Embed Size (px)
Citation preview
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijai 2017-07-26 Verkių g. 25C, 08223 Vilnius El. p. [email protected]
PASTABOS IR PASIŪLYMAI
DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS VIEŠOJOJE KONSULTACIJOJE PASKELBTO ENERGETIKOS ĮMONIŲ REGULIUOJAMOS VEIKLOS PATIKRINIMŲ TVARKOS APRAŠO PAKEITIMO
PROJEKTO
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – VKEKK) savo tinklalapyje ir https://e-
seimas.lrs.lt/ paskelbė Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo pakeitimo
projektą (toliau – Aprašo projektas), nurodant dėl šio projekto konsultacijų laiką nuo 2017-07-17 iki 2017-07-
26, todėl teikiame savo pasiūlymus ir pastebėjimus.
1. APRAŠO PROJEKTO I SKYRIUS
1.1. Aprašo projekto I SKYRIUS nepateikia jokių nuorodų į Energetikos įstatymo (toliau – EĮ), Lietuvos
Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos
įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo,
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų
terminalo įstatymo, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo, Lietuvos Respublikos
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo straipsnius, jų dalis ar punktus, kurie
suteikia Komisijai teisę tvirtinti Aprašo projektą tokiam dideliam įstatymų sąrašui. Aprašas be
nuorodų į minėtų įstatymų straipsnis, jo dalis ar punktus neatitinka sistemiškumo principo,
reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje.
1.2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1R-298 „Dėl Teisės
aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ Teisės akte nuorodos į kitus teisės aktus
pateikiamos šia tvarka: 15.1. Teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo
pavadinimas, prireikus ir straipsnis, jo dalis ar punktas. 18. Teisės akto preambulėje nurodant teisinį
pagrindą, laikomasi šių reikalavimų: 18.1. <...> Jeigu teisės aktas priimamas įgyvendinant konkretų
įstatymo straipsnį, jo dalį ar punktą, preambulėje nurodomas ir įstatymo straipsnis, jo dalis ar
punktas.
1.3. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 6, 8, 16, 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo
papildymo 24-1 straipsniu įstatymas (TAR, 2017-07-12, Nr. 2017-12056) numato, kad: 241 str. 8.
Komisijos įgalioti Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal
darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus,
reikalavimus ir pan.). Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Komisija. Aprašo projekte nėra
EĮ reikalaujamų formų, tačiau kitose dalyse Aprašas perrašo-pakeičia patį EĮ ir sukuria naujas bendro
pobūdžio taisykles, kurios savo galia konkuruoja su EĮ normomis arba praplečia įstatymuose numatyto
teisinį reguliavimą.
1.4. Aprašo pagrindu Komisija gali pritaikyti poveikio priemones (ultima ratio), kurios viršija net
baudžiamajame kodekse numatytas sankcijas, todėl Apraše negali būti nekonkrečių, neapibrėžtų
mutatis mutandis „su tam tikrais pakeitimais“ išlygų, skelbiančių, kad: „Aprašo nuostatos mutatis
mutandis taip pat taikomos atliekant geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, suskystintų
gamtinių dujų terminalo operatoriaus ir energijos išteklių biržos operatoriaus reguliuojamos veiklos
patikrinimus.“
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
GAUTA2017-07-27 Nr. R1-7555
2
2. APRAŠO PROJEKTO III SKYRIUS
2.1. Aprašo projekto 23 punkte nurodytas planinis patikrinimas turėtų būti skelbiamas iš anksto viešai, nes
yra planuojamas, todėl sąlyga informuoti ūkio subjektą ne mažiau kaip 10 darbo dienų apie šį
patikrinimą paneigia planavimo principą. Komisijos veikla turi būti skaidri ir apie ją turi būti viešai
skelbiama visiems suinteresuotiems asmenims, ypatingai jeigu tai yra iš anksto planuojama veikla.
Informacija apie planinį patikrinimą turėtų būti skelbiamą ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 30
d., o pakeitimai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 d. nuo pakeitimų dienos. Taip pat Aprašo
projekto 27 punkte tūrėtų būti nurodoma prievolė Komisija skelbti apie neplaninius patikrinimus,
pvz., 10 dienų iki neplaninio patikrinimo dienos pradžios.
2.2. Aprašo projekto 25 punkte nėra nurodyta kokie teisės aktai nustato Komisijos sprendimų kopijų
rengimo ir tvirtinimo tvarką, todėl bus neįmanoma patikrinti šios kopijos atitiks teisės aktų
reikalavimus.
2.3. Kadangi pagal EĮ 241 str. 2. Komisijos įgalioti Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir
darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų
vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Komisijos vardu:, tai: atlikti
patikinimų negali Komisijos pirmininko įsakymu paskirti asmenys, kaip tai numatyta Aprašo 24, 25, 26,
27, 28, 30 punktuose Komisijos pirmininko ar jo įgalioto asmens sprendimu. Įgaliotinius ir Vyriausiąjį
įgaliotinį turi paskirti Komisija savo posėdyje įtraukiant Komisijos tarnautojus ir darbuotojus pagal
pavestas uždavinius ir funkcijas.
2.4. Aprašo projekto III skyriuje (28 punkte) „Komisija“ numatė „Tikrinimo komisiją“. Energetikos
įstatymas nenumato Tikrinimo komisijos, todėl Komisijos įgalioti Komisijos administracijos valstybės
tarnautojai ir darbuotojai yra patikrinimo grupė dirbanti pagal tarnybinį ar darbo pavaldumą. Žodžio
„komisija“ vartojimas reiškia, kad „Tikrinimo komisija“ savo veikoje turėtų atkartoti VKEKK darbo
principus t.y. paskyrimą, posėdžius, kvorumą, balsavimą, protokolus ir pan., kas išplėstų EĮ numatytus
Komisijos įgaliotinių sąvoką ir esmę.
