2011 m. ataskaita · 2015-04-09 · 2011 m. ataskaita 2011 m. pusę visų Širvintų r. sav. gyventojų (52,9 proc.) sudarė moterys ir 47,1 proc. – vyrai. Nuo 2005 m. užfiksuota

2011 m. ataskaita

ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ SVEIKATOS BŪKLĖ

2011 m. ataskaita

PRINTĖJA2012, Kaišiadorys

KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖSVISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

Širvintų rajono savivaldybės gyventojų sveikatos būklė

UDK 614.1(474.5)(083.41) Ši-103

Šis leidinys pristato 2011 metais Širvintų rajono savivaldybėje vykdytą visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Knygoje yra analizuojami duomenys apie demografinę situaciją, gyventojų sveikatos rodiklius, sveikatos priežiūros išteklius, aplinkos poveikį sveikatai. Leidinys yra skirtas visiems, besidomintiems gyventojų sveikata ir jos būkle Širvintų rajono savivaldybėje.

Sudarytojai:Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras,Vidita Ražanienė, Inga Petrauskienė,Audronė Petraškienė.

ISBN 978-609-445-098-3

2011 m. ataskaita

TURINYS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS ............................................................................................................... 4ĮVADAS ...............................................................................................................................................5

1. DEMOGRAFINĖ, SOCIALINĖ-EKONOMINĖ BŪKLĖ ............................................. 6GYVENTOJAI IR NATŪRALI KAITA ...................................................................................... 6GIMSTAMUMAS, MIRTINGUMAS, VIDUTINĖ TIKĖTINA GYVENIMO TRUKMĖ ........ 8SANTUOKOS, IŠTUOKOS ...................................................................................................... 12SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ SITUACIJA ............................................................................ 13

2. GYVENTOJŲ SVEIKATOS RODIKLIAI ...................................................................... 15BENDRASIS GYVENTOJŲ SERGAMUMAS ........................................................................ 15GYVENTOJŲ SERGAMUMAS IR LIGOTUMAS INFEKCINĖMIS UŽKREČIAMOMIS LIGOMIS................................................................................................. 18GYVENTOJŲ SERGAMUMAS IR LIGOTUMAS PIKTYBINIAIS NAVIKAIS .................. 21GYVENTOJŲ SERGAMUMAS IR LIGOTUMAS PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAIS.................................................................................................... 23GYVENTOJŲ PATIRTOS TRAUMOS IR ATSITIKIMAI ....................................................... 24VAIKŲ PROFILAKTINĖ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA .............................................................. 25NEDARBINGUMO SITUACIJA RAJONE ............................................................................. 26

3. PREVENCINIŲ PRIEŠ LĖTINES NEINFEKCINES LIGAS PROGRAMŲ VYKDYMAS .......................................................................................................................... 27GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCINĖ PROGRAMA ................................................. 27KRŪTIES VĖŽIO PREVENCINĖ PROGRAMA ..................................................................... 28PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA ........... 29STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA ........... 30ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCINĖ PROGRAMA..................................... 31VAIKŲ KRŪMINIŲ DANTŲ DENGIMO SILANTINĖMIS MEDŽIAGOMIS PROGRAMA.............................................................................................................................. 32

4. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLA .......................................................... 33AMBULATORINĖ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA ........................................................................ 33STACIONARO VEIKLOS RODIKLIAI ................................................................................... 36GREITOJI MEDICINOS PAGALBA ........................................................................................ 38

5. FIZINĖ APLINKA ................................................................................................................... 40

6. APIBENDRINIMAS IR REKOMENDACIJOS ................................................................ 41

7. VYKDYTA SVEIKATINIMO VEIKLA .............................................................................. 45

3


Gyventojai – asmenų, nuolat gyvenančių tam tikroje teritorijoje, visuma, kintanti dėl gimimų, mirimų ir migracijos.

Miesto gyventojas – gyventojas, gyvenantis mieste, t. y. kompaktiškai užstatytoje gyvenamojoje vietovėje, turinčioje daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, iš kurių daugiau kaip du trečdaliai dirba pramonės verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Mieste gali gyventi ir mažiau negu 3 tūkst. žmonių, jeigu šis įgijo miesto statusą iki Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (1994 m. liepos 19 d.).

Kaimo gyventojas – gyventojas, gyvenantis kaimo gyvenamojoje vietovėje.

Kūdikis – vaikas iki vienerių metų amžiaus.

Amžius – asmens metų skaičius kalendorinių metų pabaigoje.

Natūrali kaita (prieaugis/sumažėjimas) – gyvų gi- musiųjų ir mirusiųjų asmenų skaičiaus skirtumas.

Gimstamumo rodiklis – gyvų gimusiųjų per metus skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu gyventojų skai- čiumi.

Mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius per metus 1000-čiui gyventojų.

Gyvas gimęs (naujagimis) – kūdikis, kuris iš karto po gimimo parodo pirmuosius gyvybės požymius (sa- varankišką kvėpavimą ar širdies plakimą).

Kūdikių mirtingumas parodo, kiek mirė kūdikių per metus iš 1000 gyvų gimusių.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.

Nedarbo lygis – rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu.

Gyventojų migracija – tai jų persikėlimas gyventi iš vienos vietovės į kitą toje pačioje šalyje arba už valstybės ribų. Migracija gali būti vidaus – vyksta vienoje valstybėje ir tarptautinė – tarp valstybių, žemynų.

Ligos atvejis – tam tikra liga, ligos padarinys ar kitas analizuojamas požymis, nustatytas populiacijos nariui. Vienam populiacijos nariui galimi keli ligos atvejai.

Sergamumas tam tikra liga (ar ligų grupe) – tai asmenų, kuriems per metus ambulatorinėse sveikatos

priežiūros įstaigose buvo naujai užregistruota minima liga, skaičius 100 000 (arba 1000) gyventojų.

Bendrasis sergamumas (visi atvejai) – savivaldybės gyventojams per metus registruotų ligos atvejų ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis.

Ligotumas – tam tikra liga (ar ligų grupe) – tai asmenų, kuriems per metus ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruota minima liga, skaičius 100 000 (arba 1000) gyventojų.

Laikinas nedarbingumas – laikinas negalėjimas dirbti dėl ligos, sužalojimo ar kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra – tai nespecializuotų kvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pagal Šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo ir Bendrosios praktikos slaugytojo bei Bendruomenės slaugytojo ir Akušerio medicinos normų reikalavimus ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (t. y. įstaigoje, neteikian- čioje stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslau- gų), pacientų namuose ir globos įstaigose, kompleksas.

Gydytojas – asmuo, turintis universitetinį medicinos (gydytojo) išsilavinimą, įstatymo nustatyta tvarka galintis teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Į gydytojų skaičių neįtraukiami odontologai. Jie traktuojami kaip atskira grupė.

Odontologas – asmuo, turintis universitetinį medicinos (odontologo) išsilavinimą, įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę verstis odontologo praktika ir dirbantis odontologijos srityje.

Ambulatorinis apsilankymas – tai paciento ben- dravimas su gydytoju specialistu, turinčiu universitetinį medicinos išsilavinimą, tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje (ambulatorinėje įstaigoje ar jos padalinyje), paciento namuose, stacionarinės įstaigos priėmimo skyriuje, greitosios medicinos pagalbos iškvietimo metu.

Atvykęs į stacionarą pacientas (hospitalizacija) – tai paciento paguldymas į stacionarinio gydymo įstaigą (skyrių) paprastai ne mažiau kaip 24 valandoms.

Lovos funkcionavimo rodiklis – parodo, kiek dienų per metus stacionaro lova buvo užimta.

Gulėjimo stacionare laikas (lovadieniai) – tai ka- lendorinių dienų skaičius nuo paciento atvykimo į ligoninę iki jo išrašymo. Atvykimo ir išvykimo dienos skaičiuojamos kaip viena diena. Jei atvykimo ir išvyki- mo laikas sutampa, skaičiuojamas vienas lovadienis.

Lovos apyvartos rodiklis parodo, kiek vidutiniškai vienoje stacionaro lovoje gulėjo ligonių per metus.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4

2011 m. ataskaita

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2008-10-01, Nr.113-4290) 6 straipsnio 17 punktas reglamentuoja, kad savarankiškoji savivaldybių funk- cija – pirminė asmens ir visuomenės sveikatos prie- žiūra, bei šio įstatymo 5 straipsnio 4 punktas – savi- valdybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė. Todėl 2011 m. vasario 1 d. buvo pasirašyta sutartis dėl visuomenės sveikatos prie- žiūros organizavimo ir vykdymo Širvintų rajono savi- valdybės teritorijoje su Kaišiadorių rajono savi- valdybe.

Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, užtikrindamas Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų stra- tegijoje ir Valstybinėje visuomenės sveikatos prie- žiūros plėtros savivaldybėse 2007–2010 m. programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2007-11-13 nutarimu Nr. 1228 (Žin., 2007, Nr. 122-5007), numatytų priemo- nių įgyvendinimą bei vadovaudamasis Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartimi, pasi- rašyta 2011 m. balandžio 15 d., atliko Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje visuomenės sveikatos stebėseną, nustatė didžiausias gyventojų sveikatos problemas, sveikatos rizikos veiksnius, pokyčius ir tendencijas, vykdė vaikams ir jaunimui skirtus sveikatos renginius.

Visuomenės sveikatos stebėsena – prioritetinė sveikatos priežiūros sritis, leidžianti įvertinti gyventojų sveikatos ir ją lemiančių veiksnių pokyčius ir laiku reaguoti į kintamas aplinkos sąlygas.

Organizuodami ir vykdydami visuomenės sveikatos stebėseną Širvintų rajono savivaldybėje, vado- vavomės Visuomenės sveikatos stebėsenos (monito- ringo) įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, patvirtintais Bendraisiais sa- vivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatais ir savivaldybėms skirtomis visuomenės sveikatos ste- bėsenos atlikimo rekomendacijomis.

Stebėsenos ataskaita parengta vadovaujantis 2009 m. vasario 6 d. sveikatos apsaugos ministro įsaky- mu Nr. V-62 „Dėl Savivaldybėms skirtų visuomenės sveikatos stebėsenos atlikimo rekomendacijų patvirtinimo“, rekomenduojamų pagrindinių ir papildomų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių sąrašu. Visuomenės sveikatos stebėsenai reikalingi duomenys surinkti iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Vilniaus teritorinės darbo biržos, Vals- tybinio socialinio draudimo fondo valdybos Širvintų skyriaus, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro. Vadovaujantis anksčiau išvardytomis nuostatomis ir duomenimis, atlikta 2010 m. Širvintų rajono gyvento- jų demografinių, mirtingumo/sergamumo, socialinės-ekonominės būklės, sveikatos išteklių, aplinkos rodiklių kitimo dinamikos analizė ir vertinimas ir nustatyti rizikos veiksniai.

Per 2011 m. Širvintų rajono savivaldybės vi- suomenės sveikatos duomenų bazėje buvo numatyta surinkti 102 rodiklius, pagal poreikį surinkta 118 rodiklių, bendruomenei pateikti du informaciniai straipsniai (1 lentelė). 2011–2012 m. eigoje parengta galutinė 2011 metų ataskaita.

ĮVADAS

1 lentelė. Visuomenės sveikatos stebėsenos rodikliaiVeikla Planuota atlikti Atlikta Patikslinta

Duomenų kaupimas (rodiklių sk.) 102 92 118

Informacinė sklaida (straipsnių sk.) 0 2 2

Galutinė visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita 1 1 1

5


1.1 pav. Gyventojų skaičius Širvintų r. sav. 2005–2011 m.Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Šalies demografinę ir socialinę situaciją atspindi šie rodikliai: gyventojų skaičius, jų pasiskirstymas kaimo ir miesto vietovėse, jų amžius, lytis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, gimstamumas, mirtingumas, santuokų, ištuokų skaičius, nedarbo lygis, so- cialinės rizikos šeimų skaičius, nusikalstamų veikų skaičius.

Širvintų r. sav. kaip ir visoje šalyje vyrauja gy- ventojų mažėjimo tendencija. Per šešis metus, t. y. nuo 2005 m., gyventojų skaičius savivaldybėje sumažėjo 8,1 proc. (1597 gyv.) (1.1 pav.). Kasmet gyventojų

visoje šalyje užfiksuojama mažiau. 2005–2011 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 5,3 proc.

Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2011 m. Širvin- tų r. sav. beveik kas trečias gyventojas gyveno mieste. Kaimo gyventojai sudarė 63,4 proc. visų gyventojų (1.2 pav.). Nuo 2005 m. gyventojų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietovę žymiai nekito – beveik dvigubai daugiau gyventojų gyveno kaimo vietovėse negu mieste.

DEMOGRAFINĖ, SOCIALINĖ-EKONOMINĖ BŪKLĖ1.

GYVENTOJAI IR NATŪRALI KAITA

6

19737 19554

19367 19142

18868 18629

18140

17000

17500

18000

18500

19000

19500

20000

2005 m. 2006 m. 2007m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

gyv.

sk.

2011 m. ataskaita

2011 m. pusę visų Širvintų r. sav. gyventojų (52,9 proc.) sudarė moterys ir 47,1 proc. – vyrai. Nuo 2005 m. užfiksuota nežymi abiejų lyčių skaičiaus mažėjimo tendencija (sumažėjo 1,1 karto) (1.3 pav.). 2011 m. beveik kas antras gyventojas buvo darbingo amžiaus. 2005–2009 m. šio amžiaus gyventojų rodiklis

augo (pokytis +4,1 proc.) (1.4 pav.). Tai didžiausia pagal amžių gyventojų dalis Širvintų r. sav. 2005–2011 m. nežymiai mažėjo pensinio amžiaus gyventojų (pokytis –1 proc.). Mažiausią visų gyventojų dalį su- darė vaikai iki 15 m., 2005–2011 m. jų sumažėjo net 3 proc. (atitinkamai 18,1 ir 15,1 proc.).

1.2 pav. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietovę Širvintų r. sav. 2005–2011 m.Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1.3 pav. Vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas Širvintų r. sav. 2005–2011 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

7

7176 7122 7108 7070 6994 6914 6641

12561 12432 12259 12072 11874 11715 11499

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

gyv.

sk.

Miesto gyv. Kaimo gyv.

36,6%

63,4%

0

5000

10000

15000

20000

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

9305 9222 9115 8991 8883 8757 8541

10432 10332 10252 10151 9985 9872 9599

sk.

Vyrai Moterys


1.5 pav. Gimstamumo rodiklių dinamika 2005–2010 m. Širvintų r. sav., Vilniaus apskr. ir Lietuvoje.Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2005–2010 m. gimstamumas nežymiai augo visuose lyginamuose te- ritoriniuose lygmenyse: Širvintų r. sav., Vilniaus apskr. ir Lietuvoje (1.5 pav.). 2009 m. užfiksuoti aukščiausi gimstamumo rodikliai minėtose teritorijose (atitinkamai 10, 12,5 ir 11 gimusiųjų, tenkančių 1000 gyv.). Tačiau 2005–2010 m. Širvintų r. sav. gimusiųjų rodiklis kasmet buvo nežymiai mažesnis palyginti su apskriti-

mi ir šalimi. 2010 m. Širvintų r. sav. gimstamumas buvo 1,4 karto mažesnis už apskrities ir 1,2 karto už šalies rodiklius.

2005–2010 m. Širvintų r. sav. gimstamumą lyginant su kitomis savivaldybėmis Vilniaus apskr., galima vertini kaip vidutinį (1.2 lentelė). Naujausiais duomenimis, 2010 m. Vilniaus apskr. didžiausias gimstamumas užfiksuotas Trakų r. sav. (11,1/1000 gyv.), mažiausias – Švenčionių r. sav. (8,3/1000 gyv.).

GIMSTAMUMAS, MIRTINGUMAS, VIDUTINĖ TIKĖTINA GYVENIMO TRUKMĖ

8

7,6 8,8 8,7 8,8 10 9,2

9,4 9,9 10,5 11,6 12,5 12,6

8,9 9,2 9,6

10,5 11 10,8

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

/100

0 gy

v.

Širvintų sav. Vilniaus apskr. Lietuva

1.4 pav. Amžiaus grupių pasiskirstymas (proc.) Širvintų r. sav. 2005–2011 m.Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

18,1 17,5 16,7 16,1 15,4 15,4 15,1

58,2 59,1 60,2 61,1 62,3 62,3 62,2

23,7 23,4 23,1 22,8 22,3 22,3 22,7

0

20

40

60

80

100

120

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

proc

.

