View
6
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
102
ISSN 0204–2061. KNYGOTYRA. 2010. 55
SPAUDOS DRAUDIMO LAIKOTARPIO LIETUVIŠKOS KNYGOS AUTORIŲ
SUDĖTIES KAITA
JOLITA STEPONAITIENĖ
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas
Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: jolita.steponaitiene@kf.vu.lt
Spaudos draudimo laikotarpį (1864–1904) gana plačiai ištyrinėjo istorikai, literatūrologai, tačiau knygotyriniu požiūriu kompleksiškai jis dar nenagrinėtas. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, koks yra to laikotarpio lietuviškų knygų autorius, jo išsimokslinimas, profesija, lytis, kilmė – visa tai, kas galėjo veikti to meto lietuviškų knygų tematiką, kokybę, kalbą. Autorius yra vienas iš veiksnių, lemiančių knygos modernėjimą, jos atitiktį laikmečio poreikiams, aktualumą. Ypatingas dėmesys skiriamas naujosios lietuvių autorių kartos, kuriai darė įtaką lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas, politinė, ekonominė ir kultūrinė Lietuvos situacija, formavimuisi, jos bruožams.
R e i k š m i n i a i ž o d ž i a i : spaudos draudimas, lietuviškų knygų autoriai, autorių sudėties kaita.
Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas 1864 m. buvo riba, padalijusi XIX a. lietuviškos knygos raidą. Nežiūrint draudimo, lietuviškų knygų leidimo tęsti-numas buvo išlaikytas. Didžiosios Lietuvos gyventojai turėjo galimybę, nors ir ribotą, knygas skaityti lotyniškais ir gotikiniais raš-menimis. Draudžiamosios lietuviškos kny-gos gamybos tinklas buvo sukurtas Mažojo-je Lietuvoje, iš dalies JAV. Šio tyrimo objek-tas – lietuviškų knygų autoriai1. Vertinant
1 Knygų autoriais suprantami parašę, išvertę ar sudarę knygų ar smulkiųjų spaudinių asmenys. Periodinėje spaudoje straipsnius skelbę autoriai nėra šio straipsnio objektas.
spaudos draudimo laikotarpio lietuviškų knygų autorius, straipsnyje laikomasi kny-gotyros mokslo pozicijos, kad visi autoriai yra vienodai svarbūs, nes jie sukūrė lietuviš-kų knygų įvairovę, kurią atspindėjo kūrinių tematika, jų kokybė ir kiekybė.
Vengiant žodžių pasikartojimų ir sie-kiant geriau atskleisti esmę, knygos pagal tyrimo teksto logiką ir struktūrą bus įvar-dijamos kūriniais arba darbais. Naujaisiais autoriais vadinami knygų autoriai, vertėjai, sudarytojai, kurių darbai pirmą kartą buvo išleisti spaudos draudimo laikotarpiu. Nors straipsnio pavadinimas „Spaudos draudi-mo laikotarpio lietuviškos knygos autorių
103
sudėties kaita“ diktuotų nuostatą, kad bus kalbama apie 1864–1904 m. išleistas kny-gas, tačiau įvertinus knygų leidybos pro-cesus bei istorinę situaciją, chronologinės ribos pakoreguotos. Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas įsigaliojo 1864 birželį2, o panaikintas 1904 gegužę3. Knygų leidyba nėra vienadienis procesas, todėl ir rezultatą fiksuoti dienos tikslumu neįmanoma. Siekiant išvengti kiekybinių ir kokybinių tyrimų netikslumų, straips-nyje bus nagrinėjami lietuviškų knygų au-torių darbai, pagal knygų ar kitų spaudi-nių aprašo duomenis išleisti nuo 1865 iki 1903 metų imtinai. 1865 metai pasirinkti todėl, kad 1864 metais buvo išleistos anks-čiau parengtos lietuviškos knygos lotyniš-kais rašmenimis. Tai reiškia, kad faktinis spaudos draudimas prasidėjo vėliau. Šią ribą pasirinkti paskatino ir tai, kad Domas Kaunas straipsnyje „Knygos istorijos perio-dizacija: senosios ir naujosios knygos riba“ 1865 metus įvardija kaip naujos lietuviškos knygos epochos pradžią [10, 53]. Darbe autorių pavardės rašomos taip, kaip naujau-siuose informacijos šaltiniuose Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje ir Lietuvių literatūros enciklopedijoje.
Spaudos draudimo laikotarpio lietuviš-kų knygų autorių kaip tyrimo objekto isto-riografija nėra gausi. Knygos istorija – kom-pleksinis mokslas, o autorių tyrimai yra tik jos dalis. Specialiųjų istorinės sintezės, api-
2 1864 m. birželio 5 (17) d. generalgubernato-rius Michailas Muravjovas uždraudė spausdin-ti elementorius lotyniškais rašmenimis.
3 1904 m. gegužės 7 d. draudimas panaikintas.
bendrinamųjų publikacijų ar monografijų, skirtų spaudos draudimo laikotarpio auto-riams, nėra. Tačiau šio laikotarpio lietuviš-ka knyga tyrinėjimų, o tiksliau – apskaitos objektu tapo dar galiojant spaudos draudi-mui. Tautinio ir politinio sąjūdžio epochoje lietuviškomis knygomis domėjosi Silvestras Baltramaitis [26; 27] ir jis sudarė šių knygų sąrašus. Jonas Šliūpas, aktyvus visuomenės veikėjas Lietuvoje ir ypač lietuvių bendruo-menėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, savo knygoje Lietuviszkiejie rasztai ir rasztininkai [16] aprašė su knygų leidimu susijusių to meto visuomenės veikėjų – vyskupo Motie-jaus Valančiaus, kun. Mikalojaus Miežinio, Petro Vileišio (J. Šliūpas vartoja jo slapyvardį Petras Nėrys – aut. pastaba) ir kt. biografijas, nurodydamas jų parengtas ir išleistas kny-gas4. Lietuviškos knygos tyrinėjimuose šį J. Šliūpo veikalą kai kurie mokslininkai ver-tina kaip pirmąją lietuvių literatūros istoriją [24, 58]. Pasirodė ir bibliografijos rodyklių, kuriose randama vertingos faktografinės medžiagos (kartu ir autorių) lietuviškos knygos istorijai. Viena pirmųjų buvo Jono Angrabaičio Suskaita, arba Statistika visų lietuviškų knygų atspaustų Prusůse nů 1864 metų iki pabaigai 1896 metų. Akstinu pa-sidomėti lietuviškomis knygomis tapo ke-tinimai dalyvauti Pasaulinėje parodoje Pary-žiuje5. Apie lietuviškas knygas buvo rašoma
4 Kadangi ši J. Šliūpo knyga išėjo 1890 m., spau-dos draudimo laikotarpio lietuviškų knygų si-tuaciją jis aptarė labai glaustai ir tik pirmąjį jo dvidešimtpenkmetį.
5 Ta intencija Jonas Žilius parengė katalogą Su-skaita, arba Statistika visų lietuviszkų knygų,
104
„Auszroje“ – pirmajame mėnesiniame vi-suomeniniame politiniame ir literatūrinia-me lietuvių laikraštyje. To meto knygos vei-kėjai (tyrėjais juos dar sunku vadinti) buvo įvairių profesijų atstovai, susirūpinę tautos sąmoningumo, švietimo, kultūrinio lygio augimo skatinimu – tai ir atsispindėjo jų darbuose. Jie itin daug nuveikė identifikuo-dami, įvardydami ir fiksuodami lietuviškas knygeles bei dažnai nustatydami jų auto-rius, kurie tuo metu konspiracijos sume-timais arba nepasirašydavo, arba pasirašy-davo slapyvardžiais6. Anoniminiai autoriai nagrinėjamu laikotarpiu sudarė 57,3 proc. repertuaro.
Lietuvos Respublikos metais (1918–1940) pasirodydavo vis daugiau veikalų, skirtų knygos istorijai. Daugėjo knygos istorijos veikalų. Viena žymiausių to laiko-tarpio asmenybių buvo Vaclovas Biržiška. Jo darbuose, skirtuose lietuviškos knygos istorijai, minimas laikotarpis aptariamas lietuviškos knygos tyrinėjimų [8], lietuviš-kos bibliografijos [4], periodinės spaudos, V. Biržiškos žodžiais „laikraštijos“, istorijos [5] kontekste. Draudžiamųjų knygų loty-niškais rašmenimis tyrimai užėmė svarbią vietą V. Biržiškos darbuose, kitų to meto
atspaustų Amerikoj nuo pradżios lietuviszkos Amerikon emigracijos iki 1900 metų [23], o Morta Zauniūtė – Priedą prie „Statistikos lietu-viškų knygų, atspaustų Prusuose nuo 1864 m. iki pabaigos 1899 [!1896] m.“ [20].
6 Aušros Navickienės teigimu, XIX a. knygų au-torių žymėjimas pačiose knygose nebuvo populia-rus, nes to meto įstatymai nereikalavo, kad an-traštiniame lape būtų nurodomi duomenys apie knygos autorių [15, 131]
literatūros ir kalbos veikėjų straipsniuo-se. Pagrindinis dėmesys šiame etape buvo skiriamas faktografiniam aspektui, t. y. to laikotarpio spaudos faktų registravimui ir aprašymui. Kompleksiniams tyrimams dar nebuvo pasirengta. Tačiau reikia paminėti tai, kad į lietuviškos knygos diferenciaci-ją, svietiškos knygos, to laikotarpio auto-rių, rašiusių knygas, indėlį į knygos raidą V. Biržiška atkreipė dėmesį savo straipsnyje „Lietuvių knygos augimo etapai“ [7]. Be to, paminėtinas Jono Basanavičiaus darbas Spaudos 1864 metų uždraudimas, jojo pase-kmės ir reikšmė [2], kuriame taip pat įvardyti kai kurie to meto autoriai. Suprantama, kad visuose šiuose darbuose autoriai nebuvo pa-grindinė tema, tačiau sukaupta faktografinė medžiaga, knygų autorių identifikavimas šiandien yra svarbūs tiriant autorių sudėtį.
Vėlesniu laikotarpiu buvo išleistas V. Bir-žiškos darbas Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyraidės (1943). Jis svarbus minimo lai-kotarpio knygų autoriams identifikuoti [6]. Šiuo laikotarpiu buvo parengta ir išleista Lietuvos nacionalinė bibliografija [14] ir konkrečiai šį laikotarpį apimantis antrasis tomas, kuriame suregistruotos visos knygos, išleistos lietuvių kalba 1862–1904 m. Mi-nėtinas ir Leono Gineičio veikalas Lietuvių literatūros istoriografija, kuriame per istori-nių lietuvių literatūros tyrinėjimų prizmę įvardyti ir svarbiausi lietuviškos knygos ty-rėjai ir autoriai – J. Šliūpas bei S. Baltramai-tis [9]. Šiuo laikotarpiu į mokslinę apyvartą buvo įtraukta daug istorinių archyvinių do-kumentų, istorikai Vytautas Merkys, Anta-nas Tyla, Rimantas Vėbra plačiai ir išsamiai
105
nagrinėjo istorinį ir politinį kontekstą, Vla-das Žukas tyrė lietuvių bibliografijos isto-riją [25]. Nepriklausomoje Lietuvoje (nuo 1990 m.) jau nuo pirmųjų metų vyko ty-rinėjimų metodologijos pokyčių, sovietinių standartų atsisakymas leido naujai pažvelgti į spaudos draudimo laikotarpį. Nors lietu-viškų knygų autoriai ir nebuvo tyrinėjami, būtina išskirti Lietuvai minint spaudos lo-tyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetį 2004 metais išleistą darbą – ilgų tyrinėjimų rezultatą Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviš-kos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąva-das, kuris yra svarbus informacijos šaltinis identifikuojant, tyrinėjant spaudos draudi-mo laikotarpio knygų ir periodinės spaudos autorius [12].
