MENINIO UGDYMO PAMOKA: ką reikėtų keisti ugdymo pamoka.pdf2012 balandis MeNiNiO UGDYMO PAMOkA: ką reikėtų keisti 4 2 pav. Meninio ugdymo ir visų kitų mokomųjų dalykų pamokų

Pagrindiniai klausimai:

2012, balandis Nr. 2 (66)ISSN 1822-4156

PROBLEMOS ANALIZĖŠV

IETI

MO

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerija

MENINIO UGDYMO PAMOKA: ką reikėtų keisti

Kaip meninis ugdymas vykdo-mas Europoje ir Lietuvoje?

Meninio ugdymo vaidmuo jaunų žmonių gebėjimams plačiai pripažįstamas visoje Eu-ropoje. 1999 m. generalinis UNESCO direktorius kreipėsi į visus meninio ir kultūrinio ugdymo srities darbuotojus, skatindamas imtis visų būtinų priemonių meninio ugdymo nuo lopšelio iki vidurinės mokyklos kokybei užtikrinti. Nuo tada visoje Europoje vyko daug renginių, paskelbta meninio ugdymo studijų, vykdyta projektų, o švietimo įstai-gos skatintos daugiau dėmesio skirti meninei kultūrinei veiklai.

Atlikti tyrimai patvirtino, kad Europos mokyklų ugdymo programose prioritetas teikia-mas skaitymui, rašymui ir matematikai. Kai kuriose Europos šalyse buvo bandoma mažinti programoje numatytą meniniam ugdymui skiriamą valandų skaičių kai kurių kitų mokomųjų dalykų (neva svarbesnių šalies ekonomikai) labui. Be to, kai kurios menų formos (ypač vizualieji menai ir muzika) yra labiau sureikšminamos, nei kitos (tokios, kaip teatras ir šokis).

Iš Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros turimų duomenų matyti, kad Lietuvos ben-drojo ugdymo mokyklose padėtis panaši: meninis ugdymas ne visada laikomas svarbia disciplina, o dažniausi meninio ugdymo dalykai mokyklų ugdymo planuose – dailė ir mu-zika. Meninio ugdymo problematiką analizuojantys mokslininkai pabrėžia, kad Lietuva pagal kūrybingumo, dalyvavimo novatoriškuose projektuose ir bendro inovacijų augimo indeksą yra žemiau Europos Sąjungos vidurkio. Pagal tai, kaip sekasi panaudoti kūrybi-nį potencialą ekonomikai stiprinti, Lietuva priskiriama prie besivejančiųjų šalių, kartu su tokiomis šalimis, kaip Lenkija, Latvija, Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Malta.

Šiame leidinyje, remiantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros sukauptais ste-bėtų pamokų duomenimis, apžvelgiama Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų praktika organizuojant meninį ugdymą, ugdant mokinių kūrybingumą.

Svarbiausios išvados ir rekomendacijos:Išorinio vertinimo duomenys rodo, kad • dalyje meninio ugdymo pamokų ugdy-mo procesas nestokoja kūrybiškumo, originalumo, iniciatyvos ir motyvaci-jos, mokinių idėjos palaikomos, yra pakankamai laisvės saviraiškai, derinamas individualus ir grupinis darbas, ugdoma mokymosi mokytis kompetencija, verty-binės nuostatos.Lyginant meninio ugdymo pamokas su kitų mokomųjų dalykų pamokomis matyti, •kad mokydamiesi menų mokiniai dažniau patiria sėkmę.Mokyklose stokojama dėmesio ugdymo turiniui ir procesui • : neretai mokinių kūrybingumas siejamas tik su galutiniu kūrybos rezultatu, nepakankamai dėme-sio skiriama aktyviai, novatoriškai, kūrybiškai mokinių veiklai, menų dalykų pasiū-los įvairovei, menų ir kitų mokomųjų dalykų integracijai, neformaliojo ir formaliojo švietimo dermei. Išorinio vertinimo metu • daugelis mokytojų pripažįsta, kad jie yra iniciatyvūs, kūrybingi, bet šiomis savybėmis pamokose nedažnai remiasi, abejoja, ar verta keisti įprastą darbo stilių, nes kūrybiškai, netradicinei, saviraišką skatinančiai veiklai reikia daug pastangų ir laiko. Kūrybingumo ugdymas dažniausiai supran-tamas kaip papildoma, neformaliojo švietimo veikla.Svarbiausias veikėjas pamokoje – mokytojas, o ne mokinys: daugumoje stebėtų •pamokų dirbama pagal mokytojo nurodymus, mokymo užduotys, veikla ne vi-sada atitinka mokinių gebėjimus, poreikius, mokymosi stilių, amžių, menkai mo-tyvuoja mokinius. Taikomi metodai iš dalies tinkami, skatinantys mokinius kurti, kritiškai mąstyti, tenkinti smalsumą, norą veikti savaip.Keturi veiklos • aspektai, kuriuos vertėtų tobulinti pirmiausia, yra šie: klasės valdymas, mokinių amžiaus ypatumų ir poreikių išmanymas, tinkamų me-todų taikymas, ugdymo ir mokymosi vertinimas. Į tai turėtų atsižvelgti tiek mokyklos vadovybė, koordinuodama mokyklos veiklą, tiek kvalifikacijos tobulini-mo institucijų ir mokytojų rengimo įstaigų specialistai, tobulindami įgyvendinamas programas ar rengdami naujas.Meninis ugdymas gerėtų, jei mokyklose • veiksmingiau būtų analizuojamos ir įgyvendinamos Bendrųjų meninio ugdymo programų nuostatos, o ugdymo tu-rinys paveikiau konkretinamas, adaptuojamas atsižvelgiant į mokyklos, klasės kontekstą, konkretaus mokinio gebėjimus.

Kokia meninio ugdymo prak-tika šalies bendrojo ugdymo mokyklose nustatyta išorinio vertinimo metu?

Ką reikėtų tobulinti, kad meni-nio ugdymo pamokos būtų kū-rybiškesnės ir efektyvesnės?

2MeNiNiO UGDYMO PAMOkA: ką reikėtų keisti2012 balandis

MENINIS UGDYMAS EUROPOS MOKYKLOSEEuropoje meniniam ugdymui skiriama vis daugiau dėmesio, švietimo sistemose vis labiau pripažįstama vaikų kūrybingumo ugdymo ir paramos kultūriniam ugdymui svarba, tačiau nėra visiškai aišku, kaip menai turėtų prie to prisidėti: ar kaip ats-kiri mokomieji dalykai, ar integruojami su kitais mokomaisiais dalykais. Apytiksliai pusėje Europos šalių mokiniai privalo iki 16-os metų mokytis vieno ar daugiau meninio ugdymo moko-mųjų dalykų. Kitose šalyse mokiniai privalo mokytis menų iki 14-os metų, arba vyresnio amžiaus vidurinės mokyklos mo-kiniams meninio ugdymo mokomieji dalykai yra siūlomi kaip pasirenkamieji. Tyrimais nustatyta, kad meniniam ugdymui ofi-cialiai skiriamas laikas yra skirtingas ir ne visada pakankamas perteikti plačią ir darnią mokymo programą (1 pav.), o mokymo erdvės ir išteklių trūkumas taip pat kliudo siekti geresnių meni-nio ugdymo rezultatų.

Meninio ugdymo programų koncepcija Europos šalyse nevie-noda: beveik pusėje šalių kiekviena menų disciplina yra laiko-ma atskiru mokomuoju dalyku, o kitose – vienu integruotu daly-ku (pavyzdžiui, „menai“). Meninio ugdymo programų platumas irgi skiriasi: į visų šalių programas įtraukta muzika ir vizualieji menai, kai kuriose greta minėtų disciplinų yra teatras, šokis ir technologijos, medijų menas, o 5-iose Europos šalyse privalo-mos meninio ugdymo programos dalis yra architektūra.

Europos šalyse meninio ugdymo programų tikslai panašūs: įvairių meninių gebėjimų lavinimas, meno srities žinių ir supra-timo plėtrai; kultūrinio sąmoningumo kėlimas; meninės patirties sklaida; išmanaus menų vartotojo ir kūrėjo ugdymas. Dauge-lyje šalių per meninį ugdymą siekiama asmeninių ir socialinių kultūrinių rezultatų (pasitikėjimo ir savigarbos, saviraiškos, ko-mandinio darbo, tarpkultūrinio supratingumo ir aktyvaus daly-vavimo kultūriniame gyvenime). Kaip meninio ugdymo tikslas neretai nurodomas kūrybingumo, ypač inovacijų srityje, indivi-dualumo ir tarpkultūrinio supratingumo skatinimas.

