BIOLOGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS

BAKALAURO DARBO RENGIMO IR GYNYMO TVARKA BEI

METODINIAI NURODYMAI

Parengė:

Biologijos studijų programos

komitetas: prof. dr. S. Podėnas, prof

dr. E. Kutorga, prof. dr. A. Ulevicius,

prof. dr. K. Arbačiauskas, doc. dr. J.

Turčinavičienę, doc. dr. A.

Petrašiūnas, asist. dr. I. Progodina-

Lukošienė, stud. Ž. Valiuška Patvirtinta Biologijos studijų komiteto posėdyje 2019 m. kovo 18 d, protokololo Nr. 2

Vilnius, 2019

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sis aprašas nustato VU Gyvybės mokslų centro (toliau GMC) pirmosios pakopos studijų

programos “Biologija” bakalauro darbo rengimo, gynimo ir kaupimo tvarka bei pateikia darbų

rengimo metodinius nurodymus. Sis aprašas yra paruoštas vadovaujantis Vilniaus universiteto

studijuojančiųjų rašto darbų rengimo, gynimo ir kaupimo nuostatais, patvirtintais Vilniaus

universiteto senato nutarimu Nr. S-2017-12-11.

2. Naudojamos sąvokos:

Baigiamasis bakalauro darbas – tai pirmosios studijų pakopos studento savarankiškai atliktas

mokslinis rašto darbas, atitinkantis analitinio pobūdžio universitetinėms studijoms keliamus

reikalavimus, rodantis studento gebėjima taikyti per studijas įgytas žinias, susirasti reikiama

mokslinę literatūra ir naudotis ja, taikyti ir / ar modifikuoti tyrimo metodus, savarankiškai spręsti

pateiktas užduotis, siūlyti savo išvadas ir / ar rekomendacijas, taip pat gebėjima tvarkingai,

taisyklinga kalba aprašyti tyrima. Rekomenduojama Baigiamojo bakalauro darbo apimtis – 30-40

puslapių (52500–70 000 spaudos ženklų įskaitant tarpus), be priedų.

Embargo laikotarpis – laikino draudimo laikotarpis mėnesiais nuo baigiamojo darbo

apgynimo, kai ribojama vieša prieiga prie elektroninio baigiamojo darbo dokumento.

Maksimali galima embargo laikotarpio trukmė rengiant baigiamuosius darbus yra 60 mėnesių.

Sprendima dėl embargo laikotarpio skyrimo priima komisija, atsižvelgusi į motyvuota

studento prašyma.

EPAS – elektroninė plagijavimo atpažinimo sistema, kurioje atliekama kompiuterinė patikra

dėl svarankiškumo rašant baigiamuosius bakalauro darbus.

Komisija – studijų programa vykdančio padalinio vadovo teikimu ir universiteto rektoriaus

arba jo įgalioto prorektoriaus įsakymu patvirtinta baigiamųjų darbų gynimo komisija, sudaryta

iš kompetentingų atitinkamos studijų srities specialistų: mokslinių darbuotojų ir dėstytojų,

praktikų, profesionalų, socialinių partnerių atstovų, kurių išsilavinimas arba atstovaujamos

organizacijos veikla susijusi su studijų kryptimi. Komisijai vadovauja komisijos pirmininkas.

Bent vienas komisijos narys (rekomenduotina, kad tai būtų komisijos pirmininkas) turi būti iš

kitos mokslo ir studijų institucijos.

Metaduomenys – struktūruotas elektroninio dokumento požymių, savybių ir pan. aprašymas.

Plagiato faktas – svetimos autorystės pasisavinimas, t. y. autorių teisių saugomo objekto

teksto ar jo dalies pateikimas (panaudojimas) nenurodžius tikrojo to teksto autoriaus ir šaltinio

arba nurodžius jį netinkamai (nesilaikant reikalavimų citavimui) / pateikus klaidinga nuoroda.

2. DARBŲ RENGIMAS

Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto bakalauro studijų programų studentai pirmosios

pakopos studijas baigia tada, kai parengia ir apgina baigiamajį bakalauro darba.

Baigiamasis bakalauro darbas priskiriamas analitinio pobūdžio mokslo darbams. Analitiniu

mokslo darbu laikomas darbas, kuriame, naudojant mokslinį metoda, atskleistas nagrinėjamos

temos ištirtumo laipsnis, įvardytas tyrimo objektas, suformuluotas darbo tikslas, uždaviniai,

metodai, pateikti pagrįsti tyrimų rezultatai, suformuluotos išvados, nurodyta naudota literatūra ir

šaltiniai. Darba privalu rengti laikantis Vilniaus universiteto akademinės etikos kodekso principų,

taikomų visiems akademinės universiteto bendruomenės nariams – dėstytojams, studentams ir

klausytojams (toliau – studentams), mokslo ir administracijos darbuotojams. Darbas turi būti

parengtas taisyklinga lietuvių kalba.

Darbai rašomi Times New Roman šriftu, dydis – 12 pt, 1,5 intervalo tarp eilučių atstumu.

Spaudos ženklai darbe skaičiuojami su tarpais, darbo priedai (ir išnašos) į darbo apimtį

neįskaičiuojami.

Už darbo turinį ir kokybę yra atsakingas tik darbo autorius. Neleidžiama ginti mažesnės

apimties, šiai Tvarkai neatinkančių ar nesavarankiškai parengtų darbų.

Darbų temų ir vadovų tvirtinimas

Baigiamųjų darbų bendrieji reikalavimai. Siūlomos darbų temos ir jų vadovai skelbiami viešai

bakalauro studijų penktojo semestro pradžioje. Studentas taip pat turi teisę siūlyti studijų programos

kryptį atitinkančia tema. Pasirinkta darbo tema studentas turi suderinti su darbo vadovu. Darbo

vadovu gali būti Vilniaus universiteto ir kitų mokslo institucijų dėstytojai ir mokslo darbuotojai..

Vadovas yra vienas. Taip pat gali būti paskirtas darbo konsultantas. Darbo temas studentai turi

pasirinkti ir užregistruoti Studijų programos komitete ne vėliau kaip iki bakalauro penktojo

semestro gruodžio 1 d.

Bakalauro darbų temas (nurodžius darba rašantį studenta ir darbo vadova) tvirtina GMC vadovas,

kurio įsakyma dėl bakalauro darbo temų, autorių ir vadovų įrašo administratorės ne mažiau kaip 2

(dviem) savaitėm iki atitinkamos studijų programos baigiamųjų darbų gynimo pradžios.

Studentas ir darbo vadovas turi užtikrinti, kad 1) eksperimentiniai darbai su gyvūnais tenkintų

eksperimentų su gyvūnais teisinį reglamentavima; 2) organizmų rūšių tyrimai turėti reikiamus

Aplinkos apsaugos agentūros leidimus); 3) lauko tyrimai saugomose teritorijose turi būti suderinti

su tų teritorijų administracija ar atsakingais darbuotojais. Tyrimo metu su savimi studentas privalo

turėti visus reikiamus leidimus (jų kopijas) ir asmens dokumenta.

Konsultavimasis su darbo vadovu

Pasirinkęs darbo tema studentas per dvi savaites turi susisiekti su potencialiu darbo vadovu. Darbo

vadovas konsultuoja darba rengiantį studenta įvairiais su darbu susijusiais metodiniais ir dalykiniais

klausimais.

Darbo planas ir jo eiga, kiti su darbo rengimu susiję klausimai aptariami su darbo vadovu.

Bendravimo su vadovu periodiškuma ir bendravimo būdus tarpusavio sutarimu pasirenka

studentas kartu su savo darbo vadovu. Ketindamas atlikti kiekviena esminį pasirinkima darbe,

studentas turi sulaukti darbo vadovo pritarimo. Bakalauro darba vadovui susipažinti studentas turi

pateikti likus ne mažiau kaip mėnesiui iki gynimo dienos.

