Pristatymas sveikatos apsaugos ministrui Jurui Poželai

VLK, 2016-03-31

VLK VEIKLOS IŠŠŪKIAI, ĮGYVENDINANT SAVO MISIJĄ

Parengė: VLK kolektyvas

Redagavo ir pristatė: Gintaras Kacevičius

VLK misija

Valstybinė ligonių kasa

– sveikųjų ir sergančiųjų garantas –užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą,

kompensuodama jos išlaidas,

skaidriai

ir efektyviai naudodama lėšas

Pacientų garanto vaidmuo

• Sudaryti sąlygas pacientams gauti reikiamą sveikatos priežiūrą (per kompensavimą):

– Suteikti prioritetą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms (prisidėti prie politikos formavimo)

• Užtikrinti, kad būtų realizuota paciento teisė gauti nemokamą (=PSDF apmokamą) priežiūrą

• Iššūkiai:

– Kuklios visuomeninės lėšos

– Blogos tradicijos

– Kai kurių teisės aktų prieštaringumas

Skaidrumas

• Sprendimų priėmimas, laikantis nustatytų taisyklių (teisės aktų)

• Iššūkiai:

– biurokratizacija

– viešojo ir individualaus intereso derinimas

• Strategija: tobulinti taisykles

Efektyvumas: elementai

• Prevencija

• Veiksminga pirminė sveikatos priežiūra

• Specializuotos nestacionarinės priežiūros plėtra

• Stacionarų efektyvinimas

• Paslaugų teikėjų atranka (tinklas!)

• Racionalus inovacijų diegimas

• Valstybės užsakymas

• Analizė, stebėsena ir kontrolė

PSDF PAJAMOS IR REZERVAS

0

200

400

600

800

1 000

1 200

1 400

1 600

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

699

829

1 038

1 305

1 5511 462

1 3901 467 1 433 1 422

1 531

336394

455 483

591545 539

588684

724 757

0,1 0,2 0,2 0,2 0,1 0,2 34,4 67,8 79,70,9 1,2

Valdžios sektorius

Privatus sektorius

Kitos šalys

Išlaidos sveikatos priežiūrai pagal sektorius, mln. Eur

67,667,8 69,5

73,072,4

72,8

70,869,1

65,266,2 66,9

50,0

55,0

60,0

65,0

70,0

75,0

80,0

85,0

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Valdžios sektoriaus išlaidų sveikatai dalis

nuo visų išlaidų sveikatai, proc.

3,8 3,94,3

4,5 4,75,4 5,0

4,7

4,34,1

4,2

1,8 1,9 1,9 1,7 1,8 2,0 1,9 1,9 2,1 2,1 2,1

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Valdžios sektorius Privatusis sektorius

Valdžios ir privataus sektorių išlaidų

sveikatai dalis nuo BVP, proc.

Pastaba. Valdžios sektorius – tai valdžios sektorius ir privalomasis įmokinis sveikatos priežiūros finansavimas. Privatus sektorius – tai savanoriškas sveikatos

finansavimas ir namų ūkių mokėjimai savo lėšomis.

Lietuvos statistikos departamento duomenys (nuo 2013 m. duomenys pateikiami pagal naują metodiką; kapitalo investicijos 2004–2012 m. įskaičiuotos, 2013–2014 m. neįskaičiuotos) 7

Visuomeninių išlaidų sveikatai palyginimas,2013 m. duomenys

Visuomeninės išlaidos sveikatai; dalis nuo BVP, %

Šaltinis: Pasaulio banko duomenų bazė „ HealthStats“

BE 3.431

HR 1.214

CY 1.018

CZ 1.651 DK 3.886

EE 1.131

FI 2.713FR 3.360

DE 3.696

GR 1.747

HU 1.169

IT 2.439

LV 811

LT 1.051

LU 5.454

MT 1.753

NL 4.472

NO 5.391

PL 1.079

RO 788

SK 1.503

SI 1.859

SE 3.458

CH 4.083

UK 2.766

PT 1.623

ES 2.004

40,0

45,0

50,0

55,0

60,0

65,0

70,0

75,0

80,0

85,0

90,0

3,2 3,7 4,2 4,7 5,2 5,7 6,2 6,7 7,2 7,7 8,2 8,7 9,2 9,7 10,2 10,7

'Burbulo dydis priklauso nuo asmeniui tenkančių visuomeninių išlaidų sveikatai, PPP $

9Valstybės lėšomis draudžiami asmenys sudaro

didesniąją dalį visų apdraustųjų

Kiti apdraustieji

45 %Pensininkai

45 %

Bedarbiai

10 %

Vaikai iki

18 metų

35 %

Studentai,

moksleiviai

6 %Kiti

4 %

Valstybės lėšomis

draudžiami asmenys

55 %

Prognozuojama, kad valstybės lėšomis 2016 m. turėtų būti draudžiama 1,6 mln. žmonių.

