Balys Sruoga1896 - 1947

Parengė Robertas Katinas ir Paulius Orinas

Balys Sruoga - Lietuvos

poetas, prozininkas,

dramaturgas,

teatrologas, literatūros ir

tautosakos tyrinėtojas.

Biografija

Gimė turtingų ūkininkų šeimoje. Brolis Adolfas Sruoga.

Nuo 1903 m. spalio mėn. mokėsi Vabalninko

parapinėje mokykloje, 1906–1914 m. – Panevėžio

realinėje gimnazijoje. Priklausė kairiųjų moksleivių

draugijai – aušrininkams, tapo jų lyderiu.

1912 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti „Aušrinėje“,

„Rygos naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam

Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale

„Vaivorykštė“.

Balio Sruogos namas-muziejus

Žaliakalnyje, Kaunas.

1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą. 1915 m.

perėjo į Petrogrado imperatoriškojo universiteto

Istorijos-filologijos fakultetą. 1916 m. perėjo į Maskvos

universiteto Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti

literatūros. 1918 m. dėl suirutės ir bado po bolševikų

Spalio perversmo nebaigęs studijų grįžo į Lietuvą.

Tarpukaris

1918–1919 m. dirbo mokytoju Vilniuje. 1919 m. gresiant

lenkų okupacijai, pėsčiomis iš Vilniaus pasiekė Kauną.

Dirbo spaudos biure, 1920–1923 m. dienraščio

„Lietuva“ redaktorius.

Balys Sruoga 1919 m.

1921 m. gavęs pašalpą studijoms išvyko tęsti mokslų į

Vokietiją, Miuncheno universitetą. 1924 m. apgynęs

diplominį darbą apie lietuvių ir slavų liaudies dainų

ryšius, gavo filosofijos daktaro laipsnį.

Grįžęs į Lietuvą, 1924 m. kovo 22 d. Viekšniuose vedė

istorikę Vandą Daugirdaitę. Kelis mėnesius gyveno

Klaipėdoje, dirbo „Klaipėdos žinių“ redakcijoje. 1924

m. rudenį persikėlė į Kauną. 1924–1940 m. dirbo

Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete.

Ištrauka iš kūrinio „Milžino paunksmė“

Nuo 1930 m. pasireiškė kaip dramų kūrėjas. Tais metais

paskelbus dramos konkursą Vytauto Didžiojo 500-ųjų

metinių proga (prizas 10 tūkst. litų), parašė dramą

„Milžino paunksmė“ ir, būdamas tikras, kad laimės

prizą, nusipirko automobilį. Premijos jis negavo, todėl

po to ilgai mokėjo skolas už mašiną.

1939 m. VDU Humanitarinių mokslų fakultetą perkėlus į

Vilnių, tęsė universitetinį darbą, buvo paskirtas naujai

įsikūrusios teatrologijos katedros vedėju. Nuo 1940 m.

gyveno Vilniuje. Per 15 darbo metų paskelbė 14

grožinės ir mokslinės literatūros knygų.

Koncentracijos stovykla

1941 m., spaudžiamas okupacinės valdžios, parašė

prosovietinę kantatą, dramą „Apyaušrio dalia“. Jau

pirmosiomis karo dienomis buvo kaltinamas už 1940–

1941 m. parodytą palankumą sovietų valdžiai, siūlyta

net sušaudyti. 1943 m. kovo 16 d. jis, kaip įkaitas,

vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos

stovyklą prie Gdansko.

Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje (nes mokėjo daug

kalbų), klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo

bausmių, dujų kameros. 1945 m. jį išlaisvino sovietinė

armija, gegužės 13 d. buvo parskraidintas į Lietuvą.

Čia jis dėstė Vilniaus universitete.

Įspūdžiai koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ištisai juodojo humoro persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Ji sukurta 1945 m., per tris mėnesius, besigydant Birštono sanatorijoje. Knyga išleista tik 1957 m., o 2005 m. sukurta knygos ekranizacija.

B. Sruoga palaidotas Rasų kapinėse.

B. Sruogos kapas Rasų

kapinėse

Žymiausi kūriniai

„Saulė ir smiltys“, „Dievų takais“ , „Kipras

Petrauskas“ , „Dainų poetikos etiudai“ , „Šarūnas

valstybės teatre“ , „Baisioji naktis“ , „Radvila Perkūnas“ , „Aitvaras teisėjas“ , „Apyaušrio dalia“ ,

„Kazimieras Sapiega“ , „Lietuvių liaudies dainų

rinktinė“ , „Dievų miškas“ , „Bangų viršūnės“ ,

„Giesmė apie Gediminą“ , „ Milžino paunksmė“

[istorinė poetinė drama].