Embed Size (px)
Citation preview
Viešoji įstaiga KAUNO KOLEGIJA
ŽEMĖS ŪKIO MOKSLŲ KRYPTIES
(ŽEMĖS ŪKIO TECHNOLOGIJŲ ŠAKOS)
STUDIJŲ PROGRAMOS
AGROVERSLŲ TECHNOLOGIJOS
SAVIANALIZĖS SUVESTINĖ
(valstybinis kodas – 653D77002 (senas kodas 65304B203)
Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas
Savianalizės suvestinės grupės vadovas,
katedros vedėjas Jonas Vaidelys
Kaunas
2013 m. spalis
2
Pagrindiniai studijų programos duomenys
Studijų programos pavadinimas Agroverslų technologijos
Valstybinis kodas 653D77002 (senas kodas 65304B203)
Kodas pagal ISCED 52162
Studijų sritis Biomedicinos mokslai
Studijų kryptis Žemės ūkio mokslai
Studijų krypties šaka Žemės ūkio technologijos
Studijų rūšis Koleginės
Studijų pakopa Pirmoji (profesinio bakalauro)
Studijų forma (trukmė metais) Nuolatinė – 3 metai, ištęstinė – 4,5 metai
Programos apimtis kreditais 180 ECTS
Minimalus stojančiojo išsilavinimas Vidurinis
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis Žemės ūkio mokslų profesinis bakalauras
Programos vykdymo kalba Lietuvių
Programos įregistravimo data 2003–05–29 LR ŠMM ministro įsakymu Nr. 762.
Savianalizės rengimo grupės dalyvių sąrašas
Eil.
Nr.
Pedagoginis vardas,
mokslo/ meno
laipsnis, vardas,
pavardė
Pareigos Telefonas El. pašto adresas
1. Jonas Vaidelys Želdinių ir agrotechnologijų
katedros vedėjas (toliau ZD)
8–37 561279
8 61023040
2. Janina Morkūnienė
Kraštotvarkos fakulteto
prodekanė
8–37 561291 [email protected]
3. Dr. Dalė Eugenija
Bulavienė
ZD katedros lektorė 8–37 561432
8 65329791
4. Irena Tulabienė ZD katedros lektorė 867612786 [email protected]
5. Donatas Klimavičius ZD katedros lektorius, studijų
programos komiteto
pirmininkas
868233729 [email protected]
6. Ona Kazlienė VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus
pavaduotoja
861421577
7. Lina Čekavičiūtė AT–1 gr. studentė
3
TURINYS
1. Įžanga .................................................................................................................................................................................. 4
2. Programos analizė (dieninės – D, nuolatinės – NL) ........................................................................................................... 5
2.1. Programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai ................................................................................................... 5
2.1.1.Programos poreikio pagrįstumas ir paskirtis ........................................................................................................ 5
2.1.2. Studijų programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai .................................................................................... 7
2.1.3. Studijų programos tobulinimas ........................................................................................................................... 9
2.2. Programos sandara ............................................................................................................................................... 10
2.2.1. Studijų programos sudarymo logika ir atitiktis teisės aktams ................................................................. 10
2.2.2. Studijų programos planas ........................................................................................................................ 10
2.2.3. Studijų dalykų turinys ............................................................................................................................. 11
2.2.4. Reikalavimai studentų baigiamiesiems darbams ..................................................................................... 13
2.3. Personalas ............................................................................................................................................................ 13
2.3.1. Personalo sudėtis, kaita ir darbo krūvis ................................................................................................... 13
2.3.2. Personalo kvalifikacija ............................................................................................................................ 15
2.4. Materialieji ištekliai ............................................................................................................................................. 16
2.4.1. Patalpų studijoms tinkamumas ir pakankamumas .................................................................................. 16
2.4.2. Laboratorinės, kompiuterinės ir programinės įrangos studijoms tinkamumas ir pakankamumas .......... 17
2.4.3. Išteklių praktikai atlikti tinkamumas ir prieinamumas ........................................................................... 18
2.4.4. Metodinių išteklių tinkamumas, pakankamumas ir prieinamumas ........................................................ 19
2.5. Studijų eiga ir jos vertinimas ............................................................................................................................... 20
2.5.1. Studentų atranka ...................................................................................................................................... 20
2.5.2. Studijų procesas ...................................................................................................................................... 22
2.5.3. Parama studentams .................................................................................................................................. 24
2.5.4. Pasiekimų vertinimas .............................................................................................................................. 25
2.5.5. Absolventų įsidarbinimas ........................................................................................................................ 27
3.Programos analizė (neakivaizdinės – N, ištęstinės – I) ...................................................................................................... 28
3.1. Programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai ................................................................................................. 28
3.2. Programos sandara, turinys ir studijų metodai ..................................................................................................... 28
3.3. Personalas ............................................................................................................................................................ 29
3.4. Materialieji ištekliai ............................................................................................................................................. 29
3.5. Studijų eiga ir jos vertinimas ............................................................................................................................... 29
3.5.1. Studentų atranka ...................................................................................................................................... 29
3.5.2. Studijų procesas ...................................................................................................................................... 30
3.5.3. Parama studentams .................................................................................................................................. 31
3.5.4. Pasiekimų vertinimas .............................................................................................................................. 31
3.5.5. Absolventų įsidarbinimas ........................................................................................................................ 31
4. Programos vadyba ............................................................................................................................................................ 31
4.1. Programos valdymo ir sprendimų priėmimo struktūra ........................................................................................ 31
4.2. Priemonės kokybiškam studijų programos vykdymui užtikrinti.......................................................................... 32
4.3. Svarbiausi pokyčiai, kuriuos sąlygojo paskutinio išorinio vertinimo rezultatai .................................................. 35
5. Priedai:
1.Studijų dalykų aprašai
2.Dėstytojų sąrašas
3.Dėstytojų veiklos aprašymas
4. Studentų baigiamųjų darbų sąrašas ir darbų įvertinimas
5. Studijų planai
6. Ankstesnio studijų programos išorinio išsamiojo vertinimo išvados (Studijų kokybės vertinimo centro
direktoriaus 2007-08-10 įsakymas Nr. 4- 2152).
7. Agroverslų technologijų studijų programos dėstytojų moksliniai straipsniai.
8. Agroverslų technologijų studijų programos vykdomi projektai.
9. Agroverslų technologijų studijų programos dėstytojų leidinių sąrašas.
10. Agroverslų technologijų studijų programos užsienio institucijų partnerių sąrašas.
11. Agroverslų technologijų studijų programos studentų straipsnių sąrašas.
4
1. Įžanga
1. Kauno kolegija (toliau KK), kurioje realizuojama Agroverslų technologijų studijų programa – viena didžiausių
valstybinių aukštųjų mokyklų ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione, įkurta 20001 m., o nuo 2011 m lapkričio mėn.
KK suteiktas viešosios įstaigos statusas ir patvirtintas naujas statutas2. KK šiuo metu studijuoja apie 7300 studentų, dirba
daugiau kaip 600 dėstytojų. Į darbo rinką jau išleista daugiau kaip 19 tūkstančių absolventų, sėkmingai įsitvirtinusių įvairiose
Lietuvos ir užsienio įmonėse. KK vykdomos pirmosios pakopos profesinio bakalauro laipsnį suteikiančios studijos
biomedicinos, humanitarinių, socialinių, technologijos mokslų bei meno studijų srityse. KK sudaro šie akademiniai
padaliniai: Justino Vienožinskio menų fakultetas, Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centras, Medicinos fakultetas,
Technologijų ir kraštotvarkos fakultetas, Verslo vadybos ir teisės fakultetas, Tauragės skyrius, Druskininkų skyrius bei juos
aptarnaujantys padaliniai (tarnybos, centrai, bibliotekos, valgyklos, baseinas, bendrabučiai ir kt.). Sėkmingam studijų proceso
organizavimui ir studijų kokybės užtikrinimui veikia šios tarnybos ir centrai: Dokumentų valdymo, Personalo, Teisės ir
viešųjų pirkimų, Projektų, Užsienio ryšių, Viešųjų ryšių ir komunikacijų, Studijų kokybės valdymo, Studijų reikalų,
Apskaitos, Darbuotojų saugos ir sveikatos, Pastatų ir nekilnojamo turto eksploatacijos, Vidaus audito, Informacijos ir
komunikacijų technologijų tarnybos; Studentų priėmimo ir karjeros, Mokslinių taikomųjų tyrimų, Leidybos centrai, spaustuvė
ir kt. KK biblioteka, veikianti kaip integrali kolegijos dalis, yra LABT, Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacijos narė.
Bibliotekoje įdiegta automatizuota bibliotekinė programa „ALEPH 500“.
KK aktyviai bendradarbiauja su daugiau kaip 160 užsienio partnerių, iš jų - 137 pagal Europos Sąjungos Erasmus mobilumo
programą, yra EURASHE, EAIE, UASNET, BUSINET, EAEC, ENPHE tarptautinių asociacijų ir tinklų narė, turi didelę
dalyvavimo tarptautiniuose projektuose patirtį bei plačią partnerystę. Mokslo taikomoji veikla KK apima vykdomus tyrimus,
publikacijas, leidybinę veiklą, konferencijų, seminarų, parodų bei kitų renginių, kvalifikacijos tobulinimo kursų
organizavimą, ekspertinę veiklą, konsultacijas, meninę kūrybinę veiklą. Pasitelkus ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo
šaltinių paramą 2007–2013 metų etape KK yra ir bus įgyvendinta 14 įvairaus pobūdžio projektų, kurių bendra vertė – daugiau
kaip 22 mln. litų.
2. KK vadovauja, veikia ir jos vardu atstovauja jai direktorius. Direktorių skiria ir atleidžia KK taryba, kuri yra KK
valdymo organas. KK administracijos darbuotojai yra direktorius, direktoriaus pavaduotojai, dekanai, prodekanai, skyrių ir
katedrų vedėjai, aptarnaujančių padalinių vedėjai. KK fakultetai, skyriai bei aptarnaujantys padaliniai savo veiklą planuoja ir
organizuoja vadovaudamiesi direktoriaus įsakymais, patvirtintais padalinių nuostatais. Fakultetų dekanai, skyrių bei
aptarnaujančių padalinių vadovai yra asmeniškai atsakingi už jų vadovaujamo fakulteto, skyriaus ar aptarnaujančio padalinio
darbo organizavimą, veiklos atitikimą galiojantiems KK vidaus tvarkos dokumentams ir kitiems teisės aktams, pažangą ir
veiklos rezultatus, jiems pavestų funkcijų įgyvendinimą, KK vadovybės (direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų bei dekanų,
jei jiems yra pavaldūs) įsakymų bei rezoliucijų ir žodinių pavedimų vykdymą.
3. Aukščiausia KK savivaldos institucija – Akademinė taryba. Akademinės tarybos nariai yra kolegijos dėstytojai ir
studentai. Studentai sudaro ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Studentų atstovus deleguoja Studentų
atstovybė (padalinių studentų atstovybės), atstovaujanti KK studentų interesus bei tarpininkaujanti tarp dėstytojų ir studentų.
Iškilus svarbiems veiklos klausimams kolegijoje veikia Direktoratas, o fakultetuose – Dekanatai.
4. Kolegijos veikla planuojama sudarant KK strateginį planą, fakultetų, katedrų, dėstytojų veiklos planus. Jie yra
tarpusavyje derinami, išskiriamos prioritetinės veiklos sritys. Informacijos sklaida bei grįžtamasis ryšys tarp KK padalinių
užtikrinami per direktorato pasitarimus, Akademinės tarybos, Fakultetų ir Katedrų posėdžius. Informacijos sklaida bei
grįžtamasis ryšys tarp KK padalinių ilgą laiką buvo užtikrinama per vidinę pašto sistemą „First Class“, kuri šiuo metu
nebeplėtojama, o siekiant sudaryti palankesnes komunikavimo ir bendradarbiavimo tarp KK akademinės bendruomenės
sąlygas nei ligi šiol, pereita prie Google Apps sistemos. KK veikia elektroninė dokumentų valdymo sistema „Kontora 2004“,
dokumentų kaupimo sistemą dok.kauko.lt3., įdiegtos informacinės sistemos: Studentų registras bei Lietuvos mokslo ir studijų
informacijos sistemos mokymo paslaugų portalas (LieMSIS).
Darnus, kūrybingas ir kompetentingas personalas, sistemingas darbas, suteikia galimybes pokyčiams ir užtikrina efektyvų
veiklos tikslų įgyvendinimą, racionalų išteklių paskirstymą ir naudojimą bei aukštą studijų kokybę.
5. Technologijų ir kraštotvarkos fakultetas (toliau TKF) nuo 2013 m. yra KK padalinys4, susidedantis iš 7 katedrų:
Želdinių ir agrotechnologijų. Medijų technologijų, Pramoninių technologijų ir dizaino, Kompiuterių technologijų, Maisto
technologijų, Viešojo maitinimo ir Geodezijos, kuriose vykdomos 13 studijų programų. Agroverslų technologijų studijų
programa (toliau ATSP programa) realizuojama nuo 2003 m. Želdinių ir agrotechnologijų katedroje. Pagal 2009 m. naujai
patvirtintą studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą ir kvalifikacinių laipsnių
sąrašą5, ATSP priskirta Biomedicinos mokslų srities Žemės ūkio mokslų studijų krypčiai, Žemės ūkio technologijų šakai.
Želdinių ir agrotechnologijų katedra turi Praktinio mokymo ir bandymų laboratoriją, kuri yra pagrindinė bazė ATSP
specializacijų dalykams studijuoti. Gilias specialistų rengimo tradicijas turinčioje institucijoje yra tinkama aplinka žemės ūkio
technologams rengti (mokyklos ištakos siekia 1920 m., kai Kaune, Aukštojoje Fredoje buvo įkurta Žemesnioji sodininkystės
– daržininkystės mokykla). TKF turi biblioteką, baseiną, erdvią sporto salę, bendrabučius. Dekanatas formuoja fakulteto
1 LR ŠMM 2000 09 01 įsakymas Nr. 1094 2 Dėl Kauno kolegijos pertvarkymo ir Lietuvos Respublikos vyriuasybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. Nutarimo Nr.950 „Dėl Kauno kolegijos statuto patvirtinimo“ pripažinimo
netekusiu galios. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011 11 09 nutarimas Nr.1316. ir naujo statuto patvirtinimo (2012 07 18 d. įsakymu Nr. 953). 3Kauno kolegija. http://www.kauko.lt, http://www.zak.lt 4 LR ŠMM 2002 03 19 įsakymas Nr. 1419 5 Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1749.
5
veiklos strategiją, įgyvendina Akademinės tarybos nutarimus, organizuoja ir koordinuoja studijas, planuoja išteklius, atsako
už studijų kokybę ir veiklos rezultatus, koordinuoja fakulteto padalinių ir ūkinę veiklą.
6. Želdinių ir agrotechnologijų katedros (toliau ZD Katedra) paskirtis – įgyvendinant ATSP, parengti žemės ūkio
mokslų profesinius bakalaurus mokančius planuoti, organizuoti ir valdyti specializuoto ūkio veiklą, parenkančius ir
vykdančius augalininkystės ir gyvulininkystės technologijas, organizuojančius žemės ūkio produkcijos realizavimą ir
užtikrinančius žemės ūkio produktų kokybę, gebančius įkurti įmonę ir kūrybiškai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių.
ZD Katedra, kartu su Studijų programos komitetu atsakinga už studijų programos turinio ir studijų plano atnaujinimą, studijų
kokybę, išteklių panaudojimą, tikslų, numatytų studijų programoje ir katedros veiklos plane, pasiekimą bei vidinį veiklos
vertinimą ir įsivertinimą, mokslo taikomosios veiklos vykdymą, bendradarbiavimo ryšių su kitomis Lietuvos ir užsienio
mokymo ir švietimo institucijomis bei socialiniais partneriais plėtojimą ir palaikymą.
ZD Katedroje dar realizuojamos Želdinamų teritorijų inžinerijos ir Želdinių ir jų dizaino studijų programos. Katedros veikla
atsispindi katedros tinklapyje http://www.zak.lt.
7. Agroverslų technologijų studijų programos savianalizę atliko KK direktoriaus įsakymu6 paskirta savianalizės
rengimo grupė (1 lentelė) pagal patvirtintą darbo tvarkaraštį (2 lentelė).
1 lentelė. ATSP vidinio vertinimo (savianalizės) grupė
Vertinamoji sritis Atsakingas grupės asmuo Grupės nariai
ATSP tikslai ir numatomi studijų rezultatai Klimavičius Donatas Nijolė Jurkšaitienė, Dalia Butkienė, Ona Kazlienė
ATSP sandara Irena Tulabienė Jolanta Margelienė, Lina Čekavičiūtė
Personalas Jonas Vaidelys Donatas Misiūnas, Rida Ruzgienė
Materialieji ištekliai dr. Dalė Eugenija Bulavienė Daiva Klimavičienė, Roma Karpienė,
Studijų eiga Janina Morkūnienė Dr. Vaclovas Makūnas, Lina Čekavičiūtė
ATSP vadyba Jonas Vaidelys Ona Kazlienė, dr. Regina Vasinauskienė
2 lentelė. ATSP vidinio vertinimo (savianalizės) grupės darbo tvarkaraštis
Veikla Terminas Atsakingi
Surinkti savianalizei reikalingus duomenis iki 2013 01 31 Darbo grupių vadovai
Parengti savianalizės priedus: iki 2013 03 31
Dalykų aprašai dr. Dalė Eugenija Bulavienė, Nijolė
Jurkšaitienė, Jonas Vaidelys
CV, darbo krūvio analizė Jonas Vaidelys
Baigiamieji darbai, studijų planai Rida Ruzgienė
Programos savianalizės tarpinių rezultatų aptarimas 2013 02 28 Jonas Vaidelys
Atlikti duomenų analizę. Parengti pirminį savianalizės suvestinės
variantą
iki 2013 03 31 Donatas Klimavičius, Irena Tulabienė, Ona
Kazlienė, Lina Čekavičiūtė Jonas Vaidelys, dr.
Dalė Eugenija Bulavienė, Janina Morkūnienė
Programos savianalizės suvestinės pirmojo varianto aptarimas 2013 03 31 Savianalizės darbo grupė
Savianalizės suvestinės pirmojo varianto viešinimas 2013 04 05 Donatas Misiūnas
Galutinio savianalizės suvestinės varianto lietuvių kalba
parengimas, aptarimas ir viešinimas
2013 05 20 Savianalizės darbo grupė
Savianalizės suvestinės vertimas į anglų kalbą iki 2013 09 15 Jonas Vaidelys
Savianalizės anglų kalba aptarimas, suvestinės formatavimas iki 2013 09 30 Jonas Vaidelys, Donatas Misiūnas
Savianalizės suvestinės pateikimas SKVC 2013 10 25 Jonas Vaidelys, Donatas Misiūnas
8. ATSP buvo patvirtinta 2003 m. ir specialistų rengimas pradėtas tų pačių metų rudenį. ATSP buvo ekspertuota 2007
m.ir priimtas nutarimas akredituoti be sąlygų7. Programos ekspertizę atliko: grupės vadovė N.Liepienė, nariai hab.dr. Z.
Dabkevičius ir dr. R.Domeika. SKVC direktoriaus 2009-08-10 įsakymu Nr. 1- 73, ATSP akreditacija buvo pratęsta bendra
tvarka iki 2014 12 318.
Atsižvelgiant į ekspertų nustatytus tobulintinus aspektus ir pateiktas rekomendacijas, buvo parengtas veiklos planas
paminėtiems trūkumams pašalinti (31 lentelė).
2. PROGRAMOS ANALIZĖ (dieninės studijos – D, nuolatinės studijos – NL)
2.1. Programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai
2.1.1. Programos poreikio pagrįstumas ir paskirtis
9. ATSP patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro 2003 gegužės 29 d. įsakymu Nr. 762. Pagrindinis teisinis
dokumentas, reglamentuojantis žemės ūkio technologo rengimą yra Žemės ūkio technologo rengimo standartas9. Asmenys,
sėkmingai baigę šio Standarto reglamentuojamą studijų programą, įgyja profesines kompetencijas savarankiškai atlikti
6 Dėl vykdomos studijų programos „Agroverslų technologijų“ vertinimo grupės sudarymo. Patvirtinta Kauno kolegijos direktoriaus 2012 11 22 įsakymu Nr.1-104. 7LR ŠMM 2007 08 24 įsakymas Nr.1697, ‚Dėl aukštojo mokslo studijų programų akreditavimo.“ 8 Dėl studijų programų akreditacijos. Patvirtinta SKVC direktoriaus 2009 08 17 įsakymu Nr. 1-73. 9 LR Švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymas, 2004 12 31 Nr.ISAK-2093/11-301. Žemės ūkio technologo rengimo standartas.
6
asmeninės atsakomybės reikalaujantį darbą šiose veiklos srityse: žemės ūkio įmonės veikloje technologinio proceso
organizavime, proceso projektavime bei žemės ūkio produktų realizavime.
10. Europos Sąjungoje nuo 1962 m. pradėta bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai žemės ūkio sektoriaus ir
visuomenės, Europos ir jos ūkininkų partnerystė. Pagrindiniai politikos tikslai yra šie: siekti didesnio žemės ūkio sektoriaus
veiksmingumo, kad vartotojai būtų pastoviai aprūpinami maistu prieinamomis kainomis; užtikrinti tinkamą ES ūkininkų
pragyvenimo lygį. Tam reikalingas pasiryžimas atnaujinti kaimo gyvenimą aktyviau taikomomis priemonėmis, padedant
jaunimui įsitvirtinti kaime ir teikiant papildomų lėšų moksliniams tyrimams, inovacijoms ir žinių perdavimui, taip pat
investuojant į privataus ir viešojo sektoriaus infrastruktūras10
. Šiems tikslams įgyvendinti reikalingi žemės ūkio specialistai,
gerai suprantantys inovatyvaus žemės ūkio vystymo perspektyvas, grindžiantys jas mokslo pasiekimais ir šiuolaikišku
požiūriu į žemės ūkio verslą.
11. ATSP poreikį, paskirtį ir tikslus atspindi 2007 m. rugsėjo 19 d. priimta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų
programa11
, parengta vadovaujantis LR Žemės ūkio ministerijos 2007 liepos 18 d. Nacionaline 2007–2013 metų kaimo
plėtros strategija12
. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginių krypčių po 2013 metų pasiūlymuose pateiktas Lietuvos
žemės ūkio strategijos tikslas – padėti Lietuvos ūkininkams sukurti pelningą ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotą verslą,
pagrįstą moderniomis technologijomis ir iš kartos į kartą perduodamomis ūkininkavimo tradicijomis, kuris patenkintų vietos
rinkos paklausą kokybiškiems žemės ūkio ir maisto produktams ir užtikrintų eksporto plėtrą.
ATSP poreikis taip pat grindžiamas pagrindiniais Lietuvos užimtumo politikos uždaviniais, nustatytais Nacionalinėje
Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje13
, – pritraukti į darbo rinką ir joje išlaikyti kuo daugiau žmonių, modernizuoti
darbo rinką, stiprinti socialinių partnerių vaidmenį; užtikrinti darbo pasiūlos atitiktį paklausai.
12. Specialistų poreikis ir programos paklausa tarp darbdavių ir studentų. Programos tikslų ir numatomų studijų
rezultatų pasiekimas suteikia absolventams visas darbo rinkai būtinas kompetencijas, todėl jie, baigę šią studijų programą
pasižymi gebėjimu susirasti tinkamą darbą savo profesinės veiklos srityje bei integruotis į verslo pasaulį14
. Lietuvos
Respublikos Seimas atkreipdamas dėmesį į aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą žemės ūkyje priėmė 2011 m. gegužės
18 d. sprendimą dėl studentų priėmimo studijuoti aukštosiose šalies mokyklose sąlygų tobulinimo15
.
Adaptuotis darbo rinkoje absolventams padeda studijų metu įgyti strateginio pobūdžio gebėjimai. Be to, darbdaviai geriau
vertina kolegines studijas baigusius absolventus negu universitetines dėl geresnių praktinių įgūdžių, įvairiapusiškesnių
bendrųjų gebėjimų bei geros profesijos pasirinkimo motyvacijos, siejamos su pomėgiais, profesijos perspektyvumu ir karjeros
siekimu. Socialiniai dalininkai aktyviai dalyvauja ATSP komiteto darbe (30 lentelė), Alumni klubo veikloje, suteikia
grįžtamąjį ryšį dėl programos reikalingumo ir tobulintinų pusių per kasmetinius susitikimus su dėstytojais ir absolventais bei
per baigiamųjų praktikų, atliktų jų vadovaujamose įstaigose, vertinimus. Apie Agroverslų technologo specialistų rengimo
svarbą galima spręsti iš atliktų tyrimų16
, kuriuose 90 proc. tyrime dalyvavusių darbdavių ir socialinių partnerių teigia, kad
žemės ūkiui reikalingi specialų išsilavinimą turintys specialistai. Studentai patenkinti studijomis, jų proceso organizavimu ir
psichologiniu klimatu. Atlikti tyrimai parodė, kad į šią specialybę 50,8 proc. įstojusiųjų studentų yra motyvuoti, žinantys savo
siekius ir galimybes bei kryptingai besirengiantys savo būsimai profesinei veiklai. Studijų metu, ryšium su gilesniu profesijos
pažinimu, motyvacija padidėjo iki 74,2 proc.
Šios programos absolventas gali dirbti įvairiose žemės ūkio produkcijos gamybos srityse, vadovauti žemės ūkio produkcijos
gamybai, sandėliavimui ir realizacijai, organizuoti verslo įmonės (padalinio) veiklą. Įgijęs šį išsilavinimą, technologas gebės
analizuoti technologinę dokumentaciją, vertinti žemės ūkio produkcijos gamybos technologijas, planuoti, organizuoti ir
vadovauti žemės ūkio produkcijos gamybos, sandėliavimo ir realizacijos darbams. Jis gebės naudotis technologine literatūra,
taikomosiomis informacinėmis programomis, bendrauti bent viena užsienio kalba; turės teisės, vadybos rinkodaros ir
aplinkosaugos žinių; atsakys už technologinių reglamentų reikalavimų vykdymą, saugaus darbo organizavimą bei atliktų
darbų kokybę; mokės bendrauti ir bendradarbiauti su pavaldiniais ir aukštesniųjų institucijų darbuotojais bei verslo
partneriais. Žemės ūkio technologas galės analizuoti žemės ūkio produktų gamybos technologijas, žemės ūkio produktų
rinką, apskaičiuoti gamybos kaštus, parengti įmonės (padalinio) verslo bei ūkinės veiklos planus, analizuoti ekonominę verslo
aplinką ir kurti savo verslą.
Pageidaujančių studijuoti ir priimtų studentų statistika per 5 metus pateikta 18 lentelėje. Išanalizavus pageidaujančiųjų
studijuoti ir priimtųjų santykį per vertinamąjį laikotarpį galima teigti, kad KK ATSP paklausumas didėja. Pageidaujančių
studijuoti pirmu prioritetu skaičius/ pateikta pageidavimų visais prioritetais nuolatinėse studijose (2008 m. – 34/81 ; 2009 m.
– 25/168; 2010 m. – 31/299; 2011 m. – 35/300 ; 2012 m. – 39/309) ir ištęstinėse studijose (2008m. – 28/52; 2009 m. – 9/60;
2010 m. – 24/121; 2011 m. – 18/102; 2012 m. – 34/133) rodo stojančiųjų motyvaciją pasirinkti šią studijų programą.
