Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2010m. balandis, Nr. 8

Išdžiovino vėjas kvailą ašarą, išdavikiškai nubėgusią prie lūpų kampučio. Niekas... niekas jos nepabučiavo. Net ranka Nepakilo pirštu paglostyti. Tik širdis, visa mylinti širdis tylia i tarstelėjo – nebėk iš namų, pražūsi.

***

Išbaręs griausmas ryto aušrą dar pagrūmojęs saulės spinduliui pirmam lengvai taškena balomis į tolį – nepasiaiškins jis nei tau, nei man. Apkabini paliktą balsą šaižų bandai į muziką lietaus kasas supint tiktai pametęs ryto rasą vėjas nebando jos nei tau, nei man surinkt. Mums nepavyt griaustinio melsvo žirgo ir nesuspėt su rytmečio aušra. Pakabinau lange seniai rašytą laišką ir adresuotas jis nei tau, nei man.

Daiva Pugevičienė,

Monikos, Marijos ir Dovydo mama

Šiemet jaukiausią pavasario šventę – Motinos dieną – nutarėme paminėti netradiciškai – mes nieko nelinkėsime, o pasistengsime įsiklausyti į savo Mamų slapčiausias mintis ir viltis, kurias jos išsako eilėraščių posmuose.

***

Skirtingi esame visi: Vieni – šalti, kiti – šilti, Vieni – minkšti, kiti – kieti, Vieni – tušti, kiti – pilni, Net kartais sprogstame. Vieni - nupinti iš gėlių, Kiti – suręsti iš ąžuolų, Vieni karališko dangaus, Kiti – iš pasakų atėję. Tokie mes esame – Viens kitame atsispindėję.

Gražina Šakėnienė,

Gabrielės ir Dominykos mama

Kur bėgate, kur lekiate, va ikystės traukiniai? Kur skubate, kur tolstate, mūs vaikiški sapnai? Pabūkite, pabūkite dar vasarą, dar žiemą, Dar pasaką pasekite nors vieną... Norėjome, svajojome užaugti dideli, Rėpliojome, žingsniavome mes galvas keldami. Dabar labai norėtume nors valandą, nors dieną Maži maži pabūt trumpai. Sustosime, apsupsime mes sodą obelų, Užsėsime ir josime ant juodbėrių žirgų! Ir skrisime, ir lėksime svajonių pasitikt. Juk pasakas reikės kitiems palikt…

***

Ir vėl akimirka sustojo laukime Kažko nepaprasto, kažko dar nepatirto… Seku mintis, bijau paklyst jose, Kad trupinėliai meilės neištirptų. Užvert duris – lengviausia, ką galiu… Tavo akių kalbos nemoku aš suprast. Bandau pabėgt… Sustoju, vėl delsiu... Bijau, kad net pavasaris nesugebės manęs surast. Ir kur aš? Kur esmė? Saldus bekraštis jausmas visumos? Jeigu žinai, kad tavo meilė man padės, Apglėbk, kad nebijoč iau šiąnakt aš tylos…

Vaida Pocevičienė, Lauros ir Radvydo mama

2

Trys sunkvežimiai šiukšlių!

Vos tik saulutei nudžiovinus balas, mokiniai su savo klasių auklėtojais iš peties švarino gimnazijos teritoriją. Kai po visų darbų užėjau pas direktoriaus pavaduotoją ūkio reikalams A.Dikčių paklausti, kas dirbo geriausiai, jis pasidžiaugė, kad visi pradinukai puikiai, sąžiningai dirbo, tvarkė jų klasėms paskirtus plotus. Vyresnieji taip pat stengėsi, norėtųsi pagirti 6C ir 6D klases (auklėtojos L. Česnauskienė ir L. Liutikienė). Kai šitaip šauniai dirbom, nenuostabu, kad buvo pririnkti 3 sunkvežimiai šiukšlių.

Norime padėkoti gimnazijos darbininkui B.Bartusevičiui, kuris remia mokyklą autotransportu. Su jo pagalba šiukšlės greitai iškeliavo iš gimnazijos.

Rūta Kazlauskaitė, 8C _________________________________________________

Darėm ir padarėm!

