RIETAVO SAVIVALDYBĖS

ŽADVAINIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ PRIEŠMOKYKLINIO, IKIMOKYKLINIO, PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO

PROGRAMŲ

UGDYMO PLANAS

PATVIRTINTADirektoriaus2019 m. rugpjūčio 27d. Įsakymu Nr. V- 45

RIETAVO SAVIVALDYBĖSŽADVAINIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ PRIEŠMOKYKLINIO, IKIMOKYKLINIO, PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Žadvainių pagrindinės mokyklos 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų priešmokyklinio, ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas (toliau-mokyklos ugdymo planas) reglamentuoja priešmokyklinio, ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotos programos, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.

2. Mokyklos ugdymo plano tikslas – apibrėžti ugdymo programų vykdymo nuostatas, kuriomis vadovaudamasi mokykla gali savarankiškai bei tikslingai, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės poreikius, planuoti ir organizuoti ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir pagrindinį ugdymo turinį, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos:3.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.3.2.Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias,

gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

3.3. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

3.4. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

3.5. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

3.6. Specialiosios pratybos–švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus

3.7. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Planas parengtas vadovaujantis mokyklos bendruomenės poreikiais, turimais ištekliais ir vadovaujantis 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 417, 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos Bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 413, Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų

2

programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), ir kt.Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-674, Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, Žadvainių pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. M-48.Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627 (Lietuvos Respublikos švietimo ir ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-1009 redakcija), ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu.

5. Mokykloje įgyvendinamoms ugdymo programoms vykdyti rengiamas Mokyklos ugdymo planas dvejiems mokslo metams.

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PRADINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

6. 2019–2020 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2019 m. rugsėjo 2d. Ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos. Mokslo ir žinių dienai sutapus su poilsio diena ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos.

7. 2020–2021 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos.

8. Ugdymo procese mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogos, kurių bendra trukmė 2019–2020 mokslo metais – 19, o 2020–2021 mokslo metais – 20 ugdymo dienų. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių ir poilsio dienos.

9.Mokinių atostogos 2019–2020 mokslo metais:Rudens 2019-10-28–2019-10-31Žiemos (Kalėdų) 2019-12-23–2020-01-03Žiemos 2020-02-17–2020-02-21Pavasario (Velykų) 2020-04-14–2020-04-17Vasaros atostogos 2020-06-10 -2020-08-31

10.Mokinių atostogos 2020–2021 mokslo metais:

Rudens 2020-10-26–2020-10-30Žiemos (Kalėdų) 2020-12-23–2021-01-05Žiemos 2021-02-15–2021-02-19Pavasario (Velykų) 2021-04-06–2021-04-09Vasaros atostogos 2021-06-09 -2021-08-31

11. Pradinio ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais:2019 -2020 m. m. I-asis pusmetis –2019 - 09-02 iki 2020-01-24 (90 dienų)

II-asis pusmetis –2020 – 01-27 iki 2020 -06-09 (85dienos)

2020-2021 m. m. I-asis pusmetis – 2020-09-01iki 2021-01-22 (89 dienos)II-asis pusmetis – 2021-01-25 iki 2021-06-08 (86 dienos)

12.Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei mokiniai į mokyklą gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Ugdymo procesas atvykusiems į mokyklą mokiniams vykdomas. Šiltuoju metų laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus

3

Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), reikalavimus, ugdymo procesas gali būti koreguojamas ir organizuojamas kitose erdvėse.

13. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ar sustabdymo. Sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, įskaičiavimo/neįskaičiavimo į ugdymo dienų skaičių derina su mokyklos taryba, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

PAGRINDINIO UGDYMO MOKSLO METŲ TRUKMĖ

14. Ugdymo organizavimas 5–10 klasėse.14.1. 2019–2020 mokslo metai.14.1.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2019 m. rugsėjo 2 d.Mokslo ir žinių dienai sutapus su poilsio diena ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu

nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos.14.1.2. Ugdymo proceso trukmė 5–10 klasių mokiniams – 185 ugdymo dienos.14.1.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d.Žiemos (Kalėdų) atostogos 2019 m. gruodžio 23 d. – 2020 m. sausio 3 d.Žiemos atostogos 2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d.Pavasario (Velykų) atostogos 2020 m. balandžio 14 d. – balandžio 17 d.Vasaros atostogos 2020 m. birželio 25 d. – rugpjūčio 31 d.

14.1.4. Ugdymo procesas skirstomas į pusmečius:I-asis pusmetis– 2019-09-02 iki 2020- 01-31II-asis pusmetis – 2020-02-01 iki 2020-06-23

14.2. 2020–2021 mokslo metai.14.2.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2020 m. rugsėjo 1 d.14.2.2. Ugdymo proceso trukmė 5–10 klasės mokiniams –185 ugdymo dienos.14.2.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 2020 m. spalio 26 d. – spalio 30 d.Žiemos (Kalėdų) atostogos 2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d.Žiemos atostogos 2021 m. vasario 15 d. – vasario 19 d.Pavasario (Velykų) atostogos 2021 m. balandžio 6 d. – balandžio 9 d.Vasaros atostogos 2021 m. birželio 23 d. – rugpjūčio 31 d.

14.2.4. Ugdymo procesas skirstomas į pusmečius: I-asis pusmetis – 2020-09-01 iki 2021-01-31II-asis pusmetis – 2021-02-01 iki 2021-06-22

15.Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsnių šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Atvykusiems į mokyklą mokiniams ugdymo procesas vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos elektroniniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Šiltuoju metų laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus numatytąją Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos

4

apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), ugdymo procesas gali būti koreguojamas ir organizuojamas kitose erdvėse.

16. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ar sustabdymo. Laikinai sustabdžius ugdymo procesą, mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo laiko, kuriuo nevyko ugdymo procesas, įskaičiavimo ar neįskaičiavimo į ugdymo dienų skaičių ar dėl jo koregavimo derina su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

17. Mokykla mokosi penkias dienas per savaitę.18. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka.19.Pamokos trukmė :19.1.PUG, IUG – 35 min.;19.2.1 klasėje – 35 minutės;19.3. 2–10 klasėse – 45 minutės. 20. Ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo programų turinį) per

dieną:20.1.PUG, IUG gali trukti ilgiau nei 4 ugdymo valandas,20.2. 1 klasėje gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas,20.3. 2–4 klasėse – ilgiau nei 6 valandas, 20.4. 5 -10 klasėse gali trukti ilgiau nei 7 ugdymo valandas,

atsižvelgiant į tai, kiek mokykla gali skirti laiko neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti.

21. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.). Tai numatoma mokytojų planuose.

22. Mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymosi poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą pamokų / ugdymo valandų skaičių;

23. Be privalomojo ugdymo turinio dalykų, mokykla siūlo mokiniams rinktis:23.1. mokymosi poreikius atitinkančius dalykų modulius. Mokykla, rengdama dalykų

modulių programas, vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų;

23.2. įvairių krypčių neformaliojo švietimo programas, atitinkančias mokinių saviraiškos poreikius. Šios veiklos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas (neformaliojo švietimo valanda – 45 min. trukmės), numatytas Bendrųjų pagrindinio ugdymo planų 77 punkte ir Bendrųjų pradinio ugdymo planų 27 punkte;

23.3. individualias ir grupines konsultacijas (pvz., gabiems mokiniams, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, esant žemiems mokymosi pasiekimams, grįžusiems po ligos).

24. Mokykla padeda kiekvienam mokiniui, ypač turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose ar turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas.

25. Mokiniai, kurie mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (pvz., dailės, muzikos, sporto), mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jiems numatomas šių dalykų mokymosi pasiekimų įskaitymas. Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Mokyklos vadovas nustato nedalyvaujančių pamokose mokinių saugumo užtikrinimo priemones.

5

26. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujančius mokinius mokykla žymi Mokinių registre.

27. Pažintinei, kultūriniai veiklai skiriama:27.1. 13 ugdymo dienų 2019–2020 mokslo metais. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi

dienų skaičių.27.2. Veikla turi būti siejama ne tik su mokyklos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių

mokymosi poreikiais. Ši veikla gali būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose.

28. Mokykla sudaro galimybes mokiniui kiekvieną dieną – prieš pamokas ir tarp pamokų užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kuri praplečia kūno kultūros pamokų turinį.

29. Mokykla, įgyvendindama priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

30. Mokykla:30.1. organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, siekiant

individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą. Rekomenduojama organizuoti ne mažiau kaip 2 tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimus mokyklos pasirinkta forma su mokytojais per mokslo metus;

30.2. užtikrina, kad tėvai ir mokykla keistųsi abipusiai reikalinga informacija; 30.3. sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime,

savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;

30.4. užtikrina, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus mokyklos veiklai tobulinti.

31. Mokykla, įgyvendindama priešmokyklinio, ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, skatina (ir konsultuoja) mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus):

31.1. sukurti mokiniams tinkamą, skatinančią mokytis, edukacinę aplinką namuose; 31.2. kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis; 31.3. padėti vaikams mokytis namuose; 31.4. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti,

domėtis vaiko veiklomis mokykloje ir už jos ribų; 31.5. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už

jos ribų.32. Mokykla priima sprendimą dėl mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo. Mokinio

individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis išsikelti tikslus, juos įgyvendinti, prisiimti asmeninę atsakomybę už mokymąsi. Individualų ugdymo planą rekomenduojama sudaryti mokiniui, kurio pasiekimai žemi, taip pat mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypač mokinio, galinčio pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti, gebėjimams ugdyti ir siekti individualios pažangos). Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti:

32.1. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio; 32.2. mokiniui, kuris pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programą mokomas namie;32.3. mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių;32.4.kitais mokyklos dokumentuose numatytais atvejais.Individualų ugdymo planą mokiniui rengia dalyko mokytojas, tvirtina direktorius.33. Mokinio pasiekimai ir pažanga ugdymo procese vertinami:33.1. vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų

ir pažangos vertinimą;

6

33.2. vadovaujantis mokyklos priimta Pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka. Mokyklos sprendimai dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ar (ir) įvertinimo skelbiami mokyklos internetinėje svetainėje;

33.3.pagrindiniame ugdyme vertinama pažymiais pagal dešimtbalę vertinimo skalę. Etika ir Žmogaus sauga vertinami „ įskaityta“, „ neįskaityta“.33.4. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui apibendrinami atsižvelgiant į

bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

33.5. Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pavyzdžiui, pusmečio) mokinio ugdymo pasiekimus/ rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas atsižvelgiant į atitinkame ugdymo laikotarpyje gautus įvertinimus, susietus su numatytais pasiekimais bendrosiose programose. Vertinimo kriterijai mokinio pasiekimams įvertinti turi būti susieti su bendrosiose programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais ir žinomi besimokančiajam.

34. Jeigu mokinys: 34.1. neatliko numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.), mokytojas numato

laiką, per kurį jis turi atsiskaityti, ir suteikia reikiamą mokymosi pagalbą, iki mokiniui atsiskaitant. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per mokytojo numatytą laiką neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

34.2. neatliko mokytojo numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, turi būti suteikta reikiama mokymosi pagalba.

35. Pradinių klasių mokytojas numato mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą vadovaudamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes. Numatydamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojo, švietimo pagalbos specialisto, jeigu buvo teikta pagalba, parengtomis rekomendacijomis pradinių klasių mokytojui apie vaiko pasiekimus.

36. Vertinant pradinių klasių mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis ugdomasis, diagnostinis, apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas:

36.1. formuojamasis ugdomasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, pasiekimus ar nesėkmes;

36.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant nustatyti esamą padėtį: kokie yra mokinio pasiekimai ir padaryta pažanga, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

36.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslas), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai darbai, testai ir kt. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau kaip vienas diagnostinis darbas;

36.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.);

36.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdą, kuris priimtas mokykloje bendru susitarimu ( vertinimo aplanką);

36.3. apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir įrašomi:

36.3.1. elektroniniame dienyne:

7

36.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

36.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p. p.“ arba „n. p.“;

36.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ir specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje e.Dienyno skiltyje įrašant „p. p.“ arba „n. p.“;

36.3.2. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.

37. Mokykla naudoja individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą.38. Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime mokykla dalyvauja mokyklos vadovo

sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro, pusmečio) įvertinimą.

MOKYKLOS PRIEŠMOKYKLINIO, IKIMOKYKLINIO UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS

39. Mišraus amžiaus vaikų grupėje vykdomos priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programos.

40. Tikslas - padėti vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo su suaugusiais ir bendraamžiais, aplinkos ir savo šalies pažinimo, kūrybiškumo ir mokėjimo mokytis pradmenis.

41. Ikimokyklinis ugdymas bus teikiamas vaikui iki 6 metų (kol bus pradėtas teikti priešmokyklinis ugdymas).

42. Priešmokyklinis ugdymas teikiamas pagal vienerių metų priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, kai vaikui sukanka 6 metai.

43. Suderinami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo uždaviniai, numatomi vaikų ugdymosi pasiekimai (kokių esminių gebėjimų, žinojimo ir supratimo, vertybinių nuostatų bus siekiama, kuo skirsis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų lygis).

44.Ugdymas vyksta kaip vientisas procesas, jis neskaidomas į atskiras sritis ir vyksta integruotai.

45.Ugdymo turinys organizuojamas taip, kad kiekvienas vaikas pagal savo poreikius ir išgales įgytų kompetencijų, būtinų tolimesniam mokymuisi, bręstų kaip asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę.

46.Dėmesys skiriamas būtinoms priešmokyklinioir ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijoms, o ne specifinėms žinioms ar siauriems mokėjimams ugdyti.

