumo trukmės ritmo ir tembro ypatybės Rašytinis bendravimas neturi tokių turtingų išraiškos priemonių kaip sakytinis Rašytinis kalbėjimas negali taip betarpiškai perduoti kalbančiojo jausmų pageidavimų kalbėjimo poteksčių kaip sakytinis Bendraudami žm ne tik keičiasi informacija bet ir veikia vieni kitus Dėl bendraujančiųjų sąveikos gali padidėti ar sumažėti jų aktyvumas atsirasti pamėgdžiojimo reiškinių iškilti teigiamų ir neigiamų emocijų pasireikšti kooperacijos ir konkurencijos veiksmų lenktyniavimo siekimų ir atsirasti įvairiausių kitų asmenybės ar gr pakitimų Bendraudami žmgeriau pažįsta vieni kitų išorines ir vidines savybes Išorinių žm savybių atspindėjimas pirmiausia susijęs su gerumo ar blogumo gražumo ar bjaurumo ir kt įvertinimu Antrasis pažinimo pgl išorines

savybes etapas ndash tai loginis-emocinis įvertinimas Žm vertinimas priklauso nuo vertinančiojo sugebėjimo suvokti savo vertę Jei žm save vertina geriau negu grupė kitus jis ima vertinti neigiamai Žm suvokdami savo neigiamas savybes linkę nesąmoningai jas priskirti ir kitiems Nuolat giriami žm ir patys yra linkę pervertinti kitų žm gerąsias savybes ir nepastebėti neigiamų4 Asmenybės emocinė sfera Emocijos ir jausmai jų rūšysEmocijų ir jausmų formos Elementariausia emocijos forma yra emocinis tonas Tai pojučių suvokimų vaizdinių o kartais ir minčių išgyvenimas suteikiantis psichiniam procesui tam tikro pasitenkinimo ar nepasit atspalvį Jis priklauso ne nuo juntamų daikto savybių bet nuo tos reikšmės kurią objektai turi žmogui tam tikroje situacijoje Pvz priešo artilerijos šūvio garsas suteiks nepasitenkinimo o saliuto - pasit atspalvį Emocinis tonas paprastai nusako ne kiek žmogaus objektyvų kiek subjektyvų santykį su daiktais ar jų savybėmis Pvz dėl alkio persivalgymo nuovargio- žmogus nepatenkintas bet esant geros bendros organizmo būklės - patenkintas Tokios emocijų atmainos vad vitalinėmis emocijomis Emocinė būsena kuri ilgiau ar trumpiau nuspalvina žmogaus elgesį ir jo psichinius procesus tačiau pasireiškia nestipriais išgyvenimais vad nuotaika Jos trukmė gali būti labai įvairi nuo pusvalandžio iki kelių dienų ar net iki mėn nuotaika priklauso nuo dirgiklio pobūdžio ir nervų sist ypatybių Ji visada turi tam tikrą priežastį tačiau žmogus ne visada ją įsisamonina dėl to kartais atrodo kad nuotaika apima savaime Paprastai kai žmogus yra geros nuotaikos jo veikla yra sėkmingesnė tačiau ir prislėgtos nuotaikos žm gali sėkmingai dirbti jei dėl valios ir charakterio ypatybių jis sugeba mobilizuoti fizines ir psich jėgas tikslui pasiekti Vaikystėje nuotaikos dažnai būna nepastovios vyresniame amžiuje jau pastovesnės daugiau ar mažiau valdomos Sugebėjimas valdyti nuotaikas rodo susiformavusią asmesybės emocinio pastovumo ypatybę Kita stipri emocinė būsena - afektas Tai labai audringa pasireiškianti staigia intensyvia reakcija Afekto metu pasikeičia įprasų poelgių turinys Esant tokios būsenos žmogus nesugeba valdyti savo reakcijų objektyviai įvertinti susidariusios situacijos Jo kalba pasidaro padrika judesiai nekordinuoti ir pan Tačiau susiformavusi tvirta asmenybė susipažinusi su afekto reiškiniu ir jo pasekmėmis gali neleisti jam kilti mobilizuodama valios pastangas arba sąmoningai nukreipdama emocinę energiją į kokią noks veiklą Pakankamai ilga vienodai intensyvi ir stipri emocinė būsena stimuliuojanti tam tikrą žmogaus veklos kryptį vad aistra Ją gali sukelti materialinių ir kultūrinių - dvasinių poreikių tenkinimas Paprastai aistra yra susijusi su valia ir didelio tikslo siekimu Ji gali būti ne tik būsena bet ir stiprus jausmas Dažnai ji lemia žmogaus gyvenimo kryptingumą reikalauja vyriškumo ir drąsos o kartais gali būti ir žalinga Stresas- emocinė reakcija kurią sukelia netikėta situacijaEmocijos ir jausmai f-jos reškinių savybės Emocijos ir jausmai yra organizmo netarpiško santykio su objektyvios tikrovės daiktais ir reiškinias tenkinant savo poreikius ldquoEmocijasrdquo galima vartoti siaurąja ir plačiąja prasme Siaurąja prasme - tai trumpalaikiai situaciniai išgyvenimai kilę dėl biologinių organizmo poreikių pvz alkio troškulio ir kt Plačiąja prasme be viso to apima ir jausmas Terminas jausmai žymi pastovesnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atspindinčius asmenybės kaip visuomenės nario santykį su aplinka Jausmus pirmiausiai lemia kultūriniai - dvasiniai poreikiai susiję su žm tarpusavio santykiais bendravimo darbo ir tt Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau negu išgyvenimai Dėl didelio emocijų ir jausmų įvairumo sunku juos klasifikuoti Pgl jų kilmę skirstomi į žemesniuosius ir aukštesniuosius jausmus Žemesnieji susiję su biologiniais organizmo poreikiais o aukštesniuosius sąlygoja visuomeniniai veiksniai F-jos 1) emocijų signalinė f-ja impresinė Tai daugiausia emocinį toną turintys trumpalaikėse situacijose kilę vaizdiniai 2) - ekspresinė tai emocijų išorinė išraiška Emocijos ir jausmai išreiškiami įv veido kūno judesiais tačiau svarbiausia išraiškos forma yra kalba Žodžiais ar atskiromis frazėmis žm išreiškia savo išgyvenimus Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas teigiamas ar neigiamas aktyvus ar pasyvus Emocijos gali reikšti malonumą ir nemalonumą Kadangi emocijos kaip minėta yra poreikių tenkinimo sėkmingumo arba susidūrimo su kliūtimis tenkinant poreikius rodiklis Emocijos skatinančios gyvą sistemą veikti ir didinančios jos aktyvumą laikomos steniškomis o veiklą slopinančios emocijos vad asteniškomis Be poliariškumo dar yra ambivalentiškumas tai kai vienu metu to paties objekto atžvilgiu juntami priešingi jausmai Dar emociniai reiškiniai pasižymi kiekybiniais skirtumais priklausomai nuo to kokią gyvai sistemai turi emocijas sukėlę veiksniai Jos gb intensyvios ir silpnos Be to emocijas apibūdina pastovumas ir kintamumas kartais teigiamos emocijos gali nesunkiai virsti neigiamomis ir atvirkščiai Jausmų pastovumas priklauso nuo gyvos sistemos santykių su objektyvios tikrovės daiktais ir reiškiniais tp nuo žm įsitikinimų5 Jutiminiai pažinimo procesai jų rūšys Bendrieji jutimo dėsniai ir suvokimo ypatybėsJutimas ir suvokimas Jutimas palaikomas gyvo organizmo Tai ryšys su išorine aplinka ir jo paties vidiniais būviais Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktai su vidiniais organiniais procesais siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu Jutimas yra psichinis

procesas Objekto savybės vaizdo pojūčio formavimasis Pojūtis adekvatus dirgiklio arba stimulo vaizdui mumyse Suvokimas Žm gali justi ir atskiras objekto savybes ty suvokti objekto visumą Daikto ar reiškinio visumos atsispindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vad suvokimu (percepcija) Suvokimas yra psichologinio proceso daikto ar reiškinio vaizdo formavimas Suvokimas negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis gyvenimo ir veiklos sąlygomis Nepaprastos reikšmės ir žm turi įv sutartinių ženklų (rašto) suvokimas Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vad apercepcija ji susijusi su buvusia ar esama žm veikla su asmenybės kryptingumuPojučių ir suvokimų rūšys jų klasifikacija Jutimo dėsniai Nuo Aristotelio laikų pojūčiai skirstomi į 5 rūšis lytėjimo uoslės skonio regos klausos Dabar yra apibūdinta daugiau pojučių Regos dirgikliai yra elektroniniai virpesiai Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia dalis yra tinklainė Joje yra išsidėsčiusios 2-jų rūšių šviesai jautrios nervinės ląst ir kolbelės Kolbelės padeda skirti daiktų spalvas ir formas lazdelės teikia pilkų ir juodų spalvų pojūčius Regėjimo centrai yra pakaušio srityje Klausos dirgiklis yra oro virpesiai Yra skiriami 3 garsų garsumas ar intensyvumas aukštis ir tembras Uoslės dirgikliai - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į nosį Skonio pojūčiai yra vandenyje ar seilėse ištirpusios chem medž (4 pagr kokybės turi saldumą rūgštumą surūmą ir kartumą) Lytėjimo poj - oda burnos ir nosies gleivinės plėvelė gali teikti 4 rūšių pojūčius spaudimo šalčio šilumos skausmo Judėjimo poj receptoriai yra raumenyse sąnarių raiščiuose Jie dirginami judant Pusiausvyros poj receptoriai yra vidinėje ausyje ir signalizuoja apie galvos ir kūno poveikį bei judėjimą Organų poj receptoriai yra daugelio vidaus organų sienelėse Ty tie poj kuriuos juntame alkio troškulio šleikštumo vidaus skausmų atvejais DĖSNIAI Juntamąsias nervines ląst veikia įvairūs fizinės prigimties dirgikliai todėl skirtingi ir jų sukelti poj Nuo fizinės energijos rūšies priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas Šviesos energijos srautai sukelia regos pojučius garso bangos - klausos ir tt kiekvienas pojūtis yra tam tikro intensyvumo tai lemia dirgiklio jėgos individualios subjekto savybės ir tt Jautrumas - tai jutimo org ypatumas reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklius Adaptacija - jutimo org prisitaikymas prie dirgiklio stiprumo prisitaikoma keičiantis jutimo org jautrumuiBendrieji suvokimo ypatumai Žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje vad suvokimo daiktiškumu Ryškiausiai ši savybė pasireiškia figūros ir fono fenomene 1 Figūra - konkreti tiksliai apibrėžta pirmame plane išdėstyta uždara visuma 2 Fonas - neapibrėžtas esantis už figūros neapribotas laukas Suvokimo ypatumas kai objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygomis vad konstantiškumu Iliuzija - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas kuris susidaro objektui tiesiogiai veikiant jutimo aparatą Iliuzijos objektyvus dėsningas psich reiškinys Su kai kuriomis suvokimo iliuzijomis žm susid nuolatos ir į jas nekreipia dėmesio Gb iliuzijų priklausančių nuo suvokiančio asmens ypatingos psichinės būsenos Išsigandęs žm krūmą gali palaikyti žm šešėliu Nuo iliuzijų skiriasi haliucinacijos - tai organizmo patologinių būsenų rezultatasJutimai ir suvokimas sąmonės būsenos Jutimu palaikomas gyvo org ryšys su aplinka paties vidiniais būviais Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis ir virsta psichiniu proc Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psich proc objekto savybės vaizdo ndash pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktų bei reiškinių savybių ir organizmo vidinių būvių tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo org psichinis atspindys Pojūčiai kaip aplinkoje vykstančių kitimų signalai įgalina organizmą atitinkamai koreguoti elgesį Suvokimas yra psich proc daikto ar reiškinio vaizdo formavimasis Sąmonėje susiformavęs daikto reiškinio ar įvykio visumos atspindys vad suvokimu Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis Žm suvokiami objektai yra ne tik formų garsų tekstūrų judesių visuma bet ir daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Suvokimo rūšys erdvinis suvokimas (dydis forma apimtis atstumas) laiko suvokimas (tai reiškinių trukmės ir nuoseklumo atspindys) judėjimo suvokimas (objektų pasikeitimų per tam tikrus laiko tarpus atspindėjimas) nenumatytas suvokimas (nėra išankstinių tikslų ką nors suvokti) numatytas suvokimas (iškyla tikslas ką nors suvokti) Organizmui gyvybiškai svarbus orientavimasis aplinkoje galimas todėl kad pojūčiai yra realių objektų ir reiškinių savybių egzistuojančių nepriklausomai nuo juos juntančio individo adekvatūs atspindžiai Juntant ir suvokiant objektus atliekant percepcinius veiksmus esminis šių proc komponentas yra motorinė veikla ty organų kuriuose yra jutimo receptoriai judėjimas (ranka akis) Pojūčiai skirstomi pgl receptorius interoceptoriai ndash alkis troškulys sotumas proprioceptoriai ndash receptoriai esantys raumenyse raiščiuose eksteroceptoriai ndash regos klausos lytėjimo uoslės skonio Sąmonė ndash tai atspindinių reiškinių ir išgyvenimų dinamiška kaita kryptingas ir nuoseklus proc kuriame atsispindi asmenybės poreikiai tikslai ir planai Ji integruoja visus psichinio atspindėjimo lygius ir yra vienalytis reiškinys Sąmonė kaip vienijantis pradas apjungia jutimą suvokimą mąstymą kalbą ir tikslingą praktinę veiklą ( mokymąsi darbą ir tt) Tai ką žmsuvokia ir supranta tampa jo sąmonės objektu o visa kita lieka sąmonės fonu Sąmonės objekto ir fono santykis yra dinamiškas ndash virsta jos fonu ir atvirkščiai Žm psich

proc būna sąmoningi ir nesąmoningi Pirmuosius sąmonė kontroliuoja o nesąmoningų ne Nesąmoningiems reiškiniams priklauso haliucinacijos sapnai pamiršti vaikystės įgūdžiai ir tt Griežtų ribų tarp sąmoningų ir nesąmoningų psich reiškinių nėra Visi jie sudaro bendrą kontinuumą kurio viename gale yra neįsisąmoninti ir nesuvokiami psichikos aktai ar būsenos o kitame ndash ypač aiškūs ir aktyvinantys tikslingus individo veiksmus reiškiniai6 Mąstymas kaip apibendrinantis ir tarpiškas tikrovės pažinimo procesas Mąstymo rūšys tipai ir raidos stadijosMąstymas - tarpiškas ir apibendrintas ( siejantis kelis apibendrinimo lygius) tikrovės vidinių dėsningų ryšių pažinimas Mąstymą galima nagrinėti kaip tikrovės pažinimo procesą ir funkciją kaip žmonių bendravimo formą kaip veiklos momemtą ir rūšį Apibūdinant mąstymą šiais vienas su kitu susijusiais požiūriais aiškėja jo pagr ypatumai ir vieta psichinių procesų struktūroje Mąstydami mes gauname naujos informacijos nes mąstymu aptinkame tai ko negalima įžiūrėti ar - dar dažniau - kas lieka neaišku neįsisąmoninta netarpiškai suvokiant daiktus ir jų ryšius Mąstydamas žm kitaip iš naujo pažiūri į žinomus dalykus stengiasi suprasti ir įvertinti visa tai su kuo susiduria gyvenime Taip atskleisdamas įv reiškinių vienovę mato pastovius būtinus esmingus daiktų ryšius bei santykius ty bendruosius tikrovės dėsnius Mąstymą sud turinys žinios medžiaga Fiksuojamas tam tikromis minties formomis vaizdiniais sąvokomis sprendiniais Mąstymo operacijos kuriomis informacija pertvarkoma formuojamos naujos sąvokos ar sprendiniai Šiuos mąstymo komponentus sieja abipusis ryšys Apie daiktą ar reiškinį mes paprastai mąstome ty priskiriame atitinkamai sąvokai Sąvoka - mintis kurioje užfiksuoti giminingų daiktų ir reiškinių bendri ir esminiai požymiai Kas yra tai apie ką mąstome koks yra šis mąstymo objektas Visų pirma padeda jutiminės žinios ypač sudėtingiausia jų forma - vaizdiniai Vaizdiniai kartu yra ir pradinė minties forma Vaizdiniai ir sąvokos turi bendrų bruožų juose apibendrintai atsispindi tikrovės daiktai ir reiškiniai dažnai žymimi tuo pačiu žodžiu Jie padeda išskirti mąstymo objektą jais remdamiesi galime atsakyti į klausimą ldquokas tairdquo (ldquokatėrdquo ldquoskaičiusrdquo) Tačiau vaizdinio neužtenka kad atsakytume į klausimą kas yra šis išskirtasis objektas kokie jo esminiai požymiai Sąvokos nuo vaizdinių skiriasi didesniu žinių apibendrinimu ir organizacija jo struktūra visada daugiasluoksnė joje užfiksuota skirtingo bendrumo - giminės rūšies ir atskiro objekto - savybės bei santykiai Sąvokos ir sprendinys yra glaudžiai susijusios minties formos Sąvoka žm turi tada kai gali ją apibūdinti tam tikrais sprendiniais ty teigdamas tai kas būdinga esminga mąstymo objektui ir paneigdamas kas jam neesminga Tai išreiškia sprendinio loginė struktūra abiejų pusių - subjekto ir predikato ryšys žymi ryšį tarp atskira ir bendra reiškiniuoseMąstymo operacijos rūšys tipai Ž Piažė teigia kad mąstymo operacijos yra interiorizuoti tarpusavyje suderinti atvirkštiniai veiksniai susijungę į pastovias ir kartu dinamiškas struktūras Pagrindinė operacijų ypatybė - atvirkštumas jai formuojantis lavėja sudėtingiausia mąstymo forma - operacinis sąvokinis mąstymas Mąstymo operacijos formuojasi vykstant išorinių praktinių veiksmų interiorizacijai Bendriausios mąstymo operacijos yra analizė ir sintezė Analizė - mąstymo objekto suskaidymas mintyse į sudėtines dalis jo ypatybių požymių ir santykių išskyrimas Sintezė - mintinis išskirtų objekto dalių ypatybių bei santykiių jungimas į visumą Būdamos viena kitai priešingos operacijos jos yra nenutrūkstamai susijusios viena kitos atrama atlikimo ir kontrolės priemonė Analizės ir sintezės procese galima skirti 3 pagr pakopas pirminę sintezę analizę ir antrinę sintezę Pirminė sintezė - mąstymo objektas mintyse neskaidomas į dalis neišskiriami jo požymiai Mąstymo rūšys veiksminis vaizdinis sąvokinis Veiksminis mąstymas - daiktų ar reiškinių santykių bei savybių pažinimas atliekant su jais praktinius fizinius veiksmus Vaizdinis mąstymas - daiktų ar reiškinių ryšiai kurie surandami pertvarkant mintyse turimus vaizdinius Sąvokinis mąstymas - kada reiškinių ryšį galima pažinti susiejant ir pertvarkant turimas sąvokas Mąstymo tipas - būdingiausias reliatyviai pastovus atskiro individo mąstymo būdas Skirtingų profesijų žmonės skiriasi kuriuo nors išlavėjusiu mąstymo tipu veiksminiu vaizdiniu arba sąvokiniu Individualūs tipiniai mąstymo skirtumai priklauso nuo tam tikrų nervinių ir psichofiziologinių ypatybių ir ypač nuo pagrindinės žm veiklos kuriai jie turi įtakos ir kurioje patys formuojasi Vienas ar kitas mąstymo tipas kaip ir rūšis nėra reikšmingesnis ar pranašesnis už kitus 7 individualios asmenybės savybės (temperamentas charakteris sugebėjimai)Žmogus gimęs turi individualių savybių kurios jį skiria nuo kitų žm Temperamentas - tai viena reikšmingiausių pasižyminti dideliu pastovumu ir turinti įtakos visoms kitoms žm asmenybės savybėms Jis nulemia žm samenybės visumos turinio (tačiau turi didelę įtaką jos savybių) formai atsiradimui vystimuisi išorinei išraiškai Temperamento skiriamieji požymiai 1) temp ypatybės daro įtaką įvirioms žm veiklos sritims turinčioms pačius skirtingiausius tikslus motyvus ir tuo jos skiriasi nuo poveikio kurį žm veiklai daro asmenybės kriptingumas 2) temp ypatybės nekinta ilgą žm gyvenimo tarpą ar net visą gyven 3) temp ypat pasireiškia ne atsietai o dėsningai viena su kita susijusios sudaro atitinkamą struktūrą būdingą temp tipui Taigi temp ypatybėmis vad tokias

pastovias individualias psichikos ypatybes kurios lemia žm psich veiklos dinamiką intensyvumą ir išorinę išraišką kurios yra santykinai pastovios nepriklausomos nuo veiklos tikslų motyvų ir dėsningai siejasi tarpusavyje sudarydamos tam tikrą temp tipą IPavlovo mokslo apie aukštosios nervinės veiklos tipų ryšį su temperamentu esmė yra tokia visi gyvūnai ir žm pgl pagrindinių nervinių procesų -jaudinimo ir slopinimo jėgą vad silpnais ir stipriais Visi stipr tipai skirstomi į neturinčius pusiausvyros o su ja į paslankius arba nepasl I Pavlovas - nurodytas silpnasis tipas sudaro fiziologinį melancholiko temp pagrindą siejo tai su slopinamuoju nervinės sist tipu Pavlovo nuomone susiformuoja jaudinimo ir slopinimo stiprumas atsirandantis dėl nerv ląst sugebėjimo atlaikyti stiprius ir ilgai trunkančius dirgiklio veikimus Nerv ląst pavargsta ir žm nebegali normaliai dirbti Stipriųjų tipų atstovams būdingas stiprus jaudinimas ir slopinimas kurio fiziologinė priežastis yra nerv ląst ypatumas išlaikyti ilgai trunkančių stiprių dirgiklių veikimą I Pavlovas eksperimentiniais duomenimis apie aukštosios nervinės veiklos tipus stengėsi pagrįsti Hipokrato išskirtų 4 temp tipų fiziologinę esmę Buvo atliekami l sudėtingi tyrimai kurie naudojant sudėtingą elektroninę techniką gerokai papildė žinias apie auštosios nerv veklos tipus Šie tyrimai parodė kad daugelis žm sąlyginių refleksų individualių ypatybių yra tarpusavy susiję o kiekviena tokia sist priklauso nuo 1 bendros priežasties būtent nuo kurios nors nerv sist ypatybės Buvo nustatytos tarpusavy susijusiuos individualios ypatybės priklausančios nuo verv procesų slopinimo ir nuo jų pusiausvyros Buvo rasta gr individualių savybių kurios paaiškina teigiamų ir slopinamų sąlyginių refleksų susidarymą Šias savyb lemianti nerv sist ypatybė buvo pavad- nerv sist dinamiškumu o kokiu greičiu jaudinimo procesas atsiranda ir nutrūksta savyb vad - stabilumu Psich temperamento charakteristika susijusi ne su viena nerv sist ypatybe bet su jų dariniu ty su nerv sist tipuTemperamentas charakteris gebėjimai jų kitimai ir raida Temperamentas ndash pastovios asmenybės savybės pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu tempais ir pastovumu Jis spalvina charakterį Hipokratas teigė kad temperamento skirtumus lemia org esančių skysčių proporcijos cholerikas ndash tulžis sangvinikas ndash kraujas flegmatikas ndash gleivės melancholikas ndash juodoji ar geltonoji tulžis Dabar temperamento psichologinė charakteristika remiasi šiais pagr požymiais sensityvumas ndash tai silpniausi išoriniai poveikiai kuriais galima sukelti kokią nors žmogaus reakciją reaktyvumas ndash sprendžiame iš to kokio stiprumo emocijas sukelia žmogui išorinis ar vidinis analogiško stiprumo poveikis aktyvumas ndash kaip aktyviai žmveikia nugalėdamas išorines ir vidines kliūtis reaktyvumo ir aktyvumo santykis ndash ar žmveikla daugiau priklauso nuo atsitiktinių išorinių aplinkybių ar nuo vidinių reakcijos tempas ndash apie jį sprendžiama iš įvairių psich reakcijų ir proc ndash judesių kalbos protinių veiksmų orientacijos plastiškumas ir priešinga jam savybė rigidiškumas Juos apibūdina tai kaip lengvai ir lanksčiai žm prisitaiko prie besikeičiančių išorinių poveikių ekstravertiškumas ir priešinga jam savybė intravertiškumas ndash kas daugiau lemia žm reakcijas ir veiklą ndash išoriniai dabarties įspūdžiai ar vaizdiniai mintys susiję su praeitimi bei ateitimi Temperamento tipai sangvinikas ndash būdingas didelis psich aktyvumas energingumas greiti judesiai Mėgsta bendrauti linksmas Cholerikas ndash l didelis psichaktyvumas nekantrus emocingas staigus Flegmatikas ndash mažas psich aktyvumas užsispyręs lėtas jausmai ir nuotaikos pastovios Lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Melancholikas ndash jautrus greitai susijaudina tylus nedrąsus Temperamentas yra paveldimas bet kai kurios jo ypatybės gali kisti veikiant gyvenimo bei auklėjimo sąlygoms Charakteris ndash visuma individualių psichinių savybių pasireiškiančių asmenybei tipiškais veiklos būdais tipiškomis aplinkybėmis Jis nėra įgimtas o susiformuoja Jis gali kisti priklausomai situacijų asmenų su kuriais bendrauja būsenų Charakterio bruožus galima paslėpti bet ekstremaliose situacijose visada atsiskleis Pagal žmsantykį su aplinka char bruožus galima suskirstyti į grupes bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą bruožai parodantys santykį su darbu santykį su daiktais su savimi su kitais žm Gebėjimai ndash visuma asmenybės savybių nulemiančių kokios nors veiklos sėkmę Jie gali būti įgimti ir įgyti Vystant įgimtas savybes išmokstama greičiau Gabumai- užuomazgų visuma tam tikriems sugebėjimams vystyti Sugebėjimai gali būti bendrieji (būtini kelioms veiklos sritims) specifiniai (būtini tam tikrai veiklai) intelektiniai (padeda pažinti žm prisitaikyti prie aplinkos suprasti dėsnius) percepciniai ( padeda suvokti daiktų ypatybes (dydį atstumą)) motoriniai (judesių koordinacijos)Temperamento tipai Psichologinė charakteristika Temp fiziologinio pagrindo - nervinės veiklos tipo - charakteristika neapima viso temp turinio tam reikia dar specialios psich temp analizės Žmonės skirstomi pgl 4 tradicinius temp Hipokratas pabrėžė kad gryno temp žmonių labai mažai o kai kurie užsienio psichologai mano kad temp tipas iš viso nėra griežtai mokslinė sąvoka Skirstant žm pgl temp turime atsižvelgti į dėsningą viena kitą sąlygojančių savybių derinį Charakteristika remiasi šiais požymiais 1) Jautrumas - veikiant silpniausių išorinių poveikių silpniausias dirgiklis sukelia nepatenkintą reikšmę neigiamus išgyvenimus 2)Reaktyvumas - kokio stiprumo emocijas sukelia žmogui išorinis ar vidinis analogiško stiprumo poveikis 3)Aktyvumas - žm aktyviai

veikia nugalėdamas išorines ir vid kliūtis 4)Reaktyvumo ir aktyvumo santykis 5)Reakcijos tempas - judesių kalbos protinių veiksmų orentacijos greičio 6)Plastiškumas - kaip lengvai žm prisitaiko prie besikeičiančių aplinkos sąlygų jei lengvai - plastiškas o jei ne - rigidiškas 7)Ekstravertiškumas - išoriniai dabarties įspūdžiai o mintys susijusios su praeitimi bei ateitim - intravertiškumas Temp tipo bruožai Sangvinikas - labai reaktyvus neesminis dalykas gali įpykinti gyvai emocingai reguoja į viską greitai sukaupia dėmesį Iš veido lengva atspėti jo nuotaiką požiūrį į daiktus ir žmones Aštraus jautrumo slenkstis aktyvus energingas Greitos protinės operacijos ir orentacijos plastiškas lankstaus proto Greitai pripranta prie naujos aplinkos ekstravertiškas Cholerikas - jautrumas nedidelis bet didelis reaktyvumas ir aktyvumas Jis staigus nekantrus rigidiškas jo didelė ištvermė interesų pastovumas8 Atminties samprata Atminties rūšys procesai ir veiksniai Individualūs atminties skirtumaiJutimu suvokimu mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas vad atmintimi Tiesioginė atmintis - tai informacijos įsiminimas ir atsiminimas be kokių nors palengvinančių priemonių be tarpinių procesų Netiesioginė atmintis - pasireiškia įsiminimu ir atsiminimu kuriuos palengvina įv tarpiniai psichiniai procesai ar spec priemonės Motorinė atminitis - tai judesiai ir jų sekos įsiminimas ir laikymas atmintyje Vaizdinė atmintis - tai objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas laikymas atmintyje Emocinė atmintis - tai jausmų išgyvenimų visada susijusių su tam tikrais įvykiais ar žm veiksmais įsiminimas laikymas atmintyje ir atsiminimas Žodinė atmintis - tai specifiška žm psich veiklos ypatybė Sistemingas žinių įgijimas ir kaupimas yra paremtas žodine atmintimi Dviejų atminties ypatybių užmiršimo ir įsiminimo greitumas ir lėtumas sud 4 kombinacijas greito įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir greito užmiršimo greito įsiminimo ir greito užmiršimo Skiriami 3 atminties tipai vaizdusis žodinis - abstraktusis mišrusis Savo ruožtu vaizdusis atminties tipas skirstomas į potipius pgl tai kokio modalumo atmintis žm psich veikloje vyrauja tai regiamosios girdimosios motorinės atminties tipai Regimojo atminties tipo žm lengviau įsimina vizualiai pateiktą informaciją girdimojo - akustiškai motorinio - kai ji susijusi su judesiaisAtminties procesai užmiršimas Atm proc prasideda išoriniams ir vidiniams dirgikliams paveikus receptorius ir jaudinimui pasiekus smegenų centrus Juose ryškiai atsispindi tai kas veikia ar ką tik paveikė regėjimo girdėjimo ar kt organus net labai trumpai veikusio dirgiklio Ryškus ir tikslus vaizdas išlaikomas 01-2s nauja informacija atsispindi trumpalaikėje atmintyje čia ji įprasminama vertinama laikoma Trumpalaikė atmintis pirmasis gautos informacijos apdorojimo etapas ji atlieka ir operatyvinę funkciją iš trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę atmintį jos apimtis neribota Trumpalaikė atmintis yra dinamiškas mneminės veiklos komponentas o ilgalaikė atmintis - konservatyvus Trumpalaikės ir ilgalaikės atminties procesai sud nedalomą vienovę Užmiršimu vadinamas atminties procesas dėl kurios suvoktos ir užkoduotos informacijos individas negali atsiminti9 Dėmesys Jo rūšys ypatybės ir veiksniai Individualūs dėmesio skirtumaiDėmesys Dėmesio rūšys Filtracijos susitelkimo f-jas vykdo dėmesys - savitas individo nervų sist mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą taip galima apibūdinti žm ir gyvūnų dėmesį Tai į ką sutelkiamas dėmesys vad dėmesio objektu o kas supa dėmesio objektą laike ir erdvėje vad dėmesio fonu Dėmesio objektas nuolat keičiasi Pgl platumą dėmesys skirstomas į selektyvų ir paskirstytą Selektyvus - kai sąmonė nukreipta į vienos rūšies veiklą ar informaciją o paskirstytas kai į du ar daugiau Dėmesio objektu gali būti išorės ar organizmo pokyčių sukelti jutimo ir suvokimo reiškiniai atminties vaizdiniai mintys protiniai veiksmai emocinės reakcijos bei motoriniai veiksmai Pgl šias pasireiškimo sritis dėmesys skirstomas į sensorinį motorinį emocinį intelektualinį Sensorinis dėmesys dar skirstomas į regimąjį girdimąjį lytėjimo ir interocepcinį Pgl išankstinį dėmesio krypties pasirinkimą ir valingą susikaupimo palaikymą dėmesys skirstomas į nevalingas dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į objektą be išankstinio ketinimo išskirti jį arba jo elementus iš aplinkos šis dėmesys dar vad refleksiniu dėmesiu Valingas dėmesys iš anksto numatytas ir valios palaikomas dėmesio objekto išsiskyrimas iš aplinkos Valingo dėmesio objektai skirstomi į 2 rūšis vidinis dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į vidaus pasaulio įvykius Išorinio dėmesio objektai lokalizuoti išorėje Išorinis ir vidinis dėmesys vienas kitą slopina todėl dėmesys dar skirstomas individualus dėmesys - tai atskiro individo sąmonės nukreipimas į kokį nors daiktą ar veiklą Grupinis dėmesys - tai kelių individų sąmonės nukreipimas į bendrą veiklą Kolektyvinis dėmesys - tai ištiso kolektyvo sąmonės sutelkimas bendrai veiklaiDėmesio ypatybės Individulaus dėmesio skirtumai Dėmesio ypatybė - tai bendriausias jo pasireiškimas įv psichinės veiklos srityse bruožas Pagr dėmesio ypatybės yra 2 platumas perkėlimas intensyvumas patvarumas atsparumas triukšmui ir svyravimui Skiriasi žmonių dėmesio svyravimai selektyvumas intensyvumas ir atsparumas triukšmui Skiriamos 3 išsiblaškymo atmainos tikrasis išsiblaškymas - tai pastovus besugebėjimas ilgai

nesusikaupti ir atsispirti pašaliniam triukšmui dėl nervinių procesų silpnumo ir nepusiausvyrumo Laikinasis išsiblaškymas - tai grįžtamasis dėmesio susilpnėjimas dėl nuovargio mieguistumo arba labai stripraus emocinio susijaudinimo Pseudo išsiblaškymas - tai dėmesio susilpnėjimas vienų objektų ar įvykių atžvilgiu dėl stipraus jo susitelkimo į kitus (dar vad mokslininkų išsiblaškymu)10 Bendrasis vaizduotės apibūdinimas Vaizduotės rūšys ir vaizdinių pertvarkymo būdai Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas11 Eriksono psichosocialinė asmenybės raidos teorija ir jos taikymas mokymo procese12 Intelekto samprata Intelekto raidaIntelektas ndash tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Pagr intelekto bruožai sugebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas (idėjas dėsnius simbolius) nei įgusti naudotis konkrečiais dalykais (mech įrankiais sensorine veikla) sugebėjimas spręsti problemas ndash orientuotis naujose situacijose o ne tik panaudoti gerai išmėgintus reagavimo į įprastas situacijas būdus sugebėjimas išmokti ypač išmokti ir panaudoti žodžiais ir kitais simboliais reiškiamas abstrakcijas J Piaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo proc Jis intelekto raidą suskirstė į 4 stadijas 1 Sensomotorinė stadija ( nuo gimiki 2m) Susidaro pagrindas atsirasti sudėtingesnei veiklai2 Priešoperacinė stadija ( nuo 2m iki 7m) Vaikų mąstymas nerišlus sąvokų požiūriu Vaikai dar nesugeba mąstyti operacijomis jie dar negali savo psichikoje perdirbti inf ir manipuliuoti pasauliu neturi simbolių simbolių sist įgalinančios abstrakčiai logiškai mąstyti 3 Dalis šių sugebėjimų atsiranda konkrečių operacijų stad (nuo 7 iki 11m) 4 Formalių operacijų stadija ( nuo 11 iki 14m ) L Vygotskis teigė kad pažinimo plėtotei ypač svarbi socaplinka Jo programuojamas tiesioginis mokymas reikalauja suprasti ką vaikas gali nuveikti vienas ir ką išmanančio mokytojo vadovaujamas Skirtumas tarp šių dviejų veiklos lygmenų vadinamas artimiausios plėtros sritimi Norint paskatinti vaiko pažinimo plėtotę reikia nustatyti srities kurioje galima dirbti ribas Jis teigė jog mokymas yra geras tik tada kai jis pralenkia vystymąsi13 Vaiko ir paauglio psichosocialinės raidos palyginimas14 Paauglio ir jaunuolio psichosocialinis raidos palyginimasĮvairūs psichologiniai požiūriai į moralės raidąMokymosi motyvacija jos rūšys Žadinimo būdaiHumanistinės psichologijos pažiūros į asmenybės ugdymąPsichologinis grupės apibūdinimas Grupių rūšys Asmenybė ir grupė Grupės darnaGrupė ndash tai organizuota žm sistema turinti bendrus tikslus ir uždavinius Žm grupėse formuojami tarpasmeniniai santykiai Gr nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Vaikų gr svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai susikuria patys ir jų laikosi Pajuoka erzinimas stipriai veikia vaiką jis keičia savo elgesį kad pritaptų prie gr Svarbi ir vaiko išvaizda apranga ir tt Atstūmimą ar pripažinimą gali lemti soc įgūdžiai vaikas kuris nemoka lengvai bendrauti pradėti draugauti sunkiai priimamas į gr Vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavy konfliktuodami Grupė gali daryti tiek teigiamą tiek neigiamą įtaką individui (vaikas gali daryti nusikaltimus vartoti alkoholį kad pritaptų) Statusas ndash grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip jį vertina kiti gr nariai Statusų hierarchija ndash grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žm grupėje yra jos lyderis Kitoje pusėje gr atstumtieji Tai nepopuliarūs asmenys bet grupėje gali būti juos remiančių žm Tarpinę padėtį užima vid statuso žm Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl gr nariai siekia aukštesnio statuso ar bent jau išlaikyti turimą Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žem statusą turinčių pastangomis pagerinti savo statusą Tai suprantama kaip statusų hierarchijos pažeidimas Tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žm ką nors veikia elgiasi kaip kokios nors gr narys ty atlieka kokį nors socialinį vaidmenį Emoc sutikimas kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Vaidmens atlikimas ndash nebūtina veikla Kuo ilgiau žm gyvena tuo daugiau soc vaidmenų jam tenka atlikti (vaikas vyras tėvas senelis ir kt) Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žm dalyvavimas daugelyje gr keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Vaidmenis žm interpretuoja savaip Tai atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaidaGrupės Grupių rūšys ir raidos stadijos Žm grupės - ty tam tikra bendrija kurios narius jungia koks nors bendras požiūris gali būt bendra veikla tikslas bendri interesai Grupėje susiklosto tam tikri tarpasmeniniai santykiai Gr yra labai įv skirstomos vienas iš jų sąlyginės gr ir realios gr Sąlyginės - sudaromos loginio mąstymo būdu pgl tam tikras aplinkybes Jos gali būti skiriamos pgl tautybę amžių profesiją Jos nariai gali vienas kito nepažinti Realios - kurių nariai veikia tuo pačiu metu bendroje erdvėje ir turi vienokių ar kitokių tarpusavio santykių (šeima

studentų gr) Pgl grupes sudarančių asmenų skaičių skiriamos makro- ir mikrogrupės Makro- (pati didžiausia) žmonija kuri turi bendrų ypatybių Soc psich tiria makro gr poreikius interesus pamėgdžiojimą įtaigos reiškinius vyraujančius santykius Makrogr būdinga 1tarpasmeninių (betarpiškų) santykių nebuvimas 2 narių nekontaktiškumas Mikro- kurias sudaro nedidelis sk individų jų nariai turi daugiau ar mažiau bendrus veikimo tikslus ir tiesioginius kontaktus (šeima mokyklos kl) Ypatybės 1 autonomija 2 grupės narių tarpusavio kontrolė 3 savarankiškumas 4 konformizmas 5 homogeniškumas 6 santykių intymumas 7 stabilumas Pgl gr-ėje susidarančių jos narių santykių pobūdį formalios ir neformalios Formalios - yra sudar aukštesnių institucijų kur vyrauja formalūs dalykiniai santykiai vaidmenys Neformalios - susidaro specialiai neorganizuojant psichologinės motyvacijos pagrindu Klikos - vad mikrogr neturinčios visuomeninio tikslo padėties visuomenėje oficialių veikimo taisyklių tačiau griežtai reguliuojančios savo narių elgseną savo viduje susidariusiais papročiais ir moralinėmis normomis Referentinė gr - vad asmenybei reikšmingiausia Tai gr į kurią orientuojamasi veikiant kuri imama etalonu vertinant savo padėtį kurios nariu žmog nori tapti kurios vertybės yra priimamos kaip teisingos Stigmatizuotos gr - kurių kt žmonės šalinasi dėl įv priežasčių ( serga ligomis) Prestižinė -jei savo gr žmogus labai vertina dalyvavimas tokioje gr didina prestižą Socialinė kategorizacija - žmonių suvokimas ir vertinimas pgl tai kokiai gr jie priklauso žmogui priskiriama ir tam tikra vertė priklausomai nuo to kokios gr narys yra Gr raidos stadijos - kiekviena gr kintantis reiškinys atsiranda praeina tam tikrus vystymosi etapus pasiekia aukščiausią org lygį ir gali išnykti Pačioje pradinėje formavimosi stad vad - asociacija Ji neturi tiksliai apibrėžtų tikslų nėra susiklosę nei dalykiniai nei neformalūs santykiai bet yra prielaidos jiems atsirasti Kartu veikiant tarp jos narių visa tai atsiranda grupė įgyja konkretumą ir autonomiją tos asociacijos palaipsniui virsta korporacija- kurioje atskirų jos narių tikslai yra panašūs ar sutampa tačiau jų nesiekiama bendrai Aukščiausia organizacijos lygio grupė kurios nariai turi bendrus tikslus ir jų siekiama bendrai - bendruomenė (komanda)Psichologinės gr klimatas darnumas jo rūšys Psich klimatu (atmosfera) vad bendrą grupės emocinę būseną susiklosčiusią dėl darbo sąlygų ir tarpasmeninių santykių Vienose gr žmonės gali jausti vidinį pasitenkinimą būti saugūs o kitose atvirkščiai Tai priklauso nuo vadovavimo vadovo asmenybės Blogesnė atmosfera buvo liberalaus lyderiavimo atveju nes blogiau dirbama situacija priminė neatsakingą žaidimą o ne darbo procesą Geresnė situacija demokratinio lyder atveju - geriau dirba pagerėja kūrybiškumas santykiai gr nuoširdesni Darbo rezultat mažesni nei autoritarinio lyder atveju Jame siekiamas santykių priešiškumas paklusnumas ir pataikavimas Grupėse kaupiasi nepasitenkinimas įtampa kuri išsilieja ant nekaltų silpnesnių narių Darnumas - tai teigiama ir kognityvinė grupės asmenų tarpusavio sąveika Trys pagr suderinamumo rūšys 1 Psichologinis suderin - tai gr narių suderinam temperamento atžvilgiu psichomotorinių r-jų dėmesio nustatymo atžvilgiu 2 Socialinis - jis priklauso nuo asmenų sugebėjimo atlikti savo vadmenis grupėje nuo savęs įvertinimo charakt panašumų ir skirtumų 3 Socialinisndashvertybinis - remiasi vertybinių orentacijų nuostatų panašumu Jei yra dideli vertybinių nuostatų skirtumai kyla konfliktas Psichologinio suderinamumo svarba išryškėja tais atvejais kai mažai grupei reikia ilgai dirbti izoliuotai

Socialiniai vaidmenys vaidmens rūšys atlikimo stadijos Vaidmenų konfliktai Socialinisstatusas Statusų hierarchija grupėjeGrupės nariai būna pasiskirstę darbą pgl tam tikras profesijas pasiskirstę valdžią Šis pasiskirst būdingas atskiroms grupėms ir visai visuomenei Kiekvienas individas užima tam tikrą f-nę vietą tam tikrą poziciją Pozicija - tai terminas kuriuo žymima asmens vieta soc santykių sistemoje Pozicija laikoma sūnaus motinos moksleivio studento f-nės vietos Asmuo užimantis tam tikrą poziciją turi atlikti tam tikras f-jas tam tikrą vaidmenį Vaidmuo - tai tipiška elgesio sistema susiformavusi visuomenėje tam tikrai f-jai atlikti skiriami 4 pagr vaidmens aspektai 1 Keliama visa eilė reikalavimų tai vad roliniu (vaidmens) laikymu Visuomenė instrukcijomis reikalavimais moralinėmis normomis papročiais elgesio standartais tarsi nurodo ką turi daryti šią poziciją užimantis žmogus (gydytojas- gydyti mokinys - mokytis) 2 Supratimas - kiek tam tikrą poziciją užimantis žmogus supranta ką jis turi daryti Savo vaidmens supratimas gali sutapti su tuo supratimu Kuris susijęs ir visuomenėje gali ir nesutapti 3 Vaidmens priėmimas - tai emocinis sutikimas su tuo kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas Vaidmens atmetimas priešingas priėmimui pvz 16-metis nepriima to vaidmens 4 Vaidmens atlikimas Savęs pateikimas - tai elgesio būdas kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam kad atitiktume sąvajį aš kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenį kad galėtume kontroliuoti kitų požiūrį į mus Įspūdžio kūrimas - suprantamas kaip sąmoningas ar nesąmon procesas kurio metu asmuo elgiasi viešumoje kitaip kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitnkantį įvaizdįAš vaizdas ir savęs vertinimas Savęs vertinimo formavimasis

Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas padeda susidaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo ldquoAšrdquo vaizdą kurio komponentai yra šie Savo individualybės vaizdinys Santykiška interesų polinkių ir vertybinių orientacijų vienovė Atitinkamas savęs vertinimas ir savigarba Savigarba yra gero psichologinio prisitaikymo asmeninės laimės ir efektyvaus funkcionavimo tiek vaikystėje tiek suaugus sąlyga Daugelio ikimokyklinio amž vaikų savigarbos lygis yra gana aukštas jie tiki kad pasieks norimą tikslą Save blogai vertinantys - vengia pareikšti nuomonę kad nesukeltų pajuokos dažniau klausosi ldquoAšrdquo vaizdas l priklauso nuo jo patirties įgyjamos namie nuo pačių tėvų identifikacijos sėkmingumo Pradėjęs formuotis vaikystėje jis nuolat kinta ldquoAšrdquo vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius ypatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks jo saviauklos idealas (idealusis ldquoašrdquo)Aš ndash vaizdas - nuostatų į save visuma Aš - vaizdo komponentai ir lygiai Aš vaizdas skiriamas 1 Realusis Aš - tai toks koks esu dabar 2 Idealusis Aš - koks norėčiau būti 3 Parodomasis Aš - toks Aš kurį rodau kitiems kokį Aš norėčiau matyti Save kitų akimis Realusis ir parodomasis aš dažniausiai nesutampa 4 Veidrodinis - tie vaizdiniai apie save kurie pagrįsti kitų žmonių nuomone Autokoncepcija ndash ty vaizdinių apie save visuma visuma nuostatų savęs paties atžvilgiu 3 svarbiausi komponentai 1 Kognityvinis komp - ty žinios apie save Pirmiausia žodžiais bandoma išreikšti pagr savo charakteristikas jų daug Priskiriamos - atitinkamo vaidmens psichologinės fizinės gyvenimo tikslų apibūdinimas turtinė ir soc padėtis Tai galima apibūdinti kaip aš vaizdą Šios visos charakteristikos nėra vienareikšmės jos nėra vienodai svarbios Paprastai jos išsidėsto tam tikra charakteristine struktūra priklausomai nuo situacijos gyvenimo patyrimo 2 Emocinis vertinantis komp - dažnai žmonės nepatvirtina mumyse esančių savybių kurias priskiriame sau Dauguma vertinimų remiasi stereotipais kurie vyrauja toje kultūroje 3 Elgesio komp - dažnai nuostatos išreiškiamos elgesiuSavęs vertinimas Žmogus vertina ne vien kitus Jis vertina ir patį save Taigi žmogus pats sau tampa pažinimo objektu Bendraudami su kitais žmonės nori būti patrauklūs sąmojingi geranoriški Tą siekimą būti geresniam pavadinkime idealiuoju AŠ Į jį mes orentuojamės O tokį save kokie iš tikrųjų esme pavadinkime faktiškuoju AŠ Paprastai tarp šių dviejų aš esti ribotumas o idealas išlieka savotišku akstinu tobulėti Idealas ir tikrovė skiriasi Atrasime žmonių kuriems jų idealusis ir faktiškasis AŠ sutampa arba yra vienas prie kito priartėję Tikriausiai tas žmogus pasidarė nekritiškas sau neigdamas bent kai kuriuos savo trūkumus o tai gali apsunkinti bendravimą Galimas ir kitas kraštutinumas Žmogus pernelyg hiperbolizuoja faktiškojo ir idealiojo AŠ skirtumą Patirtos nesėkmės sukelia pasitikėjimą savimi ir baimindamasis žmogus kartais pats atitolina prasmingo tikslo siekimą Apie save patį žmogus susidaro nuomonę remdamasis tuo kaip kiti žmonės jį vertina ir kaip su juo elgiasi Kitų nuomonė ndash tarsi veidrodis kuriame regi pats save Šiuo atveju žmogus pamato save tokį kokį jį mato kiti Ši aplinkybė itin svarbi normaliam asmenybės vystymuisiTam tikros žinios apie save yra vadinamos savęs vertinimo veiksniais jų visuma sudaro savotišką sistemą lemiančią mūsų savosios vertės lygį Savęs vertinime vienas kuris nors veiksnys yra pagrindinis dominuojantis kiti ndash tarsi savotiškas fonas Svarbu bendrauti su kitais žmonėmis Juk to kuo manome esą svarbūs ir už ką derėtų mus girti kiti žmonės gali nepastebėti Dabar savęs vertinime itin pabrėžiamas intelekto vaidmuo stengiamasi didinti savąją vertę mažiau reikšmės teikiant dvasinėms savybėms doroviniams jausmams Beje vertinant kitą žmogų jo intelektas dažniausiai menkinamas Pasirodyti kad esi mažesnio ar nepakankamo intelekto yra labiau pavojinga už kitas nesėkmes Jei žmogus bendraudamas su kitu akcentuoja demonstruoja savo intelekto pranašumą pašnekovas pasijunta nesaugus Jis irgi nori atrodyti ne prastesnis Prasideda varžybos o tada sunkiau pastebėti ir pastiprinti kito žmogaus gerąsias savybes atvirkščiai - stengiamasi jas nuvertinti Intelekto veiksnys savęs vertinime dažniausiai demonstruojamas todėl kad gali sukelti greičiausią efektą Didybės manija ndash specifinis psichiatrijos terminas žymintis patologinę asmenybės būseną Kasdieniame gyvenime paprastai juo norima pasakyti kad žmogus išpuikęs tuščiagarbis Dažnai vartojama ir komplekso sąvoka Dažnai kito žmogaus kompleksu vadiname tai kas mums jo elgesyje nesuprantama kas mūsų nuomone nukrypsta nuo bendrų elgesio normų Psichologine prasme kompleksas yra neįgyvendintas esminis žmogaus noras poreikis nuslopintas ir išstumtas į pasąmonę Žmogus turintis menkavertiškumo kompleksą sąmoningai ar nesąmoningai darys viską kad atgautų tariamai prarastą vertę kad pabrėžtų savo pranašumą Ikimokyklinukas save vertina taip kaip yra kitų vertinamas netgi kalba apie save trečiuoju asmeniu ldquoPetriukas nori ldquo ldquoPetriukas geras ldquo Tikrasis savęs pažinimas prasideda tik paauglystėje Tada itin svarbūs pasidaro klausimai ldquokas aš rdquo ldquokokia klasės draugų nuomonė apie maneldquo Pagrindinė grupė kurioje formuojasi žmogaus savęs vertinimas yra šeima Juk joje pradedamas vertinti kiekvienas vaiko poelgis Nuo tų vertinimų labai priklauso kaip toliau vystysis asmenybė Ypač svarbu vaikų skaičius šeimoje Vienturtis šeimoje tampa privilegijuotu asmeniu Vaikui visai nesunku susidaryti apie save puikią nuomonę Toks savęs pažinimas yra

vienpusis Tėvai dažnai išsprendžia pagrindinius vaiko sunkumus problemas jis gyvena tarsi šiltnamyje Mažėja tokio žmogaus atsakomybės jausmas savikritiškumas

Socialinės nuostatos jų rūšysSocialinės nuostatos Jų struktūra f-jos formavimosi būdai Ty žmogaus pasirengimas vienaip ar kitaip elgtis vertinti numatyti situaciją Nuostatos nėra įgimtos formuojasi kaupiantis patyrimui Nuostata tam tikro žmogaus atžvilgiu yra teigiama ar neigiama Pvz sveika valgyt tik tam tikrą maistą Nuostatos yra pakankamai pastovios ne taip lengvai keičiamos Ypač sunku teigiamą keisti į neigiamą Nuostatų formavimosi būdai 1 Pamėgdžiojimas ndash ty samoningas kitų žmonių elgesio kopijavimas labiausiai pamėgdžiojamas vyresnio amžiaus žmogaus elgesys (pvz tėvų aukštesnio soc statuso elgesys labiau kompetetingas asmenuo) 2 Identifikavimas ndash ty sąmoningas kitų žmonių kopijavimas (paauglystėje merginos kopijuoja vyresnių elgesį) 3 Mokymas - kai asmenybė gauna iš kitų tam tikrą inf-ją kurioje nurodoma kokia nuostata pageidautina kokia ne kas gražu kas ne Inf-ją mums perduoda kiti asmenys bet išmokimas nuostatų priėmimas yra individualus dalykas kuris priklauso nuo konkrečių individo savybių Nuostatos dažn būna įsisavintos bet gali būt ir ne (neįsisavinta - rytais su visais sveikintis nepriklausomai ar tam žm tai patinka) Nuostat gali keistis gavus kažkokią tai naują inf-ją Nuostat labai susiję su konkrečiu elgesiu Mūsų nuostata įtakoja elgesį elgesys savo ruožtu įtakoja nuostatų formavimąsiKonfliktai jų rūšys Konfliktų sprendimo galimybėsKonfliktas tai priešingų pažiūrų interesų emocijų susidūrimas atsiradęs žm sprendžiant socialinio ar asmeninio pobūdžio klausimus Jis ne visada neigiamas reiškinys Kai nuomonės liečia svarbius veiklos tikslus jis padeda rasti prasmingą sprendimą Tai produktyvus konstruktyvus konfliktas Jis stiprina socialinį aktyvumą Neigiamais konfliktais laikomi nesutarimai tarp asmens ir grupės mokytojo ir mok ir pan Konfliktai paprastai kyla tada kai paliečiamas kolektyvo ar asmenybės soc statusas materialiniai ir dvasiniai interesai asmenybės orumas ir pan Konfliktų priežastys gali būti objektyvios (pvz užduočių neįvykdymas dėl rimtų kliūčių) ir subjektyvios susijusios su žm elgesio ar charakterio trūkumais tingumu nedrausmingumu išpuikimu ir kt Konfliktai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai Jie gali būti sprendžiami pedagoginiu ir administraciniu būdais Pedagoginio konfliktų sprendimo pagr būdas yra įtikinimas Klystančiąjai arba abiems pusėms padedama suvokti objektyvią tiesą ir įtikinti konfliktų motyvų nepagrįstumu Sunkiau konfliktą likviduoti tada kai jo priežastys yra gr narių elgesio ar charakterio trūkumai Jei įtikinimo metodas neefektyvus gr nariui keliamas ultimatumas keisti savo elgesį kitaip gr su juo nebendraus Administracinis konfliktų likvidavimo būdas gali būti perkėlimas į kitą kolektyvą Kiti konfliktų sprendimo būdai konflikto vengimas kova kompromisas konflikto sušvelninimas problemų sprendimasKonfliktai jų rūšys Konflikto sprendimo strategijos Konfliktai gali būt labai įv Juos tiria ne tik soc psich bet ir filos logika teisė medicina sociologija Konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp 2 ar daugiau šalių kurios turi priešingas nuostatas skirtingus veikimo tikslus ar skirtingas vertybes Svarbiausios 5 rūšys 1 Vidinis asmenybės konflikt (vid motyvų konflikt) Ty žmogus turi pasirinkti vieną iš alternatyvų tarp troškimų motyvų ir galimybių 2 taspasmeniniai konfliktai - jų šaltinis yra santykiai tarp 2 ar daugiau gr narių Pvz gali būti konfliktai tarp vyro ir žmonos dėl emocinių skirtumų tarp kokios nors įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo siekiant lyderio pozicijos ir pan 3 asmenybės ir gr konfliktai - atsiranda dėl gr spaudimo asmenybei ar asmenybės priešgrupinės veiklos 4 tarpgrupiniai konf - dėl prieštaravimų tarp in- ir autgrupių dėl skirtingų tikslų 5 soc konflikt - iškyla tarp asmenų ar gr dėl bendrų visuomenės nuostatų ar veiksmų spaudimo (ekonominė krizė svetimos kultūros invazija religinė prievarta ir pan) Sprendimo strategijos 1 Vidinis konflikto nuslopinimas - konfliktą stabdo aukštesnio statuso žmonės valdžia jėgos struktūros Problema neišsprendžiama tik nuslopinama 2 Konf užglostymas - tai nenoras spręsti konfliktą Atisakoma savo pozicijų savo požiūrio vardan ldquogerųrdquo santykių 3 Konf vengimas - labai gilios konflikto vengimo tendencijos Konfliktas slepiamas nuo saves paties Čia įsijungia žmogaus gynybiniai mechanizmai kurie pateisina jo elgesį Problemos vengimas ilgainiui gali tapti asmenybės bruožu 4 Kompromiso strateg - iš visų minėtų sprendimo būdų yra konstruktyviausia šiuo atveju oponentai atsisako kai kurių dalykų vardan bendro sutarimo Konkurencija - pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus kitai pusei primetamas sau palankus sprendimasŽmonių tarpusavio suvokimo psichologiniai dėsningumaiVerbalinis ir neverbalinis bendravimas Socialinis atstumasIšmokimo ir vertinimo psichologijos problemos

1PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI TYRIMŲ METODŲ KLASIFIKACIJA

Metodas - veikimo būdas tikslingų veiksmų ir priemonių visuma Kiekvienas mokslas tam tikrais metodais tiria objektą Metodu vad veiksmų visuma ir konkretus tikslo siekimo būdas Stebėjimu laikomas toks metodas kai tyrėjas nekeisdamas sąlygų sistemingai reguliuoja ir aprašo natūraliai vykstančius reiškinius Ty organizuotas tikslingas tam tikrų reiškinių suvokimas Tyrėjas nesikiša į įvykių eigą ir stebimasis nejunta kad yra stebimas1)išprovokuotas stebėjimas - situacijos sudaromos natūralioje aplinkoje ir yra panašios į natūralias2)įjungiamasis - stebint grupę tampama nariu kad natūralios elgsenos stebėjimo metu būtų gauti efektyvūs empiriniai duomenys tyrėjas t apmąstyti a) numatyti į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną b) kadangi stebėtojo galimybės ribotos tai stebėjimai organizuojami remiantis imčių principu tystebimi tam tikri elgsenos fragmentai Dažniausiai laikoma laiko imčių technika-būdinga kad elgsena stebima trumpais laiko tarpais įvykio imčių tech kai domina tam tikros elgesio apraiškos (agresija ir kt) c) tiksli faktų registracijaStebėjimas kontroliuojamas sąlygomis Šis būdas įgalina tą patį individą stebėti keletą kartų Tam gb naudojami prietaisaiApklausa - tai toks būdas kai tiriamasis žodžiu ar raštu tatsakyti į pateiktus klausimus Uždari klausimai-reikalauja rinktis atsakymą iš 2 ar daugiau alternatyvų Atviri klausimai - atsakymas formuluojamas laisvai Pokalbis ir interviu tai sąvokos taikomos žodiniai tiriamųjų apklausai žymėti Pokalbis yra standartizuotas (kai klausimai pateikiami griežtai laikantis tvarkos) ir nestandartizuotas (pateikiami atviri dažnai netiesioginiai klausimai) Žodinės apklausos metu tyėjas tiesiogiai bendrauja su tiriamuoju Anketos tai klausiamiems pritaikytas apklausos būdas Skirta masiniams tyrimams Į kl atsakoma raštu Klinikinis - tiriamajam pateikiama užduotis kurią atlikdamas aiškina savo veiksmusTestavimas - tai standartizuotos užduotys iš kurių atlikimo rezultatų sprendžiama apie tam tikrą psichinių funkcijų asmens ypatybių išsivystymo laipsnį ir būklę Klausimai sudaromi pagal tam tikrus požymius pvzamžių išsilavinimą ir panEksperimentas-gali būti laboratorinis ir natūralus Tai reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant sudarant ir keičiant sąlygas Koreliaciniai tyrimai-tai tokie tyrimai kai statistiniais metodais įvertinamas ryšys tarp tam tikrų duomenų2 PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS BIHEVIORIZMAS GEŠTALTPSICHOLOGIJA PSICHOANALIZĖ KOGNITYVINĖ IR HUMANISTINĖ PSUCHOLOGIJABihevioristai stengėsi pašalinti barjerą skyrusį klasikinę eksperimentinę psich nuo gyvūnų tyrimų Jie nelaikė sąmonės psich objektu ir tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulą S (stimulas)- R(reakcija) Jie nekreipė dėmesio į tai kad žmreakciją į stimulus ir situacijas daugiausia reiškėsi ne judesiais kad tai verbalinė prasminė reakcija DžVolsonas teigė jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Geštalpsichologiios sąvokų sistema susiformavimo tiriant ir nagrinėjant pirmiausia suvokimo procesus Iš pradžių geštalp suvokimo procesus tyrė vartodami beveik išimtinai dvimates geometrines figūras Jie padarė išvadą kad suvokimo procesas - tai regėjimo lauko pertvarkymas įbdquogerą pavidalą atitinkantį vidines organizmo tendencijas VKeleris tirdamas beždžionių suvokimą ir intelektą pastebėjo kad beždžionė sudūrusi kelias lazdas suvokia šių lazdų erdvės santykių pasikeitimą ir suvokia kad tokį naują įrankį galima panaudoti maistui pasiektiŠiai teorijai atsirasti pagrindo davė naujos gamtos mokslų idėjos Jie praturtino suvokimo mąstymo ir asmenybės psich bet kaip bendroji psichji turėjo tam tikrų principinių trūkumų fizsistemų dėsningumus taikė psichiniams reiškiniams aiškinti ignoravo praktinės žmsąveikos su išoriniu pasauliu reikšmę psichinių procesų formavimuisi individo aktyvumo reikšmę mąstymuiŽmpotraukius poreikius ir emocijas ėmė tirti XIX aatsiradusi psichoanalizės teorija Jos atsiradimas susijęs su ZFroidu Pagal jį žmogaus psichika susideda iš 3 lygių pasąmonės priešsąmonės ir sąmonės Sąmonė yra labai nedidelė psichikos dalis kurią žmogus gali kontroliuoti Priešsąmonė - joje yra informacija kurią galima pervesti į sąmonės lygį Pati didžiausia psichikos dalis yra pasąmonė Visi 3 šie psichikos lygiai reiškiasi visoje asmenybėje Asmenybėje skiriami 3 teoriniai komponentai ego (aš) id super ego Pačiame giliausiame pasąmonės sluoksnyje glūdi struktūra kurią Froidas pavadino id typasąmonės energijos šaltinis Joje nėra nieko kas paklustų logikai ir apie id galima sužinoti per sapnus Aukštesnėje pakopoje yra ego struktūra Ego veikia remdamasis realybe pagal tai koks pasaulis yra ištikrųjų o ne kokio norėtų Id Ego dėka žmogus poreikius derina su visuomenės normomis Super ego - visuomenės normos ir taisyklės Jis susideda iš sąžinės ir ego idealo Pasak froidistų psichikos gelmėse glūdintys nesąmoningi potraukiai yra svarbiausi žmveiklos atskiras jo kūrybos šaltinis ir motyvas Kapitalistiniame pasaulyje pokario metais pailgėjęs susvetimėjimas ir naujų dvasios vertybių ieškojimas padėjo atsirasti vadinamajai humanistinei psich Susijusi su amerikiečiu KRogers Pasak jo kiekvieno individo tikslas - tapti harmoningu žmogumi Jis ištiria ypatybes kurios būdingos harmoningam žmogui1)atvirumas patyrimui tai reiškia kad žmogus suvokia ir priima tai kas vyksta su juo greta jo (gyvena tikroviškame o ne įsivaizduojamame pasaulyje)2)pasitikėjimas savo organizmu - žmogus tarsi atranda kad organizmas padeda rasti ir priimti tinkamiausius elgesio būdus tada žmogus pradeda mažiau bijoti savo emocijų reakcijų pasitiki savo jausmais iš

daugelio galimybių pasirenka tinkamiausius sprendimus3)Vidinė orientacija vertinant Priimdamas sprendimus vertindamas žmogus geba remtis pačiu savimi Supranta kad vertinimo šaltinis glūdijame pačiame Ir vis mažiau žmogus dairosi į aplinką aplinkinius neieško kitų patvirtinimų ar neigimų Tampa atsakingas už savo poelgius ir brandą 4)orientacija į procesą o ne į produktą Žmogus Įsisąmonina kad jo raida yra nepabaigiamas procesas Supranta kad žmogus dinamiškas atsisako lūkesčių pasiekti kokį tai apibrėžtą savo galutinį rezultatą Humanistinė psichėmė gilintis į savojo aš ir savo egzistavimo pažinimą Kai žmatrodo kad jo elgsena neatitinka susidarytos pažiūros į save tada atsiranda įtampa ir menkavertiškumo jausmas Negalint patenkinti savo pagrindinių poreikių ar išgyvenant konfliktus su aplinka ar su avimi gali kilti neurozės ir psichozės Pastaruoju metu išpopuliarėjo kognityvinė psich Ji atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšium su plačiai pasklidusiomis ir praktiškai taikomomis kibernetinėmis idėjomis su skaičiavimo mašinų konstravimu ir tobulinimu Psichologai vėl ėmė gilintis į psich Suvokimo dėmesio atminties ir mąstymo procesus į kalbos struktūrą jų mechanizmus galima vadinti neomentalizmu Ši teorija mažai domisi žmaktyvumo ir veiklos klausimais poreikių ir motyvacijos prblemomis3BENDRAVIMASEMOCINIS IR KOMUNIKACINIS BENDRAVIMO ASPEKTAI BENDRAVIMAS IR SĄVEIKAPoreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių egzistencinių poreikių Poreikių hierarchijoje jis užima trečiąją vietą po fiziologinių ir saugos poreikių Oltmeno tvirtinimu bendravimo poreikis veikia dialektiškai ir apima atvirumo kitiems ir užsidarymo užsisklendimo nuo jų priešybę Kiekviena iš šių būsenų sudaro vieną iš dviejų šio dialektinio ryšio polių Šiaip jau šie poliai veikia kaip sistema nei vienam iš jų visiškai nedominuojant Žmogaus bendravimo poreikį išreiškia judėjimas tarp šių dviejų polių žmogus tam tikrą laiką jautęsis komfortabiliai atsiribojęs ir užsisklendęs laikui bėgant yra linkęs judėti priešingybės link Oukonoro ir Rouzenblado tvirtinimu priešingai bendravimo poreikis paremtas pusiausvyros principu Žmogus siekia palaikyti optimalų socialinių kontaktų mastą Nukrypimai nuo šio optimalaus masto verčia žmogų plėsti arba siaurinti kontaktuskad atstatytų tą optimalų mastą Pvzjei žmogus patiria per daug (jo manymu) kontaktų jis ieško vienumos kad atstatytų optimalų bendravimąEmocinis bendravimo aspektas Giluminė bendravimo prasmė - emocinis ryšio su partneriu užmezgimas ir palaikymas Galimas dvejopas reagavimas į partnerį į jo problemą kognityvinis (mąstymo) ir emocinis Vienais atvejais mums labiau reikia asmens kuris padėtų dalykiškai išanalizuoti mūsų problemą kitais atvejais norime ne išmintingo patarimo bet emocinės paramos Emocinė parama vadinama empatija - įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną išgyvenimu to ką jaučia kitas žmogus 1-oji empatijos fazė supratimas - dar ne emocija bet partnerio emocinės būsenos atpažinimas jos identifikacija 2-oji empatijos fazė -jausmo išgyvenimas Ty išgyvenimas tokio jausmo kuris tuo momentu apėmęs partnerį 3-oji empatijos fazė ndashjausmo perdavimas Svarbiausia čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Bendravimas ir sąveika Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai Vadinasi žmonės sąveikauja Tiesiogiai ar netiesiogiai Kitų žmonių įtaką mes visados jaučiame nesvarbu ar mums tai patinka ar ne Kiekviena asmenybė turi savo socialinį tinklą Socialiniame tinkle asmuo (P) yra centrinis elementas Jis yra abipusiais ryšiais susijęs su jam reikšmingais asmenimis motina tėvu broliu seserim - taip pat tarpusavy susijusiais Tai pirminis tinklas Jį sudarantys žmonės savo ruožtu turi ryšių su kitais žmonėmisVadinasi jis tas asmuo su kitais žmonėmis turi ryšį Kartu tas asmuo yra dalis kitų žmonių santykių sistemos Taip žmonės daro poveikį vieni kitiems sąveikauja Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos dalis pakitimai kurioje nors vienoje jos dalyje paveikia visą sistemą sutrikdo pusiausvyrą Tp pusiausvirą pažeisti gali narių būsenos krizės ar šiaip kitokie reikšmingi įvykiai ar nutikimai Mūsų drabai sėkmės bei nesėkmės liečia ne tik mus pačius bet ir kitus mūsų socialinio tinklo elementus Socialiniai tinklai atlieka ne vieną funkciją - paremiamąją blokuojamąją neutraliąją ir kt Asmenys tinkle turi įvairius vaidmenis Kuo daugiau žmonių tinkle tuo didesnė paramos tikimybė Deja dažnai senų paliegusių žmonių socialiniai tinklai yra maži Kai tinkle mažai žmonių jie būna perkrauti socialiniais vaidmenimis Du asmenys gali tik turėti iliuziją kad jie bendrauja dviese Jiems nepavyktų pabėgti nuo savųjų sistemos įtakos4ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERAEMOCIJOS IR JAUSMAI JŲ RŪŠYSEmocijos trumpalaikiai išgyvenimai kilę dėl išorinės aplinkos poveikių Plačiąja prasme-apima ir jausmus Jausmai žymi pastovius patvaresnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atsirandančius dėl asmenybės santykių su aplinka Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei-žmogui Jausmus lemia dvasinai poreikiai susiję su žmonių