„Teeme!“ – taip mūsų broliai estai pavadino 2008m. pradėtą nuostabią ir įkvepiančią akciją, kurią mes geriau žinome kaip „Darom!”. Ši akcija

Estijoje, kaip ir Lietuvoje, prasidėjo labiau dėl sportinio intereso – sumušti Gineso rekordą. Tada estai pasiryžo per 7 savaites suburti 40 tūkst. savanorių (kas 25-ą iš milijono šalies gyventojų) ir per vieną dieną kartu išvežti daugiau kaip 10 tūkst. tonų šiukšlių iš Estijos nelegalių sąvartynų, pamiškių, paežerių ir miestų. Neatsilikome ir mes. Nors mūsų biudžetas buvo 100 kartų mažesnis (tiesiogine to žodžio prasme), bet surinkome išties gausias savanorių pajėgas ir jei ne 2008, tai 2009 m. pavijome ir pralenkėme estus.

Organizatoriai savo iniciatyvą tęsė ir šiais metais. Balandžio 17d. Lietuvoje trečiąkart vykusioje aplinkos tvarkymo akcijoje "Darom 2010", organizatorių skaičiavimu, dalyvavę per 100 tūkst. gyventojų iš 553-jų seniūnijų rinko šiukšles net 1800 registruotų tvarkymo taškų! Smagu ir tai, kad šiais metais Akademijos miestelyje tokie taškai buvo net penki! Gal ir ne tokios gausios pajėgos į juos susirinko palyginus su praėjusiais metais, bet juk esmė ne kiekybė! Apsidairę pamatysime, kad susirinkę vietos gyventojai, o su jais ir mūsų gimnazijos mokiniai atliko puikų darbą! Ačiū tiems, kurie prisidėjo prie šios akcijos!

Telieka priminti, kad gamta reikėtų rūpintis ne tik akcijos metu, bet ir kiekvieną dieną. Juk tai nesunku, o švarioje aplinkoje gyventi maloniau.

Justina Mizeraitė, 3gd

Mažiausiai – mėnesio tema

Spintelės, spintelės! – pastaruoju metu tai pagrindinė tema gimnazijoje. Kiekvieną pertrauką gali pamatyti mokinius, besileidžiančius laiptais apžiūrėti, dar kartą paliesti savo naująjį pirkinį ir retkarčiais į jį ką nors įdėti ar pasiimti.

Visi džiaugiasi, jog jos daug didesnės, nei buvo tikėtasi, jog spalvotos (nevienodos!), tik kai kurie savininkai skundžiasi, kad jų spintelės yra „pirmoje eilėje“, todėl jiems tenka kiekvieną kartą lankstytis. Bet, manau, visa tai nublanksta prieš žinojimą, kad tavo daiktai bus saugiai užrakinti ir jiems nieko negalės nutikti.

Dėl šio pasikeitimo džiaugiasi ir gimnazijos direktorius A. Bučnys bei dėkoja visiems mokinių tėveliams, kurie prisidėjo prie savo vaikų ir gimnazijos gerovės. Iš viso gimnazijoje dabar yra 593 spintelės. Paklausus direktoriaus, kas bus, jei moksleivis pames raktą nuo savo spintelės, jis atsakė, kad pirmasis bus pagamintas dar kartą, o vėliau už rakto pagaminimą reikės sumokėti. Tad saugokite savo raktelius, mielieji! Taip pat direktorius pasakė gerą žinią, kad tie mokiniai, kurie galbūt nespėjo užsisakyti spintelių ar persigalvojo ir nori tokią turėti, galės ją įsigyti laikui bėgant.

Taigi, ryškūs tie pasikeitimai mūsų gimnazijoje. Svarbiausia – turime veikti drauge! Tuomet matysime labai naudingus ir šaunius rezultatus.

Deimantė Stulgytė, 2gc Gailės Juknytės (2gc) nuotrauka

3

1,2,3...77...daugiau nei 100! „Knyga – susiūti tušti popieriaus ar pergamento

lapai arba lapai su spausdintu tekstu,“ – taip teigia mūsų draugė „Vikipedija“, kurios dažnai ko nors klausiame. Mano manymu, ji turėtų pateikti ne tokį atsakymą. Knyga – tai tikrai ne paprasti popieriaus lapai su tekstu, tai kur kas daugiau...

Balandžio 2–oji – Tarptautinė vaikų knygos diena. Keletą savaičių prieš šią dieną gimnazijoje vyko akcija – mokiniai galėjo padovanoti knygų gimnazijos bibliotekai. O, tikrai daug dėmesio sulaukė 311 kabinetas. Ir visą tą dėmesį galėjome pamatyti, pavartyti, paskaitinėti praėjusią savaitę.

