Seimo narės

Marijos Aušrinės

PAVILIONIENĖS

VEIKLOS

ATASKAITA2014 m.

SUDARYTOJAI:Marija Aušrinė PAVILIONIENĖArtūras RUDOMANSKISMindaugas KLUONIS

KALBĄ REDAGAVODanguolė Ona MIKŠIŪNIENĖ

MAKETUOTOJASDonatas IVOŠKA

PAGRINDINIŲ VEIKLŲ SANTRAUKALeidinį sudaro Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės pagrindinių 2014 m. nuveiktų darbų santrauka bei jų apžvalga. Veiklos ataskaitą galima rasti Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės socialiniame tinkle https://www.facebook.com/marija.pavilioniene.

Vilnius, 2014

TURINYS

Vilnius, 2014

Įžanginis žodis. Metams praėjus 4

Apie Seimo narę 6

Įstatymų leidyba 9

Spaudos konferencijos 12

Pareiškimai 14

Parlamentinė veikla, grupės 15

Straipsniai 17

Ekspertinė veikla 18

Dalyvavimas nacionalinėse konferencijose 19

Tarptautinės konferencijos ir renginiai 21

Susitikimai su rinkėjais ir bendravimas su bičiuliais 25

Laidos 28

Gyvenimo kartu prasmės 30

4

2014 metai Europai ir Lietuvai buvo ne-ramūs. Rusija pažeidė tarptautinės teisės normas, nuo Ukrainos atplėšė Krymą, įžie-bė karo konfliktą Rytų Ukrainoje. Stipri-nant autoritarinį režimą, klestint korupci-jai, Rusijoje buvo pažeidinėjamos žmogaus teisės, paminami demokratijos principai.

Lietuva naujojo šaltojo karo sąlygomis su-gebėjo stiprinti energetinę nepriklausomy-bę, tapo euro zonos nare. Tačiau Lietuvos vidaus politikoje, socialinėje, sveikatos apsaugos, švietimo ir kultūros sferose dėl valdančiosios koalicijos politinių partijų intelektinio nebrandumo, grupinių intere-sų, politinių susitarimų netesėjimų nebuvo įvykdytos esminės minėtų sričių sisteminės reformos.

Praėjus metams tenka su nerimu konsta-tuoti, kad Lietuvos koalicinę vyriausybę ne itin domina visuomenės dvasinė kultūra, žmogaus teisių padėtis. Lietuvos Seime re-

miami žmogų diskriminuojantys įstatymų projektai, palaikomos nacionalizmo, fun-damentalizmo, homofobijos tendencijos. Partijų lyderiai, Seimo, ministerijų vado-vai, Prezidentė viešose kalbose neskiria dė-mesio žmogaus intelektinei, dvasinei rai-dai, žmogaus gyvenimo prasmių reikšmės aptarimui.

Vartojimas, materiali gerovė, fizinis išliki-mas, krašto apsauga yra svarbūs valstybės stabilumo dalykai, tačiau kiekvienam in-dividui jo paties asmeninis ir šeiminis gy-venimas, vidinio pasaulio raida, dvasiniai siekiai yra taip pat labai reikšmingi.

Nėra Lietuvoje asmenybių, kurios nuolat apie tai visuomenei primintų. Stinga kū-rybingų ir drąsių žmonių, kurie siūlytų visuomenės pažangos idėjas, skaidrintų dvasią, skleistų dvasios ramybę. Ryškėja žmonių tendencija šlietis prie nuasme-ninančios minios, pritapti prie beveidžio partijos kūno, liaupsinti lėkšto turinio TV produkciją ir vulgarų, primityvų naujos kartos gyvenimo būdą.

Tačiau Lietuvoje dar liko mohikanų - kul-tūros puoselėtojų ir leidyklų, kurios žadina mintį ir nori savo leidiniais prikelti „su-akmenėjusį protą ir imlumą tiesai“. Tikras šviesos spindulys miesčionių visuomenėje yra Alma littera išleista Epikteto, romėnų stoicizmo filosofo, knyga „Pokalbiai ir Va-dovėlis“, (Petro ofsetas, 2014).

Aptarsiu šios nuostabios knygos keletą minčių tikėdama, kad net ir užkietėju-

ĮŽANGINIS ŽODIS. METAMS PRAĖJUS

Lietuvoje iki šiol žmonės yra rūšiuojami ir klasifikuojami, dirbtinai žalojami ir laužomi jų gyvenimai, nors dauguma Lietuvos įstatymų ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų gina visų piliečių lygybę ir laisves, lygias galimybes.“

5

sio proto būtybės gali mėginti keistis de-monstruodamos intelektines ir dvasines pastangas.

Epiktetas tikrąja žmogaus vertybe laikė lais-vą valią, laisvą žmogaus pasirinkimą, t.y. laisvę kurti savo gyvenimą ir laisvę rinktis savo mirtį. Jis tikėjo, kad „niekas negali nu-galėti laisvos valios, išskyrus ją pačią“, kad tik „išsilavinę žmonės yra laisvi“. Tačiau šių dienų Lietuvoje ryškus kryptingumas glaustis prie valdžios autoritetų, dogmatiš-kojo tikėjimo, ieškoti paguodos prietaruose ir tradicijose. Epiktetas tokį kryptingumą aiškino kaip žmogaus dvasios silpnumą ir pasekmių baimę.

„Pažiūrėk, kas esi“, - rašė filosofas, pabrėž-damas, kad žmoguje nėra nieko svarbesnio už laisvą valią. Nesuvokiančius, nemąstan-čius, kas jie yra, vaikščiojančius pasipūtė-lius jis vadino „nieku“. Laisvą valią ir laisvą protą Epiktetas laikė asmenybės išlikimo pamatu: „Žmogus, kuris geba laisvai mąs-tyti, nebūna nei vienišas, nei bejėgis“. Jis

Danguolės Onos Mikšiūnienės nuotr.

sakė: „Gėda ne neturėti ko valgyti, bet ne-turėti užtektinai proto“.

Epiktetas aptarė ir piktžodžiavimą, taip būdingą mūsų visuomenei, kurio griebiasi silpnavaliai, niekšai ir begėdžiai. Jis teigė: „Kai nesiseka, neišsilavinęs žmogus kaltina kitus, pradėjęs lavintis – save“.

Gyvenant niekada ne vėlu imti ugdyti laisvą valią, kuri yra „nepavergiama ir nepajun-giama“.

Apsimetėliai skaistuoliai, kurie patys gyvena lytinį gyvenimą, draudžia, kad vaikai suprastų kaip formuojasi asmens lytinė tapatybė ir kaip ji įtakoja vaiko asmenybės brandą.“

6

APIE SEIMO NARĘ

PAREIGOS SEIMESeimo komitetuose

Žmogaus teisių komitetas, Komiteto narė (nuo 2013-10-22)

Europos reikalų komitetas, Komiteto narė (nuo 2012-11-20)

Seimo komisijose

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, Komisijos narė (nuo 2012-12-04)

Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Komisijos narė (nuo 2012 m.)

Seimo frakcijose

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Moterų parlamentinė grupė, pirmininkė

Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinė grupė, pirmininkė

Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė, narė

Tarpparlamentinių ryšių su Egipto Arabų Respublika grupė, pirmininkė

Tarpparlamentinių ryšių su Gruzija grupė, narė

Tarpparlamentinių ryšių su Lotynų Amerika grupė, narė

Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupė, narė

Tarpparlamentinių ryšių su Europos parlamentarų asociacija Afrikai (AWEPA) grupė, pirmininko pavaduotoja

Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Knesetu grupė, narė

Vytauto Valentinavičiaus nuotr.

Klasikų išmintis mąstantiems žmonėms yra gyvenimo ramstis, nes Žmogaus būties patirtis yra tikrosios gyvenimo pamokos.“

7

BIOGRAFIJAIšsilavinimas

1999 m.

Habilituota mokslų daktarė, Vilniaus universitetas

1995 m.

Tarptautinė moterų studijų programa „Moterų vaidmuo politikoje“, JAV

1993 m.

Stažuotė, Lundo universitetas, Švedija

1991 m.

Stažuotė, Medisono universitetas, Viskonsinas, JAV

1985 m.

Stažuotė, Džordžtauno universitetas, Vašingtonas, JAV

1979 m.

