Nacionalinės validavimo (tinkamumo pripažinimo) ataskaitos ... › wp-content › uploads › 2011 › 11 › ... · Nacionalinės validavimo (tinkamumo pripažinimo) ataskaitos:

Vertimas iš anglų kalbos

ASPECT

Nacionalinės validavimo (tinkamumo pripažinimo) ataskaitos: Belgija,

Lietuva, Portugalija, Rumunija

Dokumento numeris

Sklaida

Pateikimo data

Statusas

Autoriai

Vidaus tikrintojai

D6.4

Skelbiama viešai

2010 m. balandis

Galutinė

Àgueda Gras-Velázquez (EUN), Kati

Clements (JYU), Pascal Craeye (Edu-C), Jose

Moura-Caravalho (DGIDC), Mar Rodriguez-

Yebra (EUN), Svetlana Kubilinskienė (ITC),

Virginija Navickienė (ITC), Delia Opera

(SIVECO)

Elena Shulman (EUN), Jim Ayre (EUN)

„eContentplus“

Projektas finansuojamas pagal „eContentplus“ programą1 –

daugiametę Bendrijos programą dėl labiau prieinamo, patogesnio bei tinkamesnio naudoti skaitmeninio turinio

Europoje įgyvendinimo.

1 OL L 79, 2005 03 24, p. 1


2

Santrauka

Šiame dokumente pateikiamos nacionalinės validavimo (tinkamumo pripažinimo) ataskaitos, parengtos

ASPECT partnerių, dalyvavusių Belgijoje (Flandrijos bendruomenėje), Lietuvoje, Portugalijoje ir

Rumunijoje surengtuose mokyklų eksperimentiniuose projektuose. Ataskaitos atspindi kiekvienoje šalyje

atlikto validavimo (tinkamumo pripažinimo) darbo rezultatus – pradedant mokytojų atranka ir baigiant

surasto turinio vertinimu bei projekto pasiūlytų sprendimų panaudojimu.


3

Turinys

Santrauka ........................................................................................................................................... 2

Turinys ................................................................................................................................................ 3

1. Įvadas .............................................................................................................................................. 5

2. Portugalija ...................................................................................................................................... 6

2.1. Įvadas ................................................................................................................................. 6

2.2. Mokytojai ir IKT ............................................................................................................... 6

2.3. ASPECT mokytojai ........................................................................................................... 7

2.4. Paieškos būdai ir vartotojų pasitenkinimas .................................................................. 13

2.5. Google ir ASPECT MIM palyginimas ......................................................................... 17

2.6. Pamokų planų sudarymas naudojant supakuotą turinį: SCORM ir IMS Common

Cartridge formatai ................................................................................................................. 18

2.7. Prieigos kontrolės mechanizmai .................................................................................... 24

2.8. Išvados .............................................................................................................................. 27

3. Belgija ........................................................................................................................................... 28

3.1. Įvadas ............................................................................................................................... 28

3.2. Mokytojai ir IKT ............................................................................................................ 28

3.3. ASPECT mokytojai ......................................................................................................... 30

3.4. Pagrindiniai rezultatai: išteklių suradimas .................................................................. 41

3.5. Google ir ASPECT MIM palyginimas .......................................................................... 42




3.8. Išvados .............................................................................................................................. 54

4. Lietuva .......................................................................................................................................... 55

4.1 Įvadas ................................................................................................................................ 55

4.2. Mokytojai ir IKT ............................................................................................................. 55


4.4. Paieškos įpročiai ir vartotojų pasitenkinimas .............................................................. 63

4.5. Pagrindiniai rezultatai: išteklių suradimas – Lietuva ................................................. 65

4.6. Google palyginti su ASPECT MIM ............................................................................... 67




4.9. Išvados .............................................................................................................................. 81

5. Rumunija ...................................................................................................................................... 82

5.1. Įvadas ............................................................................................................................... 82


4

5.2. Mokytojai ir IKT ............................................................................................................. 82


5.4. Paieškos įpročiai ir vartotojų pasitenkinimas .............................................................. 90

5.5. Pagrindiniai rezultatai: išteklių suradimas .................................................................. 92



5.7. Prieigos kontrolės mechanizmai .................................................................................. 102

5.8. Išvados ............................................................................................................................ 105

Padėka ............................................................................................................................................ 105


5

1. Įvadas D6.4 dokumente pateikiami svarbiausieji testų, atliktų dalyvaujant Belgijos, Lietuvos, Portugalijos ir

Rumunijos mokytojams, rezultatai. ASPECT projekto metu buvo surengti trys praktiniai seminarai

mokytojams. Šie seminarai aprašyti D6.2 dokumente „Nacionalinių eksperimentų protokolas“. Iš pradžių

nacionaliniai praktiniai seminarai buvo surengti 2009 m. rudenį keturiose ASPECT eksperimentiniuose

projektuose dalyvaujančiose šalyse (Belgijoje, Lietuvoje, Portugalijoje ir Rumunijoje); seminarai daugiausia

apėmė turinio suradimo klausimus. Antrasis praktinis seminaras surengtas 2010 m. kovą internetu ir, greta

turinio suradimo, apėmė klausimus, susijusius su Mokymosi išteklių mainų portalo ASPECT versijos

funkcionalumais. Trečiasis praktinis seminaras vyko jungtinės visų mokytojų vasaros stovyklos forma 2010

m. gegužės mėnesį. Jo metu dėmesys sutelktas į mokytojų nuomonių dėl turinio prieigos kontrolės ir turinio

pakavimo vertinimą.

Seminarų metu naudotos vertinimo priemonės apėmė tiesioginį stebėjimą, pokalbius ir klausimynus. Šios

priemonės ir veiklos išsamiau aprašytos D6.5 dokumente.


6

2. Portugalija

2.1. Įvadas

Šioje ataskaitoje pateikti eksperimentų su dešimčia Portugalijos gamtos mokslų mokytojų, dalyvavusių

trijuose atskiruose ASPECT mokyklų eksperimentinių projektų seminaruose, duomenys. Ataskaita pateikia

pagrindinę informaciją apie eksperimentams atrinktus mokytojus, duomenis apie mokytojų atliktą paiešką

ASPECT Mokymosi išteklių mainų (MIM) portale ir Google, mokytojų nuomones apie mokymosi išteklių

pakartotinį naudojimą ir dalijimąsi ištekliais, mokytojų atsiliepimus apie supakuotą turinį SCORM ir IMS

Common Cartridge formatais. Procedūros, užduotys, testai ir klausimynai išsamiai aprašyti D-6.5

dokumente. 1 praktinis seminaras Portugalijos mokytojams įvyko Lisabonoje 2009 m. kovo 10 d. Seminaro

metu aptarti mokytojų atsiliepimai apie paieškos priemones ir surinkti duomenys apie mokytojų atliktos

paieškos įpročius. Antrasis seminaras, surengtas 2010 m. kovo mėn. internetu, nagrinėjo turinio suradimo

klausimus bei ASPECT MIM portalo funkcionalumus lyginant su Google. Trečiasis praktinis seminaras –

jungtinė vasaros mokykla 2010 m. gegužės mėn., kurioje dalyvavo 45 mokytojai iš visų keturių šalių.

Rengiantis darbui su Portugalijos mokytojais, visa medžiaga išversta iš anglų kalbos į portugalų kalbą.

2.2. Mokytojai ir IKT

Pagal 2008 – 2009 mokslo metų statistinius duomenis, iš viso Portugalijoje buvo 34361 pradinės

mokyklos mokytojas. Pagrindinio mokslo antrosios pakopos (privalomojo mokslo 5 ir 6 klasės) mokytojų

buvo 34069. Bendras pagrindinio mokslo trečiosios pakopos (privalomojo mokslo 6 – 9 klasės) ir vidurinio

mokslo (10 – 12 klasės) mokytojų skaičius – 91325.

2008 – 2009 m. buvo 6935 biologijos ir geologijos mokytojai, 6224 iš jų – valstybinėse mokyklose.

Panašus ir fizikos bei chemijos mokytojų skaičius – 7161 (6434 iš jų – valstybinėse mokyklose).

Matematikos mokytojų buvo 9934 (9014 valstybinėse mokyklose). Iki šių mokslo metų pabaigos iš bendro

apytikriai 150 tūkst. mokytojų skaičiaus apytikriai 43 tūkst. bus dalyvavę IKT (informacinių ir ryšių

technologijų) mokymo kursuose ir praktiniuose seminaruose, ir tikimasi, kad iki 2015 m. visi Portugalijos

mokytojai bus įgiję IKT įgūdžių arba gavę įgūdžius patvirtinančius pažymėjimus.

2008 – 2009 m. skaičiai rodo, kad Portugalijos mokyklose vienam kompiuteriui tenka 2,1 mokinio.

Kalbant apie valstybines mokyklas, šio rodiklio pasiskirstymas toks: 1,1 pradinėse mokyklose, 3,8 antrosios

pakopos mokyklose, 3,9 trečiosios pakopos mokyklose ir 4,1 – vidurinėse mokyklose.

Interneto prieigos duomenys: vidurkis 2,3 vidurinėse mokyklose, įskaitant 1,1 pradinėse mokyklose,

5,2 antrosios pakopos mokyklose, 5,1 trečiosios pakopos mokyklose ir 5,0 vidurinėse mokyklose.

Visos mokyklos, išskyrus pradines, turi kompiuterius, interaktyviąsias lentas ir vaizdo projektorius.

Pradinėse mokyklose yra kompiuterių, tačiau interaktyviosios lentos yra ne visose pradinėse mokyklose.

Įgyvendinant vadinamąją Magelano iniciatyvą (pagal mažo nešiojamojo kompiuterio, skirto specialiai

pradinių mokyklų mokiniams, pavadinimą), vaikai gali įsigyti tokį kompiuterį už 50 eurų arba, jei šeima

negali skirti tokios sumos – tik už 20 eurų.

Vidutinis mokinių skaičius klasėje (neatsižvelgiant į dalyką) – 26 – 28. Laboratorinių darbų metu klasė

dalijama į dvi grupes. Tai daugiausia taikoma vidurinės mokyklos mokiniams.

Matematikos mokoma pagal specialų Matematikos veiksmų planą. Tai Švietimo ministerijos iniciatyva,

remianti mokyklų projektus, skirtus mokymuisi ir jo rezultatams gerinti. Šią iniciatyvą taiko apytikriai 1070

antrosios ir trečiosios pakopos mokyklų.

Pradedant nuo pagrindinio mokslo antrosios pakopos, mokslai dėstomi atskirai. Antrojoje pakopoje jie

skirstomi į gamtos mokslus ir matematiką, trečiojoje – į biologiją, fiziką, chemiją ir matematiką; vidurinio

mokslo lygmenyje - į biologiją ir geologiją, fiziką, chemiją ir matematiką.

Dabartinis mokytojų mokymo darbo vietoje modelis, kuriuo siekiama paskatinti IKT naudojimą

mokymo procese, sudarytas iš trijų lygių: a) skaitmeniniai įgūdžiai – šis lygis daugiausia apima IKT

raštingumą ir atitinka Europos kompiuterių vartotojo pažymėjimo įgūdžius; b) pedagoginiai įgūdžiai:

mokytojai mokomi naudoti IKT ir reikiamas priemones, pvz., interaktyviąsias lentas, dėstydami savo dalyką;


7

c) kitų mokytojų mokymo įgūdžiai: skirti mokytojams, mokantiems kitus mokytojus, kaip naudoti IKT

mokyklose.

Kiekvieno lygio kursas trunka 15 valandų; kursai paprastai dėstomi 3 valandų trukmės sesijomis – tiek

bendraujant tiesiogiai, tiek elektroninio mokymosi būdu (mišrusis mokymasis).

Jei mokytojas anksčiau yra dalyvavęs skaitmeninių įgūdžių lygmens kursuose, jis gali prašyti išduoti

pažymėjimą. Tačiau visi mokytojai privalo lankyti kitų dviejų lygmenų mokymo kursus, nes tai yra jų

profesinio tobulinimosi dalis.

Šis mokymas yra prieinamas visiems valstybinių mokyklų mokytojams vietiniuose Mokyklų asociacijos

mokymo centruose.

Rengiant šį dokumentą, buvo siekiama kuo daugiau mokytojų išmokyti naudotis interaktyviosiomis

lentomis, nes jos įrengtos ne visose pradinėse mokyklose.

2.3. ASPECT mokytojai

Portugalijos mokytojai buvo atrinkti pagal šiuos kriterijus:

pradinės mokyklos mokytojai, gamtos mokslų (biologijos, fizikos ir chemijos) ir matematikos

mokytojai, kurie moko 12 – 15 metų moksleivius;

turintys elementarių anglų kalbos žinių (rašymo, klausymo ir skaitymo įgūdžiai);

gebantys dalyvauti įvairiuose eksperimentiniuose projektuose, įskaitant tiesioginį ir nuotolinį

bendravimą;

turintys ankstesnės skaitmeninių mokymosi išteklių naudojimo (ir, jei įmanoma, kūrimo) patirties;

norintys mokytis ir dalytis patirtimi švietimo turinio standartų ir specifikacijų srityje;

daugelis mokytojų jau buvo dirbę su DGIDC įgyvendinant kitus Europos projektus, pvz., eTwinning,

o kiti pakviesti dalyvauti todėl, kad atlieka su IKT susijusį darbą savo mokyklose.


8

Gamtos mokslų mokytojai – penkios moterys ir penki vyrai, atitinkantys pirmiau nurodytus kriterijus,

buvo atrinkti dalyvauti ASPECT projekto testuose.

Devyni iš dešimties mokytojų, atrinktų ASPECT eksperimentams, buvo patyrę mokytojai (dirbantys 10

ar daugiau metų). Jie teigė reguliariai naudojantys kompiuterius ir interneto medžiagą rengdamiesi

pamokoms ir klasėje (žr. 1 ir 2 pav.).

1 pav. Rengiantis pamokoms naudojama medžiaga

2 pav. Medžiaga, naudojama dirbant su mokiniais

3 pav. rodo, kaip dažnai Portugalijos mokytojai naudoja informacinių technologijų priemones.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Knygos Pamokų planai Kompiuteriai Interneto medžiaga

Kaip dažnai rengiate mokymo medžiagą naudodamiesi ... ?

Niekada

Kartą per metus

Kas mėnesį

Kas savaitę

Kasdien

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%


Kaip dažnai, dirbdami su mokiniais, naudojate ... ?

Niekada

Kartą per metus Kas mėnesį Kas savaitę Kasdien


9

3 pav. Kompiuterių ir interneto naudojimas klasėje ar namuose

Aštuoniasdešimt procentų mokytojų vadino save „labai pažengusiais“ IT vartotojais, reguliariai

besinaudojančiais Google, Wikipedia ir MS Office, mokymosi aplinkos priemonėmis ir socialinių tinklų

svetainėmis (4 pav.).

4 pav. Portugalijos mokytojų IT žinios remiantis naudojimusi įvairiomis priemonėmis (Skype, VLE, socialiniai

tinklai, dalyvavimas forumuose, html žinios)

Mokytojai reguliariai (daugiau nei 80 proc. atvejų) naudoja PowerPoint pateiktis, užduotis, vaizdo

medžiagą, grafinius vaizdus ir tekstus.

0% 50% 100%

Programavimas

Duomenų siuntimasis

Internetiniai žaidimai

Tinklaraščiai, Wiki, forumai

Google, Wikipedia

Socialinių tinklų svetainės

Mokymosi aplinka

Skype, pokalbių kambariai

El. paštas

Open Office

MS Office

Kaip dažnai namuose ir (ar) klasėje naudojate šias priemones

Niekada

Mažiau nei kartą per mėnesį

Tarp 1 k. per savaitę ir 1 k. per mėnesį Keletą kartų per savaitę

Beveik kasdien

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Iš viso Vyrai Moterys

IT žinios

įprastos

pažengęs vartotojas

labai pažengęs vartotojas


10

5 pav. Mokytojų pamokose naudojamos medžiagos rūšys

Kaip rodo 6 pav., daugeliu atvejų mokytojai klasėje naudoja internete rastą naują medžiagą arba

suredaguotą internete rastą medžiagą.

6 pav. Internete rastos medžiagos naudojimas

Paprašėme mokytojų nurodyti, ką portaluose reikėtų patobulinti, kad jie labiau pagelbėtų mokytojams atlikti

savo kasdienį darbą. Daugiau nei 90 proc. mokytojų pirmiausia pageidavo geresnių paieškos priemonių. Jie

taip pat norėjo, kad sąsajos būtų portugalų kalba, kad priemonės būtų patikimos ir jomis būtų lengva

naudotis (7 pav.).

0 20 40 60 80 100 120

Žemėlapiai

Pamokų planai

Pateiktys (PowerPoint...)

Užduotys

Testai

Modeliavimas

Vaizdo medžiaga

Grafinė medžiaga

Tekstai

Kokios rūšies medžiagą naudojate?

Nedomina Norėčiau naudoti Esu naudojęsis

0% 50% 100%

pateikę atsiliepimus apie kitų žmonių medžiagą

dalijęsi savo nauja medžiaga su kolegomis

pats parengę mokymui skirtą medžiagą „nuo nulio“

redagavę internete rastą medžiagą

panaudoję internete rastą medžiagą

Kokiek esate .... ?

