PATVIRTINTA Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktoriaus 2019 m.

________ __ d. įsakymu Nr. V1-

2019–2020 M. M. GARGŽDŲ „KRANTO“ PAGRINDINĖS MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS2018–2019 M. M. UGDYMO PLANO ĮGYVENDINIMO ANALIZĖ

1. 2018–2019 m. m. Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos (toliau – Mokykla) ugdymo plane išsikeltais tikslu ir uždaviniais buvo siekiama tikslingai formuoti ugdymo turinį ir veiksmingai organizuoti procesą, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymosi rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. Ugdymo procesas buvo orientuotas į pamokos vadybos tobulinimą, bendradarbiavimą mokantis vieniems iš kitų, socialinių emocinių kompetencijų ugdymo tobulinimą, netradicinių pamokų netradicinėse erdvėse organizavimą, aktyviųjų ugdymo metodų taikymą. 2. 2018–2019 m. m. NMPP duomenų analizė parodė, kad vidutiniškai surinktų taškų dalis (proc.) antrose klasėse yra: skaitymas – 84, rašymas (kalbos sandaros pažinimas) – 81,1, matematika – 76,8, rašymas (teksto kūrimas) – 68,2. Pagal atskiras testuojamų dalykų turinio ir kognityvinių gebėjimų sritis 2 klasės mokinių surinktų taškų dalis (proc.) pasiskirstė taip: Matematika. Aukščiausios vertės – geometrija, matai ir matavimai (78,6); žinios ir supratimas (91,7). Žemiausios vertės – komunikavimas ir bendrosios problemų sprendimo strategijos (59,6); aukštesnieji mąstymo gebėjimai (57,5). Rašymas (teksto kūrimas). Aukščiausios vertės – struktūra (76,1); taikymai (82,2). Žemiausios vertės – raštingumas (54,4); aukštesnieji mąstymo gebėjimai (78,7). 2018–2019 m. m. NMPP duomenų analizė parodė, kad vidutiniškai surinktų taškų dalis (proc.) ketvirtose klasėse yra: skaitymas – 78,9, matematika – 77,4, pasaulio pažinimas – 75,3, rašymas – 73,1.

Palyginus šalies ir mokyklos duomenis nustatyta, kad matematikos pagrindinį ir aukštesnį lygį pasiekusių mokinių procentas mokykloje yra 24,3 proc. aukštesnis nei šalyje. 42,7 proc. mokyklos 4 klasių mokinių skaitymo testo žinios įvertintos pagrindiniu lygiu (šalyje – 27,9 proc.). 36 proc. mokyklos 4 klasių mokinių rašymo žinios įvertintos pagrindiniu lygiu (šalyje – 39,1 proc.). Pasaulio pažinimo pagrindinį ir aukštesnį lygį pasiekusių mokinių procentas mokykloje yra 97 proc., šalyje – 67,2 proc.

75% stebėtų pamokų fiksuojamas bent dviejų iš kūrybiškumo, kritinio mąstymo, gebėjimų bendradarbiauti ir spręsti problemas kompetencijų ugdymas. 35% fiksuotų pamokų yra neakademinės. 70% apklaustų mokinių teigiamai vertina šias veiklas. 80% mokinių nurodo, kad jiems yra įdomi, prasminga mokyklos organizuojama socialinė ir visuomeninė veikla.

IQES online tėvų apklausų duomenimis, aukščiausios vertės teiginiai yra:

Žemiausios vertės teiginiai ir jų vidurkiai:

2

6 klasės. 88,6 proc. mokinių matematikos pasiekimai įvertinti pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu, t.y. 28,1 proc. daugiau nei šalies. Sunkiausiai sekėsi proc. mokinių, t.y. 21,8 proc. geresni nei šalies. Daugiau dėmesio reikia skirti teksto analizei geometrija, matai ir matavimai Skaitymo pasiekimai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu įvertinti 82,4. Rašymo pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu įvertinta 48,7 proc. mokinių pasiekimai, t.y. 3,9 proc. daugiau mokinių nei šalies. Reikia gerinti mokinių raštingumą. Nepasiekė patenkinamo lygio 1 mokinys iš matematikos, 3 mokiniai iš rašymo.  89,4 proc. aštuntųjų klasių mokinių dalyvavo bandomajame elektroniniame 2019 m. nacionaliniame pasiekimų patikrinime. 3,9 proc. mokinių nustatyti aukštesnieji pasiekimai, 39,2 proc.- aukštesnieji vidutiniai, žemesnieji pasiekimai nustatyti 19,6 proc. mokinių. Gamtos mokslų aukštesnieji pasiekimai nustatyti 5,9 proc. mokiniams, aukštesnieji vidutiniai – 33,3 proc., žemesnieji pasiekimai - 13,3 proc. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 16 mokinių iš 17 (vienas mokinys atleistas). Lietuvių k. ir literatūros patikrinimo pažymių vidurkis – 5,8, t. y. 0,2 proc. mažesnis nei praėjusiais metais Du mokiniai nepasiekė patenkinamo lygio. Matematikos pasiekimų pažymių vidurkis 3,8, t. y. 0,9 proc. geresnis nei praėjusiais metais.

3. Išanalizavus mokinių ugdymosi pasiekimus, nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus, ugdymo proceso organizavimą, išaiškėjo, kad reikia gerinti matematinius ir mokinių raštingumo gebėjimus 7-9 klasėse, organizuoti ugdymą, pagrįstą pažinimu, tyrinėjimu, organizuojant integruotas, netradicines pamokas kitose edukacinėse erdvėse.

II SKYRIUS.BENDROSIOS NUOSTATOS

4. Ugdymo planas parengtas vadovaujantis: 4.1. 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo duomenimis ir 2015 m. lapkričio 30 d. NMVA mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo ataskaitos Nr. A-15 išvadomis, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309. Ugdymo turinys planuojamas ir detalizuojamas pagal dalyko programai skiriamą valandų (pamokų) skaičių ir nurodytam mokymosi dienų skaičiui; 4.2. parengtas vienas ugdymo planas vieneriems mokslo metams visoms programoms įgyvendinti. Ugdymo plano projektą rengė direktoriaus 2019-05-03 įsakymu Nr. V1-214