2.5. Siūlome Apraše vietoje „Tikrinimo komisijos“ vartoti terminus: Vyriausias patikrinimo įgaliotinis ir
patikrinimo įgaliotiniai, patikrinimo įgaliotinių grupė.
2.6. Atkreipiame dėmesį, kad Komisija neturi teisės į tokią Tikrinimo įgaliotinių grupę paskirti pasitelktus
specialistus ir ekspertų, kadangi EĮ numato skirtingas Komisijos tarnautojų-darbuotojų, kitų asmenų
teises.
2.6.1. Pasitelktiems specialistams ir ekspertams įstatymas nesuteikia teisės: gauti patikrinimui atlikti būtiną
informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir
kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir
kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija
laikoma konfidencialia, ar nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų
ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių; užfiksuoti faktines aplinkybes; patikrinimo metu naudoti
technines priemones; tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus.
2.7. Aprašo projekto 29 punkte prašome išbraukti žodžius „ar atestatas“, kadangi Komisija neišduoda ir
neturi teisės aktų nustatyta tvarka išdavinėti atestatus, tokiu būdu savo iniciatyva praplėsti jos pačios
kompetenciją.
3. APRAŠO PROJEKTO IV IR V SKYRIAI
3.1. Aprašo projekto IV skyrius apskritai turėtų būti išbraukiamas, atitinkamai pernumeravus projekte
skyrius, nes remiantis Konstitucinio Teismo doktrina (1995-10-26 nutarimas, byloje Nr. 2/95), tokia
teisės kūrimo praktika, kai į poįstatyminį teisės aktą perkeliama daugelis įstatymo normų nenurodant
šaltinio, laikytina ydinga, gali sukelti neaiškumų, kas yra tikrasis atitinkamo reguliavimo šaltinis –
3
įstatymas ar poįstatyminis teisės aktas, ir kitaip apsunkinti teisės normų taikymą. Į Aprašo projektą be
nuorodų į Energetikos įstatymą, kaip šaltinio perrašyti:
3.1.1. 241 straipsnis. Energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimai 1 dalis su 8 punktais į IV
SKYRIUS KOMISIJOS TEISĖS.
3.1.2. 241 straipsnis. Energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimai 2 dalis Į Aprašo 32. 32.1 - 32.4
ir 32.5 - 32.6 punktus.
3.2. Nesilaikant Konstitucinio teismo doktrinos1, pažodžiui ir be nuorodos į energetikos įstatymo 241 str. 2.
Komisijos įgalioti Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal
darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi
šias teises, kurias įgyvendina Komisijos vardu:6) savo funkcijoms vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka
pasitelkti teisėsaugos institucijas, perkeltas į Aprašo 32 ir 32.7 p. Kaip jau minėta anksčiau p. 2.5
Komisijos įgaliotinių pervadinimas nėra pagrįstas. Be to Aprašo projekte nenurodyti teisės aktų
straipsniai, pagal kuriuos pasitelkiama policija ar kitos ikiteisminio tyrimo institucijos, o tik
atkartojama įstatymo nuoroda „teisės aktų nustatyta tvarka“. Įgaliotiniams nesukonkretina pagal
kokius teisės aktus ir kokią teisėsaugos instituciją pasitelkia Komisijos vyriausias įgaliotinis ar kiti
įgaliotiniai.
3.2.1. Teismų praktikoje apstu baudžiamųjų bylų dėl negrąžintos skolos, nesutarimų tarp bendraturčių ar
kaimyninių žemės sklypų savininkų, nedidelių mokestinių ir buhalterinių pažeidimų, susistumdymų
viešojoje vietoje, smulkių tarnybinių pažeidimų, netvarkingai organizuoto viešojo pirkimo atvejų ar
netinkamai surašytų dokumentų, nepagarbaus žodžio ir t. t. Atrodo, visi teisininkai supranta, kad šio
pobūdžio konfliktų ir nesusipratimų sprendimas priskirtinas visai kitoms teisės šakoms, tačiau
praktika rodo, kad baudžiamoji justicija vis dėlto neretai įsileidžia šiuos „neprašytus svečius“2.
3.2.2. Nenurodžius teisės aktų ir konkrečių jų straipsnių „policija“ gali būti pasitekta dėl smulkmenų
patikrinimo proceso metu ar vietoje administracinės atsakomybės siekiant baudžiamosios sankcijos,
o natūralus baudžiamojo persekiojimo institucijų suinteresuotumas gerinti darbo rezultatus dorojant
„prioritetinius blogius“, kuriuos įvardija politinė valdžia energetikos įmonių patikrinimą gali paversti
„socialistiniu lenktyniavimu“ vykdant nusikalstamų veikų atskleidimo planus, į statistikos gerinimą ir
kaltinimų sunkinimą orientuota procesine veikla. Būtų ypač negerai, kai perteklinėmis pastangomis
dirbtinai kriminalizuojamos ne kokios nors užribio praktikos, bet kasdieniai legalaus šalies
ekonominio gyvenimo įvykiai, tokie kaip šildymas. Apie tai, kad dirbtinė kriminalizacija iš tiesų
egzistuoja, liudija daugybė išteisinamųjų teismų nuosprendžių, kuriose konstatuojama, kad įvykis,
dėl kurio buvo pareikštas kaltinimas, iš tiesų priskirtinas kitų teisės šakų - civilinės, mokesčių,
administracinių teisės pažeidimų, darbo teisės - reguliuojamai sričiai. Apie problemos aktualumą
galima spręsti ir iš to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų
priimamose nutartyse nuolat kartojama tezė apie kitų teisės šakų reguliuojamų santykių, įvairių
nedidelių tarpusavio konfliktų ir teisinių ginčų kriminalizavimo prieštarą baudžiamosios teisės
tikslams ir principams3.
