ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETASdspace.lzuu.lt/bitstream/1/2021/1/ZELDYNU IRENGIMO IR...gimo ir priežiūros technologijos, tobulinamos ir rinkai tiekiamos universalios ir specializuotos

2

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Žemės ūkio inžinerijos fakultetas Žemės ūkio mašinų katedra

Egidijus Šarauskis

ŽELDYNŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS MAŠINOS

Mokomoj i knyga

AKADEMIJA 2012

3

UDK 631.3 (075.8)

Egidijus Šarauskis

ŽELDYNŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS MAŠINOS

Mokomoji knyga

Recenzavo: doc. dr. Dainius Steponavičius (Aleksandro Stulginskio universitetas)

doc. dr. Rolandas Bleizgys (Aleksandro Stulginskio universitetas) doc. dr. Evaldas Klimas (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Aprobuota: Žemės ūkio mašinų katedros posėdyje 2012 m. balandžio 13 d., protokolo Nr. 1246 Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Metodinės komisijos posėdyje 2012 m. gegužės 17 d., protokolo Nr. 95 Agronomijos fakulteto Metodinės komisijos posėdyje 2012 m. birželio 11 d., protokolo Nr.18(88) Aleksandro Stulginskio universiteto Metodinės komisijos posėdyje 2012 m. birželio 29 d., protokolo Nr. 53

Kalbą redagavo Laima Jonikienė

Maketavo Vita Spūdytė

© Egidijus Šarauskis, 2012

© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2012

ISBN 978-609-449-024-8

SL399. 2012 10 11. Aut. l. 6,5. Užs. Nr. 46. Leido ASU Leidybos centras – 2012. Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r.

4

TURINYS

1. TRUMPA ŽELDYNŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS MAŠINŲ VYSTYMOSI

ISTORIJOS APŽVALGA ......................................................................................... 7

Klausimai ......................................................................................................... 10

Užduotys savarankiškam darbui ....................................................................... 10

Literatūra ......................................................................................................... 10

2. ŽEMIŲ SUKULTŪRINIMO MAŠINOS ................................................................. 12

2.1. Krūmų šalinimo būdai ir mašinos ..................................................................... 12

2.1.1. Krūmų šalinimo būdai ............................................................................... 12

2.1.2. Krūmapjovės .............................................................................................. 13

2.2. Kelmarovės ....................................................................................................... 16

2.3. Akmenų rinkimo mašinos ................................................................................. 17

2.4. Grunto kasimo, lyginimo ir perstūmimo mašinos .............................................. 19

2.4.1. Krautuvai ................................................................................................... 19

2.4.2. Ekskavatoriai ............................................................................................. 21

2.4.3. Buldozeriai ................................................................................................. 23

Klausimai ......................................................................................................... 25

Užduotys savarankškam darbui ........................................................................ 25

Literatūra ......................................................................................................... 25

3. ŽELDYNŲ ĮRENGIMO MAŠINOS ....................................................................... 27

3.1. Želdyno drenažo įrengimas ............................................................................... 27

3.2. Žemės dirbimo mašinos .................................................................................... 27

3.2.1. Plūgai ir jų darbinės dalys .......................................................................... 28

3.2.2. Kultivatoriai ............................................................................................... 32

3.2.3. Akėčios ....................................................................................................... 36

3.2.4. Volai ........................................................................................................... 38

3.2.5. Dirvos lygintuvai ........................................................................................ 40

3.2.6. Žemės dirbimo mašinų našumas ................................................................ 41

Klausimai ......................................................................................................... 42


Literatūra ......................................................................................................... 42

4. SĖJOS, KLOJIMO IR PERSODINIMO MAŠINOS ............................................... 43

4.1. Žolių sėjos ypatumai ......................................................................................... 43

4.2. Žolių sėjamosios ............................................................................................... 43

4.3. Vejos klojimo mašinos ...................................................................................... 48

4.4. Hidrosėja .......................................................................................................... 51

4.5. Želdinių iškasimo ir persodinimo mašinos ........................................................ 52

4.6. Gyvatvorės įrengimas ir įranga.......................................................................... 54

Klausimai ......................................................................................................... 55


Literatūra ......................................................................................................... 55

5. LAISTYMO BŪDAI IR ĮRENGINIAI ................................................................... 57

5.1. Laistymo būdai ................................................................................................. 57

5.2. Laistymo įrenginiai ........................................................................................... 57

5.3. Liejimo norma ................................................................................................... 59

Klausimai ......................................................................................................... 60


Literatūra ......................................................................................................... 60

6. MINERALINIŲ IR ORGANINIŲ TRĄŠŲ SKLEIDMO MAŠINOS ............................ 61

6.1. Vejų tręšimas .................................................................................................... 61

6.2. Mineralinių trąšų barstomosios ........................................................................ 61

5

6.3. Organinių trąšų tręšiamosios ............................................................................ 66

Klausimai ......................................................................................................... 67


Literatūra ......................................................................................................... 68

7. AUGALŲ APSAUGOS MAŠINOS ........................................................................ 69

7.1. Ravėjimo įrankiai ir akėčios .............................................................................. 69

7.2. Augalų apsaugos produktų paskleidimo būdai ................................................. 69

7.3. Purkštuvai ........................................................................................................ 70

7.4. Purkštuvo nustatymas reikiamam išpurškimo kiekiui ...................................... 74

7.5. Fumigatoriai ..................................................................................................... 74

Klausimai ......................................................................................................... 75


Literatūra ......................................................................................................... 75

8. ŽOLĖS PJOVIMO MAŠINOS ............................................................................. 76

8.1. Žolės pjovimo dažnis ......................................................................................... 76

8.2. Vejapjovės ......................................................................................................... 76

8.3. Žoliapjovės ........................................................................................................ 79

8.4. Pakelių žoliapjovės ............................................................................................ 82

Klausimai ......................................................................................................... 83


Literatūra ......................................................................................................... 83

9. KITOS VEJŲ PRIEŽIŪROS MAŠINOS ............................................................... 85

9.1. Aeratoriai .......................................................................................................... 85

9.2. Raižytuvai ......................................................................................................... 86

9.3. Smėlio barstytuvai ............................................................................................ 88

9.4. Dirbtinių vejų valymo mašinos .......................................................................... 88

Klausimai ......................................................................................................... 89


Literatūra ......................................................................................................... 89

10. KITOS ŽELDINIŲ PRIEŽIŪROS MAŠINOS ...................................................... 90

10.1. Genėjimo įrankiai ir mašinos .......................................................................... 90

10.2. Lapų tvarkymo mašinos .................................................................................. 91

Klausimai ......................................................................................................... 93


Literatūra ......................................................................................................... 93

11. BIOATLIEKŲ SMULKINIMO IR KOMPOSTAVIMO MAŠINOS ........................... 94

11.1. Bioatliekų smulkintuvai .................................................................................. 94

11.2. Bioatliekų kompostavimas ir mašinos ............................................................. 95

Klausimai ......................................................................................................... 97


Literatūra ......................................................................................................... 97

12. ŽELDYNUOSE ESANČIŲ TAKŲ IR VANDENS TELKINIŲ PRIEŽIŪROS

MAŠINOS ............................................................................................................ 99

12.1. Nepageidaujamos augmenijos šalinimo būdai ir mašinos ................................ 99

12.2. Šlavimo mašinos ........................................................................................... 100

12.3. Želdynuose esančių vandens telkinių priežiūros mašinos ............................. 102

Klausimai ....................................................................................................... 104

Užduotys savarankiškam darbui ..................................................................... 104

Literatūra ....................................................................................................... 104

6

PRATARMĖ

Šiuolaikinėje visuomenėje vis didesnę svarbą įgauna aplinkos gerinimo ir gyvenimo kokybės

užtikrinimo veiksniai. Vienas svarbiausių veiksnių, galintis užtikrinti jaukią aplinką žmogui, yra ur-

banizuotų teritorijų žaliosios erdvės bei želdynų kompozicijos, kurias sudaro želdinių deriniai, t. y.

masyvai, grupės, pavieniai medžiai, krūmai, gyvatvorės, vejos, gėlynai ir želdynuose esantys takai,

alėjos, aikštės, vandens telkiniai. Ypač didelę reikšmę žmogaus darbui, buičiai, sportui ir poilsiui tu-

ri puošnios dekoratyvinės vejos. Tinkamai įrengtos ir prižiūrimos vejos sudaro gerą foną kitiems

želdiniams, architektūros statiniams bei gyvenamiesiems namams, be to, žalia vejų spalva ramina-

mai veikia žmogų.

Tinkami želdynų įrengimo ir jų priežiūros darbai neįmanomi be šiuolaikinių mašinų ir įrengi-

nių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, sparčiai diegiamos naujos želdynų įren-

gimo ir priežiūros technologijos, tobulinamos ir rinkai tiekiamos universalios ir specializuotos ma-

šinos. Sparti techninė raida verčia mašinų gamintojus diegti naujausias padėties nustatymo, automa-

tinio vairavimo, technologinių procesų valdymo, kontrolės ir kitas sistemas. Daugelį želdynų prie-

žiūros darbų galima atlikti distanciniu būdu arba robotais.

Šiuo metu želdynų įrengimo ir priežiūros darbuose naudojama daug įvairios konstrukcijos

mašinų. Tačiau iki šiol nėra nei vienos lietuvių kalba išleistos knygos, kurioje apibendrintai būtų ap-

rašytos įvairios želdynų įrengimo ir priežiūros mašinos, jų paskirtys, konstrukcijos ir darbo techno-

loginiai procesai.

Mokomoji knyga parengta vadovaujantis Aleksandro Stulginskio universiteto Želdininkystės

ir kraštovaizdžio architektūros studijų programa. Knygą sudaro 12 skyrių, kuriuose pateikiama

trumpa želdynų įrengimo ir priežiūros mašinų vystymosi istorija, aprašomi kultūrtechnikos dar-

bams, t. y. teritorijų paruošimo želdinimui skirtų mašinų, nagrinėjami želdynų įrengimo, žolių sėjos,

vejos klojimo, želdinių persodinimo, laistymo, tręšimo ir purškimo mašinų darbo technologiniai

procesai bei konstrukciniai ypatumai. Atskiruose skyriuose taip pat pateikiama žolės pjovimo, aera-

vimo, lapų tvarkymo, bioatliekų smulkinimo bei želdynuose esančių takų ir vandens telkinių prie-

žiūros mašinų darbo technologiniai principai. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiami klausimai,

užduotys savarankiškam darbui ir naudotos literatūros šaltinių sąrašas. Mokomoji knyga gausiai

iliustruota paveikslais, palengvinančiais supratimą apie atitinkamai želdynų įrengimo ir priežiūros

technologijai naudojamųjų mašinų ir jų darbinių dalių konstrukcijas ir veikimo principus.

Mokomoji knyga skirta Želdininkystės ir kraštovaizdžio architektūros studijų programos stu-

dentams, studijuojantiems studijų dalyką „Želdynų įrengimo ir priežiūros mašinos“. Mokomąja knyga

taip pat galės naudotis Miestų ir rekreacinės miškininkystės ir kitų studijų programų studentai, studi-

juojantys studijų dalykus „Komunalinio ūkio inžinerijos pagrindai“, „Miškų ir komunalinio ūkio ma-

šinos“ ir „Želdinių priežiūros technika“.

Autorius nuoširdžiai dėkoja Žemės ūkio mašinų katedros darbuotojai Sandrai Kačinskytei už

pagalbą, recenzentams doc. dr. Dainiui Steponavičiui, doc. dr. Rolandui Bleizgiui ir doc. dr. Eval-

dui Klimui už vertingas pastabas ir pasiūlymus rengiant mokomąją knygą.

7

1. TRUMPA ŽELDYNŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS MAŠINŲ

VYSTYMOSI ISTORIJOS APŽVALGA

Želdynų ir jų įrengimo mašinų istorija. Parkai pradėti kurti dar senovėje. Istoriniai šaltiniai

mena apie senovės Egipto ir Mesopotamijos parkus. Senovės Graikijoje V a. prieš Kristų pradėtos

kurti atminties giraitės, skirtos žuvusiems didvyriams. Tokiose giraitėse medžiai buvo sodinami

simetriškai. Romėnai pažengė dar toliau nei graikai. Senovės romėnų parkai buvo puošiami dirbti-

niais ežerais, fontanais ir skulptūromis. Medžius ir krūmus romėnai genėdavo, suteikdami jiems

meninę formą. Jie pirmieji ėmė konstruoti pavėsines ir groteles vijokliniams augalams prilaikyti.

Renesanso epochoje parkai iš naujo suklestėjo Italijoje, kurioje buvo išnaudojamas kalvotas vieto-

vės reljefas. Aukščiausią raidos pakopą parkai pasiekė valdant Prancūzijos monarchui Liudvikui

XIV. Jo užsakymu buvo kuriami didžiuliai parkai, perkirsti tiesiomis alėjomis, kuriančiomis per-

spektyvos ir griežtumo jausmą. Parkuose buvo įrengiamos pievelės, baseinai, įvairios geometrinės

figūros, parko baldai, fontanai ir pan. Iš gėlių buvo kuriami portretai, iš spalvoto smėlio – sudėtingi

figūriniai raštai [1].

Lietuvoje pirmieji žmonių saugomi ir prižiūrimi želdynai buvo kai kurios pagonių šventosios

giraitės (alkai prie to meto gyvenviečių) ir sodai (minimi jau XIV a. dokumentuose). Įvedus krikš-

čionybę, alkai palaipsniui sunyko, o kai kurie tapo didikų nuosavybe. Tose vietose pradėti kurti

parkai (Trakuose, Verkiuose, Palangoje, Plungėje ir kt.). Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo

įkurta daugiau nei 200 dvarų parkų. Nuo XIX a. vidurio pradėti plėsti ir bendrojo naudojimo želdy-

nų plotai. Miestuose buvo įkurti nedideli miesto sodai ir skverai. Po Pirmojo pasaulinio karo me-

džiai buvo sodinami miestų gatvėse [2].

Vejos įrengimas tuo metu buvo atliekamas daugiausia rankiniu būdu – kauptukais, kastuvais

arba arklais, žagrėmis, plūgais ir purentuvais, traukiamais arklių arba jaučių. XVIII–XIX amžiuose

prasidėjo pramoninė revoliucija, kuri pasižymėjo daugeliu atradimų, iš jų ir žemės ūkyje bei želdy-

nų įrengimo ir priežiūros darbuose. Apie 1730 metus Džozefas Foljambė (Joseph Foljambe) iš Ro-

therhamo pagamino plūgą (1.1 pav., a), kuris labai palengvino kaimo žmonių darbą ir tapo pirmuoju

komerciškai sėkmingai gaminamu geležiniu plūgu. Pasaulyje šis plūgas buvo žinomas kaip „Ro-

therhamo plūgas“. 1837 metais kalvis Džonas Dyras (John Deere) pastebėjo, kad dauguma tuometi-

nių plūgų strigdavo derlinguose dirvožemiuose ir turėjo būti dažnai valomi. Nustatęs problemą ir ją

išsprendęs, jis pradėjo gaminti plūgus, kurių forma buvo tokia, kad dirvožemis geriau slydo plūgo

verstuvės paviršiumi. Tokių plūgų populiarumas augo, todėl Džonas Dyras įkūrė kompaniją ir pa-

vadino ją savo vardu.

a b

1.1 pav. Pirmieji plūgai:

a – Rotherhamo plūgas (apie 1730 m.): 1 – rėmas; 2 – gylio reguliavimo įtaisas; 3 – prikabinimo įtaisas;

4 – priešpeilis; 5 – kaltas; 6 – noragas; 7 – verstuvė; b – „John Deere“ plūgas (1837 m.) [3, 4]

8

1.3 pav. XVIII a. akėčios [6]

Į Lietuvą, kaip ir į kitus Rytų Europos kraštus, kur ilgus amžius buvo žemė įdirbama žagre,

plūgas buvo atgabentas iš Vakarų Europos XVIII a. pabaigoje, kai buvo sukonstruotas ir patobulin-

tas jo geležinis korpusas.

Mašinos su garo varikliais buvo gana didelės ir sunkios, todėl želdynų įrengimo ir priežiūros

darbams laukuose buvo sunkiai pritaikomos. Tačiau vienas metodas su garo variklių traktoriais bu-

vo naudojamas. Du traktoriai buvo statomi abiejuose dirbamo lauko galuose, o plūgas lynais buvo

traukiamas tarp jų (1.2 pav.). Plūgai buvo dvipusiai, todėl pasiekus viename gale esantį traktorių,

plūgas būdavo perstatomas ir traukiamas į kitą lauko galą. Šis metodas plačiau buvo naudojamas

Anglijoje ir JAV, tačiau dėl gana lėto darbo greitai jo buvo atsisakyta.

1.2 pav. Arimas dviem mašinomis su garo varikliais [5]

Nors arimas ir nebuvo toks gilus, kaip šiais laikais, ta-

čiau įrengiant dirvas žolynams reikėjo naudoti papildomus

žemės dirbimo padargus. Po arimo dirvos purenimui ir lygi-

nimui anksčiau naudotos arklių arba jaučių traukiamos medi-

nės akėčios. Pirmieji akėčvirbaliai buvo gaminami mediniai, o

vėliau, XVIII a. pabaigoje, metaliniai. XVIII a. pradėtos ga-

minti kombinuotos akėčios, kurių rėmas medinis, o akėčvirba-

liai bei sujungimai tarp sekcijų iš metalo. Akėčvirbaliai buvo

išdėstomi vienodais atstumais vienoje linijoje (1.3 pav.).

Rytų Europoje ir Lietuvoje akėčios pradėtos naudoti I tūkstantmečio pabaigoje. Seniausios

akėčios buvo nukirsta eglės ar pušies viršūnė su apkapotomis 50–70 cm ilgio šakomis. Tokias akė-

čias traukė žmogus, vėliau arklys arba jautis. Virbalinės akėčios su mediniais rėmais ir metaliniais

akėčvirbaliais Lietuvoje pradėtos naudoti XIX a. pabaigoje, o virbalinės akėčios su metaliniais rė-

mais – XX a. pradžioje.

Žolių sėja ilgą laiką buvo atliekama rankomis. Tik XVIII a., kaip svarbų to laikotarpio išradi-

mą, Džetro Tulas (Jethro Tull) pagamino sėjamąją, kuri galėjo žolių ir kitų augalų sėklas paskleisti

dirvos paviršiuje (1.4 pav.).

9

1.5 pav. Pirmoji vejapjovė [8]

1.6 pav. Vejapjovė, kurios

pjaunamasis aparatas sukamas

nuo atraminio rato [9]

1.4 pav. XVIII a. sėjamosios [7]

Želdynų priežiūros mašinų istorija. Vejos priežiūra anksčiau

buvo gana sudėtinga, nes vejos pjovimas buvo atliekamas peiliais

arba žirklėmis. Pilių ir dvarų šeimininkai turėdavo didžiulius sodus

ir parkus, jie turėdavo būti gražiai prižiūrimi, todėl dažnai parkų

priežiūrai buvo įdarbinama iki 50 darbuotojų. Panašiu laikotarpiu

vystėsi ir šiuo metu populiarios sporto šakos, tokios kaip tenisas,

kriketas, futbolas arba regbis, todėl ir šioms sporto šakoms naudo-

jamas vejas reikėjo labai gerai prižiūrėti. Apie 1827–1830 m. ang-

las Edvinas Beidas Badingas (Edvin Beard Budding) (1795–1846)

pagamino pirmąją vejapjovę (1.5 pav.).

Idėją jis paėmė iš audimo mašinos, kurioje buvo cilindrinis

rotorius. Šį vejapjovės principą jis užpatentavo ir kartu su Džonas

Ferabys (John Ferrabee) pradėjo gaminti. Apie 1832 m. vejapjovės

patentą įsigijo firma „Ransomes“ ir pradėjo vejapjoves gaminti se-

rijiniu būdu. Vėliau vejapjovių konstrukcija buvo tobulinama. 1899

metais Džonas Albertas Buras (John Albert Burr) užpatentavo ve-

japjovę, kurioje cilindriniam pjaunamajam aparatui judesys per ci-

lindrinius krumpliaračius buvo perduodamas nuo atraminio vejapjo-

vės rato (1.6 pav.).

1902 m. firma „Ransomes“ pagamino pirmąją vejapjovę, ku-

rios cilindrinis pjaunamasis aparatas buvo sukamas varikliu. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui,

vejapjovių su cilindriniais pjaunamaisiais aparatais konstrukcija buvo tobulinama toliau. Buvo pradė-

tos gaminti ir savaeigės vejapjovės (1.7 pav., a). 1921 metais gana sėkmingai vejapjovių gamybą pra-

dėjusi firma „Atco“ jau apie 1930 metus gamino ir savaeiges vejapjoves (1.7 pav., b).

a b

1.7 pav. XX amžiaus pirmosios pusės savaeigės vejapjovės:

a – firmos „Ransomes“; b – firmos „Atco“ [9, 10]

10

Po Antrojo pasaulinio karo vejapjovių konstrukcija pradėjo dar sparčiau tobulėti. 1949 metais

buvo pagaminta pirmoji vejapjovė su rotaciniu vieno peilio pjaunamuoju aparatu. Masiškai tokio tipo

vejapjovės pradėtos gaminti ir į rinką tiekti apie 1952–1956 metus. Šiose vejapjovėse buvo montuo-

jami 3,5 AG varikliai, jų darbinis plotis buvo apie 50 cm.

Didesniems vejų plotams pjauti vejapjovių konstrukciniai junginiai pradėti tvirtinti prie savaei-

gių mini traktorių (1.8 pav.). Tokiomis vejapjovėmis buvo galima pasiekti daug didesnį našumą ir už-

tikrinti vejapjoves valdančio personalo komfortą.

1.8 pav. „Atco“ savaeigė vejapjovė (1980 m.) [11]

Be savaeigių vejapjovių, taip pat buvo tobulinamos ir rankinės, elektrinės bei akumuliatorinės ve-

japjovės. Pastarąjį dešimtmetį vejapjovių gamintojai jau siūlo automatines vejapjoves robotus arba ve-

japjoves, valdomas nuotoliniu būdu.

Grunto kasimo mašinų istorija. Ekskavatoriai – tai vienos seniausių mechaninių žemės kasimo

mašinų. Pirmasis vienakaušis ekskavatorius buvo užpatentuotas 1834 metais ir pagamintas 1836 me-

tais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo autorius U. Otis. Europoje pirmuosius vienakaušius ekskava-

torius pradėta gaminti 1839 m. Normandijoje. Jie buvo ant geležinkelio bėgių, varomi garo mašina,

platforma sukiojosi 180 laipsnių kampu. 1874 m. JAV buvo užpatentuotas apsisukantis ekskavatorius,

o ratinis pagamintas tiktai 1895 m. Nuo 1910 m., atsiradus vikšriniams traktoriams, bėginius pasisu-

kančius ekskavatorius pradėjo išstumti vikšriniai apsisukantieji. Pirmieji du ekskavatoriai, skirti me-

lioraciniams darbams atlikti, į Lietuvą buvo įvežti 1940 metais. Jie įsigyti iš Vokietijos „Weserhütte“

firmos. Vienas iš ekskavatorių buvo 0,5 m3 kaušo talpos, kitas – 0,35 m

3. Didesnis ekskavatorius dir-

bo prie Šetekšnos upės, mažesnis – Nevėžio aukštupyje [12].

KLAUSIMAI

1. Kokia želdynų (parkų) istorija Lietuvoje ir pasaulyje?

2. Kokie žemės dirbimo ir sėjos padargai buvo naudojami XVIII–XIX a.?

3. Kas ir kada pirmą kartą pagamino vejapjovę, kokio tipo buvo jos pjaunamasis aparatas?

4. Kada pasaulyje pradėti gaminti vienakaušiai ekskavatoriai?

UŽDUOTYS SAVARANKIŠKAM DARBUI

1. Kokios mašinos buvo naudojamos parkų želdinių priežiūrai XX a. pradžioje?

2. Kokios želdynų įrengimo mašinos naudotos XX a. pradžioje?

LITERATŪRA

1. Reguliarieji parkai: Prancūzijos karalių palikimas. [Elektroninis išteklius]. Tekstas lietuvių kalba. Priei-

ga per internetą: http://www.spec.lt/index.php?cid=31072 (žiūrėta 2012 m. kovo 24 d.).

2. Žemės ūkio enciklopedija. T. 3. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, 920 p.

3. Old plough scheme. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą:

http://en.wikipedia.org/wiki/File:Old_plough_schema.svg (žiūrėta 2012 m. kovo 10 d.).

http://www.spec.lt/index.php?cid=31072

http://en.wikipedia.org/wiki/File:Old_plough_schema.svg

11

4. John Deere machinery. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://

www.deere.com/wps/dcom/en_US/corporate/our_company/our_company.page (žiūrėta 2012 m. kovo

10 d.).

5. Steam-ploughing. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą:

http://www.steamploughclub.org.uk (žiūrėta 2012 m. kovo 10 d.).

6. Wooden Harrow. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą:

http://www.scottishmist.com/index.php?option=com_content&view=category&layout=blog&id=61&Ite

mid=73 (žiūrėta 2012 m. kovo 10 d.).

7. Agricultural/Industrial Revolution. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą:

http://www.xtimeline.com/evt/view.aspx?id=679864 (žiūrėta 2012 m. kovo 10 d.).

8. History of the lawn Mower. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą.

http://golfmanager.wetpaint.com/page/History+of+the+lawn+Mower (žiūrėta 2012 m. kovo 10 d.].

9. Šarauskis E. Komunalinio ūkio mašinos. Vadovėlis. Akademija, LŽŪU leidybos centras, 2010, 211 p.

10. Historische Rasenmäher. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.bild.bundesarchiv.de/archives/barchpic/search/_1332576273/ (žiūrėta 2012 m. kovo 10 d.).

11. Atco lawnmowers. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: www.atco.co.uk

(žiūrėta 2012 m. kovo 10 d.).

12. Gerulaitis V., Grašys V., Janulevičius V. Melioracijos ir statybos mašinos. Vadovėlis aukšt. m-klų van-

dens ūkio specialybių studentams. Akademija, LŽŪU leidybos centras, 1996, 254 p.

http://www.steamploughclub.org.uk/

http://www.scottishmist.com/index.php?option=com_content&view=category&layout=blog&id=61&Itemid=73

http://www.scottishmist.com/index.php?option=com_content&view=category&layout=blog&id=61&Itemid=73

http://www.xtimeline.com/evt/view.aspx?id=679864

http://golfmanager.wetpaint.com/page/History+of+the+lawn+Mower

http://www.bild.bundesarchiv.de/archives/barchpic/search/_1332576273/

http://www.atco.co.uk/

12

2. ŽEMIŲ SUKULTŪRINIMO MAŠINOS

Kultūrtechnika – tai mokslas apie nenaudojamų žemių sukultūrinimą, kuriuo siekiama įdirbti

anksčiau nenaudotas arba ekstensyviai naudotas žemes. Žemės paviršiaus tvarkymui priskiriamas

krūmų, menkaverčio miško, kelmų, akmenų, kupstų ir kitų bioatliekų šalinimas bei žemės pavir-

šiaus lyginimas.

Želdynų (vejų) įrengimo darbai pradedami nuo jiems skirto ploto bendro įvertinimo ir kontūrų

nustatymo, atsižvelgiant į reljefą ir galimus nuolydžius. Ypatingas dėmesys skiriamas toms vietoms,

kur į dirvožemį galėjo patekti cemento arba chemikalų. Tokį dirvožemio sluoksnį patartina visiškai

pašalinti. Kitas, ne mažiau svarbus etapas – piktžolių naikinimas. Piktžolės gali būti naikinamos

mechaninėmis arba cheminėmis priemonėmis.

Plote, kuriame bus veja, reikėtų vengti stačių nuolydžių, jie turėtų būti ne didesni kaip 10–

15 proc. Viršutinę ir apatinę šlaito dalis reikia suapvalinti, kad būtų patogiau naudoti priežiūros ma-

šinas. Visą vejos plotą galima padaryti su nuolydžiu. Nedidelis 1–2 proc. nuolydis palengvina van-

dens pertekliaus nutekėjimą. Nuo pastatų pusės turėtų būti ne mažesnis kaip 3–5 proc. nuolydis.

Jeigu per veją numatoma tiesti takelius, tai jie turėtų būti projektuojami truputį aukščiau būsimo pa-

viršiaus. Prieš pradedant žemės dirbimo darbus, pirmiausia pašalinami visi vejos mechanizuotai

priežiūrai galintys trukdyti medžiai ir krūmai, kurie alina dirvą, sugeria drėgmę bei sudaro vejoms

pavėsį. Taip pat pašalinamos šiukšlės, kelmai, šakos, statybinės atliekos, didesni negu 3 cm skers-

mens akmenys. Jeigu vejos plote numatoma nutiesti požemines komunikacijas ar atlikti drenažo

darbus, tuomet buldozeriu nustumiamas viršutinis derlingas dirvožemio sluoksnis į nuošalesnę vie-

tą. Jeigu paviršius padengtas velėna, patartina jos nesumaišyti su juodžemiu, o nustumti atskirai ir

esant galimybei kompostuoti [1].

Kultūrtechniniai želdynų įrengimo darbai atliekami krūmapjovėmis, kelmarovėmis, frezeriais,

akmenų rinktuvais, krautuvais, ekskavatoriais, buldozeriais ir kitomis mašinomis.

2.1. Krūmų šalinimo būdai ir mašinos

2.1.1. Krūmų šalinimo būdai

Atliekant teritorijų apželdinimo, griovių, šlaitų ir pakelių priežiūros darbus bei sausinant pel-

kes, natūralias ganyklas, pievas, dažnai reikia pašalinti krūmus, medžius ir kelmus. Šiems darbams

atlikti naudojamos krūmapjovės, kelmarovės, kelmų frezos ir kt. mašinos.

Krūmai gali būti šalinami rankiniu būdu, mechaninėmis priemonėmis arba naikinami chemikalais.

Iškirsti krūmus kirviais yra sunku ir nespartu. Šis būdas naudotinas tik nedideliuose plotuose, kur

negalima naudoti technikos. Pigiau ir greičiau krūmus galima aparti, nupjauti krūmapjovėmis, buldoze-

riais, išrauti kelmarovėmis, raunamosiomis akėčiomis arba sunaikinti cheminėmis priemonėmis.

Aparimas yra sparčiausias ir pigiausias krūmų šalinimo būdas, tačiau jis gali būti taikomas tik

ten, kur yra storas humusinis dirvožemio sluoksnis. Ne aukštesnius kaip 2,0 m krūmus patartina ap-

arti nuo 20 iki 25 cm gyliu, 2,5–3,0 m aukščio – nuo 25 iki 27 cm gyliu. Aukštesnius kaip 3,5 m

krūmus aparti sudėtinga. Krūmams aparti naudojami vieno korpuso plūgai su pusiau sraigtinėmis

arba sraigtinėmis verstuvėmis. Plūgai, turintys daugiau korpusų, labiau kemšasi.

Krūmus galima šalinti frezeriais. Jų peiliai susmulkina krūmų antžeminę dalį ir šaknis bei su-

maišo su viršutiniu dirvos sluoksniu. Šis būdas geriausiai tinka durpingose dirvose, nes kitose dir-

vose greitai dyla ir lūžta frezerio peiliai.

Universalesnis ir dažniau naudojamas krūmų šalinimo būdas yra tada, kai atskirai šalinama

antžeminė dalis, paskui – šaknys.

13

2.2 pav. Rankinė (benzininė) krūmapjovė

[3]:

1 – užvedimo rankenėlė; 2 – variklis; 3 – diržo

tvirtinimo vietos; 4 – rankena; 5 – rankenos lai-

kiklis; 6 – pjovimo diskas; 7 – judesio perdavi-

mo įtaisas; 8 – apsauga; 9 – valdymo svirtis

Cheminis krūmų šalinimo būdas yra toks, kai krūmai apipurškiami chemikalais. Tačiau nau-

dojant šį būdą sunku išvengti žalos gamtai, nes gali nukentėti kita augalija ir smulkioji fauna, be to,

gali būti užteršiami vandens telkiniai. Todėl šis būdas naudojamas tik išimtiniais atvejais.

2.1.2. Krūmapjovės

Krūmapjovių paskirtis – kuo žemiau nupjauti krūmų stiebus ir kuo mažiau suardyti velėną.

Krūmapjovės būna rankinės (benzininės ir elektrinės) ir traktorinės. Jos gali turėti pasyvias arba ak-

tyvias darbines dalis.

Pasyvią darbinę dalį sudaro priekyje traktoriaus prie stūmimo rėmo 6 (2.1 pav.) pritvirtintas

verstuvas 3 su dviem peiliais 4. Peilių ašmenys gali būti lygūs arba banguoti. Geriau nupjauna ban-

guoti peiliai. Peiliai montuojami taip, kad su važiavimo kryptimi sudarytų kampą. Traktoriui va-

žiuojant pirmyn, krūmai slysta peilių ašmenimis ir yra nupjaunami. Tačiau peiliai greitai atšimpa,

juos reikia dažnai galąsti. Kai kurie krūmai yra tik nulenkiami, todėl tenka važiuoti keletą kartų

priešingomis kryptimis. Gali būti naudojami diskiniai pasyvieji peiliai. Tada vietoje plokščių peilių

montuojami diskai. Traktoriui važiuojant pirmyn, stumiamas verstuvas, o diskai, sutikę stiebą, pasi-

suka ir jį nupjauna. Tokios krūmapjovės nulenkia mažiau krūmų.

2.1 pav. Traktorinė krūmapjovė su pasyviomis darbinėmis dalimis [2]:

1 – pleištas; 2 – rėmas; 3 – verstuvas; 4 – peilis; 5 – galvutė; 6 – universalus stūmimo rėmas; 7 – jungtis peilių galandi-

mo įrangai prijungti; 8 – hidraulinis cilindras; 9 – apsauginis skydas

Pavieniams krūmams pjauti gaminamos lengvos

rankinės krūmapjovės (2.2 pav.). Plačiausiai paplitusių

krūmapjovių pasiekiama galia būna nuo 0,8 kW iki 2,1 kW,

judesio perdavimo veleno ilgis apie 1,45–1,50 m, maksima-

lus rekomenduojamas judesio perdavimo veleno sukimosi

dažnis – 11500–12500 min-1

. Rankinių krūmapjovių masė

dažniausiai būna nuo 4,5 iki 9,0 kg.

Tam, kad dirbančiojo su krūmapjove raumenys grei-

tai nepavargtų, naudojami specialūs ergonomiški laikymo

diržai, kurie priglunda prie žmogaus pečių bei nugaros ir

paskirsto mašinos svorį didesniame plote.

Priklausomai nuo to, kokio storumo krūmus arba

sumedėjusias žoles norima pjauti, gaminamos skirtingos

krūmapjovių darbinės dalys (2.3 pav.). Specialios krūmap-

jovių galvutės su lyneliais (a) tinka sumedėjusiai žolei

pjauti, pjovimui šalia sienų, tvorų ir apie medžius. Galvutė

su 3 peiliais (b) skirta sumedėjusiai žolei ir ploniems krū-

mams pjauti. Pjovimo diskai su keturiais dantimis (c ir d)

geriausiai tinka tankiai žolei (piktžolėms) pjauti. Diskas

su šešiomis arba aštuoniomis išpjovomis ašmenyse (e)

14

2.4 pav. Krūmapjovė su aktyviomis

darbinėmis dalimis [3]:

1 – pjovimo diskas; 2 – vamzdis;

3 – hidraulinis cilindras

naudojamas sumedėjusioms žolėms pjauti. Trikampės formos peilis (f) tinka krūmams iki 30 mm

storio pjauti. Diskai su tankiais išpjaustymais ašmenyse (g ir h) žolei netinka, jie yra pritaikyti krū-

mams bei jauniems medeliams iki 100 mm storio pjauti.

a b c d

e f g h

2.3 pav. Krūmapjovių darbinės dalys [3]:

a – galvutė su lyneliu; b – galvutė su 3 peiliais; c ir d – diskai su keturiais dantimis; e – diskas su 8 išpjovomis ašmeny-

se; f – trikampės formos peilis; g ir h – diskai su tankiomis ir smulkiomis išpjovomis ašmenyse

Panašios konstrukcijos su aktyviomis darbinėmis dalimis

krūmapjovės gali būti tvirtinamos ir prie traktoriaus arba ekska-

vatoriaus. Tokias krūmapjoves dažniausiai sudaro diskinis pei-

lis, kurio skersmuo iki 1500 mm, vamzdis ir hidraulinis cilindras

(2.4 pav.). Disko ašmenų linijinis greitis iki 46 m∙s-1

. Šios krū-

mapjovės gali perpjauti ir medžius iki 250 mm storio.

Krūmapjovės, montuojamos prie ekskavatorių (2.5 pav.),

judesį gauna nuo elektros variklio 7. Diskinis peilis 6 kartu su

krūmų prilaikymui ir nustūmimui į šoną sumontuotu specialiu

rėmu 5 bei dantimis 4 juda iš vieno šono į kitą. Kiekvieno ciklo

metu ekskavatorius po truputį pajuda į priekį.

2.5 pav. Krūmapjovė su aktyviomis darbinėmis dalimis, tvirtinama prie ekskavatoriaus [3]:

1 – ekskavatorius; 2 – viršutinė strėlė; 3 – apsauga; 4 – dantys; 5 – rėmas; 6 – diskinis peilis; 7 – elektros variklis;

8 – apatinė strėlė

Krūmų frezerį (2.6 pav.) sudaro rėmas, pavaža, būgnas su peiliukais arba plaktukais (2.7 pav.,

a), volas, judesio perdavimo mechanizmas ir kt.

2.6 pav. Krūmų frezeris [4]:

1 – ratai; 2 – judesio perdavimo mechanizmas; 3 – pavaža; 4 – būgnas; 5 – peiliukai; 6 – volas

15

Traktoriaus priekyje kabinamas lenktuvas, kuris palenkia krūmus važiavimo kryptimi. Maši-

nai lėtai judant į priekį, palenkti krūmai prispaudžiami pavaža. Būgnas su prie jo pritvirtintais pei-

liukais sukdamasis smulkina krūmus ir sumaišo juos su dirva. Gale riedantis volas išlygina ir sutan-

kina dirvos paviršių. Krūmų frezeriai, kuriuose prie būgnų tvirtinami peiliukai, dažniausiai naudo-

jami durpynuose. Dirbti kitose dirvose naudojami krūmų frezeriai, kuriuose prie būgnų tvirtinami

plaktukai (2.7 pav., a), pagaminti iš dilimui atsparių medžiagų. Plaktukai ant būgno išdėstomi sraig-

tine linija, kad darbo metu būtų mažesnis mušimas. Tokie frezeriai gali būti naudojami sodų atnau-

jinimui (2.7 pav., b), nenaudojamų žemių įdirbimo (2.7 pav., c ir d), teritorijų apželdinimo bei miš-

kų tvarkymo darbuose (2.7 pav., e ir f).

a b c

d e f

2.7 pav. Krūmų frezeris ir jo panaudojimas [5]:

a – frezerio būgnas su plaktukais; b – sodo atnaujinimas; c ir d – žemės paviršiaus tvarkymas;

e ir f – miško tvarkymas

Išrautiems arba nupjautiems krūmams sugrėbti į krūvą naudojami krūmų grėbliai. Krūmų grėblį

sudaro rėmas, prie jo pritvirtinti grėbimo nagai arba dantys ir prikabinimo įranga. Krūmų tvarkymui taip

pat gali būti naudojami krautuvai su šakiniais griebtuvais. Pastaruoju metu, populiarėjant biomasės ku-

rui, pradėti gaminti krūmų ir sumedėjusių augalų presai, kurie nereikalingą arba specialiai auginamą au-

galinę biomasę gali supresuoti į ritinius (2.8 pav.).

2.8 pav. Krūmų ir kitos sumedėjusios augalinės biomasės presas [6]

16

2.2. Kelmarovės

Kelmarovės naudojamos kelmams, šaknims, o kartais ir medžiams rauti. Pagal kelmų rovimo

būdą kelmarovės skirstomos į tris grupes: vertikalaus, horizontalaus ir kombinuoto rovimo. Vertika-

laus rovimo kelmarovės rauna kelmus, juos keldamos į viršų. Horizontalaus rovimo kelmarovės

rauna kelmus, juos versdamos į šoną. Taip kelmai raunami suktuvais arba traukiant traktoriumi. La-

biausiai paplitęs kombinuotas kelmų rovimo būdas, kai kelmas yra verčiamas į šoną ir kartu kelia-

mas į viršų.

Pagal sujungimą su jėgos mašina, kelmarovės skirstomos į kabinamas priekyje arba gale ma-

šinos (2.9 pav.). Pagal konstrukciją kelmarovės būna verstuvinės, svirtinės ir rotorinės.

a b c

2.9 pav. Kelmarovių schemos [4]:

a – verstuvinė, kabinama traktoriaus gale: b – verstuvinė, kabinama traktoriaus priekyje;

c – rotorinė, kabinama traktoriaus priekyje

Verstuvinę kelmarovę (2.10 pav., a) sudaro verstuvas su dantimis. Verstuvo dantys įspaudžiami

prie raunamojo kelmo į žemę. Traktoriui važiuojant pirmyn, kelmas išjudinamas, nutraukiama dalis

šaknų. Paskui, keliant verstuvą aukštyn ir važiuojant pirmyn, kelmas galutinai išraunamas.

Svirtinės kelmarovės (2.10 pav., b) naudojamos stambiems kelmams rauti. Kelmarovę sudaro

trapecinis rėmas, prie jo lanksčia jungtimi pritvirtinti rovimo dantys, kurių galai baigiasi svirtimis ir

jungiasi su hidrauliniu cilindru. Darbo metu rovimo dantys įleidžiami prie kelmo į žemę, kol rėmas

atsiremia į žemės paviršių. Stambūs ir įsišakniję kelmai raunami paverčiant rovimo dantis 60 laips-

nių kampu, mažesni raunami kaip ir verstuvine kelmarove.

a b

2.10 pav. Kelmarovės [3]:

a – verstuvinė: 1 – stūmimo rėmas; 2 – verstuvas; 3 – dantys; 4 – hidraulinis cilindras; 5 – traktorius;

b – svirtinė: 1 – rėmas; 2 – dantys; 3 – pasukimo hidraulinis cilindras; 4 – pakėlimo hidraulinis cilindras;

5 – šoniniai dantys

Rotorinę kelmarovę sudaro dantytas rotorius, kabinamas traktoriaus priekyje arba gale. Trak-

toriui važiuojant, rotoriaus dantys lenda į dirvą, ją purena ir išverčia kelmus, ištraukia šaknis.

Nedideliems kelmams rauti gali būti naudojamos raunamosios akėčios. Jas sudaro rėmas su

dviem eilėmis pritvirtintais lenktais, į priekį nukreiptais, dantimis. Kad akėčios nesikimštų augme-

nijos liekanomis, priekiniai dantys dirba sekliau, galiniai – giliau.

Antžeminę kelmų dalį ne visada būtina rauti, ją galima susmulkinti specialiais kelmų freze-

riais-smulkintuvais (2.11 pav.).

17

a b c

e d

2.11 pav. Kelmų frezeriai-smulkintuvai, montuojami ant [2, 7, 8]:

a – rankinio vežimėlio; b – ekskavatoriaus strėlės; c ir d – traktoriaus; e – savaeigės važiuoklės

Šie padargai gali būti montuojami ant rankinio vežimėlio, motobloko, savaeigės važiuoklės,

krautuvo arba ekskavatoriaus strėlės, traktoriaus arba automobilio. Kelmų frezerių pagrindinė dar-

binė dalis yra diskas arba rotorius su dilimui atspariais dantimis. Dantų skaičius būna nuo 3 iki 85 ir

daugiau. Rotorių skersmuo dažniausiai būna nuo 0,4 iki 0,6 m. Frezerių, kabinamų prie traktorių,

plotis gali siekti iki 2,5 m. Sukimosi judesys rotoriui (diskui) gali būti perduodamas mechaniniu ar-

ba hidrauliniu būdu. Esant tam tikromis sąlygomis darbuotojų saugumui ir mašinos manevringumui

padidinti kelmų frezeriuose gali būti montuojama distancinio valdymo įranga, sudaranti galimybę

mašiną valdyti nuotoliniu būdu iš 30 ir daugiau metrų atstumo.

2.3. Akmenų rinkimo mašinos

Vienas pirmųjų darbų, ruošiant dirvą želdinimui, yra akmenų pašalinimas nuo dirvos paviršiaus.

Akmenys trukdo ir želdynų įrengimui, ir jų priežiūrai, didėja šioms technologinėms operacijoms nau-

dojamų mašinų darbinių dalių dilimas, trumpėja eksploatacijos laikas, didėja išlaidos mašinų remontui.

