AutorėBeata Nicholson

FotografaiJudita Kuniskytė, Tomas Viršilas, Monika Gustainytė, Gedmantas Kropis, Evaldas Stakėnas,Deimantė UrbonaitėViršelyje — Tomo Viršilo nuotrauka

Knygos dailininkėUla Šimulynaitė

RedaktorėGabjota Alūzaitė

© Beata Nicholson, 2013© UAB „Beatos virtuvė“, 2013© Dizainas, Ula Šimulynaitė, 2013

P R A T A R M Ė

Mielieji, labai džiaugiuosi, kad priklausome vienam laimingų „Swedbank“ klientų būriui. Su šiuobanku savo finansus tvarkau jau daugiau nei dešimt metų.

Man tikrai smagu dalintis specialiai jums sukurta elektronine knyga, kurioje surinkau gražiausius ir,leiskite nesikuklinti, gardžiausius kepinius. Čia rasite įvairių kepinių receptų, o išbandę visus, prižadu,tikrai tapsite rimtais kepėjais. Specialiai jums dar pridėjau oranžinį ir ypač gardų apelsinų ir migdolųpyragą. Įsitikinsite – jis tikrai nepaprastas. Drėgnas, gardus, kvapnus ir jaukios spalvos.

Žinau, kad mes visi esame labai užsiėmę, gyvename įdomiai, bet tuo pačiu ir nežmoniškai greitai,todėl akivaizdu, kad ne visada turime laiko kepti tortus, pyragus ir duoną. Visus, kurie sako „oi,neturiu laiko“, aš noriu padrąsinti: pamėginkite, viskas yra paprastai įgyvendinama ir įmanoma, olaikas, kurį praleisite kurdami kažką naujo ir netikėto bei dalindamiesi rezultatu su artimaisiais ardraugais, teigiamomis emocijomis jums atsipirks šimteriopai.

Kiekvienas gali išsikepti tortą – tą jau įrodėme, pabandykite ir jūs. O jūsų rankomis keptas pyragassvečiams ir kaimynams bus pats geriausias, nes į kepinius juk sudedame daugiau nei vien surašytusingredientus. Tad kviečiu jus kepti nedelsiant ir dalintis savo kepiniais su brangiais žmonėmis.Gyvenkite skaniai, sočiai ir dosniai.

Geriausi linkėjimai ir iki malonaus! Gal prasilenksime kur nors banko padalinyje arba priebankomato :)

Beata

A T M I N T I N Ė I R B E N D R I E J I M A N O P A T A R I M A I

Pradedant bet kokį darbą arba jungiant naują prietaisą, visai neblogai susipažinti, kas, kur ir su kuo.Todėl ir aš duosiu patarimų, kaip naudotis šia knyga. Pasistengsiu nevarginti jūsų teorijomis, per ilgainepostringausiu, bet šį bei tą pasakyti vis dėlto reikia.

Pirmiausia knygą vartykite ir ragaukite akimis. O kai nuspręsite, kad atėjo metas gaminti, tikrai buspravartu perskaityti visų patiekalo sudedamųjų dalių sąrašą, paskui — gamybos eigą, kad žinotumėte,kiek laiko kam teks skirti, nuo ko geriausia pradėti ir ko iš pradžių reikės (pavyzdžiui, kambariotemperatūros sviesto). Užbėgsiu už akių ir išduosiu paslaptį: visi patiekalai iš pyragų skyriaus yrapagaminami greitai. O kol nepradėjote akimis ragauti pyragaičių, perspėju: vieniems reikės daugiaulaiko, kitiems — mažiau. Žinau, visi mano, kad daugiausia laiko teks skirti tortams, bet aš jumspasakysiu: tai mitas. Šį mitą į dulkes pavers šokoladinis grietininis tortas, kurį pagaminsite ir dėsiteant stalo su susmaigstytomis žvakutėmis tik per dvi su trupučiu valandos. Akivaizdu, kad duonąminkysite ir kepsite ilgiau, nei greitai pagaminamus sausainius, o visus gaminius iš trapios tešlosreikės bent trumpai palaikyti šaldytuve. Laikas dažnai bus jūsų sąjungininkas. Na, o jeigu laiko tikrailabai mažai, tai tuoj pat siunčiu jus į skyrių „Aš neturiu laiko“, bet būtinai grįžkite pavartyti ir kitasknygos dalis. Taigi patarimas Nr. 1: ruošdamiesi gaminti, pirmiausia perskaitykite ar bent akimispermeskite visą receptą.

Svarstyklės, jūs — mano draugės

Suprantu, kad tas, kuriomis sveriame kiekvieną savo mylimo kūno gramą, ne visada norisi apkabintikaip brangiausią draugą, bet tai visai kita tema. Nesvarbu, kur stovi svarstyklės ir ką jos sveria — šisprietaisas visada linki jums tik gera ir rodo taip, kaip yra iš tikrųjų, o tiksliai žinoti dalykus būtina, ypačkonditerijos srityje. Dabar prisipažinsiu: kai gaminu šimtus kartų išbandytus ir patikrintus patiekalus(blynus, keksiukus, kai kuriuos pyragus), visko dedu iš akies. Bet kartais „iš akies“ gali baigtis ne taip,kaip norisi, todėl, manau, svarstyklės yra pati geriausia investicija virtuvėje. Išsitraukite ir savomočiutės indus, puodus, ir Kaziuko mugėje prieš dešimt metų pirktus medinius šaukštus, bet būtinaiįsigykite svarstykles. Aš naudojuosi elektrinėmis, nes jomis paprasta sverti produktus, kurių svoriopaklaida gali būti labai nedidelė, ir labai patogu į bendrą svorį neįtraukti svorio indo, kuriameproduktas sveriamas. Patiekalo sudedamosios dalys mano knygoje nurodytos gramais ar mililitrais,nes gramai visada yra gramai, o šaukštai ir stiklinės kiekvienuose namuose yra skirtingo dydžio, beto, kas vienam yra kaupas, kitam — tik kaupelis, vienam stiklinė, kitam — stiklinaitė, o kad rezultatasbūtų puikus, reikia tikslumo. Patarimas Nr. 2: naudokite svarstykles.

Orkaitė turi būt karšta

Ne kiekvienas patiekalas šioje knygoje prašosi į orkaitę, bet tiems, kuriems jos reikia, labai svarbitemperatūra. Kepiniams būtinas karštis, kad jie gerai iškiltų ir iškeptų, todėl visada prieš šaudamijuos į orkaitę įsitikinkite, kad ji gerai įkaitinta. Jei kruopščiai ruoštą pyragą įdėsite į apyšiltę orkaitę,sviestas ištekės, oras išeis, kol temperatūra pakils iki reikiamos, ir galų gale gali būti šnipštas.Neabejoju, kad kiekvienuose namuose yra skirtingos orkaitės — vieniems jos praneš apie savo šilumągarsais ir vaizdais, kiti turės ir tokių, kurių kaitrą reikės nujausti, o gal net ir prisijaukinti. Bet yra

pagrindinė taisyklė — kepinius reikia dėti per vidurį, kad karštis veiktų vienodai. Jei matote, kadakivaizdžiai per karšta — pyrago viršus greitai ruduoja, vidus neiškepęs, nelaukite niekieno leidimo irtuoj pat mažinkite temperatūrą. Aukšta temperatūra labai svarbu pradedant kepti, o vėliau ją galimasumažinti, nes kepinio temperatūra jau yra pakilusi. Šiuolaikinės orkaitės šoka, dainuoja ir pasakąseka, bet aš naudoju tokią, kurioje galimas viršaus ir apačios kaitinimo režimas. Jeigu orkaitė kaistatik iš vienos pusės, rinkitės kaitinimą iš apačios. Jeigu jūsų orkaitė veikia tik su vėjeliu ir pučia karštąorą, temperatūrą sumažinkite 20 °C, nei nurodyta recepte, nes cirkuliuojantis oras daug greičiaupadidina temperatūrą ir gaminys geriau iškepa. Tikrai labai paprasta: reikia geros kaitros, ir viskas.Taigi patarimas Nr. 3: nepamirškite įkaitinti orkaitės.

Kepimo indų gausybė

Rakandai, be kurių tikrai sunku ką nors pagaminti virtuvėje, yra du: paprasta kepimo skarda, kuriojekepsite sausainius ar duoną, ir atsegama torto forma. Kepimo formų ir skardų yra įvairiausių —apvalių raštuotų, kvadratinių, pailgų, su kaspinėliais, metalinių ir silikoninių ar stiklinių — jų ir manovirtuvėje yra gausybė, bet jei reikėtų išsirinkti, kurias pasiimčiau į negyvenamą salą, tai pirmiausiaimčiau apvalią torto formą. Joje galima iškepti ir tortą, ir pyragą, ir tartą, jei labai reikia. Dar labainorėčiau pasiimti ir keksiukų skardą, nes kai kada ji labai sunkiai pakeičiama. Visi pyragai ir tortaiiškeps apvalioje atsegamoje formoje, dažniausiai naudoju 20 ir 24 centimetrų skersmens formas.Žinoma, jei turite vietos namie ir esate pasiryžę kepti ir kepti, tai tikrai pravers ir kvadratinė arstačiakampė pyrago forma (pati paprasčiausia, neatsegamu dugnu), ji labai tinka duonai ir pyragams.Tik nemanykite, kad jei neturite pailgos formos, tai negalėsite iškepti bananų duonos. Jei neturitekokio nors reikalingo indo, nenusiminkite: pyragą išsikepti galima ir popierinėje dėžutėje, jeigu jipakankamai tvirta. Kitas svarbus dalykas yra tinkamai paruošti kepimo indą. Paprasčiausias ir labaigeras būdas yra naudoti kepimo popierių. Jis puikiai apsaugo indo dugną ir itin svarbus, jei kepatebiskvitą tortui, nes jei kepinį pritrauks prie dugno, galite iškart atsisveikinti su savo tortu. Kam jumsšitie rūpesčiai? Išsikirpkite iš kepimo popieriaus tinkamo dydžio skritulį ir įklokite jį į formos dugną.Taip išklokite popieriumi ir skardas. Kokį kepimo popierių pasirinkti, negaliu jums nurodyti, bet geriaupirkti kokybiškesnį ir šiek tiek brangesnį ir naudoti jį taupiai (galima iškepti keletą skardų sausainiųnaudojant tą patį popierių). Bet atsiminkite: niekas neprivaloma ir nieko nėra nepakeičiama. Kolnebuvome išlepinti visokių išradimų, sėkmingai pyragus ir sausainius kepėme be popieriaus. Šiuoatveju sviestas ir miltai bus jūsų pagalbininkais, kad kepiniai nepriliptų. Jei kepinys riebus, patepkiteskardos šonelius sviestu ar aliejumi, jei sausas, pavyzdžiui, duona, tai pabarstykite miltais. Kepantkeksiukus, kurių receptų šioje knygoje yra ne vienas, paprasta ir patogu naudoti jau pagamintus irparuoštus popierėlius („sijonėlius“), bet keksiukų formeles galite pasidaryti patys iš kepimopopieriaus. Supjaustykite popierių dideliais kvadratais, šiek tiek įlenkite kaip vėduoklę, metalinęformelę patepkite riebalais (jie prilaikys popierių prisispaudusį prie sienelių), tada dėkite popierėlius įkeksiukų formeles, į jas — tešlą, ir viskas. Patarimas Nr. 4: tinkamai paruoškite kepimo indą.

SPINTELĖ SU PRODUKTAIS

Miltai

Na, ar jūsų namuose yra miltų, man nederėtų klausti, ir tikrai žinote, kur jų nusipirkti. Visus šiosknygos gardumynus kepiau iš lietuviškų miltų ir puikiai pavyko. Taigi drąsiai konstatuoju, kadlietuviški miltai yra tikrai kokybiški ir tinkami. Dažniausiai kepiniams naudojami kvietiniai miltai.Galutiniam rezultatui svarbu jų kokybė, drėgnumas ir baltymų bei glitimo kiekis. Universaliausi irpopuliariausi yra kvietiniai aukščiausios rūšies miltai. Gamintojai visada ant pakuotės nurodo, kammiltai geriausiai tinka, bet aš galiu pasakyti, kad didelio skirtumo tarp vienų ar kitų baltų miltų nesupastebėjusi. Skirtumas atsiranda, kai kalbame apie įprastus smulkaus malimo arba viso grūdomiltus. Taigi biskvitams, sausainiams, pyragams, keksiukams gerai tinka ir 405D, ir 550D miltai, norsant pakuotės bus nurodyta, kad 405D (jų sudėtyje mažiau priemaišų) labiau tinka biskvitinio tipobaltiems kepiniams, o 550C skirti mieliniams gaminiams. Knygoje yra kepinių ir iš rupių kvietinių arruginių miltų, taip pat iš speltos miltų. Viso grūdo miltai mums yra naudingesni, juose daugiauskaidulų ir vertingų medžiagų, bet ne visada jais galima pakeisti paprastus miltus, tik dalį jų galitedėti į pyragus ar sausainius. Žinau, yra labai nuožmiai nusiteikusių prieš baltus miltus. O ašpasakysiu, kad labiau reikia sveiko proto ir saiko, tada nereikės su niekuo kovoti. Miltus aš dažnairekomenduoju persijoti, tai ir įprotis, ir naudingas patarimas. Neprivalu to daryti, bet sijojant tarpmiltų dulkelių patenka daugiau oro, tai padeda miltams geriau susimaišyti su kitomis kepiniosudedamosiomis dalimis ir kepinys lengviau pakyla. Bet aš tik patariu. Tai ką gi, patarimas Nr. 5:pasirinkite tinkamus miltus ir juos persijokite.

Cukrus

Turbūt nieko nenustebinsiu sakydama, kad kepiniams, ypač saldiems, reikia cukraus. Aš vis dažniaunaudoju rudąjį cukrų, nes jis mažiau perdirbtas ir geriau jaučiamas jo skonis, bet jūs galite rinktispatys. Jei dar nesate mėginę, išbandykite naujas cukraus rūšis. Nuo cukraus priklauso kepinių spalvair struktūra, ypač pyragų. Taigi cukraus kiekį galite mažinti ar šiek tiek didinti, bet visai jo atsisakytinepavyks. Knygoje rasite kepinių receptų, kuriuose visai nėra cukraus. Patarimas Nr. 6: išbandykitecukraus rūšių įvairovę.

Sviestas

Nuo sviesto priklauso daugelio kepinių skonis. Visam procesui labai svarbi yra sviesto temperatūra —ji turi būti tinkama. Pyragams reikia minkšto, lengvai plakamo sviesto, nes plakant jį kartu sucukrumi patenka daugiau oro, nuo šio proceso priklauso ir skonis, ir minkštumas. Jei gaminate trapiątešlą, sviestas turi būti šaltas, ir kuo šaltesnis, tuo geriau (jam net ir kameroje pabūti nepakenks).Taigi patarimas Nr. 7: atkreipkite dėmesį, kokios temperatūros sviesto reikia jūsų pasirinktamkepiniui.

Kiaušiniai

Kiaušiniai yra itin svarbi kepinio dalis, todėl jeigu kiaušiniai geri, pyragas tikrai bus skanus. Kiaušinispadeda iškilti, viską sujungia, suvienija cukrų ir miltus, drėkina, maitina, blizgina. Geriausiaikiaušiniai išplakami ir jų tūris kaip reikiant padidėja, jeigu jie yra naudojami kambario temperatūros,o ne ką tik ištraukti iš šaldytuvo. Mes visi įpratę kiaušinius laikyti šaldytuve, todėl ne visada turime

kambario temperatūros kiaušinių reikiamu momentu. Tačiau jeigu vakare ketinate kepti pyragus,dieną išimkite kiaušinius iš šaldytuvo. Kiaušinių reikia ne tik įmaišyti į kepinius, bet ir gražiainublizginti įvairių rūšių duonos ir bandelių paviršių — tam reikia kiaušinį kartu su trupučiu druskosišplakti. Nuo druskos kiaušinis greičiau skystėja, o skystesniu lengviau ištepti paviršių.

Kai kuriems patiekalams reikia tik trynių, kitiems — tik baltymų, bet tokių receptų tikrai nedaug. Jeiliko baltymų, juos galėsite sunaudoti gamindami morengus, kuriuos galima ilgai laikyti, visi juosmėgsta. O jei liko trynių, darykite naminius ledus. Ledų receptą rasite mano tinklaraštyje adresuwww.beatosvirtuve.lt. Patarimas Nr. 8: naudokite tinkamos temperatūros kiaušinius, o iš likusiųbaltymų gaminkite morengus, iš trynių — ledus.

Kepimo milteliai, plakikliai, mielės ir kiti kėlimo elementai

Kad kepinys iškiltų, jam reikia oro, o orą geriausiai „sugaudo“ kiaušiniai, kuriems padeda cukrus.Todėl greitai ir energingai plakame — galima rankiniu plakikliu, bet daug greičiau oro pateks plakantelektriniu. Pažįstu žmonių, kurie tą patį plakiklį naudoja dvidešimt metų. Jeigu jūs neturite jokio,patariu įsigyti — nebrangu, ilgai galėsite juo naudotis, o prireiks tikrai dažnai. Kepiniai iškyla ne tik dėlpapildomo oro kiekio, bet ir dėl kitų dalykų — mielių ir kepimo miltelių. Mielės yra gyvas organizmas,dauginasi maitindamasis cukrumi, kurį gauna iš miltų, ir pamažu auga. Mielėms reikia laiko, maistoir tinkamos temperatūros, o kepimo milteliai veikia iškart — cheminė reakcija vyksta tuojau pat, kaitik miltelius paveikia drėgmė ir temperatūra. Aš visada naudoju kepimo miltelius, nes tada viskaspaprasta ir aišku. Galima naudoti ir kepimo sodą, ji aktyvesnė nei kepimo milteliai, bet reikėsrūgšties, kad neutralizuotume jos skonį. Paprastai receptuose nurodoma: „nugesinkite“ sodągrietine, kefyru ar actu. Kai naudojate kepimo miltelius, nieko nereikia „gesinti“.

Svarbu, kad mielės būtų šviežios ir aktyvios. Jų galiojimo laikas trumpesnis, ypač šviežių, o kepimomilteliai išsilaiko ilgiau, bet jie turi būti nesudrėkę ir nepasenę. Patarimas Nr. 9: skirkite deramądėmesį kepinio kildinimo elementams — gerai išplakti kiaušiniai, šviežios mielės, tinkami kepimomilteliai.

Želatina

Naudojant želatiną, svarbiausia pusiausvyra, kad sustingdyta pyrago ar torto dalis nebūtų ištižusiarba tarsi automobilio padanga. Želatina želatinai nelygu — populiariausia yra grūdelių pavidalo, betman labiau patinka visiškai smulki. Maždaug 7—10 g želatinos sustingdo apie 500 ml skysčio, betjogurtui ir varškei sustingdyti jos reikės mažiau nei vyšnių kompotui. Vienas geras šaukštas želatinossveria apie 10 gramų. Ketinant naudoti želatiną, ją reikia išmirkyti vandenyje. Beje, želatina visadaberiama į vandenį, o ne atvirkščiai. Kai ji išbrinksta, reikia ją suskystinti, t. y. pašildyti ir tada jaugalima įmaišyti į skystį, kurį norite sustingdyti. Patarimas Nr. 10: pasirinkite tinkamą želatinos kiekį,pirmiausia leiskite jai išbrinkti, paskui ištirpinkite, ir tada ji tiks kepinio daliai stingdyti.

