Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2010m. gegužė, Nr. 9

Tariam sudie, mojam ranka

Gegužės 28-ą danguje blaškėsi niūroki debesys, o mūsų gimnazijos 11-okų komanda lyg skruzdėlytės plušėjo, kad tik suspėtų surengti abiturientams kuo įspūdingesnę šventę.

Paskutinis skambutis.

Vienas didelis ,

nupintas iš ąžuolo

lapų, papuoštas

alyvų žiedais.

Kitas mažas, bet

taip neįprastai ilgesingai skambantis... Paskutinia i žingsnia i gimnazijos taku, paskutinė pamoka su klasės auklėtoja is. Truputį liūdna, kad dvylika metų ta ip greitai prabėgo.

Sustoję prie tako Jums plojom ir linkėjom

geriausios kloties.

Susėdę salėje klausėmės

direktoriaus, Tabariškių

parapijos klebono, auklėtojų, tėvelių, pirmųjų mokytojų, vienuoliktokų linkėjimų skristi tiesia i, nesutikti kliūčių. Nors šventė skirta atsisveikinimui, bet vienuoliktokų parengta nuotaikinga programa ne kartą privertė nusišypsoti ir net nusikvatoti. Iš tikrųjų – nėra ko liūdėti, juk užaugo toks gražus būrys (net 91!) šaunaus jaunimo.

Tad aukšto ir saugaus Jums skrydžio! Aplankykite mus – tikime, kad turėsite kuo nudžiuginti.

Lina Jankauskaitė, 2gA Gailės Juknytės (2gC) ir Juliaus Aleknos nuotraukos

„Planų turiu daug...“

Šiais mokslo metais mūsų gimnazijoje įvyko tikrai daug pokyčių. Pirmiausia pasikeitė direktorius, o su juo ir gimnazijos tvarka, buvo išrinkta nauja prezidentė, tad atsirado naujų renginių. Ko gero, visiems smalsu sužinoti, ką šie žmonės mano apie nuveiktus darbus, kokių turi planų. Pirmiausia skubame pas gimnazijos direktorių Arūną Bučnį.

–Kokie Jums buvo šie mokslo metai? Kaip galėtumėte juos įvertinti? –Manau, kad geri visomis prasmėmis: tai nauji iššūkiai, naujos patirtys, nauji atradimai. Įvertinti ir įsivertinti save be galo sunku. Aš visada laikausi nuostatos, kad savęs vertinimą mes suprantame subjektyviai. Tai,

ką patyriau šiais metais bendraudamas su Jumis – neįkainojama. Manau, kad kiekviena praleista diena gimnazijoje man buvo gyvenimiškoji pamoka, kiekviena mano padaryta klaida vertė dar kartą mąstyti ir krikščioniškai atsiprašyti. –Ar spėjote atlikti visus darbus, kuriuos planavote padaryti šiais mokslo metais? –Juokaujate. Man labai patiko vienos mano kolegės Jolitos linkėjimas – Šv. Kalėdų proga padovanotas graikiškas riešutas su išgraviruotu linkėjimų – „Idėjų“. Beveik kasdien kyla idėjos, kartais galbūt neįgyvendinamos. Yra darbų, kurių nepadariau (kad ir muziejaus rekonstrukcija), bet labai džiaugiuosi su Jūsų tėvelių pagalba įrengta nauja rūbine, pagerėjusia Jūsų drausme ir lankomumu, nebe taip niokojama gimnazija, keičiamomis rūkorių dislokacijos vietomis (viliuosi, kad rūkote mažiau). –Gal jau turite tikslų, planų kitiems metams?