Akmenims rinkti naudojamos periodinio ir tolydinio veikimo mašinos. Periodinio veikimo

mašinomis surenkami dideli ir nedideliais atstumais išsibarstę vidutinio dydžio akmenys. Tam tiks-

lui naudojamos kelmarovės, buldozeriai, krautuvai ir kt. mašinos. Labai didelių akmenų iškasimui ir

išvežimui gali būti naudojamos specialios akmenų iškasimo mašinos. Jas sudaro rėmas, važiuoklė ir

hidrauliniais cilindrais valdomi keturi stiprūs dantys (2.12 pav.). Dantų forma yra tokia, kad jie, gi-

lindamiesi į dirvą, užkabina akmenį, jį sugriebia ir judant pirmyn jį iškelia į paviršių.

a b c

2.12 pav. Didelių akmenų iškasimo ir išvežimo mašina [9]:

a – dantų įsigilinimas; b – iškėlimas į paviršių; c – išvežimas

18

Mažesnių pavienių akmenų surinkimui ir išvežimui naudojami priekyje traktorių arba krautu-

vų kabinami groteliniai kaušai (2.13 pav.), kuriais renkami akmenys ir transportuojami į išpylimo

vietą. Grotelės sulaiko akmenis, o dirvai leidžia išbyrėti. Taip nėra išvežamas derlingas dirvožemio

sluoksnis.

a b

2.13 pav. Groteliniai akmenų rinkimo kaušai [10]:

a – kaušas; b – kaušas su dantimis

Tolydinio veikimo mašinomis dirbama be pertraukimų (panašiai kaip bulviakasės). Jos gali

būti kaušinės, elevatorinės ir rotorinės. Kaušiniais akmenų rinktuvais galima rinkti ne didesnius

kaip 30 cm skersmens dirvos paviršiuje esančius akmenis. Kaušinis akmenų rinktuvas turi lenktus

dantis dirvos paviršiui šukuoti ir bunkerį akmenims dėti (2.14 pav.). Prisirinkus akmenų, dantys pa-

keliami į viršų, kad akmenys nuriedėtų į bunkerį. Akmenys iš pilno bunkerio iškraunami į krūvą

lauko pakraštyje.

Smulkesnių kaip 12–15 cm skersmens akmenų kaušiniai rinktuvai paprastai nepaima. Jiems su-

rinkti naudojami smulkiųjų akmenų elevatoriniai rinktuvai. Elevatorinis akmenų rinktuvas turi sijo-

jamąjį elevatorių ir noragą, kuriuo atpjaunamas dirvos sluoksnis kartu su akmenimis. Elevatorius dir-

vą išsijoja, o akmenis transportuoja į greta važiuojančią transporto priemonę arba į bunkerį.

a b c

2.14 pav. Kaušinis akmenų rinktuvas [11]:

a – akmenų rinkimas; b – akmenų krovimas į bunkerį; c – akmenų iškrovimas; 1 – bunkeris;

2 – hidrauliniai cilindrai; 3 – rėmas; 4 – dantys

Rotorinės akmenų rinkimo mašinos būna grėblinės, būgninės ir kombinuotos. Rotorinis akme-

nų rinktuvas, turintis dantytą rotorių su sraigtine linija išdėstytais dantimis, dažnai vadinamas akmenų

grėbliu. Traukiant sukamą rotorių per dirvą dantys akmenis sustumia į sangrėbas, kurias vėliau gali

surinkti elevatorinis akmenų rinktuvas. Rotoriniai grėbliniai akmenų rinktuvai būna vienpusiai ir dvi-

pusiai. Vienpusiai (2.15 pav., a ir b) akmenis sustumia į vieną pusę, o dvipusiai – į centrą. Vienpusiai

dažniausiai kabinami vienaašio motobloko arba traktoriaus gale, o dvipusiai – traktoriaus gale arba

priekyje. Rotoriniai dvipusiai akmenų rinktuvai gali būti kombinuojami su elevatoriniais, kai priekyje

traktoriaus kabinamas rotorinis rinktuvas akmenis sustumia į centrą, o gale traktoriaus esantis elevato-

rinis akmenų rinktuvas akmenis sukrauna į greta važiuojančią transporto priemonę. Rotoriniai grėbli-

niai dvipusiai rinktuvai gali būti ir kombinuoto akmenų rinktuvo sudėtinė dalis. Tuo atveju jie sustu-

mia akmenis iš šonų į centrą, o elevatorius išsijoja ir pakrauna į akmenų bunkerį.

19

a b c

2.15 pav. Rotoriniai akmenų rinktuvai [12, 13, 14]:

a ir b – grėblinis, vienpusis; c – kombinuotas, grėblinis dvipusis

Rotorinį būgninį akmenų rinktuvą (2.16 pav., a) sudaro iš metalinių strypų sudarytas besisu-

kantis būgnas, kabinamas prie krautuvo arba traktoriaus. Toks akmenų rinktuvas gali surinkti iki

35 cm skersmens akmenis. Važiuojant dirva būgnas nustatomas į transportinę padėtį. Privažiavus

akmenį, būgno priekinė dalis nuleidžiama žemyn, kad susidarytų smigimo į dirvą kampas. Mašinai

judant į priekį, akmuo kartu su dirva patenka į būgną. Tada būgnas grąžinamas į transportinę padėtį

ir sukant išsijojama dirva. Užpildžius būgną, akmenys transportuojami ir išpilami dirvos pakraštyje

arba į priekabą.

a b

2.16 pav. Akmenų rinktuvai [15, 16]:

a – rotorinis būgninis; b – akmenų rinkimo kaušas

Mažesniems ir vidutinio dydžio akmenims surinkti gali būti naudojami specialūs uždaro tipo

akmenų rinkimo kaušai (2.16 pav., b), kabinami prie mini traktorių arba krautuvų. Važiuojant ak-

menų rinkimo kaušas nuleidžiamas ant dirvos paviršiaus, o jame esantis rotorius su smulkiais dan-

tukais stumia akmenis su dirva į kaušo vidų. Dirva išsijojama pro uždaro kaušo apačioje ir viršuje

esančias skyles. Kauše likę akmenys transportuojami ir išpilami lauko pakraštyje arba į priekabą.

Akmenys, supilti į krūvą lauko pakraštyje, į transporto priemonę kraunami krautuvais arba

ekskavatoriais su greiferiniu kaušu. Labai dideli akmenys vežami sprogdinti į poligonus arba prie

akmenskaldžių.

2.4. Grunto kasimo, lyginimo ir perstūmimo mašinos

2.4.1. Krautuvai

Kultūrtechniniams darbams, želdynų įrengimui ir priežiūrai reikia labai daug sunkaus ir dar

dažnai – rankų darbo. Be to, dėl didelės priklausomybės nuo klimatinių oro sąlygų dažnai konkretus

darbas turi būti atliekamas per labai trumpą laiko tarpą. Todėl tokiais atvejais universalus krautuvas

gali tapti nepamainomu pagalbininku. Savaeigiai krautuvai gali atlikti daug skirtingų technologinių

operacijų.

20

Želdynų įrengimo ir priežiūros srityje naudojami krautuvai paprastai būna nedidelių matmenų,

su vienu arba dviem varančiaisiais tiltais, su mechaninėmis arba hidraulinėmis perdavomis. Šiuo

metu dauguma krautuvų turi įrengtą modernią greito darbo padargų pakeitimo sistemą, kuri leidžia

vieną padargą pakeisti kitu net neišlipant vairuotojui iš krautuvo kabinos.

Universalūs savaeigiai krautuvai gali turėti vientisą, standų arba lankstų (šarnyrinį) rėmą.

Krautuvai dažniausiai turi priekinės ašies ratų vairavimo sistemą. Rečiau būna, kad vairuojami gali-

nės ašies ratai. Ši vairavimo sistema, kai vairuojami galiniai ratai, plačiau taikoma elektriniuose

krautuvuose, kurie skirti padėklų bei įvairių medžiagų krovimui uždarose patalpose. Krautuvai

(ypač didesnės galios) dažnai turi 2 vairavimo sistemas: pirma, kai vairuojami abiejų ašių visi keturi

ratai, antra – vairuojami vienos krautuvo ašies ratai, t. y. vienos ašies ratų vairavimą galima atjungti.

Retais atvejais krautuvai turi 3 vairavimo sistemas (2.17 pav.). Trečioji sistema „krabas“ yra tokia,

kai visi keturi ratai gali būti pasukami į vieną kurią nors pusę ir krautuvas gali važiuoti įstrižai. Šis

vairavimo būdas naudingas tada, kai reikia kuo arčiau ir patogiau privažiuoti nedidelėse teritorijose

arba patalpose. Mini krautuvuose dažnai įrengiama tokia vairavimo sistema, kai posūkis bei jo

spindulys priklauso nuo priešingose krautuvo pusėse esančių ratų sukimosi greičio. Kuo didesnis

greičių skirtumas, tuo galimas mažesnis posūkio spindulys. Jeigu vienos pusės ratai sustabdomi, tai

krautuvas gali suktis vietoje.

a b c

2.17 pav. Krautuvo vairavimo sistemos [2]: a – vairuojami priekinės ašies ratai; b – vairuojami visi 4 ratai; c – „krabo“ vairavimo sistema,

kai visi keturi ratai pasukami viena kryptimi; 1 – priekiniai ratai; 2 – galiniai ratai

Universalūs krautuvai gaminami su kabinomis arba be jų. Mažesnių gabaritų krautuvai, kurie

daug darbų gali atlikti įvairiose patalpose, dažnai būna be kabinos, tačiau su specialiais apsauginiais

rėmais. Krautuvų kabinos bei apsauginiai rėmai turi atitikti europines direktyvas, pagal kurias maši-

nos gaminamos su specialia konstrukcine įranga, apsaugančia nuo apvirtimo („ROPS“) ir krentan-

čių objektų („FOPS“).

Daugumos šiuolaikinių krautuvų kėlimo strėlė, darbo padargai, važiavimo krypties keitimas ir

kitos funkcijos valdomos viena daugiafunkcine svirtimi. Ji montuojama ant hidraulinės sistemos

valdymo vožtuvo. Svirties pakreipimu į priekį ir atgal, į kairę ir dešinę valdoma krautuvo kėlimo

strėlė ir ant jos užkabintas darbo padargas. Ant svirties esančiais mygtukais gali būti keičiama va-

žiavimo kryptis, įjungiamas arba išjungiamas diferencialo blokavimo mechanizmas bei atliekamos

kitos numatytos valdymo funkcijos.

Savaeigiai krautuvai yra gana našios ir manevringos įvairiems darbams atlikti skirtos mašinos.

Krautuvo universalumą apibrėžia tai, kiek skirtingų darbo padargų galima prie jo prikabinti. Dau-

guma gamintojų dažniausiai siūlo kelias dešimtis skirtingos paskirties darbo padargų žemės ir ko-

munalinio ūkio bei statybų darbams atlikti. Kuo daugiau skirtingų darbo padargų galima užkabinti,

tuo geriau išnaudojamas krautuvas ir užtikrinamas jo panaudojimas ištisus metus. Jeigu šiltuoju me-

tų laiku krautuvas dažniau gali būti naudojamas tvarkant aplinką, kasant tranšėjas, prižiūrint kelius

ir kt., tai šaltuoju – valant sniegą, kraunant padėklus ir t. t.

21

2.4.2. Ekskavatoriai

Ekskavatoriumi vadinama žemės kasimo mašina, skirta gruntui kasti ir jam perkelti nedideliu

atstumu. Tai labai dažnai būtina vykdant teritorijos reljefo formavimo ir apželdinimo darbus. Visi

ekskavatoriai yra skirstomi į dvi grupes: periodinio kasimo – vienakaušius ir tolydinio veikimo –

daugiakaušius. Vienakaušiai ekskavatoriai yra universalesni, todėl jie plačiau paplitę. Jais galima at-

likti įvairesnius darbus. Galima supilti kalvas arba iškasti vandens telkinius. Daugiakaušiais ekska-

vatoriais atliekami labiau specialūs darbai. Jie geriau tinka neakmenuotiems gruntams kasti.

Vienakaušiai ekskavatoriai pagal universalumą yra skirstomi į universaliuosius, pusiau univer-

saliuosius ir specialiuosius. Universalieji yra tokie vienakaušiai ekskavatoriai, kurie turi daugiau kaip

tris darbo padargus, pusiau universalieji turi du arba tris darbo padargus, specialieji – tik vieną darbo

padargą. Vienakaušiai ekskavatoriai pagal darbo padargų valdymą gali būti mechaniniai arba hidrau-

liniai. Mechaniniuose ekskavatoriuose judesys iš variklio darbo padargui perduodamas grandinėmis,

krumpliaračiais, lynais. Hidrauliniuose judesys perduodamas skysčiu, kurį hidrauliniai siurbliai spau-

džia į hidraulinius cilindrus. Vienakaušį ekskavatorių sudaro šios pagrindinės dalys: važiuoklė, sukio-

jamoji platforma, ant kurios montuojamas variklis, judesio perdavimo mechanizmai, kabina su val-

dymo įranga, strėlė ir darbo padargas. Ekskavatoriai, kurių platforma gali apsisukti aplink, vadinami

apsisukančiaisiais, o kurių platforma negali apsisukti aplink, vadinami pasisukančiaisiais. Pasisukan-

tieji yra mažesnės galios, dažniausiai montuojami ant traktoriaus ar automobilio.

Vienakaušių ekskavatorių darbo procesas yra stacionarus. Ekskavatorius darbo metu stovi vie-

toje tol, kol strėlės kaušo veikimo zonoje nebus iškastas visas gruntas. Toliau kasti ekskavatorius per-

važiuoja į kitą vietą. Priklausomai nuo paskirties, vienakaušiai ekskavatoriai gali turėti įvairius darbo

padargus (2.18 pav.).

a b c d

2.18 pav. Vienakaušių ekskavatorių darbo padargai [2]:

a – tiesioginio kasimo kaušas; b – atbulinio kasimo kaušas; c – draglaino kaušas; d – greiferio kaušas

Tiesioginio kasimo kaušas skirtas kasti gruntą, esantį aukščiau ekskavatoriaus stovėjimo lygio.

Ekskavatorius su tiesioginio kasimo kaušu dažnai naudojamas gruntui į transporto priemones krauti.

Darbo eiga: kaušas nuleidžiamas į kasimo vietą, spaudžiamas prie žemės keliamas aukštyn ir prise-

miamas grunto. Pilnas kaušas pakeliamas aukštyn, o ekskavatoriaus platforma su kaušu pasukama į

šoną iškrauti. Atidarius kaušo dugną, gruntas išbyra.

Atbulinio kasimo kaušas skirtas gruntui, esančiam žemiau ekskavatoriaus stovėjimo lygio, kas-

ti. Kaušas nuleidžiamas į kasimo vietą. Gruntas kasamas traukiant kaušą prie ekskavatoriaus. Prisem-

tas kaušas keliamas aukštyn. Posūkio platforma kartu su strėle ir kaušu pasukama į iškrovimo vietą.

Kaušas paverčiamas, kad iš jo išbyrėtų gruntas. Išpylus gruntą, strėlė su kaušu atsukama atgal ir kau-

šas vėl nuleidžiamas į kasimo vietą. Toliau darbo eiga kartojasi.

Draglaino kaušas skirtas kasti gruntą, esantį žemiau ekskavatoriaus stovėjimo lygio. Draglaino

kasimo gylis ir kasavietės plotis gali būti daug didesnis negu atbulinio kastuvo. Kaušas nuleidžiamas į

kasimo vietą ir traukiamas ekskavatoriaus link. Pripildytas grunto kaušas keliamas aukštyn. Pakėlus

kaušą, platforma su strėle ir kaušu pasukama į iškrovimo vietą. Kaušas paverčiamas priekine dalimi

žemyn ir gruntas išpilamas. Paskui platforma atsukama atgal ir kaušas nuleidžiamas į kasimo vietą.

Toliau darbo eiga kartojasi. Šoninis draglainas naudojamas grioviams valyti.

22

Greiferio kaušas naudojamas semti gruntui bei kitoms birioms medžiagoms, esančioms žemiau

arba aukščiau ekskavatoriaus stovėjimo lygio. Taip pat greiferiu galima valyti griovius ir tvenkinius.

Greiferio kaušas valdomas dviem lynais: kėlimo ir uždarymo. Atleidus uždarymo lyną, kaušas laikosi

ant kėlimo lyno ir atsidaro. Tokios padėties kaušas metamas žemyn, kad įsmigtų į gruntą (birią me-

džiagą). Atleidus kėlimo lyną ir traukiant uždarymo lyną, kaušas užsidaro, pasemdamas gruntą. Pri-

pildytas kaušas keliamas aukštyn ir pasukamas į iškrovimo vietą. Kaušas iškraunamas įtempiant kėli-

mo ir atpalaiduojant uždarymo lynus. Paskui platforma su kaušu atsukama atgal ir darbo eiga karto-

jama. Ant vienakaušio ekskavatoriaus gali būti montuojama ir daugiau darbo padargų: grunto puren-

tuvai, buldozerio verstuvai, krano kabliai, griebtuvai, grąžtai ir kt.

Daugiakaušiais ekskavatoriais kasamos tranšėjos vandentiekiui, kanalizacijai, kabeliams,

želdynų laistymo linijoms ir kt. Daugiakaušiuose ekskavatoriuose, priešingai negu vienakaušiuose,

yra ne vienas, bet daug kaušų, kurie pakaitomis gruntą kasa, kelia aukštyn ir išpila. Taigi vienas ar

daugiau kaušų nuolat kasa gruntą. Daugiakaušiai ekskavatoriai yra lengvesni ir jų darbo našumas

nuo 1,5 iki 2,0 kartų didesnis už vienakaušių ekskavatorių, turinčių tokios pat galios variklį, tačiau

daugiakaušiai ekskavatoriai nėra tokie universalūs.

Daugiakaušį ekskavatorių sudaro variklis, judesio perdavimo mechanizmas, važiuoklė, darbo

mechanizmas ir valdymo sistema. Variklis varo visus ekskavatoriaus įrenginius. Judesio perdavimo

mechanizmas perduoda variklio energiją važiuoklei ir darbo mechanizmui. Daugiakaušių ekskava-

torių darbo mechanizmą sudaro grandinė arba ratas su pritvirtintomis kasimo dalimis (kaušais, pei-

liukais, grandikliais). Jei kasimo dalys tvirtinamos prie grandinės, tai tokie ekskavatoriai vadinami

daugiakaušiais grandininiais, o jei prie rato – daugiakaušiais rotoriniais. Grandininiai ekskavatoriai

yra lengvesni už rotorinius, tačiau mažesnio našumo. Rotorinių ekskavatorių darbo padargai sunkūs

ir jų svoris labai didėja, didėjant kasamos tranšėjos gyliui. Rotoriaus skersmuo beveik du kartus di-

desnis už kasimo gylį (skersmens ir gylio santykis dažniausiai būna apie 1,7–1,8). Rotoriniais eks-

kavatoriais galima kasti ir sušalusį gruntą.

Pagal kasamųjų dalių judėjimo kryptį būna išilginio, skersinio ir radialinio kasimo ekskavato-

riai. Pagal grunto kasimo lygį, tai yra pagal tai, kaip kasama nuo ekskavatoriaus stovėjimo plokštu-

mos, būna apatinio, viršutinio ir universalaus (apatinio ir viršutinio) kasimo ekskavatoriai. Daugia-

kaušiai ekskavatoriai dažniausiai būna savaeigiai, tačiau gali būti kabinami ir prie traktorių arba

krautuvų, kurie dažniausiai būna grandiklinio tipo ir tinka nedidelio pločio tranšėjoms kasti. Prika-

binamų grandiklinių tranšėjų kasimo ekskavatorių strėlė (2.19 pav.) dažniausiai būna nuo 1,0 iki

2,0 m ilgio, šoninis perstūmimas galimas iki 0,5 m, gali kasti nuo 10 iki 30 cm pločio ir nuo 0,6 iki

1,5 m gylio tranšėjas.

a b

2.19 pav. Prikabinamas grandiklinis tranšėjų kasimo ekskavatorius [17]:

a – vaizdas iš šono; b – vaizdas iš viršaus: B – plotis; D – bermos valytuvo (sraigės) ilgis; h – darbinis gylis;

L – ilgis; 1 – rėmas; 2 – sraigė; 3 – grandikliai; 4 – apsauga

23

2.21 pav. Buldozeris [11]:

1 – bazinė mašina; 2 – rėmas; 3 – hidraulinis

cilindras; 4 – verstuvas su peiliu

Tranšėjoms kasti geriausiai tinka išilginio kasimo ekskavatoriai, kurių kasimo darbinės dalys

juda išilgai ekskavatoriaus važiavimo krypties. Skersinio kasimo ekskavatorių kasimo darbinės da-

lys juda statmenai važiavimo krypčiai, todėl jie dažniausiai naudojami griovių ir sankasų šlaitams

lyginti, grioviams valyti. Radialinio kasimo ekskavatoriai paprastai būna rotoriniai. Jų rotorius tvir-

tinamas ant strėlės. Kasama strėlę sukiojant į šalis. Tokie ekskavatoriai naudojami naudingoms iš-

kasenoms karjeruose kasti.

Daugiakaušių ekskavatorių darbo procesas, kitaip nei vienakaušių ekskavatorių, nėra staciona-

rus. Darbo metu mašina juda pastoviu greičiu numatyta kasimo kryptimi. Daugiakaušiai ekskavato-

riai kaušais semia kasamą gruntą ir kelia jį į viršų. Viršuje kaušai verčiasi ir išpila pasemtą gruntą

ant transporterio, nešančio jį į išpylimo vietą. Grandikliniai ekskavatoriai vietoj kaušų turi grunto

purenimo peiliukus ir grandiklius, kuriais supurentą gruntą stumia kasamu šlaitu į viršų ir išpila

priešais darbo padargą. Į šoną gruntą nustumia sraigės ar kiti įtaisai. Daugiakaušiai ekskavatoriai

paprastai naudojami platesnėms kaip 40–50 cm pločio, o grandikliniai – siauresnėms tranšėjoms

kasti (2.20 pav.).

a b

2.20 pav. Tranšėjiniai ekskavatoriai [18]: a – grandiklinis: 1– buldozeris; 2 – strėlė; 3 – grandiklis; 4 – tranšėjos dugno valytuvas; 5 – grandinė; 6 – peilis;

7 – bermų valytuvas; b – kaušinis: 1 – variklis; 2 – kabina; 3 – juostinis skersinis transporteris; 4 – kaušo padėtis grunto

iškrovimo metu; 5 – varančioji žvaigždutė; 6 – kreipiančioji; 7 – grandinė; 8 – varomoji žvaigždutė;

9 – strėlė; 10 – kaušo padėtis grunto kasimo metu; 11 – palaikantysis ritinėlis; 12 – važiuoklė

Želdynų laistymo sistemų, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų linijų įrengimo darbuose pla-

čiausiai naudojami universalieji statybiniai nedidelės kaušo talpos vienakaušiai ekskavatoriai ir ne-

dideli daugiakaušiai, dažniausiai grandikliniai, tranšėjų kasimo ekskavatoriai.

2.4.3. Buldozeriai

Buldozeriu vadinama grunto kasimo, stūmimo nedideliu (iki 100 m) atstumu ir lyginimo maši-

na. Buldozerį (2.21 pav.) sudaro bazinė mašina – traktorius

arba automobilis, tvirtas rėmas, valdomas verstuvas su pei-

liu, hidraulinės sistemos mazgai ir verstuvo valdymo pultas.

Buldozeris gruntą pjauna, perstumia ir lygina sluoksniais.

Gruntas nuo masyvo atskiriamas peiliu, sukaupiamas prieš

verstuvą ir stumiamas grunto paviršiumi judant buldozeriui.

Buldozeriai skirti nedidelėms tranšėjoms, grioviams bei ka-

nalams kasti ir užversti, įvairiems pylimams sustumti, ke-

liams ir aikštelėms lyginti. Jie taip pat gali būti naudojami

krūmams ir kelmams rauti, sniegui nuo kelių ir aikščių va-

lyti, akmenims ir medžiams išversti ir t. t.

24

2.23 pav. Dirvos paviršiaus lygi-

nimas buldozeriu, naudojant auto-

matinę lazerinę sistemą [17]

Pagrindinė buldozerio darbo dalis – verstuvas su peiliu tvirtinamas prie stūmimo rėmo, jis

jungtimis sujungtas su traktoriumi. Viršutinė verstuvo atrama – spyriai. Verstuvą galima kilnoti hid-

rauliniu cilindru, pasukant rėmą apie jungtis. Šiuo atveju verstuvas visada statmenas traktoriaus

ašiai. Buldozeriuose verstuvas prie rėmo gali būti tvirtinamas ir rutulinėmis jungtimis (šarnyrais).

Spyriai prie rėmo tvirtinami fiksatoriais, kuriuos galima stumdyti išilgai rėmo. Taip galima keisti

verstuvo pasukimo kampą, t. y. atakos kampą. Tokie buldozeriai tinka tranšėjoms užversti. Keičiant

spyrių ilgį sraigtais arba hidrauliniais cilindrais, galima pakeisti pjovimo kampą, taip pat ir šoninio

pasvirimo kampą.

Pagal verstuvo tvirtinimo prie traktoriaus būdą buldozeriai būna paprastieji (nepasukami)

(2.22 pav., a), pusiau universalieji ir universalieji (pasukamieji) (2.22 pav. b). Paprastųjų buldoze-

rių visi kampai yra pastovūs, pusiau universaliųjų vieną iš kampų galima keisti, o universaliųjų –

galima keisti visus 3 kampus (atakos kampą, pjovimo kampą, šoninio pasvirimo kampą). Universa-

lieji buldozeriai dėl tvirtinimo konstrukcijos yra ilgesni. Jų svorio centras yra toliau. Jie ne tokie

pastovūs, tačiau universalesni, tinka ir drenažo tranšėjoms kasti.

Paprastieji buldozeriai gali stumti gruntą tik savo judėjimo kryptimi, o kiti, kai verstuvas gali

būti pasukamas, ir skersai mašinos judesiui. Jie yra gerokai universalesni, o kai kuriais atvejais (pa-

vyzdžiui, pripilant tranšėją grunto) ir našesni. Pasukamieji buldozeriai gali pakreipti verstuvą ir ver-

tikalioje plokštumoje (7–12 laipsnių), tai leidžia atlikti jų paviršiaus profiliavimo darbus.

a b

2.22 pav. Buldozerio darbo schemos: a – paprastasis; b – universalusis [19]:

1 – šoniniai pylimėliai; 2 – grunto dalelių judėjimo trajektorijos kylanti atšaka; 3 – krintanti atšaka;

– atakos kampas

Pagal važiuoklės tipą buldozeriai skirstomi į vikšrinius ir ratinius. Ratiniai buldozeriai grei-

tesni, gali važinėti keliais su kietąja danga, tačiau jų slėgis į gruntą, palyginti su vikšriniais, didesnis

ir mažesnis padangų su gruntu sankibos koeficientas.

Pagal verstuvo valdymo schemą skiriami hidraulinio bei lyno ir skrysčių valdymo buldozeriai.

Kai verstuvas valdomas lynu ir skrysčiais, į gruntą jį gilina tik nuosavo svorio jėga. Hidraulinio

valdymo verstuvas gilinamas į gruntą priverstinai, naudojant

apie 40 proc. bazinės mašinos svorio. Tokie buldozeriai gali

kasti gerokai sunkesnius gruntus.

Pagal nominaliąją traukos jėgą buldozeriai skirstomi į:

labai mažus (25–35 kN);

mažus (35–100 kN);

vidutinius (100–200 kN);

didelius (200–300 kN);

labai didelius (daugiau kaip 300 kN).

Naujausiuose šiuolaikiniuose buldozeriuose diegiama

tikslaus grunto paviršiaus lyginimo (planiravimo) automatinė

lazerinė sistema (2.23 pav.). Ją sudaro buldozerio išorėje

montuojami lazerio spindulio jutikliai-galvutės ir elektroninė-

kompiuterinė įranga, tvirtinama prie mašinos arba kabinoje.

25

Pagrindiniai tokios sistemos privalumai yra šie:

labai tikslus darbas. Automatinė lazerio spinduliu valdoma sistema leidžia buldozerio vers-

tuvą valdyti labai tiksliai, nustatant tinkamus verstuvo padėties kampus. Kartu sumažina-

mos mašinos darbo sąnaudos;

lengvas lazerinės sistemos montavimas. Buldozerio vairuotojas gali lengvai, nesugaišda-

mas daug laiko, uždėti lazerinės sistemos jutiklius-galvutes specialiai tam įrengtose buldo-

zerio vietose;

didelis darbinis plotis. 360 laipsnių kampu besisukantis jutiklis lengvai pasiekiamas didelė-

je teritorijoje;

geresnė darbo kontrolė. Vairuotojas turi galimybę pasirinkti, kokią sistemą (rankinę ar auto-

matinę-lazerinę) naudoti. Tai priklauso nuo darbų specifikos, reikalavimų tikslumo ir pan.;

visa sistemos informacija vairuotojui pateikiama elektroninio-kompiuterinio prietaiso,

montuojamo gerai matomoje vietoje, ekrane. Prietaisas rodo teritorijos aukščio parametrus

bei buldozerio verstuvo nustatymo padėtis, priklausomai nuo teritorijos reljefo.

Kai podirvis tinkamai išlygintas, profiliuotas, padaryti nuolydžiai, tuomet galima pradėti vir-

šutinio dirvožemio sluoksnio paruošimo darbus.

KLAUSIMAI

1. Kokie yra krūmų šalinimo būdai?

2. Kaip veikia krūmapjovės su pasyviomis darbinėmis dalimis?

3. Kokios darbinės dalys sudaro rankinę krūmapjovę?

4. Apibūdinkite krūmų frezerio paskirtį ir veikimą.

5. Kaip skirstomos kelmarovės?

6. Kokie verstuvinių, svirtinių ir rotorinių kelmarovių veikimo principai?

7. Apibūdinkite kelmų frezerių-smulkintuvų paskirtį ir veikimą.

8. Kaip skirstomos akmenų rinkimo mašinos?

9. Kokie kaušinių, elevatorinių ir rotorinių akmenų rinktuvų veikimo principai?

10. Kokia krautuvų paskirtis ir klasifikacija?

11. Kokie darbo padargai gali būti naudojami dirbant krautuvu?

12. Kokia ekskavatorių paskirtis ir klasifikacija?

13. Kaip veikia daugiakaušiai ekskavatoriai?

14. Kokia buldozerių paskirtis ir klasifikacija?

15. Kas sudaro buldozerį?

16. Kokie buldozerių automatinės-lazerinės sistemos privalumai?


1. Išsiaiškinkite krūmapjovių darbinių dalių konstrukcijos ypatumus ir panaudojimo galimybes.

2. Išstudijuokite akmenų rinktuvų darbo technologinius procesus.

3. Išsiaiškinkite, kokios konstrukcijos krautuvai naudojami kultūrtechniniams darbams atlikti.

4. Išstudijuokite daugiakaušio ekskavatoriaus, tinkančio tranšėjų kasimui, veikimo principą.

5. Išsiaiškinkite buldozerio precizinės darbinio aukščio valdymo sistemos veikimo principą.

LITERATŪRA

1. Mockaitis J. Vejų įrengimas ir priežiūra. Akademija, Kėdainių r., 1999, 88 p.


3. Šarauskis E. Komunalinio ūkio technika. Mokymo priemonė Žemės ūkio inžinerijos fakulteto studentams.

Akademija, LŽŪU leidybos centras, 2005, 93 p.


5. Steinschwader, Steinsammler und Buschräumer. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga

per internetą: http://www.d-gutzwiller.com (žiūrėta 2012 m. kovo 11 d.).

http://www.d-gutzwiller.com/

26

6. Biobaler WB-55. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www. grpan-

derson.com /en/biomass/biobaler-wb55 (žiūrėta 2012 m. kovo 11 d.)

7. Baumstumpffräsen (selbstfahrend). [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per interne-

tą: http://www.vermeer.de/produkte/gruenprogramm/baumstumpffraesen__selbstfahrend (žiūrėta

2012 m. kovo 11 d.).

8. SG Series Tractor Mounted Stump Grinders. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per

internetą: http://www.wikco.com/wsstmpsa.html (žiūrėta 2012 m. kovo 11 d.].

9. Rock digger. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www. degel-

man.com/products/agricultural_equipment/rock_pickers_rakes/rock_digger/index.php (žiūrėta 2012 m.

kovo 11 d.).

10. Rock bucket. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www. shou-

le.com/intro_bucket.htm (žiūrėta 2012 m. kovo 11 d.).


12. Blec products. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www.

blec.co.uk/products (žiūrėta 2012 m. kovo 25 d.).

13. Rock Removal. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www. schul-

te.ca/products_rockremoval_srw1400.htm (žiūrėta 2012 m. kovo 25 d.).

14. Steine sammeln – der einfachste Weg – Kongskilde Stonebear. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių

kalba. Prieiga per internetą: http://www.danagri.de/ (žiūrėta 2012 m. kovo 11 d.).

15. Rock pickers, soil groomers and rock picking accessories. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba.

Prieiga per internetą: http://www.equipmentland.com (žiūrėta 2012 m. kovo 11 d.).

16. ROBO rotary rock picker. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą:

http://www.roborockpicker.com (žiūrėta 2012 m. kovo 11 d.).

17. Bobcat Anbaugeräte. Grabenfräse. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.bobcat.eu/bobcat/eu-de/products/Attachments/Attachments.page (žiūrėta 2012 m. kovo 12 d.).

18. Šarauskis E., Vaiciukevičius E. Grunto kasimo ir kovimo mašinos. Mokomoji knyga, 2007, 257 p.

19. Lingaitis L. P. Žemės darbų mašinos. Vadovėlis Transporto inžinerijos fakulteto studentams. Vilnius,

VGTU leidykla „Technika“, 2004, 303 p.

http://www.vermeer.de/produkte/gruenprogramm/baumstumpffraesen__selbstfahrend

http://www.wikco.com/wsstmpsa.html

http://www.danagri.de/

http://www.equipmentland.com/

http://www.roborockpicker.com/

http://www.bobcat.eu/bobcat/eu-de/products/Attachments/Attachments.page

27

3.1 pav. Vejos drenažo įren-

gimas eglutės forma [2]:

1 – sausintuvas;

2 – rinktuvai

3. ŽELDYNŲ ĮRENGIMO MAŠINOS

3.1. Želdyno drenažo įrengimas

Prieš želdyno įrengimą reikia įvertinti būsimo želdyno laistymo ir drenavimo sistemų poreikį.

Šis sprendimas vėliau turi didelės įtakos želdyno kokybei ir jo priežiūrai. Esant nedideliam želdyno

plotui, gali būti planuojamas ir rankinis laistymas. Vandens pertekliui šalinti gali būti įrengiami per-

teklinio vandens surinkimo kanalai arba suformuojami nuolydžiai. Svarbiausia, kad vanduo nesir-

inktų ir nesilaikytų ant želdyno, nes tose vietose žolė pradės geltonuoti ir gadins bendrą želdyno

vaizdą.

Želdyno (vejos) drenažas užtikrina normalų vandens režimą vejos plote ir sudaro optimalias

sąlygas ilgalaikiam žolynui augti, todėl esant galimybei patartina atlikti vejos ploto drenažą. Inten-

syviai mindomuose plotuose greitai blogėja dirvos aeracija, didėja dirvos kietumas, veja tampa šla-

pia. Norint nustatyti, ar reikia dirvą drenuoti, būtina nustatyti dirvožemio laidumą. Tam tikslui bū-

simos vejos plote kasamos viena ar kelios 0,7 m gylio ir 0,4×0,4 m pločio duobės ir pripilamos

vandens. Jei vanduo susigeria greičiau nei per 20 min., tuomet drenažas nereikalingas, jei per 20–

30 min. – gali užtekti smėlio, šlako ir žvyro mišinio ant podirvio 8–10 cm sluoksniu, o jei vanduo

duobėje stovi ilgiau nei 30 min., drenažas būtinas. Drenažo poreikį nusako ir gruntinio vandens ly-

gis, kuris turi būti ne aukščiau kaip 0,5–0,6 m ir ne žemiau kaip 1,5 m. Šiam lygiui nustatyti vejos

plote taip pat gali būti kasamos viena ar kelios apie 1,5 m gylio duobės [1].

Dekoratyvinėms vejoms drenažas dažniausiai klojamas 6,0 m

tarpais ir 0,9–1,2 m gyliu su 0,5 proc. nuolydžiu. Viena iš dažnai tai-

komų drenažo klojimo sistemų būna „eglutės“ tipo (3.1 pav.). Sau-

sintuvų skersmuo 7,5 cm, rinktuvų nuo 10 iki 15 cm.

Sportinėse vejose sausintuvai klojami 5,0 m intervalais maž-

daug 0,4–0,5 m gyliu su 0,3–0,4 proc. nuolydžiu. Drenažas tokiose

vejose turi surinkti ne mažiau kaip 15 mm kritulių per parą. Kad pa-

viršinį vandenį būtų galima sparčiau nuleisti, naudinga įrengti ir ver-

tikalųjį drenažą. Jei podirvis nelaidus, sportinėse vejose ant drenuoto

ploto papildomai užpilamas apie 15 cm žvyro sluoksnis, o ant jo apie

5 cm smėlio. Podirvio laidumą galima padidinti ir darant plyšius dir-

voje ir į juos pripildant smėlio [1].

Drenažo įrengimui gali būti naudojami vienkaušiai, daugiakaušiai arba grandikliniai tranšėjų

kasimo ekskavatoriai, krautuvai su tranšėjinio kasimo padargais.

3.2. Žemės dirbimo mašinos

Žemės dirbimas – tai dauguma technologinių operacijų, skirtų dirvožemio dirbamojo sluoks-

nio apvertimui, supurenimui, sumaišymui, prireikus – sutankinimui ir kt., kuriomis siekiama suda-

ryti augalams tinkamas dirvos savybes, pagerinti dirvos aeracines ir kitas būtinas fizines bei biolo-

gines savybes, kurios nuo atmosferos poveikio ir augant augalams pakinta.

Pagrindiniai žemės dirbimo uždaviniai yra: mechaniškai veikiant dirvą atkurti jos fizikines ir

biologines savybes, nepažeisti dirvos struktūros; reguliuoti dirvoje drėgmės, oro bei šilumos režimą

ir sudaryti tinkamas sąlygas mikroorganizmų veiklai; įterpti į dirvą trąšas, augalines liekanas, su-

naikinti piktžolių, kai kurių augalų kenkėjų ir ligų pradus; išlyginti dirvos paviršių arba atlikti pavir-

šiaus profiliavimą ir paruošti dirvą sėjai.

Skirtingos mechaninės sudėties žemių dirbimo uždaviniai nėra vienodi, kadangi šių dirvų

skirtingos fizikinės-mechaninės savybės. Sunkios mechaninės sudėties dirvos greit supuola, praran-

da poringumą, tampa rišlios, kietos, o oro ir vandens režimas – blogesnis. Lengvos mechaninės su-

dėties dirvos mažiau arba visiškai nesupuola, mažiau rišlios, todėl jas reikia rečiau purenti.

28

Žemės dirbimo būdus galima sugrupuoti į tris svarbiausius: pagrindinį, paviršinį ir specialųjį.

Pagrindinis žemės dirbimas yra arimas. Tai yra viso ariamojo dirvos sluoksnio supurenimas, atlie-

kamas verstuviniais arba beverstuviais plūgais (gilaus purenimo padargais). Dirvą įdirbant verstuvi-

niu plūgu, viršutinis dirvos sluoksnis verčiamas į vagos dugną, o apatinis sluoksnis iškeliamas į pa-

viršių. Taip užverčiama velėna, piktžolės ir kitos augalų liekanos, įterpiamos organinės trąšos. Į gi-

lesnius sluoksnius įterpiamos ant dirvos paviršiaus išbyrėjusios piktžolių sėklos, kurios iš gilesnių

dirvos sluoksnių negali išdygti ir, jeigu nepatenka į viršutinius sluoksnius, ilgainiui praranda gyvy-

bingumą. Dirvos sluoksnio apvertimas turi didelę reikšmę ir vegetatyviai plintančių piktžolių (var-

pučių, usnių, pienių ir kt.) kontrolei, nes atželdamos iš gilesnių sluoksnių, sunaudoja daug sukauptų

maisto medžiagų ir nusilpsta. Jeigu dirva apverčiama pakartotinai, tai jos gali ir visai žūti. Ariant

verstuviniais plūgais dirvos ariamasis sluoksnis ne tik apverčiamas, bet ir supurenamas. Neskustas

dirvas geriau arti plūgais su priešplūgiais, kad geriau įsiterptų augalinės derliaus liekanos. Bevers-

tuviu plūgu dirva supurenama jos neapverčiant. Neverstuvinis dirvų purenimas anksčiau buvo tai-

komas juodžemio zonose, kuriose iškrenta mažai kritulių ir, apvertus ariamąjį dirvos sluoksnį, gali

greitai išdžiūti dirva arba kai nereikia į dirvą įterpti augalinių liekanų, piktžolių. Pastaruoju metu vis

dažniau naudojami neverstuviniai plūgai, dirbantys nuo 35 iki 50 cm gyliu, nemaišantys dirvos

sluoksnių, supurenantys verstuvinio plūgo suformuotą dirvos „padą“ [3].

Paviršinis žemės dirbimas. Tai seklus dirbimas: skutimas, lėkščiavimas, kultivavimas, akėji-

mas ar volavimas. Paviršinio žemės dirbimo tikslai – naikinti sudygusias bei bedygstančias piktžo-

les, ardyti velėną, lyginti dirvos paviršių, ruošti sėklų guoliavietę, įterpti ant dirvos paviršiaus išber-

tas trąšas, slegiant dirvą volais pagerinti sėklų dygimą ir pan.

Specialusis žemės dirbimas. Šiuo būdu dirbama, kai tam tikromis sąlygomis netinka įprasti-

niai verstuviniai plūgai. Jam priskiriami trisluoksnis ir plantažinis arimas, frezavimas, arimas lėkšti-

niais ir krūmų pelkių plūgais. Trisluoksnio arimo esmė yra tai, kad sukeičiami dirvos horizontai.

Plantažinis arimas taikomas įrengiant ilgalaikes plantacijas (nuo to ir kilęs pavadinimas), t. y. sodus,

uogynus. Ariama giliai – iki 50 cm. Lėkštiniais plūgais ariami iškirsti krūmynai, kietos ir labai lip-

nios dirvos. Krūmų pelkių plūgais plėšiamos žemės.

Planuojant želdyną įrengti pavasarį, žemę reikėtų įdirbti rudenį. Jeigu planuojama įrengti ru-

denį, įdirbama pavasarį. Pagrindinis žemės įdirbimas atliekamas iki 25 cm gylio. Pagrindiniam že-

mės įdirbimui naudojami plūgai arba rečiau – gilaus purenimo kultivatoriai.

3.2.1. Plūgai ir jų darbinės dalys

Plūgai būna nevartomieji (vienpusio dirvos riekės vertimo), vartomieji (dvipusio dirvos riekės

vertimo), pasukamieji ir lėkštiniai. Nevartomaisiais plūgais (3.2 pav., a) dirva verčiama tik į vieną

pusę, todėl jų konstrukcija yra paprastesnė, nedidelė masė. Tradiciniais vienpusio vertimo plūgais

ariama varsniniu būdu, suartame lauke lieka išmestinės ir sumestinės vagos, kurios trukdo toles-

niems darbams. Ypač sudėtinga šiais plūgais žemę įdirbti šlaituose.

Pastaruoju metu Europoje labai paplito vartomieji lygaus arimo plūgai (3.2 pav., b). Nors jie

yra sunkesni ir brangesni už vienpusio vertimo plūgus, tačiau turi nemažai privalumų. Vartomieji

plūgai turi į kairę ir į dešinę pusę verčiančius korpusus. Lygiajam arimui skirtų plūgų vienos pusės

korpusais laukas ariamas važiuojant pirmyn, kitos pusės – važiuojant atgal. Vagos visą laiką ver-

čiamos į tą pačią pusę, todėl laukas suariamas be sumestinių ir išmestinių. Jais ariant visas laukas

suariamas vienodu gyliu, dirvos sėjai paruošiamos greičiau ir pigiau, arimo našumas padidėja apie

10–20 proc., nes sumažėja posūkių zonos, negaištamas laikas plūgo sureguliavimui ariant sumesti-

nes bei varsnų matavimui.

