AATTAASSKKAAIITTAA...V-586 „Dėl Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“, bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų

POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO

AATTAASSKKAAIITTAA

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELĖS ĮRENGIMAS

ŪKINIŲ VEIKLŲ ORGANIZATORIAI UAB ALYTAUS REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS

ŪKINIŲ VEIKLŲ VIETA VERPĖJŲ G. 26, VIEČIŪNAI,

DRUSKININKŲ SAV.

ATASKAITOS RENGĖJAS

J. Kubiliaus g. 6-5, 08236, Vilnius

Tel. (8 5) 274 54 91

El. paštas: [email protected]

Vilnius 2019 m.

Planuojamos ūkinės veiklos UAB ALYTAUS REGIONO ATLIEKŲ

organizatorius TVARKYMO CENTRAS

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO

AIKŠTELĖS ĮRENGIMAS

POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATASKAITA

UAB „Ekokonsultacijos” (Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija Nr. VSL-308)

Direktorė Lina Šleinotaitė-Budrienė

Atsakingi rengėjai Telefonas

UAB „Ekokonsultacijos“ aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos

specialistė Laura Vanagaitė (8 5) 274 54 91

UAB „Ekokonsultacijos“ projektų vadovė

Inga Muliuolė (8 5) 274 54 91

UAB „Ekokonsultacijos“

aplinkos apsaugos specialistė Jolanta Graudinytė (8 5) 274 54 91

UAB „Ekokonsultacijos“

aplinkos apsaugos specialistė Kristina Pilžis (8 5) 274 54 91

VERSIJA I

2019 m.

VILNIUS

2

TURINYS

1. Informacija apie ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą): juridinio asmens pavadinimas

arba fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefonas, faksas, elektroninio pašto adresas. .......... 6 2. Informacija apie ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau – Poveikio

visuomenės sveikatai vertinimas) ataskaitos (toliau – Ataskaita) rengėją: juridinio asmens

pavadinimas arba fizinio asmens, kontaktinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefonas, faksas,

elektroninio pašto adresas (pridedama juridinio ar fizinio asmens licencijos, leidžiančios verstis

poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, kopija). .......................................................................... 6 3. Planuojamos ūkinės veiklos analizė:........................................................................................ 6

3.1. ūkinės veiklos pavadinimas, ekonominės veiklos rūšies kodas pagal Ekonominės veiklos

rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226

„Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ ................................................... 6

3.2. planuojamas (projektinis) ūkinės veiklos pajėgumas, gaminama produkcija (teikiamos

paslaugos) (pavadinimas, kiekis per metus), gaminamų produktų (teikiamų paslaugų) paskirtis,

naudojamos medžiagos, žaliavos, gamtiniai, energiniai ištekliai (pavadinimas, kiekis per

metus, pavojingumas, rizika) ....................................................................................................... 7 3.3. ūkinėje veikloje naudojamų technologijų aprašymas, esamų ir planuojamų statinių ir

įrenginių išdėstymo planas ......................................................................................................... 12 3.4. ūkinės veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas, ūkinės veiklos vykdymo (objekto

naudojimo) trukmė (tais atvejais, kai planuojama terminuota ūkinė veikla) ............................. 17

3.5. informacija, kokiuose ūkinės veiklos etapuose – teritorijų planavimo, statinių statybos,

sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo ar tikslinimo, ūkinės veiklos nutraukimo ar kt. –

atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas ............................................................... 17

3.6. siūlomos PŪV alternatyvos; šis reikalavimas neprivalomas, kai atliekamas vykdomos

ūkinės veiklos, kuriai reikia nustatyti arba patikslinti sanitarinės apsaugos zonų ribas, poveikio

visuomenės sveikatai vertinimas ................................................................................................ 17 4. Planuojamos ūkinės veiklos vietos analizė: ........................................................................... 19

4.1. planuojamos ūkinės veiklos vieta (adresas) pagal administracinius teritorinius vienetus,

jų dalis ir gyvenamąsias vietoves (apskritis, savivaldybė, seniūnija, miestas, miestelis, kaimas,

viensėdis, gatvė); teritorijos, kurioje planuojama ūkinė veikla, ne senesnis kaip 3 metų

žemėlapis su gretimybėmis (ortofoto ar kitokiame žemėlapyje, kitose grafinės informacijos

pateikimo priemonėse apibrėžta planuojama teritorija; planų mastelis pasirenkamas

atsižvelgiant į planuojamos teritorijos ir teritorijos, kurią planuojama ūkinė veikla gali

paveikti, dydžius), esamos ir suplanuotos gretimybės (žemės sklypai ir pastatai, su kuriais

ribojasi teritorija), teritorijos, kurioje planuojama ūkinė veikla, svarba aplinkos apsaugos,

visuomenės sveikatos saugos, ekonominiu, visuomeniniu ar kt. požiūriais, objektai, kuriems

nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, informacija apie sanitarinės apsaugos zonos ribų

nustatymą ir įregistravimą, kita svarbi informacija ................................................................... 19 4.2. žemės sklypo, kuriame planuojama ūkinė veikla, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis,

naudojimo būdas (-ai) (esamas ir planuojamas), žemės sklypo plotas, žemės sklypui nustatytos

specialiosios žemės naudojimo sąlygos (pridedama išrašo iš Nekilnojamojo turto registro

centrinio duomenų banko kopija) .............................................................................................. 28 4.3. Vietovės infrastruktūra (vandens, šilumos energijos tiekimas, nuotekų surinkimas,

valymas ir išleidimas, atliekų tvarkymas, šalinimas ir panaudojimas, susisiekimo, privažiavimo

keliai ir kt.) ................................................................................................................................. 28

4.4. ūkinės veiklos vietos (žemės sklypo) įvertinimas atsižvelgiant į greta ir aplink

planuojamą ūkinę veiklą, esančias, planuojamas ar suplanuotas gyvenamųjų pastatų,

visuomeninės paskirties, rekreacines ar kitas teritorijas, statinius, pastatus, objektus, nurodytus

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje, ar kitus

3

visuomenės sveikatos saugos požiūriu reikšmingus objektus (aprašymas, anksčiau šiame

žemės sklype vykdyta ūkinė veikla, atstumai iki kitų šiame papunktyje nurodytų objektų) ..... 29

5. Planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, tiesioginio ar

netiesioginio poveikio kiekybinis ir kokybinis apibūdinimas ir įvertinimas (identifikuojami ir

aprašomi planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos lemiami sveikatai įtaką darantys veiksniai,

aprašomas galimas jų poveikis visuomenės sveikatai artimiausioje gyvenamųjų pastatų aplinkoje,

visuomeninės paskirties teritorijose ir statiniuose, rekreacinėse teritorijose ir kituose svarbiuose

objektuose, nurodytuose Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų priedo

4.4 papunktyje)............................................................................................................................... 29 5.1. planuojamos ūkinės veiklos cheminės taršos, galinčios daryti poveikį visuomenės

sveikatai, vertinimas: aprašoma kiekviena numatoma vykdyti veikla (veiklos etapas), kurios

metu susidarys ir į aplinkos orą bus išmetami teršalai, stacionarių (organizuotų ir

neorganizuotų) ir mobilių taršos šaltinių ypatybės, jų vietos (koordinatės, schema) ir išmetamų

teršalų kiekio skaičiavimai (skaičiavimo metodikos), vietovės meteorologinės sąlygos,

aplinkos oro foninis užterštumas, numatomų išmesti teršalų ribinės aplinkos oro užterštumo

vertės, aplinkos oro užterštumo prognozė: pateikiami duomenys, naudoti numatomų išmesti

teršalų didžiausiai koncentracijai skaičiuoti, naudotos skaičiavimo metodikos, informacija apie

teršalų koncentracijos skaičiavimui naudotas parinktis (reljefas, pastatai, nuosėdos, emisijų

kitimas laiko atžvilgiu ir t. t.), jei tokios buvo naudotos, naudota kompiuterinė programinė

įranga, foniniai aplinkos užterštumo duomenys ir jų pasirinkimo pagrindimas, teršalų

koncentracijos skaičiavimo rezultatai ir jų analizė (skaičiavimų lentelės, žemėlapiai ar pan.),

nurodomas skaičiavimų aukštis, modeliavimo teritorijos dydis, taršos sklaidos žingsnio dydis,

taršos sklaidos žemėlapio koordinačių sistema ir mastelis, pateikiama aplinkos oro užterštumo

prognozė ir galimas poveikis visuomenės sveikatai .................................................................. 30 5.2. galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, atsižvelgiant į

ūkinės veiklos metu į aplinką skleidžiamus kvapus: aprašoma kiekviena numatoma vykdyti

veikla (veiklos etapas), kurios metu susidarys ir į aplinkos orą išsiskirs kvapai, kvapus

skleidžiančios cheminės medžiagos, kvapų susidarymo šaltiniai (stacionarūs organizuoti ir

neorganizuoti) ir jų ypatybės, jų vietos (koordinatės, schema) ir išmetamų kvapų emisijų

skaičiavimai (skaičiavimo metodikos), vietovės meteorologinės sąlygos, aplinkos oro

užterštumo kvapais prognozė: pateikiami duomenys, naudoti numatomų skleidžiamų kvapų

koncentracijai aplinkos ore skaičiuoti, naudotos skaičiavimo metodikos, informacija apie

kvapų koncentracijos skaičiavimo parinktis (reljefas, pastatai, nuosėdos, emisijų kitimas laiko

atžvilgiu ir t. t.), jei tokios buvo naudotos, naudota kompiuterinė programinė įranga, naudotos

cheminių medžiagų kvapų slenkstinės vertės, kvapų koncentracijos skaičiavimo rezultatai

(pagal galimybes įvertinant ir greta planuojamos ūkinės veiklos esančių kvapų susidarymo

šaltinių, galinčių turėti poveikį visuomenės sveikatai ir sanitarinės apsaugos zonų riboms,

skleidžiamą taršą) ir jų analizė (skaičiavimų lentelės, žemėlapiai ar pan.), nurodomas

skaičiavimų aukštis, modeliavimo teritorijos dydis, taršos sklaidos žingsnio dydis, taršos

sklaidos žemėlapio koordinačių sistema ir mastelis; pateikiama aplinkos oro užterštumo

kvapais prognozė ir galimas poveikis visuomenės sveikatai ..................................................... 35 5.3. Fizikinės (triukšmas, nejonizuojanti spinduliuotė ir kt.) taršos, galinčios daryti poveikį

visuomenės sveikatai, vertinimas: esamos būklės įvertinimas, taršos šaltinių (stacionarių ir

mobilių) aprašymas, jų ypatybės bei vieta (schema), informacija apie skleidžiamą taršą

(emisijas), šios taršos ribiniai dydžiai, taršos sklidimo prognozė/sklaidos modeliavimo

rezultatai (lentelės, žemėlapiai) .................................................................................................. 35 5.4. įvertinami kiti reikšmingi planuojamos ūkinės veiklos visuomenės sveikatai įtaką

darantys veiksniai, kurių taršos rodiklių ribinės vertės reglamentuotos norminiuose teisės

aktuose, aprašomas galimas jų poveikis visuomenės sveikatai ................................................. 41 5.5. gali būti identifikuojami ir aprašomi kiti reikšmingi planuojamos ūkinės veiklos

visuomenės sveikatai įtaką darantys veiksniai (biologiniai, ekonominiai, socialiniai,

psichologiniai), kurių taršos rodiklių ribinės vertės nėra reglamentuotos norminiuose teisės

4

aktuose (gali būti naudojami kokybinio pobūdžio įvertinimo (aprašomieji) metodai,

pavyzdžiui, pateikiami mokslinių tyrimų, tam tikrų visuomenės grupių apklausos duomenys,

analizės, ekspertų nuomonės, konkrečios teritorijos situacijos analizė ir pan.) ......................... 49 6. Priemonių, kurios padės išvengti ar sumažinti neigiamą PŪV poveikį visuomenės sveikatai,

aprašymas bei jų pasirinkimo argumentai (Ataskaitoje pateikiamas ūkinės veiklos poveikį

visuomenės sveikatai mažinančių priemonių aprašymas, dokumentai, patvirtinantys taršos

prevencijos arba mažinimo galimybes ir atitinkamų planuojamų arba įgyvendintų priemonių

veiksmingumą, sveikatos rizikos veiksnių artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje ir ties sanitarinės

apsaugos zonos ribomis pokyčiai įdiegus šias priemones) ............................................................ 49 7. Esamos visuomenės sveikatos būklės analizė (Ataskaitoje analizuojami tik tie visuomenės

grupių demografiniai ir sveikatos statistikos rodikliai, kurie yra prieinami ir reikšmingi vertinant

planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai. Pagal galimybę ir reikalingumą gali

būti analizuojami ir kiti papildomi rodikliai. Gali būti pateikiama mokslinių tyrimų arba

oficialiosios statistikos apžvalga): ................................................................................................. 50

7.1. Vietovės gyventojų demografiniai rodikliai (jei nėra prieinamų vietovės duomenų,

pateikiami savivaldybės ar apskrities duomenys) ...................................................................... 50 7.2. Gyventojų sergamumo rodiklių analizė (jei nėra prieinamų vietovės duomenų,

pateikiami savivaldybės ar apskrities duomenys) ...................................................................... 53 7.3. Gyventojų rizikos grupių populiacijoje analizė (aprašomos svarbiausios gyventojų

rizikos grupės, ypač atkreipiant dėmesį į pažeidžiamiausias grupes: vaikus, pagyvenusius

žmones, mažas pajamas turinčius ir kt.) .................................................................................... 55 7.4. gyventojų demografinių ir sveikatos rodiklių palyginimas su visos populiacijos

duomenimis (su šalies vidurkiu, kitų savivaldybių duomenimis ir pan.)................................... 58 7.5. planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatos būklei ................................ 58

8. Sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo arba tikslinimo pagrindimas: ............................ 59

8.1. šis skyrius rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos

priežiūros įstatymo, Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-

586 „Dėl Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“, bei

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 “Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų

patvirtinimo” nuostatomis .......................................................................................................... 59 8.2. Ataskaitos rengėjas, sanitarinės apsaugos zonos ribas, Ataskaitoje pateikia: ................. 60 8.2.1. sanitarinės apsaugos zonos ribų planą, kuriame turi būti pažymėtos taršos šaltinio

ir/ar taršos objekto arba kelto jų siūlomos sanitarinės apsaugos zonos ribos, patikslintos pagal

meteorologinius duomenis, pateikiamas sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo arba

tikslinimo pagrindimas, nurodomi gyvenamosios paskirties pastatai (namai), sodo namai,

viešbučių, administracinės prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir

religinės paskirties pastatai, specialiosios paskirties pastatai, susiję su apgyvendinimu,

rekreacinės teritorijos, kiti objektai: .......................................................................................... 60 8.2.2. sanitarinės apsaugos zonos ribų planą, topografinį planą su pažymėtomis teršalų

sklaidos skaičiavimų vertinėmis, izolinijomis, taršos šaltinius .................................................. 60

8.3. kai nustatomos arba tikslinamos jau vykdomos ūkinės veiklos sanitarinės apsaugos

zonos ribos, Ataskaitoje turi būti pateikti sanitarinės apsaugos zonos ribas pagrindžiantys

duomenys, gauti remiantis faktiniais ūkinės veiklos skleidžiamos fizikinės ir cheminės taršos

bei taršos kvapais duomenimis .................................................................................................. 60 9. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodų aprašymas: .............................................. 60

9.1. panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai poveikio vertinimo metodai ir jų pasirinkimo

pagrindimas ................................................................................................................................ 60 9.2. galimi vertinimo netikslumai ar kitos vertinimo prielaidos ............................................. 61

10. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvados: nurodoma, ar planuojamos ūkinės veiklos

sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus arba kokių visuomenės

5

sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų planuojamos arba vykdomos ūkinės veiklos sąlygos

neatitinka (konkretaus teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas) ..................................................... 61

11. Siūlomos sanitarinės apsaugos zonos ribos: nurodomas siūlomų sanitarinės apsaugos zonos

ribų dydis metrais, taršos šaltinis (-iai), nuo kurio (-ių) nustatomos sanitarinės apsaugos zonos

ribos. Pridedamas siūlomų sanitarinės apsaugos zonos ribų planas (topografinis planas, brėžinys

ar žemėlapis), kuriame nurodytos siūlomos sanitarinės apsaugos zonos ribos.............................. 62

12. Rekomendacijos dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo stebėsenos, emisijų kontrolės

ir pan. ............................................................................................................................................. 62 13. Visuomenės informavimas apie parengtą Ataskaitą ir viešą Ataskaitos pristatymą .............. 63 14. Naudotos literatūros sąrašas ................................................................................................... 64

6

1. Informacija apie ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą): juridinio asmens

pavadinimas arba fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefonas,

faksas, elektroninio pašto adresas.

PŪV organizatorius (užsakovas): UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras

Įmonės kodas: 250135860

Adresas: Vilniaus g. 31, 62112, Alytus

Tel.: (8 315) 72842

El. paštas: [email protected]

2. Informacija apie ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo

(toliau – Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas) ataskaitos (toliau –

Ataskaita) rengėją: juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens,

kontaktinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefonas, faksas, elektroninio

pašto adresas (pridedama juridinio ar fizinio asmens licencijos, leidžiančios

verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, kopija).

Ataskaitos rengėjas: UAB „Ekokonsultacijos“ (licencijos Nr. VSL-308 kopija pateikta 1 priede).

Adresas: Kubiliaus g. 6-5, 08234, Vilnius

Kontaktiniai asmenys – aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos specialistė Laura Vanagaitė, tel.: (8

5) 274 54 91, el. paštas: [email protected]; projektų vadovė Inga Muliuolė, tel.: (8 5) 274 54

91, el. paštas: [email protected]; aplinkos apsaugos specialistė Jolanta Graudinytė, tel.: (8 5)

274 54 91, el. paštas: [email protected], aplinkos apsaugos specialistė Kristina Pilžis, tel.:

(8 5) 274 54 91, el. paštas: [email protected].

3. Planuojamos ūkinės veiklos analizė:

3.1. ūkinės veiklos pavadinimas, ekonominės veiklos rūšies kodas pagal Ekonominės veiklos

rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226

„Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“

Planuojama ūkinė veikla (toliau – PŪV) – Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės įrengimas.

Planuojamos vykdyti veiklos ekonominės veiklos rūšies kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių

klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 226 „Dėl Ekonominės veiklos

rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ pateiktas 1 lentelėje.

Lentelė 1. PŪV kodas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius

Sekcija Skyrius Grupė Klasė Pavadinimas

E VANDENS TIEKIMAS, NUOTEKŲ VALYMAS, ATLIEKŲ TVARKYMAS

IR REGENERAVIMAS

38 Atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų atgavimas

38.1 Atliekų surinkimas

38.11 Nepavojingų atliekų surinkimas

38.12 Pavojingų atliekų surinkimas

38.2 Atliekų tvarkymas ir šalinimas

mailto:[email protected]




7

Sekcija Skyrius Grupė Klasė Pavadinimas

38.21 Nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas

38.22 Pavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas

3.2. planuojamas (projektinis) ūkinės veiklos pajėgumas, gaminama produkcija (teikiamos

paslaugos) (pavadinimas, kiekis per metus), gaminamų produktų (teikiamų paslaugų)

paskirtis, naudojamos medžiagos, žaliavos, gamtiniai, energiniai ištekliai (pavadinimas,

kiekis per metus, pavojingumas, rizika)

Planuojama ūkinė veikla – Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės įrengimas. Į aikštelę

numatoma priimti iki 900 t/metus nepavojingųjų komunalinių atliekų (didžiausias vienu metu

laikomas atliekų kiekis - 173 t) ir iki 100 t/metus pavojingųjų komunalinių atliekų (didžiausias

vienu metu laikomas atliekų kiekis – 24 t).

Detalesnė informacija apie į DGASA planuojamas priimti pavojingąsias ir nepavojingąsias atliekas

bei jų kiekius pateikta 2 lentelėje.