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Neobihevioristai suprato kad esant tokiems pat stimulams ir išorinėms sąlygoms gyvūnų elgsena įvairuoja jie teigė kad skirtumai priklauso nuo kažkokio nežinomo faktoriaus tarpinio kintamojo kuriuo laikė organizmą Jie pripažino kad psich procesai formuojasi aplinkos veikiami bet socialinio sąlygotumo jie neieškojo Jiems būd antropologinė pažiūra į psichikos ir sąmonės raidąPsichoanalizės teorija žm psichinio gyvenimo vyraujančiu pradu laikė įgimtus potraukius o svarbiausiu - seksualinį potraukį Froidas teigė kad šis potraukis su įv savo atmainomis sudarančiomis pasąmonės turinį stengiasi prasiskverbti įsąmonę užvaldyti ją Žm sąmone galinti tuos potraukius kontroliuoti o prieštaraujančius žm mąstysenai ir elgesio normoms vėl išstumti į pasąmonę Negalėdami tiesiogiai patekti į sąmonę potraukiai stengiasi į ją patekti užmaskuota forma jie pasireiškia sapnų vaizdais klaidingais veiksmais kliniškais simptomais ir tt psichikos gelmėse glūdintys neįsisamoninti potraukiai svarbiausias žm veiklos akstinas Humanistinė psich žm Psichologija Ji kūrėsi kaip priešingybė biheviorizmui ir psichoanalizei Ji ėmė gilintis į savojo aš egzistavimo pažinimą kitaip žiūrėjo į veiklos motyvus Žinojimas kad savęs gerai nepažįsta trukdo žmogaus savirealizacijai Humanistinės psich atstovai dažnai yra praktikai psichoterapinėmis priemonėmis padeda individui atstatyti sveikus santykius su savimi ir aplinka Ji atsisako eksperimento pasikliauja fenomenologiniu aprašymu todėl kartais vadinama nemoksline Kognityvinė psich atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšiumi su pasklidusiomis kibernetinėmis idėjomis Kompiuteris gautą informaciją apdoroja ir gražina Psichologai vėl ėmė gilintis į psich procesus sukauptai informacijai aiškinti imami modeliai ir kibernetikos Iš ten į psich pateko kodo bloko ir panašios savokos Kognityvinė psich ištyrė individo pažinimo procesų struktūrą ją galima vadinti neomentalizmu Ji mažai domisi žmogaus aktyvumo ir veiklos klausimais poreikių motyvacijos problemomis3 Bendravimas Interakcinis komunikacinis ir emocinis bendravimo aspektaiBendravimas- sąveika tarp žmonių poveikis ir vertybė Emocinis bendravimo aspektasBendravimas vertybė tai poreikis padedantis patenkinti kt poreikius Skiriami aspektai emocinis komunikacinis sąveika tarp žmonių Emocinis bendr aspektas - bendravimui ieškome emocinės paramos Kalbama apie empatiją - įsijautimas į kt žmonių emocinę būseną išgyvenimas to ką jaučia kt žmogus 1 Empatija prasideda nuo supratimo tai dar nėra emocija tai bendravimo partnerio emocinės būsenos atpažinimas 2 empatijos fazė- jausmo išgyvenimas Tokio jausmo kurį išgyvena bendravimo partner 3 fazė- jausmo perdavimas išrieškimas žodžiais kad aš išgyvenu tą ką išgyveni tuKomunikacinis interakcinis bendrav aspektai Komunikacinis keitimasis informacija Informacijos siuntimo priėmimo Sik sk id Pk P (S-siuntėjas ik- inf kodavimas id- inf dekodavimas Pk ndash priėmėjo kodavimas P- priėmėjas) Procesas vykstantis priešinga tvarka P Pk id sk ikS Tipiška komunikacija tarp 2 asmenų schema - siuntėjas gavėjui siunčia inf-ją ji gali būti užkoduota Kodavimas gali reikšti tą reikšmę kurią siuntėjas suteikia inf-jai Gavėjas inf dekoduoja Priėmėjas gali tą inf įv suprasti todėl dekodavimas gali būti įv tikslumo Ką nors kitiem sakydami mes nesame tikri kad priėmėjas dekoduos inf Taip kaip mes ją pateikiame Komunikacija gali būt abipusė Priėmėjas dekoduoja inf ir pats siunčia sąvąją tai grįžtamasis ryšys Jei siuntėjo ir gavėjo inf dekodavimai sutampa - komunikacija sėkminga Bet gali būti inf suprasta kaip priekaištas tai inf artepaktai Jie priklauso nuo mūsų emocijos būsenos patirties vertybių priklauso nuo visos asmenybės Žodinis ir nežodinis bendravimas Bendravimo sunkumai ir jų priežastysBendravimas yra specifinė žm sąveika veiksmais mintimis vaizdiniais ir emocijomis per kurią jie pažįsta vieni kitus ir pasiekia socialinę vienovę Bendravimas yra būtina žm kaip socialinės būtybės atsiradimo egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga Tobuliausia žm bendravimo priemonė yra kalba Kalbos ženklai yra įvairūs juos sudaro girdimi matomi ir kitokie signalai kurie suvokiami atitinkamais jutimo organais Kalbėjimas skiriamas į vidinį ir išorinį Vidiniu kalbėjimu pasirengiama išoriniam kalbėjimui iš anksto planuojami būsimi pasakymai juo remiamasi sprendžiant žodinius uždavinius Išorinis kalbėjimas skirtas bendrauti su kitais asmenimis todėl turi būti pakankamai intensyvus gausus įvairių intonacijų ar regimų ženklų Seniausia kalbinė bendravimo forma yra sakytinis kalbėjimas Jį sudaro girdimų signalų grupė apibūdina garsų intensyvumo jų aukštumo trukmės ritmo ir tembro ypatybės Rašytinis bendravimas neturi tokių turtingų išraiškos priemonių kaip sakytinis Rašytinis kalbėjimas negali taip betarpiškai perduoti kalbančiojo jausmų pageidavimų kalbėjimo poteksčių kaip sakytinis Bendraudami žm ne tik keičiasi informacija bet ir veikia vieni kitus Dėl bendraujančiųjų sąveikos gali padidėti ar sumažėti jų aktyvumas atsirasti pamėgdžiojimo reiškinių iškilti teigiamų ir neigiamų emocijų pasireikšti kooperacijos ir konkurencijos veiksmų lenktyniavimo siekimų ir atsirasti įvairiausių kitų asmenybės ar gr pakitimų Bendraudami žmgeriau pažįsta vieni kitų išorines ir vidines savybes Išorinių žm savybių atspindėjimas pirmiausia susijęs su gerumo ar blogumo gražumo ar bjaurumo ir kt įvertinimu Antrasis pažinimo pgl išorines

savybes etapas ndash tai loginis-emocinis įvertinimas Žm vertinimas priklauso nuo vertinančiojo sugebėjimo suvokti savo vertę Jei žm save vertina geriau negu grupė kitus jis ima vertinti neigiamai Žm suvokdami savo neigiamas savybes linkę nesąmoningai jas priskirti ir kitiems Nuolat giriami žm ir patys yra linkę pervertinti kitų žm gerąsias savybes ir nepastebėti neigiamų4 Asmenybės emocinė sfera Emocijos ir jausmai jų rūšysEmocijų ir jausmų formos Elementariausia emocijos forma yra emocinis tonas Tai pojučių suvokimų vaizdinių o kartais ir minčių išgyvenimas suteikiantis psichiniam procesui tam tikro pasitenkinimo ar nepasit atspalvį Jis priklauso ne nuo juntamų daikto savybių bet nuo tos reikšmės kurią objektai turi žmogui tam tikroje situacijoje Pvz priešo artilerijos šūvio garsas suteiks nepasitenkinimo o saliuto - pasit atspalvį Emocinis tonas paprastai nusako ne kiek žmogaus objektyvų kiek subjektyvų santykį su daiktais ar jų savybėmis Pvz dėl alkio persivalgymo nuovargio- žmogus nepatenkintas bet esant geros bendros organizmo būklės - patenkintas Tokios emocijų atmainos vad vitalinėmis emocijomis Emocinė būsena kuri ilgiau ar trumpiau nuspalvina žmogaus elgesį ir jo psichinius procesus tačiau pasireiškia nestipriais išgyvenimais vad nuotaika Jos trukmė gali būti labai įvairi nuo pusvalandžio iki kelių dienų ar net iki mėn nuotaika priklauso nuo dirgiklio pobūdžio ir nervų sist ypatybių Ji visada turi tam tikrą priežastį tačiau žmogus ne visada ją įsisamonina dėl to kartais atrodo kad nuotaika apima savaime Paprastai kai žmogus yra geros nuotaikos jo veikla yra sėkmingesnė tačiau ir prislėgtos nuotaikos žm gali sėkmingai dirbti jei dėl valios ir charakterio ypatybių jis sugeba mobilizuoti fizines ir psich jėgas tikslui pasiekti Vaikystėje nuotaikos dažnai būna nepastovios vyresniame amžiuje jau pastovesnės daugiau ar mažiau valdomos Sugebėjimas valdyti nuotaikas rodo susiformavusią asmesybės emocinio pastovumo ypatybę Kita stipri emocinė būsena - afektas Tai labai audringa pasireiškianti staigia intensyvia reakcija Afekto metu pasikeičia įprasų poelgių turinys Esant tokios būsenos žmogus nesugeba valdyti savo reakcijų objektyviai įvertinti susidariusios situacijos Jo kalba pasidaro padrika judesiai nekordinuoti ir pan Tačiau susiformavusi tvirta asmenybė susipažinusi su afekto reiškiniu ir jo pasekmėmis gali neleisti jam kilti mobilizuodama valios pastangas arba sąmoningai nukreipdama emocinę energiją į kokią noks veiklą Pakankamai ilga vienodai intensyvi ir stipri emocinė būsena stimuliuojanti tam tikrą žmogaus veklos kryptį vad aistra Ją gali sukelti materialinių ir kultūrinių - dvasinių poreikių tenkinimas Paprastai aistra yra susijusi su valia ir didelio tikslo siekimu Ji gali būti ne tik būsena bet ir stiprus jausmas Dažnai ji lemia žmogaus gyvenimo kryptingumą reikalauja vyriškumo ir drąsos o kartais gali būti ir žalinga Stresas- emocinė reakcija kurią sukelia netikėta situacijaEmocijos ir jausmai f-jos reškinių savybės Emocijos ir jausmai yra organizmo netarpiško santykio su objektyvios tikrovės daiktais ir reiškinias tenkinant savo poreikius ldquoEmocijasrdquo galima vartoti siaurąja ir plačiąja prasme Siaurąja prasme - tai trumpalaikiai situaciniai išgyvenimai kilę dėl biologinių organizmo poreikių pvz alkio troškulio ir kt Plačiąja prasme be viso to apima ir jausmas Terminas jausmai žymi pastovesnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atspindinčius asmenybės kaip visuomenės nario santykį su aplinka Jausmus pirmiausiai lemia kultūriniai - dvasiniai poreikiai susiję su žm tarpusavio santykiais bendravimo darbo ir tt Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau negu išgyvenimai Dėl didelio emocijų ir jausmų įvairumo sunku juos klasifikuoti Pgl jų kilmę skirstomi į žemesniuosius ir aukštesniuosius jausmus Žemesnieji susiję su biologiniais organizmo poreikiais o aukštesniuosius sąlygoja visuomeniniai veiksniai F-jos 1) emocijų signalinė f-ja impresinė Tai daugiausia emocinį toną turintys trumpalaikėse situacijose kilę vaizdiniai 2) - ekspresinė tai emocijų išorinė išraiška Emocijos ir jausmai išreiškiami įv veido kūno judesiais tačiau svarbiausia išraiškos forma yra kalba Žodžiais ar atskiromis frazėmis žm išreiškia savo išgyvenimus Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas teigiamas ar neigiamas aktyvus ar pasyvus Emocijos gali reikšti malonumą ir nemalonumą Kadangi emocijos kaip minėta yra poreikių tenkinimo sėkmingumo arba susidūrimo su kliūtimis tenkinant poreikius rodiklis Emocijos skatinančios gyvą sistemą veikti ir didinančios jos aktyvumą laikomos steniškomis o veiklą slopinančios emocijos vad asteniškomis Be poliariškumo dar yra ambivalentiškumas tai kai vienu metu to paties objekto atžvilgiu juntami priešingi jausmai Dar emociniai reiškiniai pasižymi kiekybiniais skirtumais priklausomai nuo to kokią gyvai sistemai turi emocijas sukėlę veiksniai Jos gb intensyvios ir silpnos Be to emocijas apibūdina pastovumas ir kintamumas kartais teigiamos emocijos gali nesunkiai virsti neigiamomis ir atvirkščiai Jausmų pastovumas priklauso nuo gyvos sistemos santykių su objektyvios tikrovės daiktais ir reiškiniais tp nuo žm įsitikinimų5 Jutiminiai pažinimo procesai jų rūšys Bendrieji jutimo dėsniai ir suvokimo ypatybėsJutimas ir suvokimas Jutimas palaikomas gyvo organizmo Tai ryšys su išorine aplinka ir jo paties vidiniais būviais Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktai su vidiniais organiniais procesais siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu Jutimas yra psichinis

procesas Objekto savybės vaizdo pojūčio formavimasis Pojūtis adekvatus dirgiklio arba stimulo vaizdui mumyse Suvokimas Žm gali justi ir atskiras objekto savybes ty suvokti objekto visumą Daikto ar reiškinio visumos atsispindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vad suvokimu (percepcija) Suvokimas yra psichologinio proceso daikto ar reiškinio vaizdo formavimas Suvokimas negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis gyvenimo ir veiklos sąlygomis Nepaprastos reikšmės ir žm turi įv sutartinių ženklų (rašto) suvokimas Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vad apercepcija ji susijusi su buvusia ar esama žm veikla su asmenybės kryptingumuPojučių ir suvokimų rūšys jų klasifikacija Jutimo dėsniai Nuo Aristotelio laikų pojūčiai skirstomi į 5 rūšis lytėjimo uoslės skonio regos klausos Dabar yra apibūdinta daugiau pojučių Regos dirgikliai yra elektroniniai virpesiai Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia dalis yra tinklainė Joje yra išsidėsčiusios 2-jų rūšių šviesai jautrios nervinės ląst ir kolbelės Kolbelės padeda skirti daiktų spalvas ir formas lazdelės teikia pilkų ir juodų spalvų pojūčius Regėjimo centrai yra pakaušio srityje Klausos dirgiklis yra oro virpesiai Yra skiriami 3 garsų garsumas ar intensyvumas aukštis ir tembras Uoslės dirgikliai - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į nosį Skonio pojūčiai yra vandenyje ar seilėse ištirpusios chem medž (4 pagr kokybės turi saldumą rūgštumą surūmą ir kartumą) Lytėjimo poj - oda burnos ir nosies gleivinės plėvelė gali teikti 4 rūšių pojūčius spaudimo šalčio šilumos skausmo Judėjimo poj receptoriai yra raumenyse sąnarių raiščiuose Jie dirginami judant Pusiausvyros poj receptoriai yra vidinėje ausyje ir signalizuoja apie galvos ir kūno poveikį bei judėjimą Organų poj receptoriai yra daugelio vidaus organų sienelėse Ty tie poj kuriuos juntame alkio troškulio šleikštumo vidaus skausmų atvejais DĖSNIAI Juntamąsias nervines ląst veikia įvairūs fizinės prigimties dirgikliai todėl skirtingi ir jų sukelti poj Nuo fizinės energijos rūšies priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas Šviesos energijos srautai sukelia regos pojučius garso bangos - klausos ir tt kiekvienas pojūtis yra tam tikro intensyvumo tai lemia dirgiklio jėgos individualios subjekto savybės ir tt Jautrumas - tai jutimo org ypatumas reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklius Adaptacija - jutimo org prisitaikymas prie dirgiklio stiprumo prisitaikoma keičiantis jutimo org jautrumuiBendrieji suvokimo ypatumai Žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje vad suvokimo daiktiškumu Ryškiausiai ši savybė pasireiškia figūros ir fono fenomene 1 Figūra - konkreti tiksliai apibrėžta pirmame plane išdėstyta uždara visuma 2 Fonas - neapibrėžtas esantis už figūros neapribotas laukas Suvokimo ypatumas kai objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygomis vad konstantiškumu Iliuzija - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas kuris susidaro objektui tiesiogiai veikiant jutimo aparatą Iliuzijos objektyvus dėsningas psich reiškinys Su kai kuriomis suvokimo iliuzijomis žm susid nuolatos ir į jas nekreipia dėmesio Gb iliuzijų priklausančių nuo suvokiančio asmens ypatingos psichinės būsenos Išsigandęs žm krūmą gali palaikyti žm šešėliu Nuo iliuzijų skiriasi haliucinacijos - tai organizmo patologinių būsenų rezultatasJutimai ir suvokimas sąmonės būsenos Jutimu palaikomas gyvo org ryšys su aplinka paties vidiniais būviais Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis ir virsta psichiniu proc Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psich proc objekto savybės vaizdo ndash pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktų bei reiškinių savybių ir organizmo vidinių būvių tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo org psichinis atspindys Pojūčiai kaip aplinkoje vykstančių kitimų signalai įgalina organizmą atitinkamai koreguoti elgesį Suvokimas yra psich proc daikto ar reiškinio vaizdo formavimasis Sąmonėje susiformavęs daikto reiškinio ar įvykio visumos atspindys vad suvokimu Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis Žm suvokiami objektai yra ne tik formų garsų tekstūrų judesių visuma bet ir daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Suvokimo rūšys erdvinis suvokimas (dydis forma apimtis atstumas) laiko suvokimas (tai reiškinių trukmės ir nuoseklumo atspindys) judėjimo suvokimas (objektų pasikeitimų per tam tikrus laiko tarpus atspindėjimas) nenumatytas suvokimas (nėra išankstinių tikslų ką nors suvokti) numatytas suvokimas (iškyla tikslas ką nors suvokti) Organizmui gyvybiškai svarbus orientavimasis aplinkoje galimas todėl kad pojūčiai yra realių objektų ir reiškinių savybių egzistuojančių nepriklausomai nuo juos juntančio individo adekvatūs atspindžiai Juntant ir suvokiant objektus atliekant percepcinius veiksmus esminis šių proc komponentas yra motorinė veikla ty organų kuriuose yra jutimo receptoriai judėjimas (ranka akis) Pojūčiai skirstomi pgl receptorius interoceptoriai ndash alkis troškulys sotumas proprioceptoriai ndash receptoriai esantys raumenyse raiščiuose eksteroceptoriai ndash regos klausos lytėjimo uoslės skonio Sąmonė ndash tai atspindinių reiškinių ir išgyvenimų dinamiška kaita kryptingas ir nuoseklus proc kuriame atsispindi asmenybės poreikiai tikslai ir planai Ji integruoja visus psichinio atspindėjimo lygius ir yra vienalytis reiškinys Sąmonė kaip vienijantis pradas apjungia jutimą suvokimą mąstymą kalbą ir tikslingą praktinę veiklą ( mokymąsi darbą ir tt) Tai ką žmsuvokia ir supranta tampa jo sąmonės objektu o visa kita lieka sąmonės fonu Sąmonės objekto ir fono santykis yra dinamiškas ndash virsta jos fonu ir atvirkščiai Žm psich

proc būna sąmoningi ir nesąmoningi Pirmuosius sąmonė kontroliuoja o nesąmoningų ne Nesąmoningiems reiškiniams priklauso haliucinacijos sapnai pamiršti vaikystės įgūdžiai ir tt Griežtų ribų tarp sąmoningų ir nesąmoningų psich reiškinių nėra Visi jie sudaro bendrą kontinuumą kurio viename gale yra neįsisąmoninti ir nesuvokiami psichikos aktai ar būsenos o kitame ndash ypač aiškūs ir aktyvinantys tikslingus individo veiksmus reiškiniai6 Mąstymas kaip apibendrinantis ir tarpiškas tikrovės pažinimo procesas Mąstymo rūšys tipai ir raidos stadijosMąstymas - tarpiškas ir apibendrintas ( siejantis kelis apibendrinimo lygius) tikrovės vidinių dėsningų ryšių pažinimas Mąstymą galima nagrinėti kaip tikrovės pažinimo procesą ir funkciją kaip žmonių bendravimo formą kaip veiklos momemtą ir rūšį Apibūdinant mąstymą šiais vienas su kitu susijusiais požiūriais aiškėja jo pagr ypatumai ir vieta psichinių procesų struktūroje Mąstydami mes gauname naujos informacijos nes mąstymu aptinkame tai ko negalima įžiūrėti ar - dar dažniau - kas lieka neaišku neįsisąmoninta netarpiškai suvokiant daiktus ir jų ryšius Mąstydamas žm kitaip iš naujo pažiūri į žinomus dalykus stengiasi suprasti ir įvertinti visa tai su kuo susiduria gyvenime Taip atskleisdamas įv reiškinių vienovę mato pastovius būtinus esmingus daiktų ryšius bei santykius ty bendruosius tikrovės dėsnius Mąstymą sud turinys žinios medžiaga Fiksuojamas tam tikromis minties formomis vaizdiniais sąvokomis sprendiniais Mąstymo operacijos kuriomis informacija pertvarkoma formuojamos naujos sąvokos ar sprendiniai Šiuos mąstymo komponentus sieja abipusis ryšys Apie daiktą ar reiškinį mes paprastai mąstome ty priskiriame atitinkamai sąvokai Sąvoka - mintis kurioje užfiksuoti giminingų daiktų ir reiškinių bendri ir esminiai požymiai Kas yra tai apie ką mąstome koks yra šis mąstymo objektas Visų pirma padeda jutiminės žinios ypač sudėtingiausia jų forma - vaizdiniai Vaizdiniai kartu yra ir pradinė minties forma Vaizdiniai ir sąvokos turi bendrų bruožų juose apibendrintai atsispindi tikrovės daiktai ir reiškiniai dažnai žymimi tuo pačiu žodžiu Jie padeda išskirti mąstymo objektą jais remdamiesi galime atsakyti į klausimą ldquokas tairdquo (ldquokatėrdquo ldquoskaičiusrdquo) Tačiau vaizdinio neužtenka kad atsakytume į klausimą kas yra šis išskirtasis objektas kokie jo esminiai požymiai Sąvokos nuo vaizdinių skiriasi didesniu žinių apibendrinimu ir organizacija jo struktūra visada daugiasluoksnė joje užfiksuota skirtingo bendrumo - giminės rūšies ir atskiro objekto - savybės bei santykiai Sąvokos ir sprendinys yra glaudžiai susijusios minties formos Sąvoka žm turi tada kai gali ją apibūdinti tam tikrais sprendiniais ty teigdamas tai kas būdinga esminga mąstymo objektui ir paneigdamas kas jam neesminga Tai išreiškia sprendinio loginė struktūra abiejų pusių - subjekto ir predikato ryšys žymi ryšį tarp atskira ir bendra reiškiniuoseMąstymo operacijos rūšys tipai Ž Piažė teigia kad mąstymo operacijos yra interiorizuoti tarpusavyje suderinti atvirkštiniai veiksniai susijungę į pastovias ir kartu dinamiškas struktūras Pagrindinė operacijų ypatybė - atvirkštumas jai formuojantis lavėja sudėtingiausia mąstymo forma - operacinis sąvokinis mąstymas Mąstymo operacijos formuojasi vykstant išorinių praktinių veiksmų interiorizacijai Bendriausios mąstymo operacijos yra analizė ir sintezė Analizė - mąstymo objekto suskaidymas mintyse į sudėtines dalis jo ypatybių požymių ir santykių išskyrimas Sintezė - mintinis išskirtų objekto dalių ypatybių bei santykiių jungimas į visumą Būdamos viena kitai priešingos operacijos jos yra nenutrūkstamai susijusios viena kitos atrama atlikimo ir kontrolės priemonė Analizės ir sintezės procese galima skirti 3 pagr pakopas pirminę sintezę analizę ir antrinę sintezę Pirminė sintezė - mąstymo objektas mintyse neskaidomas į dalis neišskiriami jo požymiai Mąstymo rūšys veiksminis vaizdinis sąvokinis Veiksminis mąstymas - daiktų ar reiškinių santykių bei savybių pažinimas atliekant su jais praktinius fizinius veiksmus Vaizdinis mąstymas - daiktų ar reiškinių ryšiai kurie surandami pertvarkant mintyse turimus vaizdinius Sąvokinis mąstymas - kada reiškinių ryšį galima pažinti susiejant ir pertvarkant turimas sąvokas Mąstymo tipas - būdingiausias reliatyviai pastovus atskiro individo mąstymo būdas Skirtingų profesijų žmonės skiriasi kuriuo nors išlavėjusiu mąstymo tipu veiksminiu vaizdiniu arba sąvokiniu Individualūs tipiniai mąstymo skirtumai priklauso nuo tam tikrų nervinių ir psichofiziologinių ypatybių ir ypač nuo pagrindinės žm veiklos kuriai jie turi įtakos ir kurioje patys formuojasi Vienas ar kitas mąstymo tipas kaip ir rūšis nėra reikšmingesnis ar pranašesnis už kitus 7 individualios asmenybės savybės (temperamentas charakteris sugebėjimai)Žmogus gimęs turi individualių savybių kurios jį skiria nuo kitų žm Temperamentas - tai viena reikšmingiausių pasižyminti dideliu pastovumu ir turinti įtakos visoms kitoms žm asmenybės savybėms Jis nulemia žm samenybės visumos turinio (tačiau turi didelę įtaką jos savybių) formai atsiradimui vystimuisi išorinei išraiškai Temperamento skiriamieji požymiai 1) temp ypatybės daro įtaką įvirioms žm veiklos sritims turinčioms pačius skirtingiausius tikslus motyvus ir tuo jos skiriasi nuo poveikio kurį žm veiklai daro asmenybės kriptingumas 2) temp ypatybės nekinta ilgą žm gyvenimo tarpą ar net visą gyven 3) temp ypat pasireiškia ne atsietai o dėsningai viena su kita susijusios sudaro atitinkamą struktūrą būdingą temp tipui Taigi temp ypatybėmis vad tokias

pastovias individualias psichikos ypatybes kurios lemia žm psich veiklos dinamiką intensyvumą ir išorinę išraišką kurios yra santykinai pastovios nepriklausomos nuo veiklos tikslų motyvų ir dėsningai siejasi tarpusavyje sudarydamos tam tikrą temp tipą IPavlovo mokslo apie aukštosios nervinės veiklos tipų ryšį su temperamentu esmė yra tokia visi gyvūnai ir žm pgl pagrindinių nervinių procesų -jaudinimo ir slopinimo jėgą vad silpnais ir stipriais Visi stipr tipai skirstomi į neturinčius pusiausvyros o su ja į paslankius arba nepasl I Pavlovas - nurodytas silpnasis tipas sudaro fiziologinį melancholiko temp pagrindą siejo tai su slopinamuoju nervinės sist tipu Pavlovo nuomone susiformuoja jaudinimo ir slopinimo stiprumas atsirandantis dėl nerv ląst sugebėjimo atlaikyti stiprius ir ilgai trunkančius dirgiklio veikimus Nerv ląst pavargsta ir žm nebegali normaliai dirbti Stipriųjų tipų atstovams būdingas stiprus jaudinimas ir slopinimas kurio fiziologinė priežastis yra nerv ląst ypatumas išlaikyti ilgai trunkančių stiprių dirgiklių veikimą I Pavlovas eksperimentiniais duomenimis apie aukštosios nervinės veiklos tipus stengėsi pagrįsti Hipokrato išskirtų 4 temp tipų fiziologinę esmę Buvo atliekami l sudėtingi tyrimai kurie naudojant sudėtingą elektroninę techniką gerokai papildė žinias apie auštosios nerv veklos tipus Šie tyrimai parodė kad daugelis žm sąlyginių refleksų individualių ypatybių yra tarpusavy susiję o kiekviena tokia sist priklauso nuo 1 bendros priežasties būtent nuo kurios nors nerv sist ypatybės Buvo nustatytos tarpusavy susijusiuos individualios ypatybės priklausančios nuo verv procesų slopinimo ir nuo jų pusiausvyros Buvo rasta gr individualių savybių kurios paaiškina teigiamų ir slopinamų sąlyginių refleksų susidarymą Šias savyb lemianti nerv sist ypatybė buvo pavad- nerv sist dinamiškumu o kokiu greičiu jaudinimo procesas atsiranda ir nutrūksta savyb vad - stabilumu Psich temperamento charakteristika susijusi ne su viena nerv sist ypatybe bet su jų dariniu ty su nerv sist tipuTemperamentas charakteris gebėjimai jų kitimai ir raida Temperamentas ndash pastovios asmenybės savybės pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu tempais ir pastovumu Jis spalvina charakterį Hipokratas teigė kad temperamento skirtumus lemia org esančių skysčių proporcijos cholerikas ndash tulžis sangvinikas ndash kraujas flegmatikas ndash gleivės melancholikas ndash juodoji ar geltonoji tulžis Dabar temperamento psichologinė charakteristika remiasi šiais pagr požymiais sensityvumas ndash tai silpniausi išoriniai poveikiai kuriais galima sukelti kokią nors žmogaus reakciją reaktyvumas ndash sprendžiame iš to kokio stiprumo emocijas sukelia žmogui išorinis ar vidinis analogiško stiprumo poveikis aktyvumas ndash kaip aktyviai žmveikia nugalėdamas išorines ir vidines kliūtis reaktyvumo ir aktyvumo santykis ndash ar žmveikla daugiau priklauso nuo atsitiktinių išorinių aplinkybių ar nuo vidinių reakcijos tempas ndash apie jį sprendžiama iš įvairių psich reakcijų ir proc ndash judesių kalbos protinių veiksmų orientacijos plastiškumas ir priešinga jam savybė rigidiškumas Juos apibūdina tai kaip lengvai ir lanksčiai žm prisitaiko prie besikeičiančių išorinių poveikių ekstravertiškumas ir priešinga jam savybė intravertiškumas ndash kas daugiau lemia žm reakcijas ir veiklą ndash išoriniai dabarties įspūdžiai ar vaizdiniai mintys susiję su praeitimi bei ateitimi Temperamento tipai sangvinikas ndash būdingas didelis psich aktyvumas energingumas greiti judesiai Mėgsta bendrauti linksmas Cholerikas ndash l didelis psichaktyvumas nekantrus emocingas staigus Flegmatikas ndash mažas psich aktyvumas užsispyręs lėtas jausmai ir nuotaikos pastovios Lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Melancholikas ndash jautrus greitai susijaudina tylus nedrąsus Temperamentas yra paveldimas bet kai kurios jo ypatybės gali kisti veikiant gyvenimo bei auklėjimo sąlygoms Charakteris ndash visuma individualių psichinių savybių pasireiškiančių asmenybei tipiškais veiklos būdais tipiškomis aplinkybėmis Jis nėra įgimtas o susiformuoja Jis gali kisti priklausomai situacijų asmenų su kuriais bendrauja būsenų Charakterio bruožus galima paslėpti bet ekstremaliose situacijose visada atsiskleis Pagal žmsantykį su aplinka char bruožus galima suskirstyti į grupes bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą bruožai parodantys santykį su darbu santykį su daiktais su savimi su kitais žm Gebėjimai ndash visuma asmenybės savybių nulemiančių kokios nors veiklos sėkmę Jie gali būti įgimti ir įgyti Vystant įgimtas savybes išmokstama greičiau Gabumai- užuomazgų visuma tam tikriems sugebėjimams vystyti Sugebėjimai gali būti bendrieji (būtini kelioms veiklos sritims) specifiniai (būtini tam tikrai veiklai) intelektiniai (padeda pažinti žm prisitaikyti prie aplinkos suprasti dėsnius) percepciniai ( padeda suvokti daiktų ypatybes (dydį atstumą)) motoriniai (judesių koordinacijos)Temperamento tipai Psichologinė charakteristika Temp fiziologinio pagrindo - nervinės veiklos tipo - charakteristika neapima viso temp turinio tam reikia dar specialios psich temp analizės Žmonės skirstomi pgl 4 tradicinius temp Hipokratas pabrėžė kad gryno temp žmonių labai mažai o kai kurie užsienio psichologai mano kad temp tipas iš viso nėra griežtai mokslinė sąvoka Skirstant žm pgl temp turime atsižvelgti į dėsningą viena kitą sąlygojančių savybių derinį Charakteristika remiasi šiais požymiais 1) Jautrumas - veikiant silpniausių išorinių poveikių silpniausias dirgiklis sukelia nepatenkintą reikšmę neigiamus išgyvenimus 2)Reaktyvumas - kokio stiprumo emocijas sukelia žmogui išorinis ar vidinis analogiško stiprumo poveikis 3)Aktyvumas - žm aktyviai

veikia nugalėdamas išorines ir vid kliūtis 4)Reaktyvumo ir aktyvumo santykis 5)Reakcijos tempas - judesių kalbos protinių veiksmų orentacijos greičio 6)Plastiškumas - kaip lengvai žm prisitaiko prie besikeičiančių aplinkos sąlygų jei lengvai - plastiškas o jei ne - rigidiškas 7)Ekstravertiškumas - išoriniai dabarties įspūdžiai o mintys susijusios su praeitimi bei ateitim - intravertiškumas Temp tipo bruožai Sangvinikas - labai reaktyvus neesminis dalykas gali įpykinti gyvai emocingai reguoja į viską greitai sukaupia dėmesį Iš veido lengva atspėti jo nuotaiką požiūrį į daiktus ir žmones Aštraus jautrumo slenkstis aktyvus energingas Greitos protinės operacijos ir orentacijos plastiškas lankstaus proto Greitai pripranta prie naujos aplinkos ekstravertiškas Cholerikas - jautrumas nedidelis bet didelis reaktyvumas ir aktyvumas Jis staigus nekantrus rigidiškas jo didelė ištvermė interesų pastovumas8 Atminties samprata Atminties rūšys procesai ir veiksniai Individualūs atminties skirtumaiJutimu suvokimu mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas vad atmintimi Tiesioginė atmintis - tai informacijos įsiminimas ir atsiminimas be kokių nors palengvinančių priemonių be tarpinių procesų Netiesioginė atmintis - pasireiškia įsiminimu ir atsiminimu kuriuos palengvina įv tarpiniai psichiniai procesai ar spec priemonės Motorinė atminitis - tai judesiai ir jų sekos įsiminimas ir laikymas atmintyje Vaizdinė atmintis - tai objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas laikymas atmintyje Emocinė atmintis - tai jausmų išgyvenimų visada susijusių su tam tikrais įvykiais ar žm veiksmais įsiminimas laikymas atmintyje ir atsiminimas Žodinė atmintis - tai specifiška žm psich veiklos ypatybė Sistemingas žinių įgijimas ir kaupimas yra paremtas žodine atmintimi Dviejų atminties ypatybių užmiršimo ir įsiminimo greitumas ir lėtumas sud 4 kombinacijas greito įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir greito užmiršimo greito įsiminimo ir greito užmiršimo Skiriami 3 atminties tipai vaizdusis žodinis - abstraktusis mišrusis Savo ruožtu vaizdusis atminties tipas skirstomas į potipius pgl tai kokio modalumo atmintis žm psich veikloje vyrauja tai regiamosios girdimosios motorinės atminties tipai Regimojo atminties tipo žm lengviau įsimina vizualiai pateiktą informaciją girdimojo - akustiškai motorinio - kai ji susijusi su judesiaisAtminties procesai užmiršimas Atm proc prasideda išoriniams ir vidiniams dirgikliams paveikus receptorius ir jaudinimui pasiekus smegenų centrus Juose ryškiai atsispindi tai kas veikia ar ką tik paveikė regėjimo girdėjimo ar kt organus net labai trumpai veikusio dirgiklio Ryškus ir tikslus vaizdas išlaikomas 01-2s nauja informacija atsispindi trumpalaikėje atmintyje čia ji įprasminama vertinama laikoma Trumpalaikė atmintis pirmasis gautos informacijos apdorojimo etapas ji atlieka ir operatyvinę funkciją iš trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę atmintį jos apimtis neribota Trumpalaikė atmintis yra dinamiškas mneminės veiklos komponentas o ilgalaikė atmintis - konservatyvus Trumpalaikės ir ilgalaikės atminties procesai sud nedalomą vienovę Užmiršimu vadinamas atminties procesas dėl kurios suvoktos ir užkoduotos informacijos individas negali atsiminti9 Dėmesys Jo rūšys ypatybės ir veiksniai Individualūs dėmesio skirtumaiDėmesys Dėmesio rūšys Filtracijos susitelkimo f-jas vykdo dėmesys - savitas individo nervų sist mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą taip galima apibūdinti žm ir gyvūnų dėmesį Tai į ką sutelkiamas dėmesys vad dėmesio objektu o kas supa dėmesio objektą laike ir erdvėje vad dėmesio fonu Dėmesio objektas nuolat keičiasi Pgl platumą dėmesys skirstomas į selektyvų ir paskirstytą Selektyvus - kai sąmonė nukreipta į vienos rūšies veiklą ar informaciją o paskirstytas kai į du ar daugiau Dėmesio objektu gali būti išorės ar organizmo pokyčių sukelti jutimo ir suvokimo reiškiniai atminties vaizdiniai mintys protiniai veiksmai emocinės reakcijos bei motoriniai veiksmai Pgl šias pasireiškimo sritis dėmesys skirstomas į sensorinį motorinį emocinį intelektualinį Sensorinis dėmesys dar skirstomas į regimąjį girdimąjį lytėjimo ir interocepcinį Pgl išankstinį dėmesio krypties pasirinkimą ir valingą susikaupimo palaikymą dėmesys skirstomas į nevalingas dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į objektą be išankstinio ketinimo išskirti jį arba jo elementus iš aplinkos šis dėmesys dar vad refleksiniu dėmesiu Valingas dėmesys iš anksto numatytas ir valios palaikomas dėmesio objekto išsiskyrimas iš aplinkos Valingo dėmesio objektai skirstomi į 2 rūšis vidinis dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į vidaus pasaulio įvykius Išorinio dėmesio objektai lokalizuoti išorėje Išorinis ir vidinis dėmesys vienas kitą slopina todėl dėmesys dar skirstomas individualus dėmesys - tai atskiro individo sąmonės nukreipimas į kokį nors daiktą ar veiklą Grupinis dėmesys - tai kelių individų sąmonės nukreipimas į bendrą veiklą Kolektyvinis dėmesys - tai ištiso kolektyvo sąmonės sutelkimas bendrai veiklaiDėmesio ypatybės Individulaus dėmesio skirtumai Dėmesio ypatybė - tai bendriausias jo pasireiškimas įv psichinės veiklos srityse bruožas Pagr dėmesio ypatybės yra 2 platumas perkėlimas intensyvumas patvarumas atsparumas triukšmui ir svyravimui Skiriasi žmonių dėmesio svyravimai selektyvumas intensyvumas ir atsparumas triukšmui Skiriamos 3 išsiblaškymo atmainos tikrasis išsiblaškymas - tai pastovus besugebėjimas ilgai

nesusikaupti ir atsispirti pašaliniam triukšmui dėl nervinių procesų silpnumo ir nepusiausvyrumo Laikinasis išsiblaškymas - tai grįžtamasis dėmesio susilpnėjimas dėl nuovargio mieguistumo arba labai stripraus emocinio susijaudinimo Pseudo išsiblaškymas - tai dėmesio susilpnėjimas vienų objektų ar įvykių atžvilgiu dėl stipraus jo susitelkimo į kitus (dar vad mokslininkų išsiblaškymu)10 Bendrasis vaizduotės apibūdinimas Vaizduotės rūšys ir vaizdinių pertvarkymo būdai Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas11 Eriksono psichosocialinė asmenybės raidos teorija ir jos taikymas mokymo procese12 Intelekto samprata Intelekto raidaIntelektas ndash tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Pagr intelekto bruožai sugebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas (idėjas dėsnius simbolius) nei įgusti naudotis konkrečiais dalykais (mech įrankiais sensorine veikla) sugebėjimas spręsti problemas ndash orientuotis naujose situacijose o ne tik panaudoti gerai išmėgintus reagavimo į įprastas situacijas būdus sugebėjimas išmokti ypač išmokti ir panaudoti žodžiais ir kitais simboliais reiškiamas abstrakcijas J Piaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo proc Jis intelekto raidą suskirstė į 4 stadijas 1 Sensomotorinė stadija ( nuo gimiki 2m) Susidaro pagrindas atsirasti sudėtingesnei veiklai2 Priešoperacinė stadija ( nuo 2m iki 7m) Vaikų mąstymas nerišlus sąvokų požiūriu Vaikai dar nesugeba mąstyti operacijomis jie dar negali savo psichikoje perdirbti inf ir manipuliuoti pasauliu neturi simbolių simbolių sist įgalinančios abstrakčiai logiškai mąstyti 3 Dalis šių sugebėjimų atsiranda konkrečių operacijų stad (nuo 7 iki 11m) 4 Formalių operacijų stadija ( nuo 11 iki 14m ) L Vygotskis teigė kad pažinimo plėtotei ypač svarbi socaplinka Jo programuojamas tiesioginis mokymas reikalauja suprasti ką vaikas gali nuveikti vienas ir ką išmanančio mokytojo vadovaujamas Skirtumas tarp šių dviejų veiklos lygmenų vadinamas artimiausios plėtros sritimi Norint paskatinti vaiko pažinimo plėtotę reikia nustatyti srities kurioje galima dirbti ribas Jis teigė jog mokymas yra geras tik tada kai jis pralenkia vystymąsi13 Vaiko ir paauglio psichosocialinės raidos palyginimas14 Paauglio ir jaunuolio psichosocialinis raidos palyginimasĮvairūs psichologiniai požiūriai į moralės raidąMokymosi motyvacija jos rūšys Žadinimo būdaiHumanistinės psichologijos pažiūros į asmenybės ugdymąPsichologinis grupės apibūdinimas Grupių rūšys Asmenybė ir grupė Grupės darnaGrupė ndash tai organizuota žm sistema turinti bendrus tikslus ir uždavinius Žm grupėse formuojami tarpasmeniniai santykiai Gr nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Vaikų gr svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai susikuria patys ir jų laikosi Pajuoka erzinimas stipriai veikia vaiką jis keičia savo elgesį kad pritaptų prie gr Svarbi ir vaiko išvaizda apranga ir tt Atstūmimą ar pripažinimą gali lemti soc įgūdžiai vaikas kuris nemoka lengvai bendrauti pradėti draugauti sunkiai priimamas į gr Vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavy konfliktuodami Grupė gali daryti tiek teigiamą tiek neigiamą įtaką individui (vaikas gali daryti nusikaltimus vartoti alkoholį kad pritaptų) Statusas ndash grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip jį vertina kiti gr nariai Statusų hierarchija ndash grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žm grupėje yra jos lyderis Kitoje pusėje gr atstumtieji Tai nepopuliarūs asmenys bet grupėje gali būti juos remiančių žm Tarpinę padėtį užima vid statuso žm Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl gr nariai siekia aukštesnio statuso ar bent jau išlaikyti turimą Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žem statusą turinčių pastangomis pagerinti savo statusą Tai suprantama kaip statusų hierarchijos pažeidimas Tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žm ką nors veikia elgiasi kaip kokios nors gr narys ty atlieka kokį nors socialinį vaidmenį Emoc sutikimas kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Vaidmens atlikimas ndash nebūtina veikla Kuo ilgiau žm gyvena tuo daugiau soc vaidmenų jam tenka atlikti (vaikas vyras tėvas senelis ir kt) Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žm dalyvavimas daugelyje gr keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Vaidmenis žm interpretuoja savaip Tai atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaidaGrupės Grupių rūšys ir raidos stadijos Žm grupės - ty tam tikra bendrija kurios narius jungia koks nors bendras požiūris gali būt bendra veikla tikslas bendri interesai Grupėje susiklosto tam tikri tarpasmeniniai santykiai Gr yra labai įv skirstomos vienas iš jų sąlyginės gr ir realios gr Sąlyginės - sudaromos loginio mąstymo būdu pgl tam tikras aplinkybes Jos gali būti skiriamos pgl tautybę amžių profesiją Jos nariai gali vienas kito nepažinti Realios - kurių nariai veikia tuo pačiu metu bendroje erdvėje ir turi vienokių ar kitokių tarpusavio santykių (šeima

studentų gr) Pgl grupes sudarančių asmenų skaičių skiriamos makro- ir mikrogrupės Makro- (pati didžiausia) žmonija kuri turi bendrų ypatybių Soc psich tiria makro gr poreikius interesus pamėgdžiojimą įtaigos reiškinius vyraujančius santykius Makrogr būdinga 1tarpasmeninių (betarpiškų) santykių nebuvimas 2 narių nekontaktiškumas Mikro- kurias sudaro nedidelis sk individų jų nariai turi daugiau ar mažiau bendrus veikimo tikslus ir tiesioginius kontaktus (šeima mokyklos kl) Ypatybės 1 autonomija 2 grupės narių tarpusavio kontrolė 3 savarankiškumas 4 konformizmas 5 homogeniškumas 6 santykių intymumas 7 stabilumas Pgl gr-ėje susidarančių jos narių santykių pobūdį formalios ir neformalios Formalios - yra sudar aukštesnių institucijų kur vyrauja formalūs dalykiniai santykiai vaidmenys Neformalios - susidaro specialiai neorganizuojant psichologinės motyvacijos pagrindu Klikos - vad mikrogr neturinčios visuomeninio tikslo padėties visuomenėje oficialių veikimo taisyklių tačiau griežtai reguliuojančios savo narių elgseną savo viduje susidariusiais papročiais ir moralinėmis normomis Referentinė gr - vad asmenybei reikšmingiausia Tai gr į kurią orientuojamasi veikiant kuri imama etalonu vertinant savo padėtį kurios nariu žmog nori tapti kurios vertybės yra priimamos kaip teisingos Stigmatizuotos gr - kurių kt žmonės šalinasi dėl įv priežasčių ( serga ligomis) Prestižinė -jei savo gr žmogus labai vertina dalyvavimas tokioje gr didina prestižą Socialinė kategorizacija - žmonių suvokimas ir vertinimas pgl tai kokiai gr jie priklauso žmogui priskiriama ir tam tikra vertė priklausomai nuo to kokios gr narys yra Gr raidos stadijos - kiekviena gr kintantis reiškinys atsiranda praeina tam tikrus vystymosi etapus pasiekia aukščiausią org lygį ir gali išnykti Pačioje pradinėje formavimosi stad vad - asociacija Ji neturi tiksliai apibrėžtų tikslų nėra susiklosę nei dalykiniai nei neformalūs santykiai bet yra prielaidos jiems atsirasti Kartu veikiant tarp jos narių visa tai atsiranda grupė įgyja konkretumą ir autonomiją tos asociacijos palaipsniui virsta korporacija- kurioje atskirų jos narių tikslai yra panašūs ar sutampa tačiau jų nesiekiama bendrai Aukščiausia organizacijos lygio grupė kurios nariai turi bendrus tikslus ir jų siekiama bendrai - bendruomenė (komanda)Psichologinės gr klimatas darnumas jo rūšys Psich klimatu (atmosfera) vad bendrą grupės emocinę būseną susiklosčiusią dėl darbo sąlygų ir tarpasmeninių santykių Vienose gr žmonės gali jausti vidinį pasitenkinimą būti saugūs o kitose atvirkščiai Tai priklauso nuo vadovavimo vadovo asmenybės Blogesnė atmosfera buvo liberalaus lyderiavimo atveju nes blogiau dirbama situacija priminė neatsakingą žaidimą o ne darbo procesą Geresnė situacija demokratinio lyder atveju - geriau dirba pagerėja kūrybiškumas santykiai gr nuoširdesni Darbo rezultat mažesni nei autoritarinio lyder atveju Jame siekiamas santykių priešiškumas paklusnumas ir pataikavimas Grupėse kaupiasi nepasitenkinimas įtampa kuri išsilieja ant nekaltų silpnesnių narių Darnumas - tai teigiama ir kognityvinė grupės asmenų tarpusavio sąveika Trys pagr suderinamumo rūšys 1 Psichologinis suderin - tai gr narių suderinam temperamento atžvilgiu psichomotorinių r-jų dėmesio nustatymo atžvilgiu 2 Socialinis - jis priklauso nuo asmenų sugebėjimo atlikti savo vadmenis grupėje nuo savęs įvertinimo charakt panašumų ir skirtumų 3 Socialinisndashvertybinis - remiasi vertybinių orentacijų nuostatų panašumu Jei yra dideli vertybinių nuostatų skirtumai kyla konfliktas Psichologinio suderinamumo svarba išryškėja tais atvejais kai mažai grupei reikia ilgai dirbti izoliuotai

Socialiniai vaidmenys vaidmens rūšys atlikimo stadijos Vaidmenų konfliktai Socialinisstatusas Statusų hierarchija grupėjeGrupės nariai būna pasiskirstę darbą pgl tam tikras profesijas pasiskirstę valdžią Šis pasiskirst būdingas atskiroms grupėms ir visai visuomenei Kiekvienas individas užima tam tikrą f-nę vietą tam tikrą poziciją Pozicija - tai terminas kuriuo žymima asmens vieta soc santykių sistemoje Pozicija laikoma sūnaus motinos moksleivio studento f-nės vietos Asmuo užimantis tam tikrą poziciją turi atlikti tam tikras f-jas tam tikrą vaidmenį Vaidmuo - tai tipiška elgesio sistema susiformavusi visuomenėje tam tikrai f-jai atlikti skiriami 4 pagr vaidmens aspektai 1 Keliama visa eilė reikalavimų tai vad roliniu (vaidmens) laikymu Visuomenė instrukcijomis reikalavimais moralinėmis normomis papročiais elgesio standartais tarsi nurodo ką turi daryti šią poziciją užimantis žmogus (gydytojas- gydyti mokinys - mokytis) 2 Supratimas - kiek tam tikrą poziciją užimantis žmogus supranta ką jis turi daryti Savo vaidmens supratimas gali sutapti su tuo supratimu Kuris susijęs ir visuomenėje gali ir nesutapti 3 Vaidmens priėmimas - tai emocinis sutikimas su tuo kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas Vaidmens atmetimas priešingas priėmimui pvz 16-metis nepriima to vaidmens 4 Vaidmens atlikimas Savęs pateikimas - tai elgesio būdas kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam kad atitiktume sąvajį aš kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenį kad galėtume kontroliuoti kitų požiūrį į mus Įspūdžio kūrimas - suprantamas kaip sąmoningas ar nesąmon procesas kurio metu asmuo elgiasi viešumoje kitaip kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitnkantį įvaizdįAš vaizdas ir savęs vertinimas Savęs vertinimo formavimasis

Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas padeda susidaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo ldquoAšrdquo vaizdą kurio komponentai yra šie Savo individualybės vaizdinys Santykiška interesų polinkių ir vertybinių orientacijų vienovė Atitinkamas savęs vertinimas ir savigarba Savigarba yra gero psichologinio prisitaikymo asmeninės laimės ir efektyvaus funkcionavimo tiek vaikystėje tiek suaugus sąlyga Daugelio ikimokyklinio amž vaikų savigarbos lygis yra gana aukštas jie tiki kad pasieks norimą tikslą Save blogai vertinantys - vengia pareikšti nuomonę kad nesukeltų pajuokos dažniau klausosi ldquoAšrdquo vaizdas l priklauso nuo jo patirties įgyjamos namie nuo pačių tėvų identifikacijos sėkmingumo Pradėjęs formuotis vaikystėje jis nuolat kinta ldquoAšrdquo vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius ypatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks jo saviauklos idealas (idealusis ldquoašrdquo)Aš ndash vaizdas - nuostatų į save visuma Aš - vaizdo komponentai ir lygiai Aš vaizdas skiriamas 1 Realusis Aš - tai toks koks esu dabar 2 Idealusis Aš - koks norėčiau būti 3 Parodomasis Aš - toks Aš kurį rodau kitiems kokį Aš norėčiau matyti Save kitų akimis Realusis ir parodomasis aš dažniausiai nesutampa 4 Veidrodinis - tie vaizdiniai apie save kurie pagrįsti kitų žmonių nuomone Autokoncepcija ndash ty vaizdinių apie save visuma visuma nuostatų savęs paties atžvilgiu 3 svarbiausi komponentai 1 Kognityvinis komp - ty žinios apie save Pirmiausia žodžiais bandoma išreikšti pagr savo charakteristikas jų daug Priskiriamos - atitinkamo vaidmens psichologinės fizinės gyvenimo tikslų apibūdinimas turtinė ir soc padėtis Tai galima apibūdinti kaip aš vaizdą Šios visos charakteristikos nėra vienareikšmės jos nėra vienodai svarbios Paprastai jos išsidėsto tam tikra charakteristine struktūra priklausomai nuo situacijos gyvenimo patyrimo 2 Emocinis vertinantis komp - dažnai žmonės nepatvirtina mumyse esančių savybių kurias priskiriame sau Dauguma vertinimų remiasi stereotipais kurie vyrauja toje kultūroje 3 Elgesio komp - dažnai nuostatos išreiškiamos elgesiuSavęs vertinimas Žmogus vertina ne vien kitus Jis vertina ir patį save Taigi žmogus pats sau tampa pažinimo objektu Bendraudami su kitais žmonės nori būti patrauklūs sąmojingi geranoriški Tą siekimą būti geresniam pavadinkime idealiuoju AŠ Į jį mes orentuojamės O tokį save kokie iš tikrųjų esme pavadinkime faktiškuoju AŠ Paprastai tarp šių dviejų aš esti ribotumas o idealas išlieka savotišku akstinu tobulėti Idealas ir tikrovė skiriasi Atrasime žmonių kuriems jų idealusis ir faktiškasis AŠ sutampa arba yra vienas prie kito priartėję Tikriausiai tas žmogus pasidarė nekritiškas sau neigdamas bent kai kuriuos savo trūkumus o tai gali apsunkinti bendravimą Galimas ir kitas kraštutinumas Žmogus pernelyg hiperbolizuoja faktiškojo ir idealiojo AŠ skirtumą Patirtos nesėkmės sukelia pasitikėjimą savimi ir baimindamasis žmogus kartais pats atitolina prasmingo tikslo siekimą Apie save patį žmogus susidaro nuomonę remdamasis tuo kaip kiti žmonės jį vertina ir kaip su juo elgiasi Kitų nuomonė ndash tarsi veidrodis kuriame regi pats save Šiuo atveju žmogus pamato save tokį kokį jį mato kiti Ši aplinkybė itin svarbi normaliam asmenybės vystymuisiTam tikros žinios apie save yra vadinamos savęs vertinimo veiksniais jų visuma sudaro savotišką sistemą lemiančią mūsų savosios vertės lygį Savęs vertinime vienas kuris nors veiksnys yra pagrindinis dominuojantis kiti ndash tarsi savotiškas fonas Svarbu bendrauti su kitais žmonėmis Juk to kuo manome esą svarbūs ir už ką derėtų mus girti kiti žmonės gali nepastebėti Dabar savęs vertinime itin pabrėžiamas intelekto vaidmuo stengiamasi didinti savąją vertę mažiau reikšmės teikiant dvasinėms savybėms doroviniams jausmams Beje vertinant kitą žmogų jo intelektas dažniausiai menkinamas Pasirodyti kad esi mažesnio ar nepakankamo intelekto yra labiau pavojinga už kitas nesėkmes Jei žmogus bendraudamas su kitu akcentuoja demonstruoja savo intelekto pranašumą pašnekovas pasijunta nesaugus Jis irgi nori atrodyti ne prastesnis Prasideda varžybos o tada sunkiau pastebėti ir pastiprinti kito žmogaus gerąsias savybes atvirkščiai - stengiamasi jas nuvertinti Intelekto veiksnys savęs vertinime dažniausiai demonstruojamas todėl kad gali sukelti greičiausią efektą Didybės manija ndash specifinis psichiatrijos terminas žymintis patologinę asmenybės būseną Kasdieniame gyvenime paprastai juo norima pasakyti kad žmogus išpuikęs tuščiagarbis Dažnai vartojama ir komplekso sąvoka Dažnai kito žmogaus kompleksu vadiname tai kas mums jo elgesyje nesuprantama kas mūsų nuomone nukrypsta nuo bendrų elgesio normų Psichologine prasme kompleksas yra neįgyvendintas esminis žmogaus noras poreikis nuslopintas ir išstumtas į pasąmonę Žmogus turintis menkavertiškumo kompleksą sąmoningai ar nesąmoningai darys viską kad atgautų tariamai prarastą vertę kad pabrėžtų savo pranašumą Ikimokyklinukas save vertina taip kaip yra kitų vertinamas netgi kalba apie save trečiuoju asmeniu ldquoPetriukas nori ldquo ldquoPetriukas geras ldquo Tikrasis savęs pažinimas prasideda tik paauglystėje Tada itin svarbūs pasidaro klausimai ldquokas aš rdquo ldquokokia klasės draugų nuomonė apie maneldquo Pagrindinė grupė kurioje formuojasi žmogaus savęs vertinimas yra šeima Juk joje pradedamas vertinti kiekvienas vaiko poelgis Nuo tų vertinimų labai priklauso kaip toliau vystysis asmenybė Ypač svarbu vaikų skaičius šeimoje Vienturtis šeimoje tampa privilegijuotu asmeniu Vaikui visai nesunku susidaryti apie save puikią nuomonę Toks savęs pažinimas yra

vienpusis Tėvai dažnai išsprendžia pagrindinius vaiko sunkumus problemas jis gyvena tarsi šiltnamyje Mažėja tokio žmogaus atsakomybės jausmas savikritiškumas

Socialinės nuostatos jų rūšysSocialinės nuostatos Jų struktūra f-jos formavimosi būdai Ty žmogaus pasirengimas vienaip ar kitaip elgtis vertinti numatyti situaciją Nuostatos nėra įgimtos formuojasi kaupiantis patyrimui Nuostata tam tikro žmogaus atžvilgiu yra teigiama ar neigiama Pvz sveika valgyt tik tam tikrą maistą Nuostatos yra pakankamai pastovios ne taip lengvai keičiamos Ypač sunku teigiamą keisti į neigiamą Nuostatų formavimosi būdai 1 Pamėgdžiojimas ndash ty samoningas kitų žmonių elgesio kopijavimas labiausiai pamėgdžiojamas vyresnio amžiaus žmogaus elgesys (pvz tėvų aukštesnio soc statuso elgesys labiau kompetetingas asmenuo) 2 Identifikavimas ndash ty sąmoningas kitų žmonių kopijavimas (paauglystėje merginos kopijuoja vyresnių elgesį) 3 Mokymas - kai asmenybė gauna iš kitų tam tikrą inf-ją kurioje nurodoma kokia nuostata pageidautina kokia ne kas gražu kas ne Inf-ją mums perduoda kiti asmenys bet išmokimas nuostatų priėmimas yra individualus dalykas kuris priklauso nuo konkrečių individo savybių Nuostatos dažn būna įsisavintos bet gali būt ir ne (neįsisavinta - rytais su visais sveikintis nepriklausomai ar tam žm tai patinka) Nuostat gali keistis gavus kažkokią tai naują inf-ją Nuostat labai susiję su konkrečiu elgesiu Mūsų nuostata įtakoja elgesį elgesys savo ruožtu įtakoja nuostatų formavimąsiKonfliktai jų rūšys Konfliktų sprendimo galimybėsKonfliktas tai priešingų pažiūrų interesų emocijų susidūrimas atsiradęs žm sprendžiant socialinio ar asmeninio pobūdžio klausimus Jis ne visada neigiamas reiškinys Kai nuomonės liečia svarbius veiklos tikslus jis padeda rasti prasmingą sprendimą Tai produktyvus konstruktyvus konfliktas Jis stiprina socialinį aktyvumą Neigiamais konfliktais laikomi nesutarimai tarp asmens ir grupės mokytojo ir mok ir pan Konfliktai paprastai kyla tada kai paliečiamas kolektyvo ar asmenybės soc statusas materialiniai ir dvasiniai interesai asmenybės orumas ir pan Konfliktų priežastys gali būti objektyvios (pvz užduočių neįvykdymas dėl rimtų kliūčių) ir subjektyvios susijusios su žm elgesio ar charakterio trūkumais tingumu nedrausmingumu išpuikimu ir kt Konfliktai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai Jie gali būti sprendžiami pedagoginiu ir administraciniu būdais Pedagoginio konfliktų sprendimo pagr būdas yra įtikinimas Klystančiąjai arba abiems pusėms padedama suvokti objektyvią tiesą ir įtikinti konfliktų motyvų nepagrįstumu Sunkiau konfliktą likviduoti tada kai jo priežastys yra gr narių elgesio ar charakterio trūkumai Jei įtikinimo metodas neefektyvus gr nariui keliamas ultimatumas keisti savo elgesį kitaip gr su juo nebendraus Administracinis konfliktų likvidavimo būdas gali būti perkėlimas į kitą kolektyvą Kiti konfliktų sprendimo būdai konflikto vengimas kova kompromisas konflikto sušvelninimas problemų sprendimasKonfliktai jų rūšys Konflikto sprendimo strategijos Konfliktai gali būt labai įv Juos tiria ne tik soc psich bet ir filos logika teisė medicina sociologija Konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp 2 ar daugiau šalių kurios turi priešingas nuostatas skirtingus veikimo tikslus ar skirtingas vertybes Svarbiausios 5 rūšys 1 Vidinis asmenybės konflikt (vid motyvų konflikt) Ty žmogus turi pasirinkti vieną iš alternatyvų tarp troškimų motyvų ir galimybių 2 taspasmeniniai konfliktai - jų šaltinis yra santykiai tarp 2 ar daugiau gr narių Pvz gali būti konfliktai tarp vyro ir žmonos dėl emocinių skirtumų tarp kokios nors įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo siekiant lyderio pozicijos ir pan 3 asmenybės ir gr konfliktai - atsiranda dėl gr spaudimo asmenybei ar asmenybės priešgrupinės veiklos 4 tarpgrupiniai konf - dėl prieštaravimų tarp in- ir autgrupių dėl skirtingų tikslų 5 soc konflikt - iškyla tarp asmenų ar gr dėl bendrų visuomenės nuostatų ar veiksmų spaudimo (ekonominė krizė svetimos kultūros invazija religinė prievarta ir pan) Sprendimo strategijos 1 Vidinis konflikto nuslopinimas - konfliktą stabdo aukštesnio statuso žmonės valdžia jėgos struktūros Problema neišsprendžiama tik nuslopinama 2 Konf užglostymas - tai nenoras spręsti konfliktą Atisakoma savo pozicijų savo požiūrio vardan ldquogerųrdquo santykių 3 Konf vengimas - labai gilios konflikto vengimo tendencijos Konfliktas slepiamas nuo saves paties Čia įsijungia žmogaus gynybiniai mechanizmai kurie pateisina jo elgesį Problemos vengimas ilgainiui gali tapti asmenybės bruožu 4 Kompromiso strateg - iš visų minėtų sprendimo būdų yra konstruktyviausia šiuo atveju oponentai atsisako kai kurių dalykų vardan bendro sutarimo Konkurencija - pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus kitai pusei primetamas sau palankus sprendimasŽmonių tarpusavio suvokimo psichologiniai dėsningumaiVerbalinis ir neverbalinis bendravimas Socialinis atstumasIšmokimo ir vertinimo psichologijos problemos

1PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI TYRIMŲ METODŲ KLASIFIKACIJA

Metodas - veikimo būdas tikslingų veiksmų ir priemonių visuma Kiekvienas mokslas tam tikrais metodais tiria objektą Metodu vad veiksmų visuma ir konkretus tikslo siekimo būdas Stebėjimu laikomas toks metodas kai tyrėjas nekeisdamas sąlygų sistemingai reguliuoja ir aprašo natūraliai vykstančius reiškinius Ty organizuotas tikslingas tam tikrų reiškinių suvokimas Tyrėjas nesikiša į įvykių eigą ir stebimasis nejunta kad yra stebimas1)išprovokuotas stebėjimas - situacijos sudaromos natūralioje aplinkoje ir yra panašios į natūralias2)įjungiamasis - stebint grupę tampama nariu kad natūralios elgsenos stebėjimo metu būtų gauti efektyvūs empiriniai duomenys tyrėjas t apmąstyti a) numatyti į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną b) kadangi stebėtojo galimybės ribotos tai stebėjimai organizuojami remiantis imčių principu tystebimi tam tikri elgsenos fragmentai Dažniausiai laikoma laiko imčių technika-būdinga kad elgsena stebima trumpais laiko tarpais įvykio imčių tech kai domina tam tikros elgesio apraiškos (agresija ir kt) c) tiksli faktų registracijaStebėjimas kontroliuojamas sąlygomis Šis būdas įgalina tą patį individą stebėti keletą kartų Tam gb naudojami prietaisaiApklausa - tai toks būdas kai tiriamasis žodžiu ar raštu tatsakyti į pateiktus klausimus Uždari klausimai-reikalauja rinktis atsakymą iš 2 ar daugiau alternatyvų Atviri klausimai - atsakymas formuluojamas laisvai Pokalbis ir interviu tai sąvokos taikomos žodiniai tiriamųjų apklausai žymėti Pokalbis yra standartizuotas (kai klausimai pateikiami griežtai laikantis tvarkos) ir nestandartizuotas (pateikiami atviri dažnai netiesioginiai klausimai) Žodinės apklausos metu tyėjas tiesiogiai bendrauja su tiriamuoju Anketos tai klausiamiems pritaikytas apklausos būdas Skirta masiniams tyrimams Į kl atsakoma raštu Klinikinis - tiriamajam pateikiama užduotis kurią atlikdamas aiškina savo veiksmusTestavimas - tai standartizuotos užduotys iš kurių atlikimo rezultatų sprendžiama apie tam tikrą psichinių funkcijų asmens ypatybių išsivystymo laipsnį ir būklę Klausimai sudaromi pagal tam tikrus požymius pvzamžių išsilavinimą ir panEksperimentas-gali būti laboratorinis ir natūralus Tai reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant sudarant ir keičiant sąlygas Koreliaciniai tyrimai-tai tokie tyrimai kai statistiniais metodais įvertinamas ryšys tarp tam tikrų duomenų2 PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS BIHEVIORIZMAS GEŠTALTPSICHOLOGIJA PSICHOANALIZĖ KOGNITYVINĖ IR HUMANISTINĖ PSUCHOLOGIJABihevioristai stengėsi pašalinti barjerą skyrusį klasikinę eksperimentinę psich nuo gyvūnų tyrimų Jie nelaikė sąmonės psich objektu ir tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulą S (stimulas)- R(reakcija) Jie nekreipė dėmesio į tai kad žmreakciją į stimulus ir situacijas daugiausia reiškėsi ne judesiais kad tai verbalinė prasminė reakcija DžVolsonas teigė jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Geštalpsichologiios sąvokų sistema susiformavimo tiriant ir nagrinėjant pirmiausia suvokimo procesus Iš pradžių geštalp suvokimo procesus tyrė vartodami beveik išimtinai dvimates geometrines figūras Jie padarė išvadą kad suvokimo procesas - tai regėjimo lauko pertvarkymas įbdquogerą pavidalą atitinkantį vidines organizmo tendencijas VKeleris tirdamas beždžionių suvokimą ir intelektą pastebėjo kad beždžionė sudūrusi kelias lazdas suvokia šių lazdų erdvės santykių pasikeitimą ir suvokia kad tokį naują įrankį galima panaudoti maistui pasiektiŠiai teorijai atsirasti pagrindo davė naujos gamtos mokslų idėjos Jie praturtino suvokimo mąstymo ir asmenybės psich bet kaip bendroji psichji turėjo tam tikrų principinių trūkumų fizsistemų dėsningumus taikė psichiniams reiškiniams aiškinti ignoravo praktinės žmsąveikos su išoriniu pasauliu reikšmę psichinių procesų formavimuisi individo aktyvumo reikšmę mąstymuiŽmpotraukius poreikius ir emocijas ėmė tirti XIX aatsiradusi psichoanalizės teorija Jos atsiradimas susijęs su ZFroidu Pagal jį žmogaus psichika susideda iš 3 lygių pasąmonės priešsąmonės ir sąmonės Sąmonė yra labai nedidelė psichikos dalis kurią žmogus gali kontroliuoti Priešsąmonė - joje yra informacija kurią galima pervesti į sąmonės lygį Pati didžiausia psichikos dalis yra pasąmonė Visi 3 šie psichikos lygiai reiškiasi visoje asmenybėje Asmenybėje skiriami 3 teoriniai komponentai ego (aš) id super ego Pačiame giliausiame pasąmonės sluoksnyje glūdi struktūra kurią Froidas pavadino id typasąmonės energijos šaltinis Joje nėra nieko kas paklustų logikai ir apie id galima sužinoti per sapnus Aukštesnėje pakopoje yra ego struktūra Ego veikia remdamasis realybe pagal tai koks pasaulis yra ištikrųjų o ne kokio norėtų Id Ego dėka žmogus poreikius derina su visuomenės normomis Super ego - visuomenės normos ir taisyklės Jis susideda iš sąžinės ir ego idealo Pasak froidistų psichikos gelmėse glūdintys nesąmoningi potraukiai yra svarbiausi žmveiklos atskiras jo kūrybos šaltinis ir motyvas Kapitalistiniame pasaulyje pokario metais pailgėjęs susvetimėjimas ir naujų dvasios vertybių ieškojimas padėjo atsirasti vadinamajai humanistinei psich Susijusi su amerikiečiu KRogers Pasak jo kiekvieno individo tikslas - tapti harmoningu žmogumi Jis ištiria ypatybes kurios būdingos harmoningam žmogui1)atvirumas patyrimui tai reiškia kad žmogus suvokia ir priima tai kas vyksta su juo greta jo (gyvena tikroviškame o ne įsivaizduojamame pasaulyje)2)pasitikėjimas savo organizmu - žmogus tarsi atranda kad organizmas padeda rasti ir priimti tinkamiausius elgesio būdus tada žmogus pradeda mažiau bijoti savo emocijų reakcijų pasitiki savo jausmais iš

daugelio galimybių pasirenka tinkamiausius sprendimus3)Vidinė orientacija vertinant Priimdamas sprendimus vertindamas žmogus geba remtis pačiu savimi Supranta kad vertinimo šaltinis glūdijame pačiame Ir vis mažiau žmogus dairosi į aplinką aplinkinius neieško kitų patvirtinimų ar neigimų Tampa atsakingas už savo poelgius ir brandą 4)orientacija į procesą o ne į produktą Žmogus Įsisąmonina kad jo raida yra nepabaigiamas procesas Supranta kad žmogus dinamiškas atsisako lūkesčių pasiekti kokį tai apibrėžtą savo galutinį rezultatą Humanistinė psichėmė gilintis į savojo aš ir savo egzistavimo pažinimą Kai žmatrodo kad jo elgsena neatitinka susidarytos pažiūros į save tada atsiranda įtampa ir menkavertiškumo jausmas Negalint patenkinti savo pagrindinių poreikių ar išgyvenant konfliktus su aplinka ar su avimi gali kilti neurozės ir psichozės Pastaruoju metu išpopuliarėjo kognityvinė psich Ji atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšium su plačiai pasklidusiomis ir praktiškai taikomomis kibernetinėmis idėjomis su skaičiavimo mašinų konstravimu ir tobulinimu Psichologai vėl ėmė gilintis į psich Suvokimo dėmesio atminties ir mąstymo procesus į kalbos struktūrą jų mechanizmus galima vadinti neomentalizmu Ši teorija mažai domisi žmaktyvumo ir veiklos klausimais poreikių ir motyvacijos prblemomis3BENDRAVIMASEMOCINIS IR KOMUNIKACINIS BENDRAVIMO ASPEKTAI BENDRAVIMAS IR SĄVEIKAPoreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių egzistencinių poreikių Poreikių hierarchijoje jis užima trečiąją vietą po fiziologinių ir saugos poreikių Oltmeno tvirtinimu bendravimo poreikis veikia dialektiškai ir apima atvirumo kitiems ir užsidarymo užsisklendimo nuo jų priešybę Kiekviena iš šių būsenų sudaro vieną iš dviejų šio dialektinio ryšio polių Šiaip jau šie poliai veikia kaip sistema nei vienam iš jų visiškai nedominuojant Žmogaus bendravimo poreikį išreiškia judėjimas tarp šių dviejų polių žmogus tam tikrą laiką jautęsis komfortabiliai atsiribojęs ir užsisklendęs laikui bėgant yra linkęs judėti priešingybės link Oukonoro ir Rouzenblado tvirtinimu priešingai bendravimo poreikis paremtas pusiausvyros principu Žmogus siekia palaikyti optimalų socialinių kontaktų mastą Nukrypimai nuo šio optimalaus masto verčia žmogų plėsti arba siaurinti kontaktuskad atstatytų tą optimalų mastą Pvzjei žmogus patiria per daug (jo manymu) kontaktų jis ieško vienumos kad atstatytų optimalų bendravimąEmocinis bendravimo aspektas Giluminė bendravimo prasmė - emocinis ryšio su partneriu užmezgimas ir palaikymas Galimas dvejopas reagavimas į partnerį į jo problemą kognityvinis (mąstymo) ir emocinis Vienais atvejais mums labiau reikia asmens kuris padėtų dalykiškai išanalizuoti mūsų problemą kitais atvejais norime ne išmintingo patarimo bet emocinės paramos Emocinė parama vadinama empatija - įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną išgyvenimu to ką jaučia kitas žmogus 1-oji empatijos fazė supratimas - dar ne emocija bet partnerio emocinės būsenos atpažinimas jos identifikacija 2-oji empatijos fazė -jausmo išgyvenimas Ty išgyvenimas tokio jausmo kuris tuo momentu apėmęs partnerį 3-oji empatijos fazė ndashjausmo perdavimas Svarbiausia čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Bendravimas ir sąveika Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai Vadinasi žmonės sąveikauja Tiesiogiai ar netiesiogiai Kitų žmonių įtaką mes visados jaučiame nesvarbu ar mums tai patinka ar ne Kiekviena asmenybė turi savo socialinį tinklą Socialiniame tinkle asmuo (P) yra centrinis elementas Jis yra abipusiais ryšiais susijęs su jam reikšmingais asmenimis motina tėvu broliu seserim - taip pat tarpusavy susijusiais Tai pirminis tinklas Jį sudarantys žmonės savo ruožtu turi ryšių su kitais žmonėmisVadinasi jis tas asmuo su kitais žmonėmis turi ryšį Kartu tas asmuo yra dalis kitų žmonių santykių sistemos Taip žmonės daro poveikį vieni kitiems sąveikauja Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos dalis pakitimai kurioje nors vienoje jos dalyje paveikia visą sistemą sutrikdo pusiausvyrą Tp pusiausvirą pažeisti gali narių būsenos krizės ar šiaip kitokie reikšmingi įvykiai ar nutikimai Mūsų drabai sėkmės bei nesėkmės liečia ne tik mus pačius bet ir kitus mūsų socialinio tinklo elementus Socialiniai tinklai atlieka ne vieną funkciją - paremiamąją blokuojamąją neutraliąją ir kt Asmenys tinkle turi įvairius vaidmenis Kuo daugiau žmonių tinkle tuo didesnė paramos tikimybė Deja dažnai senų paliegusių žmonių socialiniai tinklai yra maži Kai tinkle mažai žmonių jie būna perkrauti socialiniais vaidmenimis Du asmenys gali tik turėti iliuziją kad jie bendrauja dviese Jiems nepavyktų pabėgti nuo savųjų sistemos įtakos4ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERAEMOCIJOS IR JAUSMAI JŲ RŪŠYSEmocijos trumpalaikiai išgyvenimai kilę dėl išorinės aplinkos poveikių Plačiąja prasme-apima ir jausmus Jausmai žymi pastovius patvaresnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atsirandančius dėl asmenybės santykių su aplinka Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei-žmogui Jausmus lemia dvasinai poreikiai susiję su žmonių

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

savybes etapas ndash tai loginis-emocinis įvertinimas Žm vertinimas priklauso nuo vertinančiojo sugebėjimo suvokti savo vertę Jei žm save vertina geriau negu grupė kitus jis ima vertinti neigiamai Žm suvokdami savo neigiamas savybes linkę nesąmoningai jas priskirti ir kitiems Nuolat giriami žm ir patys yra linkę pervertinti kitų žm gerąsias savybes ir nepastebėti neigiamų4 Asmenybės emocinė sfera Emocijos ir jausmai jų rūšysEmocijų ir jausmų formos Elementariausia emocijos forma yra emocinis tonas Tai pojučių suvokimų vaizdinių o kartais ir minčių išgyvenimas suteikiantis psichiniam procesui tam tikro pasitenkinimo ar nepasit atspalvį Jis priklauso ne nuo juntamų daikto savybių bet nuo tos reikšmės kurią objektai turi žmogui tam tikroje situacijoje Pvz priešo artilerijos šūvio garsas suteiks nepasitenkinimo o saliuto - pasit atspalvį Emocinis tonas paprastai nusako ne kiek žmogaus objektyvų kiek subjektyvų santykį su daiktais ar jų savybėmis Pvz dėl alkio persivalgymo nuovargio- žmogus nepatenkintas bet esant geros bendros organizmo būklės - patenkintas Tokios emocijų atmainos vad vitalinėmis emocijomis Emocinė būsena kuri ilgiau ar trumpiau nuspalvina žmogaus elgesį ir jo psichinius procesus tačiau pasireiškia nestipriais išgyvenimais vad nuotaika Jos trukmė gali būti labai įvairi nuo pusvalandžio iki kelių dienų ar net iki mėn nuotaika priklauso nuo dirgiklio pobūdžio ir nervų sist ypatybių Ji visada turi tam tikrą priežastį tačiau žmogus ne visada ją įsisamonina dėl to kartais atrodo kad nuotaika apima savaime Paprastai kai žmogus yra geros nuotaikos jo veikla yra sėkmingesnė tačiau ir prislėgtos nuotaikos žm gali sėkmingai dirbti jei dėl valios ir charakterio ypatybių jis sugeba mobilizuoti fizines ir psich jėgas tikslui pasiekti Vaikystėje nuotaikos dažnai būna nepastovios vyresniame amžiuje jau pastovesnės daugiau ar mažiau valdomos Sugebėjimas valdyti nuotaikas rodo susiformavusią asmesybės emocinio pastovumo ypatybę Kita stipri emocinė būsena - afektas Tai labai audringa pasireiškianti staigia intensyvia reakcija Afekto metu pasikeičia įprasų poelgių turinys Esant tokios būsenos žmogus nesugeba valdyti savo reakcijų objektyviai įvertinti susidariusios situacijos Jo kalba pasidaro padrika judesiai nekordinuoti ir pan Tačiau susiformavusi tvirta asmenybė susipažinusi su afekto reiškiniu ir jo pasekmėmis gali neleisti jam kilti mobilizuodama valios pastangas arba sąmoningai nukreipdama emocinę energiją į kokią noks veiklą Pakankamai ilga vienodai intensyvi ir stipri emocinė būsena stimuliuojanti tam tikrą žmogaus veklos kryptį vad aistra Ją gali sukelti materialinių ir kultūrinių - dvasinių poreikių tenkinimas Paprastai aistra yra susijusi su valia ir didelio tikslo siekimu Ji gali būti ne tik būsena bet ir stiprus jausmas Dažnai ji lemia žmogaus gyvenimo kryptingumą reikalauja vyriškumo ir drąsos o kartais gali būti ir žalinga Stresas- emocinė reakcija kurią sukelia netikėta situacijaEmocijos ir jausmai f-jos reškinių savybės Emocijos ir jausmai yra organizmo netarpiško santykio su objektyvios tikrovės daiktais ir reiškinias tenkinant savo poreikius ldquoEmocijasrdquo galima vartoti siaurąja ir plačiąja prasme Siaurąja prasme - tai trumpalaikiai situaciniai išgyvenimai kilę dėl biologinių organizmo poreikių pvz alkio troškulio ir kt Plačiąja prasme be viso to apima ir jausmas Terminas jausmai žymi pastovesnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atspindinčius asmenybės kaip visuomenės nario santykį su aplinka Jausmus pirmiausiai lemia kultūriniai - dvasiniai poreikiai susiję su žm tarpusavio santykiais bendravimo darbo ir tt Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau negu išgyvenimai Dėl didelio emocijų ir jausmų įvairumo sunku juos klasifikuoti Pgl jų kilmę skirstomi į žemesniuosius ir aukštesniuosius jausmus Žemesnieji susiję su biologiniais organizmo poreikiais o aukštesniuosius sąlygoja visuomeniniai veiksniai F-jos 1) emocijų signalinė f-ja impresinė Tai daugiausia emocinį toną turintys trumpalaikėse situacijose kilę vaizdiniai 2) - ekspresinė tai emocijų išorinė išraiška Emocijos ir jausmai išreiškiami įv veido kūno judesiais tačiau svarbiausia išraiškos forma yra kalba Žodžiais ar atskiromis frazėmis žm išreiškia savo išgyvenimus Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas teigiamas ar neigiamas aktyvus ar pasyvus Emocijos gali reikšti malonumą ir nemalonumą Kadangi emocijos kaip minėta yra poreikių tenkinimo sėkmingumo arba susidūrimo su kliūtimis tenkinant poreikius rodiklis Emocijos skatinančios gyvą sistemą veikti ir didinančios jos aktyvumą laikomos steniškomis o veiklą slopinančios emocijos vad asteniškomis Be poliariškumo dar yra ambivalentiškumas tai kai vienu metu to paties objekto atžvilgiu juntami priešingi jausmai Dar emociniai reiškiniai pasižymi kiekybiniais skirtumais priklausomai nuo to kokią gyvai sistemai turi emocijas sukėlę veiksniai Jos gb intensyvios ir silpnos Be to emocijas apibūdina pastovumas ir kintamumas kartais teigiamos emocijos gali nesunkiai virsti neigiamomis ir atvirkščiai Jausmų pastovumas priklauso nuo gyvos sistemos santykių su objektyvios tikrovės daiktais ir reiškiniais tp nuo žm įsitikinimų5 Jutiminiai pažinimo procesai jų rūšys Bendrieji jutimo dėsniai ir suvokimo ypatybėsJutimas ir suvokimas Jutimas palaikomas gyvo organizmo Tai ryšys su išorine aplinka ir jo paties vidiniais būviais Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktai su vidiniais organiniais procesais siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu Jutimas yra psichinis

procesas Objekto savybės vaizdo pojūčio formavimasis Pojūtis adekvatus dirgiklio arba stimulo vaizdui mumyse Suvokimas Žm gali justi ir atskiras objekto savybes ty suvokti objekto visumą Daikto ar reiškinio visumos atsispindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vad suvokimu (percepcija) Suvokimas yra psichologinio proceso daikto ar reiškinio vaizdo formavimas Suvokimas negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis gyvenimo ir veiklos sąlygomis Nepaprastos reikšmės ir žm turi įv sutartinių ženklų (rašto) suvokimas Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vad apercepcija ji susijusi su buvusia ar esama žm veikla su asmenybės kryptingumuPojučių ir suvokimų rūšys jų klasifikacija Jutimo dėsniai Nuo Aristotelio laikų pojūčiai skirstomi į 5 rūšis lytėjimo uoslės skonio regos klausos Dabar yra apibūdinta daugiau pojučių Regos dirgikliai yra elektroniniai virpesiai Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia dalis yra tinklainė Joje yra išsidėsčiusios 2-jų rūšių šviesai jautrios nervinės ląst ir kolbelės Kolbelės padeda skirti daiktų spalvas ir formas lazdelės teikia pilkų ir juodų spalvų pojūčius Regėjimo centrai yra pakaušio srityje Klausos dirgiklis yra oro virpesiai Yra skiriami 3 garsų garsumas ar intensyvumas aukštis ir tembras Uoslės dirgikliai - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į nosį Skonio pojūčiai yra vandenyje ar seilėse ištirpusios chem medž (4 pagr kokybės turi saldumą rūgštumą surūmą ir kartumą) Lytėjimo poj - oda burnos ir nosies gleivinės plėvelė gali teikti 4 rūšių pojūčius spaudimo šalčio šilumos skausmo Judėjimo poj receptoriai yra raumenyse sąnarių raiščiuose Jie dirginami judant Pusiausvyros poj receptoriai yra vidinėje ausyje ir signalizuoja apie galvos ir kūno poveikį bei judėjimą Organų poj receptoriai yra daugelio vidaus organų sienelėse Ty tie poj kuriuos juntame alkio troškulio šleikštumo vidaus skausmų atvejais DĖSNIAI Juntamąsias nervines ląst veikia įvairūs fizinės prigimties dirgikliai todėl skirtingi ir jų sukelti poj Nuo fizinės energijos rūšies priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas Šviesos energijos srautai sukelia regos pojučius garso bangos - klausos ir tt kiekvienas pojūtis yra tam tikro intensyvumo tai lemia dirgiklio jėgos individualios subjekto savybės ir tt Jautrumas - tai jutimo org ypatumas reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklius Adaptacija - jutimo org prisitaikymas prie dirgiklio stiprumo prisitaikoma keičiantis jutimo org jautrumuiBendrieji suvokimo ypatumai Žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje vad suvokimo daiktiškumu Ryškiausiai ši savybė pasireiškia figūros ir fono fenomene 1 Figūra - konkreti tiksliai apibrėžta pirmame plane išdėstyta uždara visuma 2 Fonas - neapibrėžtas esantis už figūros neapribotas laukas Suvokimo ypatumas kai objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygomis vad konstantiškumu Iliuzija - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas kuris susidaro objektui tiesiogiai veikiant jutimo aparatą Iliuzijos objektyvus dėsningas psich reiškinys Su kai kuriomis suvokimo iliuzijomis žm susid nuolatos ir į jas nekreipia dėmesio Gb iliuzijų priklausančių nuo suvokiančio asmens ypatingos psichinės būsenos Išsigandęs žm krūmą gali palaikyti žm šešėliu Nuo iliuzijų skiriasi haliucinacijos - tai organizmo patologinių būsenų rezultatasJutimai ir suvokimas sąmonės būsenos Jutimu palaikomas gyvo org ryšys su aplinka paties vidiniais būviais Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis ir virsta psichiniu proc Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psich proc objekto savybės vaizdo ndash pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktų bei reiškinių savybių ir organizmo vidinių būvių tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo org psichinis atspindys Pojūčiai kaip aplinkoje vykstančių kitimų signalai įgalina organizmą atitinkamai koreguoti elgesį Suvokimas yra psich proc daikto ar reiškinio vaizdo formavimasis Sąmonėje susiformavęs daikto reiškinio ar įvykio visumos atspindys vad suvokimu Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis Žm suvokiami objektai yra ne tik formų garsų tekstūrų judesių visuma bet ir daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Suvokimo rūšys erdvinis suvokimas (dydis forma apimtis atstumas) laiko suvokimas (tai reiškinių trukmės ir nuoseklumo atspindys) judėjimo suvokimas (objektų pasikeitimų per tam tikrus laiko tarpus atspindėjimas) nenumatytas suvokimas (nėra išankstinių tikslų ką nors suvokti) numatytas suvokimas (iškyla tikslas ką nors suvokti) Organizmui gyvybiškai svarbus orientavimasis aplinkoje galimas todėl kad pojūčiai yra realių objektų ir reiškinių savybių egzistuojančių nepriklausomai nuo juos juntančio individo adekvatūs atspindžiai Juntant ir suvokiant objektus atliekant percepcinius veiksmus esminis šių proc komponentas yra motorinė veikla ty organų kuriuose yra jutimo receptoriai judėjimas (ranka akis) Pojūčiai skirstomi pgl receptorius interoceptoriai ndash alkis troškulys sotumas proprioceptoriai ndash receptoriai esantys raumenyse raiščiuose eksteroceptoriai ndash regos klausos lytėjimo uoslės skonio Sąmonė ndash tai atspindinių reiškinių ir išgyvenimų dinamiška kaita kryptingas ir nuoseklus proc kuriame atsispindi asmenybės poreikiai tikslai ir planai Ji integruoja visus psichinio atspindėjimo lygius ir yra vienalytis reiškinys Sąmonė kaip vienijantis pradas apjungia jutimą suvokimą mąstymą kalbą ir tikslingą praktinę veiklą ( mokymąsi darbą ir tt) Tai ką žmsuvokia ir supranta tampa jo sąmonės objektu o visa kita lieka sąmonės fonu Sąmonės objekto ir fono santykis yra dinamiškas ndash virsta jos fonu ir atvirkščiai Žm psich