3

sudaryta darbo grupė. Ugdymo plano projektas aptartas Metodinės tarybos 2019-06-12 posėdyje, protokolo Nr. V17-6, suderintas Mokyklos tarybos posėdyje (2019-06-18, protokolo Nr. V6-3). 5. Ugdymo plano 2019–2020 mokslo metams tikslas ir uždaviniai: Tikslas - tikslingai formuoti ugdymo turinį ir veiksmingai organizuoti procesą, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo (si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. 5.1. Uždaviniai: 5.1.1. pagal turimas lėšas bei atsižvelgiant į mokinių pasirinkimus ir mokytojų siūlymus, optimaliai išnaudoti BU planų teikiamas galimybes, jį pritaikant skirtingų gebėjimų mokiniams, jų poreikiams; 5.1.2. siekiant darnios asmenybės ugdymo į neformalųjį švietimą, klasės vadovų veiklą įtraukti socialinio-emocinio ir prevencinių programų įgyvendinimą; 5.1.3. formuojant 7–10 klasių ugdymo turinį dalinai diferencijuoti mokinių ugdymą per lietuvių kalbos ir matematikos pamokas siekiant geresnių ugdymosi rezultatų; 5.1.4. organizuojant ugdymo procesą tikslingai naudoti aktyviuosius ugdymo metodus. 5.1.5. 5–8 klasėse matematikos žinias gerinti taikant šiuolaikines mokymosi priemones, vykdyti srautinį mokymą 6 klasėse 5.1.6. organizuoti netradicines pamokas, orientuotas į pažinimą ir tyrinėjimus.

III SKYRIUSUGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNISMOKSLO METŲ TRUKMĖ

6. Mokslo metų pradžia – rugsėjo 2 d. Mokslo metai baigiasi: 6.1. 1-4 klasėms – 2020 m. birželio 9 d. (175 ugdymo dienos); 6.2. 5-10 klasėms – 2020 m. birželio 23 d. (185 ugdymo dienos). 6.3. 1−4 bendrojo ugdymo ir visų specialiųjų lavinamųjų klasių ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais, 5–10 bendrojo ugdymo klasių - trimestrais. Pusmečių ir trimestrų trukmė patvirtinta direktoriaus 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr.V1- 300. 6.5. Pusmečių trukmė:

Pusmečiai Klasė Prasideda BaigiasiI pusmetis

II pusmetis

1– 4 kl. bendrojo ugdymo ir specialiųjų lavinamųjų klasių mokiniams.1– 4 kl. bendrojo ugdymo ir specialiųjų lavinamųjų klasių mokiniams.

Specialiųjų lavinamųjų 5-10 klasių mokiniams

2019-09-02

2020-01-27

2020-01-27

2020-01-24

2020-06-09

2020-06-23

6.6. Trimestrų trukmė 5–10 klasėse:Trimestrai Prasideda BaigiasiPirmas trimestras 2019-09-02 2019-11-29Antras trimestras 2019-12-02 2020-03-13Trečias trimestras 2020-03-16 2020-06-23

6.7. 2019–2020 m. m. mokykla dirba 5 dienas per savaitę viena pamaina;

4

6.8. Ugdymo proceso organizavimui naudojama klasių-kabinetų sistema. 6.9. Pamokų laikas:

1 pamoka 8.00–8.452 pamoka 8.55–9.403 pamoka 10.05–10.35

4 pamoka 11.05–11.505 pamoka 12.20–13.056 pamoka 13.20–14.07 pamoka 14.15–15.00

6.10. Mokiniams skiriamos atostogos:

Atostogos Prasideda Baigiasi Pamokos prasideda

Rudens 2019-10-28 2019-10-31 2019-11-04Žiemos (Kalėdų)

2019-12-23 2020-01-03 2020-01-06

Žiemos 2020-02-17 2020-02-21 2020-02-24

Pavasario 2020-04-14 2020-04-17 2020-04-20Vasaros 1–4

klasės

5–10 klasės

2020-06-11

2020-06-25

2020-08-31

2020-08-31

2020-09-01

2020-09-01

ANTRASIS SKIRSNISMOKYKLOS UGDYMO PLANAS. RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.

7. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas išanalizavus švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo informaciją, diagnostinių testų, tarptautinių ir nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenis, NMVA mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo ataskaitos išvadas, Geros mokyklos koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308, Bendraisiais ugdymo planais, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309. 8. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose apibrėžtais mokinių pasiekimais, Bendraisiais ugdymo planais ir mokykloje priimtais susitarimais, sprendimais (Mokytojų tarybos 2019-06-20 posėdžio protokolo Nr. V5- 7 nutarimas) dėl:

8.1. mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo integruojant į jį prevencines ir integruojamąsias programas (MBU, 13 p.).

8.2. ugdymosi proceso organizavimo formų. Pagrindinė mokymosi organizavimo forma yra pamoka, kurią sustiprina projektinė-kūrybinė veikla, edukacinės programos netradicinėse erdvėse, „Kultūros paso“ programos. 8.3. mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo. Mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės

5

aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų panaudojimą, ir mokyklos pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1-365. 8.3.1. Pradiniame ugdyme vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis ugdomasis, diagnostinis, apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas. Planuodamas pirmos klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę). Taikomi įvairūs vertinimo informacijos kaupimo būdai (aplankai, Mokinio dienoraštis, elektroninio dienyno ataskaitos; 4-oje klasėje – Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas). 8.3.2. Pagal pagrindinio ugdymo programas besimokantys mokiniai vertinami pažymiu dešimtbale sistema, išskyrus dorinį ugdymą, žmogaus saugą. Šie mokomieji dalykai vertinami „Įskaityta“ arba „Neįskaityta“. 8.3.3.. Mokinys, kuris neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties, privalo tai padaryti. Kiekvienas atvejis analizuojamas individualiai, atsižvelgiama į neatlikimo priežastis ir atsiskaitymo terminai numatomi atskiru direktoriaus įsakymu. Neatsiskaičius per mokyklos numatytą laiką ir nepademonstravus pasiekimų, numatytų Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinys įvertinamas „labai blogai“. 8.3.4. Pasirenkamųjų dalykų žinios ir gebėjimai vertinami: dizainas (įskaityta), integruotas anglų k. ir istorijos mokymasis (įskaityta), integruotas anglų k ir geografijos mokymasis (įskaityta), gydomoji mankšta (įskaityta), etnokultūra (įskaityta). Dalykų modulių mokymosi pasiekimai integruojami į dalyko pažymį. 8.3.5. Mokinių savijautai išsiaiškinti pamokoje dalykų mokytojai naudoja pasirinktus metodus, rekomenduojama paskutinę mėnesio savaitę klasės valandėlės metu mokiniams pildyti savo „Barometrą“, patvirtintą Metodinės tarybos 2015-02-26 posėdyje Nr. V17-3, klasės vadovas analizuoja mokinių savijautą klasėje. 8.3.6. Ugdytinių daromą pažangą 5–10 klasių vadovai stebi ir fiksuoja formoje „Pažangos stebėjimo rezultatai“ patvirtintą Metodinės tarybos 2015-02-26 posėdyje Nr. V17-3, 1–4 klasių mokiniai individualią pažangą fiksuoja Dienoraštyje, patvirtintame Metodinės tarybos 2015-06-16 posėdyje Nr. V17-8. 8.3.7. Tėvai (globėjai ir rūpintojai) apie mokinių pasiekimus informuojami vadovaujantis Elektroninio dienyno tvarkymo nuostatais, patvirtintais direktoriaus 2013-09-19 įsakymu Nr. V1-305, nuostatų pakeitimais, patvirtintais direktoriaus 2017-08-31 įsakymu Nr. V1-206. 8.3.8. NMPP dalyvavusio mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio įvertinimą; 8.3.9. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje. 8.4. mokymosi pasiekimų gerinimo priemonių įgyvendinimo ir mokymosi pagalbos teikimo (MUP, p.17); 8.5. švietimo pagalbos teikimo (MUP, p. 48–54) 8.6. socialinės-pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą. (MUP, p. 15); 8.7. pamokų, skiriamų mokinio ugdymosi poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojimo; (MUP, p. 42-43); 8.8. pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimo. (MUP, p. 14); 8.9. reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti (MUP, p.11); 8.10. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, galimybės rinktis ir organizavimo būdų; minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti

8.11. neformalusis vaikų švietimas mokykloje organizuojamas atsižvelgiant į mokinių poreikius, mokyklos prioritetus ir galimybes.

6

8.11.1. neformaliojo švietimo mokykloje principai: aktualumas, demokratiškumas prieinamumas, visuotinumas, tęstinumas. 8.11.2. neformalusis švietimas mokykloje vykdomas per neformaliojo ugdymo programas. Jis yra neprivalomas ir laisvai pasirenkamas. 8.11.3. neformaliojo švietimo prioritetai mokykloje yra: sportinė veikla (sveikatingumo ugdymas), gamtosauginis ugdymas, kultūrinė-meninė raiška, projektų vykdymas, mokinių savivalda. 8.11.4. mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje yra ne mažiau kaip 12 mokinių. 8.11.5. neformaliojo švietimo veiklos laikas įrašomas į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį. 8.11.6. iki birželio 1 d. pedagogai pateikia prašymą su mokinių parašais, kuriame nurodo, kokiai neformaliojo švietimo sričiai norėtų vadovauti, kokiai amžiaus grupei ši veikla skirta (iki rugsėjo 2 d. patikslina duomenis). 8.11.7. neformalusis švietimas pradedamas vykdyti nuo rugsėjo mėn. 2 d. 8.11.8. duomenys apie neformaliojo švietimo programose dalyvaujančius mokinius suvedami į Mokinių registrą iki spalio 10 d. 9. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos direktorius iki ugdymo proceso pradžios. 10. Atsiradus ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla gali koreguoti mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą priklausomai nuo mokyklos lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių bendrosioms programoms įgyvendinti. 11. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovams, švietimo pagalbos specialistams. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas mokiniams: 11.1. besimokantiems namie pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas; 11.2. specialiųjų poreikių mokiniams, mokiniui, besimokančiam pagal pritaikytas ar individualizuotas bendrojo ugdymo programas, turinčiam specialiųjų poreikių; 11.3. mokiniams, besimokantiems pagal socialinių įgūdžių programą. 11.4. mokiniams, atvykusiems mokytis iš užsienio; 11.5. individualūs mokinio ugdymo planai tvirtinami direktoriaus įsakymu.

TREČIASIS SKIRSNISMOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS

12. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ugdymo bendrosiose programose, Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose apibrėžtais mokinių pasiekimais, Bendraisiais ugdymo planais. Mokytojai dalyko ugdymo turinį planuoja pagal Mokyklos ugdymo plano rengimo grupės parengtą ugdymo planą. Ugdymo procesui planuoti ir organizuoti mokytojai rengia privalomų, pasirenkamųjų dalykų ilgalaikius planus, o mokytojai, kurių pedagoginis darbo stažas iki 5 metų, dar ir pamokos dieninius planus, dalykų modulių programas, neformaliojo švietimo programas, pritaikytas ir individualizuotas programas, klasės vadovų veiklos programas. Ugdymo turinys planuojamas metams, (išskyrus anglų kalbą, kurios ugdymo turinys planuojamas 2 metams) ir gali būti koreguojamas. Ugdymo dokumentacija aprobuojama metodinėse grupėse ir tvirtinama mokyklos vadovų pagal kuruojamas sritis. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali didinti ar mažinti iki 10 procentų dalykui skiriamų pamokų ir derinti su pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis; 13. Mokykla, planuodama ugdymo turinio įgyvendinimą, priėmė sprendimą. 13.1. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“, integruojama į fizinio ugdymo, biologijos, dorinio ugdymo ir švietimo pagalbos specialistų veiklą.

7

13.2. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“, integruojama į klasių vadovų veiklą. Integravimo gairės numatomos ilgalaikiuose planuose.

13.3. Etninės kultūros bendroji programa integruojama į lietuvių k., dailę, muziką, technologijas ir į projekto „Myliu Etno“ veiklas

13.4. Mokykla įgyvendina nuoseklias ir ilgalaikes socialines ir emocines kompetencijas ugdančias programas: 1–4 kl. – „Antras žingsnis“ ir „Laikas kartu“, 5–8 kl. – „Paauglystės kryžkelės“, 9–10 kl. – „Raktai į sėkmę“. Programas įgyvendina klasių vadovai. Programų įgyvendinimui skiriama viena valanda per savaitę, iš klasės vadovavimui skirtų valandų. Pamoka fiksuojama pamokų tvarkaraštyje. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa integruojama į biologijos, dorinio ugdymo ir švietimo pagalbos specialistų veiklą;

13.5. Rudenį ir pavasarį (esant tinkamoms oro sąlygoms) trečiadieniais, po trijų pamokų organizuojama 25 min. fiziškai judri pertrauka, kurią organizuoja kūno kultūros, choreografijos mokytojai.

14. Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma sudedamoji ugdymo proceso veiklos dalis 5–10 klasių mokiniams. Šią veiklą organizuoja visų dalykų mokytojai. Ilgalaikiuose teminiuose planuose numato ne mažiau kaip 2 veiklas per mokslo metus. Mokytojams sudaromos sąlygos organizuoti 2–3 pamokas per mokslo metus kitose ugdymo(si) aplinkose: muziejuose, kultūros centre, gamybos vietose, miesto bibliotekose ir kt.

