Embed Size (px)
Citation preview
1
ISSN 1648-5874
Informacinis leidinysÐvietimo naujienosÐvietimo naujienos
SPAL
IS
2008’16(271)
Sambûryjesklandëðventinënuotaika
„Noriu paliudyti, kad mokytojo dar-bas labai sunkus, reikalaujantis daug pa-stangø, nuolat semtis þiniø, idëjø, nepa-
vargti ir turëti savy jëgø. Kartu tai yranuostabi profesija. Ko gero, pa-ti nuostabiausia...“ (Ðvietimoir mokslo ministras AlgirdasMonkevièius)
Pirmàjá spalio sekmadiená prie Lietuvos na-cionalinës filharmonijos bûriavosi daug smal-siø, taèiau dar nedràsiø jaunø mokytojø. Pir-mà kartà Lietuvos Respublikos ðvietimo irmokslo ministerija visus 553 ðiais metais pra-dëjusius dirbti mokytojus pakvietë paminëtiMokytojø dienà, pasidalyti pirmaisiais áspû-dþiais, pasiklausyti tik jiems skirto koncerto,tiesiog pabûti drauge. Pats ðvietimo ir moksloministras A. Monkevièius kiekvienà jaunàjá ða-lies mokytojà sutiko prie Filharmonijos durø,spaudë rankà ir linkëjo geros nuotaikos.
ES paramaðvietimui irmokslui
Ðvietimo ir mokslo ministerija pradeda kryptingai naudoti ðvietimui ir moksluiskirtà 2007–2013 m. Europos Sàjungos struktûrinæ paramà. Rugsëjo viduryje iðsiøstipirmieji pasiûlymai teikti paraiðkas gauti ES paramà. Iki 2015 m. ðvietimui ir moksluiplëtoti bus panaudoti 4 mlrd. litø struktûrinës paramos. Tai beveik 7 kartus daugiaunei per 2004–2006 metus. Tada paramos suma sudarë 620 mln. litø, buvo finansuotas431 projektas.
„Ðiam etapui pasiruoðta daug geriau. Daugelis projektø atrinkti pagal valstybësstrateginá planavimà. Tai reiðkia, kad ministerija turi aiðkius ateities planus, o gautoslëðos bus tinkamai paskirstomos, panaudojamos produktyviai ir efektyviai“, – tvirtinoÐMM Europos Sàjungos paramos koordinavimo departamento direktorius Auri-mas Morkûnas. (Nukelta á 4 psl.)
(Nukelta á 2 psl.)
Numeryje:
Þiburëliai visiems
Vadovëlis studentui –dëstytojas namuose
Ar saugusvalstybës sargas?
Pakeliui á XXI a.mokyklà
Áþiebta smalsumokibirkðtëlë
AKS padësabiturientamsapsispræsti
Ren
ato
s È
esn
aviè
ien
ës n
uo
trau
kos
Tarp jaunøjø mokytojø ministras sutikoir savo buvusiø mokiniø...
2
Mokytojai sulaukë ir ðalies PrezidentoValdo Adamkaus sveikinimo: „BrangûsLietuvos mokytojai, aèiû jums uþ praeitá,aèiû jums uþ ðiandienà ir aèiû jums uþateitá. Lietuva tæsia graþià tradicijà – ðven-èia Mokytojø dienà. Taèiau ðventës grei-tai praeina, mokyklø bendruomenës to-liau tæsia savo darbà, kurio tikrai negali-me pavadinti lengvu. Mokykla – tai in-tegrali visuomenës dalis. Joje tartum veid-rodyje atsispindi mûsø laimëjimai ir to-bulëjimas, o kartu ir mûsø problemos,baimë, nepasitikëjimas, pilietiniø, o kar-tais ir þmogiðkøjø ryðiø stoka. Þmones,pasiryþusius ðiuos ryðius megzti, pagar-biai vertinu kaip tikrus idealistus, kuriesavo graþias idëjas ágyvendina kasdieniudarbu. Kalbu apie þmones, kurie nepai-sydami visø sunkumø ir problemø vis tiekrenkasi ðá darbà.“ Prezidentas su didelepagarba atsiliepë apie Metø mokytojovardà pelniusius mokytojus: „Kokia ðian-dienos mokykla, tokia bus rytojaus Lie-
tuva. O mûsø mokykla tikrai turi ðviesiø,savo darbui atsidavusiø þmoniø, sklei-dþianèiø tikràsias vertybes.“ Neliko pa-mirðti ir projekte „Renkuosi mokyti“ da-lyvaujantys aukðtøjø mokyklø absolven-tai. Ðalies vadovas visiems buvusiems, esa-miems ir bûsimiems Lietuvos mokyto-jams linkëjo tvirtybës, pasitikëjimo ir dë-kingumo.
Mokytojø pasveikinti atvykæs Minist-ras Pirmininkas Gediminas Kirkilas pra-bilo apie vis iðkylanèias ðvietimo proble-mas ir jø sprendimo bûdus: „Neseniaipatvirtinta ilgalaikë mokytojø atlyginimøkëlimo programa. Nepaisant nemaþø bû-simo biudþeto sunkumø Vyriausybë tvir-tai laikysis ðios programos. Prieð keletàmetø bene aktualiausia tema buvo mo-kyklos nelankantys vaikai. Dabar jø labaisumaþëjo – yra apie 200. Nebeliko nuo-statø, kad iðsilavinimas neteikia jokiosnaudos. Pastaruoju metu padaugëjo mo-kyklose smurto. Viena prieþasèiø – socia-linë nelygybë. Tai paskatino Vyriausybæpriimti sprendimà dël nemokamo visøpradinukø maitinimo. Jûs, mokytojai, esa-te arèiausiai savo mokiniø. Ne visi jie at-ëjæ ið tø ðeimø, kurios rûpinasi savo vai-kais, todël daug kas priklauso nuo jûsø
pastabumo, geranoriðkumo, dëmesio irðilumos tiems, kurie pradeda eiti savo gy-venimo keliu. Daugelis jûsø yra mokyto-jai ið paðaukimo, turintys retà talentà –Dievo dovanà mylëti savo vaikus ir kiek-vienà pamokà paversti kûrybos ðvente.“
„Turime pakeisti Lietuvà. Ið tiesø taijau dabar daro – mokytojai. Jûsø ranko-se yra mûsø valstybës ateitis. Tai ne tiknuostabi profesija – tai yra pareiga. At-likti tà pareigà ir pajausti þmoniø dëkin-gumà yra didþiausia dovana. Aèiû jumsuþ viskà, kà darote ir dar padarysite“, –sakë ðvietimo ir mokslo ministrasA. Monkevièius.
Vël grojo simfoninis orkestras, ope-ros primadona Irena Milkevièiûtë þavë-jo savo nuostabiu balsu, o aktorius Vy-tautas Rumðas ðventei dvasingumo su-teikë skaitydamas Mindaugo monologusið Justino Marcinkevièiaus dramos „Min-daugas“. Abejingo, regis, neliko në vie-no.
O kokia Mokytojø diena be paèiø mo-kytojø þodþiø?.. Ðvietimo ir mokslo mi-nisterijos valstybës sekretorius DainiusNumgaudis á scenà pakvietë du jaunusmokytojus: „Praëjo mënuo, atlëgo átam-pa ir jau gautas pirmasis atlyginimas.
Sambûryje sklandëðventinë nuotaika(Atkelta ið 1 psl.)
Tokiø ðámet Rytø Lietuvos mokyklose suskaièiuota vienuoli-ka. Tiek puikiø mokytojø graþaus Mokytojø dienai skirto ren-ginio metu buvo iðkilmingai pagerbta Valstybiniame maþajameteatre, Vilniuje. Þinoma, jø yra gerokai daugiau tarp visø 3676Rytø Lietuvoje dirbanèiø mokytojø. Bet ðá kartà pasirinkta tiek:uþ pilietiðkumo, tautinio sàmoningumo, kitø bendraþmogið-køjø vertybiø diegimà kuriant atvirà mokyklà, ugdytiniams su-darant lygias mokymosi ir socialines pedagogines sàlygas, uþmokytojo praktinës veiklos rodiklius – mokytojo ir jo ugdomømokiniø pasiekimus ir paþangà (ávairiø rajono, ðalies olimpia-dø, konkursø, parodø, sëkmingo ugdymo(si) rezultatus) ir kt.
Pirmà kartà Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas prieLR Vyriausybës kartu su lietuviø ðvietimo draugija „Rytas“
Þiburëliai visiems
ágyvendino projektà „Rytø Lietuvos metø moky-tojo konkursas“. Vienuolikai geriausiø ðio kraðto –Ignalinos, Ðalèininkø, Ðvenèioniø, Trakø, Vilniausrajonø, Visagino miesto, Vilniaus apskrities virði-ninko administracijos pavaldumo mokyklø – mo-kytojø skirtos piniginës premijos ir áteikti diplo-mai. Deðimt premijø ásteigë Tautiniø maþumø iriðeivijos departamentas (jas áteikë departamentogeneralinis direktorius Antanas Petrauskas), vie-nà – Vilniaus apskrities virðininko administracija(premijà áteikë apskrities virðininkas Alfonsas Ma-caitis). Iðkilmëse dalyvavo Vilniaus apskrities vir-ðininko administracijos Socialiniø reikalø ir ðvieti-mo departamento, Tautiniø maþumø ir iðeivijosdepartamento, „Ryto“ draugijos, minëtø rajonøðvietimo skyriø bei ðvietimo centrø atstovai, apdo-vanotøjø kolegos, þurnalistai.
Teikdamas premijas A. Petrauskas dëkojo mo-kytojams uþ bendrà darbà rengiant projektus, konkursus, se-minarus, kursus, paþintines keliones ir kitus ðvietëjiðkus dar-bus Rytø Lietuvoje, o A. Macaitis priminë, kad kartais ðio krað-to mokytojams tenka narplioti anaiptol nemokytojiðkas pro-blemas, netgi aiðkintis ðeimø konfliktus. „Jûs esate þiburëliaivisiems“, – negailëjo komplimentø apskrities virðininkas ir ra-gino tokià mokytojø pagerbimo ðventæ padaryti tradicine.
Ðiltai apie mokytojø darbà pasakojo viena ið apdovanotøjø,Ðalèininkø rajono Baltosios Vokës „Ðilo“ vidurinës mokykloslietuviø kalbos mokytoja metodininkë Auðra Varnelienë. Ji lin-këjo savo kolegoms, Rytø Lietuvos mokytojams, ásilieti á visosLietuvos dvasinæ erdvæ, teikti mokiniams tai, ko jie galbût ne-gauna savo gyvenamojoje aplinkoje, ðeimose, mokyti dainø,lietuviðkø paproèiø, graþaus lietuviðko þodþio, jei reikia, netgisekti pasakas.
Mokytojø ðventæ paávairino nuotaikingas aktorës Nijolës Nar-montaitës koncertas.
Mûsø inf.
Áamþinta dþiaugsmo akimirkaRenatos Èesnavièienës nuotr.
3
Metø mokytojo vardo nominacijai ðiais metais buvo pristatytipenki rajono pedagogai: „Atþalyno“ vidurinës mokyklos moky-tojos Irena Usienë ir Janina Kalvaitienë, „Auðros“ vidurinësmokyklos mokytoja Marija Burneikienë, „Ryto“ vidurinës mo-kyklos mokytoja Laima Railienë ir Akademijos vidurinës mokyk-los kûno kultûros mokytojas metodininkas Rimvydas Proscevi-èius. Këdainiø rajono savivaldybës komisijos posëdyje slaptu bal-savimu Metø mokytojo vardas paskirtas pastarajam. Pasak Kë-dainiø rajono savivaldybës tarybos nario, Ðvietimo ir kultûroskomiteto pirmininko Romualdo Lengvino, komisija ávertino mo-kytojo indëlá á sportinio turizmo vystymà ne tik rajone, bet irLietuvoje. 38-erius metus mokytojas R. Proscevièius organizuo-ja sàskrydþius, tarptautines ir ðalies sporto varþybas, ákûrë spor-tinio turizmo vystymo bazæ, vadovavo kûno kultûros mokytojø metodinei komisijai,ákûrë turistø klubà Akademijoje. Daug metø jo paruoðtos visø amþiaus grupiø ko-mandos uþima prizines vietas ðalies varþybose.