47.Kiekvienas vaikas sėkmingai ugdomas pagal savo galias, sulaukia reikiamos paramos ir palaikymo.

48. Individualiomis ugdymosi priemonėmis priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupę lankantį vaiką aprūpina tėvai (globėjai). Vaikų tėvai privalo užtikrinti vaiko punktualumą, reguliarų mokyklos lankomumą (jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsiant turi pranešti).

49. Priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupę lankantys vaikai, gyvenantys toliau nei 3 kilometrai nuo mokyklos yra pavežami Rietavo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

50.Pedagogė teikia tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko asmeninę pažangą ir pasiekimus.

51. Vaikų pažangą Programos įgyvendinimo laikotarpiu vertina nuolat, pasirinkdamas vertinimo būdus ir metodus.

51. Įgyvendinant Priešmokyklinio ugdymo programą, atlieka vaikų galutinį pasiekimų vertinimą, aptaria jį su tėvais (globėjais, rūpintojais) ir parengia rekomendacijas pradinių klasių mokytojoms.

52. Priešmokyklinio ugdymo siekiamybė - padėti vaikui įgyti kasdieniniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymui(si) mokykloje būtinų kompetencijų:

52.1. socialinė kompetencija;

8

52.2. sveikatos saugojimo kompetencija;52.3. pažinimo kompetencija;52.4. komunikavimo kompetencija;52.5. meninė kompetencija.53. Priešmokyklinė, ikimokyklinė grupė bendrojo lavinimo mokykloje:53.1. Vaikų skaičius grupėje: minimalus – 5 vaikai, maksimalus – 20 vaikų;

PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS

54. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, nusprendė:54.1. Pradiniame ugdyme Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją

programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa), ir Žmogaus saugos bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Žmogaus saugos bendroji programa), etninės kultūros ugdymą įgyvendinti integruojant į mokomuosius dalykus ir klasės valandėles.

54.2. Pagrindiniame ugdyme Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa)integruoti į gamtos ir žmogaus, kūno kultūros, biologijos pamokų turinį, klasės valandėles bei renginius, organizuojamus sveikatos specialistės.

54.3. Ugdymo karjerai programą, patvirtiną Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo karjerai programa) pagrindiniame ugdyme integruoti į klasės valandėles. Bus organizuojami renginiai, išvykos.

54.4. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtintaLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programospatvirtinimo“ (toliau – Žmogaus saugos bendroji programa) pagrindiniame ugdyme bus įgyvendinama, vedant Žmogaus saugos pamokas.

54.5. Etninė kultūrinė veikla bus įgyvendinama, vadovaujantis Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Etninės kultūros programa).Etninės kultūros ugdymas bus įgyvendinamas integruojant į mokomuosius dalykus (lietuvių k., muzika, istorija, dailė, technologijos), klasės valandėles, renginius ir būrelius (Etnokultūros būrelis „ Praverkime senolių skrynią‘, Dainos studija).

55. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, integruojamųjų programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šių programų atskirai planuoti ir vykdyti nereikia, jos yra integruotos į Bendrosios programosturinį; 56. Laisvės kovų istorijai mokyti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

57. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti nuoseklioje prevencinėje programoje. Smurto prevencija įgyvendinama vadovaujantis Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“:

9

57.1. 2019-2020 m. m. 5-10 klasių mokiniai dalyvaus OLWEUS programos kokybės užtikrinimo programoje.

OPKUS tikslas - užtikrinti Olweus patyčių prevencijos programos vertybinių nuostatų tvarumą ir programoje taikomų priemonių tęstinumą. Programoje dalyvaus ir visas mokyklos kolektyvas. Apie mokyklos patyčių prevencijos ir problemų sprendimo darbą bus informuojami tėvai bendro tėvų susirinkimo metu.

PUG, IUG įgyvendins prevencinę programą “Zipio draugai”, 1-4 klasių mokiniai dalyvaus prevencinėje programoje “Obuolio draugai”.

57.2. Programos įgyvendinamos klasės valandėlių metu.58. Mokykla, siekdama nuosekliai ugdyti švietimo nacionalinio saugumo klausimais,

informacinio raštingumo, verslumo, finansinio raštingumo, antikorupcinio ugdymo įgyvendinimą susieja su formaliosiomis socialinio ugdymo pamokomis (istorija, geografija, pilietinis ugdymas, ekonomika ir verslumas), su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis.

59. Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) – mokyklos ugdymo turinio dalis. Ji įgyvendinama atsižvelgiant į Pagrindinio ir Pradinio ugdymo bendrosiose programose numatytą dalykų turinį, mokinių amžių.

59.1. Mokykla, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis:

59.1.1. pažintinėmis ir kultūrinėmis veiklomis, sudarydama galimybes mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose, renginiuose, edukacinėse programose. Mokykla dalyvauja Kultūros paso programoje. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, turi kūrybines galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis vertybines nuostatas;

59.1.2. skatinančiomis pilietinį įsitraukimą, ugdančiomis gebėjimą priimti sprendimus ir motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose;

59.1.3. padedančiomis mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą; 59.1.4. socialinėmis (karitatyvinėmis) veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis

pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas. Šios veiklos sudaro galimybes mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyjant realios globos patirties.

59.2. Mokinio mokymosi laikas išvykose, ekskursijose ir kitais panašiais atvejais, trunkantis ilgiau nei pamoka, perskaičiuojamas į konkretaus dalyko (-ų) mokymosi laiką (pagal pamokos (-ų) trukmę). Pavyzdžiui, 3 astronominių valandų trukmės ugdymo procesas muziejuje gali būti įskaitytas kaip atitinkamo dalyko 4 pamokos, kurių trukmė po 45 min.

59.3. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma. Jai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojamael.dienyne. Mokinių socialinė-pilietinė veikla organizuojama pagal mokyklos numatytą Tvarką.Mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kaups patys, tam numatytuose atsiskaitymo lapeliuose.Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317„Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla.

PRADINIO UGDYMOBENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲĮGYVENDINIMAS

60. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas: 60.1. Dorinis ugdymas: 60.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą; 60.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų

(globėjų) parašytą prašymą.

10

2019-2020 m. m. 1 – 4 klasių tėvai parinko dorinį ugdymą – etiką.60.2. Kalbinis ugdymas:60.2.1. lietuvių kalbos dalykas yra Pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis; 60.2.2. lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą, skiriant Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nurodytas pamokas;

60.2.3. pirmosios užsienio kalbos mokymas:60.2.3.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais Pradinio ugdymo

programos metais. Užsienio kalbai mokyti 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę.2019-2020 m. m. bus mokoma anglų kalba.2020-2021 m. m. bus mokoma anglų kalba.

60.3. Matematinis ugdymas: 60.3.1.organizuojant matematinį ugdymą rekomenduojama vadovautis ne tik Bendrosios

programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių bei tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.