3. DARBŲ STRUKTŪRA

Baigiamojo bakalauro darbo pobūdį nustato studijų programos komitetas ir informuoja apie tai

studentus. Pagrindiniai baigiamojo bakalauro darbo rengimo ypatybės pateikiamos 1 lentelėje.

1 lentelė. Pagrindinės baigiamojo bakalauro darbo ypatybės

Darbo apimtis 30-40 puslapių be priedų

Darbo struktūra Antraštinis puslapis

Turinys

Įvadas

Pagrindinė dalis:

1. Teorinė dalis, kurios pagrinda sudaro mokslinės literatūros

apžvalga ir analizė (ne mažiau kaip 20 mokslinės literatūros

šaltinių)

2. Mokslinio tyrimo metodologija

3. Tyrimo rezultatai ir jų analizė / interpretacija (detalus

autorinis tyrimas)

Išvados (po išvadomis pasirašo darbo autorius; baigiamojo darbo

vadovo sprendimas leisti ginti Baigiamajį darba patvirtinamas

vadovo parašu ir įrašu „Leisti ginti“ )

Santrauka lietuvių kalba

Santrauka užsienio (anglų k., vokiečių k., prancūzų k.) kalba

Literatūros sarašas

Priedai

Darbų įkėlimas Darbas įkeliamas į sistema. Pateikiama kompiuterinės darbo

patikros ataskaita EPAS ir visa informacija apie savarankškuma

rašant darba.

Darbas įkeliamas į eLABa.

Garantija

Darbų gynimas Darbas ginamas Baigiamųjų darbų gynimo komisijos, sudarytos iš 5

narių, posėdyje

Pristatymo trukmė 10 min.

Studentas rengia darba sažiningai ir savarankiškai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos autorių

teisių ir gretutinių teisių įstatymo, laikydamasis Vilniaus universiteto akademinės etikos kodekso,

remdamasis Vilniaus universiteto studentų rašto darbų rengimo, gynimo ir kaupimo tvarkos aprašu

bei šia Tvarka. Darbas laikomas parengtas nesavarankiškai tuo atveju, kai jis visas arba iš dalies yra

parašytas kito autoriaus (perrašytas visas kito autoriaus darbas ar jo dalis, jei nepateikta nuorodų

(pasisavinta autorystė); nesilaikoma Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme

ir / ar kituose teisės aktuose nustatytų citavimo taisyklių); darbe pažeidžiamos trečiųjų asmenų

teisės į jų kūrybos rezultatus. Baigiamajame bakalauro darbe studentas gali pasinaudoti anksčiau

savo rengtais darbais.

Kad baigiamasis bakalauro darbas parengtas savarankiškai ir sažiningai, studentas privalo

patvirtinti garantijoje (žr. 1 prieda), kuria turi užpildyti ir kuri pateikiama kartu su darbu, kai jis

įteikiamas Studijų programos komitetui įregistruoti.

Antraštinis puslapis ir turinys

Antraštinio puslapio pavyzdys pateikiamas prieduose.

Peržvelgus turinį, susidaroma pirminė nuomonė apie darba. Kai kurių darbo dalių

pavadinimai, tokie kaip turinys, įvadas, išvados bei pasiūlymai, literatūros ir šaltinių sarašas,

priedai, visuose darbuose yra vienodi ir nenumeruojami, tačiau pagrindinės (dėstomosios) dalies

pavadinimai yra individualūs, priklauso nuo darbo pavadinimo, tikslo ir uždavinių (juos

suformuluoja darbo autorius).

Įvadas

Įvade koncentruotai atskleidžiama darbo esmė. Jo apimtis baigiamajame darbe – 1-2 puslapiai.

Įvade turi būti aptartas ir pagrįstas nagrinėjamos temos aktualumas, darbo objektas, darbo tikslas ir

uždaviniai, gali būti pateiktos darbo hipotezės, darbe naudojami metodai ir kt. Iš įvado skaitytojas

turi susidaryti bendra vaizda apie atlikta darba, todėl trumpai pristatoma ir darbo struktūra. Įvade

taip pat galima paminėti sunkumus, su kuriais darbo autoriui teko susidurti rašant darba.

Darbo temos aktualumas

Būtina pagrįsti, kodėl nagrinėti pasirinkta būtent ši tema, koks jos naujumo ir aktualumo laipsnis,

nurodyti šios temos pasirinkimo motyvus. Būtina, kad pasirinkta darbo tema atitikti konkrečia

studijų kryptį ir specializacija. Temos aktualumui atskleisti tikslinga skirti ne daugiau kaip 1-2

pastraipas.

Darbo tikslas ir uždaviniai

Įvade pristatomas darbo tikslas yra pats svarbiausias, jis turi apimti visa darba ir apibrėžti, kokio

galutinio rezultato siekiama. Tikslas nusakomas vienu sakiniu, jis turi atitikti nagrinėjamos temos

pavadinima ir atspindėti pasirinkta objekta. Jeigu darbo tikslas nusako pagrindinį klausima, į kurį

atliekant tyrima ieškoma atsakymo, tai uždaviniai apibūdina tuos tarpinius klausimus, į kuriuos

neatsakius neįmanoma pasiekti pagrindinio darbo tikslo. Darbo uždaviniai (3–5) detalizuoja darbo

tiksla ir apima pagrindinius nagrinėjamus aspektus, atitinkamai – ir sudedamasias pagrindinės

(dėstomosios) darbo dalies dalis.

Formuluojant darbo tiksla ir uždavinius galima vartoti veiksmažodžių bendratis, tačiau reikėtų

vengti žodžių sužinoti, aprašyti ir pan., kadangi tokį rezultata sunku apibrėžti.

Darbo tikslas ir uždaviniai turi atskleisti pasirinktos temos esmę. Formuluojant darbo tiksla ir

uždavinius rekomenduojama vartoti veiksmažodžių bendratis, nusakančias ne veikla, o siekiama

rezultata, tokias kaip: įvertinti, nustatyti, pagrįsti, palyginti, atskleisti (įrodyti) ir kt.

Darbo tikslas ir uždaviniai turėtų būti orientuoti ne tik į tam tikro užsibrėžto siekio

įgyvendinima, bet ir į jo rezultata. Darbo pabaigoje turi būti pateikta bent po viena kiekviena

uždavinį atitinkančia išvada.

Darbo metodai

Reikia nurodyti, kokie metodai darbe buvo naudojami atliekant mokslinį tyrima ir apdorojant

statistiškai duomenis. Statistiniai analizės metodai turi būti naudojami korektiškai.

Pagrindinė (dėstomoji) dalis

Tyrimo rezultatų ir jų analizės dalyje detaliai atskleidžiami darbo autoriaus gauti tyrimų

rezultatai / duomenys ir atliekama jų analizė / interpretacija. Rezultatai turi būti grindžiami ir

vaizdine medžiaga. Parodomas jų statistinis patikimumas (kur to reikia). Sioje darbo dalyje galima

pateikti ir apibendrinamajį tyrimo poskyrį, kuriame būtų apžvelgti pagrindiniai tyrimo rezultatai.

Išvados ir rekomendacijos

Išvadose, nekartojant darbo skyrių apibendrinimų, remiantis atliktu darbu, pateikiamos svarbiausi

darbo teiginiai, kurie yra tiesioginiai atsakymai į iškelta tiksla ir jo nulemtus uždavinius.

Nepatartina išvadas pateikti kaip pagrindinės (dėstomosios) dalies santrauka. Išvados turi tiesiogiai

atspindėti darbo pradžioje iškeltus darbo uždavinius ir gautus tyrimo rezultatusAtskirai galima

pateikti rekomendacijas dėl darbo rezultatų pritaikymo. Išvadas ir rekomendacijas patartina

numeruoti.