„Gavome dovanų daugiau nei 100 knygų!” – džiaugėsi gimnazijos bibliotekininkės. Na, jūs tikrai dosnūs, mielieji! Džiaugiamės ir didžiuojamės. Knygas dovanojo ir gimnazinių klasių mokiniai, ir pradinukai. Kai kurie iš jų į mokyklą keliavo net su maišais. Savo dosnumu ir knygų tvarkingumu labiausiai išsiskyrė dvi gimnazistės: Julija Paulauskaitė (2ga) ir Solveiga Žibaitė (3ga). Šios dvi mokinės per vykusią knygos šventę buvo apdovanotos padėkos raštais. Būtent Julija su Solveiga ir pasakojo, kaip ne vieną dieną savo turtą tempė maišais į gimnaziją. Manome, kad ir jums bus įdomu daugiau sužinoti apie šias merginas.

–Kas jus paskatino padovanoti savąsias knygas bibliotekai?

Solveiga: Tai – labai graži akcija, kurios metu galiu grąžinti nors mažą dalelę skolos už tai, kad mokykla mane išugdė. Galų gale, smagu perleisti skaitymo malonumą kitam.

Julija: Kiekvienąkart įėjusi į darbo kambarį, kur guli dauguma mūsų knygų, matydavau, kaip vargšės dulka ant lentynų. Mūsų šeima jomis jau pasidžiaugė, tegu pasidžiaugia ir kiti.

–Iš kur jų šitiek pas jus? Manau, jog kiti būtų galėję pavydėti...

Solveiga: Tėvai labai anksti išmokė skaityti ir visados rūpinosi, kad turėčiau medžiagos kokybiškam laisvalaikiui, fantazijai ugdyti. Manau, kad jų vargas nenuėjo veltui.

Julija: Oi... kaupėsi kaupėsi ir prisikaupė. Iš tiesų net nežinau. Vienas padovanojo, kitas patys nusipirkom. Taip per daug metų ir susidarė visa krūva knygų

–Ar visas knygas, kurias padovanojote bibliotekai, perskaitėte? Ar jos buvo nereikalingos bei, jūsų manymu, neįdomios, todėl nusprendėte jas pasiūlyti kitiems?

Solveiga: Su kai kuriomis knygomis buvo tikrai sunku skirtis, nes jos labai anksti pradėjo formuoti mano pasaulėvaizdį ir supažindino su dabar mano

dievinamu mokslinės fantastikos pasauliu. Knygas pernelyg gerbiu, kad galėčiau taip lengvabūdiškai jas vertinti ir kaip atlikusius daiktus siūlyti kitiems.

Julija: Ne visas. Atrinkti knygas šiai akcijai labai padėjo mano mama, ji daugelį tų knygų perskaičiusi.

–Kas jums yra skaitymas? Solveiga: Skaitymas yra būtina priemonė

tobulinant rašymo amatą. Didžiuma rašytojų, prieš atrasdami savo stilių, kad ir nejučiomis, savo nedrąsiuose bandymuose kopijuodavo meistrus. Kaip teorija neapsieina be praktikos, taip ir praktika bus tik tuščias laiko švaistymas be protinio pasikaustymo. Man knyga yra gyvenimo būdas ir puiki investicija į asmenybę.

Julija: Skaitymas – tai laisvalaikis, pabėgimas nuo realybės, svajonės, visa, kas neįmanoma.

–Na, ir...išduokite paslaptį. Jūsų mėgstamiausia knyga.

Solveiga: Jack Kerouac ,,Big Sur“ (Didysis Suras) ir William S. Burroughs ,,Nuogas kąsnis“.

Julija: Tai bent klausimas. Dabar taip pagalvojus... turbūt sakyčiau, jog John Irving ,,Pasaulis pagal Garpą“.

Dėkojame Julijai ir Solveigai už puikią nuotaiką ir dosnumą. Linkime joms (o ir mums visiems) neužmiršti ir nepamesti savo kelyje vienos iš geriausių gyvenimo palydovių ir draugių – Knygos.

Deimantė Stulgytė, 2gc Gailės Juknytės (2gc) nuotrauka

4

Aš jau žinau, kokia bus mano karjera,

o Tu? Tikriausiai nebuvo tokių, kurie

nežinojo, kad balandžio 16–ą dieną pas mus vyko „Mano karjeros“ diena. Kas ten įdomaus buvo? Jei neapsilankei, papasakosim mes.

Renginys, kaip ir buvo planuota, prasidėjo per antrąją pamoką direktoriui tarus įžanginį žodį. O tada.. pastatę ausytes ir išplėtę akytes bandėm susigaudyti visoje stojimų-pasirinkimų sistemoje, kurią mums pristatė KTU dėstytojas. Kadangi mes nedideli, pernelyg į tas vingrybes savo nosyčių nekišom, tačiau tikimės, kad vyriausieji, mūsų ketvirtokai, suprato viską.