Gyventojai 0–15 m. amžiaus Darbingo amžiaus gyventojai Pensinio amžiaus gyventojai

2011 m. ataskaita

1.2 lentelė. Gimstamumo rodiklių dinamika (1000 gyv.) 2005–2009 m. Vilniaus apskrities savivaldybėse.

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Elektrėnų sav. 9,1 8,6 9,5 9,8 10,2 9,8Šalčininkų r. sav. 10,9 10 11,3 12,2 12 10,7Širvintų r. sav. 7,6 8,8 8,7 8,8 10 9,2Švenčionių r. sav. 7,4 8,3 8,5 8,4 9,1 8,3Trakų r. sav. 9 8,8 9,7 9,8 10,8 11,1Ukmergės r. sav. 8 7,5 8,4 9,4 9,6 8,8

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Nuo 2007 m. Širvintų r. sav. pastebima nežymi užregistruotų gyventojų mirčių mažėjimo tendencija. 2010 m. rodiklis buvo 1,3 karto didesnis už šalies ir 1,4 karto už apskrities duomenis (atitinkamai 12,8 ir 11,9/1000 gyv.) (1.6 pav.). Minėtais metais mirčių

atvejų skaičius Širvintų r. sav., tenkantis 1000 gyv., buvo vienas didžiausių, palyginti su kaimyninių savi- valdybių duomenimis (1.3 lentelė). Didžiausias mirtingumas užfiksuotas Švenčionių r. sav. (20/1000 gyv.).

1.6 pav. Mirtingumo rodiklių dinamika 2005–2010 m. Širvintų r. sav., Vilniaus apskr. ir Lietuvoje.


1.3 lentelė. Mirtingumo atvejų skaičius (1000 gyv.) Vilniaus apskrities savivaldybėse 2005–2010 m.

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Elektrėnų sav. 13,6 13,5 13,8 15,5 12 15,3

Šalčininkų r. sav. 18 17,8 18,5 18 16 17,4Širvintų r. sav. 16,8 16,9 19,4 18,4 17,2 16,9

Švenčionių r. sav. 19,6 19,7 20,4 18,2 19 20Trakų r. sav. 15,7 16,7 17,3 15,5 15,4 15,6

Ukmergės r. sav. 16,3 17,8 19,2 17,3 16,1 15,7Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

9

16,8 16,9 19,4 18,4

17,2 16,9

11,9 12,8 13,1 12,6 11,8 11,9

12,8 13,2 13,5 13,1 12,6 12,8

0

5

10

15

20

25

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

/100

0 gy

v.

Širvintų r. sav. Vilniaus apsk. Lietuva


1.8 pav. Natūralios gyventojų kaitos rodikliai Širvintų r. sav.2005–2010 m.Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1.7 pav. Kūdikių iki 1 metų mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų vaikų Širvintų r. sav., Vilniaus apskr. ir Lietuvoje.


10

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Širvintų r. sav. 6,7 11,7 0 0 5,3 11,8 Vilniaus apskr. 6,6 8,6 6,2 3,8 4,8 3,7 Lietuva 6,9 6,8 5,9 5 5 4,3

0

2

4

6

8

10

12

14

/100

0 gy

vų g

imus

iųjų

2010 m., kaip ir 2006-aisiais, Širvintų r. sav. užfiksuotas aukščiausias kūdikių iki 1 metų mirtingumo rodiklis – 11,8 mirčių, tekusių 1000 gyvų gimu- siųjų (1.7 pav.). 2007 ir 2008 metais statistikoje kūdikių mirčių nebuvo užregistruota. Atvejų skaičius per kelis metus išaugo ir trigubai viršijo apskrities ir šalies duomenis (atitinkamai 3,7 ir 4,3 atvejai 1000

gyvų gimusiųjų). Skirtingai nei Širvintų r. sav., tiek Vilniaus apskrityje, tiek visoje šalyje kūdikių iki 1 me- tų mirtingumas mažėjo.

Širvintų r. sav. nežymiai mažėjantys mirčių ir nedidėjantys gimstamumo rodikliai vis dar lemia neigiamą natūralų gyventojų prieaugį (toliau NGP) (1.8 pav.).

7,6 8,8 8,7 8,8 10 9,2

16,8 16,9 19,4 18,4 17,2 16,9

-9,2 -8,1 -10,7 -9,6

-7,2 -7,7 -15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

/100

0 gy

v.

Gimstamumas Mirtingumas Natūralus gyventojų prieaugis

2011 m. ataskaita

1.9 pav. Natūralios gyventojų kaitos rodikliai Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvoje 2010 m.


Lietuvos statistikos departamento prie Lietu- vos Respublikos Vyriausybės naujausiais duomenimis, 2005–2010 m. Širvintų r. sav. vidutiniškai kasmet užregistruota 909,95 dėl kraujotakos sist. ir 283,16 dėl piktybinių navikų ligų mirčių atvejų, tenkančių 100 000 gyv. (1.3 lentelė). Minėtu laikotarpiu mirčių dėl kraujotakos sist. ligų duomenys 1,4 karto viršijo apskrities ir 1,3 karto šalies mirčių rodiklius. 2009 m. Širvintų r. sav. gyventojų mirčių nuo vėžinių susirgi- mų skaičius, kuris buvo didžiausias 2005–2010 m. laikotarpiu, 1,5 karto viršijo apskrities ir 1,3 karto šalies (kaip ir 2005-aisiais) gyventojų mirčių rodiklius. Tai minėtu laikotarpiu didžiausi mirtingumo teritoriniai skirtumai.

2010 m. Širvintų r. sav. užregistruotas vienas mažiausių mirčių nuo išorinių mirties priežasčių rodiklis (163,2 atv./100 000 gyv.) (1.4 lentelė). Di- džiausi duomenys pastebėti 2006-aisiais (272,3 atv./

100 000 gyv.), kuomet rodiklis buvo 1,7 karto didesnis už apskrities ir šalies mirčių duomenis. Nuo 2006 m. rodiklis sumažėjo beveik dvigubai.

2010 m. užregistruota mažiausiai mirčių dėl savižudybių (16,32 atv./100 000 gyv.), nuo 2005-ųjų šių mirčių atvejų skaičius sumažėjo net keturis kartus; 2006 m. šis rodiklis buvo didžiausias (71,94 atv./ 100 000 gyv.)

2008–2010 m. Širvintų r. sav. gyventojų mirčių statistikoje žymiai sumažėjo (7,6 karto) mirčių dėl transporto įvykių (atitinkamai nuo 42,09 iki 5,44 atv./ 100 000 gyv.).

Širvintų r. sav. gyventojai priklauso Vilniaus apskričiai, kurios gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuo 2005 m. pailgėjo 2 metais (71,74 m.) ir 2010 m. siekė 73,79 m. (1.5 lentelė). Duomenys beveik nesiskyrė nuo šalies rodiklių.

Nuo 2005 m. didžiausias neigiamas NGP rodiklis užfiksuotas 2009-aisias – -7,2/1000 gyv. Nuo 2007 m., kai rodiklis buvo mažiausias – -10,7/1000 gyv., per šešis metus (nuo 2005 m.) jis sumažėjo 1,4 karto ir 2010 m. siekė -7,7/1000 gyv. Naujau-

siais duomenimis Širvintų r. sav. NGP yra beveik keturis kartus mažesnis negu visos šalies (-2/1000 gyv.) (1.9 pav.). Vilniaus apskr. 2010 m., skirtingai nei minėtose teritorijose, vyravo teigiamas NGP – 0,7/1000 gyv.

11

-10

-5

0

5

10

15

20

Širvintų r.sav. Vilniaus apskr. Lietuva

9,2

12,6 10,8

16,9

11,9 12,8

-7,7

0,7

-2

/1000 gyv.

Gimstamumas Mirtingumas Natūralus gyventojų prieaugis


1.5 lentelė. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Vilniaus apskr. ir Lietuvoje 2005–2010 m.

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Vilniaus apskr. 71,74 70,8 70,82 71,9 73,22 73,79

Lietuva 71,32 71,12 70,92 71,94 73,1 73,45


1.4 lentelė. Mirtingumo nuo pagrindinių priežasčių rodikliai 2005–2010 m.

Mirtingumas dėl: 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m 2010 m.Kraujotakos sist. ligų: 100 000-čių gyventojų

Lietuva 697,7 716,6 720,1 703,5 697,5 718,8Vilniaus apskr. 630,9 664,5 670 660,1 650,8 649,07Širvintų r. sav. 895,9 904,4 960,8 910,3 885,4 902,9

Piktybinių navikų: 100 000-čių gyventojųLietuva 235,7 240,1 245,3 246,2 243,5 246,7Vilniaus apskr. 223 236 224,9 229,8 222,2 222,71Širvintų r. sav. 300,32 231,24 290,84 268,35 325,36 282,85

Išorinių mirties priežasčių: 100 000-čių gyventojųLietuva 162,5 157,2 155,4 142,5 124,8 123,1Vilniaus apskr. 162,8 163,4 161,8 144,4 128,6 129,41Širvintų r. sav. 188,3 272,3 254,5 231,5 160 163,2


SANTUOKOS, IŠTUOKOS

2005–2010 m. kasmet vidutiniškai susituokė 110, išsituokė – 50 porų. Daugiausia santuokų užre- gistruota 2008 m. – 143 poros arba 7,5 santuokos/ 1000 gyv., nuo minėtų metų jų skaičius sumažėjo 1,6 karto (2010 m. – 87 poros arba 4,7 santuokos/1000 gyv.)

(1.6 lentelė). Daugiausia porų išsituokė 2005-aisiais – 63, arba 3,2 ištuokos/1000 gyv. Nuo 2007 m. užregistruota nežymi ištuokų skaičiaus mažėjimo tendencija (sumažėjo 1,1 karto).

1.6 lentelė. Santuokų ir ištuokų skaičius 2005–2010 m. Širvintų r. sav.2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Sk./sk./1000 gyv.

Sk./sk./1000gyv.

Sk./sk./1000gyv.

Sk./sk./1000gyv.

Sk./sk./1000gyv.

Sk./sk./1000gyv.

Santuokos 80/4,1 113/5,18 132/6,9 143/7,5 105/5,6 87/4,7Ištuokos 63/3,2 46/2,4 56/2,9 49/2,6 39/2,1 49/2,7


12

2011 m. ataskaita

SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ SITUACIJA

Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2005–2010 m. vidutiniškai kasmet iš Širvintų r. sav. migravo 418 gyventojų (įskaitant ir vidinę, ir tarptautinę migraci- ją). Per šešis metus didžiausias išvykusių gyventojų pokytis užfiksuotas 2010-aisiais – išvykusiųjų skai- čius 1,6 karto viršijo 2009 m. rodiklius. 2010 m. už-

fiksuotas didžiausias tarptautinės migracijos rodiklis nuo 2005 m. (322 gyventojai) (1.10 pav.).

Vilniaus teritorinės darbo biržos Širvintų skyriaus duomenimis, 2005–2008 m. nedarbas Širvintų r. sav. mažėjo. Mažiausiai bedarbių buvo užregistruota 2007 m. – 2,7 proc. (1.11 pav.).

1.10 pav. Vidinė ir tarptautinė migracija Širvintų r. sav. 2005–2010 m.Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1.11 pav. Vidutinis metinis nedarbo lygis (nuo darbingo amžiaus gyv.)Širvintų r. sav. ir Lietuvoje 2005–2010 m.

Šaltinis: Vilniaus teritorinė darbo birža Širvintų skyrius, Lietuvos darbo birža.

13

29 30 29 45 68

322 364 337

404 392 395

616

0

100

200

300

400

500

600

700

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

gyv.

sk.

Tarptautinė migracija Vidinė ir tarptautinė migracija

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Širvintų r.sav. 4,1 3,1 2,7 2,9 9,8 16,2 Lietuva 3,4 3,2 3,4 9,4 14,5

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

proc

.

Širvintų r.sav. Lietuva

13,3 %


1.12 pav. Prognozuojami Lietuvos teritoriniai nedarbo lygio skirtumai 2011 m. Šaltinis: Lietuvos darbo birža

2010 m. Širvintų r. sav. nuo 2005-ųjų buvo užregistruota mažiausiai socialinės rizikos šeimų – 176 šeimos (1.7 lentelė). Minėtu laikotarpiu vidutiniškai kasmet buvo fiksuojamos 194,8 šio tipo šeimos. Šis rodiklis nelenkė vidutinio kasmetinio socialinės

rizikos šeimų skaičiaus, registruojamo kaimyninėse savivaldybėse Vilniaus apskrityje. 2010 m. daugiausiai tokių šeimų užregistruota Ukmergės sav. (281 šei- mos), mažiausiai – 126 šeimos – Elektrėnų sav.

1.7 lentelė. Socialinės rizikos šeimų skaičius Širvintų r. sav. 2005–2010 m.

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Elektrėnų sav. 167 162 150 149 138 126Šalčininkų r.sav. 227 190 153 119 136 152Širvintų r.sav. 204 199 198 207 185 176Švenčionių r. sav. 206 164 51 174 165 160Trakų r. sav. 277 233 213 194 177 163Ukmergės r. sav. 510 462 315 308 295 281


14

Nuo 2008 m. per tris metus nedarbo lygis sa- vivaldybėje ženkliai padidėjo: nuo 2,9 iki 16,2 proc. 2010 m. (pokytis +13,3 proc.) ir nežymiai viršijo Lietuvos vidutinį metinį bedarbių procentą nuo darbingo amžiaus gyventojų (toliau DAG) (viršijo 1,7 proc.). 2006–2010 m. Širvintų r. sav. vidutinis metinis nedarbo lygis (nuo DAG) buvo panašus kaip ir visoje šalyje. Lietuvos darbo biržos duomenimis,

manoma, kad 2011 m. aukštas bedarbių procentas (nuo DAG) liks tų savivaldybių teritorijose, kurių ekonominis augimas atsilieka nuo šalies. Aukščiausio nedarbo teritorijos ateinančiais metais bus Mažeikių, Ignalinos, Vilniaus, Šalčininkų, Akmenės ir Lazdijų rajonuose. Prognozuojama, kad šiose savivaldybėse vidutinis metinis bedarbių procentas nuo DAG viršys 17 proc. (1.12 pav.).

11

DARB

O RI

NKOS

PRO

GNOZ

Ė 20

11 M

ETAM

S

1,5 procentinio punkto, t. y. šiek tiek daugiau, nei visoje šalyje. Ypač išsiskirs Šauliai, kur mažėjimas gali siekti 2 procentinius punktus.

ĮSIDARBINIMO GALIMYBĖS Darbo vietų likvidavimas ir steigimas pagal profesijų grupes 2011 metais

Neabejojama, kad sunkmetis buvo vertinga pamoka darbdaviams, kuriems pavyko išlikti: jie žino kokie jų ar bankrutavusių konkurentų žingsniai prieš krizę buvo neteisingi, ką reikėjo daryti kitaip, kad nuostoliai būtų mažesni, o nuosmukis netoks skausmingas. Pasikeitė požiūris ir į personalo formavimą: neturint lėšų kvalifikacijai kelti ir mokyti, ateityje bus ieškoma kvalifikuotų, patyrusių ir universalių darbuotojų. Todėl mažės nekvalifikuotų darbuotojų poreikis. 2011 metais nedarbas pirmiausia gresia būtent tokiems darbuotojams. Labiausiai paklausūs bus patyrę ir kvalifikuoti pramonės darbininkai bei amatininkai.

Įsivyraujant praktikai, kai darbo užmokestį sudaro pastovioji ir kintanti dalis, priklausanti nuo darbuotojo našumo ir jo darbo rezultatų, vis didesnę reikšmę įsidarbinant turi ne vien išsilavinimas, profesiniai įgūdžiai, kvalifikacija ir profesiniai bei bendrieji gebėjimai. Atsiranda papildomi reikalavimai, susiję su asmeninėmis savybėmis — iniciatyvumas, organizaciniai gebėjimai, sugebėjimas dirbti komandoje, komunikabilumas. 2011 metais prognozuojama įregistruoti 9 proc. naujų darbo pasiūlymų specialistams, 67 proc. — aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams ir 24 proc. nekvalifikuotiems darbininkams.

2011 METAIS DIDŽIAUSIA PAKLAUSA BUS PARDAVIMO VADYBININKŲ, GYDYTOJŲ, DRAUDIMO AGENTŲ (VADYBININKŲ), SIUVIMO TECHNOLOGŲ, TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO TRANSPORTO PRIEMONĖS VAIRUOTOJŲ, SIUVĖJŲ, PARDAVĖJŲ, BETONUOTOJŲ, BARMENŲ PADAVĖJŲ BEI METALO APDIRBIMO STAKLIŲ OPERATORIŲ.