Valstybės lėšomis draudžiamieji

10

– 2014–2016 m. VB įmoka – 37 proc. Lietuvos statistikos departamento

paskelbto užpraeitų metų 4 ketv. šalies ūkio darbuotojų vidutinio

mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, o nuo 2017 m. šios įmokos

dydis kiekvienais metais didinamas 2 procentiniais punktais, kol

sudarys ne mažiau kaip 9 proc. užpraeitų metų 12 minimaliųjų

mėnesinių algų dydžio

– ši įmoka apie 3 kartus mažesnė nei vidutinė metinė vieno dirbančiojo

ir jo draudėjo įmoka

Valstybės lėšomis draudžiama 19 socialiai jautriausių asmenų grupių. Pagrindinės iš jų yra 4:

nedirbantys ir nevykdantys kitos ekonominės veiklos pensininkai, bedarbiai, vaikai ir moksleiviai su

studentais.

Pastaraisiais metais valstybės lėšomis draudžiamų asmenų skaičius mažėja. Prognozuojama, kad iš

viso valstybės lėšomis 2017 m. bus draudžiama apie 1,586 mln. asmenų (2015 m. prognozuota

1,641 mln. asm., 2016 m. – 1,595 mln. asm.).

Įmokų į PSDF biudžetą už VLDA ir jų

išlaidų poreikio santykis

PSDF išlaidų poreikis

~0,9 mlrd. Eur

Įmokų į PSDF suma

~0,4 mlrd. Eur

622 640 664 698 732 769 814862

915972

250 250 257313 316 338

394 410 410 410

216 212 210 221 233 245 256 283 309 343

0

200

400

600

800

1000

1200

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

prog.

2017

prog.

2018

prog.

2019

prog.

Vidutinė metinė vieno dirbančiojo ir jo draudėjo įmoka

Metinė savarankiškai įmokas mokančio asmens įmoka

Metinė valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną valstybės lėšomis draudžiamą

asmenį

Eur

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų struktūra

Privalomojo

sveikatos

draudimo

įmokos

69%

LR valstybės

biudžeto

asignavimai

1%

Lietuvos

Respublikos

valstybės

biudžeto įmokos

už

apdraustuosius,

draudžiamus

valstybės

lėšomis

28%

Kitos pajamos

2%

11

2016 m. planas

Privalomojo

sveikatos

draudimo

įmokos

66%

LR valstybės

biudžeto

asignavimai

5%

Lietuvos

Respublikos

valstybės

biudžeto įmokos

už

apdraustuosius,

draudžiamus

valstybės

lėšomis

28%

Kitos pajamos

1%

2017 m. poreikis

Valstybės biudžeto asignavimai PSDF biudžetui

` (tūkst. Eur)

Pavadinimas

2016 m.

2017 m.

lėšų poreikisLėšų poreikis /

numatytos

išlaidos

Skirtos VB

lėšos

1 2 3 4

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai deleguotoms funkcijoms,

iš jų:82.578 15.288 83.014

Konstitucinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo nuostatoms įgyvendinti (paslaugų, skirtų

gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti)47.204 2.896 47.204

Ortopedijos techninėms priemonėms 12.809

11.892

13.039

Kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti 1.182 1.388

Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti 8.689 8.689

Neapdraustiems asmenims suteiktai būtinajai medicinos pagalbai 5.013 5.013

Asmenų, padariusių pavojingą veiką ir kuriems paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio

priemonės, sveikatos priežiūrai (Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikiamoms sustiprinto režimo

psichiatrijos paslaugoms apmokėti)

5.560 5.560

Teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų

laisvės atėmimu asmenų sveikatos priežiūrai1.621 1.621

Į Lietuvos Respublikos teritoriją planuojamų perkelti užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio,

sveikatos priežiūrai500 500 500

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai siekiamybei, kad PSDF biudžetas

sudarytų 4,2 proc. BVP, įgyvendinti43.100 – 6.155

IŠ VISO 125.678 15.288 89.169

Del

egu

oto

s fu

nk

cijo

sPSDF biudžetui

skirti valstybės

biudžeto

asignavimai

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

poreikis

115,8 31,9 6,2 6,2 11,9 14,8 15,3 89,2

Valstybės biudžeto asignavimai, skiriami PSDF biudžetui yra nepakankami, kad būtų užtikrintas

valstybės biudžeto PSDF biudžetui deleguotų funkcijų finansavimas ir Vyriausybės nustatytų

prioritetinių priemonių įgyvendinimas

(mln. Eur)

2016 m. PSDF biudžeto rezervas

Numatomas 2016 m. PSDF biudžeto rezervas

65,6 mln. Eur

Skiriamos LR Vyriausybės nutarimu:

PSDF biudžeto išlaidoms apmokėti, kurios susidarė

dėl ekstremalios situacijos, kai šiam tikslui

neužtenka PSDF biudžeto lėšų

PSDF biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai

nesurenkama 1/12 ir daugiau pajamų ir neužtenka

apyvartos lėšų

Skiriamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus

Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos

draudimo tarybos nuomones:

PSDF biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai

nevykdomas pajamų planas ir neužtenka apyvartos lėšų

SDĮ II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos

draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti

PSDF biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms

metų ketvirčiais, subalansuoti

SDĮ II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos

draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti

Pagrindinė

dalis:

21,6 mln. Eur

(1,5 proc.

