„Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol kas vienintelė profesinio tobulinimo ir

gerosios užsienio praktikos pritaikymo programa Lietuvoje, kuri

suteikia galimybę jauniems profesionalams savo žiniomis ir idėjomis

prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.

KURK LIETUVAI

Automobilių komponentų gamybos sektoriaus vystymo ir užsienio investicijų pritraukimo potencialo analizė ir pasiūlymų teikimas Lina Ginkutė 2017 m. kovo mėn.

1

TURINYS

ĮVADAS...................................................................................................................................... 2

REKOMENDACIJŲ SANTRAUKA ............................................................................................. 3

DARBE NAUDOJAMI TERMINAI IR TRUMPINIAI ..................................................................... 4

PASAULIO AUTOMOBILIŲ GAMYBOS RINKOS DYDŽIO, AUGIMO IR TENDENCIJŲ

ANALIZĖ .................................................................................................................................... 5

TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ANALIZĖ ................................................. 7

EUROPOS AUTOMOBILIŲ PRAMONĖS ŠALYS .....................................................................10

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KOMPONENTŲ PRAMONĖS GAMYBOS SEKTORIAUS IR

KONKURENCINGUMO ANALIZĖ .............................................................................................12

REKOMENDACIJOS ................................................................................................................16

Automobilių pramonės žmogiškieji ištekliai: ...............................................................................16

REKOMENDACIJOS ................................................................................................................20

Automobilių pramonės infrastruktūra: ........................................................................................20

REKOMENDACIJOS ................................................................................................................23

Automobilių pramonės politikos formavimas: ............................................................................23

REKOMENDACIJOS ................................................................................................................25

Automobilių pramonės komunikacija: ........................................................................................25

Naudota literatūra ir šaltiniai ......................................................................................................27

2

ĮVADAS

Automobilių ir jų komponentų gamybos pramonė Europoje ir visame pasaulyje tobulėja, keičiasi

modernumo ir pažangumo kryptimis. Norint sudaryti palankesnes sąlygas tiesioginių užsienio investicijų

pritraukimui į Lietuvą, reikia neatsilikti nuo evoliucijos ir orientuotis ne tik į tradicinę, bet ir į pažangiąją

pramonę.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vyriausybės prioritetines kryptis šiems metams, labai svarbu

yra tiesioginės užsienio investicijos (TUI), kurios leistų užsitikrinti geresnę ir ne tokią priklausomą nuo ES

lėšų ateitį. Investicijos – vienas iš gero valstybės biudžeto pagrindų.

Automobilių pramonė Europos Sąjungoje (ES) yra viena iš svarbiausių gamybos industrijų bei

pagrindinis Europos darbo rinkos variklis. Remiantis 2013 metų duomenimis1, net 12,2 mln. arba 5,6

proc. ES dirbančių gyventojų dirbo automobilių gamybos, aptarnavimo ir kelių statybos pramonėje. Tik

automobilių gamybos pramonėje dirbančių žmonių skaičius siekė 2,3 mln.

2013 metų duomenimis Lietuvos automobilių gamybos pramonėje dirbo apie 2 tūkst.2 žmonių.

Šios pramonės aktyvumu Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka beveik 7 kartais. Nors šioje pramonėje

darbuotojų skaičius Lietuvoje paaugo, atsilikimas nuo ES valstybių išliko didelis. Lietuvoje su automobilių

gamybos pramone tiesiogiai susijusių kompanijų apyvarta 2014 metais siekė apie 243,3 mln.3 eurų. Tuo

tarpu, ES šalyse sugeneruota apyvarta siekė virš 900 mlrd. Eurų. Verta pažymėti, kad Lietuva smarkiai

atsilieka ne tik nuo ekonomiškai stipresnių, bet ir nuo konkurencingų Centrinės ir Rytų Europos (CRE)

šalių.

Per 2013-2015 metus Europos automobilių komponentų gamybos pramonėje buvo pradėti

įgyvendinti 6324 tiesioginių užsienio investicijų projektai, tuo tarpu Lietuvoje per tą patį laikotarpį – tik 2.

Lietuvai šie projektai suteikė 350 naujų darbo vietų, tačiau per 3-4 metus darbuotojų skaičius padidėjo

iki 1900 žmonių.

Vien per 2015 metus Lenkijoje buvo įgyvendinta 15 TUI projektų. Tai sukūrė 3400 naujų darbo

vietų ir valstybei atnešė 649 mln. eurų investicijų. Rumunijoje per tą patį laikotarpį 10 investicinių

projektų sukūrė 5900 darbo vietų, o investicijų kiekis siekė 833 mln. eurų. Pats geriausias pavyzdys yra

Slovakija – vos dvigubai didesnėje šalyje pagal gyventojų skaičių, 8 TUI projektai sukūrė 7800 naujų

darbo vietų ir 2015 metus užbaigė įspūdinga 2,5 mlrd. eurų investicijų suma.

Jeigu Lietuvos automobilių komponentų gamybos pramonėje TUI projektų skaičių pavyktų

padidinti, tai padėtų sukurti ne tik aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, bet ir sumažintų protų

nutekėjimą, suteiktų geresnį valstybės ekonominį augimą, skatintų regionų konkurencingumą ir gerintų

Lietuvos, kaip automobilių komponentų gamybos pramonės galimybių šalies, įvaizdį tarptautinėje

erdvėje.

1 http://www.acea.be/

2 http://ec.europa.eu/eurostat/data/database

3 http://ec.europa.eu/eurostat/data/database

4 fDi Markets, The Financial Times Limited paslauga 2016. Visos teisės saugomos.

3

REKOMENDACIJŲ SANTRAUKA

Automobilių pramonės žmogiškieji ištekliai:

Efektyvesnis profesinis mokymas rengiant automobilių pramonės vystymui reikalingus darbuotojus.

Automobiliu pramonės specialistus rengiančių studijų ir mokslų kokybės gerinimas.

Automobilių pramonei rengiamų specialistų plėtra.

Studijų programų susijusių su automobiliu pramone žinomumo didinimas.

Automobilių pramonės infrastruktūra:

Autonominių transporto priemonių ekosistema

Elektromobilių ir jų komponentų gamybos ekosistemos vystymas

MTEP centrų ir automobilių gamintojų bei komponentų tiekėjų aktyvesnis bendradarbiavimas

Tiekėjų tiekimo grandinės infrastruktūra kūrimas

Automobilių pramonės politikos formavimas

Elektronikos pramonės plėtra

Informacinių technologijų pramonės plėtra

Automobilių pramonės komunikacija

Informacijos sklaida užsienyje

4

DARBE NAUDOJAMI TERMINAI IR TRUMPINIAI

TUI Tiesioginės užsienio investicijos

ES Europos Sąjunga

CRE Centrinė-Rytų Europa

OEM Originalios įrangos gamintojas

MTEP Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

BACC Baltijos automobilių detalių klasteris

C29 Variklinių transporto priemonių, priekabių ir puspriekabių gamyba

BVP Bendras vidaus produktas

IT Informacinės technologijos

MOSTA Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

FTMC Fizinių ir technologijų mokslo centras

MITA Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

LAuGEA Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacija

CE Centrinė Europa

5

PASAULIO AUTOMOBILIŲ GAMYBOS RINKOS DYDŽIO, AUGIMO IR TENDENCIJŲ

ANALIZĖ

Motorinių transporto kiekis pasaulyje per paskutinį dešimtmetį paaugo net ketvirtadaliu arba 25 proc. –

jų skaičius mūsų planetoje perkopė 91,5 mln.5 vnt. Tačiau transporto priemonių poreikis skirtinguose

pasaulio regionuose kito skirtingai. Tarp labiau išsivysčiusių valstybių tūkstančiui gyventojų atitenkantis

motorinių transporto priemonių kiekis padidėjo nuo 4 proc.6 (Šiaurės Amerikoje ir Meksikoje) iki 7 proc.

(Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse). Afrikoje motorinių transporto priemonių

skaičius nuo 2004 iki 2015 metų paaugo 31 proc., Centrinėje bei Pietų Amerikoje – 59 proc., o Artimųjų

Rytų, Azijos ir Okeanijos šalyse (neskaitant Pietų Korėjos ir Japonijos), transporto priemonių skaičius

didėjo net 123 proc. Jungtinėse Amerikos Valstijose 1000 gyventojų atitenka maždaug 800 motorizuotų

transporto priemonių. ES ir Europos ekonominės erdvės šalyse – apie 600, tuo tarpu Rusijoje ir Kinijoje

atitinkamai apie 350 ir 100 vnt. motorizuotų transporto priemonių.