Santrauka

Santraukos apimtis neturi būti didesnė kaip 1 puslapis (iki 2000 spaudos ženklų), ji turi būti rašoma

taisyklinga viena iš užsienio kalbų (atitikmuo anglų k. SUMMARY, vokiečių k. –

ZUSAMENFASSUNG, prancūzų k. – RÉSUMÉ). Joje pateikiamas darbo pavadinimas ir autorius,

trumpas, tačiau išsamus darbo pristatymas, akcentuojamos svarbiausios išvados ir darbo

reikšmingumas. Santraukoje turėtų atsispindėti temos aktualumas, darbo ir tyrimo tikslai,

uždaviniai, tyrimo metodika, pagrindiniai tyrimo rezultatai, svarbiausios išvados ir pasiūlymai.

Priedai

Prieduose pateikiama vertinga darba papildanti pagalbinė medžiaga (pavyzdžiui, rūšių sarašai,

išsamios duomenų lentelės ir paveikslai, iliustracijos, kurios yra svarbios darbe, tačiau nebuvo

įtrauktos į atskiras darbo dalis Aplinkos apsaugos agentūros leidimų kopijos, darbo autoriaus

publikacijų kopijos).

4. KALBOS TAISYKLINGUMAS IR DARBO ĮFORMINIMAS

Kalba

Darbas turi būti parengtas taisyklinga lietuvių kalba. Darbo kalba turi būti aiški, nuosekli,

taisyklinga, turi atspindėti studento gebėjima vartoti mokslinę kalba, logiškai pereiti nuo vieno

klausimo prie kito. Darbe neturi būti gramatikos, korektūros, stiliaus bei kitų klaidų. Darbe turi būti

paisoma metodinių raštvedybos taisyklių ir bibliografinių nuorodų bei jų sarašo sudarymo

reikalavimų studijų bei mokslo darbuose.

Spausdinimas ir formatavimas

Darbo turinys, įvadas, skyriai, santrauka, literatūros sarašas ir priedai – visos dalys pradedamos

naujame puslapyje. Darbo teksta privalu išspausdinti kokybiškai. Tekstas spausdinamas vienoje

balto, lygaus A4 (210 x 297 mm) formato popieriaus lapo pusėje, Times New Roman 12 pt šriftu,

1,5 intervalo tarp eilučių atstumu. Paraštės paliekamos laikantis „Microsoft Word“ programos

„Normal“ parinkties: viršuje ir apačioje – 2 cm, kairėje – 2,5 cm, dešinėje – 1,5 cm. Antraštiniame

puslapyje autoriaus pavardė ir darbo pavadinimas rašomas Times New Roman 14 pt šriftu,

pavadinimas paryškinamas. Išnašų teksto dydis – 10 pt, rašoma Times New Roman šriftu, tarpai tarp

išnašų eilučių – viengubi.

Tarpai tarp žodžių tekste turi būti viengubi, įtraukos kairėje ir dešinėje, tarpai prieš teksto simbolius

ir po jų – įprasto dydžio (0 pt). Viso rašto darbo teksto lygiuotė – abipusė (išskyrus titulinį puslapį).

Pirma kiekvienos darbo dalies pastraipa pradedama rašyti nuo kairiojo puslapio krašto atitraukiant 1

cm. Atskirus žodžius tekste galima išskirti, paryškinti, pabraukti, tačiau tekste neturėtų būti daug

skirtingų žodžių išskyrimo būdų.

Numeravimas

Puslapiai darbe numeruojami ištisai, pradedant nuo antraštinio puslapio (antraštiniame puslapyje

numeris nerašomas) ir baigiant priedais. Numeriai rašomi arabiškai skaitmenimis viršutinio arba

apatinio puslapio krašto viduryje arba dešinėje jo pusėje.

Naujame puslapyje pradedamas tik turinys, įvadas, skyriai, išvados ir rekomendacijos,

literatūros sarašas, santrauka lietuvių kalba, santrauka užsienio kalba ir priedai. Numeruojami tik

pagrindinės (dėstomosios) dalies skyriai ir poskyriai. Kiekvieno skyriaus pavadinime rašomos

didžiosios raidės arba jis paryškinamas, poskyriai paprastai išskiriami vieno intervalo tarpais.

Skyrių, poskyrių pavadinimų pabaigoje jokie skiriamieji ženklai nerašomi.

Jei darbe yra priedų, lapų numeracija lieka ištisinė. Priedus, jei jų daugiau negu vienas, patartina

pradėti atskirame lape pavadinimu „PRIEDAI“. Toliau visi priedai iš eilės išdėstomi laikantis

numeracijos (numeriai nurodomi viršutiniame puslapio kampe, prie dešiniosios paraštės (1 priedas,

2 priedas ir t. t.); priedai turi turėti pavadinimus.

Terminų ir santrumpų naudojimas

Jei darbe yra specifinių terminų, tekste būtina juos aptarti. Jei šie terminai neturi visuotinai

priimto atitikmens lietuvių kalboje, skelbto publikuotuose moksliniuose darbuose, rašant teksta

būtina skliausteliuose nurodyti termina originalo kalba.

Lentelės ir paveikslai

Lentelės ir paveikslai turi būti sunumeruoti arabiškais skaitmenimis ir turėti pavadinimus, po kurių

taškas nerašomas. Lentelių ir paveikslų numeracija yra atskira ir ištisinė. Lentelės ir paveikslai į

teksta įterpiami po pastraipos, kurioje jie yra minimi (pvz., „1 lentelė.“ arba „1 pav.“). Prie

kiekvienos lentelės ir paveikslo nurodomas jį sudaręs autorius ir šaltinis.

Paveikslai ir lentelės negali būti skenuoti, turi būti nubraižyti, sukurti paties autoriaus, tik

aiškiai įskaitomo teksto ir gana detalūs.

Lentelių numeriai ir pavadinimai rašomi virš lentelių (šaltinio nuoroda rašoma virš lentelės

arba po lentele), o paveikslų – pateikiami jų apačioje (šaltinio nuoroda tik po pavadinimu),

jiecentruojami.

Lentelių pavyzdys:

1 lentelė. Glikogeno intarpų pokyčiai Toxacara canis audinius paveikus nitroskanatu

Darbe pateiktos iliustracijos (diagramos, grafikai, schemos, nuotraukos ir kt. vaizdinė medžiaga)

vadinamos paveikslais, pirmiausia nurodomas jų numeris, toliau sutrumpintai rašoma ,,pav.“, pvz.,

„1 pav.“. Mikroskopinių objektų nuotraukos turi būti su skalėmis.

Jei lentelę ar paveiksla teorinėje darbo dalyje sudarė pats autorius, turi būti pateikta nuoroda į ta

literatūra ar šaltinius, kuriais remiantis sudarytos šios iliustracijos, pvz., (šaltinis: sudaryta autoriaus,

remiantis Johnson, 2009; Petrikas, 2014; Jonaitis, 2015).

Didesnėse lentelėse informacija galima pateikti vienos eilutės intervalu, šrifto dydis 10 pt,

sudėtinguose paveiksluose 9–10 pt. Lentelės ir paveikslai turėtų būti kompaktiški ir neužimti

daugiau kaip vieno puslapio. Didesnės lentelės ar paveikslai turėtų būti pateikiami kaip priedai, o

tekste reikėtų pateikti nuoroda į prieda, pvz., (žr. 1 priedą).

T. canis po nitroskanato sušėrimo

audiniai 4

valanda

11

valanda

27

valanda

48

valanda

51

valanda

Raumenys teigiama

PAS reakcija

teigiama

PAS reakcija

reti, pavieniai

glikogeno

dribsniai

neigiama

PAS reakcija

neigiama PAS

reakcija

Žarnos

epitelis

apikaliniame

poliuje

neigiama

PAS reakcija

silpnai teigiama

PAS reakcija

centrinėje

lastelės

citoplazmoje

glikogeno

pėdsakai virš

branduolių

neigiama

PAS reakcija

neigiama PAS

reakcija

Tekste vaizdinė medžiaga (lentelės ir paveikslai) tik komentuojama (aptariama), paveiksluose

esanti informacija daugiau nekartojama. Negalima pradėti ir baigti skyriaus ar poskyrio lentele ar

paveikslu.

hibridinis klonas

rhant3

5

10

15

20

25

30

35

40

45

tg7 tg9 tg5 tg10 tg1 tg3 tg4 tg8 gt1 Tgt1Tgt2 tg2

Min - Max

25% - 75%

Mediana

A. tr

igloc

hinis

A. gr

ossula

riae

1 pav. Antrinių rinarijų kiekis (rhant3) Aphis grossulariae, A. triglochinis ir hibridinių klonų sparnuotų

partenogenetinių patelių antenų trečiajame narelyje.