Nukelta į 2 puslapį

2

Atkelta iš 1 puslapio

„Planų turiu daug...“ –Turiu ir labai daug. Mano tikslai visada bus ambicingi. Ir jeigu Jūs ir kolegos mokytojai padės juos įgyvendinti, mūsų gabiausieji mokiniai neieškos kitų gimnazijų... Kiti metai – nauja kokybė. Man visada svarbiausia turinys, o ne forma. Man patinka, kai dirbama, o ne kai kalbama apie darbą. Jeigu padėsite įgyvendinti planus (o aš tuo tikrai neabejoju), mes ne tik gerai mokysimės, bet kartu džiaugsimės laisve, ir „Naktis mokykloje“ bus, ir į tarptautinį bendradarbiavimą išeisime. Manau, kad ir roko grupė bus, ir teatro festivaliai, ir choro sulauksime, gal ir kapelos (juk žinote, kad širdyje aš „liaudininkas“), ir gitaros skambės, o kur dar visos geros Jūsų iniciatyvos. Tikiu, kad gimnazija mums bus maloni ir „be uniformų“(t.y., po pamokų). –Ar nesigailite sugrįžęs į mokyklą? –Atvirai pasakysiu, kad per šiuos metus visko buvo. Tai ne pirmas iššūkis ir pasikeitimas mano gyvenime. Tiesa, grįžimas pirmas. Viena mane stebina: kodėl tiek metų pedagoginė bendruomenė tyli gerai suvokdama, kas dedasi švietime? Tikiuosi, kad lobistinės galimybės leis man pasakyti, ką būtina šiandien keisti gana statiškoje švietimo sistemoje. O jeigu tai bus tik „šauksmas tyruose“, atsitraukimo variantų aš visada surasiu. –Kaip leisite atostogas? –Gyvenu nuostabiame gamtos kampelyje, kurį turiu puoselėti. Veiklos tikrai bus. O dar pasaulio futbolas, rytinė žūklė ir knygos, kurias perskaityti privalau, nors norėčiau skaityti tas, kurios patinka. Gaila, bet tai prabanga. –Ko palinkėtumėte gimnazistams vasaros proga? –Pailsėkite, jeigu turite noro, perskaitykite nors po vieną vertingą knygą, džiaukitės vasara ir pagalvokite, ką mes turime pakeisti gimnazijoje, kad joje būtų gera kiekvienam. Mano elektroninis paštas pasiūlymams: direktorius@ukg.lt. Jeigu norime ką pakeisti, tai turime padaryti visi. Geros, saugios ir šiltos vasaros.

Esu dėkingas visai gimnazijos bendruomenei už gražius kartu praleistus 2009-2010 mokslo metus.

Ieva Paužaitė, 2gB

„Būkit savimi!“ Smalsu, kuo įdomūs, prasmingi šie mokslo metai buvo

gimnazijos prezidentei Akvilei Arlauskaitei. –Visų pirma išmokau dirbti komandoje. Šeimoje esu vienturtė, todėl nelabai mokėjau dalytis veikla. Taip pat geros patirties davė vadovavimas, išmokau ne taip tiesiogiai priimti kitų

žmonių nuomonę, sužinojau, kas yra tikra atsakomybė ir kad ne viskas baigiasi taip, kaip tikiesi. Pasiteisino mano mintis, kad visiems geras nebūsi. Išmokau rengti ir organizuoti, nebijoti kitų, pradėjau daugiau bendrauti, išmokau susidėlioti laiką taip, kad viską spėčiau. Esu labai dėkinga gimnazijai už galimybę įgyti žinių ne tik iš vadovėlių, bet ir dalyvaujant užklasinėje veikloje. Labai daug padėjo direktorius. Jis man tapo vadovavimo pavyzdžiu. –Kaip manai, koks geriausias tavo ir mokinių tarybos darbas, nuveiktas per šiuos metus? –Gebėjimas dirbti drauge. Manau, tai labiausiai atsiskleidė, kai organizavome renginį „Naktis gimnazijoje“, kuris yra atidėtas. Bet labai džiaugiamės, kad gimnazijoje vėl vyksta diskotekos kaip senais, gerais laikais. Taip pat man labai patiko Šlepečių diena. Šiuo metu Facebook‘e sukūrėme naują grupę, kurioje Jūs visi galite dalytis savo idėjomis, siūlyti renginius ar tiesiog diskutuoti. Laukiame Jūsų pasiūlymų . –Ar viską padarei, ką ketinai? –Oi, ne. Viskas atrodė daug lengviau, daug paprasčiau: šast šast susirinkai gerų draugų būrelį ir padarei renginį. Reikia su visais pasitarti, tada pasimeti, paskui kol vėl išanalizuoji situaciją, taip ir tęsiasi, kito darbo imtis negali. Man labai gaila dėl renginio „Naktis gimnazijoje“, aš tikrai jo norėjau. Norėjome surengti tokius lyg ir apdovanojimus – šauniausio mokinio, plepiausio mokinio, keisčiausio mokytojo ir t. t., suorganizuoti įšventinimą į gimnazistus. Manau, kad visa tai bus įgyvendinta. –Ką patartum tiems, kurie nori kandidatuoti į mokinių tarybą? –Galiu patarti tik tiek – būkit savimi, būkit geri, mokėkit išklausyti ir nebijokit atsikirsti. Kartais reikia būti griežtam ir uždaryti gerumą giliai giliai ( šito aš nemoku). Nepamirškite turėti tikslų ir pasistenkite juos įgyvendinti.

Ieva Mocevičiūtė, 7D

3

Šaldytuvams ežere – ne vieta!