Bendras transporto priemonių skaičiaus augimas pasaulyje rodo, kad gamintojai tinkamai reaguoja į

didėjantį automobilių įsigijimo poreikį – jie užpildo greitai besivystančias rinkas bei palaiko prekybos

rezultatus jau ir taip stipriuose regionuose. Remiantis automobilių gamintojų asociacijos duomenimis,

vien Europos Sąjungos automobilių pramonėje 2013 metais dirbo apie 12,2 mln.7 žmonių – maždaug 5,6

proc. iš visų dirbančiųjų. Tačiau pagal pagaminamų transporto priemonių skaičių Europa žengia antra po

Kinijos. Iš visų pasaulyje pagaminamų motorinių transporto priemonių, Europai atitenka 23 proc. rinkos

dalis, o Kinijai – net 27 proc. Tiesa, nemaža dalis Kinijoje surenkamų automobilių yra skirta tik didžiausios

pasaulio šalies vidinei rinkai.

Bendras automobilių kiekis iki 2025 metų išsivysčiusiuose regionuose turėtų keistis nežymiai. Rinkos

užsipildžiusios transporto priemonėmis, todėl moksliniuose tyrimuose prognozuojama stabili ir tiesi

ateitis. JAV, Japonijoje ir Pietų Korėjoje prekyba automobiliais turėtų išlikti stabilia, o Europos Sąjungoje

– nežymiai paaugti8.

Griežtėjantys taršos emisijų standartai, besikeičiantys naudotojų poreikiai, kardinaliai pakitęs jų požiūris į

vieną ar kitą sprendimą formuoja automobilių pramonės evoliucijos kryptį. Jau dabar automobilių rinkos

specialistai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį alternatyviais degalais varomų automobilių

paklausa turėtų padidėti nuo 7 iki 10 kartų9.

Tokio mastelio pokyčiai neliks nepastebėti ir automobilių surinkimo linijose. Dažnas po dešimties metų

gaminamas automobilis pasižymės gebėjimu komunikuoti su kitomis transporto priemonėmis,

autonominiu ar pusiau autonominiu važiavimu, o išaugusi baterijų, elektros agregatų bei pažangių

technologijų paklausa sumažins vidaus degimo variklių svarbą pramonėje. Todėl prognozuojama, kad

5 http://www.acea.be/

6 http://www.acea.be/

7 http://www.acea.be/

8 IHS Global Insight Q1 2015, AlixPartners analysis

9 Roland Berger Global Automotive Supplier study 2016

6

keisis ir reikalavimai darbuotojams – tiksliųjų mokslų, technologijų, matematikos ir informacinių

technologijų sričių specialistams numatoma vis daugiau darbo vietų. Be to, produkto kūrėjų/inovatorių

paklausa nuo 2007 iki 2015 metų paaugo 4,4 proc. Pagal paklausos augimą tokie darbuotojai pralenkė

procesų specialistus. Pastarųjų augimas per tą patį laikotarpį siekė 3,3 proc.10

Automobilių pramonėje tiekėjai yra neatsiejama galutinio rezultato dalis. Tačiau tiekėjų rolė per

artimiausią dešimtmetį turėtų pasikeisti. Atsiras tarpiniai tiekėjai, kurie užims nišą tarp 1-ojo lygio11

tiekėjo ir gamintojo. Tikėtina, kad jų vaidmuo taps svarbus dėl automobilio ryšio palaikymo funkcijų su

kitais įrenginiais, pavyzdžiui – automobilio kompiuterio ir rakto, kuris veiktų, kaip programėlė

išmaniajame telefone. Didės skaitmeninės įrangos kiekis, vis daugiau transporto priemonių prietaisų bus

valdoma nuolat tobulinamos programinės įrangos pagalba. Automobilio dalinimosi platforma taps

įprastu reiškiniu – šią funkciją taip pat galės valdyti ne pats gamintojas, o tiekėjai.

Esminis skirtumas tarp dabartinės tiekėjų rolės ir situacijos ateityje: dabartiniai automobilių komponentų

gamintojai varžosi dėl galimybės teikti komponentus tam tikram gamintojui. Netolimoje ateityje dėl

padidėjusių automobilių funkcionalumų tiekėjai turėtų pasiskirstyti po skirtingas sritis ir varžytis netik dėl

gamintojo, bet ir dėl naujai besikuriančių skaitmeninių pramonės žaidėjų dėmesio.

10

http://www.iberglobal.com/files/2016-2/roland_berger_global_automotive_supplier.pdf 11

Pirmos pakopos tiekėjai (Tier 1) tiekia produkciją tiesiogiai automobilių gamintojui, pagal visus kokybės ir kitus reikalavimus. Antros pakopos tiekėjai (Tier 2) tiekia produkciją 1 lygio tiekėjam, bet ne gamintojui. Trečios pakopos tiekėjai (Tier 3) tiekia produkciją 2 pakopos tiekėjams. Dar žemesnio lygio tiekėjai tiekia pusiau pagamintą produkciją arba pradinę žaliavą: plieną, stiklą, gumą, plastmasę ir kt. Automobilio gamintojai kitaip vadinami OEM – originalios įrangos gamintojas (angl. „Originanl Equipment Manufacturer).

7

TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ANALIZĖ

Pagal Europos gamintojų asociacijos duomenis, Europoje skaičiuojami 22512 automobilių surinkimo ir

variklių gamybos fabrikai. Iš jų net 37 yra Centrinė ir Rytų Europos regione. CRE regionas yra priskiriamas

prie sparčiai augančios ekonomikos šalių, todėl tikimasi, kad per artimiausius metus investuotojų rinka

joje tik plėsis. Matomos ir automobilių pramonės augimo tendencijos.

Slovakija turi stiprias automobilių gamybos tradicijas su tokiais žinomais gamintojais, kaip „Volkswagen“,

„PSA Peugeot-Citroen“ ir KIA. Slovakija yra viena iš didžiausių gamintojų pasaulyje pagal vienam

gyventojui atitenkančių šalyje pagaminamų motorinių transporto priemonių kiekį. 2015 metais „Jaguar-

Land Rover“ gamintojas paskelbė apie savo planus statyti naują gamybos fabriką Slovakijoje. Šiam TUI

projektui planuojamos investicijos siekia apie 1.3 mlrd.13 eurų. Tai sukurs daugiau nei 2800 naujų darbo

vietų. Pagrindinės priežastys, lėmusios Indijos „Tata Motors“ kompanijos filialo investiciją į Slovakiją

buvo puikiai išvystyta tiekėjų ekosistema ir gera šalies geografinė padėtis. Bendrai automobilių

gamintojų pramonė Slovakijoje išsiskiria šiais rodikliais:

Vienu iš aukščiausių darbo produktyvumo rodiklių CRE regione

Patrauklus darbo užmokestis ir kompetentingi darbuotojai

Politiniu ir ekonominiu šalies stabilumu

Strategine geografine padėtimi

Dideliu tiekėjų tinklu

Augančiais inovacijų centrais

Didele profesinių mokyklų pasiūla ir įdiegta dualine švietimo sistema (angl. „dual

education system“)

Euro zona

Patraukliomis mokestinėmis lengvatomis automobilių pramonei

Puikiai išvystyta šalies infrastruktūra

Analizuojant naujausią „Deloitte“ automobilių ir jų komponentų gamintojų vadovų apklausą apie

centrinės Europos automobilių gamybos potencialą buvo įvardinti šie pagrindiniai CE šalių privalumai14:

Žemas darbo užmokestis 75 proc.

Kompetentinga darbo jėga 55 proc.

Palanki mokestinė šalies sistema 36 proc.

Ši situacija po truputį keičiasi. Šalys vis dažniau susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos stygiumi ir

didėjančiu darbo užmokesčiu. Vokietijos-Čekijos pramonės ir prekybos rūmų vykdomasis direktorius

Bernardas Baueris „Deloitte“ apklausoje kalbėdamas apie investicinį Čekijos klimatą pabrėžia, kad labai

svarbus institucinis bendradarbiavimas tarp profesinių mokyklų ir kompanijų. Rekomenduojama steigti

12

http://www.acea.be/ 13

fDi Markets, The Financial Times Limited paslauga 2016. Visos teisės saugomos. 14

Central Europe as a focal point of the automotive industry, Deloitte study, © 2016 Deloitte Central Europe

8

efektyvią dualinio švietimo sistemą, kuri apjungia stažuotę kompanijoje ir profesinį mokymą profesinėse

mokyklose. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į sėkmingą olandų bei austrų švietimo modelį, kuris skatina

bendrą, abipuse patirtimi pagrįstą profesinių mokyklų ir kompanijų bendradarbiavimą bei atsakomybę.

Analizuojant „Financial Times“ duomenų bazės „fDi Markets“ duomenis, nuo 2014 metų daugiausiai su

automobilių ir jų komponentų gamybos pramone susijusių projektų buvo pritraukta iš Vokietijos (67

projektai), JAV (27 projektai), Japonijos (20 projektų), Kinijos (16 projektų) ir Prancūzijos (14 projektų)15.