Lentelė 2. Planuojamos priimti ir tvarkyti atliekos

Atliekos

kodas Atliekos pavadinimas Patikslintas pavadinimas

Atliekų

kiekis, t/m

Atliekų tvarkymo

būdas**

Didžiausias

planuojamas

laikyti atliekų

kiekis, t

1 2 3 5 6 7

20 01 01 Popierius ir kartonas Popierius ir kartonas, knygos, makulatūra

900

S1, S2, R13, R101, D15 2,5

15 01 01 Popieriaus ir kartono pakuotės Popieriaus ir kartono dėžės, vienkartiniai maišai,

pakavimo popierius, pakuotės S1, S2, R13, D15 2,5

15 01 02 Plastikinės (kartu su PET

(polietilentereftalatas)) pakuotės

Plastiko pakuotės, maišai, pakavimo plėvelė, PET

buteliai S1, S2, R13, D15 4

17 02 03 Plastikai Statybvietėje susidarančio plastiko atliekos S1, S2, R13, D15 4

20 01 39 Plastikai Buityje susidarantis plastikas (indai, žaislai ir kt.) S1, S2, R13, D15 4

16 01 19 Plastikai Netinkami perdirbti mašinų buferiai, panelės,

automobilių plastikinės detalės S1, S2, R13, D15 5

15 01 07 Stiklo pakuotės Stiklo pakuotė (buteliai, stiklainiai ir kt.) S1, S2, R13, D15 3

17 02 02 Stiklas Statybvietėje susidarančio stiklo atliekos S1, S2, R13, D15 5

20 01 02 Stiklas Buityje susidarantis stiklas (langų stiklas,

stikliniai indai ir pan.) S1, S2, R13, D15 5

15 01 03 Medinės pakuotės Medinės pakuotės (dėžutės, paletės ir kt.) S1, S2, R13, D15 3

17 02 01 Medis Statybvietėje susidarančios medienos atliekos S1, S2, R13, D15 5

20 01 38 Mediena, nenurodyta 20 01 37 Buityje susidaranti mediena (medinės baldų dalys,

mediniai namų apyvokos reikmenys ir kt.) S1, S2, R13, D15 5

15 01 04 Metalinės pakuotės Metalinės pakuotės (dėžutės, skardinės ir kt.) S1, S2, R13, D15 3

17 04 05 Geležis ir plienas Statybvietėje susidarančio juodojo metalo atliekos S1, S2, R13, D15 1

17 04 07 Metalų mišiniai Statybvietėje susidarančio metalo atliekos S1, S2, R13, D15 1

20 01 40 Metalai Buityje susidarantis metalas (indai, įrankiai ir kt.) S1, S2, R13, D15 5

16 01 03 Naudoti nebetinkamos padangos Naudotos padangos S1, S2, R13, D15 40

17 01 01 Betonas Betonas, plytos, statybos ir griovimo atliekos S1, S2, R13, D15 9

17 01 02 Plytos Betonas, plytos, statybos ir griovimo atliekos S1, S2, R13, D15 9

17 09 04

Mišrios statybinės ir griovimo

atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17

09 02, 17 09 03

Neturinčios pavojingų medžiagų priemaišų

mišrios statybinės atliekos, apdailos plytelės ir kt. S1, S2, R13, D15 5

17 06 04 Izoliacinės medžiagos,

nenurodytos 17 06 01 ir 17 06 03 Stiklo vata, mineralinė vata, vamzdžių apvalkalai S1, S2, R13, D15 10

17 08 02 Gipso izoliacinės statybinės Gipso izoliacinės statybinės medžiagos S1, S2, R13, D15 2

9

Atliekos


Atliekų

kiekis, t/m

Atliekų tvarkymo

būdas**

Didžiausias

planuojamas

laikyti atliekų

kiekis, t

1 2 3 5 6 7

medžiagos, nenurodytos 17 08 01

20 01 36

Nebenaudojama elektros ir

elektroninė įranga, nenurodyta 20

01 21, 20 01 23 ir 20 01 35

pozicijose

Buities prietaisai (skalbimo mašinos, lygintuvai,

virduliai, ventiliatoriai, radijo, telefono aparatai,

šviestuvai ir kt.)

S1, S2, R13, R101, D15 10

20 02 01 Biologiškai suyrančios atliekos

(lapai, žolė) Lapai, žolė, želdynų karpymo atliekos S1, S2, R13, D15 4

20 01 10 Drabužiai Nebenešiojami drabužiai, nereikalinga avalynė S1, S2, R13, R101, D15 2

20 01 11 Tekstilės gaminiai Tekstilės gaminiai (kilimai, patalynė, užuolaidos,

minkšti žaislai ir kt.) S1, S2, R13, R101, D15 2

20 01 34 Baterijos ir akumuliatoriai,

nenurodyti 20 01 33

Nenaudojami akumuliatoriai be pavojingų

medžiagų S1, S2, R13, D15 1

02 01 09 Agrochemijos atliekos,

nenurodytos 02 01 08

Plataus vartojimo trąšos, augalų apsaugos

priemonės, kenkėjų kontrolės priemonės S1, S2, R13, D15 1

20 03 07 Didelių gabaritų atliekos Seni baldai, langai, durys, dviračiai S1, S2, S5, R13, R101,

D15 20

13 02 08* Kita variklio, pavarų dėžės ir

tepamoji alyva Kitos variklių, pavarų dėžių ir tepalinės alyvos

100

S1, S2, R13, D15 1

20 01 27*

Dažai, rašalas, klijai ir dervos,

kuriuose yra pavojingųjų

medžiagų

Dažai, rašalas, klijai ir dervos, kuriuose yra

pavojingųjų medžiagų S1, S2, R13, D15 1

20 01 29* Plovikliai, kuriuose yra

pavojingųjų medžiagų Plovikliai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų S1, S2, R13, D15 0,5

20 01 13* Tirpikliai Tirpikliai S1, S2, R13, D15 0,5

15 01 10*

Pakuotės, kuriose yra pavojingųjų

medžiagų likučių arba kurios yra

jomis užterštos

Pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių

medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos S1, S2, R13, D15 1

15 01 11*

Metalinės pakuotės, įskaitant

suslėgto oro talpyklas, kuriose yra

pavojingųjų kietų poringų

rišamųjų medžiagų (pvz. asbesto)

Metalinės pakuotės, įskaitant suslėgto oro

talpyklas, kuriose yra pavojingųjų kietų poringų

rišamųjų medžiagų (pvz. asbesto), įskaitant

tuščius slėginius konteinerius

S1, S2, R13, D15 1

15 02 02* Absorbentai, filtrų medžiagos absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant kitaip S1, S2, R13, D15 1

10

Atliekos


Atliekų

kiekis, t/m

Atliekų tvarkymo

būdas**

Didžiausias

planuojamas

laikyti atliekų

kiekis, t

1 2 3 5 6 7

(įskaitant kitaip neapibrėžtus

tepalų filtrus), pašluostės,

apsauginiai drabužiai, užteršti

pavojingosiomis medžiagomis

neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės,

apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingosiomis

medžiagomis

20 01 21* Dienos šviesos lempos ir kitos

atliekos, kuriose yra gyvsidabrio

Dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose

yra gyvsidabrio S1, S2, R13, D15 1

20 01 33*

Baterijos ir akumuliatoriai,

nurodyti 16 06 01, 16 06 02 arba

16 06 03 ir nerūšiuotos baterijos

ir akumuliatoriai, kuriuose yra

tokių baterijų

Baterijos ir akumuliatoriai, nurodyti 16 06 01, 16

06 02 arba 16 06 03 ir nerūšiuotos baterijos ir

akumuliatoriai, kuriuose yra tokių baterijų

S1, S2, R13, D15 1

20 01 23* Nebenaudojama įranga, kurioje

yra chlorfluorangliavandenilių

Nebenaudojama įranga, kurioje yra

chlorfluorangliavandenilių S1, S2, R13, R101, D15 3,5

20 01 35*

Nebenaudojama elektros ir

elektroninė įranga, nenurodyta 20

01 21 ir 20 01 23, kurioje yra

pavojingų sudedamųjų dalių

Nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga,

nenurodyta 20 01 21 ir 20 01 23, kurioje yra

pavojingų sudedamųjų dalių

S1, S2, R13, R101, D15 3,5

16 05 07*

Nebereikalingos neorganinės

cheminės medžiagos, kurių

sudėtyje yra pavojingųjų

medžiagų arba kurios iš jų

sudarytos

Nebereikalingos neorganinės cheminės

medžiagos, kurių sudėtyje yra pavojingųjų

medžiagų arba kurios iš jų sudarytos

S1, S2, R13, D15 0,5

16 05 08*

Nebenaudojamos organinės

cheminės medžiagos, kurių

sudėtyje yra pavojingųjų

medžiagų arba kurios iš jų

sudarytos

Nebenaudojamos organinės cheminės medžiagos,

kurių sudėtyje yra pavojingųjų medžiagų arba

kurios iš jų sudarytos

S1, S2, R13, D15 0,5

16 05 06*

Laboratorinės cheminės

medžiagos, kurių sudėtyje yra

pavojingųjų medžiagų arba kurios

iš jų sudarytos, įskaitant

laboratorinių cheminių medžiagų

Laboratorinės cheminės medžiagos, kurių

sudėtyje yra pavojingųjų medžiagų arba kurios iš

jų sudarytos, įskaitant laboratorinių cheminių

medžiagų mišinius

S1, S2, R13, D15 0,5

11

Atliekos


Atliekų

kiekis, t/m

Atliekų tvarkymo

būdas**

Didžiausias

planuojamas

laikyti atliekų

kiekis, t

1 2 3 5 6 7

mišinius

02 01 08* Agrochemijos atliekos, kuriose

yra pavojingųjų medžiagų

Agrochemijos atliekos, kuriose yra pavojingųjų

medžiagų S1, S2, R13, D15 0,5

20 01 14* Rūgštys Rūgštys S1, S2, R13, D15 0,5

20 01 15* Šarmai Šarmai S1, S2, R13, D15 0,5

20 01 17* Fotografijos cheminės medžiagos Fotografijos cheminės medžiagos S1, S2, R13, D15 0,5

20 01 19* Pesticidai Pesticidai S1, S2, R13, D15 0,5

16 01 07* Tepalų filtrai Tepalų filtrai S1, S2, R13, D15 1

16 01 14* Aušinamieji skysčiai, kuriuose yra

pavojingųjų medžiagų

Aušinamieji skysčiai, kuriuose yra pavojingųjų

medžiagų S1, S2, R13, D15 0,5

16 06 01* Švino akumuliatoriai Švino akumuliatoriai S1, S2, R13, D15 0,5

16 06 02* Nikelio – kadmio akumuliatoriai Nikelio – kadmio akumuliatoriai S1, S2, R13, D15 0,5

16 01 21*

Pavojingos sudedamosios dalys,

nenurodytos 16 01 07–16 01 11,

16 01 13 ir 16 01 14

Pavojingos sudedamosios dalys, nenurodytos 16

01 07–16 01 11, 16 01 13 ir 16 01 14 S1, S2, R13, D15 1

16 02 15*

Pavojingos sudedamosios dalys,

išimtos iš nebenaudojamos

įrangos

Pavojingos sudedamosios dalys, išimtos iš

nebenaudojamos įrangos S1, S2, R13, D15 1

06 04 04* Atliekos, kuriose yra gyvsidabrio Atliekos, kuriose yra gyvsidabrio S1, S2, R13, D15 0,5

Pastaba: ** - tas pats atliekų kiekis gali būti tvarkomas visais nurodytais atliekų tvarkymo būdais.

PŪV metu radioaktyvios medžiagos ir atliekos nebus laikomos.

PŪV metu planuojama naudoti sorbetus ir šarmus. Preliminarūs planuojamų naudoti medžiagų

kiekiai pateikti 3 lentelėje.

Lentelė 3. Žaliavų ir papildomų medžiagų naudojami kiekiai

Pavadinimas Vnt. Vienu metu

laikomas kiekis

Planuojamos sunaudoti

kiekis, vnt./m.

1 2 3 4

Sorbentas miltelinis maišuose kg 50,00 50,00

Sorbentas rankovėse cm 480x30 480x30

Sorbentas kilimėliuose cm 90x90 90x90

Sorbentas granuliuotas maišuose kg 20,00 20,00

Šarmas (negesintos kalkės) maišuose kg 80,00 80,00

Šarmas (gesintų kalkių) rankovėse cm 240x15 240x15

Natrio šarmas 30 proc. l 20,0 50,00

DGASA cheminės medžiagos ir mišiniai bei radioaktyvios medžiagos naudojamos nebus.

Numatoma, kad konteinerinio tipo pastate įrengtos buitinės/administracinės patalpos bus šildomas

elektra. Planuojamas sunaudoti elektros energijos kiekis iki 10 000 kWh/metus. Elektros energijos

tiekimui bus prisijungta prie elektros energijos tinklų. Kitų energijos išteklių veiklos metu naudoti

neplanuojama.

Vanduo bus naudojamas tik buitinėms reikmėms, technologiniame procese vanduo nebus

naudojamas. Vanduo buitinėms reikmėms bus tiekiamas arba centralizuotai iš miestelio

vandentiekio tinklų, arba bus atvežamas nešiojamoje taroje. Vandens poreikis darbuotojų buitinėms

reikmėms įvertinamas pagal Vandens vartojimo normas RSN 26-90, patvirtintas 1991 m. birželio

24 d. LR Statybos ir urbanistikos ministerijos ir LR Aplinkos apsaugos departamento įsakymu Nr.

79/76: 1 darbuotojo 1 pamainos vandens suvartojimo norma yra 25 litrai.

Kiti gamtos ištekliai (žemės, dirvožemio, biologinės įvairovės) PŪV metu naudojami nebus.

Planuojama, kad DGASA dirbs 255 dienas/metus, 1 pamaina. Atliekų priėmimui bei DGASA

priežiūrai bus įdarbintas 1 darbuotojas.

Atliekas į DGASA gyventojai galės pristatyti II - VI nuo 9.00 val. iki 18.00 val. (pietų pertrauka

nuo 13.00 val. iki 14.00 val.).

3.3. ūkinėje veikloje naudojamų technologijų aprašymas, esamų ir planuojamų statinių ir

įrenginių išdėstymo planas

ARATC įgyvendindamas projektą „Alytaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastuktūros

plėtra“, kurio tikslas - sukurti ar plėtoti komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir (ar)

paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūrą, planuoja Druskininkų savivaldybėje, adresu Verpėjų

g. 26, Viečiūnai, Druskininkų sav., įrengti vieną didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Detalesnė informacija apie į DGASA planuojamas priimti pavojingąsias ir nepavojingąsias atliekas

bei jų kiekius pateikta 2 lentelėje.

DGASA bus skirta surinkti tas komunalines atliekas, kurios negali būti dedamos į gatvėse statomus

konteinerius ir kurias gyventojai bei kiti smulkūs atliekų tiekėjai neturi galimybės pristatyti į šių

atliekų perdirbimo arba šalinimo vietas.

Aikštelėje bus priimamos tik gyventojų lengvuoju transportu pristatomos šios buities atliekų grupės:

1. Stambiosios atliekos (nebetinkami baldai, buities prietaisai, televizoriai, lengvųjų

automobilių padangos ir pan.);

2. Perdirbimui į antrines žaliavas tinkamos atliekos (stiklas, plastmasės, metalai, makulatūra);

13

3. Statybinės ir griovimo atliekos (butų remonto ir sodybų tvarkymo atliekos);

4. Įvairios buities neutilizuojamos atliekos;

5. Žaliosios atliekos;

6. Buities pavojingosios atliekos (netinkami naudojimui buitinės chemijos gaminiai, dažų, lakų

ir apdailos medžiagų atliekos, lengvųjų automobilių akumuliatoriai ir autokosmetikos

priemonės, elektroninė technika ir pan.).

Gamybos atliekos, sunkvežimiais pristatomos namų statybos ir griovimo atliekos, buities

pavojingosios atliekos didesnėje negu 10 l taroje į aikštelę priimamos nebus. Tokias atliekas

turėtojai turės pristatyti tiesiai į šių atliekų tvarkymo vietas.

DGASA numatomi vykdyti atliekų tvarkymo etapai:

Į DGASA gyventojų atvežtos ir į aikštelę priimtos atliekos bus tik laikomos (išskyrus didelių

gabaritų atliekas, kurios bus ne tik laikomos, bet dar ir ardomos) ir perduodamos šias atliekas

tvarkančioms įmonėms, t.y.:

- į aikštelę atvežtos nepavojingosios atliekos (įv. antrinės žaliavos, statybos ir remonto metu

susidariusios atliekos, naudoti nebetinkamos padangos, juodųjų metalų laužas, elektros ir

elektroninės įrangos atliekos, biologiškai skaidžios atliekos, drabužiai, tekstilės atliekos,

baterijos ir akumuliatoriai bei agrochemijos atliekos ir pan.) pirmiausiai DGASA darbuotojo

vizualiai bus įvertinamos ar šios atliekos gali būti priimamos į aikštelę, užregistruojamos

atliekų tvarkymo apskaitos žurnale ir bus pačių gyventojų išskirstomos į šių atliekų laikymui

skirtus konteinerius. Surinkus tinkamą pervežimui atliekų kiekį, jos bus perduodamos šių

atliekų tvarkytojams;

- į DGASA priimtos didelių gabaritų atliekos, esant poreikiui bus išardomos, t.y. priėmus į

aikštelę didelių gabaritų atliekas DGASA darbuotojas rankiniu būdu išardys didelių gabaritų

atliekas, atskiriant jų sudedamąsias dalis:

stiklo atliekas (langų, durų stiklą ir pan.);

juodųjų metalų laužo atliekas (dviračių rėmus, durų vyrius ir pan.);

tekstilės atliekas (baldų apmušalus ir pan.);

medienos atliekas (baldų rėmai, porankiai ir pan.);

plastikų ir gumos atliekas (dviračių detalės, langų ir durų sandarikliai ir pan.).

- Didelių gabaritų atliekų ardymo metu susidariusios atliekos bus išrūšiuojamos į šių atliekų

laikymui skirtus konteinerius ir surinkus tinkamą pervežimui atliekų kiekį, jos bus

perduodamos šių atliekų tvarkytojams;

- į DGASA atvežtos pavojingosios atliekos (alyvų atliekos; absorbentai, filtrų medžiagos,

pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis; baterijų ir akumuliatorių atliekos;

tepalų, kuro ir oro filtrai; aušinamieji skysčiai; EEĮ atliekos ir dalys; dienos šviesos lempos ir

kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio; agrochemijos atliekos; pesticidai; rūgštys; šarmai;

tirpikliai; dažai, rašalai, klijai ir dervos; fotografijos cheminės medžiagos; nebereikalingos

organinės ir neorganinės bei laboratorinės cheminės medžiagos; įv. pakuotės užterštos

pavojingomis medžiagomis, plovikliai ir pan.) bus pirmiausiai DGASA darbuotojo vizualiai

įvertinamos ar šios atliekos gali būti priimamos į aikštelę, užregistruojamos atliekų tvarkymo

apskaitos žurnale ir pačio darbuotojo išskirstomos į šių atliekų laikymui skirtus konteinerius

bei kitas talpas ir surinkus tinkamą pervežimui atliekų kiekį, jos bus perduodamos šių atliekų

tvarkytojams.

DGASA bus vykdomas toks technologinis procesas:

Į DGASA atvežtas bendro pobūdžio buitinės kilmės ir stambias atliekas tiekėjas pats išskirstys į

atitinkamas priėmimo talpas pagal atliekų priėmėjo nurodymus. Atliekų vežimą aikštelės teritorijoje

organizuos aikštelės darbuotojas - priėmėjas.

Gyventojo transporto priemonė, įvažiavusi per įvažiavimo vartus ir pristačiusi atliekas, pirmiausiai

sustos atliekų priėmimo zonoje, kur atliekos aikštelės darbuotojo bus apžiūrimos, apskaitomos bei

14

aikštelės darbuotojas nurodys, kur kokias atliekas galima iškrauti. Tuomet transporto priemonė

privažiuos prie atitinkamo konteinerio ir, iškrovus atliekas, išvažiuos iš aikštelės per vartus.

Tokiu būdu į DGASA pristatytos nepavojingosios atliekos pačių gyventojų bus išrūšiuojamos -

paskirstomos į atitinkamus konteinerius.

Visos nepavojingosios atliekos laikomos tam skirtuose konteineriuose, išskyrus naudoti

nebetinkamas padangas (kodas – 16 01 03), dalį juodųjų metalo laužo atliekų (kodai – 15 01 04, 17

04 05, 17 04 07, 20 01 40), nepavojingąsias nebetinkamas naudoti EEĮ (kodas – 20 01 36), kurios

bus laikomos ant vandeniui nelaidžios kietos dangos. Naudoti netinkamos padangos bus laikomos

rietuvėje.

Automobilinis plastikas (kodas - 16 01 19) bus laikomas ant vandeniui nelaidžios kietos dangos

ir/arba konteineriuose.

Žaliosios atliekos (šakos, lapai, žolės) aikštelėje bus tik surenkamos į atskirą atvirą 10 m3

konteinerį, bet nekompostuojamos, jos bus perduodamos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

Statybinės atliekos bus paskirstomos į atskirus konteinerius: statybvietėse susidariusios plastiko

atliekos dedamos į plastikui skirtą konteinerį, stiklo atliekos – į stiklo atliekoms skirtą konteinerį,

medienos atliekos – į medžio atliekoms skirtą konteinerį, juodojo metalo ir metalo atliekos –

metalo atliekoms skirtą konteinerį, betonas, plytos apdailos plytelės ir kt. - į statybinėms

mineralinėms atliekoms skirtą konteinerį, kitos neturinčios pavojingųjų medžiagų priemaišų

statybinės atliekos (tokios kaip mineralinė vata, stiklo vata, vamzdžių apvalkalai ar gipso

izoliacinės atliekos) dedamos į atskirą konteinerį.

Neaiškios kilmės medžiagos bus dedamos į atskirą tarą.

Buities pavojingųjų atliekų ir stambiųjų atliekų turėtojai atliekas į aikštelę pristatys jiems patogiu

transportu ar pakavimo forma, netrukdančia vizualiai nustatyti, kad atliekos priimtinos punkte pagal

surinkimo programoje nurodytą sąrašą.

Atliekų turėtojas ypatingai pavojingąsias atliekas – gyvsidabrio, nuodų graužikams, lengvai

užsidegančių medžiagų ar kitų ypač toksiškų medžiagų atliekas – pateikia tik esant atliekų

priėmėjui.

Bendro pobūdžio buitinės kilmės pavojingosios atliekos ir stambios atliekos bus išskirstomos į

priėmimo talpas – 100 ir 200 l plastmasines statines, turinčias hermetiškai užveržiamos dangčius.

