1

ISSN 1648-5874

Ðvietimo naujienosÐvietimo naujienosInformacinis leidinys

Pasirinkti bûsimiejimokytojai

Vaikai pleèia erdves

Europinis projektasmokytisprogramavimo

Balsas gestø kalba

Ið mokytojoreikalaujamadaugiau

„Menaimokykloje 11“

Paèioje vasaros pradþioje, birþelio 3 d., Vilniauságulos karininkø ramovëje atidaryta dailës moky-tojø, dalyvavusiø konkurse „Valdovø rûmai am-þiø sandûroje“, darbø paroda. Lietuvos jaunimoturizmo centras kartu su Valdovø rûmø paramosfondu ðiø metø sausio – birþelio mënesiais orga-nizavo tarptautiná projektà „Valdovø rûmai am-þiø sandûroje“, skirtà Lietuvos Respublikos ben-drojo lavinimo mokyklø bei kitø ðvietimo ástaigødailës mokytojams. Projektà finansavo LR ðvieti-mo ir mokslo ministerija. Jame dalyvavo per 60dailës mokytojø.

Valdovø rûmaiamþiø sandûroje

(Nukelta á 2 psl.)

Rimanto Steponavièiaus nuotraukos

Treèiojo Lietuvos mokiniø olimpinio festivalio (LMOF) ugnis buvo áþiebta pernairudená Trakø Vytauto Didþiojo gimnazijoje. Simboliná fakelà uþdegë festivalio globë-jas Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

Per 2007/2008 m. m. Lietuvos mokiniø olimpinis festivalis á sporto sales ir aikðty-nus sukvietæs apie 260 tûkst. mokiniø, birþelio 7 d. baigësi iðkilminga ðvente Vilniuje,„Siemens“ arenoje. Ið visos Lietuvos á ðventæ suvaþiavo apie 5000 dalyviø.

(Nukelta á 7 psl.)

III Lietuvosmokiniøolimpinisfestivalis

BIR

ÞELI

S

2008’12(267)

Vilniaus „Sietyno“ sporto mokyklos dviratininkai per ðventës atidarymà Varþybø „Dràsûs, stiprûs,vikrûs“ IV ir þemesniø klasiø

miðriø komandø (varþybønugalëtojø ir prizininkiø)

kapitonës

Renatos Èesnavièienës nuotr.

Pirmosios vietos laimëtojaRûta Kuèinskaitë priesavo tapybos darbo

2

Birþelio 16 d. ðvietimo ir mokslo mi-nistras Algirdas Monkevièius spaudoskonferencijoje pristatë svarbiausius nu-matytus atlikti darbus ir naujus koman-dos narius.

Ðvietimo ir mokslo ministras pasidþiau-gë sëkminga ir ramia ðiemet brandos eg-zaminø sesija bei apþvelgë darbus, ku-riuos bûtina padaryti iki rudens. Kito lai-ko neduota darbams trijose srityse: aukð-tojo mokslo, slëniø plëtros ir mokytojøbei dëstytojø atlyginimø këlimo.

„Po Konstitucinio Teismo iðaiðkinimobûtina paspartinti Aukðtojo mokslo ásta-tymo pataisø priëmimà LR Seime. Svar-bu pasirûpinti, kad gerai besimokantiemsstudentams bûtø prieinamos kokybiðkosstudijos“, – kalbëjo A. Monkevièius. Taippat ðá rudená turi bûti patvirtintos ir pra-dëtos ágyvendinti penkiø integruotø

Ren

ato

s È

esn

aviè

ien

ës n

uo

tr.

Nacionalinës premijos laureatas, tapybos darbø vertinimo ko-misijos pirmininkas dailininkas Aloyzas Stasiulevièius. Dþiaug-damasis mokytojø pastangomis jis paþymëjo, kad istorinis pa-veikslas mûsuose neturi pakankamai giliø tradicijø, nëra itinpuoselëjamas. Ikikarinëje Lietuvoje, kuriant Karo muziejø Kau-ne, buvo suvokta ir istorinio paveikslo bûtinybë. Ðio þanro ëmësiþinomi to meto tapytojai. Paskui paveikslai iðkeliavo uþ vande-nyno, á Amerikà. Bet prasidëjo karas ir visi geri norai uþgesoprievartos ir smurto sumaiðtyje. Dailininko manymu, ðia pras-me turëtume ko pasimokyti ið savo kaimynø lenkø. Nes tuo patmetu jø tapytojai taip pat kûrë istorinius paveikslus, juos taippat plukdë uþ vandenyno, bet mûsø amþiuje jiems nepristigopastangø meno vertybes susigràþinti namo, o valdþia nepagai-lëjo milijonø ðiems paveikslams restauruoti. Ar pajëgtume ði-taip mes? A. Stasiulevièius teigia, kad istorinis paveikslas galiturëti didþiulæ auklëjamàjà prasmæ, o Valdovø rûmai – ne ðiaipsau namas, bet tautos buveinë. Okupantai visada þinojo, kàdaro. Jie þinojo, kaip svarbu sugriauti Valdovø rûmus, su þemesulyginti pilis, sudeginti paminklus, kad ateinanèios kartos ne-beturëtø kuo pamaitinti savo istorinës atminties.

Projekto dalyviai tapë aliejiniais daþais ant drobës ir buvolaisvi pasirinkti norimà temà ar kûrinio idëjà, susijusià su Val-dovø rûmais, valdovais, jø gyvenimu. Organizatoriø pakviestakomisija dailës mokytojø tapytus darbus ávertino ir iðrinko trisgeriausius. Maþeikiø rajono Viekðniø V. Deniuðio meno mokyk-los mokytojai Rûtai Kuèinskaitei uþ tapybos darbà (be pavadi-nimo) atiteko I vieta, Kauno „Varpo“ gimnazijos mokytojui

Parodoje eksponuojamø darbø autoriams buvo surengtasávadinis seminaras Vilniaus mokytojø namuose, kuriame lek-toriai skaitë teorines paskaitas dailës ir istorijos tematika, pri-statë Lietuvos valdovø rûmus ir rûmø dvaro gyvenimà. Moky-tojams buvo surengta ekskursija po Lietuvos Didþiosios Kuni-gaikðtystës valdovø rûmø radiniø parodà Taikomosios dailësmuziejuje ir iðdalyti dailës priemoniø rinkiniai bei knygos to-lesnëms studijoms, ieðkant temø ir minèiø konkursiniams ta-pybos darbams. Lietuvos jaunimo turizmo centras kartu suValdovø rûmø paramos fondu ir Lietuvos dailës muziejumirespublikinius ir tarptautinius projektus moksleiviams rengiakasmet, taèiau ðiais metais kilo mintis paskatinti net tik jauni-mà, bet ir su jais dirbanèius mokytojus. Ðis projektas leido irmokytojams atskleisti savo sumanymus bei sugebëjimus, pato-bulinti juos bei pagilinti þinias.

KAD NELIKTUME AMÞINAIS VAIKAIS

„Gera muzika ir tikra tapyba yra tai, kas patvirtina, kad dargyva yra tavojo kraðto kultûra, kad tu pats dar nesi penimasvien masine prekybos centrø kultûra ir vienadienëmis vertybë-mis. Þmogus, nepaþinæs savosios tautos istorijos, lieka amþinuvaiku. Ir ne paèia ðviesiausia ðio þodþio prasme. Þmogus beistorijos – mankurtas.“ Taip per parodos atidarymà kalbëjo

(Atkelta ið 1 psl.)

Valdovø rûmai amþiø sandûroje

mokslo, studijø ir verslo centrø (slëniø)programos. (Tai vasaros darbai.) Pasakministro, Lietuva turi ypatingà progàgauti ið ES didþiulæ (milijardo litø) para-mà integruotiems mokslo, studijø ir ver-slo centrams, kurie privalo tapti stipriaisðalies ekonominës ir socialinës paþangosvarikliais. (Tai patvirtina ir kitø ðaliø –Airijos, Suomijos, Danijos – pavyzdþiai.)Delsti negalima, programø ágyvendinimàsvarbu pradëti kuo greièiau.

„Norëèiau, kad rugsëjo pirmàjà visi:mokiniai, studentai, mokytojai ir dësty-tojai pasitiktø su ramia ðventine nuotai-ka, kûrybingai nusiteikæ, kad tëvai bûtøramûs ir tikëtø, jog mûsø noras ir siekisyra mokslo metus pradëti be átampos irnerimo. Stengsimës, kad nenukentëtø vai-kø interesai. Labai svarbu toliau tobulin-ti mokytojø darbo uþmokesèio sistemà,gerinti mokytojø darbo sàlygas ir stip-rinti mokytojø socialines garantijas“, –teigë ministras. Pasak A. Monkevièiaus,jis pasirengæs tartis su ávairiomis bendruo-

menëmis, organizacijomis, profesinëmissàjungomis, pilietiniø iniciatyvø atstovaisir drauge rasti geriausias iðeitis. „Tik kal-bantis, analizuojant, derinant ávairias po-zicijas galima rasti geriausius sprendi-mus, – teigë ðvietimo ir mokslo minist-ras. – Nuo mûsø visø bendrø pastangøpriklauso, kaip efektyviai pasirûpinsimegeresne jaunosios kartos ateitimi.“

Pristatydamas savo komandà A. Mon-kevièius teigë, kad daugumà Ðvietimo irmokslo ministerijos specialistø paþásta,þino jø gebëjimus ir galimybes, nes jauteko dirbti kartu. Svarbiausiems darbamsatlikti ðvietimo ir mokslo ministras pasi-telkë viceministræ Virginijà Bûdienæ, jokomandoje taip pat bus du patarëjai.Gaja Bartusevièiûtë, dirbusi Lietuvos jau-nimo organizacijø tarybos (LiJOT) biu-ro vadove, kuruos bendradarbiavimo sumokiniø, studentø, jaunimo organizaci-jomis sritá. Kitas patarëjas prisijungs ar-timiausiu metu.