Literatūros ir šaltinių sąrašo sudarymas

Į literatūros ir šaltinių saraša įtraukiama tik ta mokslinė literatūra ir šaltiniai, kuriais naudojosi

(skaitė, analizavo) darbo autorius, rašydamas darba, ir tekste pateikė nuorodas. Į literatūros ir

šaltinių saraša neįtraukiami paskaitų konspektai ar dar nepublikuoti (t.y. nepriimti spaudai)

straipsniai. Nerekomenduojama rašant darba naudotis internetiniu dienraščiu Delfi ir panašiais žinių

portalais, taip pat Wikipedijos šaltiniu, nebent būtų rasti ir išanalizuoti juose pateikti pirminiai

šaltiniai.

Literatūros sarašas baigiamajame darbe sudaromas originalo kalba, 12 pt dydžio šriftu,

lotyniškos abėcėlės pagal autorių pavardes (literatūros ar šaltinio pavadinima, jei nenurodytas

autorius) tvarka..

Literatūros šaltiniai, parašyti kitais, negu lotyniškais rašmenimis (kirilica ir kitais

rašmenimis), transliteruojami lotyniškomis raidėmis (standartas LST ISO 9:2002 „Informacija ir

dokumentai. Kirilicos rašmenų transliteravimas lotyniškais rašmenimis. Slavų ir ne slavų kalbos“).

Teisės aktai, sutartys ir kiti teisiniai dokumentai įrašomi pagal pirmo žodžio raidę abėcėlės tvarka ir

numerio didėjimo tvarka.

Literatūros šaltinių aprašymo literatūros sąraše pavyzdžiai:

Knygos:

Bieliukas K., 1961. Ežerotyros pagrindai. Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademijos geologijos ir

geografijos institutas.

Dighton J., White J.F., Oudemans P. (Eds.), 2005. The fungal community: its organization and role

in the ecosystem, 3rd ed. Boca Raton: Taylor & Francis.

Rašomavičius V. (vyr. red.), 2007. Lietuvos raudonoji knyga. Kaunas: Lututė.

Knygos dalis, straipsnis knygoje:

Atkinson C.T., 2008. Haemoproteus. In: Atkinson C.T., Thomas N.J., Hunter B.C. (Eds.), Parasitic

diseases of wild birds: 13–35. Oxford: Wiley-Blackwell Publishing.

Balevičienė J., 2000. Pievų ir pelkių botaninė įvairovė ir jos apsauga. Kn.: Jankevičius K., Stasinas

J. (sud.), Lietuvos aplinkosaugos raida: 226–232. Vilnius: Leidykla „ABO“.

Straipsniai moksliniuose žurnaluose (atspausdinti):

Kazlauskas R., 1960. Kai kurie duomenys apie Lietuvos TSR upių apsiuvas. Vilniaus valstybinio V.

Kapsuko universiteto mokslo darbai, 6: 179–193.

Pakalniškis S., Rimšaitė J., Sprangauskaitė-Bernotienė R., Butautaitė R., Podėnas S., 2000.

Checklist of Lithuanian Diptera. Acta Zoologica Lituanica, 10 (1): 3–58.

Straipsniai moksliniuose žurnaluose (priimti spaudai):

Kulig P., Zabel B.A., Dubin G., Allen S.J., Ohyama T., Potempa J., (in print). Staphylococcus

aureus-derived staphopain B. Journal of Immunology. DOI 10.1007/s10530-008-9248-8.

Elektroniniai leidiniai (straipsniai, knygos):

Jukonienė I., Rasimavičius M., Ričkienė A., Subkaitė M., 2018. S.B. Gorski’s bryological

collection in the Herbarium of Vilnius University. Acta Soc Bot Pol., 87 (3): 3588.

https://doi.org/10.5586/asbp.3588

Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir būdingosios jų rūšys.

Vadovėlis. Vilnius: Vilniaus universitetas [žiūrėta 2019-03-19]. Prieiga per interneta

http://www.eac.gf.vu.lt/?p=54

Disertacijos, baigiamieji darbai:

Bernotas E., 2001. Žuvų produkciniai procesai termogradientinėse hidrosistemose. Daktaro

disertacija. Vilniaus universitetas. Vilnius.

Svidlerytė K., 2016. Dirvožemio makroskopinių grybų įvairovė saugomos rūšies Sarcosoma

globosum radavietėse Lietuvoje. Bakalauro darbas. Vilniaus universitetas, Vilnius.

Konferencijų tezės:

Malarz K., Defratyka A., Kubis B., Banach M., 2007. Reference style guide. In: Hanus-Lorenz B.

(Ed.), Proceedings of ME Conference (11-13 July, Warszawa, Poland): 133–139. Warsaw: Versita.

Kutorga E., Svidlerytė K., Juzėnas S., 2015. Makromicetų įvairovė saugomo grybo paprastojo

taukio (Sarcosoma globosum) radavietėse Lietuvoje. Kn.: X-osios nacionalinės mokslinės

konferencijos „Lietuvos biologinė įvairovė: būklė, struktūra, apsauga“ (Vilnius, 2015 m. lapkričio

20 d.) pranešimų santraukos: 7–8. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas.

Straipsniai laikraščiuose:

Paltanavičius S., 2007. Gamtos ženklai. Lietuvos rytas, birželio 13: 15.

Sherwin A., 2007. The post-genomic era. The Times, 13 July: 1–2.

Lietuvos Respublikos Teisės aktai:

Jeigu cituojama iš elektroninio šaltinio:

Lietuvos Respublikos Seimas, 1992. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (1992-01-

21, Nr. I-2223) [žiūrėta 2019-03-19]. Prieiga per interneta: https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E2780B68DE62/FJOInnNaTi

Jeigu cituojama iš spausdinto šaltinio:

Įsakymas D1-69, 2005-02-07. Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos

taisyklių patvirtinimo. Valstybės žinios, 22-705. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija).

Įsakymas B1-290, 2013-04-15. Dėl Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo,

prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo

patvirtinimo. Valstybės žinios, 41-2032. (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba).

Tarptautinės sutartys ir kiti dokumentai:

Konvencija, 1950-11-04. Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental

Freedoms (adopted 4 November 1950, entered into force 3 September 1953). ETS 5; 213 UNTS

221 (ECHR).

Literatūros, šaltinių nuorodos ir citavimas tekste

Darbe naudojami perfrazuoti (ne perrašyti pažodžiui) kitų autorių teiginiai, klasifikacijos, taip pat

lentelės, paveikslai, duomenys, formulės, statistiniai duomenys privalo būti pateikti su nuorodomis į

originalų šaltinį, kurios leistų literatūros ir šaltinių saraše identifikuoti publikacija ar kita

dokumenta, kuriuo autorius naudojosi rašydamas darba Visų teiginių, klasifikacijų, apibrėžimų,

formulių, lentelių ir paveikslų be nuorodų autoriumi laikomas darbo autorius.

Nuorodas galima integruoti į sakinį, pvz.: „Anot A. Johnsono, V. Stewenso (2014), ši

samprata yra...“; „Kaip teigia B. Jonaitis (2015),...“, arba pateikti sakinio ar klasifikacijos pabaigoje

skliausteliuose, pvz., (Jonaitis, 2015). Jeigu tekste apibendrinami teiginiai, paimti iš kelių šaltinių,

nuoroda pateikiama sakinio pabaigoje skliausteliuose, o autorių pavardės atskiriamos kabliataškiu,

pvz., (Johnson, Stewens, 2014; Jonaitis, 2015).