60.4. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas: 60.4.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama pusė pasaulio pažinimo dalykui

skirto ugdymo laiko. Rekomenduojamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalį (vieną ketvirtąją) dalykui skiriamo laiko ugdymas turėtų vykti tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje;

60.4.2. socialiniams gebėjimams ugdyti rekomenduojama dalį (vieną ketvirtąją) pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz. lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

60.5. Fizinis ugdymas:60.5.1. turi būti sudarytos sąlygos mokiniams lankyti ne mažiau kaip 105 fizinio ugdymo

pamokas per metus (3 pamokas per savaitę). Viena iš kūno kultūros pamokų bus skiriama šokių mokymui(si).

60.5.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip:60.5.2.2. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis

jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;60.5.2.3. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;60.5.3. siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, rekomenduojama ugdymo

proceso metu pagal galimybes organizuoti judriąsias pertraukas ar fiziniam aktyvinimui skirtas veiklas.

60.6. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, teatras, šokis): 60.6.1. technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip vieną trečiąją dailės

ir technologijųdalykuiskiriamo laiko, nurodyto Bendrojo pradinio ugdymo plano 27 punkte;60.6.2. atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės meninio ugdymo poreikius ir mokyklos

galimybes mokykloje: 60.6.2.1. teatras yra viena iš meninio ugdymo sričių. Teatro bus mokoma per neformaliojo

vaikų švietimo veiklas. Bus organizuojamasdramosbūrelis.60.6.2.2. šokis yra viena iš meninio ugdymo sričių. Šokio programa įgyvendinama, skiriant 35

pamokas (1 per savaitę) iš fiziniam ugdymui skiriamo laiko,nurodyto Bendrojo pradinio ugdymo plano 27 punkte.

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

61. Mokykla įgyvendina Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro ugdymo sritys ir dalykai:

61.1. dorinis ugdymas – 2019-2020 m. m. mokiniai bus mokomi etikos.

11

61.2. kalbos:61.2.1. lietuvių kalba ir literatūra;61.2.2. pirmoji užsienio kalba - 2019-2020 m. m. mokiniai bus mokomi anglų kalbos;61.2.3. antroji užsienio kalba – 2019-2020 m. m. mokiniai bus mokomi rusų kalbos;61.3. matematika; 61.4. gamtamokslinis ugdymas: biologija, gamta ir žmogus, fizika, chemija;61.5. socialinis ugdymas: istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas;61.6. meninis ugdymas: dailė, muzika, šokis, teatras.61.7. informacinės technologijos;61.8. technologijos; 61.9. fizinis ugdymas, 61.10. žmogaus sauga.62. Mokykla nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio

ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis, naujai atvykusiems mokiniams. Dalį ugdymo proceso mokslo metų pradžioje siūloma organizuoti ne pamokų forma. Per adaptacinį laikotarpį rekomenduojama stebėti individualią pažangą, bet mokinių pasiekimų ir pažangos pažymiais nevertinti.

63. Mokykla skiria adaptacinį 1 mėnesio (rugsėjo) laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo pirmąją dalį (5 klasė) bei naujai atvykusiems mokiniams ir 2 savaičių laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo antrąją (9 klasė) dalį.

PAGRINDINIO UGDYMO DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

64. Dorinis ugdymas. 64.1. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai,

rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. 64.2. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą

rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10).65. Lietuvių kalba ir literatūra. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:65.1. Mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo

bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas (skiria konsultacijų).

65.2. Mokykla užtikrina kalbėjimo, skaitymo, rašymo gebėjimų ugdymą per visų dalykų pamokas. Sudaro sąlygas, kad mokiniai per visų dalykų pamokas tobulintų skaitymo, rašymo, kalbėjimo gebėjimus.

66. Užsienio kalba. 66.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi

kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.66.2. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai)

mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą.

66.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, planuojama organizuoti užsienio kalbos (anglų k.) pasiekimų patikrinimą centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

66.4. Keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtos kalbos. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui

12

sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

66.4.1. vienus mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

66.4.2. susidarius mokinių laikinajai grupei (5 mokiniai), atsižvelgdama į mokymo lėšas, skiriamos dvi papildomos pamokos.

66.5. Jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja toliau mokytis pradėtos kalbos, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:

66.5.1. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.

66.5.2. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu). Skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 77 punktu;

67. Gamtos mokslai. 67.1. per gamtos mokslų dalykų pamokas būtų mokomasi tiriant. Ypač tai svarbu mokant

fizikos ir biologijos; 67.2. gamtos mokslų dalykų turinys apimtų mokinių gebėjimus analizuoti ir interpretuoti

gamtamokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo procedūras bei sąvokas, taip pat gebėjimų mąstyti ir diskutuoti gamtos temomis ugdymą;

67.3. atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ugdymo procesas turi būti labiau individualizuojamas, diferencijuojamas. Ugdymo procese turėtų būti taikomos įvairesnės, įdomesnės, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduotys. Mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiant į mokinių turimas žinias, įgūdžius ir ugdymosi poreikius.

67.4. Įgyvendinant numatytą gamtos mokslų turinį deramai dėmesio turi būti skiriama gamtamoksliniams tyrimams: stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui, įvairioms praktinėms veikloms. Ugdymo procese mokiniai skatinami bendradarbiauti ir (ar) dirbti komandoje, derinami įvairūs ugdymo metodai ir ugdymo inovacijos. Ugdymo turinyje daugiau dėmesio skirti gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir technologijų pritaikymui kasdieniame gyvenime.

67.5. Mokykla užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje būtų skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Nesant galimybei atlikti eksperimentų, sudaryti sąlygas atlikti eksperimentus kitoje mokykloje, atvirosios prieigos centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose.

67.6. Atliekant tyrimus naudotis ne tik virtualiomis laboratorijomis, edukacinėmis erdvėmis mokymosi ištekliais už mokyklos ribų, bet ir turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat buityje ir gamtoje randamomis ar pasigamintomis priemonėmis.

68. Technologijos. 68.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirsčius laiką mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programoms.

68.2. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programos įgyvendinimas (intensyvinimas, ekskursijos, susitikimai ar kt.) turi būti numatytas mokytojo ilgalaikiame plane.

68.3. Mokiniai, baigę integruoto technologijų kurso programą, renkasi vieną iš privalomų technologijų programą (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir

13

technologijų). Keisti pasirinktą technologijų programą galima tik pasibaigus pusmečiui ar visos klasės sutarimu.

69. Informacinės technologijos.69.1. 7-8 klasėse skiriamos 37 dalyko pamokos per dvejus metus. 69.2. 2019-2020 m. m. informacinių technologijų bus mokoma 7 klasėje.69.3. 9-10 informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš

pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip iš dviejų modulių. Modulį renkasi mokinys.

2019-2020 m. m. mokiniai pasirinko kompiuterinės leidybos pradmenų modulį.70. Socialiniai mokslai. 70.1. Per socialinio ugdymo dalykų pamokas mokymąsi rekomenduojama grįsti tiriamojo

pobūdžio metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

70.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, savivaldybės, gyvenvietės ir kt.) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų organizuoti netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose), naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.

