2001 Nr. 2(24) 1

REDAKTORIØ TARYBAProf. habil. dr. Algirdas BAUBINAS (VU)Prof. habil. dr. Bronius BITINAS (VPU)Prof. habil. dr. Alina GAILIÛNIENË (LKKA)Prof. dr. Jochen HINSCHING (Greisvaldo u-tas,Vokietija)Prof. habil. dr. Algimantas IRNIUS (VU)Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS (VU)Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS (LOA, vyr.redaktorius)Prof. habil. dr. Sigitas KREGÞDË (VPU)Prof. habil. dr. Kæstas MIÐKINIS (LKKA)Doc. dr. Algirdas RASLANAS (KKSD)Prof. habil. dr. Juozas SAPLINSKAS (VU)Doc. dr. Antanas SKARBALIUS (LKKA)Prof. habil. dr. Juozas SKERNEVIÈIUS (VPU)Doc. dr. Arvydas STASIULIS (LKKA)Petras STATUTA (LTOK)Prof. habil. dr. Stanislovas STONKUS (LKKA)Doc. Jonas ÞILINSKAS (atsak. sekretorius)

© Lietuvos sporto mokslo taryba© Lietuvos olimpinë akademija© Lietuvos kûno kultûros akademija© Vilniaus pedagoginis universitetas

LIETUVOS SPORTO MOKSLO TARYBOSLIETUVOS OLIMPINËS AKADEMIJOS

LIETUVOS KÛNO KULTÛROS AKADEMIJOSVILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO

Þ U R N A L A S

JOURNAL OF LITHUANIAN SPORTS SCIENCE COUNCIL, LITHUANIAN OLYMPICACADEMY, LITHUANIAN ACADEMY OF PHYSICAL EDUCATION AND

VILNIUS PEDAGOGICAL UNIVERSITY

2 0 0 1

ISSN 1392-1401

S P O R T OMOKSLAS VILNIUS

S P O R TSCIENCE

Vyr. redaktorius P. KAROBLIS 73 17 48Atsakingasis sekretorius J. ÞILINSKAS 33 60 52

Dizainas Romo DUBONIOVirðelis dail. Rasos DOÈKUTËSRedaktorë ir korektorë Zita ÐAKALINIENËAnglø k. redaktorë Ramunë URMULEVIÈIÛTËMaketavo Valentina BARKOVSKAJA

Leidþia ir spausdina

Þemaitës g. 6, 2600 VilniusTel. 336153; faks. 233496 arba 336153.El. paðtas: centras@sportinfo.ltINTERNETE: www.ltok.lt/sportomokslas

SL 2023. Tiraþas 200 egz. Uþsakymas 85.Kaina sutartinë

2(24)

Þurnale “SPORTO MOKSLAS” spausdinami straipsniaiðiø mokslo krypèiø:1. Sporto mokslo teorija, praktika, treniruotës metodika.2. Sporto bei judesiø fiziologija, sporto biologija, sportomedicina, sporto biochemija.3. Ávairaus amþiaus ir treniruotumo sportininkø organizmoadaptacija prie fiziniø krûviø.4. Sporto psichologija ir didaktika.5. Sporto þaidimø teorija ir didaktika.6. Kûno kultûros teorija ir metodika, sveika gyvensena irfizinë reabilitacija.7. Sporto istorija, sporto sociologija, sporto vadyba, sportoinformatika, olimpinio sporto problemos.

LEIDÞIAMAS nuo 1995 m.; nuo 1996 m. – prestiþinis þurnalas

TURINYSÁVADAS // INTRODUCTION ................................................... 2P. Karoblis. Didelio meistriðkumo sportininkø rengimo problemos . 2OLIMPINIO SPORTO PROBLEMOS //PROBLEMS OF OLYMPIC SPORT .......................................... 8V. Isurinas, V. Škliaras. Ðiuolaikinis olimpinis rengimas:padëtis ir problemos ..................................................................... 8A. Skarbalius. Atlantos ir Sidnëjaus olimpiniø þaidyniøvyrø rankinio þaidimo ypatumai ir tendencijos ............................. 11J. Romankovas, K. Saltanoviè, A. Raslanas, J. Skernevièius. ËjikësK. Saltanoviè prieðolimpinio metinio treniruotës ciklo analizë .... 18SPORTO DIDAKTIKA // SPORT DIDACTICS ....................... 22SPORTININKØ RENGIMAS // ATHLETES’ TRAINING .................. 22L. Cechmistro. Didelio meistriðkumo plaukikø funkcinës bûklësvertinimo variacinës pulsometrijos ir spektrinës ðirdies ritmoanalizës metodais galimybës ......................................................... 22E. Trinkûnas, J. Poderys, A. Grûnovas. Greitumo, jëgos iriðtvermës krûviø átaka ðirdies funkciniam pajëgumui .................... 24P. Priluckis. Kvalifikuotø plaukikø bûklës rodikliø prognozavimas .. 28A. Gailiûnienë. Naujas poþiûris á persitreniravimosindromà sukelianèius veiksnius ................................................... 30N. Jaðèaninienë. Aminorûgðèiø preparatø reikðmësportininkø organizmo hormonø sekrecijai .................................. 35N. Ivanova. Didelio meistriðkumo plaukikø iðoriniokvëpavimo funkcijos ypatumai ...................................................... 39JAUNØJØ SPORTININKØ UGDYMAS //DEVELOPMENT OF YOUNG ATHLETES ........................................... 42P. Mockus, A. Stasiulis, A. Alekrinskis. 12–18 metø orientacininkøanaerobinio pajëgumo nustatymas Wingate testu .......................... 42KÛNO KULTÛROS PROBLEMOS //PROBLEMS OF PHYSICAL EDUCATION ............................. 47L. Tubelis. Fizinës saviugdos skatinimo sistemos poveikisstudentø anaerobinio glikolitinio pajëgumo ir atsigavimopo fizinio krûvio kaitai ................................................................. 47R. Bakienë. Jaunesniojo mokyklinio amþiaus (9–10 m.)vaikø judesiø parametrinio mokymo veiksmingumas .................... 52R. Kviklienë. Mergaièiø kûno kultûros vertybiniø orientacijøformavimas per kûno kultûros pamokas ....................................... 55R. Dadelienë. Kineziterapijos ir ergoterapijos poveikio þmonëms,kuriems paþeisti nugaros smegenys, kompleksiniai tyrimai .......... 62N. Tamulevièius, A. Skurvydas, D. Mickevièienë. Brandaus irsenyvo amþiaus vyrø raumenø maþø daþniø nuovargisatliekant kartotiná izometriná fiziná krûvá ..................................... 66KRONIKA // CHRONICLE ....................................................... 69

SPORTO MOKSLAS2

ÁvadasIntroduction

Didelio meistriðkumo sportininkø rengimo problemosProf. habil. dr. Povilas Karoblis

Vilniaus pedagoginis universitetasSantrauka

Darbe analizuojamas didelio meistriðkumo sportininkø ketveriø metø rengimas Sidnëjaus olimpinëms þaidynëms. AtliktiLietuvos ir uþsienio mokslininkø tyrimai ir jais remiantis gauta informacija leidþia ið naujo paþvelgti ir suprasti dideliomeistriðkumo sportininkø ugdymo vyksmà, sportininkø rengimo sistemà. Nuodugniai iðnagrinëta treniruotës metodologija,rengimo valdymo ir metinio sporto treniruotës modelio sudarymo teorija. Situacijos analizë parodë, kad didelio meistriðkumosportininkø rengimo technologija keièiasi Europoje ir pasaulyje, sportininko galimybës sporte priartëjo prie maksimaliø ribø.Ðiuolaikinis sportininko rengimas – tai daugiametis, ávairiapusis procesas, pasiþymintis specifine sandara ir organizavimoforma, sudëtingas edukacinis vyksmas, kuris ugdo ir tobulina sportininko fizines ir psichines savybes, visapusiðkai lavinaasmenybæ, lemia jo veiklà, elgesá, savarankiðkumà ir atsakingumà, skatina siekti dideliø sportiniø rezultatø, moko sportinëskovos meno. Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos, apibrëþianèios tikslingà, moksliðkai pagrástà treniruotës vyksmotvarkymà bei kryptingà daugiametës treniruotës vyksmo organizavimà rengiantis atsakingoms varþyboms, padës veiksmin-giau organizuoti naujà olimpiná ciklà – ágyvendinti programà “Atënai 2004”.

Raktaþodþiai: Sidnëjaus olimpinës þaidynës, moksliniai tyrimai, ugdymas, vyksmas, modelis, analizë, sandara, asmenybë,ciklas, rekomendacijos, programa.

ÁvadasSidnëjaus olimpinës þaidynës tapo didþiuliu pa-

sauliniu reiðkiniu, tikru ilgametës Tarptautinio olim-pinio komiteto olimpinio sàjûdþio plëtros, tautøbendradarbiavimo idëjø triumfu (Raslanas, 2001).

Apibendrinant ðiø þaidyniø sportinius rezulta-tus galima konstatuoti: didëja olimpinio sàjûdþio irolimpiniø þaidyniø autoritetas, prestiþas ir bendra-darbiavimas tarp tautø; sëkmingà atletø pasirody-mà lemia sukurta reikðminga mokslinë-metodinërengimo sistema ir biomedicininis olimpieèiø ren-gimo aprûpinimas; ryðkiai daugëja moterø, olimpi-niø þaidyniø dalyviø, bei rungèiø, kuriose jos star-tuoja; didëja profesionalaus sporto átaka – daug pro-fesionalø dalyvavo þaidynëse; grieþtëja dopingo kon-trolës politika – skiriamos grieþtesnës sankcijos; di-dëja treneriø profesionalumas, jø gebëjimas moks-liðkai rengti sportininkus atsakingoms varþyboms(Bulatova ir kt., 2001). Olimpiniø þaidyniø situaci-jos analizë parodë, kad treniruotës technologija, tre-nerio, sportininko, gydytojo ir mokslininko bendra-darbiavimas turi pereiti á naujà darbo kokybæ Atë-nø olimpiniame cikle (Karoblis ir kt. 2001).

Ch. A. Samaranèas teigia, kad ðiuolaikiniam pa-sauliui bûtinas olimpizmas – gyvenimiðka filosofinësrovë, skelbianti toká gyvenimo bûdà, kur bûtø ger-biami bendrieji etiniai principai, sporto, kultûros irmeno derinimas padëtø auklëti jaunimà (Serpieris,1996). P. Jucevièienë (1997) iðkelia modulinio mo-kymo idëjà, kuri jungia septynis principus: ugdymoturinio struktûrizavimo á savarankiðkus elementus,dinamiðkumo, veiklos metodo, lankstumo, suvok-

tos perspektyvos, ávairiapusiðko metodinio konsul-tavimo, pariteto. P. Karoblio (1999) nuomone, spor-tininkas, siekdamas gerø rezultatø, turi parodyti netik fizinius ir intelektualinius gebëjimus, ágûdþius irmokëjimus, bet ir pademonstruoti savo valios beicharakterio savybes, savo moralinius ásitikinimus irinteligentiðkumà. Sportinë kova dël labai gerø re-zultatø, rekordø ir pergaliø reikalauja visos asme-nybës mobilizacijos – tai formuoja paèià asmenybæ,o sportiniai laimëjimai stiprina ðalies prestiþà.

Vis dëlto ðiuolaikinei didelio meistriðkumo spor-tininkø treniruotei didþiausios átakos turi trenerioprofesinis meistriðkumas, kvalifikacija, specialios fi-ziologijos, sporto medicinos, psichologijos, peda-gogikos, biochemijos, biomechanikos ir kitø moks-lø þinios (Wilmore, Costil, 1994; Bompa, 1999;Stonkus, 2000). Kokybiniø treniruotës technologi-jø sukûrimas ir ádiegimas á praktikà rengiant dide-lio meistriðkumo sportininkus turi tapti svarbiu tre-nerio profesinës veiklos motyvaciniu stimulu.(Âåðõîøàíñêèé, 1998; Starischka, 1999). Be to,kiekviena sporto ðaka, kiekviena rungtis turi savospecifinius, iðskirtinius komponentus, poþymius,bruoþus, kurie atskleidþia tikràjà vienos ar kitossporto ðakos, rungties prigimtá ir galimybes(Ìàòâååâ, 1999). Trenerio þiniø lygis, patirtis, krû-vio pobûdis, dydis ir kryptingumas turi didþiulæ áta-kà sportininko aktyvumui, jo asmenybës raidai irtobulëjimui. Treneris privalo savianalizës bûdukaupti ir perdirbti gautà informacijà, uþraðyti kon-troliuojamus veiksnius, lyginti ir koreguoti (Mar-tens, 1999). Á savarankiðkà trenerio didelio meist-

2001 Nr. 2(24) 3

riðkumo sportininko rengimo koncepcijà turi áeitiindividuali sportininko rengimo metodika, kuriojebûtø sukauptos ir kûrybiðkai adaptuotos mokslinin-kø patvirtintos ir efektyviai á sportininkø rengimopraktikà diegiamos idëjos (Þukowska ir kt., 1998;Karoblis, 1999). Mokslo laimëjimø ir trenerio dar-bo patirties apibendrinimas – neatskiriami dalykai.Svarbiausias trenerio ir mokslininko uþdavinys –rasti geriausià bûdà, kaip bendradarbiaujant patirtikuo maþiausius nuostolius ir per trumpiausià laikàpasiekti norimà tikslà (Rudzinskas ir kt., 2001; Ka-roblis ir kt., 2001).

Darbo tikslas. Didelio meistriðkumo sportininkorengimas – tai daugiametis, ávairiapusis procesas, pa-siþymintis specifine sandara ir organizavimo forma,sudëtingas edukacinis vyksmas, kuris ugdo ir tobuli-na sportininko fizines ir psichines savybes, visapu-siðkai lavina asmenybæ, lemia jo veiklà, elgesá, sava-rankiðkumà ir atsakingumà, skatina siekti dideliøsportiniø rezultatø, moko sportinës kovos meno. Vil-niaus pedagoginiame universitete ávykusi IV tarptau-tinë sporto mokslo konferencija apibendrino sportomokslo rezultatus olimpiniu keturmeèiu, dideliomeistriðkumo sportininkø rengimo koncepcijà, áver-tino treneriø veiklos sistemà, sportininkø parengtu-mo rezultatus. Konferencijoje ir simpoziume daly-vavo gausus bûrys specialistø ið kitø valstybiø: Izra-elio, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos. Svarbiausia ap-þvelgti ir iðanalizuoti pateiktus didelio meistriðkumosportininkø ugdymo teorinius ir metodinius darbus,akcentuoti sporto specifikà, priklausanèià nuo to, jogugdymo procesas vyksta esant dideliam ar maksima-liam fiziniø ir psichiniø jëgø átempimui, kuris nebû-dingas jokiam kitam pedagoginiam procesui. Todëlðioje veikloje negalima taikytis su diletantiðkumu irdaryti klaidø, nes to kaina – sportininko sveikata.

Darbo uþdaviniai:1. Iðanalizuoti sporto treniruotës vyksmo esmæ,

remiantis tarptautinëje mokslinëje konferencijoje irsimpoziume pateiktais mokslininkø tyrimais, siûly-ti treneriams juos panaudoti tobulinant sportinin-kø meistriðkumà bei techniná, taktiná, psichologiná,specialøjá sportininko parengtumà.

2. Atskleisti sporto treniruotës metodikos kon-cepcijà, treniruotës komponentø sàveikos ypatumus,nuodugniau paþinti treniravimo metodikà, kuria sie-kiama geriausio sportininko parengtumo.

Rezultatø apibendrinimas1. Didelio meistriðkumo sportas. Labai gerø re-

zultatø siekimas, efektyvi treniruotës technologija,susijusi su pedagoginiu treniruotës vyksmo tobuli-nimu, kryptingai ugdant intelektualià sportininko

asmenybæ, iðreiðkiant judesiø groþá, parodant tech-nikos kokybæ ir tobulumà, yra didelio meistriðku-mo sporto esmë. Didelio meistriðkumo sportas, su-sijæs su þmogaus brandos ir ugdymo veiksmu, yravisuomenës gyvenimo ir veiklos dalis. Ðio sportotikslas – kiek ámanoma iðugdyti sportininko gebëji-mus naudojant veiksmingiausias sportinio rengimopriemones bei metodus. Treniruotë tampa sudëtin-ga dinamiðka sistema, kurioje valdanèiojo vaidme-ná atlieka pedagogas treneris, valdomojo – sporti-ninkas. Didelio meistriðkumo sportininkø rengimougdomoji sàveika tarp trenerio ir sportininko yraindividuali, gali pasikartoti tik jos esmë, tai, kas yrainvariantiðka. Esminis poþymis, lemiantis ugdomuo-sius veiksmus, yra visuomeniðkai svarbus tikslas, ku-ris yra asmenybës tobulinimo kriterijus. Tikslas re-alizuojamas turinio, kaip ugdomojo informacijossrauto, dëka. Ugdomoji informacija yra tai, kas ug-do, skatina asmenybës tobulëjimà. Sporto treniruo-tës vyksme ugdytojas veikia ugdytiná remdamasissporto vertybëmis. Ágyvendinant sportininko asme-nybës rengimo programà, formuojami, ávaldomi irtobulinami judëjimo ágûdþiai, siekiama sportiniø re-zultatø. Tai labai svarbi nuostata sportininkui, nessportininko asmenybë kinta, jeigu kinta lemianti jàveikla. Todël treneriams sportas tampa labai atsa-kingu ir svarbiu kûrybiniu darbu, kuriam atlikti rei-kia didþiuliø fiziniø ir dvasiniø pastangø.

Tarptautinëje mokslinëje konferencijoje ir sim-poziume buvo pabrëþta, kad sportinio meistriðku-mo didëjimas iðskirtinai susijæs su tokiais veiksniais:sportininko motorinio potencialo padidëjimu, spor-tininko gebëjimu efektyviai panaudoti ðá potencialàper pratybas ir varþybas, sudarymu palankiø sàlygøtechninio bei taktinio rengimo uþdaviniams spræstipriklausomai nuo sportinio rezultato gerëjimo. Tiktreneris turi ðá procesà ávaldyti, sugebëti iðskirti es-mines dalis, nustatyti jø vertæ bei reikðmæ treniruo-tës vyksme ir sintezës bûdu susieti á vientisà visybæ.Treneris turi suvokti, kad treniruotës vyksmo ana-lizë ir sintezë yra viena ið kûrybinio trenerio màsty-mo operacijø, suteikianèiø impulsà treneriui ir spor-tininkui tobulëti.

2. Treniruotës organizavimo – planavimo – tiks-lingumo principas. Daugelio mokslininkø buvo pa-brëþtas treniruotës organizavimo – planavimo –tikslingumo principas. Treniruotës periodizacijosprocesas turi bûti pateikiamas ir analizuojamas kaipmonolitinis, daugiapakopis, vientisas reiðkinys, di-ferencijuojamas á dalis (etapus, mikrociklus), ku-riø turiná ir organizacijà rodo tiksliniai uþdaviniaiir objektyvios prielaidos. Mokslininkai teigia, kad,remiantis ðiuo principu, reikia iðkelti konkreèius

SPORTO MOKSLAS4

sportininko rengimo uþdavinius, nustatyti jiems re-alizuoti bûtinà treniruotës turiná, krûvio apimtis beiiðdëstymà. Treniruotës planavimo teorija numato,kaip objektyviai tiksliai suderinti treniruotës vyksmoturiná, atsiþvelgiant á iðkeltus sportininko rengimouþdavinius, varþybø kalendoriø ir treniruotës krû-viø iðdëstymà laike. Mokslininkø nuomone, orga-nizuojant treniruotës vyksmà svarbiausia sistemi-nis visø treniruotei tinkamø priemoniø ir metodøpanaudojimas ir treniruotës krûvio turinio konkre-èiu treniruotës vyksmo kûrimo laikotarpiu optimi-zacija. Laikas yra vienas svarbiausiø veiksniø, re-guliuojanèiø treniruotës poveiká organizmui, apibrë-þiantis optimalià treniruotës trukmæ ir tikslingà josciklø pakartojimà. Sportininkams, vadybininkamsir treneriams, rengiantiems didelio meistriðkumosportininkus, iðsiplëtus sporto varþybø kalendoriui,ypaè svarbu tapo varþybø laikotarpio treniruotësplanavimas, bûsimo rezultato prognozë ir jo sieki-mas svarbiausiose varþybose. Pagrindinis ðio etapotikslas – sugebëti maksimaliai realizuoti motorinápotencialà varþybinëmis sàlygomis. Ypaè bûtina at-kreipti dëmesá á tarpusavio priklausomybæ tarp var-þybinës veiklos ir nuolatinio adaptacinio proceso,nes vyraujantá vaidmená vaidina varþybinë veikla, ospecialiojo fizinio rengimo funkcija – palaikyti. Var-þybø ir treniruotës krûvio planavimas bei ðio pro-ceso valdymo tobulinimas – viena svarbiausiø spor-tininko treniruotës metodikos grandþiø (Gabrys,2001; Maksvytis ir kt., 2001). Varþybos yra svarbisportininkø parengtumo palyginimo, veiksmingasportininkø rengimo priemonë. Tiek sporto teore-tikai, tiek ir praktikai mano, kad planuojant sporti-ninko rengimà varþybø laikotarpiu bûtina harmo-ningai suderinti treniravimo bei varþybø praktikàir didþiausiø rezultatø pasiekimà numatyti atsakin-giausiose varþybose. Bûtina sudaryti toká sporto var-þybø kalendoriø, kur bûtø atsiþvelgiama á sporti-ninko individualius ypatumus iðryðkinant kiekybi-næ ir kokybinæ treniruotumo rodikliø dinamikà,konkretø sportininko interesà kiekvienoms varþy-boms, turintá átakos sportininko rezultatyvumui irsëkmingam dalyvavimui svarbiausiose varþybose.Ribotas varþybø skaièius neleidþia pasiekti norimorezultato ir taip realizuoti taktinio, techninio ir funk-cinio parengtumo potencialo, o ilgai laukiant kitøsvarbiø varþybø atsiranda psichinë átampa, kuri taippat trukdo pasiekti gerø rezultatø. Varþybinë veik-la turi didþiulá poveiká sportininko organizmui. Taisusijæ su maksimaliu judesiø ir veiksmø greièiu, mak-simaliàja jëga, iðtverme, veiksmø koordinacija, ri-zikos elementais, nervine bei emocine átampa, stre-

sais, garbingumo, veiksmingumo, prestiþiðkumo po-reikiais ir t.t. Prieð kiekvienas varþybas sudaromasplanas arba modelis, kuriame nurodyta varþybø ei-ga, technika, taktika, psichologiniai ypatumai, pa-rengtumas, paties sportininko bûsena, varþovo veik-los ypatumai, varþybø sàlygos ir kiti veiksniai. Var-þybos – svarbiausia sportininko rengimo forma: to-bulëja techniniai bei kiti taktiniai ágûdþiai, didëjapatirtis, ágyjama reikiama sportinë forma svarbiau-sioms metø varþyboms. Ypaè svarbi tampa varþy-binë patirtis – tai visuma specialiø þiniø ir mokëji-mø, ágytø ilgà laikà dalyvaujant varþybose. Moksli-ninkai teigia, kad treneriams bûtina atkreipti dë-mesá á testø grupæ varþybinei veiklai nustatyti ir áver-tinti. Svarbios yra norminiø ir standartiniø testø gru-pës, kuriø atlikimo rezultatas gretinamas su anks-tesniu arba su tam tikru etalonu. Ðios veiklos ro-dikliai ir vertinimas padës treneriui objektyviau irreikðmingiau prognozuoti.

3. Sportinio rengimo valdymo teorija. Moksli-ninkai pripaþásta, kad valdant sportiná rengimàsvarbiausia visapusë parengtumo kontrolë, varþy-binës veiklos rodikliø modeliavimas, sportinio ren-gimo koregavimas. Treniruotës vyksmo valdymo te-orija analizuoja treniruotës vyksmo eigà bei atlie-ka kontrolæ, kurios tikslas – ávertinti, ar treniruo-tës eiga atitinka anksèiau sukurtus etalonus ir mo-delines charakteristikas. Dar kartà buvo iðskirtostreniruotës uþdaviniø modelinës charakteristikos– tai svarbiausi konkretaus sportininko specialiojoparengtumo duomenys, kurie turi bûti pasiekti irkurie yra treniruotës efektyvumo vertinimo krite-rijus. Pagrindinis treniruotës vyksmo valdymo ob-jektas – sportininko bûsenos dinamika ávertinantfunkcinius organizmo rodiklius ir ypaè specialiojofizinio parengtumo rodiklius. Dabartinë sportinin-kø rengimo metodika remiasi tuo, kad jei nebuspadidintas specialusis fizinis sportininko pareng-tumas, tai negalima tikëtis, kad pagerës techninisbei taktinis jo meistriðkumas ir padidës organizmodarbo galingumas, taip pat varþybinio pratimo at-likimo greitis. Nepagerëjus ðiems rodikliams, ma-þai tikëtinas tobulas varþybinis meistriðkumas ir pla-nuojamas sportininko rezultato prieaugis. Treniruo-tës strategijoje svarbiausia – specialiojo fizinio pa-rengtumo prioritetas. Mokslininkai áspëja, kad pa-grindinë treniruotës uþduotis – taip organizuoti josturiná, kad sportininko specialiojo darbingumo di-dinimo neribotø funkcinës jo organizmo galimybesir kartu netrukdytø darbo technikai ir sportinio pra-timo atlikimo greièiui. Specialiojo rengimo paþan-ga galima tik didëjant bendriesiems organizmo

2001 Nr. 2(24) 5

funkciniams gebëjimams, nuolat tobulëjant ágû-dþiams ir judëjimo gebëjimams.

Treniruotës vyksmo valdymà sudaro trys svarbiosoperacijos: 1) kaupimas informacijos apie sportinin-ko bûsenà, kurià apibrëþia atitinkami fizinio, tech-ninio, taktinio ir psichinio parengtumo rodikliai, at-skirø funkciniø sistemø reakcija á pratybø ir varþy-bø krûvius, varþybinës veiklos, bendrojo ir specia-liojo parengtumo rodikliai; 2) ðios informacijos ana-lizë, lyginant faktinius ir planuotus rodiklius, praty-bø ir varþybø programos korekcija; 3) sprendimøpriëmimas ir jø ágyvendinimas parenkant programas,priemones, metodus ir varþybø rezultatus.

Gautà informacijà treneris fiksuoja, kaupia (bû-tina turëti asmeniná kompiuterá) ir ja remdamasiskoreguoja sportiná rengimà. Informacijos vertë pri-klauso nuo: pateikimo laiku (uþtikrina greità spren-dimà ir korekcijà); naujumo (gauta informacija ða-lina abejones); patikimumo (gauta informacija ið pa-tikimo ðaltinio); tikslumo (ji atitinka objektyvius ro-diklius); informatyvumo. Iðanalizavus gautà infor-macijà, palyginus rodiklius su modeliniais, paren-giama sportinio rengimo korekcija (sportinio ren-gimo programos, planø tikslinimas pagal sportinin-ko parengtumo kaità, rezultatus).

4. Sporto technikos teorija. Sporto technika –tai specializuotø judesiø sistema, veiklos ágûdþiai,bûdai, metodai, mokëjimas tais bûdais naudotis.Sporto technikos teorija analizuoja dvi principi-nes sampratas: sporto technikà ir techniná sporti-ninko meistriðkumà. Pirmoji vertina judesiø, bû-dingø konkreèiam sportiniam pratimui, sistemà,jø motorinæ struktûrà. Antroji priskiriama treni-ruotës metodikai ir analizuoja sportininkogebëjimà efektyviai panaudoti motoriná potencia-là pratybø bei varþybø sàlygomis. Taèiau techninissportininko meistriðkumas suprantamas ne kaipbûsena, pasiekiama vienà kartà, o kaip kitimas, ne-nutrûkstantis tobulëjimo procesas.

Treneriams bûtina þinoti, kad sportininko jude-siai, veiksmai ir jø deriniai turi atitikti biomechani-kos dësnius, bet jie kinta didëjant treniruotumui beikeièiantis sportinës kovos aplinkybëms. Svarbutechnikos ekonomiðkumas ir pastovumas, pasireið-kiantis racionaliu energijos, laiko ir erdvës naudo-jimu atliekant judesius, veiksmus ir jø derinius. Spor-tininko tikslingi technikos veiksmai leidþia nuolatsiekti gerø sportiniø rezultatø. Svarbiausia nusta-tyti sportininko judesiø, veiksmø ir jø deriniø visu-mà, atitinkanèià sportininko individualias savybes.

Tobulinant techniná sportininko parengtumà, ágû-dþio ritminë “melodija” turi bûti daug kartø karto-

jama ir vertinama, kad ágytas gebëjimas automatið-kai atlikti judesá ar veiksmø visumà, adekvatø var-þybiniam pratimui, átvirtintø techninio parengtumoágûdá. Judesiø tikslumas, ritmas, tempas ugdomasir stabilizuojamas iki optimalios, ið dalies maksima-lios iðraiðkos, kad varþybinio stabilumo etape tiks-lui pasiekti bûtø galima automatizuoti technikà.Svarbiausia dideliø rezultatø siekianèiam sportinin-kui iðmokti ekonomiðkai atlikti sporto ðakos ar rung-ties technikos veiksmus ir jø derinius. Ypaè svarbutechnikos ekonomiðkumas ir pastovumas, priklau-santis nuo racionalaus energijos, laiko ir erdvës nau-dojimo atliekant judesius, veiksmus ir jø derinius.

5. Metinës sporto treniruotës modelio sudary-mo teorija. Pagrindinë strateginë metinës sporto tre-niruotës modelio sudarymo linija – tai pagrindinë me-todinë idëja, apibrëþianti visø treniruotës vyksmo eta-pø (organizavimo, planavimo ir valdymo) kryptin-gumà. Modelis realizuoja metodinæ sportininko ren-gimo koncepcijà ir sujungia á visumà visas treniruo-tës sudedamàsias dalis pagrindiniam uþdaviniuispræsti. Metinës sporto treniruotës modelis leidþiaanalizuoti visø pagrindiniø treniruotës komponentøsàveikà, treniruotës vyksmo kûrimo bûdus, iðreiðkiabendrà trenerio sumanymà organizuojant sportinin-ko rengimà vesti nuoseklià kiekybinæ ir kokybinæ krû-vio apskaità, krûvio apimties ir intensyvumo dydþiusiðreikðti skaitmenimis, kreivëmis. Treniruotës vyks-mà bûtina valdyti numatant esminá ryðá tarp rengi-mo etapø ir jø tarpusavio priklausomybæ nuo varþy-binës veiklos. Metinës sporto treniruotës modelis ap-ima ðiuos tris pagrindinius, realius, artimai susiju-sius etapus: baziná (skirtas adaptaciniø mechanizmøprocesui aktyvinti ir sportininko organizmo morfo-funkcinei specializacijai), specialiojo rengimo (skir-tas organizmo darbo galingumui specialaus judëji-mo reþimo sàlygomis, adekvaèiomis varþybinëms, di-dinti), pagrindiniø varþybø (sugebëti maksimaliai re-alizuoti motoriná potencialà varþybinëmis sàlygomis).Modelyje pabrëþiama, kad svarbiausia pradëti nuoturimo rezultato, reikiamø ribø (praeitø metø sezo-no duomenys, dabartiniai duomenys, sàlygos) ir tiktada pasirinkti specifines treniruotës priemones. Su-darant metinës sporto treniruotës modelá, pirmiau-sia reikia remtis sportininko atlikto darbo analize irapibendrinimu, kuris atspindëtø visà ugdymo spek-trà, pagrástà teoriniais treniruotës principais ir dës-ningumais, akcentuotà fiziniø ypatybiø tobulinimàvisuose rengimo etapuose, svarbiausiø treniruotësvyksmo parametrø tarpusavio ryðius pagal laikà, re-miantis varþybø kalendoriumi, rengimo periodizaci-ja ir daugeliu kitø veiksniø.

SPORTO MOKSLAS6

Modelyje nustatant krûviø sistemà, iðreikðtà bû-dingiausiais tam tikrai sporto ðakai rodikliais, bûti-na atsiþvelgti á ðiuos parametrus: maksimalø orga-nizmo parengtumo lygá, pasiektà ankstesniame ren-gimosi etape; planuojamà organizmo parengtumo ly-gá; maksimaliø bûdingiausiø funkciniø rodikliø lygá,pasiektà ankstesniame rengimosi etape; planuoja-mà funkciniø rodikliø lygá ir galimà rodikliø prieau-gá; specialiojo rengimo krûvius; greitumo, iðtvermës,jëgos, lankstumo, koordinacijos ugdymo darbà; tech-niná parengtumà; bendrà krûvio kieká ir bendrà cik-lo trukmæ. Darbo intensyvumas pradedamas bazi-niame etape taikant specialiojo fizinio rengimo prie-mones, jis toliau nuosekliai tæsiamas greitumo irtechnikos lavinimo priemonëmis ir galiausiai baigia-mas varþybine veikla varþybø etape. Ðiuolaikinë tre-niruotës metodinë koncepcija modelyje numato kon-centruotà specialiojo fizinio rengimo krûviø naudo-jimà visuose rengimo etapuose. Ðie krûviai lemiaspecialiø sportininko funkciniø rodikliø pablogëji-mà, kartu riboja gerà sporto technikos bei varþybi-niø pratimø atlikimo greièio ágijimà. Taèiau funkci-niø rodikliø pablogëjimas yra laikinas ir pasibaiguskoncentruotam fizinio rengimo krûviui pastebimasfunkciniø rodikliø pakilimas aukðèiau pradinio ly-gio. Todël koncentruoti specialiojo fizinio rengimokrûviai garantuoja gerà sportininko organizmo dar-bingumà ir stabilius, ilgalaikius rezultatus varþybo-se. Mokslininkai nurodo, kad rengiant didelio meist-riðkumo sportininkus svarbiausia logiðkai iðdëstytikoncentruotus specialiojo rengimo etapus laiko at-þvilgiu, apibrëþti pateikiamà kokybiná krûvio poten-cialà, ávertinti treniruotës krûvio fiziologiná efektàir parinkti bei nustatyti tokià poilsio (po darbo) truk-mæ, kuri bûtinai reikalinga organizmui atsigauti irenergetiniams resursams ið naujo sintezuoti. Nuo-latinis variacinis ir kontrastinis metodo taikymas galiapsaugoti centrinæ nervø sistemà nuo stabilizacijos,judamojo ágûdþio sustabarëjimo. Ypaè bûtina kai-talioti pasiprieðinimo dydá, amplitudæ ir judesiø tem-pà. Svarbiausia, kad treniruotës pratimai bûtø at-liekami dideliu greièiu ir kokybiðkai (techniðkai).Bûtina skatinti visokeriopà emocinæ stimuliacijà, ku-ri didina treniruotës intensyvumà.

Išvados1. Ávykusi tarptautinë sporto mokslo konferen-

cija ir simpoziumas parodë, kad treniruotës pro-gramø sudarymas, modeliavimas, paþangi veiklostechnologija, trenerio, sportininko ir mokslininkobendradarbiavimas pereina á naujà darbo kokybækitame olimpiniame cikle. Pagrindiniu prioritetutampa kokybinë treniruotës technologija, kai pasi-

telkiami paþangûs treniruotës metodai ir priemo-nës, atsiþvelgiant á sporto treniruotës metodikos rai-dos tendencijas, ádiegimà naujø pedagoginiø, meto-diniø bei biologiniø priemoniø ir metodø, uþtikri-nanèiø sportininko organizmo funkciniø rezervø ið-plëtimà, pasiekiant geriausià stabilià sportinës for-mos bûsenà olimpinëse þaidynëse, pasaulio ir Eu-ropos èempionatuose. Didelio meistriðkumo spor-tininkø rengimo technologija keièiasi Europoje irpasaulyje. Siekiant ypaè didelio sportininko meist-riðkumo, didþiausià átakà turi treneris, jo kvalifika-cija, organizaciniai ir pedagoginiai gebëjimai, iðsi-mokslinimas ir profesinë kompetencija. Ðiandiensportiniai rezultatai yra tokio aukðto lygio, kad spor-tininkas, neturintis ágimtø gebëjimø, kurio trenerisnesiremia ðiuolaikiniais moksliniais duomenimis beipaþangia sportininkø rengimo patirtimi, negali pre-tenduoti á pasaulio lyderius.

2. Atliktø moksliniø tyrimø rezultatai, jø inter-pretavimas tarptautinëje mokslo konferencijoje irsimpoziume leidþia ið naujo paþvelgti ir suprasti di-delio meistriðkumo sportininkø ugdymo vyksmà,sportininkø rengimo sistemà ir ágalina optimizuotiir struktûrizuoti ugdymo vyksmà keièiant sportiniorengimo turiná, atsiþvelgiant á ugdytiniø asmenybëstobulëjimà, sveikatos stiprinimà, gebëjimà siekti di-deliø sportiniø rezultatø. Lietuvoje ir kitose ðalysenuodugniai iðnagrinëtas keturmeèio olimpinio cik-lo sportininkø ugdymo vyksmas, apimantis dideliomeistriðkumo sportininkø rengimà, treniruotës me-todologijà, sportinio rengimo valdymo teorijà, spor-to technikos teorijà, metinës sporto treniruotës mo-delio sudarymo teorijà, leidþia suvokti didelio meist-riðkumo sportininkø treniruotës vyksmo kryptin-gumà, atliekamø fiziniø krûviø veiksmingumà, tre-neriø, sportininkø ir mokslininkø socialumà ávai-riais rengimo etapais.

3. Lietuvos treneriai, rengiantys sportininkusAtënø olimpinëms þaidynëms, turi perþiûrëti ir at-naujinti savo metodinæ patirtá, savo poþiûrá á treni-ruotës struktûrà, periodizacijà, turiná, nuolat kore-guoti patirtá, intuicijà, ásigyti naujø mokslo þiniø.Bûtinas nuolatinis trenerio, mokslininko, gydytojoir sportininko kûrybinis bendradarbiavimas ieðkantoptimalaus sportininko treniravimo bûdo. Treneriopareiga taip suplanuoti sporto treniruotæ, kad jostikslai, turinys atitiktø varþybø tikslus, kad treni-ruotës krûvio dydis priartëtø prie kiekvienam spor-tininko organizmui egzistuojanèio maksimumo.Svarbu sportininkams ugdyti iðgales atlikti dideliuskrûvius bei gerinti prisitaikymo gebëjimus, susiju-sius su sveikatos stabilizavimu.

2001 Nr. 2(24) 7

LITERATÛRA

1. Bompa, T. (1999). Perodisation. Theory and Methodolo-gy of Training. USA: Human Kinetics.2. Bulatova, M., Sachnovskij, K., Oleðko, B. (2001). XXVIIolimpiados þaidynës Sidnëjuje: rezultatai, pamokos, pro-blemos. Sporto mokslas. Nr. 1. P. 10–14.3. Gabrys, T. (2001). Anaerobic capacity of high level sprin-ters – tests and criteria. Sporto mokslas. Nr. 1. P. 65–69.4. Jucevièienë, P. (1997). Modulinio mokymo teorija. Lie-tuvos edukologija. P. 124–134.5. Karoblis, P. (1999). Sporto treniruotës teorija ir didaktika.Vilnius: Egalda. P. 342.6. Karoblis, P., Steponavièius, K., Raslanas, A., Urmulevi-èiûtë, R., Briedis, V. (2001). Lietuvos olimpinës rinktinëssportininkø ir jø treneriø sociologiniai tyrimai. Sporto moks-las. Nr. 1. P. 14–22.7. Maksvytis, K., Stonkus, S. (2001). Didelio meistriðkumovyrø krepðinio komandø puolimo struktûra. Sporto moks-las. Nr. 1. P. 46–50.8. Martens, R. (1999). Sporto psichologijos vadovas trene-riui (vertimas ið anglø kalbos). Vilnius: LSIC. P. 172.9. Raslanas, A. (2001). Lietuvos olimpinës rinktinës rengi-mo ir dalyvavimo Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse valdymoypatumai. Sporto mokslas. Nr. 1. P. 2–9.

10. Raslanas, A., Milaðius, K., Kibildienë, S., Opalnikova,A., Baðkienë, V., Skernevièius, J., Tubelis, L. (2001). Lietu-vos olimpinës moterø porinës dvivietës águlos rengimo olim-piniu ciklu valdymas. Sporto mokslas. Nr. 1. P. 28–34.11. Rudzinskas, M., Skernevièius, J., Levinsonienë, A., Ðve-das, E., Karosienë, J., Skernevièienë, B., Paulauskas, R. (2001).Baidarininkø rengimo Sidnëjaus olimpinëms þaidynëms kaikurie ypatumai. Sporto mokslas. Nr. 1. P. 22–28.12. Serpieris, F. (1996). Pierre de Couberten: The huma-nist. International Olympic Academy Ancient Olympia. P. 61.13. Starischka, S. (1999). Treniruotës planavimas (vertimasið vokieèiø kalbos). Vilnius: LSIC. P.7–9.14. Stonkus, S. (2000). Sportinio rengimo principai. Trene-ris. Nr. 1. P. 3–8.15. Wilmore, J. H., Costil, D. Z. (1994). Physiology of Sportand Exercise. USA: Human Kinetics. P. 594.16. Þukowska, Z., Þukowski, R. (1998). Universaliosiosolimpinio ugdymo vertybës alternatyvaus ugdymo progra-mose. Sporto mokslas. Nr. 4. P. 13–16.17. Âåðõîøàíñêèé, Þ. Â. (1998). Ãîðèçîíòû íàó÷íîéòåîðèè è ìåòîäîëîãèè ñïîðòèâíîé òðåíèðîâêè. Òåîð. èïðàêò. ôèç. êóëüò. No 5. Ñ. 26–36.

18. Ìàòâååâ, Ë. Ï. (1999). Îñíîâû îáùåé òåîðèè ñïîðòàè ñèñòåìà ïîäãîòîâêè. Êèåâ: Îëèìïèéñêàÿ ëèòåðàòóðà.315 ñ.

Four-year period of preparation of highperformance athletes for the Sidney Olympic Gamesis analysed in our article. We have used the data ofresearch of our country and foreign scientists, andinformation received allows us to have a new viewand to better understand training and developmentprocess of the elite athletes. Methodology oftraining, theory of preparation management anddevelopment of yearly training model have beenthoroughly analysed. Analysis of the situation hasdisclosed that technology of elite athletespreparation is changing, opportunities of athlete insports are very close to maximal limits. Moderntraining and preparation of athlete is a long term,

PROBLEMS OF ELITE ATHLETES’ PREPARATION AND TRAINING

Prof. Dr. Habil. Povilas Karoblis

SUMMARY

multi-sided process with specific composition andorganising, it is complex educational process thatdevelops and perfects physical and psychologicalskills of athlete, helps to grow personality of athlete,predetermines activities of athlete, his behaviour,independence and responsibility, stimulates desirefor high sport achievements. Recommendations thatare presented in our article give purposeful,scientifically based guidelines for organising trainingprocess when preparing for the main competitions.Our recommendations will help to better organisea new Olympic cycle – to realise programme“Atënai 2004” (”Athens 2004”).

Gauta 2001 04 15Priimta 2001 05 10

Povilas KaroblisVPU Sporto metodikos katedraStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. 8-22 75 17 48

SPORTO MOKSLAS8

OLIMPINIO SPORTO PROBLEMOSPROBLEMS OF OLYMPIC SPORT

Ðiuolaikinis olimpinis rengimas: padëtis ir problemosProf. dr. Vladimiras Isurinas, Vladimiras Škliaras

Vingeito fizinio auklëjimo ir sporto institutas, Didþiojo sporto skyrius prie Jeruzalës municipaliteto, Izraelis

Ðio straipsnio tikslas – iðtirti olimpinio pareng-tumo ir dalyvavimo þaidynëse padëtá, pagrindinestendencijas ir problemas, bûdingas “maþøjø” ðaliørinktinëms. Ðios analizës pagrindà sudaro Izraeliosportininkø rengimo paskutinëms dvejoms olimpi-nëms þaidynëms duomenys, taip pat SSRS rinkti-niø rengimo patirtis, kurià autorius sukaupë 1978–1991 metais. Pagrindinë analizës nuostata yra prie-laida, kad didþiøjø valstybiø (SSRS) ir riboto þmo-niø kontingento bei finansiniø iðtekliø ðaliø (Izrae-lio) sportininkø rengimo palyginimas gali sudomin-ti ir kitas “maþàsias” ðalis. Visas nagrinëjamos te-mos problemas vertëtø suskirstyti á 3 grupes:

– organizaciniø ir finansiniø iðtekliø valdymostrategija;

– profesionalusis ir teisinis treneriø bei sporti-ninkø statusas;

– mokslinis-metodinis, medicininis ir technolo-ginis sportininkø rengimo aprûpinimas.

Visos ðios problemos susijusios tarpusavyje, to-dël jos nagrinëjamos kompleksiðkai. Taèiau ðiostraipsnio dëmesio centre bus treèiosios grupës pro-blemos.

Organizaciniø ir finansiniø iðtekliø valdymostrategija

Viena ið olimpinës komandos problemø – ribotasþmoniø kontingentas – pasireiðkia dviem aspektais:

– prioritetiniø rungèiø pasirinkimas – sudëtin-gas ir skausmingas procesas, bûtinai iðryðkëja nu-skriaustos rungtys ir jø atstovai;

– “trumpas suolelis” – labai ribotos net priorite-tiniø rungèiø sportininkø keitimo ir naujø pakvieti-mo galimybes – verèia apsispræsti, kokias pasirinktiracionalias darbo formas su realiai egzistuojanèiaiskandidatais, nes tai nulemia visas aprûpinimo (finan-savimas, ðiuolaikinës technologijos, mokslinis, me-todinis-medicininis aptarnavimas ir kt.) rûðis.

Ribotos finansinës galimybës pirmiausia apsun-kina ilgalaikiø ir brangiø projektø, tokiø kaip olim-pinio rezervo centrai, alternatyvioji rinktinë, spe-cializuoti internatai gabiems vaikams ir t.t., ágyven-dinimà. Reali situacija paprastai reikalauja paskirs-tyti lëðas, atsiþvelgiant á tikslø nacionaliniø priori-tetø iðdëstymà. Panaðaus poþiûrio trûkumai akivaiz-dûs: atsiranda rizika neiðugdyti naujos elitiniø spor-tininkø pamainos 2004 ir 2008 metø olimpiadoms.Rezervø paieðkos ðiam trûkumui paðalinti susidu-ria su bendra ðalies ekonomine situacija, kuri nevisada padeda pripaþinti sportà kaip vienà priorite-tiniø krypèiø.

Profesionalusis ir teisinis treneriø statusasÐis skyrius numato uþtikrinti tinkamà treneriø sta-

tusà ir efektyvø jø darbà. Ðios problemos yra specifi-nës ávairioms ðalims. Taèiau paprastai teisinis ir fi-nansinis nacionaliniø treneriø statusas nepakankamaiáteisintas. Atsiþvelgiant á “maþøjø” ðaliø specifikà, ðisneapibrëþtumas susijæs su pavojumi netekti produk-tyviø ir kvalifikuotø treneriø. Visiems þinomas fak-tas, kad kai kurie þymiausieji buvusios SSRS ir RytøEuropos treneriai sëkmingai integravosi ekonomið-

SantraukaStraipsnyje nagrinëjamos pagrindinës “maþøjø” ðaliø olimpinio rengimo ir dalyvavimo olimpinëse þaidynëse tendencijos

ir problemos, kurios skirstomos á tris grupes: 1) organizaciniø ir finansiniø iðtekliø valdymo strategija; 2) profesionalusis irteisinis treneriø bei sportininkø statusas; 3) mokslinis-metodinis, medicininis ir technologinis aprûpinimas.

Pirmoji “maþøjø” ðaliø problema – trumpas sportininkø “suolelis”, kuris lemia prioritetiniø rungèiø pasirinkimà ir racio-naliø darbo formø naudojimà. Be to, ribotos finansinës galimybës apsunkina ilgalaikiø ir brangiø aptarnavimo projektøágyvendinimà.

Antroji problema – geriausiøjø treneriø ir sportininkø iðvykimas ið “maþøjø” ðaliø verèia sutvarkyti jø socialiná aprûpinimàir áteisinti jø teises. Be to, socialiná aprûpinimà ir teises bûtina paremti ir sportininkø bei treneriø “Etikos kodeksu”.

Treèioji problema – “maþøjø” ðaliø izoliacija nuo stambiø sporto mokslo centrø, todël negalima organizuoti efektyviosdopingo kontrolës, traumø gydymo, ðiuolaikinës mokslinës-metodinës ir technologinës pagalbos. Taèiau Izraelio patirtisrodo, kad turtingesnës “maþosios” ðalys atskirose olimpinëse sporto ðakose gali pasiekti kai kuriø rezultatø.

