View
2
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 3
Lietuvos valstybinių miškų 2016 m. sanitarinės būklės apžvalga. Valstybinė miškų tarnyba
Miško sanitarinės apsaugos skyrius: Kaunas, 2017., 85 p.
Santrauka
Lietuvos valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų faktorių
sukelti pažeidimai 2016 metais užregistruoti 9590 ha plote, jis 5,6% karto mažesnis nei prieš
metus (2015 m. kilo 10163 ha). Pažeidimo židiniuose medynų sveikatingumą gerinančios
priemonės taikytos 5087 ha plote, židiniuose iškirsta 184025 m3 medienos. Sekantiems metams
lieka nesutvarkytas 2208 ha plotas, pažeistas chroniškų medžių ligų, vėjavartų-vėjalaužų ir
medžių liemenų kenkėjų.
Vykdytos profilaktinės ir naikinamosios miško sanitarinės apsaugos priemonės prieš ligas,
kenkėjus ir nepageidaujamą augaliją. Biologinės priemonės: iškabinti 11693 inkilai, paženklintas
3041 uoksinis medis, aptvertas 2191 skruzdėlynas, pasodinti 102 ha nektaringų krūmų. Fizinės-
mechaninės priemonės: apsaugota želdinių nuo žvėrių 18338 ha repelentais bei ūglių apsaugomis
ir 1417 ha aptverta, išdėstyta 6322 m3 vabzdžiagaudės medienos ir 4774 vabzdžių gaudyklės.
Cheminės priemonės naudotos 3545 ha plote. Apsaugota 1119709 m³ spygliuočių medienos.
2016 metais žuvo nudžiūvus, užmirkus, išvertus vėjui 653 ha medynų ir želdinių, iš jų
vabzdžiai sunaikino 61 ha (t. t. eglės liemenų kenkėjai 61 ha), ligos 346 ha (t. t. drebulinė
kempinė 175 ha, uosių džiūvimas 168 ha), abiotiniai veiksniai 244 ha (t. t. vėjas 235 ha).
Vabzdžių pakenkimai valstybiniuose miškuose 2016 metais užregistruoti 1646 ha plote:
lajų kenkėjų 187 ha, medžių liemenų kenkėjų 1238 ha, želdinių kenkėjų 221 ha. Miško
sanitarinės apsaugos priemonėmis vabzdžių kenkėjų pažeidimai likviduoti 1270 ha plote (eglės ir
pušies liemenų kenkėjų 1145 ha, pušinių straubliukų 125 ha). 2017 metams lieka 93 ha
nesutvarkytų liemenų kenkėjų židinių.
Infekcinės ligos pažeidė 2929 ha miško (daugiausia: drebulinė kempinė 1399 ha, uosių
džiūtis 1339 ha, šakninė pintis 121 ha). Sanitarinėmis priemonėmis ligų pažeisti medžiai
pašalinti 1031 ha plote. 2017 metams lieka 1886 ha chroniškų ligų pažeistų medynų.
Žvėrys ir kiti gyvūnai pažeidė 2019 ha miško (daugiausia: 1940 ha želdiniuose ir
jaunuolynuose elniniai žvėrys nukandžiojo ūglius, nulaupė žievę, nulaužė viršūnes, 160 ha
pažeidė bebrai). Žvėrių pažeidimai likviduoti 101 ha plote.
Abiotiniai ir kiti negyvosios gamtos veiksniai medynų ir želdinių pažeidė 2997 ha
(daugiausia: vėjavartos-vėjalaužos 2846 ha, užmirkimas 86 ha). Negyvosios gamtos pažeidimai
likviduoti 2686 ha plote. 2017 metams lieka 229 ha nesutvarkytas vėjavartų-vėjalaužų plotas.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 4
Kenkėjas 2016 m. Prognozė 2017 m. Pastabos
Spyglius
graužiantys kenkėjai
nedaug î
Pušinio verpiko (Dendrolimus pini), verpiko vienuolio
(Lymantria monacha), pušinių pjūklelių (Diprion sp.),
pušinio pelėdgalvio (Panolis flammea) ir pušinio sprindžio (Bupalus piniarius) populiacijos yra depresijoje.
Žievėgraužis tipografas
daug ì Žievėgraužio tipografo (Ips typographus) populiacija gali
gausėti ir sudaryti masinio išplitimo židinius didžiojoje Lietuvos eglynų dalyje, mažesnis pavojus bus Žemaitijoje.
Jaunuolynus
kenkiantys
vabzdžiai nedaug è
Pušinių straubliukų (Hylobius sp.) populiacija stabili.
Grambuolių (Melolontha sp.) suaugėlių skraidymo pagausėjimas bus pietryčių Lietuvoje, ten lervų pakenkimai miško želdiniuose pradės didėti.
Medžių ligos daug è Tęsis chroniškas uosynų džiūvimas. Drebulinės kempinės (Phellinus tremulae) ir šakninės pinties (Heterobasidion
annosum) pažeidimų plotas išliks stabiliai aukštas.
Žvėrių pažeidimai
daug è Išliks stabiliai didelis nukandžiotais ūgliais, nulaupyta žieve, nulaužytomis viršūnėmis, užtvindytų medynų plotas dėl kanopinių žvėrių kaimenės ir bebrų gausos.
Sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis 2017 metais bus perbrendusiuose, brandžiuose
ir pusamžiuose eglynuose dėl žievėgraužio tipografo (Ips typographus) populiacijos galimo
plitimo, jei bus palankios orų sąlygos. Didžiausia rizika medynuose, kur laiku 2016 m. nebuvo
sutvarkyti žievėgraužių pirminiai židiniai, nuo vėtrų nukentėję miškai ir stabilumą praradę
vyresni eglynai. Žiemą naujai atsiradę ir nesutvarkytos eglių vėjavartos-vėjalaužos 2017 m.