Metø mokytojo premija ávertina rajono mokytojo kompetencijas, veiklos rezulta-tus ir skatina profesinei bei kûrybinei iniciatyvai. Mokytojo kandidatûra gali bûtiteikiama, jei atitinka ne maþiau kaip keturis ið ðeðiø profesinës ir visuomeninës veik-los kriterijø, nurodytø Premijos skyrimo nuostatuose. Këdainiø rajono savivaldybësMetø mokytojo vardas suteikiamas ir premija gali bûti skiriama rajono formaliojo irneformaliojo ðvietimo ástaigø mokytojams, auklëtojams, andragogams, ðvietimo pa-galbà teikiantiems specialistams uþ nuopelnus praktinëje pedagoginëje veikloje, mo-kiniø pasiekimus, indëlá á ðvietimo proceso ágyvendinimà, demokratinës kultûros irpilietiniø vertybiø ugdymà. Metø mokytojo premijos dydis – 20 MGL.
Pernai Metø mokytojo vardas suteiktas Krakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijosfizikos ir matematikos mokytojui Renoldui Klimavièiui, 2006 m. – Ðviesiosios gimna-zijos lietuviø kalbos mokytojai ekspertei Virginijai Savickienei.
Ðiemet Metø mokytojo diplomas ir piniginë premija iðkilmingai áteikta spalio 3 d.,Këdainiø kultûros centre minint Tarptautinæ mokytojø dienà. Pasveikinti ir apdova-noti ðia proga buvo ne tik nusipelniusieji, bet ir ðiais metais pradëjæ dirbti pedagogai.
Jorûnë LIUTKIENË
Metø mokytojà rinko ir Këdainiai
Kartu atsiranda ir pirmieji áspûdþiai.“Vilniaus Jeruzalës vidurinës mokyklos
informaciniø technologijø mokytoja In-drë Mateliûnaitë papasakojo istorijàapie jaunuolá, kuris troðko iðminties, oVilniaus ðv. Kristoforo vidurinës mokyk-los matematikos ir informatikos moky-tojas Ramûnas Skaudþius iðsakë savo pir-mus potyrius mokykloje: „Per tà praëju-sá mënesá kiekvienas ið mûsø ne kartàklausëme, kà daryti, kad bûtume geriau-si mokytojai savo mokiniams. To reikiasiekti ir norëti visomis jëgomis. Að tikrainesitikëjau, kad mokytojo darbas reika-lauja tiek kûrybiðkumo. Kiekvienoje si-tuacijoje: perteikiant þinias, bendraujantsu mokiniais... Manau, kad kiekvienas jaupatyrëme tà jausmà, kai po sëkmingospamokos jautëmës lyg ant sparnø, ir tàjausmà, kai pamoka nebuvo tokia, ko-kios norëjome. Tada atrodë, jog ásibëgë-jome ið visø jëgø ir trenkëmës á sienà.Naudodamasis proga noriu palinkëti vi-siems kûrybiðkumo ir siekti bûti geriau-siais savo mokiniø mokytojais.“
Pakalbinti kiti naujai pradëjæ dirbti mo-kytojai mielai dalijosi savo mintimis: „Ma-nau, kad su vaikais mes radome bendràkalbà ir man tai labai patinka. Didþiuo-
juosi tuo, kà darau, nes matau, kad ma-no darbas prasmingas. Tikiuosi, kad ry-ðys su mokiniais vis stiprës, bendravimasgerës ir mes visi tobulësime“, – kalbëjojaunoji lietuviø kalbos mokytoja Ramu-në Pivoraitë.
Artûras Buloènikovas, dirbantis Vil-niaus rajono Ðumsko pagrindinëje mo-kykloje, sakë: „Dirbdamas mokykloje ti-kiuosi iðauklëti mokinius dorais ir parei-gingais pilieèiais, puoselëjanèiais Lietu-vos kultûrà. Tikiuosi, kad mano moky-mas padës jauniems þmonëms surasti sa-vo gyvenimo kelià – kryptingà, paremtàþiniomis, þmogiðkà. Bûsimiems pedago-gams norëèiau palinkëti kantrybës, iðtver-mës bei teigiamo poþiûrio á gyvenimà.“
Gintarë Maniokaitë, dëstanti lietuviøkalbà Vilniaus „Ryto“ vidurinëje mokyk-loje, taip prabilo apie savo profesijà: „Sa-vo darbe tikiuosi sulaukti supratingø,nuoðirdþiø mokiniø. Didþiuojuosi tuo, kàdarau. Nesvarbu, kad daugelis linki susi-rasti prasmingesná, geresná darbà. Kitidarbai, deja, man neádomûs. Visiems mo-kytojams norëèiau palinkëti stiprybës,nuoðirdþiø bei dëkingø mokiniø.“
Lietuvos kurèiøjø ir neprigirdinèiøjøugdymo centro mokytoja Jolita Petraity-
të teigë: „Mokytojo darbas yra kasdieni-në kûryba. Jei ðios kûrybos nepristigsiu,mokytojo darbo tikrai neatsisakysiu. Begalo didelis dþiaugsmas uþplûsta, kai su-pranti, kad mokinys kaþko iðmoko. Bûsi-miems mokytojams norëèiau palinkëti,kad prieð ateidami á mokyklà jie apsi-spræstø, ar yra tikrai pasiryþæ dirbti ðá dar-bà, ar turi tam pakankamai kantrybës.Mokytojo specialybë nëra lengva.“
Visi á ðventæ atvykæ nauji mokytojai ga-vo po „paslaptingàjá vokà“, kurá atplëðtigalëjo tik koncerto pabaigoje. Voke bu-vo „Patirties kaupimo lakðtas“. Jo turináperskaitë D. Numgaudis: „Ðvietimo irmokslo ministerija sveikina pasirinkimàdirbti mokytoju, kvieèia atsakingai ir kû-rybingai ugdyti mokinius, auginti save irbranginti mokytojo vardà. Po 5-eriø dar-bo mokykloje metø pakviesime Jus pa-keisti ðá lakðtà á dovanà, skatinanèià to-bulëti.“ Ir pridûrë: „Tai yra kvietimas popenkeriø metø Mokytojø dienà susirinktiVilniuje ir atsineðti ðá lakðtà.“
Koncertas baigësi, taèiau Filharmoni-jos koridoriuose dar ilgai ðurmuliavo ábûrelius susispietæ mokytojai, bendravoir dalijosi pirmàja patirtimi.
Auðra ÐUMELIAUSKAITË
Ðiø metø Rytø Lietuvos metø mokyto-jais tapo: Alytë Zakarauskienë, IgnalinosÈeslovo Kudabos pagrindinës mokyklospradiniø klasiø mokytoja metodininkë;Auðra Varnelienë, Ðalèininkø rajono Bal-tosios Vokës ,,Ðilo“ vidurinës mokykloslietuviø kalbos mokytoja metodininkë;Ilona Ðedienë, Ðalèininkø rajono Dieve-niðkiø ,,Ryto“ vidurinës mokyklos angløkalbos mokytoja metodininkë; Zita Spi-rauskienë, Ðalèininkø rajono Poðkoniøpagrindinës mokyklos biologijos, chemi-jos vyresnioji mokytoja; Laima Juodagal-vienë, Ðvenèioniø Zigmo Þemaièio gim-nazijos lietuviø kalbos mokytoja metodi-ninkë; Danguolë Sabienë, Trakø ðvietimocentro nuotolinio mokymo mokytoja kon-sultantë (mokytoja metodininkë); DaivaLosinskienë, Vilniaus rajono Nemenèi-nës Gedimino gimnazijos matematikosmokytoja metodininkë, direktoriaus pa-vaduotoja; Raimonda Sakalauskaitë, Vil-niaus rajono Keturiasdeðimties Totoriøpagrindinës mokyklos lietuviø kalbosmokytoja metodininkë, direktoriaus pa-vaduotoja; Valdonë Navickaitë, Vilniausrajono Vëriðkiø pradinës mokyklos pra-diniø klasiø mokytoja metodininkë; Vi-da Pimpienë, Visagino Èeslovo Sasnaus-ko muzikos mokyklos mokytoja eksper-të, dainavimo skyriaus vedëja; VytautasNiaura, Vilniaus apskrities virðininko ad-ministracijos Lavoriðkiø pagrindinës mo-kyklos Medininkø skyriaus vadovas, is-torijos mokytojas.
4
ES parama ðvietimui ir mokslui(Atkelta ið 1 psl.)
Antrajame struktûrinës paramos etape daugiau kaip 2 mlrd.litø bus skirti mokslui, taip pat mokslo ir verslo bendradarbia-vimui skatinti. Bus ásteigti 5 integruoti mokslo, studijø ir verslocentrai (vadinamieji slëniai), ágyvendinamos 7 kompleksinësprogramos mokslui imliø ûkio sektoriø vystymui. „Tai yra moks-liniø tyrimø, specialistø rengimo ir verslo susijungimas“, – spau-dos konferencijoje pabrëþë ðvietimo ir mokslo ministras Algir-das Monkevièius, pristatydamas pirmuosius projektus, finan-suojamus ið ES struktûrinës paramos lëðø. Dar beveik 2 mlrd.litø bus investuoti á bendrojo lavinimo, profesinio mokymo irstudijø kokybës gerinimo sritis. Bus siekiama, kad studijø irmokslinës veiklos bazæ tobulintø visi universitetai ir kolegijos.Planuojama ásteigti sektorinius praktinio profesinio mokymocentrus, modernizuoti 49 suaugusiøjø ðvietimo centrus, atnau-jinti 400 bendrojo lavinimo mokyklø technologijø, menø beigamtos mokslø kabinetus, aprûpinti modernia áranga ir bal-dais 240 bendrojo lavinimo mokyklø bibliotekø.
Toliau numatoma plëtoti ir stiprinti profesinio orientavimoir karjeros ugdymo sistemà. Internetinëje AIKOS svetainëjebus pateikta 8000 profesijø apraðø, apskrityse ásteigti 5 regio-niniai profesinio orientavimo centrai, o bendrojo lavinimo, pro-fesinëse ir aukðtosiose mokyklose pradës veikti beveik 800 kar-jeros ugdymo padaliniø.
2007–2013 m. naujovë – regionø plëtros tarybos. „Jos nu-spræs, kur bus investuojamos regionø projektams skirtos lë-ðos: kurios specialiosios mokyklos taps metodiniais centrais,kuriose vietovëse bus ákurti daugiafunkciniai universalûs cen-trai, kurios ikimokyklinës ástaigos bus atnaujintos. Regionøplëtra turëtø bûti sujungta su þmogiðkøjø iðtekliø ir ðvietimoinstitucijø plëtra“, – paþymëjo ðvietimo ir mokslo ministras.
Didþiausias pradinio etapo projektas bus pradëtas vykdytijau rudená. Vilniaus universitete bus ákurtas Nacionalinis atvi-ros prieigos mokslinës komunikacijos ir informacijos centras.ES parama sudaro 100 mln. litø. Uþ ðias lëðas bus pastatytas irárengtas centras, jungiantis tradicines ir modernias bibliotekøpaslaugas, skatinantis studijø, mokslo ir verslo bendradarbia-vimà, plëtrà ir sklaidà. Apie já telksis kiti Saulëtekio slënio sta-tiniai. Centras bus aprûpintas modernia áranga, kuri leis teiktikokybiðkas paslaugas, sudarys sàlygas mokslininkams, studen-tams, dëstytojams, verslo atstovams bendrauti ir bendradar-biauti. Ðá rudená bus sudaryta apie 20 projektø ágyvendinimosutarèiø. Projektø vertë – beveik 200 mln. litø.