3.2.3. Atsižvelgus į šias aplinkybes sprendimui savo funkcijoms vykdyti pasitelkti teisėsaugos institucijas,
turėtų pritarti dauguma Tikrinimo įgaliotinių, o teisės aktų nustatyta pasitelkimo tvarka turi būti
išdėstyta Apraše su nuorodomis į konkrečius teisės aktus, nes priešingu atveju tikrinamos energetikos
įmonės ir jų darbuotojai patirs bauginimą, atsirandantį dėl teisinio netikrumo. Garsus Harvardo
profesorius Williamas Stuntzas, rašydamas apie JAV federalinių baudžiamųjų įstatymų kūrimą ir
taikymą, taip apibūdino šią įstatymų leidybos tendenciją: „Prokurorams geriau, kai baudžiamoji
teisė yra plati, o ne siaura. Įstatymų leidėjui geriau, kai prokurorams yra geriau. Šio aljanso
1 1995-10-26 nutarimas, byloje Nr. 2/95), tokia teisės kūrimo praktika, kai į poįstatyminį teisės aktą perkeliama daugelis įstatymo normų nenurodant šaltinio, laikytina ydinga, gali sukelti neaiškumų, kas yra tikrasis atitinkamo reguliavimo šaltinis – įstatymas ar poįstatyminis teisės aktas, ir kitaip apsunkinti teisės normų taikymą. 2 Dirbtinis kriminalizavimas kaip teisinės praktikos patologija, Fedosiuk, Oleg 3Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos ir teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-409/2011, 2K-515/2014 ir kt.
4
potencialas yra didelis ir akivaizdus. Turint galvoje teisėkūros viršenybę, t. y. kad įstatymų leidėjas
apibrėžia, kas yra nusikaltimas, ir prokurorų diskreciją, t. y. kad jie sprendžia, ką ir dėl ko
apkaltinti, - teisėjai negali įveikti šių natūralių sąjungininkų.“4
3.2.4. Atkreipiame dėmesį, kad pasitelkus teisėsaugos institucijas ir EĮ numatytas baudas, kurios viršija
baudžiamajame kodekse (BK) numatytas baudas, administracinės EĮ procedūros priemonėmis ir
administracinės teisės įrodymais bus galima bausti baudomis viršijančiomis BK sankcijas, todėl
teisėsaugos institucijų pasitelkimas be išankstinio pasitelkimo detalizavimo sukels teisinės praktikos
patologiją - dirbtinį energetikos kriminalizavimą.
3.3. Jūsų patogumui informuojame, kad kituose įstatymuose „teisėsaugos institucijos“ apibrėžtos BK 32
str. 4. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat
kriminalinės žvalgybos subjektai (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas) ir pasitelkiamos čia
žemiau nurodytais būdais:
3.3.1. 95 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija 2. Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę: 8)
nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, korupcijos
apraiškas ar dokumentų klastojimą, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar
kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją; 99 straipsnis. Europos Sąjungos teisės
pažeidimo nagrinėjimas 4. Argumentuotas paaiškinimas, nurodytas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte,
inter alia gali būti grindžiamas faktu, kad galimą pažeidimą jau nagrinėja Viešųjų pirkimų tarnyba,
teismas ar kita teisėsaugos institucija. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, analogiškai
Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų
srities perkančiųjų subjektų, įstatymas
3.3.2. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) 9. Savivaldybės kontrolierius: 11)
finansinio ir veiklos audito metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša teisėsaugos
institucijoms; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas
3.3.3. 29 straipsnis. Statinio avarija 2. Kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar
griaunant, statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio arba mišriu būdu – statytojas (užsakovas), o
kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio techninis prižiūrėtojas
privalo nedelsdami: 3) pranešti apie avariją teisėsaugos institucijai, jeigu yra nukentėjusių asmenų;
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
3.3.4. 156 straipsnis. Skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas 1. Ikiteisminė mokestinį ginčą
nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti,
jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar
nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos
institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Lietuvos Respublikos mokesčių
administravimo įstatymas
3.3.5. 56 straipsnis. 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymas 5. Nepaisant kitų šio straipsnio
nuostatų, mokesčio administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos
institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas
3.3.6. 21 straipsnis. Komercinių paslapčių, tarnybinio naudojimo ir kitų dokumentų apsauga. Tokie
Konkurencijos tarybos tarnybinio naudojimo dokumentai gali būti teikiami tik teisėsaugos
institucijoms įstatymų, reglamentuojančių teisėsaugos institucijų veiklą, joms priskirtoms funkcijoms
atlikti. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas
4 STUNTZ, W. J. The Pathological Politics of Criminal Law. Harvard Law School. Working Paper No. 022 (forthcoming 100 Mich. L. Rev. Dec. 2001), p. 7. <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=286392>.
5
3.3.7. 42 straipsnis. Lietuvos banko tikslas, funkcijos, teisės ir pareigos atliekant finansų rinkos priežiūrą 3.
Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę: 1) leisti teisės aktus ir
rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir priežiūros; 2) gauti priežiūrai atlikti
reikalingą informaciją iš valstybės institucijų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų įmonių, įstaigų,
organizacijų; 3) inspektuoti (tikrinti) prižiūrimus finansų rinkos dalyvius, o įstatymų nustatytais
atvejais – ir kitus asmenis; 4) įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims; 5) turėti
kitokių teisių, nustatytų šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytuose teisės aktuose ir jų
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytomis teisėmis Lietuvos bankas
naudojasi: 4) pasitelkdamas teisėsaugos institucijas. 6. Lietuvos bankas, nustatęs faktus, liudijančius
galimai nusikalstamą veiklą, apie juos praneša atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. Lietuvos
Respublikos Lietuvos banko įstatymas
3.3.8. Atkreiptinas Komisijos dėmesys ir į tai, kad pagal specialius įstatymus teisėsaugos institucija nėra tas
pats kas teisėsaugos įstaiga:
(a) 2 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos (toliau – Tarnyba) – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai atskaitinga
valstybės teisėsaugos įstaiga, kurios paskirtis – vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų
finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą.
Pagal Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas
(b) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba arba
Tarnyba) – Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga, statutiniais pagrindais veikianti
valstybės teisėsaugos įstaiga
3.4. Aprašo projektas numato: 39. Energetikos įmonė teikia Tikrinimo komisijai dokumentus, kuriuos
privaloma rengti, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taip pat kitą informaciją energetikos
įmonės turima forma. Tikrinimo komisija negali reikalauti energetikos įmonės pateikti konkrečios
prašomos formos duomenų ar dokumentų, jeigu jų rengimas nenumatytas teisės aktuose, tam reikėtų
sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir
laiko sąnaudomis. Pagal Konstitucijos 48 str. Priverčiamasis darbas draudžiamas, todėl nuostata: tam
reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis
darbo ir laiko sąnaudomis, negaliotų.
4. APRAŠO PROJEKTO V SKYRIUS
4.1. Į poįstatyminį teisės aktą, t. y. Aprašo projekto V skyrių 32.1 - 32.4 , 32.6, 32.7 p. perkeltos
Energetikos įstatymo 241 straipsnio nuostatos, nenurodant šaltinio (nuorodos į konkretų įstatymo
straipsnį). Tokia praktika, pagal Lietuvos konstitucinę doktriną laikytina ydinga.
5. APRAŠO PROJEKTO VI SKYRIUS
5.1. Į poįstatyminį teisės aktą, t. y. Aprašo projekto VI skyrių 32.1 - 32.4 , 32.6, 32.7 p. perkeltos
Energetikos įstatymo 241 straipsnio nuostatos, nenurodant šaltinio (nuorodos į konkretų įstatymo
straipsnį). Tokia praktika, pagal Lietuvos konstitucinę doktriną laikytina ydinga.
6. APRAŠO PROJEKTO VII SKYRIUS
6.1. Į poįstatyminį teisės aktą, t. y. Aprašo projekto VII skyrių perkeltos Energetikos įstatymo 241
straipsnio nuostatos, nenurodant šaltinio (nuorodos į konkretų įstatymo straipsnį). Tokia praktika,
pagal Lietuvos konstitucinę doktriną laikytina ydinga.
6
7. APRAŠO PROJEKTO VIII SKYRIUS
7.1. Aprašo projekto 55 punkte numatytos galimybės nepasirašyti patikrinimo akto dėl atostogų,
komandiruotės ar kito užimtumo suteikia Komisijai ar Komisijos administracijai galimybę įtakoti
patikrinimo įgaliotinių darbą, o Komisijos administracijai nebepatinkančius įgaliotinius nušalinti nuo
akto pasirašymo. Taip sukeliama grėsmė objektyvumui, nešališkumui ir sąžiningumui.
PASTABOS IR PASIŪLYMAI
DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS VIEŠOJOJE KONSULTACIJOJE
PASKELBTO SANKCIJŲ SKYRIMO TAISYKLIŲ PAKEITIMO
Komisija savo tinklalapyje ir https://e-seimas.lrs.lt/ paskelbė Sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo
pakeitimo projektą (toliau – Taisyklių projektas), nurodant dėl šio projekto konsultacijų laiką nuo 2017-07-17
iki 2017-07-26.
8. BENRDOS PASTABOS
8.1. Taisyklių projekto 23, 26-40, 44-47, 56 ir 57 punktai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos (1995
m. spalio 26 d. nutarimas), t.y. tokia teisės kūrimo praktika, kai į poįstatyminį teisės aktą perkeliama
daugelis įstatymo normų nenurodant šaltinio, laikytina ydinga.
9. ATSAKOMYBĘ LENGVINANČIOS APLINKYBĖS
9.1. Taisyklių projektas turėjo būti rengiamas su tikslu iš praktinės pusės sukurti racionalias taisykles,
numatančias ir aplinkybes lengvinančias sankcijų skyrimo atvejus bei dydžius.
9.2. Taisyklių projektas 57 p. perrašė EĮ 241 str. 11. Komisija, nustatydama sankciją, atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. Mūsų
vertinimu, Taisyklių projekte turėjo būti diferencijuoti atvejai:
9.2.1. Kai pažeidimas nustatomas viename ar daugiau energetikos įmonės filialų. Tuo atveju jeigu
pažeidimas nustatomas tik viename filiale, tai turėtų būti laikoma atsakomybę lengvinančia
aplinkybe.
9.2.2. Sankcijų taikymas neturėtų būti tolygus įmonės licencijos atėmimui, likvidavimui, bankrotui ar
uždarymui, ko pasėkoje nukentėtų vartotojai.
9.2.3. Pirmaisiais Sankcijų skyrimo taisyklių taikymo metais VKEKK turėtų aktyviai konsultuoti bei teikti
pagalbą, dėl teisės aktų laikymosi ir aiškinimo, o ne tapti represine institucija, nes tokiu būtų yra
paneigiamas pačios sankcijos skyrimo tikslas.
9.2.4. Jeigu pasikeitė teisės akto taikymo praktika ar dėl eksperimento, technologijų, naujovių, išradimų ar
know-how, tai tūrėtų būti laikoma lengvinančia aplinkybe.