14.1. 5–10 klasėse mokykla numato organizuoti tokias veiklas: * Integruotos pamokos „Judumo diena“ 5 klasėms - rugsėjo mėn.;* Integruotos pamokos 6 kl. „Moliūgas-daržovių karalius“ - spalio mėn.;* Integruotos pamokos 7 kl. „Karo žirgas“* Integruotos pamokos 8 kl. Žydų genocidas pagal Anos Frank „Dienoraštį“ - kovo mėn. * Projektas „Duonos kelias metų rėdos rate“ 5–6 kl. - vasario mėn.* Edukacinės pamokos Šatrijos Raganos muziejuje, Renavo dvare, Platelių Šaltojo karo muziejuje. 6 kl.* Projektas „Šok į tėvų klumpes“ 5–10 klasių mokiniams – birželio mėn. 14.2. Dvi dienas per mokslo metus klasių vadovai numato ir organizuoja edukacines išvykas, ekskursijas. 14.3. Birželio mėn. 5-10 klasių mokiniams organizuoti dalykines-kūrybines dirbtuves, kurių baigiamasis darbas- sukurto produkto pristatymas. Dirbtuves organizuoja dalykų mokytojų darbo grupės pagal iš anksto parengtą planą. 15. Socialinė-pilietinė veikla privaloma 5−10 klasių mokiniams. 5-6 klasių mokiniams – 10 valandų per mokslo metus, 7–8 klasių mokiniams – 13 valandų, 9–10 klasių mokiniams – 15 valandų. Socialinė veikla fiksuojama elektroniniame dienyne ir vertinama „Įskaityta“ arba „Neįskaityta“.

15.1. Socialinės-pilietinės veiklos pobūdis įvairus: savanorystė, renginių organizavimas, dalyvavimas akcijose, budėjimas mokykloje, talkos mokyklos ir miesto aplinkose, pagalba mokyklos personalui ir kt.

KETVIRTASIS SKIRSNISMOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

16. Mokykla vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-284: 16.1. mokiniams per dieną gali būti skiriamas tik vienas kontrolinis darbas. Kontroliniai darbai neskiriami po atostogų ar šventinių dienų. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, numatomus kontrolinius darbus mokytojas fiksuoja elektroniniame dienyne, kontrolinių darbų vykdymą prižiūri direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už elektroninio dienyno tvarkymą;

8

16.2. atostogų metu namų darbai mokiniams neskiriami; mokytojai derina tarpusavyje namų darbų skyrimą atskiroms klasėms; pirmąją trimestro dieną 5-10 klasių mokiniams organizuojama „Pamoka be sienų“, kurias organizuoja klasių vadovai bendradarbiaudami su toje klasėje dirbančiais mokytojais. 16.3. mokinys, lankantis menų ar sporto srities neformaliojo švietimo mokyklas, privalo lankyti pamokas ir mokykloje, išskyrus tuos atvejus, kai pamoka yra pirma arba paskutinė ir yra tėvų prašymas, užtikrinantis mokinio saugumą.

PENKTASIS SKIRSISMOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI, BESIMOKANČIAM PAGAL

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ 17. Bendradarbiaujant mokyklos mokytojams, klasės vadovams su mokyklos vaiko gerovės komisija yra laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumas informuojami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos teikimo. 17.1. Mokinių mokymosi pagalbą organizuoja, analizuoja panaudotų priemonių poveikį mokyklos direktoriaus įsakymu paskirtas direktoriaus pavaduotojas ugdymui (2015 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. V1-197). 17.2. Mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skiriamos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti. 17.3. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia teikia jį mokantis mokytojas. Kiekvienas mokytojas numato laiką, kuriuo konsultuos mokinius jiems pageidaujant, su konsultacijų tvarkaraščiu supažindinami mokiniai, mokinių tėvai. 17.4. Trumpalaikės konsultacijos skiriamos mokiniams, nelankiusiems mokyklos dėl ligos dvi savaites ir daugiau, turintiems neigiamus įvertinimus iš atsiskaitomųjų darbų, I ir II trimestruose (5–10 kl.), I pusmečio (1–4 kl.), gabių mokinių rengimui olimpiadoms ir konkursams. 17.5. 1–4 klasių mokiniams sudarytos sąlygos lankyti pailgintos dienos grupę, kurioje gali paruošti pamokas ir užsiimti kita ugdomąja veikla. Veikia keturios pailgintos dienos grupės.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO,

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ UGDYMO ORGANIZAVIMAS 18. Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių iš užsienio gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ugdymo organizavimas vykdomas vadovaujantis „Priėmimo į mokyklą tvarkos aprašu“, patvirtintu direktoriaus 2012-09-13 įsakymu Nr.V1-12.,(13, 20 punktais) ir Bendrųjų ugdymo planų 44-45 punktais.

SEPTINTASIS SKIRSNISLAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS

19. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės: 19.1 doriniam ugdymui, jei tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir etiką, ir tikybą; Minimalus mokinių skaičius laikinojoje grupėje 10 mokinių, jei klasėje mokosi iki 20 mokinių, ir 12 mokinių, jei klasėje daugiau nei 20 mokinių. (Mokyklos tarybos 2012-06-14 posėdžio protokolas, Nr. V6-7); 19.2. užsienio kalboms ir technologijoms, kai klasėje yra ne mažiau kaip 21 mokinys. Atsižvelgiant į kasmet vis didėjantį mokinių norą rinktis europietišką antrąją užsienio kalbą bei mokyklos siekį kiek įmanoma labiau tenkinti mokinių poreikius, vokiečių kalbos mokymui

9

skirti pamokas, kai yra ne mažiau kaip aštuoni mokiniai. Grupę gali sudaryti paralelių klasių mokiniai. 19.3. informacinėms technologijoms, atsižvelgiant į darbo vietų skaičių kabinete.

AŠTUNTASIS SKIRSNISMOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

20. Mokinių mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2019 m balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413 patvirtintų 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų“ 56 – 60 punktais bei Mokinių mokymosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405.

IV SKYRIUSPRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

21. 2019-2020 m. m. ugdymo turinys pradinėse klasėse planuojamas metams (rengiami ilgalaikiai mokomųjų dalykų planai). 22. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama: 22.1. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, integruojamųjų programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šių programų atskirai planuoti ir vykdyti nereikia, jos yra integruotos į Bendrosios programos turinį. 22.2. Žmogaus saugos bendroji programa ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa; 22.3. etninės kultūros ugdymas; 22.4. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų; 22.5. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“. 23. Integruojamosios programos nurodomos ilgalaikių planų struktūrinėje dalyje „Pastabos“. 24. Žmogaus saugos bendroji programa, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa integruojama į pasaulio pažinimą; etninės kultūros programa į lietuvių k, muziką, technologijas; informacinės komunikacinės technologijos naudojamos kaip priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų; informatika integruojama visų dalykų pamokose. Ugdymo karjerai programa integruojama klasės vadovo veikloje. 25. Ugdymo turinys formuojamas kaip dalykinis ugdymas, pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka, kurią sustiprina projektinė–kūrybinė veikla. 26. Ugdymo valandos trukmė 1-oje klasėje – 35 min., 2–4-ose klasėse – 45 min. 27. Pradinio ugdymo programos turinį sudaro šios sritys: dorinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, socialinis ir gamtamokslinis ugdymas, meninis ugdymas, fizinis ugdymas. 28. Minimalus pamokų skaičius matematikai koreguojamas tarp klasių, atsižvelgiant į praėjusiais mokslo metais skirtą pamokų skaičių (2018-2019 m. m. buvo 1kl. – 5, 2 kl. – 4, 3 kl. – 5, 4 kl. – 4).