Jei tekste reikia pateikti nuoroda į daugiau kaip trijų autorių kūrinį (Held, D., Mcgrew A.,

Goldblatt, D., Perraton, J. (2006). Globaliniai Pokyčiai: Politika, Ekonomika ir Kultūra. Vilnius:

Margi raštai.), kuris yra įtrauktas į literatūros saraša, tekste jis nurodomas taip: „Held ir kt. (2006)“.

O jeigu daugiau kaip trijų autorių kūrinys iš šaltinių sarašo yra užsienio kalba, tekste į jį nurodoma

„Smith et al. (2012)“.

Literatūros sarašas yra vienas, sudaromas autorių ar redaktoriaus (jei autorių labai daug)

pavardžių abėcėlės tvarka, neskirstant į grupes pagal šaltinio pobūdį (ar tai knyga, ar straipsnis ir

pan.). Jeigu yra dvi ar daugiau vienodų pavardžių, saraše nurodomi šaltiniai pagal jų išleidimo

metus. Autorių inicialai rašomi po pavardės. Jeigu to paties autoriaus keli darbai išleisti tais pačiais

metais, literatūros saraše po metų rašomas mažosios raidės abėcėlės tvarka, pvz.: 1999a, 1999b, ir

t.t. Jei tai teisės aktai, tai abėcėlės tvarka saraše nurodoma teisės akto rūšis (pvz., direktyva,

įstatymas, įsakymas, konvencija, nutarimas, reglamentas ir kt.), o toliau jis pacituojamas taip, kaip

nurodyta prie Literatūros šaltinių aprašymo literatūros saraše pavyzdžių.

Jei naudojamasi literatūra ar internetiniu šaltiniu, kuriame nėra nurodyta autorių, rašomi trys

pirmi pavadinimo žodžiai ir daugtaškis, toliau eina metai (jei yra nurodyti), pvz.: „5 reasons for

success and failure of SMEs in export markets. Prieiga per interneta

http://therightsocialmedia.novertur.com/international-trade-2/5-reasons-success-export-markets/

(žiūrėta 2015-01-29)“. Tekste šis šaltinis nurodomas taip: „(5 reasons for…, 2014)“.

Negalima literatūros ir šaltinių saraše nurodyti internetinio šaltinio, kuris nukreipia tik į

pagrindinį internetinį puslapį.

Darbe citatas reikėtų naudoti saikingai, sieti jas su dalyko esmės dėstymu, pateikti remiantis

kitu autoritetu ir (arba) siekiant diskutuoti su citatoje pareikšta nuomone, patariama

nepiktnaudžiauti perrašinėjimu. Cituoti galima tik viešai išleista ar kitaip viešai paskelbta kūrinį.

Citatos neturi būti ilgos, cituojant nieko negalima keisti. Cituojant ištisai, cituojamas tekstas

rašomas kursyvu tarp kabučių, o citatos pabaigoje nurodomas originalus šaltinis ir puslapio

numeris. Jei cituojant praleidžiamas žodis, keli žodžiai, sakinys ar keli sakiniai, praleidimai žymimi

ženklu <....>, pvz.: „Kaip nurodo Janonis, „jeigu vienas dokumentas cituojamas keletą kartų, <....>

reikia nurodyti ir konkretų citatos puslapį“ (Janonis, 2005, p. 47).

Rašant darba rekomenduojama naudotis pirminiais (originaliais) šaltiniais. Jei prireikia

nurodyti, kad cituojama iš antrinio šaltinio, t. y. tam tikro autoriaus teiginiai nurodomi ar cituojami

iš kito autoriaus darbo, būtina nurodyti, kad naudotasi antriniu šaltiniu, pvz.: „Antanavičius (2015)

nurodo (cituojama iš Chomsky, 2006, p. 48), kad „...“ Į literatūros ir šaltinių saraša šiuo atveju

įtraukiamas antrinis šaltinis.

DARBŲ GYNIMAS, VERTINIMAS IR SAUGOJIMAS

Darbų pateikimas vertinimui ir gynimui

Darbai ir jų metaduomenys keliami į sistema (VUSIS) saugoti. Elektroninį darbo dokumenta ir jo

metaduomenis į sistema ne vėliau kaip paskutinę numatyto darbų įteikimo diena įkelia studentas,

naudodamasis jam suteikta prieiga. Neįkelto į sistema darbo ginti ar vertinti neleidžiama. Studentui

įkėlus elektroninį dokumenta į sistema, studijų programos administratorė per nustatyta termina, bet

ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) darbo dienoms iki studijų programos baigiamųjų bakalauro darbų

gynimų pradžios sistemoje patvirtina, kad įkeltas ir aprašytas darbas atitinka keliamus reikalavimus

(tinkamas darbo formatas, santrauka ir kt. metaduomenys užpildyti teisingai).

Tinkamai parengta ir taisyklinga kalba parašyta bei išspausdinta darba studentas turi pateikti jį

vertinti arba ginti laikydamasis studijų komiteto nustatyto termino ir tvarkos (bakalauro darba kartu

su garantija (žr 1 prieda), bet ne mažiau kaip likus 5 (penkioms) darbo dienoms iki studijų

programos numatytos baigiamųjų darbų gynimo pradžios. Pateiktas darbas nedelsiant turi būti

užregistruotas. Darba įteikiamas studijų administratorei, kuri jį ir įregistruoja.

Leidimas ginti darbą

Baigiamuosius bakalauro darbus gali ginti tik studentai, įvykdę visa studijų programa. Darbas

gali būti ginamas tik darbo vadovui nusprendus, kad jis parengtas tinkamai, parašytas taisyklinga

kalba, atitinka keliamus reikalavimus ir yra gintinas. Darbo vadovas, prieš priimdamas sprendima

leisti ginti darba ar ne, privalo susipažinti su kompiuterinės darbo patikros ataskaita EPAS ir visa

kompiuterinės patikros dėl savarankiškumo rašant darba informacija. Sprendima dėl darbo

savarankiškumo priima darbo vadovas, susipažinęs su patikros dėl savarankiškumo rašant darba

informacija.

Nustačius plagiavimo fakta, darbas negali būti ginamas, vertinamas ir skelbiamas viešai. Tokiu

atveju studentui taikoma nuobauda studijų nuostatuose nustatyta tvarka.

Apie sprendima leisti ginti darba ar ne studentas informuojamas ne vėliau kaip likus 5

(penkioms) darbo dienoms iki numatytos atitinkamos studijų programos darbų gynimo pradžios.

Baigiamojo bakalauro darbo vadovo sprendimas leisti ginti darba skelbiamas garantijoje (žr. 1

prieda) ir patvirtinamas parašu.

GMC direktorius savo įsakymu leidžia ginti baigiamuosius bakalauro darbus, kurie atitinka šias

salygas:

1. Studijuojantysis įvykdė visa studijų programa;

2. Darbas įkeltas į VUSIS sistema; 3. Atspausdintas darbas įteiktas ir užregistruotas; 4. Darbo vadovas leido ginti baigiamajį bakalauro darba.

Jei darbo vadovas nusprendžia, kad darbas parengtas netinkamai ir negali būti ginamas, arba

jeigu jis atsisako priimti darba dėl to, kad jis buvo parengtas darbo vadovui nedalyvaujant, studentas

turi teisę kreiptis į darbų gynimo komisija su prašymu leisti ginti darba. Prašyma ir darba studentas

komisijai turi įteikti ne vėliau kaip per 1 (viena) diena po to, kai jam buvo pranešta apie darbo

vadovo sprendima neleisti ginti darbo arba kai darbo vadovas atsisakė jį priimti. Apsvarsčiusi

studento motyvus, komisija nusprendžia, ar leisti studentui ginti darba.