70.3. Laisvės kovų istorijai mokyti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

70.4. Rekomenduojama į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat sistemingai atskleidžiamos ir aptariant su mokiniais nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo samprata ir sistema, rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

70.5. Mokykla, įgyvendindama socialinių mokslų ugdymo turinį, 9-10 klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti gali skirti 20-30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

71. Fizinis ugdymas.71.1. Mokiniui, kuris:71.1.1. 2019-2020 mokslo metais mokosi 5 ar 6 klasėje, privalomos 3 fizinio ugdymo

pamokos per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų; 71.1.2. 2020-2021 mokslo metais mokosi 5, 6 ar 7 klasėje, privalomos 3 fizinio ugdymo

pamokos per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų.72.2. Būtina sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui rinktis jo pomėgius atitinkančią

neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms. Mokykla užtikrina pasiūlos įvairovę ir organizuoja mokinių, lankančių šias programas, apskaitą.

73. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai: 73.1. dalyvaus pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal

gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;73.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne

mokykloje.73.3. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai

skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

73.4. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pavyzdžiui, stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

14

MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

74. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti paskirstytas proporcingai. Vadovaujantis Higienos norma mokykloje ugdymo procesui organizuoti sudaromas tvarkaraštis. Rekomenduojama penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

75. Mokykla vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną. Remdamasi turimais duomenimis apie mokinių mokymosi krūvį, mokykla priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

76. Mokykla užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai negali būti rašomi iš karto po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.

77. Mokykla užtikrina, kad užduotys, kurios skiriamos atlikti namuose:77.1. atitiktų mokinio galias;77.2. būtų tikslingos ir naudingos tolesniam mokinio mokymui ir mokymuisi, padėtų siekti

numatytų mokymosi tikslų;77.3. nebūtų skiriamos atostogoms;77.4. nebūtų skiriamos dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų uždaviniams įgyvendinti.78. Mokykloje esant mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą ir

negali tinkamai atlikti skiriamų užduočių dienos centruose arba namuose dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų, būtina sudaryti sąlygas jas atlikti mokykloje.

79. Penktų klasių mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriama minimalus privalomų pamokų skaičių per savaitę. Kitų klasių mokiniams bendras pamokų skaičius per savaitę gali būti ir didesnis, nei numatyta, Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte.

80. Mokymosi pagalbai skiriama individualios konsultacijos mokiniams. Trumpalaikės konsultacijos skiriamos prasčiau išmokus temą, prieš kontrolinį darbą, mokymosi spragoms pašalinti. Ilgalaikės konsultacijos skiriamos po ligos, rengiantis olimpiadoms. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.

81. Mokinys, jeigu pageidauja, mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo dalies ar visų pamokų lankymo tų dalykų:

81.1. kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais nugalėtojas;

81.2. kurių mokosi formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitose) pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigęs);

81.3. kurių mokosi pagal kitas neformaliojo vaikų švietimo programas.82. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui

susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų ar kitų neformaliojo švietimo programų turiniu, kuris turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Programas ar jų nuorodas mokyklai pateikia mokinys ar mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) kartu su prašymu dėl atleidimo nuo to dalyko pamokų iki mokyklos sprendimu numatomos datos.

83. Mokykla priima sprendimus dėl menų ar fizinio ugdymo dalykų, o išimtiniais atvejais – ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę.

84. Mokinys, atleistas nuo kurių nors menų, fizinio ugdymo ar kitų sričių dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai mokyklos sprendimu gali į mokyklą atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai mokykla informuoja tėvus.

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI

15

85. Kiekvienam mokiniui sudaromos sąlygos mokytis pagal jo galias ir siekti geresnių rezultatų. Mokymosi pagalba mokykloje teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypač svarbi mokymosi pagalba mokiniui:

85.1. dėl ligos ar kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų; 85.2. gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų ar kitų užduočių įvertinimą; 85.3. gavusiam kelis iš eilės nepatenkinamus kurio nors dalyko įvertinimus; 85.4. jei pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pradinio ar

Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; 85.5. jei nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu nepasiekiamas patenkinamas lygmuo; 85.6. jei jo pasiekimai yra aukščiausio lygmens ir (ar) jei jis siekia domėtis pasirinkta

mokymosi sritimi; 85.7. kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.86. Mokykla užtikrina sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją,

intervenciją sprendžiant iškilusias problemas ir kompensacines priemones (suteikiama tai, ko mokiniai negali gauti namuose, ir pan.).

87. Mokymosi pagalbos teikimo veiksmingumas turi būti analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.

88. Mokykla paskiria asmenį, atsakingą už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą ir mokymosi pagalbos teikimo organizavimą.

89. Mokymosi pagalba teikiama dalyko konsultacijų metu. Konsultacijos skiriamos daugumos dalykų. Todėl galimybė konsultuotis ( išlyginti mokymosi skirtumus ir likviduoti spragas) turi visi mokiniai. Siekiama, kad kiekvienas mokinys pasiektų asmeninės pažangos.

ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO,

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

90. Mokykla, atvykus asmeniui, baigusiam užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa):

90.1. priima jį mokytis vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašas). Mokykla išsiaiškina atvykusiojo asmens lūkesčius ir norus mokytis kartu su bendraamžiais (suaugusiųjų – pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą), švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos (suaugusiųjų – pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą);

90.2. informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.90.3. kartu su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais) numato atvykusio mokytis asmens

tolesnio mokymosi perspektyvą, aptaria švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą laiko dalį intensyviai mokytis lietuvių kalbos;

90.4. paskiria asmenį, galintį padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis, prireikus pasitelkia mokinius savanorius;

90.5. sudaro mokinio mokymosi individualų planą, kuriame gali būti numatytas ir pamokų skaičiaus perskirstymas tarp dalykų, numatytų Bendrųjų pradinio ugdymo planų 27 punkte, Bendrųjų pagrindinio ugdymo planų 77 punktuose, pavyzdžiui, sudarant galimybę kurį laiką nesimokyti kai kurių dalykų ar jų dalies, bet nepažeidžiant mokinio mokymosi poreikių;

90.6. numato preliminarią mokinio adaptacinio laikotarpio trukmę, mokyklos teikiamos pagalbos formas ir būdus, mokyklos, mokinio ir mokinio tėvų (globėjų ir rūpintojų) įsipareigojimus. Adaptaciniu laikotarpiu rekomenduojama stebėti mokinių individualią pažangą ir jų pasiekimų nevertinti pažymiais. Užsitęsus mokinio adaptacijai ar iškilus sunkumų, susijusių su adaptacija, į adaptacijos procesų valdymą turi būti įtraukta mokyklos vaiko gerovės komisija;

16

90.7. nuolat bendradarbiauja su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais) ar teisėtais mokinio atstovais ir teikia informaciją apie mokinio mokymąsi, daromą pažangą;

90.8. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, konsultuoja dėl jų pasirinkimo; 90.9. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais). 91. Jeigu mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, mokykla gali organizuoti:91.1. lietuvių kalbos mokymąsi intensyviu būdu (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis

formomis), kartu užtikrindama, kad kitus dalykus (pavyzdžiui, menus, gamtos mokslus ir kt.) jis mokytųsi kartu su bendraamžiais;

91.2. intensyvų vien lietuvių kalbos mokymąsi iki vienų metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau) ar trumpiau ir pagalbos pagal mokinio poreikius teikimą kelerius (2–4) metus;

91.3. mokinio mokymąsi kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje, teikiant reikiamą švietimo ir mokymosi pagalbą;

91.4. mokymąsi kitu mokyklos siūlomu būdu, suderintu su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais).