2016 m. PSDF

biudžeto

pajamų)

Rizikos

valdymo dalis:

44,0 mln. Eur

(likusios rezervo

lėšos)

(Sveikatos draudimo įstatymo (SDĮ) 22 ir 23 str.)

PSDF biudžeto rezervo paskirtis ir panaudojimo galimybės

• Pagrindinė rezervo paskirtis – PSDF biudžeto stabilizavimas (ypatingai

aktualu ekonominio sunkmečio laikotarpiu), t. y.:

• PSDF biudžeto pajamų trūkumo padengimas;

• PSDF biudžeto išlaidų apmokėjimas, kai neužtenka PSDF biudžetolėšų.

• Šiuo metu sukauptas PSDF biudžeto rezervas (65,6 mln. Eur) sudaroapie ½ vieno mėnesio PSDF biudžeto išlaidų.

• Skyrus rezervo lėšas tęstiniams įsipareigojimams apmokėti (pvz.,bazinių kainų didinimui), ateinančiais metais finansavimo tęstinumasturi būti išlaikomas iš gaunamų PSDF biudžeto pajamų. Turi būtiužtikrinama, kad nereikės skirti rezervo lėšų tam pačiam tikslui(finansavimo tęstinumo užtikrinimui).

Jei nuo 2016 m. II pusm. slaugytojų VDU didinimui būtų papildomai

skirta 11 mln. Eur – VDU galėtų didėti apie 7 proc., t. y. apie 40 Eur

Jei nuo 2016 m. II pusm. gydytojų VDU didinimui būtų papildomai skirta

9,5 mln. Eur – VDU galėtų didėti apie 7 proc., t. y. apie 60 Eur

2017 m. papildomai reikėtų numatyti 41 mln. Eur (tęstinumo išlaikymui)

Darbo užmokesčio fondo didinimo įtaka vertinta:

• atsižvelgiant į gydymo įstaigų 2015 m. teiktą informaciją apie jose dirbančius asmenis ir

jų gaunamą vidutinį darbo užmokestį;

• darant prielaidą, kad ateityje ženkliai nesikeis dirbančiųjų (fizinių asmenų) skaičius;

• įvertintos papildomos lėšos darbdavio mokamoms įmokoms

Gydymo įstaigų darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio didinimo galimybės

(2016 m., iš PSDF rezervo)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS

PASLAUGŲ KOMPENSAVIMAS

18

Asmens

sveikatos

priežiūros

paslaugoms

71%Vaistams ir

MPP

19%

Med.

reabilitacijai ir

sanatoriniam

gydymui

3%Ortopedijos

technikos

priemonėms

1%

Sveikatos

programoms ir

kt. sveikatos

draudimo

išlaidoms

5%

Veiklos

išlaidoms

1%

VSDF

sąnaudoms

kompensuoti

0,3%

Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos

2015 m. faktas

Asmens

sveikatos

priežiūros

paslaugoms

71%

Vaistams ir

MPP

19%

Med.

reabilitacijai ir

sanatoriniam

gydymui

3%

Ortopedijos

technikos

priemonėms

1%

Sveikatos

programoms ir

kt. sveikatos

draudimo

išlaidoms

5%

Veiklos

išlaidoms

1%

VSDF

sąnaudoms

kompensuoti

0,3%

2016 m. planas

PAASP PASLAUGŲ FINANSAVIMO STRUKTŪRA IR SKIRTOS LĖŠOS (2015 m.)

I. Bazinis mokėjimas už

prirašytą asmenį

(129.107.100 Eur)

III. Priedas už gerus darbo rezultatus

(16.124.800 Eur)

IV. Skatinamosios paslaugos

(17.759.000 Eur)

II. Kaimo gyventojo priemoka ir

skatinimas už prisirašymą prie šeimos gydytojo

(12.781.200 Eur)

Priedas už pirminės psichikos sveikatos

priežiūros gerus darbo rezultatus

(1 GDR)

Sudaro 17 paslaugų grupių: pvz.:

fiziologinio nėštumo priežiūra, moksleivių

paruošimas mokyklai, neįgaliųjų sveikatos

priežiūra ir kt.

Priedas už pirminės ambulatorinės

priežiūros gerus darbo rezultatus

(10 GDR)

Priedas už pirminės odontologinės

sveikatos priežiūros gerus darbo rezultatus

(1GDR)

73,5 % (pagrindinis –

mokėjimas už prirašytą asmenį)

26,5 % (papildomi mokėjimai)

PAASP PASLAUGŲ FINANSAVIMAS

(175.772.100 Eur)

PIRMINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS

GERŲ DARBO REZULTATŲ RODIKLIAI

(HOSPITALIZACIJŲ MAŽINIMO)

2011–2015 m.