Vertinimo kriterijai dažniausiai nustatomi mokyklos lygmeniu pagal programoje užsibrėžtus ugdymo tikslus arba pagal švie-timo valdymo institucijų teikiamas rekomendacijas. Tik 7-iose šalyse vertinimo kriterijus nustato švietimo valdymo instituci-jos. Vertinimas dažniausiai būna dviejų tipų: formuojamasis (atsiliepimai apie ugdymo ir mokymosi procesą jo metu) ir apibendrinamasis (nustatoma, kiek mokiniai pasiekia numaty-tus mokymosi tikslus). Tačiau kai kuriose šalyse yra išimčių: pavyzdžiui, Kipre, Vengrijoje, Švedijoje ir Norvegijoje pradinia-me ugdyme nėra apibendrinamojo vertinimo; Slovakijoje pir-maisiais mokymo metais mokinių rezultatai vertinami žodiniais komentarais, o nuo antrų iki devintų mokymo metų gali būti rašomi ir pažymiai. Atsakomybė už vertinimą tenka mokytojui arba mokyklos vadovybei (direktoriui ar mokyklos tarybai). Net jei vertinimas yra procesas, kai kurie jo aspektai yra reglamen-tuojami švietimo valdymo institucijų.

Daugelyje šalių meninis ugdymas vyksta tiek pagal mokyklos programą (formalusis švietimas), tiek kaip nepamokinė veikla (neformalusis švietimas). Kai kuriose šalyse įvairios ministeri-jos (politikai) bendradarbiauja remdamos projektus arba kurda-mos specialius tinklus, palaikančius meninį ugdymą. Mokyklos, profesionalūs menininkai ir menų institucijos bendradarbiauja siekdami, kad menai būtų ne tik įdomus mokymosi dalykas, bet ir vaizdinga, reali gyvenimo patirtis.

Europos šalyse daug dėmesio skiriama menų mokymo šiuolai-kiškumui – skatinama įtraukti medijų mokymąsi (įskaitant kiną, fotografiją ir skaitmeninį meną) ir leisti mokiniams dažniau nau-dotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (IKT) kūrybos procese. Taip pat ryškėja tendencija ugdymo procese plačiau taikyti menų ir kitų (ne meninio ugdymo) mokomųjų da-lykų integraciją. Šie pokyčiai kelia mokytojams ir mokykloms naujų reikalavimų, tad reikalingas tinkamas vadovavimas ir pa-rama politiniu lygmeniu.

MENINIS UGDYMAS LIETUVOJE

Mūsų šalies Bendrosios meninio ugdymo programos, grin-džiamos šiuolaikine meninio ugdymo paradigma, orientuoja mokinius ugdyti kaip kūrėjus, atlikėjus, žiūrovus ir kritikus, t. y. išprususius meno vartotojus, noriai puoselėjančius ir prisidedančius kuriant pozityvius kultūros reiškinius. Kie-kvienoje mokykloje mokiniams turėtų būti sudaromos kuo platesnės galimybės rinktis meninio ugdymo dalykus, kuria-mos šiuolaikiškai įrengtos menų mokymosi erdvės, taikomi inovatyvūs metodai, naudojamasi IKT, sudaromos sąlygos sėkmingam interpretacijos vyksmui. Kūrybinė meninė raiška turėtų stimuliuoti mokinių vaizduotę, kūrybingumą, emocinį intelektą, skatinti kritinį mąstymą ir požiūrių įvairovę. Siūlo-ma atsisakyti tiesmuko žinių perdavimo, atsieto nuo vertybi-nių nuostatų formavimo, menkai skatinančio mokinių kritinį požiūrį.

Ugdymo programos gana aiškiai nurodo kryptis, gaires, kokia turėtų būti šiuolaikinė meninio ugdymo pamoka, kaip turėtų būti remiamasi kontekstu, atsižvelgiama į ugdymui ir mokymuisi įtaką darančius veiksnius. Pagrindinė idėja – ugdymo ir mokymosi veiklos turi kelti susidomėjimą ir leisti besimokančiajam būti aktyviu proceso dalyviu. Iš toliau pa-

teikiamų ir aptariamų duomenų bus matyti, kad programų įgyvendinimo efektyvumas mokyklose priklauso nuo moky-tojo, mokinių, mokyklos bendruomenės vertybinių nuostatų, mokyklos mikroklimato ir vadovavimo stiliaus. Dažniausiai lanksti ir novatoriška mokyklos aplinka, laisvas, bet prasmin-gas bendravimo būdas skatina ir mokinių, ir mokytojų pri-gimtinį smalsumą, norą eksperimentuoti ir remtis vaizduote.

Bendrosiose ugdymo programose nusakant meninio ugdy-mo dalykų paskirtį, ugdymo gaires ir nuostatas vyrauja re-komendacinio pobūdžio aprašymai, kaip ugdyti ir ko mokyti. Nors programų teikiama laisvė ir galimybė rinktis teikia mo-kytojams laisvę nevaržomai ieškoti, mokytis, keisti požiūrį į nusistovėjusius pedagoginio darbo šablonus, plėsti savo da-lykines ir bendrąsias kompetencijas, tačiau visa tai mokyto-jus dažniausiai ne džiugina, o trikdo ir kelia nepasitenkinimą. Dėl to mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams tenka galvoti, kaip padėti mokytojams, kaip juos motyvuoti tapti kūrybin-gais, mąstančiais praktikais, gebančiais sudaryti palankias sąlygas ugdytis įvairių poreikių, nuostatų, mokymosi stilių, gebėjimų mokiniams.


1 pav. Minimalus metinis mokymui skirtų privalomojo meninio ugdymo valandų skaičius pagal klases įvairiose šalyse (ISCED 1 ir 2 lygmuo, 2007–2008 m. m.)

Pradinė+pagrindinė+profesinė mokykla

Airija Belgija Olandakalbių bendruomenė Belgija Prancūzakalbių bendruomenė

Belgija Vokiečiakalbių bendruomenė Bulgarija Čekija Pagrindinė mokykla Danija Didžioji Britanija: Anglija, Velsas

Didžioji Britanija: Šiaurės Airija Didžioji Britanija: Škotija Estija Graikija Islandija

Ispanija Italija Kipras Latvija Lenkija

Lichtenšteinas Lietuva Liuksemburgas Malta Norvegija

Olandija Portugalija Prancūzija Rumunija Slovakija

Slovėnija Suomija Švedija Vengrija Vokietija

– privalomas mokomasis dalykas, valandų skaičius kintamas

– valandų skaičius, skirtas tam tikram metų skaičiui

– valandų skaičius klasei

Austrija Pradinė+vidurinė mokyklaAustrija

Šaltinis: Eurydice


2 pav. Meninio ugdymo ir visų kitų mokomųjų dalykų pamokų rodiklių vertinimo vidurkiai

MENINIO UGDYMO PRAKTIKA LIETUVOJENacionalinės mokyklų vertinimo agentūros 2007– 2010 m. vykdyto išorinio vertinimo metu iš viso stebėtos 17 178 pamokos, iš jų – 1 679 meninio ugdymo pamokos (9,8 proc. visų stebėtų pamokų). Šiame leidinyje apibendrinti duomenys, surinkti stebint keturių dažniausių meninio ugdy-mo dalykų – dailės (pradinio ugdymo – dailės ir technologi-jų), muzikos, šokio, teatro – ir kitas pamokas (choreografijos ir kito meninio ugdymo (neformalusis švietimas), braižybos ir buities dizaino (pasirenkamieji dalykai), braižybos ir bui-ties dizaino (moduliai)). Daugiausiai stebėta muzikos pamo-kų (36 proc.), beveik po trečdalį – dailės (30 proc.) ir kitų menų pamokų (34 proc.).

Išorinio vertinimo metu buvo stebimi aštuoni pamokų aspek-tai: pamokos planavimas ir organizavimas, mokymo koky-bė, mokinių mokymasis, mokytojo teikiama pagalba moki-

niui, vertinimas, mokymosi aplinka (informacijos šaltiniai ir priemonės, mokymosi erdvės ir ugdomoji aplinka), santykiai (mikroklimatas, tvarka ir klasės valdymas) ir mokinių pasie-kimai. Kiekvienas iš šių aspektų buvo aprašomas ir įverti-namas pagal 5 balų skalę – labai gerai (4 lygis), gerai (3 lygis), patenkinamai (2 lygis), prastai (1 lygis), labai prastai (N lygis).

Meninio ugdymo pamokų vertinimai pateikti 2 pav. Matyti, kad geriausiai yra vertinama santykių (tvarkos, klasės val-dymo) sritis (vidurkis – 2,87), prasčiausiai – pagalba moki-niui (2,19). Lyginant meninio ugdymo ir visų kitų mokomųjų dalykų pamokų vertinimo balų vidurkius matyti, kad meninio ugdymo pamokų įvertinimai yra aukštesni visose srityse, iš-skyrus vieną, santykių sritį.