Visai ne

Mažai

Šiek tiek

Daug


11

7 pav. Mokytojams aktualios portalo funkcinės ypatybės

Kaip matyti iš 8 ir 9 pav., daugeliu atvejų mokytojai nori bendradarbiauti su kitais mokytojais

neatsižvelgdami į tai, ar jie iš tos pačios mokyklos, ar iš kitų mokyklų, ar netgi iš kitos valstybės.

8 pav. Mokytojų bendradarbiavimas kuriant internetinius išteklius

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Naudojimo pavyzdžių pateikimas

Lygio būklė

Patikimumas

Pritaikomumas

Naudojimosi lengvumas

Išvaizda

Vertimas

Vartotojų įvertinimas („žvaigždutės“)

Atsiliepimai ir įvertinimai

Raktinių žodžių rodyklė

Efektyvi paieškos priemonė

Kokios funkcinės ypatybės būtų naudingos?

64%

27% 27% 36%

18% 9%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Su kolega iš tos pačios mokyklos

Su kolega iš tos pačios geografinės

teritorijos

Su kolega iš kitos šalies vietos

Su kolega iš užsienio

Nė su vienu iš pirmiau nurodytų

Ne, bet noriu tai daryti ateityje

Ar jums yra tekę bendradarbiauti kuriant internetinius išteklius?


12


Kaip matyti iš 10 pav., daugeliu atvejų mokytojai mano, kad medžiaga būtų sunku dalytis, nes mokymo

programos vargu ar būtų suderinamos, o 50 proc. atvejų – dėl autoriaus teisių problemos.

10 pav. Kliūtys dalijantis įvairiose šalyse sukurta medžiaga

Kaip rodo 11 pav., nors mokytojai patiria panašių problemų bandydami bendradarbiauti su kitų šalių

mokytojais, nė viena iš šių problemų nėra didelė kliūtis.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Su kolegomis iš tos pačios mokyklos

Su kolegomis iš tos pačios geografinės teritorijos

Su kolegomis iš kitos šalies vietos

Su kolegomis iš užsienio

Dalijimasis internetine medžiaga su …

Kieno medžiagą naudotumėte? Kam duotumėte savo medžiagą?

45%

36%

9%

18%

0%

27%

73%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Autoriaus teisių problemos

Per daug skirtingos sąsajos ar išvaizda

Komunikacijos sunkumai

Didaktiniai skirtumai

Labai skiriasi mokinių ir mokytojų vaidmenys

Įvairios disciplinos įvairiose šalyse labai skirai

Mokymo programų suderinamumo problemos

Jūsų nuomone, su kokiomis problemomis susidurtumėte, jei naudotumėte kitose šalyse ar kitose kultūrose sukurtą

medžiagą?


13

11 pav. Mokytojų bendradarbiavimo kliūtys

2.4. Paieškos būdai ir vartotojų pasitenkinimas

Duomenys apie mokytojų atliekamos paieškos būdus buvo surinkti pirmojo seminaro metu, naudojant

du klausimynus. Prašėme mokytojų palyginti naudojimąsi ASPECT MIM ir Google bei įvertinti atliekamus

procesus sudarant mokslų pamokų planus, kai naudojamos įvairios išteklių rūšys. Raktiniai žodžiai buvo

plačiausiai naudojamas būdas ieškoti visų rūšių mokymosi išteklių ASPECT MIM portale. Nors iš pradžių ši

mokytojų grupė nurodė, kad labai tikėtina, jog jie naudosis draugų rekomenduotais ar kolegų peržiūrėtais

ištekliais, tačiau, kaip rodo 12 pav., tai nebuvo jų pasirinktais dalykais atliekant paiešką.

9%

0%

18%

0%

18%

9%

18%

18%

18%

0% 5% 10% 15% 20%

Negaliu susitikti su kolegomis asmeniškai

Nežinau, kas naudoja ir kaip mano …

Negaliu būti užtikrintas dėl kokybės

Negaliu padėti kitiems…

Nežinau, kur surasti…

Aš verčiau naudosiuosi medžiaga, sukurta mano…

Per daug sunku redaguoti

Užima per daug laiko

Nežinau, kaip tai daryti anglų kalba

Jūsų nuomone, kokios problemos atsiras bendradarbiaujant įvairių šalių mokytojams?


14

12 pav. Įvairūs išteklių suradimo būdai

Raktiniai žodžiai – Portugalijos mokytojų dažniausiai naudotas visų rūšių išteklių (vaizdų, modeliavimo,

interaktyvios animacijos, veiklos / testo animacijų) paieškos metodas.

Norėdami suprasti, ką mokytojai turėjo galvoje aptardami turinio „kokybę“, mes prašėme nurodyti

pačius svarbiausius kokybės kriterijus. Visi Portugalijos mokytojai pritarė arba labai pritarė, kad mokslinis

tikslumas yra ištekliaus kokybės požymis. Be to, didžiosios daugumos nuomone, kokybė reiškia, kad

ištekliuje tinkamai panaudota daugialypė terpė ir jis aiškiai turi įtakos besimokantiesiems. Kaip rodo 13 pav.,

daugumai Portugalijos mokytojų kokybė nėra turinio teikėjo reputacijos sinonimas.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Kaip suradote išteklių?

vaizdas

modeliavimas

interaktyvi animacija

veiklos / testo animacija


15

13 pav. Kaip mokytojai supranta kokybę

Devyniasdešimt vienas procentas mokytojų teigė pasikliaujantys rekomendacijomis norėdami nustatyti,

ar galima pasitikėti rastais ištekliais. Be to, jie teigė pasitikintys reputaciją turinčių organizacijų teikiamais

ištekliais.

14 pav. Mokytojų pasitikėjimo surastais ištekliais kriterijai

Nors 91 proc. mokytojų iš pradžių nurodė, jog tikėtina, kad jie naudosis kolegų ir mokslininkų

peržiūrėtais ištekliais, tai nebuvo svarbiausiu pasirinkimu atliekant išteklių paiešką.

91%

55% 36% 45% 36%

64%

9%

27% 64% 36% 9%

36%

0% 9%

0% 9%

36%

0% 0% 9% 0% 9% 0% 0%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

120%

Kokybė man reiškia....

labai sutinku

sutinku

neaktualu

nesutinku

labai nesutinku

45%

45%

82%

91%

73%

27%

91%

82%

18%

64%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

prie išteklių pridėti visi metaduomenys

jei juos galima integruoti į Mokymosi valdymo sistemas ar mano svetainę

juos pateikia organizacija, turinti kokybės sertifikatą, pvz. ISO 9000

juos pateikia geros reputacijos organizacija

jų įvertinimai geri

jie labai dažnai naudojami

juos įvertino kolegos ar tos srities mokslininkai

galima išankstinė ištekliaus peržiūra

jie yra mano kalba

pats esu juos peržiūrėjęs

Aš pasitikiu ištekliais, jei .....


16

15 pav. Kur mokytojai randa išteklių?

Kaip matyti iš 16 pav., 73 proc. mokytojų, besinaudojančių ASPECT MIM, rado svetainių, kuriomis

ketina naudotis ateityje. Be to, jiems patiko tiesioginės nuorodos į dalykus, ištekliai įvairiomis kalbomis,

pažangios paieškos funkcijos, Tačiau labai didelės jų dalies (73 proc.) nuomone, įvertinimo (reitingo)

sistema nepadėjo jiems rasti geros kokybės išteklių.

16 pav. Vartotojų pasitenkinimas

45%

64%

91%

73%

73%

100%

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

rinkdamasis geros reputacijos organizacijas

turinčių gerą įvertinimą (reitingą)

rekomendavus draugams

rekomendavus kolegoms

naršydamas pagal temą, dalyką, amžių

ieškodamas pagal raktinius žodžius

Aš randu išteklių....

18%

55%

73%

0%

18%

73%

36%

0%

45%

55%

9%

9%

73%

36%

9%

36%

64%

45%

0% 20% 40% 60% 80%

manote, kad portalas tinkamai organizuotas

jums patiko tiesioginė nuoroda į dalykus

suradote svetainę, kuria naudositės ir ateityje

manote, kad reitingų sistema padeda lengvai surasti geros kokybės mokymosi išteklių

Find many resources in appropriate languages

Find Los in different languages

radote daug jus dominančių išteklių

manote, kad programos komponentų aprašymai naudingi

manote, kad pažangi paieška naudinga

Ar ....

Taip

Ne


17

2.5. Google ir ASPECT MIM palyginimas

Mes palyginome, kiek laiko mokytojai užtruko ieškodami to paties ištekliaus ASPECT MIM ir Google.

Prieš praktinį seminarą kiekvienos šalies grupei suradome 4 išteklius ASPECT MIM portale. Pavadinome

juos „BE“, „RO“, „LT“ ir „PT“ (pagal tikslinės grupės mokytoją, suradusi tą išteklių). Pateikėme

mokytojams kelias kiekvieno ištekliaus charakteristikas ir nurodėme jiems surasti išteklių, labiausiai

atitinkantį pateiktas charakteristikas, naudojantis ASPECT MIM ir Google.

Portugalijos mokytojai buvo paprašyti surasti „BE“, „RO“ ir „LT“ išteklius, bet ne „PT“, nes šis jiems

jau buvo matytas pavyzdiniame pamokos plane, kurį jiems pateikėme.

Mokytojams buvo nurodyta keisti pirmumo tvarką, kuria ASPECT MIM ar Google buvo naudojama

ieškant išteklių, nes buvo galima numanyti, kad ieškant ištekliaus antrą kartą (ASPECT MIM ar Google), tai

užims mažiau laiko.

Prieš pradedant projektą, 30 proc. mokytojų MIM portalas buvo šiek tiek žinomas, tačiau jie nebuvo juo

naudojęsi. 80 proc. mokytojų buvo žinomas Google ir jie juo naudojosi. Tik 20 proc. mokytojų žinojo

nacionalinį portalą, tik 20 proc. juo naudojosi; dauguma iš viso apie jį nežinojo.

Mokytojams susipažinus su ASPECT MIM, didžioji jų dauguma (73 proc.) teigė radę svetainių,

kuriomis ketino naudotis ateityje (16 pav.). Be to, jiems patiko tiesioginės nuorodos į dalykus, ištekliai

įvairiomis kalbomis, pažangios paieškos funkcijos.

17 pav. parodyta, kiek laiko Portugalijos mokytojai užtruko ištekliams surasti ASPECT MIM ar Google.

Portugalijos mokytojai surado išteklius vidutiniškai per 15 minučių – panašiai tiek pat laiko reikėjo tiek

ASPECT MIM, tiek Google. Rumunijos mokytojo sukurtą išteklių („RO“ išteklių) Portugalijos mokytojai

surado daug greičiau naudodamiesi MIM nei Google.

17 pav. Stulpeliai rodo, kiek laiko Portugalijos mokytojai užtruko ieškodami išteklių Google arba MIM. [0,1] reiškia iki

5 min., [1,2] reiškia iki 10 min., [2,3] reiškia iki 15 min., [3,4] reiškia, kad išteklius nebuvo surastas per skirtas 15 min.

Linijos rodo, kiek vidutiniškai laiko mokytojams reikėjo, kad surastų išteklių skirtinguose portaluose.

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

BE1 BE2 RO1 RO2 LT1 LT2 PT1 PT2

Ištekliui surasti reikalingas laikas (Portugalija)

MIM

Google


18


Cartridge formatai

Mokytojų nuomonės apie SCORM ir IMS Common Cartridge standartus bei jų naudojimo dėsningumai

aptarti 2010 m. gegužės mėn. Lisabonoje surengtame visų mokytojų praktiniame seminare. Atliekant testus

dėmesys sutelktas į išteklių integravimą į Mokymosi valdymo sistemas (MVS) ir turinio pakavimą, visų

pirma nagrinėjant, kaip įvairių rūšių turinio pakavimas gali praturtinti mokymosi patirtį. Naudota MVS –

Moodle mokymosi platforma. Darbo su Moodle patirties neturintiems mokytojams buvo surengtas trumpas

užsiėmimas šia tema.

Seminarą sudarė trys pagrindiniai testai. Užbaigus kiekvieną testą, atsiliepimus mokytojai galėjo pateikti

dviem būdais – užpildydami anketas ir atvirai diskutuodami. Visi testai buvo parengti taip, kad suteiktų

pagrindinių žinių kaip naudotis įvairių rūšių supakuotu turiniu (tai buvo būtina, nes mokytojai neturėjo

ankstesnės darbo su tokiu turiniu patirties) ir sužinoti mokytojų nuomones ir apie jų suinteresuotumą naudoti

supakuotą turinį klasėje.

Visi mokytojai dalyvavo užsiėmimuose, kurių metu jie buvo mokomi naudotis Moodle ir integruoti

supakuotą turinį į MVS. Po to jie buvo paprašyti keturis kartus sudaryti tą patį pamokos planą: 1) įprastinį

pamokos planą naudojant Moodle mokymosi platformą tradiciniu būdu, t. y. jungiant įvairius išteklius; 2)

naudojant išteklių ta pačia tema, supakuotą ASPECT turinio kūrėjų remiantis SCORM standartu; 3)

naudojant išteklių ta pačia tema, supakuotą ASPECT turinio kūrėjų remiantis IMS Common Cartridge

standartu; ir 4) tik įterpiant kai kurias IMS Common Cartridge dalis.

82 proc. Portugalijos mokytojų – ASPECT dalyvių jau ankščiau, prieš testus, buvo ne kartą naudojęsi

Moodle kursui sudaryti. Tai daug daugiau nei visų mokytojų, dalyvavusių testuose, vidurkinis rodiklis – 42

proc.

Portugalijos mokytojai pareiškė įvairių nuomonių apie SCORM ir IMS Common Cartridge paketų

naudojimą bei jų įdiegimą Moodle platformoje. Visi dešimt Portugalijos mokytojų nurodė, kad yra linkę

internete rastą medžiagą derinti su kita medžiaga, o ne naudoti visą paketą (kursą ar pamoką).

Portugalijos mokytojų nuomone, šiek tiek lengviau sukurti pamokos planą naudojantis įprastine

interneto svetaine nei IMS Common Cartridge paketu (18 pav.). Tačiau beveik pusei mokytojų buvo labai

lengva sudaryti pamokos planą naudojantis IMS Common Cartridge.


19

18 pav. Pamokos plano sudarymo lengvumas.

Portugalijos mokytojų nuomone, buvo lengva sukurti forumą naudojantis įprastu internetiniu puslapiu (19

pav.); daugiau nei 50 proc. mokytojų nuomone, buvo lengva sukurti forumą naudojantis SCORM arba IMS

Common Cartridge paketu.

19 pav. Forumo sukūrimo sunkumas

55%

27%

18%

0% 0%

45%

18%

27%

9%

0%

27% 27% 27%

18%

0% 0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Tikrai lengva Nesunku Būta problemų Gana sudėtinga Neįmanoma naudoti kasdieniame mokymo

procese

Ar buvo lengva sudaryti pamokos planą

naudojant įprastinę interneto svetainę naudojant IMS Common Cartridge paketą

paimant kai kurias IMS Common Cartridge paketo dalis

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Tikrai lengva

Nesunku

Būta problemų

Gana sudėtinga

Neįmanoma naudoti kasdieniame mokymo procese

Ar sunku buvo sukurti forumą....

naudojantis įprastu internetiniu puslapiu

naudojantis SCORM paketu

naudojantis IMS Common Cartridge paketu



20

Kalbant apie klausimynų kūrimą, Portugalijos mokytojų nuomone, naudotis IMS Common Cartridge

paketu buvo ne sunkiau nei įprasta interneto svetaine (20 pav.), o naudotis kai kuriomis IMS Common

Cartridge paketo dalimis buvo lengviau nei SCORM paketu.

20 pav. Klausimyno sukūrimo sunkumas

Visais atvejais (kuriant pamokos planą, forumą ar klausimyną), mokytojų nuomone, SCORM, IMS

Common Cartridge ar jo dalių naudojimas kasdieniame darbe nebuvo sudėtingas.

Kaip matyti iš 21 pav., Portugalijos mokytojai naudotų visus pakavimo formatus įvairiuose

kontekstuose. Jų nuomone, SCORM būtų naudingas užduodant mokiniams namų darbus arba mokant

internetu. Mokytojai sakė, kad IMS Common Cartridge buvo naudingiausias išteklių derinimui su kita

medžiaga, kuriant mokymo medžiagą.

0% 20% 40% 60% 80%

Tikrai lengva

Nesunku

Būta problemų

Gana sudėtinga


Ar sunku buvo sukurti klausimyną....






21

21 pav. Kokiems formatams mokytojai teikia pirmenybę

Mokytojai teigiamai vertino SCORM ar IMS Common Cartridge paketų naudojimą Moodle platformoje.