Atliekas išskirstys pats jų turėtojas, esant reikalui, konsultuos atliekų priėmėjas.

Aikštelėje visos pavojingosios atliekos, kurios bus priimamos iš gyventojų, laikomos tam skirtose

talpose ir laikomos iki atidavimo tolimesniems tvarkytojams – rakinamame buities pavojingųjų

atliekų priėmimo punkte.

Priėmimo metu pavojingosios atliekos bus pasveriamos.

Joks buities pavojingųjų atliekų tvarkymas (perpylimas, atskiedimas, ardymas ir pan.) aikštelėje

neatliekamas. Neaiškios kilmės medžiagos bus dedamos į atskirą tarą.

Sunkioms atliekoms priimti, transportuoti numatytos mažosios mechanizacijos priemonės.

Aikštelėje surinktos atliekos bus periodiškai išvežamos ARTAC ar samdytomis transporto

priemonėmis į galutinio šių atliekų sutvarkymo vietas.

ARATC siekiant vykdyti vieną iš Valstybinės atliekų prevencijos programos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-782, atliekų prevencijos tikslų

– produktus naudoti pakartotinai ar prailginti jų būvio ciklą, į DGASA priimtoms atliekoms

(elektros ir elektroninė įrangai, baldams, žaislams ir pan.) bus atliktos atliekomis tapusių daiktų

tinkamumo ar pritaikomumo naudoti pakartotinai nustatymas. Nustačius, kad šios atliekos yra

tinkamos pakartotinai naudoti, jos bus atskiriamos ir laikomos pastate atskirai nuo atliekų, kad

pakartotinai tinkami naudoti daiktai nebūtų sugadinami, nepablogėtų jų būklė. Visa paruošimui

naudoti pakartotinai tinkamų atliekomis tapusių produktų ir jų sudedamųjų dalių surinkimo,

vežimo, laikymo ir paruošimo naudoti pakartotinai veikla DGASA bus vykdoma vadovaujantis

Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857, su visais pakeitimais.

DGASA vienu metu laikomų pavojingųjų atliekų kiekis bus ne daugiau kaip 24 t, nepavojingųjų

atliekų – ne daugiau 203 t (įskaitant ir atliekų tvarkymo metu susidarančias atliekas).

15

Visos tiek į DGASA priimtos, tiek atliekų tvarkymo metu susidariusios atliekos bus registruojamos

Atliekų tvarkymo apskaitos žurnale, vadovaujantis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir

ataskaitų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės

3 d. įsakymu Nr. D1-367, nustatyta tvarka.

DGASA bus priimamos iš gyventojų buityje susidariusios nepavojingosios ir pavojingosios

atliekos. Į aikštelę numatoma priimti:

iki 900 t/metus nepavojingųjų komunalinių atliekų (didžiausias vienu metu laikomas atliekų

kiekis - 173 t);

iki 100 t/metus pavojingųjų komunalinių atliekų (didžiausias vienu metu laikomas atliekų

kiekis – 24 t).

Į DGASA priimtos didelių gabaritų atliekos, esant poreikiui bus išardomos, t.y. priėmus į aikštelę

didelių gabaritų atliekas DGASA darbuotojas rankiniu būdu išardys didelių gabaritų atliekas,

atskiriant jų sudedamąsias dalis:

stiklo atliekas (langų, durų stiklą ir pan.);

juodųjų metalų laužo atliekas (dviračių rėmus, durų vyrius ir pan.);

tekstilės atliekas (baldų apmušalus ir pan.);

medienos atliekas (baldų rėmai, porankiai ir pan.);

plastikų ir gumos atliekas (dviračių detalės, langų ir durų sandarikliai ir pan.).

Didelių gabaritų atliekų ardymo metu susidariusios atliekos bus išrūšiuojamos į šių atliekų laikymui

skirtus konteinerius ir surinkus tinkamą pervežimui atliekų kiekį, jos bus perduodamos šių atliekų

tvarkytojams.

Netyčia išsilieję ar išsibarstę teršalai bus nukenksminami sorbentais bei šarmais, kurie saugomi

aikštelėje, todėl gali susidaryti užterštas sorbentas (15 02 02*).

Paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose susidarys žvyro gaudyklės ir naftos produktų/vandens

separatorių atliekų mišiniai (atliekų kodas – 13 05 08*), smėliagaudžių atliekos (atliekų kodas – 19

08 02). Šios atliekos bus perduodamos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Radioaktyvių atliekų

ūkinėje veikloje nesusidarys.

Buitinėse patalpose susidarys liuminescencinės lempos bei mišrios komunalinės atliekos.

Veiklos metu susidarančios atliekos bei jų kiekiai pateikti 4 lentelėje.

Lentelė 4. Preliminarūs susidarysiantys atliekų kiekiai per metus

Technologinis

procesas

Atliekų

kodas

sąraše

Atliekų pavadinimas Patikslintas

pavadinimas

Susidarysiantis

atliekų kiekis,

t/m.

1 2 3 4 5

Didelių gabaritų

atliekų ardymas

19 12 05 stiklas langų, durų stiklai 3

19 12 02 juodieji metalai baldų furnitūra,

dviračių rėmai 3

19 12 08 tekstilės gaminiai baldų apmušalai 20

19 12 07 mediena, nenurodyta 19 12 06 baldų rėmai,

porankiai 150

19 12 04 plastikai ir guma

dviračių detalės,

langų ir durų

sandarikliai ir pan.

4

19 12 12

kitos mechaninio atliekų

(įskaitant medžiagų mišinius)

apdorojimo atliekos,

nenurodytos 19 12 11

netinkamos perdirbti

ar kitaip panaudoti

baldų dalys

100

Ne atliekų

tvarkymo metu

susidarančios

atliekos

15 02 02*

absorbentai, filtrų medžiagos

(įskaitant kitaip neapibrėžtus

tepalų filtrus), pašluostės,

apsauginiai drabužiai, užteršti

pavojingosiomis medžiagomis

naftos produktais

užterštas sorbentas 1,0

16

Technologinis

procesas

Atliekų

kodas

sąraše

Atliekų pavadinimas Patikslintas

pavadinimas

Susidarysiantis

atliekų kiekis,

t/m.

1 2 3 4 5

20 03 01 mišrios komunalinės atliekos mišrios komunalinės

atliekos 2,0

20 01 21*

dienos šviesos lempos ir kitos

atliekos, kuriose yra

gyvsidabrio

liuminescencinės

lempos 0,01

Paviršinių

nuotekų valymo

įrenginiai

13 05 08*

žvyro gaudyklės ir naftos

produktų/vandens separatorių

atliekų mišiniai

žvyro gaudyklės ir

naftos

produktų/vandens

separatorių atliekų

mišiniai

**

19 08 02 smėliagaudžių atliekos smėliagaudžių

atliekos **

Pastaba: **susidarančių atliekų kiekis bus pateiktas rengiant paviršinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo projektą.

Visos tvarkomos ir susidarančios atliekos bus rūšiuojamos ir tvarkomos vadovaujantis Atliekų

tvarkymo įstatymo, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 1999 m. liepos 14

d. įsakymu Nr. 217, reikalavimais ir perduodamos atitinkamas atliekas turintiems teisę tvarkyti

atliekų tvarkytojams pagal sudaromas sutartis.

Į DGASA priimtos ir susidariusios atliekos bus apskaitomos pagal Atliekų susidarymo ir tvarkymo

apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. D1-367, reikalavimus.

Aikštelėje numatomi šie statiniai:

Konteinerio tipo šildomas kontoros pastatas, montuojamas ant gelžbetoninės plokštės tipo

pamato. Pastato matmenys L x B x H = 6,0 x 2,4 x 2,7 m. Pastatą sudarys trys patalpos:

priėmimo kambarys, koridorius ir buitinė patalpa.

Konteinerio tipo nešildomas buities elektrotechnikos atliekų pastatas, montuojamas ant

gelžbetoninės plokštės tipo pastato. Pastatą sudarys viena bendra patalpa.

Konteinerio tipo nešildomas buities pavojingų atliekų pastatas, montuojamas ant

gelžbetoninės plokštės tipo pamato. Pastato matmenys L x B x H = 6,0 x 2,4 x 2,7 m. Pastatą

sudarys viena bendra patalpa.

Planuojamos ūkinės veiklos metu numatomi naudoti įrenginiai:

Techninės svarstyklės;

Aukšto kėlimo rankinis hidraulinis keltuvas;

Žemo kėlimo vežimėlis.

DGASA planuojamas naudoti atliekų konteinerių komplektas pateiktas 5 lentelėje.

Lentelė 5. Atliekų konteinerių komplekto sudėtis

Eil. Nr. Konteinerio tipas Paskirtis Talpa, m3 Kiekis, vnt.

1 2 3 4 5

1. Uždaras Naudotai buities technikai 30 1

2. Atviras Naudotiems baldams 30 1

3. Atviras Statybinėms atliekoms 30 1

4. Uždaras Popieriaus ir kartono atliekoms 30 1

5. Atviras Plastiko ir PET atliekoms (pakuotėms) 30 1

6. Atviras Plastiko atliekoms 10 1

7. Uždaras Bioskaidžioms atliekoms 10 1

8. Atviras Juodųjų metalų atliekoms 10 1

17

9. Atviras Statybinėms atliekoms (inertinės) 10 1

10. Uždaras Bespalvio stiklo atliekoms 10 1

11. Atviras Stiklo atliekoms (pakuotėms) 10 1

12. Atviras Medienos atliekoms 30 1

10 1

13. Uždaras Tekstilės atliekoms 10 1

14. Atviras Didžiosioms atliekoms 30 2

16

PŪV teritorija, kurioje planuojama įrengti DGASA, yra Viečiūnų miestelio vakarinėje dalyje,

pramoninės zonos pakraštyje, adresu Verpėjų g. 26, Viečiūnai, Druskininkų sav. Žemės sklypo,

kuriame bus įrengta aikštelė, plotas – 7,1540 ha. Žemės sklypo unikalus Nr. 3878-0008-0013,

žemės paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos. Šio sklypo

pietvakarinėje dalyje 0,15 ha plote numatoma įrengti kieta danga dengtą DGASA. VĮ Registrų

centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko sklypo išrašo kopija pateikta 2

priede.

Dauguma pastatų, esančių sklype nuosavybės teise priklauso Druskininkų savivaldybei. Pastatas –

chloratorinė ir vandens bokštas nuosavybės teise priklauso UAB „Druskininkų vandenys“. Du

pastatai (buitinis pastatas ir sandėlis) priklauso Esebua individualiai įmonei, užsiimančiai žvejybos

reikmenų prekyba. Sklype veiklą vykdo įvairios įmonės. Anksčiau šiame sklype buvo siūlų verpimo

fabrikas. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pastatų išrašo

kopija pateikta 2 priede.

3.4. ūkinės veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas, ūkinės veiklos vykdymo (objekto naudojimo)

trukmė (tais atvejais, kai planuojama terminuota ūkinė veikla)

Eil.

Nr. Darbų pavadinimas Įvykdymo terminas

1 2 3

1. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumento

parengimas, derinimas, visuomenės informavimo procedūros 2018 m. IV-2019 m. I ketv.

2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas 2019 m. I-II ketv.

3. Paraiškos Taršos leidimui gauti parengimas, derinimas ir Taršos

leidimo gavimas 2019m. I-II ketv.

4. Registracija Atliekų tvarkytojų valstybės registre 2019 m. II ketv.

5. Paraiškos pavojingų atliekų tvarkymo licencijai gauti

parengimas ir Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos gavimas 2019 m. II ketv.

6. PŪV pradžia Iki 2019 m. II ketv. pabaigos

3.5. informacija, kokiuose ūkinės veiklos etapuose – teritorijų planavimo, statinių statybos,

sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo ar tikslinimo, ūkinės veiklos nutraukimo ar kt. –

atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės

ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ yra reglamentuojami tokie SAZ dydžiai atliekų tvarkymo

objektams:

- 67 punktas. „antrinių žaliavų surinkimo bazė – 300 m“

„rajoniniai antrinių žaliavų surinkimo punktai – 100 m“

- 206 punktas. „pavojingų atliekų laikinojo saugojimo aikštelė – 500 m“

18

„pavojingų atliekų surinkimo punktas – 50 m“.

Pagal ARATC veiklos pobūdį ir atsižvelgus į tai, kad nėra reglamentavimo ar teisinio išaiškinimo,

pagal kokius kriterijus įmonės gali būti priskiriamos bazėms ar punktams, ARATC galima priskirti

SAZ dydį nuo 50 iki 500 m.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, patvirtinto 2002 m.

gegužės 16 d. Nr. IX-886 24 straipsnio 2 punktu, planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės

sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu,

įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, Vyriausybės patvirtinti

sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai gali būti sumažinti. Remiantis šia teisine nuostata yra

atliekamas PVSV, kurio metu siekiama pagrįstai nustatyti ūkinės veiklos objektui SAZ ribas.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita (toliau – Ataskaita) rengiama vadovaujantis

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 „Dėl

poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų patvirtinimo” su visais pakeitimais.

Ataskaitos viešinimo ir derinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474 „Dėl Lietuvos Respublikos

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės

sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų

suteikimo“.

ARATC PŪV yra parengti informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos

dokumentai, kurie šiuo metu baigiami derinti su kompetentinga institucija – Aplinkos apsaugos

agentūra.

3.6. siūlomos PŪV alternatyvos; šis reikalavimas neprivalomas, kai atliekamas vykdomos

ūkinės veiklos, kuriai reikia nustatyti arba patikslinti sanitarinės apsaugos zonų ribas,

poveikio visuomenės sveikatai vertinimas

Įvertinus tai, kad DGASA įrengimui Druskininkų savivaldybė numatė vietą dar prieš padedant

PVSV procedūras ir DGASA įrengimui šioje teritorijoje parengti atrankos dėl poveikio aplinkai

vertinimo dokumentai, tai kitos PŪV vietos bei technologinės alternatyvos nesvarstomos.

19

4. Planuojamos ūkinės veiklos vietos analizė:

4.1. planuojamos ūkinės veiklos vieta (adresas) pagal administracinius teritorinius vienetus, jų

dalis ir gyvenamąsias vietoves (apskritis, savivaldybė, seniūnija, miestas, miestelis, kaimas,

viensėdis, gatvė); teritorijos, kurioje planuojama ūkinė veikla, ne senesnis kaip 3 metų

žemėlapis su gretimybėmis (ortofoto ar kitokiame žemėlapyje, kitose grafinės informacijos

pateikimo priemonėse apibrėžta planuojama teritorija; planų mastelis pasirenkamas

atsižvelgiant į planuojamos teritorijos ir teritorijos, kurią planuojama ūkinė veikla gali

paveikti, dydžius), esamos ir suplanuotos gretimybės (žemės sklypai ir pastatai, su kuriais

ribojasi teritorija), teritorijos, kurioje planuojama ūkinė veikla, svarba aplinkos apsaugos,

visuomenės sveikatos saugos, ekonominiu, visuomeniniu ar kt. požiūriais, objektai, kuriems

nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, informacija apie sanitarinės apsaugos zonos ribų

nustatymą ir įregistravimą, kita svarbi informacija

Planuojamos ūkinės veiklos vieta

Teritorija, kurioje planuojama įrengti DGASA, yra Viečiūnų miestelio vakarinėje dalyje,

pramoninės zonos pakraštyje, adresu Verpėjų g. 26, Viečiūnai, Druskininkų sav. PŪV bus vykdoma

0,15 ha plote, sklype, kurio unikalus Nr. 3878-0008-0013, žemės paskirtis – kita, naudojimo būdas

– pramonės ir sandėliavimo teritorijos, plotas – 7,1540 ha. Dauguma pastatų, esančių sklype

nuosavybės teise priklauso Druskininkų savivaldybei. Pastatas – chloratorinė ir vandens bokštas

nuosavybės teise priklauso UAB „Druskininkų vandenys“. Du pastatai (buitinis pastatas ir sandėlis)

priklauso Esebua individualiai įmonei, užsiimančiai žvejybos reikmenų prekyba (žr. 3.3 skyrių).

Pagal 2008 m. kovo 21 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-51 „Dėl

Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“ patvirtintą Druskininkų

savivaldybės teritorijos bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinį, PŪV

teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo teritorijas (žr. Pav. 1).

Pav. 1. Ištrauka iš Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos

reglamentų brėžinio

20

Vadovaujantis Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano Inžinerinės infrastruktūros

brėžiniu, Viečiūnuose yra numatyta įrengti naują DGASA (žr. Pav. 2).

Pav. 2. Ištrauka iš Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano Inžinerinės infrastruktūros

brėžinio

Šalia PŪV vietos esančios gretimybės

PŪV teritorija, kurioje planuojama įrengti DGASA yra Viečiūnų miestelio vakarinėje dalyje,

pramoninės zonos pakraštyje, adresu Verpėjų g. 26, Viečiūnai, Druskininkų sav.

Dauguma pastatų, esančių sklype nuosavybės teise priklauso Druskininkų savivaldybei. Pastatas –

chloratorinė ir vandens bokštas nuosavybės teise priklauso UAB „Druskininkų vandenys“. Du

pastatai (buitinis pastatas ir sandėlis) priklauso Esebua individualiai įmonei, užsiimančiai žvejybos

reikmenų prekyba. Sklype veiklą vykdo įv. įmonės. Anksčiau šiame sklype buvo siūlų verpimo

fabrikas.

PŪV sklypas rytinėje dalyje ribojasi su sklypu, kuriame yra įrengta Viečiūnų katilinė (UAB

„Litesko“ filialas Druskininkų šiluma). PŪV teritorija iš pietų ir vakarų pusės ribojasi su žemės

ūkio paskirties sklypu. Šiaurinėje pusėje PŪV sklypas ribojasi su kitos paskirties sklypu, kuris

nuomos teise priklauso dviem fiziniams asmenims ir IĮ Esebua.

Artimiausia gyvenamoji aplinka:

vakarų, pietvakarių ir pietų kryptimis esančios gyvenamosios paskirties teritorijos, nuo

PŪV teritorijos nutolusios apie 32 m ir didesnius atstumu (Druskininkų sav., Viečiūnai, Perkūno g.

15, 17, 19, 21, 23 ir 25);

vakarų kryptimi esančios gyvenamosios paskirties teritorijos nutolusios nuo PŪV:

- apie 86 m atstumu, šioje teritorijoje esantis gyvenamosios paskirties pastatas yra apie 98

m atstumu nuo PŪV ribų (sklypo adresas: Druskininkų sav., Viečiūnai, Verpėjų g. 20A);

- apie 115 m atstumu, šioje teritorijoje esantis gyvenamosios paskirties pastatas yra apie

130 m atstumu nuo PŪV ribų (sklypo adresas: Druskininkų sav., Viečiūnai, Verpėjų g.

20B);

- apie 90 m atstumu (sklypo adresas: Druskininkų sav., Viečiūnai, Gabijos g. 24).

pietryčių pusėje esantys gyvenamosios paskirties pastatai, nutolęs nuo PŪV teritorijos:

- apie 178 m atstumu (pastatas, adresu Druskininkų sav., Viečiūnai, Verpėjų g. 10);

- apie 180 m atstumu (pastatas, adresu Druskininkų sav., Viečiūnai, Verpėjų g. 16);

- apie 230 m atstumu (pastatas, adresu Druskininkų sav., Viečiūnai, Verpėjų g. 18).

21

Žemėlapis su arčiausiai esančiomis gyvenamosios paskirties teritorijomis pateiktas Pav. 3.

Pav. 3. Arčiausiai PŪV esančios gyvenamosios teritorijos ir gyvenamieji pastatai

Artimiausios ugdymo įstaigos:

Druskininkų savivaldybės Viečiūnų progimnazija (Jaunystės g. 8, Viečiūnų k., Viečiūnų

sen., Druskininkų sav.), nutolusi nuo PŪV apie 0,55 km atstumu šiaurės rytų kryptimi;

vaikų lopšelis-darželis Linelis (adresu Jaunystės g. 6, Viečiūnai) yra apie 0,5 km atstumu į

rytus nuo PŪV vietos ribų.

Artimiausios gydymo įstaigos:

Viečiūnų ambulatorija (adresu Verpėjų g. 11, Viečiūnai) yra apie 0,3 km atstumu į šiaurės

rytus nuo PŪV vietos ribų.

UAB „Eurovaistinė“ (adresu Verpėjų g. 17A/ Jaunystės g. 1, Viečiūnai) yra apie 0,28 km

atstumu į rytus nuo PŪV vietos ribų.

Žemėlapis su artimiausiomis ugdymo bei gydymo įstaigomis pateiktas 3 priede.

Vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos žemės gelmių registro (ŽGR) naudingųjų iškasenų

telkinių žemėlapiu PŪV teritorijoje eksploatuojamų ir išžvalgytų žemės gelmių telkinių nėra.

Arčiausiai esantys naudingųjų išteklių telkiniai:

nenaudojamas sapropelio telkinys Grūtas, esantis apie 4 km atstumu pietų kryptimi nuo

PŪV teritorijos. Telkinio registracijos Nr. 2418 (įregistruotas 1997-07-17), adresas: Alytaus apskr.,

Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Grūto k.;

naudojamas durpių telkinys Mašnyčia, esantis apie 5,8 km atstumu pietryčių kryptimi nuo

PŪV teritorijos. Telkinio registracijos Nr. 2383 (įregistruotas 1997-07-17), adresas: Alytaus apskr.,

Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Mašnyčių k.