2,2

22,5

1,8

6,6

7,8

22,9

1,6

6,0

4,0

21,8

1,6

5,6

3,8

20,3

1,6

6,4

3,7

20,5

0

5

10

15

20

25

Sergančiųjų arterinehipertenzija hospitalizacijos

rodiklis

Sergančiųjų cukriniu diabetuhospitalizacijos rodiklis

Sergančiųjų bronchine astmahospitalizacijos rodiklis

Sergančiųjų šizofrenijahospitalizacijos rodiklis

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

20

Didinti dalį lėšų mokamų už skatinamąsias paslaugas ir gerus darborezultatus

Diferencijuoti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugųmetines bazines kainas, didinant metinę bazinę kainą mokamą už senyvoamžiaus pacientų priežiūrą

Nustatyti finansinį priedą šeimos gydytojams už asmenų, kuriems yranustatytas nuolatinės slaugos poreikis, aptarnavimą

Didinti slaugytojų savarankiškumą, plečiant pirminės ambulatorinės asmenssveikatos priežiūros skatinamųjų paslaugų spektrą

Nustatyti šeimos gydytojo minimalų aptarnaujamų pacientų skaičiausnormatyvą – siekiant mažinti eiles bei užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę

SIŪLYMAI PAASP FINANSAVIMO TOBULINIMUI

Bendro hospitalizacijos rodiklio palyginimas;2013 m.

7,8

4 10

,88

11

,04

11

,73

14

,12

14

,13

15

,01

15

,19

16

,47

16

,5

16

,63

16

,95

17

,07

17

,49

17

,72

18

,16

19

,01

19

,64

20

,2

20

,68

20

,92 24

,4

25

,22

26

,56 30

,62

0

5

10

15

20

25

30

35

CY PT ES IT LU IE MT* DK SE* PL BE* FI UK HR EE SI LV* SK HU* CZ RO LT DE AT BG

7,7

9

10

,74

10

,85

11

,02

12

,58

13

,76

13

,97

14

,32

15

,29

15

,72

15

,81

15

,92

16

,2

16

,22

16

,39

16

,48

16

,48

16

,49

18 1

9,2

4

19

,25 2

2,1

7

23

,19

24

,85

0

5

10

15

20

25

30

CY PT ES IT UK LU IE MT* LV* EE SE* HR EU PL BE* SK SI FI HU* RO CZ LT DE AT

Hospitalizacijos rodiklio palyginimas aktyviojogydymo ligoninėse; 2013 m.

Šaltinis: PSO duomenų bazė European Health for All database (HFA-DB)* 2012 m. duomenys

Aktyvaus gydymo lovų, tenkančių 100000 gyventojų, skaičiaus palyginimas, 2013 m.

19

3,9

7

21

0,8

8

22

7,9

3

22

8,4

2

24

6,8

8

25

5,0

6

28

0,6

2

28

4,2

7 32

0,1

1

33

7,1

8

34

4,8

1

35

0,4

3

35

6,1

35

6,5

6

35

9,0

9

38

7,0

4

39

5,6

5

39

9,3

4

42

3,3

42

3,8

4

42

5,4

9

43

7,0

3

52

4,2

5

53

0,2

1

53

3,9

6

53

5,2

3

0

100

200

300

400

500

600

SE IE UK ES DK MT FI PT CY EE FR LV EU HR SI LU BE HU RO SK PL CZ BG LT DE AT

Šaltinis: PSO duomenų bazė European Health for All database (HFA-DB)

Vidutinės gulėjimo trukmės palyginimas; 2013 m.

5,1

7

5,5

0

5,5

7

5,7

0

5,7

0

5,8

0

5,9

1

6,0

5

6,2

0

6,2

5

6,3

0

6,3

0

6,3

4

6,4

0

6,5

0

6,6

0

6,7

0

6,7

5

6,7

8

0,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00

HU* EE SE* CY IE LV* UK ES SK SI LT RO EU NL* AT CZ PL IT FI

67

,40

67

,86

68

,05

69

,20

69

,40

70

,40

71

,60

73

,74

73

,93

74

,38

74

,91

75

,77

76

,61

77

,50

79

,30

80

,20

83

,20

93

,80

0,00

10,00

20,00

30,00

40,00

50,00

60,00

70,00

80,00

90,00

100,00

SK SI LV* HU* EE LU LT HR CZ CY PT ES EU* IT* DE AT MT* IE

Lovos užimtumo rodiklio (%) palyginimas; 2013 m.

Šaltinis: PSO duomenų bazė European Health for All database (HFA-DB)* 2012 m. duomenys

Die

no

s

%

FAKTIŠKAI SUTEIKTŲ STACIONARINIŲ IR NESTACIONARINIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ SKAIČIUS (TŪKST.) 2014 M. – 2015 M.

0

1 000

2 000

3 000

4 000

5 000

6 000

7 000

8 000

9 000

10 000

11 000

2014 m. 2015 m.

9 225,7 9 498,4

626,5 623,1

Stacionarinės paslaugos

Nestacionarinės paslaugos (specializuotos ambulatorinės, priėmimo – skubiosios pagalbos, dienos stacionaro, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugos)

Šaltinis: Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenys

2015 m. ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų skaičius

269,4 tūkst. (+2,7%) didesnisnei 2014 m.