Tik 18 proc. mokytojų nepritarė SCORM naudojimui Moodle platformoje, nes reikėtų labai daug laiko arba

būtų sunku redaguoti šio paketo dalis (22 pav.). Dar 18 proc. nuomone, iš pradžių reikėtų skirti laiko

susipažinti su paketo ypatybėmis, bet šios pastangos nenueitų veltui. Vertindami IMS Common Cartridge

paketo naudojimą Moodle platformoje, 45 proc. mokytojų manė, kad reikėtų skirti nemažai laiko išmokimui

juo naudotis, tačiau tai daryti būtų verta. Dar 45 proc. nuomone, tai leistų sutaupyti laiko, nes būtų galima

perkelti visą paketą į Moodle; tik 9 proc. manė, kad reikėtų sugaišti per daug laiko mokantis, kaip

suredaguoti pavienes dalis.

64%

27%

55%

82%

36%

64%

45%

18%

0%

9%

0%

0%

0%

0%

0%

0%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Moodle naudojimas mokymo procese

Viso kurso mokymas SCORM formatu, naudojant Moodle (arba mano mokyklos

sistemą)

Viso kurso mokymas IMS Common Cartridge formatu, naudojant Moodle (arba

mano mokyklos sistemą)

Mokymosi ištekliaus paėmimas iš IMS Common Cartridge paketo ir jo naudojimas

kartu su kita mano turima mokymo medžiaga

Kiek naudingas jums atrodo....

Tai būtų be galo naudinga

Tai būtų naudinga kai kuriais atvejais, pvz., kai mokymas vyksta internetu arba duodant mokiniams namų darbus

Nematau jokios naudos sau

Aš vis dar nesuprantu, kaip tai galėtų būti naudinga man


22

22 pav. SCORM naudojimas Moodle platformoje

23 pav. IMS Common Cartridge paketų naudojimas Moodle platformoje

64% 18%

0% 18%

Manau, kad, naudodamas IMS Common Cartridge paketus Moodle, aš .....

Sutaupyčiau laiko, nes nereikėtų įkelti visų tekstų, paveikslų, vaizdo įrašų ir kt. atskirai – įkelčiau visą paketą iš karto

Iš pradžių reikėtų daugiau laiko, bet manau, kad išmokęs naudotis pradėčiau taupyti laiką

Prarasčiau laiko, nes man tai per sunku

Prarasčiau laiko, nes man reikėtų redaguoti kai kurias dalis ir tai būtų tikrai sudėtinga

45%

45%

0%

9%

Manau, kad, naudodamas IMS Common Cartridge paketą Moodle, aš .....

Sutaupyčiau laiko, nes nereikėtų įkelti visų tekstų, paveikslų, vaizdo įrašų ir kt. atskirai – įkelčiau visą paketą iš karto

Iš pradžių reikėtų daugiau laiko, bet manau, kad išmokęs naudotis pradėčiau taupyti laiką

Prarasčiau laiko, nes man tai per sunku

Prarasčiau laiko, nes man reikėtų redaguoti kai kurias dalis ir tai būtų tikrai sudėtinga


23

Daugiau nei pusė mokytojų teikia pirmenybę IMS Common Cartridge paketų naudojimui Moodle

platformoje, kai jie dėsto visą kursą internetu ir kai duoda mokiniams namų darbų internetu arba

papildomų kreditų darbų; 36 proc. naudotų šiuos paketus tik rodydami medžiagą savo mokiniams. Tik

mažiau nei 30 proc. atvejų mokytojai šiems tikslams naudotų SCORM paketą Moodle platformoje arba

SCORM Player view.

24 pav. Sąsajų pasirinkimas įvairiems tikslams

25 pav. rodo, jog mokytojams labai svarbu, kad paketai pasižymėtų šiomis ypatybėmis:

būtų galima lengvai paimti paketo dalis integravimui į MVS;

mokytojai galėtų kontroliuoti užduotis ir matyti, kurios užduotys jau atliktos;

geros kokybės medžiaga.

Kai kuriais atvejais mokytojai pageidautų, kad paketuose būtų:

modeliavimas ar kitas interaktyvus flash turinys;

kitas vaizdas nei tas, kurį mato mokiniai;

diskusijų forumai;

klausimai ir įvertinimai (kad būtų užtikrintas grįžtamasis ryšys);

interneto turinys ir nuorodos.

27%

0%

18%

9%

36%

9%

0%

27%

0%

18%

55%

0% 0%

9% 9%

27%

55%

0% 0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

interneto svetainę SCORM Player view IMS Common Cartridge Player

view

SCORM paketą Moodle platformoje

IMS Common Cartridge paketą

Moodle platformoje

Manau, kad jos iš esmės tokios pačios

ir man tas pats, kurią naudoti

Kokią sąsają rinktumėtės, jei....

tiesiog rodote medžiagą mokiniams klasėje?

ketinate dėstyti visą kursą internetu?

duodate mokiniams namų darbų arba papildomų kreditų darbo?


24

Apskritai, apytikriai 73 proc. mokytojų teigė, kad jiems reikalinga lanksti medžiaga, kurią jie galėtų kas

dieną ar kas savaitę pritaikyti savo mokymo procese, o 55 proc. teigė, kad jiems niekada nėra reikalinga

stabili struktūriška medžiaga, kurios neįmanoma redaguoti ir kurią reikia naudoti kaip vientisą paketą.

25 pav. Kiek šie turinio pakavimo aspektai svarbūs Portugalijos mokytojams?

2.7. Prieigos kontrolės mechanizmai

ASPECT MIM portalas, naudotas paskutiniame testavimo etape, apėmė tris turinio prieigos modelius:

laisvai prieinamas turinys; licencijuota prieiga (t. y. prieiga prie išteklių rinkinio prieinama tik grupei

vartotojų); ir kreditu pagrįsta prieiga (t. y. prieigai prie tam tikrų išteklių reikalinga naudotis kreditu).

Dalyvaujantiems mokytojams buvo suteikta kreditų ir paprašyta gauti išteklių laisvai arba naudojantis

kreditais. Pasinaudoję kreditais mokytojai buvo klausiami, ką jie mano apie galimybę naudotis

skaitmeniniais kreditais skaitmeniniams internetiniams ištekliams pirkti ar juos pasiekti.

55 proc. atvejų Portugalijos mokyklos perka išteklius internetu (26 pav.). Mokytojai linkę nepirkti

išteklių neatsižvelgiant į tai, ar jiems suteikiami kreditai. 36 proc. pareiškė nesidomintys jokiomis

skaitmeninių kreditų sistemomis, teigdami, kad ištekliai mokytojams turėtų būti teikiami nemokamai (27

pav.).

0%

0%

0%

0%

9%

9%

0%

18%

0%

9%

9%

27%

36%

55%

73%

73%

73%

27%

73%

55%

73%

64%

73%

64%

45%

27%

18%

18%

73%

9%

45%

18%

27%

0% 20% 40% 60% 80%

lengva paimti atskiras paketo dalis ir įkelti jas į MVS

galimybė kontroliuoti užduotis ir matyti, kurias užduotis mokiniai jau atliko

įtrauktas modeliavimas ar kitas interaktyvus flash turinys

įtraukti vaizdo filmai

tiesioginė prieiga prie e-knygų susijusia tema

mokytojas gali matyti kitokį vaizdą nei vaizdas, kurį mato mokiniai

kokybiška medžiaga

diskusijų forumai

klausimai ir vertinimai (grįžtamasis ryšys su respondentu)

internetinės nuorodos

internetinis tyrinys

Kiek jums svarbūs šie turinio pakavimo aspektai?

nebūtina

gerai, bet nebūtina

būtina


25

26 pav. Ar mokytojai (arba mokyklos) perka išteklius internetu?

27 pav. Mokytojų nuomonės apie naudojimąsi kreditais gaunant mokamų skaitmeninių išteklių

Visi Portugalijos mokytojai kūrė savus mokymosi išteklius ir teigė, kad tęs šią veiklą ateityje. Be to,

jie teigė galintys dalytis savo ištekliais su kitais mokytojais, jei mainais galėtų naudotis šių mokytojų

ištekliais arba jei jiems būtų papildomai mokama už dalijimąsi ištekliais (28 pav.).

55%

45%

0%

Ar jūs (arba jūsų mokykla) šiuo metu perka išteklius internetu?

Taip Ne Nežinau

36%

55%

9%

Ką manote apie naudojimąsi kreditais siekiant gauti išteklių, kurie nėra nemokami?

Aš linkęs gauti išteklių nemokamai ir nemanau, kad naudočiausi kreditais

Aš nieko prieš naudotis kreditais, jei gausiu pakankamai jų ir jei neturiu jų pirkti

Nematau jokių problemų naudotis kreditų sistemomis gaunant skaitmeninių išteklių


26

28 pav. Mokytojų motyvacija kurti išteklius

Norėdami suprasti, kaip mokytojai reaguoja į kreditais pagrįstas sistemas, pateikėme du pasiūlymus

dėl to, kaip jie galėtų gauti kreditų. Pirmiausia, mokytojai galėtų gauti kreditų įvertindami kitų mokytojų

išteklius (sudarydami jų reitingą) arba teikdami atsiliepimus apie juos. Antra, mokytojai galėtų gauti

kreditų įkeldami savo sukurtus išteklius. Abiem atvejais (29 ir 30 pav.) 55 proc. Portugalijos mokytojų

nurodė, kad jie naudotųsi abiem galimybėmis kreditams gauti. 36 proc. manė, kad abi idėjos įdomios, bet

teigė pirmiausia norintys jas išbandyti.

29 pav. Ką Portugalijos mokytojai mano apie kreditais pagrįstą medžiagos prieigą – jei kreditai jiems būtų

skiriami už kitų mokytojų išteklių vertinimą arba atsiliepimų teikimą?

100%

82%

82%

73%

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

kuriate savus mokymosi išteklius? Taip/Ne

ar ketinate tai daryti ateityje? Taip/Ne

ar jus paskatintų dalytis savais ištekliais tai, kad mainais gautumėte išteklių iš kitų (nemokamai)?

ar jus paskatintų dalytis savais ištekliais tai, kad jums už tai būtų papildomai mokama?

Ar jūs....?

55% 36%

0% 9%

0%

Ką manote apie kreditais pagrįstą išteklių prieigą, jei gautumėte kreditų už kitų išteklių įvertinimą (reitingą) arba atsiliepimų apie

juos teikimą?

Aš neabejotinai naudočiausi šiuo būdu kreditams gauti – būtų puiku „uždirbti“ kreditų nemokamai, už įvertinimus

Įdomi idėja, bet aš pirmiausia norėčiau išbandyti ir įsitikinti, kas tai yra.

Nesu užtikrintas, kad pats naudočiausi šiuo būdu.

Man tai atrodo per daug sudėtinga.

Nematau jokios naudos iš turinio vertinimo (pvz., žvaigždutėmis) ar atsiliepimų apie turinį teikimo.


27

30 pav. Ką Portugalijos mokytojai mano apie kreditais pagrįstą medžiagos prieigą – jei kreditai jiems būtų

skiriami už jų sukurtų išteklių įkėlimą į platformą?

2.8. Išvados

ASPECT projekte dalyvavo 10 Portugalijos mokytojų – visi turintys ilgametę mokymo patirtį. Dauguma

jų buvo pažengę kompiuterių naudotojai ir dauguma jų naudojo kompiuterį daugiau nei 4 valandas per dieną.

Portugalijos mokytojai greičiau surasdavo jiems reikalingų išteklių naudodamiesi ASPECT MIM portalu,

o ne Google. Be to, Portugalijos mokytojai teikė pirmenybę įvairių išteklių derinimui. Mokytojai

akivaizdžiai teikė pirmenybę lanksčioms turinio pakavimo formoms, pasižyminčioms įvairiomis ypatybėmis,

leidžiančiomis jiems lengvai keisti ar redaguoti mokymosi išteklius, o ne struktūrinei medžiagai, kurią

galima keisti tik labai nežymiai.

55% 36%

0% 9% 0%

Ką manote apie kreditais pagrįstą medžiagos prieigą, jei gautumėte kreditų už savo sukurtų išteklių įkėlimą į platformą?

Aš neabejotinai naudočiausi šiuo būdu kreditams gauti, tai būtų natūralu – aš teikiu savo medžiagą ir gaunu kitų medžiagą Įdomi idėja, bet aš pirmiausia norėčiau išbandyti ir įsitikinti, kas tai yra



Nenoriu dalintis savo turiniu su kitais.


28

3. Belgija

3.1. Įvadas

Šiame skyriuje pateikiami pagrindiniai testų, atliktų su Belgijos mokytojais – ASPECT mokytojų grupės

nariais trijų praktinių seminarų metu, rezultatai.

Pirmasis praktinis seminaras Belgijos mokytojams įvyko 2009 m. spalio 3 d. Gente. Jo metu siekta

sužinoti mokytojų atsiliepimus apie paieškos priemones ir surinkti duomenų apie mokytojų atliekamos

paieškos įpročius. Antrasis seminaras, surengtas internetu 2010 m. kovo mėnesį, nagrinėjo turinio suradimo

klausimus bei ASPECT MIM portalo funkcines ypatybes lyginant su Google. Trečiasis seminaras – vasaros

stovykla 45 visų keturių šalių mokytojams vyko 2010 m. gegužės mėn.

Priešingai nei kitų šalių mokytojai, flamandų mokytojai atsisakė pasiūlymo išversti visą tarptautinio

seminaro (vasaros mokyklos), vykusio Lisabonoje gegužės mėn., medžiagą į olandų kalbą. Jie teigė, kad

galės atlikti visas užduotis anglų kalba be jokių problemų. Praktinio seminaro metu jiems neiškilo jokių

sunkumų.

Ataskaita padalyta į šias dalis:

bendroji informacija apie testuose dalyvavusius Belgijos mokytojus;

išteklių suradimo rezultatai ir naudojimosi ASPECT MIM palyginti su Google duomenys;

Belgijos mokytojų atsiliepimai apie SCORM ir IMS Common Cartridge paketus bei jų įgyvendinimą

Moodle platformoje.


Nuo 2002 – 2003 m. mokyklos gauna išteklių IKT veiklai koordinuoti. Didesnių poreikių turintiems

mokymo lygmenims skiriama daugiau lėšų, kad būtų galima samdyti IKT koordinatorių. Pagrindinis

regioninio ekspertų tinklo „REN Vlaanderen“ (www. renvlanderen.be) uždavinys – kuo geriau išmokyti

mokytojus naudoti IKT mokymo procese. REN Vlaanderen teikia pasiūla ir paklausa pagrįstą mokymą darbo

vietoje.

Vadovaujant Flandrijos švietimo ir mokymo reikalų ministerijai ir dirbant kartu su „KlasCement“

(www.klascement.net), buvo sukurtas švietimo portalas, teikiantis įvairią mokymo medžiagą. Jo dėka

valstybinių projektų rezultatai yra prieinami platesniam suinteresuotųjų švietimo organizacijų ratui.

Vyriausybė reguliariai organizuoja akcijas informuotumui didinti ir paramos projektus, skirtus įvairiems IKT

naudojimo aspektams. Papildomų lėšų švietimo įstaigoms skiriama pagal IKT infrastruktūros programą, kad

jos galėtų įsigyti techninės ir programinės įrangos, mokymo paketų. Flandrijos mokytojai ne kasdien naudoja

IKT pamokose ar kitai su mokiniais susijusiai veiklai. Kaip rodo 1 pav., IKT naudojimas klasėje ir rengiant

pamokų planus nėra dažnas. Vidurinių mokyklų mokytojai teigia dažniau naudojantys IKT ir yra linkę

apibūdinti savo IKT įgūdžius kaip pakankamus ar gerus – tai geresnis savęs įvertinimas palyginti su pradinių

mokyklų mokytojais, kurie, kaip rodo 2 pav., laiko save turinčiais tik vidutinių įgūdžių. Mokyklų vadovai

dažnai laiko mokytojus kompetentingesniais nei patys mokytojai mano esą.

http://www.klascement.net/


29

1 pav. IKT naudojimas pradinėse ir vidurinėse mokyklose (1 – niekada, 2 – keletą kartų per metus, 3 – vieną ar

kelis kartus per mėnesį, 4 – kas savaitę, 5 – kasdien).

2 pav.

1. Neturi įgūdžių

2. Šiek tiek

3. Pakankami

4. Geri

5. Puikūs

Lytis Pradinės mokyklos Vidurinės mokyklos

Vyrai

Moterys

3,29

2,78

3,41

3,23

Patirtis Pradinės mokyklos Vidurinės mokyklos

< = 5 metai

6 – 10

11 – 18

19 – 24

+ 25

2,96

2,94

2,65

2,37

2,46

3,37

3,56

3,36

3,19

3,07

2,23

1,59

2,36

1,74

2,50

2,65

2,09

3,59

2,00

1,36

1,34

1,89

2,80

2,17

1,91

3,58

0 1 2 3 4

Naudoja IRT užduodami mokiniams rinkti naują...

Sudaro testus naudodami specialias redagavimo priemones

Bendrauja su studentais naudodami IRT

Naudoja IRT padėdami studentams ...

Aiškina mokiniams, kaip naudotis IRT

Pateikia informaciją naudodami IRT

Rengia pratimus naudodami specialias redagavimo priemones

Ieško informacijos naudodamiesi IRT

Vidurinė mokykla Pradinė mokykla


30


Mokytojai buvo pakviesti dalyvauti ASPECT per „KlasCement“ portalą. Jie buvo informuojami įvairiais

viešais būdais (biuleteniai, tinklalapis).

a) Biuletenis

2009 m. vasaris: išsiuntinėtas pirmą kartą

2009-05-23: nedidelis pranešimas „KlasCement“ nariams (apytikriai 28 000), užsiregistravusiems

savaitiniam biuleteniui gauti.