Pagal Þmogiðkøjø iðtekliø plëtros veiksmø programos 2prioritetà bus remiami 8 priemoniø projektai:
Ðvietimo kokybës uþtikrinimo ir stebësenos sistemø stiprinimas(3 projektai, 10 876 900 Lt):
Nacionalinë mokyklø vertinimo agentûra vykdys projektà „Ben-drojo lavinimo mokyklø ásivertinimo instrumentø kûrimas irdiegimas“. Ðvietimo ekspertai, specialistai, mokytojai tobulinskvalifikacijà mokiniø pasiekimø vertinimo srityje rengiant stan-dartizuotus vertinimo ir ásivertinimo árankius.
Ðvietimo plëtotës centro projekto „Standartizuotø mokiniø pa-siekimø vertinimo ir ásivertinimo árankiø bendrojo lavinimomokykloms kûrimas“ dalyviai parengs standartizuotø vertini-mo ir ásivertinimo árankiø rengimo programà, árankius bei stan-dartizavimo procedûrø apraðà ir rekomendacijas mokykloms.
Nacionalinis egzaminø centras vykdys projektà „Pagrindiniougdymo pasiekimø patikrinimo ir brandos egzaminø sistemostobulinimas“. Ketinama sukurti tæstinæ sistemà, pagal kuriàbûtø nuolat rengiami uþduoèiø autoriai, ir kompiuterizuotàvertinimo sistemà. Yra numatyta parengti visø dalykø pagrin-dinio ugdymo pasiekimø patikrinimo ir brandos egzaminø re-zultatø kokybines analizes.
Lyderyste paremtas ir lyderiavimà skatinantis ðvietimo ástaigøvaldymo tobulinimas (10 mln. Lt)
Projektu „Lyderiø laikas“ bus pleèiama konsultaciniø pa-slaugø rinka, sudarytos galimybës konsultuoti(s) virtualioje ap-linkoje, sukurti ir iðbandyti lyderiavimo metodu paremti mo-kyklø valdymo modeliai. Projekto vykdytojas – ÐAC.
Ðvietimo personalo (administravimo personalo, ðvietimo vadybi-ninkø) kvalifikacijos tobulinimo sistemø plëtra (2 projektai, 3,108mln. Lt)
Projektu „Apskrities virðininkø ir savivaldybiø administraci-jø ðvietimo padaliniø specialistø ekspertiniø gebëjimø stiprini-mas“ bus pagrástos savivaldybiø ðvietimo padaliniø specialistøedukacinës bei vadybinës kompetencijos. Numatyta parengti irakredituoti 4 mokymo programas, kurios bus skirtos apskrièiøir savivaldybiø ðvietimo padaliniø specialistø ekspertiniø gebë-jimø stiprinimui. Já vykdys ÐAC.
Projektu „Regioniniø ðvietimo valdymo informaciniø siste-mø plëtra ir ðvietimo politikos analizës specialistø kompeten-cijos tobulinimas“ Ðvietimo informaciniø technologijø centras(ÐITC) skatins kurti ðvietimo valdymo informacines sistemasregionuose ir jas naudoti atliekant kokybiðkà politikos analizæ.
Besimokanèiøjø pagrindiniø kompetencijø ugdymas formaliojo irneformaliojo ðvietimo sistemoje (9 mln. Lt)
Nacionalinë mokyklø vertinimo agentûra rengia projektà „Pa-grindinio ugdymo pirmojo koncentro (V–VIII kl.) mokiniøesminiø kompetencijø ugdymas“. Planuojama parengti kom-petencijø ugdymo metodikà ir metodinæ medþiagà mokyto-jams, rekomendacijas vadovëliø ir kitø mokymo(si) medþiagøautoriams ir kt.
Alternatyvus ugdymas ðvietimo sistemoje (1,8 mln. Lt)ÐAC projekto tikslai – sudaryti sàlygas kuo didesniam moki-
niø skaièiui ágyti pagrindiná iðsilavinimà; siekti, kad mokiniaitæstø mokymàsi toliau ágydami viduriná iðsilavinimà; ágytø dar-bo rinkoje paklausià profesinæ kvalifikacijà; turëtø pasirinkimàir plëtotø asmeninius interesus ir gebëjimus bei socialiai adap-tuotøsi per pasirinktà patrauklià darbinæ veiklà.
Visuotinio prieðmokyklinio ugdymo diegimas ir kitø mokymosivisà gyvenimà paslaugø prieinamumo, ypaè kaimo vietovëse, didini-mas (2 projektai, 12 384 100 Lt)
ÐITC projektu „Nuotolinio mokymo kuratoriø (kaimo vie-tovëse) tobulinimas“ bus gerinama nuotolinio mokymosi tin-klo teikiamø paslaugø kokybë, siekiama padëti kaimo vietoviøgyventojams ágyti reikiamà kvalifikacijà ir ágûdþius. Planuojamaásigyti nuotolinio mokymo programas, sukurti mokymo prie-mones, iðmokyti 96 nuotolinio mokymo globëjus ir kt.
Mokytojø kompetencijos centras vykdydamas projektà „Ikimo-kyklinio ir prieðmokyklinio ugdymo plëtra“ visose Lietuvos sa-vivaldybëse sieks didinti ðvietimo paslaugø, teikiamø ikimokyk-linio ir prieðmokyklinio amþiaus vaikui ir já auginanèiai ðeimai,prieinamumà ir kokybæ. 130 ikimokyklinio ir prieðmokykliniougdymo ástaigø bus aprûpintos kompiuterine áranga, joms busparengta metodinë literatûra. Specialistams bus sudarytos sà-lygos tobulinti kvalifikacijà.
Kokybiðkos mokymosi psichologinës, specialiosios ar socialinës pe-dagoginës ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinantmokymosi visà gyvenimà paslaugø prieinamumà (18,67 mln. Lt)
Dar ðá rudená bus pradëti vykdyti 5 projektai, kuriais siekia-ma parengti specialiàsias mokymo priemones, plëtoti specia-liøjø poreikiø asmenø ugdymo formas, didinti pagalbos moki-niui efektyvumà, uþtikrinti mokiniø gràþinimà á mokyklas, to-bulinti mokyklos bibliotekø darbuotojø kompetencijas naudo-jant ðiuolaikines priemones.
Aukðèiausios kokybës formaliojo ir neformaliojo mokymo pa-slaugø teikimas (ÐAC, 6 686 700 Lt)
Projektu „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybiø didini-mas 14–19 metø mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi dife-rencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybës,
5
Lyderystë ir jos formosSpalio 9–10 d. Baèkonyse vykusiu se-
minaru „Autoritetas, galia ir vaizduotë:lyderystë ir jos formos“ baigtas projekto„Lyderiø laikas“ parengiamasis etapas.Pasidalyti áþvalgomis apie lyderystæ suti-ko socialinis analitikas, kultûros kritikasprof. Leonidas Donskis. „Ði paskaita – taihumanitaro pastangos naujai paaiðkintilyderystës sàvokà istorine ir kultûrologi-ne prasme. Lyderystës sàvoka turi fun-damentalius pamatus, kuriuos galima ne-sunkiai atsekti klasikinëse epochose, kla-sikiniuose tekstuose“, – sakë profesorius.
Lyderystës temà plëtoti seminaro ve-dëjas pradëjo nuo renesansinës Italijos,tiksliau – nuo Florencijos miesto iðkili-mo ir menø suklestëjimo XV a. Tuo metuvyravo ne tik genialiø menininkø, bet irhumanizmo – renesansinio dëmesioþmogui, naujo tipo lavinimosi idëjos –studia humanitatis (þmogaus studijos) –formavimosi epocha, kurioje kito poþiû-ris á menà: menas yra kûryba, dieviðko-sios partnerystës iðraiðka. Iki to laiko Eu-ropoje menas laikytas amatu, o meninin-kai – paprasèiausiais amatininkais. Toksminties lûþis atvërë erdvæ vienai ið ryð-kiausiø lyderystës apraiðkø. Florencijojeatsirado naujo tipo patronaþø, „menouþsakovø, mecenatø, kurie pradëjo for-muoti visà kûrybos sferà“, teigë L. Dons-kis. Atsirado vis daugiau turtingø, ne-baþnytiniø meno kûriniø uþsakovø, sie-kusiø áamþinti save ir savo artimuosius.Suklestëjo portreto þanras, puikiai at-skleidþiantis Renesanso epochos dvasià.Portretas atspindëjo pieðiamo þmogausindividualybæ, istorijà. Taigi uþsakovai, uþportretus mokëjæ pinigus ir suteikæ ta-pytojams saviraiðkos galimybæ, sukûrë ne-regimà jungtá tarp meno ir þmoniø. „Mesmatome naujà schemà – þmogus suran-da þmogø ir kartu kà nors sukuria. Tai –lyderystës schema“, – apibendrino pro-fesorius.
simboline galia, pasireiðkianèia tam tikravertybiø, idealø reprezentacija, jø atpa-þinimo ir pripaþinimo struktûra. Autori-teto neámanoma primesti, já sukuria vi-suomenë. Tai abipusio santykio ir ben-drø sàlyèio taðkø vertybiø hierarchijojesuradimas, kurio prieðingybë – autorita-rinë asmenybë. Apie jà pirmieji prakalboTeodoras Adornas ir Maksas Horkhei-meris, o plaèiau iðanalizavo Ërichas Fro-mas. Autoritarinë asmenybë nëra lyde-rystës apraiðka, ji kyla kriziø metu, esantkraðtutinëms situacijoms, ir yra grindþia-ma paternalistiniais santykiais. Autori-tarinei asmenybei nereikalingi autorite-tai, ji atmeta pasirinkimus, laisvæ, kuriàdaþnai suvokia ne kaip saviraiðkos gali-mybæ, o kaip izoliacijà, marginalizavimà.
Pavojus lyderystei profesorius siejo suvieðosios erdvës krize. Visuomenë gyve-na þiniasklaidos kuriamame pseudoávy-kiø pasaulyje. Tikrovë yra konstruojamair primetama. Joje veikia garsenybiø kul-tas. „Ten, kur mëginama uþpildyti tamtikras vieðumos krizes arba moraliná va-kuumà privaèiais gyvenimais ir biografi-jomis, gimsta serialai, realybës ðou, o nelyderystës projektai“, – aiðkino kritikas.Tikrajai lyderystei nebelieka vietos, nes„tikroji lyderystë tikrai nëra mëginimassavo asmenimi pakeisti vieðàjá gyvenimàarba buvimas paprasèiausiu vadovu. Iðtikro lyderystë yra tam tikri socialiniø tin-klø arba þmoniø bei idëjø sujungimo me-chanizmai, kuriø kartais imamasi tam, kadaplinka galëtø gauti svarbø impulsà: pi-lietiná, moraliná ar kt.“ „Lyderystë – taitam tikri moraliniai pasirinkimai, situa-cijos, kai renkamasi vienø ar kitø verty-biø, idëjø naudai“, – kalbëjo L. Donskis.
Seminarà jis baigë mintimi, kad „lyde-rystës idëjos gali slypëti kiekvienameþmoguje, svarbu iðmokti tà þmogiðkàjá po-tencialà panaudoti“. Sukurti tikslingà topotencialo panaudojimo ðvietime siste-mà kaip tik ir siekiama pradedant ágy-vendinti projektà „Lyderiø laikas“.
