1

Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2012 m. gegužė, Nr. 8

Kol nebuvome pradėję ruoštis, viskas atrodė

daug paprasčiau... Aš priklausiau scenos grupei, šo-

kau, grojau... Repetuodavome savaitgaliais. Pastan-

gos nenuėjo veltui – jaudinomės, tačiau nebuvo ne-

drąsu. Džiaugiuosi, kad galėjau tiek daug prisidėti.

Nuvargau, bet patiko, tikiuosi, jog kitais mokslo me-

tais būsimi vienuoliktokai mums taip pat paruoš ne-

pamirštamą šventę.

Turėjau papuošti aktų salę. Iš pradžių užduotis

labai patiko, kol teko pradėti viską galvoti ir organi-

zuoti, nes niekam niekas nerūpėjo. Bet vėliau, kai

liko mažiau nei savaitė, visos susigriebėme ir įvyk-

dėme viską, kas buvo sugalvota.

Gegužės 30-ą teko keltis lygiai 5-ą ryto, pusę

šešių jau pynėme didžiulį skambutį, kuris, kaip ir

kasmet, turėjo kaboti prie mokyklos įėjimo. Nu-

sprendėme pinti iš medžių lapų, jų reikėjo tikrai ne-

mažai, vienu metu net pritrūkome, todėl teko skuosti

skinti dar. Buvo liepta skambutį pakabinti prieš pa-

mokas, kad visi galėtų jį matyti, tačiau baigėme jį

tik po pirmos pamokos. Kad ir kaip ten būtų, mūsų

kūrinys vis dėlto kabėjo, nors, neslėpsiu, jis buvo

gerokai kreivas. Bet manau, kad šių metų skambučio

gaminimo misija man ir mano bendraklasei pavyko!

Iš pat ryto sujungėme garso aparatūrą. Paskui

vilkome kėdes į mokytojos Loretos Banaitienės ka-

binetą, kuriame turėjo vykti paskutinė pamoka abi-

turientams. Vėliau ant stogelio virš įėjimo

„testavome“ garso įrangą.

Iš pradžių pradėjome groti tai, ką repetavome,

bet po to ėmėme džiazuoti. Tada buvo linksmiausia,

nes į mus visi žiūrėjo ir mėgavosi. Pasirodo, dar yra

žmonių, kuriems patinka senasis rokas.

Jau mokyklos kieme apėmė stulbinanti nuotaika.

Ant stogelio – gyvos muzikos koncertas, aktų salėje

– šokiai, visa mokykla virtusi dideliu gydytojo kabi-

netu. Visų vienuoliktokų veiduose jautėsi nerimas,

bet, prasidėjus renginiui, jis išnyko. Ši šventė mus

dar labiau suvienijo, kiekvienas, kad ir nedalyvavo

pačioje programoje, vis tiek prisidėjo bent menkiau-

siu darbeliu.

Man su draugais teko puošti mokyklą, pūčiau

balionus, kabinau juos, turėjau prižiūrėti tvarką ir

kad viskas būtų atlikta laiku. Labai patiko draugų

pasirodymai, ypač Agnės ir Justino. Jiems nenusilei-

do ir Roberta su Laurynu. Per jų pasirodymus net

šiurpuliukai per kūną ėjo.

Visi labai džiaugėmės matydami dvyliktokus,

Paskutinio skambučio šventė – iš pirmų lūpų

Žinoma, abiturientams – vi-

sas dėmesys: sveikinimai, linkė-

jimai, papuošta gimnazija, dai-

nos, šokiai, plojimai, šypsenos...

Ką jie jautė – nelabai sužinosi-

me, nes vos ne kitą dieną jie jau

susikaups per lietuvių kalbos eg-

zaminą. Tačiau ką jautė ir paty-

rė šventės organizatoriai – vie-

nuoliktokai – sužinoti dar gali-

me. Tad šį kartą – žodis jiems.

Nukelta į 2 puslapį

2

Gegužės 19 dieną naujai įrengtoje Ringaudų pradinės

mokyklos sporto salėje girdėjosi kamuolių bumbsėjimas –

čia vyko LMOF finalas, kurio rungtyje 3x3 kovėsi po ketu-

rias merginų ir vaikinų komandas. Prieš varžybas salėje jautėsi įtampa, krepšininkai tarėsi su

treneriais, nerimavo. Mūsų gimnazijai atstovavo Stepo Marge-

vičiaus treniruojamos merginos – Kamilė Tamušauskaitė, Aus-

tėja Buivydaitė, Karolina Visockaitė ir Klaudija Serkevičiūtė.