29

a b

3.2 pav. Plūgai [3, 4]: a – nevartomasis tradicinis vienpusio vertimo plūgas: 1 – diskinis peilis; 2 – rėmas; 3 – atraminis ratas;

4 – verstuvė; 5 – pavaža; 6 – priešplūgis; b – vartomasis plūgas: 1 – korpusas; 2 – hidraulinis saugiklis;

3 – apvertimo hidraulinis cilindras; 4 – užkabas; 5 – priešplūgis; 6 – noragas; 7 – atraminis ratas; 8 – pavaža

Pasukamieji plūgai aria panašiai kaip ir vartomieji plūgai. Plūgo korpusai važiuojant pirmyn

žemės riekes verčia į vieną pusę (3.3 pav.). Nuvažiavus į lauko galą hidrauliniu cilindru plūgo rė-

mas pasukamas taip, kad važiuojant atgal žemės riekės būtų verčiamos į tą pačią pusę, kaip ir va-

žiuojant pirmyn. Tokiu būdu laukas suariamas be sumetimų ir išmetimų.

3.3 pav. Pasukamasis plūgas [4]:

1 – pasukimo mechanizmo rėmas; 2 – plūgo rėmas; 3 – stovas; 4 – verstuvė; 5 – noragas

Lėkštiniai plūgai skirti kirtaviečių ir krūmynų arimui, kuriuose yra šaknų bei kitų medienos

liekanų. Šio plūgo pagrindinės dalys yra kampu su važiavimo kryptimi pastatytos besisukančios iš-

gaubtos lėkštės (3.4 pav.). Lėkščių skersmuo apie 65–75 cm.

3.4 pav. Lėkštinis plūgas [5]

Vietovėse, kuriose yra medžių eilės, ariama sodų plūgais. Jie skiriasi nuo bendros paskirties

plūgų tuo, kad turi specialų prikabinimo įrenginį. Plūgo prikabinimo įrenginys sukonstruotas taip,

kad, ariant tarp medžių, plūgą galima nukreipti į dešinę nuo traktoriaus. Todėl ariant tokiu plūgu,

traktorius važiuoja tarp medžių, o plūgas aria arčiau medžių kamienų.

Arimo metu gali būti iš žemės išverčiami akmenys ar kitokie nepageidaujami objektai, o tai

dažnai pasitaiko, kai želdynai įrengiami prie namų buvusiose statybų aikštelėse ar panašiai.

Plūgo darbinės dalys yra rėmas su užkabu, korpusas, priešplūgis (arba kamparaižis), peilis, at-

raminis ratas, saugikliai ir kt. Pagrindinė plūgo dalis yra korpusas. Dažniausiai naudojami plūgai su

verstuviniais korpusais. Tokio tipo korpusą sudaro noragas, verstuvė, pavaža, stovas, plunksna ir kt.

30

Noragas atpjauna žemės riekę, ją truputį pakelia ir nukreipia verstuvei. Noragai būna trapeciniai,

kaltiniai, dantyti ir sudėtiniai (3.5 pav.).

a b c d

3.5 pav. Noragai [6]:

a – trapecinis; b – kaltinis; c – dantytasis; d – sudėtinis

Verstuvės paskirtis – norago atpjautą žemės riekę kelti, trupinti ir apversti. Vertimo ir trupi-

nimo intensyvumas priklauso nuo verstuvės sparno susukimo. Kuo daugiau susukta verstuvė, tuo

geriau apverčiama žemės riekė, bet mažiau trupinama. Pagal susukimo laipsnį verstuvės būna ci-

lindrinės, kultūrinės, pusiau sraigtinės ir sraigtinės (3.6 pav.).

a b c d

3.6 pav. Verstuvės [7]: a – cilindrinės; b – kultūrinės; c – pusiau sraigtinės; d – sraigtinės

Pavaža korpusas remiasi į vagos dugną, ji suteikia korpusui ir visam plūgui stabilumą.

Stovu korpusas tvirtinamas prie rėmo.

Priešplūgis yra mažesnių matmenų korpusas. Jis atpjauna 8–12 cm gylio viršutinį piktžolėtą

ariamos žemės sluoksnį ir nuverčia jį į vagą. Priešplūgis tvirtinamas prieš pagrindinį plūgo korpusą

25–35 cm atstumu.

Kamparaižis naudojamas plūguose vietoj priešplūgio akmenuotoms žemėms arti. Ariant

kamparaižiai atpjauna dalį žemės riekės, slenkančios verstuvės paviršiumi.

Peilis vertikaliai perpjauna ariamą žemės sluoksnį. Peiliai būna diskiniai ir kotiniai.

Pagal arimo pobūdį skiriami trys arimo būdai: lygusis, arimas išmetimu ir arimas sumetimu.

Lygusis arimas būna ariant apverčiamuoju arba pasukamuoju plūgu. Ariant išmetimo būdu

(3.7 pav., a ir b), apželdinimui numatytas plotas pradedamas arti iš kraštų (šonų). Baigiant arti da-

romas išmetimas. Važiuojant priešpaskutinį kartą, paskutinis plūgo korpusas nustatomas 12–14 cm

arimo gyliui. Važiuojant paskutinį kartą, išmetimo ruožas daromas siauresnis (plūgo korpuso plo-

čio). Paskutinis plūgo korpusas aria jau išartą vagą ir ją pagilina 6–8 cm. Pirmasis korpusas aria

normaliu gyliu. Išmetimo vaga būna negili ir siaura.

Ariant sumetimo būdu, apželdinimui numatytas plotas pradedamas arti iš vidurio. Iš pradžių

daromas sumetimas – dviejų vidurinių priešingos krypties vagų sandūra varsnos viduryje. Sumeti-

mas gali būti ariamas pusės arimo vagos gylio, sumetimu atarimu ir sumetimu išmetimu. Ariant pu-

sės arimo vagos gyliu (3.7 pav., c ir d), pirmajam važiavimui plūgas nustatomas taip, kad pirmasis

korpusas artų puse arimo gylio, o paskutinis – visu gyliu. Grįžtant atgal pirmasis plūgo korpusas

leidžiamas ten, kur pirmuoju važiavimu jis užvertė žemę. Taip pirmasis korpusas ataria pirmojo va-

žiavimo metu pirmojo plūgo korpuso išverstą žemę ir nepalieka neartos žemės. Trečiajam važiavi-

mui plūgas sureguliuojamas nustatytam arimo gyliui ir tuo važiavimu užbaigiamas sumetimas. To-

kiu būdu atliktas sumetimas būna neaukštas, priklauso nuo pirmos vagos gylio.

31

a b c d

3.7 pav. Arimo būdai ir važiavimai [8]:

a – arimo išmetimu priešpaskutinis važiavimas; b – arimo išmetimu paskutinis važiavimas; c – arimo sumetimu

(pusės arimo vagos gylio) pirmasis važiavimas; d – arimo sumetimu (pusės arimo vagos gylio) antrasis

važiavimas

Sumetimas atarimu (3.8 pav.). Pirmajam važiavimui plūgas sureguliuojamas taip, kad pirma-

sis korpusas šliaužtų dirvos paviršiumi, o paskutinis artų visu gyliu. Grįžimui atgal plūgas suregu-

liuojamas arti visam arimo gyliui. Pirmasis plūgo korpusas žemę verčia ant paskutinio korpuso iš-

verstos žemės bei truputį užpila vagą. Trečiuoju važiavimu sumetimas užbaigiamas.

a b c

3.8 pav. Sumetimo atarimu arimo važiavimai [8]: a – pirmasis; b – antrasis; c – trečiasis

Sumetimas išmetimu (3.9 pav.). Pirmajam važiavimui plūgas sureguliuojamas taip, kad pirma-

sis korpusas šliaužtų žemės paviršiumi, o paskutinis artų 10 cm gyliu. Grįžimui atgal paskutinis kor-

pusas nustatomas arti 4 cm giliau, kad jo neišmestų į jau išartą vagą. Po šių dviejų važiavimų susidaro

seklus išmetimas. Tada visi plūgo korpusai nustatomi arti visu gyliu. Važiuojant trečią kartą, daromas

sumetimas. Pirmasis korpusas turi būti šalia išmestinės vagos ir žemę versti ant jos. Važiuojant ketvir-

tą kartą, sumetimas užbaigiamas. Šiuo būdu padarytas sumetimas būna visai lygus [9].

a b c d

3.9 pav. Sumetimo išmetimu arimo važiavimai [8]: a – pirmasis; b – antrasis; c – trečiasis; d – ketvirtasis

32

Pagal konfigūraciją žemė gali būti ariama varsniniu, lysviniu, figūriniu, kombinuotu figūriniu

bei lygiuoju arimo būdu. Ariant varsniniu būdu, laukas suskirstomas vienodo pločio 40–160 metrų

juostomis. Varsnos plotis priklauso nuo plūgo darbinio pločio bei varsnos ilgio. Parenkant varsnos

plotį labai svarbu, kad būtų kuo mažiau tuščių važiavimų. Ilgis dažniausiai būna per visą lauko ilgį.

Kiekviena varsna ariama išilgai sumetimu arba išmetimu, kilpiniu kombinuotu ar nekilpiniu kombi-

nuotu būdais. Ariant mažos galios traktoriais su 3 korpusų plūgais, kai varsnos ilgis 300–400 m,

varsnos plotis rekomenduojamas apie 40–45 m. Kai ilgis 1000–1300 m, plotis – 70–80 m [9]. Lys-

vinis arimas želdynų įrengimui nenaudojamas. Figūrinis arimas dar vadinamas apsukiniu. Tokiu

būdu laukas ariamas visą laiką aplink pradedant iš pakraščių arba nuo vidurio. Figūrinis arimas ga-

na sudėtingas, todėl naudojamas labai retai. Kombinuotas figūrinis arimas yra toks, kai lauko vidu-

ryje suariama trumpa varsna ir pradedama arti aplink ją. Lygusis arimas atliekamas vartomais plū-

gais, kurie turi ir kairiojo ir dešiniojo vertimo korpusus. Lauko gale plūgas paverčiamas 180 laips-

nių kampu ir grįžtama į ką tik išartą vagą. Vagos verčiamos visada į tą pačią pusę. Taip ariant neda-

roma sumetimų, suartame lauke nelieka išmetimų, išskyrus skersines arba išmetimus pagrąžose.

Plūgo nustatymas arimo gyliui. Kai plūgas kabinamas prie vikšrinio traktoriaus, ariant trak-

toriaus vikšrai rieda neartu lauku. Nustatant plūgą arimo gyliui aikštelėje, traktoriumi abiem vikš-

rais užvažiuojama ant lygioje vietoje padėtų tašelių, kurių aukštis yra 1,5–4,0 cm mažesnis nei ari-

mo gylis. Kai plūgas kabinamas prie ratinio traktoriaus, ariant traktoriaus kairieji ratai rieda neartu

lauku, o dešinieji išarta vaga. Nustatant plūgą arimo gyliui aikštelėje, traktoriaus kairiaisiais ratais

užvažiuojama ant lygioje vietoje padėto tašelio, kurio aukštis yra 1,5–4,0 cm mažesnis nei arimo

gylis, o po atraminiu plūgo ratu padedama tokio pat aukščio trinkelė.

Pagrindiniai reikalavimai arimui yra: arimo gylis ir vagos plotis turi būti pastovūs. Arimo

gylio nuokrypiai nuo pagrindinio arimo gylio lygiose žemėse negali būti didesni kaip ±1,0 cm, ne-

lygiose – ±2,0 cm; ariamasis sluoksnis turi būti gerai apverstas, purus; arimo paviršiuje neturi likti

augalinių liekanų; arti tiesiomis vienodo pločio vagomis. Vagos turi būti vienodai prigludusios vie-

nos prie kitų. Tarp atskirų pravažiavimų neturi likti žymių; suartos dirvos paviršius turi būti lygus,

bet nesulietas ir turi matytis atskiros vagos. Arimo paviršiuje neturi likti didelių grumstų; lauke ne-

turi likti apylankų (vogių), nesuartų lauko kampų bei pakraščių; lauko galuose, traktoriaus apsisu-

kimų vietoje, turi būti gražiai suartos skersinės vagos; arimo sumetimai neturi būti aukšti ir po jais

neturi likti nesuartos dirvos; arimo išmetimų vagos turi būti negilios ir neplačios [3].

3.2.2. Kultivatoriai

Įrengiant želdynus (vejas), prieš sėją dirva purenama papildomai iki 10–15 cm gylio. Galimas

ir kitas dirvos ruošimo būdas, kai paruošiamas specialus vejoms tinkantis dirvožemio mišinys, kuris

atvežamas ir tolygiai paskleidžiamas visame plote.

Dirvos purenimas atliekamas ištisinio dirbimo kultivatoriais su pasyviomis arba aktyviomis

darbinėmis dalimis.

Pasyvių darbinių dalių kultivatorių (3.10 pav.) pagrindinė darbinė dalis yra noragėlis, jį su-

daro kotas ir antgalis. Kotas būna standus, standus su spyruokliniu saugikliu arba spyruoklinis.

Daugiausia paplitę noragėliai su spyruokliniu kotu, jie dar vadinami spyruokliniais noragėliais. Spy-

ruokliniai kotai būna „S“ arba „C“ raidės formos. „S“ formos kotai tinka dirbti akmenuotose dirvo-

se. Dirbant kultivatoriumi su spyruokliniais kotais, važiuojama 9–12 km·h-1

greičiu, tuomet jie vib-

ruoja, neaplimpa žemėmis ir geriau purena dirvą.

Kultivatorių noragėlių antgaliai būna ietiški, kaltiški arba universalūs strėliški. Ietiški ir kal-

tiški antgaliai gali būti vienpusiai arba apverčiami. Apverčiamo antgalio vienam galui nudilus, jis

apsukamas kitu galu. Strėliški universalūs antgaliai gerai pjauna piktžoles ir purena dirvą. Pagrindi-

niai strėliškųjų antgalių parametrai yra darbinis plotis, atakos kampas ir ašmenų kampas. Atakos

33

3.11 pav. Vertikalių rotorių kultivato-

riaus darbo schema [4]:

1 – peiliai; 2 – rotorius; 3 – reduktorius;

4 – spyruoklinė apsauga; 5 – volo laikiklis;

6 – volo valiklis; 7 – volas; 8 – rodyklės,

rodančios kultivatoriaus gylio priklausomy-

bę nuo volo įsigilinimo

kampas, kurį sudaro antgalio plokštuma su horizontalia plokštuma, turi įtakos purenimo intensyvu-

mui. Universaliųjų strėliškų antgalių atakos kampas būna apie 28–30o. Ašmenų kampas, kurį sudaro

antgalio ašmenys su ašine linija, turi įtakos piktžolių nupjovimui. Šis kampas parenkamas toks, kad

piktžolės būtų pjaunamos joms slystant antgalio ašmenimis. Šis kampas dažniausiai būna nuo 30 iki

33o. Antgalio darbinis plotis būna nuo 14 iki 33 cm.

3.10 pav. Ištisinio dirbimo kultivatorius su pasyviomis darbinėmis dalimis [10]:

1 – hidraulinis cilindras; 2 ir 3 – prikabinimo įtaisas; 4 – atrama; 5 – gylio reguliatorius; 6 – rėmas; 7 – kampuotis;

8 ir 13 – pavadėliai; 9 ir 15 – spyruoklės; 10 – ratai; 11 – noragėliai; 12 – laikiklis; 14 – akėčvirbalis

Noragėliai, kad nesikimštų augalinėmis liekanomis, išdėstomi ant rėmo dviem, trimis, ketu-

riomis arba daugiau eilių kas 40–50 cm atstumais. Noragėliai su strėliškais antgaliais dažniausiai iš-

dėstomi dviem eilėmis su 4–6 cm persidengimu, kad posūkiuose neliktų neįdirbtų dirvos ruožų.

Spyruokliniai noragėliai dažniausiai išdėstomi trimis eilėmis. Atstumas tarp noragėlių gretimų va-

gučių yra 6–10 kartų didesnis už pačių noragėlių plotį. Taip išdėstyti noragėliai dirvą purena ištisai,

nes dirva deformuojama plačiau nei noragėlio plotis.

Dirvos dirbimo gylio vienodumas priklauso nuo noragėlių tvirtinimo. Noragėliai prie kultiva-

toriaus rėmo tvirtinami lanksčiai arba standžiai. Lanksčiai pritvirtinti noragėliai geriau kopijuoja

dirvos paviršių ir tolygiau įdirba dirvą. Noragėlius prie rėmo tvirtinant lanksčiai, statomi strypeliai

su spaudžiamosiomis spyruoklėmis. Strypelio skylutėse perstatant kaištį, reguliuojama spyruoklės

spaudimo jėga. Ištisinio dirbimo kultivatoriai, kurių noragėliai yra su standžiais kotais, turi spyruok-

linius saugiklius. Sutikus kliūtį, spyruoklė deformuojasi, noragėlis atsilenkia. Kliūtį perėjęs noragė-

lis grįžta į pradinę padėtį.

Agrotechnikos reikalavimai ištisiniam kultivavimui.

Purenimo gylio netolygumas leidžiamas ne didesnis kaip ±

1 cm. Sukultivuotas dirvos paviršius turi būti smulkiagrūdės

struktūros, o piktžolės visiškai sunaikintos. Dirvos pavir-

šiaus banguotumas leidžiamas ne didesnis kaip 3–4 cm, to-

dėl dažniausiai kartu kultivuojama ir akėjama (voluojama).

Aktyvių darbinių dalių kultivatoriai yra brangios ir

energijai imlios žemės dirbimo mašinos. Tokie kultivato-

riai naudojami tada, kai dirvos sėjai neįmanoma paruošti

agregatu su pasyviomis darbo dalimis vienu arba dviem

važiavimais. Jie naudojami sunkioms molingoms dirvoms

ruošti sėjai. Aktyvių darbinių dalių kultivatoriai skirstomi į

vertikalių rotorių ir horizontalaus veleno (frezinius) kulti-

vatorius. Vertikalių rotorių kultivatorių (3.11 pav.) pa-

grindinės darbinės dalys yra traktoriaus ar kitos energeti-

34

nės mašinos per reduktorių sukami vertikalūs rotoriai. Visi rotoriai išdėstyti vienoje eilėje ir per

krumpliaratinę perdavą sujungti vienas su kitu (3.12 pav.). Prie kiekvieno rotoriaus dažniausiai tvir-

tinama po du peilius, kurie išdėstomi taip, kad darbo metu greta esantys peiliai nesusiliestų. Reduk-

torius tvirtinamas viršuje, dažniausiai ties viduriniu kultivatoriaus rotoriumi, nuo kurio judesys per-

duodamas į abi kultivatoriaus puses. Tik didelio darbinio pločio (4 m ir daugiau) ir lankstaus rėmo

vertikalių rotorių kultivatoriai gali turėti du reduktorius, po vieną kiekvienoje kultivatoriaus atlen-

kiamos dalies pusėje. Vertikalių rotorių kultivatoriai dažniausiai kabinami prie vienaašių motob-

lokų, mini savaeigių mašinų (mini automobiliai, mini traktoriukai), traktorių arba krautuvų.

Vertikalių rotorių kultivatoriai gali būti kabinami energetinės mašinos gale arba priekyje. Šiuo-

laikiniuose kultivatoriuose naudojami saugikliai, leidžiantys apsaugoti peilius ir rotorius nuo

sulaužymo, sutikus kliūtį (pvz., akmenį, kelmą ar pan.).

Prie rotoriaus pritvirtinti peiliai (3.12 pav.) sukdamiesi purena ir maišo dirvą. Peiliai gali būti

tiesūs ir lenkti. Tiesūs peiliai darbo metu dirvą maišo, bet nesluoksniuoja. Lenkti (į priekį pasvirę)

peiliai dirvą pjauna iš apačios į viršų ir stambesnius dirvos grumstelius numeta toliau (aukščiau) ne-

gu smulkius, todėl dirvos grumsteliai susisluoksniuoja. Viršuje būna didžiausi, po jų vidutinio dy-

džio, giliausiai – smulkiausi dirvos grumsteliai. Jeigu vertikalių rotorių kultivatoriais įdirbama sunki

arba nearta dirva (pvz., ražiena ar velėna), tai geriau naudoti į priekį lenktus peilius (3.12 pav., d).

Jie dirvą dirba agresyviau, intensyviau maišo dirvą su organinėmis liekanomis.

a b c d e

3.12 pav. Vertikalių rotorių kultivatorių rotoriai ir peiliai [11, 12]:

a – judesio perdavimas krumpliaratinėmis perdavomis; b – peiliai, tvirtinami kaiščiais (firma „Amazone“);

c – peiliai, tvirtinami varžtais (firma „Vogel-Noot“); d – peilis, palenktas į priekį; e – peilis, palenktas atgal

Peiliai prie rotorių gali būti tvirtinami įvairiai. Vienų mašinų peiliai tvirtinami kaiščiais

(3.12 pav., b), kitų – varžtais (3.12 pav., c). Eksploatacijos metu patogiau, kai peilius galima pakeis-

ti rankomis, nenaudojant įrankių. Srieginiai sujungimai darbo metu dažnai užsineša dulkėmis ir

purvu, todėl peilių keitimas tampa sudėtingesnis. Tačiau tam, kad peilius būtų galima tvirtinti kaiš-

čiais, peilių tvirtinimo korpusas turi turėti specialias angas, kuriose peiliai tvirtai įsistato. Kaiščiai

tik užfiksuoja, kad peiliai neišslystų iš angų korpuse.

Vertikalių rotorių kultivatorių pastovų darbinį gylį dažniausiai palaiko už jų esantis volas.

Darbinis gylis nustatomas ir reguliuojamas, perstatant kaiščius ant kultivatoriaus rėmo esančiose

angose. Vertikalių rotorių kultivatoriai gali būti kombinuojami su lysteliniais, dantytais, gumotais,

pentininiais, spiraliniais ir kitokios formos volais (3.13 pav.).

a b c

3.13 pav. Vertikalių rotorių kultivatorių volai [11]:

a – lystelinis (ardelinis); b – dantytas; c – gumotas

35

Vertikalių rotorių kultivatoriai gali būti kombinuojami ir su sėjamosiomis, tokiu atveju

vienu važiavimu ir įdirbama dirva, ir pasėjamos žolių sėklos.

Horizontalaus veleno kultivatoriai (dažnai vadinami tiesiog frezomis) skirti dirvai sekliai pu-

renti, augalų dalims susmulkinti ir įterpti bei vienu važiavimu paruošti dirvą sėjai arba sodinimui.

Šių kultivatorių pagrindinė darbinė dalis yra energetinės mašinos per reduktorių sukamas horizonta-

lus velenas, prie kurio gali būti tvirtinami plaktukai, dantys arba specialūs peiliai. Plaktukai naudo-

jami dirbant sudėtingesnėmis sąlygomis, kai dirvoje yra akmenų, medžių šakų ar panašiai. Dažniau-

siai dirvai įdirbti ant horizontalaus kultivatoriaus veleno tvirtinami įvairių formų peiliai. Šiomis ma-

šinomis įdirbama dirva susisluoksniuoja, t. y. didesni dirvos grumsteliai numetami toliau, smulkesni

– arčiau. Stambiausi dirvos grumsteliai būna viršuje, smulkesni po jais. Tačiau norint pakeisti dir-

vos grumstelių sluoksnių padėtį, kad viršuje būtų smulkiausi grumsteliai, už veleno su peiliais gali

būti montuojamos grotelės. Grotelės sulaiko stambesnius grumstelius ir nukreipia juos žemyn.

Smulkesni dirvos grumsteliai, perėję per groteles, nukrenta ant didesnių grumstelių.

Nedidelio ploto želdynams įrengti gali būti naudojami elektriniai, benzininiai, kabinami prie

vienaašių motoblokų, mini traktorių arba krautuvų (3.14 pav.). Šių kultivatorių veikimo principas

toks pat kaip ir didesnių horizontalaus veleno kultivatorių. Mini kultivatoriuose ant veleno gali būti

tvirtinami ne tik peiliai, bet ir išpjaustytų ašmenų diskai. Mini kultivatoriai skirti lengvoms dirvoms

purenti.

a b c d

3.14 pav. Horizontalaus veleno kultivatoriai (frezos) [13, 14, 15]:

a – elektrinis; b – benzininis; c – kabinamas prie vienaašio motobloko; d – kabinamas prie savaeigio mini krautuvo

Dirbant horizontalaus veleno kultivatoriais svarbu tolygiai supurenti visą dirvos sluoksnį, kad

dugnas būtų gana lygus. Tai labai priklauso nuo darbinės dalies apskritiminio greičio ir mašinos ju-

dėjimo greičio santykio (λ). Jeigu greičių santykis bus lygus vienetui arba bus mažesnis už vienetą,

tai dirvos purenimas bus prastas arba visai jo nebus. Kad dirvos purenimas būtų sklandus, rekomen-

duojamas greičių santykis turėtų būti nuo 2 iki 6. Įdirbtos dirvos dugno nelygumai pagal agrotech-

nikos reikalavimus neturėtų būti didesni kaip 20 proc. nuo darbinio gylio.

Dirvą įdirbant tose vietose, kuriose yra medžių, stulpų ar kitokių panašių objektų, įprastiniais

rotoriniais kultivatoriais sudėtinga įdirbti arti šių objektų, todėl kai kuriuose kultivatoriuose

(3.15 pav.) montuojami šoninio perstūmimo mechanizmai. Privažiavus kliūtį, vairuotojas perstumia

visą kultivatorių į šoną, o pravažiavus kliūtį – grąžina į buvusią padėtį. Pastaruoju metu pradėti ga-

minti kultivatoriai su automatine šoninio perstūmimo įranga. Tokių mašinų darbinis purenimo gylis

būna iki 10 cm, važiavimo greitis iki 3,5 km∙h-1

.

Tokie kultivatoriai turi specialius mechaninius jutiklius 1, kurie, sutikę kliūtį, perduoda signa-

lą automatinio perstūmimo valdymo blokui 3, kuris valdo hidraulinį cilindrą 2 ir perstumia kultiva-

torių į šoną. Pravažiavus kliūtį, mechaninis jutiklis grįžta į pirminę padėtį, perduoda signalą valdy-

mo blokui, kuris perstumia kultivatorių į prieš kliūtį buvusią padėtį.

http://pe2.hmcdn.de/media/2010/02/19/item/57/76/20/91/item_L_57762091_301320081.jpg

http://pe2.hmcdn.de/media/2010/02/19/item/57/76/20/91/item_L_57762091_301320081.jpg

36

a b

3.15 pav. Aktyvių darbinių dalių kultivatoriai su šoniniu perstūmimu [6, 16]:

a – automatinio šoninio perstūmimo horizontalaus veleno kultivatorius: 1 – mechaninis jutiklis; 2 – hidraulinis cilind-

ras; 3 – teleskopinis judesio perdavimo velenas; 4 – valdymo blokas; b – dirvos purenimo apie medžius schema:

A – atstumas tarp eilių (1,20–3,50 m); B – atstumas nuo mašinos centro iki padargo krašto (0,90–2,25 m);

C – darbinis plotis (0,65 m); D – padargo eiga (0,33–0,60 m)

3.2.3. Akėčios

Akėčiomis išlyginamas ir supurenamas dirvos paviršius, susmulkinami didesni grumstai, užbai-

giamas dirvos ruošimas sėjai. Pavasarį akėčiomis supurenamas dirvos paviršius, sudaromas izoliacinis

sluoksnis, neleidžiantis drėgmei išgaruoti. Akėčiomis naikinamos bedygstančios piktžolės ir pakerta-

mos jau augančios. Taip pat akėčiomis gali būti įterpiamos mineralinės trąšos, ant dirvos paviršiaus

išbertos daugiamečių žolių ar kitų augalų sėklos. Akėčios gali būti naudojamos ir sudygusių pasėlių

akėjimui, norint naikinti bedygstančias piktžoles, suardyti besiformuojančią dirvos plutą. Visos akėčių

darbinės dalys turi supurenti dirvą vienodu gyliu. Suakėtas dirvos paviršius turi būti lygus.

Pagal darbinių dalių tipą akėčios skirstomos į virbalines, spyruoklines, tinklines, pirštines,

lėkštines, peilines ir rotacines. Pagal darbinių dalių judesį akėčios skirstomos į pasyviąsias su slen-

kančiomis darbinėmis dalimis, rotacines su besisukančiomis darbinėmis dalimis ir aktyviąsias. Ak-

tyviosios akėčios būna su priverstinai į šonus švytuojančiomis darbinėmis dalimis ir rotorinės su

priverstinai sukamomis darbinėmis dalimis. Želdynų įrengimui dažniausiai naudojamos virbalinės,

spyruoklinės ir aktyvios švytuojančios akėčios.

Pagal akėjimo paskirtį akėčios būna skirtos priešsėjiniam ir posėjiniam akėjimui. Priešsėji-

niam akėjimui naudojamos sunkiosios arba vidutinio sunkumo akėčios. Sunkiosiomis akėčiomis

baigiamas kitais padargais įdirbtų molio ir priemolio, vidutinio sunkumo akėčiomis – priesmėlio

dirvų dirbimas. Posėjiniam akėjimui naudojamos lengvosios akėčios. Lengvosios akėčios dirvą pu-

rena iki 5 cm, vidutinio sunkumo – iki 7–8 cm, sunkiosios – iki 10 cm gylio.

Pagal akėjimo kryptį būna išilginis, skersinis, įstrižinis ir akėjimas ratu, t. y. pagal lauko kontūrus.

Virbalinės akėčios būna su standžiais ir lanksčiais rėmais. Virbalines akėčias sudaro metalinis

rėmas ir akėčvirbaliai. Virbalinės akėčios pagal masę, tenkančią vienam akėčvirbaliui, skirstomos į

lengvąsias, vidutinio sunkumo ir sunkiąsias. Lengvųjų akėčių vienam akėčvirbaliui tenka 0,6–

1,0 kg, vidutinio sunkumo – 1,0–1,5 kg ir sunkiųjų – 1,5–2,0 kg akėčių masės. Sunkiųjų akėčių

akėčvirbaliai išdėstyti rečiau negu vidutinio sunkumo, o vidutinio sunkumo – rečiau negu lengvųjų

akėčių. Virbalinių akėčių rėmai būna zigzaginiai, rombiniai, rečiau S formos pavidalo. Zigazaginių

akėčių (3.16 pav., a) rėmas sudarytas iš zigzagu išlankstytų sijų, sujungtų skersiniais (balžienais).

Rombinių akėčių (3.16 pav., b) rėmas sudarytas iš tiesių metalinių sijų, kurios susikirsdamos sudaro

rombus. Akėčvirbaliai tvirtinami sijų sandūrose.

37

a b

3.16 pav. Virbalinės akėčios [17]: a – zigzaginės, b – rombinės; 1 – sija, 2 – skersinis (balžienas); 3 – akėčvirbalis

Akėčvirbaliai (3.17 pav.) būna lenkti ir tiesūs, o jų skerspjūvis būna kvadrato, stačiakampio,

skritulio, ovalo ir trikampio (peilio) formos. Akėčvirbalių išdėstymas turi atitikti šiuos pagrindinius

reikalavimus:

kiekvienas akėčvirbalis turi brėžti atskirą vagutę;

atstumai tarp vagučių turi būti vienodi (apie 5 cm);

gretimas vagutes brėžiantys akėčvirbaliai važiavimo kryptimi turi būti kuo toliau vienas

nuo kito, kad nesikimštų;

kiekvieno akėčvirbalio brėžiama vagutė turi būti vienodai nutolusi nuo gretimų vagučių,

kurias padarė anksčiau brėžę akėčvirbaliai.

a b c d

3.17 pav. Virbalinių akėčių akėčvirbaliai [7]: a – kvadratinis tiesusis; b – apvalusis; c – trikampis (peilinis); d – stačiakampis lenktasis; h – plotis; l – ilgis;

d – skersmuo; τ – kampas tarp priekinės briaunos ir važiavimo krypties

Jei akėčvirbaliai išdėstyti gerai, tai akėjant akėčios juda tiesiai. Dažniausiai akėčios kabinamos

lanksčiai prie bendro rėmo po tris, keturias ar daugiau palų. Akėčių pala vadinama virbalinių akėčių

sekcija. Jos plotis paprastai būna iki 1,0 m. Kelios palos, sujungtos bendra sija, sudaro akėčias. Kiek-

viena pala kilnojasi nepriklausomai nuo kitos, todėl akėčios prisitaiko prie lauko nelygumų. Lengvo-

siomis virbalinėmis akėčiomis naikinamos piktžolės ir ardoma dirvos pluta pasėliuose. Šios akėčios

dažnai kabinamos prie sėjamųjų ir ištisinio dirvos dirbimo kultivatorių. Vidutinio sunkumo akėčios

dažniausiai naudojamos lengvų ir vidutinio sunkumo dirvų priešsėjinio dirbimo agregatuose. Sunkio-

sios akėčios kabinamos prie plūgų bei naudojamos dirvų priešsėjinio dirbimo agregatuose.

Spyruoklinės akėčios sudarytos iš standaus rėmo ir spyruoklinių akėčvirbalių. Jos dažniausiai

naudojamos priešsėjiniam dirvos dirbimui. Spyruokliniai akėčvirbaliai gerai iškelia į dirvos paviršių

varputį. Šiomis akėčiomis galima dirbti akmenuotose dirvose. Spyruokliniai akėčvirbaliai yra pana-

šūs į ištisinio dirbimo kultivatoriaus noragėlius, tik mažesnių matmenų, tankiau išdėstyti ir sekliau

įdirbantys dirvą.

Lėkštinės akėčios (3.18 pav., a) supurena dirvą, supjausto velėną. Dirva lėkščiuojama iki 10–15

cm gyliu. Lėkštinių akėčių darbinė dalis yra išgaubtas plieninis diskas – lėkštė (40–80 cm skersmens).

Lėkštės, sumautos ant ašies, paliekant tarpus – sudaro sekciją. Lėkštinės akėčios dažniausiai gamina-

mos vienaeilės ir dvieilės. Lėkštės būna lygios ir karpytos. Karpytos lėkštės geriau purena ir supjausto

38

velėną negu lygios, todėl jos naudojamos sunkioms dirvoms dirbti. Lėkštinių akėčių dirbimo gylis ir

purenimo intensyvumas gali būti reguliuojamas, keičiant atakos kampą arba apkraunant jas papildo-

mu svoriu. Didinant atakos kampą, lėkštės sminga giliau. Atakos kampas keičiamas, perstatant sekci-

jos galą rėmo atžvilgiu. Lėkščių atakos kampas 10–25°. Lėkščių tarpuose įtaisyti valikliai darbo metu

jas apsaugo, kad neužsikimštų augalinėmis liekanomis ir neapliptų žemėmis. Skiriamos lengvosios ir

sunkiosios lėkštinės akėčios. Lengvųjų akėčių lėkštės yra lygios, vienai jų tenka < 35 kg viso padargo

masės. Sunkiųjų akėčių lėkštės – karpytos, vienai tenka > 45 kg padargo masės.

a b

3.18 pav. Lėkštinės ir peilinės akėčios [4]: a – lėkštinės: 1 – lėkštė; 2 – rėmas; 3 – lėkštės valiklis; α – atakos kampas; b – peilinės: 1 – rėmas;

2 – prikabinimo įtaisas; 3 – ašis; 4 – peiliai

Peilinės akėčios (3.18 pav. b) sudarytos iš besisukančių apie horizontalią ašį užaštrintų lenktų

peilių. Jos yra lėkštinių akėčių su labai iškarpytomis lėkštėmis atmaina. Peiliai, liesdamiesi su žeme,

sukasi, sminga į žemę ir gerai supjausto, supurena velėną. Jomis dirbamos sunkios dirvos, prieš

arimą supurenamos dobilienos bei atnaujinamos pievos ir ganyklos. Peilinės akėčios sudarytos iš

dviem ar daugiau eilių išdėstytų sekcijų. Peilių sekcija yra pagrindinė akėčių darbinė dalis. Ją suda-

ro iš abiejų pusių užaštrinti lenkti peiliai. Kiekviena peilių pora gretimos poros atžvilgiu pastatyta

45° kampu. Žemės purenimo intensyvumas priklauso nuo sekcijos atakos kampo. Lengvesnėse dir-

vose šis kampas nustatomas mažesnis: 10–12°, sunkesnėse – 17–20°.

Aktyviųjų akėčių akėčvirbaliai darbo metu traktoriaus darbinio jėgos veleno yra sukami apie

horizontalią arba vertikalią ašį (rotorinės akėčios) arba judinami į šonus (svyrinėjančios arba švy-

tuoklinės akėčios). Rotorinės akėčios yra sudarytos iš apie horizontalią ar vertikalią ašį sukamo ro-

toriaus prie kurio keliomis eilėmis pritvirtinti virbalai. Svyrinėjančių akėčių akėčvirbaliai pritvirtinti

prie keliomis eilėmis išdėstytų laikiklių, kurie traktoriaus darbo jėgos velenu per perdavas yra judi-

nami. Darbo metu virbalai svyrinėja į šonus. Švytuoklinių akėčių akėčvirbaliai išdėstyti ant dviejų

ar daugiau sijų, kurios traktoriaus darbo jėgos velenu per perdavas judinamos viena prieš kitą.

Akėčvirbaliai dirvoje brėžia banguotas linijas.

3.2.4. Volai

Volais sutrupinami arba įspaudžiami į dirvą grumstai išlyginami dirvos paviršiaus mikronely-

gumai ir suslegiamas (sutankinamas) viršutinis dirvos sluoksnis. Dirvos suslėgimas yra aktyvi dir-

vos drėgmės reguliavimo priemonė. Suslėgimas rekomenduojamas puriose, puveningose dirvose,

kuriose sausringais metais būtina sudaryti kapiliarų tinklą drėgmei iš gilesnių sluoksnių kilti į viršų.

Akmenuotoms dirvoms voluoti rekomenduojama geriau naudoti atsparesnius smūgiams plie-

ninius ar modifikuoto ketaus žiedus, drėgnoms ir sunkesnėms dirvoms – dantinius ar pleištinius vo-

lus su valikliais. Neišlygintuose laukuose volų sekcijos neturėtų būti platesnės kaip 2 m, o arimus

dera voluoti įstrižai vagų.

Pastaruoju metu volai, kaip atskiros mašinos, naudojami vis rečiau, jie būna žemės dirbimo ir

sėjos mašinų sudėtinė dalis. Prieš sėją dirva dažniausiai voluojama smulkiasėkliams augalams, o po

sėjos gali būti privoluoti beveik visi pasėliai, nes pasiekiamas geresnis sėklų su dirva sąlytis. Dėl to

39

kapiliarais drėgmė lengviau kyla į viršų iki sėklų ir, ypač kai sausa, jos greičiau ir tolygiau sudygs-

ta. Pastebėta, kad voluotoje dirvoje pasėliai susiformuoja tankesni.

Dirvos paviršiui sutankinti, grumstams sutrupinti ir akmenims į dirvą įspausti plačiausiai nau-

dojami cilindriniai, žiediniai, pentininiai, spiraliniai, dantytieji, lysteliniai (ardeliniai) kombinuotieji,

gumuoti, padanginiai ir kt. volai. Cilindrinių volų paviršius būna lygus ir su įvairiais gumbais,

kumšteliais ar spygliais. Žiediniai volai būna sudaryti iš daugelio suspaustų vienas prie kito ar re-

čiau išdėstytų žiedų. Jų forma būna įvairi. Volai gali būti sudaryti iš vienodų arba skirtingų žiedų.

Volų masė labai įvairi, vienam darbinio pločio metrui tenka nuo 100 kg iki 400 kg. Slėgis į žemę

gali būti padidintas uždedant balastą.

Lygusis cilindrinis volas (3.19 pav., a) sudarytas iš tuščiavidurio metalinio cilindro, jo galai

užvirinti. Volai dažniausiai būna sujungti po tris prie bendro rėmo, tačiau juos galima naudoti ir

kiekvieną atskirai. Jų slėgis į žemę reguliuojamas, pripilant į cilindrą vandens arba smėlio. Trans-

portuojant volai sukabinami vienas paskui kitą.

Žiedinis volas (3.19 pav., b) į žemę remiasi mažesniu paviršiumi negu cilindrinis, todėl dirvą

giliau suslegia. Žiedai, sumauti ant ašies, paliekant tarpus, sudaro sekciją. Armens volai yra sudaryti

iš siaurų kūgiškų žiedų, sumautų ant ašies, paliekant tarpus. Šie volai suslegia dar gilesnius dirvos

sluoksnius negu žiediniai. Jie kabinami prie plūgų.

Pentininis volas (3.19 pav., c) sudarytas iš ant ašies užmautų ketinių žiedų su pentinais. Šis

volas gerai trupina stambesnius molingus grumstus, sukietėjusius arimų luitus, suslegia dirvą giliau

negu cilindrinis ir paviršiuje palieka purų dirvos sluoksnį, kuris apsaugo, kad iš dirvos neišgaruotų

drėgmė. Volas agreguojamas sunkių dirvų priešsėjinio dirbimo agregatuose. Jie netinka pasėlių vo-

lavimui, nes gali pažeisti voluojamą pasėlį.

a b c

d e f g

3.19 pav. Volai [7]: a – cilindrinis lygusis; b – žiedinis; c – pentininis; d – spiralinis; e – dantytasis; f – lystelinis (ardelinis);

g – kombinuotasis

Spiraliniai volai (3.19 pav., d), tai iš „V“ formos arba keturkampio skerspjūvio metalo juos-

tos susukta spiralė. Šie volai suslegia gilesnius dirvos sluoksnius ir išlygina dirvos paviršiaus mik-

ronelygumus. Jie naudojami vidutinio sunkumo dirvų priešsėjinio dirbimo agregatuose.

Dantytieji volai (3.19 pav., e) sudaryti iš metalinio tuščiavidurio cilindro, prie kurio pritvirtin-

ti dantys. Šie volai gerai trupina grumstus ir išlygina dirvos mikronelygumus. Jie naudojami sunkių

dirvų priešsėjinio dirbimo agregatuose.

Lystelinis (ardelinis) volas (3.19 pav., f) sudarytas iš keleto ant veleno sumautų diskų, su-

jungtų lystėmis, virbalais arba juostomis (lygiomis arba dantytomis). Lystės, virbalai ar juostos gali

būti lygiagrečios velenui ar įstrižos. Šie volai dirvos paviršių ne tik purena, suspaudžia, bet ir frak-

cionuoja, t. y. stambesnius dirvos grumstelius išmeta į paviršių, o smulkesni lieka po jais, todėl iš-

vengiama dirvos plutos susidarymo. Jie naudojami lengvų ir vidutinio sunkumo dirvų priešsėjinio

dirbimo agregatuose. Taip pat dažnai atlieka kultivatorių atraminių ratų funkciją, stabilizuoja pure-

40

nimo gylį, tai ypač svarbu formuojant sėklų guoliavietę. Priešsėjiniam dirvų dirbimui labai tinkami

lengvieji 20–35 cm skersmens lysteliniai (ardeliniai) volai, sudaryti iš 8–12 strypų ar lystelių. Jie

gerai trupina drėgną žemės dirbimo padargų (kultivatorių ar akėčių) išverčiamą dirvą ir iki 5–7 cm

gilumo suslegia dirvos paviršių, o pats dirvos paviršius lieka purus. Be to, dirbant didesniu greičiu,

volo strypai ar lystelės stambesnius dirvos grumstelius išmeta aukščiau negu smulkius ir jie ant dir-

vos paviršiaus nukrinta vėliau – taip gaunamas nedideliais grumsteliais padengtas dirvos paviršius,

tai ir apsaugo nuo dirvos „užplakimo“. Priklausomai nuo dirvos sąlygų lysteliniai (ardeliniai) volai

gali būti sudvigubinami, lengvesnėse dirvose naudotini didesnio skersmens, priemolio dirvose ge-

riau dirba kai strypai briaunuoti ar dantytos lystelės.

Kombinuotieji volai (3.19 pav., g) sudaryti iš skirtingų paviršių žiedų, sumautų ant bendros ašies.

Volai, sudaryti iš lygių ir dantytų žiedų, vadinami „Kembridžo“ volais, o sudaryti iš pentininių ir danty-

tų žiedų – „Croskilio“ volais. Šie volai sminga negiliai (4–7 cm), smulkina ir nedidelius grumstus, gerai

slegia paviršinio sluoksnio apačią, įspaudžia nedidelius akmenis, savaime nusivalo prilipusią drėgną

žemę. Be šio padargo sausuose priemoliuose sunku gerai paruošti dirvą žolių sėjai. Jais galima voluoti ir

iškart po sėjos. Kombinuotieji volai, kaip priešsėjiniai žemės dirbimo padargai, labai tinkami sėklų guo-

liavietei dirvoje formuoti. Jie saikingai suslegia dirvą, palieka purų dirvos paviršių, todėl sausringais

metais sumažinamas vandens garavimas bei išsaugomi nepažeisti dirvos kapiliarai.