Mûsø inf.

Darbai, kurienelaukia

Giedrius Viliûnas, Virginija Bûdienë,Algirdas Monkevièius, Gaja Bartusevièiûtë,Lina Domarkienë ir Alvydas Puodþiukas

3

Kovo pradþioje Vilniaus kolegijos taryba, kurià suda-ro mokslo ir studijø, socialiniø partneriø ir verslo atsto-vai, remdamasi statutu kolegijos direktoriumi penkeriømetø kadencijai vël iðrinko dr. Gintautà Braþiûnà.

Vilniaus kolegija nuo ásteigimo (2000 m. rugsëjo 1 d.)iki ðiol praëjo sudëtingà ir Lietuvos aukðtojo moksloistorijoje neáprastà kelià. Per ketverius metus á vienàaukðtàjà mokyklà po iðorinio institucinio vertinimo bu-vo sujungtos 9 buvusios aukðtesniosios mokyklos. Su-kurti vidaus teisës aktai ir struktûros, leidþianèios tokiainaujo tipo Lietuvos aukðtajai mokyklai sëkmingai veikti.Per tà laikà iðaugo studentø skaièius: nuo 3309 – 2000m. iki 10169 – 2005 m. Teikiamø studijø programø skai-èius padidëjo daugiau kaip keturis kartus – nuo 10 pro-gramø 2001 m. iki 42 studijø programø 2007 m. Visiemsðiems darbams vadovavo G. Braþiûnas.

Á inauguracijos iðkilmiø ceremonijà Vilniaus kolegijos Svei-katos prieþiûros fakulteto aktø salëje geguþës 30 d. atvyko pa-skirtasis LR ðvietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevi-èius, Lietuvos kolegijø direktoriø konferencijos prezidentë Ni-jolë Kikutienë, taip pat konferencijos nariai – Lietuvos aukðtø-jø mokyklø vadovai, Lietuvos universitetø rektoriø konferen-cijos prezidentas VGTU rektorius Romualdas Ginevièius. Ko-legijos bendruomenë sulaukë sveèiø ir ið uþsienio. Iðkilmësedalyvavo Talino taikomøjø mokslø universiteto rektorius ArvisAltmë, kuris nuoðirdþiai dalijosi prisiminimais, kaip vienu me-tu kûrësi dvi panaðios kolegijos skirtingose ðalyse. Lietuvojenelengvu aukðtojo mokslo raidos keliu ëjo Vilniaus kolegija, oEstijoje – Talino taikomøjø mokslø universitetas.

Vilniaus kolegijos bendruomenë gavo sveikinimà nuo LRSeimo Pirmininko Èeslovo Jurðëno. Vertindamas Vilniaus ko-legijos per aðtuonerius gyvavimo metus nuveiktus darbus Sei-

Inauguruotas Vilniaus kolegijos direktorius

mo Pirmininkas palinkëjo jos bendruomenei ir asmeniðkai di-rektoriui „toliau sëkmingai þengti moderniu kokybiðkø studijøkeliu, veiksmingai kurti intelektualiná Lietuvos kapitalà“.

Direktorius ir kolegijos bendruomenë taip pat gavo LR Mi-nistro Pirmininko Gedimino Kirkilo, LR Seimo Ðvietimo, moks-lo ir kultûros komiteto pirmininko Virginijaus Domarko svei-kinimus. Sulaukta sveikinimø ir ið uþsienio aukðtøjø mokykløkolegø: Latvijos þemës ûkio universiteto, Suomijos Satakuntataikomøjø mokslø universiteto, Slovakijos þemës ûkio univer-siteto, Gento universitetinës kolegijos ir kt.

Kolegijos tarybos pirmininkas Eduardas Vilkelis iðkilmingaiáteikë G. Braþiûnui direktoriaus regalijas. Inauguruotasis di-rektorius apþvelgë kolegijos raidà, pasidþiaugë rezultatais irpadëkojo visiems, prisidëjusiems kuriant kolegijà.

Giedrë RADZEVIÈIÛTËVilniaus kolegijos Vieðøjø ryðiø ir rinkodaros skyriaus vedëja

Malvydui Sakalauskui uþ tapybos darbà „Krivis aiðkina valdo-vui sapnà“ – II vieta, Visagino „Atgimimo“ gimnazijos moky-tojui Andrejui Denisenko uþ tapybos darbà (be pavadinimo) –III vieta, uþ originalumà pavaizduojant Valdovø rûmus – pa-pildomas prizas – Panevëþio rajono Naujamiesèio vidurinësmokyklos mokytojui Daliui Dirsei.

Baigiamajame renginyje Vilniuje geriausiø darbø autoriaiapdovanoti puikiomis dovanomis, jiems paþadëtos iðvykos áLenkijos, Latvijos bei Estijos sostines. Visi projekto dalyviaigavo atminimui po suvenyrinæ plaketæ „Vytis“. Juos sveikino

Valdovø rûmø paramos fondo valdybos narys Edmundas Ku-likauskas, projektà aptarë Lietuvos jaunimo turizmo centrometodininkë Rûta Masiulytë, iðkilmingà nuotaikà kûrë BalioDvariono deðimtmetës muzikos mokyklos auklëtiniø pasiro-dymai.

Iki birþelio 17 d. paveikslais buvo galima pasigroþëti Vilniauságulos karininkø ramovëje. Dabar mokytojø darbai keliauja á Kau-nà, Klaipëdà, Ðiaulius, Panevëþá.

Zina RIMGAILIENË

Ren

ato

s È

esn

aviè

ien

ës n

uo

tr.

RenatosÈesnavièienësnuotr.

Kolegijos direktoriaus regalijos pirmà kartàLietuvoje iðkilmingai áteikiamos G.Braþiûnui

Ðtai jie visi – pasirinkædailæ ir pamilæ Lietuvos istorijà

4

Baigësi programos „Renkuosi mo-kyti!“ dalyviø atranka. „Maloniai nu-stebino didþiulis jaunimo susidomë-jimas: paraiðkas teikë absolventai ið beveik visø Lietuvos aukð-tøjø mokyklø, stebino kandidatø iðsilavinimo srièiø ávairovë,vaikinø gausa. Dþiugina pakitæs jaunimo poþiûris á mokytojodarbà: jaunoji karta á já ðiandien þiûri kaip á iððûkiø kupinà,taèiau savo asmenybës tobulëjimui naudingà darbà“, – sakëprogramà organizuojanèio Mokyklø tobulinimo centro direk-torë Eglë Pranckûnienë. Pasak jos, mokyklø poþiûris taip patpasikeitë – á jaunus mokytojus þiûrima nebe kaip á nepatyru-sius studentus, o kaip á gerø pokyèiø skatintojus.

Ið 300 kandidatø, norinèiø tapti mokytojais, programos or-ganizatoriai atrinko 24 stipriausius. Jie vyks á 12 programojedalyvausianèiø ðalies mokyklø.

Personalo konsultacijø bendrovës „Primum Esse“ direkto-rë Solveiga Grudienë tikina, kad visi dalyviai praëjo grieþtà,keliø etapø atrankà: „Vadovavomës tokiais pat aukðtais krite-rijais, kokiø laikomës ieðkodami darbuotojø pirmaujanèiomsverslo bendrovëms. Kandidatai labai stiprûs – jie tikrai galëtøpradëti savo karjerà bet kurioje verslo bendrovëje. Dþiaugia-mës, kad kreipësi jaunimas, kuris savo þiniomis, plaèiu pasau-lëvaizdþiu ir asmeninëmis savybëmis atitinka mûsø suformuo-tà projekto dalyvio paveikslà. Vertindami kandidatus daug dë-mesio skyrëme jø asmeninëms savybëms: jie turëjo bûti kûry-biðki, turëti lyderystës gyslelæ, charizmos, pasitikëjimo, bûti ak-tyvûs ir iniciatyvûs, o, svarbiausia, degti noru mokyti. Ðios savy-bës mokytojo darbe daþnai bûna net svarbesnës uþ þinias – jukmokytojas turi ákvëpti ir paskatinti mokinius domëtis“.

Pasak S. Grudienës, pokalbiai su kandidatais parodë, kadjuos vilioja ir galimybë bûti naudingiems visuomenei: daugumàákvëpë geras mokytojo pavyzdys, jie iki ðiol palaiko ryðius susavo mokykla ir mokytojais.

Viskas prasidëjo dar mokykloje... Tai puiki sëkmës istorijos pra-dþia. Ne tik vaikams, kurie ðiandien kremta mokslus mokyklossuole. Mokytojo patirtis tampa verslininkø, mokslininkø, politikøar menininkø karjeros pradþia daugelyje ðaliø. Kuo daugiau gabiøir verþliø asmenybiø kasmet klasëse sutinka jaunàjà kartà, tuo stip-resnë ji uþauga.

Programa „Renkuosi mokyti!“ – pirmoji Lietuvoje ilgalaikë pri-vati verslo iniciatyva, siekianti ákvëpti pokyèius Lietuvos ðvietimosistemoje. Ðios programos tikslas – pakviesti paèius geriausius aukð-tøjø mokyklø absolventus baigus studijas dvejus metus dirbti moky-tojais.

Programoje „Renkuosi mokyti!“ gali dalyvauti visi talentingi, ini-ciatyvûs ir kûrybingi ávairiø aukðtøjø mokyklø ir specialybiø absol-ventai, net ir tie, kurie ateityje neketina tæsti pedagogo karjeros. Taiprograma, suteikianti naujos energijos mokykloms, o bûsimiemsspecialistams, vadovams, lyderiams – galimybiø iðbandyti save irpasisemti unikalios patirties.