Paskui keliavome prie staliukų, kur buvo įsikūręs ne vienas universitetas ar kolegija. Mes susipažinom su Kauno technologijos universitetu, Kauno Kolpingo kolegija, Kauno kolegija, Vytauto Didžiojo universitetu, Veterinarijos akademija, pašonėje esančiu Lietuvos žemės ūkio universitetu, Mykolo Riomerio universitetu, išvydom ir VGTU atstovą, pristatantį savo universitetą.

Oho, sužinojome tikrai daug. Ar tai mums buvo naudinga? Tikimės, kad taip. Galbūt net ne vienas iš mūsų nusprendėme, kur tęsime mokslus. Tad visiems, kurie prisidėjo prie šio renginio organizavimo, tariame ačiū, o tiems, kam ant nosies brandos egzaminai, linkime sėkmės ir drąsos kopti karjeros laiptais.

Lina Jankauskaitė, 2ga

Gimnazistų balsai skamba „Dainų dainelėje“

Paprastai moksleiviai, paklausti, kuo jie didžiuojasi mūsų mokykloje, pradeda vardyti sportininkus ar olimpiadininkus. Kiek rečiau - vaidinančius, šokančius ar dainuojančius moksleivius. Tačiau mes tikrai galime didžiuotis ne tik nuolat laurus skinančiais sportininkais ar olimpiadininkais! Galime drąsiai teigti: gimnazijoje puikių balsų netrūksta!

Praėjusį sekmadienį, ko gero, visi pripuolę prie televizorių ekranų laukėme „Dainų dainelės“. Deja, teko nusivilti: dėl tuo metu vykusių Lenkijos prezidento ir jo žmonos laidotuvių transliacija buvo nukelta, tačiau renginys, be abejo, vyko.

Konkurse iš mūsų gimnazijos dalyvavo net du solistai – 2gb klasės mokinys Algimantas Nadzeika ir 4b klasės mokinė Iveta Misevičiūtė. Taip pat mokytojos Giedros Ūbienės vadovaujamas 8–9 klasių merginų ansamblis, 3–4 gimnazinių klasių mokinių sekstetas ir netgi mūsų mažiausieji – 4–5 klasių mokinių ansamblis „Drevinukas“, vadovaujamas mokytojos Rasos Kazakevičienės. Labai smagu, kad mūsų mokykla, nors ir ne muzikos, delegavo tiek daug atstovų. Juolab kad į konkursą patenka ne visi norintys. Visų pirma dalyviai turėjo pereiti tris atrankinius turus, vykusius mūsų mokykloje, Garliavos meno mokykloje ir Kėdainių kultūros rūmuose. Be problemų įveikę atrankas mūsų dainorėliai iškeliavo į ilgametį kas antrus metus vykstantį jaunųjų dainininkų konkursą Vilniuje. Visi dalyvavusieji sakė, kad tai, be abejonės, buvo puiki patirtis, suteikusi drąsos ir pasitikėjimo savimi. „Buvo labai smagu“, – įspūdžiais dalijosi mažieji „Drevinukai“, kurie nors ir pavargo beveik visą dieną trukusiame renginyje, labai džiaugėsi turėję galimybę jame dalyvauti. Tenka pripažinti, kad tik dėl sunkaus ir ilgamečio jaunųjų dainininkų bei jų mokytojų darbo galime didžiuotis jais, jų laimėjimais, reikšmingais ne tik jiems patiems, bet ir visai gimnazijos bendruomenei. Jie savo duoklę jau atidavė, tad atiduokime ir mes.

Palaikykime savo gimnazijos draugus gegužės 1–ąją balsuodami už juos. Tai yra daugiausia, ką mes galime dėl jų padaryti, o jiems to labai reikia. Primename, kad transliacija vyks gegužės pirmąją, 1400 val.

Ieva Paužaitė, 2gb Vytauto Zenkevičiaus nuotrauka

5

“Man viskas įdomu” Esu girdėjusi posakį, kad

tikrai išmintingas žmogus niekada nesipuikuoja savo protu. Manau, ši mintis labai tinka mano pašnekovei Justei KUKLERYTEI iš 3gc, kurią šįkart pakvietėme į talentų puslapį.

–Juste, dažniausiai, turbūt, sulauki klausimų apie savo pasiekimus, tačiau mums norisi žinoti koks tu esi žmogus.