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

92. Mokykloje sudarant jungtines klases vadovaujamasi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 priede nustatyto klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus.

93. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą ir sudarydama mokyklos ugdymo planą, numato, kurių dalykų pamokas skirtingo amžiaus mokiniams jungtinėje klasėje organizuos vienu metu, o kuriais atvejais – atskirai ar tik dalį kartu, o dalį atskirai. Pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus negali būti mažesnis už Bendrųjų pagrindinio ugdymo planų 77 punkte ir Bendrųjų pradinio ugdymo planų 27 punkte nurodytą minimalų privalomą pamokų skaičių atitinkamos klasės mokiniui.

94. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą jungs:1ir 4 klases, 2 ir 3 klases, 7 ir 8 klases.

95. Jungtinei klasei, kurioje mokosi:95.1. 1-4 klasių mokiniai (kai mokosi iki 11 mokinių) skiriama 1085 pamokų per metus (31

pamoka per savaitę, įskaitant ir neformalųjį ugdymą),95.2. 2-3 klasių mokiniai(kai mokosi iki 11 mokinių) skiriama 1085 pamokų per metus (31

pamoka per savaitę įskaitant ir neformalųjį ugdymą),95.3. 7-8 klasių mokiniams mokykla skirs 43,5 pamokas per savaitę formaliajam ugdymui ir 2

neformaliajam ugdymui).

MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

96. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu:

96.1. Bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį;

17

96.2. mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį);

96.3. mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios ugdymo pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą;

97. Namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma) mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriama 315 metinių (9 savaitinės) pamokų Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėse – 385 metinės (11 savaitinių) pamokos.

98. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 5–6 klasėse skiriamos 444 pamokos per mokslo metus, per savaitę – 12, 7–8 klasėse – 481 pamoka per mokslo metus, per savaitę – 13, 9–10, gimnazijos I–II klasėse – 555 pamokos per mokslo metus, per savaitę – 15, gimnazijos III klasėje – 518, IV klasėje – 462 pamokos per mokslo metus, per savaitę – 14 pamokų.

99. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Pradiniame ugdyme rekomenduojama įgyvendinti visas Bendrosios programos dalykų programas, išskyrus fizinio ugdymo programą.

100. El. dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokinio pasiekimams gerinti.

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

BENDROSIOS NUOSTATOS

101. Mokykla, užtikrina visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalina kliūtis, trukdančias teikti būtiną mokymosi ir švietimo pagalbą, pritaiko mokymosi aplinką.

102. Mokykla vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

103. Mokykla kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro individualų ugdymo planą, kuriame nurodomos bendrosios programos, pritaikytos ar individualizuotos programos, įgyvendinamos pagal Bendrojo ugdymo plano 27 ir 65 punktus( pradiniame ugdyme), 77 ( pagrindinio ugdymo) švietimo pagalbos teikimas, specialiosios pratybos ir pamokos, kitų specialistų teikiama pagalba.

104. Švietimo pagalba (psichologinė, specialioji pedagoginė, socialinė pedagoginė ir specialioji) teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 „Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-950 „Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.

18

105. Mokykla, formuodama mokinio ugdymo turinį ir organizuodama, įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis programomis ir Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis ir atsižvelgia į:

105.1. mokinio mokymosi ir švietimo pagalbos poreikius;Mokinių turimus specialiuosius ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir

labai dideli);105.2. formaliojo švietimo programą;105.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;105.4. švietimo pagalbos specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių

psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;105.5. mokyklos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje. 106. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų, kiekvienam mokiniui, kuriam

pedagoginė psichologinė tarnyba arba švietimo pagalbos tarnyba, mokyklos vaiko gerovės komisija rekomenduoja teikti specialistų pagalbą, turi būti skiriama nuo 70 iki 140 pamokų per metus (nuo 2 iki 4 pamokų per savaitę) individualioms konsultacijoms ir (ar) švietimo pagalbai.

107. Mokykla, kurioje nėra švietimo pagalbos specialistų, gali organizuoti švietimo pagalbą mokiniams pedagoginėje psichologinėje ar švietimo pagalbos tarnyboje arba kitoje savivaldybės ugdymo įstaigoje.

108. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi reikmes, pritaikoma Bendroji programa, formuojamas ugdymo turinys (pagal dalykus), parenkamos mokymosi organizavimo formos (pamoka, projektinė veikla ar pan.), pritaikomos ugdymosi erdvės (pagal galimybes), parenkamos ugdymui skirtos techninės pagalbos priemonės ir specialiosios mokymo priemonės ir pan.

ANTRASIS SKIRSNISINDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

109. Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengiamas individualus ugdymo planas, siekiant tenkinti jo pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, padėti mokytis, pripažįstant ir plėtojant jo gebėjimus ir galias, teikiant švietimo pagalbą.

110. Mokykla, rengdama ugdymo planą mokiniui ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 77(pagrindinio ugdymo) ar 27 (pradinio ugdymo) punktuose nurodytu pagrindinio ar pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi, gali:

110.1. pritaikyti Bendrąjį ugdymo planą iki 20 procentų, koreguodama dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių, nurodytą Bendrojo ugdymo plano 27 punkte (pradinio ugdymo) ir iki 30 proc. pagrindinio ugdymo, nemažinant nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę;

110.2. numatyti specialiąsias pamokas, galinčias ugdyti mokinių raštingumą, suteikti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, padėsiančias būti savarankiškesniems, ugdytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą;

110.3. teikti mokymosi pagalbą, padedančią įveikti mokymosi sunkumus, kylančius dėl specialiųjų ugdymosi poreikių;

110.4. mažinti minimalų privalomą pamokų skaičių iki 9 procentų Bendrojo ugdymo planų 27 punkte (pradinio ugdymo) ir 77 punkte (pagrindinio ugdymo) nurodytų pamokų skaičių per metus, didinant neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičių, besimokantiems pagal Pradinio ar Pagrindinio ugdymo individualizuotą programą;

110.5. per mokslo metus gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų pamokų skaičių;