1 pav. Pirmasis skelbimas „KlasCement“ portale

2009-09-02: asmeninis elektroninis laiškas visiems, atsakiusiems į ankstesnius skelbimus

2009-09-08: paskutinis kvietimas http://www.klascement.net/expo/nieuwsbrieven/archief/404

2 pav. Antrasis skelbimas „KlasCement“ portale

2009-09-11: galutinis terminas kandidatams

http://www.klascement.net/expo/nieuwsbrieven/archief/404


31

b) Klausimai ir motyvacija

Kodėl mes turėtume atrinkti jus?

Kaip galėtumėte prisidėti?

Kuo tai būtų naudinga jums?

c) Atrankos kriterijai

Apytikriai 27 mokytojai paprašė daugiau informacijos arba pateikė paraiškas. 13 mokytojų + tikslinės

grupės mokytojas buvo atrinkti remiantis šiais kriterijais: dėstomas dalykas; elementari IKT patirtis,

elementarios anglų kalbos žinios, dėstomas dalykas – gamtos mokslas; atstovaujantys įvairiems išsilavinimo

lygmenims; motyvacija dalyvauti ir Belgijos (Olandijos) pilietybė. Atrinkdami tikslinės grupės mokytoją,

vadovavomės ir dalyvavimo ankstesniuose (Europos) projektuose patirties kriterijumi.

Po pirmojo seminaro (2009 m. spalį) projekte dalyvauti atsisakė tik vienas mokytojas. Visi kiti dalyvavo

iki pat projekto pabaigos (Lisabona, 2010 m. kovas).

Septyni vyrai ir šešios moterys buvo atrinkti dalyvauti Belgijos ASPECT eksperimentiniame projekte. 62

proc. iš jų turėjo dešimties metų ar ilgesnę mokymo patirtį. Dauguma jų studijavo gamtos mokslus ar

specializavosi šiame dalyke ir dirbo su 13 – 18 metų moksleiviais. Daugiausia mokytojų dėstė matematiką

(60 proc.), likusieji – įvarius gamtos mokslus ar kitus dalykus.

Vyrai

Moterys

Pradinė mokykla

Vidurinė mokykla

Aukštesnioji mokykla

Matematika

Chemija

Fizika

IKT

Technologijos

Kita

8

6

2

11

2

7

1

1

1

2

2

3 pav. Mokytojų grupės sudėtis pagal dalykus


32

Kaip rodo 4 pav., atrinktieji mokytojai žymiai dažniau naudojo IKT savo mokymo veikloje nei vidutinis

Flandrijos mokytojas. Todėl šie mokytojai gali būti laikomi pažengusiais IKT naudotojais; tikėtina, kad jie

anksti įsisavins naujus metodus ir technologijas.


5 pav. rodo, kad Flandrijos mokytojai, dirbdami su mokiniais, nedažnai naudoja kompiuterius ir

interneto medžiagą; daugiausia pasikliaujama knygomis.


0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%



Niekada

Kartą per metus

Kas mėnesį

Kas savaitę

Kasdien

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%


Kaip dažnai, dirbdami su mokiniais, naudojatės ... ?

Niekada

Kartą per metus

Kas mėnesį

Kas savaitę

Kasdien


33


Iš 6 pav. matyti, kad Flandrijos mokytojai beveik kasdien naudojasi Google, Wikipedia, Microsoft

Office. Mažiau mokytojų naudoja kitas priemones, pvz., Open Office, Skype, socialinių tinklų svetaines,

pokalbių kambarius. Jie retai siunčiasi medžiagą internetu. ASPECT projektui atrinkti Belgijos mokytojai

pamokose dažniausiai naudoja PowerPoint pateiktis, vaizdus ir tekstus.

0% 50% 100%

Programavimas




Google, Wikipedia


Mokymosi aplinka


El paštas

Open Office

MS Office


Niekada



Beveik kasdien


34

7 pav. Mokytojų pamokose naudojamos medžiagos pobūdis


Apytikriai 60 proc. mokytojų dažnai naudoja internetinę medžiagą, bet tik 30 proc. šią medžiagą yra

redagavę. Nors daugumai teko dalytis medžiaga su kolegomis, jie nedažnai yra teikę atsiliepimus.

Mažiau nei 40 proc. kasdien naudoja Google, ieškodami medžiagos savo pamokų planams. Dar 30 proc.

teigė praėjusiais metais rengdami pamokų planus naudojęsi Google tik keletą kartų. Nė vienam prieš testus

neteko naudotis Mokymosi išteklių mainų platforma ir tik 30 proc. buvo naudojęsi nacionaliniu portalu

(„KlasCement“).

0 20 40 60 80 100

Žemėlapiai

Pamokų planai


Užduotys

Testai

Modeliavimas

Vaizdo filmai

Grafinė medžiaga

Tekstai



0% 50% 100%

pateikėte atsiliepimus apie kitų žmonių medžiagą

pasidalijote savo nauja medžiaga su kolegomis

pats parengėte mokymui skirtą medžiagą „nuo nulio“

redagavote internete rastą medžiagą

panaudojote internete rastą medžiagą

Kaip dažnai... ?

Visai ne

Mažai

Šiek tiek

Daug


35

Paprašėme mokytojų nurodyti, kurios portalų ypatybės turėtų būti patobulintos, kad portalai būtų

naudingi mokytojams jų kasdienėje veikloje. Mažiau nei pusę domino kitų vartotojų įvertinimai (reitingai) ir

rekomendacijos. Kaip rodo 9 pav., visi Belgijos mokytojai norėjo matyti efektyvesnius paieškos įrankius. Per

90 proc. mokytojų nuomone, yra galimybių gerinti portalus ir paieškos priemones, kad jais būtų lengviau

naudotis.

9 pav. Mokytojams aktualios portalo funkcinės ypatybės

Belgijos mokytojai bendradarbiauja su kolegomis savo mokyklose kurdami internetinę medžiagą,

tačiau nedaugeliui teko bendradarbiauti su kolegomis iš kitų mokyklų ar kitų šalių. Tačiau beveik 40 proc.

norėtų bendradarbiauti, jei būtų tokia galimybė. 12 pav. rodo, kad Belgijos mokytojai nori dalytis savo

medžiaga su kolegomis iš savo mokyklos ir iš kitų šalių, tačiau mažiau – su kolegomis savo geografinėje

zonoje. 80 proc. domino naudojimasis medžiaga, gauta iš užsienio kolegų, 60 proc. teigė, kad naudotųsi

medžiaga, gauta iš kolegų savo šalyje.

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Naudojimo pavyzdžių pateikimas

Lygio būklė

Patikimumas

Pritaikomumas

Naudojimosi lengvumas

Išvaizda

Vertimas

Vartotojų įvertinimas („žvaigždutės“)

Atsiliepimai ir įvertinimai

Raktinių žodžių rodyklė

Efektyvi paieškos priemonė

Kokios funkcinės ypatybės būtų naudingos?


36



54%

0%

15%

8%

15%

38%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%



teritorijos






0%

20%

40%

60%

80%

100%

120%








37


Belgijos mokytojai pareiškė labai skeptiškas nuomones apie dalijimosi medžiaga su kitų šalių

mokytojais naudingumą (13 pav.). Daugiau nei pusė iš jų manė, kad tokiam dalijimuisi trukdys mokymo

programų nesuderinamumas. Beveik 40 proc. manė, kad gali kilti problemų dėl autoriaus teisės.

Neužtikrintumą dėl to, kur būtų galima rasti tinkamų išteklių kitose šalyse, pareiškė 38 proc. mokytojų, o 31

proc. manė, kad tokių išteklių paieška užims per daug laiko (14 pav.).

38%

0%

15%

15%

8%

38%

54%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%






Įvairios disciplinos įvairiose šalyse labai skiriasi


Jūsų nuomone, su kokiomis problemomis susidurtumėte, jei naudotumėte kitose šalyse ar kitose kultūrose sukurtą medžiagą?


38


Norėdami suprasti, ką mokytojai turėjo omenyje aptardami turinio „kokybę“, mes prašėme nurodyti,

koks svarbiausias kokybės kriterijus. 85 proc. Belgijos mokytojų pritarė, kad kokybė reiškia, jog išteklius

gali būti suderintas su mokymo programa ir pamokos planu. 100 proc. pritarė arba labai pritarė, kad

ištekliaus įtaka besimokantiesiems yra jo kokybės požymis (15 pav.). Kaip rodo 16 pav., dauguma projekte

dalyvavusių mokytojų iš karto pasitiki ištekliais, turinčiais gerą įvertinimą (reitingą) ir dauguma nepareiškė

nepasitikėjimo ištekliais vien dėl to, kad jie yra kita kalba.

8%

0%

15%

8%

38%

15%

15%

31%

23%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%


Nežinau, kas naudoja ir kaip mano ...


Negaliu padėti kitiems...

Nežinau, kur surasti...

Aš verčiau naudosiuosi medžiaga, sukurta mano...




Jūsų nuomone, kokios problemos atsirastų bendradarbiaujant įvairių šalių mokytojams?


39



Flandrijos mokytojai daugiausia pasitiki ištekliais tada, kai jie turi gerus įvertinimus (reitingus), kai yra

patys juos peržiūrėję arba kai juos yra pateikusios geros reputacijos organizacijos arba netgi kai ištekliai yra

dažnai naudojami (16 pav.).

69%

0%

46%

23% 31% 31%

31%

85%

38%

38% 23%

69%

0% 15%

8%

31% 31%

0% 0% 0% 8% 8%

8%

0% 0% 0% 0% 0% 8%

0%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

120%

mokslin

is teis

ingum

as

tinka m

ano p

am

okom

s /

mokym

o

pro

gra

mai

gera

i p

anaudoja

ma d

augia

lypė t

erp

ė

gali

būti inte

gru

ota

į m

ano M

VS

sukurt

a o

rganiz

acijo

s, tu

rinčio

s g

erą

re

puta

ciją

(pvz., C

ER

N,

Harv

ard

as,

NA

SA

)

turi a

kiv

aiz

dų p

oveik

į besim

okantiesie

ms


labai sutinku sutinku neaktualu nesutinku labai nesutinku

38%

46%

77%

69%

85%

69%

62%

69%

8%

77%

0% 20% 40% 60% 80% 100%









jie yra mano kalba




40

Kalbant apie mokytojų susidomėjimą indėliu į išteklių kokybės valdymą, beveik 70 proc. jų norėtų

prisidėti prie išteklių peržiūrėjimo ir šiek diek daugiau nei pusė sudarytų išteklių pirmumo eilę naudodamiesi

vertinimo skale (17 pav.). Tačiau, kaip matyti iš 18 pav., beveik pusė mokytojų pareiškė susirūpinimą, kad

kokybės valdymas gali būti sunkus uždavinys atsižvelgiant į tai, kad kokybę didele dalimi nulemia

naudojimo kontekstas ir gali būti sunku vertinti išteklių atsietai nuo konteksto.

17 pav. Pasirengimas prisidėti prie kokybės užtikrinimo

18 pav. Kokybės užtikrinimo kliūtys

0%

15%

69%

54%

23%

15%

0% 20% 40% 60% 80%

Nenorėčiau prisidėti prie kokybės užtikrinimo proceso

Norėčiau būti akredituotu vertintoju

Norėčiau vertinti išteklius pagal kokybės gaires

Norėčiau vertinti išteklius (skirdamas žvaigždutes)

Pateikčiau trumpus komentarus apie išteklius

Norėčiau, kad mano organizacija turėtų kokybės valdymo sertifikatą

Kaip norėtumėte prisidėti prie kokybės valdymo?

46%

8%

8%

31%

31%

0% 10% 20% 30% 40% 50%

Kokybę lemia naudojimo aplinkybės, aš negaliu prisidėti

Aš turiu savo kokybės strategiją

Nemanau, kad internete galima užtikrinti kokybę

Neturiu laiko prisidėti

Apie išteklių kokybę žinau nepakankamai

Problemos, susijusios su prisidėjimu prie kokybės valdymo


41

19 pav. Kur mokytojai randa išteklių prieš testus

Kaip rodo 19 pav., Flandrijos mokytojai dažniausiai randa išteklių pagal raktinius žodžius, naršydami

pagal dalyką arba amžių, ieškodami gerą reitingą turinčių išteklių arba kolegų rekomenduotų išteklių.

3.4. Pagrindiniai rezultatai: išteklių suradimas

1 ir 2 seminarų metu buvo naudojami klausimynai siekiant gauti duomenų apie mokytojų atliekamas

mokymosi išteklių paieškas ir pasitenkinimą bei palyginti mokytojų naudojimąsi ASPECT MIM portalu ir

Google. Mokytojai, naudojąsi ASPECT MIM portalu, teigė, kad jiems dažniau pavykdavo rasti medžiagos jų

pamokų planams. Kaip rodo 19 pav., beveik pusei mokytojų pavykdavo rasti ir modeliavimo išteklių.

19 pav. Mokytojų rasti ištekliai jų pamokų planams

46%

69%

54%

69%

85%

92%

0% 20% 40% 60% 80% 100%








31%

45%

38%

31%

51%

31%

38% 38%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

vaizdai modeliavimas interaktyvi animacija veiklos/testo animacija

Ar radote tam tikrų išteklių, tinkančių jūsų pamokos planui?

Ne

Taip


42


Kaip rodo 20 pav., paieška pagal raktinius žodžius buvo dažniausiai naudojama sėkmingos paieškos

strategija, po jos – paieška pagal dalyką.

3.5. Google ir ASPECT MIM palyginimas

Siekdami sužinoti apie paieškos įpročius ir vartotojų pasitenkinimą palyginome, kiek laiko mokytojai

užtruko ieškodami to paties ištekliaus ASPECT MIM ir Google. Naudojimosi testai parodė ir mokytojų

paieškos įpročius. To tikslu suradome 4 išteklius ASPECT MIM portale. Pavadinome juos „BE“, „RO“,

„LT“ ir „PT“ (pagal tikslinės grupės mokytoją, suradusi tą išteklių). Pateikėme mokytojams kai kurias

kiekvieno ištekliaus charakteristikas ir nurodėme jiems surasti išteklių, labiausiai atitinkantį pateiktas

charakteristikas, naudojantis ASPECT MIM ir Google.

Flandrijos mokytojai buvo paprašyti surasti „RO“, „LT“ ir „PT“ išteklius, išskyrus „BE“, nes šis jiems jau

buvo matytas pavyzdiniame pamokos plane, kurį jiems pateikėme anksčiau.

Mokytojams buvo nurodyta keisti pirmumo tvarką, kuria ASPECT MIM ar Google buvo naudojama

ieškant išteklių, nes buvo galima numanyti, kad ieškant ištekliaus antrą kartą (ASPECT MIM ar Google) bus

sugaišta mažiau laiko.

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%


vaizdas

modeliavimas




43

21 pav. Stulpeliai rodo, kiek laiko Flandrijos mokytojai užtruko ieškodami išteklių Google arba MIM. [0,1] reiškia iki 5

min., [1,2] reiškia iki 10 min., [2,3] reiškia iki 15 min., [3,4] reiškia, kad išteklius nebuvo surastas per skirtas 15 min.


21 pav. parodyta, kiek laiko Portugalijos mokytojai užtruko ištekliams surasti ASPECT MIM ar Google.

Flandrijos mokytojai rado išteklius naudodamiesi Google šiek tiek greičiau, bet abiem atvejais tai užtruko 10

- 15 minučių.

Siekdami sužinoti mokytojų nuomones apie vartotojų sukurtas etiketes ir reitingus, mes klausėme jų, ar

juos domina šių dalykų naudojimas dirbant su ištekliais ir ar jie remtųsi tokio pobūdžio informacija

ieškodami medžiagos internete.

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5


Ištekliui surasti reikalingas laikas (Belgija)

MIM

Google


44

22 pav. Etiketės, rekomendacijos ir reitingai

Kaip rodo 22 pav., 100 proc. atvejų Flandrijos mokytojai naudojosi reitingais ištekliams atrinkti, suprato

jų principą ir laikė juos geru kokybės rodikliu kitų mokytojų akimis.

Rengiantis kitam ir paskutiniam praktiniam seminarui, kuriame Moodle turėjo didelę reikšmę,

paklausėme mokytojų, ar jiems yra tekę naudotis šia MVS. Kaip rodo 23 pav., tik 23 proc. Belgijos

mokytojų yra naudojęsi Moodle kursui parengti. Tai daug mažesnis naudojimosi rodiklis nei visų projekto

dalyvių vidurkis.