10

29. Fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal pradinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą. 30. Bendrajai programai įgyvendinti skiriamų valandų paskirstymas (ugdymo dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę):

Klasės Pirmos klasės Antros klasės Trečios klasės Ketvirtos klasės Iš viso:1a 1b 1c 1d 2a 2b 2c 3a 3b 3c 3d 4a 4b 4c 4d

Mokinių sk. 24 21 21 24 22 28 27 22 21 25 24 25 28 28 25 365Dalykas (val. sk.)

Dorinis ugdymas 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 15Tikyba (mok. sk.) 11 7 0 10 14 11 15 22 21 17 24 25 24 28 20 249Etika (mok. sk.) 13 14 21 14 8 17 12 0 0 8 0 0 4 0 5 116Lietuvių k. (gimtoji k.) 8 8 8 8 7 7 7 7 7 7 7 7 7 7 7 109Užsienio k. (I-oji) 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 22Matematika** 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 60Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 30Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 30Muzika 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 30Fizinis ugdymas 2 2 2 2 2 2 2 3 2 2 2 3 2 2 3 33Choreografija 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 12

Pamokų skaičius 22 22 22 22 23 23 23 23 23 23 23 23 23 23 23 341Val. mokinių poreikiams tenkinti (*)

4 3 6 6 19

Dalinimas į grupes Dorinis ugd. (T/E) 1 1 1 1 1 1 1 1 8Anglų k. 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 22

Neformalusis šviet. 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 30

Iš viso: 420

** Kadangi 2018–2019 m. m. 1 ir 3 klasių mokiniai matematikos mokėsi 5 pamokas per savaitę, tai 2019–2020 m. m. numatyta 1-4 klasėse mokytis po 4 pamokas per savaitę (BUP, 27 punktas) 31. Valandos, skirtos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti, yra naudojamos: 31.1. 1-ose klasėse - individualioms ir grupinėms konsultacijoms, mokymosi pagalbai

teikti. 31.2. 2- ose klasėse – gabių mokinių ugdymui; 31.3. 3-ose klasėse – mokinių teksto suvokimo įgūdžių ugdymui ir individualiam darbui su

mokiniais, kuriems reikalinga papildoma specialisto (kineziterapeuto) pagalba (3b, 3c kl.); 31.4. 4-ose klasėse – mokinių matematikos rezultatų gerinimui, mokymosi pagalbai teikti. 32 . Dalykų sričių ugdymas: 32.1. Dorinis ugdymas: tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą. Tikybos moko tikybos mokytojos. 32.2. Pirmos užsienio kalbos mokymas: užsienio kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais. Užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę; tėvų pageidavimu mokoma anglų kalbos. 32.3. Fizinis ugdymas. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas. 3c, 3b kl. vienam mokiniui yra teikiama kineziterapeuto pagalba klasėje. Vadovaujantis 1-4 klasių mokinių tėvų apklausos duomenimis, nutarta vieną fizinio ugdymo pamoką per savaitę pirmose–ketvirtose klasėse skirti šokiui (to pageidauja 72 proc. mokinių tėvų). Klasėse dirba šokio mokytojas. 3a, 4a klasėse vyksta 3 fizinio ugdymo pamokos (tokią nuomonę išsakė 96 proc. šių klasių mokinių tėvų).

11

33. Klasės dalijamos į grupes: doriniam ugdymui mokyti (1a, 1b, 1d, 2a, 2b, 2c, 3c klasės); užsienio kalbai mokyti, klasėje esant ne mažiau kaip 20 mokinių (2a, 2b, 2c, 3a,3b, 3c, 3d, 4a,

4b, 4c, 4d klasės). 34. Laikinoji grupė doriniam ugdymui (etikai mokyti) – 4b (1 mok.) + 4d (5 mok.) 35. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas. Mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiai bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų panaudojimą, ir Bendrąja programa. 35.1.Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis ugdomasis, diagnostinis, apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas. 35.2. Planuodamas pirmos klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę). 35.3. Taikomi įvairūs vertinimo informacijos kaupimo būdai (aplankai, Mokinio dienoraštis, elektroninio dienyno ataskaitos; 4-oje klasėje – Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas). 36. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi rezultatus, yra numačiusi mokymosi pagalbos teikimą mokiniui: 36.1. Kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido 40 proc. pamokų per mėnesį, jam skiriamos trumpalaikės konsultacijos, savarankiškos užduotys (atsiskaitant sutartu laiku), bendradarbiaujama su mokinio tėvais. 36.2. Kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) yra žemesnis, nei numatytas programose, mokinys nedaro pažangos, numatomos šios veikimo priemonės: ugdymo proceso individualizavimas, personalizavimas; bendradarbiavimas su pagalbos mokiniui specialistais; situacijos analizė Vaiko gerovės komisijoje; lūkesčių ir tikslų aptarimas su mokiniu, jo tėvais; bendradarbiavimas su PPT; klasės vadovas sistemingai stebi, analizuoja kiekvieną mėnesį aptaria su mokinio tėvais, mokiniu, dalyko mokytojais mokymosi rezultatus, jų kaitą. 36.3. Jei Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, tai analizuojamos tokių rezultatų galimos priežastys (tai daro dalyko mokytojas); numatomas ugdymo proceso individualizavimas; informuojami pagalbos mokiniui specialistai, nustatomos veikimo strategijos, būdai; individualiai su mokiniu, jo tėvais aptariami konkretūs mokymosi tikslai ir lūkesčiai; mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas; dalyko mokytojas pateikia rekomendacijas tėvams, kaip padėti vaikui siekti geresnių mokymosi rezultatų. 36.4. Jei mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, tai numatomos šios veikimo priemonės: individualių aukštesniojo mąstymo gebėjimų užduočių parengimas ir pateikimas mokiniui (atsakingas dalyko mokytojas); ugdymo proceso diferencijavimas; sistemingos konsultacijos; mokymo(-si) virtualiosiose aplinkose prieinamumo, mokymosi išteklių panaudojimo aptarimas su mokiniu, jo tėvais; rekomenduojama mokiniams lankyti sistemingas konsultacijas, neformaliojo švietimo programų užsiėmimus, dalyvauti olimpiadose, konkursuose. 37. Pažintinei, kultūrinei, meninei kūrybinei veiklai per mokslo metus skiriama 10 dienų.Rugsėjo 3-oji – bendruomenės telkimo diena;Spalio 5 d. - „Matuojamės tėvelių profesijas“. Tėvų pamokos vaikams. Veikla organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose.Lapkričio mėn. – „Sveika aplinka – sveikas žmogus“. Gyvenkime netriukšmingoje aplinkoje. Gruodžio mėn. – Kalėdinės integruotos pamokos ir renginiai. Neformaliojo švietimo, pamokų veiklų integravimas.Vasario mėn. – Tautiškumo ir pilietiškumo diena (organizuojamos integruotos veiklos).Kovo mėn. – Amatų diena. Kaziuko mugė. Balandžio mėn. – Tarptautinė vaikų knygos diena (organizuojamos integruotos veiklos).