Šokoladas, džiovinti vaisiai ir riešutai

Na, mano namuose kepiniams skirtas šokoladas kartais ima ir nukeliauja visai kitur, nei buvo

planuota. Taip pat ir riešutai, džiovinti vaisiai... Šokolado kokybė, kaip ir visų kitų sudedamųjų dalių,tikrai yra svarbu, nemanykite, kad jei produktas ne visai kokybiškas, tai jį galima sunaudoti ten, kur jonebus matyti. Dar ir kaip bus matyti. Aš visur naudoju juodąjį šokoladą, turintį 50—55 proc. kakavosmasės, pieniškas šokoladas čia netinka. Lietuviškas juodasis šokoladas yra mano mėgstamiausias irjis tikrai puikiai tinka. Šokoladas labai reaguoja į temperatūrą, todėl su juo elkitės pagarbiai. Šokoladąlabai lengva prisvilinti tirpdant. Saugokite jį nuo vandens, dėkite tik į visiškai sausą indą, nes jei įtirpdomą šokoladą pateks vandens, šokoladas gali sušokti į gumulus. Puoselėkite šokoladą ir viskasbus gerai.

O pabaigoje svarbiausia taisyklė, be kurios mano pasaulyje — nė iš vietos: būtina gera nuotaika, ryžtas,darbštumas, optimizmas ir linksmumas.

L I P N I O S C I N A M O N I N Ė S B A N D E L Ė S

Tokias cinamonines bandeles, tiksliau — visą jų skardą, iškepiau vieną šeštadienio vakarą sausiomėnesį. Svečiuose buvo pora draugių. „Oi, kokios bandelės NEREALIOOOOS, kaip mano močiutės, tiktada su jom gėrėm pieną, o dabar proseco“, — pakomentavo draugė Viktorija, juokėmės iki nukritimo.Na nemanau, kad močiutės kepė taip, kaip aš — ištepdamos sviestu visą skardą. Šio metodo išmokaukulinarijos mokykloje, kai buvo demonstruojamas riebiausių pasaulyje mielinių bandelių su riešutaisreceptas... Nesibaiminkite, savosiose aš sviesto sumažinau trigubai (visai be jo neišsiversite).Sviestas su cukrum ir cinamonu padeda karamelizuotis, todėl iškeptos bandelės padengtos drėgna irsvaiginančiai saldžia plutele. Padėklo bandelių pakanka dešimčiai žmonių, o kai jau išbandysite šįkepimo būdą, gali būti sunku susivaldyti... Kepti reikia neatsegamoje sandarioje skardoje be jokiųplyšelių, nes kitaip sviestas ištirps ir išbėgs ant orkaitės dugno, o tada jūsų laukia dūmai, jų kvapas irilgas valymas. Skardą galite iškloti popieriumi, bet svarbiausia, kad nebūtų jokių galimybių sviestuipabėgti.

Šitiek produktų skirta 12 bandelių.

Reikės:

500 g kvietinių miltų250 ml pieno1 šaukšto cukraus20 g šviežių mielių (arba 10 g sausų)60 g sviesto1 kiaušinio1 šaukštelio druskos

Priedai:

120 g minkšto (kambario temperatūros) sviesto150 g cukraus3 šaukštelių malto cinamono

Gaminame bandeles:

1. Pieną pakaitinkite beveik iki virimo, leiskite jam atvėsti ir, kol dar šiltas, sumeskite į jįgabaliukais pjaustytą sviestą, kad ištirptų. Pieną greičiau atvėsinsite, jei pilstysite iš vieno indo įkitą. Arba įstatykite indą su karštu pienu į šalto vandens kupiną indą.

2. Mieles ištrinkite su šaukštu šilto pieno ir žiupsneliu cukraus, leiskite joms pradėti burbuliuoti.

3. Kiaušinį lengvai išplakite su likusiu cukrumi.

4. Miltus persijokite ir sumaišykite su druska. Į miltus supilkite mieles, išplaktą kiaušinį ir beveikvisą iki kūno temperatūros atvėsusį pieną (pasilikite apie 50 ml). Išmaišykite šaukštu, paskuiranka dubenyje viską paminkykite. Priklausomai nuo to, kokius miltus vartojate, tešla gali būtigana drėgna ir lipni. Jei tešla labai kieta ir matosi dideli nesuminkyti miltų šuorai, įpilkite dar

pieno. Tešla turi būti drėgnoka ir kibti prie rankų. Leiskite tešlai pastovėti apie 10 minučių irsugerti drėgmę, tada išimkite iš dubens ir kokias 7 minutes paminkykite. Jei tešlanepakenčiamai limpa prie rankų ir jos minkyti neįmanoma, įberkite šiek tiek miltų, bet geriau,kad ji būtų drėgnesnė. Kuo daugiau minkysite, tuo mažiau ji lips prie pirštų (svarbu minkytišvariomis, neaplipusiomis tešla rankomis).

5. Paminkytą tešlą dėkite į dubenį, uždenkite rankšluosčiu ar lėkšte ir leiskite apie 40 minučiųpakilti. Priklauso nuo metų laiko ir temperatūros, gali prireikti ir truputį daugiau laiko. Tešlojepastebėsite akivaizdžius pokyčius — ji turi būti pakilusi, minkšta ir putni.

6. Kol tešla kils, pasiruoškite kitus dalykus: cukrų sumaišykite su cinamonu (sviestas būtinai turibūti minkštas, tad jei jūsiškis šaldytuve — metas jį traukti lauk ir ieškoti jam šiltos vietelės).

7. Pakilusią tešlą išimkite iš dubens, iškočiokite iš jos stačiakampį (apie 0,5—1 cm storio), tešlospaviršių patepkite sviestu (turėtumėte sunaudoti apie pusę nurodyto sviesto kiekio) irpabarstykite daugiau nei puse turimo kiekio cinamoninio cukraus. Tada susukite tešlos gabalą įtamprų vyniotinį.

8. Kepimo indo dugną ir kraštus gausiai ištepkite sviestu (sunaudokite likusią pusę). Sviestąapibarstykite likusiu cukraus mišiniu.

9. Vyniotinį supjaustykite į pasirinktą skaičių gabaliukų, tada bandeles sudėkite vieną šalia kitos įskardą, tačiau dėkite taip, kad joms dar liktų vietos pakilti ir padidėti beveik dvigubai.

10. Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C. Kol orkaitė įkais, bandelės dar kartą pakils (tai truks mažiausiai 20minučių). Kiškite bandelių skardą į orkaitę ir kepkite apie 25 minutes. Bandelės turi būtipakilusios. Jei abejojate, ar iškepė, palikite jas dar penkias ar dešimtį minučių orkaitėje.

11. Iškepusioms bandelėms leiskite truputį atvėsti skardoje, tada atsargiai, pasidėję patogią lentelęar didelę lėkštę, apverskite kepimo indą, kad bandelės iškristų — pamatysite blizgančias ir lipniasbandelių apačias. Vienas valgytojas prisipažino, kad bandelių kraštai jam skaniausi...

Šitaip bandeles galite kepti ir su kitokiu įdaru. Pavyzdžiui, išbandykite ir tokias bandeles: truputįpamažinkite sviesto kiekį (jo reiks tik tiek, kad bandelės neprikibtų prie dugno) ir pasiruoškite riešutinį—bananinį įdarą. Įdarui pagaminti reikės sutrinti 2 gerai prinokusius bananus su 4 šaukštais cukraus,pridėti 2 šaukštus sviesto, berti cinamono, muskato ir saują skaldytų graikinių riešutų bei razinų. Beje,razinos tiks ir cinamoniniam, ir bananiniam įdarui.

A G U O N Ų R I E S T Ė

Palikti knygą be kepinio, kuriame gausu aguonų, tikrai negalėjau. Mielinės bandelės su aguonomman tokia pati būtinybė, kaip švedams bandelės su cinamonu. Tiesa, čia jau visas pyragas (paprastapadalinti į bandeles), bet aguonų jame nemažiau. Šio pyrago mielinė tešla saldesnė, nes joje daugmedaus, ir minkšta bei puri dėl kiaušinių trynių. Baltymai liks morengams arba omletui. Turtingasįdaras — aguoninis su migdolais. Viską darom patikrintu ir paprastu būdu: susukame vyniotinį (tikturite įdėti pastangų, kad vyniotinis būtų ilgas), jo galus suklijuojame ir riestę įpjauname kas 5—7centimetrai.

Tešlai reikės:

250 ml pieno100 g medaus30 g šviežių mielių (arba 15 g sausų mielių)50 g sviesto3 kiaušinių trynių500—550 g miltų1 kupino šaukštelio druskos

Įdarui reikės:

100 g aguonų100 ml pieno80 g cukraus80 g migdolų drožlių1 šaukšto džiūvėsėlių

Gaminame:

1. Pieną užkaitinkite beveik iki virimo ir atvėsinkite iki kūno temperatūros. Į šiltą pieną sudėkitesviesto gabaliukus, kad jis ištirptų.

2. Medų pašildykite ir taip pat ištirpinkite piene.

3. Į dubenėlį sudėkite mieles, užpilkite porą šaukštų nekaršto saldaus pieno ir ištrinkite, leiskitejoms pradėti burbuliuoti.

4. Miltus sumaišykite su druska.

5. Trynius atskirkite nuo baltymų.

6. Dubenyje su miltais padarykite šulinį, į jį supilkite pieną, mieles ir trynius. Pirmiausiaišmaišykite šaukštu, paskui rankomis viską suminkykite į vieną gabalą. Tešlą palikite pastovėtiapie 10 minučių. Tada kokias 5—7 minutes paminkykite tešlą. Ji bus gana lipni, bet nieko baisaus,kuo lipnesnė tešla, tuo minkštesnis pyragas. Suminkytą tešlą palikite pakilti (truks apie 45minutes).

7. Kol tešla kyla, pasiruoškite įdarą. Aguonas nuplaukite ir suberkite į nedidelį puodelį, užpilkitepienu ir ant nedidelės ugnies užvirkite, kad truputį kunkuliuotų. Pakaitinkite apie 5 minutes,tada leiskite aguonoms dar 5 minutes pamirkti piene. Nupilkite pieną ir maisto smulkintuvupasmulkinkite aguonas. Sumaišykite jas su migdolais, cukrumi ir džiūvėsėliais.

8. Pakilusią tešlą verskite ant stalo ir iškočiokite (kuo ploniau, tuo skaniau) arba rankomissuformuokite stačiakampį, jį visą ištepkite aguonų įdaru, tada susukite į tamprų vyniotinį,vyniotinio galus sujunkite, truputį suklijuodami pirštais riestės galus taip, lyg koldūnuslipdytumėt.

9. Dėkite riestę ant kepimo popieriumi išklotos skardos (galima patepti aliejumi arba pabarstytimiltais). Aštriu peiliu išorinius riestės kraštus įpjaukite, lyg iš popieriaus karpytumėte saulutę sudideliais spinduliais, tik pjaukite ne tiesiai, o truputį įkypai.

10. Riestę pridenkite plėvele, ištepta aliejumi, ir leiskite jai pakilti (apie 30 min.).

11. Orkaitę įkaitinkite iki 200 °C. Kai riestė jau gražiai pasipūtusi (paspaudus pirštu lieka įspaudas),tada jau šaukite į orkaitę kepti. Jei norite, kad riestė būtų blizgi, prieš kepdami patepkite jos viršųišplaktu kiaušinio baltymu. Kepkite apie 35—40 minučių.

Iš šių produktų galite formuoti ir atskiras bandeles. Paįvairinkite kasdienybę, riestę gamindami sucinamoniniu ar varškės ir razinų įdaru.

K A R A M E L I N I S O B U O L I Ų P Y R A G A S

Obuoliai ir karamelė — klasikinis derinys. Pavyzdžiui, amerikiečių karamelinis obuolys — rudeninisskanėstas: obuolys panardinamas į karamelę, tada valgai lyg ir saldainį, lyg ir obuolį. Arba visųobuolinių pyragų motina prancūziškasis „Tarte Tatin“. Taigi karamelė ir obuoliai negali nesutarti. Šispyragas — labai paprastas ir draugauja su paprastučiu vadinamuoju mano spintelės pyragu. Sudėtiessąrašą padeda sutrumpinti ir pieno fabrikas, nes naudojame jau padarytą karamelę. Ją galima irpatiems pasigaminti (verdant sutirštintą kondensuotą pieną), bet tikrai nebūtina vargti — geriausiapirkti jau gatavą karamelę. Pyragas labai minkštas, švelnaus karamelės skonio. Obuolius pjaustaulabai mažais kubeliais ir tik ant viršaus nutiesiu elegantišką obuolių juostelę, nors, žinoma, jinebūtina. Jei prekinė išvaizda nėra labai svarbi, jūsų obuoliai gali būti visai pasislėpę.

Šitiek produktų skirta dviem nedideliems kepaliukams arba vienai didelei (24 cm skersmens) tortoformai.

Reikės:

1 skardinės karamelės (saldinto sutirštinto pieno 380—400 g)80 g ištirpinto sviesto2 kiaušinių150 ml kefyro200 g miltų1,5 šaukštelio kepimo miltelių1 šaukštelio cinamono3—4 vidutinio dydžio obuoliųŠiek tiek medaus arba, pavyzdžiui, abrikosų uogienės, jei norėsite pablizginti obuolius antiškepusio pyrago viršaus.

Gaminame pyragą:

1. Įjunkite orkaitę — temperatūra 190 °C. Kepimo formą patepkite sviestu arba išklokite kepimopopieriumi.

2. Obuolius nulupkite ir supjaustykite. 3 obuolius paverskite nedidukais kubeliais, o vieną —griežinėliais, juos išdėliosite ant viršaus.

3. Sviestą ištirpinkite ir sumaišykite su karamele. Manau, pavyks sumaišyti greitai ir lengvai, jeiguuž lango — ne žiema, o karamelė „gyveno“ ne šaldytuve, bet spintelėje ir buvo kambariotemperatūros. Jeigu maišyti sunku, tada viską truputėlį pakaitinkite.

4. Kiaušinius suplakite su kefyru iki vientisos masės, sumaišykite su karamele ir sviestu.

5. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir cinamonu, įmaišykite į karamelės masę.

6. Tada suberkite kubeliais supjaustytus obuolius ir supilkite į kepimo formą (formas), ant viršausišdėliokite obuolio griežinėlius ir kepkite apie 50 minučių.

Jei norite, kad obuoliai ant viršaus gražiai blizgėtų, galite patepti pašildytu medumi arba uogiene,pavyzdžiui, abrikosų. Tik reikia uogienę šiek tiek praskiesti vandeniu. Beje, jei norite dar saldesniopyrago ir įspūdingesnio varianto, į tešlą įdėkite kelis supjaustytus saldainius „Karvutė“.

C U K I N I J Ų I R A G U O N Ų P Y R A G A S S U C I T R I N I N I U G L A I S T U

Vasarą Lietuvoje cukinijų — nors vežimais vežk. Tik man vienas dalykas nelabai patinka. Nenorėčiausakyti, kad mes, lietuviai, esam godūs, nes, tiesą pasakius, vis dėlto esame dosnūs, bet tik labai jauapdairūs. Mes norime iš savo daržo ar cukinijos kero išspausti patį didžiausią derlių, todėl dažnaicukinijos raizgosi be galo be krašto, kol vaisius užauga šuns dydžio, sumedėja, priaugina sėklų irreikia vos ne dviese jį bandyti atplėšti nuo žemės. Mano nuomone, tada — nors tai tebėra cukinija —jos didžiausias skanumas jau pražiopsotas. Cukinija yra skaniausia, kai dar būna minkšta ir švelni,arba tiesiog žalia. Tokias — beveik delno dydžio ar šiek tiek didesnes — aš mėgstu labiausiai.

Šis pyragas puikiai tinka įprasminti gausų cukinijų derlių, kai jų yra tiek, kad nors vežimais vežk.Cukinijos pyraguose — jokia naujiena. Iš tiesų tai jas galite įmaišyti ir vietoj morkų ar kartu su jomis įmorkų ar burokėlių pyragus. O šitas pyrago receptas yra sukurtas tik dėl cukinijos. Aš naudoju rupiusmiltus, todėl pyragas būna drėgnesnis, aguonos brazda tarp dantų, ir spalva nuo jų graži. Pyragassušvinta visu spalvingumu, kai ant jo užpilate saldžiarūgštį glaistą su citrinos žievele. Na ką čia slėpti— šį cukinijų ir aguonų gražuolį visada išgiria. Pamėginkite ir jūs.

Šitiek produktų skirta vienai ilgai kepimo formai arba dviem mažoms.

Reikės:

2 kiaušinių120 g cukraus100 ml aliejaus (rapsų arba saulėgrąžų)100 g rupių kvietinių miltų100 g paprastų kvietinių miltų0,5 šaukštelio sodos1 šaukštelio kepimo miltelių2 šaukštų aguonų1 citrinos žievelės300 g cukinijos (1 nedidelės arba 2 visai mažyčių)

Glaistui reikės:

0,5 citrinos sulčių100 g cukraus pudros

Gaminame pyragą:

1. Įjunkite orkaitę iki 190 °C.

2. Kiaušinius sumaišykite su cukrumi ir plakite elektriniu plakikliu, kad išputotų gerai. Plakite apie5 minutes, tada po truputį supilkite aliejų, kad pasidarytų vientisa putų masė.

3. Cukiniją sutarkuokite stambia burokine tarka. Įtarkuokite vienos citrinos žievelę, bet tikgeltonąją dalį (šiek tiek citrinos žievelės palikite glaistui).

4. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, soda ir aguonomis.

5. Miltus ir aguonas įmaišykite į kiaušinių ir aliejaus masę. Tešla bus gana tiršta, tada įmaišykitecukinijos tarkius ir visą tešlą dėkite į kepimo formą. Pyragą kepkite apie 45 minutes, kol pakils ir,žinoma, iškeps.

Gaminame glaistą:

1. Sumaišykite citrinos sultis su cukraus pudra.

2. Įtarkuokite nuo pyrago likusią citrinos žievelę. Glaistas turi išeiti gana skystas.

Kai pyragas pravės, jo viršų gausiai apliekite glaistu. Šiek tiek jo įsigers, šiek tiek sustings, betrūgštumas tikrai bus pats skaniausias pyrago malonumas.