0 3000 6000 9000

Specialistams, technikams irtarnautojams

Aptarnavimo darbuotojams irkvalifikuotiems darbininkams

Nekvalifikuotiemsdarbininkams

Balansas Įstegs Likviduos

2011 m. ataskaita

2. GYVENTOJŲ SVEIKATOS RODIKLIAI

BENDRASIS GYVENTOJŲ SERGAMUMAS

Bendrasis Širvintų r. sav. gyventojų sergamumas 2006–2010 m. nežymiai padidėjo: atitinkamai nuo 1508,6 iki 1729,3 atvejų 1000 gyv. Naujausi duomenys buvo nežymiai mažesni už apskrities (2052 atv./ 1000 gyv.) ir šalies (1973,5 atv. /1000 gyv.) gyvento- jų bendrąjį sergamumą. Minėtu laikotarpiu daugiau sergamumo atvejų diagnozuota vaikams (iki 17 m.) – vidutiniškai per metus 2008,3, o suaugusiems – 1610,9 atvejų, tenkančių 1000-čiui gyventojų (2.1 pav.).

Vadovaujantis Higienos instituto sveikatos informacijos (toliau HISIC) 2006–2010 m. duomenimis, vidutiniškai kasmet Širvintų r. sav. gyventojams diag-

nozuota 1155,1 naujų sergamumo atvejų 1000 gyv. 2010 m. duomenys buvo panašūs su apskrities ir šalies gyventojams diagnozuotais sergamumo rodikliais (atitinkamai 1206,1 ir 1080,6 atv./1000 gyv.). Vaikams naujų sergamumo atvejų 2010 m. buvo diagnozuota 1,8 karto daugiau nei suaugusiems (atitinkamai 1740,5 ir 975,2 atv./1000 gyv.). Tačiau naujausias vaikų sergamumo rodiklis buvo mažiausias nuo 2006-ųjų, o suaugusiems vidutiniškai kasmet buvo diagnozuota 990,8 naujų sergamumo atvejų, tenkančių 1000 gyv. (2.2 pav.).

2.1 pav. Bendrasis gyventojų sergamumas 2006–2010 m. Širvintų r. sav.Šaltinis: Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2006–2010 m.

2.2 pav. Gyventojų sergamumas (naujai užregistruotų atvejų) 2006–2010 m. Širvintų r. sav.Šaltinis: Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2006–2010 m.

15

1508,6 1669,7 1769,6 1760,2 1729,3

1403,6 1587,9

1711,4 1669,5 1682,22

1916,9 2001,6 2016 2161,3

1945,93

0,0

500,0

1000,0

1500,0

2000,0

2500,0

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

/100

0 gy

v.

Viso Suaugusieji (nuo 18 m.) Vaikai (0-17 m.)

1073,1 1175,4 1219 1195,8 1112,2

884,9 1005,9 1067 1020,8 975,22

1805,1 1861,9 1861,2 1969,1 1740,58

0

500

1000

1500

2000

2500

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

/100

0 gy

v.

Viso Suaugusieji (nuo 18 m.) Vaikai (0-17 m.)


Didžiausias gyventojų bendrasis sergamumas 2006–2010 m. užregistruotas kvėpavimo sist., kraujotakos sist., akies ir jos priedinių organų bei jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sist. ligomis (2.1 lentelė).

Vadovaujantis HISIC duomenimis, vidutiniškai kasmet Širvintų r. sav. gyventojams iš viso diagnozuota po 353,7 atv./1000 gyv. sergamumo kvėpavimo sist. ligomis (2.1 lentelė). Didžiausias rodiklis užfiksuotas 2007-aisiais – 406,76 atv./1000 gyv. Naujausi duomenys buvo panašūs su apskrities ir ša- lies gyventojų rodikliais.

2006–2010 m. pastebima nežymi bendrojo sergamumo kraujotakos sist. ligomis rodiklio augimo tendencija (padidėjo 1,3 karto, atitinkamai nuo 209,19

iki 273,17). Naujausi duomenys buvo panašūs su apskrities ir šalies sergamumo rodikliais (2.1 lentelė).

Nuo 2006 m. kasmet vidutiniškai buvo diagnozuota po 144,28 atvejų jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ir po 144,88 atvejų akies ir jos priedinių organų bendrojo sergamumo ligomis atvejų 1000 gyv.(2.1 lentelė). Širvintų r. sav. gyventojams 2010 m. diagnozuotų jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sist. ligų duomenys buvo nežymiai mažesni už apskrities ir šalies rodiklius. Tuo tarpu bendrojo sergamumo akies ir jos priedinių organų ligomis užregistruotų at- vejų skaičius 2010 m. buvo panašus su Lietuvos gy- ventojų sergamumo rodikliu ir nežymiai mažesnis už apskrities duomenis. Tai didžiausias rodiklis per penkerius metus (nuo 2006 m.).

2.1 lentelė. Bendrasis sergamumas kai kuriomis ligomis Širvintų r. sav., Vilniaus apskr. ir Lietuvoje 2006–2010 m.Bendrasis sergamumas: 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Kvėpavimo sistemos ligomis 1000-čiui gyv.Lietuva 411.68 434.75 381.26 409,71 370,88Vilniaus apskr. 451,31 486,76 403,08 434,37 396,96Širvintų r. sav. 334,99 406,76 349,12 367,08 310,76

Kraujotakos sistemos ligomis 1000-čiui gyv.Lietuva 240.42 248.52 264.97 275,04 292,75Vilniaus apskr. 215,29 217,65 227,63 235,73 248,78Širvintų r. sav. 209,19 218,49 246,3 267,34 273,17

Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis 1000-čiui gyv.Lietuva 163.05 173.38 184.06 178,59 178,9Vilniaus apskr. 151,11 158,78 166,74 164,43 166,91Širvintų r. sav. 129,8 146,62 160,01 143,8 141,16

Akies ir jos priedinių organų ligomis 1000-čiui gyv.Lietuva 133,99 138,52 141,05 145,46 155,64Vilniaus apskr. 153,71 153,64 149,54 156,94 171,3Širvintų r. sav. 130,78 137,47 152,54 147,48 156,11

Šaltinis: Higienos instituto sveikatos informacijos centras

Naujausiais duomenimis, 2010 m. didžiausias ligotumas užregistruotas kraujotakos sist. ir kvėpavi- mo sist. ligomis (atitinkamai 224,76 ir 205,78 atv./ 1000 gyv.). Kraujotakos sist. ligomis sirgo 65 m. ir vyresni gyventojai (649,21 asm./1000 gyv.), ligotumo plitimas minėta liga Širvintų r. sav. gyventojams registruojamas jau nuo 45 m. amžiaus (2.3 pav.). Didžiausias ligotumas kvėpavimo sist. ligomis užre- gistruotas vaikams iki 17 m. – 455,43 asmenys iš 1000 gyv.

Akies ir jos priedinių organų, kaip ir jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sist. ligomis 2010 m. sirgo panašus skaičius gyventojų: atitinkamai 105,69 ir 149,31 asmenys iš 1000 gyv. (2.3 pav.). Daugiausia akies ir jos priedų ligomis sirgo 65 m. ir vyresni gyventojai (195,4 asmenys 1000 gyv.), jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sist. ligomis – 217,56 asmenys iš 1000 gyv. 65 m. ir vyresni bei 45–64 m. gyventojai ( 219,89 asm./1000 gyv.).

16

2011 m. ataskaita

2.3 pav. Ligotumas kai kuriomis ligomis (1000 gyv.) 2010 m. Širvintų r. sav.Šaltinis: Higienos instituto sveikatos informacijos centras

Analizuojant gyventojų bendrąjį sergamumą kitomis ligomis pastebima, kad 2006–2010 m. augo gy- ventojų sergamumo endokrininės sist. (padidėjo 1,7 karto), ausų ir speninės ataugos (padidėjo 1,5 karto), urogenitalinės sist. (padidėjo 1,2 karto), piktybinių navikų ligomis (padidėjo 1,7 karto), stebima nežymi

odos ir poodžio ligų rodiklio augimo tendencija (padidėjo 1,2 karto) (2.2 lentelė). 2006–2009 m. beveik padvigubėjo gyventojams diagnozuojamų nervų sist. ligų atvejų. Nuo 2006 m. vidutiniškai kasmet gyventojams buvo diagnozuojama po 72,46 virškinimo sistemos ligų (be dantų ligų) atvejų 1000 gyv.

2.2 lentelė. Bendrasis sergamumas įvairiomis ligomis 2006–2010 m. (1000 gyv.)Bendrasis sergamumas įvairiomis

ligomis 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Kraujo ir kraujodaros organų ligomis 6,01 4,67 6,37 7,84 10,88

Endokrininės sistemos ligomis 39,05 41,91 45,62 46,83 61,36

Nervų sistemos ligomis 54,47 75,26 93,03 93,56 77,13

Akies ir jos priedinių organų ligomis 130,78 137,47 152,54 147,48 156,11

Ausų ir speninės ataugos ligomis 43,73 56,3 65,19 60,81 67,89

Kraujotakos sistemos ligomis 209,19 218,49 246,3 267,34 273,17

Kvėpavimo sistemos ligomis 334,99 406,76 349,12 367,08 310,76Virškinimo sistemos ligomis be dantų ligų 71,32 65,96 73,14 75,79 76,1

Odos ir poodžio ligomis 95,32 99,61 117,6 119,05 119,07Jung. audinio ir skeleto-raumenų sist. ligomis 129,8 146,62 160,01 143,8 141,16

Urogenitalinės sistemos ligomis 95,32 99,61 117,6 119,05 119,07

Piktybinių navikų ligomis 10,43 12,67 14,63 17,23 17,9Įgimt. form. ydomis, deformis ir chrom. anomalijomis 6,63 6,7 7,37 9,12 7,62

Psichikos ir elgesio sutrikimais 50,56 58,48 62,3 47,53 57,22


17

455,43

174,76

122,25

145,9

10,95

58,2

301,86

649,21

105,87

49,43

120,9

195,4

58,36

114,61

219,89

217,56

0 100 200 300 400 500 600 700

0-17 m.

18-44 m.

45-64 m.

65 m. ir vyresni

/1000 gyv.

Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos Akies ir jos priedinių organų ligos

Kraujotakos sist. ligos

Kvėpavimo sist. ligos


GYVENTOJŲ SERGAMUMAS IR LIGOTUMAS INFEKCINĖMIS UŽKREČIAMOMIS LIGOMIS

Infekcinės parazitinės ligos gali būti užkrečia- mos (persiduoti iš vieno sergančio organizmo kitam). Jos skirstomos pagal sukėlėją: gali būti bakterinės, virusinės, grybelinės ir žmogaus parazitų (pirmuonių bei kirmėlių) sukeltos ligos. Be to, infekcinės ligos gali būti vietinės (t. y. pažeisti tik vieną kurį nors organą) arba išplitusios (sisteminės) – pvz., sepsis.

Vadovaujantis HISIC 2006–2010 m. duomenimis, Širvintų r. sav. vidutiniškai kasmet diagnozuoti 48,8/1000 gyv. nauji sergamumo infekcinėmis para- zitinėmis ligomis atvejai (2.4 pav.). Naujausias rodiklis

(51,8 atv./1000 gyv.) buvo panašus su gyventojų ser- gamumu apskrityje (48,6 atv./1000 gyv.) ir 1,4 karto didesnis už šalies (37,6 atv./1000 gyv.) duomenis.

2010 m. didžiausias sergamumas šiomis ligomis užregistruotas vaikams (iki 17 m.) – 81,8 vaikai 1000 gyv., mažiausiai sirgo 65 m. ir vyresni gyventojai (39,4 asm./1000 gyv.). Šios ligos buvo 1,7 karto daugiau paplitusios tarp moterų nei tarp vyrų (atitinkamai 65,54 ir 39,31/ 1000 gyv.), pagal gyvenamą vietą – net 1,8 karto daugiau sirgo miesto nei kaimo (atitinkamai 72,01 ir 40,41/ 1000 gyv.) gyventojų.

2.4 pav. Sergamumo infekcinėmis parazitinėmis ligomis atvejai Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvoje 2006–2010 m. (1000 gyv.)

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras (HISIC)

Lytiškai plintančios ligos (LPL) – tai ligos, kuriomis dažniausia užsikrečiama per lytinius san- tykius. Jos yra laikomos labiausiai paplitusiomis iš visų užkrečiamųjų ligų. Širvintų r. sav. gyventojų sergamumas šiomis ligomis nuo 2006 m. padidėjo 1,7 karto (nuo 1,23 iki 2,12 atvejų 1000 gyv.). Naujausi duomenys buvo 1,2 karto didesni už šalies (1,75 atv./1000 gyv.) ir 1,5 karto mažesni už apskrities (3,17 atv./1000 gyv.) gyventojų sergamumą (2.5 pav.).

Detalizuojant gyventojų sergamumą lytiškai plintančiomis ligomis, 2006–2010 m. sveikatos statistikoje nebuvo užfiksuota nė vieno ŽIV ir AIDS atvejo, sergamumas chlamidioze sudarė vos 0,04 atv./ 100 000 gyv., gonorėja neužregistruota naujų sergamumo atvejų kelerius metus iš eilės. Skirtingai nei minėtos lytiškai plintančios ligos, Širvintų r. sav. gy- ventojų sergamumas sifiliu 2006–2010 m. padidėjo

net 3 kartus. Ypatingas rodiklių pokytis užregistruotas 2009–2010 m., kuomet sergamumo sifiliu atvejų padaugėjo nuo 5,33 iki 16,32 atv./100 000 gyv. (2.6 pav.). Naujausi duomenys buvo žymiai didesni už šalies sergamumo lygmenį (1,5 karto) ir beveik dvigubai mažesni už gyventojų sergamumą apskrityje. 2010 m. Širvintų r. sav. pagal sergamumą sifiliu Lie- tuvoje buvo aštuntoje vietoje. Vadovaujantis HISIC duomenimis, 2010 m. užregistruota daugiausia nuo 2006-ųjų naujų sergamumo sifiliu atvejų visose Vil- niaus apskrities savivaldybėse, išskyrus Švenčionių r. sav. (kurioje rodiklis vienas mažiausių) bei Elektrėnų sav., kurioje šių atvejų nėra registruojama per penkerius metus (2.3 lentelė). Didžiausias sergamumo šia liga protrūkis užfiksuotas Ukmergės r. sav. (52,36 atv./ 100 000 gyv.), Trakų bei Šalčininkų r. sav. (42,33 ir 46,37 atv./100 000 gyv.).

18

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Širvintų r. sav. 51,85 41,81 49,67 49,02 51,84 Vilniaus apskr. 50,55 45,26 47,56 46,54 48,6 Lietuva 42,53 39,75 38,52 37,94 37,61

0

10

20

30

40

50

60

/100

0 gy

v.

Širvintų r. sav. Vilniaus apskr. Lietuva

2011 m. ataskaita

2.5 pav. Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis Širvintų r. sav ., Vilniaus apskr., Lietuvoje 2006–2010 m. (1000 gyv.)


2.6 pav. Sergamumas sifiliu Širvintų r. sav ., Vilniaus apskr., Lietuvoje 2006–2010 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras (HISIC)

2.3 lentelė. Sergamumas sifiliu Vilniaus apskr. 2006–2010 m.(100 000 gyv.).

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Širvintų r. sav. 5,14 0 5,26 5,33 16,32Elektrėnų sav. 0 0 0 0 0Šalčininkų r. sav. 15,79 23,87 21,38 32,3 46,37Švenčionių r. sav. 0 9,71 6,56 13,28 3,38Trakų r. sav. 12,35 3,11 9,39 6,3 42,33Ukmergės r. sav. 0 0 0 6,66 52,36


19

1,23 1,3

1,84

1,87 2,12

3,05 3,02 2,66

2,87 3,17

1,85 1,84 1,62 1,67 1,75

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

/100

0 gy

v.


5,14 0

5,26 5,33

16,32 16,98

12,62

17,08

21,76

31,38

9,9 8,15 9,71 9,88 10,56

0

5

10

15

20

25

30

35

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

/100

000

gyv

.



Tuberkuliozė – tai lėtinė infekcinė granulominė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Ser- gamumas plaučių tuberkulioze yra labai didelis. Ma- noma, kad tuberkuliozės mikobakterijomis yra infe- kuota daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų, iš jų net 8–10 milijonų serga aktyvia tuberkulioze.