Stažuotė, Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) universitetas, Rusijos Federacija

1977 m.

Humanitarinių mokslų daktarė, Kijevo universitetas, Ukraina

1969 m.

Vilniaus valstybinis universitetas (dabar – Vilniaus universitetas), doktorantūros studijos, Vakarų Europos ir Amerikos literatūrų specialybė

1967 m.

Vilniaus valstybinis universitetas (dabar – Vilniaus universitetas), anglų kalbos ir literatūros specialybė

Darbo patirtis

2001–2004 m.

Vilniaus universitetas, Visuotinės literatūros katedra, profesorė

1995–2001 m.

Vilniaus universitetas, Visuotinės literatūros katedra, vedėja

1992 m.

Vilniaus universitetas, Moterų studijų centras, įkūrėja ir vadovė (1994–2000)

1984–2001 m.

Vilniaus universitetas, Visuotinės literatūros katedra, docentė

1999–2002 m.

Vilniaus universitetas, žurnalas „Feminizmas, visuomenė, kultūra“, sudarytoja ir atsakingoji redaktorė

1978–1984 m.

Vilniaus valstybinis universitetas (dabar – Vilniaus universitetas), Filologijos fakultetas, Užsienio literatūros katedra, vyr. dėstytoja

1967–1978 m.

Vilniaus valstybinis universitetas (dabar – Vilniaus universitetas), Filologijos fakultetas, Anglų kalbos katedra, dėstytoja

Politinė karjera

2004 m. Lietuvos liberalų demokratų partijos narė, Lietuvos Respublikos Seimo narė

2008 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narė

Nuo 2012 Lietuvos Respublikos Seimo narė. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, narė. Europos reikalų komitetas, narė. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, narė. Narkomani-jos ir alkoholizmo prevencijos komisija, narė.

8

2008–2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo narė. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, narė. Europos reikalų komitetas, narė. Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, narė.

Nuo 2008 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narė

2004–2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo narė. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, narė. Europos reikalų komitetas, pirmininko pavaduotoja, narė. Peticijų komisija, narė. Jaunimo ir sporto reikalų komisija, narė

Nuo 2013 m. išrinkta COSAC (Europos Sąjungos Europos reikalų komitetų konferencija) Moterų grupės vadove

Kita

Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentė (1991–1996 m.). Lietuvos metų moteris (2009 m.)

Lietuvos šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos narė (2004 m.), prezidentė (2007-2013 m.)

Europos Parlamento forumo apdovanojimas už žmogaus teisių ir moterų teisių gynimą Lietuvoje, už veiklą Šeimos planavimo ir lytinės sveikatos ir teisių asociacijoje (2012 m.)

Publikacijos: monografija „Lyčių drama“ (1998); monografija „Gyvenimo ir teatro vaidinimai: XX amžiaus Vakarų drama“ (2004); straipsniai vadovėliams „XX amžiaus visuotinė literatūra“ (1992), „XX a. Vakarų literatūra“ I d. (1994), „XX a. Vakarų literatūra“ II d. (1995), „Romantizmas Vakarų literatūroje“ (2002); straipsniai Vilniaus universiteto moksliniams žurnalams „Feminizmas, visuomenė, kultūra“, „Literatūra“.

Publicistinės knygos „Viltys ir nusivylimai“ (2011) autorė

Pasisakymas ŽTK klausymuose dėl Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto.

Olg

os

Po

sašk

ovo

s n

uo

tr.,

LRS

Spaudos konferencija “Towards New Democratic Milestones“ („Naujų demokratinių pergalių link“) kartu su Harvio Milko (Harvey Milk) fondo vienu iš steigėjų Stiuartu Milku. Iš karės į dešinę: Toleran-tiško jaunimo asociacijos valdybos pirmininkas Artūras Rudomanskis, Stiuartas Milkas, prof. Marija Aušrinė Pavilionienė, prof. Saulius Sužiedėlis.

9

ĮSTATYMŲ LEIDYBA

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines sesijas – pavasario ir rudens. Sesijų metu paprastai ren-giami 4 posėdžiai per savaitę – antradienį ir ketvirtadienį, o kas 3 savaitės daromos vienos savaitės plenarinių posėdžių pertraukos. Kitomis savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra plenarinių posėdžių, Seimo valdybos nustatytu laiku rengiami Seimo frakcijų, komitetų ir komisijų posėdžiai, Seimo narių susitikimai su rinkėjais, savivaldybių atstovais.Kaip Seimo narė, rengdama įstatymo projektą ar įstatymo pakeitimų projektą, studijuoju šaltinius, kruopščiai derinu įstatymo pakeitimus su galiojančiais teisės aktais, vertinu kokią įtaką teisės akto priėmimas turės valstybei ar savivaldos institucijoms, bendradarbiauju ir tariuosi su savo padėjėjais, kolegomis Seime, semiuosi patirties iš gerųjų patirčių šalyje ir už-sienyje, konsultuojuosi su specialistais, nevyriausybinėmis organizacijomis bei gyventojais.

2014-02-18Švietimo įstatymo Nr. I-1489 46 straipsnio pakeitimo ir papildymo 22(1) straipsniu įstatymo projektas XIIP-1502

2014-03-12Raštas valstybės vadovams “Dėl Europos Tarybos konvencijos Dėl smurto prieš mo-teris ir smurto artimoje aplinkoje prevenci-jos ir šalinimo ratifikavimo”

2014-03-12Pasiūlymas Administracinių teisės pažeidi-mų kodekso 224 ir 259(1) straipsnių pakei-timo ir papildymo 188(21) straipsniu įstaty-mo projektui XIP-4490(3)

2014-03-13Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas XIIP-1502

2014-03-19Civilinio kodekso pakeitimai, tikslinantys įvaikinimo tvarką

2014-03-24Pasiūlymas pirmininkaujančio parlamento išvadoms Europos Sąjungos Parlamentų pir-mininkų konferencijai

2014-04-24Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respubli-kos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir po-litinių teisių atstatymo sudarymo“ projek-tas XIIP-1751

Tik pats žmogus savo prabudusiu protu ir valia suteikia spalvas savo gyvenimo akimirkai: juodas ir šviesias, niūrias ir džiaugsmingas.“

10

2014-05-09Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo vie-šosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 4 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS XIIP-1789

2014-05-13Priimtas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respu-blikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo sudarymo“ projektas XIIP-1751

2014-06-05Priimtas 2013 m. teiktas Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-658

2014-07-28Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 4, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIP-2060

2014-08-12Eutanazijos įstatymo projektas XIIP-2071 ir lydimieji teisės aktai

2014-08-21Darbo grupės „Europos Tarybos konven-cijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašymo ir ratifikavimo galimybėms iš-nagrinėti” narė

Seimo sesijos pradžia

Val

do

Šer

eiko

s n

uo

tr.

Nederėtų klasifikuoti žmonių pagal jų savybes, nes taip formuojami žmonių stereotipai.“

11

2014-08-29Raštas Sveikatos apsaugos ministrei Riman-tei Šalaševičiūtei „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ketinamos nustatyti nėštumo nutraukimo atlikimo operacijos tvarkos”

2014-09-16Raštas Ministrui Pirmininkui Algirdui But-kevičiui dėl Partnerystės įstatymo projekto

2014-09-19Europos Reikalų komiteto darbo grupės „Dėl paramos Ukrainai” narė

2014-09-25Raštas Sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei „Dėl Sveikatos apsaugos ministe-rijos ketinamos nustatyti nėštumo nutraukimo atlikimo operacijos tvarkos aprašo patvirtinimo”

2014-09-29Dalyvavimas atviroje Sveikatos apsaugos

ministerijos diskusijoje „Dėl nėštumo nu-traukimo tvarkos”2014-10-01Raštas moksleivių NVO „Dėl lytinio ugdy-mo Lietuvos švietimo sistemoje”

2014-10-14Raštas Sveikatos apsaugos ministrei Riman-tei Šalaševičiūtei „Dėl medikamentiniam abortui skirtų preparatų registravimo”

2014-10-22Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-2002(2)

2014-11-05Raštas Švietimo ministrui Dainiui Pavalkiui dėl lytinio ugdymo užtikrinimo

2014-11-10Raštas Vyriausybei dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto

Spaudos konferencija „Nevykdomi vyriausybių įsipareigojimai“ skirta JT CEDAW komiteto išvadoms aptarti. Iš kairės į dešinę: Seimo narės dr. Giedrė Purvaneckienė, prof. Marija Aušrinė Pavilionienė.