Naudingųjų išteklių telkinių išsidėstymas PŪV vietos atžvilgiu pateiktas Pav. 4.

- Arčiausiai esančios gyvenamosios paskirties teritorijos

- Arčiausiai esantys gyvenamosios paskirties pastatai

PŪV vieta

UAB Litesko filialas

Druskininkų šiluma

22

Pav. 4. Arčiausiai PŪV vietos esantys naudingųjų išteklių telkiniai (šaltinis:

https://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml).

Vadovaujantis geologijos informacijos sistema GEOLIS, PŪV teritorijoje geologinių procesų ir

reiškinių bei geotopų nėra.

Artimiausiai PŪV teritorijos esantys geotopai:

Snaigupėlės atodanga, esanti apie 3,8 km atstumu pietvakarių kryptimi nuo PŪV teritorijos

ribų;

Viedzmos akmuo, esantis apie 2,8 km atstumu šiaurės vakarų kryptimi nuo PŪV teritorijos ribų;

Liškiavos atodanga, nuo PŪV teritorijos nutolusi apie 2,7 km atstumu šiaurės kryptimi;

Jaučio pėda, esanti apie 2,7 km atstumu šiaurės kryptimi;

Raganos akmuo, nuo PŪV teritorijos ribų nutolęs apie 3 km šiaurės kryptimi;

Ulioko ravas, esantis apie 3,6 km atstumu šiaurės rytų kryptimi nuo PŪV teritorijos ribų.

Geotopo išdėstymas PŪV vietos atžvilgiu pateiktas Pav. 5.

PŪV vieta

Grūtas

Mašnyčia

23

Pav. 5. Arčiausiai PŪV vietos esantys geotopai (šaltinis:

http://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml)

PŪV teritorija į Natura 2000 teritorijas nepatenka. Arčiausiai esanti Natura 2000 teritorija yra

Dainavos giria, nutolusi nuo PŪV teritorijos ribų apie 1,7 km atstumu šiaurės/rytų kryptimis (žr.

Pav. 6), kuri patenka į paukščių ir buveinių apsaugai svarbias teritorijas. Ši teritorija buvo priskirta

prie Natura 2000 dėl tetervinų (Tetrao tetrix), kurtinių (Tetrao urogallus), lututės (Aegolius

funereus), lėlių (Caprimulgus europaeus), žalvarnių (Coracias garrulus), ligutės (Lullula arborea),

tulžių (Alcedo atthis) apsaugos.

Apie 5,6 km atstumu pietvakarių/vakarų kryptimi teka Avirės upė, kuri yra priskyriama prie Natura

2000 buveinių apsaugai svarbių teritorijų. Šioje upėje yra saugomos ūdros.

Pav. 6. Arčiausiai PŪV teritorijos esančios NATURA 2000 teritorijos (šaltinis:

https://stk.am.lt/portal/)

Arčiausiai PŪV esančios saugomos teritorijos:

Dzūkijos nacionalinis parkas, esantis apie 1,7 km atstumu šiaurės/rytų kryptimis, kurio

steigimo tikslas – išsaugoti ypač vertingus Dainavos krašto gamtos ir kultūros kompleksus –

Nemuno-Merkio-Ūlos-Grūdos-Skroblaus santakinio upyno hidrografinį tinklą bei slėnius su

PŪV vieta

PŪV vieta

24

būdingais floros ir jos migracijos kelių kompleksais; Dzūkijos kontinentinių kopų masyvus. Šiame

parke taip pat yra Liškiavos kraštovaizdžio draustinis, kurio tarptautinė svarba yra paukščių ir

buveinių apsauga. Į parko teritoriją taip pat patenka:

- ekologinės apsaugos prioriteto zona, esanti apie 2,2 km atstumu šiaurės rytų kryptimi;

- žemės ūkio prioriteto zona, nutolusi nuo PŪV ribų apie 3,2 km atstumu šiaurės rytų

kryptimi;

- miškų ūkio prioriteto zona, esanti apie 3,8 km atstumu šiaurės rytų kryptimi;

- gyvenamosios paskirties prioriteto zona, nutolusi nuo PŪV ribų apie 3,6 km atstumu šiaurės

rytų kryptimi;

- Žiogelio etnokultūrinis draustinis, kuris nuo PŪV yra nutolęs apie 4,4 km atstumu rytų

kryptimi. Šio draustinio steigimo tikslas – išsaugoti etnokultūrinio Žiogelių kaimo – vieno iš

etnografiškai vertingiausių ir geriausiai išlikusių panemunių dzūkų kaimų – planinę ir

erdvinę struktūrą, senąjį kelių tinklą, sodybas su etnoarchitektūriniais statiniais, senąsias

kapines, istorinę žemėnaudą ir etnokultūros tradicijas;

- Gudelių geomorfologinis draustinis, esantis apie 4,6 km atstumu nuo PŪV, kurio steigimo

tikslas - išsaugoti ypač vertingus Dainavos krašto gamtos ir kultūros kompleksus - Nemuno-

Merkio-Ūlos-Grūdos-Skroblaus santakinio upyno hidrografinį tinklą bei slėnius su

būdingais floros ir jos migracijos kelių kompleksais; Dzūkijos kontinentinių kopų masyvus;

- Uciekos geomorfologinis draustinis, kuris nuo PŪV nutolęs apie 6,7 km atstumu rytų

kryptimi. Šio draustinio steigimo tikslas – išsaugoti erozinius Nemuno slėnio šlaitus su

skardžiais, cirkais ir giliais intakų slėniais, Europos Bendrijos svarbos populiacijas.

Avirės hidrografinis draustinis, kuris nuo PŪV teritorijos ribų yra nutolęs apie 5,1 km

atstumu pietvakarių kryptimi. Šis draustinis buvo įkurtas siekiant išsaugoti besalpio slėnio mažai

vingiuotą Avirės upelį.

Žemėlapis su arčiausiai PŪV teritorijos esančiomis saugomomis teritorijomis pateiktas Pav. 7.

Pav. 7. Arčiausiai PŪV teritorijos esančios saugomos teritorijos (šaltinis: https://stk.am.lt/portal/)

Arčiausiai PŪV teritorijos esantys vandens telkiniai yra (žr. Pav. 8):

Nemuno upė (kodas 10010001), tekanti vakarinėje pusėje apie 1,6 km, šiaurinės rytinėje

pusėje – apie 2,2 km atstumu nuo PŪV teritorijos ribų;

Kreisos upelis (kodas 10010430), tekantis apie 2 km atstumu šiaurės vakarų kryptimi nuo

PŪV teritorijos ribų;

natūralus ežeras Pamelnyčys (kodas 10030334), esantis apie 2,6 km atstumu nuo PŪV

teritorijos ribų šiaurės vakarų kryptimi;

25

natūralus ežeras Vidutinis (kodas 10030333), esantis apie 2,8 km atstumu šiaurės vakarų

kryptimi;

natūralus ežeras Juodiškis (kodas 10030332), esantis apie 2,9 km atstumu nuo PŪV

teritorijos ribų šiaurės vakarų kryptimi;

natūralus ežeras Ilgis (kodas 10030314), esantis apie 2,8 km atstumu pietryčių kryptimi;

upelis Dzirnė (kodas 10010420), tekantis apie 2,95 km atstumu pietvakarių kryptimi.

PŪV teritorija nepatenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną ar juostą (žr. Pav. 8).

Pav. 8. Ištrauka iš vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų žemėlapio (šaltinis:

https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action)

Artimiausios vandenvietės:

nenaudojama geriamojo gėlo vandens Viečiūnų vandenvietė (registro Nr. 2365), adresu

Alytaus apskr., Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Viečiūnų mstl., nuo PŪV nutolusi apie 187 m

atstumu pietryčių kryptimi;

naudojama mineralinio vandens UAB „Akvavita“ mineralinis (registro Nr. 4271) vandenvietė,

esanti adresu Alytaus apskr., Druskininkų sav., Druskininkų m. apie 626 m atstumu pietryčių

kryptimi;

nenaudojama geriamojo gėlo vandens UAB „Akvavita“ gėlas (Druskininkų) (registro Nr.

4226) vandenvietė, adresu Alytaus apskr., Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Viečiūnų mstl., esanti

apie 660 m atstumu pietryčių kryptimi.

Ištrauka iš Požeminio vandens vandenviečių žemėlapio pateikta Pav. 9.

PŪV vieta

Kreisos upelis

10010430 ežeras Pamelnyčys

10030334 ežeras Vidutinis

10030333

ežeras Juodiškis

10030332

ežeras Ilgis

110030314

Upelis Dzirnė

10010420

26

Pav. 9. Artimiausių vandenviečių schema (šaltinis: https://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml )

Vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Požeminio vandens

vandenviečių su VAZ ribomis duomenų bazėje pateikta informacija, PŪV sklypas nepatenka į

požeminio vandens vandenvietes ir joms nustatytas apsaugos zonas (žr. Pav. 10).

Pav. 10. Ištrauka iš Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens vandenviečių su VAZ ribomis

duomenų bazės (šaltinis: https://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml)

Planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje nėra saugomų kultūros paveldo objektų. Arčiausiai esantys

kultūros paveldo objektai yra:

Akmuo, vad. Raganos, kitaip Viedzmos akmeniu (kodas 3661), nuo PŪV nutolęs apie 2,8 km

atstumu šiaurės vakarų kryptimi;

Liškiavos piliakalnis, vad. Liškiavos pilies kalnu, Raganos mūru, Perkūno šventinyčia (kodas

3658), esantis apie 2,6 km atstumu šiaurės kryptimi nuo PŪV teritorijos ribų;

Liškiavos pilies pietvakarinio bokšto liekanos (kodas 1751), esančios apie 2,7 km atstumu

šiaurės kryptimi;

PŪV vieta

27

Liškiavos dvarvietė (kodas 30286), nutolusi nuo PŪV teritorijos ribų apie 2,7 km atstumu

šiaurės kryptimi;

Vienuolyno kultūrinis sluoksnis (kodas 20918), esantis apie 2,6 km atstumu šiaurės rytų

kryptimi, į kurį patenka:

- Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblio Dominikonų

vienuolyno namas (kodas 21846);

- Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblio Švč. Trejybės

bažnyčia (kodas 21845);

- Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblio paminklas

(kodas 29430);

- Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblio varpinė (kodas

29428); ir

- Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblio svirnas (kodas

29429);

Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis (kodas 1027), nuo

PŪV teritorijos ribų nutolęs apie 2,6 km atstumu šiaurės rytų kryptimi;

Lietuvos šaulių Jurgio Grigo ir Jono Grigo kapas (kodas 32882), nuo PŪV teritorijos ribų

nutolės apie 2,8 km atstumu šiaurės kryptimi;

Liškiavos kaimo žydų senosios kapinės (kodas 26377), esančios apie 3,1 km atstumu šiaurės

kryptimi.

Kultūros paveldo objektų išsidėstymas ūkinės veiklos vietos atžvilgiu pateiktas Pav. 11.

Pav. 11. Planuojamos ūkinės veiklos vieta kultūros paveldo vertybių atžvilgiu (šaltinis:

http://kvr.kpd.lt/heritage/)

Objektai, kuriems nustatytos sanitarinės apsaugos zonos

PŪV sklype nėra nustatytų ir VĮ Registrų centre įregistruotų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio

zonų.

PŪV vieta

28

Vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, su visais pakeitimais, 206 punktu, PŪV

reglamentuojamas sanitarinės apsaugos zonos dydis nuo 50 iki 500 m.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, patvirtinto 2002 m.

gegužės 16 d. Nr. IX-886 24 straipsnio 2 punktu, planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės

sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu,

įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, Vyriausybės patvirtinti

sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai gali būti sumažinti. Remiantis šia teisine nuostata PŪV

atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kuriuo siekiama pagrįstai nustatyti ūkinės

veiklos objektui SAZ ribas, kurias siūloma sutapatinti su DGASA teritorijos ribomis.

Detalesnė informacija apie PŪV teritorijoje nustatytas kitas specialiąsias naudojimo sąlygos

pateikta 4.2 skyriuje ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko

sklypo išraše (žr. 2 priede).

4.2. žemės sklypo, kuriame planuojama ūkinė veikla, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis,

naudojimo būdas (-ai) (esamas ir planuojamas), žemės sklypo plotas, žemės sklypui

nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (pridedama išrašo iš Nekilnojamojo turto

registro centrinio duomenų banko kopija)

DGASA bus įrengta sklypo, kurio unikalus Nr. 3878-0008-0013, paskirtis – kita, žemės sklypo

naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, 0,15 ha ploto dalyje. Bendras

žemės sklypo plotas – 7,1540 ha. Vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro

centrinio duomenų banko sklypo išrašo kopija (žr. 2 priedą), minėtam sklypui yra nustatytos šios

specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos:

kurortų apsaugos zonos (7,154 ha);

vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (1,9 ha);

šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos (0,2 ha);

elektros linijų apsaugos zonos (0,16 ha);

ryšių linijų apsaugos zonos (0,048 ha).

Vadovaujantis Druskininkų savivaldybės pateikta informacija, šiuo metu tikslinami kadastriniai

PŪV žemės sklypo matavimai, kurio metu bus patikslinta kurorto apsaugos zona. Atlikus

patikslinimus, PŪV teritorija į kurorto apsaugos zoną nepateks. Vadovaujantis šia informacija

galime teigti, kad PŪV neprieštarauja sklype nustatytoms specialiosioms žemės naudojimo

sąlygoms.

4.3. Vietovės infrastruktūra (vandens, šilumos energijos tiekimas, nuotekų surinkimas, valymas

ir išleidimas, atliekų tvarkymas, šalinimas ir panaudojimas, susisiekimo, privažiavimo keliai

ir kt.)

PŪV teritorija, kurioje planuojama įrengti DGASA yra Viečiūnų miestelio vakarinėje dalyje,

pramoninės zonos pakraštyje, adresu Verpėjų g. 26, Viečiūnai, Druskininkų sav. Vadovaujantis VĮ

Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, sklype yra:

- vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai;

- šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklai;

- elektros linijos,

- ryšių linijos.

Vanduo PŪV metu bus naudojamas tik buitinėms reikmėms. Jis bus tiekiamas centralizuotai iš

miestelio vandentiekio tinklų arba atvežamas nešiojamoje taroje. Detalesnė informacija apie

vandens tiekimą bus pateikta DGASA įrengimo techniniame projekte.

29

Numatoma, kad konteinerinio tipo pastate įrengtos buitinės/administracinės patalpos bus šildomas

elektra. Planuojamas sunaudoti elektros energijos kiekis iki 10 000 kWh/metus. Elektros energijos

tiekimui bus prisijungta prie elektros energijos tinklų. Kitų energetikos išteklių naudoti

neplanuojama.

PŪV metu susidarančios buitinės nuotekos bus išleidžiamos į centralizuotus buitinių nuotekų

tinklus arba bus laikomos specialioje talpoje/rezervuare iki išvežimo į buitinių nuotekų valyklą. Šie

nuotekų tvarkymo sprendiniai bus tikslinami DGASA įrengimo techniniame projekte.

Ant aikštelės kietosios dangos susidariusios paviršinės nuotekos bus surenkamos planuojama įrengti

paviršinių nuotekų susirinkimo sistema ir valomos, planuojamuose įrengti vietiniuose paviršinių

nuotekų valymo įrenginiuose. Paviršinės nuotekos išvalytos iki Paviršinių nuotekų tvarkymo

reglamente nurodytų normų bus išleidžiamos į lietaus nuotekų tinklus, o nesant galimybei jas

išleisti į tinklus, jos bus išleidžiamos į gamtinę aplinką (infiltruojamos į gruntą). Paviršinių nuotekų

tvarkymo sprendiniai bus tikslinami DGASA įrengimo techniniame projekte.

DGASA bus priimamos iš gyventojų buityje susidariusios nepavojingosios ir pavojingosios

atliekos. Į aikštelę numatoma priimti:

iki 900 t/metus nepavojingųjų komunalinių atliekų (didžiausias vienu metu laikomas

atliekų kiekis - 173 t);

iki 100 t/metus pavojingųjų komunalinių atliekų (didžiausias vienu metu laikomas atliekų

kiekis – 24 t).

Į DGASA priimtos ir susidariusios atliekos bus apskaitomos pagal Atliekų susidarymo ir tvarkymo

apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. D1-367, reikalavimus. Detalesnė informacija pateikta 3.3 skyriuje.

4.4. ūkinės veiklos vietos (žemės sklypo) įvertinimas atsižvelgiant į greta ir aplink planuojamą

ūkinę veiklą, esančias, planuojamas ar suplanuotas gyvenamųjų pastatų, visuomeninės

paskirties, rekreacines ar kitas teritorijas, statinius, pastatus, objektus, nurodytus Lietuvos

Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje, ar kitus

visuomenės sveikatos saugos požiūriu reikšmingus objektus (aprašymas, anksčiau šiame

žemės sklype vykdyta ūkinė veikla, atstumai iki kitų šiame papunktyje nurodytų objektų)

PŪV bus vykdoma 0,15 ha plote sklype, kuris yra adresu Verpėjų g. 26, Viečiūnai, Druskininkų

sav. (unikalus Nr. 3878-0008-0013). Šio sklypo plotas – 7,1540 ha, žemės paskirtis – kita, o

naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos.

PŪV sklypas rytinėje dalyje ribojasi su sklypu, kuriame yra įrengta Viečiūnų katilinė (UAB

„Litesko“ filialas Druskininkų šiluma). PŪV teritorija iš pietų ir vakarų pusės ribojasi su žemės

ūkio paskirties sklypu. Šiaurinėje pusėje PŪV sklypas ribojasi su kitos paskirties sklypu, kuris

nuomos teise priklauso dviem fiziniams asmenims ir IĮ Esebua. Druskininkų savivaldybė tame

pačiame sklype šalia DGASA planuoja įrengti statybinių ir griovimo atliekų tvarkymo aikštelę.

Šiuo metu yra parengti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentai.

PŪV sklypas yra Viečiūnų miestelio vakarinėje dalyje, pramoninės zonos pakraštyje. Arčiausiai

PŪV teritorijos esančios gyvenamosios paskirties teritorijos yra apie 32 m ir didesniu atstumu.

Arčiausiai esantys gyvenamosios paskirties pastatai yra apie 86 m ir didesniu atstumu. Daugiau

informacijos pateikta 4.1 skyriuje.

5. Planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai,

tiesioginio ar netiesioginio poveikio kiekybinis ir kokybinis apibūdinimas ir

įvertinimas (identifikuojami ir aprašomi planuojamos ar vykdomos ūkinės

30

veiklos lemiami sveikatai įtaką darantys veiksniai, aprašomas galimas jų

poveikis visuomenės sveikatai artimiausioje gyvenamųjų pastatų aplinkoje,

visuomeninės paskirties teritorijose ir statiniuose, rekreacinėse teritorijose

ir kituose svarbiuose objektuose, nurodytuose Poveikio visuomenės

sveikatai vertinimo metodinių nurodymų priedo 4.4 papunktyje)

Šiuolaikinės visuomenės sveikatos būklę daugiausia lemia fizinė ir socialinė aplinka, žmonių

gyvensena. Minėtų veiksnių sąlygojamos pagrindinės sveikatos problemos sietinos su aplinkos

sąlygojamomis ligomis. Todėl gerinant gyvenimo kokybę ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos

keliamai rizikai mažinti. Mokslininkai neabejoja, jog aplinkos kokybė turi lemiamos įtakos, o

kenksmingi aplinkos veiksniai skatina ligų plitimą.

PŪV metu į aplinkos orą teršalai neišsiskirs, bus vykdoma tik pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų

surinkimo ir laikymo veikla.

Pradėjus vykdyti PŪV padidės į PŪV teritoriją atvažiuojančio autotransporto srautas. Tačiau,

įvertinus tai, kad PŪV vieta yra Viečiūnų miestelyje ir kad į šią aikštelę atliekas atveš pagrinde šio

miestelio gyventojai, tai maksimalus 3 lengvųjų per valandą ir kas antrą dieną atvažiuojančio 1

sunkiasvorio automobilio autotransporto srauto padidėjimas neigiamo poveikio aplinkai nesukels.

PŪV metu į DGASA atvežtos sąlyginai švarios nepavojingosios atliekos bus laikomos aikštelėje,

uždaruose konteineriuose, pavojingosios atliekos bus laikomos konteinerinio tipo pastate įrengtose

patalpose, todėl pažymima, kad ARATC PŪV nėra susijusi su kvapų generavimu.

PŪV veikla dėl į DGASA atvažiuojančio autotransporto srauto nežymiai įtakos foninį triukšmo

lygį. Siekiant nustatyti PŪV poveikį aplinkai bei arčiausiai esančioms gyvenamosios paskirties

teritorijoms, modeliavimo būdu buvo įvertinta PŪV keliamo triukšmo sklaida.