pavasarį gali inicijuoti žievėgraužių židinių kilimą naujose vietose. Kaip klimato kaitos pasekmė,
gali intensyvėti pušų ir eglių džiūvimas dėl bendro kompleksinio poveikio: medžių šaknis
pūdančių ligų, medžių lajų ligų ir medžių liemenų kenkėjų apnikimo.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 5
Lietuvos valstybinių miškų 2016 m. sanitarinės būklės apžvalga
Turinys
Pažeisti medynai ir želdiniai ................................................................................................... 7
Vabzdžiai kenkėjai ................................................................................................................. 9
Medžių lajų kenkėjai .......................................................................................................... 9
Pušiniai pjūkleliai (Diprion sp.) ................................................................................... 10
Pušinis verpikas (Dendrolimus pini L.) ........................................................................ 11
Pušinis pelėdgalvis (Panolis flammea L.) .................................................................... 12
Pušinis sprindis (Bupalus piniarius L.) ........................................................................ 13
Verpikas vienuolis (Lymantria monacha L.) ................................................................ 14
Netikrasis eglinis skydamaris (Physokermes piceae Schrank.) .................................... 15
Eglinis pjūklelis (Lygaeonematus abietinus Christ.) .................................................... 17
Žvaigždėtasis pjūklelis audėjas (Acantholyda posticalis Mats.) .................................. 18
Mėlynasis (Agelastica alni L.) ir žaliasis (Linaeidea aenea L.) aksninukai ................ 18
Grambuoliai (Melolontha sp.) ...................................................................................... 18
Vabzdžiai liemenų kenkėjai.............................................................................................. 19
Žievėgraužis tipografas (Ips typographus L.) .............................................................. 20
Kirpikai (Blastophagus sp.) .......................................................................................... 23
Eglinis dendroktonas (Dendroctonus micans Kugel.) .................................................. 24
Žievėgraužis graveris (Pityogenes chalcographus L.) ................................................. 25
Pušinis smaliukas (Pissodes pini L.) ............................................................................ 25
Kiti vabzdžiai liemenų kenkėjai ................................................................................... 25
Želdinių ir jaunuolynų kenkėjai ........................................................................................ 25
Pušiniai straubliukai (Hylobius sp.) .............................................................................. 26
Grambuoliai (Melolontha sp.) ...................................................................................... 27
Infekcinės medžių ligos ........................................................................................................ 28
Ąžuolynų džiūvimas ..................................................................................................... 28
Uosynų džiūvimas ........................................................................................................ 30
Drebulinė pintis (Phellinus tremulae Bond. Et Goriss.) ............................................... 32
Šakninė pintis (Heterobasidion annosum Fr., Bref.) .................................................... 33
Ąžuolų lapų miltligė (Microsphaera alphitoides Griff. Et Maubl.) ............................. 33
Saklys (Peridermium pini Kleb., Cronartium flaccidum Wint.) .................................. 34
Paprastoji spygliakritė (Lophodermium seditiosum Minter, Staley & Millar) ............. 34
Eglės spyglių rūdys (Chrysomyxa ledi (Alb. et Schw.)) .............................................. 34
Pušies spyglių rūdys (Coleosporium senecionis (Pers.) Fr.) ........................................ 34
Guobų maras (Ophiostoma ulmi (Buism.) Mor., Ophiostoma novo-ulmi Brasier) ...... 34
Alksninė fitoftora (Phythopthora alni Brasier & S.A.Kirk) ......................................... 34
Kitos medžių ligos ........................................................................................................ 35
Gyvūnų daromi pažeidimai .................................................................................................. 36
Žvėrių populiacijos dinamika ....................................................................................... 37
Žvėrių pažeistų plotų tvarkymas................................................................................... 37
Žievės laupymas ........................................................................................................... 38
Nukandžioti ūgliai ........................................................................................................ 38
Briedžių nulaužytos viršūnės ........................................................................................ 39
Šernų išrausti medeliai ................................................................................................. 39
Bebrų žala ..................................................................................................................... 40
Pelinių graužikų pažeidimai ......................................................................................... 40
Kitų miškams kenkiančių gyvūnų pažeidimai .............................................................. 41
Priemonės miškų apsaugai nuo žvėrių.......................................................................... 41
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 6
Abiotinių veiksnių pažeidimai ............................................................................................. 42
Vėjas ............................................................................................................................ 42
Sniegas ......................................................................................................................... 44
Gaisrai .......................................................................................................................... 44
Užmirkimas .................................................................................................................. 45
Šalnos ........................................................................................................................... 45
Sausra ........................................................................................................................... 45
Žuvę želdiniai, žėliniai, sėklinės plantacijos ir medynai ..................................................... 47
Žuvę nuo miško medžių ligų ....................................................................................... 48
Žuvę nuo abiotinių veiksnių ........................................................................................ 49
Žuvę nuo vabzdžių ....................................................................................................... 50
Žuvę nuo gyvūnų ......................................................................................................... 51
Medelynų patologinė būklė ................................................................................................. 52
Vabzdžiai kenkėjai ....................................................................................................... 53
Grybinės ligos .............................................................................................................. 54
Abiotiniai veiksniai ...................................................................................................... 55
Kiti pažeidimai ............................................................................................................. 56
Miško sodmenų auginimo technologinės ir agrotechninės priemonės ........................ 56
Miško sanitarinės apsaugos priemonėsvalstybiniuose miškuose ........................................ 59
Miško sanitarinės apsaugos darbai ir jų apimtys ............................................................. 59
Želdinių ir žėlinių apsauga valstybiniuose miškuose ...................................................... 60
Želdinių ir žėlinių apsauga nuo elninių žvėrių ............................................................ 60
Želdinių apsauga nuo pušinių straubliukų (Hylobius sp.) ........................................... 61
Pažeistų valstybinių miškų tvarkymas ............................................................................. 62
Vėjo, sniego, ledo pažeistų medynų tvarkymas........................................................... 62
Medžių liemenų pavojingų kenkėjų pažeistų medynų tvarkymas ............................... 63
Medienos apsauga nuo liemenų kenkėjų ..................................................................... 65
Cheminės augalų apsaugos priemonės valstybiniuose miškuose ir medelynuose ........... 65
Pesticidų sunaudojimas ................................................................................................ 65
Cheminės augalų apsaugos priemonės miškuose ........................................................ 66
Cheminės augalų apsaugos priemonės medelynuose .................................................. 67
2016 metų meteorologinės sąlygos ...................................................................................... 69
2016 metais užregistruoti stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai: ........ 70
Sausis ........................................................................................................................... 71
Vasaris ......................................................................................................................... 72
Kovas ........................................................................................................................... 73
Balandis ....................................................................................................................... 74
Gegužė ......................................................................................................................... 75
Birželis ......................................................................................................................... 76
Liepa ............................................................................................................................ 77
Rugpjūtis ...................................................................................................................... 79
Rugsėjis........................................................................................................................ 80
Spalis............................................................................................................................ 81
Lapkritis ....................................................................................................................... 82
Gruodis ........................................................................................................................ 83
Literatūra .............................................................................................................................. 85
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 7
PAŽEISTI MEDYNAI IR ŽELDINIAI
Lietuvos valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų veiksnių
pažeidimai 2016 metais užregistruoti 9,6 tūkst. ha plote (1 lentelė). Židiniai likviduoti 5,1 tūkst.
ha plote. Tvarkant pažeistus miškų plotus iškirsta 184,0 tūkst. m3 medienos.