Daugiausiai naujų ir plėtros projektų sulaukusios CRE šalys buvo Lenkija (51 projektas), Vengrija (45

projektai), Rumunija (40 projektų), Čekija (37 projektai), Slovakija (22), Bulgarija (8). Pagrindiniai

pramonės sektoriai buvo motorinių transporto priemonių elektros ir elektroninės įrangos bei kitos

motorinių transporto priemonių dalys.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių automobilių gamybos kompanijos verslo plėtrai pasirinko konkrečias

CRE regiono šalis yra šie:

1. Kompetentingi darbuotojai (vadovaujantį darbą dirbantys asmenys ir paprasti

darbininkai) išskiriantys šiais bruožais – sąžiningi, protingi, daug dirbantys, talentingi, inovatyvūs,

lankstūs, atsidavę, priimantys naujus iššūkius, mobilūs.

2. Patogi geografinė šalies padėtis, gerai išvystyta infrastuktūra, lengvai pasiekiama EU ir

kitų žemynų vartotojų rinka.

3. Gamybos, inžinerijos ir automobilių pramonės tradicijos

4. Universitetai ir profesinės mokyklos

5. Tiekėjų tinklas

6. Valdžios pagalba

7. Stabili politinė ir ekonominė valstybė kaip pramonės šalis.

8. Žemi darbuotojų kaštai ir geros darbuotojų ir darbdavio sąlygos

Pagrindinės priežastys, dėl kurių automobilių komponentų tiekėjai verslo plėtrai pasirinko CRE šalis yra

šie:

1. Kompetentingi darbuotojai

2. Patogi geografinė šalies padėtis, gerai išvystyta infrastuktūra.

3. Valdžios pagalba

4. Buvimas arti gamintojo ar kliento

5. Žemi darbuotojų kaštai ir geros darbuotojų ir darbdavio sąlygos

6. Universitetai ir profesinės mokyklos

7. Gamybos, inžinerijos ir automobilių pramonės tradicijos

Pagal šiuos duomenis galima teigti, jog automobilių ir jų komponentų tiekėjai CRE šalis pasirenka dėl šių

trijų priežasčių. Pirmiausia – kvalifikuota darbo jėga. Investuotojams labai svarbu talentingi, darbštūs,

inovatyvūs ir mobilūs darbuotojai. Antra – šalies geografinė padėtis bei logistikos infrastruktūra. Tai

nulemia, kaip greitai bus galima pasiekti ne tik Europos, bet ir kitų žemynų rinkas. Ir trečia svarbi

priežastis – valstybės, į kurią investuojama, parama. Nors neretai valstybės parama būna ir netiesioginė,

15

fDi Markets, The Financial Times Limited paslauga 2016. Visos teisės saugomos.

9

pvz.: Slovakijos atveju, į šalį investavusi KIA kompanija gavo ne tik tiesioginę valstybės paramą, bet ir

specialiai šiam pramonės gigantui buvo plečiama reikalinga infrastruktūra: strategiškai patogiose vietose

statomos mokyklos, namai, ligoninės ir pan., nors ir investuotojas tiesiogiai šių dalykų nereikalavo.

10

EUROPOS AUTOMOBILIŲ PRAMONĖS ŠALYS

VOKIETIJA: Vokietija yra automobilių inžinerinės pramonės pavyzdys daugeliui šalių ne tik Europoje, bet

ir pasaulyje. Vokietijos automobilių pramonė turi stiprią istoriją kartu su Karl Benz priešakyje, kuris ir yra

laikomas 19a. pabaigos automobilių pionieriumi. Visa automobilių pramonės ekosistema yra laikoma

viena iš pagrindinių šalies ekonominių variklių. Tokie garsūs vardai, kaip BMW, „VW-Audi“, „Porsche“,

„Mercedes-Benz“, „Opel“ ir kt. sudaro maždaug 30 proc. visų lengvųjų automobilių pasaulio gamybos.

Pats žymiausias su automobiliu pramone susijusių MTEP regionas yra laikomas Baden Wuerttember,

esantis Vokietijos pietuose.

ČEKIJA: Čekija yra laikoma viena iš didžiausių Europos ir pasaulio automobilių gamintojų. Čekija, kaip ir

Vokietija, turi stiprias automobilių pramonės tradicijas. „Škoda“ yra Čekijos automobilių gamintoja, kurią

1991 metais įsigijo „Volkswagen“ grupė. Vėliau į šalį buvo pritraukti ir tokie investuotojai, kaip „Toyota“,

„PSA Peugeot-Citroen“ ir „Hyundai“. Čekija turi 8 automobilių surinkimo gamyklas16 ir plačiai išvystytą

tiekėjų tinklą. Pagrindinės priežastys, lėmusios tokią TUI projektų sėkmę buvo patogi šalies geografinė

padėtis (šalia Vokietijos), lankstūs, darbštūs ir nebrangūs bei kompetentingi darbuotojai, stiprios

aukštosios technologijų mokyklos. Čekija taip pat turi išvystytą šalies valdžios ir industrinių asociacijų

bendradarbiavimą bei aktyviai bendradarbiauja su automobilių pramonės šalimis-kaimynėmis.

Daugiausiai TUI projektų Čekija sulaukė iš Vokietijos, Prancūzijos, Azijos ir JAV investuotojų.

LENKIJA: Kita stipri valstybė su pakankamai giliomis automobilių gamybos tradicijomis – Lenkija. Šioje,

kaimyninėje šalyje surenkami kai kurie „FIAT“, „Opel“, „Toyota“, „Volkswagen“ ir kitų automobilių

markių modeliai. Daugiausiai produkcijos yra eksportuojama į Europos Sąjungos šalis. Lenkijos

automobilių pramonė yra viena iš didžiausių sektorių pagal sugeneruojamą apyvartą, o šioje šalies

pramonėje dirba apie 170 tūkst. žmonių. Per paskutiniuosius keletą metų, daugiausiai Lenkija sulaukė

daugiausiai TUI projektų iš visų CRE šalių – net 5117. Lenkiją plėtrai pasirinko investuotojai iš JAV,

Prancūzijos ir Vokietijos.

VENGRIJA: Vengrija – viena stipresnių CRE šalių pagal automobilių pramonės dydį, neturi nacionalinės

automobilių gamintojos. Tačiau TUI projektų Vengrijoje netrūksta. Šios šalies milijonui gyventojų

atitenka 4,5718 su automobilių pramone susijusių projektų. Pagal šį rodiklį Vengrija yra tarp

sėkmingiausių CRE šalių. Vertinant šalis pagal tiesioginių užsienio investuotojų projektus, 2016 metais

Vengrija atsiliko tik nuo Lenkijos. Daugiausiai investicinių projektų vengrai sulaukė iš Vokietijos

automobilių ir jų komponentų gamintojų. Vengrija turi 43 garsiausių pirmos grandinės automobilių

tiekėjus, o bendrai su antrosios ir trečiosios pakopos tiekėjais yra priskaičiuojama apie 700 komponentų

ir jų medžiagų gamintojų. Šioje valstybėje savo gamybos linijas turi tokie koncernai, kaip „Suzuki“,

16

http://www.acea.be/ 17

fDi Markets, The Financial Times Limited paslauga 2016. Visos teisės saugomos. 18

http://www.isc.hbs.edu/resources/courses/moc-course-at-harvard/Documents/pdf/student-projects/Slovakia%20Automobiles%202016.pdf

11

„Opel“, „Škoda“ ir „Ford“. Kaip kitose CRE šalyse, didžioji Vengrijoje pagaminamų automobilių ir jų

komponentų dalis yra eksportuojama.

RUMUNIJA: Rumunija patraukia investuotojus savo nebrangia darbo jėga. Kitaip negu kaimyninės CRE

šalys, Rumunija neturi tiek daug tiekėjų. Didžiąją dalį automobilių pramonės šioje šalyje sudaro „Renault-

Dacia“ ir „Ford“ automobilių gamybos linijos. Rumunija yra 5 didžiausia automobilių gamintoja tarp CRE

šalių po Čekijos, Slovakijos, Lenkijos ir Vengrijos. Šios šalies pasididžiavimas – „Renault“ koncernui

priklausantis „Dacia“ automobilių gamintojas.