Pastaruoju metu prie sėjamųjų arba žemės dirbimo agregatų dažnai montuojami padanginiai

arba gumuoti volai. Gumuoti volai (3.20 pav., a) gaminami cilindrą arba metalinius volo žiedus ap-

gaubiant guma. Retais atvejais gali būti, kad visas volas gaminamas iš gumos. Gumuoti volai daž-

niausiai naudojami lengvesnėse ir vidutinio sunkumo dirvose, kai norima sutankinti dirvos paviršių

ir nepažeisti sėklų. Jie gali būti kombinuojami kartu su žemės dirbimo ir sėjos mašinomis.

a b

3.20 pav. Volai [7]: a – gumuotas: 1 – volas; 2 – rėmas; 3 – valiklis; 4 – laikiklis; b – padanginis

Padanginiai volai (3.20 pav., b), kaip ir gumuoti, volai dažniausiai naudojami su žemės dir-

bimo ir sėjos mašinomis. Daug vienas šalia kito riedančių ratų vienodai suspaudžia dirvą per visą

mašinos darbinį plotį. Didelės masės žemės dirbimo ir sėjos mašinose, kuriose sumontuotos didelio

tūrio sėklądėžės ir trąšądėžės, padanginiai volai leidžia sumažinti spaudimą į dirvą, lyginant su at-

raminių ratų spaudimu. Kad tarp ratų nestrigtų akmenys ir didesni grumstai, ratai gali būti išdėstomi

dviem lygiagrečiomis eilėmis. Tokiu atveju kas antras ratas tvirtinamas skirtingoje eilėje. Padangi-

niai volai tinka dirvai privoluoti po žolių sėjos.

3.2.5. Dirvos lygintuvai

Lygintuvų paskirtis – išlyginti nedidelius dirvos nelygumus. Nelygus lauko paviršius nevie-

nodai džiūsta. Todėl sunkesnėse dirvose ypač naudingas dirvos paviršiaus lyginimas, kuris atlieka-

mas lygintuvais, valkėmis arba apverstomis akėčiomis. Pagrindinis agrotechninis reikalavimas ly-

gintuvams yra tai, kad dirvos paviršius būtų lygus, be gilių duobių ir aukštų kauburėlių. Lygintuvai

taip pat gali būti naudojami ir pievose kurmiarausių lyginimui.

41

3.22 pav. Greideris, skirtas ypač

lygių želdynų įrengimui [18]

a b

3.21 pav. Lygintuvai [7]: a – verstuvinis; b – vibracinis: 1 – spyruoklinis noragėlis; 2 – rėmas;

3 – lygintuvo plokštelė; 4 – stabilizavimo strypas

Lietuvoje dažniausiai naudojami verstuviniai lygintuvai. Lygintuvą sudaro neaukštas verstu-

vas, kuris traukiamas traktoriaus nu-

pjauna dirvos iškilimus ir priekyje sa-

vęs stumia tol, kol perstumia iki dir-

vos įdubimų. Dirva lyginama 2–3

kartus. Važiuojama įstrižai arimo

krypties. Lygintuvai dažnai būna su-

dėtinių žemės dirbimo mašinų sude-

damoji dalis. Dažniausiai lygintuvai

tvirtinami sudėtinių kultivatorių prie-

kyje, prieš noragėlius (3.21 pav., a).

Tokį lygintuvą sudaro verstuvi-

nė lyginimo lenta, pritvirtinta prie rėmo. Lygintuvas gali būti per visą mašinos darbinį plotį arba su-

darytas iš atskirų trumpesnių dalių. Trumpesnis lygintuvas gali geriau kopijuoti dirvos paviršių. Kai

kurie lygintuvai turi reguliavimo įtaisą, kuriuo reguliuojamas jo pasvirimo kampas. Didinant lygin-

tuvo pasvirimo kampą dirvos stumiama daugiau, mažinant – mažiau. Didesnis pasvirimo kampas

naudojamas, kai dirva labai nelygi.

Kai kuriose žemės dirbimo mašinose naudojami specialūs lygintuvai, sudaryti iš daug vienoje

eilėje išdėstytų lyginimo plokštelių, pritvirtintų prie spyruoklinių noragėlių (laikiklių) (3.21 pav., b).

Spyruoklinė dalis leidžia plokštelei lengvai atsilenkti ir vibruojant kopijuoti dirvos paviršių, nepri-

klausomai nuo kitų greta esančių lyginimo plokštelių. Gamintojai tokį lygintuvą, dėl vibracinių jo sa-

vybių, dažnai vadina vibraciniu lygintuvu. Esant sunkiai dirvai ir sudėtingoms sąlygoms, kai dirvos

paviršiuje daug grumstų ir jie gana dideli, visas lyginimo plokšteles stabilizavimo strypu galima su-

jungti į vieną visumą. Taip lygintuvas dirba gana panašiai, kaip ir vientisas verstuvinis lygintuvas.

Įrengiant želdynus, kurių paviršius turi būti labai lygus (pvz., sportinės vejos), gali būti naudo-

jami specialūs greideriai su lazeriniais aukščio nustatymo ir valdymo prietaisais (3.22 pav.).

Valkės taip pat skirtos dirvos paviršiui lyginti. Jos sudary-

tos iš grandinėmis sujungtų metalinių sijelių arba žiedų. Sijinės

valkės dažniausiai turi papildomas darbines dalis. Virbalinės siji-

nės valkės priekyje turi akėtėles, o peilinės virbalinės – dar ir ho-

rizontalų peilį. Peilis nupjauna dirvos nelygumus, akėtėlės supu-

rena dirvos paviršių, o sijelės jį išlygina. Lietuvoje anksčiau prie

sėjamųjų dažnai buvo kabinamos grandininės sėklų užžeriamo-

sios valkės, kurios vienu metu išlygindavo dirvos paviršių ir

įterpdavo augalų sėklas.

3.2.6. Žemės dirbimo mašinų našumas

Žemės dirbimo mašinų (plūgų, kultivatorių, akėčių ir kt.) valandinis ir pamaininis našumai

Qh (ha∙h-1

) ir Qpam (ha per pamainą) apskaičiuojami [19] taip:

dfmh VB,Q 10 , (3.1)

TVB,Q dfmpam 10 , (3.2)

čia – pamainos laiko panaudojimo koeficientas;

– mašinos darbinio pločio panaudojimo koeficientas (arimo 1,03–1,05, kitų darbų 0,95–1,0);

Vdf – mašinos faktinis darbinis greitis km∙h-1

;

Bm – mašinos darbinis plotis m;

T – pamainos trukmė h.

42

KLAUSIMAI

1. Kaip klasifikuojami plūgai?

2. Kokios pagrindinės darbinės dalys sudaro plūgą?

3. Kokie yra arimo būdai?

4. Kas sudaro pasyvių darbinių dalių kultivatorių?

5. Kokius žinote aktyvių darbinių dalių kultivatorius?

6. Kokios būna akėčios, kokia jų paskirtis?

7. Kokie naudojami volai, kokia jų paskirtis?

8. Kokia lygintuvų paskirtis?


1. Išstudijuokite vartomųjų ir nevartomųjų plūgų veikimą.

2. Išsiaiškinkite kultivatorių darbinio gylio reguliavimo būdus.

3. Išsiaiškinkite akėčių konstrukcijas ir naudojimo ypatumus.

4. Išstudijuokite volų konstrukcijas ir jų naudojimo galimybes.

LITERATŪRA


2. Garden drainage solutions. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą:

http://www.greencarelandscapes.com/drainage.php (žiūrėta 2012 m. kovo 13 d.).

3. Romaneckas K., Pilipavičius V., Trečiokas K., Šarauskis E., Liakas V. Agronomijos pagrindai. Vadovė-

lis. Akademija, ASU Leidybos centras, 2011, 440 p.

4. Eichhorn H. Landtechnik. Landwirtschaftliches Lehrbuch. Stuttgart, 1999, 688 S.

5. Disc plough. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www. ventmas-

ter.com/p-disc-plough-822492.html (žiūrėta 2012 m. kovo 13 d.).


7. Sakalauskas A., Šarauskis E., Šniauka P., Vaiciukevičius E., Zinkevičius R. Augalininkystės technolo-

gijų inžinerija. Mokomoji knyga. ASU. 2012, 135 p. [Elektroninis išteklius]. 8. Žemės ūkio enciklopedija. T. 1. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, 699 p.

9. Vadopalas A. Agronomijos pagrindai. Vadovėlis. Vilnius. Mokslas, 1992, 263 p.

10. Gerulaitis V. Žemės ūkio mašinos. Vadovėlis aukštųjų ir aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų studentams.

Vilnius, Valstybinis leidybos centras, 1994, 231 p.

11. Amazone Maschinen. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.amazone.de/maschinen-landtechnik-kommunaltechnik.asp (žiūrėta 2012 m. kovo 13 d.).

12. Kreiseleggen. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://www. vogel-

noot.info/Produkte/Kreiseleggen (žiūrėta 2012 m. kovo 13 d.).

13. Gartentechnik. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://www. gue-

de.com/ (žiūrėta 2012 m. kovo 13 d.).

14. Einachsschlepper. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://

de.grillospa.it/einachsschlepper (žiūrėta 2012 m. kovo 13 d.).

15. Dingo-Modelle mit Raupenantrieb. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per interne-

tą: http://www.toro.com/de-de/Sports-Fields-Grounds/Specialty-Equipment-Debris/ Compact-Utility-

Loaders/Pages/Series.aspx?sid=Dingo-Tracked (žiūrėta 2012 m. kovo 14 d.).

16. Automatisch seitenverschiebbare Bodenfräse. [Elektroninins išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga

per internetą: http://www.celli.it/de/produkte/bodenfrase/automatisch-seitenverschieb bare-

bodenfrasen/hv-hf-hff/ (žiūrėta 2012 m kovo 13 d.). 17. Žemės ūkio enciklopedija. T. 3. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, 920 p.

18. Laser grader compact. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą:

http://www.blec.co.uk/products (žiūrėta 2012 m. kovo 13 d.).

19. Butkus V., Domeika R., Sakalauskas A. Traktorinių agregatų sudarymas ir įvertinimas. Mokymo prie-

monė. Kaunas–Akademija, 2002, 28 p.

http://www.greencarelandscapes.com/drainage.php

http://www.amazone.de/maschinen-landtechnik-kommunaltechnik.asp

http://www.toro.com/de-de/Sports-Fields-Grounds/Specialty-Equipment-Debris/%20Compact-Utility-Loaders/Pages/Series.aspx?sid=Dingo-Tracked

http://www.toro.com/de-de/Sports-Fields-Grounds/Specialty-Equipment-Debris/%20Compact-Utility-Loaders/Pages/Series.aspx?sid=Dingo-Tracked

http://www.celli.it/de/produkte/bodenfrase/automatisch-seitenverschieb%20bare-bodenfrasen/hv-hf-hff/

http://www.celli.it/de/produkte/bodenfrase/automatisch-seitenverschieb%20bare-bodenfrasen/hv-hf-hff/

http://www.blec.co.uk/products

43

4. SĖJOS, KLOJIMO IR PERSODINIMO MAŠINOS

4.1. Žolių sėjos ypatumai

Paruošus dirvą, galima pradėti sėją. Sėjant svarbiausia užtikrinti, kad sėkla tolygiai būtų pa-

skleista visame plote, neliktų neužsėtų plotų. Tai galima pasiekti labai kruopščiai beriant žolių sėklas

rankomis arba sėjant specialiomis žolių sėjamosiomis. Be to, patartina visą sėklos normą padalinti į

dvi lygias dalis ir sėti per du kartus, vieną kartą išilgai, kitą – skersai užsėjamo ploto. Rankomis iš-

barstytas sėklas reikia sekliai įterpti į dirvą. Geriausia sėklas įgrėbliuoti rankiniu metaliniu arba medi-

niu grėbliu, o didesniuose plotuose įterpti lengvomis akėčiomis. Sėjant specialiomis žolių sėjamosio-

mis, sėklos įspaudžiamos į dirvą prie sėjamosios esančiu volu, todėl atskirai įterpti nereikia. Norma-

lioje vidutinio sunkumo dirvoje smulkios smilgų ir miglių sėklos įterpiamos apie 0,5–1,0 cm, viduti-

nio stambumo raudonųjų ir avinių eraičinų – 1,0–1,5 cm, o stambios daugiamečių svidrių ir nendrinių

eraičinų sėklos – 1,5–2,0 cm gyliu. Lengvose smėlio ar priesmėlio ir durpinėse dirvose vidutinės ar

stambios sėklos gali būti sėjamos 1,0 cm giliau. Sėjant skirtingas sėklų rūšis, pirmiausia išsėjamos ir

įterpiamos stambesnės sėklos, vėliau – smulkesnės. Kai sėklų mišinys paruoštas iš anksto, sėklas rei-

kia įterpti vidutiniu gyliu. Pasėjus dirva voluojama. Voluojant dirva neturėtų lipti prie volo. Volavi-

mas pagreitina sėklų dygimą, nes dirvoje esanti drėgmė lengviau pasiekia sėklas [1].

Vejoms įrengti žolių sėklų reikia daug daugiau nei pievoms ir ganykloms. Dekoratyvinėms,

sportinėms ir paprastosioms vejoms sėklų mišinio norma turi būti apie 15–20 g∙m-2

. Optimali norma

yra tokia, kai į vieno kvadratinio centimetro dirvos plotą patenka nuo vieno iki trijų pievinių miglių

bei raudonųjų eraičinų ir 2–4 paprastųjų bei šliaužiančių smilgų gyvybingos sėklos. Paprastoms

parkų, sodų, pievų ir specialios paskirties vejoms sėklų norma gali būti gerokai mažesnė – pakanka

9–12 g∙m-2

[1].

Sėjant svarbu pasirinkti tokį laiką, kad visoms žolių rūšims pakaktų temperatūros ir drėgmės.

Vejų žoles, kaip ir daugelį augalų, įprasta sėti pavasarį, nes po žiemos dirvoje dar būna pakankamai

drėgmės. Tačiau per anksti pasėtos sėklos dygsta labai lėtai. Ankstyva pavasarinė sėja turi ir kitų

trūkumų. Sėjos terminai dažnai verčia skubėti, todėl dažnai gali būti sėjama į prastai paruoštą, nesu-

sigulėjusią ar neišlygintą ir nesuspaustą dirvą. Suvėlinus sausą pavasarį, įterptos sėklos dėl drėgmės

trūkumo gali nesudygti. Tokiais atvejais tenka naudoti dirbtinį drėkinimą. Norint išvengti skubos

įrengiant vejas pavasarį, žoles galima sėti antroje vasaros pusėje. Tuomet iki sėjos galima gerai pa-

ruošti dirvą ir sunaikinti piktžoles. Be to, vasaros pabaigoje paprastai dažniau lyja. Gana palankus

laikas sėti žoles yra nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio. Sėti rugsėjo mėnesį nepatartina, nes

iki rudens šalčių žolės nespėja išsikrūmyti ir blogai žiemoja. Žoles galima sėti ir vėlų rudenį, tik

svarbu, kad jos iki šalčių nepradėtų dygti [1].

Užsėtas ir suvoluotas vejos plotas gali būti mulčiuojamas. Mulčias sumažina drėgmės išgara-

vimą iš dirvos, apsaugo sėklas nuo vandens ir vėjo erozijos. Mulčiavimas labai naudingas dirvose

su nuolydžiu, ypač nuokalnėse. Mulčias turi būti purus, praleisti drėgmę, orą ir iš dalies šviesą. Ge-

riausias mulčias – susmulkinti nepiktžolėti šiaudai (30–35 kg∙100 m-2

). Taip pat gali būti naudoja-

mas perpuvęs mėšlas, kompostas ir durpės (90–110 kg∙100 m-2

) [1].

4.2. Žolių sėjamosios

Žolių sėjamosios būna stumiamos rankomis, kabinamos prie vienaašių motoblokų, mini sa-

vaeigių važiuoklių, traktorių, krautuvų arba montuojamos kartu su dirvos dirbimo padargais – kulti-

vatoriais arba akėčiomis. Žolių sėjamosios gaminamos su mechaniniais (ritininiais, duobėtaisiais ir

išcentriniais) ir pneumomechaniniais sėjamaisiais aparatais.

44

Pačios paprasčiausios žolių sėjamosios, skirtos nedideliems plotams sėti, yra rankinės, kurios

gali būti nešamos rankose, stumiamos arba tvirtinamos prie mini savaeigių vejos priežiūros mašinų

(4.1 pav.). Rankose nešamas sėjamąsias sudaro sėklų maišelis ir išcentrinis sėjamasis aparatas. Sėklos

iš maišelio byra ant disko, jis sėklas paskleidžia į visas puses. Diskas sukamas rankinės sėjamosios

šone esančia rankena.

a b c d e

4.1 pav. Rankinės žolių sėjamosios [2, 3, 4]: a – išcentrinė, nešama rankose; b – tiesioginio byrėjimo, sumontuota ant vežimėlio; c – išcentrinė, sumontuota ant ve-

žimėlio; d – išcentrinė elektrinė, kabinama prie mini savaeigių mašinų; e – tiesioginio byrėjimo mini savaeigė sėjamoji

Rankinės sėjamosios, tvirtinamos prie vežimėlių, gali būti tiesioginio byrėjimo arba išcentrinės.

Tiesioginio byrėjimo sėjamąją (4.1 pav., b) sudaro sėkladėžė, ratukai ir rankena. Sėklos išberiamos

per sėkladėžės dugne esantį plyšį. Tokio tipo rankinėse sėjamosiose atraminius ratukus jungianti ašis

gali atstoti ir sėjamąjį aparatą. Tokiu atveju ant ašies paviršiaus išgręžiama daug negilių duobučių, o

sėkladėžė įtvirtinama taip, kad ašis uždengtų sėkladėžės plyšį. Sukantis ašiai, sėklos patenka į duobu-

tes ir pasisukus ašiai iškrenta ant dirvos paviršiaus. Kitos prie vežimėlių tvirtinamos žolių sėjamosios

būna išcentrinės (4.1 pav., c), sukimo judesį gaunančios nuo atraminių vežimėlio ratų. Elektrinės iš-

centrinės sėjamosios (4.1 pav., d), naudojančios 12 V įtampą, tvirtinamos prie įvairių savaeigių maši-

nų – vejapjovių, mini krautuvų, keturračių ir pan. Išcentrinis sėjamasis aparatas sukamas elektros va-

riklio. Kai kurie gamintojai gamina ir mini savaeiges sėjamąsias (4.1 pav., e). Visos šios sėjamosios

gali būti naudojamos ir trąšų bei smėlio išbėrimui.

Patobulintos rankinės sėjamosios su mini rotoriniu purentuvu (4.2 pav.) tinka atnaujinant pažeis-

tas vietas nedidelio ploto vejose. Sėklos supilamos į uždarą sėkladėžę. Sėjamoji apverčiama ir stum-

doma pirmyn atgal, kol rotorinis purentuvas prapjauna velėną ir minimaliai supurena viršutinį dirvos

sluoksnį, kad būtų geresnis dirvos ir sėklų sąlytis. Tada sėjamoji atverčiama ir, stumiant supurentu ve-

jos ruožu, išberiamos žolių sėklos.

a b

4.2 pav. Kombinuota rankinė vejų atnaujinimo sėjamoji [2]:

a – purenimas; b – sėja

Didesniems dirvos plotams užsėti naudojamos žolių sėjamosios, tvirtinamos prie vienaašių

motoblokų (rankinių traktorių) (4.3 pav.). Jų priekyje esantis volas 1 trupina dirvos paviršiuje esan-

čius grumstus, kad sėklų įterpimo gylis būtų vienodas.

Tolygus sėklų išbėrimas užtikrinamas mechaniniu ritininiu sėjamuoju aparatu 9. Sėklų išbėrimo

kiekis reguliuojamas keičiant ritės sukimosi greitį bei dugnelio 2 padėtį ritės atžvilgiu. Pirštinio volo 3

45

4.3 pav. Žolių sėjamoji, tvirtinama

prie vienaašio motobloko [2]:

1 ir 4 – priekinis ir galinis lygieji ci-

lindriniai volai; 2 – sėjamojo aparato

dugnelis; 3 – pirštinis volas; 5 – piršti-

nio volo padėties nustatymo svirtis;

6 – pavaros perdavimo mechanizmas;

7 – valdymo svirtys; 8 – variklis;

9 – ritininis sėjamasis aparatas;

10 – sėkladėžė; 11 – skalė

paskirtis – užberti sėklas puriu dirvos sluoksniu, kad sėklos nebūtų nunešamos vėjo ir būtų labiau ap-

saugotos nuo paukščių. Pirštinis volas, kaip ir sėjamasis aparatas, judesį gauna per pavarų perdavimo

mechanizmą 6 nuo variklio 8. Galinis cilindrinis volas 4 suspaudžia ir išlygina užsėtą dirvos paviršių.

Taip užtikrinamas tolygus sėklų sudygimas. Sėjamoji į priekį juda priverstinai variklio veleno suka-

mąjį judesį perduodant galiniam volui.

Kad žmogui, dirbančiam su sėjamąja, pritvirtinta prie

vienaašio motobloko, nereikėtų visą sėjos laiką vaikščioti ir jis

ne taip greitai pavargtų, prie mašinos gali būti tvirtinamos

specialios pakylos (4.4 pav., a). Dideliems plotams sėti nau-

dojamos išcentrinės sėklų barstomosios arba sėjamosios, dir-

bančios kartu su dirvos dirbimo padargais. Sėklų barstomosios

(4.4 pav., b) konstrukcija tokia pati, kaip ir trąšų barstomosios,

todėl ją galima naudoti trąšų bei smėlio paskleidimui. Barsto-

mosios gali būti tvirtinamos ir traktoriaus, krautuvo arba ke-

turračio priekyje, ir gale. Barstomąją tvirtinant priekyje, gale

dažnai kabinamas dar vienas padargas – akėčios arba volas.

Išberiamų sėklų kiekis barstomosiose reguliuojamas keičiant

išbyrėjimo angos dydį, važiavimo greitį ir skleidimo plotį.

Kombinuoti dirvos dirbimo ir sėjos agregatai gali būti sudaryti

iš aktyvių (4.4 pav., c) arba pasyvių (4.4 pav., d) darbinių da-

lių kultivatorių ir žolių sėjamųjų. Šių mašinų privalumas yra

tai, kad vienu važiavimu galima atlikti dvi technologines ope-

racijas – įdirbti dirvą ir įterpti žolių sėklas.

a b c d

4.4 pav. Žolių sėjamosios, skirtos didesniems plotams sėti [3, 5]:

a – mechaninė, tvirtinama prie vienaašio motobloko su specialia pakyla; b – išcentrinė barstomoji; c – mechaninė, kombi-

nuojama su aktyvių darbinių dalių kultivatoriumi; d – mechaninė, kombinuojama su pasyvių darbinių dalių kultivatoriumi

Aktyvių darbinių dalių kultivatoriai dažniausiai kombinuojami su mechaninėmis žolių sėja-

mosiomis (4.5 pav.). Pasyvių darbinių dalių kultivatoriai būna ir su mechaninėmis, ir su pneumo-

mechaninėmis sėjamosiomis.

a b

4.5 pav. Aktyvių darbinių dalių kultivatoriai su žolių sėjamosiomis [6]:

a – vertikalių rotorių kultivatorius: 1 – sėjamosios sėkladėžė; 2 – volas; 3 – rotorius; b – horizontalaus veleno (frezinis)

kultivatorius: 1 – sėjamosios sėkladėžė; 2 – volas; 3 – horizontalus velenas su peiliais

46

Žolių sėjamosios dažniausiai būna su mechaniniais ritininiais arba pneumomechaniniais sėja-

maisiais aparatais. Mechaninį ritininį rievėtąjį sėjamąjį aparatą sudaro korpusas, rievėta ritė, mova

ir dugnelis (4.6 pav., a). Sėjamojo aparato ritė 5 užmauta ant velenėlio 4, kuris jai suteikia sukamąjį

judesį. Darbo metu ritei sukantis, jos rievės iš korpuso beria sėklas į sėklavamzdį. Mova 3 nesisuka.

Išberiamų sėklų kiekis gali būti keičiamas įstumiant ritę į korpusą arba ištraukiant iš jo. Daugiausia

sėklų išberiama, kai ritė pilnai įstumta į korpusą. Ištraukiant ritę, išberiamų sėklų kiekis mažėja, ri-

tės vietą korpuse užima mova. Išberiamų sėklų kiekį galima keisti, keičiant ritės sūkių dažnį. Didi-

nant ritės sūkių dažnį, sėklų išberiama daugiau, mažinant – mažiau.

a b

4.6 pav. Mechaniniai ritininiai sėjamieji aparatai [7]:

a – rievėtasis: 1 – korpusas; 2 – dugnelis; 3 – mova; 4 – velenėlis; 5 – ritė; b – krumplinis: 1 – korpusas;

2 – ritė smulkioms sėkloms; 3 – sklendė; 4 – ritė stambioms sėkloms; 5 – ritės velenėlis; 6 – dugnelio velenėlis;

7 – dugnelio tvirtinimo varžtas; 8 – dugnelis

Sėjamojo aparato dugnelis gali būti perstatomas į skirtingas padėtis ir neperstatomas. Sėjant

labai smulkias sėklas, dugnelis nustatomas į tokią padėtį, kad tarpas tarp jo ir ritės būtų nedidelis,

kad sėklos nebyrėtų laisvai, taip pat ir nesikimštų. Sėjant stambesnes sėklas, dugnelis nuleidžiamas į

žemesnę padėtį. Norint išvalyti korpusą arba sėkladėžę, dugnelis leidžiamas žemyn iki galo.

Ritės gali turėti tiesias arba įstrižas rieves. Ritės su tiesiomis rievėmis sėklas beria pulsuoja-

mai, t. y. tam tikromis porcijomis, o ritės su įstrižomis rievėmis sėklas beria tolygiau.

Mechaniniai ritininiai krumpliniai sėjamieji aparatai naudojami įvairaus stambumo sėkloms

ir mineralinėms trąšoms berti. Ritininį krumplinį sėjamąjį aparatą sudaro korpusas, krumpliuota ritė,

dugnelis. Ritininis krumplinis sėjamasis aparatas veikia panašiai kaip ritininis rievėtasis. Išberiamų

sėklų kiekis reguliuojamas keičiant ritės sūkių dažnį. Didinant dažnį, sėklų išberiama daugiau, ma-

žinant – mažiau. Pagal išberiamų sėklų stambumą perstatomas dugnelis. Smulkioms sėkloms pake-

liamas aukštyn, stambioms – nuleidžiamas žemyn. Dugneliai perstatomi svirtimi visi iš karto.

Ritininiai krumpliniai sėjamieji aparatai gali būti sudaryti iš dviejų skirtingų matmenų krump-

liuotų ričių (4.6 pav., b). Mažesnių matmenų ritės skirtos smulkių, o didesnių – stambių sėklų išbė-

rimui. Ritės 2 ir 4 užmaunamos ant velenėlio 5. Viena ritė tvirtinama standžiai, o kita – laisvai. Sė-

jant stambias sėklas, abi ritės sujungiamos kaiščiu tarpusavyje. Išberiamas didesnis sėklų kiekis.

Kai sėklos smulkios, kaištis ištraukiamas ir atjungiama viena ritė nuo kitos. Tada sukasi tik viena,

mažesnių matmenų, ritė ir išberia mažesnį kiekį sėklų. Kaiščiai ištraukiami ir įstumiami rankiniu

būdu po vieną arba mechanizuotai visi iš karto vienu metu. Galimas ir automatizuotas kaiščių val-

dymas iš traktoriaus kabinos. Žolių sėjai naudojama mažesnių matmenų ritė.

Pneumomechaniniai sėjamieji aparatai sudaryti iš pneumatinių ir mechaninių sėjamųjų apa-

ratų. Labiausiai paplitę slėginiai ritininiai rievėtieji sėjamieji aparatai. Žolių sėjamosios (4.7 pav.)

slėginį ritininį rievėtąjį sėjamąjį aparatą sudaro ventiliatorius 2, rievėta ritė 3 su rankenėle 1, centri-

nis vamzdis (ortakis) 5, skirstytuvas 6 bei skirstytuvo dangtelis 7 ir kt. dalys.

47

4.7 pav. Pneumomechaninis (slėginis

ritininis rievėtasis) sėjamasis aparatas

[7]:

1 – rankenėlė; 2 – ventiliatorius; 3 – ritė;

4 – maišymo kamera; 5 – centrinis vamzdis;

6 – skirstytuvas; 7 – skirstytuvo dangtelis;

8 – sėklavamzdis

Išsėjamų sėklų kiekis reguliuojamas taip pat, kaip ir

mechaniniame ritininiame rievėtame sėjamajame aparate,

t. y. keičiant ritės darbinį ilgį arba sūkių dažnį. Ritei su-

kantis, žolių sėklos yra išberiamos į sėklavamzdžius, į

kuriuos taip pat tiekiamas ventiliatoriaus sukurtas oro

srautas. Oro srautas keičiamas pridarant arba atidarant

droselį. Sėklos išpučiamos per sėklavamzdžius, o jų gale

esančiais antgaliais – skirstytuvais paskleidžiamos dirvos

paviršiuje. Sėjamojo aparato skirstytuve sumontavus vož-

tuvus, lengvai galima nutraukti sėklų tiekimą į atskirus

sėklavamzdžius.

Žolių sėjamosios labai dažnai kombinuojamos su

vejos priežiūrai skirtomis mašinomis, dažniausiai su vir-

balinėmis arba tinklinėmis akėčiomis, volais, aeratoriais

ir kt. Tokiais atvejais vienu važiavimu akėčiomis naiki-

namos piktžolės, subraižomas dirvos paviršius ir pasklei-

džiamos žolių sėklos. Jeigu sėjamoji naudojama kartu su

volais, tai vienu važiavimu paskleidžiamos žolių sėklos ir

volais įspaudžiamos į dirvą, Kombinuotose mašinose sė-

jamosios dažniausiai būna su pneumomechaniniais sėja-

maisiais aparatais (4.8 pav., a, b, c, d).

Siekiant sėklas tiksliai įterpti į jau esančią veją, ga-

lima naudoti sėjamąsias su dvidiskiais sėjos noragėliais.

Diskai pjauna vejos velėną ir kiekvienas spaudžia dirvą

truputį į šonus. Taip suformuojama vagutė sėkloms įterp-

ti. Žolių sėklos sėklavamzdžiais išberiamos į suformuotą

vagutę, kurią iš paskos riedantis volas prispaudžia. Taip

garantuojamas tikslus sėklos įterpimas, užtikrinantis gerą dirvos ir sėklos sąlytį (4.8 pav., f).

a b c

d e f

4.8 pav. Vejos priežiūros mašinos kartu su žolių sėjamosiomis [8, 9, 10]:

a – akėčios, pneumomechaninė sėjamoji; b – volas, pneumomechaninė sėjamoji; c – akėčios, volas, pneumomechaninė

sėjamoji; d – pneumomechaninė sėjamoji su dvidiskiais sėjos noragėliais, volas; e – mechaninė sėjamoji su dvidiskiais

sėjos noragėliais, volas; f – žolių sėklų įterpimas dvidiskiais noragėliais ir dygimas

48

4.9 pav. Išcentrinės barstomosios

elektrinis valdymo pultas „Roto-

seeder World“ [5]:

1 – ekranas; 2 – programų keitimo ir

fiksavimo mygtukai; 3 – sūkių didi-

nimo ir mažinimo mygtukai; 4 – sėklų

tiekimo įjungimo ir išjungimo mygtu-

kai; 5 – pulto įjungimo ir išjungimo

mygtukas

Žolių, kaip ir kitų augalų, sėjamosios gali turėti elektri-

nius mašinos valdymo ir priežiūros pultus. Išcentrinėse žolių

barstomosiose toks pultas (4.9 pav.) leidžia nusistatyti ir palai-

kyti pastovų disko sūkių dažnį. Tai užtikrina, kad ir sėjant ma-

žas žolių sėklų normas, darbinis sėjos plotis bus išlaikytas pas-

tovus. Taip pat pulte gali būti darbo valandų ir hektarų skaitik-

liai. Be to, valdymo pultu galima stebėti darbinę įtampą ir dar-

bo temperatūrą sistemoje. Pultu taip pat gali būti nustatomas

automatinis sėklų tiekimo išjungimas ir įjungimas. Jeigu bars-

tomoji kombinuojama kartu su kultivatoriumi arba akėčiomis,

tai pakėlus padargą sėklų paskleidimas nutraukiamas, o padar-

gą nuleidus – sėklų paskleidimas įjungiamas.

Išsėjamų žolių sėklų kiekio nustatymas. Kiekvienos sė-

jamosios instrukcijoje yra pateikiamos lentelės, pagal kurias

galima parinkti sėjamojo aparato sūkių dažnį, ritės darbinį ilgį

ir kitus parametrus. Nustačius sėjamąjį aparatą, reikia patikrinti, kiek sėklų sėjamoji išsėja iš tikrųjų.

Tam sėjamosiose po sėjamaisiais aparatais pakišami specialūs loveliai, jeigu jų nėra – po noragė-

liais patiesiamas audeklas arba prie sėklavamzdžių pririšami maišeliai. Tada n kartų prasukamas ra-

tas, sukantis sėjamojo aparato ritę, ir surenkamos visos išbyrėjusios sėklos.

Kiek sėjamoji turi išberti sėklų nq (kg), apsukus ratą n kartų, apskaičiuojama [7] taip:

9010000 ,

nqBlq r

n

, (4.1)

čia q – sėklos norma kg∙ha-1

;

B – sėjamosios darbinis plotis m;

lr – rato išorinio apskritimo ilgis m;

n – rato apsisukimų skaičius (pvz., 20);

0,9 – koeficientas, įvertinantis rato slydimą dirvoje;

10000 – kvadratinių metrų skaičius viename hektare.

Po sėjos viso ploto viršutinis dirvos sluoksnis suspaudžiamas arba pirmiausia plonu sluoksniu

padengiamas mulčiumi, t. y. specialiai paruoštu mišiniu iš komposto, dirvožemio bei smėlio, ir tada

suspaudžiamas. Dirvos suspaudimas dažniausiai atliekamas volais, kurie tvirtinami sėjamųjų galinėje

dalyje. Kai vejos plotas labai mažas, tai dirvą galima privoluoti nedidelio pločio rankiniu lygiu cilind-

riniu volu arba dirvą galimą suspausti lygia lenta, pritvirtinta prie kastuvo koto arba prie žmogaus pė-

dos (4.10 pav.).

a b c

4.10 pav. Dirvos suspaudimui naudojami įrenginiai [11]:

a – lygus cilindrinis volas; b – lenta, pritvirtinta prie kastuvo koto; c – lenta, pritvirtinta prie žmogaus pėdos

4.3. Vejos klojimo mašinos

Vejos klojimas. Prieš klojant veją, reikia išlyginti dirvos paviršių, pašalinti akmenis ir kitus

nepageidaujamus objektus, išnaikinti piktžoles iš būsimos vejos vietos, numatyti ir, jeigu reikia,

įrengti laistymo sistemą. Dirva turi būti vientisa ir vienodai sutankinta. Jei dirva sunki, rekomen-

49

duojama į dirvą įmaišyti šiek tiek smėlio. Jei dirva lengva ir smėlinga, būtų gerai įmaišyti sunkesnio

dirvožemio, kad dirva greitai neišdžiūtų. Jei dirvoje trūksta drėgmės, prieš vejos klojimą ją reikia

gerai palaistyti. Vejos klojimui naudojama iš anksto specializuotuose ūkiuose užauginta veja. Ją iš-

auginti galima keletu būdų. Paprasčiausias iš jų – auginimas natūralioje dirvoje. Tam tikslui paren-

kama natūrali dirva, geriau su nedideliu nuolydžiu. Tinkamiausi gilūs priesmėliai, tačiau tinka įvai-

rios mechaninės sudėties dirvos, išskyrus nerišlias smėlio ir akmenuotas, kadangi akmenys trukdo

atpjauti veją. Dirvos paruošimas, tręšimas, sėjos laikas bei priežiūros darbai vejai išauginti iš esmės

yra tokie patys, kaip ir auginant žoles įprastu būdu. Veją galima nuimti, kai ji jau pakankamai tvirta

ir kai nuimant nesutrūksta. Jei sėja buvo liepos pabaigoje ar rugpjūčio viduryje, esant gerai priežiū-

rai, pievinių miglių veją galima nuimti jau kitų metų birželį. Pieninės miglės veją išaugina greičiau-

siai, smilgos augina kiek ilgiau, o raudonieji eraičinai – ilgiausiai [1, 29].

Šis vejos įrengimo būdas yra brangesnis, tačiau daug spartesnis. Tokią veją galima naudoti jau

po kelių dienų, o pasėjus reikėtų laukti kelias savaites. Toks būdas dažniausiai naudojamas sporti-

nės paskirties vejų įrengimui. Be to, tokią veją galima kloti ir ant šlaitų, taip juos sutvirtinant [12].

Kad užaugintą veją būtų galima lygiai sukloti, reikia tiksliai ją atpjauti. Tam tikslui naudojami

specialūs vejų rėžtuvai. Jie būna rankiniai, kabinami prie traktorių ir savaeigiai. Specialiu rėžtuvo pei-

liu gali būti pjaunamos nuo 0,30 iki 1,0 m pločio ir apie 5 cm storio vejos juostos, kurios susukamos į

ritinius arba supjaustomos kvadratinės arba stačiakampio formos gabalais. Rankinių rėžtuvų

(4.11 pav., a ir b) peiliai tvirtinami tarp vidaus degimo varikliais varomų vežimėlio ašių. Siekiant ne-

pažeisti atpjaunamos vejos, tokiuose rėžtuvuose dažnai montuojami platūs ratukai, riedantys beveik

visu pjaunamos vejos pločiu. Rankiniai rėžtuvai veją tik atpjauna, o susukti reikia rankomis.

a b

4.11 pav. Rankiniai vejos rėžtuvai [13, 14]:

a – „Kommtec“ su standartiniais ratukais; b – „Ryan“ su volo tipo ratukais

Rankiniai vejos rėžtuvai gerai tinka, kai reikia atpjauti veją nedideliems plotams. Jų maksimalus

našumas yra vidutiniškai iki 500 m2∙h

-1. Todėl darbui pramoniniu būdu naudojamos didesnio našumo

specializuotos vejos atpjovimo mašinos, kabinamos prie traktorių, arba savaeigės (4.12 pav.). Jų na-

šumas siekia iki 1250 m2∙h

-1. Tokios mašinos vienu metu gali atlikti keletą skirtingų technologinių

operacijų, t. y. tuo pačiu metu veją gali atpjauti, transportuoti ir susukti į norimo dydžio ritinius. Riti-

nių skersmuo priklauso nuo užsiduoto pjaunamos vejos ilgio. Mašinoje esantys jutikliai seka tiekimo

transporteriu judančią veją ir nustatytu režimu perduodą signalą peiliui, kuris tiksliai atpjauna nustaty-

to ilgio vejos gabalą. Kitose mašinose veja sukama ant ašies iki tol, kol pasieks norimą ritinio skers-

menį, ir nuleidžiama ant žemės.

Specializuotose vejos atpjovimo mašinose gali būti papildomai montuojama vejos ritinių ap-

vyniojimo tinkleliu įranga, transporteriai arba griebtuvai ritiniams ant padėklų sukrauti, pakėlimo ir

nuleidimo mechanizmai ritiniams arba padėklams su ritiniais ant žemės nuleisti. Kabinamose prie

traktorių ir savaeigėse mašinose dažniausiai montuojama automatinė nupjautos vejos krašto sekimo

įranga, leidžianti labai lygiai atpjauti veją.

50

a b c

4.12 pav. Specializuotos vejos atpjovimo mašinos [15]:

a ir b – kabinamos prie traktoriaus; c – savaeigė

Standartinis atpjaunamos vejos plotis yra nuo 0,4 iki 0,8 m, retesniais atvejais iki 1,2 m. To-

kio pločio vejos ritinius patogiau transportuoti ir išvynioti. Tačiau šiuo metu jau yra mašinų

(4.13 pav.), kurios vejas gali atpjauti ir 2,2 m pločio. Tokios vejos atpjovimo mašinos naudojamos

tokiais atvejais, kai reikia labai greitai ir kokybiškai įrengti naują veją (pvz., stadione) ir vejos riti-

niai privalo būti toli transportuojami (pvz., į kitą šalį). Tokios mašinos turi galimybę vejos ritinius

pagaminti net iš 35 m ilgio. Jų našumas iki 2000 m2∙h

-1.

4.13 pav. Labai didelio našumo vejos atpjovimo mašina [16]

Suvynioti atpjautos vejos ritiniai vežami į tą teritoriją, kur planuojama įrengti veją, ir išvynio-

jami. Nedidelius vejos plotus (ypač netaisyklingos formos) patogu kloti rankiniu būdu (4.14 pav., a).

Tačiau didesnius plotus taip kloti sudėtinga ir neekonomiška. Tada naudojami dalinai arba pilnai me-

chanizuoti vejos klojimo būdai. Tam naudojama speciali vejos ritinių išvyniojimo įranga (4.14 pav., b

ir c), kuri gali būti tvirtinama prie rankinio vežimėlio, motobloko, krautuvo ar panašiai.

a) b) c)

4.14 pav. Vejos klojimo būdai [15]:

a – rankinis; b – dalinai mechanizuotas, vežimėlis su ritiniu traukiamas rankomis; c – mechanizuotas,

vežimėlis su ritiniu traukiamas rankine savaeige važiuokle

Įrengiant didelius vejos plotus, stadionus, sporto aikštynus, kuriuose būtinas labai tikslus ir na-

šus vejos klojimas, rankiniai vežimėliai ne visada tai gali užtikrinti. Be to, vejos ritinio plotis tokiais

atvejais taip pat dažnai būna gana didelis (1,2 m ir daugiau). Tada patogiausia naudoti savaeiges vejos

klojimo mašinas (4.15 pav.). „Schwab“ firmos savaeige vejos klojimo mašina galima išvynioti iki

2,2 m pločio ritinius ir pasiekti iki 2000 m2∙h

-1 našumą.

51

a b

4.15 pav. Savaeigės vejos klojimo mašinos [15, 16]:

a – „Heiler“ firmos; b – „Schwab“ firmos

Veja gerai prigis, jei nuo jos atpjovimo iki paklojimo praeis ne daugiau nei 48 valandos. Karš-

tu ir saulėtu oru reikia saugoti ritinius, kad jie neišdžiūtų. Paklota veja prispaudžiama volu ir gausiai

palaistoma.

4.4. Hidrosėja

Šlaitų apželdinimui dažniausiai naudojamos dvi technologijos – vejos klojimas ir hidrosėja.

Vejos klojimas šlaituose priklauso nuo grunto ir šlaito statumo. Esant statiems šlaitams, išvyniotą

veją būtina prismeigti smeigėmis arba kažkuo panašiu, kad palijus lietui veja nenušliaužtų žemyn.

Kitas būdas vejos žolių šaknų sistemai sutvirtinti ir apsaugoti veją nuo galimų nuošliaužų yra įvai-

rios formos plastikinių tinklų naudojimas. Tokius tinklus galima naudoti ir įprastiniu būdu sėjant

veją. Tinklas užberiamas 1–3 cm dirvos sluoksniu. Užaugusi veja tampa daug tvirtesnė. Tokiu būdu

gali būti įrengiamos ir automobilių stovėjimo aikštelės.

Stačių šlaitų apželdinimui Europoje plačiai naudojama hidrosėja, kai veja sėjama skystu būdu.

Sėjos mišinį sudaro vanduo (apie 70 proc.), medžio ir popieriaus mulčias, sėklos, trąšos, rišamosios

medžiagos ir kt. Visos medžiagos tarpusavyje sumaišomos ir išpurškimo būdu sėjamos ant dirvos

paviršiaus. Šiuo būdu veją galima sėti ant įvairių paviršių (asfalto, akmenų, sienos, stogo ir t. t.).

Hidrosėjos technologija pasėtai vejai dažniausiai maistinių medžiagų užtenka trims mėnesiams, to-

dėl ją reikia tik palaistyti. Šiuo sėjos būdu pasėta veja nenusiplauna nuo šlaito. Veja susiklijuoja su

mulčiu bei dirvos paviršiumi ir dėl to gali atlaikyti net labai stiprias liūtis. Labai stačių šlaitų apžel-

dinimui, kaip ir klojant ritininę veją, papildomai gali būti naudojamas tinklas (4.16 pav.). Hidrosė-

jos technologiją taip pat galima naudoti ir kitų teritorijų apželdinimui – pakelėms, griovių šlaitams,

golfo aikštynams, stadionams ir kitoms panašioms vietoms [18].

a b

4.16 pav. Hidrosėja ant tinklu uždengto šlaito [18]:

a – šlaito padengimas tinklu; b – sėjamo mišinio išpurškimas

Didesniuose miestuose, kai šalia namo nėra laisvos žemės vejai, ją galima įsirengti ant stogo.