1 lentelė. 2016 metais pažeisti želdiniai ir medynai Pažeidimai Užregistruota židinių, ha Atlikta priemonių, ha Iškirsta medienos, m3
Vabzdžiai 1645,6 1269,5 27539,97 Infekcinės ligos 2929,1 1030,7 48303,91 Gyvūnų pažeidimai 2018,7 100,7 180,0 Abiotiniai pažeidimai 2996,9 2685,6 108000,85
Iš viso 9590,3 5086,5 184024,73
2016 metais miškas pažeistas 9590,3 ha plote, tai 5,6% mažiau negu 2015 metais (10162,5
ha). Vėjo pažeistų miškų plotai padidėjo. Kitose pažeidimo kategorijose pažeistų miškų plotai
sumažėjo: vabzdžių pakenkimų, medžių ligų ir žvėrių pažeidimų.
Vabzdžiai
17%
Kiti
1%
Vėjas30%
Abiotiniai
veiksniai
31%
Žvėrys21%
Medžių ligos31%
1 pav. Naujai 2016 metais atsiradusių pažeidimų pasiskirstymas pagal priežastis
2016 metais iš visų miškuose naujai kilusių pažeidimų, daugiausiai jų sukėlė abiotiniai
veiksniai ir medžių ligos (po 31%, 1 pav.). Abiotinių veiksnių pažeidimus miškuose pagrindinai
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 8
sudarė vėjavartos-vėjalaužos (30% nuo visų naujai kilusių pažeidimų ploto). Miško medžių ligų
didžiąją dalį apėmė drebulinės kempinės ir uosių džiūvimo pažeisti medynai. Treti pagal gausą
gyvūnų pažeidimai (21%), po to – vabzdžių pakenkimai (17%).
Vabzdžiai pakenkė 1645,6 ha miškų, tai 1,25 karto mažiau kaip pernai (2015 m. 2061,8
ha). Žalingiausi buvo medžių liemenų kenkėjai (1237,7 ha, 1,2 karto mažiau kaip 2015 m.) ir
miško želdiniuose pušiniai straubliukai (171,0 ha). Dėl palankių orų 127,8 ha plote kenkė eglinis
pjūklelis. Dzūkijos pušynuose visos spyglius graužiančių kenkėjų rūšys buvo depresijos
stadijoje. 2016 metais didžiausias dėmesys buvo skiriamas žievėgraužio tipografo populiacijos
stebėjimui ir masinio dauginimosi židinių kontrolei, sanitarinių priemonių rekomendavimui. Ta
pati aktualija išliks ir 2017 metais, nes galimas lokalinių išplitimo židinių susidarymas jei bus
palankios šiam kenkėjui vystytis klimatinės sąlygos.
Infekcinės medžių ligos 2016 metais pažeidė 2929,1 ha miškų, tai 1,04 karto mažiau negu
2015 metais (3048,4 ha). Ligų židinių bendro ploto mažėjimo tendencija tęsiasi nuo 2006 metų.
Didžiausius plotus apėmė stiebų centrinio puvinio pažeisti drebulynai (1398,9 ha), džiūstantys
uosynai (1338,6 ha) ir šakninės pinties džiovinami pušynai (120,9 ha).
Žvėrių ir kitų gyvūnų pažeidimų miškuose 2016 metais buvo 2018,7 ha, tai 1,07 karto
mažiau nei 2015 metais (2159,9 ha). Tačiau dėl kanopinių žvėrių kaimenės ir bebrų gausos,
išliko stabiliai dideli plotai su naujai nukandžiotais ūgliais (1131,9 ha), nulaupyta žieve (694,8
ha), nulaužytomis viršūnėmis (107,1 ha) ir užtvindyti bebrų (63,9 ha).
Abiotinių ir kitų negyvosios gamtos veiksnių pažeidimų buvo 2996,9 ha, tai 1,04 karto
daugiau negu 2015 metais (2892,4 ha). 2016 metais birželio 17 d. škvalas ir besikartojantys
stiprūs vėjai miškus žalojo įvairiose šalies vietovėse (naujai pažeista 2846,1 ha). Taip pat
medynai nukentėjo nuo užmirkimo (86,1 ha) ir sausros (46,7 ha).
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 9
VABZDŽIAI KENKĖJAI
Vabzdžių pakenkimai valstybiniuose miškuose 2016 metais buvo užregistruoti iš viso
1645,6 ha plote (2 lentelė). Pažeidimų fiksuota 416,2 hektaruose mažiau nei 2015 metais. Tam
daugiausiai įtakos turėjo sumenkęs žievėgraužio tipografo pažeidimų plotas. Atlikus miško
sanitarinės apsaugos priemones, vabzdžių kenkėjų pažeidimai likviduoti 1269,5 ha plote, iškirsta
virš 27,5 tūkst. kietmetrių vabzdžių nudžiovintų medžių.
2 lentelė. Vabzdžių pažeisti želdiniai ir medynai 2016 metais
Kenkėjai Užregistruota
židinių, ha
Atlikta priemonių
plotas, ha iškirsta, ktm.
Lajų 187,1 - - Medžių liemenų 1237,7 1144,5 27539,97 Želdinių ir jaunuolynų 220,8 125 -
Vabzdžiai viso 1645,6 1269,5 27539,97
2017 metais daugiausia dėmesio bus skiriama žievėgraužio tipografo populiacijų
stebėjimui ir židinių kontrolei.
MEDŽIŲ LAJŲ KENKĖJAI
Medžių lajas pažeidžiančių kenkėjų židinių registruojama kasmet, kinta tik pažeistų
medynų plotas, medynų pažeidimo laipsnis ir vabzdžių rūšys. Medžių lajų kenkėjų židiniai 2016
metais užregistruoti 187,1 ha plote (3 lentelė). Palyginus su 2015 metų duomenimis, spygliais ar
lapais mintančių vabzdžių pažeistų medynų plotas 2016 metais sumažėjo beveik du kartus.
3 lentelė. Medžių lajų kenkėjų pažeisti medynai 2016 metais
Sukėlėjas
Užregistruoti pažeidimai Atliktos priemonės
Plotas, ha
Vidutinis pažeistų medžių kiekis židinyje, proc.
vid. medžio pažeidimo
laipsnis, proc.
plotas, ha
iškirsta, ktm.