Varžyboms prasidėjus girdėjosi tik teisėjų švilpukai, trene-

rių patarimai, sirgalių plojimai ir palaikymo šūksmai, o kartais

ir neviltingi atodūsiai. Kai visos rungtynės buvo sužaistos, tei-

sėjai apdovanojo nugalėtojus. Ko gero, jau apsidžiaugėte? Ne

be reikalo – mūsų merginos laimėjo pirmąją vietą!

Sveikiname jas ir jų trenerį Stepą Margevičių ir linkime sėkmės ir dar daugiau pergalių! Benita Barkevičiūtė, IIIgC

Autorės nuotrauka

oriai einančius mokyklos takeliu. Grojome, šokome,

dainavome. Viską darėme nuoširdžiai, kad visiems

būtų kuo geriau. Labai džiaugėmės, matydami dvy-

liktokų šypsenas.

Šventę stebėjau per filmavimo kameros ekraną,

tad neturėjau galimybės pasidžiaugti bendraklasių ir

draugų talentais ir daug pasiruošimo reikalavusiais

pasirodymais. Tačiau geros nuotaikos ir emocijų šia-

me renginyje nestigo. Na, ir dar nugaros skausmo,

nes kameros stovas gerokai per žemas.

Pati šventė prasidėjo į sceną įžengus dviem

„daktarams“ – vedėjams Eglei ir Rimui. Visus suža-

vėjo jų išvaizda ir solidarumas. Žiūrovus sudomino

pasirinkta sanatorijos tema. Dainos, sentimentalios

mokyklos nuotraukos ne vienam dvyliktokui bei jų

kuratorei suvirpino širdį ir išspaudė ašarą. Tačiau be

galo nuotaikinga paskutinė daina, į kurią įsijungė ir

abiturientai, priminė, kad viskas gerai ir gyvenimas

tęsiasi toliau.

Mieli mūsų abiturientai! Mes visi prisidedame

prie jūsų kuratorės Auksės linkėjimo: „Tegu gy-

venimas niekada nepalieka jūsų po pamokų.“

Sėkmės jums!

Atkelta iš 1 puslapio

Paskutinio skambučio šventė – iš pirmų lūpų

Atėjom, pamėtėm, nugalėjom!

3

Renginiui dar neprasidėjus į sporto salę vos buvo gali-

ma įžengti – norintys jį stebėti trypčiojo net ir už durų. Ga-

liausiai pasigirdo muzika ir pasirodė Ugnės Jurkutės treni-

ruojami gatvės šokėjėliai. Po šokio moksleivius pasveikino

meras V. Makūnas, o jo po kalbos prie baudų linijos buvo

pakviestas Tadas Vaitkevičius ir Tadas Klimavičius, kurie

visas 60 sekundžių mėtė baudas. Vieno taško persvara lai-

mėjo Tadas! Kuris? Žinoma, kad Vaitkevičius. Iškart po šios

kovos vedėjas visiems susirinkusiems pranešė, kad šie turėtų

skirstytis į klases, kur jiems vyks kiek kitokios pamokos nei

kasdien – pilietiškumo pamoką vedė V. Makūnas, biologijos

pamoką, kurioje vaikinai galėjo patikrinti savo pulsą, vedė „Žalgirio“ fizinio rengimo treneris Justas Grai-

nys, krepšinio istorijos pamoką – Juozukas Petkevičius, o

salėje vykusias 3x3 krepšinio varžybas organizavo Stepas

Margevičius.

Po varžybų buvo daug įspūdžių – daugiausiai gyrėsi

(jei atvirai, tai dar ilgai ir girsis) Tautvydas Misevičius,

kuris blokavo Aurimą Gavelį, geriausiai pasirodė Tadas

Vaitkevičius, kuris pelnė daugiausiai taškų ir sumetė 4

tritaškius. Kaip ir reikėjo tikėtis, varžybos buvo sunkios,

bet įdomios. Galutinis rezultatas – 14–10, laimėjo IIIgB

klasė.