Simona PLIENAITYTËÐMM ÐAC Projektø administravimo skyriaus
vyresnioji specialistë
L. Donskis kalbëjo ir apie lyderystësvaizdavimà klasikinëje literatûroje. Jisanalizavo destruktyvios ir kilnios lyderys-tës pavyzdþius Viljamo Ðekspyro „Mak-bete“, „Audroje“, „Otele“, „Romeo irDþuljetoje“, tobulo valdovo idëjà, politi-nës galios pavojus ir buvimo valdþioje kai-nà – Nikolo Makiavelio „Valdove“ bei„Mandragoroje“. N. Makiavelis – huma-nistas, Romos istorijos þinovas, „Valdo-ve“ apibûdino tris pagrindines valdovosavybes: virtu, reiðkiantá vyriðkumà, ne-pasidavimà, ryþtà, sieká laimëti, animo,apibûdinamà kaip savigynos dvasia ir ið-reiðkiantá þmoniø pasitikëjimà valdovu,jo keliamà saugumo jausmà, bei fortûnà,t. y. sëkmæ. Bûti geru þmogumi, kad bû-tum geras valdovas, nepakanka; valdþiai,galiai áteisinti bei iðlaikyti reikia kalavijo,neretai – radikaliø apsisprendimø.
Dar viena seminaro apie lyderystæ ávai-riose istorinëse ir kultûrinëse plotmësedalis buvo skirta charizmatinëms asme-nybëms, manipuliavimo minia politikai iramoraliajai lyderystei. Charizmatinës as-menybës, pasak L. Donskio, nëra lyde-rystës apraiðkos, o tiesiog tam tikri per-sonaþai, socialiniai aktoriai, veikiantys ati-tinkamomis aplinkybëmis: visuomenæapëmusio chaoso, ásivyravusios tvarkosaiþëjimo metu. Tokiomis ribinëmis sàly-gomis dauguma þmoniø patiki kraðtuti-niais, epizodiðkais lyderiais ir sudarojiems manipuliacijos minia sàlygas. Mi-nia sutinka neþinoti tiesos, nusimesda-ma ir atsakomybës naðtà. Vis dëlto pro-fesorius pabrëþë, kad „lyderystæ reikiaaiðkiai atsieti nuo manipuliacijos minia.Lyderystë yra gebëjimas iðversti idëjø kal-bà, vizijas á socialinæ tikrovæ, paversti jaspraktika“. Tai nëra iðkilimas susiklosèiuspalankiems socialiniams, politiniams arekonominiams veiksniams.
L. Donskio nuomone, lyderystës pa-matas yra autoritetas, kuris siejamas su
reikalingos ðiuolaikiniam darbo pasauliui“ siekiama didinti ug-dymo turinio patrauklumà, já individualizuoti ir diferencijuoti;didinti mokiniø pasirinkimo galimybes, atsiþvelgiant á darbo rin-kos poreikius; plëtoti projekto dalyviø esmines kompetencijas.Ketinama parengti modulines mokymo programas bei menøir technologijø, verslumo, darbinës veiklos gebëjimø ugdymoir darbo pasaulio paþinimo mokymo metodines priemones.
Pagal Sanglaudos skatinimo veiksmø programos 3.2 prioritetàbus remiamos 3 priemonës.
Suaugusiøjø ðvietimo institucijø modernizavimas plëtojant uni-versalius daugiafunkcinius centrus (Mokytojø kompetencijos cen-tras, 10,34 mln. Lt)
Bus modernizuota 19 ðvietimo paslaugas teikianèiø ástaigø(suaugusiøjø ðvietimo centrø tinkle), atlikti ástaigø patalpø re-monto darbai, aprûpinta technika, áranga ir baldais.
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo ekspertiniø institucijø bazës stip-rinimas (Nacionalinis egzaminø centras, 2,62 mln. Lt)
Projektu „Pagrindinio ugdymo pasiekimø patikrinimo ir bran-dos egzaminø vertinimo sistemos infrastruktûros plëtra“ sie-kiama modernizuoti egzaminø vertinimo sistemà, atnaujinticentralizuotai vykdomo uþduoèiø rengimo ir vertinimo mate-rialinæ bazæ ir kt.
Pedagoginiø psichologiniø tarnybø infrastruktûros, ðvietimo ástai-gose dirbanèiø specialiøjø pedagogø, socialiniø pedagogø, psicholo-gø, logopedø darbo aplinkos modernizavimas (Pedagogø profesinësraidos centras, 13,52 mln. Lt)
Ágyvendinus projektà numatoma atnaujinti 14 mokytojø kva-lifikacijos tobulinimo institucijø, o 49 mokytojø kvalifikacijostobulinimo institucijas aprûpinti áranga bei baldais.
Parengë Elvyra MATAÈIÛNIENË
66
KOKIA KALBA –TOKIA IR LIETUVA
„Maþosios kalbos ginasi nuo didþiulëskalbø ávairovës, – savo sveikinime konfe-rencijos dalyviams tvirtino Seimo Pirmi-ninkas Èeslovas Jurðënas. – Valstybë pri-valo stiprinti gimtosios kalbos pozicijas,rûpintis, kad jos visuomenës nariai mo-këtø bent kelias uþsienio kalbas.“ Saugotigimtosios kalbos savitumà ir kartu padë-ti jai prisitaikyti prie naujø gyvavimo rea-lijø, skatinti kûrybingà kalbos paveldo pa-naudojimà ragino susirinkusiuosius irvisus, kuriems rûpi savoji kalba, kultûrosministras Jonas Juèas bei ðvietimo irmokslo viceministrë Virginija Bûdienë.
„Saugoti didþiàsias maþøjø ðaliø kal-bas – visø ðaliø politikø ir kalbininkø pa-reiga, – ásitikinusi ir Seimo Ðvietimo,mokslo ir kultûros komiteto narë DaliaTeiðerskytë. – Lietuviø kalbai gresia pa-vojus, ji – prie iðnykimo ribos. Valstybinëlietuviø kalbos komisija sunkiai tvarkosisu verslo rykliais, kurie nepaiso kalbosnormø.“ Ðvietimo ir mokslo ministerija,jos nuomone, taip pat turëtø imtis di-desnës atsakomybës, stiprinti gimtosioskalbos mokymà. Juk dabar vaikai leng-viau iðmoksta anglø kalbà nei gimtàjà, vismaþiau suvokia jos þodþiø atspalvius,daugiaprasmiðkumà, sunkiau mokosigramatikos, vartoja daug barbarizmø,svetimybiø. „Jei mûsø kalba bus sukrypu-si, pasiligojusi, – tokia bus ir Lietuva, –apgailestavo parlamentarë. – Juk kalbayra tautos ir Tëvynës, þmogaus ir valsty-bës sargas. Saugokime sargà!“
KALBOS IÐLIKIMAS:GRËSMË AR REALYBË
Nacionalinius ir europinius kalbø po-litikos aspektus konferencijoje nagrinë-jo Manheimo (Vokietija) universitetoprofesorius, Europos nacionaliniø kal-bø institucijø federacijos (jai, beje, pri-klauso ir Lietuviø kalbos institutas beiValstybinë lietuviø kalbos komisija) pre-zidentas dr. Gerhardas Stickelis. Pasakjo, ðiuo metu Europoje pastebimas teri-torinis ir socialinis daugiakalbiðkumas.Gimtàjà kalbà vis smarkiau veikia inter-nacionalinë aplinka (informacinës tech-nologijos, komunikacijos, kelionës, spau-da, kultûriniai mainai ir t.t.). Vis daþniau
ðeimose kalbama dviem ar daugiau kal-bø. Kai kuriose ðalyse randasi tautiniømaþumø kalbø vartojimo problemø. Visplaèiau ásigalinti anglø kalba tampa konetarptautinë (atseit vienà kalbà patogiauvartoti), o tai þalinga kitø tautø atþvilgiu.Praneðëjas pabrëþë EK sieká, kad kiek-vienas europietis mokëtø bent tris (gim-tàjà bei dvi uþsienio) kalbas, kad uþsie-nio kalbos bûtina mokytis kuo anksèiau,bet nebûtinai tai turi bûti anglø kalba. ESkalbø politikai remia kalbø ávairovæ.
Kalbø mokymo(si) ir vertinimo proble-mas, Europos kalbø portfelio naudà ap-þvelgë ET Kalbø komiteto ekspertas dr.Eikë Thurmanas. Jis papasakojo apienaujà tarptautiná projektà, kurá pradëjoET Kalbø politikos skyrius. Projektu sie-kiama rasti bûdus, kaip áveikti nepalan-kias sàlygas ar neigiamus veiksnius, ska-tinanèius socialinæ atskirtá vartojant vals-tybinæ kalbà, nagrinëjama, kaip mokykli-nio ugdymo kalba(-os) pasitarnauja mo-kant kitø dalykø. Pasak praneðëjo, kai ku-riø kalbø „iðlikimas jau tampa ne grës-me, o realybe“.
„Tyrimø rezultatai rodo, kad lietuviøkalbos politika yra efektyvi ir stiprina ðioskalbos statusà. Lietuvos modeliai geraiveikia ir garantuoja kiekvienai tautineibendruomenei, kad ji gali bûti mokomasava kalba. Tai – geras pavyzdys kitomsvalstybëms“, – sakë vyriausioji tyrimø spe-cialistë ið Bristolio universiteto (DidþiojiBritanija) dr. Gabrielë Hogan-Brun. Jostyrinëjimø sritys – migracija ir daugiakal-bystë, kalbos ideologija, sociolingvistikair kalbos kultûra, ypaè Vidurio ir RytøEuropoje.
DAUGIAKALBYSTË –ATEITIES VIZIJA?
Konferencijoje ádomu buvo iðgirsti irmûsø ðalies politikø, verslininkø, peda-gogø, kultûros darbuotojø, kalbininkø irkt. atstovø nuomones apie valstybinëskalbos vartojimà bei statusà.
„Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà,lietuviø kalba tapo oficialia tarptautinësorganizacijos kalba. Platesnë vartojimosfera kalbai reiðkia didesná gyvybingumà,palankesnes jos iðlikimo ir vystymosi sà-lygas“, – ásitikinæs EK atstovybës Lietu-voje pareigûnas Jonas Morkus. Jis paþë-rë kritikos naujø terminø ir iðraiðkos prie-
moniø kûrëjams ir pavadino ðá procesàpernelyg lëtu, nespëjanèiu su naujø tech-nologijø plëtra. Rengiant galutinius eu-ropinius dokumentus pastebimi vertë-jø, redaktoriø ir dalyko specialistø nesu-tarimai. Todël jis kvietë kompetentingusasmenis didinti vertëjø ir kitø nevienpu-siø kalbos profesijø ágijimo galimybes beiprestiþà. „Europoje, kur kalbø ávairovëir paèios kalbos ne kartà kreipë istorijosvairà, daugiakalbystë yra neatsiejama at-eities vizijø dalis“, – tvirtino J. Morkus.
Kad sparèiai besivystanèios atviros vi-suomenës kalba nuolat kinta, pritarë irvienas ið lietuviðko þodþio puoselëtojøpoetas Marcelijus Martinaitis. Jo pra-neðime nagrinëti du vienas kità neigian-tys poþiûriai á dabartinæ lietuviø kalbà,jos vartojimo bûdus ir galimybes. Vienasteiginys pesimistinis: paveikta globaliniøprocesø lietuviø kalba sparèiai degraduo-ja. Kitas: kalba turtëja, modernëja, var-tojimo apimtimi tampa lygiavertë kitomstoliau paþengusiø ðaliø kalboms. „Taèiaunei vienas, nei kitas teiginys negali bûtibesàlygiðkai priimtas“, – mano poetas.
KÀ DARYTI?
Apie tai kalbëta konferencijos darbosekcijose.