85%

23%

15%

69%

69%

77%

92%

85%

92%

8%

0%

69%

69%

100%

100%

100%

15%

77%

85%

31%

31%

23%

8%

15%

8%

92%

100%

31%

31%

0%

0%

0%

0% 50% 100%

16. Ateityje aš galėčiau žymėti išteklius etiketėmis arba priskirsiu juos mėgstamiausiems ištekliams

15. Aš suprantu, kad žymėjimas etiketėmis ar priskyrimas mėgstamiausiems prasmingas, tačiau nemanau, kad jis naudingas man

14. Nemanau, kad žymėjimas etiketėmis ar priskyrimas mėgstamiausiems prasmingas

13. Jei pripažintas vartotojas priskyrė išteklių mėgstamiausiems, AŠ ESU ĮSITIKINĘS, kad jis geros kokybės

12. Rinkdamasis išteklius, aš žiūriu, kuriuos kiti vartotojai yra priskyrę mėgstamiausiems

11. Ieškant išteklių, pravartu pasižiūrėti, ką kiti vartotojai yra pažymėję etiketėmis

10. Žymėjimas etiketėmis naudingas, nes tuomet galiu greitai susirasti reikalingų išteklių

9. Aš suprantu žymėjimo etiketėmis principą

8. Ateityje aš galėčiau skirti įvertinimus (reitingus) savo peržiūrėtiems ištekliams

7. Aš suprantu, kad reitingai prasmingi, tačiau nemanau, kad jie naudingi man

6. Nemanau, kad reitingai yra prasmingas dalykas

5. Aš labiau pasitikiu naujausiais reitingais (pvz., praėjusių metų), nei 2008 m. ar ankstesniais

4. Jei pripažintas vartotojas suteikė gerą reitingą, AŠ ESU ĮSITIKINĘS, kad jis geros kokybės

3. Rinkdamasis išteklius, aš atsižvelgiu į reitingus

2. Reitingų skyrimas naudingas. Galima matyti, kaip kiti mokytojai vertina kokybę

1. Aš suprantu reitingų principą.

Taip Ne


45

23 pav. Kaip dažnai Flandrijos mokytojai naudojosi Moodle kursui parengti


Cartridge formatai







Seminarą sudarė trys pagrindiniai testai. Užbaigus kiekvieną testą, buvo taikomi du mokytojų

atsiliepimų rinkimo būdai – klausimynai ir atviros diskusijos. Visi testai buvo įgyvendinti kaip bazinis

mokymas naudotis įvairių rūšių supakuotu turiniu (tai buvo būtina, nes mokytojai neturėjo ankstesnės darbo

su tokiu turiniu patirties) ir tuo pačiu metu tai buvo galimybė sužinoti mokytojų nuomones ir apie jų

suinteresuotumą taikyti supakuotą turinį klasėje.







Daugiau nei 55 proc. Belgijos mokytojų buvo gana lengva paimti kai kurias IMS Common Cartridge

dalis pamokų planams sudaryti – tai rodo 23 pav. Sudaryti pamokos planą naudojantis interneto svetainėmis

buvo „tikrai lengva“ 27 proc. mokytojų, tačiau nė vienas nemanė, kad „tikrai lengva“ imti IMS CC dalis.

23%

46%

73%

54%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

BE Iš viso

Taip Ne


46

24 pav. Pamokos plano sudarymo lengvumas

25 pav. pateikiame Flandrijos mokytojų nuomones apie sunkumus kuriant forumą naudojantis įprastine

interneto svetaine, SCORM paketu, IMS Common Cartridge paketu arba imant kai kurias IMS Common

Cartridge paketo dalis.

27%

36%

27%

9%

0%

9%

45%

27%

18%

0% 0%

55%

18%

27%

0% 0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%


procese


naudojant įprastinę interneto svetainę naudojant IMS Common Cartridge paketą paimant kai kurias IMS Common Cartridge paketo dalis


47


Apskirtai, mokytojų nuomone, sukurti forumą buvo nesunku ir naudojantis įprastine interneto svetaine, ir

IMS Common Cartridge paketu; jiems buvo šiek tiek sunkiau naudoti visą IMS Common Cartridge paketą ar

jo dalis arba SCORM. Iš tiesų, daugiau nei 20 proc. atvejų mokytojams buvo gana sudėtinga paimti visą IMS

Common Cartridge paketą ar jo dalis forumui sukurti.

26 pav. rodo Flandrijos mokytojų nuomones apie tai, ar sunku buvo sukurti klausimyną naudojantis

įprastine interneto svetaine, SCORM paketu, IMS Common Cartridge paketu arba imant šio dalis.


0% 20% 40% 60%

Tikrai lengva

Nesunku

Būta problemų

Gana sudėtinga







0% 20% 40% 60%

Tikrai lengva

Nesunku

Būta problemų

Gana sudėtinga








48

Flandrijos mokytojams buvo patogiausia sudaryti klausimyną naudojantis IMS Common Cartridge

paketu. Be to, kaip rodo 26 pav., daugiau nei pusė teigė, kad tuo tikslu gana lengva naudotis interneto

svetainėmis.

27 pav. SCORM ar IMS Common Cartridge paketų naudingumas

36 proc. Flandrijos mokytojų manė, kad būtų labai naudinga paimti visą kursą IMS Common Cartridge

formatu ir naudoti jį Moodle platformoje arba paimti mokymosi ištekliaus dalį iš vieno iš IMS Common

Cartridge paketų ir naudoti ją su kita mokymo medžiaga. Flandrijos mokytojai buvo linkę manyti, kad visi

formatai gali būti naudingi tam tikrais atvejais, pvz. užduodant mokiniams namų darbus. Tai ypač pasakytina

apie viso kurso rengimą SCORM formatu (27 pav.).

Paprašėme mokytojų, kad jie, remdamiesi savo patirtimi praktiniuose seminaruose, įvertintų, ar norėtų

naudotis kuriuo nors iš formatų netgi jei visų jų funkcijų įvaldymas šiek tiek užtruktų. Jų nuomones rodo 28

pav. (SCORM paketų naudojimas su Moodle) ir 29 pav. (IMS Common Cartridge naudojimas su Moodle).

18%

9%

36%

36%

64%

73%

55%

36%

18%

9%

9%

27%

0%

9%

0%

0%

0% 20% 40% 60% 80%



sistemą)



mokymosi ištekliaus paėmimas iš IMS Common Cartridge paketo ir jo naudojimas





nematau jokios naudos sau

aš vis dar nesuprantu, kaip tai galėtų būti naudinga man


49



Mokytojai norėjo skirti šiek tiek laiko išmokti naudotis SCORM ir IMS Common Cartridge paketų

ypatybėmis Moodle, nes, jų nuomone, tai būtų naudinga. Kaip rodo 29 pav., šiek tiek daugiau mokytojų

manė, kad verta skirti laiko IMS Common Cartridge.

27%

55%

9%

9%


sutaupyčiau laiko, nes nereikėtų įkelti visų tekstų, paveikslų, vaizdo įrašų ir kt. atskirai – įkelčiau visą paketą iš karto

iš pradžių reikėtų daugiau laiko, bet manau, kad išmokęs naudotis pradėčiau taupyti laiką

prarasčiau laiko, nes man tai per sunku

prarasčiau laiko, nes man reikėtų redaguoti kai kurias dalis ir tai būtų tikrai sudėtinga

27%

64%

9%

0%







50

Mokytojų pasirinkimai keitėsi priklausomai nuo veiklos, numatomos atlikti įvairias formatais. 55 proc.

teigė teikiantys pirmenybę interneto tinklalapiams, kai rodo medžiagą mokiniams klasėje. Kita vertus,

užduodami mokiniams namų darbų internetu, 55 proc. teikė pirmenybę IMS Common Cartridge paketui

Moodle, kaip rodo 30 pav. Be to, mokytojai buvo akivaizdžiai linkę naudotis lanksčia, įmanoma pritaikyti

medžiaga, o ne struktūriška medžiaga (31 pav.).


31 pav. Kam mokytojai teikia pirmenybę – struktūrinei ar lanksčiai medžiagai.

55%

0%

18%

0% 0%

27%

9%

0%

27%

18%

45%

0% 0%

9%

18%

9%

55%

9%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%


view



Moodle platformoje







64%

36%

Kam teikiate pirmenybę?

iš interneto paimtų „gabalų“ maišymui su kita medžiaga;

viso paketo (kurso ar pamokos paėmimui) ir jo naudojimui mokymo procese.


51

32 pav. Kiek šie turinio pakavimo aspektai svarbūs Flandrijos mokytojams?

82 proc. mokytojų buvo svarbiausia, kad supakuotas turinys būtų geros kokybės, o 73 proc. norėjo

tiesioginės prieigos prie e-knygų reikiama tema. Daugiau nei pusė pageidavo, kad mokytojas turėtų galimybę

pakankamai kontroliuoti visas ypatybes, interneto turinį, interaktyviuosius elementus ir vertinimo bei

atsiliepimų mechanizmus.








33 pav. parodyta, ar Flandrijos mokytojai arba mokyklos perka interneto išteklius.

0%

9%

0%

0%

0%

9%

0%

36%

0%

9%

0%

55%

27%

36%

45%

73%

45%

18%

27%

36%

45%

36%

45%

64%

64%

55%

27%

45%

82%

36%

64%

45%

64%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

lengva paimti atskiras paketo dalis ...







diskusijų forumai



internetinis turinys


nebūtina


būtina


52


34 pav. Mokytojų nuomonės apie naudojimąsi kreditais gaunant mokamų skaitmeninių išteklių

Dauguma mokytojų pageidauja gauti kreditų nemokamai (58 proc.), bet 33 proc. atvejų teigė, kad

galėtų naudotis kreditais pagrįsta prieiga, jei jiems būtų suteikta pakankamai kreditų ir jų nereikėtų pirkti

(34 pav.).

35 pav. rodo, ar mokytojai suinteresuoti keistis ištekliais už kreditus arba kitokį atlyginimą.

58% 33%

8%


Taip Ne Nežinau

58% 33%

8%




Nematau jokių problemų naudotis kreditų sistemomis gaunant skaitmeninių išteklių


53


Visi Flandrijos mokytojai kuria mokymosi išteklius patys. Tik 17 proc. mokytojų teigė, kad

svarstytų galimybę imti atlygį už savo išteklius.

36 pav. rodo, ką Flandrijos mokytojai mano apie kreditais pagrįstą prieigą prie išteklių, jei jie galėtų

gauti kreditų vertindami kitų mokytojų išteklius arba teikdami atsiliepimus apie juos. 37 pav. rodo

nuomones apie tokią prieigą, jei kreditai mokytojams būtų skiriami už jų sukurtų išteklių įkėlimą į

platformą.

36 pav. Ką Flandrijos mokytojai mano apie kreditais pagrįstą medžiagos prieigą – jei kreditai jiems būtų


100%

67%

50%

17%

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%





Ar jūs....?

58%

33%

0%

8%

0%


juos teikimą?





Nematau jokios naudos iš turinio vertinimo (pvz., žvaigždutėmis) ar atsiliepimų apie turinį teikimo.


54



Norėdami suprasti, kaip mokytojai reaguoja į kreditais pagrįstas sistemas, pateikėme du pasiūlymus dėl

to, kaip jie galėtų gauti kreditų. Pirmiausia, mokytojai galėtų gauti kreditų įvertindami kitų mokytojų

išteklius (sudarydami jų reitingą) arba teikdami atsiliepimus apie juos. Antra, mokytojai galėtų gauti kreditų

įkeldami savo sukurtus išteklius. Abiem atvejais 58 proc. Flandrijos mokytojų nurodė, kad jie naudotųsi

abiem galimybėmis kreditams gauti. 33 proc. manė, kad abi idėjos įdomios, bet teigė pirmiausia norintys jas

išbandyti. Be to, abiem atvejais, mokytojų nuomone, tai pareikalautų per daug darbo.

3.8. Išvados

Belgijoje ASPECT projekte dalyvavo 13 mokytojų iš Flandrijos bendruomenės. Dauguma turėjo

ilgametę mokymo patirtį. Flandrijos mokytojai praleidžia gana daug laiko prie kompiuterio, vidutiniškai bent

30 min. kasdien; dauguma praleidžia 1 – 2 valandas per dieną.

Ieškodami medžiagos, Flandrijos mokytojai daugiausia naudojasi Google. Po to seka nacionalinis

portalas „KlasCement“ – kai kuriais atvejais juo naudojamasi bent kartą per savaitę.

Flandrijos mokytojai nedažnai redaguoja internete rastą medžiagą, tačiau, susipažinę su įvairiomis

supakuoto turinio ypatybėmis, teigė, kad būtų verta skirti laiko mokymuisi, kaip jomis naudotis. Jie teikė

pirmenybę lankstiems formatams, leidžiantiems kontroliuoti visas turinio ypatybes ir pakartotinai naudoti

įvairiausią turinį, pritaikytą įvairiems mokymo ir mokymosi kontekstams.

58% 33%

0% 8% 0%


Aš neabejotinai naudočiausi šiuo būdu kreditams gauti, tai būtų natūralu – aš teikiu savo medžiagą ir gaunu kitų medžiagą

Įdomi idėja, bet aš pirmiausia norėčiau išbandyti ir įsitikinti, kas tai yra



Nenorėčiau dalintis savo turiniu su kitais.


55

4. Lietuva

4.1 Įvadas

Šioje ataskaitoje pateikiami duomenys, surinkti atliekant eksperimentus su 9 gamtos mokslų mokytojais

iš Lietuvos, dalyvavusiais trijuose atskiruose ASPECT eksperimentinio projekto seminaruose. Ataskaitoje

pateikiama: pagrindinė informacija apie eksperimentams atrinktus mokytojus; mūsų surinkti duomenys apie

mokytojų paieškos įpročius ir pasitenkinimą ASPECT MIM portalu palyginti su Google; mokytojų požiūris į

pakartotiną naudojimąsi mokymosi ištekliais ir dalijimąsi ištekliais; mokytojų atsiliepimai apie supakuotą

turinį SCORM ir IMS Common Cartridge formatais. Procedūros, užduotys, testai ir klausimynai išsamiai

aprašyti D-6.5 dokumente.

Pirmasis praktinis seminaras Lietuvos mokytojams įvyko 2009 m. spalio 24 d. Vilniuje (Lietuvoje). Jo

metu gauti mokytojų atsiliepimai apie paieškos priemones ir rinkti duomenys apie mokytojų paieškos

įpročius. Antrasis seminaras įvyko internetu 2010 m. kovą; jame buvo nagrinėti turinio suradimo klausimai ir

ASPECT MIM portalo funkcines ypatybės palyginti su Google. Trečiasis praktinis seminaras – 2010 m.

gegužės mėn. surengta vasaros stovykla, kurioje dalyvavo 45 mokytojai iš visų keturių šalių.


Nors Lietuva turi savo duomenų saugyklą lietuvių ir anglų kalbomis, administruojamą Švietimo

informacinių technologijų centro (ITC), ji Lietuvoje nėra plačiai naudojama.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Mokyklų tobulinimo programos 2009 – 2010 m.

duomenimis, Lietuvoje iš viso yra 39842 mokytojai, iš kurių 1486 – pradinių mokyklų mokytojai ir 13961 –

vidurinių mokyklų mokytojai. Gamtos mokslų mokytojai sudaro 7,8 proc.; moterys sudaro 87 proc. Visos

Lietuvos mokyklos aprūpintos kompiuteriais, 99 proc. naudojasi internetu. Yra 1052 fizikos mokytojai, 768

chemijos mokytojai, 1123 biologijos mokytojai; be to, Lietuvos mokyklose yra integruotas gamtos mokslų ir

humanitarinių mokslų kursas (153 mokytojai). Vienoje gamtos mokslų klasėje yra vidutiniškai 19 mokinių.

Lietuvos mokytojams yra prieinamas nacionalinis portalas, administruojamas Švietimo informacinių

technologijų centro (ITC) – švietimo įstaiga, kurios steigėjas ŠMM. Šis nacionalinis portalas yra lietuvių ir

anglų kalbomis. Šiuo metu jis turi 900 vartotojų. ŠMM skatina naudojimąsi portalu organizuodama

informacijos apie portalą dienas ir seminarus. Mokytojai gali įkelti į portalą savo turinį. Nacionalinis portalas

neteikia turinio SCORM ar IMS Common Cartridge formatais. Nuo 2004 m. nacionalinis portalas prijungtas

prie Moodle mokymosi valdymo sistemos (http://vma.emokykla.lt/moodle/) . Šiuo metu šia platforma naudojasi

2,2 proc. Lietuvos mokytojų. Labai mažai mokytojų nuolat naudojasi Moodle pamokoms rengti, tačiau jau

pasitvirtino Moodle naudingumas nuotoliniam mokymuisi, kai mokytojai moko ilgą laiką sergančius

moksleivius arba išvykusius iš Lietuvos, bet mokslą tęsiančius moksleivius, arba kai dėsto Moodle kursą

gabiausiems moksleiviams.

LR švietimo ir mokslo ministerija organizuoja mokytojų mokymą ir finansuoja naujų Moodle kursų

rengimą bei nuotolinį mokytojų mokymą. Be to, finansuojami portalai arba mokytojų registraciją portale bei

išteklių pirkimas.


Matematikos, biologijos, chemijos, fizikos ir informacinių technologijų mokytojus dalyvauti ASPECT

projekte pakvietė Švietimo informacinių technologijų centras. Mokytojai buvo atrinkti pagal šiuos kriterijus:

domėjimasis naujovėmis; patirtis dalyvaujant kituose tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su IKT;

patirtis naudojantis IKT ištekliais planuojant pamokas; ir bazinės anglų kalbos žinios.