Vadovaujantis HISIC duomenimis, 2010 m. už- fiksuotas vienas didžiausių sergamumo tuberkulioze rodiklių Širvintų r. sav. nuo 2006-ųjų (54,4 atv./ 100 000 gyv.) (2.7 pav.). Naujausi duomenys 1,4 kartus viršijo apskrities ir nežymiai viršijo šalies gyventojų sergamumą. Širvintų r. sav. gyventojams naujai diagnozuojamų tuberkuliozės atvejų per 2006–2010 m. laikotarpį mažiausia užfiksuota 2009-aisiais

– 26,67 atv./100 000 gyv. Per metus sergamumo atvejų skaičius (100 000 gyv.) padvigubėjo. 2010 m. sergančiųjų tuberkulioze širvintiečių skaičius buvo vienas mažiausių, sirgo 103,35 asm. iš 100 000 gyv. Didžiausias ligotumas užfiksuotas 45–64 m. amžiaus gyventojams (146,54 asm./100 000 gyv.). Šia liga sirgo trigubai daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 161,87 ir 51,36 asm./100 000 gyv.), kaimo gyventojų nei mies- to (atitinkamai 137,85 ir 44,27 asm./100 000 gyv.).

2006–2010 m. Širvintų r. sav. gyventojų sergamumas tuberkulioze buvo vienas mažiausių palyginti su kitomis apskrities savivaldybėmis (2.4 lente- lė). Didžiausias sergamumas minėtu laikotarpiu pa- stebėtas Šalčininkų r. sav. – 86,5 atv./100 000 gyv.

2.7 pav. Sergamumas tuberkulioze Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvoje2006–2010 m. (100 000 gyv.)


2.4 lentelė. Sergamumas tuberkulioze Vilniaus apskr. 2006–2010 m. (100 000 gyv.)

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Elektrėnų sav. 0 0 0 0 0Šalčininkų r. sav. 97,4 87,53 98,86 86,15 62,74Širvintų r. sav. 46,25 67,52 36,83 26,67 54,4Švenčionių r. sav. 47,85 42,07 78,67 49,78 77,78Trakų r. sav. 88 77,78 64,2 56,69 54,22Ukmergės r. sav. 64,43 65,1 57,03 57,72 47,81


20

1,87 2,12

3,02 2,66

2,87 3,17

1,84

50,9 46,25

67,52

36,83

26,67

54,4

54,69 56,25 48 50,3

40 39,43

61,71 61,78 58,57 56,34 50,22 47,86

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

/100

000

gyv

.


2011 m. ataskaita

GYVENTOJŲ SERGAMUMAS IR LIGOTUMAS PIKTYBINIAIS NAVIKAIS

Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuo- menės sveikatos problemų mūsų šalyje ir visame pasaulyje. Tai ligų grupė, kurių būdingas požymis – nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dau- ginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinki- nius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metasta- zės). Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) teigimu, sergamumo vėžiu ir mirtingumo nuo šios ligos rodikliai ir jų kitimo tendencijos Lietuvoje nėra patenkinami –

sergamumas piktybiniais navikais didėja.2008–2010 m. Širvintų r. sav. augo gyventojų

sergamumas vėžiu (atitinkamai nuo 6,95 iki 7,94 atv./ 1000 gyv.) (2.5 lentelė). Duomenys buvo vieni di- džiausių Vilniaus apskrityje (įskaitant ir kaimyninių savivaldybių gyventojų sergamumo rodiklius), nežy- miai viršijo šalies gyventojų sergamumo rodiklius.

2.5 lentelė. Gyventojų sergamumas vėžiu (1000 gyv.) 2008–2010 m. Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvoje.

2008 m. 2009 m. 2010 m.Elektrėnų sav. 5,93 6,15 7,11Šalčininkų r. sav. 5,53 6,27 6,96Širvintų r. sav. 6,95 7,79 7,94Švenčionių r. sav. 5,41 5,21 5,44Trakų r. sav. 6,66 5,91 5,76Ukmergės r. sav. 6,3 6,59 6,26Vilniaus apskr. 6,31 6,51 6,76Lietuva 5,72 5,72 5,73

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras (HISIC)*preliminarūs duomenys

Analizuojant vėžinius gyventojų susirgimus pagal lokalizacijas, daugiausia 2008–2010 m. gyventojams nustatyta naujų sergamumo priešinės liaukos vėžiu (atitinkamai nuo 2,46 iki 3,01 atv. /1000 gyv.) bei odos (1,74 iki 2,07 atv./1000 gyv.) vėžiu (2.6 lentelė). Minėtu laikotarpiu net 5 kartus sumažėjo moterų sergamumas krūties vėžiu (nuo 1,09 iki 0,21 atv. 1000 gyv.). Vidutiniškai kasmet Širvintų r. sav. gyventojams diagnozuota 0,7 atvejų 1000 gyv. sergamumo trachėjos, bronchų ir plaučių vėžiu ir vos 0,3 atv./1000 mot. gimdos kaklelio vėžiu.

Stebint bendrąjį gyventojų sergamumą vėžinė- mis ligomis 2006–2010 m., užfiksuota žymi vyrų sergamumo prostatos vėžiu duomenų augimo tendencija (atvejų skaičius išaugo 4 kartus): nuo 1,53 iki 6,24 atv./1000 gyv. (2.6 lentelė). Naujai užregistruotų sergamumo prostatos vėžio atvejų rodiklis 2008– 2010 m. buvo dvigubai mažesnis už bendrąjį sergamumo rodiklį. Nuo 2006 m. nežymiai didėjo gy- ventojų sergamumo trachėjos, bronchų ir plaučių vė- žiu duomenys (rodiklis padidėjo 1,4 kartus). 2006–2009 m. sergamumo odos vėžiu atvejų skaičius padidėjo trigubai: nuo 0,98 iki 3,04. Bendrasis moterų sergamumas krūties vėžiu 2006–2010 m. vidutiniškai siekė 3,1 atvejį, gimdos kaklelio vėžiu – 1,2 atvejus 1000-čiui moterų.

2006–2010 m. Širvintų r. sav. gyventojų ligotumas piktybiniais navikais padidėjo 1,5 karto (nuo 11,97 iki 18,49 asm./1000 gyv.) (2.8 pav.). Minėtu laikotarpiu užfiksuotas didžiausias susirgimų prostatos vėžiu paplitimas – sergančiųjų vyrų skaičius 1000 gyv. padidėjo trigubai: nuo 2,51 iki 7,51 vyrų iš 1000. Ypač minėta liga 2010 m. daug sirgo 65 m. ir vyresni vyrai – 48,3 vyrai iš 1000, pagal gyvenamą vietą – nežymiai daugiau gyvenantieji kaime (kaime – 8,07, mieste – 6,51 vyrai iš 1000). Moterys daugiausia sirgo krūties vėžiu, minėtu laikotarpiu vidutiniškai po 3,3 mot. iš 1000 per metus. Didžiausias šios ligos paplitimas 2010 m. užfiksuotas tarp 45–64 m. moterų – 7,25 mot. iš 1000. 1,7 karto daugiau šia liga sirgo kaime nei mieste gyvenančios moterys (atitinkamai 3,65 ir 2,16 mot. iš 1000).

Vidutiniškai kasmet sirgo po 1,2 moterį (1000 mot.) gimdos kaklelio ir po 1,4 asm. iš 1000 gyv. trachėjos, bronchų ir plaučių vėžiu.

HISIC 2006–2009 m. duomenimis, trigubai padaugėjo sergančiųjų odos vėžiu gyventojų (nuo 1,03 iki 3,2 asm./1000 gyv.). 2010 m. didžiausias ligotumas užfiksuotas 65 m. ir vyresnio amžiaus gru- pėje (6,91 asm./1000 gyv.).

21


2.6 lentelė. Gyventojų sergamumas (visi, nauji atvejai) piktybiniais navikais pagal lokalizacijas Širvintų r. sav. (1000 gyv) 2006–2010 m.

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Trachėjos, bronchų ir plaučių vėžys

Visi atvejai 0,92 1,04 1,05 1,07 1,31Nauji atvejai* 0,68 0,53 0,76

Krūties vėžysVisi atvejai 2,72 3,14 3,58 3,42 2,88Nauji atvejai* 1,09 0,4 0,21

Gimdos kaklelio vėžysVisi atvejai 1,17 1,18 1,09 1,41 1,23Nauji atvejai* 0,3 0,4 0,31

Priešinės liaukos vėžysVisi atvejai 1,53 3,87 4,59 6,01 6,24Nauji atvejai* 2,46 2,49 3,01

Odos vėžysVisi atvejai 0,98 1,56 2,1 3,04 2,45Nauji atvejai* 1,74 2,35 2,07

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras (HISIC)*preliminarūs duomenys

2.8 pav. Širvintų r. sav. gyventojų ligotumas piktybiniais navikais pagal lokalizacijas(1000 gyv.) 2006–2010 m.


22

1,23 1,3 1,37 1,39 1,47 2,91 3,23 3,637 3,52 3,08 1,17 1,08 1,09 1,61 1,23 2,51

6,41 6,94 7,37 7,51 1,03

1,56 2,16

3,2 2,61 11,97

14,8 16,47

18,51 18,49

0

5

10

15

20

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

/100

0 gy

v.

Trachėjos, bronchų ir plaučių vėžys Krūties vėžys

Gimdos kaklelio vėžys Priešinės liaukos vėžys

Odos vėžys Visos piktybinių navikų lokalizacijos

2011 m. ataskaita

GYVENTOJŲ SERGAMUMAS IR LIGOTUMAS PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAIS

Psichikos sveikata – tai viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, kurią lemia daugelis veiksnių: genetika, individo asmeninės savybės, so- cioekonominė padėtis, išsilavinimas, nedarbas, sukre- čiantys gyvenimo įvykiai, alkoholio ir narkotikų vartojimas, santykiai šeimoje, mokykloje, darbe, tėvys- tės įgūdžių stoka ir kt. Šios gyventojų sveikatos prob- lemos turi būti civilizuotai sprendžiamos ne vien tik psichiatrijos įstaigose, o ir atviroje visuomenėje, dalyvaujant kiekvienam piliečiui.

HISIC duomenimis, 2010 metais gyventojų sergamumo psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų skaičius siekė 1164,06 atv./100 000 gyv. Tai 1,3 karto mažiau nei 2009-aisiais, kuomet buvo užregistruotas didžiau- sias gyventojų sergamumo minėtomis ligomis atvejų skaičius (1493,49 atv./100 000 gyv.). Nuo 2006-ųjų mažiausias rodiklis užregistruotas 2007 m. – 358,35 atv./ 100 000 gyv. (pokytis padidėjo 4 kartus) (2.9 pav.). 2010 m. Širvintų r. sav. gyventojų sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais buvo keturis kartus didesnis už apskrities ir Lietuvos gyventojų sergamumo duomenis. 2006–2010 m. duomenis palyginus su kitomis Vilniaus apskrities savivaldybėmis, Širvintų r. sav. gyventojų sergamumas minėtomis ligomis buvo di-

džiausias (2.7 lentelė). Mažiausiai naujų sergamumo atvejų nustatyta Elektrėnų sav. gyventojams.

2010 m. Širvintų r. sav. gyventojams diagnozuotas mažiausias sergamumo psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį naujų atvejų skaičius (nuo 2006 m.) – 146,87 atv./100 000 gyv., tačiau Širvintų r. sav. gyventojų sergamumas minėtomis ligomis išliko tarp didžiausių rodiklių Lietuvoje (ket- virtoje vietoje). Nuo 2006-ųjų daugiausia šių atvejų užregistruota 2008-aisiais – 284,14 atv./100 000 gyv., 2010 m. rodiklis sumažėjo beveik dvigubai. Tuo tarpu sergamumo psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant psichoaktyviąsias medžiagas naujų atvejų skaičius buvo vienas mažiausių (nuo 2006 m.) – 16,32 atv./ 100 000 gyv.

Vadovaujantis HISIC naujausiais duomenimis, Širvintų r. sav. psichikos ir elgesio sutrikimais sirgo 5608,14 asmenų iš 100 000 gyv. Didžiausias ligotumas užfiksuotas 65 m. ir vyresniems Širvintų r. sav. gyventojams (9985,61 asm./100 000 gyv.). Lyties at- žvilgiu, šiomis ligomis 1,6 karto daugiau sirgo moterys nei vyrai (atitinkamai 6913,2 ir 4139,21 asm. iš 100 000 gyv.).

2.9 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 2006–2010 m. (100 000 gyv.) Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvoje


23

462,45 358,35

589,32

1493,49

1164,06

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

/100

000

gyv

.



2.7 lentelė. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 2006–2010 m. (100 000 gyv.) Vilniaus apskr.

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Širvintų r. sav. 462,45 358,35 589,32 1493,49 1164,06Elektrėnų sav. 28,4 25 7,19 7,23 14,67Šalčininkų r. sav. 344,89 360,66 352,7 274,59 308,23Švenčionių r. sav. 360,45 245,91 252,39 165,95 273,92Trakų r. sav. 344,89 360,66 352,7 274,59 308,23Ukmergės r. sav. 73,01 45,57 96,52 86,58 104,72


GYVENTOJŲ PATIRTOS TRAUMOS IR ATSITIKIMAI

Trauma – audinių arba organų sužalojimas, sukeltas išorinio faktoriaus. Trauma pagal žalojantį faktorių būna mechaninė (pvz., sužeidimas autoava- rijoje), terminė (pvz., nušalimas), cheminė (pvz., apsi- nuodijimas šarmais), elektros (sužalojimas elektros srove), psichinė (pvz., po sunkių išgyvenimų). HISIC duomenimis, 2010 m. Širvintų r. sav. gyventojams nuo 2006 m. diagnozuota mažiausiai traumų – 106,29 atv./1000 gyv. (2.10 pav.). Nuo 2007 m. stebima nežymi rodiklio mažėjimo tendencija (sumažėjo 1,2 karto). Naujausi duomenys buvo nežymiai mažesni

už apskrities gyventojų patirtų traumų atvejų skaičių (112,97 atv./1000 gyv.) ir 1,2 karto didesni už šalies duomenis (86,92 atv./1000 gyv.).

2010 m. traumas, apsinuodijimus ir kitus atsi- tikimus patyrė 99,48 asmenys iš 1000 Širvintų r. sav. gyventojų. Daugiausia traumų patyrė vaikai (iki 17 m.) – 127,16 asm./1000 gyv., 1,7 kartų daugiau traumas patyrė vyrai nei moterys (atitinkamai 127,76 ir 74,37 asm./1000 gyv.) ir 1,5 karto daugiau miesto nei kaimo gyventojai (atitinkamai 121,88 ir 83,74 asm./ 1000 gyv.).

2.10 pav. Traumų, apsinuodijimų ir kt. išorinių priežasčių padarinių skaičius (1000 gyv.) 2006–2010 m. Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvoje


24

112,18 123,97 121,13

107 106,29

126,54 128,31 131,38 119,25 112,97

96,97 95,44 93,88 87,48 86,92

0

20

40

60

80

100

120

140

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

/100

0 gy

v.


2011 m. ataskaita

Detalizuojant traumas pastebima, kad 2006– 2010 m. daugiausia Širvintų r. sav. gyventojai patyrė galvos sužalojimų, nuo 2007 m. šių traumų skaičius su- mažėjo 1,4 karto: atitinkamai nuo 18,33 iki 12,67 atv./ 1000 gyv. (2.8 lentelė). Pečių lanko ir rankos lūžiai – tai dar viena dažna gyventojų patiriama trauma. Nuo 2006 m. daugiausia šių traumų užregistruota 2008-aisias –

11 atv./1000 gyv., 2010 m. rodiklis siekė 8,87 traumas 1000-čiui gyv.

Pagal HISIC duomenis, 2006–2010 m. kojų lūžių Širvintų r. sav. gyventojams kasmet vidutiniškai buvo užregistruota 6,5 atv./1000 gyv., terminių ir cheminių nudegimų – 2,3 atv./1000 gyv., apsinuodijimų – 1,8 atv./1000 gyv.

2.8 lentelė. 2006–2010 m. Širvintų r. sav. gyventojų patirti sužalojimai ir traumos (1000 gyv.)

Traumų rūšis: 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Galvos sužalojimų skaičius 15,72 18,33 15,31 13,28 12,67Pečių lanko ir rankos lūžimų skaičius 9,56 9,3 11 10,13 8,87

Kojų lūžimų skaičius 6,47 7,12 6,84 5,6 6,69Šlaunikaulio lūžimų skaičius 0,51 0,42 0,79 0,27 0,38Terminių ir cheminių nudegimų skaičius 2,31 2,75 2,68 2,03 1,96Apsinuodijimų skaičius 1,49 1,09 1,79 3,31 1,41


VAIKŲ PROFILAKTINĖ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

2010 m. užregistruoti 2845 vaikų (iki 17 m.) apsilankymai ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Beveik pusę (47,3 proc.) apsilankiusiųjų sudarė 7–14 m. vaikai, 29,7 proc. – vaikai iki 6 metų ir 23 proc. – 15–17 m. vaikai.