Analizuojant išorinio vertinimo duomenis pagal vietovę pa-aiškėjo, kad geriausiai įvertintos miesto mokyklų meninio ugdymo pamokos. Miestelių ir kaimų mokyklose pagalba mokiniams yra mažai veiksminga, nesisteminga (vertinimų vidurkis – 2,12), vertinimo sistema patenkinama (vertinimų vidurkis – 2,22). Akivaizdžiai geriausiai pagal visus 8 aspek-tus vertinamos mokyklų-darželių meninio ugdymo pamokos (pamokų vertinimų vidurkiai – nuo 2,69 iki 3,32). Gimnazi-jose sėkmingai kuriami santykiai pamokoje (2,95), ugdymui ir mokymuisi sėkmingiau panaudojami informacijos šaltiniai, techninės ir kitos priemonės (aplinkos vertinimas – 2,84), pradinėse mokyklose geriau organizuojamas mokinių mo-kymasis, pamokos planavimas, mokymas, geresni mokinių pasiekimai, pagalbos teikimas, vertinimo sistema. Jaunimo mokyklos išsiskiria tinkamos ugdymo ir mokymosi aplinkos kūrimu (3,00), tačiau prastesne vertinimo sistema (1,95) ir pamokoje teikiama pagalba mokiniams (2,12).

Lyginant meninio ugdymo pamokų vertinimo duomenis pa-

gal klases arba amžiaus grupes matyti (žr. 1 lentelę), kad beveik visose klasėse geriausiai vertinami santykiai pamo-koje. Labiausiai išsiskiria pradinės (ypač 3 ir 4 klasės), kurio-se geriau nei kitose klasėse vertinamos mokymo, mokymo-si, pagalbos mokiniui, vertinimo, aplinkos ir pasiekimų sritys (vidurkiai – nuo 2,42 iki 2,91). Prasčiau vertinama 7–10 kla-sių pamokų kokybė (10 klasėje prastai teikta pagalba moki-niams: vertinimų vidurkis – 1,95).

1 lentelėje šviesesne spalva pažymėti aukščiausi įvertini-mai (balų vidurkis didesnis nei 2,75), tamsesne spalva – prasčiausi įvertinimai (balų vidurkis mažesnis nei 2,40). Iš lentelės matyti, kad pagalba pamokoje, dėmesys mokinių poreikiams, mokymosi stiliams (5 stulpelis) ir mokinių vei-klos, daromos pažangos ir pasiekimų vertinimas pamokoje (6 stulpelis) beveik visose klasėse yra įvertinti prasčiausiai, tad šias sritis reikėtų tobulinti. Iš 1 lentelės taip pat matyti, kad išorinio vertinimo metu dažniausiai tobulinti ugdymą re-komenduota 8 ir 10 klasių mokytojams.

Meninis ugdymas Visi kiti dalykai

Planavimas, organizavi-

masMokymas Mokymasis Pagalba Vertinimas Santykiai Aplinka Pasiekimai,

pažanga

1 klasė 2,57 2,70 2,67 2,32 2,35 2,72 2,73 2,512 klasė 2,52 2,70 2,69 2,29 2,32 2,81 2,75 2,493 klasė 2,69 2,81 2,91 2,36 2,50 3,00 2,84 2,594 klasė 2,68 2,80 2,89 2,42 2,39 3,01 2,94 2,63

1 lentelė. Meninio ugdymo pamokų kokybės vertinimas pagal klases

0

0


1 Koreliacija – statistinio ryšio tarp kintamųjų stiprumo (priklausomybės) matas, kuris parodo, kaip glaudžiai tarpusavyje siejasi du reiškiniai ir kaip iš vieno galima numatyti kitą. Skaičius parodo koreliacijos stiprumą: kuo jis didesnis (arčiau 1), tuo ryšys stipresnis (skaičius nuo 0,30 iki 0,60 rodo vidutinio stiprumo koreliaciją, o nuo 0,60 iki 0,80 – stiprią koreliaciją). Koreliacija gali būti teigiama ir neigiama. Teigiama koreliacija rodo tiesioginį ryšį, t. y. abu reiškiniai ir didėja, ir mažėja kartu. Neigiama koreliacija rodo atvirkščią ryšį: kai vienas reiškinys didėja, kitas – mažėja.


masMokymas Mokymasis Pagalba Vertinimas Santykiai Aplinka Pasiekimai,

pažanga

5 klasė 2,55 2,63 2,65 2,17 2,23 2,70 2,69 2,436 klasė 2,43 2,57 2,60 2,31 2,27 2,70 2,57 2,327 klasė 2,48 2,60 2,60 2,03 2,11 2,73 2,56 2,458 klasė 2,40 2,54 2,42 2,12 2,14 2,62 2,76 2,319 klasė 2,44 2,53 2,52 2,14 2,07 2,86 2,79 2,32

10 klasė 2,27 2,39 2,45 1,95 2,03 2,64 2,73 2,2011 klasė 2,70 2,76 2,86 2,34 2,30 3,14 2,81 2,5312 klasė 2,43 2,58 2,69 2,22 2,18 3,01 2,65 2,32

2 lentelė. Meninio ugdymo pamokų vertintų aspektų koreliaciniai ryšiai

Iš koreliacinės1 analizės duomenų (2 lentelė) matyti, kad pa-mokos planavimas, organizavimas yra svarbiausias pamo-

Planavi-mas, orga-nizavimas

Mokymas Mokymasis Pagalba Vertinimas Santykiai Aplinka Pasiekimai


masMokymas 0,78

Mokymasis 0,66 0,72Pagalba 0,54 0,57 0,57

Vertinimas 0,62 0,63 0,57 0,63Santykiai 0,55 0,57 0,61 0,47 0,48Aplinka 0,53 0,56 0,48 0,44 0,47 0,52

Pasiekimai 0,71 0,67 0,67 0,52 0,58 0,51 0,47

Koreliacinės analizės duomenys (2 lentelė) rodo, kad meni-nio ugdymo (kaip ir kitų mokomųjų dalykų) mokytojai geriau suplanuoja mokymą, t. y. savo, o ne mokinių aktyvų darbą pamokoje, pamokoje vyrauja akademiškas mokymas, kuris neskatina geresnių mokytojo ir mokinių ar mokinių tarpusa-vio santykių, džiaugsmingesnio, kūrybiškesnio, novatoriš-kesnio mokymosi (santykių ir planavimo, organizavimo in-deksas – 0,55, santykių ir mokymo – 0,57).

Meninio ugdymo pamokose aplinkos ir pagalbos (indek-sas 0,44), aplinkos ir vertinimo (indeksas 0,47), santykių ir pagalbos (indeksas 0,47), pasiekimų ir aplinkos (indeksas 0,47) ryšiai yra silpniausi.

Lyginant pamokos planavimo, organizavimo aspekto ir aplin-kos (indeksas 0,53), planavimo ir pagalbos (indeksas 0,54), planavimo ir santykių (indeksas 0,55) koreliacinius ryšius galima daryti išvadą, kad mokytojai rengdamiesi pamokoms šiems aspektams skiria mažai dėmesio arba kad jiems rei-kėtų tobulinti pamokos planavimo kompetencijas. Vidutinio stiprumo aplinkos ir mokymosi koreliacijos ryšys (indeksas 0,48) leidžia daryti išvadą, kad meninio ugdymo pamokose nepakankamai gerai ugdomas mokinių gebėjimas naudotis įvairiomis (tradicinėmis ir netradicinėmis) priemonėmis, me-džiagomis, informacijos šaltiniais, IKT ir kt.

Kiekybinės analizės išvados:Visų aštuonių vertinamų sričių, išskyrus vieną – santykių sritį, meninio ugdymo pamokų kokybės įvertinimai yra aukš- •tesni negu kitų mokomųjų dalykų įvertinimai. Išorinio vertinimo metu geriausia pamokų kokybė nustatyta 3–4 klasėse, prastesnė – 7–10 klasėse. Akivaizdžiai ge- •riausiai įvertinti visi mokyklų-darželių meninio ugdymo pamokų aspektai.Meninio ugdymo pamokoje vyrauja akademiškas mokymas, kuris neskatina geresnių mokytojo ir mokinių ar mokinių •tarpusavio santykių, kūrybiškesnio mokymosi.Jei mokytojai veiksmingiau pamokoje naudotų informacijos šaltinius ir kitas mokymo(si) priemones, tinkamiau panau- •dotų ugdymo ir mokymosi aplinką, erdves, o vertinimu ir mokinių įsivertinimu siektų geresnės jų motyvacijos ir moky-mosi, veikiausiai gerėtų ir kiti pamokos aspektai: pagalba mokiniams būtų tinkamesnė, gerėtų mokinių ir mokytojų, mokinių tarpusavio santykiai, ugdymas(is) būtų patrauklesnis, mokiniams būtų sudaromos palankesnės, lankstesnės sąlygos realizuoti savo meninius interesus, pomėgius, plėtoti meninės kūrybinės raiškos, meno kūrinių vertinimo ge-bėjimus, įgyti pozityvių kultūrinių nuostatų.

kos komponentas ir labiausiai susijęs su mokymu (indeksas 0,78) ir pasiekimais (indeksas 0,71).