„Kalbos institucijoms tenka labai svar-bus uþdavinys – ne tik kaupti ávairiø kal-bos lygmenø informacijà, jà analizuoti,bet ir imtis jos sklaidos. Kauptini ávai-raus laiko, skirtingø socialiniø ir geogra-finiø grupiø, visø kalbos stiliø duome-nys. Jø iðsaugojimas padeda pamatus ty-rimams, kurie gali brëþti kalbos kaitostendencijas ir numatyti galimus kalbosiðsaugojimo veiklos modelius. Reikia nu-matyti kalbos puoselëjimo strategijà, mo-këti pateikti kalbà ir jos galimybes visuo-menei, nuo kurios ið esmës ir priklausolietuviø kalbos likimas“, – teigë Lietuviøkalbos instituto mokslinë sekretorë Vio-leta Meiliûnaitë.
Valstybinës lietuviø kalbos komisijospirmininkë dr. Irena Smetonienë paþy-mëjo, kad iki ðiol pagrindinis dokumen-tas, reglamentavæs kalbos politikà, buvoValstybinës kalbos politikos 2003–2008 me-tø gairës. Ðiuo metu yra parengtos naujos2009–2013 metø gairës, kuriose ypatin-gas dëmesys skiriamas trijø dalykø – kal-bos, mokyklos ir visuomenës – sanglaudai.
Ar saugusvalstybëssargas?
Valstybinës kalbos politika yra valstybës bendrosios politikos dalis, todël ji neatsiejamanuo Europos ir pasaulio integracijos skatinamø procesø. Kaip visuotinës globalizacijosprocese vystosi mûsø ir kitø ðaliø gimtosios kalbos, koks jø santykis su kitomis tojepaèioje erdvëje gyvuojanèiomis kalbomis, kà apie ðiandieninæ situacijà màsto Lietuvos iruþsienio mokslininkai, specialistai, politikai, mokytojai, kiti visuomenës nariai, á ðiuos irkitus aktualius gimtosios kalbos politikos klausimus stengtasi atsakyti tarptautinës kon-ferencijos „Gimtosios kalbos politika: mokykla, visuomenë, valstybë“ metu. Konferenci-ja vyko LR Seime, jà rëmë Ðvietimo ir mokslo bei Kultûros ministerijos, Lituanistikostradicijø ir paveldo áprasminimo komisija, Europos Komisijos atstovybë Lietuvoje.
7
LAUKIAMA INTERESANTØ
VU Akademinio konsultavimo sekto-rius, priklausantis Studijø direkcijos Aka-deminiø paslaugø ir paramos studen-tams organizavimo skyriui, teikia konsul-tacijas potencialiems bei esamiems Vil-niaus universiteto studentams ir klausy-tojams studijø pasirinkimo klausimaisir kuria naujoviðkus sprendimus aukð-tajam mokslui visuomenëje populiarin-ti, patraukti ir iðlaikyti jaunimà. AKS sie-kia padëti abiturientams, kurie norëtøstoti á VU, bet negali apsispræsti, kuriàstudijø programà pasirinkti. Kaip pabrë-þia Akademinio konsultavimo sektoriausdarbuotoja Eglë Saikauskienë, bus ban-doma padëti ir tiems, kurie jau mokosiuniversitete, bet abejoja, ar pasirinko tin-kamas sau studijas. Jos manymu, svar-biausia, kad abiturientas ar studentaspats atrastø tà sritá, kurioje gali save ið-reikðti.
Ypatingà dëmesá Akademinio konsul-tavimo sektorius þada skirti darbui sumokyklomis. Pirmiausia bus stiprinamiryðiai su 13 gimnazijø, kurios yra pasira-ðiusios bendradarbiavimo sutartis su uni-versitetu. Numanoma, kad Akademiniokonsultavimo sektoriaus darbuotojaivyks á ðias mokyklas ir plaèiau pristatinësVilniaus universitetà, teiks iðsamesnæ in-formacijà. Gimnazijø moksleiviai bus lau-kiami ir paèiame universitete. „Stengsi-mës, kad mokiniai ið arèiau galëtø susi-paþinti su studijomis universitete: pama-tytø, kaip ir kur vyksta paskaitos, kokiapapildoma veikla uþsiima universitetostudentai, kokie darbai jø laukia baigustam tikras studijas“, – sako E. Saikaus-kienë.
Kol kas gimnazijø, su kuriomis Vilniausuniversitetas yra pasiraðæs bendradarbia-vimo sutartis, tinklo nesiruoðiama plës-ti, bet tai nereiðkia, jog VU nesiekia ben-drauti ir su kitomis gimnazijomis ar vi-durinëmis mokyklomis. Pasak E. Sai-kauskienës, su visomis norinèiomis mo-kyklomis AKS palaikys ryðá elektroniniupaðtu – siøs joms informacijà, praneði-nës apie rengiamas akcijas. „Visø suin-teresuotø gimnazijø ir mokyklø atstovaigali kreiptis á mus, paraðyti elektroninálaiðkà, kuriame bûtø nurodyta, jog jie norigauti AKS naujienas ir informacijà“, –sako ji. AKS darbuotojai taip pat yra pa-siryþæ rengti Vilniaus universiteto teikia-mø paslaugø pristatymus mokyklose, ku-
AKS padës abiturientamsapsispræsti
rios juos kvies. Tokie pat pristatymai vyksir paèiame VU.
PAÞINTI UNIVERSITETÀ NËRASUDËTINGA
Akademinio konsultavimo sektoriusjau paruoðæs keletà bûdø, padësianèiømoksleiviams geriau susipaþinti su Vil-niaus universitetu ir studijø galimybëmisjame. Vienas ið jø yra „Universitetas suOranþiniu“. Ðá projektà organizuoja Lie-tuvos gamtos mokslø olimpiadø asocia-cija (LGMOA), kuri pasirinko oranþinæspalvà kaip neoficialø savo simbolá. Da-bar prie projekto prisijungë ir AKS.LGMOA aktyvistai yra pasirengæ supa-þindinti visus besidominèius su studijo-mis Vilniaus universitete, vesti ekskursi-jas ávairiuose fakultetuose. Kvieèiant ap-silankyti ávairiuose universiteto padali-niuose, bandoma atsiþvelgti á mokiniø in-teresus. „Besidominèius gamtos moks-lais kvieèiame aplankyti universiteto Bo-tanikos sodà, tø, kuriuos domina istori-ja, bibliotekininkystë, informacijos moks-lai, laukia VU biblioteka. Besidomintiemsfizika ir astronomija tikriausiai bûtø ádo-mu aplankyti Teorinës fizikos ir astrono-mijos institutà, planetariumà, observa-torijà, o tie, kuriems artimos chemijosstudijos, galës apþiûrëti Chemijos fakul-tetà, laboratorijas ir pan.“, – teigia E. Sai-kauskienë. Jau susitarta ir su universite-to Teisës klinika bei radijo stotimi STARTFM, jog teise ar þurnalistika besidomin-tiems abiturientams bus leista stebëti jødarbà. Èia tik maþa dalis universiteto irstudijø paþinimo galimybiø.
„Moksleiviams, norintiems stoti á VU,padedame sudaryti planà, kà jie tokiu at-veju turëtø iðmokti ir pasiekti. Pavyzdþiui,galima patarti baigti Vilniaus universite-to papildomojo ugdymo mokyklas, ku-rios suteikia tam tikrus balus stojant“, –sako E. Saikauskienë. Jos manymu, Aka-deminio konsultavimo sektorius tiesiogbûtinas kiekvienam universitetui, kurisgalvoja apie savo ateitá.
Viktoras DENISENKA
Rugsëjo 1 d. Vilniaus universitete pra-dëjo darbà Akademinio konsultavimo sek-torius (AKS). Be akademinio konsultavi-mo, jis rûpinasi bendradarbiavimo su mo-kyklomis, gabiø vaikø ugdymo reikalais.Svarbiausias ðio sektoriaus uþdavinys –skatinti visuomenæ siekti aukðtojo moksloir padëti rasti artimà sau profesinæ sritá VU.AKS darbuotojai yra pasiryþæ konsultuotiinteresantus ne tik tiesiogiai, bet ir telefo-nu bei internetu.
Projektà ketinama teikti Seimo Ðvietimo,mokslo ir kultûros komitetui. Gaires ti-kimasi priimti Seimo rudens sesijoje.
Kad rûpinimasis gimtàja kalba nëratuðti þodþiai, patvirtino ir kitø kalbininkøpasisakymai. Valstybinës kalbos aukðto-joje mokykloje situacijà nagrinëjo Vil-niaus universiteto Filologijos fakultetodekanas doc. dr. Antanas Smetona:„Aukðtosios mokyklos padëtis dël vals-tybinës kalbos vartojimo yra labai prieð-taringa: viena vertus, ji suvokia savo mi-sijà puoselëti ir ugdyti mokslo bei spe-cialybës kalbà, kita vertus, mokslo ir stu-dijø internacionalëjimas diktuoja visiðkaiprieðingas realijas.“ Kalbininko nuomo-ne, „derëtø perþiûrëti bendrojo lavini-mo mokyklø mokiniø skirstymà kalbosugdymo poþiûriu á humanitarus ir „tiks-liukus“, dràsiau ir ryþtingiau perorien-tuoti bendrojo kalbos lavinimo ir kalbosegzaminavimo tikslus á esminiø kompe-tencijø ugdymà, o aukðtosioms mokyk-loms aiðkiai apsispræsti, koks ið tiesø yrasantykis mokslo ir studijø plëtros valsty-bine kalba ir uþsienio kalbomis, kaip visatai dera su Bolonijos procesais“.
Gimtosios kalbos mokytojø rengimoproblemas nagrinëjo Vilniaus pedago-ginio universiteto Lituanistikos fakulte-to dekanë prof. dr. Vilija Salienë: „Uni-versiteto absolventai kaip vienà didþiau-siø buvusiø studijø problemø nurodopraktiniø ágûdþiø, psichologiniø, didak-tiniø bei pedagoginiø þiniø stokà, per di-delá teoriniø dalykø krûvá, per trumpàpedagoginæ praktikà. Siekiamybë bûtø,kad universitetiná iðsilavinimà ágijæ ir pe-dagoginës patirties sukaupæ mokytojaiaktyviai ásijungtø á gimtosios kalbos ug-dymo turinio pertvarkos ir nuolatinio at-naujinimo darbus. Turëtø ið esmës keis-tis ir visuomenës, ir valdþios institucijøpoþiûris á gimtosios kalbos mokytojø irapskritai filologø rengimà.“
Darbo sekcijose dar daug kalbëta apiekaimyniniø ðaliø valstybiniø kalbø situa-cijà ir ðiandienos iððûkius, dvikalbystæ Lat-vijoje, daugiakalbystæ Estijoje, kalbø ávai-rovës plëtrà Europoje, motyvacijà mo-kytis kalbø. Apþvelgti keleto pastaraisiaismetais atliktø tyrimø rezultatai, kurie at-spindi bendrojo lavinimo ir aukðtøjø mo-kyklø atstovø poþiûrius á valstybinæ kalbàir atskleidþia jos atþvilgiu reikðmingusveiksnius: ugdymo turinio kaità, kalbosðiuolaikinimo tendencijas, visuomenësporeikius kalbos atþvilgiu ir kt. O visaikonferencijos nuotaikai apibendrinti gal-bût tiktø poeto M. Martinaièio þodþiai:„Dabar yra sustojusi, o gal pasimetusi,tolesnë savos kalbos kûryba. Poreikis turë-ti lanksèià kalbà yra didþiulis, kartais sun-kiai aprëpiamas, reikalaujantis nemen-kø paèios visuomenës, kalbininkø, lite-ratûros kûrëjø, mokytojø pastangø.“
Jurgita STEPONËNIENË
8
Lietuvos vaikø ir jaunimo centre(LVJC) surengta ketvirtoji apskrito-jo stalo diskusija ,,Pakeliui á XXI am-þiaus mokyklà“, kurioje dalyvavomokiniai, mokytojai, mokyklø va-dovai, neformaliojo ðvietimo moky-tojai. Apskritojo stalo sveèiai – psi-choterapeutas Eugenijus Laurinai-tis bei Vilniaus licëjaus direktoriusSaulius Jurkevièius. Kaip ir prieð taivykusiose diskusijose, taip ir ðioje bu-vo svarstoma, diskutuojama, ginèi-jamasi aktualiomis ðvietimo temo-mis, kaip antai: Koká þmogø ugdoðiandieninë mokykla? Ar ámanomaper pamokas naudoti aktyvius, ne-tradicinius mokymo metodus? Ar mokykla pateisina mokiniø, mo-kytojø, visuomenës, darbdaviø lûkesèius? Kaip skatinti mokytojømotyvacijà mokyti ir mokiniø motyvacijà mokytis?