Alksninukai 55,5 36 38 - - Eglinis pjūklelis 127,8 29 25 - - Grambuoliai (suaugėliai) 3,8 50 30 - -
Medžių lajų kenkėjai viso 187,1
Spyglius graužiančių kenkėjų pažeisti medynai sudaro 68 proc. bendro 2016 metais medžių
lajų kenkėjų pažeistų medynų ploto, o lapus graužiančių kenkėjų – 32 proc.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 10
Siekiant laiku pastebėti pagrindinių spyglius graužiančių kenkėjų masinio dauginimosi
židinius, kasmet yra vykdomi sistemingi šių kenkėjų vystymosi ir jų kiekio kitimo stebėjimai
medynuose pirminių masinio dauginimosi židinių kilimo vietose (2 pav.).
2 pav. Spyglius graužiančių kenkėjų monitoringas 2016 metais
Pušiniai pjūkleliai (Diprion sp.)
Po staigaus pušinių pjūklelių populiacijos padidėjimo 2011 metais, vėliau miško paklotėje
kasmet buvo randama vis mažiau pušinių pjūklelių kokonų (3 pav.). 2016 metais pušinių
pjūklelių pavienių kokonų rasta ir VĮ Druskininkų, ir VĮ Varėnos miškų urėdijose. Lyginant su
2015 metų duomenimis, 2016 metais VĮ Druskininkų ir VĮ Varėnos miškų urėdijose buvo
didesnis ne tik pušinių pjūklelių kokonų skaičius, bet ir jų sutinkamumo procentas (4 lentelė). VĮ
Druskininkų miškų urėdijoje miško paklotės 1 m2 plote pjūklelių kokonų vidutinis skaičius
padidėjo 0,03 vieneto, o sutinkamumas padidėjo 1,3 procento.
VĮ Varėnos miškų urėdijoje miško paklotės 1 m2 plote vidutiniškai rasta 0,09 vienetų
kokonų, o sutinkamumas siekė 4,6 procento. 2015 metais pušinių pjūklelių kokonų ten nebuvo
rasta.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 11
4 lentelė. Pušinio pjūklelio kokonų skaičius 2013-2016 metais (monitoringo duomenys)
0
1
2
3
4
5
6
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
metai
rast
a k
oko
nų
vn
t./m
²
Druskininkų m.u. Varėnos m.u.
3 pav. Pušinių pjūklelių populiacijos kitimas monitoringo vietose 2008-2016 metais
Pušinis pjūklelis VĮ Druskininkų ir VĮ Varėnos miškų urėdijose yra depresijos fazėje ir
2017 metais pušų medynams nekenks.
Pušinis verpikas (Dendrolimus pini L.)
Nežymus pušinio verpiko populiacijos gausėjimas pastebėtas VĮ Varėnos miškų urėdijoje.
Vykdant spyglius graužiančių kenkėjų monitoringą 2016 metais Marcinkonių ir Perlojos
girininkijose rasti pavieniai pušinio verpiko vikšrai (5 lentelė). Vidutinis šio kenkėjo vikšrų
skaičius miško paklotės 1 m2 plote siekė 0,13 vieneto, o sutinkamumas – 4 procentus.
VĮ Druskininkų miškų urėdijoje Merkinės girininkijoje 2016 m. buvo rastas tik vienas
pušinio verpiko vikšras. Lyginant su 2015 m. duomenimis, šio kenkėjo kiekis ir sutinkamumas
nepakito.
VĮ Varėnos miškų urėdijoje šio kenkėjo populiacija ženkliai sumažėjo po naikinamųjų
priemonių panaudojimo 2010 metais, kuomet vikšrų naikinimui buvo naudotas biologinis
insekticidas.
Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m² 2013 2014 2015 2016 2013 2014 2015 2016
Druskininkų miškų urėdija
Druskininkų 0 4 4 4 0,00±0,00 0,08±0,08 0,08±0,08 0,08±0,08 Grūto 0 0 0 0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kabelių 0 0 0 0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Latežerio 15 0 0 5 0,30±0,20 0,00±0,00 0,00±0,00 0,10±0,10 Merkinės 0 0 0 0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Norulių 6 3 0 3 0,13±0,08 0,06±0,06 0,00±0,00 0,06±0,06
vidurkis 3,5 1,2 0,7 2 0,07±0,03 0,03±0,02 0,01±0,01 0,04±0,04
Varėnos miškų urėdija
Marcinkonių 14 0 0 14 0,36±0,14 0,00±0,00 0,00±0,00 0,29±0,15 Perlojos 0 0 0 0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Zervynų 0 6 0 0 0,00±0,00 0,13±0,08 0,00±0,00 0,00±0,00
vidurkis 4,6 2 0,0 4,6 0,11±0,05 0,04±0,03 0,00±0,00 0,09±0,05
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 12
5 lentelė. Pušinio verpiko vikšrų skaičius 2013-2016 metais (monitoringo duomenys)
Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m² 2013 2014 2015 2016 2013 2014 2015 2016
Druskininkų miškų urėdija
Druskininkų 79 0 0 0 4,67±1,64 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Grūto 10 0 0 0 0,20±0,12 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kabelių 0 0 0 0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Latežerio 10 0 0 0 0,20±0,12 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Merkinės 3 0 3 3 0,00±0,00 0,00±0,00 0,06±0,06 0,06±0,06 Norulių 6 0 0 0 0,13±0,08 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00
vidurkis 18,0 0,0 0,5 0,5 0,84±0,37 0,00±0,00 0,01±0,01 0,01±0,01
Varėnos miškų urėdija
Marcinkonių 0 0 0 7 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,21±0,21 Perlojos 0 0 0 5 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,15±0,11 Zervynų 0 0 0 0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00
vidurkis 0,0 0,0 0,0 4,0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,13±0,08
VĮ Druskininkų miškų urėdijoje buvusiuose masinio išplitimo židiniuose pušinio verpiko
gausa pastebimai sumažėjo 2013 metais dėl gamtinių veiksnių poveikio (4 pav.).
Pušinis verpikas VĮ Druskininkų ir VĮ Varėnos miškų urėdijose yra depresijos fazėje ir
2017 metais pušų medynams nekenks.
0
2
4
6
8
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Druskininkų m.u. Varėnos m.u.
4 pav. Pušinio verpiko populiacijos kitimas monitoringo vietose 2006-2016 metais
Pušinis pelėdgalvis (Panolis flammea L.)