Raktaþodþiai: olimpinis rengimas, valdymo strategija, sportininkø ir treneriø statusas, mokslinis-metodinis, medicininis irtechnologinis aprûpinimas.

2001 Nr. 2(24) 9

kai iðsivysèiusiose Vakarø ðalyse, taip pat ir besivys-tanèiose treèiojo pasaulio ðalyse. Reikia pastebëti, kaddaugelio ðaliø kai kuriø sporto ðakø treneriø profesi-nio bendravimo kalba tapo rusø kalba (pvz.: dailusisplaukimas, meninë ir sportinë gimnastika, dailusisèiuoþimas). Visa tai, nekalbant jau apie gerus uþdar-bius, ið esmës padeda geriausiems ir perspektyviau-siems treneriams iðvykti ið “maþøjø” ðaliø.

Nacionaliniø treneriø teisinis statusas ypaè ak-tualus ðalims, kuriose jau yra susiformavusios ar darbesiformuojanèios demokratinës tradicijos. Ðiuopoþiûriu buvusios SSRS, kaip didþiosios sporto vals-tybës, kurioje buvo grieþtas centralizuotas valdy-mas ir privalomas vadovaujanèios direktyvos vyk-dymas, patyrimas nepalengvina sprendimo paieðkos.Be to, teisinës normos turi garantuoti treneriui so-cialiná aprûpinimà, bûtent: pensijà, profesiná drau-dimà, ilgalaikes sutartis, profesinës kvalifikacijos to-bulinimo galimybes ir t.t.

Atskiras ypatumas – nacionalinio trenerio tei-sës. Ðaliø, turinèiø daugiametës demokratijos tra-dicijas, patirtis rodo, kad ðiø teisiø pagrindà turisudaryti gerai parengtø, apsvarstytø ir patvirtintøkriterijø, reglamentuojanèiø svarbiausius sprendi-mus (pvz.: kvietimas á rinktinæ, dalyvavimas tarp-tautinëse varþybose ir, svarbiausia, kvietimas á olim-pinæ komandà), laikymasis. Izraelio patirtis iðryð-kina savità problemà – “nereikalingø þmoniø” per-tekliø olimpinëje komandoje. Tai paprastai sporti-ninkai, kurie pateko á olimpinæ komandà dël neto-bulø atrankos kriterijø arba visai be jø. Ðie sporti-ninkai silpnina bendràjá komandos nusiteikimà irbendràjà motyvacijà pergalei siekti; be to, daþniau-siai bûna nedrausmingi ir elgiasi nesportiðkai.

Tiksliai apibrëþtos nacionaliniø treneriø teisëspadeda jiems racionaliai bendrauti su sporto klu-bø, regioniniais bei asmeniniais sportininkø trene-riais ðalies rinktinës labui.

Teisinis sportininko statusas socialinio aprûpi-nimo ir asmeniniø ásipareigojimø poþiûriu yra ne-atskiriama nagrinëjamos problemos dalis. Ðá statu-sà ið esmës gali apibrëþti jau minëtieji sporto krite-rijai. Jie taip pat turi reglamentuoti stipendijø, pre-mijø uþ pasiekimus dydá. Þymus sportininkas, bai-giantis savo karjerà, nusipelno paramos, kuri galibûti pareikðta specialios programos forma, t.y. ap-imanti galimybes pagerinti iðsilavinimà ir ágyti rei-kiamà kvalifikacijà.

Labai delikati sportininko teisinio statuso pro-blemos ypatybë – sportininko etikos kodekso pa-skelbimas ir jo vykdymas. Reali demokratija uþtik-rina bendravimo laisvæ, pasikeitimà informacija, pa-

sisakymà per spaudà, savo pozicijos gynimà (taip patir teisme). Visa tai ið esmës keièia santykiø pobûdá,taèiau svarbu grieþto drausmës reglamento nepakeis-ti tokiu liberalizmu, kuris veda á chaosà. Realià iðei-tá ið ðio prieðtaravimo rodo seniausiø Europos de-mokratijø patirtis. Tokia, pavyzdþiui, yra DidþiosiosBritanijos rinktinës komandos patirtis, kur bûsimø-jø stovyklø dalyviai – sportininkai ir treneriai – sa-vanoriðkai pasiraðo “Etikos kodeksà”, apimantá ke-letà nuostatø, reglamentuojanèiø santykius su spau-da, tarnybinio pobûdþio þiniø paskelbimà iðoriniamsðaltiniams, vidaus tvarkos taisykles, atsisakymà var-toti nesankcionuotus preparatus, rûkyti ir girtuok-liauti. Þinoma, ðis kodeksas nesutapatino jø gyveni-mo su vienuoliø gyvenimu, bet nebeliko daugeliorinktinës nariø tarpusavio bendravimo problemø.

Mokslinis-metodinis ir technologinis rengimoaprûpinimas

Ðis veiksnys yra vienas svarbiausiø, jis ypaè ak-tualus “maþøjø” valstybiø rinktinëms palyginti supirmaujanèiomis sporto valstybëmis, kur vienøsportininkø ar sportininkø grupës nesëkmes bei ne-teisingas prognozes gali kompensuoti kitø sporti-ninkø laimëjimai. Be to, ypaè “maþosioms” ðalimsgresia mokslinës-metodinës paþangos stagnacija.

Ðiuo metu pasaulyje yra keletas pripaþintø moks-liniø-metodiniø centrø, pavyzdþiui: JAV olimpiniokomiteto Mokslo ir sporto centras Kolorado Spring-se, Vokietijos sporto universitetas Kelne, Italijosolimpinio komiteto Mokslo institutas Romoje, Aust-rijos mokslo institutas ir kt. Ðie institutai yra ið es-mës internacionaliniai, nes su jais bendradarbiaujaþymiausieji tarptautiniai ekspertai. Didieji buvusiosSSRS mokslo centrai, ðiandieniniu supratimu, irgibuvo tarptautiniai buvusios Sàjungos ribose. Ne-paisant apribojimø, buvo prieinama beveik visamokslinë-metodinë informacija. Kompleksiniømoksliniø grupiø (KMG) praktika, gyvavusi RytøEuropos ðalyse, uþtikrino nepertraukiamà informa-cijà apie pasaulinio elito sportininkø rengimà. Ðiuo-laikiniø “maþøjø” ðaliø ypatumas – jø izoliacija nuodidþiøjø sporto mokslo centrø ir nepajëgumas ágy-vendinti rimtø kompleksiniø mokslo programø. To-dël didëja pavojus atsidurti mokslinës minties peri-ferijoje. Treneriai, netekæ mokslinio-metodinio ap-rûpinimo, bus priversti dirbti arba konservatyviai,arba avantiûristiðkai.

Ðià padëtá sunkina biomedicininio aprûpinimo trû-kumas, kurá rodo dopingo kontrolës problemos beifarmakologinio atsigavimo ir legalaus farmakologi-nio stimuliavimo trûkumas. Nepakankamas dëme-sys ðiai problemai susijæs (pirmuoju atveju) su spor-

SPORTO MOKSLAS10

tininko diskvalifikacija arba varþymusi nelygiomis sà-lygomis su “daugiau aprûpintais” konkurentais. Ðiuometu susidariusi padëtis pasauliniame sporte yra pa-kankamai prieðtaringa. Tai galima pailiustruoti pa-vyzdþiu ið plaukimo sporto. Palyginus Barselonos irAtlantos olimpiniø þaidyniø rezultatus, matyti, kaddaugelio rungèiø 1-osios, 8-osios (patekimas á fina-là) ir 16-osios (patekimas á pusfinalá) vietø rezulta-tai sumaþëjo arba liko tokie patys. Kitoks vaizdasatsiveria panaðiai analizuojant Atlantos ir Sidnëjausrezultatus. Èia pastebimas daugelio rungèiø rezulta-tø pagerëjimas. Kai kuriø rungèiø rezultatai pagerë-jo labai smarkiai (Inga de Broin, Olandija, 100 mpeteliðke ir 50 m laisvuoju stiliumi; Jan Torp, Aust-ralija, 400 m laisvuoju stiliumi; Jana Kloèkova, Uk-raina, 200 ir 400 m kompleksinis plaukimas).

Suprantama, gabaus sportininko pasirodymas –visada nevienareikðmis, nors ir norimas ávykis. Ta-èiau panagrinëkime plaukimo sporto tendencijà, kuriiðryðkëjo laikotarpiu tarp Seulo ir Sidnëjaus olim-piadø. Kaip rodo Tarptautinio olimpinio komitetodopingo komisijos statistika, buvo nustatytos dvitarptautinës klasës sportininkø pozityviø tyrimøvirðûnës (Otto-Fukushima et. al.; 1997). Pirmoji1988 m., o antroji – 1995 m. 1992–1995 m. laiko-tarpiu buvo gauta tris su puse karto daugiau pozity-viø atsakymø (nuo 0,4 iki 1,41 %). Savotiðkas “re-kordas” uþfiksuotas per Panazijos þaidynes Hirosi-moje (1994), kai uþ anaboliniø preparatø vartojimàbuvo diskvalifikuoti septyni Kinijos plaukikai. Ðis“rekordas” tapo didþiausias dopingo kontrolës is-torijoje. Po jo egzistuojanti dopingo kontrolës prak-tika per varþybas buvo papildyta netikëtais patikri-nimais sportininkø rengimo bazëse, todël padidëjogalimybë aptikti nelegalius stimuliatorius. Ði aplin-kybë galëjo ið esmës pakeisti “farmakologinæ situa-cijà” Atlantos olimpiados iðvakarëse. Pastebimai pa-gerëjusius rezultatus Sidnëjuje galima paaiðkinti ar-ba legaliø farmakologiniø preparatø, arba tø prepa-ratø, kuriø kol kas nustatyti neámanoma, vartojimu.

Atskiras ypatumas, kuriam reikia dëmesio –traumø profilaktika ir jø gydymas. Ðiuo atveju ben-drus humanistinio pobûdþio pastebëjimus apsunki-na “trumpo suolelio” padëtis, nes traumuoto spor-tininko paprastai nëra kuo pakeisti. Neginèytinapastarøjø metø tendencija yra pasaulinio sporto elito“senëjimas”. Tai ypaè ryðkiai pasireiðkia tarp leng-vaatleèiø ir irkluotojø. Birgit Fisher – baidarinin-kës ið Vokietijos – laimëjimai Maskvos, Seulo, Bar-selonos, Atlantos ir Sidnëjaus olimpiadose kelia su-siþavëjimà, bet ne ðokà. Vyresnio amþiaus laimëto-jai tampa laikmeèio norma. Todël ið esmës paaðtrë-

ja sportininko ilgaamþiðkumo problema, iðkeliantilabai svarbø uþdaviná – traumø vengimas ir gydy-mas. Dabar, kai daugelyje ðaliø medicina tapo mo-kama, ði problema tapo dar ir finansinë.

Paþangiø sporto technologijø panaudojimas ta-po neatskiriamu ðiuolaikinio didelio meistriðkumosporto komponentu. Tarptautiniø sporto federaci-jø politika, skatinanti naujoves, padeda pasaulio pa-þangai, taèiau “maþøjø” ðaliø atstovai, verèiami at-naujinti brangø inventoriø, atitinkamai padidinti biu-dþetà, patenka á nelygias sàlygas.

Dabar, kai gausios kompleksinës mokslinës gru-pës (KMG) jau negráþtama praeitis, ypaè svarbustampa portatyviniø ir patikimø prietaisø panaudo-jimas bei greitoji sportininko bûklës kontrolë. Ðiuo-laikinë ekspresdiagnostinë aparatûra leidþia stebë-ti pieno rûgðties lygá kraujyje, tikrinti KFK fermen-tà (kreatinfosfokinazæ); plaèiai naudoti vaizdotech-nikà; biomechaninë analizë tampa bûtina techniniobei taktinio meistriðkumo tobulinimo sàlyga. Bai-dariø irklavimo raida Izraelyje rodo, kad sistemin-gas minëtøjø priemoniø panaudojimas ið esmës lei-dþia pagerinti rengimo kokybæ. Ðalis, kuri neturi ka-nojininkø, kurios sportininkai niekuomet nëra bu-væ suaugusiøjø tarptautiniø varþybø finalininkai, uþ-ëmë 11 vietà Europos èempionate tarp 32 ðaliø. Su-prantama, tiek ði paþanga, tiek ir kitø sporto ðakølaimëjimai yra priemoniø komplekso, kurio imasiIzraelio didþiojo sporto departamentas, pasekmë.

Iðvada. Olimpinio rengimo problemø iðryðkini-mas ir net jø analizë visiðkai nereiðkia, kad jas bûtinatuoj pat iðspræsti. Taèiau dabar visiems aiðku, kadgeriau problemas svarstyti, negu jas nutylëti. Naivulaukti, kad jos bus greitai iðspræstos, bet dar naiviaumanyti, kad jos kaip nors paèios savaime iðsispræs.

LITERATÛRA

1. Beckett, A. H. (1988). The doping problem. In: TheOlympic Book of Sports Medicine. Volume 1. (Editors: Dirix,Knuttgen & Tittel) Blackwell Scientific Publications.P. 655–658.2. Issurin, V., Kaufman, L. (2000). The up-to-date tendenciesof competitive swimming in view of Olympic Games inSydney. In: Acta Academiae Olympiquae Estoniae. Vol. 8.Tartu. P. 172–180.3. Ohto-Fukushima, M., Muto,Y., Suzuki, K. a.o. (1997).Swimming, Doping, and anti-Doping. In Eriksson &Gullstrand (editors). Proceedings. XII FINA World Congresson Sports Medicine. April. Goteborg. 50–57.4. Spitz, L., Ebeling, R. (2000). XXVII OlympischeSommerspiele 2000. Deutscher Sportbund. BereichLeistungssport. Frankfurt am Main. 134 s.

Ið rusø kalbos vertë doc. Jonas Þilinskas

2001 Nr. 2(24) 11

Gauta 2000 11 14Priimta 2001 01 16

Vladimir IssurinThe Wingate Institute for Physical Education and SportsNETANYA 42902, ISRAEL

Atlantos ir Sidnëjaus olimpiniø þaidyniø vyrø rankinioþaidimo ypatumai ir tendencijos

Doc. dr. Antanas SkarbaliusLietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaDarbo tikslas – nustatyti 1996–2000 metø olimpinio ciklo vyrø rankinio þaidimo ypatumus ir tendencijas. Buvo taikomi

literatûros ir dokumentø analizës bei matematinës statistikos tyrimo metodai. Darbe ávertinti Atlantos olimpiniø þaidyniø 12ðaliø rinktiniø (n=191 dalyviai) 38 rungtyniø ir Sidnëjaus olimpiniø þaidyniø 12 ðaliø rinktiniø (n=180 dalyviai) 44 rungtyniørodikliai. Olimpinëse þaidynëse Atlantoje vidutinis rankininkø amþius buvo 27±3,5 metø, Sidnëjuje – 27,9±4,1 metø (p<0,01).Stiprus koreliacinis ryðys tarp amþiaus ir aukðtesniø uþimtø vietø (r=0,784) árodo, kad varþybinë patirtis yra reikðmingaspoþymis siekiant sportiniø rezultatø (Klein, 1998; Skarbalius, 2000). Sidnëjuje þaidusiø rankininkø vidutinis ûgis buvodidesnis nereikðmingai (0,3 cm; p>0,05), padidëjo nuo 189,6±6,8 iki 189,9±7,1 cm, kûno masë padidëjo 0,4 kg. Tarp ûgioir rinktiniø uþimtø vietø koreliacinis ryðys stiprus (r=0,789), tarp kûno masës ir uþimtø vietø – vidutinis (r=0,675). Taipatvirtina Jeschke (1981) teiginius, kad didesniø antropometriniø duomenø rankininkai turi pranaðumà siekiant rezultatø.

Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse per rungtynes abi rinktinës pelnë 3,1 ávarèiø daugiau (51±5,5) negu Atlantoje (47,9±6,3;p<0,05). Viena rinktinë Sidnëjuje per rungtynes pasiekë 2,3 ávarèiais daugiau (25,6±4,7) negu Atlantoje (23,3±2,4; p<0,01).Per pirmà këliná Sidnëjuje rinktinës pelnë 0,5 ávarèio daugiau (12±2,8), o per antràjá – 1,2 ávarèio daugiau (13,6±3) neguAtlantoje (atitinkamai 11,5±1,5 ir 12,4±1,5; p<0,001). Aktyvesnis rinktiniø þaidimas antrame këlinyje leidþia daryti prie-laidà, kad gerëja rankininkø fizinis parengtumas (Constantini, 1999; Späte, 1992, 1995).

Metimø veiksmingumas Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse padidëjo 4% (58,6±7,2) (p<0,01), vartininkø þaidimo veiks-mingumas – 4,7% (p<0,01). Geresnis vartininkø þaidimo bei metimø veiksmingumas Sidnëjuje leidþia manyti, kad rinktiniøgynybos veiksmingumas nepakankamas. Per rankinio rungtynes Sidnëjuje rinktinës daugiau kartø (5,9±1,9) paþeidë taisyk-les negu Atlantoje (4,1±0,7; p<0,001).

Išvados:1. Per ketveriø 1996–2000 metø olimpiná ciklà vyrø rankininkø þaidimas tapo aktyvesnis, dinamiðkesnis bei agresyvesnis.2. Rinktinëse þaidþia vyresnio amþiaus rankininkai, turintys didelæ varþybø patirtá.3. Geresnes vietas uþima rinktinës, kuriø þaidëjai yra aukðtesni ir didesnës kûno masës.4. Kitø þemynø rinktiniø meistriðkumas pagerëjo ir yra artimas Europos ðaliø rinktinëms.Raktaþodþiai: rankinis, olimpinës þaidynës, varþybinë veikla, rankininkø parengitumo kriterijai.

MODERN OLYMPIC PREPARATION: SITUATION AND PROBLEMS

Prof. Dr. Vladimir Issurin, Vladimir Shkliar

SUMMARY

Article analyses main trends and problems ofOlympic training, preparation and participation atthe Olympic Games of “small” countries. Trendsand problems can be divided into three groups:1) strategy of management of organisational andfinancial resources; 2) professional and juridicalstatus of athletes and coaches; 3) scientific-methodical, medical and technological provision.

First problem of the “small” countries is narrowchoice of athletes that determines necessity to chosepriority events and rational forms of work. Inaddition, limited opportunities makes more difficultrealisation of long-term and expensive projects ofservice.

Second main problem is departure of bestathletes and athletes from “small” countries. Thisproblem compels these countries to take care oftheir social situation and to legitimate their rights.Besides, social care and rights must be supportedby “Ethics Code” of athletes and coaches.

Third problem is isolation of “small” countriesfrom the main centres of sport science, and for thisreason it is impossible to organise effective dopingcontrol, injury care, modern methodological andtechnological assistance. However, experience ofIsrael demonstrates that more wealthy “small”countries are able to achieve high results in someOlympic sports.

SPORTO MOKSLAS12

ÁvadasNë vienos ðalies vyrø rankinio rinktinei nepavy-

ko du kartus paeiliui tapti olimpine èempione. Visdëlto vyrauja buvusios Tarybø Sàjungos ir Jugosla-vijos ðaliø rinktinës.

Vyrø rankinio þaidimas nuolat dinamiðkëja(Constantini, 1999; Czerwinski, 1994, 1998; Seco,1999; Taborsky, 1999, Skarbalius, 2000). Vien tai,kad 1972 metais Miuncheno olimpinëse þaidynëseper rungtynes abi þaidþianèios rinktinës pelnë32,3±7,2 ávarèio, o Sidnëjaus olimpiadoje –51,2±6,6 (p<0,001), akivaizdþiai árodo gerokai ak-tyvesná ir dinamiðkesná vyrø rankinio þaidimà.

Siekiant nustatyti rankinio þaidimo tendencijas,bûtina ávertinti varþybinæ veiklà (Czerwinski, 1996).Rankininkø varþybinë veikla labai plati. Jaworskiir kt. (1985) bei Kotzamanidis ir kt. (1999) nusta-të, kad vien tik gynybos ir puolimo taktikos veiks-mai apibûdinami per 600 rodikliø. Nors ir labai reikð-minga, taèiau tokia didelë rodikliø gausa neleidþiaiðryðkinti esminiø þaidimo ypatumø. Todël bûtinanustatyti pagrindinius þaidimà apibûdinanèius ro-diklius, kurie labiausiai iðreikðtø þaidimo poþymius(Czerwinski, 1996; Seco, 1999; Skarbalius, 2000;Taborsky, 1993, 1998).

Darbo tikslas – nustatyti 1996–2000 metøolimpinio ciklo vyrø rankinio þaidimo ypatumusir tendencijas.

Uþdaviniai:1. Nustatyti Atlantos olimpiniø þaidyniø vyrø

rankinio þaidimo ypatumus.2. Nustatyti Sidnëjaus olimpiniø þaidyniø vyrø

rankinio þaidimo ypatumus.3. Palyginti Atlantos ir Sidnëjaus olimpiniø þai-

dyniø vyrø rankinio ypatumus ir nustatyti þaidimotendencijas.

Tyrimo metodai:1. Literatûros ir dokumentø analizë.2. Matematinës statistikos metodai (aritmetinis

vidurkis, standartinis nuokrypis, vidutiniø reikðmiøskirtumø reikðmingumas nepriklausomoms imtimspagal Studento t kriterijø).

Buvo ávertinti 12 ðaliø rinktiniø (n=191 daly-viai) 38 rungtyniø rodikliai Atlantos (Handball. Ga-mes of the XXVI Olympiad, 1996) olimpinëse þai-dynëse ir 12 ðaliø rinktiniø (n=180 dalyviai)44 rungtyniø rodikliai Sidnëjaus (http//www.olym-pics.com) olimpinëse þaidynëse.

RezultataiAtlantos ir Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse (OÞ)

dalyvavo 12 vyrø rankinio rinktiniø. Europos þe-mynui atstovavo septynios rinktinës, kitiems þemy-

nams – penkios. Atlantoje Amerikos þemynui at-stovavo Brazilijos ir JAV rinktinës, pastaroji – olim-piados ðeimininkø teisëmis. Abejose OÞ Afrikosþemynui atstovavo Egipto rinktinë, kuri ðià teisæ ið-sikovojo per pasaulio èempionatà ir sudarë gali-mybæ dar vienai ðio þemyno rinktinei dalyvauti olim-pinëse þaidynëse. Alþyro rinktinë þaidë Atlantoje,o Tuniso rinktinë – Sidnëjuje. Azijos þemynui At-lantoje atstovavo Kuveito rinktinë, o Sidnëjuje –Pietø Korëjos rinktinë. Pirmà kartà OÞ rankiniovarþybø istorijoje Sidnëjuje ðeimininkø teisëmis da-lyvavo Australijos rinktinë.

Varþybø sistema ir Atlantoje, ir Sidnëjuje buvotapati. Pirmiausia rinktinës dviejuose pogrupiuoserato sistema þaidë kiekviena su kiekviena. Rinkti-nës, pogrupiuose uþëmusios pirmas dvi vietas At-lantoje ir 1–4 vietas Sidnëjuje, toliau olimpine sis-tema þaidë dël 1–4 vietø Atlantoje ir dël 1–8 vietøSidnëjuje. Likusios rinktinës þemesnes vietas iðsi-aiðkino susitikdamos su pogrupyje atitinkamà vietàuþëmusia rinktine.

Në viena rinktinë neiðvengë pralaimëjimø. Po vie-nas rungtynes pralaimëjo Atlantos èempionai kroa-tai ir Sidnëjaus èempionai rusai. Atlantos OÞ vyrørankinio turnyro finale susitiko tos paèios grupës da-lyviai Ðvedijos ir Kroatijos bei kitos grupës Prancû-zijos ir Ispanijos rinktinës. Dar ádomiau, kad pogru-pyje ðvedai buvo nugalëjæ kroatus, o prancûzai – is-panus. Taèiau finale ávyko atvirkðèiai: grupëse pra-laimëjusios rinktinës laimëjo finalines rungtynes.

Sidnëjuje Vokietijos ir Prancûzijos rinktinës, skir-tinguose pogrupiuose uþëmusios antràsias vietas,ketvirtfinalyje pralaimëjo prieðinguose pogrupiuo-se treèiàsias vietas uþëmusioms Ispanijos bei Pran-cûzijos rinktinëms. Ðvedijos rinktinë jau treèià kar-tà pastarosiose trejose OÞ þaidë finale, taèiau vi-sus kartus pralaimëjo ir uþëmë antràjà vietà.

Abejose OÞ vël pirmàsias ðeðias vietas uþëmëEuropos þemyno rinktinës. Atlantos olimpiniø þai-dyniø nugalëtoja Kroatijos rinktinë neáveikë atran-kiniø varþybø barjero ir neágijo teisës dalyvauti Sid-nëjaus olimpinëse þaidynëse.

Þaidimo ypatumai:Rankininkø amþius (1 pav.). Abejø OÞ rankinin-

kø amþius brandus. Atlantos OÞ vidutinis amþiusbuvo 27±3,5 metø, Sidnëjaus – 27,9±4,1 metø. Skir-tumas statistiðkai reikðmingas (p<0,01). Ypaè daug(2,1 metais) padidëjo pirmas ðeðias vietas uþëmusiørinktiniø amþius – nuo 27,4±3,5 iki 29,5±3,9 metø(p<0,001). Tiek pat padidëjo ir Europos þemynuiatstovaujanèiø rinktiniø amþius – nuo 27,4±3,6 metøAtlantoje iki 29,4±3,9 Sidnëjuje (p<0,001). Tuo tar-pu kitiems þemynams atstovaujanèiø ðaliø rankinin-

2001 Nr. 2(24) 13

kai pajaunëjo (daugiausia vienais metais), taèiau sta-tistiðkai nereikðmingai (p>0,05).

Ûgis (2 pav.). Sidnëjaus OÞ dalyviø rankininkøvidutinis ûgis padidëjo nereikðmingai (0,3 cm;p>0,05). Rankininkø vidutinis ûgis Atlantoje bu-vo 189,6±6,8 cm, Sidnëjuje – 189,9±7,1 cm. Ly-ginant þemynams atstovaujanèiø, taip pat pagal uþ-imtas vietas, rinktiniø ûgis per ketverius metus pa-didëjo labai nereikðmingai (p>0,05). Tik Azijosrankininkø ûgis padidëjo net 5,2 cm. Atlantoje Azi-jos þemynui atstovavo Kuveito rinktinë, o Sidnëju-je – Pietø Korëjos rinktinë.

Kûno masë (3 pav.). Sidnëjaus OÞ dalyviø(89,9±9,3 kg) kûno masë 0,4 kg didesnë negu At-lantos (89,5±8,2 kg) dalyviø. Atlantos èempionaikroatai 1,8 kg sunkesni uþ Sidnëjaus èempionus ru-sus. Pirmàsias ðeðias vietas uþëmæ Sidnëjaus OÞdalyviai (92,3±9,5 kg) 2,2 kg sunkesni uþ Atlantosrankininkus (90,1±8,2 kg), o 7–12 vietas uþëmu-sios rinktinës – atvirkðèiai. Europos ðaliø rankinin-

kai per ketverius metus pasunkëjo 2,3 kg. Kitiemsþemynams atstovaujantys rankininkai, iðskyrus Azi-jos, ðiek tiek palengvëjo. Visø rodikliø skirtumøreikðmës statistiðkai nereikðmingos (p>0,05).

Abiejø þaidþianèiø rinktiniø pelnyti ávarèiai perrungtynes (4 pav.). Sidnëjaus OÞ abi rinktinës pel-në 3,1 ávarèiø daugiau (51±5,5) negu Atlantoje(47,9±6,3; p<0,05). Preliminarinio etapo skirtu-mà sudarë 3,8 ávarèiai, finalinio etapo skirtumas su-maþëjo iki 1,6 ávarèiø.

Vienos ðalies rinktinës pelnyti ávarèiai (5 pav.).Sidnëjaus OÞ per rungtynes vienos ðalies rinktinëpasiekë 2,3 ávarèiais daugiau (25,6±4,7) negu At-lantoje (23,3±2,4; p<0,01). Visiems þemynams at-stovaujanèios, taip pat 1–6 ir 7–12 vietas uþëmu-sios rinktinës Sidnëjuje þaidë aktyviau ir pelnë dau-giau ávarèiø, taèiau statistiðkai reikðmingi skirtumaiyra tik tarp þemesnes vietas uþëmusiø (p<0,05) irkitiems þemynams atstovaujanèiø rinktiniø(p<0,05) bei Amerikos (p<0,001).

1 pav. Vyrø rankininkø amþiaus rodikliai (m.) Atlantos ir Sidnëjaus OÞ.8±SD; ** – p<0,001; *** – p<0,001.

m.

27

28,3

26,127,4 26,6 27,4 26,8 26,3 2727

27,9 30,3 27,5 29,526,3

29,425,9 25,5 25,125,7

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Vidurkis 1 vieta 12 vieta 1-6 vieta 7-12vietos

Europa KŽR Afrika Azija Amerika

Atlanta Sidnėjus** *** ***

cm

182,7 187 182,7189,6 192 190,7 188,2 191,1 187,9 188,8

189,9 192,9 186,3 191,4 188,4 191,5 187,6 188,3187,9 187

0

25

50

75

100

125

150

175

200

225

Vidurkis 1 vieta 12 vieta 1-6 vieta 7-12vietos

Europa KŽR Afrika Azija Amerika

AtlantaSidnėjus

*

2 pav. Vyrø rankininkø ûgio rodikliai (cm.) Atlantos ir Sidnëjaus OÞ. 8±SD;* – p<0,05.

Pelnyti ávarèiai per pirmà rungty-niø këliná (6 pav.). Abi rinktinës perpirmà këliná Sidnëjuje pelnë 1,1ávarèiø daugiau (24,2±2,8) neguAtlantoje (23,1±3,3). Vienos ðaliesrinktinë Sidnëjuje per pirmà këlinápelnë 0,5 ávarèiø daugiau (12±2,8)negu Atlantoje (11,5±1,5). Visiemsþemynams atstovaujanèios, taip pat1–6 ir 7–12 vietas uþëmusios rink-tinës Sidnëjuje pirmà këliná þaidëaktyviau ir pelnë daugiau ávarèiø, ta-èiau statistiðkai reikðmingi skirtumaiyra tik tarp Afrikos þemynui(p<0,05) atstovaujanèiø rinktiniø.

Pelnyti ávarèiai per antrà rungty-niø këliná (7 pav.). Per antrà rung-tyniø këliná abi rinktinës Sidnëjujepelnë vienu ávarèiu daugiau(25,6±4,7) negu Atlantoje(24,6±4,5). Viena rinktinë Sidnëju-je pasiekë 1,2 ávarèio daugiau(13,6±3) negu Atlantoje (12,4±1,5;p<0,001). Aktyviau Sidnëjuje þai-dë 7–12 vietas uþëmusios rinktinës,pelnydamos 1,6 ávarèio daugiau(13,1±3,2) (p<0,01) negu Atlan-toje (11,5±1,1). Visiems þemynamsatstovaujanèios rinktinës, iðskyrusAfrikos, antruosius këlinius Sidnë-juje þaidë daug aktyviau negu Atlan-toje (p<0,05).

SPORTO MOKSLAS14

gu Atlantoje (49±3,1). Skirtumøreikðmës statistiðkai reikðmingos(p<0,001).

Vartininkø þaidimas (9 pav.).Sidnëjuje vartininkø þaidimo veiks-mingumas (27,8±3,4) padidëjo4,7% (p<0,01). Paskutinæ dvylik-tà vietà uþëmusios Australijos rink-tinës vartininkø þaidimo veiksmin-gumas (25,8±7,4) 1,2% blogesnisnegu Atlantoje atitinkamà vietà uþ-ëmusios Kuveito rinktinës vartinin-kø (27±5,4). Visais kitais straips-nyje nagrinëjmais atvejais vartinin-kai Sidnëjuje þaidë veiksmingiau.

kg

89,5 92,884,1

90 88,9 90,4 87,9 87,6 9084

89,991

84,5

92,387,4

92,7

85,9 85,5 85,9 88,5

0

20

40

60

80

100

120

Vidurkis 1 vieta 12 vieta 1-6 vieta 7-12vietos

Europa KŠR Afrika Azija Amerika

Atlanta

Sidnėjus

3 pav. Vyrø rankininkø kûno masës rodikliai (kg) Sidnëjaus ir Atlantos OÞ.8±SD.

Įvarčiai

47,9 47,5 49,651 51,3 51,2

0

10

20

30

40

50

60

70

Iš viso Prelimin Finalas

Atlanta

Sidnėjus

* *

4 pav. Abiejø rinktiniø pelnyti ávarèiai per rungtynes Sid-nëjaus ir Atlantos OÞ. 8±SD; * – p<0,05.

Įvarčiai

23,325,5

22,325,4

21,8 21,8 20,822,4

25,6 26,724,2

26,623,7 23,1

25,3 25,7

0

5

10

15

20

25

30

35

Iš viso 1-6 vietos 7-12 vietos Europa KŽR Afrika Azija Amerika

AtlantaSidnėjus

* ******

5 pav. Vienos rinktinës pelnyti ávarèiai per rungtynes At-lantos ir Sidnëjaus OÞ. 8 ±SD; * – p<0,05; ** – p<0,01;*** – p<0,001.

Metimø veiksmingumas (8 pav.). Lyginant su At-lantos OÞ (54,6±5,9), metimø veiksmingumas Sid-nëjaus OÞ (58,6±7,2) padidëjo 4% (p<0,01). Sid-nëjaus OÞ kitiems þemynams atstovaujanèios rink-tinës vartus atakavo veiksmingiau (58,1±7,4) ne-

Baudos minutës (10 pav.). Sidnëjaus OÞ(5,9±1,9) rinktinës daugiau kartø paþeidë taisyklesnegu Atlantoje (4,1±0,7). Reikðmiø skirtumas 1,8min. statistiðkai reikðmingas (p<0,001). Ypaè sta-tistiðkai reikðmingi skirtumai tarp 1–6 vietas(p<0,001) uþëmusiø rinktiniø ir Europos ðaliø rink-tiniø (p<0,001). Kitiems þemynams atstovaujanèiosrinktinës Sidnëjuje buvo baudþiamos daþniau neguAtlantoje, taèiau reikðmiø skirtumai statistiðkai ne-reikðmingi.

Rezultatø aptarimasStatistiðkai patikimas rankininkø amþiaus padi-

dëjimas (p<0,01) per olimpiná ketveriø metø lai-kotarpá bei stiprus koreliacinis ryðys tarp amþiaus

ir aukðtesniø uþimtø vietø(r=0,784) árodo, kad varþybinë pa-tirtis yra reikðmingas poþymis sie-kiant sportiniø rezultatø (Klein,1998; Skarbalius, 2000).

Ûgio ir rinktiniø uþimtø vietøkoreliacinis ryðys stiprus(r=0,789). Tai patvirtina Jeschke(1981) teiginius, kad didesniø ant-ropometriniø duomenø rankininkaituri pranaðumà siekiant rezultatø.Kûno masës ir uþimtø vietø kore-liacinis ryðys vidutinis (r=0,675).Lengvesni rankininkai SidnëjausOÞ uþëmë þemesnes 7–12 vietas.

Abiejø rinktiniø pelnyti ávarèiai árodo rankinioþaidimo dinamiðkëjimà (Constantini, 1999;Èãíàòüåâà, 1996; Klein, 1998; Konzag, 1985; Skar-balius, 2000; Späte, 1992, 1995). Esant statistiðkaireikðmingoms tiek abiejø rinktiniø, tiek vienos rink-tinës pelnytø ávarèiø skirtumø reikðmëms, galimeteigti, kad Sidnëjaus OÞ rinktinës þaidë aktyviau,dinamiðkiau. Ypaè paþymëtina tai, kad rinktinës þai-

2001 Nr. 2(24) 15

dë aktyviau antrà këliná, ypaè Sid-nëjuje. Ið to galime daryti prielai-dà, kad gerëja rankininkø fizinisparengtumas (Constantini, 1999;Späte, 1992, 1995).

Tai, kad finaliniame etape abie-jø rinktiniø pelnytø ávarèiø skirtu-mas (1,6) sumaþëjo dvigubai, lygi-nant su preliminariniame etapepelnytais ávarèiais (3,8), árodo, jogir Atlantos, ir Sidnëjaus OÞ fina-liniame etape ið tikro dël vietø var-þësi pajëgiausios rinktinës.

Metimø veiksmingumo reikð-miø skirtumai Sidnëjaus OÞ tarp1–6 ir 7–12 vietas uþëmusiø rink-tiniø, taip pat tarp Europos ðaliøir kitiems þemynams atstovaujan-èiø rinktiniø statistiðkai nereikð-mingi (p>0,05). Tai rodo, kad pa-gerëjo kitiems þemynams atstovau-janèiø ðaliø rankininkø meistriðku-mas ir yra artimas Europos ðaliørinktinëms (Constantini, 1999; Se-co, 1999; Taborsky, 1999).

Geresnis vartininkø þaidimo beimetimø veiksmingumas Sidnëjujeleidþia daryti prielaidà, kad rinkti-niø gynybos veiksmingumas yra ne-pakankamas. Sidnëjuje 1–6 vietasuþëmusios (p<0,001) ir Europosðaliø rinktinës (p<0,001) buvo bau-dþiamos daþniau nei Atlantoje. Tairodo gynybos veiksmø nepakanka-mumà, puolimo veiksmø vyravimà,kartu ir agresyvius veiksmus puo-lant. Tokias tendencijas nustatë irSpäte (1992). Stiprus koreliacinisryðys (r=0,757) tarp baudos minu-èiø bei rinktiniø uþimtø vietø, taippat tas faktas, kad aukðtesnes vie-tas uþëmë Europos ðaliø rinktinësir tos, kurios buvo daugiausia bau-dþiamos, leidþia daryti prielaidà, kaddidesnio meistriðkumo rinktinës gy-nybos metu nebijo rizikuoti. Be to,tokios tendencijos leidþia manyti,kad rinktinës puldamos nepakanka-mai pasinaudoja þaidëjø kiekybinepersvara.

Įvarčiai

23,1

11,5 12,310,8

12,510,3 9,9

10,310,6

24,2

12 12,611,3

12,511,2

11,9 11,7 11,8

0

5

10

15

20

25

30

Iš viso Viena rinkt 1-6 vietos 7-12 vietos Europa KŽR Afrika Azija Amerika

AtlantaSidnėjus

*

6 pav. Rinktiniø pelnyti ávarèiai per pirmà rungtyniø këliná Atlantos ir Sid-nëjaus OÞ.

8 ±SD; * – p<0,05.

Įvarčiai

24,6

12,4 13,111,5

1311,5 11,6 10,5 11,9

25,6

13,6 14,113,1 14,1 12,7 11,9

13,913,8

0

5

10

15

20

25

30

35

Iš viso Vienarinkt.

1-6 vietos 7-12vietos

Europa KŽR Afrika Azija Amerika

Atlanta

Sidnėjus

*** ** * * **

7 pav. Rinktiniø pelnyti ávarèiai per antrà rungtyniø këliná Atlantos ir Sid-nëjaus OÞ.

8 ±SD; * – p<0,05; ** – p<0,01; *** – p<0,001.

proc.

54,6 56

48

55,8 53,358,6

49 47,8 50,2 48

58,661,4

54,5 60,157,1

5958,1 57,4 59,5 61,6

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Vidurkis 1 vieta 12 vieta 1-6 vietos 7-12vietos

Europa KŽR Afrika Amerika Azija

Atlanta Sidnėjus

********

**

8 pav. Rinktiniø metimø veiksmingumas (proc.) Atlantos ir Sidnëjaus Oþ.8 ±SD; * – p<0,05; ** – p<0,01; *** – p<0,001.

SPORTO MOKSLAS16

Iðvados1. Per ketveriø 1996–2000 metø olimpiná ciklà

vyrø rankininkø þaidimas tapo aktyvesnis, dinamið-kesnis bei agresyvesnis.

2. Rinktinëse þaidþia vyresnio amþiaus rankinin-kai, turintys didelæ varþybø patirtá.

3. Aukðtesnes vietas uþima rinktinës, kuriø þai-dëjai yra aukðtesni ir didesnës kûno masës.

4. Kitø þemynø rinktiniø meistriðkumas pagerë-jo ir yra artimas Europos ðaliø rinktinëms.

LITERATÛRA

1. Czerwinski, J. (1994). An analysis of the European Men’sChampionship – Portugal. June 1994. Handball, Periodicalfor coaches, referees and lecturers. No2(2). P. 7–17.2. Czerwinski, J. (1996). Charakterystyka gry w pilke rec-zna. Akademia Wychowania Fizycznego w Gdansku.3. Czerwinski, J. (1998). Statistical analysis of the Men’sEuropean Championship held in Italy 1998. Handball, Pe-riodical for coaches, referees and lecturers. No2(8). P. 4–9.4. Constantini, D. (1999). Status-quo following the 1999World Championship in Egypt. Handball, Periodical for co-aches, referees and lecturers. No2(11). P. 10–12.

proc.

27,8 28 2729,7

2629,3

25,8 27

22,9

28,3

32,5

36,2

25,8

33,6 31,8 33,2 32,133,5

25

39,4

0

10

20

30

40

50

60

Vidurkis 1 vieta 12 vieta 1-6 vietos 7-12 vietos Europa KŽR Afrika Amerika Azija

At lanta Sidnėjus

*** * * ** ** *

9 pav. Rinktiniø vartininkø þaidimo veiksmingumas (proc.) Atlantos ir Sid-nëjaus OÞ. 8 ±SD; * – p<0,05; ** – p<0,01; *** – p<0,001.

10 pav. Rinktiniø baudos minutës Atlantos ir Sidnëjaus OÞ. 8±SD; * –p<0,05; ** – p<0,01; *** – p<0,001.

4,1 4,4

2,8

4,2 4 4,1 4,1 4,5

2,8

4,4

5,9 6

3,6

7,3

4,4

6,9

4,34,6

3,8

4,9

012345678

9

Vidurkis 1 vieta 12 vieta 1-6vietos

7-12vietos

Europa KŽR Afrika Amerika Azija

Atlanta Sidnėjus

****

*

******

5. Handball. Games of the XXVI Olympiad. (1996). TheAtlanta Committee for the Olympic Games.6. http//www.olympics.com7. Jaworski, J., Krawczyk, A., Norkowski, H. P. (1985). Pilkareczna. Warczawa.8. Jeschke, J. Antropometrische Charakteristik der Hand-ballspieler/innen am Olympischen Turnier 1980. Interna-tionales Trainer Symposium, Magglingen. (1981).9. Klein, G.D., (1998). Selected Aspects of a QualitativeAnalysis of Players Performance at the 1998 Men’s Euro-pean Championship in Italy. Handball, Periodical for coa-ches, referees and lecturers. No2(8). P. 19–27.10. Konzag, I. (1985). Theoretische grundlagen und meto-dische aspekte der technisch-taktischen ausbildung in denSportspielen. In: Korpererziehung. 31 (5). S. 202–216.11. Kotzamanidis, C., Chatzikotoulas, K., Giannakos, A.(1999). Optimization of the Training Plan of the HandballGame. Handball, Periodical for coaches, referees and lectu-rers. No2(11). P. 49–55.12. Seco, J. (1999). World Championship Egypt ’99 Analy-sis. Handball, Periodical for coaches, referees and lecturers.No2(11). P. 3–9.13. Skarbalius, A. (2000). III Europos vyrø rankinio èem-pionato tendencijos: Lietuvos rinktinës ir Europos elito ko-

2001 Nr. 2(24) 17

mandø lyginamoji analizë. Sporto mokslas. 1(19). 44–47.14. Skarbalius, A. (2000). Europos vyrø rankinio – 2000modelis. Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas. 2(35). 53–58.15. Späte, D. (1992). New tendencies in handball training.World Handball. 1. 31–34.16. Späte, D. (1995). Counter-attack training. World Hand-ball. 3–4/95. 34–43.17. Taborsky, F. (1993). Papers for the Lecture at the Inter-national Trainer Symposium of the IHF. Düesseldorf.

18. Taborsky, F. (1998). Selected characteristics of the Men’sEuropean Championship participants. Handball, Periodi-cal for coaches, referees and lecturers. No2(8). P. 4–9.19. Taborsky, F. (1999). Egypt 1999 – selected patterns inattack play. Statistical aspect of the non–European Natio-nal Teams in the 16th Men’s World Handball Champions-hip. Handball, Periodical for coaches, referees and lecturers.No2(11). P. 13–24.20. Èãíàòüåâà, Â. ß., Ïîðòíîâ, Þ. Ì. (1996). Ãàíäáîë.Ìîñêâà.

PECULARITIES AND TENDENCIES OF MEN’S HANDBALLAT THE ATLANTA AND SYDNEY OLYMPIC GAMES

Assoc. Prof. Dr. Antanas Skarbalius

SUMMARY

Aiming to predict sports results and foreseetrends in training elite athletes, it is necessary toascertain the level of tendencies in the developmentof a particular sport. The aim of the paper was toestablish the peculiarities and tendencies of men’shandball at the Atlanta and Sydney Olympic Games.The following methods of the study used: analysisof documents and special literature on the subjectas well as methods of mathematical statistics(arithmetical mean, standard deviation, significanceof differences between mean values for independentvariables according to Student’s t criterion). Indicesof 191 subjects, 38 matches of 12 national teamsparticipants of Atlanta Olympic Games and 180subjects, 44 matches of 12 national teams of SydneyOlympic Games have been evaluated.

Characteristics describing the peculiarities ofplaying men’s handball at the Atlanta and SydneyOlympic Games have been worked out. The age of

Gauta 2000 10 11Priimtma 2001 01 16

Antanas SkarbaliusLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT-3000 KaunasEl. paštas: antska@lkka.lt

the participants of the Atlanta Olympic Gamesaveraged 27±3,5 years and 27,9±4,1 of the SydneyOlympic Games, height 189,6±6,8 and 189,9±7,1cm, body mass averaged 89,5±8,2 and 89,9±9,3kg accordingly. During the match the teams scored23,3±2,4 goals at the Atlanta Olympic Games and25,6±4,7 at the Sydney Olympic Games, i.e.11,5±1,5 goals during the first half-time and12±2,8 accordingly. The teams played more activeduring the second half-time. The efficiency ofthrows was 54,6±5,9 % at the Atlanta OlympicGames and 58,6±7,2 at the Sydney OlympicGames, the efficiency of goal-keepers increased 4,7percentage from Atlanta to Sydney (p<0,01). Theperformance of national teams representing thecontinent of Europe is higher than that of nationalteams representing other continents. The game ofteams was more active and more aggressive inSydney than in Atlanta.

SPORTO MOKSLAS18

ÁvadasMoterø sportinio ëjimo olimpinës 20 km rung-

ties trukmë yra apie 90 min. Varþybose, kuriø truk-më virðija 60 min, apie 98% energijos pagaminamaaerobinëmis reakcijomis (Øåïàðä, 1995). Tokiostrukmës darbe energija aerobinëmis reakcijomis ga-minama lëtai susitraukianèiose iðtvermingose skai-dulose (Henriksson, 1992). Aerobinis pajëgumasir iðtvermë daug priklauso nuo kraujotakos ir kvë-pavimo sistemø funkcijos aptarnaujant dirbanèiusraumenis, pristatant á juos deguoná, energetines me-dþiagas ir ðalinant ið jø metabolizmo liekanas (Sal-tin, Strange, 1992). Á aerobiniø galiø ugdymà pri-valu þvelgti, kaip á tam tikros sistemos atskirø daliøir visumos tobulinimà (Àíîõèí, 1975). Þmogaus or-ganizmui bûdinga, kad, lavinant vienas funkcijas,nukenèia kitos (Ñåëóÿíîâ ir kt., 1993; Ìååðñîí,1986). Todël rengiant ëjikes nereikëtø daug laikoskirti sportiniams veiksmams, kuriuos sàlygoja ana-erobinës glikolitinës bei alaktatinës reakcijos (Katz,Sahlin, 1990). Nustatant sportininko aerobiná pa-jëgumà, daþniausiai matuojamas pajëgumas ties kri-tinio intensyvumo riba ir ties anaerobinio slenksèioriba. Daugelio autoriø nuomone, ilgai trunkanèia-me darbe yra informatyvesni anaerobinio slenksèiorodikliai (Ingjer, 1991; Ñåëóÿíîâ ir kt.,1991;Áîðèëêåâè÷ ir kt.,1993; Çàïîðîæàíîâ, Õîøèä, 1994;Kolchinskaya,1997). Fiziná darbà, kurio intensyvu-mas yra artimas anaerobiniam slenksèiui, labiau sà-lygoja raumenø gebëjimas vartoti deguoná, o darbàties kritinio intensyvumo riba – centrinë kraujota-ka (Holoszy, Coyle, 1984; Rowel, 1994).

