2010 Lapkritis

2010 Lapkritis

P R U D E N T I S - P R O T I N G O I N V E S T A V I M O P R I N C I P A I

"The future is never clear, and you pay a very high price in the stock market for a cheery consensus."

Warren Buffet

15

Audrius Balaišis

Investavimo patirtis - 12 metų. Valdė privačių asmenų bei institucijų investicinius portfelius, kurių vertė viršijo 100 mln. eurų.

Darbo patirtis

2005 09 – dabar UAB „Prudentis“, investicijų valdytojas, partneris.

2004 05 – 2006 03 UAB FMĮ “Baltijos vertybiniai popieriai”, direktorius, investicijų valdytojas.

2001 07 – 2004 05 UAB IVKĮ “Hermis Finansai”, investicijų valdytojas, partneris.

1999 01 – 2001 07 AB “Lietuvos Draudimas”, investicijų skyriaus viršininkas.

Išsilavinimas

Master of Business Administration (MBA), Mendoza College of Business, University of Notre Dame, JAV. Verslo vadybos ir administravimo bakalauras, Vytauto Didžiojo Universitetas, Kaunas, Lietuva.

Išlaikytas CFA (Chartered Financial Analyst) programos 1 lygio egzaminas.

Gediminas Būda, CFA

Investavimo patirtis – 8 metai. G.Būdos restruktūrizuotų ir realokuotų klientų portfelių vidutinė vertė siekia 200 mln. eurų.

Darbo patirtis

2006 12 – dabar UAB „Prudentis“, investicijų valdytojas, partneris.

2003 09 – 2006 12 „Berlin Asset Management GmbH“, investavimo konsultantas.

2001 09 – 2003 09 „Berlin Asset Management GmbH“, investavimo rizikos valdytojas.

1999 10 – 2000 09 UAB „Eura”, vadybininkas

Išsilavinimas

Master of Arts (MA) in Economics & Management Science, Humboldt University, Berlin, Vokietija. Verlso ir vadybos magistras, Vytauto Didžiojo Universitetas, Kaunas, Lietuva.

2005m. antroje pusėje G. Būda įgijo teisę naudoti CFA (Chartered Financial Analyst) kvalifikacinę nominaciją.

Trumpos fondo valdytojų biografijosTrumpos fondo valdytojų biografijos

Fondo valdytojas

Audrius Balaišis Gediminas Būda

+ 370 (5) 2431144 + 370 (5) 2431145

+ 370 699 10903 + 370 616 00661

[email protected] [email protected]

UAB Prudentis

Dysnos 2 / Mėsinių 5

01135 Vilnius, Lithuania

Tel.: + 370 (5) 2468378

Fax: + 370 (5) 2123269

[email protected]

www.prudentis.lt

KontaktaiKontaktai

16

Turinys

Investavimo galimybės ir dabartinė situacija..........................................1

Kas trukdo uždirbti..........................................................................8

Prudentis investavimo principai.........................................................12

Kur ir kaip Jūs galite investuotiKur ir kaip Jūs galite investuoti

Investavimo galimybės ir dabartinė situacija

Pagrindinės investavimo kryptys:

Fiksuotų pajamų investiciniai instrumentai Pinigai (terminuoti indėliai, pinigų rinkos fondai, iki metų trukmės obligacijos)

Obligacijos (ilgesnės nei vienerių metų trukmės), obligacijų fondai

Nuosavybės investiciniai instrumentai Akcijos (individualios akcijos ir akcijų fondai)

Nekilnojamasis turtas (nekilnojamo turto fondai)

„Hedge“ fondai

„Private Equity“ fondai

Žaliavos (metalai, nafta, agro ir kitos žaliavos, jų fondai)

Pagrindinės investavimo strategijos: Aktyvi (investuojama daugiausiai į nuosavybės finansinius instrumentus)

Konservatyvi (investuojama daugiausiai į fiksuotų pajamų finansinius instrumentus)

Subalansuota (dažniausiai obligacijų ir kitų finansinių turto klasių krepšelis) 1

Kodėl Jūs galite tikėtis iš to uždirbti?Kodėl Jūs galite tikėtis iš to uždirbti?