Pušinio pelėdgalvio lėliukių 2016 m. kiek daugiau buvo rasta VĮ Varėnos miškų urėdijoje.
Lyginant su VĮ Druskininkų miškų urėdija, vidutinis šio kenkėjo lėliukių skaičius miško paklotės
1 m2 plote buvo gausesnis 3,5 katro (6 lentelė). Gausiau pušinio pelėdgalvio lėliukių rasta
Marcinkonių girininkijoje. Šioje girininkijoje kenkėjo lėliukių sutinkamumas siekė 25 procentus.
Pušinio pelėdgalvio populiacija jau eilę metų buvo depresijos tarpsnyje ir 2016 m. truputį
pagausėjo (5 pav.).
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 13
VĮ Druskininkų miškų urėdijoje miško paklotėje žiemojančių pušinio pelėdgalvio lėliukių
skaičius ir jų sutinkamumo procentas, palyginus su 2015 m. duomenimis, šiek tiek padidėjo,
tačiau bendras jų kiekis išlieka negausus. Druskininkų, Grūto, Kabelių ir Norulių girininkijose
buvo randamos pavienės pušinio pelėdgalvio lėliukės.
6 lentelė. Pušinio pelėdgalvio lėliukių skaičius 2013-2016 metais (monitoringo duomenys)
Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m² 2013 2014 2015 2016 2013 2014 2015 2016
Druskininkų miškų urėdija
Druskininkų 4 4 0 13 0,08±0,08 0,08±0,08 0,00±0,00 0,25±0,11 Grūto 0 0 0 5 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,10±0,10 Kabelių 0 0 5 5 0,00±0,00 0,00±0,00 0,10±0,10 0,10±0,10 Latežerio 1 0 5 0 0,10±0,10 0,00±0,00 0,10±0,10 0,00±0,00 Merkinės 0 0 0 0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Norulių 0 0 3 3 0,00±0,00 0,00±0,00 0,06±0,06 0,06±0,06
vidurkis 0,8 0,7 2,2 4,3 0,03±0,02 0,01±0,01 0,04±0,02 0,08±0,03
Varėnos miškų urėdija
Marcinkonių 4 4 0 25 0,07±0,07 0,07±0,07 0,00±0,00 0,50±0,22 Perlojos 0 0 0 5 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,10±0,07 Zervynų 0 3 0 13 0,00±0,00 0,06±0,06 0,00±0,00 0,33±0,17
vidurkis 1,3 2,3 0,0 14,3 0,02±0,02 0,04±0,03 0,00±0,00 0,28±0,09
0
1
2
3
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
metai
rast
a lė
liuki
ų vn
t./m
2
Druskininkų m.u. Varėnos m.u.
5 pav. Pušinio pelėdgalvio populiacijos kitimas monitoringo vietose 2008-2016 metais
Pušinis pelėdgalvis VĮ Druskininkų ir VĮ Varėnos miškų urėdijose yra depresijos fazėje ir
2017 metais pušų medynams nekenks.
Pušinis sprindis (Bupalus piniarius L.)
Pušinio sprindžio lėliukų skaičius ir jų sutinkamumo procentas, lyginant su 2015 m.
duomenimis, kito nežymiai (7 lentelė). Vidutinis lėliukių skaičius miško paklotės 1 m2 plote VĮ
Druskininkų miškų urėdijoje padidėjo 0,04 vieneto, o VĮ Varėnos miškų urėdijoje sumažėjo 0,02
vieneto. Kenkėjo lėliukų sutinkamumo procentas VĮ Druskininkų miškų urėdijoje yra 1,8
procento didesnis nei VĮ Varėnos miškų urėdijoje. Bendras šio kenkėjo kiekis išlieka negausus.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 14
Per praėjusių artimiausių metų apskaitas VĮ Varėnos miškų urėdijoje vidutinis pušinio
sprindžio lėliukių skaičius miško paklotės 1 m2 plote būdavo didesnis, lyginant su VĮ
Druskininkų miškų urėdijoje miško paklotėje randamu pušinio sprindžio lėliukių skaičiumi (6
pav.), tačiau jau keletą metų ir Varėnos pušynuose buvo randama vis mažiau šio kenkėjo
lėliukių.
7 lentelė. Pušinio sprindžio lėliukių skaičius 2013-2016 metais (monitoringo duomenys)
Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m²
2013 2014 2015 2016 2013 2014 2015 2016
Druskininkų miškų urėdija
Druskininkų 13 4 4 4 0,25±0,17 0,08±0,08 0,08±0,08 0,08±0,08 Grūto 0 5 0 10 0,00±0,00 0,10±0,10 0,00±0,00 0,20±0,12 Kabelių 1 0 5 5 0,10±0,10 0,00±0,00 0,10±0,10 0,10±0,10 Latežerio 0 5 5 5 0,00±0,00 0,10±0,10 0,10±0,10 0,10±0,10 Merkinės 0 6 0 9 0,00±0,00 0,13±0,08 0,00±0,00 0,19±0,09 Norulių 0 3 6 0 0,00±0,00 0,06±0,06 0,13±0,08 0,00±0,00
vidurkis 2,3 3,8 3,3 5,5 0,05±0,03 0,08±0,03 0,07±0,03 0,11±0,03
Varėnos miškų urėdija
Marcinkonių 11 4 7 7 0,21±0,15 0,07±0,07 0,14±0,09 0,14±0,09 Perlojos 10 5 5 0 0,10±0,07 0,15±0,11 0,10±0,07 0,00±0,00 Zervynų 13 9 0 4 0,58±0,49 0,19±0,09 0,00±0,00 0,08±0,08
vidurkis 11,3 6 4 3,7 0,26±0,14 0,14±0,05 0,09±0,04 0,07±0,04
0
1
2
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016metai
rast
a lė
liuki
ų v
nt./
m2
Druskininkų m.u. Varėnos m.u.
6 pav. Pušinio sprindžio populiacijos kitimas monitoringo vietose 2008-2016 metais
Pušinis sprindis VĮ Druskininkų ir VĮ Varėnos miškų urėdijose yra depresijos fazėje ir
2017 metais pušų medynams nekenks.
Verpikas vienuolis (Lymantria monacha L.)