2008 – 2012 metais ATSP baigė 152 absolventų (visų studijų formų). Kiekvienais metais ZD katedros dėstytojai tiria
absolventų įsidarbinimą, vykdydami apklausas (27 lentelė). Analizuojant įsidarbinimo duomenis matyti, kad jis svyruoja nuo
40,62 proc. iki 71,88 proc. nuo bendrojo baigusiųjų skaičiaus. 2012 m. buvo aukščiausias įsidarbinimas pagal specialybę –
71,88 proc. Bendras įsidarbinimo pagal specialybę procentas per atskaitomąjį laikotarpį 60,94 proc. ir įsidarbinimas ne pagal
specialybę 10,52 proc., tęsė studijas 2,63 proc.
10 ec.europa.eu/agriculture/cap-overview/2012_lt.pdf 11 Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013m. programa. 2007m. rugsėjo 19 d. 12 LR žemės ūkio ministerijos Nacionalinė kaimo plėtros strategija. 2007 liepos 18d. 13 2008 10 01 Nr. 1047 Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008-2010 metų programos patvirtinimo. http://www.lmt.lt/AKTAI/vyriausybes.php> <
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_1?_id=329187 14 Kai kurių specialistų reikmės tyrimo monitoringas (Katedros tyrimų ataskaitos 2004, 2005, 2006, 2007, 2008) 15 LR Seimo sprendimas 2011 m. gegužės 18 d. Nr.110-S-9/106-P-15 Dėl aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo žemės ūkiui. 16 Šiuolaikinio specialisto kompetencijos tyrimo ataskaita (Katedros tyrimo ataskaitos 2009, 2010, 2011, 2012)
7
13. Programos išskirtinumas. ATSP iš kitų panašaus profilio universitetinių ir koleginių programų išsiskiria tuo, kad
studijuojami augalininkystės, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės technologijų ir kiti specialybiniai dalykai yra
tampriai susieti su verslumo ugdymu, o tai sudaro prielaidas Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2007-2013 m. programos
ir Lietuvos žemės ūkio strateginių krypčių po 2013 m. uždaviniams įgyvendinti. Tai leidžia skatinti studentų verslumą ir
sumaniai tarpusavyje derinti studijų metu įgytas žinias apie augalus, gyvulius, alternatyvius verslus, amatus ir specializuoto
ūkio darbo organizavimą. Šioje dermėje ir slypi Agroverslų technologijų profesijos patrauklumas, populiarumas bei
išskirtinumas lyginant su kitomis studijų programomis (KK šios krypties studijų programų daugiau nėra). AT programą baigę
specialistai gebės kurti verslo įmones arba dirbti pagal specialybę ūkininkų ūkiuose, žemės ūkio įmonėse ar bendrovėse
įvairinant ekonominę įmonės veiklą. Nemažą reikšmę ruošiant Agroverslų technologijos specialistus turi mokyklos istorija,
apimanti 93 metų laikotarpį, kai nuo 1920 metų pradėti ruošti sodininkystės – daržininkystės specialistai, garsinę šią mokyklą
iki pat šių dienų ir perdavę savo meilę mokyklai ir studijų įspūdžius naujoms kartoms. Pagal AT studijų programą jau
studijuoja ūkininkų vaikai, gimę nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, savo baigiamuosiuose darbuose nagrinėjantys tėvų
ūkių reorganizaciją, remiantis inovatyviomis šiuolaikiškomis technologijomis. Sodininkystės – daržininkystės specializacija
yra tik dviejose aukštosiose mokyklose: Kauno ir Žemaitijos kolegijose. Kitose kolegijose: Marijampolės, Utenos, Vilniaus;
žėmės ūkio technologijos studijų programose pagrindinis dėmesys skiriamas gyvulininkystei ir augalininkystei, kaip
pagrindinėms žemės ūkio sritims bei atitinka žemės ūkio standartą. Užsienio šalių: Ispanijos (University of Almeria),
Vengrijos (Corvinus University of Budapest), Rumunijos (University of Agricultuiral Sciences and Veternary Medicine),
Latvijos (Latvia University of Agriculture) analogiškos studijų programos artimos KK realizuojamai studijų programai, todėl
gali būti studijų rezultatų įskaitymas. Absolventai studijas gali tęsti antrojoje studijų pakopoje Vengrijoje, Corvinus university
of Budapest.
14. Programos paskirties sąsajos su KK misija ir raidos strategija. Studijų programa realizuoja KK statute ir raidos iki
202017
m. strategijoje nurodytus pagrindinius veiklos tikslus, tampriai susijusius su studijų programos paskirtimi, kuriuose
numatyta: 1) sudaryti sąlygas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio,
mokslo bei meno reikmes ir naujausių technologijų lygį; 2) įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, sudaryti sąlygas
tęstiniam mokymuisi, talkinti ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą; 3)
imtis papildomos veiklos, padedančios plėtoti studentų praktinius įgūdžius, darbuotojų kompetenciją, racionaliai naudoti KK
išteklius; 4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis.
2.1.2. Studijų programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai
15. Programos tikslai ir jų sąsajos su programos paskirtimi. Esminis programos tikslas – parengti žemės ūkio
mokslų profesinius bakalaurus mokančius planuoti, organizuoti ir valdyti specializuoto ūkio veiklą, parenkančius ir
vykdančius augalininkystės ir gyvulininkystės technologijas, organizuojančius žemės ūkio produkcijos realizavimą ir
užtikrinančius žemės ūkio produktų kokybę, gebančius įkurti įmonę ir kūrybiškai prisitaikyti prie darbo rinkos
pokyčių.
Esminiam programos tikslui pasiekti suformuluoti trys pagrindiniai tikslai, apimantys visas Agroverslų technologijos
profesinio bakalauro veiklos sritis, tarpusavyje susijusias integraliniais ryšiais, užtikrinančiais programos sisteminį
vientisumą. Šie tikslai grindžiami numatytais studijų rezultatais (3 lentelė).
Pirmasis tikslas – “Organizuoti ir valdyti žemės ūkio produktų gamybos technologinį procesą“ orientuotas į augalų ir
gyvulių auginimą pagal įvairias technologijas. Absolventas, išanalizavęs auginimo technologijas bei įvertinęs naujuosius
praktikos ir mokslo pasiekimus, mokės analizuoti technologijų pasirinkimo galimybes auginant skirtingus augalus ir gyvulius.
Be to gebės planuoti ir organizuoti nenutrūkstamą darbo procesą specializuotoje augalininkystės ar gyvulininkystės krypčių
įmonėje.
Antrasis tikslas – „Įkurti žemės ūkio įmonę ir ją valdyti“ atliepia kitos veiklos kontekstą, tai yra: absolventas mokės vertinti
verslo aplinką, gebės atlikti įmonės veiklos sąmatinius skaičiavimus. Taip pat galės įkurti verslo įmonę ir, parinkęs paklausų
verslui gyvulių veislių ir lauko augalų sortimentą bei įvertinęs auginimo technologijas, gebės užtikrinti įkurtos verslo įmonės
veiklos kokybę. Absolventas privalės žinoti Lietuvos žemės ūkio tendencijas, darančias įtaką žemės ūkio verslui, mokės
aprūpinti gamybos procesą reikalingais ištekliais bei gebės paruošti augalininkystės ir gyvulininkystės produktus realizacijai.
Trečiasis tikslas – „Bendrauti ir bendradarbiauti priimant racionalius profesinius sprendimus“ numato, kad absolventas
gebės įvertinti augalų ir gyvulių auginimo technologijas pagal daugiafaktorinę vertinimo sistemą. Šis tikslas įpareigoja
absolventą mokėti naudotis interneto prieigomis, duomenų bazėmis ir kitais dokumentais, gebėti tinkamai juos išanalizuoti ir
suformuluoti išvadas, mokėti bendrauti ir bendradarbiauti virtualioje aplinkoje, kalbėti ir rašyti taisyklinga lietuvių ir bent
viena užsienio kalba. Gebės savo darbinę veiklą susieti su bendrų sprendimų priėmimu susitarimų būdu, neignoruojant
bendradarbių iniciatyvos, formuoti intelektines nuostatas – kūrybiškumą, novatoriškumą, verslumą, entuziazmą,
drausmingumą, sąžiningumą, kruopštumą, atsakingumą ir motyvaciją. Profesinis bakalauras privalo mokėti sudaryti
profesinio tobulėjimo planą, įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą bei ugdyti sveiko gyvenimo nuostatas.
Studijų rezultatams pagilinti studentai gali pasirinkti specializacijas: sodininkystės ir daržininkystės prekinę gamybą ir
ekologinę gamybą. Šios specializacijos pilnai atspindi šiuo metu Lietuvoje vykstančius procesus: spartų individualių ūkių
kūrimą ir patrauklias rinkos sąlygas.
ATSP rezultatai apima kognityvinės, psichomotorinės ir emocionaliosios sričių lygmenis ir išpildo programos tikslus.
17 KK integruotos plėtros iki 2020m. veiklos planas. Kaunas, 2012.
8
16. Studijų rezultatai programos lygmenyje (profesinio bakalauro, pirmoji pakopa) dera ir tarpusavyje apima visas
žemės ūkio mokslų specialistui būtinas žinias ir gebėjimus, aptariamus Lietuvos teisiniuose aktuose18
,19
: sprendimų ir sąvokų
supratimas; vertinimo, projektavimo ir įgyvendinimo žinios bei gebėjimai; technologinės ir metodologinės žinios bei
gebėjimai, skirti teorijos ir praktikos derinimui bei užduočių atlikimui; gebėjimai parengti ir atlikti atitinkamus praktinius
tyrimus; šiuolaikinių technologijų ir jų taikymo specifikos žinojimas.
17. Studijų programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai yra skelbiami viešai, naudojantis visomis galimomis
informacijos perdavimo priemonėmis: 1) interneto svetainėse: www.kauko.lt, www.zak.lt, www.studijos.lt,
www.aikos.smm.lt 2) vizitų į vidurines mokyklas bei gimnazijas) metu; kasmetinių TKF atvirų durų dienų metu; 3) karjeros
renginiuose ir jiems parengtuose bukletuose – tarptautinė 19-oji paroda AgroBalt (2012-05-10 – 2012-05-12), „Aukštųjų
mokyklų mugė“ (2012-01-21, Kaunas), stendai parodose „Mokymasis. Studijos. Karjera 2012“ (Vilnius, 2012-02-04 – 2012-
02-04) bei „Ką pasėsi ...2012“(ASU, 2012-03-29 – 2012-03-31) ir „Sprendimų ratas 2010“ (LŽŪU, 2010-09-30 – 2010-10-
02); 4) Leidiniuose – „Kauno kolegija – tobulėkime kartu“ (KK, 2012), „Kur stoti 2012“, „Kauno kolegija. Šiuolaikiškos ir
praktiškos studijos“ (KK, 2013); 5) ATSP lankstinukai, skrajutės, CD; 6) Kasmetinių mokslinių konferencijų metu, 7)
mokslinių straipsnių medžiagoje, viešinamų per katedros Mokslo darbus internete ( ISSN 2335-7282 (online).
3 lentelė. ATSP tikslų, rezultatų ir studijuojamų dalykų sąsajos
Studijų programos
esminis tikslas
Studijų programos
tikslai
Studijų programos
numatomi rezultatai
Studijų dalykai
Parengti žemės ūkio
mokslų profesinius
bakalaurus, mokančius
planuoti, organizuoti ir
valdyti specializuoto
ūkio veiklą,
parenkančius ir
vykdančius
augalininkystės ir
gyvulininkystės
technologijas,
organizuojančius
žemės ūkio
produkcijos
realizavimą ir
užtikrinančius žemės
ūkio produktų kokybę,
gebančius įkurti įmonę
ir kūrybiškai
prisitaikyti prie darbo
rinkos pokyčių.
Organizuoti ir
valdyti žemės ūkio
produktų gamybos
technologinį
procesą.
1. Auginti augalus ir
gyvulius pagal įvairias
technologijas, analizuoti
technologijų pasirinkimo
galimybes.
Agronomijos pagrindai, Agrochemija, Ekologinės gamybos
pagrindai,Teisės pagrindai, Augalininkystės technologijos,
Sodininkystės ir daržininkystės technologijos,
Gyvulininkystės technologijos, Aplinkos apsauga, Augalų
apsauga, Žemės ūkio darbų mechanizavimas, Technologinė
praktika, Profesinės veiklos praktika 1, Profesinės veiklos
praktika 2, Baigiamasis darbas.
2. Planuoti ir organizuoti
nenutrūkstamą darbo
procesą specializuotoje
įmonėje.
Augalininkystės technologijos, Agronomijos pagrindai,
Ekologinės gamybos pagrindai, Sodininkystės ir
daržininkystės technologijos, Gyvulininkystės
technologijos, Žemės ūkio darbų mechanizavimas, Žemės
ūkio verslo planavimas ir organizavimas, Agrochemija,
Žmogaus sauga, Augalų apsauga, Agroverslai,
Technologinė praktika, Profesinės veiklos praktika 1,
Profesinės veiklos praktika 2, Profesinės veiklos praktika 3,
Augalininkystės produktų laikymas ir kokybės kontrolė,
Baigiamasis darbas.
3. Organizuoti žemės ūkio
produkcijos laikymą ir
realizavimą, užtikrinant
kokybę.
Prekybos pagrindai, Žemės ūkio rinkodara, Ekonomikos
pagrindai, Augalininkystės produktų laikymas ir kokybės
kontrolė, Teisės pagrindai, Baigiamasis darbas.
Įkurti žemės ūkio
įmonę ir ją valdyti.
4. Gebėti įvertinti žemės
ūkio verslų aplinką ir
verslo kūrimo (plėtros)
galimybes.
Ekonomikos pagrindai, Agroverslai, Agroverslų
ekonomika, Žemės ūkio verslovės vadyba, Žemės ūkio
apskaita ir finansai, Profesinės veiklos praktika 2,
Profesinės veiklos praktika 3, Baigiamasis darbas.
5. Priimti žemės ūkio
verslo įmonės valdymo
sprendimus.
.
Agroverslai, Agroverslų ekonomika, Žemės ūkio verslovės
vadyba, Žemės ūkio rinkodara, Žemės ūkio verslo
planavimas ir organizavimas, Žemės ūkio apskaita ir
finansai, Profesinės veiklos praktika 2, Profesinės veiklos
praktika 3, Profesinė baigiamoji praktika, Baigiamasis
darbas.
Bendrauti ir
bendradarbiauti
priimant racionalius
profesinius
sprendimus
6. Išugdyti holistinį
požiūrį, priimant
profesinius sprendimus,
subalansuojant sąnaudas,
naudą, saugumą, kokybę,
patikimumą,
ekologiškumą,
estetiškumą, išvaizdą ir
įtaką aplinkai.
Socialinė psichologija, Bendravimo psichologija,
Filosofijos įvadas, Užsienio kalba, Lietuvių kalbos kultūra,
Aplinkos apsauga, Žmogaus sauga, Informacijos
technologijos, Aplinkosaugos vadyba, Bitininkystė,
Dekoratyvinė sodininkystė ir gėlininkystė,
Baigiamoji profesinės veiklos praktika, Baigiamasis darbas.
7. Ugdyti gebėjimus
reikalingus darbo laiko
planavimui, nuolatiniam
profesiniam tobulėjimui,
inovacijų paieškai ir
pasirengimui mokytis
Informacijos technologijos, Filosofijos įvadas, Taikomųjų
tyrimų metodologija, Teisės pagrindai, Užsienio kalba,
Teisės pagrindai, Baigiamoji profesinės veiklos praktika,
Baigiamasis darbas.
18LR švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymas, 2004 12 31 Nr.ISAK-2093/11-301.Žemės ūkio technologo rengimo standartas. 19LR ŠM ministro 2011 11 27 įsakymas Nr. V-2212 „Dėl studijų pakopų aprašo patvirtinimo.
9
visą. gyvenimą.
Organizuoti ir
valdyti žemės ūkio
produktų gamybos
technologinį
procesą.
8.1.Įvertinti sodininkystės
ir daržininkystės verslo
aplinką ir produktų rinką
(1 specializacija)..
Sodo ir daržo produktų gamybos valdymas, Baigiamoji
profesinės veiklos praktika, Baigiamasis darbas.
8.2. Vertinti ekologinio
ūkininkavimo sąlygas (2
specializacija).
Agroekologija, Ekologinės gamybos technologijos,
Ekologinio žemės ūkio ekonomika, Baigiamoji profesinės
veiklos praktika, Baigiamasis darbas.
9.1. Planuoti ir
organizuoti sodininkystės
ir daržininkystės prekinę
gamybą (1
specializacija).
Sodo ir daržo produktų gamybos valdymas, Sodo ir daržo
augalų apsauga, Sodo ir daržo darbų mechanizavimas,
Profesinės veiklos praktika 3, Specializacijos praktika,
Baigiamoji profesinės veiklos praktika, Baigiamasis darbas.
9.2. Taikyti ekologinės
gamybos ūkio
technologijas (2
specializacija)
Agroekologija, Ekologinės gamybos technologijos,
Ekologinio žemės ūkio ekonomika, Specializacijos
praktika, Baigiamoji profesinės veiklos praktika,
Baigiamasis darbas.
10.1. Užtikrinti
sodininkystės ir
daržininkystės produktų
kokybę (1 specializacija).
Sodo ir daržo produktų kokybė ir jos kontrolė, Baigiamoji
profesinės veiklos praktika, Baigiamasis darbas.
10.2. Užtikrinti ekologinių
produktų kokybę (2
specializacija).
Ekologiniai produktai ir jų kokybė, Ekologinės gamybos
technologijos, Baigiamoji profesinės veiklos praktika.
2.1.3. Studijų programos tobulinimas
18. Pirmasis ATSP variantas parengtas ir patvirtintas 2003 m., remiantis LR Švietimo ir mokslo ministerijos teisės
aktais reglamentuojančiais aukštojo mokslo neuniversitetines studijas20,21
. 2005 m. tobulinta, atsižvelgiant į KK ZD katedros
ATSP komiteto siūlymus protokolas Nr.222
Atsižvelgiant į KK strategijos iki 2020 m. nuostatas studijų srityje bei reaguojant
į darbo rinkos pokyčius, kiekvienais metais peržiūrimas ir atnaujinamas dalykų studijų turinys tam, kad programa būtu aktuali
ne tik darbdaviams, bet ir patraukli studentams. Programos įgyvendinimas vertinamas atliekant kasmetinę Katedros veiklos
analizę, kurioje atskleidžiamos stipriosios ir tobulintinos jos pusės23
. Remiantis socialinio partnerio UAB „Agrochema“
teikiamomis pastabomis dėl studijų programos tobulinimo studijų programos rengimo komitetas 2007 02 07 d protokolo
Nr.224
papildė studijų programą. 2007 metais vadovaujantis studijų kokybės išorinio vertinimo ekspertų išvadomis ir KK
nurodymu Nr.12 2007 05 1025
AT studijų programa pertvarkyta ir papildyta. Remiantis veiklos savianalizės duomenimis,
2004 Dublino aprašais ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu26
, nustatančiais ir apibūdinančiais
absolvento studijavimo pasiekimų lygį jam baigus pirmos pakopos studijas bei Lietuvos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu
Nr. V-50127
AT studijų programos studijų planas pertvarkytas pagal naują nacionalinę studijų kreditų sistemą, kuri remiasi
ECTS metodologija ir yra 180 kreditų apimties, iš kurių 15 kreditų skirta bendriesiems koleginių studijų dalykams, 135 –
studijų krypties dalykams, 30 – pasirenkamiems ir laisvai pasirenkamiems dalykams. Pakeitus studijų planą, peržiūrėti ir
papildyti programos tikslai ir rezultatai, dalykų studijų tikslai ir rezultatai. Įvedus naujus dalykus, koreguotas esamų dalykų
studijų turinys, įdiegta studentų pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo sistema. Naujai parengtas programos aprašas leidžia
palaipsniui diegti naująją nacionalinę studijų kreditų sistemą.
19. Vadovaujantis ATSP tikslais ir studijų rezultatais (žr. 3 lentelę) buvo formuluojami ir derinami tarpusavyje studijų
dalykų rezultatai (žr. 1 priedą). Dalyko dėstytojas, dirbdamas pagal parengtą studijų dalyko programą, planuoja mokymo(-si)
turinį, naudoja įvairias mokymo(-si) priemones, mokymosi metodus, užtikrina mokymo/si metodų ir studento pasiekimų
vertinimo metodų dermę, dalykinių žinių įsisavinimą, dalykinių įgūdžių ugdymą ir praktinę veiklą.
20. Kiekvienais mokslo metais dėstytojai savo savianalizės ataskaitose analizuoja dalyko lygmens studijų rezultatų
pagrįstumą ir pasiekiamumą, programos lygmens – katedros, studijų programos komiteto ir dekanato posėdžiuose. Studentai
demonstruoja pasiektus studijų programos rezultatus ir jų atitikimą kvalifikacijos lygiui laikydami dalykų egzaminus,
rengdami ir pristatydami baigiamąjį darbą, atlikdami praktikas ir gindami praktikų ataskaitas.
ATSP tiksluose ir numatomuose studijų rezultatuose:
Privalumai Tobulintini aspektai Numatomi tobulinimo veiksmai
Studijų tikslai ir numatomi rezultatai tikslingai Ne visi studijų programos Aiškinti naujos nacionalinės studijų kreditų
20 LR ŠMM 2001 04 23 įsakymas Nr.658. Studijų krypties reglamento sandara. 21 LR Vyriausybės nutarimas 2001 04 04 Nr.368 “Bendrasis studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos
aukštosiose mokyklose, klasifikatorius ir pagal šias studijų kryptis suteikiamos kvalifikacijos“. 22 KK kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros studijų programos „Agroverslų technologijos“ rengimo komiteto posėdžio protokolas Nr.2 2005 04 18. 23 Katedros veiklos savianalizės (2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 m.). 24 KK Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros studijų programos „Agroverslai ir jų technologijos“ rengimo komiteto posėdžio protokolas 2007 02 07
Nr.2. 25 KK nurodymas „Dėl studijų programų studijų planų atitikimo Švietimo ir mokslo ministerijos ir Kauno kolegijos norminiams dokumentams“ Nr.12 2007 05 10. 26 Dėl studijų pakopų aprašo patvirtinimo. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. Įsakymu Nr. V-2012. 27 LR ŠMM 2010 04 09 įsakymas Nr. V-501 „Dėl laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimo aprašo patvirtinimo“.
10
nukreipti į realią praktiką – agroverslų technologo
specialisto veiklos profesinį lauką ir užtikrina aukštos
kvalifikacijos agroverslų technologijų specialistų
parengimą.
socialiniai dalininkai
supranta, kad ECTS kreditai
grindžiami studento darbo
laiku.
sistemos įvedimo svarbą į studijų procesą,
kuri pagrįsta ECTC metodologija, kas
leidžia orientuotis į europinę kreditų
perkėlimo ir kaupimo sistemą.
Studijų programa nuolatos tobulinama, atsižvelgiant į
kintančias išorinės aplinkos ekonomines, socialines
sąlygas ir bendradarbiaujant su veiklos pasaulio
atstovais.
Didėja susidomėjimas AT studijų programa.
2.2. Programos sandara
2.2.1. Studijų programos sudarymo logika ir atitiktis teisės aktams
21. Studijų programos logika grindžiama kamieniniu (angl.k.core) programų rengimo modeliu. Programa yra nuosekli,
studijų plane dalykai išdėstyti nuosekliai ir integraliai, papildo vienas kitą taip, kad siekiami studijų rezultatai suteikia
galimybę formuoti agroverslų technologijos specialisto veiklai reikalingas kompetencijas – bendrakultūrinę ir profesinę
(bendrąją bei specialiąją). Atsižvelgiant į siekiamus studijų rezultatus pasirinkta dalykinė studijų programos sandara, o studijų
rezultatai ir jų pasiekimo galutinis įvertinimas nustatyti kiekvienam studijų dalykui. Studijos vykdomos semestrais. Dalykai
studijų plane išdėstyti semestrais, laikantis prieinamumo, nuoseklumo, vientisumo ir perimamumo principų. Tarp dalykų
turinio yra loginiai ryšiai. Visi studijų krypties dalykai yra būtini visiems ATSP studentams. Dalykai paskirstyti taip, kad
išklausius vienus dalykus, galima studijuoti kitus. Pirmaisiais studijų metais, pirmame semestre studijuojami dalykai,
formuojantys bendrąsias bendrakultūrines ir specialybės kompetencijas. Nuo antrojo semestro studijuojami dalykai,
padedantys ugdyti profesines kompetencijas. Antrame ir trečiame kurse įvedamos profesinės veiklos bei specializacijos
praktikos ir pasirenkamieji (specializacijos) dalykai, kurie padeda toliau vystyti specialiąsias kompetencijas (gilinamąsias
specialybės kompetencijas) bei laisvai pasirenkamieji dalykai bendriesiems gebėjimams ir studento erudicijai ugdyti.Dalykų
išdėstymas pateiktas 4-oje lentelėje. Studentai individualiai renkasi laisvai pasirenkamuosius dalykus (LPD) pagal patvirtintą
tvarką28
. Nuo 2008 m. ATSP studentai dalyvauja bendroje KK LPD registracijos sistemoje, kurioje yra siūloma rinktis iš 172
dalykų. Studentų registracija LPD studijoms vyksta internetu (www.kauko.lt), kur skelbiama informacija apie visus LPD
(pavadinimas, apimtis kreditais, atsiskaitymo forma, dėstytojas, dalyko turinys).
4 lentelė. Dalykų pasiskirstymas pagal studijų metus (nuolatinės – NL studijos) kreditais
Dalykų grupės pavadinimas
1–2 semestras 3–4 semestras 5–6 semestras Iš viso
Bendrieji koleginių studijų dalykai 15 15
Studijų krypties dalykai 36 44 11 91
Praktikos (technologinės, profesinės veiklos) 9 10 14 33
Pasirenkamieji (specializacijos) dalykai 15 15
Praktikos (specializacijos) 6 6
Baigiamasis darbas 11 11
Laisvai pasirenkamieji dalykai 6 3 9
Metinis studijų krūvis kreditais 60 60 60 180
22. ATSP apimtis atitinka teisės aktų reikalavimus29
30
31
. Studijų trukmė: nuolatinių studijų – 3 metai, ištęstinių studijų
– 4 metai. Atsižvelgus į ištęstinių studijų studentų nuomonę, kad dėl užimtumo darbe sunku per 4 metus pasiekti ATSP
numatytus rezultatus, nuo 2012–2013 m. m. studijų trukmė buvo prailginta iki 4,5 metų. Programos apimtis – 180 kreditų.
Bendrieji koleginių studijų dalykai sudaro 15 kr. (reikalavimas ne mažiau 15 kr.), studijų krypties dalykai – 135 kr.
(reikalavimas ne mažiau 135 kr.), praktikos – 33 kr. (reikalavimas ne mažiau 30 kr.), pasirenkamieji dalykai – 30 kr. (ne
mažiau 30 kr.), iš jų laisvai pasirenkami dalykai – 9 kr. (ne mažiau kaip 5% studijų programos), baigiamasis darbas – 11 kr.