Programos „Renkuosi mokyti!“ dalyviais tapo ávairiø Lietu-vos universitetø absolventai, bet daugiausia ið Vilniaus peda-goginio, taip pat Vilniaus, Vytauto Didþiojo, Klaipëdos bei Ðiau-liø universitetø. Bûsimi mokytojai, turintys psichologijos, eko-nomikos, geografijos, biologijos, fizikos, etikos, vaikystës pe-

Pasirinktibûsimiejimokytojai

dagogikos, informatikos, istorijos, politikos mokslø, chemijos,rekreacijos ir turizmo, lietuviø kalbos iðsilavinimà, mokys savospecialybës dalykø ar pradinukus. Tarp atrinktø dalyviø yra 14merginø ir 10 vaikinø.

Priimti jaunuosius mokytojus panoro net 28 Lietuvos mo-kyklos, aktyviausios buvo didmiesèiø: 10 – ið Vilniaus, 4 – iðÐiauliø, 3 – ið Klaipëdos. Paraiðkas taip pat pateikë po vienàAlytaus, Anykðèiø, Babtø, Kauno, Kurðënø, Linkuvos, Pagë-giø, Panevëþio, Rokiðkio, Ðeduvos ir Utenos mokyklà. Visosjos yra átrauktos á programos sàraðà, taèiau á kurias bus siun-èiami jaunieji mokytojai, nulëmë keli kriterijai: kaip mokyklossupranta paèià programà, kà gali pasiûlyti naujiesiems moky-tojams, o, svarbiausia, suderinti mokyklø poreikiø ir progra-mos dalyviø gebëjimus. Taigi programoje ðiemet dalyvaus ðiosmokyklos: Klaipëdos Vytauto Didþiojo, Ðiauliø Didþdvario beiVilniaus Salomëjos Nëries gimnazijos, Vilniaus Jeruzalës, Sa-lininkø ir Ðv. Kristoforo bei Kauno ðv. Mato vidurinës mokyk-los, Klaipëdos Martyno Maþvydo, Vilniaus Emilijos Pliaterytësir Antano Vienuolio pagrindinës mokyklos, Vilniaus Filaretøpradinë mokykla, Vilniaus ðiuolaikinës mokyklos centras.

Vasarà atrinkti dalyviai bus rengiami mokytojo darbui. Rei-kiamos kompetencijos dalyviai ágis mokydamiesi pagal Mokyk-lø tobulinimo centro drauge su Vytauto Didþiojo universitetu(VDU) ir vadovø mokymo centru „Baltic Management Insti-tute“ sudarytà programà, kuri suteiks pagrindus naujiesiemsmokytojams tvirtai jaustis prieð klasæ. Nuo rudens programosdalyviai taps VDU studentais, mokysis II pakopos mokytojokvalifikacijos kurse ir per dvejus programos metus ágis peda-gogo kvalifikacijà. Rugsëjá jaunieji mokytojai pradës dirbti mo-kyklose, pradþioje padedami mokytojø vadovø, programos or-ganizatoriø. Jiems taip pat vyks mokymai per mokslo metus, jievisada galës bendrauti ir pasitarti su programoje dalyvaujan-èiais kolegomis.

Apie programà „Renkuosi mokyti!“Tai pirmoji ir kol kas vienintelë privati verslo iniciatyva, sie-

kianti paskatinti pokyèius Lietuvos ðvietimo sistemoje. „Ren-kuosi mokyti!“ programà Lietuvoje inicijavo SEB bankas. Pa-grindinis programos partneris – TV3 televizija. Kiti partneriai:personalo konsultantai „Primum Esse“, vadovø mokymo cen-tras „Baltic Management Institute“ (BMI), Vytauto Didþiojouniversitetas, advokatø kontora „Lideika, Petrauskas, Valiû-nas ir partneriai LAWIN“, komunikacijos konsultantai „VRP| Hill & Knowlton“, TV reklamos gamybos studija „Idee Fi-xe“. Tarptautinis programos partneris – „Teach First“. Pro-gramà „Renkuosi mokyti!“ globoja Ðvietimo ir mokslo minis-terija, organizuoja ir vykdo Mokyklø tobulinimo centras.

Daugiau informacijos apie programà „Renkuosi mokyti!“ galiterasti svetainëje www.renkuosimokyti.lt. (Apie jà raðëme ir „Ð. N.“Nr.6 (261) – Red.) Informacijà taip pat teikia ir Agnë Urbonaitë,VRP | Hill & Knowlton projektø vadovë, tel. (8 5) 249 9951, mob.8 656 31072.

Jie pasirinko... ir juos pasirinko

5

Informatikos, programavimo mokymas Lietuvoje turi gilias,graþias tradicijas. Turime gabiø mokiniø, ieðkome bûdø, kaipjiems talkinti, kaip juos paskatinti mokytis giliau. Vienas ið pa-traukliausiø bûdø – ávairios varþybos, vasaros ar virtualios mo-kyklos, diskusijos. Sistemingai ruoðiamasi informatikos olim-piadoms – ir rezultatai yra, kasmet laimima medaliø.

Mokiniams dëmesá skiriantys Matematikos ir informatikosinstituto mokslininkai stebi, kas vyksta kitose ðalyse, analizuo-ja, bando prisidëti prie ávairios veiklos. Dþiugu, kad tai pastebi-ma – esame kvieèiami dalytis patirtimi, vesti seminarus ir pan.Dalyvavimas Europos Sàjungos projekte pagal Mokymosi visàgyvenimà programà yra viena ið svarbiausiø ðiuo metu vykstan-èiø veiklø, skirtø mokyti programavimo. Projektà koordinuojaTelekomunikacijø plëtros centras (CEDETEL), Ispanija. Pa-grindinis idëjø sumanytojas ir vykdytojas yra Valadolido uni-versitetas (Ispanija). Ðá universitetà þino dauguma programa-vimu besidominèiø mokiniø ir studentø visame pasaulyje. Oþino todël, kad grupelë ðio universiteto tyrëjø daugiau kaipdeðimtmetá teikia paslaugas – testuoja sukurtas ir atsiøstasprogramas. Papasakosime iðsamiau.

1995 m. Valadolido universiteto tyrëjai sukûrë automatinæsistemà programavimo konkursø dalyviams lavinti, pavadinojà UVA „Online Judge“ (http://online-judge.uva.es). Sistemagreitai iðpopuliarëjo. Ðiuo metu „Online Judge“ sistema turiapie 75 tûkst. naudotojø ið ávairiø ðaliø ir daugiau kaip 2 tûkst.uþduoèiø. Daugiau kaip 10 tûkst. naudotojø pristatë daugiaukaip 100 uþduoèiø sprendimø. Dar galëtume pasakyti, kad per13 metø ðiai programø testavimo sistemai buvo pateikta dau-giau kaip 6 mln. sprendimø. Áspûdingas skaièius.

Sistemos populiarumo prieþastis – patogi dvejopa paslauga.Pirma, naudotojai randa didelæ uþdaviniø bazæ, ið kurios gali rinktispagal sunkumà ar pomëgius, antra, sukûræ programas galiautomatiðkai patikrinti savo sprendimus. Be to, sistema leidþiaorganizuoti internetines programavimo varþybas. Augant nau-dotojø skaièiui, kyla ir poreikiai. Daug diskusijø vyksta forume(http://online-judge.uva.es/board/), gauta daugybë pasiûlymø.Kai kurie naudotojai pageidavo mokomosios medþiagos, kadsistema atliktø mokytojo vaidmená ir pan. Mokytojai, dëstyto-jai pageidavo galimybiø naudoti ðià sistemà per pamokas irpaskaitas. Tad bûtinos papildomos sistemos funkcijos: valdytimokiniø ar studentø sàraðus, dëlioti uþduotis á rinkinius, gru-puoti pagal sunkumà. Uþduoèiø skaièius sistemoje iðaugo tiek,kad reikëjo galvoti apie papildomø duomenø pridëjimà priekiekvienos uþduoties. Ði informacija turëjo padëti greièiau su-sirasti pageidaujamà uþduotá pagal ávairius poþymius.

Viso ðio darbo pradininkas, sumanytojas, ákvëpëjas, nuolati-nis priþiûrëtojas – Valadolido universiteto profesorius Migue-lis Revilla.

Europinisprojektasmokytisprogramavimo

Pribrendo laikas sistemà to-bulinti. Sumanyta parengti pa-siûlymà Europos Sàjungos pro-gramai „Mokymasis visà gyve-nimà“. Projektas pavadintas„EduJudge“ (visas pavadinimas„Internetinës testavimo siste-mos integravimas á efektyvøelektroniná mokymàsi“ (Integ-rating Online Judge into effective elearning).

Projektas parengtas, pateiktas ir... laimëtas. Dþiaugëmës, kadispanai á ðá projektà pakvietë ir mus, Matematikos ir informati-kos institutà. Be ispanø ir mûsø, projekte dalyvauja dar duuniversitetai: Porto universitetas (Portugalija) ir Karaliðkasistechnologijø institutas (Ðvedija). Pagrindinis „EduJudge“ pro-jekto tikslas – pritaikyti UVA „Online Judge“ mokymui pagalnaudotojø pageidavimus. To bus siekiama integruojant ðià sis-temà á populiarià atviràjà mokymo aplinkà „Moodle“ bei „QU-ESTOURnament“. Taip pat bus modifikuojama uþduoèiø sau-gykla, kuri leistø lengviau pasinaudoti uþduoèiø banku.