5.1. planuojamos ūkinės veiklos cheminės taršos, galinčios daryti poveikį visuomenės sveikatai,

vertinimas: aprašoma kiekviena numatoma vykdyti veikla (veiklos etapas), kurios metu

susidarys ir į aplinkos orą bus išmetami teršalai, stacionarių (organizuotų ir neorganizuotų)

ir mobilių taršos šaltinių ypatybės, jų vietos (koordinatės, schema) ir išmetamų teršalų

kiekio skaičiavimai (skaičiavimo metodikos), vietovės meteorologinės sąlygos, aplinkos oro

foninis užterštumas, numatomų išmesti teršalų ribinės aplinkos oro užterštumo vertės,

aplinkos oro užterštumo prognozė: pateikiami duomenys, naudoti numatomų išmesti teršalų

didžiausiai koncentracijai skaičiuoti, naudotos skaičiavimo metodikos, informacija apie

teršalų koncentracijos skaičiavimui naudotas parinktis (reljefas, pastatai, nuosėdos, emisijų

kitimas laiko atžvilgiu ir t. t.), jei tokios buvo naudotos, naudota kompiuterinė programinė

įranga, foniniai aplinkos užterštumo duomenys ir jų pasirinkimo pagrindimas, teršalų

koncentracijos skaičiavimo rezultatai ir jų analizė (skaičiavimų lentelės, žemėlapiai ar

pan.), nurodomas skaičiavimų aukštis, modeliavimo teritorijos dydis, taršos sklaidos

žingsnio dydis, taršos sklaidos žemėlapio koordinačių sistema ir mastelis, pateikiama

aplinkos oro užterštumo prognozė ir galimas poveikis visuomenės sveikatai

Tarša iš stacionarių taršos šaltinių

PŪV metu į aplinkos orą teršalai neišsiskirs, bus vykdoma tik pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų

surinkimo ir laikymo veikla. Esant poreikiui didelių gabaritų atliekos bus ardomos rankiniu būdu.

Konteinerinio tipo pastatas, kuriame bus įrengtos buitinės/administracinės patalpos bus šildomas

elektra. PŪV metu išmetimų iš stacionarių oro taršos šaltinių nebus, todėl šis skyrius nepildomas.

31

Tarša iš mobilių taršos šaltinių

Atliekas į DGASA atveš gyventojai savo autotransportu. Aikštelėje surinktos atliekos periodiškai,

bet neviršijant didžiausio vienu metu planuojamo laikyti atliekų kiekio, bus išvežamos ARATC ar

samdytomis transporto priemonėmis į galutinio šių atliekų sutvarkymo vietas. Planavimo

organizatoriaus duomenimis, skaičiavimuose priimama, kad į sklypo teritoriją gali atvažiuoti

vidutiniškai iki 24 lengvųjų automobilių per dieną ir kas antrą dieną atvažiuos 1 sunkiasvoris

automobilis.

Valandinis srautas:

- 3 lengvieji automobiliai/ val. (priimame, kad bus 1 benzininis ir 2 dyzeliniai

automobiliai)

- 1 sunkiasvoris automobiliai/ val. (sunkiasvoris automobilis – dyzelinis, sunkiasvoris

automobilis į DGASA atvažiuos kas antrą dieną, kuris išveš atliekas iš aikštelės).

Autotransportas atvažiuos į DGASA tik dienos metus.

Į aplinkos orą iš mobilių taršos šaltinių išmetamų teršalų vertinimui naudojama metodika –

EMEP/EEA/CORINAIR Oro teršalų inventorizacijos vadovas (Angl. – Air pollutant emission

inventory guidebook): http://www.eea.europa.eu/publications/emep-eea-guidebook-2016 .

Įvertinus tai, kad autotransportas atvažiuos Verpėjų g., tai autotransporto judėjimo greitį Verpėjų g.

priimame iki 50 km/val. Skaičiavimui paimta važiavimo atkarpa – 0,5 km. Tas pats autotransporto

srautas važiuos keliu, esančiu iš Verpėjų gatvės pasukus į šalia Viečiūnų mst. katilinės sklypo esantį

kelią (kelias yra už pietinės katilinės sklypo ribos) ir važinės po DGASA teritoriją. Automobilių

važiavimo greitis – 10 km/val., važiavimo atkarpa – 0,29 km (žr. Pav. 12).

Pav. 12. Autotransporto judėjimo schema

Vienkartiniai maksimalūs išmetimai į aplinkos orą iš mobilių oro taršos šaltinių pateikti 6 lentelėje.

32

Lentelė 6. Vienkartiniai maksimalūs išmetimai į aplinkos orą iš mobilių oro taršos šaltinių.

Nr. Vieta Dimensija CO NOx LOJ KD

1 2 3 4 5 6 7

1 Išmetimai iš

autotransporto g/s·m

0,00000226 0,00000283 0,00000035 0,0000001

Iš autotransporto į aplinkos orą išmetamų teršalų skaičiavimai pateikti 4 priede.

Iš autotransporto išsiskiriančio oro teršalų koncentracijos kelio aplinkoje apskaičiuotos naudojant

Tiltų ir kelių projektavimo vadovo atrankos metodą (Design Manual for Roads and Bridges,

DMRB, Volume 11, Screening Method), kurią parengė Jungtinės Karalystės Transporto kelių

laboratorija 2007 metais. Metodas parengtas vadovaujantis COPERT metodika ir emisijų faktoriais.

COPERT metodika yra viena iš Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos

(EMEP/EEA air pollutant emission inventory guidebook) metodikos dalių, kuri yra patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 (2005 m. liepos

15 d. įsakymo Nr. D1- 378 redakcija) į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų

sąraše.

Oro teršalų koncentracijos buvo skaičiuotos 2 m ir 10 m atstumu nuo Verpėjų gatvės, kai

autotransporto važiavimo greitis iki 50 km/val. bei 2 m ir 10 m atstumu nuo kelio, nutiesto nuo

Verpėjų g. iki PŪV pastato, kai autotransporto važiavimo greitis iki 10 km/val. Gauti rezultatai

pateikti 7 ir 8 lentelėse.

Lentelė 7. Apskaičiuotos teršalų išsiskiriančių iš autotransporto koncentracijos be fono, kai per dieną į DGASA atvažiuos iki 24 lengvųjų automobilių, iki 1

sunkiasvorio automobilio.

Teršalas Ribinė vertė (RV)

Apskaičiuotos iš autotransporto išsiskiriančių teršalų pažemio koncentracijos

Autotransportui važiuojant Verpėjų g. Autotransportui važiuojant keliu, nutiestu

nuo Verpėjų g. iki DGASA

2 m nuo kelio atstumu 10 m nuo kelio

atstumu

2 m nuo kelio

atstumu

10 m nuo kelio

atstumu

Cmaks Cmaks/RV Cmaks Cmaks/RV Cmaks Cmaks/RV Cmaks Cmaks/RV

vidurkis ug/m3 ug/m3 vnt. dl. ug/m3 vnt. dl. ug/m3 vnt. dl. ug/m3 vnt. dl.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Anglies

monoksidas 8 val.

10

mg/m3

0,00011

mg/m3 0,000011

0,00009

mg/m3 0,000009

0,0004

mg/m3 0,00004

0,00039

mg/m3 0,000039

Azoto

oksidai

metų RV, nustatyta

žmonių sveikatos

apsaugai

40

0,02

0,0005

0,01

0,00025

0,05

0,00125

0,04

0,001

metų RV, nustatyta

augmenijos apsaugai 30 0,00067 0,00033 0,00167 0,0013

Kietosios

dalelės

(KD10)

metų 40 0,0017 0,00004 0,0016 0,00004 0,01 0,00025 0,005 0,00013

LOJ 0,5 val. - 0,00021 - 0,00017 - 0,00078 - 0,0007 -

34

Lentelė 8. Apskaičiuotos teršalų išsiskiriančių iš autotransporto koncentracijos su fono, kai per dieną į DGASA atvažiuos iki 24 lengvųjų automobilių, iki 1

sunkiasvorio automobilio.

Teršalas Ribinė vertė (RV)

Foninės

koncentracijos Apskaičiuotos iš autotransporto išsiskiriančių teršalų pažemio koncentracijos

Autotransportui važiuojant Verpėjų g. Autotransportui važiuojant keliu,

nutiestu nuo Verpėjų g. iki DGASA

2 m nuo kelio

atstumu

10 m nuo kelio

atstumu

2 m nuo kelio

atstumu

10 m nuo kelio

atstumu

Cmaks Cmaks/RV Cmaks Cmaks/RV Cmaks Cmaks/RV Cmaks Cmaks/RV

vidurkis ug/m3 ug/m3 ug/m3 vnt. dl. ug/m3 vnt. dl. ug/m3 vnt. dl. ug/m3 vnt. dl.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Anglies

monoksidas 8 val.

10

mg/m3 0,19 mg/m3 0,19

mg/m3 0,019

0,19

mg/m3 0,019

0,19

mg/m3 0,019

0,19

mg/m3 0,019

Azoto

oksidai

metų RV, nustatyta

žmonių sveikatos

apsaugai

40

2,2 2,22

0,0555

2,22

0,0555

2,23

0,0558

2,23

0,0558

metų RV, nustatyta

augmenijos apsaugai 30 0,074 0,074 0,0743 0,0743

Kietosios

dalelės

(KD10)

metų 40 9,40 9,40 0,235 9,40 0,235 9,40 0,235 9,40 0,235

PVSV ataskaita

UAB „Ekokonsultacijos“ 35

Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus valandinis autotransporto srautas gali sudaryti iki 1 sunkiasvorio

automobilio/val. ir iki 3 lengvųjų automobilių/val. bei įvertinus skaičiavimu būdu gautus iš

autotransporto išsiskiriančių teršalų kiekius bei jų koncentracijas, galima teigti, kad pati

autotransporto keliama oro tarša yra momentinė ir nežymi. Todėl ji neigiamo poveikio aplinkai

nesukels.

Į aplinkos orą išmetamų teršalų vertinimas.

Įvertinus tai, kad PŪV nėra susijusi su stacionariais taršos šaltiniais, o atsižvelgiant į skaičiavimo

būdu nustatytus iš autotransporto išsiskiriančių teršalų kiekius ir jų koncentracijas, galime teigti,

kad jos yra nežymios ir įtakos foniniam užterštumui neturi. Todėl galime teigti, kad dėl PŪV į

aplinkos orą išsiskiriančių teršalų kiekis yra nežymus ir reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės

sveikata neturės.

5.2. galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, atsižvelgiant į ūkinės

veiklos metu į aplinką skleidžiamus kvapus: aprašoma kiekviena numatoma vykdyti veikla

(veiklos etapas), kurios metu susidarys ir į aplinkos orą išsiskirs kvapai, kvapus

skleidžiančios cheminės medžiagos, kvapų susidarymo šaltiniai (stacionarūs organizuoti ir

neorganizuoti) ir jų ypatybės, jų vietos (koordinatės, schema) ir išmetamų kvapų emisijų

skaičiavimai (skaičiavimo metodikos), vietovės meteorologinės sąlygos, aplinkos oro

užterštumo kvapais prognozė: pateikiami duomenys, naudoti numatomų skleidžiamų kvapų

koncentracijai aplinkos ore skaičiuoti, naudotos skaičiavimo metodikos, informacija apie

kvapų koncentracijos skaičiavimo parinktis (reljefas, pastatai, nuosėdos, emisijų kitimas

laiko atžvilgiu ir t. t.), jei tokios buvo naudotos, naudota kompiuterinė programinė įranga,

naudotos cheminių medžiagų kvapų slenkstinės vertės, kvapų koncentracijos skaičiavimo

rezultatai (pagal galimybes įvertinant ir greta planuojamos ūkinės veiklos esančių kvapų

susidarymo šaltinių, galinčių turėti poveikį visuomenės sveikatai ir sanitarinės apsaugos

zonų riboms, skleidžiamą taršą) ir jų analizė (skaičiavimų lentelės, žemėlapiai ar pan.),

nurodomas skaičiavimų aukštis, modeliavimo teritorijos dydis, taršos sklaidos žingsnio

dydis, taršos sklaidos žemėlapio koordinačių sistema ir mastelis; pateikiama aplinkos oro

užterštumo kvapais prognozė ir galimas poveikis visuomenės sveikatai

Remiantis Kvapų valdymo metodinėmis rekomendacijomis, Lietuvoje šiuo metu galioja dvi

higienos normos, skirtos kvapams gyvenamosios aplinkos ore reglamentuoti:

• higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos

ore“;

• higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų)

koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“.

Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 nurodyta ribinė kvapo koncentracijos vertė – 8 europiniai

kvapo vienetai (OUE/m3), taikoma tik iš ūkinės komercinės veiklos, kurioje naudojami stacionarūs

taršos kvapais šaltiniai, kylantiems kvapams vertinti.

PŪV metu į DGASA atvežtos nepavojingosios atliekos bus laikomos aikštelėje, uždaruose

konteineriuose, pavojingosios atliekos bus laikomos konteinerinio tipo pastate įrengtose patalpose.

Pažymime, kad į DGASA bus priimamos tik sąlyginai švarios antrinės žaliavos, t.y. neužterštos

jokiais maisto likučiai ar kitomis biologiškai skaidžiomis medžiagomis, kurios galėtų skleisti kvapą.

Kaip biologiškai skaidžios atliekos į aikštelę bus priimamos tik žaliosios atliekos (medžių, krūmų

šakos ir pan.). Šioje aikštelėje jos bus tik laikomos, bet nekompostuojamos, jos bus perduodamos į

žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. DGASA bus vykdoma tik atliekų laikymo veikla, t.y. jokie

atliekų terminiai, cheminiai apdorojimo procesai nebus vykdomi, todėl kvapai neišsiskirs.

PVSV ataskaita


Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją galime teigti, kad ARATC PŪV nėra susijusi su kvapų

generavimu. Todėl PŪV neįtakos foninių kvapų emisijų ir neviršys Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos „Kvapo

koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ nustatytos ribinė kvapo koncentracijos (8

OUE/m3).

5.3. Fizikinės (triukšmas, nejonizuojanti spinduliuotė ir kt.) taršos, galinčios daryti poveikį

visuomenės sveikatai, vertinimas: esamos būklės įvertinimas, taršos šaltinių (stacionarių ir

mobilių) aprašymas, jų ypatybės bei vieta (schema), informacija apie skleidžiamą taršą

(emisijas), šios taršos ribiniai dydžiai, taršos sklidimo prognozė/sklaidos modeliavimo

rezultatai (lentelės, žemėlapiai)

Vadovaujantis naujausiais žmogaus veiklos neurofiziologijos pagrindais, triukšmo poveikis

organizmui vertinamas kaip poveikis centrinei nervų sistemai, o ne tik kaip poveikis klausos

organui.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau – PSO) akcentuojamos triukšmo keliamos sveikatos

problemos: klausos pakenkimas, kalbos nesupratimas, miego sutrikimai, fiziologinių funkcijų

sutrikimai, psichikos sutrikimai, mokslo ir kitų pasiekimų blogėjimas, socialiniai ir elgsenos

pakitimai (dirglumas, agresyvumas ir kt.). Lengviausiai triukšmo pažeidžiamos grupės: vaikai,

ligoniai, invalidai, pamainomis dirbantys, seni asmenys, ilgai būnantys triukšme žmonės ir pan.

Analizuojant Lietuvos gyventojų sergamumą, užregistruotą ambulatorinę pagalbą teikiančiose

sveikatos priežiūros įstaigose, pastebima, kad daugėja ligų, santykinai susijusių su triukšmo

poveikiu: kraujotakos sistemos, nervų sistemos, virškinimo sistemos ligos. Triukšmui labiausiai

jautrios vietos PSO duomenimis yra gyvenamosios patalpos, poilsio zonos, kurortai, mokyklos,

ikimokyklinės įstaigos, gydymo įstaigos.

Triukšmo lygį gyvenamuosiuose, visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje šiuo metu

reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33: 2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose

ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.

Higienos normoje HN 33: 2011 nustatyti tokie leistini triukšmo ribiniai dydžiai:

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir

kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą:

- ekvivalentinis - 55 dBA, maksimalus - 60 dBA (7 – 19 val.)



Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir

kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo:




Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265 „Dėl darbuotojų apsaugos

nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ reglamentuojama, kad esant 80 – 85 dB(A)

triukšmo ekspozicinėms vertėms turi būti pradėti taikyti darbuotojų apsaugos nuo triukšmo veikimo

veiksmai.

Darbuotojų apsaugai nuo triukšmo darbe, turi būti diegiami visuotinai priimtini klausos pakenkimų

rizikos prevencijos principai:

Netriukšmingų naujų darbo priemonių ar naujų darbo vietų įrengimas;

Darbuotoją veikiančių triukšmo lygių darbo vietoje nustatymas ir mažinimas;

Neformalūs darbuotojų sveikatos tikrinimai;

PVSV ataskaita


Inžinerinių, akustinių, organizacinių ir kitų triukšmo mažinimo priemonių ir metodų

taikymas;

Darbuotojų informavimas, mokymas ir kontrolė;

Periodinis taikomų triukšmo mažinimo programų efektyvumo tikrinimas.

Įvertinus PŪV, numatoma, kad DGASA pagrindiniu triukšmo šaltiniu, galinčiu turėti įtakos

aplinkinių teritorijų esamo triukšmo lygio pokyčiui, bus transporto priemonės. Stacionarių triukšmo

šaltinių PŪV teritorijoje nebus. Detalesnė informacija apie mobilius triukšmo šaltinius ir keliamą

triukšmo lygį pateikta 5.3.2 poskyryje.

5.3.1. pateikiami planuojamų įrengti (įrengtų) stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo

emisijos duomenys, pateikiamos stacionarių triukšmo šaltinių gamintojų techninių

specifikacijų, kuriose pateikta informacija apie stacionarių triukšmo šaltinių spinduliuojamą

triukšmą (garso galingumo lygį), kopijos, nurodomas stacionarių triukšmo šaltinių darbo

pobūdis ir darbo laikas, triukšmo šaltinių, esančių patalpų viduje, vertinimui pateikiamos

pastato (pastatų) išorinių sienų oro garso izoliavimo Rw rodiklis (rodikliai), pastato patalpų

tūris, plotas, aukštis; tais atvejais, kai stacionarių triukšmo šaltinių gamintojai nepateikia

informacijos apie planuojamų įrengti (įrengtų) stacionarių triukšmo šaltinių spinduliuojamą

triukšmą, šie duomenys gali būti gauti pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011

„Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų

aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio

13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai

dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“

patvirtinimo“, 19.1–19.3 papunkčiuose nurodytus ar lygiaverčius Lietuvos standartus kitoje

vykdomoje ūkinėje veikloje atlikus jau naudojamų ekvivalentiškų stacionarių triukšmo

šaltinių garso slėgio lygio ar garso intensyvumo matavimus garso galingumui apskaičiuoti

Stacionarių triukšmo šaltinių PŪV teritorijoje nebus, todėl informacija neteikiama.

5.3.2. pateikiami įmonės ir su ja susijusių (atvežančių žaliavas, išvežančių produkciją ir pan.)

mobiliųjų triukšmo šaltinių spinduliuojamo triukšmo duomenys, mobiliųjų triukšmo šaltinių

judėjimo maršrutai (schemos) įmonės teritorijoje, galimi su įmonės veikla susijusių

mobiliųjų triukšmo šaltinių privažiavimo maršrutai; darbo laikas ir judėjimo sąlygos;

pateikiami įmonės teritorijoje esančių automobilių aikštelių duomenys (plotas, išsidėstymas,

vietų skaičius), naudojimo laikas

Triukšmo lygio skaičiavimas buvo atliktas siekiant nustatyti atvažiuojančio/išvažiuojančio

autotransporto srauto keliamą triukšmo lygį, jam važiuojant, pasukus iš Verpėjų gatvės link PŪV

teritorijos ir pačioje PŪV teritorijoje.

Planuojamas autotransporto srautas:

- 24 lengvieji automobiliai/dieną,

- 1 sunkiasvoris automobilis/kas antrą dieną, kuris išveš atliekas iš aikštelės.

Didžiausias planuojamas valandinis transporto srautas – 3 lengvieji automobiliai/val. Numatoma,

kad vienas sunkiasvoris automobilis gali atvažiuoti kas antrą dieną, bet triukšmo skaičiavimuose jis

įvertinamas kartu su maksimaliu srautu.

Į DGASA atvažiuosiančio autotransporto kelias pateiktas Pav. 13.

PVSV ataskaita


Pav. 13. Autotransporto patekimo į DGASA kelias

Modeliuojant triukšmą buvo priimta, kad autotransporto judėjimo greitis važiuojant iš Verpėjų

gatvės pasukus važiuoti iki DGASA, autotransporto greitis bus apie 10 km/val.

Įvertinus tai, kad DGASA dirbs dienos metu, II - VI nuo 9.00 val. iki 18.00 val., todėl

autotransporto triukšmo skaičiavimai buvo atlikti tik dienos metu vertinant maksimalų galimą

transporto srautą – 3 lengvieji ir 1 sunkiasvoris automobilis per valandą.

5.3.3. nurodoma naudota skaičiavimams triukšmo sklaidos modeliavimo programinė įranga,

naudotas skaičiavimo standartas, triukšmo rodikliai, vietovės meteorologinės sąlygos,

skaičiavimų aukštis, modeliavimo teritorijos dydis, triukšmo sklaidos žingsnio dydis, taršos

sklaidos žemėlapio koordinačių sistema ir mastelis

Triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas

matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais Lietuvos higienos

normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties

pastatuose bei jų aplinkoje“ pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais

gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje pateikti 9 lentelėje.

Lentelė 9. Ribinės triukšmo lygio vertės

Eil.

Nr. Objekto pavadinimas

Paros laikas,

val.