proc būna sąmoningi ir nesąmoningi Pirmuosius sąmonė kontroliuoja o nesąmoningų ne Nesąmoningiems reiškiniams priklauso haliucinacijos sapnai pamiršti vaikystės įgūdžiai ir tt Griežtų ribų tarp sąmoningų ir nesąmoningų psich reiškinių nėra Visi jie sudaro bendrą kontinuumą kurio viename gale yra neįsisąmoninti ir nesuvokiami psichikos aktai ar būsenos o kitame ndash ypač aiškūs ir aktyvinantys tikslingus individo veiksmus reiškiniai6 Mąstymas kaip apibendrinantis ir tarpiškas tikrovės pažinimo procesas Mąstymo rūšys tipai ir raidos stadijosMąstymas - tarpiškas ir apibendrintas ( siejantis kelis apibendrinimo lygius) tikrovės vidinių dėsningų ryšių pažinimas Mąstymą galima nagrinėti kaip tikrovės pažinimo procesą ir funkciją kaip žmonių bendravimo formą kaip veiklos momemtą ir rūšį Apibūdinant mąstymą šiais vienas su kitu susijusiais požiūriais aiškėja jo pagr ypatumai ir vieta psichinių procesų struktūroje Mąstydami mes gauname naujos informacijos nes mąstymu aptinkame tai ko negalima įžiūrėti ar - dar dažniau - kas lieka neaišku neįsisąmoninta netarpiškai suvokiant daiktus ir jų ryšius Mąstydamas žm kitaip iš naujo pažiūri į žinomus dalykus stengiasi suprasti ir įvertinti visa tai su kuo susiduria gyvenime Taip atskleisdamas įv reiškinių vienovę mato pastovius būtinus esmingus daiktų ryšius bei santykius ty bendruosius tikrovės dėsnius Mąstymą sud turinys žinios medžiaga Fiksuojamas tam tikromis minties formomis vaizdiniais sąvokomis sprendiniais Mąstymo operacijos kuriomis informacija pertvarkoma formuojamos naujos sąvokos ar sprendiniai Šiuos mąstymo komponentus sieja abipusis ryšys Apie daiktą ar reiškinį mes paprastai mąstome ty priskiriame atitinkamai sąvokai Sąvoka - mintis kurioje užfiksuoti giminingų daiktų ir reiškinių bendri ir esminiai požymiai Kas yra tai apie ką mąstome koks yra šis mąstymo objektas Visų pirma padeda jutiminės žinios ypač sudėtingiausia jų forma - vaizdiniai Vaizdiniai kartu yra ir pradinė minties forma Vaizdiniai ir sąvokos turi bendrų bruožų juose apibendrintai atsispindi tikrovės daiktai ir reiškiniai dažnai žymimi tuo pačiu žodžiu Jie padeda išskirti mąstymo objektą jais remdamiesi galime atsakyti į klausimą ldquokas tairdquo (ldquokatėrdquo ldquoskaičiusrdquo) Tačiau vaizdinio neužtenka kad atsakytume į klausimą kas yra šis išskirtasis objektas kokie jo esminiai požymiai Sąvokos nuo vaizdinių skiriasi didesniu žinių apibendrinimu ir organizacija jo struktūra visada daugiasluoksnė joje užfiksuota skirtingo bendrumo - giminės rūšies ir atskiro objekto - savybės bei santykiai Sąvokos ir sprendinys yra glaudžiai susijusios minties formos Sąvoka žm turi tada kai gali ją apibūdinti tam tikrais sprendiniais ty teigdamas tai kas būdinga esminga mąstymo objektui ir paneigdamas kas jam neesminga Tai išreiškia sprendinio loginė struktūra abiejų pusių - subjekto ir predikato ryšys žymi ryšį tarp atskira ir bendra reiškiniuoseMąstymo operacijos rūšys tipai Ž Piažė teigia kad mąstymo operacijos yra interiorizuoti tarpusavyje suderinti atvirkštiniai veiksniai susijungę į pastovias ir kartu dinamiškas struktūras Pagrindinė operacijų ypatybė - atvirkštumas jai formuojantis lavėja sudėtingiausia mąstymo forma - operacinis sąvokinis mąstymas Mąstymo operacijos formuojasi vykstant išorinių praktinių veiksmų interiorizacijai Bendriausios mąstymo operacijos yra analizė ir sintezė Analizė - mąstymo objekto suskaidymas mintyse į sudėtines dalis jo ypatybių požymių ir santykių išskyrimas Sintezė - mintinis išskirtų objekto dalių ypatybių bei santykiių jungimas į visumą Būdamos viena kitai priešingos operacijos jos yra nenutrūkstamai susijusios viena kitos atrama atlikimo ir kontrolės priemonė Analizės ir sintezės procese galima skirti 3 pagr pakopas pirminę sintezę analizę ir antrinę sintezę Pirminė sintezė - mąstymo objektas mintyse neskaidomas į dalis neišskiriami jo požymiai Mąstymo rūšys veiksminis vaizdinis sąvokinis Veiksminis mąstymas - daiktų ar reiškinių santykių bei savybių pažinimas atliekant su jais praktinius fizinius veiksmus Vaizdinis mąstymas - daiktų ar reiškinių ryšiai kurie surandami pertvarkant mintyse turimus vaizdinius Sąvokinis mąstymas - kada reiškinių ryšį galima pažinti susiejant ir pertvarkant turimas sąvokas Mąstymo tipas - būdingiausias reliatyviai pastovus atskiro individo mąstymo būdas Skirtingų profesijų žmonės skiriasi kuriuo nors išlavėjusiu mąstymo tipu veiksminiu vaizdiniu arba sąvokiniu Individualūs tipiniai mąstymo skirtumai priklauso nuo tam tikrų nervinių ir psichofiziologinių ypatybių ir ypač nuo pagrindinės žm veiklos kuriai jie turi įtakos ir kurioje patys formuojasi Vienas ar kitas mąstymo tipas kaip ir rūšis nėra reikšmingesnis ar pranašesnis už kitus 7 individualios asmenybės savybės (temperamentas charakteris sugebėjimai)Žmogus gimęs turi individualių savybių kurios jį skiria nuo kitų žm Temperamentas - tai viena reikšmingiausių pasižyminti dideliu pastovumu ir turinti įtakos visoms kitoms žm asmenybės savybėms Jis nulemia žm samenybės visumos turinio (tačiau turi didelę įtaką jos savybių) formai atsiradimui vystimuisi išorinei išraiškai Temperamento skiriamieji požymiai 1) temp ypatybės daro įtaką įvirioms žm veiklos sritims turinčioms pačius skirtingiausius tikslus motyvus ir tuo jos skiriasi nuo poveikio kurį žm veiklai daro asmenybės kriptingumas 2) temp ypatybės nekinta ilgą žm gyvenimo tarpą ar net visą gyven 3) temp ypat pasireiškia ne atsietai o dėsningai viena su kita susijusios sudaro atitinkamą struktūrą būdingą temp tipui Taigi temp ypatybėmis vad tokias

pastovias individualias psichikos ypatybes kurios lemia žm psich veiklos dinamiką intensyvumą ir išorinę išraišką kurios yra santykinai pastovios nepriklausomos nuo veiklos tikslų motyvų ir dėsningai siejasi tarpusavyje sudarydamos tam tikrą temp tipą IPavlovo mokslo apie aukštosios nervinės veiklos tipų ryšį su temperamentu esmė yra tokia visi gyvūnai ir žm pgl pagrindinių nervinių procesų -jaudinimo ir slopinimo jėgą vad silpnais ir stipriais Visi stipr tipai skirstomi į neturinčius pusiausvyros o su ja į paslankius arba nepasl I Pavlovas - nurodytas silpnasis tipas sudaro fiziologinį melancholiko temp pagrindą siejo tai su slopinamuoju nervinės sist tipu Pavlovo nuomone susiformuoja jaudinimo ir slopinimo stiprumas atsirandantis dėl nerv ląst sugebėjimo atlaikyti stiprius ir ilgai trunkančius dirgiklio veikimus Nerv ląst pavargsta ir žm nebegali normaliai dirbti Stipriųjų tipų atstovams būdingas stiprus jaudinimas ir slopinimas kurio fiziologinė priežastis yra nerv ląst ypatumas išlaikyti ilgai trunkančių stiprių dirgiklių veikimą I Pavlovas eksperimentiniais duomenimis apie aukštosios nervinės veiklos tipus stengėsi pagrįsti Hipokrato išskirtų 4 temp tipų fiziologinę esmę Buvo atliekami l sudėtingi tyrimai kurie naudojant sudėtingą elektroninę techniką gerokai papildė žinias apie auštosios nerv veklos tipus Šie tyrimai parodė kad daugelis žm sąlyginių refleksų individualių ypatybių yra tarpusavy susiję o kiekviena tokia sist priklauso nuo 1 bendros priežasties būtent nuo kurios nors nerv sist ypatybės Buvo nustatytos tarpusavy susijusiuos individualios ypatybės priklausančios nuo verv procesų slopinimo ir nuo jų pusiausvyros Buvo rasta gr individualių savybių kurios paaiškina teigiamų ir slopinamų sąlyginių refleksų susidarymą Šias savyb lemianti nerv sist ypatybė buvo pavad- nerv sist dinamiškumu o kokiu greičiu jaudinimo procesas atsiranda ir nutrūksta savyb vad - stabilumu Psich temperamento charakteristika susijusi ne su viena nerv sist ypatybe bet su jų dariniu ty su nerv sist tipuTemperamentas charakteris gebėjimai jų kitimai ir raida Temperamentas ndash pastovios asmenybės savybės pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu tempais ir pastovumu Jis spalvina charakterį Hipokratas teigė kad temperamento skirtumus lemia org esančių skysčių proporcijos cholerikas ndash tulžis sangvinikas ndash kraujas flegmatikas ndash gleivės melancholikas ndash juodoji ar geltonoji tulžis Dabar temperamento psichologinė charakteristika remiasi šiais pagr požymiais sensityvumas ndash tai silpniausi išoriniai poveikiai kuriais galima sukelti kokią nors žmogaus reakciją reaktyvumas ndash sprendžiame iš to kokio stiprumo emocijas sukelia žmogui išorinis ar vidinis analogiško stiprumo poveikis aktyvumas ndash kaip aktyviai žmveikia nugalėdamas išorines ir vidines kliūtis reaktyvumo ir aktyvumo santykis ndash ar žmveikla daugiau priklauso nuo atsitiktinių išorinių aplinkybių ar nuo vidinių reakcijos tempas ndash apie jį sprendžiama iš įvairių psich reakcijų ir proc ndash judesių kalbos protinių veiksmų orientacijos plastiškumas ir priešinga jam savybė rigidiškumas Juos apibūdina tai kaip lengvai ir lanksčiai žm prisitaiko prie besikeičiančių išorinių poveikių ekstravertiškumas ir priešinga jam savybė intravertiškumas ndash kas daugiau lemia žm reakcijas ir veiklą ndash išoriniai dabarties įspūdžiai ar vaizdiniai mintys susiję su praeitimi bei ateitimi Temperamento tipai sangvinikas ndash būdingas didelis psich aktyvumas energingumas greiti judesiai Mėgsta bendrauti linksmas Cholerikas ndash l didelis psichaktyvumas nekantrus emocingas staigus Flegmatikas ndash mažas psich aktyvumas užsispyręs lėtas jausmai ir nuotaikos pastovios Lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Melancholikas ndash jautrus greitai susijaudina tylus nedrąsus Temperamentas yra paveldimas bet kai kurios jo ypatybės gali kisti veikiant gyvenimo bei auklėjimo sąlygoms Charakteris ndash visuma individualių psichinių savybių pasireiškiančių asmenybei tipiškais veiklos būdais tipiškomis aplinkybėmis Jis nėra įgimtas o susiformuoja Jis gali kisti priklausomai situacijų asmenų su kuriais bendrauja būsenų Charakterio bruožus galima paslėpti bet ekstremaliose situacijose visada atsiskleis Pagal žmsantykį su aplinka char bruožus galima suskirstyti į grupes bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą bruožai parodantys santykį su darbu santykį su daiktais su savimi su kitais žm Gebėjimai ndash visuma asmenybės savybių nulemiančių kokios nors veiklos sėkmę Jie gali būti įgimti ir įgyti Vystant įgimtas savybes išmokstama greičiau Gabumai- užuomazgų visuma tam tikriems sugebėjimams vystyti Sugebėjimai gali būti bendrieji (būtini kelioms veiklos sritims) specifiniai (būtini tam tikrai veiklai) intelektiniai (padeda pažinti žm prisitaikyti prie aplinkos suprasti dėsnius) percepciniai ( padeda suvokti daiktų ypatybes (dydį atstumą)) motoriniai (judesių koordinacijos)Temperamento tipai Psichologinė charakteristika Temp fiziologinio pagrindo - nervinės veiklos tipo - charakteristika neapima viso temp turinio tam reikia dar specialios psich temp analizės Žmonės skirstomi pgl 4 tradicinius temp Hipokratas pabrėžė kad gryno temp žmonių labai mažai o kai kurie užsienio psichologai mano kad temp tipas iš viso nėra griežtai mokslinė sąvoka Skirstant žm pgl temp turime atsižvelgti į dėsningą viena kitą sąlygojančių savybių derinį Charakteristika remiasi šiais požymiais 1) Jautrumas - veikiant silpniausių išorinių poveikių silpniausias dirgiklis sukelia nepatenkintą reikšmę neigiamus išgyvenimus 2)Reaktyvumas - kokio stiprumo emocijas sukelia žmogui išorinis ar vidinis analogiško stiprumo poveikis 3)Aktyvumas - žm aktyviai

veikia nugalėdamas išorines ir vid kliūtis 4)Reaktyvumo ir aktyvumo santykis 5)Reakcijos tempas - judesių kalbos protinių veiksmų orentacijos greičio 6)Plastiškumas - kaip lengvai žm prisitaiko prie besikeičiančių aplinkos sąlygų jei lengvai - plastiškas o jei ne - rigidiškas 7)Ekstravertiškumas - išoriniai dabarties įspūdžiai o mintys susijusios su praeitimi bei ateitim - intravertiškumas Temp tipo bruožai Sangvinikas - labai reaktyvus neesminis dalykas gali įpykinti gyvai emocingai reguoja į viską greitai sukaupia dėmesį Iš veido lengva atspėti jo nuotaiką požiūrį į daiktus ir žmones Aštraus jautrumo slenkstis aktyvus energingas Greitos protinės operacijos ir orentacijos plastiškas lankstaus proto Greitai pripranta prie naujos aplinkos ekstravertiškas Cholerikas - jautrumas nedidelis bet didelis reaktyvumas ir aktyvumas Jis staigus nekantrus rigidiškas jo didelė ištvermė interesų pastovumas8 Atminties samprata Atminties rūšys procesai ir veiksniai Individualūs atminties skirtumaiJutimu suvokimu mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas vad atmintimi Tiesioginė atmintis - tai informacijos įsiminimas ir atsiminimas be kokių nors palengvinančių priemonių be tarpinių procesų Netiesioginė atmintis - pasireiškia įsiminimu ir atsiminimu kuriuos palengvina įv tarpiniai psichiniai procesai ar spec priemonės Motorinė atminitis - tai judesiai ir jų sekos įsiminimas ir laikymas atmintyje Vaizdinė atmintis - tai objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas laikymas atmintyje Emocinė atmintis - tai jausmų išgyvenimų visada susijusių su tam tikrais įvykiais ar žm veiksmais įsiminimas laikymas atmintyje ir atsiminimas Žodinė atmintis - tai specifiška žm psich veiklos ypatybė Sistemingas žinių įgijimas ir kaupimas yra paremtas žodine atmintimi Dviejų atminties ypatybių užmiršimo ir įsiminimo greitumas ir lėtumas sud 4 kombinacijas greito įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir greito užmiršimo greito įsiminimo ir greito užmiršimo Skiriami 3 atminties tipai vaizdusis žodinis - abstraktusis mišrusis Savo ruožtu vaizdusis atminties tipas skirstomas į potipius pgl tai kokio modalumo atmintis žm psich veikloje vyrauja tai regiamosios girdimosios motorinės atminties tipai Regimojo atminties tipo žm lengviau įsimina vizualiai pateiktą informaciją girdimojo - akustiškai motorinio - kai ji susijusi su judesiaisAtminties procesai užmiršimas Atm proc prasideda išoriniams ir vidiniams dirgikliams paveikus receptorius ir jaudinimui pasiekus smegenų centrus Juose ryškiai atsispindi tai kas veikia ar ką tik paveikė regėjimo girdėjimo ar kt organus net labai trumpai veikusio dirgiklio Ryškus ir tikslus vaizdas išlaikomas 01-2s nauja informacija atsispindi trumpalaikėje atmintyje čia ji įprasminama vertinama laikoma Trumpalaikė atmintis pirmasis gautos informacijos apdorojimo etapas ji atlieka ir operatyvinę funkciją iš trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę atmintį jos apimtis neribota Trumpalaikė atmintis yra dinamiškas mneminės veiklos komponentas o ilgalaikė atmintis - konservatyvus Trumpalaikės ir ilgalaikės atminties procesai sud nedalomą vienovę Užmiršimu vadinamas atminties procesas dėl kurios suvoktos ir užkoduotos informacijos individas negali atsiminti9 Dėmesys Jo rūšys ypatybės ir veiksniai Individualūs dėmesio skirtumaiDėmesys Dėmesio rūšys Filtracijos susitelkimo f-jas vykdo dėmesys - savitas individo nervų sist mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą taip galima apibūdinti žm ir gyvūnų dėmesį Tai į ką sutelkiamas dėmesys vad dėmesio objektu o kas supa dėmesio objektą laike ir erdvėje vad dėmesio fonu Dėmesio objektas nuolat keičiasi Pgl platumą dėmesys skirstomas į selektyvų ir paskirstytą Selektyvus - kai sąmonė nukreipta į vienos rūšies veiklą ar informaciją o paskirstytas kai į du ar daugiau Dėmesio objektu gali būti išorės ar organizmo pokyčių sukelti jutimo ir suvokimo reiškiniai atminties vaizdiniai mintys protiniai veiksmai emocinės reakcijos bei motoriniai veiksmai Pgl šias pasireiškimo sritis dėmesys skirstomas į sensorinį motorinį emocinį intelektualinį Sensorinis dėmesys dar skirstomas į regimąjį girdimąjį lytėjimo ir interocepcinį Pgl išankstinį dėmesio krypties pasirinkimą ir valingą susikaupimo palaikymą dėmesys skirstomas į nevalingas dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į objektą be išankstinio ketinimo išskirti jį arba jo elementus iš aplinkos šis dėmesys dar vad refleksiniu dėmesiu Valingas dėmesys iš anksto numatytas ir valios palaikomas dėmesio objekto išsiskyrimas iš aplinkos Valingo dėmesio objektai skirstomi į 2 rūšis vidinis dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į vidaus pasaulio įvykius Išorinio dėmesio objektai lokalizuoti išorėje Išorinis ir vidinis dėmesys vienas kitą slopina todėl dėmesys dar skirstomas individualus dėmesys - tai atskiro individo sąmonės nukreipimas į kokį nors daiktą ar veiklą Grupinis dėmesys - tai kelių individų sąmonės nukreipimas į bendrą veiklą Kolektyvinis dėmesys - tai ištiso kolektyvo sąmonės sutelkimas bendrai veiklaiDėmesio ypatybės Individulaus dėmesio skirtumai Dėmesio ypatybė - tai bendriausias jo pasireiškimas įv psichinės veiklos srityse bruožas Pagr dėmesio ypatybės yra 2 platumas perkėlimas intensyvumas patvarumas atsparumas triukšmui ir svyravimui Skiriasi žmonių dėmesio svyravimai selektyvumas intensyvumas ir atsparumas triukšmui Skiriamos 3 išsiblaškymo atmainos tikrasis išsiblaškymas - tai pastovus besugebėjimas ilgai

nesusikaupti ir atsispirti pašaliniam triukšmui dėl nervinių procesų silpnumo ir nepusiausvyrumo Laikinasis išsiblaškymas - tai grįžtamasis dėmesio susilpnėjimas dėl nuovargio mieguistumo arba labai stripraus emocinio susijaudinimo Pseudo išsiblaškymas - tai dėmesio susilpnėjimas vienų objektų ar įvykių atžvilgiu dėl stipraus jo susitelkimo į kitus (dar vad mokslininkų išsiblaškymu)10 Bendrasis vaizduotės apibūdinimas Vaizduotės rūšys ir vaizdinių pertvarkymo būdai Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas11 Eriksono psichosocialinė asmenybės raidos teorija ir jos taikymas mokymo procese12 Intelekto samprata Intelekto raidaIntelektas ndash tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Pagr intelekto bruožai sugebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas (idėjas dėsnius simbolius) nei įgusti naudotis konkrečiais dalykais (mech įrankiais sensorine veikla) sugebėjimas spręsti problemas ndash orientuotis naujose situacijose o ne tik panaudoti gerai išmėgintus reagavimo į įprastas situacijas būdus sugebėjimas išmokti ypač išmokti ir panaudoti žodžiais ir kitais simboliais reiškiamas abstrakcijas J Piaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo proc Jis intelekto raidą suskirstė į 4 stadijas 1 Sensomotorinė stadija ( nuo gimiki 2m) Susidaro pagrindas atsirasti sudėtingesnei veiklai2 Priešoperacinė stadija ( nuo 2m iki 7m) Vaikų mąstymas nerišlus sąvokų požiūriu Vaikai dar nesugeba mąstyti operacijomis jie dar negali savo psichikoje perdirbti inf ir manipuliuoti pasauliu neturi simbolių simbolių sist įgalinančios abstrakčiai logiškai mąstyti 3 Dalis šių sugebėjimų atsiranda konkrečių operacijų stad (nuo 7 iki 11m) 4 Formalių operacijų stadija ( nuo 11 iki 14m ) L Vygotskis teigė kad pažinimo plėtotei ypač svarbi socaplinka Jo programuojamas tiesioginis mokymas reikalauja suprasti ką vaikas gali nuveikti vienas ir ką išmanančio mokytojo vadovaujamas Skirtumas tarp šių dviejų veiklos lygmenų vadinamas artimiausios plėtros sritimi Norint paskatinti vaiko pažinimo plėtotę reikia nustatyti srities kurioje galima dirbti ribas Jis teigė jog mokymas yra geras tik tada kai jis pralenkia vystymąsi13 Vaiko ir paauglio psichosocialinės raidos palyginimas14 Paauglio ir jaunuolio psichosocialinis raidos palyginimasĮvairūs psichologiniai požiūriai į moralės raidąMokymosi motyvacija jos rūšys Žadinimo būdaiHumanistinės psichologijos pažiūros į asmenybės ugdymąPsichologinis grupės apibūdinimas Grupių rūšys Asmenybė ir grupė Grupės darnaGrupė ndash tai organizuota žm sistema turinti bendrus tikslus ir uždavinius Žm grupėse formuojami tarpasmeniniai santykiai Gr nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Vaikų gr svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai susikuria patys ir jų laikosi Pajuoka erzinimas stipriai veikia vaiką jis keičia savo elgesį kad pritaptų prie gr Svarbi ir vaiko išvaizda apranga ir tt Atstūmimą ar pripažinimą gali lemti soc įgūdžiai vaikas kuris nemoka lengvai bendrauti pradėti draugauti sunkiai priimamas į gr Vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavy konfliktuodami Grupė gali daryti tiek teigiamą tiek neigiamą įtaką individui (vaikas gali daryti nusikaltimus vartoti alkoholį kad pritaptų) Statusas ndash grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip jį vertina kiti gr nariai Statusų hierarchija ndash grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žm grupėje yra jos lyderis Kitoje pusėje gr atstumtieji Tai nepopuliarūs asmenys bet grupėje gali būti juos remiančių žm Tarpinę padėtį užima vid statuso žm Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl gr nariai siekia aukštesnio statuso ar bent jau išlaikyti turimą Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žem statusą turinčių pastangomis pagerinti savo statusą Tai suprantama kaip statusų hierarchijos pažeidimas Tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žm ką nors veikia elgiasi kaip kokios nors gr narys ty atlieka kokį nors socialinį vaidmenį Emoc sutikimas kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Vaidmens atlikimas ndash nebūtina veikla Kuo ilgiau žm gyvena tuo daugiau soc vaidmenų jam tenka atlikti (vaikas vyras tėvas senelis ir kt) Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žm dalyvavimas daugelyje gr keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Vaidmenis žm interpretuoja savaip Tai atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaidaGrupės Grupių rūšys ir raidos stadijos Žm grupės - ty tam tikra bendrija kurios narius jungia koks nors bendras požiūris gali būt bendra veikla tikslas bendri interesai Grupėje susiklosto tam tikri tarpasmeniniai santykiai Gr yra labai įv skirstomos vienas iš jų sąlyginės gr ir realios gr Sąlyginės - sudaromos loginio mąstymo būdu pgl tam tikras aplinkybes Jos gali būti skiriamos pgl tautybę amžių profesiją Jos nariai gali vienas kito nepažinti Realios - kurių nariai veikia tuo pačiu metu bendroje erdvėje ir turi vienokių ar kitokių tarpusavio santykių (šeima

studentų gr) Pgl grupes sudarančių asmenų skaičių skiriamos makro- ir mikrogrupės Makro- (pati didžiausia) žmonija kuri turi bendrų ypatybių Soc psich tiria makro gr poreikius interesus pamėgdžiojimą įtaigos reiškinius vyraujančius santykius Makrogr būdinga 1tarpasmeninių (betarpiškų) santykių nebuvimas 2 narių nekontaktiškumas Mikro- kurias sudaro nedidelis sk individų jų nariai turi daugiau ar mažiau bendrus veikimo tikslus ir tiesioginius kontaktus (šeima mokyklos kl) Ypatybės 1 autonomija 2 grupės narių tarpusavio kontrolė 3 savarankiškumas 4 konformizmas 5 homogeniškumas 6 santykių intymumas 7 stabilumas Pgl gr-ėje susidarančių jos narių santykių pobūdį formalios ir neformalios Formalios - yra sudar aukštesnių institucijų kur vyrauja formalūs dalykiniai santykiai vaidmenys Neformalios - susidaro specialiai neorganizuojant psichologinės motyvacijos pagrindu Klikos - vad mikrogr neturinčios visuomeninio tikslo padėties visuomenėje oficialių veikimo taisyklių tačiau griežtai reguliuojančios savo narių elgseną savo viduje susidariusiais papročiais ir moralinėmis normomis Referentinė gr - vad asmenybei reikšmingiausia Tai gr į kurią orientuojamasi veikiant kuri imama etalonu vertinant savo padėtį kurios nariu žmog nori tapti kurios vertybės yra priimamos kaip teisingos Stigmatizuotos gr - kurių kt žmonės šalinasi dėl įv priežasčių ( serga ligomis) Prestižinė -jei savo gr žmogus labai vertina dalyvavimas tokioje gr didina prestižą Socialinė kategorizacija - žmonių suvokimas ir vertinimas pgl tai kokiai gr jie priklauso žmogui priskiriama ir tam tikra vertė priklausomai nuo to kokios gr narys yra Gr raidos stadijos - kiekviena gr kintantis reiškinys atsiranda praeina tam tikrus vystymosi etapus pasiekia aukščiausią org lygį ir gali išnykti Pačioje pradinėje formavimosi stad vad - asociacija Ji neturi tiksliai apibrėžtų tikslų nėra susiklosę nei dalykiniai nei neformalūs santykiai bet yra prielaidos jiems atsirasti Kartu veikiant tarp jos narių visa tai atsiranda grupė įgyja konkretumą ir autonomiją tos asociacijos palaipsniui virsta korporacija- kurioje atskirų jos narių tikslai yra panašūs ar sutampa tačiau jų nesiekiama bendrai Aukščiausia organizacijos lygio grupė kurios nariai turi bendrus tikslus ir jų siekiama bendrai - bendruomenė (komanda)Psichologinės gr klimatas darnumas jo rūšys Psich klimatu (atmosfera) vad bendrą grupės emocinę būseną susiklosčiusią dėl darbo sąlygų ir tarpasmeninių santykių Vienose gr žmonės gali jausti vidinį pasitenkinimą būti saugūs o kitose atvirkščiai Tai priklauso nuo vadovavimo vadovo asmenybės Blogesnė atmosfera buvo liberalaus lyderiavimo atveju nes blogiau dirbama situacija priminė neatsakingą žaidimą o ne darbo procesą Geresnė situacija demokratinio lyder atveju - geriau dirba pagerėja kūrybiškumas santykiai gr nuoširdesni Darbo rezultat mažesni nei autoritarinio lyder atveju Jame siekiamas santykių priešiškumas paklusnumas ir pataikavimas Grupėse kaupiasi nepasitenkinimas įtampa kuri išsilieja ant nekaltų silpnesnių narių Darnumas - tai teigiama ir kognityvinė grupės asmenų tarpusavio sąveika Trys pagr suderinamumo rūšys 1 Psichologinis suderin - tai gr narių suderinam temperamento atžvilgiu psichomotorinių r-jų dėmesio nustatymo atžvilgiu 2 Socialinis - jis priklauso nuo asmenų sugebėjimo atlikti savo vadmenis grupėje nuo savęs įvertinimo charakt panašumų ir skirtumų 3 Socialinisndashvertybinis - remiasi vertybinių orentacijų nuostatų panašumu Jei yra dideli vertybinių nuostatų skirtumai kyla konfliktas Psichologinio suderinamumo svarba išryškėja tais atvejais kai mažai grupei reikia ilgai dirbti izoliuotai

Socialiniai vaidmenys vaidmens rūšys atlikimo stadijos Vaidmenų konfliktai Socialinisstatusas Statusų hierarchija grupėjeGrupės nariai būna pasiskirstę darbą pgl tam tikras profesijas pasiskirstę valdžią Šis pasiskirst būdingas atskiroms grupėms ir visai visuomenei Kiekvienas individas užima tam tikrą f-nę vietą tam tikrą poziciją Pozicija - tai terminas kuriuo žymima asmens vieta soc santykių sistemoje Pozicija laikoma sūnaus motinos moksleivio studento f-nės vietos Asmuo užimantis tam tikrą poziciją turi atlikti tam tikras f-jas tam tikrą vaidmenį Vaidmuo - tai tipiška elgesio sistema susiformavusi visuomenėje tam tikrai f-jai atlikti skiriami 4 pagr vaidmens aspektai 1 Keliama visa eilė reikalavimų tai vad roliniu (vaidmens) laikymu Visuomenė instrukcijomis reikalavimais moralinėmis normomis papročiais elgesio standartais tarsi nurodo ką turi daryti šią poziciją užimantis žmogus (gydytojas- gydyti mokinys - mokytis) 2 Supratimas - kiek tam tikrą poziciją užimantis žmogus supranta ką jis turi daryti Savo vaidmens supratimas gali sutapti su tuo supratimu Kuris susijęs ir visuomenėje gali ir nesutapti 3 Vaidmens priėmimas - tai emocinis sutikimas su tuo kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas Vaidmens atmetimas priešingas priėmimui pvz 16-metis nepriima to vaidmens 4 Vaidmens atlikimas Savęs pateikimas - tai elgesio būdas kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam kad atitiktume sąvajį aš kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenį kad galėtume kontroliuoti kitų požiūrį į mus Įspūdžio kūrimas - suprantamas kaip sąmoningas ar nesąmon procesas kurio metu asmuo elgiasi viešumoje kitaip kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitnkantį įvaizdįAš vaizdas ir savęs vertinimas Savęs vertinimo formavimasis

Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas padeda susidaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo ldquoAšrdquo vaizdą kurio komponentai yra šie Savo individualybės vaizdinys Santykiška interesų polinkių ir vertybinių orientacijų vienovė Atitinkamas savęs vertinimas ir savigarba Savigarba yra gero psichologinio prisitaikymo asmeninės laimės ir efektyvaus funkcionavimo tiek vaikystėje tiek suaugus sąlyga Daugelio ikimokyklinio amž vaikų savigarbos lygis yra gana aukštas jie tiki kad pasieks norimą tikslą Save blogai vertinantys - vengia pareikšti nuomonę kad nesukeltų pajuokos dažniau klausosi ldquoAšrdquo vaizdas l priklauso nuo jo patirties įgyjamos namie nuo pačių tėvų identifikacijos sėkmingumo Pradėjęs formuotis vaikystėje jis nuolat kinta ldquoAšrdquo vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius ypatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks jo saviauklos idealas (idealusis ldquoašrdquo)Aš ndash vaizdas - nuostatų į save visuma Aš - vaizdo komponentai ir lygiai Aš vaizdas skiriamas 1 Realusis Aš - tai toks koks esu dabar 2 Idealusis Aš - koks norėčiau būti 3 Parodomasis Aš - toks Aš kurį rodau kitiems kokį Aš norėčiau matyti Save kitų akimis Realusis ir parodomasis aš dažniausiai nesutampa 4 Veidrodinis - tie vaizdiniai apie save kurie pagrįsti kitų žmonių nuomone Autokoncepcija ndash ty vaizdinių apie save visuma visuma nuostatų savęs paties atžvilgiu 3 svarbiausi komponentai 1 Kognityvinis komp - ty žinios apie save Pirmiausia žodžiais bandoma išreikšti pagr savo charakteristikas jų daug Priskiriamos - atitinkamo vaidmens psichologinės fizinės gyvenimo tikslų apibūdinimas turtinė ir soc padėtis Tai galima apibūdinti kaip aš vaizdą Šios visos charakteristikos nėra vienareikšmės jos nėra vienodai svarbios Paprastai jos išsidėsto tam tikra charakteristine struktūra priklausomai nuo situacijos gyvenimo patyrimo 2 Emocinis vertinantis komp - dažnai žmonės nepatvirtina mumyse esančių savybių kurias priskiriame sau Dauguma vertinimų remiasi stereotipais kurie vyrauja toje kultūroje 3 Elgesio komp - dažnai nuostatos išreiškiamos elgesiuSavęs vertinimas Žmogus vertina ne vien kitus Jis vertina ir patį save Taigi žmogus pats sau tampa pažinimo objektu Bendraudami su kitais žmonės nori būti patrauklūs sąmojingi geranoriški Tą siekimą būti geresniam pavadinkime idealiuoju AŠ Į jį mes orentuojamės O tokį save kokie iš tikrųjų esme pavadinkime faktiškuoju AŠ Paprastai tarp šių dviejų aš esti ribotumas o idealas išlieka savotišku akstinu tobulėti Idealas ir tikrovė skiriasi Atrasime žmonių kuriems jų idealusis ir faktiškasis AŠ sutampa arba yra vienas prie kito priartėję Tikriausiai tas žmogus pasidarė nekritiškas sau neigdamas bent kai kuriuos savo trūkumus o tai gali apsunkinti bendravimą Galimas ir kitas kraštutinumas Žmogus pernelyg hiperbolizuoja faktiškojo ir idealiojo AŠ skirtumą Patirtos nesėkmės sukelia pasitikėjimą savimi ir baimindamasis žmogus kartais pats atitolina prasmingo tikslo siekimą Apie save patį žmogus susidaro nuomonę remdamasis tuo kaip kiti žmonės jį vertina ir kaip su juo elgiasi Kitų nuomonė ndash tarsi veidrodis kuriame regi pats save Šiuo atveju žmogus pamato save tokį kokį jį mato kiti Ši aplinkybė itin svarbi normaliam asmenybės vystymuisiTam tikros žinios apie save yra vadinamos savęs vertinimo veiksniais jų visuma sudaro savotišką sistemą lemiančią mūsų savosios vertės lygį Savęs vertinime vienas kuris nors veiksnys yra pagrindinis dominuojantis kiti ndash tarsi savotiškas fonas Svarbu bendrauti su kitais žmonėmis Juk to kuo manome esą svarbūs ir už ką derėtų mus girti kiti žmonės gali nepastebėti Dabar savęs vertinime itin pabrėžiamas intelekto vaidmuo stengiamasi didinti savąją vertę mažiau reikšmės teikiant dvasinėms savybėms doroviniams jausmams Beje vertinant kitą žmogų jo intelektas dažniausiai menkinamas Pasirodyti kad esi mažesnio ar nepakankamo intelekto yra labiau pavojinga už kitas nesėkmes Jei žmogus bendraudamas su kitu akcentuoja demonstruoja savo intelekto pranašumą pašnekovas pasijunta nesaugus Jis irgi nori atrodyti ne prastesnis Prasideda varžybos o tada sunkiau pastebėti ir pastiprinti kito žmogaus gerąsias savybes atvirkščiai - stengiamasi jas nuvertinti Intelekto veiksnys savęs vertinime dažniausiai demonstruojamas todėl kad gali sukelti greičiausią efektą Didybės manija ndash specifinis psichiatrijos terminas žymintis patologinę asmenybės būseną Kasdieniame gyvenime paprastai juo norima pasakyti kad žmogus išpuikęs tuščiagarbis Dažnai vartojama ir komplekso sąvoka Dažnai kito žmogaus kompleksu vadiname tai kas mums jo elgesyje nesuprantama kas mūsų nuomone nukrypsta nuo bendrų elgesio normų Psichologine prasme kompleksas yra neįgyvendintas esminis žmogaus noras poreikis nuslopintas ir išstumtas į pasąmonę Žmogus turintis menkavertiškumo kompleksą sąmoningai ar nesąmoningai darys viską kad atgautų tariamai prarastą vertę kad pabrėžtų savo pranašumą Ikimokyklinukas save vertina taip kaip yra kitų vertinamas netgi kalba apie save trečiuoju asmeniu ldquoPetriukas nori ldquo ldquoPetriukas geras ldquo Tikrasis savęs pažinimas prasideda tik paauglystėje Tada itin svarbūs pasidaro klausimai ldquokas aš rdquo ldquokokia klasės draugų nuomonė apie maneldquo Pagrindinė grupė kurioje formuojasi žmogaus savęs vertinimas yra šeima Juk joje pradedamas vertinti kiekvienas vaiko poelgis Nuo tų vertinimų labai priklauso kaip toliau vystysis asmenybė Ypač svarbu vaikų skaičius šeimoje Vienturtis šeimoje tampa privilegijuotu asmeniu Vaikui visai nesunku susidaryti apie save puikią nuomonę Toks savęs pažinimas yra

vienpusis Tėvai dažnai išsprendžia pagrindinius vaiko sunkumus problemas jis gyvena tarsi šiltnamyje Mažėja tokio žmogaus atsakomybės jausmas savikritiškumas

Socialinės nuostatos jų rūšysSocialinės nuostatos Jų struktūra f-jos formavimosi būdai Ty žmogaus pasirengimas vienaip ar kitaip elgtis vertinti numatyti situaciją Nuostatos nėra įgimtos formuojasi kaupiantis patyrimui Nuostata tam tikro žmogaus atžvilgiu yra teigiama ar neigiama Pvz sveika valgyt tik tam tikrą maistą Nuostatos yra pakankamai pastovios ne taip lengvai keičiamos Ypač sunku teigiamą keisti į neigiamą Nuostatų formavimosi būdai 1 Pamėgdžiojimas ndash ty samoningas kitų žmonių elgesio kopijavimas labiausiai pamėgdžiojamas vyresnio amžiaus žmogaus elgesys (pvz tėvų aukštesnio soc statuso elgesys labiau kompetetingas asmenuo) 2 Identifikavimas ndash ty sąmoningas kitų žmonių kopijavimas (paauglystėje merginos kopijuoja vyresnių elgesį) 3 Mokymas - kai asmenybė gauna iš kitų tam tikrą inf-ją kurioje nurodoma kokia nuostata pageidautina kokia ne kas gražu kas ne Inf-ją mums perduoda kiti asmenys bet išmokimas nuostatų priėmimas yra individualus dalykas kuris priklauso nuo konkrečių individo savybių Nuostatos dažn būna įsisavintos bet gali būt ir ne (neįsisavinta - rytais su visais sveikintis nepriklausomai ar tam žm tai patinka) Nuostat gali keistis gavus kažkokią tai naują inf-ją Nuostat labai susiję su konkrečiu elgesiu Mūsų nuostata įtakoja elgesį elgesys savo ruožtu įtakoja nuostatų formavimąsiKonfliktai jų rūšys Konfliktų sprendimo galimybėsKonfliktas tai priešingų pažiūrų interesų emocijų susidūrimas atsiradęs žm sprendžiant socialinio ar asmeninio pobūdžio klausimus Jis ne visada neigiamas reiškinys Kai nuomonės liečia svarbius veiklos tikslus jis padeda rasti prasmingą sprendimą Tai produktyvus konstruktyvus konfliktas Jis stiprina socialinį aktyvumą Neigiamais konfliktais laikomi nesutarimai tarp asmens ir grupės mokytojo ir mok ir pan Konfliktai paprastai kyla tada kai paliečiamas kolektyvo ar asmenybės soc statusas materialiniai ir dvasiniai interesai asmenybės orumas ir pan Konfliktų priežastys gali būti objektyvios (pvz užduočių neįvykdymas dėl rimtų kliūčių) ir subjektyvios susijusios su žm elgesio ar charakterio trūkumais tingumu nedrausmingumu išpuikimu ir kt Konfliktai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai Jie gali būti sprendžiami pedagoginiu ir administraciniu būdais Pedagoginio konfliktų sprendimo pagr būdas yra įtikinimas Klystančiąjai arba abiems pusėms padedama suvokti objektyvią tiesą ir įtikinti konfliktų motyvų nepagrįstumu Sunkiau konfliktą likviduoti tada kai jo priežastys yra gr narių elgesio ar charakterio trūkumai Jei įtikinimo metodas neefektyvus gr nariui keliamas ultimatumas keisti savo elgesį kitaip gr su juo nebendraus Administracinis konfliktų likvidavimo būdas gali būti perkėlimas į kitą kolektyvą Kiti konfliktų sprendimo būdai konflikto vengimas kova kompromisas konflikto sušvelninimas problemų sprendimasKonfliktai jų rūšys Konflikto sprendimo strategijos Konfliktai gali būt labai įv Juos tiria ne tik soc psich bet ir filos logika teisė medicina sociologija Konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp 2 ar daugiau šalių kurios turi priešingas nuostatas skirtingus veikimo tikslus ar skirtingas vertybes Svarbiausios 5 rūšys 1 Vidinis asmenybės konflikt (vid motyvų konflikt) Ty žmogus turi pasirinkti vieną iš alternatyvų tarp troškimų motyvų ir galimybių 2 taspasmeniniai konfliktai - jų šaltinis yra santykiai tarp 2 ar daugiau gr narių Pvz gali būti konfliktai tarp vyro ir žmonos dėl emocinių skirtumų tarp kokios nors įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo siekiant lyderio pozicijos ir pan 3 asmenybės ir gr konfliktai - atsiranda dėl gr spaudimo asmenybei ar asmenybės priešgrupinės veiklos 4 tarpgrupiniai konf - dėl prieštaravimų tarp in- ir autgrupių dėl skirtingų tikslų 5 soc konflikt - iškyla tarp asmenų ar gr dėl bendrų visuomenės nuostatų ar veiksmų spaudimo (ekonominė krizė svetimos kultūros invazija religinė prievarta ir pan) Sprendimo strategijos 1 Vidinis konflikto nuslopinimas - konfliktą stabdo aukštesnio statuso žmonės valdžia jėgos struktūros Problema neišsprendžiama tik nuslopinama 2 Konf užglostymas - tai nenoras spręsti konfliktą Atisakoma savo pozicijų savo požiūrio vardan ldquogerųrdquo santykių 3 Konf vengimas - labai gilios konflikto vengimo tendencijos Konfliktas slepiamas nuo saves paties Čia įsijungia žmogaus gynybiniai mechanizmai kurie pateisina jo elgesį Problemos vengimas ilgainiui gali tapti asmenybės bruožu 4 Kompromiso strateg - iš visų minėtų sprendimo būdų yra konstruktyviausia šiuo atveju oponentai atsisako kai kurių dalykų vardan bendro sutarimo Konkurencija - pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus kitai pusei primetamas sau palankus sprendimasŽmonių tarpusavio suvokimo psichologiniai dėsningumaiVerbalinis ir neverbalinis bendravimas Socialinis atstumasIšmokimo ir vertinimo psichologijos problemos

1PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI TYRIMŲ METODŲ KLASIFIKACIJA

Metodas - veikimo būdas tikslingų veiksmų ir priemonių visuma Kiekvienas mokslas tam tikrais metodais tiria objektą Metodu vad veiksmų visuma ir konkretus tikslo siekimo būdas Stebėjimu laikomas toks metodas kai tyrėjas nekeisdamas sąlygų sistemingai reguliuoja ir aprašo natūraliai vykstančius reiškinius Ty organizuotas tikslingas tam tikrų reiškinių suvokimas Tyrėjas nesikiša į įvykių eigą ir stebimasis nejunta kad yra stebimas1)išprovokuotas stebėjimas - situacijos sudaromos natūralioje aplinkoje ir yra panašios į natūralias2)įjungiamasis - stebint grupę tampama nariu kad natūralios elgsenos stebėjimo metu būtų gauti efektyvūs empiriniai duomenys tyrėjas t apmąstyti a) numatyti į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną b) kadangi stebėtojo galimybės ribotos tai stebėjimai organizuojami remiantis imčių principu tystebimi tam tikri elgsenos fragmentai Dažniausiai laikoma laiko imčių technika-būdinga kad elgsena stebima trumpais laiko tarpais įvykio imčių tech kai domina tam tikros elgesio apraiškos (agresija ir kt) c) tiksli faktų registracijaStebėjimas kontroliuojamas sąlygomis Šis būdas įgalina tą patį individą stebėti keletą kartų Tam gb naudojami prietaisaiApklausa - tai toks būdas kai tiriamasis žodžiu ar raštu tatsakyti į pateiktus klausimus Uždari klausimai-reikalauja rinktis atsakymą iš 2 ar daugiau alternatyvų Atviri klausimai - atsakymas formuluojamas laisvai Pokalbis ir interviu tai sąvokos taikomos žodiniai tiriamųjų apklausai žymėti Pokalbis yra standartizuotas (kai klausimai pateikiami griežtai laikantis tvarkos) ir nestandartizuotas (pateikiami atviri dažnai netiesioginiai klausimai) Žodinės apklausos metu tyėjas tiesiogiai bendrauja su tiriamuoju Anketos tai klausiamiems pritaikytas apklausos būdas Skirta masiniams tyrimams Į kl atsakoma raštu Klinikinis - tiriamajam pateikiama užduotis kurią atlikdamas aiškina savo veiksmusTestavimas - tai standartizuotos užduotys iš kurių atlikimo rezultatų sprendžiama apie tam tikrą psichinių funkcijų asmens ypatybių išsivystymo laipsnį ir būklę Klausimai sudaromi pagal tam tikrus požymius pvzamžių išsilavinimą ir panEksperimentas-gali būti laboratorinis ir natūralus Tai reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant sudarant ir keičiant sąlygas Koreliaciniai tyrimai-tai tokie tyrimai kai statistiniais metodais įvertinamas ryšys tarp tam tikrų duomenų2 PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS BIHEVIORIZMAS GEŠTALTPSICHOLOGIJA PSICHOANALIZĖ KOGNITYVINĖ IR HUMANISTINĖ PSUCHOLOGIJABihevioristai stengėsi pašalinti barjerą skyrusį klasikinę eksperimentinę psich nuo gyvūnų tyrimų Jie nelaikė sąmonės psich objektu ir tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulą S (stimulas)- R(reakcija) Jie nekreipė dėmesio į tai kad žmreakciją į stimulus ir situacijas daugiausia reiškėsi ne judesiais kad tai verbalinė prasminė reakcija DžVolsonas teigė jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Geštalpsichologiios sąvokų sistema susiformavimo tiriant ir nagrinėjant pirmiausia suvokimo procesus Iš pradžių geštalp suvokimo procesus tyrė vartodami beveik išimtinai dvimates geometrines figūras Jie padarė išvadą kad suvokimo procesas - tai regėjimo lauko pertvarkymas įbdquogerą pavidalą atitinkantį vidines organizmo tendencijas VKeleris tirdamas beždžionių suvokimą ir intelektą pastebėjo kad beždžionė sudūrusi kelias lazdas suvokia šių lazdų erdvės santykių pasikeitimą ir suvokia kad tokį naują įrankį galima panaudoti maistui pasiektiŠiai teorijai atsirasti pagrindo davė naujos gamtos mokslų idėjos Jie praturtino suvokimo mąstymo ir asmenybės psich bet kaip bendroji psichji turėjo tam tikrų principinių trūkumų fizsistemų dėsningumus taikė psichiniams reiškiniams aiškinti ignoravo praktinės žmsąveikos su išoriniu pasauliu reikšmę psichinių procesų formavimuisi individo aktyvumo reikšmę mąstymuiŽmpotraukius poreikius ir emocijas ėmė tirti XIX aatsiradusi psichoanalizės teorija Jos atsiradimas susijęs su ZFroidu Pagal jį žmogaus psichika susideda iš 3 lygių pasąmonės priešsąmonės ir sąmonės Sąmonė yra labai nedidelė psichikos dalis kurią žmogus gali kontroliuoti Priešsąmonė - joje yra informacija kurią galima pervesti į sąmonės lygį Pati didžiausia psichikos dalis yra pasąmonė Visi 3 šie psichikos lygiai reiškiasi visoje asmenybėje Asmenybėje skiriami 3 teoriniai komponentai ego (aš) id super ego Pačiame giliausiame pasąmonės sluoksnyje glūdi struktūra kurią Froidas pavadino id typasąmonės energijos šaltinis Joje nėra nieko kas paklustų logikai ir apie id galima sužinoti per sapnus Aukštesnėje pakopoje yra ego struktūra Ego veikia remdamasis realybe pagal tai koks pasaulis yra ištikrųjų o ne kokio norėtų Id Ego dėka žmogus poreikius derina su visuomenės normomis Super ego - visuomenės normos ir taisyklės Jis susideda iš sąžinės ir ego idealo Pasak froidistų psichikos gelmėse glūdintys nesąmoningi potraukiai yra svarbiausi žmveiklos atskiras jo kūrybos šaltinis ir motyvas Kapitalistiniame pasaulyje pokario metais pailgėjęs susvetimėjimas ir naujų dvasios vertybių ieškojimas padėjo atsirasti vadinamajai humanistinei psich Susijusi su amerikiečiu KRogers Pasak jo kiekvieno individo tikslas - tapti harmoningu žmogumi Jis ištiria ypatybes kurios būdingos harmoningam žmogui1)atvirumas patyrimui tai reiškia kad žmogus suvokia ir priima tai kas vyksta su juo greta jo (gyvena tikroviškame o ne įsivaizduojamame pasaulyje)2)pasitikėjimas savo organizmu - žmogus tarsi atranda kad organizmas padeda rasti ir priimti tinkamiausius elgesio būdus tada žmogus pradeda mažiau bijoti savo emocijų reakcijų pasitiki savo jausmais iš

daugelio galimybių pasirenka tinkamiausius sprendimus3)Vidinė orientacija vertinant Priimdamas sprendimus vertindamas žmogus geba remtis pačiu savimi Supranta kad vertinimo šaltinis glūdijame pačiame Ir vis mažiau žmogus dairosi į aplinką aplinkinius neieško kitų patvirtinimų ar neigimų Tampa atsakingas už savo poelgius ir brandą 4)orientacija į procesą o ne į produktą Žmogus Įsisąmonina kad jo raida yra nepabaigiamas procesas Supranta kad žmogus dinamiškas atsisako lūkesčių pasiekti kokį tai apibrėžtą savo galutinį rezultatą Humanistinė psichėmė gilintis į savojo aš ir savo egzistavimo pažinimą Kai žmatrodo kad jo elgsena neatitinka susidarytos pažiūros į save tada atsiranda įtampa ir menkavertiškumo jausmas Negalint patenkinti savo pagrindinių poreikių ar išgyvenant konfliktus su aplinka ar su avimi gali kilti neurozės ir psichozės Pastaruoju metu išpopuliarėjo kognityvinė psich Ji atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšium su plačiai pasklidusiomis ir praktiškai taikomomis kibernetinėmis idėjomis su skaičiavimo mašinų konstravimu ir tobulinimu Psichologai vėl ėmė gilintis į psich Suvokimo dėmesio atminties ir mąstymo procesus į kalbos struktūrą jų mechanizmus galima vadinti neomentalizmu Ši teorija mažai domisi žmaktyvumo ir veiklos klausimais poreikių ir motyvacijos prblemomis3BENDRAVIMASEMOCINIS IR KOMUNIKACINIS BENDRAVIMO ASPEKTAI BENDRAVIMAS IR SĄVEIKAPoreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių egzistencinių poreikių Poreikių hierarchijoje jis užima trečiąją vietą po fiziologinių ir saugos poreikių Oltmeno tvirtinimu bendravimo poreikis veikia dialektiškai ir apima atvirumo kitiems ir užsidarymo užsisklendimo nuo jų priešybę Kiekviena iš šių būsenų sudaro vieną iš dviejų šio dialektinio ryšio polių Šiaip jau šie poliai veikia kaip sistema nei vienam iš jų visiškai nedominuojant Žmogaus bendravimo poreikį išreiškia judėjimas tarp šių dviejų polių žmogus tam tikrą laiką jautęsis komfortabiliai atsiribojęs ir užsisklendęs laikui bėgant yra linkęs judėti priešingybės link Oukonoro ir Rouzenblado tvirtinimu priešingai bendravimo poreikis paremtas pusiausvyros principu Žmogus siekia palaikyti optimalų socialinių kontaktų mastą Nukrypimai nuo šio optimalaus masto verčia žmogų plėsti arba siaurinti kontaktuskad atstatytų tą optimalų mastą Pvzjei žmogus patiria per daug (jo manymu) kontaktų jis ieško vienumos kad atstatytų optimalų bendravimąEmocinis bendravimo aspektas Giluminė bendravimo prasmė - emocinis ryšio su partneriu užmezgimas ir palaikymas Galimas dvejopas reagavimas į partnerį į jo problemą kognityvinis (mąstymo) ir emocinis Vienais atvejais mums labiau reikia asmens kuris padėtų dalykiškai išanalizuoti mūsų problemą kitais atvejais norime ne išmintingo patarimo bet emocinės paramos Emocinė parama vadinama empatija - įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną išgyvenimu to ką jaučia kitas žmogus 1-oji empatijos fazė supratimas - dar ne emocija bet partnerio emocinės būsenos atpažinimas jos identifikacija 2-oji empatijos fazė -jausmo išgyvenimas Ty išgyvenimas tokio jausmo kuris tuo momentu apėmęs partnerį 3-oji empatijos fazė ndashjausmo perdavimas Svarbiausia čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Bendravimas ir sąveika Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai Vadinasi žmonės sąveikauja Tiesiogiai ar netiesiogiai Kitų žmonių įtaką mes visados jaučiame nesvarbu ar mums tai patinka ar ne Kiekviena asmenybė turi savo socialinį tinklą Socialiniame tinkle asmuo (P) yra centrinis elementas Jis yra abipusiais ryšiais susijęs su jam reikšmingais asmenimis motina tėvu broliu seserim - taip pat tarpusavy susijusiais Tai pirminis tinklas Jį sudarantys žmonės savo ruožtu turi ryšių su kitais žmonėmisVadinasi jis tas asmuo su kitais žmonėmis turi ryšį Kartu tas asmuo yra dalis kitų žmonių santykių sistemos Taip žmonės daro poveikį vieni kitiems sąveikauja Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos dalis pakitimai kurioje nors vienoje jos dalyje paveikia visą sistemą sutrikdo pusiausvyrą Tp pusiausvirą pažeisti gali narių būsenos krizės ar šiaip kitokie reikšmingi įvykiai ar nutikimai Mūsų drabai sėkmės bei nesėkmės liečia ne tik mus pačius bet ir kitus mūsų socialinio tinklo elementus Socialiniai tinklai atlieka ne vieną funkciją - paremiamąją blokuojamąją neutraliąją ir kt Asmenys tinkle turi įvairius vaidmenis Kuo daugiau žmonių tinkle tuo didesnė paramos tikimybė Deja dažnai senų paliegusių žmonių socialiniai tinklai yra maži Kai tinkle mažai žmonių jie būna perkrauti socialiniais vaidmenimis Du asmenys gali tik turėti iliuziją kad jie bendrauja dviese Jiems nepavyktų pabėgti nuo savųjų sistemos įtakos4ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERAEMOCIJOS IR JAUSMAI JŲ RŪŠYSEmocijos trumpalaikiai išgyvenimai kilę dėl išorinės aplinkos poveikių Plačiąja prasme-apima ir jausmus Jausmai žymi pastovius patvaresnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atsirandančius dėl asmenybės santykių su aplinka Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei-žmogui Jausmus lemia dvasinai poreikiai susiję su žmonių

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

procesas Objekto savybės vaizdo pojūčio formavimasis Pojūtis adekvatus dirgiklio arba stimulo vaizdui mumyse Suvokimas Žm gali justi ir atskiras objekto savybes ty suvokti objekto visumą Daikto ar reiškinio visumos atsispindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vad suvokimu (percepcija) Suvokimas yra psichologinio proceso daikto ar reiškinio vaizdo formavimas Suvokimas negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis gyvenimo ir veiklos sąlygomis Nepaprastos reikšmės ir žm turi įv sutartinių ženklų (rašto) suvokimas Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vad apercepcija ji susijusi su buvusia ar esama žm veikla su asmenybės kryptingumuPojučių ir suvokimų rūšys jų klasifikacija Jutimo dėsniai Nuo Aristotelio laikų pojūčiai skirstomi į 5 rūšis lytėjimo uoslės skonio regos klausos Dabar yra apibūdinta daugiau pojučių Regos dirgikliai yra elektroniniai virpesiai Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia dalis yra tinklainė Joje yra išsidėsčiusios 2-jų rūšių šviesai jautrios nervinės ląst ir kolbelės Kolbelės padeda skirti daiktų spalvas ir formas lazdelės teikia pilkų ir juodų spalvų pojūčius Regėjimo centrai yra pakaušio srityje Klausos dirgiklis yra oro virpesiai Yra skiriami 3 garsų garsumas ar intensyvumas aukštis ir tembras Uoslės dirgikliai - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į nosį Skonio pojūčiai yra vandenyje ar seilėse ištirpusios chem medž (4 pagr kokybės turi saldumą rūgštumą surūmą ir kartumą) Lytėjimo poj - oda burnos ir nosies gleivinės plėvelė gali teikti 4 rūšių pojūčius spaudimo šalčio šilumos skausmo Judėjimo poj receptoriai yra raumenyse sąnarių raiščiuose Jie dirginami judant Pusiausvyros poj receptoriai yra vidinėje ausyje ir signalizuoja apie galvos ir kūno poveikį bei judėjimą Organų poj receptoriai yra daugelio vidaus organų sienelėse Ty tie poj kuriuos juntame alkio troškulio šleikštumo vidaus skausmų atvejais DĖSNIAI Juntamąsias nervines ląst veikia įvairūs fizinės prigimties dirgikliai todėl skirtingi ir jų sukelti poj Nuo fizinės energijos rūšies priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas Šviesos energijos srautai sukelia regos pojučius garso bangos - klausos ir tt kiekvienas pojūtis yra tam tikro intensyvumo tai lemia dirgiklio jėgos individualios subjekto savybės ir tt Jautrumas - tai jutimo org ypatumas reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklius Adaptacija - jutimo org prisitaikymas prie dirgiklio stiprumo prisitaikoma keičiantis jutimo org jautrumuiBendrieji suvokimo ypatumai Žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje vad suvokimo daiktiškumu Ryškiausiai ši savybė pasireiškia figūros ir fono fenomene 1 Figūra - konkreti tiksliai apibrėžta pirmame plane išdėstyta uždara visuma 2 Fonas - neapibrėžtas esantis už figūros neapribotas laukas Suvokimo ypatumas kai objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygomis vad konstantiškumu Iliuzija - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas kuris susidaro objektui tiesiogiai veikiant jutimo aparatą Iliuzijos objektyvus dėsningas psich reiškinys Su kai kuriomis suvokimo iliuzijomis žm susid nuolatos ir į jas nekreipia dėmesio Gb iliuzijų priklausančių nuo suvokiančio asmens ypatingos psichinės būsenos Išsigandęs žm krūmą gali palaikyti žm šešėliu Nuo iliuzijų skiriasi haliucinacijos - tai organizmo patologinių būsenų rezultatasJutimai ir suvokimas sąmonės būsenos Jutimu palaikomas gyvo org ryšys su aplinka paties vidiniais būviais Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis ir virsta psichiniu proc Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psich proc objekto savybės vaizdo ndash pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktų bei reiškinių savybių ir organizmo vidinių būvių tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo org psichinis atspindys Pojūčiai kaip aplinkoje vykstančių kitimų signalai įgalina organizmą atitinkamai koreguoti elgesį Suvokimas yra psich proc daikto ar reiškinio vaizdo formavimasis Sąmonėje susiformavęs daikto reiškinio ar įvykio visumos atspindys vad suvokimu Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis Žm suvokiami objektai yra ne tik formų garsų tekstūrų judesių visuma bet ir daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Suvokimo rūšys erdvinis suvokimas (dydis forma apimtis atstumas) laiko suvokimas (tai reiškinių trukmės ir nuoseklumo atspindys) judėjimo suvokimas (objektų pasikeitimų per tam tikrus laiko tarpus atspindėjimas) nenumatytas suvokimas (nėra išankstinių tikslų ką nors suvokti) numatytas suvokimas (iškyla tikslas ką nors suvokti) Organizmui gyvybiškai svarbus orientavimasis aplinkoje galimas todėl kad pojūčiai yra realių objektų ir reiškinių savybių egzistuojančių nepriklausomai nuo juos juntančio individo adekvatūs atspindžiai Juntant ir suvokiant objektus atliekant percepcinius veiksmus esminis šių proc komponentas yra motorinė veikla ty organų kuriuose yra jutimo receptoriai judėjimas (ranka akis) Pojūčiai skirstomi pgl receptorius interoceptoriai ndash alkis troškulys sotumas proprioceptoriai ndash receptoriai esantys raumenyse raiščiuose eksteroceptoriai ndash regos klausos lytėjimo uoslės skonio Sąmonė ndash tai atspindinių reiškinių ir išgyvenimų dinamiška kaita kryptingas ir nuoseklus proc kuriame atsispindi asmenybės poreikiai tikslai ir planai Ji integruoja visus psichinio atspindėjimo lygius ir yra vienalytis reiškinys Sąmonė kaip vienijantis pradas apjungia jutimą suvokimą mąstymą kalbą ir tikslingą praktinę veiklą ( mokymąsi darbą ir tt) Tai ką žmsuvokia ir supranta tampa jo sąmonės objektu o visa kita lieka sąmonės fonu Sąmonės objekto ir fono santykis yra dinamiškas ndash virsta jos fonu ir atvirkščiai Žm psich

proc būna sąmoningi ir nesąmoningi Pirmuosius sąmonė kontroliuoja o nesąmoningų ne Nesąmoningiems reiškiniams priklauso haliucinacijos sapnai pamiršti vaikystės įgūdžiai ir tt Griežtų ribų tarp sąmoningų ir nesąmoningų psich reiškinių nėra Visi jie sudaro bendrą kontinuumą kurio viename gale yra neįsisąmoninti ir nesuvokiami psichikos aktai ar būsenos o kitame ndash ypač aiškūs ir aktyvinantys tikslingus individo veiksmus reiškiniai6 Mąstymas kaip apibendrinantis ir tarpiškas tikrovės pažinimo procesas Mąstymo rūšys tipai ir raidos stadijosMąstymas - tarpiškas ir apibendrintas ( siejantis kelis apibendrinimo lygius) tikrovės vidinių dėsningų ryšių pažinimas Mąstymą galima nagrinėti kaip tikrovės pažinimo procesą ir funkciją kaip žmonių bendravimo formą kaip veiklos momemtą ir rūšį Apibūdinant mąstymą šiais vienas su kitu susijusiais požiūriais aiškėja jo pagr ypatumai ir vieta psichinių procesų struktūroje Mąstydami mes gauname naujos informacijos nes mąstymu aptinkame tai ko negalima įžiūrėti ar - dar dažniau - kas lieka neaišku neįsisąmoninta netarpiškai suvokiant daiktus ir jų ryšius Mąstydamas žm kitaip iš naujo pažiūri į žinomus dalykus stengiasi suprasti ir įvertinti visa tai su kuo susiduria gyvenime Taip atskleisdamas įv reiškinių vienovę mato pastovius būtinus esmingus daiktų ryšius bei santykius ty bendruosius tikrovės dėsnius Mąstymą sud turinys žinios medžiaga Fiksuojamas tam tikromis minties formomis vaizdiniais sąvokomis sprendiniais Mąstymo operacijos kuriomis informacija pertvarkoma formuojamos naujos sąvokos ar sprendiniai Šiuos mąstymo komponentus sieja abipusis ryšys Apie daiktą ar reiškinį mes paprastai mąstome ty priskiriame atitinkamai sąvokai Sąvoka - mintis kurioje užfiksuoti giminingų daiktų ir reiškinių bendri ir esminiai požymiai Kas yra tai apie ką mąstome koks yra šis mąstymo objektas Visų pirma padeda jutiminės žinios ypač sudėtingiausia jų forma - vaizdiniai Vaizdiniai kartu yra ir pradinė minties forma Vaizdiniai ir sąvokos turi bendrų bruožų juose apibendrintai atsispindi tikrovės daiktai ir reiškiniai dažnai žymimi tuo pačiu žodžiu Jie padeda išskirti mąstymo objektą jais remdamiesi galime atsakyti į klausimą ldquokas tairdquo (ldquokatėrdquo ldquoskaičiusrdquo) Tačiau vaizdinio neužtenka kad atsakytume į klausimą kas yra šis išskirtasis objektas kokie jo esminiai požymiai Sąvokos nuo vaizdinių skiriasi didesniu žinių apibendrinimu ir organizacija jo struktūra visada daugiasluoksnė joje užfiksuota skirtingo bendrumo - giminės rūšies ir atskiro objekto - savybės bei santykiai Sąvokos ir sprendinys yra glaudžiai susijusios minties formos Sąvoka žm turi tada kai gali ją apibūdinti tam tikrais sprendiniais ty teigdamas tai kas būdinga esminga mąstymo objektui ir paneigdamas kas jam neesminga Tai išreiškia sprendinio loginė struktūra abiejų pusių - subjekto ir predikato ryšys žymi ryšį tarp atskira ir bendra reiškiniuoseMąstymo operacijos rūšys tipai Ž Piažė teigia kad mąstymo operacijos yra interiorizuoti tarpusavyje suderinti atvirkštiniai veiksniai susijungę į pastovias ir kartu dinamiškas struktūras Pagrindinė operacijų ypatybė - atvirkštumas jai formuojantis lavėja sudėtingiausia mąstymo forma - operacinis sąvokinis mąstymas Mąstymo operacijos formuojasi vykstant išorinių praktinių veiksmų interiorizacijai Bendriausios mąstymo operacijos yra analizė ir sintezė Analizė - mąstymo objekto suskaidymas mintyse į sudėtines dalis jo ypatybių požymių ir santykių išskyrimas Sintezė - mintinis išskirtų objekto dalių ypatybių bei santykiių jungimas į visumą Būdamos viena kitai priešingos operacijos jos yra nenutrūkstamai susijusios viena kitos atrama atlikimo ir kontrolės priemonė Analizės ir sintezės procese galima skirti 3 pagr pakopas pirminę sintezę analizę ir antrinę sintezę Pirminė sintezė - mąstymo objektas mintyse neskaidomas į dalis neišskiriami jo požymiai Mąstymo rūšys veiksminis vaizdinis sąvokinis Veiksminis mąstymas - daiktų ar reiškinių santykių bei savybių pažinimas atliekant su jais praktinius fizinius veiksmus Vaizdinis mąstymas - daiktų ar reiškinių ryšiai kurie surandami pertvarkant mintyse turimus vaizdinius Sąvokinis mąstymas - kada reiškinių ryšį galima pažinti susiejant ir pertvarkant turimas sąvokas Mąstymo tipas - būdingiausias reliatyviai pastovus atskiro individo mąstymo būdas Skirtingų profesijų žmonės skiriasi kuriuo nors išlavėjusiu mąstymo tipu veiksminiu vaizdiniu arba sąvokiniu Individualūs tipiniai mąstymo skirtumai priklauso nuo tam tikrų nervinių ir psichofiziologinių ypatybių ir ypač nuo pagrindinės žm veiklos kuriai jie turi įtakos ir kurioje patys formuojasi Vienas ar kitas mąstymo tipas kaip ir rūšis nėra reikšmingesnis ar pranašesnis už kitus 7 individualios asmenybės savybės (temperamentas charakteris sugebėjimai)Žmogus gimęs turi individualių savybių kurios jį skiria nuo kitų žm Temperamentas - tai viena reikšmingiausių pasižyminti dideliu pastovumu ir turinti įtakos visoms kitoms žm asmenybės savybėms Jis nulemia žm samenybės visumos turinio (tačiau turi didelę įtaką jos savybių) formai atsiradimui vystimuisi išorinei išraiškai Temperamento skiriamieji požymiai 1) temp ypatybės daro įtaką įvirioms žm veiklos sritims turinčioms pačius skirtingiausius tikslus motyvus ir tuo jos skiriasi nuo poveikio kurį žm veiklai daro asmenybės kriptingumas 2) temp ypatybės nekinta ilgą žm gyvenimo tarpą ar net visą gyven 3) temp ypat pasireiškia ne atsietai o dėsningai viena su kita susijusios sudaro atitinkamą struktūrą būdingą temp tipui Taigi temp ypatybėmis vad tokias

pastovias individualias psichikos ypatybes kurios lemia žm psich veiklos dinamiką intensyvumą ir išorinę išraišką kurios yra santykinai pastovios nepriklausomos nuo veiklos tikslų motyvų ir dėsningai siejasi tarpusavyje sudarydamos tam tikrą temp tipą IPavlovo mokslo apie aukštosios nervinės veiklos tipų ryšį su temperamentu esmė yra tokia visi gyvūnai ir žm pgl pagrindinių nervinių procesų -jaudinimo ir slopinimo jėgą vad silpnais ir stipriais Visi stipr tipai skirstomi į neturinčius pusiausvyros o su ja į paslankius arba nepasl I Pavlovas - nurodytas silpnasis tipas sudaro fiziologinį melancholiko temp pagrindą siejo tai su slopinamuoju nervinės sist tipu Pavlovo nuomone susiformuoja jaudinimo ir slopinimo stiprumas atsirandantis dėl nerv ląst sugebėjimo atlaikyti stiprius ir ilgai trunkančius dirgiklio veikimus Nerv ląst pavargsta ir žm nebegali normaliai dirbti Stipriųjų tipų atstovams būdingas stiprus jaudinimas ir slopinimas kurio fiziologinė priežastis yra nerv ląst ypatumas išlaikyti ilgai trunkančių stiprių dirgiklių veikimą I Pavlovas eksperimentiniais duomenimis apie aukštosios nervinės veiklos tipus stengėsi pagrįsti Hipokrato išskirtų 4 temp tipų fiziologinę esmę Buvo atliekami l sudėtingi tyrimai kurie naudojant sudėtingą elektroninę techniką gerokai papildė žinias apie auštosios nerv veklos tipus Šie tyrimai parodė kad daugelis žm sąlyginių refleksų individualių ypatybių yra tarpusavy susiję o kiekviena tokia sist priklauso nuo 1 bendros priežasties būtent nuo kurios nors nerv sist ypatybės Buvo nustatytos tarpusavy susijusiuos individualios ypatybės priklausančios nuo verv procesų slopinimo ir nuo jų pusiausvyros Buvo rasta gr individualių savybių kurios paaiškina teigiamų ir slopinamų sąlyginių refleksų susidarymą Šias savyb lemianti nerv sist ypatybė buvo pavad- nerv sist dinamiškumu o kokiu greičiu jaudinimo procesas atsiranda ir nutrūksta savyb vad - stabilumu Psich temperamento charakteristika susijusi ne su viena nerv sist ypatybe bet su jų dariniu ty su nerv sist tipuTemperamentas charakteris gebėjimai jų kitimai ir raida Temperamentas ndash pastovios asmenybės savybės pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu tempais ir pastovumu Jis spalvina charakterį Hipokratas teigė kad temperamento skirtumus lemia org esančių skysčių proporcijos cholerikas ndash tulžis sangvinikas ndash kraujas flegmatikas ndash gleivės melancholikas ndash juodoji ar geltonoji tulžis Dabar temperamento psichologinė charakteristika remiasi šiais pagr požymiais sensityvumas ndash tai silpniausi išoriniai poveikiai kuriais galima sukelti kokią nors žmogaus reakciją reaktyvumas ndash sprendžiame iš to kokio stiprumo emocijas sukelia žmogui išorinis ar vidinis analogiško stiprumo poveikis aktyvumas ndash kaip aktyviai žmveikia nugalėdamas išorines ir vidines kliūtis reaktyvumo ir aktyvumo santykis ndash ar žmveikla daugiau priklauso nuo atsitiktinių išorinių aplinkybių ar nuo vidinių reakcijos tempas ndash apie jį sprendžiama iš įvairių psich reakcijų ir proc ndash judesių kalbos protinių veiksmų orientacijos plastiškumas ir priešinga jam savybė rigidiškumas Juos apibūdina tai kaip lengvai ir lanksčiai žm prisitaiko prie besikeičiančių išorinių poveikių ekstravertiškumas ir priešinga jam savybė intravertiškumas ndash kas daugiau lemia žm reakcijas ir veiklą ndash išoriniai dabarties įspūdžiai ar vaizdiniai mintys susiję su praeitimi bei ateitimi Temperamento tipai sangvinikas ndash būdingas didelis psich aktyvumas energingumas greiti judesiai Mėgsta bendrauti linksmas Cholerikas ndash l didelis psichaktyvumas nekantrus emocingas staigus Flegmatikas ndash mažas psich aktyvumas užsispyręs lėtas jausmai ir nuotaikos pastovios Lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Melancholikas ndash jautrus greitai susijaudina tylus nedrąsus Temperamentas yra paveldimas bet kai kurios jo ypatybės gali kisti veikiant gyvenimo bei auklėjimo sąlygoms Charakteris ndash visuma individualių psichinių savybių pasireiškiančių asmenybei tipiškais veiklos būdais tipiškomis aplinkybėmis Jis nėra įgimtas o susiformuoja Jis gali kisti priklausomai situacijų asmenų su kuriais bendrauja būsenų Charakterio bruožus galima paslėpti bet ekstremaliose situacijose visada atsiskleis Pagal žmsantykį su aplinka char bruožus galima suskirstyti į grupes bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą bruožai parodantys santykį su darbu santykį su daiktais su savimi su kitais žm Gebėjimai ndash visuma asmenybės savybių nulemiančių kokios nors veiklos sėkmę Jie gali būti įgimti ir įgyti Vystant įgimtas savybes išmokstama greičiau Gabumai- užuomazgų visuma tam tikriems sugebėjimams vystyti Sugebėjimai gali būti bendrieji (būtini kelioms veiklos sritims) specifiniai (būtini tam tikrai veiklai) intelektiniai (padeda pažinti žm prisitaikyti prie aplinkos suprasti dėsnius) percepciniai ( padeda suvokti daiktų ypatybes (dydį atstumą)) motoriniai (judesių koordinacijos)Temperamento tipai Psichologinė charakteristika Temp fiziologinio pagrindo - nervinės veiklos tipo - charakteristika neapima viso temp turinio tam reikia dar specialios psich temp analizės Žmonės skirstomi pgl 4 tradicinius temp Hipokratas pabrėžė kad gryno temp žmonių labai mažai o kai kurie užsienio psichologai mano kad temp tipas iš viso nėra griežtai mokslinė sąvoka Skirstant žm pgl temp turime atsižvelgti į dėsningą viena kitą sąlygojančių savybių derinį Charakteristika remiasi šiais požymiais 1) Jautrumas - veikiant silpniausių išorinių poveikių silpniausias dirgiklis sukelia nepatenkintą reikšmę neigiamus išgyvenimus 2)Reaktyvumas - kokio stiprumo emocijas sukelia žmogui išorinis ar vidinis analogiško stiprumo poveikis 3)Aktyvumas - žm aktyviai

veikia nugalėdamas išorines ir vid kliūtis 4)Reaktyvumo ir aktyvumo santykis 5)Reakcijos tempas - judesių kalbos protinių veiksmų orentacijos greičio 6)Plastiškumas - kaip lengvai žm prisitaiko prie besikeičiančių aplinkos sąlygų jei lengvai - plastiškas o jei ne - rigidiškas 7)Ekstravertiškumas - išoriniai dabarties įspūdžiai o mintys susijusios su praeitimi bei ateitim - intravertiškumas Temp tipo bruožai Sangvinikas - labai reaktyvus neesminis dalykas gali įpykinti gyvai emocingai reguoja į viską greitai sukaupia dėmesį Iš veido lengva atspėti jo nuotaiką požiūrį į daiktus ir žmones Aštraus jautrumo slenkstis aktyvus energingas Greitos protinės operacijos ir orentacijos plastiškas lankstaus proto Greitai pripranta prie naujos aplinkos ekstravertiškas Cholerikas - jautrumas nedidelis bet didelis reaktyvumas ir aktyvumas Jis staigus nekantrus rigidiškas jo didelė ištvermė interesų pastovumas8 Atminties samprata Atminties rūšys procesai ir veiksniai Individualūs atminties skirtumaiJutimu suvokimu mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas vad atmintimi Tiesioginė atmintis - tai informacijos įsiminimas ir atsiminimas be kokių nors palengvinančių priemonių be tarpinių procesų Netiesioginė atmintis - pasireiškia įsiminimu ir atsiminimu kuriuos palengvina įv tarpiniai psichiniai procesai ar spec priemonės Motorinė atminitis - tai judesiai ir jų sekos įsiminimas ir laikymas atmintyje Vaizdinė atmintis - tai objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas laikymas atmintyje Emocinė atmintis - tai jausmų išgyvenimų visada susijusių su tam tikrais įvykiais ar žm veiksmais įsiminimas laikymas atmintyje ir atsiminimas Žodinė atmintis - tai specifiška žm psich veiklos ypatybė Sistemingas žinių įgijimas ir kaupimas yra paremtas žodine atmintimi Dviejų atminties ypatybių užmiršimo ir įsiminimo greitumas ir lėtumas sud 4 kombinacijas greito įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir greito užmiršimo greito įsiminimo ir greito užmiršimo Skiriami 3 atminties tipai vaizdusis žodinis - abstraktusis mišrusis Savo ruožtu vaizdusis atminties tipas skirstomas į potipius pgl tai kokio modalumo atmintis žm psich veikloje vyrauja tai regiamosios girdimosios motorinės atminties tipai Regimojo atminties tipo žm lengviau įsimina vizualiai pateiktą informaciją girdimojo - akustiškai motorinio - kai ji susijusi su judesiaisAtminties procesai užmiršimas Atm proc prasideda išoriniams ir vidiniams dirgikliams paveikus receptorius ir jaudinimui pasiekus smegenų centrus Juose ryškiai atsispindi tai kas veikia ar ką tik paveikė regėjimo girdėjimo ar kt organus net labai trumpai veikusio dirgiklio Ryškus ir tikslus vaizdas išlaikomas 01-2s nauja informacija atsispindi trumpalaikėje atmintyje čia ji įprasminama vertinama laikoma Trumpalaikė atmintis pirmasis gautos informacijos apdorojimo etapas ji atlieka ir operatyvinę funkciją iš trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę atmintį jos apimtis neribota Trumpalaikė atmintis yra dinamiškas mneminės veiklos komponentas o ilgalaikė atmintis - konservatyvus Trumpalaikės ir ilgalaikės atminties procesai sud nedalomą vienovę Užmiršimu vadinamas atminties procesas dėl kurios suvoktos ir užkoduotos informacijos individas negali atsiminti9 Dėmesys Jo rūšys ypatybės ir veiksniai Individualūs dėmesio skirtumaiDėmesys Dėmesio rūšys Filtracijos susitelkimo f-jas vykdo dėmesys - savitas individo nervų sist mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą taip galima apibūdinti žm ir gyvūnų dėmesį Tai į ką sutelkiamas dėmesys vad dėmesio objektu o kas supa dėmesio objektą laike ir erdvėje vad dėmesio fonu Dėmesio objektas nuolat keičiasi Pgl platumą dėmesys skirstomas į selektyvų ir paskirstytą Selektyvus - kai sąmonė nukreipta į vienos rūšies veiklą ar informaciją o paskirstytas kai į du ar daugiau Dėmesio objektu gali būti išorės ar organizmo pokyčių sukelti jutimo ir suvokimo reiškiniai atminties vaizdiniai mintys protiniai veiksmai emocinės reakcijos bei motoriniai veiksmai Pgl šias pasireiškimo sritis dėmesys skirstomas į sensorinį motorinį emocinį intelektualinį Sensorinis dėmesys dar skirstomas į regimąjį girdimąjį lytėjimo ir interocepcinį Pgl išankstinį dėmesio krypties pasirinkimą ir valingą susikaupimo palaikymą dėmesys skirstomas į nevalingas dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į objektą be išankstinio ketinimo išskirti jį arba jo elementus iš aplinkos šis dėmesys dar vad refleksiniu dėmesiu Valingas dėmesys iš anksto numatytas ir valios palaikomas dėmesio objekto išsiskyrimas iš aplinkos Valingo dėmesio objektai skirstomi į 2 rūšis vidinis dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į vidaus pasaulio įvykius Išorinio dėmesio objektai lokalizuoti išorėje Išorinis ir vidinis dėmesys vienas kitą slopina todėl dėmesys dar skirstomas individualus dėmesys - tai atskiro individo sąmonės nukreipimas į kokį nors daiktą ar veiklą Grupinis dėmesys - tai kelių individų sąmonės nukreipimas į bendrą veiklą Kolektyvinis dėmesys - tai ištiso kolektyvo sąmonės sutelkimas bendrai veiklaiDėmesio ypatybės Individulaus dėmesio skirtumai Dėmesio ypatybė - tai bendriausias jo pasireiškimas įv psichinės veiklos srityse bruožas Pagr dėmesio ypatybės yra 2 platumas perkėlimas intensyvumas patvarumas atsparumas triukšmui ir svyravimui Skiriasi žmonių dėmesio svyravimai selektyvumas intensyvumas ir atsparumas triukšmui Skiriamos 3 išsiblaškymo atmainos tikrasis išsiblaškymas - tai pastovus besugebėjimas ilgai

nesusikaupti ir atsispirti pašaliniam triukšmui dėl nervinių procesų silpnumo ir nepusiausvyrumo Laikinasis išsiblaškymas - tai grįžtamasis dėmesio susilpnėjimas dėl nuovargio mieguistumo arba labai stripraus emocinio susijaudinimo Pseudo išsiblaškymas - tai dėmesio susilpnėjimas vienų objektų ar įvykių atžvilgiu dėl stipraus jo susitelkimo į kitus (dar vad mokslininkų išsiblaškymu)10 Bendrasis vaizduotės apibūdinimas Vaizduotės rūšys ir vaizdinių pertvarkymo būdai Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas11 Eriksono psichosocialinė asmenybės raidos teorija ir jos taikymas mokymo procese12 Intelekto samprata Intelekto raidaIntelektas ndash tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Pagr intelekto bruožai sugebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas (idėjas dėsnius simbolius) nei įgusti naudotis konkrečiais dalykais (mech įrankiais sensorine veikla) sugebėjimas spręsti problemas ndash orientuotis naujose situacijose o ne tik panaudoti gerai išmėgintus reagavimo į įprastas situacijas būdus sugebėjimas išmokti ypač išmokti ir panaudoti žodžiais ir kitais simboliais reiškiamas abstrakcijas J Piaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo proc Jis intelekto raidą suskirstė į 4 stadijas 1 Sensomotorinė stadija ( nuo gimiki 2m) Susidaro pagrindas atsirasti sudėtingesnei veiklai2 Priešoperacinė stadija ( nuo 2m iki 7m) Vaikų mąstymas nerišlus sąvokų požiūriu Vaikai dar nesugeba mąstyti operacijomis jie dar negali savo psichikoje perdirbti inf ir manipuliuoti pasauliu neturi simbolių simbolių sist įgalinančios abstrakčiai logiškai mąstyti 3 Dalis šių sugebėjimų atsiranda konkrečių operacijų stad (nuo 7 iki 11m) 4 Formalių operacijų stadija ( nuo 11 iki 14m ) L Vygotskis teigė kad pažinimo plėtotei ypač svarbi socaplinka Jo programuojamas tiesioginis mokymas reikalauja suprasti ką vaikas gali nuveikti vienas ir ką išmanančio mokytojo vadovaujamas Skirtumas tarp šių dviejų veiklos lygmenų vadinamas artimiausios plėtros sritimi Norint paskatinti vaiko pažinimo plėtotę reikia nustatyti srities kurioje galima dirbti ribas Jis teigė jog mokymas yra geras tik tada kai jis pralenkia vystymąsi13 Vaiko ir paauglio psichosocialinės raidos palyginimas14 Paauglio ir jaunuolio psichosocialinis raidos palyginimasĮvairūs psichologiniai požiūriai į moralės raidąMokymosi motyvacija jos rūšys Žadinimo būdaiHumanistinės psichologijos pažiūros į asmenybės ugdymąPsichologinis grupės apibūdinimas Grupių rūšys Asmenybė ir grupė Grupės darnaGrupė ndash tai organizuota žm sistema turinti bendrus tikslus ir uždavinius Žm grupėse formuojami tarpasmeniniai santykiai Gr nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Vaikų gr svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai susikuria patys ir jų laikosi Pajuoka erzinimas stipriai veikia vaiką jis keičia savo elgesį kad pritaptų prie gr Svarbi ir vaiko išvaizda apranga ir tt Atstūmimą ar pripažinimą gali lemti soc įgūdžiai vaikas kuris nemoka lengvai bendrauti pradėti draugauti sunkiai priimamas į gr Vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavy konfliktuodami Grupė gali daryti tiek teigiamą tiek neigiamą įtaką individui (vaikas gali daryti nusikaltimus vartoti alkoholį kad pritaptų) Statusas ndash grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip jį vertina kiti gr nariai Statusų hierarchija ndash grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žm grupėje yra jos lyderis Kitoje pusėje gr atstumtieji Tai nepopuliarūs asmenys bet grupėje gali būti juos remiančių žm Tarpinę padėtį užima vid statuso žm Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl gr nariai siekia aukštesnio statuso ar bent jau išlaikyti turimą Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žem statusą turinčių pastangomis pagerinti savo statusą Tai suprantama kaip statusų hierarchijos pažeidimas Tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žm ką nors veikia elgiasi kaip kokios nors gr narys ty atlieka kokį nors socialinį vaidmenį Emoc sutikimas kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Vaidmens atlikimas ndash nebūtina veikla Kuo ilgiau žm gyvena tuo daugiau soc vaidmenų jam tenka atlikti (vaikas vyras tėvas senelis ir kt) Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žm dalyvavimas daugelyje gr keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Vaidmenis žm interpretuoja savaip Tai atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaidaGrupės Grupių rūšys ir raidos stadijos Žm grupės - ty tam tikra bendrija kurios narius jungia koks nors bendras požiūris gali būt bendra veikla tikslas bendri interesai Grupėje susiklosto tam tikri tarpasmeniniai santykiai Gr yra labai įv skirstomos vienas iš jų sąlyginės gr ir realios gr Sąlyginės - sudaromos loginio mąstymo būdu pgl tam tikras aplinkybes Jos gali būti skiriamos pgl tautybę amžių profesiją Jos nariai gali vienas kito nepažinti Realios - kurių nariai veikia tuo pačiu metu bendroje erdvėje ir turi vienokių ar kitokių tarpusavio santykių (šeima

studentų gr) Pgl grupes sudarančių asmenų skaičių skiriamos makro- ir mikrogrupės Makro- (pati didžiausia) žmonija kuri turi bendrų ypatybių Soc psich tiria makro gr poreikius interesus pamėgdžiojimą įtaigos reiškinius vyraujančius santykius Makrogr būdinga 1tarpasmeninių (betarpiškų) santykių nebuvimas 2 narių nekontaktiškumas Mikro- kurias sudaro nedidelis sk individų jų nariai turi daugiau ar mažiau bendrus veikimo tikslus ir tiesioginius kontaktus (šeima mokyklos kl) Ypatybės 1 autonomija 2 grupės narių tarpusavio kontrolė 3 savarankiškumas 4 konformizmas 5 homogeniškumas 6 santykių intymumas 7 stabilumas Pgl gr-ėje susidarančių jos narių santykių pobūdį formalios ir neformalios Formalios - yra sudar aukštesnių institucijų kur vyrauja formalūs dalykiniai santykiai vaidmenys Neformalios - susidaro specialiai neorganizuojant psichologinės motyvacijos pagrindu Klikos - vad mikrogr neturinčios visuomeninio tikslo padėties visuomenėje oficialių veikimo taisyklių tačiau griežtai reguliuojančios savo narių elgseną savo viduje susidariusiais papročiais ir moralinėmis normomis Referentinė gr - vad asmenybei reikšmingiausia Tai gr į kurią orientuojamasi veikiant kuri imama etalonu vertinant savo padėtį kurios nariu žmog nori tapti kurios vertybės yra priimamos kaip teisingos Stigmatizuotos gr - kurių kt žmonės šalinasi dėl įv priežasčių ( serga ligomis) Prestižinė -jei savo gr žmogus labai vertina dalyvavimas tokioje gr didina prestižą Socialinė kategorizacija - žmonių suvokimas ir vertinimas pgl tai kokiai gr jie priklauso žmogui priskiriama ir tam tikra vertė priklausomai nuo to kokios gr narys yra Gr raidos stadijos - kiekviena gr kintantis reiškinys atsiranda praeina tam tikrus vystymosi etapus pasiekia aukščiausią org lygį ir gali išnykti Pačioje pradinėje formavimosi stad vad - asociacija Ji neturi tiksliai apibrėžtų tikslų nėra susiklosę nei dalykiniai nei neformalūs santykiai bet yra prielaidos jiems atsirasti Kartu veikiant tarp jos narių visa tai atsiranda grupė įgyja konkretumą ir autonomiją tos asociacijos palaipsniui virsta korporacija- kurioje atskirų jos narių tikslai yra panašūs ar sutampa tačiau jų nesiekiama bendrai Aukščiausia organizacijos lygio grupė kurios nariai turi bendrus tikslus ir jų siekiama bendrai - bendruomenė (komanda)Psichologinės gr klimatas darnumas jo rūšys Psich klimatu (atmosfera) vad bendrą grupės emocinę būseną susiklosčiusią dėl darbo sąlygų ir tarpasmeninių santykių Vienose gr žmonės gali jausti vidinį pasitenkinimą būti saugūs o kitose atvirkščiai Tai priklauso nuo vadovavimo vadovo asmenybės Blogesnė atmosfera buvo liberalaus lyderiavimo atveju nes blogiau dirbama situacija priminė neatsakingą žaidimą o ne darbo procesą Geresnė situacija demokratinio lyder atveju - geriau dirba pagerėja kūrybiškumas santykiai gr nuoširdesni Darbo rezultat mažesni nei autoritarinio lyder atveju Jame siekiamas santykių priešiškumas paklusnumas ir pataikavimas Grupėse kaupiasi nepasitenkinimas įtampa kuri išsilieja ant nekaltų silpnesnių narių Darnumas - tai teigiama ir kognityvinė grupės asmenų tarpusavio sąveika Trys pagr suderinamumo rūšys 1 Psichologinis suderin - tai gr narių suderinam temperamento atžvilgiu psichomotorinių r-jų dėmesio nustatymo atžvilgiu 2 Socialinis - jis priklauso nuo asmenų sugebėjimo atlikti savo vadmenis grupėje nuo savęs įvertinimo charakt panašumų ir skirtumų 3 Socialinisndashvertybinis - remiasi vertybinių orentacijų nuostatų panašumu Jei yra dideli vertybinių nuostatų skirtumai kyla konfliktas Psichologinio suderinamumo svarba išryškėja tais atvejais kai mažai grupei reikia ilgai dirbti izoliuotai