ÐIANDIENINËJE MOKYKLOJE:DAUG ÞINIØ – MAÞAI GEBËJIMØ
Pasak LVJC direktoriaus Valdo Jankausko, ðiandien mokyk-la menkai pateisina visuomenës lûkesèius. Ir ne tik Lietuvoje.Nors suteikiama daug þiniø, taèiau trûksta orientacijos á gebë-jimø bei vertybiø ugdymà. „Iðmokyti atsakingumo, pasitikëji-mo savimi, kûrybiðkumo ámanoma, jau dabar parengtos ir ið-bandytos ðiø kompetencijø metodikos“, – sako V. Jankauskas.Taèiau, pasak jo, bendrojo lavinimo mokyklos ðiø naujoviø be-veik neásileidþia. Gal todël, kad viskà matuojame paþymiais.S. Jurkevièius mano, kad në viena sistema negali atsakyti, kaipþinios perauga á gebëjimø vystymà. „Sovietinë sistema rëmësiþiniomis. Vaikus pumpavome þiniomis ir dþiaugëmës, kad esa-me ,,protingesni“ uþ vakarieèius. Tik kyla klausimas, kodël gy-vename prasèiau? Iki tam tikro momento þiniomis bandëmeuþkiðti gebëjimà màstyti. Ðiandien daþnai nukrypstame á kitàpusæ, kai teigiame, kad nereikia þiniø, tik reikia ugdyti gebëji-mus. Deja, surasti ,,balansà“ labai sunku. Viena aiðku, kad vienþiniø ar vien gebëjimø nepakanka“, – sako S. Jurkevièius.
Savo nuomonæ diskusijoje iðsakë ir jaunoji karta. Lietuvosmoksleiviø sàjungos prezidentë Grëtë Ðvëgþdaitë teigë, kadmokykloje dalykinës teorinës þinios daþnai perteikiamos ,,sau-sai“, be gilesniø paaiðkinimø, kaip jas galima panaudoti prakti-koje. Mokiniø asmeniniø bei socialiniø gebëjimø ugdymui taippat neskiriama pakankamai dëmesio. Anot jos, mokytojai irtëvai vienbalsiai stengiasi riboti aktyvø mokiniø dalyvavimà ne-formaliojo ugdymo organizacijose: ,,Negaiðk laiko niekams, omokykis, nes neástosi á universitetà.“
E. Laurinaitis mano, kad ugdymas ir mokymas yra du skir-tingi procesai. „Mokoma þiniø, struktûravimo, analizavimo irsintezavimo funkcijø, kuriø iðties galima iðmokyti. Ugdyti gali-ma vienintelá dalykà – asmenybæ, ir ne pamokymais, o asmeni-niu pavyzdþiu. O tam reikia ypatingo pasiruoðimo“, – teigëpsichoterapeutas. E. Laurinaitis ásitikinæs, kad negalima ið mo-kytojø (ne ugdytojø!) reikalauti, kad jie bûtø geresni uþ tëvus irmamas. „Ðiandien tokiø asmenybæ ugdanèiø mokytojø tëra 5–10 proc. Jei norime, kad mokytojai ne tik perteiktø þinias, bet irugdytø, jiems reikia suteikti atitinkamà kvalifikacijà.“
Apskritojo stalo diskusija
„Pakeliui á XXI amþiaus mokyklà“
SENOS NE TIK MOKYKLOS SIENOS, BET IR POÞIÛRIS
Apskritojo stalo diskusijoje imta svarstyti, kodël vis dëltosituacija vienokia, o ne kitokia. Visi vieningai pritarë, kad sie-kiant kokybiðkesnio ðvietimo pirmiausia reikia keisti patá po-þiûrá á mokymo metodus.
V. Jankauskas mano, kad ðiandieninëje Lietuvos ðvietimo sis-temoje vis dar jauèiamas sovietmetis. Anot psichoterapeutoE. Laurinaièio, mokykla – viena ið seniausiø þmonijos istorijojeegzistuojanèiø institucijø. „Suolai klasëse trimis eilëmis rikiuo-jami ðimtmeèiais. Á ðià tvarkà rimèiau dar niekas nesikësino.Pasigirdus mokiniø siûlymams klasëse kurti draugiðkesnæ, ben-dram darbui, diskusijoms ir kûrybai pritaikytà atmosferà (ið-stumdyti suolus, sustatyti juos ratu ar kaip kitaip), kilo nesà-moningas, nepagrástas jokiomis direktyvomis ir dokumentaismokytojø pasiprieðinimas. Keisti nusistovëjusià tvarkà labai sun-ku, nors niekas ir nedraudþia to daryti“, – sakë E. Laurinaitis.
MOKINIØ MOTYVACIJÀ NULEMIA MOKYTOJAI
S. Jurkevièius pabrëþë, kad mokytojams ðiandien sunku.„Daugybë mokytojø darbus mokykloje keièia á geriau apmoka-mus. Tik apie 13 proc. pedagoginá iðsilavinimà turinèiø jaunøþmoniø ateina dirbti á mokyklas. Kadangi darbas mokyklojenëra tarp populiariausiøjø, negalime tikëtis, kad dirbti ateisgeriausieji, – teigë Vilniaus licëjaus direktorius. – Dël motyva-cijos ir laiko stokos kartais mokytojai per maþai domisi tuo, kàstengiasi perteikti mokiniams, nemëgina teoriniø þiniø susietisu praktiniu jø panaudojimu.“
Mokiniams atstovaujanti G. Ðvëgþdaitë uþsiminë, kad dau-gelis jø ásitikinæ, jog daþnas mokytojas susidaro iðankstinæ nuo-monæ apie jø gebëjimus ir tai pakeisti labai sunku. Be to, konekiekvienas mokytojas turi savo ,,numylëtiniø“. Pasak jos, visdëlto situacija gali pasikeisti, jei mokinys imsis atitinkamø prie-moniø. „Dalis mokiniø, ko gero, dël socialiniø gebëjimø (mo-këjimo bendrauti, áveikti baimæ, pasitikëjimo savimi) trûkumo,átikina save, kad mokytojai jø nemëgsta ir dël to jauèiasi nelai-mingi. Juos kamuoja vadinamasis aukos sindromas. Mokiniaidaþnai kaltina mokytojus, direktorius ir pan., kadangi patysbijo prisiimti atsakomybæ“, – mano G. Ðvëgþdaitë.
Panaðios diskusijos Lietuvos vaikø ir jaunimo centre vyksta kiek-vienà mënesá. Kvieèiame visus – moksleivius, mokytojus, mokykløvadovus – dalyvauti ir iðsakyti savo nuomonæ.
Viktorija ÞIDONYTË
S.Jurkevièius, E.Laurinaitis ir LVJC Neformaliojo ðvietimo mokymo skyriaus vadovë Alma KernytëV.Jankauskas
9
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Me-dþiagø atsparumo katedros, Klaipëdos ir Kauno techno-loginio universitetø bei Vilniaus statybos ir dizaino kole-gijos dëstytojai parengë ir iðleido naujoviðkà mokomàjákompleksà – „Elektroniná medþiagø mechanikos vadovë-lá“. Jiems talkino VGTU studentai. Vadovëlis apima 17medþiagø mechanikos (medþiagø atsparumo) temø, ku-rias paprastai studijuoja visi mechanikos ir statybos inþi-nerijos studentai. Pasitelktos kompiuterinës technologi-jos ir sukurtas pirmasis Lietuvoje elektroninis medþiagømechanikos vadovëlis. Jis padës leng-viau ir vaizdþiau studijuoti sudëtingàmedþiagø mechanikos kursà“, – pasa-kojo elektroninio vadovëlio projektovadovas VGTU Medþiagø atsparumokatedros docentas Kæstutis Vislavièius.
Naujasis vadovëlis – ne vien tekstassu matomais kompiuterio ekrane pa-veikslëliais ar brëþiniais. Já papildo ope-ratyvi nuorodø ir informacijos sistema,vaizdingi uþdaviniø sprendimo pavyz-dþiai, pratybos, aiðkinamasis terminøþodynëlis, pagyvina animuoti ar filmuo-ti pasakojimai, kà turëtø þinoti ir kokiøklaidø nedaryti inþinierius.
„Elektroniniame vadovëlyje vaizdþiai parodyti konstrukcijødeformavimosi bei irimo procesai, kuriø neámanoma stebëtinet naudojantis paèia tobuliausia technika. Kompiuterinë pro-grama atskleidþia besideformuojanèià konstrukcijà, parodo pa-didintà deformacijà bei jà veikianèias vidines jëgas. Be to, ðiprograma leidþia paèiam studentui valdyti medþiagø irimo pro-cesà ir dar geriau já iðanalizuoti“, – teigë mokslinis vadovëlioredaktorius prof. Algirdas Èiþas.
Kuriant vadovëlá buvo atsiþvelgta á labai skirtingà jaunuoliøpasirengimà inþinerinëms studijoms. Studentas gali pats pasi-rinkti studijø tempà bei lengvai gráþti prie nagrinëtø klausimø.Todël vadovëlis ypaè tinka tiems, kurie studijuoja nuotoliniubûdu. Tekstà galima ne tik skaityti, bet ir paklausyti. Vadovëlápagyvina studentø kûryba: anekdotai, eilëraðèiai, filmuoti hu-moristiniai pasakojimai apie kasdieniná jø gyvenimà.
Vadovëlyje studentas ras visapusiðkà informacijà: apie gali-mas naudoti medþiagas, konstrukcinius elementus, nuorodø ánorminius projektavimo dokumentus, uþdaviniø sprendimoalgoritmø bei programø, savikontrolës testø. Ðis vadovëlis buspavyzdys kitø technologijos mokslø srities studijø dalykø me-todinei medþiagai rengti.
KAIP GIMSTA ELEKTRONINIS VADOVËLIS
Kurdami elektroniná vadovëlá jo skyriø autoriai bendradar-biavo su vadovëlio moksliniu redaktoriumi, o ekspertas tikrinoto skyriaus scenarijø. Be kalbos redaktoriaus, kuris ðiuo atvejune tik tikrino kalbos taisyklingumà, bet ir teikë siûlymus, kaippatobulinti stiliø ir terminologijà, kuriant vadovëlá buvo pasi-telktas diktorius, ákalbëjæs scenarijaus tekstà, braiþytojas,pritaikydamas kompiuterines technologijas pagal autoriaus es-kizus parengæs stabiliàsias skyriaus iliustracijas, programuoto-jas animatorius, pagal scenarijø ir garso áraðà sukûræs anima-cinius intarpus. Patrauklumo ir naujumo ðiam vadovëliui su-
Vadovëlis studentui –dëstytojas namuose
Studentai juokauja: „Iðlaikei medþiagø atsparu-mo egzaminà, gauni stipendijà – gali vesti!“ Bet ne-turint net vadovëlio, ið kurio gali ruoðtis, iki ðiol dau-geliui „tiksliukø“ vienas sudëtingiausiø egzaminø pa-kiðdavo kojà á asmeninæ laimæ. Gal nuo ðio semestrobus kitaip?
teikia iliustracijos filmuotais fragmentais.Juos pagal autoriaus parengtà scenarijø su-kûrë filmavimo operatoriai.