2006–2010 m. vaikų sveikatos sutrikimų duomenimis, daugiausia vaikams diagnozuota regos su- trikimų (atitinkamai nuo 7,6 iki 9,2 proc.). Šių su-

trikimų per penkerius metus padidėjo 1,6 proc. (2.11 pav.). 2010 m. užregistruotas vienas mažiausių nuo 2006 m. sergančiųjų skolioze rodiklis – 2,4 proc. (nuo apsilankiusiųjų sk.). Didžiausias sergamumas skolioze užfiksuotas 2008 m. – 4,1 proc. Minėtu laikotarpiu vidutiniškai kasmet vaikams (iki 17 m.) buvo diagnozuota po 0,3 proc. klausos, laikysenos sutrikimų ir 0,1 proc. kalbos sutrikimų.

2.11 pav. Vaikų, kuriems nustatytas sveikatos sutrikimas 2006–2010 m., procentas(nuo apsilankiusiųjų sk.)

Šaltinis: Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 m.

25

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Regos sutrikimai 7,6 7,4 7,6 9 9,2 Klausos sutrikimai 0,1 0,2 0,2 0,3 0,5 Laikysenos sutrikimai 0,4 0,1 0,2 0,5 0,2 Kalbos sutrikimai 0,1 0 0,1 0,1 0,1 Skoliozė 2,1 3,4 4,1 3,4 2,4

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

10

proc

.


Analizuojant vaikų sveikatos sutrikimų rodiklių pasiskirstymą pagal amžių, pastebimas regos sutriki- mų procentinio rodiklio augimas, susijęs su amžiumi.

Daugiausia šie sutrikimai, kaip ir skoliozė, diagnozuoti 7–14 m. ir 15–17 m. vaikams (2.9 lentelė). Su amžiu- mi nežymiai daugėjo vaikų su nenormalia laikysena.

2.9 lentelė. Vaikų sveikatos sutrikimų procentinis pasiskirstymas pagal amžių 2010 m.

Sutrikimai:Procentai

0-6 m. 7-14 m. 15-17 m.Rega 3,9 11,3 11,9Klausos defektai 0,5 0,7 0,2Skoliozė 0,2 3,3 3,2Nenormali laikysena 0,1 0,2 0,3Kalba 0,1 0,1 0,2

Šaltinis: Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2010 m.

NEDARBINGUMO SITUACIJA RAJONE

2006–2009 m. Širvintų r. sav. pastebima ap- mokėtų laikino nedarbingumo dienų skaičiaus augimo tendencija (rodiklis padidėjo 1,6 karto) (2.12 pav.). Naujausiais duomenimis, 2010 m. vienam Širvintų r. sav. apdraustajam gyventojui teko 7,99 apmokėtos

laikino nedarbingumo dienos, t. y. 1,4 karto mažiau nei 2009-aisiais ir 1,5 kartų daugiau nei Vilniaus apskrities ar šalies vienam gyventojui. Nuo 2006 m. šis rodiklis buvo didesnis už kitų lyginamųjų teritorijų duomenis.

2.12 pav. Apmokėtų laikino nedarbingumo dienų skaičius 1-am apdraustajam2006–2010 m. Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvoje

Šaltinis: Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2010 m.

26

6,87 8,01

9,56

10,89

7,99

5,34 6,14 6,27 5,98

5,43

6,28 7,03 7,34 7,16

5,43

0

2

4

6

8

10

12

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

1 ap

drau

staj

am

Širvintų r. sav. Vilniaus apsk. Lietuva

2011 m. ataskaita

3. PREVENCINIŲ PRIEŠ LĖTINES NEINFEKCINES LIGAS PROGRAMŲ VYKDYMAS

GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCINĖ PROGRAMA

Prevencinė programa – tai vienas iš būdų laiku sustabdyti arba išvengti ligos. Širvintų r. sav. asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau ASPĮ) vykdomos šešios prevencinės programos.

Gimdos kaklelio vėžys yra palyginti dažna mo- terų onkologinė liga – ji užima 3–4 vietą tarp piktybi- nių navikų, kuriais serga moterys Lietuvoje. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai skirta finansavimo programa, vykdoma nuo 2004 metų (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-82). Programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus. Programos priemonės taikomos vieną kartą per trejus metus. Suėjus 25-eriems metams, šeimos gydytojas informuoja moterį apie vykdomą

gimdos kaklelio prevencinę programą. Pacientų informavimas – tai pirminis prevencinės programos vykdymo etapas. Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau TLK) duomenimis, 2006–2010 m. daugiausia infor- muotų moterų (nuo paslaugą teikiančioje įstaigoje įre- gistruotų) užfiksuota 2008 m. (30,2 proc.) (3.1 lente- lė), vangiausiai ši paslauga buvo vykdoma 2006 m. – 7,6 proc. Tuo tarpu citologinio tepinėlio paėmimo paslauga buvo vykdoma beveik lygiagrečiai informavimo paslaugai: nuo 2007 m. kasmet buvo suteikta beveik pusei informuotų moterų apie minėtą prevencinę pro- gramą. Didžiausi programos vykdymo rodikliai už- fiksuoti 2008 m. – 12,8 proc.

3.1 lentelė. Gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos vykdymas 2006–2010 m. Širvintų r. sav.

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Moterų, informuotų apie galimybę dalyvauti programoje, sk. 286 958 1263 982 782Moterų, informuotų apie galimybę dalyvauti programoje, proc.* 7,6 25,6 30,2 23,6 18,7Moterų, informuotų apie galimybę dalyvauti programoje, proc.** 29 96 113,1 88,4 70,1Citologinio tepinėlio paėmimo paslaugos suteikimo skaičius 287 420 535 491 416Citologinio tepinėlio paėmimo paslaugos įvykdymo proc.* 7,7 11,2 12,8 11,8 9,95Citologinio tepinėlio paėmimo paslaugos įvykdymo proc.** 28,7 42,1 47,9 44,2 37,3

**nuo planuojamų patikrinti per ataskaitinį laikotarpį;*nuo paslaugą teikiančioje įstaigoje įregistruotų.

Šaltinis: Vilniaus teritorinė ligonių kasa

27

Širvintų r. sav. ASPĮ gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinės programos 2010 m. vykdymas siekė vidutinį programos vykdymo procentą (15,8 proc.) Vilniaus apskrityje. Vangiausiai apskrityje

programa buvo vykdyta Šalčininkų ir Ukmergės r. sav., didžiausias programos vykdymo rodiklis užregistruotas Trakų r. sav. (3.1 pav.).


15,27

9,62

18,7 16,64

21,76

11,3

17,59 15,89

0

5

10

15

20

25

Elektrėnų sav.

Šalčininkų r. sav.

Širvintų r. sav.

Švenčionių r. sav.

Trakų r. sav. Ukmergės r. sav.

Vilniaus r. sav.

Vilniaus m. sav.

proc

.

informavimo paslauga proc. vidut. proc.

KRŪTIES VĖŽIO PREVENCINĖ PROGRAMA

Krūties vėžys – tai dažniausia onkologinė mote- rų liga Lietuvoje. Šios ligos prevencijai nuo 2005 m. vykdoma Atrankinės mamografinės patikros dėl krū- ties vėžio finansavimo programa (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729). Programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.

Širvintų r. sav. ASPĮ atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio prevencinės programos aukš-

čiausi rodikliai užfiksuoti 2008 m. – 12 proc. (nuo paslaugą teikiančioje įstaigoje įregistruotų). 2010 m. šios programos vykdymas sumažėjo iki 9,32 proc. (3.2 lentelė). Mažiausia apie šią prevencinę programą informuotų moterų buvo 2006 m. – 0,1 proc.

Naujausi programos vykdymo duomenys ne- siekė vidutinio programos vykdymo procento Vil- niaus apskrityje (12,6 proc.) ir nežymiai skyrėsi nuo Ukmergės r. sav. (9,9 proc.), Švenčionių r. sav. (7,72 proc.) (3.2 pav.).

3.2 lentelė. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos vykdymas 2006–2010 m. Širvintų r. sav.

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Moterų, informuotų apie galimybę dalyvauti programoje, sk. 1 182 269 161 210

Moterų, informuotų apie galimybę dalyvauti programoje, proc.* 0,1 8 12 7 9,32

Moterų, informuotų apie galimybę dalyvauti programoje, proc.** 0,2 30,2 44,8 26,7 34,9



28

3.1 pav. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos vykdymas Vilniaus apskrityje 2010 m.


2011 m. ataskaita

3.2 pav. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos vykdymasVilniaus apskr. 2010 m.


PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA

Prostatos (priešinės liaukos) vėžys šiuo metu yra dažniausia vyrų piktybinė liga. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma nuo 2006 metų (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-973). Progra- ma skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.

2006–2010 m. Vilniaus TLK duomenimis nuo 2007 m. užfiksuota priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymo mažėjimo ten-

dencija (sumažėjo net tris kartus) (3.3 lentelė). Daugiausia Širvintų r. sav. ASPĮ informuotų vyrų užregistruota 2008 m. (24 proc.), mažiausia – 2010 m. (9,21 proc.).

2010 m. Širvintų r. sav. ASPĮ vykdytos pre- vencinės programos prieš prostatos vėžį rodikliai ne- siekė vidutinio programos vykdymo procento (15,3 proc.), duomenys buvo panašūs su Šalčininkų r. sav., Švenčionių r. sav. rodikliais. Vilniaus apskrityje daugiausia informuotų vyrų buvo Trakų r. sav. (21,16 proc.), Vilniaus r. sav. (21,19 proc.) ir Vilniaus mieste (21,49 proc.) bei Elektrėnų sav. (20,61 proc.) (3.3 pav.).

3.3 lentelė. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2006–2010 m.

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Informuotų vyrų sk. 268 620 578 524 200Informuotų vyrų proc.* 12,1 28 27 24 9,21Informuotų vyrų proc.** 45,4 106,2 99,7 89,9 37,7



29

15,41

2,29

9,32 7,72

22,96

9,9

17,59 15,73

0

5

10

15

20

25

Elektrėnų sav.


Širvintų r. sav.


Trakų r. sav.

Ukmergės r. sav.

Vilniaus r. sav.

Vilniaus m. sav.

proc

.



STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA

Storosios žarnos vėžys – itin dažna vėžio forma (pagal dažnumą antra po plaučių vėžio). Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet išaiškinama per 1300 naujų šios ligos atvejų, dažniausiai ja serga 60–75 metų amžiaus žmonės. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų šio vėžio stadijų išaiškinamumą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos. Prevencinės programos finansavimo programa pradėta nuo 2009 metų liepos 1 dienos, vykdant dvejų metų bandomąjį projektą Vilniaus ir

Kauno apskrityse. Programa skirta asmenų nuo 50 iki 75 metų amžiaus storosios žarnos vėžio prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.

2009–2010 m. daugėjo Širvintų r. sav. gyvento- jų, dalyvavusių storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje (pokytis +5,5 proc.) (3.4 lentelė). Apskrities mastu duomenys siekė vidutinį programos vykdymo lygmenį (9,9 proc.) (3.4 pav.).

3.4 lentelė. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2009–2010 m.

2009 m. 2010 m.Asmenų, dalyvavusių programoje, sk. 222 503Asmenų, dalyvavusių programoje, proc.* 4,4 9,9Asmenų, dalyvavusių programoje, proc.** 16,46 40,67Siuntimų kolonoskopijai atlikti, sk. 2 48Siuntimų kolonoskopijai atlikti, proc.* 0,04 0,9Siuntimų kolonoskopijai atlikti, proc.** 0,15 3,9



30

3.3 pav. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymasVilniaus apskr. 2010 m.


20,61

8,98 9,21 7,01

21,16

12,77

21,19 21,49

0

5

10

15

20

25

Elektrėnų sav.


Širvintų r. sav.


Trakų r. sav.

Ukmergės r. sav.

Vilniaus r. sav.

Vilniaus m. sav.

proc

.


2011 m. ataskaita

3.4 pav. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas Vilniaus apskrityje 2010 m.



ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCINĖ PROGRAMAŠirdies ir kraujagyslių sistemos ligos vis dar

dominuoja Lietuvos sergamumo ir mirtingumo struk- tūroje. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų (toliau ŠKS) didelės rizikos grupei, atran- kos ir prevencijos priemonių programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Programa vykdoma nuo 2006 metų (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913). Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus. Aukščiausi šios programos vykdy-

mo rodikliai Širvintų r. sav. 2006–2010 m. užfiksuoti 2008 m. – 17,1 proc. (3.5 lentelė). Mažiausiai informuotų gyventojų užregistruota 2006 m. – 0,6 proc.

2010 m. Vilniaus TLK duomenimis, Širvintų rajone vykdytos programos duomenys siekė vidutinį programos vykdymo lygmenį apskrityje (14,5 proc.) (3.5 pav.). Minėtais metais vangiausiai programa buvo vykdoma Švenčionių r. sav. (1,24 proc.), aukščiausi programos vykdymo rodikliai užfiksuoti Trakų r. sav. (28,28 proc.).

31

20,72

0,63

9,9

0,01 1,63 0,54

19,87

25,67

0

5

10

15

20

25

30

Elektrėnų sav.


Širvintų r. sav.


Trakų r. sav.

Ukmergės r. sav.

Vilniaus r. sav.

Vilniaus m. sav.

proc

.


23,9

6,41

12,31

1,24

28,28

6,53

16,36

21,23

0

5

10

15

20

25

30

Elektrėnų sav.


Širvintų r. sav.


Trakų r. sav.

Ukmergės r. sav.

Vilniaus r. sav.

Vilniaus m. sav.

proc

.


3.5 pav Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos vykdymas Vilniaus apskrityje 2010 m.



VAIKŲ KRŪMINIŲ DANTŲ DENGIMO SILANTINĖMIS MEDŽIAGOMIS PROGRAMA

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis me- džiagomis programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-713. Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Dantų dengimą silantais atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai. Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama. Visos

šios paslaugos programoje dalyvaujantiems vaikams teikiamos nemokamai.

2006–2010 m. daugiausia vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje dalyvavo 2009 m. – 277 vaikai (arba 17 proc.) (3.6 lentelė). Apskrities atžvilgiu, Širvintų r. sav., kaip ir Elektrėnų sav., Švenčionių r. sav. ir Ukmergės r. sav. vykdoma programa nesiekė vidutinio programos vykdymo rodiklio (14,2 proc.) (3.6 pav.). Aukščiausi šios prevencinės programos rodikliai užfiksuoti Šal- čininkų r. sav. (27,74 proc.).

3.6 lentelė. Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programos vykdymas 2006–2010 m.

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Vaikų, kuriems suteiktos paslaugos, sk. 98* 128* 144 277 143Vaikų, kuriems suteiktos paslaugos, proc. - - 8,4 17 8,36

*rodiklis paskaičiuotas VšĮ Širvintų rajono PSP centroŠaltinis: Vilniaus teritorinė ligonių kasa

3.6 pav.Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programos vykdymas Vilniaus apskr. 2010 m.


32

5,61

27,74

8,36

3,5

22,06

6,6

23,97

15,51

0

5

10

15

20

25

30

Elektrėnų sav.


Širvintų r. sav.


Trakų r. sav.

Ukmergės r. sav.

Vilniaus r. sav.

Vilniaus m. sav.

proc

.

Suteiktų paslaugų proc. vidut. proc.

3.5 lentelė. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos vykdymas 2006–2010 m.

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Asmenų, dalyvavusių programoje, sk. 23 588 642 557 471Asmenų, dalyvavusių programoje, proc.* 0,6 15,8 17,1 14,6 12,3Asmenų, dalyvavusių programoje, proc.** 2,3 59,4 64 54,6 50,4



2011 m. ataskaita

4. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLA

AMBULATORINĖ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

Pirminė asmens sveikatos priežiūra (PASP) lai- koma prioritetine, mat jai tenka spręsti daugumą asmens sveikatos problemų. Pasaulinės sveikatos organizacijos programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“ teigiama, kad PASP paslaugų apmokėjimo sistemos turi skatinti siekti:

geresnių sveikatos priežiūros rezultatų;• geresnės paslaugų kokybės;• kaštų efektyvumo.•

Kartu siekiama organizuoti šios sveikatos prie- žiūros grandies darbą taip, kad būtų:

gerinamas prieinamumas;• realizuojama šeimos gydytojo kaip „sveikatos • sistemos vartininko“ („Gate-keeper“) funk- cija.

Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (PASPĮ) sprendžia didžiąją dalį asmens sveikatos problemų bei vykdo svarbias visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas.