„Moodle“ ir „QUESTOURnament“ turëtø papildyti UVA„Online Judge“ tokiomis mokytojo pageidaujamomis galimy-bëmis, kaip darbas su mokiniø grupe, uþduoèiø pageidauja-mas klasifikavimas bei vertimas, aplinkos kalbos vertimas á pa-geidaujamà kalbà. „Moodle“ modulis „QUESTOURnament“leidþia kurti programavimo varþybas klasëje. Ðis modulis jaudabar iðverstas á vienuolika kalbø (rengiamasi versti ir á lietu-viø). „QUESTOURnament“ dëka varþybø dalyviai gauna indi-vidualias arba grupines aplinkas, naudodamiesi kuriomis jiesprendþia uþduotis – kontroliuojamas sprendimui skirtas lai-kas. Sprendimai vertinami taðkais, tuo skatinant varþybø daly-viø pastangas. Ðiuo metu „QUESTOURnament“ dirba tik suvieno tipo klausimais ir priima tik atvirojo tipo atsakymus. Pro-jekto dalyviai stengiasi tai patobulinti ir pridëti automatiniotikrinimo ir mokytojo tikrinimo galimybæ. Kadangi „Online Jud-ge“ uþduoèiø tipas artimas „QUESTOURnament“, stengia-masi atskirti vertinimo mechanizmà kaip atskirà agentà, kurisgalëtø kreiptis, pavyzdþiui, á „Online Judge“ norëdamas patik-rinti rezultatus.

Naudodami „Online Judge“ moksleiviai ir studentai galëstobulinti savo matematinius bei technologinius gebëjimus, taippat iðmoks greièiau mobilizuotis, lavins savo kûrybiðkumà irgreità orientavimàsi bei informacijos apdorojimà kritinëmissituacijomis. Ðios savybës labai svarbios ateities mokymuisi beidarbui.

Valentina DAGIENËBronius SKÛPAS

Matematikos ir informatikos institutas

Èia susibûrë mokslininkø grupelë, entuziastingaidirbanti su mëgstanèiais programavimà

Prof. M. Revilla savo darbo vietojeValadolido universitete

6

Vaikaipleèiaerdves

Paskutiná geguþës penktadiená pro LR Seimo vartus, kurie paprastai atsiveria karaliams irprezidentams, nutrepsëjo nerûpestinga, ðurmuliuojanti vaikystë. Seimo parodø galerijoje pra-sidëjo vaikø kûrybos ðventë „Vaikai pleèia erdves“, kuri buvo surengta LR Seimo nario Riman-to Remeikos iniciatyva ir skirta Tarptautinei vaikø gynimo dienai. Ðventëje dalyvavo moksleiviaiið ávairiø Lietuvos rajonø ir Vilniaus miesto mokyklø, bet, ko gero, daugiausia susiþavëjimosukëlë Ignalinos rajono Mielagënø pagrindinës mokyklos fitodizaino bûrelio, vadovaujamomokytojos metodininkës Klotildos Duniauskienës, mokiniø kûrybos darbø paroda.

Dëlionë,Gitana Bagdonaitë(16 m.)

Fotosintezë, Ona Gopaitë (14 m.) Alfa, Gintarë Ðiaudinytë (12 m.)

Ilona Cibulskaitë(16 m.)

R. Remeika

Ren

ato

s È

esn

aviè

ien

ës n

uo

trau

kos

PAVASARIO VARPAI ÁVASARÀ NUKLYSTA

Visatos akys pro samanà,berþø ðakelës po þiemos darlanksèios á daugybæ ðviesuliø susivijo, moèiutës namai amþini ið ðiaudeliø, ðapeliø,miðko pakloto ir maþø pirðteliø vikrumo. O praëjusios vasaros þiedai sumaniaisusidëjo á varpà, kvieèiantá naujà vasarà ir skambinantá visam kraðtui apie labaimaþos mokyklëlës didelæ istorijà ir nepaprastai talentingø vaikø kûrybinius gebë-jimus. Vaikø mokykloje – vos ðeðiasdeðimt, o fitodizaino bûrelis gyvuoja jau aðtuo-nioliktus metus. Iðreikðti save kûryba, kuri ið gamtos paþinimo, spalvø ir ðviesospajautimo, kasmet bando penkiolika mokinukiø nuo antros iki deðimtos klasës.Mergaitës paèios renka pievø ir giriø augalus, juos dþiovina ir ruoðia þaliavà puokð-tëms bei kompozicijoms. Jaunosios kûrëjos nuolat mokosi. Jos ne tik seka naujau-sià literatûrà, bet ir lanko paskaitas, domisi fitodizaino naujovëmis, ávaldo ávai-riausià technikà. Mielagënø florisèiø darbai kasmet eksponuojami LITEXPO pa-rodø rûmuose bei Jaunøjø gamtininkø centre. Mokinukës jau seniai yra sulauku-sios pripaþinimo, todël nuolat kvieèiamos á ávairius ðalies renginius. Pernai mer-

Renginio organizatorë Auksë Petruðkevièiûtëpirmiausia dëkojo sveèiams ið Mielagënø...

7

Mokykla Mielagënuose nuolat vei-kia nuo 1895 m. Iki 1915 m. tai buvopradinë mokykla, dëstoma rusø kal-ba. Pirmojo pasaulinio karo metaismokykla kurá laikà nedirbo, nes jospastate buvo ásikûræ vokieèiø karei-viai. Po karo neilgai buvo mokomalietuviðkai, 1921–1939 m. tai buvopradinë lenkø dëstomàjà kalba mo-kykla. Po to trumpai buvo dëstomabaltarusiðkai, o nuo 1941 m. – lietu-viðkai. 1944 m. mokykla tapo progim-nazija, 1948 m. ásteigta vidurinë mo-kykla. 1951 m. mokyklà baigë pirmojiabiturientø laida. 1983 m., pastaèiusmûriná priestatà, mokykla iðsiplëtë,iðgraþëjo, bet maþëjant mokiniø2001 m. pertvarkyta á pagrindinæ. Nuo2003 m. rugsëjo 1 d. mokyklai pri-skirti Bernotø ir Rubelninkø skyriai... 2004 m. pavasaráprie mokyklos iðkastas baseinas ir pasodinta rausvaþiedþiø lelijø.

Laura Juknevièiûtë (12 m.)

Sandra Juknevièiûtë (9 m.)

Mokiniø festivalio nugalëtojus sveikinoÐvietimo ir mokslo ministerijos sekretoriusAlvydas Puodþiukas, Kûno kultûros ir spor-to departamento prie LR Vyriausybës di-rektorius Algirdas Raslanas, Lietuvos tauti-nio olimpinio komiteto prezidentas Artû-ras Poviliûnas, Lietuvos mokiniø ir studen-tø sporto centro (LMSSC) direktorë OnaBabonienë. Apdovanojimus teikë nusipel-næ sportininkai: irkluotojas Vytautas Brie-dis, krepðininkë Angelë Rupðienë, ðuo-lininkas á tolá Antanas Vaupðas, bei LMSSCKûno kultûros ir sporto skyriaus vedëjasGintaras Prunskus, Seimo narys Zigmas Bal-èytis.

Per renginá apdovanotos 54 bendrojo la-vinimo mokyklos, kuriø komandoms buvoáteiktos auksu þërinèios taurës, diplomai, do-vanø èekiai, miegmaiðiai. Apdovanoti I–IIIvietas iðkovojæ atskirø sporto ðakø nugalë-tojai, prizininkai.

Festivalis pamaþu siekia savo tikslo – kuodaugiau mokiniø átraukti á sporto sàjûdá. Kas-met festivalio dalyviø gausëja, atsiranda visnaujos sporto ðakos. Ðiais metais jø buvo24, festivalá paávairino badmintonas ir smigi-nis. LMOF sporto ðakos buvo suskirstytosatskirai bendrojo lavinimo, kaimo, pradiniougdymo klasiø mokykloms. Tautiðkumà ir pi-lietiðkumà skatinanti olimpinio sporto ðventënusidriekë per visas Lietuvos mokyklas. Mo-kiniai rungtyniavo, varþësi, buvo pagerbti sa-vo klasëse, mokyklose. Lietuvos mokiniø irstudentø sporto centro organizuotos zoni-nës, tarpzoninës ir finalinës varþybos tapda-vo miestø ir miesteliø ðventëmis.

Baigiamoji ðventë Vilniuje prasidëjo Lie-tuvos himnu, kurá sugiedojo visi renginio da-lyviai. Á salæ su gausiu bûriu dviratininkø,neðinø geltonos, þalios, raudonos spalvosvëliavomis ir LMOF simbolika, ávaþiavo fes-tivalio simbolis Pelëdþiukas. Pelëda simboli-zuoja iðmintá ir mokslà, o ðio olimpinio festi-valio vienas ið pagrindiniø uþdaviniø yra mo-kyti mokinius sieti mokymàsi, darbà ir poilsásu fiziniu aktyvumu, puoselëti tolerancijà irpagarbà varþovui, siekti garbingos kovos, ug-dyti organizacinius vaikø gebëjimus. Ðven-tës kulminacija buvo ið arenos palubës nusi-leidæs didþiulis ratas su 171 taure. Jos buvoskirtos varþybø nugalëtojams ir prizininkams.

„Judëk ir tobulëk“, – linkëjo jauniesiemssportininkams Lietuvos tautinio olimpiniokomiteto prezidentas Artûras Poviliûnas. Ovaiðiø ið ðventinës saldumynø piramidës pa-kako kiekvienam dalyviui.

Lietuvos mokiniø olimpiná festivalá orga-nizavo Ðvietimo ir mokslo ministerija, Kûnokultûros ir sporto departamentas, Lietuvostautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mo-kiniø ir studentø sporto centras.

Aura ÐILEIKAITË

(Atkelta ið 1 psl.)

