AR SUTEIKUS ES PAGALBĄ PAGERĖJO KROATIJOS GEBĖJIMAS ... · AR SUTEIKUS ES PAGALBĄ PAGERĖJO KROATIJOS GEBĖJIMAS VALDYTI PO ĮSTOJIMO SKIRIAMAS LĖŠAS? Specialioji ataskaita

ISSN

183

1-08

85

EUROPOSAUDITO RŪMAI

LT

2011

Spec

ialio

ji at

aska

ita N

r. 14

AR SUTEIKUS ES PAGALBĄ PAGERĖJO KROATIJOS GEBĖJIMAS VALDYTI PO ĮSTOJIMO SKIRIAMAS LĖŠAS?

AR SUTEIKUS ES PAGALBĄ PAGERĖJO KROATIJOS GEBĖJIMAS VALDYTI PO ĮSTOJIMO SKIRIAMAS LĖŠAS?

Specialioji ataskaita Nr. 14 2011

(pagal SESV 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą)

EUROPOS AUDITO RŪMAI

Specialioji ataskaita Nr. 14/2011 – Ar suteikus ES pagalbą pagerėjo Kroatijos gebėjimas valdyti po įstojimo skiriamas lėšas?

EUROPOS AUDITO RŪMAI12, rue Alcide De Gasperi1615 LuxembourgLUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1Faks. +352 4398-46410El. paštas: [email protected]ė: http://www.eca.europa.eu

Specialioji ataskaita Nr. 14 2011

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.

Ji prieinama per portalą EUROPA (http://europa.eu).

Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2011

ISBN 978-92-9237-406-8

doi:10.2865/34795

© Europos Sąjunga, 2011

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Printed in Luxembourg

3


TURINYS

DALYS

SANTRUMPOS

I–V SANTRAUKA

1–7 ĮVADAS

1–3 PAAIŠKINAMOJIINFORMACIJA

4–7 ESPASIRENGIMONARYSTEIPAGALBA,SKIRTAPASIRENGTINARYSTEI

8–10 AUDITOAPIMTISIRMETODAS

11–47 PASTABOS

11–19 NUOSEKLUSIRTIKSLINGASPLANAVIMAS

11–13 ATSIŽVELGUS Į ANKSTESNIAIS PLĖTROS ETAPAIS ĮGYTĄ PATIRTĮ, BUVO SUKURTA NAUJA PASIRENGIMO NARYSTEI PAGALBOS SISTEMA

14–16 PNPP PLANAVIMO PROCEDŪROS PARENGTOS GERAI, PRIORITETĄ SKIRIANT KROATIJOS ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMUI, TAČIAU VIS DAR DAUGIAU DĖMESIO REIKIA SKIRTI VIEŠIESIEMS PIRKIMAMS

17–19 AUDITO METU TIKRINTUOSE PROJEKTUOSE BUVO ATSIŽVELGTA Į GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PRIORITETUS, TAČIAU PAGALBA IŠ ESMĖS VIS DAR DAUGIAUSIAI TEIKIAMA CENTRINĖMS TARNYBOMS, O NE REGIONINIU LYGMENIU

20–47 SVARBUSINDĖLISSTIPRINANTKROATIJAITEIKIAMOSPAGALBOSPOĮSTOJIMOVALDYMOGEBĖJIMUS,BETRIMTIVĖLAVIMAIIRSRITYS,KURIOSEBŪTINADIDESNĖPAŽANGA

20–25 DAUGELIU AT VEJŲ PASIRENGIMO NARYSTEI PAGALBA NEBUVO ĮGYVENDINTA PAGAL PRADINĮ GRAFIKĄ

26–35 STRUKTŪRINIŲ FONDŲ TIPO PROJEKTAI: ĮVAIRŪS REZULTATAI, BET NAUDINGAS PATIRTINIS MOKYMASIS

36–44 ES ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS RENGIMAS: ĮVAIRŪS REZULTATAI

45–47 PASIRENGIMO NARYSTEI PAGALBA PADĖJO STIPRINTI KROATIJOS ADMINISTRACINIUS GEBĖJIMUS KOVOS SU KORUPCIJA IR ORGANIZUOTU NUSIKALSTAMUMU SRITYJE, TAČIAU VIS DAR YRA RIMTŲ TRŪKUMŲ

4

Specialioji ataskaita Nr. 14/2011 – Ar suteikus ES pagalbą pagerėjo Kroatijos gebėjimas valdyti po įstojimo skiriamas lėšas? Specialioji ataskaita Nr. 14/2011 – Ar suteikus ES pagalbą pagerėjo Kroatijos gebėjimas valdyti po įstojimo skiriamas lėšas?

48–53 IŠVADOSIRREKOMENDACIJOS

48–51 IŠVADOS

52–53 REKOMENDACIJOS

IPRIEDAS. 35ACQUISSKYRIAI(2011M.BIRŽELIO30D.)

IIPRIEDAS. KOMISIJOSSUTIKIMASPERDUOTIVALDYMOĮGALIOJIMUSUŽESLĖŠASATSAKINGOMSKROATIJOSINSTITUCIJOMS(2011M.BIRŽELIO15D.)

IIIPRIEDAS. AUDITOMETUTIKRINTŲPROJEKTŲSĄRAŠAS

KOMISIJOSATSAKYMAI


55


BRI: Ekonominės aplinkos infrastruktūra (Business Related Infrastructure)

BŽŪP: Bendra žemės ūkio politika

CARDS: Bendrijos parama rekonstrukcijai, plėtrai ir stabilizavimui

ESF: Europos socialinis fondas

EŽŪFKP: Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

IPARD: Pasirengimo narystei paramos kaimo plėtrai priemonė

ISPA: Pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas

LPE: Vietos užimtumo partnerystė (Local Partnership for Employment)

Obnova: „Atstatymas“ kroatų kalba

Phare: Pagrindinė ES pasirengimo narystei priemonė 1989–2006 m.

PlėtrosGD: Plėtros generalinis direktoratas

PNPP: Pasirengimo narystei pagalbos priemonė

RegioninėspolitikosGD: Regioninės politikos generalinis direktoratas

SAP: Stabilizacijos ir asociacijos procesas

Sapard: Specialioji pasirengimo narystei priemonė žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse

USKOK: Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biuras

Užimtumo,socialiniųreikalųirįtrauktiesGD: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas

VP: Veiklos programa

ŽemėsūkioirkaimoplėtrosGD: Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas

SANTRUMPOS

6


SANTRAUKA

IV.R e z u l t a t ų p o ž i ū r i u s u t e i k t a E S p a g a l b a l a b a i p a d ė j o s u s t i p r i n t i K r o a t i j a i s k i r t ų l ė š ų p o į s t o j i m o v a l d y m o g e b ė j i m u s , b e k i t a k o , p a s i t e l k u s p a t i r t i n į m o k y m ą s i . Ta č i a u p a s i n a u d o t i p a g a l b a b u v o v ė l u o -jama, todėl ik i š io l nepas iekt i numat yt ie j i k a i k u r i ų p r o j e k t ų r e z u l t a t a i . S t r u k t ū r i -n i ų i r S a n g l a u d o s fo n d ų s r i t y j e p a t i r t i n i s m o k y m a s i s b u v o y p a č n a u d i n g a s , t a č i a u k a d a n g i d a u g i a u d ė m e s i o b u v o s k i r i a m a stambių infrastruktūros projektų rengimui , nebuvo t ink amai ats iž velgiama į k i tus, v isų p i r m a r e g i o n i n i o i r v i e t o s l y g m e n s p r o -j e k t u s . K a i m o p l ė t ro s p r i e m o n ė m s s k i r to s lėšos buvo blogai įs isavinamos, o gebėj imų s t i p r i n i m o p a ž a n g a b u vo m e n k a . S v a r b i ų pr iemonių buvo imtas i s t ipr inant kovos su korupci ja tarnybą, tač iau v is dar yra r imtų trūkumų.

V.At a s k a i to j e Au d i to R ū m a i p ate i k i a i š va d ą , k ad ES pas i rengimo nar yste i pagalba žen-k l i a i p r i s i d e d a m a K ro at i j a i re n gi a nt i s va l-d y t i E S l ė š a s p o į s t o j i m o, t a č i a u i k i š i o l š i e v e i k s m a i b u v o s ė k m i n g i t i k i š d a l i e s . At a s k a i t o j e p a t e i k i a m o s re k o m e n d a c i j o s , kur iose nurodoma, kur iose sr i t yse ypač re i -k ė t ų p a p i l d o m o s p a g a l b o s s i e k i a nt g e b ė -j imų, sus i jus ių su lėšų va ldymu pr ieš i r po į s t o j i m o , s t i p r i n i m o p a ž a n g o s , i r k u r i o s g a l ė t ų b ū t i s v a r b i o s t e i k i a n t E S p a s i r e n -gimo nar ystei pagalbą k i tose ša lyse.

I .P a g r i n d i n i s K r o a t i j a i t e i k i a m o s E S p a s i -r e n g i m o n a r y s t e i p a g a l b o s ( 1 5 0 m i l i j o n ų e u r ų p e r m e t u s n u o 2 0 0 7 m . ) t i k s l a s – p a d ė t i s u s t i p r i n t i š a l i e s a d m i n i s t r a c i n i u s g e b ė j i m u s , k a d š i v ė l i a u g a l ė t ų v a l d y t i l a b a i d i d e l e s l ė š a s , k u r i a s E S j a i s k i r s p o į s t o j i m o , v i s ų p i r m a i š E u r o p o s ž e m ė s ū k i o fo n d ų b e i s t r u k t ū r i n i ų i r S a n g l a u d o s fondų.

I I .A u d i t o m e t u b u v o s i e k i a m a į v e r t i n t i E S pagalbos veiksmingumą ats iž velgiant į jos svarbą i r pas iektus rezultatus.

I I I .K o m i s i j a p o 2 0 0 4 m . i r 2 0 0 7 m . p l ė t r o s s u k ū rė n a u j u s m e t o d u s , s k i r t u s p a g e r i n t i su pagalbos te ik imu susi jus ią s istemą. Pla-n a v i m o p r o c e d ū r o s y r a n u s t a t y t o s g e r a i , j o m i s u ž t i k r i n a m a s a t s i ž ve l g i m a s į g e b ė -j imų st ipr inimo pr ior i tetus, ta ip pat Audito R ū m a i n u s t a t ė , k a d n a g r i n ė t i K r o a t i j o s p r o j e k t a i b u v o l a b a i s v a r b ū s . Ta č i a u r e i -k ė t ų d a u gi a u d ė m e s i o s k i r t i s u v i e š a i s i a i s pirk imais susi jus ių gebėj imų bei regioninių i r v iet inių inst i tuci jų gebėj imų st ipr inimui .


7


ĮVADAS

PAAIŠKINAMOJI INFORMACIJA

1. 2000 m. biržel io mėn. Feiros Europos Vadovų Tar yba, atsiž velg-dama į Europos Sąjungos stabi l izac i jos i r asociac i jos procesą ( S A P ) , n u s p re n d ė, k a d g a l i my b ė į s to t i į E S t u r i b ū t i s u te i k t a visoms Vakarų Balkanų šal ims. Kroati ja savo prašymą dėl nar ys-tės ES pateikė 2003 m. 2004 m. biržel io mėn. Tar yba jai suteikė š a l i e s k a n d i d a t ė s s t a t u s ą . 2 0 0 6 i r 2 0 0 8 m . b u vo p a s i r a š y t o s stoj imo par tner ystės. Jose nurodyta, kok ias sr i t is Europos Ko -misi ja pasir inko kaip prior itetines Kroati joje siek iant pažangos pr ieš jos įs toj imą į ES .

2. K aip i r k i tos ša lys k andidatės, k ad įstotų į ES , K roat i ja pr ivalo at i t i k t i K o p e n h a g o s k r i te r i j u s 1, p r i p a ž i nt i v i s ą E S te i s i n ę s i s -t e m ą , v a d i n a m ą a c q u i s c o m m u n a u t a i r e 2, b e i E S t e i s ę l a i k y t i savo nacionalinių teisės aktų dal imi. Kad stoj imo der ybos būtų paprastesnės, a c q u i s y ra padal intas į ES pol i t ikos sk yr ius (ž r. I p r i e d ą ) . D e r y b o s d ė l į v a i r i ų s k y r i ų a p i m a n e t i k n o r m i n i u s i r te is in ius aspektus, bet i r būt inų administ rac in ių s t ruktūrų kūr imą bei pasiektą pažangą st ipr inant jų valdymo gebėj imus.

3. S t o j i m o d e r y b o s o f i c i a l i a i p r a s i d ė j o 2 0 0 5 m . s p a l i o 3 d . D e -r y b o s a t s k i r a i d ė l k i e k v i e n o s k y r i a u s s u E S Ta r y b a p r a s i d ė j o 2 0 0 6 m . b i r ž e l i o m ė n . i r b a i g ė s i S t o j i m o k o n fe re n c i j o j e m i -nistrų lygiu 2011 m. bi r žel io 30 d. K aip numat yta 2011 m. bi r-ž e l i o m ė n . E u ro p o s Va d o v ų Ta r y b o s , S t o j i m o s u t a r t i s t u rė t ų būti pasirašyta 2011 m. pabaigoje 3. Valstybių nar ių susitar imu nustat yta K roat i jos įs toj imo į ES data yra 2013 m. l iepos 1 d.

1 1993 m. birželio mėn. Europos

Vadovų Tarybos nustatyti

Kopenhagos kriterijai:

a) politiniai kriterijai: institucijų,

užtikrinančių valstybėje

kandidatėje demokratiją,

teisinę valstybę, žmogaus teises

ir pagarbą mažumoms ir jų

apsaugą, stabilumas;

b) ekonominiai kriterijai: veikianti

rinkos ekonomika ir gebėjimas

atlaikyti Sąjungos konkurencinį

spaudimą bei rinkos jėgas;

c) gebėjimas prisiimti narystės

įsipareigojimus, įskaitant

politinės, ekonominės ir pinigų

sąjungos tikslų laikymąsi.

2 Acquis communautaire apima

visus bendrai Europos Sąjungos

priimtus ar nustatytus principus,

politikos sritis, įstatymus,

praktiką, įsipareigojimus ir

tikslus.

3 Briuselio Europos Vadovų

Taryba, 2011 6 24, EUCO 23/11.

8


ESPASIRENGIMONARYSTEIPAGALBA,SKIRTAPASIRENGTINARYSTEI

4. ES pasi rengimo nar ystei pagalbos t iks las – padėt i pr i imant i r įgy vendinant a c q u i s c o m m u n a u t a i r e be i s t ipr inant ša l ių k an -d i d a č i ų a d m i n i s t r a c i n i u s g e b ė j i m u s, k o l j o s re n gi a s i v a l d y t i d idesnes ES lėšas , k ur ios joms bus sk i r tos tapus va ls t ybėmis narėmis. Administracinių gebėj imų st ipr inimo sr i tyje Komisi ja ta iko du v ienas k i tą papi ldančius metodus. Pi rma, j i t ies iogiai f inansuoja v ykdomą veik lą , pav yzdžiui , inst i tuci jų st ipr in imą, valdymo s istemų įdiegimą i r mok ymą. Antra , gebėj imų st ipr i -n i m ą j i t a i p p a t re m i a p e r f i n a n s av i m o p ro gr a m a s, p a n a š i a s į tas, kur ios yra susi jusios su Europos žemės ūk io fondu k aimo plėtra i (EŽŪFKP) i r s t ruktūr inia is bei Sanglaudos fondais , k ad šalys k andidatės „mok ytųsi prakt išk ai“, įgy vendindamos pana-š ias programas pr ieš stoj imą.

5. Nuo 2001 m. Komis i ja pas i rengimo nar ystei pagalbą K roat i ja i t e i k ė p a s i t e l k d a m a k e l e t ą p r i e m o n i ų ( ž r. 1 d i a g r a m ą ) 4. Pr a -džioje š i pagalba buvo te ik iama pagal Bendr i jos paramos re -konstrukcijai , plėtrai ir stabil izavimui programą (CARDS). Phare programa, pagrindinė Komisi jos pasirengimo nar ystei pr iemo-nė, K roat i jo je pradėta v ykdyt i 2005 m. J i buvo įgy vendinama k ar tu su Struktūrinės pasirengimo stoj imui pol it ikos pr iemone ( I S PA) , E S S a n g l a u d o s fo n d o p i r m t a k e, i š k u r i o s b u vo f i n a n -suojami infrastruktūros projektai t ranspor to i r apl inkosaugos sektor iuose, i r Special ią ja pasirengimo nar ystei pr iemone k ai -mo plėtros sr i t y je (Sapard) , kur i ta ip pat buvo sumanyta k aip Eu ro p o s že m ė s ū k i o fo n d o k a i m o p l ė t ra i ( E Ž Ū F K P ) p i r mt a k ė. Nuo 2007 m. š ie t r ys instrumentai buvo pakeist i Pas i rengimo nar ystei pagalbos pr iemone (PNPP), pagal kurią buvo teik iama a p i e 1 5 0 m i l i j o n ų e u r ų p e r m e t u s p a g a l p e n k i a s d a l i s ( ž r. 1 l e n t e l ę ) . Po įstoj imo ES pagalba K roat i ja i ženk l ia i padidės.

4 ES pagalba Kroatijai

pradėta teikti 1991 m., iš

karto po ginkluoto konflikto

įsiliepsnojimo buvusioje

Jugoslavijoje. 1991–2000 m.

382 milijonai eurų buvo

skirti per Europos Komisijos

humanitarinės pagalbos tarnybą

(1991–1998 m.) ir pagal Obnova

(kroatų kalba – „atstatymo“)

programą (1998–2000 m.), skirtą

pabėgėlių ir perkeltų asmenų

sugrįžimui ir reintegracijai,

infrastruktūros rekonstrukcijai,

ekonomikos atkūrimui nuo karo

nukentėjusiose teritorijose ir

išminavimui.

Dalis

I. Pereinamojo laikotarpio pagalba

ir institucijų stiprinimas

II. Pasienio bendradarbia-

vimas

III. Regioninė plėtra

IV. Žmogiškųjų išteklių

vystymas

V. Kaimo plėtra Iš viso

Iš viso (2007–2013 m.) 299 105 379 104 184 1 071

Šaltinis: COM(2009) 543 galutinis, 2009 m. spalio 14 d. 2011–2013 m. Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP). 2011–2013 m. daugiametė preliminari finansinė programa.