Tikėjimas, kad investuojant į įvairias obligacijas, akcijas ir nekilnojamą turtą, galima apsaugoti savo turtą nuo nuvertėjimo ir padidinti jo realią vertę, pagrįstas šiais argumentais:

Investuojant perkamas realus, pajamas generuojantis turtas

Pirkdamas akcijas (ar į jas investuojantį fondą), investuotojas įsigyja dalį įmonės, kuri paprastai turi turtą, kuris generuoja pajamas ir pelną, kurio dalis yra kasmet išmokama kaip dividendai arba reinvestuojama atgal į įmonę.

Pirkdami nekilnojamą turtą ir nekilnojamo turto fondus, investuotojai taip pat įsigyja realų, pajamas generuojantį turtą.

Istorine tokių investicijų grąža

Šis argumentas dažniausiai remiasi JAV ir kitų išsivysčiusių ekonomikų ilgamete pagrindinių akcijų, obligacijų ir nekilnojamo turto indeksų grąža. Žemiau pateikiame du pavyzdžius – JAV ir Airijos.

JAV, 1926 – 1996 Nominali grąža* Airija, 1900 – 2003 Nominali grąža* Reali grąža** Obligacijos 5,2% Obligacijos 5,5% 1,0%

Akcijos 10,0% Akcijos 9,1% 4,5%Nekilnojamas turtas 11,1%

* Metinė geometrinė grąža ** Metinė geometrinė grąža, įvertinus infliaciją

Tolesnėse skaidrėse mes pateikiame informaciją apie įvairių turto klasių, regionų indeksų pokyčius per paskutinius 10 metų.


2

Tačiau svarbu atsiminti, kad investicijų grąža trumpesniais laikotarpiais ne visada būna tokia, kokios galima tikėtis ilgais laikotarpiais. Žemiau pateiktame grafike pavaizduota investicijų į akcijas (JAV S&P500 įmonių akcijų indekas, oranžinis grafikas) ir į obligacijas (JP Morgan JAV obligacijų indeksas, baltas grafikas) grąža nuo 1988/01/08 iki 2009/04/03. Matome, kad per daugiau nei 20 metų akcijų metinė investicinė grąža buvo 4,9%, o obligacijų – 7,3%. Taigi investicijos į akcijas automatiškai negarantuoja aukštesnės grąžos.

3


Japonijos Nikkei 225 akcijų indekso pokytis nuo 1980 metųJaponijos Nikkei 225 akcijų indekso pokytis nuo 1980 metų


4

Kiek galima iš to uždirbti (indeksai atspindi atitinkamas investavimo kryptis, nurodytas šios prezentacijos 1 puslapyje)Kiek galima iš to uždirbti (indeksai atspindi atitinkamas investavimo kryptis, nurodytas šios prezentacijos 1 puslapyje)

-60%

-40%

-20%

0%

20%

40%

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008*

Investicijų grąža procentais per metus (EUR)

J PMorgan Cash Index Euro Currency 3 month J PMorgan Credit Index

MSCI AC World Equities Credit Suisse Tremont Hedge Fund Index

LPX Composite Performance Index DJ AIG Commodity Euro TR Index

IPD Pan European Property Index


5

Žaliavos

Pinigai

Obligacijos

Private

Equity

Akcijos

Nekilnojamas turtas

Hedge Funds

Kas vyksta dabar ir ar tai keičia mūsų supratimą apie investavimąKas vyksta dabar ir ar tai keičia mūsų supratimą apie investavimą


Šiuo metu situacija kapitalo rinkose ir pasaulio ekonomikoje yra tokia, kad visi potencialūs investuotojai nori gauti atsakymus į šiuos klausimus:

Kas vyksta?

Ar šioje situacijoje protinga investuoti ir ar galima bus uždirbti?