Meninio ugdymo mokytojai stengiasi (3 lentelė), kad pamo-ka būtų aiški, pagrįsta, logiška (137 atvejai), kad joje de-rėtų metodai, užduotys ir mokymo priemonės (83 atvejai). Parinkdami metodus ir mokymo priemones, mokytojai sten-giasi atsižvelgti į mokinių amžių, galimybes ir poreikius (74 atvejai). Svarbu tinkamai ir racionaliai panaudoti pamokai skirtą laiką. 100 atvejų mokiniai suspėjo atlikti paskirtas už-duotis, apmąstyti, kartu su mokytoju aptarti įgytą patirtį, įsi-sąmoninti ją atsižvelgiant į savo interesus, poreikius, verty-bines nuostatas, gebėjimus ir žinias. Beveik visos stebėtos

pamokos buvo tradicinės struktūros: pamokos pradedamos uždavinio formulavimu, vėliau susitelkiama darbui, patei-kiama nauja medžiaga, tikrinamas supratimas, darbo eiga, kokybė, vertinama, apibendrinama. Kitaip tariant, stebėtos pamokos buvo organizuotos labai ,,metodiškai“, jose beveik neužfiksuota natūralaus mokymosi – mokymosi tyrinėjant, bendradarbiaujant, probleminio mokymosi ir pan., o aktyvio-jo mokymosi metodais siekta tik palaikyti mokinių dėmesį, o ne skatinti mokinius pačius aktyviai mokytis.

3 lentelė. Pamokos planavimas ir organizavimas

Sėkminga, skleistina Atvejų skaičius Tobulintina

Pamokos struktūros logiškumas, pagrįstumasPamokos struktūra aiški, pagrįsta, logiška, veiklos, užduo-tys tikslingos, dirbama su klase ir individualiai 137 50 Pamokos struktūra nepakankamai aiški, stinga logiškumo,

sudarytų sąlygų kūrybingumui ugdytis

Veikla organizuojama kryptingai ir planingai, logiškai 31 10 Veikla nepakankamai tikslinga, neskatina pažangos, akty-vaus mokinių darbo

Pamokoje vyrauja savarankiška mokinių veikla 4 –Mokymosi uždavinių, metodų ir mokymosi priemonių dermė

Taikomi metodai ir mokymo priemonės dažniausiai dera tar-pusavyje (ir su pamokos uždaviniu) 83 15 Metodai (aiškinimas, paskaita), mokymo priemonės ne vi-

sada dera tarpusavyjeMetodai, užduotys ir priemonės atitinka mokinių amžių, ga-limybes ir poreikius 74 24 Parenkant metodus mažai atsižvelgiama į skirtingus moki-

nių poreikius, amžių ir patirtįMetodai ir priemonės tinkami siekti pamokos rezultato ir tikslo 84 –

Laiko panaudojimo racionalumas ir veiksmingumasLaikas naudojamas tinkamai, veiksmingai, racionaliai 100 89 Laikas panaudojamas nepakankamai racionaliai (neveiks-

mingai)Pamokos tempas tinkamas daugumai mokinių 5 6 Tempas per greitas, neduodama laiko apmąstymams Mokytojas geba valdyti mokinius, nuteikia juos darbui, mo-tyvuoja 11 –

Pamokos apibendrinimasPamoka apibendrinama, įtraukiami beveik visi mokiniai 40 28 Arba trūksta apibendrinimo, arba į apibendrinimą neįtrau-

kiami mokiniai Nusakoma tolesnės pamokos veikla 2 7 Apibendrinimas vyksta po skambučio, mokiniai neatidūs

Nors iš 4 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad pamokos medžiagą (temą) mokytojai išdėsto suprantamai, nuosekliai (205 atvejai), tačiau kartais toks mokytojo aiškinimas yra per daug teorinis ir trūksta vaizdumo, praktinių pavyzdžių. Meninio ugdymo pamokose svarbiausias veikėjas vis dar mokytojas, vyrauja tradicinė pamokos struktūra, žinių pertei-kimas, atkartojimas, kopijavimas. Nedažni atvejai, kai tinka-mai ugdomas kūrybingumas, originalumas, iniciatyvumas ir skatinama motyvacija (69 atvejai), palaikomos mokinių idė-jos, mokymo (100 atvejų) ir mokymosi (45 atvejai) metodai parenkami atsižvelgiant į mokinių poreikius, amžių, gebėji-mus ir mokymosi stilių. Mokytojo monologas menkai padeda ugdyti mokinių gebėjimus, individualumą ir savarankišku-mą, plėsti emocinę patirtį, ugdytis kritinį mąstymą, problemų sprendimo gebėjimus. Dalis meninio ugdymo mokytojų sten-giasi mokiniams teikti daugiau laisvės saviraiškai, derindami

individualų ir grupinį darbą, ugdo mokymosi mokytis kompe-tenciją, vertybines nuostatas. Gerai, kai mokytojas mokymo turinį sieja su gyvenimo praktika, remiasi mokinių patirtimi, žiniomis ir įgūdžiais (139 atvejai) – tokiu atveju didesnė tiki-mybė, kad mokiniai gebės įsiminti daugiau pateiktos infor-macijos, galės geriau išreikšti save, komunikuoti su kitais. Gerai, kai per meninio ugdymo pamokas išryškėja sąsajos su kitais mokomaisiais dalykais (49 atvejai): pavyzdžiui, ug-domi bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, elgesio kultūra, pagalbos, pagarbos, atsakomybės, tolerancijos ir kitos vertybinės nuostatos (ryšys su doriniu ugdymu), moko-masi aptarti kūrybinį sumanymą, perteikti meninę ir estetinę patirtį, vartoti terminus, sąvokas (ryšys su gimtąja kalba) ar ugdomi sveikos gyvensenos įgūdžiai, plečiamos žinios apie žmogaus organizmo sandarą ir kūno dalių funkcijas (ryšys su gamtos ir tiksliaisiais mokslais).


Mokytojo ir mokinio dialogasMokytojo aiškinimai tikslūs, suprantami, nuoseklūs, vaiz-dūs, reikalavimai mokiniams suprantami 205 85 Aiškinimams trūksta sistemiškumo, jie nenuoseklūs, nepa-

kankamai aiškūs ir suprantami, monotoniški

4 lentelė. Mokymas



Mokytojo ir mokinių bendradarbiavimas yra veiksmingas ir padedantis mokytis 46 4 Mokytojo ir mokinių dialogas ne visuomet pavyksta

Aiškinimai iliustruojami pavyzdžiais 8 18 Trūksta vaizdumo Mokymo ir gyvenimo ryšys

Mokymo turinys siejamas su gyvenimu, remiamasi mokinių patirtimi, jau turimomis žiniomis (skatinama suvokti sociali-nį, kultūrinį kontekstą)

139 10Mokymo medžiaga nepakankamai siejama su mokinių gy-venimo patirtimi, turimomis žiniomis

Tarpdalykinė integracijaIntegracija, ryšiai su kitais dalykais (lietuvių kalba, matema-tika, pasaulio pažinimu, etnokultūra, istorija, etika, religijo-tyra)

49 4Nesiaiškinami dalykų ryšiai

Mokymo nuostatos ir būdaiMetodai ir veikla atitinka daugumos mokinių poreikius, am-žių, gebėjimus, mokymosi stilių 100 35 Mokymo metodai, užduotys, veikla ne visada atitinka mokinių

poreikius, galimybes, amžių, menkai motyvuoja mokinius Ugdomas kūrybingumas, originalumas, iniciatyvumas, didi-nama motyvacija, palaikomos mokinių idėjos 69 9 Neskatinamas mokinių aktyvumas, bendradarbiavimas, įsi-

traukimas į diskusiją Taikomi įvairūs tinkami mokymosi metodai, užduotys pamo-kos tikslui pasiekti 45 21 Stinga metodų įvairovės

Derinamas individualus ir grupinis darbas. Ugdoma moky-mosi mokytis kompetencija 54 9 Nederinamas individualus ir grupinis darbas

Mokytojo veikla dažnai kryptinga, jis žino, ko moko, ko sie-kia ugdydamas 25 –

Mokytojas siekia į mokymo procesą įtraukti visus mokinius 11 2 Mokytojas nesirenka veiklos būdų kartu su mokiniaisUgdomos vertybinės nuostatos 5 3 Neugdomos vertybinės nuostatos Derinama teorija ir praktinė veikla, mokymas ir mokymasis 8 –

Namų darbaiNamų darbai tikslingi 16 5 Užduoti namų darbai netikrinami, neaptariami