–Ammmmmm. Esu draugiška, rami , santūri, stengiuosi padėti kitiems, dažnai pesimistiška, truputį nekantri ir susikausčiusi. Siekiu daugiau gerumo, o ne pesimizmo. Stengiuosi galvoti pozityviai, ieškoti prasmės.

–Kokie tavo pomėgiai? –Hmmmmmmmmm, na, ir sunkūs tavo klausimai.

Sėdėti prie “kompo” – daugiausia laiko atimantis pomėgis. Tiesiog internete gausu naudingos informacijos. Šiaip nieko specifinio.

–Kokią žmogaus savybę labiausiai vertini? –Labiausiai vertinu kantrybę, sąžiningumą ir

pakantumą. –Na, štai truputėlį susipažinome su tavimi, kaip su

paprastu žmogumi, o ne vien kaip su gimnazijos pasididžiavimu. Tačiau vis tiek grįžkime prie tavo pasiekimų. Ar sulauki daug dėmesio iš bendraklasių?

–Ne. –Kodėl? –Su dauguma jau ilgai mokausi, todėl visi pripratę ir

bendrauja su manim kaip ir su visais kitais klasės draugais, na, bet per kontrolinius ir prieš juos sulaukiu žymiai daugiau dėmesio.

–Esi daugelio olimpiadų nugalėtoja. Kas skatino jose dalyvauti ?

–Pirmose olimpiadose dalyvauti paskatino mokytoja, tačiau 6–oje klasėje Česlovo Kudabos konkurse užėmusi antrąją vietą jaučiau, žinojau, kad galiu daugiau, todėl siekiau pirmosios. Tai buvo olimpiadinio maratono pradžia. Jose tiesiog įdomu dalyvauti. Sužinai naujų dalykų. Manau, svarbiausia,

kad olimpiadose susipažįstu su naujais žmonėmis, kuriuos, kaip ir mane, vienija bendri interesai. Olimpiadose susirenka nerealūs žmonės. Dalyvavimas olimpiadose – kaip priklausomybė, negaliu liautis.

–Keliose ir kokių sričių olimpiadose teko dalyvauti?

–Geografijos – 3 kartus, biologijos – 4, istorijos – 4, lietuvių – 2, fizikos – 1, Česlovo Kudabos – 5 (vardiju tik rajono , nes visų kitų net neprisimenu). O biologijos respublikinėse – 3 kartus. Visai netrukus, gegužės 7–8 dienomis, manęs laukia geografijos olimpiada.

–Kiek kartų tapai nugalėtoja? –Geografijos vieną. Biologijos – pala – (skaičiuoja

ant pirštų) keturis, istorijos vieną kartą. Česlovo Kudabos du kartus. Ir, atrodo, lietuvių du kartus. Manau, kad išvardijau viską.

–Ar sunkus būna pralaimėjimo kartėlis ? –Na, kai tik sužinau rezultatus, būna gaila. Tikrai

žinau, kad galėjau geriau. Turbūt reikėjo įdėti daugiau jėgų ar pastangų, tačiau praėjus keletui valandų – dienų suvokiu, kad tai tik paskatina mokytis toliau, siekti ir pasiekti.

–Kokioje olimpiadoje smagiausia dalyvauti ir kodėl?

–Žinoma, biologijos respublikinėje. Milžiniškas pliusas joje “oranžiniai” (tai olimpiados padėjėjai su oranžiniais marškinėliais). Taip pat šios olimpiados užduotys labai įdomios, nes praktiškai trečdalio jų aš visiškai nežinau. O pati įdomiausia dalis yra praktiniai darbai, kai gauni ką nors paveikti. Po visų įtemptų darbų “oranžiniai” žaidžia su mumis įvairiausius žaidimus: strategą, protmūšį. Šiaip, kaip ir minėjau, labai įdomu susipažinti su naujais žmonėmis, tačiau kartais pradėti bendrauti būna labai baisu.

–Kokie tavo ateities planai ? –Akvile, tai blogiausias klausimas, kokį tik galėjai

man užduoti. Nežinau. –O kas labiausiai traukia ? –Labiausiai gamtos mokslai, tačiau negaliu sakyti,

kad man neįdomūs ir socialiniai mokslai. Man viskas įdomu, tiesiog yra tiek daug galimybių. Nieko neplanuoju, plaukiu pasroviui.