(ne mažiau 9 kr.). Dalykų skaičius semestre – nuolatinių studijų 6–7 dalykai semestre, ištęstinių studijų 4–5 dalykai
(reikalavimas ne daugiau 7 dalykų) (5 priedas)
2.2.2. Studijų programos planas
23. AT studijų programos planas pateiktas 5 priede. Programos apimtis – 180 ECTS kreditų, vykdant nuolatinių studijų
forma įgyvendinama per trejus metus. Programą sudaro: bendrieji koleginių studijų dalykai – 15 kreditų, studijų krypties
dalykai – 135 kreditai, (studijų pagrindų dalykai – 91 kreditai, praktikos – 33 kreditų, baigiamojo darbo rengimas – 11
28 KK direktoriaus įsakymas 2004-03-17 Nr. 1-887 “Dėl Kauno kolegijos studentų laisvai pasirenkamųjų dalykų studijų organizavimo tvarkos tvirtinimo” (aktuali redakcija
2007, 2008, 2009, 2010, 2013 m.). 29 2009-04-30 LR mokslo ir studijų įstatymas Nr. XI-242. 30LR Švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymas, 2004 12 31 Nr.ISAK-2093/11-301. Žemės ūkio technologo rengimo standartas. 31 LR ŠMM įsakymas 2010-04-09 Nr. V-501 „Dėl laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų“.
11
kreditų), pasirenkamieji dalykai (specializacijos) – 15 kreditų, specializacijos praktika – 6 kreditai, laisvai pasirenkami
dalykai – 9 kreditai).
Programoje yra dvi specializacijos: sodininkystės ir daržininkystės prekinė gamyba ir ekologinė gamyba, iš kurių studentai
turi galimybę pasirinkti vieną.
ATSP planą sudaro trys dalykų blokai.
24. I. Bendrieji koleginiai studijų dalykai – 15 kr. (400 val. arba 8,34 proc. studentų darbo laiko). 69 proc. šių dalykų
dėstomi pirmame kurse. Paskaitos sudaro 10,5 proc., praktiniai užsiėmimai – 28,5 proc., savarankiško darbo apimtis – 52
proc. studijų laiko. Konsultavimui skirta 9 proc. studijų laiko.
Tikslas: įgyti fundamentaliųjų mokslo žinių pradmenis, ugdyti bendruosius gebėjimus ir sudaryti prielaidas socialiniai
kompetencijai įgyti.
Šią programos dalį sudaro pasaulėžiūros ir bendros erudicijos lavinimo studijų dalykai.
25.II.Studijų krypties dalykų grupė – 135 kr. (3600 val. arba 75 proc. studijų laiko).
Bloką sudaro studijų krypties dalykai – 91 kr. (67,41 proc.) praktikos – 33 kr. (24,44 proc.), baigiamasis darbas – 11
kr. (8,15 proc.).
Studijų krypties dalykai sudaro 50,56 proc. studijų programos. 39,56 proc. studijų krypties dalykų dėstomi pirmame kurse,
48,35 proc. specialybės dalykų dėstoma antrame kurse ir 12,09 proc. dalykų dėstoma trečiame kurse. Toks paskirstymas
leidžia studentams geriau pasirengti specializacijos dalykų studijoms kurie dėstomi trečiame kurse. Paskaitos sudaro 18,40
proc., praktiniai užsiėmimai – 24,92 proc., konsultavimas – 6,40 proc. savarankiško darbo apimtis – 50,28 proc. studijų laiko.
Praktikos – 33 kr. (879 val.). Praktikos atliekamos: pirmame kurse – 9 kreditai, antrame kurse – 10 kreditų, trečiame kurse
14 kreditų (9 kr.– baigiamoji profesinės veiklos praktika).
Praktikos atliekamos įvairiose Lietuvos įmonėse ir įstaigose: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės
ir daržininkystės institute, VšĮ LSMU praktinio mokymo ir bandymų centre, VšĮ „ASU mokomasis ūkis“, KK TKF praktinio
mokymo ir bandymų laboratorijoje, socialinių partnerių ūkiuose ir kitose įmonėse. Dalis baigiamosios praktikos vietų,
kuriose studentai dažniausiai atlieka praktiką, atestuotos, nustatant jų atitikimą studijų programos siekiamiems rezultatams.
Baigiamąjam darbui skirta 11 kreditų (293 val.).
Tikslas: suteikti teorijos pagrindus bei praktinius specialybės įgūdžius, siekiant programoje numatytų studijų rezultatų,
reikalingų žemės ūkio mokslų profesinio bakalauro kompetencijoms įgyti.
26. III. Pasirenkamųjų dalykų grupė – 30 kr. (800 val. arba 16,66 proc. studijų laiko). Šį bloką sudaro studijų dalykai
skirti gilesnei specializacijai – 15 kr. (50 proc.), laisvai pasirenkamiems studijų dalykams – 9 kr. (30 proc.), specializacijos
praktikai – 6 kr. (20 proc.). Pasirenkamųjų dalykų grupėje paskaitoms, skirta 13,5 proc., praktiniams užsiėmimams – 17,38
proc., konsultavimui – 5,88 proc., praktikai – 10,0 proc. ir savarankiškam darbui – 53,24 proc.
Tikslai:
pagilinti įgūdžius specializacijų (sodininkystės ir daržininkystės prekinė gamyba ir ekologinė gamyba) dalykų
studijavime, papildant programos profilį ir suteikiant galimybę studentams įgyvendinti savo lūkesčius;
studijuojant laisvai pasirenkamuosius studijų dalykus, įgyti papildomas žinias ir įgūdžius, formuojančius bendruosius
gebėjimus.
27. Studijų krūvis per visą ATSP vykdymo laiką pateiktas 5 lentelėje.
5 lentelė. ATSP (NL) krūvis per visą programos vykdymo laiką (val.)
Studijų
metai
Paskaitos Praktiniai užsiėmimai ir
praktikos
Konsultacijos Visas kontaktinis
krūvis
Savarankiškas
darbas
Visas planuojamas
krūvis
1 240 446 115 801 799 1600
2 248 425 125 798 802 1600
3 151 358 65 574 733 1600
Baigiamasis
darbas 22 22 271
Iš viso: 639 1251 305 2195 2605 4800
Studijų programoje paskaitoms skirta – 639 val. (13,31 proc.), praktiniams užsiėmimams ir praktikoms – 1251 val.
(26,06 proc.), konsultacijoms – 305 val. (6,35 proc.) – savarankiškam darbui skirta 2605 val. (54,28 proc.). Praktiniam
rengimui ATSP nuolatinėse studijose skiriama beveik dvigubai daugiau valandų nei teorijai ir tai atitinka Laipsnį suteikiančių
pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašą.32
.
2.2.3. Studijų dalykų turinys
28. Studijų dalykų turinio atitiktis studijų rūšiai ir pakopai. ATSP tikslas ir turinys atitinka žemės ūkio mokslų kryptį,
žemės ūkio technologijų (D770)33
šaką.
29. ATSP grindžiama studijų dalykų aprašuose suformuluotais teiginiais, kuriais aprašoma ką studentas žinos, suvoks
ir gebės atlikti jam baigus studijų programą, t.y. studijų rezultatais34
. Programos studijų rezultatai ir dalykų studijų rezultatai
pagal veiklos sudėtingumą (veiklos pobūdį, užduočių įvairovę ir atsakomybės laipsnį), veiklos savarankiškumą (veiklos
32 Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas (ŠMM 2010-04-09 įsak. Nr. V-501). 33 LR ŠMM įsakymas 2010-02-19 Nr. V-222 „Dėl studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo patvirtinimo“. 34 LR ŠMM įsakymas 2011-07-28 Nr.SR-3592 „Dėl naujos studijų kreditų sistemos diegimo aukštosiose mokyklose“.
12
organizavimo ir pavaldumo pobūdį) ir veiklos kintamumą (technologinės ir organizacinės aplinkos kitimas) atitinka
Nacionalinės kvalifikacijų sandaros VI lygmens kvalifikacinius bei asmens veiklai reikalingų funkcinių, pažintinių ir
bendrųjų kompetencijų reikalavimus35
.
30. ATSP studijų rezultatai atitinka pirmos pakopos, koleginių studijų programos reikalavimus36
pagal šiuos
struktūrinius elementus: žinias ir jų taikymą; gebėjimus atlikti tyrimus; specialiuosius gebėjimus; socialinius gebėjimus;
asmeninius gebėjimus (žr. 3 lentelę). ATSP dalykų rezultatai koreliuoja su studijų programos rezultatais ir sudaro prielaidas
pasiekti studijų programos tikslus. Studijų dalykų turinys ir metodai leidžia pasiekti numatomus studijų rezultatus. Studijų
dalykų tikslai ir rezultatai pateikti studijų dalykų programų aprašuose (1 priedas).
31. Studijų metodai ir studijų dalyko struktūra. Studijų tikslams pasiekti naudojami įvairūs mokymo(-osi) metodai.
Įgyvendinant studijų programą, siekiant studijų rezultatų ir studijų dalykų rezultatų, parenkant studijų metodus pirmenybė
teikiama tiems, kurie yra orientuoti į studentų kūrybiškumo bei bendrųjų ir specialiųjų mokėjimų plėtotę ir leidžia dėstytojui
ir studentui aktyviai dalyvauti studijų procese. Studijų tikslams pasiekti paskaitų, praktinių užsiėmimų metu taikomi įvairūs
metodai: mokslinės ir praktinės literatūros bei kitų duomenų paieška ir analizė (siekiant plėtoti komunikacinius,
informacinius, analitinius, mokymosi gebėjimus, atvirumo įvairovei ir naujovėms, šiuolaikinių informacinių ir komunikacinių
technologijų kompetencijas), diskusijos (siekiant plėtoti komunikacinius kritinio mąstymo, problemų sprendimo, komandinio
darbo, asmenybės pažinimo, veikimo organizacijoje gebėjimus), projektai bei jų gynimas (siekiant plėtoti komunikacinius,
prezentacijos, analitinius, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, kūrybinius gebėjimus), savo veiklos refleksija (taikoma
siekiant ugdyti mokymosi, kritinio mąstymo, veiklos tyrimo, veikimo organizacijoje gebėjimus), „minčių lietus“
(komunikacinių, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, komandinio darbo gebėjimams ugdyti), pasakojimai, aiškinimai,
individualūs arba grupiniai praktiniai užsiėmimai (plėtoti komunikaciniams, kritinio mąstymo gebėjimams), konsultavimas
(plėtojami kritinio mąstymo, atvirumo naujovėms ir įvairumui gebėjimai), kūrybinis eksperimentas (plėtojami kritinio
mąstymo, kūrybiniai, problemų sprendimo, projektavimo gebėjimai), demonstravimas (siekiant supažindinti su žemės ūkio
augalų auginimu ir panaudojimu) bei studentų darbų parodos. Išplėsti IT mokymo metodai, pradėta taikyti hiperteksto ir
informacinio modeliavimo mokymo metodai. Plačiai taikomas virtualus mokymas, naudojant virtualaus mokymo klasę
„Moodle“ (60 proc. dalykų). Naudojama Katedroje sukurta kompiuterinė programa „FLORES–2008“ lietuvių kalba ir
„FLORES – 2010“ anglų kalba (yaptingai atvykstantiems užsienio studentams). Savarankiškų darbų atlikimo metu studentai
savarankiškai studijuoja mokslo literatūrą ir įvairius dokumentus, taikomas užduočių metodas, projektas, ataskaita,
pristatymas, individualios konsultacijos, savarankiškas darbas virtualioje mokymosi aplinkoje Moodle. Studijų metodų
įvairovė rodo aktyvų dėstytojo ir studentų bendradarbiavimą, nukreiptą į studentų gebėjimus analizuoti, vertinti, spręsti
praktines problemas, daryti išvadas, dirbti komandoje. Taikomi studijų metodai derinami su studentų pasiekimų vertinimo
metodais. Studentų pasiekimų vertinimo metodai pateikiami studijų dalykų programose (1 priedas). Studijų ir vertinimo
metodai orientuoti į studentą. Tai atsispindi dalykų aprašuose (1 priedas).
32. Konsultacijos teikiamos gilinančios (akademinių užsiėmimų metu) ir išlyginančios (papildomu laiku), kurių tikslas
– žinių gilinimas, savarankiško studentų darbo įgūdžių ugdymas. Gilinančioms konsultacijoms skiriama 6,35 proc. studento
darbo laiko nuolatinėse studijose (5 lentelė).
33. Studijų dalykų turinyje atsispindi studijų programos rezultatai, kurie siekiami išpldyti per numatomus studijų
dalykų rezultatus, studijų dalykų turinį ir metodus jiems pasiekti. Įgytų žinių ir gebėjimų įvertinimui taikoma įverčio ir
slenkstinio įvertinimo kriterijai. Studijų dalykų struktūrą sudaro teorinių ir praktinių užsiėmimų temos, savarankiški darbai,
gilinamosios konsultacijos. Savarankiškiems darbams atlikti ZD Katedroje parengti metodiniai nurodymai37
(1 priedas).
34. Vertinamuoju laikotarpiu vyko nuolatinė programos vykdymo rezultatų stebėsena, kurią vykdė ZD Katedros
vedėjas ir ATSP komitetas. 2007 m. atsižvelgiant į ekspertų komisijos rekomendacijas parengtas ir įgyvendintas ZD Katedros
veiklos planas, skirtas nurodytiems trūkumams ištaisyti.
35. ATSP komitetas atsižvelgdamas į socialinių partnerių, studentų nuomonę, darė tam tikrus vidinius optimizacinius
programos pakeitimus dėl dalyko turinio tikslinimo, dalykų dėstymo eiliškumo pakeitimo, kurie buvo patvirtinti katedroje.
Buvo stengiamasi nuolat didinti programos vykdymo efektyvumą, atsižvelgiant į aukštojo mokslo vykdymo pertvarkymus, jo
privalomųjų reglamentų bei aprašų keitimus, darbdavių ir socialinių partnerių rekomendacijas ir pan. Studijų programa ir
dalykų programų turinys buvo atnaujinamas atsižvelgiant ir į naujausius mokslo ir technologijų pasiekimus.
- 2006–2008 m. m. atsižvelgiant į norminių teisės aktų pokyčius, ekspertų, vertinusių studijų programą, išvadas
darbdavių ir socialinių partnerių rekomendacijas 38
;
- 2010 m. atsižvelgiant į reikalavimus nuolatinėms ir ištęstinėms bei pirmosios pakopos studijų programoms,
darbdavių ir socialinių partnerių rekomendacijas 39
- 2011 m. atsižvelgiant į LR Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas ir Laipsnį suteikiančių I-sios pakopos vientisųjų
studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo reikalavimus40
ir pereinant prie tarptautinės ECTS sistemos41
.
2.2.4. Reikalavimai studentų baigiamiesiems darbams
35 LRV Nutarimas 2010-05-04 Nr. -535„ Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“. 36 LR ŠMM įsakymas 2011-11-21 Nr.V-2212 „Dėl studijų pakopų aprašo patvirtinimo“. 37BULAVIENĖ, Dalė; ir JURKŠAITIENĖ, Nijolė. Metodiniai patarimai savarankiškiems darbams rengti. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras. 2011.p. 43. ISBN 978-
9955-27-223-6. 38 KK direktoriaus 2008-08-21 įsakymas Nr.13-25. 39 KK direktoriaus 2010-06-21 įsakymas Nr.1622. 40 LR ŠMM įsakymas 2010-04-09 Nr. V-501 „Dėl laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų“. 41 KK direktoriaus 2012-02-22 įsakymas Nr. 1-499.
13
36. Studijos pagal ATSP baigiamos parengus, pristačius ir sėkmingai apgynus Kvalifikavimo komisijoje baigiamąjį
darbą pagal pasirinktą specializaciją. Rengiant baigiamąjį darbą laikomasi reikalavimų, nurodytų Žemės ūkio technologo
rengimo standarte42
bei ZD Katedroje parengtų Baigiamojo darbo metodinių nurodymų, kurie viešai skelbiami ZD Katedros
tinklapyje (www.zak.lt). Baigiamųjų darbų vertinimas vykdomas vadovaujantis Baigiamojo darbo metodiniuose
nurodymuose paskelbtomis studijų rezultatų baigiamojo vertinimo nuostatomis. Studijų rezultatų pasiekimai, kuriuos turi
pademonstruoti diplomantas yra nurodyti 6-ame metodinių nurodymų priede. Baigiamuosius darbus recenzuoja socialiniai
dalininkai – darbdaviai, mokslo darbuotojai. Baigiamųjų darbų kvalifikavimo komisijos sudėtis tvirtinama KK direktoriaus
įsakymu. Baigiamuosius studentų darbus vertina ne mažiau kaip 5 narių kvalifikavimo komisija, kurią sudaro: 1 darbdavių
atstovas, 2 mokslo srities mokslininkai, katedros vedėjas ir programoje dėstantis dėstytojas. Siekiant vertinimo patikimumo,
kiekvienas komisijos narys baigiamąjį darbą vertina atskirai. Galutinis baigiamojo darbo įvertinimas balais nustatomas
komisijos posėdyje jos narių bendru sutarimu. Kvalifikavimo komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų
po darbų gynimo TKF dekanui pateikia ataskaitą, kurią sudaro: gynimo organizavimo įvertinimas, bendras visų diplomantų
baigiamųjų darbų kokybės įvertinimas, siūlymai, kaip tobulinti baigiamųjų darbų kokybę bei jų gynimo organizavimą.
Atsižvelgiant į komisijos pirmininko pasiūlymus, TKF dekanas, prodekanas kartu su Katedros vedėju ir dėstytojais planuoja,
kaip tobulinti baigiamųjų darbų kokybę bei jų gynimo organizavimą.
Baigiamųjų darbų sąrašai už 2011/2012 ir 2012/2013 metus ir jų įvertinimas pateikti 4 priede.
ATSP programos sandaros:
Privalumai Tobulintini aspektai Numatomi tobulinimo veiksmai
Studijų programos sandara atitinka Lietuvos ir Europos aukštojo
mokslo tendencijas ir reglamentuojančiuose dokumentuose
keliamus reikalavimus.
Studentų savarankiško
darbo efektyvumas.
Atlikus studentų savarankiško darbo laiko
efektyvumo tyrimą, pakoreguoti
savarankiškų darbų užduotis ir metodinius
nurodymus. Studijų dalykai išdėstyti logiškai ir nuosekliai, sudarant
galimybes dalykų integracijai. Didinti integruotų savarankiškų darbų
skaičių. Aiškus ir reglamentuotas baigiamųjų darbų rengimo, gynimo bei
vertinimo procesas, kuris viešinamas studentams priimtinomis
formomis bei priemonėmis.
2.3. Personalas
2.3.1. Personalo sudėtis, kaita ir darbo krūvis
37. Personalo sudėties pagrįstumas. AT studijų programoje 2012/2013 m.m. dirba 29 dėstytojai (9,6 etatų) iš jų 25
savieji (89,29 proc.) ir 4 kviestieji (10,71 proc.), (1 dėstytojas ir 3 kvalifikavimo komisijos nariai). 6 dėstytojai yra mokslų
daktarai (20,69 proc.), 1 profesorė (3,45 proc.), 3 docentai (10,34 proc.), 20 lektorių (68,99 proc.) ir 5 dėstytojai – asistentai
(17,22 proc.). 96,43 proc. dėstytojų turi didesnę kaip 3 metų praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirtį. Visi studijų
programos dėstytojai turi magistrų kvalifikacinius laipsnius arba jiems prilygstantį aukštąjį išsilavinimą (2, 3 priedai).
38. AT studijų programoje dirbančių dėstytojų kvalifikacija yra pakankama studijų tikslams ir studijų rezultatams
pasiekti. Akademinis personalas sukomplektuotas taip, kad jų bazinis išsilavinimas ir mokslo veiklos kryptis atitiktų
dėstomus studijų dalykus (2,3 priedai). Studijų programą aptarnaujantis pedagoginis personalas metai iš metų keičiasi labai
neženkliai ir atitinka keliamus reikalavimus, numatytus Žemės ūkio technologo rengimo standarte43
ir Studijų programų
bendrųjų reikalavimu apraše44
. Atsiradus laisvoms darbo vietoms skelbiamas konkursas dėstytojų pareigoms eiti, kurio
procesą, sąlygas, tvarką, organizavimą, dėstytojų pareigybių reikalavimus nusako KK konkurso dėstytojo pareigoms eiti
nuostatai45
.
39. ATSP dirbantis techninis–aptarnaujantis personalas padeda užtikrinti sėkmingą studijų proceso organizavimą:
atlieka bandymų ir praktinės mokymo bazės priežiūrą, programinės, laboratorinės įrangos ir prietaisų priežiūrą, padeda
dėstytojams organizuoti studentų darbą, vykdyti mokslo taikomuosius tyrimus, spręsti kilusias problemas. Katedroje dirba
sekretorė (1 etatas), administratorius (0,5 etato), laborantė (1 etatas), Praktinio mokymo ir bandymų laboratorijoje -
laboratorijos vedėja (1 etatas) ir 3 techniniai darbuotoja (3 etatai).Visi darbuotojai yra nuolatiniai, jų darbo grafikas sutampa
su paskaitų tvarkaraščiu, tokiu būdu siekiama užtikrinti sklandų studijų programos realizavimą.
40. ATSP kuratorius – J.Vaidelys, lektorius, einantis katedros vedėjo pareigas, kurio praktinio darbo patirtis 20 metų,
pedagoginė patirtis 39 metai (žr. 3 priedą). KK akademinės tarybos narys. Nuo 2006 m. Lietuvos aplinkos ministerijos
ekspertas, Darbo rinkos mokymo tarnybos mokymo programų ekspertas, Iš viso parašė ir išleido 23 spausdintus leidinius
(mokymo, metodinius ir mokslo populiarinimo), 5 elektroninius leidinius, sukūrė 1 kompiuterinę programa (lietuvių ir anglų
kalbomis), parašė 32 mokslinius ir 186 mokslo populiarinimo straipsnius (dalis leidinių ir straipsnių parašyti su
bendraautoriais). Įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija – mokslinis agronomas.
42 LR švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymas, 2004 12 31 Nr.ISAK-2093/11-301.Žemės ūkio technologo rengimo standartas. 43 LR švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymas, 2004 12 31 Nr.ISAK-2093/11-301.Žemės ūkio technologo rengimo standartas. 44 Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010-04-09 įsakymu Nr. V-501. 45 Kauno kolegijos konkurso dėstytojo pareigoms eiti nuostatai. Patvirtinta Kauno kolegijos akademinės tarybos 2009-04-08 nutarimu Nr. (2.2)-3-11 (nauja redakcija 2009-
05-27 nutarimu Nr. (2.2)-3-14).
14
41. Programos dėstytojų etatų skaičiaus ir studijuojančiųjų skaičiaus santykis ir jo kaita. Studijų programos kokybė
priklauso ne tik nuo dėstytojų kvalifikacijos, tačiau ir nuo jų etatų skaičiaus. 2012/2013 m.m. AT studijų programą
aptarnaujantis dėstytojų etatų skaičius buvo pakankamas, neviršijantis maksimalų studentų skaičių skirtą 1 dėstytojo etatui.
Biomedicinos mokslų srityje jis turėtų būti ne didesnid kaip 20 studentų 1 pedagogo etatui46
(1 pav.).
42. Dėstytojų kaita. Per savianalizės laikotarpį dėstytojų personalinė kaita beveik nevyko. Visi AT studijų programos
studijų krypties dėstytojai dirba nuo programos patvirtinimo datos, išskyrus lektorę I.Novakovič, kuri išėjo į kitą darbą.Ją
pakeitė dėstytojos V. Gembickienė ir V.Mieliauskienė. Agronomijos pagrindus pakviesta dėstyti dr.
R.Vasinauskienė.Dėstytoja J.Aleinikovienė apgynė daktaro disertaciją ir išėjo dirbti mokslinį darbą, o dėstytojas P.Karosas
išėjo į pensiją. Pastovus, nuolatos keliantis profesinę kvalifikaciją, vykdantis mokslo taikomuosius tyrimus ir konsultacinę
veiklą, per įvairius metodinius leidinius skleidžiantis gerąją patirtį šalyje, dėstytojų kolektyvas pilnai pajėgus realizuoti AT
studijų programą.
1 pav. AT studijų programos dėstytojų etatų ir studentų skaičiaus santykio kaita (NL, I)
43. Akademinio personalo analizė pagal amžiaus grupes. 2012 – 2013 m.m. akademinio personalo struktūra pagal
amžiaus grupes pateikta 6 lentelėje. Kiek daugiau nerimo kelia senėjantis kolektyvas. Vidutinis programos dėstytojų amžius –
56 metai, tačiau sukaupta profesinė ir pedagoginė patirtis atsiskleidžia paskaitose, gausiuose profesiniuose leidiniuose, kuriais
naudojasi ne tik KK, bet ir kitų kolegijų pedagogai.
6 lentelė. Akademinio personalo struktūra pagal amžiaus grupes 2012/2013 metais
Pareigos Dėstytojų
skaičius
Amžius Vidutinis
amžius Iki 25 25–29 30–34 35–39 40–44 45–49 50–54 55–59 60–64 Virš 65
Profesoriai 1 1 65
Docentai 3 1 2 56
Lektoriai 20 1 4 1 3 5 5 1 53
Asistentai 5 1 1 1 1 1 50
Iš viso: 29 2 4 2 5 8 6 2 56
44. Dėstytojų darbo krūvis (2 priedas). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo reikalavimus ir
įgyvendinant KK veiklos 2008– 2013 m. programą bei KK strategiją iki 2020 m47
kolegijoje parengta tvarka48
,
reglamentuojanti dėstytojo mokslo metų darbo laiko apimtį, pagal kurią sudaromas dėstytojo darbo krūvis. Dėstytojo mokslo
metų laiko apimtis – 1440 darbo val. vienam etatui. Mokslo metų darbo laikas susideda iš: kontaktinio darbo, nekontaktinio
darbo; mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vykdymo, dalyvavimo meno ir sporto veikloje, šios veiklos rezultatų
viešinimo, akademinės ir MTEP veiklos viešinimo, populiarinimo ir pristatymo visuomenei, kvalifikacijos tobulinimo ir
organizacinės veiklos49
.
Kontaktinis laikas skirtas teorinėms paskaitoms, praktiniams darbams, pratyboms, konsultacijoms, praktikų organizavimui,
savarankiškų darbų pristatymui, praktikų ataskaitų gynimui, sesijiniams egzaminams, baigiamųjų darbų gynimui.
Nekontaktinio darbo valandos skirtos užduočių rengimui, išplėstinėms konsultacijoms, naujų studijų dalykų rengimui ar
tobulinimui, mokslo taikomajai ir meninei veiklai, užsakomajai/ konsultacinei veiklai, kvalifikacijos kėlimui ir pan.(2
priedas). Nekontaktinio darbo valandų apimtį ir turinį dėstytojai planuoja kiekvienais metais, suderindami su katedros vedėju,
atsižvelgiant į katedros veiklos planą ir kokybės tobulinimo prioritetus. 2012/2013 m.m. vidutinis kontaktinio darbo valandų
skaičius etatui buvo 734,48 val. Nuo 2009 m. įvestas naujas studijų finansavimo modelis – valstybės dotacijos studijų
krepšeliui, tiesiogiai įtakojo studijų programos aptarnaujančių dėstytojų etatų skaičių. KK parengta akademinių darbuotojų
etatų skaičiavimo metodika50
, pagal kurią atsižvelgiant į studijų programoje surinktų dotacijų studijų krepšelių skaičiui
apskaičiuojama kiek pedagoginių etatų leidžiama apmokėti kiekvienoje studijų programoje pagal tos programos apimtį
kreditais
46 Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodika. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įdakymu Nr.V-1170. 47KK integruotos plėtros iki 2020 m. veiklos planas. Kaunas, 2011. 48 Kauno kolegijos dėstytojo mokslo metų darbo laiko paskirstymo tvarka. Patvirtinta Kauno kolegijos direktoriaus 2009-10-23 įsakymu Nr. 1-102. 49Rekomendacijos dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo laiko trukmės ir krūvio sandaros. Patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro 2011 12 23 įsakymu Nr. V-2538. 50 Kauno kolegijos akademinių darbuotojų etatų skaičiavimo metodika. Paruošta 2011 m.