Mar

gar

ito

s Ja

nka

usk

aitė

s n

uo

tr.

12

SPAUDOS KONFERENCIJOS

Seimo nariui suteikiama galimybė visuomenei aktualiais klausimais pasisakyti viešai. Kiekvienas Seimo narys gali rengti spaudos konferencijas, kuriose pristato savo poziciją, pasikviečia šalies ir tarptautinius ekspertus, nevyriausybinių organizacijų atstovus, politikus, užsienio šalių ambasadorius. Spaudos konferencijose pranešėjai atsako į dalyvių ir klausytojų klausimus. Po spaudos konferencijų pranešėjai dažnai bendrauja su žurnalistais.

2014-02-28Spaudos konferencija „Dėl LGBT padėties Lietuvoje” su Europos Tarybos pranešėju Robertu Biedronu. Konferencijoje aptarta LGBT padėtis Lietuvoje.

2014-03-07Spaudos konferencija „Globalios teisės, lo-kalūs veiksmai: Moterų balsai pažangai” su Lygių galimybių plėtros centru. Spaudos konferencija skirta Tarptautinei Moters die-nai paminėti.

2014-05-13Spaudos konferencija „Vizija 2020” su Svei-katos apsaugos ministru Vyteniu Andriukai-čiu ir Šeimos planavimo ir seksualinės svei-katos asociacija. Gegužės 13 d. yra pasaulinio veiksmo diena, kuria politikos formuotojai skatinami įgyvendinti „Viziją 2020“, paremti Vizijos manifesto 1 siekį: iki 2015 metų su-kurti tarptautinę plėtros programą, kuri pa-brėžtų seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises kaip vieną iš prioritetų.

2014-08-27Spaudos konferencija „Nevykdomi vyriau-sybių įsipareigojimai” skirta JT CEDAW ko-

miteto išvadoms aptarti. Konferencijoje buvo aptariamos Jungtinių Tautų Moterų diskrimi-nacijos panaikinimo komiteto rekomendaci-jos Lietuvai, kuriose įvertinamas valstybės tarptautinių įsipareigojimų moterų teisių ir lyčių lygių galimybių srityje vykdymas.

2014-09-12Spaudos konferencija “Towards New Demo-cratic Milestones” (vert. „Naujų demokrati-nių pergalių link“). Spaudos konferencijoje buvo aptariamos vėliau įvykusios tarptauti-nės konferencijos „Naujų demokratinių per-galių link“ pagrindinių pranešimų temos.

2014-11-05Spaudos konferencija „Kodėl demokrati-nėje valstybėje vis dar esame verčiami ginti demokratinius principus?“ Spaudos konfe-rencijoje buvo aptariamos neigiamos Nepil-namečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo netinkamo taikymo pasekmės ir cenzūros apraiškos Lietuvoje. Taip pat analizuojamos priežastys, kurios verčia žmogaus teisių gynėjus eikvo-ti energiją ne pozityviai kuriamajai veiklai, o žmogaus teisių, kurios įtvirtintos Lietuvos įstatymuose, vertės įrodinėjimui.

13

Spaudos konferencija „Kodėl demokratinėje

valstybėje vis dar esame verčiami ginti demo-

kratinius principus?“. Iš karės į dešinę: Toleran-

tiško jaunimo asociacijos valdybos pirmininkas

Artūras Rudomanskis, teisininkas Aivaras Žil-

vinskas, prof. Marija Auš-rinė Pavilionienė, knygos „Gintarinė širdis“ autorė

ir literatūros specialistė Neringa Dangvydė.

Po spaudos konferen-cijos „Dėl LGBT padė-

ties Lietuvoje“. Seimo narė Marija Aušrinė

Pavilionienė su Euro-pos Tarybos Parla-

mentinės Asamblėjos pranešėju, tuometiniu Lenkijos Seimo nariu

Robertu Biedronu.

Spaudos konferencija „Globalios teisės, lokalūs veiksmai: Moterų balsai pažangai“ su Lygių gali-mybių plėtros centru. Iš

kairės į dešinę: Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkė Natalija Bitiu-

kova, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė

dr. Vilana Pilinkaitė-So-tirovič, Seimo narės

dr.Giedrė Purvaneckie-nė, prof. Marija Aušrinė

Pavilionienė.V

ytau

to V

alen

tin

avič

iau

s n

uo

tr.

Mar

gar

ito

s Ja

nka

usk

aitė

s n

uo

tr.

Olg

os

Po

sašk

ovo

s n

uo

tr.,

LRS

14

PAREIŠKIMAI

Seimo narė, įgaliota parlamentinės Moterų grupės ir atstovaudama Vystomojo bendradarbiavimo ir reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės interesus, pareiškimuose išdėstė konkrečias idėjas ir susirūpinimą konkrečiomis problemomis, taip atkreipdama visuomenės ir atsakingų asmenų dėmesį dėl galimų problemų sprendimo ir padarinių bei atsakomybės, jei tam tikros problemos nebūtų sprendžiamos Lietuvos valstybėje.

2014-03-07Konferencijos „Mūsų balsai pažangai” daly-vių solidarumo su Ukraina Rusijos agresijos akivaizdoje pareiškimas (iniciatorė)

2014-03-08Dalyvavo pilietinės iniciatyvos „Už teisę į saugų ir legalų abortą” Nepriklausomybės aikštėje, šalia Seimo, rengtame mitinge „Už moterų teisę spręsti pačioms”.

2014-06-20Skundas Lygių galimybių kontrolierei dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos diskriminacinio požiūrio vertinant Nerin-gos Dangvydės knygą „Gintarinė širdis“. Skunde prašoma ištirti, ar Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba savo veikloje laikosi Lygių galimybių įstatymo, ar vykdo Žurna-listų etikos inspektoriaus įstatyme valstybės institucijoms numatytą pareigą užtikrinti ly-gias galimybes.

2014-08-29Raštas Seimo Pirmininkei Loretai Grauži-nienei “Dėl JT Moterų diskriminacijos pa-naikinimo komiteto (CEDAW) rekomenda-cijų Lietuvai.

Tokiu iliustratyviu pareiškimu Seimo narė parėmė manifesto „Vizijos 2020“ 1 siekį, kad 2015 m. būtų sukurta tarp-tautinė plėtros programa, kuri pabrėžtų seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises kaip vieną iš prioritetų

Šei

mo

s p

lan

avim

o ir

sek

sual

inės

sve

ikat

os

aso

ciac

ijos

nu

otr

.

15

PARLAMENTINĖ VEIKLA, GRUPĖS

Bendriems interesams konkrečiu klausimu įgyvendinti Seimo nariai jungiasi į laikinąsias tarpparlamentinio bendradarbiavimo grupes. Sprendžiant specialiuosius klausimus aktyviai veikiantys ir bendraujantys užsienio kalbomis Seimo nariai sėkmingai bendradarbiauja, stiprina šalių ryšius per Lietuvoje reziduojančius užsienio šalių ambasadorius.

2014-02-26Susitikimas su J.E. Egipto Arabų Respubli-kos ambasadore Lietuvai Salwa Moufid Ka-mel Magarious

2014-03-21Dalyvauta renginyje „Gyvoji biblioteka“, skirtame Tarptautinei rasinės diskriminaci-jos panaikinimo dienai

2014-03-26Prezidentės dekretas dėl Apdovanojimo at-minimo ženklu už asmeninį indėlį priside-dant prie Lietuvos pirmininkavimo Euro-pos Sąjungos Tarybai 2013 metais

2014-03-26Reaguodama į skundus ir kreipimusis dėl Užsieniečių registracijos centre galimai ne-pagrįstai naudojamo smurto, vasario 19 d. Marija Aušrinė Pavilionienė kartu su Žmo-gaus teisių komiteto nariais lankėsi Užsie-niečių registracijos centre. Vizito tikslas buvo įvertinti, ar Centre užtikrinamos oru-mo nežeminančios sąlygos čia gyvenantiems prieglobsčio prašytojams, aiškintasi dėl sku-duose paminėtų atvejų

2014-03-28Susitikimas su JAV Kongreso nariu Adamu Schiffu

2014-05-23Susitikimas su JAV Kongreso nariais, Va-šingtonas

2014-05-29Susitikimas su Gruzijos ambasadore Lietu-voje Khatuna Salukvadze

2014-10-23Susitikimas su Japonijos ambasadore Kazu-ko Shiraishi lyčių lygybės tema

Tik pabudęs mąstymui žmogus regi savo gyvenimo klaidas ir praradimus, kuriuos jis pats, būdamas gyvas, gali ištaisyti.“

16

Bendra nuotrauka oficialaus vizito metu su J.E. Egipto Arabų Respublikos ambasadore Lietuvai Salwa Moufid Kamel Magarious.