SLOVAKIJA: Slovakija yra ketvirtoji19 didžiausia automobilių gamintoja tarp CRE šalių, įdarbinanti daugiau

nei 80 tūkst. darbuotojų. Didžiausios Slovakijos automobilių pramonės figūros yra „Volkswagen“, „PSA

Peugeot-Citroen“ ir KIA kompanijų surinkimo fabrikai. Automobilių komponentų ir jų medžiagų tiekėjų

šioje šalyje skaičiuojama virš 300. 2015 metų pabaigoje „Jaguar-Land Rover“ paskelbė apie savo planus

statyti naują surinkimo gamyklą Slovakijoje. Tai valstybei atneš daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų ir sukurs apie

2800 naujų darbo vietų. Pagrindinės priežastys, lėmusios Indijos pramonės gigantei „TATA motors“

priklausančios dukterinės įmonės („Jaguar-Land Rover“) pasirinkimą, buvo išvystytas tiekėjų tinklas,

patogi logistika ir infrastruktūra bei suteiktos patrauklios mokestinės lengvatos. Įdomu i tai, kad Slovakija

priklauso 20-ukui didžiausių automobilių gamintojų pasaulyje ir pagamina daugiau automobilių nei Italija

ir Lenkija kartu sudėjus.

19

http://www.isc.hbs.edu/resources/courses/moc-course-at-harvard/Documents/pdf/student-projects/Slovakia%20Automobiles%202016.pdf

12

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KOMPONENTŲ PRAMONĖS GAMYBOS SEKTORIAUS IR

KONKURENCINGUMO ANALIZĖ

2015 m. 19,3 proc.20 pridėtinės vertės sugeneruojama Lietuvos gamybos pramonėje. Šiuo skaičiumi mes

lenkiame ES vidurkį ir priartėjame prie daugiau pažengusių šalių. Nors tokia statistika ir sufleruoja, kad

esame pakankamai stiprūs gamyboje, automobilių ir jų komponentų gamybos pramonė sudaro labai

mažą gamybos sektoriaus dalį ir yra nepakankamai išsivysčiusi, kad galėtų sėkmingai konkuruoti su

kitomis Europos Sąjungos šalimis.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje C29 sektorius nuo 2008 metų augo, tačiau nežymiai. Skaičiuojama,

kad šio sektoriaus kompanijų 2008 metais buvo 40 ir iki 2014 metų išaugo iki 47. Kompanijų apyvarta

taip pat augo, tačiau nežymiai – tik 15 proc. daugiau (iš viso 243 mln. eurų) nei 2008 metais. Motorinių

transporto priemonių, priekabių ir puspriekabių gamybos įmonėse darbuotojų skaičius nuo 2008 iki 2014

metų išaugo 22 proc. iki 3722. Tiesa, šioje srityje Lietuva stipriai atsilieka nuo kitų CRE regiono šalių:

Čekijos motorinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyboje dirba net 147 tūkst.,

Vengrijoje – 82 tūkst., Slovakijoje – 61 tūkst. darbuotojų. Tačiau netiesiogiai šioje pramonėje Lietuvoje

dirba daugiau darbuotojų – skaičius padidėja įtraukus ir kitų sektorių įmones, kuriose dirbantys lietuviai

prisideda prie automobilių gamybos grandinės.

Lietuvoje veikiančios automobilių ir jų komponentų gamintojų įmonės yra daugiausiai šių sričių: metalo

apdirbimo, elektronikos, agrotechnikos ir kt. Didžioji dalis šia veikla užsiimančių įmonių produkcijos (75

proc.21) yra eksportuojama į Šiaurės ir Vakarų Europą ir galima teigti, kad Lietuvoje veikiančios

bendrovės turi pakankamai solidų partnerių, kuriems tiekia savo produkciją, sąrašą (tame tarpe yra

„Volkswagen“, „Audi“, „BMW“, „General Motors“, „Porsche“, „Volvo“, „Toyota“, „Bosch“, „Magna“ ir kt.

Verta paminėti, kad apie 30 proc. automobilių ir jų komponentų įmonių yra užsienio kapitalo –

daugiausiai Švedijos bei Vokietijos kompanijos.

Pagrindiniai Lietuvos automobilių komponentų tiekėjai yra antrosios ar trečiosios pakopos produkto

kūrimo grandinėje dalyvaujančios įmones. Taip yra todėl, kad garsios gamintojų įmonės yra linkusios

dirbti su gerai žinomais vardais ir jų grupei priklausančių tiekėjų reikalavimus atitinkančiomis

kompanijomis. Reikalavimai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai tai kokybės ir transporto rizikos faktoriai.

Bendro Lietuvos C29 sektoriaus augimo tendencijos yra optimistiškos. Prognozuojama, kad ši pramonė

ateityje toliau augs ir vystysis, o ypatingai tada, kai Vakarų Europos ir CRE regionai bus perpildyti

kompanijomis, kurios konkuruodamos dėl kvalifikuotos darbo jėgos bus priverstos ieškotis pigesnių,

kokybišką produkciją teikiančių rinkų.

Lietuvoje figūruoja net keletas klasterių ir asociacijų. Pagrindiniai Lietuvos automobilių komponentų

klasteriai yra BACC (Baltijos automobilių detalių klasteris, angl. „Baltic Automotive Components Cluster“)

ir LAuGEA (Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacija, angl. „Lithuanian Automotive

20

http://ec.europa.eu/eurostat/data/database 21

https://osp.stat.gov.lt/home

13

Export Association“). BACC susikūrė 2013 metais22 ir vienija vidutinio dydžio kompanijas iš Švedijos,

Vokietijos, Norvegijos ir Lietuvos. Iš viso šiam klasteriui priklauso 15 kompanijų. Be verslo atstovų, BACC

bendradarbiauja su Kėdainių laisvąja ekonomikos zona ir su keliomis mokslo institucijomis: Kauno

Technologijos Universitetu, Kauno mechanikos mokykla. Klasteris įdarbina daugiau nei 2400 darbuotojų,

o gamybos apyvarta siekia virš 250 milijonų eurų. Kadangi pagrindinės rinkos šalys yra užsienio

kompanijos, BACC eksportuoja daugiau nei 90 proc. savo produkcijos. LAuGEA įsikūrė 2014 metais23 ir

vienija Lietuvos kompanijas, kurios gamina ir eksportuoja su automobilių gamyba susijusias detales. Šiuo

metu asociacija vienija apie 16 įmonių ir vieną mokslo instituciją – Šiaulių Universitetą.

Lietuvoje yra nemažai partnerių ir suinteresuotų šalių, kurios priskiriamos vienai ar kitai asociacijai. Tai

universitetai, laisvosios ekonominės zonos ir įvairios tarptautinės bei vietinės kompanijos. Tačiau

analizuojant klasterių efektyvumą buvo prieita prie išvados, jog vis dar trūksta efektyvesnio įmonių ir

mokslo atstovų bendradarbiavimo, siekiant sukurti produktą ar spendimą, kuris būtų patrauklus užsienio

automobilių gamintojams. Todėl tokie klasteriai ir asociacijos turėtų labiau išnaudoti mokslo institucijų

potencialą ir poveikis turėtu būti aiškiai pamatuojamas.

Analizuojant tiesioginių užsienio investicijų projektus, kurie Lietuvoje įvyko per 2016 metus paaiškėjo,

kad daugiausiai dėmesio Lietuva sulaukė iš Skandinavijos šalių ir Vakarų Europos. Pagrindiniais Lietuvos

privalumais buvo įvardinti kompetentinga ir nebrangi darbo jėga bei patogi logistika ir infrastruktūra,

leidžianti greitai pasiekti aplink esančias rinkas (Skandinaviją, Vakarų Europą). Paaiškėjo, kad gamybai

vystytis nebūtina stipri šalies vartotojų rinka, nes beveik visa produkcijos dalis yra eksportuojama.

Lietuvoje įsikūręs investuotojas kelių transportu gali pasiekti visas Europos šalis per 5 dienas. Šalyje

funkcionuoja ir 3 tarptautiniai oro uostai, jungiantys 27 šalis nei 63 jų miestus arba 73 oro uostus.

Investuotojas iš bet kurios ES sostinės gali atkeliauti maždaug per 3 val. Lietuvoje pagamintą produkciją

gabenti galima geležinkeliais – tokiu transportu Aziją galima pasiekti vos per 10 dienų. Neužšąlantis ir

vienas iš didžiausių Baltijos jūros uostų Klaipėdoje sugeneruoja 18 proc. Lietuvos BVP ir kasmet priima

maždaug 7000 laivų iš 65 šalių. Krovininiai laivai iš Klaipėdos į Kiniją nuplaukia maždaug per 35 dienas.

Pasaulio konkurencingumo indekse (angl. „The Global Competitiveness report 2016-2017“) Lietuva pagal

infrastruktūrą užima 45 vietą ir lenkia tokias šalis kaip Lenkija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija.

Atsiliekama tik nuo tokių automobilių pramonės šalių kaip Čekija ir Slovėnija.