2010 m. Širvintų r. sav. gyventojų sveikata rūpinosi du pirminiai asmens sveikatos priežiūros cent- rai: VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir UAB „Širvintų sveikatos centras“. 2010 m. prisirašiusių gyventojų skaičius prie minėtų PASPĮ žymiai skyrėsi. VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centre gydėsi beveik trigubai daugiau gy- ventojų (12495 gyv.) nei UAB „Širvintų sveikatos centras” (4636 gyv.). Per 2010 m. bendras prisirašiusių- jų abiejose įstaigose skaičius sumažėjo 226 gyvento- jais. Nuo 2008 m. minėtas rodiklis sumažėjo 2,2 proc. (4.1 lentelė). Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, visų Širvintų rajono sa- vivaldybės prisirašiusiųjų 45,4 proc. sudarė darbingo amžiaus asmenys (18–49 metų), vaikai iki 18 metų – 17,2 proc. II lygio paslaugas rajone teikia VšĮ Širvintų ligoninė.

4.1 lentelė. Širvintų rajono PASP įstaigose prisirašiusių gyventojų skaičius 2008–2010 m.

2008-12-31 2009-12-31 2010-12-31 Pokytis (proc.)Prisirašiusiųjų sk. 18195 18025 17796 2,2

Šaltinis: Vilniaus TLK

2005–2010 m. didžiausią dalį viso medicinos personalo Širvintų r. sav. PASPĮ sudarė specialistai (negydytojai)**. Nuo 2005 m., kuomet rodiklis buvo didžiausias (77,22 spec./10 000 gyv.), specialistų skaičius, tenkantis 10 000 gyv., sumažėjo 1,3 karto ir 2010 m. siekė 59 spec./10 000 gyv. (4.2 lentelė). Naujausi duomenys skyrėsi ir buvo beveik dvigubai mažesni už apskrities ir šalies rodiklius.

Rajono gydymo įstaigose taip pat mažėjo ir slaugytojų: per šešis metus (nuo 2005 m.) rodiklis sumažėjo 1,3 karto. 2010 m. 10 000 gyv. teko 44,7 slaugytojai, t. y. 1,6 karto mažiau nei apskrityje ar šalyje (atitinkamai 74,8 ir 71 spec. 10 000 gyv.).

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. Širvintų r. sav. 10 000 gyven- tojų teko 17,6 gydytojai, t. y. trigubai ir dvigubai ma-

žiau nei apskrityje ir Lietuvoje. Nuo 2005 m. daugiausia gydytojų užfiksuota rajone 2008-aisiais – 19,61/ 10 000 gyv.

Širvintų r. sav. sveikatos priežiūros įstaigose ma- žiausiai dirbo odontologų ir šeimos gydytojų. 2010 m. užfiksuotas didžiausias odontologų skaičius nuo 2005-ųjų (5 spec./10 000 gyv.), mažiausias – 2005 m. (3,58 spec./10 000 gyv.). Naujausi duomenys 1,6 karto buvo mažesni už apskrities ir 1,4 karto už visos šalies rodiklius (atitinkamai 8,3 ir 7,2 odontologai 10 000 gyv.). 2005–2010 m. kasmet gyventojų sveikata Širvintų r. sav. rūpinosi vidutiniškai 3,44 (10 000-čių gyv.) šeimos gydytojai. Širvintų r. sav. dirbančių šei- mos gydytojų rodikliai buvo 1,5 karto mažesni už apskrities ir šalies rodiklius minėtu laikotarpiu.

33


4.2 lentelė. Gyventojų aprūpinimas medicinos personalu Širvintų r. sav. 2005–2010 m.

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Gydytojų sk./10 000 gyv.

Širvintų r. sav. 16,88 17,56 17,24 19,61 18,25 17,6Vilniaus apskr. 43,13 44,74 45,7 48,36 49,1 50,2

Lietuva 32,88 33,85 34,40 36,11 36,50 37,9Šeimos gydytojų sk./10 000 gyv.


Lietuva 4,70 5,07 5,26 5,44 5,52 5,7Odontologų sk./10 000 gyv.

Širvintų r. sav. 3,58 4,13 3,66 3,71 3,76 5Vilniaus apskr. 7,41 7,5 7,4 6,67 7,7 8,3

Lietuva 6,33 6,28 6,50 5,95 6,70 7,2Specialistų (ne gydytojų)** sk./10 000 gyv.

Širvintų r. sav. 77,22 75,9 70,53 71,02 68,71 59Vilniaus apskr. 99,78 100,17 99,6 99,39 98,3 99

Lietuva 93,30 92,53 92,00 91,80 91,00 91,5Slaugytojų sk./10 000 gyv.


Lietuva 72,15 71,66 71,00 71,71 70,40 71*laukiamas rodiklis;

** specialistai, turintys aukštąjį ir aukštesnįjį medicinos išsilavinimą.Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

4.1 pav. Apsilankymų sk. pas gydytojus, tenkantis 1 gyv. Širvintų r. sav., Vilniaus apskr. ir Lietuvoje 2005–2010 m.

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

34

5,4 5,3 5,8 5,9 5,6 5,8

7,6 7,2 7,7 8 7,6 7,7

6,7 6,5 6,8 7 6,9 6,9

0 1

2 3 4

5 6 7

8 9

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

1 gy

v.


2011 m. ataskaita

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2005–2010 m. vidutiniškai vienam Šir- vintų r. sav. gyventojui teko 5,6 apsilankymų pas I ir II lygio gydytojus (4.1 pav.). Žymaus skirtumo tarp Širvintų r. sav. ir Vilniaus apskr. bei šalies rodiklių nebuvo užfiksuota (atitinkamai vidutiniškai 7,6 ir 6,8 apsilankymai 1 gyv.).

Detalizuojant apsilankymus pas gydytojus, 2005–2010 m. pastebima žymi Širvintų r. sav. gyvento-

jų apsilankymų pas šeimos gydytojus rodiklių augimo tendencija (rodiklis padidėjo 1,6 karto) (4.2 pav.). 2010 m. žymių skirtumų tarp apskrities ir šalies duo- menų nebuvo pastebėta.

Minėtu laikotarpiu 1 rajono gyventojui teko panašus skaičius apsilankymų pas odontologą, kaip ir Vilniaus apskr. ar šalies gyventojui – vidutiniškai po 1 apsilankymą 1 gyv. (4.3 pav.).

4.2 pav. Apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičius 100 gyv.Širvintų r. sav., Vilniaus apskr. ir Lietuvoje 2005–2010 m.


4.3 pav. Apsilankymų pas odontologą skaičius 1 gyv.Širvintų r. sav.,Vilniaus apskr. ir Lietuvoje 2005–2010 m.


35

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Širvintų r.sav. 169,95 204,02 228,96 242,6 247,48 265,29 Vilniaus apskr. 217,78 220,75 249,06 254,13 253,55 254,37 Lietuva 235,42 246,21 264,88 274,6 276,3 273,28

0

50

100

150

200

250

300

100

gyv.

0,82 0,76

0,7 0,79

0,64 0,7

1,29 1,16 1,12

1,05 1,11 1,12

1,16

0,98 1,06

0,92

0,94 1

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

1 gy

v.



STACIONARO VEIKLOS RODIKLIAI

Širvintų r. sav. stacionare 2010 m. bendrasis lovų skaičius, palyginti su 2009 m. duomenimis, sumažėjo ir siekė 46,86 lovos/10 000 gyv. (su slaugos lovomis) (4.4 pav.). Tai mažiausias rodiklis nuo 2005 m. Daugiausiai lovų buvo užfiksuota 2009 m. – 53,14/10 000 gyv. Naujausi Širvintų r. sav. stacionaro duomenys buvo dvigubai mažesni už apskrities ir šalies rodiklius (atitinkamai 93,36 ir 81,81 lovos 10000 gyv.).

2010 m. Širvintų r. sav. ir Lietuvos stacionaruose užregistruotų hospitalizacijų rodikliai beveik nesiskyrė (atitinkamai 245,7 ir 245,2/10 000 gyv.) (4.5 pav.), buvo tik nežymiai aukštesni už apskrities hospitalizacijų skaičių, tenkantį 1000 gyv. Stebint duomenis nuo 2005 m., Širvintų r. sav. daugiausiai hospitalizacijų užfiksuota 2008 m. – 251,1/1000 gyv., mažiausiai – 234,2/1000 gyv. 2006 m.

4.4 pav. Bendras lovų skaičius stacionaruose 10000 gyv.Širvintų r. sav., Vilniaus apskr. ir Lietuvoje (2005–2010 m.) (su slaugos lovomis).


4.5 pav. Hospitalinis sergamumas (1000 gyv.)Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvoje 2005–2010 m.


36

2009

50,63 51,12 51,7 52,47 53,14 46,86

91,17 87,73 89,78 89,42 89,77 91,36

83,73 79,24 80,81 80,88 80,77 81,81

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

100

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

1000

0 gy

v.


236 234,2 250,4 251,1 248,5 245,7

205,6 202,77 214,7 219,12 224,2 231,1

233,4 227,59 235,1 239,41 243 245,2

0

100

200

300

400

500

600

700

800

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

1000

gyv

.


2011 m. ataskaita

Vidutinė ligonio gulėjimo stacionare trukmė priklauso nuo daugelio priežasčių: stacionarizavimo priežasties, ligos pobūdžio, ligonio ikistacionarinio bei stacionarinio ištyrimo operatyvumo, gydymo efektyvumo, ambulatorinės grandies pasirengimo tęsti gy- dymą ir kt. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2005–2010 m. vidutinė paciento gulėjimo stacionare trukmė Širvintų r. sav., apskrityje ir Lietuvoje žymiai nesiskyrė (atitinkamai vidutiniškai 9,6, 9,8 ir 9,7 dienos) (4.6 pav.).

2010 m. Širvintų r. sav. stacionaro lovos funkcionavimo rodiklis buvo vienas mažiausių nuo 2005 m. (237,59 d.), žymiai nesiskyrė nuo apskrities ir šalies rodiklių (4.7 pav.). Didžiausias rajono stacionare lovos funkcionavimo rodiklis minėtu laikotarpiu už- registruotas 2005 m. – 277,38 dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 335 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų restruktūri- zavimo strategijos patvirtinimo“ rekomenduojama siekti 330 dienų lovos funkcionavimo rodiklio.

4.6 pav. Vidutinė gulėjimo stacionare trukmė (dienomis)Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos stacionaruose 2005–2010 m.

*išankstiniai duomenysŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

4.7 pav. Lovos funkcionavimas (dienomis) Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos stacionaruose 2005–2010 m.

*Išankstiniai duomenysŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

37

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.*

Širvintų r.sav. 9,95 9,66 9,39 9,9 9,27 9,7 Vilniaus apskr. 10,45 10,33 10,18 9,73 9,02 8,8 Lietuva 10,19 10,03 9,9 9,6 9,1 9,1

7,5

8

8,5

9

9,5

10

10,5

11

dien

ų sk

.

277,38 259,37 257,3 253,81 230,26 237,59

289,02 283,21 285,86 269,15 265,58 269,8

295,6 292,27 290,93 284,8 279,65 279,8

0 100 200 300 400 500 600 700 800 900

1000

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.*

dien

ų sk

.



4.8 pav. Lovos apyvartos rodiklių dinamikaŠirvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos stacionaruose 2005–2010 m.

*išankstiniai duomenysŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

GREITOJI MEDICINOS PAGALBA

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) įstaiga – tai asmens sveikatos priežiūros įstaiga arba jos padalinys, teikiantis būtinąją medicinos pagalbą pa- cientams nelaimingo atsitikimo atvejais, esant gyvybei grėsmingoms, pavojingoms ir kritinėms būklėms, ūminėms ligoms, įvykio vietoje ir, esant indikacijoms, atsakingas už skubų paciento nugabenimą į staciona- rinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą. 2010 m. iš viso Širvintų r. sav. buvo užregistruota 3490 greitosios medicinos pagalbos paslaugų, iš kurių 10,2 proc. buvo suteikta vaikams.

2005–2010 m. laikotarpiu daugiausia GMP pa- slaugų užfiksuota 2007 m. – 248,6/1000 gyv. (4.9 pav.). Nuo minėtų metų teikiamų GMP paslaugų rodiklis

nežymiai mažėjo ir 2010 m. siekė 189,8 paslaugas 1000 gyv. Naujausi Širvintų GMP duomenys buvo nežymiai didesni už apskrities (177,7/1000 gyv.) ir panašūs su šalies duomenimis (190/1000 gyv.). Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2005–2010 m. duomenimis, didžiąją dalį GMP paslaugų Širvintų r. sav. sudarė ūmūs susirgimai ir būklės (vidutiniškai 73,4 proc. visų paslaugų) (4.3 lentelė). Minėtu laikotarpiu nežymiai sumažėjo GMP paslau- gų, suteiktų nelaimingų atsitikimų metu (pokytis – 7,9 proc.). Gimdyvių ir ligonių pervežimai vidutiniš- kai sudarė 10,8 proc., mažiausią GMP paslaugų struk- tūros dalį sudarė nėštumo ir pogimdyminio laikotarpio patologijos (vidut. 0,3 proc.).

2010 m. Širvintų r. sav. stacionaro lovos apyvartos rodiklis buvo vienas mažiausių nuo 2005-ųjų: vidutiniškai minėtais metais vienoje stacionaro lovoje gulėjo 24,51 ligoniai (4.8 pav.). Nors naujausi

duomenys buvo mažesni už apskrities (30,68) ir šalies (30,81) stacionarų rodiklius, tačiau žymaus skirtumo tarp jų neužfiksuota.

38

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.* Širvintų r.sav. 27,88 26,84 27,39 25,64 24,83 24,5 Vilniaus apskr. 27,65 27,42 28,4 27,65 29,43 30,7 Lietuva 29,01 29,1 29,5 29,83 30,61 30,81

0

5

10

15

20

25

30

35

2011 m. ataskaita

4.9 pav. Suteiktas greitosios medicinos pagalbos paslaugų skaičius (1000 gyv.) Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvoje 2005–2010 m.


4.3 lentelė. Greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų struktūra (proc.) pagal priežastis 2006–2010 m.

Paslaugos: 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Nelaimingų atsitikimų 16,8 15,60 15,70 15 15,3 14,7

Ūmių susirgimų ir būklių 72,1 75,70 73,70 73,8 71,3 73,8Nėštumo ir pogimdyminio l-pio patologijos 0,4 0,30 0,20 0,2 0,5 0,4Gimdyvių ir ligonių pervežimai 10,7 8,40 10,30 11 12,9 11,2


39

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Širvintų r.sav. 219,2 231,5 248,6 219,6 199,2 189,8 Vilniaus apskr. 222,8 211,44 217,59 180,99 169,84 177,7 Lietuva 218,7 215,96 216,17 191 182,6 190

0

50

100

150

200

250

300

1000

gyv

.


5. FIZINĖ APLINKAŠirvintų r. savivaldybės paplūdimio vandens ko-

kybė stebima maudymosi sezono metu. Maudymosi sezonas – tai įteisintas laiko tarpas, kurio metu pagal oro sąlygas bei vietinius papročius numatoma daug besimaudančiųjų. Pagal Lietuvos gamtines sąlygas jis prasideda birželio mėnesio 1 d. ir baigiasi rugsėjo mėnesio 15 d. (savivaldybių institucijų sprendimu maudymosi sezonas gali būti koreguojamas). Užtikri- nant gyventojų sveikatą šiuo laikotarpiu, maudyklų vandens kokybė yra nuolat prižiūrima ir tikrinama. Patikros rezultatai privalo atitikti mikrobiologinius parametrus, kurie nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. 2005–2010 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rezultatais, savivaldybėje juridiškai įteisinto paplūdimio vandens kokybės atlikti matavimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 nurodytus vandens kokybės reikalavimus.

Širvintų r. sav. gyventojams vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikia UAB „Širvintų vandenys“, kuriems priklauso 26 vandenvietės (UAB „Šir- vintų vandenys“ duomenys). Stebint geriamojo vandens kokybę 2005–2010 m., geriamojo vandens mėginiuose nebuvo rasta žarninių lazdelių (E.coli) ir (ar) žarninių enterokokų viršutinio ribinio mikroorganizmų skai- čiaus. Tuo tarpu iš 26 vandenviečių tik keturiose yra nugeležinimo įrenginiai, tik vienos vandenvietės (Šiau- lių k., Širvintų sen.) vandens kokybė atitiko cheminių

(toksinių) medžiagų koncentraciją, likusiose vanden- vietėse vandens kokybė viršijo numatytas ribines vertes (neatitiko HN 24: 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimų).