0
5
10
15
20
2008/2009 2009/2010 2010/2011 2011/2012 2012/2013
13,47 13,46
11,37
15,58 16,77
8,02 8,32 8,44 8,6 9,6 Studentų skaičius, tenkantis 1 dėstytojų etatui
Dėstytojų etatų skaičius
15
2.3.2. Personalo kvalifikacija
45. Dėstytojų dalyvavimas taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, projektuose, mokslo (meno) veikloje, tiesiogiai
susijusioje su analizuojama programa. AT studijų programoje dirbantys katedros dėstytojai aktyviai dalyvauja taikomosiuose
moksliniuose tyrimuose, projektuose, ekspertinėje veikloje (3 priedas). Vykdomos dvi taikomųjų tyrimų temos:
„Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas“(12 tyrėjų) ir „Šiuolaikinio specialisto
kompetencijos“ (5 tyrėjai). Tyrimų rezultatų sklaidai analizuojamo laikotarpio metu organizuotos 5 mokslinės konferencijos,
išleisti 1 mokslo straipsnių rinkinys ir 4 mokslo darbų tomai. 2009 m. mokslo darbų leidiniui suteiktas periodinio leidinio
statusas. Leidinys išeina spausdinta (ISSN-2029-1906 ir elektronine versijomis (ISSN – 2335-7282 (online). Mokslo darbų
tinklapis:: http://www.zak.lt/mokslo darbai/. Mokslinių straipsnių medžiaga referuojama tarptautinėje duomenų bazėje CAB
Abstracts, Global Health, CABI Full Text, EBSCO Publisching (nuo 2013 m.).
46. Dėstytojai aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje, o tarptautinis projektas Transfer of Pan European Greenkeeping
education standards into practise by e-learning (Green-e) buvo inicijuojamas ir vykdomas ZD katedroje. Nuo 2001 iki 2014
m. vykdomas tarptautinis projektas „Sodininkystės technologijų adaptavimas Lietuvoje“, kurio tikslas adaptuoti inovatyvias
obelų su vegetatyviniais poskiepiais auginimo technologijas KK Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto sode, supažindinant
su jomis ATSP studentus ir vykdyti mokslo tiriamąją veiklą vertinant poskiepių ir veislių įtaką obelų augumui ir derliui.
Projekto sąmatinė vertė 3892,5 eurų. Vykdant projektą buvo įrengtas 1 ha obelų su skirtingais vegetatyviniais poskiepiais ir
veislėmis sodas, įrengta lašelinio drėkinimo sistema ir sodo konstrukcijos. Projekto partneriai: KK TKF ZD katedra
(Lietuva); LAMMC filialo Sodininkystės ir daržininkystės institutas (Lietuva); Groen College Goes (Olandija); Lerh-und
Versuchsanstalt Gardenbau, Erfurt (Vokietija); Applied Plant Research, Dept Fruit, Randwilk (Olandija) ir Nursery Botden &
van Willigen by Sambeek (Olandija). Tyrimų duomenimis pagrįsta 1 tarptautinė konferencija, paruošti 4 studentų baigiamieji
darbai ir 4 moksliniai straipsniai bei pranešimai. 7 lentelė. ATSP dėstytojai, dalyvavę projektuose
Metai Bendras dėstytojų
skaičius
Projektų skaičius, kuriuose
dalyvavo dėstytojai
Dėstytojų skaičius, kurie
dalyvavo projektuose
Procentais nuo bendro
dėstytojų skaičiaus
2012/2013 29 8 26 89,66
2011/2012 29 5 11 37,93
2010/2011 29 4 7 24,13
2009/2010 25 1 3 12,00
2008/2009 26 4 11 42,31
Vidutiniškai per 5 metus 28 5 11,6 41,21
47. Leidybinė veikla.AT studijų programos savianalizės laikotarpiu (2008 – 2013 m.) specialybių dėstytojai parašė ir
išleido 21 spausdintą ir 11 elektroninių leidinių, 53 mokslinius straipsnius (iš jų 3 užsienio leidiniuose, 3 cituojamų duomenų
bazių leidiniuose), 128 mokslo populiarinimo straipsnius ir 6 metodinius netiražuotus darbus51
(7 ir 9 priedai). Katedra yra
nuolatinė respublikinių parodų „Ką pasėsi“, „Sprendimų ratas“ dalyvė.
48. Vadovavimas studentų mokslinei veiklai. Dėstytojai vadovauja studentų taikomiesiems tyrimams, padeda paruošti
straipsnius studentų savarankiškų darbų konferencijoms, tyrimų medžiaga panaudojama baigiamuosiuose darbuose. Kasmet
išleidžiamas studentų darbų elektroninis leidinys su ISBN identifikavimo numeriu. Per vertinamąjį laikotarpį studentai parašė
17 straipsnių.
49. Kvalifikacijos tobulinimas. Dėstytojų profesinį tobulėjimą reglamentuoja LR mokslo ir studijų įstatymas52
, Kauno
kolegijos statutas53
, dėstytojų pareiginiai nuostatai54
, minimalūs kiekybiniai reikalavimai KK dėstytojų veiklai per 5 metų
kadenciją55
. KK veikia darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistema. 2009 m. buvo parengtas ir šiuo metu įgyvendinamas ZD
katedros dėstytojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo planas iki 2013 m. Dėstytojams sudaromos vienodos ir tinkamos
sąlygos formaliuoju ir neformaliuoju būdu tobulinti tiek dalykinę, tiek pedagoginę kvalifikaciją (8 lentelė). Vertinamuoju
laikotarpiu visi ATSP dėstytojai kėlė kvalifikaciją edukologijos, dėstomo dalyko bei mokslinių interesų kryptyse.
8 lentelė. Duomenys apie ATSP dirbančių dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą
Kvalifikaciją tobulinę dėstytojai 2008-2009 m.m. 2009-2010 m.m. 2010-2011 m.m. 2011-2012 m.m. 2012-2013 m.m.
Dalykinę kvalifikaciją (proc.) 84,6 82,4 90,1 100,0 95,1
Pedagoginę kvalifikaciją (proc.) 56,3 74,6 76,9 98,2 86,3
9 lentelė. ATSP dėstytojų dalyvavimas mokslinėse konferencijose, stažuotėse, seminaruose
Metai Bendras Katedros
dėstytojų skaičius
Kėlusiųjų kvalifikaciją:
Konferencijose Seminaruose Kursuose Stažuotėse
2012/2013 29 28 29 15 2
2011/2012 29 26 29 12 1
2010/2011 29 28 29 13 3
2009/2010 25 18 28 0 1
51Želdinių ir agrotechnologijų katedros dėstytojų bibliografija. Mastaičiai, 2012. 52 2009-04-30 LR mokslo ir studijų įstatymas Nr. XI-242. 53 KK statutas Patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. Nr. 953. 54 Docento, lektoriaus, asistento pareiginiai nuostatai. Patvirtinta KK direktoriaus 2009-08-31 įsak. Nr. 1-1214. 55 KK direktoriaus 2010-02-02 įsakymas Nr. 1 – 289 „Dėl minimalių kiekybinių reikalavimų KK dėstytojo veiklai per 5 metų kadenciją tvirtinimo“
16
2008/2009 26 24 24 11 2
Tenka 1 dėstytojui
vidutiniškai per 5 metus
28 4,43 4,96 1,82 0,32
Dėstytojai profesinės veiklos patirtį įgyja dalyvaudami projektuose, konferencijose, seminaruose, kursuose, stažuotėse ir pan.,
keldami savo dalykinę ir pedagoginę/ metodinę kvalifikaciją (8 ir 9 lentelės). Dėstytojo pasiekimai profesinio tobulėjimo
srityje kas penkeri metai įvertinami atestacijos metu.
Katedroje planuojamas dėstytojų kvalifikacijos kėlimas, organizuojant tęstinius seminarus „Kolegijos dėstytojas –
visapusiškai išsilavinusi asmenybė“, kurių metu dėstytojai lavinami tiek dalykinėje, tiek edukologinėje veiklos srityse. Per
ataskaitinį laikotarpį doktorantūroje studijavo 4 Katedros dėstytojai. Apgintos 3 daktaro disertacijos. Dėstytoja
J.Aleinikovienė išėjo dirbti mokslinį darbą. Dėstytojas S. Nominaitis užbaigęs doktorantūrą, disertacijos negynė.Dėstytojai V.
Makūnas ir R.Misius 2012 m. apgynė daktaro disertacijas. Dėstytojų kvalifikaciją kasmet įvertina studentai, užpildydami
katedros vedėjo pateiktas anketas. Anketavimo duomenys kasmet skelbiami individualiose dėstytojų savianalizės ataskaitose,
kur numatomi keliai kvalifikacijai tobulinti.
50. Duomenys apie programos dėstytojų akademinius mainus. Užtikrinant aukštojo mokslo institucijų daugiašalį
bendradarbiavimą, siekiant įgyti švietėjiškos, kultūrinės, kalbinės patirties vykdomi dėstytojų akademiniai mainai (10
lentelė). Bendraujama su 11 užsienio partnerių Graikijoje, Olandijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Bulgarijoje,
Latvijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Didžiojoje Britanijoje. Per atsiskaitomą laikotarpį įvairiose
akademinių mainų programose (Erasmus mokymai, Erasmus dėstymai, projektai ir pan.) dalyvavo 37 ATSP dėstytojai ir tai
vidutiniškai sudarė 26,17 proc. nuo bendro dėstytojų skaičiaus. Ypatingai suaktyvėjo išvykos į užsienį 2011/2012 m.m.,
padidinus užsienio partnerių skaičių, tačiau sumažėjo 2012/2013 m.dėl sunkios ekonominės padėties šalyse-partnerėse
(Graikija, Portugalija, Ispanija).
6 dėstytojai (20,68 proc.) dėstė dalykus studentams, atvykusiems pagal ERASMUS mainų programą.
10 lentelė. Duomenys apie dėstytojų akademinius mainus
Dėstytojai 2008/2009 m.m. 2009/2010 m.m. 2010/2011 m.m. 2011/2012 m. m. 2012/2013 m.m. Vidutiniškai
Atvykę 0 1 4 1 1 1,4
Išvykę 2 4 9 17 5 7,4
Proc. nuo bendro
dėstytojų skaičiaus
7,69 16,0 31,03 58,62 17,24 26,17
Per atsiskaitomą laikotarpį atvykusių dėstytojų buvo mažiau, negu išvykusių. Tai sritis, kurios veiklą reikia plėtoti.
51. Dėstytojų dalyvavimas visuomeninėje veikloje. Apie dėstytojų aukštą kvalifikaciją byloja tai, kad dėstytojai
dalyvauja ekspertinėje studijų programų vertinimo veikloje (J.Vaidelys, D.Bulavienė, K.Matiušinas), vadovėlių aukštosioms
mokykloms recenzavime (D.Bulavienė, J.Vaidelys, D.Klimavičius,). Dėstytojai dr. V.Makūnas, N.Jurkšaitienė,
D.Klimavičius ir I.Tulabienė yra Žemės ūkio ministerijos ekologinio ūkininkavimo saugomose kraštovaizdžio teritorijose
konsultantai – ekspertai. Daugelis dėstytojų yra įvairių asociacijų ir draugijų nariai. Katedros lektorė N.Jurkšaitienė yra viena
iš Žemės ūkio technologo standarto autorių.
52. Dėstytojai kasmet rengia edukologinės veiklos programą ir savianalizę, išryškindami pasiekimus ir tobulintinas
veiklos puses. Aktyviai bendradarbiauja su socialiniais partneriais, atlikdami stažuotes, diegdami gamybos pasiekimus į
dalykų programas. ATSP personalo vertinimo srities:
Privalumai Tobulintini aspektai Numatomi tobulinimo veiksmai
Aktyvus, planingas kvalifikacijos kėlimas. Nepakankamas
dalyvavimas stažuotėse,
mainuose su užsienio
partneriais.
Ieškoti galimybių dėstytojams atlikti stažuotes, stiprinant
socialinės partnerystės ryšius. 2013 m. stažuotes pas
darbdavius numato lekt. K.Matiušinas, užsienyje –
lekt.L.Markevičienė ir lekt. R.Misius.
Aktyvus dalyvavimas projektinėje, mokslo ir
leidybinėje veikloje.
Vykdant akademinių mainų programą, aktyviau
bendrauti su užsienio partneriais. 2013 m. į Rumuniją
numato vykti 2 dėstytojai.
Dėstytojų pedagoginis kontaktinis darbo krūvis iš
esmės atitinka rekomendacijoms, patvirtintoms
LR Švietimo ir mokslo ministro 2011 12 23
įsakymu Nr. V-2538.
Pritraukti dėstyti jaunus dėstytojus, gerai mokančius
anglų kalbą, sudarant jiems sąlygas rengti daktaro
disertacijas.
2.4. Materialieji ištekliai
2.4.1. Patalpų studijoms tinkamumas ir pakankamumas
53. Patalpos studijoms. TKF patalpos studijoms išdėstytos Kauno rajone (6 km nuo Kauno miesto ribos) adresu Mokslo
g. 2 ir Mokslo g. 6. TKF pastatas pastatytas 1986 metais. Bendras centrinio mokomojo pastato plotas – 10 678,19 m2.
Praktinio mokymo ir bandymų laboratorijos pastato plotas 409,12 m2. 2010–2011 m.m. TKF pastatas ir patalpos renovuotos.
Atlikta darbų už 6 mln. 436 tūkst. Lt, įsisavinant lėšas iš ES struktūrinių fondų. Po rekonstrukcijos pastatų techninė ir
higieninė būklė atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus. TKF patalpose yra konferencijų salė, biblioteka ir skaitykla,
17
studentų savarankiško darbo centras, patalpa dokumentų archyvui, patalpų srautinėms paskaitoms, akademinės patalpos
grupių bei pogrupių paskaitoms, seminarams, praktiniams darbams.
54. ATST studijoms naudojama 13 auditorijų, iš jų 6 specializuotos: Augalininkystės technologijų, Augalų apsaugos,
Sodininkystės ir daržininkystės technologijų, Žemės ūkio produkcijos kokybės nustatymo, Agroekologijos ir Praktinio
mokymo ir bandymų laboratorijos. Auditorijose, kuriose vyksta studijos, vietų skaičius labai įvairus. Dviejose (211 ir 239)
kompiuterių auditorijose įrengta po 30 ir 16 darbo vietų, yra internetas. Studijoms naudojamos dvi srautinės auditorijos 302
(95 vietos) ir 309 (72 vietos). Dviejose auditorijose (203, 302) įrengta stacionari demonstracinė įranga Hitachi. 207 auditorija
aprūpinta interaktyviąja lenta. Paskaitų tvarkaraštis sudaromas taip, kad darbo vietų skaičius patalpoje ir darbui reikalingi
kompiuteriai, atitiktų studentų skaičių grupėje arba pogrupyje. 11-oje lentelėje matome, kad patalpos studijoms išnaudojamos
intensyviai, tačiau jų pakanka. 220 ir D3 specializuotos laboratorijos (Agroekologijos ir Žemės ūkio produkcijos kokybės
nustatymo) naudojamos studentų praktiniams darbams ir moksliniams tyrimams. Praktinio mokymo ir bandymų laboratorijos
auditorijose vedami praktikumai ir profesinės veiklos praktikos (auditorijos yra tame pačiame pastate, kaip ir mokomieji
šiltnamiai). Šalia laboratorijų įrengti dėstytojų kambariai, aprūpinti stacionariais arba nešiojamais kompiuteriais (14
kompiuterių), internetine prieiga, spausdintuvais.
Gerai įrengtos auditorijos užtikrina sėkmingą mokymąsi ir mokymą. Visos studijoms naudojamos patalpos yra geros
techninės būklės, atitinkančios saugos ir higienos norminių teisės aktų reikalavimus, racionalus jų suplanavimas pritaikytas
studijų reikmėms. 11 lentelė. Patalpų studijoms panaudojimo intensyvumas (val. per savaitę)
Auditorija
Laikotarpis
ATSP laboratorijos Kompiuterizuotos
auditorijos
Bendros TKF auditorijos
220 404 407 412 D3 PMB 402 403 239 302 309 230 410
Darbo vietų skaičius 6 16 30 30 12 2x30 16 16 15 95 72 22 40
Plotas m2 16,25 38,92 38,92 39,12 16,25 55,81
56,23
53,97 53,97 38,46 107,01 72,24 38,46 72,13
2008/2009 m. m. - 30 40 38 26 40/42 42 38 40 50 48 38 42
2009/2010 m. m. - 32 36 42 30 38/40 40 46 42 48 50 42 38
2010/2011 m. m. - 36 38 40 28 42/40 40 40 46 52 46 40 42
2011/ 2012 m. m. - 40 38 42 30 52/48 46 42 40 48 48 42 40
2012/2013 m. m. 42 38 40 38 28 48/40 40 38 42 48 50 40 40
2.4.2. Laboratorinės, kompiuterinės ir programinės įrangos studijoms tinkamumas ir pakankamumas
55. Įranga ir priemonės studijoms. Specializuotų laboratorijų charakteristika pateikta 12 lentelėje.
12 lentelė. ATSP laboratorijos ir kompiuterizuotos auditorijos
Aud. Nr. Dėstomi dalykai Laboratorinė įranga ir priemonės Programinė įranga
220
Agroekologija, Agronomijos
pagrindai, Ekologinės
gamybos pagrindai,
Agrochemija, dėstytojų ir
studentų moksliniai tyrimai.
Apšvietimo įvertinimo prietaisų rinkiniai, elektroninis
drėgmėmatis, dirvožemio rūgštingumo matavimo
prietaisas, maistingųjų medžiagų ir elemantų nustatymo
dirvožemyje įranga (VIS spektrofotometras), oro
užterštumo kietosiomis dalelėmis įranga, prietaisas
temperatūros, drėgmės, CO2 matavimui, chlorofilo
kiekio nustatymo prietaisas, sumedėjusių augalų būklės
nustatymo įranga, dirvos parametrų tyrimo įranga,
dirvožemio mėginių paėmimo, įvertinimo,
klasifikavimo įrangos rinkinys, dirvos
kietumo/tankumo mechaninis nustatymo prietaisas,
hidrometrai, aplinkos sąlygų ir kenkėjų registravimo
stotelė, nešiojamas kompiuteris su operacine sistema
WIN7 64 bit.
Specializuotos kompiuterinės
programinės įrangos gautiems
matavimų bei GPS imtuvo
duomenims perkelti bei
išsaugoti (SpecWare 9
Professional).
203 Sodininkystės – daržininkystės
technologijos.
Sodo ir daržo augalų rajonuotų veislių stendas, augalų
dauginimo stendas, daržo augalų sėklų stendas.
205 Augalininkystės technologijos.
Lauko augalų pėdeliai ir sėklų pavyzdžiai, lauko augalų
auginimo stendinės schemos, lauko augalų organų
botaninės kolekcijos, įvairios autentiškos lauko augalų
auginimo technologijų vaizdajuostės (apie 40 vnt.), 50
kompiuterinių video siužetų apie augalininkystės
verslą, įvairūs katalogai, foto nuotraukų fondai,
videokamera.
209 Augalų apsauga, Sodo ir daržo
augalų apsauga.
Demonstracinis purkštuvas, asmeninių apsauginių
priemonių stendas, biologinės augalų apsaugos stendas,
vabzdžių kolekcijos, karantininių keksmingų organizmų
kolekcijos, herbaras.
18
PMB
Praktinio
mokymo ir
bandymų
laboratorija
Technologinės ir profesinės
veiklos praktikos, profesinių
dalykų praktikumai, dėstytojų
ir studentų moksliniai tyrimai.
Mokomasis šiltnamis – 165 augalų taksonai (230,4 m2
Richel Multispan XRP), mokomasis dekoratyviųjų ir
sodo augalų medelynas (4 arai), mokomasis sodas ir
uogynas užima apie 2 ha, kuriame auga apie 25 sodo
augalų veislės.
Kompiuterinė programa
šiltnamių aplinkos
parametrams reguliuoti.
D1
Augalininkystės produktų
laikymas ir kokybės kontrolė,
Sodo ir daržo produktų kokybė
ir jos kontrolė(auditorija
teorijai).
Mokomosios padalinamosios medžiagos paketai,
multimedija.
D2 Gyvulininkystės technologijos,
Aplinkosaugos vadyba.
Mokomosios padalinamosios medžiagos paketai,
multimedija.
D3
Augalininkystės produktų
laikymas ir kokybės kontrolė,
Sodo ir daržo produktų kokybė
ir jos kontrolė (auditorija
praktiniams darbams),
dėstytojų ir student ų
moksliniai tyrimai.
Nešiojamas skaitmeninis mikroskopas, pesticidų
nustatymo testas ir testų rinkiniai, skaitmeninis
penetrometras vaisiaus paviršiaus kietumo nustatymui,
universali vaisiaus dydžio matuoklė, refraktometras
cukraus kiekio sultyse nustatymui, NO3, nustatymo
įranga, hidraulinė augalų sulčiaspaudė, nešiojamas
kompiuteris.
Programinė įranga skirta
augalų ligų ir kenkėjų
modeliavimui ir
prognozavimui.
211
Informacijos technologijos,
Ekologinės gamybos
pagrindai, Agroverslai,
Profesinės veiklos praktika 2,
Augalininkystės produktų
laikymas ir kokybės kontrolė,
Sodo ir daržo produktų kokybė
ir jos kontrolė.
30 kompiuterių – HP Compaq dc7700 Intel Pentium
CPU 3.4 GHz, 2GB operatyvinės atminties, 150GB
kietasis diskas, DVD skaitantis ir įrašantis įrenginys,
klaviatūra, optinė pelė, 17 colių įstrižainės monitorius.
Visuose kompiuteriuose
įdiegta Windows operacinė
sistema, MS Office, Nero
Burning Rom, Acrobat
Reader, ESET NOD Antivirus,
Internet Explorer, virtuali
mokymo(-osi) aplinka
Moodle.
Internetas.
239
Augalų apsauga, Sodo ir daržo
augalų apsauga, Dekoratyvinė
sodininkystė ir gėlininkystė.
15 kompiuterių – HP Compaq dc7700 Intel Pentium
CPU 3.4 GHz, 2GB operatyvinės atminties, 150GB
kietasis diskas, DVD skaitantis ir įrašantis įrenginys,
klaviatūra, optinė pelė, 17 colių įstrižainės monitorius.
Visuose kompiuteriuose
įdiegta Windows operacinė
sistema, MS Office, Nero
Burning Rom, Acrobat
Reader, ESET NOD Antivirus,
Internet Explorer, virtuali
mokymo(-osi) aplinka
Moodle.
Flores – 2008 (lietuvių kalba),
Flores – 2010 (anglų kalba)
Internetas.
Katedra Kopijavimo aparatas, spalvotas lazerinis spausdintuvas,
skenuoklis, ploteris.
56. Savarankiškų darbų atlikimui studentai gali naudotis kompiuterių auditorijomis su specializuotomis
kompiuterinėmis programomis, jiems patogiu laiku, kai nevyksta užsiėmimai.
Studijų programai realizuoti naudojama kita įvairi technika: kodoskopai (8 vnt.), mikroskopai (8 vnt.), magnetofonai (2
vnt.), videokamera (1 vnt.), skaitmeniniai fotoaparatai (2 vnt.) ir kt.
57. Per 2008–2012 m. įrangos ir priemonių studijoms buvo įsigyta už 619638,24 Lt, vidutiniškai po 123927,64 Lt
kasmet (13 lentelė). Daugiausiai įrangos ir priemonių buvo įsigyta 2012 m. iš struktūrinių fondų projekto „VP 3.Sanglaudos
skatinimo veiksmų programos VP-2-2-ŠMM-15-K prioritetas: kolegijų infrastruktūra, skirta studijoms“.
13 lentelė. 2008–2012 m. išlaidos įrangai ir priemonėms (Lt)
Metai 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. Iš viso
Išlaidos 235000,00 8406,54 94504,36 13876,34 267850,99 619638,24
2.4.3. Išteklių praktikai atlikti tinkamumas ir prieinamumas
58. Bazė praktikoms. Praktikumams, praktikoms ir savarankiškoms studijoms atlikti 2006/07 m.m. įkurta Želdinių ir
agrotechnologijų praktinio mokymo ir bandymų laboratorija. Laboratorijos struktūra: mokomasis šiltnamis, mokomasis lauko
gėlių kolekcinis gėlynas, mokomasis sodas ir uogynas, mokomasis dekoratyviųjų ir sodo augalų medelynas, želdynų
inžinerinių sistemų moderniųjų technologijų praktinio mokymo aikštelė. Laboratorijoje yra 112 kv.m. mokomasis šiltnamis.
2009 m. pastatytas naujas 230,4 kv.m. Richel Multispan XRP šiuolaikinis šiltnamis. Šiltnamiuose auga apie 165 augalų
taksonus. 4 a kolekciniame lauko gėlių gėlyne yra apie 146 gėlių taksonai. 4 a plote yra mokomasis dekoratyviųjų ir sodo
augalų medelynas. Mokomasis sodas ir uogynas užima apie 2 ha, kuriame auga apie 25 sodo augalų veislės.
Kasmet Želdinių ir agrotechnologijų praktinio mokymo ir bandymų laboratorija įsigyja įvairių priemonių ir įrengimų
reikalingų praktikoms ir gamybai vykdyti. Daugiausia priemonių ir įrengimų įsigyta 2010 m. už 74 502, 27 Lt. Su lauko
augalų sėjomainomis studentai supažindinami šalia fakulteto įsikūrusio ūkininko K. Bružiko ūkyje, kuris, panaudos sutartimi
19
tvarko fakultetui priklausančią 45 ha žemę. Ūkininkas valdo 1100 ha dydžio ūkį, todėl sėjomainų įgyvendinimas ir kitos
inovatyvesnės technologijos studentams pateikiamos realiose situacijose.
59.Baigiamoji profesinės veiklos praktika vyksta įmonėse, su kuriomis sudaromos trišalės sutartys. TKF dekanas
įsakymu reglamentuoja studentų išvykimą į praktiką įstaigose, įmonėse, ūkiuose. Praktikos organizavimo tvarką (tiek
kolegijos viduje, tiek išorėje) reglamentuoja KK studijų tvarka, praktikų sutartys, praktikų programos. Baigiamajai praktikai
atlikti naudojamos socialinių dalininkų gamybinės ir mokslinės bazės. Parenkant ir vertinant studentų praktikų vietas labai
svarbu, kad įstaigos veiklos sritys atitiktų studijų programos rezultatams pasiekti ir pasiektos kompetencijos būtų
pademonstruotos baigiamuosiuose darbuose. Kiekvienais metais katedra organizuoja susitikimus su socialiniais dalininkais,
analizuojamos ir aptariamos įstaigų veiklos sritys, atliekamas baigiamųjų profesinės veiklos praktikos vietų atestavimas.