Dalyvauti ASPECT mokyklų eksperimentiniuose projektuose atrinkti devyni gamtos mokslų mokytojai

(šešios moterys ir keturi vyrai). 60 proc. atrinktųjų ASPECT eksperimentams buvo patyrę mokytojai

(mokantys jau 10 metų ar ilgiau). Dauguma buvo 30 – 55 metų amžiaus ir mokė 13 – 18 metų moksleivius.

40 proc. atrinktų mokytojų buvo informacinių technologijų mokytojai, kiti buvo fizikos, chemijos,

matematikos ir biologijos mokytojai. Dauguma teigė turintys pagrindinių anglų kalbos žinių ir gerai

mokantys rusų kalbą.


56

1 pav. IT infrastruktūra mokyklose

Visos mokyklos turi interneto prieigą ir mokiniams skirtą kompiuterių klasę. 50 proc. mokyklų turi tik

vieną kompiuterį visiems mokytojams; tik 10 proc. mokyklų yra po kompiuterį kiekvienam mokytojui.

Daugiau nei pusė mokyklų turi interaktyviąsias lentas kai kuriose klasėse ir projektorius ar kompiuterius

kiekvienoje klasėje.

70 proc. ASPECT testams atrinktų mokytojų teigė praleidžiantys prie kompiuterio vidutiniškai 4

valandas per dieną; visi dalyviai turi interneto prieigą namuose. Kaip matyti iš 2 pav., 80 proc. Lietuvos

mokytojų – ASPECT dalyvių priskiria save pažengusio IT vartotojo lygmeniui. Dalyvės moterys labiau

pasitiki savo IT įgūdžiais nei vyrai. Labai didelė mokytojų dalis kasdien naudoja kompiuterį pamokoms

pasirengti. 70 proc. naudoja interneto medžiagą kartą per savaitę arba kasdien (3 pav.). Jie teigia daug rečiau

naudojantys interneto medžiagą klasėje su mokiniais (4 pav.), tikriausiai dėl to, kad turi dalintis vienu

kompiuteriu su kolegomis.

2pav. Lietuvos mokytojų IT žinios remiantis naudojimusi įvairiomis priemonėmis (Skype, VLE, socialiniai


0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

Skaitmeninė lenta kiekvienoje klasėje

Skaitmeninė lenta kai kuriose klasėse

Projektorius / kompiuteris kiekvienoje klasėje

Kompiuteris kiekvienam mokiniui

Kompiuterių klasė mokiniams

Kompiuteris kiekvienam mokytojui

Vienas kompiuteris visiems ...

Internetas

Jūsų mokykloje yra

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%


IT žinios (Lietuva)

įprastos




57



0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%



Niekada

Kartą per metus

Kas mėnesį

Kas savaitę

Kasdien

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%



Niekada



58


0% 50% 100%

Programavimas




Google, Wikipedia


Mokymosi aplinka


El paštas

Open Office

MS Office


Niekada



Beveik kasdien


59


Visi mokytojai teigė pamokų planuose naudojantys PowerPoint pateiktis ir vaizdus kartu su užduotimis,

testais ir paveikslais. 60 proc. naudoja vaizdo filmus, o dar 40 proc. norėtų naudoti juos dažniau (8 pav.).

60 proc. Lietuvos mokytojų, ieškodami išteklių internete, naudojasi Google. Nė vienam iš mokytojų

nebuvo žinomas nacionalinis portalas arba ASPECT MIM portalas.

Kaip rodo 7 pav., 80 proc. Lietuvos mokytojų redaguoja surastą medžiagą ir dažniausiai naudoja surastą

medžiagą klasėje.


Kaip rodo 8 ir 9 pav., tik 10 proc. mokytojų yra turėję galimybę bendradarbiauti su kolegomis iš

užsienio ir 80 proc. būtų suinteresuoti tokiu bendradarbiavimu dalijantis savo sukurtais, interneto medžiaga

pagrįstais ištekliais.

0 20 40 60 80 100 120

Žemėlapiai

Pamokų planai


Užduotys

Testai

Modeliavimas

Vaizdo medžiaga

Grafinė medžiaga

Tekstai



0% 50% 100%






Kaip dažnai esate... ?

Visai ne

Mažai

Šiek tiek

Daug


60



50%

40% 40%

10%

20%

30%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%



teritorijos






0%

20%

40%

60%

80%

100%

120%








61

Paklausėme mokytojų apie galimas problemas, su kuriomis jie galėtų susidurti naudodamiesi užsienyje

sukurta medžiaga. Kaip rodo 10 pav., 80 proc. mokytojų mano, kad mokymo programų skirtumai būtų kliūtis

norint pakartotinai pasinaudoti medžiaga iš kitų šalių.


Taip pat klausėme, kokios problemos galėtų kilti bendradarbiaujant su mokytojais iš įvairių šalių. Kaip

rodo 11 pav., didžiausia kliūtis (jį nurodo 60 proc. mokytojų) yra jų įsitikinimas, kad, norint bendradarbiauti

tarptautiniu lygmeniu, jiems reikia geresnių anglų kalbos įgūdžių.

60%

20%

40%

20%

60%

40%

80%

0% 20% 40% 60% 80% 100%






Įvairios disciplinos įvairiose šalyse labai skiraisi




62


20%

20%

30%

20%

30%

40%

30%

20%

60%

-10% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%












63

4.4. Paieškos įpročiai ir vartotojų pasitenkinimas


Norėdami suprasti, ką mokytojams reiškia „kokybė“, paprašėme jų pareikšti nuomonę apie

svarbiausius kokybės kriterijus. 80 proc. labai pritarė, kad kokybė yra ištekliaus, akivaizdžiai turinčio įtaką

besimokantiesiems, sinonimas. 90 proc. pritarė arba labai pritarė, kad kokybė reiškia, jog išteklius

moksliškai teisingas (12 pav.). Be to, paprašėme paaiškinti, kaip jie iš pradžių nusprendžia, ar gali pasitikėti

rastu ištekliumi. Visiems Lietuvos mokytojams svarbiausias veiksnys yra turinio teikėjo reputacija. Kaip

matyti iš 13 pav., tik 50 proc. iš karto pasitikėjo ištekliais, nes jie buvo peržiūrėti kolegos, arba remiantis

išankstine ištekliaus peržiūra (13 pav.).

30% 50%

40% 30%

10%

80%

60%

50% 60%

60% 80%

20% 10%

0% 0% 10% 10%

0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

120% m

okslin

is teis

ingum

as

tinka m

ano p

am

okom

s /

mokym

o p

rogra

mai

gera

i p

anaudoja

ma d

augia

lypė t

erp

ė

gali

būti inte

gru

ota

į m

ano M

VS

sukurt

a o

rganiz

acijo

s, tu

rinčio

s g

erą

reputa

ciją

(p

vz., C

ER

N,

Harv

ard

as,

NA

SA

)

turi a

kiv

aiz

dų p

oveik

į besim

okantiesie

ms




64


14 pav. Kur mokytojai randa išteklių

Kaip matyti iš 14 pav., visi projekte dalyvavę Lietuvos mokytojai, ieškodami išteklių, pasikliovė kolegų

rekomendacijomis ir naršymu. Atlikdami paiešką, 90 proc. iš jų naudojosi ir raktiniais žodžiais.

70%

50%

80%

100%

80%

60%

50%

50%

20%

90%

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%









jie yra mano kalba



60%

40%

70%

100%

100%

90%

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%









65

4.5. Pagrindiniai rezultatai: išteklių suradimas (Lietuva)

Pirmojo ir antrojo seminarų metu buvo naudojami klausimynai siekiant gauti duomenų apie mokytojų

atliekamas mokymosi išteklių paieškas ir pasitenkinimą bei palyginti mokytojų naudojimąsi ASPECT MIM

portalu ir Google. 60 proc. Lietuvos mokytojų teigė, kad ASPECT MIM portale jiems pavyko rasti

medžiagos pamokų planams. Kaip rodo 15 pav., 50 proc. mokytojų pavykdavo rasti ir modeliavimo išteklių.

60 proc. mokytojų naudojosi raktiniais žodžiais sėkmingose vaizdų paieškose (16 pav.).


0%

10%

0%

30%

60%

50%

40%

20%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%



Ne

Taip


66


Daugeliu atvejų mokytojai rasdavo išteklių ieškodami pagal raktinius žodžius arba dalykus. Tai tradicinis

išteklių ieškojimo būdas ir atrodo, kad mokytojams patinka juo naudotis. Svarbu pažymėti, kad jie nerasdavo

kitų rekomenduotų ar etiketėmis pažymėtų išteklių.

Kadangi Lietuvos mokytojams ASPECT MIM portalas anksčiau nebuvo žinomas, paprašėme jų įvertinti

portalo ypatybes ir nurodyti, kurios jiems labiausiai patinka. Kaip matyti iš 17 pav., mokytojams patiko, kad

yra informacijos apie įvairių rūšių išteklius (100 proc. mokytojų patiko aprašymai, randami programos

komponentuose) ir kad išteklių galima ieškoti įvairiomis kalbomis (90 proc. mokytojų).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%


vaizdas

modeliavimas




67

17 pav. Vartotojų pasitenkinimas

4.6. Google palyginti su ASPECT MIM

Siekdami sužinoti apie paieškos įpročius ir vartotojų pasitenkinimą palyginome, kiek laiko mokytojai

užtruko ieškodami to paties ištekliaus ASPECT MIM ir Google. Naudojimosi testai parodė ir mokytojų

paieškos įpročius. To tikslu suradome 4 išteklius ASPECT MIM portale. Pavadinome juos „BE“, „RO“,

„LT“ ir „PT“ (pagal tikslinės grupės mokytoją, suradusi tą išteklių). Pateikėme mokytojams kai kurias

kiekvieno ištekliaus charakteristikas ir nurodėme jiems surasti išteklių, labiausiai atitinkantį pateiktas

charakteristikas, naudojantis ASPECT MIM ir Google. Lietuvos mokytojai buvo paprašyti surasti „BE“,

„RO“ ir „PT“ išteklius, išskyrus „LT“, nes šis jiems jau buvo matytas pavyzdiniame pamokos plane, kurį

jiems pateikėme anksčiau. Mokytojams buvo nurodyta keisti pirmumo tvarką, kuria ASPECT MIM ar

Google buvo naudojame ieškant išteklių, nes buvo galima numanyti, kad ieškant ištekliaus antrą kartą

(ASPECT MIM ar Google) bus sugaišta mažiau laiko.

30%

70%

80%

70%

40%

90%

50%

100%

80%

60%

10%

20%

30%

50%

10%

50%

0%

20%

0% 50% 100% 150%





radote istekliu tinkama kalba

radote išteklių įvairiomis kalbomis




Ar...


68

18 pav. Stulpeliai rodo, kiek laiko Lietuvos mokytojai užtruko ieškodami išteklių Google arba MIM. [0,1] reiškia iki 5

min., [1,2] reiškia iki 10 min., [2,3] reiškia iki 15 min., [3,4] reiškia, kad išteklius nebuvo surastas per skirtas 15 min.


19 pav. rodo, kokius išteklių paieškos būdus rinkosi Lietuvos mokytojai.

19 pav. Kokius paieškos būdus Lietuvos mokytojai naudojo ieškodami išteklių

Matome, kad mokytojai, ieškodami išteklių pagal dalyką ar tikslinę grupę, vidutiniškai sugaišo mažiau

laiko ištekliui surasti Google palyginti su ASPECT MIM portalu. Tačiau ieškodami pagal raktinius žodžius,

jie sugaišo mažiau laiko ieškodami ASPECT MIM portale, o ne Google.

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5


Ištekliui surasti reikalingas laikas (Lietuva)

MIM

Google

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Kitas vartotojas jį buvo įtraukęs į savo mėgstamiausių …

Pažymėtas etikete kitų vartotojų

Ieškojau pagal tikslinę grupę

Ieškojau pagal raktinius žodžius

Kaip suradote išteklių (Lietuva)

MIM

Google


69

Siekdami sužinoti mokytojų nuomones apie vartotojų sukurtas etiketes ir reitingus, mes klausėme jų, ar juos

domina šių dalykų naudojimas dirbant su ištekliais ir ar jie remtųsi tokio pobūdžio informacija ieškodami

medžiagos internete.


Lietuvos mokytojams žymėjimo etiketėmis ir vertinimo (reitingų) sistemos gerai žinomos. 100 proc.

atvejų (20 pav.):

- mokytojai ateityje galėtų žymėti išteklius etiketėmis arba priskirti juos mėgstamiausiems ištekliams;

- mokytojai laiko žymėjimą etiketėmis labai naudingu, nes gali greitai surasti reikiamą išteklių;

- jie gali suteikti reitingus peržiūrėtiems ištekliams;

- jie labiau pasitikti nesenais įvertinimais (reitingais);

- jie pasitiki reitingu, jei jį suteikė jiems žinomas asmuo;

- jie įvertina reitingą rinkdamiesi išteklių;

- jie mano, kad ir žymėjimas etiketėmis, ir reitingai yra naudingi.

Rengiantis kitam ir paskutiniam praktiniam seminarui, kuriame Moodle turėjo didelę reikšmę, paklausėme

mokytojų, ar jiems yra tekę naudotis šia mokymosi valdymo sistema.

100%

9%

0%

64%

45%

73%

100%

100%

82%

45%

9%

82%

91%

91%

100%

100%

0%

91%

100%

36%

55%

27%

0%

0%

18%

55%

91%

18%

9%

9%

0%

0%

0% 20% 40% 60% 80% 100%


15. Aš suprantu, kad žymėjimas etiketėmis ar priskyrimas mėgstamiausiems prasmingas, tačiau nemanau, kad jis …














1. Aš suprantu reitingų principą.

Taip Ne


70

21 pav. Kaip dažnai Lietuvos mokytojai naudojosi Moodle kursui parengti

Kaip matyti iš 21 pav., Lietuvos mokytojams, palyginti su visų ASPECT projekte dalyvaujančių

mokytojų vidurkiu, yra tekę daug kartų naudotis Moodle kursui parengti.


Cartridge formatai







Seminarą sudarė trys pagrindiniai testai. Užbaigus kiekvieną testą, mokytojai atsiliepimus galėjo pateikti

dviem būdais – pildydami anketas ir atvirai diskutuodami. Visi testai buvo parengti siekiant suteikti

pagrindinių žinių, kaip naudotis įvairių rūšių supakuotu turiniu (tai buvo būtina, nes mokytojai neturėjo

ankstesnės darbo su tokiu turiniu patirties) ir tuo pačiu metu sužinoti mokytojų nuomones ir apie jų








64%

46%

36%

54%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

LT Iš viso

Taip

Ne


71


Kaip matyti iš 22 pav., 27 proc. Lietuvos mokytojų buvo tikrai lengva sudaryti pamokos planą

naudojantis įprastine interneto svetaine ir tik 9 proc. buvo tikrai lengva naudotis IMS Common Cartridge ar

paimti kai kurias jo dalis. Naudotis IMS CC paketu ir svetainėmis buvo gana lengva 45 proc. mokytojų.

Didelė mokytojų dalis (64 proc.) susidūrė su „kai kuriomis problemomis“ imdami IMS Common Cartridge

dalis.

23 pav. rodo, kad mažiau nei 40 proc. mokytojų patyrė problemų kurdami forumą naudojantis įprastine

interneto svetaine, SCORM paketu, IMS Common Cartridge paketu arba imant kai kurias IMS Common

Cartridge paketo dalis.

27%

45%

27%

0% 0%

9%

45% 45%

0% 0%

9%

27%

64%

0% 0% 0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%


procese


naudojant įprastinę interneto svetainę

naudojant IMS Common Cartridge paketą



72


24 pav. rodo Lietuvos mokytojų nuomones apie sunkumus, patirtus kuriant klausimyną naudojantis

įprastine interneto svetaine, SCORM paketu, IMS Common Cartridge paketu arba imant kai kurias IMS

Common Cartridge paketo dalis.


0% 20% 40% 60%

Tikrai lengva

Nesunku

Būta problemų

Gana sudėtinga







0% 20% 40% 60%

Tikrai lengva

Nesunku

Būta problemų

Gana sudėtinga








73

26 pav. rodo, kad mažiau nei 10 proc. manė, jog kurti klausimynus tikrai lengva naudojantis bet kuriuo

formatu. Šiek tiek daugiau mokytojų teigė, kad dirbti su interneto svetainėmis lengviau palyginti su kitais

formatais.

27 pav. SCORM ar IMS Common Cartridge paketų naudingumas

Lietuvos mokytojų nuomone, geriausia jiems būtų paimti dalį mokymosi ištekliaus iš vieno iš IMS

Common Cartridge paketų ir naudoti ją kartu su kita mokymo medžiaga.

28 ir 29 pav. iliustruoja mokytojų norą skirti laiko mokymuisi kaip naudotis SCORM ir IMS CC formatų

ypatybėmis. 55 proc. mokytojų nuomone, nors iš pradžių jie ir prarastų laiko dirbdami su IMS CC formatu,

laikas nebūtų sugaištas veltui. 45 proc. mokytojų manė, kad verta skirti laiko išmokti naudotis SCORM

ypatybėmis.