Akvilė Arlauskaitė, 3gc Gailės Juknytės (2gc) nuotrauka

6

Pavasaris rekomenduoja Pavasaris ir gamtoje, ir širdyje. Moksleiviai

(ypač moksleivės) ėmė ryškiau rengtis, labiau puoštis. Bet vėl rūpestis: o kas šį sezoną madinga, kaip atrodyti stilingai? Su šiuo klausimu skubame pas dailės mokytoją S.Kaziūnaitę.

–Šiuo metu labai madingi lengvi rūbų siluetai – besiplaikstantys tarsi vėjas, mini sijonai, trumpos suknelės, taip pat daug rankų darbo nėrinių ir mezginių. Vieni iš madingiausių yra

neperšlampami lietpalčiai, per liemenį sujuosti plačiais diržais. Šį sezoną bus madingi jūreivių rūbus primenantys motyvai – mėlynai, baltai dryžuoti marškinėliai, palaidinės ir „jūreiviškos striukės“.

Kita būdinga tendencija ryškiaspalviai gėlėti piešiniai. Spalvos – ryškios, jos tinka įvairiems drabužiams ir jų priedams. Madingi aksesuarai: įvairios skarelės, šalikėliai, platūs diržai, apyrankės ir masyvūs karoliai. Rankinių dydis linkęs mažėti. Nebemadingos rankinės, į kurias galima sudėti „visą gyvenimą“. Audinius siūlyčiau rinktis natūralių pluoštų: medvilnę, liną, šilką. Reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas, norintis gražiai ir stilingai atrodyti, turi derinti rūbus, tinkamus figūrai ir atitinkamai progai (laisvalaikiui, šventei ar mokyklai). Keista žiūrėti į mokines, kurios ateina į pamokas lyg į paplūdimį ar vakarėlį. Visada maloniai nuteikia švarūs mokinių rūbai bei tvarkingos šukuosenos.

Mokytoja siūlo stilingiausio (-ios) mokinio (-ės) rinkimus „Uniforma ir stilius“. Būtų galima stebėti, kaip mokiniai derina mokyklinę uniformą ir stilingus drabužius. Kiek gimnazijoje yra įvairių pavyzdžių, kai merginos net vilkėdamos uniformą atrodo stilingai.

Dar vienas rūpestis – pavasarinis nuovargis bei

apatija. Pažvelgę į veidrodį retai kada liekame savimi patenkinti – sausa, pabalusi oda, nusilpę plaukai... O taip norėtųsi atgimti kartu su gamta ir jaustis žvaliems! Gal ką nors patars sveikatos priežiūros specialistė I.Lukševičienė?

–Padėti galėtų vitaminai. Kiekvieno žmogaus organizmui reikalingos biologiškai aktyvios medžiagos, įeinančios į maisto sudėtį.

Vitaminai nėra energijos šaltinis, tačiau jie teigiamai veikia medžiagų apykaitą ir kitus organizme vykstančius procesus. Vitaminai yra būtini visais gyvenimo laikotarpiais, tačiau pavasarį jų labiausiai reikia greitai augantiems vaikams, paaugliams, taip pat intensyviai sportuojantiems žmonėms. Dėl didelio protinio krūvio, psichologinės įtampos ar streso vitaminų poreikis taip pat didėja. Reikiamą vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį reikėtų gauti su maistu, todėl svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą, pakankamai vaisių ir daržovių. Pavasaris gali padėti papildyti per žiemą išsekusias vitaminų atsargas – jų galime rasti svogūnų laiškuose, rūgštynėse, špinatuose, salotose.

Nors, atrodytų, pavasaris teikia vien džiaugsmą, nelaukti peršalimai, apsinuodijimai, alergijos gali apkartinti šį puikų sezoną. Daugelis žmonių laukia pavasario, tačiau kai kuriuos vargina alergija augalų žiedadulkėms. Tai rimtos ligos pradžia. Šienlige pradedama sirgti anksti pavasarį, žiedadulkėms pasklidus ore. Tiems, kurie susirgo šia liga, patarčiau vengti vietų, kur daug žalumos, kambarius vėdinti anksti ryte arba vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios ant žemės, nelaikyti kambaryje žydinčių gėlių ir kasdien valyti dulkes.

Atėjus pavasariui, vaikai skuba išsirengti: nebenešioja striukų, vaikšto trumpomis rankovėmis. Pavasarinis vėjas labai apgaulingas, todėl patarčiau neskubėti išsirengti, nes paskui teks ilgai gulėti lovoje ir sirgti.