Praktikoms atlikti socialinių dalininkų įstaigos galėtų priimti daugiau studentų, tačiau iškyla problema parenkant baigiamųjų
darbų temas, nes Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr.V-501 26 punktu
baigiamosios profesinės veiklos praktikos vieta turi būti suderinta su baigiamojo darbo tema ir panaši į tas darbo vietas,
kurioms rengiamas absolventas56
.
60. Baigiamosioms praktikoms atlikti socialinių dalininkų įstaigų pakanka. Dalis studentų įstaigas praktikai atlikti
susiranda patys, dalis studentų praktiką atlieka savo tėvų ūkiuose, dalis – užsienyje. 14-oje lentelėje pateikiami duomenys
apie sudarytas sutartis baigiamajai praktikai atlikti ir praktikos vietas, 15-oje lentelėje – sudarytos sutartys su įmonėmis
(ūkiais) praktikai atlikti ir jos atestuotos (t.y. įvertintas jų atitikimas ATSP rezultatams pasiekti).
14 lentelė. Sutarčių skaičius baigiamosios praktikos įmonėse (ūkiuose), užsienyje
Mokslo metai 2008–2009 2009–2010 2010–2011 2011–2012 2012–2013
Sutarčių skaičius 21 18 14 16 23
D/NL studijų studentų skaičius 15 8 14 18 23
Praktikos atliktos Olandijoje ir
Švedijoje*
10 13 9 21 20
Užskaitytos praktikos atliktos užsienyje 6 10 – 2 –
D/NL – dieninės ir nuolatinės studijos
*– visų kursų studentų 15 lentelė. Sudarytos sutartys su įmonėmis (ūkiais) baigiamajai praktikai atlikti ir jos atestuotos
Mokslo metai 2008–2009 2009–2010 2010–2011 2011–2012 2012–2013 Iš viso
Sutarčių skaičius 1 2 1 4 3 11
Yra sudarytos ilgalaikės sutartys su šiais socialiniais partneriais: ŽŪK Agrolit, ūkininku K.Bružiku, UAB Agrodar,
Aleksandro Stulginskio universitetu, Plokščių ŽŪB, AB Vilkijos ūkiu, VšĮ Vilties žiedu, ūkininkais K.Jakščiu, R.Karaliumi,
Z. Rimkiene ir kt. Planuojama sudaryti sutartį su UAB „Kietaviškių gausa“ specializacijos praktikai atlikti ir darbinei
šiltnamių daržininko kvalifikacijai įgyti.
Šiuo metu AT studijų programos studentai baigiamąją profesinės veiklos praktiką gali atlikti 17 atestuotuose socialinių
dalininkų įmonėse (ūkiuose), kuriose studentais galės pasiekti ATSP rezultatus.
2.4.4. Metodinių išteklių tinkamumas, pakankamumas ir prieinamumas
AT studijų programos vykdymui naudojami metodiniai ištekliai esantys TKF bibliotekoje ir skaitykloje, kabinetuose, taip pat
prieigomis prie elektroninių leidinių ir duomenų bazių.
61. TKF bibliotekoje sukaupti turtingi dokumentų fondai, susiformavo naujos knygų paieškos bei skaitytojų
aptarnavimo per ALEPH 500 bibliotekinę sistemą, į kurią nuo 2007 metų įsijungė TKF biblioteka šioje programoje vykdanti
leidinių komplektavimo modeliai. Dėstytojai ir studentai reikalingų knygų gali užsisakyti iš Kauno apskrities viešosios
bibliotekos tarpbibliotekinį obonementą (TBA). Apie naujai įsigytas knygas bibliotekos tarnyba pateikia informaciją
kolegijos intranete ir bibliotekose. Visa informacija apie prieigą prie duomenų bazių yra skelbiama Google pašto sistemoje
(kuri pasiekiama per Google Apps ir integruota su kolegijos darbuotojų ir studentų duomenų baze), kolegijos tinklapyje bei
fakulteto bibliotekoje. Elektroninės duomenų bazės svarbios įvertinant kitų šalių patirtį, tarptautinio lygio mokslinių tyrimų
duomenis ir mokslo naujoves. Studentai ir dėstytojai gali naudotis naudotis 7 prenumeruojamomis duomenų bazėmis:
EBSCO Publishing, Emerald Management Journal Collection, Grove Art Online, Oxford Reference Online, Oxford
University Press Journals Collection, RefWorks, Taylor&Francis. Šios duomenų bazės naudingos studijų rezultatams
pasiekti. Prie minėtų duomenų bazių be slaptažodžių galima jungtis iš visų kolegijos kompiuterių. Studentai ir dėstytojai taip
pat gali naudotis Euroverslo Naujienos, Educator’s Reference Desk, ERIC Digests, RePec, Philosphy Pages, CogPrints,
NDLTD, Scirus, Oxford Scolarship Online ir kitomis duomenų bazėmis. Be to pateiktos prieigos prie laisvai prieinamų
užsienio šalių elektroninių žurnalų. Nuo 2012 m. fakulteto bei kolegijos bendruomenė iš fakulteto bei kolegijos kompiuterių
gali laisvai naudotis el. knygų talpyklomis: search.epnet.com; ebooks.knygininkas.lt.
62. TKF bibliotekos ir skaityklos plotas 217 kv.m. 2008 m. įsigyti nauji baldai, atnaujinti skaitykloje esantys
kompiuteriai. Skaitykloje yra 46 darbo vietos, 16 iš jų kompiuterizuotos, visos prijungtos prie interneto. Veikia bevielis
internetas.
Bibliotekoje teikiamos šios paslaugos: spaudinių išdavimas į namus, naudojimasis skaitykla ir kompiuteriais, internetinis
ryšys, paieška elektroniniame kataloge, lankytojų konsultavimas, apmokymas ir supažindinimas su duomenų bazėmis,
56
LR ŠMM 2010 04 09 įsakymas Nr. V-501 „Dėl laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimo aprašo patvirtinimo
20
bibliotekos darbo taisyklėmis ir tvarka, informavimas apie naujai gautus leidinius, atliekamas perkėlimas į lankytojų pateiktas
laikmenas, sudaromi teminiai literatūros sąrašai. Apie naujai įsigytas knygas bibliotekos tarnyba pateikia informaciją
kolegijos intranete ir bibliotekose.
Biblioteka aprūpina visus studentus pagrindine literatūra, taip pat jie gali naudotis nemažais papildomos, metodinės, norminės
ir kt. literatūros fondais, žodynais, duomenų bazėmis. Šiuo metu bibliotekoje yra 8745 pavadinimų 18166 egzempliorių
fondas, užsakoma 39 periodiniai leidiniai, iš jų 4 rusų, 2 vokiečių ir 4 anglų kalbomis.
Bibliotekos fondo apyvarta yra labai svarbus rodiklis, kuris parodo, kiek funkcionalus yra bibliotekos fondas. Bibliotekoje
vienam skaitytojui tenka apie 2,5 pavadinimų 25,1 vnt. leidinių. 16 lentelė. Leidinių įsigijmas ATSP
Metai 2008/09 2009/10 2010/11 2011/12 2012/13 Iš viso
Leidinių skaičius egz. 187 346 327 84 329 1273
Leidinių pavadinimų skaičius 20 24 74 36 55 209
Suma, Lt. 2546,1 4107,0 7494,0 3658,0 11 382,0 29 187,10
Per analizuojamą laikotarpį daugiausia leidinių biblioteka įsigijo 2012/13 m.m. 55 pavadinimų leidinių už 11 382,0 Lt.
63. Dėstytojai dirbantys ATSP yra parengę dalyko aprašus ir kitą metodinę medžiagą: dalyko pristatymą studentams,
nurodant jo struktūrą, siekiamus programos ir dalyko rezultatus, aiškią atsiskaitymo sistemą, praktinių darbų, profesinės
veiklos praktikos ir savarankiškų darbų atlikimo metodinius aprašus, kuriuose nurodyti ir informacijos šaltiniai reikalingi
užduotims atlikti (1 priedas). Dalykų metodinė medžiaga atestuojama kas 3 metai, paskutinė atestacija vykdyta 2012 m.57
Dalis (apie 60 proc.) ATSP dalykų mokymosi ir metodinės medžiaga pateikiama virtualioje mokymosi aplinkoje (VMA)
Moodle. Visiems studentams suteikiama galimybė naudotis pašto sistema. Metodinė ir mokymosi medžiaga nuolat
atnaujinama, atsižvelgiant į reikalavimus studijų programos ir studijų dalykų rezultatams, reikalavimams rengiamo specialisto
kompetentingumui.
Dėstytojų išleista mokomoji ir metodinė medžiaga taip pat kaupiama bibliotekos skaitykloje (9 priedas). Dėstytojų ir studentų
mokslo straipsniai, atspausdinti ZD katedros Mokslo darbuose referuojami tarptautinėje duomenų bazėje CAB Abstracts,
Global Health, CABI Full Text, EBSCO Publishing (nuo 2013 m.). 17 lentelė. Katedros dėstytojų išleisti leidiniai ATSP
Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Iš viso
Spausdinti leidiniai 5 4 2 4 5 1 21
Elektroniniai leidiniai 3 - 5 2 1 11
64. Kasmet yra atliekamas ATSP materialiųjų išteklių įvertinimas (kompiuterinė technika, programinė įranga, mokymo
priemonės ir medžiagos, leidiniai, baldai, patalpų būklė, jų tinkamumas, efektyvus panaudojimas ir t.t.) ir sudaromas
materialių išteklių poreikio ir atnaujinimo planas. ATSP materialiųjų išteklių:
Privalumai Tobulintini aspektai Numatomi tobulinimo veiksmai
Turimi materialieji ištekliai sudaro geras sąlygas
studijų programos realizavimui ir dėstytojų
kūrybinei veiklai.
Studentai per mažai naudojasi
prenumeruojamų duomenų bazių
duomenimis, ypatingai rengiant
baigiamuosius darbus.
Organizuoti praktinius seminarus studentams,
demonstruojant tarptautinių duomenų bazių
panaudojimo tikslingumą, rengiant
baigiamuosius darbus ir užtikrinant
tarptautiškumo didinimą.
Patalpos mokymui ir mokymuisi naudojamos
labai efektyviai.
Metodiniai ištekliai papildomi pačių dėstytojų
parengtais darbais.
Įrengtos Žemės ūkio produkcijos kokybės
įvertinimo ir Agroekologijos laboratorijos, kurios
naudojamos studijų procese, studentų ir dėstytojų
mokslo taikomiesiems tyrimams atlikti.
2.5. Studijų eiga ir jos vertinimas
2.5.1. Studentų atranka
65. Priėmimo į studijas reikalavimai. Iki 2009 metų priėmimą studijuoti reglamentavo Studentų priėmimo į KK tvarka,
kuri buvo derinama su LR Švietimo ir mokslo ministerija. Pirmojo kurso kontingentas buvo formuojamas pagal ŠMM
patvirtintas priėmimo kvotas.
66. Nuo 2009 m. priėmimo sąlygas ir tvarką į ATSP nustato Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam
priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Bendrasis priėmimas organizuojamas pagal studentų priėmimo į kolegines studijas
sąlygas58
, vadovaujantis bendrojo priėmimo principais59
, geriausiųjų eilės sudarymo aprašu 60
. Pradėjus vykdyti naują
57 Dalykų atestacijos protokolas.ZD katedra. 2012-04-25 Nr. K-24-14 58 Studentų priėmimo į kolegines studijas 2011 – 2012 metais sąlygos. Pritarta Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos 2010-09-23 posėdyje. 59 Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas 2011 metų tvarkos aprašas. Patvirtinta Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos
bendrajam priėmimui organizuoti prezidento 2011-05-12 įsakymu Nr. 11-02.
21
konkurencinį priėmimą į aukštąsias mokyklas studijų finansavimo modelį, didžioji dalis ATSP studentų studijuoja valstybės
finansuojamose vietose (NL, I). Į ATSP priimami asmenys, įgijusieji ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Studijų
programos konkursinio balo sandarą sudaro dalykų brandos egzaminų vertinimas: 2008 m. (matematika – 0,3; biologija – 0,3;
lietuvių kalba – 0,2 svertiniai koeficientai) dalyko metinis vertinimas (užsienio kalba – 02 svertinis koeficientas); 2009 –
2010 m. (chemija arba matematika – 0,2; biologija – 0,4; lietuvių kalba – 0,2 svertiniai koeficientai) dalyko metinis
vertinimas (matematika arba chemija – 0,2 svertinis koeficientas); 2011 – 2012 m. (lietuvių kalba – 0,2; matematika – 0,2;
biologija – 0,4 svertiniai koeficientai); dalyko metinis vertinimas (užsienio kalba – 0,2 svertinis koeficientas).
67. Duomenys apie priėmimo į programą rezultatus. Abiturientų, pateikusių prašymus ATSP studijoms skaičiaus
pasiskirstymo statistika 2008–2012 metais rodo (18 lentelė), kad pageidavusių studijuoti skaičius didėja. Tai tikriausiai turėjo
įtakos, Lietuvoje sumažėjus šios krypties specialistus rengiančių institucijų skaičiui bei naujai nepriklausomos Lietuvos
ūkininkų kartai reikalingų specialistų poreikis, todėl kasmet stojančiųjų skaičius didėja.
18 lentelė. ATSP studijų programos studentų priėmimo statistika 2008 – 2012 m.
Stojimo metai
Priėmimo planas
(vietų skaičius)
Pateikta pageidavimų I
prioritetu
Pateikta pageidavimų visais
prioritetais Priimtųjų skaičius
D/NL N/I D/NL N/I D/NL N/I D/NL N/I
2008 30 20 34 28 81 52 30 20
2009 30 24 25 9 168 60 28 8
2010 30 20 31 24 299 121 30 18
2011 40 20 35 18 300 102 39 14
2012 40 20 39 34 309 133 40 15
D/NL – dieninės ir nuolatinės studijos; N/I – neakivaizdinės ir ištęstinės studijos.
68. Priimtųjų į studijas konkursinių balų vidurkiai. Analizuojant vertinimo laikotarpiu priimtųjų į ATSP konkursinių
balų vidurkius matyti, kad padidėjo stojamasis konkursinis balas. Tai lėmė nuo 2009 m. įsigaliojus naujam Mokslo ir studijų
įstatymui61
ir pradėjus vykdyti naują konkurencinį priėmimo į aukštąsias mokyklas studijų finansavimo modelį, kai studijų
išlaidos padengiamos „studijų krepšeliu“. „Studijų krepšeliai“ atiteko geriausiems t.y. turintiems aukštesnį konkursinį balą
(19 lentelė). 19 lentelė. Priimtųjų į AT studijų programos studijas konkursiniai balai
Stojimo metai
Konkursiniai balai į valstybės finansuojamas vietas
aukščiausiais (Max) žemiausias (Min) vidutinis
D/NL N/I D/NL N/I D/NL N/I
2008 12,05 16,26 5,00 5,2 7,51 8,55
2009 14,46 11,7 2,6 6,6 7,3 7,8
2010 12,12 9,94 5,72 2,6 8,34 6,41
2011 14,11 10,67 7,28 4,8 11,32 8,14
2012 15,2 17,5 5,5 4,1 7,85 8,73
D/NL – dieninės ir nuolatinės studijos; N/I – neakivaizdinės ir ištęstinės studijos.
69. Į studijas priimtų ir programą sėkmingai baigusių studentų skaičiaus santykis. Analizuojant priimtų į ATSP ir
sėkmingai baigusių skaičiaus santykį matyti, kad nuo 2008 iki 2012 m. matomas baigusiųjų studijas skaičius išaugo (20, 21
lentelės). Jei 2008 m. dienines studijas baigė 17 studentų (50 proc.), tai 2012 m. 20 studentų (76,92 proc.) galime teigti, kad
įstoja žymiai motyvuotesni studentai, nes turi savo ūkį arba įgyja patirtį tėvų ūkiuose. Tai rodo ir ZD Katedroje atlikti
tyrimai62
.
Per pastaruosius metus dėl susidariusios ekonominės situacijos šalyje, vis didėjanti jaunų žmonių emigracija lėmė didžiulį
demografinį bei intelektinį šalies nuosmukį. Daug jaunimo išvyko ne tik dirbti į užsienį, bet dėl palankesnio studijų
prieinamumo pasirinko studijas Europos aukštosiose mokyklose. Tačiau šie veiksniai neturėjo įtakos ATSP stojantiesiems.
20 lentelė. Į ATSP priimtų ir programą sėkmingai baigusių studentų skaičiaus santykis (D,NL)
Įstojimo metai Baigimo metai Įstojusiųjų skaičius Baigusiųjų skaičius Santykis proc.
2009 2012 m. 26 20 76,92
2008 2011 m. 30 13 43,33
2007 2010 m. 32 18 56,25
2006 2009 m. 36 20 55,56
2005 2008 m 34 17 50,00
D/NL – dieninės ir nuolatinės studijos.
21 lentelė. Į ATSP priimtų ir programą sėkmingai baigusių studentų skaičiaus santykis (N, I)
Įstojimo metai Baigimo metai Įstojusiųjų skaičius Baigusiųjų skaičius Santykis proc.
2008 2012 m. 18 12 66,67
2007 2011 m. 30 13 43,33
2006 2010 m. 31 14 45,16
2005 2009 m. 31 17 54,84
60 Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 metais tvarkos aprašas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-01-07 įsakymu Nr. V-13. 61 Lietuvos respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2009-04-30 nutarimu Nr. XI-242. 62 Šiuolaikinio specialisto kompetencijos tyrimo ataskaita (Katedros tyrimo ataskaitos 2009, 2010, 2011, 2012).
22
Įstojimo metai Baigimo metai Įstojusiųjų skaičius Baigusiųjų skaičius Santykis proc.
2004 2008 m 33 8 24,2
N/I – neakivaizdinės ir ištęstinės studijos.
2.5.2. Studijų procesas
70. Duomenys apie studijuojančių studentų pažangą. Studentų pažanga atskleidžiama analizuojant studentų pažangumo
ir nubyrėjimo duomenis. Analizuojant studijuojančiųjų studijų rezultatus dieninėse ir nuolatinėse studijose (22 lentelė)
matome, kad pažangumo procentas per analizuojamą laikotarpį yra aukštas ir siekia virš 95 proc., o pažangumo svertinis
vidurkis apie 7,6. Aukštam pažangumo procentui turėjo įtakos aukštas įstojimo konkursinis balas bei studentų motyvacija.
22 lentelė. Duomenys apie studijuojančių studentų studijų pažangą ATSP (D,NL/N,I)
Mokslo
metai Kursai
Rudens semestras Pavasario semestras
Pažangumo vidurkis Pažangumo proc. Pažangumo vidurkis Pažangumo proc.
D, NL N,I D, NL N,I D, NL N,I D, NL N,I
2008/2009 I 5,69 6,56 77,27 85,71 7,49 6,50 93,33 92,86
II 7,14 7,06 100,00 87,5 7,24 8,10 100,00 100,00
III 8,38 7,04 100,00 87,5 7,86 7,09 100,00 87,50
IV 7,43 90,48 8,32 100,00
7,07 7,02 92,42 87,80 7,53 7,50 97,78 95,09
2009/2010 I 7,40 7,86 100,00 100,00 7,19 8,14 100,00 100,00
II 7,14 6,78 93,33 92,31 7,74 6,77 100,00 100,00
III 8,09 7,76 100,00 100,00 8,85 7,85 100,00 92,86
IV 7,61 87,50 7,20 85,71
7,54 7,50 97,78 94,95 7,93 7,49 100,00 94,64
2010/2011 I 7,42 7,25 96,15 100,00 7,70 8,15 100,00 100,00
II 7,27 8,24 100,00 100,00 7,67 7,53 100,00 100,00
III 7,56 7,68 100,00 90,91 7,98 8,24 100,00 100,00
IV 7,58 87,50 8,51 100,00
7,42 7,69 98,72 94,60 7,78 8,11 100,00 100,00
2011/2012 I 7,59 8,18 100,00 100,00 7,11 8,17 88,89 90,91
II 7,68 8,06 100,00 100,00 7,24 8,25 100,00 100,00
III 7,53 7,57 100,00 100,00 8,06 8,36 100,00 100,00
IV 7,87 91,67 8,19 100,00
7,60 7,92 100,00 97,92 7,47 8,24 96,30 97,73
2012/2013 I 7,01 8,17 97,22 100,00 - - - -
II 6,97 7,83 93,94 90,91 - - - -
III 7,53 7,44 100,00 93,33 - - - -
IV 7,82 100,00 - -
7,17 7,82 97,05 96,06 - - - -
Bendras: 7,48 95,73 7,76 97,69
D/NL – dieninės ir nuolatinės studijos; N/I – neakivaizdinės ir ištęstinės studijos.
71. Duomenys apie studentus, nebaigusius studijų. Pastarųjų penkerių metų studentų “nubyrėjimo” skaičiaus analizė
rodo, kad daugiausia studijas nutraukė pirmais mokslo metais. Aukščiausias „nubyrėjimo“ procentas dieninėse ir nuo buvo
2008/2009 m. m. – 26,66 proc., o mažiausias nuolatinėse studijose 2011/2012 m. m. – 5,13 proc.
Siekiant atskleisti gilumines studijų nutraukimo priežastis nuo 2008 m. išeinantys studentai buvo apklausiami papildomai
pagal tam parengtą anketą. Apklausų metu išaiškėjo, kad didžioji dauguma nutraukusių studijas ketino išvykti į užsienį.
Atliekant tyrimą išryškėjo, kad per analizuojamą laikotarpį daugiausia įstojusiųjų buvo išbraukta asmeniškai prašant (33
studentai) ir išbraukti dėl nepažangumo (25 studentai) (23 lentelė). 23 lentelė. Duomenys apie studentus, nebaigusius studijų (duomenys pateikti spalio 1 d. D, NL/ N, I)
Mokslo
metai
Kursas Studentų
skaičius
Išėjo
asmeniškai
prašant
Išbraukti dėl
nepažangumo
Išbraukti
dėl
nelankymo
Išbraukti kaip
negrįžę po
akademinių
atostogų, studijų
pertraukos
Viso
išbraukti
Viso
išbrauktų,
%
2012/2013 I 39/15 5/- - - - 5/- 12,82/-
II 37/11 1/- 2/- - - 3/- 8,11/-
III 24/15 - - - 1/- 1/- 4,17/-
IV -/11 - - - - - -
2011/2012 I 39/14 2/2 -/1 - - 2/3 5,13/21,43
II 24/16 1/- -/1 - - 1/1 4,17/6,25
III 22/10 - - - - - -
IV /12 - - - - - -
2010/2011 I 30/18 5/3 - - -/1 5/4 16,66/22,2
II 26/90 1/- - - - 1/- 3,85/-
III 14/12 - 1/- - - 1/- 7,14/-
IV /15 - /2 - - -/2 -/13,33
2009/2010 I 26/80 1/- - - - - 3,85/-
23
II 17/14 - 1/2 - - 1/2 5,88/14,29
III 19/14 - - - - - -
IV /16 - -/2 - - -/2 -/12,5
2008/2009 I 30/18 6/3 2/3 - - 8/6 26,66/33,33
II 19/21 -/3 -/4 - - /7 -/33,33
III 21/17 - -/1 - - /1 -/5,88
IV /21 - -/3 - - /3 -/14,29
Apžvelgiant analizuojamo laikotarpio duomenis pastebėta, kad nėra išbrauktų studentų dėl nelankymo ir tik 2 studentai
išbraukti kaip negrįžę po akademinių atostogų. Prodekanė ir studijų skyriaus personalas ne tik analizuoja nubyrėjimo
priežastis, tačiau ir praveda individualius pokalbius su ketinančiais nutraukti studijas studentais. Su studentais bendrauja tai
pat katedros vedėjas, dekanas, dėstytojai. Kiekvienas išsibraukimo atvejis aptariamas, bandoma išsiaiškinti studentui
iškilusias problemas, siūloma keisti studijų formą, kartoti atskirus studijų dalykus, esant materialinėms problemoms,
dirbantiems studentams siūloma paskaitas lankyti laisvu grafiku, sudaromos sąlygos papildomai dirbti šakų studijose ir pan.
Pastarųjų metų patirtis rodo, kad vykdomas prevencinis darbas šiuo klausimu duoda teigiamų rezultatų.
72. Studentų skaičiaus kaita pagal kursus. Analizuojant studentų skaičiaus kaitą pagal kursus (24 lentelė) matomas per
pastaruosius penkerius metus studentų skaičiaus didėjimas. Tai galima paaiškinti atsigaunančiu Lietuvos žemės ūkiu ir
kvalifikuotų agroverslų technologijų specialistų paklausa, tiek žemės ūkio bendrovėms, tiek individualiems ūkininkų ūkiams.
24 lentelė. Studentų skaičiaus kaita ATSP pagal kursus
Mokslo metai I kursas II kursas III kursas IV kursas Iš viso
D/NL N/I D/NL N/I D/NL N/I N/I D/NL N/I
2008/2009 30 18 19 21 21 17 21 70 77
2009/2010 26 8 17 14 19 14 16 62 52
2010/2011 30 18 26 9 14 12 15 70 54
2011/2012 39 14 24 16 22 10 12 85 52
2012/2013 39 15 37 11 24 15 11 100 52
D/NL – dieninės ir nuolatinės studijos; N/I – neakivaizdinės ir ištęstinės studijos.
73. Studentų, dalyvaujančių mokslo, meno ir taikomojoje mokslo veikloje, apimtys ir formos. ATSP studentai aktyviai
dalyvauja fakultete bei katedroje organizuojamuose renginiuose, projektuose, parodose ir pan. Mokslinio pažinimo pagrindus
gauna studijuodami studijų dalyką Taikomųjų tyrimų metodologija (3 ECTS), o baigiamuosiuose darbuose atlieka tyrimus ir
pateikia jų analizę. Studijuojant atskirus studijų dalykus, gvildenamos aktualios temos, todėl neretai studentų darbai
pristatomi fakultete, studentų savarankiškų darbų konferencijoje.Vykdomi studentų ir dėstytojų bendri tiriamieji darbai ir jų
rezultatų sklaida.
Nuo 2005 metų ZD Katedros iniciatyva veikia studentų mokslinė draugija. Šios veiklos rezultatas – organizuojamos
tradicinės kasmetinės Studentų savarankiškų darbų konferencijos. Studentams – tai galimybė parodyti mokslinę tiriamąją
veiklą visuomenei. Konferencijų metu studentai pristato savo darbus bei taikomuosius tyrimus. Konferencijos visada
pasižymi originaliais dalyvavusių studentų darbais. Dalyvavimas konferencijose ATSP studentams padeda gilinti jų
kūrybines, tiriamosios veiklos, pristatymų rengimo bei komunikacines kompetencijas. 2013 metais įvyko jau 10 – toji,
jubiliejinė konferencija. Daugelio konferencijų medžiaga talpinama CD ir turi inentifikacinį numerį (ISBN).
Studentai aktyviai dalyvauja moksliniuose seminaruose, lauko dienose, kur susipažįsta su agrotechnologijų naujovėmis,
kurias perteikia žymūs Lietuvos mokslininkai, specialistai, ūkininkai. Papildomos kvalifikacijos kėlimo sertifikatai pateikiami
baigiamųjų darbų gynimo metu.