12

Gegužės mėn. – „Projektų diena“.Gegužės–birželio mėn. – Edukacinės – pažintinės išvykos. 38. 1-4 klasėse numatytos mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemonės. Aktyvioji kontrolė vykdoma: I pusmetį – lapkričio mėnesį 2, 3, 4 klasėse; II pusmetį – gegužės mėnesį 1, 3 klasėse; balandžio, gegužės 2 ir 4 klasėse vyksta NMPP (standartizuoti ir diagnostiniai testai). Testai, savarankiški, atsiskaitomieji darbai vyksta baigus temą, skyrių (ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę). 38.1. Vadovaujantis tėvų apklausos rezultatais ir 2019-06-05 pradinių klasių mokytojų posėdžio Nr. V10-6 nutarimu, 1-4 klasėse mokiniams skiriamos užduotys į namus. Mokytojas, skiriantis užduotis į namus, įvertina, ar užduotys atitinka mokinio galias, ar yra naudingos tolesniam mokymuisi. 38.2. Užduotys neskiriamos prieš atostogas. Mokiniams yra sudarytos sąlygos užduotis atlikti mokykloje veikiančiose pailgintos dienos grupėse. Užduotys į namus neskiriamos dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų ugdymo turiniui įgyvendinti. 39. Mokinio ugdymosi poreikiams ir švietimo pagalbai teikti pamokos (pagalba) skiriamos vadovaujantis PPT išvadomis ir turimais mokyklos ištekliais. 40. Neformaliojo vaikų švietimo prioritetai mokykloje yra meninė raiška, aplinkosauginis ugdymas, sportinė veikla (sveikatingumo ugdymas), informacinis raštingumas. Mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje – ne mažiau kaip 12 mokinių. 41. Trumpalaikiai projektai rengiami ir vykdomi atsižvelgiant į poreikį ir ugdymo turinį. Visoje mokykloje įgyvendinamos Tarptautinės Gamtosauginių mokyklų programa. Per žiemos ir pavasario mokinių atostogas įgyvendinamas edukacinis projektas Klaipėdos rajono pradinių klasių mokiniams „Žiniuko mokyklėlė“.

V SKYRIUSPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMAS SKIRSNISPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

42. Mokykla formuodama pagrindinio ugdymo programos turinį, iš pamokų, skirtų mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti siūlo mokiniams: 42.1. integruotą anglų kalbos ir istorijos mokymąsi 6c, ; 42.2. dizainą 5a, b, c, 6a klasėse; 42.3. integruotą anglų kalbos ir geografijos mokymąsi 5d, 7c klasėje; 42.3. etnokultūrą 6b kl. 42.4. lietuvių k. modulį 7a, 8b kl; 42.5. matematikos modulį 8a, 7b kl. 42.6. ugdymo turinio individualizavimui: gydomajai mankštai ir lietuvių k. 8b kl.: 43. Pasirinktas dalyko modulis ar pasirenkamasis dalykas tampa patvirtinto ugdymo turinio dalimi ir jo keisti per mokslo metus negalima. 44. Penktųjų klasių mokiniams organizuojamas adaptacinis laikotarpis: 44.1. pirmąjį mėnesį mokinių pasiekimai nevertinami neigiamais pažymiais; 44.2. pirmąjį mėnesį mokinių pasiekimai netikrinami kontroliniais darbais, bet pasirinktomis formomis nustatomas mokinių gebėjimų lygis; 44.3. rugsėjo mėnesį bendrame penktose klasėse dirbančių mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, pasitarime aptariamos ugdymosi, specialiųjų poreikių ir rizikos grupės vaikų problemos; 44.4. spalio–lapkričio mėnesiais vykdomas penktokų adaptacijos ir nerimastingumo tyrimas, jo rezultatai aptariami su mokytojais ir mokinių tėvais. 45. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti 5–8 klasėse:

13

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS PIRMOJI DALIS              

                           Iš viso

DALYKAI /KLASĖS 5a 5b 5c 5d 6a 6b 6c 7a 7b 7c 8a 8b 8c 13 Mokinių sk.                            Dorinis ugdymas 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 13Lietuvių kalba 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 65Anglų kalba 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 39Užsienio kalba (II-oji)         2 2 2 2 2 2 2 2 2 18Matematika 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 52Gamta ir žmogus 2 2 2 2 2 2 2             14Biologija               2 2 2 1 1 1 9Fizika               1 1 1 2 2 2 9Chemija                     2 2 2 6Informacinės technolog. 1 1 1 1 1 1 1  0,5  0,5  0,5 1 1 1 11,5Istorija 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 26Pilietiškumo pagrindai                            Geografija         2 2 2 2 2 2 2 2 2 18Ekonomika                            Dailė 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 13Muzika 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 13Technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 1 1 1 23Fizinis ugdymas 3 3 3 3 3 3 3 2 2 2 2 2 2 33Žmogaus sauga 1 1 1 1       0,5 0,5 0,5       5,5Minimalus privalom. p. sk. 26 26 26 26 29 29 29 29 29 29 30 30 30 368Pamokos, poreik. tenkinti 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 39Integruotas geografijos/       0,5           0,5        1 anglų k.       0,5           0,5        1Etnokultūra           0,5                0,5Dizainas 0,5 0,5 0,5  1                  2,5UT individualizavimas                1       2    3Integruota istorijos             0,5              0,5 ir užsienio (anglų) progr.             0,5              0,5 Matematikos modulis              1      1    2Panaudota  0,5 0,5   0,5 1  1  0,5  1   1 1  1  -  3     11Dalinama grupėmis  7  6  5  7  1  8  8  8  10  7  5  7  5  84Anglų kalba  3  3  3 3   - 3 3  3 3  3  3   3  3  36Rusų kalba            2  2  2  2  2    2    12Vokiečių k.                  2          Informacinės techn.  1  1  1  1  1  1  1        1  1  1  10Technologijos  2  2    2    2  2 2  2   2  1  1  1  19Etika  1    1  1        1  1     1    6 Neformalusis šviet. 1 1 1 1 2 2 2 2 2 2 2 2 2 22