Mūsų atsakymas į šiuos svarbius klausimus yra toks:

Pasaulis yra krečiamas rimčiausios finansinės ir ekonominės krizės nuo 1930 – tųjų.

Ši krizė prasidėjo JAV hipotekinių kreditų rinkoje, kur dėl pigių paskolų ir bankininkų neatsakingumo jas dalinant, buvo sukeltas gyvenamo būsto kainų burbulas ir išdalintos didžiulės lėšos asmenims, neturintiems galimybių jas grąžinti. Paskolas išdavę bankai šias paskolas perpardavė kitiems bankams Amerikoje ir visame pasaulyje. Kai 2007 metais JAV pradėjo kristi nekilnojamo turto kainos ir daugėti būsto paskolų nesugebančių grąžinti klientų, šių paskolų vertę teko mažinti. Todėl eilė JAV ir kitų šalių bankų patyrė didžiulius nuostolius. Atsirado bankų nepasitikėjimas vieni kitais ir sustojo tarpbankinis kreditavimas, nuo kurio daugelis bankų yra labai priklausomi. Nežinodami, ar gaus tarpbankinį finansavimą, bankai nustojo skolinti verslams, siekdami sukaupti lėšas, kad galėtų grąžinti kitiems bankams ir investuotojams iš jų pasiskolintas lėšas. Taip krizė iš finansų rinkų persimetė į realią ekonomiką. Visame pasaulyje neregėtais tempais mažėja tarptautinė prekyba, lėtėja BVP augimo tempai (arba BVP krenta), mažėja vyriausybių biudžetų pajamos ir auga nedarbas.

Krizė vystosi labai sparčiai ir jos mastas yra didžiausias nuo 1930 –tųjų pasaulį krėtusios Didžiosios Depresijos. Dėl sumažėjusio investuotojų pasitikėjimo, tikėtino įmonių veiklos rezultatų blogėjimo ir to, kad nemažai investuotojų dėl įvairių priežasčių buvo priversti skubiai pardavinėti savo turimas finansines priemones, 2008 ir 2009 ženkliai krito visų finansinių priemonių kainos ir vertės.

6

Kas vyksta dabar ir ar tai keičia mūsų supratimą apie investavimąKas vyksta dabar ir ar tai keičia mūsų supratimą apie investavimą


Ši krizė protingiems ir atsargiems investuotojams suteikia puikias galimybes uždirbti

Svarbu suprasti, kad ši krizė yra ne tik tokia, kokios laikas nuo laiko pasikartoja kapitalistinėje sistemoje, tačiau ir tokia, kuri keičia mūsų supratimą, kaip ta kapitalistinė sistema funkcionuoja. Sprendimai, kurių reikia išeiti iš šios krizės bus sudėtingi ir nestandartiniai, gali praeiti nemažai laiko, kol vyriausybių pastangas apvainikuos sėkmė.

Investavimas nuo šiol taip pat nebus toks paprastas kaip anksčiau. Gali atsitikti taip, kad pagrindiniai pasaulio ekonomikų akcijų indeksai neduos investuotojams tokios grąžos, kaip anskčiau, kai jie daugelį metų nuosekliai, nors ir su tam tikrais pertrūkiais, kilo į viršų. Taip pat nebus taip, kad visos pasaulio rinkos kyla į viršų ir invesuotojas uždirba visur, kur tik įdeda savo pinigus. Kaip neseniai pasakė žymiausias pasaulio investuotojas į obligacijas Bill Gross, “investavimas nuo šiol nebe vaikų žaidimas”.

Ši krizė mums atneša ne tik pavojus, tačiau ir galimybes. Tos galimybės yra įmanomos dėl patrauklių kainų, kurias mums ši krizė suteikė. Daugelio finansinių priemonių kainos yra

ženkliai mažesnės nei jų vertės ir investuotojai, kurie teisingai identifikuos ir pasinaudos šiomis galimybėmis, gali tikėtis tikrai didelių uždarbių per sekančius 10 metų.