Lietuva turi stiprią ryšio ir komunikacijos infrastruktūrą bei gali pasigirti vienu sparčiausiu namų

reikmėms tiekiamu internetu pasaulyje. Net 84,73 proc. Lietuvos turi 4G (LTE) ryšį ir pagal tai Lietuva

pirmauja Europoje ir yra net trečioje vietoje pasaulyje24. Tai puikus pagrindas vystytis inovatyvioms IT

automobilių sektoriaus kompanijoms, diegti didelius automobilių komunikacijai skirtus duomenų

centrus, užtikrinti jų saugumą ir greitį – visa tai bus reikalingą savivaldžių automobilių ekosistemos

vystymuisi. Planuojama, kad naujos kartos 5G technologija, kuri skirta būtent daiktų internetui, (tame

tarpe ir savivaldžiams automobiliams) Lietuvoje pasirodys 2020 metais.

22

http://www.bacc.lt/ 23

http://www.automotive-export.lt/ 24

https://opensignal.com/reports/2016/11/state-of-lte

14

Analizuojant Lietuvos konkurencingumą pasaulyje pagal žmogiškųjų išteklių kapitalą (angl. „Human

Capital Report“25) Lietuva užėmė 21 vietą ir aplenkė didžiąją dalį CRE šalių su stipria automobilių

pramone. Tarp jų – Čekija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Slovakija ir kt. Šiame tyrime buvo reitinguojama

130 valstybių pagal talentų išnaudojimą bei vystymą. Tyrimo metu buvo analizuojama, kokia yra

konkrečios šalies švietimo sistemos padėtis, kokie įgūdžiai bei kokios įdarbinimo galimybės liečia 5

skirtingų amžiaus grupių žmones (nuo 15 iki 65 metų). Šio tyrimo tikslas – įvertinti, kaip ir kokiai sričiai

valstybės paruošia savo gyventojus. Taip pat, sužinoti, kaip tai keisis ateityje, nustatyti pagrindinius

valstybių gyventojų gabumus bei mobilumą ir sritis, kuriose labiausiai augs ekonomika. Talentų

konkurencingumo indekse (Angl. „Global talent competitiveness index“26) Lietuva taip pat pakilo. Šiuo

metu užima 33 vietą, ir lenkia tokias šalis kaip Slovakija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija. Tačiau

Lietuva atsilieka nuo Čekijos, Slovėnijos ir yra prastai įvertinta pagal tai, kaip lengvai galima surasti

kvalifikuotus darbuotojus, mokslininkų ir inžinierių paklausą, galimybes įsidarbinti. Taip pat, Lietuvos

darbo jėga turėtų gerinti technines ir profesines žinias.

Investicinis Lietuvos klimatas nėra prastas – tai rodo įvairūs pasaulio tyrimai, o tarp jų ir šalių apžvalga

pagal tai, kaip lengva sukurti verslą (Angl. „Ease of doing business“). Šio tyrimo ataskaitoje Lietuva užima

21-ąją vietą iš 190 pasaulio šalių. Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva užima 35-ąją vietą iš 138

šalių. Labai svarbu paminėti korupciją, su kuria susiduria gamybos įmonės. „Deloitte“ apklausoje27,

kurioje buvo klausiama ar korupcija daro įtaką automobilių ir jų komponentų gamybos verslams CE

šalyse, 55 proc. respondentų atsakė, kad kartais daroma įtaka, 40 proc. tvirtino, jog korupcija nedaro

įtakos ir 5 proc. pripažino, kad korupcija daro labai didelę įtaką. Lietuva pagal korupcijos tyrimą (angl.

„Corruption perception index 2015“) užėmė 32-ą vietą28 iš 168 valstybių, nusileisdama tik kaimynei

Lenkijai (30 vieta). Lietuva aplenkė tokias automobilių gamintojų šalis kaip Čekija (37 vieta), Vengrija (50

vieta), Slovakija (50 vieta), Rumunija (58 vieta), Bulgarija (69 vieta).

Išanalizavus Lietuvos situaciją, galima teigti, kad Lietuva turi stiprią gamybos pramonės ekosistemą,

tačiau joje automobilių komponentų sritis yra vis dar nepakankamai išvystyta dėl kelių esminių

priežasčių. Lietuvos pramonė nėra turėjus didelių ir svarbių automobilių gamintojų praeityje. Dėl to

stipriai tiekėjų grandinei nebuvo pagrindo nei susikurti, nei išsivystyti. Lietuvai trūksta stiprių

automobilių pramonei skirtų inovacinių sprendimų, kurie būtų įdomūs ir patrauklūs investuotojams.

Viena didesnių silpnybių yra pernelyg mažas universitetų ir kitų mokslo įstaigų bendradarbiavimas su

Lietuvoje esančiomis automobilių komponentų gamybos pramonės kompanijomis. Tačiau gerai išvystyta

logistika ir infrastruktūra, patogi geografinė padėtis, leidžianti nesunkiai pasiekti Europą ir Aziją yra

aiškūs Lietuvos privalumai.

Būtina atkreipti dėmesį į pagrindinę galimą grėsmę, su kuria susiduria Lietuva. Tai kompetentingos ir

kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Deficitą būtų galima išspręsti leidžiant automobilių ir jų komponentų

25

http://reports.weforum.org/human-capital-report-2016/ 26

https://www.insead.edu/news/2017-global-talent-competitiveness-index-davos 27

Central Europe as a focal point of the automotive industry, Deloitte study, © 2016 Deloitte Central Europe 28

https://www.transparency.org/cpi2015

15

įmonėms efektyviau dalyvauti ruošiant studijų programas, dėliojant aiškią reikiamų darbuotojų

perkvalifikavimo strategiją bei sudarant patrauklias sąlygas pritraukti užsienio kvalifikuotą darbo jėgą bei

iš Lietuvos išvykusius talentus.

16

REKOMENDACIJOS

Automobilių pramonės žmogiškieji ištekliai:

Remiantis Europos automobilių kompetencijų tarybos analize, labiausiai reikalingiausios tradicinės

automobilių pramonės kompetencijos yra šios:

Techninio aptarnavimo specialistas (angl. „Maintenance technician“)

Medžiagų planavimo ir analizavimo specialistas (angl. „Materials planning analyst“)

Surinkimo linijos specialistas (angl. „Assembly line operative/assembler“)

CNC staklių operatorius, inžinierius, dažų gamintojas (angl. „CNC operator/tool and die maker“)

Dažytojas – technikas (angl. „Paint technician/motor vehicle painter“).

Tačiau tradicinis sektorius dinamiškai keičiasi, todėl yra pabrėžiama, kad ateityje didės šių specialistų

poreikis:

Produkto inžinierių (anlg. „Product engineer“),

Proceso inžinierius (angl. „Process engineer“)

„MTEP inžinierius/technikas“ (angl. „R&D engineer/techician“)

3D spausdinimo inžinierius (angl. „3D printing technician“)

Produkto dizaineris ir technologas (angl. „Product design & development technician“)

Didieji automobilių ir jų komponentų gamintojai reaguoja į pramonės evoliuciją ir juda moderniąja

kryptimi. Esant nepakankamai reikalingos kvalifikacijos darbuotojų paklausai bendrovės yra priverstos

rodyti iniciatyvą sau reikalingų darbuotojų ugdyme.

„Daimler“ koncerno projektas „Žalioji Technologija“29

„Daimler“ koncerno surinkimo fabrikuose, kuriuose surinkinėjami „Mercedes-Benz S 400 Hybrid“

modeliai jau keli metai, kaip darbuotojams keliami itin aukšti reikalavimai.

Ne visose gamybos linijose reikalaujama tokių aukštų standartų, tačiau Vokietijos pramonės gigantė

nutarė įvesti programą, kuri paskatintų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą darbui su pažangiosiomis

technologijomis ir padėtų efektyviau pritaikyti įgautas žinias praktikoje.

„Daimler“ organizuoja eilę mokymų: nuo paprasčiausių sesijų, kuriose pateikiama teorija apie

alternatyviuosius ir pažangiuosius sprendimus iki ilgesnių programų, kuriose darbuotojai atlieka

praktines užduotis bei susiduria su techniniais aspektais, surenkanti naujausius „Mercedes-Benz“

modelius.

Nuo 2010 metų šį kvalifikacijos kėlimo programa buvo pritaikyta net 84 tūkst. darbuotojų.

„Continental“ stiprina programuotojų komandą30

29

http://www.etrma.org/uploads/Modules/Documentsmanager/skill-council-automotive-report-2016---stampa4.pdf

17

Programuotojų poreikis smarkiai auga ir automobilių pramonėje. Bendrovė „Continental“ įsteigė visiškai

naują kvalifikacijos programą, skirtą stiprių automobilių programinės įrangos specialistų paruošimui. 3

metus trunkantys mokymai Vokietijoje atliekami net 28 vietose, paskirstytose po 9 šalies regionus.