Taip pat siūlyčiau nepamiršti teigiamų emocijų svarbos. Turint puikią sveikatą ir esant geros nuotaikos, tikrai nesunku dalyti šypsenas ir džiaugtis saulės bei energijos prisotintomis pavasario dienomis…

Patarimus užrašė Ieva Mocevičiūtė, 7d

Dar kartą primename, kad daugiau informacijos apie gimnazijos gyvenimą galite rasti gimnazijos svetainėje adresu www.ukg.lt. Užsukite!

7

Savaitė kūrybos... Paskutinė balandžio savaitė... Daugelis, rymodami prie lango,

apšviesto švelnios, pavasarinės saulutės, jau svajoja apie vasaros malonumus: ilgesnį miegą, maudynes,, keliones, o gal pasivaikščiojimą basomis ant kiemo žolės...

Tačiau šią savaitę svajoti laiko nebus. Juk gimnazijoje prasidėjo grandiozinė mokinių kūrybos savaitė! Jos organizatorė technologijų mokytoja L.Česnauskienė. Renginių maratono metu kiekviena diena atskleis ne tik naujus talentus, bet ir įdomias kūrybos improvizacijas, mokinių kruopštumą bei originalumą.

Nors šiai gražiai tradicijai jau šešeri metai, tačiau kiekvienais metais ji įgauna vis naujų, netikėtų spalvų.

Pirmadienis, Floristikos diena, prasidėjo 5–II gimn. klasių pavasarinių puokščių, jų kompozicijų iš netradicinių medžiagų paroda (parodos globėjos L.Banaitienė ir I.Gronskienė). Labiausiai parodoje žvilgsnį patraukė puokštėse vyraujančios šviesios, pavasariškos spalvos, švelnūs melsvi atspalviai, narcizų gausa. Dauguma puokščių „įsitaisė“ lengvose medinėse pintinėlėse ar skaidriose vazelėse, o viena netgi pakibo ore...

Turbūt ne vienas gimnazijoje išvydo dailius skelbimus, kviečiančius

apsilankyti labai neįprastoje

vietoje – gimnazijos

rūsyje. Atsidūrus rūsyje, gana

lengva pasiklysti,

dažnas net nenumanytų,

kokie painūs mokyklos

požemiai... Tačiau paklausęs

paslaugių meistrų, kelią sužinosi greitai. Jau patekęs į vieną iš koridorių, išvysti įvairiausios tematikos kūrinius (nuo abstrakčių linijų iki portretų), kuriuos sukūrė jaunieji gimnazijos dailės būrelio nariai (vadovė V. Laužadienė). Kūriniai nustebina ne tik įdomiais spalvų kontrastais, bet ir mokinių kruopštumu, idėjomis, potėpiais. Tikrai verta apsilankyti mokinių dailės darbų parodoje „Požemio galerija“.

Na, o savaitei ritantis į antrąją pusę, vyks tapybos improvizacijos su S.Kaziūnaite, mokinių kūrybinių darbų paroda, kuriai susivienys visi technologijų mokytojai, įvairių amatų varžybos, kuriose jėgas galės išmėginti tiek merginos, tiek vaikinai, o savaitės pabaigoje – kulminacija – Muzikos diena ir koncertas tėveliams! Bet apie visa tai ir dar daugiau jau kitame (paskutiniame) šių mokslo metų numeryje... Tad laukite tęsinio . Ir, žinoma, vasaros .

Indrė Maleckaitė, 1gb Gailės Juknytės (2gc) nuotrauka

Gatvėje elgsimės saugiai!

Ar vaikai mokės elgtis gatvėje ir kelyje,

ar bus sėkmingos jų kelionės į mokyklą, parduotuvę, repeticiją ar treniruotę, priklauso nuo to, kiek vaikai bus įgiję žinių ir praktinių gebėjimų šeimoje ir mokykloje.

Todėl jau devynioliktus metus Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje vyksta pradinių klasių mokinių saugaus eismo žinių konkursas „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“. Renginį organizuoja ir veda Kauno rajono švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė R.Šležienė. Pradinukams tenka atsakyti į viktorinos klausimus, atlikti užduotis maketuose ir praktiškai taikyti žinias einant per gatves ir sankryžas. Mokinių žinias ir įgūdžius vertina Kauno rajono kelių policijos pareigūnai.