Ugdant menines kompetencijas labai svarbu per pamoką sudaryti tinkamas sąlygas mokiniams mokytis savarankiš-kai (ieškant, klystant, samprotaujant, fantazuojant ir pan.). Sveikintina, kad mokytojas, žinodamas mokinių gebėjimus (ypač tais atvejais, kai trūksta raiškos gebėjimų), ugdymo procesą organizuoja ir moko kreipdamas dėmesį į meno pa-žinimą, siekia mokinio „draugystės“ su menu. Jei mokytojas neduoda tiesmukų nurodymų, sukuria tinkamą atmosferą, tai mokiniai gali pritaikyti turimas žinias ir patirtį, sieti jas su iškelta problema, ieškoti sprendimo būdų, prisiimti atsako-mybę už sprendimo įgyvendinimą ir, svarbiausia – nebijo klysti. Dalyje meninio ugdymo pamokų išties sudaromos tinkamos galimybės (5 lentelė) mokytis savarankiškai (110

atvejų), reikšti savo nuomonę ir požiūrį (28 atvejai), dirbti įvairios sudėties ir dydžio grupėmis (20 atvejų), todėl pa-prastai dauguma mokinių motyvuotai dirba pamokoje (81 atvejis) ir noriai įsitraukia į mokymąsi, aktyvią veiklą (224 atvejai). Tačiau būna ir taip, kad mokiniai dirba tik pagal mo-kytojo nurodymus (30 atvejų). Meninio ugdymo pamokose mokiniai mokosi bendradarbiaudami su klasės draugais ir mokytoju (108 atvejai). Tai padeda ugdyti įvairius akademi-nius, meninius, socialinius mokinių gebėjimus, mokymosi stilius ir interesus, taip pat puoselėti vertybines nuostatas, pasitikėjimą vienas kitu, asmeninės atsakomybės jausmą, vidinę paskatą dirbti ir mokytis, palankų požiūrį į mokyklą, mokytojus ir klasės draugus.


Mokymosi motyvacijaĮ mokymąsi, aktyvią veiklą noriai įsitraukia beveik visi mo-kiniai 224 50 Dalis mokinių lieka pasyvūs, reikia raginimo, trūksta moty-

vacijos ir iniciatyvos Mokiniai prisiima atsakomybę už mokymąsi. Dauguma mo-tyvuoti, noriai dirba 81 25 Dalis mokinių nejaučia atsakomybės už mokymąsi

Dauguma pasiruošę pamokai (turi reikiamas priemones) 31 9 Dauguma mokinių nepasiruošę pamokai (neturi reikiamų priemonių)

Mokytojo asmenybė daro įtaką mokinių motyvacijai 12 –Mokėjimas mokytis

Geri savarankiško darbo įgūdžiai (beveik visi geba savaran-kiškai atlikti užduotis) 110 30 Kai kuriems mokiniams trūksta savarankiško darbo įgūdžių,

reikalingas vadovavimas Pasitiki savo jėgomis, turi aiškią nuomonę ir požiūrį. Kūry-bingi, noriai dirba 28 1 Pavieniai mokiniai nori išsakyti nuomonę, bet niekas jų ne-

klausia

5 lentelė. Mokymasis



Geba dirbti įvairios sudėties ir dydžio grupėmis 20 –Geba tinkamai atlikti užduotį, pritaikyti įgytas žinias 27 8 Mokiniams sunku atlikti skirtas užduotis

Mokymasis bendradarbiaujantBeveik visi mokiniai geba padėti vieni kitiems, bendradar-biauti tarpusavyje ir su mokytoja 108 16 Pamokoje mokiniai neskatinami bendradarbiauti. Trūksta

bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių

Nereti ir sėkmingi, sveikintini atvejai (6 lentelė), kai mokyto-jas pamokoje atlieka stebėtojo-konsultanto vaidmenį: kon-sultuoja grupes, pagal poreikį teikia pagalbą kiekvienam mokiniui (223 atvejai). Kiekvienas mokinys yra skirtingas, turi tam tikrus gebėjimus, žinias, įgūdžius, mokymosi stilių, poreikius. Todėl mokymosi tempą, veiklas ir užduotis moky-tojai turėtų parinkti taip, kad jie tiktų kiekvienam mokiniui. Itin daug dėmesio reikia skirti specialiųjų poreikių turintiems mo-kiniams ir gabiems mokiniams – juos reikia atidžiau stebėti,

teikti jiems veiksmingesnes konsultacijas ir parinkti tinkamą mokymosi tempą. Kaip ir kitų dalykų pamokose, meninio ugdymo pamokose vyrauja tendencija orientuotis į vidutinių gebėjimų ir mokymosi sunkumų turinčius mokinius. Neretai gabieji, talentingi mokiniai ,,pamirštami“, o prisimenami tuo-met, kai prireikia pagalbos mokant kitus mokinius ar kuriant mokyklos įvaizdį (jų dailės darbai eksponuojami įvairiose parodose, prašoma groti ar dainuoti įvairiuose renginiuose ir pan.).

6 lentelė. Pagalba mokiniui


Konsultuojama ir teikiama pagalba individualiai ir (arba) grupėmis pagal poreikį 223 52 Pagalba neefektyvi, epizodiška, ne visuomet pakankama ir

tikslinga, konsultuojama tik dalis mokinių Mokymosi tempas, veikla, užduotys tinkamai diferencijuoja-mi, individualizuojami 47 44 Ugdymo procesas, užduotys nediferencijuojamos, nepa-

kankamai individualizuojamos Mokytojas nuolat stebi veiklą, pataria, pagiria, dirba su visa klase, paaiškina, kas neaišku 51 –

Pakankamai dėmesio specialiųjų poreikių turintiems ir ga-biems mokiniams 26 13 Nepakankamai dėmesio specialiųjų poreikių turintiems ir

gabiems mokiniamsTenkinami visų mokinių poreikiai 24 –Gabesnieji mokiniai ir tie, kuriems pavyksta užduotis atlikti greičiau, padeda kitiems 8 –

Tinkamai parinktas tempas 6 8 Netinkamai parinktas tempas Mokytojas aprūpina mokinius mokymosi priemonėmis 6 –Mokytojas iš karto reaguoja į elgesio sutrikimus (atkreipia dėmesį, skatina mokinį susikaupti) 1 5 Ne visada atkreipiamas dėmesys į grupių veiklą, atskirą

mokinį

Mokinių pasiekimai, gebėjimų ir nuostatų raida, tolesnis moky-masis labai priklauso nuo to, kokią informaciją apie mokymąsi, pažangą ir pasiekimus per pamoką gauna kiekvienas mokinys (7 lentelė). Kiekvienas nori ir turi teisę būti teigiamai ir tinkamai vertinamas, – tai skatina teigiamas nuostatas, motyvaciją, norą veikti kūrybiškai. Ugdymo individualizavimas, mokinių kūrybi-nių pastangų vertinimas, pagyrimai ir dalykiška, diplomatiška, konstruktyvi kritika, kūrybiškų pavyzdžių demonstravimas pa-deda noriai, motyvuotai mokytis. Prasmingi, aiškūs ir pasiekiami ugdymo ir mokymosi tikslai, aiškūs mokymosi sėkmės kriterijai ir vertinimo būdai, ugdymo ir vertinimo individualizavimas pagal kiekvieno mokinio galimybes ir poreikius, vertinami ir pažinti-niai, ir nepažintiniai mokinių pasiekimai, laiku ir tinkamai teikia-ma vertinimo informacija, mokinių gebėjimas įsivertinti padeda

geriau ugdyti(s) kūrybinius, interpretacinius gebėjimus.

Iš 7 lentelės matyti, kad išorinio vertinimo metu mokytojai vertinimą taikė minimaliai, net mokinius gyrė labai saikingai; todėl iš mokytojo taikytų vertinimo formų ir būdų mokiniui ne visuomet buvo aišku, kuria linkme reikia veikti, kad veikla ir rezultatai būtų geresni. Dalyje meninio ugdymo pamokų fiksuota, kad mokytojai gerai pažįsta mokinius, jų gebėjimus ir pamokoje tikslingai stebi kiekvieno mokinio darbą, tinka-mai teikia grįžtamąją informaciją (115 atvejų), mokinius drą-sina, skatina pagyrimais (122 atvejai), grįžta prie neaiškių, nesuprastų dalykų (26 atvejai), tinkamai taiko formuojamąjį (66 atvejai) ir neformalųjį vertinimą (36 atvejai), skatina įsi-vertinti (63 atvejai).