Apžvelgus tiriamojo laikotarpio istori-ografiją galima teigti, kad spaudos draudi-mo laikotarpio lietuviškų knygų autoriai dar nebuvo kompleksiškai tyrinėti. Minėtų autorių apibendrinamieji darbai, sukaupta faktografinė medžiaga, autorių identifikavi-mas leidžia tyrinėti spaudos draudimo lai-kotarpio lietuviškų knygų autorių sudėtį ir jos kaitą.
Straipsnio tikslas – ištirti, kaip naujomis sąlygomis per keturis dešimtmečius pasikei-tė autorių sudėtis, atsakyti į klausimus, ar susiformavo naujoji autorių karta, kokie buvo jos bruožai, kokią įtaką autorių sudė-ties kaita turėjo lietuviškos knygos moder-nėjimui?
Pagrindiniu autorių tyrimo šaltiniu pa-sirinkta Lietuvos nacionalinės bibliografijos A serijos antrasis tomas [14], kuriame už-
registruoti tiriamojo laikotarpio lietuviški spaudiniai ir jų autoriai, ir Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas. Tyrimui reikalingi duomenys patikslinti faktais iš informacinių šaltinių – bibliografinio žody-no Lietuvos knygos veikėjai [13], V. Biržiškos parengto Aleksandryno [3], Vytauto Vanago sudaryto Lietuvių rašytojų sąvado [17], Lie-tuviškųjų slapyvardžių sąvado [12], enciklo-pedijų. Tyrinėti autorių kaitą pasirinkti šie aspektai: kūrybinė biografija, išsilavinimas, profesija (užsiėmimas) ir lytis. Svarbūs lie-tuvių autorių išsilavinimo, profesijos ir už-siėmimo tyrimai, nes jie turi įtakos kūrinių kokybei ir tematikai (pvz., tai, kad autorius mokėsi savarankiškai ar išsilavinimą įgijo universitete, buvo paprastas mažažemis ūki-ninkas ar aukštos kvalifikacijos inžinierius, suponuoja prielaidą, kad kūrinio tematika, turinio atskleidimas, kalbos, vertimo ko-kybė nevienoda). Autorių gimimo vietos duomenų analizė padėjo išsiaiškinti, kokia tarmė vyravo to meto lietuviškuose raštuo-se. Tyrimų visuma leido įvardyti ir apibū-dinti spaudos draudimo metų lietuviškų autorių sudėties kaitą, naujosios autorių kartos bruožus, nurodyti tą kaitą lėmusius veiksnius.
Spaudos draudimo laikotarpio lietu-viškų knygų autorius7 pagal biografinius faktus galima suskirstyti į tris grupes: 1) autoriai, gyvenę iki 1864 m.; 2) XIX a.
7 Visas spaudos draudimo laikotarpio lietuviškų knygų autorių sąrašas pateikiamas priede.
106
gyvenę autoriai, kurių kūryba buvo leidžia-ma iki draudimo ir uždraudus spaudą lo-tyniškais rašmenimis; 3) autoriai, gimę po 1864 metų.
Pirmoji grupė buvo negausi, ją tesudarė septyni autoriai: Simonas Daukantas, Jonas Domaševičius, Kalikstas Kasakauskis, Alek-sandras Rapolas Mačiulskis, Jurgis Ambra-ziejus Pabrėža, Kazimieras Prialgauskis, An-tanas Strazdas. Visi jie buvo baigę mokslus8, šeši iš jų priklausė dvasininkijos luomui9, ir tai lėmė religinės tematikos vyravimą. Iša-nalizavus jų gimimo vietas matyti, kad šios grupės autoriai buvo kilę iš Telšių (2), Ra-seinių (2), Šiaulių (1), Zarasų (tuomet No-voaleksandrovskas) (1) apskričių, taigi jų tekstuose vyravo žemaičių tarmė. Šios gru-pės autorių amžiaus vidurkis, kai jie išleido pirmąją knygą, buvo apie 45 metus.
Uždraudus lietuvišką spaudą buvo tę-siama iki tol lietuviškai rašiusių autorių kūrinių leidyba. Šių autorių grupei reikia priskirti kunigus Kajetoną Aleknavičių, Antaną Baranauską, Motiejų Brundzą, Juo-zą Silvestrą Dovydaitį, Norbertą Gedgaudą, Antaną Jušką, Vincentą Juzumą, Antaną
8 Kur studijavo J.Domaševičius, nežinoma, kiti autoriai aukštąjį mokslą buvo įgiję Vilniaus universitete (S. Daukantas ir J. A. Pabrėža), Karaliaučiaus universitete (A. R. Mačiulskis), Vilniaus kunigų seminarijoje (K. Kasakauskis), Varnių dvasinėje seminarijoje (J. A. Pabrėža), Vilniaus dvasinėje akademijoje (K. Prialgaus-kis).
9 Nors J. A. Pabrėža buvo baigęs pasaulietinius mokslus Vilniaus universitete, tačiau vėliau bai-gė Varnių dvasinę seminariją (1796), 1886 m. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną.
Petkevičių, Otoną Praniauską, Jeronimą Kiprijoną Račkauskį, Kazimierą Skrodzkį, Motiejų Valančių bei pasaulietinių pro-fesijų atstovus Mikalojų Akelaitį, Viktorą Julijoną Aramavičių, Lauryną Ivinskį, Joną Jušką, Joną Krečinskį, Stanislovą Mikuckį, Vasilijų Zolotovą, Tomą Ferdinandą Ži-linską – iš viso 20 autorių. Jie ne tik patys rašė knygeles, bet ir vertė užsienio autorių kūrybą10. Nors autorių sudėtis pagal profe-siją įvairėjo, tačiau ir toliau branduolį suda-rė dvasininkai – jų buvo dvylika: Vilniaus dvasinės akademijos (2), Sankt Peterburgo dvasinės akademijos (3) Vilniaus kunigų seminarijos (4), Seinų kunigų seminarijos (1) absolventai11. Jie užsiėmė ne tik sielo-vada. Pavyzdžiui, Antanas Petkevičius buvo slaptas specialusis neetatinis cenzorius lietu-viškoms knygoms tikrinti [15, 93]. Septyni autoriai pasauliečiai mokslų siekė Maskvos (2), Tartu (tuomet Dorpatas) (1) ir Charko-vo (1) universitetuose12, todėl dirbo valdi-ninkais. Kiti, išlaikę specialius egzaminus, mokytojavo (L. Ivinskis) arba pasimokę progimnazijoje ir savarankiškai (M. Akelai-tis) mokytojavo dvaruose, baigę gimnaziją dirbo valstybinėje tarnyboje (T. F. Žilins-kas). Išanalizavus šios grupės autorių kilmę matyti, kad daugiausia jų buvo kilusių iš Telšių13 – 6, Šiaulių – 3, Panevėžio – 2, po
10 Spaudos draudimo laikotarpiu lietuvių kalba buvo išleisti 97 užsienio autorių darbai.
11 Kur mokėsi K. Skrodzkis, nežinoma.12 J. Krečinskio mokslo vieta nežinoma.13 Apskričių ribos pasirinktos tokios, kokios
buvo nustatytos per 1843 m. administracinę reformą.
107
vieną autorių iš Marijampolės, Vilkmergės, Vilniaus, Kauno, Raseinių, Suvalkų apskri-čių14. Galime teigti, kad nors autorių žemai-tiškosios tarmės apskritys ir išlaikė lyderio pozicijas – lietuviškų knygų autorių gretas papildė ir rytų bei vakarų aukštaičiai15. Bio-grafinių faktų analizė rodo, kad jų amžiaus vidurkis, kai išleido pirmąją knygą, buvo apie 40 metų.
Įsigaliojus lietuviškos spaudos lotyniš-kais rašmenimis draudimui, pirmieji du de-šimtmečiai didele autorių sudėties kaita ne-pasižymėjo. Suprantama, reikėjo prisitaiky-ti prie naujų sąlygų, rasti būdų ir vietų, kur būtų galima spausdinti knygas lotyniškais rašmenimis už Lietuvos ribų ir jas gabenti į Lietuvą. Iki devyniolikto amžiaus devin-tojo dešimtmečio pradžios lietuviškų kny-gų autorių kolektyvą papildydavo vos viena kita nauja pavardė. Nuo 1868 m. knygeles rengė dvasininkas, M. Valančiaus talkinin-kas Johanas Zabermanas, 1870 m. satyrinę poemą išleido Sankt Peterburgo dvasinės akademijos absolventas Silvestras Gimžaus-kas16, pasirodė Romualdo Stakėno išversti Marcino Bialobrzeskio Išguldymai Šventos Evangelijos, išspausdinti kirilika. 1873 m. išėjo Hiliaro Stelmakausko iš lenkų kalbos išverstas giesmynėlis Apmislijimas mukos ir
14 J. Krečinskio ir V. Zolotovo gimimo vieta neži-noma, S. Mikuckis gimė Lenkijoje.
15 A. Navickienė, tyrinėdama XIX a. pirmosios pusės lietuvišką knygą, priėjo prie išvados, kad šeštajame ir septintajame dešimtmetyje situaci-ja pasikeitė, kai autorių kontingentą papildė 11 žemaičių ir du kartus daugiau rytų ir vakarų aukštaičių, tai yra dvidešimt trys [16, 135].
16 Knygelėje autorius nenurodytas.
smerkies Jezuso Chrystus. 1874 m. pasirodė Martyno Sederavičiaus pirmasis išverstas šv. Alfonso Marijos de Liguori maldų rinki-nys, 1875 m. Juozo Antanavičiaus17 verstas Tomo Kempiečio (Thomas á Kempis) vei-kalas Apie sekima Jėzaus Christaus. 1876 m. išėjo pirmoji Petro Vileišio knygelė – fizinės geografijos pradmenys Apsakinieimas apej žiamie ir atmainas ora18.
Lūžiniu tašku spaudos draudimo laiko-tarpiu buvo „Auszros“ pasirodymas 1883 m. Anot Vincento Zajančkausko, lietuvių tau- ta <...> tarė sau žodį galingą: gana lietuviams beskursti paskendusiems svetimųjų tautų ir valstybių pragaištingoje dvasioje! Jau laikas lietuviams atgaivinti savo tautinė sąmonė, sužadinti savy pranokėjų galiūnų dvasia ir kaip jie, patiems spręsti savo tautos likimas, patiems rūpintis tolimesne savo tėvynės gerove [11, 5].