Taigi elektroninio vadovëlio rengimoprocesà sudarë daugybë kûrybiniø ir tech-nologiniø grandþiø: vadovëlio kompiuteri-nës vartotojo aplinkos kûrimas, 17 skyriørengimas, konstrukcijø skaièiuojamøjø pro-gramø kûrimas, priedø (informacinës da-lies, formuliaro, terminø þodynëlio ir kt.)rengimas, parengtø vadovëlio daliø testa-vimas aukðtøjø mokyklø studentø grupëse.
Pagrindiniai elektroninio vadovëlio pranaðumai: galimybëvaizdþiai matyti konstrukcijø deformavimosi procesus bei juosvaldyti; operatyvi paieðkos sistema; patogus studijø tempo de-rinimas su individualiais studento poreikiais ir pajëgumu; gali-mybë ne tik skaityti, bet ir klausytis; galimybë greitai rasti svar-biausias formules; galimybë pavargus nuo mokslø „uþklysti“ ástudentø kûrybos bei humoro skyrelá.
ELEKTRONINIS VADOVËLIS STUDENTO AKIMIS
VGTU studentas Giedrius Dambrauskas teigia: „Ðis vado-vëlis studentui – dëstytojas namuose. Jau vadovëlio ávade suþi-nome, ko mokysimës. Vaizdinë ir garsinë priemonë padedalabiau ásiminti vadovëlio medþiagà, prieð kiekvienà skyriø esan-ti atsklanda – geriau suvokti, ko mokysimës skyriuje. Poskyriopapildymai leidþia pamatyti ir iðgirsti nagrinëjamà medþiagà,galimybë tai pakartoti – dar geriau suvokti informacijà ir iðsi-aiðkinti, jei kas buvo neaiðku ar liko nesuprasta. Naudingi pa-pildymai apie garsius þmones, kurie yra nusipelnæ aptariamojesrityje. Gerai, kad yra kiekvieno poskyrio formulës, jø þymëji-mas, paaiðkinimas, brëþiniø paaiðkinimø þymëjimas. Formulësyra ne tik ið medþiagø mechanikos kurso, bet ir ið matematikos.Nurodoma, kaip þymimi matavimo vienetai. Mokymàsi paspar-tina vadovëlio þodynëlis, kurio struktûra yra paprasta. Nau-dingos skaièiavimo programos padeda studentams spræsti pa-naðius uþdavinius. Kiekviename skyriuje esantys testai leidþiapasitikrinti, kà supratai ir ko ne.
„Elektroninis medþiagø mechanikos vadovëlis“ sukurtas vyk-dant Europos Sàjungos struktûriniø fondø remiamà projektà„Inovatyviø metodø ir technologijø kompleksas savarankið-koms medþiagø mechanikos studijoms“. Darbas truko dvejusmetus.
Mûsø inf.
K.Vislavièius ir A.Èiþas
10
Jau penktà kartà mokslo festivalis„Erdvëlaivis Þemë“ kvietë moksleivius irplaèiàjà visuomenæ susipaþinti su nau-jausiais mokslo pasiekimais medicinos,energetikos, biotechnologijø, informaci-niø technologijø ir kitose srityse. Rugsë-jo 12–20 d. mokslo ðventë ðurmuliavo Vil-niuje ir Kaune. Festivalio atidaryme Vil-niaus universiteto Teatro salëje dalyvavoðvietimo ir mokslo ministras AlgirdasMonkevièius, Mokslø akademijos prezi-dentas Zenonas Rokus Rudzikas, VUmokslo prorektorius Jûras Banys, Ûkioministerijos, mokslo institucijø, ámoniøatstovai, studentai ir moksleiviai.
Ðiø metø festivalio ðûkis – „Mokslasþiûri á tave“. Pasak organizatoriø, pagrin-dinis festivalio tikslas skatinti jaunus þmo-nes domëtis mokslu ir rinktis mokslinin-ko profesijà bei skleisti informacijà apiemokslo naujoves visuomenëje.
„Jaunas protas yra tas stebuklas. Su-dominæ jaunimà, paþadinæ jo ágimtà smal-sumà turime padëti jam apsispræsti. Fes-tivalis ir padeda sudominti jaunimà, pa-skatina já eiti mokslo keliu“, – sveikinda-mas dalyvius pabrëþë ðvietimo ir moksloministras Algirdas Monkevièius ir palin-këjo moksleiviams domëtis bei naudotistomis galimybëmis, kurias gali duotimokslas ir paþinimas.
Ðiais metais pirmà kartà festivalyje da-lyvavo Ûkio ministerija. Jos inovacijø irtechnologijø skyriaus vedëja Rima Put-kienë taip pat mano, kad „ðalies ekono-minis augimas priklauso nuo mokslo pa-stangø, nuo naujoviðkø idëjø atsiradimoir ágyvendinimo“.
„Kasmet programa sudaroma atsiþvel-giant á paklausiausias temas, formas, sri-tis“, – teigë festivalio direktorius Rolan-das Maskoliûnas. Ðiø metø festivalio te-ma – interaktyvumas. Todël daugiau þmo-niø buvo kvieèiama á ekskursijas, de-monstracijas, pratybas. Besidomintysmokslo naujovëmis galëjo apsilankyti ten,kur paprastai sunku patekti: ávairiose la-boratorijose, muziejuose, bibliotekø uþ-kulisiuose. Mokslininkai dalijosi savo þi-niomis, rodë, kokius darbus atlieka nau-dodamiesi geriausia aparatûra. Kaip sa-kë VU prorektorius J. Banys, „tokie ren-giniai padeda áþiebti smalsumo kibirkð-tëlæ“.
Profesoriai, docentai, lektoriai skaitë
Áþiebtasmalsumokibirkðtëlë
skaita, kurioje buvo trumpai pristatytinauji smegenø veiklos tyrimo metodai.
Festivalio metu buvo skaitoma daug pa-skaitø ávairiose mokslo ástaigose, mo-kyklose. Kà verta þinoti ir kaip elgtis, kadðios dienos interneto dþiaugsmai nepa-virstø rytdienos bëdomis, ko galima tikë-tis ið realybës ir virtualios tikrovës susi-liejimo, aiðkino UAB „Forticom“ vado-vas Aldas Kirvaitis.
Sukurtø dirbtiniø programuojamø làs-teliø tyrëjai teigia, kad tai naujos kartosginklai prieð vëþá ir aplinkos tarðà. Apietai savo paskaitoje susirinkusiems klau-sytojams pasakojo dr. Arvydas Tamulis.
Þemynos gimnazijos moksleiviai klau-sësi paskaitos apie lazerines technologi-jas ir jø naudojimà prietaisø gamyboje.Dr. Vladas Vancevièius Gabijos gimnazi-joje aiðkino, kas yra astrobiologija ir kaipvyksta gyvybës kitose planetose paieðkos.
Dabartinio þmogaus kilmë, jo palikuo-niø likimas, Europos apgyvendinimas –vis dar neatskleistos paslaptys. Ðiomis te-momis „Varpo“ gimnazijoje Kaune sumoksleiviais diskutavo prof. RimantasJankauskas.
Festivalio metu buvo pristatytas nau-jas mokslo populiarinimo trijø daliø do-kumentinis filmas „Lietuviø genas“. Ja-me prisimenama mûsø protëviø atsira-dimo istorija, pasakojama apie naujau-sius mokslo metodus ir technologijas, ku-rios padeda patikslinti istorinius faktusbei spëliones ir diagnozuoti bûsimas li-gas arba nustatyti tø ligø rizikà. Pasta-ruoju metu atlikti geologiniai, archeolo-giniai mûsø teritorijos bei genetiniaiþmoniø tyrinëjimai ir gimstanèios nau-jos hipotezës padeda geriau suprasti lie-tuviø kilmæ, kodël esame sëslûs, kuo ser-game, ar gali aplinka mus pakeisti, ar vis-kas uþkoduota genuose. Ðiuolaikinismokslas surado labai tikslius þenklus,esanèius mûsø làstelëse. Ðie plika akiminematomi liudininkai padës atsakyti ádaugelá klausimø.
Festivalio rëmëjai – Ðvietimo ir moks-lo ministerija, Lietuvos mokslo instituci-jos, aukðtøjø technologijø ámonës.
Elvyra MATAÈIÛNIENË
paskaitas apie mokslo naujoves ir jø pri-taikymà. Stulbinanèias virtualiojo projek-tavimo galimybes ir jo rezultatà robotà„VEXplorer“ pristatë „IN RE“ atstovai.Ðis robotas turi 300 daliø, ið kuriø galimasukonstruoti daug ávairiø roboto versi-jø. Per pramoginá mokslo reginá VincoKudirkos aikðtëje, Vilniuje, vyko ðiø ro-botø valdymo moksleiviø varþybos. Josedalyvavo ið anksto uþsiregistravusios Lie-tuvos mokyklø komandos. Nugalëtojaistapo tie, kuriø valdomas robotas grei-èiausiai atliko nustatytà uþduotá. Smal-suoliai stebëjo intriguojanèius VU fizikøeksperimentus, apþiûrinëjo ávairiausiusteleskopus, patyræ gydytojai rodë ir mo-kë, kaip suteikti pirmàjà pagalbà, lietu-viø ir latviø studentai kvietë susipaþintisu ðiø kalbø panaðumais ir skirtumais,pakalbëti latviðkai, „pakeliauti“ po Lat-vijà.
Lietuvos nacionalinëje Martyno Maþ-vydo bibliotekoje buvo pristatytas pro-jektas „e.paveldas“ – retos knygos jûsønamuose“. Virtualioje bibliotekos svetai-nëje www.epaveldas.lt galima susipaþintisu Lietuvos archyvø departamente beiLietuvos dailës muziejuje sukauptomisvertybëmis. Lankytojai gali rasti juos do-minanèià medþiagà bet kuriuo metu, bû-dami bet kurioje pasaulio vietoje.
Norintieji suþinoti, kaip kuriami vais-tai, lankësi biofarmacijos kompanijojeTEVA/Sicor Biotech UAB, o kaip kuria-mi molekuliniai instrumentai ateities me-dicinai – UAB „Fermentas“ mokslinëselaboratorijose. Pabuvojusieji Kauno me-dicinos universiteto Mikrobiologijos ka-tedros laboratorijoje galëjo stebëti mik-robus: aptikti juos ant savo kûno, nusta-tyti jø formà mikroskopu ir suþinoti, kaipnuo jø apsisaugoti. Vilniaus universite-to Botanikos sodas kvietë ne tik aplan-kyti parodà „Rudenëlio uogos“, bet irapþiûrëti retus svetimðalius augalus.
Ar þinote, kad VU Zoologijos muzie-jus vienas seniausiø Europoje ir turi ádo-mià kolekcijà? Visi tuo taip pat ásitikinoapþiûrëjæ eksponatus.
VU Gamtos mokslø fakulteto labora-torijose vyko ne tik ekskursija, bet ir pa-
Renatos Èesnavièienës nuotr.
Robotà „VEXplorer“ pristatë UAB „IN RE“ atstovas Ramûnas Ðablevièius
11
Mus rasite internete www.sac.smm.lt, www.lvjc.lt ir www.placiau.lt
Skaudþios netekties valandà, mirus mamai, nuoðirdþiaiuþjauèiame Raseiniø rajono savivaldybës Kultûros, ðvietimo,
sporto ir jaunimo reikalø skyriaus vedëjo pavaduotojà
Jonà TAMOÐAITÁ
Ðvietimo ir mokslo ministerija
Klauskite – atsakysimeJums atsako Ðvietimo ir mokslo ministerijos specialistai
Dirbu profesinëje mokykloje, turiu apskaitos vyr. pro-fesijos mokytojos kvalifikacinæ kategorijà. Kolegijoje ági-jau lektorës kvalifikacinæ kategorijà. Ar kolegijoje ágytakategorija neatitinka mokytojo metodininko kvalifikaci-nës kategorijos?
Aukðtojoje mokykloje ágyta kvalifikacinë kategorijaneáskaitoma dirbant profesinëje ar bendrojo lavini-mo mokykloje.
Mokykloje dirbu nuo 1989 m., dëstau etikà. Esu baigusirusø kalbos studijø 3,5 kurso. 2000 m. VDU iðklausiauetikos didaktikos studijø programà (14 kreditø) ir iðlai-kiau egzaminus. Nuo 2006 m. rudens neakivaizdiniu bûdustudijuoju VPU etikà (ðiuo metu baigiu 2 k.). Darbo sta-þas 19 m. Ar galëèiau atestuotis etikos mokytojo arba vyr.mokytojo kategorijai?
Kol nebaigsite studijø, atestuotis negalite, nes ðiuometu Jûs turite tik viduriná iðsilavinimà. Nesvarbu, koksyra pedagoginio darbo staþas.
1998 m. baigiau Klaipëdos universiteto Pedagogikos fa-kultetà ir ágijau pradþios mokyklos mokytojos kvalifikaci-jà. 2004 m. baigiau KU Tæstiniø studijø institutà ir ágijauanglø kalbos mokytojo pradinëje mokykloje kvalifikacijà.2006 m. kovo mënesá apsigyniau pradiniø klasiø vyres-niosios mokytojos kvalifikacinæ kategorijà. Ar ði kategori-ja áskaitoma ir dëstant anglø kalbà pradinëse klasëse?
Mokytojø atestacijos nuostatai, patvirtinti ðvieti-mo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 27 d. ásakymuNr. ISAK-1578 (Þin., 2007, Nr. 86-3451), nustato(56.15 p.), kad ágyta kvalifikacinë kategorija áskaitomapradiniø klasiø mokytojui, mokanèiam pradiniø kla-siø mokinius uþsienio kalbos (turinèiam specialø pa-sirengimà).
Ar mokyklø bibliotekininkams bus didinami atlygini-mai taip pat kaip ir mokytojams?
„Mokyklø bibliotekininkai nëra priskiriami ðvieti-mo darbuotojams. Jie yra pavaldûs Kultûros ministe-rijai“, – informavo „Ðvietimo naujienas“ ÐMM Ðvie-timo ekonomikos skyriaus vedëja Kristina Markelie-në.
Lietuvos Respublikos Vyriausybë 2008 m. balandþio17 d. nutarimu Nr. 401 ,,Dël kultûros ir meno dar-buotojø darbo uþmokesèio didinimo 2009–2011 me-tø programos patvirtinimo“ 3 programos punkte nu-rodë: ,,Ði programa taikoma valstybës ir savivaldybiøkultûros ástaigø darbuotojams, kuriø darbo apmokë-jimo sàlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dël biu-dþetiniø ástaigø ir organizacijø darbuotojø darbo ap-mokëjimo tvarkos tobulinimo“ (Þin., 1993, Nr. 28-655).“Tuo atveju, kai nustatant darbuotojo atlyginimà va-dovaujamasi minëto nutarimo 1 priedo lentelës skil-timi ,,kultûros ir meno darbuotojai“, atlyginimas tu-rëtø bûti padidintas kaip ir kitiems kultûros ir menospecialistams.Kultûros ministerijos Finansø ir turto valdymo skyriaus
vedëja Veronika VIRGANAVIÈIÛTË
Daugiau informacijoswww.smm.lt/klausimai/index.htm
Klausimus siøskite [email protected]
Këdainiø rajono savivaldybë, suprasdama, su kokiais sunkumais irproblemomis susiduria neágalieji bei jø artimieji, iðplëtë socialiniøpaslaugø tinklà. Këdainiuose duris atvërë Këdainiø bendruomenëssocialinio centro struktûrinis padalinys – Dienos socialinës globoscentras. Taigi dabar dar daugiau þmoniø sulauks bendruomenës pa-galbos.
Per vienerius metus rekonstruotas 860 kv. m nenaudojamas pasta-tas patogioje ir ramioje miesto vietoje prie Nevëþio upës. Ágyvendi-nant projektà, jis pritaikytas Dienos centro veiklai: þmoniø su negaliaslaugos, uþimtumo, darbo terapijos, savarankiðko gyvenimo ágûdþiøugdymo ir sveikatos prieþiûros sàlygoms sudaryti. Nuo ðiol kasdienapie 50 þmoniø su sunkia proto, fizine ir kompleksine negalia gausvisas reikiamas nestacionarias socialines paslaugas vienoje vietoje.Centre jie praleis dienà, kol jø artimieji dirba, o vakare gráð namo.
Be individualios prieþiûros, þmonës galës pasirinkti siuvimo, audi-mo, mezgimo, lipdymo ið molio, dailës terapijos, floristikos, kompiu-terinio raðtingumo ir sportinius uþsiëmimus. Dienà centre árengtojevirtuvëlëje bus galima pasigaminti maisto, lankytis bibliotekoje, pail-sëti specialiai árengtuose kambariuose, bendrauti, dirbs psichologas.Ástaiga ásigijo automobilá, pritaikytà neágaliesiems atveþti ir parveþti,ávairios darbo terapijos ir uþimtumo árangos, 17 kompiuteriø su pro-gramine áranga, baldø ir buitinës technikos.
Projekto „Dienos socialinës globos ir reabilitacijos centro suaugu-siems asmenims su negalia ákûrimas Këdainiø rajone“ vertë – beveik2 mln. 300 tûkst. litø. Ið dalies projektà finansuoja Europos Sàjungosregioninës plëtros fondas. Këdainiø rajono savivaldybë projekto ágy-vendinimui skyrë beveik 500 tûkst. litø. Projektas pradëtas ágyvendinti2006 m. geguþës mënesá.
Ágyvendinus projektà bus sukurta 12 naujø darbo vietø. Këdainiørajono savivaldybës administracijos Socialinës paramos tarnybos duo-menimis, rajone yra 6 tûkst. neágaliø asmenø.
Jorûnë LIUTKIENË
Dël tëvelio netekties nuoðirdþiai uþjauèiame bendradarbæ
Marytæ SPEIÈIENÆ.
Stiprybës Jums iðgyvenant praradimo skausmà.
Ðvietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai
Dar daugiau þmoniøsulauks socialiniø paslaugø
12
Vyr. redaktorë Zina RIMGAILIENË (tel. 264 9455, e.p. [email protected]);korespondentës: Ona BANADIENË (tel. 264 9468), Elvyra MATAÈIÛNIENË,Auðra ÐUMELIAUSKAITË (tel. 264 9467); maketuotoja Eglë LESNIAUSKIENË,tekstø rinkëja Algita TARASEVIÈ (tel. 264 9469).Redakcijos adresas: ÐMM Ðvietimo aprûpinimo centras, Geleþinio Vilko g.12, 01112 Vilnius.Ám. k. 190995938, a. s. LT447044060001441890 AB SEB bankas, b.k. 70440Telefaksas (8 5) 264 9468, e.p. [email protected], adresas internete www.zebra.lt/svietimas/il/Spausdino UAB „Petro ofsetas“. Tiraþas 4000 egz.
Informacinis leidinysÐvietimo naujienosÐvietimo naujienos
Ruduo – derliaus metas… Neáprastu derliumi gali dþiaugtisir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centrobendruomenë: konferencijø salëje vaisius subrandino tikrø tik-riausias bananas. Ðá egzotiðkà augalà centrui padovanojo so-cialiniai partneriai jam ðvenèiant 10-ties metø jubiliejø, linkë-dami, kad po deðimties metø bananas subrandintø vaisius.Bûtent ateinantá rugsëjá Centro bendruomenë ruoðiasi minëti20-ties metø sukaktá. Ar tai sutapimas, ar pranaðingas þen-klas? Per praëjusius deðimt metø bananas ypatingos prieþiû-ros nereikalavo, tik kasmet já tekdavo persodinti á vis didesnávazonà. Taip ir iðaugo graþus „medis“, pradþiuginæs maloniastaigmena – bananø kekëmis!
Kaip paaiðkinti ðá savotiðkà reiðkiná? Gal já lëmë gera ir ðiltacentro aura? O gal tai, kad ir pats centras yra iðskirtinis. Sie-kiant atliepti Visagino miesto ir Utenos regiono bendruome-nës poreikius jame mokoma lietuviø ir rusø kalbomis. Èia mo-kosi mokiniai ið Visagino, Ignalinos, Zarasø, Utenos ir kitøLietuvos regionø. Daugialypë ir ðios ugdymo ástaigos struktû-ra. Ðiuo metu centras vykdo 13 pirminio profesinio mokymoprogramø, tæstiná profesiná mokymà, pagrindinio ir viduriniougdymo programas gimnazijos skyriuje, Regioniniame nuoto-
Derlingas ruduo Visaginelinio mokymo centre – aukð-tøjø mokyklø nuotolines ma-gistrantûros studijas, tobu-linama kvalifikacija. Centrasturi puikià materialinæ, kom-piuterinæ bazæ.
Ðá rugsëjá, kaip ir turëtøbûti derlingais metais, cen-tras gali pasidþiaugti neápras-ta mokiniø gausa. Rugsëjopirmàjà klasiø duris pravërëbeveik 400 naujø mokiniø,atidarytas centro skyrius Ig-nalinoje. Centro direktoriusVytautas Petkûnas sako, kad ástaiga siekia tobulëti, lanksèiaireaguoja á ðiuolaikinës visuomenës poreikius. Tad gal ir niekokeista, kad Visagine derliø subrandino bananas. Kuo greièiauprisitaikome prie laiko diktuojamø sàlygø, tuo geresniø rezul-tatø galime tikëtis.
Visagino technologijos ir versloprofesinio mokymo centro inf.
Vienà ið spalio popieèiø Vilniaus águlos karininkø ramovëjelydimi mokytojø rinkosi mokiniø kûrybiniø darbø konkurso„Atkurtai Lietuvos kariuomenei 90 metø“ laimëtojai. Konkur-sà inicijavo Kraðto apsaugos bei Ðvietimo ir mokslo ministeri-jos, organizavo ir vykdë Nacionalinë Mikalojaus KonstantinoÈiurlionio menø mokykla. Ðis konkursas surengtas norint pa-skatinti vaikus ádëmiau paþvelgti á savo ðalies kariuomenæ, su-dominti jos istorija, tradicijomis ir dabartimi. Konkurse daly-vavo 6–19 m. mokiniai. Buvo atsiøsta daugiau nei 400 darbø ið33 Lietuvos rajonø.
Konkursas vyko dviem etapais. Pirmame etape ið 62 sukurtøbuvo iðrinktas projekto logotipas. Antrame etape komisija, vadovaujamaM. K. Èiurlionio menø mokyklos direktoriaus pavaduotojo Romualdo Karpa-vièiaus, parodai atrinko 125 darbus: pieðinius, koliaþus, tapybos, skulptûros,keramikos kûrinëlius. Dël geriausiøjø vardo buvo varþomasi skirtingose am-þiaus grupëse ir pagal temas.
Tàdien mokiniø pasveikinti atvyko kraðto apsaugos ministras Juozas Olekas:„Dþiaugiuosi didele eksponuojamø darbø ávairove. Tikiu, kad Lietuvos kraðtokariuomenë ir toliau neliks abejinga menui.“ Konkurso nugalëtojus sveikino irÐvietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodþiukas, o vaikai ir jømokytojai labiausiai dþiaugësi Kraðto apsaugos bei Ðvietimo ir mokslo ministe-rijø áteiktomis dovanomis.
Auðra ÐUMELIAUSKAITË
„Atkurtai Lietuvoskariuomenei
90 metø“
RenatosÈesnavièienësnuotraukos
Konkurso nugalëtojus sveikino Lietuvos kariuomenësvadas generolas leitenantas Valdas Tutkus ir kraðtoapsaugos ministras Juozas Olekas