III Lietuvos mokiniøolimpinis festivalis

gaitës buvo pakviestos dekoruoti Kauno rajono Kulautuvos kultûros namøscenà, dalyvavo tarptautiniame floristø plenere „Ignalina 2007“, jaunøjø talen-tø konkurse bei konkurse „Bobø vasara 2007“, kuris vyko Utenoje. LITEXPOparodø rûmuose vykusioje floristø darbø parodoje-konkurse „Þiemos puokð-të 2007“ nugalëtojomis skirtingose grupëse tapo ar vilties prizus laimëjo DovilëRudþionytë, Ilona Cibulskaitë, Ona Gopaitë, Laura Juknevièiûtë. (Floristø dar-bø paroda-konkursas „Þiemos puokðtë 2007“, vykæs jau 27-à kartà, buvo skirtasmoksleiviams, todël já rëmë Ðvietimo ir mokslo ministerija. Konkurse dalyvavo151 moksleivis ið 30-ies Lietuvos mokyklø, tarp kuriø – 31 dalyvis ið 8 kolegijø,rengianèiø profesionalius floristus.) O kasdienybëje mokyklos floristës nuolatpuoðia Mielagënø baþnyèià, kuria puokðtes ir kompozicijas ávairioms ðventëms.

R. Remeika mums sakë, kad pernai susipaþinæs su Mielagënø pagrindinësmokyklos mokiniø kûryba buvo pakerëtas ir pamanë, jog tokius darbus turipamatyti daugiau þmoniø. Pasak Seimo nario, tik per kûrybà, muzikà, teatrà,poezijà galima prikelti ir atgaivinti þmogaus stiprybæ, sieká bûti ir kurti, o kuriantiðlikti. R.Remeikos manymu, neformalusis ugdymas yra, ko gero, pats svarbiau-sias dalykas brandinant visapusiðkà asmenybæ. „Juk net ir matematikos galimamokyti per menà. Per meninæ kûrybà vaikas su dþiaugsmu iðreikð save, kaip tikgali bei nori. Leisti vaikui daryti tai, reiðkia leisti jam tapti tobulesniam. Sakiauir sakysiu, mes turime pritapti prie vaiko tiek ugdymo procesu, tiek finansavimuir sudaryti jam sàlygas atsiskleisti“, – pabrëþë R. Remeika.

Tà graþià dienà kartu su florisèiø darbais á LR Seimà atvyko ir dainuojantysbei ðokantys maþos mokyklëlës mokinukai. Juos lydëjo ir mokyklos direktoriusRomaldas Buèelis, ir Mielagënø seniûnë Milda Bielinienë, ir savivaldybës Ðvieti-mo skyriaus vedëja Regina Lisauskienë. Pagarbos nusipelnë mokytoja K. Du-niauskienë, nepavargusi nuo mokyklos kasdienybës, mokanti ákvëpti ir paþadin-ti gebëjimà matyti, pasirinkti ir kitiems parodyti. Vaikø kûrybos ðventëje graþiai

suspindo ði pagarbos ir padëkos mokytojai akimirka.Renginio dalyvius Tarptautinës vaikø gynimo die-

nos proga taip pat pasveikino LR vaiko teisiø apsau-gos kontrolierë Rimantë Ðalaðevièiûtë. Tà popietæSeimo rûmuose buvo daug muzikos ir dainø, links-mybiø ir teatralizuoto iðdykavimo. Teatrinius etiu-dus ðventei parengë teatro studija „Elemento-

rius“ (vad. Eglë Storpirðtienë ir Vytautas Ra-ðimas), koncertavo aktorius Gediminas

Storpirðtis, Vilniaus Gabijos gimnazijos,Medeinos ir „Genio“ pradiniø mokyklømokiniai, Vilniaus „Auðros“ darþelio-mokyklos auklëtiniai ir Vilniaus Jono Ba-sanavièiaus vidurinës mokyklos merginøchoras.

O vakarëjant virð miesto tyliai nupleve-no þinia: vasara atëjo.

Zina RIMGAILIENË

8

„Nors negalime gyventi nauju gyveni-mu, taèiau galime jungtis tautos dþiaugs-mu, galime didþiuotis tautos laimëjimais,galime naudotis pasiektais kultûriniaisdaviniais, galime ir mes vienà kità plytelæpridëti prie atstatomos mûsø didþiosiosTëvynës“, – daugiau kaip prieð aðtuonias-deðimt metø kalbëjo Vilniaus kunigø se-minarijos profesorius, kunigas, þurnalis-tas, raðytojas Petras Kraujalis. Panaðûsþodþiai skambëjo per geguþës viduryje vy-kusá Lietuvos ðvietimo draugijos „Rytas“95-øjø metiniø minëjimà – suvaþiavimà.P. Kraujalis net vienuolika metø buvo ðiosdraugijos pirmininkas.

„Prieð 95 metus Vilniuje ávyko „Ryto“draugijos steigiamasis suvaþiavimas. Iðesmës tai buvo vienas ið bûsimos nepri-klausomos valstybës kûrimo darbø. „Ry-to“ draugija Vilnijos kraðte uþsibrëþëtikslus steigti ir iðlaikyti lietuviðkas pradi-nes mokyklas, rengti vakarinius ir ðven-tadieninius kursus suaugusiesiems, rû-pintis mokytojø parengimu, ákurti liau-dies knygynus, skaityklas, organizuoti pa-skaitas ir vakarus. Þodþiu, imtasi dideliodarbo, lietuviðkà ðvietimà iðvedant ið „da-raktorinio“ pogrindþio á oficialias vëþes.Draugijos ástatai kunigo P.Kraujalio rû-pesèiu buvo áregistruoti Peterburge, Ðvie-timo ministerijoje. Nelengvas buvo drau-gijos darbas, labai varþomas visø okupa-ciniø valdþiø (carinës Rusijos, kaizerinësVokietijos, 1920–1939 m. Lenkijos –Red.)“, – tvirtino Lietuvos radijo laidojeapie „Ryto“ draugijà etnologas dr. Li-bertas Klimka. Deja, 1938 m., jau uþda-rius visas lietuviðkas mokyklas, buvo uþ-drausta ir „Ryto“ draugijos veikla.

Lietuviø ðvietimo draugija „Rytas“2004 m. balandá atkûrë savo veiklà, nesVilnijoje ne visos problemos buvo spren-

Ið mokytojo reikalaujama daugiaudþiamos oficialiosios valdþios pastango-mis. Suvaþiavime plaèiau draugijos veik-là apþvelgë dabartinis jos pirmininkas,vienas ið Rytø Lietuvos pedagogø ðvie-suoliø, buvæs ilgametis Vilniaus rajonoMarijampolio vidurinës mokyklos direk-torius Algimantas Masaitis. „Draugijostikslai liko tie patys: kelti mokytojø kvali-fikacijà þadinant Tëvynës meilæ, pasidi-dþiavimà gimtuoju kraðtu, studijuojanttautos istorijà, tautiniø santykiø darnu-mo politikà daugiakalbëje aplinkoje.Kaip ir seniau, mûsø kraðto mokyklø mo-kytojai renkasi kartà per metus aptartisavo darbe iðkilusiø problemø, susipa-þinti bei pabendrauti su kitø mokyklø mo-kytojais. Metinëse konferencijose nagri-nëja, kaip sekasi sudarant kuo palankes-nes sàlygas Pietryèiø Lietuvos gyvento-jams ðvietimo priemonëmis plëtoti tau-tines, kultûrines tradicijas bei paproèius,puoselëti gimtàjà kalbà ir jos mokytis, pa-þinti ðalies kultûrà ir istorijà, mokytis vals-tybine kalba visiems to pageidaujantiems.Daug darbø nuveikta. Organizuotos kon-ferencijos, seminarai, susitikimai su Vil-niaus miesto savivaldybës tarybos nariais,nuolat bendradarbiaujama su Tautiniømaþumø ir iðeivijos departamentu prieLR Vyriausybës, dalyvaujama jo ir Vil-niaus apskrities virðininko administraci-jos Socialiniø ir bendrøjø reikalø depar-tamento rengiamuose konkursuose, fes-tivaliuose, dalykinëse iðvykose á kaimyni-nes ðalis ir net Europos Sàjungos Parla-mento bûstinæ Briuselyje“, – pasakojoA. Masaitis.

Taèiau kyla ir nemaþa ðio kraðto lietu-viðkø mokyklø mokytojus jaudinanèiøproblemø. Vienos ið jø – uþdaromos ar-ba ketinamos uþdaryti lietuviðkos pradi-nës mokyklos. Taigi rûpintis Vilnijos krað-

to lietuviðkomis mokyklomis, etniniø ðei-mø lietuviø prigimtinës tapatybës iðsau-gojimu, puoselëjimu – vis dar opûs daly-kai. Prie ðio darbo prisideda ir „Ryto“draugija. Beje, jos pirmininkas kartu sudar dviem Rytø Lietuvos ðvietëjais – bu-vusia ilgamete Ðvenèioniø rajono Rëð-kutënø pagrindinës mokyklos lietuviøkalbos mokytoja Viktorija Lapëniene irIgnalinos È. Kudabos ir Daugëliðkio pa-grindiniø mokyklø mokytoju AntanuKarmonu – ðámet gavo garbingà apdo-vanojimà – Stanislovo Rapolionio pre-mijà. Piniginë premija, diplomas ir skulp-toriaus Konstantino Bogdano sukurtaskulptûrëlë ,,S. Rapolionis“ A. Masaièiuiáteikti uþ knygà „Marijampolio vaikai“,pasakojanèià jausmingà sakmæ apie Vil-nijos kraðtà.

Mûsø inf.

Vilniaus Pranciðkaus Skorinos vidurinëje mokykloje jaukeletà metø veikia ekologinis klubas „Þaliasis klevas“. Klu-bo nariai atlieka ekologinius oro, vandens, dirvoþemio tyri-mus. Savo tyrimø rezultatus jie pristato miesto ir tarptauti-nëse konferencijose.