UAB „Širvintų vandenys“ duomenimis, nuo 2005 m. stebima gyventojų, kuriems vanduo tiekiamas centralizuotai, procentinio rodiklio didėjimo tendencija (padaugėjo 7 proc. gyv.). 2010 m. beveik kas antras gyventojas (53,8 proc. gyv.) turėjo centralizuotai tiekiamą vandenį (5.1 pav.). Kasmet vidutiniškai kas trečias Širvintų r. sav. gyventojas buvo sudaręs sutartį dėl nuotekų tvarkymo pagal teisės aktų reikalavimus (31,6 proc. gyv.). 2005–2010 m. išlieka panašus skirtumas tarp analizuojamų rodiklių, o tai reiškia, kad gyventojai neproporcingai naudojasi UAB „Širvintų vandenys“ paslaugomis. Nuo 2005 m. vidutiniškai kasmet tik vandens tiekimo paslaugomis naudojosi po 21,2 proc. gyventojų. Vadinasi, kas penkto Širvintų r. sav. gyventojo nuotekos tvarkomos savarankiškai (naudojosi išsėmimo duobėmis nuotekoms šalinti ar individualiais valymo įrenginiais) arba nebuvo tvarkomos.

2005–2010 m. augant gyventojų, besinaudojan- čių kuriomis nors UAB „Širvintų vandenys“ paslaugomis, skaičiui, žymiai, t. y. beveik dvigubai, su- mažėjo nesinaudojančiųjų vienomis iš centralizuotų komunalinių tinklų paslaugomis (nuo 26,2 iki 14,6 proc.).

5.1. pav. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų procentinės dalies pokytis rajone 2005–2010 m.

40

46,8 48,1 48,6 49,7 50,9 53,8

27,0 27,9 28,9 27,8 27,7 31,6

26,2 24,1 22,5 22,5 21,4 14,6

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

proc

.

Gyv. dalis, kuriems vanduo tiekiamas centralizuotai Gyv. dalis, kuriems nuotekos tvarkomos pagal teisės aktų reikalavimus Gyv. dalis, kurie nesinaudoja centralizuotomis komunalinių tinklų paslaugomis

19,7 20,2 19,8 21,9 23,2 22,2

2011 m. ataskaita

6. APIBENDRINIMAS IR REKOMENDACIJOS

Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradžioje Širvintų r. sav. gyveno 18 140 gyventojų. Nuo 2005 m. jų skaičius sumažėjo 8,1 proc. Gyventojų skaičiaus sumažėjimui turėjo įtakos kelios priežastys: nuo 2006-ųjų žymiai padidėjęs nedarbo lygis (pokytis +13,3 proc., 2010 m. – 16,2 proc. bedarbių), kuris galėjo lemti išaugusią emigraciją (2010 m. emigravo daugiausia gyventojų – 3,3 proc.) (6.1 pav.) ir aukštas,

vienas didžiausių apskrityje, gyventojų mirčių rodiklis (16,9 atv./1000 gyv.). 2010 m. kaip ir 2006-aisiais Širvintų r. sav. užfiksuotas aukščiausias kūdikių iki 1 metų mirtingumo rodiklis – 11,8 mirčių, tekusių 1000 gyvų gimusiųjų. Pabrėžtina tai, kad šis rodiklis labai svarbus vertinant gyventojų sveikatą, realiai atspindi socialinę-ekonominę situaciją bei sveikatos priežiūros kokybę.

6.1 pav. Širvintų r. sav. per metus sumažėjusių gyventojų, tarptautinės ir vidinės migracijos bei bedarbių procentinis pokytis 2005–2010 m.

Širvintų r. sav. demografinėje statistikoje kūdi- kių mirtingumą galimą įvardinti kaip vieną pagrindinių demografinių problemų. 2007 m. ir 2008 m. kūdikių mirčių nebuvo užregistruota, o nuo 2008 iki 2010 m. atvejų skaičius išaugo trigubai. Vienas iš Lietuvos sveikatos programos tikslų buvo 30 proc. sumažinti kūdikių mirtingumą iki 2010 m. Šalies rodikliai rodo, kad Lietuva, priešingai nei Širvintų r. sav., yra sėkmin- gai pasiekusi 1997–2010 m. programoje užsibrėžtą tikslą. Tam didžiausios įtakos turėjo įgyvendinami Lie- tuvos sveikatos programos uždaviniai. 1997–2001 m. laikotarpiu efektyviai vykdytos perinatologijos programos priemonės.

Gyventojų sveikatos būklę tiksliau apibūdina mirtingumo nuo pagrindinių priežasčių duomenys, kurie atspindi aktualias visuomenės sveikatos problemas. Daug šimtmečių pasaulyje pagrindinė mirties priežastis buvo mikroorganizmų sukeliamos ir vieno žmogaus kitam perduodamos infekcinės ligos. Šiame amžiuje nuo lėtinių neinfekcinių ligų (toliau LNL) pasaulyje kas metai miršta 36 mln. žmonių. Žinoma labai daug LNL formų. Tačiau didžiausias mirtingumas – nuo kraujota-

kos sistemos ligų bei vėžio. Šių ligų priežastys yra: žalingas gyvenimo būdas, nesuderinami su organizmo fiziologinėmis funkcijomis gyvenamosios aplinkos pokyčiai, besikeičiančių mitybos įpročių ypatumai ir t. t. Širvintų r. sav. 2005–2010 m. vidutiniškai kasmet 1000 gyv. užregistruotos 9,1 mirtys dėl kraujotakos sist. ligų bei 2,8 mirtys dėl piktybinių navikų ligų. Per 2006–2010 m. laikotarpį gyventojų bendrasis sergamumas kraujotakos sistemos ligomis padidėjo 1,3 karto (atitinkamai nuo 209,19 iki 273,17 atv./1000 gyv.). Dažniausiai šiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sirgo vyresni rajono savivaldybės gyventojai (2010 m. 65 m. ir vyresni gyventojai – 649,21 asm./ 1000 gyv.). Nors mirtingumo statistikoje šios LNL užima pirmąją vietą, tačiau valstybinė prevencinė Širdies ir kraujagyslių ligų programa Širvintų rajone buvo vykdoma vangiai: per 2008 m. – 17,1 proc., o 2010 m. tik 12,31 proc.(6.2 lentelė).

Antroje LNL vietoje – vėžiniai susirgimai. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje ne- mažėja. Vis daugiau piktybinių navikų diagnozuojama

41

0,9 1 1,2 1,4 1,3 2,6

4,1 3,1 2,7 2,9

9,8

16,2

1,8 1,7 2,1 2,0 2,1 3,3

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

proc

.

Gyventojų mažėjimas Nedarbo lygis Vidinė ir tarptautinė migracija


ankstyvos stadijos, kada liga dar neįsisenėjusi ir gy- dymas yra veiksmingas. 2006–2010 m. Širvintų r. sav. bendrasis gyventojų sergamumas piktybiniais navikais išaugo 1,7 karto: nuo 10,43 iki 17,9 atv./1000 gyv., o sergančiųjų vėžiu asmenų skaičius padidėjo 1,5 karto (nuo 11,97 iki 18,49 asm./1000 gyv.). Minėtu laikotarpiu didžiausias paplitimas užfiksuotas prostatos vėžiu sergančiųjų vyrų (1000 gyv.) padidėjo trigubai: nuo 2,51 iki 7,51 vyrų iš 1000. 2010 m. daugiausiai sirgo 65 m. ir vyresnio amžiaus vyrai – 48,3 vyrai iš 1000. 2008–2010 m. naujų sergamumo priešinės liaukos vėžiu atvejųgyventojams nustatyta nuo 2,46 iki 3,01 atv./1000 gyv. (preliminarūs duomenys). Tuo tarpu bendro vyrų sergamumo prostatos vėžiu atvejų skaičius 2006–2010 m. išaugo net 4 kartus: nuo 1,53 iki 6,24 atv./1000 gyv. Viena iš sergamumo priešinės liaukos vėžiu priežasčių – vyrų informacijos apie

vykdomą Prostatos vėžio prevencinę programą stoka. 2006–2010 m. Vilniaus TLK duomenimis Širvintų r. sav. nuo 2007 m. užfiksuota žymi priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymo rodiklių mažėjimo tendencija: sumažėjo net tris kartus, nuo 28 iki 9,21 proc.(6.2 lentelė).

Nors 2008–2010 m. net 5 kartus sumažėjo mote- rų sergamumas krūties vėžiu (nuo 1,09 iki 0,21 atv./ 1000 gyv.), tačiau šis vėžinis susirgimas buvo labiausiai paplitęs tarp onkologinių ligų, diagnozuotų moterims. Didžiausias paplitimas 2010 m. užfiksuotas 45–64 m. amžiaus moterims – 7,25 mot. iš 1000. Širvintų r. sav. asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio prevencinės programos aukščiausi rodikliai už- fiksuoti 2008 m. – 12 proc. 2010 m. šios programos vykdymas sumažėjo iki 9,32 proc.(6.1 lentelė).

6.1 lentelė. Prevencinių prieš lėtines neinfekcines ligas programų vykdymas (proc.) Širvintų r. sav. 2006–2010 m .

Gimdos kaklelio Krūties Prostatos ŠKS Storosios

žarnos2006 m. 7,6 0,1 12,1 0,62007 m. 25,6 8 28 15,82008 m. 30,2 12 27 17,12009 m. 23,6 7 24 14,6 4,42010 m. 18,7 9,32 9,21 12,3 9,9


Širvintų r. sav. gyventojų 2006–2010 m. sveikatos būklės stebėjimo duomenimis, lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) turi tendenciją išlikti ir ateityje. Atsižvel- giant į 2010 m. Suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo pateiktas išvadas paaiškėjo, kad gyventojams sirgti LNL išlieka didelė tikimybė dėl dide- lio rūkymo, mažo fizinio aktyvumo, antsvorio ir nutu- kimo. Didelė gyventojų dalis dažnai vartoja alkoholį, valgo riebius mėsos ir pieno produktus, retai vartoja daržoves ir vaisius. Todėl vienas iš pagrindinių veiks- nių, lemiančių sergamumą ir mirtingumą – tai ne- sveika gyvensena (rūkymas, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas).

Psichinės ligos yra nepaprastai paplitusios ir ne- diskriminuojančios – jos gali paveikti kiekvieną. Psi- chikos sutrikimus taip pat galima priskirti Širvintų r. sav. vyresnių žmonių sveikatos problemoms. 2010 m. psichikos ligomis sirgo 9 985,61 iš 100 000 gyv. 65 m. ir vyresni gyventojai. 2006–2010 m. duomenis palyginus su kitomis Vilniaus apskrities savivaldybėmis, Širvintų r. sav. gyventojų sergamumas minėtomis ligomis buvo didžiausias, o 2010 m. užregistruota 1 164,06 naujų sergamumo atvejų 100 000-čių gyv. Tai 1,3 kartų mažiau nei 2009-aisiais, kai nuo 2006-ųjų buvo užregistruotas didžiausias gyventojų sergamumo

minėtomis ligomis atvejų skaičius (1 493,49 atv./ 100 000 gyv.). 2011 m. Nacionalinės sveikatos tarybos metinio pranešimo duomenimis, nuo 2004 m. Lietuvoje užfiksuojama vis daugiau psichikos sutri- kimų. Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai prog- nozuoja, kad 2030 m. dažniausiai pasitaikanti liga pasaulyje bus depresija: šis sutrikimas pralenks net šir- dies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Kad žmogaus psichinė sveikata būtų stipri, rekomenduojama iš anksto neišgyventi dėl galimų sun- kumų, mokytis prisiimti atsakomybę, nebijoti įveikti sunkių užduočių, džiaugtis tuo, ką turi (draugus, artimuosius, maisto ir pan.), susirasti mėgstamą veiklą, nuolat tobulinti save. Psichinė sveikata priklauso ir nuo fizinės – sportuojantis, sveikai besimaitinantis, gerai išsimiegantis žmogus yra energingas ir optimistiškai nusiteikęs.

Vis aktualesnė šiomis dienomis tema – lytinė sveikata. Lytiškai plintančios ligos (LPL) – labai opi šiuolaikinė problema. Ypatingai situaciją sunkina faktas, kad maždaug 20 procentų LPL nešiotojų neži- no esantys užsikrėtę, todėl nesigydydami ir nesisaugo- dami perduoda užkratą kitiems žmonėms. 2010 m. Lietuvoje užregistruoti 347 susirgimai sifiliu (10,3 atv./ 100 000 gyv.). Lyginant su 2009 metais, sergamumas padidėjo 7 proc. Nors sifilio protrūkiai itin reti Lietu-

42

2011 m. ataskaita

voje, į Širvintų r. sav. sveikatos sutrikimų statistiką įtrauktas žymus sergamumo sifiliu padidėjimas. Skir- tingai nei ŽIV, AIDS ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, gyventojų sergamumas sifiliu 2006–2010 m. padidėjo net 3 kartus. Ypatingas rodiklių pokytis už- registruotas 2009–2010 m., kuomet sergamumo sifiliu atvejų padaugėjo nuo 5,33 iki 16,32 atv./100 000 gyv. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2010 m. buvo nustatytas sifilio protrūkis kaimyninėje savivaldybėje – Ukmergėje, tuo tarpu minėtais metais Lietuvoje sifiliu užsikrėtė 22 mokiniai (iš kurių 14 – paauglių), o 15–19 metų grupėje užsikrėtusiųjų buvo dešimtadalis (10,3 proc.). Tai reiškia, kad užsikrėtusiųjų amžius – labai jaunas. Ne kiekvienas žino, kad lytinė sveikata gali turėti įtakos daugeliui kitų sveikatos ir gerovės sričių. Sužinoti daugiau apie lytinę sveikatą – tai galbūt pirmas žingsnis susigrąžinant lytinę gerovę, gerinant gyvenimo kokybę. Sergamumo lytiniu keliu plintančiomis ligomis padidėjimas sietinas ne tik su jaunimo ir visuomenės lytinio švietimo stoka, bet ir su pablogėjusiomis socialinėmis-ekonominėmis gyvenimo sąlygomis, nedarbu, alkoholizmu, nedoru lytiniu gyvenimu.

Tuberkuliozė – labiausiai paplitusi infekcinė liga, kuria užsikrėtę yra daugiau nei du milijardai žmonių visame pasaulyje, daugiausia – besivystančiose šalyse. Kasmet nuo jos miršta 2 milijonai žmonių, užregistruojama 9 milijonai naujų ligos atvejų. Tuberkuliozė nėra išnykusi ar užmiršta liga. Ja serga ištisos šeimos, platina nesigydantieji. Tai yra viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų Lietuvoje. Širvintų r. sav. tai vyresnio amžiaus gyventojų sveikatos problema. Lietuvos sveikatos programoje vienas iš tikslų buvo iki 2005 m. stabilizuoti sergamumą tuberkulioze. Liga nepasiekė epidemijai būdingo rodiklio (100 atv./100 000 gyv.). Tuo tarpu Širvintų r. sav. 2010 m. užfiksuotas vienas didžiausių sergamumo tuberkulioze rodiklių nuo 2006 m. (54,4 atv./100 000 gyv.). Taigi, per 2009–2010 metus sergamumo atvejų skaičius 100 000 gyv. padidėjo du kartus: nuo 26,67 iki 54,4 atv./100 000 gyv. Tokį sergamumą tuberkulioze lemia socialinio-ekonominio neužtikrinimo veiksniai bei gyventojų psichinės sveikatos sutrikimai.

HISIC duomenimis, Širvintų r. sav. 2010 m. daugiausia vaikų (iki 17 m.) sirgo kvėpavimo sistemos, infekcinėmis parazitinėmis ligomis (atitinkamai 455,43 ir 81,8 asmenys iš 1000 gyv.). Dažniausias vaikams diagnozuotas sveikatos sutrikimas – regos sutrikimai. Vaikai, skirtingai nei vyresnio amžiaus gyventojai, daugiausia patyrė traumų – 127,16 asm./1000 gyv. nuo 2006 m.

Kalbant apie vaikų sveikatą, svarbu prevencinė medicinos pagalba. Būtent prevencinei veiklai skiriamas didelis dėmesys Lietuvos sveikatos programoje – skiepijimui, vaiko fizinio aktyvumo didinimui, sveikos mitybos propagavimui ir pan. Viena iš prevencinės medicinos pagalbos sudedamųjų dalių yra profilaktiniai patikrinimai. Sveikatos sistemos įstatymo 18 straipsnio

2 dalis numato, kad sveikatos priežiūros įstaigos privalo per nustatytą laiką tikrinti vaikų iki 16 metų svei- katą. Paminėtinas Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių plane numatytas sie- kis teikti dalį pirminės sveikatos priežiūros paslaugų švietimo įstaigose, mokyti moksleivius sveikos gyvensenos, atlikti ligų ir žalingų įpročių prevenciją.