45%

45%

45%

27%

55%

55%

55%

73%

0%

0%

0%

0%

0%

0%

0%

0%

0% 20% 40% 60% 80%



sistemą)



Mokymosi ištekliaus paėmimas iš IMS Common Cartridge paketo ir jo naudojimas








74

28 pav. SCORM paketų naudojimas Moodle platformoje


36%

45%

9% 9%






45%

55%

0% 0%







75


Mokytojų pasirinkimai sąsajų atžvilgiu buvo įvairūs. Nė vienas formatas nebuvo mokytojų daugumos

pasirinktas kaip sąsaja, kuriai jie teiktų pirmenybę įvairiose mokymo veiklose. Kaip rodo 30 pav., 45 proc.

Lietuvos mokytojų nuomone IMS CC paketai Moodle platformoje būtų naudingi dėstant visą kursą internetu;

36 proc. jų manė, kad būtų naudinga duoti mokiniams namų darbų ir papildomų kreditų internetu.

27%

9%

18%

0%

9%

36%

0%

9%

18% 18%

45%

9%

18%

9%

18%

0%

36%

18%

0%

10%

20%

30%

40%

50%


view



Moodle platformoje








76


73 proc. mokytojų teikė pirmenybę internete rastos medžiagos derinimui su kita medžiaga (31 pav.).

73%

27%


iš interneto paimtų „gabalų“ maišymui su kita medžiaga

viso paketo (kurso ar pamokos paėmimui) ir jo naudojimui mokymo procese


77

55 proc. mokytojų turinio kokybė turėjo esminę reikšmę (31 pav.).

31 pav. Kiek šie turinio pakavimo aspektai svarbūs Lietuvos mokytojams?






kreditais. Po to kai mokytojai pasinaudojo kreditais pagrįsta prieiga, jų buvo paklausta, ką jie mano apie

galimybę naudotis skaitmeniniais kreditais skaitmeniniams internetiniams ištekliams pirkti ar juos pasiekti.

Dauguma mokytojų (90 proc.) nurodė, kad jų mokyklos perka išteklius internetu (32 pav.). Į klausimą, ar

juos domina kreditais pagrįsta sistema, 80 proc. nurodė, kad domina, tačiau svarbu, kad už kreditus nereikėtų

mokėti (33 pav.).

0%

0%

0%

0%

0%

9%

0%

0%

0%

0%

0%

64%

55%

55%

55%

64%

55%

45%

82%

55%

55%

73%

36%

45%

45%

45%

36%

36%

55%

18%

45%

45%

27%

0% 20% 40% 60% 80% 100%








diskusijų forumai





nebūtina


būtina


78


33 pav. Mokytojų nuomonės apie naudojimąsi kreditais mokamiems skaitmeniniams ištekliams gauti

90%

20%

0%


Taip Ne Nežinau

80%

20%

10%




Nematau jokių problemų naudotis kreditų sistemomis skaitmeniniams ištekliams gauti


79


Visi Lietuvos mokytojai patys kurė mokymo išteklius ir 90 proc. jų teigia tai darysiantys ir ateityje.

70 proc. mokytojų teigė, kad galėtų dalytis savo ištekliais su kitais, jei mainais už tai gautų išteklių iš

kitų mokytojų. 40 proc. būtų suinteresuoti gauti atlyginimą už pasidalijimą savo ištekliais.

Pateikėme mokytojams du pasiūlymus, kaip jie galėtų gauti kreditų. Pirmiausia, mokytojai galėtų

gauti kreditų įvertindami kitų mokytojų išteklius (sudarydami jų reitingą) arba teikdami atsiliepimus apie

juos. Antra, mokytojai galėtų gauti kreditų įkeldami savo sukurtus išteklius. 35 pav. rodo, kad 80 proc.

Lietuvos mokytojų nurodė, kad jie naudotųsi abiem galimybėmis gauti kreditų. 90 proc. sutiktų naudotis

kreditų sistema, leidžiančia jiems įkelti savo išteklių mainais už kitų išteklius (36 pav.).

110%

90%

70%

40%

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%





Ar jūs....?


80

35 pav. Ką Lietuvos mokytojai mano apie kreditais pagrįstą medžiagos prieigą – jei kreditai jiems būtų skiriami

už kitų mokytojų išteklių vertinimą arba atsiliepimų teikimą?

80%

30%

0% 0% 0%


juos teikimą?



Nesu užtikrintas, kad pats naudočiausi šiuo būdu

Man tai atrodo per daug sudėtinga

Nematau jokios naudos iš turinio vertinimo (pvz., žvaigždutėmis) ar atsiliepimų apie turinį teikimo


81

36 pav. Ką Lietuvos mokytojai mano apie kreditais pagrįstą medžiagos prieigą – jei kreditai jiems būtų skiriami

už jų sukurtų išteklių įkėlimą į platformą?

4.9. Išvados

ASPECT projekte dalyvavo 9 Lietuvos mokytojai. Dauguma jų turi ilgametę mokymo patirtį, jų

kompiuterinis raštingumas yra aukšto lygio ir jie nuolat naudoja internetinę medžiagą bei Moodle. Lietuvos

mokytojai sėkmingiau atliko paiešką internete ir buvo labiau patenkinti Google paieškos rezultatais nei

ASPECT MIM. Sudarant pamokų planus, kuriant forumus ar klausimynus pirmenybė buvo teikiama

įprastiniams tinklalapiams, o ne IMS Common Cartridge ar SCORM. Visi formatai, leidžiantys keisti ir

redaguoti turinį, juos domino labiau nei struktūrinių paketų naudojimas.

100%

10%

0% 0%

0%






Nenoriu dalintis savo turiniu su kitais


82

5. Rumunija

5.1. Įvadas

Šioje ataskaitoje pateikti eksperimentų su dešimčia Rumunijos gamtos mokslų mokytojų,

dalyvavusių trijuose atskiruose ASPECT mokyklų eksperimentinių projektų seminaruose, duomenys.

Ataskaita apima pagrindinę informaciją apie eksperimentams atrinktus mokytojus, duomenis, mūsų surinktus

apie mokytojų paieškos įpročius ASPECT Mokymosi išteklių mainų (MIM) portale ir Google, mokytojų

nuomones apie mokymosi išteklių daugkartinį naudojimą ir dalijimąsi ištekliais, mokytojų atsiliepimus apie

supakuotą turinį SCORM ir IMS Common Cartridge formatais.

1 praktinis seminaras Rumunijos mokytojams įvyko Bukarešte 2009 m. spalio 31 d. Seminaro metu aptarti

mokytojų atsiliepimai apie paieškos priemones ir surinkti duomenys apie mokytojų atliktos paieškos

įpročius. Antrasis seminaras surengtas 2010 m. kovo mėn. internetu ir apėmė turinio suradimo klausimus bei

ASPECT MIM portalo funkcionalumus lyginant su Google. Trečiasis praktinis seminaras – jungtinė vasaros

mokykla 2010 m. gegužės mėn., kurioje dalyvavo 45 mokytojai iš visų keturių šalių.

Procedūros, užduotys, testai ir klausimynai išsamiai aprašyti D-6.5 dokumente. Rengiantis darbui su

Rumunijos mokytojais, visa medžiaga išversta iš anglų kalbos į rumunų kalbą.


Rumunijos švietimo, mokslo, jaunimo ir sporto ministerija siekia užtikrinti, kad naudojimasis IKT

ištekliais švietimo sferoje atitiktų šiuolaikinius standartus ir būtų pasiekti švietimo reformos tikslai,

atitinkantys Europos Sąjungos strategiją (eEurope 2005, eLearning European Initiative, i2010).

Rumunijos švietimo, mokslo, jaunimo ir sporto ministerija įgyvendina IT pagrįstos švietimo sistemos

(SEI) principus. Nuo sistemos įgyvendinimo pradžios 2001 m. ji yra tapusi neatsiejama Rumunijos švietimo

reformos dalimi. Dėmesio centre – jaunimo skaitmeninis raštingumas ir IKT naudojimas mokymo bei

mokymosi koordinavimo veikloje. IKT išteklių diegimas Rumunijos mokyklose buvo būtinas žingsnis

kuriant Europos ir tarptautiniu lygmeniu konkurencingą žinių visuomenę. Rumunijos pradinėse, vidurinėse,

profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra 275 tūkst. mokytojų ir 2,8 mln. mokinių.

SEI buvo diegiama kaip integruotas visą šalį apimantis sprendimas, pagrįstas vietos ir regioninių elementų

tinklu. Kiekviena mokyklose įdiegta IT laboratorija pati savaime yra integruotas sprendimas, parengtas

mokytojų ir mokinių naudojimuisi. IT laboratorijos (vietos sprendimai) sudaro vieningą tinklą, apimantį

visas regiono mokyklas. Regionai sudaro nacionalinį tinklą, koordinuojamą projekto valdymo grupės. Taigi

SEI projektas turi reikšmingą įtaką įvairių lygių vartotojams, pradedant pavieniais moksleiviais ir

mokyklomis, baigiant apskričių mokyklų inspekcijomis ir ministerija. Mokytojai gali naudotis IKT

priemonėmis testams, vertinimui, bendradarbiavimui su kitais mokytojais, mokiniais ir tėvais.

SEI švietimo portalas yra pagrindinė internetinė ryšių platforma, vienijanti švietimo vadovybę, mokytojus,

tėvus, mokinius, regioninę ir mokyklų administraciją bei visuomenę. Portalas, turintis 160 tūkst. registruotų

vartotojų http://portal.edu.ro ir 2500 tūkst. unikalių lankytojų per mėnesį, yra svarbus informacijos,

bendradarbiavimo ir komunikacijos švietimo srityje šaltinis. Jis apima keletą interneto svetainių, įskaitant

švietimo išteklius, interaktyvų skaitmeninį švietimo turinį ir informaciją apie švietimo projektus, egzaminus

ir kt. 2010 m. liepos mėn. portalas buvo dažniausiai lankomu internetiniu informacijos šaltiniu (5 248 491

lankytojas). Turėdamas 160 tūkst. registruotų vartotojų, SEI portalo forumas yra populiariausia visų

Rumunijos švietimo sistemos dalyvių susitikimo vieta.


83

Šiuo metu 13181 Rumunijos mokykla turi bent po vieną IT laboratoriją. Kiekvienoje laboratorijoje yra 5

– 25 darbo vietos (staliniai arba nešiojamieji kompiuteriai), tarnybinės stotys, infrastruktūra interneto

jungtims, AeL platforma (mokymosi valdymo sistema) ir kita darbu reikalinga programinė įranga.

Mokytojų susipažinimo su IKT bei jų naudojimo švietimo procese laipsnį iliustruoja šie rezultatai:

a) per 95 proc. aukštesniųjų mokyklų ir gimnazijų mokytojų ir beveik 70 proc. pradinių mokyklų

mokytojų naudojasi SEI laboratorijomis;

b) 17 proc. mokytojų laboratorijoje organizuoja daugiau nei 6 pamokas per semestrą; gimnazijose šios

pamokos dažniausiai vyksta laboratorijose, kuriose įdiegta AeL platforma.

SEI programos įgyvendinimo metu:

kiekvienoje mokykloje buvo įdiegtas ir konfigūruotas visiškai sukomplektuotas sprendimas, skirtas

mokymo ir mokymosi procesui – IT laboratorija, apimanti e-mokymosi sprendimus, mokyklų

administravimo įrangą ir e-turinio biblioteką;

sukurtos 3647 AeL pamokos (e-turinys), iš viso 16000 daugkartinio naudojimo mokymosi objektų, ir

16 žodynų – aiškinamieji, ortografiniai, sinonimų, antonimų, rumunų – anglų – prancūzų kalbų ir kt.,

enciklopedijų ir terminų žodynų, filmų. Pagal naudojimosi statistiką SEI portalas yra pirmasis tarp

visų rumuniškų svetainių (tiek bendro pobūdžio, tiek švietimo). Jame užregistruota per 2,6 mln.

lankytojų ir paskelbta per 78 mln. internetinių puslapių.

Įgyvendinant AeL platformą apmokyta per 140 tūkst. mokytojų iš visų mokyklų. Surengta šimtai

mokymo užsiėmimų mokytojams ekspertams ir mokyklų inspektoriams. Įgyvendinta visas mokyklas

apėmusi informacinė akcija, apimanti tiesioginę reklamą, vaizdo, garso ir spausdintas priemones.

Organizuoti konkursai ir kita veikla mokiniams bei mokytojams. Į mokytojų mokymosi visą gyvenimą

programą įtraukti mokymo kursai (bendrieji darbo su kompiuteriu įgūdžiai ir AeL naudojimas mokymo

procese).


Du vyrai ir aštuonios moterys buvo atrinkti dalyvauti ASPECT testuose. Pusė atrinktų mokytojų turi

daugiau nei 20 metų mokymo patirtį, 40 – daugiau nei 10 metų. 70 proc. vyresni nei 40 metų. Dauguma

mokytojų dirba su 7 – 18 metų amžiaus mokiniais; dėsto matematiką (30 proc.), fiziką ir biologiją (po 20

proc.). Pusė mokytojų turėjo elementarių prancūzų arba anglų kalbos įgūdžių. Jie teigė nuolat naudojantys

kompiuterius; pusė mokytojų teigė kasdien naudojantys Google ieškodami mokymosi išteklių. Iki testų nė

vienas nežinojo apie ASPECT MIM portalą. Visose mokyklose yra interneto prieiga, bet tik 65 proc.

mokytojų dirbo mokyklose, kuriose yra kompiuterių klasės. 60 proc. dalyvaujančių mokytojų naudojosi

nacionaliniu portalu (School Map Portal) ieškodami medžiagos, bet tik vienas dalyvis juo naudojosi

reguliariai.


84

Kaip rodo 1 pav., vienas ketvirtadalis mokytojų dirbo mokyklose, turinčiose tik vieną kompiuterį

visiems mokytojams.

1 pav. IT infrastruktūra mokyklose

2 pav. Rumunijos mokytojų IT žinios remiantis naudojimusi įvairiomis priemonėmis (Skype, VLE, socialiniai


Kaip matyti iš 2 pav., pusė mokytojų vertino savo žinias kaip „įprastas“. 40 proc. Rumunijos mokytojų,

dalyvaujančių ASPECT projekte, kas savaitę ir kas dieną naudojasi internetine medžiaga rengdamiesi

pamokoms (3 pav.). 70 proc. mokytojų kartą per savaitę naudoja internetinę medžiagą dirbdami su studentais

(4 pav.).

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

Skaitmeninė lenta kiekvienoje klasėje

Skaitmeninė lenta kai kuriose klasėse

Projektorius / kompiuteris kiekvienoje klasėje

Kompiuteris kiekvienam mokiniui

Kompiuterių klasė mokiniams

Kompiuteris kiekvienam mokytojui

Vienas kompiuteris visiems ...

Internetas

Jūsų mokykloje yra

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%


IT žinios

įprastos




85



0%

20%

40%

60%

80%

100%

120%



Niekada

Kartą per metus

Kas mėnesį

Kas savaitę

Kasdien

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

100%



Niekada



86

5 pav. rodo dalyvaujančių mokytojų įpročius naudojantis kompiuteriais. Visi mokytojai kasdien

naudoja kompiuterius elektroniniam paštui pasitikrinti. 75 proc. mokytojų niekada neteko užsiimti

programavimu.


0% 50% 100%

Programavimas




Google, Wikipedia


Mokymosi aplinka


El. paštas

Open Office

MS Office


Niekada


Tarp 1 k. per savaitę ir 1 k. per mėnesį

Keletą kartų per savaitę

Beveik kasdien


87

6 pav. rodo, kad Rumunijos mokytojai pamokų metu naudoja įvairią medžiagą ir metodus.


Dauguma Rumunijos mokytojų turi mažai patirties redaguojant internete surastą medžiagą, nors daugiau

nei pusė jų teigia dažnai naudojantys tokią medžiagą (7 pav.). Beveik pusei jų labai retai yra tekę teikti

atsiliepimus apie kitų pateiktą medžiagą.


0 20 40 60 80 100 120

Žemėlapiai

Pamokų planai


Užduotys

Testai

Modeliavimas

Vaizdo medžiaga

Grafinė medžiaga

Tekstai



0% 50% 100%






Kaip dažnai esate... ?

Visai ne

Mažai

Šiek tiek

Daug


88

Pusei Rumunijos mokytojų yra tekę bendradarbiauti su kolegomis iš savo mokyklos kuriant interneto

išteklius. Tik vienam nėra tekę bendradarbiauti ir nė vienas nėra bendradarbiavęs su užsienio kolegomis (8

pav.). Iš 9 pav. matyti, kad pusė Rumunijos mokytojų naudotųsi kitų mokyklos mokytojų medžiaga, o 60

proc. naudotųsi kolegų iš užsienio medžiaga.



Paprašėme mokytojų pagalvoti, su kokiomis problemomis jie galėtų susidurti, naudodamiesi kitose šalyse sukurta

medžiaga. Kaip rodo 10 pav., 60 proc. mokytojų manė, kad dalijantis medžiaga su kitomis šalimis keltų problemų

didaktiniai skirtumai, ir tokia pati mokytojų dalis manė, kad tokia medžiaga būtų pateikiama tik nepažįstamomis

sąsajomis.