Verpiko vienuolio (Lymantria monacha L.) monitorigas kasmet atliekamas VĮ Veisiejų
miškų urėdijoje buvusiose šio kenkėjo masinio išplitimo vietose, t. y. Ančios, Baltašiškės,
Kapčiamiesčio, Stalų, Veisiejų girininkijose. Vykdant monitoringą 2016 m. buvo apžiūrėti 1332
pušų kamienai, ant jų ieškant drugio lėliukų ar šviežių išnarų.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 15
Įvertinus monitoringo metu surinktus duomenis nustatyta (8 lentelė), kad šio spyglius
graužiančio kenkėjo kiekis nėra gausus. 2016 metais, lyginant su 2015 metų duomenimis,
vidutinis verpiko vienuolio sutinkamumas padidėjo 2 procentais, nuo 7 proc. iki 9 procentų.
Kenkėjo populiacija yra depresijos tarpsnyje (7 pav.).
8 lentelė. Verpiko vienuolio lėliukių, išnarų skaičius Veisiejų miškų urėdijoje 2013-2016 metais Girininkija Patelių skaičius, vnt./medžiui Sutinkamumas, %
2013 2014 2015 2016 2013 2014 2015 2016
Ančios 0,05±0,01 0,02±0,01 0,06±0,02 0,08±0,02 5 2 6 7 Baltašiškės 0,03±0,01 0,01±0,01 0,06±0,01 0,04±0,01 3 1 6 3 Kapčiamiesčio 0,21±0,04 0,18±0,03 0,06±0,02 0,13±0,02 19 16 4 11 Stalų 0,30±0,02 0,19±0,04 0,17±0,04 0,16±0,05 21 15 12 15 Veisiejų 0,07±0,03 0,05±0,01 0,03±0,02 0,08±0,02 7 4 3 8
vidutiniškai 0,13±0,05 0,09±0,04 0,08±0,02 0,09±0,02 11 8 7 9
0
0,5
1
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
metai
rast
a lė
liuki
ų iš
na
rų
vn
t./m
ed
yje
Veisiejų m.u.
7 pav. Verpiko vienuolio populiacijos kitimas monitoringo vietose 2007-2016 metais
Verpikas vienuolis VĮ Veisiejų miškų urėdijoje yra depresijos fazėje ir 2017 metais pušų
medynams nekenks.
Netikrasis eglinis skydamaris (Physokermes piceae Schrank.)
2011 metų pavasarį buvo uždėti pastovūs stebėjimo bareliai eglynuose, pažeistuose
netikrojo eglinio skydamario (tame tarpe paprastosios eglės sėklinėse plantacijose). Medynai
atrinkti 10 miškų urėdijų, po 2 barelius kiekvienoje iš jų. Barelyje sužymėta po 50 stebimų eglių,
medžiai sunumeruoti dažais. Stebėjimams buvo atrinktos įvairios sveikumo būklės žalios eglės,
išskyrus nudžiūvusias. Eglių sanitarinė būklė pirmus metus buvo vertinta tris kartus per metus,
antrais metais – du kartus, vėlesniais metais – po vieną kartą metuose, tik rudenį. Priklausomai
nuo medžių lajų būklės, įvertinimo metu eglės gali būti priskiriamos šioms sveikumo
kategorijoms:
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 16
Kategorija Pagrindiniai požymiai I – sąlyginai sveiki Medžiai be akivaizdžių apsilpimo požymių, laja žalia, ūgliai pagal metų
laiką ir augimo sąlygas normalaus išsivystymo, defoliacija neviršija 20%
II – apsilpę Laja praretėjusi, defoliacija nuo 20 iki 40%, ūgliai ir spygliai pagal metų laiką ir augimo sąlygas normalaus išsivystymo
III – nusilpę Laja išretėjusi, defoliacija nuo 40 iki 70%, ūgliai nepilnai išsivystę, jų spygliai sutrumpėję, pageltę, lajoje yra apie 10% nudžiūvusių šakelių, pradėjusi džiūti viršūnė
IV – džiūstantys Laja labai išretėjusi, defoliacija daugiau kaip 70%, byra spygliai, nudžiūvę daugiau nei 1/5 lajos, nauji ūgliai ir spygliai trumpi
V – švieži sausuoliai Šviežiai nudžiūvę eglės, defoliacija 100%, visos šakos sausos, gali būti liemenų kenkėjų pažeidimų požymių
VI – seni sausuoliai Eglės jau buvę nudžiūvę ankstesnio vertinimo metu
2016 metų spalio pradžioje buvo atliktas eglynų įvertinimas, kurie anksčiau buvo pažeisti
netikrojo eglinio skydamario. Didžiausias sąlyginai sveikų eglių skaičius rastas Panevėžio,
Utenos ir Tytuvėnų miškų urėdijų eglynuose (8 pav.). Sąlyginai sveikų eglių mažiausiai fiksuota
Dubravos, Jurbarko ir Kazlų Rūdos miškų urėdijose. Sąlyginai sveikų eglių lyginant su 2015
metais labiausiai pagausėjo Trakų, Tytuvėnų ir Mažeikių miškų urėdijose, o labiausiai sumažėjo
– Jonavos ir Kazlų Rūdos urėdijų eglynuose. Daugiausiai nusilpusių eglių rasta Kazlų Rūdos
miškų urėdijos eglynuose – 22 procentai stebimų medžių. Didžiausias džiūstančių eglių kiekis
fiksuotas Jurbarko miškų urėdijoje – 7 procentai medžių. Bareliuose gausiausiai sausų eglių
registruota Jurbarko (18 procentų) ir Trakų (15 procentų) miškuose. 2016 metais daugiausiai
eglių šviežiai nudžiūvo Jurbarko (7 procentai), Kupiškio ir Trakų (po 2 procentus) miškų
urėdijose skydamario pažeistuose eglynuose. Eglės daugiausiai džiūvo dėl žievėgraužio
tipografo atakų.
0%
25%
50%
75%
100%
Dubravos Jonavos Jurbarko KazlųRūdos
Kupiškio Mažeikių Panevėžio Tytuvėnų Trakų Utenos
sveiki apsilpę nusilpę džiūstantys švieži sausuoliai seni sausuoliai
8 pav. Eglių sveikatingumo vertinimas bareliuose 2016 metų spalį
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 17
Apibendrinus dešimties miškų urėdijų duomenis, kuriose buvo stebimi netikrojo eglinio
skydamario pažeisti eglynai, galima teigti, kad sąlyginai sveikų eglių bareliuose sumažėjo (9
pav.). Per 2016 m. vegetacijos laikotarpį apsilpusių eglių kiekis išaugo. Tiek nusilpusių, tiek
džiūstančių eglių procentas bareliuose taip pat šiek tiek sumažėjo. Vidutiniškai bareliuose per
2016 metus nudžiūvo apie 1 procentas stebimų eglių, o nuo stebėjimų pradžios – iš viso
nudžiūvo apie 7 procentus.