Tačiau šalia kiekvienos geros investicijos yra ir tokių, kurios investuotojams atneš didelius nuostolius. Mūsų laukia eilė bankrotų, krizių ištisuose pramonės sektoriuose.

Mes matome daug pinigų medžių, bet jie auga minų lauke. Todėl ir manome, kad, būdami pakankamai patyrę, galime uždirbti investuotojams patrauklią investicijų grąžą, ir tikime,

kad investuotojams šiuo metu gerokai naudingiau savo investicijas patikėti mums, nei savarankiškai ar su nepatyrusių patarėjų pagalba bandyti uždirbti šioje sudėtingoje situacijoje.

N.B. Net, atrodytų saugus, pinigų laikymas bankuose šiuo metu yra pavojingas dėl galimos infliacijos ilgame laikotarpyje ir bankų nepatikimumo trumpame.

7

Turinys




Kas trukdo Jums?Kas trukdo Jums?

Kas trukdo uždirbti

Pasidavimas emocijoms / bėgimas su masėmis

JAV vykdytas tyrimas atskleidė, kad, nors JAV akcijų indeksas S&P500 per 20 metų laikotarpį nuo 1985 iki 2005 vidutiniškai per metus augo 11,9%, tipinis investuotojas, patikėjęs savo pinigus į JAV akcijas investuojantiems fondams, per tą patį laikotarpį pasiekė tik 3,9% metinį prieaugį. Pagrindinė to priežastis – fondų pirkimas akcijų rinkai paaugus ir pardavimas akcijų rinkai nukritus.

Nesugebėjimas pačiam profesionaliai valdyti portfelio / pasidavimas madoms

Investuojant į produktus, kurių mandatas – siaura geografinė zona, pramonės šaka ar panašiai, svarbu aktyviai valdyti – t.y. priimti investavimo ar pardavimo sprendimus. Paprastai investuotojas to nesugeba kvalifikuotai padaryti, o bėga su madomis arba pasiduoda profesionalių investavimo priemonių pardavėjų (bankų) spaudimui investuoti į jų platinamus produktus ar finansų maklerių patarimams aktyviai prekiauti akcijomis ir kitais vertybiniais popieriais.

Kaštai

Dažnai pirkdami ir parduodami investicinius fondus, akcijas, obligacijas ar kitas finansines priemones investuotojai patiria nemažus metinius kaštus, mažinančius jų investicijų grąžą. Be to, investuodami į fondų fondus, investuotojai dažnai moka dvigubai.

Aklas pasitikėjimas praeities rezultatais

Žiūrint į ilgų laikotarpių rezultatus (kokie buvo pateikti 2 puslapyje), reikia atsižvelgti į tai, kad šie rezultatai buvo pasiekti ekonomiškai sėkmingiausių šalių rinkose. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad, nežiūrint į pozityvius labai ilgų laikotarpių rezultatus, buvo pakankamai ilgų laikotarpių (daugiau nei 10 metų trukmės), kai ilgalaikių investuotojų rezultatai buvo neigiami.

8

Kas trukdo fondų valdytojams?Kas trukdo fondų valdytojams?

Plačiausiai naudojamų investavimo priemonių ribotumas

Didžioji dalis privačių investuotojų klientų lėšas investuoja į įvairius investicinius fondus. Absoliuti dauguma šių fondų turi gana siaurai apibrėžtą investavimo mandatą (arba apibrėžtą investavimo objektą). Toks objektas gali būti siauresnis ar platesnis geografinis regionas, tam tikra pramonės šaka, turto klasė (akcijos, obligacijos) ar strategija (long / short).

Taigi portfelio valdytojas turi aiškiai ir paprastai siaurai apibrėžtą investavimo galimybių ratą, į kurį jis investuoja fondo lėšas net ir tada, kai šios galimybės nėra patrauklios.

Portfelio dydis

Valdytojai yra suinteresuoti valdyti kiek galima daugiau turto. Tuo tarpu patrauklios investavimo galimybės nėra beribės. Todėl didelės finansų institucijos dažniausiai turi daugiau valdomo turto, nei idėjų, kur jį investuoti.