Pagrindinis veiksnys bioenergetiniams ðaltiniamsaktyvinti yra darbo trukmë (Hakkinen, 1994). Nuo

1996 metø Atlantos olimpiniø þaidyniø moterøsportinio ëjimo nuotolis pailgëjo du kartus, nuo 10iki 20 km. Todël iðkilo sudëtinga problema – kaiptinkamai suplanuoti metiná rengimosi ciklà ir geraipasirodyti Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse.

Šio darbo tikslas buvo iðanalizuoti ëjikës Kristi-nos Saltanoviè metiná treniruotës ciklà, per kurá jipasiekë Lietuvos 20 km ëjimo plentu rekordà, pa-saulio 20 km ëjimo stadiono taku rekordà ir sëk-mingai startavo Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse.

Tyrimo metodai: literatûros ðaltiniø teorinë ana-lizë, metinio treniruotës plano nagrinëjimas, trene-rio apskaitos dokumentø ir sportininkës dienorað-èio analizë.

Tyrimo medþiagos analizë ir aptarimasMetinio rengimo cikle buvo keliami uþdaviniai:1. Didinti aerobines galias ir iðtvermæ.2. Gerinti kraujotakos sistemos funkcijas ir krau-

jodarà taikant aukðtikalniø efektà ir aktyvias biolo-gines medþiagas.

3. Siekti geros sportinës formos varþybø laiko-tarpiu du kartus – per Europos taurës varþybas bir-þelio mënesá ir olimpinëse þaidynëse rugsëjo mëne-sio pabaigoje.

Taigi galima teigti, kad buvo taikytas dviejø ciklømetinis rengimas, kuris prasidëjo 1999 metø lap-krièio mën. Ðio ávadinio mezociklo nespecifinio fi-zinio krûvio apimtis buvo nedidelë, o intensyvu-mas – maþas.

Nagrinëjant atliktà metiná fiziná krûvá (1 lente-lë) matyti, kad treniruotës krûvio apimtis ir inten-syvumas nuolat didëjo iki kovo mën, kuriame per40 pratybø buvo áveikta 501 km. Greitesniu negu

Ëjikës K. Saltanoviè prieðolimpinio metiniotreniruotës ciklo analizëJuzefas Romankovas, Kristina Saltanoviè, doc. dr. Algirdas Raslanas,

prof. habil. dr. Juozas SkernevièiusVilniaus pedagoginis univeristetas

SantraukaPo Atlantos olimpiniø þaidyniø moterø sportinio ëjimo 10 km nuotolis pakeistas á 20 km, todël beveik iki 90 min pailgëjo ir

varþybinio darbo trukmë. Tokios trukmës darbo metu iki 98% energijos raumenyse pagaminama aerobinëmis reakcijomis.Ëjikëms iðkilo problema, kaip geriau paskirstyti fizinius krûvius metiniame rengimosi cikle prieð Sidnëjaus olimpines þaidynes.

Ðio darbo tikslas buvo iðanalizuoti ëjikës Kristinos Saltanoviè metiná treniruotës ciklà, per kurá ji pasiekë Lietuvos 20 kmëjimo plentu rekordà, pasaulio 20 km ëjimo stadiono taku rekordà ir sëkmingai rungtyniavo Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse.

Jos metiniam treniruotës ciklui bûdinga tai, kad optimalios sportinës formos buvo siekta du kartus, t.y. birþelio ir rugsëjomën. Abu kartus buvo taikytas rengimas aukðtikalniø sàlygomis. Pateikti atskirø mezociklø metinio krûvio duomenys.Treniruotës krûviai buvo planuojami ir koreguojami atsiþvelgiant á medikø ir mokslininkø rekomendacijas. Aerobinis pajëgu-mas ir iðtvermë tolygiai gerëjo. Teigiamos átakos turëjo ir tai, kad aukðtikalnëse treniruotës intensyvumas buvo dozuojamaspagal organizmo reakcijos rodiklius. Pagrindinëse varþybose buvo pasiekti planuoti rezultatai.

Raktaþodþiai: sportinis ëjimas, aerobinis pajëgumas, aukðtikalnës, olimpinës þaidynës.

2001 Nr. 2(24) 19

varþybinis greitis buvo áveikta tik 11 km, artimu var-þybiniam – 58 km, visas kitas fizinis krûvis buvoaerobinës zonos. Balandþio mën. mezociklo fiziniskrûvis buvo maþesnis, o geguþës mën. vël didesnis– sunkios treniruotës mezociklas aukðtikalnëse,1000–1200 m virð jûros lygio. Pradþioje stovyklosbuvo jauèiamas nemaþas aukðtikalniø poveikis. Pul-so daþnis (PD) ryte padidëjo iki 60 tv./min, kraujo-spûdis – iki 120 ir 90 mmHg, darbo intensyvumasbuvo nedidelis, o pulso daþnio reakcija þenkli. Pa-gal tai buvo reguliuojamas intensyvumas, taèiau pul-so daþnis kartais kisdavo neprognozuojamai. An-trà savaitæ pulso daþnis ramybëje, jo reakcija á fizi-ná krûvá bei kraujospûdis normalizavosi. PD rytebuvo 46–48 tv./min, o kraujospûdis – 110 ir70 mmHg. Fiziniø krûviø intensyvumas paprastaidaugiausia siekë 90–95% anaerobinio slenksèio in-tensyvumo, du kartus per savaitæ ðis intensyvumasbuvo virðijamas, taèiau didelio glikolitiniø reakcijøsuaktyvinimo nebuvo. Aukðtikalniø treniruotësefekto panaudojimas buvo pagrástas Dicko (1992)tyrimø duomenimis, kad didþiausias darbingumasbûna 14–28 dienomis po nusileidimo ið aukðtikal-niø á normalias sàlygas. Po stovyklos iki Europos

taurës varþybø buvo likusi 21 diena. Per ðias varþy-bas pasiektas Lietuvos 20 km ëjimo rekordas –1 h 32 min 48 s. Prieð tai dar buvo dalyvauta trejo-se varþybose ir pasiekti planuoti rezultatai (jomsspecialiai nesirengta) (2 lentelë). Po Europos tau-rës varþybø buvo vienas atsigavimo mikrociklas, pojo prasidëjo antrasis parengiamasis lakotarpis, kurásudarë ávadinis mezociklas liepos mën. ir didelio fi-zinio krûvio mezociklas rugpjûèio mën. Rugpjûèio3 d. specialiai nesirengus buvo dalyvauta Lietuvosèempionate ir 20 km nuotolyje stadiono taku pa-siektas pasaulio rekordas. Iki olimpinio starto bu-vo likæ beveik du mënesiai, jie skirti specialiajamrengimuisi.

Reguliariai Vilniaus miesto sporto medicinoscentre ir VPU sporto laboratorijoje buvo atliekamityrimai, pagal jø rezultatus koreguojamas fizinis krû-vis ir atsigavimo priemoniø taikymo programa.

Rugpjûèio mën. surengta 21 dienos stovykla Èe-kijoje, 1000 m virð jûros lygio. Adaptacija ðioje sto-vykloje vyko daug geriau negu pirmojoje aukðtikal-niø stovykloje. Ðá mën. buvo dirbta 29 dienas, per 42pratybas áveiktas 461 km, taèiau didesniu greièiu ne-gu varþybinis áveikti tik 8 km, o artimu varþybiniam

1 lentelë

Ëjikës K. Saltanoviè 1999–2000 metø sezono treniruotës krûvisMënesiai 11 12 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 Iš viso

Pratybø dienø (skaièius) 23 25 24 21 27 26 28 24 22 29 28 14 291 Pratybø (skaièius) 23 29 34 33 40 34 42 29 29 42 35 16 386 Sp. ëjimas (km) 1 km – per 4:35 2 7 7 11 7 24 16 11 8 28 131

Sp. ëjimas (km) 1 km – per 4:36–5:00 1 29 14 58 45 10 25 31 55 27 295

Sp. ëjimas (km) 1 km – per 5:01–6:00 52 214 207 307 255 286 141 175 260 269 2116

Krosas (km) 167 264 152 144 125 115 129 124 133 138 70 1609 Bendras áveiktø km skaièius 167 319 402 372 501 422 449 306 350 461 394 66 4209 Bendrasis ir spec. fizinis rengimas (val.) 10 8 6 6 8 4 8 4 6 6 4 4 85

2 lentelë

K. Saltanoviè 2000 metais varþybose planuoti ir pasiekti rezultatai

Varžybų data ir vieta Varžybų nuotolis ir pavadinimas Planuotas rezultatas Pasiektas rezultatas 2000 02 04

Panevëþys (manieþas) LIETUVOS ČEMPIONATAS

5 km 22:00 22:27

2000 03 25 Slovakija (plentas)

DUDINCE GRAND PRIX 20 km 1:36:00 1:35:13

2000 04 30 Vokietija (plentas)

NAUMBURG GRAND PRIX 20 km 1:35:00 1:34:08

2000 05 06 Birštonas (plentas)

A.MIKĖNO TAURĖ 10 km 45:30 44:50

2000 06 17 Vokietija (plentas)

EUROPOS TAURĖ 20 km 1:33:00

1:32:48 (Lietuvos rekordas)

2000 07 09 Vokietija (plentas)

HILDESHEIM GRAND PRIX 20 km 1:33:00–1:34:00 1:33:35

2000 08 03 Kaunas (stadionas)

LIETUVOS ČEMPIONATAS 20 km

1:37:00 1:35:23 (pasaulio rekordas)

2000 09 28 Sidnëjus (plentas)

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS 20 km

1:33:00 12–18 vt.

1:34:24 16 vt.

SPORTO MOKSLAS20

– 55 km. Pagrindinis darbas – 260 km ëjimas, jis bu-vo atliktas aerobinëmis sàlygomis. 138 km buvo áveiktibëgant palaikomuoju ir atgaunamuoju intensyvumu.

Pateikiamas vieno mënesio mikrociklo turinys(08 21–26):Pirmadienis 1 pratybos: 15 km tolygus ëjimas, PD 150–

160 tv./min2 pratybos: 8 km bëgimas vietovëje,PD 130–140 tv./min

Antradienis 1 pratybos: pakaitinis ëjimas (2 km inten-syviai + 1 km neintensyviai) x 4, PD 180–140 tv./min2 pratybos: 8 km tolygus ëjimas, PD 130–140 tv./min

Treèiadienis 1 pratybos: 19 km tolygus ëjimas, PD 160–170 tv./min2 pratybos: 8 km bëgimas, PD 130–140 tv./min

Ketvirtadienis 1 pratybos: 8 km bëgimas vietovëje, PD130–140 tv./min

Penktadienis 1 pratybos: kartotinë treniruotë (3 km+2 km+1 km), PD 180 tv./min(14:00, 9:14, 4:31), poilsis 12–15 min2 pratybos: 8 km ëjimas, PD 120–130 tv./min

Ðeðtadienis 22 km tolygus ëjimas, PD 160–165 tv./min

Rugsëjo 2 d. prasidëjo stovykla Australijoje,100 km nuo Sidnëjaus. Ilga kelionë, laiko juostø beigeografinës platumos pasikeitimas sukëlë tam tik-rø pakitimø, bet jie nebuvo labai ryðkûs. Organiz-mo adaptacijos eiga buvo tiriama. Buvo uþraðomoselektrokardiogramos, atliekamas Rufje testas, ryteregistruojamas pulso daþnis (1 pav.), jo reakcija á

fizinius krûvius. Kaip matome ið paveikslo, fizinëbûklë þenkliai gerëjo 6–7dienas, tai buvo ávadinismikrociklas, per kurá daug dëmesio skirta techni-kai tobulinti, daromi vaizdo áraðai, analizuojamatechnika, priimami sprendimai ir bandomi ágyven-dinti. Kiti du mikrociklai buvo skirti palaikyti aukðtàaerobiniø galiø lygá ir modeliuoti varþybiná greitá.Ðiuo laikotarpiu organizmas funkcionavo gerai, ta-èiau, nuvykus á Sidnëjaus olimpiná kaimelá, pasikei-tus aplinkai, atsiradus daugybei ávairiausiø dirgik-liø, pasireiðkë kraujotakos sistemos funkciniai pa-kitimai (Rufje indeksas þenkliai padidëjo). Tai bu-vo prieðstartinis mikrociklas, per kurá stengtasi or-ganizmà parengti pagrindiniam startui.

09 23 12 km ëjimas, PD 140–150 tv./min09 24 6 km ëjimas, PD 140–160 tv./min, 1000 mx3 kar-

totinë treniruotë, PD 170 tv./min(4:30, 4:28, 4:30), poilsis 10–12 min.

09 25 10 km ëjimas, PD 150–160 tv./min09 26 10 km ëjimas, PD 150–160 tv./min+2 km,

PD 170 tv./min09 27 Mankšta, tempimo pratimai, masaþas09 28 20 km rungtis – 1 h 34 min 24 s, laikas, registruo-

tas atkarpomis po 2 km (9:13, 9:08, 9:11, 9:25,9:28, 9:29, 9:35, 9:32, 9:37, 9:46), rodo, kad pir-mieji 6 km buvo áveikti per dideliu greièiu, o pas-kutinius 2 km áveikti buvo labai sunku.

Išvados1. Treniruotës krûvis metiniame cikle buvo didi-

namas sistemingai ir nuosekliai, atsiþvelgiant á moks-

1 pav. Pulso daþnio, Rufje indekso ir kraujospûdþio kitimas Sidnëjuje

tv./min mmHg72 16070 15068 14066 13064 12062 11060 1005856 9054 8052 7050 6048 5046444240

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31Diena

V. Pavardë: K. Saltanoviè Sporto ðaka: Lengvoji atletika Pradëta pildyti: 2000 09 03

* * * * * * * * ** *

* * * * * *

x xx *

Pulso daþnis ryte Rufje indeksas Sistolinis kraujospûdisPulso daþnis vakare Diastolinis kraujospûdis*x

4.23.83.43.02.62.21.81.61.20.80.4

0-0.4-0.8-1.2-1.6

-2

RI tv./min

2001 Nr. 2(24) 21

lininkø ir medikø rekomendacijas bei kontroliniø var-þybø rezultatus. Aerobinë iðtvermë tolygiai gerëjo.

2. Aukðtikalnëse fiziniai krûviai buvo taikomitausojant sportininkës organizmà bei stebint orga-nizmo adaptacijos pokyèius. Todël buvo iðvengtapersitreniravimo pasekmiø, visi funkciniai rodikliaiþenkliai pagerëjo.

3. Pagrindinëse metø varþybose buvo pasiektigeri rezultatai.

LITERATÛRA

1. Dick, F. W. (1992). Training at altitude in practise. Int. J.Sports Med. Vol. 13 suppl. 1. S. 203–205.2. Hakkinen, K. (1994). Neuromuscular Adaptating StrengthTraining, Aging, Detraining and Immobilization. CriticalRev. In Physical and Rehab. Medicine. Vol 6(3). 161–198.3. Henriksson, J. (1992). Metabolism in the ContractingSkeletal Muscle. Endurance in Sports. Oxford: BlackwallScientific Publication. P. 226–243.4. Holloszy, J. O; Coyle, E. F. (1984). Adaptations of skeletalmuscle to endurance exercise and their metabolicconsequences. Appl. Physiol. 56:831–838.5. Ingjer, F. (1991). Maximal oxygen uptake as a predictor ofperformance ability in women and men elite crosscountryskiers. Scandinavian Journal of Medicine. Science in Sports. 1.P. 25–30.6. Katz, A., Sahlin, K. (1990). Role of oxygen in regulationof glycolysis and lactate prodution in human skeletal muscle.Exercise and Sport Science reviews. 18. P. 1–28.

7. Kolchinskaya, A. Z. (1997). Biological mechanisms andmeans of athletes aerobic power, endurance and workingcapacity improvement. In: The achievements in physiologyand medicine for the future of sports science. Kaunas. 18.8. Rowell, L. B. (1994). Human cardiovascular adjustmentsto exercise and thermal stress. Physiol. Rev. 54:75–159.9. Saltin, B., Strange, S. (1992). Maximal oxygen uptake:“old” and “new” arguments for a cardiovascular limitation.Med. Sc. in Sp. and exerc. V. 24. P. 30–37.10. Àíîõèí, Ï. Ê. (1975). Î÷åðêè ïî ôèçèîëîãèèôóíêöèîíàëüíûõ ñèñòåì. Ìåäèöèíà. Ìîñêâà. 477 ñ.11. Áîðèëêåâè÷, Â. Å., Çîðèí, À. Í., Ìèõàéëîâ, Á. À.,Ëîìîâà, È. À. (1999). Ôóíêöèîíàëüíàÿ ìîäåëüñïîðòñìåíà-îðåíòèðîâùèêà íà îñíîâå èíäèâèäóàëüíûõçíà÷åíèé àíàåðîáíîãî ïîðîãà. Òåîð. è ïð. ôèç. êóëüò.Íî.1. Ñ. 25–26.12. Çàïîðîæàíîâ, Â. À., Õîøèä, Ô. Õ. (1994). Óïðàâëåíèåè êîíòðîëü â ñïîðòèâíîé òðåíèðîâêå. Êèåâ. Ñ.42–44.13. Ìååðñîí, Ô. Ç. (1956). Îñíîâíûå çàêîíîìåðíîñòèèíäèâèäóàëüíîé àäàïòàöèè. Ôèçèîëîãèÿ àäàïòàöèîííûõïðîöåññîâ. Í. Ñ. 10–76.14. Ñåëóÿíîâ, Â. Í., Ìÿêèí÷åíêî, Å. Á., Õîëîäíÿê, Ä.Á., Îáóõîâ, Ñ. Ì. (1991). Ôèçèîëîãè÷åñêèå ìåõàíèçìûè ìåòîäû îïðåäåëåíèÿ àýðîáíîãî è àíàýðîáíîãîïîðîãîâ. Òåîð. è ïð. ôèç. êóëüò. Íî. 10. Ñ. 10–18.15. Ñåëóÿíîâ, Â. Í., Ìÿêèí÷åíêî, Å. Á., Òóðàåâ, Â. Ò.(1993). Áèîëîãè÷åñêèå çàêîíîìåðíîñòè â ïëàíèðîâàíèèôèçè÷åñêîé ïîäãîòîâêè ñïîðòñìåíîâ. Òåîð. è ïð. ôèç.êóëüò. Íî. 7. Ñ. 29–33.16. Øåïàðä, Ð. Ä. (1995). Ïðàêòè÷åñêàÿ çíà÷èìîñòüìàêñèìàëüíîãî ïîòðåáëåíèÿ êèñëîðîäà. Íàóêà âîëèìïèéñêîì ñïîðòå. Ñ. 39–44.

After the Olympic Games in Atlanta, womenwalking-race distance was extended from 10kmto 20 km, competitive work duration increasedto approximately 90 minutes. Such durationcaused increased contribution of energy producedby aerobic reactions in muscles, figures reaching98 percent and more. Walkers thus faced theproblem about how to distribute physical loadsmore efficiently in yearly preparatory cycle beforethe Sydney Olympic Games. The aim of this workwas to carry out the analysis of K. Saltanovièyearly training cycle in which she achievedLithuanian National Record in 20 km roadwalking, also World Record in 20 km stadium

ANALYSIS OF PRE-OLYMPIC YEARLY CYCLE OF RACE-WALKER K. SALTANOVIÈ

Juzefas Romankovas, Kristina Saltanoviè, Assoc. Prof. Dr. Algirdas Raslanas, Prof. Habil. Dr. Juozas Skernevièius

SUMMARYwalking and was successfully participating inSydney Olympic Games.

The characteristic features of the yearly trainingcycle were a double achievement of high sportcondition, which was in June and September. Bothtimes the athlete was applied altitudes training. Thedata on different yearly mezocycles is presented.Training loads were planned and corrections madein accordance with scientific and medical staffrecommendations. Aerobic capacity and endurancewas constantly increasing. In altitudes, trainingintensity was alloted according to the organismreaction data, and had a positive impact. In maincompetition the planned results were achieved.

Juzefas Romankovas, Kristina Saltanoviè, Juozas SkernevièiusVPU Sporto tyrimø laboratorijaStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. 8-22 73 48 58

Gauta 2000 10 20Priimta 2001 01 16

SPORTO MOKSLAS22

SPORTO DIDAKTIKASPORT DIDACTICS

SPORTININKØ RENGIMASATHLETES’ TRAINING

Didelio meistriðkumo plaukikø funkcinës bûklës vertinimovariacinës pulsometrijos ir spektrinës ðirdies

ritmo analizës metodais galimybësLiubovë Cechmistro

Baltarusijos Respublikos kûno kultûros ir sporto mokslo tyrimo institutas

ÁvadasÐiuo metu daug dëmesio skiriama ðirdies ritmo

(ÐR) kitimo problemai nagrinëti, nes pagal ðirdiesritmo kitimà galima spræsti apie paèios ðirdies beiviso organizmo vegetacinæ funkcinæ bûklæ, jos nu-krypimus nuo normos.

Ðirdies ritmo sutrikimai gali bûti pirminës ir ant-rinës kilmës. Pirminiai sutrikimai – tai elektrofizio-loginiø sutrikimø rezultatas. Ðie sutrikimai yra pa-tologinis procesas, nesukeliantis ryðkiø kraujotakossistemos pakitimø. Antriniai ðirdies ritmo sutriki-mai sukelia chemodinaminius pakitimus, kurie sà-lygoja elektrofiziologinius sutrikimus ir aritmijà.

Tyrimø tikslas. Ávertinti ðirdies ritmo rodiklius irnustatyti, ar galima juos panaudoti vertinant dideliomeistriðkumo plaukikø funkcinæ bûklæ bei jos kitimà.

Tyrimo objektas – didelio meistriðkumo plauki-kø ðirdies ritmo variacija.

Tyrimo metodikaTyrimas atliktas kompiuterine programa “Briz-

M”. Sportininkams, kuriø pirminei apþiûrai reikë-jo ilgalaikio monitoringo, buvo panaudotas mikro-

SantraukaTyrimo tikslas – ávertinti ðirdies ritmo rodiklius ir nustatyti, ar galima juos panaudoti vertinant didelio meistriðkumo

plaukikø funkcinæ bûklæ bei jos kitimà.Tyrimo objektas – didelio meistriðkumo plaukikø ðirdies ritmo variacija.Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas kompiuterine programa “Briz-M”. Sportininkams, kuriø pirminei apþiûrai reikëjo

ilgalaikio monitoringo, buvo panaudotas mikrokardioanalizatorius-2 (MKA-2). Ðis prietaisas leidþia nustatyti ekstrosistoliøkieká ir daþná, iðskyrus vëlyvàsias ir áterptines. Kompiuteriniu kardiointervalografijos metodu iðtyrëme vegetacinës homeosta-zës rodiklius.

Tyrëme 15 didelio meistriðkumo 17–28 metø amþiaus plaukikø. Sportininkai buvo tiriami pereinamuoju laikotarpiu po2000 m. Sidnëjaus olimpiniø þaidyniø. Gauti duomenys buvo apdoroti variacinës statistikos metodu.

Išvados:1. Nustatyti didelio meistriðkumo plaukikø, dalyvavysiø 2000 m. Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse, ðirdies ritmo variacijos

rodikliai, sudarytos jø modelinës charakteristikos.2. Gauti tyrimo rezultatai gali bûti panaudoti vertinant ir prognozuojant plaukikø organizmo bûklæ ir darbingumà,

koreguojant treniruotës vyksmà.Raktaþodþiai: plaukimas, ðirdies ritmas, spektrinë analizë.

kardioanalizatorius-2 (MKA-2). Ðis prietaisas lei-dþia nustatyti ekstrosistoliø kieká ir daþná, iðskyrusvëlyvàsias ir áterptines. Kompiuteriniu kardiointer-valografijos metodu iðtyrëme vegetacinës homeos-tazës rodiklius. Nustatëme: 1. Mo (ms) – moda,daþniausia kardiointervalo reikðmë, kuri charakte-rizuoja neurohumoralinæ reguliacijà (CP); 2. Amo(proc.) – modos amplitudë, t.y. intervalø skaièius,kuris atitinka Mo reikðmæ, iðreikðtà procentais, beirodo simpatinës reguliacijos átakà CP; 3. dX (ms)– variacinë sklaida, t.y. skirtumas tarp didþiausio irmaþiausio kardiointervalo, priklauso nuo parasim-patinës reguliacijos átakos; 4. IN (santyk. vienetai)– reguliaciniø sistemø átampos indeksas, rodantisðirdies ritmo centralizacijos lygá. Nauja diagnosti-në informacija gaunama panaudojant spekrinæ ðir-dies ritmo variacijos analizæ. Spekrinës analizës ypa-tumus rodo ðie rodikliai: 1. HF (ms, 0,15–0,50 Hz)– aukðto daþnio bangos, parasimpatiniø sistemø ak-tyvumo rodiklis; 2. LF (ms, 0,07–0,15 Hz) – þemodaþnio bangos, simpatinës reguliacijos rodiklis; 3.VLF (ms) – vidutinio daþnio bangos, rodo simpati-nio poþievio reguliacinio centro aktyvumà. Ðirdies

2001 Nr. 2(24) 23

ritmo spektrinë analizë leidþia nustatyti vegetacináir hormoniná sportininkø tipo profilá. Ðie rodikliaisvarbûs skiriant sportininkams fizinius krûvius irtinkamà atsigavimà po jø.

Ištyrëme 15 didelio meistriðkumo 17–28 metøamþiaus plaukikø. Sportininkai buvo tiriami perei-namuoju laikotarpiu po 2000 m. Sidnëjaus olimpi-niø þaidyniø. Plaukikus MKA-2 tyrëme taip: tiria-mieji 5 minutes uþmerktomis akimis gulëjo ant nu-garos. Ant krûtinës jiems buvo pritvirtinti trys elek-trodai. Gauti duomenys buvo apdoroti variacinësstatistikos metodu. Jie pateikti 1 lentelëje.

Taigi vertinant sportininkø vegetacinæ homeos-tazæ reiktø paþymëti, kad didëja neurohumoralinëátaka, automatizacija ir maþëja ðirdies ritmo valdy-mo centralizacija.

Pateikti rodikliai, kurie atspindi spektrinës ana-lizës rezultatus, rodo, kad plaukikø ðirdies ritmoreguliacijos adaptaciniai pakitimai sukelia þemo daþ-nio bangø aktyvumo sumaþëjimà (LF) ir aukðto daþ-nio bangø (HF) suaktyvëjimà (Àïàíàñåíêî, 2000).

Išvados1. Nustatyti didelio meistriðkumo plaukikø, da-

lyvavusiø 2000 m. Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse,ðirdies ritmo variacijos rodikliai, sukurtos jø mo-delinës charakteristikos.

2. Gauti tyrimo rezultatai gali bûti panaudoti ver-tinant ir prognozuojant plaukikø organizmo bûklæir darbingumà, koreguojant treniruotës vyksmà.

LITERATÛRA

1. Bregnbo, A. (1992). Optimal Filtering of ECG – SignalWith Regard to Late Potentials. Lyngby, Denmark. 93 p.2. Àïàíàñåíêî, Ã. (2000). Çäîðîâüå ñïîðòñìåíà. Ìàòåðèà-ëû 4-ãî ìåæäóíàðîäíîãî íàó÷íîãî êîíãðåññà“Îëèìïèéñêèé ñïîðò äëÿ âñåõ: ïðîáëåìû çäîðîâüÿðåêðåàöèè, ñïîðòèâíîé ìåäèöèíû è ðåàáèëèòàöèè”.Êèåâ. Ñ. 164.

3.Ñèäîðåíêî, Ã. È. (1994). Èíñòðóìåíòàëüíûå ìåòîäûèññëåäîâàíèÿ â êàðäèîëîãèè. Ðóêîâîäñòâî. Ìèíñê.

4.Ôðèä, Ì., Ãðàéíñ, Ñ. (1996). Êàðäèîëîãèÿ â òàáëèöàõè ñõåìàõ. Ïåð. ñ àíãë. Ìîñêâà: Ïðàêòèêà.

Iš rusø kalbos vertë Linas Tubelis

1 lentelë

Didelio meistriðkumo plaukikø ðirdies ritmo kitimo rodikliai

Rodikliai X Min Max S Mo (ms) 1007,93 770,00 1340,00 187,048 Amo (proc.) 31,4 20,1 44,6 8,395 dX (ms) 385,67 157,00 885,00 178,582 IH (s. vienetai) 50,77 16,80 163,00 11,373 HF (ms) 42,33 34,10 56,10 7,299 LF (ms) 31,95 25,80 41,00 4,721 VLF (ms) 25,73 18,00 38,60 6,743

X – aritmetinis vidurkisMin – minimali reikðmëMax – maksimali reikðmëS – standartinis nuokrypis nuo aritmetinio vidurkio

Tyrimo rezultataiKaip matyti ið 1 lentelës, þenkliai sumaþëjo spor-

tininkø Amo, IH, taèiau padidëjo Mo, dX, lyginantjuos su literatûroje (Bregnbo, 1992) pateiktais ne-sportuojanèiø asmenø duomenimis.

Aim of research was to evaluate indices of heartrate and to establish if there is possibility to usethem in estimating functional state of highperformance swimmers and changes of this state.

Object of research: heart rate variations of highperformance swimmers.

Methodics of research: it was carried out usingcomputer programme “Briz-M”. For athletes, whoseprimary examination required long-time monitoring,microcardioanalyser-2 (MKA-2) have been used.

ESTIMATION OF FUNCTIONAL STATE OF ELITE SWIMMERSBY PULSE VARIATION METHOD AND HEART RATE

SPECTRAL ANALYSIS

Liubov Cechmistro

SUMMARY

This apparatus helps to identify amount andfrequency of extrosystols (except of late andparenthetic). Using the method ofcardiointervalography, we have investigated indicesof vegetative homeostasis.

Our research covered 15 high performance 17-28 years old swimmers. They were investigatedduring the transitional period after the SidneyOlympic Games. Data received have been processedwith the help of variational statistics.

SPORTO MOKSLAS24

Conclusions were as follows:1. Heart rate variation indices of high

performance athletes – participants of the SidneyOlympic Games have been established, and their

Gauta 2000 11 15Priimta 2001 01 16

Liubov CechmistroBaltarusijos Respublikos kûno kultûros irsporto mokslo tyrimo institutasMašerovo pr. 105, Minskas, BaltarusijaTel. (+017) 209 61 09

model characteristics developed.2. Data of our research may be used when

evaluating and predicting swimmers’ organism state,workability as well when adjusting training process.

ÁvadasÐirdies funkcinis pajëgumas yra vienas ið sporti-

ná darbingumà lemianèiø veiksniø, todël jam lavintituri bûti skiriamas reikiamas dëmesys. Kad treni-ruotë bûtø kuo efektyvesnë, svarbu yra parinkti fi-ziologiðkai tikslingas treniruotës priemones ðiamtikslui pasiekti (Stoby, 1973; Stromme, Ingier,1980; Giada ir kt., 1998; Price ir kt., 2000). Norintatsakyti á klausimà: koks turi bûti optimalus orga-nizmo funkcijø aktyvumas lavinant fizines ypaty-bes, reikia tiksliai suvokti, kokio pobûdþio bei laips-nio pasikeitimus sukuria taikomas fizinis krûvis. De-ja, maþai iðnagrinëti tokiø ðirdies funkciniø rodik-liø kaip sistolinio ir minutinio kraujo tûriø kitimaitaikant ávairaus pobûdþio ir intensyvumo fiziniuskrûvius. Nëra darbø, kuriuose bûtø lyginta centri-nës ir periferinës kraujotakos reakcijø á ávairauskryptingumo fizinius krûvius santykiai. Ðio darbotikslas – palyginti greitumo, jëgos ir iðtvermës po-

Greitumo, jëgos ir iðtvermës krûviø átakaðirdies funkciniam pajëgumui

Dr. Eugenijus Trinkûnas, doc. dr. Jonas Poderys, doc. dr. Albinas GrûnovasLietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaDarbo tikslas – palyginti greitumo, jëgos ir iðtvermës pobûdþio fiziniø krûviø átakà ðirdies funkcinio pajëgumo kaitai.

Tiriamieji lengvaatleèiai (bëgikai ir ðuolininkai) po 5 minuèiø pramankðtos veloergometru atliko ðiuos krûvius: 8 kartotinius10 s trukmës greitumo (1 W/kg kûno masës), 8 kartotinius 30 s trukmës jëgos (5 W/kg kûno masës) ir tolygø 24 min iðtvermës(1,5 W/kg kûno masës). Registravome ðirdies susitraukimo daþnio (ÐSD), sistolinio ir minutinio kraujo tûrio bei arteriniokraujo spaudimo kitimus. Lyginant visø trijø tirtø fiziniø krûviø átakà sistolinio kraujo tûrio kaitai, nustatyta, kad maþiausiaisistolinis kraujo tûris padidëja dël greitumo pratimø. Tai statistiðkai patikimai maþiau negu dël jëgos (p<0,05) ir dël iðtvermës(p<0,05) krûviø. Nebuvo statistiðkai patikimo skirtumo (p>0,05) tarp sistolinio kraujo tûrio padidëjimo dël iðtvermës irjëgos krûviø. Lyginant visø trijø tirtø fiziniø krûviø poveiká minutinio kraujo tûrio kaitai, nustatyta, kad didþiausi pokyèiai,lyginant su ramybës sàlygomis registruotomis reikðmëmis, vyko, kai tiriamieji atliko tolygø iðtvermës krûvá. Tai buvo statistið-kai patikimai (p<0,05) didesnës minutinio kraujo tûrio reikðmës negu greitumo krûviø metu registruoti dydþiai. Jëgospobûdþio fiziniø krûviø metu ðirdies funkcija (pagrindinis rodiklis – minutinis kraujo tûris) labai intensyvëja, taèiau ðisaktyvëjimas yra pasiekiamas dël kitø ðirdies funkciniø rodikliø kaitos (ÐSD, AKS), nes sistolinis kraujo tûris ið esmës nepasi-keièia. Lygiai taip pat sistolinio kraujo tûrio reikðmës nesikeièia, kai atliekami kartotiniai greitumo krûviai. Apibendrinantgalima pasakyti, kad sistolinis kraujo tûris didëja tais atvejais, kai krûvio metu pasiekiama stabilioji, t.y. darbinë, bûklë.

Raktaþodþiai: fiziniai pratimai, ðirdies ir kraujagysliø sistema, sistolinis kraujo tûris, minutinis kraujo tûris, arterinis kraujospaudimas.

bûdþio fiziniø krûviø átakà ðirdies funkcinio pajë-gumo kaitai.

MetodikaTiriamieji buvo 23 lengvaatleèiai: bëgikai ir ðuo-

lininkai (kûno masës indeksas – 21,4±0,7, amþius– 23,1±1,4 m.). Jie po 5 minuèiø pramankðtos at-liko veloergometru ðiuos krûvius: 8 kartotinius 10 strukmës greitumo (1 W/kg kûno masës), 8 kartoti-nius 30 s trukmës jëgos (5 W/kg kûno masës) irtolygø 24 min iðtvermës (1,5 W/kg kûno masës).

Tetrapoliarinës reografijos metodu (reopletiz-mografu RPG2-02) registravome ðirdies susitrau-kimo daþnio (ÐSD), sistolinio ir minutinio kraujotûrio kitimus, o Korotkovo metodu – arterinio krau-jo spaudimo rodiklius.

Rezultatai ir aptarimasÐSD dinamika. Atliekant kartotinius greitumo

krûvius, didþiausias ÐSD buvo uþregistruotas po pas-

2001 Nr. 2(24) 25

kutinio krûvio – 160,1±2,3 k./min, atliekant jëgoskrûvius – 163,0±3,38 k./min. Atliekant tolygø ið-tvermës krûvá, pirmomis krûvio minutëmis ÐSD pra-dþioje padidëjo iki 141,4±4,16 k./min, krûvio vidu-ryje – iki 154,2±4,27 k./min ir tik krûvio pabaigojedar ðiek tiek padidëjo ir pasiekë 158,2±3,64 k./min.Lyginant ÐSD dinamikà dël greitumo, jëgos ir iðtver-mës krûviø, nustatyta, kad negalima iðskirti vienokurio nors mûsø taikyto krûvio, kuris iðskirtinai la-biausiai didintø ÐSD. ÐSD aktyvëjimas buvo pana-ðus atliekant greitumo, jëgos ir iðtvermës krûvius.

Sistolinis kraujo tûris. Sistolinio kraujo tûriopokyèiai parodyti pirmame paveiksle. Ið sistoliniokraujo tûrio kaitos kreiviø matyti, kad sistoliniskraujo tûris po kartotiniø greitumo krûviø padidë-davo, ir ðis didëjimas tæsdavosi visà minutæ po krû-vio, o vëliau maþëjo. Tokia ðio rodiklio kaita buvonustatyta atliekant visus greitumo krûvius, taèiauneradome jokio sistolinio kraujo tûrio didëjimotreniruotës (serijos) metu.

Atliekant jëgos krûviø serijà, sistolinis kraujo tû-ris didëjo stabiliai, tik serijos pabaigoje didëjo ðiektiek labiau, taèiau tai nepasiekë statistiðkai patiki-mø reikðmiø. Atliekant tolygø iðtvermës krûvá, sis-tolinis kraujo tûris þenkliau padidëjo per pirmà krû-vio minutæ (iki 84,5±5,14 ml), vëliau didëjo tik la-bai maþai, o antroje krûvio pusëje, t.y. po 12 min,padidëjo þenkliau (iki 85,9±5,17 ml), krûvio pa-baigoje – dar labiau (iki 96,0±5,27 ml). Lyginantðio rodiklio dydþius 6-à ir 24-à krûvio minutes, nu-statyta, kad nebuvo statistiðkai patikimo skirtumo,taèiau individualûs tiriamøjø rezultatai rodo, kadiðtvermës krûvio pabaigoje sistolinio kraujo tûriodidëjimas buvo bûdingas visiems tiriamiesiems.

Lyginant visø trijø tirtø fiziniø krûviø átakà sis-tolinio kraujo tûrio kaitai, nustatyta, kad maþiau-siai sistolinis kraujo tûris padidëja dël greitumo pra-timø. Tai statistiðkai patikimai maþiau negu dël jë-gos (p<0,05) ir dël iðtvermës (p<0,05) krûviø. Ne-buvo statistiðkai patikimo skirtumo (p>0,05) tarpsistolinio kraujo tûrio padidëjimo dël iðtvermës irjëgos krûviø.

Minutinis kraujo tûris. Atliekant greitumo krû-vius, registruojamos minutinio kraujo tûrio reikð-mës buvo didesnës po pirmo krûvio – 14,8±1,49 l,vëliau nedaug sumaþëjo, o jau nuo penkto krûviominutinis kraujo tûris didëjo: 13,9±1,56 l – popenkto; 14,3±1,56 l – po šešto; 14,6±1,52 l – poseptinto ir 15,1±1,51 l – po aðtunto krûvio. Po pir-mo jëgos krûvio minutinis kraujo tûris buvo viduti-niðkai 14,3±1,38 l, po antro – 13,4±1,48 l ir to-liau vis didëjo po kiekvieno naujo krûvio. Didþiau-

sios reikðmës buvo po aðtunto jëgos krûvio –17,4±1,50 l. Atliekant iðtvermës krûvá, bûdinga tai,kad minutinis kraujo tûris didëjo ðuoliais. Pirmastris krûvio minutes – didëjo ir pasiekë 14,2±0,84 l(tai vyko ÐSD padidëjimo dëka, nes sistolinis krau-jo tûris nedidëjo, net ðiek tiek buvo sumaþëjæs), krû-vio viduryje (12 min) – stabilizavosi, vidutiniškai17,4±0,81 l ir krûvio pabaigoje – iðaugo iki19,2±0,85 l.

Lyginant visø trijø tirtø fiziniø krûviø poveikáminutinio kraujo tûrio kaitai, nustatyta, kad didþiau-si pokyèiai, lyginant su ramybës sàlygomis regist-ruotomis reikðmëmis, vyko, kai tiriamieji atliko to-lygø iðtvermës krûvá. Tai buvo statistiðkai patikimai(p<0,05) didesnës minutinio kraujo tûrio reikðmësnegu greitumo krûviø metu registruoti dydþiai.

AKS dinamika. Atliekant greitumo krûvius, di-dþiausios AKS reikðmës buvo uþregistruotos po að-tunto krûvio, sistolinis – 174,8±3,4 mmHg, dias-tolinis – 42,9±2,3 mmHg. Atliekant jëgos krûviusir sumuojantis krûviams, sistolinis kraujo spaudi-mas buvo padidëjæs iki 181,8±2,2 mmHg, o dias-tolinis sumaþëjo iki 34,7±5,21 mmHg. Iðtvermëskrûvio pabaigoje buvo uþregistruotos tokios AKSreikðmës: sistolinis kraujo spaudimas padidëjo iki170,7±3,8 mmHg, diastolinis sumaþëjo iki34,1±5,5 mmHg. Lyginant visø trijø tirtø fiziniøkrûviø poveiká AKS rodikliams, nustatyta, kad di-dþiausios AKS reikðmës buvo uþregistruotos atlie-kant 8 kartotinius jëgos krûvius. Kartotiniai jëgospobûdþio krûviai sukelia paèius didþiausius sistoli-nio kraujo spaudimo pokyèius. Didþiausios sistoli-nio kraujo spaudimo reikðmës buvo registruojamospaskutiniø kartojimø metu. Statistiðkai patikimai di-desnës sistolinio kraujo spaudimo reikðmës uþre-gistruotos po aðtunto jëgos krûvio, lyginant jas supaèiomis didþiausiomis reikðmëmis, registruotomispo greitumo (p<0,05) ir iðtvermës (p<0,05) krû-viø. Diastolinis kraujo spaudimas dël kartotiniø jë-gos krûviø sumaþëjo statistiðkai patikimai labiau(p<0,05) tik pirmoje visø krûviø serijos pusëje, t.y.iki penkto krûvio. Toliau, t.y. po penkto jëgos krû-vio, diastolinis kraujo spaudimas didëjo, ir skirtu-mai tapo statistiðkai nepatikimi.

Aptariant gautus tyrimo rezultatus, svarbu at-minti, kad fizinio rengimo aspektu treniruotës tiks-las yra ne judëjimo galimybiø tikrinimas ar maksi-maliø krûviø atlikimas, bet atitinkamø funkciniø po-kyèiø organizme sukûrimas (Stoby, 1973; Strom-me, Ingier, 1980; Giada ir kt., 1998; Price ir kt.,2000). Mes bandëme atsakyti á klausimà: kokio po-bûdþio fiziniai krûviai sukelia reikðmingiausius sis-

SPORTO MOKSLAS26

tolinio kraujo tûrio kitimus (didëjimà) vienos treni-ruotës metu. Sistolinio kraujo tûrio kaita atliekantpratimus rodo ðirdies raumens greitosios adaptaci-jos savybes ir atitinkamai bûsimuosius morfofunk-cinius pasikeitimus. Literatûros ðaltiniuose (Strom-me, Ingier, 1980; Giada ir kt., 1998) nurodoma,kad nepertraukiami ilgalaikiai fiziniai krûviai labiau

didina ðirdies kamerø tûrá, o intervaliniai ar karto-tiniai krûviai – ðirdies raumens hipertrofijà. Tokiasiðvadas autoriai padarë lygindami pasikeitimus, nu-statytus po pusës ar iðtisø metø treniravimosi. Mû-sø gauti rezultatai ið esmës patvirtina minëtus dës-ningumus, taèiau yra nauji tuo, kad paaiðkina tokiømorfofunkciniø pasikeitimø prieþastis.

GREITUMO KRŪVIAI

40

60

80

100

120

1 4 7 10 13 16 19 22 25Tyrimo seka, reogramos Nr.

Sistolinis kr. tūris ml

1 2 3 4 5 6 7 8 atsigavimas

81,2±4,6

JĖGOS KRŪVIAI

40

60

80

100

120

1 4 7 10 13 16 19 22 25Tyrimo seka, reogramos Nr.

Sistolinis kr. tūris ml

1 2 3 4 5 6 7 8 atsigavimas

102,0±4,3

p< 0,05

IŠTVERMĖS KRŪVIS

40

60

80

100

120

0 3 6 9 12 15 18 21 24 27Tyrimo seka, reogramos Nr.

Sistolinis kr. tūris ml

K R Ū V I S atsigavimas

Ramybė

96,0±5,3

1 pav. Sistolinio kraujo tûrio dinamika atliekant greitumo, jëgos ir iðtvermës krûvius

2001 Nr. 2(24) 27

Jonas PoderysLietuvos kûno kultûros akademijaLengvosios atletikos katedraAušros 42, Lt–3000 KaunasTel.: (8-27) 30 26 50, 30 26 74Fax: (8-27) 79 64 50El. paštas: L.Poderys@lkka.lt

Atliekant jëgos pobûdþio fizinius krûvius, ðir-dies funkcija (pagrindinis rodiklis – minutinis kraujotûris) labai intensyvëja, taèiau ðis aktyvëjimas yrapasiekiamas dël kitø ðirdies funkciniø rodikliø kai-tos (ÐSD, AKS), nes sistolinis kraujo tûris ið esmësnepasikeièia. Lygiai taip pat sistolinio kraujo tûrioreikðmës nesikeièia, kai atliekami kartotiniai grei-tumo krûviai. Gauti rezultatai papildo ankstesniømûsø tyrimø rezultatais (Trinkûnas, 2000) pagrás-tà teiginá, kad sistolinis tûris nesikeièia, kai taiko-mas kas minutæ didëjantis fizinis krûvis, ir didëja –atliekant kas 6 minutes didëjantá krûvá. Kitame darbe(Poderys, 2000) parodyta, kad minëtas dësningu-mas yra bûdingas tiek didelio meistriðkumo iðtver-mës bëgikams, tiek sprinteriams, tiek nesportuo-jantiems asmenims.

Visi fizinio krûvio mëginiai santykinai gali bûtisuskirstyti pagal krûvio pakopos trukmæ á provoka-cinius (krûvio laiptelio trukmë iki 1 min), adapta-cinius (trukmë iki 2 min) ir darbinius (krûvio laip-telio trukmë 6 min ir daugiau). Darbiniams fizi-niams krûviams bûdinga tai, kad organizmo funk-cijø veikloje nusistovi vadinamoji stabilioji, t.y. dar-binë, bûklë (Vainoras, 1996). Taigi apibendrinant

mûsø atliktø tyrimø rezultatus galima teigti, kad sis-tolinis kraujo tûris didëja tais atvejais, kai krûviometu pasiekiama ði bûklë.

LITERATÛRA

1. Giada, F., Bertaglia, E., De Piccoli, B., Franceschi, M.,Sartori, F., Raviele, A., Pascotto, P. (1998). Cardiovascularadaptations to endurance training and detraining in youngand older athletes. Int. J. Cardiol. 65(2):149–55.2. Poderys, J. (2000). Acute and chronic adaptation ofcardiovascular system to exercise: Summary of research reportpresented for habilitation. Kaunas. 34 p.3. Price, D. T., Davidoff, R., Balady, G. J. (2000).Comparison of cardiovascular adaptations to long-term armand leg exercise in wheelchair athletes versus long-distancerunners. Am. J. Cardiol. 85(8):996–1001.4. Stromme, S. B., Ingjer, F. (1980). The effects of regularphysical training on heart and cardiovascular system. TidsskrNor Laegeforen. 100(12B):747–51.5. Stoboy, H. (1973). Theoretical basis for physical training.Schweiz Z Sportmed. 21(4):149–65.6. Trinkûnas, E. (2000). Blauzdos raumenø kraujotaka irðirdies funkcija atliekant ávairaus kryptingumo fizinius krû-vius: daktaro disertacijos santrauka. Kaunas. 35 p.7. Vainoras, A., Jaruðevièius, G. (1996). Veloergometrija(vykdymo metodai, kompiuterinë analizë, parametrai, inter-pretacija). Kaunas. 38 p.

The aim of this study was to reveal thepeculiarities in changes of indices of cardiacperformance to high intensity sprint, strength orendurance exercise. The obtained results haveshown that type of exercise has a relatively specificinfluence on the values of changes in the variousindices of cardiovascular function. The increasein cardiac output during performance of varioustype of exercise can be attained by different ways.The activation of cardiac muscle during the sprint-training bout is less than the maximal abilities. The

CHANGES IN INDICES OF CARDIAC PERFORMANCE DURING THE SPRINT,STRENGTH OR ENDURANCE TRAINING LOADS

Dr. Eugenijus Trinkûnas, Assoc. Prof. Dr. Jonas Poderys, Assoc. Prof. Dr. Albinas Grûnovas

SUMMARY

most remarkable changes in arterial blood pressureduring exercising are observed under the influenceof strength exercise and the smallest ones whenendurance exercise is performed. The highestincrease in the stroke volume is observed duringthe endurance exercise while changes were notfound the in stroke volume during the sprint orstrength load. We conclude that for enhancingcardiac power it is purposeful to use physical loadsof longer duration during which the steady statewill be achieved.

Gauta 2000 10 04Priimta 2001 01 16

SPORTO MOKSLAS28

ÁvadasNorint tiksliai prognozuoti sportininko bûklæ,

reikia þinoti ne tik galutiná tikslà, galutinæ bûklæ,kurios siekia sportininkas, bet ir dabartinæ kontro-liuojamos sistemos padëtá. Plaukikø pradiniai ro-dikliai bus ávairiø plaukimo nuotoliø (25–3000 mir daugiau) rezultatø sankaupa, darbingumas atlie-kant treniruotës pratimus ir atlikto darbo pagal ener-gijos gamybos zonas apimtis. Ðiø rodikliø ir jø tar-pusavio ryðio kitimo dësningumø tyrinëjimas leidþiaparinkti optimalø treniruotës vyksmà ir tiksliai prog-nozuoti sportiná rezultatà konkreèiam laikui (pa-grindiniø varþybø rezultatà).

Tyrimø organizavimas ir metodikaVienodo amþiaus, lyties ir kvalifikacijos plauki-

kams buvo suorganizuota eksperimentø serija. Bu-vo tyrinëjami ðie rodikliai: 25, 50, 100, 200, 400,800, 1500 ir 3000 m nuotoliø plaukimo rezultatødinamika, darbingumas atliekant 13 treniruotës pra-timø, charakterizuojanèiø visas energijos gamyboszonas, ir treniruotës krûviø dinamika pagal 5 ener-gijos aprûpinimo zonas. Gauti rezultatai buvo ap-doroti matematiškai.

Tyrimø rezultatø analizë1 lentelëje pateikti vyrø plaukimo greièio dina-

mikos pusmeèio cikle laiko eilës logistinës lygina-mosios regresijos koeficientai.

Nuo 25 iki 200 m nuotolio prieaugis pirmàjà sa-vaitæ svyruoja nuo 0,211 iki 0,241. Ilguose nuoto-liuose (400–3000 m) ðis rodiklis pirmàjà savaitæ kei-tësi nuo 0,233 iki 0,325. Paþymëti rodikliai rodotaikomøjø procesø dinamikà dël treniruotës povei-kio. Kuo maþesnis regresijos (b) koeficientas, tuostabilesnis plaukimo greitis. Tiriant ávairiø nuoto-liø plaukimo rezultatus, galima nustatyti priklauso-

Kvalifikuotø plaukikø bûklës rodikliø prognozavimasDoc. dr. Pavelas Priluckis

Baltarusijos Respublikos kûno kultûros ir sporto mokslo tyrimo institutas

SantraukaPlaukikø bûklë prognozuojama, remiantis ávairiø plaukimo nuotoliø (25–3000 m ir daugiau) rezultatø sankaupa, dar-

bingumu atliekant pratimus ir atlikto darbo pagal energijos gamybos zonas apimtimi. Ðiø rodikliø tyrinëjimas padeda parink-ti optimalø treniruotës vyksmà ir tiksliai prognozuoti pagrindiniø varþybø sportiná rezultatà.

Autorius pateikia tyrinëjimø rezultatus, apdorotus matematiðkai, t.y. pagal logistinës lyginamosios regresijos koeficientus.Kuo maþesnis regresijos koeficientas, tuo stabilesnis plaukimo greitis.

Plaukikams kontroliuoti naudojami fiksuoto intensyvumo bei besikeièianèios apimties pratimai (parengiamasis laiko-tarpis) ir fiksuotos apimties bei besikeièianèio intensyvumo pratimai (varþybø laikotarpis). Treniruotës pratimø darbingumodidëjimo kreivës gerai aproksimuojasi logistine funkcija. Treniruotës krûviø kaitaliojimas pagal apimtá ir fiziologiná pobûdádaro átakà plaukiko organizmo adaptacinëms galimybëms.

Lentelëse pateikti konkretûs eksperimentø rezultatai.Raktaþodþiai: plaukimas, eksperimentai, prognozavimas, regresija, logistinë funkcija, aproksimacija.

mybæ tarp greièio (pajëgumo), didþiausio laiko,nuotolio ilgio ir atlikto darbo apimties. 2 lentelëjeparodyti lyginamosios regresijos “vidutinis pajëgu-mas – vidutinis darbas” koeficientai anaerobinëmsir aerobinëms energijos gamybos zonoms pusme-èio treniruotës cikle.

Patys þemiausi kreivës nuolaidos (b) kampai pa-stebëti aerobinëje zonoje parengiamuoju periodu(nuo 12 iki 18 savaitës) ir sudarë 0,199–0.221 l/J.Anaerobinëje zonoje nuolaidos kampas didþiausiàsavo dydá pasiekë varþybø laikotarpiu (nuo 20 iki24 savaitës) ir keitësi nuo 0.425 iki 0.432 l/J. Kiek-vieno anaerobinës zonos etapo pabaigoje þenkliaipadidëjo laisvasis lyginamosios regresijos narys (a).

Pagal gautus duomenis buvo apskaièiuoti ávairiønuotoliø plaukimo skirtumø koeficientai. Ðie koe-ficientai leidþia dauginant arba dalijant plaukimorezultatus apskaièiuoti bet kuriai metinio ciklo sa-vaitei prognozuojamus rezultatus, remiantis pradi-niu (sezono pradþios) rezultatu arba planuojamu

1 lentelë

Ávairiø nuotoliø plaukikø pusës metø ciklogreièio dinamikos logistinës regresijos koeficientai

(vyrai, n=14, F>2,5, kai p=0,05)Nuo-tolis (m)

a b Vdid. (m/s)

Vpr. (m/s)

V (proc.)

a/b

25 6,418 -0,341 2,05 1,91 107,3 18,8 50 3,501 -0,711 1,91 1,76 108,5 16,6 100 3,943 -0,241 1,75 1,65 106,1 16,4 200 4,128 -0,238 1,64 1,50 109,3 17,3 400 3,071 -0,233 1,50 1,37 109,5 13,2 800 4,429 -0,319 1,42 1,31 108,4 13,9 1500 4,416 -0,324 1,37 1,25 109,6 13,6 3000 4,102 -0,325 1,32 1,21 109,1 12,6

Pastaba: Vdid. - didþiausias dydis, Vpr. - pradinis dydis,a - lyginimo koeficientas, b - konstanta (I savaitæ), a/b -kreivës persilenkimo taðkas, rodantis taikomøjø procesøperëjimà nuo plëtojimosi á pilnatvæ.

2001 Nr. 2(24) 29

(pagrindiniø varþybø) rezultatu. Kadangi kiekvie-nas nuotolis charakterizuoja tam tikrà energijos ap-rûpinimo zonà, todël mes galime kalbëti apie spor-tininko bûklæ tam tikru laiko metu. Pavyzdþiui, tarp-tautinës klasës sporto meistrà O. R. rengiant svar-bioms tarptautinëms varþyboms, pagal jo 50 m nuo-tolio plaukimo rezultatà buvo apskaièiuoti ávairiønuotoliø rezultatai (t.y. jo bûklë arba parengtumasdabartiniu metu): 100 m – 52,92; 200 m – 1.54,36;400 m – 4.11,02; 800 m – 8.46,64; 1500 m –17.11,69; 2000 m – 24.01,97 ir t.t. Dalyvaudamas200 ir 2000 m nuotoliø varþybose jis pasiekë to-kius rezultatus: 1.54,41 ir 23.48,0. 200 m nuotolioplaukimo prognozavimo klaida sudarë 0,05 s, o2000 m nuotolio – 14 s arba 0,3 s 50 m atkarpoje.

Bet kokios specializacijos plaukikams rengti nau-dojamos ávairaus pobûdþio treniruotës. Sportininkøbûklei kontroliuoti taikomi fiksuoto intensyvumo beibesikeièianèios apimties pratimai (parengiamasis lai-kotarpis) ir fiksuotos apimties bei besikeièianèio in-tensyvumo pratimai (varþybø laikotarpis). Pagal at-liekamø pratimø apimties bei intensyvumo pokyèiussprendþiama apie esamà sportininko darbingumà.Darbingumo atliekant treniruotës pratimus didëjimokreiviø analizë parodë, kad jie gerai aproksimuojasilogistine funkcija (3 lentelë).

Pastebimas didelis darbingumo plaukiant ilgas at-karpas prieaugis. I–II energijos gamybos zonoseprieaugis pirmàjà savaitæ kaitaliojasi nuo 0,533 iki0,730, o IV zonoje – nuo 0,479 iki 0,598. Darbingu-

2 lentelë

Lyginamosios regresijos koeficientø kaita priklausomai nuo “vidutinio pajëgumo –vidutinio darbo” pagal energijos gamybos zonas (vyrai, n=14, p<0.001)

Anaerobinė zona Aerobinė zona Savaitės Nr. a b Ryx F a b Ryx F

8 5027,0 -0,433 0,995 202,3 600,1 -0,222 0,983 60,6 12 4006,9 -0,401 0,994 154,6 563,3 -0,212 0,966 29,3 16 4473,8 -0,409 0,994 154,3 560,3 -0,201 0,991 109,3 20 5681,7 -0,429 0,998 500,4 669,4 -0,214 0,991 112,3 24 5851,8 -0,425 0,999 1208,8 866,7 -0,239 0,975 40,8

3 lentelë

Darbingumo dinamikos logistinës lyginamosios regresijos koeficientaiparengiamuoju laikotarpiu atliekant pagrindinius treniruotës pratimus

(vyrai, n=14)Pratimai a b Pgr, J An, J A, proc. a/b

n x 400m, int. 15 s 5,885 -0,507 140000 50000 280 11,6 n x 100m, int. 15 s 6,428 -0,545 70000 33000 236 11,8 n x 50m, int. 15 s 5,605 -0,532 57000 22000 259 10,5 n x 50m, int. 1,5 min 6,755 -0,598 70000 26000 269 11,3 n x 25m, int. 45 s 4,914 -0,505 32000 10000 320 9,7

4 lentelë

Krûvio dinamikos pagal energijos gamybos zonas laiko eilëslogistinës lyginamosios regresijos koeficientai (vyrai, n=14)

Krūvio zonos

a b On

(km) Opr (km)

O (proc.)

a/b

I–II 3,720 -0,450 7,0 40 571 8,3 III 4,092 -0,382 1,0 24 2400 10,7 IV 6,620 -0,432 0,1 9 9000 15,3 V 4,351 -0,303 0,01 2 20000 14,4

mo kreivëje logistinës funkcijos aproksimacija leidþianustatyti sportininko potencialiø galimybiø ribas(Pgr) bet kuriuo rengimo etapu. Dinamikos pobû-dþio analogiðkos darbingumo didëjimo kreivës ap-skaièiuotos pagal geriausiø plaukikø rezultatus. Taireiðkia, kad darbingumo didëjimas atliekant treniruo-tës pratimus yra adekvatus darbingumo didëjimuiplaukiant pagrindinius nuotolius (nuo 25 iki 3000 m).Taèiau treniruotës pratimø pranaðumà sudaro tai, kadkiekvienà kartà galima nustatyti darbingumà ir áver-tinti plaukiko bûklæ be papildomø skaièiavimø. Var-þybø laikotarpiu pastebimas intensyvumo padidëji-mas visø pratimø pabaigoje (nuo 5,7 iki 11,4%). Var-þybø laikotarpio pabaigoje ðiek tiek sulëtëja pratimøatlikimo intensyvumo didëjimas. Pavyzdþiui, plaukiant3x400 m (poilsis – 15 s) nuo 18 iki 20 savaitës prie-augis sudarë 3,3%, nuo 20 iki 22 savaitës – 2,0%, onuo 22 iki 24 savaitës – ið viso 0,4%.

Treniruotës krûviø kaitaliojimas pagal apimtá irfiziologiná pobûdá leidþia tam tikru bûdu daryti áta-kà plaukiko organizmo adaptacinëms galimybëms.Jei treniruotës krûvis planuojamas tiksliai, jo prie-augis turi atitikti sportininko adaptacijà rengimoprocese. Tokiu atveju krûvio dinamika bus artimadarbingumo dinamikai plaukiant ávairius nuotolius,taip pat ir darbingumo dinamikai atliekant treni-ruotës pratimus. 4 lentelëje pateikti treniruotës krû-viø dinamikos laiko eilës logistinës lyginamosios re-gresijos koeficientai.

SPORTO MOKSLAS30

Prieaugá rodantis koeficientas b I–II zonose pir-mà savaitæ sudaro 0,450, III zonoje – 0,382, IVzonoje – 0,432, V zonoje – 0,303. Darbingumo di-dëjimo dinamikos plaukiant ávairius nuotolius pa-lyginimas su darbingumo padidëjimu atliekant tre-niruotës pratimus bei treniruotës krûvio pokyèiaisávairiose energijos gamybos zonose rodo didelá tar-pusavio sàlygotumà ir priklausomumà.

Iðvada. Plaukikø rezultatø prognozavimas pri-klauso nuo plaukimo nuotolio, stiliaus, plaukiko dar-bingumo ir atlikto darbo apimties pagal energijosgamybos zonas.

LITERATÛRA

1. Byrnes, W. C., Kearney, J. T. (1997). Aerobic andanaerobic contributions during simulated canoe/kayakevents. Med. Sci. Sports Exerc. 29 (5). S. 220.

2. Wilmore, J. H., Costil, D. L. (1994). Physiology of Sportand Exercise. USA: Human Kinetics. P. 549.

3. Àïàíàñåíêî, Ã. (2000). Çäîðîâüå ñïîðòñìåíà: Ìàòåð.4-ãî ìåæäóíàð. íàó÷íîãî êîíãðåññà “Îëèìïèéñêèé ñïîðòè ñïîðò äëÿ âñåõ: ïðîáëåìû çäîðîâüÿ, ðåêðåàöèè,ñïîðòèâíîé ìåäèöèíû è ðåàáèëèòàöèè”. Êèåâ. Ñ. 164.

4. Äåìáî, À. Ã. (1980). Àêòóàëüíûå ïðîáëåìûñîâðåìåííîé ñïîðòèâíîé ìåäèöèíû. Ìîñêâà: ÔèÑ. 295 ñ.

Ið rusø kalbos vertë doc. Jonas Þilinskas

Basal indices in swimming sport is the set ofresults in swimming distances (25-3000 m andmore), working efficiency when doing exercises, andamount of performed work according to the energyzones. Research of these indices helps to chooseoptimal training process and to predict sportachievements for the main competitions.

Author presents data of the research that havebeen processed mathematically, according to theregression quotients of logistic comparison. Whenregression quotient is lower, swimming speed ismore stable.

PROGNOSIS OF PERFORMANCE INDICES OF ELITE SWIMMERS

Assoc. Prof. Dr. Pavel Prilucki j

SUMMARY

For the control of swimmers exercises of fixedintensity and of changing intensity (preparationperiod) are used as well as exercises of fixed amountand changing intensity (competition period). Curvesof growing of training exercises intensity wellapproximates through the logistic function.Changing loads of training according to theiramount and physiological character effects adaptiveabilities of swimmers organism.

Specific results of the experiments are presentedin tables.

Pavel PriluckijBaltarusijos Respublikos kûno kultûros irsporto mokslo tyrimo institutasManðerovo pr. 105, Minskas, Baltarusija

Gauta 2000 11 05Priimta 2000 01 16

Naujas poþiûris á persitreniravimo sindromàsukelianèius veiksnius

Prof. habil. dr. Alina GailiûnienëLietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaUniversalus persitreniravimo sindromo poþymis yra ilgalaikis darbingumo sumaþëjimas, kuriam bûdingi biocheminiai,

fiziologiniai ir psichologiniai pokyèiai: nekompensuotas nuovargis, depresija, raumenø bei sànariø skausmai, pablogëjæsapetitas.

Didelio intensyvumo ir apimties treniruotës krûviai (ypaè ekscentriniai), kai poilsis tarp jø nepakankamas, sukelia griau-èiø raumenø skaidulø ar sànariø traumas bei sunkø raumenø ir griauèiø sistemos stresà.

Mûsø ir kitø tyrinëtojø duomenys patvirtina nuomonæ, kad persitreniravimo sindromo pirminë prieþastis gali bûti psicho-loginis stresas, bendras nekompensuotas nuovargis, adaptacijos blogëjimas, raumenø audinio trauma, generalizuotas (iðpli-

2001 Nr. 2(24) 31

ÁvadasPersitreniravimas – tai lëtinis, progresuojantis

pervargimas, kuris sukelia biocheminius ir imuni-nius pokyèius, motoriniø ir vegetaciniø funkcijø re-guliacijos sutrikimà, simpatinio bei parasimpatiniotonuso pokyèius.

Persitreniravimo sindromo nustatymo universa-lus kriterijus yra ilgalaikis darbingumo sumaþëjimas.O’Tode (1998) pastebëjo, kad ne visi darbingumorodikliai pablogëja vienu metu ir vienodu greièiu,todël juos interpretuoti yra gana sunku. Autoriausnuomone, yra poþymiø, tiesiogiai susijusiø su persi-treniravimu. Jie tampa akivaizdûs dar iki darbingu-mo sumaþëjimo. Prie tokiø poþymiø galima priskir-ti bendrà nuovargá, depresijà, raumenø ir sànariøskausmà, apetito stokà. Taèiau bûna atvejø, kai ryð-kiø poþymiø nëra, o sportiniai rezultatai prastëja.Darbingumo sumaþëjimas daþnai susijæs su didelësapimties treniruotës krûviais bei átemptomis varþy-bomis. Literatûros ðaltiniuose (Fry et al., 1991, 1998;Gailiûnienë, 1998; Holger et al., 1998; Keast, 1996;Lehmann et al., 1998; Snyder, 1998, ir kt.) nurodo-mi psichologiniai, fiziologiniai, imunologiniai ir bio-cheminiai veiksniai, ávairûs rodikliai bei simptomai,bûdingi persitreniravimo sindromui.

Persitreniravimo sindromà daþniausiai sukeliaorganizmo funkcijø ir energetiniø iðtekliø nesuba-lansavimas, atsiradæs dël dideliø treniruotës krûviø,varþybø masto ir jø metu atsiradusiø pokyèiø uþsi-tæsusio atsigavimo. Persitreniravimo sindromas yradaugelio sporto ðakø bendra problema. Lehman irkt. (1998) duomenimis, apie 60% ilgø nuotoliø bë-gikø, 21% plaukikø, 50% futbolininkø ne kartà yrasusidûræ su persitreniravimo sindromu ir daþnai galibûti vertinami kaip persitreniravæ.

Šio darbo tikslas – iðnagrinëti pagrindinius per-sitreniravimo sindromà sukelianèius veiksnius ir, re-miantis naujausiø literatûros ðaltiniø analize bei mû-sø daugiameèiø stebëjimø duomenimis, pateiktisportininkø persitreniravimo sindromo bendrà kon-cepcijà bei naujà poþiûrá á persitreniravimo sindro-mà sukelianèius veiksnius.

Tyrimo rezultataiGana išsamiai išanalizavome specialiojoje lite-

ratûroje apraðytus persitreniravimo sindromo me-

tæs) uþdegimo procesas, infekcija. Šie veiksniai suaktyvina prouþdegimo citokinø biosintezæ. Kraujyje cirkuliuojantys mono-citai ir citokinai sukelia viso organizmo (áskaitant CNS, kepenis ir imuninæ sistemà) atsakà á neigiamà fizinio krûvio (streso-riaus) poveiká.

Vadinasi, á persitreniravimo sindromà galima þiûrëti kaip á stipraus streso sukeltà raumenø ir griauèiø sistemos bei visoorganizmo reakcijà.

Raktaþodþiai: ekscentriniai fiziniai krûviai, stresas, hipoksija, raumenø traumos, vietinis ir sisteminis uþdegimas, citokinai,persitreniravimo sindromas.

tu sportininkø organizme vykstanèius procesus irpalyginome juos su mûsø paèiø 1976–1995 metaisatliktø tyrimø duomenimis. Tai leido mums sukon-kretinti persitreniravimo poþymius, iðskirti jo for-mas bei stadijas, pagrásti persitreniravimo sindro-mo bendràjà koncepcijà, sudaryti sportininko grei-tosios adaptacijos, adaptacijos maþëjimo, kompen-suoto ir nekompensuoto nuovargio bei persitreni-ravimo sindromo bendràjà schemà (1 pav.).

Kaip matyti iš 1 paveiksle pateiktos schemos, kadprasidëjus fiziniam krûviui bûtø kompensuoti hi-poksemijos ir hipoksijos sukelti pokyèiai, organiz-mas iš karto átraukia greitosios adaptacijos mecha-nizmus, apimanèius visas neurohumoralinës regu-liacijos grandis ir adaptacijos fazes. Yra 1 paveiks-le gerai matomos tokios greitosios adaptacijos fa-zës: 1) dirginimo; 2) funkciniø ir energetiniø siste-mø mobilizacijos; 3) pokyèiø kompensacijos ir4) nekompensacijos.

Jei organizmas nesugeba kompensuoti fiziniokrûvio streso sukeltø homeostazës pokyèiø, esantIII laipsnio hipoksijai bei nekompensuotai metabo-linei acidozei, organizmo greitosios adaptacijos me-chanizmai sutrinka ir atsiranda bendras nuovargis.Kai kompensaciniai mechanizmai negali kompen-suoti fiziniø pratimø streso sukeltø biocheminiø re-akcijø ir vegetaciniø sistemø (simpatinës bei para-simpatinës) pokyèiø, išsirutulioja nekompensuotasnuovargis, persitempimas ir persitreniravimas.

Persitreniravæs sportininkas tampa irzlus, kon-fliktiðkas, apatiðkas ir abejingas. Skiriamos trys ðiosrûðies persitreniravimo stadijos: 1-ai persitreniravi-mo stadijai bûdingas sportiniø rezultatø prastëji-mas, bendros savijautos blogëjimas, nenoras treni-ruotis, adaptacijos prie fiziniø krûviø susilpnëjimas.2-ai persitreniravimo stadijai bûdingas progresuo-jantis sportiniø rezultatø prastëjimas, atsigavimoprocesø blogëjimas ir nepakankama adaptacija priefiziniø krûviø. Šioje stadijoje prie subjektyviø nusi-skundimø jau prisideda objektyvus sportininkofunkcinës bûklës blogëjimas. 3-ai persitreniravimostadijai bûdingas ryškus darbingumo sumaþëjimas,ðirdies miokardo difuziniai ir þidininiai pokyèiai, su-maþëjæs sistolinis kraujo tûris, patvarûs ðirdies irkraujagysliø bei kvëpavimo sistemø pokyèiai, EKG-oje – neigiamas T dantelis.

SPORTO MOKSLAS32

Persitreniravus atsiranda þenklûs medþiagø beienergijos apykaitos pokyèiai: sumaþëja oksidacinësfosforolizës intensyvumas mitochondrijose, pablo-gëja aerobinë ir anaerobinë ATP resintezë, raume-nyse sumaþëja glikogeno, padaugëja amonio jonø,sutrinka vitaminø pusiausvyra. Intensyviai dirbantC vitamino sumaþëja ne tik griauèiø raumenyse, betir kraujyje bei kepenyse. Maþëja organizmo imuni-nis reaktyvumas.

Kai kurie mokslininkai pabrëþia didelá smegenøpagumburio vaidmená autonominei nervø sistemaisuaktyvinti (Lehman, Foster et al., 1998) ir pagum-burio, pasmegeninës liaukos, antinksèiø sistemos,sukelianèios katecholaminø, glikokortikoidø ir te-stosterono kiekio padidëjimà, svarbà (Keizer,1998). Šios sistemos suaktyvinimas sunkiø treni-ruoèiø metu sukelia didþiulá fiziologiná bei psicho-loginá stresà (extreme stress), kuris gali bûti persi-treniravimo sindromo pirminë prieþastis.

Aminorûgðties gliutamino sumaþëjimas daþnaiyra susijæs su persitreniravimo atvejais pasireiðkian-èiu imuniniu atsaku ir padidëjusia infekcijø tikimy-be, nes gliutaminas yra substratas, utilizuojamas lim-focitø làstelëse (Pedersen ir Rohde, 1997).

Tirdami centriná nuovargá ir persitreniravimo sin-dromà, mokslininkai pastebëjo aminorûgðties trip-tofano sumaþëjusá kieká kraujo plazmoje. Sumaþëju-sá triptofano kieká kraujyje autoriai interpretavo kaip

tos aminorûgðties pagreitëjusá ásisavinimà ið kraujosmegenyse. Triptofanas yra neurotransmiterio sero-tonino sintezës pirmtakas. Padidëjæs serotonino kie-kis smegenyse gali sukelti rimtus pokyèius, áskaitantmiego sutrikimà bei apetito sumaþëjimà, bûdinguspersitreniravimo sindromui (Kreider, 1998).

Costill ir kt. (1988) nuomone, nuovargio ir per-sitreniravimo sindromui atsirasti po sunkiø treni-ruoèiø didelës reikðmës turi raumenø glikogeno ið-eikvojimas. Nors glikogeno iðeikvojimo fenomenasdaþnai pasitaiko persitreniravimo sindromo metu,taèiau Snyderis (1998) ðio veiksnio nelaiko persi-treniravimo sindromo prieþastimi.

Kai kurie autoriai (Foster ir Lehman, 1997) tei-gia, kad pratybø monotonija gali sutrikdyti darbin-gumà ir tapti vienu ið persitreniravimo sindromà su-këlusiø psichologiniø veiksniø, maþinanèiø darbin-gumà. Alternatyvus pratybø monotonijos poveikiointerpretavimas bûtø toks. Kasdien vykstanèios mo-notoniškos intensyvios pratybos gali tapti eksten-syviu stresoriumi ir sukelti raumenø, kaulø ir sàna-riø sistemos pokyèius, bûdingus persitreniravimosindromui. Taèiau minëtø autoriø hipotezës apiepersitreniravimo sindromà sukelianèius veiksniusnëra išsamios ir negali bûti universalios. Jos tik nu-rodo, kad fiziniai, fiziologiniai, biocheminiai, psi-chologiniai ir elgsenos pokyèiai yra susijæ su persi-treniravimo atsiradimu.

Valios pastangos

Energetiniø substratø mobilizavimas ir išeikvojimas

Įtemptas raumenų darbas

CNS aukštųjų darinių sudirginimas

Impulsacijos iš proprioreceptoriø ir kitø receptoriø sustiprëjimas

Kraujotakos ir kvėpavimo sistemų funkcijos sustiprėjimas

Katecholaminø sintezës ir ekskrecijos padidëjimas

Nuovargis, persitempimas, persitreniravimas

Iki galo nesuoksidintø junginiø padidëjimas, pH pasislinkimas á rûgšèiàjà pusæ (metabolinë acidozë), jonø pusiausvyros sutrikimas, homeostazës pokyèiai

(metabolinë acidozë)

O2 suvartojimo intensyvumo sumažėjimas, makroerginių junginių sintezės sumažėjimas,

K~H3PO4, ATP atsargų sumažėjimas

Hiperkinezinė audinių hipoksija

O2 tiekimo audiniams pagerėjimas

Dirbanèiø raumenø skaidulø aktyvumo perskirstymas

Papildomų motorinių vienetų įtraukimas

Nuovargio kompensacija

Nuovargio nekompensacija

Persitempimas, persitreniravimas

Ląstelių funkcijos pokyčiai

Ląstelių ir mitochondrijų membranų funkcinės būklės pokyčiai

Judesiø atlikimo, kvëpavimo ir kraujotakos reguliacijos sutrikimas

Raumenø mechaninio ir elektrinio aktyvumo sumaþëjimas

Nervinių ląstelių funkcijos pokyčiai Elektrinio ir kontraktilinio raumenø skaidulø aktyvumo pokyèiai

Darbingumo lygis

Hipoksijos kompensacija

1 pav. Átempto raumenø darbo sukelto bendro organizmo nuovargio, jo kompensacijos bei nekompensacijos irpersitreniravimo sindromo stiprëjimo apibendrinta schema

2001 Nr. 2(24) 33

Pastaràjá deðimtmetá, kaupiantis vis daugiau eks-perimentiniø duomenø, buvo iškeltos kelios naujoshipotezës, aiðkinanèios persitreniravimo sindromoatsiradimà. Viena jø – raumenø audinio trauma irjos pasekmë – sisteminis uþdegimas. Smithas ir Mi-lesas (1999) nurodë, kad ekscentriniø bei koncen-triniø raumenø susitraukimø metu gali ávykti rau-menø audinio pakenkimas arba trauma, vadinamo-ji adaptyvi mikrotrauma, kuri pamaþu sukelia sis-teminá atsakà: imuninæ reakcijà ir uþdegimà (2 pav.).

Adaptyvi mikrotrauma

Vietinis ûmus uþdegimas

Vietinis lëtinis uþdegimas

Sisteminis atsakas: imuninë reakcija ir uþdegimas,kuriam bûdingas citokinø kiekio padidëjimas

paþeistuose raumenyse ir kraujyje

2 pav. Sisteminio organizmo atsako (imuninës reakcijosir uþdegimo) á fiziniø pratimø sukeltà adaptatyvià mikro-traumà atsiradimo bendroji schema (Smith, Miles, 1999)

Dël sunkaus fizinio darbo kylanèiø metaboliniøir mechaniniø poveikiø gali atsirasti raumenø skai-dulø funkciniai ir struktûriniai pokyèiai, kuriø me-tu suardomi struktûriniai baltymø dariniai, sarkop-lazminis tinklas, sarkomerai ar net atskiros miofib-rilës. Dël sarkoplazminio tinklo mechaninio suar-dymo raumenø sarkoplazmoje gali padidëti Ca++

koncentracija. Tai skatina karkasiniø ir kontr-aktiliniø baltymø degradacijà, uþdegimo procesà beicitokinø (interleukinø) kiekio padidëjimà raume-nyse ir kraujyje.

Visi tie pokyèiai sumaþina ne tik traumuotø rau-menø skaidulø susitraukimo jëgà ir greitá, bet ir ben-drà organizmo darbingumà. Ðiems reiðkiniams uþ-sitæsus iðsirutulioja persitreniravimo sindromas sujam bûdingais simptomais.

Smitho ir Mileso pateikta (1999) persitreniravi-mo sindromo hipotezë bando susieti didelio intensy-vumo ir trukmës treniruotës krûviø sukeltas pakar-totines raumenø sistemos traumas su nepakankamupoilsio periodu tarp pratybø, su nepakankamu atsi-gavimu ir citokinø kiekio padidëjimu. Citokinø kie-kio padidëjimà gali sukelti ne tik mikrotrauma, betir psichologinis stresas (Morgan et al., 1987) bei ûmiinfekcija (Keast, 1996; Rowbottom et al., 1995).

Minëtø autoriø nuomone, ekscentriniø bei kon-centriniø fiziniø pratimø sukelta raumenø skaidulø

trauma sukels vietinio uþdegimo procesà bei citoki-nø iðsiskyrimà. Persitreniravimo sindromas gali bû-ti ilgai besitæsianèiø didelës apimties, didelio inten-syvumo krûviø bei trumpo, nepakankamo poilsio pa-sekmë. Tais atvejais vietinis ûmus raumenø audiniøuþdegimas tampa lëtiniu, ir citokinø ásitraukimas áðá procesà suaktyvina kraujyje cirkuliuojanèius mo-nocitus (Kunkel, 1996; Perry, 1992). Uþdegimo (nespecifinës apsauginës reakcijos) metu ið ávairiø làs-teliø iðsiskiria vietiniai uþdegimo mediatoriai. Vei-kiant tarpinëms medþiagoms (pvz., interleukinui),iðsiskirianèioms ið T limfocitø ir makrofagø, uþde-gimo procesai gali generalizuotis ir plisti visame or-ganizme, o kraujo plazmoje tuo metu gali daugëtiuþdegimo ûminës fazës baltymø: 2 makroglobuli-no, C-reaktyvaus baltymo, transferino, fibrinogeno.Veikiant citokinams (interleukinui), limfocitai beimonocitai gali stimuliuoti specifiná imuniná atsakàir veikti kaip induktoriai sukeldami sisteminá atsa-kà: imuninæ reakcijà ir uþdegimà. Suaktyvinti mo-nocitai savo ruoþtu gamina didelá kieká citokinø (in-terleukinø), sukelianèiø bendrà sisteminá uþdegimà.

Kunkelio bei Perry nuomone, per kraujà iðplitæssisteminis uþdegimas ir yra pagrindinis veiksnys, su-keliantis persitreniravimo sindromà (2 pav.). Mik-rotraumos ir citokinø bei interleukinø sukeltas sis-teminis uþdegimas, kuriam bûdinga ûminë imuninëreakcija, yra organizmo generalizuotas atsakas á rau-menø, kepenø, centrinës nervø sistemos ir kitø au-diniø paþeidimà, sukeliantá persitreniravimo sindro-mà bei darbingumo sumaþëjimà.

Išvados1. Persitreniravimo sindromà gali sukelti dauge-

lis veiksniø, tarp jø daþnai besikeièianti nekompen-suota hipoksija, metabolinë acidozë, nekompensuo-tas nuovargis ir t. t.

2. Persitreniravimo sindromà taip pat gali sukeltisportininkø organizmo bendras atsakas á raumenøir griauèiø sistemos itin stiprø stresà (excessivestress), sukeliantá vietiná ûmø uþdegimà, susijusá sudideliais metaboliniais pokyèiais, nepakankamu me-dþiagø apykaitos procesø atsigavimu ir nuovargiokompensavimu.

3.  Nekompensuotas nuovargis, maþëjanti adap-tacija, raumenø trauma, psichologinis ir fizinis stre-sas, lëtinë infekcija suaktyvina kraujyje cirkuliuo-janèius monocitus ir tiesiogiai skatina prouþdegi-mo citokinø (interleukinø) sintezæ, vietiná bei sis-teminá uþdegimo procesà ir persitreniravimo sin-dromà.

SPORTO MOKSLAS34

LITERATÛRA

1. Costill, D. L., Flyn, M. G., Kirwan, J. P. et al. (1988).Effects of repeated days of intensified training on muscleglycogen and swimming performance. Medicine Science andSports Exercise. 20:249–254.2. Foster, C. & Lehman, M. (1997). Overtraining syndro-me. In Running injuries. Guten G. N. (Ed.). Philadelphia.W. B. Saunders Company. 173–188.3. Fry, A. C. (1998). The role of training intensity in resis-tance exercise – overtraining and overreaching. In Overtrai-ning in Sport. R. B. Kreider, A. C. Fry and M. L. O’Tode(Eds.). Champaign. IL Human Kinetics. 107–130.4. Fry, R. W., Norton, A. R., Keast, D. (1991). Overtrainingin athletes: an update. Sports Medicine. 12:32–65.5. Gailiûnienë, A. (1985). Sporto fiziologija. Nuovargis, per-sitreniravimas, persitempimas ir atsistatymas. Vilnius. P. 48.6. Gailiûnienë, A. (1998). Sportininkø persitreniravimo sin-dromà sukeliantys metaboliniai faktoriai. Sporto mokslas.Nr. 5: 85–86.7. Holger, H., Gabriel, W., Urhausen, A., Valet, G.,Heidelbach, U., Kinderman, W. (1998). Overtraining andimmune system: a prospective longitudinal study in endu-rance athletes. Medicine Science and Sports Exercise.30:1151–1157.8. Keast, D. (1996). Immune response to overtraining andfatigue. In Exercise and Immune Function. L. Hoffman-Go-etz (Ed.). Boca Rotan. FL: CRS Press. 121–141.9. Keizer, H. A. (1998). Neuroendocrine aspects of overtrai-ning. In Overtraining in Sport. R. B. Kreider, A. C. Fry, M. L.O’Tode (Eds.). Champaign. IL Human Kinetics. 145–168.10. Kreider, R. B. (1998). Central fatigue hypothesis andovertraining. In Overtraining in Sport. R. B. Kreider, A. C.Fry, M. L. O’Tode (Eds.). Champaign. IL: Human Kinetics.309–334.11. Kunkel, S. L. (1996). Th1- and Th2-type cytokines re-gulate chemokine expression. Biological Signals. 5:197–202.

12. Lehman, M., Foster, C., Dickhuth, H. H., Gastman, U.(1998). Autonomic imbalance hypothesis and overtrai-ning syndrome. Medicine Science and Sports Exercise.30:1140–1145.13. Lehman, M., Foster, C., Netzer, N. et al. (1998). Physio-lofgical response to short- and long-term overtaking in en-durance athletes. In Overtraining in Sport. R. B. Kreider, A.C. Fry, M. L. O’Tode (Eds.). IL: Human Kinetics. 19–46.14. Morgan, W. P., Brown, D. R., Raglin, J. S., O’Connor, P.J., Ellikson, K. A. (1987). Psychological monitoring of over-training and staleness. British Journal of Sports Medicine.21:107–114.15. Newsholme, E. A., Parry-Billings, M., McAndrew, N.,Budgett, R. (1991). A biochemical mechanism to explainsome characteristics of overtraining. In Advances in Nutri-tion and Sport. F. Brouns (Ed.). Basel: Karger. 79–83.16. Pedersen, B. K., Rohde, T. (1997). Exercise, glutamineand immune system. In Exercise Immunology. B. K. Peder-sen (Ed.). New York: Chapman and Hall. 75–88.17. Pedersen, B. K., Rohde, T., Bruunsgaard. (1997). Exer-cise and Cytokines. In Exercise Immunilogy. B. Pedersen(Ed.). New York: Chapman and Hall. 89–112.18. Perry, J. D. (1992). Exercise injury and chronic inflam-matory lesions. British Medicine Bulletin. 48:668–682.19. Rowbottom, D., Keast, D., Goodman, C., Mortan, A. R.(1995). Glutamine and overtraining syndrome. EuropeanJournal of Physiology. 70:502.20. Skurvydas, A. (1998). Judesiø valdymo ir sporto fiziolo-gijos konspektai. Kaunas, P. 42–43.21. Smith, L. L., Miles, M. (1999). Exercise-induced musc-le injury and inflammation. In Applied Sports Science. Gar-ret W. E., Kirkendall D. T. (Eds.). Media. P. A.: Williamsand Wilkins.22. Snyder, A. (1998). Overtraining and glycogen deple-tion hypothesis. Medicine Science and Sports Exercise.30:1146–1150.

Overtraining syndrome is a status wherein anathlete is training excessively, yet performancedeteriorates. This is usually accompanied by changesof biochemical, physiological and psychologicalalterations. The universal criterion associated withovertraining is a decrease in performance.

High volume and intensity training with

A NEW CONCEPT TO OVERTRAINING SYNDROME

Prof. Dr. Habil. Alina Gailiûnienë

SUMMARY

insufficient rest will produce muscle, skeletal orjoint trauma.

These might include generalised decompensatefatigue, depression, muscle and joint pain and lossof appetite. Our and several researchers data havesuggested that of overtraining syndrom primarystimulus (generalised decompensate fatigue,

2001 Nr. 2(24) 35

Alina GailiûnienëLietuvos kûno kultûros akademijaFiziologijos ir biochemijos katedraSporto g. 6, LT–3000 Kaunas

deadaptation, muscle-related injuries, psychologicalstress and infection) would result in the activationof circulating monocytes and the biosynthesis ofpro-inflammatory cytokines. These cytokines wouldco-ordinate the whole body response, including the

Gauta 2000 11 05Priimta 2001 04 25

ÁvadasKai kuriø aminorûgðèiø preparatø vartojimas

gali padidinti raumenø jëgà, taip pat turëti átakosjëgos ir iðtvermës sportininkø energetiniø iðtekliøpanaudojimui fiziniø krûviø metu (Biolo, 1995;Blomstrand, 1988; Graham, 1997). Atliekant ið-tvermës krûvius, didëja raumenø aminorûgðèiø uti-lizacija (Luigi di Luigi, 1998, Blomstrand, 1988).Manoma, kad intensyvûs ilgai trunkantys fiziniaikrûviai ryðkiai maþina aminorûgðties gliutaminokoncentracijà kraujyje (Luigi di et all., 1994). Nu-statyta, kad ilgø nuotoliø bëgikø persitreniravimo(persitempimo) funkcinei bûklei buvo bûdingi tamtikri vidiniø procesø sutrikimø poþymiai, pvz., re-dukuota gliutamino koncentracija (Smith et al.,2000). Iðsiðakojusios grandinës aminorûgðtys(BCAA) aktyviai dalyvauja Krebso ciklo oksida-ciniuose procesuose (Gailiûnienë., 1999). Kai ku-riø aminorûgðèiø utilizacija fizinio aktyvumo me-tu didëja ir, matyt, aminorûgðèiø preparatø varto-

Aminorûgðèiø preparatø reikðmë sportininkøorganizmo hormonø sekrecijai

Dr. Nijolë JaðèaninienëVilniaus pedagoginis universitetas

SantraukaNagrinëjamas aminorûgðèiø preparatø poveikis sportininko organizmo hormonø sekrecijai. Hormonai þmogaus organiz-

me atlieka labai svarbià biologiniø procesø reguliavimo funkcijà Ðiuolaikinës treniruotës krûviai yra labai intensyvûs, pavie-nës pratybos daþniau kartojamos, organizmui atsigauti skiriama vis maþiau laiko, dël to iðkyla ðiø procesø efektyvinimoproblema.

Darbe nagrinëjama iðsiðakojusios grandinës aminorûgðèiø (BCAA), t. y. leucino, izoleucino, valino, ir kt. aminorûgðèiø:arginino, lizino, ornitino, histidino, fenilalanino, vartojimas (tam tikromis dozëmis) siekiant suaktyvinti sportininko organiz-mo hormonø sekrecijà.

Raktaþodþiai: Krebso ciklas, iðsiðakojusios grandinës aminorûgðtys (BCAA), LH, FSH, kortizolis, augimo hormonas,katecholaminai, argininas, ornitinas, triptofanas (TRY).

jimas galëtø bûti naudingas sportininkams. Kai ku-rie autoriai (Biolo et al., 1995; Blomstrand et al.,1988; Graham et al., 1997) teigia, kad staigus ami-norûgðèiø papildymas geriant ávairias jø dozes di-dina proteinø sintezæ jëgos ir iðtvermës sportinin-kø organizme, o be to, aminorûgðtys, vartojamosminëtø krûviø metu, yra energijos gamybos ðalti-nis. Aminorûgðèiø, tokiø kaip argininas, ornitinas,histidinas, metioninas, preparatø vartojimas tamtikromis dozëmis gali suaktyvinti endokrininiø liau-kø veiklà ir kartu hormonø sekrecijà (Carli et al.,1992; Calogero et al., 1993).

Darbo tikslas. Ðiame darbe norëtume panagri-nëti kai kuriø aminorûgðèiø preparatø vartojimà ið-tvermës sporto ðakø sportininkø organizmo hormo-nø sekrecijai padidinti. Manome, kad ðie klausimainëra iðsamiai iðnagrinëti, dël to bet kokia tokio po-bûdþio informacija, matyt, turëtø bûti vertinga netik moksline, bet ypaè praktine prasme siekiant op-timizuoti treniruotës vyksmà varþybø laikotarpiu.

CNS, the liver and the immune system, attemptingto negative effects of the stressor.

It is suggested that the overtraining syndrome isa response to excessive musculoskeletal stress.

SPORTO MOKSLAS36

Kryptingi jëgos treniruotës krûviai didina raume-nø masæ, o iðtvermës pobûdþio krûvis neturi dides-nës átakos raumenø masei, taèiau ðiems krûviams at-likti labai svarbios mitochondrinës aminorûgðtys, ku-rios tiesiogiai dalyvauja oksidaciniame metabolizme(Gailiûnienë, 1999). Raumeniniame audinyje yra ri-botas kiekis oksidaciniø aminorûgðèiø, kitaip dar va-dinamø iðsiðakojusios grandinës aminorûgðtimis(BCAA), ir energijos kiekiai, generuojami dël ami-norûgðèiø oksidaciniø procesø nedirbanèiuose rau-menyse, yra nedideli. Aminorûgðèiø bioenergetinismechanizmas yra aktyvinamas tada, kai organizmassunaudoja angliavandenius ir riebalus. Jau pakanka-mai gerai iðtirta audiniuose vykstanti azoto transpor-tavimo funkcija, kurià atlieka tokios aminorûgðtyskaip alaninas ir gliutaminas (Block et al., 1991).

Atliekant ergometrinius 50–70% VO2max inten-syvumo krûvius, po deðimties minuèiø gliutamato kon-centracija sumaþëja iki 50% pradinës koncentraci-jos, o tuo pat metu alanino kiekis padidëja net iki60% (alaninamino transferazinë reakcija) (Jaðèani-nienë ir kt., 1998). Panaðius ðiø substratø kitimus nu-statë ir kiti mokslininkai (Van Hall et al., 1995).

Laikinas alanino koncentracijos padidëjimas jaupo 10 min. fiziniø krûviø rodo, kad alanino amin-transferazinë reakcija yra naudinga tuo poþiûriu,kad ji didina Krebso ciklo sudëtiniø daliø koncen-tracijas ir kartu Krebso ciklo aktyvumà (1 pav.).

bus aktyvi glikolizë. Ilgainiui BCAA dehidroenazi-nis kompleksas maþins savo aktyvumà ir todël Kreb-so ciklo (TRC) aktyvumas maþës.

Daugelis tyrinëtojø teigia, kad BCAA amino-rûgðèiø preparatø vartojimas padidina kortizolio,testosterono, adrenokortikotropinio hormono(ACTH) ir augimo hormono (GH) sekrecijà spor-tininkø organizme (Carli et al., 1992; Imura et al.,1973). Tyrimai parodë, kad sportininkams, varto-jantiems aminorûgðèiø (arginino, lizino, ornitino)mikstûrà per pratybas, padidëja kortizolio ir testos-terono koncentracija plazmoje, o praëjus 24 valan-doms po krûvio nustatyta padidëjusi kortizolio kon-centracija ðlapime (Di Luigi et al., 1994).

Katecholaminø ir serotonino energetinës siste-mos skatina daugelio hipofizio hormonø sekrecijà.Ðiø neurotransmiteriø sintezës greitis priklauso nuoávairiø substratø, tarp jø ir nuo aminorûgðèiø: trip-tofano, fenilalanino, tirozino (Carlson et al., 1989).Minëtø aminorugðèiø triptofano ir tirozino pateki-mas ið kraujo per hematoencifaliná barjerà á smege-nis priklauso nuo plazmoje esanèiø kitø aminorûgð-èiø: izoleucino, leucino, valino, kurios yra atsakin-gos uþ perneðimo ryðius su smegenimis (Frenstromet al., 1983). Eksperimente su þiurkëmis buvo nu-statyta, kad staigus BCAA padidinimas gali suma-þinti tirozino ir triptofano patekimo á smegenis greitáir serotonino sintezavimà smegenyse, kuris turi áta-kos nuovargio atsiradimui, taip pat sukelia pakiti-mus neuroendokrininëje moduliacijoje. Ðie proce-sai aktyvina hipofizio hormonø iðsiskyrimà, dël topanaudoti BCAA preparatai sumaþino alanino, ti-rozino, glicino, histidino koncentracijà þiurkiø sme-genyse ir padidino gliutamo rûgðties kaip BCAAmetabolito kieká (Block et all.,1991). Taip pat var-tojant BCAA redukuojamas laisvas triptofanas(TRY) smegenyse. BCAA maþëjimas palengvinatriptofano patekimà á smegenis. Serotonino gamy-bos smegenyse didëjimas silpnina neuroendokrini-næ funkcijà (Woolf et al., 1977; Calogero et al.,1993). Triptofano patekimas á smegenis priklausoir nuo BCAA bei TRY santykio, ir nuo pastarojolaisvos ar susijungusios su albuminu frakcijos, ku-ris TRY perneða per hematoencifaliná barjerà.

Aminorûgðèiø arginino ir ornitino átaka hipofi-zio funkcijai priklauso nuo konkurencijos su kito-mis aminorûgðtimis, pvz., su lizinu ir histidinu. Ar-gininas kaip endogeninis moduliatorius turi átakoscerebriniam mitochondriniam gliutamino perneði-mui, taip pat stimuliuoja katecholaminø ir prolak-tino sekrecijà. Be to, argininas yra azoto oksido(NO) sintezës smegenyse pagrindinis ðaltinis, to-

1 pav. Leucino transaminavimas Krebso cikle panaudo-jant -ketogliuteratà ilgai trunkanèiø krûviø metu (Wagen-makers, 1997)

Sahlinas (1995) nustatë, kad dirbant 75%VO2max intensyvumu po kurio laiko sumaþëja Kreb-so ciklo aktyvumas. Minëtas autorius teigia, kad ðáaktyvumo maþëjimà sukelia BCAA (leucino, izo-leucino, valino) ásitraukimas. Didëjantis BCAA ið-siskyrimas ið raumens sekins a-ketogliuteratà, ku-rá, matyt, kompensuos ALAT reakcija iki tol, kol

Raumenø glikogenas

Fiziniai krûviai

ALATPiruvatas + gliutamatas ----- alaninas + -ketogliuteratas

acetil-CoA

Krebso -ketogliuteratas + leucinasciklas

gliutamatas+ 3acetil-CoA

2001 Nr. 2(24) 37

dël L-arginino preparato vartojimas padidina azo-to oksido sintezæ smegenyse (Dolinska et al., 1997).Endogeninis NO skatina hipotaliamo, hipofizës, an-tinksèiø sistemos aktyvumà, kartu ir ðios endokri-ninës sistemos hormonø sekrecijà (Dolinska et al.,1997; Graham et al., 1997).

Tyrimais nustatyta, kad labai svarbu yra optima-liai pasirinkti vartojamø aminorûgðèiø preparatøkombinacijas ir dozes, nes nuo jø priklauso tik tamtikrø hormonø koncentracijos didëjimas. Leidþiantá venà L-ornitino hidrochloridà 4–14 metø vaikams,buvo nustatytas augimo hormono (GH), ACTH irkortizolio padidëjimas kraujo plazmoje (Evan-Brionet al., 1982).

Panaðûs rezultatai buvo gauti ir iðtyrus testoste-ronà. Árodyta, kad BCAA, argininas ir ornitinas vei-kia hipofizio sekrecijà skirtingais bûdais: 1) tiesio-giai veikia hipotaliamo ir hipofizës sistemà; 2) vei-kia netiesiogiai modifikuodami neuroendokrininiøaminorûgðèiø komponentø koncentracijas, kuriosreguliuoja hipofizës sekrecijà. Taèiau pastebëta tamtikrø skirtumø, kai aminorûgðèiø preparatai varto-jami trumpà laikà ir kai vartojami nuolat. Yra duo-menø (Woolf et all., 1977; Modlinger et all., 1979),kad ilgiau pavartojus L-triptofano preparatus smar-kiai padidëja serotonino kiekis. Labai maþa infor-macijos apie aminorûgðèiø preparatø ávairiø kom-binacijø átakà hipotaliamo, hipofizës, gonadø siste-mai. Nustatyta, kad vis dëlto aminorûgðèiø prepa-ratai stimuliuoja gonadotropinø sekrecijà (Jarry etall., 1992; Cowell et al., 1993). Nuolatinis amino-rûgðèiø preparatø, kurie skatina gonadø bei antinkð-èiø ir hipofizës veiklà, vartojimas gali sukelti minë-tø liaukø padidëjusá aktyvumà.

Tyrimai parodë, kad aminorûgðèiø preparatø L-arginino + L-ornitino + BCAA miðinys padidinaadrenokortikotropiniø (ACTH), liutenizuojanèiø(LH) ir folikulus stimuliuojanèiø (FSH) hormonøkoncentracijas. Minëtø hormonø didþiausios kon-centracijos buvo nustatytos tik didelio meistriðku-mo sportininkø kraujo plazmoje (Dufour et al.,1995). Ðá miðiná vartojant ðeðias savaites, nustaty-ta testosterono ir kortizolio koncentracijø padi-dëjimas kraujo plazmoje (Carli et al., 1992; Di Lui-gi et al., 1994).

Daugelis mokslininkø teigia, kad augimo hormo-no (GH) koncentracija padidëja priklausomai nuopasirinktø aminorûgðèiø doziø ir jø kombinacijos.Vartojant L-ARG 1,2 g, GH koncentracija padidë-jo daugiau negu vartojant L-ARG 2,4 g, o argininomiðinys su lizinu sukëlë gana ryðkius GH koncen-tracijos kitimus (Bellone et all., 1993; Koppescha-

ar et al., 1992). Vis dëlto visais atvejais konstatuo-jama, kad GH koncentracija padidëja. Taip pat pa-þymima, kad GH koncentracijos padidëjimas pri-klauso nuo individualiø atleto savybiø bei absoliu-èiø augimo hormono verèiø. Arginino preparato var-tojimo poveikis GH sekrecijos didëjimui yra pakan-kamai gerai dokumentuotas (Di Luigi et all, 1998).

Išvados1. Atliekant aerobinius krûvius, griauèiø raume-

nø aminorûgðtys aktyviai dalyvauja Krebso ciklobioenergetinës grandies procesuose. Jos turi di-dþiausià reikðmæ oksidaciniø metaboliniø procesøintensyvumo didinimui.

2. Atliekant ilgai trunkanèius aerobinius krûvius,labai sumaþëja glikogeno atsargos, ir tai yra vienaið nuovargio atsiradimo prieþasèiø. Aminorûgðèiøásitraukimas á Krebso ciklà aktyvina oksidaciniøsubstratø metabolizmo greitá ir slopina nuovargá ska-tinanèius procesus.

3. Tik tam tikros sudëties aminorûgðèiø prepa-ratai, sukeldami neuroendokrininá hipofizio suak-tyvinimà, padidina adrenokortikotropiniø, gonadot-ropiniø, somatotropiniø hormonø sekrecijà. Kaipþinia, nagrinëjamas efektas priklauso ne tik nuo ami-norûgðèiø preparatø sudëties, bet ir nuo vartojimodoziø. Daþnas aminorûgðèiø preparatø vartojimasnegali bûti pagrindas plastiniø baltymø substancijaididinti ar sportininkø raumenø masei auginti.

LITERATÛRA

1. Biolo, G. S. Maggi, S. P. Bradley, D. W., Tipton, K. D. &Wolfe, R.R. (1995). Increase rates of muscle protein turnoverand amino acids transport after resistance exercise inhumans. Am. J. Physiol. 268:E514–E520.2. Block, K. P. & Harper, A. E. (1991). High level of dietaryamino and branched chain-keto – acids alter plasma and brainamino acids concentrations in rats. J. Nutr. 121:663–671.3. Blomstrand, E., Celsing, F. & Newsholme, A. (1988).Changes in plasma concentration of aromatic and branched-chain amino acids during sustained exercise in men and theirpossible role in fatigue. Acta Physiol. Scand. 133:115–121.4. Caloger, A. E., Bagdy, E. G., Moncada, M. L. & D’Agata(1993). Effect of selective serotonin agonist on basal,corticotropin-releasing hormone – and vasopressin-inducedACTH release in vitro from rat pituitary cells. J. Endocrinol.136:381–387.5. Carli, G., Bonifazi, M., Lodi, L., Lupo, C., Martelli, G. &Viti, A. (1992). Changes in the exercise induced hormoneresponse to branched chain amino acids administration. Eur.J. Appl. Physiol. 64: 272–277.6. Carlson, H. E., Miglietta, T. J., Roginsky, M. S. & Stegiyk,L. (1989). Stimulation of pituitary hormone secretion byneurotransmitter amino acids in human. Metabolism.38:1179–1182.

SPORTO MOKSLAS38

7. Cowell, A. M. (1993). Excitatory amino acids andhypothalamo–pituitary–gonadal function. J. Endocrinol.139:177–182.8. Di Luigi, L., Pigozzi, F., Casini, A. et al. (1994). Effect ofprolonged amino acids supplementations on hormonalsecretion in male athletes. Med. Sport. 47:529–539.9. Di Luigi, L., Guidetti, L., Pigozzi, F., Baldari, C., Casini,A., Nordio, M. & Romanelli, F. (1998). Acute amino acidssupplementation enhances pituitary responsiveness inathletes. Med. Sc. in Sports & Exerc. 1748–1754.10. Dolinska, M. & Albrecht, J. (1997). Glutamate uptakeis inhibited by L-arginine in mitochondria isolated from ratcerebrum. Neuroreporter. 8:2365–8.11. Dufour, D. R. & Jubiz, A. W. (1995). Dynamicprocedures in endocrinology. In: Principles and practice ofendocrinology and metabolism. 2013–2033.12. Evain-Brion, D., Donnadieu, M., Roger, M. & Job, C.Simultaneous study of somatotrophic and corticotrophicpituitary secretion during ornithine infusion test. Clin.Endocrinol. 17:119–122.13. Fernstrom, J. D. (1983). Role of precursor availabilityin control of monoamine biosynthesis in brain. Physiol. Rev.63:484–546.14. Gailiûnienë, A. (1999). Biochemija. Kaunas. 238 p.15. Graham, T. E., Turcotte, P. L. Kjens, B. & Richter, A.E. (1997). Effect of endurance training on ammonia andamino acid metabolism in humans. Med. Sci. Sports Exerc.29:646–653.

16. Imura, H., Nakai, Y. & Yoshimi. (1973). Effects of 5-hydroxytriptophan on growth hormone and ACTH releasein man. J. Clin. Endocrinol. Metab. 36:204–206.17. Jarry, H., Hirsch, B., Leonhard, S. & Wuttke, W. (1992),Amino acid neurotransmitter release in the preoptic area ofrats during the possitive feedback actions of estradiol onLH release. Neuroendocrinology. 56:133–140.18. Jaðèaninienë, N., Jaðèaninas, J. (1998). Fermentøaktyvumo kitimo dinamika jauno amþiaus sportininkøkraujyje veikiant skirtingiems treniruotës krûviams. Sportomokslas. Nr. 3. P. 23–28.19. Koppenschaar, H. P., Horn, D. S., Thussen, H. H., Page,D. M. Dieguez, C. & Scanlon, F. M. (1992). Differentialeffects of arginine on growth hormone releasing hormoneand insulin induced growth hormone secretion. Clin.Endocrinol. 36:487–490.20. Modlinger, R. S. Schonmuller, M. J. & Arora, P. S. (1979).Stimulation of aldosterone renin and cortisol by tryptophan.J. Clin. Endocrinol. Metab. 48:599–603.21. Van Hall, G. Saltin, B. van der Vusse, G. I., Soderlund,K., Wagenmakers, A. J. M. (1995). Deamination of aminoacids as a source for ammonia production in human skeletalmuscle during prolonged exercise. J. Physiol. 489:251–261.22. Wagenmakers, A. J. M. (1997). Glycogen, amino acidsand fatigue. J. Advance in Training & Nutrit. in Sport. 17–19.23. Woolf, P. D. & Lee, L. (1997). Effect of serotoninprecursor, tryptophan, on pituitary hormone secretion. J.Clin. Endocrinol. Metab. 45: 123–133.

Nijolë JaðèaninienëVilniaus pedagoginis universitetasStudentø g. 39, LT–2034 Vilnius

The purpose of this study was to determine theeffect of amino acids supplementation to stimulationon hormones secretion in athletes. The muscle aminoacids utilization increase during physical activity, itis thought that amino acids supplementation mightbe useful in sports activities. We emphasize theinfluence of several amino acids mixture, forexample, the administration of branched chain aminoacids (BCAA) in specific dosage and combinations

ACUTE AMINO ACIDS SUPPLEMENTATION ENHANCESHORMONES RESPONSIVENESS IN ATHLETES

Dr. Nijolë Jaðèaninienë

SUMMARY

stimulates pituitary responses to specific releasinghormones in training athletes.

The amino acids in skeletal muscle are activelyinvolved in the maintenance of adequateconcentrations of Krebs cycle intermediates duringaerobic exercise. Amino acids play an importantrole in the regulation of oxidative substratemetabolism and in fatigue mechanisms duringprolonged exercise leading to glycogen depletion.

Gauta 2000 10 25Priimta 2001 04 25

2001 Nr. 2(24) 39

ÁvadasSportininko rengimo valdymas yra paremtas in-

formacija apie sportininko parengtumo lygá, kurigaunama kontroliuojant sportininko funkcinæ bûk-læ. Didelæ reikðmæ turi sportininko iðorinio kvëpa-vimo funkcijos bûklë.

Tyrimo tikslas. Apibûdinti ir iðanalizuoti dide-lio meistriðkumo plaukikø iðorinio kvëpavimo funk-cijos rodiklius, gautus po jø startø 2000 m. Sidnë-jaus olimpinëse þaidynëse.

Tyrimo metodika. Buvo panaudoti spirografijosir pneumotachometrijos metodai. Duomenys regist-ruoti daugiafunkciniu automatizuotu spirometruMAS-1.

Tyrimo subjektas. Iðtirta 17–28 metø amþiaus15 Baltarusijos nacionalinës rinktinës didelio meist-riðkumo plaukikø.

Didelio meistriðkumo plaukikøiðorinio kvëpavimo funkcijos ypatumai

Nelë IvanovaBaltarusijos Respublikos kûno kultûros ir sporto mokslo tyrimo institutas

Tyrimø rezultatai ir jø aptarimasLabiausiai informatyvûs rodikliai, apibûdinantys

iðorinio kvëpavimo funkcijà (GPT – gyvybinis plau-èiø tûris, MPT – minutinis plauèiø tûris, MPV –minutinë plauèiø ventiliacija, KD – kvëpavimo daþ-numas, KT – kvëpavimo tûris, RT – rezervinis tûris),apdoroti matematinës statistikos metodais ir pateikti1 lentelëje. Be to, svarbu yra ne tik vertinti spirog-ramos rodiklius, bet didelæ reikðmæ turi ir jø lygini-mas su atitinkamais dydþiais, kurie leidþia ávertintiindividualias organizmo ypatybes (lytá, amþiø, ûgá,kûno masæ). Ðie dydþiai yra bûdingi atskiriems þmo-nëms. Spirogramos rodiklius reikëtø vertinti ne tikabsoliuèiais dydþiais, bet ir reikiamo dydþio pro-centiniu santykiu. Rodikliø lyginimas su atitinka-mais dydþiais leidþia nustatyti plauèiø apimtis.

SantraukaTyrimo tikslas – apibûdinti ir iðanalizuoti didelio meistriðkumo plaukikø iðorinio kvëpavimo funkcijos rodiklius, gautus po

jø startø 2000 m. Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse.Tyrimo metodika. Buvo panaudoti spirografijos ir pneumotachometrijos metodai. Duomenys registruoti daugiafunkciniu

automatizuotu spirometru MAS-1.Tyrimo subjektas. Ištirta 17–28 metø amþiaus 15 Baltarusijos nacionalinës rinktinës didelio meistriðkumo plaukikø.Išvados:1. Didelio meistriðkumo plaukikø iðorinio kvëpavimo rodikliai labai varijuoja. Labiausiai varijuoja DO, KD, MPV, MPT.

Didelæ kvëpavimo sistemos rodikliø ávairovæ lemia nepakankama motyvacija atliekant testus.2. Didelio meistriðkumo plaukikø iðorinio kvëpavimo rodikliai gerokai geresni nei nesportuojanèiø asmenø, todël galime

teigti, kad plaukimo sportas gerina kvëpavimo sistemos darbà. Plauèiø funkcija pagerëja dël padidëjusio kvëpuojamøjøraumenø galingumo ir padidëjusios krûtinës làstos ekskursijos.

3. Mûsø pritaikyta metodika leidþia ne tik ávertinti iðorinio kvëpavimo funkcijos galimybes, bet ir objektyviai nustatytiorganizmo funkcinæ bûklæ, kontroliuoti ir efektyvinti treniruotës vyksmà.

Raktaþodþiai: plaukimas, iðorinis kvëpavimas, didelio meistriðkumo sportininkø rengimas.

1 lentelë

Didelio meistriðkumo plaukikø iðorinio kvëpavimo rodikliai

Rodikliai X vidurkis Minimumas Maksimumas V proc. RGPT (l) 5,75 5,86 6,5 0,463 8,05 GPT (l) 6,8 5,82 8,08 0,74 10,9 KT (ml/min) 1,24 0,31 2,07 0,481 38,9 KD (per min) 11,73 7,0 17,0 3,035 25,8 MPT (l) 15,18 7,07 26,3 6,002 39,5 RT išk. (l) 2,22 0,8 3,2 0,725 32,6 RT ákv. (l) 3,23 1,6 4,3 0,941 29,1 FGPT (l) 6,88 5,75 8,37 0,789 11,5 FIšk.T1 (l) 5,34 3,79 6,29 0,681 12,7 FIšk.T1 (proc. FGPT) (l) 77,67 55,0 88,0 9,092 11,7 Tiffno ind. (proc.) 78,47 57,0 87,0 9,403 11,9 RMPV (l) 141,11 121,0 160,0 9,534 6,8 MPV (l) 149,33 125,0 195,0 23,494 15,7

SPORTO MOKSLAS40

Kaip matyti ið 1 lentelës, vidutinis GPT dydisyra 6,8 l ir virðija RGPT 40%. Minimalus dydisyra 5,82 l, maksimalus – 8,08 l. Tai rodo gerai ið-ugdytà iðorinio kvëpavimo funkcijà. Geras GPTdydis leidþia plaukikams pakankamai aprûpinti de-guonimi raumenis, kurie dalyvauja atliekant plau-kimo judesius.

Netreniruotø asmenø faktinis GPT yra ne dau-giau kaip 90% reikiamo GPT (RGPT) (Áîâà, irkt., 1995; Ïåòðîâ, 1997). Sportininkø ðis rodiklisyra didesnis kaip 100% RGPT. Ypaè ðis rodiklisyra didelis iðtvermës sporto ðakø sportininkø. Lite-ratûros ðaltiniuose (Åâãåíüåâà, 1974) galime ras-ti, kad didelio meistriðkumo sportininkø GPT yra4,5–6 l. GPT maþëjimas ir kvëpavimo tankëjimasyra pirmasis signalas, rodantis kvëpavimo aparatofunkcijos sutrikimus. GPT nedidëja daþniausiai dëltreniruotës vyksmo neracionalumo, kuomet per pra-tybas daþnai atliekami pratimai sulaikius kvëpavi-mà arba neritmingai kvëpuojant.

Iðtvermæ lavinanèios treniruotës gerina plauèiøventiliacijà, didina bronchø pralaidumà. Didelisplaukikø kvëpuojamøjø raumenø galingumas lemiajø kvëpavimo funkcijos racionalumà. Tai rodoMPV rodiklis.

MPV – tai oro kiekis, praeinantis per vienà mi-nutæ maksimaliai tankiai ir giliai kvëpuojant.

Konkreti MPV reikðmë vertinama procentaisreikiamos MPV (RMPV). Faktinis MPV yra100±10% RMPV. Vidutinis nesportuojanèiø þmo-niø iki 26 metø MPV yra 110–130 l/min (maks. –150 l/min). Taèiau didelio meistriðkumo plaukikøðis dydis gali bûti ir didesnis. Vidutinis MPV buvo149,33 l/min, maksimalus – 195,0 l/min. Ðis dydispasiekiamas tik padaþnëjusio ir pagilëjusio kvëpa-vimo dëka.

Nustatëme MPV koreliaciná ryðá su forsuoto ið-kvëpimo per pirmàjà sekundæ tûriu FGPT(FIðk.T1). FIðk.T1 maþëja atsiradus bet kokiemskvëpavimo sutrikimams. Nesportuojanèiø vyrøFIðk.T yra 2,40 l, didelio meistriðkumo plaukikø –5,34 l.

Tiffno indekso (FIðk.T ir GPT santykis) normayra 70%. Didelio meistriðkumo plaukikø jis siekia77,67%. Ðio rodiklio analizë leidþia nustatyti bron-chø pralaidumà ir krûtinës làstos elastingumà.

Minutinis plauèiø tûris (MPT) yra informatyvusrodiklis, nes á organizmà patenkantis deguonies kie-

kis yra adekvatus plauèiø ventiliacijai. Ramybëjekvëpavimo gylis ir daþnumas (KD) atvirkðèiai susi-jæ, t.y. daþnas kvëpavimas visuomet bûna negilus.Nesportuojanèiø asmenø MPT yra 8,0 l, kai KD16 k./min, o kvëpavimo apimtis – 500 ml. Reèiaukvëpuojanèiø sportininkø MPT yra 6–8 l. Reèiaukvëpuojant, kvëpuojamøjø raumenø veiklai suvar-tojama maþiau energijos. Gilus kvëpavimas labiauskatina plauèiø alveoliø veiklà. Taip kraujas labiauprisotinamas deguonies.

Tyrimo rezultatai rodo, kad didelio meistriðku-mo plaukikø kvëpavimas yra aukðto lygio ir turi pa-kankamà rezervà tobulëti.

Reikia atkreipti dëmesá á nagrinëjamø rodikliøskirtingà variantiðkumo lygá. Dauguma jø varijuojanuo 6,8 (RMPV) iki 15,7 (MPV). Labiausiai kintatokie rodikliai kaip RT iðkvëpiant, RT ákvëpiant,MPT, KD, KT (V varijuoja nuo 29,1 iki 39,5%).Visa tai lemia kvëpavimo sistemos individualumasbei motyvacijos ir standartizacijos stoka atliekantkvëpavimo sistemos testus.

Išvados1. Didelio meistriðkumo plaukikø iðorinio kvë-

pavimo rodikliai labai varijuoja. Labiausiai varijuo-ja KT, KD, MPV, MPT. Didelæ kvëpavimo sistemosrodikliø ávairovæ lemia nepakankama motyvacija at-liekant testus.

2. Didelio meistriðkumo plaukikø iðorinio kvë-pavimo rodikliai gerokai geresni nei nesportuojan-èiø asmenø, todël galime teigti, kad plaukimo spor-tas gerina kvëpavimo sistemos darbà. Plauèiø funk-cija pagerëja dël padidëjusio kvëpuojamøjø rau-menø galingumo ir padidëjusios krûtinës làstosekskursijos.

3. Mûsø pritaikyta metodika leidþia ne tik áver-tinti iðorinio kvëpavimo funkcijos galimybes, bet irobjektyviai nustatyti organizmo funkcinæ bûklæ,kontroliuoti ir efektyvinti treniruotës vyksmà.

LITERATÛRA

1. Áîâà, À. À., Ëåîíîâ, Å. Ï., Ãîðîõîâ, Ñ. Ñ., Äåíåùóê,Þ. Ñ. (1995). Èññëåäîâàíèå ôóíêöèè âíåøíåãî äûõàíèÿ.Ìèíñê. Ñ. 1–20.

2. Åâãåíüåâà, Ë. ß. (1974). Âëèÿíèå ñïîðòèâíîéäåÿòåëüíîñòè íà âíåøíåå äûõàíèå. Ê.: Çäîðîâüå. Ñ. 22–36.

3. Ïåòðîâ, Ñ. Â. (1997). Ïîêàçàòåëè âíåøíåãî äûõàíèÿè áðîíõèàëüíîé ïðîâîäèìîñòè ó ÷åëîâåêà. Ìåòîä.ðåêîì. Ãðîäíî. Ñ. 9–24.

2001 Nr. 2(24) 41

Nelë IvanovaBaltarusijos Respublikos kûno kultûros irsporto mokslo tyrimo institutasManðerovo pr. 105, Minskas, Baltarusija

Gauta 2000 11 10Priimta 2001 04 25

Aim of our research was to describe and analyseexternal breathing function indices of eliteswimmers. Data was gathered just after the SidneyOlympic Games 2000.

Methods of spirography and pneumotachometryhave been used. Data was registered usingmultifunctional automatised spirometre MAS-1.

Subject of the research were 15 high performanceswimmers - members of Belarussian national team,age 17-28 years.

Conclusions:1.External breathing function indices of elite

swimmers are very different. Highest variations are

PECULIARITIES OF EXTERNAL BREATHING FUNCTION OF ELITE SWIMMERS

Nelë Ivanova

SUMMARY

of DO, KD, MPV, MPT. High diversity of breathingsystem indices is determined by insufficientmotivation during testing.

2. External breathing function indices of eliteswimmers are significantly higher then of non-sporting persons, so we can state that swimming sportimproves functioning of breathing system. Lungfunction is improved due to increased power ofbreathing muscles and increased excursion of breast.

3. Our methodics gives opportunity to evaluateexternal breathing function as well as to objectivelydetermine functional state of organism, to controland optimise training process.

SPORTO MOKSLAS42

JAUNØJØ SPORTININKØ UGDYMASDEVELOPMENT OF YOUNG ATHLETES

12–18 metø orientacininkø anaerobinio pajëgumonustatymas Wingate testu

Pranas Mockus, doc. dr. Arvydas Stasiulis, doc. dr. Aleksandras AlekrinskisLietuvos kûno kultûros akademija

ÁvadasDaugelyje darbø, nagrinëjanèiø orientacininkø

darbingumà (Creagh ir Reilly, 1997), teigiama, kadpagal savo anaerobinës apykaitos slenksèio dydáorientacininkai labiau artimi vidutiniø nuotoliø bë-gikams, o ne maratonininkams ar slidininkams (Ra-nucci et al., 1986). Laktato dinamikos varþybø me-tu analizë parodë, kad fiziologinis orientacininkoapkrovimas per varþybas panaðiausias á lengvaatle-èiø 2500–5000 m bëgimà (Seiler, 1987).

Anaerobinio alaktatinio galingumo rodikliø ki-timas priklausomai nuo amþiaus pateiktas daugely-je tyrimø (Margaria et al., 1966; Naughton et al.,1992; Inbar, 1985). Brendimo laikotarpiu tiek mer-gaièiø, tiek ir berniukø anaerobinë galia laipsniðkaididëja. Kai kurie autoriai (Gaul ir kt., 1995) taippat pateikia šiek tiek maþesná vyresniø tiriamøjøvargstamumà po Wingate testo (12 metø jis buvo8,4%, o 23 metø – 8,0%). Yra duomenø, kad vy-resniø kaip 16 metø berniukø anaerobinë galia daug

SantraukaTyrimo tikslas buvo maksimaliu 30 s trukmës Wingate testu nustatyti 12–18 metø amþiaus Lietuvos jaunøjø orientacinin-

kø anaerobiná pajëgumà.Ištirta 40 (12–18 metø) Kauno orientavimosi sporto mokyklos auklëtiniø. Tiriamieji pagal amþiø ir lytá buvo suskirstyti á

atskiras grupes: 12–15 metø berniukø ir mergaièiø bei 15–18 metø berniukø ir mergaièiø.Tiriamøjø anaerobiná pajëgumà nustatëme Wingate testu (Bar-Or, 1981). Tiriamieji “Monark-834E” veloergometru

sëdëdami maksimaliomis pastangomis dirbo 30 s. Viso testo metu jie buvo skatinami kuo daþniau minti. Mechaninisveloergometro pasiprieðinimas buvo individualus kiekvienam tiriamajam ir sudarë 7,5 % jo kûno masës. Prieð tai buvoatliekama 5 minuèiø pramankðta, per kurià tiriamasis dirbo tolygiai 50–75 W galingumu ir atliko keletà labai trumpøgreitëjimø.

Nustatëme, kad berniukai maksimalø mynimo daþná pasiekia bûdami vyresnio amþiaus (p< 0,001), o mergaitës –jaunesnio. Palyginæ berniukus su mergaitëmis, matome, kad 12–15 metø amþiaus tiek berniukø, tiek mergaièiø maksimalusmynimo daþnis yra panašus (atitinkamai 150,8±7,3 ir 145,3±18,9 k/min.), taèiau vyresniø berniukø maksimalus mynimodaþnis (165,4±21,7 k/min) yra didesnis, lyginant su to paties amþiaus mergaitëmis (128±17,8 k/min, p<0,01).

Didþiausià absoliuèià maksimalià galià pasiekë 16–18 metø berniukai (604,6±125,0 W). Šis rodiklis reikšmingai skiria-si, lyginant su 12–15 metø berniukais (p<0,001) ir su 16–18 metø mergaitëmis (p<0,01). Statistiðkai reikðmingø absoliu-èios maksimalios galios reikðmës skirtumø nepastebëta tiek tarp skirtingo amþiaus mergaièiø, tiek tarp jaunesnio amþiausmergaièiø ir berniukø.

Statistiškai reikšmingas santykinio anaerobinio galingumo skirtumas buvo tik tarp 16–18 metø berniukø ir to patiesamþiaus mergaièiø (atitinkamai 9,5±1,4 ir 7±1,4 W/kg).

16–18 metø mergaitës vidutiniðkai maþiausiai nuvargo atlikdamos 30 s maksimalø Wingate testà (p>0,05). Taip patnepastebëta reikðmingo skirtumo tarp skirtingo amþiaus berniukø.

Apibendrinæ gautus rezultatus matome, kad didþiausias galingumo ir maksimalaus mynimo daþnio reikðmes pasiekë 16–18 metø berniukai. Ypaè didelë jø absoliuti maksimali galia, taèiau apskaièiavus galingumà vienam kilogramui kûno masësvisø grupiø rodikliai tampa artimesni. Lyginant berniukø ir mergaièiø anaerobinæ alaktatinæ iðtvermæ, ðis rodiklis labiauskiriasi tarp vyresniø vaikø. Tarp 12–15 metø mergaièiø ir to paties amþiaus berniukø skirtumai nëra dideli ir reikšmingi.

Raktaþodþiai: anaerobinis pajëgumas, Wingate testas, amþius, orientacininkai.

didesnë negu to paties amþiaus mergaièiø, o jau-nesnio amþiaus berniukø ir mergaièiø ji praktiškainesiskiria (Inbar, 1985).

Neradome darbø, kur bûtø iðtirtas ávairaus am-þiaus ir lyties orientacininkø anaerobinis pajëgumas.Taip pat neaptikome darbø, kur bûtø iðtirtas jaunøjøorientacininkø anaerobinis pajëgumas 30 s maksima-laus veloergometrinio (Wingate) testo metu. Šiuo tes-tu buvo tirti suaugæ Lietuvos orientacininkø rinkti-nës nariai ir kandidatai (Mockus ir kt., 2000).

Tyrimo tikslas buvo maksimaliu 30 s trukmësWingate testu nustatyti 12–18 metø amþiaus Lie-tuvos jaunøjø orientacininkø anaerobiná pajëgumà.

Tyrimo organizavimas ir metodikaTiriamieji. Ištirta 40 (12–18 metø) Kauno orien-

tavimosi sporto mokyklos auklëtiniø. Tiriamieji pa-gal amþiø ir lytá buvo suskirstyti á atskiras grupes:12–15 metø berniukø (B1) ir mergaièiø (M1) bei15–18 metø berniukø (B2) ir mergaièiø (M2). Ti-

2001 Nr. 2(24) 43

riamøjø amþius ir antropometriniai duomenys pa-teikti 1 lentelëje.

Testavimas buvo atliekamas 1999–2000 metaisLietuvos kûno kultûros akademijos Þmogaus mo-torikos laboratorijoje.

1 lentelë

Tiriamøjø amþius ir antropometriniai duomenys(aritmetiniai vidurkiai±standartiniai nuokrypiai)

Tiriamųjų skaičius Amžius Ūgis Svoris B1 (n=9) 14,0±0,9 160,2±0,4 45,4 B2 (n=22) 16,2±0,4 177,2±7,5 63,3±7,7 M1 (n=4) 13,8±1,5 154,5±6,9 44±4,4 M2 (n=5) 17,4±0,9 167,8±5,3 55±4,2

Anaerobinio pajëgumo testavimas (Wingate tes-tas). Tiriamøjø anaerobiná pajëgumà nustatëmeWingate testu (Bar-Or, 1981). Jie dirbo “Monark-834E” veloergometru, leidþianèiu matuoti darbo ga-lià bei mynimo daþnumà viso testo metu (5 sekun-dþiø intervalais). Tiriamieji, sëdëdami ant veloer-gometro, maksimaliomis pastangomis dirbo 30 s irbuvo visà laikà skatinami kuo daþniau minti. Me-chaninis veloergometro pasiprieðinimas buvo indi-vidualus kiekvienam tiriamajam ir sudarë 7,5% jokûno masës. Prieð tai buvo atliekama 5 minuèiø pra-mankðta, per kurià tiriamasis dirbo tolygiai 50–75W galingumu ir atliko keletà labai trumpø greitëji-mø.Tarp pramankðtos ir 30 s maksimalaus testo ti-riamasis vienà minutæ ilsëjosi. Tiriamajam baigustestà, speciali kompiuterio programa pateikia duo-menø iðklotinæ ir galios maþëjimo kreivæ anaerobi-nio krûvio metu.

Matematinë statistika. Tyrimo duomenys buvoapdorojami taikant ðiuos matematinës statistikosmetodus:

1. Buvo apskaièiuojamas aritmetinis vidurkis (x)ir standartinis nuokrypis (Sx).

2. Skirtumo tarp atskirø amþiaus ir skirtingoslyties grupiø rodikliø statistinis reikðmingumas bu-vo nustatomas Kolmogorovo-Smirnovo testu. Šiemsrodikliams rasti buvo naudojamas statistinis pake-tas “STATISTIKA for Windows”.

Tyrimo rezultataiStatistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tarp vy-

resniø ir jaunesniø berniukø maksimalaus mynimodaþnio ir absoliuèios maksimalios galios bei tarp 16–18 metø berniukø ir mergaièiø maksimalaus myni-mo daþnio, absoliuèios bei santykinës maksimaliosgalios. Tarp visø kitø grupëse skaièiuotø rodikliø sta-tistiðkai reikðmingø skirtumø nepastebëta (1–4 pav.).

1 28 ,0

1 45 ,31 65 ,415 0,8

75 ,0 00

1 00 ,0 00

1 25 ,0 00

1 50 ,0 00

1 75 ,0 00

2 00 ,0 00

B 1 B 2 M 1 M 2

k /m in

1 pav. Skirtingo amþiaus berniukø ir mergaièiømaksimalus mynimo daþnis (rodyklës þymi grupes, tarpkuriø skirtumai buvo statistiðkai reikðmingi)

3 8 6 ,13 2 2,76 0 4 ,64 0 3 ,5

0

1 0 0

2 0 0

3 0 0

4 0 0

5 0 0

6 0 0

7 0 0

8 0 0

B 1 B 2 M 1 M 2

W

2 pav. Skirtingo amþiaus berniukø ir mergaièiø absoliutimaksimali galia (rodyklës þymi grupes, tarp kuriø skirtumaibuvo statistiðkai reikðmingi)

8,9 9,5 7,3 7,0

0,000

2,000

4,000

6,000

8,000

10,000

12,000

B1 B2 M1 M2

W /kg

3 pav. Skirtingo amþiaus berniukø ir mergaièiø santykinëmaksimali galia (rodyklës þymi grupes, tarp kuriø skirtumaibuvo statistiðkai reikšmingi)

Maksimalø mynimo daþná pasiekia vyresnioamþiaus berniukai (p< 0,001), o mergaitës – jau-nesnio (1 pav.). Palyginæ berniukus su mergaitëmis,matome, kad 12–15 metø tiek berniukø, tiek mer-

SPORTO MOKSLAS44

gaièiø maksimalus mynimo daþnis yra panašus (ati-tinkamai 150,8±7,3 ir 145,3±18,9 k/min.), o skir-tumas statistiðkai nereikðmingas, taèiau vyresni ber-niukai pasiekë didesná maksimalø mynimo daþná(165,4±21,7 k/min.) negu to paties amþiaus mer-gaitës (128±17,8 k/min, p<0,01).

Iš 2 pav., kuriame pateiktos absoliuèios maksi-malios galios reikšmës, matome, kad didþiausia šiorodiklio reikšmë yra 16–18 metø berniukø(604,6±125,0 W). Šis rodiklis reikšmingai skiria-si, lyginant su 12–15 metø berniukais (p<0,001) irsu 16–18 metø mergaitëmis (p<0,01). Statistiðkaireikðmingø absoliuèios maksimalios galios reikðmësskirtumø nepastebëta tiek tarp skirtingo amþiausmergaièiø, tiek lyginant jaunesnio amþiaus mergai-tes su to paties amþiaus berniukais.

Statistiškai reikšmingas santykinio anaerobiniogalingumo skirtumas (3 pav.) yra tik tarp 16–18metø berniukø ir to paties amþiaus mergaièiø (ati-tinkamai 9,5±1,4 ir 7±1,4 W/kg).

Kaip matome 4 pav., 16–18 metø mergaitës vi-dutiniðkai maþiausiai nuvargsta per 30 s maksimaløWingate testà. Dël didelio standartinio nuokrypionëra statistiðkai reikðmingø skirtumø, jas lyginantsu kitomis grupëmis. Taip pat nepastebëtas reikð-mingas skirtumas tarp skirtingo amþiaus berniukø.

Rezultatø aptarimasApibendrinæ gautus rezultatus matome, kad

didþiausias galingumo ir maksimalaus mynimo daþ-nio reikðmes pasiekë 16–18 metø berniukai. Ypaèdidelë jø absoliuti maksimali galia, taèiau apskai-èiavus galingumà vienam kilogramui kûno masës vi-sø grupiø rodikliai tampa artimesni. Lyginant ber-niukø ir mergaièiø anaerobinæ alaktatinæ iðtvermæ,ðis rodiklis labiau skiriasi tarp vyresniø vaikø. Tarp12–15 metø mergaièiø ir to paties amþiaus berniu-kø skirtumai nëra dideli ir reikðmingi.

0,0 89 0,0 87 0 ,06 9 0,0 32

0 ,00 0

0 ,02 0

0 ,04 0

0 ,06 0

0 ,08 0

0 ,10 0

0 ,12 0

0 ,14 0

0 ,16 0

0 ,18 0

B 1 B 2 M 1 M 2

W /kg /s

4 pav. Skirtingo amþiaus berniukø ir mergaièiøvargstamumas

Lygindami vargstamumà, nustatëme, kad vyres-ni tiriamieji, tiek mergaitës, tiek berniukai, nuvargs-ta maþiau nei jaunesni vaikai. Lygindami skirtingølyèiø galios maþëjimà, matome, kad mergaitës nu-vargsta maþiau nei to paties amþiaus berniukai.

Bræstanèiø berniukø orientacininkø maksimaliosgalios reikðmës Wingate testo metu didëja ir pasiekiadidþiausià reikðmæ 16–18 metais. Anaerobinio alak-tatinio galingumo rodikliø kitimas priklausomai nuoamþiaus pateiktas daugelyje tyrimø (Margaria et al.,1966; Naughton et al., 1992; Inbar, 1985), taèiau, ly-ginant skaièius, tokias dideles, ypaè vyresniø berniu-kø, reikšmes pateikia tik Docherty ir Gaulis (1991).Visi kiti autoriai nagrinëjo nesportuojanèiø vaikø ana-erobiná pajëgumà, todël jø reikðmës yra maþesnës.

Nagrinëjant mergaièiø anaerobiná pajëgumà ma-tyti, kad auganèiø mergaièiø absoliutus galingumasdidëja, taèiau santykinis, apskaièiavus vienam ki-logramui kûno masës, net šiek tiek sumaþëja. Nag-rinëtoje literatûroje aptikome tik atvirkðtiná varian-tà, kad auganèiø mergaièiø, kaip ir berniukø, anae-robinë galia laipsniðkai didëja. Absoliuèios ir san-tykinës galios tipiniø reikðmiø dydþiai, panaðûs á mû-sø gautus, pateikti Inbaro (1985), o didesni nei mûsø– Docherty ir Gaulio (1991) tyrimuose.

Inbaro ir kt. (1986) knygoje yra pateiktos tipi-nës nesportuojanèiø Izraelio þmoniø anaerobinësgalios reikðmës, nustatytos Wingate testo metu. Pa-lyginæ mûsø sportininkø reikðmes su jø pateikto-mis, matome, kad vieno amþiaus berniukø rodikliaiyra labai geri, kito – puikûs. Jaunesnio amþiaus mer-gaièiø rodikliai yra vidutiniški ir geri, o vyresnioamþiaus – þemiau vidutiniø ir vidutiniai.

Maksimalaus galingumo su amþiumi didëjimas su-sijæs ne tik su kûno dydþio ar aktyvios raumenø ma-sës skirtumais, bet ir su raumenø kokybinëmis cha-rakteristikomis ar motoriniø vienetø aktyvumu. Vy-resni vaikai pasiþymi didesne anaerobine galia dëldidesnës raumenø masës ir tvirtumo, lyginant su jau-nesniais vaikais. Anaerobinio pajëgumo skirtumas su-sijæs su jaunesniø vaikø lëtesne anaerobine glikolize(maþesniu fosfofruktokinazës aktyvumu). Kita prie-þastis, ribojanti jaunesniø vaikø gebëjimà atlikti ana-erobinius pratimus, yra maksimalus acidozës (rûgð-ties) lygis, kurá jie gali pasiekti (Van Praagh, 1998).

Lygindami vaikø vargstamumà po anaerobinioalaktatinio krûvio, matome, kad jis tiek auganèiø ber-niukø, tiek auganèiø mergaièiø maþëja, taèiau statis-tiðkai reikðmingø skirtumø tarp grupiø nepastebëta.Gaulis ir kt. (1995) taip pat pateikia ðiek tiek ma-þesná vargstamumà po Wingate testo tarp vyresniøtiriamøjø (12 metø jis buvo 8,4%, o 23 metø – 8,0%).

2001 Nr. 2(24) 45

Vargstamumo maþëjimas su metais pasireiðkiadël didëjanèio raumenø kiekio, padidëjusio kapilia-rizacijos tinklo ir MDS. Vargstamumà sàlygoja kre-atinfosfato kiekis dirbanèiuose raumenyse, jo eko-nomiðkas naudojimas ir fermentø, dalyvaujanèiøðiose reakcijose, kiekis bei aktyvumas, o augant ðierodikliai gerëja. Taip pat vargstamumas priklausoir nuo genotipo.

Palyginæ mergaites su berniukais, mes galime teig-ti, kad daug didesnæ anaerobinæ galià turi vyresnioamþiaus berniukai, o jaunesnio amþiaus vaikø – jipraktiðkai nesiskiria. Tà patá pateikë ir Inbaras(1985). Lygindami vargstamumà, matome, kad ber-niukai nuvargsta daugiau nei mergaitës.

Manoma, kad mergaièiø maþesnis vargstamumaspasireiðkia dël didesnio aerobinio metabolizmo pa-naudojimo testo metu, ir dël tos prieþasties jø ga-lingumas yra maþesnis. Kita prieþastis – mergaièiømaþesnë raumenø masë ir didesnis riebalinio audi-nio kiekis. Labai pastebimi paaugliø berniukø irmergaièiø raumenø skirtumai. Vyresniojo mokyk-linio amþiaus mergaièiø raumenø masës ir kûno svo-rio santykis yra 13 proc. maþesnis negu berniukø,o mergaièiø riebalinio audinio masës ir kûno svoriosantykis yra 10 proc. didesnis negu berniukø. Mer-gaièiø kûno svoris didëja greièiau negu raumenø jë-ga (Van Praagh, 1998).

Gautus orientacininkø vaikø duomenis palyginæsu Mockaus ir kt. (2000) pateiktais suaugusiø orien-tacininkø duomenimis, matome, kad didesnæ san-tykinæ maksimalià galià turi 16–18 metø berniukainegu suaugæ vyrai ( atitinkamai 9,5±1,4 ir 9,0±0,6)ir moterys negu 12–18 metø mergaitës (atitinka-mai 8,1±1,5 ir 7,3±0,9). Nors berniukø santyki-nis galingumas buvo didesnis, jø galia testo metumaþëjo labiau.

Išvados1. 16–18 m. berniukai pasiekia didesná maksi-

malø mynimo daþná ir absoliuèià darbo galià 30 smaksimalaus Wingate testo metu negu 12–15 m.tos paèios lyties orientacininkai, taip pat 16–18 m.mergaitës.

2. Santykinë maksimali galia nesiskiria, lyginant12–15 ir 16–18 m. jaunuosius orientacininkus, betyra didesnë berniukø.

3. Vargstamumas 30 s maksimalaus Wingatetesto metu nesiskiria skirtingose tos paèios lytiesvaikø amþiaus grupëse, bet yra maþesnis mergai-èiø grupëse.

LITERATÛRA

1. Bird, S., Bailey, R. & Lewis, J. (1993). Heart rates duringcompetitive orienteering. British Journal of Sports Medicine.27. P. 53–57.2. Creagh, U. & Reilly, T. (1997). Physiological andbiomechanical aspects of orienteering. Sports Medicine.24(6). P. 409–418.3. Docherty, D. & Gaul, C. A. (1991). Relationship of bodysize, physique and composition to physical performance inyoung boys and girls. International Journal of SportsMedicine. 12. P. 525–532.4. Gaul, C. A., Docherty, D. & Cicchini, R. (1995). Differencesin anaerobic performance between boys and men.International Journal of Sports Medicine. 16(7). P. 451–455.5. Inbar, O. & Bar-Or, O. (1986). Anaerobic characteristicsin male children and adolescents. Medicine & Science inSports & Exercise. 18. P. 264–269.6. Inbar, O., Bar-Or, O. & Skinner, J. S. (1996). The WingateAnaerobic Test. Human Kinetics.7. Kindermann, W., Huber, G. & Keul, J. (1975). Anaerobiccapacity in children and adolescents in comparison withadults (in German). Sportarzt Sportmed. 6. P. 112–115.8. Margaria, R., Aghemo, P. & Rovelli, E. (1966).Measurement of muscular power (anaerobic) in man.Journal of Applied Physiology. 21. P. 1662–1664.9. Mockus, P., Alekrinskis, A., Stasiulis, A. (2000). Dideliomeistriðkumo Lietuvos orientacininkø anaerobinis pajëgu-mas. Sporto mokslas. Nr. 1(19). P. 53–55.10. Naughton, G., Carlson, J. & Fairweather, I. (1992).Determining the variability of performance on Wingateanaerobic tests in children 6–12 years. International Journalof Sports Medicine. 13. P. 512–517.11. Ranucci, M., Grassi, G. & Miserocchi, G. (1986).Anaerobic threshold in orienteers as an index of the aerobic– anaerobic relative contributions to the total power output– a comparison with other endurance sports. ScientificJournal of Orienteering. 2. P. 124–133.12. Skinner, J. S. & O’Connor, J. (1987). Wingate test: Cross– sectional and longitudinal analysis. Medicine & Science inSports & Exercise. 19. 73 p.13. Van Praagh, E. (1998). Pediatric anaerobic performance.Human Kinetics.14. Williams, C. A., Armstrong, N., Welsman, J. & Kirby, B.(1994). Anaerobic performance of boys and girls related tosexual maturation. Journal of Sports Science. 12. P. 155–156.15. Wirth, A., Trager, E., Scheele, K., Mayer, D., Diehm, K.,Reisckle, K. & Weicker, H. (1978). Cardiopulmonaryadjustment and matabolic response to maximal andsubmaximal physical exercise of boys and girls at differentstages of maturity. Europian Journal of Applied Physiology.39. P. 229–240.

SPORTO MOKSLAS46

The purpose of this study was to investigateanaerobic performance indices during 30 ssupramaximal (Wingate) test in 12-18 years oldorienteers. The comparison between boys and girlswas made as well.

The subjects were 40 male and female youngorienteers. They were subdivided in two age groups:12-15 and 16-18 years.

The anaerobic capacity was tested using Wingatetest (Bar-Or, 1981). The subjects in the uprightposition performed 30 s pedalling with maximal effort.The ergometer resistance was set at 7.5 % of thesubjects body weight. The test was preceded by fivemin warm-up which included low intensity pedalling(50-75 W) with several short accelerations.

The results have shown that maximum pedallingfrequency was significantly greater for the 16-18years old male subjects but for the 12-15 years oldfemale ones. The younger boys and girls

ANAEROBIC PERFORMANCE DURING WINGATE TEST IN 12-18 YEARS ORIENTEERS

Pranas Mockus, Assoc. Prof. Dr. Arvydas Stasiulis, Assoc. Prof. Dr. Aleksandras Alekrinskis

SUMMARY

demonstrated similar maximum pedalling frequency(150,8±7,3 and 145,3±18,9 r/min., respectively).The older boys reached higher maximum pedallingfrequency (165,4±21,7 r/min) than the girls of thesame age (128.0±17,8 r/min., p<0,01).

The greatest absolute power was observed in 16-18 years old boys (604,6±125,0 W) and wassignificantly higher than that of 12-15 years old boys(p<0.001) and girls of the same age (p<0.01).There were no significantly difference of thisparameter between girls of different age andbetween 12-15 years old boys and girls.

When expressed per unit of body mass there wasno significant power difference between ages in bothsex groups, but boys had greater values than girls(9,5±1,4 and 7±1,4 W/kg, respectively, p<0.05).

There was a tendency of lower fatigue in 16-18years old girls (p>0.05). No difference of thisparameter was observed in boys of different age.

Pranas Mockus, Arvydas Stasiulis, Aleksandras AlekrinskisLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT–3000 Kaunas

Gauta 2000 10 23Priimta 2001 04 25

2001 Nr. 2(24) 47

KÛNO KULTÛROS PROBLEMOSPROBLEMS OF PHYSICAL EDUCATION

Fizinës saviugdos skatinimo sistemos poveikisstudentø anaerobinio glikolitinio pajëgumo ir

atsigavimo po fizinio krûvio kaitaiLinas Tubelis

Vilniaus pedagoginis universitetas

SantraukaTyrimo tikslas – iðtirti gaunamo krûvio poveiká pagal fizinës saviugdos skatinimo sistemà dirbanèiø studentø anaerobi-

niam glikolitiniam pajëgumui ir atsigavimo po fizinio krûvio eigai.Tyrimo uþdaviniai: 1. Nustatyti pirmo kurso studentø anaerobiná glikolitiná pajëgumà ir atsigavimo po fiziniø krûviø eigà.

2. Iðtirti darbo pagal fizinës saviugdos skatinimo sistemà metu gaunamo fizinio krûvio átakà studentø anaerobiniam glikoli-tiniam pajëgumui ir atsigavimo po fizinio krûvio eigai. 3. Nustatyti savo specifika skirtingo fizinio krûvio átakà studentøanaerobinio glikolitinio pajëgumo kaitai.

Tyrimo objektas – studentø anaerobinis glikolitinis pajëgumas ir atsigavimas po fiziniø krûviø.Tyrimø organizavimas. E1 grupë dirbo pagal fizinës saviugdos skatinimo programà, kurioje daugiau dëmesio buvo

skiriama aerobiniam pajëgumui ugdyti (greitumui – 20%, jëgai – 20%, aerobinei iðtvermei – 40%, kitoms fizinëms ypaty-bëms – 20%). E2 grupë dirbo pagal fizinës saviugdos programà, kurioje daugiau dëmesio buvo skiriama jëgai ir greitumuiugdyti (greitumui – 30%, jëgai – 30%, aerobinei iðtvermei – 20%, kitoms fizinëms ypatybëms – 20%). E4 grupë dirbo pagalfizinës saviugdos skatinimo programà, kurioje buvo numatyta tolygiai ugdyti visas fizines ypatybes. E3 ir E5 grupës lankë tikakademines kûno kultûros pratybas.

Darbe taikyti tyrimo metodai: 1. Literatûros ðaltiniø analizë. 2. Pedagoginis ugdomasis tyrimas. 3. Anaerobinio glikolitiniopajëgumo (AGP) nustatymas panaudojant 1 min maksimalaus intensyvumo darbà veloergometru (Szogy, Cherebetin,1974). 4. Matematinës statistikos analizë.

Tyrimø rezultatai ir iðvados. Nustatyta, kad Vilniaus pedagoginio universiteto pirmo kurso studentø (n=105) vidutinisanaerobinio glikolitinio darbo pajëgumas yra 360,1±4,33 W, po 1 min maksimalaus fizinio krûvio pulsas per tris minutesnuo 184,5±0,96 tv./min suretëja iki 130,3±1,17 tv./min. Pritaikius fizinës saviugdos skatinimo sistemà, eksperimentiniøgrupiø studentø anaerobinis glikolitinis pajëgumas turëjo tendencijà gerëti, taèiau patikimai (p<0,005) gerëjo tik E4 grupësstudentø anaerobinio glikolitinio pajëgumo rodikliai. E3 ir E5 grupiø studentø anaerobinis glikolitinis pajëgumas kito labainedaug, todël galime teigti, kad darbas pagal fizinës saviugdos skatinimo sistemà gerina studentø anaerobiná glikolitinápajëgumà. Eksperimentiniø grupiø studentø atsigavimas (pagal pulso daþná) po 1 min maksimalaus fizinio krûvio turëjotendencijà gerëti, taèiau tik E4 grupës studentø atsigavimas per tris minutes pakito patikimai (p<0,005). Kontroliniø grupiøstudentø atsigavimas po 1 min maksimalaus fizinio krûvio kito nedaug, todël galime teigti, kad darbas pagal fizinës saviug-dos skatinimo sistemà turëjo teigiamà poveiká studentø organizmo galimybei greièiau atsigauti po fiziniø krûviø. Didþiausiàpoveiká studentø anaerobiniam glikolitiniam pajëgumui ir atsigavimui po 1 min fizinio krûvio turëjo fizinis darbas, kuometvisos fizinës ypatybës buvo ugdomos tolygiai, maþiausià – kuomet buvo akcentuojamas greitumo ir jëgos ugdymas.

Raktaþodþiai: anaerobinis glikolitinis pajëgumas, atsigavimas po fiziniø krûviø, studentø kûno kultûra.

ÁvadasVienas svarbiausiø studentø fizinio ugdymo tiks-

lø yra asmens kûno kultûros poreikio puoselëjimas.D. Radþiukynas ir kt. (2000) fiziná ugdymà sveika-tai ir fiziniam darbingumui gerinti iðskiria kaip vie-nà ið pagrindiniø studentø fizinio ugdymo krypèiø.Siekiant ðio tikslo, privalu ieðkoti naujø bûdø, efek-tyviau veikianèiø studento asmenybæ. Iðprusimaskûno kultûros srityje gali padëti formuoti asmeny-bës intelekto kaitos nuostatà.

Mûsø nuomone, tuðtumà tarp akademiniø kûnokultûros pratybø reikëtø uþpildyti. Tam tikslui pa-siekti bûtina ieðkoti naujø fizinio lavinimo formø,kurti naujas fizinio lavinimo sistemas, kurios stip-rintø ne tik sportuojanèiojo organizmà, bet ir ska-

tintø kûno kultûros poreikio gyvenime suvokimà.Reiktø akcentuoti, kad fizinis lavinimas ne tik plë-toja fizines galias, bet ir leidþia geriau paþinti savofizinæ prigimtá, skatina prasmingai siekti tikslo, pasi-rengti visaverèiam gyvenimui (Lubyðeva, 1992; Wold,Kannas, 1993; Bouchard, Shephard, 1994; Antiko-va, 1995; Tamoðauskas, 1998; Poteliûnienë, 2000).

Vienas ið þmogaus fiziniø galiø vertinimo bûdøyra jo funkcinës bûklës ávertinimas, apimantis iranaerobinio glikolitinio pajëgumo ávertinimà. Nu-statydami anaerobiná glikolitiná pajëgumà, áverti-name þmogaus darbo iðtvermæ, kai energijos ga-myboje vyrauja anaerobinës glikolizës reakcijos.Tai 50–120 s maksimalaus intensyvumo darbas(Skernevièius, 1997). Anaerobinis glikolitinis pa-

SPORTO MOKSLAS48

jëgumas rodo ðirdies pajëgumo galimybes. Volko-vas (1986) teigia, kad anaerobinis glikolitinis pa-jëgumas turi teigiamà koreliaciná ryðá su maksima-laus deguonies ásiskolinimo ir pieno rûgðties susi-kaupimo kraujyje galimybëmis.

Mûsø tyrimo hipotezë yra ta, kad dirbdami pa-gal fizinës saviugdos skatinimo sistemà studentai fi-ziðkai sustiprës, todël padidës ir jø anaerobinis gli-kolitinis pajëgumas.

Tyrimo tikslas – iðtirti gaunamo fizinio krûviopoveiká pagal fizinës saviugdos skatinimo sistemàdirbanèiø studentø anaerobiniam glikolitiniam pa-jëgumui ir atsigavimo po fizinio krûvio eigai.

Tyrimo uþdaviniai:1. Nustatyti pirmo kurso studentø anaerobiná gli-

kolitiná pajëgumà ir atsigavimo po fiziniø krûviø eigà.2. Iðtirti darbo pagal fizinës saviugdos skatini-

mo sistemà metu gaunamo fizinio krûvio átakà stu-dentø anaerobiniam glikolitiniam pajëgumui ir at-sigavimo po fizinio krûvio eigai.

3. Nustatyti savo specifika skirtingo krûvio átakàstudentø anaerobinio glikolitinio pajëgumo kaitai.

Tyrimo objektas – studentø anaerobinis glikoli-tinis pajëgumas ir atsigavimas po fiziniø krûviø.

Tyrimo subjektas – 105 Vilniaus pedagoginiouniversiteto pirmo kurso studentai (vyrai).

Tyrimø organizavimas1998–1999 m.m. buvo sukurta fizinës saviugdos

skatinimo sistema, kurios turiná sudarë:1. Diferencijuotos fizinës saviugdos skatinimo

programos:1) fizinës saviugdos skatinimo programa:

fizinis lavinimas (lavinimasis), daugiau lai-ko skiriant aerobinei ištvermei ugdyti,

teorinis rengimas.2) fizinës saviugdos skatinimo programa:

fizinis lavinimas (lavinimasis), daugiau lai-ko skiriant greitumo ir jëgos fizinëms ypa-tybëms ugdyti,

teorinis rengimas.3) fizinës saviugdos skatinimo programa:

fizinis lavinimas (lavinimasis) neiðskiriantnei vienos fizinës ypatybës,

teorinis rengimas.2. Akademinës kûno kultûros pratybos (Vilniaus

pedagoginio universiteto studentø kûno kultûrosmokymo programa, 1997).

1998 m. rugsëjo pradþioje, atsiþvelgus á þvalgo-mojo tyrimo metu gautus duomenis, buvo sudary-tos dvi fizinës saviugdos skatinimo programos, ku-rios skyrësi fizinio krûvio pobûdþiu (1 lentelë). Sa-vanoriðkumo principu buvo sudarytos dvi eksperi-

mentinës grupës E1 ir E2. Buvo suformuota kon-trolinë (E3) grupë. Kiekvienoje grupëje, atmetus iðprogramø pasitraukusius studentus, buvo po 21 stu-dentà (n=21). Bendroji imtis 63 studentai. E1, E2ir E3 grupës pagal fizinës bûklës lygá buvo ið esmëshomogeniðkos.

E1 grupë dirbo pagal fizinës saviugdos skatini-mo programà, kurioje daugiau laiko buvo skiriamaaerobiniam pajëgumui ugdyti (greitumui – 20%, jë-gai – 20%, aerobinei iðtvermei – 40%, kitoms fizi-nëms ypatybëms – 20%) (1 lentelë).

E2 grupë dirbo pagal fizinës saviugdos progra-mà, kurioje daugiau laiko buvo skiriama jëgai ir grei-tumui ugdyti (greitumui – 30%, jëgai – 30%, aero-binei iðtvermei – 20%, kitoms fizinëms ypatybëms– 20%) (1 lentelë).

E3 grupë lankë tik akademines kûno kultûrospratybas.

Eksperimentiniø grupiø studentai du kartus persavaitæ lankë akademines kûno kultûros pratybas,trunkanèias 90 min, ir du kartus per savaitæ indivi-dualiai arba grupëje vykdë 90 min fizinës saviugdosskatinimo programas.

Be savarankiðkø pratybø, pirmakursiai dar lan-kë akademines kûno kultûros pratybas. Savaran-kiðkø kûno kultûros pratybø metu vaikinai gauda-vo fiziná krûvá, kuris buvo lavinamojo pobûdþio.Akademiniø pratybø metu gaunamas fizinis krû-vis buvo maþesnis, labiau palaikomojo pobûdþio.Tomis dienomis, kai nebûdavo kûno kultûros pra-tybø, studentai ryte arba vakare atlikdavo lengvàmankðtà, o vienà dienà per savaitæ ilsëdavosi (2lentelë). Per papildomas savarankiðkas kûno kul-tûros pratybas studentai sportavo pagal kûno kul-tûros teorijos ir metodikos keliamus reikalavimus,laikydamiesi organizmo adaptacijos prie fiziniøkrûviø principø (Astrand, Rodahl, 1970; Platonov,1988; Skernevièius, 1997).

1 lentelë

Studentø fizinës saviugdos metu lavinamøfiziniø ypatybiø metinis planas

Fizinėms ypatybėms lavinti skirtas laikas Fizinės ypatybės

Grupės valandos proc.

E1 28 20 E2 42 30

Greitumas

E4 35 25 E1 28 20 E2 42 30

Jėga

E4 35 25 E1 56 40 E2 28 20

Aerobinė ištvermė

E4 42 30 E1 28 20 E2 28 20

Kitos

E4 28 20

2001 Nr. 2(24) 49

Norëdami patvirtinti mûsø 1998–1999 mokslometø tyrimo rezultatus, 1999 m. pradþioje anksèiauapraðytu principu sudarëme dar vienà eksperimen-tinæ grupæ (E4) ir kontrolinæ grupæ (E5). E4 gru-pës pirmakursiai dirbo pagal fizinës saviugdos ska-tinimo programà, kurioje praktiðkai vienodai buvougdomos visos fizinës ypatybës (1 lentelë). E5 gru-pës studentai lankë tik akademines kûno kultûrospratybas. 1999 m. Vilniaus pedagoginiame univer-sitete sumaþinus akademiniø kûno kultûros praty-bø skaièiø, E4 ir E5 grupiø studentai tik vienà kartàper savaitæ lankë 90 min trukmës akademines kûnokultûros pratybas. E4 grupës studentai dar papil-domai du kartus per savaitæ individualiai arba gru-pëje vykdë 90 min fizinës saviugdos programà.

Kadangi E4 grupës studentai lankë tik vienasakademines kûno kultûros pratybas per savaitæ, to-dël savarankiðkà lengvà mankðtà ryte arba vakarejie atlikdavo tris dienas. Vienas tokias pratybas re-komendavome atlikti intensyviau, kad bûtø palai-komas savarankiðkø kûno kultûros pratybø metugaunamas krûvis (3 lentelë).

vumo darbà veloergometru (Szogy, Cherebetin,1974). Tiriamieji vienà minutæ atlieka maksima-laus intensyvumo darbà veloergometru, tada ste-bimas jø atsigavimas. Nustatoma AGP (W), pul-so daþnis po krûvio, po pirmos, antros ir treèiosatsigavimo minuèiø bei kraujospûdis po krûvio irpo trijø minuèiø.

4. Matematinës statistikos analizë. Apskaièiuotiðie dydþiai: grupiø rodikliø aritmetinis vidurkis (x),standartinis nuokrypis nuo aritmetinio vidurkio (s),aritmetinio vidurkio paklaida (Sx). Parametrinës sta-tistikos hipotezës tikrintos pagal Sudento (t) ir Fi-ðerio (f) (ANOVA) kriterijus. Gauti duomenys ap-doroti kompiuterinëmis programomis EXCEL irSTATISTICA (Sakalauskas, 1998).

Tyrimo rezultatai ir jø aptarimasPer 1998–1999 mokslo metus eksperimentiniø

grupiø studentø AGP turëjo tendencijà didëti, ta-èiau statistiðkai patikimo gerëjimo neuþfiksuota.Analizuodami atsigavimo eigà nustatëme, kad E1grupës vaikinø pulso daþnis po 2 min poilsio buvopatikimai maþesnis pavasará nei rudená (p<0,025).Paþymëtina, kad per metus kraujospûdþio rodikliaipo fizinio krûvio ir po 3 min poilsio pakito labainedaug. Iðimtá sudaro tik E2 grupës vaikinø sistoli-nio kraujospûdþio po fizinio krûvio ir E3 grupës vai-kinø sistolinio kraujospûdþio po fizinio krûvio beisistolinio ir diastolinio kraujospûdþio po 3 min po-ilsio rodikliai. Per metus abiejø grupiø sistolinis krau-jospûdis po krûvio turëjo kiek ryðkesnæ maþëjimotendencijà, E3 grupës vaikinø sistolinis kraujospûdisdidëjo, o diastolinis – maþëjo (4–6 lentelës).

Iðnagrinëjæ atsigavimo eigà pagal pulso daþná ga-lime teigti, kad geriausiai pavasará (ir rudená) atsi-gavo E1 grupës vaikinai, blogiausiai – E3 grupëstiriamieji. Galima pastebëti, kad visø grupiø studentøatsigavimas visas tris minutes vyko tolygiai. Tik nuo2-os iki 3-ios minutës pastebimas labai nedidelis at-sigavimo sulëtëjimas (4–6 lentelës).

Ávertinus E4 ir E5 grupiø studentø anaerobináglikolitiná raumenø pajëgumà (AGP) nustatyta, kad1999 metø rudená abiejø grupiø vaikinø visi AGProdikliai buvo panaðûs ir statistiðkai patikimai ne-siskyrë.

Per mokslo metus patikimai (p<0,005) padidë-jo E4 grupës studentø 1 min fizinio darbo metu pa-siekiamas galingumas, pagreitëjo atsigavimas (pa-gal pulso daþná) po 2 (p<0,025) ir 3 (p<0,005)minuèiø. Kraujospûdþio reakcija á fiziná krûvá ir at-sigavimas maþai kito. Toks rodikliø kitimas leidþiateigti, kad eksperimentinës grupës studentø atsiga-vimas po fizinio krûvio pagerëjo pakankamai ryð-

2 lentelë

1998–1999 mokslo metø studentøfizinës veiklos mikrociklas

Pratybų pobūdis Savaitės

dienos Pratybų forma Lavi-

nimas Palai-kymas

Atsiga-vimas

Pr. Fizinë saviugda + A. Akademinës pratybos +

T. Poilsis + lengva savarankiška mankšta +

K. Fizinë saviugda + P. Akademinës pratybos +

Š. Poilsis + lengva savarankiška mankšta

+ S. Poilsis +

3 lentelë

1999–2000 mokslo metø studentøfizinës veiklos mikrociklas

Pratybų pobūdis Savaitės dienos

Pratybų forma Lavi-

nimas Palai-kymas

Atsiga-vimas

Pr. Fizinė saviugda + A. Akademinės pratybos +

T. Poilsis + lengva savarankiška mankšta +

K. Fizinė saviugda +

P. Lengva savarankiška mankšta + +

Š. Poilsis + lengva savarankiška mankšta

+ S. Poilsis +

Darbe taikyti tyrimo metodai:1. Literatûros ðaltiniø analizë.2. Pedagoginis ugdomasis tyrimas.3. Anaerobinio glikolitinio pajëgumo (AGP) nu-

statymas panaudojant 1 min maksimalaus intensy-

SPORTO MOKSLAS50

kiai. Kontrolinës grupës atsigavimo rodikliai permokslo metus pakito maþai ir pavasará daugeliu at-vejø patikimai skyrësi nuo E4 grupës vaikinø atsi-gavimo po fizinio krûvio rodikliø (7 lentelë).

Išvados1. Nustatyta, kad Vilniaus pedagoginio universi-

teto pirmo kurso studentø (n=105) vidutinis anae-

robinio glikolitinio darbo pajëgumas yra360,1±4,33 W, po 1 min maksimalaus fizinio krû-vio pulsas per tris minutes nuo 184,5±0,96 tv./minsuretëja iki 130,3±1,17 tv./min.

2. Pritaikius fizinës saviugdos skatinimo siste-mà, eksperimentiniø grupiø studentø anaerobinisglikolitinis pajëgumas turëjo tendencijà gerëti, ta-

4 lentelë

E1 grupës studentø anaerobinio glikolitinio pajëgumo (AGP), reakcijos á fiziná krûvá beiatsigavimo eigos rodikliai (1998–1999 m.m.)

5 lentelë

E2 grupës studentø anaerobinio glikolitinio pajëgumo (AGP), reakcijos á fiziná krûvá beiatsigavimo eigos rodikliai (1998–1999 m.m.)

6 lentelë

E3 grupës studentø anaerobinio glikolitinio pajëgumo (AGP), reakcijos á fiziná krûvá beiatsigavimo eigos rodikliai (1998–1999 m.m.)

Atsigavimas po 1 min fizinio krûvio Pulso daþnis (tv./min) Kraujospûdis (mmHg)

Po krûvio Po 3 min Tyrimai

Statistiniai rodikliai

AGP 1 min (W) Po

krûvio Po

1 min Po

2 min Po

3 min Sist. Diast. Sist. Diast. x

356,29 185,24 163,33 142,86 128,10 177,14 46,90 140,71 57,38

S x 10,25 2,35 2,79 2,50 1,90 3,10 2,14 3,33 1,81 I

s 46,97 10,78 12,78 11,46 8,73 14,19 9,81 15,27 8,31

x 381,87 182,62 154,76 133,81 121,90 176,29 48,10 138,81 58,57

S x 11,29 2,25 3,04 2,74 2,94 3,15 1,87 3,86 1,76 IV

s 51,74 10,32 13,92 12,54 13,46 14,43 8,58 17,67 8,08 t 1,68 0,80 2,08 2,44 1,77 0,19 0,42 0,37 0,47 I–IV p <0,025

Atsigavimas po 1 min fizinio krûvio Pulso daþnis (tv./min) Kraujospûdis (mmHg)

Po krûvio Po 3 min Tyrimai

Statistiniai rodikliai

AGP 1 min (W) Po

krûvio Po

1 min Po

2 min Po

3 min Sist. Diast. Sist. Diast.

x 372,3 184,3 160,5 145,2 131,4 181,2 49,8 145,2 61,9

S x 10,8 2,4 2,1 2,0 1,6 2,8 2,0 3,7 2,5 I

s 49,7 11,2 9,7 9,3 7,3 12,9 9,3 16,8 11,5

x 389,7 184,0 160,7 140,2 127,6 174,5 51,4 147,4 61,9

S x 8,8 2,4 2,4 3,0 2,7 3,3 1,7 2,5 2,2 IV

s 40,1 10,9 11,0 13,8 12,4 14,9 7,9 11,6 9,9 t 1,25 0,07 0,07 1,38 1,21 1,55 0,63 0,48 0,00 I–IV p

Atsigavimas po 1 min fizinio krûvio Pulso daþnis (tv./min) Kraujospûdis (mmHg)

Po krûvio Po 3 min Tyrimai

Statistiniai rodikliai

AGP 1 min (W) Po

krûvio Po

1 min Po

2 min Po

3 min Sist. Diast. Sist. Diast.

x 370,95 185,95 165,95 149,05 133,33 180,24 46,19 143,57 60,71

S x 13,08 2,17 2,03 2,28 2,32 1,56 1,89 2,49 2,02 I

s 59,96 9,95 9,30 10,44 10,65 7,15 8,65 11,42 9,26

x 373,13 186,67 165,24 147,14 132,38 175,24 47,86 149,29 57,62

S x 8,39 2,64 2,55 2,84 2,75 2,92 2,22 3,52 1,53 IV

s 38,47 12,08 11,67 13,00 12,61 13,37 10,19 16,15 7,00 t 0,14 0,21 0,22 0,52 0,26 1,51 0,57 1,32 1,22 I–IV p

2001 Nr. 2(24) 51

èiau patikimai (p<0,005) pagerëjo tik E4 grupësstudentø anaerobinio glikolitinio pajëgumo rodik-liai. E3 ir E5 grupiø studentø anaerobinis glikoliti-nis pajëgumas kito labai nedaug, todël galime teigti,kad darbas pagal fizinës saviugdos skatinimo siste-mà gerina studentø anaerobiná glikolitiná pajëgumà.

3. Eksperimentiniø grupiø studentø atsigavimas(pagal pulso daþná) po 1 min maksimalaus fiziniokrûvio turëjo tendencijà gerëti, taèiau tik E4 gru-pës studentø atsigavimas per tris minutes pakito pa-tikimai (p<0,005). Kontroliniø grupiø studentø at-sigavimas po 1 min maksimalaus fizinio krûvio kitonedaug, todël galime teigti, kad darbas pagal fizi-nës saviugdos skatinimo sistemà turëjo teigiamà po-veiká studentø organizmo gebëjimui greièiau atsi-gauti po fiziniø krûviø.

4. Didþiausià poveiká studentø anaerobiniam gli-kolitiniam pajëgumui ir atsigavimui po 1 min fiziniokrûvio turëjo fizinis darbas, kuomet visos fizinës ypa-tybës buvo ugdomos tolygiai, maþiausià – kuometbuvo akcentuojamas greitumo ir jëgos ugdymas.

LITERATÛRA

1. Astrand, P.-O., Rodahl, K. (1970). Textbook of WorkPhysiology. New York. 669 p.2. Bouchard, C., Shephard, R. (1974). Physical Activity,Fitness and Health: The model and key Concept’s. BouchardC. at ak. (eds.) Physical Activity, Fitness and Health:International Proceeding and Consensus Statement.Champaig IL: Human Kinetics Publishers Inc.

7 lentelë

E4 ir E5 grupiø studentø anaerobinio glikolitinio pajëgumo (AGP), reakcijos á fiziná krûvá beiatsigavimo eigos rodikliai (1999–2000 m.m.)

Atsigavimas po 1 min fizinio krûvio Pulsas (tv./min) Kraujo spaudimas (Hgmm)

Po krûvio Po 3 min Tyrimai Grupës

Statistiniai rodikliai

AGP 1 min (W) Po

krûvio Po

1 min Po

2 min Po

3 min Sistolinis Diastolinis Sistolinis Diastolinis

x 349,10 184,24 160,71 139,10 126,90 172,86 50,48 151,43 60,48

S x 5,38 1,75 2,81 3,21 2,54 2,22 1,54 3,31 2,15 E4

s 24,67 8,03 12,88 14,69 11,62 10,19 7,05 15,18 9,86

x 351,88 182,67 161,90 145,29 134,24 179,52 50,24 147,62 60,71

S x 6,33 1,79 2,36 2,70 2,72 2,29 1,90 3,21 1,80

I

E5

s 29,00 8,20 10,82 12,37 12,46 10,48 8,73 14,72 8,26

x 381,35 182,29 154,43 129,38 116,95 174,29 51,43 148,57 60,71

S x 7,53 1,23 2,45 2,04 1,81 2,11 1,55 2,95 1,84 E4

s 34,50 5,63 11,24 9,34 8,29 9,65 7,10 13,52 8,41

x 346,64 184,14 162,67 146,95 132,48 182,14 49,52 149,76 60,24

S x 5,60 1,43 2,01 2,11 2,22 1,88 1,65 3,17 1,74

II

E5

s 25,66 6,57 9,21 9,69 10,18 8,60 7,57 14,53 7,98 t 3,49 0,91 1,69 2,56 3,20 0,47 0,44 0,64 0,08 I–II E4 p <0,005 <0,025 <0,005 t 0,62 0,64 0,25 0,49 0,50 0,89 0,28 0,47 0,19 I–II E5 p

3. Poteliûnienë, S. (2000). Studenèiø, bûsimøjø mokytojø,fizinës saviugdos edukacinis skatinimas (rankraštis): dakta-ro disertacija: socialiniai mokslai, edukologija (07S). Vil-nius: Vilniaus pedagoginis universitetas.4. Radþiukynas, D., Pocius A., Radþiukynas, D. (2000).VPU kûno kultûros specialybës studentø fizinio ugdymoypatumai. Sporto mokslas. Nr. 3 (21). P. 51–56.5. Sakalauskas, V. (1998). Statistika su Statistika. Vilnius. 228 p.6. Skernevièius, J. (1997). Sporto treniruotës fiziologija. Vil-nius. 86 p.7. Szögy, A., Cherebetin, G. (1979) Minuten test auf demfanradergometer zur bestimmung der anaeroben capazitatEur. J. Appl. Physiol. V. 33. P. 171–179.8. Tamoðauskas, P. (1998). Studentø fizinio ugdymo meto-dologiniai aspektai. Filosofija. Sociologija. Nr. 1. P. 31–38.9. Wold, B., Kannas, L. (1993). Sport Motivation AmongAdolescents in Finland, Norway and Sweden. Scan Journalof Med. and Science in Sports. 3: 283–291.10. Àíòèêîâà, Â.À. (1995). Êîíöåïòóàëüíûå íàïðàâëåíèÿïîâûøåíèÿ ýôôåêòèâíîñòè ôèçè÷åñêîãî âîñïèòàíèÿ ââóçàõ. Àêòóàëüíûå ïðîáëåìû ôèçè÷åñêîãî âîñïèòàíèÿè ñïîðòèâíîé òðåíèðîâêè ñòóäåí÷åñêîé ìîëîä¸æè:òåçèñû 4–6 àïðåëÿ 1995 ã. Ìèíñê, ÷. 1. (Ìèíñê). Ñ. 12–13.

11. Âîëêîâ, Í.È. (1986). Áèîõèìè÷åñêèå ôàêòîðûñïîðòèâíîé ðàáîòîñïîñîáíîñòè. Áèîõèìèÿ. Ìîñêâà.Ñ. 320–330.

12. Ëóáèøåâà, Ë.È. (1992). Òåîðåòèêî-ìåòîäîëîãè÷åñêèåè îðãàíèçàöèîííûå îñíîâû ôîðìèðîâàíèÿ ôèçè÷åñêîéêóëüòóðû ñòóäåíòîâ: äèñ. íà ñîèñê. ó÷. ñò. äîêò. ïåä. íàóê.Ìîñêâà. 58 ñ.

13. Ïëàòîíîâ, Â.Í. (1988). Àäàïòàöèÿ â ñïîðòå. Êèåâ,1988. 216 ñ.

SPORTO MOKSLAS52

Linas TubelisVilniaus pedagoginis universitetasSporto metodikos katedraStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel: 8-22 33 60 52, 73 48 58El. paštas: linast@centras.lt

Gauta 2001 03 20Priimta 2001 04 25

Jaunesniojo mokyklinio amþiaus (9–10 m.) vaikø judesiøparametrinio mokymo veiksmingumas

Rima BakienëLietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaÐiuolaikinës judesiø mokymo teorijos ðalininkai skatina mokyti judesiø parametriniu bûdu (Schmidt, 1988, Dobry,

1988). Ðio judesiø mokymo bûdo esmë – norint ilgesniam laikui iðmokti judesá ir já plaèiau pritaikyti naujomis sàlygomis,bûtina já mokytis ne standartinëmis situacijomis, bet nuolat keièiant to paties judesio atlikimo parametrus. Ðio darbo tikslas –nustatyti parametrinio mokymo átakà jaunesniojo mokyklinio amþiaus vaikø judesiø tikslumui. Norint nustatyti parametriniomokymo veiksmingumà, buvo atliktas pedagoginis eksperimentas su 70-èia jaunesniojo mokyklinio amþiaus vaikø (9–10 m.), kurie per kûno kultûros pamokas buvo mokomi pagrindiniø krepðinio technikos veiksmø parametriniu bûdu. Atlikuseksperimentà buvo gauti statistiðkai patikimi rezultatø prieaugiai (p<0,05).

Raktaþodþiai: jaunesnysis (9–10 m.) mokyklinis amþius, parametrinis mokymas, pagrindiniai krepšinio veiksmai.

The aim of the research was to investigate theeffect of physical work to male students’ anaerobicglycolitic capacity and recovery after physical work,working according to physical self-dependencestimulation system.

The object of the research was students’anaerobic glycolitic capacity and recovery afterphysical load.

Methods used in the research: literature sourceanalysis, pedagogical education investigation, theestablishment of anaerobic glycolitic capacity(Scogy, Cherebetin, 1974), mathematical statisticsanalysis.

Results and conclusions of the research. We haveestablished that anaerobic glycolitic capacity ofVilnius Pedagogical University male students(n=105) was 360±4.33 W. The pulse rate per 3min after the 1 min maximum intensity physicalwork recovered from 184.5±0.96 b/min to130.3±1.17 b/min. The anaerobic glycoliticcapacity of experimental groups had tendency toincrease, when the physical self-dependencestimulation system was implemented. Therefore the

THE EFFECT OF PHYSICAL SELF-DEPENDENCE STIMULATION SYSTEM TO MALESTUDENTS’ ANAEROBIC GLYCOLITIC CAPACITY AND RECOVERY AFTER PHYSICAL WORK

Linas Tubelis

SUMMARY

indexes only of E4 groups students’ anaerobicglycolitic capacity got better credibly (p<0.005).The anaerobic glycolitic capacity of E3 and E5groups students had minimum change. That is whywe can affirm, that working according the physicalself-dependence stimulation system is effective tostudents’ anaerobic glycolitic capacity. The recoveryafter 1 min maximum intensity physical work ofexperimental groups students (according the pulserate) get better, however only E4 group studentsrecovery indexes after physical work per 3 min getbetter credibly (p<0.005). The recovery after 1 minmaximum intensity physical work of control groupshad minimum change, that is why we can affirm,that the work according to physical self-dependencestimulation system was effective to students’ abilityto recover faster after the physical work. Thephysical work, when all physical features weredeveloped equally, had the greatest effect tostudents’ anaerobic glycolitic capacity and recoveryafter physical work. Lower effect was, when thephysical work was focused on strength and velocitydevelopment.

2001 Nr. 2(24) 53

ÁvadasKlasikinës judesiø teorijos ðalininkai teigia, kad

standartinëmis sàlygomis judesá atlikti iðmokstamegreièiau ir efektyviau. Mokiniui, besimokanèiam ðio-mis sàlygomis, netrukdo jokie iðorës veiksniai ir kliû-tys, jis neturi veiksmø pasirinkimo galimybës. Ðiometodo esmë – kuo daugiau taisyklingø technikosveiksmø kartojimø niekam netrukdant (Adams,1971, Fitts, 1952).

Ðiø dienø judesiø mokymo ir lavinimo specialis-tai supranta, kad labai svarbu ne tik iðmokyti jude-siø, bet ir iðmokyti juos atlikti kintamomis sàlygo-mis, sugebant kurti judesiø derinius.

Ðiuolaikinës judesiø mokymo teorijos ðalininkaiskatina mokyti judesiø parametriniu bûdu(Schmidt, Timodthy D. Lee., 1999; Schmidt, Wris-berg, 2000). Ðio judesiø mokymo bûdo esmë – no-rint ilgesniam laikui iðmokti judesá ir já plaèiau pri-taikyti naujomis sàlygomis, bûtina já mokytis ne stan-dartinëmis situacijomis, bet nuolat keièiant to pa-ties judesio atlikimo parametrus. Mokant judesiøparametriniu bûdu, per vienà pamokà jie atliekamimaþiau efektyviai nei mokant juos atlikti standarti-nëmis situacijomis. Taèiau parametrinio judesiø mo-kymo pagrindinis privalumas – technikos veiksmøiðmokimo patvarumas, sugebëjimas atlikti iðmok-tus judesius ávairiomis situacijomis. Kaip patvirtinajudesiø mokymo bei lavinimo psichobiologinë sam-prata, kuo didesnë atliekamø judesiø ávairovë, tuoblogesnis jø atlikimo efektyvumas, bet tuo ilgesniamlaikui iðmokstama bei iðmokti judesiai efektyviaupritaikomi ávairiomis situacijomis. Ypaè tai bûdin-ga vaikams ir paaugliams (Dauer, Pangrazi, 1989;Schmidt, Timodthy D. Lee., 1999).

Taikant parametriná judesiø mokymà, skatinamair lavinama mokiniø kûryba. Kelis kartus ið eilësatliekant tà patá vienodà judesá (standartinë situa-cija), reikia maþiau nerviniø pastangø judesiui at-likti. Tuomet pradedami lavinti “raumenys”, o ne“galva”, nes vaikui yra per daug supaprastinamosjudesio atlikimo sàlygos. Jei neþinome, koks bus ki-tas judesys, pradedame lavinti judesiø kûrybà.

Tyrimo objektas – pagrindiniø krepðinio veiks-mø mokymo parametriniu bûdu veiksmingumas.

Tyrimo tikslas – nustatyti parametrinio moky-mo átakà jaunesniojo mokyklinio amþiaus vaikø ju-desiø tikslumui.

Tyrimo hipotezë – jaunesniojo mokyklinio amþiaus(9–10 m.) vaikus mokant judesiø parametriniu bû-du, turëtø veiksmingiau pagerëti judesiø tikslumas.

Tyrimo uþdaviniai:1. Nustatyti standartinio mokymo veiksmingu-

mà judesiø kokybës rodikliams.

2. Nustatyti parametrinio mokymo veiksmingu-mà judesiø kokybës rodikliams, kai pratimai atlie-kami nuvargus.

3. Nustatyti parametrinio mokymo veiksmin-gumà judesiø kokybës rodikliams, kai pratimai at-liekami kintanèiomis sàlygomis.

Tyrimo metodai:1. Pedagoginis eksperimentas.2. Testavimas.3. Matematinë statistika.

Tyrimo organizavimasTyrime dalyvavo Kauno miesto Vydûno viduri-

nës mokyklos 3 ir 4 klasiø (9–10 m.) mokiniai(n=70). Dvi klasës (4A ir 4B) buvo eksperimenti-nës, o treèia klasë (3B) – kontrolinë. Visoms trimsklasëms buvo taikoma skirtinga judesiø mokymometodika. Eksperimentas buvo pradëtas vykdyti2000 10 03, o baigtas 2001 04 02.

Nuo 2000 10 03 3B klasë buvo mokoma pagrin-diniø krepðinio technikos veiksmø per kûno kultû-ros pamokas standartinëmis sàlygomis, o 4A ir 4Bklasës – taikant parametriná mokymà. Sudarytø pra-timø programà vaikai atliko 6–7 savaites, o 2–3 më-nesius bus stebimas eksperimente taikytø pratimøpoveikis. Visø klasiø moksleiviams kûno kultûrospamokos vyko 3 kartus per savaitæ.

Šio eksperimento metu:3B klasës mokiniai atliko metimus standartinë-

mis sàlygomis (5x10 serijø=50 metimø). Metimaiatliekami nuo baudø metimo linijos.

4A klasës mokiniai atliko pratimus nuvargæ(25x2 serijos=50 metimø). Metimai buvo atlieka-mi nuo baudø metimo linijos.

4B klasës mokiniai atliko metimus kintanèiomissàlygomis (5x10 serijø=50 metimø). Metimai bu-vo atliekami ið penkiø skirtingø taðkø: 00; 450; 900;450; 00 .

Visos trys klasës maþojo krepðinio kamuolio meti-mus atliko ið 4 m atstumo á 260 cm aukðèio krepðius.

Apdorojant gautus testavimo duomenis, rodik-liø patikimumas ir tø rodikliø prieaugio patikimu-mas buvo apskaièiuotas pagal standartinæ metodi-kà (Gonestas, Strielèiûnas, 1989).

Tyrimo rezultatai ir jø aptarimasPrieð eksperimentà visoms trims klasëms buvo

skirtas pradinis testas: 5x10 metimø standartinë-mis sàlygomis. Geriausias buvo 4A klasës gautø re-zultatø vidurkis – x=14,4 pataikymø; kontrolinësklasës rezultatas – x=7,6; 4B klasës – x=10,2.

Baigus pirmàjá eksperimentà kontrolinëje klasë-je, kuri buvo mokoma pagrindiniø krepðinio veiks-

SPORTO MOKSLAS54

mø standartinëmis sàlygomis, buvo gauti tokie te-stavimø rodikliai (1 lentelë, 1 pav.): rezultatø vi-durkis eksperimento pradþioje x=8,2 (max=19,min=0), rezultatø vidurkis eksperimento pabaigo-je x=18,7 (max=30, min=7). Rezultatai tarp pir-mojo ir paskutinio testavimo skyrësi statistiðkai pa-tikimai, p<0,05 (1 pav.). Pirmoje eksperimentinë-je klasëje, kuri judesiø tikslumo ir pastovumo buvomokoma parametriniu bûdu ir kuri atliko pratimusnuvargusi, buvo gauti ðie tyrimø rezultatai (1 lente-lë, 1 pav.): rezultatø vidurkis eksperimento pradþio-je x=14,1 (max=29, min=2), rezultatø vidurkiseksperimento pabaigoje x=21,2 (max=34,min=14). Rezultatai tarp pirmojo ir paskutinio te-stavimo skyrësi statistiðkai patikimai, p<0,05(1 pav.). Antroje eksperimentinëje grupëje, kuri bu-vo mokoma parametriniu bûdu ir kuri atliko prati-mus kintanèiomis sàlygomis, buvo gauti ðie tyrimørezultatai (1 lentelë, 1 pav.): rezultatø vidurkis eks-perimento pradþioje x=5,0 (max=9, min=1), re-zultatø vidurkis eksperimento pabaigoje x=12,4(max=23, min=5). Rezultatai tarp pirmojo ir pas-kutinio testavimo skyrësi statistiðkai patikimai,p<0,05 (1 pav.). Eksperimento pabaigoje metimøá krepðá rezultatø vidurkiai tarp visø trijø grupiø sky-rësi patikimai, p<0,05. Kontrolinëje klasëje, kuriojebuvo naudojama standartinë mokymo metodika, bu-vo gauti didþiausi pirmojo ir paskutinio testavimørezultatø prieaugiai tkr=9,93.

Išvados1. Taikant standartiná judesiø tikslumo ir pasto-

vumo ugdymo metodà jaunesniojo mokyklinio am-þiaus vaikams, pastebëti teigiami judesiø tikslumoposlinkiai: judesiø tikslumo prieaugis 78,06%, re-zultatø skirtumas tarp pirmojo ir antrojo testavimøstatistiðkai patikimas, p<0,05.

2. Taikant parametriná mokymo metodà, kai bu-vo metama nuvargus, buvo gautas statistiðkai pati-kimas skirtumas tarp abiejø testavimø rodikliø:p<0,05. Taèiau prieaugio rodiklis buvo maþiausias –40,22%.

3. Taikant parametriná mokymo metodà, kai bu-vo metama kintanèiomis sàlygomis, taip pat buvogautas statistiðkai patikimas skirtumas tarp pirmo-jo ir antrojo testavimø: p<0,05. Judesiø tikslumoprieaugis – 84,25%.

LITERATÛRA

1. Dauer, V. P., Pangrazi, R. P. (1989). Physical activity andthe growing child. Kn: Dynamic Physical Education for ele-mentary School Children. New York: Macmillan Publis-hing Company. 694 p.2. Gonestas, E., Strielèiûnas, R. R. (1989). Sportiniø tyrimøstatistikos metodai. Vilnius.3. Kardelis, K. (1997). Moksliniø tyrimø metodologija ir me-todai. Kaunas: Technologija.4. Raslanas, A. ir Skernevièius, J. (1998). Sportininkø testa-vimas. Vilnius: LTOK leidykla.5. Schmidt, R. A.,Timodhty D. Lee. (1999). Motor controland learning. Champaign: Human Kinetics. 570 p.6. Schmidt, R. A.,Wrisberg, C. A. (2000). Motor Learningand Performance. Champaign: Human Kinetics. 338 p.7. Skurvydas, A. (1998). Judesiø valdymo ir sporto fiziologi-jos konspektai. Kaunas: LKKI.8. Stonkus, S. (1997). Þaidþiame krepðiná. Kaunas: LKKI.

Testas

Pradinis testavimas

(pataikymai, kartai)

Pirmas testavimas

(pataikymai, kartai)

Paskutinis testavimas

(pataikymai, kartai)

Metimai á krepšá standartinëmis sàlygomis (3B – kontrolinë klasë).

x = 7,6 max =15 min =2

S x =2,03

x = 8,2 max =19 min =0

S x =1,36

x = 18,7 max =30 min =7

Sx =1,55 t=2,07 p<0,05

Metimai á krepšá nuvargus (4A – eksperimentinë klasë).

x = 14,4 max =27 min =2

S x =2,03

x = 14,1 max =29 min =2

S x =1,58

x = 21,2 max =34 min =14

Sx =1,38 t=2,074 p<0,05

Metimai á krepšá kintanèiomis sàlygomis (4B – eksperimentinë klasë).

x = 10,2 max =19 min =2

S x =1,1

x = 5,0 max =9 min =1

S x =0,55

x = 12,4 max =23 min =5

Sx =1,29 t=2,07 p<0,05

1 lentelë

Tiriamøjø testavimo rodikliai

7,6

14,4

10,28,2

14,1

5,0

18,721,2

12,4

0

5

10

15

20

25

3B, K, p<0,05 4A, E, p<0,05 4B, E, p<0,05

Klasës

Pat

aiky

mai

Pradinis testavimas Pirmas testavimas Paskutinis testavimas

1 pav. Metimø á krepðá rezultatai

2001 Nr. 2(24) 55

Rima BakienëLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT–3000 Kaunas

Gauta 2000 11 12Priimta 2001 01 16

ÁvadasDabartinë bendrojo lavinimo mokyklos reforma

skatina moksleiviø fizinio ugdymo kaità. Rengiantðvietimo plëtotës XXI amþiuje vizijà, reikðmingi, pa-sak Delors (1996), yra nauji – savæs paþinimo, fizi-nës ir psichologinës gerovës siekimo – mokomieji da-

Mergaièiø kûno kultûros vertybiniø orientacijø formavimasper kûno kultûros pamokas

Renata KviklienëVilniaus pedagoginis universitetas

SantraukaPedagoginis eksperimentas buvo organizuotas pagal mûsø sudarytà mokomàjà programà, eksperimente dalyvavo 8-tø

klasiø pagrindinës medicininës grupës nesportuojanèios mergaitës (n=107). Mokslo metø pradþioje ir pabaigoje anketavi-mo metodu nustatytas 8 klasiø mergaièiø poþiûris á kûno kultûrà, fiziniø pratimø panaudojimà per kûno kultûros pamokas,motyvai, skatinantys mergaites aktyviai judëti. Eksperimento esmæ sudarë tai, kad visø grupiø mergaièiø tos paèios fizinësypatybës buvo ugdomos skirtingais pratimais per visus mokslo metus: 1-je eksperimentinëje grupëje –aerobikos pratimais, 2-je grupëje – krepðinio pratimais, 3-je grupëje – tradiciniais fiziniø pratimø kompleksais. Eksperimento metu pamaþu keitësimokytojo vaidmuo per pamokas. Ugdymas buvo diferencijuotas atsiþvelgiant á gebëjimus.

Mûsø tyrimas parodë, kad apie 40% mûsø tirtø mergaièiø yra nepatenkintos savo fizine bûkle, o virð 80% nurodë, kadviena ið pagrindiniø prieþasèiø, skatinanèiø aktyviai judëti, yra siekis graþiai atrodyti.

Eksperimento metu kûno kultûros mokytojo vaidmuo formuojant mergaièiø poþiûrá á kûno kultûrà iðaugo. 1-je ir 2-jegrupëse, kuriose fizinës ypatybës lavintos aerobikos ir krepðinio pratimais, ðis poslinkis ryðkus, 3-je grupëje – gerokai maþes-nis, taèiau irgi teigiamas.

Galima daryti iðvadà, kad kûno kultûros mokytojo vaidmuo formuojant paaugliø poþiûrá á kûno kultûrà priklauso ir nuoper kûno kultûros pamokas taikytø priemoniø ádomumo.Tyrimas parodë, kad mergaitëms svarbiausias yra pats fizinësveiklos procesas. Tai atitinka ðiuolaikinæ humanistinio ugdymo sampratà, kai lavinimo tikslas perþengia tradiciná poþiûrá apiedalykiniø þiniø teikimo svarbà.

Raktaþodþiai: paauglystës periodas, humanistinis ugdymas, fizinë bûklë.

lykai. Mokinio “geri santykiai” su dalyku, anot Jen-sen (1999), kitaip sakant, tai, kad jam patinka dës-tomoji medþiaga, yra svarbus ir kartais sunkiai ið-matuojamas siektinas tikslas ugdomajame procese.

Moksleiviø fizinis ugdymas orientuojamas holis-tine (visybine) kryptimi. Pradedama daþniau áþvelg-

Supporters of the modern theories for learningof movement are giving an incentive to train usingthe parametrical method. The main point of thismethod is to train the movement not in the standardsituations i.e. changing parameters of the movement.It should help to learn the particular movement fora longer time and to be able to use it in varioussituations. The aim of this scientific work is to define

EFFICIENCY OF THE PARAMETRICAL LEARNING OF MOVEMENTAMONG THE 9-10 YEARS OLD CHILDREN

Rima Bakienë

SUMMARY

the impact of the parametrical method against the9–10 years old children’s movement’s quality,steadiness, creativeness. In order to clear up anefficiency of the parametrical method thepedagogical experiment was carried out. There were70 9–10 years old children participating in theexperiment. During the lessons of the physicaleducation they were parametically trained to do themain movements of basketball.

SPORTO MOKSLAS56

ti kûno kultûros prasmæ sveikatai, psichofizinei pu-siausvyrai, humanizuoti ugdomøjø santykius, padëtivisiems ugdyti ir tausoti sveikatà. Taèiau, pasak Blauz-dþio (1998), skleisti pozityvià (paremtà argumentais)fizinio tobulinimosi motyvacijà nëra taip paprasta,nes kûno kultûros vertybes sunku tiesiogiai materia-lizuoti. Tai procesas, kurio rezultatai glaudþiai susijæsu ávairiais socialiniais vyksmais ir matomi ne ið kar-to. Vertybinis santykis ávairiai áprasmina fizinio ug-dymo(si) sàlytá su ugdytiniu. Jis prasideda þiniomis,iðplëtoja jas taikant, ásitvirtina rezultatu. Tai pamati-niai fizinio ugdymo programos dëmenys. 1996–1997m.m. atlikti tyrimai (Blauzdys, 1998) parodë, kaddar daugelio mokytojø kûno kultûros pamokø meto-dika – tradicinë, o ne modernioji, priemonës taip pattradicinës. Naujø fizinio ugdymo technologijø paieð-kas mûsø tyrime nulëmë tai, kad jau daugeliui vidu-tinio mokyklinio amþiaus moksleiviø susiformuojapasyvaus mokymosi stereotipas, ir juo aukðtesnë kla-së, tuo mokiniai pasyvesni, sumaþëjæs jø fizinis akty-vumas, viso to rezultatas – prastëjanti ðalies moks-leiviø sveikata (Davidavièienë, 1996). Anot Zabors-kio (1997), dël hipokinezës daugiausia nemalonumøpatiria mergaitës, ypaè paauglës. Blauzdþio (1991)nuomone, moksleives veikia istoriðkai susiformavæsvyrø ir moterø elgesio stereotipas, ne visos fizinësveiklos sritys joms tinka. Mergaièiø fiziná pasyvumàlemia ir biologiniai veiksniai: netolygi organizmo funk-cijø raida, paaugliø psichikos ypatumai, kurie turireikðmës taikomø pedagoginiø ir psichologiniø po-veikio priemoniø efektyvumui bei renkantis fizinioaktyvumo formas. Mûsø manymu, ðio amþiaus tarps-nio mergaitëms priimtina tai, kas populiaru tarp jøbendraamþiø, bei tai, kas nesvetima jø prigimèiai. Lie-tuvoje tarp paaugliø labiausiai populiarus krepðinioþaidimas, o mergaièiø prigimèiai yra artimas muzi-kos ritmo pojûtis, elegancija ir estetika. Aerobikosir krepðinio pratimø, kaip priemoniø mergaièiø kû-no kultûros vertybinëms orientacijoms formuoti perkûno kultûros pamokas 8 klasëse, panaudojimas ðioamþiaus mergaitëms nëra gerai iðtirtas, ir tai yra pro-blema, kurios nagrinëjimas yra aktualus ir turëtø bû-ti reikðmingas 13–14 metø mergaièiø fiziniam ugdy-mui, jø aktyvumo skatinimui.

Tyrimo objektas. 8 klasiø mergaièiø kûno kul-tûros vertybiniø orientacijø formavimas per kûnokultûros pamokas.

Tyrimo subjektas. Trakø Vytauto Didþiojo irElektrënø “Versmës” gimnazijø bei Rûdiðkiø vidu-rinës mokyklos 8 klasiø mergaitës (n=107).

Hipotezë. Manome, jog tiriamøjø grupiø intere-sus ir poreikius atitinkanti mûsø sudaryta kûno kul-tûros mokomoji ir fiziniø ypatybiø ugdymo aerobi-

kos ir krepðinio pratimais programa turës teigia-mos átakos poþiûrio á kûno kultûrà kaitai.

Tyrimo tikslas. Sudaryti mokomàjà ir fiziniøypatybiø ugdymo aerobikos ir krepðinio pratimaisper kûno kultûros pamokas taikymo programà, ið-tirti jos poveiká 8 klasiø mergaièiø poþiûrio á kûnokultûrà kaitai.

Tyrimo uþdaviniai:1. Iðtirti 8 klasiø mergaièiø poþiûrá á kûno kultû-

ros ir fizinio parengtumo reikðmæ jø gyvenime, á ae-robikos ir krepðinio pratimø taikymà per kûno kul-tûros pamokas.

2. Parengti bendrojo lavinimo mokyklø 8 klasiømergaièiø fizinio rengimo programà taikant aero-bikos ir krepðinio pratimus fizinëms ypatybëms ug-dyti per dalykines (lengvosios atletikos, krepðinio,gimnastikos ir tinklinio) kûno kultûros pamokas.

3. Pedagoginiu eksperimentu ištirti sudarytosprogramos tinkamumà, jos efektyvumà mergaièiøpoþiûrio á kûno kultûrà kaitai.

Tyrimo metodika ir organizavimasPedagoginis eksperimentas organizuotas pagal

mûsø sudarytà mokomàjà (remiantis Bendrojo lavi-nimo mokyklos V–XII klasiø kûno kultûros progra-ma, 1992, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos ben-drosiomis programomis, 1997, Bendrojo iðsilavini-mo standartais, 1997) bei fiziniø ypatybiø ugdymoprogramà ir atliktas 1999–2000 mokslo metais. Eks-perimente dalyvavo 8-tø (13–14 metø) klasiø pagrin-dinës medicininës grupës nesportuojanèios mokslei-vës (ið viso: n=107). Atsiþvelgiant á mokyklose eg-zistuojanèias tradicijas, kûno kultûros mokytojø kva-lifikacines kategorijas bei sporto ðakø specializaci-jas, sudarytos trys eksperimentinës grupës:

pirma eksperimentinë grupë (E1) – Rûdiðkiøvidurinës mokyklos 8 klasiø 13–14 metø(n=29) mergaitës, kuriø fizinës ypatybës bu-vo ugdomos aerobikos pratimais;

antra eksperimentinë grupë (E2) – Elektrënø“Versmës” gimnazijos 8 klasiø 13–14 metø(n=44) mergaitës, kuriø fizinës ypatybës bu-vo ugdomos krepðinio pratimais;

treèia eksperimentinë grupë (E3) – Trakø Vy-tauto Didþiojo gimnazijos 8 klasiø 13–14 me-tø (n=34) mergaitës, kuriø fizinës ypatybës bu-vo ugdomos bendrojo lavinimo pratimais.

Mokslo metø pradþioje ir mokslo metø pabai-goje anketavimo metodu iðtirtas 8 klasiø mergaièiøpoþiûris á kûno kultûrà, fiziniø pratimø panaudoji-mà per kûno kultûros pamokas, motyvai, skatinan-tys mergaites aktyviai judëti, bei nustatyti veiksniai,darantys átakà paaugliø poþiûriui á kûno kultûrà.

2001 Nr. 2(24) 57

Eksperimentinës grupës dirbo pagal visiemsmokslo metams mûsø parengtà vienà 8 klasiø kûnokultûros mokomàjà programà mergaitëms. Visoseeksperimentinëse grupëse dëstomø kûno kultûrospamokø skaièius ir struktûra buvo vienodi. Permokslo metus pravestos 72 pamokos, per kurias fi-zinëms ypatybëms ugdyti buvo skiriama apie 50%pagrindinës kûno kultûros pamokos dalies laiko,mokomiesiems pamokos uþdaviniams, specialie-siems imitaciniams bei parengiamiesiems sporto ða-kø pratimams – taip pat apie 50% pagrindinës kû-no kultûros pamokos dalies laiko. Visus mokslo me-tus visoms mergaièiø grupëms buvo teikiamos to-kios þinios: per lengvosios atletikos pamokas – va-lia ir psichologinis nusiteikimas ugdant fizines ypa-tybes, lengvosios atletikos rungtys; per krepðinio pa-mokas – savarankiðko mankðtinimosi svarba, var-þybø taisyklës, teisëjø gestai, protokolas; per gim-nastikos pamokas – moksleiviø apsauga prie prie-taisø ir savisauga, savistaba bei savikontrolë fizinë-je veikloje; per tinklinio pamokas – garbingas ir sà-þiningas rungtyniavimas, tinklinio taisyklës.

Eksperimento esmæ sudarë tai, kad visø grupiømergaièiø tos paèios fizinës ypatybës buvo ugdomosskirtingais pratimø kompleksais per visus mokslo me-tus: E1 grupëje – mergaitëms patinkanèiais aerobi-kos, E2 – populiariais tarp paaugliø krepðinio, E3 –tradiciniais bendrojo lavinimo pratimø kompleksais.Visoms grupëms sudaryti skirtingi pratimø komplek-sai, laikantis vienodø reikalavimø: nusakant prati-mø komplekso tikslà, darbo metodà, ratø, serijø, pra-timø skaièiø, pratimø tempà. Prieð kiekvienà prati-mø kompleksà mokytojas bûtinai trumpai paaiðkin-davo mergaitëms viso komplekso bei atskirø prati-mø pedagoginæ, fiziologinæ bei socialinæ reikðmæ. Pa-grindinius akcentus apie atliekamø pratimø reikð-mæ ir poveiká organizmui mokytojas kartodavo pervisà komplekso taikymo laikotarpá.

Eksperimento metu pamaþu keitësi mokytojovaidmuo per pamokas, ugdymas buvo diferencijuo-tas pagal mergaièiø gebëjimus. Pedagogas gabesnëmsmergaitëms buvo kaip konsultantas ir pagalbininkas,taisydavo pasitaikanèias fiziniø ypatybiø ugdymo klai-das, nepamirðdamas kontroliuoti gaunamo fizinio krû-vio adekvatumo. Su silpnesnëmis mergaitëmis moky-tojui teko dirbti daugiau, nuolat stebëti ir kontroliuotijø veiklà per pamokà. Reikia pasakyti, kad eksperi-mento aptarimo metu, ið pokalbio su pedagogais ið-ryðkëjo tai, kad 8 klasiø mergaitës dar negali visà pa-mokà kryptingai savarankiðkai dirbti, gaunamas þi-nias ásimena neilgam, jas nuolat reikia priminti, judë-jimo ágûdþiai dar nëra tvirtai susiformavæ ir sudëtin-gesni judesiai dar atliekami klaidingai, todël reikalin-

ga nuolatinë pedagogo prieþiûra. Kai kurios mergai-tës linkusios pervertinti savo iðgales, nori pasirodytiprieð bendraamþes, todël gali gauti per didelá krûvá,ne pagal savo galimybes, o kai kurios nepakankamaisave vertina, nenori bûti iðjuoktos, todël joms geriaunieko nedaryti ir taip neparodyti bendraamþiams sa-vo menkavertiðkumo. Visø eksperimentiniø grupiøpedagogai paþymëjo, kad jiems patiems buvo ganasunku dirbti eksperimento laikotarpiu, reikëjo papil-dyti savo þinias, gebëti suprantamai ir trumpai mer-gaitëms paaiðkinti, mokëti sudominti, bûti pavyzdþiu,taèiau kartu tai buvo ir labai naudinga, ir ádomu.

Tyrimo rezultatø analizëEksperimento metu (mokslo metø pradþioje ir

pabaigoje) nustatytas 8 klasiø mergaièiø poþiûris ákûno kultûrà ir fiziná aktyvumà, domëjimasis kûnokultûra ir savo fizinës bûklës ávertinimas (1 pav.).

Teiginá “man sportuoti malonu” eksperimentopradþioje patvirtino 75,9% E1 grupës paaugliø,60,0% E2 grupës ir 82,9% E3 grupës mergaièiø.Teigiami atsakymai á teiginá “man sportuoti nuobo-

1 pav. 8 klasiø mergaièiø poþiûris á kûno kultûrà, domëji-masis kûno kultûra ir savo fizinës bûklës ávertinimas ekspe-rimento metu (proc.)

I tyrimas

0

25

50

75

100sp. malonu

sp. nuobodu

poreikis sp.

žiūrėti sp. laidas

skaityt i sp. naujienas

patenkinta fiz.būkle

norėčiau būtifiz.st ipresne

neteikiu reikšmės

esu silpna

dažnai sergu

E1 E2 E3

II tyrimas

0

25

50

75

100sp. malonu

sp. nuobodu

poreikis sp.

žiūrėti sp. laidas

skaityt i sp. naujienas

patenkinta fiz.būkle

norėčiau būtifiz.st ipresne

neteikiu reikšmės

esu silpna

dažnai sergu

E1 E2 E3

SPORTO MOKSLAS58

du” grupëse pasiskirstë netolygiai: E1 gr. – 10,3%,E2 gr. – 46,7%, E3 gr. – 20%. Eksperimento pra-dþioje E2 grupës mergaitëms sportuoti buvo nuo-bodþiau nei E1 ir E3 grupës mergaitëms. Poreikásportuoti jautë visø grupiø moksleivës. Vidutiniðkaiá teiginá “jauèiu poreiká sportuoti” teigiamai ekspe-rimento pradþioje atsakë apie 60 % visø mergaièiø.

Apie mergaièiø domëjimàsi kûno kultûra spræs-ta ið to, ar patinka mergaitëms þiûrëti sporto laidasbei skaityti sporto naujienas. Aðtuntokës sporto ávy-kius televizoriø ekranuose sekë vidutiniðkai susi-domëjusios, teigiami atsakymai sudarë: E1 grupëje– 62,1%, E2 grupëje – 53,3%, E3 grupëje – 45,7%.Skaityti sporto naujienas paauglëms buvo maþiauádomu. Spaudoje apraðytus sporto ávykius skaitë:E1 grupëje – 24,1%, E2 grupëje – 10%, E3 grupë-je – 25,7% mergaièiø.

Eksperimento pabaigoje mergaièiø poþiûris á kû-no kultûrà pagerëjo, o domëjimasis kûno kultûrapadidëjo. E1 grupës mergaièiø poþiûris á kûno kul-tûrà eksperimento laikotarpiu þenkliai pagerëjo. Tikvienai ið 29 paaugliø sportuoti buvo nuobodu, visoskitos sportuodamos jautë malonumà. Padidëjo jau-èianèiø poreiká sportuoti bei besidominèiø kûnokultûra (þiûrinèiø televizijos laidas ir skaitanèiøspaudà) skaièius. E2 grupëje padaugëjo mergaièiø,kurioms sportuoti malonu, maþiau liko nuobodþiau-janèiø, padaugëjo besidominèiø kûno kultûra beijauèianèiø poreiká sportuoti. Domëjimasis kûno kul-tûra bei poreikis sportuoti padidëjo E3 mergaièiøgrupëje, taèiau atsirado daugiau mergaièiø, kuriomssportuoti tapo nuobodu.

Savo fizine bûkle patenkintø E1 ir E2 grupës mer-gaièiø eksperimento pradþioje buvo apie 50%. Eks-perimento pabaigoje mananèiø, kad jø fizinë bûklëpagerëjo, skaièius grupëse padidëjo atitinkamai iki68,9 ir 63,3%. Tarp tiriamøjø iðsiskiria E3 grupësmergaièiø atsakymai. Tik vienas ketvirtadalis paaug-liø tiek eksperimento pradþioje, tiek pabaigoje buvopatenkintos savo fizine bûkle. Dauguma visø grupiømoksleiviø norëtø bûti fiziðkai stipresnës ir tam ski-ria nemaþai dëmesio. Nedaug paaugliø prisipaþino,kad yra fiziðkai silpnos. Galima pastebëti, kad po eks-perimento visose grupëse sumaþëjo daþnai sergan-èiø mergaièiø skaièius: vidutiniðkai eksperimento lai-kotarpiu E1 grupëje – 10%, E2 grupëje – 3%, E3grupëje – 6% maþiau mergaièiø daþnai sirgo.

Siekdami iðtirti, kokie motyvai skatina mokslei-ves paaugles aktyviai judëti ir ágyti kûno kultûrosþiniø, eksperimento pradþioje ir pabaigoje pateikë-me septynis teiginius, kurie, mûsø manymu, labiau-siai aktualûs tokio amþiaus mergaitëms (1 lentelë).

1 lentelë

8 klasiø mergaièiø motyvø, skatinanèiø aktyviai judëti irágyti kûno kultûros þiniø, kaita eksperimento laikotarpiu

(proc.)Grupė / Tyrimas

E1 E2 E3 Motyvai I II I II I II

Gerai jaustis, bûti sveikai 96,6 96,6 86,7 93,3 94,3 97,1 Gražiai atrodyti 89,7 96,6 76,7 86,7 71,4 82,9 Siekti rezultatø sporte 65,5 65,5 23,3 36,7 40,0 40,0 Labiau pasitikëti savimi 79,3 89,7 56,7 76,7 57,1 71,4 Ugdyti valios savybes 62,1 82,8 66,7 76,7 71,4 82,9 Pagerinti fiziná parengtumà 69,0 86,2 53,3 66,7 77,1 82,9 Pagerinti protiná darbingumà 65,5 82,8 53,3 63,3 71,4 82,9

96,6 – procentinis motyvacijos pagerëjimas antrame tyrime

Svarbiausias fizinio aktyvumo motyvas mergai-tëms – siekis gerai jaustis ir bûti sveikoms. Paauglësmergaitës pradeda labiau domëtis savo iðvaizda, to-dël nenuostabu, kad antras pagal svarbà motyvas,skatinantis aktyviai judëti, joms yra siekis graþiai at-rodyti. Taip pat jos mano, kad fizinis aktyvumas galipadëti labiau pasitikëti savimi, ugdyti valios savy-bes, pagerinti fiziná parengtumà. Mergaitës dar tur-bût neþino, kad nerviniai centrai, dalyvavæ protinia-me darbe ir pavargæ nuo jo, fizinio darbo metu la-biau pailsi, todël protinio darbingumo pagerinimasmotyvø skalëje uþëmë þemesnæ pozicijà. Kaip ma-tyti, rezultatø siekimas sporte nebuvo reikðmingasmotyvas aktyviai judëti tiek prieð prasidedant eks-perimentui, tiek ir pasibaigus. Apklausos duomenysparodë, kad mergaitës tinkamai suvokia fizinio ak-tyvumo reikðmæ savo asmenybei tobulinti.

Tyrimo metu iðsiaiðkinome mergaièiø poþiûrá á pra-timus, atliekamus per kûno kultûros pamokas. An-ketoje mergaitës paþymëjo pratimus (lengvosios at-letikos, krepðinio, gimnastikos, aerobikos, tinklinioar bendrojo lavinimo), kuriuos joms labiausiai pa-tinka atlikti per kûno kultûros pamokas (2 pav.).

Pratimø, atliekamø per kûno kultûros pamo-kas, populiarumas tiek eksperimento pradþioje,tiek pabaigoje kito neþenkliai. Populiariausi ir la-biausiai mergaitëms patinkantys yra þaidybinio po-bûdþio krepðinio ir tinklinio bei aerobikos ir gim-nastikos pratimai. Nelabai kûno kultûros pamo-kose paauglës mëgsta lengvosios atletikos prati-mus, o bendrojo lavinimo pratimai populiarumoskalëje uþima paskutinæ vietà.

Nustatyti ir veiksniai, darantys átakà mergaièiøpoþiûriui á kûno kultûrà. Mûsø manymu, tiek vy-resnio, tiek ir mokyklinio amþiaus mergaièiø po-þiûrá á kûno kultûrà lemia ávairûs veiksniai. Eduka-ciniai veiksniai, socialinë aplinka formuojant sàmo-ningà fiziðkai aktyvià asmenybæ turi ypaè didelæreikðmæ, nes þmogaus tapsmas asmenybe visada

2001 Nr. 2(24) 59

vyksta ið iðorinio, t.y. socialinio, á vidiná individopasaulá. Mûsø tyrimas parodë, kad teigiamo poþiû-rio á kûno kultûrà susiformavimà labiausiai sàlygo-ja vidinis, psichologinis ir fiziologinis, veiksnys –malonumo pajautimas judant (2 lentelë). Eksperi-mento pradþioje ðio veiksnio átaka poþiûriui á kûnokultûrà buvo: 90,0% E1 grupës mergaièiø, 53,3%E2 ir 71,4% E3 grupës mergaièiø. Eksperimentopabaigoje moksleiviø, jauèianèiø malonumà judant,skaièius padidëjo. Gerokai maþesnæ átakà, nors taippat formuojanèià mergaièiø poþiûrá á kûno kultûrà,daro kûno kultûros mokytojai, garsûs sportininkaiir draugai. Paaiðkëjo, kad tëvø átaka formuojantmoksleiviø poþiûrá á kûno kultûrà yra nepakanka-ma. Prie tokios iðvados priëjo Davidavièienë (1996),Gaiþauskienë (1998). Mûsø tyrimo duomenimis,eksperimento pradþioje kûno kultûros mokytojasdarë teigiamà átakà apie 45% mergaièiø, ir tik apie9,6% mergaièiø pripaþino teigiamà tëvø átakà. Mo-

2 pav. Pratimø, atliekamø per kûno kultûros pamokas,populiarumas tarp tiriamøjø eksperimento metu

I tyrimas

0 25 50 75 100

Bendr. lavinimo

Tinklinio

Aerobikos

Gimnast ikos

Krepšinio

Lengv. atlet ikos

%

E3E2E1

II tyrimas

0 25 50 75 100

Bendr. lavinimo

Tinklinio

Aerobikos

Gimnast ikos

Krepšinio

Lengv. atlet ikos

%

E3E2E1

2 lentelë

Procentinis tiriamøjø skirstinys pagal veiksniø átakàteigiamo poþiûrio á kûno kultûrà formavimui

eksperimento laikotarpiu (proc.)

Grupė / Tyrimas E1 E2 E3 Veiksniai

I II I II I II Kûno kultûros mokytojai 58,6 75,9 50,0 66,7 31,4 48,6 Kiti mokytojai 13,8 13,8 3,3 13,3 0 11,4 Tëvai 10,3 10,3 10,0 20,0 8,6 14,3 Draugai 34,5 34,5 13,3 30,0 22,9 37,1 Žiniasklaida 24,1 24,1 10,0 23,3 14,3 20,0 Garsûs sportininkai 20,7 20,7 23,3 33,3 37,1 45,7 Mokyklos sportininkai 10,3 10,3 10,0 10,0 14,3 20,0 Malonumo pajautimas judant 89,7 96,7 53,3 63,3 71,4 77,1

66,7 – šis veiksnys turëjo didþiausià átakà konkreèios grupës poþiûriui tyrimo metu

59,3 – šis pasirinkimas yra antras pagal populiarumà 51,9 – konkreèioje grupëje ar tyrime šis veiksnys buvo treèias

pagal populiarumà kyklos sportininkø, þiniasklaidos bei kitø mokyto-jø átaka mergaièiø poþiûriui á kûno kultûrà nëra di-delë ir reikðminga.

Veiksniø svarba ir gausa eksperimento metu pa-kito visose grupëse. Ryðkiausiai pastebimas teigia-mas kûno kultûros mokytojo vaidmuo ir átaka for-muojant mergaièiø poþiûrá á kûno kultûrà. Eksperi-mento pabaigoje kûno kultûros mokytojo teigiamàvaidmená pripaþino apie 63,7% tiriamøjø. Lyginanttarp grupiø, maþiausià kûno kultûros mokytojo áta-kà besikeièianèiam poþiûriui jautë E3 grupës pa-auglës, kuriø fizinës ypatybës eksperimento laiko-tarpiu buvo lavinamos bendrojo lavinimo pratimais.Manome, kad ne tiek mokytojas, o kiek per pamo-kas taikytos tradicinës, ðio amþiaus mergaièiø po-reikiø ir interesø neatitinkanèios priemonës, t.y. mo-kytojo pateikti paauglëms bendrojo lavinimo prati-mø kompleksai, turëjo átakos mergaièiø atsakymamsá pateiktà klausimà.

Vienas ið svarbiausiø mûsø tyrime anketavimotikslø buvo iðsiaiðkinti, ar mergaitëms patiko prati-mai, kuriais buvo ugdomos jø fizinës ypatybës eks-perimento laikotarpiu. Kadangi pirmas tyrimas vy-ko eksperimento pradþioje, mes galime ávertinti, arkûno kultûros mokytojø anksèiau naudota, ar mû-sø sukurta eksperimentinë kûno kultûros progra-ma paauglëms patiko labiau. 44,8% E1 grupës mer-gaièiø, 43,3% E2 ir 37,1% E3 grupës bendraamþiøpatiko pratimai, kuriais buvo ugdomos jø fizinësypatybës prieð prasidedant eksperimentui. Daugiaukaip 50% visø tirtø mergaièiø nepatiko pratimai,kurie prieð eksperimentà buvo parinkti jø fizinëmsypatybëms ugdyti. Eksperimente parinktais prati-mais labiausiai patenkintos liko E1 grupës tiriamo-sios. 75,9% ðios grupës paaugliø patiko ugdyti fizi-

SPORTO MOKSLAS60

nes ypatybes aerobikos pratimais. 73,3% E2 mer-gaièiø buvo patenkintos, kad eksperimento metu fi-zines ypatybes ugdë krepðinio pratimais. Nepaten-kintos pratimø fizinëms ypatybëms ugdyti parinki-mu liko E3 grupës moksleivës. Fizines ypatybes ug-dyti bendrojo lavinimo pratimais patiko tik 45,7%mergaièiø, t.y. daugiau nei pusei moksleiviø ben-drojo lavinimo pratimai, atliekami viso eksperimen-to laikotarpiu, nepatiko (3 pav.).

do Zaborskio (1997), Tilindienës (1998) tyrimai,mergaitës negatyviau nei berniukai vertina ne tik sa-vo sveikatà, jos negatyviau vertina ir savo iðvaizdà,maþiau pasitiki savimi, jauèiasi maþiau laimingos. To-dël labai svarbu, kad tëvai, kaip artimiausia sociali-në aplinka, supanti mergaites paaugles, suprastø, jogaktyvi fizinë veikla daro átakà mergaièiø paaugliø vys-tymuisi. Mûsø tyrimai patvirtino Ponomariovo ir Rei-zino (1993) bei Gaiþauskienës (1998) iðvadas apienepakankamà tëvø ir kûno kultûros mokytojø átakàkûno kultûros vertybiniø orientacijø formavimui.Eksperimento metu kûno kultûros mokytojo vaid-muo formuojant mergaièiø poþiûrá á kûno kultûràiðaugo. E1 ir E2 grupëse, kuriose fizinës ypatybësugdytos aerobikos ir krepðinio pratimø kompleksais,ðis poslinkis ryðkus, E3 grupëje – gerokai maþesnis,taèiau irgi teigiamas. Manome, kad galima pastebëtibendras kûno kultûros mokytojo átakos didëjimo ten-dencijas visose grupëse, t.y. glaudus bendradarbia-vimas su moksleivëmis per kûno kultûros pamokasiðtisus metus, tikslingas pamokø turinio planavimas,partneriðkas mokytojo vaidmuo ir kryptingas vado-vavimas organizuojant ugdomàjá procesà. Galima pa-daryti ir netiesioginæ iðvadà, kad kûno kultûros mo-kytojo átaka formuojant paaugliø poþiûrá á kûno kul-tûrà taip pat priklausë ir nuo taikytø priemoniø perkûno kultûros pamokas ádomumo ir patikimo mer-gaitëms. Manome, kad moksleiviø poþiûrá á kûno kul-tûrà ir norà sportuoti sàlygoja ávairûs veiksniai, ta-èiau vieni svarbiausiø – per kûno kultûros pamokasnaudojami fizinio ugdymo metodai ir priemonës.Daþnai susidomëjimà dalyku ir þiniø, mokëjimø, ágû-dþiø ásisavinimo lygá, pasak Rajecko (1999), lemialaiku ir tikslingai panaudotos didaktinës priemonës.

Tyrimas parodë, kad mergaitëms svarbiausias yrapats fizinës veiklos procesas. Tai atitinka ðiuolaiki-næ humanistinio ugdymo sampratà, kai lavinimotikslas perþengia tradiciná poþiûrá apie dalykiniø þi-niø teikimo svarbà. Mokant, kaip ir asmenybei to-bulëjant, nesiekiama kokio nors statiðko galutiniorezultato, mokymasis yra labiau orientuotas á pro-cesà (Lepeðkienë, 1996; Blauzdys, 1998). Mergai-èiø teigiamà poþiûrá á kûno kultûrà ir fiziná aktyvu-mà labiausiai sàlygoja maloniø emocijø iðgyvenimasmankðtinimosi metu. Teigiamas emocijas skatinaádomi veikla, todël manytume, kad ypaè paauglëmsderëtø parinkti patrauklø fizinio ugdymo turiná, ku-ris skatintø mergaièiø emocijas ir fiziná aktyvumà,kartu gerintø ir jø fiziná parengtumà.

Išvados1. Anketinës apklausos duomenys rodo, kad

8 klasiø mergaitës teigiamai þiûri á kûno kultûrà,

75,9

44,843,3

73,3

45,7

37,1

0

20

40

60

80

100

I tyrimas II tyrimas

Proc

enta

i

E1 E2 E3

3 pav. Tiriamøjø procentinis skirstinys pagal pasiten-kinimà pratimø fizinëms ypatybëms ugdyti parinkimu

ApibendrinimasPaauglëms mergaitëms itin aktualu ieðkoti ádomiø

ir patraukliø mankðtinimosi priemoniø ir metodøtam, kad jos noriai ir aktyviai dalyvautø fizinëje veik-loje, plëtotø dvasingumà, gerumà, puoselëtø savitar-pio pagalbos, pagarbos, atsakomybës, solidarumonuostatas ir jausmus, kartu ir gerintø fiziná pareng-tumà. Veiksmingesniø fizinio ugdymo priemoniø irmetodø paieðka nëra lengva, bûtina ávertinti daug pa-auglæ veikianèiø veiksniø. Vienas ið tokiø veiksniø –mergaièiø fizinio aktyvumo sumaþëjimas, kuris, anotSchultzo (1999), sukelia paauglëms savivertës su-maþëjimà. Mankðtinimasis Baublienës (1998); Mel-pomenës insntituto (1996) mokslininkø nuomone,gali padëti mergaitëms pasijusti vertesnëms, nes èiajos gali plëtoti savo fiziná iðsilavinimà – vertinti irkontroliuoti savo kûnà, ugdyti fizines galias, labiaupasitikëti savimi. Kai kurie mokslininkai (Nelson,1994; Lutter, Jaffe, 1995) nustatë, kad mergaièiøsavæs vertinimas labai siejasi su jø fiziniu patrauklu-mu, o fizinis patrauklumas daro didelæ átakà jø lai-mingumo pojûèiui. Mûsø tyrimas parodë, kad apie40% mûsø tirtø mergaièiø yra nepatenkintos savofizine bûkle ir daugiau kaip 80% visø tiriamøjø nu-rodë, kad viena ið pagrindiniø prieþasèiø, skatinan-èiø aktyviai judëti, yra siekis graþiai atrodyti. Savokûno formø tobulinimas daugumai mergaièiø yra la-bai svarbus fizinio aktyvumo motyvas, nes, kaip ro-

2001 Nr. 2(24) 61

suvokia fizinio aktyvumo reikðmæ savo asmenybëstobulinimui, nemaþai tiriamøjø nepatenkintos savofizine bûkle, jos norëtø bûti fiziðkai stipresnës.

2. Ið apklausos rezultatø ryðkëja nepakankamasðeimos vaidmuo formuojant mergaièiø teigiamà po-þiûrá á kûno kultûrà, o kûno kultûros mokytojo for-muojamasis vaidmuo eksperimento metu iðaugo.Ypaè tai pastebima pirmoje ir antroje eksperimen-tinëse mergaièiø grupëse dël taikytø priemoniø ati-tikimo moksleiviø interesus. Populiariausi ir labiau-siai mergaitëms patinkantys yra þaidybinio pobû-dþio krepðinio ir tinklinio bei aerobikos ir gimnas-tikos pratimai.

3. Po eksperimento daugiau kaip 70% pirmos irantros eksperimentiniø grupiø mergaièiø atsakë,kad joms patiko koncentruotai 17–18 min per pa-mokà atlikti aerobikos ir krepðinio pratimø kom-pleksus; daugiau nei pusei treèios eksperimentinësgrupës mergaièiø bendrojo lavinimo pratimai, tai-kyti fizinëms ypatybëms ugdyti per kûno kultûrospamokas, nepatiko.

4. Tarpusavyje suderinta aðtuntø klasiø mergai-èiø kûno kultûros mokomoji ir fizinëms ypatybëmsugdyti aerobikos, krepðinio ir bendrojo lavinimopratimø kompleksais programa yra pakankamaiveiksminga formuojant vertybines kûno kultûrosorientacijas. Jà galima bûtø rekomenduoti plaèiaitaikyti humanizuojamoje ir demokratizuojamoje da-bartinëje Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje,nes eksperimento laikotarpiu ji veikë kaip vienin-ga, edukacinë sistema, atitinkanti ðiuolaikinio fizi-nio ugdymo sampratà.

LITERATÛRA

1. Baublienë, R. (1998). Moterø asmenybës saviugda aero-bikos edukacine sistema (rankraðtis): daktaro disertacija:socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Lietuvos kû-no kultûros institutas.2. Blauzdys, V. (1998). Fizinio ugdymo kaitos kryptis irsituacija bendrojo lavinimo mokyklose. Ugdymo problemos

IV (XXXI): mokslo darbai. Vilnius: Pedagogikos institutas.P. 52–61.3. Blauzdys, V. (1991). Miesto mokyklø V–XII klasiø mokiniøkûno kultûros padëtis ir plëtojimo perspektyvos. Vilnius. 57 p.4. Davidavièienë, A. G. (1996). Sveikos gyvensenos átvirtini-mas mokykloje: tyrimø medþiaga. Vilnius. 116 p.5. Delors, J. (1996). Mokymasis – paslëptas lobis. Mokykla.Nr. 12. P. 1–4.6. Gaiþauskienë, A. (1998). Ðeimos fizinio aktyvumo átakapaauglio asmenybës formavimui. Asmenybës ugdymo edu-kologinës ir psichologinës tendencijos: respublikinës moksli-nës konferencijos medþiaga: recenzuotø straipsniø rinkinys.Kaunas. P. 18–21.7. Jensen, E. (1999). Tobulas mokymas. Daugiau kaip 1000praktiniø patarimø vaikø ir suaugusiøjø mokytojams. Vil-nius: AB OVO. 294 p.8. Lepeðkienë, V. (1996). Humanistinis ugdymas mokyklo-je. Vilnius.9. Lutter, J. M., Jaffe, L. (1995). Winning the Uphill Battle.IDEA Today 9. International Association of FitnessProfessionals. P. 62–68.10. Melpomene Institute. (1996). Melpomene Institute packet– Girls, physical activity and self-esteem. St. Paul, MN.11. Nelson, M. M. (1994). The stronger women get, the moremen love football – sexism and the American culture of sports.New York: Avon Books.12. Rajeckas, V. (1999). Mokymo organizavimas: vadovëlisaukðtosioms mokykloms. Kaunas. 382 p.13. Schultz, A. M. (1999). You Go Girl! The Link BetweenGirls’ Positive Self – Esteem and Sports. J Sport PsycholResearch Team. Vol. 2. Nr. 2.14. Tilindienë, I. (1998). Sportuojanèiø ir nesportuojanèiø13–14 metø paaugliø savæs vertinimas bei pasitikëjimas sa-vimi. Asmenybës ugdymo edukologinës ir psichologinës ten-dencijos: respublikinës konferencijos medþiaga; recenzuotøstraipsniø rinkinys. Kaunas: LKKI. P. 126–129.15. Zaborskis, A. (1997). Lietuvos moksleiviø sveikata ir josstiprinimas: habilitacinis darbas: medicinos mokslai, medi-cina (5A). Kaunas: Kauno medicinos akademija. 96 p.16. Ïîíîìàð¸â, Í. È., Ðåéçèí, Â. Ì. (1993). Íåêîòîðûåàñïåêòû ôîðìèðîâàíèÿ ïîëîæèòåëüíîãî îòíîøåíèÿ÷åëîâåêà ê ôèçè÷åñêîé êóëüòóðå. Òåîðèÿ è ïðàêòèêàôèçè÷åñêîé êóëüòóðû. ¹. 9-10. Ñ. 8–11.

It is especially urgent at the age of teenage girlsto look for interesting and attractive training meansand methods so that they take part in physicalactivities willingly and actively. Having in mind toinvestigate, what influences the standpoint on

THE FORMATION OF VALUABLE ORIENTATIONS OF PHYSICAL EDUCATIONOF THE GIRLS, DURING PHYSICAL EDUCATION LESSONS

Renata Kviklienë

SUMMARY

physical education of humanized and democratizedLithuanian secondary school, what motivesstimulate them to move actively and what influenceon the formation of the standpoint on physicaleducation has the exercises applied during the

SPORTO MOKSLAS62

physical education lessons, a research was carriedout in which 3 experimental groups of girls tookpart. The experimental training program of physicalfeatures and the educational program for 8 formgirls are coordinated so that trained physicalfeatures would help to put to life the education ofthe girls. During the whole school year the programfor all groups was the same (it covered 50% of themain lesson time). The program of training thephysical features, which was concentrated to eachgroup during every lesson, allotting 50 % of thetime of the main lesson, differed in the groups doingdifferent sets of exercises: in the group E1 – thephysical features were trained with the help of setof fancied aerobics exercises, in the group E2 –popular with teenagers basketball, in group E3 –traditional, less fancied by teenagers sets of common

Renata KviklienëVilniaus pedagoginis universitetasGamtos mokslø fakultetasStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel: 8-22 75 22 25

Gauta 2001 03 15Priimta 2001 04 25

Kineziterapijos ir ergoterapijos poveikio þmonëms, kuriemspaþeisti nugaros smegenys, kompleksiniai tyrimai

Rûta DadelienëVilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Reabilitacijos ir fizioterapijos centras

SantraukaDarbo tikslas – iðtirti ávairios apimties kineziterapiniø ir ergoterapiniø priemoniø poveiká þmogui, kuriam paþeisti nugaros

smegenys, po ilgai trukusio maþo aktyvumo laikotarpio.Darbo organizavimas ir tyrimø metodai. Buvo tiriamos dvi grupës vyrø, kuriø fizinis aktyvumas po nugaros smegenø

traumos pusantro mënesio buvo maþas. Tiriamiesiems aðtuonias savaites kompleksiðkai buvo taikomos kineziterapinës,ergoterapinës, fizioterapinës ir kt. reabilitacijos priemonës. Pirmos grupës tiriamiesiems kineziterapija ir ergoterapija buvoskiriama 3–4 valandas per dienà, o antrai grupei – 1–2 valandas per dienà. Palyginimui ta paèia metodika buvo iðtirta 16sveikø vyrø.

Tyrimo metodai: fiziniam iðsivystymui ávertinti buvo taikomi antropometrijos, dinamometrijos metodai ir raumenø beiriebalø masës nustatymas. Apskaièiavome raumenø ir riebalø masës indeksà (RRMI), iðmatavome psichomotorinës reak-cijos greitá, judesiø daþná, judesiø koordinacijà. Nustatëme kraujotakos sistemos funkciná pajëgumà. Tyrimus atlikome triskartus: tiriamiesiems tik atvykus á reabilitacijos centrà, po keturiø reabilitacijos savaièiø ir po aðtuoniø reabilitacijos savaièiø.Tyrimø medþiagai tvarkyti taikëme matematinës statistikos metodà.

Mûsø tyrimai parodë, kad þmonëms, kuriø fizinis aktyvumas po nugaros smegenø paþeidimø ilgesná laikà buvo maþas,tikslinga taikyti aðtuoniø savaièiø didelës apimties kineziterapijos, ergoterapijos ir kitø reabilitacijos priemoniø programà, nesmaþesnës apimties ir trumpesnio laikotarpio reabilitacija yra maþiau veiksminga.

Raktaþodþiai: nugaros smegenø paþeidimai, reabilitacija, kineziterapija, ergoterapija.

training exercises. After the experiment the positivestandpoint and the purposefulness of the motivationof the girls has become stronger, they become moreinterested in physical education, the influence ofthe parents was and has stayed insufficient. It hasbeen found out, that teenager girls train morewillingly when they do the exercises correspondingto their nature, age and interests, that is moreinteresting, more attractive, more emotional, notboring, not standard aerobics and basketballexercises. The coordinated program of physicaleducation and the program for training physicalfeatures by the set of aerobics, basketball andcommon training exercises for the 8 form teenagers,during the experiment acted as united,corresponding to the conception of modern physicaleducation, educational system.

ÁvadasRaumenys sàveikaudami su þmogaus griauèiais at-

lieka mechaninius veiksmus – judesius. Visi sàmo-ningi judesiai prasideda galvos smegenø didþiøjø pus-rutuliø motorinës þievës làsteliø jaudinimu. Nerviniaiimpulsai motoriniais neuronais plinta á raumenis. Ner-

vinio impulso perdavimui sutrikus, raumenys, negau-dami impulsø, praranda savo funkcijas, vyksta struk-tûriniai kitimai. Nefunkcionuojanèiame raumenyjegreitai atsiranda deadaptaciniai procesai, atrofuojasiskaidulos, maþëja miofibriliø skaièius, maþëja mito-chondrijø, mioglobino, fermentø, glikogeno kiekis,

2001 Nr. 2(24) 63

taip pat maþëja raumenø kapiliarizacija (Morrison irkt., 1986; Rogers ir kt., 1990; Bonde-Peterson ir kt.,1994; Skurvydas ir kt., 1999). Kuo ilgiau þmogus ne-juda, tuo labiau raumenys atrofuojasi, raumenø skai-dulos trumpëja, audiniai apie sànará kietëja, vykstapokyèiai sànario kapsulëje, maþëja judesiø amplitu-dë (Bloomfield ir kt., 1992; Roper ir kt. 1997). Hi-pokinezë per ilgesná laikà veikia kaip distresas, tinka-mai taikomi fiziniai krûviai normalizuoja stresines bû-senas, maþina depresijos pasireiðkimà, net jà gydo(Dunn, Dishman, 1991; Kriðtopaitis, 1997).

Árodyta, kad po nugaros smegenø paþeidimø,esant maþam fiziniam aktyvumui, gerokai padidëjapavojus susirgti kraujagysliø skleroze, iðemine liga,sutrinka termoreguliacija (Phillips ir kt., 1998). Su-aktyvinus fizinæ veiklà, kraujotaka suaktyvëja ir ne-jautriose kûno vietose (Crossman, 1996). Maþai ju-dant ir soèiai maitinantis, ið pradþiø pasipildo esan-èios riebalø làstelës, toliau tunkant – pradeda for-muotis naujos. Nesvarbu, kurios raumenø grupësdirba, riebalai naudojami ið viso kûno daliø vieno-dai (Katch ir kt., 1984; Bauman, 1992). Iðkyla tikkineziterapiniø ir ergoterapiniø priemoniø apimtës,intensyvumo, jø kompleksiðko taikymo ávairiuosereabilitacijos laikotarpiuose (po ilgos trukmës pa-syvios bûklës) problema.

Darbo tikslas – iðtirti ávairios trukmës kinezite-rapiniø ir ergoterapiniø priemoniø poveiká þmogui,kuriam paþeisti nugaros smegenys, po ilgai truku-sio maþo aktyvumo laikotarpio.

Darbo organizavimas ir tyrimø metodaiBuvo tiriamos dvi grupës vyrø. Pirmàjà grupæ

sudarë 21 vyras, jø amþiaus vidurkis – 32,5 metø,ûgio vidurkis – 178,1 cm, kûno masës vidurkis –69,2 kg. Antràja grupæ sudarë 20 vyrø, jø amþiausvidurkis – 33,6 metø, ûgio vidurkis – 175,6 cm, kû-no masës vidurkis – 65,9 kg. Tiriamøjø fizinis akty-vumas po nugaros smegenø traumos pusantro më-nesio buvo maþas. Tiriamiesiems aðtuonias savai-tes kompleksiðkai buvo taikomos kineziterapinës,ergoterapinës, fizioterapinës ir kt. reabilitacijospriemonës (ið jø 70–80 proc. tiriamøjø fizinës veik-los sudarë kineziterapinës ir ergoterapinës priemo-nës). Pirmos grupës tiriamiesiems kineziterapija irergoterapija buvo taikoma 3–4 val. per dienà, o ant-rai grupei – 1–2 val. per dienà. Palyginimui ta paèiametodika buvo iðtirta 16 sveikø vyrø.

Tyrimo metodai:1. Fiziná iðsivystymà ávertinome antropometrijos

ir dinamometrijos metodais, nustatëme raumenø,riebalø masæ (Juocevièius, Guobys, 1986) ir apskai-èiavome raumenø ir riebalø masës indeksà (RRMI). 1 pav. Psichomotorinës reakcijos greièio kaita

170

180

190

200

210

220

230

1 2 3

Tyrimai

ms

I grupë

II grupë

III grupë

2. Psichomotorinës reakcijos greitá (PRG) nu-statëme Beuker (1976) pasiûlyta metodika.

3. Judesiø daþná tyrëme 10 s tepingo testu (Le-bedevas, 1977).

4. Judesiø koordinacijai tirti taikëme toká testà:reikëjo 10 cm aukðèio figûrëles iðdëstyti pagal pa-teiktà schemà.

5. Kraujotakos sistemos funkciná pajëgumà nu-statëme pagal pulso daþnio kaità (su pulsometru)atliekant 5 min 25 W galingumo fiziná darbà ir atsi-gaunant po jo.

Tyrimus atlikome tris kartus. Pirmà kartà tyrë-me tik atvykusius á reabilitacijos centrà tiriamuo-sius, antrà kartà – po keturiø reabilitacijos savaièiøir treèià kartà – po aðtuoniø reabilitacijos savaièiø.

Tyrimø medþiagà tvarkëme matematinës statis-tikos metodu. Ar atskirø grupiø duomenø sklaidaatitinka normalø skirstiná, nustatëme pagal Kalma-gorovo-Smirnovo testà. Buvo apskaièiuoti aritme-tiniai vidurkiai (X), jø reprezentacinës paklaidos(Sx). Atskirø grupiø rodikliø vidurkiø skirtumø pa-tikimumui nustatyti taikëme t Studento kriterijø ne-priklausomoms imtims, tos paèios grupës rodikliøvidurkiø kaitai nustatyti taikëme t Studento krite-rijø priklausomoms imtims.

Tyrimo rezultatai ir jø aptarimasIðnagrinëjæ atskirø grupiø fizinio iðsivystymo ro-

dikliø kitimà per du tyrimo etapus nustatëme, kadpirmo tyrimo metu pirmos ir antros grupiø tiria-møjø ðie rodikliai ið esmës nesiskyrë. Taèiau jø plað-takø jëga buvo gerokai maþesnë uþ sveikø þmoniøplaðtakø jëgos rodiklius (p<0,001), raumenø ma-sës rodikliai taip pat buvo maþesni (p<0,001).RRMI þenkliai skyrësi nuo sveikø þmoniø rodiklio(p<0,001). Pirmos ir antros grupiø homogeniðku-mas matomas ir analizuojant judesiø koordinacijosbei PD rodiklius, kurie nuo sveikø þmoniø þenkliaiskyrësi (1 lentelë, 1 pav.).

Pirmo keturiø savaièiø reabilitacijos laikotarpiodvi pirmosios savaitës buvo skirtos adaptuotis priepasikeitusiø gyvenimo ir veiklos sàlygø, mokytis ki-

SPORTO MOKSLAS64

pijos ir kitø reabilitacijos priemoniø programà, nesmaþesnës apimties ir trumpesnio laikotarpio reabi-litacija yra ne tokia veiksminga. Kiti autoriai (Les-lie, 1990; Jansen, 1994; Mohr ir kt., 1997) taip patpastebëjo, kad 1,5 val. per dienà taikyta kinezitera-pija daro teigiamà poveiká organizmui, taèiau nërapakankamai veiksminga.

Išvados1. Tyrimai parodë, kad keturiø savaièiø reabili-

tacijos laikotarpis þmonëms po nugaros smegenøpaþeidimø yra per trumpas, nors jiems ir taikomagana didelës apimties kineziterapijos, ergoterapijosir kt. reabilitacijos priemoniø programa.

2. Nustatyta, kad taikant kompleksinæ kinezite-rapijos, ergoterapijos ir kitø reabilitacijos priemo-niø programà didelis efektyvumas pasiekiamas, kaireabilituojami þmonës aktyvinami 3–4 val. per die-nà, kur kas maþiau veiksminga maþesnës apimties(1–2 val. per dienà) programa.

3. Taikoma kompleksinë, intensyvi, didelës ap-imties, aðtuoniø savaièiø trukmës reabilitacijos pro-grama daro didelæ átakà plaðtakø raumenø jëgai.Ypaè þenkliai pagerëja PRG, judesiø daþnio ir PDsëdint rodikliai. Ðie pirmos grupës rodikliai visiðkaipriartëjo prie sveikø þmoniø rodikliø.

LITERATÛRA

1. Bauman, W. A., Spungen, A. M., Raza, M. Et al. (1992).Coronary artery disease: metabolic risk factors and latentdisease in individuals with paraplegia. Mt Sinai J. Med.Vol. 59. P. 163–168.2. Beuker, F. Iwanoff, I. (1976). Uber die Aussagefahigkeitdes Stufentests noch Ruffier (Noack). Medizin und Sport.Nr. 5. P. 160–163.

1 lentelë

Psichomotorinës reakcijos greièio, judesiø daþnio, koordinacijos testo ir pulso daþnio rodikliai (X±Sx)

Tyrimai Grupės PRG, Judesių skaičius Koordinacijos Pulso dažnis (tv/min)

ms per 10 s testas Sėdint Darbo pabaigoje Po 5 min poilsio

I 213,10±17,29 60,19±6,04 7,48±0,97 88,29±8,16 142,57±7,55 97,57±8,34

1 II 218,15±12,02 60,25±5,58 7,59±0,94 89,75±3,84 147,95±5,04 100,60±4,15

III 191,63±14,90 67,69±4,88 5,02±0,88 74,38±6,96 107,88±8,19 74,63±6,25

2 I 207,29±17,07 62,95±5,37 6,79±1,16 82,29±6,82 125,10±6,60 84,52±6,61

II 216,80±12,19 61,55±5,06 7,40±0,95 86,45±4,22 145,40±7,65 95,20±5,60

3 I 196,0±13,49 70,00±5,05 5,83±0,77 76,52±4,91 116,76±6,34 79,19±4,69

II 215,60±10,98 62,05±4,91 7,26±0,76 84,75±3,89 138,10±6,11 91,90±4,78

1–2 I <0,05 <0,01 <0,001 <0,001

2–3 I <0,05 <0,01 <0,01 <0,01 <0,001 <0,001

1–3 I <0,01 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Skirtumø 1–2 II <0,05 <0,01

patiki- 2–3 II <0,01

mimas 1–3 II <0,01 <0,001 <0,001

p 3 I-II 0,01 <0,001 <0,001 <0,001 0,001 0,001

3 I-III <0,05 0,01 0,01

3 II-III 0,01 0,001 <0,001 <0,001 0,001 0,001

neziterapijos veiksmø, prisitaikyti prie ergoterapi-jos veiksmø. Po ðio reabilitacijos laikotarpio pirmosgrupës tiriamiesiems þenkliai padidëjo plaðtakø jë-ga (p<0,05). Kiti pirmos grupës tiriamøjø fizinioiðsivystymo rodikliai ir visi antros grupës tiriamøjørodikliai þenkliai nepakito. Didesnius adaptaciniuspokyèius rodo PD rodikliai. Pirmos grupës tiria-møjø jie kito þenkliai, antros grupës tiriamøjø ðiepokyèiai maþesni (1 lentelë).

Antrame tyrimø etape pirmos ir antros grupiøtiriamøjø fizinis aktyvinimas padidëjo. Analizuoda-mi pirmos grupës tiriamøjø fizinio iðsivystymo ro-diklius per antràjá reabilitacijos etapà matome, kadgerokai padidëjo kairës rankos plaðtakos jëga, su-maþëjo riebalø masë ir padidëjo RRMI, ðie rodik-liai nuo sveikø þmoniø rodikliø nesiskyrë (p>0,05).Antros grupës tiriamøjø þenklesniø fizinio iðsivys-tymo pokyèiø neuþfiksuota. Pirmos grupës PRG,judesiø daþnis, koordinacijos testo rodikliai labaipagerëjo, o antros grupës ðie rodikliai beveik nepa-kito. PD rodikliai, nustatyti sëdint, dirbant 25 Wgalingumo darbà ir pailsëjus 5 min, kur kas daugiaukito pirmos grupës tiriamøjø negu antros grupës,taèiau per aðtuoniø savaièiø reabilitacijos laikotar-pá antros grupës tiriamøjø ðie rodikliai pakito labai(p<0,01–0,001). Pirmos grupës PRG, judesiø daþ-nio, PD sëdint rodikliai per visà aðtuoniø savaièiøreabilitacijos laikotarpá priartëjo prie sveikø þmo-niø ir statistiðkai skirtumai buvo nepatikimi.

Mûsø tyrimai parodë, kad þmonëms, kuriø fizi-nis aktyvumas po nugaros smegenø paþeidimø il-gesná laikà buvo maþas, tikslinga taikyti aðtuoniøsavaièiø didelës apimties kineziterapijos, ergotera-

2001 Nr. 2(24) 65

3. Bloomfield, J., Fricker, P. A., Fitch, K. D. (1992). Textbookof Science and Medicine in Sport. Boston: BlackwellScientific. P. 469.4. Bonde-Peterson, F., Suzuki, Y., Kawakubo, K., Gunji, A.(1994). Effect of 20 days bed rest upon peripheral capillatyfiltration rate, venous compliance and blood flow in arm andleg. Nr. 616. P. 65–69.5. Crossman, M. W. (1996). Sensory deprivation in spinalcord injury – an assay. Spinal Cord. Nr. 34(10). P. 573–577.6. Dunn, A. L., Dishman, R. K. (1991). Exercise andneurobiology of depression. Exercise and Sport Sciencesreviews. Nr. 19. P. 41–98.7. Janssen, T. W. (1994). Physical strain and physical capacityin mean with spinal cord injuries: dissertation. Amsterdam:Vrije University.8. Juocevièius, A., Guobys, H. (1985). Reumatinëmis ligo-mis serganèiø fizinio pajëgumo ir reabilitacijos potencialokompleksinis vertinimas. Vilnius. 16 p.9. Katch, F. I., Clarkson, P. M., Kroll, W., McBride, T., Wilcox,A. (1984). Effects of sit up exercise training on adipose cellsize and adipose. Research Quarterly for Exercise and Sprot.Vol. 55. P. 242–247.10. Kriðtopaitis, M. (1997). Veikli ilgaamþystë. Vilnius:Mokslo aidai. P. 296–230.11. Leslie, L. R. (1990). Training of Function Independence.

Krusen’s Handbook of Physical Medicine and rehabilitation.Philadelphia. P. 564–570.12. Mohr, T., Andersen, J. L., Biering-Soresen, F., Galbo, H.,Bangsbo, J., Wagner, A., Kjaer, M. (1997). Long-termadaptation to electrically induced cycle training in severe spinalcord injured individuals. Spinal Cord. Vol. 35(1). P. 1–16.13. Morrison, D. A., Boyden, T. W., Pamenter, R. W., Freund,B. J., Stini, W. A., Harrington, R., Wilmore, J. H. (1986).Effects of aerobic training on exercise tolerance andechocardiographic dimensions in untrained postmenopausalwomen. American Heart Journal. Nr. 112. P. 561–567.14. Phillips, W. T., Kiratli, B. J., Sarkarati, M. et all. (1998).Effect of spinal cord injury on the heart and cardiovascularfitness. Curr. Prob.l. Cardiol. Nr. 23(11). P. 641–716.15. Rogers, M. A., Hagberg, J. M., Martin, W. H., Ehsani, A.A., Holloszy, J. O. (1990). Decline in VO2 max with agingin master athletes and sedentary man. Journal of AppliedPhysiology. Nr. 68. P. 2195–2199.16. Roper, N., Logan, W. W., Tierney, A. J. (1997). Slaugospagrindai. Vilnius: Ekovalda. P. 495–518.17. Skurvydas. A. (1999). Griauèiø raumenys. Þmogausfiziologija. Kaunas. P. 123–132.18. Ëåáåäåâ, À. Â. (1977). Ïñèõîìîòîðèêà ïëîâöîâ ïåðåäîòâåòñòâåííûìè ñîðåâíîâàíèÿìè. Òåîðèÿ è ïðàêòèêàôèç. êóëüòóðû. C. 13–15.

Rûta DadelienëVilniaus universiteto Medicinos fakultetasReabilitacijos ir fizioterapijos centrasSantariðkiø 2, LT–2021 VilniusTel. (8-22) 36 51 70, 73 48 58

The aim of the research was to analyse impactof physiotherapy and ergotherapy on variouspersons with spinal cord injury after a long lastingperiod of low physical activeness.

Organisation and methods of the research wereas follows: 2 groups of male subjects wereinvestigated who spent one and a half month in stateof low physical activeness after spinal cord injury.The investigated persons were applied complexmeans of physiotherapy, ergotherapy and otherrehabilitation means for 8 weeks. Physioherapy andergotherapy for the 1st group persons was appliedfor 3-4 hours per day, while for the 2nd group itoccupied from 1 to 2 hours per day. For comparisonof the results, 16 healthy subjects were investigatedby the same methods.

Methods of the research: for physicaldevelopment evaluation were applied

COMPLEX RESEARCH IN PHYSIOTHERAPY AND ERGOTHERAPY IMPACTON PEOPLE WITH SPINAL CORD INJURY

Dr. Rûta Dadelienë

SUMMARY

anthropometry, dynamometry methods andmuscle-fat mass establishment, calculating muscle-fat mass index (MFMI). Also, psychomotoricreaction speed, frequency and co-ordination ofmovements were measured, and blood circulatorysystem functional capacity was established. Testingwas carried out 3 times: right after coming of thetested subjects to the rehabilitation centre, after4 weeks of rehabilitation, and after 8 weeks ofrehabilitation. For data analysis, method ofmathematical statistics was applied.

Our research showed that it is purposeful toapply 8 weeks programme of great volume ofphysiotherapy, ergotherapy and other rehabilitationmeans for persons in long state of little physicalactiveness after spinal cord injury, as therehabilitaion of smaller volume and shorter periodis less effective.

Gauta 2001 03 15Priimta 2001 04 25

SPORTO MOKSLAS66

ÁvadasAtliekant ilgai trunkantá fiziná krûvá atsiranda

raumenø nuovargis, kuris iðlieka net kelias paras, odaþnai sukelia ir raumenø skausmà (Armstrong irkt., 1991; Jones ir kt., 1989). Tada daugiausia su-maþëja raumens susitraukimo jëga, sukeliama sti-muliuojant raumená maþais daþniais (1–20 Hz), norsmaksimalioji jëga reikðmingai nepakinta (Edwardsir kt., 1977; Jones, 1996; Jones ir kt., 1989). Taimaþø daþniø nuovargis (MDN), kurio mechaniz-mas, manoma, nepriklauso nuo energijos apykaitosraumenyse, o siejamas su elektromechaninio ryðiosutrikimu tarp sarkoplazminio tinklo (ST) ir mio-fibriliø (Bruton ir kt., 1995; Chin, Allen, 1996; Wes-terblad ir kt., 1993).

Atliekant tyrimus su gyvuliukais buvo pastebë-tos trys pagrindinës elektromechaninio ryðio sutri-kimo prieþastys: 1) metabolitø (ypaè neorganiniofosfato) koncentracijos mioplazmoje padidëjimasbei energiniø medþiagø (ypaè glikogeno) sumaþëji-mas (Chin, Allen, 1996; 1997; Saugen ir kt., 1997);2) kalcio jonø koncentracijos mioplazmoje padidë-jimas (Westerblad ir kt., 1993); 3) mechaninio ry-ðio tarp T-sistemos ir ST suardymas (Bruton ir kt.,1995; Lannergren ir kt., 1996).Teigiama, kad mio-fibriliø jautrumas kalcio jonams priklauso nuo rau-mens (miofibriliø ir sarkomerø) ilgio: jis blogesnisesant maþam raumens ilgiui (Stephensson, Wendt,1984). Manome, kad MDN turëtø ypaè pasireikðtiesant maþam raumens ilgiui, nes dël iðmetamø iðST kalcio jonø kiekio sumaþëjimo bei metabolitø(neorganinio fosfato) ir vandenilio jonø koncentra-cijos padidëjimo ypaè turëtø sumaþëti maþø stimu-liavimo daþniø sukelta jëga. Tuo labiau trûksta tyri-mø, nagrinëjanèiø brandaus ir senyvo amþiaus þmo-niø raumenø maþø daþniø nuovargio, kylanèio at-liekant kartotiná izometriná fiziná krûvá, skirtumus.

Brandaus ir senyvo amþiaus vyrø raumenø maþø daþniø nuo-vargis atliekant kartotiná izometriná fiziná krûvá

Nauris Tamulevièius, prof. habil. dr. Albertas Skurvydas, Dalia MickevièienëLietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaTyrimø tikslas – nustatyti brandaus ir senyvo amþiaus vyrø raumenø maþø daþniø nuovargio atliekant kartotiná izometriná

fiziná krûvá skirtumus. Po kartotinio izometrinio fizinio krûvio brandaus ir senyvo amþiaus vyrø raumenyse kyla maþø daþniønuovargis, kuris neiðnyksta net per 60 min. Maþø daþniø nuovargis priklauso nuo raumens ilgio: tiek brandaus, tiek ir senyvoamþiaus vyrø maþø daþniø nuovargis buvo didesnis esant maþam raumens ilgiui, ir tai ypaè pasireiðkë per pirmàsias atsiga-vimo po krûvio minutes. Brandaus amþiaus vyrø raumenø maþø daþniø nuovargis, uþregistruotas ið karto po krûvio, buvostatistiðkai patikimai (P<0,05) didesnis negu senyvo amþiaus vyrø, nors izometrinio kartotinio fizinio krûvio trukmë nesisky-rë. Iðvada: senstant didëja griauèiø raumenø atsparumas maþø daþniø nuovargiui.

Raktaþodþiai: griauèiø raumenys, raumens ilgis, maþø daþniø nuovargis, atsigavimas, izometrinis fizinis krûvis, senëjimas.

Todël pagrindinis mûsø tyrimø tikslas buvo nu-statyti brandaus ir senyvo amþiaus vyrø raumenømaþø daþniø nuovargio skirtumus.

Tyrimø metodikaTiriamieji: suaugæ (18–24 metai) sveiki vyrai, ku-

rie aktyviai nesportuoja (n=11), ir senyvo amþiaus(70–75 metai) vyrai (n=9).

Raumenø susitraukimo jëgos testavimo metodi-ka. Keturgalvis šlaunies raumuo buvo stimuliuoja-mas elektrinio stimuliatoriaus (MG440, Medicor)dviem paviršiniais elektrodais (9x18 cm). Stimulia-vimo átampa parinkta tokia, kad sukeltø didþiausiàraumens susitraukimo jëgà (nuo 120 iki 150 V). Sti-mulo trukmë – 1 ms, stimulo forma – staèiakampë.Tiriamieji buvo sodinami á specialø krëslà ir jø deði-në koja buvo fiksuojama 90 (didelis raumens ilgis) ir135 (maþas raumens ilgis) laipsniø per kelá kampu.Specialiais prietaisais izometriniu reþimu buvo regist-ruojama raumens susitraukimo jëga. Tyrimo metodi-ka plaèiau apraðyta ankstesnëse publikacijose (Skur-vydas, Zachovajevas, 1998; Skurvydas ir kt., 2000).

Raumens susitraukimo jëga buvo nustatomaesant skirtingiems raumens ilgiams, t.y. fiksuojantkojà 90 ir 135 laipsniø per kelá kampu (kuo dides-nis kampas, tuo maþesnis raumens ilgis). Raumuopirmiausia buvo testuojamos esant dideliam rau-mens ilgiui, o po 3 min – esant maþam. Kiekvienuatveju buvo registruojama raumens susitraukimo jë-ga, sukelta ðiø stimuliavimo elektra daþniø: 20 Hz(P20) ir 50 Hz (P50) (stimuliavimo trukmë – 1 s,poilsio intervalai tarp stimuliavimø – 5 s). Be to,buvo nustatoma raumens maksimalioji valingoji jë-ga (MVJ). MVJ buvo nustatoma fiksuojant kojà 90laipsniø per kelá kampu (3 bandymai kas 1 min).Raumenø maþø daþniø nuovargis (MDN) buvo nu-statomas pagal P20/P50 pokytá fizinio krûvio metu(Edwards ir kt., 1977; Ratkevicius ir kt., 1995).

2001 Nr. 2(24) 67

Tyrimø eiga. Prieð krûvá, ið karto po jo, praëjus10, 60 min ir 12 bei 24 h buvo nustatoma raumenssusitraukimo jëga. Fizinis krûvis: kartotinis izo-metrinis raumens átempimas (40% MVJ; 6 s dar-bo ir 4 s poilsio). Darbas buvo nutraukiamas, kaitiriamieji nebegalëjo iðvystyti jëgos, atitinkanèios40% MVJ.

Buvo apskaièiuojamos gautø rezultatø vidutinësreikðmës, vidutinis kvadratinis nuokrypis bei vidur-kiø skirtumø patikimumas.

Tyrimø rezultataiBrandaus amþiaus vyrø keturgalvio ðlaunies rau-

mens maksimalioji valingoji jëga (MVJ) yra statis-tiðkai patikmai (P<0,05) didesnë negu senyvo am-þiaus vyrø (atitinkamai 63,3±11,4 ir 42,2±11,2kg). Brandaus ir senyvo amþiaus vyrø raumenø izo-metrinio kartotinio krûvio trukmë buvo atitinka-mai 34,4±16,8 ir 31,2±1,5 min (skirtumas tarpbrandaus ir senyvo amþiaus vyrø krûvio trukmësstatistiðkai nepatikimas, P>0,05).

Po kartotinio izometrinio fizinio krûvio brandausir senyvo amþiaus vyrø raumenyse kilo maþø daþ-niø nuovargis, kurá rodo P20/P50 sumaþëjimas(1 pav., P<0,05). Maþø daþniø nuovargis priklau-së nuo raumens ilgio: tiek brandaus, tiek ir senyvoamþiaus vyrø maþø daþniø nuovargis buvo didesnisesant maþam raumens ilgiui, ir tai ypaè buvo matytiper pirmàsias minutes po krûvio. Brandaus amþiausvyrø raumenø maþø daþniø nuovargis, uþregistruo-tas ið karto po krûvio ir per pirmàsias 10 min pokrûvio, buvo statistiðkai patikimai (P<0,05) dides-nis negu senyvo amþiaus vyrø.

ris ypaè pasireiðkia esant maþam raumens ilgiui. Beto, senyvo amþiaus vyrø raumenø maþø daþniø nuo-vargis, uþregistruotas ið karto po fizinio krûvio irper pirmàsias atsigavimo po krûvio minutes, buvomaþesnis negu brandaus amþiaus vyrø, nors bran-daus ir senyvo amþiaus vyrø kartotinio darbo ið-tvermë buvo panaði.

Nustatyta, kad atliekant kartotiná izometriná fi-ziná krûvá (analogiðkà mûsø krûviui) energiniø me-dþiagø koncentracija raumenyse nesumaþëja (Sau-gen ir kt., 1997), todël raumenø maþø daþniø nuo-vargio kilmës prieþastys – ne energiniø medþiagø(kreatinfosfato ir glikogeno) sumaþëjimas, bet elek-tromechaninio ryðio tarp T-sistemos ir ST sutriki-mas. Jei maþø daþniø nuovargis bûtø susijæs su me-tabolitø (neorganinio fosfato, ADF) susikaupimu,tai praëjus 12 h po fizinio krûvio nuovargis turëtøiðnykti, nes per tà laikà metabolitai visiðkai norma-lizuojasi (Saugen ir kt., 1997).

Nustatyta, kad dël elektromechaninio ryðio tarpT-sistemos ir ST sutrikimo sumaþëja iðmetamø iðSR kalcio jonø koncentracija (Westerblad ir kt.,1993). Tada ypaè sumaþëja raumens, stimuliuoja-mo maþais daþniais (1–20 Hz), susitraukimo jëga.Kadangi miofibriliø jautrumas kalcio jonams yra ma-þesnis esant maþam raumens ilgiui, todël maþø daþ-niø nuovargio metu ypaè sumaþëja maþo ilgio rau-mens susitraukimo jëga. Kyla pagrindinis klausimas:kodël senyvo amþiaus vyrø MDN yra maþesnis ne-gu brandaus amþiaus vyrø? Nustatyta, kad senstantdalis greitojo susitraukimo tipo raumeniniø skaidu-lø transformuojasi á lëtojo susitraukimo tipà (Lars-son, Ansved, 1995). Galima beveik neabejoti, kadsenyvo amþiaus vyrø raumenyse lëtojo susitrauki-mo tipo raumeniniø skaidulø yra daugiau negu bran-daus amþiaus vyrø. Tai ir galëjo bûti pagrindinë prie-þastis, kodël senyvo amþiaus vyrø raumenys yra la-biau atsparûs MDN negu brandaus amþiaus vyrø.

Išvados1. Po kartotinio izometrinio fizinio krûvio bran-

daus ir senyvo amþiaus vyrø raumenyse kyla maþødaþniø nuovargis, kuris ypaè reiðkiasi esant maþamraumens ilgiui.

2. Atliekant kartotiná izometriná fiziná krûvá bran-daus amþiaus vyrø raumenys yra maþiau atsparûsmaþø daþniø nuovargiui negu senyvo amþiaus vyrø.

LITERATÛRA

1. Armstrong, R. B., Warren, G. L., Warren, J. A. (1991).Mechanisms of exercise-induced muscle fibre injury. SportsMed. Vol. 12. P. 184–207.

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

100,0

120,0

0 10 60 min 12 h 24 h

P20/

P50

%, l

ygin

ant s

u ko

ntro

line

reik

šme

B 90B 135S 90S 135

*

*

*

**

*

*

**

*

*

*

* * ** * *

1 pav. Brandaus (B) ir senyvo (S) amþiaus vyrø P20/P50kitimas ið karto po izometrinio fizinio krûvio ir praëjus 10,60 min, 12 ir 24 h po krûvio

Pastaba. Raumens jëga buvo nustatoma esant skirtingamraumens ilgiui (fiksuojat kojà 90 ir 135 laipsniø per kelákampu). * – P<0,05, lyginant su kontroline reikðme.

Rezultatø aptarimasPagrindinë tyrimø iðvada yra ta, kad izometrinis

kartotinis fizinis krûvis brandaus ir senyvo amþiausvyrø raumenyse sukelia maþø daþniø nuovargá, ku-

SPORTO MOKSLAS68

Nauris Tamulevièius, Albertas Skurvydas, Dalia MickevièienëLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT–3000 Kaunas

Gauta 2001 03 02Priimta 2001 04 25

2. Bruton, J. D., Lännergren, J., Westerblad, H. (1995).Mechano-sensitive linkage in excitation-contraction couplingin frog skeletal muscle. J. Physiol. Vol. 484. P. 737–742.3. Chin, E. R., Allen, D. G. (1996). The role of elevations inintracellular [Ca2+] in the development of low frequencyfatigue in mouse single muscle fibres. J. Physiol. Vol. 491.P. 813–824.4. Chin, E. R., Allen, D. G. (1997). Effects of reduced muscleglycogen concentration on force, Ca+2 release and contractileprotein function in intact mouse skeletal muscle. Journal ofPhysiology. Vol. 498. P. 17–20.5. Edwards, R. H. T., Hill, D. K., Jones, D. A., Merton, P. A.(1977). Fatigue of long duration in human skeletal muscleafter exercise. J. Physiol. Vol. 272. P. 769–778.6. Jones, G. A. (1996). High – and low-frequency fatiguerevisited. Acta. Physiol. Scand. Vol. 156. P. 265–270.7. Jones, D. A., Newham, D. J., Torgan, C. (1989).Mechanical influences on long-lasting human muscle fatigueand delayed-onset pain. J. Physiol. (London). Vol. 412.P. 415–427.8. Larsson, J., Ansved, T. (1995). Effects of ageing on themotor unit. Progress in Neurology. Vol. 45. P. 397–458.9. Lännergren, J., Westerblad, H., Bruton, J. D. (1996). Slowrecovery of single skeletal muscle fibres. Acta Physiol. Scand.Vol. 153. P. 193–202.

10. Ratkevicius, A., Skurvydas, A., Lexell, J. (1995).Submaximal exercise induced impairment of human muscleto develop and maintain force at low-frequencies of electricalstimulation. Eur. J. Appl. Physiol. Vol. 70. P. 294–300.11. Saugen, E., Völlestad, N. K., Gibson, H., Martin, P. A.,Edwards, R. H. (1997). Dissociation between metabolicand contractile responses during intermittent isometricexercise in man. Exp Physiol. Vol. 82[1]. P. 213–226.12. Skurvydas, A., Zachovajevas, P. (1998). Is post-tetanicpotentiation, low frequency fatigue (LFF) and post-contractile depression (PCD) coexistent in intermittentisometric exercises of maximal intensity? Acta Physiol.Scand. Vol. 164. P. 127–133.13. Skurvydas, A, Jascaninas, J, Zachovajevas, P. (2000).Changes in height of jump, maximal voluntary contractionforce and low-frequency fatigue after 100 intermittent orcontinuous jumps with maximal intensity. Acta Physiol.Scand. Vol. 169(1). P. 55–62.14. Stephensson, D. G., Wendt, I. R. J. (1984). Lengthdependence in sarcoplasmic calcium concentration andmyofibrillar calcium sensitivity in striated muscle fibres.Muscle Research. Cell Mot. Vol. 5. P. 243–272.15. Westerblad, H., Duty, S., Allen, D. G. (1993).Intracellular calcium concentration during low-frequencyfatigue in isolated single fibres of mouse skeletal muscle. J.Appl. Physiol. Vol. 75. P. 382–388.

Untrained healthy adult and elderly subjectstook part in experiment within the study. Subjectssat in the experimental chair. The leg was clampedin the force-measuring device with the knee semi-flexed. A plastic cuff, placed around the lower leg,was tightly attached to a force transducer.Electrical stimulation was used in order to induceinvoluntary contractions. Stimuli to the quadricepsmuscle were delivered through surface electrodes(9x18 cm) padded with cotton cloth and soakedin water. Stimulation electrodes were placed onthe thigh. Square wave electrical stimuli of 1-ms

LOW FREQUENCY FATIGUE OF ADULT AND ELDERLY HUMAN MUSCLEDURING PERFORMING ISOMETRIC EXERCISES

Nauris Tamulevièius, Prof. Dr. Habil. Albertas Skurvydas, Dalia Mickevièienë

SUMMARY

duration were delivered in 1-s trains separated bya 5-s rest. Immediately after voluntary isometriccontractions greater quadriceps muscle fatigueand, especially, low frequency fatigue (LFF) isobserved. The main finding of our study is thatafter performing isometric exercises there wasstatistically significant (P<0.05) decrease in forceat low stimulation frequencies (20 Hz) ascompared to that of 50 Hz and it was moreexpressed (P<0.05) in short muscle length. LFFis more expressed in adult than in elderly skeletalmuscle.

2001 Nr. 2(24) 69

KRONIKACHRONICLE

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBËSNUTARIMAS

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimoNr. 483 “Dėl mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir

pedagogø darbo apmokëjimo” dalinio pakeitimo(Išrašas)

Lietuvos Respublikos Vyriausybë nutaria:1. Ið dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vy-

riausybës 1991 m. lapkrièio 23 d. nutarimà Nr. 483“Dël mokslo ir studijø institucijø mokslo darbuo-tojø ir pedagogø darbo apmokëjimo” (Þin., 1992,Nr. 5-87, 1999, Nr. 34-992) ir priedëlyje:

1.1. iðdëstyti lentelæ taip:

1.2. iðdëstyti 5 pastabà taip:“5. Mokslo ir studijø institucijø vadovams lei-

dþiama skirti dëstytojams ir mokslo darbuotojams,kai sunki jø materialinë bûklë nelaimës ir kitais at-vejais, iki 10 minimaliø mënesiniø algø dydþio vien-kartines materialines paðalpas ið sutaupytø darbouþmokesèio fondo lëðø”.

2. Nustatyti, kad:2.1. mokslo ir studijø institucijos dëstytojams ir

mokslo darbuotojams iki pirmo konkurso ar ates-tacijos, organizuojamos po ðio nutarimo ásigalioji-mo, taiko atlyginimø koeficientus, nustatytus jiemsiki ðio nutarimo ásigaliojimo;

2.2. ðiuo nutarimu nustatyti atlyginimø koefi-cientai taikomi nedidinant mokslo ir studijø insti-tucijoms 2001 metams skirtø asignavimø darbo uþ-mokesèiui.

MINISTRAS PIRMININKAS ROLANDAS PAKSAS

SOCIALINËS APSAUGOS IR

DARBO MINISTRË VILIJA BLINKEVIÈIÛTË

2001 m. kovo 21 d. Nr. 319, Vilnius

¡Pareigos

jeigu pedagoginë veikla yra pagrindinë

jeigu mokslinë veikla yra pagrindinë

Mokslinë kvalifikacija

Atlyginimo koeficientas, palyginti su baziniu asistento tarnybiniu atlyginimu

Profesorius vyriausiasis mokslo darbuotojas

mokslo laipsnis 3–4

Docentas vyresnysis mokslo darbuotojas

mokslo laipsnis arba (docentui) magistro kvalifikacinis laipsnis ar jam prilygintas aukštasis išsilavinimas

2–3,2

Lektorius mokslo darbuotojas

mokslo laipsnis arba (lektoriui) magistro kvalifikacinis laipsnis ar jam prilygintas aukštasis išsilavinimas

1,5–2,2

Asistentas jaunesnysis mokslo darbuotojas

magistro kvalifikacinis laipsnis ar jam prilygintas aukštasis išsilavinimas

1,5”;

Ð.m. kovo 30 d. Vilniuje ávyko Lietuvos tautinioolimpinio komiteto Generalinës asamblëjos sesija, ku-rios metu grupei sporto specialistø-treneriø, moksli-ninkø, gydytojø ir organizatoriø áteiktos “Olimpinësþvaigþdës” – naujas LTOK apdovanojimas.

LTOK “Olimpinës þvaigþdës” apdovanojimai pa-skirti:

“Olimpinës þvaigþdës” laureataiAlgirdui Kazimierui ARELIUI, Sidnëjaus olim-

piniø þaidyniø bronzos medalio laimëtojas B. Ða-kickienës treneriui;

Daliui Romualdui BARKAUSKUI, Lietuvosolimpinës rinktinës vyriausiajam gydytojui;

Vytautui BLONSKIUI, Sidnëjaus olimpiniø þai-dyniø èempionës D. Gudzinevièiûtës treneriui;

SPORTO MOKSLAS70

Jonui KAZLAUSKUI, Lietuvos olimpinës vy-rø krepðinio rinktinës, Sidnëjaus olimpiniø þaidy-niø bronzos medalio laimëtojos, treneriui;

Valerijui KONOVALOVUI, Sidnëjaus olimpiniøþaidyniø bronzos medalio laimëtojos D. Žiliûtës tre-neriui;

Algimantui MAÈIULIUI, Sidnëjaus olimpiniøþaidyniø bronzos medalio laimëtojos K. Poplavska-jos treneriui;

Kæstui MIÐKINIUI, Lietuvos kûno kultûros aka-demijos rektoriui;

Algirdui RASLANUI, Lietuvos olimpinës mi-sijos Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse vadovui;

Antanui SKARBALIUI, programos “Sidnëjus–2000” sporto mokslo vadovui;

Juozui SKERNEVIÈIUI, Vilniaus pedagoginiouniversiteto Testavimo laboratorijos vadovui;

Kaziui STEPONAVIÈIUI, Lietuvos olimpinësmisijos Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse vadovo pa-vaduotojui, Lietuvos olimpiniø rinktiniø direktoriui;

Edmundui ŠVEDUI, Lietuvos tautinio olimpi-nio komiteto Medicinos tarnybos vadovui;

Zigmantui ÞIVATKAUSKUI, Lietuvos olimpi-nës rinktinës Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse ma-saþuotojui.

Pasibaigus K. Miðkinio kadencijai, 2001 04 26Lietuvos kûno kultûros akademijos senatas LKKA

Naujas vadovasrektoriumi iðrinko prof. habil. dr. Albertà SKUR-VYDÀ, kuris rektoriavo ir 1993–1995 metais.

Prof. habil. dr. Albertas SKURVYDAS –rektorius

Biomed. m. dr. Gediminas MAMKUS – prorek-torius akademiniams reikalams

Doc. habil. dr. Jonas PODERYS – prorektoriusmokslo reikalams

Biomed. m. dr. Vidas GEDVILAS – prorekto-rius bendriesiems reikalams

Nauji Lietuvos kûno kultûros akademijos vadovaiSenatas

Biomed. m. dr. Aleksas STANISLOVAITIS –Senato pirmininkas

Doc. techn. m. dr. Jonas DANIÐEVIÈIUS –Senato pirmininko pavaduotojas

Doc. soc. m. dr. Algirdas MULIARÈIKAS –Senato sekretorius

2001 03 16 Vilniaus pedagoginiame universi-tete socialiniø mokslø edukologijos habilitacinádarbà (monografijà) “Kûno kultûros ir sportospecialistø rengimo tobulinimas” apgynë Lietu-vos kûno kultûros akademijos l.e.p. rektoriusKæstas MIÐKINIS.

Naujas habilituotas daktarasHabilitacijos komiteto pirmininkas – prof. ha-

bil. dr. Juozas Skernevièius (VPU), nariai – prof.habil. dr. A. Gaiþutis (Lietuvos mokslø akademi-ja), prof. habil. dr. V. Gudonis (Ðiauliø universite-tas), prof. habil. dr. P. Jucevièienë (KTU), prof. ha-bil. dr. V. Rajeckas (VPU), prof. habil. dr. S. Ston-kus (LKKA), prof. habil. dr. J. Uzdila (VPU).

2001 02 27 Vilniaus pedagoginiame universite-te socialiniø mokslø edukologijos (S273) daktarodisertacijà tema “Treniruoèiø optimizavimas aka-deminio irklavimo olimpinio rengimo cikluose” ap-gynë Ðèecino universiteto Kûno kultûros instituto(Lenkija) doktorantas Krzysztof KRUPECKI.

Nauji daktaraiDoktorantûros komiteto pirmininkas ir darbo

vadovas – prof. habil. dr. Janas Jaðèaninas(LKKA), oponentai – prof. habil. dr. P. Karoblis(VPU) ir doc. dr. J. Wojnar (Lenkija, Opolës poli-technika).

2001 Nr. 2(24) 71

1. Boguðas, M. V. (2001). Rakete iðbandantys pa-saulá... (Lietuvos stalo teniso almanachas). Lietu-vos kûno kultûros akademija. Kaunas: LKKA.

2. Dineika, K. (2000). Þaidimai. Kûno kultûrosir sporto departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybës. Vilnius: LSIC.

3. Krupecki, K. (2001). Treniruoèiø optimizavi-mas akademinio irklavimo olimpinio rengimo cik-luose (daktaro disertacijos santrauka; socialiniaimokslai, edukologija, fizinis lavinimas, judesiø mo-kymas, sportas S273). Vilniaus pedagoginis univer-sitetas. Vilnius: VPU.

4. Lietuvos asociacija “Sportas visiems”. (2001).Parengë A. Jucevièius. Vilnius: LSIC.

5. LKK A þurnalas “Ugdymas. Kûno kultûra.Sportas”. (2001 Nr. 1). Lietuvos kûno kultûros aka-demija. Kaunas: LKKA.

6. Miðkinis, K. (2001). Kûno kultûros ir sportospecialistø rengimo tobulinimas (habilitacijai teikia-mos monografijos santrauka; socialiniai mokslai,edukologija 07S). Vilniaus pedagoginis universite-tas. Kaunas: LKKA.

7. Muckus, K., Petravièius, A. (2001). Skolio-ziø biomechanika (mokomoji priemonë). Lietuvoskûno kultûros akademija, Kauno medicinos univer-sitetas. Kaunas: LKKA.

8. Per mokslà – á praktikà, per praktikà – á sëk-mæ. (2001). Studentø mokslo dienos LKKA-2001.Programa ir praneðimø tezës. Lietuvos kûno kul-tûros akademija. Studentø mokslinë draugija. Kau-nas: LKKA.

Nauji leidiniai9. Raslanas, A. (2001). Lietuvos olimpinës rink-

tinës pasirengimo ir dalyvavimo XXVII olimpiadosþaidynëse Sidnëjuje analizë. Lietuvos tautinis olim-pinis komitetas, Kûno kultûros ir sporto departa-mentas. Vilnius: LSIC.

10. Sportas ir visuomenë amþiø sandûroje.(2001). Respublikinës mokslinës konferencijos pro-grama ir praneðimø temos. Lietuvos kûno kultûrosakademija, Kûno kultûros ir sporto departamentasprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Lietuvostautinis olimpinis komitetas. Kaunas: LKKA.

11. Sporto psichologija: teorija ir taikymas. Tarp-tautinës mokslinës konferencijos programa ir prane-ðimø tezës. (2001). Lietuvos kûno kultûros akade-mija. Kaunas: LKKA.

12. Statkevièienë, B. (2001). Plaukimo baseinøhigiena ir eksploatavimas (metodinë priemonë). Lie-tuvos kûno kultûros akademija. Kaunas: LKKA.

13. Talaèka, E. (2001). Akademinio irklavimotechnika (mokomoji priemonë). Lietuvos kûno kul-tûros akademija. Kaunas: LKKA.

14. Tarptautinës lengvosios atletikos varþybø tai-syklës. (2001). Lietuvos kûno kultûros akademija.Vilnius: LSIC.

15. Tubelis, L. (2001). Studentø fizinës saviug-dos skatinimo sistema ir jos efektyvumas (socialiniømokslø edukologijos 07S daktaro disertacijos san-trauka). Vilniaus pedagoginis universitetas. Vilnius:VPU leidykla.

Parengë Genovaitë IRTMONIENË irJonas ÞILINSKAS

Geguþës 18 d. Kaune ávyko suvaþiavimas ir dvisporto mokslo konferencijos. Vytauto Didþiojouniversitete vyko Lietuvos olimpinës akademijossuvaþiavimas ir Lietuvos moterø sporto asocia-cijos respublikinë konferencija “Moterys olimpi-

Suvaþiavimas ir dvi konferencijosniame judëjime”, o Lietuvos kûno kultûros aka-demijoje – tarptautinë konferencija “Sporto psi-chologija: teorija ir taikymas”, kurioje dalyvavoEstijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos ir Vokietijosatstovai.

SPORTO MOKSLAS72

“SPORTO MOKSLO” LEIDINIO INFORMACIJA

AUTORIAMS

“Sporto mokslo” þurnale spausdinami straipsniai tokiø mokslokrypèiø, uþ kurias atsakingi ðie Redaktoriø tarybos nariai:

1. Sporto mokslo teorija, praktika, treniruotës metodika – habil.dr. prof. P.Karoblis, dr. A.Raslanas, dr. A.Skarbalius.

2. Sporto bei judesiø fiziologija, sporto biologija, sporto medicina,sporto biochemija – habil. dr. prof. A.Gailiûnienë, habil. dr. prof.S.Saplinskas, habil. dr. prof. A.Irnius.

3. Ávairaus amþiaus ir treniruotumo sportininkø organizmoadaptacija prie fiziniø krûviø – habil. dr. prof. J.Skernevièius, dr.doc. A.Stasiulis.

4. Sporto psichologija ir didaktika – habil. dr. prof. S.Kregþdë.5. Sporto þaidimø teorija ir didaktika – habil. dr. prof. S.Stonkus.6. Kûno kultûros teorija ir metodika, sveika gyvensena ir fizinë

reabilitacija – habil. dr. prof. J.Jankauskas, habil. dr. prof. B.Bitinas,habil. dr. prof. A.Baubinas.

7. Sporto istorija, sporto sociologija, sporto vadyba, sportoinformatika, olimpinio sporto problemos – doc. J.Þilinskas,P.Statuta.

Þurnale numatomi dar ðie skyriai: ávykæ moksliniaisimpoziumai, konferencijos, seminarai, anonsuojami bûsimi mokslorenginiai, skelbiamos apgintos disertacijos, skelbiami ûkiskaitiniødarbø rezultatai ir mokslo naujovës, apraðomi technikos iðradimaiir patobulinimai sporto srityje. Numatoma versti ið uþsienio kalbøádomius mokslinius-metodinius straipsnius, supaþindinti sugeriausiø pasaulio sportininkø treniruotës metodika ir t.t.

Kiekvienos mokslo krypties Redaktoriø tarybos narys yrapateikiamo straipsnio ekspertas, jis aprobuoja straipsnio spausdinimàþurnale. Esant reikalui, skiria recenzentus.

Svarbiausia straipsniuose turi bûti akcentuojama darbooriginalumas, naujumas bei svarbûs atradimai, praktinës veiklosapibendrinimas ir pateikiamos iðvados, kurios paremtos tyrimørezultatais. Vieno sporto specialisto disertacinio darbo apimtis – iki10 p., mokslinio straipsnio – 6–8 p. Atsakingasis sekretorius skiriarecenzentus. Vienà straipsná recenzuoja ne maþiau kaip durecenzentai, t.y. vienas recenzuotas ið mokslo institucijos (autoriausdarbovietës), o kità recenzentà skiria redakcija. Pagrindinisrecenzentø parinkimo kriterijus – jø kompetencija. Recenzentørekomendacijos pagrindþia straipsnio tinkamumà "Sporto mokslo"þurnalui.

“Sporto mokslo” þurnalas numatomas iðleisti keturis kartus permetus.

Straipsnio struktûros reikalavimai:1. Straipsnio tekstas spausdinamas kompiuteriu vienoje

standartinio (210x297 mm) balto popieriaus lapo pusëje, tik per duintervalus (6 mm) tarp eiluèiø pagal ðiuos rankraðèio rengimospaudai reikalavimus: laukeliø dydis kairëje – 1,85 cm; deðinëje –1,85 cm; virðutinio ir apatinio – ne maþiau kaip 2 cm; teksto norma– 30 eiluèiø po 60–65 þenklus eilutëje. Puslapiai turi bûtinumeruojami virðutiniame deðiniame kraðte, pradedant tituliniupuslapiu, kuris paþymimas pirmuoju numeriu. Jei straipsnispateikiamas diskelyje " Floppy 3,5" , tai turi bûti surinktas A4 formatu,turëti 1,85 cm laukelius ið kairës ir deðinës bei ne maþiau kaip 2 cmið virðaus ir apaèios. Ðriftas – "Times LT".

2. Straipsniai turi bûti suredaguoti, iðspausdintas tekstaspatikrintas, kad neapsunkintø leidinio recenzentø ir Redaktoriøtarybos nariø darbo. Pageidautina, kad autoriai vartotø tikstandartines santrumpas bei simbolius. Nestandartiniussutrumpinimus bei simbolius galima vartoti tik pateikus jøapibrëþimus toje straipsnio vietoje, kur jie áraðyti pirmà kartà.Straipsnio tekste visi skaièiai, maþesni kaip deðimt, raðomi þodþiais,didesni – arabiðkais skaitmenimis. Visi matavimø rezultataipateikiami tarptautinës SI vienetø sistemos dydþiais.

3. Straipsniai lietuviø kalba pateikiami su iðsamiomissantraukomis lietuviø ir anglø kalbomis.

4. Tituliniame puslapyje turi bûti: 1) trumpas ir informatyvusstraipsnio pavadinimas; 2)autoriø mokslo vardai ir laipsniai;

3)autoriø vardai ir pavardës; 4) institucijos, kurioje atliktas tiriamasisdarbas, pavadinimas; straipsnio gale – autoriaus vardas ir pavardë,adresas bei telefono numeris; 5) el. paðto adresas.

5. Raktaþodþiai – 3–5 informatyvûs þodþiai ar frazës.6. Santraukos ant atskirø lapø pateikiamos lietuviø ir anglø

kalbomis. Jos turi bûti informatyvios. Jose paþymimas tyrimo tikslas,trumpai apraðoma metodika, pagrindiniai rezultatai nurodantkonkreèius skaièius bei statistiná patikimumà ir pateikiamospagrindinës iðvados.

7. Straipsnio tekstas dalijamas á skyrius, kuriuose pateikiamatyrimo idëja, metodologija, rezultatai ir jø aptarimas. Ávadiniameskyriuje iðdëstomas tyrimo tikslas. Ðiame skyriuje cituojami literatûrosðaltiniai turi turëti tiesioginá ryðá su eksperimento tikslu. Tyrimømetodø skyriuje aiðkiai apraðomos eksperimentinës bei kontrolinësgrupiø subjektai, iðdëstomi tyrimo metodai, panaudotos techninëspriemonës bei visos tyrimø procedûros. Taip pat pateikiamosnuorodos á literatûros ðaltinius, kuriuose apraðyti standartiniaimetodai bei statistinis rezultatø apdorojimas. Tyrimø rezultatøskyriuje iðsamiai apraðomi gauti rezultatai ir paþymimas statistinispatikimumas. Tyrimo rezultatai pateikiami lentelëse ar pieðiniuose.Aptarimø skyriuje akcentuojamas darbo originalumas bei svarbûsatradimai. Tyrimø rezultatai ir iðvados lyginamos su kitø autoriøskelbtais atradimais. Pateikiamos tik tos iðvados, kurios paremtostyrimø rezultatais.

8. Pieðiniai pateikiami tik ryðkûs (geriausia – originalai), nedidesni kaip 22x28 cm ir ne maþesni kaip 12x17 cm. Kiekvienopieðinio, brëþinio kitoje pusëje uþraðomas pieðinio ar brëþinionumeris ir sutrumpintas straipsnio pavadinimas. Raidës pieðiniuosear brëþiniuose turi bûti ryðkios juodos spalvos. Negalima pieðti raidþiøranka. Visi simboliai turi aiðkiai matytis sumaþinus pieðiná ar brëþiná.Pieðiniuose ir brëþiniuose vartojami simboliai, trumpinimai,terminai turi atitikti straipsnio tekstà. Po pieðiniu paraðomi trumpi,tikslûs paaiðkinimai. Grafikai ir schemos, jei pateikiami diskelyje,turi bûti padaryti "Microsoft Exel for Windows 95" programa.

9. Lentelës spausdinamos ant atskirø lapø, tik per du intervalustarp eiluèiø (6 mm). Jø plotis 8,5 arba 18 cm. Kiekviena lentelë turitrumpà antraðtæ bei virð jos paþymëtà lentelës numerá. Visipaaiðkinimai turi bûti straipsnyje, tekste arba trumpame priede,iðspausdintame po lentele. Lentelëje vartojami sutrumpinimai irsimboliai atitinka straipsnio tekstà, pieðinius ir brëþinius. Lentelëspriede pateikiami jø apibrëþimai, kurie sutampa su apibrëþimais,spausdinamais straipsnio tekste. Lentelëse pateikiami rezultatøaritmetiniai vidurkiai, nurodomi jø variacijos parametrai, t.y.vidutinis kvadratinis nukrypimas arba vidutinë paklaida. Lentelësvieta tekste paþymima straipsnio laukeliuose. Lentelës, jeipateikiamos diskelyje, turi bûti padarytos be fono "Microsoft Exelfor Windows 95" arba "Microsoft Word for Windows 95" programa.

10. Literatûros sàraðe cituojami tik publikuoti moksliniaistraipsniai, pripaþinti tinkami spaudai kuriame nors moksloleidinyje. Cituojamø literatûros ðaltiniø turi bûti ne daugiau kaip15. Moksliniø konferencijø tezës cituojamos tik tada, kai tai yravienintelis informacijos ðaltinis. Literatûros sàraðe ðaltiniainumeruojami ir vardijami abëcëlës tvarka pagal pirmojo autoriauspavardæ. Pirma vardijami ðaltiniai lotyniðkais raðmenimis, paskui –rusiðkais. Áraðant þurnalo straipsná á literatûros sàraðà, raðomapirmojo autoriaus pavardë bei vardo inicialas, kitø autoriø pavardësir vardø inicialai, straipsnio pavadinimas, þurnalo pavadinimas(galima vartoti sutrumpinimus, pateiktus JAV Kongreso bibliotekospublikuojamame INDEX MEDIKUS), iðleidimo metai, tomas,numeris (jei yra), puslapiai.

Neatitinkantys reikalavimø ir netvarkingai parengti straipsniaibus gràþinami autoriams be ávertinimo.

Savo darbus praðome siøsti á Kûno kultûros ir sportodepartamentà (doc. J.Þilinskui, Þemaitës 6, 2675 Vilnius).

Kvieèiu visus bendradarbiauti “Sporto mokslo” þurnale, tyrinëtiir skelbti savo darbus.

“Sporto mokslo” þurnalo vyr. redaktorius prof. habil. dr. POVILAS KAROBLIS

�����������

������������������� ������������

��������������� ������ ������� �������������� �����������������

� ���������� ���

���������������������������������������������� ������

!!���������������"��� ����������#�#�

���� � $ �

����������������������������������

�%�&�����'����

�(�������(�����������������)������*

����������+��������

,�-� �&�.����� &/����0���0�����1����� ��&�����

��.�� �����0��� ��2� /���� ������ 345�6

�� ����7448

��������������������� ���

�������������������� ������������ ����������������������������� �������������������������� ���� ������������������������� ������������������� ������ ��!������ ����������������" ������#�� ����������$� ������������%� ����������&��'����������&� ������������������������������������������ ����� ����������!(�)��*���+�����������������,������ ������� �����-.������ ��� ��/��0*��+���������.��������1�-.����������� ����0��2������������3����������������������������������� ��4������

��������������������� ���

5���� 5������� # ����$ 5���� 5������� # ����$���� ������#�������$ ��+� .������ #6�������$���% 7��(������ #�� ������$ ���� 8����� #'��������$���� 9���:���� #7�����$ ���� 6���������� #.���� ���$���� 6���:����������� #�� ������$ ���% ������#�������$�����+� ��� ���#;�� ���$ 6��� ���� #��������$��+� 6��������� #<���������$ ���� ������������ #'!���������$��+% 9�������� #7��)�����6��������$ ���� 5������+� ������� #=��� ���$ >??� 3������� #������$

���������;���������������*����!���@�������������� �������������*�,���A��,�� ����� /4��� ��/������������� ��������������� ���B���������5���� �������<���������������3.A.������ �������������������� ����!������!�����6���:���������� #�� ������$� ��������������������� ���� �����������������!�����9/��� ��/�����������������������������������,������ ����������!�C������,��#����$*����'�����#�����������%$*����A��������#��������>??�$*�A��9����������#����$*�������;������������������������ �������*�;����������������������&��D��������� ��&����!4����!,���&�������������(����&���������,������� ����������!��

" �� ����E������������� �������������,��� ���F�����%�������� ���������������

�������� �� ������������� ���������������������� ����

��������� �+��=�(��� �%��'!���������>����,����� ����"�������� �G��'����������������� >?��"������ ��������������H���������� >���"������ �+�������/(���%��������� >>��"(������ ����A�����G���(��,���)���� >���<��������� H?��A�������6��������� >H��9���� H���.���5������+��6������ >%��9������� H>��.���� ������6����������I���������� >G��;������ H���.���������?��6������� >���;�� ��� HH��.���������J� �����A��,�� � >+��;��:��� ������ H%��2�������>��7����� >���;����� HG��2�������������7��)�����6�������� �?��;� ���,���� H���3� ����H�������� ����5� ������� H+��K ������%��L����&������ �>��5���� H������� �����G��=��� ��� ����5������ %?��������������=���������� �H��5��� �� %����� ������

virselis.p65 2001.05.28, 15:091