L I E T U V I Š K A I A M E R I K I E T I Š K A S K A V O S P Y R A G A S

Kiekvienas pyragas turi savo istoriją, bet ši yra turbūt ilgiausia ir neįprasčiausia. Pastaruosius dvejusmetus, kai ruošiau šią knygą, buvau „įjungusi“ visus įmanomus kepinių ieškojimo „radarus“ ir niekasnepraslysdavo pro mano akis nepastebėtas. Taigi, kartą akis užkliuvo už mano bičiulės Ramintoskepinių nuotraukų — ten puikavosi vienas itin gardžiai atrodantis pyragas, pavadintas „Lietuviškaskavos pyragas“. Aš, žinoma, tuoj pat įnikau skaityti ir aiškintis, kas čia per daiktas ir kuo gi jis tokslietuviškas, nes jo išvaizda niekuo nepriminė mūsų akiai įprastų. Pasirodo, bičiulė šį receptą aptikointerneto platybėse, iškepė pagal jį ir liko nepaprastai sužavėta. Man receptas taip pat pasirodė labaiįdomus, nes vien iš aprašymo sprendžiant — tikras gardumynas. O iš tiesų pyragas — iš Amerikos.Tiksliau, iš vienos kavinės — delikatesų parduotuvės Claire‘s Corner Copia Niu Heiveno mieste,Konektikuto valstijoje. Pasirodo, pyragas taip ir vadinasi: Lithuanian Coffee Cake. Dar daugiau —paaiškėjo, kad jis yra mėgstamiausias ir garsiausias kavinės pyragas! Tikra vietinė įžymybė, jį labaimėgsta netoliese esančio prestižinio Jeilio universiteto studentai!!! Tai koks jis čia lietuviškas, jei neiaš, nei jūs Lietuvoje nesame girdėję apie taip gaminamą kavos pyragą?..

Taigi va tiesiog puikus pavyzdys, kaip gimsta receptai, kaip jie yra patobulinami, pasikeičia irgauna pavadinimus, kurie galbūt visai neturi nieko bendro su tikrąja pyrago kilme. Žodžiu, receptaskažkada buvo pavadintas taip — „Sally Tessler mamos kavos pyragas“ (vienos kavinės darbuotojosmamos vardu). Kavinės šeimininkė receptą modifikavo, papildydama jį visokiausiais priedais,riešutais, o įdarą — kava ir cukrumi. Šeimininkė nusprendė pavadinimą sutrumpinti. Beje, tos Selėsmama buvo kilusi iš Lietuvos, todėl kepinys ir buvo pavadintas „Lietuvišku kavos pyragu“... Pyragastoks gardus ir garbinamas, kad tapo kavinės pasididžiavimu, o vietinis žurnalas netgi jį įrašė kaipvieną iš 100 dalykų, kuriuos privaloma paragauti savo gyvenime. Štai taip Lietuvos vardą jau daugmetų garsina gardus pyragas, na o aš sau išsikėliau uždavinį kada nors būtinai nuvykti ir paragauti topyrago į būtent tą kavinę.

Dabar apie šį pyragą ir jo receptą. Visas įdomumas ir gardumas yra tai, kad pyrago pagrindas —sviestinis biskvitas (tai daugelio pyragų alfa ir omega), bet jo viduje slepiasi visa intriga: razinos irriešutai. Originali versija, kaip ir priklauso amerikietiškiems pyragams, dar turi kremo ant viršaus, omano pyragas šiek tiek mažiau nuodėmingas, bet ne mažiau skanus. Turiu pasakyti, kad jis — tikrasatradimas.

Šitiek produktų skirta vienai vidutinio dydžio apvaliai ar pailgai kepimo formai.

Biskvitui reikės:

150 g minkšto sviesto150 g cukraus3 kiaušinių260 g miltų1,5 šaukštelio kepimo miltelių4 šaukštų stiprios kavos150 g grietinės (30 proc. riebumo)

Įdarui ir viršūnėlei reikės:

150 g tamsiai rudo cukraus (muscovado arba farino)1 šaukšto cinamono100 g graikinių riešutų100 g razinų

Kepame pyragą:

1. Įjunkite orkaitę — temperatūra 190 °C. Torto kepimo formos (galite naudoti apvalią atsegamą)dugną išklokite kepimo popieriumi.

2. Pirmiausia paruoškite įdarą. Razinas perliekite karštu vandeniu, kad truputį sudrėktų. Jei razinoslabai išdžiūvusios, pamerkite jas pusvalandžiui į karštą vandenį, paskui jį nupilkite. Razinas,tamsiai rudą cukrų, cinamoną ir smulkintus graikinius riešutus suberkite į dubenį, viskąsumaišykite.

3. Dabar imkimės gaminti biskvitą. Minkštą sviestą dėkite į dubenį, supilkite cukrų ir pradėkiteplakti elektriniu plakikliu. Plakite tol, kol sviestas pabals ir suminkštės, masė primins minkštąsviestinį kremą. Kartkartėmis teks sustoti ir mentele nugriebti sviestą nuo dubens kraštų, ir vėlpaplakti.

4. Kai sviestas su cukrumi pavirsta kremu, po vieną įmuškite kiaušinius. Įmušus vieną kiaušinį,paplakite, po to muškite antrą, vėl paplakite. Kai kiaušiniai įplakti, įpilkite ir suplakite grietinę.Visa masė gali truputį susigarbanoti, suskilti, bet nesijaudinkite, nieko tokio. Dabar imsimėsmiltų.

5. Miltus persijokite su kepimo milteliais. Elektrinio plakiklio dabar jau nenaudokite, įmaišykitemiltus į sviesto masę šaukštu. Tešla bus gana skysta.

6. Supilkite keturis šaukštus kavos ir dar kartą išmaišykite.

7. Pusę tešlos pilkite į kepimo formą, ant jos sudėkite beveik visą įdarą, tik pasilikite kelis šaukštuscinamoninio cukraus (jo tikrai liks nuo pyrago įdaro). Įdarą stenkitės šaukštu dėti vienusluoksniu, po lygiai razinų ir riešutų, apsivėlusių cinamoniniu cukrumi.

8. Ant įdaro supilkite likusią tešlą, viršų pabarstykite cinamoniniu cukrumi.

9. Kepkite orkaitėje apie 45 minutes, kol pakils ir paruduos.

Originaliame recepte į įdarą dar siūloma dėti kakavos, bet man užtenka tik ryškaus cinamoniniokaramelinio skonio, kurį suteikia šaukštas cinamono ir tamsus cukrus. Jei jūs naudosite baltąjį cukrų,tai įberkite ir šaukštą kakavos. Graikinius riešutus galite keisti kitokiais riešutais, o jei dar labiaunorėtumėt paryškinti kavos skonį, į įdarą berkite šaukštelį maltos kavos, ji praturtins ne tik grūdėtumu,bet ir skoniu.

S LY V Ų I R Š O K O L A D O P Y R A G A S

Šitas gražuolis iš viso būrio išsiskiria tuo, kad yra mandresnis nei kiti. Miltus čia pakeičia maltimigdolai, todėl jis yra tankesnis ir drėgnesnis. Be to, jame — ne kakava, o tikrų tikriausias šokoladas irbrendis. Džiovintos slyvos ir stiprus alkoholis (šiuo atveju brendis) yra prabangus, bet klasikinis irtvarus derinys, kuris net neįsivaizduojamas be šokolado. O kai jie visi viename būryje, argi netiks įkompaniją kava? Taigi, kai šios sudedamosios dalys kartu — užvaldo dieviškas jausmas ir kvapas.

Būtų gerai, jei slyvas galėtumėte pasiruošti iš anksto ir palikti jas kavoje, kad išbrinktų. O dargeriau, jeigu jos galėtų „gurkšnoti“ kavą per naktį. Jei vienintelė naktis, kurios reikia prieš kepantpyragą, jau praėjo, slyvas pamirkykite bent kelias valandas — kol kava visai atauš.

Šitiek produktų skirta 24 cm arba 20 cm skersmens torto formai. Jeigu kepsite didesnėje formoje,pyragas bus žemesnis, o mažesnėje — aukštesnis.

Reikės:

300 g džiovintų slyvų100 ml stiprios kavos4 šaukštų brendžio150 g juodojo šokolado100 g sviesto150 g cukraus (1 šaukšto iš jų — kai malsite migdolus)4 kiaušinių100 g maltų migdolų

Gaminame pyragą:

1. Būtų gerai, jei slyvas pasiruoštumėte iš anksto, bet jeigu šitą etapą praleidote, tai mažųmažiausiai 20 minučių reikėtų leisti joms pabrinkti kavoje... Taigi slyvas nuplaukite karštuvandeniu, užpilkite karštos kavos ir palikite brinkti. Baisiausios skubos atveju slyvas pavirkitekavoje kelias minutes ant nedidelės ugnies. Svarbu, kad jos suminkštėtų ir patižtų. Prie slyvųįpilkite 4 šaukštus brendžio. Pyragui kepant, alkoholis išgaruos, taigi nesibaiminkite — pyragas„neapgirs“. Kai slyvos bus išbrinkusios ir skysčio liks vos keli šaukštai, galima pradėti kitą etapą.

2. Įjunkite orkaitę — temperatūra 180 °C. Kepimo formos dugną ištieskite kepimo popieriumi.

3. Į nedidelį puodelį sudėkite sviestą ir šokoladą, pamažu nuolat maišydami ištirpinkite ir palikiteatvėsti. (Šokoladą ir sviestą saugiausia tirpinti, kai dubenėlis „pakabinamas“ virš didesniodubenėlio ar puodo, kuriame yra verdantis vanduo, bet galite įprastai tirpinti viename inde antlabai mažos ugnies.)

4. Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų.

5. Trynius sumaišykite su cukrumi ir elektriniu plakikliu gerai išplakite iki tirštų šviesių putų. Jas irtoliau plakite, tik nedideliu greičiu, ir supilkite atvėsusią sviesto ir šokolado masę, kad viskasvirstų vientisa lengva mase.

6. Migdolus sumalkite kavos malimo mašinėle arba maisto ruošimo kombainu. Kai malsite, įdėkitešaukštą cukraus, tada bus galima smulkiau sumalti, be to, cukrus sugers drėgmės perteklių.

7. Į šokolado masę įmaišykite migdolus ir slyvas, bet jeigu jos nebus visiškai ištežusios, pirmiausiašaukštu pasmulkinkite.

8. Baltymus elektriniu plakikliu išplakite iki standžių, bet nelabai kietų putų ir per keletą kartųįmaišykite į šokolado masę. Maišykite atsargiai, kad putose liktų kuo daugiau oro, nes šiuoatveju tik nuo baltymų priklauso, ar pyragas būna purus.

9. Paruoštą masę pilkite į kepimo formą ir kepkite apie 45 min. Kai iškeps, jums vis dar galiatrodyti, kad pyragas žalias, bet traukite jį iš orkaitės, nesumanykite kepti iki visiško sausumo.Vėsdamas jis sutvirtės, o jeigu neperkepsite, bus drėgnesnis ir skanesnis.

Leiskite pyragui atvėsti, nors šis gražuolis gardus ir šiltas...

Jei kils nenumaldomas noras valgyti jį šiltą, nepagailėkite šaukštelio plaktos grietinėlės. Tikrainesigailėsite. Bet ir atvėsęs jis ne ką prastesnis — tamsus, sodrus ir kvapnus.

V A R Š K Ė S S A U S A I N I A I

Jau skaitydama pavadinimą žinau, kad tikrai bus gerai. Varškės sausainiai yra minkšti, ne per saldūs,net rūgštoki, „naminiai“. Negalėčiau pasakyti, kada juos pirmą kartą valgiau, bet tai toks dalykas,kuris gyvuoja seniai. Varškės sausainiai buvo dar prieš tai, kai į lietuviškas virtuves atėjo visokie nauji„mandri“ dideli sausainiai ir keksiukai. Būtų galima sakyti: kiek šeimininkių, tiek būdų jiemsparuošti, ir nėra čia jokio stebuklo. Tešla gaminama iš to, ko yra namuose, todėl taip ir susiklosto. Ovarškę mes mėgstam ir garbinam. Tešla iš varškės būna minkšta, išsipūtusi, ji tinka ir saldiems, irsūriems kepiniams. Iš nurodyto kiekio produktų prigaminsite tikrai daug, užteks pavaišinti visągiminę. Net galėsite padaryti tris variantus, jeigu apims įkvėpimas. Tik menkutis perspėjimas: tešlaireikės skirti daugiau laiko. Geriausia būtų paruoštą tešlą palikti pagulėti kad ir per naktį. Na, o jeigulaiko nėra, tai bent valandą tegul pabūna šaldytuve. Jei norite, kad jie būtų tikrai pasipūtę irsluoksniuoti, nepabijokite ir nepamirškite palankstyti tešlos. Aš labai džiaugiuosi sugalvojusi taipruošti sausainius, nes tikrai norisi, kad jie būtų ir sluoksniuoti, ir pasipūtę. O taip bus, jeigu žinositedvi tešlos ruošimo paslaptėles: sviesto gabalėliai (todėl jį ir tarkuojame) palaikomi šaldytuve ir keletąkartų perlenkiama tešla — apie tai smulkiai rašau prie tešlos gaminimo nurodymų. Tiesa, aš tikrainenorėčiau išgąsdinti ir atgrasyti jūsų nuo tokio nuostabaus dalyko kaip varškės sausainiai, tad jeiguapie tešlos lankstymą nenorite net girdėti, galite jo atsisakyti. Bet tešlą vis tiek gaminkite taip, kaipparašyta: būtinai atskirai sutrinkite varškę su kiaušiniais ir atskirai įtarkuokite sviestą į miltus, o tadajau viską suspauskite į vieną tešlos gumulą.

Trys varškės sausainių gaminimo būdai

Aš siūlau tris paprastus ir lengvai buityje pritaikomus varškinių sausainių gaminimo būdus. Pirmas —paprastas. Reikia tik iškočioti tešlą, patepti ją kiaušiniu, pabarstyti cinamonu, cukrumi ir supjaustytisausainiukus. Kitas būdas. Negaliu sakyti, kad jis tinkamesnis tinginiams, bet... Spręskite patys. Jistruputį greitesnis. Reikia iškočioti tešlos lakštą, tada jį patepti uogiene, suvynioti tarsi vyniotinį irsupjaustyti skritulėliais. Uogienė kaisdama tirštėja ir puikiai užpildo skritulėlių iš vyniotinio tarpelius.

Dabar trumpai apie cukrų. Galite cukraus kiekį pamažinti. Žinau, kad kai kurie varškiniussausainius ruošia visai be cukraus. Aš cukraus šiek tiek dedu, o ant viršaus jo per daug neberiu. Be to,man atrodo, kad jeigu sausainis, tai turi būti saldus.

Trečias būdas — su aguonomis. Įdarą „pasiskolinau“ iš saldžios aguonų pynės, kuri „gyvena“duonos ir bandelių skyriuje. Kadangi aguonų įdaras gana kietas, jis nepriekaištingai laikosi antviršaus ir dėl savo saldumo sukepa į krūvelę, tai jau išeina net ne sausainiai, o beveik pyragėliai.

Tešla. Mano būdas

Aš tešlą ruošiu šitaip: sumaišau varškę su grietine, tada su kiaušiniu ir cukrumi. Geriausia tai atliktimaisto smulkintuvu, juo lengviausia susmulkinti varškę ir greičiausia padaryti vientisą košę. Tiesąsakant, nebūtina griebtis prietaisų, viską puikiai galite sutrinti šaukštu. Išbandžiau kelis variantus irpasirinkau vieną, kuris mane labiausiai džiugina, nes rezultatas — gerai išsipūtę, sluoksniuotisausainiai. Įvertinkite patys.

Šitiek produktų skirta 3—4 didelėms skardoms.

Tešlai reikės:

300 g pusriebės varškės100 g grietinės1 kiaušinio80 g cukraus120 g sviesto210 g miltųNemažo žiupsnio druskosMiltų pabarstyti

Sausainiams su cukrumi ir cinamonu dar reikės:

1 kiaušinio (paviršiui patepti)CukrausCinamonoŠiek tiek druskos

Sausainiams su uogiene dar reikės:

4—5 šaukštų mėgstamos uogienės (mano mėgstamiausia yra aviečių)

Sausainiams su aguonomis dar reikės:

100 g aguonų100 ml pieno80 g cukraus50 g migdolų drožlių1 šaukšto džiūvėsėlių

Gaminame sausainių tešlą:

1. Varškę ir grietinę sumaišykite maisto smulkintuvu, kad varškės gumuliukai šiek tieksusmulkėtų ir ji taptų vientisesnė. Tada įmuškite kiaušinį, įberkite cukrų ir viską geraiišmaišykite.

2. Į dubenį suberkite miltus ir druską, paimkite šaltą sviestą ir vis padažydami į miltus tarkuokite jįburokine tarka. Labai nežaiskite, stenkitės tarkuoti greitai. Paskui peiliu pamaišykite, kadsviesto tarkiai apsiveltų miltais.

3. Miltus su sviestu dėkite į varškės masę ir truputį pamaišę greitai suspauskite viską į vieną krūvą.Reikia, kad suliptų į vientisą gumulą. Jį padalykite į dvi dalis, suvyniokite į plėvelę ir padėkite įšaldytuvą, kad pagulėtų mažiausiai valandą, o geriausia — per naktį.

4. Toliau — atvėsusios tešlos lankstymo procedūra. Ant stalo paberkite miltų, pamiltuokite ir

kočėlą. Tešlą kočiokite į ilgį, ne į plotį, tegul jos lakštas būna daugiau išsitempęs į ilgį, o ne į plotį.Reikia tešlą iškočioti taip, kad lakštas būtų triskart ilgesnis už plotį. Lakštą reikės sulenkti dukartus. Vieną jo trečdalį (apatinį) lenkite, kad užklotų kitą trečdalį, tada lenkite likusį viršutinįtrečdalį — juo užklokite du apatinius. Pasukite trisluoksnį tešlos lakštą prieš laikrodžio rodyklę,kad jis atrodytų kaip knyga, gulinti prieš jus ir tik laukianti, kada ją atversite. Dar sykį imkitekočėlą ir iškočiokite tešlą taip pat. Ir vėl taip pat ją sulenkite. Dabar iškočiokite ploną tešloslakštą (maždaug pusės centimetro storio) ir, nusprendę, kokius sausainius darysite,vadovaukitės tolesniais aprašymais.

Gaminame sausainius su cukrumi ir cinamonu:

1. Įjunkite orkaitę — temperatūra 190 °C. Kepimo skardą ištieskite kepimo popieriumi.

2. Kiaušinį su truputėliu druskos išplakite šakute — kiaušinis greičiau taps vienalytis ir suskystės.

3. Tešlos lakštą patepkite plonu kiaušinio sluoksniu, pabarstykite cukrumi ir cinamonu.

4. Supjaustykite pasirinkto dydžio kvadratais, dėkite į kepimo skardą ir kepkite apie 15 minučių artruputį ilgiau. Sausainiai gražiai pakils ir paruduos.

Gaminame sausainius su uogiene:

1. Įjunkite orkaitę — temperatūra 190 °C. Kepimo skardą ištieskite kepimo popieriumi.

2. Tešlos lakštą ištepkite uogiene, susukite jį kaip vyniotinį.

3. Supjaustykite plonesniais nei vieno centimetro griežinėliais. Sudėkite juos į kepimo skardą irkepkite apie 15—20 minučių.

Gaminame aguonų įdarą:

1. Aguonas perplaukite karštu vandeniu, užpilkite pienu ir pavirkite 5—7 minutes, bet atsargiai, antnedidelės ugnies, kad pienas neišbėgtų.

2. Kai pavirs, pieną nupilkite, aguonas sumaišykite su cukrumi ir susmulkinkite maistosmulkintuvu. Galite sumalti ir mėsos malimo mašinėle — senoviniu būdu, bet kad labai jau daugdetalių reikės plauti. Smulkintuvas, kuriuo sriubas trinam, puikiai tinka šiam darbui. Aguonosnevirs košele kaip aguonpieniui, bet bus geros tokios, kokios bus.

3. Įmaišykite į aguonas džiūvėsėlius su migdolais, ir įdaras paruoštas.

Gaminame sausainius su aguonomis:

1. Įjunkite orkaitę — temperatūra 190 °C. Kepimo skardą ištieskite kepimo popieriumi.

2. Iš tešlos lakšto apvaliomis formelėmis išspauskite skrituliukus. Juos patepkite kiaušinio

plakiniu ir dėkite ant jų po šaukštelį aguonų įdaro. Kartais lengviau būna pirmiausia sudėtiskrituliukus ant kepimo skardos ir tada ant jų dėti po šaukštelį įdaro. Kepkite apie 15 minučių,kol tešla truputį pakils, o aguonų įdaras sukietės.

Prisipažinsiu: kai pirmą kartą pabandžiau daryti varškinę sluoksniuotą tešlą, buvau labai patenkintasavo išradimu, nes ši tešla yra labai skani ir gali būti įvairi, daug kur pritaikoma. Ją rasite ir pikantiškųkepinių skyriuje. Aš jums pasiūliau tris varškinių sausainių variantus, bet, manau, jūs sugalvosite darne vieną. Na, pavyzdžiui, su obuoliais arba džiovintomis slyvomis. Bandykite ir jūs. Nors, tiesą sakant,dažniausiai paprasti dalykai būna patys geriausi, taigi pradėkite nuo tų su cinamonu ir cukrumi. Beje,šie sausainiai visai neprastai išsilaiko dar dvi dienas, bet skaniausi bus, jeigu valgysite tą dieną, kaiiškepsite.

P L I K Y T I S A U S A I N I A I

Bepigu apie kiekvieną receptą kalbėti, kad pagal jį paruoštas patiekalas — mano mėgstamiausias, bejo negaliu gyventi. O šis, galima sakyti, mano vaikystės simbolis... Turbūt taip yra dėl to, kadkiekvieną receptą, kiekvieną skonį, aprašytą šioje knygoje, griežtai cenzūravau. Negi galėjo knygabūti be plikytų sausainių? Tikrai ne! Neįmanoma ir neįsivaizduojama! Man tiesiog linksta keliai vienapie juos pagalvojus. Minkštutėliai, o dar tasai ypatingas plikytos tešlos kvapas... Sausainiaimažučiai, kaip spurgeliai. Dar prisimenu, kad anais laikais, kai juos pirkdavom iš mano mamosdarbovietės, Kėdainių chemijos gamyklos konditerijos cecho, jie buvo skaniausi. Vėliau, jau suaugusi,kiek kartų kaip mėlynąją paukštę iš pasakos vaikiausi tuos sausainius po įvairiausias parduotuves:kartais būdavo neblogi, o kartais — visai prasti...

Šie sausainiai skaniausi yra švieži, kai valgai juos iškeptus kaip tik tą dieną. Jų nesudėsi į stiklainįir paprašęs palaukti neužsuksi: plikytais sausainiais turi būti mėgaujamasi čia ir dabar. Na, o receptomįslę nebuvo labai sunku įminti. Ar tik tai — ne gudriųjų sovietinių konditerių išradimas? Prancūzų,kurie lyg ir laikomi plikytos, arba choux, tešlos kūrėjais, literatūroje bent man nepavyko aptikti tokiųreceptų. O mano kulinarijos mokytojai griežtai prisakė į plikytą tešlą nedėti jokio cukraus,klasikiniame recepte jo tikrai nėra, nes nuo cukraus gaminys svyla, tamsėja ir t. t. Prancūzai cukrųbarsto ant viršaus ir taip pasigamina nuostabiųjų chouquette (apie juos skaitykite pyragaičiųskyriuje), o va sovietmečiu cukraus dėdavo tiesiog į plikytą tešlą. Rezultatas — pusės kąsnio dydžioplikyti sausainiai, kuriuos kramsnodamos užaugo kelios kartos. Aš rėmiausi receptu iš I. Čereškienėsknygos „Miltiniai konditerijos gaminiai“. Cukraus naudojau mažiau, o akylieji pastebės, kad manojiplikyta tešla yra su pienu, ne su vandeniu (kaip plikytų pyragaičių). Pienas naudojamas tam, kadsausainiai būtų minkštesni, putlesni. Žinoma, reikia truputėlį padirbėti konditeriniu maišeliu.Gražiausi sausainukai būna, kai naudojam dantytą antgalį.

Iš tiek produktų išeis daugiau, nei galite suvalgyti ar iškepti. Keturios skardos tai tikrai!

Reikės:

300 ml pieno70 g sviesto80 g cukrausŽiupsnelio druskos5 kiaušinių150 g miltų(Dar 1 kiaušinio patepti, kad blizgėtų)

Kepame sausainius:

1. Pieną supilkite į puodelį, į jį dėkite gabaliukais supjaustytą sviestą, įberkite druską ir cukrų.

2. Į lėkštutę ar dubenėlį suberkite miltus.

3. Puodelį su pienu ir sviestu pakaitinkite, kad pienas užvirtų, o sviestas ištirptų, bet neleiskitepienui virti ir burbuliuoti, stebėkite, kas vyksta paviršiuje. Kai tik daugiau nei pusė pieno

paviršius ima burbuliuoti, kunkuliuoti ir sviestas jau ištirpęs (būtinai — dėl to ir reikia supjaustytijį mažais gabaliukais, kad greičiau ištirptų), iškart vienu mostu pilkite miltus ir greitai maišykite.Vaizdas pradės keistis: mišinio dalys ims šokt į gabalus, tačiau miltai brinks ir masė pamažutaps vientisa. Maždaug po 30 sekundžių išjunkite ugnį, bet tešlą maišykite, kol supuls į vienągabalą ir atšoks nuo sienelių. Dabar tą tešlos gumulą verskite ant lėkštės, suplokite ir palikitetruputį atvėsti.

4. Dubenėlyje šiek tiek paplakite visus kiaušinius.

5. Kai tešla bus maloniai šilta, įdėkite ją į dubenį ir po truputį sudėkite kiaušinių plakinį — maždaugpo 2—3 šaukštus, nuolat maišykite šaukštu (galima tai daryti ir elektriniu plakikliu lėtu greičiu).Kiaušiniai turi įsimaišyti į tešlą taip, kad ji būtų vientisa, blizgi ir pamažu imtų leistis. Svarbukiaušinių dydis: gali būti, kad sudėsite juos visus ir tik tada tešla bus tokios konsistencijos,kokios norite, o gal ir nereikės visų kiaušinių. Tešla turi būti tokio tirštumo, kad nudribtų nuošaukšto truputį jį krestelėjus.

6. Įjunkite orkaitę — temperatūra 190 °C. Skardas išklokite sviestiniu popieriumi arba šiek tiekpatepkite sviestu ar aliejumi.

7. Tešlą sukrėskite į konditerinį maišą ir spauskite nedidelius (pusės nykščio dydžio) lašelius. Nevisus pavyks iškart iškepti, bet tešlai nieko neatsitiks, kol lauks savo eilės į orkaitę.

8. Jei norite ypatingo efekto ir vaizdo, sausainius vos vos patepkite kiaušiniu, išplaktu su trupučiudruskos. Konditeriniu teptuku švelniai perbraukite sausainių paviršių, tada jie iškepę blizgės.Šitai apdailai reikia nemažai kantrybės, bet nesijaudinkite — sausainių skonis tikrai nepasikeis,jeigu išspaustus ne iškart šausite į orkaitę. Sausainiai keps apie 10—15 minučių. Jie truputį pakilsir paruduos, o tada jau traukite lauk.

O gal jūs neturite konditerinio maišelio ar švirkšto, bet vis tiek labai norite išsikepti šitų sausainių? Nėrapadėties be išeities. Plikytų sausainių tešlą galima išspausti ir prakirpus tvirto, švaraus polietileniniomaišelio kampą.

S A U S A I N I A I S U R A Z I N O M I S

Šitie sausainiai labai panašūs į prieš tai buvusius sausainius su griliažiniais saldainiais. Jie beveiktokie pat, tik „apsimeta“ šiek tiek pranašesni už anuos sausainius, mat šituose yra avižinių dribsniųir razinų — tikrai puikių produktų. Man nėra nieko skanesnio už avižinę košę su razinomis, tai čia,galima sakyti, košė, tik sausainių formos... Cha cha, cha cha cha!.. O iš tiesų, tai aš panašius į šiuos,tik dar plonesnius ir neįsivaizduojamai skanius sausainius atsimenu iš savo pirmos kelionės įAmeriką. Kai mes su geriausia drauge atsidūrėme Amerikos nacionaliniame parke (tiesą sakant,Lietuvos dydžio miško vidury), pirmos savaitės buvo gana baugios. Viskas nauja, neregėta. Ten pirmąkartą pamačiau sausainius tokio dydžio kaip mažo vaiko galva. Jų buvo visokių: ir su šokoladu, ir suriešutais... Tik aš kažkodėl geriausiai atsimenu tuos, kurie su razinomis buvo... Tai šitie turipanašumo... Aš noriu parodyti, kad ne visada būtina naudoti sviestą, puikiai tokie sausainiai išeina iriš pigesnio produkto — margarino.

Šitiek produktų skirta 2 didelėms skardoms sausainių.

Reikės:

180 g kepinių margarino100 g baltojo cukraus100 g rudojo cukraus1 kiaušinio100 g avižinių dribsnių100 g miltų0,5 šaukštelio cinamonoŽiupsnelio druskos100 g razinų100 g saulėgrąžų

Kepame sausainius:

1. Įjunkite orkaitę — temperatūra 180 °C.

2. Į dubenį sudėkite minkštą margariną, kiaušinį ir cukrų. Gerai išplakite elektriniu plakikliu arbaišmaišykite šaukštu, kad masė taptų puri ir minkšta.

3. Miltus sumaišykite su avižiniais dribsniais, druska ir cinamonu, tada suberkite juos į margarinomasę. Į ją dėkite razinas ir saulėgrąžas, viską sumaišykite. Bus gana kieta tešla.

4. Ranka formuokite kamuoliukus, dėkite juos į kepimo skardą, ištiestą kepimo popieriumi.Rutuliukus dėkite taip, kad jie būtų gerokai nutolę vienas nuo kito, viršūnėles truputįspustelėkite šakute, kad šiek tiek susiplotų. Kepdami rutuliukai „išbėgios“ į šonus.

5. Kepkite apie 13—15 minučių, kol sausainėliai pagels ir sutvirtės. Ką tik iškepti, jie būna labai labaitrapūs, bet vėsdami sutvirtėja, taigi iš skardos juos imkite itin atsargiai.

Ši tešla gerai išbūna ilgesnį laiką, jai tikrai nieko neatsitiks, jeigu sušaldysite. Be abejo, galite drąsiaieksperimentuoti ir dar pridėti kitokių sėklų ar džiovintų vaisių.

S E Z A M Ų S A U S A I N I A I

Nežinau, ar labai gražu atėjus į svečius suvalgyti visus šeimininkų sausainius (na gerai jau, ne visaivisus, bet beveik...), o suvalgius dar ir paprašyti, kad jie paskambintų tiems, kas kepė, ir iškvostųreceptą. Va taip aš šį ir gavau. Taip, man rodos, aptinkami dauguma gerų receptų — jei paragavęs puoliprašyti recepto, tai čia puikiausias įvertinimas. Taigi šis receptas — iš mano draugės Mildos mamosGražinutės. Ji receptą gavusi iš bendradarbės.

Sausainiai man primena tokias pirktines karamelines sezamų juosteles. Aš gerai atsimenu, kaivaikystėje iš tolimo artimojo užsienio — Lenkijos man jų parveždavo mama. Posovietinėje Lietuvojetokių tikrai nebuvo. Šie sausainiai panašūs, tik čia karamelė ne tokia ryški, o visus karamelizavimodarbus atlieka orkaitė, jums tik reikia sumaišyti ir iškepti. Sausainiai žavi ir savo paprastu paruošimu,tik truputį užtruksite juos formuodami, dėliodami, nes gražiausi — mažučiai.

Reikės:

200 g cukraus150 g sezamo sėklų1 kiaušinio55 g sviesto55 g miltų (maždaug 2 kupinų šaukštų)

Gaminame sausainius:

1. Įjunkite orkaitę — temperatūra 180 °C. Skardą išklokite kepimo popieriumi.

2. Kiaušinius truputį paplakite, kad susimaišytų tryniai su baltymais.

3. Į kiaušinių masę suberkite sezamo sėklas, cukrų, supilkite išlydytą sviestą ir berkite miltus,viską išmaišykite. Bus tokia drėgna kaip smėlis masė.

4. Dėkite po šaukštelį tolėliau vieną nuo kito, nes masė kepdama leisis ir plėsis. Kepkite apie 5—10minučių (priklausomai nuo to, kokio dydžio sausainius sudėsite į skardą), kol gražiai paskrus irparuduos. Tik stebėkite, kad nesudegtų.

Šiuos sausainius, kaip ir visus mažus, traškius, riešutinius saldėsius, valgome kaip saulėgrąžas — sunkusustoti, o mėgsta juos ir dideli, ir maži. Pasigaminti juokų darbas, o laikant sandariame inde patiektiprie arbatos galima bet kada. Tai kartu ir puiki kuklaus saldumyno atsarga „juodai dienai“.

K U K U R Ū Z I N I A I S A U S A I N I A I

Kaip gaminu šiuos sausainius, jau buvo parodyta ir TV laidoje, jis ir tinklaraštyje buvo aprašytas.Receptą man rekomendavo sesers vyro šeima. Niekada nepamiršiu, kai po vieno draugų ir šeimospasisėdėjimo kažkas užsinorėjo ko nors saldaus. Žinote, kaip būna — tas cukraus kipšas pradeda užkelnių klešnės tampyti: noriu saldaus, noriu saldaus. Mano sesė Odeta tuoj pat su tuo norususidorojo, iškepdama šitų sausainiukų. Jie tikrai priklauso kategorijai „greičiau ir paprasčiaunebūna“. Esmė čia labai paprasta — kukurūzų dribsniai sudrėkinami kondensuotu pienu, kuris yrapasakiškai saldus. Taigi, kol drėgnas, kondensuotas pienas klijuoja, o vėliau, įgrūdus į karštą orkaitę,pienas ir drėgmė garuoja, cukrus karamelizuojasi ir tvirtėja — taip viskas sulimpa į krūvą ir, prašau,rezultatas — saldus traškus skanėstas. Iš tokio kiekio produktų pagaminsite tiek, kad užteks visiemskaimynams ir vaikų draugams. Jie kepa labai greitai, svarbu nesudeginti, laiku ištraukti irnesibaiminti, jei išimant jie bus minkšti — vėsdami sukietės.

Šitiek produktų skirta 40 ir daugiau sausainių.

Reikės:

250 g kukurūzų dribsnių1 indelio sutirštinto kondensuoto pieno (380—400 g)1 šaukšto aguonų1 šaukšto sezamų sėklų

Kepame sausainius:

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C.

2. Į didelį dubenį suberkite dribsnius, užpilkite kondensuotu pienu. Išmaišykite, kad dribsniaisukibtų. Nieko tokio, jei jie aplūžinės ir nebus visiškai šlapi. Suberkite aguonas ir sezamo sėklas,pamaišykite, kad jos vienodai apliptų dribsnius.

3. Kepimo skardą (geriausiai — dvi, nes sausainių tikrai bus labai daug ir „vienu prisėdimu“ visųneiškepsite) išklokite kepimo popieriumi (rekomenduoju rinktis kokybišką, nes prie prastosausainiai gali prilipti) ir dėkite ant jo dribsnių krūveles — maždaug po valgomąjį šaukštą. Truputįpaspauskite, kad sukibtų ir susiplotų.

4. Kepkite apie 10 minučių, kol spalva taps švelniai karamelinė. Ištraukę iš orkaitės palaukite 2—3min., tada išimkite juos iš skardos. Neleiskite sausainiams visai atvėsti skardoje, nes gali prilipti.

Galite rinktis įvairiausius priedus: kapotus riešutus, džiovintus vaisius, migdolų drožles, įvairias sėklas.Kartais, priklausomai nuo kepimo popieriaus, jie gali prilipti, todėl apsidrausdami, kepimo skardą vosvos patepkite sviestu ar aliejumi, tą patį kepimo popierių panaudokite keletą kartų, nes kitaip labaidaug jo sunaudosite. Jei norite kepti be kepimo popieriaus, o tik ant skardos, būtinai ją sutepkitriebalais. Greita ir efektyvu, visi mėgsta ir visi moka padaryti.

A L A U S S A U S A I N I A I

Na o kaipgi kitaip šituos pavadinti, jei tešloje yra alaus? Tai alaus sausainiai. Ir jie puikiai tinka ne tikprie alaus, bet ir prie sūrio, vyno ar stiklinės kefyro — pikantiški, su visokiais prieskoniais ir traškesiais.Tiesą sakant, pradinė šito recepto idėja — iš mano bičiulės Daivutės, kuri su manimi pasidalijo savofirminiais receptais. Ten buvo aprašyti sausainiai, kurių tešla pagaminta su alumi. Tai, galima sakyti,aš nuo to recepto pradėjau, bet ir savo pridėjau. Iš tiesų, alus ruošiant tešlą ir kepinius — nieko nauja.Juk tešlai, miltams reikia skysčio, o alus ir yra skystis. Be to, jam būdingas tam tikras skonis, spalva irjis putoja, taigi puikiai veikia. Šiuos sausainius norėjau padaryti prabangius ir „jausmingus“, kad jie„spardytųsi“ burnoje, ne tik viliotų druska, todėl ir kario miltelių, ir kmynų, ir pankolių sėklų įdėjau. Irdar norėjau, kad sausainiai būtų traškūs ir pasipūtę — sluoksniuoti. O kad išgaučiau šį efektą, tešląsluoksniavau taip pat, kaip ir gamindama varškės sausainius, tik tarp sluoksnių pabarsčiauparmezano dėl skonio „gelmės“. Beje, pasistenkite nepamiršti druskos — užbarstykite ant sausainiųir į tešlą įdėkite, nes sausainiai turi būti sūroki...

Šitiek produktų skirta 2—3 didelėms kepimo skardoms, pilnoms plonų sausainių.

Reikės:

100 g sviesto (netinka sušilęs, minkštas)180 g miltų1 šaukšto kario miltelių1 šaukštelio paprikos miltelių (labai tiks rūkytos paprikos milteliai, jei turite)0,5 šaukštelio druskos70—80 ml ar truputį daugiau alaus (tiks bet kokia rūšis)30 g tarkuoto parmezano

Sausainių apdangalui reikės:

1 kiaušinio1 šaukšto aguonų1 šaukšto sezamų1 šaukšto paprikos miltelių1 šaukštelio pankolių1 šaukštelio kmynųŠiek tiek druskos

Gaminame sausainius:

1. Sumaišykite visas sėklas ir paprikos miltelius dubenėlyje. Šio mišinio reikės, kai padarysitetešlą, tada užbarstysite ant viršaus.

2. Miltus suberkite į dubenį, sumaišykite su kario ir paprikos milteliais bei druska.

3. Sviestas turi būti šaltas — kuo šaltesnis, tuo geriau. Sviestą vis padažydami į miltus sutarkuokiteburokine tarka.

4. Miltus pamaišykite peiliu, kad sviestas visas apsiveltų miltais.

5. Atmatuokite reikiamą kiekį alaus, pilkite į miltus ir greitai maišykite. Jei atrodys, kad masėsdalys nelimpa ir pernelyg sausa, įpilkite dar. Viską sumaišykite ir ranka suspauskite į vientisągumulą, kurį keletą kartų švelniai spustelėkite, porą kartų paminkykite, bet tik tam, kad viskassukibtų. Dabar galite palikti tešlą truputį atvėsti, ypač jeigu ji sušilo.

6. Įjunkite orkaitę — temperatūra 190 °C. Tegul įkaista, kol paruošite tešlą.

7. Dabar tešlą iškočiokite taip, kad ji būtų triskart ilgesnė nei platesnė. Taigi kočiokite stačiakampioformos nuo savęs tolyn (bus tarsi ne gulintis, o stovintis stačiakampis). Įsivaizduokite, kadtešlos stačiakampį dalijate į tris lygias dalis, į tris „aukštus“: pirmas, antras, trečias. Antrame„aukšte“ (viduryje) pabarstykite parmezano ir užklokite tą „aukštą“ pirmu „aukštu“, paskuitrečiu. Tada pasukite tešlą tarsi knygą — ji dabar guli priešais jus, tuoj tuoj atsiversite ir pradėsiteskaityti. Vėl pakartokite viską iš pradžių: iškočiokite į ilgį, pabarstykite vidurį parmezanu,užlenkite pirmą, paskui trečią „aukštą“. Dabar jau iškočiokite tešlos lakštą.

8. Kiaušinį truputį paplakite su žiupsneliu druskos, ištepkite visą tešlos paviršių, tada pabarstykitetešlą druska ir sėklų bei paprikos miltelių mišiniu, nesmarkiai delnu spustelėkite, kad viskasgerai priliptų. Supjaustykite norimos formos ir dydžio gabaliukais. Dėkite į kepimo skardą irkepkite apie 10—15 minučių (iškepę bus pasipūtę ir gražiai aprudę).

Šie sausainiai, yra LABAI gražūs, bent jau man. Jie, galima sakyti, net patys gražiausi, na, gal tikžagarėliai gražesni. Produktų sunaudojate nedaug, o išeina labai daug plonų, ilgų sausainių. Tikpagalvokite — visam būriui žmonių užtektų užkąsti prie taurės mėgstamo gėrimo. Taigi tikrai vertatruputėlį pakočioti ir pažaisti su tešla. Juk ką mes dažniausiai dedam ant stalo? Kokius nors traškučiusar pirktinius krekerius. O šis daiktas tikrai daug geresnis ir įspūdingai atrodo. Prieskonių ir sėklyčių antviršaus užberkite pagal savo norą. Man būtinai reikia pankolių su kmynais. Ir dar! Nedvejokite dėl kariomiltelių. Jie ne tik tam tikrą spalvą suteikia, bet ir ypatingą pikantišką skonį, kurio vien dėl įprastokmynų ir druskos derinio sausainiai neįgaus. Taigi — pirmyn, nedvejokite ir netingėkite.

Ž A G A R Ė L I A I

Susitinku su drauge, pasakoju, ką šiuo metu veikiu, kuo gyvenu, rodau nuotraukas, ruošiamasknygai... Kad būtumėte matę jos veidą, kai ji išvydo žagarėlius... „Aaachchch... ŽAGARĖĖĖLIAI... Kaipmes su močiute juos kepdavom...“ Ir iš tiesų — kas gi nekepdavo? Daugelis žagarėlius aprašytumesavo vaikystės prisiminimuose. Tešlos kočiojimas ir nėrimas per plyšelį — ilgokas, bet koks malonusdarbas... Ir mano Izabelė jau trejų metų pabandė gaminti su mano krikšto mama žagarėlius. Ir aš juosdarau taip, kaip darė krikšto mama, nes tik mūsų šeimoje mano teta Narciza yra žagarėlių meistrė irkepėja. Kai aš jai pasisakiau, kokia tema ruošiu knygą, gavau jos užrašų sąsiuvinį su visokiausiaisreceptais, taigi šis yra iš to sąsiuvinio — beveik nepakeistas... Manau, žagarėlių sėkmė labai priklausonuo to, kiek dėmesio skirsite tešlai. Bent aš esu įpratusi tešlą jiems daryti nelabai saldžią, tiksliau —visai nesaldžią, ir, žinoma, mes stengiamės iškočioti ją kuo ploniau, o norint tai padaryti, reikia jąlabai gerai išminkyti ir išdaužyti, kad būtų elastinga ir minkšta. Taip, beje, ir parašyta mano Montės(tai mano sugalvotas malonybinis tetos vardas) užrašuose. Taip taip: „Mano firminiai žagarėliai“.

Šitiek produktų skirta apie 80 nedidelių žagarėlių.

Reikės:

4 kiaušinių2 šaukštų cukraus100 g grietinėsŽiupsnelio druskos450 g miltų (gali prireikti truputį daugiau)0,5—1 litro rapsų arba saulėgrąžų aliejaus kepti (alyvuogių netinka dėl pernelyg juntamoskonio)50 g (ar kiek norite) cukraus pudros pabarstyti

Gaminame žagarėlius:

1. Išplakite kiaušinius su cukrumi, druska ir grietine. Į tą masę suberkite miltus ir viskąsumaišykite.

2. Kai jau nebegalėsite maišyti šaukštu, pradėkite minkyti ranka, tik nepasiduokite pagundaipridėti per daug miltų. Tešlą paminkykite rankose, ji turėtų gerai sukibti, bet jūs vis dar jąminkykite, o kai jau bus vientisa, gana elastinga, pradėkite daužyti ją į stalą.

3. Na „daužyti į stalą“ — tai procesas, kai reikia daryti šitaip: paėmę tešlos gabalą vienu jo galutarytum suduokite per stalą, kad tešla smarkiai trinktelėtų ir išsitemptų. Šių veiksmų tikslas —tešla turi tapti kuo elastingesnė. (Mano teta rašo „išmušti, ištampyti“). Kai tešla jau atrodysminkšta ir elastinga, padėkite ją į šaldytuvą truputį „nusiraminti“. Nepraleiskite šio etapo, nesneatvėsusi tešla trauksis ir bus tarsi guminė, kai bandysite ją kočioti ir formuoti žagarėlius.

4. Pabarstykite stalą miltais ir paimkite šiek tiek tešlos. Kočiokite ploną, kelių milimetrų storiolakštą. Tada dalykite juostomis ir supjaukite rombais, per vidurį padarykite įpjovą ir vieną dalįpernerkite pro ją, kad gražiai persisukęs išsinertų. Geriausia prisigaminti žagarėlių ir tik tada

pradėti kepti — dėti visus vienu metu į aliejų, kad „viena partija“ keptų vienodai, o paskuigalėtumėte juos visus vienu sykiu išimti.

5. Kepkite įkaitintame aliejuje. Kai iškeps, galite juos išimti ir suguldyti ant popieriniorankšluosčio, kad į žagarėlius prisigertų mažiau aliejaus.

6. Iškepusius apibarstykite cukraus pudra.

Apie aliejaus temperatūrą

Daugelyje receptų parašyta, kad reikia įpilti degtinės ar kitokio alkoholio. Sykį aš specialiai dariau dvitešlas. Vieną su degtine, kitą — be jos. Norėjau įsitikinti, ar šnekos apie stebuklingas alkoholio galiasturi pagrindo. Dabar galiu pasakyti, kad rezultatas buvo vienodas. Ar kepinys, verdamas aliejuje,prisigers riebalų, labiausiai priklauso nuo aliejaus temperatūros. Kadangi žagarėlis yra labai plonas,iškepa tiesiog žaibiškai, tačiau aliejus vis tiek turi būti labai gerai įkaitintas, bet neperkaitintas.Galima eksperimentuoti su duonos gabaliuku — kai aliejaus temperatūra tinkama, duona apskrusmaždaug per 20 sekundžių, bet aš intuityviai jaučiu, kada aliejus įkaitęs ir metu žagarėlį patikrinti. Aštikiuosi iškart pamatyti akiai malonią aliejaus reakciją, o ne dramatišką šnypštimą ir kunkuliavimą.Jei burbuliukai vangoki, tai tikrai dar reikia aliejų pakaitinti. Jeigu temperatūra tinkama, kepinys iškartapsitraukia plėvele, kuri daugiau riebalų nepraleidžia, o jei temperatūra pernelyg maža, tai aliejus potruputį skverbiasi į kepinį, kol susiformuoja toji plutelė. Ir tada valgysim riebalų prisisiurbusįžagarėlį...

Apie cukrų

Dėl „saldžiamėgiškumo“ nesiginčijama, bet jei į tešlą įdėsite daugiau cukraus, ji greičiau tamsės irnebus tokia elastinga, kaip be cukraus. Vieniems cukraus pudros reikia daugiau, kitiems — mažiau,todėl patys spręskite, kiek saldinsite žagarėlius. 50 g cukraus pudros man yra pats tas, o kaimynuigali būti ir įžeidimas — jis būtinai norės žagarėlį dar ir į medų padažyti...

K A V O S I R Š O K O L A D O K E K S I U K A I S U M A S K A R P O N Ė S K R E M U

Cha! Vien skaitant šį receptą ima plaukai garbanotis. Šokoladas, razinos su prieskoniu, o dar kavoskvapas!.. Šitie keksiukai — jau visiškai „suaugę“, nes juose yra ir stipraus gėrimo lašelis, ir kvapnioskavos... Aš norėjau, kad juose būtų daug visko, todėl ir griebiausi razinų, kavos... Na o kremas —vienas paprastesnių ir puikiai tinka kitiems gaminiams. Kremas — viso labo gerai suplakta išdidžiojiponia Maskarponė su liaudyje populiariu sutirštintu karamelizuotu pienu („Rududu“). Gaminant šįbiskvitą naudojame piene ištirpintą šokoladą.

Keksiukams reikės:

100 g razinų50 ml brendžio120 g sviesto100 g juodojo šokolado1 šaukšto tirpios kavos100 ml pieno150 g cukraus2 kiaušinių30 g kakavos170 g miltų1,5 šaukštelio kepimo miltelių

Kremui reikės:

200 g maskarponės sūrio150 g karamelizuoto sutirštinto pieno („Rududu“)1 šaukštelio tirpios kavos1 šaukšto karšto vandens1—2 šaukštų brendžio (arba skysčio, kurio liks išmirkius razinas)

Kepame keksiukus:

1. Įjunkite orkaitę — temperatūra 190 °C.

2. Būtų gerai, kad razinas pasiruoštumėte truputį anksčiau, nes reikia, kad jos prisigertų brendžio...Razinas nuplaukite, užpilkite brendžiu ir palikite kelias valandas, kad pamirktų. O jei reikia „čia irdabar“, tai procesą truputį pagreitinti padės temperatūra. Jeigu tektų skubėti, verdančiuvandeniu nuplikytas razinas užpilkite brendžiu ir pakaitinkite puodelyje, kad brendis sušiltų irrazinos greičiau „apsvaigtų“.

3. Šokoladą, sviestą, pusę cukraus sudėkite į nedidelį puodelį ir kaitinkite vis pamaišydami, kadpamažu ištirptų ir pasidarytų vientisa masė.

4. Tada po truputį supilkite pieną ir sudėkite tirpią kavą, pašildykite, kad viskas būtų karšta, betužvirti nebūtina.

5. Kitame dubenyje sumaišykite miltus su kakava ir kepimo milteliais.

6. Kiaušinius šiek tiek paplakite su likusiu cukrumi.

7. Šiltą pieno ir šokolado mišinį pilkite ant miltų ir išmaišykite. Tada supilkite kiaušinius irišmaišykite, suberkite brendyje išmirkusias razinas ir vėl išmaišykite — bus vientisa vidutiniotirštumo tešla.

8. Pilkite ją į kepimo formeles ir kepkite apie 20—25 minutes, kol iškils ir sutvirtės.

Gaminame maskarponės ir karamelės kremą su kava:

1. Šaukštelį tirpios kavos ištirpinkite šaukšte karšto vandens, šliūkštelėkite šaukštą ar du brendžioir išmaišykite.

2. Maskarponės sūrį sudėkite į dubenį ir pradėkite plakti, kad jis truputį suminkštėtų, tada dėkitekaramelizuotą sutirštintą pieną, supilkite kavos ir brendžio mišinį. Išplakite, kad masė taptųvientisa. Viskas.

Kadangi šis kremas yra gana minkštos konsistencijos, jis dailiai atrodo išspaustas konditeriniumaišeliu, bet puikiai pavyks užtepti jį peiliu ar šaukšteliu.

B A N A N I N I A I K E K S I U K A I S U K A R A M E L I N I U K R E M U

Negi čia buvo galima apsieiti be bananinių pyragaičių? Jokiu būdu... Tiesą sakant, iš šios masės išeis irpuikus bananų pyragas. Jeigu į kompaniją pakviesime lazdyno riešutų, patupdysime kremo antviršaus... Ką jūs manote? Ant stalo — dailių dailiausias ir skanių skaniausias kepinys.

Beje, pastebėjau, kad šitie keksiukai labai patinka vyrams ir vaikams. O kremo paruošimas —lengviau nė būti negali: grietinėlės sūris („Philadelphia“) su karamelizuotu sutirštintu pienu.

Šitiek produktų skirta 12 keksiukų.

Keksiukams reikės:

120 g ištirpinto sviesto2 bananų150 g cukraus2 kiaušinių50 ml jogurto arba kefyro180 g miltų1,5 šaukštelio kepimo miltelių100 g pasmulkintų lazdyno riešutų

Kremui reikės:

200 g grietinėlės sūrio („Philadelphia“)150 g sutirštinto karamelizuoto kondensuoto pieno („Rududu“)

Gaminame keksiukus:

1. Įjunkite orkaitę — temperatūra 190 °C. Sudėkite keksiukų „sijonėlius“ į formeles.

2. Pirmiausia — paruošiamieji darbai. Bananus sutrinkite šakute. Lazdyno riešutus sukapokitepeiliu, kad būtų maždaug žirnelio dydžio gabaliukai, gali būti ir mažesni. Jei norite apsisukti kuogreičiau, tai jums labai pravers virtuvės kombainas arba kavos malimo mašinėlė.

3. Kiaušinius truputį paplakite su cukrumi, supilkite ištirpintą sviestą, jogurtą arba kefyrą irpamaišykite.

4. Bananus įmaišykite į kiaušinių masę.

5. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir berkite į kiaušinių ir bananų masę, ten pat suberkiteriešutus. Greitai išmaišykite, kad tešla būtų beveik vientisa.

6. Pilkite tešlą į „sijonėlius“ ir kepkite apie 25 minutes.

7. Kol keksiukai keps, pasiruoškite kremą. Grietinėlės sūrį ir karamelizuotą pieną sudėkite į vienąindą, gerai išplakite elektriniu plakikliu, kad pasidarytų vientisas kremas. Kremą užtepkite ant

iškepusių keksiukų. Štai ir visas mokslas.

M O R E N G O B U Č I N U K A I

Morengai... Jie labai apgaulingi, šiek tiek panašūs į debesis — gražūs, lengvi ir... saldūs. Man labailabai patinka morengų kvapas: vos tik juos užuodžiu, aromatas mane iškart nukelia į vaikystę.Prisimenu didelius baltus morengus, kurie būdavo pertepti sviestiniu kremu... Hmmm... Geraipamenu, kaip tą sviestą gramdydavau nuo morengo (man jo niekada nereikėjo).

Londone buvo metas (žinoma, ir dabar ne kitaip), kai paskutinis konditerijos mados klyksmasbuvo didžiuliai, kaip vaiko galva, morengai. Bet man ši mada nelabai patinka. Taip, atrodo labaigražiai, bet kas gali suvalgyti bent vieną tokį morengą? Man labiau prie širdies maži mažučiaimažulyčiai dalykėliai nei dideli ir išsipūtę... Mažiau tikrai visada yra daugiau. Taigi mano morengai yraminiatiūriniai ir prašyte prašo nedidelio puodelio juodos karštos kavos. Vieną morengą makt, irviskas, saldumo — iki dangaus. Antra vertus, kepti morengus kartais būtinai reikia, nes lieka daugbaltymų nuo vieno ar kito kepinio arba kremo. Aš nežinau geresnio būdo baltymams sunaudoti, kaippagaminti morengus. Jie ir išbūna labai ilgai, tik reikia sandariai ir sausai laikyti.

Juos spalvinti galite kaip tik norite. Kad akiai būtų gražiau, dalį morengų nuspalvinau rožiniaisdažais.

Šitiek produktų skirta 3 kepimo skardoms morengų.

Reikės:

4 kiaušinių baltymų200 g cukraus1 šaukštelio citrinos sulčių(Truputėlio maistinių dažų, jei norisi spalvos)

Kepame morengus:

1. Įjunkite orkaitę — temperatūra 120 °C.

2. Švariomis (būtinai be jokių riebalų) elektrinio plakiklio šluotelėmis pradėkite plakti baltymus. Išpradžių nedideliu greičiu, o kai pradės putoti, greitį padidinkite ir išplakite iki standžių putų.

3. Įpilkite citrinos sulčių, porą šaukštų cukraus ir toliau plakite. Putos iš pradžių gali sukristi, betšiek tiek paplaktos vėl sustandės. Maždaug per 3 kartus sudėkite visą cukrų. Pamatysite: kuodaugiau beriate cukraus, tuo baltymai labiau blizga ir standėja. Neplakite iki begalybės, nesgalite perplakti. Apie 10 minučių turėtų užtekti.

4. Įdėkite maistinių dažų, jei nutarėte nuspalvinti savo „morenginį gyvenimą“. Dažų reikia labaimažai — vos ant peilio galo. Atsargiai išmaišykite.

5. Kepimo skardą ištieskite kepimo popieriumi. Konditeriniu maišeliu arba tiesiog šaukšteliudėkite į skardą nedidelius kalnelius ir pašaukite į orkaitę. Keps (tiksliau, džius) jie ilgokai. Tikraidaugiau nei valandą (jei morengai yra 2—3 kąsnių, tai gali ir pusantros valandos kepti), o jūs visatidarykite orkaitę kas 15—20 minučių, kad išgaruotų susikaupusi drėgmė. Kai morengai bus

kietoki ir pakankamai išdžiūvę (tikrai pajusite iš kvapo ir užčiuopsite kietą gumuliuką), išjunkitekaitrą ir dar palikite orkaitėje. Kai atvės, išimkite.

P L I K Y T I P Y R A G A I Č I A I

Aš niekada nepamiršiu, kaip mano kurso draugas, nieko bendra neturintis su plikytais kremais irkonditerija, apie plikytus pyragaičius, kuriuos nusipirko, pasakojo spindinčiomis akimis ir su toookiuužsidegimu!.. Kokie jie ypatingi, vieninteliai, stebuklingi... Ir tikrai, tai yra tokie daikčiukai, kuriems nėvienas neabejingas. Taip taip, parduotuvėje galima visko nusipirkti, bet patikėkite — net jeigu jūsųnamuose pagamintas jis bus ne tobulai tiesios formos ir viename šone matysis kremas, jis vis tiekbus tūkstantį kartų skanesnis negu pirktas, nes jis bus jūsų. Manau, namie pagaminti plikytipyragaičiai, kuriuos dažniausiai vadiname eklerais, yra aukščiausias kulinarinis laimėjimas. Kadaiseaš, įkvėpimo pagauta, iškepiau jų visą padėklą draugės sūnaus gimtadienio šventei. Kad būtumėtmatę susižavėjimo kupinas svečių akis! Tarsi aš būčiau „Iliadą“ ir „Odisėją“ graikiškai padeklamavusi.Arba per penkias minutes pakeitusi visus keturis automobilio ratus. Bet aš tik plikytų pyragaičiųiškepiau. Jei niekada nebandėte jų daryti, nesijaudinkite. Tai tikrai nėra kažkoks neįgyvendinamasdalykas, visi gali ir visi padaro. Juk yra tik trys etapai: kremas, plikytos tešlos pyragaičiai, o paskui jautik „montavimas“ ir puošyba. Per daug nesukdami galvos kremą galite išsivirti dieną ar net dvi priešeklerų gamybą. Jis puikiai išbus šaldytuve, o kai ateis metas, tik sumaišysite jį su plakta grietinėle.Tešlą gamindami tikrai ilgai neužtruksite, o iškepti pyragaičiai sandariai, be oro uždaryti, vieną ar netdvi dienas tikrai išbus. Šias dvi sudedamąsias dalis pasiruošus belieka tik jas suvienyti... Svarbuatsiminti, kad kepant negalima varstyti orkaitės durelių, o kai pyragaičiai išsipūs ir sutvirtės, juos darreikia palikti orkaitėje, šiek tiek pravėrus jos dureles, kad drėgmė išgaruotų, karštas oras išeitų ireklerai pakankamai sutvirtėtų. Na, o glaistas ir nardinimas į jį — juokų darbas.

Šitiek produktų skirta apie 20 pyragaičių.

Plikytai tešlai reikės:

300 ml vandens110 g sviesto150 g miltųŽiupsnelio druskos1 šaukštelio cukraus4—5 kiaušinių

Plikytam kremui reikės:

300 ml pieno1 šaukšto krakmolo (apie 24 g)1 šaukšto miltų (apie 24 g)3 kiaušinių trynių3 šaukštų cukraus150 ml plakamosios grietinėlės

Glaistui reikės:

100 g juodojo šokolado50 g sviesto

2 šaukštų cukraus pudros2 šaukštų karšto vandens

Kepame pyragaičius:

1. Vandenį supilkite į puodą, kurį statysite ant ugnies. Indas turi būti gana talpus, kad galėtumėtešaukštu maišyti ir dar tilptų miltai.

2. Sviestą supjaustykite gabalėliais ir sudėkite į vandenį, ten pat įberkite druskos ir cukraus.

3. Pasiruoškite miltus. Būtų gerai, kad juos persijotumėte ir subertumėte į patogų dubenėlį arąsotėlį. Kitaip tariant, indą, iš kurio vienu mostu galėtumėte išversti juos į puodą, kai vanduoužvirs.

4. Pradėkite kaitinti vandenį ir stovėkite šalia su paruoštais miltais ir šaukštu. Stebėkite vandenį —sviestas pamažu tirps, o vanduo ims „judėti“. Pirmiausia pradės nežymiai burbuliuoti kraštuose,o vėliau burbulai pasklis po visą paviršių. Kai daugiau nei pusė (apie 70—80 procentų) paviršiausburbuliuos, verskite į puodą miltus ir greitai maišykite maišykite. Iš pradžių vaizdas gali atrodytikošmariškas. „Nieko neišeina! Kas čia darosi?“ Nepasiduokit ir vis maišykit. Kai praeis apie 20—30 sekundžių, išjunkite viryklę ir toliau maišykite. Pamatysite: miltai brinksta ir susidarovientisa lygi masė, kuri lengvai atšoka nuo puodo kraštų. Per daug nesiduokit po puodą — iš visošaukštu apsukit apie 20 sykių. Jeigu labai įsismaginsite, tešla gali suskilti ir sviestas iškils į jospaviršių.

5. Dabar tešlą išdrėbkite ant lėkštės ir suplokite, kad ji greičiau atvėstų.

6. Kiaušinius įmuškite į ąsotėlį ar dubenį ir truputį paplakite, kad susimaišytų baltymai su tryniais.

7. Tešla, kuri prancūziškos konditerijos terminais vadinama panade, turi būti vos šilta, bet ne perdaug. Kai tešla šilta, bus lengva į ją įmaišyti kuo daugiau kiaušinių, o kiaušiniai pagerins galutinįrezultatą.

8. Tešlą verskite į dubenį, ir vėl dirbsime šaukštu. Žinoma, galite griebtis elektrinio plakiklio, bet ašbuvau išmokyta apsieiti be jo ir man visai neblogai sekasi. Taigi dėkite maždaug porą šaukštųkiaušinių masės ir energingai maišykite. Kiaušiniai taps tešlos dalimi. Taip pamažu įmaišykitebeveik visus kiaušinius, bet atidžiai stebėkite tešlą, kad ji nebūtų pernelyg skysta ar per kieta. Jituri kristi nuo šaukšto, kai jį nesmarkiai krestelėsite, bet masė neturi varvėti. Jei tešla bus perskysta, nepavyks jos tinkamai suformuoti ir ji neiškils. Jeigu kiaušiniai mažesni, reikia visųpenkių, jei didesni — tai ir keturių su puse užtenka.

9. Orkaitė turi būti įkaitinta iki 210 °C. Tik tada, kai ji bus įkaitusi iki reikiamos temperatūros,galima dėti eklerus. Kepimo skardą šiek tiek patepkite aliejumi ar sviestu, arba ištieskite kepimopopieriumi.

10. Jei norite daryti apvalius kaip sniego kamuoliukai pyragėlius, galite apsieiti ir be konditeriniošvirkšto. O jei norite tradicinių pailgų, tai geriau naudoti konditerinį maišelį. Į kepimo skardąmaždaug centimetro pločio konditerinio švirkšto antgaliu formuokite pailgus, apie 2—3 cm

skersmens pagaliukus. Kai dėsite juos į skardą, turėkite omeny, kad kepdami jie beveik dukartpadidės. Jei nenaudojate jokio įmantraus įrankio, tiesiog šaukšteliu dėkite kamuoliukus irpašaukite kepinius į orkaitę. (Vienu metu visų neiškepsite, bet tešla kito „užėjimo“ gali palauktikonditeriniame maišelyje arba dubenyje.)

11. Kepkite apie 30 ar net 40 minučių. Labai svarbu nevarstyti orkaitės durelių, nes pyragaičiai galisukristi. Eklerams reikia laiko iškilti, kad išeitų oras, išgaruotų vanduo ir jie išsipūstų, o kai jauišsipūs, tai tada turi iki galo sutvirtėti jų sienelės, kad nesubliukštų. Kai bus išsipūtę ir pakeitęspalvą (tapę šviesiai rusvi), ištraukite iš orkaitės ir kiekvieno pyragėlio apačioje ar šonepadarykite mažą skylutę, tada vėl grąžinkite juos į orkaitę, kad išdžiūtų (pastebėsite, kad vidujekai kur tešla dar yra šlapia ir iš kepinukų eina drėgnas garas... O jau kvapas!.. Tikrai neapsiriksite,ką gaminate). Taigi leiskite jiems dar 5—7 minutes apdžiūti ir pagaruoti, bet tik neprisvilinkite.

12. Kai iškeps, palikite atvėsti, o paskui jau galite pildyti kremu ir daryti kitus darbus.

Plikytas kremas (Crème Patisserie)

Mano mokytoja Ansobi yra pareiškusi: „Galėtumėte mane nuskandinti plikytame kreme“.Supraskite — jis labai jai patinka. Ir tikrai jis yra nuostabus, ir daug kur panaudojamas. Receptųyra įvairių — su sviestu ir be sviesto, su išplakta grietinėle. Aš naudojuosi receptu, kurį išmokaukulinarijos studijose, ir man jis yra geriausias. Šį kremą darau iš dviejų dalių. Pirmoji — taipagrindas, vadinamasis plikytas kremas, kurio sudėtyje yra kiaušinių, krakmolo, pieno, cukraus.Iš visko išverdama gana tiršta košė, kuri paskui išplakama ir sumaišoma su plakta grietinėle.Rezultatas — nepaprasto švelnumo ir lengvumo kremas, kuris negali egzistuoti be eklerų, be to,puikiai tinka ir kitiems dalykams (pavyzdžiui, užpildyti vaisių krepšelius).

Gaminame kremą:

1. Pieną pakaitinkite puode beveik iki virimo, kad imtų garuoti, o indo pakraščiuose pasirodytųburbuliukai, bet pienas neturi užvirti.

2. Trynius ištrinkite su cukrumi ir šaukštu karšto pieno, tada įpilkite dar keletą šaukštų pieno,suberkite krakmolą ir miltus. Viską išmaišykite — turi būti tiršta košelė. Jeigu jau labai tiršta,įpilkite šiek tiek pieno.

3. Kai miltai išmaišyti ir nelieka gumuliukų, pilkite visą likusį pieną, vėl išmaišykite ir supilkite įšvarų puodą.

4. Statykite kremą ant ugnies ir kaitinkite, kol užvirs. Kai užvirs, maišykite ir leiskite dar porąminučių pakunkuliuoti. Jis sutirštės ir taps gana tąsus, tirštas, bet nieko tokio — šitoks ir turibūti. Svarbu, kad būtų vientisas.

5. Dabar kremą pilkite į kokį nors indelį su dangčiu ir tegul atvėsta. Padėkite į šaldytuvą, kadsustingtų ir gerai atšaltų.

6. Kai kremas bus sustingęs (atrodys, net sušokęs į vieną luitą), jį reikės išplakti ir sumaišyti su

plakta grietinėle. Kremą dėkite į maisto kombainą ar smulkintuvą ir sutrinkite (arba galitepertrinti per sietelį).

7. Grietinėlę išplakite iki standžių putų ir ją palaipsniui sumaišykite su plikyto kremo mase. Visaskremas bus purus, standus, lengvas ir labai gardus.

Pyragaičių pripildymas plikytu kremu

Kremą supilkite į konditerinį maišelį su plonu antgaliu ir per šone ar apačioje padarytą skylutępripildykite juo eklerus. Kremo nedėkite labai daug, kad nepradėtų bėgti per šonus.

Glaistas

Pasakysiu atvirai: šitie pyragaičiai bus skanūs ir be glaisto, bet su šokoladiniu glaistu — tai jauvisiška pilnatvė. Glaistas — gana skystas ir gali būti naudojamas kitur, nes juo galima gardinti irpuošti ne tik plikytus pyragaičius.

Gaminame glaistą:

1. Nedideliame puodelyje ištirpinkite šokoladą su trupučiu sviesto.

2. Kai šokoladas ir sviestas ištirps, puodą nukelkite nuo ugnies, įberkite cukraus pudros. Viskąpamaišykite ir pilkite karšto vandens. Gauta masė bus skysta ir blizgi.

Glaistome pyragaičius

Eklero, užpildyto kremu, viršūnėlę ar galą panardinkite į šiltą glaistą ir leiskite jam nudžiūti. Štaiir viskas.

A V I E T I N I S Š O K O L A D I N I S D A N G I Š K A S I S T O R T A S

Avietės man labiausiai iš visų uogų primena vaikystę. Nes mano bobutės valdos visos buvoapsodintos avietėmis, tai ratais ir eidavome nuo vieno kampo prie kito. Avietės truputį atsparesnės irjų sezonas ilgiau tęsiasi, jomis galima mėgautis nuo vidurvasario iki pat ankstyvo rudens. Avietėsryškios, jų skonis intensyvus, šios uogos labai dažnai poruojamos su šokoladu. Gaminant šį tortągalima naudoti ne tik šviežias avietes, bet ir šaldytas, nekyla problemų jų įsigyti visus metus, o galnet turite savo šaldiklyje nuolat? Šis tortas visai be miltų. Šokoladinis pagrindas, paprastai tariant,yra iškepti šokoladiniai putėsiai. Jie sėkmingai iškepa ir sutvirtėja be dulkelės miltų ar krakmolo,masės tvirtinimo darbus kepant atlieka kiaušiniai ir šokoladas. Pagrindas yra minkštas, stiprausšokoladinio skonio, na, o ant viršaus — minkšti aviečių putėsiai. Argi kam nors gali nepatikti šistortas??? Tiesa, jį padaryti užtruksite ne tiek jau ir ilgai, pirmiausia išsikepsite šokoladinį padą(prireiks maždaug valandos), jam atvėsus, užpilsite aviečių kremo ir paliksite sustingti. Taigi,milžiniškų pastangų nereikalaujantis, bet labai viliojantis, gardus ir be miltų...

Šitiek produktų skirta vienai 24 cm skersmens torto formai (tiks ir didesnė, tik tortas bus žemesnis).

Šokoladiniam pagrindui reikės:

250 g juodojo šokolado50 g sviesto3 kiaušinių trynių1 viso kiaušinio100 g cukrausŽiupsnelio druskos

Aviečių sluoksniui reikės:

400 g aviečių2 šaukštų želatinos (apie 24 g)350 ml plakamosios grietinėlės (35 proc. riebumo)100 g cukraus pudros3 kiaušinių baltymų

Viršutiniam avietinės želė sluoksniui reikės:

100 g aviečių1 šaukšto cukraus0,5 citrinos sulčių100 ml vandens1 kupino šaukštelio želatinos (apie 5 g)

Gaminame tortą:

1. Įjunkite orkaitę — temperatūra 160 °C. Atsegamą torto formą išklokite kepimo popieriumi,formos kraštelius lengvai patepkite sviestu.

2. Šokoladą su sviestu sukrėskite į dubenį ir ištirpinkite, dubenį uždėję virš puodo su silpnaiverdančiu vandeniu. Vis pamaišykite.

3. Kol šokoladas tirpsta, išplakite kiaušinius. Trynius ir vieną kiaušinį gerai išplakite su cukrumi,kad pabaltų ir padidėtų masės tūris. Įberkite žiupsnelį druskos.

4. Ištirpusį šokoladą su sviestu supilkite į kiaušinių masę vis maišydami.

5. Viską supilkite į kepimo formą ir kiškite į orkaitę kepti maždaug 35 minutes. Kepinio viršus turiapdžiūti, o visas torto pagrindas sutvirtėti (neturi būti skystas).

6. Iškepusį pagrindą išimkite (jei kai kurios kepinio vietos atrodo truputį minkštos — nesijaudinkite,sutvirtės, kai atvės). Leiskite padui atvėsti, kol jis auš, pasiruoškite aviečių putėsius.

7. Maždaug į 100 ml vandens suberkite želatiną ir palikite ją brinkti.

8. Avietes sumalkite virtuviniu kombainu (arba rankiniu maisto smulkintuvu) ir pridėkite cukrauspudros. Dabar pasirinkite, ar norite tobulo nepriekaištingo rezultato, ir įvertinkite, ar turitepakankamai laiko jam pasiekti (reiks iki 10 min. papildomai). Jei taip, visą aviečių tyrę pertrinkiteper sietelį, kad neliktų jokių sėklyčių. Aš visada taip išgaunu avietinį skonį, o sėklytės nesipinatarp dantų. Jei aviečių kauliukai jums kaip tik papildomas smagumas ir jūsų svečiai nepriekabūs,tai tada kauliukus palikite.

9. Grietinėlę išplakite, kad sustandėtų, tada po truputį ją sumaišykite su aviečių tyrele.

10. Išbrinkusią želatiną pašildykite ant silpnos ugnies nedideliame puodelyje, kad iš sušokusioguminio gumulo pasidarytų permatomas skystis, bet tik neužvirkite. Želatiną supilkite įgrietinėlės ir aviečių mišinį, gerai išmaišykite. Dabar, kadangi aviečių buvo gana nemažai, masėišeis gana skysta, todėl reikia, kad viskas truputį sutvirtėtų.

11. Pasiruoškite dubenį, kuris būtų didesnis už tą, kuriame yra aviečių ir grietinėlės mišinys.Geriausia, kad mišinys būtų metaliniame ar stikliniame inde plonomis sienelėmis. Tada į didesnįdubenį įdėkite ledo ir įpilkite vandens, į jį įstatykite indą su grietinėlės ir aviečių mišiniu ir nuolatmaišykite. Siekiame, kad želatina pradėtų stingdyti grietinėlę ir masė pradėtų tirštėti. Užtruksiteapie 15 minučių.

12. Kai masė pradėjo tirštėti, greitai išplakite baltymus iki standžių, bet ne kietų putų (pakabinusmasės šaukštu, ji neturėtų būti standi, o šiek tiek linktų nuo šaukšto). Išplaktus baltymus potruputį atsargiai įmaišykite į grietinėlės ir aviečių mišinį. Baltymai atsineš oro, tūris padidės.

13. Dabar visą masę supilkite ant šokoladinio pado (kuris, žinoma, yra torto formoje). Visą tortoformą uždenkite maistine plėvele, kad neprisigertų kvapų, ir padėkite į šaldytuvą 1 valandai, kadsustingtų.

14. Kai jau bus šiek tiek apstingęs, ant viršaus užliekite ryškų avietinį želė sluoksnį. Šito darytinebūtina, čia tik dėl grožio, todėl tikrai galite apsieiti ir be želė. Tiesiog pridėkite aviečių ant tortoviršaus. Bet jei norite lygaus, ryškaus rožinio torto paviršiaus, darykite taip: avietes sutrinkite

maisto smulkintuvu, perkoškite per sietelį ar marlę (kad neliktų kauliukų), sumaišykite sucukraus pudra ir keliais citrinų sulčių lašais. Įpilkite 50 ml vandens, kad išeitų toks aviečiųskystimėlis. Želatiną suberkite į vandens dubenėlį, kai išbrinks, pašildykite ją dubenėlyje, kadvisai ištirptų, tada įmaišykite į aviečių skystį. Leiskite truputį pravėsti ir užpilkite ant avietiniųputėsių sluoksnio. Pasukiokite ir atsargiai pavartykite, kad lygiai padengtų paviršių. Vėl dėkite įšaldytuvą, kad sustingtų.

15. Puoškite avietėmis.

Jei dabar visai kitų uogų sezonas — avietes drąsiai papildykite kitomis uogomis, pavyzdžiui, braškėmis.Šis tortas man yra gaivumo ir lengvumo viršūnė. Ant torto viršaus nepagailėkite daug uogų.

O R A N Ž I N I S P Y R A G A S „ S W E D B A N K “ K L I E N T A M S

Jei bankas būtų pyragas, koks jis būtų? Kai pagalvoju apie šiltą, jaukią oranžinę spalvą ir virtuvę, priešakis iškyla „Kepinių knygoje“ nespausdintas oranžinis pyragas. Jo spalvos tikrai gražiai susikalba su„Swedbank“ spalvomis ir nuotaika.

Kaipgi pristatyti šį pyragą, nepuolant girti ir liaupsinti? Gal pasakysiu faktą, kad po TV laidos,kurioje jį kepiau, keliose parduotuvėse dingo ne aukščiausio populiarumo viršūnėje esantys migdolųmiltai.

Iš tiesų tai šis pyragas yra kulinarinių knygų klasikės Klaudijos Roden pasididžiavimas. Jo „tėvai“– žydai sefardai, kilę iš Egipto. Pyragas tikrai proginis, jį kepant buvo vartojami ne miltai, o maltimigdolai. Klaudija Roden jo receptą su virtais ir trintais apelsinais aprašė pirmoji, dabar apelsinų irmigdolų pyragas populiarus visame pasaulyje. Kaip paprastai nutinka klasikiniams receptams,apelsinų pyrago šiandien kepama įvairiausių variacijų – su kitokiais citrusiniais vaisiais, pavyzdžiui,mandarinais ar citrinomis, su įvairiais prieskoniais.

Pagrindinės oranžinio pyrago dalys yra išvirti apelsinai, kiaušiniai ir malti migdolai. Dėl šioskombinacijos pyragas išeina nepalyginamo skonio – drėgnas ir turtingas. Geriausia vartoti maltusmigdolus, nes migdolų miltai išdžiovinami papildomai, todėl pyragas išeina sausesnis. Beje, šį pyragąaš kepiau ir be migdolų, naudojau įprastus miltus. Jei norėsite atsisakyti riešutų, viską darykite taippat, tik vartokite 220 g miltų ir į išplaktus kiaušinius įmaišykite 100 g lydyto sviesto. Glajų galitegaminti, galite ir ne. Man su glajumi gardžiau.

Valgykite dar šiltą su natūraliu jogurtu ar liesa grietine. Jis saldus, tad ledai ar grietinėlė čiamažiau tinka.

Reikės:

2 didelių ar 3 mažesnių apelsinų6 kiaušiniųSviesto pateptiApie 250 g maltų migdolų arba migdolų miltų250 g cukrausŠaukštelio kepimo miltelių

Glajui reikės:

1 citrinos sulčių5–6 šaukštų miltelinio cukraus

Gaminame pyragą:

1. Įjunkite orkaitę, temperatūra – 180 °C laipsnių.

2. Neluptus apelsinus nuplaukite, kraukite juos į nedidelį puodą, užpilkite vandeniu, kad jisapsemtų pusę apelsinų ir palikite juos virti apie pusantros valandos.

3. Išvirtus apelsinus supjaustykite riekelėmis, išimkite sėklas. Sumalkite virtuviniu kombainu,mėsmale arba pertrinkite per sietelį, kad susidarytų tyrelė.

4. Kiaušinius įmuškite į dubenį, berkite cukrų ir plakite elektriniu plakikliu, kol masė pabals irsuputos.

5. Į išplaktą masę sukrėskite apelsinų tyrę ir išmaišykite.

6. Migdolų miltus sumaišykite su kepimo milteliais, berkite juos į kiaušinių ir apelsinų masę, geraiišsukite. Tešla bus gana kieta.

7. Krėskite tešlą į sviestu išteptą kepimo formą ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 45 minutes.

Gaminame glajų:

1. Į dubenėlį išspauskite vienos citrinos sultis, berkite 5–6 šaukštus miltelinio cukraus irišmaišykite. Išeis glotni tyrelė.

2. Ant šilto pyrago supilkite glajų. Jis įsigers ir pyragui suteiks rūgštelės.

O Ž K Ų S Ū R I O I R C U K I N I J Ų P Y R A G A S ( T A R T A S )

Kadaise atostogavome ožkų fermoje. Na, nebuvo taip, kad mūsų palapinė stovėtų vidury fermos, betkai kas panašaus. Tada ir maži, ir dideli turėjo progos iš arti susipažinti su protingu ir produktyviugyvuliu — ožka. Pas mus karvės pienas yra labiau pripažįstamas ir paplitęs, bet dabar ir Lietuvoje visurgali nusipirkti sūrio iš ožkos pieno. Turbūt populiariausias ir seniausias pasaulyje sūris iš ožkos pienoyra feta, bet, žinoma, yra daugybė fetos rūšių, gaminamų iš karvės pieno. Lietuvoje galima rastipuikaus sūrio, lietuvių pagaminto iš ožkos pieno. Ožkų sūrio skonis yra daug „sodresnis ir gilesnis“nei karvės, nors, tiesa, ne visi jį mėgsta. O man ožkų sūris yra beveik delikatesas — jo nevalgaukasdien, bet jis yra puikus dalykėlis, kai norisi kažko, kas nekasdieniška. Čia aš naudoju minkštąnebrandintą sūrį, kuris paprastai yra tokios konsistencijos, kad jį galima tepti kaip sviestą. Šiampyragui-tartui gal būtų galima naudoti ir kitą sūrį, tarkime, rikotą (ricotta) arba galų gale net ir riebiąvarškę. Šitaip pakeisti receptą galima, bet skonis nebus toks pikantiškas, kaip gaminant su sūriu išožkos pieno.

Tešlos ištiesimo ir kepimo metodas, kai kepimo forma pripildoma balasto, yra lygiai toks pat, kaipir tartų (pyragų) iš lašišų ar grikių, tik čia tešla yra dar kitokia. Aš naudoju varškinę. Ji nelabai skiriasinuo tos, kurią darome varškiniams sausainiams. Tik, žinoma, cukraus mažiau, bet šiek tiek jo reikia,nes plutelės saldumas, pikantiškas ožkų sūrio rūgštumas ir žalia cukinija garantuoja puikų rezultatą.Nuostabiai gražus ir skanus vasaros pyragas.

Tešlai reikės:

150 g varškės80 g sviesto200—250 g miltų1 šaukšto cukrausŽiupsnelio druskos

Įdarui reikės:

150 g minkšto ožkos pieno sūrio (paprastai parduotuvėse būna cilindro formos, labai tinkaožkų sūris su žolelėmis, o jei sūris yra be priedų, tai užberkite po žiupsnelį raudonėlių,džiovintų bazilikų ir rozmarinų)150 ml pieno2 kiaušinių1—2 nedidelių cukinijų

Gaminame:

1. Varškę sumaišykite su cukrumi ir druska, pasmulkinkite maisto smulkintuvu, kad josgumuliukai visai sumažėtų, arba pertrinkite per sietelį.

2. Šaltą sviestą įtarkuokite į miltus, tada pirštų galais patrinkite sviesto gabalėlius tarp miltų, kadvisi sviesto gumuliukai apsiveltų miltais.

3. Dabar į miltų masę krėskite varškę, pirmiausia viską pamaišykite šaukštu, paskui rankasuspauskite į vieną gumulą, keletą kartų perminkykite, bet tik tiek, kol masė sulips į vienągabalą. Tešla gali atrodyti lipni, bet nedėkite daugiau miltų: kai ji pagulės, nebebus tokia lipni.

4. Tešlai leiskite pailsėti apie pusvalandį šaldytuve, bet nelabai šaltoje vietoje.

5. Įjunkite orkaitę — temperatūra 190 °C.

6. Truputį pabarstykite miltais stalviršį, iškočiokite tešlą, patieskite ją į kepimo formą. Nupjaukitekraštus ir leiskite atšalti šaldytuve (apie pusvalandį) arba šaldiklyje (apie 10 minučių). Kol tešlailsėsis, galite pasidarbuoti prie įdaro.

7. Kai tešla bus atvėsusi, formoje ant tešlos patieskite kepimo popierių, ant jo uždėkite kepimobalasto (žirnių, pupų ar monetų), kad kepdama tešla nesigarbiniuotų ir neprarastų savo formos.Kepkite su balastu apie 15 minučių, tada ištraukite iš orkaitės, nereikalingus daikčiukusnuimkite ir baikite kepti be jų. Iš viso tešlą reikės kepti apie 22—30 minučių.

8. Įdarui cukinijas nuplaukite. Naudokite nedideles cukinijas, nes jos minkštesnės ir išeis gražesnicukinijų suktukai. Cukinijas suskuskite (susmulkinkite) bulvių skustuku plonomis juostelėmis,jos turėtų būti 3—4 centimetrų pločio.

9. Kiaušinius lengvai išplakite su pienu, įberkite truputį druskos. Mišinį perkoškite. Tai nėra būtina,bet perkošdami pašalinsite tampriąją kiaušinio baltymo dalį, kuri iškepusi atrodo negražiai, kaipgumos gabalas.

10. Į formą su iškeptu pyragu-tartu pridėkite ožkų sūrio gabaliukų, pribarstykite jų ant viso pagrindo.Jeigu jūsų sūris be žolelių, tai prieš pjaustydami jį pabarstykite prieskoniais: žiupsneliu džiovintųbazilikų, raudonėlių ir rozmarinų.

11. Dabar bus gana ilgas darbelis: supjaustytas cukinijas susukite į kubiliukus ir išdėliokite po visąpyragą, visur jų prikaišiokite. Tada atsargiai pripilkite kiaušinių ir pieno mišinio ir, įdėję pyragą įkepimo skardą (taip geriau, kad neišsilaistytų), kepkite iki 160 °C įkaitintoje orkaitėje apie 30minučių, kol kiaušinių masė sutvirtės.

Kai pirmą kartą kepiau šį pyragą, cukinijas dėti buvau sugalvojusi visai kitaip. Norėjau jas pakepinti irtiesiog pakloti, kad būtų tokie kaspinėliai, bet paskui šovė mintis jas šitaip susukti — atrodo tikrai labaigražiai ir elegantiškai. Tiesa, kaip sakiau, vietoj minkšto ožkų sūrio galite dėti truputį brandinto brisūrio. Arba čia puikiai tiks žinote kas? Ogi tepamoji varškė, kuri būna su visokiais žolelių, agurkėlių,kumpio ir prieskonių priedais, arba patys galite riebią varškę sumaišyti su pageidaujamais prieskoniais irpridėti mažų kitų produktų gabalėlių.

P R O J I C E P Y R A G Ė L I A I S U S Ū R I U I Š S E R B I J O S P A G A L J E L E N Ą

Kaip gerai, kai turi draugų, kurie stengiasi surasti visokių įdomių skanėstų ir nepamiršta pasidalintiįspūdžiais, ką ir kur valgė, kas patiko, o kas — ne. Jie man vis pataria, ko aš dar turėčiau išmokti, kuopasidomėti. „Vakar buvau pas Jeleną, oi kiek ji visko skaniai priruošė, tu privalai su ja susitikti irišmokti, kaip tuos visus pyragėlius daryti... Na tokie skanūs...“ — savo įspūdžius man pasakoja draugėVilma. Jos kurso draugę Jeleną pažįstu ir aš. Jelena yra iš tų žmonių, su kuriais visada jautiesinuostabiai, nesvarbu, kas tu toks ar kiek tau metų, esate geros draugės ar visai jos nepažįsti. Jelenašauniai gamina, ir iš jos aš esu gavusi du puikiausius receptus šiai knygai. Taigi, vienas jų yra serbiškipikantiški pyragėliai su sūriu. Jelenos šeimoje šie pyragėliai labai vertinami, o visoje Serbijoje irkaimyninėse šalyse jie gana populiarūs ir gerai žinomi. Serbiški pyragėliai šiek tiek panašūs įamerikietišką kukurūzų duoną arba pikantiškus keksiukus. Jie man labai patiko, nes yra minkšti, bettuo pat metu jaučiasi ir jų švelniai rupi tekstūra dėl tešloje naudojamų kukurūzų kruopų.Nepagailėkite prieskoninių žolelių, jos čia viską pagyvina ir praturtina. Pyragėliai nepaprastai skanūsdar šilti, skaniausi — kepti tą pačią dieną.

Šitiek produktų skirta 36 mažiems arba 24 didesniems pyragėliams. Aš kepiau mažesnėse irdidesnėse keksiukų formelėse.

Reikės:

3 kiaušinių250 ml natūralaus jogurto225 ml gazuoto mineralinio vandens (nesūraus)200 ml alyvuogių aliejaus (nepagailėkite ir kokybiško, šalto spaudimo, nes jo skonis čia tikraijausis)125 g miltų150 g kukurūzų kruopų (rupaus malimo kukurūzų miltų)175 g manų kruopų2 šaukštelių kepimo miltelių0,5 šaukštelio druskos2 šaukštų cukraus200 g grūdėtos varškės (arba paprastos pusriebės (9 proc. riebumo) varškės)100 g fetos sūrioDosnios saujos žalumynų (petražolių, krapų, laiškinių česnakų)

Gaminame pyragėlius:

1. Įjunkite orkaitę — temperatūra 190 °C.

2. Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų.

3. Baltymus išplakite iki standžių putų. Po truputį pradėsime dėti kitus ingredientus: pirmiausia įbaltymus supilkite jogurtą, tada sukrėskite varškę, suleiskite trynius, išmaišykite. Tada supilkitealiejų.

4. Miltus, manų ir kukurūzų kruopas sumaišykite su kepimo milteliais, druska ir cukrumi,maišydami suberkite į prieš tai pasiruoštą skystą masę.

5. Supilkite gazuotą vandenį ir vėl viską išmaišykite.

6. Žalumynus supjaustykite ir pagardinkite jais tešlą, pritrupinkite fetos sūrio. Išmaišykite.

7. Pyragėlius-keksiukus galite kepti su „sijonėliais“ skardoje arba be jų. Prie skardos kepinysneprilimpa, nes tešla gana riebi. Formeles galite pripildyti beveik iki viršaus. Kepkite apie 40minučių.

Tiesa, šį pyragą Jelena siūlo kepti nebūtinai mažose formelėse. Galima visą masę pilti į vieną kepimoformą, o iškepusį pyragą supjaustyti. Manau, kad mažas pomidoriukas, pasodintas ant kiekvienokeksiuko viršaus, ir pagražins, ir dar pagardins pyragiukus.

K I B I N A I

Kaip čia pradėti rašyti apie kibinus?.. Visi ragavę, visi žino, kur gauti skaniausių, gal tik ne visi mokajuos gaminti. Geri kibinai verti paieškų, nors Lietuvoje jų tikrai nereikia ieškoti su žiburiu, tik va tokių,kad pirštus apsilaižytum, — tešla trapi, minkšta ir šiek tiek sluoksniuota, o ne kieta, tinkamas įdaro irtešlos santykis, svogūnai gerai iškepę ir smulkiai supjaustyti, įdaras karštas ir sultingas, — antkiekvieno kampo tikrai nerasi. Atrodo, dabar kibinų gali nusipirkti ir parduotuvėje, ir prie parduotuvės.Na, o kur yra tikrai gerų kibinų, tai vienas per kitą žmonės susižino ir tas vietas nuolatos lanko. Bejokios abejonės, kibinų sostinė yra ne kas kitas, kaip Trakai. Visiems žinoma, kad tai karaimųnacionalinis patiekalas, todėl tikras kibinas yra daromas su aviena, nors restoranai ir kibininės siūloįvairiausių įdarų. Man patinka ne patys didžiausi kibinai, ir kad tešla nebūtų stora. Koks yra originalusreceptas? Niekas nežino, internete jų yra gausybė — pradėk domėtis, tai nežinosi, nei nuo ko pradėt,nei kada sustot...

Šitas kibinų receptas nei močiutės, nei tetutės, nei kokio garsaus karaimų restorano. Juk niekonauja neišrasi — tešla turi būti gana riebi, minkšta, o vienintelė drėgmė, susiejanti miltus su sviestu,yra grietinė, dėl to tešla išeina superskani ir netgi sluoksniuota. Kadangi gamybos metodu ir išvaizdakibinas truputį panašus į kornvalietišką giminaitį, jo įdarui irgi turėtų būti naudojama ne malta, okapota ar nedideliais gabalėliais pjaustyta mėsa. Įdaras vėlgi gali būti įvairus, o bene labiausiailiaudyje paplitęs ir naudojamas su kiauliena. Aš siūlau superskanų ir ne tokį įprastą įdarą su ėriena,kuminu, mėtomis ir kalendra.

Šitiek produktų skirta 8 nedideliems kibinams.

Tešlai reikės:

250 g miltųŽiupsnelio druskos150 g šalto sviesto150 g grietinės (30 proc. riebumo)1 kiaušinioDar 1 kiaušinio reikės kibinų paviršiui pablizginti

Ėrienos įdarui reikės:

400 g ėrienos kumpio1 didelio svogūno1 šaukštelio kumino0,5 šaukštelio maltų kalendros sėklųSaujelės smulkiai pjaustytų mėtų lapeliųSaujelės smulkiai pjaustytų kalendrų lapelių

Kiaulienos įdarui reikės:

400 g kiaulienos sprandinės1 didelio svogūno

Malto lauro lapoDruskos, pipirų2 šaukštų grietinės (30 proc. riebumo)

Gaminame tešlą:

1. Miltus persijokite į dubenį, įberkite žiupsnelį druskos.

2. Į miltus įtarkuokite šaltą sviestą ir pirštais susmulkinkite, įtrinkite sviestą į miltus taip, kadnesimatytų didelių sviesto drožlių. Per daug nežaiskite, kad sviestas neištirptų nuo jūsų rankųšilumos.

3. Kiaušinį išmaišykite su grietine ir supilkite į tešlą.

4. Viską greitai sumaišykite, ranka suspauskite, porą kartų perminkykite, bet ne daugiau. Dėkitetešlą į šaldytuvą mažiausiai valandai, kad pailsėtų.

5. Po valandos išimkite ir leiskite pastovėti kambario temperatūroje apie 20 minučių (tuo metugalite pasigaminti įdarą), paskui padalykite į vienodo dydžio 8—10 gabaliukų.

6. Dabar jau drąsiai galite jungti orkaitę — reikės 190 °C kaitros.

7. Kiekvieną tešlos gabaliuką iškočiokite. Tešla bus gana minkšta, bet kuo ji minkštesnė, tuo busskanesnė. Jei tešla labai limpa, kočiodami barstykite daugiau miltų, bet tik tiek, kad tešlaneliptų.

8. Išplakite kiaušinį su trupučiu druskos.

9. Ant iškočioto gabaliuko dėkite įdaro šaukštą, suimkite kraštus iš šonų, pakelkite į viršų lygnorėtumėt paslėpti įdarą, tada užlankstykite gražiai kraštus (tarsi užlipdytumėte koldūnus).Patepkite kiaušinio plakiniu, dėkite į kepimo popieriumi ištiestą skardą ir kepkite iki 190 °Cįkaitintoje orkaitėje apie 20—30 minučių, priklauso nuo to, kiek kibinų iškart norėsite iškepti, irkokio jie dydžio.

Gaminame įdarą:

Skirtingos tik sudedamosios dalys, o gamybos metodas abiem tas pats.

1. Svogūną nulupkite ir smulkiai supjaustykite.

2. Pakepinkite (apie 10 minučių) keptuvėje su trupučiu aliejaus ar sviesto, kad suminkštėtų.

3. Mėsą supjaustykite nedideliais kvadratiniais gabalėliais. Įdėkite druskos (grietinės, jei naudojatekiaulieną), žolelių (mėtų ir kalendrų, jei naudojate avieną), sumaišykite su kitais prieskoniais irpakepintais svogūnais.

Kibinus galima pasidaryti iš anksto ir uždengus plėvele laikyti šaldytuve, paskui tik prieš kepant patepti

kiaušinio plakiniu. Tepkite atidžiai ir sąžiningai, kad visas paviršius pasidengtų kiaušinio plakiniu, tadaiškepę jie bus gražūs ir geltoni. Sultinys nebūtinas, bet jis tikrai niekam nepakenkė, ypač jeigu jame yradaug daug šviežių krapų... Mama mia! Vien pagalvojus apie tokį sultinį ir karštus kibinus širdis apsalo.Judita turėjo kaip reikiant padirbėti, kad fotosesijos stebėtojai geradariai nesurytų kibinų, kol jie darnenufotografuoti...

Č E B U R E K A I

Čeburekai ir šaltas alus...

Nori nenori pirštai patys tiesiasi taip pradėti. Ir vis ima juokas... „Čeburekai, šaltas alus!..“ Cha chacha cha!.. Neatsiejama nuo Palangos paplūdimio peizažo. Šitaip šūkaliojant jaunuolius ne kartągirdėjau, kaip ir visi, kurie pabuvojo Lietuvos pajūryje per patį vasaros žydėjimą. Pirmas mano, kaipžurnalistės, darbas buvo Palangoje, teko ir čeburekų pardavėjus kalbinti, ir gelbėtojus, kai po pirmokurso žurnalistikos institute ruošiau reportažus apie kurorto kasdienybę.

Tikrai čeburekas, kad ir nelietuviškos kilmės, užima ypatingą vietą lietuviškoje virtuvėje.Sakyčiau, jo vardas yra be reikalo paniekintas, kaip kažkokio menko užkandžio, kaip kokio riebaluosepaskendusio tešlos gabalo su neaiškios kilmės mėsa viduje. O tiesa ta, kad gerai pagamintasčeburekas yra ypatingas ir be galo gardus valgis: traški plutelė, karšta sultinga mėsa ar saldi susūrumo prieskoniu varškė... Mmmmm... Ir nebūtinai klanas riebalų! Taip, jis išvirtas riebaluose, bet jeialiejaus temperatūra tinkama, čeburekas tikrai nebus persisunkęs riebalais. Aš čeburekus atsimenunuo pat vaikystės, net negaliu pasakyti, kur ir kaip jų paragavau pirmą kartą — jie visada buvo. Mūsųnamuose juos gamino tikrai ne kartą. Kaip ir visiems tokio tipo patiekalams, čeburekams reikia šiektiek dėmesio ir galbūt savaitgalio ar kokios nors ypatingos progos. Ir neslėpsiu, kad nori nenori, betpaskui virtuvę reikia gerai išvėdinti, na nebent jums labai patinka tikros čeburekinės kvapas... O kai ašbandžiau įvairius čeburekų receptus ir, tikrai nemeluoju, prigaminau jų visą kalną, tai vos spėjausuktis — kaip greitai jie dingdavo iš panosės... Tik spėk kepti. Visiems be išimties patiko, o manodraugė Vilma, tai mane išvertė iš klumpių: „Žinai, man tavo čeburekai truputį per liesi, man patinka,kai daugiau riebalų...“ Cha cha cha! Argi nesakiau!?

Apie tešlą ir jos istoriją

Mano draugės vyras — albanas. Kiekvieną vasarą jie važiuoja į Albanijos kalnus atostogauti, o draugėsanyta, žinoma, ruošiasi, puošiasi ir atvykusius vaikus lepina kaip įmanydama, kaip ir visos pasauliomamos. Pasididžiavimas ir pasigardžiavimas, anot draugės Ievos, yra tokie burek pyragėliai sušpinatais ir ožkos sūriu. Jie kepami iš rankomis pagamintos plonų ploniausios tešlos. Ieva apie tainoriai pasakoja, bet pati nesiryžtų gaminti, nes padaryti tokius burek trunka pusę dienos. Tai kodėldabar aš apie tai jums pasakoju? Besižvalgydami nuo Balkanų į Rytus ir į Turkijos pusę, po visąVidurio Azijos regioną, po šių kraštų virtuves, pamatytume skirtumų, bet bendrybių tikrai daugiau.Vienas šias virtuves vienijantis dalykas ir yra plona, tąsi tešla, o jos pagrindinės dalys — pačiospaprasčiausios: vanduo ir miltai. Tešla išminkoma, ištampoma ir iškočiojama iki tokio plonumo, kadpro ją gali skaityti laikraštį. Iš jos gaminama daugybė skirtingų dalykų: nuo saldžių, sirupoprisigėrusių, su daug riešutų kepinių baklava iki pyragėlių su įvairiais pikantiškais įdarais. Taimažučiai pyragėliai su įvairia mėsa (dažniausiai aviena), prieskoniais, vaisiais, sūriu. Dabar tokią tešląnamie daro tik didieji entuziastai ir mamos bei močiutės. Anglijoje tokios tešlos galima nusipirkti betkuriame dideliame prekybos centre, ji vadinama „Phyllo“ tešla. Kitas pavadinimas, kurį man tekoaptikti, yra „Yufka“... Va ir čeburekai yra tos pačios kilmės. Tai nacionalinis Krymo totorių patiekalas,jo giminaičių galima rasti ir Turkijos apylinkių virtuvėje. Sovietmečiu čeburekai buvo populiarūs visojeSovietų Sąjungoje. Lietuvoje jie prigijo kaip greitas maistas, per daug nesigilinant į istoriją ir kilmę.Taigi, nors tešla, kurią naudojame čeburekams, nėra tokia plona ir tąsi, kaip „Phyllo“ ar „Yufka“, taiyra vieno lizdo paukščiai. Tešla turi būti labai gerai išmušta, išminkyta. „Muštynių“ tikslas — geras

glitimas, kad tešla būtų minkšta, tąsi, ją galėtum plonai iškočioti, o iškepusi būtų traški. Čeburekaiyra ir žagarėlių giminaičiai, bet ne tik dėl to, kad virti riebaluose. Jų tešla labai panaši, ir jei paruošitežagarėlių tešlos, ramiai sau galite iš jos daryti čeburekus, ir atvirkščiai. Tiesa, čeburekų tešla„biednesnė“, joje nėra nei kiaušinių, nei cukraus, bet abiejų patiekalų tešlą reikia gerai išminkyti irišdaužyti, būtinai reikia leisti jai atsipalaiduoti, pagulėti ramiai šaldytuve, todėl rekomenduočiautešlą daryti neskubant. Jei imsite iškart gaminti čeburekus iš „nepailsėjusios“ tešlos, nepavyks josiškočioti. Tešla bus kaip guminė, kad ir kiek kočiosite, ji vis susitrauks. Dabar dar pasakysiu apie šiltovandens naudojimą. Kai kurie kulinarijos šaltiniai čeburekams gaminti siūlo naudoti karštą verdantįvandenį. Kai aš mokiausi iš kulinaro kino gaminti kiniškus koldūnus, tai tešla jiems buvo gaminamaužpilant miltus verdančiu vandeniu — užplikant juos. Temperatūra spartina procesus ir miltai greičiauišbrinksta, todėl tešla greičiau tampa tąsi, bet ruošiant tešlą čeburekams pakanka šilto vandens,užvirusio ir spėjusio pastovėti arbatinuke. Kad tešla būtų minkštesnė, įpilam aliejaus ir nepamirštamdruskos, nes kitaip ji bus beskonė. Šitokia tešla tinka ir panašiam užkandžiui samosa, atkeliavusiamiš Indijos.

Kai pradėjau nuodugniau domėtis čeburekais ir klausinėti, kas ir kaip juos daro, tai dažniausiaiišgirsdavau: „Oi, labai gera tešla su kefyru. Oi, puikūs varškiniai.“ Taigi, čia kaip su žagarėliais: buspaprastas receptas ir su varške. Čeburekai, pagaminti iš varškinės tešlos, yra daug minkštesni, netraškūs, kaip pirmieji, bet skonis nė kiek ne prastesnis. Pabandykite, abu variantus. Na, o įdarąkiekvienas gali pasirinkti kokį tik nori: kiauliena, veršiena su grybais, be grybų, su vištiena, su varškesaldūs, su varške pikantiški, varškė su feta, varškė su špinatais, varškė su dilgėlėmis... Kiekvienas rassau tinkamą. Aš pateiksiu du paprastus įdarus: vienas su kiauliena, kitas — su varške.

Šitiek produktų skirta 16 nedidelių čeburekų.

Tešlai reikės:

500 g miltų350 ml šilto vandens1 kupino šaukštelio druskos3 šaukštų aliejausDar reikės 1 kiaušinio čeburekų kraštams lipinti.

Varškės įdarui reikės:

400 g varškės (pusriebės)1 kiaušinioDruskosŠaukštelio cukraus(Varškės įdarui labai pravers špinatai, tai jei su jais nesate susipykę, naudokite kokius 150–200 g)

Mėsos įdarui reikės:

500 g maltos kiaulienos2 šaukštų riebios grietinės

2 vidutinių svogūnųDruskos, pipirų, žiupsnelio mairūno

Gaminame tešlą:

1. Miltus persijokite į dubenį.

2. Į šiltą vandenį suberkite druską ir įpilkite aliejų, išmaišykite ir užpilkite ant miltų. Iš pradžiųpamaišykite šaukštu, paskui jau rankomis viską suminkykite į vientisą gabalą. Tešla galipasirodyti lipni arba sausoka. Jei taip pat atrodo ir viską gerai suminkius, įpilkite dar vandens.Jeigu vandens padauginote ir tešla tapo pernelyg šlapia, pridėkite truputį miltų. Labai geraiišminkykite dubenyje. Palikite tešlą dubenyje pastovėti apie 10—15 minučių, kad geriau išbrinktų.Pastebėsite, kad ji tapo minkštesnė, lygesnė, glotnesnė.

3. Na, o dabar prasideda smagumynai: atsistokite plačiai, pasiraitokite rankoves ir pradėkiteminkyti tešlą. Minkykite energingai, stumdami delnu tešlą nuo savęs, kokias 7 minutes.

4. Tešla turėtų vis minkštėti ir glotnėti, prie rankų neturėtų lipti. Tada prasideda etapas, kuris manlabiausiai patinka — tešlos daužymas. Taip padėsite gamintis glitimui ir tešlai temptis į ilgį.Įsivaizduokite, kad tešla, tai lyg koks rankšluostis, kurį jums reikia išpurtyti, kad visi trupiniainubyrėtų, — laikot ją viena ranka ir trinktelit į stalą. Nuo judesio tešla tempiasi kaip guma irdrimba ant stalo su trenksmu. Visai neprasta terapija. Kai ji po 2—3 trinktelėjimų pailgėja kaipkokia meškerė, perlenkite ją išilgai, bet išlaikykite tą pačią jos tempimosi kryptį — į priekį. Taipdaužykite tešlą 10—15 kartų arba kol nusibos. Tikslas: tešla turi pasidaryti labai tąsi ir elastinga.Kai jau bus malonu ją liesti arba jūs pavargsit, tešlą suvyniokite į kokį nors maišelį ar plėvelę,kad neišdžiūtų, ir palikite apie valandą pagulėti, atsipalaiduoti, pasimėgauti savimi (kokia ji tąsiir elastinga, glotni ir gera tešla, ir kokie neapsakomai skanūs išeis iš jos čeburekai).

Gaminame mėsos įdarą:

1. Mėsą sumalkite. Svogūnus supjaustykite labai smulkiai.

2. Svogūnus sumaišykite su malta mėsa, grietine, druska, pipirais ir mairūnu.

Štai jums paprastas ir geras įdaras.Variacijos tikrai nepakenks: virti, smulkiai pjaustyti džiovinti grybai ar kitokios gėrybės, kuriasmėgstate.

Gaminame varškės įdarą:

Varškę gerai išmaišykite su cukrumi, druska ir kiaušiniu. Viskas.

Variacijos: špinatai ir varškė labai apsidžiaugs suporuoti šiame įdare. Špinatus nuplaukite,nuplikykite karštu vandeniu, išspauskite drėgmę (jei stambūs — supjaustykite) ir sumaišykite suvarške.

Čeburekų gamyba:

1. Paimkite nedidelį gabaliuką (kaip didelė slyva) tešlos ir ją iškočiokite, kad būtų plonas apvaluslakštelis, tarsi nedidelis padėkliukas. Kai kočiosite, nenaudokite daug miltų, kad tešla nebūtųkieta.

2. Pasiruoškite kiaušinio plakinį arba tiesiog vandens kraštams užtaisyti. Man patinka darytimažesnius čeburekus, tada jie greičiau iškepa ir daugiau į keptuvę telpa. Dėkite per vidurį įdaro,kraštus vos suvilgykite kiaušiniu ar vandeniu (jei tešla nėra sausa ir nepiktnaudžiavote miltais jąkočiodami, kraštai turėtų sulipti ir be papildomo drėkinimo). Užspauskite kraštus, nupjaukiteperteklių, jeigu atrodo, kad tešlos per daug. Šakute drąsiai ir stipriai užspauskite kraštus, kadbūtų sandaru ir į aliejų mėsos sultys netekėtų ir nesitaškytų.

3. Aš čeburekus kepu gilioje keptuvėje, užtenka litro aliejaus, renkuosi saulėgrąžų. Aliejų kaitinuant vidutinės ugnies, vis patikrinu temperatūrą — įmetus duonos ar tešlos gabaliuką, aliejusturėtų iš karto pradėti linksmai burbuliuoti, jei burbuliukai vangūs — aliejus per vėsus, jeiburbuliukai labai linksmi, gali būti, kad jau per karštas. Jokiu būdu nelaukite, kol aliejus pradėsgaruoti — tada blogai ir pavojinga, aliejus paprastai turėtų įkaisti per kokias 7 minutes. Į įkaitusįaliejų įleiskite (jokiu būdu nemeskite) 2 ar 3 čeburekus. Žinoma, priklauso nuo jūsų keptuvės irčeburekų dydžio, bet daugiau tikrai netilps.

4. Čeburekus su mėsa kepkite apie 12 minučių, apverskite keletą kartų, kad abu šonai gražiaiparuduotų. Iškepusius traukite lauk ir dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų riebalųperteklius. Vos tik čeburekai bus atvėsę tiek, kad būtų galima dėti juos į burną, imkite irvalgykite.

V A R Š K I N I A I Č E B U R E K A I

Varškiniai čeburekai skiriasi nuo tų, kurie gaminami iš paprastos miltinės tešlos. Jie gerokaiminkštesni, varškinių pluta daug storesnė ir putnesnė, ne tokia traški, o varškė tešlai suteikiamalonaus rūgštumo. Šis nepriekaištingai dera su bendru skoniu, ir visai nesvarbu, koks įdarasnaudojamas: mėsos ar varškės.

Tešlai reikės:

350 g pusriebės varškės (9 proc. riebumo)200 g kefyro2 kiaušinių500—550 g miltų1 šaukštelio druskosDar vieno kiaušinio prireiks čeburekų kraštams patepti, kai juos lipinsite.

Įdarams reikės:

Įdarų receptus čeburekams rasite skyriuje „Čeburekai“

Gaminame tešlą:

1. Varškę sumaišykite su kefyru, druska ir kiaušiniais. Geriausiai būtų tai padaryti maistosmulkintuvu, kad viskas taptų tepia vientisa mase su susmulkėjusiais varškės grūdeliais.

2. Miltus įsijokite į varškės masę ir gerai viską išmaišykite. Tešla bus gana minkšta, ją suminkykiteį vieną gumulą, bet tokių triukų ir kruopštaus minkymo, kaip paprastai čeburekų tešlai, nereikia.Keletą kartų perminkykite, kad viskas būtų daugmaž vientisa ir glotnu. Būtinai leiskite tešlaipailsėti šaldytuve bent valandą. Jei tik turite daugiau laiko, tešla labai apsidžiaugs, jei paliksite jąšaldytuve per naktį išsimiegoti. Dėdami į šaldytuvą, uždenkite tešlą maistine plėvele, kadneprisigertų kvapų ir neapdžiūtų paviršius.

3. Tešlą padalinkite nedideliais gabaliukais ir ant miltais pabarstyto stalo iškočiokite apskritimus.Tešlą reikia iškočioti plonai, kad būtų plonesnė nei pusė centimetro.

4. Ant iškočiotų gabaliukų dėkite įdaro, suvilgykite kraštus išplaktu kiaušiniu, šakute užspauskitekraštus ir kepkite karštame aliejuje. Apie aliejaus kaitinimą išsamiau rasite 140 puslapyje.

Apie miltus. Recepte nurodytas kiekis šiek tiek su paklaida, nes kiek tiksliai jų prireiks, priklauso nuopačių miltų ir šeimininkės. Svarbu miltų nepadauginti. Net jei pradžioj tešla atrodys labai lipni,pabuvusi ir pailsėjusi šaldytuve ji taps paklusnesnė. Geriau pridėkite miltų papildomai, kai kočiosite.

Tad tiek iš čeburekų gyvenimo. Įdarų galite prigalvoti įvairiausių: ir aštresnių, ir švelnesnių, irsaldžių, ir vos salstelėjusių. Iš šio recepto ir jūsų fantazijos nesunkiai gali gimti jūsų mėgstamiausias,kaip sakoma, „firminis“ patiekalas. Surenkite kada čeburekų puotą...

L I T E R A T Ū R O S S Ą R A Š A S , A R B A Š A LT I N I A I , K U R I U O S V E R T I N UI R J A I S R E M I U O S I

Ant mano stalo visada yra trys knygos, atstojančios man vadovėlius. Jose randu įvairios informacijos,kurios tik gali prireikti virtuvėje. Šias knygas išleido kulinarijos mokykla, kurioje krimtau mokslus. Jeikyla klausimų, pirmiausia atsakymų ieškau čia.

LEITH P.; WALDERGRAVE C. 2003: Leiths Cookery Bible.

BURRELL F.; SPAULL S. 2006: Leiths Baking Bible.

BRUCE-GARDYNE L.; SPAULL S. 2006: Leiths Techniques Bible.

BINKAUSKIENĖ E. 1978: Kepiniai.

Tai tarsi savotiška sovietmečiu populiarių kepinių klasika. Šią knygą atsimenu nuo vaikystės, irdabar ją turiu. Puikus kepinių teorijos ir žinių šaltinis.

ČEREŠKIENĖ I. 1978: Miltiniai konditerijos gaminiai.

Šios knygos, kuri, ko gera, naudingesnė konditerijos cechų specialistams ir profesinių mokyklųauklėtiniams, receptai ir patiekalai skirti eiliniams valgytojams, bet kepinių teorija čia paaiškintanepriekaištingai, labai išsamiai, gausu „vintažinių“ sovietinių receptų.

VIRTUOUS BREAD www.virtuousbread.com

Duonos, ypač paruoštos su natūraliu raugu, paslaptis man geriausiai išaiškino Jane Mason,nepaprasta, smagi moteris. Jos interneto puslapis yra įkvėpimo šaltinis ne tik visiemspradedantiems kepėjams, bet ir profesionalams. Rekomenduoju.

SCRUMPTIOUS B. L. www.booleescrumptious.co.ukNANCY F. www.fancynancy.info

Tai dviejų šaunių konditerių interneto svetainės. Šios moterys kepa labai skanius tortus irpyragaičius, iš jų išmokau gaminti Cake Pops.

BEATOS VIRTUVĖ www.beatosvirtuve.lt

Visada jūsų laukiu savo interneto svetainėje. Čia esanti informacija, skaitytojų komentaraineretai ir man pačiai yra žinių, tobulėjimo ir įkvėpimo šaltinis.