Socialiniai vaidmenys vaidmens rūšys atlikimo stadijos Vaidmenų konfliktai Socialinisstatusas Statusų hierarchija grupėjeGrupės nariai būna pasiskirstę darbą pgl tam tikras profesijas pasiskirstę valdžią Šis pasiskirst būdingas atskiroms grupėms ir visai visuomenei Kiekvienas individas užima tam tikrą f-nę vietą tam tikrą poziciją Pozicija - tai terminas kuriuo žymima asmens vieta soc santykių sistemoje Pozicija laikoma sūnaus motinos moksleivio studento f-nės vietos Asmuo užimantis tam tikrą poziciją turi atlikti tam tikras f-jas tam tikrą vaidmenį Vaidmuo - tai tipiška elgesio sistema susiformavusi visuomenėje tam tikrai f-jai atlikti skiriami 4 pagr vaidmens aspektai 1 Keliama visa eilė reikalavimų tai vad roliniu (vaidmens) laikymu Visuomenė instrukcijomis reikalavimais moralinėmis normomis papročiais elgesio standartais tarsi nurodo ką turi daryti šią poziciją užimantis žmogus (gydytojas- gydyti mokinys - mokytis) 2 Supratimas - kiek tam tikrą poziciją užimantis žmogus supranta ką jis turi daryti Savo vaidmens supratimas gali sutapti su tuo supratimu Kuris susijęs ir visuomenėje gali ir nesutapti 3 Vaidmens priėmimas - tai emocinis sutikimas su tuo kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas Vaidmens atmetimas priešingas priėmimui pvz 16-metis nepriima to vaidmens 4 Vaidmens atlikimas Savęs pateikimas - tai elgesio būdas kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam kad atitiktume sąvajį aš kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenį kad galėtume kontroliuoti kitų požiūrį į mus Įspūdžio kūrimas - suprantamas kaip sąmoningas ar nesąmon procesas kurio metu asmuo elgiasi viešumoje kitaip kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitnkantį įvaizdįAš vaizdas ir savęs vertinimas Savęs vertinimo formavimasis

Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas padeda susidaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo ldquoAšrdquo vaizdą kurio komponentai yra šie Savo individualybės vaizdinys Santykiška interesų polinkių ir vertybinių orientacijų vienovė Atitinkamas savęs vertinimas ir savigarba Savigarba yra gero psichologinio prisitaikymo asmeninės laimės ir efektyvaus funkcionavimo tiek vaikystėje tiek suaugus sąlyga Daugelio ikimokyklinio amž vaikų savigarbos lygis yra gana aukštas jie tiki kad pasieks norimą tikslą Save blogai vertinantys - vengia pareikšti nuomonę kad nesukeltų pajuokos dažniau klausosi ldquoAšrdquo vaizdas l priklauso nuo jo patirties įgyjamos namie nuo pačių tėvų identifikacijos sėkmingumo Pradėjęs formuotis vaikystėje jis nuolat kinta ldquoAšrdquo vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius ypatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks jo saviauklos idealas (idealusis ldquoašrdquo)Aš ndash vaizdas - nuostatų į save visuma Aš - vaizdo komponentai ir lygiai Aš vaizdas skiriamas 1 Realusis Aš - tai toks koks esu dabar 2 Idealusis Aš - koks norėčiau būti 3 Parodomasis Aš - toks Aš kurį rodau kitiems kokį Aš norėčiau matyti Save kitų akimis Realusis ir parodomasis aš dažniausiai nesutampa 4 Veidrodinis - tie vaizdiniai apie save kurie pagrįsti kitų žmonių nuomone Autokoncepcija ndash ty vaizdinių apie save visuma visuma nuostatų savęs paties atžvilgiu 3 svarbiausi komponentai 1 Kognityvinis komp - ty žinios apie save Pirmiausia žodžiais bandoma išreikšti pagr savo charakteristikas jų daug Priskiriamos - atitinkamo vaidmens psichologinės fizinės gyvenimo tikslų apibūdinimas turtinė ir soc padėtis Tai galima apibūdinti kaip aš vaizdą Šios visos charakteristikos nėra vienareikšmės jos nėra vienodai svarbios Paprastai jos išsidėsto tam tikra charakteristine struktūra priklausomai nuo situacijos gyvenimo patyrimo 2 Emocinis vertinantis komp - dažnai žmonės nepatvirtina mumyse esančių savybių kurias priskiriame sau Dauguma vertinimų remiasi stereotipais kurie vyrauja toje kultūroje 3 Elgesio komp - dažnai nuostatos išreiškiamos elgesiuSavęs vertinimas Žmogus vertina ne vien kitus Jis vertina ir patį save Taigi žmogus pats sau tampa pažinimo objektu Bendraudami su kitais žmonės nori būti patrauklūs sąmojingi geranoriški Tą siekimą būti geresniam pavadinkime idealiuoju AŠ Į jį mes orentuojamės O tokį save kokie iš tikrųjų esme pavadinkime faktiškuoju AŠ Paprastai tarp šių dviejų aš esti ribotumas o idealas išlieka savotišku akstinu tobulėti Idealas ir tikrovė skiriasi Atrasime žmonių kuriems jų idealusis ir faktiškasis AŠ sutampa arba yra vienas prie kito priartėję Tikriausiai tas žmogus pasidarė nekritiškas sau neigdamas bent kai kuriuos savo trūkumus o tai gali apsunkinti bendravimą Galimas ir kitas kraštutinumas Žmogus pernelyg hiperbolizuoja faktiškojo ir idealiojo AŠ skirtumą Patirtos nesėkmės sukelia pasitikėjimą savimi ir baimindamasis žmogus kartais pats atitolina prasmingo tikslo siekimą Apie save patį žmogus susidaro nuomonę remdamasis tuo kaip kiti žmonės jį vertina ir kaip su juo elgiasi Kitų nuomonė ndash tarsi veidrodis kuriame regi pats save Šiuo atveju žmogus pamato save tokį kokį jį mato kiti Ši aplinkybė itin svarbi normaliam asmenybės vystymuisiTam tikros žinios apie save yra vadinamos savęs vertinimo veiksniais jų visuma sudaro savotišką sistemą lemiančią mūsų savosios vertės lygį Savęs vertinime vienas kuris nors veiksnys yra pagrindinis dominuojantis kiti ndash tarsi savotiškas fonas Svarbu bendrauti su kitais žmonėmis Juk to kuo manome esą svarbūs ir už ką derėtų mus girti kiti žmonės gali nepastebėti Dabar savęs vertinime itin pabrėžiamas intelekto vaidmuo stengiamasi didinti savąją vertę mažiau reikšmės teikiant dvasinėms savybėms doroviniams jausmams Beje vertinant kitą žmogų jo intelektas dažniausiai menkinamas Pasirodyti kad esi mažesnio ar nepakankamo intelekto yra labiau pavojinga už kitas nesėkmes Jei žmogus bendraudamas su kitu akcentuoja demonstruoja savo intelekto pranašumą pašnekovas pasijunta nesaugus Jis irgi nori atrodyti ne prastesnis Prasideda varžybos o tada sunkiau pastebėti ir pastiprinti kito žmogaus gerąsias savybes atvirkščiai - stengiamasi jas nuvertinti Intelekto veiksnys savęs vertinime dažniausiai demonstruojamas todėl kad gali sukelti greičiausią efektą Didybės manija ndash specifinis psichiatrijos terminas žymintis patologinę asmenybės būseną Kasdieniame gyvenime paprastai juo norima pasakyti kad žmogus išpuikęs tuščiagarbis Dažnai vartojama ir komplekso sąvoka Dažnai kito žmogaus kompleksu vadiname tai kas mums jo elgesyje nesuprantama kas mūsų nuomone nukrypsta nuo bendrų elgesio normų Psichologine prasme kompleksas yra neįgyvendintas esminis žmogaus noras poreikis nuslopintas ir išstumtas į pasąmonę Žmogus turintis menkavertiškumo kompleksą sąmoningai ar nesąmoningai darys viską kad atgautų tariamai prarastą vertę kad pabrėžtų savo pranašumą Ikimokyklinukas save vertina taip kaip yra kitų vertinamas netgi kalba apie save trečiuoju asmeniu ldquoPetriukas nori ldquo ldquoPetriukas geras ldquo Tikrasis savęs pažinimas prasideda tik paauglystėje Tada itin svarbūs pasidaro klausimai ldquokas aš rdquo ldquokokia klasės draugų nuomonė apie maneldquo Pagrindinė grupė kurioje formuojasi žmogaus savęs vertinimas yra šeima Juk joje pradedamas vertinti kiekvienas vaiko poelgis Nuo tų vertinimų labai priklauso kaip toliau vystysis asmenybė Ypač svarbu vaikų skaičius šeimoje Vienturtis šeimoje tampa privilegijuotu asmeniu Vaikui visai nesunku susidaryti apie save puikią nuomonę Toks savęs pažinimas yra

vienpusis Tėvai dažnai išsprendžia pagrindinius vaiko sunkumus problemas jis gyvena tarsi šiltnamyje Mažėja tokio žmogaus atsakomybės jausmas savikritiškumas

Socialinės nuostatos jų rūšysSocialinės nuostatos Jų struktūra f-jos formavimosi būdai Ty žmogaus pasirengimas vienaip ar kitaip elgtis vertinti numatyti situaciją Nuostatos nėra įgimtos formuojasi kaupiantis patyrimui Nuostata tam tikro žmogaus atžvilgiu yra teigiama ar neigiama Pvz sveika valgyt tik tam tikrą maistą Nuostatos yra pakankamai pastovios ne taip lengvai keičiamos Ypač sunku teigiamą keisti į neigiamą Nuostatų formavimosi būdai 1 Pamėgdžiojimas ndash ty samoningas kitų žmonių elgesio kopijavimas labiausiai pamėgdžiojamas vyresnio amžiaus žmogaus elgesys (pvz tėvų aukštesnio soc statuso elgesys labiau kompetetingas asmenuo) 2 Identifikavimas ndash ty sąmoningas kitų žmonių kopijavimas (paauglystėje merginos kopijuoja vyresnių elgesį) 3 Mokymas - kai asmenybė gauna iš kitų tam tikrą inf-ją kurioje nurodoma kokia nuostata pageidautina kokia ne kas gražu kas ne Inf-ją mums perduoda kiti asmenys bet išmokimas nuostatų priėmimas yra individualus dalykas kuris priklauso nuo konkrečių individo savybių Nuostatos dažn būna įsisavintos bet gali būt ir ne (neįsisavinta - rytais su visais sveikintis nepriklausomai ar tam žm tai patinka) Nuostat gali keistis gavus kažkokią tai naują inf-ją Nuostat labai susiję su konkrečiu elgesiu Mūsų nuostata įtakoja elgesį elgesys savo ruožtu įtakoja nuostatų formavimąsiKonfliktai jų rūšys Konfliktų sprendimo galimybėsKonfliktas tai priešingų pažiūrų interesų emocijų susidūrimas atsiradęs žm sprendžiant socialinio ar asmeninio pobūdžio klausimus Jis ne visada neigiamas reiškinys Kai nuomonės liečia svarbius veiklos tikslus jis padeda rasti prasmingą sprendimą Tai produktyvus konstruktyvus konfliktas Jis stiprina socialinį aktyvumą Neigiamais konfliktais laikomi nesutarimai tarp asmens ir grupės mokytojo ir mok ir pan Konfliktai paprastai kyla tada kai paliečiamas kolektyvo ar asmenybės soc statusas materialiniai ir dvasiniai interesai asmenybės orumas ir pan Konfliktų priežastys gali būti objektyvios (pvz užduočių neįvykdymas dėl rimtų kliūčių) ir subjektyvios susijusios su žm elgesio ar charakterio trūkumais tingumu nedrausmingumu išpuikimu ir kt Konfliktai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai Jie gali būti sprendžiami pedagoginiu ir administraciniu būdais Pedagoginio konfliktų sprendimo pagr būdas yra įtikinimas Klystančiąjai arba abiems pusėms padedama suvokti objektyvią tiesą ir įtikinti konfliktų motyvų nepagrįstumu Sunkiau konfliktą likviduoti tada kai jo priežastys yra gr narių elgesio ar charakterio trūkumai Jei įtikinimo metodas neefektyvus gr nariui keliamas ultimatumas keisti savo elgesį kitaip gr su juo nebendraus Administracinis konfliktų likvidavimo būdas gali būti perkėlimas į kitą kolektyvą Kiti konfliktų sprendimo būdai konflikto vengimas kova kompromisas konflikto sušvelninimas problemų sprendimasKonfliktai jų rūšys Konflikto sprendimo strategijos Konfliktai gali būt labai įv Juos tiria ne tik soc psich bet ir filos logika teisė medicina sociologija Konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp 2 ar daugiau šalių kurios turi priešingas nuostatas skirtingus veikimo tikslus ar skirtingas vertybes Svarbiausios 5 rūšys 1 Vidinis asmenybės konflikt (vid motyvų konflikt) Ty žmogus turi pasirinkti vieną iš alternatyvų tarp troškimų motyvų ir galimybių 2 taspasmeniniai konfliktai - jų šaltinis yra santykiai tarp 2 ar daugiau gr narių Pvz gali būti konfliktai tarp vyro ir žmonos dėl emocinių skirtumų tarp kokios nors įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo siekiant lyderio pozicijos ir pan 3 asmenybės ir gr konfliktai - atsiranda dėl gr spaudimo asmenybei ar asmenybės priešgrupinės veiklos 4 tarpgrupiniai konf - dėl prieštaravimų tarp in- ir autgrupių dėl skirtingų tikslų 5 soc konflikt - iškyla tarp asmenų ar gr dėl bendrų visuomenės nuostatų ar veiksmų spaudimo (ekonominė krizė svetimos kultūros invazija religinė prievarta ir pan) Sprendimo strategijos 1 Vidinis konflikto nuslopinimas - konfliktą stabdo aukštesnio statuso žmonės valdžia jėgos struktūros Problema neišsprendžiama tik nuslopinama 2 Konf užglostymas - tai nenoras spręsti konfliktą Atisakoma savo pozicijų savo požiūrio vardan ldquogerųrdquo santykių 3 Konf vengimas - labai gilios konflikto vengimo tendencijos Konfliktas slepiamas nuo saves paties Čia įsijungia žmogaus gynybiniai mechanizmai kurie pateisina jo elgesį Problemos vengimas ilgainiui gali tapti asmenybės bruožu 4 Kompromiso strateg - iš visų minėtų sprendimo būdų yra konstruktyviausia šiuo atveju oponentai atsisako kai kurių dalykų vardan bendro sutarimo Konkurencija - pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus kitai pusei primetamas sau palankus sprendimasŽmonių tarpusavio suvokimo psichologiniai dėsningumaiVerbalinis ir neverbalinis bendravimas Socialinis atstumasIšmokimo ir vertinimo psichologijos problemos

1PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI TYRIMŲ METODŲ KLASIFIKACIJA

Metodas - veikimo būdas tikslingų veiksmų ir priemonių visuma Kiekvienas mokslas tam tikrais metodais tiria objektą Metodu vad veiksmų visuma ir konkretus tikslo siekimo būdas Stebėjimu laikomas toks metodas kai tyrėjas nekeisdamas sąlygų sistemingai reguliuoja ir aprašo natūraliai vykstančius reiškinius Ty organizuotas tikslingas tam tikrų reiškinių suvokimas Tyrėjas nesikiša į įvykių eigą ir stebimasis nejunta kad yra stebimas1)išprovokuotas stebėjimas - situacijos sudaromos natūralioje aplinkoje ir yra panašios į natūralias2)įjungiamasis - stebint grupę tampama nariu kad natūralios elgsenos stebėjimo metu būtų gauti efektyvūs empiriniai duomenys tyrėjas t apmąstyti a) numatyti į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną b) kadangi stebėtojo galimybės ribotos tai stebėjimai organizuojami remiantis imčių principu tystebimi tam tikri elgsenos fragmentai Dažniausiai laikoma laiko imčių technika-būdinga kad elgsena stebima trumpais laiko tarpais įvykio imčių tech kai domina tam tikros elgesio apraiškos (agresija ir kt) c) tiksli faktų registracijaStebėjimas kontroliuojamas sąlygomis Šis būdas įgalina tą patį individą stebėti keletą kartų Tam gb naudojami prietaisaiApklausa - tai toks būdas kai tiriamasis žodžiu ar raštu tatsakyti į pateiktus klausimus Uždari klausimai-reikalauja rinktis atsakymą iš 2 ar daugiau alternatyvų Atviri klausimai - atsakymas formuluojamas laisvai Pokalbis ir interviu tai sąvokos taikomos žodiniai tiriamųjų apklausai žymėti Pokalbis yra standartizuotas (kai klausimai pateikiami griežtai laikantis tvarkos) ir nestandartizuotas (pateikiami atviri dažnai netiesioginiai klausimai) Žodinės apklausos metu tyėjas tiesiogiai bendrauja su tiriamuoju Anketos tai klausiamiems pritaikytas apklausos būdas Skirta masiniams tyrimams Į kl atsakoma raštu Klinikinis - tiriamajam pateikiama užduotis kurią atlikdamas aiškina savo veiksmusTestavimas - tai standartizuotos užduotys iš kurių atlikimo rezultatų sprendžiama apie tam tikrą psichinių funkcijų asmens ypatybių išsivystymo laipsnį ir būklę Klausimai sudaromi pagal tam tikrus požymius pvzamžių išsilavinimą ir panEksperimentas-gali būti laboratorinis ir natūralus Tai reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant sudarant ir keičiant sąlygas Koreliaciniai tyrimai-tai tokie tyrimai kai statistiniais metodais įvertinamas ryšys tarp tam tikrų duomenų2 PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS BIHEVIORIZMAS GEŠTALTPSICHOLOGIJA PSICHOANALIZĖ KOGNITYVINĖ IR HUMANISTINĖ PSUCHOLOGIJABihevioristai stengėsi pašalinti barjerą skyrusį klasikinę eksperimentinę psich nuo gyvūnų tyrimų Jie nelaikė sąmonės psich objektu ir tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulą S (stimulas)- R(reakcija) Jie nekreipė dėmesio į tai kad žmreakciją į stimulus ir situacijas daugiausia reiškėsi ne judesiais kad tai verbalinė prasminė reakcija DžVolsonas teigė jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Geštalpsichologiios sąvokų sistema susiformavimo tiriant ir nagrinėjant pirmiausia suvokimo procesus Iš pradžių geštalp suvokimo procesus tyrė vartodami beveik išimtinai dvimates geometrines figūras Jie padarė išvadą kad suvokimo procesas - tai regėjimo lauko pertvarkymas įbdquogerą pavidalą atitinkantį vidines organizmo tendencijas VKeleris tirdamas beždžionių suvokimą ir intelektą pastebėjo kad beždžionė sudūrusi kelias lazdas suvokia šių lazdų erdvės santykių pasikeitimą ir suvokia kad tokį naują įrankį galima panaudoti maistui pasiektiŠiai teorijai atsirasti pagrindo davė naujos gamtos mokslų idėjos Jie praturtino suvokimo mąstymo ir asmenybės psich bet kaip bendroji psichji turėjo tam tikrų principinių trūkumų fizsistemų dėsningumus taikė psichiniams reiškiniams aiškinti ignoravo praktinės žmsąveikos su išoriniu pasauliu reikšmę psichinių procesų formavimuisi individo aktyvumo reikšmę mąstymuiŽmpotraukius poreikius ir emocijas ėmė tirti XIX aatsiradusi psichoanalizės teorija Jos atsiradimas susijęs su ZFroidu Pagal jį žmogaus psichika susideda iš 3 lygių pasąmonės priešsąmonės ir sąmonės Sąmonė yra labai nedidelė psichikos dalis kurią žmogus gali kontroliuoti Priešsąmonė - joje yra informacija kurią galima pervesti į sąmonės lygį Pati didžiausia psichikos dalis yra pasąmonė Visi 3 šie psichikos lygiai reiškiasi visoje asmenybėje Asmenybėje skiriami 3 teoriniai komponentai ego (aš) id super ego Pačiame giliausiame pasąmonės sluoksnyje glūdi struktūra kurią Froidas pavadino id typasąmonės energijos šaltinis Joje nėra nieko kas paklustų logikai ir apie id galima sužinoti per sapnus Aukštesnėje pakopoje yra ego struktūra Ego veikia remdamasis realybe pagal tai koks pasaulis yra ištikrųjų o ne kokio norėtų Id Ego dėka žmogus poreikius derina su visuomenės normomis Super ego - visuomenės normos ir taisyklės Jis susideda iš sąžinės ir ego idealo Pasak froidistų psichikos gelmėse glūdintys nesąmoningi potraukiai yra svarbiausi žmveiklos atskiras jo kūrybos šaltinis ir motyvas Kapitalistiniame pasaulyje pokario metais pailgėjęs susvetimėjimas ir naujų dvasios vertybių ieškojimas padėjo atsirasti vadinamajai humanistinei psich Susijusi su amerikiečiu KRogers Pasak jo kiekvieno individo tikslas - tapti harmoningu žmogumi Jis ištiria ypatybes kurios būdingos harmoningam žmogui1)atvirumas patyrimui tai reiškia kad žmogus suvokia ir priima tai kas vyksta su juo greta jo (gyvena tikroviškame o ne įsivaizduojamame pasaulyje)2)pasitikėjimas savo organizmu - žmogus tarsi atranda kad organizmas padeda rasti ir priimti tinkamiausius elgesio būdus tada žmogus pradeda mažiau bijoti savo emocijų reakcijų pasitiki savo jausmais iš

daugelio galimybių pasirenka tinkamiausius sprendimus3)Vidinė orientacija vertinant Priimdamas sprendimus vertindamas žmogus geba remtis pačiu savimi Supranta kad vertinimo šaltinis glūdijame pačiame Ir vis mažiau žmogus dairosi į aplinką aplinkinius neieško kitų patvirtinimų ar neigimų Tampa atsakingas už savo poelgius ir brandą 4)orientacija į procesą o ne į produktą Žmogus Įsisąmonina kad jo raida yra nepabaigiamas procesas Supranta kad žmogus dinamiškas atsisako lūkesčių pasiekti kokį tai apibrėžtą savo galutinį rezultatą Humanistinė psichėmė gilintis į savojo aš ir savo egzistavimo pažinimą Kai žmatrodo kad jo elgsena neatitinka susidarytos pažiūros į save tada atsiranda įtampa ir menkavertiškumo jausmas Negalint patenkinti savo pagrindinių poreikių ar išgyvenant konfliktus su aplinka ar su avimi gali kilti neurozės ir psichozės Pastaruoju metu išpopuliarėjo kognityvinė psich Ji atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšium su plačiai pasklidusiomis ir praktiškai taikomomis kibernetinėmis idėjomis su skaičiavimo mašinų konstravimu ir tobulinimu Psichologai vėl ėmė gilintis į psich Suvokimo dėmesio atminties ir mąstymo procesus į kalbos struktūrą jų mechanizmus galima vadinti neomentalizmu Ši teorija mažai domisi žmaktyvumo ir veiklos klausimais poreikių ir motyvacijos prblemomis3BENDRAVIMASEMOCINIS IR KOMUNIKACINIS BENDRAVIMO ASPEKTAI BENDRAVIMAS IR SĄVEIKAPoreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių egzistencinių poreikių Poreikių hierarchijoje jis užima trečiąją vietą po fiziologinių ir saugos poreikių Oltmeno tvirtinimu bendravimo poreikis veikia dialektiškai ir apima atvirumo kitiems ir užsidarymo užsisklendimo nuo jų priešybę Kiekviena iš šių būsenų sudaro vieną iš dviejų šio dialektinio ryšio polių Šiaip jau šie poliai veikia kaip sistema nei vienam iš jų visiškai nedominuojant Žmogaus bendravimo poreikį išreiškia judėjimas tarp šių dviejų polių žmogus tam tikrą laiką jautęsis komfortabiliai atsiribojęs ir užsisklendęs laikui bėgant yra linkęs judėti priešingybės link Oukonoro ir Rouzenblado tvirtinimu priešingai bendravimo poreikis paremtas pusiausvyros principu Žmogus siekia palaikyti optimalų socialinių kontaktų mastą Nukrypimai nuo šio optimalaus masto verčia žmogų plėsti arba siaurinti kontaktuskad atstatytų tą optimalų mastą Pvzjei žmogus patiria per daug (jo manymu) kontaktų jis ieško vienumos kad atstatytų optimalų bendravimąEmocinis bendravimo aspektas Giluminė bendravimo prasmė - emocinis ryšio su partneriu užmezgimas ir palaikymas Galimas dvejopas reagavimas į partnerį į jo problemą kognityvinis (mąstymo) ir emocinis Vienais atvejais mums labiau reikia asmens kuris padėtų dalykiškai išanalizuoti mūsų problemą kitais atvejais norime ne išmintingo patarimo bet emocinės paramos Emocinė parama vadinama empatija - įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną išgyvenimu to ką jaučia kitas žmogus 1-oji empatijos fazė supratimas - dar ne emocija bet partnerio emocinės būsenos atpažinimas jos identifikacija 2-oji empatijos fazė -jausmo išgyvenimas Ty išgyvenimas tokio jausmo kuris tuo momentu apėmęs partnerį 3-oji empatijos fazė ndashjausmo perdavimas Svarbiausia čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Bendravimas ir sąveika Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai Vadinasi žmonės sąveikauja Tiesiogiai ar netiesiogiai Kitų žmonių įtaką mes visados jaučiame nesvarbu ar mums tai patinka ar ne Kiekviena asmenybė turi savo socialinį tinklą Socialiniame tinkle asmuo (P) yra centrinis elementas Jis yra abipusiais ryšiais susijęs su jam reikšmingais asmenimis motina tėvu broliu seserim - taip pat tarpusavy susijusiais Tai pirminis tinklas Jį sudarantys žmonės savo ruožtu turi ryšių su kitais žmonėmisVadinasi jis tas asmuo su kitais žmonėmis turi ryšį Kartu tas asmuo yra dalis kitų žmonių santykių sistemos Taip žmonės daro poveikį vieni kitiems sąveikauja Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos dalis pakitimai kurioje nors vienoje jos dalyje paveikia visą sistemą sutrikdo pusiausvyrą Tp pusiausvirą pažeisti gali narių būsenos krizės ar šiaip kitokie reikšmingi įvykiai ar nutikimai Mūsų drabai sėkmės bei nesėkmės liečia ne tik mus pačius bet ir kitus mūsų socialinio tinklo elementus Socialiniai tinklai atlieka ne vieną funkciją - paremiamąją blokuojamąją neutraliąją ir kt Asmenys tinkle turi įvairius vaidmenis Kuo daugiau žmonių tinkle tuo didesnė paramos tikimybė Deja dažnai senų paliegusių žmonių socialiniai tinklai yra maži Kai tinkle mažai žmonių jie būna perkrauti socialiniais vaidmenimis Du asmenys gali tik turėti iliuziją kad jie bendrauja dviese Jiems nepavyktų pabėgti nuo savųjų sistemos įtakos4ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERAEMOCIJOS IR JAUSMAI JŲ RŪŠYSEmocijos trumpalaikiai išgyvenimai kilę dėl išorinės aplinkos poveikių Plačiąja prasme-apima ir jausmus Jausmai žymi pastovius patvaresnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atsirandančius dėl asmenybės santykių su aplinka Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei-žmogui Jausmus lemia dvasinai poreikiai susiję su žmonių

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

proc būna sąmoningi ir nesąmoningi Pirmuosius sąmonė kontroliuoja o nesąmoningų ne Nesąmoningiems reiškiniams priklauso haliucinacijos sapnai pamiršti vaikystės įgūdžiai ir tt Griežtų ribų tarp sąmoningų ir nesąmoningų psich reiškinių nėra Visi jie sudaro bendrą kontinuumą kurio viename gale yra neįsisąmoninti ir nesuvokiami psichikos aktai ar būsenos o kitame ndash ypač aiškūs ir aktyvinantys tikslingus individo veiksmus reiškiniai6 Mąstymas kaip apibendrinantis ir tarpiškas tikrovės pažinimo procesas Mąstymo rūšys tipai ir raidos stadijosMąstymas - tarpiškas ir apibendrintas ( siejantis kelis apibendrinimo lygius) tikrovės vidinių dėsningų ryšių pažinimas Mąstymą galima nagrinėti kaip tikrovės pažinimo procesą ir funkciją kaip žmonių bendravimo formą kaip veiklos momemtą ir rūšį Apibūdinant mąstymą šiais vienas su kitu susijusiais požiūriais aiškėja jo pagr ypatumai ir vieta psichinių procesų struktūroje Mąstydami mes gauname naujos informacijos nes mąstymu aptinkame tai ko negalima įžiūrėti ar - dar dažniau - kas lieka neaišku neįsisąmoninta netarpiškai suvokiant daiktus ir jų ryšius Mąstydamas žm kitaip iš naujo pažiūri į žinomus dalykus stengiasi suprasti ir įvertinti visa tai su kuo susiduria gyvenime Taip atskleisdamas įv reiškinių vienovę mato pastovius būtinus esmingus daiktų ryšius bei santykius ty bendruosius tikrovės dėsnius Mąstymą sud turinys žinios medžiaga Fiksuojamas tam tikromis minties formomis vaizdiniais sąvokomis sprendiniais Mąstymo operacijos kuriomis informacija pertvarkoma formuojamos naujos sąvokos ar sprendiniai Šiuos mąstymo komponentus sieja abipusis ryšys Apie daiktą ar reiškinį mes paprastai mąstome ty priskiriame atitinkamai sąvokai Sąvoka - mintis kurioje užfiksuoti giminingų daiktų ir reiškinių bendri ir esminiai požymiai Kas yra tai apie ką mąstome koks yra šis mąstymo objektas Visų pirma padeda jutiminės žinios ypač sudėtingiausia jų forma - vaizdiniai Vaizdiniai kartu yra ir pradinė minties forma Vaizdiniai ir sąvokos turi bendrų bruožų juose apibendrintai atsispindi tikrovės daiktai ir reiškiniai dažnai žymimi tuo pačiu žodžiu Jie padeda išskirti mąstymo objektą jais remdamiesi galime atsakyti į klausimą ldquokas tairdquo (ldquokatėrdquo ldquoskaičiusrdquo) Tačiau vaizdinio neužtenka kad atsakytume į klausimą kas yra šis išskirtasis objektas kokie jo esminiai požymiai Sąvokos nuo vaizdinių skiriasi didesniu žinių apibendrinimu ir organizacija jo struktūra visada daugiasluoksnė joje užfiksuota skirtingo bendrumo - giminės rūšies ir atskiro objekto - savybės bei santykiai Sąvokos ir sprendinys yra glaudžiai susijusios minties formos Sąvoka žm turi tada kai gali ją apibūdinti tam tikrais sprendiniais ty teigdamas tai kas būdinga esminga mąstymo objektui ir paneigdamas kas jam neesminga Tai išreiškia sprendinio loginė struktūra abiejų pusių - subjekto ir predikato ryšys žymi ryšį tarp atskira ir bendra reiškiniuoseMąstymo operacijos rūšys tipai Ž Piažė teigia kad mąstymo operacijos yra interiorizuoti tarpusavyje suderinti atvirkštiniai veiksniai susijungę į pastovias ir kartu dinamiškas struktūras Pagrindinė operacijų ypatybė - atvirkštumas jai formuojantis lavėja sudėtingiausia mąstymo forma - operacinis sąvokinis mąstymas Mąstymo operacijos formuojasi vykstant išorinių praktinių veiksmų interiorizacijai Bendriausios mąstymo operacijos yra analizė ir sintezė Analizė - mąstymo objekto suskaidymas mintyse į sudėtines dalis jo ypatybių požymių ir santykių išskyrimas Sintezė - mintinis išskirtų objekto dalių ypatybių bei santykiių jungimas į visumą Būdamos viena kitai priešingos operacijos jos yra nenutrūkstamai susijusios viena kitos atrama atlikimo ir kontrolės priemonė Analizės ir sintezės procese galima skirti 3 pagr pakopas pirminę sintezę analizę ir antrinę sintezę Pirminė sintezė - mąstymo objektas mintyse neskaidomas į dalis neišskiriami jo požymiai Mąstymo rūšys veiksminis vaizdinis sąvokinis Veiksminis mąstymas - daiktų ar reiškinių santykių bei savybių pažinimas atliekant su jais praktinius fizinius veiksmus Vaizdinis mąstymas - daiktų ar reiškinių ryšiai kurie surandami pertvarkant mintyse turimus vaizdinius Sąvokinis mąstymas - kada reiškinių ryšį galima pažinti susiejant ir pertvarkant turimas sąvokas Mąstymo tipas - būdingiausias reliatyviai pastovus atskiro individo mąstymo būdas Skirtingų profesijų žmonės skiriasi kuriuo nors išlavėjusiu mąstymo tipu veiksminiu vaizdiniu arba sąvokiniu Individualūs tipiniai mąstymo skirtumai priklauso nuo tam tikrų nervinių ir psichofiziologinių ypatybių ir ypač nuo pagrindinės žm veiklos kuriai jie turi įtakos ir kurioje patys formuojasi Vienas ar kitas mąstymo tipas kaip ir rūšis nėra reikšmingesnis ar pranašesnis už kitus 7 individualios asmenybės savybės (temperamentas charakteris sugebėjimai)Žmogus gimęs turi individualių savybių kurios jį skiria nuo kitų žm Temperamentas - tai viena reikšmingiausių pasižyminti dideliu pastovumu ir turinti įtakos visoms kitoms žm asmenybės savybėms Jis nulemia žm samenybės visumos turinio (tačiau turi didelę įtaką jos savybių) formai atsiradimui vystimuisi išorinei išraiškai Temperamento skiriamieji požymiai 1) temp ypatybės daro įtaką įvirioms žm veiklos sritims turinčioms pačius skirtingiausius tikslus motyvus ir tuo jos skiriasi nuo poveikio kurį žm veiklai daro asmenybės kriptingumas 2) temp ypatybės nekinta ilgą žm gyvenimo tarpą ar net visą gyven 3) temp ypat pasireiškia ne atsietai o dėsningai viena su kita susijusios sudaro atitinkamą struktūrą būdingą temp tipui Taigi temp ypatybėmis vad tokias

pastovias individualias psichikos ypatybes kurios lemia žm psich veiklos dinamiką intensyvumą ir išorinę išraišką kurios yra santykinai pastovios nepriklausomos nuo veiklos tikslų motyvų ir dėsningai siejasi tarpusavyje sudarydamos tam tikrą temp tipą IPavlovo mokslo apie aukštosios nervinės veiklos tipų ryšį su temperamentu esmė yra tokia visi gyvūnai ir žm pgl pagrindinių nervinių procesų -jaudinimo ir slopinimo jėgą vad silpnais ir stipriais Visi stipr tipai skirstomi į neturinčius pusiausvyros o su ja į paslankius arba nepasl I Pavlovas - nurodytas silpnasis tipas sudaro fiziologinį melancholiko temp pagrindą siejo tai su slopinamuoju nervinės sist tipu Pavlovo nuomone susiformuoja jaudinimo ir slopinimo stiprumas atsirandantis dėl nerv ląst sugebėjimo atlaikyti stiprius ir ilgai trunkančius dirgiklio veikimus Nerv ląst pavargsta ir žm nebegali normaliai dirbti Stipriųjų tipų atstovams būdingas stiprus jaudinimas ir slopinimas kurio fiziologinė priežastis yra nerv ląst ypatumas išlaikyti ilgai trunkančių stiprių dirgiklių veikimą I Pavlovas eksperimentiniais duomenimis apie aukštosios nervinės veiklos tipus stengėsi pagrįsti Hipokrato išskirtų 4 temp tipų fiziologinę esmę Buvo atliekami l sudėtingi tyrimai kurie naudojant sudėtingą elektroninę techniką gerokai papildė žinias apie auštosios nerv veklos tipus Šie tyrimai parodė kad daugelis žm sąlyginių refleksų individualių ypatybių yra tarpusavy susiję o kiekviena tokia sist priklauso nuo 1 bendros priežasties būtent nuo kurios nors nerv sist ypatybės Buvo nustatytos tarpusavy susijusiuos individualios ypatybės priklausančios nuo verv procesų slopinimo ir nuo jų pusiausvyros Buvo rasta gr individualių savybių kurios paaiškina teigiamų ir slopinamų sąlyginių refleksų susidarymą Šias savyb lemianti nerv sist ypatybė buvo pavad- nerv sist dinamiškumu o kokiu greičiu jaudinimo procesas atsiranda ir nutrūksta savyb vad - stabilumu Psich temperamento charakteristika susijusi ne su viena nerv sist ypatybe bet su jų dariniu ty su nerv sist tipuTemperamentas charakteris gebėjimai jų kitimai ir raida Temperamentas ndash pastovios asmenybės savybės pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu tempais ir pastovumu Jis spalvina charakterį Hipokratas teigė kad temperamento skirtumus lemia org esančių skysčių proporcijos cholerikas ndash tulžis sangvinikas ndash kraujas flegmatikas ndash gleivės melancholikas ndash juodoji ar geltonoji tulžis Dabar temperamento psichologinė charakteristika remiasi šiais pagr požymiais sensityvumas ndash tai silpniausi išoriniai poveikiai kuriais galima sukelti kokią nors žmogaus reakciją reaktyvumas ndash sprendžiame iš to kokio stiprumo emocijas sukelia žmogui išorinis ar vidinis analogiško stiprumo poveikis aktyvumas ndash kaip aktyviai žmveikia nugalėdamas išorines ir vidines kliūtis reaktyvumo ir aktyvumo santykis ndash ar žmveikla daugiau priklauso nuo atsitiktinių išorinių aplinkybių ar nuo vidinių reakcijos tempas ndash apie jį sprendžiama iš įvairių psich reakcijų ir proc ndash judesių kalbos protinių veiksmų orientacijos plastiškumas ir priešinga jam savybė rigidiškumas Juos apibūdina tai kaip lengvai ir lanksčiai žm prisitaiko prie besikeičiančių išorinių poveikių ekstravertiškumas ir priešinga jam savybė intravertiškumas ndash kas daugiau lemia žm reakcijas ir veiklą ndash išoriniai dabarties įspūdžiai ar vaizdiniai mintys susiję su praeitimi bei ateitimi Temperamento tipai sangvinikas ndash būdingas didelis psich aktyvumas energingumas greiti judesiai Mėgsta bendrauti linksmas Cholerikas ndash l didelis psichaktyvumas nekantrus emocingas staigus Flegmatikas ndash mažas psich aktyvumas užsispyręs lėtas jausmai ir nuotaikos pastovios Lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Melancholikas ndash jautrus greitai susijaudina tylus nedrąsus Temperamentas yra paveldimas bet kai kurios jo ypatybės gali kisti veikiant gyvenimo bei auklėjimo sąlygoms Charakteris ndash visuma individualių psichinių savybių pasireiškiančių asmenybei tipiškais veiklos būdais tipiškomis aplinkybėmis Jis nėra įgimtas o susiformuoja Jis gali kisti priklausomai situacijų asmenų su kuriais bendrauja būsenų Charakterio bruožus galima paslėpti bet ekstremaliose situacijose visada atsiskleis Pagal žmsantykį su aplinka char bruožus galima suskirstyti į grupes bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą bruožai parodantys santykį su darbu santykį su daiktais su savimi su kitais žm Gebėjimai ndash visuma asmenybės savybių nulemiančių kokios nors veiklos sėkmę Jie gali būti įgimti ir įgyti Vystant įgimtas savybes išmokstama greičiau Gabumai- užuomazgų visuma tam tikriems sugebėjimams vystyti Sugebėjimai gali būti bendrieji (būtini kelioms veiklos sritims) specifiniai (būtini tam tikrai veiklai) intelektiniai (padeda pažinti žm prisitaikyti prie aplinkos suprasti dėsnius) percepciniai ( padeda suvokti daiktų ypatybes (dydį atstumą)) motoriniai (judesių koordinacijos)Temperamento tipai Psichologinė charakteristika Temp fiziologinio pagrindo - nervinės veiklos tipo - charakteristika neapima viso temp turinio tam reikia dar specialios psich temp analizės Žmonės skirstomi pgl 4 tradicinius temp Hipokratas pabrėžė kad gryno temp žmonių labai mažai o kai kurie užsienio psichologai mano kad temp tipas iš viso nėra griežtai mokslinė sąvoka Skirstant žm pgl temp turime atsižvelgti į dėsningą viena kitą sąlygojančių savybių derinį Charakteristika remiasi šiais požymiais 1) Jautrumas - veikiant silpniausių išorinių poveikių silpniausias dirgiklis sukelia nepatenkintą reikšmę neigiamus išgyvenimus 2)Reaktyvumas - kokio stiprumo emocijas sukelia žmogui išorinis ar vidinis analogiško stiprumo poveikis 3)Aktyvumas - žm aktyviai

veikia nugalėdamas išorines ir vid kliūtis 4)Reaktyvumo ir aktyvumo santykis 5)Reakcijos tempas - judesių kalbos protinių veiksmų orentacijos greičio 6)Plastiškumas - kaip lengvai žm prisitaiko prie besikeičiančių aplinkos sąlygų jei lengvai - plastiškas o jei ne - rigidiškas 7)Ekstravertiškumas - išoriniai dabarties įspūdžiai o mintys susijusios su praeitimi bei ateitim - intravertiškumas Temp tipo bruožai Sangvinikas - labai reaktyvus neesminis dalykas gali įpykinti gyvai emocingai reguoja į viską greitai sukaupia dėmesį Iš veido lengva atspėti jo nuotaiką požiūrį į daiktus ir žmones Aštraus jautrumo slenkstis aktyvus energingas Greitos protinės operacijos ir orentacijos plastiškas lankstaus proto Greitai pripranta prie naujos aplinkos ekstravertiškas Cholerikas - jautrumas nedidelis bet didelis reaktyvumas ir aktyvumas Jis staigus nekantrus rigidiškas jo didelė ištvermė interesų pastovumas8 Atminties samprata Atminties rūšys procesai ir veiksniai Individualūs atminties skirtumaiJutimu suvokimu mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas vad atmintimi Tiesioginė atmintis - tai informacijos įsiminimas ir atsiminimas be kokių nors palengvinančių priemonių be tarpinių procesų Netiesioginė atmintis - pasireiškia įsiminimu ir atsiminimu kuriuos palengvina įv tarpiniai psichiniai procesai ar spec priemonės Motorinė atminitis - tai judesiai ir jų sekos įsiminimas ir laikymas atmintyje Vaizdinė atmintis - tai objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas laikymas atmintyje Emocinė atmintis - tai jausmų išgyvenimų visada susijusių su tam tikrais įvykiais ar žm veiksmais įsiminimas laikymas atmintyje ir atsiminimas Žodinė atmintis - tai specifiška žm psich veiklos ypatybė Sistemingas žinių įgijimas ir kaupimas yra paremtas žodine atmintimi Dviejų atminties ypatybių užmiršimo ir įsiminimo greitumas ir lėtumas sud 4 kombinacijas greito įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir greito užmiršimo greito įsiminimo ir greito užmiršimo Skiriami 3 atminties tipai vaizdusis žodinis - abstraktusis mišrusis Savo ruožtu vaizdusis atminties tipas skirstomas į potipius pgl tai kokio modalumo atmintis žm psich veikloje vyrauja tai regiamosios girdimosios motorinės atminties tipai Regimojo atminties tipo žm lengviau įsimina vizualiai pateiktą informaciją girdimojo - akustiškai motorinio - kai ji susijusi su judesiaisAtminties procesai užmiršimas Atm proc prasideda išoriniams ir vidiniams dirgikliams paveikus receptorius ir jaudinimui pasiekus smegenų centrus Juose ryškiai atsispindi tai kas veikia ar ką tik paveikė regėjimo girdėjimo ar kt organus net labai trumpai veikusio dirgiklio Ryškus ir tikslus vaizdas išlaikomas 01-2s nauja informacija atsispindi trumpalaikėje atmintyje čia ji įprasminama vertinama laikoma Trumpalaikė atmintis pirmasis gautos informacijos apdorojimo etapas ji atlieka ir operatyvinę funkciją iš trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę atmintį jos apimtis neribota Trumpalaikė atmintis yra dinamiškas mneminės veiklos komponentas o ilgalaikė atmintis - konservatyvus Trumpalaikės ir ilgalaikės atminties procesai sud nedalomą vienovę Užmiršimu vadinamas atminties procesas dėl kurios suvoktos ir užkoduotos informacijos individas negali atsiminti9 Dėmesys Jo rūšys ypatybės ir veiksniai Individualūs dėmesio skirtumaiDėmesys Dėmesio rūšys Filtracijos susitelkimo f-jas vykdo dėmesys - savitas individo nervų sist mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą taip galima apibūdinti žm ir gyvūnų dėmesį Tai į ką sutelkiamas dėmesys vad dėmesio objektu o kas supa dėmesio objektą laike ir erdvėje vad dėmesio fonu Dėmesio objektas nuolat keičiasi Pgl platumą dėmesys skirstomas į selektyvų ir paskirstytą Selektyvus - kai sąmonė nukreipta į vienos rūšies veiklą ar informaciją o paskirstytas kai į du ar daugiau Dėmesio objektu gali būti išorės ar organizmo pokyčių sukelti jutimo ir suvokimo reiškiniai atminties vaizdiniai mintys protiniai veiksmai emocinės reakcijos bei motoriniai veiksmai Pgl šias pasireiškimo sritis dėmesys skirstomas į sensorinį motorinį emocinį intelektualinį Sensorinis dėmesys dar skirstomas į regimąjį girdimąjį lytėjimo ir interocepcinį Pgl išankstinį dėmesio krypties pasirinkimą ir valingą susikaupimo palaikymą dėmesys skirstomas į nevalingas dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į objektą be išankstinio ketinimo išskirti jį arba jo elementus iš aplinkos šis dėmesys dar vad refleksiniu dėmesiu Valingas dėmesys iš anksto numatytas ir valios palaikomas dėmesio objekto išsiskyrimas iš aplinkos Valingo dėmesio objektai skirstomi į 2 rūšis vidinis dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į vidaus pasaulio įvykius Išorinio dėmesio objektai lokalizuoti išorėje Išorinis ir vidinis dėmesys vienas kitą slopina todėl dėmesys dar skirstomas individualus dėmesys - tai atskiro individo sąmonės nukreipimas į kokį nors daiktą ar veiklą Grupinis dėmesys - tai kelių individų sąmonės nukreipimas į bendrą veiklą Kolektyvinis dėmesys - tai ištiso kolektyvo sąmonės sutelkimas bendrai veiklaiDėmesio ypatybės Individulaus dėmesio skirtumai Dėmesio ypatybė - tai bendriausias jo pasireiškimas įv psichinės veiklos srityse bruožas Pagr dėmesio ypatybės yra 2 platumas perkėlimas intensyvumas patvarumas atsparumas triukšmui ir svyravimui Skiriasi žmonių dėmesio svyravimai selektyvumas intensyvumas ir atsparumas triukšmui Skiriamos 3 išsiblaškymo atmainos tikrasis išsiblaškymas - tai pastovus besugebėjimas ilgai

nesusikaupti ir atsispirti pašaliniam triukšmui dėl nervinių procesų silpnumo ir nepusiausvyrumo Laikinasis išsiblaškymas - tai grįžtamasis dėmesio susilpnėjimas dėl nuovargio mieguistumo arba labai stripraus emocinio susijaudinimo Pseudo išsiblaškymas - tai dėmesio susilpnėjimas vienų objektų ar įvykių atžvilgiu dėl stipraus jo susitelkimo į kitus (dar vad mokslininkų išsiblaškymu)10 Bendrasis vaizduotės apibūdinimas Vaizduotės rūšys ir vaizdinių pertvarkymo būdai Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas11 Eriksono psichosocialinė asmenybės raidos teorija ir jos taikymas mokymo procese12 Intelekto samprata Intelekto raidaIntelektas ndash tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Pagr intelekto bruožai sugebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas (idėjas dėsnius simbolius) nei įgusti naudotis konkrečiais dalykais (mech įrankiais sensorine veikla) sugebėjimas spręsti problemas ndash orientuotis naujose situacijose o ne tik panaudoti gerai išmėgintus reagavimo į įprastas situacijas būdus sugebėjimas išmokti ypač išmokti ir panaudoti žodžiais ir kitais simboliais reiškiamas abstrakcijas J Piaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo proc Jis intelekto raidą suskirstė į 4 stadijas 1 Sensomotorinė stadija ( nuo gimiki 2m) Susidaro pagrindas atsirasti sudėtingesnei veiklai2 Priešoperacinė stadija ( nuo 2m iki 7m) Vaikų mąstymas nerišlus sąvokų požiūriu Vaikai dar nesugeba mąstyti operacijomis jie dar negali savo psichikoje perdirbti inf ir manipuliuoti pasauliu neturi simbolių simbolių sist įgalinančios abstrakčiai logiškai mąstyti 3 Dalis šių sugebėjimų atsiranda konkrečių operacijų stad (nuo 7 iki 11m) 4 Formalių operacijų stadija ( nuo 11 iki 14m ) L Vygotskis teigė kad pažinimo plėtotei ypač svarbi socaplinka Jo programuojamas tiesioginis mokymas reikalauja suprasti ką vaikas gali nuveikti vienas ir ką išmanančio mokytojo vadovaujamas Skirtumas tarp šių dviejų veiklos lygmenų vadinamas artimiausios plėtros sritimi Norint paskatinti vaiko pažinimo plėtotę reikia nustatyti srities kurioje galima dirbti ribas Jis teigė jog mokymas yra geras tik tada kai jis pralenkia vystymąsi13 Vaiko ir paauglio psichosocialinės raidos palyginimas14 Paauglio ir jaunuolio psichosocialinis raidos palyginimasĮvairūs psichologiniai požiūriai į moralės raidąMokymosi motyvacija jos rūšys Žadinimo būdaiHumanistinės psichologijos pažiūros į asmenybės ugdymąPsichologinis grupės apibūdinimas Grupių rūšys Asmenybė ir grupė Grupės darnaGrupė ndash tai organizuota žm sistema turinti bendrus tikslus ir uždavinius Žm grupėse formuojami tarpasmeniniai santykiai Gr nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Vaikų gr svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai susikuria patys ir jų laikosi Pajuoka erzinimas stipriai veikia vaiką jis keičia savo elgesį kad pritaptų prie gr Svarbi ir vaiko išvaizda apranga ir tt Atstūmimą ar pripažinimą gali lemti soc įgūdžiai vaikas kuris nemoka lengvai bendrauti pradėti draugauti sunkiai priimamas į gr Vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavy konfliktuodami Grupė gali daryti tiek teigiamą tiek neigiamą įtaką individui (vaikas gali daryti nusikaltimus vartoti alkoholį kad pritaptų) Statusas ndash grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip jį vertina kiti gr nariai Statusų hierarchija ndash grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žm grupėje yra jos lyderis Kitoje pusėje gr atstumtieji Tai nepopuliarūs asmenys bet grupėje gali būti juos remiančių žm Tarpinę padėtį užima vid statuso žm Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl gr nariai siekia aukštesnio statuso ar bent jau išlaikyti turimą Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žem statusą turinčių pastangomis pagerinti savo statusą Tai suprantama kaip statusų hierarchijos pažeidimas Tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žm ką nors veikia elgiasi kaip kokios nors gr narys ty atlieka kokį nors socialinį vaidmenį Emoc sutikimas kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Vaidmens atlikimas ndash nebūtina veikla Kuo ilgiau žm gyvena tuo daugiau soc vaidmenų jam tenka atlikti (vaikas vyras tėvas senelis ir kt) Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žm dalyvavimas daugelyje gr keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Vaidmenis žm interpretuoja savaip Tai atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaidaGrupės Grupių rūšys ir raidos stadijos Žm grupės - ty tam tikra bendrija kurios narius jungia koks nors bendras požiūris gali būt bendra veikla tikslas bendri interesai Grupėje susiklosto tam tikri tarpasmeniniai santykiai Gr yra labai įv skirstomos vienas iš jų sąlyginės gr ir realios gr Sąlyginės - sudaromos loginio mąstymo būdu pgl tam tikras aplinkybes Jos gali būti skiriamos pgl tautybę amžių profesiją Jos nariai gali vienas kito nepažinti Realios - kurių nariai veikia tuo pačiu metu bendroje erdvėje ir turi vienokių ar kitokių tarpusavio santykių (šeima

studentų gr) Pgl grupes sudarančių asmenų skaičių skiriamos makro- ir mikrogrupės Makro- (pati didžiausia) žmonija kuri turi bendrų ypatybių Soc psich tiria makro gr poreikius interesus pamėgdžiojimą įtaigos reiškinius vyraujančius santykius Makrogr būdinga 1tarpasmeninių (betarpiškų) santykių nebuvimas 2 narių nekontaktiškumas Mikro- kurias sudaro nedidelis sk individų jų nariai turi daugiau ar mažiau bendrus veikimo tikslus ir tiesioginius kontaktus (šeima mokyklos kl) Ypatybės 1 autonomija 2 grupės narių tarpusavio kontrolė 3 savarankiškumas 4 konformizmas 5 homogeniškumas 6 santykių intymumas 7 stabilumas Pgl gr-ėje susidarančių jos narių santykių pobūdį formalios ir neformalios Formalios - yra sudar aukštesnių institucijų kur vyrauja formalūs dalykiniai santykiai vaidmenys Neformalios - susidaro specialiai neorganizuojant psichologinės motyvacijos pagrindu Klikos - vad mikrogr neturinčios visuomeninio tikslo padėties visuomenėje oficialių veikimo taisyklių tačiau griežtai reguliuojančios savo narių elgseną savo viduje susidariusiais papročiais ir moralinėmis normomis Referentinė gr - vad asmenybei reikšmingiausia Tai gr į kurią orientuojamasi veikiant kuri imama etalonu vertinant savo padėtį kurios nariu žmog nori tapti kurios vertybės yra priimamos kaip teisingos Stigmatizuotos gr - kurių kt žmonės šalinasi dėl įv priežasčių ( serga ligomis) Prestižinė -jei savo gr žmogus labai vertina dalyvavimas tokioje gr didina prestižą Socialinė kategorizacija - žmonių suvokimas ir vertinimas pgl tai kokiai gr jie priklauso žmogui priskiriama ir tam tikra vertė priklausomai nuo to kokios gr narys yra Gr raidos stadijos - kiekviena gr kintantis reiškinys atsiranda praeina tam tikrus vystymosi etapus pasiekia aukščiausią org lygį ir gali išnykti Pačioje pradinėje formavimosi stad vad - asociacija Ji neturi tiksliai apibrėžtų tikslų nėra susiklosę nei dalykiniai nei neformalūs santykiai bet yra prielaidos jiems atsirasti Kartu veikiant tarp jos narių visa tai atsiranda grupė įgyja konkretumą ir autonomiją tos asociacijos palaipsniui virsta korporacija- kurioje atskirų jos narių tikslai yra panašūs ar sutampa tačiau jų nesiekiama bendrai Aukščiausia organizacijos lygio grupė kurios nariai turi bendrus tikslus ir jų siekiama bendrai - bendruomenė (komanda)Psichologinės gr klimatas darnumas jo rūšys Psich klimatu (atmosfera) vad bendrą grupės emocinę būseną susiklosčiusią dėl darbo sąlygų ir tarpasmeninių santykių Vienose gr žmonės gali jausti vidinį pasitenkinimą būti saugūs o kitose atvirkščiai Tai priklauso nuo vadovavimo vadovo asmenybės Blogesnė atmosfera buvo liberalaus lyderiavimo atveju nes blogiau dirbama situacija priminė neatsakingą žaidimą o ne darbo procesą Geresnė situacija demokratinio lyder atveju - geriau dirba pagerėja kūrybiškumas santykiai gr nuoširdesni Darbo rezultat mažesni nei autoritarinio lyder atveju Jame siekiamas santykių priešiškumas paklusnumas ir pataikavimas Grupėse kaupiasi nepasitenkinimas įtampa kuri išsilieja ant nekaltų silpnesnių narių Darnumas - tai teigiama ir kognityvinė grupės asmenų tarpusavio sąveika Trys pagr suderinamumo rūšys 1 Psichologinis suderin - tai gr narių suderinam temperamento atžvilgiu psichomotorinių r-jų dėmesio nustatymo atžvilgiu 2 Socialinis - jis priklauso nuo asmenų sugebėjimo atlikti savo vadmenis grupėje nuo savęs įvertinimo charakt panašumų ir skirtumų 3 Socialinisndashvertybinis - remiasi vertybinių orentacijų nuostatų panašumu Jei yra dideli vertybinių nuostatų skirtumai kyla konfliktas Psichologinio suderinamumo svarba išryškėja tais atvejais kai mažai grupei reikia ilgai dirbti izoliuotai

Socialiniai vaidmenys vaidmens rūšys atlikimo stadijos Vaidmenų konfliktai Socialinisstatusas Statusų hierarchija grupėjeGrupės nariai būna pasiskirstę darbą pgl tam tikras profesijas pasiskirstę valdžią Šis pasiskirst būdingas atskiroms grupėms ir visai visuomenei Kiekvienas individas užima tam tikrą f-nę vietą tam tikrą poziciją Pozicija - tai terminas kuriuo žymima asmens vieta soc santykių sistemoje Pozicija laikoma sūnaus motinos moksleivio studento f-nės vietos Asmuo užimantis tam tikrą poziciją turi atlikti tam tikras f-jas tam tikrą vaidmenį Vaidmuo - tai tipiška elgesio sistema susiformavusi visuomenėje tam tikrai f-jai atlikti skiriami 4 pagr vaidmens aspektai 1 Keliama visa eilė reikalavimų tai vad roliniu (vaidmens) laikymu Visuomenė instrukcijomis reikalavimais moralinėmis normomis papročiais elgesio standartais tarsi nurodo ką turi daryti šią poziciją užimantis žmogus (gydytojas- gydyti mokinys - mokytis) 2 Supratimas - kiek tam tikrą poziciją užimantis žmogus supranta ką jis turi daryti Savo vaidmens supratimas gali sutapti su tuo supratimu Kuris susijęs ir visuomenėje gali ir nesutapti 3 Vaidmens priėmimas - tai emocinis sutikimas su tuo kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas Vaidmens atmetimas priešingas priėmimui pvz 16-metis nepriima to vaidmens 4 Vaidmens atlikimas Savęs pateikimas - tai elgesio būdas kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam kad atitiktume sąvajį aš kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenį kad galėtume kontroliuoti kitų požiūrį į mus Įspūdžio kūrimas - suprantamas kaip sąmoningas ar nesąmon procesas kurio metu asmuo elgiasi viešumoje kitaip kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitnkantį įvaizdįAš vaizdas ir savęs vertinimas Savęs vertinimo formavimasis

Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas padeda susidaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo ldquoAšrdquo vaizdą kurio komponentai yra šie Savo individualybės vaizdinys Santykiška interesų polinkių ir vertybinių orientacijų vienovė Atitinkamas savęs vertinimas ir savigarba Savigarba yra gero psichologinio prisitaikymo asmeninės laimės ir efektyvaus funkcionavimo tiek vaikystėje tiek suaugus sąlyga Daugelio ikimokyklinio amž vaikų savigarbos lygis yra gana aukštas jie tiki kad pasieks norimą tikslą Save blogai vertinantys - vengia pareikšti nuomonę kad nesukeltų pajuokos dažniau klausosi ldquoAšrdquo vaizdas l priklauso nuo jo patirties įgyjamos namie nuo pačių tėvų identifikacijos sėkmingumo Pradėjęs formuotis vaikystėje jis nuolat kinta ldquoAšrdquo vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius ypatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks jo saviauklos idealas (idealusis ldquoašrdquo)Aš ndash vaizdas - nuostatų į save visuma Aš - vaizdo komponentai ir lygiai Aš vaizdas skiriamas 1 Realusis Aš - tai toks koks esu dabar 2 Idealusis Aš - koks norėčiau būti 3 Parodomasis Aš - toks Aš kurį rodau kitiems kokį Aš norėčiau matyti Save kitų akimis Realusis ir parodomasis aš dažniausiai nesutampa 4 Veidrodinis - tie vaizdiniai apie save kurie pagrįsti kitų žmonių nuomone Autokoncepcija ndash ty vaizdinių apie save visuma visuma nuostatų savęs paties atžvilgiu 3 svarbiausi komponentai 1 Kognityvinis komp - ty žinios apie save Pirmiausia žodžiais bandoma išreikšti pagr savo charakteristikas jų daug Priskiriamos - atitinkamo vaidmens psichologinės fizinės gyvenimo tikslų apibūdinimas turtinė ir soc padėtis Tai galima apibūdinti kaip aš vaizdą Šios visos charakteristikos nėra vienareikšmės jos nėra vienodai svarbios Paprastai jos išsidėsto tam tikra charakteristine struktūra priklausomai nuo situacijos gyvenimo patyrimo 2 Emocinis vertinantis komp - dažnai žmonės nepatvirtina mumyse esančių savybių kurias priskiriame sau Dauguma vertinimų remiasi stereotipais kurie vyrauja toje kultūroje 3 Elgesio komp - dažnai nuostatos išreiškiamos elgesiuSavęs vertinimas Žmogus vertina ne vien kitus Jis vertina ir patį save Taigi žmogus pats sau tampa pažinimo objektu Bendraudami su kitais žmonės nori būti patrauklūs sąmojingi geranoriški Tą siekimą būti geresniam pavadinkime idealiuoju AŠ Į jį mes orentuojamės O tokį save kokie iš tikrųjų esme pavadinkime faktiškuoju AŠ Paprastai tarp šių dviejų aš esti ribotumas o idealas išlieka savotišku akstinu tobulėti Idealas ir tikrovė skiriasi Atrasime žmonių kuriems jų idealusis ir faktiškasis AŠ sutampa arba yra vienas prie kito priartėję Tikriausiai tas žmogus pasidarė nekritiškas sau neigdamas bent kai kuriuos savo trūkumus o tai gali apsunkinti bendravimą Galimas ir kitas kraštutinumas Žmogus pernelyg hiperbolizuoja faktiškojo ir idealiojo AŠ skirtumą Patirtos nesėkmės sukelia pasitikėjimą savimi ir baimindamasis žmogus kartais pats atitolina prasmingo tikslo siekimą Apie save patį žmogus susidaro nuomonę remdamasis tuo kaip kiti žmonės jį vertina ir kaip su juo elgiasi Kitų nuomonė ndash tarsi veidrodis kuriame regi pats save Šiuo atveju žmogus pamato save tokį kokį jį mato kiti Ši aplinkybė itin svarbi normaliam asmenybės vystymuisiTam tikros žinios apie save yra vadinamos savęs vertinimo veiksniais jų visuma sudaro savotišką sistemą lemiančią mūsų savosios vertės lygį Savęs vertinime vienas kuris nors veiksnys yra pagrindinis dominuojantis kiti ndash tarsi savotiškas fonas Svarbu bendrauti su kitais žmonėmis Juk to kuo manome esą svarbūs ir už ką derėtų mus girti kiti žmonės gali nepastebėti Dabar savęs vertinime itin pabrėžiamas intelekto vaidmuo stengiamasi didinti savąją vertę mažiau reikšmės teikiant dvasinėms savybėms doroviniams jausmams Beje vertinant kitą žmogų jo intelektas dažniausiai menkinamas Pasirodyti kad esi mažesnio ar nepakankamo intelekto yra labiau pavojinga už kitas nesėkmes Jei žmogus bendraudamas su kitu akcentuoja demonstruoja savo intelekto pranašumą pašnekovas pasijunta nesaugus Jis irgi nori atrodyti ne prastesnis Prasideda varžybos o tada sunkiau pastebėti ir pastiprinti kito žmogaus gerąsias savybes atvirkščiai - stengiamasi jas nuvertinti Intelekto veiksnys savęs vertinime dažniausiai demonstruojamas todėl kad gali sukelti greičiausią efektą Didybės manija ndash specifinis psichiatrijos terminas žymintis patologinę asmenybės būseną Kasdieniame gyvenime paprastai juo norima pasakyti kad žmogus išpuikęs tuščiagarbis Dažnai vartojama ir komplekso sąvoka Dažnai kito žmogaus kompleksu vadiname tai kas mums jo elgesyje nesuprantama kas mūsų nuomone nukrypsta nuo bendrų elgesio normų Psichologine prasme kompleksas yra neįgyvendintas esminis žmogaus noras poreikis nuslopintas ir išstumtas į pasąmonę Žmogus turintis menkavertiškumo kompleksą sąmoningai ar nesąmoningai darys viską kad atgautų tariamai prarastą vertę kad pabrėžtų savo pranašumą Ikimokyklinukas save vertina taip kaip yra kitų vertinamas netgi kalba apie save trečiuoju asmeniu ldquoPetriukas nori ldquo ldquoPetriukas geras ldquo Tikrasis savęs pažinimas prasideda tik paauglystėje Tada itin svarbūs pasidaro klausimai ldquokas aš rdquo ldquokokia klasės draugų nuomonė apie maneldquo Pagrindinė grupė kurioje formuojasi žmogaus savęs vertinimas yra šeima Juk joje pradedamas vertinti kiekvienas vaiko poelgis Nuo tų vertinimų labai priklauso kaip toliau vystysis asmenybė Ypač svarbu vaikų skaičius šeimoje Vienturtis šeimoje tampa privilegijuotu asmeniu Vaikui visai nesunku susidaryti apie save puikią nuomonę Toks savęs pažinimas yra

vienpusis Tėvai dažnai išsprendžia pagrindinius vaiko sunkumus problemas jis gyvena tarsi šiltnamyje Mažėja tokio žmogaus atsakomybės jausmas savikritiškumas

Socialinės nuostatos jų rūšysSocialinės nuostatos Jų struktūra f-jos formavimosi būdai Ty žmogaus pasirengimas vienaip ar kitaip elgtis vertinti numatyti situaciją Nuostatos nėra įgimtos formuojasi kaupiantis patyrimui Nuostata tam tikro žmogaus atžvilgiu yra teigiama ar neigiama Pvz sveika valgyt tik tam tikrą maistą Nuostatos yra pakankamai pastovios ne taip lengvai keičiamos Ypač sunku teigiamą keisti į neigiamą Nuostatų formavimosi būdai 1 Pamėgdžiojimas ndash ty samoningas kitų žmonių elgesio kopijavimas labiausiai pamėgdžiojamas vyresnio amžiaus žmogaus elgesys (pvz tėvų aukštesnio soc statuso elgesys labiau kompetetingas asmenuo) 2 Identifikavimas ndash ty sąmoningas kitų žmonių kopijavimas (paauglystėje merginos kopijuoja vyresnių elgesį) 3 Mokymas - kai asmenybė gauna iš kitų tam tikrą inf-ją kurioje nurodoma kokia nuostata pageidautina kokia ne kas gražu kas ne Inf-ją mums perduoda kiti asmenys bet išmokimas nuostatų priėmimas yra individualus dalykas kuris priklauso nuo konkrečių individo savybių Nuostatos dažn būna įsisavintos bet gali būt ir ne (neįsisavinta - rytais su visais sveikintis nepriklausomai ar tam žm tai patinka) Nuostat gali keistis gavus kažkokią tai naują inf-ją Nuostat labai susiję su konkrečiu elgesiu Mūsų nuostata įtakoja elgesį elgesys savo ruožtu įtakoja nuostatų formavimąsiKonfliktai jų rūšys Konfliktų sprendimo galimybėsKonfliktas tai priešingų pažiūrų interesų emocijų susidūrimas atsiradęs žm sprendžiant socialinio ar asmeninio pobūdžio klausimus Jis ne visada neigiamas reiškinys Kai nuomonės liečia svarbius veiklos tikslus jis padeda rasti prasmingą sprendimą Tai produktyvus konstruktyvus konfliktas Jis stiprina socialinį aktyvumą Neigiamais konfliktais laikomi nesutarimai tarp asmens ir grupės mokytojo ir mok ir pan Konfliktai paprastai kyla tada kai paliečiamas kolektyvo ar asmenybės soc statusas materialiniai ir dvasiniai interesai asmenybės orumas ir pan Konfliktų priežastys gali būti objektyvios (pvz užduočių neįvykdymas dėl rimtų kliūčių) ir subjektyvios susijusios su žm elgesio ar charakterio trūkumais tingumu nedrausmingumu išpuikimu ir kt Konfliktai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai Jie gali būti sprendžiami pedagoginiu ir administraciniu būdais Pedagoginio konfliktų sprendimo pagr būdas yra įtikinimas Klystančiąjai arba abiems pusėms padedama suvokti objektyvią tiesą ir įtikinti konfliktų motyvų nepagrįstumu Sunkiau konfliktą likviduoti tada kai jo priežastys yra gr narių elgesio ar charakterio trūkumai Jei įtikinimo metodas neefektyvus gr nariui keliamas ultimatumas keisti savo elgesį kitaip gr su juo nebendraus Administracinis konfliktų likvidavimo būdas gali būti perkėlimas į kitą kolektyvą Kiti konfliktų sprendimo būdai konflikto vengimas kova kompromisas konflikto sušvelninimas problemų sprendimasKonfliktai jų rūšys Konflikto sprendimo strategijos Konfliktai gali būt labai įv Juos tiria ne tik soc psich bet ir filos logika teisė medicina sociologija Konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp 2 ar daugiau šalių kurios turi priešingas nuostatas skirtingus veikimo tikslus ar skirtingas vertybes Svarbiausios 5 rūšys 1 Vidinis asmenybės konflikt (vid motyvų konflikt) Ty žmogus turi pasirinkti vieną iš alternatyvų tarp troškimų motyvų ir galimybių 2 taspasmeniniai konfliktai - jų šaltinis yra santykiai tarp 2 ar daugiau gr narių Pvz gali būti konfliktai tarp vyro ir žmonos dėl emocinių skirtumų tarp kokios nors įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo siekiant lyderio pozicijos ir pan 3 asmenybės ir gr konfliktai - atsiranda dėl gr spaudimo asmenybei ar asmenybės priešgrupinės veiklos 4 tarpgrupiniai konf - dėl prieštaravimų tarp in- ir autgrupių dėl skirtingų tikslų 5 soc konflikt - iškyla tarp asmenų ar gr dėl bendrų visuomenės nuostatų ar veiksmų spaudimo (ekonominė krizė svetimos kultūros invazija religinė prievarta ir pan) Sprendimo strategijos 1 Vidinis konflikto nuslopinimas - konfliktą stabdo aukštesnio statuso žmonės valdžia jėgos struktūros Problema neišsprendžiama tik nuslopinama 2 Konf užglostymas - tai nenoras spręsti konfliktą Atisakoma savo pozicijų savo požiūrio vardan ldquogerųrdquo santykių 3 Konf vengimas - labai gilios konflikto vengimo tendencijos Konfliktas slepiamas nuo saves paties Čia įsijungia žmogaus gynybiniai mechanizmai kurie pateisina jo elgesį Problemos vengimas ilgainiui gali tapti asmenybės bruožu 4 Kompromiso strateg - iš visų minėtų sprendimo būdų yra konstruktyviausia šiuo atveju oponentai atsisako kai kurių dalykų vardan bendro sutarimo Konkurencija - pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus kitai pusei primetamas sau palankus sprendimasŽmonių tarpusavio suvokimo psichologiniai dėsningumaiVerbalinis ir neverbalinis bendravimas Socialinis atstumasIšmokimo ir vertinimo psichologijos problemos

1PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI TYRIMŲ METODŲ KLASIFIKACIJA

Metodas - veikimo būdas tikslingų veiksmų ir priemonių visuma Kiekvienas mokslas tam tikrais metodais tiria objektą Metodu vad veiksmų visuma ir konkretus tikslo siekimo būdas Stebėjimu laikomas toks metodas kai tyrėjas nekeisdamas sąlygų sistemingai reguliuoja ir aprašo natūraliai vykstančius reiškinius Ty organizuotas tikslingas tam tikrų reiškinių suvokimas Tyrėjas nesikiša į įvykių eigą ir stebimasis nejunta kad yra stebimas1)išprovokuotas stebėjimas - situacijos sudaromos natūralioje aplinkoje ir yra panašios į natūralias2)įjungiamasis - stebint grupę tampama nariu kad natūralios elgsenos stebėjimo metu būtų gauti efektyvūs empiriniai duomenys tyrėjas t apmąstyti a) numatyti į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną b) kadangi stebėtojo galimybės ribotos tai stebėjimai organizuojami remiantis imčių principu tystebimi tam tikri elgsenos fragmentai Dažniausiai laikoma laiko imčių technika-būdinga kad elgsena stebima trumpais laiko tarpais įvykio imčių tech kai domina tam tikros elgesio apraiškos (agresija ir kt) c) tiksli faktų registracijaStebėjimas kontroliuojamas sąlygomis Šis būdas įgalina tą patį individą stebėti keletą kartų Tam gb naudojami prietaisaiApklausa - tai toks būdas kai tiriamasis žodžiu ar raštu tatsakyti į pateiktus klausimus Uždari klausimai-reikalauja rinktis atsakymą iš 2 ar daugiau alternatyvų Atviri klausimai - atsakymas formuluojamas laisvai Pokalbis ir interviu tai sąvokos taikomos žodiniai tiriamųjų apklausai žymėti Pokalbis yra standartizuotas (kai klausimai pateikiami griežtai laikantis tvarkos) ir nestandartizuotas (pateikiami atviri dažnai netiesioginiai klausimai) Žodinės apklausos metu tyėjas tiesiogiai bendrauja su tiriamuoju Anketos tai klausiamiems pritaikytas apklausos būdas Skirta masiniams tyrimams Į kl atsakoma raštu Klinikinis - tiriamajam pateikiama užduotis kurią atlikdamas aiškina savo veiksmusTestavimas - tai standartizuotos užduotys iš kurių atlikimo rezultatų sprendžiama apie tam tikrą psichinių funkcijų asmens ypatybių išsivystymo laipsnį ir būklę Klausimai sudaromi pagal tam tikrus požymius pvzamžių išsilavinimą ir panEksperimentas-gali būti laboratorinis ir natūralus Tai reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant sudarant ir keičiant sąlygas Koreliaciniai tyrimai-tai tokie tyrimai kai statistiniais metodais įvertinamas ryšys tarp tam tikrų duomenų2 PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS BIHEVIORIZMAS GEŠTALTPSICHOLOGIJA PSICHOANALIZĖ KOGNITYVINĖ IR HUMANISTINĖ PSUCHOLOGIJABihevioristai stengėsi pašalinti barjerą skyrusį klasikinę eksperimentinę psich nuo gyvūnų tyrimų Jie nelaikė sąmonės psich objektu ir tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulą S (stimulas)- R(reakcija) Jie nekreipė dėmesio į tai kad žmreakciją į stimulus ir situacijas daugiausia reiškėsi ne judesiais kad tai verbalinė prasminė reakcija DžVolsonas teigė jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Geštalpsichologiios sąvokų sistema susiformavimo tiriant ir nagrinėjant pirmiausia suvokimo procesus Iš pradžių geštalp suvokimo procesus tyrė vartodami beveik išimtinai dvimates geometrines figūras Jie padarė išvadą kad suvokimo procesas - tai regėjimo lauko pertvarkymas įbdquogerą pavidalą atitinkantį vidines organizmo tendencijas VKeleris tirdamas beždžionių suvokimą ir intelektą pastebėjo kad beždžionė sudūrusi kelias lazdas suvokia šių lazdų erdvės santykių pasikeitimą ir suvokia kad tokį naują įrankį galima panaudoti maistui pasiektiŠiai teorijai atsirasti pagrindo davė naujos gamtos mokslų idėjos Jie praturtino suvokimo mąstymo ir asmenybės psich bet kaip bendroji psichji turėjo tam tikrų principinių trūkumų fizsistemų dėsningumus taikė psichiniams reiškiniams aiškinti ignoravo praktinės žmsąveikos su išoriniu pasauliu reikšmę psichinių procesų formavimuisi individo aktyvumo reikšmę mąstymuiŽmpotraukius poreikius ir emocijas ėmė tirti XIX aatsiradusi psichoanalizės teorija Jos atsiradimas susijęs su ZFroidu Pagal jį žmogaus psichika susideda iš 3 lygių pasąmonės priešsąmonės ir sąmonės Sąmonė yra labai nedidelė psichikos dalis kurią žmogus gali kontroliuoti Priešsąmonė - joje yra informacija kurią galima pervesti į sąmonės lygį Pati didžiausia psichikos dalis yra pasąmonė Visi 3 šie psichikos lygiai reiškiasi visoje asmenybėje Asmenybėje skiriami 3 teoriniai komponentai ego (aš) id super ego Pačiame giliausiame pasąmonės sluoksnyje glūdi struktūra kurią Froidas pavadino id typasąmonės energijos šaltinis Joje nėra nieko kas paklustų logikai ir apie id galima sužinoti per sapnus Aukštesnėje pakopoje yra ego struktūra Ego veikia remdamasis realybe pagal tai koks pasaulis yra ištikrųjų o ne kokio norėtų Id Ego dėka žmogus poreikius derina su visuomenės normomis Super ego - visuomenės normos ir taisyklės Jis susideda iš sąžinės ir ego idealo Pasak froidistų psichikos gelmėse glūdintys nesąmoningi potraukiai yra svarbiausi žmveiklos atskiras jo kūrybos šaltinis ir motyvas Kapitalistiniame pasaulyje pokario metais pailgėjęs susvetimėjimas ir naujų dvasios vertybių ieškojimas padėjo atsirasti vadinamajai humanistinei psich Susijusi su amerikiečiu KRogers Pasak jo kiekvieno individo tikslas - tapti harmoningu žmogumi Jis ištiria ypatybes kurios būdingos harmoningam žmogui1)atvirumas patyrimui tai reiškia kad žmogus suvokia ir priima tai kas vyksta su juo greta jo (gyvena tikroviškame o ne įsivaizduojamame pasaulyje)2)pasitikėjimas savo organizmu - žmogus tarsi atranda kad organizmas padeda rasti ir priimti tinkamiausius elgesio būdus tada žmogus pradeda mažiau bijoti savo emocijų reakcijų pasitiki savo jausmais iš

daugelio galimybių pasirenka tinkamiausius sprendimus3)Vidinė orientacija vertinant Priimdamas sprendimus vertindamas žmogus geba remtis pačiu savimi Supranta kad vertinimo šaltinis glūdijame pačiame Ir vis mažiau žmogus dairosi į aplinką aplinkinius neieško kitų patvirtinimų ar neigimų Tampa atsakingas už savo poelgius ir brandą 4)orientacija į procesą o ne į produktą Žmogus Įsisąmonina kad jo raida yra nepabaigiamas procesas Supranta kad žmogus dinamiškas atsisako lūkesčių pasiekti kokį tai apibrėžtą savo galutinį rezultatą Humanistinė psichėmė gilintis į savojo aš ir savo egzistavimo pažinimą Kai žmatrodo kad jo elgsena neatitinka susidarytos pažiūros į save tada atsiranda įtampa ir menkavertiškumo jausmas Negalint patenkinti savo pagrindinių poreikių ar išgyvenant konfliktus su aplinka ar su avimi gali kilti neurozės ir psichozės Pastaruoju metu išpopuliarėjo kognityvinė psich Ji atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšium su plačiai pasklidusiomis ir praktiškai taikomomis kibernetinėmis idėjomis su skaičiavimo mašinų konstravimu ir tobulinimu Psichologai vėl ėmė gilintis į psich Suvokimo dėmesio atminties ir mąstymo procesus į kalbos struktūrą jų mechanizmus galima vadinti neomentalizmu Ši teorija mažai domisi žmaktyvumo ir veiklos klausimais poreikių ir motyvacijos prblemomis3BENDRAVIMASEMOCINIS IR KOMUNIKACINIS BENDRAVIMO ASPEKTAI BENDRAVIMAS IR SĄVEIKAPoreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių egzistencinių poreikių Poreikių hierarchijoje jis užima trečiąją vietą po fiziologinių ir saugos poreikių Oltmeno tvirtinimu bendravimo poreikis veikia dialektiškai ir apima atvirumo kitiems ir užsidarymo užsisklendimo nuo jų priešybę Kiekviena iš šių būsenų sudaro vieną iš dviejų šio dialektinio ryšio polių Šiaip jau šie poliai veikia kaip sistema nei vienam iš jų visiškai nedominuojant Žmogaus bendravimo poreikį išreiškia judėjimas tarp šių dviejų polių žmogus tam tikrą laiką jautęsis komfortabiliai atsiribojęs ir užsisklendęs laikui bėgant yra linkęs judėti priešingybės link Oukonoro ir Rouzenblado tvirtinimu priešingai bendravimo poreikis paremtas pusiausvyros principu Žmogus siekia palaikyti optimalų socialinių kontaktų mastą Nukrypimai nuo šio optimalaus masto verčia žmogų plėsti arba siaurinti kontaktuskad atstatytų tą optimalų mastą Pvzjei žmogus patiria per daug (jo manymu) kontaktų jis ieško vienumos kad atstatytų optimalų bendravimąEmocinis bendravimo aspektas Giluminė bendravimo prasmė - emocinis ryšio su partneriu užmezgimas ir palaikymas Galimas dvejopas reagavimas į partnerį į jo problemą kognityvinis (mąstymo) ir emocinis Vienais atvejais mums labiau reikia asmens kuris padėtų dalykiškai išanalizuoti mūsų problemą kitais atvejais norime ne išmintingo patarimo bet emocinės paramos Emocinė parama vadinama empatija - įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną išgyvenimu to ką jaučia kitas žmogus 1-oji empatijos fazė supratimas - dar ne emocija bet partnerio emocinės būsenos atpažinimas jos identifikacija 2-oji empatijos fazė -jausmo išgyvenimas Ty išgyvenimas tokio jausmo kuris tuo momentu apėmęs partnerį 3-oji empatijos fazė ndashjausmo perdavimas Svarbiausia čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Bendravimas ir sąveika Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai Vadinasi žmonės sąveikauja Tiesiogiai ar netiesiogiai Kitų žmonių įtaką mes visados jaučiame nesvarbu ar mums tai patinka ar ne Kiekviena asmenybė turi savo socialinį tinklą Socialiniame tinkle asmuo (P) yra centrinis elementas Jis yra abipusiais ryšiais susijęs su jam reikšmingais asmenimis motina tėvu broliu seserim - taip pat tarpusavy susijusiais Tai pirminis tinklas Jį sudarantys žmonės savo ruožtu turi ryšių su kitais žmonėmisVadinasi jis tas asmuo su kitais žmonėmis turi ryšį Kartu tas asmuo yra dalis kitų žmonių santykių sistemos Taip žmonės daro poveikį vieni kitiems sąveikauja Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos dalis pakitimai kurioje nors vienoje jos dalyje paveikia visą sistemą sutrikdo pusiausvyrą Tp pusiausvirą pažeisti gali narių būsenos krizės ar šiaip kitokie reikšmingi įvykiai ar nutikimai Mūsų drabai sėkmės bei nesėkmės liečia ne tik mus pačius bet ir kitus mūsų socialinio tinklo elementus Socialiniai tinklai atlieka ne vieną funkciją - paremiamąją blokuojamąją neutraliąją ir kt Asmenys tinkle turi įvairius vaidmenis Kuo daugiau žmonių tinkle tuo didesnė paramos tikimybė Deja dažnai senų paliegusių žmonių socialiniai tinklai yra maži Kai tinkle mažai žmonių jie būna perkrauti socialiniais vaidmenimis Du asmenys gali tik turėti iliuziją kad jie bendrauja dviese Jiems nepavyktų pabėgti nuo savųjų sistemos įtakos4ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERAEMOCIJOS IR JAUSMAI JŲ RŪŠYSEmocijos trumpalaikiai išgyvenimai kilę dėl išorinės aplinkos poveikių Plačiąja prasme-apima ir jausmus Jausmai žymi pastovius patvaresnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atsirandančius dėl asmenybės santykių su aplinka Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei-žmogui Jausmus lemia dvasinai poreikiai susiję su žmonių

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

pastovias individualias psichikos ypatybes kurios lemia žm psich veiklos dinamiką intensyvumą ir išorinę išraišką kurios yra santykinai pastovios nepriklausomos nuo veiklos tikslų motyvų ir dėsningai siejasi tarpusavyje sudarydamos tam tikrą temp tipą IPavlovo mokslo apie aukštosios nervinės veiklos tipų ryšį su temperamentu esmė yra tokia visi gyvūnai ir žm pgl pagrindinių nervinių procesų -jaudinimo ir slopinimo jėgą vad silpnais ir stipriais Visi stipr tipai skirstomi į neturinčius pusiausvyros o su ja į paslankius arba nepasl I Pavlovas - nurodytas silpnasis tipas sudaro fiziologinį melancholiko temp pagrindą siejo tai su slopinamuoju nervinės sist tipu Pavlovo nuomone susiformuoja jaudinimo ir slopinimo stiprumas atsirandantis dėl nerv ląst sugebėjimo atlaikyti stiprius ir ilgai trunkančius dirgiklio veikimus Nerv ląst pavargsta ir žm nebegali normaliai dirbti Stipriųjų tipų atstovams būdingas stiprus jaudinimas ir slopinimas kurio fiziologinė priežastis yra nerv ląst ypatumas išlaikyti ilgai trunkančių stiprių dirgiklių veikimą I Pavlovas eksperimentiniais duomenimis apie aukštosios nervinės veiklos tipus stengėsi pagrįsti Hipokrato išskirtų 4 temp tipų fiziologinę esmę Buvo atliekami l sudėtingi tyrimai kurie naudojant sudėtingą elektroninę techniką gerokai papildė žinias apie auštosios nerv veklos tipus Šie tyrimai parodė kad daugelis žm sąlyginių refleksų individualių ypatybių yra tarpusavy susiję o kiekviena tokia sist priklauso nuo 1 bendros priežasties būtent nuo kurios nors nerv sist ypatybės Buvo nustatytos tarpusavy susijusiuos individualios ypatybės priklausančios nuo verv procesų slopinimo ir nuo jų pusiausvyros Buvo rasta gr individualių savybių kurios paaiškina teigiamų ir slopinamų sąlyginių refleksų susidarymą Šias savyb lemianti nerv sist ypatybė buvo pavad- nerv sist dinamiškumu o kokiu greičiu jaudinimo procesas atsiranda ir nutrūksta savyb vad - stabilumu Psich temperamento charakteristika susijusi ne su viena nerv sist ypatybe bet su jų dariniu ty su nerv sist tipuTemperamentas charakteris gebėjimai jų kitimai ir raida Temperamentas ndash pastovios asmenybės savybės pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu tempais ir pastovumu Jis spalvina charakterį Hipokratas teigė kad temperamento skirtumus lemia org esančių skysčių proporcijos cholerikas ndash tulžis sangvinikas ndash kraujas flegmatikas ndash gleivės melancholikas ndash juodoji ar geltonoji tulžis Dabar temperamento psichologinė charakteristika remiasi šiais pagr požymiais sensityvumas ndash tai silpniausi išoriniai poveikiai kuriais galima sukelti kokią nors žmogaus reakciją reaktyvumas ndash sprendžiame iš to kokio stiprumo emocijas sukelia žmogui išorinis ar vidinis analogiško stiprumo poveikis aktyvumas ndash kaip aktyviai žmveikia nugalėdamas išorines ir vidines kliūtis reaktyvumo ir aktyvumo santykis ndash ar žmveikla daugiau priklauso nuo atsitiktinių išorinių aplinkybių ar nuo vidinių reakcijos tempas ndash apie jį sprendžiama iš įvairių psich reakcijų ir proc ndash judesių kalbos protinių veiksmų orientacijos plastiškumas ir priešinga jam savybė rigidiškumas Juos apibūdina tai kaip lengvai ir lanksčiai žm prisitaiko prie besikeičiančių išorinių poveikių ekstravertiškumas ir priešinga jam savybė intravertiškumas ndash kas daugiau lemia žm reakcijas ir veiklą ndash išoriniai dabarties įspūdžiai ar vaizdiniai mintys susiję su praeitimi bei ateitimi Temperamento tipai sangvinikas ndash būdingas didelis psich aktyvumas energingumas greiti judesiai Mėgsta bendrauti linksmas Cholerikas ndash l didelis psichaktyvumas nekantrus emocingas staigus Flegmatikas ndash mažas psich aktyvumas užsispyręs lėtas jausmai ir nuotaikos pastovios Lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Melancholikas ndash jautrus greitai susijaudina tylus nedrąsus Temperamentas yra paveldimas bet kai kurios jo ypatybės gali kisti veikiant gyvenimo bei auklėjimo sąlygoms Charakteris ndash visuma individualių psichinių savybių pasireiškiančių asmenybei tipiškais veiklos būdais tipiškomis aplinkybėmis Jis nėra įgimtas o susiformuoja Jis gali kisti priklausomai situacijų asmenų su kuriais bendrauja būsenų Charakterio bruožus galima paslėpti bet ekstremaliose situacijose visada atsiskleis Pagal žmsantykį su aplinka char bruožus galima suskirstyti į grupes bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą bruožai parodantys santykį su darbu santykį su daiktais su savimi su kitais žm Gebėjimai ndash visuma asmenybės savybių nulemiančių kokios nors veiklos sėkmę Jie gali būti įgimti ir įgyti Vystant įgimtas savybes išmokstama greičiau Gabumai- užuomazgų visuma tam tikriems sugebėjimams vystyti Sugebėjimai gali būti bendrieji (būtini kelioms veiklos sritims) specifiniai (būtini tam tikrai veiklai) intelektiniai (padeda pažinti žm prisitaikyti prie aplinkos suprasti dėsnius) percepciniai ( padeda suvokti daiktų ypatybes (dydį atstumą)) motoriniai (judesių koordinacijos)Temperamento tipai Psichologinė charakteristika Temp fiziologinio pagrindo - nervinės veiklos tipo - charakteristika neapima viso temp turinio tam reikia dar specialios psich temp analizės Žmonės skirstomi pgl 4 tradicinius temp Hipokratas pabrėžė kad gryno temp žmonių labai mažai o kai kurie užsienio psichologai mano kad temp tipas iš viso nėra griežtai mokslinė sąvoka Skirstant žm pgl temp turime atsižvelgti į dėsningą viena kitą sąlygojančių savybių derinį Charakteristika remiasi šiais požymiais 1) Jautrumas - veikiant silpniausių išorinių poveikių silpniausias dirgiklis sukelia nepatenkintą reikšmę neigiamus išgyvenimus 2)Reaktyvumas - kokio stiprumo emocijas sukelia žmogui išorinis ar vidinis analogiško stiprumo poveikis 3)Aktyvumas - žm aktyviai

veikia nugalėdamas išorines ir vid kliūtis 4)Reaktyvumo ir aktyvumo santykis 5)Reakcijos tempas - judesių kalbos protinių veiksmų orentacijos greičio 6)Plastiškumas - kaip lengvai žm prisitaiko prie besikeičiančių aplinkos sąlygų jei lengvai - plastiškas o jei ne - rigidiškas 7)Ekstravertiškumas - išoriniai dabarties įspūdžiai o mintys susijusios su praeitimi bei ateitim - intravertiškumas Temp tipo bruožai Sangvinikas - labai reaktyvus neesminis dalykas gali įpykinti gyvai emocingai reguoja į viską greitai sukaupia dėmesį Iš veido lengva atspėti jo nuotaiką požiūrį į daiktus ir žmones Aštraus jautrumo slenkstis aktyvus energingas Greitos protinės operacijos ir orentacijos plastiškas lankstaus proto Greitai pripranta prie naujos aplinkos ekstravertiškas Cholerikas - jautrumas nedidelis bet didelis reaktyvumas ir aktyvumas Jis staigus nekantrus rigidiškas jo didelė ištvermė interesų pastovumas8 Atminties samprata Atminties rūšys procesai ir veiksniai Individualūs atminties skirtumaiJutimu suvokimu mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas vad atmintimi Tiesioginė atmintis - tai informacijos įsiminimas ir atsiminimas be kokių nors palengvinančių priemonių be tarpinių procesų Netiesioginė atmintis - pasireiškia įsiminimu ir atsiminimu kuriuos palengvina įv tarpiniai psichiniai procesai ar spec priemonės Motorinė atminitis - tai judesiai ir jų sekos įsiminimas ir laikymas atmintyje Vaizdinė atmintis - tai objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas laikymas atmintyje Emocinė atmintis - tai jausmų išgyvenimų visada susijusių su tam tikrais įvykiais ar žm veiksmais įsiminimas laikymas atmintyje ir atsiminimas Žodinė atmintis - tai specifiška žm psich veiklos ypatybė Sistemingas žinių įgijimas ir kaupimas yra paremtas žodine atmintimi Dviejų atminties ypatybių užmiršimo ir įsiminimo greitumas ir lėtumas sud 4 kombinacijas greito įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir greito užmiršimo greito įsiminimo ir greito užmiršimo Skiriami 3 atminties tipai vaizdusis žodinis - abstraktusis mišrusis Savo ruožtu vaizdusis atminties tipas skirstomas į potipius pgl tai kokio modalumo atmintis žm psich veikloje vyrauja tai regiamosios girdimosios motorinės atminties tipai Regimojo atminties tipo žm lengviau įsimina vizualiai pateiktą informaciją girdimojo - akustiškai motorinio - kai ji susijusi su judesiaisAtminties procesai užmiršimas Atm proc prasideda išoriniams ir vidiniams dirgikliams paveikus receptorius ir jaudinimui pasiekus smegenų centrus Juose ryškiai atsispindi tai kas veikia ar ką tik paveikė regėjimo girdėjimo ar kt organus net labai trumpai veikusio dirgiklio Ryškus ir tikslus vaizdas išlaikomas 01-2s nauja informacija atsispindi trumpalaikėje atmintyje čia ji įprasminama vertinama laikoma Trumpalaikė atmintis pirmasis gautos informacijos apdorojimo etapas ji atlieka ir operatyvinę funkciją iš trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę atmintį jos apimtis neribota Trumpalaikė atmintis yra dinamiškas mneminės veiklos komponentas o ilgalaikė atmintis - konservatyvus Trumpalaikės ir ilgalaikės atminties procesai sud nedalomą vienovę Užmiršimu vadinamas atminties procesas dėl kurios suvoktos ir užkoduotos informacijos individas negali atsiminti9 Dėmesys Jo rūšys ypatybės ir veiksniai Individualūs dėmesio skirtumaiDėmesys Dėmesio rūšys Filtracijos susitelkimo f-jas vykdo dėmesys - savitas individo nervų sist mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą taip galima apibūdinti žm ir gyvūnų dėmesį Tai į ką sutelkiamas dėmesys vad dėmesio objektu o kas supa dėmesio objektą laike ir erdvėje vad dėmesio fonu Dėmesio objektas nuolat keičiasi Pgl platumą dėmesys skirstomas į selektyvų ir paskirstytą Selektyvus - kai sąmonė nukreipta į vienos rūšies veiklą ar informaciją o paskirstytas kai į du ar daugiau Dėmesio objektu gali būti išorės ar organizmo pokyčių sukelti jutimo ir suvokimo reiškiniai atminties vaizdiniai mintys protiniai veiksmai emocinės reakcijos bei motoriniai veiksmai Pgl šias pasireiškimo sritis dėmesys skirstomas į sensorinį motorinį emocinį intelektualinį Sensorinis dėmesys dar skirstomas į regimąjį girdimąjį lytėjimo ir interocepcinį Pgl išankstinį dėmesio krypties pasirinkimą ir valingą susikaupimo palaikymą dėmesys skirstomas į nevalingas dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į objektą be išankstinio ketinimo išskirti jį arba jo elementus iš aplinkos šis dėmesys dar vad refleksiniu dėmesiu Valingas dėmesys iš anksto numatytas ir valios palaikomas dėmesio objekto išsiskyrimas iš aplinkos Valingo dėmesio objektai skirstomi į 2 rūšis vidinis dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į vidaus pasaulio įvykius Išorinio dėmesio objektai lokalizuoti išorėje Išorinis ir vidinis dėmesys vienas kitą slopina todėl dėmesys dar skirstomas individualus dėmesys - tai atskiro individo sąmonės nukreipimas į kokį nors daiktą ar veiklą Grupinis dėmesys - tai kelių individų sąmonės nukreipimas į bendrą veiklą Kolektyvinis dėmesys - tai ištiso kolektyvo sąmonės sutelkimas bendrai veiklaiDėmesio ypatybės Individulaus dėmesio skirtumai Dėmesio ypatybė - tai bendriausias jo pasireiškimas įv psichinės veiklos srityse bruožas Pagr dėmesio ypatybės yra 2 platumas perkėlimas intensyvumas patvarumas atsparumas triukšmui ir svyravimui Skiriasi žmonių dėmesio svyravimai selektyvumas intensyvumas ir atsparumas triukšmui Skiriamos 3 išsiblaškymo atmainos tikrasis išsiblaškymas - tai pastovus besugebėjimas ilgai

nesusikaupti ir atsispirti pašaliniam triukšmui dėl nervinių procesų silpnumo ir nepusiausvyrumo Laikinasis išsiblaškymas - tai grįžtamasis dėmesio susilpnėjimas dėl nuovargio mieguistumo arba labai stripraus emocinio susijaudinimo Pseudo išsiblaškymas - tai dėmesio susilpnėjimas vienų objektų ar įvykių atžvilgiu dėl stipraus jo susitelkimo į kitus (dar vad mokslininkų išsiblaškymu)10 Bendrasis vaizduotės apibūdinimas Vaizduotės rūšys ir vaizdinių pertvarkymo būdai Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas11 Eriksono psichosocialinė asmenybės raidos teorija ir jos taikymas mokymo procese12 Intelekto samprata Intelekto raidaIntelektas ndash tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Pagr intelekto bruožai sugebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas (idėjas dėsnius simbolius) nei įgusti naudotis konkrečiais dalykais (mech įrankiais sensorine veikla) sugebėjimas spręsti problemas ndash orientuotis naujose situacijose o ne tik panaudoti gerai išmėgintus reagavimo į įprastas situacijas būdus sugebėjimas išmokti ypač išmokti ir panaudoti žodžiais ir kitais simboliais reiškiamas abstrakcijas J Piaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo proc Jis intelekto raidą suskirstė į 4 stadijas 1 Sensomotorinė stadija ( nuo gimiki 2m) Susidaro pagrindas atsirasti sudėtingesnei veiklai2 Priešoperacinė stadija ( nuo 2m iki 7m) Vaikų mąstymas nerišlus sąvokų požiūriu Vaikai dar nesugeba mąstyti operacijomis jie dar negali savo psichikoje perdirbti inf ir manipuliuoti pasauliu neturi simbolių simbolių sist įgalinančios abstrakčiai logiškai mąstyti 3 Dalis šių sugebėjimų atsiranda konkrečių operacijų stad (nuo 7 iki 11m) 4 Formalių operacijų stadija ( nuo 11 iki 14m ) L Vygotskis teigė kad pažinimo plėtotei ypač svarbi socaplinka Jo programuojamas tiesioginis mokymas reikalauja suprasti ką vaikas gali nuveikti vienas ir ką išmanančio mokytojo vadovaujamas Skirtumas tarp šių dviejų veiklos lygmenų vadinamas artimiausios plėtros sritimi Norint paskatinti vaiko pažinimo plėtotę reikia nustatyti srities kurioje galima dirbti ribas Jis teigė jog mokymas yra geras tik tada kai jis pralenkia vystymąsi13 Vaiko ir paauglio psichosocialinės raidos palyginimas14 Paauglio ir jaunuolio psichosocialinis raidos palyginimasĮvairūs psichologiniai požiūriai į moralės raidąMokymosi motyvacija jos rūšys Žadinimo būdaiHumanistinės psichologijos pažiūros į asmenybės ugdymąPsichologinis grupės apibūdinimas Grupių rūšys Asmenybė ir grupė Grupės darnaGrupė ndash tai organizuota žm sistema turinti bendrus tikslus ir uždavinius Žm grupėse formuojami tarpasmeniniai santykiai Gr nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Vaikų gr svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai susikuria patys ir jų laikosi Pajuoka erzinimas stipriai veikia vaiką jis keičia savo elgesį kad pritaptų prie gr Svarbi ir vaiko išvaizda apranga ir tt Atstūmimą ar pripažinimą gali lemti soc įgūdžiai vaikas kuris nemoka lengvai bendrauti pradėti draugauti sunkiai priimamas į gr Vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavy konfliktuodami Grupė gali daryti tiek teigiamą tiek neigiamą įtaką individui (vaikas gali daryti nusikaltimus vartoti alkoholį kad pritaptų) Statusas ndash grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip jį vertina kiti gr nariai Statusų hierarchija ndash grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žm grupėje yra jos lyderis Kitoje pusėje gr atstumtieji Tai nepopuliarūs asmenys bet grupėje gali būti juos remiančių žm Tarpinę padėtį užima vid statuso žm Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl gr nariai siekia aukštesnio statuso ar bent jau išlaikyti turimą Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žem statusą turinčių pastangomis pagerinti savo statusą Tai suprantama kaip statusų hierarchijos pažeidimas Tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žm ką nors veikia elgiasi kaip kokios nors gr narys ty atlieka kokį nors socialinį vaidmenį Emoc sutikimas kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Vaidmens atlikimas ndash nebūtina veikla Kuo ilgiau žm gyvena tuo daugiau soc vaidmenų jam tenka atlikti (vaikas vyras tėvas senelis ir kt) Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žm dalyvavimas daugelyje gr keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Vaidmenis žm interpretuoja savaip Tai atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaidaGrupės Grupių rūšys ir raidos stadijos Žm grupės - ty tam tikra bendrija kurios narius jungia koks nors bendras požiūris gali būt bendra veikla tikslas bendri interesai Grupėje susiklosto tam tikri tarpasmeniniai santykiai Gr yra labai įv skirstomos vienas iš jų sąlyginės gr ir realios gr Sąlyginės - sudaromos loginio mąstymo būdu pgl tam tikras aplinkybes Jos gali būti skiriamos pgl tautybę amžių profesiją Jos nariai gali vienas kito nepažinti Realios - kurių nariai veikia tuo pačiu metu bendroje erdvėje ir turi vienokių ar kitokių tarpusavio santykių (šeima

studentų gr) Pgl grupes sudarančių asmenų skaičių skiriamos makro- ir mikrogrupės Makro- (pati didžiausia) žmonija kuri turi bendrų ypatybių Soc psich tiria makro gr poreikius interesus pamėgdžiojimą įtaigos reiškinius vyraujančius santykius Makrogr būdinga 1tarpasmeninių (betarpiškų) santykių nebuvimas 2 narių nekontaktiškumas Mikro- kurias sudaro nedidelis sk individų jų nariai turi daugiau ar mažiau bendrus veikimo tikslus ir tiesioginius kontaktus (šeima mokyklos kl) Ypatybės 1 autonomija 2 grupės narių tarpusavio kontrolė 3 savarankiškumas 4 konformizmas 5 homogeniškumas 6 santykių intymumas 7 stabilumas Pgl gr-ėje susidarančių jos narių santykių pobūdį formalios ir neformalios Formalios - yra sudar aukštesnių institucijų kur vyrauja formalūs dalykiniai santykiai vaidmenys Neformalios - susidaro specialiai neorganizuojant psichologinės motyvacijos pagrindu Klikos - vad mikrogr neturinčios visuomeninio tikslo padėties visuomenėje oficialių veikimo taisyklių tačiau griežtai reguliuojančios savo narių elgseną savo viduje susidariusiais papročiais ir moralinėmis normomis Referentinė gr - vad asmenybei reikšmingiausia Tai gr į kurią orientuojamasi veikiant kuri imama etalonu vertinant savo padėtį kurios nariu žmog nori tapti kurios vertybės yra priimamos kaip teisingos Stigmatizuotos gr - kurių kt žmonės šalinasi dėl įv priežasčių ( serga ligomis) Prestižinė -jei savo gr žmogus labai vertina dalyvavimas tokioje gr didina prestižą Socialinė kategorizacija - žmonių suvokimas ir vertinimas pgl tai kokiai gr jie priklauso žmogui priskiriama ir tam tikra vertė priklausomai nuo to kokios gr narys yra Gr raidos stadijos - kiekviena gr kintantis reiškinys atsiranda praeina tam tikrus vystymosi etapus pasiekia aukščiausią org lygį ir gali išnykti Pačioje pradinėje formavimosi stad vad - asociacija Ji neturi tiksliai apibrėžtų tikslų nėra susiklosę nei dalykiniai nei neformalūs santykiai bet yra prielaidos jiems atsirasti Kartu veikiant tarp jos narių visa tai atsiranda grupė įgyja konkretumą ir autonomiją tos asociacijos palaipsniui virsta korporacija- kurioje atskirų jos narių tikslai yra panašūs ar sutampa tačiau jų nesiekiama bendrai Aukščiausia organizacijos lygio grupė kurios nariai turi bendrus tikslus ir jų siekiama bendrai - bendruomenė (komanda)Psichologinės gr klimatas darnumas jo rūšys Psich klimatu (atmosfera) vad bendrą grupės emocinę būseną susiklosčiusią dėl darbo sąlygų ir tarpasmeninių santykių Vienose gr žmonės gali jausti vidinį pasitenkinimą būti saugūs o kitose atvirkščiai Tai priklauso nuo vadovavimo vadovo asmenybės Blogesnė atmosfera buvo liberalaus lyderiavimo atveju nes blogiau dirbama situacija priminė neatsakingą žaidimą o ne darbo procesą Geresnė situacija demokratinio lyder atveju - geriau dirba pagerėja kūrybiškumas santykiai gr nuoširdesni Darbo rezultat mažesni nei autoritarinio lyder atveju Jame siekiamas santykių priešiškumas paklusnumas ir pataikavimas Grupėse kaupiasi nepasitenkinimas įtampa kuri išsilieja ant nekaltų silpnesnių narių Darnumas - tai teigiama ir kognityvinė grupės asmenų tarpusavio sąveika Trys pagr suderinamumo rūšys 1 Psichologinis suderin - tai gr narių suderinam temperamento atžvilgiu psichomotorinių r-jų dėmesio nustatymo atžvilgiu 2 Socialinis - jis priklauso nuo asmenų sugebėjimo atlikti savo vadmenis grupėje nuo savęs įvertinimo charakt panašumų ir skirtumų 3 Socialinisndashvertybinis - remiasi vertybinių orentacijų nuostatų panašumu Jei yra dideli vertybinių nuostatų skirtumai kyla konfliktas Psichologinio suderinamumo svarba išryškėja tais atvejais kai mažai grupei reikia ilgai dirbti izoliuotai

Socialiniai vaidmenys vaidmens rūšys atlikimo stadijos Vaidmenų konfliktai Socialinisstatusas Statusų hierarchija grupėjeGrupės nariai būna pasiskirstę darbą pgl tam tikras profesijas pasiskirstę valdžią Šis pasiskirst būdingas atskiroms grupėms ir visai visuomenei Kiekvienas individas užima tam tikrą f-nę vietą tam tikrą poziciją Pozicija - tai terminas kuriuo žymima asmens vieta soc santykių sistemoje Pozicija laikoma sūnaus motinos moksleivio studento f-nės vietos Asmuo užimantis tam tikrą poziciją turi atlikti tam tikras f-jas tam tikrą vaidmenį Vaidmuo - tai tipiška elgesio sistema susiformavusi visuomenėje tam tikrai f-jai atlikti skiriami 4 pagr vaidmens aspektai 1 Keliama visa eilė reikalavimų tai vad roliniu (vaidmens) laikymu Visuomenė instrukcijomis reikalavimais moralinėmis normomis papročiais elgesio standartais tarsi nurodo ką turi daryti šią poziciją užimantis žmogus (gydytojas- gydyti mokinys - mokytis) 2 Supratimas - kiek tam tikrą poziciją užimantis žmogus supranta ką jis turi daryti Savo vaidmens supratimas gali sutapti su tuo supratimu Kuris susijęs ir visuomenėje gali ir nesutapti 3 Vaidmens priėmimas - tai emocinis sutikimas su tuo kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas Vaidmens atmetimas priešingas priėmimui pvz 16-metis nepriima to vaidmens 4 Vaidmens atlikimas Savęs pateikimas - tai elgesio būdas kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam kad atitiktume sąvajį aš kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenį kad galėtume kontroliuoti kitų požiūrį į mus Įspūdžio kūrimas - suprantamas kaip sąmoningas ar nesąmon procesas kurio metu asmuo elgiasi viešumoje kitaip kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitnkantį įvaizdįAš vaizdas ir savęs vertinimas Savęs vertinimo formavimasis

Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas padeda susidaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo ldquoAšrdquo vaizdą kurio komponentai yra šie Savo individualybės vaizdinys Santykiška interesų polinkių ir vertybinių orientacijų vienovė Atitinkamas savęs vertinimas ir savigarba Savigarba yra gero psichologinio prisitaikymo asmeninės laimės ir efektyvaus funkcionavimo tiek vaikystėje tiek suaugus sąlyga Daugelio ikimokyklinio amž vaikų savigarbos lygis yra gana aukštas jie tiki kad pasieks norimą tikslą Save blogai vertinantys - vengia pareikšti nuomonę kad nesukeltų pajuokos dažniau klausosi ldquoAšrdquo vaizdas l priklauso nuo jo patirties įgyjamos namie nuo pačių tėvų identifikacijos sėkmingumo Pradėjęs formuotis vaikystėje jis nuolat kinta ldquoAšrdquo vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius ypatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks jo saviauklos idealas (idealusis ldquoašrdquo)Aš ndash vaizdas - nuostatų į save visuma Aš - vaizdo komponentai ir lygiai Aš vaizdas skiriamas 1 Realusis Aš - tai toks koks esu dabar 2 Idealusis Aš - koks norėčiau būti 3 Parodomasis Aš - toks Aš kurį rodau kitiems kokį Aš norėčiau matyti Save kitų akimis Realusis ir parodomasis aš dažniausiai nesutampa 4 Veidrodinis - tie vaizdiniai apie save kurie pagrįsti kitų žmonių nuomone Autokoncepcija ndash ty vaizdinių apie save visuma visuma nuostatų savęs paties atžvilgiu 3 svarbiausi komponentai 1 Kognityvinis komp - ty žinios apie save Pirmiausia žodžiais bandoma išreikšti pagr savo charakteristikas jų daug Priskiriamos - atitinkamo vaidmens psichologinės fizinės gyvenimo tikslų apibūdinimas turtinė ir soc padėtis Tai galima apibūdinti kaip aš vaizdą Šios visos charakteristikos nėra vienareikšmės jos nėra vienodai svarbios Paprastai jos išsidėsto tam tikra charakteristine struktūra priklausomai nuo situacijos gyvenimo patyrimo 2 Emocinis vertinantis komp - dažnai žmonės nepatvirtina mumyse esančių savybių kurias priskiriame sau Dauguma vertinimų remiasi stereotipais kurie vyrauja toje kultūroje 3 Elgesio komp - dažnai nuostatos išreiškiamos elgesiuSavęs vertinimas Žmogus vertina ne vien kitus Jis vertina ir patį save Taigi žmogus pats sau tampa pažinimo objektu Bendraudami su kitais žmonės nori būti patrauklūs sąmojingi geranoriški Tą siekimą būti geresniam pavadinkime idealiuoju AŠ Į jį mes orentuojamės O tokį save kokie iš tikrųjų esme pavadinkime faktiškuoju AŠ Paprastai tarp šių dviejų aš esti ribotumas o idealas išlieka savotišku akstinu tobulėti Idealas ir tikrovė skiriasi Atrasime žmonių kuriems jų idealusis ir faktiškasis AŠ sutampa arba yra vienas prie kito priartėję Tikriausiai tas žmogus pasidarė nekritiškas sau neigdamas bent kai kuriuos savo trūkumus o tai gali apsunkinti bendravimą Galimas ir kitas kraštutinumas Žmogus pernelyg hiperbolizuoja faktiškojo ir idealiojo AŠ skirtumą Patirtos nesėkmės sukelia pasitikėjimą savimi ir baimindamasis žmogus kartais pats atitolina prasmingo tikslo siekimą Apie save patį žmogus susidaro nuomonę remdamasis tuo kaip kiti žmonės jį vertina ir kaip su juo elgiasi Kitų nuomonė ndash tarsi veidrodis kuriame regi pats save Šiuo atveju žmogus pamato save tokį kokį jį mato kiti Ši aplinkybė itin svarbi normaliam asmenybės vystymuisiTam tikros žinios apie save yra vadinamos savęs vertinimo veiksniais jų visuma sudaro savotišką sistemą lemiančią mūsų savosios vertės lygį Savęs vertinime vienas kuris nors veiksnys yra pagrindinis dominuojantis kiti ndash tarsi savotiškas fonas Svarbu bendrauti su kitais žmonėmis Juk to kuo manome esą svarbūs ir už ką derėtų mus girti kiti žmonės gali nepastebėti Dabar savęs vertinime itin pabrėžiamas intelekto vaidmuo stengiamasi didinti savąją vertę mažiau reikšmės teikiant dvasinėms savybėms doroviniams jausmams Beje vertinant kitą žmogų jo intelektas dažniausiai menkinamas Pasirodyti kad esi mažesnio ar nepakankamo intelekto yra labiau pavojinga už kitas nesėkmes Jei žmogus bendraudamas su kitu akcentuoja demonstruoja savo intelekto pranašumą pašnekovas pasijunta nesaugus Jis irgi nori atrodyti ne prastesnis Prasideda varžybos o tada sunkiau pastebėti ir pastiprinti kito žmogaus gerąsias savybes atvirkščiai - stengiamasi jas nuvertinti Intelekto veiksnys savęs vertinime dažniausiai demonstruojamas todėl kad gali sukelti greičiausią efektą Didybės manija ndash specifinis psichiatrijos terminas žymintis patologinę asmenybės būseną Kasdieniame gyvenime paprastai juo norima pasakyti kad žmogus išpuikęs tuščiagarbis Dažnai vartojama ir komplekso sąvoka Dažnai kito žmogaus kompleksu vadiname tai kas mums jo elgesyje nesuprantama kas mūsų nuomone nukrypsta nuo bendrų elgesio normų Psichologine prasme kompleksas yra neįgyvendintas esminis žmogaus noras poreikis nuslopintas ir išstumtas į pasąmonę Žmogus turintis menkavertiškumo kompleksą sąmoningai ar nesąmoningai darys viską kad atgautų tariamai prarastą vertę kad pabrėžtų savo pranašumą Ikimokyklinukas save vertina taip kaip yra kitų vertinamas netgi kalba apie save trečiuoju asmeniu ldquoPetriukas nori ldquo ldquoPetriukas geras ldquo Tikrasis savęs pažinimas prasideda tik paauglystėje Tada itin svarbūs pasidaro klausimai ldquokas aš rdquo ldquokokia klasės draugų nuomonė apie maneldquo Pagrindinė grupė kurioje formuojasi žmogaus savęs vertinimas yra šeima Juk joje pradedamas vertinti kiekvienas vaiko poelgis Nuo tų vertinimų labai priklauso kaip toliau vystysis asmenybė Ypač svarbu vaikų skaičius šeimoje Vienturtis šeimoje tampa privilegijuotu asmeniu Vaikui visai nesunku susidaryti apie save puikią nuomonę Toks savęs pažinimas yra

vienpusis Tėvai dažnai išsprendžia pagrindinius vaiko sunkumus problemas jis gyvena tarsi šiltnamyje Mažėja tokio žmogaus atsakomybės jausmas savikritiškumas

Socialinės nuostatos jų rūšysSocialinės nuostatos Jų struktūra f-jos formavimosi būdai Ty žmogaus pasirengimas vienaip ar kitaip elgtis vertinti numatyti situaciją Nuostatos nėra įgimtos formuojasi kaupiantis patyrimui Nuostata tam tikro žmogaus atžvilgiu yra teigiama ar neigiama Pvz sveika valgyt tik tam tikrą maistą Nuostatos yra pakankamai pastovios ne taip lengvai keičiamos Ypač sunku teigiamą keisti į neigiamą Nuostatų formavimosi būdai 1 Pamėgdžiojimas ndash ty samoningas kitų žmonių elgesio kopijavimas labiausiai pamėgdžiojamas vyresnio amžiaus žmogaus elgesys (pvz tėvų aukštesnio soc statuso elgesys labiau kompetetingas asmenuo) 2 Identifikavimas ndash ty sąmoningas kitų žmonių kopijavimas (paauglystėje merginos kopijuoja vyresnių elgesį) 3 Mokymas - kai asmenybė gauna iš kitų tam tikrą inf-ją kurioje nurodoma kokia nuostata pageidautina kokia ne kas gražu kas ne Inf-ją mums perduoda kiti asmenys bet išmokimas nuostatų priėmimas yra individualus dalykas kuris priklauso nuo konkrečių individo savybių Nuostatos dažn būna įsisavintos bet gali būt ir ne (neįsisavinta - rytais su visais sveikintis nepriklausomai ar tam žm tai patinka) Nuostat gali keistis gavus kažkokią tai naują inf-ją Nuostat labai susiję su konkrečiu elgesiu Mūsų nuostata įtakoja elgesį elgesys savo ruožtu įtakoja nuostatų formavimąsiKonfliktai jų rūšys Konfliktų sprendimo galimybėsKonfliktas tai priešingų pažiūrų interesų emocijų susidūrimas atsiradęs žm sprendžiant socialinio ar asmeninio pobūdžio klausimus Jis ne visada neigiamas reiškinys Kai nuomonės liečia svarbius veiklos tikslus jis padeda rasti prasmingą sprendimą Tai produktyvus konstruktyvus konfliktas Jis stiprina socialinį aktyvumą Neigiamais konfliktais laikomi nesutarimai tarp asmens ir grupės mokytojo ir mok ir pan Konfliktai paprastai kyla tada kai paliečiamas kolektyvo ar asmenybės soc statusas materialiniai ir dvasiniai interesai asmenybės orumas ir pan Konfliktų priežastys gali būti objektyvios (pvz užduočių neįvykdymas dėl rimtų kliūčių) ir subjektyvios susijusios su žm elgesio ar charakterio trūkumais tingumu nedrausmingumu išpuikimu ir kt Konfliktai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai Jie gali būti sprendžiami pedagoginiu ir administraciniu būdais Pedagoginio konfliktų sprendimo pagr būdas yra įtikinimas Klystančiąjai arba abiems pusėms padedama suvokti objektyvią tiesą ir įtikinti konfliktų motyvų nepagrįstumu Sunkiau konfliktą likviduoti tada kai jo priežastys yra gr narių elgesio ar charakterio trūkumai Jei įtikinimo metodas neefektyvus gr nariui keliamas ultimatumas keisti savo elgesį kitaip gr su juo nebendraus Administracinis konfliktų likvidavimo būdas gali būti perkėlimas į kitą kolektyvą Kiti konfliktų sprendimo būdai konflikto vengimas kova kompromisas konflikto sušvelninimas problemų sprendimasKonfliktai jų rūšys Konflikto sprendimo strategijos Konfliktai gali būt labai įv Juos tiria ne tik soc psich bet ir filos logika teisė medicina sociologija Konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp 2 ar daugiau šalių kurios turi priešingas nuostatas skirtingus veikimo tikslus ar skirtingas vertybes Svarbiausios 5 rūšys 1 Vidinis asmenybės konflikt (vid motyvų konflikt) Ty žmogus turi pasirinkti vieną iš alternatyvų tarp troškimų motyvų ir galimybių 2 taspasmeniniai konfliktai - jų šaltinis yra santykiai tarp 2 ar daugiau gr narių Pvz gali būti konfliktai tarp vyro ir žmonos dėl emocinių skirtumų tarp kokios nors įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo siekiant lyderio pozicijos ir pan 3 asmenybės ir gr konfliktai - atsiranda dėl gr spaudimo asmenybei ar asmenybės priešgrupinės veiklos 4 tarpgrupiniai konf - dėl prieštaravimų tarp in- ir autgrupių dėl skirtingų tikslų 5 soc konflikt - iškyla tarp asmenų ar gr dėl bendrų visuomenės nuostatų ar veiksmų spaudimo (ekonominė krizė svetimos kultūros invazija religinė prievarta ir pan) Sprendimo strategijos 1 Vidinis konflikto nuslopinimas - konfliktą stabdo aukštesnio statuso žmonės valdžia jėgos struktūros Problema neišsprendžiama tik nuslopinama 2 Konf užglostymas - tai nenoras spręsti konfliktą Atisakoma savo pozicijų savo požiūrio vardan ldquogerųrdquo santykių 3 Konf vengimas - labai gilios konflikto vengimo tendencijos Konfliktas slepiamas nuo saves paties Čia įsijungia žmogaus gynybiniai mechanizmai kurie pateisina jo elgesį Problemos vengimas ilgainiui gali tapti asmenybės bruožu 4 Kompromiso strateg - iš visų minėtų sprendimo būdų yra konstruktyviausia šiuo atveju oponentai atsisako kai kurių dalykų vardan bendro sutarimo Konkurencija - pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus kitai pusei primetamas sau palankus sprendimasŽmonių tarpusavio suvokimo psichologiniai dėsningumaiVerbalinis ir neverbalinis bendravimas Socialinis atstumasIšmokimo ir vertinimo psichologijos problemos

1PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI TYRIMŲ METODŲ KLASIFIKACIJA

Metodas - veikimo būdas tikslingų veiksmų ir priemonių visuma Kiekvienas mokslas tam tikrais metodais tiria objektą Metodu vad veiksmų visuma ir konkretus tikslo siekimo būdas Stebėjimu laikomas toks metodas kai tyrėjas nekeisdamas sąlygų sistemingai reguliuoja ir aprašo natūraliai vykstančius reiškinius Ty organizuotas tikslingas tam tikrų reiškinių suvokimas Tyrėjas nesikiša į įvykių eigą ir stebimasis nejunta kad yra stebimas1)išprovokuotas stebėjimas - situacijos sudaromos natūralioje aplinkoje ir yra panašios į natūralias2)įjungiamasis - stebint grupę tampama nariu kad natūralios elgsenos stebėjimo metu būtų gauti efektyvūs empiriniai duomenys tyrėjas t apmąstyti a) numatyti į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną b) kadangi stebėtojo galimybės ribotos tai stebėjimai organizuojami remiantis imčių principu tystebimi tam tikri elgsenos fragmentai Dažniausiai laikoma laiko imčių technika-būdinga kad elgsena stebima trumpais laiko tarpais įvykio imčių tech kai domina tam tikros elgesio apraiškos (agresija ir kt) c) tiksli faktų registracijaStebėjimas kontroliuojamas sąlygomis Šis būdas įgalina tą patį individą stebėti keletą kartų Tam gb naudojami prietaisaiApklausa - tai toks būdas kai tiriamasis žodžiu ar raštu tatsakyti į pateiktus klausimus Uždari klausimai-reikalauja rinktis atsakymą iš 2 ar daugiau alternatyvų Atviri klausimai - atsakymas formuluojamas laisvai Pokalbis ir interviu tai sąvokos taikomos žodiniai tiriamųjų apklausai žymėti Pokalbis yra standartizuotas (kai klausimai pateikiami griežtai laikantis tvarkos) ir nestandartizuotas (pateikiami atviri dažnai netiesioginiai klausimai) Žodinės apklausos metu tyėjas tiesiogiai bendrauja su tiriamuoju Anketos tai klausiamiems pritaikytas apklausos būdas Skirta masiniams tyrimams Į kl atsakoma raštu Klinikinis - tiriamajam pateikiama užduotis kurią atlikdamas aiškina savo veiksmusTestavimas - tai standartizuotos užduotys iš kurių atlikimo rezultatų sprendžiama apie tam tikrą psichinių funkcijų asmens ypatybių išsivystymo laipsnį ir būklę Klausimai sudaromi pagal tam tikrus požymius pvzamžių išsilavinimą ir panEksperimentas-gali būti laboratorinis ir natūralus Tai reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant sudarant ir keičiant sąlygas Koreliaciniai tyrimai-tai tokie tyrimai kai statistiniais metodais įvertinamas ryšys tarp tam tikrų duomenų2 PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS BIHEVIORIZMAS GEŠTALTPSICHOLOGIJA PSICHOANALIZĖ KOGNITYVINĖ IR HUMANISTINĖ PSUCHOLOGIJABihevioristai stengėsi pašalinti barjerą skyrusį klasikinę eksperimentinę psich nuo gyvūnų tyrimų Jie nelaikė sąmonės psich objektu ir tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulą S (stimulas)- R(reakcija) Jie nekreipė dėmesio į tai kad žmreakciją į stimulus ir situacijas daugiausia reiškėsi ne judesiais kad tai verbalinė prasminė reakcija DžVolsonas teigė jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Geštalpsichologiios sąvokų sistema susiformavimo tiriant ir nagrinėjant pirmiausia suvokimo procesus Iš pradžių geštalp suvokimo procesus tyrė vartodami beveik išimtinai dvimates geometrines figūras Jie padarė išvadą kad suvokimo procesas - tai regėjimo lauko pertvarkymas įbdquogerą pavidalą atitinkantį vidines organizmo tendencijas VKeleris tirdamas beždžionių suvokimą ir intelektą pastebėjo kad beždžionė sudūrusi kelias lazdas suvokia šių lazdų erdvės santykių pasikeitimą ir suvokia kad tokį naują įrankį galima panaudoti maistui pasiektiŠiai teorijai atsirasti pagrindo davė naujos gamtos mokslų idėjos Jie praturtino suvokimo mąstymo ir asmenybės psich bet kaip bendroji psichji turėjo tam tikrų principinių trūkumų fizsistemų dėsningumus taikė psichiniams reiškiniams aiškinti ignoravo praktinės žmsąveikos su išoriniu pasauliu reikšmę psichinių procesų formavimuisi individo aktyvumo reikšmę mąstymuiŽmpotraukius poreikius ir emocijas ėmė tirti XIX aatsiradusi psichoanalizės teorija Jos atsiradimas susijęs su ZFroidu Pagal jį žmogaus psichika susideda iš 3 lygių pasąmonės priešsąmonės ir sąmonės Sąmonė yra labai nedidelė psichikos dalis kurią žmogus gali kontroliuoti Priešsąmonė - joje yra informacija kurią galima pervesti į sąmonės lygį Pati didžiausia psichikos dalis yra pasąmonė Visi 3 šie psichikos lygiai reiškiasi visoje asmenybėje Asmenybėje skiriami 3 teoriniai komponentai ego (aš) id super ego Pačiame giliausiame pasąmonės sluoksnyje glūdi struktūra kurią Froidas pavadino id typasąmonės energijos šaltinis Joje nėra nieko kas paklustų logikai ir apie id galima sužinoti per sapnus Aukštesnėje pakopoje yra ego struktūra Ego veikia remdamasis realybe pagal tai koks pasaulis yra ištikrųjų o ne kokio norėtų Id Ego dėka žmogus poreikius derina su visuomenės normomis Super ego - visuomenės normos ir taisyklės Jis susideda iš sąžinės ir ego idealo Pasak froidistų psichikos gelmėse glūdintys nesąmoningi potraukiai yra svarbiausi žmveiklos atskiras jo kūrybos šaltinis ir motyvas Kapitalistiniame pasaulyje pokario metais pailgėjęs susvetimėjimas ir naujų dvasios vertybių ieškojimas padėjo atsirasti vadinamajai humanistinei psich Susijusi su amerikiečiu KRogers Pasak jo kiekvieno individo tikslas - tapti harmoningu žmogumi Jis ištiria ypatybes kurios būdingos harmoningam žmogui1)atvirumas patyrimui tai reiškia kad žmogus suvokia ir priima tai kas vyksta su juo greta jo (gyvena tikroviškame o ne įsivaizduojamame pasaulyje)2)pasitikėjimas savo organizmu - žmogus tarsi atranda kad organizmas padeda rasti ir priimti tinkamiausius elgesio būdus tada žmogus pradeda mažiau bijoti savo emocijų reakcijų pasitiki savo jausmais iš

daugelio galimybių pasirenka tinkamiausius sprendimus3)Vidinė orientacija vertinant Priimdamas sprendimus vertindamas žmogus geba remtis pačiu savimi Supranta kad vertinimo šaltinis glūdijame pačiame Ir vis mažiau žmogus dairosi į aplinką aplinkinius neieško kitų patvirtinimų ar neigimų Tampa atsakingas už savo poelgius ir brandą 4)orientacija į procesą o ne į produktą Žmogus Įsisąmonina kad jo raida yra nepabaigiamas procesas Supranta kad žmogus dinamiškas atsisako lūkesčių pasiekti kokį tai apibrėžtą savo galutinį rezultatą Humanistinė psichėmė gilintis į savojo aš ir savo egzistavimo pažinimą Kai žmatrodo kad jo elgsena neatitinka susidarytos pažiūros į save tada atsiranda įtampa ir menkavertiškumo jausmas Negalint patenkinti savo pagrindinių poreikių ar išgyvenant konfliktus su aplinka ar su avimi gali kilti neurozės ir psichozės Pastaruoju metu išpopuliarėjo kognityvinė psich Ji atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšium su plačiai pasklidusiomis ir praktiškai taikomomis kibernetinėmis idėjomis su skaičiavimo mašinų konstravimu ir tobulinimu Psichologai vėl ėmė gilintis į psich Suvokimo dėmesio atminties ir mąstymo procesus į kalbos struktūrą jų mechanizmus galima vadinti neomentalizmu Ši teorija mažai domisi žmaktyvumo ir veiklos klausimais poreikių ir motyvacijos prblemomis3BENDRAVIMASEMOCINIS IR KOMUNIKACINIS BENDRAVIMO ASPEKTAI BENDRAVIMAS IR SĄVEIKAPoreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių egzistencinių poreikių Poreikių hierarchijoje jis užima trečiąją vietą po fiziologinių ir saugos poreikių Oltmeno tvirtinimu bendravimo poreikis veikia dialektiškai ir apima atvirumo kitiems ir užsidarymo užsisklendimo nuo jų priešybę Kiekviena iš šių būsenų sudaro vieną iš dviejų šio dialektinio ryšio polių Šiaip jau šie poliai veikia kaip sistema nei vienam iš jų visiškai nedominuojant Žmogaus bendravimo poreikį išreiškia judėjimas tarp šių dviejų polių žmogus tam tikrą laiką jautęsis komfortabiliai atsiribojęs ir užsisklendęs laikui bėgant yra linkęs judėti priešingybės link Oukonoro ir Rouzenblado tvirtinimu priešingai bendravimo poreikis paremtas pusiausvyros principu Žmogus siekia palaikyti optimalų socialinių kontaktų mastą Nukrypimai nuo šio optimalaus masto verčia žmogų plėsti arba siaurinti kontaktuskad atstatytų tą optimalų mastą Pvzjei žmogus patiria per daug (jo manymu) kontaktų jis ieško vienumos kad atstatytų optimalų bendravimąEmocinis bendravimo aspektas Giluminė bendravimo prasmė - emocinis ryšio su partneriu užmezgimas ir palaikymas Galimas dvejopas reagavimas į partnerį į jo problemą kognityvinis (mąstymo) ir emocinis Vienais atvejais mums labiau reikia asmens kuris padėtų dalykiškai išanalizuoti mūsų problemą kitais atvejais norime ne išmintingo patarimo bet emocinės paramos Emocinė parama vadinama empatija - įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną išgyvenimu to ką jaučia kitas žmogus 1-oji empatijos fazė supratimas - dar ne emocija bet partnerio emocinės būsenos atpažinimas jos identifikacija 2-oji empatijos fazė -jausmo išgyvenimas Ty išgyvenimas tokio jausmo kuris tuo momentu apėmęs partnerį 3-oji empatijos fazė ndashjausmo perdavimas Svarbiausia čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Bendravimas ir sąveika Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai Vadinasi žmonės sąveikauja Tiesiogiai ar netiesiogiai Kitų žmonių įtaką mes visados jaučiame nesvarbu ar mums tai patinka ar ne Kiekviena asmenybė turi savo socialinį tinklą Socialiniame tinkle asmuo (P) yra centrinis elementas Jis yra abipusiais ryšiais susijęs su jam reikšmingais asmenimis motina tėvu broliu seserim - taip pat tarpusavy susijusiais Tai pirminis tinklas Jį sudarantys žmonės savo ruožtu turi ryšių su kitais žmonėmisVadinasi jis tas asmuo su kitais žmonėmis turi ryšį Kartu tas asmuo yra dalis kitų žmonių santykių sistemos Taip žmonės daro poveikį vieni kitiems sąveikauja Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos dalis pakitimai kurioje nors vienoje jos dalyje paveikia visą sistemą sutrikdo pusiausvyrą Tp pusiausvirą pažeisti gali narių būsenos krizės ar šiaip kitokie reikšmingi įvykiai ar nutikimai Mūsų drabai sėkmės bei nesėkmės liečia ne tik mus pačius bet ir kitus mūsų socialinio tinklo elementus Socialiniai tinklai atlieka ne vieną funkciją - paremiamąją blokuojamąją neutraliąją ir kt Asmenys tinkle turi įvairius vaidmenis Kuo daugiau žmonių tinkle tuo didesnė paramos tikimybė Deja dažnai senų paliegusių žmonių socialiniai tinklai yra maži Kai tinkle mažai žmonių jie būna perkrauti socialiniais vaidmenimis Du asmenys gali tik turėti iliuziją kad jie bendrauja dviese Jiems nepavyktų pabėgti nuo savųjų sistemos įtakos4ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERAEMOCIJOS IR JAUSMAI JŲ RŪŠYSEmocijos trumpalaikiai išgyvenimai kilę dėl išorinės aplinkos poveikių Plačiąja prasme-apima ir jausmus Jausmai žymi pastovius patvaresnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atsirandančius dėl asmenybės santykių su aplinka Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei-žmogui Jausmus lemia dvasinai poreikiai susiję su žmonių

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

veikia nugalėdamas išorines ir vid kliūtis 4)Reaktyvumo ir aktyvumo santykis 5)Reakcijos tempas - judesių kalbos protinių veiksmų orentacijos greičio 6)Plastiškumas - kaip lengvai žm prisitaiko prie besikeičiančių aplinkos sąlygų jei lengvai - plastiškas o jei ne - rigidiškas 7)Ekstravertiškumas - išoriniai dabarties įspūdžiai o mintys susijusios su praeitimi bei ateitim - intravertiškumas Temp tipo bruožai Sangvinikas - labai reaktyvus neesminis dalykas gali įpykinti gyvai emocingai reguoja į viską greitai sukaupia dėmesį Iš veido lengva atspėti jo nuotaiką požiūrį į daiktus ir žmones Aštraus jautrumo slenkstis aktyvus energingas Greitos protinės operacijos ir orentacijos plastiškas lankstaus proto Greitai pripranta prie naujos aplinkos ekstravertiškas Cholerikas - jautrumas nedidelis bet didelis reaktyvumas ir aktyvumas Jis staigus nekantrus rigidiškas jo didelė ištvermė interesų pastovumas8 Atminties samprata Atminties rūšys procesai ir veiksniai Individualūs atminties skirtumaiJutimu suvokimu mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas vad atmintimi Tiesioginė atmintis - tai informacijos įsiminimas ir atsiminimas be kokių nors palengvinančių priemonių be tarpinių procesų Netiesioginė atmintis - pasireiškia įsiminimu ir atsiminimu kuriuos palengvina įv tarpiniai psichiniai procesai ar spec priemonės Motorinė atminitis - tai judesiai ir jų sekos įsiminimas ir laikymas atmintyje Vaizdinė atmintis - tai objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas laikymas atmintyje Emocinė atmintis - tai jausmų išgyvenimų visada susijusių su tam tikrais įvykiais ar žm veiksmais įsiminimas laikymas atmintyje ir atsiminimas Žodinė atmintis - tai specifiška žm psich veiklos ypatybė Sistemingas žinių įgijimas ir kaupimas yra paremtas žodine atmintimi Dviejų atminties ypatybių užmiršimo ir įsiminimo greitumas ir lėtumas sud 4 kombinacijas greito įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir lėto užmiršimo lėto įsiminimo ir greito užmiršimo greito įsiminimo ir greito užmiršimo Skiriami 3 atminties tipai vaizdusis žodinis - abstraktusis mišrusis Savo ruožtu vaizdusis atminties tipas skirstomas į potipius pgl tai kokio modalumo atmintis žm psich veikloje vyrauja tai regiamosios girdimosios motorinės atminties tipai Regimojo atminties tipo žm lengviau įsimina vizualiai pateiktą informaciją girdimojo - akustiškai motorinio - kai ji susijusi su judesiaisAtminties procesai užmiršimas Atm proc prasideda išoriniams ir vidiniams dirgikliams paveikus receptorius ir jaudinimui pasiekus smegenų centrus Juose ryškiai atsispindi tai kas veikia ar ką tik paveikė regėjimo girdėjimo ar kt organus net labai trumpai veikusio dirgiklio Ryškus ir tikslus vaizdas išlaikomas 01-2s nauja informacija atsispindi trumpalaikėje atmintyje čia ji įprasminama vertinama laikoma Trumpalaikė atmintis pirmasis gautos informacijos apdorojimo etapas ji atlieka ir operatyvinę funkciją iš trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę atmintį jos apimtis neribota Trumpalaikė atmintis yra dinamiškas mneminės veiklos komponentas o ilgalaikė atmintis - konservatyvus Trumpalaikės ir ilgalaikės atminties procesai sud nedalomą vienovę Užmiršimu vadinamas atminties procesas dėl kurios suvoktos ir užkoduotos informacijos individas negali atsiminti9 Dėmesys Jo rūšys ypatybės ir veiksniai Individualūs dėmesio skirtumaiDėmesys Dėmesio rūšys Filtracijos susitelkimo f-jas vykdo dėmesys - savitas individo nervų sist mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą taip galima apibūdinti žm ir gyvūnų dėmesį Tai į ką sutelkiamas dėmesys vad dėmesio objektu o kas supa dėmesio objektą laike ir erdvėje vad dėmesio fonu Dėmesio objektas nuolat keičiasi Pgl platumą dėmesys skirstomas į selektyvų ir paskirstytą Selektyvus - kai sąmonė nukreipta į vienos rūšies veiklą ar informaciją o paskirstytas kai į du ar daugiau Dėmesio objektu gali būti išorės ar organizmo pokyčių sukelti jutimo ir suvokimo reiškiniai atminties vaizdiniai mintys protiniai veiksmai emocinės reakcijos bei motoriniai veiksmai Pgl šias pasireiškimo sritis dėmesys skirstomas į sensorinį motorinį emocinį intelektualinį Sensorinis dėmesys dar skirstomas į regimąjį girdimąjį lytėjimo ir interocepcinį Pgl išankstinį dėmesio krypties pasirinkimą ir valingą susikaupimo palaikymą dėmesys skirstomas į nevalingas dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į objektą be išankstinio ketinimo išskirti jį arba jo elementus iš aplinkos šis dėmesys dar vad refleksiniu dėmesiu Valingas dėmesys iš anksto numatytas ir valios palaikomas dėmesio objekto išsiskyrimas iš aplinkos Valingo dėmesio objektai skirstomi į 2 rūšis vidinis dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į vidaus pasaulio įvykius Išorinio dėmesio objektai lokalizuoti išorėje Išorinis ir vidinis dėmesys vienas kitą slopina todėl dėmesys dar skirstomas individualus dėmesys - tai atskiro individo sąmonės nukreipimas į kokį nors daiktą ar veiklą Grupinis dėmesys - tai kelių individų sąmonės nukreipimas į bendrą veiklą Kolektyvinis dėmesys - tai ištiso kolektyvo sąmonės sutelkimas bendrai veiklaiDėmesio ypatybės Individulaus dėmesio skirtumai Dėmesio ypatybė - tai bendriausias jo pasireiškimas įv psichinės veiklos srityse bruožas Pagr dėmesio ypatybės yra 2 platumas perkėlimas intensyvumas patvarumas atsparumas triukšmui ir svyravimui Skiriasi žmonių dėmesio svyravimai selektyvumas intensyvumas ir atsparumas triukšmui Skiriamos 3 išsiblaškymo atmainos tikrasis išsiblaškymas - tai pastovus besugebėjimas ilgai

nesusikaupti ir atsispirti pašaliniam triukšmui dėl nervinių procesų silpnumo ir nepusiausvyrumo Laikinasis išsiblaškymas - tai grįžtamasis dėmesio susilpnėjimas dėl nuovargio mieguistumo arba labai stripraus emocinio susijaudinimo Pseudo išsiblaškymas - tai dėmesio susilpnėjimas vienų objektų ar įvykių atžvilgiu dėl stipraus jo susitelkimo į kitus (dar vad mokslininkų išsiblaškymu)10 Bendrasis vaizduotės apibūdinimas Vaizduotės rūšys ir vaizdinių pertvarkymo būdai Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas11 Eriksono psichosocialinė asmenybės raidos teorija ir jos taikymas mokymo procese12 Intelekto samprata Intelekto raidaIntelektas ndash tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Pagr intelekto bruožai sugebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas (idėjas dėsnius simbolius) nei įgusti naudotis konkrečiais dalykais (mech įrankiais sensorine veikla) sugebėjimas spręsti problemas ndash orientuotis naujose situacijose o ne tik panaudoti gerai išmėgintus reagavimo į įprastas situacijas būdus sugebėjimas išmokti ypač išmokti ir panaudoti žodžiais ir kitais simboliais reiškiamas abstrakcijas J Piaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo proc Jis intelekto raidą suskirstė į 4 stadijas 1 Sensomotorinė stadija ( nuo gimiki 2m) Susidaro pagrindas atsirasti sudėtingesnei veiklai2 Priešoperacinė stadija ( nuo 2m iki 7m) Vaikų mąstymas nerišlus sąvokų požiūriu Vaikai dar nesugeba mąstyti operacijomis jie dar negali savo psichikoje perdirbti inf ir manipuliuoti pasauliu neturi simbolių simbolių sist įgalinančios abstrakčiai logiškai mąstyti 3 Dalis šių sugebėjimų atsiranda konkrečių operacijų stad (nuo 7 iki 11m) 4 Formalių operacijų stadija ( nuo 11 iki 14m ) L Vygotskis teigė kad pažinimo plėtotei ypač svarbi socaplinka Jo programuojamas tiesioginis mokymas reikalauja suprasti ką vaikas gali nuveikti vienas ir ką išmanančio mokytojo vadovaujamas Skirtumas tarp šių dviejų veiklos lygmenų vadinamas artimiausios plėtros sritimi Norint paskatinti vaiko pažinimo plėtotę reikia nustatyti srities kurioje galima dirbti ribas Jis teigė jog mokymas yra geras tik tada kai jis pralenkia vystymąsi13 Vaiko ir paauglio psichosocialinės raidos palyginimas14 Paauglio ir jaunuolio psichosocialinis raidos palyginimasĮvairūs psichologiniai požiūriai į moralės raidąMokymosi motyvacija jos rūšys Žadinimo būdaiHumanistinės psichologijos pažiūros į asmenybės ugdymąPsichologinis grupės apibūdinimas Grupių rūšys Asmenybė ir grupė Grupės darnaGrupė ndash tai organizuota žm sistema turinti bendrus tikslus ir uždavinius Žm grupėse formuojami tarpasmeniniai santykiai Gr nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Vaikų gr svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai susikuria patys ir jų laikosi Pajuoka erzinimas stipriai veikia vaiką jis keičia savo elgesį kad pritaptų prie gr Svarbi ir vaiko išvaizda apranga ir tt Atstūmimą ar pripažinimą gali lemti soc įgūdžiai vaikas kuris nemoka lengvai bendrauti pradėti draugauti sunkiai priimamas į gr Vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavy konfliktuodami Grupė gali daryti tiek teigiamą tiek neigiamą įtaką individui (vaikas gali daryti nusikaltimus vartoti alkoholį kad pritaptų) Statusas ndash grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip jį vertina kiti gr nariai Statusų hierarchija ndash grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žm grupėje yra jos lyderis Kitoje pusėje gr atstumtieji Tai nepopuliarūs asmenys bet grupėje gali būti juos remiančių žm Tarpinę padėtį užima vid statuso žm Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl gr nariai siekia aukštesnio statuso ar bent jau išlaikyti turimą Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žem statusą turinčių pastangomis pagerinti savo statusą Tai suprantama kaip statusų hierarchijos pažeidimas Tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žm ką nors veikia elgiasi kaip kokios nors gr narys ty atlieka kokį nors socialinį vaidmenį Emoc sutikimas kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Vaidmens atlikimas ndash nebūtina veikla Kuo ilgiau žm gyvena tuo daugiau soc vaidmenų jam tenka atlikti (vaikas vyras tėvas senelis ir kt) Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žm dalyvavimas daugelyje gr keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Vaidmenis žm interpretuoja savaip Tai atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaidaGrupės Grupių rūšys ir raidos stadijos Žm grupės - ty tam tikra bendrija kurios narius jungia koks nors bendras požiūris gali būt bendra veikla tikslas bendri interesai Grupėje susiklosto tam tikri tarpasmeniniai santykiai Gr yra labai įv skirstomos vienas iš jų sąlyginės gr ir realios gr Sąlyginės - sudaromos loginio mąstymo būdu pgl tam tikras aplinkybes Jos gali būti skiriamos pgl tautybę amžių profesiją Jos nariai gali vienas kito nepažinti Realios - kurių nariai veikia tuo pačiu metu bendroje erdvėje ir turi vienokių ar kitokių tarpusavio santykių (šeima

studentų gr) Pgl grupes sudarančių asmenų skaičių skiriamos makro- ir mikrogrupės Makro- (pati didžiausia) žmonija kuri turi bendrų ypatybių Soc psich tiria makro gr poreikius interesus pamėgdžiojimą įtaigos reiškinius vyraujančius santykius Makrogr būdinga 1tarpasmeninių (betarpiškų) santykių nebuvimas 2 narių nekontaktiškumas Mikro- kurias sudaro nedidelis sk individų jų nariai turi daugiau ar mažiau bendrus veikimo tikslus ir tiesioginius kontaktus (šeima mokyklos kl) Ypatybės 1 autonomija 2 grupės narių tarpusavio kontrolė 3 savarankiškumas 4 konformizmas 5 homogeniškumas 6 santykių intymumas 7 stabilumas Pgl gr-ėje susidarančių jos narių santykių pobūdį formalios ir neformalios Formalios - yra sudar aukštesnių institucijų kur vyrauja formalūs dalykiniai santykiai vaidmenys Neformalios - susidaro specialiai neorganizuojant psichologinės motyvacijos pagrindu Klikos - vad mikrogr neturinčios visuomeninio tikslo padėties visuomenėje oficialių veikimo taisyklių tačiau griežtai reguliuojančios savo narių elgseną savo viduje susidariusiais papročiais ir moralinėmis normomis Referentinė gr - vad asmenybei reikšmingiausia Tai gr į kurią orientuojamasi veikiant kuri imama etalonu vertinant savo padėtį kurios nariu žmog nori tapti kurios vertybės yra priimamos kaip teisingos Stigmatizuotos gr - kurių kt žmonės šalinasi dėl įv priežasčių ( serga ligomis) Prestižinė -jei savo gr žmogus labai vertina dalyvavimas tokioje gr didina prestižą Socialinė kategorizacija - žmonių suvokimas ir vertinimas pgl tai kokiai gr jie priklauso žmogui priskiriama ir tam tikra vertė priklausomai nuo to kokios gr narys yra Gr raidos stadijos - kiekviena gr kintantis reiškinys atsiranda praeina tam tikrus vystymosi etapus pasiekia aukščiausią org lygį ir gali išnykti Pačioje pradinėje formavimosi stad vad - asociacija Ji neturi tiksliai apibrėžtų tikslų nėra susiklosę nei dalykiniai nei neformalūs santykiai bet yra prielaidos jiems atsirasti Kartu veikiant tarp jos narių visa tai atsiranda grupė įgyja konkretumą ir autonomiją tos asociacijos palaipsniui virsta korporacija- kurioje atskirų jos narių tikslai yra panašūs ar sutampa tačiau jų nesiekiama bendrai Aukščiausia organizacijos lygio grupė kurios nariai turi bendrus tikslus ir jų siekiama bendrai - bendruomenė (komanda)Psichologinės gr klimatas darnumas jo rūšys Psich klimatu (atmosfera) vad bendrą grupės emocinę būseną susiklosčiusią dėl darbo sąlygų ir tarpasmeninių santykių Vienose gr žmonės gali jausti vidinį pasitenkinimą būti saugūs o kitose atvirkščiai Tai priklauso nuo vadovavimo vadovo asmenybės Blogesnė atmosfera buvo liberalaus lyderiavimo atveju nes blogiau dirbama situacija priminė neatsakingą žaidimą o ne darbo procesą Geresnė situacija demokratinio lyder atveju - geriau dirba pagerėja kūrybiškumas santykiai gr nuoširdesni Darbo rezultat mažesni nei autoritarinio lyder atveju Jame siekiamas santykių priešiškumas paklusnumas ir pataikavimas Grupėse kaupiasi nepasitenkinimas įtampa kuri išsilieja ant nekaltų silpnesnių narių Darnumas - tai teigiama ir kognityvinė grupės asmenų tarpusavio sąveika Trys pagr suderinamumo rūšys 1 Psichologinis suderin - tai gr narių suderinam temperamento atžvilgiu psichomotorinių r-jų dėmesio nustatymo atžvilgiu 2 Socialinis - jis priklauso nuo asmenų sugebėjimo atlikti savo vadmenis grupėje nuo savęs įvertinimo charakt panašumų ir skirtumų 3 Socialinisndashvertybinis - remiasi vertybinių orentacijų nuostatų panašumu Jei yra dideli vertybinių nuostatų skirtumai kyla konfliktas Psichologinio suderinamumo svarba išryškėja tais atvejais kai mažai grupei reikia ilgai dirbti izoliuotai

Socialiniai vaidmenys vaidmens rūšys atlikimo stadijos Vaidmenų konfliktai Socialinisstatusas Statusų hierarchija grupėjeGrupės nariai būna pasiskirstę darbą pgl tam tikras profesijas pasiskirstę valdžią Šis pasiskirst būdingas atskiroms grupėms ir visai visuomenei Kiekvienas individas užima tam tikrą f-nę vietą tam tikrą poziciją Pozicija - tai terminas kuriuo žymima asmens vieta soc santykių sistemoje Pozicija laikoma sūnaus motinos moksleivio studento f-nės vietos Asmuo užimantis tam tikrą poziciją turi atlikti tam tikras f-jas tam tikrą vaidmenį Vaidmuo - tai tipiška elgesio sistema susiformavusi visuomenėje tam tikrai f-jai atlikti skiriami 4 pagr vaidmens aspektai 1 Keliama visa eilė reikalavimų tai vad roliniu (vaidmens) laikymu Visuomenė instrukcijomis reikalavimais moralinėmis normomis papročiais elgesio standartais tarsi nurodo ką turi daryti šią poziciją užimantis žmogus (gydytojas- gydyti mokinys - mokytis) 2 Supratimas - kiek tam tikrą poziciją užimantis žmogus supranta ką jis turi daryti Savo vaidmens supratimas gali sutapti su tuo supratimu Kuris susijęs ir visuomenėje gali ir nesutapti 3 Vaidmens priėmimas - tai emocinis sutikimas su tuo kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas Vaidmens atmetimas priešingas priėmimui pvz 16-metis nepriima to vaidmens 4 Vaidmens atlikimas Savęs pateikimas - tai elgesio būdas kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam kad atitiktume sąvajį aš kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenį kad galėtume kontroliuoti kitų požiūrį į mus Įspūdžio kūrimas - suprantamas kaip sąmoningas ar nesąmon procesas kurio metu asmuo elgiasi viešumoje kitaip kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitnkantį įvaizdįAš vaizdas ir savęs vertinimas Savęs vertinimo formavimasis

Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas padeda susidaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo ldquoAšrdquo vaizdą kurio komponentai yra šie Savo individualybės vaizdinys Santykiška interesų polinkių ir vertybinių orientacijų vienovė Atitinkamas savęs vertinimas ir savigarba Savigarba yra gero psichologinio prisitaikymo asmeninės laimės ir efektyvaus funkcionavimo tiek vaikystėje tiek suaugus sąlyga Daugelio ikimokyklinio amž vaikų savigarbos lygis yra gana aukštas jie tiki kad pasieks norimą tikslą Save blogai vertinantys - vengia pareikšti nuomonę kad nesukeltų pajuokos dažniau klausosi ldquoAšrdquo vaizdas l priklauso nuo jo patirties įgyjamos namie nuo pačių tėvų identifikacijos sėkmingumo Pradėjęs formuotis vaikystėje jis nuolat kinta ldquoAšrdquo vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius ypatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks jo saviauklos idealas (idealusis ldquoašrdquo)Aš ndash vaizdas - nuostatų į save visuma Aš - vaizdo komponentai ir lygiai Aš vaizdas skiriamas 1 Realusis Aš - tai toks koks esu dabar 2 Idealusis Aš - koks norėčiau būti 3 Parodomasis Aš - toks Aš kurį rodau kitiems kokį Aš norėčiau matyti Save kitų akimis Realusis ir parodomasis aš dažniausiai nesutampa 4 Veidrodinis - tie vaizdiniai apie save kurie pagrįsti kitų žmonių nuomone Autokoncepcija ndash ty vaizdinių apie save visuma visuma nuostatų savęs paties atžvilgiu 3 svarbiausi komponentai 1 Kognityvinis komp - ty žinios apie save Pirmiausia žodžiais bandoma išreikšti pagr savo charakteristikas jų daug Priskiriamos - atitinkamo vaidmens psichologinės fizinės gyvenimo tikslų apibūdinimas turtinė ir soc padėtis Tai galima apibūdinti kaip aš vaizdą Šios visos charakteristikos nėra vienareikšmės jos nėra vienodai svarbios Paprastai jos išsidėsto tam tikra charakteristine struktūra priklausomai nuo situacijos gyvenimo patyrimo 2 Emocinis vertinantis komp - dažnai žmonės nepatvirtina mumyse esančių savybių kurias priskiriame sau Dauguma vertinimų remiasi stereotipais kurie vyrauja toje kultūroje 3 Elgesio komp - dažnai nuostatos išreiškiamos elgesiuSavęs vertinimas Žmogus vertina ne vien kitus Jis vertina ir patį save Taigi žmogus pats sau tampa pažinimo objektu Bendraudami su kitais žmonės nori būti patrauklūs sąmojingi geranoriški Tą siekimą būti geresniam pavadinkime idealiuoju AŠ Į jį mes orentuojamės O tokį save kokie iš tikrųjų esme pavadinkime faktiškuoju AŠ Paprastai tarp šių dviejų aš esti ribotumas o idealas išlieka savotišku akstinu tobulėti Idealas ir tikrovė skiriasi Atrasime žmonių kuriems jų idealusis ir faktiškasis AŠ sutampa arba yra vienas prie kito priartėję Tikriausiai tas žmogus pasidarė nekritiškas sau neigdamas bent kai kuriuos savo trūkumus o tai gali apsunkinti bendravimą Galimas ir kitas kraštutinumas Žmogus pernelyg hiperbolizuoja faktiškojo ir idealiojo AŠ skirtumą Patirtos nesėkmės sukelia pasitikėjimą savimi ir baimindamasis žmogus kartais pats atitolina prasmingo tikslo siekimą Apie save patį žmogus susidaro nuomonę remdamasis tuo kaip kiti žmonės jį vertina ir kaip su juo elgiasi Kitų nuomonė ndash tarsi veidrodis kuriame regi pats save Šiuo atveju žmogus pamato save tokį kokį jį mato kiti Ši aplinkybė itin svarbi normaliam asmenybės vystymuisiTam tikros žinios apie save yra vadinamos savęs vertinimo veiksniais jų visuma sudaro savotišką sistemą lemiančią mūsų savosios vertės lygį Savęs vertinime vienas kuris nors veiksnys yra pagrindinis dominuojantis kiti ndash tarsi savotiškas fonas Svarbu bendrauti su kitais žmonėmis Juk to kuo manome esą svarbūs ir už ką derėtų mus girti kiti žmonės gali nepastebėti Dabar savęs vertinime itin pabrėžiamas intelekto vaidmuo stengiamasi didinti savąją vertę mažiau reikšmės teikiant dvasinėms savybėms doroviniams jausmams Beje vertinant kitą žmogų jo intelektas dažniausiai menkinamas Pasirodyti kad esi mažesnio ar nepakankamo intelekto yra labiau pavojinga už kitas nesėkmes Jei žmogus bendraudamas su kitu akcentuoja demonstruoja savo intelekto pranašumą pašnekovas pasijunta nesaugus Jis irgi nori atrodyti ne prastesnis Prasideda varžybos o tada sunkiau pastebėti ir pastiprinti kito žmogaus gerąsias savybes atvirkščiai - stengiamasi jas nuvertinti Intelekto veiksnys savęs vertinime dažniausiai demonstruojamas todėl kad gali sukelti greičiausią efektą Didybės manija ndash specifinis psichiatrijos terminas žymintis patologinę asmenybės būseną Kasdieniame gyvenime paprastai juo norima pasakyti kad žmogus išpuikęs tuščiagarbis Dažnai vartojama ir komplekso sąvoka Dažnai kito žmogaus kompleksu vadiname tai kas mums jo elgesyje nesuprantama kas mūsų nuomone nukrypsta nuo bendrų elgesio normų Psichologine prasme kompleksas yra neįgyvendintas esminis žmogaus noras poreikis nuslopintas ir išstumtas į pasąmonę Žmogus turintis menkavertiškumo kompleksą sąmoningai ar nesąmoningai darys viską kad atgautų tariamai prarastą vertę kad pabrėžtų savo pranašumą Ikimokyklinukas save vertina taip kaip yra kitų vertinamas netgi kalba apie save trečiuoju asmeniu ldquoPetriukas nori ldquo ldquoPetriukas geras ldquo Tikrasis savęs pažinimas prasideda tik paauglystėje Tada itin svarbūs pasidaro klausimai ldquokas aš rdquo ldquokokia klasės draugų nuomonė apie maneldquo Pagrindinė grupė kurioje formuojasi žmogaus savęs vertinimas yra šeima Juk joje pradedamas vertinti kiekvienas vaiko poelgis Nuo tų vertinimų labai priklauso kaip toliau vystysis asmenybė Ypač svarbu vaikų skaičius šeimoje Vienturtis šeimoje tampa privilegijuotu asmeniu Vaikui visai nesunku susidaryti apie save puikią nuomonę Toks savęs pažinimas yra

vienpusis Tėvai dažnai išsprendžia pagrindinius vaiko sunkumus problemas jis gyvena tarsi šiltnamyje Mažėja tokio žmogaus atsakomybės jausmas savikritiškumas

Socialinės nuostatos jų rūšysSocialinės nuostatos Jų struktūra f-jos formavimosi būdai Ty žmogaus pasirengimas vienaip ar kitaip elgtis vertinti numatyti situaciją Nuostatos nėra įgimtos formuojasi kaupiantis patyrimui Nuostata tam tikro žmogaus atžvilgiu yra teigiama ar neigiama Pvz sveika valgyt tik tam tikrą maistą Nuostatos yra pakankamai pastovios ne taip lengvai keičiamos Ypač sunku teigiamą keisti į neigiamą Nuostatų formavimosi būdai 1 Pamėgdžiojimas ndash ty samoningas kitų žmonių elgesio kopijavimas labiausiai pamėgdžiojamas vyresnio amžiaus žmogaus elgesys (pvz tėvų aukštesnio soc statuso elgesys labiau kompetetingas asmenuo) 2 Identifikavimas ndash ty sąmoningas kitų žmonių kopijavimas (paauglystėje merginos kopijuoja vyresnių elgesį) 3 Mokymas - kai asmenybė gauna iš kitų tam tikrą inf-ją kurioje nurodoma kokia nuostata pageidautina kokia ne kas gražu kas ne Inf-ją mums perduoda kiti asmenys bet išmokimas nuostatų priėmimas yra individualus dalykas kuris priklauso nuo konkrečių individo savybių Nuostatos dažn būna įsisavintos bet gali būt ir ne (neįsisavinta - rytais su visais sveikintis nepriklausomai ar tam žm tai patinka) Nuostat gali keistis gavus kažkokią tai naują inf-ją Nuostat labai susiję su konkrečiu elgesiu Mūsų nuostata įtakoja elgesį elgesys savo ruožtu įtakoja nuostatų formavimąsiKonfliktai jų rūšys Konfliktų sprendimo galimybėsKonfliktas tai priešingų pažiūrų interesų emocijų susidūrimas atsiradęs žm sprendžiant socialinio ar asmeninio pobūdžio klausimus Jis ne visada neigiamas reiškinys Kai nuomonės liečia svarbius veiklos tikslus jis padeda rasti prasmingą sprendimą Tai produktyvus konstruktyvus konfliktas Jis stiprina socialinį aktyvumą Neigiamais konfliktais laikomi nesutarimai tarp asmens ir grupės mokytojo ir mok ir pan Konfliktai paprastai kyla tada kai paliečiamas kolektyvo ar asmenybės soc statusas materialiniai ir dvasiniai interesai asmenybės orumas ir pan Konfliktų priežastys gali būti objektyvios (pvz užduočių neįvykdymas dėl rimtų kliūčių) ir subjektyvios susijusios su žm elgesio ar charakterio trūkumais tingumu nedrausmingumu išpuikimu ir kt Konfliktai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai Jie gali būti sprendžiami pedagoginiu ir administraciniu būdais Pedagoginio konfliktų sprendimo pagr būdas yra įtikinimas Klystančiąjai arba abiems pusėms padedama suvokti objektyvią tiesą ir įtikinti konfliktų motyvų nepagrįstumu Sunkiau konfliktą likviduoti tada kai jo priežastys yra gr narių elgesio ar charakterio trūkumai Jei įtikinimo metodas neefektyvus gr nariui keliamas ultimatumas keisti savo elgesį kitaip gr su juo nebendraus Administracinis konfliktų likvidavimo būdas gali būti perkėlimas į kitą kolektyvą Kiti konfliktų sprendimo būdai konflikto vengimas kova kompromisas konflikto sušvelninimas problemų sprendimasKonfliktai jų rūšys Konflikto sprendimo strategijos Konfliktai gali būt labai įv Juos tiria ne tik soc psich bet ir filos logika teisė medicina sociologija Konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp 2 ar daugiau šalių kurios turi priešingas nuostatas skirtingus veikimo tikslus ar skirtingas vertybes Svarbiausios 5 rūšys 1 Vidinis asmenybės konflikt (vid motyvų konflikt) Ty žmogus turi pasirinkti vieną iš alternatyvų tarp troškimų motyvų ir galimybių 2 taspasmeniniai konfliktai - jų šaltinis yra santykiai tarp 2 ar daugiau gr narių Pvz gali būti konfliktai tarp vyro ir žmonos dėl emocinių skirtumų tarp kokios nors įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo siekiant lyderio pozicijos ir pan 3 asmenybės ir gr konfliktai - atsiranda dėl gr spaudimo asmenybei ar asmenybės priešgrupinės veiklos 4 tarpgrupiniai konf - dėl prieštaravimų tarp in- ir autgrupių dėl skirtingų tikslų 5 soc konflikt - iškyla tarp asmenų ar gr dėl bendrų visuomenės nuostatų ar veiksmų spaudimo (ekonominė krizė svetimos kultūros invazija religinė prievarta ir pan) Sprendimo strategijos 1 Vidinis konflikto nuslopinimas - konfliktą stabdo aukštesnio statuso žmonės valdžia jėgos struktūros Problema neišsprendžiama tik nuslopinama 2 Konf užglostymas - tai nenoras spręsti konfliktą Atisakoma savo pozicijų savo požiūrio vardan ldquogerųrdquo santykių 3 Konf vengimas - labai gilios konflikto vengimo tendencijos Konfliktas slepiamas nuo saves paties Čia įsijungia žmogaus gynybiniai mechanizmai kurie pateisina jo elgesį Problemos vengimas ilgainiui gali tapti asmenybės bruožu 4 Kompromiso strateg - iš visų minėtų sprendimo būdų yra konstruktyviausia šiuo atveju oponentai atsisako kai kurių dalykų vardan bendro sutarimo Konkurencija - pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus kitai pusei primetamas sau palankus sprendimasŽmonių tarpusavio suvokimo psichologiniai dėsningumaiVerbalinis ir neverbalinis bendravimas Socialinis atstumasIšmokimo ir vertinimo psichologijos problemos

1PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI TYRIMŲ METODŲ KLASIFIKACIJA

Metodas - veikimo būdas tikslingų veiksmų ir priemonių visuma Kiekvienas mokslas tam tikrais metodais tiria objektą Metodu vad veiksmų visuma ir konkretus tikslo siekimo būdas Stebėjimu laikomas toks metodas kai tyrėjas nekeisdamas sąlygų sistemingai reguliuoja ir aprašo natūraliai vykstančius reiškinius Ty organizuotas tikslingas tam tikrų reiškinių suvokimas Tyrėjas nesikiša į įvykių eigą ir stebimasis nejunta kad yra stebimas1)išprovokuotas stebėjimas - situacijos sudaromos natūralioje aplinkoje ir yra panašios į natūralias2)įjungiamasis - stebint grupę tampama nariu kad natūralios elgsenos stebėjimo metu būtų gauti efektyvūs empiriniai duomenys tyrėjas t apmąstyti a) numatyti į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną b) kadangi stebėtojo galimybės ribotos tai stebėjimai organizuojami remiantis imčių principu tystebimi tam tikri elgsenos fragmentai Dažniausiai laikoma laiko imčių technika-būdinga kad elgsena stebima trumpais laiko tarpais įvykio imčių tech kai domina tam tikros elgesio apraiškos (agresija ir kt) c) tiksli faktų registracijaStebėjimas kontroliuojamas sąlygomis Šis būdas įgalina tą patį individą stebėti keletą kartų Tam gb naudojami prietaisaiApklausa - tai toks būdas kai tiriamasis žodžiu ar raštu tatsakyti į pateiktus klausimus Uždari klausimai-reikalauja rinktis atsakymą iš 2 ar daugiau alternatyvų Atviri klausimai - atsakymas formuluojamas laisvai Pokalbis ir interviu tai sąvokos taikomos žodiniai tiriamųjų apklausai žymėti Pokalbis yra standartizuotas (kai klausimai pateikiami griežtai laikantis tvarkos) ir nestandartizuotas (pateikiami atviri dažnai netiesioginiai klausimai) Žodinės apklausos metu tyėjas tiesiogiai bendrauja su tiriamuoju Anketos tai klausiamiems pritaikytas apklausos būdas Skirta masiniams tyrimams Į kl atsakoma raštu Klinikinis - tiriamajam pateikiama užduotis kurią atlikdamas aiškina savo veiksmusTestavimas - tai standartizuotos užduotys iš kurių atlikimo rezultatų sprendžiama apie tam tikrą psichinių funkcijų asmens ypatybių išsivystymo laipsnį ir būklę Klausimai sudaromi pagal tam tikrus požymius pvzamžių išsilavinimą ir panEksperimentas-gali būti laboratorinis ir natūralus Tai reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant sudarant ir keičiant sąlygas Koreliaciniai tyrimai-tai tokie tyrimai kai statistiniais metodais įvertinamas ryšys tarp tam tikrų duomenų2 PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS BIHEVIORIZMAS GEŠTALTPSICHOLOGIJA PSICHOANALIZĖ KOGNITYVINĖ IR HUMANISTINĖ PSUCHOLOGIJABihevioristai stengėsi pašalinti barjerą skyrusį klasikinę eksperimentinę psich nuo gyvūnų tyrimų Jie nelaikė sąmonės psich objektu ir tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulą S (stimulas)- R(reakcija) Jie nekreipė dėmesio į tai kad žmreakciją į stimulus ir situacijas daugiausia reiškėsi ne judesiais kad tai verbalinė prasminė reakcija DžVolsonas teigė jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Geštalpsichologiios sąvokų sistema susiformavimo tiriant ir nagrinėjant pirmiausia suvokimo procesus Iš pradžių geštalp suvokimo procesus tyrė vartodami beveik išimtinai dvimates geometrines figūras Jie padarė išvadą kad suvokimo procesas - tai regėjimo lauko pertvarkymas įbdquogerą pavidalą atitinkantį vidines organizmo tendencijas VKeleris tirdamas beždžionių suvokimą ir intelektą pastebėjo kad beždžionė sudūrusi kelias lazdas suvokia šių lazdų erdvės santykių pasikeitimą ir suvokia kad tokį naują įrankį galima panaudoti maistui pasiektiŠiai teorijai atsirasti pagrindo davė naujos gamtos mokslų idėjos Jie praturtino suvokimo mąstymo ir asmenybės psich bet kaip bendroji psichji turėjo tam tikrų principinių trūkumų fizsistemų dėsningumus taikė psichiniams reiškiniams aiškinti ignoravo praktinės žmsąveikos su išoriniu pasauliu reikšmę psichinių procesų formavimuisi individo aktyvumo reikšmę mąstymuiŽmpotraukius poreikius ir emocijas ėmė tirti XIX aatsiradusi psichoanalizės teorija Jos atsiradimas susijęs su ZFroidu Pagal jį žmogaus psichika susideda iš 3 lygių pasąmonės priešsąmonės ir sąmonės Sąmonė yra labai nedidelė psichikos dalis kurią žmogus gali kontroliuoti Priešsąmonė - joje yra informacija kurią galima pervesti į sąmonės lygį Pati didžiausia psichikos dalis yra pasąmonė Visi 3 šie psichikos lygiai reiškiasi visoje asmenybėje Asmenybėje skiriami 3 teoriniai komponentai ego (aš) id super ego Pačiame giliausiame pasąmonės sluoksnyje glūdi struktūra kurią Froidas pavadino id typasąmonės energijos šaltinis Joje nėra nieko kas paklustų logikai ir apie id galima sužinoti per sapnus Aukštesnėje pakopoje yra ego struktūra Ego veikia remdamasis realybe pagal tai koks pasaulis yra ištikrųjų o ne kokio norėtų Id Ego dėka žmogus poreikius derina su visuomenės normomis Super ego - visuomenės normos ir taisyklės Jis susideda iš sąžinės ir ego idealo Pasak froidistų psichikos gelmėse glūdintys nesąmoningi potraukiai yra svarbiausi žmveiklos atskiras jo kūrybos šaltinis ir motyvas Kapitalistiniame pasaulyje pokario metais pailgėjęs susvetimėjimas ir naujų dvasios vertybių ieškojimas padėjo atsirasti vadinamajai humanistinei psich Susijusi su amerikiečiu KRogers Pasak jo kiekvieno individo tikslas - tapti harmoningu žmogumi Jis ištiria ypatybes kurios būdingos harmoningam žmogui1)atvirumas patyrimui tai reiškia kad žmogus suvokia ir priima tai kas vyksta su juo greta jo (gyvena tikroviškame o ne įsivaizduojamame pasaulyje)2)pasitikėjimas savo organizmu - žmogus tarsi atranda kad organizmas padeda rasti ir priimti tinkamiausius elgesio būdus tada žmogus pradeda mažiau bijoti savo emocijų reakcijų pasitiki savo jausmais iš

daugelio galimybių pasirenka tinkamiausius sprendimus3)Vidinė orientacija vertinant Priimdamas sprendimus vertindamas žmogus geba remtis pačiu savimi Supranta kad vertinimo šaltinis glūdijame pačiame Ir vis mažiau žmogus dairosi į aplinką aplinkinius neieško kitų patvirtinimų ar neigimų Tampa atsakingas už savo poelgius ir brandą 4)orientacija į procesą o ne į produktą Žmogus Įsisąmonina kad jo raida yra nepabaigiamas procesas Supranta kad žmogus dinamiškas atsisako lūkesčių pasiekti kokį tai apibrėžtą savo galutinį rezultatą Humanistinė psichėmė gilintis į savojo aš ir savo egzistavimo pažinimą Kai žmatrodo kad jo elgsena neatitinka susidarytos pažiūros į save tada atsiranda įtampa ir menkavertiškumo jausmas Negalint patenkinti savo pagrindinių poreikių ar išgyvenant konfliktus su aplinka ar su avimi gali kilti neurozės ir psichozės Pastaruoju metu išpopuliarėjo kognityvinė psich Ji atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšium su plačiai pasklidusiomis ir praktiškai taikomomis kibernetinėmis idėjomis su skaičiavimo mašinų konstravimu ir tobulinimu Psichologai vėl ėmė gilintis į psich Suvokimo dėmesio atminties ir mąstymo procesus į kalbos struktūrą jų mechanizmus galima vadinti neomentalizmu Ši teorija mažai domisi žmaktyvumo ir veiklos klausimais poreikių ir motyvacijos prblemomis3BENDRAVIMASEMOCINIS IR KOMUNIKACINIS BENDRAVIMO ASPEKTAI BENDRAVIMAS IR SĄVEIKAPoreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių egzistencinių poreikių Poreikių hierarchijoje jis užima trečiąją vietą po fiziologinių ir saugos poreikių Oltmeno tvirtinimu bendravimo poreikis veikia dialektiškai ir apima atvirumo kitiems ir užsidarymo užsisklendimo nuo jų priešybę Kiekviena iš šių būsenų sudaro vieną iš dviejų šio dialektinio ryšio polių Šiaip jau šie poliai veikia kaip sistema nei vienam iš jų visiškai nedominuojant Žmogaus bendravimo poreikį išreiškia judėjimas tarp šių dviejų polių žmogus tam tikrą laiką jautęsis komfortabiliai atsiribojęs ir užsisklendęs laikui bėgant yra linkęs judėti priešingybės link Oukonoro ir Rouzenblado tvirtinimu priešingai bendravimo poreikis paremtas pusiausvyros principu Žmogus siekia palaikyti optimalų socialinių kontaktų mastą Nukrypimai nuo šio optimalaus masto verčia žmogų plėsti arba siaurinti kontaktuskad atstatytų tą optimalų mastą Pvzjei žmogus patiria per daug (jo manymu) kontaktų jis ieško vienumos kad atstatytų optimalų bendravimąEmocinis bendravimo aspektas Giluminė bendravimo prasmė - emocinis ryšio su partneriu užmezgimas ir palaikymas Galimas dvejopas reagavimas į partnerį į jo problemą kognityvinis (mąstymo) ir emocinis Vienais atvejais mums labiau reikia asmens kuris padėtų dalykiškai išanalizuoti mūsų problemą kitais atvejais norime ne išmintingo patarimo bet emocinės paramos Emocinė parama vadinama empatija - įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną išgyvenimu to ką jaučia kitas žmogus 1-oji empatijos fazė supratimas - dar ne emocija bet partnerio emocinės būsenos atpažinimas jos identifikacija 2-oji empatijos fazė -jausmo išgyvenimas Ty išgyvenimas tokio jausmo kuris tuo momentu apėmęs partnerį 3-oji empatijos fazė ndashjausmo perdavimas Svarbiausia čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Bendravimas ir sąveika Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai Vadinasi žmonės sąveikauja Tiesiogiai ar netiesiogiai Kitų žmonių įtaką mes visados jaučiame nesvarbu ar mums tai patinka ar ne Kiekviena asmenybė turi savo socialinį tinklą Socialiniame tinkle asmuo (P) yra centrinis elementas Jis yra abipusiais ryšiais susijęs su jam reikšmingais asmenimis motina tėvu broliu seserim - taip pat tarpusavy susijusiais Tai pirminis tinklas Jį sudarantys žmonės savo ruožtu turi ryšių su kitais žmonėmisVadinasi jis tas asmuo su kitais žmonėmis turi ryšį Kartu tas asmuo yra dalis kitų žmonių santykių sistemos Taip žmonės daro poveikį vieni kitiems sąveikauja Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos dalis pakitimai kurioje nors vienoje jos dalyje paveikia visą sistemą sutrikdo pusiausvyrą Tp pusiausvirą pažeisti gali narių būsenos krizės ar šiaip kitokie reikšmingi įvykiai ar nutikimai Mūsų drabai sėkmės bei nesėkmės liečia ne tik mus pačius bet ir kitus mūsų socialinio tinklo elementus Socialiniai tinklai atlieka ne vieną funkciją - paremiamąją blokuojamąją neutraliąją ir kt Asmenys tinkle turi įvairius vaidmenis Kuo daugiau žmonių tinkle tuo didesnė paramos tikimybė Deja dažnai senų paliegusių žmonių socialiniai tinklai yra maži Kai tinkle mažai žmonių jie būna perkrauti socialiniais vaidmenimis Du asmenys gali tik turėti iliuziją kad jie bendrauja dviese Jiems nepavyktų pabėgti nuo savųjų sistemos įtakos4ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERAEMOCIJOS IR JAUSMAI JŲ RŪŠYSEmocijos trumpalaikiai išgyvenimai kilę dėl išorinės aplinkos poveikių Plačiąja prasme-apima ir jausmus Jausmai žymi pastovius patvaresnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atsirandančius dėl asmenybės santykių su aplinka Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei-žmogui Jausmus lemia dvasinai poreikiai susiję su žmonių

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

nesusikaupti ir atsispirti pašaliniam triukšmui dėl nervinių procesų silpnumo ir nepusiausvyrumo Laikinasis išsiblaškymas - tai grįžtamasis dėmesio susilpnėjimas dėl nuovargio mieguistumo arba labai stripraus emocinio susijaudinimo Pseudo išsiblaškymas - tai dėmesio susilpnėjimas vienų objektų ar įvykių atžvilgiu dėl stipraus jo susitelkimo į kitus (dar vad mokslininkų išsiblaškymu)10 Bendrasis vaizduotės apibūdinimas Vaizduotės rūšys ir vaizdinių pertvarkymo būdai Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas11 Eriksono psichosocialinė asmenybės raidos teorija ir jos taikymas mokymo procese12 Intelekto samprata Intelekto raidaIntelektas ndash tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Pagr intelekto bruožai sugebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas (idėjas dėsnius simbolius) nei įgusti naudotis konkrečiais dalykais (mech įrankiais sensorine veikla) sugebėjimas spręsti problemas ndash orientuotis naujose situacijose o ne tik panaudoti gerai išmėgintus reagavimo į įprastas situacijas būdus sugebėjimas išmokti ypač išmokti ir panaudoti žodžiais ir kitais simboliais reiškiamas abstrakcijas J Piaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo proc Jis intelekto raidą suskirstė į 4 stadijas 1 Sensomotorinė stadija ( nuo gimiki 2m) Susidaro pagrindas atsirasti sudėtingesnei veiklai2 Priešoperacinė stadija ( nuo 2m iki 7m) Vaikų mąstymas nerišlus sąvokų požiūriu Vaikai dar nesugeba mąstyti operacijomis jie dar negali savo psichikoje perdirbti inf ir manipuliuoti pasauliu neturi simbolių simbolių sist įgalinančios abstrakčiai logiškai mąstyti 3 Dalis šių sugebėjimų atsiranda konkrečių operacijų stad (nuo 7 iki 11m) 4 Formalių operacijų stadija ( nuo 11 iki 14m ) L Vygotskis teigė kad pažinimo plėtotei ypač svarbi socaplinka Jo programuojamas tiesioginis mokymas reikalauja suprasti ką vaikas gali nuveikti vienas ir ką išmanančio mokytojo vadovaujamas Skirtumas tarp šių dviejų veiklos lygmenų vadinamas artimiausios plėtros sritimi Norint paskatinti vaiko pažinimo plėtotę reikia nustatyti srities kurioje galima dirbti ribas Jis teigė jog mokymas yra geras tik tada kai jis pralenkia vystymąsi13 Vaiko ir paauglio psichosocialinės raidos palyginimas14 Paauglio ir jaunuolio psichosocialinis raidos palyginimasĮvairūs psichologiniai požiūriai į moralės raidąMokymosi motyvacija jos rūšys Žadinimo būdaiHumanistinės psichologijos pažiūros į asmenybės ugdymąPsichologinis grupės apibūdinimas Grupių rūšys Asmenybė ir grupė Grupės darnaGrupė ndash tai organizuota žm sistema turinti bendrus tikslus ir uždavinius Žm grupėse formuojami tarpasmeniniai santykiai Gr nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Vaikų gr svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai susikuria patys ir jų laikosi Pajuoka erzinimas stipriai veikia vaiką jis keičia savo elgesį kad pritaptų prie gr Svarbi ir vaiko išvaizda apranga ir tt Atstūmimą ar pripažinimą gali lemti soc įgūdžiai vaikas kuris nemoka lengvai bendrauti pradėti draugauti sunkiai priimamas į gr Vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavy konfliktuodami Grupė gali daryti tiek teigiamą tiek neigiamą įtaką individui (vaikas gali daryti nusikaltimus vartoti alkoholį kad pritaptų) Statusas ndash grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip jį vertina kiti gr nariai Statusų hierarchija ndash grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žm grupėje yra jos lyderis Kitoje pusėje gr atstumtieji Tai nepopuliarūs asmenys bet grupėje gali būti juos remiančių žm Tarpinę padėtį užima vid statuso žm Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl gr nariai siekia aukštesnio statuso ar bent jau išlaikyti turimą Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žem statusą turinčių pastangomis pagerinti savo statusą Tai suprantama kaip statusų hierarchijos pažeidimas Tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žm ką nors veikia elgiasi kaip kokios nors gr narys ty atlieka kokį nors socialinį vaidmenį Emoc sutikimas kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Vaidmens atlikimas ndash nebūtina veikla Kuo ilgiau žm gyvena tuo daugiau soc vaidmenų jam tenka atlikti (vaikas vyras tėvas senelis ir kt) Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žm dalyvavimas daugelyje gr keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Vaidmenis žm interpretuoja savaip Tai atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaidaGrupės Grupių rūšys ir raidos stadijos Žm grupės - ty tam tikra bendrija kurios narius jungia koks nors bendras požiūris gali būt bendra veikla tikslas bendri interesai Grupėje susiklosto tam tikri tarpasmeniniai santykiai Gr yra labai įv skirstomos vienas iš jų sąlyginės gr ir realios gr Sąlyginės - sudaromos loginio mąstymo būdu pgl tam tikras aplinkybes Jos gali būti skiriamos pgl tautybę amžių profesiją Jos nariai gali vienas kito nepažinti Realios - kurių nariai veikia tuo pačiu metu bendroje erdvėje ir turi vienokių ar kitokių tarpusavio santykių (šeima

studentų gr) Pgl grupes sudarančių asmenų skaičių skiriamos makro- ir mikrogrupės Makro- (pati didžiausia) žmonija kuri turi bendrų ypatybių Soc psich tiria makro gr poreikius interesus pamėgdžiojimą įtaigos reiškinius vyraujančius santykius Makrogr būdinga 1tarpasmeninių (betarpiškų) santykių nebuvimas 2 narių nekontaktiškumas Mikro- kurias sudaro nedidelis sk individų jų nariai turi daugiau ar mažiau bendrus veikimo tikslus ir tiesioginius kontaktus (šeima mokyklos kl) Ypatybės 1 autonomija 2 grupės narių tarpusavio kontrolė 3 savarankiškumas 4 konformizmas 5 homogeniškumas 6 santykių intymumas 7 stabilumas Pgl gr-ėje susidarančių jos narių santykių pobūdį formalios ir neformalios Formalios - yra sudar aukštesnių institucijų kur vyrauja formalūs dalykiniai santykiai vaidmenys Neformalios - susidaro specialiai neorganizuojant psichologinės motyvacijos pagrindu Klikos - vad mikrogr neturinčios visuomeninio tikslo padėties visuomenėje oficialių veikimo taisyklių tačiau griežtai reguliuojančios savo narių elgseną savo viduje susidariusiais papročiais ir moralinėmis normomis Referentinė gr - vad asmenybei reikšmingiausia Tai gr į kurią orientuojamasi veikiant kuri imama etalonu vertinant savo padėtį kurios nariu žmog nori tapti kurios vertybės yra priimamos kaip teisingos Stigmatizuotos gr - kurių kt žmonės šalinasi dėl įv priežasčių ( serga ligomis) Prestižinė -jei savo gr žmogus labai vertina dalyvavimas tokioje gr didina prestižą Socialinė kategorizacija - žmonių suvokimas ir vertinimas pgl tai kokiai gr jie priklauso žmogui priskiriama ir tam tikra vertė priklausomai nuo to kokios gr narys yra Gr raidos stadijos - kiekviena gr kintantis reiškinys atsiranda praeina tam tikrus vystymosi etapus pasiekia aukščiausią org lygį ir gali išnykti Pačioje pradinėje formavimosi stad vad - asociacija Ji neturi tiksliai apibrėžtų tikslų nėra susiklosę nei dalykiniai nei neformalūs santykiai bet yra prielaidos jiems atsirasti Kartu veikiant tarp jos narių visa tai atsiranda grupė įgyja konkretumą ir autonomiją tos asociacijos palaipsniui virsta korporacija- kurioje atskirų jos narių tikslai yra panašūs ar sutampa tačiau jų nesiekiama bendrai Aukščiausia organizacijos lygio grupė kurios nariai turi bendrus tikslus ir jų siekiama bendrai - bendruomenė (komanda)Psichologinės gr klimatas darnumas jo rūšys Psich klimatu (atmosfera) vad bendrą grupės emocinę būseną susiklosčiusią dėl darbo sąlygų ir tarpasmeninių santykių Vienose gr žmonės gali jausti vidinį pasitenkinimą būti saugūs o kitose atvirkščiai Tai priklauso nuo vadovavimo vadovo asmenybės Blogesnė atmosfera buvo liberalaus lyderiavimo atveju nes blogiau dirbama situacija priminė neatsakingą žaidimą o ne darbo procesą Geresnė situacija demokratinio lyder atveju - geriau dirba pagerėja kūrybiškumas santykiai gr nuoširdesni Darbo rezultat mažesni nei autoritarinio lyder atveju Jame siekiamas santykių priešiškumas paklusnumas ir pataikavimas Grupėse kaupiasi nepasitenkinimas įtampa kuri išsilieja ant nekaltų silpnesnių narių Darnumas - tai teigiama ir kognityvinė grupės asmenų tarpusavio sąveika Trys pagr suderinamumo rūšys 1 Psichologinis suderin - tai gr narių suderinam temperamento atžvilgiu psichomotorinių r-jų dėmesio nustatymo atžvilgiu 2 Socialinis - jis priklauso nuo asmenų sugebėjimo atlikti savo vadmenis grupėje nuo savęs įvertinimo charakt panašumų ir skirtumų 3 Socialinisndashvertybinis - remiasi vertybinių orentacijų nuostatų panašumu Jei yra dideli vertybinių nuostatų skirtumai kyla konfliktas Psichologinio suderinamumo svarba išryškėja tais atvejais kai mažai grupei reikia ilgai dirbti izoliuotai

Socialiniai vaidmenys vaidmens rūšys atlikimo stadijos Vaidmenų konfliktai Socialinisstatusas Statusų hierarchija grupėjeGrupės nariai būna pasiskirstę darbą pgl tam tikras profesijas pasiskirstę valdžią Šis pasiskirst būdingas atskiroms grupėms ir visai visuomenei Kiekvienas individas užima tam tikrą f-nę vietą tam tikrą poziciją Pozicija - tai terminas kuriuo žymima asmens vieta soc santykių sistemoje Pozicija laikoma sūnaus motinos moksleivio studento f-nės vietos Asmuo užimantis tam tikrą poziciją turi atlikti tam tikras f-jas tam tikrą vaidmenį Vaidmuo - tai tipiška elgesio sistema susiformavusi visuomenėje tam tikrai f-jai atlikti skiriami 4 pagr vaidmens aspektai 1 Keliama visa eilė reikalavimų tai vad roliniu (vaidmens) laikymu Visuomenė instrukcijomis reikalavimais moralinėmis normomis papročiais elgesio standartais tarsi nurodo ką turi daryti šią poziciją užimantis žmogus (gydytojas- gydyti mokinys - mokytis) 2 Supratimas - kiek tam tikrą poziciją užimantis žmogus supranta ką jis turi daryti Savo vaidmens supratimas gali sutapti su tuo supratimu Kuris susijęs ir visuomenėje gali ir nesutapti 3 Vaidmens priėmimas - tai emocinis sutikimas su tuo kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas Vaidmens atmetimas priešingas priėmimui pvz 16-metis nepriima to vaidmens 4 Vaidmens atlikimas Savęs pateikimas - tai elgesio būdas kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam kad atitiktume sąvajį aš kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenį kad galėtume kontroliuoti kitų požiūrį į mus Įspūdžio kūrimas - suprantamas kaip sąmoningas ar nesąmon procesas kurio metu asmuo elgiasi viešumoje kitaip kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitnkantį įvaizdįAš vaizdas ir savęs vertinimas Savęs vertinimo formavimasis

Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas padeda susidaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo ldquoAšrdquo vaizdą kurio komponentai yra šie Savo individualybės vaizdinys Santykiška interesų polinkių ir vertybinių orientacijų vienovė Atitinkamas savęs vertinimas ir savigarba Savigarba yra gero psichologinio prisitaikymo asmeninės laimės ir efektyvaus funkcionavimo tiek vaikystėje tiek suaugus sąlyga Daugelio ikimokyklinio amž vaikų savigarbos lygis yra gana aukštas jie tiki kad pasieks norimą tikslą Save blogai vertinantys - vengia pareikšti nuomonę kad nesukeltų pajuokos dažniau klausosi ldquoAšrdquo vaizdas l priklauso nuo jo patirties įgyjamos namie nuo pačių tėvų identifikacijos sėkmingumo Pradėjęs formuotis vaikystėje jis nuolat kinta ldquoAšrdquo vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius ypatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks jo saviauklos idealas (idealusis ldquoašrdquo)Aš ndash vaizdas - nuostatų į save visuma Aš - vaizdo komponentai ir lygiai Aš vaizdas skiriamas 1 Realusis Aš - tai toks koks esu dabar 2 Idealusis Aš - koks norėčiau būti 3 Parodomasis Aš - toks Aš kurį rodau kitiems kokį Aš norėčiau matyti Save kitų akimis Realusis ir parodomasis aš dažniausiai nesutampa 4 Veidrodinis - tie vaizdiniai apie save kurie pagrįsti kitų žmonių nuomone Autokoncepcija ndash ty vaizdinių apie save visuma visuma nuostatų savęs paties atžvilgiu 3 svarbiausi komponentai 1 Kognityvinis komp - ty žinios apie save Pirmiausia žodžiais bandoma išreikšti pagr savo charakteristikas jų daug Priskiriamos - atitinkamo vaidmens psichologinės fizinės gyvenimo tikslų apibūdinimas turtinė ir soc padėtis Tai galima apibūdinti kaip aš vaizdą Šios visos charakteristikos nėra vienareikšmės jos nėra vienodai svarbios Paprastai jos išsidėsto tam tikra charakteristine struktūra priklausomai nuo situacijos gyvenimo patyrimo 2 Emocinis vertinantis komp - dažnai žmonės nepatvirtina mumyse esančių savybių kurias priskiriame sau Dauguma vertinimų remiasi stereotipais kurie vyrauja toje kultūroje 3 Elgesio komp - dažnai nuostatos išreiškiamos elgesiuSavęs vertinimas Žmogus vertina ne vien kitus Jis vertina ir patį save Taigi žmogus pats sau tampa pažinimo objektu Bendraudami su kitais žmonės nori būti patrauklūs sąmojingi geranoriški Tą siekimą būti geresniam pavadinkime idealiuoju AŠ Į jį mes orentuojamės O tokį save kokie iš tikrųjų esme pavadinkime faktiškuoju AŠ Paprastai tarp šių dviejų aš esti ribotumas o idealas išlieka savotišku akstinu tobulėti Idealas ir tikrovė skiriasi Atrasime žmonių kuriems jų idealusis ir faktiškasis AŠ sutampa arba yra vienas prie kito priartėję Tikriausiai tas žmogus pasidarė nekritiškas sau neigdamas bent kai kuriuos savo trūkumus o tai gali apsunkinti bendravimą Galimas ir kitas kraštutinumas Žmogus pernelyg hiperbolizuoja faktiškojo ir idealiojo AŠ skirtumą Patirtos nesėkmės sukelia pasitikėjimą savimi ir baimindamasis žmogus kartais pats atitolina prasmingo tikslo siekimą Apie save patį žmogus susidaro nuomonę remdamasis tuo kaip kiti žmonės jį vertina ir kaip su juo elgiasi Kitų nuomonė ndash tarsi veidrodis kuriame regi pats save Šiuo atveju žmogus pamato save tokį kokį jį mato kiti Ši aplinkybė itin svarbi normaliam asmenybės vystymuisiTam tikros žinios apie save yra vadinamos savęs vertinimo veiksniais jų visuma sudaro savotišką sistemą lemiančią mūsų savosios vertės lygį Savęs vertinime vienas kuris nors veiksnys yra pagrindinis dominuojantis kiti ndash tarsi savotiškas fonas Svarbu bendrauti su kitais žmonėmis Juk to kuo manome esą svarbūs ir už ką derėtų mus girti kiti žmonės gali nepastebėti Dabar savęs vertinime itin pabrėžiamas intelekto vaidmuo stengiamasi didinti savąją vertę mažiau reikšmės teikiant dvasinėms savybėms doroviniams jausmams Beje vertinant kitą žmogų jo intelektas dažniausiai menkinamas Pasirodyti kad esi mažesnio ar nepakankamo intelekto yra labiau pavojinga už kitas nesėkmes Jei žmogus bendraudamas su kitu akcentuoja demonstruoja savo intelekto pranašumą pašnekovas pasijunta nesaugus Jis irgi nori atrodyti ne prastesnis Prasideda varžybos o tada sunkiau pastebėti ir pastiprinti kito žmogaus gerąsias savybes atvirkščiai - stengiamasi jas nuvertinti Intelekto veiksnys savęs vertinime dažniausiai demonstruojamas todėl kad gali sukelti greičiausią efektą Didybės manija ndash specifinis psichiatrijos terminas žymintis patologinę asmenybės būseną Kasdieniame gyvenime paprastai juo norima pasakyti kad žmogus išpuikęs tuščiagarbis Dažnai vartojama ir komplekso sąvoka Dažnai kito žmogaus kompleksu vadiname tai kas mums jo elgesyje nesuprantama kas mūsų nuomone nukrypsta nuo bendrų elgesio normų Psichologine prasme kompleksas yra neįgyvendintas esminis žmogaus noras poreikis nuslopintas ir išstumtas į pasąmonę Žmogus turintis menkavertiškumo kompleksą sąmoningai ar nesąmoningai darys viską kad atgautų tariamai prarastą vertę kad pabrėžtų savo pranašumą Ikimokyklinukas save vertina taip kaip yra kitų vertinamas netgi kalba apie save trečiuoju asmeniu ldquoPetriukas nori ldquo ldquoPetriukas geras ldquo Tikrasis savęs pažinimas prasideda tik paauglystėje Tada itin svarbūs pasidaro klausimai ldquokas aš rdquo ldquokokia klasės draugų nuomonė apie maneldquo Pagrindinė grupė kurioje formuojasi žmogaus savęs vertinimas yra šeima Juk joje pradedamas vertinti kiekvienas vaiko poelgis Nuo tų vertinimų labai priklauso kaip toliau vystysis asmenybė Ypač svarbu vaikų skaičius šeimoje Vienturtis šeimoje tampa privilegijuotu asmeniu Vaikui visai nesunku susidaryti apie save puikią nuomonę Toks savęs pažinimas yra

vienpusis Tėvai dažnai išsprendžia pagrindinius vaiko sunkumus problemas jis gyvena tarsi šiltnamyje Mažėja tokio žmogaus atsakomybės jausmas savikritiškumas

Socialinės nuostatos jų rūšysSocialinės nuostatos Jų struktūra f-jos formavimosi būdai Ty žmogaus pasirengimas vienaip ar kitaip elgtis vertinti numatyti situaciją Nuostatos nėra įgimtos formuojasi kaupiantis patyrimui Nuostata tam tikro žmogaus atžvilgiu yra teigiama ar neigiama Pvz sveika valgyt tik tam tikrą maistą Nuostatos yra pakankamai pastovios ne taip lengvai keičiamos Ypač sunku teigiamą keisti į neigiamą Nuostatų formavimosi būdai 1 Pamėgdžiojimas ndash ty samoningas kitų žmonių elgesio kopijavimas labiausiai pamėgdžiojamas vyresnio amžiaus žmogaus elgesys (pvz tėvų aukštesnio soc statuso elgesys labiau kompetetingas asmenuo) 2 Identifikavimas ndash ty sąmoningas kitų žmonių kopijavimas (paauglystėje merginos kopijuoja vyresnių elgesį) 3 Mokymas - kai asmenybė gauna iš kitų tam tikrą inf-ją kurioje nurodoma kokia nuostata pageidautina kokia ne kas gražu kas ne Inf-ją mums perduoda kiti asmenys bet išmokimas nuostatų priėmimas yra individualus dalykas kuris priklauso nuo konkrečių individo savybių Nuostatos dažn būna įsisavintos bet gali būt ir ne (neįsisavinta - rytais su visais sveikintis nepriklausomai ar tam žm tai patinka) Nuostat gali keistis gavus kažkokią tai naują inf-ją Nuostat labai susiję su konkrečiu elgesiu Mūsų nuostata įtakoja elgesį elgesys savo ruožtu įtakoja nuostatų formavimąsiKonfliktai jų rūšys Konfliktų sprendimo galimybėsKonfliktas tai priešingų pažiūrų interesų emocijų susidūrimas atsiradęs žm sprendžiant socialinio ar asmeninio pobūdžio klausimus Jis ne visada neigiamas reiškinys Kai nuomonės liečia svarbius veiklos tikslus jis padeda rasti prasmingą sprendimą Tai produktyvus konstruktyvus konfliktas Jis stiprina socialinį aktyvumą Neigiamais konfliktais laikomi nesutarimai tarp asmens ir grupės mokytojo ir mok ir pan Konfliktai paprastai kyla tada kai paliečiamas kolektyvo ar asmenybės soc statusas materialiniai ir dvasiniai interesai asmenybės orumas ir pan Konfliktų priežastys gali būti objektyvios (pvz užduočių neįvykdymas dėl rimtų kliūčių) ir subjektyvios susijusios su žm elgesio ar charakterio trūkumais tingumu nedrausmingumu išpuikimu ir kt Konfliktai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai Jie gali būti sprendžiami pedagoginiu ir administraciniu būdais Pedagoginio konfliktų sprendimo pagr būdas yra įtikinimas Klystančiąjai arba abiems pusėms padedama suvokti objektyvią tiesą ir įtikinti konfliktų motyvų nepagrįstumu Sunkiau konfliktą likviduoti tada kai jo priežastys yra gr narių elgesio ar charakterio trūkumai Jei įtikinimo metodas neefektyvus gr nariui keliamas ultimatumas keisti savo elgesį kitaip gr su juo nebendraus Administracinis konfliktų likvidavimo būdas gali būti perkėlimas į kitą kolektyvą Kiti konfliktų sprendimo būdai konflikto vengimas kova kompromisas konflikto sušvelninimas problemų sprendimasKonfliktai jų rūšys Konflikto sprendimo strategijos Konfliktai gali būt labai įv Juos tiria ne tik soc psich bet ir filos logika teisė medicina sociologija Konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp 2 ar daugiau šalių kurios turi priešingas nuostatas skirtingus veikimo tikslus ar skirtingas vertybes Svarbiausios 5 rūšys 1 Vidinis asmenybės konflikt (vid motyvų konflikt) Ty žmogus turi pasirinkti vieną iš alternatyvų tarp troškimų motyvų ir galimybių 2 taspasmeniniai konfliktai - jų šaltinis yra santykiai tarp 2 ar daugiau gr narių Pvz gali būti konfliktai tarp vyro ir žmonos dėl emocinių skirtumų tarp kokios nors įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo siekiant lyderio pozicijos ir pan 3 asmenybės ir gr konfliktai - atsiranda dėl gr spaudimo asmenybei ar asmenybės priešgrupinės veiklos 4 tarpgrupiniai konf - dėl prieštaravimų tarp in- ir autgrupių dėl skirtingų tikslų 5 soc konflikt - iškyla tarp asmenų ar gr dėl bendrų visuomenės nuostatų ar veiksmų spaudimo (ekonominė krizė svetimos kultūros invazija religinė prievarta ir pan) Sprendimo strategijos 1 Vidinis konflikto nuslopinimas - konfliktą stabdo aukštesnio statuso žmonės valdžia jėgos struktūros Problema neišsprendžiama tik nuslopinama 2 Konf užglostymas - tai nenoras spręsti konfliktą Atisakoma savo pozicijų savo požiūrio vardan ldquogerųrdquo santykių 3 Konf vengimas - labai gilios konflikto vengimo tendencijos Konfliktas slepiamas nuo saves paties Čia įsijungia žmogaus gynybiniai mechanizmai kurie pateisina jo elgesį Problemos vengimas ilgainiui gali tapti asmenybės bruožu 4 Kompromiso strateg - iš visų minėtų sprendimo būdų yra konstruktyviausia šiuo atveju oponentai atsisako kai kurių dalykų vardan bendro sutarimo Konkurencija - pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus kitai pusei primetamas sau palankus sprendimasŽmonių tarpusavio suvokimo psichologiniai dėsningumaiVerbalinis ir neverbalinis bendravimas Socialinis atstumasIšmokimo ir vertinimo psichologijos problemos

1PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI TYRIMŲ METODŲ KLASIFIKACIJA

Metodas - veikimo būdas tikslingų veiksmų ir priemonių visuma Kiekvienas mokslas tam tikrais metodais tiria objektą Metodu vad veiksmų visuma ir konkretus tikslo siekimo būdas Stebėjimu laikomas toks metodas kai tyrėjas nekeisdamas sąlygų sistemingai reguliuoja ir aprašo natūraliai vykstančius reiškinius Ty organizuotas tikslingas tam tikrų reiškinių suvokimas Tyrėjas nesikiša į įvykių eigą ir stebimasis nejunta kad yra stebimas1)išprovokuotas stebėjimas - situacijos sudaromos natūralioje aplinkoje ir yra panašios į natūralias2)įjungiamasis - stebint grupę tampama nariu kad natūralios elgsenos stebėjimo metu būtų gauti efektyvūs empiriniai duomenys tyrėjas t apmąstyti a) numatyti į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną b) kadangi stebėtojo galimybės ribotos tai stebėjimai organizuojami remiantis imčių principu tystebimi tam tikri elgsenos fragmentai Dažniausiai laikoma laiko imčių technika-būdinga kad elgsena stebima trumpais laiko tarpais įvykio imčių tech kai domina tam tikros elgesio apraiškos (agresija ir kt) c) tiksli faktų registracijaStebėjimas kontroliuojamas sąlygomis Šis būdas įgalina tą patį individą stebėti keletą kartų Tam gb naudojami prietaisaiApklausa - tai toks būdas kai tiriamasis žodžiu ar raštu tatsakyti į pateiktus klausimus Uždari klausimai-reikalauja rinktis atsakymą iš 2 ar daugiau alternatyvų Atviri klausimai - atsakymas formuluojamas laisvai Pokalbis ir interviu tai sąvokos taikomos žodiniai tiriamųjų apklausai žymėti Pokalbis yra standartizuotas (kai klausimai pateikiami griežtai laikantis tvarkos) ir nestandartizuotas (pateikiami atviri dažnai netiesioginiai klausimai) Žodinės apklausos metu tyėjas tiesiogiai bendrauja su tiriamuoju Anketos tai klausiamiems pritaikytas apklausos būdas Skirta masiniams tyrimams Į kl atsakoma raštu Klinikinis - tiriamajam pateikiama užduotis kurią atlikdamas aiškina savo veiksmusTestavimas - tai standartizuotos užduotys iš kurių atlikimo rezultatų sprendžiama apie tam tikrą psichinių funkcijų asmens ypatybių išsivystymo laipsnį ir būklę Klausimai sudaromi pagal tam tikrus požymius pvzamžių išsilavinimą ir panEksperimentas-gali būti laboratorinis ir natūralus Tai reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant sudarant ir keičiant sąlygas Koreliaciniai tyrimai-tai tokie tyrimai kai statistiniais metodais įvertinamas ryšys tarp tam tikrų duomenų2 PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS BIHEVIORIZMAS GEŠTALTPSICHOLOGIJA PSICHOANALIZĖ KOGNITYVINĖ IR HUMANISTINĖ PSUCHOLOGIJABihevioristai stengėsi pašalinti barjerą skyrusį klasikinę eksperimentinę psich nuo gyvūnų tyrimų Jie nelaikė sąmonės psich objektu ir tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulą S (stimulas)- R(reakcija) Jie nekreipė dėmesio į tai kad žmreakciją į stimulus ir situacijas daugiausia reiškėsi ne judesiais kad tai verbalinė prasminė reakcija DžVolsonas teigė jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Geštalpsichologiios sąvokų sistema susiformavimo tiriant ir nagrinėjant pirmiausia suvokimo procesus Iš pradžių geštalp suvokimo procesus tyrė vartodami beveik išimtinai dvimates geometrines figūras Jie padarė išvadą kad suvokimo procesas - tai regėjimo lauko pertvarkymas įbdquogerą pavidalą atitinkantį vidines organizmo tendencijas VKeleris tirdamas beždžionių suvokimą ir intelektą pastebėjo kad beždžionė sudūrusi kelias lazdas suvokia šių lazdų erdvės santykių pasikeitimą ir suvokia kad tokį naują įrankį galima panaudoti maistui pasiektiŠiai teorijai atsirasti pagrindo davė naujos gamtos mokslų idėjos Jie praturtino suvokimo mąstymo ir asmenybės psich bet kaip bendroji psichji turėjo tam tikrų principinių trūkumų fizsistemų dėsningumus taikė psichiniams reiškiniams aiškinti ignoravo praktinės žmsąveikos su išoriniu pasauliu reikšmę psichinių procesų formavimuisi individo aktyvumo reikšmę mąstymuiŽmpotraukius poreikius ir emocijas ėmė tirti XIX aatsiradusi psichoanalizės teorija Jos atsiradimas susijęs su ZFroidu Pagal jį žmogaus psichika susideda iš 3 lygių pasąmonės priešsąmonės ir sąmonės Sąmonė yra labai nedidelė psichikos dalis kurią žmogus gali kontroliuoti Priešsąmonė - joje yra informacija kurią galima pervesti į sąmonės lygį Pati didžiausia psichikos dalis yra pasąmonė Visi 3 šie psichikos lygiai reiškiasi visoje asmenybėje Asmenybėje skiriami 3 teoriniai komponentai ego (aš) id super ego Pačiame giliausiame pasąmonės sluoksnyje glūdi struktūra kurią Froidas pavadino id typasąmonės energijos šaltinis Joje nėra nieko kas paklustų logikai ir apie id galima sužinoti per sapnus Aukštesnėje pakopoje yra ego struktūra Ego veikia remdamasis realybe pagal tai koks pasaulis yra ištikrųjų o ne kokio norėtų Id Ego dėka žmogus poreikius derina su visuomenės normomis Super ego - visuomenės normos ir taisyklės Jis susideda iš sąžinės ir ego idealo Pasak froidistų psichikos gelmėse glūdintys nesąmoningi potraukiai yra svarbiausi žmveiklos atskiras jo kūrybos šaltinis ir motyvas Kapitalistiniame pasaulyje pokario metais pailgėjęs susvetimėjimas ir naujų dvasios vertybių ieškojimas padėjo atsirasti vadinamajai humanistinei psich Susijusi su amerikiečiu KRogers Pasak jo kiekvieno individo tikslas - tapti harmoningu žmogumi Jis ištiria ypatybes kurios būdingos harmoningam žmogui1)atvirumas patyrimui tai reiškia kad žmogus suvokia ir priima tai kas vyksta su juo greta jo (gyvena tikroviškame o ne įsivaizduojamame pasaulyje)2)pasitikėjimas savo organizmu - žmogus tarsi atranda kad organizmas padeda rasti ir priimti tinkamiausius elgesio būdus tada žmogus pradeda mažiau bijoti savo emocijų reakcijų pasitiki savo jausmais iš

daugelio galimybių pasirenka tinkamiausius sprendimus3)Vidinė orientacija vertinant Priimdamas sprendimus vertindamas žmogus geba remtis pačiu savimi Supranta kad vertinimo šaltinis glūdijame pačiame Ir vis mažiau žmogus dairosi į aplinką aplinkinius neieško kitų patvirtinimų ar neigimų Tampa atsakingas už savo poelgius ir brandą 4)orientacija į procesą o ne į produktą Žmogus Įsisąmonina kad jo raida yra nepabaigiamas procesas Supranta kad žmogus dinamiškas atsisako lūkesčių pasiekti kokį tai apibrėžtą savo galutinį rezultatą Humanistinė psichėmė gilintis į savojo aš ir savo egzistavimo pažinimą Kai žmatrodo kad jo elgsena neatitinka susidarytos pažiūros į save tada atsiranda įtampa ir menkavertiškumo jausmas Negalint patenkinti savo pagrindinių poreikių ar išgyvenant konfliktus su aplinka ar su avimi gali kilti neurozės ir psichozės Pastaruoju metu išpopuliarėjo kognityvinė psich Ji atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšium su plačiai pasklidusiomis ir praktiškai taikomomis kibernetinėmis idėjomis su skaičiavimo mašinų konstravimu ir tobulinimu Psichologai vėl ėmė gilintis į psich Suvokimo dėmesio atminties ir mąstymo procesus į kalbos struktūrą jų mechanizmus galima vadinti neomentalizmu Ši teorija mažai domisi žmaktyvumo ir veiklos klausimais poreikių ir motyvacijos prblemomis3BENDRAVIMASEMOCINIS IR KOMUNIKACINIS BENDRAVIMO ASPEKTAI BENDRAVIMAS IR SĄVEIKAPoreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių egzistencinių poreikių Poreikių hierarchijoje jis užima trečiąją vietą po fiziologinių ir saugos poreikių Oltmeno tvirtinimu bendravimo poreikis veikia dialektiškai ir apima atvirumo kitiems ir užsidarymo užsisklendimo nuo jų priešybę Kiekviena iš šių būsenų sudaro vieną iš dviejų šio dialektinio ryšio polių Šiaip jau šie poliai veikia kaip sistema nei vienam iš jų visiškai nedominuojant Žmogaus bendravimo poreikį išreiškia judėjimas tarp šių dviejų polių žmogus tam tikrą laiką jautęsis komfortabiliai atsiribojęs ir užsisklendęs laikui bėgant yra linkęs judėti priešingybės link Oukonoro ir Rouzenblado tvirtinimu priešingai bendravimo poreikis paremtas pusiausvyros principu Žmogus siekia palaikyti optimalų socialinių kontaktų mastą Nukrypimai nuo šio optimalaus masto verčia žmogų plėsti arba siaurinti kontaktuskad atstatytų tą optimalų mastą Pvzjei žmogus patiria per daug (jo manymu) kontaktų jis ieško vienumos kad atstatytų optimalų bendravimąEmocinis bendravimo aspektas Giluminė bendravimo prasmė - emocinis ryšio su partneriu užmezgimas ir palaikymas Galimas dvejopas reagavimas į partnerį į jo problemą kognityvinis (mąstymo) ir emocinis Vienais atvejais mums labiau reikia asmens kuris padėtų dalykiškai išanalizuoti mūsų problemą kitais atvejais norime ne išmintingo patarimo bet emocinės paramos Emocinė parama vadinama empatija - įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną išgyvenimu to ką jaučia kitas žmogus 1-oji empatijos fazė supratimas - dar ne emocija bet partnerio emocinės būsenos atpažinimas jos identifikacija 2-oji empatijos fazė -jausmo išgyvenimas Ty išgyvenimas tokio jausmo kuris tuo momentu apėmęs partnerį 3-oji empatijos fazė ndashjausmo perdavimas Svarbiausia čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Bendravimas ir sąveika Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai Vadinasi žmonės sąveikauja Tiesiogiai ar netiesiogiai Kitų žmonių įtaką mes visados jaučiame nesvarbu ar mums tai patinka ar ne Kiekviena asmenybė turi savo socialinį tinklą Socialiniame tinkle asmuo (P) yra centrinis elementas Jis yra abipusiais ryšiais susijęs su jam reikšmingais asmenimis motina tėvu broliu seserim - taip pat tarpusavy susijusiais Tai pirminis tinklas Jį sudarantys žmonės savo ruožtu turi ryšių su kitais žmonėmisVadinasi jis tas asmuo su kitais žmonėmis turi ryšį Kartu tas asmuo yra dalis kitų žmonių santykių sistemos Taip žmonės daro poveikį vieni kitiems sąveikauja Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos dalis pakitimai kurioje nors vienoje jos dalyje paveikia visą sistemą sutrikdo pusiausvyrą Tp pusiausvirą pažeisti gali narių būsenos krizės ar šiaip kitokie reikšmingi įvykiai ar nutikimai Mūsų drabai sėkmės bei nesėkmės liečia ne tik mus pačius bet ir kitus mūsų socialinio tinklo elementus Socialiniai tinklai atlieka ne vieną funkciją - paremiamąją blokuojamąją neutraliąją ir kt Asmenys tinkle turi įvairius vaidmenis Kuo daugiau žmonių tinkle tuo didesnė paramos tikimybė Deja dažnai senų paliegusių žmonių socialiniai tinklai yra maži Kai tinkle mažai žmonių jie būna perkrauti socialiniais vaidmenimis Du asmenys gali tik turėti iliuziją kad jie bendrauja dviese Jiems nepavyktų pabėgti nuo savųjų sistemos įtakos4ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERAEMOCIJOS IR JAUSMAI JŲ RŪŠYSEmocijos trumpalaikiai išgyvenimai kilę dėl išorinės aplinkos poveikių Plačiąja prasme-apima ir jausmus Jausmai žymi pastovius patvaresnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atsirandančius dėl asmenybės santykių su aplinka Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei-žmogui Jausmus lemia dvasinai poreikiai susiję su žmonių

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

studentų gr) Pgl grupes sudarančių asmenų skaičių skiriamos makro- ir mikrogrupės Makro- (pati didžiausia) žmonija kuri turi bendrų ypatybių Soc psich tiria makro gr poreikius interesus pamėgdžiojimą įtaigos reiškinius vyraujančius santykius Makrogr būdinga 1tarpasmeninių (betarpiškų) santykių nebuvimas 2 narių nekontaktiškumas Mikro- kurias sudaro nedidelis sk individų jų nariai turi daugiau ar mažiau bendrus veikimo tikslus ir tiesioginius kontaktus (šeima mokyklos kl) Ypatybės 1 autonomija 2 grupės narių tarpusavio kontrolė 3 savarankiškumas 4 konformizmas 5 homogeniškumas 6 santykių intymumas 7 stabilumas Pgl gr-ėje susidarančių jos narių santykių pobūdį formalios ir neformalios Formalios - yra sudar aukštesnių institucijų kur vyrauja formalūs dalykiniai santykiai vaidmenys Neformalios - susidaro specialiai neorganizuojant psichologinės motyvacijos pagrindu Klikos - vad mikrogr neturinčios visuomeninio tikslo padėties visuomenėje oficialių veikimo taisyklių tačiau griežtai reguliuojančios savo narių elgseną savo viduje susidariusiais papročiais ir moralinėmis normomis Referentinė gr - vad asmenybei reikšmingiausia Tai gr į kurią orientuojamasi veikiant kuri imama etalonu vertinant savo padėtį kurios nariu žmog nori tapti kurios vertybės yra priimamos kaip teisingos Stigmatizuotos gr - kurių kt žmonės šalinasi dėl įv priežasčių ( serga ligomis) Prestižinė -jei savo gr žmogus labai vertina dalyvavimas tokioje gr didina prestižą Socialinė kategorizacija - žmonių suvokimas ir vertinimas pgl tai kokiai gr jie priklauso žmogui priskiriama ir tam tikra vertė priklausomai nuo to kokios gr narys yra Gr raidos stadijos - kiekviena gr kintantis reiškinys atsiranda praeina tam tikrus vystymosi etapus pasiekia aukščiausią org lygį ir gali išnykti Pačioje pradinėje formavimosi stad vad - asociacija Ji neturi tiksliai apibrėžtų tikslų nėra susiklosę nei dalykiniai nei neformalūs santykiai bet yra prielaidos jiems atsirasti Kartu veikiant tarp jos narių visa tai atsiranda grupė įgyja konkretumą ir autonomiją tos asociacijos palaipsniui virsta korporacija- kurioje atskirų jos narių tikslai yra panašūs ar sutampa tačiau jų nesiekiama bendrai Aukščiausia organizacijos lygio grupė kurios nariai turi bendrus tikslus ir jų siekiama bendrai - bendruomenė (komanda)Psichologinės gr klimatas darnumas jo rūšys Psich klimatu (atmosfera) vad bendrą grupės emocinę būseną susiklosčiusią dėl darbo sąlygų ir tarpasmeninių santykių Vienose gr žmonės gali jausti vidinį pasitenkinimą būti saugūs o kitose atvirkščiai Tai priklauso nuo vadovavimo vadovo asmenybės Blogesnė atmosfera buvo liberalaus lyderiavimo atveju nes blogiau dirbama situacija priminė neatsakingą žaidimą o ne darbo procesą Geresnė situacija demokratinio lyder atveju - geriau dirba pagerėja kūrybiškumas santykiai gr nuoširdesni Darbo rezultat mažesni nei autoritarinio lyder atveju Jame siekiamas santykių priešiškumas paklusnumas ir pataikavimas Grupėse kaupiasi nepasitenkinimas įtampa kuri išsilieja ant nekaltų silpnesnių narių Darnumas - tai teigiama ir kognityvinė grupės asmenų tarpusavio sąveika Trys pagr suderinamumo rūšys 1 Psichologinis suderin - tai gr narių suderinam temperamento atžvilgiu psichomotorinių r-jų dėmesio nustatymo atžvilgiu 2 Socialinis - jis priklauso nuo asmenų sugebėjimo atlikti savo vadmenis grupėje nuo savęs įvertinimo charakt panašumų ir skirtumų 3 Socialinisndashvertybinis - remiasi vertybinių orentacijų nuostatų panašumu Jei yra dideli vertybinių nuostatų skirtumai kyla konfliktas Psichologinio suderinamumo svarba išryškėja tais atvejais kai mažai grupei reikia ilgai dirbti izoliuotai

Socialiniai vaidmenys vaidmens rūšys atlikimo stadijos Vaidmenų konfliktai Socialinisstatusas Statusų hierarchija grupėjeGrupės nariai būna pasiskirstę darbą pgl tam tikras profesijas pasiskirstę valdžią Šis pasiskirst būdingas atskiroms grupėms ir visai visuomenei Kiekvienas individas užima tam tikrą f-nę vietą tam tikrą poziciją Pozicija - tai terminas kuriuo žymima asmens vieta soc santykių sistemoje Pozicija laikoma sūnaus motinos moksleivio studento f-nės vietos Asmuo užimantis tam tikrą poziciją turi atlikti tam tikras f-jas tam tikrą vaidmenį Vaidmuo - tai tipiška elgesio sistema susiformavusi visuomenėje tam tikrai f-jai atlikti skiriami 4 pagr vaidmens aspektai 1 Keliama visa eilė reikalavimų tai vad roliniu (vaidmens) laikymu Visuomenė instrukcijomis reikalavimais moralinėmis normomis papročiais elgesio standartais tarsi nurodo ką turi daryti šią poziciją užimantis žmogus (gydytojas- gydyti mokinys - mokytis) 2 Supratimas - kiek tam tikrą poziciją užimantis žmogus supranta ką jis turi daryti Savo vaidmens supratimas gali sutapti su tuo supratimu Kuris susijęs ir visuomenėje gali ir nesutapti 3 Vaidmens priėmimas - tai emocinis sutikimas su tuo kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas Vaidmens atmetimas priešingas priėmimui pvz 16-metis nepriima to vaidmens 4 Vaidmens atlikimas Savęs pateikimas - tai elgesio būdas kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam kad atitiktume sąvajį aš kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenį kad galėtume kontroliuoti kitų požiūrį į mus Įspūdžio kūrimas - suprantamas kaip sąmoningas ar nesąmon procesas kurio metu asmuo elgiasi viešumoje kitaip kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitnkantį įvaizdįAš vaizdas ir savęs vertinimas Savęs vertinimo formavimasis

Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas padeda susidaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo ldquoAšrdquo vaizdą kurio komponentai yra šie Savo individualybės vaizdinys Santykiška interesų polinkių ir vertybinių orientacijų vienovė Atitinkamas savęs vertinimas ir savigarba Savigarba yra gero psichologinio prisitaikymo asmeninės laimės ir efektyvaus funkcionavimo tiek vaikystėje tiek suaugus sąlyga Daugelio ikimokyklinio amž vaikų savigarbos lygis yra gana aukštas jie tiki kad pasieks norimą tikslą Save blogai vertinantys - vengia pareikšti nuomonę kad nesukeltų pajuokos dažniau klausosi ldquoAšrdquo vaizdas l priklauso nuo jo patirties įgyjamos namie nuo pačių tėvų identifikacijos sėkmingumo Pradėjęs formuotis vaikystėje jis nuolat kinta ldquoAšrdquo vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius ypatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks jo saviauklos idealas (idealusis ldquoašrdquo)Aš ndash vaizdas - nuostatų į save visuma Aš - vaizdo komponentai ir lygiai Aš vaizdas skiriamas 1 Realusis Aš - tai toks koks esu dabar 2 Idealusis Aš - koks norėčiau būti 3 Parodomasis Aš - toks Aš kurį rodau kitiems kokį Aš norėčiau matyti Save kitų akimis Realusis ir parodomasis aš dažniausiai nesutampa 4 Veidrodinis - tie vaizdiniai apie save kurie pagrįsti kitų žmonių nuomone Autokoncepcija ndash ty vaizdinių apie save visuma visuma nuostatų savęs paties atžvilgiu 3 svarbiausi komponentai 1 Kognityvinis komp - ty žinios apie save Pirmiausia žodžiais bandoma išreikšti pagr savo charakteristikas jų daug Priskiriamos - atitinkamo vaidmens psichologinės fizinės gyvenimo tikslų apibūdinimas turtinė ir soc padėtis Tai galima apibūdinti kaip aš vaizdą Šios visos charakteristikos nėra vienareikšmės jos nėra vienodai svarbios Paprastai jos išsidėsto tam tikra charakteristine struktūra priklausomai nuo situacijos gyvenimo patyrimo 2 Emocinis vertinantis komp - dažnai žmonės nepatvirtina mumyse esančių savybių kurias priskiriame sau Dauguma vertinimų remiasi stereotipais kurie vyrauja toje kultūroje 3 Elgesio komp - dažnai nuostatos išreiškiamos elgesiuSavęs vertinimas Žmogus vertina ne vien kitus Jis vertina ir patį save Taigi žmogus pats sau tampa pažinimo objektu Bendraudami su kitais žmonės nori būti patrauklūs sąmojingi geranoriški Tą siekimą būti geresniam pavadinkime idealiuoju AŠ Į jį mes orentuojamės O tokį save kokie iš tikrųjų esme pavadinkime faktiškuoju AŠ Paprastai tarp šių dviejų aš esti ribotumas o idealas išlieka savotišku akstinu tobulėti Idealas ir tikrovė skiriasi Atrasime žmonių kuriems jų idealusis ir faktiškasis AŠ sutampa arba yra vienas prie kito priartėję Tikriausiai tas žmogus pasidarė nekritiškas sau neigdamas bent kai kuriuos savo trūkumus o tai gali apsunkinti bendravimą Galimas ir kitas kraštutinumas Žmogus pernelyg hiperbolizuoja faktiškojo ir idealiojo AŠ skirtumą Patirtos nesėkmės sukelia pasitikėjimą savimi ir baimindamasis žmogus kartais pats atitolina prasmingo tikslo siekimą Apie save patį žmogus susidaro nuomonę remdamasis tuo kaip kiti žmonės jį vertina ir kaip su juo elgiasi Kitų nuomonė ndash tarsi veidrodis kuriame regi pats save Šiuo atveju žmogus pamato save tokį kokį jį mato kiti Ši aplinkybė itin svarbi normaliam asmenybės vystymuisiTam tikros žinios apie save yra vadinamos savęs vertinimo veiksniais jų visuma sudaro savotišką sistemą lemiančią mūsų savosios vertės lygį Savęs vertinime vienas kuris nors veiksnys yra pagrindinis dominuojantis kiti ndash tarsi savotiškas fonas Svarbu bendrauti su kitais žmonėmis Juk to kuo manome esą svarbūs ir už ką derėtų mus girti kiti žmonės gali nepastebėti Dabar savęs vertinime itin pabrėžiamas intelekto vaidmuo stengiamasi didinti savąją vertę mažiau reikšmės teikiant dvasinėms savybėms doroviniams jausmams Beje vertinant kitą žmogų jo intelektas dažniausiai menkinamas Pasirodyti kad esi mažesnio ar nepakankamo intelekto yra labiau pavojinga už kitas nesėkmes Jei žmogus bendraudamas su kitu akcentuoja demonstruoja savo intelekto pranašumą pašnekovas pasijunta nesaugus Jis irgi nori atrodyti ne prastesnis Prasideda varžybos o tada sunkiau pastebėti ir pastiprinti kito žmogaus gerąsias savybes atvirkščiai - stengiamasi jas nuvertinti Intelekto veiksnys savęs vertinime dažniausiai demonstruojamas todėl kad gali sukelti greičiausią efektą Didybės manija ndash specifinis psichiatrijos terminas žymintis patologinę asmenybės būseną Kasdieniame gyvenime paprastai juo norima pasakyti kad žmogus išpuikęs tuščiagarbis Dažnai vartojama ir komplekso sąvoka Dažnai kito žmogaus kompleksu vadiname tai kas mums jo elgesyje nesuprantama kas mūsų nuomone nukrypsta nuo bendrų elgesio normų Psichologine prasme kompleksas yra neįgyvendintas esminis žmogaus noras poreikis nuslopintas ir išstumtas į pasąmonę Žmogus turintis menkavertiškumo kompleksą sąmoningai ar nesąmoningai darys viską kad atgautų tariamai prarastą vertę kad pabrėžtų savo pranašumą Ikimokyklinukas save vertina taip kaip yra kitų vertinamas netgi kalba apie save trečiuoju asmeniu ldquoPetriukas nori ldquo ldquoPetriukas geras ldquo Tikrasis savęs pažinimas prasideda tik paauglystėje Tada itin svarbūs pasidaro klausimai ldquokas aš rdquo ldquokokia klasės draugų nuomonė apie maneldquo Pagrindinė grupė kurioje formuojasi žmogaus savęs vertinimas yra šeima Juk joje pradedamas vertinti kiekvienas vaiko poelgis Nuo tų vertinimų labai priklauso kaip toliau vystysis asmenybė Ypač svarbu vaikų skaičius šeimoje Vienturtis šeimoje tampa privilegijuotu asmeniu Vaikui visai nesunku susidaryti apie save puikią nuomonę Toks savęs pažinimas yra

vienpusis Tėvai dažnai išsprendžia pagrindinius vaiko sunkumus problemas jis gyvena tarsi šiltnamyje Mažėja tokio žmogaus atsakomybės jausmas savikritiškumas

Socialinės nuostatos jų rūšysSocialinės nuostatos Jų struktūra f-jos formavimosi būdai Ty žmogaus pasirengimas vienaip ar kitaip elgtis vertinti numatyti situaciją Nuostatos nėra įgimtos formuojasi kaupiantis patyrimui Nuostata tam tikro žmogaus atžvilgiu yra teigiama ar neigiama Pvz sveika valgyt tik tam tikrą maistą Nuostatos yra pakankamai pastovios ne taip lengvai keičiamos Ypač sunku teigiamą keisti į neigiamą Nuostatų formavimosi būdai 1 Pamėgdžiojimas ndash ty samoningas kitų žmonių elgesio kopijavimas labiausiai pamėgdžiojamas vyresnio amžiaus žmogaus elgesys (pvz tėvų aukštesnio soc statuso elgesys labiau kompetetingas asmenuo) 2 Identifikavimas ndash ty sąmoningas kitų žmonių kopijavimas (paauglystėje merginos kopijuoja vyresnių elgesį) 3 Mokymas - kai asmenybė gauna iš kitų tam tikrą inf-ją kurioje nurodoma kokia nuostata pageidautina kokia ne kas gražu kas ne Inf-ją mums perduoda kiti asmenys bet išmokimas nuostatų priėmimas yra individualus dalykas kuris priklauso nuo konkrečių individo savybių Nuostatos dažn būna įsisavintos bet gali būt ir ne (neįsisavinta - rytais su visais sveikintis nepriklausomai ar tam žm tai patinka) Nuostat gali keistis gavus kažkokią tai naują inf-ją Nuostat labai susiję su konkrečiu elgesiu Mūsų nuostata įtakoja elgesį elgesys savo ruožtu įtakoja nuostatų formavimąsiKonfliktai jų rūšys Konfliktų sprendimo galimybėsKonfliktas tai priešingų pažiūrų interesų emocijų susidūrimas atsiradęs žm sprendžiant socialinio ar asmeninio pobūdžio klausimus Jis ne visada neigiamas reiškinys Kai nuomonės liečia svarbius veiklos tikslus jis padeda rasti prasmingą sprendimą Tai produktyvus konstruktyvus konfliktas Jis stiprina socialinį aktyvumą Neigiamais konfliktais laikomi nesutarimai tarp asmens ir grupės mokytojo ir mok ir pan Konfliktai paprastai kyla tada kai paliečiamas kolektyvo ar asmenybės soc statusas materialiniai ir dvasiniai interesai asmenybės orumas ir pan Konfliktų priežastys gali būti objektyvios (pvz užduočių neįvykdymas dėl rimtų kliūčių) ir subjektyvios susijusios su žm elgesio ar charakterio trūkumais tingumu nedrausmingumu išpuikimu ir kt Konfliktai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai Jie gali būti sprendžiami pedagoginiu ir administraciniu būdais Pedagoginio konfliktų sprendimo pagr būdas yra įtikinimas Klystančiąjai arba abiems pusėms padedama suvokti objektyvią tiesą ir įtikinti konfliktų motyvų nepagrįstumu Sunkiau konfliktą likviduoti tada kai jo priežastys yra gr narių elgesio ar charakterio trūkumai Jei įtikinimo metodas neefektyvus gr nariui keliamas ultimatumas keisti savo elgesį kitaip gr su juo nebendraus Administracinis konfliktų likvidavimo būdas gali būti perkėlimas į kitą kolektyvą Kiti konfliktų sprendimo būdai konflikto vengimas kova kompromisas konflikto sušvelninimas problemų sprendimasKonfliktai jų rūšys Konflikto sprendimo strategijos Konfliktai gali būt labai įv Juos tiria ne tik soc psich bet ir filos logika teisė medicina sociologija Konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp 2 ar daugiau šalių kurios turi priešingas nuostatas skirtingus veikimo tikslus ar skirtingas vertybes Svarbiausios 5 rūšys 1 Vidinis asmenybės konflikt (vid motyvų konflikt) Ty žmogus turi pasirinkti vieną iš alternatyvų tarp troškimų motyvų ir galimybių 2 taspasmeniniai konfliktai - jų šaltinis yra santykiai tarp 2 ar daugiau gr narių Pvz gali būti konfliktai tarp vyro ir žmonos dėl emocinių skirtumų tarp kokios nors įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo siekiant lyderio pozicijos ir pan 3 asmenybės ir gr konfliktai - atsiranda dėl gr spaudimo asmenybei ar asmenybės priešgrupinės veiklos 4 tarpgrupiniai konf - dėl prieštaravimų tarp in- ir autgrupių dėl skirtingų tikslų 5 soc konflikt - iškyla tarp asmenų ar gr dėl bendrų visuomenės nuostatų ar veiksmų spaudimo (ekonominė krizė svetimos kultūros invazija religinė prievarta ir pan) Sprendimo strategijos 1 Vidinis konflikto nuslopinimas - konfliktą stabdo aukštesnio statuso žmonės valdžia jėgos struktūros Problema neišsprendžiama tik nuslopinama 2 Konf užglostymas - tai nenoras spręsti konfliktą Atisakoma savo pozicijų savo požiūrio vardan ldquogerųrdquo santykių 3 Konf vengimas - labai gilios konflikto vengimo tendencijos Konfliktas slepiamas nuo saves paties Čia įsijungia žmogaus gynybiniai mechanizmai kurie pateisina jo elgesį Problemos vengimas ilgainiui gali tapti asmenybės bruožu 4 Kompromiso strateg - iš visų minėtų sprendimo būdų yra konstruktyviausia šiuo atveju oponentai atsisako kai kurių dalykų vardan bendro sutarimo Konkurencija - pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus kitai pusei primetamas sau palankus sprendimasŽmonių tarpusavio suvokimo psichologiniai dėsningumaiVerbalinis ir neverbalinis bendravimas Socialinis atstumasIšmokimo ir vertinimo psichologijos problemos

1PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI TYRIMŲ METODŲ KLASIFIKACIJA

Metodas - veikimo būdas tikslingų veiksmų ir priemonių visuma Kiekvienas mokslas tam tikrais metodais tiria objektą Metodu vad veiksmų visuma ir konkretus tikslo siekimo būdas Stebėjimu laikomas toks metodas kai tyrėjas nekeisdamas sąlygų sistemingai reguliuoja ir aprašo natūraliai vykstančius reiškinius Ty organizuotas tikslingas tam tikrų reiškinių suvokimas Tyrėjas nesikiša į įvykių eigą ir stebimasis nejunta kad yra stebimas1)išprovokuotas stebėjimas - situacijos sudaromos natūralioje aplinkoje ir yra panašios į natūralias2)įjungiamasis - stebint grupę tampama nariu kad natūralios elgsenos stebėjimo metu būtų gauti efektyvūs empiriniai duomenys tyrėjas t apmąstyti a) numatyti į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną b) kadangi stebėtojo galimybės ribotos tai stebėjimai organizuojami remiantis imčių principu tystebimi tam tikri elgsenos fragmentai Dažniausiai laikoma laiko imčių technika-būdinga kad elgsena stebima trumpais laiko tarpais įvykio imčių tech kai domina tam tikros elgesio apraiškos (agresija ir kt) c) tiksli faktų registracijaStebėjimas kontroliuojamas sąlygomis Šis būdas įgalina tą patį individą stebėti keletą kartų Tam gb naudojami prietaisaiApklausa - tai toks būdas kai tiriamasis žodžiu ar raštu tatsakyti į pateiktus klausimus Uždari klausimai-reikalauja rinktis atsakymą iš 2 ar daugiau alternatyvų Atviri klausimai - atsakymas formuluojamas laisvai Pokalbis ir interviu tai sąvokos taikomos žodiniai tiriamųjų apklausai žymėti Pokalbis yra standartizuotas (kai klausimai pateikiami griežtai laikantis tvarkos) ir nestandartizuotas (pateikiami atviri dažnai netiesioginiai klausimai) Žodinės apklausos metu tyėjas tiesiogiai bendrauja su tiriamuoju Anketos tai klausiamiems pritaikytas apklausos būdas Skirta masiniams tyrimams Į kl atsakoma raštu Klinikinis - tiriamajam pateikiama užduotis kurią atlikdamas aiškina savo veiksmusTestavimas - tai standartizuotos užduotys iš kurių atlikimo rezultatų sprendžiama apie tam tikrą psichinių funkcijų asmens ypatybių išsivystymo laipsnį ir būklę Klausimai sudaromi pagal tam tikrus požymius pvzamžių išsilavinimą ir panEksperimentas-gali būti laboratorinis ir natūralus Tai reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant sudarant ir keičiant sąlygas Koreliaciniai tyrimai-tai tokie tyrimai kai statistiniais metodais įvertinamas ryšys tarp tam tikrų duomenų2 PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS BIHEVIORIZMAS GEŠTALTPSICHOLOGIJA PSICHOANALIZĖ KOGNITYVINĖ IR HUMANISTINĖ PSUCHOLOGIJABihevioristai stengėsi pašalinti barjerą skyrusį klasikinę eksperimentinę psich nuo gyvūnų tyrimų Jie nelaikė sąmonės psich objektu ir tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulą S (stimulas)- R(reakcija) Jie nekreipė dėmesio į tai kad žmreakciją į stimulus ir situacijas daugiausia reiškėsi ne judesiais kad tai verbalinė prasminė reakcija DžVolsonas teigė jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Geštalpsichologiios sąvokų sistema susiformavimo tiriant ir nagrinėjant pirmiausia suvokimo procesus Iš pradžių geštalp suvokimo procesus tyrė vartodami beveik išimtinai dvimates geometrines figūras Jie padarė išvadą kad suvokimo procesas - tai regėjimo lauko pertvarkymas įbdquogerą pavidalą atitinkantį vidines organizmo tendencijas VKeleris tirdamas beždžionių suvokimą ir intelektą pastebėjo kad beždžionė sudūrusi kelias lazdas suvokia šių lazdų erdvės santykių pasikeitimą ir suvokia kad tokį naują įrankį galima panaudoti maistui pasiektiŠiai teorijai atsirasti pagrindo davė naujos gamtos mokslų idėjos Jie praturtino suvokimo mąstymo ir asmenybės psich bet kaip bendroji psichji turėjo tam tikrų principinių trūkumų fizsistemų dėsningumus taikė psichiniams reiškiniams aiškinti ignoravo praktinės žmsąveikos su išoriniu pasauliu reikšmę psichinių procesų formavimuisi individo aktyvumo reikšmę mąstymuiŽmpotraukius poreikius ir emocijas ėmė tirti XIX aatsiradusi psichoanalizės teorija Jos atsiradimas susijęs su ZFroidu Pagal jį žmogaus psichika susideda iš 3 lygių pasąmonės priešsąmonės ir sąmonės Sąmonė yra labai nedidelė psichikos dalis kurią žmogus gali kontroliuoti Priešsąmonė - joje yra informacija kurią galima pervesti į sąmonės lygį Pati didžiausia psichikos dalis yra pasąmonė Visi 3 šie psichikos lygiai reiškiasi visoje asmenybėje Asmenybėje skiriami 3 teoriniai komponentai ego (aš) id super ego Pačiame giliausiame pasąmonės sluoksnyje glūdi struktūra kurią Froidas pavadino id typasąmonės energijos šaltinis Joje nėra nieko kas paklustų logikai ir apie id galima sužinoti per sapnus Aukštesnėje pakopoje yra ego struktūra Ego veikia remdamasis realybe pagal tai koks pasaulis yra ištikrųjų o ne kokio norėtų Id Ego dėka žmogus poreikius derina su visuomenės normomis Super ego - visuomenės normos ir taisyklės Jis susideda iš sąžinės ir ego idealo Pasak froidistų psichikos gelmėse glūdintys nesąmoningi potraukiai yra svarbiausi žmveiklos atskiras jo kūrybos šaltinis ir motyvas Kapitalistiniame pasaulyje pokario metais pailgėjęs susvetimėjimas ir naujų dvasios vertybių ieškojimas padėjo atsirasti vadinamajai humanistinei psich Susijusi su amerikiečiu KRogers Pasak jo kiekvieno individo tikslas - tapti harmoningu žmogumi Jis ištiria ypatybes kurios būdingos harmoningam žmogui1)atvirumas patyrimui tai reiškia kad žmogus suvokia ir priima tai kas vyksta su juo greta jo (gyvena tikroviškame o ne įsivaizduojamame pasaulyje)2)pasitikėjimas savo organizmu - žmogus tarsi atranda kad organizmas padeda rasti ir priimti tinkamiausius elgesio būdus tada žmogus pradeda mažiau bijoti savo emocijų reakcijų pasitiki savo jausmais iš

daugelio galimybių pasirenka tinkamiausius sprendimus3)Vidinė orientacija vertinant Priimdamas sprendimus vertindamas žmogus geba remtis pačiu savimi Supranta kad vertinimo šaltinis glūdijame pačiame Ir vis mažiau žmogus dairosi į aplinką aplinkinius neieško kitų patvirtinimų ar neigimų Tampa atsakingas už savo poelgius ir brandą 4)orientacija į procesą o ne į produktą Žmogus Įsisąmonina kad jo raida yra nepabaigiamas procesas Supranta kad žmogus dinamiškas atsisako lūkesčių pasiekti kokį tai apibrėžtą savo galutinį rezultatą Humanistinė psichėmė gilintis į savojo aš ir savo egzistavimo pažinimą Kai žmatrodo kad jo elgsena neatitinka susidarytos pažiūros į save tada atsiranda įtampa ir menkavertiškumo jausmas Negalint patenkinti savo pagrindinių poreikių ar išgyvenant konfliktus su aplinka ar su avimi gali kilti neurozės ir psichozės Pastaruoju metu išpopuliarėjo kognityvinė psich Ji atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšium su plačiai pasklidusiomis ir praktiškai taikomomis kibernetinėmis idėjomis su skaičiavimo mašinų konstravimu ir tobulinimu Psichologai vėl ėmė gilintis į psich Suvokimo dėmesio atminties ir mąstymo procesus į kalbos struktūrą jų mechanizmus galima vadinti neomentalizmu Ši teorija mažai domisi žmaktyvumo ir veiklos klausimais poreikių ir motyvacijos prblemomis3BENDRAVIMASEMOCINIS IR KOMUNIKACINIS BENDRAVIMO ASPEKTAI BENDRAVIMAS IR SĄVEIKAPoreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių egzistencinių poreikių Poreikių hierarchijoje jis užima trečiąją vietą po fiziologinių ir saugos poreikių Oltmeno tvirtinimu bendravimo poreikis veikia dialektiškai ir apima atvirumo kitiems ir užsidarymo užsisklendimo nuo jų priešybę Kiekviena iš šių būsenų sudaro vieną iš dviejų šio dialektinio ryšio polių Šiaip jau šie poliai veikia kaip sistema nei vienam iš jų visiškai nedominuojant Žmogaus bendravimo poreikį išreiškia judėjimas tarp šių dviejų polių žmogus tam tikrą laiką jautęsis komfortabiliai atsiribojęs ir užsisklendęs laikui bėgant yra linkęs judėti priešingybės link Oukonoro ir Rouzenblado tvirtinimu priešingai bendravimo poreikis paremtas pusiausvyros principu Žmogus siekia palaikyti optimalų socialinių kontaktų mastą Nukrypimai nuo šio optimalaus masto verčia žmogų plėsti arba siaurinti kontaktuskad atstatytų tą optimalų mastą Pvzjei žmogus patiria per daug (jo manymu) kontaktų jis ieško vienumos kad atstatytų optimalų bendravimąEmocinis bendravimo aspektas Giluminė bendravimo prasmė - emocinis ryšio su partneriu užmezgimas ir palaikymas Galimas dvejopas reagavimas į partnerį į jo problemą kognityvinis (mąstymo) ir emocinis Vienais atvejais mums labiau reikia asmens kuris padėtų dalykiškai išanalizuoti mūsų problemą kitais atvejais norime ne išmintingo patarimo bet emocinės paramos Emocinė parama vadinama empatija - įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną išgyvenimu to ką jaučia kitas žmogus 1-oji empatijos fazė supratimas - dar ne emocija bet partnerio emocinės būsenos atpažinimas jos identifikacija 2-oji empatijos fazė -jausmo išgyvenimas Ty išgyvenimas tokio jausmo kuris tuo momentu apėmęs partnerį 3-oji empatijos fazė ndashjausmo perdavimas Svarbiausia čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Bendravimas ir sąveika Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai Vadinasi žmonės sąveikauja Tiesiogiai ar netiesiogiai Kitų žmonių įtaką mes visados jaučiame nesvarbu ar mums tai patinka ar ne Kiekviena asmenybė turi savo socialinį tinklą Socialiniame tinkle asmuo (P) yra centrinis elementas Jis yra abipusiais ryšiais susijęs su jam reikšmingais asmenimis motina tėvu broliu seserim - taip pat tarpusavy susijusiais Tai pirminis tinklas Jį sudarantys žmonės savo ruožtu turi ryšių su kitais žmonėmisVadinasi jis tas asmuo su kitais žmonėmis turi ryšį Kartu tas asmuo yra dalis kitų žmonių santykių sistemos Taip žmonės daro poveikį vieni kitiems sąveikauja Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos dalis pakitimai kurioje nors vienoje jos dalyje paveikia visą sistemą sutrikdo pusiausvyrą Tp pusiausvirą pažeisti gali narių būsenos krizės ar šiaip kitokie reikšmingi įvykiai ar nutikimai Mūsų drabai sėkmės bei nesėkmės liečia ne tik mus pačius bet ir kitus mūsų socialinio tinklo elementus Socialiniai tinklai atlieka ne vieną funkciją - paremiamąją blokuojamąją neutraliąją ir kt Asmenys tinkle turi įvairius vaidmenis Kuo daugiau žmonių tinkle tuo didesnė paramos tikimybė Deja dažnai senų paliegusių žmonių socialiniai tinklai yra maži Kai tinkle mažai žmonių jie būna perkrauti socialiniais vaidmenimis Du asmenys gali tik turėti iliuziją kad jie bendrauja dviese Jiems nepavyktų pabėgti nuo savųjų sistemos įtakos4ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERAEMOCIJOS IR JAUSMAI JŲ RŪŠYSEmocijos trumpalaikiai išgyvenimai kilę dėl išorinės aplinkos poveikių Plačiąja prasme-apima ir jausmus Jausmai žymi pastovius patvaresnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atsirandančius dėl asmenybės santykių su aplinka Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei-žmogui Jausmus lemia dvasinai poreikiai susiję su žmonių

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas padeda susidaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo ldquoAšrdquo vaizdą kurio komponentai yra šie Savo individualybės vaizdinys Santykiška interesų polinkių ir vertybinių orientacijų vienovė Atitinkamas savęs vertinimas ir savigarba Savigarba yra gero psichologinio prisitaikymo asmeninės laimės ir efektyvaus funkcionavimo tiek vaikystėje tiek suaugus sąlyga Daugelio ikimokyklinio amž vaikų savigarbos lygis yra gana aukštas jie tiki kad pasieks norimą tikslą Save blogai vertinantys - vengia pareikšti nuomonę kad nesukeltų pajuokos dažniau klausosi ldquoAšrdquo vaizdas l priklauso nuo jo patirties įgyjamos namie nuo pačių tėvų identifikacijos sėkmingumo Pradėjęs formuotis vaikystėje jis nuolat kinta ldquoAšrdquo vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius ypatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks jo saviauklos idealas (idealusis ldquoašrdquo)Aš ndash vaizdas - nuostatų į save visuma Aš - vaizdo komponentai ir lygiai Aš vaizdas skiriamas 1 Realusis Aš - tai toks koks esu dabar 2 Idealusis Aš - koks norėčiau būti 3 Parodomasis Aš - toks Aš kurį rodau kitiems kokį Aš norėčiau matyti Save kitų akimis Realusis ir parodomasis aš dažniausiai nesutampa 4 Veidrodinis - tie vaizdiniai apie save kurie pagrįsti kitų žmonių nuomone Autokoncepcija ndash ty vaizdinių apie save visuma visuma nuostatų savęs paties atžvilgiu 3 svarbiausi komponentai 1 Kognityvinis komp - ty žinios apie save Pirmiausia žodžiais bandoma išreikšti pagr savo charakteristikas jų daug Priskiriamos - atitinkamo vaidmens psichologinės fizinės gyvenimo tikslų apibūdinimas turtinė ir soc padėtis Tai galima apibūdinti kaip aš vaizdą Šios visos charakteristikos nėra vienareikšmės jos nėra vienodai svarbios Paprastai jos išsidėsto tam tikra charakteristine struktūra priklausomai nuo situacijos gyvenimo patyrimo 2 Emocinis vertinantis komp - dažnai žmonės nepatvirtina mumyse esančių savybių kurias priskiriame sau Dauguma vertinimų remiasi stereotipais kurie vyrauja toje kultūroje 3 Elgesio komp - dažnai nuostatos išreiškiamos elgesiuSavęs vertinimas Žmogus vertina ne vien kitus Jis vertina ir patį save Taigi žmogus pats sau tampa pažinimo objektu Bendraudami su kitais žmonės nori būti patrauklūs sąmojingi geranoriški Tą siekimą būti geresniam pavadinkime idealiuoju AŠ Į jį mes orentuojamės O tokį save kokie iš tikrųjų esme pavadinkime faktiškuoju AŠ Paprastai tarp šių dviejų aš esti ribotumas o idealas išlieka savotišku akstinu tobulėti Idealas ir tikrovė skiriasi Atrasime žmonių kuriems jų idealusis ir faktiškasis AŠ sutampa arba yra vienas prie kito priartėję Tikriausiai tas žmogus pasidarė nekritiškas sau neigdamas bent kai kuriuos savo trūkumus o tai gali apsunkinti bendravimą Galimas ir kitas kraštutinumas Žmogus pernelyg hiperbolizuoja faktiškojo ir idealiojo AŠ skirtumą Patirtos nesėkmės sukelia pasitikėjimą savimi ir baimindamasis žmogus kartais pats atitolina prasmingo tikslo siekimą Apie save patį žmogus susidaro nuomonę remdamasis tuo kaip kiti žmonės jį vertina ir kaip su juo elgiasi Kitų nuomonė ndash tarsi veidrodis kuriame regi pats save Šiuo atveju žmogus pamato save tokį kokį jį mato kiti Ši aplinkybė itin svarbi normaliam asmenybės vystymuisiTam tikros žinios apie save yra vadinamos savęs vertinimo veiksniais jų visuma sudaro savotišką sistemą lemiančią mūsų savosios vertės lygį Savęs vertinime vienas kuris nors veiksnys yra pagrindinis dominuojantis kiti ndash tarsi savotiškas fonas Svarbu bendrauti su kitais žmonėmis Juk to kuo manome esą svarbūs ir už ką derėtų mus girti kiti žmonės gali nepastebėti Dabar savęs vertinime itin pabrėžiamas intelekto vaidmuo stengiamasi didinti savąją vertę mažiau reikšmės teikiant dvasinėms savybėms doroviniams jausmams Beje vertinant kitą žmogų jo intelektas dažniausiai menkinamas Pasirodyti kad esi mažesnio ar nepakankamo intelekto yra labiau pavojinga už kitas nesėkmes Jei žmogus bendraudamas su kitu akcentuoja demonstruoja savo intelekto pranašumą pašnekovas pasijunta nesaugus Jis irgi nori atrodyti ne prastesnis Prasideda varžybos o tada sunkiau pastebėti ir pastiprinti kito žmogaus gerąsias savybes atvirkščiai - stengiamasi jas nuvertinti Intelekto veiksnys savęs vertinime dažniausiai demonstruojamas todėl kad gali sukelti greičiausią efektą Didybės manija ndash specifinis psichiatrijos terminas žymintis patologinę asmenybės būseną Kasdieniame gyvenime paprastai juo norima pasakyti kad žmogus išpuikęs tuščiagarbis Dažnai vartojama ir komplekso sąvoka Dažnai kito žmogaus kompleksu vadiname tai kas mums jo elgesyje nesuprantama kas mūsų nuomone nukrypsta nuo bendrų elgesio normų Psichologine prasme kompleksas yra neįgyvendintas esminis žmogaus noras poreikis nuslopintas ir išstumtas į pasąmonę Žmogus turintis menkavertiškumo kompleksą sąmoningai ar nesąmoningai darys viską kad atgautų tariamai prarastą vertę kad pabrėžtų savo pranašumą Ikimokyklinukas save vertina taip kaip yra kitų vertinamas netgi kalba apie save trečiuoju asmeniu ldquoPetriukas nori ldquo ldquoPetriukas geras ldquo Tikrasis savęs pažinimas prasideda tik paauglystėje Tada itin svarbūs pasidaro klausimai ldquokas aš rdquo ldquokokia klasės draugų nuomonė apie maneldquo Pagrindinė grupė kurioje formuojasi žmogaus savęs vertinimas yra šeima Juk joje pradedamas vertinti kiekvienas vaiko poelgis Nuo tų vertinimų labai priklauso kaip toliau vystysis asmenybė Ypač svarbu vaikų skaičius šeimoje Vienturtis šeimoje tampa privilegijuotu asmeniu Vaikui visai nesunku susidaryti apie save puikią nuomonę Toks savęs pažinimas yra

vienpusis Tėvai dažnai išsprendžia pagrindinius vaiko sunkumus problemas jis gyvena tarsi šiltnamyje Mažėja tokio žmogaus atsakomybės jausmas savikritiškumas

Socialinės nuostatos jų rūšysSocialinės nuostatos Jų struktūra f-jos formavimosi būdai Ty žmogaus pasirengimas vienaip ar kitaip elgtis vertinti numatyti situaciją Nuostatos nėra įgimtos formuojasi kaupiantis patyrimui Nuostata tam tikro žmogaus atžvilgiu yra teigiama ar neigiama Pvz sveika valgyt tik tam tikrą maistą Nuostatos yra pakankamai pastovios ne taip lengvai keičiamos Ypač sunku teigiamą keisti į neigiamą Nuostatų formavimosi būdai 1 Pamėgdžiojimas ndash ty samoningas kitų žmonių elgesio kopijavimas labiausiai pamėgdžiojamas vyresnio amžiaus žmogaus elgesys (pvz tėvų aukštesnio soc statuso elgesys labiau kompetetingas asmenuo) 2 Identifikavimas ndash ty sąmoningas kitų žmonių kopijavimas (paauglystėje merginos kopijuoja vyresnių elgesį) 3 Mokymas - kai asmenybė gauna iš kitų tam tikrą inf-ją kurioje nurodoma kokia nuostata pageidautina kokia ne kas gražu kas ne Inf-ją mums perduoda kiti asmenys bet išmokimas nuostatų priėmimas yra individualus dalykas kuris priklauso nuo konkrečių individo savybių Nuostatos dažn būna įsisavintos bet gali būt ir ne (neįsisavinta - rytais su visais sveikintis nepriklausomai ar tam žm tai patinka) Nuostat gali keistis gavus kažkokią tai naują inf-ją Nuostat labai susiję su konkrečiu elgesiu Mūsų nuostata įtakoja elgesį elgesys savo ruožtu įtakoja nuostatų formavimąsiKonfliktai jų rūšys Konfliktų sprendimo galimybėsKonfliktas tai priešingų pažiūrų interesų emocijų susidūrimas atsiradęs žm sprendžiant socialinio ar asmeninio pobūdžio klausimus Jis ne visada neigiamas reiškinys Kai nuomonės liečia svarbius veiklos tikslus jis padeda rasti prasmingą sprendimą Tai produktyvus konstruktyvus konfliktas Jis stiprina socialinį aktyvumą Neigiamais konfliktais laikomi nesutarimai tarp asmens ir grupės mokytojo ir mok ir pan Konfliktai paprastai kyla tada kai paliečiamas kolektyvo ar asmenybės soc statusas materialiniai ir dvasiniai interesai asmenybės orumas ir pan Konfliktų priežastys gali būti objektyvios (pvz užduočių neįvykdymas dėl rimtų kliūčių) ir subjektyvios susijusios su žm elgesio ar charakterio trūkumais tingumu nedrausmingumu išpuikimu ir kt Konfliktai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai Jie gali būti sprendžiami pedagoginiu ir administraciniu būdais Pedagoginio konfliktų sprendimo pagr būdas yra įtikinimas Klystančiąjai arba abiems pusėms padedama suvokti objektyvią tiesą ir įtikinti konfliktų motyvų nepagrįstumu Sunkiau konfliktą likviduoti tada kai jo priežastys yra gr narių elgesio ar charakterio trūkumai Jei įtikinimo metodas neefektyvus gr nariui keliamas ultimatumas keisti savo elgesį kitaip gr su juo nebendraus Administracinis konfliktų likvidavimo būdas gali būti perkėlimas į kitą kolektyvą Kiti konfliktų sprendimo būdai konflikto vengimas kova kompromisas konflikto sušvelninimas problemų sprendimasKonfliktai jų rūšys Konflikto sprendimo strategijos Konfliktai gali būt labai įv Juos tiria ne tik soc psich bet ir filos logika teisė medicina sociologija Konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp 2 ar daugiau šalių kurios turi priešingas nuostatas skirtingus veikimo tikslus ar skirtingas vertybes Svarbiausios 5 rūšys 1 Vidinis asmenybės konflikt (vid motyvų konflikt) Ty žmogus turi pasirinkti vieną iš alternatyvų tarp troškimų motyvų ir galimybių 2 taspasmeniniai konfliktai - jų šaltinis yra santykiai tarp 2 ar daugiau gr narių Pvz gali būti konfliktai tarp vyro ir žmonos dėl emocinių skirtumų tarp kokios nors įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo siekiant lyderio pozicijos ir pan 3 asmenybės ir gr konfliktai - atsiranda dėl gr spaudimo asmenybei ar asmenybės priešgrupinės veiklos 4 tarpgrupiniai konf - dėl prieštaravimų tarp in- ir autgrupių dėl skirtingų tikslų 5 soc konflikt - iškyla tarp asmenų ar gr dėl bendrų visuomenės nuostatų ar veiksmų spaudimo (ekonominė krizė svetimos kultūros invazija religinė prievarta ir pan) Sprendimo strategijos 1 Vidinis konflikto nuslopinimas - konfliktą stabdo aukštesnio statuso žmonės valdžia jėgos struktūros Problema neišsprendžiama tik nuslopinama 2 Konf užglostymas - tai nenoras spręsti konfliktą Atisakoma savo pozicijų savo požiūrio vardan ldquogerųrdquo santykių 3 Konf vengimas - labai gilios konflikto vengimo tendencijos Konfliktas slepiamas nuo saves paties Čia įsijungia žmogaus gynybiniai mechanizmai kurie pateisina jo elgesį Problemos vengimas ilgainiui gali tapti asmenybės bruožu 4 Kompromiso strateg - iš visų minėtų sprendimo būdų yra konstruktyviausia šiuo atveju oponentai atsisako kai kurių dalykų vardan bendro sutarimo Konkurencija - pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus kitai pusei primetamas sau palankus sprendimasŽmonių tarpusavio suvokimo psichologiniai dėsningumaiVerbalinis ir neverbalinis bendravimas Socialinis atstumasIšmokimo ir vertinimo psichologijos problemos

1PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI TYRIMŲ METODŲ KLASIFIKACIJA

Metodas - veikimo būdas tikslingų veiksmų ir priemonių visuma Kiekvienas mokslas tam tikrais metodais tiria objektą Metodu vad veiksmų visuma ir konkretus tikslo siekimo būdas Stebėjimu laikomas toks metodas kai tyrėjas nekeisdamas sąlygų sistemingai reguliuoja ir aprašo natūraliai vykstančius reiškinius Ty organizuotas tikslingas tam tikrų reiškinių suvokimas Tyrėjas nesikiša į įvykių eigą ir stebimasis nejunta kad yra stebimas1)išprovokuotas stebėjimas - situacijos sudaromos natūralioje aplinkoje ir yra panašios į natūralias2)įjungiamasis - stebint grupę tampama nariu kad natūralios elgsenos stebėjimo metu būtų gauti efektyvūs empiriniai duomenys tyrėjas t apmąstyti a) numatyti į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną b) kadangi stebėtojo galimybės ribotos tai stebėjimai organizuojami remiantis imčių principu tystebimi tam tikri elgsenos fragmentai Dažniausiai laikoma laiko imčių technika-būdinga kad elgsena stebima trumpais laiko tarpais įvykio imčių tech kai domina tam tikros elgesio apraiškos (agresija ir kt) c) tiksli faktų registracijaStebėjimas kontroliuojamas sąlygomis Šis būdas įgalina tą patį individą stebėti keletą kartų Tam gb naudojami prietaisaiApklausa - tai toks būdas kai tiriamasis žodžiu ar raštu tatsakyti į pateiktus klausimus Uždari klausimai-reikalauja rinktis atsakymą iš 2 ar daugiau alternatyvų Atviri klausimai - atsakymas formuluojamas laisvai Pokalbis ir interviu tai sąvokos taikomos žodiniai tiriamųjų apklausai žymėti Pokalbis yra standartizuotas (kai klausimai pateikiami griežtai laikantis tvarkos) ir nestandartizuotas (pateikiami atviri dažnai netiesioginiai klausimai) Žodinės apklausos metu tyėjas tiesiogiai bendrauja su tiriamuoju Anketos tai klausiamiems pritaikytas apklausos būdas Skirta masiniams tyrimams Į kl atsakoma raštu Klinikinis - tiriamajam pateikiama užduotis kurią atlikdamas aiškina savo veiksmusTestavimas - tai standartizuotos užduotys iš kurių atlikimo rezultatų sprendžiama apie tam tikrą psichinių funkcijų asmens ypatybių išsivystymo laipsnį ir būklę Klausimai sudaromi pagal tam tikrus požymius pvzamžių išsilavinimą ir panEksperimentas-gali būti laboratorinis ir natūralus Tai reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant sudarant ir keičiant sąlygas Koreliaciniai tyrimai-tai tokie tyrimai kai statistiniais metodais įvertinamas ryšys tarp tam tikrų duomenų2 PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS BIHEVIORIZMAS GEŠTALTPSICHOLOGIJA PSICHOANALIZĖ KOGNITYVINĖ IR HUMANISTINĖ PSUCHOLOGIJABihevioristai stengėsi pašalinti barjerą skyrusį klasikinę eksperimentinę psich nuo gyvūnų tyrimų Jie nelaikė sąmonės psich objektu ir tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulą S (stimulas)- R(reakcija) Jie nekreipė dėmesio į tai kad žmreakciją į stimulus ir situacijas daugiausia reiškėsi ne judesiais kad tai verbalinė prasminė reakcija DžVolsonas teigė jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Geštalpsichologiios sąvokų sistema susiformavimo tiriant ir nagrinėjant pirmiausia suvokimo procesus Iš pradžių geštalp suvokimo procesus tyrė vartodami beveik išimtinai dvimates geometrines figūras Jie padarė išvadą kad suvokimo procesas - tai regėjimo lauko pertvarkymas įbdquogerą pavidalą atitinkantį vidines organizmo tendencijas VKeleris tirdamas beždžionių suvokimą ir intelektą pastebėjo kad beždžionė sudūrusi kelias lazdas suvokia šių lazdų erdvės santykių pasikeitimą ir suvokia kad tokį naują įrankį galima panaudoti maistui pasiektiŠiai teorijai atsirasti pagrindo davė naujos gamtos mokslų idėjos Jie praturtino suvokimo mąstymo ir asmenybės psich bet kaip bendroji psichji turėjo tam tikrų principinių trūkumų fizsistemų dėsningumus taikė psichiniams reiškiniams aiškinti ignoravo praktinės žmsąveikos su išoriniu pasauliu reikšmę psichinių procesų formavimuisi individo aktyvumo reikšmę mąstymuiŽmpotraukius poreikius ir emocijas ėmė tirti XIX aatsiradusi psichoanalizės teorija Jos atsiradimas susijęs su ZFroidu Pagal jį žmogaus psichika susideda iš 3 lygių pasąmonės priešsąmonės ir sąmonės Sąmonė yra labai nedidelė psichikos dalis kurią žmogus gali kontroliuoti Priešsąmonė - joje yra informacija kurią galima pervesti į sąmonės lygį Pati didžiausia psichikos dalis yra pasąmonė Visi 3 šie psichikos lygiai reiškiasi visoje asmenybėje Asmenybėje skiriami 3 teoriniai komponentai ego (aš) id super ego Pačiame giliausiame pasąmonės sluoksnyje glūdi struktūra kurią Froidas pavadino id typasąmonės energijos šaltinis Joje nėra nieko kas paklustų logikai ir apie id galima sužinoti per sapnus Aukštesnėje pakopoje yra ego struktūra Ego veikia remdamasis realybe pagal tai koks pasaulis yra ištikrųjų o ne kokio norėtų Id Ego dėka žmogus poreikius derina su visuomenės normomis Super ego - visuomenės normos ir taisyklės Jis susideda iš sąžinės ir ego idealo Pasak froidistų psichikos gelmėse glūdintys nesąmoningi potraukiai yra svarbiausi žmveiklos atskiras jo kūrybos šaltinis ir motyvas Kapitalistiniame pasaulyje pokario metais pailgėjęs susvetimėjimas ir naujų dvasios vertybių ieškojimas padėjo atsirasti vadinamajai humanistinei psich Susijusi su amerikiečiu KRogers Pasak jo kiekvieno individo tikslas - tapti harmoningu žmogumi Jis ištiria ypatybes kurios būdingos harmoningam žmogui1)atvirumas patyrimui tai reiškia kad žmogus suvokia ir priima tai kas vyksta su juo greta jo (gyvena tikroviškame o ne įsivaizduojamame pasaulyje)2)pasitikėjimas savo organizmu - žmogus tarsi atranda kad organizmas padeda rasti ir priimti tinkamiausius elgesio būdus tada žmogus pradeda mažiau bijoti savo emocijų reakcijų pasitiki savo jausmais iš

daugelio galimybių pasirenka tinkamiausius sprendimus3)Vidinė orientacija vertinant Priimdamas sprendimus vertindamas žmogus geba remtis pačiu savimi Supranta kad vertinimo šaltinis glūdijame pačiame Ir vis mažiau žmogus dairosi į aplinką aplinkinius neieško kitų patvirtinimų ar neigimų Tampa atsakingas už savo poelgius ir brandą 4)orientacija į procesą o ne į produktą Žmogus Įsisąmonina kad jo raida yra nepabaigiamas procesas Supranta kad žmogus dinamiškas atsisako lūkesčių pasiekti kokį tai apibrėžtą savo galutinį rezultatą Humanistinė psichėmė gilintis į savojo aš ir savo egzistavimo pažinimą Kai žmatrodo kad jo elgsena neatitinka susidarytos pažiūros į save tada atsiranda įtampa ir menkavertiškumo jausmas Negalint patenkinti savo pagrindinių poreikių ar išgyvenant konfliktus su aplinka ar su avimi gali kilti neurozės ir psichozės Pastaruoju metu išpopuliarėjo kognityvinė psich Ji atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšium su plačiai pasklidusiomis ir praktiškai taikomomis kibernetinėmis idėjomis su skaičiavimo mašinų konstravimu ir tobulinimu Psichologai vėl ėmė gilintis į psich Suvokimo dėmesio atminties ir mąstymo procesus į kalbos struktūrą jų mechanizmus galima vadinti neomentalizmu Ši teorija mažai domisi žmaktyvumo ir veiklos klausimais poreikių ir motyvacijos prblemomis3BENDRAVIMASEMOCINIS IR KOMUNIKACINIS BENDRAVIMO ASPEKTAI BENDRAVIMAS IR SĄVEIKAPoreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių egzistencinių poreikių Poreikių hierarchijoje jis užima trečiąją vietą po fiziologinių ir saugos poreikių Oltmeno tvirtinimu bendravimo poreikis veikia dialektiškai ir apima atvirumo kitiems ir užsidarymo užsisklendimo nuo jų priešybę Kiekviena iš šių būsenų sudaro vieną iš dviejų šio dialektinio ryšio polių Šiaip jau šie poliai veikia kaip sistema nei vienam iš jų visiškai nedominuojant Žmogaus bendravimo poreikį išreiškia judėjimas tarp šių dviejų polių žmogus tam tikrą laiką jautęsis komfortabiliai atsiribojęs ir užsisklendęs laikui bėgant yra linkęs judėti priešingybės link Oukonoro ir Rouzenblado tvirtinimu priešingai bendravimo poreikis paremtas pusiausvyros principu Žmogus siekia palaikyti optimalų socialinių kontaktų mastą Nukrypimai nuo šio optimalaus masto verčia žmogų plėsti arba siaurinti kontaktuskad atstatytų tą optimalų mastą Pvzjei žmogus patiria per daug (jo manymu) kontaktų jis ieško vienumos kad atstatytų optimalų bendravimąEmocinis bendravimo aspektas Giluminė bendravimo prasmė - emocinis ryšio su partneriu užmezgimas ir palaikymas Galimas dvejopas reagavimas į partnerį į jo problemą kognityvinis (mąstymo) ir emocinis Vienais atvejais mums labiau reikia asmens kuris padėtų dalykiškai išanalizuoti mūsų problemą kitais atvejais norime ne išmintingo patarimo bet emocinės paramos Emocinė parama vadinama empatija - įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną išgyvenimu to ką jaučia kitas žmogus 1-oji empatijos fazė supratimas - dar ne emocija bet partnerio emocinės būsenos atpažinimas jos identifikacija 2-oji empatijos fazė -jausmo išgyvenimas Ty išgyvenimas tokio jausmo kuris tuo momentu apėmęs partnerį 3-oji empatijos fazė ndashjausmo perdavimas Svarbiausia čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Bendravimas ir sąveika Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai Vadinasi žmonės sąveikauja Tiesiogiai ar netiesiogiai Kitų žmonių įtaką mes visados jaučiame nesvarbu ar mums tai patinka ar ne Kiekviena asmenybė turi savo socialinį tinklą Socialiniame tinkle asmuo (P) yra centrinis elementas Jis yra abipusiais ryšiais susijęs su jam reikšmingais asmenimis motina tėvu broliu seserim - taip pat tarpusavy susijusiais Tai pirminis tinklas Jį sudarantys žmonės savo ruožtu turi ryšių su kitais žmonėmisVadinasi jis tas asmuo su kitais žmonėmis turi ryšį Kartu tas asmuo yra dalis kitų žmonių santykių sistemos Taip žmonės daro poveikį vieni kitiems sąveikauja Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos dalis pakitimai kurioje nors vienoje jos dalyje paveikia visą sistemą sutrikdo pusiausvyrą Tp pusiausvirą pažeisti gali narių būsenos krizės ar šiaip kitokie reikšmingi įvykiai ar nutikimai Mūsų drabai sėkmės bei nesėkmės liečia ne tik mus pačius bet ir kitus mūsų socialinio tinklo elementus Socialiniai tinklai atlieka ne vieną funkciją - paremiamąją blokuojamąją neutraliąją ir kt Asmenys tinkle turi įvairius vaidmenis Kuo daugiau žmonių tinkle tuo didesnė paramos tikimybė Deja dažnai senų paliegusių žmonių socialiniai tinklai yra maži Kai tinkle mažai žmonių jie būna perkrauti socialiniais vaidmenimis Du asmenys gali tik turėti iliuziją kad jie bendrauja dviese Jiems nepavyktų pabėgti nuo savųjų sistemos įtakos4ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERAEMOCIJOS IR JAUSMAI JŲ RŪŠYSEmocijos trumpalaikiai išgyvenimai kilę dėl išorinės aplinkos poveikių Plačiąja prasme-apima ir jausmus Jausmai žymi pastovius patvaresnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atsirandančius dėl asmenybės santykių su aplinka Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei-žmogui Jausmus lemia dvasinai poreikiai susiję su žmonių

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

vienpusis Tėvai dažnai išsprendžia pagrindinius vaiko sunkumus problemas jis gyvena tarsi šiltnamyje Mažėja tokio žmogaus atsakomybės jausmas savikritiškumas

Socialinės nuostatos jų rūšysSocialinės nuostatos Jų struktūra f-jos formavimosi būdai Ty žmogaus pasirengimas vienaip ar kitaip elgtis vertinti numatyti situaciją Nuostatos nėra įgimtos formuojasi kaupiantis patyrimui Nuostata tam tikro žmogaus atžvilgiu yra teigiama ar neigiama Pvz sveika valgyt tik tam tikrą maistą Nuostatos yra pakankamai pastovios ne taip lengvai keičiamos Ypač sunku teigiamą keisti į neigiamą Nuostatų formavimosi būdai 1 Pamėgdžiojimas ndash ty samoningas kitų žmonių elgesio kopijavimas labiausiai pamėgdžiojamas vyresnio amžiaus žmogaus elgesys (pvz tėvų aukštesnio soc statuso elgesys labiau kompetetingas asmenuo) 2 Identifikavimas ndash ty sąmoningas kitų žmonių kopijavimas (paauglystėje merginos kopijuoja vyresnių elgesį) 3 Mokymas - kai asmenybė gauna iš kitų tam tikrą inf-ją kurioje nurodoma kokia nuostata pageidautina kokia ne kas gražu kas ne Inf-ją mums perduoda kiti asmenys bet išmokimas nuostatų priėmimas yra individualus dalykas kuris priklauso nuo konkrečių individo savybių Nuostatos dažn būna įsisavintos bet gali būt ir ne (neįsisavinta - rytais su visais sveikintis nepriklausomai ar tam žm tai patinka) Nuostat gali keistis gavus kažkokią tai naują inf-ją Nuostat labai susiję su konkrečiu elgesiu Mūsų nuostata įtakoja elgesį elgesys savo ruožtu įtakoja nuostatų formavimąsiKonfliktai jų rūšys Konfliktų sprendimo galimybėsKonfliktas tai priešingų pažiūrų interesų emocijų susidūrimas atsiradęs žm sprendžiant socialinio ar asmeninio pobūdžio klausimus Jis ne visada neigiamas reiškinys Kai nuomonės liečia svarbius veiklos tikslus jis padeda rasti prasmingą sprendimą Tai produktyvus konstruktyvus konfliktas Jis stiprina socialinį aktyvumą Neigiamais konfliktais laikomi nesutarimai tarp asmens ir grupės mokytojo ir mok ir pan Konfliktai paprastai kyla tada kai paliečiamas kolektyvo ar asmenybės soc statusas materialiniai ir dvasiniai interesai asmenybės orumas ir pan Konfliktų priežastys gali būti objektyvios (pvz užduočių neįvykdymas dėl rimtų kliūčių) ir subjektyvios susijusios su žm elgesio ar charakterio trūkumais tingumu nedrausmingumu išpuikimu ir kt Konfliktai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai Jie gali būti sprendžiami pedagoginiu ir administraciniu būdais Pedagoginio konfliktų sprendimo pagr būdas yra įtikinimas Klystančiąjai arba abiems pusėms padedama suvokti objektyvią tiesą ir įtikinti konfliktų motyvų nepagrįstumu Sunkiau konfliktą likviduoti tada kai jo priežastys yra gr narių elgesio ar charakterio trūkumai Jei įtikinimo metodas neefektyvus gr nariui keliamas ultimatumas keisti savo elgesį kitaip gr su juo nebendraus Administracinis konfliktų likvidavimo būdas gali būti perkėlimas į kitą kolektyvą Kiti konfliktų sprendimo būdai konflikto vengimas kova kompromisas konflikto sušvelninimas problemų sprendimasKonfliktai jų rūšys Konflikto sprendimo strategijos Konfliktai gali būt labai įv Juos tiria ne tik soc psich bet ir filos logika teisė medicina sociologija Konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp 2 ar daugiau šalių kurios turi priešingas nuostatas skirtingus veikimo tikslus ar skirtingas vertybes Svarbiausios 5 rūšys 1 Vidinis asmenybės konflikt (vid motyvų konflikt) Ty žmogus turi pasirinkti vieną iš alternatyvų tarp troškimų motyvų ir galimybių 2 taspasmeniniai konfliktai - jų šaltinis yra santykiai tarp 2 ar daugiau gr narių Pvz gali būti konfliktai tarp vyro ir žmonos dėl emocinių skirtumų tarp kokios nors įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo siekiant lyderio pozicijos ir pan 3 asmenybės ir gr konfliktai - atsiranda dėl gr spaudimo asmenybei ar asmenybės priešgrupinės veiklos 4 tarpgrupiniai konf - dėl prieštaravimų tarp in- ir autgrupių dėl skirtingų tikslų 5 soc konflikt - iškyla tarp asmenų ar gr dėl bendrų visuomenės nuostatų ar veiksmų spaudimo (ekonominė krizė svetimos kultūros invazija religinė prievarta ir pan) Sprendimo strategijos 1 Vidinis konflikto nuslopinimas - konfliktą stabdo aukštesnio statuso žmonės valdžia jėgos struktūros Problema neišsprendžiama tik nuslopinama 2 Konf užglostymas - tai nenoras spręsti konfliktą Atisakoma savo pozicijų savo požiūrio vardan ldquogerųrdquo santykių 3 Konf vengimas - labai gilios konflikto vengimo tendencijos Konfliktas slepiamas nuo saves paties Čia įsijungia žmogaus gynybiniai mechanizmai kurie pateisina jo elgesį Problemos vengimas ilgainiui gali tapti asmenybės bruožu 4 Kompromiso strateg - iš visų minėtų sprendimo būdų yra konstruktyviausia šiuo atveju oponentai atsisako kai kurių dalykų vardan bendro sutarimo Konkurencija - pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus kitai pusei primetamas sau palankus sprendimasŽmonių tarpusavio suvokimo psichologiniai dėsningumaiVerbalinis ir neverbalinis bendravimas Socialinis atstumasIšmokimo ir vertinimo psichologijos problemos

1PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI TYRIMŲ METODŲ KLASIFIKACIJA

Metodas - veikimo būdas tikslingų veiksmų ir priemonių visuma Kiekvienas mokslas tam tikrais metodais tiria objektą Metodu vad veiksmų visuma ir konkretus tikslo siekimo būdas Stebėjimu laikomas toks metodas kai tyrėjas nekeisdamas sąlygų sistemingai reguliuoja ir aprašo natūraliai vykstančius reiškinius Ty organizuotas tikslingas tam tikrų reiškinių suvokimas Tyrėjas nesikiša į įvykių eigą ir stebimasis nejunta kad yra stebimas1)išprovokuotas stebėjimas - situacijos sudaromos natūralioje aplinkoje ir yra panašios į natūralias2)įjungiamasis - stebint grupę tampama nariu kad natūralios elgsenos stebėjimo metu būtų gauti efektyvūs empiriniai duomenys tyrėjas t apmąstyti a) numatyti į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną b) kadangi stebėtojo galimybės ribotos tai stebėjimai organizuojami remiantis imčių principu tystebimi tam tikri elgsenos fragmentai Dažniausiai laikoma laiko imčių technika-būdinga kad elgsena stebima trumpais laiko tarpais įvykio imčių tech kai domina tam tikros elgesio apraiškos (agresija ir kt) c) tiksli faktų registracijaStebėjimas kontroliuojamas sąlygomis Šis būdas įgalina tą patį individą stebėti keletą kartų Tam gb naudojami prietaisaiApklausa - tai toks būdas kai tiriamasis žodžiu ar raštu tatsakyti į pateiktus klausimus Uždari klausimai-reikalauja rinktis atsakymą iš 2 ar daugiau alternatyvų Atviri klausimai - atsakymas formuluojamas laisvai Pokalbis ir interviu tai sąvokos taikomos žodiniai tiriamųjų apklausai žymėti Pokalbis yra standartizuotas (kai klausimai pateikiami griežtai laikantis tvarkos) ir nestandartizuotas (pateikiami atviri dažnai netiesioginiai klausimai) Žodinės apklausos metu tyėjas tiesiogiai bendrauja su tiriamuoju Anketos tai klausiamiems pritaikytas apklausos būdas Skirta masiniams tyrimams Į kl atsakoma raštu Klinikinis - tiriamajam pateikiama užduotis kurią atlikdamas aiškina savo veiksmusTestavimas - tai standartizuotos užduotys iš kurių atlikimo rezultatų sprendžiama apie tam tikrą psichinių funkcijų asmens ypatybių išsivystymo laipsnį ir būklę Klausimai sudaromi pagal tam tikrus požymius pvzamžių išsilavinimą ir panEksperimentas-gali būti laboratorinis ir natūralus Tai reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant sudarant ir keičiant sąlygas Koreliaciniai tyrimai-tai tokie tyrimai kai statistiniais metodais įvertinamas ryšys tarp tam tikrų duomenų2 PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS BIHEVIORIZMAS GEŠTALTPSICHOLOGIJA PSICHOANALIZĖ KOGNITYVINĖ IR HUMANISTINĖ PSUCHOLOGIJABihevioristai stengėsi pašalinti barjerą skyrusį klasikinę eksperimentinę psich nuo gyvūnų tyrimų Jie nelaikė sąmonės psich objektu ir tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulą S (stimulas)- R(reakcija) Jie nekreipė dėmesio į tai kad žmreakciją į stimulus ir situacijas daugiausia reiškėsi ne judesiais kad tai verbalinė prasminė reakcija DžVolsonas teigė jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Geštalpsichologiios sąvokų sistema susiformavimo tiriant ir nagrinėjant pirmiausia suvokimo procesus Iš pradžių geštalp suvokimo procesus tyrė vartodami beveik išimtinai dvimates geometrines figūras Jie padarė išvadą kad suvokimo procesas - tai regėjimo lauko pertvarkymas įbdquogerą pavidalą atitinkantį vidines organizmo tendencijas VKeleris tirdamas beždžionių suvokimą ir intelektą pastebėjo kad beždžionė sudūrusi kelias lazdas suvokia šių lazdų erdvės santykių pasikeitimą ir suvokia kad tokį naują įrankį galima panaudoti maistui pasiektiŠiai teorijai atsirasti pagrindo davė naujos gamtos mokslų idėjos Jie praturtino suvokimo mąstymo ir asmenybės psich bet kaip bendroji psichji turėjo tam tikrų principinių trūkumų fizsistemų dėsningumus taikė psichiniams reiškiniams aiškinti ignoravo praktinės žmsąveikos su išoriniu pasauliu reikšmę psichinių procesų formavimuisi individo aktyvumo reikšmę mąstymuiŽmpotraukius poreikius ir emocijas ėmė tirti XIX aatsiradusi psichoanalizės teorija Jos atsiradimas susijęs su ZFroidu Pagal jį žmogaus psichika susideda iš 3 lygių pasąmonės priešsąmonės ir sąmonės Sąmonė yra labai nedidelė psichikos dalis kurią žmogus gali kontroliuoti Priešsąmonė - joje yra informacija kurią galima pervesti į sąmonės lygį Pati didžiausia psichikos dalis yra pasąmonė Visi 3 šie psichikos lygiai reiškiasi visoje asmenybėje Asmenybėje skiriami 3 teoriniai komponentai ego (aš) id super ego Pačiame giliausiame pasąmonės sluoksnyje glūdi struktūra kurią Froidas pavadino id typasąmonės energijos šaltinis Joje nėra nieko kas paklustų logikai ir apie id galima sužinoti per sapnus Aukštesnėje pakopoje yra ego struktūra Ego veikia remdamasis realybe pagal tai koks pasaulis yra ištikrųjų o ne kokio norėtų Id Ego dėka žmogus poreikius derina su visuomenės normomis Super ego - visuomenės normos ir taisyklės Jis susideda iš sąžinės ir ego idealo Pasak froidistų psichikos gelmėse glūdintys nesąmoningi potraukiai yra svarbiausi žmveiklos atskiras jo kūrybos šaltinis ir motyvas Kapitalistiniame pasaulyje pokario metais pailgėjęs susvetimėjimas ir naujų dvasios vertybių ieškojimas padėjo atsirasti vadinamajai humanistinei psich Susijusi su amerikiečiu KRogers Pasak jo kiekvieno individo tikslas - tapti harmoningu žmogumi Jis ištiria ypatybes kurios būdingos harmoningam žmogui1)atvirumas patyrimui tai reiškia kad žmogus suvokia ir priima tai kas vyksta su juo greta jo (gyvena tikroviškame o ne įsivaizduojamame pasaulyje)2)pasitikėjimas savo organizmu - žmogus tarsi atranda kad organizmas padeda rasti ir priimti tinkamiausius elgesio būdus tada žmogus pradeda mažiau bijoti savo emocijų reakcijų pasitiki savo jausmais iš

daugelio galimybių pasirenka tinkamiausius sprendimus3)Vidinė orientacija vertinant Priimdamas sprendimus vertindamas žmogus geba remtis pačiu savimi Supranta kad vertinimo šaltinis glūdijame pačiame Ir vis mažiau žmogus dairosi į aplinką aplinkinius neieško kitų patvirtinimų ar neigimų Tampa atsakingas už savo poelgius ir brandą 4)orientacija į procesą o ne į produktą Žmogus Įsisąmonina kad jo raida yra nepabaigiamas procesas Supranta kad žmogus dinamiškas atsisako lūkesčių pasiekti kokį tai apibrėžtą savo galutinį rezultatą Humanistinė psichėmė gilintis į savojo aš ir savo egzistavimo pažinimą Kai žmatrodo kad jo elgsena neatitinka susidarytos pažiūros į save tada atsiranda įtampa ir menkavertiškumo jausmas Negalint patenkinti savo pagrindinių poreikių ar išgyvenant konfliktus su aplinka ar su avimi gali kilti neurozės ir psichozės Pastaruoju metu išpopuliarėjo kognityvinė psich Ji atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšium su plačiai pasklidusiomis ir praktiškai taikomomis kibernetinėmis idėjomis su skaičiavimo mašinų konstravimu ir tobulinimu Psichologai vėl ėmė gilintis į psich Suvokimo dėmesio atminties ir mąstymo procesus į kalbos struktūrą jų mechanizmus galima vadinti neomentalizmu Ši teorija mažai domisi žmaktyvumo ir veiklos klausimais poreikių ir motyvacijos prblemomis3BENDRAVIMASEMOCINIS IR KOMUNIKACINIS BENDRAVIMO ASPEKTAI BENDRAVIMAS IR SĄVEIKAPoreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių egzistencinių poreikių Poreikių hierarchijoje jis užima trečiąją vietą po fiziologinių ir saugos poreikių Oltmeno tvirtinimu bendravimo poreikis veikia dialektiškai ir apima atvirumo kitiems ir užsidarymo užsisklendimo nuo jų priešybę Kiekviena iš šių būsenų sudaro vieną iš dviejų šio dialektinio ryšio polių Šiaip jau šie poliai veikia kaip sistema nei vienam iš jų visiškai nedominuojant Žmogaus bendravimo poreikį išreiškia judėjimas tarp šių dviejų polių žmogus tam tikrą laiką jautęsis komfortabiliai atsiribojęs ir užsisklendęs laikui bėgant yra linkęs judėti priešingybės link Oukonoro ir Rouzenblado tvirtinimu priešingai bendravimo poreikis paremtas pusiausvyros principu Žmogus siekia palaikyti optimalų socialinių kontaktų mastą Nukrypimai nuo šio optimalaus masto verčia žmogų plėsti arba siaurinti kontaktuskad atstatytų tą optimalų mastą Pvzjei žmogus patiria per daug (jo manymu) kontaktų jis ieško vienumos kad atstatytų optimalų bendravimąEmocinis bendravimo aspektas Giluminė bendravimo prasmė - emocinis ryšio su partneriu užmezgimas ir palaikymas Galimas dvejopas reagavimas į partnerį į jo problemą kognityvinis (mąstymo) ir emocinis Vienais atvejais mums labiau reikia asmens kuris padėtų dalykiškai išanalizuoti mūsų problemą kitais atvejais norime ne išmintingo patarimo bet emocinės paramos Emocinė parama vadinama empatija - įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną išgyvenimu to ką jaučia kitas žmogus 1-oji empatijos fazė supratimas - dar ne emocija bet partnerio emocinės būsenos atpažinimas jos identifikacija 2-oji empatijos fazė -jausmo išgyvenimas Ty išgyvenimas tokio jausmo kuris tuo momentu apėmęs partnerį 3-oji empatijos fazė ndashjausmo perdavimas Svarbiausia čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Bendravimas ir sąveika Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai Vadinasi žmonės sąveikauja Tiesiogiai ar netiesiogiai Kitų žmonių įtaką mes visados jaučiame nesvarbu ar mums tai patinka ar ne Kiekviena asmenybė turi savo socialinį tinklą Socialiniame tinkle asmuo (P) yra centrinis elementas Jis yra abipusiais ryšiais susijęs su jam reikšmingais asmenimis motina tėvu broliu seserim - taip pat tarpusavy susijusiais Tai pirminis tinklas Jį sudarantys žmonės savo ruožtu turi ryšių su kitais žmonėmisVadinasi jis tas asmuo su kitais žmonėmis turi ryšį Kartu tas asmuo yra dalis kitų žmonių santykių sistemos Taip žmonės daro poveikį vieni kitiems sąveikauja Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos dalis pakitimai kurioje nors vienoje jos dalyje paveikia visą sistemą sutrikdo pusiausvyrą Tp pusiausvirą pažeisti gali narių būsenos krizės ar šiaip kitokie reikšmingi įvykiai ar nutikimai Mūsų drabai sėkmės bei nesėkmės liečia ne tik mus pačius bet ir kitus mūsų socialinio tinklo elementus Socialiniai tinklai atlieka ne vieną funkciją - paremiamąją blokuojamąją neutraliąją ir kt Asmenys tinkle turi įvairius vaidmenis Kuo daugiau žmonių tinkle tuo didesnė paramos tikimybė Deja dažnai senų paliegusių žmonių socialiniai tinklai yra maži Kai tinkle mažai žmonių jie būna perkrauti socialiniais vaidmenimis Du asmenys gali tik turėti iliuziją kad jie bendrauja dviese Jiems nepavyktų pabėgti nuo savųjų sistemos įtakos4ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERAEMOCIJOS IR JAUSMAI JŲ RŪŠYSEmocijos trumpalaikiai išgyvenimai kilę dėl išorinės aplinkos poveikių Plačiąja prasme-apima ir jausmus Jausmai žymi pastovius patvaresnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atsirandančius dėl asmenybės santykių su aplinka Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei-žmogui Jausmus lemia dvasinai poreikiai susiję su žmonių

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

Metodas - veikimo būdas tikslingų veiksmų ir priemonių visuma Kiekvienas mokslas tam tikrais metodais tiria objektą Metodu vad veiksmų visuma ir konkretus tikslo siekimo būdas Stebėjimu laikomas toks metodas kai tyrėjas nekeisdamas sąlygų sistemingai reguliuoja ir aprašo natūraliai vykstančius reiškinius Ty organizuotas tikslingas tam tikrų reiškinių suvokimas Tyrėjas nesikiša į įvykių eigą ir stebimasis nejunta kad yra stebimas1)išprovokuotas stebėjimas - situacijos sudaromos natūralioje aplinkoje ir yra panašios į natūralias2)įjungiamasis - stebint grupę tampama nariu kad natūralios elgsenos stebėjimo metu būtų gauti efektyvūs empiriniai duomenys tyrėjas t apmąstyti a) numatyti į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną b) kadangi stebėtojo galimybės ribotos tai stebėjimai organizuojami remiantis imčių principu tystebimi tam tikri elgsenos fragmentai Dažniausiai laikoma laiko imčių technika-būdinga kad elgsena stebima trumpais laiko tarpais įvykio imčių tech kai domina tam tikros elgesio apraiškos (agresija ir kt) c) tiksli faktų registracijaStebėjimas kontroliuojamas sąlygomis Šis būdas įgalina tą patį individą stebėti keletą kartų Tam gb naudojami prietaisaiApklausa - tai toks būdas kai tiriamasis žodžiu ar raštu tatsakyti į pateiktus klausimus Uždari klausimai-reikalauja rinktis atsakymą iš 2 ar daugiau alternatyvų Atviri klausimai - atsakymas formuluojamas laisvai Pokalbis ir interviu tai sąvokos taikomos žodiniai tiriamųjų apklausai žymėti Pokalbis yra standartizuotas (kai klausimai pateikiami griežtai laikantis tvarkos) ir nestandartizuotas (pateikiami atviri dažnai netiesioginiai klausimai) Žodinės apklausos metu tyėjas tiesiogiai bendrauja su tiriamuoju Anketos tai klausiamiems pritaikytas apklausos būdas Skirta masiniams tyrimams Į kl atsakoma raštu Klinikinis - tiriamajam pateikiama užduotis kurią atlikdamas aiškina savo veiksmusTestavimas - tai standartizuotos užduotys iš kurių atlikimo rezultatų sprendžiama apie tam tikrą psichinių funkcijų asmens ypatybių išsivystymo laipsnį ir būklę Klausimai sudaromi pagal tam tikrus požymius pvzamžių išsilavinimą ir panEksperimentas-gali būti laboratorinis ir natūralus Tai reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant sudarant ir keičiant sąlygas Koreliaciniai tyrimai-tai tokie tyrimai kai statistiniais metodais įvertinamas ryšys tarp tam tikrų duomenų2 PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS BIHEVIORIZMAS GEŠTALTPSICHOLOGIJA PSICHOANALIZĖ KOGNITYVINĖ IR HUMANISTINĖ PSUCHOLOGIJABihevioristai stengėsi pašalinti barjerą skyrusį klasikinę eksperimentinę psich nuo gyvūnų tyrimų Jie nelaikė sąmonės psich objektu ir tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulą S (stimulas)- R(reakcija) Jie nekreipė dėmesio į tai kad žmreakciją į stimulus ir situacijas daugiausia reiškėsi ne judesiais kad tai verbalinė prasminė reakcija DžVolsonas teigė jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti Geštalpsichologiios sąvokų sistema susiformavimo tiriant ir nagrinėjant pirmiausia suvokimo procesus Iš pradžių geštalp suvokimo procesus tyrė vartodami beveik išimtinai dvimates geometrines figūras Jie padarė išvadą kad suvokimo procesas - tai regėjimo lauko pertvarkymas įbdquogerą pavidalą atitinkantį vidines organizmo tendencijas VKeleris tirdamas beždžionių suvokimą ir intelektą pastebėjo kad beždžionė sudūrusi kelias lazdas suvokia šių lazdų erdvės santykių pasikeitimą ir suvokia kad tokį naują įrankį galima panaudoti maistui pasiektiŠiai teorijai atsirasti pagrindo davė naujos gamtos mokslų idėjos Jie praturtino suvokimo mąstymo ir asmenybės psich bet kaip bendroji psichji turėjo tam tikrų principinių trūkumų fizsistemų dėsningumus taikė psichiniams reiškiniams aiškinti ignoravo praktinės žmsąveikos su išoriniu pasauliu reikšmę psichinių procesų formavimuisi individo aktyvumo reikšmę mąstymuiŽmpotraukius poreikius ir emocijas ėmė tirti XIX aatsiradusi psichoanalizės teorija Jos atsiradimas susijęs su ZFroidu Pagal jį žmogaus psichika susideda iš 3 lygių pasąmonės priešsąmonės ir sąmonės Sąmonė yra labai nedidelė psichikos dalis kurią žmogus gali kontroliuoti Priešsąmonė - joje yra informacija kurią galima pervesti į sąmonės lygį Pati didžiausia psichikos dalis yra pasąmonė Visi 3 šie psichikos lygiai reiškiasi visoje asmenybėje Asmenybėje skiriami 3 teoriniai komponentai ego (aš) id super ego Pačiame giliausiame pasąmonės sluoksnyje glūdi struktūra kurią Froidas pavadino id typasąmonės energijos šaltinis Joje nėra nieko kas paklustų logikai ir apie id galima sužinoti per sapnus Aukštesnėje pakopoje yra ego struktūra Ego veikia remdamasis realybe pagal tai koks pasaulis yra ištikrųjų o ne kokio norėtų Id Ego dėka žmogus poreikius derina su visuomenės normomis Super ego - visuomenės normos ir taisyklės Jis susideda iš sąžinės ir ego idealo Pasak froidistų psichikos gelmėse glūdintys nesąmoningi potraukiai yra svarbiausi žmveiklos atskiras jo kūrybos šaltinis ir motyvas Kapitalistiniame pasaulyje pokario metais pailgėjęs susvetimėjimas ir naujų dvasios vertybių ieškojimas padėjo atsirasti vadinamajai humanistinei psich Susijusi su amerikiečiu KRogers Pasak jo kiekvieno individo tikslas - tapti harmoningu žmogumi Jis ištiria ypatybes kurios būdingos harmoningam žmogui1)atvirumas patyrimui tai reiškia kad žmogus suvokia ir priima tai kas vyksta su juo greta jo (gyvena tikroviškame o ne įsivaizduojamame pasaulyje)2)pasitikėjimas savo organizmu - žmogus tarsi atranda kad organizmas padeda rasti ir priimti tinkamiausius elgesio būdus tada žmogus pradeda mažiau bijoti savo emocijų reakcijų pasitiki savo jausmais iš

daugelio galimybių pasirenka tinkamiausius sprendimus3)Vidinė orientacija vertinant Priimdamas sprendimus vertindamas žmogus geba remtis pačiu savimi Supranta kad vertinimo šaltinis glūdijame pačiame Ir vis mažiau žmogus dairosi į aplinką aplinkinius neieško kitų patvirtinimų ar neigimų Tampa atsakingas už savo poelgius ir brandą 4)orientacija į procesą o ne į produktą Žmogus Įsisąmonina kad jo raida yra nepabaigiamas procesas Supranta kad žmogus dinamiškas atsisako lūkesčių pasiekti kokį tai apibrėžtą savo galutinį rezultatą Humanistinė psichėmė gilintis į savojo aš ir savo egzistavimo pažinimą Kai žmatrodo kad jo elgsena neatitinka susidarytos pažiūros į save tada atsiranda įtampa ir menkavertiškumo jausmas Negalint patenkinti savo pagrindinių poreikių ar išgyvenant konfliktus su aplinka ar su avimi gali kilti neurozės ir psichozės Pastaruoju metu išpopuliarėjo kognityvinė psich Ji atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšium su plačiai pasklidusiomis ir praktiškai taikomomis kibernetinėmis idėjomis su skaičiavimo mašinų konstravimu ir tobulinimu Psichologai vėl ėmė gilintis į psich Suvokimo dėmesio atminties ir mąstymo procesus į kalbos struktūrą jų mechanizmus galima vadinti neomentalizmu Ši teorija mažai domisi žmaktyvumo ir veiklos klausimais poreikių ir motyvacijos prblemomis3BENDRAVIMASEMOCINIS IR KOMUNIKACINIS BENDRAVIMO ASPEKTAI BENDRAVIMAS IR SĄVEIKAPoreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių egzistencinių poreikių Poreikių hierarchijoje jis užima trečiąją vietą po fiziologinių ir saugos poreikių Oltmeno tvirtinimu bendravimo poreikis veikia dialektiškai ir apima atvirumo kitiems ir užsidarymo užsisklendimo nuo jų priešybę Kiekviena iš šių būsenų sudaro vieną iš dviejų šio dialektinio ryšio polių Šiaip jau šie poliai veikia kaip sistema nei vienam iš jų visiškai nedominuojant Žmogaus bendravimo poreikį išreiškia judėjimas tarp šių dviejų polių žmogus tam tikrą laiką jautęsis komfortabiliai atsiribojęs ir užsisklendęs laikui bėgant yra linkęs judėti priešingybės link Oukonoro ir Rouzenblado tvirtinimu priešingai bendravimo poreikis paremtas pusiausvyros principu Žmogus siekia palaikyti optimalų socialinių kontaktų mastą Nukrypimai nuo šio optimalaus masto verčia žmogų plėsti arba siaurinti kontaktuskad atstatytų tą optimalų mastą Pvzjei žmogus patiria per daug (jo manymu) kontaktų jis ieško vienumos kad atstatytų optimalų bendravimąEmocinis bendravimo aspektas Giluminė bendravimo prasmė - emocinis ryšio su partneriu užmezgimas ir palaikymas Galimas dvejopas reagavimas į partnerį į jo problemą kognityvinis (mąstymo) ir emocinis Vienais atvejais mums labiau reikia asmens kuris padėtų dalykiškai išanalizuoti mūsų problemą kitais atvejais norime ne išmintingo patarimo bet emocinės paramos Emocinė parama vadinama empatija - įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną išgyvenimu to ką jaučia kitas žmogus 1-oji empatijos fazė supratimas - dar ne emocija bet partnerio emocinės būsenos atpažinimas jos identifikacija 2-oji empatijos fazė -jausmo išgyvenimas Ty išgyvenimas tokio jausmo kuris tuo momentu apėmęs partnerį 3-oji empatijos fazė ndashjausmo perdavimas Svarbiausia čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Bendravimas ir sąveika Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai Vadinasi žmonės sąveikauja Tiesiogiai ar netiesiogiai Kitų žmonių įtaką mes visados jaučiame nesvarbu ar mums tai patinka ar ne Kiekviena asmenybė turi savo socialinį tinklą Socialiniame tinkle asmuo (P) yra centrinis elementas Jis yra abipusiais ryšiais susijęs su jam reikšmingais asmenimis motina tėvu broliu seserim - taip pat tarpusavy susijusiais Tai pirminis tinklas Jį sudarantys žmonės savo ruožtu turi ryšių su kitais žmonėmisVadinasi jis tas asmuo su kitais žmonėmis turi ryšį Kartu tas asmuo yra dalis kitų žmonių santykių sistemos Taip žmonės daro poveikį vieni kitiems sąveikauja Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos dalis pakitimai kurioje nors vienoje jos dalyje paveikia visą sistemą sutrikdo pusiausvyrą Tp pusiausvirą pažeisti gali narių būsenos krizės ar šiaip kitokie reikšmingi įvykiai ar nutikimai Mūsų drabai sėkmės bei nesėkmės liečia ne tik mus pačius bet ir kitus mūsų socialinio tinklo elementus Socialiniai tinklai atlieka ne vieną funkciją - paremiamąją blokuojamąją neutraliąją ir kt Asmenys tinkle turi įvairius vaidmenis Kuo daugiau žmonių tinkle tuo didesnė paramos tikimybė Deja dažnai senų paliegusių žmonių socialiniai tinklai yra maži Kai tinkle mažai žmonių jie būna perkrauti socialiniais vaidmenimis Du asmenys gali tik turėti iliuziją kad jie bendrauja dviese Jiems nepavyktų pabėgti nuo savųjų sistemos įtakos4ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERAEMOCIJOS IR JAUSMAI JŲ RŪŠYSEmocijos trumpalaikiai išgyvenimai kilę dėl išorinės aplinkos poveikių Plačiąja prasme-apima ir jausmus Jausmai žymi pastovius patvaresnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atsirandančius dėl asmenybės santykių su aplinka Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei-žmogui Jausmus lemia dvasinai poreikiai susiję su žmonių

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

daugelio galimybių pasirenka tinkamiausius sprendimus3)Vidinė orientacija vertinant Priimdamas sprendimus vertindamas žmogus geba remtis pačiu savimi Supranta kad vertinimo šaltinis glūdijame pačiame Ir vis mažiau žmogus dairosi į aplinką aplinkinius neieško kitų patvirtinimų ar neigimų Tampa atsakingas už savo poelgius ir brandą 4)orientacija į procesą o ne į produktą Žmogus Įsisąmonina kad jo raida yra nepabaigiamas procesas Supranta kad žmogus dinamiškas atsisako lūkesčių pasiekti kokį tai apibrėžtą savo galutinį rezultatą Humanistinė psichėmė gilintis į savojo aš ir savo egzistavimo pažinimą Kai žmatrodo kad jo elgsena neatitinka susidarytos pažiūros į save tada atsiranda įtampa ir menkavertiškumo jausmas Negalint patenkinti savo pagrindinių poreikių ar išgyvenant konfliktus su aplinka ar su avimi gali kilti neurozės ir psichozės Pastaruoju metu išpopuliarėjo kognityvinė psich Ji atsirado prieš ketvirtį amžiaus ryšium su plačiai pasklidusiomis ir praktiškai taikomomis kibernetinėmis idėjomis su skaičiavimo mašinų konstravimu ir tobulinimu Psichologai vėl ėmė gilintis į psich Suvokimo dėmesio atminties ir mąstymo procesus į kalbos struktūrą jų mechanizmus galima vadinti neomentalizmu Ši teorija mažai domisi žmaktyvumo ir veiklos klausimais poreikių ir motyvacijos prblemomis3BENDRAVIMASEMOCINIS IR KOMUNIKACINIS BENDRAVIMO ASPEKTAI BENDRAVIMAS IR SĄVEIKAPoreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių egzistencinių poreikių Poreikių hierarchijoje jis užima trečiąją vietą po fiziologinių ir saugos poreikių Oltmeno tvirtinimu bendravimo poreikis veikia dialektiškai ir apima atvirumo kitiems ir užsidarymo užsisklendimo nuo jų priešybę Kiekviena iš šių būsenų sudaro vieną iš dviejų šio dialektinio ryšio polių Šiaip jau šie poliai veikia kaip sistema nei vienam iš jų visiškai nedominuojant Žmogaus bendravimo poreikį išreiškia judėjimas tarp šių dviejų polių žmogus tam tikrą laiką jautęsis komfortabiliai atsiribojęs ir užsisklendęs laikui bėgant yra linkęs judėti priešingybės link Oukonoro ir Rouzenblado tvirtinimu priešingai bendravimo poreikis paremtas pusiausvyros principu Žmogus siekia palaikyti optimalų socialinių kontaktų mastą Nukrypimai nuo šio optimalaus masto verčia žmogų plėsti arba siaurinti kontaktuskad atstatytų tą optimalų mastą Pvzjei žmogus patiria per daug (jo manymu) kontaktų jis ieško vienumos kad atstatytų optimalų bendravimąEmocinis bendravimo aspektas Giluminė bendravimo prasmė - emocinis ryšio su partneriu užmezgimas ir palaikymas Galimas dvejopas reagavimas į partnerį į jo problemą kognityvinis (mąstymo) ir emocinis Vienais atvejais mums labiau reikia asmens kuris padėtų dalykiškai išanalizuoti mūsų problemą kitais atvejais norime ne išmintingo patarimo bet emocinės paramos Emocinė parama vadinama empatija - įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną išgyvenimu to ką jaučia kitas žmogus 1-oji empatijos fazė supratimas - dar ne emocija bet partnerio emocinės būsenos atpažinimas jos identifikacija 2-oji empatijos fazė -jausmo išgyvenimas Ty išgyvenimas tokio jausmo kuris tuo momentu apėmęs partnerį 3-oji empatijos fazė ndashjausmo perdavimas Svarbiausia čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Bendravimas ir sąveika Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai Vadinasi žmonės sąveikauja Tiesiogiai ar netiesiogiai Kitų žmonių įtaką mes visados jaučiame nesvarbu ar mums tai patinka ar ne Kiekviena asmenybė turi savo socialinį tinklą Socialiniame tinkle asmuo (P) yra centrinis elementas Jis yra abipusiais ryšiais susijęs su jam reikšmingais asmenimis motina tėvu broliu seserim - taip pat tarpusavy susijusiais Tai pirminis tinklas Jį sudarantys žmonės savo ruožtu turi ryšių su kitais žmonėmisVadinasi jis tas asmuo su kitais žmonėmis turi ryšį Kartu tas asmuo yra dalis kitų žmonių santykių sistemos Taip žmonės daro poveikį vieni kitiems sąveikauja Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos dalis pakitimai kurioje nors vienoje jos dalyje paveikia visą sistemą sutrikdo pusiausvyrą Tp pusiausvirą pažeisti gali narių būsenos krizės ar šiaip kitokie reikšmingi įvykiai ar nutikimai Mūsų drabai sėkmės bei nesėkmės liečia ne tik mus pačius bet ir kitus mūsų socialinio tinklo elementus Socialiniai tinklai atlieka ne vieną funkciją - paremiamąją blokuojamąją neutraliąją ir kt Asmenys tinkle turi įvairius vaidmenis Kuo daugiau žmonių tinkle tuo didesnė paramos tikimybė Deja dažnai senų paliegusių žmonių socialiniai tinklai yra maži Kai tinkle mažai žmonių jie būna perkrauti socialiniais vaidmenimis Du asmenys gali tik turėti iliuziją kad jie bendrauja dviese Jiems nepavyktų pabėgti nuo savųjų sistemos įtakos4ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERAEMOCIJOS IR JAUSMAI JŲ RŪŠYSEmocijos trumpalaikiai išgyvenimai kilę dėl išorinės aplinkos poveikių Plačiąja prasme-apima ir jausmus Jausmai žymi pastovius patvaresnius ilgalaikius žmonių išgyvenimus atsirandančius dėl asmenybės santykių su aplinka Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei-žmogui Jausmus lemia dvasinai poreikiai susiję su žmonių

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

tarpusavio santykiais darbu bendravimu Kartais jie gb situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme (Pvzmotinos meilė vaikui tačiau dėl jo neigiamo elgesio gb nepasitenkinimas) Pastovūs emociniai santykiai genetiniu atžvilgiu atsiranda vėliau nei situaciniai išgyvenimai Pvzvaiko meilės jausmas formuojasi per ilgą laiką Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais Aukštesnieji- sąlygojami visuomeninių veiksnių Jų įvairovę lemia įsitikinimai pažiūros interesai be to kokioje visuomenėje gyvena žmogus Skiriami1)inovaciniai - juos sužadina visuomenėje priimtų elgesio normų laikymasis Jie gali sukelti pasitenkinimą jei žmogaus elgesys atitinka visuomenės priimtas normas 2)intelektiniai -susiję su žmogaus protine veikla (žinių troškimas smalsumas)Šie jausmai aktyvina protinę veiklą 3)estetiniai - pasireiškia meno grožio suvokimu Emocijos ir jausmai ne pačių tikrovės daiktų o individo santykio su jais tenkinant savo poreikius Teigiamos emocijos ir jausmai aktyvina žmogaus veiklą o neigiamos - slopina Jausmams ir emocijoms būdingas poliariškumas Aktyvios emocijos - aktyvinančios pasyvios-slopinančios Emocijų forma-emocijų tonas Pojūčių suvokimų minčių sukeltas išgyvenimas nusako subjektyvų santykį su daiktais Emocijų ir jausmų rūšys nuotaikos ndash trumpalaikės afektai - tai stipri palyginti trumpa reakcija Dažniausiai kyla kai pasikeičia svarbios gyvenimo aplinkybės Reiškiasi staigiais judesiais Afekto metu sumažėja žmogaus kontrolė-tampa agresyvus Depresija-tai afektinė psichinė būsena kurios metu žmogus išgyvena kankinamas emocijas ir jausmus Nemato gyvenimo perspektyvų Aistros-stiprus pastovus visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas kuris kreipia žmogaus siekius į vieną objektą Frusfracija-atsiranda kai žmogus siekia užsibrėžto tikslo o jam trukdo Kuo labiau trukdo tuo f-cija gilėja Nerimas-tai emocinė būsena kylanti dėl pavojaus atsiranda dėl įsivaizduojamo pavojaus Stresas-emocinė reakcija kurią sukelia netikėta aplinkybė nenugalimi sunkumai5JUTIMINIAI PAŽINIMO PROCESAI JŲ RŪŠYSBENDRIEJI JUTIMO DĖSNIAI IR SUVOKIMO YPATYBĖSJutimu palaikomas pagrindinis ryšys su išorine aplinka ir vidiniais būriais Jutimai-ilgiau ar trumpiau trunkantis psichologinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimas Pojūtis-adekvatus dirgiklio vaizd mumyse tai psichologinis atspindys Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai veikiantys juntamąsias(sensorines)ląsteles kurios gautą energiją paverčia nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu) Jaudinimas prasidėjęs receptoriuose pasiekia smegenis bei kitus nervų sistemos darinius ir virsta psichiniu procesuŽmogaus jutimo organus gpaveikti išoriniai daiktai ir jų savybės(temperatūra) jutimą gsukelti ir vidiniai dirgikliai(toksinai) Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas objekto savybės vaizdo-pojūčio formavimasis Pojūtis yra daiktu bei reiškiniu savybių ir organizmo vidiniu būviu tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus psichinis atspindys Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas jam tiesiogiai veikiant jutimo organus vadinamas suvokimu (percepsiia) Suvokimo negali būti be jutimo Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis Žmogaus suvokiami objektai yra daiktai turintys tam tikrą reikšmę jo gyvenime Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija Rūšys - skirstomi į 5 rūšis lytos uoslės skonio regos klausos Ilgainiui buvo išsiaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių 1 Regos pojūčiai Regos organų dirgikliai yra elektromagnetiniai virpesiai Mes regime nuo 390 iki 800 mili mikronų ilgio elektromagnetines bangas Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia yra akies tinklainė kurioje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės (kolbelės ir lazdelės) Kolbelių yra centrinėje tinklainės dalyje tai dieninio regėjimo aparatas Lazdelės yra pakraščiuose padeda regėti esant silpniems elektromagnetiniams dirgikliams teikia achromatinių spalvų pojūčius (juoda pilka balta) Tai naktinio regėjimo aparatas Spalvų matymas - tai gebėjimas skirti elektromagnetinių bangų ilgį 2Klausos pojūčiai tai labai adaptyvus jutimas Dirgiklismdash viena į kitą atsitrenkiančios oro molekulės išreiškiamos decibelais Garsas apibūdinamas dažniu Dažnis priklauso nuo garso bangos ilgio Žmogus girdi nuo 16Hz iki 20khz Žmogaus klausos rūšys fonetinė (kalbos garsų suvokimas) muzikinė klausa (sugebėjimas suvokti ir atkurti muzikos garsus) 3 Uoslės pojūčiai dirgiklis - lakių medžiagų molekulės kartu su oru patenkančios į kvėpavimo takus Yra įvairių kvapų klasifikacija eteriniai (acetonas) kampariniai muskatiniai gėlių kvapai aštrių kvapų klasė (actas) mentolas puvėsių 4 Skonio pojūčiai Dirgiklis - vandenyje ar seilėse ištirpusios cheminės medžiagos Yra 4 pagrindiniai skoniai saldumas sūrumas rūgštumas kartumas Jų įvairios kombinacijos lemia tai kad mes juntame įvairių maisto medžiagų skonį 5 Lytėjimo pojūčiai Gaunami 4 rūšių pojūčiai vienais receptoriais galima gauti tik šalčio kitais šilumos trečiais skausmo pojūčius ketvirtais spaudimo Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius 1)interoreceptoriai- recesantys organizmo vidaus gleivinėse bei audiniuose skrandyje žarnyne Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia bet palaiko pusiausvirą tapo organizmo vidaus procesų Organiniai pojūčiai - alkis troškulys sotumas 2)proprioreceptoriai - esantys raumenyse sąnarių raiščiuose vidinėje ausyje ir ktjie dirginami