110.6. intensyvinti mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar švietimo pagalbą nustatytą laikotarpį, skirdama papildomų pamokų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei;

110.7. keisti pamokų trukmę;110.8. formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tų pačių ar skirtingų klasių

mokinių;

19

111. Mokykla turi užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymosi tęstinumą ir nuoseklumą.

112. Mokiniui, kuris mokosi pagal ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio intelektines galias (sutrikimo lygį), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą ir klasės paskirtį, vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 27 punktu (pradinio ugdymo) ir 77 punktu ( pagrindinio ugdymo):

112.1. mokiniui, turinčiam kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane reikia skirti specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

112.2. mokiniui, turinčiam įvairiapusių raidos sutrikimų (autizmas ir kt.), rengiant mokinio individualų ugdymo planą galima skirti 35 ir daugiau pamokų per metus (1 ir daugiau per savaitę) komunikacijai ir kalbos suvokimui didinti, sunkumams socialinėse situacijose įveikti ir socialiniams ryšiams ugdymo įstaigoje formuoti, sensorinėms problemoms spręsti, kitiems įgūdžiams, reikalingiems socialinei įtraukčiai formuoti, dienotvarkei rengti;

112.3. mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms specialiosioms, logopedo pratyboms 1–4 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 35 pamokos per metus (1 per savaitę).

113. Ugdymo veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatos būklę, kitų ugdyme ir švietimo pagalbos teikime dalyvaujančių specialistų rekomendacijas.

114. Mokykla, rengdama ugdymo planą mokiniui ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nurodytu pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi, gali:

114.1. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;

114.2. vėliau pradėti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), judesio ir padėties, bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;

114.3. besimokantį pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pagrindinio ugdymo programoje prasidedančių dalykų pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;

114.4. nemokyti užsienio kalbų turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą). Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių kalbai mokyti.

115. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 punktu(pagrindinio ugdymo) ir 27 punktu ( pradinio ugdymo) dalykų programoms įgyvendinti nurodomu pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti didinamas atsižvelgiant į mokinio galias ir ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas.

116. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Jei mokykloje švietimo pagalbos specialistų nėra, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir (ar) savivaldybės administracijos švietimo padalinių specialistai.

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

117. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo pagrindinio ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 23 punkto nuostatomis (pagrindinio ugdymo).

20

118. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).

119. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba Socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo(būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.):

119.1. Pagrindinio ugdymo mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese bus vertinami pažymiais. Žmogaus sauga ir etika bus vertinami įrašais „įskaityta“, „neįskaityta“.

119.2. Pagrindinio ugdymo mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pažanga ir pasiekimai ugdymo procese bus vertinami pažymiais. Žmogaus sauga ir etika bus vertinami įrašais „įskaityta“, „neįskaityta“.

119.3. Pradinių klasių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ir specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant „p. p.“ arba „n. p.“;

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

120. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

121. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijomis.

122. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:122.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

122.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias, keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinant jo reikmes. Siekiant įtraukties į bendrą ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai;

122.3. specialiųjų pratybų forma: individualiai, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai);122.4. jei mokykloje nėra reikiamos kvalifikacijos specialiųjų pedagogų, galinčių teikti

ugdymą ir švietimo pagalbą regos, klausos, įvairiapusių raidos (autizmo), elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų turinčiam mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, sudaromos sąlygos šias paslaugas mokiniui gauti specialiosios paskirties įstaigoje, specialiojo ugdymo centruose.

123. Specialioji pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

21

124. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui, vadovaudamasi Bendrojo pradinio ugdymo plano 37 punktu ir Bendrojo pagrindinio ugdymo plano 56-60 punktais.

125. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą pagrindinio bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 56–60 ir 77, punktais, iš jų iki 74 pamokų gali skirti specialiosioms pamokoms, specialiosioms pratyboms ar konsultacijoms, o mokiniui.

126. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 56–60 punktais. Mokyti namie skiriamos ne mažiau kaip 296 valandos per metus:

126.1. iki 74 pamokų per metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms;

127. Pradinio ugdymo mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku :

127.1. galima skirti 35 ir daugiau pamokų per metus (1 ir daugiau per savaitę) specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

127.2. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, pagal Pradinio ugdymo individualizuotą programą, skiriant 280 pamokų per metus (8 per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 35 pamokas per metus (1 per savaitę) galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PAGRINDINIO UGDYMO MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUSATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ),

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

128. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77punkte nustatytų dalykų programoms įgyvendinti pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 25 procentų:

128.1. keičiamas (mažinamas, didinamas) dalykams skirtų pamokų skaičius; 128.2. numatoma papildoma mokytojo pagalba;128.3. planuojamos specialiosios pamokos;128.4. didinamas pamokų skaičius, skirtas meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų

mokymui, socialinei veiklai, karjeros ugdymo kompetencijoms ugdyti128.5. keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų

(pamokų) skaičius per mokslo metus, atsižvelgiant į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

128.6. iki 74 pamokų per metus mažinamas minimalus privalomų pamokų skaičius, bet didinamas neformaliojo švietimo valandų skaičius ar organizuojamos veiklos, lavinančios praktinius gebėjimus;

128.7. technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa arba technologijų kryptis;

128.8. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir (ar) emocijų, kalbėjimo ir (ar) kalbos sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų per metus;

128.9. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse galima skirti iki 37 pamokų ir daugiau per metus naudojimosi kompiuteriu, specialiosiomis mokymo priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų spragoms šalinti.

22

129. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas:

129.1. besimokančiam įtraukiojo mokymosi būdu bendrosios paskirties klasėje – vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77punkte nurodytu dalykų programoms pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 30 procentų;

130. Ugdymas veiklomis organizuojamas mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo, pagal 8 punkto lentelėje Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą pamokų skaičių.

131. Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus naudojimosi kompiuteriu ir specialiosiomis mokymosi priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

PAMOKŲ PASKIRSTYMAS PRADINĖSE KLASĖSE2019-2020 MOKSLO METAIS

Dalykas1 klasė

Jungtinės pam

okos 4 klasė 2 klasė`

Jungtinės pam

okos 3 klasė VISO

Dorinis ugdymas (etika) 1(35)

1(35)

2(70)

Lietuvių kalba (gimtoji) 3(105)

5(175)

2(70)

3(105)

4(140)

3(105)

20(700)

Pasaulio pažinimas 2(70)

2(70)

4(140)

Užsienio kalba (anglų) (I-oji) 2(70)

2(70)

4(140)

Matematika 2(70)

2(70)

3(105)

3(105)

2(70)

2(70)

14(490)

Dailė ir technologijos 2(70)

2(70)

4(140)

Muzika 2(70)

2(70)

4(140)

Kūno kultūra 2(70)

2(70)

4(140)

Šokis 1(35)

1(35)

2(70)

Viso 5(175)

17(595)

7(245)

6(210)

18(630)

5(175)

58(2030)

KONSULTACIJOS Eil. Nr.