Seimo narė Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu buvo apdovanota už indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m.

Olg

os

Po

sašk

ovo

s n

uo

tr.,

LRS

. O

lgo

s P

osa

škov

os

nuo

tr.,

LRS

ir A

rtūr

o R

udo

man

skio

nuo

tr.

Rim

vyd

o B

alta

du

on

io n

uo

tr.,

TJA

.

Susitikime su JAV Kongreso nariais da-lyvavusi Seimo narė M.A. Pavilionienė supažindino Ameri-kos parlamentarus su žmogaus teisių padė-timi Lietuvoje ir Rytų Europoje, ir pakvietė artimiausiu metu at-vykti į Vilnių iš arčiau susipažinti su Baltijos šalių regionu.

17

STRAIPSNIAI

Siekiant skatinti diskusijas Seime aktualiomis problemomis, išreikšti viešą poziciją dėl Seime teikiamų diskriminacinių įstatymų projektų, burti bendraminčius buvo parašyti straipsniai, kuriuos publikavo žiniasklaidos priemonės, laikraštis „Socialdemokratas“

2014-03-05Straipsnis „Veidmainystė yra būdingas lietu-vių bruožas“, „Valstiečių laikraštis“

2014-03-07Straipsnis „Dvidešimt neveiklumo metų“, Delfi.lt

2014-03-25Straipsnis „Kai tautiškumu neigiamos žmo-gaus teisės“, Delfi.lt

2014-04-16Straipsnis „Kai Bažnyčia kišasi į įstatymų leidybą“, Delfi.lt

2014-06Komentaras „Šeima – ne vien santuokos įža-dai“, „Mažylis“

2014-08Interviu „Žmonės mane myli ne dėl uolos įvaizdžio“, „Edita“

2014-08-27Straipsnis „Karas prieš Lietuvos moteris“, Delfi.lt

2014-09-22Interviu „Renkasi žmogus, ne Dievas“, sveika-ta.lt

2014-10-10Straipsnis „Kai politikai pažeidžia vaiko tei-sę žinoti“, Delfi.lt

2014-11-11Straipsnis „Apie meilę žmonėms”, Delfi.lt

2014-11-28Interviu „Baimės jausmą vadinu atsargu-mu“, „Moters savaitgalis“

Laikraštis „Socialdemokratas“

Art

ūro

Ru

do

man

skio

nu

otr

.

18

Seimo narė M.A. Pavilionienė atstovavo Seimui Europos Sąjungos reikalų parlamenti-nių komitetų konferencijos (COSAC) 52-ajame posėdyje Romoje.

Živ

ilės

Pav

ilony

tės

nu

otr

.

EKSPERTINĖ VEIKLA

Seimo narys turi galimybę dalintis su respublikos ir užsienio piliečiais, nevyriausybinėmis organizacijomis profesine ir politine patirtimi. Susitikimai su žmonėmis yra ir piliečių švietimo būdas ir demokratinių idėjų sklaidos forma. Seimo narė buvo dažnai kviečiama kaip ekspertė pasisakyti švietimo, kultūros, žmogaus teisių, lytinės ir reprodukcinės sveikatos politikos klausimais.

2014-06-03 -04Dalyvavimas tarptautiniame seminare „Ly-tis, inovacijos ir plėtra”, Turku, Suomija

2014-06-05Susitikimas su Tarptautinės planuotos tėvys-tės federacijos (IPPF) atstovais

2014-11-12Dalyvavimas konferencijoje „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija bendrojo ugdymo institucijose“

Tik pabudęs mąstymui žmogus regi savo gyvenimo klaidas ir praradimus, kuriuos jis pats, būdamas gyvas, gali ištaisyti.“

19

2014-02-20Sveikinimo kalba Nacionalinio Lygybės ir įvai-rovės forumo apdovanojimų ceremonijoje

2014-03-04Diskusija „Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas“

2014-03-07Konferencija „Mūsų balsai pažangai“

DALYVAVIMAS NACIONALINĖSE

KONFERENCIJOSE

Konferencijų tikslas – skatinti tam tikras diskusijas, perduoti konferencijų dalyviams sukauptas žinias ir patirtį. Tokia veikla ypač svarbi Seimo narių darbe. Konferencijos Seimo nariui suteikia galimybę sužinoti tam tikrų sričių naujoves, susikaupusias ir nesprendžiamas problemas, užmegzti ryšius su geriausiais tų sričių specialistais, pritaikyti naujausias žinias Seimo nario veikloje.

2014-03-26Dalyvavimas konferencijoje „Medicininiai, etiniai ir teisiniai gyvybės iki gimimo as-pektai“

2014-04-23Dalyvavimas konferencijoje „Pagrindinių Eu-ropos Sąjungos vertybių užtikrinimas“

Seimo narė M. A. Pavilionienė skaito pranešimą konferencijoje „Mūsų balsai pažangai“

Šer

eiko

s n

uo

tr.,

LSD

P in

foce

ntr

as

20

2014-05-16Konferencija Vilniaus universitete „Suprasti pasaulį, kalbą ir save”, skirta Rolando Pavilio-nio gimimo 70-mečiui paminėti

2014-06-11Konferencija „10 metų Europos Sąjungoje: Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo pažan-ga, iššūkiai ir perspektyvos”

2014-06-25Dalyvavimas diskusijoje „Pagalbos seksualinio smurto aukoms praktiniai aspektai“

2014-10-02Dalyvavimas konferencijoje „Homofobinės ir transfobinės patyčios: iššūkiai ir efekty-vus atsakas“

2014-10-10Dalyvavimas konferencijoje „Jaunimo repro-dukcinė sveikata ir teisės”

2014-11-14Dalyvavimas Nacionalinio socialinės inte-gracijos instituto diskusijoje „Žiniasklaida stigmatizuojamų visuomenės grupių kon-tekste: atspindi ar kuria tikrovę?“

Akimirka iš konferencijos „Homofobinės ir transfobinės patyčios: iššūkiai ir efektyvus atsa-kas“, kurią organizavo Asociacija LGL. Iš dešinės į kairę: Seimo narės prof. Marija Aušrinė Pavilionienė ir dr. Giedrė Purvaneckienė.

Žmogaus egzistencijoje nėra nieko kilnesnio už ištiestą pagalbos ranką klaidžiojančiajam trumpame žmogaus gyvenimo kelyje.“

A.D

idžg

alvi

o n

uo

tr.

21

TARPTAUTINĖS KONFERENCIJOS IR

RENGINIAI

Tarptautinės konferencijos, kaip ir nacionalinės konferencijos, skatina tam tikras diskusijas, gilina žinias ir politinę patirtį. Jos labai praturtina Seimo nario asmenybę, teikia naujų idėjų kuriant demokratijos pažangą Lietuvoje. Užsienio konferencijose atskleidžiama geroji Lietuvos patirtis ir pabrėžiamas demokratijos stygius. Mezgamos naujos pažintys, bendra-darbiavimas su specialistais, verslo srities atstovais, kuriami politiniai ir idėjiniai dariniai, kurie stiprina valstybę ir gerina Lietuvos tarptautinį įvaizdį.

Konferencijos suteikia galimybes užkirsti kelią Lietuvoje egzistuojantiems diskriminaci-niams reiškiniams. Sėkmingas šalių bendradarbiavimas priklauso ir nuo to, ar šalis laikosi tarptautinių įsipareigojimų, ar juos laužo, nepaisydama pasirašytų tarptautinių dokumen-tų nuostatų. Demokratijos pažangą lemia įsipareigojimai gerbti žmogaus teises, nes nuo to priklauso žmonių socialinė gerovė, ekonominis augimas, žalos gamtai mažinimas, fiskali-nės drausmės laikymasis ir pan.