Balandþio 18–26 d. Ukrainos mieste Èernovëje vykusiojejaunøjø mokslininkø konferencijoje „JCYS – 2008“ deðim-tokai Valerijus Olechnoviè ir Jelena Daðkeviè pristatë pro-jektiná darbà „Kerpës – atmosferos bioindikatoriai“ ir lai-mëjo treèià vietà.

Vilniaus P.Skorinos vid. m-klos inf.

„Þaliojo klevo“ veikla

Mokytojos G.Vincukevièienë ir S.Griðko bei deðimtokai J.Daðkeviè ir V.Olechnoviè

Algimantas Masaitis

Ren

ato

s È

esn

aviè

ien

ës n

uo

tr.

9

„Pasaulyje mums skirta tiek daug. Tik turëkime akis tai pa-matyti, ðirdá – pamilti ir rankas – viskà apglëbti.“ (Liusi ModMontgomeri) Gal todël praverdamas Vilniaus kurèiøjø ir ne-prigirdinèiøjø reabilitacinio profesinio mokymo centro(VKNRPMC) duris jauti átampà ir didelæ pagarbà.

Á konferencijà, skirtà kurèiøjø profesinio ugdymo Lietuvoje60-meèiui ir centro 10-meèiui paminëti, susirinko daugybë gar-biø sveèiø: Ðvietimo ir mokslo bei Socialinës apsaugos ministe-rijø atstovai, Ðvedijos ambasadorë Malina Karre, Lietuvos Ro-tary klubo prezidentë Vida Bandis, Lietuvos kurèiøjø reabilita-cijos centro direktorë Roma Kleèkovskaja, partneriai ið Vokie-tijos, Estijos, Lenkijos Vroclavo ir Veicherovo kurèiøjø ugdy-mo centrø, kurèiøjø mokyklø Lietuvoje atstovai, buvæ ir esan-tys centro darbuotojai.

Sveikam þmogui áprasti dalykai ið kurèiøjø reikalauja daugpastangø. Juk kurtieji gali gyventi visavertá gyvenimà, turëtidraugø, dirbti mëgstamà darbà, sukurti ðeimà, auginti vaikus.

Ðiuo metu VKNRPMC yra vienintelë specializuota profesi-nio mokymo ástaiga Lietuvoje, kurioje profesiná iðsilavinimàgali ágyti þmonës su klausos negalia.

Centro direktorius Eduardas Endrijaitis, apþvelgdamas nu-veiktus darbus kurèiøjø profesinio ugdymo srityje, paþymëjo,„kad visø centro darbuotojø indëlis laiduoja aukðtà kurèiøjøugdymo kokybæ, padeda tobulëti, stiebtis aukðtyn profesineprasme, áveikti svarbiausius kurèiøjø ugdymo kelyje iðkilusiussunkumus“.

Vilniaus kurèiøjø ir neprigirdinèiøjø reabilitacinio profesi-nio ugdymo centro veiklos pradþia – 1948 m., kai buvo ákurtaVilniaus kurèiøjø ir nebyliø amatø mokykla. Tai buvo pirmojitokio pobûdþio mokykla visoje Sovietø Sàjungoje. Nebuvo jo-kiø planø, programø, vadovëliø, mokymo priemoniø, specia-listø. Sunkiai rinkosi ir mokiniai, nes tuo metu buvo manoma,kad kurtieji yra nemokytini. Pirmoji laida – 43 mokiniai – galëjomokytis batsiuviø, siuvëjø bei staliø amato ir bendrojo lavinimodalykø. Tik 1951 m. atsiranda pirmosios skaitymo ið lûpø pa-mokos.

Kasmet buvo tikslinamos, koreguojamos mokymo progra-mos, daugëjo mokiniø, gerëjo materialinë bazë. Mokykloje vei-kë fotografijos, meno saviveiklos, jaunøjø gamtininkø, siuvinë-jimo ir mezgimo, dailiøjø darbø bûreliai. Kaip ir dabar, tuometmokiniai taip pat pasiþymëdavo sportinëje veikloje: lengvosiosatletikos, slidinëjimo, vandens sporto (plaukimo), krepðiniovarþybose. Kol mokësi, visi mokiniai nemokamai gaudavo ben-drabutá, aprangà ir maitinimà.

1998 m. reorganizavus Vilniaus amatø mokyklà á centrà, atsi-rado nemaþa naujoviø. Svarbiausia ið jø – ávedami privalomi ges-tø kalbos kursai ir dëstytojams, ir mokiniams. Tai, kad ðiandienpamokos dëstomos ir renginiai vedami gestø kalba, mokiniøapklausos duomenimis, – didelis centro pranaðumas.

Ðiuo metu centre mokoma 6 specialybiø: lengvø drabuþiøsiuvëjo, staliaus-staklininko, apdailininko (statybininko), ava-lynës taisytojo, teksto rinkëjo ir maketuotojo kompiuteriu beimaisto gamintojo. Kasmet ðiø specialybiø mokosi apie 140 mo-kiniø. Mokslas trunka 3 metus, stojamøjø egzaminø nëra. Pri-imami jaunuoliai nuo 14 metø be pagrindinio iðsilavinimo irbaigæ pagrindinæ, vidurinæ ar specialiàsias mokyklas. Visiemsmokiniams, atvykusiems ið kitø Lietuvos vietø, teikiamas dali-nis valstybës iðlaikymas – jie nemokamai apgyvendinami centrobendrabutyje ir nemokamai maitinami keturis kartus per die-nà centro valgykloje.

Kad á darbo rinkà ásilietø puikûs specialistai, reikalinga stiprispecialybiø rengimo materialinë bazë. Ðiuo metu rëmëjø – tarp-

Balsas gestø kalba

tautiniam Rotary klubui priklausanèiø Lietuvos, Danijos, Ðve-dijos klubø – dëka mokiniai mokosi dirbti su naujomis siuvimomaðinomis ir naujausia staliaus dirbtuviø áranga. Mokomosiosir baigiamosios praktikos atliekamos mokyklø dirbtuvëse, lent-pjûvëse, medþio gaminiø ir baldø gamybos, statybos ir remon-to, siuvimo ir kt. ámonëse. Centras ne tik rengia specialistus,bet ir rûpinasi jø ádarbinimu, nes darbdavys, deja, pirmenybæteikia sveikam darbuotojui.

1998–2007 m. VKNRPMC baigë 387 kurtieji jaunuoliai, ási-darbino 269, 153 ið jø – pagal kvalifikacijà. Ðiais metais dar 39mokiniai pasirengs savarankiðkam gyvenimui. Tuomet per 10metø centras bus iðleidæs 426 absolventus. Jau planuojamosnaujos specialybës, o senosios pritaikomos gyvenimo realijomsir negalios pobûdþiui.

Greta profesiniø dalykø, mokiniai mokosi gestø kalbos, ak-tyviai sportuoja, lanko teatro studijà, darbðèiøjø rankø ir kt.bûrelius, dalyvauja ávairiuose renginiuose ir projektuose. La-bai svarbu, kad jaunuoliai èia susiranda gyvenimo draugà, susi-buria á bendraminèiø kolektyvà, suranda veiklà, atitinkanèià jøporeikius, ágyja þiniø ir gebëjimø, labai reikalingø savarankið-kame gyvenime.

Dalyvavimas ES remiamuose projektuose turëtø pagerintimokiniø gyvenimo ir mokymosi kokybæ, palengvinti jø ásijungi-mà á darbo rinkà.

Apibûdindamas dabartinæ kurèiø vaikø ugdymo situacijà,centro direktorius minëjo, kad tëvai gali rinktis, ar jø vaikasmokysis specialiojoje ugdymo ástaigoje, ar bandys eiti á bendro-jo lavinimo mokyklà. „Patirtis rodo, – sakë E. Endrijaitis, – kadnuo pirmo pasirinkimo priklauso visa tolesnë kurèio vaiko at-eitis: ar jis bus kurèiøjø bendruomenës narys, ar gyvens tarpgirdinèiøjø, stengdamasis pritapti. Vieni baigæ specialiàsias ben-drojo lavinimo mokyklas gali siekti ágyti profesijà drauge sugirdinèiaisiais, kiti, kurie sugeba kalbëti ir gerai skaito ið lûpø,gali mokytis Radviliðkio reabilitaciniame centre, Kauno leng-vosios pramonës ir paslaugø verslo mokykloje. Taèiau ðiosedviejose ástaigose kurtiesiems sunku mokytis, nes nëra gestøkalbos vertëjø, specialistø, mokanèiø bendrauti su negirdin-èiaisiais, specialiø mokymo priemoniø. Su besimokanèiais mû-sø centre pedagogai bendrauja gestø kalba, kurià turi mokëtiir nuolat tobulinti.“

Kurèiøjø ugdymas daro paþangà. Ðvietimo ir mokslo minis-terija skatina steigti naujas specialybes, atitinkanèias ðiø þmo-niø interesus ir poreikius. Ir kurtieji, ir neprigirdintieji turiþinoti – jie gyvenime irgi gali daug pasiekti.

Ar girdi balsà, iðreikðtà gestø kalba?