0%
20%
40%
60%
2011 2012 2013 2014 2015 2016 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2011 2012 2013 2014 2015 2016
sąlyginai sveiki apsilpę nusilpę džiūstantys nudžiūvę
9 pav. Eglių sveikatingumo kategorijų pokyčiai 2011-2016 m
Miškų urėdijos 2016 metais nefiksavo netikrojo eglinio skydamario šviežių pažeidimų
eglės medynuose ir želdiniuose. Šio kenkėjo gausesnio išplitimo nenumatoma ir 2017 metais.
Eglinis pjūklelis (Lygaeonematus abietinus Christ.)
Eglinio pjūklelio pažeidimai 2016 metais buvo registruoti keturiose miškų urėdijose.
Palyginus su 2015 metų duomenimis, pažeistų medynų plotas sumažėjo beveik tris kartus (2,7
karto). Daugiausia eglinio pjūklelio pažeistų medynų buvo registruota VĮ Trakų (89,8 ha) ir VĮ
Utenos (29,7 ha) miškų urėdijose. Bendras šio kenkėjo pažeistų medynų plotas 2016 metais
sudarė 127,8 ha. Vidutinis medžio pažeidimo laipsnis siekė 25 procentus. Naikinamosios
priemonės prieš šį kenkėją nebuvo taikytos. Eglinio pjūklelio židiniai gali susidaryti ir 2017
metais.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 18
Žvaigždėtasis pjūklelis audėjas (Acantholyda posticalis Mats.)
VĮ Ignalinos miškų urėdijoje Kaltanėnų ir Vaišniūnų girininkijose, 2016 metais atlikus
žvaigždėtojo pjūklelio audėjo lervų paiešką dirvožemyje, lervų nebuvo rasta. Paieška vykdyta
tuose medynuose, kuriuose kildavo pirminiai žvaigždėtojo pjūklelio audėjo masinio išplitimo
židiniai (22 priedas). Žvaigždėtojo pjūklelio audėjo populiacija yra depresijos tarpsnyje, todėl
2017 metais nesusidarys šio kenkėjo masinio išplitimo židiniai.
Mėlynasis (Agelastica alni L.) ir žaliasis (Linaeidea aenea L.) aksninukai
Alksninukų pažeidimai 2016 metais registruoti keturiose miškų urėdijose. Bendras šių
kenkėjų pažeistų medynų plotas siekia 55,5 ha, o vidutinis medžių pažeidimų laipsnis – 38
procentus. Gausiausia alksninukų pažeistų medynų buvo VĮ Rokiškio miškų urėdijoje (25,5 ha, 1
priedas). Palyginus su 2015 metų duomenimis (2015 m. 3,3 ha), pažeistų medynų padaugėjo
beveik septyniolika kartų (16,8 karto). Aštuoniais procentais padidėjo ir vidutinis medžių
pažeidimų laipsnis. Šie pažeidimai medžių augimui didesnės įtakos neturės.
Antroje vasaros pusėje daugelyje šalies vietovių išryškėjo alksnių lapų defoliacija dėl
alksninukų pakenkimo. Kai kurių medžių lajų pažeidimų intensyvumas buvo 80-100 procentų.
Intensyviausiai kenkė antrosios generacijos vabzdžių karta. Labiau nukentėjo gerai apšviesti
alksnių sąžalynai pagrioviuose ir medynų ar miškelių pakraščiuose. Vasarai baigiantis, dalis
alksnių, kurie buvo per anksti netekę asimiliacinio aparato, išleido naujus lapelius iš miegančių
pumpurų. Alksninukų židiniai gali susidaryti ir 2017 metais.
Grambuoliai (Melolontha sp.)
Grambuolių suaugėlių pažeistų medynų plotas 2016 metais VĮ Šilutės miškų urėdijoje
siekė 3,8 ha, o vidutinis medžių pažeidimų laipsnis – 30 procentų (1 priedas). Intensyviausiai
ąžuolų lapai buvo nugraužti Šilutės rajono Vainuto miestelio apylinkėse. Šie pažeidimai medžių
augimui didesnės įtakos neturės. Kitose miškų urėdijose grambuolių suaugėlių pažeistų medynų
nebuvo registruota.
Pokalbių metu neretai miškininkai ir kiti gyventojai iš įvairių Lietuvos regionų atkreipė
dėmesį į 2016 m. paprastojo grambuolio skraidymo aktyvumą įvairiose šalies vietovėse. Vabalai
apgraužė ąžuolų lapus parkuose, medynų pakraščiuose ir laukuose pavienių medžių. Paprastųjų
grambuolių pagausėjusį skraidymą žiniasklaidoje komentavo ir gamtininkas Selemonas
Paltanavičius, kurį Vakarų Lietuvoje pavadino vėl labai gausiu, pažymėdamas, kad jis gali būti
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 19
0
400
800
1200
1600
2011 2012 2013 2014 2015 2016
vid.
gra
mbu
olių
vnt
./gau
d.
lemtingas miško sodiniams, kai kurioms auginamoms daržo kultūroms. Tačiau Vakarų Lietuvoje
paprastųjų grambuolių suaugėlių skraidymo gausą įvertino mažiau intensyvia, negu buvo prieš
ketvertą metų, kai prie Baltijos jūros atvykę poilsiautojai rado vandens išskalautus kalnus
žuvusių šių vabalų. Nuo jų teko net valyti pajūrį: pliažuose rinkti ir išvežti pradėjusius dvokti
vabalus. 2016 metais paprastųjų grambuolių skraidymo aktyvumas išsitęsė ir vienos dienos
skridimo bangos, kuri buvo prieš ketverius metus, nebuvo, todėl ir Baltijos jūroje masinio jų
žuvimo nebuvo. Paprastojo grambuolio skraidymo aktyvumas 2017 metais dar gali
suintensyvėti.