Spaudimas pilnai investuoti patikėtas lėšas

Pagal visuotinai priimtą praktiką, dauguma fondų yra pilnai investuoti, t.y. likvidžių lėšų dalis visame portfelyje paprastai neviršija 5%. Sprendimo investuoti ar ne našta guli ne ant informuoto fondo valdytojo pečių, bet ant mažiau informuoto investuotojo (Jūsų) pečių.


9


Spaudimas pasiekti trumpalaikius rezultatus

Nemažai klientų didelį dėmesį kreipia į mėnesinius ar netgi trumpesnio laikotarpio investicijų grąžos rodiklius. Reikia suprasti, kad mėnesiniai kainų pokyčiai nieko nerodo nei apie investicijos vertę, nei apie galutinius investicijų rezultatus. Tačiau toks perdėtas trumpalaikių kainų pokyčių sureikšminimas verčia fondo valdytoją (kuris bijo, kad dėl kelių mėnesių prastesnių rezultatų gali prarasti klientą) investicinius sprendimus priiminėti ne remiantis fundamentalia investicijos analize, bet jausmais ir tikėjimu, kurios investicinės priemonės kaina artimiausią savaitę ar mėnesį kils (kas iš esmės yra spekuliacija ir veda prie blogų ilgalaikių investavimo rezultatų) arba siekti kuo mažiau išsiskirti savo rezultatais iš konkurentų.

Bandos jausmas

Didžioji dalis investavimo sprendimus priimančių asmenų yra samdomi darbuotojai, dirbantys didelėse finansų institucijose. Už savo darbą jie gauna atlyginimą, kuris dažnai nepriklauso nuo jų klientų pasiektų investavimo rezultatų. Be to, jie turi didelį darbo krūvį, kuris jiems neleidžia įsigilinti į finansines priemones, į kurias jie investuoja.

Natūrali šių žmonių reakcija yra investuoti į labai plačiai diversifikuotą finansinių priemonių portfelį. Tai leidžia smarkiai sumažinti galimų klaidų ir nuostolių tikimybę ir kompensuoti įsigilinimo į kiekvieną investiciją trūkumą.

Šie valdytojai taip pat dažnai seka rinka ir nedaro drąsių ir nestandartinių sprendimų, kurių reikia, norint pasiekti gerą investicijų grąžą. Taip yra todėl, kad klaidos atveju jie gali prarasti darbą, o sėkmės atveju jie kaip taisyklė nedalyvauja tos sėkmės dalybose.


10


Sekimas palyginamuoju indeksu

Absoliuti dauguma investicijų valdytojų seka palyginamuoju indeksu. Jų sėkmė ir atlyginimas priklauso nuo to, ar jų valdomo turto grąža pralenkia, ar atsilieka nuo palyginamojo indekso. Taigi turto valdytojo orientacija yra į palyginamuosius rezultatus, bet ne į absoliučią grąžą.

Per didelė reikalaujama diversifikacija

Diversifikacija yra būtina ir labai svarbi investicinės strategijos sudedamoji dalis, tačiau dauguma fondų dėl įstatymų reikalavimų yra per daug diversifikuoti. Dažnas fondas turi 50 ir daugiau skirtingų investicijų. Dalis portfelio pozicijų, kurias reikia įsigyti tik dėl įstatyminių diversifikacijos reikalavimų, neretai mažina vidutinę investicijų grąžą bei didina portfelių valdymo kaštus.


11

Turinys




Pagrindiniai investavimo principai, kuriais remiantis mes investuojame Fondo lėšas, stengdamiesi apsaugoti jas nuo nuvertėjimo ir uždirbti teigiamą investicijų grąža, yra šie:

Mes nenaudojame finansinio sverto (skolintų pinigų)

Investuodami Fondo lėšas, mes nesiskoliname pinigų, kad padidintume portfelio grąžą.

Mes taip pat rekomenduojame, kad klientai į Fondą neinvestuotų pinigų, kurie yra pasiskolinti su tikslu investuoti į finansines priemones.