1 L E N T E L ĖPNPPPAGALBAKROATIJAI2007–2013M.(MILIJONAISEURŲ)


9


1 D I A G R A M AESIŠL AIDOSKROATIJOJEPRIEŠIRPOĮSTOJIMO

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

10


6. ES pagalbą K roat i ja i p lanuoja Komis i ja k ar tu su K roat i jos ins-t i tuci jomis. Stoj imo par tner ystės i r nacional inė Kroati jos inte -grac i jos į ES programa yra pagr indinės su pagalba sus i jus ios pol it inės s istemos pr iemonės. ES lėšos sk ir iamos ats iž velgiant į p a g a l b o s p r i o r i t e t u s , n u s t a t y t u s d a u g i a m e č i u o s e p r e l i m i -n a r i u o s e p l a n av i m o d o k u m e nt u o s e, k u r i u o s re n gi a K o m i s i j a i š s a m i a i k o n s u l t u o d a m a s i s u n a c i o n a l i n ė m i s i n s t i t u c i j o m i s . Kroati jos instituci jos pateik ia atit inkamus projektų pasiūlymus i r k ar tu su Komisi ja juos atrenk a i r patobul ina, k ad pasiūlymai taptų „brandžia is“ parengta is įgy vendint i projekta is . Papras -ta i re ik alaujama, k ad projektai būtų įgy vendint i per t re jus ar ket ver ius metus. J ie įgy vendinami ta ik ant dotac i jų schemas, s u d a r a n t ( p a s l a u g ų , t i e k i m o a r v i e š ų j ų d a r b ų ) s u t a r t i s a r b a por ines sutar t is 5. Teik iant pagalbą pagal Pasirengimo nar ystei p a r a m o s k a i m o p l ė t r a i p r i e m o n ę ( I PA R D) , p ro j e k t u s a t re n k a v ien t ik kompetent inga K roat i jos agentūra .

7. E S p a g a l b o s K ro a t i j a i v a l d y m a s b u vo t re j o p o p o b ū d ž i o. Pa -gal CARDS programą j i i š esmės buvo valdoma centra l izuotai p a č i o s K o m i s i j o s . Ta č i a u n a u j e s n i ų p r i e m o n i ų at ve j u E S l ė š ų valdymo įgal ioj imus Komisi ja perdavė akredituotoms Kroati jos inst ituci joms 6, k adangi ES delegaci ja Kroati joje pr ieš tai at l iko k o n k u r s ų i r s u t a rč i ų s u d a r y m o e x a n t e p a t i k r a s ( d e c e n t r a l i -zuotas va ldymas su e x a n t e pat ik romis) . Treč ia , pažangiaus ia valdymo forma taikoma tuomet, k ai Komisi ja nusprendžia, k ad nacional inės inst i tuci jos tur i pak ank amus valdymo gebėj imus va ldyt i ES pagalbą be jok ių ES delegaci jos at l iek amų e x a n t e p a t i k r ų ( d e c e n t r a l i z u o t a s v a l d y m a s b e e x a n t e p a t i k r ų ) . Š i s va l d y m o b ū d a s l a b i a u s i a i at i t i n k a b ū d ą , k u r i u o E S l ė š o s va l -domos po į s to j imo, tač iau daugumoje sr ič ių Komis i ja v is dar n e p at v i r t i n o j o į d i e gi m o 7. I I p r i e d e p ate i k t i į va i r ū s va l d y m o būdai pagal pr iemones i r dal is .

5 Poriniai projektai – Komisijos

sukurta priemonė, skirta

palengvinti ES valstybių

narių administracijų patirties

perdavimą paramą gaunančių

šalių administracijoms.

Jie įgyvendinami kartu su

patirties perdavimo paslaugų

sutartimis, sudaromomis su

techninę pagalbą teikiančiomis

konsultacinėmis įmonėmis.

6 Prieš Komisijai suteikiant

valdymo įgaliojimus

institucijoms Kroatijos

vyriausybė jas akredituoja.

7 Kaimo plėtros sritis

šiuo atžvilgiu yra išimtis.

Decentralizuotas valdymas su

ex ante patikromis netaikomas

Specialiajai žemės ūkio ir kaimo

plėtros pagalbos valstybėse

kandidatėse programai (Sapard)

ir Pasirengimo narystei paramos

kaimo plėtrai priemonei (IPARD).

Kad galėtų pradėti įgyvendinti

šių dviejų programų priemones,

šalis kandidatė privalo gauti su

decentralizuoto valdymo be

ex ante patikrų susijusius

valdymo įgaliojimus.


11


8. A u d i t a s b u v o a t l i e k a m a s 2 0 1 0 m . b i r ž e l i o – 2 0 1 1 m . b i r ž e -l io mėn. Jo metu buvo s iek iama atsak yt i į k laus imą:

„Ar ES pas i rengimo nar yste i pagalba buvo ve iksminga pade -dant K roat i ja i pas i rengt i va ldyt i ES lėšas po įstoj imo?“

Au d i t o m e t u d ė m e s y s b u v o s u t e l k t a s į š i a s d v i p a g r i n d i n e s sr i t is :

a ) Ar Komisi ja ES pagalbą suplanavo taip, k ad Kroati ja galėtų t ink amai pas i rengt i ES lėšų valdymui po įstoj imo?

b) Ar įgyvendinant ES f inansuojamus projektus buvo pasiekta numat ytų rezultatų st ipr inant K roat i jos gebėj imus valdyt i ES lėšas?

9. Audito metu nebuvo s iek iama pat ik r int i ES pagalbos, sk i r tos K roat i ja i padėt i pr i imt i i r įgy vendint i a c q u i s c o m m u n a u t a i r e , veiksmingumą. Tai pat nebuvo s iek iama įver t int i Kroat i jos pa-s i rengimo ES nar ystei .

10. Audito metu nustat yt i fakta i yra pagr įst i :

a ) d o k u m e n t ų , s u s i j u s i ų s u p a s i re n g i m o n a r y s t e i p a g a l b o s planavimu i r te ik imu, anal ize ;

b) 16 projektų, f inansuotų pagal PNPP I , I I I i r IV dalis bei anks-tesnes f inansines pr iemones CARDS, Phare, ISPA i r Sapard (žr. I I I priedą ) , imties auditu. Bendra šiems projektams sk ir-tos ES pagalbos suma s iekė 96,6 mi l i jono eurų. Tai sudaro apie 11 % viso per audituotą laikotarpį sk ir to f inansavimo 8. Projektai buvo ver tinami remiantis dokumentais ir inter viu. Ta i p p a t 2 0 1 0 m . s p a l i o m ė n . a t l i k t o s a š t u o n i ų p r o j e k t ų pat ik ros v ietoje ;

c ) inter v iu su Komis i jos darbuotoja is Br iusely je i r Zagrebe;

d) inter viu su K roat i jos minister i jomis, agentūromis, regioni-nėmis i r v iet inėmis inst i tuci jomis, sus i jus iomis su ES lėšų va ldymu S lavonsk i Brode, Spl i te , Tovar nike, Vinkovcuose, Zadare i r Zagrebe.

8 Bendra ES pagalbos Kroatijai

2001–2009 m. suma siekė

860 milijonų eurų (žr. 3 lentelę).

AUDITO APIMTIS IR METODAS

12


Ž E M Ė L A P I SAUDITOME TUTIKRINTŲPROJEK TŲVIE TA

Šaltinis: Eurostatas.


13


NUOSEKLUSIRTIKSLINGASPL ANAVIMAS

ATSIŽVELGUSĮ ANKSTESNIAISPLĖ TROSE TAPAISĮGYTĄPATIRTĮ,BUVOSUKURTANAUJAPASIRENGIMONARYSTEIPAGALBOSSISTEMA

11. Kurdama pas i rengimo nar yste i lėšų va ldymo s istemą Komis i -j a a t s i ž ve l g ė į a n k s te s n i u o s e p l ė t ro s e t a p u o s e į g y t ą p a t i r t į . Ta i g i , 2 0 0 7 m . n u s t at yd a m a P N P P, v i s ą p a s i re n gi m o n a r ys te i f inansinę pagalbą apėmė viena pr iemonė, o ne tr ys sk ir t ingos (PHARE, ISPA i r SAPARD) k a ip buvo anksč iau. Ta i ženk l ia i pa -lengvino ES pagalbos planavimą.

12. Pr ieš PNPP įvai r ios pr iemonės buvo koordinuojamos atsk i ra is mechanizmais, bet ta ik ant PNPP pas i te lk iama nuosek lesnė iš ES f inansuojamos gebėj imų st ipr in imo veik los planavimo ko -ordinavimo sistema. Komisi jos Plėtros general inis direktoratas (Plėtros GD) įgal iotas vadovauti PNPP pagalbos koordinavimui su k itais tr imis generaliniais direktoratais : Regioninės polit ikos g e n e ra l i n i u d i re k to rat u ( R e gi o n i n ė s p o l i t i k o s G D) d ė l I I I d a -l ies ( regioninė plėtra) , Užimtumo, socia l in ių re ik alų i r į t rauk-t i e s g e n e ra l i n i u d i re k to ra t u ( Už i m t u m o, s o c i a l i n i ų re i k a l ų i r į t ra u k t i e m s G D) d ė l I V d a l i e s ( ž m o gi š k ų j ų i š te k l i ų v ys t y m a s ) i r Žemės ūk io i r k aimo plėtros general iniu direktoratu (Žemės ūk io ir k aimo plėtros GD) dėl V dal ies (k aimo plėtra) . Šie keturi general iniai direktoratai savo veik lą, susi jusią su pagalbos pla-navimu ir te ik imu, bei der ybas dėl sk yr ių koordinuoja t iek ne -of ic ia l ia i , t iek rengdami of ic ia l ias tarpžinybines konsultaci jas.

PASTABOS

14


13. K o m i s i j a t a i p p at l a b i a u s u s i e j o E S p a s i re n gi m o n a r ys te i p a-galbos planavimą ir įgyvendinimą su pasirengimo nar ystei de -r ybų procesu. Tai buvo padar yta į š į procesą į trauk iant išanks -t i n e s s ą l yg a s , k u r i a s b ū t i n a į v y k d y t i p r i e š s k y r i ų u ž d a r y m ą . Š i s n a u j a s m e t o d a s b u vo t a i k o m a s s k y r i a m s, s u s i j u s i e m s s u ES pas i rengimo nar ystei lėšomis, k a ip antai 11 sk yr iu i (Žemės ūk is i r p lėtra) i r 22 sk yr iu i (R egioninė pol i t ik a i r s t ruktūr in ių pr iemonių koordinavimas) , i r padėjo ger iau sus i te lkt i į K roa-t i jos pažangą, s t ipr inant jos gebėj imus š iose s r i t yse, k ur iose teik iama ES pasirengimo nar ystei pagalba. Pav yzdžiui , 11 sk y-r iaus i šankst inės są lygos apima mokėj imo agentūros gebėj i -mus, o ta i ta ip pat buvo pagr indinis ES pagalbos t iks las ( ta ip pat žr. 37 dalį ) . Tačiau šis išankstinių sąlygų metodas Kroati joje galė jo būt i ta ikomas plač iau nei j i s buvo ta ikomas i š t ik rųjų. Pavyzdžiui , 22 skyriaus atž vi lgiu kaip išankstinė sąlyga nebuvo n u s t a t y t a s re i k a l av i m a s , k a d K ro a t i j o s i n s t i t u c i j o s į g y t ų p a -k ank amus gebėj imus, k ad galėtų valdyt i pasirengimo nar ystei pagalbą be ES delegaci jos at l iek amos e x a n t e kontrolės.

PNPPPL ANAVIMOPROCEDŪROSPARENGTOSGER AI,PRIORITE TĄSKIRIANTKROATIJOSADMINISTR ACINIŲGEBĖ JIMŲSTIPRINIMUI,TAČIAUVISDARDAUGIAUDĖMESIOREIKIASKIRTIVIEŠIESIEMSPIRKIMAMS

14. R imtas ES pagalbos, sk i r tos parengt i ša l i s k andidates 2004 i r 2007 m. plėtrai , t rūkumas buvo tas, k ad PHARE f inansuojamos ekonominės i r socia l inės sanglaudos programos buvo t ik me -t inės programos 9. K roat i ja jau galėjo pas inaudoti PNPP meto-du, pagal kur į yra numatytos daugiametės veik los programos, panašios į tas, kur ios buvo įgy vendinamos struktūr inių fondų sr ityje. Tai ne t ik pagerino patir t inio mokymosi gal imybes, nes buvo nustat ytos planavimo procedūros, panašesnės į po įsto-j i m o t a i k o m a s p ro ce d ū ra s , b e i t a i p p at l e i d o g e r i a u p l a n u o -t i s p e c i a l i a s g e b ė j i m ų s t i p r i n i m o i nte r ve n c i j a s . Į g y ve n d i n u s PNPP, Regioninės polit ikos GD bei Užimtumo, social inių reikalų i r į t ra u k t i e s G D g a l ė j o l e n g v i a u p e r te i k t i K ro at i j o s i n s t i t u c i -j o m s s avo k o m p e te n c i j ą i r p a d ė t i j o m s v y k d y t i d a u gi a m e č i o planavimo procesą daug paprasčiau nei ankstesnių dviejų sto-j imų metu.

9 Žr. Europos Audito Rūmų

specialiąją ataskaitą Nr. 5/2004

dėl Phare paramos, kurios

paskirtis – padėti šalims

kandidatėms pasirengti

struktūrinių fondų valdymui

(OL C 15, 2005 1 20, p. 1).


15


10 Iki ankstesnių plėtros etapų

decentralizuoto valdymo būdas

su ex ante patikromis buvo

naudojamas šalyse kandidatėse

be išankstinio Komisijos

įvertinimo, ar šalis geba

veiksmingai valdyti lėšas pagal

šią sistemą.

11 Pavyzdžiui, žr. Audito Rūmų

2008 finansinių metų metinės

ataskaitos 4.18–4.20 dalis

(OL C 303, 2010 11 9, p. 1). Vienas

iš dviejų pagrindinių klaidų

šaltinių buvo „rimti viešųjų

pirkimų taisyklių pažeidimai“.

12 Plėtros GD 2010 m. veiklos

ataskaita, p. 20.

15. Pa g r i n d i n i s ž i n g s n i s g e r e s n i o K r o a t i j a i s k i r t ų l ė š ų v a l d y m o po įstoj imo l ink buvo tas, k ad Komis i ja nustatė gr iežtesnį nei ankstesnėms šal ims kandidatėms metodą, sk ir tą užtikr inti , kad Kroati ja gebėtų valdyti pasirengimo nar ystei lėšas 10. Pagr indi-nė š io metodo dal is apėmė planavimo s istemą, sk ir tą įver t int i K roat i jos gebėj imų st ipr in imo poreik ius i r nustat yt i pagalbą, b ū t i n ą š i ų p o r e i k i ų į g y v e n d i n i m u i , k a d b ū t ų g a l i m a į d i e g t i d e ce n t ra l i z u o t ą v a l d y m ą , p i r m a s u d e l e g a c i j o s e x a n t e p a t i -k romis, o vėl iau – be jų (žr. 7 dal į ) .

16. Ta č i a u v i s d a r b ū t i n a s k i r t i r i m t ą p a g a l b ą K r o a t i j o s v i e š ų j ų pirk imų gebėjimams st ipr inti . Su ES biudžeto metiniu patik ini-mo pareišk imu susi jus ių Audito Rūmų f inansinių auditų metu ta ip pat buvo nustat yta , k ad v ieš ie j i p i rk imai yra pagr indinis pažeid imų ES va lst ybėse narėse sanglaudos sr i t y je ša l t in is 11. 2 lentelėje matyti , k ad ES delegaci ja Kroati joje, atsiž velgdama į savo decentral izuoto valdymo e x a n t e pat ik ras, turėjo nuolat atmesti pateiktus dokumentus todėl, k ad j ie ne ik i galo at it iko E S p ro ce d ū ra s . N o r s at m e t i m o l ygi s n u o 2 0 0 7 m . i k i 2 0 1 0 m . ženk l ia i sumažėjo, P lėt ros GD savo 2010 m. met inėje ve ik los atask aitoje nurodė, k ad j is iš l iko pak ank amai aukštas sudėtin-gų sutarčių, dažniausiai susi jusių su viešais ia is darbais, atveju dėl net ink amos techninės kontrolės kompetenci jos kok ybės 12 ( ta ip pat žr. 23 dal į ) .

2007 2008 2009 2010

Vertinimo ataskaitos1-as teikimas 60 22 20 14

Vėlesni teikimai 34 35 67 20

Sutartys1-as teikimas 60 20 21 20

Vėlesni teikimai 34 37,5 33 10

Šaltinis: Plėtros GD 2010 m. veiklos ataskaita.

2 L E N T E L ĖKONKURSŲVERTINIMOATASK AITŲIRKROATIJOSINSTITUCIJŲPATEIK TŲSUTARČIŲ,KURIASATME TĖESDELEGACIJAKROATIJOJE,LYGIS(%)

16


AUDITOME TUTIKRINTUOSEPROJEK TUOSEBUVOATSIŽVELGTAĮ GEBĖ JIMŲSTIPRINIMOPRIORITE TUS,TAČIAUPAGALBAIŠESMĖSVISDARDAUGIAUSIAITEIKIAMACENTRINĖMSTARNYBOMS,O NEREGIONINIULYGMENIU

17. Komisi ja , pasikonsultavusi su Kroati jos instituci jomis, iš esmės užt ik r ino, k ad būtų nustat yt i pagr indiniai gebėj imų poreik ia i . Ta ikomas s is teminis metodas, k ur iuo įver t inami i r papi ldomi K roat i jos poreik ia i , sus i ję su Komis i jos te ik iamu f inansavimu: „ i š v i r š a u s į a p a č i ą “ m e to d a s n u o S to j i m o p a r t n e r ys tė s i r „ i š apačios į v i ršų“ metodas su projektų pas iūlymais nuo gal imų naudos gavėjų, dažniausia i K roat i jos minister i jų.

18. ES pagalba specia l ių projektų forma buvo pr is idėta pr ie K ro -at i jos inst i tuci jų pastangų st ipr inant minister i jų gebėj imus i r sukur iant įsta igas, specia l ia i sk i r tas būsimų ES lėšų valdymui . I š esmės 16 audituotų projektų specia l ie j i t iks la i at i t iko Stoj i -mo par tner ystėje nustat ytus gebėj imų st ipr in imo pr ior i tetus. Nors projektuose nebuvo numat ytas t ies ioginis gebėj imų st i -pr in imas pas i te lk iant techninės pagalbos i r por ines sutar t i s , j ie tur i svarbią „pat i r t in io mok ymosi“ d imensi ją , le idusią įgyt i n a u d i n g o s p ra k t i n ė s p at i r t i e s , s u s i j u s i o s s u E S l ė š ų va l d y m u pr ieš įs toj imą.

19. Beveik v isa is at veja is Komis i jos te ik iamas f inansavimas buvo s k i r t a s K ro a t i j o s i n s t i t u c i j o m s, a t s a k i n g o m s u ž E S p a g a l b o s teik imą po įstoj imo. Tačiau didžioj i pagalbos dal is buvo sk ir ta centr inėms tarnyboms, atsak ingoms už lėšų po įstoj imo valdy-mą, i r daug mažiau jos buvo sk ir ta regionams, nors regioninės tarnybos už ima svarbią v ietą įgy vendinant lėšas po įs toj imo. Todėl yra r iz ik a , k ad regioninės tarnybos neturės pak ank amai pat i r t ies įgy vendint i ES pagalbą stoj imo metu 13.

13 2009 m. atlikę Phare pagalbos

rengiantis struktūrinių fondų

įgyvendinimui Kroatijoje

peržiūrą, kuria finansavo

Komisija, konsultantai nustatė,

kad vietinių ir regioninių

institucijų gebėjimams stiprinti

nebuvo skirta pakankamai

dėmesio. Peržiūros ataskaitoje

rekomenduojama atsižvelgti

į naujų valstybių narių patirtį ir

nenutraukti būtinųjų gebėjimų

tobulinimo proceso, nes vėliau

šios įstaigos iš viso nebegalės

jame veiksmingai dalyvauti.


17


14 Finansinio reglamento

166 straipsnio 3 dalyje nustatyta,

kad „pagal N+3 taisyklę Komisija

gali automatiškai panaikinti bet

kurią biudžetinio įsipareigojimo

dalį, jeigu ji nebuvo panaudota

iki trečių metų, einančių

po metų, per kuriuos buvo

prisiimtas biudžetinis

įsipareigojimas, gruodžio 31 d.“

(2002 m. birželio 6 d. Tarybos

reglamentas (EB, Euratomas)

Nr. 1605/2002 dėl Europos

Bendrijų bendrajam biudžetui

taikomo finansinio reglamento

(OL L 248, 2002 9 16, p. 1)).

SVARBUSINDĖLISSTIPRINANTKROATIJAITEIKIAMOSPAGALBOSPOĮSTOJIMOVALDYMOGEBĖ JIMUS,BE TRIMTIVĖL AVIMAIIRSRIT YS,KURIOSEBŪTINADIDESNĖPA Ž ANGA

DAUGELIUAT VE JŲPASIRENGIMONARYSTEIPAGALBANEBUVOĮGY VENDINTAPAGALPR ADINĮGR AFIK Ą

20. 3 l e n t e l ė j e parodyta , k iek iš la idų buvo suplanuota i r k iek pa-n a u d o t a . Į g y ve n d i n a nt Ph a re, I S PA i r S a p a rd p ro gra m ų l ė š a s b u vo s u n k u m ų, s u s i j u s i ų s u p r a d i n i ų g r a f i k ų l a i k y m u s i . Ta i -k ant PNPP lėtas įgy vendinimas v is dar yra problema, v isų pir-ma transpor to i r apl inkosaugos veik los programų (PNPP I I I ) i r IPARD programos (PNPP V ) at veju ats i randa r iz ik a , k ad dėl š ių vėlavimų lėšos bus atšauktos 14.

21. ES pagalbos įgy vendinimas K roat i jo je k ar ta is vėlavo dėl nau-j ų p r i e m o n i ų d i e g i m o. K ro a t i j a p a s i re n g i m o n a r y s t e i p a g a l -b ą p a g a l P h a r e , I S PA i r S a p a r d p r i e m o n e s g a l ė j o g a u t i n u o 2005 m. sausio 1 d. Tačiau dėl būt inybės nustatyt i su strategi-niais pr ior itetais susietus sektor inius t iks lus pr ireikė maždaug 12 mėnesių ISPA i r Sapard programoms bei 18 mėnesių Phare programai , kol buvo sudar yti f inansavimo susitar imai . 2007 m. programų pagal sk ir t ingas PNPP dal is atveju f inansavimo susi-tar imai buvo sudar yti t ik praėjus beveik 16 mėnesių nuo PNPP įgy vendinimo reglamento įs igal io j imo. Ta ip i š esmės ats i t iko dėl to, k ad pr ieš programų įgy vendinimą pr i re ikė la iko pr iva-lomam valdymo įgal ioj imų suteik imui (nauja PNPP reglamento są lyga (žr. 7 dal į ) .

18


22. K a i k u r i e Au d i to R ū m ų t i k r i n t i p ro j e k t a i , k u r i e b u vo p r a d ė t i i k i į d i e g i a n t P N P P, n e t i r p a s i r a š i u s f i n a n s av i m o s u s i t a r i m ą , v is dar negalėjo būt i įgy vendint i . Ta ip ats i t iko todėl , k ad K ro -at i jos inst i tuc i jos nepat v i r t ino būt inų techninių užduočių ar techninių specif ikaci jų, kurių reikėjo konkursams skelbti . Todėl audito metu t ik r intų sutarč ių at veju v idut inis la ikotarpis nuo f inansavimo susitarimo pasirašymo ik i konkurso skelbimo buvo 12 mėnesių. Įgyvendinant PNPP pasiekta tam t ik ros pažangos, t . y. š i s l a i k o t a r p i s s u t r u m p ė j o i k i a š t u o n i ų m ė n e s i ų , t a č i a u š ioje sr i t y je v is dar būt ini patobul in imai .

Programos Kroatijoje Biudžetas Sutartyse nustatytos biudžeto lėšos (%)

Išmokėtos biudžeto lėšos (%)1

CARDS 260 97 % 92 %

Phare 147 86 % 78 %

ISPA 59 96 % 63 %

Sapard 25 62 % 48 %

PNPP I 2007 45 90 % 57 %

PNPP I 2008 42 27 % 20 %

PNPP I 2009 42 11 % 11 %

PNPP II 2007–2009 8 64 % 36 %

PNPP III 2007–2009 (kur) 143 29 % 7 %

– Transporto VP 54 20 % 4 %

– Aplinkosaugos VP 54 25 % 2 %

– Regioninio konkurencingumo VP 35 48 % 20 %

PNPP IV 2007–2009. Žmogiškųjų išteklių vystymo VP 38 71 % 9 %

PNPP V 2007–2009 (IPARD). 101 ir 103 priemonės 51 12 % 0 %

Iš viso 860 68 % 55 %

1 Išskyrus 30 % avansinių mokėjimų III, IV, V dalims.

Šaltinis: ES delegacija Kroatijoje.

3 L E N T E L ĖESPAGALBOSKROATIJAI ĮGY VENDINIMAS (MILIJONAISEURŲ,2011 M. KOVOMĖN.)


19


23. K o n k u r s u s p a s k e l b u s , vė l a v i m a i t a i p p a t b u vo d a ž n i d ė l v i s d a r n e p a k a n k a m o K r o a t i j o s i n s t i t u c i j ų g e b ė j i m o v a l d y t i E S v iešųjų pirk imų procedūras (žr. 16 dal į ) – ta i yra ES delegaci ja dažnai turėjo atmest i konkursų i r sutarčių dokumentus i r juos nusiųst i atgal K roat i jos inst i tuci joms, k ad š ios at l iktų būt inus p ato b u l i n i m u s ( ž r. 2 l e n t e l ę ) . To d ė l at s i ra d o vė l av i m ų, k u r i ų n e b ū t ų b u vę, j e i d o k u m e n t a i b ū t ų b u vę p a re n g t i p a g a l n u -stat ytus s tandar tus. Audito Rūmai pat ik r ino 18 sutarč ių imt į i r nustatė, k ad sutar t ys buvo sudar ytos v idut inišk ai deš imčia m ė n e s i ų vė l i a u n e i p a g a l p ra d i n į gra f i k ą , o t a i y ra p a k a n k a-mai i lgas la ikotarpis , k adangi normalus projektas t runk a apie t re jus ar ket ver ius metus.

24. Ats iž velgdama į K roat i ja i k i lus ius sunkumus įgy vendinant ES pagalbą pagal pradin į graf ik ą , Komis i ja įgy vendinimo ter mi-ną pratęsė v iener iems metams pagal Phare 2005, Phare 2006 i r Sapard v ykdomų projektų at veju i r v iener iems ar dvej iems metams ISPA projektų at veju. R emdamasi š ia pat i r t imi Komi -s i j a i l g e s n į te r m i n ą n u s t atė P N P P I d a l i a i . Ta č i a u P N P P I I I , I V i r V d a l i ų a t v e j u „ N + 3 “ t a i s y k l e g r i n d ž i a m i l ė š ų i š m o k ė j i m o terminai yra r imtas iššūk is (žr. 14 išnašą) .

25. K a ip parodyta tolesnėse konk ret iems projektams sk i r tose da-l ys e ( ž r. 2 6 – 4 7 d a l i s ) , d ė l vė l av i m ų, i š e s m ė s a t s i ra d u s i ų d ė l Kroati jos administracinių gebėj imų trūkumų, sumažėjo pažan -ga, pas iekta te ik iant pas i rengimo nar yste i pagalbą , sus i jus ią su K roat i jos administrac inių gebėj imų st ipr in imu pr ieš įs toj i -mą. Ats i randa r iz ik a , k ad K roat i ja nesugebės pagal nustatytus terminus įs isavint i v isų padidėjus ių lėšų po įstoj imo.

STRUK TŪRINIŲFONDŲTIPOPROJEK TAI: ĮVAIRŪSREZULTATAI,BE TNAUDINGASPATIRTINISMOKYMASIS

26. Audito metu buvo pat ik r int i su ketur iomis pagr indinėmis sr i -t imis susi ję aštuoni struktūr inių fondų t ipo projektai (žr. 2 d i -a g r a m ą ) . I š da l ies dėl vė lav imų ne v is i projektų p lanuot i re -z u l t at a i b u vo p a s i e k t i . Ta i p p at s k y rė s i j ų g a l i m a s t va r u m a s. Buvo a išku, k ad K roat i jos inst i tuci jos tur i naudos iš pat i r t in io mok ymosi , tač iau v is dar būt ina atk re ipt i dėmesį į gebėj imų trūkumą.

20


2 D I A G R A M APASIRENGIMASSTRUK TŪRINIŲIRSANGL AUDOSFONDŲPANAUDOJIMUIKROATIJOJE



21


15 Konkretus, išmatuojamas,

pasiekiamas, svarbus ir su laiko

nuoroda.

16 Ankstesnis CARDS 2002

projektas buvo vykdomas kitose

keturiose apygardose.

v i s d a r r e i k i a t o b u l i n t i k a i k u r i u o s s t e b ė j i m o i r p a g a l b o s ve r t i n i m o a s p e k t u s

27. Dėl nepak ank amo SMAR T 15 t iks lų i r sus i jus ių rodik l ių naudoj i-mo dažnai buvo sunku įver t inti projektų rezultatus, visų pirma sus i jus ius su dotaci jų schemomis. Nors Audito Rūmų t ik r intų P N P P p ro j e k t ų p r i e ž i ū r a b u vo v y k d o m a g e r i a u n e i p ro j e k t ų ik i PNPP, v is dar re ikėtų ger int i projektų veiksmingumo ver t i -n imą. Komis i ja tur i gerą stebėj imo s istemą, kur ią d iegia K ro -at i j o s i n s t i t u c i j o s , t a č i a u a u d i to m e t u n u s t at y t a , k a d k a r t a i s stebėj imo atask aitose buvo nepak ank amai ver t inami projektų v ykdymo trūkumai . K ar tais nebuvo at l iek amas projektų išorės ve r t i n i m a s , v i s ų p i r m a s u s i j ę s s u f i n a n s u o j a m o m i s d o t a c i j ų schemomis. Taip yra iš dal ies todėl, k ad Komisi ja s iek ia der int i tarpinį PNPP programų ver tinimą su struktūrinių fondų veik los programų e x a n t e ver t inimu, tačiau dėl š io metodo vėluojama pateikt i gr įžtamąją informaci ją apie gal imus PNPP projekta is te ik iamos pagalbos patobul in imus.

a b e j o t i n a s a u d i t o m e t u t i k r i n t ų ž m o g i š k ų j ų i š t e k l i ų v ys t y m o p r o j e k t ų r e z u l t a t ų t v a r u m a s

28. CARDS 2004 projektas apėmė pirmąją decentral izuotą ESF t ipo s c h e m ą K ro a t i j o j e i r že n k l i a i p a d ė j o s t i p r i n t i g e b ė j i m u s k e -t u r i o s e a p yg a rd o s e , k u r i o s e š i s p ro j e k t a s b u vo v y k d o m a s 1 6. Visose apygardose buvo sukur tos Vietos užimtumo par tner ys-tė s ( Lo c a l Pa r t n e r s h i p f o r E m p l o y m e n t – L P E ) , k u r i o s u ž s i ė m ė žmogiškųjų ištek l ių vystymo veik la . Tačiau 2008 m. pasibaigus ES f inansavimui LPE sustabdė didžią ją savo veik los dal į . Todėl gal ima buvo suabejot i jų t varumu.

29. Ta i , k ad f inansinės i r k i tok ios pagalbos t rūko esamoms v ietos už imtumo par tner ystėms, nežadėjo nieko gero dėl LPE plėto -j imo13 k i tų K roat i jos apygardų, o ta i buvo v ienas i š to lesnio PNPP LPE pr iež iūros projekto t iks lų. Be to, k adangi buvo vėla i p r a d ė t a v y k d y t i p a s l a u g ų s u t a r t i s , f i n a n s u o j a m a k a i p P N P P projekto da l i s , pagal sutar t į d i r bant ys konsul tanta i neturė jo p a k a n k a m a i l a i k o p a d ė t i į d i e g t i L P E š i o s e a p yg a rd o s e p r i e š d o t a c i j ų s c h e m ų p r a d ž i ą . V i s d ė l t o, K o m i s i j a p r i p a ž i n o, k a d tvarumas yra pagrindinė problema, ir š iuo metu bando įver tin -t i , koks ger iausias model is galėtų būt i pr i imtas LPE atž vi lgiu, k ad būtų gal ima pager int i jų t varumo perspekt y vas.

22


17 2009 m. Phare pagalbos

rengiantis struktūrinių fondų

teikimui Kroatijoje ad hoc

tarpinio vertinimo metu taip pat

buvo padaryta išvada, kad per

daug dėmesio skiriama mažiau

išsivysčiusiems regionams ir

kad visuose kituose Kroatijos

regionuose susiduriama su

rimtais iššūkiais dėl Europos

Sąjungos konkurencingumo.

18 Šis koridorius driekiasi per

Zalcburgą, Liublianą, Zagrebą,

Belgradą, Nišą, Skopją, Velesą ir

Salonikus.

i š l i e k a r i m t ų g e b ė j i m ų t r ū k u m ų, s u s i j u s i ų s u f i n a n s u o j a m a i s r e g i o n i n i o ko n k u r e n c i n g u m o p r o j e k t a i s

30. Phare 2005 ekonominės apl inkos infrastruktūros ( B u s i n e s s R e -l a t e d I n f ra s t r u c t u r e – BRI ) projekto rezultata i sk yrės i . Įgy ven-dinančios inst i tuci jos galė jo panaudot i v isą biudžetą , nors i r vėlavo, i r užt ik r int i , k ad v is iems atr inkt iems f inansuojamiems p ro j e k t a m s b u vo s u k u r t a i n f ra s t r u k t ū ra . Ta č i a u B e n k ova c f i -nansuojamo projekto (v iena iš sept ynių dotaci jų pagal Phare BRI schemą) auditas parodė, k ad vietinės instituci jos nepak an -k amai ats iž velgė į ES f inansuojamos infrastruktūros t varumą. Nustat yta infrastruktūros pr iež iūros t rūkumų. Nebuvo įmonių pr itrauk imo strategijos. Infrastruktūra buvo naudojama mažai .

31. Įgy vendinant tolesnį PNPP 2007 BRI projektą buvo remiamasi 2005 m. projekto koncepcija ir patir t imi. Tačiau k aip ir 2005 m. projekto atveju buvo vėluojama at l ikt i dotaci jos schemos ver-t in imo procedūrą , o naudos gavėja i dažnai negalė jo pareng -t i i š s a m i ų te c h n i n i ų d o k u m e nt ų. S u m a žė j o g a l i m a p at i r t i n i o mok ymosi nauda, k adangi projektas nebuvo t ies iogia i sk i r tas inst i tuci joms, numatytoms atsak yt i už būsimą regionų konku-renc ingumo veik los programą. B e to, k adangi dėmesys buvo sk ir tas dešimčiai mažiausiai išs iv ysčiusių apygardų Kroati joje, k i tų apygardų v iet inės inst i tuci jos negalėjo pas inaudoti gal i -mybe pas isemti pat i r t ies įgy vendinant BRI dotac i jų schemas pr ieš stoj imą, nors jos i rgi buvo t ink amos f inansuot i 17.

n u m a t y t i p r o j e k t ų r e z u l t a t a i t ra n s p o r t o s e k t o r i u j e b u vo i l g a i n i u i p a s i e k t i, t a č i a u b u vo l a b a i vė l u o j a m a r e n g t i p r o j e k t u s i r v y kd y t i v i e š ų j ų p i r k i m ų p r o ce d ū ra s

32. ISPA 2005 gelež inkel ių rekonstrukci jos projektas, sk i r tas mo -d e r n i z u o t i 3 3 k m g e l e ž i n k e l i o l i n i j ų p a gr i n d i n i a m e X- a j a m e t r a n s e u r o p i n i a m e k o r i d o r i u j e 1 8 b u v o p i r m a s i s t r a n s p o r t o infrastruktūros projektas Kroati joje, parengtas i r įgyvendintas pagal ES ta isyk les . Pro jektas davė daug pat i r t in io mok ymosi naudos. Š is projektas buvo pradėtas v ykdyt i praėjus dvej iems m e t a m s p o n u s t a t y t o p r a d i n i o t e r m i n o, k a d a n g i j i s n e b u vo p a k a n k a m a i „ b ra n d u s “, k a i t u rė j o b ū t i p ra d ė t a s į g y ve n d i n t i . Kadangi trūko su viešaisiais pirk imais susi jusių gebėjimų, buvo vė l u o j a m a v y k d y t i k o n k u r s o p ro c e d ū r ą . Į g y ve n d i n a n t P N P P 2 0 0 7 g e l e ž i n k e l i o p ro j e k t ą , s k i r t ą d a r b a m s p a gr i n d i n ė j e Z a-g re b o g e l e ž i n k e l i o s t o t y j e , t a i p p a t , i š e s m ė s d ė l n e i š s a m i ų konkurso dokumentų, buvo vėluojama vykdyti viešųjų pirk imų procedūrą , tač iau š ie vėlavimai buvo mažesni nei p i rmiau mi-nėto ISPA projekto at veju.


23


19 Pagal struktūrinių fondų

reglamentą kaip didelės apimties

projektą Komisija apibrėžia

didesnės nei 50 milijonų

vertės projektą. Mažesnės nei

ši riba vertės projektai laikomi

nedidelės apimties projektais.

2006 m. liepos 11 d. Tarybos

reglamentas (EB) Nr. 1083/2006,

nustatantis bendrąsias nuostatas

dėl Europos regioninės plėtros

fondo, Europos socialinio

fondo ir Sanglaudos fondo bei

panaikinantis Reglamentą (EB)

Nr. 1260/1999

(OL L 210, 2006 7 31, p.

25). Reglamentas, iš dalies

pakeistas 2010 m. birželio 16 d.

Europos Parlamento ir

Tarybos Reglamentu (ES)

Nr. 539/2010 (OL L 158,

2010 6 24, p. 1).

33. 2 0 1 0 m . s p a l i o m ė n . Au d i t o R ū m ų a u d i t o v i e t o j e m e t u I S PA projektas dėl vė lav imų v is dar nebuvo baigtas . T ik imas i , k ad 2011 m. pabaigoje numat yt i projekto rezultata i bus pas iekt i , t a č i a u j ų g a l u t i n i s p o v e i k i s p r i k l a u s o n u o k i t ų g e l e ž i n k e l i o projektų X-ajame kor idor iuje K roat i jo je i r k a imyninėse ša lyse įgy vendinimo.

p a g a l b a, s k i r t a p a r e n g t i s u s t r u k t ū r i n i a i s i r s a n g l a u d o s fo n d a i s s u s i j u s i ų p r o j e k t ų r e z e r v ą i r s t i p r i n t i g e b ė j i m u s, b u vo t i k i š d a l i e s s ė k m i n g a

34. N o r s v i e n a s p a gr i n d i n i ų Ph a re 2 0 0 6 p ro j e k to p ra d i n i ų t i k s l ų buvo s is temos nustat ymas, s iek iant parengt i „brandžių“ pro-jektų planus struktūr inių i r Sanglaudos fondų atveju, Komisi ja vėliau nusprendė pastangas sutelkti t ik į kel ių didelės apimties i n f ra s t r u k t ū ro s p ro j e k t ų re n gi m ą 1 9. To d ė l t i k k e l i o s K ro at i j o s inst i tuc i jos gavo gebėj imų st ipr in imui sk i r tą pagalbą , k i ta ip nei buvo planuota, o apmokomo personalo sk aič ius sumažėjo n u o 1 0 0 0 i k i 9 0 . N o r s p a s t a n g a s s u te l k u s į d i d e l ė s a p i mt i e s projektų rengimą gal ima būtų įs isavint i daugiau lėšų struktū-r in ių i r Sanglaudos fondų panaudoj imo pradžioje, tač iau ta ip p at re i k ė t ų re n g t i „ b ra n d ž i u s “ n e d i d e l ė s a p i mt i e s p ro j e k t u s , k a d a n gi j i e y ra s va r b ū s re gi o n i n e i p l ė t ra i . I š e s m ė s K o m i s i j a nepak ank amai atsiž velgė į būtinybę sk atinti regioninius ir vie -t in ius projektų te ikėjus bei j iems padėt i rengt i su būsimomis ve i k l o s p ro gra m o m i s s u s i j u s i u s p ro j e k t u s, te i k i a nt j i e m s p a -galbą šiuo lygmeniu. Buvo parengti t ik devyni didelės apimties inf rastruktūros projekta i . K a i k ur ių jų techninia i dok umentai b u vo n e i š s a m ū s. B u vo p a re n g to s b e ve i k 5 0 d o t a c i j ų s c h e m ų paraiškų te ik imo gairės, tač iau t rūko la iko su š iomis schemo -mis sus i jus ias ž in ias perduot i i š centr in io į regioninį lygmenį . E S f i n a n s u o j a m u k o m p e t e n c i j o s p e rd a v i m u r i m t a i p r i s i d ė t a pr ie Nacional inio strateginių k r ypčių plano rengimo ir veik los programos, sus i jus ios su struktūr inia is i r Sanglaudos fondais . K i ta ver tus, mažai pažangos pas iekta kur iant š ių fondų valdy-mo informaci jos s istemą.

24


35. R imti vėlavimai rengiant PNPP 2008 programą i r v ykdant v ie -šųjų pirk imų procedūras gal i sulėt int i programos įgy vendini -mą. K roat i jos inst i tuc i jos ta ip pat sus idur ia su r imtomis pro-blemomis dėl darbuotojų sk aič iaus i r jų k ai tos struktūr inių i r Sanglaudos fondų sr i t y je.

ESŽEMĖSŪKIOPOLITIKOSRENGIMAS:ĮVAIRŪSREZULTATAI

36. ES pasirengimo nar ystei žemės ūk io sektor iuje veiksmingumas buvo ver t inamas nagr inėjant du inst i tuci jų gebėj imų st ipr ini -mo projektus, f inansuojamus pagal Phare 2005 i r PNPP 2007 I da l į , S apard i r IPARD programas, į sk a i tant ketur is invest ic i-nius projektus, bendrai f inansuojamus pagal Sapard programą (žr. 3 d i a g ra m ą ) .

3 D I A G R A M APASIRENGIMASPANAUDOTI ESŽEMĖSŪKIOFONDUSKROATIJOJE



25


t a m t i k r o s p a ž a n g o s p a s i e k t a p e r d u o d a n t v a l d y m o į g a l i o j i m u s k a i m o p l ė t r o s p r i e m o n i ų s r i t y j e

37. Kroat i jos mokėj imo agentūros gebėj imų st ipr inimo rezultatai , s iek iant ger iau panaudot i pas i rengimo nar yste i lėšas i r lėšas p o į s t o j i m o, b u vo į v a i r ū s . K ro a t i j a t u rė j o p a k a n k a m a i s u s t i -p r i n t i v a l d y m o g e b ė j i m u s, k a d K o m i s i j a s u t i k t ų j a i p e rd u o t i valdymo įgal ioj imus, reik al ingus norint taikyti decentral izuotą va ldymą be e x a n t e pat ik rų s is temą, pr ieš pradedant įgy ven-dinti pasirengimo nar ystei k aimo plėtros pr iemones. Įgyvendi-nant SAPARD programą valdymo įgal ioj imai buvo perduoti t ik dviejų k aimo plėtros pr iemonių atveju 2006 m. rugsėjo mėn. 20 v ietoj pradžioje planuotų ketur ių.

38. Pa ž a n g a b u vo n e d i d e l ė g e b ė j i m ų s t i p r i n i m o s r i t y j e g a u n a nt I PA R D f i n a n s a v i m ą i š d a l i e s t o d ė l , k a d P h a r e 2 0 0 5 p ro j e k t o t iks la i , sus i ję su K roat i jos inst i tuci jų ak reditac i ja 21 i r va ldymo į g a l i o j i m ų p e rd av i m u, n e b u vo p a k a n k a m a i a m b i c i n gi . Vi e n a ver tus, įgy vendinant programą buvo s iek iama gauti t ik dviejų pr iemonių, kur ios buvo ak redituotos pagal SAPARD programą, ak reditac i ją pagal IPARD. K i ta ver tus, naujų IPARD pr iemonių at veju buvo s iek iama ne gaut i ak reditac i ją , o t ik parengt i ga-l imos būsimos ak reditac i jos dokumentus. Nors pagalbą pagal IPARD buvo gal ima gaut i i š 2007 m. ES b iudžeto, Phare 2005 projekte nebuvo nė vieno aišk aus t ikslo, susi jusio su Komisi jos v a l d y m o į g a l i o j i m ų p e rd av i m u K ro a t i j a i , k a d š i k u o gre i č i a u galėtų gaut i IPARD f inansavimą.

t e i k i a n t p a s i r e n g i m o n a r ys t e i p a g a l b ą k a i m o p l ė t r o s s r i t y j e n e v i s i š k a i b u vo a t k a r t o t o s d a r b o s ą l yg o s p o į s t o j i m o

39. S a p a rd b u vo p i r m o j i p a t i r t i n i o m o k y m o s i p ro gra m a E Ž Ū F K P sr i t y je. Vis i įgy vendint i projekta i buvo proceso, sk i r to padėt i K roat i jos inst i tuc i joms parengt i administ rac inę s i s temą, s ie -k iant įgyvendinti bendrai f inansuojamus projektus po įstojimo, dal is . Ta i apėmė paraiškų valdymą ( išsamumo pat ik ros, vers lo p l a n o a n a l i zė ) , p a t i k r a s v i e t o j e p r i e š p ro j e k t o p a t v i r t i n i m ą , s p re n d i m ą d ė l f i n a n s a v i m o S A PA R D l ė š o m i s , s u t a rč i ų s u d a -r ymą, i š la idų t ink amumo pat ik r in imą, mokėj imus i r atask aitų rengimą stebėj imo komitetui i r Komis i ja i .

20 2006 m. rugsėjo 29 d.

Komisijos sprendimas

2006/658/EB, pavedantis

įgyvendinančioms agentūroms

administruoti pagalbą,

skirtą pasirengimo stojimui

priemonėms Kroatijos žemės

ūkio ir kaimo plėtros srityse

pasirengimo stojimui laikotarpiu

(OL L 271, 2006 9 30, p. 83).

21 Žr. 7 dalį, 7 išnašą dėl

akreditacijos.

26


40. Pr iemonių, k ai Kroati jos instituci jos gavo valdymo įgal ioj imus, s u t e i k i a n č i u s j o m s t e i s ę t a i k y t i d e c e n t r a l i z u o t ą v a l d y m ą b e e x a n t e pat ik rų, at veju pas i rengimo nar ystei programos iš es-m ė s g a l i b ū t i į g y ve n d i n a m o s re m i a nt i s to m i s p a č i o m i s s ą l y-gomis, ta ikomomis po įstoj imo. Tačiau iš t ik rųjų įgy vendinant SAPARD i r IPARD programas nebuvo ik i galo atk ar tota ES lėšų valdymo apl ink a po įstoj imo:

a) Sapard programą centriniu lygmeniu valdė mokėjimo agen-tūra, i r audito metu IPARD taip pat buvo valdoma central i -zuotai ; todėl mokėj imo agentūros regioninės tarnybos v is dar neturėjo gal imybės įgyt i prakt inės pat ir t ies valdant ES p a s i re n g i m o n a r y s t e i k a i m o p l ė t ro s p ro g r a m a s , n o r s j o s turės pagr indinį va idmenį po įstoj imo 22;

b) Sapard i r IPARD projektų at veju mokėj imo agentūra v ykdė t ik rank ines procedūras ;

c ) Sapard at veju agentūra nebuvo parengusi i r neta ikė pro -jektų para išk ų k las i f ik av imo s is temos, todėl pro jektų pa-r a i š k o s b u v o n a g r i n ė j a m o s p a g a l „ p i r m a s a t ė j a i , p i r m a s gavai“ pr incipą.

d ė l m e n ko s a p a r d i r i p a r d l ė š ų į s i s av i n i m o a t s i ra n d a s u n k u m ų vė l i a u į g y ve n d i n a n t e ž ū f k p l ė š a s

41. K roat i ja i sk i r tų Sapard lėšų įs isavinimas buvo menk as, dek la-ruotos iš la idos baigiant programą sudarė t ik 48 % sk i r tų lėšų. Remiantis Sapard programos rezultatų rodik l iais buvo tik imasi , k a d 1 6 1 t i n k a m u m o re i k a l av i m u s a t i t i n k a n t i s p ro j e k t a s b u s f inansuojamas pagal dvi pr iemones, tačiau iš t ik rųjų buvo pa-sirašytos t ik 49 projektų sutar tys ir buvo baigti t ik 37 projektai ( ž r. 4 l e n t e l ę ) . Pe n k i o s e i š 2 1 a p y g a r d o s n e b u v o n ė v i e n o s t ink amos Sapard para iškos. Įgy vendinant 1 pr iemonę ( I nves -t ic i jos į žemės ūk io va ldas) v is i šk a i nebuvo į t raukt i k a i k ur ie sektor ia i , pav yzdžiui , p ieno sektor ius, š i l tnamių sektor ius bei v a i s i ų i r d a r ž o v i ų s e k t o r i u s . Ta i ro d o r i m t u s g e b ė j i m ų i r š i ų sektor ių pas i rengimo įs isavint i ES lėšas t rūkumus 23.

22 Kroatijos institucijos

nusprendė, kad mokėjimo

agentūros regioninės tarnybos

tikrins paraiškų priimtinumą bei

atliks administravimo patikras ir

patikras vietoje.

23 Pieno sektoriuje buvo

įgyvendinti du projektai vietoj

numatytų 16 (12,5 %), šiltnamių

sektoriuje buvo įgyvendinti

du projektai vietoj numatytų

14 (14,3 %), vaisių ir daržovių

sektoriuje buvo įgyvendinti

septyni projektai vietoj

numatytų 42 (16,7 %).


27


42. Pa g a l I PA R D s u d a r y t ų s u t a rč i ų s u m o s p at v i r t i n a a p i e b e s i tę -s iančius sunkumus įs isavinant ES k aimo plėtros programų lė -šas. Finansiniai įs ipareigojimai buvo prisi imti 2008 m. biudžete IPARD 2007 (25 ,5 mi l i jono eurų) i r IPARD 2008 (25 ,6 mi l i jono e u r ų ) . Š i a s s u m a s p a g a l E S b i u d ž e t o p r o c e d ū r a s ( ž r. 2 d a l į ) K ro a t i j a t u rė j o i š l e i s t i i k i 2 0 1 1 m . p a b a i g o s . Ta č i a u 2 0 1 1 m . gegužės mėn. invest ic i jos buvo pat vi r t intos t ik apie 16 ,9 mi -l i jono eurų sumai (ES f inansuojama dal is ) po ketur ių k viet imų te ikt i paraišk as (33 % 2007 i r 2008 m. IPARD biudžeto) 24. Ats i -ž velgiant į ta i , k ad pr i re ikė la iko pradėt i i r v ykdyt i papi ldomų k viet imų procedūrą i r įgy vendint i pat vi r t intus projektus, ma-t yt i a išk i r iz ik a , k ad didelė 2007 i r 2008 m. biudžeto dal is bus panaik inta .

43. D ė l že m o į s i s av i n i m o l ygi o K ro at i j o s ū k i n i n k a i i r že m ė s ū k i o produktų perdirbėjai v is dar nėra susipažinę k aip buvo numa-tyta su ES f inansavimo procedūromis, ta ik ant patir t inio mok y-mosi metodą S apard i r IPARD programų sr i t y je. Todėl , k a i po į s to j i m o K ro a t i j o j e b u s a k t y v i a i p r a d ė to s į g y ve n d i n t i k a i m o p l ė t ro s p r i e m o n ė s, b u s s u n k i a u į s i s av i nt i n u m at y t a s d i d e l e s ES lėšas.

4 L E N T E L ĖSAPARDPROJEK TAIKROATIJOJE

24 Kroatijos mokėjimo

agentūros, susijusios su žemės

ūkio, žuvininkystės ir kaimo

plėtros sektoriams teikiama

struktūrine parama, ataskaita dėl

IPARD programos įgyvendinimo.

PriemonėSkaičius

Atlikta/ NumatytaNumatyti projektai Paraiškos Pradėti įgyvendinti

projektaiBaigti

projektai

1. Investicijos į žemės ūkio valdas 110 84 26 19 17 %

2. Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir prekybos gerinimas

51 53 23 18 35 %

Iš viso 161 137 49 37 23 %

Šaltinis: Metinė ir galutinė Sapard programos įgyvendinimo Kroatijos Respublikoje ataskaita (2006–2009 m.), 2010 m. gegužės mėn.

28


44. Komisi ja t ik 2009 m. pabaigoje nustatė, k ad pagrindinė menko Sapard programos lėšų įs isavinimo priežastis buvo nacionalinė s c h e m a , p a g a l k u r i ą b u v o s i ū l o m o s p a l a n k e s n ė s s ą l y g o s s u mažesniu sk aič iumi procedūrų i r pat ik rų toms pačioms pagal S a p a rd p ro gr a m ą f i n a n s u o j a m o m s p r i e m o n ė m s. Į s i k i š u s K o -mis i ja i , K roat i ja 2009 m. lapk r ič io mėn. nusprendė pasibaigus S a p a rd į g y ve n d i n i m o l a i k o t a r p i u i p a n a i k i nt i š i ą k o n k u re n c i-nę nacional inę schemą. Tač iau lėta IPARD programos pradžia rodo, k ad vis dar būtina r imtai išnagrinėti , kodėl Kroati jos ūk i-nink ai reta i naudojas i k a imo plėtros schema.

PASIRENGIMONARYSTEIPAGALBAPADĖ JOSTIPRINTIKROATIJOSADMINISTR ACINIUSGEBĖ JIMUSKOVOSSUKORUPCIJAIRORGANIZUOTUNUSIK ALSTAMUMUSRIT YJE,TAČIAUVISDARYR ARIMTŲTRŪKUMŲ

45. K o v a s u k o r u p c i j a i r o r g a n i z u o t u n u s i k a l s t a m u m u y r a l a b a i jautr i problema i r svar bus k laus imas st ipr inant K roat i jos ge -bėj imus, k ad būtų užt ik r intas t ink amas ES i r nacional inių lėšų p a n a u d o j i m a s p o į s to j i m o. E S p a s i re n gi m o n a r ys te i p a g a l b a buvo panaudota f inansuoti du inst ituci jų gebėj imų st ipr inimo projektus, f inansuotus pagal CARDS 2002 ir PNPP 2007 progra-mas (žr. 4 d i a g ra m ą ) .

4 D I A G R A M AGEBĖ JIMŲSTIPRINIMASKOVAISUKORUPCIJAIRORGANIZUOTUNUSIK ALSTAMUMU



29


46. C A R D S p r o j e k t a s b u v o s k i r t a s p a t o b u l i n t i 2 0 0 1 m . į s t e i g t ą Korupci jos i r organizuoto nus ik a lstamumo prevenci jos b iurą (USKOK ). Nepaisant r imtų vėlavimų pasirengimo etape (projek-tas prasidėjo t ik 2005 m.) , projekto veik la buvo baigta 2006 m. pabaigoje. Vienas projekto veiksmingumo rodik l is – didėjantis nustatytų i r i šnagr inėtų r imtų organizuoto nusik alstamumo ir k o r u p c i j o s at ve j ų s k a i č i u s . Pi r m i e j i p ro j e k t ų re m i a m i t y r i m ų ve i k l o s re z u l t at a i b u vo m ato m i 2 0 0 9 m . p a re n g u s at a s k a i t a s apie dažnus korupcijos atvejus. K itas rodik l is – geresnis „Trans-parenc y I nternat ional“ korupci jos suvok imo indeksas : K roat i -j a p a k i l o i š 7 0 v i e to s 2 0 0 5 m . į 6 2 v i e t ą 2 0 1 0 m . , o i n d e k s a s p a d i d ė j o n u o 3 , 4 2 0 0 5 m . i k i 4 , 1 d a u g e l į m e t ų p o p r o j e k t o pabaigos.

47. PNPP 2007 projekto, kur į numatyta baigt i 2012 m. veik la buvo g e ra i s u p l a n u o t a i r b u vo g a l i m a re mt i s a n k s te s n i u p ro j e k t u. Per tą la ik ą USKOK pr iž iūr imų bylų bendras sk a ič ius i r to l iau augo, o aukšto rango pareigūnams pareikšti kalt inimai ir nuos-prendžia i rodo, k ad USKOK eina te is inga k r ypt imi kovojant su korupci ja aukščiausiame lygmenyje. Tačiau Komis i jos 2010 m. Kroati jos pažangos atask aitoje pabrėžiama, k ad neseniai pato -bul intos teis inės i r administracinės struktūros vis dar tur i būti i š s a m i a i te s t u o j a m o s p ra k t i k o j e , to d ė l U S KO K b i u r u i g e b ė j i -mas nagr inėt i sudėt ingus f inansinius nusik alt imus yra didel is i ššūk is .

30


IŠVADOS

48. Teik iant ES pasirengimo nar ystei pagalbą Kroati jai ženkliai pr i -s idedama pr ie K roat i jos pažangos st ipr inant jos administraci -nius gebėj imus, sus i jus ius su po įstoj imo padidėjus ių ES lėšų valdymu. Tačiau ik i š iol remiantis numatytais t iks lais pagalbos teik imas buvo sėkmingas t ik iš dal ies ir būtina dar labiau remti g e b ė j i m ų s t i p r i n i m ą k e l i o s e p a gr i n d i n ė s e s r i t ys e p r i e š i r p o į s to j i m o. D a u g e l y j e p a s i re n gi m o n a r ys te i s r i č i ų K o m i s i j a v i s dar nemano, k ad K roat i ja turėtų pak ank amus gebėj imus i r ja i b ū t ų l e i s t a t e i k t i p a g a l b ą b e K o m i s i j o s e x a n t e p a t i k r ų . N e -paisant nesenia i pas iektos pažangos, su v ieša is ia is p i r k imais s u s i j ę g e b ė j i m a i i r k o v a s u k o r u p c i j a y r a d v i s r i t y s , k u r i o s e ypač būtina st ipr int i Kroati jos inst ituci joms teik iamą pagalbą.

49. I š e s m ė s K o m i s i j a i r K ro a t i j o s i n s t i t u c i j o s t i n k a m a i p l a n a vo p a g a l b ą , s i e k i a n t p a t e n k i n t i K r o a t i j o s g e b ė j i m ų s t i p r i n i m o poreik ius. Buvo pasimok yta iš ankstesnių plėtros etapų i r pa-t v i r t int i nauj i pagalbos planavimo i r jos sus ie j imo su der ybų procesu metodai . Planavimo s istemos parengtos gerai , pr ior i -tetą sk i r iant gebėj imų st ipr in imui , tač iau v is dar re ik ia labiau ats iž velgt i į v iešuosius pirk imus. Audito metu buvo nustatyta, k ad projektų t iks la i t iks l ia i at i t iko gebėj imų st ipr in imo pr io -r i tetus, tač iau buvo sk ir t i centr inėms tarnyboms i r ik i š io l te i -k iama mažai pagalbos regioninėms tarnyboms, nors š ios ta ip pat už ima svarbią v ietą įgy vendinant pagalbą po įstoj imo.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS


31


50. Rezultatų požiūr iu suteikta ES pagalba labai padėjo sustipr inti K roat i jos f inansinės paramos po įstoj imo valdymo gebėj imus, be k ita ko, pasitelkus patir t inį mokymąsi . Tačiau numatyti kel ių projektų rezultata i v is dar nėra pas iekt i , o audito metu buvo nustat yt i kel i su ja is sus i ję r imti t rūkumai . Pagalbos K roat i ja i te i k i m o p ro j e k t ų d a ž n a i n e b u vo g a l i m a į g y ve n d i n a m i p a g a l p r a d i n į g r a f i k ą , v i s ų p i r m a d ė l v ė l a v i m ų , s u s i j u s i ų t u o, k a d projektas nebuvo pak ank amai „brandus“ i r t rūko su viešais ia is p i rk imais sus i jus ių gebėj imų. Vis dar turėtų būt i tobul inamas su struktūr iniais fondais susi jusių projektų stebėj imas i r ver t i-nimas. Nors daug dėmesio buvo sk ir ta didelės apimties infras-truktūros projektų rengimui centr in iu lygmeniu, ne ta ip buvo a t s i ž v e l g t a į n e d i d e l ė s a p i m t i e s p r o j e k t u s , i r v i s d a r r e i k i a sukur t i i šsamią projektų pas iūlymų rengimo s istemą regioni -niu i r v iet iniu lygmeniu. Nepak ank amai lėšos buvo įs isavintos įgy vendinant k a imo plėtros sektor iaus projektus i r buvo ne -pak ank amas patir t inis mok ymasis regioniniu i r naudos gavėjų lygmenimis. Nors tam t ik ros pažangos pas iekta įgy vendinant E S p ro j e k t u s , s k i r t u s k ova i s u k o r u p c i j a i r o rg a n i z u o t u n u s i-k alstamumu, š io je sr i t y je v is dar yra r imtų trūkumų.

51. Nors v is dar yra tobul inimo gal imybių, Komis i ja įgi jo svarbios pat i r t ies iš ankstesnių plėtros etapų i r pagalba K roat i ja i buvo veiksmingesnė.

32


1. Dar d i d esnį p r i o r i te t ą te ik t i su v i eš a is ia is p i r k imais su -s i j us ių g e b ė j i m ų s t i p r i n i m u i , į g y ve n d i n a nt d a r b o i r n e darb o v ietoje v ykdomų mok y mų planus i r v isų pirma at-k re ipt i dėm esį į :

a ) v is išk ai ES standar tus at i t ink ančių konkurso dokumentų rengimą;

b) s u d ė t i n g ų v i e š ų j ų d a r b ų p ro j e k t ų k o n k u r s ų re n gi m o i r sutarč ių sudar ymo valdymą.

2 . Taik y ti daugiau priemonių , kad būtų patenkinti gebėjimų s t i p r i n i m o p o r e i k i a i r e g i o n i n i u i r v i e t i n i u l y g m e n i m is , v isų p irma:

a) užtikr inant, kad visos susi jusios institucijos šiame lygme -nyje pr ieš įstoj imą gal i pasinaudoti pat i r t inio mok ymosi gal imybe;

b) ger inant mechanizmus, sk ir tus sk atint i projektų idėjas i r pr is idėt i pr ie jų kūr imo.

3 . Dar labiau tobul int i projek tų veik smingumo ver t inimą:

a) sk at inant plač iau naudoti SMAR T t iks lus ;

b) padedant ger int i K roat i jos inst i tuci jų rengiamų stebėj i -mo atask aitų kok ybę;

c) u ž t i k r i n a n t , k a d b ū t ų a t l i e k a m i t i n k a m i t a r p i n i a i i r e x p o s t ver t in imai .

4 . Parengti „brandžių“ projek tų paketą , kad būtų galima vi -siškai įs isavinti padidėjusias lėšas po įstoj imo, visų pirma už t ik r inant , k ad:

a) d i d e l ė s a p i m t i e s p ro j e k t ų , k u r i e i k i š i o l b u vo s k i r i a m a d a u g p a s t a n g ų, a t ve j u b ū t ų p a re n g t i b ū t i n i te c h n i n i a i dokumentai ;

b) daugiau dėmesio bus sk i r ta papi ldomo nedidelės apim-t ies projektų paketo la ikotarpiu po įstoj imo rengimui .

R E K O M E N D A C I J O S D Ė L E S P A G A L B O S K R O AT I J O J E

REKOMENDACIJOS

52. Komis i ja i r K roat i jos inst i tuci jos turėtų glaudžia i d i rbt i k ar tu, atk reipdamos dėmesį į š ias rekomendaci jas :


33


5. Taik y ti su kaimo plėtros programomis susi jusias pr iemo -nes , k ad:

a) b ū t ų u ž t i k r i n t a , j o g n a c i o n a l i n ė s i n s t i t u c i j o s s t i p r i n a savo gebėj imus, s iekdamos gaut i v isų planuojamų pr ie -monių valdymo įgal io j imus;

b) b ū t ų n u s t a t y t i b ū d a i , k a i p b ū t ų g a l i m a v y k d y t i d a u -g i a u p r o j e k t ų p i e n o, š i l t n a m i ų b e i v a i s i ų i r d a r ž o v i ų sektor iuose.

6 . St ipr int i kovos su korup ci ja pr iemones:

a) nuolat remiant patobul intas te is ines i r administ rac ines struktūras, pasitelkus por inius projektus i r k i tas patar ia -mąsias priemones, ypač atkreipiant dėmesį į pagalbą, su-s i jus ią su sudėtingų f inansinių nusik alt imų nagr inėj imu;

b) i r to l i a u gr i e ž t a i p r i ž i ū r i n t k o r u p c i j o s l yg į i r s u s i j u s i a s p ro b l e m a s p a s i re n g i m o n a r y s t e i m e t u i r į g y ve n d i n a n t ES lėšas po įstoj imo.

53. Te ikdama pasi rengimo nar ystei pagalbą k i toms šal ims k andi-datėms i r potencia l ioms šal ims k andidatėms, Komis i ja turėtų:

7. At s iž ve lgt i į p at i r t į , įg y t ą te ik iant p asi rengimo nar ys te i pagalbą Kroati joje, pr ireikus , š ią pagalbą teik iant k itoms š al ims , v isų p irma:

a) užt ik r int i pak ank amai gerus rezultatus decentra l izuotai i r be e x a n t e pat ik rų valdant pas i rengimo nar ystei lėšas pr ieš į s toj imą;

b) sk ir t i daugiau dėmesio tam, k ad būtų užt ik r inta, k ad pa-sirengimo nar ystei projektų pasiūlymai būtų pakank amai „brandūs“, kad šie projektai galėtų būti įgyvendinti pagal numat ytą graf ik ą .

R E K O M E N D A C I J O S D Ė L E S P A S I R E N G I M O N A R Y S T E IP A G A L B O S K I T O S E Š A LY S E

34


Š i ą a t a s k a i t ą p r i ė m ė I I I k o l e gi j a , v a d ov a u j a m a Au d i to R ū m ų nar io K are l P INX TEN, 2011 m. spal io 25 d. L iuksemburge įv y-kusiame posėdyje.

A u d i t o R ū m ų va r d u

Pi r m i n i n ka s

Vítor Manuel da S I LVA C A L D E I R A


35


35 AC Q U I S S K Y R I A I ( 2011 M . B I R Ž E L I O 30 D. )I P R I E D A S

Nr. Skyriai Pradėtos derybos Preliminariai baigtos derybos

1 Laisvas prekių judėjimas 2008 7 25 2010 4 19

2 Laisvas darbuotojų judėjimas 2008 6 17 2009 10 2

3 Įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas 2007 6 26 2009 12 21

4 Laisvas prekių judėjimas 2009 10 2 2010 11 5

5 Viešieji pirkimai 2008 12 19 2010 6 30

6 Bendrovių teisė 2007 6 26 2009 10 2

7 Intelektinės nuosavybės teisė 2007 3 29 2008 12 19

8 Konkurencijos politika 2010 6 30 2011 6 30

9 Finansinės paslaugos 2007 6 26 2009 11 27

10 Informacinė visuomenė ir žiniasklaida 2007 6 26 2008 12 19

11 Žemės ūkis ir kaimo plėtra 2009 10 2 2011 4 19

12 Maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politika 2009 10 2 2010 7 27

13 Žuvininkystė 2010 2 19 2011 6 6

14 Transporto politika 2008 4 21 2010 11 5

15 Energetika 2008 4 21 2009 11 27

16 Mokesčiai 2009 10 2 2010 6 30

17 Ekonominė ir pinigų sąjunga 2006 12 21 2008 12 19

18 Statistika 2007 6 26 2009 10 2

19 Socialinė politika ir užimtumas 2008 6 17 2009 12 21

20 Įmonių ir pramonės politika 2006 12 21 2008 7 25

21 Transeuropiniai tinklai 2007 12 19 2009 10 2

22 Regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas 2009 10 2 2011 4 19

23 Teismai ir pagrindinės teisės 2010 6 30 2011 6 30

24 Teisingumas, laisvė, saugumas 2009 10 2 2010 12 22

25 Mokslas ir moksliniai tyrimai 2006 6 12 2006 6 12

26 Švietimas ir kultūra 2006 12 11 2006 12 11

27 Aplinka 2010 2 19 2010 12 22

28 Vartotojų ir sveikatos apsauga 2007 10 12 2009 11 27

29 Muitų sąjunga 2006 12 21 2009 10 2

30 Išorės santykiai 2007 10 12 2008 10 30

31 Užsienio, saugumo ir gynybos politika 2010 6 30 2010 12 22

32 Finansų kontrolė 2007 6 26 2010 7 27

33 Finansinės ir biudžetinės nuostatos 2007 12 19 2011 6 30

34 Institucijos 2010 11 5 2010 11 5

35 Kiti klausimai n. d. 2011 6 30

36


ProgramaDecentralizuoto valdymo įgaliojimų perdavimas

su ex ante patikromis be ex ante patikrų

Phare 2006 2 7 Neatliktas

ISPA 2006 2 13 Neatliktas

PNPP I 2008 10 28 Vis dar neatliktas

PNPP II 2008 11 14 Vis dar neatliktas

PNPP III

– Transportas 2008 11 3 Vis dar neatliktas

– Aplinkosauga 2008 10 29 Vis dar neatliktas

– Regionų konkurencingumas 2008 10 29 Vis dar neatliktas

PNPP IV 2008 12 1 Vis dar neatliktas

Sapard

– 1 priemonė. Investicijos į žemės ūkio valdas n. d.1 2006 9 29

– 2 priemonė. Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir prekybos gerinimas

n. d. 2006 9 29

PNPP V (IPARD)

– 101 priemonė. Investicijos į žemės ūkio valdas n. d. 2009 11 30

– 103 priemonė. Investicijos į žemės ūkio ir žuvininkys-tės produktų perdirbimą ir prekybą

n. d. 2009 11 30

– 201 priemonė. Agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo parengiamieji veiksmai

n. d. Vis dar neatliktas

– 202 priemonė. Vietos kaimo plėtros strategijų rengi-mas ir įgyvendinimas

n. d. Vis dar neatliktas

– 301 priemonė. Kaimo infrastruktūros gerinimas ir vystymas

n. d. 2011 3 17

– 302 priemonė. Kaimo ekonominės veiklos įvairinimas ir plėtra

n. d. 2011 3 17

– 501 priemonė. Techninė pagalba n. d. Vis dar neatliktas

1 N. d. – nėra duomenų. Sapard ir IPARD gali būti įgyvendinamos tik pagal decentralizuoto valdymo sistemą be ex ante patikrų.

I I P R I E D A SKO M I S I J O S S U T I K I M A S P E R D U OT I VA L DYM O Į G A L I O J I M U SU Ž E S L Ė Š A S AT S A K I N G O M S K R O AT I J O S I N S T I T U C I J O M S( 2011 M . B I R Ž E L I O 15 D. )


37


Projektai iki PNPPSudarytų sutarčių vertė milijonais eurų

ES įnašas Nacionaliniai įnašai ES + nacionaliniai įnašai

1 Sapard 2 priemonė. GLAZIR 1,019 0,339 1,358

2 Sapard 2 priemonė. CONEX Prekyba 1,033 0,344 1,377

3 Sapard 1 priemonė. AGROMEÐIMURJE 0,251 0,083 0,334

4 Sapard 1 priemonė. MURKOVIĆ 0,256 0,086 0,342

5Phare 2005. Ekonominės aplinkos infrastruktūros finansavimo schema

5,280 4,264 9,544

6ISPA 2005. Vinkovcų–Tovarniko (valstybės pasienio) geležinkelių rekonstrukcija

28,789 31,394 60,183

7 CARDS 2004. Vietos užimtumo partnerystė, II etapas 1,488 - 1,488

8 CARDS 2002. USKOK gebėjimų stiprinimas 0,650 - 0,650

9Phare 2005. Institucijų gebėjimų stiprinimas ir pagalba įgyvendinant SAPARD/IPARD

3,822 - 3,822

10Phare 2006. Institucijų gebėjimų tobulinimas ir su struktūriniais fondais susijusių projektų planai

6,200 - 6,200

Iš viso projektų iki PNPP 48,788 36,510 85,298

PNPP projektaiBiudžeto sumos milijonais eurų

ES įnašas Nacionaliniai įnašai ES + nacionaliniai įnašai

11PNPP IIIc dalis. 2007–2009 m. regionų konkurencingumo veiklos programa

19,823 6,608 26,431

12PNPP 2007 III dalis. Zagrebo pagrindinės stoties signalizacijos ir blokavimo sistema

14,025 4,675 18,700

13.aPNPP 2007–2009 IV dalis. Vietos užimtumo partnerystė III etapas

2,210 0,390 2,600

13.bPNPP 2007–2009 IV dalis. Vietos užimtumo partnerystė III etapas

1,615 0,285 1,900

14 PNPP 2007 I dalis. USKOK gebėjimų stiprinimas 1,000 - 1,000

15PNPP 2007 I dalis. Veiksmingos ir finansiškai patikimos valdymo sistemos įdiegimas ir žemės ūkio fondų panaudojimo kontrolė

5,114 0,375 5,489

16PNPP 2008 I dalis. Struktūrinių priemonių valdymo, stebėjimo ir vertinimo pagalba

4,000 0,288 4,288

Iš viso PNPP projektų 47,787 12,621 60,408

I I I P R I E D A SAU D I TO M E T U T I K R I N T Ų P R O J E K T Ų S Ą R A Š A S

38


SANTRAUKA

III .Komis i ja pr i tar ia Audito Rūmų ver t in imui . Per stojimo derybas Kroatija aišk iai įsiparei-gojo stiprinti su viešaisiais pirk imais susiju-sius gebėjimus bei regionų ir vietos valdžios institucijų gebėjimus. Komisija atidžiai stebi, k aip Kroati ja vykdo savo įs ipareigoj imus i r tolesnį jos pasirengimą stojimui.

IV.K o m i s i j a m a n o, k a d p a s i re n gi m o n a r ys te i p a g a l b a s ė k m i n g a i p a n a u d o t a K r o a t i j o s administraciniams gebėjimams stiprinti .

Pagalba vėluota pasinaudoti daugiausia dėl s u d ė t i n g o s a k re d i t av i m o p ro ce d ū ro s , b e t prarastas laikas pamažu kompensuojamas.

Ta i , k ad i š pradžių daugiau dėmesio buvo sk i r iama didelės apimties projektams, at i -t i n k a n a u j ų v a l s t y b i ų n a r i ų p a t i r t į – j o s e į g y v e n d i n t i s a n g l a u d o s p o l i t i k ą v ė l u o t a d a u gi a u s i a d ė l d i d e l ė s a p i m t i e s p ro j e k t ų rengimo ir įgyvendinimo trūkumų.

Palyginti su Sapard, pirmąja Kroati joje įgy-ve n d i nt a k a i m o p l ė t ro s p ro gra m a , d a b a r-tinė IPARD pritraukė didesnį galimų naudos gavėjų dėmesį , dėl to pagerėjo sėkminges-nio jos įgyvendinimo perspektyva. Pagal š į komponentą Komisija jau perdavė kelių prie-monių valdymo įgalioj imus be ex ante pati-k rų. Kaip nurodyta š ios atask aitos 7 dalyje, š is valdymo būdas labiausiai atit inka būdą, kuriuo ES lėšos valdomos po įstojimo.

KOMISIJOS ATSAKYMAI


3939


V.Komis i ja pr i tar ia Audito Rūmų ver t in imui . Rekomendacijos atitinka patir tį , kurią Komi-s i ja įg i jo pat i at l ikdama ver t in imus, i r jau v y k d o m o s a r b a į t r a u k i a m o s į f i n a n s i n ė s p a g a l b o s p l a n a v i m o p r o c e s ą , v i s ų p i r m a į persvarstytus 2011–2013 m. daugiamečius planavimo dokumentus.

PASTABOS

5.K a l b a n t a p i e 1 d i a g r a m o j e ( p o į s t o j i m o numatytos skir ti ES lėšos) pateiktus 2013 m. duomenis, pasak yt ina , k ad lentelė je mini -m o s s u m o s, n e į s k a i t a n t B Ž Ū P i š l a i d ų, y ra nustatytos Stojimo sutarties su Kroatija pro-jekte. Nuo 2014 m. faktinė suma, kurią gaus K roat i ja , pr ik lausys nuo der ybų dėl 2014–2020 m. ES f inansinės programos rezultatų. To d ė l K o m i s i j a m a n o, k a d 1 d i a g r a m o j e pateiktus 2014–2015 m. duomenis re ikėtų laikyti apytikriais.

13.Komisija mano, kad išankstinių sąlygų meto -das Kroatijoje buvo taikomas plačiai ir visa-pusišk ai , į t rauk iant inst i tucinio valdymo ir įgyvendinimo aspektus. Der ybų su Kroati ja p ro gra m o j e n u m at y t a s i š a n k s t i n i ų s ą l yg ų naudoj imas pradedant i r užbaigiant der y-bas dėl derybų skyrių. Dėl išankstinių sąlygų i r jų įv ykdymo, ats iž ve lgdama į Komis i jos rekomendaci jas, sprendimą pr i ima Tar yba. Taikant išankstines sąlygas pagerėja derybų proceso kok ybė, nes ta ip užt ik r inama, k ad š a l i s k a n d i d a t ė b ū t ų p a k a n k a m a i p a s i -rengusi vest i prasmingas der ybas i r pr is i -imt i nar ystės į s ipare igoj imus. K iek vienam derybų skyriui (pvz. , 11 ar 22 skyriui) išanks-tinės sąlygos nustatomos individualiai ir pri-k lauso nuo nagr inėjamų sr ič ių i r s istemos, kurią ketinama nustatyti . Taikant išankstines są lygas ats iž velgiama į poreik į la ipsnišk ai stiprinti ir ik i įstojimo visiškai užtikrinti rei-k iamus gebėj imus bei nustat yt i re ik iamas struktūras ir ver tinti pažangą jas nustatant. K o m i s i j a a t i d ž i a i s t e b i i š a n k s t i n i ų s ą l yg ų vykdymo pažangą naudodama visas turimas priemones, pvz. , rengdama metines pažan-gos ataskaitas ir susitik imus pagal Stabiliza-cijos ir asociacijos susitarimą.

16.R e g u l i a r i a i K o m i s i j o s te i k i a m a gr į ž t a m o j i i n fo r m a c i j a a p i e p a d a r y t a s k l a i d a s i r re i -k a l i n g u s p a t o b u l i n i m u s p a d ė j o K r o a t i j a i sustiprinti ir pagerinti savo viešųjų pirk imų gebėjimus. Pr ieš nutraukdama ex ante pati-k ras Komisi ja pr ivalo patik r int i , ar pagalbą gaunanti šal is atit inka būtiniausius reikala-vimus, nustatytus PNPP įgyvendinimo regla-m e n t o 1 8 s t r a i p s n i o 2 d a l y j e , t . y. a r t u r i veiksmingai veik iančias valdymo ir kontro -lės sistemas. Su Kroatijos atstovais rengiami reguliarūs susitik imai, per kuriuos, remiantis veiksmų planais, aptariami taisomieji veiks-mai. Be to, ES toliau rems viešųjų pirkimų sti-prinimą teikdama finansinę pagalbą ir reng-dama praktinius užsiėmimus bei seminarus.

S u d ė t i n gi e m s i n f ra s t r u k t ū ro s p ro j e k t a m s, kuriems įgyvendinti reik ia specialių įgūdžių i r ž i n i ų , K o m i s i j a , s i e k d a m a s t i p r i n t i v i s ų K roat i jos suinteresuotųjų subjektų gebėj i-mus ir parengti „brandžių“ projektų planus, kad pagerėtų struktūrinių ir sanglaudos lėšų įs isavinimas ateityje, suteikė paramą pagal programą JASPERS (Bendra parama projek-tams Europos regionuose).

19.Kroati jos sanglaudos i r k aimo plėtros pol i -t ikos institucijų sistema grindžiama esamo-mis PNPP I I , I I I , IV i r V komponentams įgy-vendinti sk ir tomis struktūromis (daugiausia ce n t r i n i u l ygm e n i u ) . Ta i p b u vo n u s p rę s t a k ar tu su K roat i jos inst i tuc i jomis , i š da l ies s iek iant užt ik r int i inst i tuci jų veik los tęst i -n u m ą s to j i m o m e t u i r i š ve n g t i i nve s t i c i j ų į gebėjimų stiprinimą praradimo. Atitinkamų vietos ir regioninių tarnybų gebėjimų stipri-nimas yra K roat i jos pr is i imtas įs ipareigoj i -mas, kurio įgyvendinimą Komisija stebės ik i pat įstojimo.

KOMISIJOS ATSAKYMAI

40


20.Vėlavimas įgyvendinti pagalbą, ypač trans-p o r t o i r a p l i n k o s a u g o s ve i k l o s p ro g r a m ų sr ityje, v is dar yra problema dėl pavėluoto valdymo sistemų akreditavimo nacionaliniu lygmeniu i r at i t ink amai pavėluoto Komisi -jos valdymo įgal ioj imų perdavimo. Įgyven-dinimas negalėjo būti pradėtas, kol nebuvo perduoti valdymo įgal ioj imai . Be to, pagal dvi PNPP II I veik los programas finansuojami infrastruktūros projektai iš esmės yra sudė -t ingi , j iems taip pat taikomas reik alavimas planavimo, viešųjų pirk imų ir įgyvendinimo veik lą vykdyti pagal ES taisyk les. Taikomos ir bus sustiprintos pagalbos priemonės, pvz., nuolat inė techninė pagalba, g laudus ben-dradar biav imas su ES delegaci ja , daugiau rekomendacijų, specialūs seminarai ir prak-t iniai užsiėmimai . Pasiūlymai supaprastinti i r padidint i PNPP veiksmingumą remiant is įgyta patir timi taip pat bus aptarti svarstant k itą finansinę programą (žr. 51 dalį) .

Kalbant apie V komponentą, 2011 m. balan-d ž i o m ė n . K o m i s i j a K r o a t i j o s i n s t i t u c i j a s informavo apie 2007 i r 2008 m. k aimo plė -tros lėšų atšauk imo r iz ik ą ir paragino imtis at i t ink amų ta isomųjų veiksmų, t . y. at l ikt i išsamią k l iūčių, trukdančių gal imiems nau-d o s g a vė j a m s p a n a u d o t i l ė š a s , a n a l i z ę i r p a re n g t i ve i k s m ų p l a n ą t o k i o m s k l i ū t i m s p a š a l i nt i , k i e k t a i y ra į m a n o m a . K ro at i j o s ta ip pat paprašyta k as du mėnes ius te ikt i Komisi ja i atask aitas apie pažangą sutarčių sudarymo pagal V komponentą srityje.

21.Ta r p I S PA p ro j e k t ų i r P N P P p ro g r a m ų y r a s v a r b u s s k i r t u m a s . Pa g a l I S PA p r o g r a m ą f inansavimo susi tar imas ( t . y. f inansavimo m e m o r a n d u m a s ) n e g a l i b ū t i p a s i r a š y t a s , k o l K o m i s i j a n e p r i ė m ė s p re n d i m o, k u r i u o patvir tinamas projektas. O pagal PNPP pro -gramą f inansavimo susitar imas negal i būti pasirašytas iš k ar to po to, k ai Komisi ja pr i -ima sprendimą dėl veik los programos. Papil-d o m a f i n a n s av i m o s u s i t a r i m o p a s i ra š y m o sąlyga yra valdymo įgal ioj imų perdavimas. Dėl šio skir tumo ISPA sunku tiesiogiai lyginti su PNPP.

Taip pat žr. atsakymą į 20 dalies pastabas.

22.Vi e š ų j ų p i r k i m ų s p a r t i n i m a s y r a v i e n a i š intensy via i s tebimų sr ič ių : K roat i jos inst i -tuci jos ir Komisi ja nuolat nagrinėja įvair ius a n k s te s n i o k o n k u r s ų s k e l b i m o i r s u t a rč i ų sudar ymo būdus. Šiuo t ikslu į veiksmų pla-nus įtrauktos atitinkamos išankstinės ex ante patikrų nutraukimo sąlygos.

23.K o m i s i j a p a d e d a s t i p r i nt i v i e š ų j ų p i r k i m ų gebėjimus nuolat teikdama rekomendacijas, su nacional inėmis instituci jomis rengdama s u s i t i k i m u s v i e š ų j ų p i r k i m ų k l a u s i m a i s i r teikdama grįžtamąją informaciją apie pada-r ytas k la idas i r re ik al ingus patobul inimus. Nors k ar tais dėl to vėluojama, tai yra svar -bus aspektas siekiant užtikrinti patik imą po įstojimo skiriamų lėšų valdymą.

Vėluojama paprasta i dė l to, k ad inst i tuc i -jos dar nėra ik i galo visk ą išmokusios, v isų pirma įgyvendinant infrastruktūros projek-tus, kurie yra sudėtingi i r kuriems parengti re ik ia daug la iko (žr. 16 dal į ) . Viešųjų p i r -k imų gebėjimų stiprinimas ir įgyvendinimo vėlav imo mažinimas yra k laus imai , nuolat keliami atitinkamuose forumuose (pvz. , ste -bėsenos komitetų posėdžiuose).

KOMISIJOS ATSAKYMAI


4141


24.„ N + 3 “ t a i s y k l ė k e l i a p ro b l e m ų, y p a č to m s programoms, kur ioms įgy vendint i būt inas valdymo įgaliojimų perdavimas, konkrečiau k albant, perdavimas Komisi ja i nutrauk iant ex ante patik ras. K albant apie lėšų išmokė -jimo terminus, pažymėtina, kad joms panau-doti šal is iš esmės tur i trejus metus („N+3“ t a i s y k l ė ) . Ta č i a u i š t i k r ų j ų š i s l a i k o t a r p i s yra daug trumpesnis – įgyvendinimo nega-l ima pradėt i , ko l nebus perduot i va ldymo įgaliojimai.

Komisija taip pat siūlo atkreipti dėmesį į jos atsakymą į 20 dalies pastabas.

25.Įgyvendinant PNPP II I–V komponentus įgyta patir tis turėtų palengvinti nacionalinį akre -ditavimo procesą ir leisti lengviau bei grei -čiau panaudoti lėšas.

I n s t i t u c i j ų v e i k l o s į g y v e n d i n a n t P N P P, o vėl iau – po įstoj imo taikomas pr iemones tęstinumas turėtų padėti sumažinti lėto po į s t o j i m o s k i r i a m ų l ė š ų į s i s av i n i m o r i z i k ą . Ta igi turėtų būt i lengviau at l ikt i at i t ikt ies vertinimą.

Te c h n i n ė p a g a l b a , į s k a i t a n t J A S P E R S ( ž r. a t s a k y m ą į 1 6 d a l i e s p a s t a b a s ) , t e i k i a m a pagal PNPP s iek iant padėt i nacional inėms inst i tuci joms rengti v iešųjų pirk imų doku-mentus, kad juos būtų galima paskelbti vos tik atsiras galimybė gauti po įstojimo skiria-mas lėšas.

K a l b a n t a p i e k a i m o p l ė t ro s p ro g r a m ą p o įstoj imo, pasak yt ina, k ad j i apims daugiau įvair ių gal imų naudos gavėjų i r pr iemonių negu IPARD, taigi kaimo plėtrai sk ir tos lėšos bus įsisavinamos geriau.

27.Komisi ja ketina sistemingiau taikyti SMART tikslus ir susijusius rodiklius savo programa-vimo ir planavimo veik loje.

Šal ių k andidačių PNPP I I I komponento įgy-vendinimo tar pin ius ver t in imus numat yta atl ikti 2011 m. pabaigoje arba 2012 m. pra-džioje. K roat i jos at veju tarpinių ver t inimų l a i k a s s u t a m p a s u s t r u k t ū r i n i ų fo n d ų ve i -k los programų ex ante ver tinimo laiku (Kro-ati ja įs ipareigojo struktūrinių fondų veik los programas pate ikt i ik i 2012 m. pabaigos) . Būsimos struktūrinių fondų veik los progra-mos yra buvusios PNPP veik los programos, kurios bus išplėstos atsiž velgiant į papildo -mas lėšas.

28.Projektas, pagal kurį LPE modelis įgyvendin-tas 21 apygardoje (t . y. visose) , buvo f inan-suojamas pagal PNPP IV komponentą. Š iuo projektu nuo 2009 m. atkur tos LPE struktū-ros, k ur ios akt y v ia i į s i t raukė į žmogišk ųjų išteklių plėtojimo strategijų ir veiksmų planų sudarymą apygardose ir taip užsitikrino, kad ateityje galėtų daly vauti įgy vendinant ESF projektus. Įgyvendinant dabar tinius techni-nės pagalbos planus šiuo metu tir iami būdai, kaip užtikrinti LPE tvarumą.

29.A n t r a j a m e P N P P I V k o m p o n e n t o ( 2 0 1 0 –2 0 1 1 m . ) į g y v e n d i n i m o e t a p e p a s i ū l y t a sustiprinti LPE administracinius gebėjimus. Numatoma, kad kvietimas teikti pasiūlymus bus paskelbtas ik i 2011 m. pabaigos ir jame d a u g i a u s i a d ė m e s i o b u s s k i r t a L P E r e m t i n u s t a t a n t a p yg a rd o s p o l i t i k ą , t o b u l i n a n t v e i k s m ų p l a n u s i r r e n g i a n t b e i v e r t i n a n t projektus.

KOMISIJOS ATSAKYMAI

42


30.Pr ieš pradėdamos v ykdyti statybos darbus i r naudot is p lotu, sk lypus į s ig i jus ios įmo -nės privalo gauti atit inkamus leidimus. Kro-at i jo je š i administ rac inė procedūros da l i s p a p r a s t a i t r u n k a d v e j u s m e t u s . K a d a n g i le idimų gavimo procedūros vis dar diegia-m o s, d a r p e r a n k s t i ve r t i n t i , a r p ro j e k t a s įgy vendintas sėk mingai . Vėlav imas yra t ik administracinių procedūrų, v ykdomų pr ieš pradedant bet kokią statybos veik lą, i lgumo rodiklis.

31.D o t a c i j o s s c h e m o s v e r t i n i m o p r o c e d ū r ą vėluota atlikti daugiausia dėl to, kad, paskel-bus konkursą, gauta daug paraiškų.

G a l i m ų p r o j e k t ų n a u d o s g a v ė j ų g e b ė j i -mai st iprinami padedant išorės eksper tams (techninės pagalbos sutartis pagal dotacijos schemą) ir patyrusiems atitinkamos ministe-rijos darbuotojams.