Mūsų gimnazijos pradinių klasių mokinių neformaliojo ugdymo būrelio „Saugaus eismo ABC“ nariai kasmet dalyvauja šiame konkurse. Šiemet pradinukų komanda – R.Dzemyda (1a), M.Montvilas (1a), G.Butkutė (2a), J.Vienožindytė (2a), R.Pocevičius (3a), U.Makarevičiūtė (3a), B.Poderytė (4a), I.Gudelevičiūtė (4a) – vėl pasirodė šauniai ir laimėjo II vietą. Moksleivius konkursui parengė mokytojos B. Darbutienė ir D. Balzarevičiūtė.

www.ukg.lt.

Daivos Balzarevičiūtės nuotrauka

Leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis Maketavo Ieva Borutaitė, 3gc

Testas Tau įdomu, ar esi išskirtinis? Ar atitinki 2, ar 98%?

Jei taip, tuomet tau puikiai tiks šis paprastas testukas. Atlikdamas skaičiavimo užduotis ilgai negalvok,

nesistenk būtinai atsakyti teisingai, nieko nerašyk ant lapuko, tiesiog sakyk, kas šauna į galvą. Testo gale rasi paskutinį klausimą, į kurį atsakęs sužinosi, kiek procentų tu atitinki.

Pradedam! Kiek bus 15 + 6?

3 + 56? 89 + 2? 12 + 53? 75 + 26? 25 + 52? 63 + 32

Mes beveik baigėme...Paskutinis... 123 + 5?

O dabar greitai sugalvok kokį nors įrankį ir spalvą! Tu pagalvojai apie raudoną plaktuką, juk taip?

Jei ne, tu esi vienas iš 2% žmonių, kurie turi kitokį, bet tikrai nereiškia, jog nenormalų, mąstymą. 98% žmonių, atlikusių šį testą, pagalvojo apie raudoną plaktuką.

Parinko Greta Rapalavičiūtė,2gc

Sveikiname! Labai smagu, kad praėjusį kartą susitvarkėte su

gana sunkiomis mįslėmis. Štai tie laimingieji žmogeliukai:

Mantas Patašius (5a), Nedas Vinckus (5a),

Gintarė Tumaitė (7b), Ugnė Čingaitė (8c),

Gabrielė Vaitkevičiūtė (8c). Jei neradote savo vardo tarp laimingųjų, dabar bus

proga atsigriebti. Šį kartą turėsite atsakyti į keletą klausimėlių, o atsakymus neškite (atsakymai turi būti užrašyti ant lapelio, kuriame turi būti vardas, pavardė ir klasė!) į 405 kab.

1. Muzikos žanras. 2. Sniego spalva. 3. Muzikos instrumentas. 4.Mokykloje mus moko ... 5. Labai nuodingas grybas

Sudarė Ugnė Lisauskaitė, 6c

ĮDOMYBĖS SENSTANT MELSVĖJA AKYS Sensta tik mėlynos akys. Rudos akys lieka tokios pat spalvos per visą gyvenimą. Rudų akių rainelėje yra melanino. O mėlynos akys, tiesą sakant, yra lyg ir bespalvės. Mėlyna spalva atsiranda dėl šviesos sugėrimo ir atspindėjimo. Rainelėje esantys baltymai senose akyse yra išskaidyti į labai mažas dalelytes, kurios labai stipriai išsklaido šviesą. Todėl jos būna pilkai mėlynos debesų spalvos. Kūdikių akys būna tamsiai mėlynos. Taip yra todėl, kad baltymai nėra išskaidyti ir daug geriau sugeria šviesą. VANDENYNAS YRA MĖLYNAS Sakoma, kad vandenynas yra mėlynas todėl, kad jame atsispindi dangus. Šiame pasakyme yra daug tiesos. Beje, vanduo blogai sugeria mėlyną ir žalią spalvą. Todėl vandens telkiniai ir atrodo melsvai žalsvi. KIEK ATVAIZDŲ BUS VEIDRODYJE? Jei du veidrodžius vienas prieš kitą pastatysime 1 metro atstumu ir pasuksime tik pusės laipsnio kampu vienas kito atžvilgiu, tai atvaizdas juose pasikartos tik 57 kartus ir galiausiai išnyks. Kiekvienas atvaizdas bus vis mažesnis ir vis blogiau matomas. Jei atsistosime tarp dviejų veidrodžių, tarp kurių yra 2 metrų tarpas, tai susidarys 9 milijardai mūsų atvaizdų. Po 70 atvaizdų bus išsisklaidžiusi pusė vaizdo šviesos, po 140 atvaizdų - trys ketvirčiai šviesos. Galiausiai šviesa, keliaudama iš vieno veidrodžio į kitą, visiškai išnyks.

Parinko Gabrielė Svėržaitė, 6c