Nr.35(308-749)

2010 m.spalio 21-27 d.

3 p.Autorinio kino triumfasGediminas JANKAUSKAS

Ðarûnas Bartas filme ,,Eurazijos aborigenas�.

3-8 p.

Iðlikti savimiSkirmantas VALIULIS

Auðra CICËNAITË: ,,Operetëpasirinko mane...�

�Karaliðkasis Birðtonas�Kaune, I. Kanto gatvëje 5

AlmaMASIULIONYTË2 p.

Melsvo ilgesiospektaklis

AudronëMEÐKAUSKAITË

Skaidrusþvilgsnisá pasaulá

10 p.Druskininkølangas

OlitaDAUTARTAITË:,,Teatro paskirtis �sujudinti kraujà.�

2

Vyksmas . 2010 m. spalio 21-27 d., Nr. 35 (308-749)

Spalio 19 d. startavo aðtuntasistarptautinis dainuojamosiospoezi-jos festivalis �Tai � Að�. Trys de-ðimtys Lietuvos ir tuzinas uþsieniomuzikantø su dainomis apvaþiuosLietuvosmiestus irmiestelius, lan-kysis Lenkijoje ir Latvijoje.Jau ðeðti metai Kaunas yra vie-

na ið festivalio stoteliø. Spalio 23d.,ðeðtadiená, Kauno valstybiniamelëliø teatre á jungtinákoncertàmies-to gyventojus ir sveèiuskvieèiadai-nuojamosios poezijos kûrëjai ir at-likëjai: Giedrius Arbaèiauskas,grupë �Stipriai kitaip�, Zala irDriukas, Vygantas Kazlauskas,Johnas Gorka ið JAV, GalinaChomèik ið Rusijos, PlamenasStavrevas ið Bulgarijos bei lenkasWojciechas Lesniakas su grupe�Nad Porami Roku�.Apie bardø judëjimà, elegantið-

kasHenrikoRadausko eiles ir am-þinas vidinës ramybës paieðkas suGiedriumi ARBAÈIAUSKU kal-basiGintarëÐATKAUSKAITË.� Kas lëmë jûsø pasirinkimà dai-

nuoti poezijà, o ne bûti, tarkime, po-puliariosios muzikos atlikëju?� Negali þmogus gyventi þemë-

je, neieðkodamas dvasiniø dalykø...Dainuojamoji poezija reikalingaþmonëms, kuriems rûpi ne tik kas-dieniai, buitiniai, banalûs dalykai.Dar mokykloje domëjausi muzika,literatûra, eilëmis. Kurti dainas pra-dëjau nusipirkæs pirmà gitarà.Gyvenau uþ miesto, ðalia Trakø,

Uþutrakyje, kur dabar yra grafø Tið-kevièiø dvaras. Anksèiau ten buvoturistinë bazë, joje dirbo mano të-vai. Ilgais rudens, þiemos vakarais

imdavau á rankas gitarà ir leisdavau-si ieðkoti muzikiniø dermiø.Man la-bai patiko tas uþsiëmimas � klausy-tis muzikos, pajusti, paèiam susidë-lioti natas. Juk tais laikais nebuvointerneto, kuriame dabar gali rastivisø dainø þodþius ir akordus.Dainuojamosios poezijos atlikë-

jø, bardø judëjimas prieinamas kiek-vienam, jame nëra standartø, nerei-kia profesionalaus iðsilavinimo.Klausytojà mes galime nustebinti,jam patikti tik savo iðskirtinumu irnuoðirdumu. Kiekvienas, dainuo-jantis poezijà, yra savitas. Juk ir di-dþiausias tarptautinis dainuojamo-sios poezijos festivalis Lietuvoje va-dinasi �Tai �Að�. Esu toks, koks esu.Ypatingi ir dainuojamosios po-

ezijos koncertai � èia renkasi þmo-nës, kuriems reikia mûsø atliekamosmuzikos.Geresniø þiûrovø tikrai ne-rasi. Visada gauname ið jø atsakà.Dþiugu, jeigu ir jie iðsineða teigia-mø emocijø bei minèiø, kurios pa-deda gyventi toliau, pakelia nuotai-kà ir nuskaidrina vidinæ bûsenà.

� Kokiomis aplinkybëmis gimstajûsø dainos?� Kûrybinës idëjos randasi ið

vaizdiniø, kuriuos kasdien matau irsieju.Kartais jie, kai pajauti, kad tarpvisiðkai skirtingø vietoviø, þmoniøyra daug bendrø dalykø, susideda áádomià mozaikà.Pirmosios mano dainos, dar kai

mokiausi mokykloje, vëliau � Lie-tuvos muzikos ir teatro akademijo-je, buvo labai liûdnos, netgi skaus-mingos. Dainuodamas að, atrodo, ið-versdavau visà dûðià. Vëliau pakei-èiau poþiûrá á kûrybà. Tu neturi klau-sytojui skøstis, negali atimti ið joenergijos, uþkraudamas savo bëdas.Noriu, kad nuo mano dainø klau-

sytojo dvasia bent truputëlá suvir-pëtø. Dabar stengiuosi ATIDUOTI.Pasidalyti su þiûrovu tuo, kà esu su-vokæs. Þinau, kad mano vidiniai at-radimai padës ir kitiems þmonëms.� Jauèiatës radæs vidinæ harmo-

nijà, kurios visi taip ieðkome?� Dvasios ramybës paieðkos �

nesibaigiantis kelias. Svarbu ne tiks-

Skaidrus þvilgsnis á pasaulá

Melsvo ilgesio spektaklis

AudronëMEÐKAUSKAITË

Kauno dramos teatre � tikra nu-merologinë ekvilibristika: �Likusdviem mënesiams iki Kauno valsty-binio dramos teatro 90 metø sukak-ties, jame tokià pat sukaktá paþymë-jo ir Cezario Grauþinio spektaklis�Nutolæ toliai�, sukurtas pagal po-eto Pauliaus Ðirvio eiles ir skirtas po-eto 90-ajam gimtadieniui.� Já kau-nieèiai matë spalio 16 d. O spalio 27d. teatras �Cezario grupë� taip patparodys prieð trejus metus bûtent èiasukurtà spektaklá �Dràsi ðalis�, norsjis ir neturi tokiø ryðkiø sàsajø. Tie-sa, tuometinës premjerosmetu spek-taklis vadinosi �Lietuvos diena�, ta-èiau vëliau, sekant Lietuvos identi-teto paieðkø realijomis, buvo perva-dytas á �Dràsià ðalá�. Jis kalba apienacionaliná identitetà, jo svarbà irbeprasmiðkumà. Spektaklá statë nuo-lat keliaujantis ir uþsienyje dirban-tis reþisierius, todël þvilgsnis ið ða-lies jam labai svarbus.Iki ðiol C. Grauþinio trupë spek-

taklius kûrë tik pagal ðiuolaikiniøautoriø pjeses, taèiau staiga suma-në imtis poezijos. Aiðku, veikiau-siai verèiami skaudþios vidinës bû-tinybës. Kadangi prieð porà metø,pasitelkæs Vlado Ðimkaus poezijà,Rolandas Kazlas pristatë puikøspektaklá �Geleþis ir sidabras� irðiam þanrui suteikë naujos jëgos,spektaklis �Nutolæ toliai� neatro-do pasiklydæs ðiandienos teatrokontekste.Tokio pobûdþio spektakliai, tarsi

pakibæ lyrikos ore ir palikti be leng-viau apèiuopiamo siuþeto, kartais ap-tirpsta efemeriðkuosepoezijos rûkuo-se, o kartais ágauna gana ryðkià irspalvingà teatrinæ formà, daiktinæfaktûrà. C.Grauþinio spektaklis �Nu-tolæ toliai� lyg ir laviruoja ant plo-nytës linijos tarp ðiø dviejø skirtingø

poliø. Tiesa, reþisierius, regis, akcen-tuoja formos raiðkos asketiðkumà, vi-siðkai atsisako teatriniø efektø, ku-rie vaizdø perpildytoje ðiandienoskasdienybëje jau praranda iðskirtinu-mà ir paprasèiausiai neveikia. Emo-cijos, átampa, kiek ámanoma dides-nis jø kondensatas turëjo tapti ir spek-taklio siuþetu, ir dekoracijomis, irsvarbiausia þiûrovui transliuojamaþi-nia. Absoliuèiai tikra, be galo nuo-ðirdi P. Ðirvio poezija reikalavo vi-siðko aktoriø atitikimo ir prisitaiky-

mo. Kitaip ji nei prasivertø patiemsaktoriams, nei suskambëtø þiûro-vams. Spektaklio autoriai jau ne kar-tà yra prisipaþinæ, jog ðio poeto kûry-bos atradimà scenoje laikë gana ne-menka rizika. Jà idealizuoja ir mylisenoji karta, taèiau nuo jos labai nu-tolusi jaunoji, kuri apskritai poezijane itin aktyviai domisi. Vis dëltonuogàstavimai nepasitvirtino. Kau-no dramos teatro salë buvo pilna � irbûtent tø dviejø, kardinaliai skirtin-gø kartø publikos.

Spektaklyje naujà P. Ðirvio po-ezijos pasaulá kûrë aktoriai: BrigitaArsobaitë, Vilma Raubaitë, PauliusÈiþinauskas, Vytautas Kontrimas,Julius Þalakevièius. Jiems, galimenujausti, átakos turëjo ir anksèiaupoeto kûrybà skaièiusiø aktoriø pa-tirtis. Pati sëkmingiausia �ArnoRo-senovyriðkas santûrumas ir jëga,Lai-mono Noreikos svajingumas � jøspektaklyje buvo labai daug. Ir aðt-rumo, irmelancholijos, ir ðmaikðtaushumoro susipynimai kûrë savità at-

mosferà, kurià pervërë ryðkiausiaijuntama ir akcentuojama ilgesio te-ma. Dabartiniais visuotinës laimësir sëkmës adoravimo laikais skau-dþiai geliantis ilgesys, priimamaskaip gyvenimo prasmë ir net iðsipil-dymas, skamba itin naujai. Atrodo,poezija turi mistiðkos, apvalanèiosjëgos, kuri, suskambëjusi erdvëje,palieka pëdsakus.Eilëraðèius, nors jie atrinkti for-

muojant spektaklio struktûrà,stengtasi palikti neskaidytus, ooriginalius. Galø gale pateiktikiek ámanoma autentiðkesná ir pa-èios P. Ðirvio poezijos ávairovësvaizdà. Spektaklis pradedamas ka-ro, pokario, naujai kuriamos tary-bø Lietuvos tema ir nesukelia jo-kiø nederamø minèiø, nes skambatik poezija. Raiðki, nuoðirdi ir tvir-ta, þyminti itin ryðkø gyvenimà.Stilistika taip pat atitinka grieþtàkompozicijà, sinchroniðkà visø ak-toriø skaitymà ir vyriðkà jëgà.Aktoriai itin subtiliai ieðko bû-

dø, kaip kalbëti apie vienatvæ, mei-læ, tëvynæ be patoso, deklamuoti,iðlaikyti ritmà ir muzikalumà, ta-èiau nepamesti vidinës prasmës.Perdëtas jausmingumas ir sentimen-talumas praþudytø P. Ðirvio eilërað-èius ir nuspalvintø spektaklá narci-sistinëmis save rodanèiø aktoriøspalvomis. Puiku, kad to nenutin-ka. Net labiausiai �nuskaityti� ei-lëraðèiai suskamba taikliai. Spek-taklyje daug muzikos, labai subti-liai áaudþiamos á poetinio muzika-lumo interpretacijas.Vyriðkas, atðiaurus, o kartu ðil-

tas, jautrus, skersvëjuotas, vieniðasP. Ðirvio pasaulis darkart naujai at-vertas. Nutolæ toliai priartëjo, kadvël nutoltø, nes turi priminti ir su-krësti naujus, kitus þmones.

VðÁ ,,Cezario grupë� teatroarchyvo nuotrauka

las, bet kaip tu jo sieki, kaip eini á já.Pirmiausia reikia pakeisti save. Lai-mingas turi bûti jau dabar. Tik tadagalësi pasidalyti ðviesa su kitais.Man vidinës ramybës teikia tikë-

jimas, kad per gyvenimà einame to-bulëjimo, ne nuopuolio linkme. Tai,kas vyksta ðiuo permainø periodu,tik laikini momentai. Að tikiu mei-lës jëga,Dievo galia ir Jo norumumspadëti. Tokia nuostata skatina ramy-bæ ir postûmá kurti. O kûryba � dide-lis vidinis dþiaugsmas ir palaima.Kurianèio þmogausmintys skaidres-nës. Dþiaugiuosi, kad gavau ðià ga-limybæ.� Uþ poros dienø kartu su tarp-

tautiniu dainuojamosios poezijosfestivaliu �Tai � Að� atvykstate kon-certuoti Kauno valstybiniame lëliøteatre. Kà ypatingo ruoðiate ðiampasirodymui?� Pirmà kartà publikai pristatysiu

naujà kûriná, kurio teksto autorius �Rimas Burokas: �Jums vëjas uþ ma-ne atvers vartus...� Rugsëjo pabaigo-je sostinëje vykusiame renginyje�Vilniaus brodas gyvas� pamaèiauvisai neseniai iðleistà ðio autoriausknygà �(Ne)gyvenimo fragmentai�.Jau anksèiau buvo minèiø sukurtidainà pagal M. Buroko eiles. Mandar 1991-1992 m. á rankas pakliuvoðio poeto knygelë, pamenu, tokiamaþa, minkðtais kartoniniais virðe-liais.Vëliau ieðkojau tø eilëraðèiø, betneradau. Ir tik dabar gavau galimybævël atsigræþti á R. Buroko kûrybà.Visada savo koncertuose dainuo-

ju �Vienaragá� pagal Henriko Ra-dausko eiles. Taip pat dainà pagalAntano Jonyno eilëraðtá, kurio pir-mosios eilutës skamba taip: �Sako,Vilniuj nebûna baltøjø naktø. Ne-tiesa, netiesa.� Ðá kûriná pavadinau�Baltosios naktys�.Mano atradimas � Antano A. Jo-

nyno iðleistos jo tëvo, poeto Anta-no Jonyno jaunystëje raðytos eilës.

Sukûriau kelias dainas pagal jas.Tuose eilëraðèiuose ádëta daug vi-dinës þmogaus ðviesos, romantiniopoþiûrio á gyvenimà. A. Jonynasman labai artimas, nes að taip pat ápasaulá stengiuosi þiûrëti ðviesiai.� Kokiø poetø kûrybai esate iðti-

kimas? Kuris ið jø artimiausiasjums?� Turbût daugiausia dainø esu su-

kûræs pagalH.Radausko eilëraðèius.Vienu periodu tai buvo mano mëgs-tamiausias poetas. H. Radauskasman artimas dël vaizdingos metafo-rø kalbos. Jo kûryboje daug mitolo-gijos, pasakø motyvø: dievø, lau-miø, fëjø ir vienaragiø. Mane þaviH. Radausko kalbos estetika, gaiva-liðkumas ir energija.Esu sukûræs dainø ir pagal Tomo

Venclovos, Jono Strielkûno, Vytau-toMaèernio, JaninosDegutytës teks-tus. Ateina periodas, kai domiuosivieno ar kito, daþniausiai lietuviøraðytojo, tekstais. Ið deðimties kny-gø vienas eilëraðtis surezonuoja vi-diná impulsà kurti. Idëjas neðiojuosigana ilgai. Nesu produktyvus kûrë-jas. Per pusmetá gimsta dvi trys dai-nos. Stengiuosi kuo daugiau pats ra-ðyti, bet lengviau pasirinkti man ar-timo kûrëjo eiles. Gal að per daugsavikritiðkas?..� O su þmona Agne (muzikë Agnë

Arbaèiauskienë � aut. past.) pasi-dalijate savo kûryba?� Jai buvo skirtas vienas ið mano

pirmøjø eilëraðèiø, raðytø beveik prieð15 metø. Uþraðiau já ant teatro afiðos.Pagal Druidø (medþiø) horoskopà esuÐermukðnis, todël pasiraðiau � �ðer-mukðnio þodþiai�. Nepamenu tø ei-liø, bet staigmena pavyko � jai eilë-raðtis patiko. Agnës senelis buvo po-etas, vertëjas Vaclovas Ðiugþdinis.Mano þmona pati anksèiau raðë eiles.Gal kada pagal jas sukursiu dainø...

Vilniaus mokytojø namøarchyvo nuotrauka

Bardas Giedrius Arbaèiauskas.

3

.2010 m. spalio 21-27 d.,

Nr. 35 (308-749)

Vienas lauke � karys?

Ðarûnas Bartas, ko gero, labiausiai titu-luotas dabartinës Lietuvos vaidybinio ki-no reþisierius. Jau pirmas pilnametraþis jofilmas �Trys dienos� (1992 m.) Berlyno ki-no festivalyje nusipelnë FIPRESCI (Tarp-tautinës spaudos asociacijos) ir ekumeni-nës þiuri prizø. �Koridorius� (1994 m.) ga-vo FIPRESCI prizà Vienos kino festivaly-je, C.I.C.A.E. prizà Turino mieste vykusia-me jaunojo kino festivalyje ir prizà Salo-nikose (Graikija). �Laisvë� (2000 m.) ap-dovanota �CinemAvvenire� prizu Veneci-jos filmø festivalyje. O rugsëjá RusijosKrasnodaro srityje esanèiame Juodosios jû-ros kurorte Anapoje baigësi kino festivalis�Kinoðokas�, kuriame naujausiam Ð. Bartofilmui �Eurazijos aborigenas� áteiktas pa-grindinis prizas.Ð. Barto kûryba susidomëta dar 1989 m.,

kai jis debiutavo dokumentiniu filmu �Pra-ëjusios dienos atminimui�. Ðis jauno reþi-sieriaus darbas apdovanotas Amsterdamodokumentiniø filmø festivalio prizu. Ðiuoistorinio lûþio metu Ð. Bartas ákûrë pirmà-jà Lietuvoje nuo valstybës nepriklausomàkino studijà �Kinema�, kuri ðiandien þino-ma kaip autorinio kino bastionas. Labiau-siai mûsø reþisieriø vertina prancûzø sine-filai. Todël neverta stebëtis, kad dabar suÐ. Bartu mielai bendrauja prancûzø, portu-galø, vokieèiø prodiuseriai, padedantyskurti labai savitus Ðarûno filmus, kuriuosereþisierius daþniausiai atsisako aiðkiai ið-reikðtø þanriniø taisykliø, ignoruoja dia-logus ir savaip naudoja tradicinës kino kal-bos elementus.Ðiuos specifinius Ð. Barto kûrybos as-

pektus nagrinëja prancûzø dokumentinisfilmas �Ðarûnas Bartas � vienas lauke ka-rys� (2010 m.). Jo reþisierius Guillaume�asCoudray seniai svajojo susipaþinti su Ð. Bar-tu ir perprasti jo filmø iðskirtinumo paslap-tá. Prodiuserës Rasos Miðkinytës dëka jambuvo suteikta tokia galimybë, ir G. Coud-ray galëjo ilgai stebëti Ð. Barto kûrybosprocesà ið arti. Be akivaizdaus susiþavëji-mo, filme skamba ir visai kitokios mintys:�Tikëjausi sutikti poetà ir filosofà, o pa-maèiau inþinieriø, uþsiimantá logistika.�Jokio paradokso èia nëra � bet kokioje fil-mavimo aikðtelëje reþisierius yra ir meni-

Autorinio kino triumfas

Gediminas JANKAUSKAS

Rudená Lietuvoje vyksta nemaþai kinui skirtø renginiø: tarptautinis trumpø filmøfestivalis �Tinklai�, jau deðimtà kartà Vilniuje rengiama Lenkø kino savaitë, trumpa-metraþiø filmø festivalis �Vilniaus Kino ðortai�, animaciniø filmø festivalis �Tindirin-dis�, ne vien tik ðiaurës ðaliø kino festivalis �Scanorama� (ðiemet su juo kooperuojasiGoethe�s institutas, parengæs didelæ reþisieriaus WimoWenderso retrospektyvà).Savo vietà rudens kino maratono niðoje surado tarptautinis Kauno kino festivalis

(TKKF), jau ketvirtà kartà pakvietæs ne tik laikinosios sostinës, bet ir Vilniaus þiûrovuspasiþiûrëti kruopðèiai sudarytas filmø programas. Ðiemet jø puoðmena tapo garsiausiøkino festivaliø laureatai � tailandieèioApichatpongoWeerasethakulio filmas �DëdëBûn-mis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus� (�Auksinë palmës ðakelë� Kanuose), Ve-necijos festivalio �Auksinio liûto� prizininkas, Izraelio, reþisieriaus Samuelio Maozofilmas �Libanas�. Daug gerø filmø buvo parodyta tradicinëse programose �Platus kam-pas�, �Tapatumai�, �Muzika, keièianti pasaulá�, �Visos mûzos�.Visada sunku suformuluoti bet kokio didelio kino festivalio bendrà vardiklá. Ðiemet

labai margoje TKKF filmø iðklotinëje jis pastebimas be ypatingø pastangø. Todël iðgausaus TKKF parodytø filmø spektro bandysime iðlukðtenti tikrus �perliukus�, kurielabai ryðkiai reprezentuoja AUTORINÁ kinà.

ninkas, ir organizatorius, ir þmogus, priva-lantis gerai iðmanyti techninius dalykus.Daþnai Ð. Bartas pats ima á rankas kino ka-merà ir filmuoja, taip pat vaidina savo fil-muose.Kaune daug su þiûrovais bendravæs Ð. Bar-

tas paneigë mità, kad yra nekalbiausias iðvisø lietuviø kino reþisieriø. Jis noriai ko-mentavo ir savo �Eurazijos aborigenà�, irG. Coudray nupieðtà dokumentiná savo por-tretà, tik nesutiko su kolegos filmo pava-dinimu, sakydamas, kad kine vienas þmo-gus maþai kà galëtø padaryti.