+3,0%

-0,5%

10.121,59.852,1Viso:

25

PSDF BIUDŽETO LĖŠOS (MLN. EUR) UŽ FAKTIŠKAI SUTEIKTAS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS 2014 M. – 2015 M.

0

100

200

300

400

500

600

700

800

2014 m. 2015 m.

182,26 208,14

425,65

477,23

Lėšo

s, m

ln. E

ur

Stacionarinės paslaugos

Nestacionarinės paslaugos (specializuotos ambulatorinės, priėmimo – skubiosios pagalbos, dienos stacionaro, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugos)

+14,2%

+12,1%

Viso:

2015 m. PSDF biudžeto lėšos faktiškai suteiktoms ambulatorinėms

ir stacionarinėms paslaugoms apmokėti 77,5 mln. Eur (+12,7%)

didesnėsnei 2014 m.

607,91 685,37

Šaltinis: teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenys

26

0

500

1 000

1 500

2 000

2 500

3 000

3 500

4 000

4 500

5 000

5 500

6 000

6 500

7 000

7 500

8 000

8 500

Ambulatorinėsspecializuotos

paslaugos*

Priėmimo-skubiosiospagalbospaslaugos

Dienosstacionaropaslaugos

Ambulatorinėschirurgijospaslaugos

Dienoschirurgijospaslaugos

Stebėjimopaslaugos

Stacionariniųpaslaugųatvejai

2014 m. 8 200,5 150,3 656,1 27,2 93,4 98,2 626,5

2015 m. 8 398,4 157,6 702,0 33,2 98,7 108,6 623,1

Pokytis (%) 2015 m./2014 m. 2,4% 4,9% 7,0% 22,1% 5,7% 10,6% -0,5%

Pas

lau

gų s

kaič

ius,

tū

kst.

FAKTIŠKAI SUTEIKTŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ DUOMENYS 2014 M. – 2015 M. (PASLAUGŲ SKAIČIUS, TŪKST.)

Šaltinis: Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenys

* ambulatorinės specializuotos paslaugos: II, III lygio konsultacijos, ilgalaikio pacientų stebėjimo, profilaktikos, genetikos, visuotinio naujagimių tikrinimo, papildomai apmokamos paslaugos

27

PSDF BIUDŽETO LĖŠOMIS APMOKAMŲ GYDYTOJŲ SPECIALISTŲ KONSULTACIJŲ SKAIČIUS (MLN.) 2012 M. – 2015 M.

Šaltinis: Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenys

6,29 6,22 6,26 6,25

1,71 1,76 1,94 2,14

8,00 7,99 8,20 8,39

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Pas

lau

gų s

k., m

ln.

Konsultacija (be manipuliacijos)* Išplėstinė konsultacija (su manipuliacija)** Iš viso

2015 m. gydytojų specialistų visų konsultacijų skaičius 0,40 mln. (+5,0 proc.) didesnis negu 2012 m.

2015 m. gydytojų specialistų konsultacijų be manipuliacijos skaičius 0,04 mln. (-0,6 proc.) mažesnis negu 2012 m.

2015 m. gydytojų specialistų išplėstinių konsultacijų (su manipuliacija) skaičius 0,44 mln. (+25,6 proc.) didesnis negu 2012 m.

* Konsultacijos be manipuliacijos, ilgalaikis pacientų stebėjimas be manipuliacijos, profilaktikos, papildomai apmokamos paslaugos

** Išplėstinės konsultacijos (su manipuliacija), ilgalaikis pacientų stebėjimas (su manipuliacija), genetikos paslaugos, visuotinis naujagimių tikrinimas

28

SUTARČIŲ SU ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOMISATRANKINIS SUDARYMAS

• Esama situacijaLietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymas26 STRAIPSNIS. Sutartys su valstybės, savivaldybių ir kitomis įstaigomis sudaromos, jei Įstaiga turilicenciją sveikatos priežiūros veiklai arba yra akredituotomis šiai veiklai ir pateikia prašymą sudarytisutartį.

• Siektina situacijaSutartis su ASPĮ sudaryti su strateginiais partneriais (Estijoje, Latvijoje strateginių partnerių sąrašas tvirtinamas Vyriausybės nutarimu).

Tinklas!

Sutartys dėl paslaugų, kurių poreikio neužtikrina strateginiai partneriai, sudaromos su kitomis ASPĮ, kurios atrenkamos pagal paslaugų vartojimą (poreikį) ir geografinį prieinamumą.

29

Diskusijai: strateginių ligoninių tinklo formavimo kriterijai

• Esamas ASPĮ išsidėstymas (atvykimo iki ASPĮ laikas); tinklas turi būti minimalus pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad iki 2025 m. gyventojų dar sumažės, o susisiekimo infrastruktūra pagerės, bus plėtojamos ir telepaslaugos

• Skubios specializuotos stacionarinės ir ambulatorinės priežiūros užtikrinimas visą parą

• Daugiaprofiliškumas (=paciento saugumo užtikrinimas)

• Pasirengimas užtikrinti teikiamą priežiūrą reikiamomis apimtimis ir reikiamos kokybės:– infrastruktūra

– įranga

– tarnybos

– personalas 30

ĮSTAIGŲ IR ĮMONIŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VLK AR TLK, VEIKLOS PRIEŽIŪRA 2015 M.