Prezidento Baracko Obamos administracija ir JAV Kongreso nariai pagerbė kovotoją už LGBT teises iš Lietuvos žydų šeimos kilusį, buvusį San Francisko miesto tarybos narį, Harvį Milką (Harvey Milk). Į iškilmes Baltuosiuose rūmuose, kuriuose buvo oficialiai atidengtas ir pristatytas specialus JAV pašto ženklas, buvo pakviesta Seimo narė M. A. Pavilionienė.

Har

vey

Milk

fo

nd

o n

uo

tr.

22

2014-05-18 – 24Dalyvavimas JAV žmogaus teisių aktyvisto Harvey Milk pagerbimo ceremonijoje Bal-tuosiuose Rūmuose, susitikimai su JAV po-litikais, Vašingtonas

2014-06-15 – 17Atstovavimas Seimui Europos Sąjungos rei-kalų parlamentinių komitetų konferencijos 51-ajame posėdyje (LI COSAC), Atėnai, Graikija.

2014-09-12Tarptautinė diskusija Vilniaus universitete apie LGBT padėtį Rytų Europoje su Stuartu Milku

2014-10-20Dalyvavimas DEMOS kritinės minties insti-tuto kartu su Renner institutu (Austrija) ir Europos progresyviųjų tyrimų fondu (FEPS) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje “Meeting Tough Choices and Uniting a So-

cietal Coalition in the Name of a Modern Welfare Society” (vert. „Pasitinkant iššūkius ir telkiant piliečius modernios gerovės vi-suomenės kūrimui“)

2014-10-29 – 31Dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje “Social Activism in East-Central Europe – Two Generations of Female Activists” (vert. „Moterų socialinis aktyvumas Rytų ir Cen-trinėje Euro poje – dvi moterų aktyvisčių kartos“), Varšuva, Lenkija

2014-11-06Dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje „Vaiko teisių apsaugos pasiekimai: iššūkiai ir galimybės”

2014-11-30 - 12-03Atstovavimas Seimui Europos Sąjungos rei-kalų parlamentinių komitetų konferencijos (COSAC) 52-ajame posėdyje Romoje

Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė atstovavo Seimui Europos Sąjungos reikalų par-lamentinių komitetų konferencijos 51-ajame posėdyje (LI COSAC), Atėnai, Graikija.

CO

SA

C n

uo

tr.

23

Seimo narė dalyvavo Friedricho Eberto fondo organizuo-toje tarptautinėje

konferencijoje “Social Activism in

East-Central Europe – Two Generations

of Female Activists“ („Moterų socialinis

aktyvumas Rytų ir Centrinėje Euro-

poje – dvi moterų aktyvisčių kartos“)

Val

do

Šer

eiko

s n

uo

tr.,

LSD

P in

foce

ntr

asLu

ko P

lew

nia

nu

otr

.

Seimo narė M. A.Pa-vilionienė dalyvavo

tarptautinėje konfe-rencijoje „Meeting Tough Choices and

Uniting a Societal Coalition in the Name

of a Modern Welfare Society“ („Pasitinkant

iššūkius ir telkiant piliečius modernios gerovės visuomenės

kūrimui“)R

imvy

do

Bal

tad

uo

nio

nu

otr

.

Lietuvos ambasadoje Vašingtone diskutuo-

ja Harvėjaus Milko fondo Prezidentas

Stiuartas Milkas (pirmas iš desinės)

kartu su Seimo nare Marija Aušrine Pavi-

lioniene ir įgaliotuoju ministru Rolandu

Kačinsku

24

Au

dri

aus

Sru

og

io n

uo

tr.

Au

dri

aus

Sru

og

io n

uo

tr.

Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė kartu su Tolerantiško jaunimo asociacija organizavo tarptau-tinę konferenciją „Naujų demokratinių pergalių link“, ku-rioje buvo aptariami strateginiai veiksmai, kurių galima imtis siekiant sujungti Rytų Europos bloko žmo-gaus teisių gynėjus, stiprinti demokratinę plėtrą regione, išryš-kinti politinės valios ir bendrų veiksmų svarbą mąstant apie visuomenės pažangą.

Konferencija „Jau-nimo reprodukcinė sveikata ir teisės“. Iš kairės į dešinę Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė, gydytojas dr. Vytautas Klimas, Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė

25

SUSITIKIMAI SU RINKĖJAIS IR BENDRAVIMAS SU BIČIULIAIS

Tolerancijos dienos minėjimas kartu su

Tolerantiško jaunimo asociacija kino teatre

„Pasaka“. Iš kairės į deši-nę: Tolerantiško jaunimo

asociacijos pirmininkė Jūratė Juškaitė, Seimo

narė Marija Aušrinė Pa-vilionienė, LSDP INFO

centro atstovė Sigita Mykolaitytė.

Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė

sveikina Kazimierą Barišauską fotografijos

ir juvelyrinių darbų parodos atidarymo

Medininkų pilyje proga.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė virto pi-

lietinės diskusijos vieta: čia vyko Žmogaus teisių

koalicijos ir „Beigelių krautuvėlės“ inicijuoti debatai žmogaus teisių tema. Iš kairės į dešinę:

dr. Giedrė Purvaneckie-nė, prof. Marija Aušrinė

Pavilionienė, diskusiją moderuoja 15min.lt

redaktorius Rimvydas Valatka.

Ole

go

Sev

elio

vo n

uo

tr.

Pro

jekt

o „

Bei

gel

ių k

rau

tuvė

lė“

nu

otr

.S

inéa

d B

yrn

e n

uo

tr.

26

Vienas svarbiausių Seimo nario veiklos ele-mentų yra gebėjimas palaikyti ryšį su rinkė-jais. Tai gali būti įvairūs susitikimai, pokalbiai, rašomi straipsniai, dalyvavimas TV ir radijo laidose. Taip Seimo narys išsako rinkėjų rūpes-čius, skatina žmones mąstyti apie tam tikras problemas, suvokti, jog visuomenė turi būti aktyvi keičiant sustabarėjusį visuomenės būvį.

Didelį dėmesį Seimo narė skyrė bendradarbia-vimui su nevyriausybinėmis organizacijomis,

dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus m. skyriaus Senamiesčio poskyrio Gedimino grupės veikloje.

Seimo nariui vykdyti suteiktus įgaliojimus ir pareigas renkant įvairią informaciją, palaikant ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis, įvairių institucijų atstovais, partijos bičiuliais padeda Seimo nario padėjėjai. M.A. Pavilio-nienei padeda šie kompetentingi,darbštūs ir atsakingi padėjėjai:

Jolanta BIELSKIENĖ, Socialdemokratų frakcijos INFO centro vadovė, DEMOS instituto analitikė, politologė, turinti daugiametę tarptautinę tiriamojo analitinio ir vadovaujamo darbo patirtį, įvairių socialinių ir mokslinių projektų autorė, tarpkultūrinių kompetencijų ekspertė. Su Seimo nare bendradarbiauja nuo 2010 m. LSDP sąraše 2015 m. kandi-datuoja į Trakų raj. savivaldybės tarybą.

Mindaugas KLUONIS, VU Tarptautinių santykių ir politikos moks-lų instituto magistras, dėstė politikos mokslus VU ir LMTA. 2006 – 2009 m. dirbo LR Prezidento patarėju. Su Seimo nare bendradar-biauja nuo 2008 m. LSDP sąraše 2015 m. kandidatuoja į Vilniaus m. savivaldybės tarybą.

Artūras RUDOMANSKIS, studijavo Vilniaus, Lucernos (Šveica-rijos Konfederacija) ir Mykolo Romerio universitetuose, kur įgijo bio-logijos srities bakalauro laipsnį ir teisės magistro laipsnį. Tolerantiško jaunimo asociacijos valdybos pirmininkas, turi darbo patirties žmo-gaus teisių ekspertinėje bei vadybinėje veikloje. Su Seimo nare bendra-darbiauja nuo 2008 m. LSDP sąraše 2015 m. kandidatuoja į Vilniaus m. savivaldybės tarybą.