Autorinio kino aborigenas

Á daþnai vieðojoje erdvëje skambanèiàmintá, kad Ð. Barto filmai yra filosofiniai,reþisierius visai nekoketuodamas atsako:�Reikëtø pradëti nuo klausimo: kas yra fi-losofija? Að to neþinau. Nesistengiu sau at-sakyti á klausimus, á kuriuos atsakymø ne-þinau... Galbût filosofija nuo to ir praside-da, kad mes klausimus, á kuriuos atsakymørasti negalime, bandome kaip nors pateiktineatsakydami?�Ð. Bartas gerai apibrëþæs ir savojo kino

esmæ: �Dauguma þmoniø á kinà ateina ti-këdamiesi uþmirðti savo problemas, ir tiklabai nedidelë dalis ateina jø paieðkoti.�Bent ðiek tiek besidomintieji Ð. Barto

kûryba þino, kad ið ðio reþisieriaus nerei-kia tikëtis lengvo reginio. �Eurazijos abo-rigenas� � ne iðimtis. Bet lyginant naujau-sià Ðarûno filmà su ankstesniais, akivaiz-dþiai matyti naujasis vektorius, nukreiptasá tradicinius (vadinasi, ir labiau þiûrovið-kus) þanrus. Dar pernai reportaþuose ið fil-mavimo aikðteliø filmas buvo pristatomaskitu pavadinimu ��Lisabona 02�, o tokiøstraipsniø autoriai citavo reþisieriaus pati-kinimà, kad naujasis filmas bus �truputá ar-

èiau trilerio, jame bus nuotykiø ir erotiniøscenø�. Kai kas net pasiskubino bûsimàjáfilmà pakrikðtyti erotiniu trileriu.�Man buvo labai svarbu parodyti impe-

rijos griûties pasekmes, sàsajas su Vakaraisir Rytais. Esame ant tako, ir tai mûsø gyve-nimui turi labai didelës átakos�, � taip pa-grindinæ filmo mintá atskleidë reþisierius.Vilniuje, Smolenske, Maskvoje, Paryþiu-je, Vakarø Prancûzijoje esanèioje saloje fil-muotas �Eurazijos aborigeno� scenas siejavienas personaþas. Á þiûrovø klausimus, ko-dël jis vaidina pagrindiná vaidmená, Ð. Bar-tas atsakë: �Tai labai patogu � toks akto-rius visada yra filmavimo aikðtelëje.�Pirmieji �Eurazijos aborigeno� kadrai gra-

þiai �rimuojasi� su Ð. Barto �Laisvës� áþan-ga. Abiejuose filmuose fabula uþsimezgauoste. �Laisvë� prasideda kaip kriminalinisveiksmo filmas, kuriame nuo policijos kate-rio pasprunka keli filmo personaþai, akivaiz-dþiai turintys problemø su teisësauga. Taèiaukodël herojø trijulë bëgo nuo policijos, taipir lieka neaiðku. Kriminaliná trilerá þadëjæsgaudyniø prologas tuoj pat transformuojasi ábeveiksmá ir veik nebylø klaidþiojimà po dy-kumà, kad ði transcendentinë piligrimystë pa-sibaigtø Valentino Masalskio herojaus mir-timi ant vandenyno kranto.

Nukelta á 4 p.

,,Ðantrapa� (reþisierius Otaras Joselianis).

Ðarûnas Bartas filme ,,Eurazijos aborigenas�.

Jeanas-Lucas Godardas ir Francois Truffaut ,,Dviese ant bangos�.

4

TILTAI . 2010 m. spalio 21-27 d., Nr. 35 (308-749)

Autorinio kino triumfas

Atkelta ið 3 p.

Samurajaus vienatvë

TKKF atidaræs �Eurazijos abori-genas�, kuriam ðiemet áteiktos tryslietuviðkais �Oskarais� pakrikðty-tos �Sidabrinës gervës�, prasidedavisai neapgaulingais kriminalinësistorijos vaizdais. Ð. Bartas, vaidi-nantis prekeivá narkotikais Genà,jûrø uoste pakeièia ne itin storà ban-knotø ritinëlá á juodà celofaniná pa-ketà su kvaiðalais. Anksèiau ven-gæs ilgø monologø ir iki minimu-mo maþinæs verbaliná personaþøbendravimà, ðá kartà Ð. Bartas el-giasi atvirkðèiai. Per pirmàsias fil-mo minutes ið pagrindinio herojaussuþinome, kad já auklëjo su krimi-naliniu pasauliu susijæs dëdë, o pir-mieji vaikino savarankiðki þings-niai sutapo su Sovietø Sàjungosgriûtimi. Tada á Genà panaðûs jau-nuoliai ëmësi reketo, dalyvavo pri-vatizacijos aferose ir susidûrë sunarkotikø verslu. Savo namø netu-rintis Gena kaip reikiant pasibastëpo pasaulá, bet dabar jis norëtø nu-braukti nusikalstamà praeitá ir pa-gyventi ramiai.Begalë kriminaliniø filmø pra-

sideda panaðia situacija: pavojø ið-vargintas gangsteris nori pasitrauk-ti á ramø gyvenimo uostà. Bet be-veik visø tokiø siuþetø finalas irgibaigiasi tuo, kad kriminalinë pra-eitis suþlugdo galimybæ padarytistaigø posûká á laimingà ateitá.Gena taip pat supranta, kad

ðansø pakeisti savo gyvenimà turinedaug. Bejausmis balsas uþ kad-ro, komentuojantis herojaus praei-tá ir gyvenimo bûdo detales, taippat Genos veido iðraiðka liudija,kad ðis þmogus be ðaknø niekur ne-sijauèia saugus. Visgi nuo átampossustingusiø bruoþø kaukæ prime-nanèiame veide dar rusena maþytëviltis apie ramybæ su mylimàja �ruse prostitute Saða (jà vaidinaMaskvos teatro �Sovremenik� ak-torë Klaudija Korðunova, taip patapdovanota lietuviðka �Sidabrinegerve�).Sunku pasakyti, ar Ð. Bartas pla-

navo �Eurazijos aborigeno� sàsa-jas su prancûziðkos �Naujosios ban-gos� ðedevru �Iki paskutinio ato-dûsio� (1960 m., reþisierius Jeanas-Lucas Godardas), bet Gena yra tik-ras Jeano-Paulio Belmondo suvai-dinto Miðelio Puakaro likimo bro-lis, pasmerktas nuo pirmojo kadro,pavargæs prieðintis likimui ir nenu-maldomai artëjantis á jokiø happy-end�ø nepripaþástantá finalà. Kaipir kitas panaðaus likimo herojus, su-vaidintas Alaino Delono prancûzøreþisieriaus Jeano-Pierre�o Melvil-le�io kriminaliniame filme �Samu-rajus� (1967 m.). Ðis filmas prade-damas tokiu epigrafu: �Nëra dides-nës vienatvës uþ samurajaus vie-natvæ. Su ja galima palyginti tik tig-ro vienatvæ dþiunglëse.� Ði seno-vës samurajø mintis tiksliai pertei-kë uþ ástatymo ribø atsidûrusio sam-domo þudiko savijautà modernio-se �asfalto dþiunglëse�.Ð. Barto Gena labai natûraliai pa-

pildo egzistencinio nerimo blaðko-mø �svetimøjø� galerijà.

Prancûziðkai su gruziniðkuakcentu

Sovietmeèiu gruzinø reþisie-rius Otaras Joselianis buvo kilnioskaukazietiðkos dvasios ásikûniji-mas. Kaþkuo panaðus á Niko Pi-rosmanio tapytus personaþus, jis

visada buvo laisvas menininkas,iðtikimas svarbiausiam savo kûry-bos credo � matyti þmoniø beidaiktø esmæ ir suvokti gyvenimàsu liûdna iðmintimi, saulëtu dos-numu bei subtilia ironija. Pirmie-ji jo vaidybiniai filmai �Lapkri-tis� (1966 m.), �Gyveno strazdasgiesmininkas� (1970 m.) ir �Pas-toralë� (1975 m.) buvo tikri po-etinio kino ðedevrai. Komentuo-damas �Lapkritá� reþisierius labaiaiðkiai suformulavo, kà turëjoomenyje, pasakodamas apie vynofabrike uþ tradicijø iðsaugojimàkovojantá jaunà idealistà: �Ðis fil-mas apie tai, kaip jaunas þmogusbaltame popieriaus lape raðo pir-mà frazæ. Ir apie pirmos klaidoskainà � juk yra rubikonas, kuráperþengæs atgal nebesugráði. Pir-mas kompromisas su savo sàþineyra nepataisomas.�Panaðus þmogiðkumo �indika-

torius� ryðkus visoje tolimesnëjeO. Joselianio kûryboje � ir sovieti-nëje Gruzijoje sukurtuose filmuo-se, ir vëlesniuose prancûziðkuose(�Mënulio favoritai�, �Drugeliømedþioklë�, �Pirmadiená ryte�,�Rudens sodai�).Vienoje TV programoje O. Jose-

lianis taip pakomentavo jo pasau-lëþiûrà suformavusià aplinkà: �La-biausiai mane paveikë ypatinga at-mosfera ir visai kitos kartos þmo-nës, su kuriais að susidûriau vaikys-tëje. Mano seneliai buvo paþenklin-ti XX a. pradþios þyme. Visas Tbili-

sio miestas buvo persunktas seno-ve � áproèiai, ritualai, tradicijos irmokëjimas mëgautis gyvenimu darnebuvo iðgaravæ. Ið kiekvieno lan-go sklido muzika � fortepijonas,violonèelë, smuikas. Visur girdëjo-si dainos. Tokámane supantá pasauláað neðiojuos su savimi, kad ir kurbûèiau.�Visi O. Joselianio filmai, kad ir

kur bûtø sukurti, yra poetinës ale-gorijos. Sovietmeèiu toks metodaspadëdavo apgauti partinëmis nuo-statomis apsiginklavusius biuro-kratus ir cenzorius. Prancûzijoje, ákurià O. Joselianis emigravo 1982m., tokios bûtinybës nebuvo, ta-èiau reþisierius ir ten kûrë alegori-nius kino pasakojimus: �Tai labaipatogu ir artima filosofavimui.Alegorija � artimas mano ðirdþiaimetodas, kurá að parsiveþiau iðGruzijos. Tai labai senas bûdasreikðti mintis. Visaapimantis mo-delis, talpinantis didþiulæ reiðkiniøgamà.�TKKF parodytas naujausiasMa-

estro filmas �Ðantrapa�, be jokiosabejonës, turi daug autobiografi-niø motyvø (jame reþisierius netpasitelkia fragmentø ið savo stu-dentiðko darbo �Gëlës� ir nepanau-dotø kadrø ið vieno Prancûzijojesukurto filmo). Jo herojus, jaunaskino reþisierius Nikas, dël nuola-tiniø konfliktø su kino studijos va-dovais ir sovietinës valdþios atsto-vais priverstas iðvykti á Prancûzi-jà, kurioje pradeda suprasti, kad jo

kûrybiniame gyvenime nedaugkas pasikeitë � bukà partinæ cen-zûrà pakeitë ne maþiau primityvusprodiuseriø diktatas.Ðiemet Kanuose pristatydamas

�Ðantrapà� O. Joselianis siûlë ðá fil-mà suvokti kaip pasakà, o pavadi-nimà pakomentavo taip: �XIX a. pa-baigoje rusø aristokratai siuntë sa-vo vaikus mokytis muzikos pas ita-lø pedagogus. O ðie, patikrinæ vai-kø sugebëjimus neturintiems talen-to ið karto paskelbdavo verdiktàprancûziðkai: �Chantera pas� (�Ne-dainuos�). Vëliau ðis þodis paplito,bet ágavo kità reikðmæ � �atstum-tieji.� Todël, anot O. Joselianio, jo�Ðantrapa� � ne vien autobiografi-nis filmas. Juk atstumtaisiais gali-ma laikyti ir Victorà Hugo, ir FritzàLangà, ir OrsonàWellesà, ir Andre-jø Tarkovská, ir Sergejø Paradþano-và... Visi jie yra �ðantrapa�.

Susapnuoti Piotro Dumalosfilmai

Labai vertingu TKKF akcentutapo originali lenkø animacijosklasiku tituluojamo reþisieriausPiotro Dumalos retrospektyva, til-pusi á du seansus. Viename paro-dytas naujausias jo filmas �Mið-kas�, kuriame jau gerai reþisieriausperprasta individuali animacijostechnika sumaniai derinama suvaidybiniu kinu. Filmo centre � të-vo ir sûnaus santykiai. Èia jungia-mi du lygiagretûs pasakojimai:sunkios ligos prie lovos prikaus-

tyto ir sûnaus priþiûrimo tëvo vaiz-dus keièia miðko, per kurá senas të-vas veda sûnø, scenos. Remiantisbibline Abraomo ir Izaoko istori-ja, filme pasakojama komplikuotatëvo ir sûnaus tarpusavio santykiøistorija, jø priklausomybë vienasnuo kito.Savo dvasia ir panaðiomis aso-

ciacijomis �Miðkas� labai primenaAleksandro Sokurovo dramà �Mo-tina ir sûnus�. Abiejuose filmuosedominuoja meilës, pasiaukojimo irmirties temos, stebima, kaip kintaglobëjo ir globojamojo vaidmenys.Abiejuose maþa veiksmo, bet ne-trûksta stipriø emocijø, átampos irpsichologinio dramatizmo. Abu ge-ba pakilti iki tikrosios egzistencia-listinës tragedijos virðûniø ir paþa-dinti toká retà dabartiniame menekatarsá.Antrasis P. Dumalos filmø sean-

sas apëmë svarbiausius ðio reþisie-riaus animacinius filmus, kuriuossieja artima giminystë nebyliajamkinui, nuolatinis bauginanèios vie-natvës motyvas, keista sapnø logi-ka, siurrealistiniai pasaulio vaizdi-niai ir visø siuþetø fantasmagorið-kumui papildomø prasmiø bei in-terpretacijø teikiantys itin �tikro-viðkos�muzikos kontrapunktai. La-bai svarbià reikðmæ reþisieriaus ku-riamame pasaulyje uþima mistinësdaiktø ir þmoniø transformacijos.�Ðvelniojoje� (pagal Fiodoro Dos-tojevskio apysakà) stalas pavirstalova, laikrodis � aikðte, po stalu au-gantis voras simbolizuoja kylanèiàgrësmæ, artëjantá emociná dviejøpersonaþø � jaunos moters ir uþ jàdaug vyresnio vyro � sukrëtimà. Fil-mo �Francas Kafka� protagonistaskelis kartus transformuojasi, kol ga-liausiai pavirsta ðunimi (ðis filmas,anot reþisieriaus, iðsirutuliojo visaiið kito sumanymo, kuriame autoriusnorëjo sujungti du jam artimiausiuskino þanrus � siaubo kinà ir burles-kà). Net kitoje F. Dostojevskiochrestomatinio veikalo animacinë-je ekranizacijoje �Nusikaltimas irbausmë� reþisieriø labiau uþ siuþe-to peripetijas domina sudëtingosfilmo herojø dvasinës bûsenos.�Animacijoje galima pavaizduoti

tikrovëje neámanomas reakcijas, pa-vyzdþiui, þmogus dega ugnyje irkartu juokiasi. Vis dëlto kur kas nuo-stabiau parodyti, kaip mano sukur-tos bûtybës màsto ir elgiasi lyg tikriþmonës�, � sako P. Dumala, kalbë-damas apie �Nusikaltimà ir baus-mæ�. Reþisierius mëgsta animacináfilmà prilyginti sapnui. Labiausiaiðià nuostatà iliustruoja pilnas gro-tesko, Nikolajaus Gogolio, FrancoKafkos irMaxoErnsto fantazijas pri-menantis animacinis filmas �Kojos

,,Nusikaltimas ir bausmë� (reþisierius Piotras Dumala). Vengrø reþisierius Bela Tarras.

,,Ðëtono tango� (reþisierius Bela Tarras).

5

. 2010 m. spalio 21-27 d., Nr. 35 (308-749) TILTAI

laisvë�, kuriame miegantis vyriðkisskyla, ir visos jo kûno dalys ima gy-venti atskirus gyvenimus. Ryte, nu-skambëjus þadintuvui, kûno dalysgráþta, iðskyrus kairæ kojà, kuriai uþ-auga sparnai, ir ji nuplasnoja virðmiesto.P. Dumalos animaciniuose fil-

muose galima atpaþinti kai kuriasdidþiøjø Europos tapytojø vaizdi-nes citatas. Pats animatorius tai pa-tvirtina, sakydamas, jog kuriant, pa-vyzdþiui, �Ðvelniàjà�, jam átakà da-rë Munchas, Rembrandtas, Verme-eris. Animacijai kurti naudojamasgipso plokðtes P. Dumala tepa ke-liais daþø sluoksniais, gramdo ir tri-na tà patá vaizdà, taip pasiekdamasðvelnø perëjimà nuo vieno epizo-do prie kito, o ðiø vaizdø faktûratampa panaði á senøjø meistrø ta-pybos drobes. Todël kai kas ðá me-nininkà visai pagrástai lygina su vi-duramþiø vienuoliu, kantriai perra-ðanèiu senus foliantus.

�Dviese ant bangos�

Taip pavadintame dokumenti-niame filme (reþisierius Emmanue-lis Laurentas) pasakojama apieprancûziðkos �Naujosios bangos�pradininkus � reþisierius Jeanà-Lu-cà Godardà (g. 1930 m.) ir FrancoisTruffaut (g. 1932m.). Abu gimë Pa-ryþiuje, uþaugæ mëgo vakaroti Pa-ryþiaus sinematekoje ir raðë straips-nius á tuos paèius þurnalus �Cahiersdu Cinema� bei �Arts�. Abu vienumetu (1955-aisiais) iðkeitë kino kri-tikø plunksnà á kino kamerà (Go-dardas debiutavo 10 min. trukmës�Kokete�, Truffaut � dviem minu-tëm trumpesniu �Vizitu�). Geriau-siu reþisieriumi 1959 m. Kanuoseuþ �Keturis ðimtus smûgiø� pripa-þintas F. Truffaut padëjo drauguiparaðyti scenarijø pirmajam jo ðe-devrui �Iki paskutinio atodûsio�.Kartu su Claude�o Chabrolio pir-maisiais filmais ðios trijulës darbaitapo tuo metu susiformavusios�Naujosios bangos� kertiniais ak-menimis, o jie patys buvo didelá po-veiká pasauliniam kinui padariusiojudëjimo ideologai.Visà septintàjá deðimtmetá Go-

dardas ir Truffaut palaikë vienaskità, o jødviejø filmuose svarbiau-sius vaidmenis tada kûræs aktoriusJeanas-Pierre�as Leaud tapo dar la-biau dviejø reþisieriø draugystæ�cementuojanèia� grandimi. Ta-èiau jau tada pamaþu brendo prieð-taravimai, kurie galiausiai drauguspavertë nesutaikomais prieðais.Lûþio taðku tapo 1968 m. kino fes-tivalis Kanuose, sutapæs su maið-tingais geguþës ávykiais. Kartu sukolegomis abu draugai suorgani-zavo festivalio boikotà ir paragi-no respektabilià publikà eiti á gat-ves, kuriose kuriama istorija. Nuoðiol Godardas pasinërë á radikaliàpolitikà ir �revoliucinio� kino eks-perimentus, o Truffaut toliau tæsësavo karjerà.Prancûzai mëgsta sakyti, kad ðiø

reþisieriø santykiai gerai iliustruojaamþinà meilës ir neapykantos sàjun-gà, kurioje Godardui atiteko �blo-go vyruko� vaidmuo. Skirtingos pa-sirodë ir abiejø draugø estetinësplatformos. Truffaut buvo novato-rius, siekæs nauju turiniu uþpildytitradicines kino schemas, o Godar-das á kinà þvelgë kaip niekad nesi-baigianèios revoliucijos pranaðas,teigiantis, kad jeigu revoliucinis ju-dëjimas sustoja, prasideda sàstingisarba reakcija, o abi ðios bûsenos Go-dardui reiðkë mirtá.Paskutiniu nesantaikos vaisiumi

tapo filmas �Amerikietiðka naktis�(1973 m.), kuriame F. Truffaut paro-

dë kino kûrimo uþkulisius, pats su-vaidino reþisieriø ir aiðkiai suformu-lavo savo kinematografo koncepci-jà. �Tu melagis, o tavo filmas � me-las!� � taip draugo pozicijà ávertinoápykæsGodardas. �O tu esi ð..., ir tavofilmai � pavojinga propaganda�, �neliko skolingas Truffaut, uþ �Ame-rikietiðkà naktá� gavæs �Oskarà�.Po tokio reveranso jiedu dau-

giau nebendravo. F. Truffaut mirë1984-aisiais, o Godardas jau seniaipelnëmarazmatiko pravardæ ir, anotspecialistø, retsykiais kuria filmus,kuriø neámanoma þiûrëti.