31

191.630

294.248

992

BENDRAS KP METU NUSTATYTOS ŽALOS PSDF BIUDŽETUI DYDIS 2006-2015 M., TŪKST. EURŲ

32

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

281,8341,75

609,65

754,75

563,89

216,64262,97

398,52

813,54

971,7

STACIONARINIŲ AKTYVIOJO GYDYMO PASLAUGŲ APMOKĖJIMO TOBULINIMAS

Stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų klasifikacija

• Nuo 2012 m. Lietuvoje taikoma tarptautinė DRG klasifikacija, kurios esmė – apmokėjimo dydis priklauso nuo paciento sudėtingumo

• Adaptuojama Lietuvos sąlygoms (DRG priežiūros darbo grupė)

• Klasifikacija jos kūrėjų reguliariai atnaujinama, nuo 2017 m. pradžios planuojame įdiegti naujausią, 2015 m. versiją

• Svarbiausias DRG klasifikacijos aspektas – paslaugų kainos

DRG kainų skaičiavimo tobulinimas

• Kainos ateinantiems metams skaičiuojamos kasmet einamaisiaismetais visų 67 Lietuvos ligoninių pateiktų praėjusių metų sąnaudų pagrindu, adaptuojant ateinančių metų PSDF biudžeto galimybėms (2016 m. – 96% 2014 m. sąnaudų)

• Atskirų kainų tikslumas dar nėra pakankamas dėl sąnaudų duomenų kokybės ir metodikos ribotumų

• Siekiant išspręsti šią problemą, nuo 2015 m. pradėtas Paciento lygmens sąnaudų apskaitos projektas, kurio siekiamas rezultatas (2017 – 2018) – 15-koje ligoninių registruoti individualių pacientų gydymo sąnaudas

• Gautus duomenis panaudoti 3 tikslams:1) Tikslių kainų skaičiavimui

2) Ligoninių sektoriaus analizei, efektyvumo vertinimui, valdymui

3) Pačių projekte dalyvaujančių ligoninių darbo tobulinimui

VAISTŲ KOMPENSAVIMAS

PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms

kompensuoti (mln. Eur)

PSDF biudžeto kreditorinių įsiskolinimų vaistinėms

dinamika (mln. Eur)

37

139

156

181

198 202

189180

191

203 205213

127

147

170

201

217

186 189184

194200

214218

0

50

100

150

200

250

20052006200720082009201020112012 2013201420152016

Išduota kompensuojamųjų vaistų ir MPP (mln. Eur)

PSDF biudžeto išlaidų planas vaistams ir MPP kompensuoti (mln. Eur)

2012-2015 m. generinių, orginalių, referencinių vaistinių preparatų PSDF biudžeto išlaidų

pasiskirstymas

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

100,0

120,0

Generiniai vaistiniaipreparatai

Referenciniai vaistiniaipreparatai

Originalūs vaistiniaipreparatai

42,8 44,5

89,1

43,1 39,9

105,1

42,5 40,0

108,2

39,942,5

114,0

2012 m. PSDF biudžeto išlaidos, Eur 2013 m. PSDF biudžeto išlaidos, Eur

2014 m. PSDF biudžeto išlaidos, Eur 2015 m. PSDF biudžeto išlaidos, Eur

38

23 %24 %

22 %20 %

25 %21 % 21 %

22 %

51 %

56 %57 %

58 %

Kompensuojamųjų vaistų rinkossegmentai 2015 m.

2 3 4 1

Grupė, kurioje yra 3 ir daugiauvaistų gamintojų (apie 77 mln. Eur)

Nauji patento saugomi vaistai:(apie 71 mln. Eur)

Gydymo rezultato ir išlaidų pasidalinimo sutartys su vaistų gamintojaisKainų mažinimas

Į kainyną įrašomi pirmi generiniai analogai ( apie 6 mln. Eur)

Pirmo kaina 50% mažesnėAntro 15 % mažesnėTrečio 15% mažesnė

Vieno gamintojo vaistai, kompensuojami >12 m.:(apie 42 mln.Eur)Sutartys su vaistų gamintojais,Kainų mažinimas?

Kainų konkurencijos skatinimasKainos konkursasGrupavimas

0,3 mln. recept. 0,87 mln. recept.

9,6 mln. recept.

0,2 mln. recept.