Pastaruoju metu daug girdime apie atliekų rūšiavimą. Tačiau, norint rūšiuoti, visų pirma reikia žinoti, kaip teisingai tai daryti. Tad mūsų gimnazijos 8a klasė nutarė dalyvauti UAB „Kauno švara“ organizuotame projekte „Jaunimas už švarą 2010“. Projekto tikslas – supažindinti jaunimą su ekologiniu pilietiškumu, teisingu atliekų rūšiavimu, skatinti dalyvauti priimant svarbius visuomenei sprendimus. Mokykloje projektui vadovauja socialinė darbuotoja R. Dubauskienė ir biologijos mokytoja I. Gronskienė. Jis startavo balandžio mėnesį: ”Kauno švaros“ atstovė diskutavo su mokiniais apie atliekų problemas, mokiniai piešė savo idėjas, kaip paskatinti žmones rūšiuoti. O gegužės 21-ąją vyko „Kauno švaros“ surengta ekskursija.

Aplankėme administracinę bazę (Statybininkų g. 3), išvydome trumpą filmuką apie atliekų rūšiavimo naujoves, sutvarkytus ir uždarytus senus sąvartynus, keliavome į antrinių žaliavų rūšiavimo liniją, stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelę, esančią Nemajūnų g.15B, Petrašiūnuose. Kiti atliekų priėmimo punktai: Ašigalio g.20 ir Julijanavos g.1a.

Paskutinis mūsų taškas – Lapių buitinių atliekų sąvartynas. Kvapas ten tikrai nėra malonus. O viskas dėl to, kad nuo pat pradžių nesurūšiuojame savo šiukšlių.

Dėkojame “Kauno švarai“ už labai naudingą ekskursiją! Birželį vyks projekto apibendrinimas ir darbų vertinimas.

Manau, kad tie, kurie dalyvauja projekte, tikrai nemes šaldytuvų, skalbimo mašinų ar kitų daiktų kur pakliūva. Norėtųsi, kad taip elgtųsi ir kiti – juk ir patys džiaugsimės, jei ilsintis gamtoje priešais negulės sudaužytas televizoriaus ekranas.

Indrė Maleckaitė, IgB Irenos Gronskienės nuotrauka

Į Europą – su kraičiu „Tu, gegute, raiba paukštele...“ – tokia

daina balandžio 27d. mūsų gimnazijoje prasidėjo etnokultūros konkursas „Mūsų kraitis Europoje“. Regioninėse varžytuvėse rungėsi Domeikavos gimnazija, Kauno Maironio gimnazija, Lazdijų rajono Veisiejų vidurinė mokykla, Druskininkų sav. Viečiūnų pagrindinė mokykla ir mūsų gimnazijos folkloro kolektyvas (vadovė mokyt. R. Pečiulienė).

Mokytoja ir mokiniai puikiai pasirengė

konkursui ir garbingai atstovavo savo etniniam regionui Lietuvos istorijos ir etnokultūros paveldo žinovų varžytuvėse. Mūsų komandai teko parengti prisistatymą (pristatėme mūsų garsiąją Gegutės šventę). Paskui mokykla aidėjo nuo gražiausių ir skambiausių dainų ir šokių. O ką jau kalbėti apie linksmus žaidimus, kurių išmokėme kitus. Patys irgi daug sužinojom. Kulinarijos varžytuvėse pristatėme „Gegutės duonelę“ – vaišinome kitus ir patys spėjome paragauti. Mūsų komandos vadovė „Klausimėlio“ užduočiai parengė tokius mįslingus klausimus, kad kiti į juos vos sugebėjo atsakyti!

Nuotaika buvo puiki iki pat šventės pabaigos. Šokom, dainavom ir, žinoma, laukėm rezultatų. Po ilgų komisijos svarstymų mūsų gimnazijos komanda pripažinta konkurso nugalėtoja.

Galime pasidžiaugti, kad gegužės 18-ą dieną iškeliavusi į Vilnių mūsų komanda neparvyko tuščiomis – iš respublikinio varžybų turo grįžo su laureatų apdovanojimu. Mes džiaugiamės kartu su jais.

Lina Jankauskaitė, 2gA

4

Obelynėje vėl užkukavo Gegutė

Jau dešimtą kartą su sprogstančiais vyšnių ir obelų

žiedais į mūsų gimnaziją atkeliavo tradicinė respublikinė Gegutės šventė. Šių metų gegužės 7-ą dieną į šią gimnazijos pedagogų, turinčių etnokultūros konsultantų kvalifikaciją, atgaivintą prosenovišką šventę atbildėjo ne tik jaunieji folkloro entuziastai iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų – Biržų, Širvintų, Prienų, Jurbarko ir kitų (iš viso 16 kolektyvų), bet ir atvyko svečių iš Latvijos – Rygos miesto vaikų folkloro ansamblis „Laiva“.

Šventė prasidėjo Amatų miestelio šurmuliu gimnazijos kieme: mokiniai prekiavo savo sukurtais papuošalais, medžio ir keramikos

dirbiniais, gardumynais. Smagu buvo ir parduodantiems, ir perkantiems, ir šiaip žioplinėjantiems. Gimnazijoje tuo metu latviai surengė koncertą, norintieji galėjo pažiūrėti filmą apie pirmąją Gegutės šventę, vėliau buvo atidarytas mokytojos Genovaitės Miknevičienės, puoselėjusios lietuvių tautines tradicijas, vardo etnokultūros centras.

Po pietų šventė persikėlė į tradicinę vietą – žalumos ir gaivos oazę, garsiojo mūsų gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko sodą ir parką – Obelynę. Į šventinį šurmulį neraginami įsitraukė garbingi svečiai – etnologas, profesorius Libertas Klimka,

etnokultūros puoselėtoja Ona Verseckienė, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir kiti. Saulė dosniai dalijo savo šilumą, o mes stebėjome visų kolektyvų prisistatymus, grožėjomės jų atvežtais kulinarinio paveldo patiekalais, kartu šokome ir dainavome.

Šventės rengėjai visus susirinkusius vaišino tradicine „Gegutės duonele“, girdė sula. Į dangų skristi buvo paleista 10 įvairiaspalvių dangaus žibintų, simbolizavusių šventės sukaktį. Iš Tado Ivanausko sodelio šventė persikėlė į liepų pavėsį, kur tradiciškai visi tarėme maldos žodžius, kiekvienas norintis galėjo paliesti liepą ir pasisemti iš jos energijos. Netruko ateiti viena įdomiausių šventės dalių – įšventinimas į bernus ir mergas. Sulaukusieji 14-os turėjo atlikti daugybę smagių užduočių: užrištomis akimis basi eiti per žolę, parodyti savo ištvermę ir stiprybę daugybę kartų kilnodami sunkų suolą ir kitų. Nors užduotys ir nuvargino, bet nuotaika išliko puiki.

Po ilgų išbandymų klėtelėje visų laukė vaišės, kuriomis, kaip ir kasmet, pasirūpino šventės rėmėjai – gimnazijos mokinių tėveliai arba buvę mokiniai. O paskui vėl šokiai, dainos ir žaidimai iki vėlumos. Atsisveikinome taip pat tradiciškai: „Iki kitų metų pirmojo gegužės penktadienio!“

Už nuostabią šventę dėkojame nenuilstantiems jos

rengėjams, ypač etikos mokytojai Zitai Laužikaitei ir mūsų gimnazijos folkloro ansamblio „Gegulė“ vadovei Giedrei Ramunei Pečiulienei. Linkime, kad ši tradicija sulauktų dvidešimtojo ir dar gražesnių jubiliejų.

Lina Jankauskaitė, 2gA Gailės Juknytės (2gC) ir Juliaus Aleknos nuotraukos

5

Laisvės vėjas

Gegužės 14 dieną į mūsų gimnaziją atpūtė tikras pavasarinis „Laisvės vėjas“. Jis atnešė gimnazijai įsimintiną ir įspūdingą šventę su labai garbiais žmonėmis.

Per pertraukas gimnazijoje šėlo muzikinis vėjelis, dailės gūsiai ir

šokių sūkuriai. Vyresnieji muzikavo ir šoko, mažesnieji piešė laisvę. Renginiuose dalyvavo Europos parlamento narys, profesorius L. Donskis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius drauge su patarėju A. Lakštausku, Kauno raj. meras V.Makūnas, Jungtinio pasaulio koledžų nacionalinio komiteto direktorius ir pedagogas V.Toleikis, leidyklos „Versus Aureus“ generalinis direktorius A.Mickevičius.

Po trijų pamokų antrokai gimnazistai sugužėjo į aktų salę. Gimnazijos direktorius A. Bučnys pristatė svečius ir nuoširdžiai jiems dėkojo už apsilankymą.

Paskui mokiniai įdėmiai klausėsi gerb. L. Donskio. Profesorius vedė pilietiškumo pamoką, kurios metu pristatė savo naująjį vadovėlį, skirtą mokytis pilietinio ugdymo 10 klasėje. Autorius teigė, kad ši knyga ne tik dešimtokams, ją gali skaityti ir vyresnių klasių mokiniai. Per pamoką profesorius dėstė savo pilietiškumo, laisvės sampratą. Žinoma, nebuvo pamiršta paminėti labai svarbi šios dienos sukaktis – Romo Kalantos susideginimo metinės. L. Donskis prasitarė, kad tik visai neseniai jis ėmė suprasti šios dienos tikrąją svarbą.

„Ar gali būti meilė tėvynei be meilės

draugui?“ – klausė svečias ir pats atsakė, jog laisvė – tai gražūs dviejų žmonių santykiai, kurie priklauso nuo abiejų. „Be tavęs – nebūtų manęs,“ – ištarė profesorius. Mokiniai klausėsi pamokymų, kaip kruopščiai ir teisingai reikia ugdyti savo santykį su aplinka, žmonėmis, kaip stipriai reikia mylėti savo gimtąjį kraštą ir kaip svarbu pažinti savąją istoriją. Moksleiviai turėjo galimybę europarlamentarą išgirsti ne tik kalbantį apie esminius dalykus, bet ir grojantį gitara, dainuojantį, deklamuojantį.

Iškart po pamokos mokiniams L. Donskis drauge su švietimo ir mokslo ministru G. Steponavičiumi susitiko su gimnazijos mokytojais, kurie taip pat turėjo galimybę pasiklausyti, padiskutuoti su profesoriumi ir ministru. Vėliau L. Donskis savo naująjį vadovėlį pristatė Kauno rajono istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojams.

Kai profesoriaus paklausėme, ar patiko

svečiuotis gimnazijoje, jis atsakė, jog jam tikrai labai malonu čia būti. L. Donskis dar kartą pabrėžė gimnazijos svetingumą, šilumą ir dvasią, kuri, jo manymu, čia yra tikrai labai graži ir nuoširdi. Prakalbus apie linkėjimus mokiniams, jis mums palinkėjo džiaugtis jaunyste ir kuo ilgiau savyje išlaikyti jaunystės džiaugsmą. Mokytojams linkėjo pagarbos mokiniams ir išminties.

Deimantė Stulgytė, 2gC Juliaus Aleknos nuotraukos

6

„Niekaip kitaip savęs neįsivaizduoju“ –Visų pirma prašome prisistatyti . –Esu Solveiga Žibaitė, gimnazijos trečiokė, pasaulio pilietė ir šiaip

intrigantė . –Girdėjau, kad ne per seniausiai laimėjai dar vieną konkursą. Jei gali, patikslink, kokį, už ką laimėjai. –Dalyvavau europarlamentarės Radvilės Morkūnaitės organizuotame ekologinių istorijų konkurse ,,Žaliasis kodas“ (šitas lyg ir paskutinis) ir buvau nustebinta savo darbo sėkmės. Laimėjau kelionę į Europos Parlamento būstinę Briuselyje ir buvau labai pagerbta, nes gavome valgyti europarlamentarų valgykloje. Mano ,,Žaliojo kodo“ darbas yra mokslinės fantastikos žanro, tad

nustebau, kad jis buvo taip šiltai priimtas. –Tai tikrai ne pirmas tavo laimėtas konkursas, kur dar teko

dalyvauti? –Jei panorėčiau, galėčiau išvardyti visus tuos bandymus ir

pasisekimus, bet juk jie visai nesvarbu. Nededu varnelės ties kiekvienu laimėtu konkursu, nes ne jie matuoja mano darbų vertę. Tai čia tokia moralinė vertė, o prizai, be abejo, yra labai malonu – kad ir manoji nuostabi kelionė, bet savimeilės paglostymas yra tik menkutė dalelė visų priežasčių dėl kurių atiduodu savo kūrybą kitų teismui.

–Ar jauti, kad dalyvavimas tokiuose konkursuose tau suteikia patirties? Ar konkurencija juose didelė? Gal susipažįsti juose su, tavo nuomone, būsimaisiais pasaulinio garso autoriais?

–Konkursuose ir verta dalyvauti vien dėl galimybės susipažinti su daug kartų už tave talentingesniais žmonėmis. Išgirsti ateitin nukreiptas kitų jaunų žmonių šnekas yra tikras įkvėpimas ir paskatinimas. Be abejo, vieta, kur koncentruojasi pats talentingiausias Lietuvos jaunimas ir tų šnektų galima prisiklausyti iki soties, yra Nacionalinė moksleivių akademija, kuriai priklausanti labai džiaugiuosi.

–Visai neseniai mokyklos bibliotekai padovanojai šūsnį knygų, kiek, drąsiai galiu teigti, daugelis nėra perskaitę per visą gyvenimą. Pagal ką pati renkiesi knygas? Kokiam žanrui teiki pirmenybę? Ar skaitai ir „meksikietiškus“ romanus?

–Jaučiu silpnybę mokslinei fantastikai, tik abejoju dėl jos perspektyvų ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai, nes kaip tik dabar atėjo metas fantastikai pakeisti kryptį, o niekas to nesiima. Ganėtinai simboliška, kad į šią sritį mane įtraukė lietuvių rašytojas V. Ažušilis – fantastikos pradininkas Lietuvoje. Gal šiandien perskaityta jo knyga ir nebepasirodytų tokia galinga, bet dvylikametei tai buvo smarkus postūmis.

Sakysiu tiesą – knygas renkuosi pagal autorių pavardes. Todėl, jei jau atrandu kažką artimo širdžiai, autorių lydžiu nuo pat pirmų jo kūrinių iki mirties, užtat į lentynėles rašytojų neskirstau, kad šitą skaitau, ano neskaitau, nes kiekvienas žanras turi kažką išskirtinio, aš knygas klasifikuoju pagal krūvį protui:

Knygos-iššūkiai, kaip J.Joyce ,,Ulisas“, reikalaujančios emocinio budrumo ir šimtaprocentinio susikaupimo ir kurias įveikus arba bent jau šiek tiek supratus atrodo, lyg kalną būtum nuvertęs.

Knygos-vedliai, paremtos jausminiu smūgiu ir manipuliacija grožiu, mėginimu užduoti daugiau klausimų, nei jau yra užduota (niekam nereikia atsakymų), tarkim, ,,Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“, ,,Didysis Getsbis“, J.Kerouaco beprotiškai nuostabios knygos, M.Kunderos romanai.

Knygos – šaltas dušas. Pati smagiausia literatūros rūšis – satyriniai romanai ir apsakymai, atveriantys visuomenės piktžaizdes. Tai – K. Voneguto romanai, kai kurie Voltero ir Moljero veikalai.

Knygos-penkiolika minučių, skirtos lavinti fantazijai ir pailsinti protą nuo visų prieš tai ėjusių knygų tipų. Kad ir kaip žavėčiausi S. Kingu, jo knygos yra skirtos laisvalaikiui, gerai pramogai todėl yra tapusios popkultūros simboliu.

Šiek tiek kitaip yra su moksline literatūra. Dievinu antropologiją, su ja sieju savo ateitį, tad natūraliai išeina, kad tenka jau dabar pažindintis su šviesiausiais protais, o kadangi nesu tokia kompetentinga, tai saugiausia pradėti nuo įtakingiausių ir žymiausių veikėjų. Atradau C. Levi-Strauss, kurio įžvalgos niekados neapvilia, žaviuosi Antano Andrijausko monografijomis ir Antano Maceinos aštria mintimi, niekuo neatsiliekančia nuo labiausiai pripažintų planetos protų.

Nukelta į 7puslapį Nuotrauka iš asmeninio albumo

7

„Niekaip kitaip savęs neįsivaizduoju“ Atkelta iš 6 puslapio

–Kokia tematika vyrauja tavo kūriniuose? Apie ką dažniausiai esi linkusi rašyti?

–Mane labai žavi mistika, pasaulio paslaptys, žmogaus paslaptys. Neapsieinu be žmogiškųjų motyvų tyrinėjimų (kiek mano nepatyrimas leidžia tyrinėti), šiaip nesu itin prisirišusi prie vieno žanro, galų gale, negaliu, nes neturiu tiek patirties ir nemačiau tiek skirtybių, kad galėčiau apsistoti ties viena.

–Ar tavo personažai yra kažkuo susiję su realiu pasauliu, ar viskas tiesiog gimsta tavo galvoje?

–Sakai: ,,tiesiog gimsta tavo galvoje“ – lyg tai būtų labai paprasta . Manau, kad knygų herojai yra sužmoginti idealai, klaidos, išskirtinėmis savybėmis užpildytas tuščias eterio laikas, gali juos sutikti gatvėje, bet neatkreipti dėmesio, nes jų tragedijos yra kartu tokios pat mažos ir tokios pat didelės, kaip mūsų visų nė vieno neišskiriant. Mano herojai dažniausiai ateina pas mane, gal tik jų užuomina, bet jeigu ji atėjo, reiškia, kad prieš tai jau egzistavo, tad negaliu sakyti, kad aš juos išgalvoju. Greičiau pasiimu iš aplinkos.

–Kas yra tavo įkvėpimas? Gal kuri tik tam tikroje aplinkoje? Gal tik žvakių šviesoje?

–Pasidedu kompiuterį ant kelių ir rašau. Iš tikrųjų, reikia išmokti nepaisyti įkvėpimo, jį valdyti, taip ištreniruoti sąmonę, kad idėjos plauktų natūraliai, o ne pakylėtai, nes tai kartais netgi trukdo įvertinti žodžio galią. Esu priversta rašyti, nes dalyvauju jaunųjų kūrėjų forumo ir NMA veikloje ir kartais tenka parašyti straipsnelių, tad rašymas ne visada yra malonus, bet imi ir išmoksti atrakinti smegenis, kad pirštai tik spėtų barškėti klaviatūra.

Nors galiu rašyti ne tik pagal užsakymą, bet ir romantiškai: . Myliu muziką – geras ritmas ir gitaros solo – nepakeičiamas mano kūrybos variklis. Širdį draskančių ,,The Smiths“, David Bowie, senų pakvaišėlių ,,Gang of Four“, nepakeičiamų ,,Depeche Mode“ melodijos dažnai skamba kaip mano veikėjų veiklos fonas ar motyvai. Gera muzika suteikia peno apmąstymams ne ką mažiau nei stiprus tekstas, kartais dainų tekstai yra dar smarkiau emociškai įkrauti.

–Simbolinis faktas, bet kelionę man irgi laimėjo daina (man patinka taip tikėti), nes savo pamokantį kūrinį užbaigiau žodžiais: „Kad tik neišsipildytų aštuntam dešimtmety Morrissey (,,The Smiths“ vokalisto ir dainų kūrėjo) dainuoti žodžiai: if it‘s not love than it‘s the bomb the bomb the bomb the bomb the bomb the bomb the bomb that will bring us together“ (aut.past.: „Jei ne meilė, tai bomba bomba bomba bomba mus vėl suves“).

–Kokios knygos heroje pati norėtum pabūti? Kokioje istorijoje sudalyvauti?

–Atvirai sakant, mieliau jau tegu apie mano pačios gyvenimą parašo knygą, nes jokia Skarlet O‘Hara nenorėčiau būti. O jei kur nors sudalyvauti, tai turbūt senoj geroj zombių apokalipsėj laukiniuose laukiniuose Vakaruose.

–Kada pradėjai kurti ir kada suvokei, kad turi tam pašaukimą, talentą?

–Aš ir iki dabar nesuvokiu . Beprotiškai malonu matyti, kad tau kažkas sekasi ir kad yra žmonių, kurie tavimi žavisi, bet tai esu natūrali aš, save mėgusi išdėstyti ant popieriaus jau nuo pat mažiausių dienų. Niekaip kitaip savęs neįsivaizduoju. Kažkada dar bandžiau kovoti su tuo (gal ne kovoti, slopinti), nes maniau, kad labai žavu yra mokėti mintinai skaičiuoti, bet pasidaviau atradusi savo vaikystės eilėraščius ir pamaniusi: ,,Štai čia esu tikroji aš, o ne kontoroje prie skaičiuoklio“.

–Gal kažkas paskatino? –Visų pirma, manęs niekada niekas nevaržė, turbūt tik aš

pati. Neįtikėtiną paramą rodė ir tėvai, ir mokytojai, ir draugai. Labiausiai įkvepia tai, kad kartais rašydama kokią trumputę novelę nubraukiu ašarą ir paskui tokią pačią pamatau ką tik ją perskaičiusio žmogaus akyse. Čia labai sentimentaliai, bet užtat misija įvykdyta!

–Ko palinkėtum kuriantiems ir dar norintiems kurti moksleiviams?

–Nekeliaklupsčiaukite ir nestovėkite vieni prieš pasaulį (turėkite tvirtą balsą ir tvirtą petį, į kurį galėtumėte pasiremti)! Taip pat labai paranku turėti idealą, bet savo kelią įsivaizduoti ne kaip sekimą idealo pėdomis, bet lygiagretų ir lygiavertį žingsniavimą. Kaip sakė mano nemėgstamiausias rašytojas P. Coelho: ,,Kelias į išmintį neišvengiamai yra klaidų kelias.“

–Ačiū už interviu. –Vienas malonumas!

Justina Mizeraitė, 3gD

Maketavo Ieva Borutaitė, 3gC

Leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis 8

Sveikiname nugalėtojus! Vasara jau ant nosies, mokytis nelabai norisi, tad šįkart nedėjome

kryžiažodžio – ko gero, nedaug atsirastų jo mėgėjų. Bet nepamiršome tų, kurie laimėjo prizus! Atsakymas buvo “Darom”.

Labai džiaugiamės aktyvia 3b klase. Štai tie laimingieji: Karina Patašiūtė (3b),

Aistė Tamašauskaitė (3b), Gintaras Romaneckas (3b),

Karolina Stankutė (6c), Neda Jaraitė (7d).

Linkime Jums gražios ir šiltos vasaros, nepamirštamų atostogų ir sakome „Sudie“ iki kitų mokslo metų!

Gabrielė Svėržaitė, 6c

Nebijau egzaminų Sparčiais žingsniais artėja mokslo metų pabaiga, o su ja ir didžiausias

dvyliktokų siaubas – brandos egzaminai. Streso išvengti beveik neįmanoma, tačiau psichologai pateikia keletą patarimų, kaip jį sumažinti.

Griežtai susiplanuok laiką, neatidėk mokslų „paskutinei nakčiai“. Iš anksto peržiūrėk, ką turi išmokti – bus lengviau planuoti laiką.

Nesimokyk visko atmintinai, o stenkis atsiminti svarbiausią informaciją, pasidaryk glaustus konspektus, svarbiausių temų korteles.

Mokykis, kada geriausiai sekasi susikaupti – ryte, dieną ar vėlai vakare. Eksperimentuok su įvairiomis kartojimo metodikomis, kad tas užsiėmimas taptų įdomus, gali pasitelkti ir draugus.

Negerk pernelyg daug kavos, arbatos ir gazuotų gėrimų. Kofeinas tik padidina dirglumą ir mažina imlumą informacijai.

Kad ir kiek besimokytum, neatsisakyk laisvalaikio ir poilsio, gerai maitinkis ir išsimiegok. Geriausia baigus mokytis trumpai pasivaikščioti ar pagulėti šiltoje vonioje.

Skirk pakankamai laiko atvykti į egzamino laikymo vietą, venk asmenų, kurie nervinasi, kelia stresą, aiškina, kad nieko nemoka, užduoda trikdančius klausimus.

Venk paskutinės minutės diskusijų. Kai kurie mokiniai taip įsijaučia į savo emocinę būseną, kad nesugeba egzamino metu parodyti to, ką mokėjo.

Prieš egzaminą išgerk vandens ir lengvai užkąsk. Gerai pailsėk. Mokiusis visą naktį negalima tikėtis, kad pavargęs

organizmas atgamins tą informaciją, kurią paskubomis sukišai į galvą. Egzamino išvakarėse geriausia programa – atsipalaidavimas, lengva

pramoginė programa, kuri pakeltų nuotaiką, ir ankstyvas ėjimas miegoti. Egzaminai pasibaigė – pamiršk juos – dabar laikas ilsėtis ir veikti tai, ką

mėgsti. Atmink, jog tavo gyvenimas ne tik egzaminai. Nuviliantys rezultatai – dar ne pasaulio pabaiga, net jei taip dabar atrodo.

Mes tikime, jog jums, mieli dvyliktokai, pavyks, ir linkime didžiausios sėkmės bei puikių rezultatų.

Parengė Greta Rapalavičiūtė, 2gC

Testas KUR PRALEISI ATOSTOGAS? 1.Vasarą mėgsti, kai a) šilta, šviečia saulutė, šalia jūra, b) kartais lyja, kartais šviečia saulė. 2. Norėtum vasarą praleisti a) Ispanijoje, Turkijoje, b) Lietuvoje, Lenkijoje. 3. Labiausiai mėgsti a) maudytis, žaisti su vandeniu ir smėliu susijusius žaidimus, b) būti su draugais, iškylauti, eiti į žygius. 4. Į kelionę pasiimtum a) tinklinio kamuolį, kremą nuo salės ir akinius nuo saulės, b) geriausius draugus! 5. Ką dažniausiai veiki per atostogas? a) kaitiniesi saulutėje ar maudaisi jūroje, b) ieškai naujų draugų. 6.Atostogos – tai a) smėlis, jūra, saulė, b) nėra mokslų, galima ilgai būti su draugais. 7. Vasarą su draugais būni a) nelabai ilgai, nes turi daug svarbių darbų, b) kiek tik nori.

Daugiausia atsakymų A Tu savo atostogas turėtum

praleisti šiltuosiuose kraštuose, prie jūros.

Daugiausia atsakymų B Drįstume tave pavadinti

lietuviu ar lietuve. Tau geriau Lietuva, savas kraštas – kaimas, Baltijos jūra ir, žinoma, draugai ...

Sudarė Ugnė Lisauskaitė, 6C