Belos Tarro filmøretrospektyva

Tikra sinefilø fiesta TKKF kinoþinovams tapo vengrø reþisieriausBelos Tarro filmø retrospektyva,kurià sudarë septyni filmai, áskai-tant ir rekordiðkai ilgà (septyniøsu puse valandos trukmës!) �Ðëto-no tango� (1994 m.), pelniusá reþi-sieriui pasauliná pripaþinimà. Pa-gal tango schemà sukurtas filmas� ðeði þingsniai pirmyn, ðeði atgal� nukelia á apleistà, pokomunisti-ná Vengrijos kaimelá, kuriame lai-kas sustojæs, amþinai lyja, o vieni-ði gyventojai niekaip neiðsivaduo-ja ið snaudulio. Jie neþinia ko lau-kia ir tikisi, kad ðtai pasirodys Kaþ-kas ir juos paþadins naujam gyve-nimui.Ir ðis, ir kiti festivalyje parodyti

B. Tarro filmai pripaþinti svarbiaismodernaus kino kûriniais, iðplëtu-siais kino kalbos ribas. B. Tarras kri-tikø daþnai vadinamas vizijonieriu-mi, o tarp kolegø reþisieriø daug to-kiø, kurie prisipaþásta, kad buvo stip-riai paveikti jo filmø. B. Tarro stilis-tikos atgarsiø galima aptikti net anks-tyvuosiuose Arûno Matelio ir Aud-riaus Stonio filmuose (bet gal tai tie-siog dvasinës giminystës þenklai). Opaèiam B. Tarrui átakos turëjo pran-cûzas Robertas Bressonas, amerikie-tis JohnasCassavetesas, japonaiYasu-jiroOzu ir AkiraKurosawa.Velionë kritikë Susan Sontag,

sudarydama trumpà svarbiausiø ki-no istorijoje filmø sàraðà, átraukë ájá B. Tarro �Prakeiksmà� (1987m.),o garsus JAV postmodernistinio ki-no reþisierius Gusas Van Santas,pristatydamas kolegos filmø pro-gramà Niujorko ðiuolaikinio me-no muziejuje (2001 m.), retrospek-tyvos kataloge raðë, kad B. Tarrodarbai �demonstruoja naujà, tikràir vaisingà kino orientacijà, kaiviskas radikaliai pradedama ið nau-jo. Toks kinas galëjo gimti tik uþVakarø kultûros ribø... Reþisieriusperprato kino esmæ ið paèiø pirmø-jø ðaltiniø, tarsi jokio moderniz-mo kine nebûtø buvæ. B. Tarro dar-bams bûdingas organiðkas, kon-templiatyvus pasaulio traktavi-mas... Jo filmai tokie artimi kas-dienio gyvenimo ritmams, kad juosþiûrëdami mes jauèiamës taip, tar-si bûtume naujo kinematografo gi-mimo liudytojai�.Vieni kino istorikai B. Tarro sti-

liø vadina �dokumentiniu realiz-mu�, kitiems artimesnis (ir, ko ge-ro, reþisieriaus kûrybà geriau cha-rakterizuojantis) terminas �magið-kasis siurrealizmas�. B. Tarras savofilmus pusiau juokais vadina �ru-siðko sentimentalumo, vengriðkoliûdesio ir portugaliðkos melancho-lijos deriniu�. O iðgirdæs klausimusapie jo ir Andrejaus Tarkovskio fil-mø panaðumà, daþniausiai atsako:�Bendra mudviejø filmuose tai, kadjuose daþnai lyja. Tik Tarkovskiofilmuose lietus apvalo kûnus ir sie-las, o mano filmuose lietus paver-èia þemæ purvu.�

Iðlikti savimiSkirmantas VALIULIS

Kauno fotografai visada dràsina naujovëmis. Fo-toklubø laikais Aleksandras Macijauskas su draugaisgrûmësi uþ fotografijos novatoriðkumà. Fotomeninin-kø sàjungos jubiliejø metu Mindaugui Kavaliauskuigimë idëja organizuoti tarptautiná fotomeno festiva-lá. Jaunimo kino studija �Kadras�, dirbanti ir su foto-grafija, ir su kinu, sugalvojo tarpiná variantà � foto-filmø festivalá. Þinoma, tarptautiná, nes esame Euro-pos Sàjungoje ir kaþkaip natûraliai �sutarptautëja-me�, be to, ne vien Kaune ar Vilniuje, bet ir Plungëje,kurioje ðià vasarà vyko tikra fotografijos ðventë. Kadtoks festivalis pirmasis � neabejoju, bet fotofilmø esa-me turëjæ net televizijoje. Fotografijos montaþus më-go poetiðkasis dokumentinio kino reþisierius Henri-kas Ðablevièius. Naujaisiais laikais Jûratë Samulio-nytë sukûrë fotofilmà �Nerutina�. Jis ir buvo parody-tas nekonkursinëje programoje kartu su Gintaro Èe-sonio ir kitø filmais. Svarbu, kad festivalio organiza-toriai (pirmuoju smuiku grojo �Kadro� vadovas Jo-nas Kuzminas) neuþmirðo priminti, jog tolimu foto-filmo pradininku galima laikyti ir Vladislovà Stare-vièiø � pasaulinio garso animacininkà, jaunystëje gy-venusá ir kûrusá Kaune. Kas ið principo yra fotofil-mas? Fotografijø ir bet kokiø kitø statiðkø vaizdøsujungimas á judesá. Gali bûti ir daiktai, ir lëlës, netraidës, kurias, beje, ádomiai komponavo kai kurie fes-tivalio dalyviai. Prie pradininkø priskirtume ir tuosXIX a. pabaigos eksperimentatorius, kurie mëgino þir-go, paukðèio ar þmogaus judesá pagauti fazëmis. Galtai buvo net kubizmo pradþia? XXI amþius á tokiussenus eksperimentus atsigræþia, ieðkodamas naujoserdvës medijoms, ypaè tarpmedijiniams ryðiams. Kaiþiûri filmukà �Dar tvinksi�, jungiantá poezijos tekstàsu dviguba tekanèio vandens ir statiðkesniø augali-jos objektø vaizdine projekcija, gali já vertinti kaipplintanèià Lietuvoje naujovæ � sintezijà � arba kaipkûrybiðkà interneto eksperimentà, retsykiais aptin-kamà bernardinai.lt ir kituose portaluose. Naujovið-kos vaizdo - þodþio - garso - muzikos samplaikospagyvina internetinæ analitikà. Informacija internetetoli graþu ne visada pasiteisina, ypaè savaitgaliais,kai radijas lieka operatyvumo poþiûriu nepralenkia-mas. O gal tik mûsø internetininkai aptingsta?Kokiais parametrais galëtume ávertinti gana ávai-

rià fotofilmø festivalio programà? Jeigu paþiûrësi-me á prieð ðimtmetá stebinusius gyvosios gamtos pa-gavos stebuklus, tokiø fotofilmø rasime nedaug irjie yra silpniausi. Prieðingai, stipriausi buvo tie, ku-riems prireikë fantazijos. Ypaè brandus Aistës Mi-kalauskaitës darbelis �Þmogaus apgaulë�. SkambantE. Morricone�s dainai �For love one can die� (�Iðmeilës gali ir numirti�), þmogus delne iðpieðia gëly-tæ ir privilioja spalvotà drugelá, o paskui já sutraið-ko. Toks filmukas galëtø papuoðti ir mûsiðkio festi-valio �Tindirindis� programà. Ten pat labai tiktø irlakoniðkiausias programos kûrinëlis �Antanas irdraugai� (reþisierë Emilija Jokubauskaitë). Graþimintis: visuomenë nemëgsta nenormaliøjø, bet vi-sada gali susirasti draugø. Graþus ðriftas, tiksli mu-zika, kàsnelis ironijos � ir viskas. Beveik reklami-nis plakatukas. Ne vienas kiek per ilgai tampë savotemà. Nukentëjo ir labai smagus filmas �Street Talks�(�Gatviø kalba�), kuriame pamatëme daug lietuvið-kø, net kaunietiðkø grafièiø ir ávairiø reklaminiøvaizdø bei uþraðø. Gerai atspindëtas politinis pa-saulio spektras � nuo Vladimiro Putino, AleksandroLukaðenkos iki Baracko Obamos, staigiai ákertami áekranà politiniai ðûkiai, kuriø beveik nepamatysimûsø televizijoje ar kine. Tuo ir ádomi grafièiø lais-vë � pateikia daugiau nuomoniø negu internetas.Gal dël to ir norima juos iðtrinti nuo sienø ir ið at-minties. Bent jau Baltarusijoje niekur grafièiø ne-teko matyti. Tik bëda � sienø gadinimas, ypaè ste-riliame senamiestyje. O filmuko bëda � vienodastempas. Reiktø vaizdiniø ir garsiniø akcentø. Turë-jau sustabdyti kadrà, kad galëèiau perskaityti pra-ðmëþavusá �mëlynà lapelá�: �Kai muð laikrodis tre-èiàjà dienà ðioje savaitëje � atsiðypsokite.� Graþauskvietimo ir filmo autoriai uþsimaskavo � �Chicans

Peppikolla�. Gal sëdëjo salëje ir dþiûgavo su drau-gais? �Romuva� pagailëjo erdvës, bet M. Þilinskogalerijos salë buvo sausakimða. Þiuri posëdþiavo�ant karðtøjø� (Stanislovas Þvirgþdas, RomualdasRakauskas, Algimantas Aleksandravièius, G. Èeso-nis ir kiti), bet, atrodo, daugumà filmø ávertino tei-singai. Ypaè sutapo þiûrovø ir þiuri nuomonë dël�Antano�. Sutarta ir dël ðvelnaus filmo �Cosy littlethings� (�Mieli maþmoþiai�. Jame vaidino ir með-kiukas, ir kiti mokinukiø daikèiukai, taip pat paèiosmokinukës, tarp kuriø ir filmo autorë � Milda Kiau-ðaitë. Ðvelniai judanti kamera, neryðkios spalvos,kaþkaip kitaip nei áprasta besiðypsantys veideliai,puiki muzika �Jazz Lullabies� � ir yra stilius. Niekonenori nei atimti, nei pridëti. Gal praþiûrëjome tikskausmingai optimistiðkà Linos Kindurytës filmu-kà, kurá pavadinèiau �Gyvenimas yra sunkus� � apiebekojá, kuris eina sportuoti. Suklusti priverèia pa-baiga: �Paklausk, palyginti su kuo?�Buvo ir jaunatviðkai ðelmiðkø darbø. Filme

�WOO HOO� jaunikaitis panelei rodo, kad jau ap-sidraudæs � ðmësteli visø vaivorykðtës spalvø �sar-giø� rinkinys. �Flirtas� ir yra flirtas � flirtuoja dvifotografijos � jo ir jos. Bet finale, kaip ir pradþio-je: jis lieka su knyga rankose, o ji � su puodu antgalvos. Ðiek tiek trûko techninës iðraiðkos. Buvoir �Spalvingas gyvenimas�, kuriame panelës ir vy-rukai kaþkà þaidë prie Kauno mariø. Stilius � im-presionistiðkas. Iðradingas þaidimas � �Search�(�Paieðka�). Suglamþytas popierius virsta berniu-ko galva ir visaip sukiojasi, kol greta atsiranda po-pierinë panelë raudonomis akimis. Vienintelis gar-sas � popieriaus ðiugþdëjimas. Gaila, prizo uþ gar-sus nebuvo. Matëme ir kinø ðeðëliø teatrà � �Boge-yman�. Taèiau vis vien daugumà minëtø filmø nu-rungë filmukas �Ir vël� � apie moksleiviðkà dienosrutinà. Èia viskas aiðku. Gal net per daug. Prisimi-niau M. Kiauðaitës þodþius ið jos pirmojo fotoka-talogo: �Gyvenime visada daugiau klausimø, ne-gu atsakymø.�

Fotofilmo ,,Ið meilës gali numirti� kadrai.

6

TILTAI . 2010 m. spalio 21-27 d., Nr. 35 (308-749)

Tenenuskamba tai banaliaiLietuvos teatro ir kino aktorë, poezijos

skaitovë, reþisierë Olita VeronikaDAUTARTAITË,papraðytapapasakotiapieLos Andþelo lietuviø teatre tris mënesiuskurtà Justino Marcinkevièiaus dramà�Mindaugas�, nepuolapaknopstomiskalbë-ti apie patá spektaklá ar darbo su aktoriaissubtilybes. Reþisierë visø pirma taria pagi-riamàjá þodá Los Andþelo lietuviø bendruo-menei. Ir ne vienà.Uþkasdienybæ ir ðventes.Uþ reiðkimàsi ávairiose meno ðakose ir gy-venime. �Turiu ir noriu paðlovinti, pagerbtiLosAndþelo lietuviøbendruomenæ, josakty-vø ir verþlø gyvenimo bûdà, � teigiaO. Dau-tartaitë. � Lietuvybæ ði bendruomenë dau-giausia iðlaikë per Lietuviø dramos sambû-rá, kuris 50 su virðum metø veikia statyda-mas lietuviø autoriø pjeses. Daug buvusiøvadovø, reþisieriø, vaidinusiøjø jauyradan-guose, bet visàlaik iðliko teatro tæstinumas.Atvaþiavæ jauni lietuvaièiai ásilieja á scenosmylëtojøbûrá, kai kà ið joperima, daugnau-ja patys atneða ir atveria.�Apie tautinës savimonës sergëjimà Los

Andþelo lietuviø bendruomenëje bei staty-tus spektaklius ir pakalbëkime su reþisiere.

� Lietuvybës pajautimas iðeivijoje stipres-nis, kitoks. Tautiðkosios vertybës taip pat la-biau akcentuotos...� Taip ir turi bûti, tai natûralu. Mes esame

savaimingai tapatûs: mûsø þolë, mûsø arimai,mûsø jûra ir nemunai.Mes visa turime. Kalba-me sava kalba. O gyvenantieji iðeivijoje... Jei-gu jie nori (o tikrai nori) iðlaikyti lietuvybæ,privalo ið ðaknø save kelti, budinti ir visa taiperduoti vaikams ir vaikaièiams.� Prakalbus apie vaikus, jaunàjà kartà... Ar

jiems taip pat svarbi lietuvybë kaip ir tëvams?� Gal negalima tokiomis svarstyklëmis

sverti... Tai priklauso nuo ðeimos. Jeigu svar-bu tëvams ir seneliams, bus perduota ir vai-kams. Tëvai ilgiausias mylias veþa vaikus álietuviðkà ðeðtadieniomokyklà, kurioje, be pa-mokø lietuviø kalba, dainuojamos lietuvið-kos dainos, ðokami liaudies ðokiai. Nors tar-pusavyje jaunimas bendrauja anglø kalba, lan-ko angliðkas mokyklas, per lietuviðkàsias kul-tûros apraiðkas atranda tautiná tapatumà. Jeitëvai bent kartà per dvejus metus nuveþa vai-kus á Lietuvà, ðie auga þinodami, kad ten jøTëvynë. Jauni þmonës puikûs. Idealistai, pil-ni patriotiðkumo, daugelis jø nori save kûry-biðkai iðreikðti.� Los Andþele sveèiavotës ir dirbote ne pir-

mà kartà. Papasakokite, kaip prasidëjo jûsødraugystë su ðio miesto lietuviø bendruomene.� Ðiais metais ten skridau ketvirtà kartà.

Pirmàkart á Los Andþelà atvykau 1996 m.Fronto bièiuliø � poeto B. Brazdþionio, þur-nalisto ir visuomenës veikëjo J.Kojelio � kvie-timu á metiná literatûriná parengimà. Atvykusisusipaþinau su jaunais þmonëmis, vadinamai-siais treèiabangininkais, neseniai atvaþiavu-

siais ið Lietuvos. Pirmoji kelionë buvo kaipsëkla, pasëta ir mano, ir Los Andþelo lietuviøteatro mylëtojø gyvenime. Susitikimas suAmandu Ragausku, inþinieriumi ið Kauno,maèiusiu mane spektakliuose Lietuvoje, bu-vo lemtingas. 1996-aisiais su bendruomenësþmonëmis uþsimezgë ypatingas dvasinis ir kû-rybinis ryðys.Po ketveriø metø buvau pakviesta statyti

spektaklá Mikalojaus Konstantino Èiurlionio125-osioms gimimo metinëms. Ið jo gyveni-mo ir laiðkø parengiau scenarijø �Raudokit,svajoniø debesys�. Amandas vaidino Èiurlio-ná. Jis buvo ir scenos organizatorius. Pagrin-dinæ spektaklio metaforà � valtá � rentë patsAmandas-Èiurlionis. Tai buvo Kastuko ir So-fijos meilës valtis, jø namelis, Èiurlioniui va-þiuojant á Peterburgà virtæs garveþiu, o galiau-siai � grabu...Kûrësi spektaklis ið aktoriø energijos, pa-

veikiø scenos detaliø, þenklø, M. K. Èiurlio-nio muzikos ir ðviesø.Teatras � galinga jëga. Neiðliekantis menas.

Jis ðvyti èia ir dabar. Arba ne. Þiaurus savo tra-pumu bei vienkartybe. Tuo þavus. Mes spek-taklá suvaidinome du kartus. Nei prisiminimai,nei áraðai negali atspindëti jo pulsavimo!!!2006-aisiais reþisavau Juditos Vaièiûnai-

tës �Dialogus su Emilija�. Tai buvo poetinëdrama apie Emilijà Pliaterytæ, skambant Fre-derico Chopino muzikai. Aktorë Laisvë Lau-rinkienë, vaidinusi Emilijà, gyveno San Fran-ciske ir á repeticijas vaþinëjo 700 km. Be abe-jo, ne kasdien. Repetuodavome su ja ir telefo-nu. Laisvës vyras,G. Laurinkus, rûpinosi spek-taklio apðvietimu. Garso, ðviesos komponen-tai buvo profesionalûs. �Dialogus su Emilija�suvaidinome tris kartus � ðeðtadienio vakarà,sekmadienio dienà Los Andþelo Ðv. Kazimie-

ro parapijos salëje ir gastroliø metu San Fran-ciske.Ir ðtai � 2010-ieji. Just. Marcinkevièiaus

�Mindaugas�. �Mindaugo� trupë buvo labaistipri. Scenografas � profesionalus dailinin-kas Sigitas Ðniras. Kostiumus kûrybingai siu-vo Laima Vaitkevièienë ir Auðra Kriauèiûnai-të, o jø eskizai � kaunietës Jûratës Mauruða-tienës. Aktorius grimavo profesionali grimerëAuðra Juðkaitë-Rosegard. Mindaugà màsliaivaidino Haroldas Mockus, baigæs Klaipëdosuniversiteto Reþisûros fakultetà. Mortà � Jus-tina G. Brazdþionis, jauna, emocionali profe-sionalë, vaidinusi Ðiauliuose.Vismantas � sce-nos atradimas, pirmà kartà vaidinæs dramosspektaklyje Juras Michaljanc. Ramunë � Dai-va Galinaitis, jau pasirodþiusi J. Vaièiûnaitës�Emilijoje�. Dausprungas � teatro grandasAmandas Ragauskas. Baltàjá Metraðtininkàákûnijo Klaipëdos universiteto Reþisûros fa-kulteto absolventë Edita Kliuèinskaitë, Juo-dàjá Metraðtininkà � Aleksas Mickus, teatromenus studijavæs Amerikoje ir pats reþisavæsspektaklius.Á spektaklio audiná ápynëme penkiø ðokëjø

trupæ �Retro�. Choreografijà ruoðë Jurga Me-donis. Spektaklio metu skambëjo M. K. Èiur-lionio, Vidmanto Bartulio kûriniai bei muzi-ka ið XVI a. Lietuvos muzikos kolekcijos.� Kuo ypatinga buvo jûsø Just. Marcinke-

vièiaus dramos�Mindaugas� interpretacija irpastatymas?� Mindaugà norëjome parodyti ne tiek

tvirtà valdovà, kiek karaliø, kupinà valdovoir þmogaus tragizmo. Jo stiprybë þmogiðkainuodëminga: �Dabar jisai tiktai þiûrëjo gai-liai, kaip vardan jo kilnaus gyvenimo ugnyjau baigë degti brangiausia jo paties dalis �þmogus.�Mindaugas buvo Lietuvos árankis. Nieko

nemylëjæs, tik jà � Lietuvà. Norëjome þiûro-vams iðsakyti, priminti, kiek tragedijø nuo se-nø senovës vyko dël Lietuvos, dël jos iðliki-mo, dël þemës lopinëlio ir kalbos.� Ar stengëtës dramà suaktualinti, priar-

tinti prie nûdienos þiûrovo?� Nereikëjo aktualinti. Just. Marcinkevi-

èiaus drama paraðyta taip, kad ji veikia istori-jà � praeitá, dabartá, bus paveiki ir ateièiai. Sà-sajø su dabartine, savo vidumi savotiðkai ið-draskyta Lietuva yra. Tai amþina mûsø meilëir skausmas.� Klausantis jûsø atrodo, kad tai emocið-

kai sunkus, ganëtinai skaudus spektaklis...� Skaudus... Bûtent skaudus spektaklis.