Studijų programos pirmininkas, remdamasis studijų programos komiteto numatyta tvarka, ne vėliau

kaip likus 7 (septynioms) darbo dienoms iki baigiamojo bakalauro darbo gynimo skiria recenzenta,

kuriam ir perduodamas darbas. Darbas recenzentui perduodamas ne vėliau kaip likus 5 (penkiom)

dienom iki Baigiamojo darbo gynimo. Informacija apie paskirta recenzenta padalinio

administratorius įrašo į sistema ne vėliau kaip likus 1 (vienai) darbo dienai iki darbo gynimo.

Raštiška atsiliepima apie baigiamajį darba ir apie tai, ar darbas atitinka baigiamųjų darbų apraše

ir metodiniuose nurodymuose nustatytus reikalavimus, bei siūloma darbo įvertinima recenzentas

komisijai ir studentui įteikia ne vėliau kaip likus 1 (vienai) darbo dienai iki darbo gynimo.

Studijuojantysis atsiliepima apie Baigiamajį darba turi gauti į Universiteto suteikta elektroninio

pašto dėžutę ne vėliau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas iki Komisijos posėdžio, kuriame

bus ginamas Baigiamasis darbas, pradžios. Darbo autorius gali matyti visa recenzija. Pavyzdinė

baigiamojo bakalauro darbo recenzijos forma pateikta 3 priede.

Darbų gynimas

Darbo vadovas, jei rekomenduoja ginti vadovauta darba, pasirašo po išvadomis / antraštiniame lape.

Prieš vertinant darba, atliekama kompiuterinė patikra dėl savarankiškumo jį rašant. Laikydamasis

termino, kuris yra paskelbtas viešai, darba su vadovo parašu studentas privalo pristatyti įregistruoti.

Darbų gynimas vyksta pavasario semestro pabaigoje per galutinių studijų pasiekimų vertinimo

laikotarpį (birželio mėn. pradžioje). Tiksli darbų pristatymo ir gynimo data skelbiama rengiant

darba per semestra internetinio GMC tinklalapio puslapyje „Informacija studentams“.

Darbo recenzija turi būti pateikta Baigiamųjų darbų gynimo komisijos (BDGK) pirmininkui ir

darbo autoriui ne vėliau kaip likus dienai iki gynimo. Recenzentas parengia raštiška atsiliepima apie

darba pagal pateikta recenzijos forma (3 priedas). Pageidautina, kad recenzentas dalyvautų jo

recenzuojamo studento darbo gynime. BDGK sudaroma VU Rektoriaus įsakymu Studijų komiteto

teikimu tarpininkaujant GMC Direktoriui.

Darbo gynimas yra viešas ir vyksta komisijos pasėdyje. Darba kartu su atspausdinta

kompiuterinės darbo patikros ataskaita bei recenzento atsiliepimu (žr 3 prieda) studijų adminstratorė

pateikia komisijai ne vėliau kaip darbo gynimo diena.

Per gynima baigiamojo bakalauro darbo autorius trumpai pristato savo darba: įvardina tyrimo

problema, darbo tiksla, uždavinius, glaustai apibūdina objekta, atskleidžia rezultatus, aptaria taikytų

metodų patikimuma, supažindina su išvadomis, pateikia rekomendacijų, atsako į komisijos narių

klausimus. Gindamas darba studentas turi parengti pristatyma (pageidautina MS PowerPoint

programa), kuris neturėtų viršyti 10 minučių trukmės. Pristatymai į kompiuterį sukeliami iki

gynimo posėdžio pradžios; rekomenduojama pasitikrinti, ar pavyks atidaryti pristatyma ir ar

skaidrių dizainas leis gerai matyti teksta, paveikslus ir lenteles. Pristatyma turi sudaryti maždaug

10–12 skaidrių (tekstas, lentelės, paveikslai – tik tai, kas pateikiama darbe), pavyzdžiui

(rekomenduojama): (1) antraštinė skaidrė (darbo tema, autorius, vadovas), (2) darbo aktualumas; (3)

darbo tikslas, uždaviniai, tyrimo objektas; (4–5) teorinės dalies skaidrės (6) tyrimo metodai; (7)

tyrimo imties pagrindimas; (8–10) tyrimo rezultatai ir jų analizė; (11–12) išvados ir

rekomendacijos. Prezentacijoje pateikiamos skaidrės turi būti parengtos kokybiškai (jose neturi būti

daug teksto, nepatariama rinktis smulkaus šrifto, į viena skaidrę geriau nedėti kelių paveikslų,

lentelių ir pan.). Vykstant gynimui rekomenduojama nagrinėta tema pristatyti laisvai kalbant, o ne

pažodžiui skaityti teksta skaidrėse. Lenteles ir paveikslus reikėtų trumpai pakomentuoti, kad būtų

atskleista ginamo darbo esmė. Viršijus baigiamojo bakalauro darbo esmei perteikti skirta laika,

komisijos pirmininkas, prieš tai pateikęs įspėjamaja pastaba, turi teisę nutraukti darbo pristatyma.

Per gynima negali būti kvestionuojama jau patvirtinta baigiamojo bakalauro darbo tema. Po

studento pranešimo ir atsakymų į klausimus recenzentas pasako savo nuomonę apie baigiamajį

bakalauro darba. Jei recenzentas gynimo posėdyje negali dalyvauti, rašytinį jo atsiliepima perskaito

komisijos pirmininkas ar jo įpareigotas asmuo. Jeigu baigiamojo bakalauro darbo vadovas ir / arba

recenzentas yra komisijos nariai, jie negali balsuoti komisijai priimant sprendima dėl galutinio jų

vadovauto arba recenzuoto darbo įvertinimo.

Bakalauro darbo gynimo procedūra

1. BDGK Pirmininkas supažindina su darbo tema, vadovu ir recenzentu bei suteikia žodį studentui.

2. Sudentas pristato savo darba. Tam skiriama iki 10 min. Pristatymo metu studentas formuluoja

darbo tiksla, nurodo metodikos ypatumus ir pagrindžia gautus rezultatus. Darbo pristatymo forma

turi atitikti mokslinių konferencijų ar seminarų metu pateikiamiems pranešimams keliamus

reikalavimus.

3. Visi dalyvaujantieji gynime gali pateikti klausimus studentui jo ginamo darbo tema. Studentas

atsako į klausimus. Klausimams ir atsakymams skiriama iki 20 min.

4. Suteikiamas žodis recenzentui arba (jeigu recenzentas nedalyvauja) Pirmininkas/Pirmininko

paskirtas asmuo perskaito recenzija.

5. Studentas atsako į recenzento pastabas.

6. Jeigu recenzenta patenkina studento atsakymai, suteikiamas žodis darbo vadovui, kuris apibūdina

dalykines sudento savybes bei indėlį ruošiant darba.

7. Suteikiamas baigiamasis žodis studentui.

8. Išklausiusi visus studentus, BDGK, atsižvelgdama į darbų vadovų bei recenzentų nuomonę,

įvertina kiekviena darba pagal 10 balų sistema.

Tyrimo metu surinkta ir sutvarkyta augalų, grybų ir gyvūnų pavyzdžiai turi būti perduoti

saugojimui VU Zoologijos muziejui arba Herbariumui, išimtinais atvejais, kitoms institucijoms,

gavus atitinkamo Lanksčiojo akademinio padalinio vadovo leidima.

Darbų vertinimas

Gynimo komisijos posėdyje jos nariai aptaria baigiamųjų bakalauro darbų vertinimo sistema.

Vertinant darba rekomenduojama atsižvelgti į patį darbo gynima, darbo autoriaus atsakymus į

recenzento, komisijos narių, kitų viešai ginant baigiamajį bakalauro darba dalyvavusių asmenų

klausimus, recenzento siūloma darbo įvertinima, baigiamojo bakalauro darbo kalbos taisyklinguma,

taip pat į kitus studijų komiteto nustatytus vertinimo kriterijus.

Baigiamajį bakalauro darba vertina kiekvienas komisijos narys, o paskui išvedamas visų

komisijos narių siūlomų įvertinimų vidurkis. Jeigu baigiamojo bakalauro darbo vadovas ir / arba

recenzentas kartu yra komisijos nariai, jie negali balsuoti komisijai priimant sprendima dėl galutinio

jų vadovauto arba recenzuoto darbo įvertinimo.