Apželdinimui tinka stogai, kurių nuolydis ne didesnis kaip 40o. Jie turi būti reikiamos konstrukcijos,

52

išlaikyti apkrovimą, turėti vandens nutekėjimo sistemą, drėgmės izoliaciją ir t. t. Stogų vejoms ve-

getacinio dirvos sluoksnio storis turi būti apie 15–20 cm. Jo apačioje rekomenduojamas 5–8 cm

žvyro sluoksnis.

4.5. Želdinių iškasimo ir persodinimo mašinos

Apželdinant teritorijas dažnai pageidaujama sodinti jau didelius medžius ar kitus želdinius, kad

nereikėtų laukti, kol maži medeliai užaugs ir papuoš teritoriją. Vakarų Europoje suaugusių želdinių

persodinimas praktikuojamas jau daug metų, o Lietuvoje tai dar gana retai naudojama technologija.

Persodinimui auginami želdiniai pagal specialias technologijas, daugelį metų kruopščiai prižiūri-

mi, formuojama laja, laistomi, tręšiami ir kas 3–5 metai persodinami. Persodinimo metu apkarpomos

augalo šaknys, skatinamas naujų plonų šaknelių augimas. Pakankamas kiekis plonų šaknelių ir tinkamai

suformuota šaknų sistema ir yra svarbiausias dalykas, norint persodinti jau suaugusius medžius.

Želdinių iškasimo ir persodinimo technologijos būna rankinės ir mechanizuotos. Rankinės, kai

želdinių iškasimo, šaknų ir šakų apvyniojimo, transportavimo, duobių kasimo, persodinimo ir kt.

darbai atliekami naudojant žmogaus jėgą. Mechanizuotos, kai šiems darbams atlikti pritaikomos

specialios mašinos.

Želdinių iškasimo padargai būna periodinio ir tolydinio veikimo. Periodinio veikimo padargai

želdinius kasa po vieną, tai yra privažiuoja prie augalo, iškasa, transportuoja į želdinių surinkimo ar

pakrovimo aikštelę. Šie padargai būna kaušiniai, lenkto peilio ir kastuviniai. Kaušiniai (4.17 pav., a)

sudaryti iš dviejų dalių kaušo. Privažiavus prie augalo, abi dalys praskiriamos ir augalas apkabinamas.

Tada vėl suglaudžiamos abi kaušo dalys ir iškasamas augalas su kaušo dydžio šaknų ir dirvos gumulu.

Iškasimo padargas, kurį sudaro rėmas su išlenktu peiliu (4.17 pav., b ir c), augalą iškasa išpjaudamas

dirvą. Peilis išlenktas, todėl suformuojamas dirvos ir šaknų gumulas. Gumulo dydis priklauso nuo pei-

lio ilgio ir išgaubimo kampo. Želdinių iškasimui naudojami padargai būna kabinami prie mini savaei-

gių važiuoklių, įvairaus dydžio traktorių, krautuvų, ekskavatorių ir automobilių.

Kastuviniai iškasimo padargai sudaryti iš trijų (4.17 pav., d), keturių (4.17 pav., e) arba daugiau

hidrauliniais cilindrais valdomų kastuvų. Didesnis kastuvų skaičius leidžia didesnio skersmens ir

aukščio medį iškasti.

a b

c

d e f

4.17 pav. Želdinių iškasimo padargai [19]:

a – kaušinis; b ir c – lenkto peilio; d – trijų kastuvų, skirtas mažiems želdiniams iškasti; e – keturių kastuvų,

skirtas dideliems želdiniams iškasti; f – tolydinio veikimo

53

Privažiavus prie augalo, padargas praskiriamas taip, kad būtų galima augalo kamieną apkabinti.

Tada vėl sujungiamas į vieną visumą ir hidrauliniais cilindrais spaudžiami kastuvai į dirvą po augalu.

Kastuvai sumontuoti kampu, todėl jiems gilinantis, jų apatinės dalys sueina į vieną tašką. Taip iška-

samas augalas su dirvos ir šaknų gumulu. Gumulo dydis priklauso nuo kastuvų pločio ir ilgio para-

metrų. Tolydinio veikimo padargai (4.17 pav., f) dažniausiai naudojami nedidelių želdinių, pasėtų ar-

ba pasodintų eilutėse, iškasimui. Priešingai negu periodinio veikimo, šių padargų veikimo principas

yra nenutrūkstamas. Juos sudaro iškasimo noragas, atpjaunantis dirvą po augalais, juostinis transpor-

teris, kuris sugriebia augalą, jį išrauna ir transportuoja. Padargo gale gali būti įrengtas skersinis juosti-

nis transporteris, kuris iškastus želdinius transportuoja į priešingą mašinos pusę ir nuolaidžiu lataku

švelniai nuleidžia ant dirvos paviršiaus. Padargo gale taip pat gali būti įrengiama ir speciali pakyla

(aikštelė), kurioje gali stovėti pagalbinis darbuotojas, surenkantis ir į dėžes sudedantis iškastus želdi-

nius. Želdinių (ypač medžių) iškasimo, transportavimo ir persodinimo technologinių procesų metu

labai svarbu augalo šaknis išlaikyti kartu su iškastomis žemėmis. Tam tikslui gali būti naudojami

įvairios talpos plastikiniai indai (4.18 pav., a), dėžės arba specialūs maišai. Želdinių šaknų ir dirvos

gumului apjuosti, naudojami maišo tipo audeklai (4.18 pav., b). Audeklas dar gali būti įmautas į ne-

cinkuotos vielos tinklo krepšį. Suformuotame šaknų ir dirvos gumule paprastai būna apie 70 proc.

augalo šaknų. Audeklas ir krepšys saugo augalo šaknis nuo pažeidimų ir perdžiūvimo. Jų ardyti ne-

reikia, nes audeklas visiškai suyra žemėje, o tinklas netrukdo augti smulkioms naujoms augalo šak-

nims. Suardant šaknų gumulą juosiančias medžiagas galima lengvai pažeisti smulkias šaknis ir au-

galas neprigis.

Transportavimui dažnai trukdo plačios želdinių šakos, kurios gali būti pažeistos bei užima

daug vietos. Technikos gamintojai, spręsdami šias problemas, sukūrė želdinių apvyniojimo įrengi-

nius (4.18 pav. c), leidžiančius pilnai mechanizuotai apvynioti įvairaus aukščio želdinius ir pagerinti

jų transportavimo sąlygas.

Želdinių persodinimo technologijoje labai svarbu tinkamai paruošti duobę. Ji turi būti mažiau-

siai 2 kartus didesnė už dirvos ir augalo šaknų gumulą. Didesniems lapuočiams ar spygliuočiams

rekomenduojama kasti 120×100 cm ar net didesnę duobę.

a b c

4.18 pav. Priemonės, užtikrinančios geresnį želdinių transportavimą [20, 21]:

a – plastikinis indas; b – šaknų gumulas, apvyniotas maišo tipo audeklu; c – želdinių apvyniojimo įrenginys

Pirmaisiais metais augalui labai svarbu, kad dirva aplink šaknis būtų puri, kad naujos šaknys

galėtų lengviau prasiskverbti giliau ir joms pakaktų oro. Duobės gali būti kasamos rankomis, eks-

kavatoriumi, krautuvu arba specialiais dirvos grąžtais. Didelių želdinių (medžių) persodinimui duo-

bės dažniausiai kasamos atbulinio kasimo kaušais, tvirtinamais prie ekskavatoriaus arba krautuvo

strėlės. Mažesniems želdiniams duobės daromos grąžtais (4.19 pav.), jie būna rankiniai, benzininiai,

hidrauliniai ir mechaniniai. Grąžtai gali būti kabinami prie mini savaeigių važiuoklių, krautuvų,

ekskavatorių, traktorių ar automobilių. Pramoninės sodininkystės ūkiuose ir medelynuose gali būti

naudojami dirvos grąžtai, galintys vienu metu gręžti 2, 3 ar 5 duobes.

54

a b c

d e f

4.19 pav. Dirvos grąžtai [22, 23, 24, 25, 26]:

a – rankinis; b – benzininis; c – hidraulinis, kabinamas prie krautuvo; d – hidraulinis, kabinamas prie ekskavatoriaus;

e – mechaninis, kabinamas prie traktoriaus ir gręžiantis 2 duobes vienu metu; f – mechaninis, kabinamas prie traktoriaus

ir gręžiantis 5 duobes vienu metu

Mechanizuotam ir dalinai mechanizuotam želdinių persodinimui gali būti naudojami periodi-

nio ir tolydinio veikimo būdai. Periodinis, kai želdiniai specialiais griebtuvais (4.20 pav., a ir b),

tvirtinamais prie ekskavatorių, krautuvų arba traktorių, sugriebiami, transportuojami ir persodinami

į dirvoje išgręžtas duobes. Tolydinis, kai dirvoje noragėliu išbrėžiama vagutė, darbininkas į ją įstato

persodinamą augalą, užžertuvai užpila puria dirva, o prispaudimo voleliai augalą apspaudžia iš abie-

jų pusių. Priklausomai nuo mašinų konstrukcijos bei persodinamų augalų matmenų, dirvoje gali būti

brėžiama nuo 5 iki 20 cm pločio vagutė. Tolydinio veikimo mašinos būna vienaeilės, dvieilės, triei-

lės ir ketureilės. Nuo eilių skaičiaus priklauso darbo našumas, kuris gali būti nuo 4 iki 20 tūkst. au-

galų per dieną.

a b c d

4.20 pav. Želdinių persodinimo mašinos ir įrenginiai [27]:

a ir b – periodinio veikimo; c – tolydinio veikimo, vienaeilė; d – tolydinio veikimo, dvieilė

Persodintą augalą labai svarbu gerai sutvirtinti, nes tiesiai ir tvirtai pasodintas augalas geriau pri-

gyja, greičiau pradeda auginti plonas šaknis. Jeigu vėjas nuolat judins augalą, plonosios šaknys nuolat

trūkinės ir augalas negalės įsitvirtinti naujoje vietoje. Galimi įvairūs sutvirtinimo būdai: rišama prie

kuolų, sutvirtinama įtempiant virvėmis arba po žeme tvirtinamas augalo šaknų ir dirvos gumulas.

4.6. Gyvatvorės įrengimas ir įranga

Prieš gyvatvorės sodinimą svarbu gerai paruošti dirvą. Dirva ruošiama ankstyvą rudenį, kai pra-

deda geltonuoti medžių lapai. Išilgai numatomos įrengti gyvatvorės ištempiama virvė ir pagal ją iška-

sama apie 40–60 cm gylio tranšėja (griovys). Jos plotis priklauso nuo sodinimo eilių skaičiaus. Vienos

55

eilės gyvatvorei kasama apie 50–60 cm pločio, o dviejų eilių – apie 80–100 cm ir didesnio pločio

tranšėja. Tranšėjų kasimui naudojami universalieji statybiniai, nedidelės kaušo talpos vienakaušiai

ekskavatoriai arba nedideli daugiakaušiai, dažniausiai grandikliniai, tranšėjų kasimo ekskavatoriai. Į

iškastos tranšėjos dugną priberiama iškasto dirvožemio, mėšlo, komposto arba durpių. Gyvatvorių so-

dinimui tinkamiausi yra 2–3 metų amžiaus sodinukai. Sodinant gyvatvorę iš spygliuočių augalų, nau-

dojami 3–4 metų sodinukai. Augalai sodinami taip, kad šaknų kaklelis būtų lygiai su dirvos paviršiu-

mi. Augalų išdėstymas, tankumas priklauso nuo sodinimo eilių skaičiaus, augalų augimo spartos ir jų

šaknų vystymosi charakteristikų. Sparčiai augantys gyvatvorių augalai sodinami rečiau, lėtai augantys

– tankiau. Sodinant viena eile, tarp sodinukų paliekami 20–25 cm, sodinant dviem eilėmis – 30–50

cm tarpai. Tarp eilių tarpas turėtų būti nuo 30 iki 60 cm. Į vienos eilės gyvatvores sodinami tankias

šakeles turintys augalai, tokie kaip lanksvos, gudobelės, alpininiai serbentai ir kt., o į dviejų eilių gy-

vatvores sodinama geltonoji akacija, šaltalankis ir panašūs augalai [28].

KLAUSIMAI

1. Kokios sėjamosios naudojamos žolių sėjai?

2. Kaip keičiamas išberiamų sėklų kiekis žolių sėjamosiose?

3. Apibūdinkite vejos klojimo technologiją.

4. Kokios mašinos naudojamos vejos atpjovimui?

5. Kokias žinote šlaitų apželdinimo technologijas?

6. Kokios mašinos naudojamos želdinių persodinimui?

7. Kaip patikrinti žolių sėjamosios išberiamų sėklų kiekį?


1. Išsiaiškinkite golfo aikštynų vejos atnaujinimo mašinų veikimo principus.

2. Suplanuokite 40 laipsnių statumo šlaito apželdinimo technologiją, parinkite tinkamas mašinas.

3. Išsiaiškinkite Lietuvoje naudojamų želdinių persodinimo mašinų konstrukcinius ypatumus.

4. Paskaičiuokite, kiek sėjamoji turėtų išberti žolių sėklų apsukus ratą 20 kartų, jeigu žolių sėklos

norma yra 15 kg∙ha-1

, sėjamosios darbinis plotis 2,0 m, rato išorinio apskritimo ilgis 0,9 m.

LITERATŪRA



3. Culitpack Seeder. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www.

blec.co.uk/products (žiūrėta 2012 m. kovo 22 d.).

4. Spreaders. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www.

earthway.com/products/mobile-spreaders/# (žiūrėta 2012 m. kovo 22 d.).

5. Sätechnik. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://www. ein-

boeck.at/index.php (žiūrėta 2012 m. kovo 18 d.).

6. Landschaftsbaukombinationen. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://info.amazone.de/frontend.aspx?langid_system=0 (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

7. Šarauskis E., Sakalauskas A. Sėjamosios. Mokymo priemonė Lietuvos žemės ūkio universiteto studen-

tams. Akademija, LŽŪU leidybos centras, 2004, 49 p.

8. Hatzenbichler Technik. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.hatzenbichler.com (žiūrėta 2010 m. sausio 9 d.).

9. Greenmaster. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http:// guttlerrol-

lers.co.uk/guttler-rollers/products--configurations/greenmaster.aspx (žiūrėta 2012 m. kovo 22 d.).

10. Overseedings-technique. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą:

http://www.vredo.com/en/doorzaaiers/ (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

11. Vejos ir jų priežiūra. Gėlių spalvos Nr. 7, 2000, 40 p.

12. Ritininė veja. [Elektroninis išteklius]. Tekstas lietuvių kalba. Prieiga per internetą: http://www. ritinine-

veja.lt/ (žiūrėta 2009 m. liepos 28 d.).

http://info.amazone.de/frontend.aspx?langid_system=0

http://www.hatzenbichler.com/

http://www.vredo.com/en/doorzaaiers/

56

13. Sod cutters. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www. ryan-

turf.com/products/sod_cutters/ (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

14. Rasensodenschneider. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą:

http://www.kommtek.de/sodenschneider.html (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

15. Vanmac Product. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.vanmac.nl/de/html/maschinen.html (žr. 2009 08 01).

16. Jumbo Ernte- und Verlegetechnik. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.horst-schwab.de/jumbotechnik.html (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

17. Hidrosėja. [Elektroninis išteklius]. Tekstas lietuvių kalba. Prieiga per internetą: http://www. nikove-

ja.lt/hidroseja (žiūrėta 2009 m. liepos 26 d.).

18. Hydrosaat. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.hydrosaat.ch/ (žiūrėta 2009 m. liepos 28 d.).

19. Dutchman Tree Spades. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą:

http://www.dutchmantreespade.com/ (žiūrėta 2012 kovo 18 d.).

20. Didelių medžių persodinimo galimybės. [Elektroninis išteklius]. Tekstas lietuvių kalba. Prieiga per in-

ternetą: http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1483 (žiūrėta 2009 m. liepos 28 d.).

21. Pazzaglia machine. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.pazzaglia.it/germany/index.htm (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

22. Die MultiWerkzeuge für vielfältigste Aufgaben. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga

per internetą: http://www.stihl.de/ (žiūrėta 2010 m. sausio 9 d.).

23. Kompaktlader. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://www. bob-

cat.de/lader/ (žiūrėta 2012 m. kovo 18 d.).

24. Gehl compact excavators. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.gehl.com/const/prodpg_exc.html (žiūrėta 2012 m. kovo 18 d.).

25. Dingo-Modelle mit Raupenantrieb. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per interne-

tą: http://www.toro.com/de-de/golf/specialty-equipment/compact-utility-loaders/Pages/ Se-

ries.aspx?sid=Dingo-Tracked (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

26. Hullemaskine. Tekstas danų kalba. Prieiga per internetą: http://www.egedal.dk/produkter /02/

001331.html?__locale=da (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

27. Pflanzmaschinen. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://

www.damcon.nl/de/maschinen/pflanzmaschinen/ (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

28. Šantaraitė R. Gyvatvorės. [Elektroninis išteklius]. Tekstas lietuvių kalba. Prieiga per internetą:

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/index/article/5299 (žiūrėta 2009 m. liepos 31 d.).

29. Klimas E. Veja sodyboje. Knyga studentams, apželdintojams ir sodybų šeimininkams. Kaunas, Ūkinin-

ko patarėjas, 2006, 152 p.

http://www.kommtek.de/sodenschneider.html

http://www.vanmac.nl/de/html/maschinen.html

http://www.horst-schwab.de/jumbotechnik.html

http://www.hydrosaat.ch/

http://www.dutchmantreespade.com/

http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1483

http://www.pazzaglia.it/germany/index.htm

http://www.stihl.de/

http://www.gehl.com/const/prodpg_exc.html

http://www.toro.com/de-de/golf/specialty-equipment/compact-utility-loaders/Pages/%20Series.aspx?sid=Dingo-Tracked

http://www.toro.com/de-de/golf/specialty-equipment/compact-utility-loaders/Pages/%20Series.aspx?sid=Dingo-Tracked

http://www.egedal.dk/produkter%20/02/%20001331.html?__locale=da

http://www.egedal.dk/produkter%20/02/%20001331.html?__locale=da

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/index/article/5299

57

5. LAISTYMO BŪDAI IR ĮRENGINIAI

5.1. Laistymo būdai

Žolėms sudygti reikia tinkamos temperatūros, drėgmės, oro ir šiek tiek šviesos. Jos pradeda

dygti esant + 6 oC temperatūrai, tačiau optimali dygimo temperatūra +16–21

oC. Labai svarbu, kad iki

sėklų sudygimo viršutinis dirvos sluoksnis visą laiką būtų drėgnas. Tai dažniausiai galima pasiekti tik

dirbtiniu laistymu, saulėtą dieną laistant veją net kelis kartus. Skirtingos žolių rūšys nevienodai atspa-

rios sausrai, todėl ir drėgmės joms reikia nevienodai. Pagal atsparumą sausrai ir drėgmės poreikį jas

galima skirstyti į 3 grupes: atsparias, vidutiniškai atsparias ir mėgstančias drėgmę [1, 2].

Laistymas – tai dirbtinis augalų ir dirvos drėkinimas, priklausantis nuo meteorologinių sąlygų.

Naudojami keturi drėkinimo būdai: paviršinis, požeminis, lašelinis ir lietinimas. Paviršinis drėkinimo

būdas yra toks, kai vanduo teka dirvos paviršiuje specialiai padarytomis vagomis arba užtvindomas

visas drėkinimo plotas. Šis būdas naudojamas tose pasaulio šalyse, kur iškrenta labai mažai kritulių.

Požeminis drėkinimo būdas yra toks, kai vanduo drėkinamame plote teka požeminiais skylėtais

vamzdžiais. Iš jų pro skylutes ištekėjęs vanduo kapiliarais pakyla į viršutinius dirvos sluoksnius. Laše-

linis būdas – kai vanduo teka vamzdžiais prie pat augalų ir nuolat laša. Lietinimo metu vanduo iš-

purškiamas į orą ir paskleidžiamas drėkinamame plote lietaus lašų pavidalu. Tai plačiausiai Lietuvoje

paplitęs drėkinimo būdas. Dirbtinio lietaus intensyvumas neturi viršyti dirvožemio infiltracijos grei-

čio, kad nesusidarytų paviršinis nuotėkis. Priklausomai nuo oro temperatūros, dirvožemio savybių bei

velėnos storio, viename kvadratiniame metre vejos per parą turėtų būti išlaistoma nuo 5 iki 12 litrų

vandens. Priesmėlio dirvose laistoma nuo 7,6 iki 12,6 l·m-2

, priemolio – nuo 5,1 iki 10,2 l·m-2

van-

dens. Vanduo turi sudrėkinti nuo 15 iki 20 cm gylio dirvožemio sluoksnį. Lengvo priesmėlio dirvo-

žemiuose veja laistoma du kartus per savaitę, o sunkesnio – vieną kartą [3]. Trūkstant drėgmės, veja

praranda standumą. Geriausias laistymo laikas yra ryte arba vakare, kai vandens garavimas minima-

lus. Tačiau laistant labai vėlai, per naktį veja išlieka šlapia ir susidaro palankios sąlygos plisti ligoms,

todėl laistymo laikas turėtų būti toks, kad iki nakties veja spėtų pradžiūti.

Lietinimas būna rankinis ir mechanizuotas. Paprasčiausias būdas yra laistyti veją laistytuvu,

tačiau tam reikia daug jėgų ir šis būdas yra nenašus. Naudojant laistymo žarną su antgaliu galima

pasiekti ir atokesnius kampus, tačiau sunku veją palaistyti tolygiai. Tolygiau veją laisto besisukan-

tys arba pasisukantys kampu lietinimo aparatai – drėkinimo sistemos įtaisai vandeniui išpurkšti.

Vandens tiekimo vamzdžiai gali būti įrengti po žeme arba ant žemės. Antžeminė vamzdžių sistema

nepuošia bendro vaizdo ir gali trukdyti kitiems vejų priežiūros darbams atlikti.

5.2. Laistymo įrenginiai

Lietinimo aparatai (purkštukai) pagal išpurškimo nuotolį skirstomi į trumpačiurkšlius, vidu-

tinio nuotolio ir ilgačiurkšlius. Trumpačiurkšliai išpurškia mažo slėgio (0,05–0,2 MPa) vandenį 10–

15 m spinduliu. Vidutinio nuotolio aparatai išpurškia 0,1–0,25 MPa slėgio vandenį 15–35 m spin-

duliu. Ilgačiurkšliai išpurškia 2,8–8,0 MPa slėgio vandenį 36–100 m spinduliu. Lietinimo aparatai

būna iššokantys iš žemės ir neiššokantys. Pagal vandens srauto pavidalą lietinimo aparatai būna

plėveliniai ir čiurkšliniai. Plėvelinis lietinimo aparatas vandenį iššvirkščia plačia plona plėvele, ji

lėkdama oru greitai suyra į smulkius lašelius [4]. Pagal laistymo formą lietinimo aparatai būna ap-

skritiminiai ir sektoriniai (5.1 pav.).

Pagal vandens plėvelės sudarymo būdą lietinimo aparatai būna deflektoriniai, plyšiniai ir išcentri-

niai (sūkuriniai). Deflektoriniame aparate ištekėdama vandens čiurkšlė atsimuša į deflektorių (plokščią

arba kūginį) ir plona plėvele pasiskleidžia į visas puses. Plyšinis aparatas sudarytas iš vamzdelio su

skersiniu plyšiu, pro kurį vanduo išteka plona plokščia čiurkšle. Sūkurinis lietinimo aparatas turi apvalią

58

a b c

5.2 pav. Lietinimo aparatai [4]: a – vidutinio nuotolio čiurkšlinis su horizontaliai svyruojančiu svirtiniu sukimo

mechanizmu; b – ilgačiurkšlis su turbininiu sukimo mechanizmu; c – trumpa-

čiurkšlis deflektorinis plėvelinis; 1, 2, 4 ir 9 – vandens ištekėjimo tūtos;

3 – vamzdis; 5 – velenas; 6 – sliekiniai reduktoriai; 7 – turbinėlė; 8 – deflektorius;

10 – vandens tiekimo vamzdis

įsukimo kamerą, kurią ekscentriškai tiekiamas vanduo stipriai įsuka ratu. Plona vandens plėvelė išpurš-

kiama pro įsukimo kameros centre esančią skylutę.

a b c

d e f

5.1 pav. Vejų lietinimo aparatai [5, 6]: a – lietinimo žarna su antgaliu; b ir c – aparatai stačiakampės ir kvadratinės formos plotams lietinti;

d ir e – aparatai, lietinantys ratu; f – purkštukai

Čiurkšlinis lietinimo aparatas sudaro stiprią apvalią vandens čiurkšlę, kuri lėkdama oru pama-

žu suyra į lašelius. Vidutinio nuotolio ir ilgačiurkšliai lietinimo aparatai dažnai turi vamzdžio suki-

mo mechanizmus, galinčius sukti vamzdį apie vertikalią ašį. Labiausiai paplitę sukimo mechaniz-

mai yra svirtinis, reaktyvinis ir turbininis (5.2 pav.).

Svirtinį lietinimo apa-

rato sukimo mechanizmą

sudaro prie vamzdžio lanks-

čia jungtimi pritvirtinta svir-

tis su mentele viename gale

ir atsvaru kitame. Vienų me-

chanizmų svirtis svyruoja

horizontaliai, kitų – vertika-

liai. Didesnio veikimo spin-

dulio lietinimo aparatai daž-

niau turi vertikaliai svyruo-

jančią svirtį, mažesnio – ho-

rizontaliai. Į vertikalaus svy-

ravimo svirties mentelę at-

simušusios vandens čiurkš-

lės smūgis vamzdį suka į šo-

ną, o mentelę sviedžia že-

myn. Apatinio svirties galo atsvaras svirtį grąžina atgal, mentelė vėl patenka į vandens čiurkšlę, ir

vamzdis vėl pasukamas. Horizontalaus svyravimo svirtį vandens čiurkšlė, atsimušusi į mentelę, atme-

ta į šoną. Svirtį atgal grąžina spyruoklė. Svirties atsvaras, grįždamas atgal, atsitrenkia į vamzdžio at-

ramą ir jį truputį pasuka.

Lietinimo aparatai su reaktyviniu vamzdžio sukimu turi šiek kiek į šoną pakreiptą vandens

išmetimo tūtą. Dėl to, ištekant vandens čiurkšlei, susidaro reaktyvinė jėga, kuri ir suka vamzdį.

Vamzdžio sukimo greičiui riboti ir reguliuoti yra įtaisomas stabdis. Tam dažnai naudojamas tepalo

59

5.3 pav. Lašelinio drėkinimo sistemos schema [4]:

1 – magistralinis vandens vamzdis; 2 – sklendė; 3 – trąšos; 4 – vandens

vamzdis; 5 – trąšų tirpalo vamzdis; 6 – trąšų tirpalo bakelis su maišytu-

vu; 7 – skirstomasis vamzdis; 8 – drėkinimo vamzdis; 9 – lašalinės;

10 – vamzdžių atšakos; 11 – filtras; 12 – manometrai; 13 – diafragma;

14 – slėgio reguliatorius

siurblys, kurį suka vamzdis. Siurblys varo tepalą per reguliuojamą droselį. Keičiant droselio plyšį,

reguliuojamas stabdžio pasipriešinimas, kartu ir vamzdžio sukimo greitis. Reaktyvinei sukimo jėgai

sukurti sunaudojama dalis (2–3 proc.) vandens slėgio, dėl to čiurkšlė sutrumpėja.

Turbininį lietinimo aparato vamzdžio sukimo mechanizmą sudaro turbinėlė, į kurios menteles

atsimuša iš vamzdžio ištekanti čiurkšlė. Turbinėlė per du sliekinius reduktorius suka vamzdį.

Gėlynų, augalų alėjų laisty-

mui gali būti naudojamas lašelinis

drėkinimas. Tokią sistemą

(5.3 pav.) sudaro vandens filtravi-

mo įranga, slėgio reguliatorius,

magistralinis (Ø 38–51 mm) ir pa-

skirstomieji (Ø 16–20 mm) van-

dens tiekimo vamzdynai su lašeli-

nėmis, sumontuotomis drėkinamų

augalų šaknų išsidėstymo zonoje.

Didesni augalai gali būti drėkinami,

kiekvienam atvedant po lašelinę.

Dažnai drėkinimo vandenyje ištir-

pinamos mineralinės trąšos.

Slėgis lašelinio drėkinimo sis-

temoje paprastai būna nedidelis

(0,07–0,28 MPa). Kasdien drėkina-

ma po 2–4 valandas. Drėkinimo me-

tu vanduo tiekiamas tik augalų šak-

nų zonoje, todėl sumažinami van-

dens išgaravimo nuostoliai. Taikant lašelinį drėkinimą, vanduo naudojamas efektyviai (apie 95 proc.

vandens sunaudojama augalų drėkinimui), o lietinant – tik apie 70 proc. vandens sunaudojama augalams

drėkinti, likusi išlaistyto vandens dalis išgaruoja arba nuteka dirvos paviršiumi. Želdynų laistymui taip

pat gali būti naudojami laistymo įrenginiai, tvirtinami prie įvairios konstrukcijos mobilių savaeigių ma-

šinų – traktorių, krautuvų ir automobilių (5.4 pav.).

a b

5.4 pav. Želdynų laistymo įranga [7, 8]:

a – tvirtinama prie automobilio; b – kabinama prie krautuvo

5.3. Liejimo norma

Liejimo norma – vandens kiekis, sunaudojamas vienam hektarui per vieną liejimą.

Liejimo norma m (m3∙ha

-1) apskaičiuojama pagal formulę [9]:

)BB(hm minmax 100 , (5.1)

čia γ – dirvožemio tankis g∙cm-3

;

h – dirvožemio aktyviojo sluoksnio (kuriame yra pagrindinė augalų šaknų masė) storis m;

60

Bmax – maksimali optimalios dirvožemio aktyviojo sluoksnio drėgmės riba, atitinkanti lauko drėgmės

imlumą, proc.;

Bmin – minimali optimalios dirvožemio aktyviojo sluoksnio drėgmės riba, atitinkanti lauko drėgmės im-

lumą, proc.

Vienas reikšmingiausių agrometeorologinių rodiklių, apibūdinančių augalų vegetacijos perio-

do sąlygas, yra dirvožemio drėgnis, kuriam apibūdinti dažniausiai naudojamas rusų meteorologo G.

Selianinovo pasiūlytas hidroterminis koeficientas HTK [10]:

T,

PHTK

10, (5.2)

čia ΣP – kritulių suma per laikotarpį, kurio temperatūra aukštesnė nei 10 ºC, mm;

ΣT – to paties laikotarpio oro temperatūrų suma ºC.

Kai HTK < 0,4 – laikotarpis labai stipriai sausringas, kai HTK = 0,4–0,5 – stipriai sausringas,

kai HTK = 0,6–0,7 – vidutiniškai sausringas, kai HTK = 0,8–0,9 – silpnai sausringas, kai HTK =

1,0–1,5 – optimalaus drėgnio, kai HTK ≥1,6 – per daug drėgnas.

KLAUSIMAI

1. Kokius žinote drėkinimo būdus?

2. Kaip skirstomi lietinimo aparatai?

3. Apibūdinkite lietinimo aparatų sukimo mechanizmus.

4. Kaip apskaičiuojama liejimo norma ir hidroterminis koeficientas?


1. Išsiaiškinkite Jūsų gyvenamojoje vietoje esančios vejos tipą ir parinkite jai tinkantį laistymo būdą.

2. Paskaičiuokite hidroterminį koeficientą, parinkite geriausiai tinkančią vejų laistymo įrangą.

LITERATŪRA




3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių

želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo“. 2008 m. sausio 18 d. Nr. D1-45.





7. Giessanlage. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://www. kuep-

per-weisser.de/index.php?id=872 (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

8. Friedhofstechnik. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://

www.contex-hydrobox.de (žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 8 d.).

9. Kinčius L., Mikuckis F., Taparauskienė L. Daržovių ir uogynų laistymo technologijos. Kaunas, 2008, 56 p.


61

6. MINERALINIŲ IR ORGANINIŲ TRĄŠŲ

SKLEIDMO MAŠINOS

6.1. Vejų tręšimas

Vejų tręšimas – tai agrotechninė priemonė, gerinanti dirvožemio kokybę, skatinanti velėnos

tankėjimą, stiprinanti šaknų sistemą, suteikianti žolei sodresnę spalvą, reguliuojanti žolinių augalų

fiziologinius procesus. Intensyviai naudojamoms vejoms dirvoje esančių maisto medžiagų nepa-

kanka, todėl dirvą būtina tręšti ne tik prieš sėją, bet ir vejos naudojimo metu. Vejų tręšimui dažniau-

siai naudojamos mineralinės (azoto, fosforo, kalio ir kt.) trąšos, kurios būna miltinės, granuliuotos ir

skystos. Vejos tręšiamos ir organinėmis trąšomis, iš jų tinkamiausios yra kompostai, mėšlo ir durpių

mišiniai. Trąšų kiekis, tręšimo laikas ir dažnumas priklauso nuo vejų paskirties, dirvos fizinių savy-

bių ir maisto medžiagų kiekio, žolių rūšinės sudėties, priežiūros intensyvumo, pjovimo aukščio, ve-

getacijos periodo ilgumo bei nupjautos žolės pašalinimo būdo. Sunkesnėse priemolio dirvose trąšų

reikia mažiau, nes pačioje dirvoje daugiau maisto medžiagų, be to, tokiose dirvose trąšos sunkiau

išsiplauna. Lengvesnėse priesmėlio dirvose maisto medžiagų yra mažiau, jos greičiau išsiplauna,

todėl joms ir trąšų reikia daugiau [1, 2].

6.2. Mineralinių trąšų barstomosios

Pagrindinis reikalavimas tręšimui yra tai, kad trąšos turi būti paskleistos tolygiai. Trąšų pasi-

skirstymo netolygumas skersine kryptimi neturi viršyti 10 proc. Plačiausiai naudojamos trijų tipų

mineralinių trąšų barstomosios: tiesioginio byrėjimo, išcentrinės ir tiksliosios.

Tiesioginio byrėjimo barstomosios būna su plyšiniais, lėkštiniais arba sraigtiniais tręšiamaisiais

aparatais (6.1 pav.). Tokio tipo tręšiamųjų trąšadėžių talpa – nuo 50 iki 100 kg kiekvienam mašinos dar-

binio pločio metrui. Trąšadėžės plotis dažniausiai būna lygus trąšų išbarstymo pločiui – dažniausiai iki 3

m, rečiau iki 5 m.

a b c

6.1 pav. Tiesioginio byrėjimo mineralinių trąšų barstomųjų schemos [3]:

a – plyšinė; b – lėkštinė; c – sraigtinė; 1 – trąšadėžė; 2 – švytuojantys diskai; 3 – trąšų išbyrėjimo angos;

4 – pro angas prabirusios trąšos; 5 – lėkštės; 6 – sraigtas

Plyšinis tiesioginio byrėjimo tręšiamasis aparatas trąšas išbarsto per plyšius (angas), esančius

trąšadėžės dugne. Trąšos išberiamos per visą tręšiamosios darbinį plotį. Išberiamų trąšų kiekis regu-

liuojamas keičiant išbyrėjimo plyšių dydį. Lėkštinis tręšiamasis aparatas sudarytas iš horizontalių

besisukančių išgaubtų lėkščių. Lėkštės išdėstomos trąšadėžės apačioje per visą mašinos plotį. Trą-

šos iš trąšadėžės pro plyšį byra ant lėtai besisukančių lėkščių. Viršuj lėkščių įtaisomi žertuvėliai, jie

nužeria trąšas ant dirvos paviršiaus. Išberiamų trąšų kiekis reguliuojamas keičiant plyšio dydį ir

lėkščių sūkių dažnį.

62

Tręšiamojoje su sraigtiniu tręšiamuoju aparatu trąšadėžės dugne įtaisytas sraigtas, jis trąšas

stumia ir beria pro dugne esančius plyšius. Tręšiamosios gali būti su vienu arba dviem sraigtais. Iš-

beriamų trąšų kiekis reguliuojamas keičiant plyšių dydį. Kai sraigtas įrengiamas trąšadėžės šone,

galima keisti sraigto padėtį ir trąšų išbėrimo plyšio dydį.

Tiesioginio byrėjimo tręšiamosios gali būti montuojamos ant vežimėlio ir stumiamos ranko-

mis arba kabinamos prie mini savaeigių važiuoklių, krautuvų arba traktorių. Dirbant tiesioginio by-

rėjimo tręšiamosiomis, nereikia palikti užlaidų tarp gretimų tręšiamosios važiavimų (6.2 pav.).

a b

6.2 pav. Tiesioginio byrėjimo tręšiamųjų darbo schemos [4]:

a – rankinių; b – kabinamų prie traktoriaus

Gaminamos barstomosios dviejų skirtingų trąšų skleidimui. Jos turi dvi atskiras trąšadėžes ir

atskirus tręšiamuosius aparatus.

Tiesioginio byrėjimo tręšiamosios trąšas skleidžia tolygiai, tačiau dėl mažo darbinio pločio yra

nenašios. Jos naudojamos tik nedidelių vejos plotų tręšimui.

Išcentrinės mineralinių trąšų barstomosios būna rankinės, pusiau pakabinamos ir pakabina-

mos prie stumdomų vežimėlių, savaeigių važiuoklių, krautuvų ir traktorių.

a b

6.3 pav. Išcentrinės mineralinių trąšų barstomosios [5]: a – pusiau pakabinama; b – pakabinama ant savaeigės važiuoklės

Rankinės barstomosios dirba tuo pačiu principu kaip ir išcentrinės rankinės sėjamosios (žr.

4.2 skyrių, 4.1 pav.). Išcentrinės mineralinių trąšų barstomosios būna su diskiniais (vieno ir dviejų

diskų) arba švytuojančio vamzdžio tręšiamaisiais aparatais (6.4 pav.). Diskinę išcentrinę tręšiamąją

sudaro kūginės formos trąšadėžė, jos viduje esantis maišiklis, diskas su mentelėmis, judesio perda-

vimo mechanizmas bei reguliavimo ir valdymo įtaisai. Viendiskės ir švytuojančio vamzdžio tręšia-

mosios trąšas skleidžia nuo 6 iki 12 m plotyje, o dvidiskės – nuo 12 iki 24 m ir daugiau.

a

b

c

6.4 pav. Išcentrinės mineralinių trąšų barstomosios [6]: a – viendiskė; b – dvidiskė; c – su švytuojančiu vamzdžiu; 1 – trąšadėžė; 2 – svirtis; 3 – rėmas; 4 – sklaidomasis diskas

arba švytuojantis vamzdis; 5 – trąšų dozavimo įtaisas; 6 – mentelė

63

Išberiamų trąšų kiekis priklauso nuo plyšio dydžio ir važiavimo greičio. Prabiręs pro trąšadė-

žės dugne esančią angą, trąšų srautas patenka ant besisukančių diskų. Kad trąšos tolygiau byrėtų,

trąšadėžės apatinėje dalyje įrengiami maišikliai, kurie turi užtikrinti tolygų trąšų byrėjimą pro an-

gas, nepriklausomai nuo trąšų kiekio trąšadėžėje, barstomosios posvirio kampo, angos dydžio. Trą-

šų skleidimo plotis priklauso nuo diskų skersmens, posvyrio kampo, sūkių dažnio, mentelių ilgio

bei padėties. Siekiant tolygiai skleisti trąšas skersine kryptimi, prie diskų tvirtinamos skirtingo ilgio

mentelės arba keičiamas jų ilgis (6.5 pav.). Ilgesnės mentelės trąšų daleles nusviedžia toliau negu

trumpesnės. Keičiant mentelių tvirtinimo prie disko padėties kampą, keičiama trąšų dalelių sklaida

skleidimo pločio viduryje ir šonuose. Esant statmenai disko judėjimo krypčiai pritvirtintoms mente-

lėms, trąšos nusviedžiamos toliausiai. Mentelės prie disko dažniausiai tvirtinamos varžtais. Persta-

tant menteles, jas pasukant prieš laikrodžio rodyklę, trąšos nusviedžiamos toliau, ir atvirkščiai – pa-

sukant pagal laikrodžio rodyklę, trąšos paskleidžiamos arčiau.

a b

6.5 pav. Mentelių padėties ant disko keitimas [6]: a – ilgio ir kampo; b – kampo

Mineralines trąšas viendiskėmis barstomosiomis, priklausomai nuo trąšų patekimo ant disko

vietos, taip pat galima skleisti į kairę arba dešinę pusę, nepriklausomai nuo traktoriaus važiavimo

krypties. Tai labai naudinga tręšiant lauko pakraščius. Norint išcentrinėmis tręšiamosiomis tolygiai

paskleisti mineralines trąšas skersine kryptimi, reikia palikti užlaidus, nes darbinio pločio pakraš-

čiuose trąšų išberiama mažiau negu viduryje (6.6 pav.). Rekomenduojamas užlaido dydis nurodo-

mas tręšiamųjų eksploatacijos instrukcijose.

a b

6.6 pav. Išcentrinės barstomosios darbo schemos [6]: a – mineralines trąšas skleidžiant 120° kampu per vidurį; A – trąšų sklaidos lanko plotis; B – užlaidas;

C – darbinis plotis; D – trąšų nusviedimo spindulys; E – trąšų sklaidos kampas; F – trąšų skleidimo plotis;

G – trąšų sklaida pakraščiuose; b – mineralines trąšas skleidžiant 120° kampu į kairę ir į dešinę

Mineralinių trąšų dalelių nusviedimo spindulys priklauso nuo dalelių dydžio, drėgnio ir pradi-

nio greičio (jis paprastai būna 15–30 m∙s-1

), trąšų rūšies ir kokybės, vėjo greičio, disko menčių pa-

dėties, disko paviršiaus bei disko padėties, t. y. aukščio nuo dirvos paviršiaus ir pasvirimo kampo.

Trąšų barstomosios darbinės dalys sukamos mechanine arba hidrauline pavara. Mechaninėse

pavarose (6.7 pav.) barstomųjų darbinės dalys per kardanines jungtis sukamos nuo jėgos mašinos

64

veleno. Pavaros kūginiai krumpliaračiai suka pusašius, jie perduoda sukimo momentą diskams. Prie

vieno iš pusašių pritvirtinama maišiklių grandininės pavaros varančioji žvaigždutė, ji sukimo judesį

perduodą maišikliams.

6.7 pav. Barstomosios darbinių dalių mechaninė pavara [3]: 1 – maišiklių pavara; 2 – maišiklis; 3 – disko šoninė pavara;

4 – pagrindinė pavara

Siekiant mažiau trupinti nepatvarias trąšų granules ir tolygiau jas skleisti tręšiant laukus bei laukų

pakraščius, yra gaminamos barstomosios su hidromechananine darbinių dalių pavara. Tokių barstomų-

jų trąšų skleidimo diskus ir maišiklius suka hidrauliniai varikliai, trąšų išbyrėjimo angų sklendės val-

domos hidrauliniais cilindrais. Darbinių dalių reguliavimų parametrai yra keičiami netiesioginio val-

dymo elektromagnetiniu skirstytuvu, todėl tręšiamąją lengva nustatyti traktorininko kabinoje esančiu

valdymo pultu. Pastaruoju metu gaminamos barstomosios ir su elektrinėmis trąšų barstomųjų darbinių

dalių pavaromis.

Žolynas (veja) parkuose dažniausiai būna vienas iš kraštovaizdį formuojančių elementų. Parkuo-

se įrengiami įvairūs vandens telkiniai, gėlynų, gyvatvorių, krūmų bei medžių ansambliai, todėl tręšiant

labai svarbu patręšti tiksliai numatytą plotą. Tam tikslui žolynų pakraščių tręšimui išcentrinėse tręšia-

mosiose gali būti naudojami nukreipiamieji skydeliai arba trąšų srauto kreipikliai (6.8 pav.).

6.8 pav. Pakraščių tręšimas [6]:

1 – vandens telkinys; 2 – traktorius; 3 – tręšiamoji; 4

– kreipiklis; 5 – skleidžiamas trąšų srautas

Išcentrinėmis tręšiamosiomis gali būti tręšiami ne tik žolynai, bet ir eilėmis augantys medžiai

(vaismedžiai), krūmai, gyvatvorės ir kt. Tada tręšiamosiose naudojami specialūs kreipikliai, kurie

trąšų srautą nukreipia į tą plotą (6.9 pav.), kuris turi būti tręšiamas. Taip netręšiama aplink esanti

augmenija, sutaupoma trąšų.

6.9 pav. Medžių, krūmų, gyvatvorių ir kitų eilėmis

augančių augalų tręšimas [6]:

1 – traktorius; 2 – tręšiamoji; 3 – trąšų srautas; 4 – augalas

Tiksliosios mineralinių trąšų barstomosios būna su pneumomechaniniais ir mechaniniais trę-

šiamaisiais aparatais. Šios barstomosios trąšas paskleidžia tolygiau negu išcentrinės diskinės.