Tvirtai sukaltas. Spektaklis turëjo puikià me-taforà � didelá, tamsiai raudonà audeklà, kuráðokëjai neðë per visà salæ skambant choralomuzikai. Pabaigoje já kaip kraujo upæ uþsi-meta ant peèiø Mindaugas ir tempia ið sce-nos gilumos per þiûrovø salæ jau nuþudytas.Tik skamba áraðas, atveriantis jo mintis irðirdies klyksmà Baltajam Metraðtininkui:

�Að priverèiau jëga paklusti man. Raðyk,kad að... kad nemylëjau nieko... Taèiau pri-dëk, kad visa tai dariau tiktai dël Lietuvos,tik dël Tëvynës... Ir bûtinai pridëk, kad jai irman turbût nebuvo kito... kito kelio... Kadað buvau jos árankis... Kad að tik jà mylë-jau... Lietuvà... Jà vienà... Galbût mane su-pras... galbût atleis...�Kad spektaklis paveikus, jautësi stebint þiû-

rovus, kvëpavusius vienu ritmu su teatro vyks-mu. Scenos dinamika buvo emocionaliai su-kaupta. Juoda ir raudona spalvos scenografi-joje turëjo simbolinës reikðmës. Spektaklio tra-giðkumas skleidësi per aktoriø, muzikà ir ðvie-sas.Dramatizmà sklaidë ðokëjai. Ðokis � skaid-rusis spektaklio pamatas, kûræs ðviesos irdþiaugsmo plastëjimà.� Kiek jums svarbus dramos tekstas ir pats

þodis statant spektaklá?� Mes, aiðku, nevaidinome visos dramos,

atrinkome svarbiausias scenas. Þodis man vi-sur ir visada labai svarbus. Mûsø pastatymasnebuvo deklaratyvus. Mes nerëkëme. Nefor-savome. Stengëmës þodá ir emocijà iðlaikytikiek galima santûresnius.� Kokiø dar itin ásiminusiø momentø par-

siveþëte ið ðio spektaklio bei gyvenimo Los An-dþele?� Ádomu, kaip pamaþële kuriasi spektak-

lis � ið plastikos, muzikos, garsø, suvaidintoepizodo. Repeticijos � tai aktoriaus meilë!Tuomet reþisierius � scenos, aktoriaus iðtar-mës, plastikos, metaforos valdovas. Premjero-je lieka tik aktorius. Reþisierius atsitraukia, jonebëra. Stebi kartu su þiûrovais, jaudiniesi irdþiaugiesi arba ne.Vieðnagiø metu paþinau tenykðtæ lietuviø

bendruomenæ, Ðv. Kazimiero parapijos þmo-nes. Pamilau juos. Iðeivijoje labai reikalingabaþnyèia, kuri vienija ir jungia. Ten, kur uþ-daromos baþnyèios, daug kas iðyra.Susibièiuliavau su ðokanèiais, dainuojan-

èiais, su teatrà mylinèiais ir ðiaip ten gyve-nanèiais þmonëmis. Iðliko stiprus þmogiðkas,kûrybinis ir dvasinis ryðys.Kalbant apie patá buvimà Los Andþele, ga-

liu tik pasakyti, kad jauèiausi laiminga. Labai.Atmintyje iðliko saulë, vandenynas, kalnai, þy-dëjimas ir þmonës. Po ta saule visi iðsitenka. Poviena palme � �bomþiukas�, po kita � að su�Mindaugo� tekstu. Kiekvienas yra toks, koksyra. Taèiau kad ir kaip ten bûtø gera bei malo-nu, norisi bûti su savais. Savo Lietuvoje � pie-voje, lietuje, drumzlëse. Po savo dangumi.Gyvenau ypaè geromis sàlygomis. Poeto

Prano Lemberto sûnus Vitalijus suteikë fan-tastiðkà trijø kambariø butà prie pat vande-nyno SantaMonikoje. Pusantros valandos au-tobusu vaþiuodavau á repeticijas, iðlipusiàpasitikdavo Haris-Mindaugas ir veþdavo dar15 minuèiø á Ðv. Kazimiero parapijos salæ,kurioje ir vykdavo repeticijos. Jutau begalinárûpestingumà, globà, meilæ, draugingumà, pa-garbà visø spektaklio kûrëjø ir þmoniø, ku-riuos sutikau.� Ar planuojate darkart iðvykti?� Nenorëèiau nieko planuoti. Tebûna vis-

kasDievo valioje. Pasilieku su viltimi, dþiaug-damasi viskuo, kas buvo.� Pokalbá pradëjome nuo to, kad iðeiviai

brangina Lietuvà ir stengiasi puoselëti lietu-vybæ. Ðiltai sutiktas Just. Marcinkevièiaus�Mindaugas� þiûrovams priminë, kokios dra-mos dël ðio kraðto iðsaugojimo vyko þiloje se-novëje. Kaip manote, ar panaðus pastatymassulauktø publikos palankumo èia, Lietuvoje?�Neþinau.Mes dabar ið teatro norime kaþ-

kokiø brutalybiø, kaþin ko keisto, neáma-nomo, absurdiðko. Iðeivija, ypaè jaunimas,iðsiilgusi teatro. Dramos spektakliai ir geraliteratûra jiems reikalingesnë negu ðou, po-psas ar banalios komedijos. Mes esame per-sisotinæ, o jie myli tiek savus, tiek atvaþia-vusiuosius. Mano supratimu, teatras turi neð-ti ðviesà, pajudinti pirminius mûsø pama-tus: kas yra þmogus, tëvas, motina, vaikas,valstybë, pilietis... Tenenuskamba tai bana-liai. Teatro paskirtis ne auklëti, o sujudintikraujà, pasibelsti á ðirdá, á protà nereflektuo-jant scenoje gyvenimo. Teatras turi savo kal-bà. Ir að manau, kad mes buvome jà atradæ.

Kalbëjosi Ugnë KRAULAIDYTËOlitos DAUTARTAITËS

asmeninio archyvo nuotraukos

Mindaugas � Haroldas Mockus.Olita DautartaitëM.Gimbutienës

numylëtame slënyje.

Po puikiai pavykusios �Mindaugo� generalinës repeticijos.

7

. 2010 m. spalio 21-27 d., Nr. 35 (308-749) TILTAI

Ðá 70-àjá teatro sezonà sukanka dvideðimtmetø, kai Kauno valstybiniomuzikinio teat-ro duris pravërë sodraus soprano savininkëAuðraCicënaitë-Uþdavinienë, iki ðiol þavintispalvingu, gebanèiu reikðti ávairias emocijasbalsu.Ðiandien,bûdamapopuliarumovirðû-nëje, solistë publikàkeri ir grakðèia vaidyba,nuoðirdþiubûdu.Kûrybinës sukaktiesprogaKauno valstybiniame muzikiniame teatreskambës sveikinimai, kuriuos kolegos ir ger-bëjai skirs ilgametei teatro solistei, mëgsta-mai dainininkei, nuostabiai aktorei ir nuo-ðirdþiam, atviram, pozityviai gyvenimà ma-tanèiamþmogui.Artëjant sukaktuvinei ðven-tei kalbiname solistæA.CICËNAITÆ.� Kodël bûdama vilnietë likote Kauno mu-

zikiniame teatre ir kaip nutiko, kad þavaus bal-so dainininkë, galinti papuoðti ir operos teat-ro scenà, pasirinko operetæ?� Ne að pasirinkau operetæ, o ji mane... Tie-

siog dainuoju ten, kur jauèiu, jog esu reikalin-ga. O jei atvirai, turiu prisipaþinti, kad dar stu-dijuodama Muzikos akademijoje vis pabrëþ-davau � kur jau kur, o á Kauno muzikiná teatràtikrai nevaþiuosiu. Taèiau likimas iðkrëtë pokð-tà ir pritaikë smagià gyvenimo taisyklæ � nie-kada nesakyk niekada � panorëjæs, kad ðio te-atro scenoje dainuoèiau net 20 sezonø. Manetraukte átraukë ávairiausi vaidmenys, pasipylætarsi ið gausybës rago, vienas uþ kità ádomes-ni... Nuoðirdþiai tikëjau, kad suvaidinusi Cerli-nàWolfgangoAmadeusMozartooperoje �DonÞuanas� gráðiu á Vilniø. Taèiau po to buvoDei-zi vaidmuo Paulo Abrahamo operetëje �BaliusSavojoje�, dar vëliau ádomi pasirodë ir DþildaGiuseppe�s Verdi operoje �Rigoletas�... Ratasásisuko � vaidmenys viliojo vienas uþ kità la-biau. Ir pamilau ðá teatriukà kartu su visais jo�gyventojais�, nuostabiu kolektyvu, rûpestin-gavadovybe, reikliais reþisieriais, kurievisi kar-tu sukûrë ypatingà atmosferà, padedanèià netik kurti, bet ir tobulëti. Labai greitai suvokiau,kad Kauno muzikinis teatras � unikalus. Tokiøteatrø nei Europoje, nei pasaulyje nëra daug,

nes po vienu stogu èia telpa trys tokios paèioskokybës þanrai � opera, operetë ir miuziklas.� Retas sceninis þanras kelia tiek prieðta-

ringø nuomoniø kaip operetë. Ne paslaptis, kadvis dar neturime daug operetës gerbëjø. Kodëltaip yra?� Esu ásitikinusi, kad operetës gerbëjø visa-

da buvo, yra ir bus. Sutinku, tam tikru laikunemëgti operetës atrodë lyg ir �madinga�, toji�mada� ne vienerius metus savotiðkai propa-guota gal dël to, kad operetë � ne kiekvienamákandamas rieðutas? O gal ir mes, dainuojantie-ji operetëje, ne viskà padarëme, kad iðlaikytu-me gerà jos vardà... Taèiau garsiausi pasauliomuzikai operetæ reabilituoja ir patys traukia ðioþanro arijas pripaþindami, kad jose yra aukð-

Operetë pasirinko mane...èiausio lygio muzikos. Pasiþiûrëkime, kà dai-nuoja �Triumfo arkos� dalyviai? Operetæ, miu-ziklà � ir tai þavu. Per koncertus, kuriuose ten-ka dainuoti tiek Lietuvoje, tiek uþsienyje, sa-lëje ið karto pajunti pagyvëjimà, kai pasigirstaopereèiø melodijos. Taip jau susiklostë tradi-cijos, kad mûsø teatras labiausiai þinomas kaipoperetës þanro propaguotojas, visada turintissavo þiûrovø. Net ir per ávairias krizes publikaplojimais dëkoja mums uþ spektaklius...� Profesionalûs muzikai Kauno muzikiná te-

atrà kartais juokais pavadina operos poduk-ros operetës lopðiu, kuriame �rimtiems� daini-ninkams nëra kà veikti. Kà manote apie opere-tës þanrà ir kodël daugelis dar ir ðiandien ma-no, kad dainuoti operetëje ar miuzikle tiesiognerimta, �juokø darbas�?� Tai sintetinis þanras � operetëje turi dai-

nuoti kaip operoje, ðokti kaip balete, vaidintikaip dramoje, joje vyrauja optimizmas, hu-moras, lyriðki, kilnûs, romantiðki jausmai,emocingumas ir artistiðkumas. Tik ið ðaliesþiûrint atrodo, kad dainuoti operetëje � �juo-kø darbas�. Tai labai sunku � dainavimà turiderinti su kalbëjimu, vaidyba. Reikia dideliøfiziniø pastangø � juk kartais tenka dainuotiir besisukant valso ritmu. Be to, dauguma ope-retiniø partijø paraðytos taip sudëtingai, kadnorint gerai ir tiksliai jas atlikti reikia paplu-ðëti kur kas labiau nei dainuojant operoje.Operetëje arijos daþniausiai apima visà balsodiapazonà � nuo aukðèiausiø iki þemiausiønatø, jas dainuojant bûtina gera balso techni-ka ir iðtvermë. Juk scenoje liejasi veiksmas,skamba melodijos, vienas kità veja dialogai.Operetë man davë labai daug, visø pirma �sceninës laisvës, gebëjimà improvizuoti, galøgale ðokti � kokia gi operetë be ðokiø! Klau-sytojams smagu girdëtimelodijas, kurios leng-vai ásimenamos, o dekoracijos, kostiumai �labai puoðnûs. Nesumeluosiu sakydama, jogþiûrovams operetë lyg desertas, taèiau, nepai-sant to, daugelis joje dainuojanèiø aktoriømanpritars, jog ðis þanras toks pat rimtas kaip iropera. Opereèiø muzikinë medþiaga gal ir netokia sudëtinga, taèiau specifinë � èia neat-skiriami draminiai intarpai, kuriuose solistasgali atskleisti aktorinius gebëjimus, papildytisavo personaþà ávairiausiomis nemuzikinëmisspalvomis. Ði laisvë kurti uþburia ir vis nenu-stoja viliojusi. Prisiminkite tokias partijaskaipRozalinda irAdelë JohannoStrausso ope-retëje �Ðiksnosparnis�, Marica Imre Kalmanooperetëje �Marica�. O kur dar þymioji Vilijosdaina ið Franzo Leharo �Linksmosios naðlës�,Andþelë ið to paties kompozitoriaus operetës�Grafas Liuksemburgas�, Liza ið �Ðypsenø ða-lies�... Vardyti galëèiau nesustodama, nes oikaip yra kà veikti operetëje. Visiðkai nesutin-ku, jog tai nerimtas uþsiëmimas � dainuojantmûsø teatre reikalingas ne tik puikus operiniodainavimo pasirengimas, bet ir begalinë bal-so iðtvermë � manote, paprasta per savaitæ su-dainuoti po 4-5 skirtingo þanro spektaklius?Ne kiekvienas gali �paveþti� toká krûvá, ypaèkai po sunkios operetes tenka dainuoti darsunkesnæ operà. Va kodël mëgstame ðvelniaipajuokauti, sakydami, kad operetë yra tik sun-kus lengvasis þanras.� Vaidinate beveik visuose teatro repertua-

ro spektakliuose. Kaip jums pavyksta scenojeiðbûti tokiai aktyviai?� Neþinau. Tiesiog dirbu, dainuoju ir gyve-

nu vaidmeniu scenoje. Beje, aktyvi scenojene tik að. Mûsø teatre visi energingi ir gyvy-bingi � juk mus supa puiki muzika, judesiolengvumas, þaismingumas, ðventiðka pakiliøjausmø banga, elegancija, grakðtumas, ðvelniironija, emocingas ir graþus dainavimas, kas-kart pavergiantis þiûrovus.� Sakoma, kad atmintyje ilgiausiai iðlieka

pirmoji meilë ir pirmasis vaidmuo...� CerlinaW. A.Mozarto operoje �Don Þu-

anas�. Vaidinau naivià kaimietukæ, kurià perjos paèios vestuves suviliojo Don Þuanas.Taip ásijausdavau á vaidmená, jog, atrodë, tuo-jau uþsiliepsnosiu ið meilës tam viliokliui. Opo mënesio jau dainavau pirmojoje opere-tëje � P.Abrahamo�BaliusSavojoje�. Po �DonÞuano� tai buvo didþiulis iðbandymas. Deiziir Cerlinos vaidmenys skyrësi kaip dangus irþemë. Kitaip nei Cerlina, Deizi buvo ðiuolai-kiðka, áþûloka, mëgstanti flirtà ir labai savimipasitikinti mergina. Turëjau per labai trumpàlaikà ne tik persikûnyti á kità asmenybæ, kuri,be dainavimo, scenoje dar daug kalbëjo ir ðo-ko (o tai buvo visiðkai neáprasta mokantisMu-

zikos akademijoje). Teko iðmokti ir dûmà uþ-traukti... Tiesa, rûkiau tik per pirmuosius kelisspektaklius. Paskui meèiau, nes paprasèiau-siai pagailo balso. Prisipaþinsiu, tuomet buvolabai sunku ir jei ne puikûs partneriai... Sce-nos grandas Gediminas Maciulevièius davëtiek patarimø... Ir scenoje vienos likimo valiai�nepalikdavo�. O teatro primadonos DanutëDirginèiûtë, Violeta Sagaitytë, Eleonora Kliu-èiûtë savo puikiu pavyzdþiu mokë, kaip rei-kia atrodyti ir elgtis scenoje. Reþisierius Gin-tas Þilys pasitikëjo, suteikë visiðkà laisvæ ku-riant personaþus. Turëjau daug puikiø sce-nos mokytojø, kurie padëjo suvokti, jog kiek-vienas vaidmuo � svarbus ir mielas. Todëlkiekvienà, net ir patá maþiausià, branginu.Bûna labai sunku su juo skirtis, kai spektak-lius �nuima�. Kaskart atrodo, kad dar ne vis-kà iðsakiau, dar neiðpuoselëjau vaidmens, ga-liu atrasti naujø spalvø net ir ðimtàjá kartà su-vaidinusi...� Operose, operetëse ir miuzikluose atlikote

daugybæ vaidmenø, kuriø herojës � skirtingølikimø ir charakteriø. Kiek kainuoja toks per-sikûnijimas á kità þmogø?

� Pirmiausia � daug energijos. Neseniaiperverèiau senus uþraðus su áspûdþiais ið se-niai vaidintø spektakliø. Pasirodo, po Mari-jos vaidmens �Vestsaido istorijoje� jauèiausikaip iðsunkta citrina � be balso ir jëgø, niekodaugiau nenorinti, tik pasislëpti pataluose irapsigaubti tyla. Taèiau, deja, kità dienà ma-næs jau laukëMargarita CharlesoGounod ope-roje �Margarita�...� Dauguma artistø pripaþásta, jog egzistuo-

ja scenos baimë. Ar po ðitiek metø scenoje jidingo? O gal turite savo metodà, kaip suvaldy-ti prieð kiekvienà spektaklá, tegu ir ne pirmàkartà vaidinamà, apimantá jaudulá?� Jausti scenos baimæ ir gerai, ir blogai. Ge-

rai, kai apëmæs jaudulys pozityvus ir skatinanorà dainuoti, kuo greièiau iðeiti á scenà. Blo-gai, jei baimë atima jëgas, stingdo judesius,trikdo kvëpavimà. Pernelyg susijaudinus pa-simirðta tekstas. Man paþástamas visoks jau-dulys, taèiau kaskart dràsinu save sakydama,jog reikia þiûrëti baimei tiesiai á akis ir steng-tis greièiau uþlipti ant scenos, kurioje visosbaimës tà paèià minutæ pradingsta. Þinoma,dar ir dabar kartais ðiurpuliukai kûnu nubëgaprieð spektaklá � juk esu gyvas þmogus...� Uþ atliktus vaidmenis ne kartà esate pri-

paþinta geriausia metø operetës ir miuziklo(1998, 2002, 2008) atlikëja, pelnëte daugybæscenos apdovanojimø ir... turëjote visas sàly-gas bei galimybes susirgti þvaigþdþiø liga. Kaipatsitiko, kad ja neuþsikrëtëte?� Kadmûsø teatro ðis virusas niekada nebu-

vo uþpuolæs... Be to, neturëjau ir laiko tokio-mis ligomis sirgti, mintys sukosi tik apie spek-taklius, koncertus. Kaip geriau suvaidinti, ge-riau padainuoti...� Ar nesunku plëðytis tarp dviejø miestø,

dviejø gyvenimø? Ypaè dabar, kai ne vienasjûsø kolegaguodþiasi, kad sumaþëjo darbo, rei-kia taupyti. Jûs dalijate save Vilniui ir Kau-nui, kasdien skaièiuodama ðimtus kilometrø...� Að nesiplëðau, o gyvenu. Ir nieko nereikia

taupyti, nepritaupysi... Toká gyvenimobûdàpa-sirinkau pati, dël to në kiek nesigailiu. Teisy-bës dëlei reikëtø patikslinti, kad dalybomis èianet nekvepia. Tiesiog ten, kur bûnu, bûnu vi-sa esybe. O sudëtinga buvo tik pradþioje �100 kilometrø nuo Vilniaus ir ðeimos atrodënepamatuojamai daug. Taèiau po 20 tokio gy-venimo metø ðio atstumo net nepastebiu, kaipir dalybø, kuriø dukrai uþaugus lyg ir neliko. Odël nuvaþiuotø kilometrø... Niekada negalvo-ju, jog mano kelionë á Kaunà kainuoja dau-giau pinigø nei troleibuso bilietas tam, kuris ádarbà vaþiuoja, tarkim, Vilniuje. Reikalingi pi-nigëliai kokiu nors bûdu vis ateina, nes man toreikia. Vadovaujuosi senu kaip pasaulis dës-niu � jei þmogui ko nors labai reikia, jis bûtinaitai turës.� Spalio 24 d. pakviesite þiûrovus á savo

kûrybinës veiklos dvideðimtmeèio koncertà, ku-riame kartu su jumis dainuos teatro solistai,sveèiai. Kuo ðis koncertas bus kitoks ir kokieatlikëjai pasirodys scenoje kartu su jumis?� Nenoriu atskleisti visø paslapèiø. Galiu

tik pasakyti, kad koncerte man talkins tokiescenos meistrai kaip G. Maciulevièius, Laimo-nas Pautienius, Raimondas Baranauskas, Vla-dimiras Prudnikovas, LigitaRaèkauskaitë,Vai-dasVyðniauskas,MerûnasVitulskis,LarisaKal-pokaitë, Rytis Cicinas...