Dalykas Mokytojas

1. 1-4 klasė R. Šilienė2. 2 – 3 klasė L. Kerpienė3. Lietuvių k. L. Černeckienė4. Anglų k. G. Jonušienė

23

5. Rusų k. V. Gusčiuvienė6. Matematika L. Osokina7. Biologija, chemija L. Buikienė8. Geografija, istorija R. Mėčienė9. Fizika E. Pranckevičius

PAMOKŲ PASKIRSTYMAS 5 – 10 KLASĖSE2019-2020 MOKSLO METAIS

Klasė

Dalykas5 kl. 6 kl. 7 kl.

Jungtinėspam

okos8 kl. 9 kl. 10 kl. VISO

Dorinis ugdymas (etika)

1(37)

1(37)

1(37)

1(37)

1(37)

5(185)

Lietuvių kalba (gimtoji)

5(185)

5(185)

3(111)

2(74)

3(111)

5(185)

4(148)

27(999)

Užsienio kalba (anglų) (I-oji)

3(111)

3(111)

2(74)

1(37)

2(74)

3(111)

3(111)

17(629)

Užsienio kalba (rusų) (II-oji)

2(74)

1(37)

1(37)

1(37)

2(74)

2(74)

9(333)

Matematika 4(148)

4(148)

3(111)

1(37)

3(111)

3(111)

4(148)

22(814)

Informacinės techn. 1(37)

1(37)

1(37)

1(37)

1(37)

5(185)

Gamta ir žmogus 2(74)

2(74)

4(148)

Biologija 1(37)

1(37)

2(74)

1(37)

5(185)

Chemija 2(74)

2(74)

2(74)

6(222)

Fizika 1(37)

1(37)

2(74)

2(74)

6(222)

Istorija 2(74)

2(74)

1(37)

1(37)

1(37)

2(74)

2(74)

11(407)

Pilietiškumo pagr. 2(74)

2(74)

Geografija 2(74)

1(37)

1(37)

1(37)

2(74)

1(37)

8(296)

Ekonomika ir verslumas

1(37)

1(37)

Dailė 1(37)

1(37)

1(37)

1(37)

1(37)

5(185)

Muzika 1(37)

1(37)

1(37)

1(37)

1(37)

5(185)

Technologijos 2(74)

2(74)

1(37)

1(37)

1,5(55,5)

1(37)

8,5(314,5)

Kūno kultūra 3 3 2 2 2 12

24

(111) (111) (74) (74) (74) (444)Žmogaus sauga 0,5

(18,5)0,5

(18,5)0,5

(18,5)0,25(9,25)

0,25(9,25)

2(74)

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti. Mokymosi pagalbai teikti.

0,25matematika

0,25(9,25)

Dalyko modulis Matematikos modulis 1 v.

1(37)

Iš viso: 25,5(943,5)

29,5(1091,5

14(518)

15,5(573.5)

14(518)

31(1147)

32,25(1193,25)

161,75(5984,75)

NEFORMALIOJO UGDYMO VALANDŲ PASKIRSTYMAS2019-2020 MOKSLO METAIS

Eil.Nr.

KlasėBūrelis

PUGIUG 1-4 2-3 5 6 7 8 9 10

Bendrabučio

mokiniam

s

1. Etnokultūros būrelis „Praverkime senolių skrynią‘

1(35)

2. Linksmoji popietė 2(70)

3. Dainos studija 1(35)

1(37)

4. Meninis ugdymas „ Svajonė“ 1(35)

5. Sporto būrelis 1(35)

1(37)

6. Klubas „ Išgirsk draugą“ 1(37)

7. Žurnalistikos būrelis 1(37)

8. Išmanusis pasaulis 1(37)

9. Šokių būrelis 1(37)

10. Fotografijos būrelis 1(37)

11. Socialinių įgūdžių būrelis “Pažink save”

2(37) (35)

12. Dramos būrelis 1(37)

VISO : 2(70)

2(70)

2(70)

2(74)

1(37)

1(37)

1(37)

1(37)

2(74)

2(72)

Iš viso : 16 (578) val.

PAMOKINĖS VEIKLOS DIENOS SKIRTOS

25

KULTŪRINEI, PAŽINTINEI VEIKLAI1.Rugsėjo 1 -osios šventė – 09 mėn.2. Mokytojų diena – 10 mėn.3. Kalėdinis karnavalas – 12 mėn.4. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio paminėjimas – 03 mėn.5 . Karjeros diena ( vyresniesiems mokiniams) - 11 mėn.Dalyvavimas nacionalinėje karjeros savaitėje.6.Velykų papročiai – 04 mėn.7.. Gerumo diena – 05 mėn.8. Šeimos šventė – 05 mėn.9. „ Ak, ta vaikystė“ – 06 mėn.10. Paskutinio skambučio šventė – 06 mėn.11. Pažintinė ekskursija po gimtinę – 06 mėn.12. Partizanų takais arba pažintinė kelionė po Rietavą. – 06 mėn.13. Spartakiada – 06 mėn.

KLASIŲ KOMPLEKTAIMOKINIŲ SKAIČIUS

2019-2020 MOKSLO METAIS

Klasė Komplektų skaičius Mokinių skaičius Bendras mok. sk. jungtinėse

klasėse PUG, IUG 1 PUG 5+ IUG 4 9

1-4 (jungtinė) 1 1 kl. –5, 4kl. - 5 10 2-3 (jungtinė) 1 2 kl. – 8, 3 kl. – 1 9 5 kl. 1 8 6 kl. 1 13 7-8 kl. 1 7 kl.-4, 8 kl.-9 13 9 kl. 1 8 10 kl. 1 8 Iš viso: 8 78 41

KLASIŲ VADOVAI:

PUG, IUG – Vilija Razmienė1- 4 kl. – Rasa Šilienė2 - 3 kl. – Lina Kerpienė5 kl. – Aistė Augustinavičiūtė6 kl. – Lina Černeckienė7– 8 kl. – Genovaitė Jonušienė9 kl. – Egidijus Pranckevičius10 kl. – Ramutė Mėčienė

PAMOKŲ LAIKAS

1. 8.30 – 9.152. 9.25 – 10.103. 10.20 – 11.054. 11.30 – 12.15

26

5. 12.35 – 13.206. 13.30 - 14.157. 14.25 – 15.10

Ilgoji pertrauka po 3 pam.-25 min.Ilgoji pertrauka po 4 pam.- 20 min

Ugdymo planą parengė: direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilma Gusčiuvienė

Nariai: pradinio ugdymo mokytoja Lina Kerpienė

mokytoja metodininkė Loreta Osokina

buhalterė Jūratė Strakšaitė

mama, tarybos narė Zita Siaurusevičienė

SUDERINTA:Žadvainių pagrindinės mokyklos darbo taryba

SUDERINTA:

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus VedėjaLidija Rėkašienė