Studentai aktyviai dalyvauja kasmetinėse tarptautinėse parodose „Ką pasėsi...“, vykstančiose A. Stulginskio universitete, kur
paruošia savo savo specialybę reklamuojantį stendą, teikia informaciją lankytojams apie ATSP.
74. Studentų, dalyvaujančių judumo programose, skaičius. AT studijų programos studentai skatinami dalyvauti
akademinių mainų programose, tarptautiniuose projektuose (25 lentelė). Per atsiskaitomąjį laikotarpį Erasmus akademinių
mainų ir praktikų programose dalyvavo 75 ATSP studentai. Jei 2008/2009 m.m. mainų programoje dalyvavo 10 AT studijų
programos studentų, tai 2012/2013 m.m. judumo programose dalyvavo 20 studentų, tai rodo, kad judumas padidėjo du kartus
ATSP.
Atvykstančių studentų į Katedrą nėra daug (25 lentelė). Tai iš dalies sąlygoja užsienio kalbos žinojimo problemos, tiek iš
Lietuvos, tiek iš atvykstančių studentų pusės. Tačiau pastebimas susidomėjimas Katedroje vykdomomis studijų programomis
25 lentelė. ATSP studentų judumas ir studentai atvykę iš užsienio
Mokslo metai Išvykusių studentų
skaičius Institucija (šalis), į kurią išvyko
Atvykusių
studentų skaičius
Institucija (šalis),
iš kurios atvyko
2008/2009 10 Groen College Goes (Olandija) -
2009/2010 13 Groen College Goes (Olandija) 3 Universidad de Almeria (Ispanija)
2010/2011 11 Groen College Goes (Olandija),
A.T.E.I. (Graikija) 2
Universidad de Almeria (Ispanija)
2011/2012 21 Edudelta College Goes (Olandija),
Mollehassle frukt AB (Švedija) 1
Universidad de Almeria (Ispanija)
2012/2013 20 Edudelta College Goes (Olandija)
1 Instituto Politecnico de Braganca
(Portugalija),
24
1 University of Natural Resources and
Life Sciences, (Austrija). 1 Universidad de Almeria (Ispanija)
2.5.3. Parama studentams
75. ATSP studentams teikiama įvairiapusė parama. Apie paramos galimybes studentai daug informacijos gauna
dėstomo studijų dalyko „Įvadas į studijas“metu. Paramos galimybės reglamentuotos Lietuvos respublikos Mokslo ir studijų
įstatyme63
, KK studijų tvarkoje64
, KK studentų laisvai pasirenkamųjų dalykų studijų organizavimo tvarkoje65
, KK studijų
rezultatų įskaitymo tvarkoje66
, Stipendijų skyrimo nuostatuose67
, KK studentų atsiskaitymų už studijas tvarkoje68
, Asmens,
studijuojančio valstybės finansuojamoje vietoje, studijų programos keitimo apraše69
, KK studentų rotacijos po pirmųjų dviejų
studijų metų ir laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų po semestro užėmimo tvarkoje70
, Lietuvos respublikos valstybės
biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos
respublikos valstybės biudžetą tvarkoje71
, Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkoje72
, Socialinių stipendijų
aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkoje73
, Valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo
tvarkoje74
, KK studentų dalyvavimo intensyviose programose bei kituose renginiuose išlaidų kompensavimo tvarkoje75
,
Studentų savarankiško darbo organizavimo tvarkoje ir kt. Su šiais dokumentais pradėjusius studijuoti studentus supažindina
fakulteto prodekanė, papildoma informacija apie socialines stipendijas, paskolas, judumą, karjeros galimybes,
organizuojamus renginius ir pan. visiems studentams teikiama katedros ir fakulteto informaciniuose stenduose,
www.kauko.lt, www.zak.lt tinklalapiuose, perteikiama žodžiu. Iš studijų programoje dėstančių dėstytojų skiriamas kuratorius
akademinei grupei, kuris atsakingai rūpinasi savo kuruojama grupe: padeda pirmakursiams adaptuotis naujoje studijų
aplinkoje, kartu su studentais sprendžia jiems aktualias problemas, padeda akademinei grupei organizuoti ir dalyvauti
įvairiuose renginiuose.
76. Nuoširdus studentų ir dėstytojų bendravimas ir bendradarbiavimas įgalina efektyviai plėtoti konsultacinę veiklą.
Fakultete vykdomos gilinamosios ir išlyginančios studentų konsultacijos. Nuolatinėse studijose kiekviename studijų dalyke
yra numatyta gilinamųjų konsultacijų apimtis, kur studijų dalykų dėstytojas pagal poreikį konsultuoja studentus. Siekiant kuo
efektyviau išnaudoti konsultacijų laiką dėstytojai, dėstantys studijų dalyką, įvertina akademinės grupės lygį bei tariasi su
studentais dėl konsultacijų temų ir trukmės. Išlyginančios konsultacijos vykdomos pagal patvirtintus rudens ir pavasario
semestro dėstytojų konsultavimo grafikus. Šie grafikai viešinami skelbimų lentose. Gilinančios konsultacijos vyksta
akademinių užsiėmimų metu, yra privalomos ir vykdomos su visa akademine grupe. Išlyginančios – daugiau
individualizuotos, vyksta po akademinių užsiėmimų, pagal atskirą tvarkaraštį. Studentai gali konsultuotis įvairiais jiems
rūpimais klausimais: akademiniais, karjeros, studijų užsienyje bei kt.
77. Akademinė parama:
Pradėję studijuoti pirmojo kurso studentai supažindinami su teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais studijų procesą,
KK struktūra, TKF struktūra, studijų organizavimo tvarka, studijų grafiku, egzaminų sesijos organizavimo tvarka, vidaus
taisyklėmis, stipendijų skyrimo nuostatais, bibliotekų ir skaityklų darbu bei galimybe pasinaudoti jų paslaugomis, pasirinktos
studijų programos struktūra, apimtimi, studijų planu ir mokymosi pasiekimų vertinimo sistema, privalomais ir laisvai
pasirenkamais dalykais, galimybe gauti paskolas bei socialines stipendijas. Laisvai pasirenkamiems dalykams studentai gali
registruotis internetiniu adresu www.kauko.lt, o dalykus pasirinkti iš visų KK vykdomų studijų programų.
Studentus studijų turinio klausimais konsultuoja katedros vedėjas, grupių kuratoriai.
Pradėdami dėstyti studijų dalyką dėstytojai suteikia visapusišką informaciją apie studijų dalyko tikslus, studijų rezultatus,
studijų turinį, vertinimo sistemą ir kriterijus.
Dėstytojai konsultuoja studentus, atliekančius savarankiškus darbus.
Dėstytojai individualiai konsultuoja studentus, kuriems KK nustatyta tvarka leista lankyti paskaitas laisvu grafiku.
Teikiamos individualios konsultacijos studentams grįžusiems po akademinių atostogų, studijų pertraukos, grįžusiems iš
dalinių studijų užsienyje.
Studentai, studijavę kitur ar atvykę studijuoti iš kitų mokymo institucijų konsultuojami apie studijų rezultatų įskaitymą.
63 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2009-04-30 nutarimu Nr. XI-242. 64 Kauno kolegijos studijų tvarka. Patvirtinta Kauno kolegijos direktoriaus 2012-10-15 įsakymu Nr. 1-55. 65 Kauno kolegijos studentų laisvai pasirenkamųjų dalykų studijų organizavimo tvarka. Patvirtinta Kauno kolegijos direktoriaus 2013-03-18 įsakymu Nr. 1-69 66 Kauno kolegijos studijų rezultatų įskaitymo tvarka. Patvirtinta Kauno kolegijos direktoriaus 2007-05-18 įsakymu Nr. 1-1291. 67 Stipendijų skyrimo Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto studentams 2012/2013 m. m. pavasario semestre nuostatai. Patvirtinta KF dekano 2013-02-19 įsakymu Nr.
K-1-5 68 Kauno kolegijos studentų atsiskaitymų už studijas tvarka. Patvirtinta Kauno kolegijos direktoriaus 2011-06-17 įsakymu Nr. 1-2. 69 Asmens, studijuojančio valstybės finansuojamoje vietoje, studijų programos keitimo aprašas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2009-10-07 nutarimu Nr. 1226. 70 Kauno kolegijos studentų rotacijos po pirmųjų dviejų studijų metų ir laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų po semestro užėmimo tvarka. Patvirtinta Kauno kolegijos
direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. 1-776. 71 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetą tvarkos aprašas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1228. 72 Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarka. Patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2010-10-20 nutarimu Nr. 1504. 73 Socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkos aprašas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr.
1801. 74 Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr. 480. 75 Kauno kolegijos studentų dalyvavimo intensyviose programose bei kituose renginiuose išlaidų kompensavimo tvarka. Patvirtinta Kauno kolegijos direktoriaus 2010-11-22
įsakymu Nr. 1-196.
25
Esant būtinumui studentai konsultuojami apie studijų dalykų perlaikymą ir kartojimą.
Pageidaujantiems studentams suteikiamos galimybės keisti studijų programą arba aukštąją mokyklą, užskaitant
išklausytus studijų dalykus.
Savo lėšomis studijuojantiems studentams, atsiradus laisvoms vietoms, sudaromos galimybės pereiti į valstybės
finansuojamas vietas.
Komunikuojantiems užsienio kalba ir gerai besimokantiems sudaromos sąlygos išvykti į užsienį dalinėms studijoms pagal
Erasmus akademinių mainų programas, konsultuojant juos apie galimybes studijuoti pagal dalines studijas, atrankos sistemą
ir pan.
Skatindami studentų motyvaciją dėstytojai taiko įvairius mokymo metodus.
Mokymo/si procese naudojama Moodle aplinka.
Dėstytojai konsultuoja studentus virtualioje aplinkoje, naudojant Moodle aplinką ar el. paštą.
Studentams, negalintiems dėl ligos ar kitų asmeninių motyvuotų priežasčių nuosekliai lankyti paskaitas, sudaromos
sąlygos lankyti paskaitas pagal laisvą grafiką, studijuoti individualia tvarka, suteikiama studijų pertrauka ar akademinės
atostogos, paankstinama ar nukeliama egzaminų sesija.
Kasmet organizuojama ZD Katedros studentų konferencija, kurios tikslas – sudaryti sąlygas studentams pristatyti
bendruomenei įvairių projektų rezultatus, tiriamuosius darbus, dalintis gerąja patirtimi, užmegzti naudingas pažintis ir
formuoti įvairias profesines kompetencijas.
Katedros dėstytojai konsultuoja studentus, dalyvaujančius parodose, projektuose ir kituose renginiuose.
Katedros dėstytojai padeda renkantis baigiamosios praktikos vietas, sprendžiant įsidarbinimo ir kt. klausimus.
Nuolat ieškoma darbo vietų absolventams, suteikiama galimybė dalyvauti Karjeros dienų renginiuose.
78. Socialinė parama.
Studentus asmeniniais, lengvatų suteikimo ir kitais socialiniais klausimais konsultuoja fakulteto administracijos
darbuotojai, grupių kuratoriai.
Pagal studijų pasiekimus studentams skiriamos skatinamosios stipendijos.
Nepasiturintys studentai, studentai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo
lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis bei kuriems nustatyta valstybės globa gali pretenduoti gauti socialinę
stipendiją.
Studentai gali pasinaudoti galimybe gauti valstybės ar valstybės remiamą paskolą studijų kainai sumokėti, gyvenimo
išlaidoms ar dalinėms studijoms.
Studijuojantiems valstybės nefinansuojamose vietose ir turintiems finansinių problemų už studijas leidžiama mokėti
dalimis.
Aktyvūs ir pažangūs studentai gali gauti vienkartines skatinamąsias stipendijas už pasiekimus KK ir TKF visuomeninėje
veikloje.
Pagal galimybes iš dekano fondo remiamas studentų dalyvavimas įvairiuose projektuose, parodose ir pan.
Studentai, garsinantys KK vardą yra teikiami „Metų lyderio“ vardo suteikimo apdovanojimams.
Studentams sudarytos sąlygos nemokamai naudotis kompiuterine technika, internetu.
Studentai, atlikdami savarankiško darbo užduotis gali naudotis fakulteto, kompiuterių auditorijomis, biblioteka, skaitykla,
kitų fakultetų bibliotekų fondais, KK savarankiškų studijų centru.
Studentams, išvykstantiems studijuoti pagal akademinių mainų programas mokamos stipendijos.
Fakultetas turi pakankamą gyvenamųjų vietų skaičių bendrabučiuose, todėl pagal poreikį visi pageidaujantys studentai yra
aprūpinami bendrabučiu.
Studentams sudaryta galimybė maitintis fakultete esančioje valgykloje, įrengti kavos aparatai.
Paramą teikia studentų atstovybė, atstovaujanti ir ginanti studentų interesus bei teises bei organizuojant įvairius
kultūrinius, visuomeninius ir sporto renginius.
Studentams sudarytos sąlygos naudotis TKF sporto sale, lengvatinėmis sąlygomis baseinu.
79. Studentams suteikiami ir neformali psichologinė ir moralinė pagalba. Siekiant padėti studentams integruotis į
Katedros, TKF ir KK bendruomenę, sumažinti psichologinę įtampą katedros dėstytojai, grupių kuratoriai, ir administracija
stengiasi pažinti studentus, morališkai juos palaikyti, padėti spręsti problemas. Betarpiškas bendravimas ir bendradarbiavimas
su studentais sudaro sąlygas jiems būti atviresniems, todėl iškilus psichologinėms, asmeninėms problemoms jie gali kreiptis ir
kreipiasi į bet kurį bendruomenės narį (dekaną, prodekanę, katedros vedėją, dėstytojus, kuratorių, studentų atstovybės narius).
Jei studento klausimas atitinka klausiamojo kompetenciją, jis yra sprendžiamas arba aiškiai nurodoma, kur galima kreiptis
vienos ar kitos problemos išsprendimui. Psichologinė ir moralinė parama yra individualaus pobūdžio, todėl niekur
nedokumentuojama. ATSP studentams teikiama parama yra nuosekli ir nuolatinio pobūdžio.
2.5.4. Pasiekimų vertinimas
80. Studentų pasiekimų vertinimo sistemos principai. KK sukurta ir taikoma studentų pasiekimų vertinimo sistema, kuri
reglamentuojama KK studijų tvarkoje76
. Vertindami studijų rezultatus dėstytojai vadovaujasi aiškumo, objektyvumo,
nešališkumo, vertinimo tvarkos viešumo bei abipusės pagarbos bei geranoriškumo principais. Atsižvelgiant į ATSP
76 Kauno kolegijos studijų tvarka. Patvirtinta Kauno kolegijos direktoriaus 2012-10-15 įsakymu Nr. 1-55.
26
reikalavimus ir profesinės karjeros planavimą suformuoti studijų programos tikslai, siejami su studijų rezultatais. Tada
parenkamas studijų turinys ir kiekvieno studijų dalyko dėstytojas numato jo įgyvendinimo metodiką. Studento mokymo ir
mokymosi pasiekimai išryškinami naudojant kaupiamojo (komuliatyvinio) vertinimo sistemą (IKI). Žinių ir gebėjimų
įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė. Galutinis balas gali susidėti iš keleto dedamųjų, surenkamų studijų procese
(tarpiniai atsiskaitymai, praktiniai darbai, savarankiški darbai ir egzaminas). Priklausomai nuo dalyko sudėtingumo, jo įtakos
studijų rezultatams pasiekti, dalyko kaupiamojo vertinimo sudėtines dalis ir jų koeficientų reikšmes nustato dalyko dėstytojas,
kurios pateiktos AT programos aprašuose. Kiekvieno studijų dalyko dėstytojas nustato ir semestro pradžioje informuoja
studentus apie kiekvienos dedamosios (užduoties, darbo) įtaką (procentais) galutiniam įvertinimui ir formuluoja kiekvienos
tarpinės užduoties vertinimo kriterijus, vadovaudamiesi Švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimais77
. Vertinimo kriterijai
tiesiogiai siejasi su norimais pasiekti studijų rezultatais. Ši vertinimo sistema leidžia visapusiškai ir objektyviai įvertinti
studentų pasiekimus.
81. Siekiant gauti grįžtamąją informaciją ir išryškinti didaktinės veiklos pasiekimus naudojami įvairūs studentų
pasiekimų vertinimo metodai: vertinimo žodžiu metodai (apklausos metodas, individuali žodinė apklausa, pristatymų
metodas), vertinimo raštu metodai (referatas, esė, baigiamasis darbas, testas ir pan.), grafiniai ir vizualiniai vertinimo metodai
(minčių ir sąvokų žemėlapis, koncepcijų žemėlapis, plakatų pristatymas bei darbų demonstravimas ir pan.), kaupiamojo ir
integruoto vertinimo metodai (aplanko ar portfelio metodas, atskiro atvejo analizė, projektai ir pan.).
Po atsiskaitymų studentai supažindinami su atliktų užduočių įvertinimu, analizuojamos ir komentuojamos klaidos, aptariama,
kaip to išvengti siekiant geresnių studijų pasiekimų.
Užtikrinant studijų kokybę, pasibaigus dalyko studijų rezultatų vertinimui, dalyko dėstytojas ar katedros vedėjas apklausia
studentus, vadovaudamasis Studijų dalyko ir jo dėstymo kokybės vertinimo metodika78
, reflektuoja, siekdami gauti grįžtamąjį
ryšį iš studentų.
82. Baigiamuosius studentų darbus vertina ne mažiau kaip 5 narių kvalifikavimo komisija, kurią sudaro: darbdavių
atstovai, mokslininkai katedros vedėjas ir programoje dėstantis dėstytojas. Baigiamųjų darbų kvalifikavimo komisijos sudėtis
tvirtinama KK direktoriaus įsakymu. Siekiant vertinimo patikimumo, kiekvienas komisijos narys baigiamąjį darbą vertina
atskirai. Galutinis baigiamojo darbo vertinimas balais nustatomas komisijos posėdyje jos narių bendru susitarimu.
Kvalifikavimo komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po darbų gynimų fakulteto dekanui pateikia
ataskaitą, kurioje aptariama: gynimo organizavimas įvertinimas, bendras visų diplomantų baigiamųjų darbų įvertinimas,
siūlymai, kaip tobulinti baigiamųjų darbų kokybę bei jų gynimo organizavimą. Atsižvelgiant į kvalifikavimo komisijos
pirmininko pasiūlymus, fakulteto dekanas, prodekanė kartu su katedros vedėju ir dėstytojais planuoja, kaip tobulinti
baigiamųjų darbų kokybę bei jų pristatymo kvalifikavimo komisijoje organizavimą.
83. Paskutinių 2 metų absolventų baigiamųjų darbų sąrašas. 2012 ir 2013 metų absolventų baigiamųjų darbų sąrašai
pateikti 4 priede. Studentų baigiamieji darbai siejami su įgytais praktiniais įgūdžiais technologinės, profesinės veiklos ir
baigiamosios profesinės veiklos praktikų metu. Baigiamųjų darbų įvertinimo vidurkiai – atitinkamai 8,02 ir 8,62 balo.
Vertinamojo laikotarpio baigiamųjų darbų vertinimo svertiniai vidurkiai pateikiami 26 lentelėje.
26 lentelė. ATSP baigiamųjų darbų vertinimo svertiniai vidurkiai 2008–2013 m.
Studijų metai Studijų forma Baigiamųjų darbų vertinimo svertiniai vidurkiai
2007/2008 NL/D 7,71
I/N 8,25
2008/2009 NL/D 7,85
I/N 8,47
2009/2010 NL/D 7,85
I/N 8,47
2010/2011 NL/D 8,08
I/N 8,92
2011/2012 NL/D 8,60
I/N 9,00
2012/2013 NL/D 8,52
I/N 8,15
Per vertinamąjį laikotarpį NL/D 8,18
I/N 8,62
84. Studentų sąžiningo studijavimo užtikrinimo būdai. Dalyko dėstytojas pirmosios paskaitos metu supažindina
studentus su dalyko kaupiamojo vertinimo sistema/tvarka ir vertinimo kriterijais. Vertinamos tik tos žinios, gebėjimai ir
įgūdžiai, kurie yra numatyti dalyko programoje nurodytuose tiksluose ir turinyje. Ši informacija skelbiama viešai. Studentai
Įvado į studijas metu supažindinami su akademinės etikos reikalavimais ir sankcijomis už jų nesilaikymą, atskirų studijų
dalykų dėstytojai moko studentus, kaip rašyti darbus, laikantis citavimo kultūros, dėstytojai formuoja užduotis ir parenka
tokias vertinimo formas, užtikrinančias studentų akademinio nesąžiningumo prevenciją. Nuo 2013 m. KK Studentų atstovybė
vykdo paskaitų, praktinių darbų, tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų vertinimo stebėseną.
77 Rekomendacijos studijų rezultatų vertinimui tobulinti. Parengtos Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2009-01-05 įsakymu Nr. ISAK-16 sudarytos darbo
grupės. 78 Studijų dalyko ir jo dėstymo vertinimo metodika. Patvirtinta Kauno kolegijos direktoriaus 2010-07-07 įsakymu Nr. 1-669.
27
85. Paskaitoms, praktiniams užsiėmimams, savarankiškam darbui skiriamo laiko santykis. Atsižvelgiant į Švietimo ir
mokslo ministerijos reikalavimus dėl studijų programos pertvarkų pagal Naujos nacionalinės studijų kreditų sistemos
principus, nuo 2011-09-01 iš nacionalinės kreditų sistemos pereita prie Naujos nacionalinės studijų kreditų sistemos.
Fakulteto dekano įsakymu buvo sudarytas vykdomos studijų programos atnaujinimo komitetas. Pertvarkant AT studijų
programą suformuluoti studijų programos tikslai, susiejant juos su profesinės veiklos reikalavimais, numatyti studijų
programos rezultatai, peržiūrėti ir pagal būtinumą palikti arba pakoreguoti studijų dalykai, suformuoti kiekvieno studijų
dalyko studijų rezultatai, kiekvieno studijų dalyko apimtis įvertinta ECTS kreditais, parengti pakoreguoti studijų planai.
Numatyta 1 ECTS kredito apimtis 26,6 studento darbo valandos, iš jų pusė skiriama kontaktiniam, o kita pusė savarankiškam
studento darbui. Atsižvelgiant į atskirų studijų dalykų siekiamus studijų rezultatus, studijų dalyko dėstytojai yra numatę pagal
būtinumą reikalingą paskaitų ir praktinių užsiėmimų studijų laiko santykį, todėl jis svyruoja ir yra įvairus. Perėjimas prie
naujos nacionalinės studijų kreditų sistemos – tai ne aritmetinis veiksmas, padauginant buvusį kreditų skaičių iš 1.5, todėl
stebint atnaujintos AT studijų programos įgyvendinimą, įvertinant grįžtamąjį ryšį, bus periodiškai peržiūrimas kreditų
priskyrimas, peržiūrimas ir perskaičiuojamas studentų darbo krūvis, koreguojamas paskaitų, praktinių užsiėmimų ir
savarankiškam darbui skirto laiko santykis.
86. Studentų galimybės rinktis dalykus pagal jų poreikius. Studento laisvai pasirenkamieji studijų dalykai sudaro 5
proc. nuo ATSP kreditų apimties, kurie yra tos pačios ar kitos studijų srities, praplečiantys pasaulėžiūrą, papildantys studentų
specialybines žinias. Studentai gali laisvai rinktis pasirenkamuosius studijų dalykus iš pateiktų studijų programoje ar iš
bendro kolegijos laisvai pasirenkamų dalykų sąrašo (beveik 200 dalykų), patalpinto KK tinklalapyje adresu www.kauko.lt,
KK nustatyta tvarka79
. Studijų programoje realizuojamos 2 specializacijos (šakos), todėl studentai antrame kurse turi
galimybę pasirinkti studijuoti norimą specializaciją. KK studentams numatyta galimybė rinktis ir studijuoti papildomus
studijų dalykus, viršijančius programos kreditų apimtį. Šioms studijoms asmuo registruojasi klausytojo statusu, dalykų
studijos yra mokamos80
.
2.5.5. Absolventų įsidarbinimas
87. Duomenys apie specialistų poreikį (esamą ir (ar) numatomą) nurodant specialistų poreikio duomenų šaltinius.
Pagal Lietuvos regioninių tyrimų instituto atliktą žemės ūkio specialistų poreikio analizę iki 2016 m. koleginių studijų
absolventų, dirbančių žemės ūkio gamybos agroverslų srityje specialistų rengimas turėtų padidėti iki 31 proc., o technologijų
srityje net iki 43 proc. Tai sąlygoja gamybos plėtra ir kartų kaita. Galutinėse išvadose ir pasiūlymuose, teigiama, kad sparčiai
modernizuojamam ir inovacingai plėtojamam žemės ūkiui specialiai rengiamų specialistų poreikis nemažėja, kad daugumoje
su žemės ūkiu susijusių studijų programų studentų priėmimas yra mažesnis nei prognostinis, todėl studentų priėmimas turi
būti derinamas su specialistų poreikiais 2016 m., o dėl menko žemės ūkio studijų populiarumo tarp geriausiai vidurines
mokyklas baigusio jaunimo, būtinas šių studijų tikslinis finansavimas, o jaunojo specialisto įsidarbinimo kaimo vietovėse, turi
būti sukurtos skatinimo (motyvavimo) priemonės81
. Žemės ūkio specialistų rengimo plėtrą numato ir Švietimo ir mokslo
ministerijos užsakymu UAB BGI Consulting sudaryta „Specialistų ir kompetencijų žemėlapio studija“82
. Tai numato ir
valstybės tikslinio finansavimo studijoms tvarka83
,84
.
88. Duomenys apie programą baigusius absolventus, jų įsidarbinimą apskritai ir įsidarbinimą pagal įgytą specialybę
(išsilavinimą). Per vertinamąjį laikotarpį (2008 –2012 m.), ATSP programą baigė 152 absolventai, iš jų nuolatinėse/dieninėse
– 88 ir ištęstinėse/neakivaizdinėse – 64. ). Kiekvienais metais gruodžio mėn. AT Katedros grupių kuratoriai tiria absolventų
įsidarbinimą (27 lentelė). Išanalizavus įsidarbinimo duomenis matyti, kad jis svyruoja nuo 40,62 proc. iki 71,88 proc. nuo
bendrojo baigusiųjų skaičiaus. 2012 m. buvo aukščiausias įsidarbinimo pagal specialybę – 71,88 proc.Tai rodo, kad
specialybė darosi vis labiau populiari, reikalinga žemės ūkiui, ką parodo ir padidėjęs stojančiųjų skaičius. Bendras
įsidarbinimo pagal specialybę procentas per atskaitomąjį laikotarpį – 60,94 proc. ir įsidarbinimas ne pagal specialybę – 10,52
proc., tęsė studijas – 3,95 proc. 27 lentelė. Duomenys apie ATSP baigusius absolventus (visų studijų formų)
Baigimo
metai
Baigusiųjų
skaičius
Dirba pagal
specialybę
(skaičius nuo laidos)
Dirba ne pagal
specialybę
(skaičius nuo
laidos)
Studijuoja Išvykę į
užsienį
Užregistruoti
Lietuvos darbo
biržose (visų
studijų formų)
Neteikia
duomenų
2007-2008 25 16 (64,0 %) 2 - 1 5 (20,0%) 1
2008-2009 37 22 (59,46)% 6 - 2 7 (18,0%) -
2009-2010 32 13 (40,62%) 4 1 2 12 (37,5%) -
2010-2011 26 18 (69,23%) 2 1 1 4 (15,4%) -
2011-2012 32 23 (71,88%) 2 2 - 5 (15,6%) -
Iš viso: 152 92 (60, 94%) 16 (10, 52 %) 4 (2, 63%) 6 (3, 95%) 33 (21, 30%) 1 (0,66 %)
79 Kauno kolegijos studentų laisvai pasirenkamų dalykų studijų organizavimo tvarka. Patvirtinta Kauno kolegijos direktoriaus 2004-03-17 įsakymu Nr. 1-887. 80 Kauno kolegijos studijų tvarkos 69 punktas. 81Žemės ūkio specialistų poreikio analizė. Lietuvos regioninių tyrimų institutas. Lietuvos regioninių tyrimų institutas. Pagal Lietuvos ŽŪM užsakymu atliktus tyrimus. Tyrimo koordinatorius dr. Rimantas Dapkus. 2011–2012m. 82 Specialistų ir kompetencijų poreikio žemėlapio studija. UAB Consulting firmos galutinė ataskaita. 2010. 83LR ŠMM įsakymas „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 20 d. Nr. V-2487 „Dėl valstybės tikslinio finansavimo studijų programoms pakeitimo“ 2013 m. balandžio 22. Nr. V-317. 84LR Seimo Kaimo reikalų ir Švietimo ir mokslo komitetų sprendimas ‚Dėl aukštos kvalifikacijos specialistų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai rengimo problemų ir perspektyvų“
2011-05-18 d. Nr. 110-5-9/106-P-15.