Ekvivalentinis garso

slėgio lygis (LAeqT),

dBA

1 2 3 4

1. Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties

pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties

7–19 (diena)

19–22 (vakaras) 55

50

PVSV ataskaita


Eil.

Nr. Objekto pavadinimas

Paros laikas,

val.

Ekvivalentinis garso

slėgio lygis (LAeqT),

dBA

1 2 3 4

pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą

triukšmą

22–7 (naktis) 45

2.

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties

pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties

pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo

triukšmo

7–19 (diena)

19–22 (vakaras)

22–7 (naktis)

65

60

55

PŪV prognozuojamas triukšmas vertinamas pagal HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai

gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reglamentuojamus

didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės

paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto

sukeliamo triukšmo.

PŪV transporto priemonių, judančių viešo naudojimo privažiuojamaisiais keliais ir gatvėmis,

sukeliamas triukšmas vertinamas pagal HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir

visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reglamentuojamus didžiausius leidžiamus

triukšmo ribinius dydžius gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus

maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo.

Modeliavimas buvo atliktas siekiant įvertinti:

- I variantas. Valandinio autotransporto srauto (3 lengvieji ir 1 sunkiasvoris automobilis)

keliamą triukšmo lygį, kai jis važinėja pačioje DGASA.

- II variantas. Valandinio autotransporto srauto (3 lengvieji ir 1 sunkiasvoris automobilis)

keliamą triukšmo lygį jam važiuojant keliu, pasukus iš Verpėjų gatvės link PŪV

teritorijos.

Triukšmo skaičiavimo įranga

Prognozuojant triukšmo lygio pokytį aplinkinėse teritorijose buvo atliktas triukšmo sklaidos

skaičiavimas ir modeliavimas kompiuterine programa CadnaA 2018 MR1 (Computer Aided Noise

Abatement – kompiuterinė triukšmo mažinimo sistema). Tai programinė įranga skirta triukšmo

poveikio apskaičiavimui, vizualizacijai, įvertinimui ir prognozavimui. CadnaA programoje

vertinamos 4 pagrindinės akustinių taršos šaltinių grupės (pagal 2002/49/EB), kurioms taikomos

atitinkamos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galiojančios metodikos ir standartai:

1. Pramoninis triukšmas (ISO 9613);

2. Kelių transporto triukšmas (Nordic Pred. Method (1996)).

Triukšmo modeliavimo sąlygos

Skaičiuojant triukšmą buvo priimtos tokios sąlygos pagal ISO 9613:

triukšmo lygio skaičiavimo aukštis – 1,5 m (atsižvelgiama į tai, kad gretimybėse yra

mažaaukščiai gyvenamieji pastatai);

oro temperatūra +10ºC, santykinis drėgnumas 70%;

triukšmo slopinimas – įvertinti gretimų statinių aukščiai nagrinėjamoje teritorijoje, įvertintos

dangų absorbcinės charakteristikos.

Įvertintas triukšmo šaltinių darbo režimas.

Triukšmo pasekmės gyvenamajai bei visuomeninei aplinkai vertinamos, atsižvelgiant į leidžiamus

ekvivalentinius triukšmo lygius gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, kurie

nurodyti higienos normose HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir

PVSV ataskaita


visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje 2011 m. birželio 13 d. LR

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604.

Triukšmo sklaidos skaičiavimo rezultatai

Kadangi autotransportas į DGASA atvažiuos tik dienos metu, tai 10 lentelėje pateikiame

modeliavimo būdu nustatytus dienos metu PŪV keliamus triukšmo lygius.

Lentelė 10. DGASA teritorijoje važinėjančio autotransporto srauto keliamas triukšmo lygis ties PŪV

sklypo ribomis ir prie artimiausių gyvenamųjų teritorijų

Vieta Triukšmo rodiklis L(dienos), dBA Pastaba

I variantas

Ties DGASA ribomis

Šiaurinė PŪV teritorijos riba 42,3-49,2 Neviršija ribinių verčių

Rytinė PŪV teritorijos riba 42,3-52,7 Neviršija ribinių verčių

Pietinė PŪV teritorijos riba 49,0-52,7 Neviršija ribinių verčių

Vakarinė PŪV teritorijos riba 43,2-54,6 Neviršija ribinių verčių

HN 33:2011 ribinė vertė 55

Artimiausioje gyvenamojoje teritorijoje

Verpėjų g. 18, Viečiūnai 20,0 Neviršija ribinių verčių


Verpėjų g. 20A, Viečiūnai 28,4 Neviršija ribinių verčių

Verpėjų g. 20B, Viečiūnai 26,7 Neviršija ribinių verčių

Perkūno g. 21, Viečiūnai 39,7 Neviršija ribinių verčių


Informacija apie autotransporto, važiuojančio keliu iš Verpėjų gatvės pasukus važiuoti iki DGASA,

keliamą triukšmo lygį prie artimiausių gyvenamųjų teritorijų pateikta 11 lentelėje.

Lentelė 11. Autotransporto srauto keliamas triukšmo lygis, jam važiuojant keliu, iš Verpėjų gatvės

pasukus važiuoti iki DGASA, prie artimiausių gyvenamųjų teritorijų

Vieta Triukšmo rodiklis L(dienos), dBA Pastaba

II variantas

Artimiausioje gyvenamojoje teritorijoje



Verpėjų g. 20A, Viečiūnai 16,0 Neviršija ribinių verčių

Verpėjų g. 20B, Viečiūnai 25, Neviršija ribinių verčių

Perkūno g. 21, Viečiūnai 34,5 Neviršija ribinių verčių


Vertinant apskaičiuotus prognozuojamus PŪV transporto triukšmo rodiklius, nustatyta, kad

triukšmo lygis PŪV teritorijoje ir artimiausioje gyvenamoje aplinkoje visais analizuojamais

variantais neviršija HN 33:2011 reglamentuojamų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių.

PŪV keliamas triukšmo lygis neigiamo poveikio aplinkai ir arčiausiais esančioms gyvenamosios

paskirties teritorijos neturės. Triukšmo sklaidos žemėlapiai pateikti 5 priede.

PVSV ataskaita


5.3.4. pateikiami nejonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių duomenys: radiotechninių objektų

techniniai duomenys pagal Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir

elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašą, patvirtintą

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-200

„Dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės

spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; papildomai

nurodoma skaičiavimams naudota elektromagnetinės spinduliuotės sklaidos programa,

naudotas skaičiavimo standartas ir / ar metodas, skaičiavimų aukštis, modeliavimo

teritorijos dydis, elektromagnetinės spinduliuotės sklaidos žingsnio dydis, taršos sklaidos

žemėlapio koordinačių sistema ir mastelis

Planuojama ūkinė veikla nejonizuojančios spinduliuotės neįtakoja.

5.4. įvertinami kiti reikšmingi planuojamos ūkinės veiklos visuomenės sveikatai įtaką darantys

veiksniai, kurių taršos rodiklių ribinės vertės reglamentuotos norminiuose teisės aktuose,

aprašomas galimas jų poveikis visuomenės sveikatai

Prognozuojant ir vertinant poveikį visuomenės sveikatai svarbiausia yra prioritetų nustatymas, t.y.

per kokius aplinkos komponentus labiausiai bus įtakojama žmonių sveikata (žr. 12 lentelę).

Prioritetas būtų triukšmas.

PVSV ataskaita


Lentelė 12. Ūkinės veiklos poveikis (tiesioginis ir netiesioginis) sveikatai darantiems įtaką veiksniams

Sveikatai darantys įtaką

veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės,

taršos šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas (-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai

Galimybės sumažinti

(panaikinti) neigiamą

poveikį

Komentarai ir pastabos

1 2 3 4 5 6 7

1. Elgsenos ir gyvensenos

veiksniai

1.1. Mitybos įpročiai Visa veikla nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi - -

1.2. Alkoholio vartojimas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi - -

1.3. Rūkymas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi - -

1.4. Narkotinių ir

psichotropinių vaistų

vartojimas

- || - nėra 0 Pokyčiai

nenumatomi - -

1.5. Lošimas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi - -

1.6. Fizinis aktyvumas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi - -

1.7. Saugus seksas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi - -

1.8. Kita - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi - -

2. Fizinės aplinkos

veiksniai*

2.1. Oro kokybė

Transportas nėra - Pokyčiai

nenumatomi -

Oro taršos padidėjimas

prognozuojamas nežymus, kuris

neturės įtakos visuomenės

sveikatai

PVSV ataskaita



veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės,

taršos šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas (-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai



poveikį


1 2 3 4 5 6 7

2.2. Vandens kokybė

Buitinės

nuotekos,

paviršinės

nuotekos

Nuotekų

susidarymas 0

Pokyčiai

nenumatomi

PŪV metu susidariusios

buitinės nuotekos bus

išleidžiamos į buitinių

nuotekų tinklus arba

laikomos kaupimo

rezervuare iki išvežimo į

buitinių nuotekų valyklą.

Ant aikštelės kietosios

dangos susidariusios

paviršinės nuotekos bus

surenkamos planuojama

įrengti paviršinių

nuotekų susirinkimo

sistema ir išvalytos iki

leistinų normų bus

išleidžiamos į lietaus

nuotekų tinklus, o nesant

galimybei jas išleisti į

tinklus, jos bus

išleidžiamos į gamtinę

aplinką (infiltruojamos į

gruntą). Paviršinių

nuotekų tvarkymo

sprendiniai bus

tikslinami DGASA

įrengimo techniniame

projekte.

Planuojant buitinių nuotekų

tvarkymo sprendinius

vadovaujamasi LR aplinkos

ministro 2006 m. gegužės 17 d.

įsakymu Nr. D1-236 „Dėl

nuotekų tvarkymo reglamento

patvirtinimo“.

Planuojant paviršinių nuotekų

tvarkymo sprendinius

vadovaujamasi LR aplinkos

ministro 2007 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. D1-193 „Dėl

paviršinių nuotekų tvarkymo

reglamento patvirtinimo“

nuostatomis.

2.3. Maisto kokybė - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

2.4. Dirvožemis - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

2.5. Spinduliuotė - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

PVSV ataskaita



veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės,

taršos šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas (-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai



poveikį


1 2 3 4 5 6 7

2.6. Triukšmas

Transportas

Autotransporto

skleidžiamas

triukšmas

-

Skaičiuotinas

triukšmas

neviršija ribinių

verčių

PŪV keliamas triukšmo

lygis neigiamo poveikio

aplinkai ir arčiausiai

esančioms gyvenamosios

paskirties teritorijoms

neturės.

Triukšmo lygis už PŪV teritorijos

ribų neviršys ribinių lygių

2.7. Būsto sąlygos - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

2.8. Sauga - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

2.9. Susisiekimas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

2.10. Teritorijų planavimas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

2.11. Atliekų tvarkymas

Visa veikla

Poveikio sveikatai

darantiems

veiksniams nebus

0 Pokyčiai

nenumatomi

Visa atliekų tvarkymo

veikla bus vykdoma

atsižvelgiant į

reikalavimus pateiktus,

Atliekų tvarkymo

taisyklėse, patvirtintose

Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2011

m. gegužės 3 d. įsakymu

Nr. D1-368 su visais

pakeitimais.

Atliekos bus tvarkomos

vadovaujantis atliekų tvarkymą

reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimais.

2.12. Energijos panaudojimas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

2.13. Nelaimingų atsitikimų

rizika

- || -

Nelaimingi

atsitikimai darbo

vietoje

0 Pokyčiai

nenumatomi 0

Nelaimingų atsitikimų tikimybė

nežymi, nes darbuotojas bus

aprūpintas asmeninėmis apsaugos

priemonėmis, supažindintas su

darbų saugos instrukcijomis

PVSV ataskaita



veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės,

taršos šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas (-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai



poveikį


1 2 3 4 5 6 7

2.14. Pasyvus rūkymas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

3. Socialiniai ekonominiai

veiksniai - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

3.1. Kultūra - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

3.2.Diskriminacija - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

3.3Nuosavybė - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

3.4. Pajamos - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

3.5. Išsilavinimo galimybės - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

3.6. Užimtumas, darbo rinka,

darbo galimybės - || - nėra 0

Teigiamas

poveikis darbo

rinkai

0 Sukurta 1 darbo vieta

3.7. Nusikalstamumas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

3.8. Laisvalaikis, poilsis - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

3.9. Judėjimo galimybės - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

3.10. Socialinė parama

(socialiniai kontaktai ir

gerovė, sauga)

- || - nėra 0 Pokyčiai

nenumatomi 0

Darbuotojas naudosis visomis

teisės aktais nustatytomis

socialinėmis garantijomis

3.11.Visuomeninis kultūrinis,

dvasinis bendravimas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

3.12. Migracija - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

3.13. Šeimos sudėtis - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

PVSV ataskaita



veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės,

taršos šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas (-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai



poveikį


1 2 3 4 5 6 7

3.14. Kita - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

4. Profesinės rizikos

veiksniai

4.1. Cheminiai Atvažiuojantis

autotransportas

Oro užterštumas

cheminiais

automobilių

teršalais

- Oro užterštumas

neviršys ribinių

verčių

Asmeninės apsaugos

priemonės

0

4.2. Fizikiniai Atvažiuojantis

autotransportas

Triukšmas - Triukšmo lygis

neviršys leistinų

normų

- 0

4.3. Biologiniai Atliekų tvarkymo

veikla nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

4.4. Ergonominiai - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

4.5.Psichosocialiniai - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

4.6.Fiziniai - || - nėra -

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

5. Psichologiniai veiksniai

5.1. Estetinis vaizdas Atliekų tvarkymo

veikla

nėra 0 Pokyčiai

nenumatomi

0 Kraštovaizdis nebus keičiamas

5.2. Suprantamumas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

5.3. Sugebėjimas valdyti

situaciją - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

5.4. Prasmingumas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

PVSV ataskaita



veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės,

taršos šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas (-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai



poveikį


1 2 3 4 5 6 7

5.5. Galimi konfliktai Atliekų tvarkymo

veikla

Visuomenės

nepasitenkinimas

- Konfliktai su

visuomene mažai

tikėtini. PŪV bus

vykdoma

pramonės

paskirties sklype.

Šios aikštelės

steigimo tikslas –

iš gyventojų

nemokamai

surinkti jų buityje

susidariusias

pavojingąsias ir

nepavojingąsias

atliekas.

Visuomenė bus

supažindinama su

planuojama vykdyti

ūkine veikla teisės aktų

nustatyta tvarka

Veiklos viešinimas ir nuolatinis

bendravimas su visuomene

mažina konfliktų kilimo tikimybę

6. Socialinės ir sveikatos

priežiūros paslaugos - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

6.1. Priimtinumas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

6.2. Tinkamumas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

6.3. Tęstinumas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

6.4. Veiksmingumas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

6.5. Sauga - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

6.6. Prieinamumas - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

6.7. Kokybė - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

6.8. Pagalba sau - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

PVSV ataskaita



veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės,

taršos šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas (-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai



poveikį


1 2 3 4 5 6 7

7. Kita (nurodyti) - || - nėra 0

Pokyčiai

nenumatomi 0 0

* Fizinės aplinkos veiksniai kiek įmanoma įvertinami kiekybiškai, nustatomi prognozuojami taršos kiekiai, kokybinė teršalų sudėtis, jų atitiktis teisės norminiams aktams. Veiksnių kiekybinės išraiškos

įvertinamos remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos duomenimis, techninio projekto aplinkos apsaugos dalimi, o jei jų nėra, – užsakovo pateikta informacija.

2 skiltyje trumpai aprašomos veiklos rūšys, kurios, kaip prognozuojama, turės poveikį sveikatai darantiems įtaką veiksniams ir sveikatai.

3 skiltyje pateikiama aprašomojo pobūdžio informacija apie prognozuojamą teigiamą ar/ir neigiamą poveikį sveikatai darantiems įtaką veiksniams.

4 skiltyje pažymima, koks poveikis prognozuojamas: teigiamas (+) ar neigiamas (-).

5 skiltyje nurodomi pagrindiniai su veikla susijusių rodiklių (nagrinėtų tiriant esamą situaciją ir papildomų) prognozuojami pokyčiai.

6 skiltyje pateikiama aprašomojo pobūdžio informacija apie galimas (arba negalimas) poveikio sumažinimo ir/ar panaikinimo priemones.

7 skiltyje pateikiama aprašomojo pobūdžio informacija apie prognozuojamą poveikį, aprašomos problemos.

PVSV ataskaita


5.5. gali būti identifikuojami ir aprašomi kiti reikšmingi planuojamos ūkinės veiklos

visuomenės sveikatai įtaką darantys veiksniai (biologiniai, ekonominiai, socialiniai,

psichologiniai), kurių taršos rodiklių ribinės vertės nėra reglamentuotos norminiuose teisės

aktuose (gali būti naudojami kokybinio pobūdžio įvertinimo (aprašomieji) metodai,

pavyzdžiui, pateikiami mokslinių tyrimų, tam tikrų visuomenės grupių apklausos duomenys,

analizės, ekspertų nuomonės, konkrečios teritorijos situacijos analizė ir pan.)

Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis socialinių, ekonominių, gyvensenos,

psichologinių veiksnių kokybiniam poveikiui įvertinti nėra sukurta metodikų, todėl yra

rekomenduojama naudoti apklausos metodus, apklausiant konkrečioje vietovėje gyvenančius

žmones. Standartizuota psichogeninio įvertinimo metodika laikomas užduočių ar klausimų, skirtų

įvairių žmogaus ypatybių įvertinimui, rinkinys, pateikiamas vienodomis (standartinėmis) sąlygomis

ir naudojantis vienodą (standartinę) duomenų interpretacijos sistemą. Duomenų bazių apie minėtų

veiksnių kokybinį vertinimą Lietuvoje nėra sukurta, esant būtinybei yra vykdomos sociologinės

apklausos. Planuojama vykdyti ūkinė veikla yra vietinio lygio, neturinti įtakos didesnei visuomenės

daliai, todėl tokią apklausą atlikti nėra tikslinga.

Apie planuojamą veiklą visuomenė yra informuojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta

tvarka, atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimo

neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, formuojama sanitarinė apsaugos zona, už kurios ribų

veiklos organizatorius turi dėti visas pastangas ir diegti technologijas, kad neigiamo poveikio

visuomenės sveikatai nebūtų. Visuomenės supažindinimas su projektu mažina psichologinės

įtampos atsiradimo tikimybę dėl PŪV vietoje kuriamų naujų ūkinių veiklų.

Didžiąja dalimi neigiamą psichologinį poveikį ūkinė veikla formuoja, jei jos vykdymo metu

gyventojai nuolat jaučia triukšmo, kvapų arba oro užterštumo poveikį kasdieniniame gyvenime.

Ataskaitos 5.1-5.3 skyriuose nustatyta, kad dėl PŪV susidarantis triukšmas už PŪV teritorijos ribų

neviršys leistinų normų. PŪV nėra susijusiu su kvapų generavimo, o į aplinkos orą išsiskirianti tarša

iš autotransporto yra momentinė ir nežymi, todėl neigiamo poveikio arčiausiai esančioms

gyvenamosios paskirties teritorijoms nesukels.

Veiklos vykdytojas įsipareigoja ūkinę veiklą vykdyti taip, kad veiklos sukeliamas poveikis

neviršytų nustatytų ribinių verčių gyvenamajai aplinkai už įmonės teritorijos ribų.

6. Priemonių, kurios padės išvengti ar sumažinti neigiamą PŪV poveikį

visuomenės sveikatai, aprašymas bei jų pasirinkimo argumentai

(Ataskaitoje pateikiamas ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai

mažinančių priemonių aprašymas, dokumentai, patvirtinantys taršos

prevencijos arba mažinimo galimybes ir atitinkamų planuojamų arba

įgyvendintų priemonių veiksmingumą, sveikatos rizikos veiksnių

artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje ir ties sanitarinės apsaugos zonos

ribomis pokyčiai įdiegus šias priemones)

PŪV įrengimo ir eksploatavimo metu rizikos žmonių sveikatai nebus.

Poveikio sumažinimo priemonės:

Visos į DGASA priimtos atliekos bus laikomos uždaruose konteineriuose (nepavojingosios

atliekos) arba konteinerinio tipo pastatuose (pavojingosios atliekos bei EEĮ atliekos),

nepavojingosios nebetinkamos naudoti EEĮ atliekos bus laikomos apie 20 kv. m ploto iš visų

šonų dengtoje stoginėje.

PVSV ataskaita


PŪV metu susidarančios buitinės nuotekos bus išleidžiamos į buitinių nuotekų tinklus arba

iki išvežimo į buitinių nuotekų valyklą, bus laikomos kaupimo rezervuare.

Ant aikštelės kietosios dangos susidariusios paviršinės nuotekos bus surenkamos

planuojama įrengti paviršinių nuotekų susirinkimo sistema ir valomos, planuojamuose

įrengti vietiniuose paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose. Paviršinės nuotekos išvalytos

iki Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nurodytų normų bus išleidžiamos į lietaus

nuotekų tinklus, o nesant galimybei jas išleisti į tinklus, jos bus išleidžiamos į gamtinę

aplinką (infiltruojamos į gruntą).