Pagarbiai
Advokatas Mindaugas Jablonskis
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijai 2017-07-26 Verkių g. 25C, 08223 Vilnius El. p. [email protected]
PASTABOS IR PASIŪLYMAI
DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS VIEŠOJOJE KONSULTACIJOJE PASKELBTO ENERGETIKOS ĮMONIŲ REGULIUOJAMOS VEIKLOS PATIKRINIMŲ TVARKOS APRAŠO PAKEITIMO
PROJEKTO
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – VKEKK) savo tinklalapyje ir https://e-
seimas.lrs.lt/ paskelbė Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo pakeitimo
projektą (toliau – Aprašo projektas), nurodant dėl šio projekto konsultacijų laiką nuo 2017-07-17 iki 2017-07-
26, todėl teikiame savo pasiūlymus ir pastebėjimus.
1. APRAŠO PROJEKTO I SKYRIUS
1.1. Aprašo projekto I SKYRIUS nepateikia jokių nuorodų į Energetikos įstatymo (toliau – EĮ), Lietuvos
Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos
įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo,
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų
terminalo įstatymo, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo, Lietuvos Respublikos
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo straipsnius, jų dalis ar punktus, kurie
suteikia Komisijai teisę tvirtinti Aprašo projektą tokiam dideliam įstatymų sąrašui. Aprašas be
nuorodų į minėtų įstatymų straipsnis, jo dalis ar punktus neatitinka sistemiškumo principo,
reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje.
1.2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1R-298 „Dėl Teisės
aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ Teisės akte nuorodos į kitus teisės aktus
pateikiamos šia tvarka: 15.1. Teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo
pavadinimas, prireikus ir straipsnis, jo dalis ar punktas. 18. Teisės akto preambulėje nurodant teisinį
pagrindą, laikomasi šių reikalavimų: 18.1. <...> Jeigu teisės aktas priimamas įgyvendinant konkretų
įstatymo straipsnį, jo dalį ar punktą, preambulėje nurodomas ir įstatymo straipsnis, jo dalis ar
punktas.
1.3. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 6, 8, 16, 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo
papildymo 24-1 straipsniu įstatymas (TAR, 2017-07-12, Nr. 2017-12056) numato, kad: 241 str. 8.
Komisijos įgalioti Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal
darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus,
reikalavimus ir pan.). Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Komisija. Aprašo projekte nėra
EĮ reikalaujamų formų, tačiau kitose dalyse Aprašas perrašo-pakeičia patį EĮ ir sukuria naujas bendro
pobūdžio taisykles, kurios savo galia konkuruoja su EĮ normomis arba praplečia įstatymuose numatyto
teisinį reguliavimą.
1.4. Aprašo pagrindu Komisija gali pritaikyti poveikio priemones (ultima ratio), kurios viršija net
baudžiamajame kodekse numatytas sankcijas, todėl Apraše negali būti nekonkrečių, neapibrėžtų
mutatis mutandis „su tam tikrais pakeitimais“ išlygų, skelbiančių, kad: „Aprašo nuostatos mutatis
mutandis taip pat taikomos atliekant geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, suskystintų
gamtinių dujų terminalo operatoriaus ir energijos išteklių biržos operatoriaus reguliuojamos veiklos
patikrinimus.“
2
2. APRAŠO PROJEKTO III SKYRIUS
2.1. Aprašo projekto 23 punkte nurodytas planinis patikrinimas turėtų būti skelbiamas iš anksto viešai, nes
yra planuojamas, todėl sąlyga informuoti ūkio subjektą ne mažiau kaip 10 darbo dienų apie šį
patikrinimą paneigia planavimo principą. Komisijos veikla turi būti skaidri ir apie ją turi būti viešai
skelbiama visiems suinteresuotiems asmenims, ypatingai jeigu tai yra iš anksto planuojama veikla.
Informacija apie planinį patikrinimą turėtų būti skelbiamą ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 30
d., o pakeitimai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 d. nuo pakeitimų dienos. Taip pat Aprašo
projekto 27 punkte tūrėtų būti nurodoma prievolė Komisija skelbti apie neplaninius patikrinimus,
pvz., 10 dienų iki neplaninio patikrinimo dienos pradžios.
2.2. Aprašo projekto 25 punkte nėra nurodyta kokie teisės aktai nustato Komisijos sprendimų kopijų
rengimo ir tvirtinimo tvarką, todėl bus neįmanoma patikrinti šios kopijos atitiks teisės aktų
reikalavimus.
2.3. Kadangi pagal EĮ 241 str. 2. Komisijos įgalioti Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir
darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų
vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Komisijos vardu:, tai: atlikti
patikinimų negali Komisijos pirmininko įsakymu paskirti asmenys, kaip tai numatyta Aprašo 24, 25, 26,
27, 28, 30 punktuose Komisijos pirmininko ar jo įgalioto asmens sprendimu. Įgaliotinius ir Vyriausiąjį
įgaliotinį turi paskirti Komisija savo posėdyje įtraukiant Komisijos tarnautojus ir darbuotojus pagal
pavestas uždavinius ir funkcijas.
2.4. Aprašo projekto III skyriuje (28 punkte) „Komisija“ numatė „Tikrinimo komisiją“. Energetikos
įstatymas nenumato Tikrinimo komisijos, todėl Komisijos įgalioti Komisijos administracijos valstybės
tarnautojai ir darbuotojai yra patikrinimo grupė dirbanti pagal tarnybinį ar darbo pavaldumą. Žodžio
„komisija“ vartojimas reiškia, kad „Tikrinimo komisija“ savo veikoje turėtų atkartoti VKEKK darbo
principus t.y. paskyrimą, posėdžius, kvorumą, balsavimą, protokolus ir pan., kas išplėstų EĮ numatytus
Komisijos įgaliotinių sąvoką ir esmę.