28
89. Duomenys, per kokį laiką specialistai įsitvirtina darbo rinkoje. Šiuolaikinės ekonominės sąlygos įtakoja didžiulę
darbo rinkos dinamiką, todėl vertinti per kiek laiko ATSP absolventai įsitvirtina darbo rinkoje sudėtinga. Įsidarbinimo
rodikliai nuolat kinta, todėl pateikti tikslius duomenis nėra galimybės.Džiugu tai, kad vis didesnis absolventų skaičius grįžta
ūkininkauti į tėvų ūkius, įgiję naujų, šiam laikotarpiui būdingų kompetencijų.
ATSP studijų eigos ir jos vertinimo srities
Privalumai Tobulintini aspektai Numatomi tobulinimo veiksmai
Lanksčiai organizuojamas studijų procesas ir įvairiapusė
parama studentui.
Atvykstančių studentų
pritraukimas pagal Erasmus
mainų programą.
Skatinti nuolatinį dėstytojų, studentų
dalyvavimą tarptautinėse mainų programose
ir užsienio studentų pritraukimą.
Dėstytojų mokslo taikomoji veikla, studentų projektinė
veikla padeda užtikrinti ATSP studijų proceso kokybę.
Absolventų grįžimas ūkininkauti į tėvų ūkius.
3. PROGRAMOS ANALIZĖ (neakivaizdinės – N, ištęstinės - I)
3.1. Programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai
90. Programos poreikis, paskirtis ir tikslai. Konkurencingas Europos Sąjungos žemės ūkis reikalauja išsilavinusio
žemės ūkio technologo, taip pat turinčių verslo kūrimo ir vadovavimo jam patirties. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo
tarnybos parengtose studijose85
teigiama, kad ateities Europos ūkiui bus būdingos: integruotos informacinės sistemos
(precizinis žemės ūkis, duomenys ūkyje ir gairės už ūkio ribų); spartaus veikimo Ūkio valdymo informacinės sistemos
(geresnė ekonomika mažina poveikį aplinkai, parama tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, tinkamu būdu); pripažintų valdymo
sistemų laikymasis (ES bendrosios išmokos sistemos reikalavimai). Ūkininkas nuo patyrusio specialisto, meistro, atliekančio
visus ūkio darbus turės pereiti į vadybininką ir lyderį, kuris formuos ūkio vystymo strategiją, valdys darbuotojus, produkcijos
gamybą ir ekonomiką, taikys naujas, pažangias technologijas.Šie įgūdžiai įgijami nuosekliai studijuojant žemės ūkio
specialybes, tačiau yra nemažai specialistų, baigusių kitų studijų krypčių studijas, specialistų praktikų, dirbančių žemės ūkio
srityje ir neturinčių specialaus išsilavinimo, todėl noras studijuoti ATSP palaipsniui, su nedideliais svyravimais, didėja (21
lentelė), tačiau ši padėtis gali pagerėti, įdiegus savaiminiu ir neformaliu būdu įgytų kompetencijų užskaitymą86
.Ištęstinėse
studijose mokėsi įvairaus amžiaus žmonių, tačiau pastebima jaunėjimo tendencija. ATSP ištęstinės studijos pritaikytos
asmenims, neturintiems galimybių studijuoti nuolatinėse studijose, anksčiau ir kitas specialybes įgijusiems specialistams,
pradėjusiems žemės ūkio gamybą, sudarant lanksčias studijų formas ir pritaikant palankius studijų metodus (savarankiškas ir
nuotolinis mokymas, ir mokymas virtualioje erdvėje) ir gausios metodinės medžiagos parengimas.
91. KK Statute ir veiklos strategijoje numatytas vienas iš misijos tikslų yra sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą
gyvenimą, vykdant kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo ir neformalaus švietimo studijas ir mokymus, kurie tenkina
asmens, darbo rinkos ir regionų poreikius“. Šį tikslą išpildo ir koleginių studijų AT ištęstinių (neakivaizdinių) studijų
programa.
92. Kiti programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai atitinka nuolatinių (dieninių) studijų tikslus ir rezultatus (2.1.
sk.). ATSP (ištęstinių studijų) tikslų ir numatomų studijų rezultatų
Privalumai Tobulintini aspektai Numatomi tobulinimo veiksmai
ATSP tikslai ir rezultatai atitinka pirmosios (bakalauro) studijų
pakopos kvalifikacijai keliamus reikalavimus ir sudaro galimybes
absolventui adaptuotis kintančioje darbo rinkoje, išmanyti
pažangias agroverslų technologijas.
Ištęstinių studijų studentams
sunkiau dalyvauti studijų
sesijose, nes darbdaviai
suinterisuoti jų dalyvavimu
gamybos procese.
Plačiau taikyti nuotolinį mokymą,
individualias, savarankiškas
studijas ir kitus studijų metodus.
Ištęstinėse studijose studijuoja motyvuoti, dažnai žemės ūkyje
dirbantys, turintys praktinę patirtį, studentai.
3.2. Programos sandara, turinys ir studijų metodai
93. Vadovaujantis nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašu, ištęstinių studijų trukmė – 4 metai (studentams
pageidaujant, nuo 2012 m. 4,5 metų trukmė), tačiau ATSP struktūra ir apimtis kreditais tokia pati, kaip ir nuolatinių studijų (5
priedas). 28 lentelė. ATSP (ištęstinių studijų) krūvis per visą programos vykdymo laiką
Studijų metai Paskaitos,
val.
Praktiniai užsiėmimai
ir praktikos, val.
Konsulta-
cijos
Visas kontaktinis
krūvis, val.
Savarankiškas
darbas, val.
Visas planuojamas
krūvis, val.
Pirmi 182 266 91 539 528 1067
Antri 136 345 64 545 523 1068
Treti 131 301 72 504 562 1066
Ketvirti 190 277 78 545 521 1066
Penkti 0 40 0 62 200 262
85Vš Į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos studija „Kokio žemės ūkio specialisto reikia dabartiniam žemės ūkiui?“2012m. 86 Kauno kolegijos neformaliojo ir savaiminio mokymosi bei savišvietos būdu įgytų mokymosi pasiekimų vertinimo ir kompetencijų pripažinimo tvarka. Patvirtinta Kauno
kolegijos direktoriaus 2010 02 24 įsakymu Nr. 1-329.
29
t.s. Baigiamasis
darbas 0 22 0 0 271 271
Iš viso: 639 1251 305 2195 2605 4800
94. Studijų programoje paskaitoms skirta – 639 val. (13,31 proc.), praktiniams užsiėmimams ir praktikoms – 1251 val.
(26,06 proc.), konsultacijoms – 305 val. (6,35 proc.) – studentų savarankiškam darbui skirta 2605 val. (54,28 proc.).
Baigiamasis darbas – 293 val. (6,10 proc.) visos studijų programos apimties.
95. Programa yra nuosekli, studijų plane dalykai išdėstyti nuosekliai ir integraliai, papildo vienas kitą taip, kad siekiami
studijų rezultatai suteikia galimybę formuoti agroverslų technologo veiklai reikalingas kompetencijas. ATSP yra koleginė,
todėl didesnis dėmesys kreipiamas praktiniam mokymui, skiriant dukart daugiau kontaktinių valandų už teorines studijas.
Ištęstinės studijos trunka 4,5 metus (9 semestrus). Paskutinis semestras skirtas baigiamajai profesinės veijklos praktikai atlikti
ir baigiamajam darbui paruošti. Mokslo metai skirstomi į 2 semestrus. Studijos organizuojamos vadovaujantis KK TKF
dekano patvirtintu neakivaizdinių/ištęstinių studijų grafiku, kuris skelbiamas Katedros tinklapyje. Grafike atsispindi visų
mokslo metų užimtumas ir tai sudaro galimybę ištęstinių studijų studentams planuoti savo laiką. Studento darbo savaitė – 40
val. (1,5 kreditas) skirta paskaitoms, praktiniams darbams, profesinės veiklos praktikoms. Paskaitos tvarkaraštyje išdėstomos
per 5 – 6 dienas. Ištęstinių studijų studentų patogumui, paskaitos sesijos metu prasideda 12 val. 15 min.
Studentai į sesiją atvyksta 6 savaitėms, po to skiriamas laikas savarankiško darbo užduotims atlikti. Atsiskaitymo laiką,
laikantis studijų programos grafiko, studentai derina su dėstytoju. Egzaminų sesijai skiriamos 4 savaitės.
96. Siekiama, kad sukurta ir tobulinama vertinimo ir savarankiškų studijų sistema užtikrintų kokybišką studijų
programų realizavimą. Gerinamos studentų savarankiškų studijų sąlygos, rengiami metodiniai leidiniai studentams. Apie 60
proc. studijų dalykų mokymosi medžiagos patalpinta virtualioje mokymo aplinkoje „Moodle“, kurioje studentai randa
reikiamą medžiagą ne tik teorinėms studijoms, bet ir praktinių ir savarankiškų darbų aprašymus, metodinius nurodymus jiems
atlikti, užduotis, egzaminų klausimus, studijų įvertinimo rezultatus. Studentai konsultuojami konsultacijoms skirtu laiku ir
pagal individualų susitarimą, ir naudojant virtualų konsultavimo būdą.. Studijų grafikai, paskaitų tvarkaraščiai ir
konsultavimo grafikai pateikti TKF ir ZD Katedros tinklalapyje.
Dalykas baigiamas egzaminu, galutinį baigiamąjį vertinimą sudaro savarankiškų, praktinių darbų ir egzamino
vertinimų procentinės dalys (IKI), kurios nurodytos dalykų aprašuose (1 priedas).
97. Studijų tikslams ir rezultatams pasiekti naudojami įvairūs mokymo(-osi) metodai. Nuolatinių ir ištęstinių studijų
formų aprašas reikalauja šių formų apimties, realizavimo vienodumo, todėl ištęstinėse studijose taikomi tie patys studijų
metodai, reikalavimai studentų baigiamiesiems darbams ( 2.2 skyrius).
ATSP (ištęstinių studijų) sandaros Privalumai Tobulintini aspektai Numatomi tobulinimo
veiksmai
Sudarytos palankios sąlygos ištęstinėms studijoms: studijos
organizuojamos sesijomis, taikomi nuotolinio mokymo ir mokymo
virtualioje aplinkoje metodai.
Praktinių įgūdžių neturintiems
studentams sunkiau optimaliai
pritaikyti praktikas prie sesijų
laiko (nes studijos kartais vyksta
žiemą, o praktikoms atlikti tai
nėra palankus metas).
Tobulinti studijų grafiką, o
specializuotas, nuo gamtos
sąlygų priklausančias
praktikas, atlikti kitu, ne
sesijiniu laiku. ATSP dėstytojai yra parengę mokymo ir metodinės medžiagos ne
tik spausdintoje, bet ir elektroninėje versijose ir persiunčia šią
medžiagą studijuojantiems ištęstinėse studijose.
3.3. Personalas
98. ATSP studentus, studijuojančius pagal nuolatines ir ištęstines studijų formas aptarnauja tie patys dėstytojai (2
priedas), todėl dėstytojų komplektavimo, kvalifikacijos tobulinimo strategija, problemos analogiškos kaip ir nuolatinių studijų
programoje (2.3. skyrius).
3.4. Materialieji ištekliai
99. ATSP studijų programos ištęstinių studijų formos studentai naudojasi tais pačiais materialiaisiais ištekliais, kaip ir
nuolatinių studijų studentai, tačiau jiems yra parengta daugiau studijų medžiagos virtualioje mokymo aplinkoje ir taikomi
įvairesni studijų metodai, įgalinantys šiuos studentus daugiau dirbti savarankiškai. (2.4 skyrius).
3.5. Studijų eiga ir jos vertinimas
3.5.1. Studentų atranka
100. Priėmimo į ištęstines studijas reikalavimai. Tokie patys, kaip ir į nuolatines studijas (66 punktas).
101. Duomenys apie priėmimo į programą rezultatus ir priimtųjų į studijas konkursinių balų vidurkiai. Abiturientų,
pateikusių prašymus ATSP ištęstinėms studijoms skaičiaus pasiskirstymo analizė 2008 – 2012 metais rodo (18 lentelė), kad
pageidavusių studijuoti skaičius nuolatos didėja (2008 m. pageidavo studijuoti (visais prioritetais) 52 absolventai, o 2012 –
133. Tačiau priimtųjų skaičius išlieka panašiose ribose; nuo 14 iki 20 absolventų, nes konkursinių balų vidurkis mažai kinta
(19 lentelė), (2008 m. vidutinis balas 8,55, o 2012 m. – 8,73), todėl ne visi norintys studijuoti gauna valstybės dotacijas
studijoms ir dalis studentų studijuoja savo lėšomis. Džiugu, kad atsiranda institucijų, kurios siunčia savo darbuotojus
30
studijuoti pagal ATSP programą ir apmoka jų studijas (3 AT specialybės studentam studijas 2011-2012 m. m. apmokėjo
Vokietijos pasėlių draudimo įmonės Hagel versicherung VVaG filialas Lietuvoje „VH Lietuva“).
102. Į studijas priimtų ir programą sėkmingai baigusių studentų skaičiaus santykis. Analizuojant priimtų į ATSP ir
sėkmingai baigusių skaičiaus santykis matyti, kad nuo 2008 iki 2012 m. matomas baigusiųjų studijas skaičius kito, tačiau
neryškiai, išskyrus 2012 m. kai baigusiųjų procentas daugiau kaip 2 kartus viršijo 2008 m. baigusiųjų procentą. (atitinkamai
24,2 proc., 54,84 proc., 45,16 proc., 43,33 proc. ir 66,67 (21 lentelė). Pagrindinės studijų nutraukimo priežastys yra studentų
nepažangumas (61,29 proc.) ir patiems prašant (35,48 proc.). Siekiant atskleisti gilumines studijų nutraukimo priežastis nuo
2008 m. išeinantys studentai buvo apklausiami papildomai savo prašymu paliekantys studijas, pagal tam parengtą anketą.
Apklausų metu išaiškėjo, kad didžioji dauguma nutraukusių studijas ketino išvykti į užsienį (23 lentelė).
3.5.2. Studijų procesas
103. Duomenys apie studijuojančių studentų pažangą. Studentų pažanga atskleidžiama analizuojant studentų
pažangumo ir nubyrėjimo duomenis. Studijuojančiųjų studijų rezultatus neakivaizdinėse ir ištęstinėse studijose (29 lentelė)
matome, kad pažangumo procentas per analizuojamą laikotarpį buvo aukštas ir siekia 95,57 proc., o pažangumo svertinis
vidurkis 7,72. Įvertinus studijuojančiųjų pažangą stebimas mažai kintantys svertinis pažangumo ir pažangumo procento
rodikliai. 29 lentelė. Duomenys apie studijuojančių studentų studijų pažangą ATSP (N, I)
Mokslo metai Kursai Rudens semestras Pavasario semestras
Pažangumo vidurkis Pažangumo procentas Pažangumo vidurkis Pažangumo
procentas
2008/2009 I 6,56 85,71 6,50 92,86
II 7,06 87,5 8,10 100,00
III 7,04 87,5 7,09 87,50
IV 7,43 90,48 8,32 100,00
7,02 87,80 7,50 95,09
2009/2010 I 7,86 100,00 8,14 100,00
II 6,78 92,31 6,77 100,00
III 7,76 100,00 7,85 92,86
IV 7,61 87,50 7,20 85,71
7,50 94,95 7,49 94,64
2010/2011 I 7,25 100,00 8,15 100,00
II 8,24 100,00 7,53 100,00
III 7,68 90,91 8,24 100,00
IV 7,58 87,50 8,51 100,00
7,69 94,60 8,11 100,00
2011/2012 I 8,18 100,00 8,17 90,91
II 8,06 100,00 8,25 100,00
III 7,57 100,00 8,36 100,00
IV 7,87 91,67 8,19 100,00
7,92 97,92 8,24 97,73
2012/2013 I 8,17 100,00 - -
II 7,83 90,91 - -
III 7,44 93,33 - -
IV 7,82 100,00 - -
7,82 96,06
104. Apžvelgiant analizuojamo laikotarpio duomenis pastebėta, kad per paskutinius dvejus metus sumažėjo
išbraukiamų studentų skaičius dėl nepažangumo ir visai neišbraukta dėl paskaitų nelankomumo (23 lentelė). Prodekanė,
studijų skyriaus personalas ne tik analizuoja nubyrėjimo priežastis, tačiau ir praveda individualius pokalbius su ketinančiais
nutraukti studijas studentais. Su studentais bendrauja tai pat katedros vedėjas, dekanas. Kiekvienas išsibraukimo atvejis
aptariamas, bandoma išsiaiškinti studentui iškilusias problemas, siūloma keisti studijų formą, kartoti atskirus studijų dalykus,
esant materialinėms problemoms dirbantiems studentams siūloma paskaitas lankyti laisvu grafiku, sudaromos sąlygos
papildomai dirbti šakų studijose ir pan. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad vykdomas prevencinis darbas šiuo klausimu duoda
teigiamų rezultatų.
105. Studentų skaičiaus kaita pagal kursus. Analizuojant studentų skaičiaus kaitą pagal kursus (24 lentelė) matomas
gana pastovus studentų skaičius kursuose.
106. Studentų, dalyvaujančių mokslo, meno ir taikomojoje mokslo veikloje, apimtys ir formos. ATSP ištęstinių studijų
studentai dalyvauja fakultete bei katedroje organizuojamuose renginiuose, projektuose, parodose ir pan. Baigiamiesiems
darbams surinkta medžiaga reprezentuojama studentų savarankiškų darbų konferencijose, bendruose straipsniuose su
dėstytojais. Baigiamieji darbai dažnai grįsti realiais moksliniais tyrimais, konkrečių vietų projektais, todėl turi pritaikomąją
vertę.
107. Studentų, dalyvaujančių judumo programose, skaičius. Ištęstinių studijų studentai judumo programose
nedalyvauja, nes dauguma jų dirba, tačiau yra studentų dirbančių tarpsesijiniu laikotarpiu užsienio institucijose, tiesiogiai
susijusiose su jų specialybe, ten surenka duomenis baigiamiesiems darbams.
31
3.5.3. Parama studentams
108. Ištęstinių studijų studentams teikiama ta pati parama, kaip ir nuolatinių studijų studentams (žr. 2.5.3 skyrių).
3.5.4. Pasiekimų vertinimas
109. Analogiškas nuolatinių studijų studentų studijų pasiekimų vertinimui (žr. 2.5.4 skyrių).
3.5.5. Absolventų įsidarbinimas
110. Duomenys apie ištęstinių studijų studentų įsidarbinimą pateikti 2.5.5 skyriuje.
ATSP (ištęstinių studijų) studijų eigos ir jos įvertinimo
Privalumai Tobulintinos pusės Numatomi tobulinimo veiksmai
Lanksčiai organizuojamas studijų procesas ir įvairiapusė
parama studentui .
Plėsti virtualaus ir
nuotolinio mokymo
apimtį.
Plėtoti nuotolinį ir mokymą virtualioje
aplinkoje, lanksčiau taikyti studijų metodus,
organizuoti neformaliu ir savaiminiu būdu
įgytų kompetencijų užskaitymą. Dėstytojų mokslo taikomoji veikla, studentų projektinė
veikla padeda užtikrinti ATSP studijų proceso kokybę
Absolventų grįžimas ūkininkauti į tėvų ūkius
4. PROGRAMOS VADYBA
4.1. Programos valdymo ir sprendimų priėmimo struktūra
111. Už ATSP vadybą atsakingi KK tarnybos, TKF dekanatas, ZD Katedra, ATSP komitetas. TKF dekanatas
registruoja studentus, pakviestuosius į studijas ATSP, organizuoja ir koordinuoja studijų procesą, administruoja studentų
mokymosi rezultatus bei jų pasiekimus.
Už ATSP realizavimą tiesiogiai atsakinga katedra. Programų atnaujinimo pagal direktoriaus patvirtintą studijų programų
rengimo ir tvirtinimo tvarką87
eiga: pakeitimus studijų programoje inicijuoja ZD Katedra, atsižvelgiant į teisės aktų
reikalavimus, ATSP komiteto rekomendacijas. Nutarimo projektą dėl pakeitimų studijų programoje lektorius, einantis
katedros vedėjo pareigas, teikia svarstyti dekanatui. Dekanato posėdyje apsvarstomas pakeitimų studijų programoje projektas
ir priimamas atitinkamas nutarimas. Patvirtintas studijų planas kartu su pakeitimų priedu pristatomas KK direktoriaus
pavaduotojui akademinei veiklai. Pakeitimai ATSP tvirtinami KK direktoriaus įsakymu. Už ATSP kokybės užtikrinimą
atsakinga ZD Katedra ir ATSP komitetas. ATSP kuratorius – lektorius, einanti ZD Katedros vedėjo pareigas, J. Vaidelys,
kurio pedagoginė, mokslo taikomoji ir vadybinė patirtis yra pakankama, kvalifikacija atitinka šiai pareigybei keliamus
reikalavimus (žr. 3 priedą).
112. ATSP ir jos įgyvendinimo kokybę prižiūri studijų programos komitetas. Komitetą sudarė (iki 2012 m. kovo mėn.)
šeši asmenys. Komiteto sudėtis buvo atnaujinta 2010 m.88
Jo sudėtyje yra mokslininkai, darbdavių atstovai, dėstytojai. 2012
m. kovo mėn. Komiteto sudėtis vėl atnaujinta89
. Dabar jo sudėtis papildyta ATSP baigusiais absolventais, įtraukti šią
programą studijuojančių studentų atstovai. Komiteto pirmininkas – D.Klimavičius, ZD Katedros lektorius; nariai:
O.Kazlienė, VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus pavaduotoja, baigiamųjų darbų kvalifikavimo komisijos pirmininkė, dr.(pH)
N.Uselis, LAMMC Sodininkystės-daržininkystės instituto vyr. mokslo darbuotojas; I.Tulabienė, D. Butkienė, dr. D.
Bulavienė, ZD Katedros lektorės, D. Misiūnas, ZD Katedros administratorius, J.Vaidelys, ZD Katedros vedėjas, prof.
hab.dr.G. Staugaitis, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius, G. Kumetis IĮ „G.Kumečio įmonė“ savininkas
(absolventas), J.Komarova ir St. Ožalas, AT0 gr. studentai.
ATSP komitetas svarstydamas įvairių tyrimų rezultatus, reaguodamas į studentų nuomonę, darbdavių pastabas,
rekomendacijas, Žemės ūkio mokslų krypties veiklą reglamentuojančių teisės aktų dokumentus, įvertina programos
tobulinimo poreikius bei galimybes, katedros posėdžių metu pristato programos atnaujinimo projektą ir inicijuoja bendrų
sprendimų dėl programos keitimo priėmimą. Studijų programos komitetas apsvarsto studijų programos tobulinimo ar keitimo
reikalingumą, o Katedros vedėjas programos atnaujinimo projektą teikia tvirtinti TKF dekanui.
113. ATSP tobulinimo veikloje dalyvauja socialiniai dalininkai. Kasmet organizuojami susitikimai su darbdaviais,
kuriuose aptariami įvairūs studijų tobulinimo klausimai, ypatingai studentų praktinių įgūdžių ugdymas baigiamosios
praktikos metu. Veiksminga naujai susikūrusio Alumni klubo veikla, kurio nariai, buvę mūsų absolventai, įgiję gamybos
įgūdžių, geriausiai gali patarti kaip tobulinti studijas ir ruošti specialistus, atitinkančius šiuolaikinius darbo rinkos poreikius.
Įsiklausoma ir į studentų nuomonę, kurią jie gali pareikšti Katedroje vykdomų edukologinių tyrimų apklausų metu.Katedros
dėstytojai nuolatos dalyvauja valstybinių ir visuomeninių organizacijų organizuojamuose seminaruose, kuriuose sprendžiami
aktualūs agrotechnologijų klausimai, taip pat ir specialistų ruošimas. Visos socialinių dalininkų pareikštos racionalios
nuomonės integruojamos į ATSP tobulinimą (29 lentelė).
87 KK direktoriaus 2004-03-29 įsakymas Nr.1-944 „Dėl studijų programų rengimo ir tvirtinimo tvarkos“ 88 Dėl vykdomų studijų programų atnaujinimo komitetų sudarymo (KF dekano įsakymas 2010 m. balandžio 06 d. Nr. K-1-17 89 Dėl vykdomų studijų programų atnaujinimo komitetų sudarymo (KF dekano įsakymas 2012 m. kovo 27 d. Nr. K-1-15.
32
114. Katedros dėstytojai tiesiogiai dalyvauja ATSP tobulinime, teikdami pasiūlymus programos, dalykų turinio,
mokymo metodų, studentų žinių ir gebėjimų vertinimo formų keitimui ir tobulinimui.
115. Katedroje posėdžiai vyksta periodiškai, dažniausiai kartą per mėnesį, tačiau susidarius būtinumui – dažniau.
Svarstant studijų programos klausimus, kviečiami dalyvauti studijų programų komiteto nariai. Jų metu analizuojama ir
vertinama studijų programos kokybė: studijų programos atnaujinimas, tarpdalykinė integracija, studentų žinių įgūdžių ir
gebėjimų vertinimas, parama studentams, žmogiškieji ir materialieji ištekliai, analizuojamos ir tvirtinamos egzaminų
užduotys, išklausomi studentų siūlymai, pageidavimai. Katedroje vyksta dalykinės ir pedagoginės patirties sklaida: dėstytojai,
dalyvavę konferencijose ar seminaruose, kursuose, stažuotėse, dalijasi įgyta patirtimi, žiniomis, pateikia profesinės veiklos
naujoves. Atsižvelgiant į Katedros veiklos savianalizėje išryškintas tobulintinas puses, kasmet sudaromas planas veiklos
kokybei tobulinti90
116. Dokumentai apibrėžiantys ATSP vykdytojų atsakomybę:
1. KK integruotos plėtros strategija iki 2020 m. Kaunas, 2012.
2. KK studijų tvarka (patvirtinta KK direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1-55);
3. Dėl vykdomų studijų programų atnaujinimo komitetų sudarymo (KF dekano įsakymas 2012 m. kovo 27 d. Nr. K-1-15;
4. KK direktoriaus įsakymas dėl katedrų vedėjų pareigų pavedimo (2012 m. rugpjūčio 31 d. Nr. P – 2464);
5. KK darbo tvarkos taisyklės (2012 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 1- 410);
6. KK asistento, lektoriaus, docento pareiginiai nuostatai (patvirtinta KK direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.