Galutiniam baigiamojo bakalauro darbo įvertinimui turi pritarti visa komisija. Komisija

pritaria balsuodama, sprendimas priimamas paprasta balsų dauguma. Jei komisijos narių nuomonė

dėl baigiamojo darbo įvertinimo pasiskirsto po lygiai, jo įvertinima lemia komisijos pirmininko

siūlomas įvertinimas. Tais atvejais, kai komisijos pirmininkas negali balsuoti, nes yra vertinamas jo

vadovaujamas darbas ir komisijos narių nuomonės del baigiamojo darbo vertinimo pasiskirsto po

lygiai, vertinima lemia komisijos narių balsavimu išrinkto komisijos pirmininko pavaduotojo

siūlomas įvertinimas.

Komisijos sprendimas dėl baigiamojo bakalauro darbo įvertinimo yra galutinis ir apeliacine

tvarka neskundžiamas. Dėl procedūrinių baigiamojo bakalauro darbo gynimo pažeidimų, kurie

galėjo turėti įtaka jo įvertinimui, studentas ne vėliau kaip kita darbo diena po gynimo turi teisę

kreiptis į GMC ginčų nagrinėjimo komisija ir pateikti apeliacija GMC ginčų nagrinėjimo komisijos

nuostatuose nustatyta tvarka. Apeliacijoje turi būti įvardytas konkretus baigiamojo darbo gynimo

procedūros pažeidimas ir nurodytos aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo fakta.

Sėkmingai apgynus baigiamajį bakalauro darba, užpildomas žiniaraštis, kuriame nurodomas

baigiamojo darbo įvertinimas, jo saugojimo eLABa sistemoje prieigos statusas ir taikomas embargo

laikotarpis (jei nustatomas).

Žiniaraštį į sistema įveda padalinio administratorius. Žiniaraštį pasirašo visi komisijos nariai.

Remiantis žiniaraščiu, sistemoje parengiamas baigiamojo bakalauro darbo gynimo protokolas,

kuriame studentui suteikiamas biologijos bakalauro laipsnis. Išspausdinta baigiamųjų bakalauro

darbų gynimo protokola pasirašo komisijos pirmininkas.

Studentas, kuris numatytu laiku negynė arba neapgynė baigiamojo darbo, šalinamas iš universiteto

dėl nepažangumo. Antra karta ginti baigiamajį bakalauro darba leidžiama studentui tik atnaujinus

studijas (kitais studijų metais). Jei baigiamasis bakalauro darbas neapginamas antra karta,

atnaujinus studijas turi būti rašomas naujas baigiamasis darbas.

Darbų saugojimas

Po gynimo baigiamasis bakalauro darbas gražinamas Studijų programos komitetui. Spausdinti

darbai saugomi studijų programa vykdančiose Katedrose, o elektroniniai dokumentai, iš sistemos

įkelti į eLABa, yra saugomi remiantis eLABa nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Baigiamojo bakalauro darbo saugojimo eLABa prieigos statusa nustato komisija. Visi apginti

baigiamieji darbai sistemoje eLABa turi būti skelbiami viešai, išskyrus atvejus, kai komisija

nusprendžia baigiamojo bakalauro darbo šioje talpykloje neskelbti. Toks sprendimas gali būti

priimtas, jei:

• Baigiamajame bakalauro darbe naudojama konfidenciali informacija;

• Baigiamajį bakalauro darba įkėlus ir (ar) viešai paskelbus būtų pažeistos autoriaus (-ių),

eLABa sistemos tvarkytojo (-ų) ar kitų autorių teisių subjektų teisės;

• Baigiamajį bakalauro darba įkėlus ir (ar) viešai paskelbus būtų pažeistos asmens duomenų

subjektų teisės į privataus gyvenimo neliečiamuma.

Jeigu nėra priežasčių neskelbti baigiamojo bakalauro darbo eLABa ir jei studentas pageidauja, kad

būtų nustatytas embargo laikotarpis, komisija nusprendžia, ar embargo laikotarpis yra pagrįstas, ir

nustato jo trukmę.

Į sistema įkelto elektroninio dokumento turinys gali būti keičiamas išimties atvejais ir tik sutikus

darbo vadovui, bet ne vėliau kaip iki darbo įvertinimo paskelbimo. Elektroninės baigiamųjų

bakalauro darbų Elektroniniai dokumentai per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jų apgynimo

dienos iš sistemos eksportuojami į eLABa sistema, išskyrus atvejus, kai priimamas sprendimas

baigiamojo bakalauro darbo neskelbti (tokiais atvejais eLABa sistemoje skelbiami tik elektroninio

dokumento metaduomenys). Embargo laikotarpis – laikino draudimo laikotarpis nuo baigiamojo

bakalauro darbo apgynimo mėnesiais, kai ribojama vieša prieiga prie elektroninio baigiamojo

bakalauro darbo failo. Maksimali galima embargo trukmė, kalbant apie baigiamuosius bakalauro

darbus, yra 60 mėnesių. Sprendima dėl embargo laikotarpio taikymo priima komisija, atsižvelgusi į

motyvuota studento prašyma.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Vilniaus universiteto studijuojančiųjų rašto darbų rengimo, gynimo ir kaupimo tvarkos aprašas

(patvirtinta Vilniaus universiteto senato 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. S-2017-12-11).

2. Janonis O., 2005. Bibliografinių nuorodų ir jų sarašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose

metodika (pagal Lietuvos standartus LST ISO 690 ir LST ISO 690–2). Vilnius: Vilniaus universiteto

leidykla.

3. Studijų pasiekimų vertinimo tvarka. Patvirtinta Vilniaus universiteto Senato komisijos 2012-

12-13 nutarimu Nr. SK-2012-20-6. Prieiga per interneta

http://www.vu.lt/site_files/SD/Studentams/Studiju_pasiekimu_vertinimo_Tvarka_12.21.pdf (žiūrėta

2016 m. sausio 06 d.).

4. Vilniaus universiteto Akademinės etikos kodeksas. Patvirtinta Vilniaus universiteto Senato

komisijos 2006 m. birželio 13 d. posėdyje (protokolo Nr. S-2006-05). Prieiga per interneta

http://www.vu.lt/site_files/SD/Studentams/Akademines%20etikos%20kodeksas.pdf (žiūrėta 2019 m.

kovo 3 d.)

VILNIAUS UNIVERSITETAS GYVYBĖS MOKSLŲ CENTRAS

BIOMOKSLŲ INSTITUTAS

___________________________________________

(VISAS STUDENTO VARDAS IR PAVARDĖ DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS)

(Biologijos studijų programa)

Baigiamasis bakalauro darbas

_______________________________________________________

(DARBO PAVADINIMAS DIDŽIOSIOMIS RADĖMIS)

Leidžiama ginti ____________ (parašas)

Studijų programos pirmininkas

________________________ (vardas, pavardė)

Studentas__________________________

(parašas)

Darbo vadovas _____________________ (mokslinis darbo vadovo laipsnis, pedagoginis mokslo vardas, vardas, pavardė)

_______________ (parašas)

Jei yra, tai rašomas darbo konsultantas

(mokslinis konsultanto laipsnis)

Darbo įteikimo data __________

Registracijos Nr. _______

Darbas įvertintas ___________________

(data, įvertinimo balas, komisijos pirmininko

parašas)

Vilnius, 20

TURINYS

ĮVADAS..........................................................................................................................................3

1. LITERATŪROS APŽVALGA................................................................................................... 4

1.1.Skyriauspavadinimas............................................................................................5