Visos priimtos atliekos bus laikomos uždaruose konteineriuose (nepavojingosios atliekos)

arba konteinerinio tipo pastatuose (pavojingosios atliekos bei EEĮ atliekos), nepavojingosios

nebetinkamos naudoti EEĮ atliekos bus laikomos apie 20 kv. m ploto iš visų šonų dengtoje

stoginėje. Tik nebetinkamos naudoti padangos, dalis juodųjų metalo laužo atliekų bei

automobilinio plastiko atliekos bus laikomos pačioje kieta danga dengtoje aikštelėje.

DGASA dirbs II - VI nuo 9.00 val. iki 18.00 val. (pietų pertrauka nuo 13.00 val. iki 14.00

val.), triukšmas neviršys HN 33:2011 reikalavimų.

7. Esamos visuomenės sveikatos būklės analizė (Ataskaitoje analizuojami tik

tie visuomenės grupių demografiniai ir sveikatos statistikos rodikliai, kurie

yra prieinami ir reikšmingi vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį

visuomenės sveikatai. Pagal galimybę ir reikalingumą gali būti

analizuojami ir kiti papildomi rodikliai. Gali būti pateikiama mokslinių

tyrimų arba oficialiosios statistikos apžvalga):

7.1. Vietovės gyventojų demografiniai rodikliai (jei nėra prieinamų vietovės duomenų,

pateikiami savivaldybės ar apskrities duomenys)

PŪV teritorija, kurioje planuojama įrengti DGASA, yra Viečiūnų miestelio vakarinėje dalyje,

pramoninės zonos pakraštyje, sklype adresu Verpėjų g. 26, Viečiūnai, Druskininkų sav., todėl

apžvelgiant visuomenės sveikatos būklę nagrinėjami bus visi Druskininkų savivaldybės

populiacijos rodikliai, kurie palyginami su bendrais Lietuvos Respublikos rodikliais.

Lietuvoje jau dvidešimt metų dėl neigiamos natūralios kaitos bei didelės emigracijos sparčiai

mažėja gyventojų skaičius. Po 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo gyventojų skaičius

dar labiau sumažėjo. 2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 808 901 gyventojų, tai yra 243 687

mažiau nei 2011 metų pradžioje. Gyventojų sumažėjimą lėmė migracija. Druskininkų savivaldybėje

2018 m. pradžioje gyveno 19 605 gyventojai. Palyginus su 2011 m., kuomet gyveno 21 876

gyventojai, šis skaičius sumažėjo 2 271 gyventoju arba apie 10 proc. Gyventojų skaičius Lietuvoje

didėjo 5-iose savivaldybėse (Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno rajono, Klaipėdos rajono ir

Neringos), likusiose 55-iose savivaldybėse gyventojų skaičius per metus mažėjo. Gyventojų

skaičiaus mažėjimą Lietuvoje sąlygoja neigiamas gyventojų saldo (daugiau išvykusių negu

atvykusių) bei neigiamas natūralus gyventojų prieaugis.

PVSV ataskaita


Pav. 14 Gyventojų skaičiaus pokytis Druskininkų savivaldybėje 2011 – 2018 m. (šaltinis: Statistikos

departamentas prie Lietuvos Vyriausybės)

Daugiamečiai procentiniai duomenys apie gyventojų grupes (0-14 metų ir 65 metų ir vyresnių)

pateikiami žemiau esančioje lentelėje.

Lentelė 13. 0 – 14 ir 65 metų amžiaus bei vyresnių gyventojų dalis, %

Metai Druskininkų savivaldybė Lietuva

0-14 m. ≥65 0-14 m. ≥65

1 2 3 4 5

2006 15,64 18,12 16,56 16,29

2007 14,83 18,41 16,02 16,65

2008 13,97 18,98 15,49 16,99

2009 13,34 19,28 15,13 17,20

2010 12,91 19,58 14,96 17,34

2011 12,52 20,41 14,89 17,86

2012 12,33 20,85 14,78 18,09

2013 12,08 21,21 14,69 18,24

2014 12,20 21,44 14,61 18,44

2015 12,10 21,79 14,56 18,73

2016 12,38 22,37 14,67 18,99

2017 12,49 22,85 14,82 19,32

2018 12,82 23,49 15,00 19,64

Kaip matyti iš 13 lentelėje pateikiamų daugiamečių Druskininkų savivaldybės ir visos Lietuvos

teritorijos duomenų, gyventojų, vyresnių nei 65 metai, palaipsniui didėja. Druskininkų

savivaldybėje gyventojų skaičius iki 14 metų nuo 2006 iki 2013 m. mažėjo, o nuo 2013 m. šis

rodiklis stabilizavosi ir paskutiniais metais po truputi didėjo. Lietuvoje gyventojų skaičius iki 14

metų amžiaus nuo 2006 iki 2015 m. mažėjo, o nuo 2015 m. pradėjo po truputi didėti. Dėl mažo

gimstamumo Druskininkų sav. būdingi demografinio senėjimo pokyčiai. Šie pokyčiai lemia

socialines ir ekonomines problemas, gyventojų socialinio būsto aprūpinimo bei sveikatos priežiūros

poreikio didėjimą. Druskininkų sav. iki 14 metų amžiaus žmonių vidurkis nagrinėjamu laikotarpiu

nesiekia Lietuvos vidurkio, o vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių vidurkis viršija Lietuvos

vidurkį.

PVSV ataskaita


Lentelė 14. Natūralus prieaugis 1000 gyventojų Druskininkų sav.

Metai Gimusiųjų

skaičius Gimstamumas

1000 gyventojų Mirusiųjų

skaičius Mirtingumas

1000 gyventojų Natūralus prieaugis

1000 gyventojų

1 2 3 4 5 6

2006 171 7,2 357 15,0 -7,8

2007 158 6,7 338 14,4 -7,7

2008 194 8,4 336 14,5 -6,1

2009 188 8,2 301 13,1 -4,9

2010 188 8,3 316 13,9 -5,6

2011 175 8,0 292 13,3 -5,3

2012 189 8,8 284 13,2 -4,4

2013 189 8,9 330 15,6 -6,6

2014 184 8,8 317 15,1 -6,4

2015 211 10,2 308 14,9 -4,7

2016 201 9,9 311 15,2 -5,4

2017 170 8,5 306 15,3 -6,8

Galima stebėti, jog visu nagrinėjamu laikotarpiu, t.y. nuo 2006 iki 2017 m. Druskininkų sav.

natūralus prieaugis, tenkantis 1 000 gyventojų, kasmet buvo fiksuojamas neigiamas (žr. 14 lentelę).

Druskininkų savivaldybės teritorijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, mirčių struktūra būdinga daugeliui

išsivysčiusių šalių ir jau daugelį metų nekinta: pagrindinės mirčių priežastys 2017 metais buvo

kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai (žr. Pav. 15).

Pav. 15. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

Vykdant planuojamą ūkinę veiklą, gyventojų sveikatą gali įtakoti triukšmas ir oro tarša. Triukšmas

turi įtakos sergamumui nervų sistemos ligomis bei nuotaikos sutrikimams. Taip pat triukšmo

sukeltas lėtinis stresas gali įtakoti sergamumą kraujotakos ir virškinimo sistemos ligomis. Oro tarša

turi įtakos gyventojų sergamumui kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis bei piktybiniais

navikais. Sergamumas pagrindinėmis ligomis, kurias gali sukelti triukšmas, Druskininkų sav., 2017

m. pateiktas 15 lentelėje.

Lentelė 15. Sergamumas ligomis, kurias gali sukelti triukšmas, Druskininkų sav., 2017 m.

Diagnozė Sergančių asmenų

skaičius

1 2

Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) 1 000 gyv. 324,67

Sergamumas piktybiniais navikais (C00-C97) 1 000 gyv. 32,59

Sergamumas trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniais navikais (C33-C34) 1 000 gyv. 0,91

PVSV ataskaita


Sergamumas nuotaikos sutrikimais (F30-F39) 1 000 gyv. 9,43

Sergamumas nervų sistemos ligomis (G00-G99) 1 000 gyv. 152,95

Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) 1 000 gyv. 276,35

Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (K09-K93) 1 000 gyv. 135,55

Kūdikių mirtingumas, tenkantis 1000 gyvų gimusių, Druskininkų savivaldybėje remiantis Lietuvos

statistikos departamento duomenimis nuo 2006 iki 2017 m. beveik kiekvienais metais buvo nulinis,

išskyrus 2010, 2013 ir 2016 metus, kuomet kūdikių mirtingumas Druskininkų savivaldybėje viršijo

bendrą šalies vidurkį dėl vieno kūdikio mirties atvejų minėtais metais (žr. 16 lentelę).

Lentelė 16. Kūdikių mirtingumas 1000 gyvų kūdikių

Metai Druskininkų savivaldybė Lietuva

Gimusieji Mirusieji kūdikiai Mirtingumas* Gimusieji Mirusieji kūdikiai Mirtingumas*

1 2 3 4 5 6 7

2006 171 0 0 29 606 213 7,19

2007 158 0 0 30 020 190 6,33

2008 194 0 0 31 536 172 5,45

2009 188 0 0 32 165 181 5,63

2010 188 1 5,32 30 676 153 4,99

2011 175 0 0 30 268 144 4,76

2012 189 0 0 30 459 118 3,87

2013 189 1 5,29 29 885 110 3,68

2014 184 0 0 30 369 118 3,89

2015 211 0 0 31 475 132 4,19

2016 201 1 4,98 30 623 139 4,54

2017 170 0 0 28 696 85 2,96

* – kūdikių mirtingumas tenkantis 1000 gyvų gimusių

7.2. Gyventojų sergamumo rodiklių analizė (jei nėra prieinamų vietovės duomenų, pateikiami

savivaldybės ar apskrities duomenys)

Sergamumo rodikliai Duomenų analizė atlikta remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro pateiktais statistiniais

duomenimis. Pateikiamas bendras Druskininkų savivaldybės gyventojų sveikatos būklės duomenų

vertinimas, o taip pat atskirai įvertinti su aprašoma ūkine veikla susiję rizikos veiksniai bei galimas

jų poveikis gyventojų sveikatai. Šioje ataskaitoje analizuojami aktualiausių gyventojų sveikatos

problemų duomenys, susiję su ūkinės veiklos rizikos veiksniais.

Sergančiųjų kvėpavimo sistemos ligomis, skaičius, Druskininkų sav. 2017 m. buvo 6 436 arba

324,67 atvejai, tenkantys 1 000-čiui gyventojų. Tais pačiais metais Alytaus apskrityje 1 000-čiui

gyventojų teko 313,98, Lietuvoje – 311,05 sergančių asmenų. Sergančiųjų kvėpavimo sistemos

ligomis vidurkis Druskininkų savivaldybėje nėra vienas didžiausių tarp visų apskrities savivaldybių,

tačiau yra didesnis už bendrą Alytaus apskrities vidurkį. Vertinant sergamumo rodiklio kitimo

tendencijas per pastaruosius kelis metus, Druskininkų sav. stebima sergančiųjų skaičiaus svyravimo

tendencija – vienais metais didėja, kitais mažėja, tačiau 2017 m. šis rodiklis buvo didžiausias per

paskutinius 8 metus.

Sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu 2017 m. Druskininkų sav.

1 000-čiui gyventojų teko 229,23 atvejai, Alytaus apskrityje – 216,95 atvejai, o Lietuvoje – 219,36

atvejai. Nuo 2010 m. iki 2014 m. Druskininkų sav. sergančiųjų skaičius kasmet kito, matomas

ryškus svyravimas – vienais metais sergančiųjų skaičius mažėja, kitais didėja. Paskutiniųjų metų

duomenys (nuo 2014 m.) rodo, jog sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir

PVSV ataskaita


gripu skaičius, tenkantis 1 000-čiui gyventojų, Druskininkų sav. bei kituose minėtuose teritoriniuose

vienetuose tolygiai didėjo.

Sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis skaičius Druskininkų sav. 2017 m. buvo 5 478 atvejai,

arba 276,35 atvejai 1 000 gyventojų. Tais pačiais metais Alytaus apskrityje 1 000-čiui gyventojų

teko 276,74, o Lietuvoje – 247,73 atvejai. Iš viso 2017 metais Lietuvoje buvo užfiksuota 700 667

kraujotakos sistemos ligų atvejų. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Druskininkų savivaldybėje

sergančiųjų šiomis ligomis vidurkis 2011-2017 m. laikotarpiu buvo didesnis, tačiau pastaraisiais

metais šis skirtumas mažėjo, o Alytaus apskrityje, lyginant su 2011 m., smarkiai padidėjo.

Segančiųjų hipertenzinėmis ligomis skaičius Druskininkų sav. 2017 m. buvo vienas mažesnių tarp

visų Alytaus apskrities savivaldybių. 2017 m. 1 000-čiui gyventojų Druskininkų sav. teko 227,26

sergančiųjų, Alytaus apskrityje – 226,8, o Lietuvoje – 196,54 sergančiųjų 1 000-čiui gyventojų.

Sergančiųjų hipertenzinėmis ligomis vidurkis tiek Druskininkų sav., tiek Alytaus apskrities, lyginant

su Lietuvos vidurkiu, pastaraisiais metais buvo didesnis. Alytaus apskrityje šis skirtumas

kiekvienais metais vis didėjo.

Vaikų sergamumas Aplinkos taršai ypač jautrūs yra vaikai, todėl svarbu įvertinti sergamumo tendencijas ir šioje

amžiaus grupėje. Lietuvos sveikatos informacijos centras pateikia sergamumo vaikų ir jaunimo iki

17 m. amžiaus grupėje duomenis.

Vaikų sergamumo lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų ligomis 0-17 metų amžiaus grupėje rodiklis, tenkantis 1 000-čiai gyventojų, Druskininkų sav. 2017 m. siekė 55,04 atvejus. Tais pačiais

metais Alytaus apskrityje šis rodiklis buvo 41,92, o Lietuvoje – 44,07 atvejai. Nuo 2010 iki 2017 m.

Druskininkų sav. šis rodiklis lyginant su Alytaus apskrities ir Lietuvos rodikliais, buvo didžiausias.

Nuo 2013 m. sergamumo lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų ligomis 0-17 metų amžiaus grupėje

rodiklis tenkantis 1 000-čiai gyventojų Druskininkų sav. išlieka daugiau mažiau stabilus.

Vaikų sergamumo astma rodiklis, tenkantis 1 000-čiui gyventojų, Druskininkų sav. 2017 m. siekė

55,04, o nuo 2010 iki 2017 m. kasmet buvo didesnis už Alytaus apskrities ir Lietuvos rodiklius,

kurie 2017 m. siekė atitinkamai 41,74 ir 43,14 atvejų. Nuo 2013 m. šis rodiklis savivaldybėje

išlieka daugiau mažiau stabilus.

Vaikų sergamumo pneumonija rodiklis, tenkantis 1 000-čiui gyventojų, 2017 m. Druskininkų sav.

buvo vos 16,94 atvejai, kai tuo tarpu Alytaus apskrityje 1 000-čiui gyventojui nustatyta net 40,76, o

bendrai Lietuvoje – 30,71 atvejis. Lietuvos mastu šis rodiklis nuo 2010 m. mažai pakito, o Alytaus

apskrityje ir Druskininkų sav. palaipsniui mažėja.

Apsilankymai pas gydytojus: Pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Lietuvos

sveikatos rodiklių informacinės sistemos pateikiamus rodiklius 2010 – 2017 metais Druskininkų

sav. gyventojų apsilankymų skaičius pas gydytojus išaugo (2010 m. – 785,19 /1 000-čiui gyv., 2017

m. – 935,01/1 000-čiui gyv.), ir buvo didesnis nei bendras Lietuvos vidurkis (2010 m. – 686,73/1

000-čiui gyv., 2017 m. – 910,09/1 000-čiui gyv.).

2017 metais 1 000–čių gyventojų Druskininkų savivaldybėje teko 3,6 gydytojai (Lietuvoje – 4,9).

PVSV ataskaita


Pav. 16. Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis 1 000-čiui gyventojų, 2017 m. (šaltinis: Lietuvos

statistikos departamentas)

Gyventojų sergamumo duomenų analizės apibendrinimas: Apibendrinus pastarųjų metų

Druskininkų savivaldybės gyventojų sergamumo duomenis galima daryti išvadą, kad savivaldybėje

sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, hipertenzija, taip pat kvėpavimo takų ligomis, yra

didesnis nei Lietuvos vidurkis.

Svarbiausios priežastys, lemiančios neigiamus Druskininkų savivaldybės gyventojų sveikatos

pokyčius:

Gyvenimo kokybės problemos – stiprėjantys gyventojų grupių socialiniai ir ekonominiai

skirtumai, nepakankamas pagyvenusių žmonių ekonominis, socialinis, psichologinis ir net

fizinis saugumas, kai kurių šeimų, kaip socialinio vieneto, degradavimas, atskirų gyventojų

grupių nesubalansuota ir nepilnavertė mityba;

Darbo ir aplinkos problemos – ne visada reikalavimus atitinkančios darbo sąlygos,

triukšmas, gyvenamosios aplinkos tarša išmetamosiomis dujomis, gyventojų higienos

reikmes tenkinančių statinių stoka, nesaugios gatvės;

Sveikos gyvensenos problema – visuomenės atsakomybės už savo sveikatą stoka, menkas

visuomenės sveikos gyvensenos supratimas ir neišvystyti įgūdžiai, tabako, alkoholio ir

narkotinių medžiagų vartojimas, nepakankamas gyventojų fizinis aktyvumas;

Sergamumo problemos – didėjantis sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis,

didelis traumų, smurto ir nelaimingų atsitikimų keliuose skaičius, nemažėjantis sergamumas

užkrečiamomis ligomis.

7.3. Gyventojų rizikos grupių populiacijoje analizė (aprašomos svarbiausios gyventojų

rizikos grupės, ypač atkreipiant dėmesį į pažeidžiamiausias grupes: vaikus,

pagyvenusius žmones, mažas pajamas turinčius ir kt.)

Analizuojant PŪV poveikį visuomenės sveikatai išskirtos dvi populiacijos rizikos grupės:

darbuotojai ir arčiausiai PŪV teritorijos gyvenantys gyventojai. Ūkinių veiklų galimo poveikio

visuomenės grupėms vertinimas pateiktas 17 lentelėje. Poveikio ypatybių įvertinimas pateiktas 18

lentelėje.

PVSV ataskaita


Lentelė 17. Ūkinių veiklų galimas poveikis visuomenės grupėms

Visuomenės grupės

Veiklos rūšys ar

priemonės,

taršos šaltiniai

Grupės dydis

(asm.

skaičius)

Poveikis:

teigiamas (+)

neigiamas (-)


1 2 3 4 5

1. Veiklos poveikio zonoje

esančios visuomenės grupės Atliekų tvarkymo veikla 0 0

Vertinimu nustatyta, kad į įmonės veiklos poveikio zoną (galimi taršos viršijimai)

visuomenės grupės nepatenka.

2. Darbuotojai Atliekų tvarkymo veikla 1 0

Darbuotojo aikštelėje pareigos bus susijusios su atliekų priėmimu,

indentifikavimu ir užregistravimu bei surinkus tolimesniam tvarkymui tinkamą

atliekų kiekį, jos bus perduotos kitiems atliekų tvarkytojams. DGASA bus atliktas

darbo vietų ir profesinės rizikos vertinimas.

Lentelė skirta identifikuoti pagrindines labiausiai veikiamas visuomenės grupes, jų dydį, poveikių šaltinius.

2 skiltyje trumpai aprašomos veiklos rūšys, kurios, kaip prognozuojama, turės poveikį atitinkamai visuomenės grupei.

5 skiltyje pateikiama aprašomojo pobūdžio informacija apie prognozuojamą poveikį, pagrindžiamas nagrinėjamos visuomenės grupės pažeidžiamumas.

Lentelė 18. Poveikių ypatybių įvertinimas

Veiksnio sukeltas

poveikis

Poveikio ypatybės

Pastabos ir

komentarai

Veikiamų asmenų skaičius Aiškumas (tikimybė), įrodymų

stiprumas

Trukmė

Iki 500

žm.

501–

1000

žm.

Daugiau

kaip1001

žm.

Aiškus*

Galimas

**

Tikėtinas

***

Trumpas

(iki 1m.)

Vidutinio

ilgumo

(1–3 m.)

Ilgas

(daugiau

kaip 3 m.)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

1. Aplinkos oro tarša + + +

Prognozuojama aplinkos oro tarša

artimiausioje gyvenamojoje

aplinkoje nesieks ir neviršys

reglamentuojamų ribinių verčių.

2. Triukšmo sukeltas

psichologinis

diskomfortas

+ + +

Prognostiniais skaičiavimais

nustatyta, kad triukšmas

gyvenamojoje aplinkoje ir už

siūlomų SAZ ribų neviršys

reglamentuojamų normų.

3. Profesinė rizika:

3.1. Cheminių veiksnių

poveikis + + +

Šie poveikiai vertinami darbo vietų ir

profesinės rizikos vertinimo metu

3.2. Fizikinių veiksnių

poveikis + + +

3.3. Fizinių veiksnių

poveikis + + +

3.4. Ergonominių

veiksnių poveikis + + +

PVSV ataskaita


Veiksnio sukeltas

poveikis

Poveikio ypatybės

Pastabos ir

komentarai

Veikiamų asmenų skaičius Aiškumas (tikimybė), įrodymų

stiprumas

Trukmė

Iki 500

žm.

501–

1000

žm.

Daugiau

kaip1001

žm.

Aiškus*

Galimas

**

Tikėtinas

***

Trumpas

(iki 1m.)