2.5. Siūlome Apraše vietoje „Tikrinimo komisijos“ vartoti terminus: Vyriausias patikrinimo įgaliotinis ir
patikrinimo įgaliotiniai, patikrinimo įgaliotinių grupė.
2.6. Atkreipiame dėmesį, kad Komisija neturi teisės į tokią Tikrinimo įgaliotinių grupę paskirti pasitelktus
specialistus ir ekspertų, kadangi EĮ numato skirtingas Komisijos tarnautojų-darbuotojų, kitų asmenų
teises.
2.6.1. Pasitelktiems specialistams ir ekspertams įstatymas nesuteikia teisės: gauti patikrinimui atlikti būtiną
informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir
kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir
kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija
laikoma konfidencialia, ar nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų
ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių; užfiksuoti faktines aplinkybes; patikrinimo metu naudoti
technines priemones; tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus.
2.7. Aprašo projekto 29 punkte prašome išbraukti žodžius „ar atestatas“, kadangi Komisija neišduoda ir
neturi teisės aktų nustatyta tvarka išdavinėti atestatus, tokiu būdu savo iniciatyva praplėsti jos pačios
kompetenciją.
3. APRAŠO PROJEKTO IV IR V SKYRIAI
3.1. Aprašo projekto IV skyrius apskritai turėtų būti išbraukiamas, atitinkamai pernumeravus projekte
skyrius, nes remiantis Konstitucinio Teismo doktrina (1995-10-26 nutarimas, byloje Nr. 2/95), tokia
teisės kūrimo praktika, kai į poįstatyminį teisės aktą perkeliama daugelis įstatymo normų nenurodant
šaltinio, laikytina ydinga, gali sukelti neaiškumų, kas yra tikrasis atitinkamo reguliavimo šaltinis –
3
įstatymas ar poįstatyminis teisės aktas, ir kitaip apsunkinti teisės normų taikymą. Į Aprašo projektą be
nuorodų į Energetikos įstatymą, kaip šaltinio perrašyti:
3.1.1. 241 straipsnis. Energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimai 1 dalis su 8 punktais į IV
SKYRIUS KOMISIJOS TEISĖS.
3.1.2. 241 straipsnis. Energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimai 2 dalis Į Aprašo 32. 32.1 - 32.4
ir 32.5 - 32.6 punktus.
3.2. Nesilaikant Konstitucinio teismo doktrinos1, pažodžiui ir be nuorodos į energetikos įstatymo 241 str. 2.
Komisijos įgalioti Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal
darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi
šias teises, kurias įgyvendina Komisijos vardu:6) savo funkcijoms vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka
pasitelkti teisėsaugos institucijas, perkeltas į Aprašo 32 ir 32.7 p. Kaip jau minėta anksčiau p. 2.5
Komisijos įgaliotinių pervadinimas nėra pagrįstas. Be to Aprašo projekte nenurodyti teisės aktų
straipsniai, pagal kuriuos pasitelkiama policija ar kitos ikiteisminio tyrimo institucijos, o tik
atkartojama įstatymo nuoroda „teisės aktų nustatyta tvarka“. Įgaliotiniams nesukonkretina pagal
kokius teisės aktus ir kokią teisėsaugos instituciją pasitelkia Komisijos vyriausias įgaliotinis ar kiti
įgaliotiniai.
3.2.1. Teismų praktikoje apstu baudžiamųjų bylų dėl negrąžintos skolos, nesutarimų tarp bendraturčių ar
kaimyninių žemės sklypų savininkų, nedidelių mokestinių ir buhalterinių pažeidimų, susistumdymų
viešojoje vietoje, smulkių tarnybinių pažeidimų, netvarkingai organizuoto viešojo pirkimo atvejų ar
netinkamai surašytų dokumentų, nepagarbaus žodžio ir t. t. Atrodo, visi teisininkai supranta, kad šio
pobūdžio konfliktų ir nesusipratimų sprendimas priskirtinas visai kitoms teisės šakoms, tačiau
praktika rodo, kad baudžiamoji justicija vis dėlto neretai įsileidžia šiuos „neprašytus svečius“2.
3.2.2. Nenurodžius teisės aktų ir konkrečių jų straipsnių „policija“ gali būti pasitekta dėl smulkmenų
patikrinimo proceso metu ar vietoje administracinės atsakomybės siekiant baudžiamosios sankcijos,
o natūralus baudžiamojo persekiojimo institucijų suinteresuotumas gerinti darbo rezultatus dorojant
„prioritetinius blogius“, kuriuos įvardija politinė valdžia energetikos įmonių patikrinimą gali paversti
„socialistiniu lenktyniavimu“ vykdant nusikalstamų veikų atskleidimo planus, į statistikos gerinimą ir
kaltinimų sunkinimą orientuota procesine veikla. Būtų ypač negerai, kai perteklinėmis pastangomis
dirbtinai kriminalizuojamos ne kokios nors užribio praktikos, bet kasdieniai legalaus šalies
ekonominio gyvenimo įvykiai, tokie kaip šildymas. Apie tai, kad dirbtinė kriminalizacija iš tiesų
egzistuoja, liudija daugybė išteisinamųjų teismų nuosprendžių, kuriose konstatuojama, kad įvykis,
dėl kurio buvo pareikštas kaltinimas, iš tiesų priskirtinas kitų teisės šakų - civilinės, mokesčių,
administracinių teisės pažeidimų, darbo teisės - reguliuojamai sričiai. Apie problemos aktualumą
galima spręsti ir iš to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų
priimamose nutartyse nuolat kartojama tezė apie kitų teisės šakų reguliuojamų santykių, įvairių
nedidelių tarpusavio konfliktų ir teisinių ginčų kriminalizavimo prieštarą baudžiamosios teisės
tikslams ir principams3.