Pirmojo Didžiajai Lietuvai skirto spaus-dinto mėnesinio visuomeninio politinio ir literatūrinio laikraščio lietuvių kalba „Au- szra“ pasirodymas supurtė tautinę inteli-gentiją. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius. Laikraštyje bendradar-biavo apie 70 žmonių, kurie tapo naujosios lietuviškų knygų autorių kartos branduo-liu. Naujų autorių iškilimą lėmė tautinio atgimimo intensyvėjimas. Šio laikotarpio tyrėjai sutaria, kad tautinio sąjūdžio pakili-mas buvo ypač ryškus jau 7-ojo dešimtme-
17 Vertė kartu su M. Sederavičiumi.18 J. Zabermanas, S. Gimžauskas, R. Stakėnas,
H. Stelmakauskas ir M. Sederavičius buvo dvasininkai, J. Antanavičius ir P. Vileišis pa-sauliečiai.
108
čio pabaigoje ir 8-ajame dešimtmetyje, o jo ženklai buvo patriotizmas, inteligentijos rengiamos tautinės šviečiamosios akcijos. Pastebimas ir dvasininkų atsiribojimas nuo pasauliečių švietėjų, nes dvasininkijai kėlė nerimą tai, kad dauguma pasauliečių inteli-gentų buvo abejingi tikėjimui [18, 79].
Nauji visuomeniniai, kultūriniai proce-sai aiškiai atsispindėjo spaudos draudimo laikotarpio autorių kolektyve. Nors Lie-tuvos inteligentija sparčiai pasaulėjo, dva-sininkų luomo autorių kūriniai ir toliau buvo paklausūs, ėjo jų kūrinių kartotinės laidos (M. Valančiaus, Serafino Kušeliaus-ko, J. K. Račkauskio, M. Sederavičiaus, J. A. Pabrėžos kūrinių), be to, iškilo naujų autorių dvasininkų19. Pasaulietinių, prakti-nių profesijų autorių branduolį sudarė ne tik Lietuvoje, bet ir JAV gyvenantys, Rusi-jos aukštosiose mokyklose studijuojantys ar valdiškas tarnybas turintys, Mažojoje Lietu-voje knygos verslu užsiimantys asmenys20.
19 Antanas Vytartas, Juozas Čerkeliauskas, Ado-mas Dambrauskas-Jakštas (tikr. Aleksandras Dambrauskas), Maironis (tikr. Jonas Mačiu-lis), Kazimieras Pronskietis, Pranciškus Petras Būčys, Kazimieras Pakalniškis, V. Juzumas, M. Miežinis, Lukas Staugaitis, Juozas Andziu-laitis-Kalnėnas, Juozas Ambraziejus, Antanas Alekna, Feliksas Sereika, Kazimieras Jaunius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Adolfas Sabaliaus-kas-Žalia Rūta ir kiti.
20 Tarp jų reikia paminėti Liudviką Malinauskai-tę-Eglę ir J. Šliūpą, Joną Spudulį, Povilą Matu-lionį, M. Jankų, Juozą Angrabaitį, S. Baltramai-tį, Feliksą Galminą, J. Basanavičių, Mečislovą Davainį-Silvestraitį, Petrą Arminą-Trupinėlį, Aleksandrą Fromą-Gužutį, Kazį Grinių, Vincą Kudirką, Joną Jablonskį, Vincą Pietarį, Juozą Vilkutaitį, S. Matulaitį, Lazdynų Pelėdą (tikr.
Antrojoje spaudos draudimo laikotarpio pusėje, po 1883 m., lietuviškai rašančiųjų būrį papildė 133 nauji autoriai. Išanalizavus to meto lietuviškai rašančių autorių biogra-finius faktus21 matyti, kad 24 autoriai buvo gimę XVIII a. pabaigoje–XIX a. pirmojoje pusėje, todėl lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu jie jau buvo subrendę kaip as-menybės, turėjo savo nuostatas ir vertybes. Jų pažiūroms darė įtaką ta aplinkybė, kad Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje, kur tautinio auklėjimo sąlygos visada buvo ne-palankios. 106 autoriai buvo gimę XIX a. antrojoje pusėje22. Tai ir buvo ta nauja be-siformuojanti karta, dariusi įtaką tautiniam atgimimui, nacionaliniam judėjimui, po-litiniams procesams (V. Kudirka, J. Basa-navičius, K. Grinius, J. Tumas-Vaižgantas, S. Matulaitis, Jonas Biliūnas ir kt.), lietuvių kalbos (J. Jablonskis), literatūros formavi-muisi (Petras Vaičaitis, Antanas Vienažin-dys, V. Pietaris, Žemaitė, G. Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda ir kt.). Oficialioji Rusijos valdžios politika varžė lietuvių inteligentijos augimą. Slaptu švietimo ministro aplinkraščiu buvo įsakyta gimnazijoms kuo mažiau priimti lietuvių
seserys Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė), Šatrijos Raganą (tikr. Marija Pečkauskaitė), Žemaitę (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė), Ga-brielę Petkevičaitę-Bitę.
21 Trijų šio laikotarpio autorių biografiniai faktai nežinomi. Jie priskirti šiai grupei todėl, kad jų sukurtos knygelės išėjo jau spaudos draudimo metais.
22 Jau uždraudus lietuvišką spaudą buvo gimę 69 autoriai.
109
valstiečių vaikų [21, 9]. Lietuvių vaikai mokėsi Liepojos, Jelgavos (tuomet Mintau-jos), Rygos gimnazijose, kuriose šis draudi-mas negaliojo. Aukštojo mokslo siekiantys studentai vyko į Rusijos (Maskvos, Tartu (tuomet Dorpato), Peterburgo, Varšuvos) universitetus, akademijas, institutus, semi-narijas, Berlyno aukštąsias mokyklas.
Vertinant to laikotarpio autorių išsi-lavinimą, t. y. kokiose mokymo įstaigose mokėsi ar savarankiškai įgijo išsilavinimą, reikia pasakyti, kad 51 naujosios autorių kartos atstovas buvo įgijęs aukštąjį išsila-vinimą (turėjo universiteto, akademijos ar instituto diplomą). Tuo metu populiariau-sias tarp siekiančiųjų aukštojo mokslo buvo Maskvos universitetas. Šią aukštąją mokyklą aptariamu laikotarpiu buvo baigę arba dar mokėsi 18 lietuviškos knygos veikėjų. Anot R. Vėbros, Maskvoje jau 7-ame dešimtmetyje buvo nemažas lietuvių studentų būrelis. Švie-tėjiškų pažiūrų, patriotizmo vedami jie tobu-lino literatūrinę kalbą, puoselėjo literatūros tradicijas, ugdė pagarbą savo tautai, tėvynės meilę <…>. Maskvos lietuvių studentų veikla tuo metu buvo svarbi tuo, kad ugdė patrio-tiškai nusiteikusią inteligentiją [19, 78–79]. Maskvoje aktyviai reiškėsi J. Šliūpas23, su kitais 1880 m. subūręs Maskvos lietuvių stu-dentų draugiją [21,18]. Tarp šios mokyklos absolventų buvo J. Basanavičius, J. Jablons-kis, S. Matulaitis, V. Pietaris ir kt. Peter-23 J. Šliūpas studijavo Maskvos universitete filo-
logiją ir teisę 1880–1882 m., 1882 m. Peter-burgo universitete gamtos mokslus, medicinos išsilavinimą įgijo JAV.
burgo aukštosiose mokyklose – Peterbur-go universitete (4), Dvasinėje akademijoje (8), Miškų (1) ir Kelių inžineriniame (1) institutuose, Karo medicinos akademijoje (1) aukštąjį išsilavinimą įgijo arba jo siekė 15 spaudos draudimo laikotarpio autorių. Tarp jų galima paminėti P. Vaičaitį, K. Jau-nių, P. Vileišį, Joną Vileišį, S. Gimžauską, Maironį, Mečislovą Leonardą Paliulionį. Kaip teigia prof. Z. Zinkevičius, <…> čia [Peterburge] lietuviška veikla prasidėjo dar prieš 1863 m. sukilimą. Nuo 1872 m. susi-telkė ypač aktyvių susipratusių lietuvių būrelis <…>. Jų tikslas – ugdyti lietuvių literatūrą, kelti liaudies švietimą, iškovoti lietuvių spau-dos draudimo panaikinimą [21, 20].
Nemaža dalis autorių dvasininkų ku-nigo profesiją buvo įgiję seminarijose. Tuo metu lietuviai turėjo galimybę mokytis Kauno, Varnių, Seinų kunigų seminarijose. Populiariausia tarp naujosios kartos autorių buvo Kauno seminarija, kurią baigė Domi-nykas Tumėnas, Juozapas Žebrys, J. Tumas-Vaižgantas, Kazimieras Pakalniškis. Varnių kunigų seminarija užaugino tokius autorius kaip Antanas Vytartas, A. Vienažindys, M. Miežinis. Iš Seinų kunigų seminari-jos auklėtinių minėtini M. Sederavičius, J. Ambraziejus. Tiek Varniai, tiek Kaunas XIX a. Lietuvos istorijos, kalbos tyrėjų įvar-dijami kaip svarbūs to meto inteligentijos, visuomeninės veiklos [19, 74], lietuvybės [21, 18], demokratinės kultūros židiniai [1, 260]. Anaiptol ne didžioji dalis autorių turėjo aukštąjį išsilavinimą. Vienuolika mo-kėsi gimnazijose. Daugelis buvo baigę gim-
110
nazijas (Marijampolės24, Kražių, Šiaulių), nors ne visada visas klases, ar pradines mo-kyklas, mokėsi namuose ar savarankiškai25.
Naujosios kartos autorių, dvasinio luo-mo atstovų tiriamuoju laikotarpiu būta 46, tai yra sudarė tik 35 proc. bendro lietuviškai rašiusių autorių skaičiaus. Kai kurie iš jų ėjo ir administracines, pedagogines ar visuome-nines pareigas J. K. Račkauskis buvo ne tik kunigas, bet ir Kauno kunigų seminarijos rektorius, o A. Baranauskas – ir šios semina-rijos profesorius. Maironis lietuviškos spau-dos draudimo metais dėstė Kauno kunigų seminarijoje, buvo seminarijos rektorius, vėliau Sankt Peterburgo imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos profe-sorius, kaip ir K. Jaunius. Keturi iš autorių dvasininkų tiriamu laikotarpiu buvo vika-rai26. Tačiau vertinant lietuviškų knygų au-torius dvasininkus reikia atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą – dvasiškio profesija buvo viena iš prieinamiausių profesijų valstiečių
24 Marijampolės gimnaziją Z. Zinkevičius nuro-do kaip svarbų XIX a. antrosios pusės lietuvy-bės židinį, mat lietuviai moksleiviai čia suda-rė daugumą, dirbo 6 lietuviai mokytojai, dar 1867 m. buvo įvestos neprivalomos lietuvių kalbos pamokos [22, 15].