Iš viso tarifikuota  34,5  33,5  32,5  35 33  39,5  40  40 42  39  37  42  37  485

46. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti 9–10 klasėse:

14

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTROJI DALISKlasė 9a 10a Iš visoMokinių skaičius 18 14 32

Dorinis ugdymas Etika 1 1Tikyba 1 1

Kalbos Lietuvių kalba ir literatūra 4 5 9Anglų kalba (1-oji užsienio kalba 3 3 6Rusų kalba (2-oji užsienio kalba) 2 2 4

Socialinis ugdymas Istorija 2 2 4Pilietiškumo pagrindai 1 1 2Geografija 2 1 3Ekonomika ir verslumas 1 1

Matematika ir inform. technologijos

Matematika 3 4 7

Informacinės technologijos 1 1 2Gamtamokslinis ugdymas

Biologija 2 1 3

Fizika 2 2 4Chemija 2 2 4

Meninis ugdymas Dailė 1 1 2Muzika 1 1 2

Technologijos, žmogaus sauga, kūno kultūra

Technologijos 1,5 1 2,5

Žmogaus sauga 0,5 0,5Kūno kultūra 2 2 4

Minimalus privalomų pamokų skaičius

31 31 62

Dalinama grupėmis Anglų k. 3 3Antroji užsienio k. 2 1 3Technologijos 1,5 1,5Inform. technolog. 1 1Dorinis 1 1

Neformalusis švietimas

2 3 5

Iš viso tarifikuota 40,5 36 76,5

TREČIAS SKIRSNISDALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

47. Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas: 47.1. dorinis ugdymas: mokiniai renkasi tikybą arba etiką. Iki 14 metų dalyką mokiniams parenka tėvai, nuo 14 m. mokiniai gali pasirinkti patys. Abiem atvejais rašomas prašymas. Dalyką mokinys gali keisti kiekvienų mokslo metų pradžioje. Grupę sudaro ne mažiau kaip 10 mokinių; 47.2. lietuvių kalba: Pradedamas įgyvendinti srautinis lietuvių kalbos mokymas 6 klasėse.

15

47.3. užsienio kalbos: antrosios užsienio kalbos (rusų arba vokiečių) pradeda mokytis 6-oje klasėje. Antrosios užsienio kalbos mokoma jei susidaro bent 8 mokinių grupė iš paralelių klasių. Baigiant pagrindinio ugdymo programą pagal mokinių prašymus organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas centralizuotai parengtais mokėjimo lygio nustatymo testais. 47.4. informacinės technologijos: pradedama mokyti penktoje klasėje, septintoje klasėje informacinių technologijų skiriama 1 val. (pirmą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui, antrą pusmetį informacinių technologijų mokytojas bendradarbiauja su dalykų mokytojais ir integruoja informacines technologijas į dalykų turinį, aštuntoje klasėje skiriama 1 val.; 47.5. socialinis ugdymas: pilietiškumo pagrindų mokoma 9−10 klasėse, skiriant po vieną valandą; 47.6. meninis ugdymas: muzika ir dailė privaloma. Išvardinti dalykai dar integruojami į neformalųjį švietimą; 47.7. technologinis ugdymas: 9-oje klasėje mokytojui tarifikuojama 1,5 val.: 0,5 val. (17 pamokų) mokytojas skiria integruoto technologijų kurso programai (supažindinimui su ūkio šakomis gamybos vietose), o 1 val. mokiniai mokosi pasirinktos technologijų programos: „Konstrukcinės medžiagos“ arba „Mityba“. Pasirinktą technologijų programą mokiniai gali keisti pasibaigus mokslo metams; 47.8. kūno kultūra: specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami, įrašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Mokiniai, lankantys savivaldybių sporto mokyklas, privalo lankyti atitinkamo dalyko pamokas ir mokykloje, išskyrus išimtinius atvejus, kai mokiniui yra pirma ar paskutinė to dalyko pamoka ir suderinus su sporto mokykla mokinių pasiekimų vertinimo tvarką ir yra tėvų prašymas, užtikrinantis mokinio saugumą. 47.9. žmogaus sauga: mokoma 5 klasėse skiriama 1 val., 7 klasėse 1 val. antrą pusmetį, 9 klasėje skiriama 0,5 val. 47.10. gamtamokslinis ugdymas: 5-8 klasėse tęsiamas įgyvendinti ES ir Lietuvos respublikos valstybė biudžeto projektas "Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis", kuriuo siekiama modernizuoti gamtos ir technologinių mokslų mokymo (si) aplinką. Penktose klasėse pradedamas, o šeštose klasėse tęsiamas integralaus gamtamokslinio ugdymo išbandymas (6b ir 6c kl.). 47.11. Matematika: tęsiamas įgyvendinti ES finansuojamas projektas „Šiuolaikinių mokymosi priemonių taikymas gerinant matematikos žinias 5–8 klasėse. Pradedamas įgyvendinti srautinis mokymas 6 klasėse.

VI SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ ( IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ) UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMAS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS

48. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas organizuojamas vadovaujantis direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-261 patvirtintais aprašais: „Specialiosios pagalbos teikimo mokykloje tvarkos aprašas“, „Mokinių turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo organizavimo tvarkos aprašas“, „Specialiosios

pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas“ ir „Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymo skyrimo tvarkos aprašas“. 49. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas bendrojo ugdymo mokyklos bendrojoje klasėje: 49.1. specialiųjų poreikių mokiniai mokomi visiškos integracijos būdu;

16

49.2. bendrųjų ugdymo dalykų programas (individualizuotas ir pritaikytas) specialiųjų poreikių mokiniams pritaiko ir rengia dalykų mokytojai, konsultuojami mokyklos specialiojo pedagogo-logopedo, psichologo; 49.3. specialioji pedagoginė pagalba (specialiosios pratybos) mokiniams, mokomiems visiškos integracijos būdu, teikiama per pamokas ir po pamokų. 50. Mokyklos Vaiko gerovės ar Pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu bei mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu specialiųjų poreikių mokiniai, turintys vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo (si) poreikių: dėl klausos sutrikimų, kochlerinių implantų naudotojas, dėl bendrųjų mokymosi sutrikimų, taip pat turintis mokymosi sunkumų dėl nepalankios aplinkos, gali vėliau pradėti mokytis pirmosios užsienio kalbos, mokytis tik vienos užsienio kalbos arba pradėti vėliau mokytis antrosios užsienio kalbos. Leidimas mokiniui nesimokyti antrosios užsienio kalbos įforminamas direktoriaus įsakymu. 51. Judesio ir padėties sutrikimų turintiems mokiniams individualioms gydomosioms kūno kultūros pratyboms skiriama 2 val. per savaitę, penktose, šeštose klasėse – 3 val. per savaitę. 52. Mokinio, turinčio specialiųjų mokymosi poreikių, mokymas namuose organizuojamas pagal Vaiko gerovės komisijos ar Pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas. Direktoriaus įsakymu sudaromas individualus mokinio ugdymo planas.