1-1214);
7. KK KF ZD Katedros sekretorės pareiginiai nuostatai (patvirtinta KK direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr.
1-1731);
8. Minimalūs kiekybiniai reikalavimai Kauno kolegijos dėstytojo veiklai per 5 metų kadenciją (patvirtinta KK direktoriaus
2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1- 289);
9. KK TKF metiniai veiklos planai;
10. KK TKF ZD Katedros metiniai veiklos planai.
4.2. Priemonės kokybiškam studijų programos vykdymui užtikrinti
117. KK funkcionuojanti vidinė kokybės užtikrinimo sistema veikia pagal įdiegtą ir nuolat tobulinamą kokybės
vadybos modelį, grindžiamą Visuotinės kokybės vadybos (angl. Total Quality Management) principais. Šis modelis veikia
cikliškai bei įgyvendinamas, pasirinkus tokias priemones kaip kasmetinė savianalizė ir palyginamumas. Pagrindinis jo tikslas
– nuolatinis KK veiklos tobulinimas, paremtas atskaitingumo principu.
Savianalizės (ir studijų programos) procesas kiekvienais metais vyksta visuose KK lygmenyse (dėstytojo – katedros –
fakulteto – KK) ir yra paremtas veiklos tobulinimo bei atskaitomybės derme: pasirinktais metodais analizuodami studentų
pasiekimus, jų poreikius bei lūkesčius, nagrinėdami savo, kaip dėstytojo, metinius veiklos pasiekimus, dėstytojai rengia
savianalizės ataskaitas, kurias teikia katedrų vedėjams. Katedrų vedėjai rengia kasmetines katedrų veiklos ataskaitas,
pristatydami jas fakultetų dekanams. Dekanai parengtas fakulteto savianalizės ataskaitas pristato Studijų kokybės valdymo
tarnybai. Visos KK tarnybos bei centrai taip pat teikia savo metų veiklos savianalizes. Remiantis padalinių, tarnybų, centrų
savianalizės ataskaitomis rengiama KK metų veiklos savianalizės suvestinė. Nuo 2005/2006 m. m., siekiant tobulinti vidinę
kokybės užtikrinimo sistemą, KK organizuojamas viešas savianalizės ataskaitų pristatymas, kuriame gali dalyvauti bei savo
pasiūlymais prisidėti prie KK, taip pat ir studijų programų, tobulinimo visi pageidaujantys KK bendruomenės nariai,
socialiniai partneriai. Savianalizės procese aktyviai dalyvauja ir studentai. Studentai savo nuomonę, studijų programos
realizavimo ir kokybės klausimais gali pateikti Katedros svetainėje, KK Studentų atstovybės svetainėje. KK sėkmingai
plėtojama studijų kokybės kultūra. Atlikus savianalizę, kiekviename KK lygmenyje atskleidžiamos atitinkamų veiklų
stipriosios ir tobulintinos pusės, galimybės bei grėsmės; nustatomos prioritetinės tobulinimo kryptys bei gerosios patirties
pavyzdžiai; sudaromas tolimesnis veiksmų planas kokybei tobulinti. Savianalizės metu išskirtos stiprybės, tobulintini
aspektai, galimybės ir grėsmės kiekviename lygmenyje atsispindi metiniuose veiklos planuose. Studijų programos įeina į šią
savianalizę. 2000 m. rugsėjo mėn. KK buvo įkurtas kokybės užtikrinimo padalinys – Studijų kokybės valdymo tarnyba. Nuo
2012 m. šią funkciją atlieka ir KK Akademinės Tarybos Valdymo ir studijų kokybės užtikrinimo komitetas.
118. ATSP studentai po kiekvieno išklausyto dalyko apklausiami apie dalyko ir jo dėstymo kokybę. AT studijų
programos studentai, anonimiškai pildydami anketą, vertina konkretų dalyką (nurodoma dalyko pavadinimas bei dėstytojo
vardas, pavardė). Gauti rezultatai panaudojami studijų programų kokybei gerinti. Šios apklausos duomenis kasmet analizuoja
dėstytojai, tobulindami savo dėstomų dalykų programas bei katedros ir fakulteto savianalizės rengimo darbo grupės.
119. Katedroje kasmet atliekama studijų programos įgyvendinimo stebėsena pagal KK strategijoje išskirtas veiklos
sritis, įvertinant stipriuosius ir tobulintinus veiklos aspektus. Stebėsenos metu sukauptos informacijos pagrindu rengiamos
dėstytojų ir Katedros metinės veiklos savianalizės ataskaitos. Dėstytojų ataskaitos ginamos viešai, dalyvaujant socialinių
partnerių atstovams. Kiekvienas dėstytojas įsivertina savo veiklą kokybiniais ir kiekybiniais veiklos rodikliais91
. Dekano
įsakymu sudaryta Katedros darbo grupė paruošia Katedros veiklos savianalizę, kurioje tiesiogiai atsispindi ir studijų
programos realizavimo teigiamos ir neigiamos pusės. Studijų programų vykdymas analizuojamas, įvertinant: katedroje
vykdomus specialistų poreikio (pasiūlos ir paklausos) darbo rinkoje tyrimus, studijų programų plėtrą, galimybės vykdyti
90 ZD Katedros metiniai veiklos planai (2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013). 91 Katedros dėstytojų metinės veiklos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai.
33
gretutines studijų programas, įvykdytus studijų programų pakeitimus, tarptautiškuo užtikrinimą, studijų tęstinumo galimybes,
perėjimo prie naujo studijų kredito stipriųjų ir silpnųjų pusių išskyrimą, kokios pedagoginės inovacijos buvo taikomos, kaip
taikomos informacinės technologijos, kelių dalykų medžiaga parengta virtualiai mokymo aplinkai, ar vyko studentų
konferencijos, kaip parenkamos vietos praktikoms, kiek studentų praktiką atliko užsienyje, studentų pažangumo rodikliai,
kokiais balais buvo įvertinti studentų baigiamieji darbai, studentų iškritimo priežastys, absolventų įsidarbinimo rodiklius,
kokia parama studentams teikiama studijų procese, kaip sudaromos sąlygos užsienio studentų studijoms. Pagal tobulintinos
veiklos pozicijas parengiamas Katedros veiklos planas kitiems metams. Katedros planas svarstomas Katedros posėdyje,
dalyvaujant socialinių dalininkų atstovams. Pagal katedrų planus, ruošiamas fakulteto veiklos planas.
120. Planuojant bei įgyvendinant studijų kokybės tobulinimo planus remiamasi Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo
nuostatomis (2006), svarbiausiais Bolonijos proceso dokumentais92
. Pavyzdžiui, remiantis ECTS vartotojo gide (2009)
pateiktomis rekomendacijomis buvo vykdoma studijų programų pertvarka pagal Europos kreditų kaupimo bei perkėlimo
sistemą (ECTS). Siekiant plėtoti į studentą orientuotą, studijų rezultatais grįstą požiūrį dėstytojams organizuoti mokymai į
studentą orientuotų, studijų rezultatais grįstų studijų tematika93
. Mokymai pastarąja tematika organizuoti ir dėstytojams,
einantiems katedros vedėjų pareigas. Dėstytojams organizuoti įvairūs mokymai, kurių tikslas buvo plėtoti įvairius studijų
metodus, tarptautiškumą, dėstytojų informacines-komunikacines kompetencijas. Išplėtota virtuali mokymosi aplinka (VMA)
Moodle, gerokai išaugo virtualių klasių skaičius bei juose naudojamų funkcijų skaičius (dėstytojai talpina medžiagą
virtualioje mokymosi aplinkoje, naudoja įvertinimo kitas funkcijas). Visi studijų programoje dirbantys dėstytojai, dėstantys
tiek teoriją, tiek praktinius užsiėmimus, turi magistro laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą.
121. Programos kokybės gerinimo veiksmingumas. Grįžtamoji informacija apie ATSP turinio atnaujinimą ir studijų
kokybės tobulinimą teikiama studijų programos komitetui ir dalininkams (studentams, absolventams, soc. partneriams). Gauti
ATSP į(si)vertinimo rezultatai naudojami studijų programos, katedros bei fakulteto veiklos planavime, nustatant silpnąsias
puses ir prioritetines veiklos sritis bei numatant priemones silpnųjų pusių tobulinimui. Studijų programos kokybės vertinimo
rezultatai per analizuojamą laikotarpį turėjo įtakos ATSP kokybės gerinime:
1. Studentų „nubyrėjimo“ sumažinimui buvo optimizuojamas tarpinių atsiskaitymų tvarkaraštis, organizuojamos
gilinamosios konsultacijos, vedami „signaliniai semestrai“, dalyko „Įvado į studijas“ praktinių užsiėmimų metu
supažindinama su pasirinkta specialybe, naudojami e.mokymosi metodai – virtuali klasė, kiti inovatyvūs metodai.
Baigusiųjų studentų nuolatinėse studijose procentas padidėjo nuo 43,33 (2011 m.) iki 76,92 (2012 m.), atitinkamai
ištęstinėse – nuo 24,2 (2008 m.) iki 66,67 (2012 m.).
2. Pagerėjo baigiamųjų darbų įvertinimo rodikliai, jei 2008 m nuolatinių studijų rezultatų vertinimo vidurkis buvo 7,71, tai
2012 m vidurkis 8,60. Ištęstinių studijų atitinkamai: jei 2008 – 8,25, tai 2012 – 9,00. Apie kokybinius baigiamųjų darbų
pokyčius pateikta kvalifikavimo komisijų pirmininkų ataskaitose94
.
3. Per vertinamąjį laikotarpį ATSP studentų įvertinimų vidurkis buvo vidutiniškas ir per penkerius metus svyravo:
nuolatinėse studijose nuo 7,07 iki 7,93, ištęstinėse studijose nuo 7,02 iki 8,24 balo.
Studentų be akademinių skolų skaičius per penkerius metus padidėjo: nuolatinėse studijose nuo 92,42% iki 100,0%,
ištęstinėse studijose nuo 87,80% iki 100,0%. Per vertinamąjį laikotarpį pagausėjo savarankiško darbo projektų
dėstomuose dalykuose.
4. Baigiamas įgyvendinti dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo planas (2009-2013 m.). Apgintos 3 daktaro disertacijos, tačiau
ZD Katedroje tolimesniam darbui liko 2 mokslų daktarai.
5. Mokslo taikomosios veiklos rezultatas – tyrimų rezultatų sklaidai analizuojamo laikotarpio metu organizuotos 5
mokslinės konferencijos, išleisti 1 mokslo straipsnių rinkinys ir 4 mokslo darbų tomai. 2009 m. mokslo darbų leidiniui
suteiktas periodinio leidinio statusas. Leidinys išeina spausdinta (ISSN-2029-1906 ir elektronine versijomis (ISSN –
2335-7282 (online). Mokslo darbų tinklapis: http://www.zak.lt/mokslo darbai/. Mokslinių straipsnių medžiaga
referuojama tarptautinėje duomenų bazėse CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text, EBSCO Publisching (nuo
2013 m.). Parašyta 53 moksliniai straipsniai, iš jų 3 užsienio leidiniuose, 3 cituojamų bazių leidiniuose, 128 mokslo
populiarinimo straipsniai.
6. ATSP dėstytojai per vertinamąjį laikotarpį parengė ir išleido 21 spausdintą ir 11 elektroninių leidinių
7. Nuo 2008 m. TKF biblioteka įsigijo leidinių ATSP 209 pavadinimų, 1273 egzempliorius už 29187,10 Lt.
8. Šiuo metu jau galima naudotis 7 prenumeruojamomis tarptautinių duomenų bazėmis, e.leidinių bibliotekomis
9. Laboratorinės įrangos nuo 2008 m. įsigyta už 619.638 Lt.
10. Parengta ZD Katedros veiklos strategija iki 2015 m. kurioje numatytos įvairiapusiškos priemonės vidinės kokybės
tobulinimui, pagal visas veiklos sritis95
.
122. Socalinių dalininkų nuomonės tiriamos per Katedroje vykdomus mokslo taikomuosius tyrimus96
, tiesioginių
susitikimų metu. Kaip surinkti informacijos apie studijų programos įgyvendinimą duomenys panaudojami savianalizės
92 Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai, LR ŠMM, 2010. Prieiga internete:
http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/docs/Leidinys_Svarbiausi%20Bolonijos%20proceso%20dokumentai%202009-2010.pdf 93 2011-05 - 03-15. Seminarų ciklas dėstytojams „Studijų rezultatų nustatymas, formulavimas studijų programos lygmenyje. ECTS kreditų priskyrimas. Studijų metodai ir jų
taikymas. Pasiekimų vertinimo metodai ir priemonės, VDU Studijų kokybės centras. 94 Kvalifikavimo komisijų pirmininkų ataskaitos (2008-2012 m.). 95 KF ZD Katedros veiklos strategija iki 2015 m. 96 Kai kurių specialistų reikmės tyrimo monitoringas (Katedros tyrimų ataskaitos 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 ).
Šiuolaikinio specialisto kompetencijos tyrimo ataskaita (Katedros tyrimų ataskaitos 2009, 2010, 2011, 2012).
34
procesui, matome iš pateiktos ATSP savianalizės suvestinės. Apie socialinių dalininkų dalyvavimą ATSP valdyme ir
tobulinime galime spręsti iš 30 lentelėje pateiktų duomenų:
30 lentelė. Socialinių dalininkų dalyvavimas ATSP valdyme ir tobulinime
Studijų programos poreikio, valdymo
ir tobulinimo procesai
Socialiniai dalininkai Socialinių dalininkų vaidmuo ir veiklos rezultatas
1. Studijų programos poreikio tyrimai Įvairios priklausomybės žemės ūkio
įmonių ir įstaigų vadovai ir specialistai
Nuomonės dėl planuojamų rengti specialistų
reikalingumo ir jų kompetencijų tikslingumo (kartu ir
dėl studijų programos reikalingumo)
2. Studijų programos rengimas Studijų programos komitetas Parengiama studijų programa
3. Studijų programos tobulinimas: Studijų programos komitetas,
darbdaviai, buvę absolventai,
dėstytojai, studentai
Kasmetinė vykdomos studijų programos analizė,
specialios apklausos - patobulinta studijų programa
3.1.Programos struktūros pokyčiai,
programos studijų plano pokyčiai
Studijų programos komitetas,
Katedros darbuotojai ir studentai
Svarstomas studijų programos struktūros pakeitimo
reikalingumas dėl išorinių ir vidinių priežasčių,
rezultatas - patobulinta studijų programa.
3.2. Personalo atranka ir kasmetinis
vertinimas
Katedros administracija, darbdaviai,
studentai
Katedros administracija formuoja personalą ir jo darbo
krūvį, darbdaviai dalyvauja vertinant personalo metinę
veiklą, studentai – dėstymo kokybę.
3.3. Studijų proceso vertinimas ir
organizavimas
Katedros administracija, studentai,
socialiniai partneriai
Katedros administracija – mokymo ir metodinių
priemonių vertinimas, paskaitų vedimo stebėsena,
studentai – studijų proceso organizavimo vertinimas,
paskaitų vedimo vertinimas, socialinių partnerių
įmonėse - praktikos
3.4. Baigiamieji darbai Katedros administracija, Studijų
programos komitetas, darbdaviai
Katedros administracija – baigiamųjų darbų rengimo ir
gynimo organizavimas, Studijų programos komitetas –
baigiamųjų darbų metodinių nurodymų tobulinimas,
darbdaviai – kvalifikavimo komisijos nariai.
3.5. Materialiųjų išteklių plėtra Studentai, Katedros administracija,
Studijų programos komitetas,
darbdaviai
Studentai – materialiųjų išteklių kokybė ir poreikis,
Katedros administracija - materialiųjų išteklių
planavimas, panaudojimo tikslingumas, darbdaviai -
parama
3.6. Mokslo taikomoji veikla Katedros darbuotojai, socialiniai
partneriai, studentai
Bendrų mokslo taikomųjų tyrimų organizavimas ir
atlikimas bei sklaida
4. Studijų programos vadyba Studijų programos komitetas,
darbdaviai, buvę absolventai,
dėstytojai, studentai
Atsakomybės pasidalinimas realizuojant ir tobulinant
studijų programą. Kasmetinis studijų programos
vykdymo įsivertinimas (įvertinimas) per viešus
savianalizės svarstymus (studentų, dėstytojų, Katedros,
TKF ir KK). Savianalizės duomenų skelbimas
Kolegijos ir Katedros tinklapiuose: www.kauko.lt,
www.zak.lt
Dokumentai reglamentuojantys vidinį studijų kokybės užtikrinimą Kauno kolegijoje:
1. KK integruotos plėtros strategija iki 2020 m. Kaunas, 2012.
2. KK studijų kokybės valdymo tarnybos nuostatai (patvirtinta KK direktoriaus 2010 m. sausio 24 d. Įsakymu Nr. 1-686);
3. Veiklos plano (fakulteto, katedros) forma (forma patvirtinta KK direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-
137);
4. KK fakulteto/skyriaus 2011 metų veiklos savianalizės ataskaitos forma (patvirtinta KK direktoriaus 2012 m. lapkričio 11
įsakymu Nr. 1-125);
5. KK direktoriaus įsakymas dėl darbo grupės fakulteto/skyriaus vadovo metinės veiklos ataskaitai ir veiklos planui vertinti
sudarymo bei šios grupės veiklos organizavimo 2012 m. (patvirtinta KK direktoriaus 2012 m. vasario 9 d. Įsakymu Nr.1-
377);
6. KK dėstytojo veiklos savianalizei atlikti.forma. Patvirtinta KK direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 1-93.
7. KK direktoriaus 2010 m. liepos 8 d. Įsakymas Nr. 1-673 dėl studijų kokybės užtikrinimo KK (patvirtintas kokybės
vadybos modelis, studijų kokybės užtikrinimo procedūros).
123. Studijų programos vykdymo analizės dokumentai (informacija apie studijų kokybę):
1. 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 m. (veiklos planai 2013) Katedros veiklos savianalizės ataskaitos ir veiklos planai.
2. 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 m. (veiklos planai 2013) Katedros dėstytojų veiklos savianalizės ir veiklos planai.
3. 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 m. Katedros dėstytojų mokslo taikomųjų tyrimų ataskaitos.
4. Mokslo darbai (Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas) 2008-2013 m.
Leidinys išeina spausdinta (ISSN-2029-1906 ir elektronine versijomis (ISSN – 2335-7282 (online). Mokslo darbų tinklapis:
http://www.zak.lt/mokslo darbai/. Mokslinių straipsnių medžiaga referuojama tarptautinėje duomenų bazėje CAB Abstracts,
Global Health, CABI Full Text, EBSCO Publisching (nuo 2013 m.).
5. Katedros strategija iki 2011 m.
6. Katedros strategija iki 2015 m.
35
4.3. Svarbiausi pokyčiai, kuriuos sąlygojo paskutinio išorinio vertinimo rezultatai
124. Paskutinio išorinio vertinimo, kuris buvo atliktas 2007 metų kovo 14 d., išvadų santrauka pateikiama 6 priede. ZD
Katedroje buvo parengtas veiklos planas paminėtiems trūkumams pašalinti, numatytos priemonės (31 lentelė), periodiškai
atliekamas jų įgyvendinimo monitoringas.
31 lentelė. Veiksmų planas ATSP, atsižvelgiant į išorinio vertinimo ekspertų pastabas, tobulinimui
Išorinio vertinimo pastabos Veiksmai trūkumams pašalinti Numatytos priemonės ir jų įgyvendinimas
Agroverslų technologijų studijų
programos standartizuotoje
dalyje įrašyti profesinę
kompetenciją „Organizuoti
gyvulininkystės technologinį
procesą“ bei suformuluoti
studijų tikslus ir numatyti
dalykus jų realizavimui.
Kompetenciją „Organizuoti
gyvulininkystės technologinį
procesą“ įrašyti į AT studijų
programą
1. Kompetencija „Organizuoti gyvulininkystės technologinį
procesą“ įrašyta į AT studijų programą 2007m.97
.
2. Studijų programos rezultatas. „Auginti augalus ir gyvulius pagal
įvairias technologijas, analizuoti technologijų pasirinkimo
galimybes“ realizuojamas eilės dalykų, tame tarpe ir
Gyvulininkystės tecnnologijų (6 kr.) ir Profesinės veiklos praktikos
1 (3 kr.) (1 priedas).
Aktyviau dalyvauti Erasmus
programos studentų mobilume
– studijose, stažuotėse įmonėse,
personalo mobilume- dėstyme,
stažuotėse/ mokymuose
Išplėsti studentų ir dėstytojų
judumą į užsienio šalis
Jei 2003-2007 m.m. vertinamuoju laikotarpiu į užsienio šalis buvo
išvykę 24 studentai ir 6 dėstytojai, tai 2008-2013 m.m. atitinkamai
75 studentai ir 37 dėstytojai. Padidėjo studentų judumas 3,1 karto,
o dėstytojų 6,17 kartų. Jei 2003 -2007 m.m. laikotarpiu į ZD
Katedrą nebuvo atvykę nei vienas studentas ir tik 1 dėstytojas, tai
2008-2013 m.m. atvyko 9 studentai ir 7 dėstytojai.
Reikia toliau plėsti atvykstančių dėstytojų ir studentų skaičių.
Siekiant užtikrinti studentų
mobilumą atlikti žemės ūkio
krypties Lietuvos bei kitų šalių
aukštųjų mokyklų studijų
programų lyginamąją analizę
Parengti žemės ūkio krypties
Lietuvos aukštųjų mokyklų
studijų programų lyginamąją
analyze.
Parengta žemės ūkio krypties Lietuvos aukštųjų mokyklų (kolegijų)
studijų programų lyginamoji analizė (Kauno, Žemaitijos, Šiaulių,
Utenos ir Marijampolės kolegijų). Autoriai D. Misiūnas,
N.Jurkšaitienė, D.Butkienė, I.Tulabienė. Mastaičiai, 2008 ir
Ispanijos (University of Almeria), Vengrijos (Corvinus University
of Budapest), Rumunijos (University of Agricultuiral Sciences and
Veternary Medicine), Latvijos (Latvia University of Agriculture) ir
kitų šalių.
Atnaujinti informacijų
technologijų materialinę bazę,
plėsti nuotolinių studijų
organizavimą
Atnaujinti IT materialinę bazę,
išplėsti virtualujį mokymą
1. ATSP studentai naudojasi 3 kompiuterinėmis klasėmis, kur yra
47 kompiuteriai (jų techninė charakteristika pateikta 12 lentelėje),
savarankiško darbo centre-skaitykloje -15 kompiuterių. Visi
kompiuteriai prijungti prie interneto, centriniame pastate veikia
bevielis internetinis ryšys.
2. Virtualioje mokymo aplinkoje pateikta apie 60 proc. ATSP
mokymo medžiagos.
Įsigyti didesnį kiekį naujausių
vadovėlių ir knygų, tinkamų
studijoms arba skatinti jų
ruošimą kolegijoje
Įsigyti didesnį kiekį naujausių
vadovėlių ir knygų ir daugiau
parašyti ir išleisti ATSP
dėstytojų parengtų metodinių ir
mokymo priemonių
1. Per 2008-2013 m. laikotarpį įsigyta 1273 egz. ATSP skirtų
knygų (209 pavadinimų) už 29187,10 Lt sumą.
2. ZD Katedros dėstytojai parengė ir išleido per 2008-2013 m.
ATSP skirtus 21 spausdintus ir 11 elektroninių leidinių (9
priedas).
Didesnį dėmesį skirti student
profesinės veiklos praktikų
organizavimui ir kontrolei
Parengti ir įgyvendinti
profesinės veiklos praktikų
vykdymo sistemą
1. Parengti visų profesinės veiklos praktikų atlikimo aprašai.
2. Sudarytos sąlygos studentams atlikti praktikas Olandijos ir
Švedijos ūkiuose. Per 2008-2013 m. laikotarpį 73 studentai atliko
praktiką užsienyje, o tai sudarė 93 proc. nuo visų tuo metu
studijuojančių nuolatinių studijų studentų (78 studentų). Tai
geriausi rodikliai iš KK realizuojamų daugiau kaip 40 studijų
programų.
3. Dauguma baigiamosios profesinės veiklos praktikų vietų
atestuotos (17 atestuotų ūkių).
Tobulinant studijų programą
daugiausiai kontaktinio darbo
valandų skirti pirmais studijų
metais, vėlesniais metais
palaipsniui didinti savarankiško
darbo valandas
Pertvarkyti ATSP studijų planą,
atsižvelgiant į šią pastabą.
1. Nuolatinėse studijose 1 mokslo metais kontaktinės valandos
sudarė 51 proc., savarankiško darbo – 49 proc.; 2 studijų metais,
atitinkamai – 49 ir 51 proc. ir 3 studijų metais – 37 ir 63 proc.
2. Ištęstinėse studijose 1 ir 2 mokslo metais kontaktinės valandos
sudarė po 51 proc., savarankiško darbo – 49 proc., 3 ir 4 studijų
metais kontaktinės valandos atitinkamai – 48 ir 47,8, o
savarankiško darbo 52 ir 52,2 proc. 5 studijų metų viename rudens
semestre, kuriame atliekama baigiamoji profesinės veiklos praktika
ir parengiamas ir ginamas baigiamasis darbas, kontaktinės valandos
sudarė tik 12,3 proc., o savarankiško darbo – 87,7 proc.
97 ATSP Komiteto protokolas 2007m.rugsėjo 13 d. Nr.1
36
Studijų dalykų programose
informacijos šaltinius pateikti
pagal bibliografinius
reikalavimus
ATSP dalykų aprašuose
informacijos šaltinius pateikti
pagal metodinius ir
bibliografinius reikalavimus
1. ATSP dalykų aprašuose informacijos šaltiniai suskirstyti į
pagrindinius, papildomus, periodinius, internetinius informacijos
šaltinius ir nurodytos duomenų bazės.
2. Bibliografiniai informacijos šaltinių aprašai atlikti pagal Lietuvos
standartus LST ISO 690 ir LST ISO 690-2.
3. Šie standartai taikomi visuose studijų darbuose.
ATSP studijų programos vadybos vertinimo srities:
Privalumai Tobulintini aspektai Numatomi tobulinimo veiksmai
Veiksminga studijų kokybės užtikrinimo sistema. Aktyvinti absolventų
įsitraukimą į studijų
programų kokybės
valdymo procesus.
Plėtoti veiklą, ieškant įvairesnių
absolventų dalyvavimo studijų
programos tobulinimo procesuose
formų.
Atliekama kasmetinė studijų programos vykdymo savianalizė ir jos
rezultatų viešinimas per Katedros posėdžius, susitikimus su
socialiniais dalininkais, Katedros tinklapį
Į studijų kokybės valdymo procesus įtraukti visi socialiniai
dalininkai.