Vaistų gamintojų grąžintos lėšos (mln. Eur)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

18,4

38,1

51,2

65,869,8

82,8

0,92,0 5,7 9,0 11,6

17,4

0,5 1,2 3,7 6,611,8 15,4

Faktinės PSDF biudžeto išlaidos kompensuojamiems vaistams dėl kurių sudarytossutartys, mln. EurPagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus apskaičiuotos grąžintinos lėšos, mln. Eur

Einamaisiais metais pervestos grąžintinos lėšos, mln. Eur

40

Inovacinių vaistų kompensavimas

208,2

204,5

5,8 13

195

200

205

210

215

220

2015 2016

Inovaciniai vaistai mln.Eur

Išlaidų vaistams planasbe inovacinių vaistųmln. Eur

• 2015 m. PSDF biudžete numatytos išlaidos vaistamsir MPP kompensuoti sudarė 214,3 mln. Eur, iš kuriųinovaciniams vaistams skirta – 5,8 mln. Eur.

• Inovaciniai vaistai – nauji vaistai (išskyrussudėtinius vaistus), kuriems taikomi visi šiekriterijai:

• tai vaistai, kurių duomenų išimtinumo ir rinkosišimtinumo laikotarpis nėra pasibaigęs;

• tai vaistai, nuo praėjusių metų paskutiniojo ketvirčioir einamaisiais metais įrašomi į Ligų irkompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (Asąrašą), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr.49 „Dėl Kompensuojamųjų vaistų sąrašųpatvirtinimo“, ir į einamųjų metų kompensuojamųjųvaistinių preparatų kainyną;

• tai vaistai, dėl kurių Valstybinė ligonių kasa prieSveikatos apsaugos ministerijos yra sudariusi suvaisto registruotoju arba jo atstovu, arba juridiniuasmeniu, turinčiu didmeninio platinimo licenciją,gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikospasidalijimo sutartis.

2016 m. ???

41

Centralizuotai apmokami vaistiniai preparatai ir MPP

• Į Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir MPP sąrašą įrašomi vaistiniai preparatai ir MPP , atitinkantys nustatytus kriterijus (didelė terapinė vertė, labai brangūs (>15 socialinių bazinių išmokų dydžių suma), skiriami stacionare ar dienos stacionare, iki 500 pacientų per metus)

- 28 pavadinimų vaistiniai preparatai (daugiausia skirti onkologinėms ligoms gydyti), iš jų:

- 18 pavadinimų vienintelio gamintojo gaminami vaistiniai preparatai

- 10 pavadinimų vaistinių preparatų, turintys konkurenciją

• Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir MPP sąrašas – vaistinių preparatų dalis:

- 11 MPP grupių (pvz. dirbtinės kraujotakos palaikymo sistemos, dirbtiniai biologiniai širdies vožtuvų protezai ir kt.)

• Monopoliniai vaistai. Derybos

Nuo 2013 m. pradėtos vykdyti derybos dėl vienintelio gamintojo gaminamų vaistinių preparatų kainų

2013 m. vaistų kainos vidutiniškai sumažėjo 13 proc.

2014 m. vaistų kainos vidutiniškai sumažėjo 11 proc.

2015 m. vaistų kainos vidutiniškai sumažėjo 4 proc.

Bendras 3 metų teigiamas ekonominis efektas sudaro 4,69 mln. Eur42

SVARBI RIZIKA: SPAUDIMAS TAIKYTI VIEŠUOSIUS PIRKIMUSKOMPENSUOJANT ORTOPEDINES PRIEMONES (OTP)

Šiuo metu taikomo OTP kompensavimo modelio pagrindiniai principai

• OTP kompensuojamos visiems apdraustiesiems, taikant kompensavimo lygmenis (100, 95, 80 ar 50 proc.) priklausomai nuo asmens socialinės grupės ir diagnozės sudėtingumo;

• pacientai dėl OTP gali kreiptis į bet kurią ortopedijos įmonę, sudariusią sutartį dėl apdraustųjų aprūpinimo OTP su VLK

• taikomas kintamojo balo principas, t.y. jei OTP išduodama daugiau nei pagal nustatytas bazines kainas gali būti kompensuota per ataskaitinį laikotarpį, proporcingai mažinama suma už atitinkamo poklasio OTP. Tokiu būdu įstatymu nustatyta metinė suma OTP negali būti viršijama, bet priemonėmis aprūpinami visi pacientai;

• apmokėjimui už OTP taikant kintamojo balo principą beveik nėra laukiančiųjų OTP eilių*

* - laukiančiųjų eilė yra tik ortopedinės avalynės poklasyje, tačiau numatytos organizacinės priemonės turėtų ją ženkliai sumažinti

44

Lietuvos vyriausias is administracinis teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartyje išskyrė pagrindinius OTP kompensavimo modelio bruožus, kuriems turėtų būti taikomas VPĮ:• SDĮ nenurodė, kad sudarant nagrinėjamas sutartis, neturi būti vadovaujamasi VPĮ, taip

pat nesuteikė įgaliojimų SAM poįstatyminiu teisės aktu nustatyti, kad sudarant nagrinėjamas sutartis, net ir esant visoms sąlygoms taikyti VPĮ, juo neturi būti vadovaujamasi;

• VLK buvo (yra) perkančioji organizacija VPĮ prasme;• analizuojamos sutartys buvo sudarytos raštu, jos yra sutartinio (konsensualinio

pobūdžio) VPĮ taikymo prasme;• už ortopedijos priemonės pagaminimą pareiškėjas sutartyje nustatyta tvarka iš VLK

gaudavo atlygį, t. y. gaudavo tiesioginę ekonominę naudą pinigų, kurie skiriami iš viešųjų valstybės resursų (PSDF), forma. Gyventojas negalėjo laisvai pasirinkti, iš ko įsigyti kompensuojamąją priemonę – tokią priemonę jis galėjo įsigyti tik iš tos įmonės, kuri buvo sudariusi sutartį su VLK, nes tik esant sudarytai sutarčiai, priemonės įsigijimas buvo kompensuojamas;

• galutiniu nagrinėjamos prekės naudotoju (naudos iš jos gavėju) neprivalėjo būti pati VLK;• faktas, kad už prekes, pasak VLK, buvo apmokama pagal bazines kainas, taip pat

nesudarė pakankamo pagrindo nagrinėjamu atveju netaikyti VPĮ;• nagrinėjami atvejai nepateko į VPĮ konkrečiai išvardytus atvejus, kai VPĮ reikalavimai

netaikomi.Visas šias sąlygas atitinka ir teritorinių ligonių kasų sudaromos sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių kompensavimo iš PSDF biudžeto lėšų!

OTP ir kitų iš PSD biudžeto kompensuojamų paslaugų, vaistų ir MPP sutarčių panašumai

Galimos grėsmės taikant viešąjį pirkimą OTP

1. Nebelieka paciento pasirinkimo laisvės, kadangi pacientas dėl gydytojo skiriamų OTP pagaminimo privalo kreiptis į konkursą I vietą laimėjusią įmonę, kuriai užtikrinamas didžiausias užsakymų kiekis.2. Gali atsirasti grėsmė dempinguoti OTP kainas, siekiant monopolizuoti rinką;3. Sudėtinga įvertinti realų OTP poreikį bei specifikuoti, kadangi tai yra individualiai pritaikomi gaminiai. Kiekvienam pacientui OTP specifikuojamos individuliai pagal gydytojo siuntime nurodytas indikacijas ir gaminio charakteristikas.4. Pablogėja prieinamumas pacientams, kadangi tuomet, kai OTP poreikis didesnis nei skirta valstybės lėšų, t. y. viršijama bendra metinė OTP gamybos kvota, pacientai turi būti registruojami į laukimo eilę OTP užsakymo priėmimui arba turi teisę OTP įsigyti savo lėšomis.6. Jeigu lieka dalinio (95, 80, 50 proc.) kompensavimo mechanizmas, pacientas skirtingose regionuose mokės skirtingas priemokas.7. Jeigu viešojo pirkimo metu nustatyta OTP kaina yra taikoma 100 proc. įsigijimo išlaidų kompensavimui, nebelieka paciento priemokos, nuperkamas mažesnis kiekis OTP.8. Viešasis pirkimas eliminuoja kintamojo balo taikymą, kurio dėka buvo sustabdytas laukimo eilės augimas.9. išlieka problema su klausos aparatais ir akių protezais, kurie pagal naująją Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti apmokėjimo tvarkos aprašo redakciją priskiriami OTP.

46

E-SVEIKATA

Šiandienos e-sveikatos aktualijos VLK akimis

• VLK yra sukaupusi daugiau kaip 20 metų patirtį vystant ir tobulinant LR sveikatos apsaugos sektoriaus veiklą.

Per pastaruosius kelerius metus E-sveikatos vystymo srityje:• VLK formaliai buvo pakviesta dalyvauti el. sveikatos

iniciatyvose, tačiau e – sveikatos projektų strateginių gairių apibrėžimą ir sprendimų priėmimą vykdo kitos institucijos

• E-sveikatos programą valdo ir sprendimus priima SAM su projekto partneriu Registrų centru, taip pat pagrindinės ASPĮ. Registrų centras teisiškai nėra sveikatos sektoriaus dalis, atitinkamai Registrų centro kompetencija yra labai ribota.

• VLK vysto vidines informacines sistemas, kurių išplėstinis panaudojimas gali duoti teigiamą efektą e-sveikatos programai.

VLK situacija bendroje el. sveikatos aplinkoje

VLK

RC

ASPĮ

SVEIDRA

DPSDRFVAIS

EilėsESPBĮ

eReceptas MedVais

HIS

ApskaitaŽmogiškieji ištekliai

Prieiga prie SVEIDRA

VLK siūlymaiE-sveikatos vystymo efektyvinimo

• VLK siūlo pasinaudoti per daugiau nei 20 metų sukaupta kompetencija tobulinant esamas bei kuriant naujas el. sveikatos iniciatyvas.

• VLK siūlo aktyviai prisidėti gerinant esamų el. sveikatos iniciatyvų sklaidą ir kokybę.

• VLK siekia aktyviai dalyvauti vystant e-sveikatossistemą Lietuvoje su aiškiai priskirta VLK role ir atsakomybe.

• VLK gali pateikti konkrečius siūlymus, padėsiančius pagerinti el. sveikatos sklaidą ir sveikatos sektoriaus efektyvumą.