7 lentelė. Vertinimas


Vertinimas kaip ugdymasMokiniai drąsinami, skatinami pagyrimais, vengiama kriti-kos vertinant 122 20 Stinga paskatinimų, pagyrimų, vyrauja pastabos ir kritika

Formuojamasis vertinimas padeda mokytis 66 7 Netinkamas formuojamasis vertinimasSkatinamas veiksmingas įsivertinimas 63 22 Įsivertinimas nekonkretus, mokiniams neaiškusVertinimu skatinama motyvacija, pasitikėjimas 26 7 Vertinimas tik iš dalies atlieka skatinimo, motyvavimo funkciją



Mokiniai vertina vienas kitą. Komentarai pagarbūs, vyrauja pagyrimai 14 –Daliai mokinių vertinimas tinkamas 13 26 Vertinimas neinformatyvus, netikslingasTinkamas pagyrimų ir kritikos santykis. Vertinimu ugdomas kritinis mąstymas 12 –

Išmokimo stebėjimasMokiniai stebimi nuolat, matomas kiekvienas mokinys, tin-kamai teikiama grįžtamoji informacija. Mokytojas gerai pa-žįsta kiekvieną mokinį

115 8 Mokytojas nepakankamai gerai stebi mokinius, neskatina jų

Nurodomos, taisomos klaidos, tobulinami darbai 37 13 Mokytojas nepataiso dalykinių klaidų Taikomas neformalusis vertinimas 36 –Grįžtama prie atliktų užduočių, nesuprastų dalykų 26 8 Negrįžtama prie nesuprastų dalykų

Vertinimas kaip pažinimasVertinimo informacija remiamasi ugdymo procesui kore-guoti, tolesnei veiklai 27 21 Vertinimo metu gauta informacija remiamasi retai arba ji iš

viso neaptariama ir ja nesiremiama tolesnėje veikloje Vertinimas komentuojamas, pagrindžiamas, aptariama veikla 24 24 Nėra apibendrinimo arba apibendrinimas nekonkretus, formalus

Mokiniai geba gerai atlikti skirtas užduotis ir daro pažangą (8 lentelė), kai yra sudominami, kai remiamasi jų žiniomis ir gyve-nimo patirtimi, sudaromos sąlygos kurti, įgytas žinias interpre-tuoti ir ieškoti jų pritaikymo galimybių, domėtis naujovėmis. Mo-kytojai, apibendrinę mokinių pasiekimus, turėtų tinkamai vertinti jų pažangą. Iš tinkamo vertinimo, kuriuo pabrėžiama mokinio padaryta individuali pažanga, turi būti aišku, kuria linkme mo-kiniui reikia veikti, kad rezultatai būtų dar geresni. Meninio ug-

dymo pamokų rezultatai yra apibendrinami, kartais į apibendri-nimą įtraukiami ir mokiniai (53 atvejai), tikrinama, ką mokiniai suprato, kaip jiems sekėsi dirbti, koks emocinis fonas vyravo ir kokią pažangą mokiniai darė (51 atvejis), tačiau daroma pa-žanga meninio ugdymo pamokose ne visada yra aptariama (72 atvejai). Pamokose taikomas ir pačių mokinių įsivertinimas (15 atvejų), skatinantis mokinio atsakomybę už mokymąsi, indivi-dualią pažangą, tikslingą išradingumą ir originalumą.

8 lentelė. Pasiekimai pamokoje


Mokinių pasiekimaiDaugumai mokinių arba visiems mokiniams gerai sekasi 84 10 Mokinių veikla iš dalies sėkminga, gera Dalis mokinių geba atlikti užduotis, daro pažangą 76 22 Tik daliai mokinių sekasi atlikti užduotis Pabrėžiami kiekvieno mokinio pasiekimai. Pažanga atsklei-džiama klausinėjant, eksponuojant darbus 25 9 Mokinių pažanga ar sėkmė neaptariama

Labai geri arba geri mokinių pasiekimai 4 2 Pasiekimų lygis nėra aukštas Pamokos rezultatų apibendrinimas, aptarimas, įvertinimas, tikrinimas

Mokytojas apibendrina, kartais įtraukiami ir mokiniai 53 4 Apibendrinant dalyvauja pavieniai mokiniai Tikslingai vertinamas kiekvieno mokinio supratimas, išmo-kimas, pažanga 51 48 Netikrinamas kiekvieno arba daugumos mokinių suprati-

mas, išmokimas ir pažangaPamoka apibendrinama, įvertinama pažanga (mokytojas pagiria, pasidžiaugia, padėkoja) 27 72 Pamokos rezultatai aptariami formaliai, nevertinama asme-

ninė mokinio sėkmė

Keli mokiniai įsivertina, kaip sekėsi 15 12 Lieka neaiškūs pasiekimai, nes trūksta ugdymo ir mokymo-si proceso apibendrinimo

Svarbi mokinių kūrybingumo ir gero mokymosi prielaida – domėjimuisi ir susitelkimui palanki nuotaika pamokoje. Gera nuotaika mokinius atpalaiduoja, leidžia jaustis saugiai, prisi-deda prie teigiamo požiūrio į save ir meninio ugdymo pamo-kas. Kurti tinkamą pamokos atmosferą padeda geri mokinių, mokinių ir mokytojo santykiai, aiški darbo tvarka ir taisyklės, veiksmingas klasės valdymas (9 lentelė). Dalyje meninio ugdymo pamokų vyrauja geros emocijos (78 atvejai), mo-kinių ir mokytojų tarpusavio santykiai yra geri, pagarbūs

(211 atvejų), mokiniai nebijo klausti, atsakinėti, reikšti savo nuomonę (55 atvejai). Kad nekiltų nesusipratimų, mokytojai iš anksto nustato reikalavimus dėl tvarkos, drausmės ir el-gesio pamokoje (114 atvejų), kurių laikosi dauguma mokinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai mokytojui suvaldyti klasę sunku (20 atvejų), nes keli mokiniai trukdo pamokai, nesilaiko susi-tarimų su mokytoju. Tokiems mokiniams mokytojai paprastai negaili moralizavimų ir kritikos (10 atvejų).

9 lentelė. Santykiai, tvarka, klasės valdymas


Klasės mikroklimatasMikroklimatas palankus mokymuisi, vyrauja geros emoci-jos 78 44 Mikroklimatas nepalankus: dalis mokinių nedrausmingi,

trukdo klasės darbui, plepa



Mokinių tarpusavio santykiai ir savijauta, mokinių ir mokytojų santykiaiVyrauja geri, pagarbūs mokinių ir mokytojo tarpusavio san-tykiai. Santykiai su mokytoju konstruktyvūs 214 10 Šalti, nepagarbūs mokytojo ir mokinių tarpusavio santykiai,

trūksta geros nuotaikos, emocijų Dauguma mokinių gerai jaučiasi, yra saugūs, drąsiai reiškia savo nuomonę, nebijo klausti ir atsakinėti. Mokiniai draugiš-ki, padeda vienas kitam

55 2 Tik dalis mokinių padeda kitiems

Darbo tvarka ir taisyklėsReikalavimai dėl tvarkos ir drausmės aiškūs ir suprantami, mokiniai laikosi susitarimų 114 20 Nėra aiškių susitarimų dėl drausmės ir tvarkos

Klasėje vyrauja tvarka, drausmė ir geras, malonus mokinių elgesys. Pamokos darbas sklandus 108 48 Ne visada mokiniai laikosi pamokos drausmės ir tvarkos

taisykliųVisi mokiniai pasiruošę pamokai, turi vadovėlius, sąsiuvi-nius 11 9 Dalis mokinių nepasiruošę pamokai (neturi priemonių)

Klasės valdymasMokytojas veiksmingai valdo klasę, gerai pažįsta mokinius, tinkamai palaiko darbinę nuotaiką 24 20 Kartais mokytojui sunku suvaldyti mokinius

Destruktyvaus elgesio nėra 9 10 Nevengiama moralizavimų

Tinkama mokymosi aplinka, nuotaika, darbo priemonės, su-sikaupimas skatina mokinių kūrybinę saviraišką, aktyvumą ir mokymąsi. Mokymosi aplinka kartais (80 atvejų) nėra pri-taikyta mokiniams (patalpa maža, netvarkinga, neišvėdinta, būtinas remontas) (10 lentelė). Tačiau ir esant nepalankioms sąlygoms, kurių mokytojai ir mokiniai patys negali pakeisti, meninio ugdymo pedagogai kartu su mokiniais geba sukurti

kūrybišką, sau malonią ir jaukią mokymosi aplinką – tinka-mai parenka muzikinį foną, eksponuoja kūrybinius mokinių darbus, plakatus, kurioje nors klasės vietoje įsirengia poilsio erdvę. Per pamoką sukurti mokinių darbai ne tik puošia mo-kymosi aplinką, bet ir įsilieja į klasės ar mokyklos kultūrinį socialinį gyvenimą.

10 lentelė. Mokymosi aplinka


Patalpos tinkamumas, jaukumas, estetiškumas

Patalpa tinkama dalykui mokytis 148 80 Mokymosi aplinka nepritaikyta mokiniams (patalpa neeste-tiška, nepakankamai tvarkinga, remontuotina, šalta, maža)

Sukurta kūrybai palanki mokymosi aplinka (tyliai skamba muzika, eksponuojama paroda, pamokos temą atitinkantys plakatai ir pan.)