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

judinant kūno dalis nugalint fizinį pasipriešinimą keičiant kūno padėtį erdvėje(pusiausviros pojūčiai) 3)eksteroreceptoriai - esantys kūno paviršiuje arba arti jo juntamosios regos klausos nervinės ląstelės tpburnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai(regos klausosodosuoslės pojūč) Nespecifinis jautrumas - odos jautrumas šviesos bangoms Suvokimus gskirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos uoslėsskonio) Juos grūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (laikoerdvėsvibracijos ir kt) Bendrieji jutimo dėsniai 1) bendrieji pojūčių ypatumai - nuo fizinės energijos priklauso pojūčio pobūdis arba modalumas (regosklausos) Toliau nuo intensyvumo priklauso dirgiklio jėga indiv subjekto savybės Trukmė-dirginimo laikas intensyvumas 2) jautrumas-jutimo organų ypatumus reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir į jo pokyčius 3) adaptacija-prisitaikymas prie dirginimo stiprumopasikeičiant jautrumui 4) sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vid sąlygoms Suvokimo ypatybės 1) suvokimo daiktiškumas - žm savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje 2) kategorialumas - priskiria tam tikrai kategorijai 3)istoriškumas - suvokimo kategorialumas rodo jo istoriškumą 4)visybiškumas - atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai 5)struktūriškumas - lemia objekto suvokimą jo priskyrimą tam tikrai klasei 6)konstantiškumas - objekto vaizdas išlaiko pagr bruožus skirtingomis suvokimo sąlygoms 7)iliuzijos - iškreiptas tikrovės objekto vaizdas 8)haliucinacijos - labai ryškūs vaizdai kurie atrodo sukelti išorinių dirgiklių6MĄSTYMASKAIP APIBENDRINTAS IR TARPIŠKAS TIKROVĖS PAŽINIMOMastymas - sudėtinga vidinė veikla kuria žmogus atlikdamas minties operacjas su simboliais ir ženklais pertvarko turimas žinias ir taip suranda kažką nauja esminga ir reikšminga Tai aplinkos atspindėjimas Mąstymu mes gauname tai ko negalime įžiūrėtinaujos informacijos iš naujo pažiūrim į žinomus dalykus pastebim neaiškumus Mąstymą galima nagrinėti kaip pažinimo procesą bei funkciją kaip žmonių bendravimo formą ir kaip veiklos rūšį Mąstant ty apibendrinant ir tarpiškai pažįstant tikrovę dalyvaujasuvokimas atmintis kalba Jutiminio pažinimo forma - vaizdiniai (svarbi mąstymo genezės sąlyga) Jutiminis pažinimas ir mąstymas-dvi savarankiškos viena kitą papildančios pažinimo formos Jutiminiai procesai-išlieka tarp mąstymo bazės o vaizdai-nuolat kinta mąstant Jutiminiuose procesuose mąstymui būdinga suderinti kelis vis aukštesnius apibendrinimo lygius Taip susidaro visybiški minties vienetai -sąvokos Žmogus mąsto sąvokomis Mąstymas atskleidžia vidinius prieštaringus santykius tarp tikrovės daiktų bei reiškinių- santykius tarp jų panašumo ir skirtumo tarp dalies ir visumos ir kt Mąstymui reikia ne tik loginės bet ir kitų intelekto funkcijų - suvokimo atmintis verbalinės ir kt mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus bet ir pats nuo jų priklauso Toks ryšys ypač ryškus tarp mąstymo ir jutiminio pažinimo Pojūčiai suvokiniai vaizdiniai genetiškai ankstesni už mąstymą Jutiminiam pažinimui vystantis sudėtingiausia jo forma - vaizdiniai - priartėja prie mąstymo prie elementarių vaizdžių sąvokų Bendruosiuose vaizdiniuose išryškėja bendri ne tik dažnai suvoktų vienarūšių daiktų (pavyzdžiui beržų) bet iš dalies ir giminingų objektų skirtingų rūšių bruožai Tačiau jutiminio apibendrinimo nepakanka bendrosioms sąvokoms susidaryti Vaizdinių iš dalies apibendrintus sutvarkytus jutiminius įspūdžius jau galima susieti su žodžiais ir jais operuoti - gretinti skaidyti jungti - vidiniame mintiniame plane Vaizdiniai - svarbi mąstymo genezės sąlyga Jutiminis pažinimas ir mąstymas - dvi reliatyviai savarankiškos viena kitą papildančios bei praturtinančios pažinimo formos Jutiminiai procesai visada išlieka mąstymo bazė pagrindas šaltinis Įvairiapusiai ryšiai sieja mąstymą su atmintim Jie kartu lavėja netolygiajai atmintis palenkia mąstymą tai mąstymas lenkia jos procesus Ryšys su kalba Bendraudamas žmogus perima apibendrintas žinias sukauptas istorinėje žmonijos raidoje Bendravimu taip pat perduodami žinių įgijimo būdai bei priemonės Pagrindinė bendravimo priemonė yra kalbėjimas Mąstymas su kalbėjimu ir kalba sieja glaudūs ir gilūs ryšiai Kalbėjimas visų pirma yra minčių perdavimo ir priėmimo priemonė Jis mintis padaro prieinamas kitiems Kalba (plačiąja prasme ir yra mąstymo reguliavimo priemonė) Atlikdamas mintyse įvairias operacijas su žodžiais vaikas mokosi įvaldyti ne tik kalbines bet kartu ir mąstymo veiksmus juos planuoti kontroliuoti ir koreguoti Kalba yra labai svarbi tačiau ne vienintelė priemonė mąstymo procesui reguliuoti7INDMDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS (TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI) MOKYMO INDIVIDUALIZAVIMASAsmenybė - sistema jungianti žmogaus psichologinius procesus elgesio bruožus motyvus pažinimą į darnią visumą kuri išskiria jį iš kitų žmonių tarpo Ši sąvoka taikytina tik tuo atveju kai žmogus sugeba išskirti save iš aplinkos suvokti save kaip visumą Asmenybės veikloje atsispindi keletas sričių 1)kryptingumas - asmenybės veiklą lemia motyvai valia nuostatos 2) temperamentas ir charakteris T - tai individo asmenybės psichikos savybių (nuo kurių priklauso psichinės veiklos intensyvumas tempas ritmas) visuma Tai įgimta ir iš dalies pastovi asmenybės savybė Yra 4 tipai 1) sangvinikas - būdingas didelis psichaktyvumas energingumas greiti judesiai Jis greitai reaguoja į aplinkos įvykius mėgsta bendrauti 2) cholerikas - labai didelis psichaktyvumas jis

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

nekantrus kartais agresyvus 3)flegmatikas - mažas psichaktyvumas Jausmai ir nuotaikos pastovios lėtai ugdo naujus įgūdžius bet jei išsiugdo tai ilgam Užsispyręs tvirtas4)melancholikas - mažas psichaktyvumas lėti judesiai pastovi nuotaika Emocijos pastovios ir stiprios Temperamentą lemia ne vien NS ypatybės o jų derinys Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas kurį lemia jaudinimo ir slopinimo 3 ypatybės 1) ypatybių jėga 2)tarpusavio pusiausvyra 3)paslankumasPavlovo teorija temperamentas skirstomas pagal kūno konstituciją-stiprus(su pusiausvira bet nepaslankus ir paslankus) silpnas CH-tai pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma kuri išreiškia jos santykį su kitais žmonėmis su pačiu savimi su savo veiksmais Charakteris parodo žmogaus interesus ir poreikius jausmus ir valią tarpusavio santykius elgesio manierą Jis nėra įgimtas bet formuojasi įgimtų NS ir kitų savybių pagrindu Jis gali pasikeisti tik laipsniškai per ilgą laiką priklausomai nuo situacijų emocinių būsenų Pagal žmogaus santykį su aplinka charakterio bruožai skirstomi 1)bruožai atspindintys bendrą asmenybės kryptingumą 2)bruožai parodantys asmenybės santykį su darbu 3)bruožai atskleidžiantys žmogaus santykį su daiktais 4)bruožai atskleidžiantys žmogaus požiūrį į save 3)sugebėjimaita - tai individualios žmogaus psichinės savybės liečiančios vienokias ar kitokias jo veiklos sėkmes Pirmoji jų ugdymo sąlyga - veiklos poveikio įdiegimas Interesas - žmogaus siekimas į ką nors atkreipti dėmesį Siekimas ką nors veikti vadinamas polinkiu Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmonių emociniu gyvenimu yra labai svarbi žmogaus dvasinio ir fizinio tobulėjimo sąlyga Gabus žmogus parodo pasirinktoje veikloje geriausius rezultatus Gabumai formuojasi ir bręsta tam tikroje veikloje8ATMINTIES SAMPRATAFUNKCIJOSRŪŠYS IR JŲ PROCESAI INDIVIDUALŪS JOS SKIRTUMAI Atmintis - naujas pažinimo procesas Gautos informacijos įsiminimas laikymas ir atsiminimas Žmogaus gyvenime viskas kas patirta yra užfiksuojama ir nugramzdinama į pasąmonę Vienus daiktus mes prisimenam ryškiai kitus ne taip Atmintis padeda išlaikyti asmenybės vientisumą dabartinio gyvenimo sąsają su dabartimi Be atminties kiekvienas potyris yra naujas Žmogus negalėtų orientuotis nei socialinėje nei gamtinėje aplinkoje Atmintis - pergyvenimų minčių psichinių būsenų informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas saugojimas ir atsiminimas Jos procesai - tai asmeninė veikla Atmintis nėra pasyvi vyksta su kitais psichiniais procesais susijusi su jutimu mastymu vaizduote Skirstoma į tokias posistemes 1trumpalaikė - trumpos informacijos atspindėjimas tai pirmasis gautos informacijos apdorojimas 2ilgalaikė - jos apimtis neribota ji laiko viską ką žmogus patyrė Didelio kiekio informacijos išsaugojimas ilgą laiką 3sensorinė atmintis - pojūčių atmintis Jos turinį sudaro fiziniai informacijos požymiai Informacijos kuri veikia visus žmogaus jutimo organus Rūšys 1) netiesioginė-pasireiškia atsiminimu ir įsiminimu kuriuos palengvina įvairūs tarpsniai psichologiniai procesai ir specpriemonės Pagal pasireiškimo modalumą1)motorinė-tai judesių ir jų sekos atsiminimas2)vaizdinė - objektų reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas3)emocinė - tai jausmų išgyvenimų įsiminimas4)žodinė- tai specifiška žmogaus psichypatybė2)tiesioginė - tai informacijos atsiminimas ir įsiminimas be tarpinių procesų3) valinga -procesai vyksta su valios pastangom iš 4)nevalinga-be specialaus išankstinio ketinimo4)mechaniška - nesuprantama medžiaga6) logiška -pagrįsta medžiagos supratimu Pagal informacijos laikymo pobūdį 1)semantinė-joje laikoma viskas kas susiję su kalba2) epizodinė-konkrečios vietos ir laiko įvykį Procesai 1) įsiminimas - šiame etape pirmiausia suvokiama po to įtvirtinama tai kas vėliau turėtų būti atsiminta Vienais atvejais įsiminimas trunka labai trumpai kitais - ilgesnį laiką Gaunama informacija koduojamaSkiriam įsiminimo procesai 1)įsidėmėjimas -vieną kartą ir trumpai stebėto įvykio tikslus įsiminimas 2)pastangų nereikalaujanti besikartojančių įvykių įsiminimą vad nevalingu 3)iš anksto organizuojama ir valios pastangomis įsiminama- vadvalingu Įsimenama nuolat girdimi žodžiai elgesio normos 2)saugojimas - neurofiziologai saugojimą supranta kaip struktūrinių ir funkcinių pokyčių išlaikymą nerviniame audinyje Šio proceso betarpiškai stebėti negalima apie tai kiek medžiagos išsaugota sprendžiama pagal atsimintos kiekį ir tikslumą3) atsiminimas -tai atkūrimas atmintyje to kas buvo įsimintasusiję su atpažinimu (vadįvykio atpažinimą jam pasikartojus) atgaminimu (tai tikslu įvykio) atkūrimas prisiminimas atsiminimas užmiršimas (atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos informindividas negali įsiminti) Individualūs skirtumai apie atmintį reikia spręsti iš ypatybių visumos pvz 2 ypatybių - greitumo ir lėtumo - užmiršimo ir įsiminimo kombinacijos 1 greito įsiminimo - lėto užmiršimo 2 lėto įsiminimo - lėto užmiršimo 3 lėto įsiminimo -greito užmiršimo 4 greito įsiminimo - greito užmiršimo Kiekvieno žmogaus atmintis turi savų skirtumų 1 žmonės skiriasi atminties produktyvumu Jį sudaro šios savybės atminties apimtis įsiminimo tempai atminties tikslumas išlaikymo ilgumas ir atminties pasirengimas 2 Žmonių atmintis skiriasi atskirų jos rūšių dominavimu Vienų atmintis yra daugiau vaizdinė kitų žodinė - loginė 3 Rečiau yra fenomenalios atminties žmonių Pasak istorinių duomenų persų karalius kyras žinojęs visų savo karių vardus ir tt Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami tipais 1Vaizdusis a)regimosios b)girdimosios c)motorinės (visos jos yra atmintys) 2Žodinis - abstraktus 3 Mišrus

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

9DĖMESYS JO RŪŠYS YPATYBĖS IR VEIKSNIAI DĖMESIO SKIRTUMAI Mus supanti aplinka pastoviai keičiasi mūsų jutimo organus veikia nauji dirgikliai (kvapai garsai) taip pat nepastovūs žmogaus vidaus procesai Keičiasi mūsų mintys emociniai išgyvenimai įvairūs pojūčiai bet žmogus visame šiame informacijos sraute nepasiklysta o reaguoja į dirgiklius Kas padeda atrinkti tai į ką reaguoti Dėmesys - savitas NS mechanizmas užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą tai yra pagrindinis informacijos atrankos tvarkytojas Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą Dėmesys yra pažinimo procesas Jos objektas - tai į ką sutelktas dėmesys Jos fonas supa objektą laike ir erdvėje Objektas it fonas gali keistis vietomis Dėmesio objektu gali būti įvykiai mintys išgyvenimai konkretūs objektai Jo dėka žmogaus veikla įgauna atrankinį pobūdį Psichinės veiklos atrenkamumas - selektyvumas Yra visa eilė veiksnių kurie lemia selektyvumą tai yra dėmesio veiksniai Dėmesio veiksniai yra išoriniai ir vidiniai Išoriniai 1 Dirgiklio intensyvumas - ty dėmesio objektu gali būti tik pakankamo intensyvumo poveikiai Kuo dirgikliai stipresni tuo didesnė tikimybė kad jie taps dėmesio objektu2 Dirgiklio naujumas - įprastoje situacijoje sudomina neįprasti reiškiniai ir nauji objektai 3 Regimiesiems objektams išskirti iš kitų padeda jų spalvingumas ir kontrastingumas Žmogus paprastai pirmenybę teikia spalvotiems objektams 4 Stimulo struktūriškumas - dėmesys atkreipiamas į tuos objektus kurie sudarė struktūrinį vienetą Atsitiktinių garsų sekoje mes išskiriame tuos garsus kuriuos galime apjungti į struktūrinį vienetą - melodiją Vidiniai 1 Asmenybės veiklos tikslai Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslą Vaiko mokymasis rašyti - dėmesys sutelkiamas į rašymo veiksmus 2 Dėmesys priklauso nuo asmenybės kryptingumo polinkių ir interesų 3 Žmogaus būsena Miegant dėmesio objektais gali tapti tik ypatingi objektai (motinai vaiko verkimas) Psichinių procesų selektyvumas sutrinka dėl nuovargio įvairių farmakologinių medžiagų poveikio po smegenų pažeidimo 4 Emocinis pastiprinimas - dėmesys viisada sutelktas į tuos žmones ar įvykius kurie susiję su teigiamais ar neigiamais išgyvenimais emociškai neutralius poveikius dėmesys paprastai nekreipiamas Rūšys1 Pagal pasireiškimo sritis (objektą ir formas a)sensorinis arba sensorinis parcepsinis Dėmesio objektu yra įvairūs daiktai ar reiškiniai kuriuos juntame ir suvokiame Šis dėmesys dar skiriamas į regimąjį girdimąjį lytėjimo (pagal pojūčio rūšis) b) motorinis - notarinėje veikloje dėmesio objektu tampa vieni veiksniai į kitus nekreipiamas c)emocinis - dėmesio objektu gali tapti emociniai išgyvenimai (džiaugsmas liūdesys) d)intelektinis - dėmesio objektu tampa įsisąmoninta mintis atsiradusi intelektualinėje veikloje ty mąstant kuriant kalbant įsivaizduojant 2Pagal objektą a) vidinis-objektas yra vidiniai išgyvenimai mintys pojūčiai atėję iš organizmo vidaus b)išorinis - objektas yra išorės objektai ir įvykiai Jie vienas kitą slopina 3 Pagal platumą a)selektyvūs - sąmonė nukreipta vienos rūšies veiklą ar informaciją Šis dar skirstomas į 1valingą - iš anksto numatytas dėmesio objekto išskyrimas iš fono valios pastangomis Šis dėmesys susijęs su žmogaus veikla su tikslo pastangomis siekiant to tikslo Budrumas - tai būsena susijusi su dėmesiu Žmogui tenka nukreipti sąmonę į įvykius kurių dar nėra bet kurie gali įvykti Pastovus atidumas vienos rūšies ar kelių signalų srautui vadinamas budrumu arba sigilumu Ty pastovi parenktis priimti signalus ir reaguoti į juos būsena Savotiška valingo dėmesio atmaina - savaiminis arba pavalinis dėmesys Čia iš pradžių psichiniai procesai organizuojami sąmoningai valios pastangomis bet vėliau gali įvykti be valios pastangų tarsi savaime 2nevalingą - paprastesnis ir genetiškai pradinis Ty sąmonė sutelkiama į objektą neturint išankstinio tikslo išskirti jį Tai vadinama orientaciniu refleksu arba refleksu KAS TAINevalingą dėmesį sutelkia nauji neįprasti judantys objektai reikšmingi įvykiai b) paskirstytas - kai atliekami du ar daugiau veiksmų arba suvokiama informacija dviems ar daugiau kanalų (rega ir klausa) Dėmesio ypatvbės apimtis paskirstymas intensyvumas patvarumas svyravimai Apimtis-vienu laiku aiškiai suvokiamų objektų kiekis Paskirstymas- pasireiškia žmogui vienu metu atliekant keletą veiklu Intensyvumas - tai dėmesio sutelktumo į objektą laipsnis Patvarumas - apibūdinamas laiko trukme per kurią žmogus išlaiko dėmesį į tą patį Svyravimai - vyksta savaime kas 2-5 s Dėmesio skirtumai Kalbant apie dėmesį ir asmenybę plačiai naudojamos sąvokos bdquodėmesingumas ir bdquoišsiblaškymas Tai gali būti būsena būdinga kiekvienam iš mūsų Šiuo atveju dėmesingumo pagrindą sudaro nevalingas dėmesys padidėja jautrumas mintys tarsi paaštrėja atsiranda tam tikras emocinis pakilimas Mobilizuojamos valios pastangos Pagreitėja reakcijų greitis Dėmesingumas sustiprėja kai padidėja poreikis kam nors kai padidėja susidomėjimas kam nors Išsiblaškymas atsirasti gali dėl nuovargio dėl darbo neįdomumo nėra interesų Laikinas išsiblaškymas kuris atsiranda dėl dėmesio susilpnėjimo Tikras išsiblaškymas - tai pastovus nesugebėjimas susitelkti ties kokia nors veikla To priežastis gali būti nervinių procesų nepusiausvirumas silpnumas Dėmesingumas ir išsiblaškymas gali būti suprantami kaip asmenybė savybės Dėmesingumas reiškiasi sugebėjimu atidžiai dirbti taip pat reiškiasi bendraujant sukitais kaip tam tikri charakterio bruožai (jautrumu) Išsiblaškymas reiškiasi pastoviu mokėjimu susikaupti sprendimų ir išdavų paviršutiniškumu nesugebėjimu pažvelgti į kito žmogaus pasaulį Nevienodai yra išlavėjusius

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

skirtingų žmonių atskiros dėmesio rūšys Vienų vyrauja valingas kitų nevalingas dėmesys Vienų vidinis kitų išorinis Skiriasi žmogaus dėmesio ypatybių kiekybiniai parametrai Regimoji dėmesio apimtis svyruoja nuo 3-4 iki 7-9 objektų jo perkėlimas - 70-230s Jo patvarumas - nuo kelių sekundžių iki kelių val10BENDRASIS VAIZDUOTĖS APIBŪDINIMAS VAIZDUOTĖS RŪŠYS IR VAIZDINIŲ PERTVARKYMO BŪDAI VAIZDUOTĖS IR ASMENYBĖS KŪRYBIŠKUMASAnksčiau už praktinę kūrybą subjektas turi pertvarkydamas keisdamas patirtį surasti naują savo psichikoje sąmonėje Vaizduotė - viena pagrindinių tokios veiklos sąlygų Tai tarpiškas gyvenimo praktiką aplenkiantis pažinimo procesas kai pertvarkant patirtį kuriami asmens nesuvoktų ar tikrovėje neegzistuojančių objektų žmogaus elgesio veiklos bei jos rezultatų vaizdai Viena svarbiausių vaizduotės priežasčių yra nuolatinis dialektinis prieštaravimas tarp pasaulį pažįstančio subjekto poreikių norų jausmų ir tikrovės dėsnių bei galimybių įgyvendinti subjekto siekimus Vaizduotė ypač suaktyvėja tada kai sprendžiant įvairius teorinius ar praktinius uždavinius stokojama platesnės informacijos ar tikslesnių žinių Ne visada vaizduotės vaizdai yra objektyviai prasmingi ar asmens pageidaujami Sutrikus nervų sistemai ir psichikai vaizduotės vaizdai gali būti nemalonūs slegiantys ar gąsdinantys Žmogaus vaizduotė tobulėja skatinama kolektyvinės darbo veiklos ir visuomenės gyvenimo poreikių numatyti ateities įvykius pasiruošti būsimais veiklai ir elgesiui Vaizduotė padeda žmogui geriau pažinti pasaulį nes įsivaizduoti galima ir tai ko žmogus neturi galimybės netarpiškai suvokti Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais Disocijuojant patirties duomenys tarsi suskaldomi į dalis kurių vienos išryškinamos labiau už kitas Asociacijoje susiejami įvairūs skirtingi o kartais ir labai tolimi patirties elementaiAsociacinė - disociacinė vaizduotės veikla kuriant naujus vaizdus susideda iš keleto specifinių įsivaizdavimo veiksmų- operacijų 1 agliutinavimas - kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių jas vieną prie kitos prijungiant (grėblys-kauptukas įvairiaspalvis pieštukas) 2 akcentavimas mdash kai vaizde išryškinami arba išskiriami atskiri patirties elementai [šaržai) 3schematizavimas - kai vaizde išryškinami bendri pagrindiniai objektų bruožai o ne tokie svarbūs šalutiniai jų požymiai praleidžiami (liaudies taikomoji dailė) 4hiperbolizavimas - yra kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių detalių bei ypatybių padidinimas arba sumažinimas neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas (pasakosnykštukai ir milžinai) 5tipizavimas - viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų Komponuojant naujo objekto vaizdą tipizavimo būdu parenkami pasikartojantys išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai Naujų objektų vaizdai kuriami sąveikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams Priklausomai nuo vaizduotę skatinančių motyvų jų ryšio su asmens sąmone ir valinga veikla skiriamos kelios šio proceso rūšys 1Pasyvioji - nevalinga vaizduotė kai žmogus kuria vaizdus miegodamas snausdamas apimtas efekto ar kliedėdamas Tokia vaizduotė būdinga kiekvienam žmogui tiktai nuolatinis polinkis pasitraukti į gražų svajų pasaulį ir nemėginimas tų svajų paversti tikrove byloja apie asmenybės pasyvumą Pasyvios vaizduotės vaizdiniai gali būti kuriami sąmoningai bei valingai pertvarkant asmeninę patirtį tačiau nededant valios pastangų juos įgyvendinti 2Aktyvioji - būdingas sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus objektus ar reiškinius valingos pastangos kurti vaizdus atitinkančius iškeltą uždavinį ir stengimasis šiuos vaizdus įgyvendinti Aktyvioji vaizduotė skirstoma į atkuriamąją ir kuriamąją Anksčiau nesuvoktų objektų vaizdų kūrimas remiantis pasakojimais aprašymais ir vaizdinėmis schemomis vadinamas atkuriamąja vaizduote Galima dvejopa atkuriamosios vaizduotės išraiška 1)kai jau susidaryti vaizdiniai naujai pertvarkomi (pvzįsivaizduojant įprastą darbą naujoje situacijoje) 2)kai remiantis socialiniu patyrimu kuriami subjektyviai naujų objektų vaizdai (pvzseniai išmirusių gyvūnų išvaizda pagal jų aprašymą) Atkurdamas tam tikrus daiktus ar situacijas asmuo savo patirtį pertvarko reguliuojamas atitinkamo pavyzdžio aprašymo ar schemos o kurdamas naujus originalius vaizdinius jis savarankiškai panaudoja ir savo ir kitų patirtį Visos vaizduotės rūšys tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą procesą kur iš pasyvių nevalingų išsivysto sudėtingesnės vaizduotės formos Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas Žmogus negalėtų atlikti jokio darbo iš anksto neįsivaizdavęs jo rezultato Vaizduotė - būtina mokymosi sąlyga Ji padeda bdquoapčiuopti ir bdquoapžvelgti sudėtingus neįprastų mastų gamtinius ar socialinius reiškinius pvzgyvybės žemėje raidą kai kuriuos istorijos įvykius ir pan Mokantis ypač svarbi erdvinė vaizduotė Plokštuminiai brėžiniai jos dėka virsta realių erdvinių daiktų ar jų dalių santykių vaizdais Tp vaizduotė reikalinga mokytojui planuojant auklėjimo ir mokymo procesą ieškant naujų dėstymo metodų ir auklėjimo formų taikant pedagoginį poveikio priemones įvairiose kritinėse situacijose Atkuriamosios vaizduotės porūšis empatija - mokėjimas įsivaizduoti kito žmogaus dvasinę būseną suprasti jo realią padėtį ypač padeda pedagogui suvokti moksleivių elgesio ar veiksmų motyvus ir parinkti teisingas poveikio priemones Vaizduotė atlieka vieną svarbiausių vaidmenų meno kūrinių suvokime Atkuriamoji vaizduotė ypač svarbi pradinėje stadijoje netarpiškai suvokiant kūrinį

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

11ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖ ASMENYBĖS RAIDOS TEORIJA IR JOS TAIKYMAS MOKYMO PROCESEManoma kad vaikas yra aktyvus o ne pasyvus aplinkoje Priklausomai nuo to kokia aplinka priklauso pasirinkto gyvenimo 8 ciklai 1 Pasitikėjimas - nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 metų)Eriksonas mano kad raidos sėkmę nulemia tai į kokią šeimą ateina vaikas (maistas miegas bendravimas komforto poreikis) Jei poreikiai patenkinami - atsiranda pasitikėjimas o jei poreikiai nepatenkinami atsiranda nepasitikėjimas 2 savarankiškumas - abejonė savimi nuo 1 iki 3 metų) Aplinka turi leisti pasirinkti savarankiškai apsirengti pavalgyti tt Leisti viską išskyrus tai kas yra pavojinga Kai aplinka neleidžia būti savarankiškam atsiranda abejonė savimi 3 iniciatyvumo - pasyvume (nuo 3 iki 6 metų) Pats siūlo ką nors veikti Reikia išmokyti rodyti iniciatyvą Pasyvus tampa kai aplinka sako bdquoša Atsiranda kaltės jausmas 4 darbštumas - menkavertiškumas (nuo 6 iki 12 metų) Darbštus - kai mielai daro tai kąjam siūlo Vaikas aktyvus lengvai išmoksta jaučiasi pilnavertis Menkavertiškumas kai jaučiasi blogu 5 tapatumas - vaidmenų neaiškumas (nuo 12 iki 20 metų) Kas esu Kam tinku Žmogus jaučia kad jis yra Jei randa tapatumą raida vyksta gerai Kai blaškosi nesupranta savo vaidmens nežino ko nori gyvenimas iš jo ir ko jis nori iš gyvenimo 6 intymumas - izoliacija ( nuo 20 iki 35 metų) Reikia draugų yra dvasinio ryšio poreikis Būtinai šalia turi būti žmogus su kuriuo galima pasišnekėti Jei tokio žmogaus nėra - jaučiasi vienišas 7 kūrybiškumas - stagnacija (sustojimas) (nuo 35 iki 65 metų) Daro sėkmingą karjerą turi šeimą Kažką veikia savo šeimos labui Sustingimas - nekuria šeimos niekas neįdomu Tampa egocentriškas neveiklus 8 integracija - desperacija ( nuo 65 - iki) Integracija - turi viską ko reikia nėra labai bjaurių prisiminimų viską padarė ką norėjo Desperacija - nieko nenuveikė negeri prisiminimai Mąsto jei tektų gyventi iš naujo gyvenčiau kitaip12INTELEKTO SAMPRATAIntelektas - tai sumanumas protingumas sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus galėjimas pasimokyti iš patirties Int paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų Intelektiniai sugebėjimai yra pagrindiniai - jie būtini kiekvienai žmogaus veiklai Intelektą apibūdinus kaip individo globalinį sugebėjimą tikslingai veikti racionaliai mąstyti ir efektyviai bendrauti su aplinka galima išskirti tris intelektinės veiklos tipus 1 socialinis intelektas arba sugebėjimas suprasti pažinti žmones ir bendrauti su jais 2 konkretus intelektas - sugebėjimas pažinti daiktus reiškinius ir mokėjimas jais operuoti praktinėje ir mokslinėje veikloje 3 abstraktusis intelektas arba sugebėjimas suprasti matematinius ir žodinius simbolius ir jais operuoti ETorndaikas (XX a) nepripažino bendrojo intelekto faktoriaus Jo požiūriu intelektą sudaro atskirų sugebėjimų sankaupos vieni intelektą sudarantys sugebėjimai gali egzistuoti visiškai nepriklausomai nuo kitų ŽPiaget analizavo vaikų ir paauglių mąstymo procesus todėl jo idėjos svarbios mokytojams Jis sukūrė nuoseklią ir įtikinamą teoriją apie 4-ias intelekto vystymosi stadijas 1 Sensomotorinės (nuo gimimo iki 2 metų ) stadijos veikla sudaro pagrindą atsirasti sudėtingesnei veiklai Žmogus pažįsta pasaulį jutimu ir judesiais 2 Priešoperacinėje ( nuo 2 iki 7 metų ) stadijoje vaikų mąstymas yra neryškus sąvokų požiūriu Tai mąstymo veiksmai kurie vyksta galvoje Vaikai maždaug iki 7 metų negali savo psichikoje perdirbti informacijos ir manipuliuoti pasauliu logiškai ir moksliškai mąstyti Priešoperacinis skirstomas į 1) simbolinį ( nuo 2 iki 4 metų ) 2) intuityvų ( nuo 4 iki 7 metų) susijęs su vaiko intuicija 3 konkrečių operacijų intelektas ( nuo 7 iki 11 metų) Mąstyti gali operacijomis bet tam reikia konkrečių veiksmų 4 tai formalių operacijų intelektas ( nuo 11 metų) ŽPiaget teorija kad ir buvo kritikuota dėl kai kurių dalykų padeda mums suprasti intelekto vystymąsi Teorija ir faktai sako kad intelektas tobulėja su amžius tolydžio prisitaikant prie aplinkos Piaget teorijos reikšmingos mokymui jos parodo kaip svarbu suprasti vaikų mąstymą mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus laikytis mokymosi nuoseklumo Be to jos padeda mums suprasti kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą Tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokymo klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą13MGRALINėS RAIDOS TEORIJOS IR TAIKYMAS UGDYMO PROCESEBuvo išanalizuoti 55 tyrimai kuriuose buvo mėginama stimuliuoti moralinių sprendimų raidą Visuose juose pokyčiai buvo matuojami problemų apibūdinimo testu (juo galime nustatyti menkiausius pokyčius kurių galime ir nepastebėti) Tyrėjai nustatė kad tam tikrą laiką aptarinėjant dilemas su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais jų moraliniai samprotavimai žymiai pakinta Šio pobūdžio programose dalyvavusiems mokiniams labiau būdingi principingi samprotavimai Moralės raidos spartinimui skirtos ugdymo programos komponentus yra apibūdinęs Oseris() Jis pasiūlė mokytojų ir mokinių pokalbį apie moralę - priemonę gerinančią moralinius samprotavimus Moralė -tai kas iš esmės teisinga ir sąžininga kitų gerovės požiūriu elgesio normos - tai kas yra gerai ir tinka remiantis visuomenės susitarimu Vogti - moralinė problema rengtis - elgesio normų klausimas Vaikai iki 7 - 8 metų paprastai nesugeba atskirti šių sąvokų Nėra veiksminga nesubrendusiems vaikams pateikti labai abstrakčias

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

ir sudėtingas moralines nuomones kurioms reikia atitinkamo mąstymo Kita vertus paaugliai yra pasirengę nagrinėti moralinius klausimus ir į tokius klausimus jie kreipia nemažai dėmesio Moralės vystymuisi taip pat būdingos stadijos Vaikų elgesį valdo primityvi moralės sistema jų veiklą motyvuoja noras išvengti bausmės arba susilaukti atpildo Konvencinis moralės lygis daugumai žmonių būdingas maždaug nuo 13 metų Jo esmė-konformizmas ir pareigos jausmas Nedidelis procentas žmonių sukaupia patirtį ir bręsdami įgyja principingą moralę kuriai būdinga teisiniai ir estetiniai įsitikinimai14VAIKO PSICHINĖ RAIDAVyrauja nuomonė kad egzistuoja tam tikra vaikų (o vėliau paauglių) visuomenė Jai būdinga tam tikra savita kalba tam tikro stiliaus drabužiai elgesio taisyklės kurių suaugusieji kartais net nepastebi Mokyklinio amžiaus vaikai darosi priklausomi nuo tėvų jie išmoksta pasirinkti drabužius pasigaminti pusryčius tvarkyti savo kambarį Tėvų vaidmuo mažėja bet didėja bendraamžių įtaka Mokyklinio amžiaus vaikams svarbus užsiėmimas yra žaidimai su draugais Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių Jie reikliau renkasi draugus ir labai nelaimingi jei jų neturi Mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną Žodynas kartojasi iš kartos į kartą be suaugusiųjų pagalbos Dauguma vaikų savo kalboje atspindi savo mokyklinį gyvenimą mokykla bdquošulė pinigai-bdquobabkės ir tt Šio amžiaus vaikai žodžiams suteikia labai didelę reikšmę Jie net pešasi dėl pravardžiavimo Augdamas vaikas pradeda suprasti kad ginčus galima spręsti žodžiais o ne muštynėmis Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos kurios reguliuoja elgesį Jas vaikai sukuria patys jų sutartinai laikosi Daugelis tų taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo tėvų Mokytojų numylėtiniai yra kritikuojami tie kurie skundžiasi suaugusiems yra smerkiami nes pažeidžia vaiko elgesio normas Kokios svarbios tos taisyklės vaikams yra matyti jų kompanijose grupelėse Vaiko išvaizda jo kalba kartais gali būti nepriimtina jo bendraamžiams ir vaikas pasijunta atstumtas Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai Atstūmimą ir pripažinimą gali lemti socialiniai įgūdžiai vaikas kuris nemoka pasidalyti turimais daiktais lengvai bendrauti sunkiau priimamas į grupes Psichologai mano kad vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų net tarpusavyje konfliktuodami Tėvai kurie pernelyg globoja vaiką gali jam tik pakenkti Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia kad priklauso tam tikrai lyčiai ir yra unikalus kaip apibūdina atliekamus veiksmus artimus žmogui o vėliau - save pagal išorinius bruožus o paauglys į save pradeda žiūrėti abstrakčiau vertindamas savo vidinius bruožus Mokyklinio amžiaus vaiko savigarba mažėja Iš pradžių mažas vaikas vertina save pernelyg gerai vyresnis realiai atsižvelgdamas į mokytojų rašomus pažymius ir stebėdamas kitų vaikų elgesį Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius Nuo sėkmių ir nesėkmių priežasčių priklauso ar vaikas bus geras mokinys siekiantis meistriškumo per kliūtis ir sunkumus ar į pasekmes žiūrės kaip į nenugalimas ir atsitrauks jei iš karto nepavyks pasiekti norimo tikslo Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida Psichinį išsivystymą rodo sumanumas dėmesys orientacija paskirtų pareigų supratimas ir kt Psichinės raidos etapai 1bendravimas (kūdikiui svarbu bendrauti) 2 žaidimas nuo 3-jų metų (žaidžiant tvirtėja vaiko gyvenimo pažinimas) 3 mokymasis (prasideda su mokyklos lankymu vaikas perima socpatyrimą) 4asmenybės formavimas (jaunystėje susidaro savo vertybių sistemas 5 žmogaus kuriamoji veikla (sąlygoja padėtį visuomenėje praktine veikla) Kognityvinė raida Išmoksta klasifikuoti daiktus pradeda ką nors rinkti Tobulėja vaiko kalba Mažėja egocentriškumas Pradeda pripažinti mirtį Socialinė raida Prasideda visiškai kitoks gyvenimas Pirmosios mokytojos pasirinkimas Bijo sapnų vaizduotės mažiau bijo vienatvės Atsiranda agresijos baimė (nenori eiti į mokyklą) Žino kokios aplinkybės pavojingos Gali išsigąsti siaubo filmų Bijo kad kas nors aprėks kad ko nors neduos Atsiranda socialinės konvencijos - visuomeninis susitarimas Jei susitaria kad į mokyklą žaislų neštis negalima o Petriukas atsinešė tuomet Onytė jį paskundžia Onytė ne skundikė ji suvokia visuomenės susitarimą15PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKAPaauglystės laikotarpis maždaug sutampa su vaikų mokymusi 5-8 kl(11 -1214-15 m)Tai perėjimas iš vaikų įsuaugusius Kuriasi naujos savybės atsiranda naujų būdingų požymių nes persitvarko organizmas savimonė santykis su suaug ir draugais interesai pažinimas mokymasis Prasideda lytinis brendimas - prasideda paauglystė Jis praranda vaikišką žavesį atsiranda formalioji logika - tai reiškia kad su paaugliu galima kalbėti abstrakčiomis sąvokomis (meilę religiją filosofiją) l-asis paauglio asmenybės raidos veiksnys yra didelis jo socialinis aktyvumas paauglys stengiasi įvaldyti tam tikras vertybes užmegzti patenkinančius ryšius su suaugusiais ir draugais pagaliau veikti save patį (projektuoti savo asmenybę kad galėtų įgyvendinti tikslus ir užduotis) Viena vertus paauglys su vaikiškomis savybėmis kartu turi ir subrendusio žmogaus savybių kita vertus - vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įysuaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu Taip yra dėl to kad moksleivių

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

gyvenimui būdingi dvejopi momentai1brendimą stabdantys2brendimą skatinantys Paauglystė svarbi tuo kad joje klojami asmenybės moralinis ir socialinis nuostatų formavimo pagrindai ir numatoma bendra jų kryptis Paauglystės laikotarpis sunkus ir kritiškas nes vyksta dideli kokybiniai poslinkiai kurie kartais iš pagrindų ardo ankstesnes vaiko savybes interesus ir santykius Dėl šių permainų pačiam paaugliui kyla įvsunkumų pasidaro užsispyręs negatyvus aštrus uždaras Jis pradeda galvoti apie gyvenimo perspektyvas pradeda suvokti gyvenimo tapatumą vietą jame Paauglys suvokia gyvenimo perspektyvą atsiranda atsakomybė Atsiranda refleksinis mąstymas tai mąstymas apie mąstymąAtsiranda barjeras tarp paauglio ir tėvų Siena tarp visuomenė ir paauglio yra pati baisiausia Su juo būna neįmanoma susiklabėti Paauglys tyčia pradeda ieškoti pasaulyje bjaurybių Lytinis paauglio brendimas turi nemažą reikšmę naujų psichologinių savybių susidarymui Paties paauglio jaučiami pakitimai jį daro laibiau suaugusį jie gali pajausti savo subrendimą Lytinis brendimas stimuliuoja susidomėjimą kita lytimi naujų pojūčių Jausmų kilimą Augant įvorganams širdis turi intensyviai dirbti todėl gali pasireikšti padidėjęs kraujo spaudimas galvos skausmai svaigimas greitas nuovargis Paauglio ir suaugusiojo santykiai Pereinama nuo vaikystei būdingo suaugusiojo ir vaiko santykių tipo prie kokybiškai naujo būdingo suaugusiųjų žmonių bendruomenėje Prie naujų santykių sėkmingai pereinama tada kai suaugę rodo iniciatyvą Svarbiausia nežiūrėti į paauglį kaip į vaiką nes gali kilti konfliktai Paauglio bendravimas su draugais Šiuo laikotarpiu atsiranda įyartumo santykiai (draugai artimi draugai)Bendravimas su draugais įgauna didelę reikšmę Ryškiai pasirodo paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais noras gyventi kolektyvinį gyvenimą Paauglio draugystės idealas - visada kartu viską pusiau Paauglio mokymasis Mokykla irmokvmasis užima daug vietos paauglio gyvenime Daugeliui mokykla pasidarė patrauklesnė todėl kad galima plačiai bendrauti su vienmečiais bet mokymasis dėl to neretai nukenčia Savimonės ugdymas paauglio amžiuje Kyla poreikis pažinti save domėjimasis savimi ir mąstymas apie save16MOKYMOSI MOTYVACIJA JOS RŪŠYSMotyvacija apima keletą kitų terminų fcurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui Tai poreikiai interesai vertybės pažiūros siekiai ir polinkiai Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkina yra pirmasis motyvacijos šaltinis Motyvacija padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus Motyvacija paaiškina kas elgesį gali pastiprinti orientuoti į tikslą ir kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai Motyvacija svarbi ne vien dėl to kad nulemia kas gali elgesį pastiprinti ji yra reikalinga ir todėl kad elgesys yra orientuotas įtiksią Atkaklumas ir mokymuisi skiriamo laiko kiekis sumažės jei mokymosi užduotis bus mažesnės vertės jei bus įžeista mokinio savigarba jei mokymosi užduotis bus su pertraukėle Mokinio mokymosi motyvacija yra svarbus dalykas nes jis gali būti ir tikslas ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų Mokytojas nori kad mokinys susidomėtų intelektualia ir estetine veikla ir kad tas domėjimasis išliktų ir išėjus iš mokyklos Kai kurios motyvacijos rūšys yra vieni iš mokyklos siekiamų tikslų Kai kurie mokslininkai mano jog tėra viena viską aprėpianti motyvacijos rūšis Vienas iš tokios sampratos pavyzdžių yra Froido libido teorija teigianti kad visų žmonių troškimo pagrindas yra seksualinė energija Nemaža moksl ir rašytojų kalbėjo apie motyvacijos dvilypumą Jie manė kad dviejų priešingų jėgų sąveika - vyriškumo ir moteriškumo gėrio ir blogio - teikia mums energiją ir veiklos kryptį Kiti teigia kad yra daug motyvų rūšių ir pateikia ilgus jų sąrašus Miuray su bendradarbiais pateikė vieną iš populiariausių sąrašų kuriame daug sicporeikių Tarp jų yra valdžios poreikis poreikis žaisti bendradarbiavimo poreikis poreikis pasiekti gerų veiklos rezultatų - pastarasis labai svarbus mokyt ir visuomKitas būdas tai sugrupuoti motyvus hierarchiniu principu (Maslovv) Maslovvo hierarchija apima 5 pagrlygmenų poreikius 1fiziologiniai poreikiai-valgio ir saugumo kuriuos reikia pirmiausia patenkinti2socialiniai poreikiai-poreikis priklausyti kokiai nors grupei ar poreikis būti gerbiamam3intelektualiniai-žinių ir supratimo poreikis4estetiniai-kai elgesyje iškyla poreikis būti tuo kuo norima Save išreiškusio žmogaus poreikiaibūti atviram mylėti kitus ir save nenukrypti į agresiją ir klastą elgtis dorai ir sąžiningai būti kūrybišku smalsiu ir nuoširdžiai bendrauti su aplinka Mokyklos galėtų būti labiau orientuotis į vaikų šbc gerovės reikalus Jeigu mokyklos nepasirūpins vaikų maitinimu medicpriežiūra ir socialiniais reikalais jos negali vaikų gerai išmokyti

17HUMANISTŲ PSICHOLOGUOS NUOSTATOS ASMENYBĖS UGDYMO KLAUSIMU Daugelis humanistinės krypties pedagogų mano kad reikia daug mažiau kreipti dėmesį į pažymius (arba

gal visai jų atsisakyti) mažiau remtis standartinėmis dėstomųjų dalykų programomis pamokos planai mažiau rūpintis testais tikrinimų mokytojų išduodamais pažymėjimais privalomu lankomumu Humanistiniai metodai kiek kitaip traktuoja mokinių ir mokytojų vaidmenis Mokiniai ir mokytojai čia bendrauja kaip lygus su lygiais Mokiniai patys renkasi kokio dalyko mokytis Šios ugdymo koncepcijos pagrindas-įsitikinimas kad mokiniui

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

būdingas saviraiškos poreikis ir organizuodamas pamokas mokytojas turi juo remtis turi stengtis kad mokiniui pamoka būtų reikšmingas įvykis Jei tai pavyks mokiniai norės mokytis tobulėti norės kuo daugiau sužinoti ir kuo geriau viską atlikti Humanistinėje klasėje puoselėjamas laisvas vaiko brendimas stengiamasi jįapsaugoti nuo pernelyg didelb visuomenės ir šeimos spaudimo Mokant pagal humanistinį metodą daugelis mokymosi elementų yra pagrįsti savimokos (vadovavimu sau) ir dėl to mokymasis pasidaro mokiniui labai svarbus Keletas pagrindinių humanistinio ugdymo principų1mokiniai mokosi to ko jiems reikia ir ką jie nori sužinoti2noras mokytis ir išmanyti kaip mokytis yra svarbiau už faktines žlnias3vienintelis svarbus mokinio darbo prasmingumo rodiklis yra tai kaip jis pats vertina savo mokymosi rezultatus4jausmai yra taip pat svarbūs kaip ir faktai ir mokytis jausti yra tiek pat svarbu kaip ir mokytis mąstyti ir pagaliau mokinys mokosi tik tada kai jis nejaučia baimės18PSICHOLOGINĖS GRUPĖS APIBŪDINIMAS ASMENYBĖ IR GRUPĖ GRUPIŲ RŪŠYS GRUPĖS DARNA

Psichologijoje grupės terminas vartojamas apibūdinti kiekvieną žmonių bendriją kuri gali būtijšskirta pagal kokį nors požymį Grupė - tai organizuota sistema žmonių turinčių bendrus tikslus ir uždavinius Žmonių grupė ir kolektyvuose formuojami tarpasmeniniai santykiai Grupės nariams bendraujant dirbant derinant tarpusavio siekimus kuriamos elgesio normos Grupės gali būti sąlyginės-joms priskiriamos tam tikros kategorijos žmonių kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių kiti turi tipiškų psichologinių ypatumų priklausančių nuo tų žmonių amžiaus profesijos ar kokios kitos socialinės padėties (pvzaukštesniųjų klmoksleiviai) Grupės gali būti realios į šią grupę įeinantys žmonės daugiau ar mažiau artimai sąveikauja ir kontaktuoja (pvzmokyklos klasės sporto komandos) Oficiali grupė-tai socialinė bendrija atliekanti bendrą darbą įgyvendinanti visuomenei reikšmingus uždavinius turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles juridinį statusą Šios grupės sukurtos ūkinei finansinei veiklai ir turinčios turto ir valdymo organus vadinamos organizacijomis Įsijungimas ir išėjimas iš jos yra formaliai reguliuojamas Neoficialioji arba mažoji grupė - jos gali susidaryti oficialiose grupėse Ši grupė susidaro pati niekas jos formaliai nekuria nėra jokių jos narių santykius reguliuojančių taisyklių Neoficialių grupių pagrindas - vertybių gyvenimo būdo tikslų panašumas Šiuo požiūriu panašūs žmonės yra patrauklesni vieni kitiems Šioje grupėje žmonės patenkina bendravimo emocinio artumo poreikius ko negalima pasakyti apie oficialias grupesPetrovskis ištyrė grupių hierarchiją difuzinė - tarpusavio santykių nesąlygoja bendros veiklos turinys tikslai vertybės Dažnai difgrapskritai nėra bendros veiklos (pvzvienos palatos ligoniai) Asociaciją - grupė žmonių kurių veikla nėra sąlygojama tarpusavio santykių tačiau tarpusavio santykiai pradeda matytis Kooperacija grupė kurbje tarpusavio santykiai sąlygoja kiekvienam bendros veiklos turinysDominuoja asmeniniai santykiaiemocijos (pvzaktoriai repetuojantys pjesę) Korporacija - tai asociali grupė kur narių tikslai sutampa bet nėra bendro jų siekimo (pvznusikaltėlių gauja) Kolektyvas - aukščiausia grupės išsivystymo forma šioje grupėje tarpusavio santykius sąlygoja jos nariams asmeniškai svarbus ir visuomeniškai vertingos grupės veiklos turinys Tarp daugybės grupių su kuriomis asmenybė yra vienaip ar kitaip susijusi visada pasitaiko tokių į kurių nuomonę bei normas žmonės ypač stengiasi atsižvelgti19SOCIALINIAI VAIDMENYS JŲ RŪŠYS VAIDMENŲ KONFLIKTAI SOCIALINIS STATUSAS STATUSŲ HIERARCHIJA GRUPĖJEStatusas - grupės nario padėtis grupėje pagal tai kaip ji vertina kiti grupės nariai Statusu hierarchija - grupės narių pasiskirstymas pagal jų statusą nuo aukščiausio iki žemiausio Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis Nebūtinai jis esti pats populiariausias žmonių grupėje Kitoje pusėje-grupės atstumtieji ir izoliuotieji Atstumtasis - nepopuliarus asmuo bet grupėje gaili būti ir remiančių žmonių Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso žmonės Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova Aukštesnį statusą turintys asmenys yra jautrūs žemesnį turinčių pastangoms pagerinti savo statusąŠbs pastangos suvokiamos kaip statusų hierarchijos pažeidimas Žinoma- žmonės apie tokį pažeidimą nekalba atvirai Oficialiai sąmoningai statusų hierarchijos pažeidimas įvardijamas kaip nepagarba nedėkingumas Kartais pykstama ne tiek už patį veiksmą kiek už tai kad jis buvo nesankcionuotas (bdquoManęs neatsiklausęs grįžai po 12 vai namo) Ne kiekvienoje grupėje statusų hierarchija yra griežtai nusistovėjusi Daugelyje grupių keičiantis veiklos pobūdžiui keičiantis ir grupės narių statusai Bet struktūrose grupės pasiskirstymas vaidmenimis yra griežtas Yra sukurta DESC sistema norint sėkmingai įsitvirtinti grupėje (D-aprašykE-išreiškS-detalizuokc-pasekmės) ty taisyklių rinkinys Socialiniai vaidmenys Asmenybės elgesys yra sudėtingas ir įvtam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia kuo nors būna elgiasi kaip kokios nors grupės narys tyatlieka kokį nors socialinį vaidmenį Vaidmens atlikimas - nebūtina veikla Ši sąvoka vartojama ir ryšių su kitais žmonėmis specifiką apibūdinti Socialinis vaidmuo ilgaamžiškesnis už jo

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

atlikėją Kai kuriuos vaidmenis - tėvo motinos žmogaus galite laikyti amžiškais Yra ir socvaidmens stadijos (pagal objektą) 1su vaidmeniu susiję lūkesčiai 2vaidmens supratimas 3jo priėmimas 4vykdymas Pradėdamas bendrauti žmogus paprastai savo partneriui nepasako ko iš jo laukia Bendraujant reikia sugebėti atspėti ūkesčius ir žinoma juos pateisinti Lūkesčių nežinojimas yra ne vienintelė priežastis apsunkinanti jų patenkinimą Jie esti ir nevienodai tikroviški jų nepasakius nekoregavus nesunku atitrūkti nuo tikrovės Kuo didesnis žmonių ratas su kuriais bendrauja vaidmens atlikėjas tuo įvairesni ir prieštaringesni su juo siejami lūkesčiai Vaidmenis žmogus interpretuoja savaip Taip atsitinka dėl socialinių ypatumų vertybių bendravimo patirties Skirtingas vaidmenų supratimas yra konfliktų prielaida Emocinis sutikimas kad esi kokio vaidmens atlikėjas vadinamas vaidmens priėmimu Priėmimo priešingybė - vaidmens atmetimas Atmetimo pasekmės tragiškos Atlikdamas vaidmenis žmogus išreškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą Jei vaidmuo oficialus (mokytojas gydytojas) jo turinys apibrėžiamas oficialiai įformintomis instrukcijomis ir darbo taisyklėmis Bet tada atlikėjas gali nesutikti su kokiais nors keliamais reikalavimais Vaidmens turinį galima nusakyti šiais žodžiais pageidaujama būtina draudžiama Kuo ilgiau žmogus gyvena tuo daugiau socialinių vaidmenų jam tenka atlikti Dažnai vieni vaidmenys prieštarauja kitiems Tai vadinama vaidmenų konfliktais Tai sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas Bendraujant yra efektyvu pasiskirstyti vaidmenimis 20DALYKINIAI IR TARPASMENINIAI SANTYKIAI GRUPĖJE AŠ - VAIZDAS IR SAVĘS VERTINIMAS SAVĘS VERTINIMO ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIAsmenybių sąveikos procese grupėse ir kolektyvuose susidaro 2 tarpusavių santykių rūšys dalykiški ir asmeniniai (formalūs ir neformalūs) Nuo šių santykių priklauso grupės statusas grupės psichologinis klimatas grupės narių savijauta veiklos sėkmingumas Dalykiški santykiai reguliuojami įstatymais normomis taisyklėmis Asmeniniai santykiai susiklosto savaime ir reiškiasi simpatijomis ir antipatijomis Šie santykiai formuojasi dėl to kad žmogui reikia kitų žmonių pagalbos pritarimo atskleisti savąjį bdquoAš Dalykiniai ir asmeniniai santykiai gali turėti įtakos vieni kitiems Pvz teigiami asmeniniai tarpusavio santykiai tarp grupės narių gali pagerinti santykius kartu atliekamoje veikloje ir tuo pačiu gerinti jų dalykiškus tarpusavio santykius ir atvirkščiai Taip pat prasti tarpusavio asmeniniai santykiai gali pabloginti santykius kartu atliekamoje veikoje ko pasėkoje gali pablogėti tarpusavio dalykiški santykiai Tarpusavio santykiai glaudžiai susiję su grupės psichologinio klimato formavimu Psichologinis klimatas-tai grupės narių emocinė būsena priklausanti nuo jų vertybinių orientacijų nuostatų darbo sąlygų Grupės nariai kurių tarpusavio santykiai geri puikiai supranta vienas kitą veiksmingai bendrauja veiklos metu bdquoAŠ - tai tarsi daiktavardis nurodantis asmenį dalyvaujantį bendraujant bdquoaš manau bdquoaš suprantu Kai kalbame savo vardu prisiimame visišką atsakomybę už pateiktą idėją pasiūlymą ar vertinimą Vartojant žodelį bdquoaš pasireiškia tokie bendravimo 1 jis sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir suartino žmones2parodoma jog kalbama atlikėjui3leidžia geriau atskleisti savo vidinius jausmus4leidžia išvengti bdquoetikečių klijavimo tuščio ar pernelyg dažno kitų smerkimo bei kritikavimo Žinomas žodelis aš tinka ne visada Jis nevartotinas oficialiose kalbose arba pateikiant apibendrinant mintis Tačiau visais tais atvejais kai pokalbis yra labiau asmeninio pobūdžio sėkmingai bendrauti padeda žodelis bdquoaš Įspūdį apie tai kaip mes atrodome kitų akim iš susidarome bandydami pažvelgti į save iš šalies taip tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų Susidarytas įvaizdis apie save ir vidinis aš jausmas - panašus tačiau ne tapatūs dalykai Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai kaip mus suvokia kiti o mūsų vidinis bdquoaš tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs Vertindami save neišvengiamai lyginame save su kitaislmamės tokių palyginimų bdquogeresnis bdquoblogesnis bdquosantūresnis bdquoatviresnis ir pan Tai suprantama kad ir žiūrėti į savęs formavimą Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti kokios besivystančio savojo bdquoaš puses išlaikyti o kurių- atsisakyti kuriuos vaidmenis tobulinti o į kuriuos numoti ranka Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų susijusių su tolesniu mokymusi gyvenimo stiliaus formavimu Taip formuojasi savasis bdquoaš Savęs vertinimas Asmenybės siekimų ir tikslų formavimui pač jos saviauklai reikšmingas yra savęs vertinimas Vaikas paauglys jaunuolis ima vertinti savo asmenybės patybes jas lygindamas su tapačiomis kitų jam autoritetingų asmenų ypatybėmis Jis visada orientuojasi i tam tikrą autoritetingą žmonių grupę kurios nariams su juo bendros vertybinės orientacijos (idealai interesai) Tokia grupė vadinama referentine Lygindamas savo ypatybes su referentinės grupės narių ypatybių etalonu žmogus arba būna patenkintas savimi arba ne (laukiamasis vertinimas) Bendravimas su grupe ir abipusis vertinimas oadeda individui sudaryti savęs vertinimo nuostatą ir savo bdquoaš vaizdą bdquoAš vaizdas pradėjęs formuotis vaikystėje nuolat kinta Ypač svarbu paauglystės ir jaunystės periodas kuriame atsiranda labai įvairių savitarpio santykių ir jaunam žmogui neikia spręsti reikšmingus savo ateities klausimus bdquoAš vaizdas yra tartum dvilypis kaip individas save įsivaizduoja kokius fizinius ir psichinius tpatumus sau priskiria (realusis ldquoašrdquo) ir koks jis norėtų būti koks yra jo

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

saviauklos idealas (ideakusis ldquoašrdquo) Tarp šių abiejų ldquoašrdquo vaizdų gali būti didesnis ar mažesnis ldquoatstumasrdquo Savęs vertinimą įtakojantys veiksniai Be to jam svarbu kaip šias ypatybes vertins kiti Žmonės su teigiamu bdquoaš vaizdu linkę gerai galvoti apie kitus tikisi pritarimo iš kitų palankiai vertina savo darbą ir elgesį geraldirba kitų stebimi nebijo kitų reakcijos Daug dirba su žmonėmis kurie reikalauja aukštų atlikimo standartų taip pat jie linkę patogiai jaustis su kitais kuriuos supranta esant pranašesniais sugeba save apginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų ir taip pat jie lengviau formuoja ir palaiko tarpusavio santykius Su neigiamu bdquoaš - viskas atvirkščiai21LYDERIAVIMAS IR VADOVAVIMAS LYDERIŲ TIPAI IR VADIVAVIMO STILIAILyderiavimas -vienas iš grupių diferenciacijos būdų jos nariams dalyvaujant veikloje bendraujant ir tarpusavyje sąveikaujant Jo metu formuojasi bei diferencijuojąs grupės struktūra ji nuolat tobulėja Yra klaidinga tiek tapatinti tiek priešinti lyderiavimą ir vadovavimą grupėse Lyderiavimas yra susijęs su neapibrėžtu tarpusavio santykių reguliavimu o vadovavimas yra funkcijų nešėjas ir oficialių santykių socialinėje organizacijoje reguliavimo priemonė JKuzminas vadovavimą traktuoja kaip grupės darbinės veiklos valdymą kurį vykdo vadovas remdamasis administraciniais įgaliojimais Todėl lyderiavimas apibrėžiamas kaip grupės narių santykių ir veiklos vidinio socialinio psichologinio organizavimo bei valdymo procesas individualios dalyvių iniciatyvos sąskaita Dažnai yra pažymima kad vadovas būdamas glaudžiai susijęs su oficialia grupės organizacija gali jai vadovauti tikta tada kai grupės nariai laiko jį lyderiu Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo to kaip vadovas remiasi lyderiais ii kaip lyderiai jį remia Vadovavimo menas - tai ir mokėjimas koordinuoti lyderių darbą remtis jais tystiprint oficialios organizacijos stabilumą ir gyvybingumą Pagal darbo stilių ir metodus lyderius ir vadovus skiriame autoritarinius ir demokratinius Demokratinis stilius yra idealus vadovavimo stilius padedantis pasiekti optimalu grupės veiklos efektą Demokratinį lyderį grupės nariai priima kaip bdquosaviškį Organizuodamas veiklą jis visada remiasi tiek kitų pagalba tiek pritarimu stengiasi kuo optimaliau paskirtyti krūvius ir pareigas atsižvelgia įžmonių asmeninius polinkius ir sugebėjimus Autoritarinio tipo lyderis paprastai veikia savarankiškai nesiskaitydamas su kitų nuomone įsakymas nurodymas instrukcija papeikimas padėka - pagrindinė ryšio su grupės nariais formos Jis sulaiko visą informaciją todėl jo pavaldiniai paprastai gyvena spėliojimų ir gandų pasaulyje Autoritarinis lyderis nepaiso grupėje susiklosčiusių tarpusavio santykių menkai vertina grupės narių gabumus ir gebėjimus arba nesiremia Visiems tokių grupių nariams susilpnėja atsakomybės jausmas darbas tampa formalia pareiga sumažėja visuomeninis aktyvumas Nuo vadovavimo stiliaus labai priklauso kolektyvo veiklos efektyvumas bendrų tikslų ir uždavinių įsisąmoninimas kiekvieno kolektyvo nario asmeninis dalyvavimas vykdyme Liberalaus lyderiai vadovauja grupei remdamiesijųvadovaujamos grupės narių pasiūlymais ir norais Jų potvarkiai paprastai įgauna prašymo pasiūlymų pageidavimų formą Jie kantriai išklauso kitų pavaldinių nuomonės stengiasi kiekvienoje iš jų rasti ką nors naudingą Lyderiavimo tipai skiriami atsižvelgiant į lyderio veiklos turinį stilių ir pobūdį Pagal veiklos turinį a) lyderis įkvėpėjas ( siūlantis elgesio programa)b)lyderis vykdytojas c) lyderis įkvėpėjas ir organizatorius Pagal veiklos pobūdįa)universalus (nuolat pasireiškiantis kaip lyderis)b)situacijos lyderis (turintis lyderio savybių tik tam tikrose specifinėse situacijose) Vadovavimo stilius nesikišantis - toks stilius leidžia grupei pačiai formuotis ieškoti ir netgi klysti Tokį vadovavimą tik sąlygiškai vadiname vadovavimu Faktiškai tai grupė be vadovo Nesikišantis vadovas suteikia informacijos ir atsako i klausimus tik tada kai jo paprašoma Toks vadovas nei skatina nei baudžia Jis nerodo iniciatyvos nustatant bendrą grupės veiklos kryptį

22KONFLIKTŲ RŪŠYS KONFLIKTŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAVIMAS IR VARŽYBOS

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas Žmonėms tenka apginti savo nuomonę jei ji skiriasi nuo kitų Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks Tai būtų netgi neįdomu Konfliktas - tai priešingų nesuderinančių pažiūrų susidūrimas sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus Konflikta        楩 瘀礀欀猀琀愀 渀攀琀最椀 琀愀爀瀀 瀀愀  椁猀    氀愀椀洀椀渀最椀愀甀猀椀猀 縀洁漀渀椀猀

   吀愀椀最椀 琀愀椀 渀愀琀欀爁愀 lus ir neišvengiamas reiškinys Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu kad konfliktai tai būtinai kažkas blogo bet tai netiesa Pagal eigą tarpasmeninia konfliktai skirstomi į destruktyvius ir konstruktyvius Konfliktas laikomas destruktyviu (naikinančiu) jei jo pasėkoje problema lieka neišspręsta Konfliktą sukėlusi priežastis nepašalinama o jo dalyviai lieka priešiškesn vienas kitam negu buvo Konfliktas saugo mus nuo su獳琀椀渀最椀洀漀  Ⰰ    猀欀愀琀椀渀愀 椀攀愀欁漀琀椀 琀

       椀攀猀漀猀 䬀漀渀昀氀椀欀琀愀猀 礀爀愀 渀攀愀琀猀欀椀爀椀愀洀愀 縀洁 onių tarpusavio santykių dalis Tai normalus mūsų gyvenimo reiškinys kurį galima tam tikrose ribose valdyti Anot DDarendorfo yra 3 konfliktų tipai 1)konfliktas tarp vieno rango priešininkų 2)konfliktas tarp priešininkų vienas kurių yra daugiau ar mažiau pavaldus kitam3) tarp visumos ir jos dalies Pvz tarp seno kolektyvo it naujoko ir pan Konfliktai organizacijose skirstomi į 1 jstruktūrinius konfliktus kurie kyla tarp įvaraus valdyme lygių Jų priežastis - netinkamas informacijos perdavimas (pvz tarp viršininko ir pavaldinių) Konfliktuojama kai nesutaria vadovaujantys asmenys padaliniai Vyksta konkurencija kyla dė  氁 昀甀渀欀挀椀樀猀  Ⰱ 搀愀爀戀漀  Ⰰ 愀琀猀愀欀漀洀礀戀ᜀ猁  Ⰰ  渀攀琀漀氀礀最愀甀猀 瀀愀猀欀椀爀

 猀琀礀洀漀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀椀愀瘀椀洀愀猀   ⴀ    琀愀椀 搀愀爀戀愀猀 欀愀爀琀甀  Ⰰ  猀椀攀欀椀愀渀琀 戀攀渀搀爀猀   琀椀欀猀氀猀 䈀攀渀搀爀愀搀愀爀戀 iavimą stipriną pasidalijimas mintimis ir jausmais darbe Bendradarbiaujant svarbu matyti ir

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

jausti kitą siekti susiklausymo drauge artėti prie tikslo Būtina jausti atsakomybę už bendrą darbą visą laiką norėti kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti Jei darbo pabaigoje kiekvienas gali pasakyti bdquotai mes padarėme -iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas Skiriami įvairūs sąveikos tipai tačiau pagrindinis yra bendradarbiavimas ir varžymasis Galima šiuos 2 kraštutinius tipus nusakyti ir kitais žodžiais bdquokonfliktas ir bdquo bdquo Tarp šių 2 tipų yra daug kitų sąveikos tipų kurie atsiranda bendraujant žmonėms

23ŽMONIŲ TARPUSAVIO SUVOKIMO PSICHOLOGINIAI DĖSNINGUMAI

Kito žmogaus suvokimą nulemia 4 pagrindiniai veiksniai 1)suvokiantis asmuo2) suvokiamasis asmuo3) santykis trap 1-ojo ir 2-ojo4)situacinis kontekstas Suvokiančiojo asmens įtaka socialiniam suvokimui Gebėjimas suvokti nėra jgimtas dalykas tai neatskiriama asmenybės raidos          摤愀氀椀猀 匀漀攀椀愀氀椀稀愀挀椀樀漀猀 洀攀琀甀 朁礀樀愀洀愀猀 愀猀洀攀渀椀渀椀猀 猀漀挀椀愀氀

 椀渀椀猀 愀猀洀攀渀礀戀 ės patyrimas formuojasi vertinimo kriterijai plėtojasi suvokimo selektyvumas ir įvairiapusiškumas Kognityviai sudėtingas žmogus turi daugiau vertinimo skolų negu kognityviai nesudėtingas Vertindamas jis labiau diferencijuoja labiau sugeba toleruoti prieštaringą informaciją apie žmogų (pvz pripažinti kad sąžiningas žmogus gali bjauriai pasielgti) Kognityvinis sudėtingumas - naudojimas įvairiapusiškos ir prieštaringos informacijos vertinant socialinius objektus ir reiškinius Kognityvinis nesudėtingumas (paprastumas) - kategoriškumas vertinant pasireiškiantis nediferencijuotų objektų ir reiškinių skirtumų į keletą kategorijų (pvz balta - juoda gerai-blogai) ignoruojant subtilesnio vertinimo galimybę Įtakos suvokimui ir vertinimui turi ir nuostatos Jos turi neigiamų bruožų Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės ilgainiui jis ima taip ir elgtis Suvokiamojo ypatumai ir socialinis suvokimas Pirmoji pakopa suvokiant žmogų yra žodžio apie jį susidarymas Turint kito žmogaus vaizdą jam priskiriamos įvairios asmenybės savybės Polinkis spręsti apie asmenybės bruožus remiantis fiziškais žmogaus ypatumais vadinamas metamorfiniu apibendrinimu Tipiški metamorfinio apibendrinimo pavyzdžiai bdquo žmogus dėvintis akinus - protingas bdquožmogus kietais plaukais - nesuvaldomo būdo Metamorfiškai apibendrindamas žmogų paprasčiausiai projektuoja save savo poreikius į kitą žmogų ir trūkstamas vietas užpildo pasitelkęs vaizduotę

24VERBALINĖ IR NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJASOCIALINIS STATUSAS Komunikacija - apsikeitimas informacija Verbalinė komunikacija - žodinė (kalba) Neverbalinė - nežodinis (gestai mimika veido išraiška)

Nežodiniai žodiniaiRegimieji liečiamieji paralingvistiniai garsiniai

Asmeninė erdvė Prisilietimai Juokas Garsų tembrasAkių kontaktas Verksmas Garsų aukštumasVeido išraiška KalbėjimasGestaiKūno kalbaApranga ir išvaizda Mūsų turimi daiktai

Gestai ir veido išraiška gali parodyti ar žmogus pyksta ar yra apimtas nerimo ar džiaugiasi ar liūdi Gestai palydi kalbą jie paįvairina mūsų kalbą gali nutraukti pašnekovą paraginti jį kalbėti ir tt Gestų prasmė priklauso nuo konkrečios situacijos Bendravimas kada palaikomi ryšiai yra vadinamas komunikaciniu bendravimu Taip bendraujant atsiranda informacijos kodavimas ir dekodavimas Informacijos siuntėjas ją užkoduoja o gavęs šia informacija turi ją atsikoduoti jei nori suprasti šios informacijos prasmę Mokantį bendrauti žmogų ir vadina komunikabiliu Palaikyti ryšį keistis informacija - tai tik vienas iš bendravimo aspektų Ryšiai esti įvairaus pobūdžio glaudumo bendraudami mes kartais džiaugiamės kartais liūdime Tai kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntėjas o kitas - priėmėjas yra tik išorinė formalioji reiškinio pusė Įsigilinę pamatysime kad informacijos siuntėjo būsena nuotaika turi įtakos adresato būsenai bei nuotaikai ir atvirkščiai

25MOKYMOSI MOKYMO IR IŠMOKIMO ESMĖ SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORUA

Mokymas mokymasis - procesas Išmokimas tų dviejų procesų rezultatas Išmokimas yra vidiniai psichikos pakitimai Išmokimą nulemia amžius individo ypatumai (atmintis) mąstymas vaizduotė mokėjimas mokytis mokymo strategija (kurią naudoja mokytojas) mokymo turinys (lengvas ar sunkus) mokančiojo asmenybė Išmokimo laipsniai sąmoningas nesąmoningas Mokymo strategijos ty tam tikras mokymo būdų repertuaras Mokumo strategijos 1teigiamo pastiprinimo naudojimas 2užuominos ir grįžtamasis ryšys 3mokymasis mažose grupelėse 4sąlyginai atsipalaidavimo atmosfera klasėje5mokymosi laiko sutvarkymas (įmokymo laiką neįeina užduočių sprendimas) 6aukštesnės eilės klausimų strategijaišankstinių organizatorių naudoj imas (pagrindinės temos užrašymas ant lentos ir pan) 3 mokymo modeliaiŽinių perdavimo modelis pats paprasčiausias Šis modelis nuolat naudojamas nes mokymas nuoseklus Pamokos pradžioje pateikiama taisyklė Mokymas kontroliuojamas mokytojas valdo visą šitą procesą bdquoužstringa kai mokytojas tingi mokiniai neturi motyvacijos2lnduktyvaus klausinėjimo Mokymo metu jokiais faktais nesidomina išmokstama klausinėjimo metu Vis kažkas atrdinėjama Šis metodas netinka pradinėse klasėse nes nepakankamai išsivystęs intelektas 3Tarpasmeninio išmokimo modelis Sukuria labai šiltus mokytojo ir mokinio santykius Daugeliui mokymasis -veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas Tai darbas kurio metu išmokstama Jo rezultatas - žinios mokėjimas įgūdžiai Psichologiniais terminais mokymasis- tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla sukelianti esminius jo psichokos ir elgesio pakitimus Mokymasis - tai psichinės sistemos struktūravimas specifinė individualaus aktyvumo forma būtina išmokimo sąlyga Išmokimas - tai naujų pažinimo sensomotorinių ir motorinių struktūrų formavimas prasidedantis jutimine veikla ir atsakomosiomis organizmo reakcijomis dalyvaujant visam ankstesniam patyrimui Tai mokymosi pasekmė Išmokimo esmė - tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai Vieniems atsirasti reikia vienokių sąlygų kitiems -kitokių Apibendrinus galima pasakyti kad išmokimas - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį Išmokimui priskirtini kitimai kuriuos sukelia ne įgimto organizmo ypatybės bet

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų

ankstesnė veikla ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis Išmokimo teorijos Bihevioristų manymu išmokimas kai susidaro ryšys tarp stimulo ir reakcijos SR Hull (Halas) kalba apie išmokimą kaip apie įgūdžių susidarymą Įgūdis - veiksmas kuris sąmoningai nebekontroliuojamas Visi bruožai yra įgūdžiai Pježė išskyrė 2 išmokimo fazes 1asimiliacija 2akomodacija Asimiliacija - į senas schemas įjungiami nauji objektai Akomodacija - jos metu visa schema yra pakeičiama14Psichikos raida paauglystėjeLytiškai bręstant kūnas kinta fiziškaiĮgauna suaugusiojo formas o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį ją planuoti Vyksta tolesnė psichosocialinė raida paauglys ieško savo tapatumo Paauglystė-pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių Freudas teigė kad paaugliui vėl atsinaujina Edipo situacijos konfliktai Sustiprėjus seksualiniam potraukiui jis turi ieškoti jį atitinkančio objekto Padėtį komplikuoja tai kad daugelyje visuomenių egzistuoja griežti draudimai ribojantys paauglių seksualinį aktyvumą Kultūrinės antropologinės krypties atstovai teikė gerokai mažesnę svarbą biologinių veiksmų įtakai paauglystės kaip stresų ir audrų periodui Jų nuomone paauglio biologiniai pasikeitimai ne visada pasireiškia psichiniais konfliktais ir emocine sumaištimi nerimu Rogersas raidą vertino kaip galimybę susiformuoti visiškai funkcionuojančiai asmenybei Jo nurodomi tapimo asmenybe procesai gali būti lengvai įžiūrimi kiekvienam paaugliui ieškant prasmės tapatumui ir siekiant prisiimti vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje Sėkmingumas visiškai funkcionuojančiai asmenybei pasiekti iš dalies priklauso nuo asmens pasiryžimo būti atviram patirčiai save suvokti ir pasitikėti savo paties sugebėjimais Tapatumo raida Eriksono teorija paauglystėje apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui ir visuomenė taip pat pripažįsta kad ši raidos stadija unikali ji laidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką fizinį brendimą socialinį patyrimą kognityvinę raidą Be to nėra vienos nuomonės nuo kada pradeda formuotis tapatumas Kai sugebama abstrakčiai mąstyti apie hipotetines situacijas galima svarstyti apie naujas problemas ir įsitikinimų sistemas Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas kuriame realybė tampa antraeile Paauglys pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo f-jas ir socialines struktūras arba papročius kurie palengvina šį perėjimą Pagal tai kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu kaip keičiasi socialinės normos tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau Paauglys išsilaisvinęs iš tėvų vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui Bandura ir kiti socialinio išmokimo teoretikai mano kad paauglio elgesiui turi įtakos kitų asmenų elgesio modeliavimas Tyrimai rodo kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę15 Psichikos raida suaugusioje ir senstančio žm Amžiuje Piaget teigė kad paauglio ar jauno žmogaus pasiekusio formalų operacinį mąstymą vėliau mąstymas kokybiškai nebekinta Kai kurie autoriai teigia kad egzistuoja dar viena pažintinės raidos stadija Tiriant kaip keičiasi suaugusiojo ir pagyvenusio žm mąstymas paaiškėjo kad didėjant chronologiniam amžiui klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau Raidos stadijos Suagęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų Daugelis raidos psichologų mano kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos tačiau jos labiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali Vyresnysis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada kai jis buvo jaunas Kuo toliau tuo dažniau jis stengesi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis fantazijomis neneigia kad tos problemos egzistuoja Tačiau kartais susidūręs su sunkiomis problemomis žmogus nebegali jų išspresti ir pasitenka savižudybę Senatvė kartais prasideda jau 55m tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus Raidos psichologai pažymi kad vyresni žmonės tiksliau rūpestingiau viską apgalvoja Tie protiniai sugebėjimai kuriems reikalinga greita reakcija atmintis su amžiumi silpnėja tačiau kai reikia apmąstyti sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilūs 11 Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje(prenetalinė raida ir pirmi du gyv metaiPrenetalinė stadija dalijama į 3 laik1 Zigota(nuo apvaisinimo iki 2 sav)2 Embrioninis(organo užuomazga iki 8 sav) 3 Gemal (nuo organo susiformavimo iki gimimo) Piaget teigė kad vaikai patys siekia protinės pusiausvyros norėdami suderinti tarpusavyje naują patyrimą su senomis protinėmis schemomis aktyviai eksperimentuoja su aplinka ir susikuria sau naują požiūrį į pasaulį Jis manė kad vaiko protinės raidos pagreitinti neįmanoma bet kiti psichologai kaip Bruneris Vygotskis teigia kad suaugę turi skatinti vaiko žingeidumą kurdami turiningą aplinką bei specialiai lavinti vaiką ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinę raidą Kūdykio mąstymas vad sensomotoriniu intelektu kadangi jis mąsto veiksmais pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis mokosi pritaikyti savo refleksus reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmų-jų gyvenimo metų pagaigoje išmoksta įsivaizduoti kaip pasiekti paprastus tikslus Antraisiais gyvenimo metais vaikas suranda naujus būdus savo tikslams pasiekti iš pradžių aktyviai eksperimentuodamas su realiais objektais vėliau antrųjų gyvenimo metų pabaigoje spręsdamas savo problemas mintyse protiniais vaizdiniais Gyvenimo pradžioja vaikas mąsto kad daiktas nustoja egzistuoti kai dingsta iš jo akiračio Tačiau pamažu jis pradeda suvokti kad objektas pastovus kad daiktai ir žmonės egzistuoja ir tada kai negali jų matyti Kai vaikas nėra pasiekęs III fazės jis reaguoja į objektus esančius tiesiai prieš jį tačiau aktyviai neiško iš jo akiračio dingusių objektų