Po pamokų į salę sugužėjo dar daugiau mokinukų,

nes rinkosi visi, kurie norėjo, o tokių buvo ne dešimt ir

tikrai ne dvidešimt. Vedėjas pranešė, jog per integruotas pa-

mokas buvo renkami geriausi krepšinio istorijos, krepšinio

taisyklių, žmogaus raumenų darbo žinovai, gražiausią pieši-

nį krepšinio tema nupiešęs mokinys ir geriausias savo kraš-

to, Kauno rajono, žinovas. Jiems buvo įteikti įvairūs prizai.

Galiausiai šventė baigėsi, o mokiniai, likę salėje, galėjo

nusifotografuoti su svečiais, paprašyti jų autografų.

Benita Barkevičiūtė, IIIgC

Autorės nuotraukos

Aš susirgau krepšiniu. O tu? Visus, kurie gegužės 8 dieną ėjo į antrą pamoką, pasitiko kauniečiams puikiausiai pažįstama skan-

duotė: „Visi Kauno ŽALGIRIO fanai!“ Prie paradinių gimnazijos durų gražiai išsirikiavę stovėjo mo-

kyklos krepšininkai ir krepšininkės, pasipuošę žaviomis mokyklos komandos aprangomis. Jie juokavo,

juokėsi ir, žinoma, laukė Krepšinio dienos proga į gimnaziją atvykstančių svečių: Kauno raj. mero Vale-

rijaus Makūno, Administracijos direktoriaus pavaduotojos Ramintos Popovienės, Kultūros, švietimo ir

sporto skyriaus vedėjos Irenos Marcinkevičienės, visų labai mylimo ilgamečio Lietuvos rinktinės masa-

žuotojo Juozuko Petkevičiaus, krepšininkų, baigusių mūsų mokyklą, – Tado Klimavičiaus ir Ado Juške-

vičiaus, Lietuvos krepšinio federacijos atstovo Dariaus Pancekausko ir tarptautinės kategorijos teisėjo

Jurgio Laurinavičiaus.

4

Marių pakrantėmis

Kauno marių regioninis parkas įsteigtas

1992 metais, siekiant išsaugoti unikalų Kau-

no marių kraštovaizdį, jo gamtinę ekosiste-

mą ir kultūros paveldo vertybes. Valstybės

saugoma teritorija apima dalį Kauno miesto

ir Kaišiadorių rajono teritorijos. Parko plo-

tas – 9897,3 ha. Iš jų vandens telkinių –

53%, miškų – 34%, kitų teritorijų – 13%.

Parke galima aplankyti 16 draustinių, kurie

apima 50% teritorijos. Mūsų gimnazijos būrelio „Žaliuoju taku“

mokiniai balandžio 26 dieną pradėjo ekskursi-

jų ciklą į Kauno marių regioninį parką. Džiau-

gėmės puikiu oru ir dar puikesne galimybe iš

arčiau susipažinti su parko istorija ir gamtos

kūriniais : konglomeratais, juostuotaisiais mo-

liais – varvomis, limogliacialiniais smėliais,

pasigrožėti 27 metrų aukščio liepa, kuri auga

ant labai stataus skardžio. Pažintiniame take

kartais atsidurdavome vietose, kur šlaitai vos

ne vertikalūs. Sušilusius veidus ir rankas vėsi-

nome iš žemės besiveržiančių šaltinių vande-

niu. Daug džiaugsmo mums ir mokytojai

I.Gronskienei suteikė linguojanti žemė – sufo-

ziniai cirkai. Neprailgusi ekskursija baigėsi

įspūdinga Kalniškių konglomeratų atodanga

su joje žiojėjančiomis ertmėmis ir olomis. Ši

konglomeratų atodanga –vienintelė vieta Lie-

tuvoje, kur galima pamatyti stalaktitų.

Būrelio „ Žaliuoju taku“ nariai Žygimanto Vaičiukyno nuotrauka

Neįkainojamas stebuklas

Jei kas žmonių paklaustų, kas yra pasaulyje svar-

biausia, manau, ne vienas nė nesusimąstęs atsakytų:

meilė, pinigai ar sveikata. Tačiau ar kada esame pa-

galvoję apie gyvybės svarbą? Apie tai, kiek motinos

atiduoda kantrybės ir laiko nešiodamos po širdimi kū-

dikius, vėliau juos augina, lavina. Laukdami pasauli-

nės gyvybės dienos, balandžio 25-ą į gimnaziją pasi-

kvietėme VDU Katalikų fakulteto dekaną Beną Ulevi-

čių. Šis nuostabus žmogus dalijosi gyvenimiška patirti-

mi, pasakojo įvairias istorijas bei skleidė savo širdies

šilumą mokiniams. Taip pat trečio aukšto fojė visą sa-

vaitę galėjome grožėtis mokinių piešiniais gyvybės te-

ma.

Ar visada skiriame laiko artimiesiems? Ar neužsida-

rome savam pasaulyje nematydami aplinkinių? Juk iš

tiesų vyrai žmonoms, tėvai vaikams skiria labai nedaug

dėmesio. O juk taip norisi po sunkių dienos darbų grį-

žus į namus būti išklausytam, suprastam. Kartais net

nesuprantame, kad kitam reikia draugiško peties išsi-

verkti ar geros širdies išsikalbėti.

Gyvybė. Internete randame paaiškinimą: „Gyvybė –

organizmo būsena tarp prasidėjimo ir mirties“. Kebliai

paaiškinta, tiesa? Manau, kiekvienas žmogus į klausimą

„Kas yra gyvybė?“ pirmiausia turėtų atsakyti pats sau.

Vienam gyvybė – tai nepaaiškinamas stebuklas, kitam –

įprastas gyvenimo įvykis.

Kad ir kokios karštos diskusijos vyktų gyvybės svar-

bos tema, daugelis sutaria, kad gyvybė tai neįkainoja-

mas, pinigais neišmatuojamas ir tik širdimi įvertinamas

stebuklas. Todėl saugokime ne tik savo, bet ir kitų gy-

vybes! Ieva Mocevičūtė, IgD

5

Šios gražios dienos proga gimnazijoje netrūko

renginių. Tradiciškai garsiais plojimais dėkojome gim-

nazijos sportininkams už per metus sukauptus nuopel-

nus įvairiose sporto šakose. Antro ir ketvirto aukštų

fojė stebėjomės A.Eidinto kurtomis istorinių romanų

iliustracijomis, o gimnazijos bibliotekoje surengtoje

knygų parodoje susipažinome su jo kūryba. Gabūs

dailei IV gimnazinių klasių mokiniai, padedami dailės

mokytojos V.Laužadienės, surengė dailės darbų paro-

dą simbolišku pavadinimu – „Prieš pakylant“. Mažieji,

1–4 klasių mokinukai, irgi neatsiliko piešdami net ke-

turių metrų ilgio piešinį.

III–IV gimnazinių klasių mokiniai gavo ypatingą

dovaną – A.Eidinto paskaitą „A.Smetonos vaidmuo

1938-1940m. Lietuvos istorijoje“, kurioje svečias atsi-

skleidė kaip puikus, sąmojingas, žodžio kišenėje ne-

ieškantis lektorius, atvira bei laisva asmenybė. Gimna-

zijos bendruomenė irgi neliko skolinga, atgaivinusi

tarpukario nepriklausomos Lietuvos gimnazijose pa-

plitusį žaidimą – literatūrinį teismą. III gimnazinių

klasių mokinių teatro klasė su teatro mokytoja

R.Zeikuviene bei gimnazijos direktoriumi A. Bučniu

pristatė spektaklį „Išlikimas“, pastatytą remiantis

A.Eidinto istorinių romanų trilogija „Ieškok Maskvos

sfinkso“, „Erelio sparnų dvelksmas“ bei „Aukštai šal-

tos žvaigždės“. Pasijutome tarsi tikroje teismo salėje,

o aktoriai sulaukė tiek nuostabos, nuoširdaus juoko,

tiek rimties kupinų akimirkų ir, žinoma, garsių ploji-

mų.

Belieka tikėtis, jog ši graži tradicija, „Laisvės vė-

jas“, gyvuos dar ne vienus metus ir džiugins gimnazi-

jos bendruomenę bei svečius pavasarinėmis nuotaiko-

mis ir kūrybingumu!

Jurgita Šimkutė, 3gC

Benitos Barkevičiūtės nuotraukos

Laisvė – tai suprastas būtinumas!

Gegužės 25 dieną mūsų gimnazijos mokiniai jau trečią kartą džiaugėsi laisvu pavasariniu vėju.

Puoselėdami susitikimų su ambasadoriais tradiciją, tarsi prisiliesdami prie mums taip brangios Ug-

nės Karvelis atminimo, sulaukėme dar vieno jos bendražygio. Renginys „Laisvės vėjas“ į mūsų gim-

naziją atpūtė įtakingiausiose pasaulio valstybėse Lietuvai atstovavusį diplomatą, Užsienio reikalų

ministerijos ambasadorių ypatingiems pavedimams, habilituotą humanitarinių mokslų daktarą, VU

profesorių Alfonsą Eidintą. Sužinojome, jog gerbiamo svečio didžioji aistra – istorija. Jis ne tik sep-

tynių istorinių studijų, šešių monografijų, literatūrinių darbų, istorinių romanų autorius, vertėjas,

bet ir puikus savo romanų iliustratorius.

6

kas tradicijas bei senovę, vedusių netradicines

pamokas. Daugumai į atmintį įstrigo ketvirto

aukšto fojė skambėję pasakojimai apie senovi-

nes vestuves, kai tėvai nuspręsdavo, su kuo

tuoksis jų vaikai, bei laikydavosi griežtų tradi-

cijų per piršlybas ir vestuves.

Po pamokų mokyklos kieme vyko mugė,

kurioje buvo galima rasti visko – nuo pyragai-

čių iki papuošalų. Ne vienas po mugės kalbin-

tas mokinys džiaugėsi ne tik puikia atmosfera,

bet ir stebinančiu uždarbiu.

Pasibaigus šventei gimnazijoje, visas šur-

mulys persikėlė į Obelynę, kurioje ir tęsėsi

tradicinės šventės linksmybės.

Tokią užduotį gimnazistai gavo turizmo

ir mitybos pamokoje, kurią jiems veda mo-

kytoja Lineta Česnauskienė. Jie supažindi-

no pirmokus su Obelynės istorija, papasa-

kojo apie Tadą Ivanauską, mažieji turistai

rinko kankorėžius Gegutės šventei, užkan-

džiavo, išbandė jėgas viktorinoje bei džiu-

gino gimnazistus savo šokiais ir dainomis.

Nors kelionė pėsčiomis pirmokus ir nu-

vargino, tačiau veiduose spindėjo šypsenos,

o akys žėrėjo nuo malonių įspūdžių. Kelio-

ne liko patenkinti ne tik pirmokai, bet ir

mokytojos bei gimnazistai, kurie galėjo

išbandyti kelionės vadovo profesiją bei iš-

vykos organizavimo subtilybes.

Į Obelynę – su gimnazistais

Gegužės 3 dieną, ketvirtadienį, 3gb klasės mokiniai Eimantas Kaušikas, Eglė Jančiukaitė, Greta Kvie-

cinskaitė ir Augustė Macaitytė 1b klasės mokiniams (mokytoja Neringa Augūnienė) suorganizavo pažin-

tinę išvyką į Tado Ivanausko sodybą Obelynėje.

Lineta Česnauskienė Autorės nuotrauka

Kukuojanti šventė Jau tapo gilia tradicija, atėjus pavasariui, laukti mū-

sų gimnazijoje vykstančio folkloro festivalio – Gegutės

šventės. Mokiniai su dideliu noru ir užsidegimu ruošėsi

šiemet jau dvyliktą kartą vykusiam susibūrimui.

Ieva Mocevičiūtė, IgD Benitos Barkevičiūtės nuotraukos

Nuo pat ryto gimnazijoje virė kalbos ne tik apie su-

trumpintas pamokas, bet ir apie laukiamos šventės įspū-

dingumą. Vidudienį pas mus į svečius sugužėjo daug jau-

nimo iš įvairių Lietuvos rajonų. Jie dainavo, šoko bei pri-

statė liaudišką muziką. Taip pat atvyko daug tautodaili-

ninkų, liaudies meno tyrinėtojų, pasakojusių apie lietuviš-

7

Pergalės nuo pat pirmo čempionato

Pradžia

Užsiimti šiuo sportu mane pastūmėjo tėtis, kuris nuo 2000m. dalyvauja Lietuvos automobilių ralio čempionate. Jis yra ir mano treneris, kaskart išmoko ko nors naujo, di-džiuojuosi juo ir dėkoju, kad atvėrė duris į šį nuostabų sportą

Viskas prasidėjo 2011 m. (tada man buvo 16 metų), kai tėtis nusipirko šiek tiek varžyboms ruoštą ,,Ford Escort“. Norėdamas jį visiškai paruošti varžyboms, savaitę dirbau automobilių sporto klube „Žaibelis“. Kai mašina buvo pa-ruošta, sausio 8 dieną pirmą kartą gyvenime sudalyvavau žiemos slalome – padariau nedaug klaidų ir užėmiau IV vie-tą jaunių grupėje. Po savaitės vyko trečiasis žiemos slalomo pirmenybių etapas – čia sekėsi jau geriau, jaunių grupėje bu-vau trečias. Tą žiemą automobilių žiemos slalomo pirmeny-bėse, susumavus visus rezultatus, buvau pirmas! Tai, tikriau-siai, didžiausias pasisekimas, nes tai buvo mano pirmas čem-pionatas, o jį aš dar ir laimėjau!

Kaip man sekėsi...

Pavasarį mašiną pakeitėme į žymiai galingesnę – ,,Honda Civic Type – R“, su ja atsivėrė didesnės galimybės tobulėti bet siekti didesnių pergalių, gerinti rezultatus. Žino-ma, kaip galima tobulėti, jei nedarai klaidų? Kai tik parsiva-rėme ,, Hondą“, reikėjo ją išbandyti – ,,Nemuno žiede“ nulė-kiau nuo trasos ir trenkiausi į akmenį. Man nenutiko nieko blogo, tačiau mašiną teko nemažai patvarkyti. Dabar važinė-jant klaidų vis mažėja, pripratau prie mašinos. Daugiausiai dalyvauju įvairiuose slalomuose, kur užimu I – III vietas.

Nauja patirtis ir ateities planai

Šiais metais teko išbandyti naują dalyką – sėdėti šturma-no kėdėje ralio varžybose (balandžio 29 d. Ukmergėje ralio varžybose tėtis vairavo, o aš jam skaičiau stenogramą, kelią, kur jam reikia važiuoti dideliu greičiu žvyrkeliais). Tai yra žodžiais nenusakomas, nepakartojamas jausmas.

Šiuo metu mano didžiausia svajonė yra startuoti ralyje

sėdint prie automobilio vairo. Žinoma, tam reikia labai daug ruoštis, treniruotis ir tobulinti savo įgūdžius. Šiais metais pla-nuoju varžytis įvairiuose slalomuose, stengsiuosi iškovoti pačias geriausias vie-tas, galbūt dar bus galimybė atsisėsti į šturmano kėdę.

Apie Edviną galite pasiskaityti ir tinklalapyje www.zaibelis.lt , o jam lin-kime sėkmės!

Benita Barkevičiūtė, IIIgC Nuotraukos iš asmeninio albumo

Prisimenu, kaip tėtis pirmą kartą leido žvyrkeliu pavai-ruoti mašiną iki kaimo. Tikriausiai nėra geresnio jausmo, nei jausti tokią galią ir atsakomybę savo rankose... Manau, šį jausmą gana dažnai patiria vienuoliktokas Edvinas Sa-vickas. Ne vienas jūsų tikriausiai susidomėjo, kaip jis gali važinėti be teisių. Aš taip pat to jo paklausiau, o atsakymas paprastas – ne, jam nereikia klastoti savo gimimo datos ar pasidirbti teises – slalomuose, sakė Edvinas, teisių nereika-lauja, nes tai sportas.

8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis

Maketavo Gabrielė Svėržaitė, 8c

Atšilus orams visi skubame prie vandens telkinių.

Tačiau ar nori perkaisti saulės atokaitoje, paskui karš-

čiuoti ir gadinti sau nuotaiką? Ne? Tuomet saulėtą die-

ną nepamiršk užsidėti kepurės! Maudymuisi pasirink

tokias vietas, kurios yra prižiūrėtos, kitiems žinomos ir

saugios, juk kas tave gelbės, jei nemokėdamas plaukti

pradėsi skęsti? Jei besimaudant visai netikėtai užklupo

audra, jokiu būdu nelik vandenyje, nes tai ypač pavo-

jinga gyvybei.

Susiruošei į iškylą miške? Tačiau atmink, kad gam-

ta – mūsų sesuo. Todėl būdamas miške ne tik nekurk

laužo draudžiamose vietose bet ir nedegink žolės bei

nešiukšlink. Ne paslaptis, jog miške gyvena erkės.

Per vasarą – saugiu žingsniu Kai vasara taip sparčiai įsibrovė į mūsų kiemus, o atostogos mokiams jau

visai ant nosies, visi atsipalaiduoja. Tačiau reikia nepamiršti, kad mūsų tyko

įvairiausi pavojai. Apie saugią vasarą šįkart kalbėjomės su sveikatos priežiū-

ros specialiste Inga Lukševičiene.

Būk atsargus, saugokis jų dėvėdamas šviesius drabužius

bei naudodamas purškiklius erkėms atbaidyti. O jei miške

rasi mėlynių, žemuogių ar kitų uogų, atmink, kad jų nega-

lima valgyti neplautų, nes tavo atostogų džiaugsmą gali

apkartinti pilvo skausmai.

Kad ir kaip gaila, tačiau mokiniai didžiąją laisvalaikio

dalį praleidžia mieste. Tad gatvę pereik tik pėsčiųjų ar po-

žeminėse perėjose, o tamsiu paros metu būtinai prisisek

atšvaitą.

Atrodo, elementarios taisyklės, tačiau ne vienas pa-

miršta jų laikytis. Nepamiršk jų, vasarą daug keliauk,

skaityk, domėkis pasauliu ir bendrauk su gamta!

(Atsakymai: taip, ne, nežinau)

1. Visada jaučiu atsakomybę už tai, kas vyksta mano

gyvenime.

2. Neturėčiau tiek problemų, jei kai kurie žmonės

kitaip mane vertintų.

3. Veikiu, o ne mąstau apie savo nesėkmes.

4. Kartais atrodo, kad gimiau po nelaiminga žvaigžde.

5. Manau, kad alkoholikai patys kalti dėl savo ligos.

6. Dėl nesėkmių kaltinu žmones, turėjusius man

įtakos (tėvus, draugus ir t.t.).

7. Jei peršalau, neinu pas gydytoją, o gydausi pats (-i).

8. Manau, kad dėl moterų agresyvumo ir piktumo kal-

ti kiti žmonės.

9. Esu įsitikinęs (-usi), kad bet kurią problemą galima

išspręsti, ir nesuprantu tų, kuriems iškyla problemos.

10. Mėgstu padėti žmonėms, nes jaučiu dėkingumą

tiems, kurie man padėjo.

11. Jei kyla konfliktas, tai, mąstydamas (-a), kodėl

taip atsitiko, pradedu nuo savęs.

12. Jei juodas katinas perbėgo kelią, pereinu į kitą

pusę.

13. Manau, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai

nuo situacijos, turi būti stiprus ir savarankiškas.

14. Žinau savo trūkumus, bet noriu, kad aplinkiniai

būtų atlaidūs jiems.

15. Stengiuosi prisitaikyti prie situacijos.

TAIP – 1, 3, 5, 7, 9, 11, 13 klausimai – po 10 taškų,

NE – 2, 4, 6, 8, 10, 12, 14, 15 klausimai – po 10

taškų,

NEŽINAU – po 5 taškus.

Tes

tas:

Kas

Jū

s sa

vo g

yven

ime?

KAPITONAS (100–150 taškų)

Jūs turite stiprų atsakomybės jausmą, daug

imatės, įveikiate sunkumus jų nedidindamas (-a),

neiškeliate problemų į gyvenimo centrą, žinote

savo tikslą ir galvojate, kaip jį pasiekti. Kas vyk-

sta Jūsų viduje – kitiems paslaptis.

VAIRININKAS (50–99 taškai)

Noriai vairuojate savo gyvenimą, bet galite,

jei reikia, vairą atiduoti ir į kitas rankas.

Sunkumus vertinate realiai. Lankstus, sveikas

protas ir jautrumas – Jūsų sąjungininkai. Jei

aplinkybės su Jumis nesusijusios, nejaučiate atsa-

komybės, bet jei reikia, imatės jos ir žinote, kada

reikia tai padaryti. Mokate su kitais sugyventi

draugiškai, negriaudamas (-a) savo vidaus.

KELEIVIS (0–49 taškai)

Lengvai paklūstate

aplinkiniams, sakote:

„T a i p su s i k l o s t ė

apl inkybės .“ Dėl

sunkumų kaltinate

visus, tik ne save.

Nepriklausomybė Jums

nepasiekiama, bet sug-

ebate su kitais gyventi

taikiai, neanalizuojate

– koks tai žmogus,

kaip jis Jus vertina.

Puslapį parengė Margarita Melinytė, 7c