13 –

Informacijos šaltinių ir mokymosi priemonių tinkamumas, veiksmingumas

Tikslingas ir tinkamas naudojimasis vaizdumo priemonėmis ir turimais šaltiniais 200 38

Netinkamai parengtos mokymosi priemonės arba nesinau-dojama turimomis mokymosi priemonėmis. Kartais stinga mokymosi priemonių

Eksponuojami mokinių darbai 37 4 Nesinaudojama mokinių darbais kaip pavyzdžiais Pamokoje naudojamasi IKT 27 –Mokoma tausoti mokyklos turtą 4 4 Mokiniai nemokomi tausoti mokyklos turto

Patalpų naudojimasPatalpomis naudojamasi racionaliai 18 5 Nepakankamai panaudojama erdvė Suolai sustatyti tradiciškai arba ratu 13 –Pamoka vyksta netradicinėje aplinkoje (muziejuje, bibliotekoje) 7 –

Informacijos šaltinių ir mokymosi priemonių tinkamumas ir veiksmingumas yra būtina tinkamos mokymosi aplinkos są-lyga. Nemaža (200 atvejų) meninio ugdymo mokytojų tikslin-gai naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais (nuotraukų al-bumais, aprašymais, žurnalų informacija, enciklopedijomis) ir priemonėmis (muzikos instrumentais, dailės reikmenimis,

kompiuteriu, projektoriumi, televizoriumi, kompaktinių dis-kų leistuvu). Kartais (7 atvejai) meninio ugdymo mokytojai pamokas organizuoja netradicinėje aplinkoje (pavyzdžiui, kraštotyros muziejuje, viešojoje bibliotekoje), kuri mokinių kūrybingumo ugdymui ir mokymui suteikia dar platesnį kon-tekstą.

Kokybinės analizės išvados:Beveik visų stebėtų meninio ugdymo pamokų struktūra buvo tradicinė, vyravo žinių perteikimas, atkartojimas, kopija- •vimas. Meninio ugdymo pamokose vis dar svarbiausias veikėjas yra mokytojas.Taikomi mokymo(si) metodai integruojami į tradicinės pamokos struktūrą ir jais dažniausiai siekiama palaikyti mokinių •dėmesį, valdyti klasę, bet ne skatinti mokinius pačius aktyviai mokytis. Metodai retai parenkami atsižvelgiant į mokinių poreikius, amžių, gebėjimus ir mokymosi stilių. Mokyklose vyrauja tradi- •

11MeNiNiO UGDYMO PAMOkA: ką reikėtų keisti2012 balandiscinis, nuo seno įprastas mokymo būdas – visi mokiniai „tuo pačiu metu mokomi to paties ir tokiais pačiais metodais“.Nedažnai menų pamokose sudaromos sąlygos mokiniams ugdytis kūrybingumą, originalumą, iniciatyvumą. Ne vi- •sada veiksmingai skatinama mokinių motyvacija, palaikomos mokinių idėjos, ugdomas kritinis mąstymas, mokoma problemų sprendimo būdų. Kaip ir kitų dalykų pamokose, meninio ugdymo pamokose dažniausiai orientuojamasi į vidutinių gebėjimų ir mokymosi •sunkumų turinčius mokinius. Neretai gabieji, talentingi mokiniai ,,pamirštami“, o prisimenami tuomet, kai reika pagal-bos mokant kitus mokinius ar kuriant mokyklos įvaizdį.Iš pamokoje mokytojo taikomų vertinimo formų ir būdų, teikiamos informacijos mokiniui ne visuomet aišku, kuria lin- •kme reikia veikti, kad darbo procesas ir rezultatai būtų geresni.Nors meninio ugdymo pamokose vyrauja geri, pagarbūs mokinių ir mokytojo tarpusavio santykiai, tačiau klasės val- •dymas, padedantis mokytis konstruktyviai ir kūrybiškai, dar yra tobulintinas veiklos aspektas.Išorinio vertinimo metu buvo nustatyta meninio ugdymo ir kitų dalykų integracijos atvejų, tačiau Bendrųjų ugdymo pla- •nų teikiamomis galimybėmis konstruktyviau ir lanksčiau organizuoti ugdymo procesą (ugdymą intensyvinti grupėms ar pavieniams mokiniams, ugdymą integruoti, ugdymą organizuoti ne pamoka, o kita forma, menų dalykų mokinius mokyti mobiliosiose grupėse ir kt.) mokyklos naudojasi retai.

KĄ REIKĖTŲ TOBULINTI, KAD UGDYTUME KŪRYBIŠKIAU IR EFEKTYVIAU?Analizuojant Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje sukauptus meninio ugdymo pamokų vertinimo duomenis galima išskirti keturias svarbiausias tobulintinas vei-klos sritis, į kurias turėtų atsižvelgti tiek menų dalykų mokytojai, tiek mokyklos vadovybė, koordinuodama ir tobulindama mokyklos veiklą, tiek kvalifikacijos tobuli-nimo institucijų ir mokytojų rengimo įstaigų specialis-tai, tikslindami ir tobulindami siūlomas programas.

Pirma tobulintina sritis – klasės valdymas, apimantis lai-ko panaudojimo, pamokos tempo, diferencijuoto mokymo, individualios mokinio pažangos vertinimo, mokinių dėmesio palaikymo, elgesio valdymo klausimus. Į užsienio mokytojų rengimo programas labai dažnai (ir vis dažniau) kaip atski-ras dalykas įtraukiamas klasės valdymas. Lietuvoje taip pat vertėtų tam skirti daugiau dėmesio.

Menų dalykų mokytojai turėtų pamokoje neapsiriboti tik ži-nių (technikų) perteikimu, o siekti ugdyti mokinio meninę kultūrą, menų pamokas paversti bendravimu, pomėgiu, – įdomus ugdymas padėtų paveikiau valdyti klasę. Mokyklos vadovybė turėtų palaikyti ir skatinti novatoriškas mokytojų iniciatyvas, sudaryti sąlygas reikštis mokytojų ir mokinių kū-rybingumui ir klasėse, ir mokykloje, ir už jos ribų. Šiandien visuomenėje jau yra svarbu ne tik ką žinai, bet ir kaip žinias pritaikai, o pritaikymas susijęs su mūsų gebėjimu mąstyti ir veikti nestandartiškai, kūrybiškai.

Antroji tobulintina sritis – mokinių amžiaus ypatumų, mo-kymosi poreikių pažinimas ir motyvacijos suvokimas. Meninio ugdymo pamokose vis dar dažnas „mokymasis sėdint“, nepakankamai remiamasi įvairiais, dažnai labai skirtingais, mokinių pojūčiais. Mokytojams reikėtų daugiau išorinės pagalbos įgyjant žinių apie specialiųjų mokymosi poreikių turinčius vaikus ir darbą su jais. Kita vertus, mokyto-jams reikia psichologinių ir didaktinių žinių apie kūrybingiau-sius amžiaus tarpsnius – berniukų 11–14 ir 18–20 metus, mergaičių – 10–13 ir 18–20 metus.

Trečioji tobulintina sritis – pamokoje taikomų ugdymo ir mokymosi metodų parinkimas. Taikomi metodai stebėto-se pamokose ne visada dera su numatoma veikla ir mokinių poreikiais bei galimybėmis, tik iš dalies padeda atsiskleisti kiekvieno mokinio individualumui ir kūrybinėms galioms. Iš stebėtų pamokų matyti, kad aktyviojo mokymosi metodai tai-komi nedažnai, nors jie padeda mokytojui atskleisti dalyko turinį taip, kad mokiniai jį geriau suprastų, lengviau išmoktų,

kūrybingai pritaikytų gyvenime žinias. Aktyviojo mokymosi metodai teikia laisvę mokinių mintims ir veiksmams, moko gerbti draugų idėjas, skatina savarankišką požiūrį. Kiekvie-nas mokytojas turėtų atrasti tokius darbo metodus ir būdus, kurie jam ir jo mokiniams geriausiai padėtų siekti užsibrėžtų tikslų. Mokyklų direktorių pavaduotojai ugdymui turėtų akty-viau ir veiksmingiau padėti mokytojams rasti priimtinus ug-dymo metodus, kurie padėtų atsiskleisti kiekvieno mokinio individualumui ir kūrybinėms galioms.

Ketvirtoji tobulintina sritis – mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas. Meninio ugdymo pamokose tai traktuotina kaip veiklos stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas. Tai veikla, kai mokiniai stebi savo pačių, draugų, menininkų kūrybos darbus ir išsako kilusias emocijas, suvoktas prasmes, mo-kosi kritiškai ir konstruktyviai vertinti meninės kalbos ypaty-bes. Mokiniai skatinami aiškintis, kaip ir kokios mintys, idė-jos, požiūriai perteikiami, daugiau dėmesio skiriant žmogaus santykių, konfliktų, būties prasmės ir kitiems svarbiems, jiems aktualiems klausimams. Stebėtose meninio ugdymo pamokose vertinimas retai buvo traktuojamas kaip pažinimo ir motyvacijos mokytis skatinimo forma.

Meninio ugdymo pamokų kokybė yra susijusi su mo-kykloje vyraujančiomis pedagoginės bendruomenės nuostatomis, vertybėmis, etosu. Tinkamas mokyklos mi-kroklimatas, pedagogų bendradarbiavimas sudaro gerą ter-pę menams mokykloje reikštis. Iš sukauptų išorinio vertinimo duomenų galima daryti išvadą, kad vertėtų keisti mokyklos bendruomenės požiūrį į meninį ugdymą. Meninis ugdy-mas svarbus bendram mokinių išprusimui, asmenybės ir so-cialinei raidai, todėl būtina jį laikyti tokiu pat svarbiu kaip ma-tematinį, kalbinį, gamtamokslinį ugdymą. Mokyklose vertėtų dažniau ir veiksmingiau sieti, derinti, integruoti meninio ug-dymo ir kitų mokomųjų dalykų programas, siūlyti mokiniams rinktis daugiau alternatyvių meninio ugdymo programų (ne tik tradiciškai pagrindinėmis laikomas muziką, dailę ir kt.). Iš turimų duomenų matyti, kad mokyklose „dėstomi atskiri dalykai“, o integralus meninis ugdymas (ne atskirų temų, o mokomųjų dalykų) dar retas.

Reikėtų skirti daugiau dėmesio mokytojų didaktinei kom-petencijai, ugdymo nuostatų ir būdų kaitai. Iš turimų duo-menų matyti, kad menų mokytojai detaliau ir geriau suplanuo-ja, apmąsto savo veiklą ir kur kas mažiau apgalvoja, ką, kaip ir kodėl mokiniai veiks per pamoką, kokia tos veiklos prasmė ir numatomas rezultatas. Reikėtų drąsesnių sprendimų pla-


ŠVIETIMO PROBLEMOS ANALIZĖ – Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių serija, skirta politikams, savivaldybių švietimo padalinių specialistams ir plačiajai visuomenei, nušviečianti kylančias ir sprendžiamas švietimo problemas. Serijoje „Švietimo problemos analizė“ pateikiama glausta, konkreti ir aktuali švietimo sistemos funkcionavimo problemų analizė. Leidiniai skelbiami internete adresu http://www.smm.lt/svietimo_bukle/analizes.htm ir portale Emokykla.Pasiūlymus, pastabas ar komentarus prašome siųsti Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų biuro vedėjui Ričardui Ališauskui ([email protected]).Autorius, norinčius publikuoti savo parengtas analizes serijoje „Švietimo problemos analizė“, prašome kreiptis į Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų biuro vyresniąją specialistę Veroniką Šiurkienę (el. p. veronika.siurkiene@smm, tel. (8 5) 219 1121).Analizę parengė: Snieguolė Vaičekauskienė, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo skyriaus vedėja, Rugilė Paravinskaitė, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo skyriaus specialistė.Konsultavo: dr. Emilija Sakadolskienė, Lietuvos edukologijos universiteto Meninio ugdymo katedros dėstytoja, dr. Rita Dukynaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų biuro vedėjo pavaduotoja, dr. Vaiva Vaicekauskienė, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Politikos analizės sky-riaus metodininkė, Laima Rutkauskienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė, Žydrė Jautakytė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkė.

MENINIO UGDYMO PAMOKA: KĄ REIKĖTŲ KEISTIRedaktorė Mimoza KligienėMaketavo Valdas Daraškevičius

2012-04-13. Tir. 1800 egz.Išleido Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijosŠvietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g. 12, LT-01112 VilniusSpausdino UAB „Lodvila“, Sėlių g. 3A, LT-08125 Vilnius

ISSN 1822-4156

nuojant ir tobulinant ugdymo procesą. Iš turimų duomenų ma-tyti, kad neformaliojo švietimo atveju mokytojai gerai parenka ugdymo metodus, nevengia novatoriško, netradicinio ugdy-mo, todėl mokymasis tampa žaismingas, patrauklus. Meninio ugdymo pamokose vertėtų pasinaudoti šia sėkminga patirti-mi, įgyta organizuojant neformalųjį švietimą – būtų sudarytos geresnės sąlygos skleistis mokinių kūrybingumui.

Meninio ugdymo pamokų kokybei ne mažiau svarbūs ir ma-terialieji ištekliai. Kadangi menų mokomieji dalykai neretai laikomi ,,antraeiliais“, lėšų šių dalykų mokymo priemonėms ,,pritrūkstama“. Išorinio vertinimo metu pastebėta, kad mo-kyklos noriai naudojasi projektų teikiamomis galimybėmis (pavyzdžiui, Švietimo aprūpinimo centro projektas „Tech-nologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra“) ir turtina menų dalykų kabinetus, tačiau keblumų kyla, jei mokykloje skiriama nepakankamai dėmesio ir laiko mokymuisi, kaip

tinkamai pamokose naudotis naujausia modernia technika, priemonėmis, medžiagomis.

Remiantis išorinio vertinimo duomenimis galima teigti, kad sėkmingai dirba tos mokyklos, kuriose ne tik bendrai svarstomos ir aptariamos ugdymo ir mokymosi proble-mos, bet ir konstruktyviai tariamasi, kaip jas spręsti, priimami konkretūs susitarimai ir sprendimai, o priimtų susitarimų laikomasi, periodiškai aptariama, įsivertina-ma, kaip sekasi dirbti.

Kita vertus, svarbu ne tik teigiamos mokyklos vadovybės nuostatos meninio ugdymo atžvilgiu, techninės bazės turtini-mas ir požiūris į mokyklą kaip į besimokančiąją bendruome-nę. Būtina atkreipti dėmesį ir į meninio ugdymo moky-tojų rengimą, jų kvalifikacijos tobulinimą. Vertėtų tikslinti, tobulinti turimas ir kurti naujas jų rengimo programas.

ŠaltiniaiArts and Cultural Education at School in Europe, 2009. http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/thematic_reports/113EN.pdf .Augienė L. Kūrybiškumo ugdymas aktyviaisiais mokymo metodais. http://www.facebook.com/note.php?note_id=146202870015 .Banevičiūtė B. Šokis meninio ugdymo kaitos kontekste: menas, dalykas, metodas. http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2009/95/ban160-166.pdf.Creativity in Schools in Europe: A Survey of Teachers. 2009. http://ftp.jrc.es/EURdoc/JRC55645_Creativity%20Survey%20Brochure.pdf .Dacey J. Peak periods of creative growth across the lifespan // Journal of Creative Behaviour, 1989, 23(4).Gardner H. Frames of mind: the theory of multiple intelligences. New York: Basic Books, 1993.Gardner H. Intelligence reframed: Multiple intelligences for the 21st century. New York: Basic Books, 1999.Goleman D. Emocinis intelektas. Vilnius: Presvika, 2003.Girdzijauskienė R. Aukštesniųjų klasių mokinių kūrybinių gebėjimų ugdymo muzikuojant, kuriant, klausant, apibūdinant ir vertinant muziką ypatu-mai // Kūrybos erdvės, 2009, 10(10).Girdzijauskienė R. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų muzikiniai pasiekimai ir jų vertinimo problema. http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2009/94/girdz64-72.pdf .Koženevska T. Vyresniųjų klasių (8–12) mokinių kūrybiškumo ypatumai Magistro baigiamasis darbas. http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050622_121833-59453/DS.005.0.01.ETD .Lukšienė M. Pedagogika ir kultūra // Lietuvos švietimo reformos gairės. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1993.Martišauskienė E. Dvasingumo ugdymas keičiantis mokymo paradigmai. http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2005/79/martisauskiene.pdf .Mažeikis G. Pranešimas 2009 m. lapkričio 4 d. Seime vykusiame forume „Kūrybingai visuomenei: kultūros, švietimo ir verslo jungtys“. http://www.kultura2007.lt/2009/11/forumas-kurybingai-visuomenei-kulturos-svietimo-ir-verslo-jungtys/ .Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tobulinimo dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo procese rekomendacijos. Projekto (2008–2010 m.) dalyvių mokytojų patirtis. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2010. Musneckienė E. Edukacinių paradigmų kaita ir meninio ugdymo turinio planavimo teorinės perspektyvos // Mokytojų ugdymas, 2004, Nr. 3.Robinson K. Ar mokyklos nužudo kūrybiškumą? http://saviugdosklubai.lt/2010/08/28/ken-robinson-ar-mokyklos-nuzudo-kurybiskuma/ .Ruškus J., Mažeikis G. Neįgalumas ir socialinis dalyvavimas. Kritinė patirties ir galimybių Lietuvoje refleksija. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2007.The Arts, Creativity and Cultural Education: An International Perspective. 2000. http://www.inca.org.uk/pdf/finalreport.pdf .The Global Innovation Index 2011. http://www.globalinnovationindex.org/gii/ .Vykdomi Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojami projektai:„Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“. http://www.lmka.lt/akim/ .„Kūrybingumo plėtra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį“. http://www.kurybinespartnerystes.lt/.

Documents

MENINIO UGDYMO PAMOKA: ką reikėtų keisti ugdymo pamoka.pdf2012 balandis MeNiNiO UGDYMO PAMOkA: ką reikėtų keisti 4 2 pav. Meninio ugdymo ir visų kitų mokomųjų dalykų pamokų