25 Naujosios kartos 17 autorių duomenų apie iš-silavinimą nėra.
26 Kai kurie iš jų, pvz., J. Tumas-Vaižgantas, A. Alekna, brandžių kūrybinių laimėjimų pa-siekė jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Kaip ir A. Dambrauskas-Jakštas – spaudos draudimo metais buvęs kapelionu, nuodėmklausiu, dės-tytoju, vėliau tapęs Peterburgo dvasinės akade-mijos profesoriumi, grįžęs į Lietuvą vadovavo 1905 m. įkurtai Šv. Kazimiero spaudos leidi-mo ir prekybos organizacijai.
vaikams <…>, todėl [valstiečiai] į kunigystę daugeliu atvejų žiūrėjo kaip į pelningą amatą [19, 169]. Būti dvasininku tuomet laikyta preztižu. Šie žmonės buvo didelis moralinis autoritetas. Dėl savo atliekamų pareigų buvo mobilūs, turėjo galimybių bendrauti su įvai-rių socialinių sluoksnių, profesijų, užsiėmi-mų žmonėmis, pažinti jų poreikius. Tokios aplinkybės, matyt, darė įtaką autorių dvasi-ninkų knygų produkcijos tematikai.
Daugelis to meto dvasininkų dalyvavo ne tik mokslinėje veikloje, bet ir visuomeni-niame gyvenime, turėjo ir kitų užsiėmimų bei talentų. Jau pripažinti poetai arba ban-dantys rašyti eiles buvo A. Burba, S. Gim-žauskas, A. Dambrauskas-Jakštas, Juozas Šnapštys-Margalis, A. Vienažindys, žinomi publicistai – A. Burba, Povilas Januševičius, Antanas Milukas, K. Pakalniškis. XIX a. pirmojoje pusėje autoriai dvasininkai suda-rė 63,1 proc. visų autorių [15, 136], XIX a. antrojoje pusėje jau beveik dvigubai ma-žiau – 34,9 proc.
Kitą, didesniąją, autorių dalį sudarė pa-saulietinių profesijų atstovai. Pagal to meto visuomenines, socialines normas siekiamo-mis profesijomis buvo gydytojo, teisininko, inžinieriaus, karininko. Baigusiems mokslus asmenims carinė valdžia neleido dirbti Lie-tuvoje. Jie galėjo verstis tik privačia prakti-ka, todėl gydytojo, kaip ir kunigo, profesijos buvo ypač populiarios [21, 15]. Tarp pasau-lietinių profesijų atstovų jie didžiausią dalį ir sudarė – 16 (ir vienas medicinos studentas). Pagal priede teikiamus duomenis galime daryti išvadą, kad dauguma šių autorių me-dicininį išsilavinimą įgijo Maskvos univer-
111
sitete – 10, Varšuvos – 2, Peterburgo, Tartu universitetuose, Peterburgo karo medicinos akademijoje – po 1, vieno autoriaus gydyto-jo studijų vieta nežinoma.
Kitos pasaulietinių profesijų grupės yra nedidelės, tačiau ir jas galima apibrėž-ti. Tai 11 asmenų, susijusių su knygų lei-dyba, platinimu, prekyba, 12 mokytojų27, 12 teisininkų (teisėjai, tarėjai, advokatai), 3 laikraščių redaktoriai, 3 profesionalūs bibliotekininkai arba dirbę bibliotekose, 4 įvairaus lygio tarnautojai, 2 inžinieriai, 3 knygnešiai, to meto ypatingos „profesi-jos“ atstovai, po vieną vaistininką, ūkinin-ką, siuvėją, veterinarijos gydytoją. Iš auto-rių būtų galima išskirti ir 6 studentus, kurie tuo metu studijavo Maskvoje ir Peterburge. Tikėtina, kad tokia didelė profesijų ir užsi-ėmimų įvairovė lėmė ir plačią šių autorių sukurtų darbų tematiką. Svarbi šios grupės savybė buvo ta, kad autorių amžiaus vidur-kis, kai buvo išleista jų pirmoji knyga, buvo 33 metai, taigi autoriai jaunėjo28. Palyginti su XIX a. pirmąja puse, pasaulietinių pro-fesijų ir užsiėmimų autorių skaičius išaugo nuo 28,6 proc. iki 65,1 proc.
Šiuo laikotarpiu lietuviškų knygų auto-rių gretas papildė Mažojoje Lietuvoje gyve-nantys J. Zabermanas ir M. Jankus, lietuviš-
27 Reikia patikslinti, kad tai ne tik valstybinių mokyklų mokytojai, bet ir žmonės, kurie ver-tėsi privačiomis pamokomis ir mokė vaikus dvaruose.
28 Jauniausia buvo vertėja Ona Dižiulytė-Skete-rienė, pirmąją knygelę išvertusi būdama šešio-likos, vyriausias – Aleksandras Fromas-Gužu-tis, pirmąją dramą išleidęs 1893 m., būdamas 71 metų.
kai rašantis ir brošiūras, kuriose kėlė lietuvių tautines teises, gimtosios kalbos klausimus, leidžiantis Georgas Sauerweinas, lietuvių etnografinį paveldą studijuojantis ir publi-kuojantis Eduardas Volteris.
Vis daugėjant pasaulietinių profesijų lietuvių autorių, keitėsi ir verčiamų autorių sudėtis šiomis temomis rašančių užsienio autorių naudai. Į lietuvių kalbą išversta daug naujų autorių kūrinių. Lietuviškai skaitan-čiam valstiečiui tapo prieinamos Hanso Christiano Anderseno pasakos, Friedricho Schillerio, Sofoklio, Adamo Asnyko trage-dijos, antikos filosofo Epikteto aforizmai, Adomo Mickevičiaus poezija, Ivano Kry-lovo Pasakos, politinė literatūra ir kt. Daug dėmesio skiriama praktinio šviečiamojo pobūdžio tematikai. Išversta sveikatos ap-saugos, sanitarinio švietimo, ekonomikos, žemės ūkio, pasaulio pažinimo, moralės, blaivybės ir kt. tematikos darbų. Dažniau-siai tai nebuvo pažodinis teksto vertimas į lietuvių kalbą, o kaip vertimų autoriai kny-gelėse patys dažnai nurodydavo, „sutaisyta pagal“, „lietuviškai išguldė“, „vertė ir sulie-tuvino“. Augant autorių profesionalumui, kūriniai jau verčiami ne tik iš lenkų ar rusų kalbų, bet ir iš vokiečių (J. Tumas-Vaižgan-tas, Antanas Vileišis, Antanas Macijaus-kas) anglų (V. Kudirka). Verčiamų autorių skaičius, palyginti su XIX a. pirmąja puse, išaugo du kartus: 1795–1864 m. jų buvo 49 [15, 136], o 1865–1903 m. – 98. Ga-lima daryti prielaidą, kad užsienio autorių kūriniai buvo verčiami į lietuvių kalbą sie-kiant tenkinti didėjančius to meto Lietuvos gyventojų informacinius, kultūrinius po-
112
reikius. Nors tarp verčiamų autorių buvo italų, ispanų, prancūzų ir kitų tautų kūrėjų, dažniausiai versta ne iš kūrinių originalų, bet jų lenkiškų ar rusiškų vertimų. Tai ga-lima paaiškinti tuo, kad naujosios kartos autoriai nebuvo profesionalūs vertėjai, o pats metas reikalavo tautos švietimo, noras mokytis buvo didelis, daraktorinių moky-klų „auklėtiniams“ reikėjo pateikti paprastų tekstų. Kita vertus, išsilavinę, universitetus baigę kultūrininkai tam tikslui kalbų nesi-mokė.
XIX a. antrojoje pusėje, kai dar buvo nesunorminta lietuvių kalba, svarbi buvo ir autorių gimimo vieta, nes būtent čia vartota tarmė atsispindėjo ir autorių kūrinių kalboje. Tarmių persiskirstymas XIX a. antrosios pu-sės raštijoje buvo akivaizdus. Z. Zinkevičius yra nurodęs: Ryškia skiriamąja data laikomi 1883 metai – pirmojo tautinio lietuvių laikraš-čio pasirodymas, iš esmės žymintis ir dabartinės mūsų bendrinės kalbos pradžią [22, 9].
Lietuviškų knygų autorių gimimo vietos (gubernija ir apskritis) surašytos priede. Api-bendrinę jame pateiktus duomenis matome, kad daugiausia naujosios kartos autorių buvo gimę Kauno gubernijoje – 7129. Pagal tarmę jie priklausė žemaičiams (27) – tie, kurie buvo gimę Raseinių, Telšių, iš dalies Šiaulių apskrityse, ir rytų aukštaičiams (44) – tie, kurie buvo gimę Panevėžio, Ukmergės, Zara-sų, iš dalies Šiaulių apskrityse. Aukštaitiškos tarmės regioną papildo ir septyni Vilniaus gubernijoje gimę autoriai. Kitą didelę grupę
29 Devynių naujosios kartos autorių gimimo vie-ta nežinoma.
(46) sudarė autoriai, gimę Suvalkų guber-nijoje: Naumiesčio (tuomet Vladislavovas), Vilkaviškio, Marijampolės, Kalvarijos, Šakių, Seinų apskrityse, tarminiu aspektu – Vakarų Aukštaitijoje. Tokiam pasiskirstymui turėjo įtakos tai, kad Užnemunėje, kuri imta va-dinti Suvalkija, dėl pusšimčio metų anksčiau panaikintos baudžiavos žemės ūkis buvo pa-žangesnis, valstiečiai skirstėsi į vienkiemius, kilo krašto švietimas, valstiečiai skaitė kny-gas, jų vaikai siekė mokslo. Jau nuo 1884 m. išryškėjo reikšmingesni iš vakarų ir rytų aukš-taičių tarmės regionų kilusių autorių kieky-biniai ir kokybiniai knygų produkcijos pasie-kimai. Taigi, lietuviškų raštų kalboje įsigalėjo rytų ir vakarų aukštaičių tarmė, tai ir turėjo didelę įtaką bendrinės kalbos formavimuisi. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad patys leidiniai tada labai susmulkėjo, spaudos drau-dimo epochoje dažnai tapo anoniminiai, dėl kitų asmenų redagavimo neteko individualių autoriaus kalbos bruožų [22, 9]. Tyrimui di-desnės įtakos neturi tai, kad 11 autorių gimi-mo vieta nežinoma, o vienas kitas autorius buvo gimęs ne Lietuvos teritorijoje.
Būtent šiuo spaudos draudimo laikotar-piu gimė ir pradėjo kūrybinį kelią lietuviškų knygų autorės moterys. Būdamos skirtin-gos socialinės ir šeiminės padėties, skirtingo išsilavinimo, XIX a. pabaigoje jos pradėjo kurti apsakymus, reikštis visuomeninėje veikloje. Spaudos draudimo laikotarpiu jų buvo septynios. Palyginimui galima pasa-kyti, kad XIX a. pirmojoje pusėje rašė tik viena – Karolina Praniauskaitė [15, 132]. Žymiausios jų – Liudvika Didžiulienė-Žmona, Lazdynų Pelėda, G. Petkevičaitė-
113
Bitė, Šatrijos Ragana, Žemaitė – rašė gro-žinės literatūros kūrinėlius. Produktyviau-sia iš jų buvo Žemaitė: spaudos draudimo laikotarpiu ji išleido 11 kūrinių. Manytina, kad tuo metu Lietuvos moterys (gyvenan-čios Didžiojoje Lietuvoje) dar tik bandė įsilieti į inteligentijos būrį. Nors jos ir netu-rėjo universitetų diplomų (G. Petkevičaitė-Bitė ir Šatrijos Ragana mokėsi mokyklose, o L. Didžiulienė-Žmona, Lazdynų Pelėda, Žemaitė – savarankiškai), nėjo jokių parei-gų, tačiau buvo aktyvios visuomenininkės, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.