KalbëjosiAsta MIKELEVIÈIÛTË

Eliza F. Loewe�o miuzikle,,Mano puikioji ledi�.

Andþelë F. Leharo operetëje ,,Grafas Liuksemburgas�,Bazilis Puaro � Gediminas Maciulevièius.

Ninon I. Kalmano operetëje ,,Monmartro þibuoklë�.

8

TILTAI . 2010 m. spalio 21-27 d., Nr. 35 (308-749)

AlmaMASIULIONYTË

Irenos Mikulièiûtës galerijoje(I. Kanto g. 5) veikia paroda �Kara-liðkasis Birðtonas�. Ekspozicijos ini-ciatorë � Birðtono plenero (2010 m.liepos 30 - rugpjûèio 16 d.) kuratorëI. Mikulièiûtë (Mika). Kompaktið-koje, kiek tamsokoje galerijos erd-vëje � savita atmosfera. Èia ekspo-nuojama11 darbø, kuriuose telpa de-koratyvumas, ekspresija, áspûdþiofiksacija, rami kontempliacija, au-toironija ar skausmingi iðgyveni-mai. Ðalia skubotumu pulsuojanèiøpaveikslø kabo kruopðèiai apmàs-tyti, jau ne plenero sàlygomis kurtidarbai. Spalvingi ir vis kitokie, kaipir juos kûrusiø menininkø asmeny-bës. Ðiø metø parodos dalyviai � ta-pytojai Auðra Andziulytë, RomanasAverincevas, Violeta Juodzevièie-në, Raimundas Majauskas, ArvydasMartinaitis, Irena Mikulièiûtë, Al-girdas Ðakalys ir grafikë JolantaGal-dikaitë.Apie Lietuvoje jau 17 metø besi-

rutuliojanèià plenerinæ veiklà ir pa-rodas iki 2009 m. buvo menkai kal-bama. 2009 m. rugpjûèio 31 d. pub-likuotas vertingas analitinis meno-tyrininkës Rasos Andriuðytësstraipsnis �Diagnozë: sukurta plene-re�. Apþvelgdama ávairialypá plene-rinës veiklos fenomenà autorë pa-lieèia ir pleneruose sukurto menoeksponavimo klausimà. Ji pastebi,kad egzistuoja dvi kraðtutinës nuo-monës: arba parodas rengti, arba ne.Tokia dilema kyla dël nepakanka-mo kûriniø meniðkumo. �Plenerinë-je veikloje visada daug impulsyvu-mo, netikëtø impresijø, tad gal ir ga-lima tikëtis, kad dailininkai sugráðprie to, kà pastebëjo ir patyrë bûda-mi krûvoje, ir ateityje sukurs reikð-mingesná kûriná. Vertingø kûriniøpleneruose sukuriama retai: sàlygosneáprastos, laiko per maþa. Bet kaþ-kodël vyrauja ásitikinimas, kad pa-roda turi ávykti.�*I. Mikulièiûtës plenerai ar kûry-

binës intencijos beveik visada uþ-baigiamos paroda. Jos ásitikinimu,bendros kûriniø ekspozicijos orga-nizavimas, kad ir koks varginantisar nuostolingas bûtø, yra praëjusiosvasaros iðgyvenimo momentas, sie-kis pratæsti pamëgtos akcijos aki-mirkas. Romantiðkàjá plenero orga-nizatorës ekspresyvumà buvo gali-ma áþvelgti dar tuomet, kai Lietu-vos nepriklausomybës atkûrimopradþioje I.Mikulièiûtë su grupe kû-rybingø vaikø keliaudavo á Juod-krantæ. Ten, Gintaro álankoje, ákur-davo ðurmuliuojanèià, lauþo dûmaiskvepianèià stovyklà, mokydavosmalsø jaunimà stebëti gamtà, bûtiir kûrybiðkaimàstyti joje.Nuo tome-to praëjo nemaþai laiko, taèiau ir da-bar vietos gyventojai pasakoja, kaipant lauþo ugnies buvo verdama þu-vienë ar koðë su spirguèiais, prisi-mena nuoðirdþias ðios þmoniø gru-pës surengtas meniniø kompozicijøið þolynø parodas. Pamario roman-tika, pokalbiai po þvaigþdëtu dan-gumi ir, þinoma, kûryba, uþsibai-gianti bendra ekspozicija � neiðven-giamas Mikos kûrybiniø stovykløpalydovas.Bemaþ deðimtá vasarø Irena ren-

gia plenerus, kuriø dalyviai dabarjau solidþià kûrybinæ patirtá turin-tys menininkai. Be ðioje parodojedalyvaujanèiøjø, paminëtini Rai-mundas Mikðys (1961-2008), Alo-nas Ðtelmanas, Ausma Bankauskai-të, Giedrë Bankauskaitë, MartynasJankus, Danguolë Dauknytë, Min-daugas Pauliukas,Vygintas Stankus.Pagrindinë Irenos organizuojamø

plenerø vieta � Birðtonas. Tokiampasirinkimui buvo svarbus ne tik ðiomiestelio groþis, jaukumas, istorinëpraeitis, bet ir tai, kad bûtent èia atsi-rado þmogus, pasiilgstantis kûrybi-nio ðurmulio, norintis prisidëti priemeniniø procesø vyksmo. Tai sana-torijos �Tulpë� direktorë Liucija Pa-tinskienë, suteikusi menininkams ga-limybæ apsistoti �Baltojoje viloje�.Jos padedama I. Mikulièiûtë galirengti kasmetinius plenerus ir, þino-ma, juos apibendrinanèias parodas.Ðiømete ekspozicija I.Mikulièiû-

të siûlo kitokius parodos kûrimoprincipus. Á parodà ji surenka Birð-tono plenere dalyvavusiø ir norëju-siø, bet negalëjusiø ðià vasarà èia at-vykti kûrëjø darbus. Nors parodoskuratorë tokiø principø nedeklaruo-ja (o gal bûtø prasminga surinkti vi-sø buvusiø plenero dalyviø vertin-giausiø darbø ekspozicijà), taèiau to-kios intencijos akivaizdþiai paste-bimos. Tai galima nujausti matant,pavyzdþiui, tapytojos V. Juodzevi-èienës kûriná �Að atsiøsiu Tau atvi-rukà�. Ðis dviejø abstrakcijø, nuta-pytø raudonos ir baltos spalvø foneir sudaranèiø bendrà kompozicijà,ansamblis tam tikra prasme � auto-rës pritarimo plenerinëms Mikos in-tencijoms þenklas. Sprendþiant iðuþraðo ant baltosios �sulankstomoatviruko� pusës � autorës signatû-ros � ði darbo dalis sukurta tikrai neðiemet, gal ir ne plenere. V. Juodze-vièienë � tapytoja, kuriai kurti rei-kia ne tik impulso, bet ir ypatingosaplinkos. Anot Violetos, jai kûryba� bûsena, kai dirbama iðkart su ke-liais skirtingais pavirðiais, kai mos-tas, kryptis, turima spalva, jos padë-jimo árankis, jausmas susilieja á vi-

sumà, ágalinanèià prabilti stebinan-èiomis formomis, daþnai artimomisáspûdþiams, pasisemtiems MikosBirðtono plenerø dienomis.I. Mikulièiûtës pasiûlyta tema

�Karaliðkasis Birðtonas� gana talpi,elegantiðka ir vaizdinga. Ji nesuvar-þomenininkøveikimo ribø.Apie vie-tovæ, kurioje vyksta pleneras, galimiávairûs kalbëjimo bûdai, pastebëtiniskirtingi aspektai, juolab kad kara-liðkumo prasmë � itin perkeltinë.Pavyzdþiui, tapytojas A. Marti-

naitis ðiømetei parodai pateikë ple-nere sukurtà drobæ �Laukinës gëlës�,joje ekspresyvi mëlynø, þydrø potë-piø ir rausvai oranþiniø lapeliø sû-kurio kompozicija prabyla apie bû-simø ðvenèiø feerijà, apie keistus vai-kystës prisiminimus, praradimonuo-jautà, apie nesuvokiamà nostalgijà.Ekspresionistine raiðka pasiþymi

ir tokiø skirtingai kurianèiø bei pa-saulá reflektuojanèiø tapytojø kaip A.Andziulytës bei R. Averincevo dar-bai. Abiem kûrëjams bûdingas pa-veikslo medþiagiðkumo pabrëþimas,daþosavybiøbei spalvospojûtis.Auð-ra gilinasi á skardos pavirðiaus ir alie-jiniø daþø dermæ, Romanas � á gru-bios faktûros drobës ir ávairaus storiodaþø santyká. Jo paveikslai tiesiog te-pami, paliekant daþais nepadengtødrobës vietø, dþiaugiantis iðraiðkin-ga, atsitiktinai susiformavusia su-stumto daþo atbraila. Ðis parodos da-lyvis intensyviai panaudojo tapymokurorte sàlygas. Tai þmogus, klajo-jæs ákaitusiomis vietovëmis su mol-bertu, ieðkojæs natûros diktuojamømotyvø. Jo drobëse � keistà áspûdásukëlusio baseine besimaudanèiojovaizdas, pro þiûronus pakrantës þo-lynuose pastebëto þvejo pavidalas. Á

ekspozicijà pateko du ðio meninin-ko paveikslai, kuriuose ryðku, jog au-toriui svarbus vyro ir moters moty-vas. Jis plëtojamas pasirenkant pri-mityvistiná figûrø vaizdavimo bûdà.Figûros tarsi pasiskolintos nuo sie-nø, nuo mokykliniø suolø. Ðalia më-nulio autorius tapo saulæ, ðalia mo-ters � vyriðká. Moters palydovas nu-tapytas apibendrintai, tiesiog sufor-muojant tamsiai pilkà siluetà. Peèiø,kojø, galvos proporcijos kelia aliu-zijø, jog tai þvëris, galbût vilkas, oðios poros ansamblis atitinka Rau-donkepuraitës ir vilko duetà. Roma-no paveiksluose moteris ðalia vyrotampa bræstanèio brutalios jëgos pro-verþio katalizatoriumi. Dël tiesmukaiformuluojamos minties paveikslaságyja didaktiná krûvá. Taèiau ðio jau-no menininko tapybos stilius ir sub-tilus spalvos pojûtis paveikslams su-teikia nepakartojamo nuoðirdumo,atskleidþia skausmingà santyká supa-sauliu.Visai kitaip Birðtono tema repre-

zentuojama tapytojos A. Andziuly-tës paveiksluose �Nemunas�. Norë-tøsi manyti, kad ðiø darbø tapymas� autorës santûriai elegantiðkas me-ditatyvus buvimas. Èia veikiamaitin taupiai, racionaliai bei tikslin-gai. Tamsûs aliejiniø daþø pustoniaiant skardos tepami, liejami. Potëpiøritmas, brûkðneliø ir dëmiø sistemaátraukia á jautriai iðgyventà natûrospulsacijà. Kartais nustebina sidabri-niu þvilgesiu, kai nuo daþais nepa-dengtø skardos pavirðiø atsispindiðviesa. Paprasta, pakilu ir ðventiðka,gal karaliðka.Netikëta �Karaliðkojo Birðtono�

kuratorës I. Mikulièiûtës drobë, ku-rià drásèiau pavadinti �Mis Birðto-nas�. Tamsiame, rusvai þaliais potë-piais padengtame fone ðviesiu kon-tûru nutapytas moters siluetas. Jivaizduojama profiliu, su gële ran-koje. Anot autorës, paveikslo min-tis susiformavo Birðtone, ten buvouþtapyta visa jo plokðtuma. Motersatvaizdas atsirado kiek vëliau, mo-deliu pasirinkus seserá. Akcentuoja-ma tvirta laikysena, iðraiðkingas pro-filis, tiesiai laikoma galva, rankoje �augalas. Portretas perteikia valdin-gà, iðdidø moters charakterá. Auto-rës pasirinktas nutapymo bûdas, pa-naudojant tik linijà, darbui teikialengvo nekûniðkumo. Sukurta kara-lienës vizija. Dël modelio panaðu-mo á autoræ paveikslas suðvinta net-gi autoironijos spindesiu, norisi pri-siminti jos romantiðkos prigimtiesintencijà � mielà jaukø kurortà pri-statyti Karaliðkuoju Birðtonu.Kitø parodos autoriø kûriniuose

vyrauja dekoratyvusis pradas. Tuopasiþymi ir J. Galdikaitës grafikosdarbas �FORM � 2�. Mecotinte su-

kurta simetrinë kompozicija � va-riacija kaðtono tema. Forma subalan-suota jungiant du dygliuotus kaðto-nus á bendrà konstrukcijà. Natûrojepastebëtas motyvas atitiko autorësnorà apmàstyti ávairialypius plene-ro dalyviø santykius.Savaip áspûdþius Birðtone api-

bendrina tapytojas A. Ðakalys. Jodrobëje � stilizuotas peizaþas. Gry-nomis spalvomis padengtose plokð-tumose atpaþástamos senøjø gydykløarkos. Figûros iðryðkintos aiðkia kon-tûro linija. A. Ðakalio Birðtonas � sta-tiðkas, ramus ir logiðkas, pilnas þen-klø, ornamentø ir þalios spalvos. Ta-rytum teigiama, kad autoriui ðis ku-rortas � dvasios oazë, o kiekvienasapsilankymas jame � ðventë.Tapytojo R. Majausko �Portre-

tas� iðduoda, kad jo Birðtonas susi-jæs su impresionistine spalvø kaitapastebëtos moters veide.Negalëèiau tvirtinti, kad ðioje

Birðtono plenero parodoje stingameniðkai vertingø kûriniø. Parodaádomi. Gali bûti, kad dël to �kaltas�kuratorës liberalumas � akcentuo-jant dvasiná dalyviø giminingumà,á plenero parodà paþvelgta laisviau,neapsiribota vien ðiemet Birðtone ta-piusiø autoriø darbø eksponavimu.Tad koks gi tas �Karaliðkasis

Birðtonas� I. Kanto g. 5? Jis � þais-mingas, su liûdesio ðeðëliu, autoiro-niðka ðypsena, suþvilgantis sidabru.Kompaktiðka ir jauki paroda apimaávairiaspalvæ poþiûriø ir jausmø pa-letæ. Reprezentuoja plaèià raiðkosbûdø ávairovæ. Þinoma, neabejoti-no solidumo ir rimtumo ekspozici-jai suteiktø informacija, kurioje bû-tø nurodyti kûriniø pavadinimai, jøautoriai, sukûrimometai. Reikia pri-paþinti, kad neinformatyvumas � di-delis parodos trûkumas. Susidaroáspûdis, kad dabartinë ekspozicijaorientuota á siaurà tapybos þinovø,puikiai paþástanèiø autoriø braiþà irþinanèiø visus jø kûrinius, bûrá. Ovisai be reikalo � parodos kuratorësentuziazmas, plenero dalyviø nuo-ðirdumas ir profesionalumas gali bûtiplatesnës visuomenës dalies smal-sumo objektas.Manyèiau, kada nors, kai bus pa-

stebëta, jog plenerinës veiklos eigo-je kiekvienas dalyvis sukûrë vertin-gø kûriniø, bûtø prasminga surengtiapibendrinamàjà, apskritai Birðtonoplenerui skirtà parodà, kuri galëtø va-dintis �Svetingasis Birðtonas�.

*RasaAndriuðytë.Diagnozë: su-kurta plenere //Kamanës tekstai (in-teraktyvus) 2009-08-31. Prieiga perinternetà: http://www.kamane.lt/lt/titulinio_blokai/e_redakcijos_bal-sai/tekstas223

�Karaliðkasis Birðtonas� Kaune, I. Kanto gatvëje 5

Romanas AVERINCEVAS. �Freedom � 2�. 2010 m.Al., drobë, 40 x 40 cm.

IrenaMIKULIÈIÛTË. �Sesers portretas�,arba �Mis Birðtonas�. 2010 m. Al., drobë,

100 x 80 cm.

AlgirdasÐAKALYS.�Birðtono peizaþas�. 2010 m.

Al. kartonas, 90 x 60 cm.

Auðra ANDZIULYTË. �Nemunas�. 2010m. Al., skarda, 104 x 125 cm.

9

. 2010 m. spalio 21-27 d., Nr. 35 (308-749) Kûryba

Jonas JAKÐTAS

Altana

Gal pasiklydæ esame vos ne visi.Ir ateitis atrodo vos ne miglina.Sode nemàstanti, teisi ar neteisi,visus vilioja pailsëti altana.

Galbût èia amþius susijungë su kitaislaikais. Gal ðièia kuþdesiø slapta zona.Ir tam, kuris susijæs su slaptais daiktais,menkiausias maþmoþis � didþiausia staigmena.

Pati pradþia kiekvieno daikto � miglina.Atskleist jà galima tiktai pakuþdomis.Staiga � pakyla á padanges altanair susilieja su audros debesimis.

Ðlamantis þmogus su najade

Lekia gatvës pasiutusiai, bëga veidai,skliaudþia skverai, akimirkos gráþgatviø

skuodþia,O afiðos, vitrinos, ðvytëjæ kadai,snaudþia guodþiamos dulkiø, voratinkliø,

suodþiø.

Skrenda debesys jau vakariau, lenkia ðlamà.(Tik ðiandienà tokia nelaiminga ðviesa.)O ðaligatvy stovi þmogus. Dairos. Ðlama.Ir prie jo prisiglaudþia najadë basa.

Bet ið kur ji � toli nuo visø vandenø,ðiandien uþpuèiama maiðtingiausiøjø vëjø?

Ðià akimirkà að neþinau, kur einu.

O þmogus tas tebeðlama, kaip ir ðlamëjo.

Þuvëdra

Jûroj ðitoj bangø ánirtinga mûða �tarsi spardytø akmenis nuogus kaþkas.Tik þuvëdra surikus, matyt, vieniðanetikëtai áskrido á mano rankas.

Ðimtmeèius iððifravo ji tø akmenø,kur sustojæ pakrantëj, nuo laiko þali.Palengva su þuvëdra ant rankø einu.Mano laivas nuo jûros, deja, dar toli.

Heksaciklas �Glaudþiuosprie tavobalso�

1. Tu arti

Þinau, kaþkur turëjo bûti rankosIr akys � tos, kurios mane supras.Þinau, kaþkur turëjo bûti rankos(Perkûnija! Girdi, kaþkur taip trankos!)Tu mëgsti ðëlstanèias, grumias audras.

Suknutë tavo ið lietaus ir vëjomagiø atsiminimø kaitoje.Suknutë tavo ið lietaus ir vëjone kartà su manim þalsvai kalbëjoðviesoj � ir giedroje, ir blankioje.

Kalbi balsu tu minkðtu mënesienos,nors ir toli dar bûtumei, toli.Kalbi balsu tu minkðtu mënesienos,vis klausos veidrodþiai tavæs ir sienos,kai nuotaiki bûni arba màsli.

Kas kris saulëlydin � tu neákriski.Kad ateini � visi jau áspëti.Kas kris saulëlydin � tu neákriski,o tartum paukðtë mëlynsparnë skriski.Tu juk arti. Èia pat. Visai arti.

2. Glaudþiuos prie tavo balso

Kaip nors laikykis dar, tu ásitverki rûko.Tik nenukriski. Tuètuojau að ateinu.Gelmiø ir aukðtumø mums niekada netrûko.Nuo tavo atminties daug metø gyvenu.

Kiek daug erdvës, kiek savasties, þiûrëk,aplinkui.

Ðtai ðièia ta vieta, kuriai tu priklausai.Iðvyk ramiai visus, kurie galbût áslinktø.Jau iðgirsti ne tik dienos � nakties balsai.

�Prabudimø� nerimas ir atradimai Karaliauèiaus þemëje

Tikiu, kad vëlei á mane tu pasibelsi.Þinau, kodël tu ligi ðiolei dar delsi.Glaudþiuosi visà laikà að prie tavo balso.Akimirkà ðià neþinai, kas tu esi...

3. Vardas

Visai neseniai dþiugesys tavo krykðtë.Kodël tau graudu? Ir kodël taip gûdu?O tu savo ilgesá imk ir pakrikðtykgerai tau paþástamu mano vardu.

4. Sapnas

Mes � dviese. Be kas gi ið to, kad dviese?Èia � ne mano vieta. Gal tu apsirikai?Rankas iðtuðtëjusias � á tamsá iðtiesæ.Jau migti pradëjo alsûs tavo plaukai.

Tu sakai � palauk. Kantriai laukiu. Tikiuosi.Neþinau, mes galbût pasiklydom laike.Ar man tu atleisi? Ar mane tu paguosi?O gal ðyptelsi ir apsirengsi suknute tviskia.