Vidutinio

ilgumo

(1–3 m.)

Ilgas

(daugiau

kaip 3 m.)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

3.5. Psichosocialinių

veiksnių poveikis + + +

*Poveikis aiškus arba pagrįstas norminiais aktais, patikimais tyrimais ir įrodymais.

**Kai kurie patikimi tyrimai įrodo ryšį, yra svarbiausi priežastiniai kriterijai.

***Įrodymai apie poveikį mažos vertės, nustatyti kai kurie priežastiniai kriterijai.

PVSV ataskaita


7.4. gyventojų demografinių ir sveikatos rodiklių palyginimas su visos populiacijos duomenimis

(su šalies vidurkiu, kitų savivaldybių duomenimis ir pan.)

Gyventojų demografiniai rodikliai: gyventojų skaičius, tankumas, pasiskirstymas pagal amžių,

gimstamumas, mirtingumas, mirties priežasčių struktūra, kūdikių mirtingumas ir kiti reikalingi

rodikliai apskrities ir šalies mastu bei jų palyginimas su nagrinėjamos vietovės rodikliais pateikti

Ataskaitos 7.1 punkte.

Gyventojų sergamumo rodikliai apskrities ir šalies mastu bei jų palyginimas su nagrinėjamos

vietovės rodikliais pateikti Ataskaitos 7.2 punkte.

7.5. planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatos būklei

Šiuolaikinės visuomenės sveikatos būklę daugiausia lemia fizinė ir socialinė aplinka, žmonių

gyvensena. Minėtų veiksnių sąlygojamos pagrindinės sveikatos problemos sietinos su aplinkos

sąlygojamomis ligomis. Todėl gerinant gyvenimo kokybę ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos

keliamai rizikai mažinti. Mokslininkai neabejoja, jog aplinkos kokybė turi lemiamos įtakos, o

kenksmingi aplinkos veiksniai skatina ligų plitimą.

Planuojama vykdyti ūkinė veikla gali turėti įtakos cheminės taršos ir akustinio triukšmo lygio

padidėjimui. Apibendrinant šių veiksnių skaičiavimo duomenis daroma išvada, kad PŪV cheminė

tarša bei keliamas triukšmas už PŪV teritorijos ribų neviršys nustatytų ribinių verčių. Todėl galima

teigti, kad planuojama ūkinė veikla neturės neigiamos įtakos visuomenės sveikatai.

Dozė–atsakas ryšys – tai kiekybinis rodmuo, kai kintant kenksmingo veiksnio dozei (kiekiui,

poveikio trukmei, koncentracijai), didėja ar mažėja populiacijos dalis, kuriai pasireiškia poveikio

rezultatas. Dozė–atsakas nustatymas yra kiekybinis ryšio tarp dozės ir jos sukelto padarinio

įvertinimas. Asmens gautoji dozė vertinama remiantis ekspozicija naudojant tiesioginius ir

netiesioginius metodus, bendrus matavimų duomenis, modeliavimą. Suminė ekspozicija sieja

įvairių aplinkos teršalų koncentracijas, praleistą laiką aplinkos ore ir patalpose, namuose, darbe ar

automobilyje ir turi įtakos vidinei dozei. Nagrinėjamos veiklos sukeliamo neigiamo poveikio dozės

ir atsako įvertinimas pateikiamas 19 lentelėje.

Lentelė 19. Dozės ir atsako įvertinimas

Teršalo pavadinimas

Apskaičiuota didžiausia

koncentracija aplinkos ore (be

fono/su fonu)

Ribinė vertė

Atsako

įvertinimas

(poveikio sveikatai

prognozė)

1 2 3 4

CO 8 val. slenkančio vidurkio 0,0004 /0,19 10 mg/m3 Poveikio nėra

NO2 metinė 0,5/2,23 40 µg/m3 Poveikio nėra

KD10 metinė 0,01/9,40 40 µg/m3 Poveikio nėra

LOJ 0,5 val. 98,5 procentilio 0,00078/- - Poveikio nėra

Triukšmas

Ldienos <55 dBA

Lvakaro <50 dBA

Lnakties <45 dBA.

Ldienos – 55 dBA

Lvakaro – 50 dBA

Lnakties – 45 dBA

Poveikio nėra

Įvertinus teršalų sklaidos skaičiavimus aplinkos ore, didžiausias cheminių medžiagų koncentracijas,

galima teigti, jog neigiamo poveikio arčiausiai PŪV esančioms gyvenamosios paskirties

teritorijoms nebus. Objekto teritorijoje susidarančios nuotekos ir atliekos bus tvarkomos pagal

PVSV ataskaita


Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. PŪV metu išsiskiriantys kvapai yra nežymūs ir

pačioje PŪV teritorijoje neviršija ribinių verčių. Triukšmo sklaidos skaičiavimo rezultatai parodė,

kad triukšmo lygis už PŪV teritorijos ribų neviršys ribinių lygių, todėl galima teigti, jog

planuojama vykdyti ūkinė veikla neturės neigiamos įtakos visuomenės sveikatai.

8. Sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo arba tikslinimo pagrindimas:

8.1. šis skyrius rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros

įstatymo, Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl

Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“, bei Specialiųjų

žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m.

gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 “Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų

patvirtinimo” nuostatomis

Sanitarinės apsaugos zona (SAZ) – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia

kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos

specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnyje nurodyta, kad

asmenys valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra

epidemiogiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia

aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nurodo, kad

planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai

vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti

nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai.

Nagrinėjamu atveju SAZ ribų dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 3 punkte nurodoma, kad SAZ ribos

turi būti tokios, kad taršos objekto keliama cheminė, fizikinė aplinkos oro tarša, tarša kvapais ar kita

tarša, kurios rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose, už SAZ ribų

neviršytų teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų

aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių.

SAZ ribos nustatomos apie stacionarius taršos šaltinius. Nustatytos ar patikslintos SAZ

(specialiosios žemės naudojimo sąlygos) įrašomos į Nekilnojamo turto kadastrą ir Nekilnojamo

turto registrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos

nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.

balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, su visais pakeitimais, 67 ir 206 punktais,

PŪV reglamentuojamas sanitarinės apsaugos zonos dydis nuo 50 iki 500 m. Vadovaujantis Lietuvos

Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, patvirtinto 2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-

886 24 straipsnio 2 punktu, planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės

veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos

ribų dydžiai gali būti sumažinti. Remiantis šia teisine nuostata yra atliekamas poveikio visuomenės

sveikatai vertinimas, kurio metu siekiama pagrįstai nustatyti ūkinės veiklos objektui SAZ ribas.

PVSV ataskaita


8.2. Ataskaitos rengėjas, sanitarinės apsaugos zonos ribas, Ataskaitoje pateikia:

8.2.1. sanitarinės apsaugos zonos ribų planą, kuriame turi būti pažymėtos taršos

šaltinio ir/ar taršos objekto arba kelto jų siūlomos sanitarinės apsaugos zonos ribos,

patikslintos pagal meteorologinius duomenis, pateikiamas sanitarinės apsaugos zonos

ribų nustatymo arba tikslinimo pagrindimas, nurodomi gyvenamosios paskirties

pastatai (namai), sodo namai, viešbučių, administracinės prekybos, maitinimo,

kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatai, specialiosios

paskirties pastatai, susiję su apgyvendinimu, rekreacinės teritorijos, kiti objektai:

Siūlomos SAZ ribų planas pateiktas 6 priede.

8.2.2. sanitarinės apsaugos zonos ribų planą, topografinį planą su pažymėtomis

teršalų sklaidos skaičiavimų vertinėmis, izolinijomis, taršos šaltinius

Siūlomas SAZ ribų planas pateiktas 6 priede. Triukšmo sklaidos vertinimas (žemėlapiai) pateiktas

5 priede.

8.3. kai nustatomos arba tikslinamos jau vykdomos ūkinės veiklos sanitarinės apsaugos zonos

ribos, Ataskaitoje turi būti pateikti sanitarinės apsaugos zonos ribas pagrindžiantys

duomenys, gauti remiantis faktiniais ūkinės veiklos skleidžiamos fizikinės ir cheminės taršos

bei taršos kvapais duomenimis

Šiuo metu ūkinė veikla nėra vykdoma, todėl taršos matavimai nebuvo atliekami. Įvertinus ARATC

PŪV pobūdį ir apimtis, fizikinės ir cheminės taršos galimybę DGASA teritorijoje ir už jos ribų,

siūlome nustatyti SAZ ribas su DGASA teritorijos ribomis. Siūlomas SAZ ribų planas pateiktas 6

priede.

9. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodų aprašymas:

9.1. panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai poveikio vertinimo metodai ir jų pasirinkimo

pagrindimas

Metodų paskirtis – įvertinti galimą poveikį visuomenės sveikatai. Metodo tikslas yra kuo realiau

įvertinti neigiamus veiksnius ir jų daromą poveikį žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Aplinkos

taršos vertinimo modeliai, naudoti vertinime buvo pasirinkti todėl, jog jie aprobuoti LR aplinkos

ministerijos.

Poveikio kiekybiniam ir kokybiniam vertinimui naudojome metodikas, pateiktas Europos Sąjungos

direktyvoje 93/67/EEC. Metodo esmė – komponentų, veikiančių žmogaus gyvenamąją aplinką,

susidarančią dėl aplinkos veiksnių palyginimas su žemesne, nesukeliančia pasekmių gyvenimo

kokybei. Pirminiame šio etapo vertinime atmetame tuos poveikių veiksnius, kurie yra didesni ir gali

sukelti neigiamų pasekmių gyvenimo kokybei. Jei pavojai ar rizika yra palyginti dideli, peržiūrimos

turimos projekte rizikos mažinimo priemonės ir nustatomos indikacinės vertės, kurios yra

priimtinos gyvenamojoje aplinkoje. Poveikio gyvenamajai aplinkai ribiniai dydžiai nustatomi pagal

veikiančias šioje srityje higienos normas ir kitus teisės aktus.

PVSV ataskaita


Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas ir viešinimo procedūros atliekamos vadovaujantis

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-474 „Dėl

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų

poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir

įgaliojimų suteikimo“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d.

įsakymo Nr. V-491 „Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų

patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais.

Vertinant vietovės demografinius bei sveikatos rodiklius buvo naudotasi Lietuvos statistikos

departamento, Informacinio sveikatos centro pateiktais statistiniais duomenimis. Remiantis jais

buvo atlikta visuomenės sveikatos būklės analizė.

Triukšmo sklaidos modeliavimas atliktas kompiuterine programa CadnaA (Computer Aided Noise

Abatement). Triukšmo sklaidos skaičiavimai atliekami remiantis ISO 9613. Lietuvos Respublikos

Aplinkos ministerijos aprobuota programa atitinka Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos

2002/49/EB “Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo“ reikalavimus. CadnaA taikoma

prognozuoti ir vertinti aplinkoje esantį triukšmą, skleidžiamą įvairių šaltinių. Ji skaičiuoja ir išskiria

triukšmo lygius bet kuriose vietose ar taškuose, esančiuose horizontaliose ar vertikaliose

plokštumose arba ant pastatų fasadų. Iš kai kurių triukšmo šaltinių sklindantis akustinis emisijų

kiekis išskiriamas ir iš techninių parametrų.

9.2. galimi vertinimo netikslumai ar kitos vertinimo prielaidos

Planuojamos ūkinės veiklos tarša (triukšmas ir oro tarša) buvo įvertinti naudojantis matematiniu

modeliavimo programomis.

Pasirinkti triukšmo sklaidos modeliavimo metodai yra gana tikslūs ir objektyvūs, su vertinimo

problemomis nesusidurta.

Poveikio sveikatai vertinimo netikslumai ir klaidos gali būti tik tuo atveju, jei ūkinės veiklos

organizatorius poveikio visuomenės sveikatai vertintojui pateikė nepilną ar neteisingą informaciją

apie nagrinėjamą planuojamą ūkinę veiklą bei veiklos lemiamus fizinės aplinkos veiksnius,

darančius įtaką sveikatai.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinime naudojant literatūros duomenis yra naudojamasi tik

valstybinių, mokslinių institucijų duomenimis, kurių patikimumas ir objektyvumas užtikrinamas

įstaigų statusu.

10. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvados: nurodoma, ar

planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos

teisės aktų reikalavimus arba kokių visuomenės sveikatos saugos teisės aktų

reikalavimų planuojamos arba vykdomos ūkinės veiklos sąlygos neatitinka

(konkretaus teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas)

Planuojamos ūkinės veiklos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės įrengimo sąlygos atitinka

visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.

PVSV ataskaita


Atliekos įmonėje bus laikomos vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 su visais pakeitimais,

Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 su visais pakeitimais, Baterijų ir

akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-386 su visais pakeitimais,

reikalavimais bei kitais atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.

Vadovaujantis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259,

ARATC didelių gabaritų atliekų surinkimo veiklos vykdymui turės gauti Taršos leidimą.

Vadovaujantis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367,

visos tiek į DGASA priimtos, tiek atliekų tvarkymo metu susidarančios atliekos bus registruojamos

atliekų tvarkymo apskaitos žurnale (per GPAIS). Kasmet iki einamųjų metų vasario 10 d. Aplinkos

apsaugos agentūrai bus teikiama atliekų tvarkymo metinė ataskaita.

PŪV vertinimo metu (atlikus triukšmo sklaidos modeliavimą) triukšmo ribiniai dydžiai nei DGASA

teritorijoje, nei už jos ribų nebus viršijami, todėl sanitarinę apsaugos zoną tikslinga sutapatinti su

ARATC DGASA teritorijos ribomis.

Įvertinus ARATC PŪV pobūdį ir apimtis, fizikinės ir cheminės taršos galimybę įmonės teritorijoje

ir už jos ribų, siūlome nustatyti SAZ ribas su DGASA teritorijos ribomis. Siūlomos SAZ brėžinys

pateiktas 6 priede. Siūlomos SAZ dydis – 0,15 ha.

11. Siūlomos sanitarinės apsaugos zonos ribos: nurodomas siūlomų sanitarinės

apsaugos zonos ribų dydis metrais, taršos šaltinis (-iai), nuo kurio (-ių)

nustatomos sanitarinės apsaugos zonos ribos. Pridedamas siūlomų

sanitarinės apsaugos zonos ribų planas (topografinis planas, brėžinys ar

žemėlapis), kuriame nurodytos siūlomos sanitarinės apsaugos zonos ribos

Įvertinus ARATC planuojamą ūkinę veiklą žemės sklype, adresu: Verpėjų g. 26, Viečiūnai,

Druskininkų sav., nustatyta, jog veikla neturi žymios įtakos aplinkos oro kokybei, triukšmo ar kitos

taršos padidėjimui už ūkinės veiklos sklypo ribų, todėl neigiamo poveikio visuomenės sveikatai

nenumatoma, o sanitarinę apsaugos zoną tikslinga formuoti sutapdinant su DGASA teritorija,

kurioje planuojama ARATC veikla, ribomis. Siūlomas SAZ plotas – 0,15 ha (žr. 6 priedą).

12. Rekomendacijos dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo stebėsenos,

emisijų kontrolės ir pan.

Vadovaujantis PŪV keliamos taršos sklaidos rezultatais nustatyta:

į aplinkos orą išmetamų teršalų didžiausios koncentracijos, įvertinus ir foninį aplinkos oro

užterštumą, neviršija ir net nesiekia Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų ribinių

verčių, o ir pati autotransporto keliama oro tarša yra momentinė;

autotransporto srauto keliamas triukšmo lygis už PŪV teritorijos ribų neviršija leistinų

normų ir autotransporto keliamas triukšmas yra momentinis.

PVSV ataskaita


Todėl ARATC PŪV veikla neigiamos įtakos aplinkos oro kokybei bei visuomenės sveikatai

neturės.

PŪV neatitinka Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546, kriterijų, todėl monitoringas nebus

vykdomas.

Vykdant PŪV siūloma:

1. Kontroliuoti, kad į DGASA priimtos atliekos būtų laikomos tik joms skirtose vietose;

2. Aikštelėje susidariusios paviršinės nuotekos privalo būti surenkamos, valomos vietiniuose

paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose ir tik išvalytos iki leistinų normų būtų išleidžiamos į

paviršinių nuotekų tinklus arba infiltruojamos į gruntą;

3. PŪV metu susidariusios buitinės nuotekos turi būti išleidžiamos į bendrus buitinių nuotekų

tinklus arba laikomos specialioje talpoje/rezervuare iki išvežimo į buitinių nuotekų valyklą ;

4. Turi būti atliktas darbo vietų ir profesinės rizikos vertinimas.

13. Visuomenės informavimas apie parengtą Ataskaitą ir viešą Ataskaitos

pristatymą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo

įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašu

(toliau - Aprašas), visuomenei bus sudarytos sąlygos susipažinti su parengta Ataskaita. Informacija

apie parengtą Ataskaitą paskelbta 2019 m. vasario 21 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ bei 2019 m.

vasario 22 d. laikraštyje „Druskonis“. Taip pat informacija paskelbta Druskininkų savivaldybės

administracijos Viečiūnų seniūnijos skelbimų lentoje. Seniūnijos patalpose Ataskaita eksponuojama

iki 2019 m. kovo 12 d. Su Ataskaita taip pat galima susipažinti UAB „Ekokonsultacijos“ buveinėje,

adresu J. Kubiliaus g. 6-5 kab., Vilnius bei UAB „Ekokonsultacijos“ interneto svetainėje:

http://www.ekokonsultacijos.lt/visuomenes-informavimas/. Nacionalinio visuomenės sveikatos

centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas 2019 m. vasario 22 d. raštu buvo

informuotas apie parengtą Ataskaitą ir viešą Ataskaitos viešinimą.

Viešo visuomenės supažindinimo su Ataskaita susirinkimo vieta ir data buvo suderinta su

Druskininkų savivaldybės administracijos Viečiūnų seniūnija.

Viešas Ataskaitos pristatymo susirinkimas vyks 2019 m. kovo 12 d. 17.15 val., Viečiūnų

bendruomenės centro salėje, adresu Jaunystės g. 17, Viečiūnų mstl.

PVSV ataskaita


14. Naudotos literatūros sąrašas

1. Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2002/49/EB “Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo

ir valdymo“.

2. LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, patvirtintas 2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-

886.

3. LR Žemės įstatymas, patvirtintas 1994 m. balandžio 26 d., Nr. I-446

4. LR Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. V-474 „Dėl Lietuvos

Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų

poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo

patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“.

5. LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-491 „Dėl poveikio

visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų patvirtinimo”.

6. LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško

naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

7. LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. Įsakymas Nr. V-486 „Dėl

sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo”.

8. LR Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-604 „Dėl Lietuvos

higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės

paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“.

9. LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V-885 „Dėl Lietuvos

higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos

ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“.

10. LR aplinkos ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymas Nr.

D1-585/V-611 „Dėl aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais,

benzinu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“.

11. LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo

reglamento patvirtinimo“

12. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d

įsakymas Nr. AV-112 „Dėl foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės

veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų patvirtinimo“

13. Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema. Prieiga per internetą:

< http://sic.hi.lt/html/srs.htm >.

14. Lietuvos Statistikos Departamento informacija. Prieiga per internetą:

< https://www.stat.gov.lt >.

15. Praktinės rekomendacijos darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatams

taikyti. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vilnius, 2005.

16. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A1-331 „Dėl

darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo“.

17. LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo

1 d. įsakymas Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių

medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji

reikalavimai“ patvirtinimo“.

18. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546.

19. LR aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių

patvirtinimo“.

20. Naudingųjų išteklių telkinių žemėlapis. Prieiga per internetą

< https://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml >.

http://sic.hi.lt/html/srs.htm

https://www.stat.gov.lt/

https://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml

PVSV ataskaita


21. Požeminio vandens vandenviečių žemėlapis. Prieiga per internetą


22. Geotopų žemėlapis. Prieiga per internetą


23. Saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapis. Prieiga per internetą

< https://stk.am.lt/portal/ >.

24. LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapis. Prieiga per internetą

< https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action >.

25. LR Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje pateikta Lietuvos Respublikos

kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija.

26. Kultūros vertybių registras. Prieiga per internetą < http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-

search >.

27. EMEP/EEA/CORINAIR Oro teršalų inventorizacijos vadovas (Angl. – Air pollutant

emission inventory guidebook): http://www.eea.europa.eu/publications/emep-eea-

guidebook-2016.

28. Laura Capelli, Selena Sironi, Renato Del Rosso Odour „Emission Factors: Fundamental

Tools for Air Quality Management“. Chemical engineering transactions , Vol. 40, 2014, p.

193-198.



https://stk.am.lt/portal/

https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action

http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

http://www.eea.europa.eu/publications/emep-eea-guidebook-2016

http://www.eea.europa.eu/publications/emep-eea-guidebook-2016

PVSV ataskaita


PRIEDAI

1 priedas Poveikio visuomenės sveikatai vertintojo licencijos kopija

2 priedas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko

išrašai

3 priedas Žemėlapis su artimiausiomis ugdymo bei gydymo įstaigomis

4 priedas Iš autotransporto į aplinkos orą išmetamų teršalų skaičiavimai

5 priedas Triukšmo sklaidos žemėlapiai

6 priedas Siūlomos SAZ ribų planas

Documents

AATTAASSKKAAIITTAA...V-586 „Dėl Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“, bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų