Click here to load reader

4 paskaita Nacionalinės sąskaitos. Nacionalinės pajamos

  • View
    33

  • Download
    4

Embed Size (px)

DESCRIPTION

4 paskaita Nacionalinės sąskaitos. Nacionalinės pajamos. Doc. A.Maldeikienė. Nacionalinės sąskaitos: samprata. - PowerPoint PPT Presentation

Text of 4 paskaita Nacionalinės sąskaitos. Nacionalinės pajamos

  • 4 paskaita Nacionalins sskaitos. Nacionalins pajamosDoc. A.Maldeikien

  • Nacionalins sskaitos: samprataNacionalins sskaitos (NS) tarptautiniu mastu pripainta standartizuota statistini rodikli sistema, leidianti pateikti isami nacionalins ekonomikos raidos apvalg. NS sistema grindiama kertiniu makroekonomikos teiginiu: kiekvienas ilaid veiksmas tuo paiu metu yra ir pajam generavimo veiksmas. Lietuvoje nacionalins sskaitos sudaromos nuo 1992 met. Nacionalini sskait sistema (NSS) sudaroma pagal 1995 met Europos nacionalini ir regionini sskait sistemos (ESS1995) (angl. European System of Accounts - ESA 1995)apibrimus, apskaitos taisykles ir klasifikacijas.

  • Pagrindiniai kio sektoriai

    5 pagrindiniai ekonomikos sektoriai:Nam kiai tiekia em, darb ir kapital vairioms gamintoj rinkoms ir sukuria paklaus prekms ir paslaugoms gamini rinkoje. Jie sprendia, kiek ileisti vartojimui ir kiek sutaupyti, kiek investuoti finans rinkas.mons naudoja gamybos veiksnius: em, darb ir kapital, ir kuria rinkai prekes ir paslaugas. Jos priima gamybinius ir investicinius sprendimus skatinamos noro padidinti peln.Finansinis sektorius teikia ekonomikai finansinio tarpininko paslaugas. Jis apima visus subjektus, kuri pagrindin veikla yra finansinis tarpininkavimas, skaitant bankin sistem ir kitas finansines institucijas: kredit unijas, investicinius bankus, pensij fondus ir draudimo bendroves.Vyriausybs ekonominis vaidmuo apima efektyvios reguliavimo ir teisins bazs krim, viej preki - vietimo, sveikatos apsaugos, infrastruktros ir socialins apsaugos - tiekim, mokesi sistemos prieir, vyriausybs ilaid valdym.Usienio sektorius apima visus ekonominius sandorius su nerezidentais (t.y. alyje nuolat negyvenaniais ar neveikianiais kio subjektais).

  • Pagrindins nacionalini sskait komponents Bendrasis produkcijos ileidimas yra vis alyje pagamint preki ir paslaug vert. Pridtin vert yra skirtumas tarp bendrosios produkcijos ileidimo verts ir tarpini produkt snaud. Pridtin vert naudojama alies BVP apskaiiuoti. Vartojimas (C) yra skirstomas dvi ris: tarpin vartojim ir galutin vartojim. Tarpinis vartojimas rodo gamybos snaudas, o galutinis vartojimas apima prekes ir paslaugas (tiek pagamintas alyje, tiek importuotas), kurias naudoja nam kiai ir vyriausybs sektorius.Investicijos (I), arba bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas, reikia kyje esanio fizinio kapitalo papildym. Makroekonomine prasme investicijos apima renginius, gamykl ar pastat statyb ir atsarg pasikeitim.Eksportas (X) yra lygus eksportuot preki ir negamybini paslaug vertei.Importas (IM) yra lygus importuot preki ir negamybini paslaug vertei. Grynasis eksportas (NX) yra lygus eksportuot preki ir paslaug vertei atmus importuot preki ir paslaug vert.

  • Nacionalini sskait pajam skiltys (kas gauna pajamas?)Pajam skiltys rodo sryius tarp BVP (ang. GDP), BNP (bendrj nacionalini pajam, angl. GNI Gross national income), asmenini pajam ir asmenini disponuojam pajam.

    Kadangi skaiiuojant BVP yra atsivelgiama tik vidaus gamybos sskaita gautas pajamas, BVP neapima vis alies pajam gaut i vis altini - kai kurios pajamos, gautos usienyje, gali atitekti alies gyventojams, o kai kurios pajamos, gautos alyje, gali atitekti nerezidentams.

    BNP Lietuvai tapo labai svarbus stojus ES, nes dalis narysts mokesi yra skaiiuojama atsivelgiant BNP, o ir pati BNP reikm priklauso nuo i ES gaunam subsidij dydio.

  • Nacionalini pajam komponentsNacionalines pajamas sudaro vairi pajam suma:Kompensacijos dirbantiems darbo umokestis, mokos socialiniam draudimui;moni pelnai; Grynosios palkanos (mokam ir gaunam palkan skirtumas) grynosios palkanos, kurias sumokjo mons, ir grynosios palkanos sumoktos likusio pasaulio;Savinink pajamos gyventoj, kurie patys sukuria savo darbo vietas (self-employed) pajamos, kartais vadinamos miriosios (ir savininkas, ir darbuotojas viename) pajamos;Nuomos pajamos faktins nuomos pajamos.

  • Sryis tarp BVP ir BNPBVP galutinis rezident (vis alyje veikiani ki vienet) gamybins veiklos rezultatas, t.y. galutini preki ir paslaug, kurias pagamino toje alyje (pvz. Lietuvoje) veikiantys gamybos veiksniai (darbas, kapitalas, etc.) rinkos vert. BNP (bendrosios nacionalins pajamos) bendrosios pajamos, kurias gauna rezident instituciniai vienetai kompensacijos darbuotojams, gamybos ir importo mokesiai (be subsidij), pajamos i nuosavybs, bendras likutinis pelnas ir miriosios pajamos; t.y. galutini preki ir paslaug, kurias pagamino tos alies (pvz. Lietuvos) patiekti gamybos veiksniai (darbas, kapitalas, etc.), rinkos vert. Taigi, BNP =BVP nerezident pajamos (darbo umokestis, palkanos, dividendai) + rezident pajamos kitose valstybse (darbo umokestis, palkanos, dividendai).

  • Lietuvos Bendrosios nacionalins pajamos, to meto kainomis, mln. Lt

  • Grynosios nacionalins pajamos Grynosios nacionalins pajamos (angl. NNI net national income) tai BNP (bendrojo nacionalinio produkto) ir fiksuoto kapitalo vartojimo skirtumas

  • Nacionalini pajam ir asmenini disponuojam pajam sryiaiAsmenins pajamos tai pajamos, kurias faktikai gauna nam kiai. Nordami nuo nacionalini pajam prisikasti iki asmenini pajam privalome:atimti moni pelnus;vl pridti t moni peln dal, kuri idalinama savininkams dividend pavidalu;atimti visus grynuosius moni palkan mokjimus;vl pridti tuos grynuosius moni palkan mokjimus, kurie atitenka privatiems asmenims;pridti transferus (tam tikras imokas).

    Nordami gauti asmenines disponuojamas pajamas mes privalome i asmenini pajam atimti gyventoj mokamus mokesius bei nemokestinius mokjimus. Asmenins disponuojamos pajamos rodo nam ki pajamas, sumokjus mokesius.

  • BVP pagrindin makroekonomikos komponentApskaiiuojant BVP preki vert skaiiuojama remiantis j rinkos kainomis. daugelio preki rinkos kain skaiiuoti ir netiesioginiai mokesiai, pvz., PVM, akcizai. Btent todl preki rinkos kaina nra ta kaina, kuri gauna preki pardavjas. Rinkos kaina atmus netiesioginius mokesius yra gamintoj kainos.

    3 BVP skaiiavimo metodai:

    Gamybos metodas. Visa pridtin vert, sukurta per metus visose ekonominse veiklose, yra bendras vidaus produktas gamintoj kainomis BVP (gamintoj kainomis) = pridedamj veri

    Pajam metodas. BVP (rinkos kainomis) taip pat gali bti laikomas lygiu rezident sukurtai pajam sumai. Jeigu i BVP rinkos kainomis atimsime gamybos ir importo mokesius atmus subsidijas (moni mokesius, kuriuos mons moka vyriausybei, atmus pervedimus, kuriuos mons gauna i vyriausybs)gausime BVP gamintoj kainomis.

    Ilaid metodas. Gamybos vert turi bti lygi pajam, kurios gaunamos gaminius parduodant, vertei. Todl BVP yra lygus galutinio vartojimo preki sumai. Galutinio vartojimo preks yra keli tip - vartojimo preks, investicins preks, usieniei perkamos preks. Dal preki, kuri negamina vietiniai gamintojai, tenka importuoti. Vis ilaid, ileist vartojimo prekms, kapitalo ir importuojamoms prekms ir prekms, parduotoms usienieiams, suma yra lygi BVP skaiiuojant ilaid metodu.BVP = C+G + I+(X-M)

  • BVP apskaiiavimas(prisiminkite...)

    Gamybos metodu (pridtin vert, bazine kaina)= =Ilaid metodu=Pajam metoduems kis Nam ki galutinio vartojimo ilaidos ( C )Kompensacija darbuotojams (algos ir Sodros mokos)Visa pramonLikutinis perteklius/Miriosios pajamos StatybaPrekyba ir transportasFinansinis tarpininkavimas ir nekilnojamas turtas Valdios sektoriaus galutinio vartojimo ilaidos (G)(+) Pagrindinio kapitalo vartojimasVieasis valdymas, Sodra, vietimas, sveikatos apsaugaBendrojo kapitalo formavimas (I)(+) Gamybos ir importo mokesiai Kitos paslaugos(+/-) Grynasis eksportas (NX) (-) Subsidijos gamybai(+) Mokesiai minus subsidijos gaminiams

  • Bendroji pridtin vert (gross value added) ir BVP, vertintas gamybos metoduBVP gamybos metodu vertinamas apskaiiavus bendrj pridtin vert pagal visas ekonomins veiklos ris, pridjus mokesius ir atmus subsidijas gaminiams. Bendroji pridtin vert atskiros ekonomins veiklos ar atskiro institucinio sektoriaus veiklos grynasis rezultatas, gaunamas i bendrosios produkcijos verts atmus tarpin vartojim.

  • Lietuvos Bendroji pridtin vert ir BVP, vertintas gamybos metodu, 2008 ir 2009 m.

  • Bendrosios pridtins verts struktra, 2008 (2009) m., %

  • BVP vertinimas ilaid metodu:BVP ilaid metodu apima galutines prekes ir paslaugas, kurias nupirko nam kiai, mons ir vyriausybs institucijos visuose jos lygiuose. Taigi, BVP ilaid metodu = galutinio vartojimo ilaidos [jas sudaro (a) nam ki vartojimo ilaidos plius (b) nepelno institucij, teikiani paslaugas nam kiams, ilaidos plius (c) valdios sektoriaus vartojimo ilaidos] plius bendrojo kapitalo formavimas [(a) bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (investicij) ilaidos plius (b) atsarg pasikeitimai plius (c) vertybi sigijimas minus j netekimas];plius preki ir paslaug eksportasminus preki ir paslaug importas

  • Nacionalini sskait ilaid skiltys (kas perka?)Nacionalini sskait ilaid skiltys (kas perka?) apima prekes ir paslaugas, kurias perka nam kiai, nevyriausybinis sektorius, verslas ir vyriausyb (visuose lygiuose). Ilaid pus rodo, kad BVP lygus nam ki vartojimo ( C ), vyriausybs pirkim (G), investicij (I), grynojo eksporto (NX) ir verslo atsarg pokyio sumai.Y= C+G+I+X-IM

  • Nam ki vartojimasNam ki vartojimas (C) privaios vartojimo ilaidos, kurios apima tiesiogin nam ki individuali ar kolektyvini poreiki tenkinim, o taip pat ne pelno organizacij, kurios tenkina nam ki poreikius (pavyzdiui, religins bendruomens, sporto ir kiti klubai, politins partijos ir t.t.) vartojim.

  • Valdios sektoriaus vartojimo ilaidos

    Vyriausybs ilaidos (G) apima preki ir paslaug, kurias sigijo ar pateik (pagamino) vyriausyb ir patiek privai nam ki vartojimui (apima vyriausybs sektoriuje dirbanij teikia paslaugas nam kimas darbo atlyg).

    Kodl vyriausybs ilaidos apima ir vyriausybs sektoriuje dirbani

Search related