Danguolė Ona MIKŠIŪNIENĖ (visuomeninė padėjėja), buvusi pe-dagogė. VU suteiktas Rusų literatūros magistro kvalifikacinis laipsnis, VPU baigė anglų k. studijas, VU Žurnalistikos institute - profesines žurnalistikos studijas. Su Seimo nare bendradarbiauja nuo 2009 m.

27

2014-02-21Raštas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai „Dėl gydytojų aler-gologų ir klinikinių imunologų kreipimosi“

2014-02-23Dalyvavimas Vilniaus knygų mugės renginy-je „Žymūs žmonės skaito“

2014-04-30Sveikinimo kalba Kazimiero Barišausko foto-grafijos ir juvelyrinių darbų parodos atidary-me Medininkų pilyje

2014-05-08Dalyvavimas kandidatų į Europos Parlamen-tą diskusijoje su žmogaus teises ginančiomis organizacijomis

2014-05-12Pranešimas „Lyčių lygybės politikos forma-vimas Lietuvoje“ tarptautiniame seminare „Institucinė kaita, skatinanti moterų ir vyrų lygybę moksle“ Šiaulių Universitete

2014-06-23Susitikimas su Lietuvos žydų bendruomene

2014-10-13Pranešimas apie Gabriel Garcia Marques kū-rybą Lotynų Amerikos kultūros dienose

2014-10-16Susitikimas su Mykolo Romerio universitete studijuojančiais Ukrainos studentais

2014-11-17Dalyvavimas Tolerancijos dienos minėjime kino teatre „Pasaka“

2014-12-09Sveikinimo kalba socialinės integracijos kavi-nės „Mano guru“ veiklos dešimtmečio minė-jime

2014-12-10Dalyvavimas Žmogaus teisių organizacijų ko-alicijos ir Lietuvos Seimo narių memorandu-mo dėl žmogaus teisių apsaugos pasirašymo ceremonijoje. Pasirašytas memorandumas

2014-12-11Dalyvavimas Lietuvos medicinos studentų asociacijos Protų mūšyje minint Žmogaus teisių dieną

Seimo narė M.A.Pa-vilionienė, prisijung-dama prie Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir Lietuvos Seimo narių ini-ciatyvos, prisidėjo prie memorandumo teksto rengimo, jį pasirašė. A

rtū

ro R

ud

om

ansk

io n

uo

tr.

28

Politiko dalyvavimas TV laidose turėtų būti prasmingas, nes politikas galėtų skleisti partijos deklaruojamas idėjas, ginti žmogaus teises, įrodinėti savo pasaulėvaizdžio savitumą. Tačiau Lietuvoje ryškėja tai, kad laidų rengėjams dažnai reikia ne individo svarių minčių, teisingumo įrodymų, o sensacijų ir intrigų.

Seimo narė dalyvavo šiose TV laidose:

2014-01-23 „Yra kaip yra“, BTVLaidoje diskutuota apie nuo smurto šeimoje kenčiančias moteris - Lietuvoje kas 11 minu-čių į policiją pagalbos kreipiasi moteris.

2014-03-01 „Lietuvos diena“, Lietuvos ryto TVSeimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė už-registravo Švietimo įstatymo papildymo pro-jektą apie lytinį ugdymą mokyklose, kuris

LAIDOS

Aistra gyventi yra labai plati sąvoka. Tai –ir noras gyventi, ir drąsa gyventi, ir aistra kurti. Ir aistra mylėti. Tai – nuostabi žmogaus būsena.“

Tarptautinę moterų solidarumo dieną Seimo narė pasitiko mitinge prie Seimo, renginyje, skir-tame protestui prieš Seime svarstomą Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą

Val

do

šer

eiko

s n

uo

tr.,

LSD

P in

foce

ntr

as

29

turėtų padėti individui suvokti lytinį ir asmenybės tapatumą. Dogmatiškoji Seimo dauguma kelis kartus blokavo projekto pristatymo galimybę.

2014-05-05 „Nuoga tiesa“, lrytas TV. Ar taip jau blogai, kad svetimšaliai pakeis emigravu-sius lietuvius?

2014-08-12 „Lietuvos diena“, Lietuvos ryto TVSeimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė siū-lo įstatymu reglamentuoti asmens, kenčiančio nuolatines bei nepakeliamas fizines ir dvasines kančias, kurių neįmanoma palengvinti, teisę pasirinkti, kad jo gyvybė sąmoningai būtų nu-traukta jo paties prašymu.

2014-08-17 „24/7. Savaitės aktualijos“, lrytas TVDiskusijos dėl eutanazijos įteisinimo Lietuvoje.

2014-09-03 „Yra kaip yra“, LNKKaip vertinti valstybės išlaikomus asmenis – kaip nuskriaustuosius ar kaip dykaduonius?

2014-09-11 „Valanda su Rūta“, LNKAr reikalinga Lietuvoje įteisinti eutanaziją?

2014-09-12 Laida apie konferenciją “To-wards New Democratic Milestones” („Naujų demokratinių pergalių link“), Lietuvos ryto televizija

2014-09-18 „Ginčas be taisyklių“, TV3Diskusija apie vyrų smurtą šeimoje.

2014 m. „Europos balsas“, LRTTiek Europos Sąjungoje, tiek ir Lietuvoje moterys vis dar yra nepakankamai vertina-mos.

2014 m. „16 dienų prieš smurtą“, fil-mas parengtas Lietuvoje reziduojančios Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados užsakymu

30

GYVENIMO KARTU PRASMĖS

M. A. Pavilionienės iniciatyva Vilniaus uni-versitete surengta mokslinė ir prisiminimų konferencija Rektoriaus Rolando Pavilionio gimimo 70-mečio minėjimui.

M. A. Pavilionienės kalba:

Gerbiami konferencijos dalyviai, gerbia-mas Vilniaus universiteto rektoriau, Mokslo Akademijos prezidente, mieli Vilniaus uni-versiteto bibliotekos vadovai ir darbuotojai, informacinio centro darbuotojai, mieli drau-gai, dėkoju, kad esate konferencijoje, skirtoje Rolandui Pavilioniui atminti. Dėkoju ir už tai, kad taip nuoširdžiai konferenciją surengėte.

Dėkoju gerbiamai Reginai Čičinskaitei, kuri Rolando prašymu į rusų kalbą išvertė jo pas-kutiniąją knygą. Šią knygą dovanoju tiems, kurie nori ją skaityti.

Nebuvo lengva ruošti savo pasisakymą kon-ferencijai. Iš naujo skaičiau Rolando poezijos rinktinę „Tarp šviesos ir tamsos“, paskutinią-ją knygą „ Prasmė ir tapatumas, arba Kelionė į save“, įžangas vertimams, įvairius interviu. Skaitomi tekstai tarsi pažadino išėjusį žmogų, mūsų bendro gyvenimo situacijas, prisimini-mus, visa tai, ką tariausi giliai užrakinusi savyje.

Rolando parašyti žodžiai grąžino jį į dabartį, patvirtino tai, ką jis teigė eilėraštyje „Laiškas“: „Dabar suprantu, ką reiškia „ir žodis virto kūnu“....Nes pavirtęs žodžiu neišnykstu. ...Nes atkuri mane iš žodžių...Nes atkuri mane per save...Per savo kūno ir dvasios šilumą“. Kny-gos „Tarp šviesos ir tamsos“ pradžioje Rolan-das ranka man parašė: „Šitaip aš būsiu visuo-met su tavim“.

Mėgindama atverti pasirinktą kalbėjimo temą, nedvejodama sakau, kad pati svarbiau-sia dviejų žmonių gyvenimo kartu prasmė yra abiejų sukurta dvasinė bendrystė, kuri neišnyksta net tuomet, kai vienas išeina iš gy-venimo. Rolando mintys, tam tikros jo moks-lo tyrimo problemos, žmogaus samprata, in-divido ir minios santykis, Rolando emocijos, išgyvenimai, džiaugsmas ir kančia iki šiol yra manyje. Atmintimi visa tai galiu prikelti, ta-čiau sąmoningai to nedarau, nes tuomet ne-galėčiau gyventi dabartimi.