Daugiausiai dėmesio „Continental“ šiuose mokymuose skiria matematikai bei informacinėms

technologijoms, tačiau papildomai siūloma mokytis ir programinės įrangos taikymo bei elektronikos

disciplinų.

Sėkmingai kursus baigę specialistai gauna Vokietijos prekybos ir amatų rūmų ir mokymo įstaigos

patvirtintą sertifikatą. Šis „Continental“ žingsnis yra svarbus todėl, kad be aukštojo išsilavinimo

programinės įrangos specialistai Vokietijoje nepageidaujami. Bendrovės teigimu, kursai orientuoti į tuos,

kurie nenori mokytis universitete ir tai praplečia kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, kurios šiais pažangių

technologijų laikais Vokietijoje smarkiai trūksta.

Automobilių pramonės žvalgyba (AIC) siūlo kvalifikacijos kėlimo kursus inžinerijos studijų

absolventams31

Automobilių pramonės žvalgybos centras (angl. – „Automotive Intelligence Center“ arba AIC) Bilbao

Universitetas (Ispanija) ir keletas Ispanijos vietos automobilių pramonės bendrovių nutarė įsteigti

kvalifikacijos kėlimo kursus inžinerijos studijų absolventams. Šios programos tikslinė auditorija – civilinės

inžinerijos bakalaurai bei jau patirties turintys, automobilių pramonėje dirbantys žmonės. Ispanai jiems

siūlo praplėsti žinias, kurias galėtų panaudoti evoliucionuojančioje automobilių pramonėje.

Kvalifikacijos kėlimo kursus sudaro 5 pagrindinės sritys:

1. Vadybos bei gamybos technika

2. Automobilių technologijos

3. Medžiagų mokslas ir gamybos procesai

4. Automobilių dinamikos, dizaino ir gamybos disciplina

5. Verslo praktikų disciplina

Teigiama, jog pirmojo semestro metu paskaitos vyksta universitete, o antrojo – vietinėje kompanijoje

Baskijos regione, Ispanijoje. Automobilių pramonės žvalgyba (AIC) tvirtina, jog net 90 proc. šią

kvalifikacijos kėlimo programą baigusių žmonių būna įdarbinami pagal specialybę.

1. Efektyvesnis profesinis mokymas rengiant automobilių pramonės vystymui reikalingus

darbuotojus. Sukurta dualinio mokymosi strategija, kuri skatina aukštos kokybės efektyviai

veikiantį dualinį mokymosi modelį.

Tikslas: Greitai ir kokybiškai paruošiami automobilių pramonės darbuotojai, rinkos poreikius

atitinkančios transporto inžinerijos, mechatronikos, mechanikos, elektronikos, ir

informacinių technologijų programos, efektyvesnis bendradarbiavimas tarp mokslo

30

http://www.etrma.org/uploads/Modules/Documentsmanager/skill-council-automotive-report-2016---stampa4.pdf 31

http://www.etrma.org/uploads/Modules/Documentsmanager/skill-council-automotive-report-2016---stampa4.pdf

18

institucijų, socialinių partnerių bei verslo įmonių, aiškus finansavimas ir pamatuojamas

rezultatas, geresnis dualinio modelio žinomumas ir teigiamas socialinis požiūris.

Priemonės: Kreiptis su prašymu į Švietimo ir mokslo ministeriją:

Įvertini galimybes numatyti, kad skirtingi mokslo sektoriai turėtų po atsakingą kompetencijų

centrą, kuris užtikrintų mokytojų kompetencijas ir mobilumą, prižiūrėtų profesinio mokymo

mokyklas, koordinuotų efektyvesnį suinteresuotų šalių (viešojo administravimo, mokslo

įstaigų ir verslo atstovų) bendradarbiavimą, finansavimą, užtikrintų prieinamą ir tinkamą

mokslo kokybę, nuolat atnaujintų ir peržiūrėtų dualinio mokymosi modelį, bendradarbiautų

su patyrusiomis užsienio šalimis ir jų specialistais.

Geroji šalių praktika:

o Vokietijoje veikiantis dualinio mokymosi modelis yra taikomas ne tik profesinėse

mokyklose, tačiau ir kolegijose. Įmonės ir mokslo institucijos glaudžiai bendradarbiauja

norėdamos paruošti tinkamus aukštos kvalifikacijos specialistus.

o Olandijos ir Austrijos profesinėse mokyklose už besimokančių žmonių išsilavinimą

atsakinga ne tik vyriausybė, bet ir verslo įstaigos, šiuo modeliu naudojasi ir dauguma

automobilių pramonės CRE šalių (Čekija, Lenkija, Vengrija, Slovakija).

o Danijoje veikiantis profesinio rengimo finansinės naštos pasidalinimo fondas leidžia

verslo įmonėms kompensuoti laiką, praleistą profesinėje mokykloje bei transporto

išlaidas.

o Austrijoje įmonėms, kurios tinkamai paruošė pameistrius, įteikiamos premijos. Taip

sudaromos geresnės sąlygos įmonėms investuoti į būsimus kvalifikuotus specialistus.

o Serbijos vyriausybė pakvietė Šveicariją padėti įgyvendinti dualinio profesinio mokslo

reformą Serbijoje. Programa vadinasi „Nuo mokslo iki darbo“ (angl. „From Euducation to

Employment", sutrumpintai - E2E). Programos tikslas yra padėti vystyti jaunimo

užimtumo politiką ir priemones, skirtas skatinti užimtumo perspektyvas per viešojo ir

privačiojo sektorių partnerystes.

2. Automobiliu pramonės specialistus rengiančių studijų ir mokslų kokybės gerinimas.

Tikslas: Užtikrinti, kad Lietuvoje rengiami automobilių pramonės specialistai atitiktų besikeičiančiai

pramonei reikalingas kompetencijas. Ypatinga dėmesį skiriant pažangių technologijų įvaldymui bei

kūrimui

Priemonės: Kreiptis su prašymu į Švietimo ir mokslo ministeriją:

a) Įvertinti galimybes didinti įmonių įtraukimą į praktinių užduočių atlikimą verslo įstaigose.

b) Skatinti teorinių ir praktinių darbų suderinamumą.

c) Atnaujinti inžinerijos, elektronikos, mechanikos studijų programas – studentus supažindinti su

inovacinėmis naujovėmis, tendencijomis.

d) Įsteigti kokybės gerinimo fondą, kuris finansuotų užsienio patirties turinčių specialistų

konsultacijas Lietuvoje.

3. Automobilių pramonei rengiamų specialistų plėtra.

19

3.1 Tikslas: Sukurti aplinką, kuri motyvuotų moksleivius rinktis šiai industrijai paklausias specialybes.

Priemonė: Kreiptis su prašymu į Švietimo ir mokslo ministeriją:

a) Įvertinti mokyklose profiliavimo sistemos efektyvumą ir galimybę padaryti ją lankstesnę.

Profiliavimo sistema užkerta galimybę moksleiviams paskutiniais mokslų metais laisvai rinktis ir keisti

norimos studijuoti specialybės kryptį.

b) Sukurti aiškią moksleivių bei mokytojų skatinimo ir finansavimo strategiją.

3.2 Tikslas: Paruošti trūkstamų specialistų perkvalifikavimo modelį.

Priemonė: Kreiptis su prašymu į Švietimo ir mokslo ministeriją:

a) Kartu su „Investuok Lietuvoje“ paruošti efektyvią perkvalifikavimo sistemą, kuri remdamasi

identifikuotomis paklausiomis specialybėmis užtikrintų persikvalifikavimo galimybes.

b) Bendradarbiaujant kartu su „Investuok Lietuvoje“ nuolat atnaujinti reikiamų specialybių ir

kompetencijų sąrašą.

c) Labiausiai trūkstamų specialistų efektyvi ir greita perkvalifikavimo sistema, numatomas jos

efektyvus valstybės finansavimas.

4. Studijų programų susijusių su automobiliu pramone žinomumo didinimas.

Tikslas: Supažindinti moksleivius, studentus, visuomenę su besikeičiančios pramonės reikalingiausių

specialybių perspektyvomis.

Priemonės: Kreiptis su prašymu į Švietimo ir mokslo ministeriją:

a) Inicijuoti „Reikalingų specialybių“ paskaitų ciklą, skirtą moksleiviams, pirmo kurso aukštojo

mokslo studentams, rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio verslo atstovais.

b) Kviečiami užsienio ir Lietuvos specialistai (Ypač didelis dėmesys skiriamas Lietuviams

dirbantiems automobilių pramonėje), pristatomos naujausios darbo tendencijos ir perspektyvos.

c) Rengiami moksleivių ir pirmo kurso aukštojo mokslo studentų vizitai į automobilių gamybos

įmones netik Lietuvoje bet ir užsienyje.