1.2. <<...>>

1.2.2. <<...>>

1.3. <<...>>

1.4. <<...>>

2. TYRINĖTŲ VIETOVIŲ APRASYMAS

3. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI

3.1. <<...>>

3.2. <<...>>

3.2.1. <<...>>

3.4. Statistiniai analizės metodai

4. TYRIMŲ REZULTATAI

4.1. <<...>>

4.1.1. <<...>>

4.2. <<...>>

4.3. <<...>>

4.3.1. <<...>>

5. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS

ISVADOS

AUTORIAUS PUBLIKACIJŲ SĄRASAS, DALYVAVIMAS MOKSLINĖSE

KONFERENCIJOSE

LITERATŪRA

SANTRAUKA

SANTRAUKA << nurodant užsienio kalba >> KALBA

PRIEDAI

1 priedas. Priedo pavadinimas ..............................................................................................50

2 priedas. <<...>

SANTRAUKOS PAVYZDYS

Jonas Jonaitis

LIETUVOJE PERINČIŲ ANČIŲ RŪŠIŲ MIGRACINIŲ

KELIŲ IR JŲ POKYČIŲ ANALIZĖ

SANTRAUKA

Iš vandens paukščių gausiausiai Lietuvoje paplitę yra Antinių (Anatidae) šeimos

paukščiai. Dėl kintančių aplinkos salygų ir didėjančio antropogeninio poveikio, kinta daugelio

ančių rūšių migraciniai keliai, formuojasi iš dalies migruojančios ar sėslios ančių populiacijos.

Sio bakalauro darbo tikslas – įvertinti Lietuvoje perinčių ančių rūšių migracinių kelių

pokyčius Vakarų Palearktikoje. Darbo uždaviniai: nustatyti Lietuvoje perinčių ančių rūšių

migracinius kelius Vakarų Palearktikoje, naudojant žiedavimo duomenų analizę; palyginti

duomenis su literatūros šaltinių duomenimis; atlikti didžiosios anties, kaip modelinės rūšies,

genetinius tyrimus ir nustatyti Lietuvoje, Ukrainoje ir Islandijoje perinčių ir žiemojančių

populiacijų genetinės struktūros ypatumus.

Ančių migraciniai keliai buvo tirti analizuojant literatūros šaltinius ir Lietuvos paukščių

žiedavimo centro duomenis. Didžiosios anties genetiniai tyrimai buvo atlikti išskiriant haplotipus

pagal mitochondrinės DNR D-kilpos regiono sekas. Tyrimai atlikti Ventės rago paukščių

žiedavimo stotyje ir Gamtos tyrimų centro Molekulinės ekologijos laboratorijoje 2014 metais.

Parengta Lietuvoje perinčių 14-os ančių rūšių skaitlingumo, pasiskirstymo, migracinių

kelių ir jų pokyčių Vakarų Palearktikoje apžvalga, sudaryti gausiausiai Lietuvoje perinčių ančių

rūšių radimviečių žemėlapiai Vakarų Palearktikoje bei nustatyti šių rūšių svarbiausi migraciniai

keliai Europoje. Lietuvoje žiemojančių ir perinčių didžiųjų ančių genetinė struktūra pagal

haplotipų pasiskirstyma yra vienoda. Lietuvoje ir pietų Ukrainoje perinčių didžiųjų ančių

genetinė struktūra skiriasi, tam turi įtakos skirtingi šių populiacijų migraciniai keliai. Sėslių ir

geografiškai izoliuotų Islandijoje perinčių didžiųjų ančių genetinė struktūra skiriasi nuo

kontinentinėje Europoje perinčių šios rūšies populiacijų genetinės struktūros. Nustatyta, kad

genetiniai tyrimo metodai, naudojami drauge su tradiciniu paukščių žiedavimu, yra tinkami

skirtingų paukščių populiacijų nustatymui bei jų migracijos kelių išsiaiškinimui

Jonas Jonaitis

BIODIVERSITY OF GENUS DICRANOTA (PEDICIIDAE, DIPTERA) IN LITHUANIA

AND DIAGNOSTICAL PROBLEMS OF IMMATURES STAGES

SUMMARY

Crane flies are being researched since XVIII century and their investigations are

significant to both ecological and evolutionary issues. Genus Dicranota is a large group of 274

aquatic species of crane flies distributed all over the world. 8 species belonging to genus

Dicranota occur in Lithuania. Larvae of genus Dicranota are used for testing the state of water

quality as biological indicators. Larvae of only 3 species are described when larvae of the rest of

species of this important genus are not known to science. Due to this reason relevance of

association of preimaginal stages with adult species is emphasized in this paper.

The main aim of this thesis is to find morphological characters usefull for

discrimination of larvae of different species of genus Dicranota and assess biodiversity and

distribution of this group Goals of the thesis: to associate larvae of genus Dicranota with adults

species with reference to molecular methods using mitochondrial DNA cytochrome c oxidase

subunit I gene (COI) extracted from larvae and adults of genus Dicranota, to distinguish

characters of larvae usefull for identification, prepare identification key for all known species of

Dicranota and to overview diversity and distribution of that genus in Lithuania.

197 speciments of larvae and adults were collected in Southern and Eastern Lithuania in

2016 and examined in the laboratory at the Life Sciences Center (VU). Based on the external

morpholocical features larvae were divided into 6 morphological groups, later morphological

characters of head capsule and body segments were examined and mitochondrial DNA COI

genus sequencing were done by using universal primers LCO-1490 and HCO-2198 for each of

them. The resulting DNA sequences were processed and analized using 'BioEdit' and 'MEGA 7'

programmes.

The results showed that mitochondrial DNA COI gene in this group is a reliable method

to associate larvae with adults. Larvae of two species – D. pavida and D. gracilipes, which were

previously unknown for science, were described. Different instars of D. bimaculata were

characterized and identification key was compiled based on morphological characteristics in

order to separate these 3 species.

RECENZIJOS FORMA

VILNIAUS UNIVERSITETAS

GYVYBĖS MOKSLŲ CENTRAS

BIOMOKSLŲ INSTITUTAS

BIOLOGIJOS STUDIJŲ PROGRAMA

Bakalauro darbo recenzija

Studentės(o) ………………………………………………………………………………………

Darbo pavadinimas………………………………………………………………………………..

………………………………………………………………………………………...……………

Darbą recenzavo………………………………………………………………………………

Bendrieji reikalavimai

Maksimalus

balas

Vertinu

1. Ar recenzuojamas darbas savo apimtimi ir turiniu atitinka

bakalauro darbui keliamus reikalavimus?

2,0

2. Ar darbas stropiai atliktas (korektūra, kalba, stilius)? 0,5

3. Ar lentelės ir paveikslai tinkamai apipavidalinti? 0,5

4. Ar literatūros sarašo sudarymas ir citavimas atitinka reikalavimus,

ar visi darbe cituoti literatūros šaltiniai pateikti literatūros saraše ir ar

nėra publikacijų, kurios neminimos tekste, bet įtrauktos į literatūros

saraša?

0,5

5. Ar informatyvios santraukos lietuvių ir užsienio kalbomis,

taisyklingas užsienio kalbos naudojimas?

0,5

Specialieji reikalavimai

6. Ar įvade aiškiai suformuluoti darbo tikslas ir uždaviniai? 1,0

7. Ar panaudota mokslinė literatūra atitinka darbo turinį? Ar išsamus

temos ištirtumo aprašymas, remiantis mokslinės literatūros

šaltiniais?

1,0

8. Ar naudoti tyrimo metodai bei medžiagos taksonominis

apibūdinimas yra korektiški ir atitinka šiuolaikiniams moksliniams

darbams keliamus reikalavimus?

1,0

9. Ar teisingai panaudoti statistiniai metodai? 0,5

10. Ar pakankamai aiškus rezultatų pristatymas? 1,0

11. Ar padarytos išvados, atitinka iškeltus uždavinius ir gautus

rezultatus?

1,0

11. Ar tyrimų rezultatų aptarimas išsamus ir aiškus. 0,5

Iš viso 10

Kiti komentarai:

............................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

Data……………………................

Bendras įvertinimas…………………………………………….

Recenzentas ………………………………….......................…(parašas)