Tiriamuoju laikotarpiu kolektyvinių autorių buvo mažai. Tai lėmė krašto po-litinė padėtis, nes ir Lietuvos teritorijoje veikiančios draugijos negalėjo savo veiklos dokumentų leisti lietuvių kalba, o adminis-traciniai subjektai savo knygų produkciją spausdino „valstybine kalba“.
Kiekybinis ir kokybinis spaudos draudi-mo laikotarpio autorių tyrimas leidžia daryti išvadą, kad nuo 1865 iki 1903 metų sudė-tingomis, lietuviškam spausdintam žodžiui nepalankiomis sąlygomis lotyniškais raš-menimis išleistas lietuviškas knygas, skirtas Didžiajai Lietuvai, parašė 163 autoriai. Per keturis dešimtmečius susiformavo nauja, istorinių sąlygų ir aplinkybių padiktuota, lietuviškų knygų autorių sudėtis. Pagrindi-nę ir didžiausią lietuviškų knygų dalį suda-rė individualių autorių darbai. Originalius darbus sukūrė 113 autorių, tačiau jų pro-duktyvumas buvo labai nevienodas – nuo vieno eilėraščio iki kelių dešimčių knygų.
Naujų autorių įsiliejimą į lietuvių au-torių gretas rodo kiekybiniai ir kokybiniai
lietuviškos knygos pokyčiai: knygų, autorių gausėjimas, besikeičianti lietuviškos knygos tipologija ir tematika.
Spaudos draudimo laikotarpio lietuviškų knygų autorių sudėties pokyčiai liudija jos modernėjimą. Branduolį sudarė asmenys, gimę jau uždraudus lietuvišką spaudą. Šalies politiniai, visuomeniniai, socialiniai, kultū-riniai procesai, aktyvios lietuviškos periodi-nės spaudos atsiradimas skatino vis labiau įsitraukti į tautos kultūrinimą, nacionalinės savimonės ugdymą. Nors dvasininkų vai-dmuo leidžiant ir platinant lietuvišką spaudą spaudos draudimo laikotarpiu, ypač pirmo-joje pusėje, buvo svarbus, tačiau naujų pro-fesijų autorių kiekybinė persvara akivaizdi. Rašantys ir kuriantys asmenys ne visi buvo ragavę aukštųjų mokslų, tačiau galima teig-ti, kad knygų rašymas tapo ne tik mokslo žmonių užsiėmimu, į jį jungėsi ir įvairesnių visuomenės sluoksnių atstovai (44 proc. au-torių teišleido po vieną knygelę), kurie gerai išmanė to meto visuomenės kultūrinius ir in-formacinius poreikius. Pasaulietinių profesijų ir užsiėmimų įvairovė sudarė prielaidas kūry-boje gvildenti naujas, aktualias to meto eko-nomikos, gamtos mokslų, pasaulio pažinimo temas, atsirado moterims skirtos literatūros. Pažangu buvo tai, kad autorių būrį XIX a. papildė moterys, kurios pradėjo moteriškos literatūros liniją lietuvių literatūroje, Mažo-sios Lietuvos autoriai, kurie paskatino tautos vienijimąsi, ir mokslo žmonės.
Taigi, galime tvirtinti, kad spaudos draudimo laikotarpiu kaip laisvėjančios, iš-sivadavimo idėjas skelbiančios tautos išdava subrendo lietuvių autorių būrys.
114
1. ALEKSANDRAVIČIUS, Egidijus; KU-LAKAUSKAS, Antanas. Carų valdžioje: XIX amžiaus Lietuva. Vilnius, 2001. 359 p. ISBN 9986-403-69-37.
2. BASANAVIČIUS, Jonas. Spaudos 1864 metų uždraudimas, jojo pasekmės ir reikšmė. Vil-nius, 1924. 24 p.
3. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Aleksandrynas: se-nųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos. Chicago, 1960–1965. T. 1–3.
4. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Bibliografija. Kau-nas, 1935. 45 p.
5. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Iš lietuviškos lai-kraštijos praeities. Bibliografijos žinios, 1932, nr. 1(25), p. 14–16; nr. 2 (26), p. 58–72; nr. 5(29), p. 181–15; nr. 6 (30) p. 221–239.
6. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuviškieji slapy-vardžiai ir slapyraidės. Kaunas, 1943. 96 p.
7. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvių knygos au-gimo etapai. Kaunas, 1930. 26 p.
8. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuviškų knygų istorijos bruožai. Kaunas, 1929–1930. 80 p.
9. GINEITIS, Leonas. Lietuvių literatūros is-toriografija ligi 1940 m. Vilnius, 1982. 363, [2] p.
10. KAUNAS, Domas. Knygos istorijos periodizacija: senosios ir naujosios knygos riba. Bibliografija, 2001, p. 52–57.
11. 40 metinės „Auszros“ sukaktuvės, 1883–1923. Vilnius, [1923]. 47 p.
12. Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviškos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąvadas. Vil-nius, 2004. T. 1–2. ISBN 9955-541-28-8.
13. Lietuvos knygos veikėjai: [Elektroninis iš-teklius]. Vilnius, 2004.
14. Lietuvos TSR bibliografija. T. 2, 1862–1904. Kn. 1: A–P. Vilnius, 1985. 955, [3] p.; Kn. 2: R–Ž. Vilnius, 1988. 852, [3] p.
15. NAVICKIENĖ, Aušra. Besikeičianti kny-ga XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvoje. Vilnius, 2010. 382, [2] p. ISBN 978-9955-33-526-9.
16. ŠLIŪPAS, Jonas. Lietuviszkiejie rasztai
NUORODOSir rasztininkai. [Baltimorė], 1890. VI, 7–234 p.
17. VANAGAS, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996. 652, [1] p. ISBN 9986-39-004-4.
18. VĖBRA, Rimantas. Lietuvių tautinis at-gimimas XIX amžiuje. Kaunas, 1992. 189, [1] p. ISBN 5-430-01745-0.
19. VĖBRA, Rimantas. Lietuvių visuome-nė XIX a. antrojoje pusėje. Vilnius, 1990. 267, [2] p. ISBN 5-420-00475-5.
20. ZAUNIŪTĖ, Morta. Priedas prie „Sta-tistikos lietuviškų knygų, atspaustų Prusuose nuo 1864 m. iki pabaigos 1899 [!1896] m.“, knygos neužrašytos „Statistikoj“ Zanavykučio ir knygos bei laikraščiai išleisti nuo 1896 m. iki 1900 m. Ply-mouth (Pa), 1900. 15 p.
21. ZINKEVIČIUS, Zigmas. Lietuvių kal-bos istorija. T. 4: Lietuvių kalbos istorija XVIII–XIX a. Kaunas, 1990. 331, [3] p. ISBN 5-420-00661-8.
22. ZINKEVIČIUS, Zigmas. Lietuvių kal-bos istorija. T. 5: Bendrinės kalbos iškilimas. Vil-nius, 1992. 347, [4] p.
23. ŽILIUS, Jonas. Suskaita, arba Statistika visų lietuviszkų knygų, atspaustų Amerikoj nuo pradżios lietuviszkos Amerikon emigracijos iki 1900 metų. Plymouth (Pa), 1900. 35 p.
24. ŽUKAS, Vladas. Lietuviškieji literatūros bibliografijos šaltiniai. Vilnius, 1979, p. 65–78.
25. ŽUKAS, Vladas. Lietuvių bibliografijos istorija. D. 1: (iki 1940 metų). Vilnius, 1983. 238, [1] p.
26. БАЛТРАМАЙТИС, С. Сборник библиографических материалов для географии, этнографии и статистики Литвы: с прило-жением списка литовских и древне-прусских книг с 1553 по 1903 г. Санкт-Петербург, 1904. XII, 616, 218 c.
27. БАЛТРАМАЙТИС, С. Списокъ литовскихъ и древнепрусскихъ книгъ, изданныхъ съ 1553 [! 1533] по 1891 годъ. С.-Петербургъ, 1892. [3], II, 96, [1] c.
115
Eil.
Nr.
Pava
rdė,
vard
asG
yven
imo
met
ai
Gim
imo
viet
a (g
uber
nija
, ap
skrit
is)Išs
ilavi
nim
asU
žsiėm
imas
Pirm
os
knyg
os
išleid
imo
met
ai
Išleis
tų
knyg
ų sk
ai-
čius*
1.
Juoz
as A
DO
MAI
TIS
-ŠER
NAS
185
9–19
22Su
valk
ų gu
b., N
aum
ies-
čio
a.
mok
ėsi
Varš
uvos
uni
-ve
rsite
te
laik
rašč
ių re
-da
ktor
ius
1899
10
2.M
ikal
ojus
AK
ELA
ITIS
18
29–1
887
Suva
lkų
gub.
, Mar
ijam
-po
lės a
.M
arija
mpo
lės k
etur
-kl
asė
mok
ykla
, lav
inos
i sa
vara
nkišk
ai
mok
ytoj
as18
582
3.An
tana
s ALE
KN
A 18
72–1
930
Kau
no g
ub.,
Šiau
lių a
.K
KS1
vika
ras
1903
14.
Kaj
eton
as A
LEK
NAV
IČIU
S
1804
–187
4K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.V
KS
kuni
gas
1846
15.
Juoz
as A
MBR
AZ
IEJU
S-
-AM
BRO
ZEV
IČIU
S 18
55–1
915
Suva
lkų
gub.
, M
arija
m-
polė
s a.
SKS
kuni
gas
1901
3
6.Ju
ozas
AN
DZ
IULA
ITIS
- -K
ALN
ĖNA
S 18
64–1
916
Suva
lkų
gub.
, Mar
ijam
-po
lės a
.V
MS
laik
rašč
ių re
-da
ktor
ius
1886
3
7.Ju
ozas
AN
GR
ABA
ITIS
18
59–1
935
Suva
lkų
gub.
, Nau
mie
s-či
o a.
mok
ėsi p
rivač
iai
laik
rašč
ių re
-da
ktor
ius
1891
8
8.Ju
ozas
AN
TAN
AVIČ
IUS
XIX
a. v
idur
ys
–XX
a. p
r.Su
valk
ų gu
b., N
aum
ies-
čio
a.m
okės
i Mar
ijam
polė
s gi
mna
zijoj
e sp
audo
s dar
-bu
otoj
as18
7511
9.V
ikto
ras J
ulijo
nas
AR
AM
AVIČ
IUS
1816
–api
e 18
91K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.Ta
rtu
univ
ersit
etas
lietu
višk
ų kn
y-gų
cen
zoriu
s 18
631
10.
Petr
as A
RM
INA
S-
-TRU
PIN
ĖLIS
18
64–1
916
Suva
lkų
gub.
, Vilk
aviš-
kio
a.m
okės
i Vei
verių
ped
a-go
gų k
ursu
ose
mok
ytoj
as18
932
11.
Petr
as A
VIŽ
ON
IS
1875
–193
9K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.Ta
rtu
univ
ersit
etas
gy
dyto
jas
1898
3
12.
Juoz
as B
AGD
ON
AS
1866
–195
6Su
valk
ų gu
b., V
ilkav
iš-ki
o a.
studi
javo
Var
šuvo
s ir
Mas
kvos
uni
versi
tetu
ose
gydy
toja
s18
983
Pr
ied
as
1865
–190
3 m
. DID
ŽIA
JAI L
IET
UVA
I SK
IRT
Ų K
NYG
Ų A
UT
OR
IAI
1 Sut
rum
pini
mai
lent
elės
pab
aigo
je
116
13.
Juoz
as B
ALČ
IŪN
AS
––
––
1903
114
.Si
lves
tras
BA
LTR
AM
AIT
IS18
41–1
919
Kau
no g
ub.,
Šiau
lių a
.Te
lšių
prog
imna
zijos
ke
turio
s kla
sės
bibl
iote
kini
n-ka
s18
913
15.
Anta
nas B
ALT
RUŠA
ITIS
1865
–194
9Su
valk
ų gu
b., N
aum
ies-
čio
a.–
knyg
nešy
s18
971
16.
Anta
nas B
AR
AN
AUSK
AS
1835
–190
2V
ilnia
us g
ub.,
Ukm
ergė
s a.
PD
Aku
niga
s18
60**
9
17.
Jona
s BA
RON
AS
1873
–195
2K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.M
Uba
nko
tarn
au-
toja
s19
011
18.
Jona
s BA
SAN
AVIČ
IUS
1851
–192
7Su
valk
ų gu
b., V
ilkav
iš-ki
o a.
MU
gydy
toja
s18
8414
19.
Jurg
is BI
ELIN
IS
1846
–191
8K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.Vo
kieč
ių p
radž
ios m
o-ky
kla
Rygo
jekn
ygne
šys
1899
7
20.
Jona
s BIL
IŪN
AS
1879
–190
7K
auno
gub
., U
kmer
gės a
.–
priv
atus
mok
y-to
jas
1900
7
21.
Igna
s BIT
AIT
IS
1876
–190
0K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.Ry
gos p
rogi
mna
zijos
še
šios k
lasė
skn
ygne
šys
1898
1
22.
Mot
ieju
s BRU
ND
ZA
1824
–186
9V
ilnia
us g
ub.,
Viln
iaus
a.
SKS
kleb
onas
1859
223
.An
driu
s Sta
sys B
ŪČ
YS18
75–1
900
Suva
lkų
gub.
, Šak
ių a
.Se
inų
kuni
gų se
mi-
narij
aku
niga
s19
001
24.
Pran
cišk
us P
etra
s BŪ
ČYS
1875
–195
1Su
valk
ų gu
b., Š
akių
a.
Frib
ūro
univ
ersit
etas
teol
ogijo
s stu
-de
ntas
1894
2
25.
Alek
sand
ras B
UR
BA
1854
–189
8K
auno
gub
., Ši
aulių
a.
VK
Svi
kara
s18
8917
26.
Anta
nas C
IVIN
SKA
S18
76–1
913
Suva
lkų
gub.
, Mar
ijam
-po
lės a
.Fr
ibūr
o un
iver
sitet
asku
niga
s19
001
27.
Mot
ieju
s ČEP
AS
1866
–196
2K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.M
Ute
isini
nkas
1892
128
.Ju
ozas
ČER
KEL
IAU
SKA
S18
57–1
926
Kau
no g
ub.,
Pane
vėžio
a.
KK
Sku
niga
s18
842
29.
Mik
aloj
us D
AGIL
ĖLIS
- -Š
EIŽ
YS
1874
–195
0K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.K
KS
vika
ras
1901
1
30.
Stan
islov
as D
AGIL
IS
1843
–191
5K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.PU
mok
ytoj
as18
842
117
31.
Adom
as D
AM
BRAU
SKA
S-
-JA
KŠT
AS
1860
–193
8K
auno
gub
., U
kmer
gės a
.PD
Aka
pelio
nas,
nuod
ėmkl
ausy
s18
905
32.
Sim
onas
DAU
KA
NTA
S 17
93–1
864
Telši
ų a.
VU
tarn
auto
jas
1845
633
.M
ečisl
ovas
DAV
AIN
IS-
-SIL
VES
TR
AIT
IS
1849
–191
9K
auno
gub
., R
asei
nių
a.m
okės
i Kau
no ir
Kė-
dain
ių g
imna
zijos
eįv
airia
darb
is18
845
34.
Liud
vika
DID
ŽIU
LIEN
Ė-
-ŽM
ON
A 18
56–1
925
Kau
no g
ub.,
Ukm
ergė
s a.
––
1893
1
35.
Ona
DID
ŽIU
LYT
Ė-
SKET
ERIE
NĖ
1878
–196
0K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.pr
ivač
iai
–18
942
36.
Jona
s DO
MA
ŠEV
IČIU
SAp
ie 1
720–
po
177
1–
–kl
ebon
as17
711
37.
Juoz
apas
Silv
estr
as
DO
VYD
AIT
IS18
25–1
882
Kau
no g
ub.,
Šiau
lių a
.PD
Aku
niga
s18
602
38.
Kaz
imie
ras
DR
ĄSU
TAV
IČIU
S18
50–1
905
Kau
no g
ub.,
Ukm
ergė
s a.
PUte
isini
nkas
1902
1
39.
Alek
sand
ras F
ROM
AS-
-G
UŽ
UT
IS
1822
–190
0K
auno
gub
., R
asei
nių
a.K
ražių
gim
nazij
ata
rnau
toja
s18
931
40.
B. G
AID
YS
––
––
1884
141
.Fe
liksa
s GA
LMIN
AS
1862
–po
1923
Kau
no g
ub.,
Šiau
lių a
.Tr
yški
ų pr
adžio
s mo-
kykl
akn
ygne
šys
1890
1
42.
Nor
bert
as G
EDG
AUD
AS
1827
–190
1V
ilnia
us g
ub.,
Telši
ų a.
VK
Sku
niga
s18
652
43.
Silv
estr
as G
IMŽ
AUSK
AS
1845
–189
7V
ilnia
us g
ub.,
Šven
čio-
nių
a.PD
Akl
ebon
as18
7016
44.
Juoz
as G
RA
BAU
SKA
S 18
73–p
o 19
14Su
valk
ų gu
b., M
arija
m-
polė
s a.
VM
Sm
okyt
ojas
1902
245
.K
azys
GR
INIU
S 18
66–1
950
Suva
lkų
gub.
, Mar
ijam
-po
lės a
.M
Ugy
dyto
jas
1898
3
46.
Laur
ynas
IVIN
SKIS
18
11–1
881
Viln
iaus
gub
., Š
iaul
ių a
.K
auno
gim
nazij
ata
rnau
toja
s, m
okyt
ojav
o dv
aruo
se
1946
9
118
47.
Jona
s JA
BLO
NSK
IS
1860
–193
0Su
valk
ų gu
b., N
aum
ies-
čio
a.M
Um
okyt
ojas
1901
2
48.
Kar
olis
JAK
ŠTA
S 18
69–1
939
––
–19
021
49.
Liud
vika
s JA
NAV
IČIU
S18
59–1
902
Kau
no g
ub.,
Šiau
lių a
.Pe
trovs
kio
Razu
mov
skio
že
mdi
rbys
tės i
r mišk
ų ak
adem
ija M
askv
oje
–18
83
150
.M
arty
nas J
AN
KU
S***
1858
–194
6M
ažoj
i Lie
tuva
, Prū
sijos
ka
raly
stėpr
adžio
s mok
ykla
, lav
i-no
si sa
vara
nkišk
aisp
audo
s dar
-bu
otoj
as, l
ietu-
višk
ų lai
kraš
čių
reda
ktor
ius
1883
12
51.
Augu
stina
s JA
NU
LAIT
IS
1878
–195
0K
auno
gub
., Ši
aulių
a.
Stud
enta
s, M
Astu
dent
as19
019
52.
Povi
las J
AN
UŠE
VIČ
IUS
1866
–194
8K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.PD
AK
KS
dėsty
toja
s19
003
53.
Felik
sas J
AN
UŠI
S 18
67–1
920
Kau
no g
ub.,
Ukm
ergė
s a.
MU
gydy
toja
s18
933
54.
Juoz
as JA
RA
ŠIU
S18
73–1
940
Suva
lkų
gub.
, Mar
ijam
-po
lės a
.M
Ugy
dyto
jas
1902
2
55.
Kon
stant
inas
JASI
UK
AIT
IS
1874
–193
4K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.Je
lgav
os g
imna
zija
–19
022
56.
Juoz
as JA
SIU
LAIT
IS18
57–a
pie
1919
Suva
lkų
gub.
, Mar
ijam
-po
lės a
.M
Gm
okyt
ojas
1894
1
57.
Kaz
imie
ras J
AUN
IUS
1848
–190
8K
auno
gub
., R
asei
nių
a.K
KS
PDA
prof
e-so
rius
1897
2
58.
Anta
nas J
UŠK
A 18
19–1
880
Viln
iaus
gub
., K
auno
a.
VK
Sku
niga
s18
627
59.
Jona
s JU
ŠKA
1815
–188
6V
ilnia
us g
ub.,
Telši
ų a.
Cha
rkov
o un
iver
sitet
asm
okyt
ojas
1861
160
.V
ince
ntas
JUZ
UM
AS
1819
–190
1V
ilnia
us g
ub.,
Telši
ų a.
VK
Sku
niga
s18
601
61.
Step
onas
KA
IRYS
18
79–1
964
Kau
no g
ub.,
Ukm
ergė
s a.
Šiau
lių g
imna
zija
įvai
riada
rbis
1902
162
.Jo
nas K
AR
BAU
SKA
S18
66–1
929
Kau
no g
ub.,
Pane
vėžio
a.
KK
Sku
niga
s18
901
63.
Kal
iksta
s KA
SAK
AUSK
IS
1794
–186
6R
asei
nių
a.?
VK
Skl
ebon
as18
321
64.
Julij
onas
KA
SPER
AVIČ
IUS
1865
–193
3K
auno
gub
., Te
lšių
a.?
Sara
tovo
kun
igų
sem
i-na
rija
kuni
gas
1902
165
.Jo
nas K
REČ
INSK
ISAp
ie 1
820–
1884
–
–m
okyt
ojas
1861
21
119
66.
Anta
nas K
RIŠ
ČIU
KA
ITIS
-A
IŠBĖ
1864
–193
3Su
valk
ų gu
b., V
ilkav
iš-ki
o a.
stude
ntas
, MU
stude
ntas
1892
367
.V
inca
s KU
DIR
KA
1858
–189
9Su
valk
ų gu
b., V
ilkav
iš-ki
o a.
Varš
uvos
uni
vers
iteta
sgy
dyto
jas
1890
1468
.Se
rafin
as K
UŠE
LIAU
SKA
S 18
20–1
889
Kau
no g
ub.,
Šiau
lių a
.K
olai
nių
mok
ykla
, sa-
vara
nkišk
ai–
1883
1869
.LA
ZD
YNŲ
PEL
ĖDA
(tikr
. se
sery
s Sofi
ja Iv
anau
skai
tė-
Pšib
iliau
skie
nė ir
Mar
ija
Ivan
ausk
aitė
-Las
taus
kien
ė)
1867
–192
6,
1872
–195
7K
auno
gub
., Ši
aulių
a.
mok
ėsi n
amuo
se–
1898
470
.Pe
tras
LEG
ECK
AS
1844
–193
4K
auno
gub
., Ši
aulių
a.
KK
Sku
niga
s18
923
71.
Kaz
imie
ras L
ELYS
18
73–1
960
Kau
no g
ub.,
Pane
vėžio
a.
liaud
ies m
okyk
lasiu
vėja
s18
871
72.
Anta
nas L
ING
IS
1869
–190
0Su
valk
ų gu
b., N
aum
ies-
čio
a.M
Ugy
dyto
jas
1894
273
.Ju
ozas
LO
ZOR
AIT
IS
1871
–192
0Su
valk
ų gu
b., N
aum
ies-
čio
a.M
Gsp
audo
s dar
-bu
otoj
as19
002
74.
Mot
ieju
s LO
ZOR
AIT
IS18
66–1
907
Suva
lkų
gub.
, Nau
mie
s-či
o a.
MU
advo
kata
s18
951
75.
Anta
nas M
ACIJ
AUSK
AS
1874
–195
0K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.stu
dent
as, P
eter
burg
o te
chno
logi
jos i
nstit
utas
stude
ntas
1899
676
.V
lada
s MAČ
YS
1867
–193
6Su
valk
ų gu
b., M
arija
m-
polė
s a.
MG
teisė
jas
1889
177
.Jo
nas M
AČYS
-KĖK
ŠTA
S18
67–1
902
Suva
lkų
gub.
, Mar
ijam
-po
lės a
.M
Gta
rnau
toja
s19
001
78.
MA
IRO
NIS
(tik
r. Jo
nas
Mač
iulis
)18
62–1
932
Kau
no g
ub.,
Ras
eini
ų a.
PDA
PDA
prof
e-so
rius
1891
379
.Li
udvi
ka M
ALI
NAU
SKA
ITĖ-
-E
GLĖ
1864
–192
8K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.m
okės
i sav
aran
kišk
ai–
1886
180
.D
onat
as M
ALI
NAU
SKA
S18
69–1
942
Kur
šo g
ub.,
Kra
slava
mok
ėsi į
vairi
ose
insti
-tu
cijo
sesp
audo
s pla
-tin
toja
s19
001
81.
Pran
as M
AŠI
OTA
S18
63–1
940
Suva
lkų
gub.
, Vilk
aviš-
kio
a.M
Uta
rnau
toja
s18
932
120
82.
Stas
ys M
ATU
LAIT
IS
1866
–195
6Su
valk
ų gu
b., K
alva
rijos
a.
MU
gydy
toja
s18
9419
83.
Povi
las M
ATU
LIO
NIS
18
60–1
932
Kau
no g
ub.,
Pane
vėžio
a.
Pete
rbur
go m
iškų
ins-
titut
asm
iškų
taks
a-to
rius
1903
284
.Ba
ltram
ieju
s M
ATU
SEV
IČIU
S18
63–1
910
Suva
lkų
gub.
, Vilk
aviš-
kio
a.M
UBa
nko
tarn
au-
toja
s18
921
85.
Vin
cas M
ICK
EVIČ
IUS-
-K
APS
UK
AS
1880
–193
5Su
valk
ų gu
b., V
ilkav
iš-ki
o a.
Mok
ėsi p
rivač
iai
įvai
rūs u
žsiė
-m
imai
1901
186
.M
ykol
as M
IEŽ
INIS
18
26–1
888
Kau
no g
ub.,
Šiau
lių a
.Va
rnių
KS
kuni
gas
1886
287
.Pe
tras
MIK
OLA
INIS
18
68–1
934
Suva
lkų
gub.
, Vilk
aviš-
kio
a.V
ištyč
io p
radi
nė m
o-ky
kla
spau
dos d
ar-
buot
ojas
1892
788
.St
anisl
ovas
MIK
UC
KIS
18
14–1
890
Lenk
ijaM
Uka
lbin
inka
s18
643
89.
Pran
as M
ILA
ŠAU
SKA
S18
75–p
o 19
18K
auno
gub
., Te
lšių
a.K
KS
–19
003
90.
Juoz
as M
ILIA
USK
AS-
-M
IGLO
VAR
A 18
45–1
937
Kau
no g
ub.,
Ras
eini
ų a.
Šiau
lių g
imna
zija
spau
dos d
ar-
buot
ojas
1884
291
.An
tana
s MIL
UK
AS
18
71–1
943
Suva
lkų
gub.
, Sei
nų a
. SK
Sku
niga
s18
941
92.
Alek
sand
ras R
apol
as
MO
ČIU
LSK
IS17
90–1
866
Šiau
lių a
.K
aral
iauč
iaus
uni
ver-
sitet
aspa
storiu
s (e
vang
elik
ų re
form
atų)
1861
193
.Ju
rgis
NA
RJA
USK
AS
1876
–194
3Su
valk
ų gu
b., V
ilkav
iš-ki
o a.
Frib
ūro
univ
ersit
etas
kuni
gas
1900
194
.Ju
rgis
NA
RK
EVIČ
IUS-
-N
OR
KU
S18
44–1
922
Suva
lkų
gub.
, K
alva
rijos
a.
SKS
vika
ras
1889
195
.Ju
rgis
Ambr
azie
jus
PABR
ĖŽA
1771
–184
9Te
lšių
a.V
U, V
arni
ų D
S vi
enuo
lis p
ran-
cišk
onas
1813
296
.K
azim
iera
s PA
KA
LNIŠ
KIS
18
66–1
933
Kau
no g
ub.,
Telši
ų a.
KK
Sku
niga
s19
005
97.
Myk
olas
PA
LIO
NIS
1871
–190
9K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.–
tarn
auto
jas
1903
398
.M
ečisl
ovas
Leo
nard
as
PALI
ULI
ON
IS18
34–1
908
Viln
iaus
gub
., Pa
nevė
žio a.
PDA
vysk
upas
1901
4
121
99.
Juoz
as J.
PAU
KŠT
YS
1871
–191
4Su
valk
ų gu
b., V
ilkav
iš-ki
o a.
–sp
austu
vini
n-ka
s19
001
100.
Gab
rielė
PET
KEV
IČA
ITĖ-
-B
ITĖ
1861
–194
3K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.pr
ivat
i vok
iška
Dor
otė-
jos m
erga
ičių
mok
ykla
Je
lgav
oje
dirb
o va
isti-
nėje
1900
510
1.An
tana
s PET
KEV
IČIU
S18
04–1
880
Viln
iaus
gub
., Te
lšių
ar
Ras
eini
ų a.
VK
Spo
pas,
knyg
ų ce
nzor
ius
1888
110
2.V
inca
s PIE
TAR
IS
1850
–190
2Su
valk
ų gu
b., V
ilkav
iš-ki
o a.
MU
gydy
toja
s18
943
103.
Anta
nas P
OV
ILO
NIS
18
47–1
918
Kau
no g
ub.,
Pane
vėžio
a.
PDA
kuni
gas
1891
110
4.O
tona
s PR
AN
IAU
SKA
Sap
ie 1
817–
1879
Viln
iaus
gub
., Te
lšių
a.V
RK
DA
kuni
gas
1855
110
5.M
ečisl
ovas
PR
ECIŠ
AUSK
IS
? – p
rieš 1
911
––
–18
851
106.
Kaz
imie
ras P
RIA
LGAU
SKIS
1814
–185
6V
ilnia
us g
ub.,
Ras
eini
ų a.
VR
KD
Aku
niga
s18
471
107.
Kaz
imie
ras P
RON
SKIE
TIS
1869
–195
5K
auno
gub
., Ši
aulių
a.
PDA
vika
ras
1888
110
8.M
otie
jus P
UIŠ
YS18
64–1
886
Suva
lkų
gub.
, Nau
mie
s-či
o a.
MU
vert
ėsi p
riva-
čiom
is pa
mo-
kom
is18
851
109.
Petr
as P
UN
DZ
EVIČ
IUS-
PET
LIU
KA
S18
80–1
955
Kau
no g
ub.,
Pane
vėžio
a.
Liep
ojos
gim
nazij
a–
1901
111
0.Je
roni
mas
Kip
rijon
as R
AČ-
KAU
SKIS
18
25–1
889
Viln
iaus
gub
., R
asei
nių
a.PD
Aku
niga
s, K
KS
rekt
oriu
s18
535
111.
Jero
nim
as R
ALY
S18
76–1
921
Kau
no g
ub.,
Ras
eini
ų a.
stude
ntas
MU
stude
ntas
1902
111
2.K
azim
iera
s RA
MA
NAU
SKA
S–
––
–18
901
113.
Adol
fas S
ABA
LIAU
SKA
S-
-ŽA
LIA
RŪTA
18
73–1
950
Kau
no g
ub.,
Pane
vėžio
a.
KK
Sku
niga
s19
032
114.
Kaz
imie
ras S
AM
AJA
USK
AS
1869
–193
7Su
valk
ų gu
b., N
aum
ies-
čio
a.M
Uad
voka
tas
1903
1
122
115.
Geo
rg Ju
lius J
ustu
s SAU
ER-
WEI
N
1831
–190
4Vo
kiet
ijaV
ieno
s uni
vers
iteta
s m
okyt
ojas
, pu
blic
istas
, po
etas
1888
211
6.M
arty
nas S
EDER
AVIČ
IUS
1829
–190
7Su
valk
ų gu
b., N
aum
ies-
čio
a.SK
Sku
niga
s18
748
117.
Jona
s SED
LEC
KIS
18
29–?
Viln
iaus
gub
. Tel
šių a
r R
asei
nių
a.
–m
okyk
los k
a-pe
liona
s18
855
118.
Felik
sas S
EREI
KA
1845
–191
3K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.K
KS
kuni
gas
1896
111
9.V
lada
s SIR
UTA
VIČ
IUS
1877
–196
7K
auno
gub
., Ši
aulių
a.
stude
ntas
, PU
stude
ntas
1899
312
0.Ad
omas
SK
ETER
IS
1859
–191
6K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.M
Ugy
dyto
jas
1894
312
1.An
tana
s SK
IND
ERIS
18
69–1
948
Kau
no g
ub.,
Šiau
lių a
.–
kuni
gas
1895
212
2.K
azim
iera
s SK
ROD
ZK
IS17
98–1
874
Viln
iaus
gub
., Ši
aulių
a.
–ku
niga
s18
561
123.
Anta
nas S
MET
ON
A 18
74–1
944
Kau
no g
ub.,
Ukm
ergė
s a.
stude
ntas
, PU
stude
ntas
1903
312
4.Jo
nas S
MIL
GEV
IČIU
S 18
70–1
942
Kau
no g
ub.,
Telši
ų a.
Berly
no u
nive
rsite
tas
tarn
auto
jas
1895
112
5.Jo
nas S
PUD
ULI
S 18
60–1
920
Kau
no g
ub.,
Šiau
lių a
.Pe
terb
urgo
kar
o m
edi-
cino
s aka
dem
ijagy
dyto
jas
1885
112
6.Ro
mua
ldas
STA
KĖN
AS
1835
–po
1918
Viln
iaus
gub
., Za
rasų
a.
VK
Sku
niga
s18
701
127.
Jona
s STA
UG
AIT
IS
1868
–195
2Su
valk
ų gu
b., V
ilkav
iš-ki
o a.
Varš
uvos
uni
vers
iteta
sgy
dyto
jas
1894
112
8.Lu
kas S
TAU
GA
ITIS
18
38–1
913
Suva
lkų
gub.
, Nau
mie
s-či
o a.
SK
Sku
niga
s18
881
129.
Hili
aras
ST
ELM
AK
AUSK
AS
1809
–187
7Su
valk
ų gu
b., M
arija
m-
polė
s a.
–ku
niga
s18
731
130.
Juze
fa S
TEP
ULI
ON
YTĖ
XIX
a. I
I pus
ė –p
o 19
06–
–da
ilini
nkė
1902
113
1.K
osta
s ST
IKLI
US
1880
–196
2Su
valk
ų gu
b., N
aum
ies-
čio
a.m
okės
i sav
aran
kišk
aisp
audo
s dar
-bu
otoj
as19
026
132.
Anta
nas S
TR
AZ
DA
S 17
90–1
833
Viln
iaus
gub
., Za
rasų
a.
Varn
ių K
Sku
niga
s18
141
133.
ŠAT
RIJ
OS
RAG
AN
A (ti
kr.
Mar
ija P
ečka
uska
itė)
1877
–193
0K
auno
gub
., Te
lšių
a.Pe
terb
urgo
šv. K
otry
nos
gim
nazij
am
okyt
ojav
o dv
aruo
se18
995
134.
Jurg
is ŠA
ULY
S18
79–1
948
Kau
no g
ub.,
Ras
eini
ų a.
KK
S ne
baig
ė–
1897
3
123
135.
Jero
nim
as Š
IDLA
USK
AS
XIX
a. I
I pu-
sė–X
X a
. pr.
–K
KS
neba
igė
–19
001
136.
Povi
las Š
ILIN
SKA
S18
65–1
892
Kau
no g
ub.,
Ras
eini
ų a.
KK
Sku
niga
s18
921
137.
Bole
slova
s ŠLA
MA
S18
94–1
917
Kau
no g
ub.,
Ukm
ergė
s a.
KK
Sku
niga
s18
931
138.
Jona
s ŠLI
ŪPA
S 18
61–1
944
Kau
no g
ub.,
Šiau
lių a
psk.
PUgy
dyto
jas
1890
813
9.Ju
ozas
ŠN
APŠ
TYS
- -M
ARG
ALI
S
1877
–192
1K
auno
gub
., Ši
aulių
aps
k.K
KS
kuni
gas
1900
214
0.V
ince
ntas
ŠU
REV
IČIU
SAp
ie 1
818–
1860
Viln
iaus
gub
., Že
mai
tijos
re
gion
asV
KS
kuni
gas
1847
114
1.Ju
ozas
TU
MAS
-VAI
ŽGAN
TAS
1869
–193
3K
auno
gub
., U
kmer
gės a
.K
KS
vika
ras
1898
614
2.D
omin
ykas
TU
MĖN
AS
1860
–191
9K
auno
gub
., Za
rasų
a.
KK
Sku
niga
s18
968
143.
Pran
as U
RBO
NAV
IČIU
S18
68–1
941
Kau
no g
ub.,
Telši
ų a.
KK
Sku
niga
s18
903
144.
Jona
s UŽ
UPI
S 18
48–1
917
Suva
lkų
gub.
, Nau
mie
s-či
o a.
SKS
kuni
gas
1887
114
5.Pr
anas
VA
IČA
ITIS
18
76–1
901
Suva
lkų
gub.
, Nau
mie
s-či
o a.
PUdi
rbo
bibl
io-
teko
je19
031
146.
Mot
ieju
s VA
LAN
ČIU
S 18
01–1
875
Viln
iaus
gub
., Te
lšių
a.V
RK
DA
vysk
upas
1848
3014
7.M
otie
jus V
EITA
S 18
70–1
937
Kau
no g
ub.,
Telši
ų a.
Cha
rkov
o ve
terin
arijo
s in
stitu
tas
vete
rinar
ijos
gydy
toja
s18
932
148.
Mot
ieju
s VEN
CLO
VAS
XIX
a.–
1906
––
gydy
toja
s18
992
149.
Anta
nas V
IEN
AŽ
IND
YS
1841
–189
2V
ilnia
us g
ub.,
Zara
sų a
.Va
rnių
KS
kuni
gas
1894
115
0.An
tana
s VIL
EIŠI
S 18
56–1
919
Kau
no g
ub.,
Pane
vėžio
a.
MU
gydy
toja
s19
016
151.
Jona
s VIL
EIŠI
S 18
72–1
942
Kau
no g
ub.,
Pane
vėžio
a.
PUte
isini
nkas
1901
415
2.Pe
tras
VIL
EIŠI
S 18
51–1
926
Kau
no g
ub.,
Pane
vėžio
a.
Pete
rbur
go k
elių
inži-
nier
ių in
stitu
tas
inžin
ieriu
s 18
7649
153.
Anta
nas V
ILK
UTA
ITIS
18
64–1
903
Suva
lkų
gub.
, Kalv
arijo
s a.
MU
inžin
ieriu
s18
952
154.
Juoz
as V
ILK
UTA
ITIS
18
69–1
948
Suva
lkų
gub.
, Kalv
arijo
s a.
dėl l
igos
mok
ėsi s
ava-
rank
iškai
teisi
nink
as18
951
155.
Anta
nas V
YTA
RTA
S 18
63–1
932
Kau
no g
ub.,
Pane
vėžio
a.
Varn
ių K
Sku
niga
s18
8712
124
156.
Edua
rdas
VO
LTER
IS
1856
–194
1K
uršo
gub
.C
hark
ovo
univ
ersit
etas
ir
kito
s ins
tituc
ijos
priv
atdo
cent
as,
bibl
iote
kini
n-ka
s18
8710
157.
Joha
nas Z
ABE
RM
AN
AS*
**18
15–1
900
––
kleb
onas
1868
115
8.Va
siliju
s ZO
LOT
OVA
S 18
04–1
882
–M
U–
1861
115
9.Ju
ozap
as Ž
EBRY
S 18
60–1
915
Kau
no g
ub.,
Pane
vėžio
a.
KK
Sku
niga
s18
946
160.
ŽEM
AIT
Ė (ti
kr. J
ulija
Ben
iu-
ševi
čiūt
ė-Žy
man
tienė
)18
45–1
921
Kau
no g
ub.,
Telši
ų a.
sava
rank
iškai
ūkin
inkė
1899
1116
1.To
mas
ŽIL
INSK
AS
1866
–193
4Su
valk
ų gu
b., V
ilkav
iš-ki
o a.
SKK
kuni
gas
1891
116
2.To
mas
Fer
dina
ndas
Ž
ILIN
SKA
S18
40–1
925
Suva
lkų
gub.
, Vilk
aviš-
kio
a.Su
valk
ų gi
mna
zija
mok
ytoj
as18
642
163.
Pran
cišk
us Ž
ITK
US-
-Ž
ITK
EVIČ
IUS
1869
–191
7K
auno
gub
., Pa
nevė
žio a
.–
daili
nink
as18
992
Šalti
nis:
Lietu
vos T
SR b
ibliog
rafij
a. T.
2, 1
862–
1904
. Kn.
1: A
–P. V
ilniu
s, 19
85, 9
55, [
3] p
.; K
n. 2
: R–Ž
. Viln
ius,
1988
, 852
, [3]
p.
Lietu
vos n
acion
alinė
s bibl
iogra
fijos
duo
menų
ban
kas.
Prie
iga
per i
nter
netą
: http
://w
ww.
libis.
lt:80
82/
*
Išle
istų
knyg
ų sk
aiči
ų su
daro
aut
orin
iai d
arba
i, ve
rtim
ai ir
suda
ryti
leid
inia
i.**
18
60 m
. L. I
vins
kio
Kalen
doriu
je, a
rba
Metų
ska
itluje
ūki
škam
ant
metu
nuo
g užg
imim
a vie
špat
ies ..
. buv
o pi
rmą
kart
ą išs
paus
dint
a da
lis
A. B
aran
ausk
o A
nykš
čių ši
lelio.
***
Skirt
ini i
r Did
žios
ios,
ir M
ažos
ios L
ietu
vos a
utor
iam
s
KK
S –
Kau
no k
unig
ų se
min
arija
KS
– ku
nigų
sem
inar
ijaM
G –
Mar
ijam
polė
s gim
nazi
jaM
U –
Mas
kvos
uni
vers
iteta
s
SUTR
UM
PIn
IMA
I
PDA
– S
ankt
Pet
erbu
rgo
dvas
inė
akad
emija
PU
– S
ankt
Pet
erbu
rgo
univ
ersit
etas
SKS
– Se
inų
kuni
gų se
min
arija
VK
S –
Viln
iaus
kun
igų
sem
inar
ija
VM
S –
Veiv
erių
mok
ytoj
ų se
min
arija
V
RKD
A –
Viln
iaus
Rom
os k
atal
ikų
dvas
inė
akad
emija
VU
– V
ilnia
us u
nive
rsite
tas
125
In 1864, press in the Latin alphabet was banned in Lithuania. This ban lasted until 1904. De-spite all the efforts of the tsarist administration, banned books printed in Lithuania Minor and the United States of America reached readers of Lithuania Major. During 40 years, a new gen-eration of Lithuanian books’ authors developed. It was caused by the growth and expansion of national movement and the nation’s conscious-ness in the ninth decade of the 19th century. Af-ter 1883 when the monthly public political and literary newspaper “Austra” in the Lithuanian language began being published, the number of Lithuanian book authors increased by 4–6 new names every year, while until the appearance of
LITHUANIAN BOOK AUTHORS DURING THE PERIOD OF PRESS BAN
JOLITA STEPONAITIENĖ
Abs t r a c t
this newspaper this number was only 1–2 and not annually.The basis of the new generation’s authors was formed under the new circumstanc-es, i.e after the press ban, by people with secu-lar professions and occupations, not only those who had graduated from universities, institutes or seminaries, but also those who had finished only several classes and were self-educated. Due to the different economic and social conditions, access to education, most authors were from Suvalkija and East Aukštaitija. For this reason, the written language dialect changed. During this period, among the Lithuanian authors also women appeared.
Įte ikta 2010 m. rugpjūčio mėn.
Recommended