Mane dažnai persekioja suvokimas, kad gy-venau su labai tauria asmenybe, kad ne tik aš, bet ir kiti prarado labai talentingą, kūrybingą, jautrų ir dvasingą žmogų. Dažnai pagalvoju, jog tokio žmogaus, tokios dvasiškai turtin-gos asmenybės daugiau niekada nesutiksiu savo gyvenime. Todėl šiandien norėčiau, jei tai įmanoma padaryti, kad mes nereikštume liūdesio dėl Rolando netekties, o šviesiai pri-simintume tai, kad su Rolandu buvome kar-tu, kad kartu dirbome ir kūrėme, dalijomės mintimis, planais ir vizijomis. Kad kartu pri-kėlėme Vilniaus universitetą ir tiesėme tiltus universiteto grįžimui į Europą.

Žmogaus suvokimas, žodžio prasmės, gyve-nimo prasmės, žmogaus besikeičiančio tapa-tumo prasmės visada buvo Rolando dėmesio centre. Šios prasmės tarsi apsėdo mane. Tai – savitas Rolando palikimas manyje. Rašydama ar viešai kalbėdama visada aptariu žmogaus savistabą ir buvimo žemėje prasmes, nes, kaip rašė Rolandas eilėraštyje „Reikšmė“, „būti sunkiau negu nebūti“. Nes būti sunku yra todėl, kad esi dvasiškai atsakinga už save.

31

Ir ne tik už save, bet ir už išėjusįjį, nes nega-li išduoti dviejų žmonių sukurtos dvasinės bendrystės, nes vis dar saugai jos vientisumą, kadangi ta bendrystė buvo nepakartojamo grožio dalykas.

Eilėraštyje „Mylėti“ Rolandas rašė: mylėti –„at-siduoti ir dar daugiau įgyti. Naują „aš“ atrasti... Savyje kitą sutikti, kuriame ir yra tavo „aš“.

Per 37 bendro gyvenimo metus išmokome be žodžių vienas kitą pajusti ir suprasti. Vienas kitam darėme tam tikrą įtaką, mokėmės vie-nas iš kito. Šalia Rolando įgavau pasitikėjimą savimi, mokiausi iš jo rašyti įtaigius, drąsius tekstus.

Manau, kad padėjau Rolandui įveikti greita-kalbės įprotį, kad skatinau atsisakyti moterį žeidžiančio vyriško pasitikėjimo savimi. Kad kantriai įrodinėjau, kaip sunku moteriai de-rinti profesinę veiklą ir rūpesčius šeima. Kad yra svarbu žmonėms aiškinti lyčių lygybės ir moters asmenybės visuomeniniame gyveni-me reikšmes.

2000 –ųjų metų žurnale „Esu“ Rolandas tei-gė,“ kad „vyrų kurtas pasaulis išsekino juos“, kad feminizmas yra „XXI amžiaus žmonijos ir visuomenės perspektyva“. Iš tiesų, lyčių ly-gybės, lygių galimybių ir moterų skatinimas tapti lyderėmis yra vienas esminių Europos bendrijos tikslų. Kitas esminis dviejų žmo-nių buvimo kartu bruožas yra pasitikėjimas vienas kitu, dalijimasis mintimis, dvasiniais išgyvenimais.

Rolandas mėgdavo pasakoti, kaip jis, jo žo-džiais tariant, „pabudo tikram gyvenimui“, kaip ėmė kurti save. Jis tarnavo sovietinėje armijoje tris metus, patyrė karinį muštrą, ste-bėjo įvairių tautybių kareivius, kurie paklus-davo riboto pasaulėvaizdžio vadams. Dirb-damas pašte prie Leningrado turėjo galimybę skaityti Henrio Deivido Toro, Nyčės, Šopen-hauerio, Vitgenšteino kūrinius, kurie žadino ir formavo Rolandą kaip ypatingą asmenybę,

kuri pasižymėjo talentu mąstyti, nuolat dirbo su savo paties suvokimu, drąsiai vadavosi iš mąstymo dogmų tironijos.

Tačiau Rolando drąsa mąstyti ir viešai kal-bėti prie jo traukė ne tik intelektinių, socia-linių permainų ištroškusius žmones, bet ir telkė žmones nusiteikusius prieš jį. Tokius žmones Rolandas savo eilėse ir straipsniuose ironiškai vadino „kūnais, pavidalais, lėlėmis, manekenais, vabalėliais, klounais, žmonėmis be veido, žmonėmis su kauke“, nes jie dėl sa-vęs neturėjimo, arba nesuvokimo, yra bailūs, prisitaikantys, išduodantys ir pasipūtę. Būtent tokie žmonės sukurpė prieš Rolandą polici-ninko pervažiavimo bylą vien todėl, kad jis išdrįso savarankiškai mąstyti, abejodamas, ar be tautos pritarimo Lietuva gali tapti NATO nare. Bylos išsprendimas ir baudos skyrimas nekaltam žmogui buvo tikra teisingumo pa-rodija, giliai sužeidusi Rolandą. Kitas nusi-vylimas žmonėmis-pavidalais buvo politikų surengtas farsas tautos išrinktam Prezidentui Rolandui Paksui nuversti. Rolandas Pavi-lionis stojo žeminamą žmogų ginti, nes pats buvo ta asmenybė, kuri negalėjo taikstytis su atskirų individų ar valdžios žmonių skleidžia-mu melu ir neteisybėmis. Jas skaudžiai išgy-veno.

Rolandas pasirinko ir ėjo savitu keliu. Tai buvo drąsios, ypatingos, genialios asmenybės ke-lias. Jis pirmas Sovietų Sąjungoje išspausdino

Pati svarbiau sia dviejų žmonių gyvenimo kartu prasmė yra abiejų sukurta dvasinė bendrystė.“

32

straipsnį „Prabuskime iš letargo miego“, ku-riame kvietė atsisakyti ideologinių mokslų  – marksizmo, leninizmo, ateizmo. Jo moksliniai ieškojimai, organizatoriaus ir administrato-riaus gebėjimai, asmenybės patrauklumas bendraujant su studentais, akademine ben-druomene buvo greitai pastebėti. Tačiau dau-guma visai nepažino jo iš vidaus – jautraus, subtilaus, muzikalaus, dvasingo. Tapęs Filoso-fijos katedros vedėju, prorektoriumi, Rektoriu-mi jis ieškojo būdų susikalbėtai su tais, kurie nėra tokie dvasingi. Jis mąstė, kaip padėti žmo-nėms suprasti tikrąsias žmonių bendravimo ir buvimo žemėje prasmes. Jis džiaugdavosi, jei jam pavykdavo priešiškai nusiteikusius pavers-ti draugais ar bendražygiais.

Gyvendama su Rolandu ir kartais dusdama nuo šeimos buities ir profesinės karuselės, aš-triai suvokiau, kad du žmonės gali išsaugoti kokybišką dvasinę bendrystę tik būdami įdo-mūs vienas kitam, tik patys atsinaujindami dvasiškai ir padėdami atsinaujinti kitam.

Parama vienas kitam kopiant profesinės ir visuomeninės karjeros laiptais mums abiems buvo labai svarbi. 1987 - 1988 metus Rolan-das praleido Paryžiuje, Algirdo Juliaus Grei-mo mokykloje. Niekas nematė, kiek jis įdėjo pastangų siekiant sovietmečiu patekti į stu-dijas Vakaruose. Konkretūs žmonės dirbtinai rentė kliūtis gabiam jaunam mokslininkui,

siekiančiam dirbti laisvajame pasaulyje.

Semiotikos studijos, Greimo kūrinių verti-mas tapo dar vienu ambicingu Rolando vei-klos tikslu. Algirdas Greimas ir Rolandas pui-kiai sutarė, nes abu buvo gilios ir originalios asmenybės. Po Greimo ir po Rolando mirties Lietuvoje prasidėjo keistos varžybos, siekiant įrodyti, kas daugiau nuveikė skleidžiant Grei-mo idėjas Lietuvoje. Greimui kelią atgal į Lie-tuvą tikrai atvėrė Rolandas.

Paryžiuje, laisvėje, Rolandas kaip asmenybė pražydo, užsiaugino šaunius ūsus, sulieknėjo, kaip lakštingala prašneko prancūziškai.