Beje, tai nutolsti, tai ir vël priartëji.Tai ðvaiste ðvieti, tai vël � ties bedugne.Bet kam gi, sakyk, tu staiga panorëjaitaip grubiai ið savo sapno iðvyti mane?

5. Kaþkas neapèiuopiamo

Medá, vëjo buèiuojamà,vëjas ir suðukuos.Bet kaþkas neapèiuopiamoslypi tavo plaukuos.

Iðkeliavæ á vësumà,ir draugausim su ja.Prie vingrybiø stovësime.Nesupinklios klaja.

O kai gráðim á laukymæ(ji tokia dar þalia),þilpuliø daug sulauksime,daug regësim krisle.

Ir paliksime pëdsakusmiglose, jautose.Ir suspësim, suspësimedar pabûti balse.

Plaukus, mano buèiuojamus,rankos vël suðukuos.Betgi kas neapèiuopiamoglûdi tavo plaukuos?

6. Uþ mûsø

Nesu koks didvyris, kaip, tarkime, Enëjas,ir daug ko, kà þinai, tikrai að neþinau.Bet viena tavo ðypsena að pajaunëjau,o viena tavo aðara jau pasenau.

Tamsybes kûnø, sielø iðvarysim gûsiais.Naujus iðgirsime daiktø, spalvø garsus.Á Auðrà kilsime, naktis jau liks uþ mûsø.Uþ mûsø liks pasaulis � ágrisus, blausus.

Kuo atsidusai

Nuobodþiauja dangus. Laikas gelto nugeltoir nusviro ant kalno geltono, kaip jis patsai.Juodos rupûþës krûpèioja, taikos ágeltiá vienatvæ, kurià jau kamuoja raupsai.

Tartum peilio aðmuo dienø labirintasnuogas ðiandien, bet rûko aptrauktas visai.Gæsta ðviesos rugsëjo; ir krinta, ir krinta �tarsi lapai � viskas, kuo atsidusai.

Kartkartëmis

Að medá jau pasodinau.

Að ir vaikus uþauginau.

Kur dingo metai � neþinau.

Bet kartkartëmis � gyvenau.

Vaida ARMONIENË

Maþiau nei prieð metus sukurtas, Këdai-niø Ðv. Jurgio ir Vilniaus Ðv. Ignoto baþny-èiose bei Vilkaviðkio katedroje jau rodytasþodþio ir muzikos spektaklis �Prabudimai�,kurio autoriai � raðytojas Gasparas Aleksa irkompozitorë Snieguolë Dikèiûtë, pirmosio-mis spalio dienomis vieðëjo Kaliningrado sri-tyje, nors pagal lietuviðkàjà tradicijà derëtøsakyti, jog sveèiuotasi Tilþëje, Ásrûtyje ir Ka-raliauèiuje.Sovetsko Kristaus Prisikëlimo baþnyèio-

je ir Kaliningrado Ðvè. Mergelës Marijos ap-silankymo pas ðv. Elþbietà parapijos namuo-se skambëjo lietuviðka spektaklio redakci-ja, o Èerniachovsko Ðv. Brunono katalikøbaþnyèioje G. Aleksos poezija skaityta rusøkalba. Tekstus iðvertë Violeta ÐoblinskaitëAleksa.Be spektaklio autoriø, misterijoje dalyva-

vo aktoriai Rasa Kulytë ir Saulius Èëpla, per-kusininkas Tomas Dobrovolskis, gitaristasValdas Narkevièius, taip pat neágalieji ið Lie-tuvos þmoniø su negalia sàjungos bei Palai-mintojo Jurgio Matulaièio parapijos dienoscentro.Projekto dalyvius nuo pat muitinës prie

Karalienës Luizos tilto, skirianèio Lietuvà irRusijos Federacijà, visokeriopai globojo irnepaprastai ðiltà priëmimà surengë LietuvosRespublikos konsulë Sovetske Liuda Klei-mionova. Taip pat susitikome su Kaliningra-do srities kultûros draugijos �Birutë� pirmi-ninke Danute Noruðaite, Tilþëje gyvenan-èiais lietuviais, jø parapijos klebonu AnupruGauronsku, kuris kiekvienam rado ne vienpadëkos þodá, bet ir dovanø.Ásrûtyje grupës laukë Èerniachovsko mu-

nicipaliteto meras Andrejus Naumovas, Kul-tûros skyriaus vedëja Svetlana Koþevniko-va, Ðv. Brunono baþnyèios vikaras, brolispranciðkonas Andrianas Zudinas su bendruo-mene, kurioje lietuviðkai mokanèiøjø jau be-veik nëra, todël ir pageidauta vertimo. Ta-èiau per spektaklá auditorija � kaip ir Tilþëje� buvo nepaprastai dëmesinga, o daugelio aky-se spindëjo �Prabudimø� paþadintos aðaros. Porenginio lietuvaièiø laukë ekskursija po Insten-burgo pilies teritorijà. Ðià pilá 1336 m. Teutonøordinas pastatë vietoje sugriautos nadruviøUnsatrapio pilies. Ðiandien èia atliekami res-tauracijos darbai, o iðlikusioje citadelëje ási-

Spektaklio fragmentas Sovetsko Kristaus Prisikëlimo baþnyèioje: profesionalai Rasa Ku-lytë ir Saulius Èëpla bei neágalûs aktoriai Larisa Liubomirova ir Kazimieras Styèinskis.

Uþ �Prabudimus�, þadinanèius protà irsielà, dëkoja Lietuvos Respublikos konsu-

lë Sovetske Liuda Kleimionova.

kûrusi dailës galerija, yra muziejus, vykstakoncertai. Nuotaikingà ekskursijà surengëVlada Smirnova, pilies restauravimo entuzias-të bei rûpintoja. Ji, o ir visi sutikti atsakin-gieji asmenys tikino, kad daugelis paveldoobjektø Karaliauèiaus kraðte nebûtø iðsau-goti ir restauruojami be Europos Sàjungoslëðø, taip pat � be Lietuvoje ir Vokietijojegyvenanèiø þmoniø pastangø bei investici-jø. Tuo darsyk ásitikinome Kaliningrade:kuklutë vieno aukðto Ðvè. Mergelës Marijos

apsilankymo pas Elþbietà katalikø baþnytë-lë, keletas sublokuotø sveèiø nameliø, lab-daros valgykla ir parapijos namai, kuriuoseglaudþiasi Liudviko Rëzos lietuviø kultûrosdraugija, vadovaujama Laimos Meðèeriako-vos, paèiame miesto pakraðtyje buvo pasta-tyti Maltos ordino lëðomis. Vietos gyvento-jams, kuriø dauguma jau solidaus amþiaus,ði 2006 m. atsiradusi lietuvybës sala, pasakjø paèiø, tikra sielos paguoda.

Autorës nuotraukos

10

Druskininkø langas . 2010 m. spalio 21-27 d., Nr. 35 (308-749)

� Buvote átraukta á garbingà Jot-vingiø tradicijà, betgi esate labiauliteratûrologë, ne poetë � anot Kæs-tuèio Navako, �literatûrologijos po-etë�. Kaip sutikote þinià, kad premi-ja skirta bûtent jums? Kà jums reið-kia buvimas ðioje tradicijoje?� Jeigu sàþiningai, buvo iðties ne-

tikëta. Negali pastovëti eilëje ir su-laukti Jotvingiø premijos. Norëèiautikëti, kad á tà garbingà tradicijà pa-tekau uþ darbus apie poezijà � kito-kiø argumentø að neturiu.Atvirai kal-bant, jauèiuosi beveik nesmagiai, nesknygelë, kurià paraðiau ir iðleidau tar-si poterëlius � kaip atsisveikinimà sumotina, su savo jau sunykusia mote-riðka gimine � yra marginalija, kaipir prasitarë K. Navakas, o að visiðkaisutinku su tuo, sàþiningai. Nemokuir niekaip negalëèiau atlikti në men-kiausios poetës funkcijos. Paguodë,kad Jotvingiø premija visgi nëra vienpoezijos premija. Ja apdovanotasBronius Kutavièius, yra dar vienaskritikas � Marijus Ðidlauskas.Bet vis tiek á Druskininkus vaþia-

vau su baime. Nebuvau PDR anks-èiau, nejutau tos atmosferos. Ir visgijauèiaupalankumà.Að juk raðiau apiepoezijà, ir gana daug. Pamaniau, kadðtai mane remia Onë Baliukonë, Ju-dita, remia Jonas Strielkûnas, SigitasGeda, kad jie mane palaiko. Suvo-kiu, kad tai skamba kiek per graþiai,bet að taip galvoju.�Nuolat jauèiate ryðá su iðëjusiais

Priklausomybës irgi yra poezijos stimulas

anapilin poetais? Tai lyg patvirtinair pastarosios jûsø knygos...� Lyg pajuntu ásipareigojimà ar

ápareigojimà. Lengviausia buvo ra-ðyti apie Jonà, kuris, atrodë, yra ir bus,bet kai iðëjoOnë, apniko jausmas, kadneliko buvusio gyvenimo. Kad dau-gybë dalykø tuoj pat dings, nyks �todël labai norëjau ðá tà sulaikyti, pa-sakyti. Taip, jauèiausi, lyg bûèiau jøveikiama, raginama.Panaðiai atsitiko su S. Geda. Nie-

kada nesiruoðiau tos knygos raðyti �sakiau tai ne kartà ir dar pakartosiu.Supratau, kad jei nepasinaudosiu aki-mirka, labai sunkia ir tirðta emocineatmosfera, kuri susidaro, kai þmogusiðeina, pasitraukia, tie þodþiai apie jágali likti iðvis nepasakyti. Toji atmo-sfera kurá laikà labai juntama, vei-kianti; jeigu nepasinaudosi ja, to, kàgalëtum paraðyti, niekada neparaðy-si. Dings, sunyks, pasitrauks netgireikðmiø sluoksniai, sutirps pradai,dël kuriø tekstas bûtø galëjæs atsi-rasti. Tie pradai ásiraðinëja á tekstà,bet dabar man atrodo, kad esu iðeik-vojusi ðituos iðteklius ir neturiu tira-þuoti to, kà dariau raðydamaapieOnæir Sigità � ðitos erdvës, kurioje mesdabar esame, bendrakeleivius. Tailyg ásiraðymas, persiraðymas... Tadanëra sunku raðyti, lyg bûtum veda-mas... To tiraþuoti, þinoma, negali-ma, to negaliu sau leisti.� Esate labai asmeniðkai susijusi

su lietuviø poezija; neseniai ir pati

apibûdinote save kaip �nuolat gyve-nanèià poezijos akivaizdoje�. Jumsapdovanojimas, gautas ið poezijos kû-rëjø rankø, turëtø bûti labai brangus?� Ðá apdovanojimà gavau ne ið tos

pusës, kurioje buvau, kurioje galë-èiau bûti ramiai ir draugiðkai. Gavauiðmoderniosios, palyginti, jaunos pu-sës. Manau, ðiuos þmones nepakan-kamai suvokiu, nepakankamai geraigalëèiau apie juos màstyti. Bent jaulabiau klupinëèiau, negu galvodamaapieOnæarStrielkûnà. Jauèiuosi, tarsibûèiau gavusi apdovanojimà ið ki-tos stovyklos; að ten nesu buvusi.Tiesà sakant, að itin nesidomëjau

ir nelabai þinau, kas, be K. Navako,dalyvauja Jotvingiø komisijoje, betvis tiek manau, kad tai yra jaunesniþmonës. Jaunesniø þmoniø vertini-mà ðirdyje tikrai labai labai brangi-nu,visà laikà tyliai noriu, kad maneávertintø studentai, jauni poetai, jau-ni þmonës. Neþinau, kodël taip yra.Kol buvau jauna, laukiau autoritetøpripaþinimo, tikëjausi jo ið vyresniøþmoniø (gal dabar gyvenimas yra ki-toks, ir bendraamþiai taip pat gali bû-ti autoritetai, bet mes vienas kito ne-veikëmeautoritetiðkai).Dabar,kaigy-venimas pakrypo á kità pusæ, kai ga-lëèiau save ávardyti kaip vyresnæ arsenyvà, jauste jauèiu, kaip man rei-kia jaunesniøjø, labiau pasiðiauðusiødëmesio.� Galbût tai noras jausti, kad ne-

atsiliekama nuo laiko?

� Bendriausia prasme turbût taipir yra. Kai tavæs nëra jaunesniemsþmonëms, tavæsnëra ir tam laikui.La-bai negailestinga, bet tokia tiesa. Ga-li kiek nori kalbëti, kaip tu tyrinëjiautoritetus, kaip iðmanai klasikus,kaip raðai literatûros istorijà, taèiaujeigu nëra santykio su jaunesniaisþmonëms, viskas pakimba ore.� Tikite, kad egzistuoja kartos?� Takoskyra tarp kartø neiðven-

giama. Ji yra, ji bus.Yra vilties jà ðiektiek suðvelninti, rasti nors siaurà ta-kelá, kuriuo galima pereiti tà ribà, ið-girsti, susiðnekëti. Bet galiausiai vistiek susikalba þmonës, asmenybës, one kokios abstrakèios kartos.� Ar ðiuo metu esate susitelkusi

ties kokiu nors kûriniu? Galbût daryra apie kà nors neiðsakytø þodþiø?..� Ne, ðio metu dirbu visokius

smulkius darbelius. Sàmoningai sie-kiu atsitraukti, atitrûkti, norëèiau su-ardyti tà intymø kalbëjimà apie lite-ratûrà, pabandyti kà nors iðtirti...� Kalbëjome apie literatûrà ðiek

tiek ið intymiosios pusës. Kokius pro-cesus áþvelgiate nûdienà lietuviø po-ezijoje kaip literatûrologë? Turintgalvoje, kad PDR � tarptautinis fes-tivalis, taip pat bûtø pravartu pasi-teirauti, kaip suvokiate lietuviø po-ezijà pasauliniame kontekste.� Pasaulinio konteksto að nelabai

matau, jis, kiekmanprieinamas, atro-do itin birus. Tikrai nepastebiu, kadjis darytø átakà lietuviø poezijai. Pa-saulinis kontekstas ðiek tiek veikiatomis kryptimis, kurios nedaug kàduos mûsø poezijai. Atrodo, ðis kon-tekstas tik lengvina poezijos raiðkà.Pleèia lengvesnio � paprastesnio, ne-sunkiai iðverèiamo � eilëraðèio gali-mybes. Lengviau �suorientuoto� ákoká nors þanrà, kalbëjimo bûdà.O ðiaip,man atrodo, ðiuometu lie-

tuviø poezijoje vyksta labai ádomiødalykø. Bandau juos uþèiuopti. Kiek-vienos literatûros terpëje susidaro tamtikras branduolys � literatûra tarp 50ir 30 metø amþiaus. Taigi keturias-deðimtmeèiai lemia viskà, kas vyks-ta literatûroje. Netikëtai per porà me-tø � ið ðiemet iðëjusiø knygø tai ypaèjauèiama � paaiðkëjo, kad yra pasiek-tas naujas poezijos lygmuo, pasiek-tas sunkaus eilëraðèio, sunkaus, skau-daus raðymo bûdu. Mûsø poezijà aðmatau einanèià ðituo keliu. Tos kny-

gos iðsyk krinta á akis. Tai RimvydoStankevièiaus, netikëtas, staigusGin-taro Bleizgio blykstelëjimas (jis ga-na aðtrus, bet gali bûti trumpalaikis);tebëra tame lauke ir Donaldas Kajo-kas, Aidas Marèënas, Antanas A. Jo-nynas. Á ðità laukà áeina � lyg ir ási-traukdami, bet keisdamiesi � jaunes-ni poetai, savotiðkai globojami vy-resniøjø. Tiesa, kartais ta globa tam-pa pernelyg akivaizdi. Bet negali ne-matyti, kad poezijos kokybë yra ge-ra, aukðta. Man ádomiausia, kad taslygis sunkiai pasiektas. Einant atsi-sakymo, gyvenimo bûdo keitimo �puikai þinote, apie kà kalbu � asme-niniø iðbandymø keliais, kai poezijaiðkyla kaip vienintelë galimybë.Ko pasigesèiau? Stipresniø mote-

riðkø balsø, jø man ir priklausytø pa-sigesti. Ðitoje plejadoje jø jau prade-da trûkti. Omoteriðki ir vyriðki balai,sudarydami visumà, vieni kitus sti-muliuoja. Moterø yra, bet nëra tokiolygo, kai jau girdi balsà � kaip tada,kai buvo Judita, Nijolë, Onë... Poezi-ja dabar vyriðka. Jei nebus moterø,dalis vyriðkøjø balsø turës pereiti ámoteriðkàjá diapazonà. Neiðvengia-mai turës vykti tokiø ádomiø dalykø.�Viena ið ðiømeèio PDR temø bu-

vo�Asmeninëspriklausomybës�.Ap-skritai PDR, lietuviø poezijos istori-joje priklausomybiø gija labai ryðki.Kaip tai vertinate?� Að nesu patyrusi ðitø dalykø, ta-

èiau,man regis, jauèiu, kasyra svaigs-tanti, aukðtëjanti sàmonë; jauèiu, kàji gali reikðti þmogui, bet taip pat �kaip tai yra pavojinga, kaip tai turitraukti. Svaigus ir staigus kilimas yragalimybë, bet labai ribota � tu þinai,kad kyli, bet krisi.PDR labai pasikeitæs, kaip jauèiu,

nors ir dabar prisëdusi �Ðirdelëje�ma-èiau skaudþiø priklausomybiø grima-sø. Átariu,kadankstesniajamePDR,kaiðièia bûta daugiau svaigulio, net ag-resijos, mano pasirodymas nebûtøámanomas. Ar galimamanyti, kad po-ezija laikysis blaiviai, be svaigulio?Nesu tikra.Aðpagal savo amþiø, bûdàir ásipareigojimus labai norëèiau tuotikëti, bet negalime atmesti, kad tamtikra prasme priklausomybës yra po-ezijos stimulas. Kokia nors priklauso-mybë apskritai neiðvengiama. Galøgale galima pasakyti, kad ir poezijayra didþiulë didþiulë priklausomybë.

� Baigiantis pokalbiui su Vik-torija Daujotyte, ásiðnekome apiepriklausomybes ir poezijà. Ne pa-slaptis, kad tiek klausëjas, tiek at-sakovas yra savaip ásipareigojæsavo priklausomybëms, tiksliau,vienai jos; kiek, tavo galva, jos vei-kia kûrybà? Kiek kûryba iðauga iðsvaigulio? O gal tai iðvis yra ba-lastas?� Santykis tarp svaigulio ir kûry-

bos neabejotinai yra. Tie dalykai su-sijæ, bet kiek, negaliu apibendrinti.Galiu kalbëti tik apie kai kuriuos sa-vo potyrius. Mano gyvenime apskri-tai buvo toks periodas, kai paèià pri-klausomybæ gebëdavau paversti tamtikra raiðka. Anksèiau tai ið tikrøjølabai stipriai stimuliuodavo tam tik-rus kûrybinius kanalus � jei juos ga-lima ðitaip pavadinti. Taèiau kylarimtø abejoniø dël to, kas tais kana-lais tuo metu transliuojasi. Alkoho-lio poveikis turi savo spektrà � atve-

riama kaþkas energetiðkai aktyvaus,bet tie tikri uþtaisai efektyvûs ganasiauroje plotmëje, kaip man pasiro-dë. Laikui bëgant tai tampa monoto-niðka, nuobodu, sunku ir, kogero, pa-èioje pabaigoje � beprasmiðka.� Antroji tavo knyga �Sezonas

baigtas�, kuri iðvydo pasaulá jau ið-vengus pernelyg akivaizdþiø priklau-somybiø, atrodo, yra visiðkai nemaið-tinga, palyginti su ankstesniàja(�Skradþiai�). Ji tradiciðkesnë ir, pa-sakykim taip, giedresnë. Ar tiedu da-lykai � pakitæs gyvenimo bûdas ir li-teratûros �pagiedrëjimas� � susijæ?Ar nebaisu, kai tas skaidrumas, gied-rumas sykiais pernelyg priartëja priebanalybës ribos?� Tam tikra knygos dalis � bet tik

dalis, maþdaug pusë � iðties susijusisu pakitusiu gyvenimo bûdu. Ko ge-ro, pastarieji treji metai yra bandy-mas giedrëti. Be abejo, nesàmonin-gas bandymas, tai, matyt, lemia na-tûraliai atsiverianèios pasaulio gali-mybës. Ði knyga apskritai atsirado tiktodël, kad man vienu metu pavykoapsiraminti, o jeigu bûtø atsiradusikitomis aplinkybëmis, bûtø visiðkaikitokia. Að nesakyèiau, kad ði knygageresnë uþ tà, kurià teoriðkai bûèiaugalëjæs paraðyti svaigindamasis, bettai, kad pasikeitë gyvenimo bûdas,suponavo, jog ji iðëjo tokia.Tikra tiesa, èia yra ne tik giedru-

mo, kaip tu já pavadinai, bet ir tamtikro banalybës pavojaus. Su tuo ab-soliuèiai sutinku. Atsikraèius bepras-miø ásipareigojimø, banalybë galitapti labai mielu dalyku. Kaip tai at-

sispindi literatûrinëse plotmëse?Tamtikrai daliai kritikø ar kritiðkai nusi-teikusiø literatûrologø, kurie linkækautis su banalybe, gali pasirodytisiaubinga, bet jauèiu, kad giedrumo,ramumo, skaidrumo (þinoma, svarbu,kad tai netaptø visiðkai dirbtine pa-stanga) reikia, ir jo yra.� Esi átrauktas á simbolinæ Jotvin-

giø tradicijà � tai vienas garbingiau-siø poetiniø apdovanojimø Lietuvo-je. Kai kas vadinamàjá �ásiraðymà� átradicijà suvokia labai jautriai � tar-si bûtø paëmæ á rankas sunkø akmenáir turëtø já neðti, apsipylæ prakaitu.Ar tau tai � sunkenybë, ar veikiaunesmarkus paplekðnojimas per petá,kvieèiant eiti drauge?� Ko gero, pastarasis variantas.

Man labai smagu, kad esu taip áver-tintas, bet mano kraujo grupë nuo tonetapo labiau jotvingiðka. Koks bu-vau, toks ir lieku. Nemanau, jog titu-las, kad ir koks iðkilus bûtø, gali tap-ti kelrode þvaigþde. Jaunaisiais jot-vingiaisyra tapæsVytasDekðnys,Do-natas Petroðius, Agnë Þagrakalytë �tai nuostabûs þmonës, bet susieti vi-sa su �jotvingiðkumu�, apie kurá, be-je, neturiu þalio supratimo, bûtø nevisai teisinga. Malonu, gera bûti ða-lia tø þmoniø, bet kiekvienas ið jøyra atskiras pasaulis.Galbût tai ir skamba arogantiðkai,

netgi banaliai, bet praëjus keliomsdienoms po apdovanojimo juk suvo-ki, kad tikrasis malonumas yra kûry-binis momentas. Kad ir kaip ten bû-tø, esi vertinamas uþ ávykusius kûry-binius momentus, o tau paèiam la-

biau rûpi esamieji ar bûsimieji.� Esi ilgametis Poetinio Druski-

ninkø rudens dalyvis, buvæs vienasið organizatoriø, uþkulisinës linksmy-bës palaikytojø. Kà tau reiðkia PDR?� PDR, kaip, beje, ir Poezijos pa-

vasaris, turi tam tikros stagnacijos, betatlieka ir poezijos sklaidos funkcijà.Ar Poetinis Druskininkø ruduo rei-kalingas? Taip. Ar jis galëtø bûti ge-resnis? Galëtø. Kita vertus, PDR yrabeveik vizualinë lietuviø poezijos ið-raiðka. Matydamas visà � tam tikraisatvejais � pakylëtumà arba beviltið-kumà, að paskui daug geriau suvo-kiu, kas yra paraðyta. Dëlmasiðkumobevarde tampanti poetø minia ðá tàsavaime paaiðkina intuiciniu lygme-niu.Dël to abstraktus suvokimas, kadfestivaliai, ypaè PDR, egzistuoja,man yra savaime reikðmingesnis uþfaktà, kad jame galima pasiklausytipoezijos, nes festivaliai tampa tamtikra iliustracija, kas yra dabartieskontekstas. Tai � ávisuomeninta po-ezijos pusë.� Ar yra lietuviø poezijoje reiðki-

niø, kurie tave trikdytø, keltø nerimàar tiesiog erzintø?� Ðiek tiek erzina, jog geros po-

ezijos yra daug � kur kas per daug,kad galëtum ásijausti, ásiskaityti.Aiðku, gali domëtis tik tais, kuriuossuspëjai per dvideðimt metø pama-tyti, paþinti, bet tada liktø nemaþaibaltø dëmiø. Sakykime, visiðkai ne-suspëju pasidomëti jaunaisiais, norsilgà laikà ásivaizdavau, kad ðá tà apiejuos nutuokiu. Kartais atrodo, kadbe tø, kurie drauge su mumis leidþialaikà uþstalëje, daugiau nieko ir në-ra, niekas nieko neraðo. Tikiu, kadtai netiesa.

Taip pat truputá neramina poetøgebëjimas daryti vienas kitam átakà.Nuo Sigito Gedos � per AidàMarèë-nà, Rimvydà Stankevièiø, DomantàRazauskà, Vytautà Stankø, AivaràVeikná ir t. t. Tai jau net ne giminys-të, o beveik kraujomaiða. Kai vienikitus remia � labai gerai, kai vienikitus augina, vadina mokytojais � la-bai gerai. Bet tokia padëtis, kokia yradabar, atrodo átartina. SuV. Daujoty-te esame persimetæ keliais sakiniaisapie tai, kad tam tikri sekimai galitapti priklausomybe, paskui poetainepajëgia atsiskirti. Poezija tampauþdaru kûrybiniu ratu, ið kurio ne-ámanoma iðeiti. Gerbiu ir A. Marèë-nà, ir R. Stankevièiø, bet ði bendruo-menë bendruomenëje yra tapusi to-kiu klanu, kad kartais neatskiri, kasyra kas. Èia jau netinka apibûdini-mas �poetinë mokykla�, nes prieina-ma iki gryno klonavimosi. Visiðkaikitoks atvejis yra Klaipëdos poetinëmokykla, kurià jau galima taip pava-dinti � Gintaras Grajauskas, Riman-tas Kmita, Mindaugas Valiukas. Tenneþvanga grandinës, kai þmonës ban-do kà nors pasakyti vieni apie kitus.� Ar poetams nekelia apmaudo,

kad poezija taip menkai skaitoma?� Poezija raðoma ne stadionams.

Kita vertus, bûtø smagu, jei þmonësvël á jà atsigræþtø. Kaip tik dabar te-levizijoje ásibëgëja Metø knygos rin-kimø turas. Þmonës balsuos uþ esë,uþ prozà, o poezija kaip visad liekapamirðta. Apmaudu, kad nëra kokionors poezijos penketuko. Tai tikraibûtø rimtas bandymas priauginti dau-giau skaitytojø.Kalbëjosi Andrius JAKUÈIÛNASZenono BALTRUÐIO nuotraukos

Mano kraujo grupë netapo labiau �jotvingiðka�

21-ajamePoetiniameDruskininkø rudenyje, kurisvyko spalio 8-10 d., tradiciðkai bûta visko � taip pat irto, kas ramiai, tyliai vyksta jau daugelá metø. Tai Jot-vingiø premijø � vienø garbingiausiø poetiniø apdo-vanojimø Lietuvoje � teikimai. Simbolinë Jotvingioþymë vienija, sieja daugelá þymiø lietuviø poetø, ðiospremijos laureatais yra tapæAlfonsas Nyka-Niliûnas,Sigitas Geda, Marcelijus Martinaitis, Antanas A. Jo-nynas,DonaldasKajokas,KæstutisNavakas ir dauge-lis kitø. Ðiemet garbingasis apdovanojimas áteiktas li-teratûrologei, profesorei Viktorijai Daujotytei, nese-niai iðleidusiai monumentalià studijà �Tragiðkasismeilës laukas. Apie Sigità Gedà: ið poezijos, uþraðø,refleksijø� ir poezijos rinkinëlá þemaièiø (varniðkiø)tarme �Bals ûkûs / Balsai ûkuose�. Jaunuoju jotvin-giu tapoAntanas Ðimkusuþknygà �Sezonas baigtas�.Poetiniam ðurmuliui nuslûgus � laureatø mintys

apie poezijà, kultûrà ir, þinoma, poetø silpnybes.

11

. 2010 m. spalio 21-27 d., Nr. 35 (308-749) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.culture.lt/nemunas �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121� einamoji sàskaita;LT 097300010002230312� biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035� valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: AudronëMeðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945, el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Valdemaras Kukulas, ErikaDrungytë; fotografija � Romualdas Rakauskas; muzika �Eugenija Þakienë; kinas � Gediminas Jankauskas.Fotografai: Zenonas Baltruðis, Narcizas Freimanas.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas� Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino UAB �ArxBaltica�Tiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOSRËMIMO

FONDASKAUNOMIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

91-ojo kûrybiniosezono spaliomënesiorepertuaras21 d., ketvirtadiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) �

AuðrosMarijos Sluckaitës �Antigonë Sibire�. Vienos dalies postdra-ma pagal Jeano Anouilho �Antigonæ�. Reþisierius Jonas Juraðas.Spektaklio trukmë � 2 val. Bilieto kaina � 50 Lt.22 d., penktadiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) �

B. Srbljanoviè �Skëriai�. Dviejø daliø tragikomedija. Reþisierius Ro-landas Atkoèiûnas. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilieto kaina � 30 Lt.22 d., penktadiená, 19 val. Maþojoje scenoje (Laisvës al. 71) �

D. Dasino �Paskutinë Diuranø daina�. Iðpaþintis. Reþisierius AgniusJankevièius. Spektaklio trukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 20, 25 Lt.23 d., ðeðtadiená, 15 val. Tavernos salëje (Kæstuèio g. 62) � Juhan

Smuul �Sveèiuosepaspulkininkonaðlæ�.Vienosdalies anekdotas.Reþi-sierëDanutë Juronytë. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 25Lt.23 d., ðeðtadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �

H. Ibseno �Ðmëklos�. Vienos dalies drama. Reþisierius Artûras Arei-ma. Spektaklio trukmë � 1.50 val. Bilieto kaina � 40 Lt.23 d., ðeðtadiená, 18 val. Parketinëje salëje (Kæstuèio g. 62) �

L. Razumovskajos ir A. Obrazcovo �Þvaigþdþiø vaikas�. Dviejø da-liø misterija. Reþisierius Arvydas Lebeliûnas. Spektaklio trukmë �2.20 val. Bilietø kainos � 20, 25 Lt.24 d., sekmadiená, 12 val. Parketinëje salëje (Kæstuèio g. 62) �

Vytauto V. Landsbergio �Ateities miestas�. Spektaklis 6-12 metøvaikams pagal knygà �Gediminas ir 4 seneliai�. Reþisierius ArnoldasJalianiauskas. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 15 Lt.24 d., sekmadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �

ArthuroMillerio �Visi mano sûnûs�. Dviejø daliø drama. ReþisieriusJonas Vaitkus. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilieto kaina � 30 Lt.26 d., antradiená, 18 val. Tavernos salëje (Kæstuèio g. 62) � Ivano

Vyrypajevo�Sapnai�.Veiksmas,kurisvykstapas jus.ReþisieriusKirillasGluðajevas. Spektaklio trukmë � 1.04 val. Bilietø kainos � 20, 25 Lt.27 d., treèiadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �

�Moderatoriai�. Dviejø daliø forumas. Reþisierius Andrius Kurie-nius. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilietø kainos � 15, 30 Lt.27 d., treèiadiená, 18 val. Parketinëje salëje (Kæstuèio g. 62) �

Cezario grupës gastrolës: �Dràsi ðalis (Lietuvos diena)� Dviejø daliøspektaklis-antidepresantas. Reþisierius Cezaris Grauþinis. Spektakliotrukmë � 2 val. Bilieto kaina � 35 Lt.27d., treèiadiená, 19 val.Maþojoje scenoje (Laisvës al. 71) �Sarah

Kane �4.48 Psichozë�. Vienos dalies spektaklis. Reþisierius ValiusTertelis. Spektaklio trukmë � 1.10 val. Bilietø kainos � 20, 25 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) veikia kasdien 10.30-19 val., tel. 22

40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.lt.

Kauno valstybinis lëliø teatras23 d., ðeðtadiená, 12 val. �Uþburtos pilies pa-

slaptis�. Máslinga istorija apie amþinos meilës ste-buklà. Nuo 6 m. Reþisierius O. Þiugþda. Bilietøkainos � 8, 10 Lt.23 d., ðeðtadiená, 18 val.Tarptautinio dainuoja-

mosios poezijos festivalio �Tai � að� koncertas. Dalyvaus GiedriusArbaèiauskas, grupë �Stipriai kitaip�, Plamen Stavrev (Bulgarija),Kristjan Kristjansson (Islandija), John Gorka (JAV), Galina Chom-èik (Rusija) ir kt. Bilietø kainos � 20, 30 Lt.24 d., sekmadiená, 12 val. �Ðeimynëlë ið didþiosios girios�. Pa-

gal Gintaro Beresnevièiaus pasakas. Nuo 5 m. Reþisierius O. Þiugþ-da. Bilietø kainos � 8, 10 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 87A) veikia IV-V 11-17 val., VI-VII 10-

14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taip pat platina �Bilietø pasaulis�.

Kauno kamerinis teatras22 d., penktadiená, 18 val. Almos Masiulionytës

jubiliejui � Lauros Shaine Cunningham �Mergvaka-ris�. Dviejø daliø amerikoniðka komedija. ReþisieriusAleksandras Rubinovas. Spektaklio trukmë � 2.35 val.Bilietø kainos � 24, 30 Lt.23 d., ðeðtadiená, 18 val. Konstantino Kostenko �Hitleris ir Hit-

leris�. Dviejø daliø spektaklis. Reþisierius Stanislovas Rubinovas.Spektaklio trukmë � 2.15 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.24 d., sekmadiená, 18 val. Daivos Èepauskaitës �Be galo ðvelni

þmogþudystë�. Dviejø daliø juodoji komedija pagal R. Bradburykûrybà. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë �2.10 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) veikia darbo dienomis 14-18 val.,

savaitgaliais 11-17 val. Informacija tel. 22 82 26. Bilietus taip patplatinaBilietai.lt ir �Bilietø pasaulis�.

21 d., ketvirtadiená, 27 d., treèiadiená,19 val. �Lauros kosmosas�. Reþisierë ir pje-sës autorë Agnë Dilytë. Spektaklio trukmë �1.40 val. Bilieto kaina � 30 Lt.23 d., ðeðtadiená, 18 val. Lauros de Weck

�Mylimiausi�. Reþisierius Vytautas Balsys.Spektaklio trukmë � 1.10 val. Bilieto kaina �30 Lt.24 d., sekmadiená, 18 val. �Katytë �P�. Spektaklis tik suaugusie-

siems. Pagal Eve Ensler pjesæ �Vaginosmonologai�. Reþisierius Vy-tautas Balsys. Spektaklio trukmë � 1.30 val. Bilieto kaina � 35 Lt.26 d., antradiená, 19 val. �Mokëk � duosiu�. Spektaklis-pokðtas.

Pagal Gitanos Gugevièiûtës pjesæ �Labas gyvenimas�. ReþisieriusVytautas Balsys. Spektaklio trukmë � 1.10 val. Bilieto kaina � 30 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) veikia III-V 15-19 val., VI 15-

18 val., VII � valandà prieð spektaklá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietustaip pat platinaBilietai.lt.

Kauno valstybinis muzikinis teatras21 d., ketvirtadiená, 18 val.Leo Faliso �MadamPom-

padur�. Dviejø daliø operetë. Reþisierë ir choreografëAn-þelika Cholina, dirigentas Jonas Janulevièius, scenografasMarijus Jacovskis, kostiumø ir grimo dailininkas JuozasStatkevièius. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos �15, 25, 30, 50, 55, 60, 100 Lt.23 d., ðeðtadiená, 15 val. Baltojoje salëje � koncertas �Romantið-

kosmuzikos spalvø beieðkant�. Dalyvauja solistë Kristina Siurbytë irfortepijoninis trio: Rasa Janulevièiûtë, Asta Kriðtaponienë, RasuolëÈiuladienë. Koncertà veda muzikologas Viktoras Gerulaitis. Bilietokaina � 20 Lt.23 d., ðeðtadiená, 18 val. Franco Leharo �Grafas Liuksembur-

gas�. Trijø veiksmøoperetë. ReþisieriusGintas Þilys, dirigentas JuliusGeniuðas, dailininkë Virginija Idzelytë. Spektaklio trukmë � 3 val.Bilietø kainos � 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt.24 d., sekmadiená, 12 val.Volfgango Amadëjaus Mocarto �Ma-

þoji burtø fleita�. Dviejø daliømuzikinë pasaka vaikams. ReþisieriusAndrzej Gaùùa (Lenkija), dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkasKrzysztof Truss (Lenkija). Spektaklio trukmë � 1.45 val. Bilietø kai-nos � 5, 10, 12, 15, 18, 20, 50 Lt.24 d., sekmadiená, 18 val. koncertas solistës Auðros Cicë-

naitës kûrybos 20-meèiui paminëti. Dviejø daliø renginyje daly-vauja teatro solistai, choro, baleto ir orkestro artistai, dainuossveèiai prof. Vladimiras Prudnikovas, Vaidas Vyðniauskas, Li-gita Raèkauskaitë, Merûnas Vitulskis, aktoriai Larisa Kalpokaitëir Dalius Mertinas, popmuzikos atlikëjas Rytis Cicinas. Bilietøkainos � 15, 25, 30, 40, 45, 50, 100 Lt.27 d., treèiadiená, 18 val. Frederiko Lou �Mano puikioji ledi�.

Trijø daliømiuziklas. Reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Jonas Janu-levièius, scenografas Frieder Klein (Austrija), kostiumø dailininkëHanna Wartenegg (Austrija). Spektaklio trukmë � 3.30 val. Bilietøkainos � 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt.Kasa (Laisvës al. 91) veikia 11-14, 14.45-18 val., poilsio diena

pirmadienis. Informacija tel. 20 09 33. Bilietus taip pat galima ásigytiinternetuwww.muzikinisteatras.lt.

22 d., penktadiená, 18 val.Kauno miesto simfoninis or-kestras (vyr. dirigentas Mo-destas Pitrënas). Solistas � Na-cionaliniø ir tarptautiniø konkursø laureatas, charizmatiðkasis jau-nasis virtuozas Kasparas Uinskas (fortepijonas). Dirigentas Mo-destas Pitrënas. Programa: Roberto Schumano Koncertas fortepi-jonui ir orkestrui a-moll, Johanneso Brahmso Simfonija Nr.1 c-moll, Felixo Mendelssohno Bartholdy iðtraukos ið muzikos dra-mai �Vasarvidþio nakties sapnas�. Bilietø kainos � 10, 15, 20 Lt.23 d., ðeðtadiená, 17 val. Fado ir Europos klasikinës muzikos

improvizacijos. Kompozitoriaus ir pianisto Filipe Raposo (Portugali-ja) solinis koncertas. Bilietø kainos � 10, 15, 20 Lt. Bilietai parduoda-mi Kauno filharmonijos ir TIKETA kasose.24d., ketvirtadiená, 14 val.muzikinë popietë visai ðeimai � �Dþia-

zo pamoka�: ávadas á dþiazo enciklopedijà. Dalyvauja Kauno bigben-das. Solistai: Valerijus Ramoðka (trimitas, fliugelhornas), RimantasBrazaitis (saksofonas), Skirmantas Sasnauskas (trombonas), To-mas Botyrius (saksofonas). Dirigentas Tomas Botyrius. Programo-je F. Strainhorno, F. Sintaros, D. Ellingtone, A. Sandovalo, G. Gers-hwino kûriniai. Bilieto kaina � 10 Lt. Bilietai parduodami Kaunofilharmonijos ir TIKETA kasose.

25 d., pirmadiená, 18 val. Kû-rybos valanda su Kauno valstybi-nio muzikinio teatro soliste RitaPreikðaite. Áëjimas nemokamas.28 d., ketvirtadiená, 19 val.

�Geras dþiazas, geriems þmo-nëms!�. Bilieto kaina � 15 Lt, stu-dentams ir senjorams � 10 Lt.Bilietø galima ásigyti Kauno menininkø namøMûzø svetainëje (I

a., I-IV 10-13 val., 14-17 val., V 10-13 val., 14-16 val.), taip patvisose TIKETA kasose.

23 d., ðeðtadiená, 18 val. Kau-no kultûros centre �Tautos namai�(Vytauto pr. 79 / Kæstuèio g. 1) � aso-ciacijos �Teatronas� monospektaklis�Lietuviai�. Reþisierë Agnë Juðkënai-të. Vaidina Julius Reinikis. Bilieto kai-na � 5 Lt.Informacija tel. 320661, www.tautosnamai.lt.

21 d., ketvirtadiená, 18 val. Kauno ap-skrities vieðosios bibliotekosMeno leidiniøskaitykloje (Radastø g. 2, 406 kamb.) vyksSkaitytojø klubo susitikimas su viena per-spektyviausiø ir ryðkiausiø jaunosios kar-tos raðytojø Laura Sintija Èerniauskaite. Áë-jimas nemokamas. Informacija tel. 324437.

21 d., ketvirtadiená, 10 val.Mai-ronio lietuviø literatûrosmuziejuje (Ro-tuðës a. 13) � mokslinë konferencija�Raðytojo asmenybës ir kûrybos þen-klai dienoraðèiuose, laiðkuose, atsimi-nimuose�.22 d., penktadiená, 17 val. Alek-

sandro Dambrausko-Adomo Jakðto150-øjø metiniø minëjimas. Dalyvauja literatûros tyrinëtojas JonasÐlekys, giminaitis Saulius Dambrauskas, Lietuvos esperantininkø sà-jungos valdybos pirmininkas Povilas Jegorovas, aktorius SauliusBagaliûnas, smuikininkë Kristina Katavièiûtë. Prieð renginá kvieèia-me aplankyti A. Dambrauskui skirtà parodà �Aleksandrui Damb-rauskui-Adomui Jakðtui � 150�, kurià parengë Senosios literatûrosskyriaus vedëja Regina Maþukëlienë, apipavidalino dailininkë IngaZamulskienë.Informacija tel. 206842, el. p. maironiomuziejus@yahoo.com.