53. Pagal Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendaciją specialiąją pagalbą mokiniams teikia mokytojo padėjėjai. 54. Mokiniai besimokantys pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą gali rinktis individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius: 54.1. neprigirdintiesiems mokiniams lietuvių kalbai skirti 6 pamokas per savaitę; 54.2. mokiniams, turintiems klausos sutrikimų ir tėvams pageidaujant leidžiama nesimokyti muzikos

ANTRASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR

PASIEKIMŲ VERTINIMAS 55. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus. 56. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą bendrojo ugdymo klasėje pasiekimai vertinami pažymiais.

ŠEŠTAS PRIEDAS

PRADINIO, PAGRINDINIO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

57. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą individualus ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio intelekto sutrikimą, jo galias. 58. Socialinių įgūdžių programa rengiama mokiniams, besimokantiems specialiosios lavinamosiose klasėse, baigusiems pagrindinio ugdymo programą, atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas.

II SKYRIUSPRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS

ĮGYVENDINIMAS

17

59. Mokinio, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą specialiosiose lavinamosiose klasėse mokymosi pasiekimai vertinami kas pusmetį aprašais ir vertinimo įrašais „padarė pažangą“ „nepadarė pažangos“, etikos ir fizinės veiklos dalykai vertinami „įskaityta“, neįskaityta“. 60. Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą ir turintiems vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, ugdymas organizuojamas veiklomis pagal žemiau lentelėse nurodytą pamokų skaičių atskiriems ugdymo metams. Šios veiklos organizuojamos atsižvelgiant į mokinio poreikius ir sveikatą. 61. Pradinio ugdymo individualizuotos programos veikloms įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę:

Ugdymo metai

Veiklos sritis

1 ugdymo metai

1 ugdymo metai

1 ugdymo metai

4 ugdymo metai

4 ugdymo metai(mokymas namuose)

Dorinis ugdymas 1(etika) 1(tikyba) 1(tikyba) 1(etika) -Komunikacinė veikla

5 4 4 4 2

Pažintinė veikla 3 4 4 3 2Orientacinė veikla 3 3 3 3 1Meninė veikla muzika dailėtechnologijos

411

111

111

111

---

Inform. komunik. technologijų ugdymas

- - -

Fizinė veikla - 2 2 2 -Privalomų pamokų skaičius

16 17 17 16 5

Pamokos mokinių poreikiams tenkinti:

4 3 3 4 3

Gydomoji kūno kultūra

2 2 - 2

Logopedinės pratybos

1 1 1 2 1

Pažintinių gebėjimų ugdymas

1 1

Komunikacinių gebėjimų ugdymas

- 1 1 -

Maksimalus pamokų skaičius

20 20 20 20 8

Paaiškinimas: pagal 1-ųjų ugdymo (si) metų programą mokosi 3 mokiniai. Mokiniams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi ar turintiems vidutinių, sunkių ir labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų, gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriamos 2 pamokos per savaitę. Mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms specialiosioms logopedinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriamos ne mažiau, kaip 35 pamokos per metus. Iš

18

specialiosioms pamokoms skiriamų valandų 1 pamoka – komunikacinių gebėjimų ugdymu ir 1 pamoka - pažintinių gebėjimų ugdymui

62. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos veikloms įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę:

Ugdymo metaiVeiklos sr.

5 ugdymo metai

6 ugdymo metai

7 ugdymo metai

7ugdymo metai

10 ugdymo metai

Dorinis ugdymas 1(etika) 1(etika) 1(etika) 1(etika) 1Komunikacinė veikla 4 4 4 4 4Pažintinė veikla 3 3 3 3 3Orientacinė veikla 3 3 2 2 2Meninė veikla 3 3 4 4 4Fizinė veikla 2 2 2 2 2Informacinės technologijos

- - - - -

Minimalus pamokų skaičius

16 16 16 16 16

Pamokos mokinių poreikiams tenkintiSpecialioji veikla:

4 4 4 4 4

Gydomoji kūno kultūra 2 2 - 2Logopedinės ind. ir grup. pratybos

1 1 2 1 2

Pažintinių gebėjimų ugdymas

1 1 1

Komunikacinių gebėjimų ugdymas

1 1 1 1

Maksimalus pamokų skaičius

20 20 20 20 20

III SKYRIUS

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

83. Socialinių įgūdžių ugdymo programai skiriamų valandų skaičius per savaitę:

Ugdymo metaiDalykai

1 ugdymo metai

1 ugdymo metai

2 ugdymo metai

2 ugdymo metai

3 ugdymo metai

Bendrasis ugdymas 12 12 12 12 12Dorinis ugdymas 1(tikyba) 1(etika) 1(etika) 1(etika) 1(tikyba)Komunikacinė veikla 3 3 3 3 3Pažintinė veikla 1 2 2 2 1Orientacinė veikla 2 2 2 2 2Meninė veikla/muzika 3 2 2 2 3Fizinė veikla 2 2 2 2 2Mokinių specialiesiems poreikiams tenkinti skiriama veikla

12 12 14 14 14

19

Technologijos (siuvimas)/ medžio darbai

1 1 1 1 1

Meniniai darbai 1 3 3 3 1Buities kultūra/savitvarka 2 2 3 3 3Namų ruoša/ūkio darbai 3 2 3 3 3Savarankiškumo ugdymas; buities įrangos ir įrankių naudojimas.

1 1 1 1 1

Verslumo ugdymas 1 1 1 1 1Gydomoji kūno kultūra 2 - 1 2Logopedinės pratybos 1 2 2 1 2Iš viso: 24 24 26 26 26

Paaiškinimas: pagal socialinių įgūdžių programą mokosi 5 mokiniai: du mokiniai pagal šios programos pirmuosius ugdymo metus, du mokiniai - pagal antruosius ugdymo metus ir vienas - pagal trečiuosius ugdymo metus. Gydomajai kūno kultūrai vienam mokiniui, turinčiam cerebralinį paralyžių, judesio ir padėties sutrikimą, skiriamos 2 pamokos per savaitę.

SUDERINTAMokyklos tarybos2019-06-19 posėdžioprotokoliniu nutarimu Nr. V6-3