Pneumomechaninę mineralinių trąšų barstomąją (6.10 pav.) sudaro rėmas, trąšadėžė, tręšiamieji

aparatai, ventiliatorius, trąšavamzdžiai, skleidikliai, pavaros perdavimo mechanizmas. Tręšiamieji

aparatai tiekia trąšas iš trąšadėžės į trąšavamzdžius (6.11 pav.), o ventiliatoriaus sukurtas oro srautas

jas transportuoja link skleidiklių. Skleidikliai tvirtinami skirtingo ilgio trąšavamzdžių galuose taip,

65

kad atstumai tarp atskirų skleidiklių būtų nustatyti vienodi. Trąšų dalelių savybės skiriasi, todėl to-

lygesniam trąšų srauto skleidimui skleidikliuose įrengiamos plieninės skardos kreipiančiosios.

6.10 pav. Pneumomechaninė tikslioji mineralinių trą-

šų barstomoji [6]: 1 – trąšavamzdis; 2 – atrama; 3 – trąšadėžė;

4 – skleidiklis; 5 – tręšiamasis aparatas; 6 – ventiliatorius;

7 – reguliatorius; 8 – pavara; 9 – rėmas

6.11 pav. Tręšiamojo aparato darbo schema

[6]:

1 – ortakis; 2 – dugnelis; 3 – trąšos, 4 – ritė;

5 – trąšavamzdis

Skleidžiamų trąšų kiekis priklauso nuo tręšiamojo aparato ritės sūkių dažnio bei mašinos ju-

dėjimo greičio. Ritės sūkių dažnis yra keičiamas reguliatoriumi. Barstomosios darbinį plotį galima

keisti atjungiant dalį trąšavamzdžių. Tręšiant tokiomis tręšiamosiomis, vėjo poveikis trąšų sklaidos

tolygumui yra minimalus. Trąšos skersine kryptimi skleidžiamos tolygiai, nes kiekvienas skleidiklis

skleidžia trąšas kūgio forma pastoviame nedideliame plotyje. Be to, greta skleidžiančių skleidiklių

kūgiai persidengia. Pervažiuojant iš vienos vietos į kitą, trąšavamzdžiai pakeliami ir sulankstomi.

Mechaninėse tiksliosiose trąšų barstomosiose sumontuota didelė trąšadėžė, jos dugnu juda

transporteris arba grandinės, o jos priekyje arba gale – dozatorius ir barstomasis vamzdis. Šios bars-

tomosios dažniausiai naudojamos miltinėms mineralinėms trąšoms skleisti. Trąšos vamzdyje trans-

portuojamos sraigtais, transporteriais arba grandinėmis. Jos išbyra pro vamzdžio apatinėje dalyje

esančias keičiamo dydžio angas. Išberiamų trąšų kiekis reguliuojamas, keičiant transporterio arba

grandinių judėjimo greitį arba trąšų išbyrėjimo angos dydį.

Mineralinių trąšų tręšiamųjų, kurių darbinės dalys sukamos traktoriaus darbo jėgos velenu,

tikrinamos aikštelėje. Pagal instrukciją nustatomas tręšiamojo aparato aukštis nuo aikštelės pavir-

šiaus ir polinkio kampas. Pagal trąšų rūšį, važiavimo greitį, trąšų išbyrėjimo plyšio dydį ir darbinį

plotį nustatoma trąšų išbėrimo norma (kg∙ha-1

). Į trąšadėžę pripilama trąšų, nuimami trąšų skleidimo

diskai, o po trąšų išbyrėjimo plyšiu pakabinamas specialus kibiras ar maišas išbyrėjusioms trąšoms

surinkti. Įjungiamas traktoriaus jėgos velenas ir vieną minutę beriamos trąšos. Išbyrėjusios trąšos

pasveriamos, jų kiekis turi atitikti apskaičiuotąjį.

Mineralinių trąšų tręšiamųjų reikiamas išberti trąšų kiekis qt (kg∙min-1

) apskaičiuojamas [6]:

600

qBvqt , (6.1)

čia q – tręšimo norma kg∙ha-1

;

B – darbinis plotis m;

v – važiavimo greitis km∙h-1

.

Jeigu pasvertas išbyrėjusių trąšų kiekis neatitinka apskaičiuotojo, koreguojami tręšiamosios

parametrai ir iš naujo tikrinama išberiamų trąšų norma.

Šiuolaikinės naujos mineralinių trąšų barstomosios turi elektroninius trąšų dozavimo įrenginius.

Trąšų barstomosios valdymo pulte įvedamas reikiamas išberti trąšų kiekis kg∙ha-1

. Prie traktoriaus rato

įrengtas greičio jutiklis, kuris siunčia impulsą procesoriui. Priklausomai nuo traktoriaus važiavimo

greičio yra keičiama išberiamų trąšų kiekio keitimo sklendės padėtis. Trąšų barstomojoje su elektro-

66

niniu trąšų dozavimo įrenginiu išberiamų trąšų kiekis į hektarą nepriklauso nuo važiavimo greičio.

Važiavimo greitį galima pasirinkti, atsižvelgiant į dirvos sąlygas. Kai kuriose trąšų barstomosiose yra

įrengta trąšų svėrimo įranga, kurią sudaro vienas arba du svėrimo elementai su lygiagrečiai veikiančia

trąšų svėrimo sistema. Trąšų kiekio trąšadėžėje pasikeitimo signalai registruojami svėrimo sistemoje.

Darbo metu valdymo pulto ekrane rodomos momentinės važiavimo greičio (km∙h-1

), išberiamų trąšų

kiekio (kg∙ha-1

), patręšto ploto (ha), išbarstytų trąšų kiekio (kg) ir kt. reikšmės.

Siekiant tolygiai skleisti trąšas tarp gretimų važiavimų, yra naudojamos technologinės vėžės

arba laukas nugairiuojamas. Dideliuose plotuose gali būti diegiamos automatinio vairavimo bei tiks-

liojo tręšimo sistemos, kai naudojami iš anksto sudaryti tręšimo žemėlapiai.

6.3. Organinių trąšų tręšiamosios

Birių organinių trąšų skleidimui naudojamos mėšlakratės, skystų – srutvežiai. Mėšlakratės

sudarytos iš kėbulo, sumontuoto ant vienaašės, dviašės ar triašės važiuoklės, kurio dugnu lėtai

(0,006–0,06 m∙s-1

) slenka grandininis transporteris su grandikliais, perstumiančiais organines trąšas

iš priekinės kėbulo dalies į galą. Trąšoms skleisti dažniausiai mašinos gale montuojami vertikalūs

arba horizontalūs skleidimo būgnai su įstrižai pritvirtintomis mentėmis arba karpytomis sraigės vi-

jomis. Skleidimo pločiui padidinti gali būti montuojami trąšų skleidimo diskai. Skleidimo būgnus ir

transporterį suka traktoriaus jėgos velenas. Transporteris gali būti varomas ir hidrauline pavara.

Skleidžiamų trąšų kiekis keičiamas, keičiant traktoriaus važiavimo greitį arba kėbulo dugne slen-

kančio transporterio greitį. Gaminamos įvairaus tūrio (nuo 2 iki 27 m3) mėšlakratės.

Mėšlakratėse su horizontaliais trąšų skleidimo būgnais paprastai naudojami du nedidelio

skersmens būgnai su prie jų pritvirtintais peiliais, mentėmis arba karpytomis sraigėmis (6.12 pav.,

a). Abu būgnai sukasi į vieną pusę. Horizontalūs skleidimo būgnai labai gerai susmulkina sklei-

džiamą masę, nes jie sukasi dideliu (350–450 min-1

) dažniu. Nedidelis darbinis plotis praktiškai ly-

gus kėbulo pločiui. Jam padidinti iki 15–20 m po būgnais gali būti montuojami horizontalūs sklei-

dimo diskai. Mėšlakratėse su vertikaliais skleidimo būgnais paprastai naudojami du didelio skers-

mens arba keturi nedidelio skersmens būgnai (6.12 pav., b ir c). Būgnai sukasi į priešingas puses

200–350 min-1

sukimosi dažniu. Traktoriaus apsaugai padidinti būgnai montuojami pasvirę į priekį.

Tokio tipo skleidimo mechanizmas taip pat yra ir didesnio darbinio pločio.

a b c

6.12 pav. Organinių trąšų skleidimo būgnai [7, 8, 9]:

a – horizontalūs; b – vertikalūs, dviejų būgnų; c – vertikalūs, keturių būgnų

Skleidžiamas organinių trąšų kiekis nustatomas pagal lenteles, pateiktas mašinos instrukcijoje.

Pateikiamos orientacinės reikšmės, todėl rekomenduojama pasitikrinti, kiek mašina iškrato faktiš-

kai. Tuo tikslu mašina prikraunama organinių trąšų ir pasveriama. Paskleidus trąšas, išmatuojamas

patręštas plotas. Apskaičiuojamas paskleistų organinių trąšų kiekis, kuris turi būti lygus lentelėje

nurodytam trąšų kiekiui.

Faktinė tręšimo norma qt (t∙ha-1

) apskaičiuojama pagal formulę [6]:

67

A

qqt

110000 , (6.2)

čia q1 – pakrautų ir paskleistų trąšų kiekis t;

A – patręštas plotas m2.

Jei mėšlakratė paskleidė per daug ar per mažai trąšų, reikia keisti transporterio judėjimo greitį

arba mažinti ar didinti darbinį mėšlakratės važiavimo greitį.

Srutvežių paskirtis – tolygiai skleisti ar įterpti skystąsias organines trąšas (srutas, skystą mėš-

lą, kuriame sausųjų medžiagų kiekis yra iki yra 12 proc.) dirvos paviršiuje arba gilesniuose jos

sluoksniuose. Srutvežiai pagal važiuoklės ašių skaičių būna vienaašiai, dviašiai, triašiai ir keturašiai,

pagal prikabinimo būdą – prikabinamieji, pusiau prikabinamieji ir savaeigiai, pagal rėmo tipą – be-

rėmiai, pusiau rėminiai ir rėminiai, pagal organinių trąšų skleidimo ir įterpimo įtaisus – su skleistu-

vais, su laistomosiomis žarnomis, su diskiniais arba kotiniais įterpimo peiliais (noragėliais).

Srutvežiai sudaryti iš cisternos, sumontuotos ant rėmo, važiuoklės, siurbimo (siurblio, žarnų,

valdymo pulto ir kt.) ir išlaistymo įrangos. Skleistuvai būna: švirkštiniai-deflektoriniai (skirti pa-

prastam laistymui), diskiniai-išcentriniai, švytuojantys, patrankiniai ir sijiniai (besivelkančių žarnų).

Patys paprasčiausi yra įvairių konstrukcijų švirkštiniai-deflektoriniai (žemutinio ar viršutinio tipo)

skleistuvai.

Išlaistantys srutvežių skleistuvai nelabai tinka vejoms, nes didelė kvapą skleidžiančių medžia-

gų ir amoniako emisija.

Prie srutvežių gali būti naudojami skirtingų tipų skystųjų trąšų įterpimo įtaisai, kurie skystą-

sias organines trąšas įterpia gilesniuose dirvos sluoksniuose. Pagal dirvos paviršiaus perpjovimo

principą gaminamos mašinos su pleištiniais, pavažiniais arba diskiniais noragėliais (6.13 pav.).

a b

6.13 pav. Skystųjų organinių trąšų įterpimas [6]:

a – pleištiniais noragėliais; b – diskiniais noragėlais

Diskiniai noragėliai mažiau kemšasi. Tokia srutų laistymo technologija labiausiai tinka žalie-

noms. Srutos skleidžiamos tolygiau, mažiau užteršiama aplinka. Be to, amoniako ir kvapiųjų me-

džiagų išsiskiria apie 90 proc. mažiau negu laistant.

KLAUSIMAI

1. Apibūdinkite tiesioginio byrėjimo tręšiamųjų veikimo principus.

2. Kaip veikia išcentrinės mineralinių trąšų tręšiamosios?

3. Kaip nustatomas mineralinių trąšų tręšiamosioms reikiamas išberti trąšų kiekis?

4. Kokios pagrindinės darbinės dalys sudaro mėšlakratę?

5. Kaip skirstomi srutvežiai?


1. Išstudijuokite mineralinių trąšų barstomųjų konstrukcinius ir darbo technologinio proceso ypa-

tumus darbui nepalankiomis klimato sąlygomis.

68

2. Išsiaiškinkite birių organinių trąšų skleidimo mašinų galinių gaubtų ir sklendžių paskirtis ir

veikimo principus.

LITERATŪRA




3. Sakalauskas A., Šarauskis E., Šniauka P., Vaiciukevičius E., Zinkevičius R. Augalininkystės technologijų

inžinerija. Mokomoji knyga. ASU. 2012, 135 p. [Elektroninis išteklius].


5. Transport- und Pflegefahrzeuge. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.toro.com/de-de/golf/application-equipment/topdressers/Pages/Series.aspx?sid =Broadcast-

Style (žiūrėta 2012 m. kovo 18 d.)

6. Vaiciukevičius E., Šarauskis E., Zinkevičius R. Mineralinių ir organinių trąšų skleidimo ir įterpimo ma-

šinos. Mokomoji knyga. Akademija, 2007, 79 p.

7. Düngstreuer. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http:// menge-

le.lely.com/de/dungen (žiūrėta 2012 m. kovo 18 d.).

8. Spreaders. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www.

remorquerolland.com/ (žiūrėta 2012 m. kovo 18 d.).

9. Universalstreuer. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://

www.bergmann-goldenstedt.de/front_content.php?idcat=108 (žiūrėta 2012 m. kovo 18 d.).

http://www.toro.com/de-de/golf/application-equipment/topdressers/Pages/Series.aspx?sid%20=Broadcast-Style

http://www.toro.com/de-de/golf/application-equipment/topdressers/Pages/Series.aspx?sid%20=Broadcast-Style

69

7. AUGALŲ APSAUGOS MAŠINOS

7.1. Ravėjimo įrankiai ir akėčios

Piktžolės naikinamos rankiniu, mechaniniu arba cheminiu būdu.

Naikinant piktžoles rankiniu būdu, naudojami įvairūs kastuvėliai ir ravė-

tuvai. Teleskopiniai ravėtuvai (7.1 pav.) turi specialius griebtuvus piktžolių

šaknims iš kelių pusių sugriebti. Tačiau taip šalinant piktžoles reikia daug

darbo ir laiko sąnaudų. Jis naudojamas tik nedideliuose vejų plotuose ir kai

piktžolių yra labai mažai.

Mechaniškai piktžolės naikinamos tinklinėmis arba virbalinėmis

akėčiomis (7.2 pav.), kurių akėčvirbaliai išdėstyti ant lankstaus rėmo pri-

tvirtintų sijų. Didesnio darbinio pločio akėčios būna sudarytos iš kelių

sekcijų, kad geriau kopijuotų dirvos paviršių. Važiuojant pirmyn, dėl

lenktos akėčvirbalių formos, smaigaliu užkabintos piktžolės išraunamos.

Šios akėčios turi dar ir kitą paskirtį – jomis užlyginami kurmiarausiai,

subraižomas dirvos paviršius, todėl pagerėja vandens ir oro patekimas į

dirvą. Ant virbalinių akėčių sumontavus sėjamąją, vienu važiavimu į re-

tesnę arba labiau sumindžiotą veją galimą papildomai įsėti žolių sėklas.

A b

c d

7.2 pav. Virbalinės žolynų priežiūros akėčios [2, 3]:

a – „Hatzenbichler“ virbalinės akėčios; b – „Einböck“ virbalinės akėčios; c – „Hatzenbichler“ virbalinės akėčios ir

pneumomechaninė žolių sėjamoji; d – „Einböck“ virbalinės akėčios ir pneumomechaninė žolių sėjamoji

7.2. Augalų apsaugos produktų paskleidimo būdai

Miltelių arba granulių pavidalo augalų apsaugos produktus galima paprasčiausiai išbarstyti ant

dirvos. Svarbiausia, kad šiuo atveju nereikia vandens, maža preparatų norma ir dėl to didelis našumas.

Išbarstyti augalų apsaugos produktai veikia ilgai, veikliosios medžiagos išsiskiria pastoviai. Darbo są-

naudos preparatams paskleisti yra nedidelės. Didžiausia problema yra tiksliai dozuoti ir tolygiai pa-

skleisti augalų apsaugos produktus.

Skystus, ištirpintus vandenyje arba sumaišytus su juo preparatus galima išpurkšti ant augalų ar

dirvos paviršiaus bei paskleisti miglos arba dulksnos pavidalu.

7.1 pav. Teleskopinis

piktžolių ravėtuvas [1]

http://www.hatzenbichler.com/hatzenbichler/typo3temp/pics/12df11099c.jpg

70

Labiausiai paplitęs augalų apsaugos preparatų paskleidimo būdas yra purškimas. Tačiau purš-

kiant augalų apsaugos produktus sunaudojama daug vandens, didelės išlaidos ir darbo sąnaudos, pa-

lyginti nedidelis našumas. Išpurškiamų lašelių dydis nuo 100 iki 1000 µm.

Paskleidžiant augalų apsaugos produktus dulksnos pavidalu vandens reikia daug mažiau, dir-

bama našiau, taip pat sumažėja išlaidos ir darbo sąnaudos. Be to, preparatų lašeliai geriau įsiskverbia į

augalų lapiją. Tačiau šiuo atveju nemažai galios reikia ventiliatoriui sukti, dėl didesnės koncentracijos

ir lašelių nunešimo pavėjui didesnis pavojus naudotojui, apipurškiamiems augalams ir greta augan-

tiems augalams. Išpurškiamų lašelių dydis nuo 50 iki 150 µm.

Našiausiai dirbama paskleidžiant augalų apsaugos produktus miglos pavidalu. Šiuo atveju van-

dens sunaudojama labai mažai arba visai nereikia. Išlaidos ir darbo sąnaudos yra labai nedidelės. Be

to, augalų apsaugos produktai įsiskverbia ir į sunkiai prieinamas vietas, jų nenuplauna lietus. Tačiau

yra stipri priklausomybė nuo gamtinių sąlygų, naudotojai turi dėvėti individualias apsaugines priemo-

nes, dėl lašelių nunešimo yra didelis pavojus greta augantiems augalams ir aplinkai. Išpurškiamų laše-

lių dydis mažesnis kaip 50 µm [4].

7.3. Purkštuvai

Purkštuvai (7.3 pav.) būna rankiniai, nugariniai, prikabinami arba pakabinami ant mini savaei-

gių važiuoklių, traktorių, automobilių, savaeigiai ir aviaciniai. Pagal purškimo būdą skirstomi į hid-

raulinius, pneumohidraulinius (vamzdinius ir ventiliatorinius) ir aerozolinius.

a b c d

7.3 pav. Purkštuvai [5, 6]:

a – nugarinis; b – prikabinamas prie mini savaeigės važiuoklės (prie vejapjovės); c – mini savaeigis;

d – mini savaeigio purkštuvo sija, atsilenkianti sutikus kliūtį

Rankiniai purkštuvai būna su rotaciniu, plyšiniu arba skyliniu purkštuku, su siurbliu ir be jo,

su purškiamuoju vamzdžiu ir be jo.

Nugariniai purkštuvai būna hidrauliniai arba ventiliatoriniai. Hidrauliniai nugariniai purkštuvai

būna su stūmokliniu arba membraniniu siurbliu, su rankine pavara, varikliniai ir akumuliatoriniai.

Ventiliatoriniai nugariniai purkštuvai būna motoriniai. Jie naudojami parkų medžiams ir krūmams

purkšti.

Nugarinių purkštuvų purškimo plotis priklauso nuo išpurškimo vamzdžio padėties. Purškimo

metu būtina stengtis tiksliai išlaikyti purškimo plotį, vengiant persidengimų ir nepurkštų plotų.

Cheminio skysčio dozavimas priklauso nuo žmogaus žingsniavimo greičio.

Augalų apsaugos produktams išpurkšti didesniuose plotuose dažniausiai naudojami traktoriniai

hidrauliniai lauko purkštuvai. Pagrindinės traktorinio hidraulinio lauko purkštuvo dalys yra rezervua-

ras, siurblys, valdymo įrenginiai, filtrai, sija, purkštukai, įranga preparatams į rezervuarą supilti, įran-

ga purkštuvų išorei plauti ir rėmas.

Traktorinis hidraulinis lauko purkštuvas veikia taip (7.4 pav.): jungtimi 32 prie hidranto pri-

jungus pripildymo žarną ir atidarius čiaupą 27, į purkštuvo rezervuarą 1 3/4 jo talpos pripilama van-

dens. Augalų apsaugos produktai supilami į preparatų bakelį 34 ir, atidarius čiaupą 35, reikiamas pre-

parato kiekis supilamas į purkštuvo rezervuarą.

Miltelių pavidalo preparatai ar didesnis karbamido kiekis ištirpinamas bakelyje 15, vienu iš

čiaupų 16 įjungus lanku išdėstytus purkštukus 17. Čiaupu 12 įjungiamas hidraulinis maišiklis 33.

71

Čiaupu 14 įjungus inžektorių 13, ištirpinti preparatai supilami į purkštuvo rezervuarą. Tušti preparato

indai plovimo purkštuku 18 tris kartus išplaunami vandeniu, o nuoplovos supilamos į purkštuvo re-

zervuarą. Jeigu rezervuare iki žymės trūksta skysčio, įpilama dar vandens. Skysčio maišymo intensy-

vumą galima keisti čiaupu 12. Paruošus reikiamą kiekį purškiamo skysčio, siurblys 6 siurbia tirpalą iš

rezervuaro 1 per filtrą 5 ir per išsivalantį slėgio linijos filtrą 8 tiekia į valdymo pultą. Redukciniu vož-

tuvu 7 nustačius reikiamą slėgį, tirpalas iš valdymo pulto tiekiamas į hidraulinį maišiklį 33, inžekto-

rių, preparatų bakelius bei purkštuvo sijos sekcijas 11 su purkštukais. Ant purškiamų paviršių skystį

išpurškia purkštukai. Tirpalo perteklius grįžtamosiomis linijomis grįžta į rezervuarą. Baigus darbą,

purškiamo skysčio likučius reikia atskiesti vandeniu mažiausiai 10 kartų ir išpurkšti purškiamame

lauke. Tuščio purkštuvo vidų besisukančiu purkštuku 20 reikia praplauti du kartus, iš bako 2 įpylus

švaraus vandens (apie 10 % rezervuaro talpos). Po kiekvieno skalavimo turinį reikia išpurkšti purš-

kiamame lauke. Purkštuvo išorė plaunama šepečiu 30. Tai patartina daryti purškiamame lauke arba

specialioje plovimo aikštelėje. Rankoms nusiplauti patogioje vietoje būna įmontuotas nedidelis bake-

lis švariam vandeniui 24 [4].

9

23

25

2

26

10

12 19

8 7 20

28

33

6 5 3

13

31 21

22

4

1

11

27

14

16

18

17 15 32 35

34

24

29

30

siurbimo linija slėgio linija inžektoriaus siurbimo linija grįžtamosios linijos

hidraulinio maišiklio linija pripildymo linija plovimo linija

7.4 pav. Traktorinio hidraulinio lauko purkštuvo schema [4, 7]: 1 – rezervuaras; 2 – švaraus vandens bakas; 3 – jungtis siurbimo žarnai prie siurblio prijungti; 4 – jungtis siurbimo

žarnai prie inžektoriaus prijungti; 5 – siurbimo linijos filtras; 6 – siurblys; 7 – redukcinis vožtuvas;

8 – išsivalantis slėgio linijos filtras; 9 – sijos sekcijų valdymo čiaupai; 10 – manometras; 11 – sijos sekcijos su

purkštukais; 12 – čiaupas skysčio maišymo intensyvumui reguliuoti; 13 – inžektorius; 14 – inžektoriaus valdymo

čiaupas; 15 – bakelis miltelių pavidalo preparatams ištirpinti; 16 – čiaupai; 17 – lanku išdėstyti purkštukai;

18 – besisukantis purkštukas; 19 – čiaupas rezervuaro plovimui įjungti ir išjungti; 20 – besisukantis purkštukas

rezervuarui išplauti; 21 – koštuvas; 22 – įpylimo angos dangtis; 23 – distancinio valdymo pultas traktoriaus kabinoje

(purškimo kompiuteris); 24 – švaraus vandens bakelis; 25 ir 26 – dėtuvės; 27 – pripildymo linijos čiaupas; 28 – čiaupas

plovimo šepečiui įjungti ir išjungti; 29 – būgnas plovimo žarnai susukti; 30 – šepetys purkštuvo išorei plauti;

31 – skysčio lygio skalė; 32 – jungtis pripildymo žarnai prie hidranto prijungti; 33 – hidraulinis maišiklis;

34 – preparatų bakelis su besisukančiu purkštuku; 35 – uždarymo čiaupas

Slėgis purkštuvuose reguliuojamas redukciniais vožtuvais. Redukcinis vožtuvas gali būti už-

daromas įveržiama spyruokle, tuomet slėgio dydis priklauso nuo vožtuvo spyruoklės įveržimo. Kai

72

redukcinis vožtuvas uždaromas sraigtu sumažinant angą, per kurią tirpalas grįžta į rezervuarą, slėgio

dydis priklauso nuo angos atidarymo laipsnio.

Purkštuvo darbinis plotis susiaurinamas uždarant sekcijų valdymo čiaupus. Išjungus purkštu-

vo sekcijas, slėgio išlyginimo įtaisai palaiko pastovų slėgį, nes tirpalas grąžinamas į rezervuarą. Pa-

keitus purkštukus, slėgio išlyginimo įtaisą būtina sureguliuoti.

Traktorininkas dirbdamas turi lengvai pasiekti rankomis valdomą centrinį uždarymo čiaupą,

sekcijų čiaupus ir redukcinį vožtuvą, o manometrą gerai matyti. Šiuos prietaisus galima valdyti

elektromagnetiniais vožtuvais iš traktoriaus kabinos. Svarbiausi veiksniai, lemiantys tikslų tirpalo

išpurškimą į hektarą, yra tikslus ir tolygus darbinis greitis ir išpurškimo norma. Kad būtų galima

tiksliai išmatuoti šiuos rodiklius, gali būti įrengiami įvairūs važiavimo greičio ir tirpalo išpurškimo

normos matuokliai. Išmatuoti šiuos rodiklius ir palaikyti nustatytą reikiamą lygį gali purškimo

kompiuteriai, kurie veikia taip: į mikroprocesorių įvedama norima išpurkšti tirpalo norma (l∙ha-1

).

Radarinis jutiklis matuoja važiavimo greitį ir siunčia duomenis į procesorių, kuris apskaičiuoja rei-

kiamą purškimo slėgį, kad būtų išlaikyta norima tirpalo išpurškimo norma. Debitmatis matuoja iš-

purkšto tirpalo kiekį (l∙min-1

) ir perduoda duomenis procesoriui. Šis palygina esamą ir norimą

reikšmes ir siunčia reikiamas valdymo komandas reguliatoriui [4, 7].

Purkštuvo sijos paskirtis – darbo metu laikyti purkštukus lygiagrečiai apipurškiamam pavir-

šiui, kad išpurkštas tirpalas pasiskirstytų tolygiai. Sija būna metalinė arba plastikinė, sudaryta iš ke-

lių lanksčiai tarp savęs sujungtų 3–4 m pločio dalių. Maksimalus purkštuvo sijos sekcijos ilgis yra

6 m. Priklausomai nuo apipurškiamų augalų aukščio, sija gali būti kilnojama vienu, dviem hidrauli-

niais cilindrais arba lyniniu suktuvu. Purkštuvai dažniausiai turi galimybę keisti purkštuvo sijos

aukštį iki apipurškiamo paviršiaus nuo 0,40 iki 2 m. Plyšinių plokščiasraučių purkštukų atstumas iki

apipurškiamų paviršių priklauso nuo jų purškimo kampo. Naudojant 110° arba 120° purškimo kam-

po purkštukus, optimalus atstumas iki apipurškiamo paviršiaus yra 0,50 m. Tikslus purškimo aukš-

tis yra labai svarbus parametras, nes jau 0,10 m aukščiau pakėlus purkštuvo siją, lašelių pavėjui gali

būti nunešama dvigubai daugiau. Jei purkštuvo sija platesnė kaip 18 m, optimalus purškimo aukštis

yra 0,75 m. Šiuo atveju, naudojant 80° kampo plyšinius plokščiasraučius purkštukus, gaunamas

dvigubas srautų persidengimas, o purškiant 110–120° kampo purkštukais – trigubas. Išpurkšto tirpa-

lo išilginis pasiskirstymas labai priklauso nuo purkštuvo sijos horizontalių svyravimų, taip pat nuo

važiavimo greičio ir lauko lygumo. Didesnės kaip 12 m darbinio pločio purkštuvo sijos turėtų būti

su svyravimų slopinimo įtaisais ir kabėti laisvai. Kalvotoje vietovėje patartina naudoti purkštuvus

su sijos padėties fiksavimo mechanizmais [4, 7].

Nuo purkštukų konstrukcijos labai priklauso augalų apsaugos preparatų paskleidimo tolygu-

mas. Pagal veikimo principą purkštukai skirstomi į hidraulinius, pneumohidraulinius ir rotacinius, pa-

gal išpurškiamo skysčio srauto formą hidrauliniai purkštukai skirstomi į plokščiasraučius, kūgiško

srauto ir čiurkšlinius, o pneumohidrauliniai – į plokščiasraučius ir kūgiško srauto, pagal konstrukciją

rotaciniai purkštukai – į lėkštinius ir būgninius, o pneumohidrauliniai – į slėginius ir inžektorinius,

pagal konstrukciją plokščiasraučiai purkštukai – į plyšinius ir deflektorinius, pagal paskirtį plokščias-

raučiai purkštukai – į ištisinio ir juostinio purškimo bei plovimo, pagal purškimo kampą – į 25, 40, 60,

65, 80, 90, 110, 120, 130, 150°, pagal našumą – į 01, 015, 02, 025, 03, 04, 05, 06, 08, 09 [4, 7].

Purkštuko antgalio ir greitajungės veržlės spalva rodo plyšio dydį: oranžinė – 01, žalia – 015,

geltona – 02, violetinė – 025, mėlyna – 03, raudona – 04, ruda – 05, pilka – 06, balta – 08. Purkštukai

žymimi pagal ISO standartą. Pavyzdžiui, LU 120 – 04S reiškia: LU – purkštuko tipas, šiuo atveju –

„Lechler“ universalus; 120 – purškimo kampas, 03 – purkštuko našumas, šiuo atveju – 0,3 amerikie-

tiško galono per minutę esant 40 psi slėgiui (vienas amerikietiškas galonas lygus 3,7854 litro, o vienas

psi lygus 0,0703 bar, šiuo atveju 1,136 l∙min-1

, kai slėgis 2,81 bar); S – antgalio įvorė pagaminta iš

specialaus nerūdijančio plieno (raidė „C“ rodo, kad įvorė keraminė) [4, 7]. Daugiau informacijos apie

73

purkštukus galima rasti doc. dr. R. Zinkevičiaus 2011 metais parengtoje mokomojoje knygoje „Purš-

kimo teorija ir praktika“ [7].

Pneumohidrauliniai sodų purkštuvai nuo hidraulinių vamzdinių skiriasi tuo, kad juose yra

ventiliatorius, o skirstomasis vamzdis pakeistas žiedo formos vamzdžiu su purkštukais (7.5 pav. a).

Tokie purkštuvai skirti medžiams ir krūmams purkšti. Kai kuriuose purkštuvuose purkštukai gali būti

montuojami ir oro paskirstymo kanaluose (7.5 pav. b).

a b

7.5 pav. Pneumohidrauliniai sodų purkštuvai [8]: a – purkštukai ant žiedo formos vamzdžio; b – purkštukai oro paskirstymo kanaluose

Ventiliatoriaus sukuriamas oro srautas suskaido į smulkius lašelius per purkštukus išpurkštą

skystį ir nuneša iki apipurškiamų augalų paviršiaus. Purkštuvo ventiliatorius turi tiekti tokį oro srautą,

kad išpurkšto skysčio lašeliai kuo greičiau pasiektų apipurškiamą paviršių. Didėjant atstumui iki api-

purškiamų augalų, reikia galingesnio ventiliatoriaus. Jei darbo metu aiškiai matoma dulksna, tai oro

kiekis yra pakankamas. Stambesniais lašeliais patartina purkšti jaunus, retai augančius medžius ir

krūmus. Kai augalų lapija labai gausi, geriau purkšti smulkesniais lašeliais, jie lengviau įsiskverbia į

lapiją ir nusėda ant apipurškiamų paviršių. Purškiant stambesniais lašeliais, kai lapija labai gausi, la-

peliai gali sukibti ir preparatas negalės patekti į lapų audinius. Rekomenduojamas sodų purkštuvų su

skyliniais purkštukais darbinis slėgis yra 5–20 bar [4, 7].

Pneumohidraulinių sodų purkštuvų tirpalo išpurškimo norma labai priklauso nuo apipurškiamų

augalų lapijos tankumo. Kuo tankesnė lapija, tuo reikia didesnės išpurškimo normos, norint užtikrinti

reikiamą apipurškiamų paviršių padengimo laipsnį. Jei specialaus popieriaus lapo 1 cm2 plote matyti

(panaudojant specialius didinimo prietaisus) mažiau kaip 50 lašelių, reikia pakoreguoti lašelių dydį,

važiavimo greitį arba padidinti tirpalo išpurškimo normą.

Sodų purkštuvuose dažniausiai naudojami skyliniai, kūgiško srauto purkštukai, su keraminiais

įdėklais. Jų dydis parenkamas pagal darbo sąlygas. Didesni purkštukai arba daugiau jų montuojami

toje purkštuvo dalyje, kuri apipurškia plotą su gausesne lapija. Apatiniai ir viršutiniai purkštukai daž-

niausiai išjungiami. Dirbant miškuose, kad išpurkštas skystis tolygiai pasiskirstytų visame plote, di-

desni purkštukai montuojami viršutinėje ventiliatoriaus angoje [4, 7].

Pneumohidraulinio sodų purkštuvo važiavimo greitis priklauso nuo ventiliatoriaus našumo. Kuo

mažesnis purkštuvo ventiliatoriaus našumas, tuo lėčiau reikia važiuoti. Normalus sodų purkštuvo dar-

binis greitis yra nuo 1 iki 6 km∙h-1

. Didėjant važiavimo greičiui, blogėja purškimo kokybė, t. y. ma-

žiau skysčio lašelių nusėda ant apipurškiamo paviršiaus.

Aerozoliniai purkštuvai (7.6 pav.) skirti vabzdžiams kenkėjams miškuose ir parkuose naikinti,

sandėliams ir šiltnamiams dezinfekuoti. Tokiuose purkštuvuose vidaus degimo variklis suka oro

kompresorių, jis suslėgtą orą vamzdžiu pro difuzorių tiekia į degimo kamerą.

74

7.6 pav. Aerozolinio purkštuvo schema [9]: 1 – oro kompresorius; 2 – benzino bakas; 3 – difuzorius;

4 – degimo kamera; 5 – uždegimo žvakė; 6 – nuodingo

skysčio vamzdelis; 7 – nuodingo skysčio bakas; 8 – tūta

Difuzoriuje oras susimaišo su benzinu, te-

kančiu iš bako vamzdeliais. Susidariusį oro ir

benzino garų mišinį uždega žvakė. Degant miši-

niui, degimo kameroje ir kaitriniame vamzdyje

susidaro oro ir degimo dujų slėgis. Karštos du-

jos, kurių temperatūra 380–600 oC, veržiasi pro

kaitrinio vamzdžio susiaurėjimą, o čia tuo pačiu

metu įsiurbiamas pesticidas, kuris dėl didelio du-

jų greičio (250–300 m∙s-1

) išsitaško ir išgaruoja.

Išėjęs per tūtą į aplinką, nuodingo skysčio garų ir

degimo dujų mišinys kondensuojasi į nuodingą

rūką – aerozolį.

Sunaudojamo nuodingo skysčio kiekis pri-

klauso nuo degalų tiekimo reguliatoriaus ir nuo-

dingo skysčio dozavimo čiaupo padėties. Avia-

ciniai purkštuvai dažniausiai naudojami miškų

ūkyje, o vejų priežiūrai praktiškai nenaudojami.

7.4. Purkštuvo nustatymas reikiamam išpurškimo kiekiui

Nustatant purkštuvą reikiamam išpurškimo kiekiui, pirmiausia pagal formulę [7, 10, 11] apskai-

čiuojama, kiek skysčio qp (l∙min-1

) turi ištekėti per visus purkštukus:

600

qBvqp , (7.1)

čia q – skysčio išpurškimo norma l∙ha-1

;

B – purkštuvo darbinis plotis m;

v – važiavimo greitis km∙h-1

.

Skysčio kiekis, ištekantis per vieną purkštuką, apskaičiuojamas visą išpurškiamą skystį pada-

linus iš purkštukų skaičiaus. Pagal gautus duomenis iš purkštukų laidumo lentelių, esančių purkštu-

vų instrukcijose, pasirenkamas slėgis ir purkštukai, kurių laidumas tenkina skaičiavimo rezultatus.

Toliau patikrinama, ar tikrai tiek skysčio išbėga pro kiekvieną purkštuką. Tikrinimas atliekamas su

vandeniu. Paleidus purkštuvą, iš pradžių sureguliuojamas slėgis. Tada į atskirus indus surenkamas ir

išmatuojamas iš purkštukų per vieną, dvi ar tris minutes išbėgęs vanduo. Vanduo išbėga apie 1,1

karto greičiau negu chemikalų skysčiai, todėl reikia atkreipti dėmesį į tai, kad chemikalų skysčio

kiekis, išbėgęs per tam tikrą laiką, būtų 1,1 karto mažesnis negu vandens.

Jeigu gautas faktinis rezultatas neatitinka apskaičiuotojo, tuomet keičiami purkštukai, skysčio

slėgis ar važiavimo greitis. Darbinio skysčio slėgis reguliuojamas redukciniu vožtuvu ir tikrinamas

manometru. Slėgis priklauso nuo purškimo vietos, skysčio koncentracijos ir purkštuvo konstrukcijos.

Lygiame lauke slėgis būna nuo 0,5 iki 0,8 MPa, sode ir parke – nuo 1,0 iki 1,5 MPa.

7.5. Fumigatoriai

Fumigatoriai naudojami norint įšvirkšti į dirvą greitai garuojantį nuodingą skystį. Jie būna

rankiniai ir traktoriniai. Rankinį fumigatorių (7.7 pav.) sudaro specialus švirkštas su kelių litrų tal-

pos rezervuaru. Apatinėje rezervuaro dalyje yra vamzdelis 4 su siurbimo vožtuvu, pro jį skystis iš

rezervuaro patenka į žemiau esančią slėgio kamerą. Pakoja 7 fumigatoriaus antgalis 6 spaudžiamas į

dirvą. Nuspaudus rankenėlę 1, skystis, esantis slėgio kameroje, pro antgalį įšvirkščiamas į dirvą.

75

7.7 pav. Rankinis fumigatorius [5]:

1 – rankenėlė; 2 – žiedas; 3 – korpusas-

rezervuaras; 4 – vamzdelis su slėgio ka-

mera; 5 – ribotuvas; 6 – antgalis; 7 – pa-

koja

Skysčio kiekis reguliuojamas žiedu 2, įšvirkštimo gylis – per-

statant ribotuvą 5. Rezervuaras 3 užpildomas nuėmus viršuje

esantį dangtelį.

Traktoriniai fumigatoriai montuojami prie žemės dirbimo

mašinų. Juos sudaro rezervuaras, dozatoriai, vamzdžiai su spe-

cialiais antgaliais, pro kuriuos skystis liejamas į dirvoje noragė-

lių išbrėžtas vagutes.

KLAUSIMAI

1. Kokius žinote piktžolių naikinimo būdus?

2. Kaip veikia hidrauliniai vamzdiniai purkštuvai?

3. Kokie pneumohidraulinių sodo purkštuvų konstrukcijos ir

veikimo ypatumai?

4. Koks yra aerozolinio purkštuvo veikimo principas?

5. Kaip nustatyti purkštuvą reikiamam išpurškimo kiekiui?

6. Kokia fumigatoriaus paskirtis?


1. Išsiaiškinkite piktžolių naikinimą terminiu būdu.

2. Paskaičiuokite, kiek skysčio turi ištekėti per vieną hidraulinio vamzdinio purkštuvo purkštuką,

jeigu skysčio išpurškimo norma 400 l∙ha-1

, darbinis plotis 12 m, važiavimo greitis 10 km∙h-1

.

LITERATŪRA

1. Fiskars sodo ir daržo įrankiai. [Elektroninis išteklius]. Tekstas lietuvių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.ginalas.lt/lt/produktai/fiskars/sodo_-_darzo_irankiai (žiūrėta 2010 sausio 9 d.).

2. Hatzenbichler Technik. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.hatzenbichler.com (žiūrėta 2012 sausio 4 d.).

3. Grünlandpflege-, Nachsaat- und Untersaatgeräte. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga

per internetą: http://www.einboeck.at/index.php (žiūrėta 2012 m. kovo 18 d.).

4. Sakalauskas A., Šarauskis E., Šniauka P., Vaiciukevičius E., Zinkevičius R. Augalininkystės technolo-

gijų inžinerija. Mokomoji knyga. ASU. 2012, 135 p. [Elektroninis išteklius].


6. Dedizierte Sprühgeräte. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.toro.com/de-de/golf/application-quipment/sprayers/Pages/Series.aspx?sid=Dedicated-

Sprayers (žiūrėta 2012 m. kovo 18 d.).

7. Zinkevičius R. Purškimo teorija ir praktika. Mokomoji knyga. Akademija, 2011, 152 p.

8. Aufsattelsprühgeräte und Nachläufersprühgeräte. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga

per internetą: http://www.dragoneweb.org/tedesco/atomizzatori.shtml (žiūrėta 2012 m. kovo 18 d.).


10. Gerulaitis V. Žemės ūkio mašinos. Vadovėlis aukštųjų ir aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų studentams.

Vilnius, Valstybinis leidybos centras, 1994, 231 p.

11. Zinkevičius R., Janarauskas R. Patarimai kaip purkšti augalus. Akademija, 2001, 18 p.

http://www.ginalas.lt/lt/produktai/fiskars/sodo_-_darzo_irankiai

http://www.hatzenbichler.com/

http://www.einboeck.at/index.php

http://www.toro.com/de-de/golf/application-quipment/sprayers/Pages/Series.aspx?sid=Dedicated-Sprayers

http://www.toro.com/de-de/golf/application-quipment/sprayers/Pages/Series.aspx?sid=Dedicated-Sprayers

http://www.dragoneweb.org/tedesco/atomizzatori.shtml

76

8. ŽOLĖS PJOVIMO MAŠINOS

8.1. Žolės pjovimo dažnis

Dažnas ir žemas pjovimas yra vienas iš pagrindinių tankios, panašios į kilimą, vejos formavimo

sąlygų [1]. Reguliariai pjaunant veją, stimuliuojama šaknų sistema, lengviau naikinti piktžoles. Pjovimo

dažnis priklauso nuo metų laiko, oro sąlygų ir vejos rūšies. Pavasarį ir vasaros pabaigoje, kada žolė

sparčiai auga, intensyviai mindomos golfo ir teniso sportinės vejos pjaunamos kas 1–2 dienos, dekora-

tyvinės (reprezentacinės, parterinės) ir kai kurios kitos sportinės (futbolo aikštynų) vejos pjaunamos kas

5–7 dienos. Ekstensyviai prižiūrimos paprastosios vejos vegetacijos laikotarpiu pjaunamos 1–2 kartus.

Vasarą, ypač karštomis dienomis, pjaunama rečiau, o per sausrą visai nerekomenduojama pjauti, kad

nenudžiūtų. Jeigu veja gerai laistoma, pjaunama įprastu režimu [2].

Vejų dekoratyvumui, ilgaamžiškumui, atsparumui mindymui didelės įtakos turi žolyno pjo-

vimo aukštis. Pirmą kartą parterinės ir sportinės vejos pjaunamos, kai žolės aukštis 5–8 cm, kitos

vejos – 8–10 cm. Vėlesni pjovimai priklauso nuo vejos rūšies. Parterinės gražiausiai atrodo nupjau-

tos iki 2–3 cm aukščio, buitinės iki 4–6 cm (8.1 lentelė). Vienu pjovimu nupjaunamos žolės aukštis

rekomenduojamas nuo trečdalio iki pusės maksimalaus žolės aukščio.

8.1 lentelė. Vejų pjovimo dažnis ir aukštis [3]

Vejų rūšis Pjovimų dažnis kartais per metus Nupjautos žolės aukštis cm

Mauritaniškosios (žydinčios) 1–3 5,0–7,0

Paprastosios (sodų ir parkų) 1–5 5,0–6,0

Specialiosios (šlaituose) 3–10 5,0–6,0

Buitinės (universaliosios) 10–20 3,0–5,0

Dekoratyvinės (parterinės, reprezentacinės) 20–40 1,5–4,5

Sportinės (futbolo) 20–45 1,5–4,5

Golfo (teniso) aikštynų 120–150 0,4–1,0

8.2. Vejapjovės

Vejos pjaunamos vejapjovėmis ir žoliapjovėmis. Vejapjovė – tai taip pat žoliapjovė, tik skirta

nedidelių plotų vejų žolei pjauti. Vejapjovės klasifikuojamos (8.1 pav.) pagal veikimo būdą, prika-

binimą, pjovimo aparato tipą ir pagal tai, ar turi nupjautos žolės surinkimo įrangą.

8.1 pav. Vejapjovių klasifikacija [4]

VEJAPJOVĖS

Pagal veikimą Pagal prikabinimą

Pagal pjovimo aparatą

Rankinės

Elektrinės

Akumuliatorinės

Benzininės

Distancinės

Automatinės (robotai)

Prie motobloko

Prie (mini) traktorių

Prie (mini) automobilių

Savaeigės

Cilindrinės

Diskinės

Pagal žolės surinkimą

Be bunkerio

Su bunkeriu

Su mulčiuotuvu Dalginės

77

Rankinės vejapjovės dirba stumiant vejos paviršiumi. Jas sudaro rėmas, cilindrinis pjaunama-

sis aparatas, priešpeilis, ratukai, nuo kurių perduodamas judesys pjaunamajam aparatui, stūmimo

svirtis ir kt. Rankinės vejapjovės nekelia triukšmo, nenaudoja degalų ar elektros energijos, lengvai

prižiūrimos. Tačiau, jei veja drėgna, jas sunku stumti.

Vejapjovės su cilindriniais pjaunamaisiais aparatais gali būti montuojamos ir prie vienaašių

motoblokų, prie mini savaeigių važiuoklių, prie traktorių ir automobilių (8.2 pav.). Judesio perda-

vimas gali būti analogiškas kaip ir rankinių (nuo dirvos), nuo vidaus degimo arba nuo hidraulinio

variklio. 0,2–0,3 m skersmens cilindriniai pjaunamieji aparatai sukami apie 850 min-1

dažniu. Dar-

binis greitis gali siekti nuo 4 iki 12 km∙h-1

. Prie vienos jėgos mašinos kabinant dvi, tris, penkias arba

septynias dažniausiai 80 cm darbinio pločio cilindrines vejapjoves, labai padidėja našumas.

a b c

d e f

8.2 pav. Vejapjovės su cilindriniais pjaunamaisiais aparatais, kuriems judesys perduodamas nuo [5, 6]: a – dirvos (rankinė, vieno cilindro); b – vidaus degimo variklio (benzininė, vieno cilindro); c – hidraulinio variklio

(3 cilindrų, kabinama prie savaeigės važiuoklės); d – hidraulinio variklio (5 cilindrų, kabinama prie savaeigės va-

žiuoklės); e – hidraulinio variklio (7 cilindrų, kabinama prie savaeigės važiuoklės); f – hidraulinio variklio (7 cilind-

rų, kabinama prie mini traktoriaus)

Elektrinės vejapjovės tinka nedideliems vejų plotams pjauti. Jos kompaktiškesnės už ben-

zinines, kelia mažiau triukšmo, paprasčiau prižiūrimos. Pagrindinės jų dalys yra rėmas, elektros

variklis, pjovimo aparatas, atraminiai ratukai, valdymo svirtys. Panašiu principu veikia ir vejap-

jovės su akumuliatoriais. Pagrindinis jų trūkumas – jos gali dirbti tik ribotą laiką.

Benzinines vejapjoves, kaip ir elektrines, sudaro panašios darbinės dalys, tačiau vietoj elekt-

ros variklio yra vidaus degimo variklis. Šios vejapjovės tinka bet kokio dydžio vejoms pjauti. Ben-

zininių, kaip ir elektrinių, vejapjovių pjovimo rotacinį aparatą sudaro vienas, du arba trys peiliai

(8.3 pav.), pavaros perdavimo mechanizmas ir apsauginis gaubtas. Vieno peilio darbinis plotis gali

siekti nuo 0,3 iki 0,6 m, peilių linijinis greitis – nuo 60 iki 80 m∙s-1

.

a b

8.3 pav. Vejapjovių rotaciniai pjaunamieji aparatai [3]:

a – vieno peilio; b – trijų peilių: 1 – ratukai; 2 – peiliai; 3 – gaubtas; 4 – judesio perdavimo mechanizmas;

5 – nupjautos žolės pašalinimo kreiptuvas; 6 – priešpeilis

Vejapjovės su rotaciniais pjaunamaisiais aparatais gali būti montuojamos ant stumdomų ve-

žimėlių, savaeigių važiuoklių, kabinamos prie mini traktorių arba krautuvų. Vejapjovės po vieną,

dvi, tris ar daugiau gali būti kabinamos savaeigės mašinos priekyje, gale, šone arba tarp važiuoklės

ašių (8.4 pav.)

78

a b c d

8.4 pav. Vejapjovės su rotaciniais pjaunamaisiais aparatais [6, 7, 8]:

a – ant stumdomo vežimėlio; b – tarp savaeigės mašinos ašių; c – priekyje ir šone savaeigės mašinos;

d – priekyje ir tarp savaeigės mašinos ašių

Nupjautą žolę vejapjovės gali:

palikti ant vejos paviršiaus;

surinkti į rezervuarą;

mulčiuoti (susmulkintą žolę palikti dirvos paviršiuje).

Vejapjovės, neturinčios žolės surinkimo rezervuarų, nupjautą žolę palieka ant vejos pavir-

šiaus. Tokiais atvejais žolės pjaustinius būtina pašalinti. Vejapjovės, turinčios surinkimo įrangą (8.5

pav., a), pjovimo metu žolę iškart nukreipia į surinkimo rezervuarą. Benzininėse ir elektrinėse ve-

japjovėse žolės surinkimo rezervuaras tvirtinamas vejapjovės gale, o kitose – gali būti tvirtinamas

mašinos gale arba atskirai nuo vejapjovės. Tada nupjauta žolė surenkama pneumatiniu būdu – susi-

urbiant. Užpildytas rezervuaras transportuojamas ir išverčiamas specialiai numatytose vietose arba į

transporto priemonę. Šiuolaikinėse vejapjovėse būna įrengiama kontrolinė sistema, signalizuojanti,

kad rezervuaras prisipildė.

a b

8.5 pav. Vejapjovės [6, 7]:

a – su nupjautos žolės surinkimo rezervuaru; b – su kliūčių apipjovimo įranga

Dirbti parkuose, soduose ir kitose vietose, kuriose gausu medžių ar kitų vejapjovės darbui galin-

čių kliudyti objektų, gali būti naudojamos vejapjovės, turinčios specialius jutiklius su automatine hid-

raulinių cilindrų valdymo įranga (8.5 pav., b). Tokios vejapjovės sutikusios kliūtį gali pasisukti arba

persistumti, kliūtį pravažiavus – grįžti į pirminę padėtį.

Be to, gaminamos vejapjovės, kurios turi mulčiuotuvus, tai yra gali nupjautą žolę labai smulkiai

susmulkinti ir paskleisti vejos paviršiuje (8.6 pav., a). Tokios vejapjovės turi specialios formos uždarus

gaubtus, kuriuose nupjauta žolė daug kartų keliama į viršų ir papildomai smulkinama. Susmulkintos

žolės pjaustiniai nusėda ant dirvos paviršiaus ir yra kaip organinė trąša.

8.6 pav. Vejapjovės, susmulkinančios nupjautą žolę [4]:

a – su specialios formos gaubtu; b – su „oro pagalve“

http://de.grillospa.it/data/img_prodotti/54.jpg

79

Panašiu principu dirba ir vejapjovės su „oro pagalve“ (8.6 pav., b). Jas sudaro pjovimo apara-

tas ir gaubtas, kurio viduje yra nupjautos žolės srauto kreipikliai. Šios vejapjovės neturi sąlyčio su

dirva. Darbo metu, dėl pjovimo aparato konstrukcijos, po gaubtu susidaro slėgis, kuris visą mašiną

truputį kelia aukštyn ir neša lyg ant „oro pagalvės“ (5–10 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus). To-

kios vejapjovės yra nedidelio svorio, jos gerai tinka dirbti sunkiau prieinamose vietose.

Veją galima pjauti ir važiuojant skirtingomis kryptimis. Pageidautina, kad nupjauta žolė būtų

metama ant nenupjautos, nes tuomet vejapjovė ją dar labiau susmulkina. Ant dirvos paviršiaus pa-

likta susmulkinta žolė atstoja mulčią ir sausringu metu šiek tiek apsaugo dirvą ir augalus nuo iš-

džiūvimo. Be to, nustatyta, kad per sezoną iš vieno aro galima gauti 1,27 kg gryno azoto, 1,04 kg

K2O ir 0,45 kg P2O5. Tai palyginti nemažas maisto medžiagų kiekis ir, kai jis paliekamas žolyne,

trąšų normą galima sumažinti iki 25 proc. Tačiau žolę galima palikti tik tais atvejais, kai veja dažnai

pjaunama. Jeigu norima, kad veja būtų labai švari, žolę reikėtų pašalinti [1].

Pastaruoju metu pradėtos gaminti vejapjovės, kurios valdomos distanciniu būdu arba dirba vi-

siškai savarankiškai (automatinės vejapjovės-robotai). Distancinio valdymo vejapjovės (8.7 pav., a)

skirtos sunkiai žmogui prieinamose vietose specialios paskirties vejoms pjauti. Jos gali dirbti iki 40

laipsnių statumo įkalnėse.

a b

8.7 pav. Distancinio valdymo ir automatinės vejapjovės [9, 10]:

a – distancinio valdymo; b – automatinė vejapjovė-robotas

Automatinės vejapjovės-robotai (8.7 pav., b) naudoja pažangią kompiuterinę technologiją ir

pjauna veją naudodamos akumuliatorius arba saulės energiją, kurią gauna per saulės bateriją. Vejap-

jovės pjaunamą plotą nustato elektros užtvara, nutiesta pagal vejos kraštus. Veja pjaunama be per-

trūkio, žolės pjaustiniai gaunami smulkūs, jie krinta atgal į veją kaip trąša. Vejapjovėse montuojami

pakėlimo ir pasvirimo jutikliai, kurie vejapjovei pakilus nuo žemės paviršiaus ar apsivertus, auto-

matiškai išjungia peilių sukimą. Susidūrus su kliūtimi, vejapjovė sustoja ir automatiškai pakeičia

kryptį, neleisdama peiliams nieko pažeisti. Naujausios automatinės vejapjovės gali būti užprogra-

muojamos, kad dėl kokių nors neplanuotų priežasčių nutrūkus vejos pjovimui, būtų išsiunčiama

SMS žinutė į iš anksto užprogramuotą mobilųjį telefoną [10].

8.3. Žoliapjovės

Žoliapjovės skirtos dideliems plotams ir daugiausia naudojamos žemės ūkio paskirties žalienų

pjovimui. Žoliapjovės pagal energijos šaltinį skirstomos į arklines, traktorines, automobilines, sa-

vaeiges ir kabinamas prie vienaašių motoblokų. Pagal pjaunamojo aparato tipą jos būna dalginės ir

rotacinės. Rotacinės būna diskinės, būgninės ir su horizontaliu velenu. Pagal judesio perdavimo

mechanizmą būna mechaninės ir hidraulinės.

Dalginės žoliapjovės veikia kirpimo principu, žolė nukerpama tarp dviejų ašmenų, t. y. dalgio

peiliuko ir piršto plokštelės arba dviejų dalgių peiliukų. Dalginiai pjaunamieji aparatai būna vien-

dalgiai ir dvidalgiai (8.8 pav.).

Viendalgio pjaunamojo aparato dalgį sudaro plieninė juosta ir prie jos pritvirtinti peiliukai

(segmentai), kurie dažniausiai būna 4,5 cm pločio. Peiliukų ašmenys gali būti lygūs arba dantyti,

galandami 18–24 laipsnių kampu. Dalgio peiliukai slankioja pirštų, pritvirtintų prie sijelės, plokšte-

80

lių paviršiumi. Žolė nupjaunama tarp dalgio peiliuko ir pirštų plokštelės ašmenų. Atstumas tarp

pjaunamojo aparato pirštų būna: 76,2 mm (tinka aukštai žolei pjauti); 50,8 mm (tinka pievoms su

žema žole pjauti); 38,1 mm (tinka vejų ir parkų žolei pjauti).

Dvidalgiai pjaunamieji aparatai yra be pirštų. Juos sudaro du dalgiai, slankiojantys priešingo-

mis kryptimis. Kai kuriose žoliapjovėse gali būti taip, kad slankioja tik vienas dalgis, o antrasis ne-

juda. Žolė nupjaunama tarp abiejų dalgių peiliukų ašmenų.

a b

8.8 pav. Dalginės žoliapjovės, tvirtinamos prie vienaašių motoblokų [3, 7]:

a – viendalgė; b – dvidalgė; 1 – valdymo svirtys; 2 – variklis; 3 – ratai; 4 – judesio perdavimo galvutė;

5 ir 6 – apatinio ir viršutinio dalgio laikikliai; 7 – pavaža; 8 ir 9 – viršutinis ir apatinis dalgiai

Rotacinės diskinės žoliapjovės būna pakabinamos prie traktoriaus, krautuvo arba savaeigės

važiuoklės priekyje, gale, priekyje ir gale, priekyje ir po vieną šonuose arba dvi greta šonuose, trys

priekyje arba trys priekyje ir po vieną šonuose, trys gale. Žoliapjovę su rotaciniu diskiniu pjovimo

aparatu (8.9 pav.) sudaro keturi, šeši arba daugiau greitai besisukantys apskritimo, elipsės arba tri-

kampio formos diskai su prie jų pritvirtintais peiliukais. Sukant diską, inercijos jėga peiliuką laiko

nukreiptą jos veikimo kryptimi. Kai peiliuko ašmenis veikianti jėga yra didesnė už inercijos jėgą,

peiliukas ant tvirtinimo ašelės pasukamas prieš disko sukimosi kryptį. Esant smūginei apkrovai, pei-

liukas ant ašelės gali apsisukti keletą kartų. Peiliukas, pjaudamas žolę, juda didžiausiu greičiu. Tarp

gretimų diskų yra tarpas, todėl nupjauta žolė jame nestringa, bet tolygiai numetama nuo pjovimo

aparato. Diskų viršų dengia įvairios formos gaubtai, jie padeda žolę tolygiai paskleisti visame žo-

liapjovės plotyje. Peiliukai dažniausiai būna stačiakampio formos, ašmenys šiek tiek palenkti ir pa-

sukti žemyn, kad žolės pjovimas būtų slystantis, o nupjauta žolė numesta nuo peiliuko paviršiaus.

Peiliuko abi šoninės briaunos aštrios, todėl nudilus ašmenims, peiliuką apvertus galima toliau pjauti

žolę. Nudilę peiliukų ašmenys galandami, išlaikant jų stačiakampio formą. Peiliuko storis – apie 5

mm. Sumedėjusiems augalams pjauti, pakelių priežiūros darbams naudojami storesni peiliukai [11].

8.9 pav. Žoliapjovė su rotaciniu diskiniu pjovimo aparatu [3]:

1 ir 2 – išsvėrimo ir pakėlimo spyruoklės; 3 – korpusas; 4 – peiliukas; 5 – diskas; 6 – skirtuvas

81

8.11 pav. Žoliapjovė su horizontaliai

besisukančiu velenu [4]: 1 – pakabinimo įtaisas; 2 – kardaninė jung-

tis; 3 – perdavų mechanizmas; 4 – gaubtas;

5 – grandinė; 6 – peiliai; 7 – prispaudimo

volelis; 8 – apsauga

8.10 pav. Žoliapjovė su rotaciniu būgniniu

pjovimo aparatu [3]:

1 – rėmas; 2 – peiliukas; 3 – diskas; 4 – būgnas;

5 – apdanga

Žoliapjovių su rotaciniais diskiniais pjaunamaisiais aparatais pavaros būna krumpliaratinės.

Tokiomis žoliapjovėmis galima dirbti didesniu greičiu, jos mažiau genda, tačiau reikia didesnės ma-

šinos galios negu dalginėms žoliapjovėms.

Rotacinių būgninių žoliapjovių masė ir galios sąnaudos didesnės už rotacinių diskinių žoliap-

jovių. Tačiau jos gali pjauti ir sumedėjusius žolės stiebus, važiuoti didesniu greičiu, nes peiliukų ju-

dėjimo greitis didesnis už rotacinių diskinių žoliapjovių. Tokios žoliapjovės dažniausiai kabinamos

traktoriaus priekyje ir gale, tačiau gali būti ir prikabinamos. Rotacinių būgninių žoliapjovių apačioje

esančių diskų skersmuo būna nuo 0,6 iki 1,1 m, judesio perdavimo pavara iš viršaus [11].

Žoliapjovę su rotaciniu būgniniu pjovimo apa-

ratu (8.10 pav.) sudaro du, trys arba keturi būgnai 4

su diskais 3. Prie diskų lanksčia jungtimi (laisvai)

pritvirtinti nuo dviejų iki šešių peiliukų 2, kurie

lengvai pakeičiami susidėvėjus. Peiliukai, besisukan-

tys 40–80 m∙s-1

greičiu, žolę nukerta ir suguldo į

pradalgę tarp dviejų, priešingomis kryptimis besisu-

kančių, diskų. Darbinės dalys gali būti sukamos per

krumpliaratinę, grandininę arba diržinę perdavas.

Pjovimo aparatas į žemę remiasi atraminėmis lėkš-

tėmis, kurias keičiant arba perstatant disko atžvilgiu,

reguliuojamas pjovimo aukštis.

Žoliapjovė su horizontaliai besisukančiu velenu

(8.11 pav.) ir prie jo pritvirtintais peiliais skirta specifi-

niams darbams atlikti (pvz., mulčiavimui).

Šių mašinų darbinis greitis nuo 3 iki 8 km∙h-1

, darbinis

plotis nuo 0,8 iki 1,5 m, pjovimo aukštis keičiamas nuo 0 iki

0,1 m, peiliukai sukasi 25–30 m∙s-1

(naudojant kaip smulkin-

tuvą – iki 80 m∙s-1

) greičiu, galios poreikis nuo 18 iki 25 kW

metrui darbinio pločio. Šiomis žoliapjovėmis žolė ne nu-

pjaunama, bet nukertama. Velenui sukantis, peiliukais nu-

kirsta žolė sviedžiama aukštyn.

Tokio tipo žoliapjovės gali turėti nupjautos žolės su-

rinkimo rezervuarus (8.12 pav., a ir b) arba, kaip ir smul-

kintuvuose, lenktus žolės nukreipimo latakus pakrauti į ga-

le prikabintą priekabą (8.12 pav., b) arba greta važiuojan-

čią transporto priemonę.

a b c

8.12 pav. Žoliapjovės su horizontaliai besisukančiu velenu [12]:

a – žolės pjovimas ir surinkimas rezervuarą; b – žolės išvertimas iš rezervuaro;

c – žolės pjovimas ir surinkimas į gale prikabintą priekabą

Savaeigės žoliapjovės skirtos dirbti dideliuose žalienų masyvuose. Jų našumas nuo 8 iki 20 ha∙h-1

.

Žoliapjovę sudaro trys 3,2 m ar didesnio pločio rotacinės diskinės žoliapjovės, pakabintos savaeigės va-

82

8.13 pav. Pakelių žoliapjovė (genėjimo

galvutė), sumontuota ant automobilio

strėlės [14]:

1 – žoliapjovė (genėjimo galvutė); 2 – strė-

lė; 3 – hidraulinis cilindras; 4 – automobilis;

5 – strėlės montavimo įranga

žiuoklės priekyje ir šonuose. Kiekvienos žoliapjovės pjovimo aparate yra 8 elipsės formos diskai, prie jų

pritvirtinti du peiliukai. Ražienos aukštis keičiamas nuo 30 iki 70 mm. Darbo metu važiuojama iki

15 km∙h-1

, o transporto – iki 40 km∙h-1

greičiu. Važiuoklės pavara hidrostatinė, visi ratai varantieji [11].

Prie savaeigės važiuoklės gali būti pritvirtintos ir penkios 3,2 m pločio rotacinės diskinės žoliap-

jovės. Priekyje pakabintos trys, abiejuose šonuose – po vieną žoliapjovę. Bendras darbo plotis 14 m. Žo-

lę pjauna kiekvienos žoliapjovės septyni diskai, prie jų pritvirtinti du peiliukai. Pjovimo aukštis keičia-

mas nuo 30 iki 70 mm. Mašinos našumas iki 22 ha∙h-1

. Kiekviena žoliapjovė kopijuoja dirvos nelygu-

mus, jų spaudimą į dirvos paviršių riboja hidraulinė-pneumatinė sistema [11].

Daugiau informacijos apie įvairių žoliapjovių konstrukcijas ir veikimo principus galima rasti prof.

emerito, habil. dr. L. Špoko 2010 metais parengtoje mokomojoje knygoje „Žolinių pašarų ruošimo ma-

šinos“ [13].

8.4. Pakelių žoliapjovės

Šalia takų, pakelėse ir kelių skiriamosiose juostose

žolė pjaunama dalginėmis, diskinėmis arba būgninėmis

žoliapjovėmis, montuojamomis prie traktoriaus arba au-

tomobilio strėlės. Ant vieno traktoriaus (automobilio) gali

būti montuojamos viena, dvi arba trys žoliapjovės. Dides-

nis jų skaičius labai padidina darbinį plotį ir sumažina va-

žiavimų skaičių. Žoliapjovės gali būti montuojamos maši-

nos priekyje, šone, gale ir tarp ašių.

Pakelių žoliapjovės, montuojamos prie strėlės (8.13

pav.), gali dirbti esant įvairiems šlaito nuolydžio kam-

pams. Mašinos su strėle gali būti naudojamos ir kitiems

želdinių priežiūros darbams atlikti (pvz., montuojant šakų

genėjimo galvutę galima pjauti medžių, augančių šalikelė-

se, šakas, montuojant šluotas – valyti takus, šaligatvius,

šalinti nepageidaujamus augalus ir t. t.).

Kai kurios mašinos, greta vienos arba dviejų žoliapjovių, gali turėti specialius pjovimo įrengi-

nius žolei apie kelio ženklus (stulpelius) nupjauti. 8.14 paveiksle pateikta trijų dalių pakelių pjovi-

mo mašina, kurioje priekinė ir galinė įrangos dalis pjauna žolę, o centre esanti – apipjauna apie ke-

lio ženklus ar stulpelius augančią žolę.

8.14 pav. Trijų dalių pakelių žoliapjovė [15]

Žoliapjovių nupjauti pakelių augalai gali būti paliekami arba surenkami ir išvežami. Taikant

mulčiavimo būdą, kai nupjauti augalai labai smulkiai sumulkinami, augalų liekanos gali būti palieka-

83

mos kaip natūrali trąša. Gaminamos pakelių priežiūros mašinos, kurios pjovimo metu nupjautus auga-

lus surenka į rezervuarą, priekabą ar pan. (8.15 pav.). Surinkimas atliekamas siurbimo būdu.

8.15 pav. Pakelių pjovimo ir nupjautų augalų surinkimo mašina [14]: 1 – priekaba; 2 – žolės pjovimo galvutė;

3 – nupjautos žolės transportavimo vamzdis; 4 – automobilis

KLAUSIMAI

1. Kokiu dažnumu pjaunamos skirtingų tipų vejos?

2. Kaip klasifikuojamos vejapjovės?

3. Kokios vejapjovės geriausiai smulkina žolę?

4. Kaip veikia automatinės vejapjovės?

5. Kokios būna žoliapjovės ir kaip jos veikia?

6. Kokie savaeigių žoliapjovių privalumai?

7. Kokios žoliapjovės naudojamos pakelių pjovimui?

8. Kodėl dirvos dirbimo freza buvo vadinama „su besisukančiu velenu“, o žoliapjovė „su besisu-

kančiu rotoriumi“?


1. Išstudijuokite rankinių, elektrinių, benzininių, automatinių ir kitų vejapjovių privalumus ir trū-

kumus.

2. Išsiaiškinkite dalginių ir rotacinių žoliapjovių žolės nupjovimo aukščio nustatymo galimybes.

LITERATŪRA


2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių,

esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo“. 2008 m. sausio 18 d.

Nr. D1-45.




5. Brill Razorcut Spindelmäher. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.amazon.de/BRILL-RazorCut-Premium-38-Spindelm%C3%A4her/dp/B000N9AV 5M (žiū-

rėta 2012 m. kovo 19 d.).

6. Mowers. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www.jacobsen.

com/products?b=2 (žiūrėta 2012 m. kovo 19 d.).

7. Frontaufsitzmäher mit Sammeln. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://de.grillospa.it/fd280 (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

8. Mowers. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www.jonsered. com

(žiūrėta 2012 m. kovo 19 d.).

9. Radio controlled slope mower. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą:

http://www.slope-mower.com/ (žiūrėta 2012 m. kovo 19 d.).

10. Husqvarna vejapjovės. [Elektroninis išteklius]. Tekstas lietuvių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.husqvarna.com (žiūrėta 2012 m. kovo 19 d.).

11. Butkus V., Domeika R., Jasinskas A., Martinkus M., Špokas L., Vaiciukevičius E. Derliaus dorojimo te-

chnologijų inžinerija. Mokomoji knyga. Akademija, 2012, 122 p. [elektroninis išteklius]

http://www.amazon.de/BRILL-RazorCut-Premium-38-Spindelm%C3%A4her/dp/B000N9AV%205M

http://de.grillospa.it/fd280

http://www.slope-mower.com/

http://www.husqvarna.com/

84

12. Trilo C15 Schlegel Sammelbehälter. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per inter-

netą: http://www.trilo.com/de/html/c15.html (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

13. Špokas L. Žolinių pašarų ruošimo mašinos. Mokomoji knyga. Akademija, 2010, 240 p.

14. Kleisinger S. Landschaftspflege und Kommunaltechnik. Bachelor-Modul B 14021 WG. Hohenheim,

2002, S.81.

15. Straßenunterhaltungsgeräte. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.mulag.de/ausleger_produkte.html (žiūrėta 2010 m. sausio 10 d.).



http://www.trilo.com/de/html/c15.html

http://www.mulag.de/ausleger_produkte.html

85

9. KITOS VEJŲ PRIEŽIŪROS MAŠINOS

9.1. Aeratoriai

Vejų paviršius, ypač intensyviai mindomas, palaipsniui susmenga. Taip dažniausiai nutinka

todėl, kad viršutinis dirvos sluoksnis blogai vėdinamas, susidaro didelė anglies dioksido koncentra-

cija ir tai stabdo organinių medžiagų irimą. Dėl to dirvoje pradeda kauptis organinės medžiagos.

Vejai senstant, šis procesas stiprėja, blogėja drėgmės režimas, padidėja rūgštingumas, veisiasi sa-

manos, pradeda nykti augalai, jų vietą užima piktžolės, atsiranda žolės kupsteliai. Todėl turi būti at-

liekami specialūs aeravimo, raižymo, šukavimo, smėliavimo ir kiti vejų priežiūros darbai [1].

Aeracijos tikslas yra išpurenti intensyviai eksploatuojamų vejų (pvz., sportinių, golfo ir kt. ve-

jų) viršutinį dirvos sluoksnį, kad žolių šaknys gautų daugiau oro. Aeruotoje vejoje geriau auga žolių

šaknų masė, veja darosi elastingesnė. Dirvos vėdinimui pagerinti tinka paprastos šakės arba specia-

lūs rankiniai ir mechaniniai aeratoriai, kuriais vejos paviršius subadomas. Rankiniai aeratoriai

(9.1 pav.) būna tvirtinami prie batų, įvairios konstrukcijos kotų, volų ir vežimėlių. Vėdinant ranki-

niais aeratoriais, įsmeigus į dirvą reikėtų pajudinti, kad oro patektų kuo daugiau. Veja subadoma

10–15 cm intervalais, l,0 m2 velėnos plote padaroma apie 200–400 maždaug 10 cm gylio ir nuo 1,0

iki 2,5 cm skersmens dūrių.

a b c d e

9.1 pav. Rankiniai aeratoriai, kurie tvirtinami prie [2, 3]:

a – batų; b – koto; c – volo; d – stumdomo vežimėlio; e – vidaus degimo varikliu varomo vežimėlio

Specialūs mechaniniai aeratoriai (9.2 pav.) gaminami ir sekliam, ir giliam dirvos subadymui.

Pagrindinės jų darbinės dalys yra adatos, gaminamos įvairaus ilgio bei skersmens. Adatos per švais-

tiklius tvirtinamos prie alkūninio veleno, kuris per judesio perdavimo mechanizmą yra sukamas ma-

šinos jėgos veleno.

A b

9.2 pav. Mechaninių aeratorių darbo schemos [4, 5]:

a – sekliam dirvos subadymui; 1 – korpusas; 2 – adatos; 3 – nesubadyta dirva; 4 ir 5 – viršutinis ir gruntinis dirvos

sluoksniai; 6 – subadyta dirva; b – giliam dirvos subadymui; 1 – šluota; 2 – švaistiklis; 3 – atraminis ratas; 4 – adata

Gilaus dirvos subadymo aeratoriai dirba iki 15 cm gylio. Jie būna varomi nuo mašinos jėgos

veleno arba nuo atraminio rato. Judant pirmyn, įsmigusi adata 4 truputį pasikreipia ir sujudina gi-

lesnius dirvos sluoksnius. Traukiant adatą, dažnai kartu iškyla ir dalis dirvos. Dirvos grumsteliai su-

86

šluojami horizontalia šluota. Dirvos grumstelių surinkimui gali būti naudojami ir specialūs rinktu-

vai, surenkantys ir transporteriais pakraunantys į mini savivarčio automobilio kėbulą.

Priklausomai nuo dirvos savybių, aeratoriai ne visada sugeba pakankamu gyliu įsigilinti. To-

kiais atvejais gali būti naudojami papildomi balastai. Dažniausiai tai būna papildomi metaliniai arba

keičiamo vandens kiekio balastai (9.3 pav.).

a b

c d

9.3 pav. Mechaniniai aeratoriai, kurių įsigilinimas reguliuojamas [6, 7]:

a – keičiant vandens kiekį (tvirtinamas prie vežimėlio); b – keičiant papildomo metalinio balasto svorį (tvirtina-

mas prie mini savaeigės važiuoklės); c – keičiant vandens kiekį (kabinamas prie traktoriaus); d – keičiant vandens kiekį

(kabinamas prie traktoriaus, aeratorius turi ir papildomą purškimo įranga)

Vejos vėdinimą galima atlikti ir neturint specialių aeratorių. Tam galima panaudoti turimas sa-

vaeiges važiuokles, pavyzdžiui, savaeiges vejapjoves, mini krautuvus ar mini traktorius. Ratai apgau-

biami specialiomis juostomis su vejos aeravimui pritvirtintais spygliais (9.4 pav.).

a b

9.4 pav. Aeratoriai ant ratų [8]:

a – aeravimo juosta su spygliais apgaubtas mašinos ratas; b – aeravimo juostomis su spygliais

apgaubti vejapjovės ratai

Vejos vėdinimas padidina dirvos laidumą vandeniui ir maisto medžiagoms bei pagerina dujų

apykaitą. Dėl to intensyviau formuojasi nauji žolių ūgliai, veja sutankėja, sustiprėja šaknų augimas ir

suaktyvėja mikroorganizmų veikla.

9.2. Raižytuvai

Kai veja pasidaro nelygi ir kupstuota, vertikaliai supjaustoma rankiniais (9.5 pav.) arba me-

chaniniais raižytuvais (skarifikatoriais), t. y. peiliais velėnai pjaustyti. Rankinį raižytuvą sudaro

daug siaurų aštrių peilių, pritvirtintų kas 3–4 cm tarpais prie tvirto pagrindo. Spaudžiant jį į veją ir

traukiant, kupsteliai suraižomi į kelias dalis. Šie prietaisai naudingi dar ir dėl to, kad padeda išvalyti

pernykštę žolę. Įpjautos velėnos dalys surenkamos ir pašalinamos.

http://www.gadgetgrid.com/2008/05/31/the-mow-aerator/4481/

87

a b

9.5 pav. Rankiniai raižytuvai [5, 9]:

a – 11 peilių; b – 14 peilių

a

b

9.6 pav. Mechaniniai raižytuvai [4]:

a – su diskiniais peiliais; b – su peiliais, kurių viršūnės vele-

no ilgyje formuoja sraigtinę liniją; 1 – velenas; 2 – peiliai

Mechaniniai raižytuvai būna sudaryti iš

diskinių (9.6 pav., a) arba specialios formos

peilių, sumontuotų ant horizontalaus veleno.

Raižytuvo (9.6 pav., b) peiliai vienas kito at-

žvilgiu sumontuojami taip, kad jų viršūnės

veleno ilgyje formuoja sraigtinę liniją. Taip

užtikrinamas pastovus ir tolygus vejos pjovi-

mas.

Sportinėse ir kitose dažnai mindomose

vejose jau antraisiais ar trečiaisiais jų naudo-

jimo metais paprastai susiformuoja vadinama-

sis veltinio sluoksnis. Tai rudas, kietai susi-

spaudęs apie 3,0 cm storio dalinai supuvusių

žolių stiebų, lapų, šaknų bei šakniastiebių

sluoksnis, susiformavęs tarp vejos žaliosios

vegetatyvinės dalies ir dirvos paviršiaus. Jo

atsiradimui įtakos turi per didelis pjovimo

aukštis, tręšimas tik azoto trąšomis, nesaikin-

gas laistymas ir kt. Kartais per vieną sezoną

jis gali susidaryti iki 2,5 cm. Kai veja inten-

syviai mindoma, veltinis kietai susislegia ir

tampa mažai laidus [10].

Vertikalus vejos raižymas yra viena

efektyviausių vejos veltinio sluoksnio šali-

nimo priemonė. Pirmiausia žemai (apie 2,0 cm aukštyje) nupjaunama žolė, ji surenkama ir pašali-

nama. Tada raižytuvais suraižoma veja taip, kad peiliai po veltiniu pjautų 0,1–0,2 cm storio pavirši-

nį dirvos sluoksnį. Svarbu nepjauti per giliai, kad nebūtų pažeisti žolių krūmijimosi mazgai. Vejos

vertikalus supjaustymas būna lengvas ir stiprus. Lengvas, kai supjaustomas tik viršutinis vejos

sluoksnis, o stiprus – kai peiliai keletą centimetrų įsigilina į viršutinį dirvos sluoksnį. Pavasarį vejos

gali būti šukuojamos grėbliu arba specialiomis metalinėmis šukomis. Taip iš vejos pašalinamos

šiukšlės, negyva pernykštė žolė ir susidariusi velėna.

Žolynų dirvožemių drėgmės ir oro režimui pagerinti gali būti naudojami ir kurminiai raižytu-

vai. Šiomis mašinomis urveliais raižomas poarmeninis dirvos sluoksnis ir gaunamas bevamzdis

drenažas. Priklausomai nuo mašinos darbinių dalių konstrukcijos urveliai gali būti daromi nuo 5 iki

10 cm skersmens, 0,3–1,3 m gylyje, kas 1–10 m. Urveliai greitai suyra, todėl kas keleri metai raižo-

ma pakartotinai. Kurminiai raižytuvai (9.7 pav.) būna vienos, dviejų ir daugiau eilių.

a b c

9.7 pav. Kurminiai raižytuvai [11, 12]:

a – vienos eilės (firma „McConnel“); b – dviejų eilių (firma „McConnel“); c – daugiaeilis (firma „Bleck“)

88

9.9 pav. Dirbtinės vejos dangos valymo mašina [16]:

1 – lengvų nešvarumų rinktuvas; 2, 3 ir 4 – rotorinės šluo-

tos; 5 – atraminis ratukas; 6 – horizontali šluota;

7 – stambių sąšlavų rinktuvas; 8 – oro srautas; 9 – sąšlavų

srautas; 10 – ventiliatorius; 11 – filtras

9.3. Smėlio barstytuvai

Vejos badomos 1–2 kartus per metus. Po subadymo vejos paviršius užberiamas apie 0,5–1,0

cm storio smėlio sluoksniu ir metaliniu tinklu (9.8 pav.) išlyginamas. Kartu užpilamos vejoje pada-

rytos skylutės. Tai atliekama rankinėmis arba mechaninėmis smėlio barstomosiomis, kurių veikimo

principas panašus kaip ir tręšiamųjų. Jos gali būti montuojamos ant stumdomų vežimėlių, kabina-

mos prie savaeigių važiuoklių, traktorių, krautuvų arba keturračių motociklų.

Rudenį, norint užpildyti atsiradusius smulkius vejos nelygumus, galima mulčiuoti. Mišinys mul-

čiavimui dažniausiai ruošiamas iš smėlio, derlingo dirvožemio ir organinių trąšų, gerai išmaišomas ir

susmulkinamas. Jis turi būti sausas ir birus. Mulčiavimas atliekamas rankiniais arba mechaniniais mul-

čiuotuvais. Jie būna plyšiniai, stumiami rankomis arba kabinami prie traktoriaus arba krautuvo.

a b c d

9.8 pav. Smėlio barstymo ir išlyginimo įranga [12, 13]:

a – tiesioginio byrėjimo, prikabinama prie mini savaeigės mašinos; b – išcentrinė, prikabinama prie mini

savaeigės mašinos; c – tiesioginio byrėjimo, montuojama ant mini savaeigės mašinos; d – smėlio išlyginimo

metalinis tinklas

Smėliavimas pagerina viršutinio dirvos sluoksnio poringumą ir laidumą bei sumažina veltinio

susidarymo galimybę. Smėliavimo dažnumas ir reikiamas smėlio kiekis priklauso nuo dirvos ir ve-

jos apkrovimo intensyvumo. Kartais pakanka smėliuoti vieną kartą pavasarį. Jeigu intensyviai for-

muojasi veltinis ir dirvoje daug sliekų, tuomet per vegetaciją reikėtų smėliuoti 2 arba 3 kartus su-

naudojant po 4–5 l∙m2 smėlio arba padengiant veją 0,3– 0,5 cm storio smėlio sluoksniu. Labai su-

slėgtose ir rišliose dirvose per vegetaciją rekomenduojama smėliuoti 3–5 kartus sunaudojant po 12–

15 l∙m2 smėlio [10].

9.4. Dirbtinių vejų valymo mašinos

Vis dažniau sporto aikštynuose naudoja-

mos dirbtinės dangos. Jos įrengiamos bėgimo

takeliuose, stadionuose ir kt. Dirbtinės dangos

turi daug privalumų: jos gana elastiškos, lai-

džios vandeniui, todėl, sportininkui nukritus, re-

tai susižeidžiama. Dirbtinės vejos gerai imituoja

tikrąsias vejas, tačiau per keletą metų, jeigu ne-

bus valomos, gali prarasti savo teigiamas savy-

bes. Jos užsineša dulkėmis, purvu bei šiukšlė-

mis [14, 15].

Dirbtinių vejų dangos valomos specialio-

mis valymo mašinomis (9.9 pav.), kurių ventilia-

toriaus 10 sukuriamas vakuumas siurbia lengvus

nešvarumus nuo dirbtinės vejos paviršiaus.

89

Filtras 11 nešvarumus sulaiko ir nusodina į lengvų nešvarumų rinktuvą. Rotorinė šluota 2, suk-

damasi apie savo ašį, šluoja dangos paviršių ir kelia sąšlavas aukštyn link rotorinės šluotos 3. Sąšlavų

srautas 9, prieš patekdamas prie rotorinės šluotos 3, yra veikiamas oro srauto 8, kuris ištraukia lengvas

sąšlavas. Sąšlavų sijojimas vyksta sietu, esančiu po rotorine šluota 3. Smulkiosios sąšlavos (pvz.,

smėlis ir panašiai) per sietą grąžinamos atgal ant dangos paviršiaus ir nedidelio skersmens rotorine

šluota 4 paskleidžiamos ir įterpiamos į dirbtinę dangą.

Didesnės ir sunkesnės sąšlavos (stiklo duženos, akmenukai, ledų kaušeliai ir pagaliukai, ciga-

rečių pakeliai, butelių dangteliai ir panašiai) patenka į stambių sąšlavų rinktuvą 7. Horizontali šluota

6, išlygindama dangos paviršių mašinos darbo plotyje, užbaigia valymo procesą.

KLAUSIMAI

1. Kokie būna aeratoriai?

2. Kokia raižytuvų paskirtis ir kaip jie veikia?

3. Kokios mašinos naudojamos vejos smėliavimui?

4. Kaip veikia dirbtinių vejų valymo mašina?


1. Išsiaiškinkite skirtingų mechaninių aeratorių veikimo principus.

2. Išsiaiškinkite tiesioginio byrėjimo ir išcentrinių smėlio barstytuvų veikimo principus.

LITERATŪRA



2. Aerating your yard. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą:

http://www.earthwayspreader.org/403/added-benefits-of-aerating-your-yard/ (žiūrėta 2012 m. kovo 20 d.).

3. Motorgeräte. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://www. koester-

wechold.de/html/motorgerate.html (žiūrėta 2012 m. kovo 20 d.).




6. Aerator. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www.twose.

com/Products/TheFarmerFavourite/Aerator.aspx?nav=5 (žiūrėta 2012 m. kovo 20 d.).

7. Sprayer/Aerator. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www. kes-

mac.com/products/view/root-surface-pest-controller (žiūrėta 2012 m. kovo 20 d.).

8. The mow aerator. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www. gadgetg-

rid.com/2008/05/31/the-mow-aerator/ (žiūrėta 2012 m. kovo 20 d.).

9. Aerator rake. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www. garde-

na.com/uk/garden-care-tools/gardening-tools/aerator-rake/ (žiūrėta 2012 m. kovo 20 d.).


11. McConnel product guide 2011-2012. [Elektroninis išteklius]. Prospektas anglų kalba. Prieiga per inter-

netą: http://www.mcconnel.com/Products/Groundcare/TurfDrainer/Turfdrainer.pdf (žiūrėta 2012 m.

sausio 2 d.).

12. Blec products. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www.blec.

co.uk/products (žiūrėta 2012 m kovo 20 d.).

13. Streuwagen. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://www.

bunkowski.de/content/streuwagen_walzen.php (žiūrėta 2012 m. kovo 20 d.).

14. Krick F. Kunstrasen. Pflegeleicht, aber nicht pflegefrei. Kommunaltechnik Nr.3, 2007, S.36-41.

15. Kunstrasenreiniger SKR. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.hoerger-maschinen.eu/deutsch/startseite.html (žiūrėta 2012 m. kovo 20 d.).

16. Kunstrasenreiniger SKU für Front- oder Heckanbau. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Pri-

eiga per internetą: http://www.tartanbahn.de/prospekt-sku.pdf (žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 6 d.).

http://www.earthwayspreader.org/403/added-benefits-of-aerating-your-yard/

http://www.mcconnel.com/Products/Groundcare/TurfDrainer/Turfdrainer.pdf

http://www.hoerger-maschinen.eu/deutsch/startseite.html

http://www.tartanbahn.de/prospekt-sku.pdf

90

10. KITOS ŽELDINIŲ PRIEŽIŪROS MAŠINOS

10.1. Genėjimo įrankiai ir mašinos

Gyvatvorės priežiūra. Gyvatvorės išvaizdžios, kai yra reguliariai ir teisingai prižiūrimos. Pa-

sodintą gyvatvorę būtina reguliariai laistyti, purenti dirvą ir ravėti. Tačiau pagrindinis gyvatvorės

priežiūros darbas yra jos genėjimas. Reguliarus genėjimas šiltuoju metų laiku leidžia išauginti nau-

jas šakas apatinėje gyvatvorės dalyje. Pirmą genėjimą rekomenduojama atlikti vasaros pradžioje. Iš-

ilgai gyvatvorės eilės ištempiama virvė ir atliekamas genėjimas. Kiekvienais metais virvė gali būti

pakeliama 4–6 cm aukščiau. Ji keliama tol, kol pasiekiamas pageidaujamas gyvatvorės aukštis. Taip

pat, prižiūrint gyvatvorę, reikia nepamiršti ir reguliariai išpjaustyti sausas bei ligotas šakas, stam-

bius mažai besišakojančius ūglius [1].

Gyvatvorių genėjimui naudojamos gyvatvorės žirklės. Jos būna rankinės, benzininės ir elekt-

rinės (10.1 pav.).

a b c

10.1 pav. Gyvatvorės žirklės [2, 3]:

a – rankinės; b – benzininės; c – elektrinės

Aukštoms gyvatvorėms ir medžiams genėti naudojamos benzininės aukštapjovės (10.2 pav.).

Jos gali būti išardomos konstrukcijos, todėl jas lengviau transportuoti. Prieš darbą jos yra surenka-

mos ir gali genėti aukštesnius augalus.

10.2 pav. Benzininė išardomos konstrukcijos aukštapjovė [3]

Didesniems gyvatvorių, krūmų ir medžių plotams genėti gali būti naudojami mašininiai genė-

jimo įrenginiai. Jie būna su dalginiais arba diskiniais pjovimo aparatais, tvirtinamais prie traktorių,

krautuvų arba automobilių, turinčių strėlinės įrangos mechanizmus.

Norint želdiniams suteikti tam tikrą formą, pavyzdžiui, rutulio arba kūgio, galima naudoti spe-

cialiai tam skirtą genėjimo įrangą (10.3 pav.). Rutulio forma gali būti suteikiama augalams tiek au-

gantiems dirvoje lauke, tiek vazonuose. Genėjimo įrangą sudaro prie rėmo pritvirtintos cilindrinės,

dažniausiai dvi išgaubto paviršiaus, genėjimo galvutės. Jų pavara būna hidraulinė arba elektrinė.

Vienu metu gali būti genėjamas vienas augalas arba keli augalai iš karto. Tam tikslui ant stumdo-

mos rankomis arba prikabinamos prie traktoriaus specialios važiuoklės rėmo tvirtinamos kelios ge-

nėjimo galvutės, kurios gali judėti ir išilgine, ir skersine kryptimi. Taip pat ant įrenginio montuoja-

ma automatinė augalų eilučių ir konkretaus augalo vietos nustatymo įranga, leidžianti labai tiksliai

atlikti genėjimo darbus, nepažeidžiant augalų. Šiuo metu gaminamos mašinos vienu metu gali genė-

ti nuo 1 iki 5 augalų. Jų našumas gali siekti iki 5000 augalų per vieną valandą.

Želdinių, auginamų vazonuose, genėjimui taip pat yra sukurtos specialios mašinos, nereikia

sunkaus žmonių darbo. Rutulio formą suteikianti genėjimo galvutė gali būti tvirtinama prie karuseli-

nės įrangos (10.3 pav., c) arba virš transporterio. Ir vienu, ir kitu atveju augalai kartu su vazonais yra

įstatomi į iš anksto numatytas vietas. Sukantis karuselės ratui, negenėti augalai patenka į uždarą zoną,

91

kurioje yra genėjimo galvutė, o nugenėti – grąžinami atgal. Jeigu genėjimo galvutė montuojama virš

transporterio, tai vienoje pusėje ant transporterio dedami negenėti, o kitoje pusėje – nuimami jau nu-

genėti augalai. Genėjimo galvutė gali būti nustatoma skirtingų augalų rutulio formai nuo 22 iki 50 cm

skersmens genėti. Tokių genėjimo įrenginių našumas iki 600 augalų per vieną valandą.

a b c d

10.3 pav. Formą suteikianti augalų genėjimo įranga [4, 5]:

a – rutulio formą suteikianti genėjimo galvutė; b – kelios rutulio formą suteikiančios ganėjimo galvutės, pritvirtintos

prie stumdomos važiuoklės; c – karuselinė rutulio formą suteikianti vazoninių augalų genėjimo įranga;

d – kūgio formą suteikianti genėjimo galvutė, tvirtinama prie ekskavatoriaus strėlės

Kūgio formos formavimui naudojamos pusiau automatinės genėjimo galvutės, galinčios genė-

ti iki 4 m aukščio augalus. Genėjimo įrenginys pakabinamas virš augalo ties jo viduriu. Kūgio kam-

pas keičiamas pasukant genėjimo peilį pagal augalo formą. Iš pradžių genėjama viršutinė 2 m auga-

lo dalis, paskui peilis nuleidžiamas žemyn ir genėjama apatinė 2 m augalo dalis. Pusiau automatinė

kūgio formą suteikianti genėjimo galvutė (10.3 pav., d) gali būti tvirtinama prie ekskavatoriaus,

krautuvo arba krano strėlės.

10.2. Lapų tvarkymo mašinos

Rudenį nuo medžių, krūmų ir gyvatvorių krentantys lapai padengia vejas ir ėjimo ar važiavi-

mo takus. Dideli klevų, kaštonų ir kitų medžių lapai, palikti ant vejos žiemoti, gali vietomis išgadin-

ti žolyną, skatinti grybinių ligų plitimą bei samanų atsiradimą [6]. Dažniausiai lapai grėbiami grėb-

liais ir surenkami. Tačiau tą patį darbą, bet su mažesnėmis darbo laiko ir jėgų sąnaudomis, galima

atlikti su lapų tvarkymo mašinomis. Tam gali būti naudojami lapų pūtikai, rinktuvai, presai ir kitos

mašinos [7, 8, 9].

Lapų pūtikų paskirtis – nupūsti lapus nuo takų, gėlynų ir kitų vietų. Jie būna nedidelės galios,

nešiojami viena ranka arba kabinami ant nugaros, tvirtinami prie rankinio vežimėlio (10.4 pav.) arba

mini savaeigių važiuoklių, ir galingi, kabinami prie traktorių. Traktoriniai lapų pūtikai skirti dirbti di-

delėse teritorijose, lapams supūsti į sangrėbas, iš kurių būtų galima krauti tiesiai į transporto priemo-

nes. Prie kai kurių lapų pūtikų gali būti montuojama speciali lapų siurbimo ir krovimo įranga.

a b c

10.4 pav. Lapų pūtikai [3, 10]:

a – nugarinis; b – tvirtinamas prie rankinio stumdomo vežimėlio; c – tvirtinamas prie prikabinamos vienaašės važiuoklės

Parkuose medžių ir krūmų lapai pasiskirsto didelėse teritorijose, todėl rankiniai ir nugariniai

lapų pūtimo ir siurbimo įrenginiai yra per mažo našumo. Tokiais atvejais lapų surinkimui nuo vejų

gali būti naudojami lapų rinktuvai, kabinami prie mini savaeigių važiuoklių, rinktuvinės priekabos

arba savaeigės vejapjovės, pritaikytos lapų rinkimui (10.5 pav.).

92

Lapų rinktuvai veikia pneumatiniu būdu, siurbia lapus ir kitas nuo medžių, krūmų ir kitų auga-

lų ant vejos ar tako nukritusias organines medžiagas (sėklas, spyglius, vaisius ir t. t.).

a b c

10.5 pav. Lapų surinkimo mašinos [10, 11]:

a – lapų rinktuvas, kabinamas prie mini savaeigės važiuoklės; b – rinktuvinė priekaba, kabinama prie traktoriaus;

c – savaeigė vejapjovė

Savaeiges vejapjoves, pritaikytas lapų rinkimui (10.5 pav., c), sudaro mini savaeigė važiuoklė,

horizontalus būgnas su peiliukais, horizontali ir pasvirusi sraigės, lapų, žolės ir kitų organinių me-

džiagų surinkimo bunkeris, bunkerio išvertimo mechanizmas. Prie rinktuvo būgno tvirtinami spe-

cialios konstrukcijos peiliukai (lenkti), kad tiktų ir vejos žolei nupjauti (nukirsti), ir nukritusiems la-

pams surinkti. Horizontali sraigė lapus suneša ties pasivirusia sraige, o pastaroji lapus nuneša į bun-

kerį. Bunkerio talpa iki 100 litrų. Mašinoje sumontuota hidraulinė įranga, kurios hidrauliniais ci-

lindrais galima bunkerį pakelti į tokį aukštį, kad jame esantį turinį būtų galima išversti tiesiai į

transporto priemonės kėbulą.

Panašiu principu kaip ir mažesnieji lapų rinktuvai, gali dirbti ir didelės rinktuvinės priekabos.

Rinktuvinę priekabą dažniausiai sudaro rėmas, važiuoklė, rinktuvas, pneumatinis transporteris, už-

daras bunkeris (rezervuaras) ir jo išvertimo mechanizmas. Rinktuvai rieda žolyno paviršiumi ir

siurbia lapus bei kitas organines medžiagas į mašinos bunkerį. Jame oras išeina pro kėbulo viršuje ir

gale esančias ertmes, o lapai ir kitos organinės medžiagos nusėda bunkeryje.

Kai kuriose rinktuvinėse priekabose (10.6 pav.) rinktuvas gali būti kombinuojamas su hori-

zontalia šluota. Tokiose mašinose kelios eilės spyruoklinių plastikinių dantukų, išdėstytų ant hori-

zontalaus veleno, darbo metu šluoja lapus ir kitas organines medžiagas, jas truputį pakelia ir susiur-

bia į rinktuvinės priekabos bunkerį. Šios lapų rinktuvinės priekabos gali dirbti tiek sausu, tiek drėg-

nu oru. Jų bunkerio talpa 4,4 m3.

a b

10.6 pav. Prikabinama lapų rinktuvinė priekaba [12]:

a – darbo metu; b – darbo proceso schema

Per metus iš gyvenviečių, miestelių ir miestų žaliųjų plotų išvežamos dešimtys tonų lapų.

Transportavimo išlaidoms sumažinti Vokietijos Braunšvaigo technikos universiteto Žemės ūkio

mašinų instituto darbuotojai sukonstravo lapų presą, kuriuo lapus galima presuoti į 60 cm ilgio ir

40–44 cm skersmens ritinius [13, 14].

93

Lapų presą (10.7 pav.) sudaro lapų tiekimo transporteris, pastovaus tūrio presavimo kamera,

diržas, presavimo diržų įtempimo mechanizmas, kameros atidarymo įranga ir vyniojamosios medžia-

gos laikiklis. Lapų tiekimo transporteriu lapų juosta tiekiama į presavimo kamerą, joje sukama į ritinį.

Kad ritinys būtų tvirtesnis, pastoviai įsukama vyniojamoji medžiaga. Ritinių masė gaunama apie

35 kg, tankis labai priklauso nuo lapų rūšies ir drėgnio. Didėjant lapų drėgniui, ritinio tankis didėja.

a b c d

10.7 pav. Lapų preso darbo schema [14]:

a – lapų tiekimas į presavimo kamerą; b – lapų presavimas ir apvyniojimas; c – lapų ritinio išmetimas; d – supresuotas

lapų ritinys; 1 – presavimo kamera; 2 – lapų juosta; 3 – vyniojamoji medžiaga; 4 – lapų tiekimo transporteris;

5 – presavimo diržų įtempimo mechanizmas

KLAUSIMAI

1. Kokie įrenginiai naudojami gyvatvorių genėjimui?

2. Kaip veikia formą suteikiančios augalų genėjimo mašinos?

3. Kokios mašinos naudojamos nukritusių medžių lapų tvarkymui?


1. Išsiaiškinti vazoninių augalų genėjimo ypatumus.

2. Išstudijuoti lapų rinktuvinių priekabų veikimą.

LITERATŪRA

1. Šantaraitė R. Gyvatvorės. [Elektroninis išteklius]. Tekstas lietuvių kalba. Prieiga per internetą:

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/index/article/5299 (žiūrėta 2009 m. liepos 31 d.).

2. Fiskars sodo ir daržo įrankiai. [Elektroninis išteklius]. Tekstas lietuvių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.ginalas.lt/lt/produktai/ (žiūrėta 2010 m. sausio 9 d.).

3. Die MultiWerkzeuge für vielfältigste Aufgaben. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga

per internetą: http://www.stihl.de/ (žiūrėta 2010 m. sausio 9 d.).

4. Nursery machines. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www. nu-

rsery-machines.com/default2.asp?active_page_id=57 (žiūrėta 2012 m. kovo 20 d.).

5. Baumschul Maschinen. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://

www.baumschul-maschinen.de/default2.asp?active_page_id=74 (žiūrėta 2012 kovo 20 d.).



8. Laubbeseitigung. Saugen, blasen, kehren, mähen oder mulchen? Kommunaltechnik Nr.6, 2006, S.26–29.

9. Kistner K. Laub sammeln und entsorgen. Kommunaltechnik Nr.4, 2006, S.28–33.

10. Toro Laubgeräte. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://www. to-

ro.com/de-de/golf/specialty-equipment/debris-equipment/pages/default.aspx (žiūrėta 2012 m. kovo 20 d.).

11. Kommunaltechnik & Weidemanagement. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per

internetą: http://www.amazone.de/1595.asp (žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 1 d.).

12. Trilo produkten. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://www. tri-

lo.com/de/html/produkten.html (žiūrėta 2012 m. kovo 20d.).

13. Bönig I. Municipal Engineering // Yearbook „Agricultural Engineering“ Nr. 16, 2004, S.203–208.

14. Bönig I., Harms H. Laubverdichtung. Landtechnik Nr. 5 (57), 2002, S.266–267.

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/index/article/5299

http://www.ginalas.lt/lt/produktai/

http://www.stihl.de/

http://www.amazone.de/1595.asp

94

a b

11.1 pav. Bioatliekų smulkintuvai [1]:

a – diskinis; b – būgninis: 1 – atliekų tiekimo anga; 2 – priešpei-

lis; 3 ir 10 – peiliai; 4 – elektros variklis; 5 – atraminiai ratukai;

6 – smulkintų atliekų išmetimo anga; 7 – diskas; 8 – atliekų tie-

kimo ritinėliai; 9 – būgnas

11. BIOATLIEKŲ SMULKINIMO IR KOMPOSTAVIMO MA-

ŠINOS

11.1. Bioatliekų smulkintuvai

Tvarkant parkus, žolynus, sodus ir daržus, dažnai surenkama daug ir įvairių bioatliekų (me-

džių ir krūmų šakų ir lapų, vejų žolės, apkarpytų gyvatvorių, nuvytusių gėlių ir t. t.), kurių nebūtina

išvežti į sąvartynus, bet galima panaudoti kaip organinę trąšą. Tam tikslui surenkamas bioatliekas

reikėtų susmulkinti ir kompostuoti.

Bioatliekos dažniausiai smulkinamos traiškymo, daužymo, laužymo, pjaustymo, drožimo,

skaldymo ir trynimo mechaniniais būdais. Minkštos ir netrapios medžiagos (lapai, žolė ir pan.)

smulkinamos peiliais. Kietos ir trapios medžiagos daužomos, laužomos ir skaldomos įvairių formų

plaktukais. Trynimas atliekamas tarp dviejų judančių plokščių paviršių. Bioatliekų smulkinimas gali

būti vienos arba kelių stadijų. Smulkinama medžiaga susmulkinama vienu smulkintuvu arba, su-

smulkinus vienu smulkintuvu, pakartotinai dar smulkinama kitokios konstrukcijos smulkintuvu.

Bioatliekų smulkintuvai pagal energijos šaltinį būna rankiniai, elektriniai, akumuliatoriniai,

benzininiai ir traktoriniai (automobili-

niai). Pagal darbinių dalių konstrukciją

būna diskiniai ir būgniniai (11.1 pav.).

Diskiniai skirti minkštesnių, būgniniai –

kietesnių bioatliekų smulkinimui.

Gaminami universalūs bioatliekų

smulkintuvai, kurie, priklausomai nuo

smulkinimo aparato disko sukimosi kryp-

ties, gali susmulkinti ir minkštas, ir kietas

medžiagas (11.2 pav. a ir b). Kai disko

sukimosi kryptis į kairę, pjaustomos

minkštos augalų atliekos, kai disko suki-

mosi kryptis į dešinę, aštriais peiliais

drožiamos kietos medžių šakos.

a b c

11.2 pav. Universalus bioatliekų smulkintuvas [2]:

a – smulkinamos minkštos atliekos; b – smulkinamos kietos atliekos; c – smulkintuvas-traiškytuvas

Gera organinė medžiaga kompostui gaunama ir smulkinant bioatliekas traiškymo būdu. Tra-

dicinį traiškytuvą sudaro du vienodais arba nevienodais greičiais besisukantys būgnai (volai), ku-

riuos vieną prie kito spaudžia spyruoklės. Tokie dažniausiai naudojami žolei traiškyti, kad ji grei-

čiau džiūtų. Bioatliekų smulkinimui naudojamų traiškytuvų konstrukcija yra truputį kitokia. Traiš-

95

kytuvą-smulkintuvą (11.2 pav., c) sudaro vienas dantytas būgnas ir šalia įtaisytas peilis. Bioatliekos

yra smulkinamos jas sutraiškant ir supjaustant.

Mažesnio našumo smulkintuvai būna pastatomi ant atraminių kojelių arba montuojami ant ve-

žimėlio, kad būtų galima perstumti iš vienos vietos į kitą. Didesni, galintys smulkinti ir medžių ša-

kas bei medžius iki 25 cm storio, kabinami ant traktorių, krautuvų arba automobilių. Dirbti parkuo-

se, miškuose gali būti naudojami ir mini savaeigiai smulkintuvai (11.3 pav.).

a b c

11.3 pav. Bioatliekų smulkintuvai [3, 4]:

a – montuojamas ant vežimėlio; b – pakabinamas; c – savaeigis

Darbui pramoniniuose želdininkystės ir miškų bei biomasės gamybos biokurui ūkiuose gali

būti naudojami dideli smulkintuvai, montuojami ant dviašių arba triašių ratinių bei vikšrinių va-

žiuoklių (11.4 pav.) ir varomi vidaus degimo variklių. Tokie smulkintuvai užkraunami krautuvais,

ekskavatoriais, kranais. Juose montuojamas biomasės tiekimo transporteris, kuris priverstinai nenu-

trūkstančia eiga tiekia biomasę į smulkinimo kamerą. Smulkinta biomasė gali būti iškart pakrauna-

ma į transporto priemonę, nes smulkintuvai turi tam skirtą pakrovimo įrangą. Tokių smulkintuvų

darbo procesas gali būti valdomas distanciniu būdu.

a b c

11.4 pav. Dideli pramoniniai bioatliekų smulkintuvai [5]:

a – ant dviašės važiuoklės; b – ant triašės važiuoklės; c – ant vikšrinės važiuoklės

11.2. Bioatliekų kompostavimas ir mašinos

Susmulkintos bioatliekos – gera medžiaga kompostui. Kompostas yra organinė trąša, gauna-

ma iš mikroorganizmų apardytų augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagų. Kompostavimas, priklau-

somai nuo kompostuojamų medžiagų, trunka nuo 6 mėn. iki kelerių metų. Kad masė greičiau pūtų,

būtina palaikyti apie 50–70° C temperatūrą ir apie 50–60 proc. drėgnį. Kompostavimas atliekamas

augalines žaliavas kraunant į krūvas ant žemės, į specialius konteinerius arba dėžes. Kompostavimo

vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų. Kompos-

tuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę (5,5–1,5 m), kurioje tilptų 3

krūvos (kiekviena 1,5–1,5 m su 50 cm tarpais). Pirmais metais ruošiama viena krūva, antrais – ant-

96

11.5 pav. Kompostavimo dėžė [6]

ra, trečiais – trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti. Kompostuojant ant žemės, kom-

postas ilgiau bręsta (apie 1–2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.

Kompostuoti specialiuose konteineriuose ir dėžėse

(11.5 pav.) yra patogiau, nes užimama mažiau vietos, grei-

čiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikiama

temperatūra, geriau išsilaiko drėgnis ir kompostas greičiau

subręsta (per vienerius metus). Be to, tokius konteinerius

lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.

Į ruošiamą kompostą turi patekti daug deguonies, todėl

kompostuojama masė turėtų būti 2–3 kartus per metus maišo-

ma (perkasama). Konteineriuose arba dėžėse kompostuojama

masė maišoma rankiniais kastuvėliais. Maišymui krūvose yra

gaminamos specialios mašinos. Jos būna dviejų tipų. Vienos mašinos turi rinktuvus, kuriais paima

kompostą iš krūvos ir transporteriais perkrauna į kitą krūvą. Kitos mašinos dirba kaip maišytuvai, ku-

rie priverstinai suka didelio skersmens sraiges ir taip išmaišo (išpurena) krūvoje esantį kompostą.

Komposto krūvų maišytuvai gali būti prikabinami prie traktorių arba savaeigiai (11.6 pav.). Savaei-

giai maišytuvai gali turėti papildomą plėvelės atidengimo ir uždengimo įrangą – vyniotuvus.

a b c

11.6 pav. Komposto krūvų maišytuvai [7, 8]:

a – prikabinamas; b – savaeigis; c – savaeigis su plėvelės atidengimo ir uždengimo vyniotuvais

Paruoštas kompostas pagal grumstelių dydį yra rūšiuojamas į atskiras frakcijas. Rūšiavimas

gali būti atliekamas rankiniu būdu arba mechanizuotai. Rūšiuojant rankiniu būdu, imamas sietas ar-

ba sietų su skirtingo dydžio skylutėmis komplektas. Nerūšiuotas kompostas pilamas ant viršutinio

sieto ir kratymo būdu suskirstoma į skirtingas frakcijas.

Tačiau rankinis būdas tinka tik nedideliems komposto kiekiams rūšiuoti. Kai komposto gami-

nama daug, rūšiavimas atliekamas mechanizuotai. Naudojamos būgninės (sietinės) arba ritininės

(transporterinės) rūšiuoklės (11.7 pav.).

a b

11.7 pav. Komposto rūšiavimo mašinos [7]:

a – būgninės; b – ritininės: 1 – nerūšiuotas kompostas; 2 – stambiausia frakcija; 3 – vidutinė frakcija;

4 – smulkiausia frakcija

Būgninę rūšiuoklę sudaro rėmas, važiuoklė, elektriniai varikliai (gali būti ir su dyzeliniu va-

rikliu), bunkeris, tiekimo transporteris, tuščiaviduris būgnas-sietas, rotorinė šluota, iškrovimo trans-

porteriai, pavaros. Nerūšiuotas kompostas kraunamas į bunkerį, iš jo patenka į būgną. Būgno vidi-

97

nėje sienelėje tvirtinamos sraigės vijos, kad, būgnui sukantis, rūšiuojama masė palaipsniui būtų ne-

šama pirmyn. Būgnui sukantis, pro jo sienelėse esančias skylutes iškrenta smulkieji komposto

grumsteliai ir patenka ant transporterio, kuris smulkiąją komposto masę gali transportuoti į trans-

porto priemonę arba supilti į atskirą krūvą. Kad būgno skylutės neužsikimštų, viršuje įtaisoma roto-

rinė šluota būgno sienelėms valyti. Stambioji komposto frakcija slenka būgno apačia ir iškrenta pro

galą ant transporterio, kuris supila į krūvą.

Ritininę rūšiuoklę sudaro rėmas, važiuoklė, elektriniai varikliai, bunkeris, tiekimo transporteris,

skirtingo dydžio ritinėliai, iškrovimo transporteriai, judesio perdavimo mechanizmai. Iš bunkerio nerū-

šiuotas kompostas transporteriu tiekiamas ant viršutinių ritinėlių, sumautų ant ašių. Priverstinai sukant

ritinėlius, komposto grumsteliai, mažesni už tarpelius tarp ritinėlių, krenta ant apatinių ritinėlių. Pro vir-

šutinį sietą neiškritęs kompostas patenka ant iškrovimo transporterio ir sudaro stambiausią frakciją.

Kompostas, neiškritęs pro apatinius ritinėlius, sudaro vidutinę frakciją. Kompostas, iškritęs pro apatinį

sietą, sudaro smulkiausią frakciją.

Komposto ruošimo technologija. 11.8 pav. pateikta komposto ruošimo technologijos darbų eiliš-

kumas ir gamybai naudojamos mašinos.

11.8 pav. Komposto ruošimo technologija [7]:

1 – bioatliekų atvežimas; 2 – pakrovimas; 3 – smulkinimas; 4 – priemaišų atskyrimas; 5 – maišymas;

6 – priemaišų išvežimas; 7 – uždaras puvimo procesas; 8 – puvimo procesas kaupuose lauke;

9 – rūšiavimas į smulkesnes ir stambesnes frakcijas, sijojimas; 10 – komposto išvežimas

Kompostui paskleisti naudojamos mėšlakratės, kurių gale montuojamas specialus gaubtas, už-

darantis skleidimo mechanizmą, kad pro jo tarpus kompostas neišbyrėtų transportavimo metu.

Komposto skleidimui geriausiai tinka mėšlakratės su horizontaliais skleidimo būgnais, kurių apa-

čioje papildomai montuojami smulkioms birioms organinėms medžiagoms skleisti tinkantys sklei-

dimo diskai.

KLAUSIMAI

1. Kokie būna bioatliekų smulkintuvai?

2. Kokios mašinos naudojamos komposto ruošimui ir rūšiavimui?


1. Išsiaiškinkite būgninių ir diskinių bioatliekų smulkintuvų konstrukciją ir veikimą.

2. Išsiaiškinkite kompostavimo mašinų darbo principus.

LITERATŪRA


98

2. Smulkintuvai. [Elektroninis išteklius]. Tekstas lietuvių kalba. Prieiga per internetą: http://www. gina-

las.lt/index.php/lt/38499/ (žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 1 d.).

3. Garden-Shredder-Chipper. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http:

//morcomrosegarden.com/wp-content/uploads/2011/10/Garden-Shredder-Chipper.jpg (žiūrėta 2012 m.

kovo 21 d.).

4. Shredders. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www.timber wolf-

uk.com/Templates/overview.html (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

5. Vorzerkleiner. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://www. dop-

pstadt.com/dw_baureihe/ (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

6. Kompostavimo dėžė. [Elektroninis išteklius]. Tekstas lietuvių kalba. Prieiga per internetą: http://

www.sodotechnika.lt/Komposto/Komposto_dezes. (žiūrėta 2010 m. sausio 9 d.).

7. Kompostierungstechnik. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.komptech.com/de (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

8. BACKHUS Windrow Turner. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą:

http://www.backhus.com/13-1-Windrow-Turner.html (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

http://morcomrosegarden.com/wp-content/uploads/2011/10/Garden-Shredder-Chipper.jpg

http://morcomrosegarden.com/wp-content/uploads/2011/10/Garden-Shredder-Chipper.jpg

http://www.komptech.com/de

http://www.backhus.com/13-1-Windrow-Turner.html

99

12. ŽELDYNUOSE ESANČIŲ TAKŲ IR VANDENS TELKINIŲ

PRIEŽIŪROS MAŠINOS

12.1. Nepageidaujamos augmenijos šalinimo būdai ir mašinos

Kelkraščiuose, ant šaligatvių, aikštelėse, ant ir prie parkų bei skverų takų, tarp geležinkelio

bėgių ir kitose vietose dažnai išauga nepageidaujami augalai, kurie gadina pačią dangą ir vaizdą.

Tokie augalai gali būti šalinami rankiniu, mechaniniu, cheminiu, terminiu, hidrauliniu ir kt. būdais

[1, 2, 3].

Labiausiai paplitęs mechaninis būdas, kai nepageidaujami augalai šalinami vertikaliai ir hori-

zontaliai besisukančiomis šluotomis (12.1 pav.).

a b

12.1 pav. Šluotos nepageidaujamai augmenijai šalinti [4]:

a – vertikali: 1 – šluota; 2 – hidraulinis cilindras; 3 – rėmas; 4 – prikabinimo įtaisas; 5 – atraminis ratukas;

6 – apsauginis skydas; b – horizontali: 1 – šluota; 2 – apsauginis skydas; 3 – rėmas; 4 – atraminis ratukas

Jos nuo įprastinių šluotų takų valymui skiriasi tuo, kad pati šluota gaminama iš kietesnių me-

džiagų (pvz., plieninių vielelių ar pan.). Judesys šluotoms gali būti perduodamas nuo mašinos jėgos

tiekimo veleno arba nuo hidraulinio variklio. Prie krūmapjovės tvirtinant specialią šluotą taip pat

galima šalinti nepageidaujamą augmeniją.

Cheminis būdas yra toks, kai ant nepageidaujamų augalų barstomi arba purškiami visuotinio

veikimo arba konkrečiai augalų rūšiai pritaikyti herbicidai. Tačiau šis būdas yra labai pavojingas, nes

cheminės medžiagos gali pakenkti žmonių ir gyvūnų sveikatai, patekti į vandens telkinius, juos už-

teršti ir t. t.

Pasaulyje vis didesnį dėmesį skiriant aplinkos taršos mažinimui, vienas sparčiausiai plintančių

nepageidaujamos augmenijos šalinimo būdu yra terminis. Šiuo būdu augalai šalinami aukštatempe-

ratūrėje aplinkoje, naudojant liepsną, infraraudonuosius spindulius, karštą vandenį, įkaitintą orą, ga-

rą arba putas. Šiam būdui taip pat priklauso ir augalų naikinimas juos veikiant šalčiu.

Taikant terminį nepageidaujamų augalų šalinimo infraraudonaisiais spinduliais būdą yra nau-

dojamos butano arba propano dujos. Keraminiai deginimo elementai leidžia pasiekti iki 1000 oC ir

didesnę degimo temperatūrą. Intensyvūs karšti infraraudonieji spinduliai specialiais prietaisais yra

nukreipiami į šalinamus augalus. Aukšta temperatūra paveikia augalo struktūrą ir jis žūsta. Prietai-

sai (12.2 pav.) gali būti rankiniai, nugariniai, sumontuoti ant vežimėlio, mini traktoriaus, krautuvo

arba automobilio.

100

a b c d

12.2 pav. Augmenijos šalinimo infraraudonaisiais spinduliais prietaisai [5, 6]:

a – rankinis; b – nugarinis; c ir d – ant stumdomo vežimėlio

Terminis augalų šalinimas karštu vandens garu atliekamas specialiais prietaisais (12.3 pav., a),

kurie įkaitina vandenį iki 140–160 oC temperatūros ir paverčia garu. Karštas vandens garas spau-

džiant nukreipiamas ant augalų. Patekęs garas ant augalo paviršiaus 100 oC temperatūroje konden-

suojasi į karštą vandenį. Pažeidžiama augalo struktūra ir audiniai.

a b

12.3 pav. Nepageidaujamos augmenijos šalinimas [7]:

a – karštu vandens garu; b – karštomis putomis

Norint prailginti karščio poveikį augalams, naudojamos karštos putos. Tokiu atveju augalo

veikimas karščiu nepriklauso nuo darbo greičio. Nereikia ir specialių uždangų, nukreipiančių karštą

vandenį arba karštą vandens garą ant augalų. Nepageidaujamus augalus putomis galima apipurkšti

traktoriniais arba automobiliniais strėliniais laistymo įrenginiais (12.3 pav., b).

Hidraulinis būdas – augalai veikiami aukšto slėgio vandens srove. Žinomi ir kiti būdai, kai

augalai veikiami lazerio spinduliais, mikrobangomis, uždengiant specialiomis folijomis ir t. t.

12.2. Šlavimo mašinos

Šlavimo mašinos pagal paskirtį būna skirtos keliams, šaligatviams, parkų ir skverų takams ar-

ba kiemų teritorijoms šluoti. Jos būna savaeigės (dviejų, trijų ir daugiau ašių) arba kabinamos prie

vienaašių motoblokų, traktorių, krautuvų arba automobilių. Pagrindiniai darbiniai įrenginiai yra

viena horizontali ir viena arba dvi vertikalios šluotos. Universalesnėse mašinose gali būti sąšlavų

surinkimo įranga, t. y. pneumatinis transporteris, rezervuaras, oro valymo filtrai ir kt. Šluotos gali

būti montuojamos mašinos priekyje, gale arba viduryje tarp ašių.

Triratė savaeigė šlavimo mašina (12.4 pav.) skirta šaligatviams, takams bei kiemų teritori-

joms valyti. Ji susideda iš mini automobilio, dviejų vertikalių ir vienos horizontalios šluotų, venti-

liatoriaus, iškrovimo sraigės, filtrų, judesio perdavimo mechanizmų ir kt. Priekinis mašinos ratas

varantysis, o galiniai – varomieji ir vairuojamieji.

Mašinai judant pirmyn, dvi vertikalios šluotos 1 sušluoja nešvarumus iš kraštų į centrą, o ho-

rizontalioji šluota 7 sąšlavas surenka į rezervuarą. Tuo pačiu metu veikia ir ventiliatorius 4, kuris

siurbia horizontalios šluotos keliamas dulkes ir užterštą orą. Dėl oro greičio kritimo rezervuare sun-

kesnės sąšlavų dalelės jame nusėda, o iš oro, pereinančio pro filtrus 5, išvalomos dulkės. Rezervua-

ro dugne yra sraigė 6, skirta sąšlavoms iš mašinos pašalinti. Filtrų valymui mašinoje numatytas

elektrinis vibratorius, jis įjungiamas periodiškai 2–3 kartus per pamainą.

101

12.4 pav. Triratė savaeigė šlavimo mašina [8]:

1 – priekinė vertikali šluota; 2 – automobilis; 3 – diržinė perdava; 4 – ventiliatorius; 5 – filtrai; 6 – iškrovimo sraigė;

7 – horizontali šluota

Priekinės vertikalios šluotos pakabinamos taip, kad jos galėtų judėti vertikaliai ir horizontaliai

važiavimo krypčiai. Taip kopijuojamas šluojamas paviršius bei šaligatvio sienelių ar pastatų sienų

profiliai.

Savaeigės šlavimo mašinos pagal sąšlavų surinkimo būdą būna:

be sąšlavų surinkimo;

su pneumatiniu sąšlavų surinkimu;

su mechaniniu sąšlavų surinkimu.

Mašinos, neturinčios sąšlavų surinkimo įrangos, skirtos tiems takams šluoti, prie kurių greta

nėra šaligatvių. Šių mašinų pagrindinė darbinė dalis būna horizontali šluota, kuri prie automobilio,

krautuvo arba traktoriaus tvirtinama kampu, kad sąšlavos būtų sušluojamos į vieną kraštą. Tačiau

želdynuose tai nepageidautina, nes galima užteršti veją, todėl geriau tinka šlavimo mašinos su są-

šlavų surinkimu.

Mašiną su pneumatiniu sąšlavų surinkimu (12.5 pav.) dažniausiai sudaro automobilis, 2 arba

3 vertikalios šluotos, rinktuvas, pneumatinis transporteris, rezervuaras ir kt. dalys. Sąšlavos renka-

mos taip: pirmiausia vertikalios šluotos iš kraštų sušluoja nešvarumus į centrą, kuriame įrengtas są-

šlavų rinktuvas sujungtas su pneumatiniu transporteriu.

a b c

12.5 pav. Savaeigės takų (kelių) priežiūros mašinos [9, 10]:

a – su 3 vertikaliomis šluotomis; b – su drėkinimo įranga; c – su 2 vertikaliomis šluotomis ir drėkinimo įranga

Pneumatinis transporteris hermetiškai sujungtas su sąšlavų rezervuaru. Ventiliatorius sudaro

rezervuare oro išretėjimą, dėl kurio sąšlavos pneumatiniu transporteriu nešamos į rezervuarą. Jame

sumažėja oro greitis ir sąšlavos nusėda. Oras išvalomas ir išleidžiamas į atmosferą. Rezervuaro pri-

pildymo lygiui nustatyti gali būti įrengti jutikliai, įspėjantys vairuotoją, kai rezervuaras prisipildo.

Rezervuaro turinys išverčiamas hidrauliniu cilindru pakeliant rezervuaro priekį.

Siekiant, kad šlavimo metu būtų mažiau sukeliama dulkių, mašinos priekyje ir prieš vertika-

liąsias šluotas gali būti tvirtinama sija su purkštukais, vandeniui ant kelio paviršiaus išpurkšti. Drė-

kinimo sistemą sudaro vandens bakas, siurblys, sija, purkštukai, vamzdeliai, čiaupai ir kt. dalys. Ši

mašina taip pat gali būti naudojama ir nešvarumams nuo tako ar kelio dangos nuplauti [11, 12].

102

Mašiną su mechaniniu sąšlavų surinkimu sudaro automobilis, vertikalios šluotos, horizontali

šluota, rinktuvas su sraigėmis, grandiklinis transporteris, drėkinimo įranga, vienas arba du konteine-

riai ir kt. dalys. Vertikalios šluotos nešvarumus iš kraštų sušluoja į mašinos centrą. Horizontali šluo-

ta, sumontuota mašinos gale, sąšlavas sumeta į rinktuvo lovelį, kuriame įtaisytos dvi simetriškos

sraigės su skirtingomis vijų sukimosi kryptimis. Lovelio vidurys yra su nuolydžiu, kad iš lovelio

kraštų sraigėmis suneštos sąšlavos galėtų patekti ant grandiklinio transporterio, jis sąšlavas trans-

portuoja į uždarame kėbule esančius konteinerius. Dažniausiai statomi du vienodi 0,75 m3 talpos są-

šlavų surinkimo konteineriai. Konteinerių tvirtinimo ir fiksavimo konstrukcija leidžia juos ištuštinti

dviem būdais: išverčiant arba keičiant kitu tuščiu konteineriu.

12.3. Želdynuose esančių vandens telkinių priežiūros mašinos

Vandens telkiniai želdynuose gali būti paviršiniai ir gruntiniai. Paviršiniai vandens telkiniai yra

stovintys: natūralūs – ežerai, dirbtiniai – tvenkiniai, kūdros, rekultivuoti į vandens telkinį karjerai; te-

kantys: natūralūs – upės ar jų dalys, dirbtiniai – kanalai, grioviai.

Gruntiniai vandens telkiniai yra: natūralūs – šaltiniai, versmės, dirbtiniai – šuliniai, gręžiniai.

Vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Vadovaujantis Lietuvos Respubli-

kos aplinkos ministro įsakymu [13], tam užtikrinti būtina:

vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, la-

pų, šakų;

tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys

susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai

dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi;

nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išva-

lyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą;

iškloti vandeniui nelaidžia plėvele dirbtinių vandens telkinių dugną ir krantus, kuriuose padi-

dėjusi filtracija ir pažemėjęs vandens lygis;

prižiūrėti, kad vanduo būtų skaidrus – į dirbtinius vandens telkinius nuolat patektų vanduo;

siekti, kad į tvenkinius patektų tiek vandens, kad šiltuoju metų periodu pasikeistų visas van-

duo;

šalinti siūlinių dumblių biomasę;

įrengti uždorius (skydus) pratekančiuose vandens telkiniuose vandens lygiui reguliuoti;

stebėti uždorių būklę. Medinius uždorius impregnuoti antiseptikais vasarą, pažemėjus van-

dens lygiui ir jiems pradžiūvus.

Paviršinio vandens telkinių pakrantėse būtina [13]:

šalinti menkaverčius krūmus, labiau išryškinant vandens telkinio vaizdą;

veisti ažūrinę lają turinčius medžius;

retinti svetimžemių invazinių augalų (bitinės sprigės – Impatiens glandulifera) sąžalynus;

reguliariai pjauti žolę.

Labai mažų, želdynuose esančių, vandens telkinių priežiūrai gali būti naudojamos rankinės

(12.6 pav., a) nepageidaujamos augmenijos pjovimo, grėbimo ir kitos paskirties priemonės. Dides-

niems vandens telkiniams naudojami papildomi priežiūros įrenginiai, pavyzdžiui, vertikalūs, horizon-

talūs arba kombinuoti dalginiai pjovimo aparatai, nupjautos augalinės biomasės surinkimo šakės,

griebtuvai ir t. t., tvirtinami valčių priekyje arba šone (12.6 pav., b ir c).

103

a b c

12.6 pav. Nedidelių želdynuose esančių vandens telkinių priežiūros priemonės [14]:

a – rankinės; b – kabinamos valties priekyje; c – kabinamos valties šone

Vandens telkinių priežiūrai gaminamos ir specialios mašinos, galinčios plaukioti, važiuoti sau-

suma ir atlikti daug skirtingų priežiūros darbų. Tokios mašinos priekyje įrengtas hidrauliniu būdu val-

domas strėlinis mechanizmas, prie kurio gali būti kabinama daug skirtingos paskirties padargų

(12.7 pav.). Kai kurie padargai gali būti kombinuojami su teleskopinėmis strėlėmis, leidžiančiomis

dirbti po vandeniu iki 1,7 m gylio.

a b c

d e f

12.7 pav. Specializuota vandens telkinių priežiūros mašina, prie kurios gali būti kabinama [14]:

a – augalinės biomasės pjovimo įrenginys; b ir c – augalinės biomasės surinkimo kaušai; d – kaušas-griebtuvas;

e – griebtuvas; f – ekskavatoriaus strėlė su atbulinio kasimo kaušu

Sudėtinė vandens telkinių priežiūros mašina. Naudojant daugiafunkcines technologijas, dauge-

lį vandens telkinių priežiūros darbų galima atlikti viena mašina (12.8 pav.). Tokiais atvejais ant vienos

plaukiojančios mašinos bazės montuojama žemsiurbė, kranas, ekskavatorius ir kt. įrenginiai.

12.8 pav. Sudėtinė vandens telkinių priežiūros mašina [15]

Tokios mašinos vandens telkinių valymo darbus gali atlikti įvairiais siurbtuvais, kaušais arba

grėbliais. Jomis galima pašalinti nuo dugno plaukiojančias arba augančias žoles, akmenis, dumblą ir

104

gruntą bei kitas atliekas. Tokių mašinų techninis našumas siurbiant gali būti iki 500 m3 per valandą,

kasant – iki 50 m3∙h

-1. Maksimalus siurbimo gylis 5,4 m, kasimo gylis – 4,3 m, grunto transporta-

vimo atstumas iki 1,5 km.

KLAUSIMAI

1. Kokie nepageidaujamos augmenijos takuose šalinimo būdai?

2. Kaip veikia šlavimo mašinos?

3. Kokios mašinos naudojamos vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūrai?


1. Išstudijuoti nepageidaujamos augmenijos terminius šalinimo būdus.

2. Išsiaiškinti, kokiais teisės aktais ir kaip reglamentuojama vandens telkinių, esančių želdynuose,

priežiūra.

LITERATŪRA

1. Ollig W. Wildkräuter umweltfreundlich beseitigen. Obst & Garten Nr.7, 2006, S. 246–247. 2. Sirvydas P. A., Kerpauskas P., Čekanauskas S., Čingienė R. Vandens garo sklaida profiliuotame dirvos

paviršiuje termiškai naikinant piktžoles. Vandens ūkio inžinerija Nr. 30 (50), 2006, p. 28–35.

3. Hausmamm G. Geh- und radwege effektiv räumen. Kommunaltechnik Nr.6, 2006, S.14-17.


5. Giftfreie, chemielose Unkrautvernichtung auf Infrarotbasis. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių

kalba. Prieiga per internetą: http://www.infraweeder.ch (žiūrėta 2012 m. kovo 08 d.).

6. Gas burners. [Elektroninis išteklius]. Tekstas anglų kalba. Prieiga per internetą: http://www. pbservi-

cesltd.co.uk/products/gasBurners.html (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

7. Hermanns H., Mayer E., Reichel F. Bartels U. Entwicklung eines Pflegekonzeptes für nicht gärtnerisch

genutzte Flächen. Münster, 2006, S.35. [Elektroninis išteklius]. Prieiga per internetą:

http://www.landwirtschaftskammer.de/landwirtschaft/pflanzenschutz/genehmigungen/pdf/praesentation-

konzept-waf.pdf (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d). 8. Аринченков В. И., Болотный А.В. и др. Ремонтно – строительные машины и механизмы.

Учебник для вузов. Москва, издательство “Высшая школа”, 1988, 280 с.

9. Die kompakte kehrmaschine. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą:

http://www.boschung.com/index.php?id=286 (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.).

10. Ganzheitliche Lösungen für den Straßenbetriebsdienst. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba.

Prieiga per internetą: http://www.kuepper-weisser.de (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d).

11. Hüttl H. Strassenreinigung und Winterdienst (Kommunaltechnik). Handbuch. Hildesheim, 2001, 256 S.

12. Hummel Kommunaltechnik GmbH. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per interne-

tą: www.hummel-kommunaltechnik.de (žiūrėta 2012 m. kovo 21).

13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių,

esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo“. 2008 m. sausio 18 d.

Nr. D1-45. 14. Amphibienfahrzeuge, Schilfmäher, Baggerpumpen, Ölsanierung. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių

kalba. Prieiga per internetą: http://www.truxor.com/tysk/produkter.html (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.)

15. Watermaster classic. [Elektroninis išteklius]. Tekstas vokiečių kalba. Prieiga per internetą: http://

www.watermaster.fi/german/index.html (žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.)

http://www.infraweeder.ch/

http://www.landwirtschaftskammer.de/landwirtschaft/pflanzenschutz/genehmigungen/pdf/praesentation-konzept-waf.pdf

http://www.landwirtschaftskammer.de/landwirtschaft/pflanzenschutz/genehmigungen/pdf/praesentation-konzept-waf.pdf

http://www.boschung.com/index.php?id=286

http://www.kuepper-weisser.de/

http://www.hummel-kommunaltechnik.de/

http://www.truxor.com/tysk/produkter.html

Documents

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETASdspace.lzuu.lt/bitstream/1/2021/1/ZELDYNU IRENGIMO IR...gimo ir priežiūros technologijos, tobulinamos ir rinkai tiekiamos universalios ir specializuotos