21 d., ketvirtadiená, 17.30 val.Raðyto-jø klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) � poetoVacio Reimerio memuarø knygos �...Bu-vo...: kelionë per gyvenimà� pristatymas.Vakare dalyvauja autorius V. Reimeris, li-teratûrologas prof. Petras Braþënas, litera-tûros kritikas Alfredas Guðèius, leidëjas, li-teratûros kritikas Stasys Lipskis, raðytojai Romas Sadauskas, PranasTreinys, prof. Saulius Sondeckis, skaitovas Juozas Ðalkauskas, kul-tûros darbuotoja Birutë Kurgonienë.22d., penktadiená, 12 val.Tauragës r. Lomiø kaimobendruomenës

namuose (Vilties g. 8, Maþonø sen., Lomiø km.) � konferencija, skirtaraðytojos Birutës Baltruðaitytës-Masionienës 70-osioms gimimo meti-nëms.Dalyvaus literatûrologësprof.ViktorijaDaujotytë,dr.BirutëMerþ-vinskytë, kalbininkëMarytë Sluðinskaitë, skaitovës Irena Plauðinaitytë,VioletaMickevièiûtë, raðytojos dukraAistëStankevièienë ir kiti.22 d., penktadiená, 16 val.Vilniaus 2-uose vaikø globos namuo-

se (Minties g. 1) � susitikimas su raðytoju Liudviku Jakimavièiumi iðciklo �Atverstos knygos puslapiai�.Á renginius áëjimas nemokamas. Informacija tel.: (85) 2629627;

(85) 2617727; el. paðtas: rasytojuklubas@aiva.lt.

21d., ketvirtadiená, 18val.Kauno tautinëskultûros centre (A. Jakð-to g. 18)� vakaronë �Ðokim!�, veda Daugailë Braziulytë. 18 val. tapy-bos mokymai suaugusiesiems �Prie molberto�, veda Gvidas Latakas.23 d., ðeðtadiená, 16 val. paskaita �Apie atvaizdus ir juose slypin-

èià ðviesà�. Lektorius Aleksandras Þarskus. 18 val. paskaita �Atsi-verskime ðventàjá raðtà�, dalyvauja kun.VincentasTamoðauskasOFM.26 d., antradiená, 18 val. drabuþiø ir interjero puoðybos mokymai

suaugusiesiems �Vakarojimai seklyèioje�, vedaDaivaVainauskienë.27 d., treèiadiená, 18.30 val. paskaita �Maistas: fizinis, emocinis-

jausminis, mentalinis ir dvasinis�. Lektorius Aleksandras Þarskus.Informacija tel. 40 71 35,www.ktkc.lt.

Lapkrièio 22 d., pirmadiená, 18 val.Lietuvos literatûros vertëjøsàjungos biure (Ðv. Ignoto g. 5-264) � vertimo recenzijø raðymodirbtuvës. Vedëjas Laimantas Jonuðys. Trukmë � apie 2 val.Norinèiuosius dalyvauti kvieèiame registruotis el. p. info@llvs.lt iki

spalio 29 d. El. laiðke praðome prisistatyti (kà studijavote ar studijuoja-te, kà dirbate, kaip esate susijæs su literatûra, ar turite vertimo patirties(jeigu taip, iðvardykite vertimus), kokias uþsienio kalbasmokate). Jeigujau turite idëjà, iðkart paraðykite, apie kurià knygànorite raðyti recenzijà.Dalyvavimas nemokamas. Vietø skaièius ribotas. Galima daly-

vauti pakartotinai. Informacija tel. 8 698 18116.Lietuvos literatûros vertëjø sàjunga

23 d., ðeðtadiená, 24 d., sekmadiená, 16 val. Vytauto Didþiojokaromuziejaus sodelyje � varpømuzikos koncertai �Pasaulio kompo-zitoriø kûriniai karilionui�. Kariljonu skambinsGiedrius Kuprevièius.

Lapkrièio 11 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vykskasmetinis Filologijos ruduo � konkursas, skirtas norintiesiems pasi-dalyti savo literatûrine kûryba.Kvieèiame visus jaunus raðanèius þmo-nes siøsti trumposios prozos (iki 4 puslapiø), poezijos (3-5 eilëraðèiai)ar kitosmeninës formos / þanro nedidelës apimties literatûriniø kûriniøel. paðtu: filologijosruduo@filfsa.lt iki spalio 28 d. Laiðke nurodykitevardà ir pavardæ.Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentø atstovybë

22 d., penktadiená, 16 val. Kauno fotografijos galerijoje (Rotu-ðës a. 1 / Vilniaus g. 2) pristatomas naujas projektas �Meistriðkumopamokos�, kurio pirmasis dalyvis � Algis Griðkevièius. Edukacinásusitikimà ves Eglë Deltuvaitë. 18 val. atidaroma nauja A. Griðkevi-èiaus fotografijø paroda �Nesvarumo bûklë�. Informacija tel. 321789.

22 d., penktadiená, 19 val.M. Þilinsko dailës galerijoje (Nepri-klausomybës a. 12) � filmo �Motina� perþiûra. Informacija tel. 8 61003733.

12

Spektras . 2010 m. spalio 21-27 d., Nr. 35 (308-749)

�Nemunas� rekomenduoja

Savaitgalis prie televizoriaus

Kauno karuselë

Yra tokiø miesto vaizdø, kuriepuikuojasi beveik kiekvieno gar-bingo miestieèio nuotraukø kolek-cijose. Toks fonas ir dekoracija, kuriþymi priklausomybæ, identifikaci-jà su vieta. Pavyzdþiui, jei jûs bentvienoje savo nuotraukø �jojote�ant Karo muziejaus liûto, vadinasi,tikrai esate kaunietis arba bent jaulankëtës �tikrame� Kaune. Panaðiaiir panorama nuo Linksmadvario(Aleksoto) apþvalgos aikðtelës � josatvirukinis vaizdas turi stebuklin-gai traukianèios galios. Á kalnà ropð-èiasi visi, o senø baþnyèiø bokðtøsmailës prikabina besiðypsanèiusnuotraukø subjektus prie dangausskliauto. Ir tai visai ne skaitmeni-niø vaizdø laiko þenklai. Anksèiauá tà kalnà taip pat entuziastingai lip-davo su pieðtukais ir teptukais ran-kose. Tik besiðypsanèiø subjektøpasitaikydavo reèiau.Graviûros, pieðiniai ir fotografi-

jos, áamþinusios Kauno senamies-èio vaizdà nuo Aleksoto kalno, da-bar surinktos á vienà krûvelæ ir Kau-no vieðosios bibliotekos iðleistoskaip atvirukø rinkinys. Ðá projektà

Vienas vaizdas � daug þvilgsniø

pradëjo paroda �Kaunas: vienovaizdo metamorfozës�, surengtabibliotekoje, kurioje sukaupti vaiz-dai nuo paèiø seniausiø iki ðiandie-nos laikø. Parodai ir atvirukams pa-naudotos kolekcininkø rinkiniønuotraukos, leidiniø, esanèiøKAVB fonduose, kopijos bei ðiuo-laikiniø fotomenininkø darbai.Ypaè daug vertingos vaizdinës me-

dþiagos pasiûlë prof. StanislovasSajauskas.Rinkinio sudarytoja Rimantë Ta-

moliûnienë teigë, kad jis �siekia pri-statyti þiûrovui ðio ypaè populiarausmiestovaizdþio ikonografinæ me-dþiagà, atskleidþianèià jo savitumàir kaità nuo seniausiø laikø iki mûsødienø. Ji padeda ne tik susipaþintisu nuolat kitusiu Kauno �veidu�, pa-

justi jo urbanistinæ vertæ, bet ir ap-þvelgti fotografijos raidà, parodantvieno objekto vaizdavimo kitimàbei ávairiø laikotarpiø estetinio-me-ninio suvokimo savitumà�.Seniausius laikus menantis atvi-

rukas � vario raiþinio technika áam-þinta Kauno panorama. Ðis raiþinysTomaszo Makowskio sukurtas tarp1600 ir 1609 m., o dabar eksponuo-jamas Lietuvos dailësmuziejuje. Ja-me svarbus ne tik iðskirtinis Kaunopeizaþas, taèiau ir istorinës aplin-kybës, miesto reikðmë, nes Nemu-no ir Neries santaka tuo metu buvosvarbiausias LDK uostas ir Vakarøbei Rytø Europos tarpininkas. NorsKaunas graviûroje labai panaðus ápasakø miestà, apsuptà beveik Ita-lijà primenanèiø kalvø, manoma,kad jis �patikimai liudija XVII a.pradþios Kauno urbanistiná vaizdà,perteikia jo pastatø architektûrà�.Vëlesnis, 1875 m. þymintis, ak-

varele paspalvintas pieðinys jauáamþinæs ir kiekvienà vasarà vis iðnaujo perstatomà plaustiná tiltà perNemunà, be kurio �palikuonio�ðiandien niekaip negalime ásivaiz-duoti ðios vietos kompozicijos.1854 m. Nemune pasirodë pir-

masis garlaivis. Vëliau jø buvo netvienuolika, daþniausiai kursavusiøtarp Kauno ir Jurbarko. Taip prasi-dëjo tikra ávairiausiø laivø � nuo

paprasèiausiø valteliø, baidariø ikipraðmatniø, atvirukuose visu gro-þiu pasirodþiusiø �Laisvës� ar �Liû-to� � epopëja, dabar visiðkai din-gusi ir atvirukø vaizduose, ir mies-to gyvenime.Kauno prieplauka, 1914 m. pa-

statytas ir jau 1915 m. sudegintasmedinis tiltas, jungæs prieðingusupës krantus, o vëliau tapæs ponto-niniu tiltu, besikeièiantys VytautoDidþiojo baþnyèios bokðtø siluetai,idiliðki tarpukario Kauno vaizdai,patvinusios upës grësmë, kariø ko-lonos ir daugybë kitø laiko þenklø,likusiø Kauno senamiestyje, kolek-cijoje keièia vienas kità.Keista, bet ðiø dienø panoramà

fiksavusios nuotraukos atrodo pa-èios tyliausios. Á tolimas kalvas jaunukeliavæ ðiandieninio miesto pa-kraðèiai ar senamiesèio ðurmulysèia niekuo dëti. Ar laikas ið tiesøramus, ar mums labai paþástamas?Antano Sutkaus Vytauto Didþiojobaþnyèios siluetas (1981 m.), Vy-tauto Pletkaus upës rûkas (2002m.),Vytauto Tamoliûno panorama(2005 m.) ir platus Gintaro Èeso-nio þiemos peizaþas (2010 m.) �ðiandieninis mûsø gyvenimas sena-miesèio fone. O jame yra viskas, koreikia tikram atvirukiniam vaizdui.Jam ir vieta atvirukuose.

Audronë MEÐKAUSKAITË

Kitokio kino klube � �Arkliø uþkalbëtojas�Gediminas JANKAUSKAS

Antradiená, spalio 26 d., Kitokiokino klube bus rodoma melodrama�Arkliø uþkalbëtojas�, sukurta pagalmums þinomà Nicholaso Evanso ro-manà. Ði knyga tapo tikra sensacijaanksèiau, nei pasirodë knygynø len-tynose.Britø raðytojasN.Evansasbu-vo maloniai nustebintas, kai Frank-furto knygø mugëje dar nebaigtos joknygos pristatymas sulaukë ypatin-go skaitytojø dëmesio. Leidyklos�Delacorte Press� vadovai, pajutæ ne-maþà pelnà, romanà netrukus iðleidoið karto 600 tûkstanèiø egzemplioriøtiraþu. Pirmos eilutës perkamiausiøknygø sàraðuose, vertimas á 35 pa-saulio kalbas ir ekranizacija Holivu-

de su garsiais kino aktoriais, atliekan-èiais pagrindinius vaidmenis, � apietoká gyvenimo scenarijø svajoja be-maþ visi raðytojai, bet laimë nusiðyp-so tik iðrinktiesiems. Uþ kokius pri-valumus � èia jau atskira kalba.Ir romano, ir filmo veiksmo uþuo-

mazga tampa tragiðkas atsitikimas.Kartà jodinëjanèià paauglæ Greisæ(aktorë Scarlett Johansson) kliudësunkveþimis. Mergaitë ir jos numy-lëtinis Piligrimas liko gyvi, bet Grei-së neteko kojos, o þirgas buvo suþa-lotas. Mergaitës motina, matydamadukros ir jos geriausio draugo kan-èias,Greisës sukrëtimus ryþtasi áveiktipirmiausia ieðkodama psichologinëspagalbos Piligrimui. Ji susiranda To-màBukerá,mokantá gydyti þirgø trau-

miná stresà, ir kartu su dukra bei Pi-ligrimu atvyksta á ranèà Montanoje.Nuostabi Montanos gamta, eko-

logiðkai ðvarûs tarpusavio santykiaipadaro tikrà stebuklà. Tiek knyga,tiek filmas patinka tiems, kurie kineir gyvenime iðtroðko graþiø, roman-tiðkø jausmø ir idealø ásikûnijimo.Reþisierius ir pagrindinio vaidmensatlikëjasRobertasRedfordas taip api-bûdino savo herojø, o kartu ir svar-biausià filmo idëjà: �Manau, þmo-nëms labai reikia tikëjimo, kad tokieþmonës kaip Tomas Bukeris gyvenaðalia mûsø. Dabartinëje kultûroje tik-ri didvyriai pamaþu nyksta. Mes pra-randame ryðius su mitologija. Tikiu,kad tikri didvyriai turi kontaktà sukaþkokiomis aukðtesnëmis sferomis,todël gali suteikti paprastiems þmo-nëms vilties ar dovanà. Vëliau kaiptik uþ tai jie daþniausiai ir bûna nu-baudþiami. Tomas Bukeris yra did-vyris, nes gelbsti ir gydo kitø sielas.�

Vampyrai ir kitokios velnio sëklosGediminas JANKAUSKAS

1897-aisiais airiø raðytojas Bra-mas Stokeris paraðë romanà �Dra-kula�. Dabar jau neámanoma su-skaièiuoti, kiek kartø kinematog-rafininkai já panaudojo kaip pagrin-dà visokiausioms siaubo istorijomsekranizuoti. Bene áspûdingiausiaiðá gotikinio siaubo romanà kineákûnijo reþisierius Francis FordasCoppola (penktadienis, 22.30 val.,TV6), net filmo (1992 m.) pavadi-nime iðsaugojæs raðytojo pavardæ.Veiksmas prasideda 1897m. Po ke-turiø ðimtmeèiø, praleistø baisiojevienatvëje, Transilvanijos valdo-vas grafas Drakula (aktorius GaryOldmanas) nusprendþia nutrauktitylëjimo áþadus ir pasirodyti vieðu-moje.Dramatiðki JAV kriminalinio tri-

lerio �Velnio sëkla� (penktadienis,0.25 val., TV3) konfliktai uþsimez-ga 1972 m. Ðiaurës Airijoje. Juodàkaukæ dëvintis teroristas namiðkiø

akivaizdoje nuþudo vienos ðeimostëvà. Ðios egzekucijos liudininkasbuvo ir aðtuonmetis aukos sûnusFrenkis Magiras (aktorius BradasPittas). Po dviejø deðimtmeèiø jistaps labiausiai ieðkomu Airiø revo-liucinës armijos smogiku, atsidursAmerikoje ir apsigyvens nieko ne-átarianèio policininko ðeimoje. Vai-kino laukia svarbi uþduotis: jam rei-kia nupirkti koviniø raketø.JAV reþisieriaus Lawrence�o

Kasdano filmas �Tik mirtis musiðskirs� (penktadienis, 2.35 val.,TV 3) klaidina jau paèiu pavadini-mu. Taip galëtø vadintis kokia norsaðaringa melodrama, taèiau L. Kas-danas po ðiuo pavadinimu paslëpësmagià komedijà apie italø papro-èius, kurie savo kolorito nepraran-da ir Amerikoje. Kai picerijos savi-ninko þmona suþino apie vyro ne-iðtikimybæ, supranta, kad civilizuo-tø skyrybø nebus...�Mirties akivaizdoje� (sekma-

dienis, 0.40 val., TV3) yra visiðka

komiðko vodevilio �Tik mirtis musiðskirs� prieðingybë. Èia buvæ stu-dijø draugai susitinka nusiþudþiu-sio draugo Alekso laidotuvëse. Vi-si jie jau trisdeðimtmeèiai, nemaþàlaiko tarpà palaikæ tik formalius ry-ðius. Mirties akivaizdoje buvæ ben-dramoksliai suvokia, kad kiekvie-no jø gyvenimas ir vertybës nuo stu-dijø laikø labai pasikeitë.Pagal Gabrielio Garcia Marque-

zo romanà sukurta �Meilë cholerosmetu� (ðeðtadienis, 21.00 val., LTV)gerai charakterizuoja Lotynø Ame-rikos magiðkàjá realizmà. Tai labaivaizdinga alegorinë istorija apie at-sidavusià meilæ, iðtvërusià laiko ið-bandymus, o pilietinio karo pagim-dytà choleràG.G.Marquezas panau-doja ne tik kaip tragiðkà fonà, bet irkaip egzistencinæ metaforà. Taèiau,kita vertus, ir skaitydamas knygà, irþiûrëdamas filmà, nejuèia galvoji, artik iðmintingas raðytojas ðiuo kûri-niu nenorëjo nepiktai paironizuoti�amþinos meilës� tema ir sukurti ið

pirmo þvilgsnio vos áþvelgiamàmei-lës romanø parodijà?Daþnai televizijø rodomame

�Babelyje� (ðeðtadienis, 23.00 val.,LTV2) susipina net keturios skir-tingos istorijos, kuriose ilgainiui ið-ryðkëja panaðûs konfliktai. Veiks-mas tuo paèiu metu vyksta Maro-ke, Japonijoje, Meksikoje ir Jung-tinëse Valstijose. Tai beviltiðkømeilës paieðkø, klaidingø sprendi-mø, þlugusiø vilèiø, neiðsipildþiu-siø svajoniø, skausmo ir troðkimobûti mylimam epopëja.LNK �Snobo nakties� seanse �

�Maþø vaikø� premjera (ðeðtadie-nis, 1.15 val.). Kate Winslet vaidi-na priemiesèio autsaideræ Sarà Pirs,nejauèianèià laimës ið pirmo þvilgs-nio viskuo aprûpintuose namuose.Namø ðeimininkës dalia ðiai angløliteratûros magistrei tikrai neatro-do visø svajoniø ásikûnijimas, o irkaimynëms patinkantis jos vyrasRièardas retai bûna kartu su savoþmona ir dukrele. Nenuostabu, kadmoteris ilgisi nuoðirdaus bendravi-mo ir svajoja apie kokià nors gimi-ningà sielà.Devyniais �Oskarais� apdovano-

tame filme �Anglas ligonis� (ðeðta-dienis, 23.40 val., BTV), sukurtamepagal Michaelio Ondatjë romanà,vienoje Italijos karo lauko ligoniniødirbanti kanadietë Hana slaugo siau-bingà lëktuvo avarijà iðgyvenusá pi-lotà. Kraupiø nudegimø patyræs vy-ras negali prisiminti, kas esàs, todëlvadinamas tiesiog �anglu ligoniu�.Lietuviðko kino vakare (sekma-

dienis, 21.00 val., TV1) pamatysi-me primirðtà lyrinæ dramà �Kai aðmaþas buvau� (1968 m.). Filme pa-naudoti estø raðytojo Maèio Untoromano �Lik sveikas, rudas katine�motyvai. Tai vos áþengusiø á suau-gusiøjø gyvenimàTomo ir Eglës pir-møjø dþiaugsmø bei nusivylimøkronika. Autoriai þvelgia á paaugliøpasaulá rimtai, be pamokslavimø irskubotø iðvadø, kartais net su atlai-dþiu ðypsniu.�Elito kine� (sekmadienis,

23.15 val., LTV) rodomas italø re-þisieriø, broliø Tavianiø �Vyturiolizdas� (2007m.) panardins á XX a.pradþios atmosferà. 1915-ieji. Duarmënai broliai Aramas ir Asaturas,nesimatæ 20 metø, svajoja susitik-ti. Vienas jø seniai emigravæs áVenecijà ir vedæs italø grafienæ. Ki-tas � visø gerbiamas þemvaldys, gy-venantis maþame Anatolijos mies-telyje. Ruoðdamasis sutikti Asatu-ro ðeimà, Aramas restauruoja senàvilà, vadinamà Vyturio lizdu, ku-rioje jie abu uþaugo. Bet jø susiti-kimas neávyksta. Prasideda Pirma-sis pasaulinis karas, Italija uþdarosienas, o turkø kariðkiai gauna ása-kymà naikinti armënø ðeimas.