3.2.3. Atsižvelgus į šias aplinkybes sprendimui savo funkcijoms vykdyti pasitelkti teisėsaugos institucijas,
turėtų pritarti dauguma Tikrinimo įgaliotinių, o teisės aktų nustatyta pasitelkimo tvarka turi būti
išdėstyta Apraše su nuorodomis į konkrečius teisės aktus, nes priešingu atveju tikrinamos energetikos
įmonės ir jų darbuotojai patirs bauginimą, atsirandantį dėl teisinio netikrumo. Garsus Harvardo
profesorius Williamas Stuntzas, rašydamas apie JAV federalinių baudžiamųjų įstatymų kūrimą ir
taikymą, taip apibūdino šią įstatymų leidybos tendenciją: „Prokurorams geriau, kai baudžiamoji
teisė yra plati, o ne siaura. Įstatymų leidėjui geriau, kai prokurorams yra geriau. Šio aljanso
1 1995-10-26 nutarimas, byloje Nr. 2/95), tokia teisės kūrimo praktika, kai į poįstatyminį teisės aktą perkeliama daugelis įstatymo normų nenurodant šaltinio, laikytina ydinga, gali sukelti neaiškumų, kas yra tikrasis atitinkamo reguliavimo šaltinis – įstatymas ar poįstatyminis teisės aktas, ir kitaip apsunkinti teisės normų taikymą. 2 Dirbtinis kriminalizavimas kaip teisinės praktikos patologija, Fedosiuk, Oleg 3Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos ir teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-409/2011, 2K-515/2014 ir kt.
4
potencialas yra didelis ir akivaizdus. Turint galvoje teisėkūros viršenybę, t. y. kad įstatymų leidėjas
apibrėžia, kas yra nusikaltimas, ir prokurorų diskreciją, t. y. kad jie sprendžia, ką ir dėl ko
apkaltinti, - teisėjai negali įveikti šių natūralių sąjungininkų.“4
3.2.4. Atkreipiame dėmesį, kad pasitelkus teisėsaugos institucijas ir EĮ numatytas baudas, kurios viršija
baudžiamajame kodekse (BK) numatytas baudas, administracinės EĮ procedūros priemonėmis ir
administracinės teisės įrodymais bus galima bausti baudomis viršijančiomis BK sankcijas, todėl
teisėsaugos institucijų pasitelkimas be išankstinio pasitelkimo detalizavimo sukels teisinės praktikos
patologiją - dirbtinį energetikos kriminalizavimą.
3.3. Jūsų patogumui informuojame, kad kituose įstatymuose „teisėsaugos institucijos“ apibrėžtos BK 32
str. 4. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat
kriminalinės žvalgybos subjektai (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas) ir pasitelkiamos čia
žemiau nurodytais būdais:
3.3.1. 95 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija 2. Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę: 8)
nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, korupcijos
apraiškas ar dokumentų klastojimą, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar
kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją; 99 straipsnis. Europos Sąjungos teisės
pažeidimo nagrinėjimas 4. Argumentuotas paaiškinimas, nurodytas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte,
inter alia gali būti grindžiamas faktu, kad galimą pažeidimą jau nagrinėja Viešųjų pirkimų tarnyba,
teismas ar kita teisėsaugos institucija. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, analogiškai
Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų
srities perkančiųjų subjektų, įstatymas
3.3.2. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) 9. Savivaldybės kontrolierius: 11)
finansinio ir veiklos audito metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša teisėsaugos
institucijoms; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas
3.3.3. 29 straipsnis. Statinio avarija 2. Kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar
griaunant, statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio arba mišriu būdu – statytojas (užsakovas), o
kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio techninis prižiūrėtojas
privalo nedelsdami: 3) pranešti apie avariją teisėsaugos institucijai, jeigu yra nukentėjusių asmenų;
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
3.3.4. 156 straipsnis. Skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas 1. Ikiteisminė mokestinį ginčą
nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti,
jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar
nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos
institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Lietuvos Respublikos mokesčių
administravimo įstatymas
3.3.5. 56 straipsnis. 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymas 5. Nepaisant kitų šio straipsnio
nuostatų, mokesčio administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos
institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas
3.3.6. 21 straipsnis. Komercinių paslapčių, tarnybinio naudojimo ir kitų dokumentų apsauga. Tokie
Konkurencijos tarybos tarnybinio naudojimo dokumentai gali būti teikiami tik teisėsaugos
institucijoms įstatymų, reglamentuojančių teisėsaugos institucijų veiklą, joms priskirtoms funkcijoms
atlikti. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas
4 STUNTZ, W. J. The Pathological Politics of Criminal Law. Harvard Law School. Working Paper No. 022 (forthcoming 100 Mich. L. Rev. Dec. 2001), p. 7. <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=286392>.
5
3.3.7. 42 straipsnis. Lietuvos banko tikslas, funkcijos, teisės ir pareigos atliekant finansų rinkos priežiūrą 3.
Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę: 1) leisti teisės aktus ir
rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir priežiūros; 2) gauti priežiūrai atlikti
reikalingą informaciją iš valstybės institucijų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų įmonių, įstaigų,
organizacijų; 3) inspektuoti (tikrinti) prižiūrimus finansų rinkos dalyvius, o įstatymų nustatytais
atvejais – ir kitus asmenis; 4) įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims; 5) turėti
kitokių teisių, nustatytų šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytuose teisės aktuose ir jų
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytomis teisėmis Lietuvos bankas
naudojasi: 4) pasitelkdamas teisėsaugos institucijas. 6. Lietuvos bankas, nustatęs faktus, liudijančius
galimai nusikalstamą veiklą, apie juos praneša atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. Lietuvos
Respublikos Lietuvos banko įstatymas
3.3.8. Atkreiptinas Komisijos dėmesys ir į tai, kad pagal specialius įstatymus teisėsaugos institucija nėra tas
pats kas teisėsaugos įstaiga:
(a) 2 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos (toliau – Tarnyba) – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai atskaitinga
valstybės teisėsaugos įstaiga, kurios paskirtis – vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų
finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą.