50%

30%

20%

0%

10% 10%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%



teritorijos






0%

20%

40%

60%

80%

100%





Dalijimasis internetine medžiaga su ...



89



0%

60%

0%

60%

0%

10%

30%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%






Įvairios disciplinos įvairiose šalyse labai skirai



40%

20%

30%

20%

30%

20%

0%

10%

20%

0% 6% 13% 19% 25% 32% 38% 44%












90

40 proc. mokytojų nuomone, bendradarbiauti būtų sunku, jei jie negalėtų susitikti su kolegomis asmeniškai, o 30

proc. nebuvo užtikrinti, kad gali pasitikėti tokio bendradarbiavimo metu sukurta medžiaga (11 pav.).

5.4. Paieškos įpročiai ir vartotojų pasitenkinimas


Norėdami suprasti, ką mokytojai turėjo omenyje aptardami turinio „kokybę“, mes prašėme nurodyti,

koks svarbiausias kokybės kriterijus. 90 proc. mokytojų pritarė arba labai pritarė, kad kokybė yra ištekliaus,

akivaizdžiai turinčio įtaką besimokantiesiems, sinonimas. Visi mokytojai labai pritarė, kad kokybė reiškia,

jog išteklius moksliškai teisingas (12 pav.). Be to, paprašėme paaiškinti, kaip jie iš pradžių nusprendžia, ar

gali pasitikėti rastu ištekliumi. 80 proc. pasitikėjo ištekliais remdamiesi turinio teikėjo reputacija ir išteklius

peržiūrėjusių vartotojų suteiktais reitingais. 90 proc. mokytojų pasitikėjo ištekliais tik patys juos peržiūrėję

(13 pav.).

100% 70%

60% 50%

20%

90%

0%

0% 40%

10% 50%

10% 0% 20%

0%

40% 20%

0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

120%

mokslin

is teis

ingum

as

tinka m

ano p

am

okom

s /

mokym

o p

rogra

mai

gera

i p

anaudoja

ma d

augia

lypė t

erp

ė

gali

būti inte

gru

ota

į m

ano M

VS

sukurt

a o

rganiz

acijo

s, tu

rinčio

s g

erą

re

puta

ciją

(p

vz., C

ER

N,

Harv

ard

as,

NA

SA

)

turi a

kiv

aiz

dų p

oveik

į besim

okantiesie

ms




91


14 pav. Kur mokytojai randa išteklių?

Kaip matyti iš 14 pav., visi Rumunijos mokytojai randa išteklių naudodamiesi kolegų rekomendacijomis

ir raktiniais žodžiais. Mažiau įprasta, bet vis dar naudojama paieška pagal dalyką.

30%

50%

60%

80%

80%

50%

60%

60%

40%

90%

0% 20% 40% 60% 80% 100%









jie yra mano kalba



70%

70%

90%

100%

80%

100%

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%









92

5.5. Pagrindiniai rezultatai: išteklių suradimas

1 ir 2 seminarų metu buvo naudojami klausimynai siekiant gauti duomenų apie mokytojų atliekamas

mokymosi išteklių paieškas ir pasitenkinimą bei palyginti mokytojų naudojimąsi ASPECT MIM portalu ir

Google.

Pusė mokytojų sėkmingai naudojosi ASPECT MIM ieškodami vaizdų (15 pav.). Kitų rūšių vaizdų

paieška buvo daug mažiau sėkminga. 16 pav. rodo, kaip Rumunijos mokytojai ieško medžiagos savo pamokų

planams.



10%

20%

30% 30%

50%

30%

20% 20%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%



Ne

Taip

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%


vaizdas

modeliavimas




93

70 proc. mokytojų surado vaizdų naudodamiesi ASPECT MIM dalykų paieškos funkcija ir tokia paieška

buvo sėkmingesnė nei paieška pagal raktinius žodžius. Daugumai Rumunijos mokytojų patiko interneto

nuorodos, pateikiamos ASPECT MIM portale ir dalykų paieškos funkcija (17 pav.).

17 pav. MIM portalo teigiamybės

Antruoju testu siekėme palyginti, kiek laiko mokytojai užtrunka ieškodami to paties ištekliaus

ASPECT MIM ir Google, ir kaip buvo atliekama paieška. Turėjome 4 išteklius, kuriuos galima rasti

ASPECT MIM portale. Pavadinome juos „BE“, „RO“, „LT“ ir „PT“ (pagal tikslinės grupės mokytoją,

suradusi tą išteklių). Pateikėme mokytojams kai kurias kiekvieno ištekliaus charakteristikas ir nurodėme

jiems surasti išteklių, labiausiai atitinkantį pateiktas charakteristikas, naudojantis ASPECT MIM ir Google.

Rumunijos mokytojai buvo paprašyti surasti „BE“, „LT“ ir „PT“ išteklius, bet ne „RO“, nes šis jiems jau

buvo matytas pavyzdiniame pamokos plane, kurį jiems pateikėme.

Mokytojams buvo nurodyta keisti pirmumo tvarką, kuria ASPECT MIM ar Google buvo naudojame

ieškant išteklių, nes buvo galima numanyti, kad ieškant ištekliaus antrą kartą (ASPECT MIM ar Google), tai

užims mažiau laiko.

70%

70%

80%

50%

10%

50%

30%

50%

50%

10%

10%

0%

30%

40%

20%

50%

30%

40%

0% 20% 40% 60% 80% 100%





radote ištekliu tinkama kalba

radote išteklių įvairiomis kalbomis




Ar ....

Taip Ne


94

18 pav. Stulpeliai rodo, kiek laiko Rumunijos mokytojai užtruko ieškodami išteklių Google arba MIM. [0,1] reiškia iki

5 min., [1,2] reiškia iki 10 min., [2,3] reiškia iki 15 min., [3,4] reiškia, kad išteklius nebuvo surastas per skirtas 15 min.


Kaip matyti iš 18 pav., Rumunijos mokytojai rado išteklius Google greičiau nei ASPECT MIM, tačiau abiem

atvejais per 10 minučių.

19 pav. Rumunijos mokytojų paieškos strategijas šiame teste, kurio metu buvo lyginama Google ir ASPECT MIM.

19 pav. Kokius paieškos būdus Rumunijos mokytojai naudojo ieškodami išteklių

Paieška pagal raktinius žodžius užėmė daugiau laiko ir Google, ir ASPECT MIM lyginant su paieška pagal dalyką ar

tikslinę grupę. Visais atvejais paieška ASPECT MIM portale užtruko šiek tiek ilgiau.

0

0,5

1

1,5

2

2,5


Ištekliui surasti reikalingas laikas (Rumunija)

MIM

Google

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Kitas vartotojas jį buvo įtraukęs į savo mėgstamiausių …

Išteklių pateikė tas pats turinio teikėjas, kurio ištekliumi …

Pažymėtas etikete kitų vartotojų

Rekomenduotas kitų

Ieškojau pagal tikslinę grupę

Ieškojau pagal dalyką

Ieškojau pagal raktinius žodžius

Kaip suradote išteklių (Rumunija)

MIM

Google


95

20 pav. rodo Rumunijos mokytojų žinias ir nuomones apie žymėjimą etiketėmis, rekomendacijas ir

reitingus.


Rumunijos mokytojams žymėjimo etiketėmis ir vertinimo (reitingų) sistemos gerai žinomos. 90 proc.

atvejų:

- mokytojai ateityje galėtų žymėti išteklius etiketėmis arba priskirti juos mėgstamiausiems ištekliams;

- jie pasitiki reitingu, jei jį suteikė jiems žinomas asmuo;

- mokytojai laiko žymėjimą etiketėmis labai naudingu, nes tai leidžia greitai surasti reikiamą išteklių;

- jie gali suteikti reitingus peržiūrėtiems ištekliams;

- jie labiau pasitikti nesenais įvertinimais (reitingais);

- jie įvertina reitingą rinkdamiesi išteklių;

- jie mano, kad ir žymėjimas etiketėmis, ir reitingai yra naudingi.

Rengiantis kitam ir paskutiniam praktiniam seminarui, kuriame Moodle turėjo didelę reikšmę, paklausėme

mokytojų, ar jiems yra tekę naudotis šia MVS kursui parengti.

83%

50%

8%

92%

75%

92%

92%

83%

92%

33%

8%

92%

83%

58%

83%

92%

17%

50%

92%

8%

25%

8%

8%

17%

8%

67%

92%

8%

17%

42%

17%

8%

0% 20% 40% 60% 80% 100%


15. Aš suprantu, kad žymėjimas etiketėmis ar priskyrimas mėgstamiausiems prasmingas, tačiau nemanau, kad jis naudingas …














1. Aš suprantu reitingų principą

Taip Ne


96

21 pav. Kaip dažnai Rumunijos mokytojai naudojosi Moodle kursui parengti

Kaip rodo 21 pav., tik 17 proc. Rumunijos mokytojų yra naudojęsi Moodle kursui parengti. Visų

ASPECT projekto dalyvių vidurkis – 46 proc.


Cartridge formatai







Seminarą sudarė trys pagrindiniai testai. Užbaigus kiekvieną testą, buvo taikomi du mokytojų

atsiliepimų rinkimo būdai – klausimynai ir atviros diskusijos. Visi testai buvo įgyvendinti kaip bazinis

mokymas naudotis įvairių rūšių supakuotu turiniu (tai buvo būtina, nes mokytojai neturėjo ankstesnės darbo

su tokiu turiniu patirties) ir tuo pačiu metu tai buvo galimybė sužinoti mokytojų nuomones ir apie jų








17%

46%

83%

54%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

RO iš viso

Taip

Ne


97


Kaip rodo 22 pav., 36 proc. mokytojų susidūrė su tam tikromis problemomis naudodami IMS Common

Cartridge paketą ir imdami paketų dalis pamokų planams parengti. 55 proc. mokytojų nuomone, tai buvo

tikrai lengvas uždavinys naudojant svetaines, o 55 proc. manė, kad buvo gana lengva imti IMS Common

Cartridge paketo dalis pamokų planams rengti.

Kalbant apie forumų kūrimą naudojantis įvairiais formatais, 80 proc. mokytojų manė, kad SCORM

naudoti gana lengva, 70 proc. – kad tikrai lengva naudotis interneto puslapius (23 pav.). 90 proc. Rumunijos

mokytojų nuomone, naudoti SCORM formatą klausimynams buvo gana lengva, 50 proc. – kad tuo tikslu

tikrai lengva naudoti interneto puslapius.

55%

36%

9%

0% 0%

9%

45%

36%

9%

0% 0%

55%

36%

9%

0% 0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%


procese


naudojant įprastinę interneto svetainę

naudojant IMS Common Cartridge paketą



98



Dauguma Rumunijos mokytojų teigimai atsiliepė apie Moodle panaudojimą mokymo tikslams ir manė,

kad turinio paketų naudojimas praverstų užduodant namų darbus ar mokant internetu (25 pav.).

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Tikrai lengva

Nesunku

Būta problemų

Gana sudėtinga







0% 20% 40% 60% 80% 100%

Tikrai lengva

Nesunku

Būta problemų

Gana sudėtinga








99

25 pav. SCORM ir IMS Common Cartridge teikiama nauda

26 ir 27 pav. iliustruoja mokytojų norą skirti laiko mokymuisi, kaip naudotis SCORM ir IMS Common

Cartridge ypatybėmis. 45 proc. mokytojų nuomone, verta skirti laiko sužinant daugiau apie SCORM, o 65

proc. – verta skirti laiko mokymuisi, kaip pakuoti turinį naudojantis IMS Common Cartridge.

73%

18%

18%

27%

27%

73%

73%

73%

0%

9%

9%

0%

0%

0%

0%

0%

0% 20% 40% 60% 80%



sistemą)



mokymosi ištekliaus paėmimas iš IMS Common Cartridge paketo ir jo naudojimas








100



Kaip rodo 28 pav., daugiau nei pusė Rumunijos mokytojų teikė pirmenybę lanksčiai medžiagai, kurią galima

kurti ir redaguoti, o ne struktūrinei medžiagai, naudojamai rengiant pamokų planus.

36%

45%

0% 18%






36%

64%

0% 0%







101


Pusė Rumunijos mokytojų mano, kad IMS Common Cartridge paketas Moodle platformoje naudingas

dėstant visą kursą internetu, o 45 proc. – kad šis formatas Moodle platformoje tinkamas ir namų darbams bei

papildomam kreditų darbui.


Rumunijos mokytojai 64 proc. atvejų teiktų pirmenybę visam paketui ir taikytų šią medžiagą klasėje,

o 36 proc. teigė, kad paimtų medžiagos „gabalus“ iš interneto ir maišytų juos su kita medžiaga.

27% 27%

9%

0%

9%

27%

0%

9% 9%

18%

55%

9%

27%

0%

9%

18%

45%

0% 0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%


view



Moodle platformoje







36%

64%


iš interneto paimtų „gabalų“ maišymui su kita medžiaga

viso paketo (kurso ar pamokos paėmimui) ir jo naudojimui mokymo procese


102

30 pav. Kiek šie turinio pakavimo aspektai svarbūs Rumunijos mokytojams?

90 proc. Rumunijos mokytojų buvo svarbiausia, kad supakuotas turinys būtų geros kokybės. 80 proc.

nuomone, labai svarbu ir galimybė įtraukti į paketus interneto medžiagą ir modeliavimą.








Dauguma mokytojų dirbo mokyklose, perkančiose išteklius internetu. 73 proc. mokytojų norėtų naudotis

kreditais pagrįsta sistema, jei nereikėtų už kreditus mokėti patiems. Tris iš dešimties mokytojų domintų

atlygis už dalijimąsi savo ištekliais, o daugiau nei pusė dalytųsi savo ištekliais mainais už kitų žmonių

išteklius.

9%

9%

0%

0%

0%

0%

0%

9%

0%

0%

0%

55%

36%

18%

64%

73%

55%

9%

64%

36%

73%

82%

36%

55%

82%

36%

27%

45%

91%

27%

64%

27%

18%

0% 50% 100%








diskusijų forumai





nebūtina


būtina


103

31 pav. rodo, ką Rumunijos mokytojai mano apie kreditais pagrįstą prieigą prie medžiagos, jei jie galėtų

gauti kreditų vertindami kitų žmonių išteklius arba teikdami atsiliepimus apie juos. Dauguma rodė didelį

susidomėjimą kreditais pagrįsta sistema.

31 pav. Ką Rumunijos mokytojai mano apie kreditais pagrįstą medžiagos prieigą – jei kreditai jiems būtų


73%

27%

0% 0% 0%


juos teikimą?





Nematau jokios naudos iš turinio vertinimo (pvz., žvaigždutėmis) ar atsiliepimų apie turinį teikimo


104



Pateikėme du pasiūlymus, kaip mokytojai galėtų gauti kreditų. Pirmiausia, mokytojai galėtų gauti

kreditų įvertindami kitų mokytojų išteklius (sudarydami jų reitingą) arba teikdami atsiliepimus apie juos.

Antra, mokytojai galėtų gauti kreditų įkeldami savo sukurtus išteklius. Kaip rodo 31 pav., trečdalis mokytojų

manė, kad pirmoji idėja įdomi, bet pirmiausia norėtų sužinoti, kaip tokia sistema veiktų. Antruoju atveju

(kreditų gavimas už savo sukurtų išteklių įkėlimą į platformą, 32 pav.) dauguma teigė, kad tikrai naudotųsi

šiuo būdu kreditams gauti; tik 9 proc. sakė, kad norėtų pirmiausia išbandyti.

91%

9%

0% 0%

0%






Nenorėčiau dalintis savo turiniu su kitais


105

5.8. Išvados

ASPECT projekte dalyvavo 10 Rumunijos mokytojų. Dauguma jų turi ilgametę mokymo patirtį. Jie

skiria daug laiko darbui su kompiuteriu, vidutiniškai 2 valandas per dieną, ir kasdien naudoja kompiuterius

rengdamiesi pamokoms. Jie naudoja internetinę medžiagą kas savaitę ir kasdien.

Rumunijos mokytojai teikė pirmenybę pamokos plano rengimui naudojantis įprastiniais interneto

puslapiais arba imdami IMS Common Cartridge paketo dalis. Mokytojai rinkosi SCORM paketus

klausimynams ir forumams kurti.

Daugumos projekte dalyvavusių Rumunijos mokytojų nuomone, labai svarbu, kad internete randami

švietimo ištekliai būtų nemokami. Mokytojai buvo linkę priimti abu pasiūlytus kreditų gavimo būdus –

kreditų gavimą už kitų žmonių išteklių vertinimą (reitingavimą) ar atsiliepimų teikimą ir už savo sukurtų

išteklių įkėlimą į platformą.

Padėka

ASPECT projektas norėtų padėkoti visiems Portugalijos, Flandrijos, Lietuvos ir Rumunijos mokytojams

Documents

Nacionalinės validavimo (tinkamumo pripažinimo) ataskaitos ... › wp-content › uploads › 2011 › 11 › ... · Nacionalinės validavimo (tinkamumo pripažinimo) ataskaitos: