VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

http://www.vtu.ltLeidþiamas nuo 1973 m.

spalio 17 d.; antradieniais

2005 m. lapkrièio 8 d.Nr. 18 (1300)

DËMESYS ÐVIETIMUI – ATEITIESGARANTAS

Karolis Eibartas

Nevyriausybiniø organizacijø, jaunimo ir akademinës bendruomenës atsto-vai susitiko su ðalies prezidentu ir iðsakë savo nerimà dël 2007-2013 metøEuropos Sàjungos struktûriniø fondø lëðø ðvietimo ir mokslo plëtrai panaudo-jimo.

Kas penktas mûsø kraðto gyventojas mokosi. Taèiau ðvietimui numatyta skirtitik 4 proc. ES lëðø. Susitikimo dalyviø nuomone, tai akivaizdi disproporcija.

Prezidentas Valdas Adamkus pritarë akademinës visuomenës ir nevyriausybiniøorganizacijø pozicijai dël ES struktûrinës paramos panaudojimo. Jis ásitikinæs, kadlëðø paskirstymas turi rodyti tai, kas deklaruojama – kad þiniø visuomenë ir ðvieti-mas yra prioritetai. Prezidentas taip pat këlë klausimà, kodël Ðvietimo ir moksloministerija nekuruoja Inovacijø skatinimo veiksmø programos, bûdama atsakingauþ mokslà ir ðvietimà. Kartu ðalies vadovas ragino vieðai ir skaidriai svarstyti ESlëðø panaudojimo planus ir priimti sprendimus atsiþvelgiant á tai, kad tik proverþiskuriant þiniø visuomenæ garantuos Lietuvos ateitá.

DIPLOMANTØ LAIMËJIMAI

Eglë Navickienë

Universitetiniø studijø brandà ir diplomantø profesiná pasirengimà bene la-biausiai atskleidþia konkursai. Neseniai dþiaugëmës pirmàja vieta, kurià lai-mëjo Architektûros fakulteto magistrës Mildos Rekevièienës diplominis dar-bas „Komercinis-gyvenamasis kompleksas Klaipëdos piliavietës teritorijoje“ (va-dovas doc. Rolandas Palekas) studentø darbø konkurse „Naujos CentrinësEuropos miesto vizijos“.

Tarptautiniame architektûros studentø darbø konkurse „Miesto ir kraðto erdvëskaita identitetui praturtinti – 2005“ fakulteto magistrës Giedrës Stuopelytës di-

plominis darbas „Ðiauliø miesto teritorijos prie Talðos eþero architektûrinë urbanis-tinë koncepcija“ (vadovas doc. Algis Vyðniûnas) laimëjo paskatinamàjà premijà.Architektûros studentø baigiamøjø darbø parodoje-konkurse geriausiais pripaþintimagistro darbo nominacijoje minëtasis G. Stuopelytës darbas, o bakalauro darbonominacijoje – Povilo Èepaièio „Teismø komplekso Madride“ projektas (vadovasdoc. Kæstutis Lupeikis).

REIKALINGAS LEIDINYS„Technikos“ leidykla iðleido Prano Gerdþiûno ir Vytauto Plakio parengtà

„Bendrieji akademiniø darbø áforminimo reikalavimai“.

Leidinyje pateikiamos rekomendacijos, kaip áforminti akademinius studijø dar-bus (referatus, laboratoriniø darbø apraðus, kursinius projektus ir darbus bei

pagrindiniø studijø ir magistrantûros baigiamuosius darbus, praktikø ataskaitas irpan.). Jos skaitytojai susipaþins ir su techniniø dokumentø áforminimo reikalavi-mais pagal naujausius Lietuvos, Europos ir tarptautinius standartus.

Autoriai pateikia tik bendruosius akademiniø darbø áforminimo reikalavimus.Akademiniø darbø turinio, apimties ir kitais specialiais studijø ar dalyko progra-mos klausimais, katedros leidþia savo specifikà atitinkanèius metodikos nurody-mus ir patarimus. 2005 metais jau išleisti E. A. Totoraièio ir K. Slivinsko „Baigia-møjø darbø rengimo metodikos nurodymai“, kalbininkiø L. D. Barzdþiukienës, V.

Celieðienës ir A. Kaulakienës leidinys „Baigiamasis studijø darbas“ (kalbininkøpatarimai: teorija ir tvarkyba).

Leidinys „Bendrieji akademiniø darbø áforminimo reikalavimai“ skirtas VGTUvisø studijø pakopø ir studijø programø studentams.

Knygelës virðelá papuoðë Alekso Jauniaus nuotrauka, kurioje pavaizduotas kon-kursinis architekto Gintaro Èaikausko VGTU centriniø rûmø projekto maketas.Leidiná suredagavo Nijolë Þuvininkaitë.

NATO VIEŠIEJI PIRKIMAI

Prof. habil. dr. Jonas Stankûnas

VGTU Gynybos technologijø centro direktorius

Ûkio ministerijoje ávyko seminaras „Gynybos pramonës vieðieji pirkimai“.NATO ðaliø gynybinës pramonës konkursuose gali dalyvauti visos Lietuvosámonës ir mokslo ástaigos.

NATO karinio biudþeto skelbiamuose konkursuose daþniausiai perkamos trans-porto priemonës (autobusai, automobiliai), kuras, ryðio priemonës, konsulta-

cinës paslaugos (finansø, kompiuteriø ir t.t.), dokumentø naikinimo priemonës, pa-slaugos (pastatø valymas, apsaugos priemoniø instaliavimas ir t.t.). Manau, kadmûsø universiteto mokslininkai ar jø grupës, gerai apgalvojus, irgi galëtø kai kàpasiûlyti.

Baigiantis spaliui, pasikeitë mûsø universiteto studentø visuomeninës organi-

zacijos vadovas. Ne vienerius metus jai vadovavusi Lina Pabedinskaitë Studentø

atstovybës prezidento regalijas perdavë buvusiam viceprezidentui, Transporto

inþinerijos fakulteto antrakursiui Justui Nugarui.

Pokalbis su naujuoju Studentø atstovybës prezidentu – p. 3

BALTECHPOSËDIS

Edita Juèiûtë

VGTU Architektûros fakultete vykouniversitetø konsorciumo BALTECHposëdis. Organizacinë taryba, vieni-janti septyniø Baltijos ðaliø devynistechnikos universitetus, apsvarstëaukðtos kokybës mokslo centrø kûri-mo galimybes ir tolimesnæ jø plëtrà.

Aptartos galimybës skirti doktoran-tams stipendijas trumpalaikëms ið-

vykoms á tokius centrus ir mokslineslaboratorijas.

Taip pat aptartos tarptautinio bendra-darbiavimo kryptys: siûloma plëtoti ma-gistrantûros studijø mainus (Erasmus);pristatytos dëstytojø mainø, trumpalaikiøkursø dëstymo ir studentø vasaros sto-vyklø organizavimo galimybës; magis-trantûros studijø anglø kalba plëtra.

Pasiûlyta kurti bendrà konsorciumotinklalapá, aptarta jo struktûra, turinys,koncepcija ir prieþiûra.

Kitø metø BALTECH tarybos svar-biausias projektas – tai technologiniøplatformø kûrimo problemos ir ágyven-dinimo galimybës.

IŠRINKTAS SA PREZIDENTAS

Studentø atstovybës prezidentas Justas Nugaras Rektorato posëdyje buvo susikaupæs ir dëmesingas

Rûta Ðaltenytë

Universiteto akademinis choras „Gabija“ dalyvavo Klai-pëdos XV tarptautiniame S. Ðimkaus chorø konkurse.

Jaunimo grupëje „Gabija“ pelnë treèiojo laipsnio diplo-mà. Ðalies muzikos mokytojø asociacija studentø chorà

JAUNIMO GRUPËJE TRETIVyksta konsorciumo BALTECH tarybos posëdis

ir jos meno vadovæ Rasà Viskantaitæ apdovanojo Padëkos

raðtu uþ koncertui parengtà originalià programà.

Tautiniø ðokiø ansamblis „Vingis“ iðkilmingame koncerte

„Lietuviø liaudies ðokiui – 100 metø“, kuris vyko Lietuvos

nacionaliniame dramos teatre, paðoko „Krikoniðkiø kadrilá“.

Dabar meno kolektyvai rengiasi naujiems koncertams.

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

tr.

Dainuoja „Gabija”

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

tr.

Algimanto Nako nuotr.

2 Inþinerija, 2005 m. lapkrièio 8 d.

REKTORATE(2005 10 24)

Posëdis prasidëjo rektoriaus,prorektoriø, dekanø, Rektorato na-riø informacija.

Rektoratas apsvarstë priëmimo tai-

sykles á VGTU pirmos, antros, treèios

studijø pakopas 2006–2007 mokslo

metais; 2006 m. rengiamø moksliniø

konferencijø planà; padëties fakulte-

tuose vertinimà pagal 2004–2005 m.

m. pavasario sesijos rezultatus; ver-

slo vadybos pagrindiniø studijø spe-

cializacijos-aviacijos verslo vadyba –

ávedimà; kai kuriuos bendruosius

klausimus.

Visais svarstytais klausimais Rek-

toratas priëmë atitinkamus nutari-

mus.

Rektorato posëdyje buvo pagerbti

ir apdovanoti Padëkos raðtais geriau-

si universiteto studentai sportininkai,

meno kolektyvø dalyviai, bendruome-

nës ðventës nugalëtojai ir organiza-

toriai.

� Juridiniø asmenø registras áregistra-

vo Lietuvos suvirintojø asociacijà.

Jos steigëjas mûsø universiteto Me-

dþiagotyros ir suvirinimo katedra, kuri

nuo 1961 m. rengia suvirinimo spe-

cialistus. Pirmoji laida iðleista 1967 m.

� Ávyko informacinë diena, skirta á Lie-

tuvà atvykstanèiø mokslininkø mobi-

lumo sàlygoms aptarti.

� Mokslø akademijos sesija aptarë„Lietuvos mokslas ir pramonë: ðian-

dienos bûklë ir perspektyvos“.

� Universiteto Mokslinës veiklos orga-

nizavimo komisijoje pradëjo dirbti

Mechanikos fakulteto mokslo prode-

kanas Irmantas Gedzevièius.

� A. Gustaièio aviacijos instituto direk-

torius prof. Jonas Stankûnas paskir-

tas Lietuvos atstovu Europos Sàjun-

gos Oreivystës technologijø platfor-

moje.

� Lietuvos mokslø akademijos Kazi-

miero Simonavièiaus (mechanika)

premijos konkursui darbus galima

pristatyti iki š. m. gruodþio 1 d.� Lietuvos mokslø akademija organi-

zuoja konkursà jaunøjø mokslininkø,

jaunøjø mokslininkø-ekonomistø Ka-

zimiero Meðkausko premijoms gautibei studentø moksliniø darbø konkur-

sà.

� Ávyko BR6 „EPRI-START“ projekto

(mûsø universiteto dalies vadovas

prof. Artûras Kaklauskas) partneriøsusitikimas, kuriame aptarta projek-

to eiga, numatytos ateities darbo gai-

rës.

� Vandentvarkos katedros docentë

Marina Valentukevièienë pradëjo

vykdyti ðeðtàjá BP6 projektà.

� Jungtiniø tyrimo centro Aplinkos ap-

saugos ir darnaus vystymosi, Civili-

nës saugos institutai siûlo 6–36 më-

nesiø staþuotes daktaro disertacijø

tyrimams, podaktarinëms studijoms

bei vyresniesiems mokslo darbuoto-

jams.

� Medþiagotyros ir suvirinimo instituto

direktorius doc. Nikolaj Viðniakov ir

Aplinkos apsaugos katedros docen-

të Rasa Vaiðkûnaitë jau pareiðkë no-rà gauti Lietuvos valstybinio mokslo

ir studijø fondo paramà.

� Mûsø universitetas kaip institucija áre-gistruotas moksliniø tyrimø plëtros

ir tarptautinio bendradarbiavimo ska-

tinimo CEE-CIST NET duomenø ba-

zëje.

� A. Gustaièio aviacijos instituto direk-

torius prof. Jonas Stankûnas Briu-selio konferencijoje „Nauja ðaliø-na-

riø galimybiø plëtra aeronautikos vys-

tymàsi“ skaitë praneðimà apie aero-

nautikos plëtrà Pabaltijyje.

� Lietuvos mokslø taryba plenariniame

posëdyje be kitø svarbiø klausimø

apsvarstë ir doktorantûros bûklæ.

Fakulteto vëliavos

Rodos, dar taip neseniai Jonas Kom-ka kartu su tëveliu ir broliuku prie uni-versiteto sodino àþuoliukus. O rugsëjopirmàjà pirmakursiø imatrikuliacijosðventëje Architektûros fakultetas vaiki-nui patikëjo neðti fakulteto vëliavà.

Julius Kontrimas

Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetø absolventø iðsilavinimas ati-tinka grieþèiausius didþiøjø pasauliokorporacijø iðsilavinimo standartus.Ðitaip prasideda Jurgitos Monkevi-èiûtës straipsnis „Specialistai, ne-varstantys darbo birþos durø“ („Vei-das“ Nr. 43, 2005, 2005 10 27).

Raðinyje apibendrintos pirmojo pro-rektoriaus prof. Edmundo Kazimie-

ro Zavadsko, Fundamentiniø mokslø fa-kulteto dekano doc. Algirdo Èiuèelio,katedrø vedëjø profesoriø Petro Gailu-

VISUR LAUKIAMI INFORMATIKAIèio Adomëno, Romualdo Bauðio, Ge-nadijaus Kulvieèio, Juliaus Skuduèiomintys apie informatikø rengimà, ðiodarbo teikianèius dþiaugsmus ir kylan-èius sunkumus. Visi kalbëtojai pabrë-þë, kad mûsø universitete informaciniøtechnologijø specialistai rengiami re-miantis ir pasaulinëmis, ir lietuviðkomistendencijomis. Todël daugelis nesunkiaiásidarbina pasaulinio garso kompanijo-se, tokiose kaip IBM, „Microsoft“. Pas-taroji prieð kurá laikà mûsø bakalauràVytautà Leonavièiø pakvietë dirbti net ácentriná programø padaliná. Pasaulinisinformaciniø technologijø gigantas ABB

kompanija dvylika absolventø iðsiveþëdirbti á Ðvedijà, dar keletà – á kitus kom-panijos biurus Vakarø Europoje.

Galime pasidþiaugti paraðytais elek-troniniais vadovëliais. Pasamprotauti,kad absolventø kokybæ lemia universi-tetø ir pramonininkø bendradarbiavi-mas. Ir apie tai, kad teisës aktai ne-skatina á studijas átraukti praktikø.

Taèiau yra ir graþiø pavyzdþiø. Ben-drovës „Omnitel“ specialistai informati-kos magistrantams dësto specialø kur-sà apie mobiliàsias technologijas. Stu-dentai bendrovës bazëje atlieka labo-ratorinius darbus.

Rûta Ðaltenytë

Gyvenimas diktuoja bûtinybæ su-kurti nekilnojamojo turto rinkos duo-menø bazæ, kurioje bûtø sukauptakokybiðka, apibendrinta, aktuali,praktikoje panaudotina informacija.

Tokiam projektui pritaria 38 nekilno-jamojo turto ámonës, susivienijusios

á asociacijà. Ðiam sumanymui daug dë-mesio skiria universiteto pirmasis pro-rektorius prof. Edmundas KazimierasZavadskas ir Statybos ekonomikos ir

KURIA DUOMENØ BAZÆnekilnojamojo turto katedros vedëjasprof. Artûras Kaklauskas. Pastarasis ási-tikinæs ,jog reikia ne tik sukurti duome-nø bazæ, bet ir iðmokyti specialistusdirbti su ja. Be to, mokslininko nuomo-ne, bazë privalo bûti daugiasluoksnë.

Prof. Edmundas Kazimieras Zavad-skas sako, kad padëdami verslo ámo-nëms ágyvendinti graþø sumanymà,sau kelia tikslà kurti ne tik duomenø,bet ir þiniø bazæ. Tai padaryti neáma-noma, nesiremiant vertingiausia pasau-lio patirtimi.

Paminëtø mokslininkø rûpesèiu mû-sø universitete jau sukurta sistema, pa-gal kurià skaièiuojama nekilnojamojoturto vertë, yra sudaryta galimybë ves-ti elektronines derybas. Ðis darbas pa-dës ágyvendinti sumanytà projektà.Mokslininkai sako, kad á duomenø ba-zæ sudës tûkstanèiø ekspertø sukaup-tà bei iðtyrinëtà informacijà, reikalingusdokumentus, pateiks nuorodas, pagalkurias suinteresuotieji galës suþinoti vi-so pasaulio patirtá visais su nekilnoja-mojo turto plëtra susijusiais klausimais.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Baigiamøjø darbø tematika yra la-bai plati, nes apima didelæ gamàtransporto maðinø bei árenginiø pro-jektavimo, eksploatavimo klausimus.Paskaitos skaitomos apie ðiuolaikineskeliø maðinas, árenginius, technologi-jas bei naudojamas naujausias me-dþiagas, supaþindinama ir su naujau-siais mokslo pasiekimais.

Gerai parengti specialistai – tai di-delis visø mûsø turtas, nuo jø pri-

klauso Lietuvos transporto sistemos at-eitis. Specialistø rengimu domisi dau-gelis Lietuvos firmø „Vilniaus kranai“,„Hansaflex“, koncernø VOLVO ir MER-SEDES Lietuvos dukterinës firmos, Lie-tuvos automobiliø keliø direkcija ir Lie-tuvos regionø keliø organizacijos ir ki-tos. Su partneriais sudaromos sutartys.

KATEDRAI JAU 20 METØ! (2)

Universiteto istorijos puslapiai

Transporto technologiniø árenginiøkatedros darbuotojai, dëstytojai aktyviaidirba moksliná darbà. Katedros moks-lo darbuotojai tyrinëja aktualias trans-porto inþinerijos ir jai giminingas moks-lo problemas. Tai keliø, këlimo ir trans-portavimo, transporto technologiniøárenginiø bei sistemø ir vamzdynø trans-porto procesø tyrimai, projektavimas,ekspertizës; eismo saugumo inþineriniøproblemø tyrimai, ávairiø transporto eis-mo situacijø modeliavimas ir eksperti-zës; mechaniniø, hidrauliniø ir pneuma-tiniø sistemø dinamika bei dinaminiøprocesø optimizavimas; keliø dangømiðiniø gamybos technologijos bei ko-kybës kontrolës tobulinimas.

Per visà Transporto technologiniøárenginiø katedros istorijà jos dëstyto-jai apgynë penkias daktaro (technikos

mokslø kandidato) disertacijas: Marijo-nas Bogdevièius – 1988 m. Maskvosautomobiliø keliø institute; RimantasSubaèius – 1990 m. Leningrado inþi-neriniame statybos institute; Vilius Bar-tulis – 1992 m. Sankt Peterburgo vals-tybiniame technikos universitete; Ole-gas Prentkovskis – 2000 m. VilniausGedimino technikos universitete; Rolan-das Vitkûnas – 2000 m. Vilniaus Gedi-mino technikos universitete ir keturiashabilituoto mokslø daktaro disertacijas:Leonas Povilas Lingaitis – 1989 m.Maskvos inþineriniame statybos institu-te; Bronislovas Spruogis – 1997 m. Vil-niaus Gedimino technikos universitete;Marijonas Bogdevièius – 2000 m. Vil-niaus Gedimino technikos universitete;Henrikas Sivilevièius – 2003 m. VilniausGedimino technikos universitete.

VILNIAUS GEDIMINO

TECHNIKOS UNIVERSITETASskelbia konkursà vieðosios ástaigos

„Saulëtekio bûstas“ direktoriauspareigybei uþimti

Reikalavimai:� aukštasis universitetinis išsilavinimas;

� lietuviø kalbos mokëjimas;

� vadybinio arba vadovaujamo

darbo patirtis;

� darbo kompiuteriu ágûdþiai

(Microsoft office).

Privalumai:� vadybinis, viešojo administravimo ar

techninis išsilavinimas;

� anglø kalbos mokëjimas;

� vairuotojo (B kategorijos) paþymëji-

mas.

Kandidatai privalo pateikti gyvenimo

apraðymà, notaro patvirtintà diplomo

kopijà (kopijas) arba nepatvirtintà ko-

pijà ir originalà.

Dokumentai priimami nuo 2005-10-30

iki 2005-11-14 dienos Personalo direk-

cijoje, Saulëtekio al. 11 (Saulëtekio rû-

mai, centrinis korpusas, 501 kab.),

tel. (8~5) 274 50 09.

Rektorius

Ð. m. lapkrièio 14 d. 14 val.Centriniø rûmø Laboratoriniokorpuso 401 auditorijoje vyks

Fundamentiniø mokslø fakultetoTarybos posëdis, kuriame Infor-maciniø technologijø katedrosprof. Leonidas Sakalauskas

skaitys vieðà paskaità

STOHASTINIS

PROGRAMAVIMAS

MONTE-CARLO METODU

Prof. Leonas SaulisFMF Tarybos pirmininkas

� praneða, kad 2005 m. lapkrièio 11 d.10 val. VGTU Senato posëdþiø salëje(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginamaeksterno MINDAUGO ZAVECKO dakta-ro disertacija tema: „Rekombinantinioþmogaus granulocitø kolonijas stimu-liuojanèio faktoriaus pasiskirstymas irrenatûracija vandens dvifazëse siste-mose, dalyvaujant chelatuotiems me-talø jonams“ (technologijos mokslø sri-tis, chemijos inþinerija, 05T).

Mokslinis konsultantas dr. Dauman-tas Matulis (Biotechnologijos institutas,technologijos mokslai, chemijos inþine-rija 05T).

Mokslinis vadovas (1998 – 2002 m.)dr. Henrikas Pesliakas (UAB ,,SICOR Bio-tech”, technologijos mokslai, chemijosinþinerija 05T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Juozas

Kulys (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, technologijos mokslai, chemi-jos inþinerija 05T).

Nariai: dr. Jolanta Sereikaitë (Vilniaus

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETASGedimino technikos universitetas, tech-

nologijos mokslai, chemijos inþinerija

05T), dr. Aurelija Þvirblienë (Biotechno-

logijos institutas, fiziniai mokslai, bioche-

mija 04P), dr. Arûnas Lagunavièius(UAB ,,Fermentas”, fiziniai mokslai, bio-

chemija 04P), dr. Rolandas Meškys(Biochemijos institutas, technologijos

mokslai, chemijos inþinerija 05T).

Oponentai: doc. habil. dr. AudriusMaruška (Vytauto Didþiojo universitetas,

fiziniai mokslai, chemija 03P), dr. Regi-na Vidþiûnaitë (Biochemijos institutas,

technologijos mokslai, chemijos inþine-

rija 05T).

� praneða, kad 2005 m. lapkrièio 21 d.

15 val. VGTU Senato posëdþiø salëje

(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama

DIANOS CIBULSKIENËS daktaro diser-

tacija tema: „Ámoniø kapitalo struktû-ros modeliavimas finansø rinkos glo-balizacijos sàlygomis“ (socialiniø moks-

lø sritis, ekonomika – 04S).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr.

Aleksandras Vytautas Rutkauskas (Vil-

niaus Gedimino technikos universitetas,

socialiniai mokslai, ekonomika – 04S).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Romual-

das Ginevièius (Vilniaus Gedimino tech-

nikos universitetas, socialiniai mokslai,

ekonomika – 04S).

Nariai: prof. habil. dr. Algis Šileika(Darbo ir socialiniø tyrimø institutas, so-

cialiniai mokslai, ekonomika – 04S), prof.

habil. dr. Borisas Melnikas (Vilniaus Ge-

dimino technikos universitetas, socialiniai

mokslai, ekonomika – 04S), prof. habil.

dr. Ona Graþina Rakauskienë (Mykolo

Romerio universitetas, socialiniai moks-

lai, ekonomika – 04S), prof. habil. dr.

Vidmantas Jankauskas (Valstybinë kai-

nø ir energetikos kontrolës komisija, so-

cialiniai mokslai, ekonomika – 04S).

Oponentai: prof. habil. dr. Leonas Si-manauskas (Vilniaus universitetas, so-

cialiniai mokslai, ekonomika – 04S), prof.

habil. dr. Artûras Kaklauskas (Vilniaus

Gedimino technikos universitetas, socia-

liniai mokslai, ekonomika – 04S).

Daktaro disertacijà galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje.Rektorius

Mielas Arûnai JARAI, liûdime kar-tu su tavim dël Mamytës mirties,nuoðirdþiai uþjauèiame ir linkimedvasios ramybës ir stiprybës.

Medþiagø atsparumo katedroskolektyvas

Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto Architektûros fakulteto ko-lektyvas nuoðirdþiai uþjauèia dokto-rantà Virginijø GERDVILÁ, mirus my-limai mamytei.

Transporto technologiniø árenginiøkatedros darbuotojai skaudþià ne-tekties ir liûdesio valandà dël antro-jo mylimojo brolio mirties uþjauèiaprofesoriø BRONISLOVÀ SPRUOGÁbei linki dvasios ramybës ir stipry-bës.

Inþinerija, 2005 m. lapkrièio 8 d. 3

– Kaip ir buvau þadëjæs, atëjau pa-

sikalbëti, – pasisveikinæs vaikinas pri-

minë, kad laikosi duoto þodþio ir pa-

aiðkino, jog pokalbiui turi tik pusæ va-

landos laiko.

Tad, patogiai ásitaisæ kabineto kampu-tyje, paðnekesá pradëjome be jokio

áþanginio pasiþvalgymo. Ið karto papra-ðiau bent trumpai papasakoti apie save.

– Esu vienturtis kaunietis. Baigiau Si-mono Daukanto vidurinæ mokyklà. Bran-dos atestato vidurkis daugiau kaip devy-ni. Ið maþumës save laikiau tiksliuku. Norspatinka ir kiti dalykai, domiuosi istorija.Laikiau ðio dalyko valstybiná egzaminà irmano þinios ávertintos devyniasdeðimt tre-jais balais.

Galvojau apie ekonomikos studijas Vil-niaus universitete. Pritrûko vieno kito ba-lo. Pasirinktoji specialybë taip pat susiju-si su ekonomika. Ji negrynai vadybinë,bet turi tvirtas sàsajas su transporto inþi-nerija. Todël geriausiai pateisina manolûkesèius.

– Studentø atstovybëje greitai padarëte

karjerà.

– Taip. Retas atvejis, kad antrakursisbûtø iðrinktas atstovybës prezidentu. Ði-tai lëmë mano vadybiniai ágûdþiai ir þi-nios. Mokydamasis vidurinëje ne kartàbuvau renkamas mokyklos mokiniø pre-zidentu. Bendramoksliai iðrinko ir Lietu-vos moksleiviø parlamento nariu. Buvauaktyvus ir veiklus narys.

Pradëjæs studijas, neatsisakiau ðiosveiklos. Po dviejø mënesiø man patikëtakoordinuoti Studentø atstovybës projek-tus. Tai nelengvas ápareigojimas, reika-laujantis ir vadybiniø ágûdþiø. Matyt, su-

sidorojau su patikëtomis pareigomis, nesvasario mënesá draugai iðrinko atstovy-bës viceprezidentu.

– Savo iniciatyva ar draugø skatinamas

kandidatavote á atstovybës prezidento pos-

tà?

– Ir pats norëjau, ir draugai primygti-nai ragino. Pajutæs draugø, kuriems nau-dingi mano ágûdþiai, þinios, geranoriðkàpalaikymà, ryþausi kandidatuoti á studen-tø organizacijos vadovas. Ir neapsirikau,priëmæs sau toká sprendimà.

– Kà akcentavote rinkiminëje progra-

moje?

– Pasiþadëjau ginti studentø teises. Irtai daryti nepiktybiðkai, su niekuo ne-konfliktuojant. Bûti universiteto vadovy-bës, Rektorato, dekanø pilnateisiu ir da-lykišku partneriu.

Kita nemaþiau svarbi veiklos sritis –visomis iðgalëmis prisidëti, kad Lietuvosstudentø sàjungos, Pramonininkø kon-federacijos, Universitetø rektoriø konfe-

rencijos darbo grupës iðsakytos ketu-riasdeðimt keturios pagrindinës aukðto-jo mokslo problemos kiek galima sëk-mingiau bûtø ðalinamos. Visais strategi-niais klausimais kalbësime, diskutuosi-me su universiteto vadovybe, studentais.

Studijø kokybë neuþgoð studentø bui-tiniai, socialiniai klausimai. Mus jau seniaineramina universiteto valgyklø darbas, irpirmiausia – kainos ir patiekalø kokybëssantykis. Ðiuo klausimu kai kà jau daro-me kartu su Darbuotojø saugos ir sveika-tos skyriumi. Jau pradëjome visuotinæ ap-klausà apie valgyklø, kaviniø darbà.

Visokeriopai sieksiu stiprinti Studentøatstovybæ kaip vienetà.

– Ir kaip Jûs ðitai darysite? Jei ne pa-

slaptis, kiek dabar turite nariø?

– Kol kas dar nenoriu išsakyti visø šiodarbo planø. Ásitikinæs, kad èia man daugpadës sistemingas, kryptingas darbas suakademiniø grupiø seniûnais.

Dar negalime pasigirti organizacijosgausumu. Dabar turime apie du-tris ðim-tus aktyviø nariø. Tikiuosi, kad kitàmetðiuo laiku apie 90 proc. visø universitetostudentø bus Studentø atstovybës nariais.

Rinkiminëje programoje pasisakiau uþgrieþtesnæ pozicijà nacionaliniame lyg-menyje, apie Studentø sàjungos ir Stu-dentø atstovybiø asociacijos susivieniji-mà. Skilimas ávyko dël piniginiø klausi-mø. Gyvenimas ðiuos nesutarimus pa-ðalino ir dabar lyg ir nebëra dël ko peð-tis. Tikiu, kad artimiausiu metu liks vienastudentø organizacija.

– Tiek daug darbø, tokie platûs uþmo-

jai. Ar belieka laiko laisvalaikiui?

– Uþtektinai, kai moki apgalvotai pla-nuoti savo laikà.

– O namø trauka liko?

– Taip. Su tëvais gerai sutariu, jie ma-ne supranta ir palaiko. Tiesa, pradþiojejie atkalbinëjo nuo visuomeninës veik-los, baiminosi, kad gali pablogëti moky-mosi rezultatai. Bet kai pamatë, kad mo-kausi gerai, visuomeninëje veikloje manviskas puikiai sekasi, tai ir pritarë, ir pa-dëjo. Manau, kad ir darbas Studentø at-stovybëje neatsilieps studijø kokybei.

Esu Avinas. Taip ir elgiuosi: ragais á sie-nà, atkakliai siekdamas tikslo. O manogyvenimiðkoji filosofija neleidþia sau nuo-laidþiauti ar krësti ðunybes. Tiesa, kartaisir jø pasitaiko. Bet tai bûna nekaltos, ne-piktybiðkos iðdaigos, – pasakë ir, atidþiaipaþiûrëjæs á mobiløjá telefonà, mandagiaipriminë, kad jo laisvas pusvalandis jaubaigësi.

– Aèiû uþ turiningà pokalbá. Visokerio-

pos sëkmës visuose Jûsø darbuose.

Kalbëjosi Julius Norkevièius

KAD BÛTØ GIRDIMASSTUDENTO BALSAS

Justas Nugaras universiteto bendruomenës iðkilmingame Vasario 16-osios minëjime

Alekso Jauniaus nuotr.

Prof. Rimantas Belevièius

Teorinës mechanikos katedros vedëjas

Ð. m. rugsëjo 29–spalio 3 d. VGTUvyko mokslo projekto „Paþangiøkompozitiniø medþiagø savybiø nu-statymas“ pirmasis koordinatoriø su-sitikimas, kuriame dalyvavo visø tri-jø projekto darbo grupiø atstovai irvadovai: Latvijos Rygos technikosuniversiteto prof. E. Barkanovs, Tai-vano Yunlino nacionalinio mokslo irtechnologijos universiteto prof. Shun-Fa Hwang ir ðiø eiluèiø autorius. Pro-jektà remia Taivano – Baltijos ðaliøpartnerystës programa, finansuojamaNacionalinio Taivano mokslo fondo irLietuvos bei Latvijos ðvietimo irmokslo ministerijø.

Projekto tikslas yra sukurti greitus irpaprastus árankius sudëtingø kom-

pozitiniø medþiagø savybëms nustaty-ti. Tai aktuali technologijø problema, ka-

DAUG VILÈIØ TEIKIANTIS PROJEKTAS

dangi praktiðkai visose ðiuolaikinësepramonës srityse kompozitinës medþia-gos taikomos vis plaèiau, o medþiagøgamintojø teikiama informacija apiemedþiagos savybes yra toli graþu ne-pakankama ávairiems analizës ir projek-tavimo árankiams. Tarkim, norint lami-nuotas struktûras analizuoti baigtiniøelementø paketais, bûtina þinoti ðeðiastamprias sudëtinës medþiagos charak-teristikas ir dar daugiau – norint áver-tinti medþiagos netiesiðkumà. Ðiø sa-vybiø medþiagø gamintojai paprastainenurodo, o kartais nurodyti nelabai irgali – kai, pavyzdþiui, struktûra gami-nama skirtingais kampais vienà ant ki-to vyniojant ortotropinës medþiagossluoksnius.

Numatoma parengti standartinæ im-pulsinio suþadinimo eksperimentinæárangà bandiniø virpesiams generuoti irnekontaktinæ lazerinæ árangà virpesiamsnuskaityti; jei pavyks – nustatyti nau-dotinus standartiniø bandiniø matme-

nis. Atvirkðtinës inþinerijos metodais, re-miantis eksperimentø duomenimis iranalizës baigtiniø elementø paketais re-zultatais, vëliau surandamos medþiagøsavybës. Paprastai kalbant, reikia su-kurti tokià árangà, kuri, nuspaudus myg-tukà, eksperimentiniame stende specia-liu plaktuku stukteltø bandiná, o prijung-tas kompiuteris ðalia parodytø visas rei-kiamas medþiagos savybes.

Laboratorijà su ðiuolaikine árangabandiniø virpesiams þadinti ir jiems nu-skaityti turi Rygos technikos universi-teto Medþiagø ir struktûrø institutas.

Panaði laboratorija ákurta ir Yunlinonacionaliniame mokslo ir technologijosuniversitete. Be to, projekto rezultataissuinteresuota Taivano pramonë, gami-nanti didelius kompozitiniø medþiagøkiekius aukðtø technologijø ámonëms.Mûsø universitetas prie projekto prisi-dës savo patirtimi modeliuojant struk-tûras. VGTU grupei teks parengti ir vi-sà projekto programinæ árangà.

Edita Juèiûtë

Paskutinájá spalio mënesio Rekto-rato posëdá pertraukë itin malonus ri-tualas. Uþ VGTU garsinimà, uþ akty-vø dalyvavimà sportinëje bei meni-nëje veikloje padëkos raðtais buvoapdovanoti net 35 mûsø universitetosportininkai, dainininkai bei ðokëjai.

Padëkos raðtais apdovanoti studen-tai, pelnæ apdovanojimus Aukðtøjø

mokyklø ir kitose respublikinëse ir tarp-tautinëse varþybose. Aktyviausieji, pri-zininkai, buvo Statybos fakulteto stu-dentai(9).Aplinkos inþinerijos, Verslo va-dybos, Elektronikos, Transporto inþine-rijos, Mechanikos fakultetai bei A.Gus-taièio aviacijos institutas ðiemet turëjopo du sportininkus prizininkus.

Apdovanojimus gavo orientaciniosporto meistrai, SELL þaidyniø vice-èempionai Egidijus Pilybas, PauliusKudriavcevas ir Egidijus Buoþys.

Uþ svarø indëlá plëtojant sportàVGTU apdovanoti ir irklininkai, AM var-þybø I-osios vietos nugalëtojai – MikasRazmislavièius ir Nerijus Budovas, AMþaidyniø III-osios vietos laimëtojai irkli-ninkai Justas Parakevièius ir Mindau-gas Grieþë, stalo teniso LR varþybø I-osios vietos laimëtojas Algirdas Skirgai-la, kartu su taip pat apdovanotuoju Val-du Ðvedu AM varþybose uþëmæ III-àjàvietà.

Padëkos raðtai áteikti lengvosios at-letikos SELL þaidyniø III-osios vietosnugalëtojams Pavel Ðavareiko ir Dmit-rij Lvov, taip pat Mariui Grigaliûnui (AMvarþybos, II vieta), Ingai Riaukaitei (AM

varþybose III-oji vieta, AM krosas-III vie-ta) bei Mindaugui Stonkui (AM, III vie-ta). Apdovanotas sunkiosios atletikosatstovas Maksimas Kolesnikovas, lai-mëjæs III-àjà vietà AM varþybose.

Padëkota ir SELL þaidyniø viceèem-pionui dziudo atstovui Mindaugui Nar-kevièiui bei Aleksandrai Milerytei – tospaèios, tradiciðkai moterims nelengvossporto ðakos atstovei, iðkovojusiaiSELL þaidynëse III-àjà vietà, sambo AMvarþybø III-osios vietos nugalëtojui Ry-èiui Muðauskui.

Taip pat apdovanoti keliautojø spor-to atstovai – Tomas Kukuèionis, PavelNogtev, Vaiva Vyðniauskaitë – AM var-þybø III-osios vietos laimëtojai.

Uþ nuopelnus meno kolektyve „Vin-gis“ apdovanoti patys aktyviausi ðokë-jai: merginos, skubanèios ne tik á re-peticijas ir koncertus, bet ir spëjanèiosreprezentuoti ávairius, oficialiuosius uni-versiteto renginius (Inga Ðileikytë, RitaJanèiauskaitë, Skirmantë Tuèkutë), ko-lektyvo prezidentas Tomas Gradauskasir senbuvis, daug metø ðokantis, veikprofesionalas Alvydas Simanaitis ir, beabejo, garsusis virtuoziðkojo „Genio“atlikëjas Augustinas Ruibys.

Neuþmirðti liko ir „Gabijos“ nariai: uþypatingà dainavimà, uþ aktyvø dalyva-vimà kolektyvo veikloje apdovanoti Þy-gimantas Matusevièius,Monika Ðimiliû-naitë, Gintautë Narkevièiûtë, Irina Ðos-tak. Kaip priminë „Gabijos“ vadovë Ra-sa Viskantaitë, neseniai 15-ame tarp-tautiniame Stasio Ðimkaus chorø kon-kurse Jaunimo chorø kategorijoje ko-lektyvas uþëmë III-àjà vietà, pelnë no-

Projekto dalyviai prieð pradëdami susitikimà

APDOVANOJIMAI AKTYVIAUSIEMSminacijà uþ vertingiausià konkursinæprogramà.

Teatro „Palëpë“ aktoriai Markas Gor-pinièius, Igoris Abramovièius bei Dai-nius Braþiûnas padëkos raðtus gavo uþpuikiai vaidinamus pagrindinius vaid-menis didelës, net tarptautinës, sëkmëssulaukusiose pjesëse N.Willjamso„Cukrus ir prieskoniai“ bei garsiuosiuo-se S. Ðaltenio „Kalës vaikuose“.

Uþ nuoðirdø darbà organizuojantbendruomenës ðventæ ir aktyvø daly-vavimà joje padëkos raðtu apdovano-tas Aplinkos inþinerijos fakulteto deka-nas prof.Donatas Èygas, Humanitarinioinstituto Estetinio ugdymo centro direk-torë Laima Bernotienë, Humanitarinioinstituto Kûno kultûros katedros dar-buotojai doc. Vytautas Sakalys, doc.Jonas Peèiûra bei lektorë Elena Zitikie-në. Padëkota tautiniø ðokiø ansamblio„Vingis“ meno vadovei Rimutei Zalec-kaitei, sporto ir turizmo klubo „Inþineri-ja“ vedëjai Ramintai Kuktaitei, A.Gus-taièio aviacijos instituto Skrydþiø prak-tikos bazës direktoriaus pavaduotojuiJaroslavui Vostrikovui.

Gausi aktyviausiøjø ir geriausiøjø mi-nia bent jau trumpam leido pasidþiaugtiiðties þavia, universiteto dvasià palai-kanèia studentø karta. Pasak rektoriausprof. Romualdo Ginevièiaus, tàdiensveikinusiam studentus, ðiandieninëmisrinkos sàlygomis vertinami aktyviausieji.Taigi ðiuolaikinio, vis techniðkëjanèiopasaulio sàlygomis technikos universi-teto ðokantys, dainuojantys, grojantys,sportuojantys studentai iðties nusipel-no didelës pagarbos.

4 Inþinerija, 2005 m. lapkrièio 8 d.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Baltijos kopija“.

Redakcija:

vyr. redaktorius Julius Norkevièius

korespondentë Edita Juèiûtë maketuotoja Birutë Bilotienë

teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vtu.lt

„PAKRIKÐTYTI“IR ATVYKËLIAI

Vilma Getautytë

Mûsø universitete studijuoja be-veik 60 studentø, atvykusiø pagalSocrates/Erasmus programà. Dau-giausia ið Ispanijos, Vokietijos,Austrijos.

Visi jie nuoðirdþiai buvo priimti áVGTU studentø bendruomenæ ir

jau patyrë studentiðkø krikðtynø„dþiaugsmà“. Krikðtijamieji turëjo ga-limybæ pristatyti savo nacionalinius,kultûrinius skirtumus, parodyti spor-tinius sugebëjimus, surengtose „Olim-pinëse þaidynëse“.

Studentai visà semestrà studijuosávairiuose fakultetuose. Daugiausia –Verslo vadybos, Aplinkos inþinerijosfakultetuose.

„PASIKEISKRATUS –BÛK

SAUGUS“Audrius Vaitkus

JKK „Kelelis“ prezidentas

Ðiomis dienomis sostinës san-kryþose ðurmuliavo jaunøjø keli-ninkø klubo „Kelelis“ nariai. Jieseptyniose didþiausiose miestosankryþose vykdë saugaus eismoakcijà „Pasikeisk ratus – bûk sau-gus“.

Automobiliø vairuotojai gavo akci-jos lankstukus su priminimu, kad

nuo lapkrièio 1d. bûtina pasikeisti va-sarines padangas þieminëmis. Èiabuvo pateikta ir daugiau naudingosir þinotinos informacijos. Per tris ak-cijos valandas iðdalinta bemaþ 20000 lankstukø. Akcijos dalyviai dëvë-jo ryðkias liemenes su JKK „Kelelis“simbolika.

Akcijà paskatino dabartinë bûklë:jau keleri metai eismo ávykiø skaièiusnuolatos didëja, kartu daugëja ir þu-vusiøjø bei suþeistøjø eismo ávykiuo-se. Pagal amþiaus grupes daugiau-sia eismo ávykiuose þûva arba suþei-dþiama 15-24 m. jaunuoliai. Klubasnorëjo atkreipti visø vairuotojø dëme-sá, o ypaè jaunimo, kad mes patysprivalome pasirûpinti savo ir kitø gy-vybëmis. Viliamës, kad ði akcija ne-buvo vykdoma veltui ir uþkirto keliàbent vienam skaudþiam eismo ávy-kiui.

JKK „Kelelis“ ateityje þada pasiû-lyti daugiau renginiø, skirtø atkreiptiþmoniø dëmesá á vienà ar kità pro-blemà, susijusià su transporto prie-moniø eismu Lietuvos keliais ir mies-tø gatvëmis ir taip bent truputá prisi-dëti prie eismo ávykiø statistikos ge-rinimo Lietuvoje.

Lina Dijokaitë

Jau seniai noriu sakyti, kad myliu„Gabijà“! Tai mano paðaukimas, ma-no laisvalaikis, gyvenimo bûdas, ma-no draugai, mano „sekta“, kaip pa-sakytø tëtis.

Að jau antrakursë architektûros stu-dentë ir jau jauèiu þemës trupinius

po kojomis. Prieð metus në neþinojau,kur reikëtø tas kojas dëti, kad pajus-èiau po jomis tvirtesná pagrindà. Kaip

GALI IÐTIRPDYTI IR GRENLANDIJOS LEDÀir didþioji dalis fux’iukø rugsëjo mëne-sá atvykusi, á beveik nepaþástamà sos-tinæ, neþinojau, nuo ko tà studentiðkàgyvenimà ir pradëti. Tiesa, dar prieð at-vykdama á Vilniø pati sau buvau pasi-þadëjusi, kad vien mokslais neapsiribo-siu ir bûtinai susirasiu kokià nors veik-là, susijusià su muzika. Surasti buvonesudëtinga: skelbimo lentos gal ir ne-buvo nukabinëtos gausybe pasiûlymø,bet pora plakaèiukø buvo ir tereikëjoiðsirinkti sau tinkamiausià. Ið tikrøjø ma-niau pabandysiu vienà, jei nepatiks ki-

tà ir t.t. Bet ástrigau „Gabijoje“ ir, atro-do, ilgam. Tiesiog pajutau, kaip po tru-putá áaugau á didelæ ðeimà, tokià savàsavà, mielà mielà… Kiekviena repetici-ja, kiekvienas pasibuvimas su choris-tais traukte átraukë á „Gabijos“ gyveni-mà… Koncertai, „Cementuotë“, kalëdi-nis karnavalas, Naujøjø sutikimas, ke-lionë á Suomijà, veteranø suvaþiavimasir net daugumos fux’ø drebëjimo su-këlëjos krikðtynos – viskas be iðimtiesbuvo laukiama su dþiugesiu ðirdyje.Kaip gi nelauksi, kai þinai, kad kiekvie-

na ðventë liks giliai atminty tik geraisprisiminimais, nes þinai, kad net perkrikðtynas nieks neapmëtys kiauðiniais,nepilstys daþais, nelieps ropoti per kan-korëþius, nereiks po ðventës iðmesti rû-bø á ðiukðliø dëþæ ar panaðiai. Draugaiþino, kas ásimintina, þino, kad piktà vi-si stengiasi uþmirðti, o kas padaryta ge-ra, lieka per amþius. Uþ tai að ir myliu„gabijieèius“ – paèius ðilèiausius þmo-nes, kurie jei norëtø galëtø iðtirpdyti irGrenlandijos ledus ir netgi visà Antark-tidà!

Julius Kontrimas

Ðventës dalyviai nekantriai laukëkrepðinio „Trys prieð tris“ turnyro.Ankstesniø metø prisiminimai sakë,kad krepðininkai aikðtelëje þaidþia,negailëdami jëgø, nepripaþindami jo-kiø autoritetø. Be to, þiûrovø emoci-jas kaitino ir komandø sudëtys.

Ypaè intrigavo Administracijos ko-manda, kurioje þaidë rektorius Ro-

mualdas Ginevièius, ypaè taiklià rankàturintis studijø prorektorius Alfonsas Da-niûnas, Mokslo direkcijos direktoriauspavaduotojas Liudas Rimkus. Nema-þiau solidûs ir grësmingi buvo ir fun-damentininkai. Èia þaidë docentai Juo-zas Jankauskas, Kæstutis Vislavièius,profesoriai Genadijus Kulvietis, Riman-tas Belevièius. Pastarasis ypaè daugnemalonumø varþovams pridarë toli-mais taikliais metimais.

Ðios komandos susitiko finale, nesabi palyginti lengvai áveikë varþovus –Aplinkos inþinerijos ir Elektronikos fa-kultetø vyresnio amþiaus krepðininkus.Ðioms komandoms teko dalytis turny-ro treèia – ketvirta vieta.

Universiteto tradicijos

TRYS PRIEŠ TRIS

Finalas lauktos intrigos nepateikë. Irvienos, ir kitos komandos krepðininkaistengësi, daug nardë, keisdamiesi vie-

tomis ir dar daugiau siuntë kamuolá ákrepðá. Taèiau tikslà daþniausiai pasiek-davo fundamentininkø metimai. Todëltik jø taðkø kraitelë gausiai pildësi. Ga-lutinis rezultatas neatspindëjo rungtyniøátampos ir komandø pajëgumo.

- Saviðkiams prieð rungtynes prisa-kiau, kad Administracijos þaidëjams ne-leistø ámesti daugiau kaip tris taðkus.O jie, ðelmiai, ëmë ir nepaklausë, – porungtyniø juokavo Fundamentiniømokslø fakulteto dekanas doc. AlgirdasÈiuèelis.

Krepðininkø iki penkiasdeðimties me-tø finalas, kuriame þaidë Aplinkos inþi-nerijos ir Statybos fakultetø komandos,vyko nemaþiau kovingai, intriguojanèiai.Taèiau þaliais marðkinëliais vilkintis jau-nimas buvo ir taiklesnis, ir iðradinges-nis, rezgant kombinacijas po krepðiu.Ir Aplinkos inþinerijos fakulteto krepði-ninkai uþtikrintai tapo savo grupës èem-pionais. Treti-ketvirti liko Administraci-jos ir Humanitarinio instituto jaunesniejikrepðininkai.

Kietos gynybos pagalba draugui

Krepðininkø gulbës ðokis

Liudas Rimkus varþovø apsuptyjeLyderis verþiasi prie krepðio

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

STUDENTAIIÐLIKO,NES JUOKËSI

Kanados radijo stoties laidos vedë-jo ir klausytojo pokalbis telefonu tie-sioginiame eteryje. Vedëjas:

– Dabar Portugalijoje vyksta Europosfutbolo èempionatas. Kaip manot, kastaps nugalëtoju?

Klausytojas iš karto, net nepagalvo-jæs:

– Brazilija!Vedëjas suglumæs:– Norëèiau priminti, kad tai Europos

èempionatas… Tai vis dëlto kas tapsèempionu?

Klausytojas susimàstæs:– Na, tada Argentina…

☺ ☺ ☺

Vienam milijardieriui taip patiko trau-kinio palydovo darbas, kad pasiûlëðiam tarnauti pas save liokajumi. Paly-dovas sutiko…

Milijardierius gráþta namo po darboir klausia þmonos:

– Ar tu patenkinta mûsø naujuoju lio-kajumi?

– Viskas puiku, – atsako þmona, –iðskyrus viena: jis atsisako valyti klo-zetà, kol namas stovi vietoje…

☺ ☺ ☺

Kiekvienoje ligoninëje yra dviejø ti-pø ligoniai: vieni rimtai serga, kiti skun-dþiasi blogu maitinimu.

� A. Gustaièio aviacijos institute vykoBaltijos valstybiø aeronautikos moks-lo ir pramonës atstovø seminaras

„Bepiloèiai aparatai taikiems tiks-lams”, kuriame aptartos tarptautiniotinklinio projekto UAVNET parengtosbepiloèiø aparatø plëtros strateginëskryptys, Baltijos valstybiø galimybësdalyvauti bepiloèiø orlaiviø kûrimoprogramose, europiniø ir nacionali-niø aeronautikos technologiniø plat-formø kûrimo eiga ir perspektyvos.

� Europarlamentaras prof. AloyzasSakalas raðinyje „Aukðtojo mokslosvertai“ („Veidas“ Nr. 42, 2005 10 20)teigia, kad kalbos ið aukðtø tribûnøapie þiniø ekonomikà, kad mokslasir ðvietimas – mûsø prioritetai yra tikpopieriniai prioritetai.

� „Þingsniai darnios plëtros link“. Taippavadintas „Veido“ (Nr. 43, 2005 1027) raðinys, pasakojantis apie profe-soriø Artûro Kaklausko ir Edmun-

do Kazimiero Zavadsko indëlá, ku-riant nekilnojamojo turto rinkos duo-menø bazæ.

� Pirmasis prorektorius prof. Edmun-das Kazimieras Zavadskas dalyvavoradijo diskusijoje apie socialiniø irtechniðkøjø mokslø glaudesná ben-dradarbiavimà.