Aš likau namuose su dviem vaikais. Tačiau, kai pasirinkau laiką vykti mokslinėms sta-žuotėms į JAV ir Švediją, jis buvo atsakingas už šeimą. Niekada neišsakė man jokių prie-kaištų, kad tarsi atsisakau tradicinių moters prievolių šeimai, nes matė, kad dariau viską, jog šeimos neapleisčiau, kad jam padėčiau ir pati kaip asmenybė nesužlugčiau.

Rolandui padedant Vilniaus universitete įkūriau Moterų studijų centrą, kurį kai kurie Vilniaus universiteto Senato nariai vertino skeptiškai, nes tuomet dar nesuvokė, kas yra lyčių socialinė lygybė, ir to, kad visuomenės istorijoje lyčių nelygybė buvo vyriškosios lyties dirbtinai sukurta. Stebėdamas mano veiklą, jis ištarė –„didžiuojuos tavimi“. Man tai buvo labai brangus ir reikšmingas įverti-nimas. Rolandui pritariant galutinai išsivada-vau iš moteriškosios giminės nevisavertišku-mo komplekso.

Dar viena dviejų žmonių buvimo kartu pras-mė yra nuolatiniai pasitarimai su šalia esan-čiuoju. Savo nuomonės pasitikrinimas; išpa-žintys, atsivėrimai po sunkios darbo dienos; dalijimasis ateities vizijomis. Arba nuoskau-dų, žmonių išdavysčių aptarimas ir dvasinės ramybės ar paguodos ieškojimas. Rolandas su manimi aptarė daugelį dalykų: pakvietė į susitikimą, kad patarčiau kokius galimus kandidatus skirti prorektoriais (taip kole-

Rolandui pritariant galutinai išsivada vau iš moteriškosios giminės nevisavertišku mo komplekso.“

gos Saulius Vengris ir Zenonas Namavičius tapo puikiais jo bendražygiais). Tarėsi dėl Universiteto simbolikos kūrimo, būsimos bibliotekos planavimo, valgyklos steigimo, bažnyčios atkūrimo. Išėjęs iš stereotipinio vyro, sprendimų priėmėjo, vaidmens, vie-šai už dvasinę paramą dėkodavo man kaip žmonai. Džiaugdamasis mūsų buvimu kartu visas savo knygas skyrė man. Pradėjo imti mane į oficialius vizitus ir reikšmingas tarp-tautines konferencijas. Taip naikino šešėlį, kuriame turėjo gyventi stereotipinė moteris, žmona ir motina.

Rolandas buvo labai šiltas, vidinės šviesos sklidinas žmogus, todėl jo kalbose ir raši-niuose pabrėžiamą „šviesos“ simbolį matome visur: frazę iš Biblijos apie šviesą, įtvirtintą virš įėjimo į Vilniau universitetą; šviesą kaip žinojimo laisvę ir žmogaus buvimą; ryto švie-są kaip gamtos grožį ir žmogaus asmenybės

pabudimą; šviesą kaip viltį gyventi; kaip sū-naus ir jo sūnų akių šviesas.

Išėjusio iš gyvenimo žmogaus dvasinės švie-sos neturėtume pamiršti. Turėtume kartais prie jos prisiliesti, kad ji nušviestų kelią kitų individų dvasiniams ieškojimams.

Esu labai dėkinga tiems akademinės ben-druomenės žmonėms, kurie niekada nepa-miršo Rolando indėlio į Lietuvos mokslą, Vil-niaus universiteto pertvarką, prisimindavo jį kaip daugelio darbų įkvėpėją ir organizatorių.

Eilėraštyje „Nebuvimas“ Rolandas rašė: „Vis-kas praeina ir išnyksta. ...Naktis yra maža mirties repeticija. Su pabudimo viltimi. .... Kad išliktų viltis. Kad išliktų prasmė. Kad iš-liktų mūsų buvimo nebuvimo, nebuvimo bu-vimo stebuklas“.

Savo gyvenime susitikimo su ypatingu žmo-gumi stebuklą aš tikrai patyriau.

2015VASARIS

P A T K P Š S

12 3 4 5 6 7 89 10 11 12 13 14 15

16 17 18 19 20 21 2223 24 25 26 27 28

KOVASP A T K P Š S

12 3 4 5 6 7 89 10 11 12 13 14 15

16 17 18 19 20 21 2223 24 25 26 27 28 29

SAUSISP A T K P Š S

1 2 3 45 6 7 8 9 10 11

12 13 14 15 16 17 1819 20 21 22 23 24 2526 27 28 29 30 31

BALANDISP A T K P Š S

1 2 3 4 56 7 8 9 10 11 12

13 14 15 16 17 18 1920 21 22 23 24 25 2627 28 29 30

GEGUŽĖP A T K P Š S

1 2 34 5 6 7 8 9 10

11 12 13 14 15 16 1718 19 20 21 22 23 2425 26 27 28 29 30 31

BIRŽELISP A T K P Š S

1 2 3 4 5 6 78 9 10 11 12 13 14

15 16 17 18 19 20 2122 23 24 25 26 27 2829 30

GRUODISP A T K P Š S

1 2 3 4 5 67 8 9 10 11 12 13

14 15 16 17 18 19 2021 22 23 24 25 26 2728 29 30 31

RUGPJŪTISP A T K P Š S

1 23 4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14 15 1617 18 19 20 21 22 2324 25 26 27 28 29 30

LIEPAP A T K P Š S

1 2 3 4 56 7 8 9 10 11 12

13 14 15 16 17 18 1920 21 22 23 24 25 2627 28 29 30 31

RUGSĖJISP A T K P Š S

1 2 3 4 5 67 8 9 10 11 12 13

14 15 16 17 18 19 2021 22 23 24 25 26 2728 29 30

SPALISP A T K P Š S

1 2 3 45 6 7 8 9 10 11

12 13 14 15 16 17 1819 20 21 22 23 24 2526 27 28 29 30 31

LAPKRITISP A T K P Š S

12 3 4 5 6 7 89 10 11 12 13 14 15

16 17 18 19 20 21 2223 24 25 26 27 28 29

30

31

30 31

Preambulė

Kadangi visų žmonių giminės narių prigimtinio orumo ir lygių bei neatimamų teisių pri-pažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas;

kadangi žmogaus teisių nepaisymas ir niekinimas pastūmėjo vykdyti barbariškus aktus, kurie papiktino žmonijos sąžinę, ir didžiausiu paprastų žmonių siekiu buvo paskelbtas pasaulio, kuriame žmonės turi žodžio bei įsitikinimų laisvę ir yra išlaisvinti iš baimės ir skurdo, sukūrimas;

kadangi būtina, kad žmogaus teises saugotų įstatymo galia, idant žmogus nebūtų privers-tas, nerasdamas jokios kitos išeities, sukilti prieš tironiją ir priespaudą;

kadangi būtina skatinti draugiškų tautų santykių plėtrą;

kadangi Jungtinių Tautų Chartijoje tautos vėl patvirtino savo tikėjimą pagrindinėmis žmogaus teisėmis, žmogaus, kaip asmenybės, orumu ir vertybe, lygiomis moterų ir vyrų teisėmis ir pasiryžo skatinti socialinę pažangą bei geresnio gyvenimo didesnės laisvės sąlygomis siekį;

kadangi valstybės narės yra įsipareigojusios bendradarbiaudamos su Jungtinėmis Tautomis siekti, kad būtų skatinama visuotinė pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir jų būtų paisoma;

kadangi bendras šių teisių ir laisvių supratimas yra nepaprastai svarbus, idant šis įsipa-reigojimas būtų visiškai įvykdytas,

Generalinė Asambėja

skelbia šią Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kaip bendrą idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės, kad kiekvienas asmuo ir kiekvienas visuomenės organas, visuomet paisydami šios Deklaracijos, stengtųsi pasinaudodami mokymu ir švietimu skatinti pagarbą šioms teisėms ir laisvėms ir pažangiomis nacionalinėmis bei tarptautinėmis priemonėmis užtikrinti, kad jos būtų visuotinai ir tikrai pripažįstamos bei taikomos tiek pačių valstybių narių tautoms, tiek jų jurisdikcijai priklausančių teritorijų tautoms.

Generalinės Asamblėjos priimta ir paskelbta 1948 m. gruodžio 10 d. rezoliucija 217 A (III)

VISUOTINĖ ŽMOGAUS TEISIŲ DEKLARACIJA