D ė l p a s k i r t ų j ų i n s t i t u c i j ų , a t s a k i n g ų u ž b ū s i m ą r e g i o n ų k o n k u r e n c i n g u m o v e i -k l o s p ro gra m ą ( R CO P ) , K ro at i j a g a l i a u s i a i nusprendė, k ad RCOP i r po įstoj imo tol iau į g y ve n d i n s Fi n a n s ų i r s u t a rč i ų s u d a r y m o centrinė agentūra (CFCA). Audito Rūmų per auditą pask ir tos įstaigos (BICRO, HAMAG ir ARD) tame nebedalyvaus.

N u s p r ę s d a m a d a u g i a u s i a d ė m e s i o s k i r t i dešimčiai mažiausiai išsivysčiusių apygardų K o m i s i j a r a d o k o m p r o m i s ą t a r p p o r e i k i o sutelkti pagalbą ir sumažinti regionų tarpu-savio sk ir tumus ir r izikos, kad k itos apygar-dos praras galimybę pasisemti patir ties.

Komisi jos nuomone, toks laipsniškas meto-d a s y r a t i n k a m i a u s i a s b ū d a s u ž t i k r i n t i g e r i a u s i u s r e z u l t a t u s i r d i d ž i a u s i ą P N P P r ibotų išteklių poveik į (RCOP 2007–2011 m. sk ir ta apie 12 mln. EUR per metus).

32.2005 m. ISPA gelež inkel ių rekonstrukc i jos projektas buvo pirmasis invest ic i jų į gele -ž i n k e l i u s p ro j e k t a s , k u r į K ro a t i j a į g y ve n-dino pasinaudodama ES pagalba. Tuo metu, suprantama, Kroati jai iš esmės trūko patir -t i e s i r g e b ė j i m ų p a re n g t i k o n k u r s o d o k u-mentus, ir dėl to buvo vėluojama. Nepaisant to, prarastas la ik as buvo iš dal ies kompen-s u o t a s , t a i g i p ro j e k t ą t i k i m a s i s ė k m i n g a i užbaigti ik i 2011 m. pabaigos.

I š t iesų i š 2007 m. PNPP gelež inkel io pro -jekto, sk ir to darbams pagrindinėje Zagrebo geležinkel io stotyje, matyt i , k ad įgy vendi-nant ISPA projektą buvo pasimokyta. Spren-džiant iš mažesnio vėlavimo įgy vendinant a n t r ą p ro j e k t ų c i k l ą p a t i r t i n i o m o k y m o s i poveikis pasitvir tino.

33.Minėta ISPA sutartis yra didžiausia iš ES biu-džeto f inansuojama sutar t is Kroati joje, bet pagal ją, palyginti su visu koridoriaus i lgiu, pavyko rekonstruoti t ik nedidelę geležinke-lio dalį . Tačiau jau suplanuota ir surasta lėšų rekonstruot i i r k i tas to pat ies kor idor iaus atk arpas. Koridorius bus atnaujinamas eta-pais, gavus lėšų.


KOMISIJOS ATSAKYMAI


4343


34.Ta i , k a d d a u g i a u s i a d ė m e s i o s k i r t a d i d e -l ė s a p i m t i e s i n f r a s t r u k t ū r o s p r o j e k t a m s , atspindi Kroatijos su acquis susijusius priori-tetus (su aplinkos acquis susiję reikalavimai ir trumpi pereinamieji laikotarpiai bei dėme -sio skyrimas TEN-T infrastruktūrai) .

K o m i s i j a ė m ė s i p a p i l d o m ų v e i k s m ų , k a d padėtų regionų ir vietos projektų teikėjams r e n g t i s u b ū s i m o m i s v e i k l o s p r o g r a m o -mis sus i jus ius projektus : pradedant infor -muotumo didin imo prakt in ia is seminara is v isuose t iks l iniuose regionuose i r baigiant s p e c i a l i a t e c h n i n e p a g a l b a , s k i r t a p a d ė t i projektų teikėjams rengti tinkamas paraiškas antrajam ir trečiajam konkursui . Visų tech-n i n i ų d o k u m e nt ų re n gi m ą at i d ž i a i t i k r i n a Komisija ir Kroatijos institucijos.

K albant apie š ių fondų valdymo informaci -jos sistemą, pasakytina, kad po Audito Rūmų at l ikto audito gauti pranešimai apie pada-r ytą pažangą. Po at l ikto audito Regioninės politikos GD neseniai padarė tokią išvadą:

„Va l d y m o i n f o r m a c i j o s s i s t e m o s p r a k t i -n io ta ik ymo sr i t y je padar yta patenk inama pažanga. Siek iant palengvinti projektų įgy-vendinimą ir priežiūrą kai kuriuos modulius reikėtų užbaigti .“

D ėl naudos gavėjų pobūdžio i r t ipo PNPP IV komponentą sudaro t ik nedidelės apim-ties projektai žmogiškųjų išteklių plėtojimo srityje.

35.Komisija pripažįsta, kad kvalifikuotų darbuo-tojų paieška ir išlaikymas viešojoje adminis-tracijoje ir toliau kels problemų ne tik Kroa-tijoje ar šalyse kandidatėse, bet ir valstybėse narėse.

K o m i s i j a n u o l a t n a g r i n ė j a š į k l a u s i m ą i r t o l i a u s t e b ė s p a ž a n g ą š i o j e s r i t y j e p e r audito vizitus, vykdydama stebėjimo veik lą ir rengdama dvišalius susitik imus.

Kalbant apie problemas, su kuriomis susidu-r ia K roat i jos inst i tuci jos, svarbu pr ipažint i jų padar ytą pažangą, į kur ią ats iž velgiama 2011 m. balandžio 15 d. Europos Sąjungos bendrojoje pozicijoje dėl 22 skyriaus.

37.K o m i s i j a m a n o , k a d u ž S A PA R D i r P N P P V komponento įgyvendinimą atsakingų tar-nybų įsteigimas ir valdymo įgaliojimų perda-vimas be Komisijos ex ante patikrų yra reikš-mingi laimėjimai, ypač deramai atsiž velgus į tai , kaip sunku Kroatijos institucijoms buvo į d i e g t i v i s i š k a i n a u j ą S A PA R D į g y v e n d i -nimo sistemą beveik neturint patir ties šioje srityje.

Be to, st ipr inant Kroati jos mokėj imo agen-tūros gebėj imus taik ant išankst inių sąlygų metodą pasiekta neblogų rezultatų. Kroatija suaktyvino savo pastangas ir įrodė padariusi p a k a n k a m ą p a ž a n g ą s t e i g i a n t m o k ė j i m o a g e nt ū rą i r t a i p į v y k d ė d e r y b ų d ė l že m ė s ū k i o i r k a i m o p l ė t ro s s k y r i a u s u ž b a i g i m o sąlygas.

K o m i s i j o s t a r n y b o s a t i d ž i a i s t e b i K r o a t i -j o s m o k ė j i m o a g e nt ū ro s d a ro m ą p a ž a n g ą i r akty viai te ik ia rekomendaci jas, kur iomis siekiama padėti įdiegti bendros žemės ūkio politikos valdymo ir kontrolės sistemas, ati-t ink ančias ES teisės aktų reik alavimus. Įgy-ve n d i n a n t P N P P 2 0 0 7 p ro j e k t ą m o k ė j i m o agentūrai teik iama papildoma parama.

KOMISIJOS ATSAKYMAI

44


38.2009 m. lapkričio mėn. ir 2011 m. kovo mėn. perduoti keturių IPARD priemonių valdymo įgaliojimai ir numatoma perduoti dar dviejų pr iemonių valdymo įgal ioj imus. Techninės p a g a l b o s p r o j e k t e n e n u s t a t y t a a i š k i ų s u K o m i s i j o s v a l d y m o į g a l i o j i m ų p e rd a v i m u susijusių tikslų, nes norėta, kad dėl sistemos ir kalendoriaus spręstų nacionalinės institu-ci jos – tai būtina, kad sistema veiktų t inka-mai ir sk landžiai ir po įstojimo.


40. a)I r S a p a rd , i r I PA R D p ro g r a m o s p a re n g t o s ta ip, k ad būtų va ldomos centr in iu lygme -niu, nes tuo metu, kai jos buvo patvir tintos, mokėjimo agentūros regioninių tarnybų dar nebuvo.

M o k ė j i m o a g e n t ū r a ( į s k a i t a n t re g i o n i n e s tarnybas – vadinamuosius f i l ialus) oficial iai į s te igta Įstat ymu dėl Žemės ūk io, žuvinin-kystės ir kaimo plėtros mokėjimo agentūros (2009 m. vasario mėn., OG 30/2009). Siekiant p a re n g t i m o k ė j i m o a g e n t ū r ą į g y ve n d i n t i BŽŪP po įstoj imo, regioninės tarnybos ir jų darbuotojai šiuo metu yra įtraukti į projektų i r sutarč ių, v ykdomų pagal PNPP I kompo -nentą, įgyvendinimą.

Be to, Komis i ja surengė pr iež iūros audito, susijusio su būsimos EŽŪGF ir EŽŪFKP mokė -j i m o a g e n t ū ro s s te i g i m u, v i z i t u s i r į ce n -tr inę, i r į regionines tarnybas. Aplankyta i r būstinė, ir kelios regioninės tarnybos. Vėliau p ate i k to s e re k o m e n d a c i j o s e n u ro d y t a , k ą abiem lygmenimis reik ia patobulinti ir kokių veiksmų imtis nor int įvykdyti ak reditaci jos k r i t e r i j u s i r į g y v e n d i n t i s u s i j u s i u s g e b ė -j imų stiprinimo aspektus (t . y. rengti moky-mus, didint i darbuotojų sk aič ių, 86 f i l ia lus ir regionines tarnybas sujungti į 21 tarnybą i r į naujas v ietas perkelt i b iuro į rangą bei apsaugos sistemas).

40. b)D ėl ekonominio ve iksmingumo pr iežasč ių nuspręsta, kad, įgyvendinant Sapard ir PNPP V komponentą, būtų netikslinga diegti kom-piuterizuotą sistemą. Be to, ik i įstoj imo dar l iko beveik dvej i metai , per kur iuos mokė -j imo agentūra galės sus ipažint i su veik los procedūromis, šiuo metu rengiamomis IAKS (integruota administravimo ir kontrolės sis -te m a ) į g y ve n d i n a nt 2 0 0 7 m . P N P P I k o m -p o n e n t o p ro j e k t ą , a t r i n k t ą t i k r i n t i p e r š į auditą . Š iuo projektu planuojama pasiekt i , k ad 2012 m. pradžioje būtų gal ima pradėti s i s te m o s b a n d o m ą j į e t a p ą . K a i m o p l ė t ro s moduliai bus išbandyti įgyvendinant esamas S a p a rd i r I PA R D p r i e m o n e s , o t i e s i o g i n i ų išmokų moduliai – įgyvendinant nacional i-nes schemas.

40. c)K adangi S apard buvo įgy vendinama labai t r u m p a i , s u s i t a r t a , k a d K ro at i j a n e t a i k y t ų k lasi f ik avimo k r iter i jų. Tačiau IPARD atveju k lasifikavimo sistema taikoma.

41.P a d ė t i s g e r o k a i p a g e r ė j o į g y v e n d i n a n t IPARD programą. Paskutiniu 2010 m. lapkri-č io mėn. pat vir t intu programos pakeit imu siekta, kad tokiuose sektoriuose, kaip pieno, jaut ienos, k iaul ienos, paukšt ienos, grūdų, vaisių ir daržovių bei ši ltnamių, pagal IPARD būtų vykdoma daugiau projektų. Šio pakei-t imo rezultatai matyti iš paraiškų, gautų iš galimų naudos gavėjų, skaičiaus. Ik i 2011 m. b i r že l i o 3 0 d . K ro at i j a g avo p a ra i š k a s d ė l 193 projektų pagal IPARD, 46-ių iš jų sutartys sudar ytos pagal dv i p i r mąsias pr iemones. Pa g a l 1 p r i e m o n ę į g y ve n d i n a m i p ro j e k t a i atsk i ruose sektor iuose pasisk i rsto propor-c i n g a i , p av y z d ž i u i , p i e n o s e k t o r i u i t e n k a 17 projektų, mėsos sektoriui – 18 projektų, o vaisių ir daržovių sektoriui – 28 projektai . Sutarčių sudarymo procesas dar nesibaigė.

KOMISIJOS ATSAKYMAI


4545


42.Yra r iz ik a , k ad dal is 2007 i r 2008 m. pagal IPARD sk ir tų lėšų bus atšauktos – iš esmės dėl gr iežtų valdymo įgal ioj imų perdavimui b e e x a n t e p a t i k r ų t a i k o m ų r e i k a l a v i m ų . Komisija paragino Kroatijos institucijas imtis at i t ink amų ta isomųjų veiksmų, t . y. at l ikt i išsamią k l iūčių, trukdančių gal imiems nau-d o s g a vė j a m s p a n a u d o t i l ė š a s , a n a l i z ę i r p a re n g t i ve i k s m ų p l a n ą t o k i o m s k l i ū t i m s pašal inti , k iek tai yra įmanoma. K ad galėtų stebėt i pažangą sutarč ių sudar ymo i r lėšų išmokėjimo IPARD projektams srityje, j i taip pat paprašė kas du mėnesius teikti sutarčių sudarymo ataskaitas.

Diskusi jos su K roat i jos inst i tuci jomis, k aip pagerinti mažą lėšų įs isavinimo lygį , prasi -dėjo iš karto po to, kai sužinoti pirmojo kvie-timo teikti pasiūlymus kaimo plėtros lėšoms gaut i rezul tata i . K roat i ja pat v i r t ino ta iso-muosius veiksmus, pvz. , gal imybę pasinau-doti palankiomis kredito ir garanti jų l ini jo -mis arba geresnę pagalbą naudos gavėjams rengiant projektų dokumentus. Padar ytais p r o g r a m o s p a k e i t i m a i s , 2 0 1 0 m . l a p k r i -č i o m ė n . p a t v i r t i n t a i s K o m i s i j o s , į t r a u k t a nauja t ink amų pagalbos sk yr imo k r i ter i jus a t i t i n k a n č i ų i nv e s t i c i j ų ( s e k t o r i ų ) r ū š i s – n a u j o m s g a l i m ų n a u d o s g a v ė j ų g r u p ė m s suteikta galimybė teikti paraiškas dėl f inan-savimo ir taip pagerinti lėšų įsisavinimą.

43.Komisija tik isi , kad ateinančiais metais padė-t is pagerės. Pagal IPARD teik iamų paraiškų skaičiaus didėjimas rodo augantį, daugiausia ūk ininkų ir smulk ių k aimo versl ininkų susi-domėjimą. Toliau skelbiant kvietimus teikti p a r a i š k a s K r o a t i j o s n a u d o s g a v ė j a i t u r ė s galimybę ik i įstojimo susipažinti su ES finan-savimo procedūromis.

P r o g r a m a v i m a s , t a i k o m a s v a l s t y b ė m s narėms po įstojimo, suteiks galimybę įtraukti d a u g d a u g i a u g a l i m ų n a u d o s g a v ė j ų d ė l didesnės nei IPARD atveju pagal kaimo plė -tros programą siūlomų priemonių įvairovės. Kroati ja turės daugiau gal imybių pasir inkti t ink amiausias pr iemones i r ta ip ger iausia i paskirstyti ES lėšas.

44.I r S a p a rd , i r I PA R D p ro g r a m o s p a re n g t o s taip, kad papildytų nacionalines priemones, o ne jas atk ar totų. Tačiau iš pradžių Komi-sija nieko nežinojo apie galimą konkurenci-nių pr iemonių kel iamą r iz ik ą. Tik antrojoje 2008 m. Sapard įgyvendinimo ataskaitos ver-sijoje Kroatija pirmą kartą Komisijai pranešė apie gal imą dal inį sutapimą su nacional ine s c h e m a . 1 K o m i s i j a n e d e l s d a m a a t k r e i p ė K ro at i j o s i n s t i t u c i j ų d ė m e s į į š į k l a u s i m ą . Per 2009 m. lapkričio mėn. vykusį parengia-mąj į s tebėj imo komiteto posėdį jos Komi -si ją informavo, k ad at it ink amos pr iemonės panaikintos.

K a l b a n t a p i e I PA R D, i š K o m i s i j o s t u r i m o s i n f o r m a c i j o s m a t y t i , k a d g a l i m ų n a u d o s g a v ė j ų s u s i d o m ė j i m a s p r o g r a m a d i d ė j a , ta igi gal ima t ikėt is , k ad j i bus įgy vendinta sėkmingiau nei Sapard. Taip pat žr. atsakymą į 41 dalies pastabas.

1 „Akivaizdu, kad yra galimų sutapimų su SAPARD programa,

bet sumos, kurias leidžiama skirti pagal šį modelį, yra gerokai

mažesnės nei numatytosios pagal Sapard.“ 2008 m. Sapard

įgyvendinimo ataskaita, p. 10.

KOMISIJOS ATSAKYMAI

46


45.Komisija toliau teiks pagalbą Kroatijai kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu s r i t y j e . Ta i m a t y t i i š K ro a t i j o s 2 0 1 1 – 2 0 1 3 m . d a u gi a m e č i o p re l i m i n a ra u s p l a n av i m o dokumento. Pavyzdžiui, pagal 2011 m. PNPP n a c i o n a l i n ę p r o g r a m ą n u m a t y t a p a r a m a nacional inei kovos su korupci ja i r organi-z u o t u n u s i k a l s t a m u m u p o l i c i j o s t a r ny b a i st ipr int i . Pi rmais ia is metais po įstoj imo ES Kroatijai teiks laik iną finansinę pagalbą (per-e inamojo la ikotar pio pr iemonė) s iekdama stiprinti Kroatijos administracinius ir teismi-nius gebėjimus įgyvendinti ES teisės aktus ir užtikr inti jų vykdymą bei skatinti par tnerių keitimąsi geriausia patir timi.

46.Nepaisant sunkumų, k ilusių projekto paren-giamajame etape, Kroatija jau yra pasiekusi re ikšmingų rezultatų t i r iant i r nagr inėjant organizuoto nusik alstamumo ir korupci jos atvejus visais lygmenimis. Teisėsaugos tar-nybos, visų pirma Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biuras (USKOK), buvo sustipr intos i r š iuo metu veiksmingai kovoja su korupcija Kroatijoje. Šis projektas buvo v ienas i š ve iksnių s iek iant pažangos šioje svarbioje srityje.

Reik ia tol iau gerinti veiksmingo korupcijos atvejų nagrinėjimo praktiką.

47.USKOK toliau aktyviai vykdė veik lą ir keliais svarbiais atvejais pareiškė kalt inimus. Dau-gelis vidutinio ir aukšto lygmens pareigūnų korupcijos bylų šiuo metu tir iamos arba jose pareikšt i k a l t in imai , dažnai sus i ję su vals-t ybės įmonėmis i r aukšto rango pol i t ik ais . Tokiose bylose taip pat priimta teismo nutar-č ių i r galut inių sprendimų, įsk aitant bylas, sus i jus ias su buvus iu minist ro p i r mininko pavaduotoju ir buvusiu gynybos ministru.

IŠVADOSIRREKOMENDACIJOS

48.Komis i ja pr i tar ia Audito Rūmų ver t in imui , k ad teik iant pasirengimo nar ystei pagalbą prisidedama prie Kroatijos gebėjimų panau-dot i po įstoj imo sk i r iamas lėšas. Perdavus jai valdymo įgaliojimus Kroatija įdiegė pati -k imą f inansų valdymo ir kontrolės s istemą. Ta č i a u v i e n o j e k o n k re č i o j e – v i e š ų j ų p i r -k imų – srityje Komisija vis dar stebi pažangą atlikdama ex ante patikras. Tik imasi, kad įgy-vendinant v isus PNPP komponentus įgyta pat ir t is padės įs isavint i po įstoj imo sk ir ia -mas lėšas ( įskaitant atitikties vertinimą).

K o m i s i j a t o l i a u r e m s K r o a t i j o s i n s t i t u c i -j a s p a d ė d a m a s t i p r i nt i j ų v i e š ų j ų p i r k i m ų ir kovos su korupci ja gebėj imus. Tai apima ir reguliar iai Komisi jos teik iamą grįžtamąją i n f o r m a c i j ą a p i e v i e š ų j ų p i r k i m ų s r i t y j e padar ytas k laidas ir reikal ingus patobulini-mus. Pagal PNPP įgyvendinimo reglamento 18 stra ipsnį i r K roat i jos pateiktus veiksmų p l a n u s K o m i s i j a n u o l a t v e r t i n a p a g a l b ą gaunančios šal ies pažangą s iek iant gal imo ex ante patik rų panaik inimo. Nors Kroati jai dar re ik ia įdėt i daugiau pastangų, k ad jos būtų panaik intos, š iuo atž vi lgiu įgy vendi -nant v isus komponentus padar yta nemaža pažanga.

49.Komis i ja pr i tar ia Audito Rūmų ver t in imui . Kroati jos sanglaudos ir k aimo plėtros pol i -tikos institucijų sistema grindžiama esamais PNPP II–V komponentams skir tais mechaniz-mais , k ur ie daugiaus ia įgy vendinami cen -tr in iu lygmeniu. Toks sprendimas pr i imtas kartu su Kroatijos institucijomis. Atitinkamų vietos ir regioninių tarnybų gebėjimų stipri-nimas yra Kroat i jos pr is i imtas įs ipareigoj i-mas, kurio įgyvendinimą Komisija stebės ik i pat įstojimo.

KOMISIJOS ATSAKYMAI


4747


50.Komis i ja pr i tar ia Audito Rūmų ver t in imui . Į g y ve n d i nt i p ro gra m ą vė l u o t a d a u gi a u s i a d ė l p avė l u o to v a l d y m o s i s te m ų a k re d i t a -v imo nacional in iu lygmeniu i r at i t ink amai p a v ė l u o t o K o m i s i j o s v a l d y m o į g a l i o j i m ų p e rd a v i m o – t o k i o s b u vo p ro g r a m o s į g y-vendinimo sąlygos. Šiuo metu visos veik los struktūros įdiegtos i r deramai veik ia , ta igi Kroatija netrukus įgyvendins tai , ko nespėjo anksčiau.

K o n k re č i u i n f r a s t r u k t ū ro s a t ve j u v i e n a i š pagr indinių pr iežasčių, dėl kur ių projektai nėra įgyvendinami pagal pradinį grafiką, yra tai , kad, įgyvendinant pagal PNPP II I kompo-nentą finansuojamus infrastruktūros projek-tus, būtina laikytis ES viešųjų pirk imų, pla-navimo ir įgyvendinimo taisyklių, o norint to išmokti reik ia daugiau laiko.

Tai , k ad daugiausia dėmesio sk ir ta didelės apimties projektams, atspindi K roat i jos su a c q u i s s u s i j u s i u s p r i o r i t e t u s ( s u a p l i n k o s a c q u i s sus i ję re ik a lav imai i r t rumpi pere i -namiej i la ikotar pia i bei dėmesio sk yr imas TEN-T infrastruktūrai) .

Ik i šiol daugiausia dėmesio sk ir ta nacionali -nėms inst ituci joms ir įstaigoms, kur ios bus a t s a k i n g o s u ž s t r u k t ū r i n i ų i r s a n g l a u d o s fondų valdymą po įstojimo (taip pat žr. atsa-kymą į 19 dalies pastabas).

Nors įgyvendinant SAPARD pastebėtas nepa-kankamas lėšų įsisavinimas, vėliau, įgyvendi-nant PNPP V komponentą, pasiekta geresnių rezultatų. Penk ių paskelbtų kviet imų teikt i p a r a i š k a s r e z u l t a t a i r o d o d i d e s n į g a l i m ų naudos gavėjų iš įvairių žemės ūkio sektorių susidomėjimą programa. Komisi ja ir Kroati -jos institucijos reguliariai aptaria šiuo metu į g y ve n d i n a m ą ve i k s m ų p l a n ą , k u r i u o s i e -k iama pager int i pagal IPARD sk ir iamų lėšų į s i s av i n i m ą . D a u gi a u s i a d ė m e s i o s k i r i a m a pagalbai galimiems naudos gavėjams teikti p a r a i š k ų r e n g i m o s r i t y j e . Ta i p p a t i m t a s i k e l i ų p r i e m o n i ų , k u r i o m i s s i e k i a m a , k a d regioninės žemės ūkio tarnybos būtų įtrauk-tos į pagalbos ūkininkams ir žemės ūkio vei-k los vykdytojams teik imą.

1rekomendacijaKomis i ja pr ipaž įsta v iešųjų p i r k imų gebė -j imų st ipr inimo Kroat i joje svarbą. S iek iant padidint i suinteresuotųjų subjektų gebėj i -mus viešųjų pirk imų srityje, įskaitant toliau nurodytuosius, imtasi praktinių priemonių.

1rekomendacija a)Ši rekomendacija yra įgyvendinama. 2011 m. l iepos 15 d. K roat i jos par lamentas pr iėmė naują Viešųjų pirk imų įstatymą, kuriuo sie -k i a m a v i s i š k a i s u d e r i nt i š i o s s r i t i e s te i s ė s a k t u s s u a c q u i s i r k u r i s į s i g a l i o j a 2 0 1 2 m . sausio mėn. Darbo grupė, įsteigta s iek iant n u s t at y t i i š s a m e s n e s n a u j o j o Vi e š ų j ų p i r -k i m ų į s t a t y m o į g y v e n d i n i m o n u o s t a t a s , n u s t a t ys , k o k i e s t a n d a r t i n i a i d o k u m e n t a i t u rė t ų b ū t i n a u d o j a m i t e i k i a n t p a r a i š k a s g a u t i b e n d r ą E S f i n a n s a v i m ą , i r p a r e n g s standartinių dokumentų projektą per pasku-tinį 2011 m. ketvir t į . Komisi ja atidžiai stebi pažangą šioje srityje.

1rekomendacija b)Š i r e k o m e n d a c i j a y r a į g y v e n d i n a m a . R e m i a n t i s į g y t a p a t i r t i m i , į g y v e n d i n a n t Jaspers (Bendra parama projektams Europos re gionuose) bus siekiama stiprinti visų Kro-at i jos suinteresuotųjų subjektų gebėj imus ir parengti „brandžių“ projektų planus, k ad pagerėtų struktūrinių ir sanglaudos lėšų įsi -savinimas ateityje.

2rekomendacija a)K albant apie struktūr inius fondus, pasak y-tina, kad Komisija daugiausia dėmesio skiria nacional inio lygmens inst i tuci joms, kur ios atsako už bendrus procesus. Nors už paramą v i e to s t a r ny b o m s at s a k o K ro at i j o s ce nt r i -nės inst i tuc i jos , Komis i ja la ipsnišk a i te iks t o l e s n ę p a g a l b ą t e i k d a m a d a u g i a u r e k o -m e n d a c i j ų , re n g d a m a p ra k t i n i u s u ž s i ė m i -mus ir seminarus, susi jusius su viešųjų pir-k imų gebėjimų stiprinimu regionų ir vietos lygmenimis.

KOMISIJOS ATSAKYMAI

48


K a l b a n t a p i e že m ė s ū k į , p a ž y m ė t i n a , k a d regioninių žemės ūk io tar nybų į t rauk imas į pagalbos IPARD naudos gavėjams teik imą nuo 2010 m. buvo vienas iš vadovaujančio -sios institucijos prioritetų.

Be to, regioninės tarnybos ir jų darbuotojai š iuo metu yra įtraukti į dabar tinių projektų ir sutarčių pagal PNPP I komponentą įgyven-dinimą siek iant visais lygmenimis parengti m o k ė j i m o a g e n t ū r ą į g y ve n d i n t i B Ž Ū P p o įstojimo.

2rekomendacija b)Komis i ja to l iau te iks pagalbą k ur iant pro -jektų idėjas . Tok ia pagalba buvo te ik iama įgy vendinant 2006 m. Phare i r įvair ias vei-k los programas. Teikdama nuolat inę tech -n i n ę p a g a l b ą i r d a u g i a u r e k o m e n d a c i j ų , re n g d a m a p ra k t i n i u s u ž s i ė m i m u s i r s e m i -n a r u s K o m i s i j a t o l i a u p a d ė s l a i p s n i š k a i tobul int i projektų idėjų k ūr imo sk at in imo priemones.

3rekomendacija a)Nuo 2011 m. Komisi jos strateginis planavi -mas vykdomas taikant ne projektų metodą, o s e k t o r i n į m e t o d ą : d e d a m o s p a s t a n g o s rengiant strateginių planavimo dokumentų p r o j e k t u s i r v y k d a n t p r o g r a m a v i m ą d a u -giausia dėmesio sk ir ti aišk iems SMART tiks-lams nustatyti . Komisija sistemingiau taikys SMAR T t iks lus i r sus i jus ius rodik l ius reng-dama kitas PNPP programas.

3rekomendacija b)Komisi ja nagr inės, k aip būtų gal ima page -rinti stebėjimo ataskaitų kokybę.

3rekomendacija c)Ta r p i n i a i i r e x p o s t v e r t i n i m a i j a u s u p l a -n u o t i i r n e t r u k u s b u s p r a d ė t i , j a i s , i n t e r al ia , bus galima remtis persvarstant veik los programas.

4rekomendacija a)K o m i s i j a p r a d ė j o s p r ę s t i š i ą p r o b l e m ą . 2010 m. , s iek iant , k ad Kroati ja galėtų nau-dotis Jaspers, prasidėjo Komisi jos ir EIB bei Kroati jos instituci jų diskusi jos. Jaspers bus n a u d o j a m a „ b r a n d ž i ų “ p r o j e k t ų p l a n a m s rengti ir viešųjų pirk imų dokumentų kokybei gerinti nuo 2011 m.

4rekomendacija b)Komisija ketina toliau rengti laikotarpiui po įstojimo skir tą papildomą didelės ir nedide -lės apimties projektų paketą. Tačiau trans-porto ir aplinkos veiklos programos iš esmės parengtos taip, kad apimtų daugiausia ES ir nacional inės svarbos, taigi – didelės apim-ties projektus.

5rekomendacija a)K o m i s i j a t o l i a u t e i k s K r o a t i j a i g e b ė j i m ų s t i p r i n i m o p a g a l b ą . Ta č i a u, e s a nt v i s i š k a i decentralizuotai sistemai, sprendimą rinktis vieną ar daugiau valdymo įgaliojimų perda-vimo etapų priima nacionalinės institucijos. Pr ireikus Komisi ja nuosekliai teikė Kroati jai su procedūromis susi jusių k l iūčių i r r iz ikos mažinimo rekomendaci jas , ta ip pat , reng -d a m a f i n a n s i n i u s i r ve i k l o s į g y ve n d i n i m o susitarimus, bendradarbiavo su Kroatija siek-dama padėti jai steigti reikalingas instituci-jas ir diegti procedūras. Tai buvo daroma tei-k iant įvair ią pagalbą (įgyvendinant porinius projektus, teik iant techninę pagalbą ir t . t . ) i r nuolat keičiantis informacija per semina-rus, rengiant faktų nustatymo ir patariamuo-sius vizitus.

KOMISIJOS ATSAKYMAI


4949


5rekomendacija b)K o m i s i j a s p r e n d ž i a š į k l a u s i m ą . Pa s k u t i -niu 2010 m. lapkričio mėn. patvir t intu pro-gramos pakeit imu s iekta , k ad pagal IPARD būtų vykdoma daugiau projektų: 1) taik ant didesnę v i ršut inę k iek ybinę r ibą re ik alavi-mus atit inkančių ūkių dydžiui tokiuose sek-tor iuose, k aip pieno, jautienos, k iaul ienos, paukštienos, grūdų, vaisių ir daržovių bei šil-tnamių, ir 2) įvedant naujos rūšies pagalbos skyr imo k r iter i jus at it ink ančias investici jas pieno sektoriuje (pieninių avių ir ožkų augi-nimo ūkiai) ir naujų rūšių pagalbos skyrimo k r iter i jus at it ink ančias investici jas vais ių ir dar žovių sektor iu je ( į sk a i tant š i l tnamius) . R ezul tata i mat yt i i š padidėjus io para išk ų, gautų iš galimų naudos gavėjų, skaičiaus.

Be to, Komisija šiuo metu atl ieka naują pro-g r a m o s p a k e i t i m o p a s i ū l y m o v e r t i n i m ą . Vienu iš pakeitimų siekiama padidinti galimų pagalbos pagal 101 pr iemonę „ Invest ic i jos į žemės ūk io va ldas“ gavėjų sk a ič ių į t rau-kiant ir pirmiau minėtus sektorius.

6rekomendacija a)K a i p g a l i m a s p r ę s t i i š K r o a t i j o s 2 0 1 1 –2013 m. daugiamečio prel iminaraus plana-vimo dokumento, ši rekomendacija jau įgy-vendinama. Pirmaisiais metais po įstojimo ES Kroatijai teiks laik iną finansinę pagalbą (per-e inamojo la ikotar pio pr iemonė) s iekdama stiprinti Kroatijos administracinius ir teismi-nius gebėjimus įgyvendinti ES teisės aktus ir užtikr inti jų vykdymą bei skatinti par tnerių keitimąsi geriausia patir timi.

6rekomendacija b)G l a u d ž i a i b e n d r a d a r b i a u d a m a s u O L A F Komisi ja tol iau at idžiai stebės š ioje sr i ty je daromą pažangą.

7rekomendacija a)Komisija pritaria šiai rekomendacijai .

7rekomendacija b)Komisija atkreipė dėmesį į šią rekomendaciją ir pasimokys iš patir ties Kroatijoje.

KOMISIJOS ATSAKYMAI

51

Europos Audito Rūmai

SpecialiojiataskaitaNr.14/2011ArsuteikusESpagalbąpagerėjoKroatijosgebėjimasvaldytipoįstojimoskiriamaslėšas?

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras

2011 — 49 p. — 21 × 29,7 cm

ISBN 978-92-9237-406-8

doi:10.2865/34795

KaipįsigytiESleidinių

Nemokamųleidiniųgaliteįsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• Europos Sąjungos atstovybėse arba delegacijose. Jų adresus rasite svetainėje: http://ec.europa.eu arba sužinosite kreipęsi faksu: +352 2929-42758.

Parduodamųleidiniųgaliteįsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Prenumeruotileidinius(pvz.,metinesEuropos Sąjungos oficialiojo leidinioserijas,EuroposSąjungosTeisingumoTeismopraktikosrinkinius)galite:

• tiesiogiai iš Europos Sąjungos leidinių biuro platintojų (http://publications.europa.eu/others/agents/index_lt.htm).

QJ-A

B-11-013-LT-C

AUDITO RŪMAI DARO IŠVADĄ, KAD TEIKIANT ES PASIRENGIMO NARYSTEI

PAGALBĄ BUVO NEMAŽAI PRISIDĖTA PRIE KROATIJOS PAŽANGOS STIPRI-

NANT GEBĖJIMUS, SUSIJUSIUS SU PADIDĖJUSIŲ ES SKIRIAMŲ LĖŠŲ VAL-

DYMU, KROATIJAI TAPUS VALSTYBE NARE. PAGALBA BUVO PLANUOJAMA

TINKAMAI, PASINAUDOJUS ANKSTESNIAIS PLĖTROS ETAPAIS SUKAUPTA

PATIRTIMI. TAČIAU SU ŠIA PAGALBA SUSIJĘ TIKSLAI NEBUVO ĮGYVENDINTI IKI

GALO IR VIS DAR BŪTINA DAUGIAU DIRBTI GEBĖJIMŲ STIPRINIMO SRITYJE.

AUDITO RŪMAI REKOMENDUOJA ATSIŽVELGTI Į BŪTINYBĘ STIPRINTI PAGAL-

BĄ, SUSIJUSIĄ SU GEBĖJIMAIS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SRITYJE, REGIONINĖMIS

INSTITUCIJOMIS, PROJEKTŲ RENGIMU, KAIMO PLĖTROS PROGRAMOMIS IR

KOVOS SU KORUPCIJA PRIEMONĖMIS, BEI PASINAUDOTI SUKAUPTA PAGAL-

BOS TEIKIMO KROATIJOJE PATIRTIMI KOMISIJAI VALDANT PASIRENGIMO

NARYSTEI PAGALBĄ KITOSE ŠALYSE.

EUROPOS AUDITO RŪMAI

Documents

AR SUTEIKUS ES PAGALBĄ PAGERĖJO KROATIJOS GEBĖJIMAS ... · AR SUTEIKUS ES PAGALBĄ PAGERĖJO KROATIJOS GEBĖJIMAS VALDYTI PO ĮSTOJIMO SKIRIAMAS LĖŠAS? Specialioji ataskaita