Vaikų sveikatos sutrikimų rizikos veiksniai – įvairūs. Viena iš pagrindinių vaikų infekcinių paraziti- nių ligų atsiradimo priežasčių – neišugdyti higienos įgūdžiai. Vaikų traumatizmo, nelaimingų atsitikimų priežastimi gali būti nesaugi mokyklos aplinka, žinių stoka – vaikai ir paaugliai dažnai neatpažįsta pavojin- gų situacijų, elgiasi impulsyviai, yra išsiblaškę.

Ambulatorinės sveikatos priežiūros ir stacionaro veiklos rodikliai liudija gyventojų sveikatos sutriki- mų gausėjimą. 2005–2010 m. beveik dvigubai pa- daugėjo apsilankymų pas šeimos gydytoją skaičius. Pastarasis rodiklis, skirtingai nei nuo 2005-ųjų, 2010 m. viršijo apskrities ir šalies lygmenį. Tačiau prevencinės prieš lėtines neinfekcines ligas programos, apie kurias informuoja šeimos gydytojas (Lietuvos medicinos normos MN 14:2005), buvo vykdomos gan vangiai, nesiekė apskrities mastu vykdomų programų vidutinio rodiklio. Minėtu laikotarpiu nekito ir hospitalizuotų gyventojų skaičius (vidutiniškai kasmet – po 244,3 asm./1000 gyv.). Galima teigti, kad dėl informacijos sklaidos stokos, pavėluotai diagnozuotų ligos atvejų nemažėja ir hospitalinis gyventojų sergamumas.

Apibendrinant duomenis, Širvintų rajono savi- valdybėje 2010 m. kai kurie demografiniai, socialiniai-ekonominiai bei gyventojų sveikatos statistikoje už- fiksuoti neigiami pokyčiai buvo būdingi visai šaliai. Žinant, kad 50 proc. žmogaus sveikatos būklė priklauso nuo jo paties, jo gyvensenos, taip pat nuo daugumos visuomenės sektorių poveikio, nuo populiacijos kaip visumos, nuo individualios bei kolektyvinės patirties ir veiksmų, siekiant ugdyti sąmoningą visuomenės požiūrį į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą kaip pagrindinę socialiai visaverčio gyvenimo sąlygą, sveikatos priežiūros vykdymo prioritetas savivaldybės teritorijoje turėtų būti gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas. Beje, reikėtų atkreiptį dėmesį ir į progno- zes. Prognozuojama, kad 2050 m. pusė gyventojų bus 50 metų ir vyresnio amžiaus. Tai reiškia, kad mažė- janti darbingo amžiaus žmonių dalis turės išlaikyti pensininkus. Taip pat padėtį blogina mažėjantis gimstamumas. Todėl atsiranda poreikis gerinti senstančiųjų gyventojų sveikatą, tobulinant ir gerinti žinias apie sveiką senėjimą. Siūlome visuomenės sveikatos prie- žiūros funkcijas savivaldybėje vykdyti šiomis kryp- timis:

Gyventojų švietimas apie sveikatos išsaugojimą.

Rekomenduojame įstaigoms, susijusioms su visuomenės sveikatos priežiūra (ir ne tik), vykdyti gyventojų švietimą sveikatos išsaugojimo

43


klausimais, didžiausią dėmesį skiriant pre- vencinių programų prieš lėtines neinfekcines ligas vykdymui rajone, infekcinių ligų (TBC, lytiškai plintančių) profilaktikos priemonėms, sveikai mitybai bei fiziniam aktyvumui visais gyvenimo tarpsniais ir kt. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sveikam senėjimui, nes slaugos ir priežiūros sistemų paslaugomis – be naujagimių – daugiausia naudojasi vyresnio amžiaus asmenys. Sveikai senti turi būti rengiamasi iš anksto.Didinti informacinę sklaidą apie efektyvias prevencijos priemones, kovojant su pagrindiniais rizikos veiksniais, t. y. rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu ir nutukimu, lytiškai plintančiomis ligomis (ŽIV/AIDS, sifilis ir kt.).Gyventojų sergamumo, mirtingumo dėl lėtinių

neinfekcinių ligų mažinimas.Būtina numatyti sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros tobulinimą: pacientų registracijos duomenų bazių diegimą, išsamios informacijos apie jų sveikatos būklę išsaugojimą ir jos pa- naudojimą, vykdant asmens sveikatos priežiūrą, prevencines sveikatos programas. Skatinti ir stiprinti tarpžinybinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą tarp visuomenės sveikatos priežiūros (ir ne tik) įstaigų, siekiant užtikrinti reguliarų ir kokybišką visuomenės sveikatos stebėsenos programos vykdymą rajone, taikant ir rengiant, tikslingai ir organizuotai įgyvendinant gyventojų sveikatinimo, prevencinių priemo- nių prieš lėtines neinfekcines ligas vykdymą, traumų prevencijos ir kitų sveikatos programų įgyvendinimą. Rengti ir įgyvendinti ilgalaikes, tikslines bend- ruomenės sveikatinimo, prevencines programas, skirtas įvairaus amžiaus grupėms ir socialinio sluoksnio gyventojams, atliekant etapinę ir ga- lutinę programos efektyvumo analizę.Gyventojų sergamumo infekcinėmis ligomis

mažinimas.Gyventojų sergamumas tuberkulioze išlieka viena aktualiausių sveikatos problemų. Reko- menduojama ypatingą dėmesį skirti tuberkulio- zės profilaktikai. Siekiant geresnių diagnostikos ir gydymo rezultatų, didinti budrumą diagno- zuojant tuberkuliozę tarp bendrosios praktikos gydytojų, pediatrų ir kt. specialistų tam, kad, įtarus tuberkuliozę, žmogus laiku būtų siunčia- mas gydymui į specializuotas sveikatos priežiū- ros įstaigas. Būtinas gyventojų informavimas apie tuberkuliozės epidemiologinę situaciją rajone ir vykdomas profilaktikos priemones.Siekiant išsaugoti reprodukcinę sveikatą ir išvengti lytiškai plintančių ligų, tuo pačiu ir nepageidaujamo nėštumo ankstyvame amžiuje, būtinas ne tik suaugusiųjų, bet ypač paauglių ir jaunimo lytinis švietimas.

Stiprinti kūdikių, vaikų ir paauglių sveikatą. Stiprinti psichinę sveikatą šeimoje ir bend- ruomenėje, sistemingai kuriant ir diegiant ar įtvirtinant psichikos sveikatos paslaugų teikimo vaikams programą, tinkamai įtraukiant šeimos gydytojus į psichikos sveikatos priežiūrą, už- tikrinant bendradarbiavimą ne tik tarp asmens sveikatos priežiūros specialistų (šeimos gy- dytojų), bet ir su kitomis visuomenės sveikata besirūpinančiomis įstaigomis savivaldybėje.Turint galvoje, kad vaikų sveikata neatsiejama ne tik nuo jų augimo, vystymosi, adaptacijos, aplinkos veiksnių, bet ir mokymo proceso organizavimo, Širvintų rajono bendrojo lavinimo mokyklose formalaus ugdymo struktūroje rekomenduojama skirti daugiau vietos sveikatos ugdymui ir stiprinimui bei sveikos gyvensenos įpročių ir įgūdžių diegimui ir plėtrai. Jau iki- mokyklinio ugdymo įstaigose pradėti nuostatos, kad sveikata – tai vertybė, diegimo procesą, tokiu būdu skatinant ir atsakingą, sąmoningą elgesį dėl savo paties sveikatos ateityje ir gerinant vaikų sveikatos būklės duomenis. Taip pat siekti, kad rajono savivaldybės ugdymo įstaigose būtų su- darytos tinkamos vaikų ugdymo, mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio sąlygos, kad vaikai būtų apsaugoti nuo fizinę ir psichinę sveikatą žalojančių veiksnių. Siekiant užtikrinti sistemingą ir kryptingą sveikatinimo veiklos organizavimą ir rutininę mo- kinių sveikatos sutrikimų duomenų stebėseną bendrojo lavinimo mokyklose, siūloma atlikti mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos spe- cialistų darbo kokybės analizę, ją įvertinti ir kelti specialistų kvalifikaciją. Aplinkos neigiamo poveikio gyventojų svei-

katai mažinimas.Užtikrinti Širvintų r. sav. paplūdimio vandens kokybės vykdymo stebėseną ir lankytojų infor- mavimą apie vandens kokybės rezultatus;Dėl nustatytų cheminių (toksinių) medžiagų kon- centracijos neatitikimų geriamajame vandenyje, siūloma gerinti vandens kokybę.Nors nuo 2005 m. mažėjo gyventojų, kurie ne- sinaudojo komunalinėmis paslaugomis, tačiau vyravo neproporcingas šių paslaugų vartojimas. Todėl rekomenduojame įpareigoti atsakingą ins- tituciją peržiūrėti sutarčių su paslaugų vartoto- jais registrą, esant būtinybei, skatinti gyventojus naudotis nuotekų tvarkymo paslaugomis, siekiant išvengti neigiamo poveikio (infekcinių ligų protrūkio) aplinkinių ir savo sveikatai.

44

2011 m. ataskaita

7. VYKDYTA SVEIKATINIMO VEIKLA

„Sveikuolių sveikuoliai“Kaišiadorių r. sav. visuomenės sveikatos biu-

ras, vykdydamas vaikų sveikatos stiprinimo 2008–2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respubli- kos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 836, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemones, pa- tvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr.189, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su partneriais 2011–2012 mokslo metais organizavo Tarptautinį vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkursą „Sveikuolių sveikuoliai“. Konkursu siekiama propaguoti šalies ugdymo įstaigų bendruomenėse sveiką gyvenseną kaip kasdienį gyvenimo būdą, ugdyti vaikų ir mokinių at- sakomybę, skatinti juos saugoti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą.

Širvintų rajono savivaldybėje konkursas „Svei- kuolių sveikuoliai“ vyko visose amžiaus grupėse. Priešmokyklinio amžiaus grupėje dalyvavo trys komandos, t. y. penkiolika vaikų, dvi visuomenės sveikatos priežiūros specialistės ir šešios auklėtojos. Pradinių klasių amžiaus grupėje dalyvavo trys komandos, t. y. 15 vaikų, 3 visuomenės sveikatos priežiūros specia- listės ir 3 mokytojai. 5–8 klasių amžiaus grupėje dalyvavo viena komanda, t. y. 5 mokiniai, visuomenės

sveikatos priežiūros specialistė ir dvi mokytojos. 9–11 klasių amžiaus grupėje dalyvavo viena komanda: penki mokiniai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė ir mokytoja.

Konkurso užduotys buvo parengtos konsultuo- jantis su pedagogais ir atsižvelgiant į ugdymo progra- mą. Vadovaujantis konkurso nuostatų reikalavimais, parengtos rungtys sveikos mitybos, saugaus eismo, pirmosios pagalbos ir žalingų įpročių prevencijos temomis. Taip pat buvo įtraukta ir sportinė rungtis: mažesniųjų pogrupiui – baudų mėtymas į mini krepšį, vyresnio amžiaus grupėms – baudų mėtymas į tikrą krepšinio lanką. Mažesniesiems (abiems pogrupiams) teko įveikti rungtį, kuri skatina draugiškumą, saugumą ir pasitikėjimą.

Nugalėjo savo amžiaus grupėse: Širvintų lop- šelio-darželio „Saulutė“ priešmokyklinio amžiaus gru- pė, Širvintų rajono pradinės mokyklos 4 klasės mokiniai, Širvintų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos 7 klasės mokiniai ir Gelvonų vidurinės mokyklos 10 klasės mokiniai.

Antrame „Sveikuolių sveikuoliai“ etape, kuris vyko 2012 m. kovo 8 d. Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje, Širvintų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos mokiniai 5–8 klasių amžiaus grupėje laimėjo pirmą vietą.

RAJONINIO KONKURSO „SVEIKUOLIŲ SVEIKUOLIAI” NUGALĖTOJAI

Širvintų lopšelio-darželio „Saulutė“ priešmokyklinio

amžiaus grupė

45


Nuotraukos autorius. Kaišiadorių r. sav. VSB

46

Širvintų pradinės mokyklos mokiniai

Gelvonų vidurinės mokyklos 10 klasės mokiniai

Širvintų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos 7 klasės mokiniai

2011 m. ataskaita

Akcijos tikslas – didinti vaikų užimtumą bei skatinti jų fizinį aktyvumą per vasaros atostogas. Akciją Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) organizuoja kartu su Lie- tuvos Respublikos Seimo

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, Kūno kultūros ir sporto departamentu, Krašto apsaugos ministerija bei Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos. Šia akcija buvo siekiama, kad vaikai per vasaros atostogas būtų užimti ir neturėtų laiko net pagalvoti apie gyveni- mą griaunančius žalingus įpročius.

Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimna- zijos atviroje krepšinio aikštelėje vyko vaikų ,,Oranži- nio kamuolio“ krepšinio turnyro ,,Kai mūsų širdys plaka išvien“ 3×3 į vieną krepšį varžybos, skirtos artėjančiam vyrų Europos čempionatui.

Jaunesniųjų grupėje (13 metų ir jaunesni) geriausiai žaidė ,,UŠL klubas“: Ugnė Vitkauskaitė, Lukas Kuosa ir Šarūnas Valančius. Jie laimėjo visas rungtynes ir užsitikrino pirmąją vietą. Antroje vietoje liko ,,Taško lūžis“, kurioje žaidė Gabrielė Arlauskai- tė, Kamilė Jasiniauskaitė, Linas Blusevičius ir Lukas Janukaitis. ,,ŽALG“ komanda, kurią sudarė Paulius Vitkauskas, Edas Barbaravičius, Rokas ir Deividas Gudanai, užėmė trečiąją vietą.

14–16 metų grupėje (žaidė 2×2) pirmąją vietą laimėjo ,,Trioplan-1”, kurioje žaidė Emilijus Gandri- mas ir Kristijonas Bučys. Antroje vietoje liko ,,Trio- plan-2“ (Paulius Martinaitis ir Juozas Drazdas).

Krepšinio baudų mėtymo varžybas jaunesnių grupėje laimėjo Ugnė Vitkauskaitė, antras buvo Lu- kas Kuosa ir trečias – Lukas Janukaitis. Vyresniųjų grupėje prizines vietas pasidalino Emilijus Gandrimas, Paulius Martinaitis ir Kristijonas Bučys.

Širvintų savivaldybės vicemeras Andrius Jozo- nis nugalėtojams ir prizininkams įteikė savivaldybės administracijos dovanas ir diplomus.

Širvintų rajonui finalinėse varžybose Jonavoje atstovavo L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazistai: M. Mar- tinaitis, E. Gandrimas, K. Bučys ir E. Petrauskas. Iš viso dalyvavo 33 savivaldybių komandos. Širvintiškiai finalinėse varžybose užėmė 9–16 vietas. Jiems buvo įteikti krepšinio kamuoliai su Lietuvos vyrų rinktinės komandos autografais, diplomai ir sportiniai marškinėliai. Varžybų koordinatorius – Širvintų rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Borisas Sockis.

Kai mūsų širdys plaka išvien

Nuotraukos autorius Borisas Sockis

47


Ši-103 Širvintų rajono savivaldybės gyventojų sveikatos būklė: 2011 m. ataskaita; [sudarė Vidita Ražanienė, Inga Petrauskienė, Audronė Petraškienė; Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras]. – Printėja, 2012. – 48 p.; iliustr.

ISBN 978-609-445-098-3

Šis leidinys pristato 2011 metais Širvintų rajono savivaldybėje vykdytą visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Knygoje yra analizuojami duomenys apie demografinę situaciją, gyventojų sveikatos rodiklius, sveikatos priežiūros išteklius, aplinkos poveikį sveikatai. Leidinys yra skirtas visiems, besidom-intiems gyventojų sveikata ir jos būkle Širvintų rajono savivaldybėje.

UDK 614.1(474.5)(083.41)

ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ SVEIKATOS BŪKLĖ

2011 m. ataskaita

Sudarytojai: Kaišiadorių savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Vidita RAŽANIENĖ, Inga PETRAUSKIENĖ,Audronė PETRAŠKIENĖ,

Tiražas 30 egz.Maketavo, išleido ir spausdino UAB ,,Printėja“

Vytauto Didžiojo g. 114 B, Kaiš[email protected], www.printeja.eu

Documents

2011 m. ataskaita · 2015-04-09 · 2011 m. ataskaita 2011 m. pusę visų Širvintų r. sav. gyventojų (52,9 proc.) sudarė moterys ir 47,1 proc. – vyrai. Nuo 2005 m. užfiksuota