20

REKOMENDACIJOS

Automobilių pramonės infrastruktūra:

Autonominiai automobiliai yra bene labiausiai laukiama technologija visoje automobilių pramonėje.

Greitai besivystančios technologijos tiesia tiltą masinei autonominių automobilių gamybai. Jau 2015

metais 5 JAV valstijos nusprendė leisti savo keliuose eksploatuoti savaeigius automobilius. Pernai prie

Kalifornijos, Nevados, Mičigano, Floridos ir Vašingtono prisijungė ir Havajų bei Tenesio valstijos.

Tokiu būdu automobilių gamintojams Jungtinės Amerikos Valstijos tampa itin patrauklia šalimi

autonominių automobilių bandymui. Savivaldžiai automobiliai yra neišvengiama ateitis. Skaitmeninės

technologijos, valdančios automobilį vienu metu geba atlikti daugiau skaičiavimų nei žmogus ir tikimybė,

kad savivaldis automobilis sukels eismo įvykį sumažėja. Prognozuojama, kad iki 2040-ųjų metų avarijų

skaičius keliuose dėl paplitusių autonominių automobilių sumažės iki 80 proc.

Susidariusi autonominių automobilių pasiūla pakeis ir automobilio pirkimo įpročius. Jeigu šiais laikais

automobilio pirkėjas transporto priemonę renkasi pagal tokius parametrus, kaip dydis, važiavimo

savybės, prestižas, išvaizda ar ekologiškumas, tai autonominiai automobiliai daugumą tokių kriterijų

nustums į šalį. Vairuotojams bus mažiau svarbu, ar jų automobilis – sportinis, ar ekonomiškas. Galimybė

dirbti ar leisti laiką bendraujant važiavimo metu taps svarbesniais ir tai prognozuojama nuo 2025 metų32.

Tačiau kartu su transporto priemonės bepiločio valdymo funkcija į rinkas ateis ir kiti revoliuciniai

pokyčiai. Žmonės galės efektyviau išnaudoti laiką, kurį paprastai naudoja vairuodami. Tarpusavyje

komunikuojantys autonominiai automobiliai taip pat padės spręsti ir opią didmiesčiuose

susiformuojančių spūsčių problemą, kadangi visas eismas bus daug geriau sinchronizuotas. Skaitmeninės

ir komunikacinės autonominių automobilių sistemos leis 500 proc.33 padidinti greitkelių pralaidumą.

Autonominiai automobiliai galės važiuoti nedideliu atstumu, tačiau labai sinchronizuotai.

Nors ir tikimybė, kad savivaldžiai automobiliai sukels avariją sumažėja maždaug 90 proc., valstybės turi

aiškiai susiprojektuoti įstatymines bazes bei teisinius pagrindus numatančius atsakomybes, važiuojant

savivaldžiu automobiliu. Dauguma ES valstybių jau intensyviai dirba ties įstatymine baze ir infrastruktūra,

kad kuo greičiau galėtų leisti gamintojams netik bandyti automobilius, bet ir vartotojams saugiai jais

naudotis viešajame eisme.

32

https://www.2025ad.com/ 33

https://www.2025ad.com

21

1. Savivaldžių (autonominių) transporto priemonių ekosistema.

Tikslas: Sudaryti patrauklias sąlygas savivaldžių automobilių ir jų komponentų gamintojų

testavimui ir MTEP darbams bei sukurti saugią vartotojui savivaldžių transporto priemonių

įstatyminę bazę eksploatavimui Lietuvos keliuose.

Priemonės:

a) Susitikti su galimais savivaldžių automobilių gamintojais bei įvairiomis suinteresuotomis

šalimis ir išsiaiškinti reikiamus patobulinimus bei principines nuostatas savivaldžio

automobilio valdymo teisiniame reglamentavime.

b) Automobilių išmaniajai pramonei skirtų duomenų centrų kūrimas bei 5G standartą

atitinkanti ryšio tinklų plėtra.

2. Smarkiai augančios elektromobilių ir jų komponentų ekosistemos vystymas.

Tikslas: Prisitraukti elektromobilių ir jų komponentų gamintojus bei skatinti Lietuvos verslo

atstovus kurti inovatyvius sprendimus, skirtus elektromobilių bei jų įrangos gamintojams.

Priemonės:

a) Kreiptis į Ūkio Ministeriją su prašymu sudaryti tinkamą finansavimo modelį, kuris ragintų

įmones labiau orientuotis į ekologiškus transporto sprendimus arba produktus.

b) Sukurti aiškų ir efektyvų bendradarbiavimo modelį tarp mokslo ir verslo įstaigų.

c) Siūlyti užsienio ir Lietuvos investuotojams originalias lengvatas elektromobiliams ir jų įrangai

skirtai konkurencingai produkcijai vystyti.

3. Bendravimas tarp MTEP centrų ir automobilių gamintojų bei komponentų tiekėjų.

Tikslas: Sudaryti sąlygas užsienio ir Lietuvos C29 sektoriaus34 įmonėms kurti aukščiausio lygio

moksliniais tyrimais pagrįstus automobilių pramonės produktus. Aktyviai teikti paslaugas ir

konsultuoti įmones naujausiais skaitmeninių, darnaus technologijų diegimo, industrija 4.0

programos, gamybinių kompanijų produkto ar proceso tobulinimo veiklos klausimais. Padėti

automobilių ir jų komponentų gamintojams įgyvendinti inovatyvias idėjas ir sėkmingai

konkuruoti automobilių rinkoje.

Priemonės: Integruoti su automobilių pramone susijusius įvairius mokslinius, lazerinių ar kitų

technologijų ir elektronikos sričių tyrimus šalia pažangiausių atviros prieigos mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės plėtros (MTEP) centrų.

a) Rekomenduojama mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA) įvertinti galimą

automobilių pramonės bei fizinių ir technologijų mokslo centro (FTMC) bendradarbiavimą.

b) Taip pat skatinti verslo įstaigas įgyvendinti bendrus dvišalius mokslinius tyrimus kartu su

tarptautiniais automobilių gamybos pramonės MTEP centrais.

c) Rekomenduojama Ūkio Ministerijai įvertinti efektyvų finansavimą skatinantį užsienio šalių

mokslininkus bei ekspertus atvykti ir teigti savo paslaugas ir konsultacijas Lietuvoje.

34

C29 Variklinių transporto priemonių, priekabių ir puspriekabių gamyba

22

4. Tiekėjų tiekimo grandinės infrastruktūra

Tikslas: Sukurti tiekėjų tiekimo grandinės ekosistemos modelį, kuriuo galėtų efektyviai naudotis

užsienio ir Lietuvos automobilių ir jų komponentų gamintojai.

Priemonės: „Investuok Lietuvoje“ kartu su automobilių pramonės suinteresuotomis šalimis

sudaro Lietuvos ir Europos tiekėjų tiekimo grandinės žemėlapį, kuris padėtų investuotojui

efektyviai įvertinti atstumą iki partnerių, didžiausių rinkų bei leistų apskaičiuoti galimus logistikos

kaštus.

23

REKOMENDACIJOS

Automobilių pramonės politikos formavimas:

Pasaulinės automobilių pramonės tendencijos: elektriniai automobiliai, elektros varikliai ir jų

komponentai, automobilių skaitmeninė ir komunikacinė sistema, autonominiai automobiliai ir jų

išmaniosios sistemos, automobilių dalinimosi platforma. (Angl: „C.A.S.E. capabilities“). Verta paminėti,

kad automobiliuose šių naujovių poreikis tik didės, o jų augimo tendencijos pastebimos visame

pasaulyje.

Vykdant automobilių pramonės sektoriaus plėtrą ir atsižvelgiant į Lietuvos privalumus bei tendencijas

pasaulyje, didžiausią dėmesį rekomenduojama skirti su automobilių pramone susijusiems elektronikos ir

IT sektoriams. Būtent elektronika yra potencialiausia automobilių pramonės sritis – ekspertų vertinimu,

net apie 90 proc. inovacijų automobilių pramonėje sudaro elektronikos arba informacinių technologijų

naujovės.

Automobilių gamintojai investuoja į naujoves, todėl Lietuva gali turėti pranašumą informacinių

technologijų programinės įrangos srityje. Tai – viena pagrindinių artimiausio dešimtmečio automobilių

pramonės tendencijų.