Elvyra MATAÈIÛNIENË

Pirmoje eilëje konferencijos sveèiai: ÐMM Profesinio ir tæstinio mokymo departamentovyr. specialistas Algirdas Konstantas Urnavièius, Ðvedijos ambasadorë Malina Karre,

Lietuvos Rotary klubo prezidentë Vida Bandis

10

Geguþës pabaigoje Suomijoje, Poripriemiestyje, buvo surengta tarptautinëBaltijos jûros projekto vasaros stovykla,kurioje dalyvavo 57 mokiniai ir mokyto-jai ið Vokietijos, Suomijos, Estijos ir Ru-sijos bei ðiø eiluèiø autorë. Stovykloje da-lyviai buvo supaþindinti su Pori miestoistorija ir architektûra, galëjo stebëtipaukðèius ir tirti vandens kokybæ Balti-jos jûros pakrantëje, Kokemënjoki upë-je ir Enëjërvi eþere bei tyrë oro kokybækerpiø metodu 50, 100 ir 150 metrø at-stumu nuo greitkelio. Buvo aplankytostrys skirtingo tipo elektrinës. Stovyklosdalyviai buvo supaþindinti su visø jø vei-kimo principais, sandara. Teko apsilan-kyti ir radioaktyviø atliekø saugyklose ða-lia Olkiluoto atominës elektrinës.

Arrki gamtos namuose Pori mieste bu-vo parodyta iðskirtinë didelës reikðmësdrugeliø kolekcija. Ði kolekcija yra rodo-ma tik retiems miesto sveèiams ir ja þavë-tis galima tik pusvalandá per savaitæ.

Paskutiniàjà stovyklos dienà dalyviai vy-ko susipaþinti, kaip yra paruoðiami ir ap-dorojami puðø spygliai, gaunami ið Bal-tijos jûros regiono ðaliø „Kemira Pig-ments“ gamykloje. Gauti puðø spygliaiparodo tam tikros vietovës oro uþterð-tumà. Ði gamykla vienintelë Pori regioneturi reikiamà aparatûrà tirti spygliams irglaudþiai bendradarbiauja su Meri-Porividurine mokykla.

Rûta JOCIÛTË-ÞOLYNIENËBaltijos jûros projekto nacionalinë ir generalinë

koordinatorë

TarptautinëMeri-Pori stovykla

Suomijoje

Pernai ðalyje buvo 35stacionarios vaikø vasarospoilsio stovyklos, ðiemet

jø liko 29, kitàmet greièiausiai liks dar ma-þiau. Jos sparèiai privatizuojamos. O të-vø, norinèiø, kad jø vaikai turiningai pra-leistø vasaros atostogas, praðymø kasmettik daugëja. Tai kelia galvos skausmà va-saros poilsio organizatoriams.

Daugiau apie vaikø vasarà skaitykitedokumentø ádëklo 10 psl.

Vaikø vasaros kaleidoskopas

ÐMM inf.

Ðià vasarà daugiau kaip 300 ðalies mokyklø prisijungë prie Ðvietimo ir mokslo ministe-rijos inicijuotos akcijos „Noriu – sportuoju“. Jos tikslas – per vasaros atostogas vaikamsatverti mokyklø sporto sales bei aikðtynus ir sudaryti sàlygas aktyviai leisti laikà. Akcijoje„Noriu – sportuoju“ dalyvaujanèioms mokykloms Ðvietimo ir mokslo ministerija padova-nos sporto inventoriaus: kamuoliø, lankø, ðokdyniø. Vaikø uþimtumui organizuoti ðiemetÐvietimo ir mokslo ministerija skyrë beveik 10,7 mln. litø.

„Per vasaros atostogas tinkamai iðnaudojus turimà ástaigø ugdymo bazæ ir pasitelkusmokytojus, mokiniai galëtø turiningai ir ádomiai praleisti laisvalaiká. Taip apsaugotumejuos nuo galimø þalingø socialiniø veiksniø, laiduotume jø saugumà, – sako ðvietimo irmokslo ministras Algirdas Monkevièius. – Tikimës, kad Ðvietimo ir mokslo ministerijos,savivaldybiø pastangomis vaikams bus pasiûlytos ávairios uþimtumo formos, kurios padësugdyti kûrybiðkumà, stiprinti sveikatà, socialinius ágûdþius.“

Akcija organizuojama ketvirtus metus. Ðiais metais jà vykdys Lietuvos moksleiviø kûnokultûros ir sporto centras. Mokyklø, dalyvaujanèiø akcijoje, sàraðà galima rasti tinklalapyjewww.lmssc.smm.lt/konk_noriu.htm. Daugiau informacijos teikia Lietuvos moksleiviø kûno kul-tûros ir sporto centro direktorë Ona Babonienë, tel. (8 5) 262 0434.

Stovyklos dalyviai tyrë vandens kokybæBaltijos jûros pakrantëje

11

Mus rasite internete www.sac.smm.lt ir www.zebra.lt/svietimas/il

Klauskite – atsakysime

Praðytume paaiðkinti vaikø turizmo renginiøorganizavimo apraðo, patvirtinto 2005 m. kovo1 d. ásakymu ISAK-330, 13.2 punktà. Ar visiturizmo vadovai privalo bûti atestuoti? Ar pa-kanka ástaigai turëti vienà atestuotà renginio va-dovà, kuris instruktuotø kitus pedagogus?

Ðiauliø lopðelio-darþelio „Þirniukas“direktorë Irena URBUTYTË

Vadovaujantis Vaikø turizmo renginiø or-ganizavimo apraðu, patvirtintu Lietuvos Res-publikos ðvietimo ir mokslo ministro 2005 m.kovo 1 d. ásakymu Nr. ISAK-330, visi turizmorenginiø vadovai mokomi ir atestuojami va-dovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuo-tojø saugos ir sveikatos klausimais bendruo-ju nuostatu, patvirtintu Lietuvos Respubli-kos socialinës apsaugos ir darbo ministro irLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos mi-nistro 2003 m. gruodþio 31 d. ásakymu Nr. A1-223/V-792 (Þin., 2004, Nr.13-395).

Lietuvos jaunimo turizmo centro l. e. p.direktorë Vida PETREVIÈIENË

Jums atsako Ðvietimo ir moksloministerijos specialistai

Ar neformaliojo ugdymo ástaigoje dirbanti mo-kytoja, turinti aukðtàjá iðsilavinimà ir iðklausiusipedagoginiø psichologiniø þiniø kursà, gali ates-tuotis vyresniojo mokytojo kvalifikacinei katego-rijai?

Taip, gali.

Esu ðvietimo ástaigos vadovë. 1999 m. birþe-lio mën. atestavausi ir man buvo suteikta III va-dybinë kategorija. Ar privalau dabar vël ates-tuotis?

Taip, iki 2008 m. pabaigos privalote bûtiperatestuota pagal naujuosius nuostatus.

Ar darþeliø auklëtojai turi atestuotis pagal mo-kytojø atestacijos nuostatus?

Ðiuo metu darþeliø auklëtojai atestuojamipagal Mokytojø atestacijos nuostatus, patvir-tintus Ðvietimo ir mokslo ministro 2007 m.liepos 27 d. ásakymu Nr. ISAK-1578 (Þin.,2007, Nr. 86-3451).

„Mokymas þiniø visuomenei ir mokymasne tik jai neturi bûti nesuderinami dalykai.Paprasta bûtø ásikibti vienos ar kitos ðio para-dokso pusës – auklëti jaunus þmones arbaekonomikai, arba pilietiðkumui ir bendruo-menei. Taèiau tokios poliarizuotos pozicijosjauniems þmonëms menkai tepasitarnauja.Mokymas vien tik þiniø visuomenei parengiamokinius ir visuomenæ ekonominiam klestë-jimui, taèiau apriboja þmoniø bendravimàinstrumentiniais, ekonominiais santykiais,grupës bendravimà – laikino komandinio dar-bo „turniketø pasauliu“ ir þmoniø aistras beitroðkimus nukreipia nuo tarpusavio sàveikosá pirkimo terapijà prekybos ir pramogø cen-truose.“ (Hargreaves Andy. „Mokymas þiniøvisuomenëje: ðvietimas nesaugumo amþiuje“,Vilnius: Homo liber, 2008, 77 psl.)

Knygos autorius – Bostono kolegijos (JAV) Tomo Moro Brenano ðvietimokatedros vedëjas, profesorius, þymus ðvietimo kaitos ir lyderystës specialistasAndy Hargreavesas. Savo knygoje jis aptaria dabartinæ ðvietimo padëtá pasau-lyje, analizuoja þiniø visuomenës bruoþus, kodël ji svarbi ir kà ji ðiandienreiðkia mokytojams. Profesorius gvildena aktualius standartizacijos, atskir-ties, mokytojø vaidmens bei jø situacijos ðiandieninëje ðvietimo sistemoje klau-simus. A. Hargreaveso nuomone, XXI a. turi kisti mokymo samprata: moky-mas yra ne tik þiniø perdavimas, bet ir mokymasis mokytis, akiraèiø plëtimasbei mokytojø tobulëjimas.

Knygos „Mokymas þiniø visuomenëje: ðvietimas nesaugumo amþiuje“ ver-timà á lietuviø kalbà ir leidimà inicijavo Ðvietimo ir mokslo ministerija, pradë-dama Mokyklø tobulinimo programà plius (MTP plius) ir jos dalá – projektà„Lyderiø laikas“. Ðvietimo vadybos kaitos iniciatyva, pradëta plëtoti dar vyk-dant Mokyklø tobulinimo programà, tæsiama projektu „Lyderiø laikas“, ku-rio tikslas – sukurti paramos sistemà ðvietimo lyderiams. Taip skatinamasðvietimo bendruomeniø savarankiðkumas, ðvietimo specialistams suteikiamadaugiau saviraiðkos ir karjeros galimybiø. Kuriant palankià aplinkà mokyklølyderiams ugdyti, bûtina: plëtoti konsultaciniø paslaugø rinkà, atliepianèiàðvietimo dalyviø poreikius ir galimybes, sudaryti sàlygas lyderiams konsultuo-ti(s) virtualiojoje aplinkoje, sukurti ir iðbandyti lyderystës idëja grindþiamusmokyklø valdymo modelius.

Knygoje „Mokymas þiniø visuomenëje: ðvietimas nesaugumo amþiuje“ ið-sakyti svarstymai skirti visiems, kurie domisi ðvietimo kaita, jo kokybe ir siekiaiðmokti priimti XXI a. iððûkius. Knygoje pateikta informacija bei siûlomi spren-dimai bus naudingi gerinant ðvietimo kokybæ.

ÐAC Projektø administravimo skyriaus inf.

Knyga apie ðvietimàþiniø visuomenëje

Daugiau informacijoswww.smm.lt/klausimai/index.htm

Dël tëvelio mirties nuoðirdþiaiuþjauèiame mokytojà

Jûratæ Marijà JASAITIENÆ

Vilniaus Jono Lauþiko bendrojo lavinimokonsultacinio centro bendruomenë

Lietuvos moksleiviø informavimo irtechninës kûrybos centro kolektyvas

nuoðirdþiai uþjauèia

Henrikà VAITEKÛNÀ

dël brolio mirties.

Mieli skaitytojai, kaip kasmet drauge su tûkstanèiais pedagogø uþveriamedar vienø mokslo metø vartus. Per tuos metus Jûs iðleidote á gyvenimà naujàugdytiniø kartà, o mes „Ðvietimo naujienose“ stengëmës parodyti, koká atsakin-gà darbà nuveikëte. Dëjome Jûsø patirtá, kartu dalijomës dþiaugsmais ir skau-duliais, ieðkojome keliø, kaip juos áveikti, spausdinome ðvietimo þinovø patari-mus ir valdþios sprendimus... Mûsø numerius paávairino ir papuoðë priedai:„Olimpiados, konkursai“, „Menai mokykloje“, „Mokykla ir ðeima“, „Manometodas“, „Mes esame“, „Að pilietis“, „Jaunimo mokykla“. Daugumà jø pa-rengëme Jûsø padedami. Dëkojame uþ graþø ir prasmingà bendradarbiavimà.

Atëjo laikas atsipûsti, kad rugpjûèio pabaigoje su nauja energija, naujaisplanais, projektais ir idëjomis vël kibtume á ðvietimo darbus, tvirtai tikëdami jønauda. Viliamës, kad ir kitais mokslo metais mes dirbsime ir tobulësime kartu.O dabar – geros vasaros! Redakcija

12

Vyr. redaktorë Zina RIMGAILIENË (tel. 264 9455, e.p. zina.rimgailiene@sac.smm.lt);korespondentës: Ona BANADIENË (tel. 264 9468), Elvyra MATAÈIÛNIENË, Vida PLATÛKIENË(tel. 264 9467); maketuotoja Eglë LESNIAUSKIENË, tekstø rinkëja Algita TARASEVIÈ (tel. 264 9469).

Redakcijos adresas: ÐMM Ðvietimo aprûpinimo centras, Geleþinio Vilko g.12, 01112 Vilnius.Ám. k. 190995938, a. s. LT447044060001441890 AB SEB bankas, b.k. 70440Telefaksas (8 5) 264 9468, e.p. infoleid@sac.smm.lt, adresas internete www.zebra.lt/svietimas/il/Spausdino UAB „Petro ofsetas“. Tiraþas 4000 egz.

Informacinis leidinysÐvietimo naujienosÐvietimo naujienos

Vilniaus siuvëjø ir automechanikø mo-kyklos mokiniai tarptautiniame autome-chanikø profesinio meistriðkumo kon-kurse „Jaunasis automechanikas“ uþëmëdvi pirmàsias vietas. Viktoras Kovalen-ko konkurse pelnë pirmàjà vietà, VaidasVienius – antràjà. Mokyklos komandapripaþinta geriausia, jai atiteko pagrin-dinis konkurso prizas – taurë. Rugsëjápirmosios vietos laimëtojas V. Kovalen-ko rengiasi dalyvauti Roterdame (Olan-dijoje) vyksianèiose „EuroSkills 2008“profesinio meistriðkumo varþybose. Mo-kinius konkursui rengë vyresnysis pro-fesijos mokytojas Apolinaras Bruþas.

Tarptautiniai automechanikø profesi-nio meistriðkumo konkursai „Jaunasisautomechanikas“ pradëti rengti nuo2001 m. aðtuoniø Europos ðaliø profesi-nio mokymo institucijø tarpusavio ben-dradarbiavimo susitarimu. Vilniaus siu-vëjø ir automechanikø mokykla konkur-se dalyvavo penktà kartà. Konkursas kas-met organizuojamas vis kitoje Europosðalyje. Ðiais metais vyko Austrijoje, Eg-genburgo automechanikø mokykloje.Konkurse dalyvavo automechanikø spe-cialybës mokiniai ið Èekijos, Vengrijos,Slovakijos, Austrijos, Makedonijos, Lie-tuvos. Konkursas susideda ið dviejø da-liø – teorinës ir praktinës. Teorinëje da-lyje mokiniai atlieka testà, parengtà gim-tàja kalba. Praktinëje dalyje skirtingosedarbo vietose yra atliekamos ávairiospraktinës uþduotys, susijusios su auto-mobilio elektros áranga ir jos diagnosti-ka, transmisijos, pakabos, komforto sis-temø techninës prieþiûros ir remontodarbais.

Deramai parengti konkursui mokiniustikrai nëra lengva. Svarbiausia jø paèiønoras ir pasiryþimas daug dirbti, atkak-liai siekiant aukðtø rezultatø. Nepakan-ka vien profesinio mokymo metu ágytøteoriniø ir praktiniø þiniø. Remontuojatautomobilius bûtina gebëti dirbti su nau-jausiomis technologijomis. Todël tenkakreiptis á verslo ámones, autoservisus, kadðie sudarytø sàlygas mokiniams ágytipraktiniø ágûdþiø dirbant su modernia,ðiuolaikiðka áranga. Ðiais metais ruoðian-

Jaunøjøautomechanikøpergalë

tis konkursuiypaè daug padë-jo „AD Baltic“,Vilniaus volks-wagen centras.

Mokinys Viktoras Kovalenko 2007 m.pabaigoje ðalies profesiniø mokyklø – bû-simøjø automobiliø remontininkø pro-fesinio meistriðkumo konkurse tapo ant-rosios vietos laimëtoju. Tai buvo tarsi tar-pinis þiniø patikrinimas ruoðiantis tarp-tautiniam konkursui. Prieð konkursà jau-dulys buvo didelis. Konkurso sàlygos la-bai skyrësi nuo prieð tai buvusio. Mûsøðalyje ir áranga, ir árankiai, ir automobi-liai naudojami praktiniam mokymui daugkuklesni negu Austrijoje. Bet... buvo la-bai ádomu. Buvo uþduoèiø, kurias tekoatlikti pirmà kartà, taèiau jas pasisekëáveikti.

Apie automechaniko specialybæ vaiki-nas svajojo jau vaikystëje. Bûdamas sep-tintoje klasëje jau tvirtai buvo apsispren-dæs, kad eis mokytis tik á automechanikømokyklà. Sëkme labai dþiaugiasi, laimëtinorëjo, bet pirmos vietos nesitikëjo. Kastoliau? Pasirengimas „EuroSkills 2008“profesinio meistriðkumo konkursui. Ðiuometu jis atlieka praktikà „UAB Mototo-ja“, stengiasi ágyti kuo daugiau ágûdþiøper ávairias praktines uþduotis su toyota,nes tai susijæ su artëjanèiu konkursu.Laukia labai rimtas pasirengimas ir ið-bandymas.

Mokytojas Apolinaras Bruþas kartu sumokiniu dþiaugësi pasiekta pergale. Ta-èiau ir pats geriausias mokytojas be ga-biø mokiniø, pasirengusiø daug dirbti irnugalëti, nieko nepasieks. Mokytojasðiuo atveju yra tik vadovas, pagalbinin-kas, iðmokti turi pats mokinys. Pasiren-gimà reikëjo labai tikslingai suplanuoti,numatyti ávairias darbo vietas, daug laikoskirti individualiam darbui. Konkurse da-lyvavæ abu mokiniai yra labai gabûs ir nuo-lat siekia ágyti naujø þiniø.

Ar reikia talento? Norint tapti geruautomechaniku, nepakanka gerai moky-tis bendrojo lavinimo mokykloje, bûtinasir paðaukimas tam darbui. Dalyvavimaskonkurse padeda mokiniui ne tik áver-

tinti save, bet ir mokyklà, kurioje moko-si. Ðis konkursas parodë, kad ir neturintpaèios naujausios praktinio mokymoárangos galima puikiai parengti mokiniusir pasiekti geriausiø rezultatø.

Kitais metais konkursas vyks Lietu-voje, mûsø mokykloje. Þinoma, laukianelengvas iðbandymas tiek parengiantuþduotis, tiek organizuojant patá kon-kursà. Ðiais metais mokykla baigia vyk-dyti Europos Sàjungos finansuojamàprojektà, kurio dëka bus pagerinta au-tomobiliø remontininkø rengimo prak-tinio mokymo bazë. Ágyta nauja moky-mo áranga, atnaujintos praktinio moky-mo patalpos sudarys geresnes sàlygasvykti tarptautiniam automechanikø kon-kursui. Mokykla aktyviai bendradarbiaujasu socialiniais partneriais, todël tikisi su-laukti ir jø paramos.

Gerai, kad turime iðskirtinæ galimybædalyvauti konkurse, patikriname ne tikþinias ir ágûdþius, bet ir bendraudami sukitø ðaliø mokyklø atstovais semiamëstarptautinës patirties, pasinaudojame jasiekdami profesinio mokymo kokybës ge-rinimo.

Elena PELAKAUSKIENËVilniaus siuvëjø ir automechanikø mokyklos direktorë

Taip buvo atliekamospraktinës konkursouþduotys

Laimëtojai buvo labai laimingi...V.Vienius ir V.Kovalenko