Pagal Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas
(b) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba arba
Tarnyba) – Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga, statutiniais pagrindais veikianti
valstybės teisėsaugos įstaiga
3.4. Aprašo projektas numato: 39. Energetikos įmonė teikia Tikrinimo komisijai dokumentus, kuriuos
privaloma rengti, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taip pat kitą informaciją energetikos
įmonės turima forma. Tikrinimo komisija negali reikalauti energetikos įmonės pateikti konkrečios
prašomos formos duomenų ar dokumentų, jeigu jų rengimas nenumatytas teisės aktuose, tam reikėtų
sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir
laiko sąnaudomis. Pagal Konstitucijos 48 str. Priverčiamasis darbas draudžiamas, todėl nuostata: tam
reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis
darbo ir laiko sąnaudomis, negaliotų.
4. APRAŠO PROJEKTO V SKYRIUS
4.1. Į poįstatyminį teisės aktą, t. y. Aprašo projekto V skyrių 32.1 - 32.4 , 32.6, 32.7 p. perkeltos
Energetikos įstatymo 241 straipsnio nuostatos, nenurodant šaltinio (nuorodos į konkretų įstatymo
straipsnį). Tokia praktika, pagal Lietuvos konstitucinę doktriną laikytina ydinga.
5. APRAŠO PROJEKTO VI SKYRIUS
5.1. Į poįstatyminį teisės aktą, t. y. Aprašo projekto VI skyrių 32.1 - 32.4 , 32.6, 32.7 p. perkeltos
Energetikos įstatymo 241 straipsnio nuostatos, nenurodant šaltinio (nuorodos į konkretų įstatymo
straipsnį). Tokia praktika, pagal Lietuvos konstitucinę doktriną laikytina ydinga.
6. APRAŠO PROJEKTO VII SKYRIUS
6.1. Į poįstatyminį teisės aktą, t. y. Aprašo projekto VII skyrių perkeltos Energetikos įstatymo 241
straipsnio nuostatos, nenurodant šaltinio (nuorodos į konkretų įstatymo straipsnį). Tokia praktika,
pagal Lietuvos konstitucinę doktriną laikytina ydinga.
6
7. APRAŠO PROJEKTO VIII SKYRIUS
7.1. Aprašo projekto 55 punkte numatytos galimybės nepasirašyti patikrinimo akto dėl atostogų,
komandiruotės ar kito užimtumo suteikia Komisijai ar Komisijos administracijai galimybę įtakoti
patikrinimo įgaliotinių darbą, o Komisijos administracijai nebepatinkančius įgaliotinius nušalinti nuo
akto pasirašymo. Taip sukeliama grėsmė objektyvumui, nešališkumui ir sąžiningumui.
PASTABOS IR PASIŪLYMAI
DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS VIEŠOJOJE KONSULTACIJOJE
PASKELBTO SANKCIJŲ SKYRIMO TAISYKLIŲ PAKEITIMO
Komisija savo tinklalapyje ir https://e-seimas.lrs.lt/ paskelbė Sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo
pakeitimo projektą (toliau – Taisyklių projektas), nurodant dėl šio projekto konsultacijų laiką nuo 2017-07-17
iki 2017-07-26.
8. BENRDOS PASTABOS
8.1. Taisyklių projekto 23, 26-40, 44-47, 56 ir 57 punktai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos (1995
m. spalio 26 d. nutarimas), t.y. tokia teisės kūrimo praktika, kai į poįstatyminį teisės aktą perkeliama
daugelis įstatymo normų nenurodant šaltinio, laikytina ydinga.
9. ATSAKOMYBĘ LENGVINANČIOS APLINKYBĖS
9.1. Taisyklių projektas turėjo būti rengiamas su tikslu iš praktinės pusės sukurti racionalias taisykles,
numatančias ir aplinkybes lengvinančias sankcijų skyrimo atvejus bei dydžius.
9.2. Taisyklių projektas 57 p. perrašė EĮ 241 str. 11. Komisija, nustatydama sankciją, atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. Mūsų
vertinimu, Taisyklių projekte turėjo būti diferencijuoti atvejai:
9.2.1. Kai pažeidimas nustatomas viename ar daugiau energetikos įmonės filialų. Tuo atveju jeigu
pažeidimas nustatomas tik viename filiale, tai turėtų būti laikoma atsakomybę lengvinančia
aplinkybe.
9.2.2. Sankcijų taikymas neturėtų būti tolygus įmonės licencijos atėmimui, likvidavimui, bankrotui ar
uždarymui, ko pasėkoje nukentėtų vartotojai.
9.2.3. Pirmaisiais Sankcijų skyrimo taisyklių taikymo metais VKEKK turėtų aktyviai konsultuoti bei teikti
pagalbą, dėl teisės aktų laikymosi ir aiškinimo, o ne tapti represine institucija, nes tokiu būtų yra
paneigiamas pačios sankcijos skyrimo tikslas.
9.2.4. Jeigu pasikeitė teisės akto taikymo praktika ar dėl eksperimento, technologijų, naujovių, išradimų ar
know-how, tai tūrėtų būti laikoma lengvinančia aplinkybe.
Pagarbiai
Advokatas Mindaugas Jablonskis