Pagrindinės rinkos šalys, kuriose yra stipri elektronikos pramonė yra Japonija ir Vokietija. Be šių valstybių

didieji elektronikos gamintojai yra iš Kanados ir Pietų Korėjos. Kalbant apie Europos regioną, be

Vokietijos tarp didžiausių elektronikos tiekėjų yra prancūzų „Valeo SA“, Švedijos kompanija „Autoliv Inc.“

Ir Italijos „Magneti Marelli S.p.A.“35

10 didžiausių (pagal pardavimus) pasaulio elektronikos įrangos tiekėjų automobilių komponentų

gamybos sektoriuje 2015 metais36:

„Robert Bosch GmbH“ - Vokietija

„Denso Corp.“ - Japonija

„Magna International Inc.“ - Kanada

„Continental AG“ - Vokietija

„Hyundai Mobis“ – Pietų Korėja

„Aisin Seiki Co.“ - Japonija

„Valeo SA“ - Prancūzija

„Delphi Automotive“ - JAV

„Yazaki Corp.“ - Japonija

„Sumitomo Electric Industries“ - Japonija

35

www.autonews.com 36

www.autonews.com

24

„FDI benchmark“ duomenimis nuo 2014 metų daugiausiai į CRE šalis investavo Vokietija ir JAV

(atitinkamai 67 ir 27 projektai).

Pastebimas stiprus gamintojų susidomėjimas autonominio automobilio valdymo funkcionalumu. Keletas

OEM gamintojų pavyzdžių, kurie 2016 metais investavo į autonomines sistemas (tai tiesiogiai liečia

informacinių technologijų sritį):

„General Motos“ nusipirko autonominio automobilio technologijų startuolį „Cruise Automation“

BMW pristatė autonominio važiavimo funkciją, kaip vieną iš pagrindinių „BMW i NEXT“

technologijos strategijų.

„Daimler“ paleido tris autonominius sunkvežimius kelyje iš Štutgarto į Roterdamą.

„Volvo“ testuos 100 autonominių automobilių Kinijos miestuose.

„Volkswagen“ įsigijo taksi aplikaciją „Gett“.

1. Elektronikos pramonės plėtra

Tikslas: Pritraukti TUI automobilių ir jų komponentų elektronikos gamybos srityje ir skatinti

elektronikos inovacijas kurti Lietuvoje.

Priemonės:

a) „Investuok Lietuvoje“ tiesiogiai kreipiasi ir kontaktuoja su kompanijomis, kurių produktų

paklausa per artimiausią dešimtmetį turėtų labiausiai augti dėl bendrų automobilių

pramonės tendencijų. Užsienio investuotojams patiekiami aiškūs pasiūlymai ir investicinės

sąlygos.

b) Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA)

skatina aktyvesnį automobilių elektronikos pramonės kompanijų bendradarbiavimą su

tarptautiniais automobilių MTEP centrais ir technologiniais universitetais siekiant sukurti

inovatyvius gaminius.

2. IT pramonės plėtra

Tikslas: Pritraukti automobilių ir jų komponentų gamintojus įkurti MTEP, paslaugų IT centrus ir

skatinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos IT sektoriaus ir automobilių bei jų komponentų

gamintojų.

Priemonės:

a) Švietimo ir Mokslo Ministerija kartu su mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA)

numato tarpdisciplinines studijų ir mokymo programas bei bendras laboratorijų erdves,

kuriose mišrios komandos galėtų vystyti bendrus projektus. Rekomenduojama peržiūrėti IT

studijų programas: IT specialybių studentai turėtų atlikti praktines užduotis susijusias su

automobiliais arba jų komponentais.

b) Švietimo ir mokslo ministerija tūrėtų efektyviau užtikrinti verslo atstovų aktyvų įsitraukimą ir

dalyvavimą specialistų rengimo procese, bei studijų ir mokymo programų atnaujinimo

procesuose.

25

REKOMENDACIJOS

Automobilių pramonės komunikacija:

Lietuva, kaip automobilių pramonės šalis neturi beveik jokio įvaizdžio, tačiau taip yra ir dėl per mažo

aktyvumo skelbiant apie lietuviškąsias inovacijas šioje pramonėje. Tai, kad Lietuva savo istorijoje

neturėjo automobilių pramonės, taip pat riboja šalies vardo žinomumą. Tačiau Lietuvos elektronikos

gamybos sektorius ir smarkiai auganti informacinių technologijų sritis leidžia pasivyti pažangias šalis ir

siūlant įvairius skaitmeninius, ekologiškus sprendimus automobilių gamintojams galima priminti

kompanijoms apie Lietuvos talentus. Tam, kad apie Lietuvą potencialūs investuotojai žinotų daugiau,

reikia tūrėti efektyvų informacijos sklaidos įrankį, kuris leistų greitai ir kokybiškai surasti visą reikalingą

informaciją apie Lietuvoje esančias automobilių komponentų gamintojus, kur būtų konkrečiai pateikta

kas šioje valstybėje gaminama, kokia tai produkcija, kokius standartus ji atitinka.

Lietuva turėtų efektyviau dalyvauti tarptautinėje automobilių pramonės erdvėje. Didžiosios automobilių

parodos (Frankfurto, Paryžiaus, Ženevos, Los Andželo ir kt.) bei kasmetinė tarptautinė elektronikos

paroda CES (Angl. „Consumer Electronics Show“), yra puikios vietos inovacijų, naujovių ir perspektyvių

startuolių reprezentavimui. CES parodose prisistato ne tik automobilių ar jų komponentų gamintojai, bet

ir jaunos įmonės ar privatūs asmenys su naujomis, potencialo turinčiomis idėjomis.

Parodose galima pristatyti naujas technologijas, kurios net ir netiesiogiai gali būti naudingos automobilių

gamybos pramonei – kai kurie 1 ar 2 pakopos tiekėjai gali susidomėti naujais IT arba elektronikos srities

sprendimais.

Apie Lietuvoje kuriamas naujoves bei galimą jų taikymą automobilių pramonei reikia komunikuoti kitoms

didžiosioms šalims, kuriose veikia gamintojų MTEP centrai. „Automotive News Europe“ yra vienas iš

leidinių (bei interneto naujienų portalų), kuriuos prenumeruoja automobilių gamintojai. Leidinyje

atliekami tyrimai, lyginamos skirtingų šalių rinkos, pristatomos svarbiausios automobilių rinkos

naujienos. Tai galėtų būti tinkama vieta Lietuvoje kuriamoms naujovėms paminėti.

1. Informacijos sklaida užsienyje apie Lietuvos automobilių ir jų komponentų pramonę

Tikslas: Lietuvos automobilių ir jų komponentų pramonės inovacijų ir potencialo žinomumo

didinimas tikslinėse rinkose.

Priemonės:

a) Sukurti investuotojams skirtą internetinę erdvę, „Investuok Lietuvoje“ internetiniame

puslapyje arba visiškai atskirą internetinį puslapį, kuris leistų sužinoti apie Lietuvos

automobilių ir jų komponentų pramonės sektorių, augimą, klasterius, produkciją, kuriamas

inovacijas, partnerius ir kt.

26

b) Skatinti „Investuok Lietuvoje“ kartu su suinteresuotomis šalimis dalyvauti ir užmegzti ryšį su

kitomis šalimis ir jų atstovais, potencialiais investuotojais automobilių ir jų komponentų

pramonei skirtose parodose ar kituose renginiuose.

c) Reguliariai rengti užsienio rinkai skirtus žiniasklaidos pranešimus apie Lietuvos automobilių ir

jų komponentų sektoriaus produkciją bei naujoves. Rekomenduojama platinti pranešimus

apie Lietuvą prieš tarptautinius automobilių ir jų komponentų renginius, kuomet yra

didžiausias visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimas.

d) Komunikuoti apie Lietuvoje kuriamas inovacijas ir bendruomenės iškeltomis iniciatyvomis.

Puikus to pavyzdys – „Tesla Gigafactory“ virtualus projektas, pasiekęs net ir patį gamintoją.

27

Naudota literatūra ir šaltiniai

http://www.acea.be/

https://home.kpmg.com/xx/en/home/insights/2017/01/global-automotive-executive-

survey-2017.html

https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/rs/Documents/about-

deloitte/CE_Automotive_Research_Study_2016.pdf

https://www.weforum.org/reports/the-global-competitiveness-report-2016-2017-1

http://global-indices.insead.edu/gtci/

http://www.lpk.lt/

http://bacc.lt/

https://hipa.hu/automotive

http://www.sario.sk/en

http://www.czechinvest.org/en

http://euautomotiveskillscouncil.eu/

https://ec.europa.eu/growth/sectors/automotive/policy-strategy_en

http://siteresources.worldbank.org/EXTPREMNET/Resources/489960-

1338997241035/Growth_Commission_Working_Paper_29_Automotive_Industry_

Slovakia_Recent_Developments_Impact_Growth.pdf

http://www.rumai.lt/content/download/4551/32105/file/eesc-

mokymas%2520darbo%2520vietoje-lt.docx

http://ec.europa.eu/eurostat/data/database

https://www.fdimarkets.com/