Iš mūsų daugiametės patirties žinome, kad, nors dažnai ir atrodo priešingai, skolintų pinigų investavimas paprastai atveda prie ženklaus investicinio portfelio vertės sumažėjimo.

Visada stengiamės laikyti apie 10% portfelio likvidžiuose pinigų rinkos instrumentuose

Vėlgi iš patirties žinome, kad investiciniame portfelyje visada turi būti likvidžių lėšų, kurių gali prireikti arba klientams nenumatytiems atvejams, arba mums pasinaudoti netikėtai atsiradusia investicine galimybe. Nors atrodo, kad tokios lėšos, paprastai uždirbančios labai mažą grąžą, trukdo pasiekti geresnį portfelio pelningumą, tačiau iš tikrųjų yra priešingai. Jos mums garantuoja šansą pasinaudoti galimybėmis, kurios paprastai nesitęsia tiek, kad būtų laiko paimti reikalingas lėšas iš kitur. Kai nėra gerų investavimo galimybių, mes ženklią portfelio dalį laikysime pinigais.

Diversifikacija

Vienas geriausių rizikos skaidymo ir mažinimo būdų – diversifikacija. Tai yra metodas, kai investicinis portfelis daugmaž lygiomis dalimis investuojamas į skirtingas finansines priemones, kurių rizikos ir grąžos yra kuo mažiau tarpusavyje susijusios.

Prudentis investavimo principai

12

Ribojame investicinių pozicijų skaičių portfelyje

Dėl diversifikacijos reikalavimų, portfelyje mes paprastai stengiamės laikyti ne mažiau nei 8 pozicijas. Mes taip pat apribojame maksimalų pozicijų skaičių iki 25. Taip yra todėl, kad mes stengiamės įsigilinti į tai, į ką investuojame, o įsigilinti į daugiau nei 25 finansines priemones mums neatrodo realistiška.

Pasiliekame plačias investavimo galimybes

Mes nesekame indeksais ir nevykdome statiškos investavimo politikos. Skirtingais laikotarpiais galima uždirbti iš skirtingų turto klasių, investicinių instrumentų, todėl mes pasiliekame sau galimybę lanksčiai reaguoti į rinkos situaciją ir investuoti į maksimaliai platų finansinių priemonių ratą.

Konservatyvus investavimas ir vertės paieškos

Mes norime, kad klientas ramiai miegotų. Mes taip pat norime ramiai miegoti patys. Todėl pagrindinė mūsų investavimo filosofija – vertės investavimas. Klausimas, kurį mes stengiamės užduoti prieš investuodami – ne kiek mes galime uždirbti, o kiek mes galime prarasti. Mes ieškome tokių investicijų, kur praradimo mastas ir galimybė, lyginant su uždarbio potencialu, yra labai maža.

Likvidumas

Iš patirties žinome, kad tik labai retais atvejais apsimoka investuoti į finansinius instrumentus, kurie turi ribotą likvidumą. Tokiu atveju jie turėtų duoti gerokai didesnę grąža, nei galima būtų pasiekti investuojant į likvidžius instrumentus. Todėl siekiame, kad investicijos į mažesnio likvidumo finansines priemones neviršytų 20% viso investicinio portfelio.


13

Investuojame tiesiogiai

Didžioji dalis fondo lėšų bus investuojamos tiesiogiai, t.y. į finansinius instrumentus, išleistus ne bankinių ar kitų finasinių institucijų, o realios ekonomikos įmonių / emitentų, kas garantuoja kaštų efektyvumą bei investicijų kontrolę ir skaidrumą.

Orientuojamės į absoliučią grąžą

Nors fondas ir turi palyginamąjį indeksą (dėl įstatymų reikalavimų), mes orientuojamės ne į santykinę investicijų grąžą. Santykinės investicijų grąžos mūsų klientas negali išleisti parduotuvėje. Taigi mes siekiame (tačiau negarantuojame) absoliučios kapitalo grąžos.


14

Documents

2010 Lapkritis