2016 metais miškinio grambuolio suaugėlių skraidymo metu VĮ Druskininkų miškų
urėdijoje vykdyta vabalų gausos apskaita naudojant lenkiškas barjerines gaudykles IBL-5 ir
vilioklius „Melolodor plus“ bei „Melolontha sp.“. 2016 metais buvo sugautas didžiausias
grambuolių kiekis per visą miškinio grambuolio apskaitų vykdymo laikotarpį nuo 2011 metų (10
pav.). 2016 metais vidutiniškai viena gaudykle sugauta 1428 vnt. grambuolių. Dideliu
intensyvumu nugraužti beržų lajų lapai buvo stebėti VĮ Druskininkų miškų urėdijos Druskininkų,
Grūto, Latežerio ir Norulių girininkijose įvairios turtinės priklausomybės miškuose. Labiausiai
nuo miškinių grambuolių suaugėlių maitinimosi nukentėjo beržai pušynuose, augantys palei
kelius, įvairių trasų ir miško sienų
pakraščiuose.
2016 metais buvo miškinių
grambuolių masinis skraidymas
Dzūkijos pušynuose. Gausus miškinių
grambuolių suaugėlių skraidymas bus
ir 2017 metais.
10 pav. Grambuolių populiacijos gausumas
VABZDŽIAI LIEMENŲ KENKĖJAI
2016 metais vabzdžių liemenų kenkėjų naujų židinių 1237,7 ha užregistruotas bendras
plotas, lyginant su 2015 metais, yra 16,8% mažesnis (2015 m. 1488,1 ha). Liemenų kenkėjų
naujų židinių daugiausiai kilo dėl žievėgraužio tipografo pakenkimų – 1162,2 ha (93,9% visų
liemenų kenkėjų židinių, 9 lentelė). Lyginant su praėjusiais metais (2015 m. 1445,2 ha), tai buvo
19,6% arba 283,0 ha mažesnis plotas. Pasikeitus pažeidimų registravimo tvarkai ir kenkėjų
židinius pradėjus registruoti sklypo lygmenyje, labai ženkliai sumažėjo pušies liemenų kenkėjų
padarytų pažeidimų, jų registruota tik 0,2 ha, nes tikėtina, kad ankstesniais metais urėdijų
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 20
pateikiamose suvestinėse labiau atsispindėjo pušies poūkyje vykdytų sanitarinių atrankinių
kirtimų apimtys, o ne faktiniai židiniai, atitinkantys pažeidimų registracijos tvarkoje nustatytus
kriterijus.
9 lentelė. Vabzdžių liemenų kenkėjų pažeidimai 2016 metais
Pažeidimai pažeista iškirsta
plotas, ha tūris, ktm. plotas, ha tūris, ktm.
Žievėgraužis tipografas 1162,2 27921 1134,4 27397 Žievėgraužis graveris 4,7 32 4,7 32 Didysis kirpikas 0,2 35 0,2 38 Pušinis smaliukas 65,4 241 0 0 Eglinis dendroktonas 5,2 75 5,2 73
Iš viso: 1237,7 28304 1144,5 27540
2017 metais medžių liemenų kenkėjų židinių plotai turėtų išlikti panašiame lygmenyje.
Pokyčiui didžiausią įtaką turės orų sąlygų ekstremalūs pokyčiai ir medžių fiziologinis
nusilpimas.
Žievėgraužis tipografas (Ips typographus L.)
2016 metais žievėgraužio tipografo nauji pažeidimai registruoti 1162,2 ha plote (1 priedas),
t. y. 283,0 ha mažesnis plotas nei pernai. Kenkėjas registruotuose židiniuose nudžiovino virš 27
tūkstančių kietmetrių eglių arba vidutiniškai iki 24 kietmetrių iš hektaro. Daugiausia naujų
žievėgraužio tipografo židinių kilo Joniškio (285,1 ha), Trakų (223,9 ha) ir Dubravos EM (187,8
ha) miškų urėdijose. Žievėgraužio tipografo židiniai likviduoti 1134,4 ha plote. Plynieji
sanitariniai kirtimai vykdyti 60,9 hektaruose (5,2% nuo visų žievėgraužio tipografo židinių):
daugiausiai Kaišiadorių (12,1 ha) ir Dubravos (7,2 ha) miškų urėdijose (3 priedas). Metų
pabaigai nelikviduotų židinių liko 27,8 ha plote: daugiausiai Šilutės miškų urėdijoje – 15,7 ha
plote nepašalinta apie 132 kietmetrius kenkėjų užpultų eglių.
Įvairiuose Lietuvos regionuose, dėl praėjusių metų antrosios generacijos žievėgraužių
tipografų (dažnai komplekse su kitais kambiofagais vabzdžiais) pakenkimo, eglių džiūstančiomis
lajomis židinėliai geriausiai matėsi žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje, nes tuomet jų
neužstojo lapuočių medžių belapės lajos. Gal kiek intensyviau eglės džiūvo L ir U hidrotopų
augavietėse. Jų buvo matoma ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose.
2016 metais plačiai naudotas kompleksas priemonių medžių liemenų kenkėjų plitimui
sumažinti eglynuose. Paruošta ir išdėstyta 6322 m3 vabzdžiagaudės medienos ir medžių (9,5%
mažiau kaip 2015 m. – 6990 m3), iškabinta 4774 vienetų vabzdžių gaudyklių su viliokliais (2,4%
daugiau kaip 2015 m. – 4663 vnt.)(6 priedas). Insekticidais apsaugota 119424 m3 žalios
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 21
spygliuočių medienos (7 priedas), t. y. 37,1% mažiau lyginant su 2015 metais (189848 m3).
Nužievinta 285 m3 spygliuočių medienos (32,6% mažiau kaip 2015 m. – 423 m3).
2016 metais buvo tęsiamas kasmetinis žievėgraužio tipografo populiacijos gausumo
monitoringas. Balandžio 13-21 dienomis 9-iose miškų urėdijose, kiekvienoje jų dviejose
girininkijose, buvo iškabintos 54 feromoninės gaudyklės ne senesnėse kaip vienų metų plynose
eglynų kirtavietėse, iškirstose dėl žievėgraužio tipografo, netikrojo eglinio skydamario
pažeidimų ar eglynų pagrindinių kirtimų. Kirtavietėse kiekviename stebėjimo taške pavasarį
iškabinta po 3 IBL-3 gaudykles su lenkišku viliokliu Ipsodor W (pirmai vabalų generacijai), 1-
1,5 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, ne mažiau kaip 20 m atstumu nuo miško sienos ir 40 m
atstumu tarp gaudyklių. Vasarą, birželio 29 – liepos 1 dienomis, feromoniniai preparatai pakeisti
naujais viliokliais Ipsodor, skirtais antros generacijos vabzdžių viliojimui. Gegužės-rugsėjo
mėnesiais, kas tris savaites, kiekvienoje gaudyklėje buvo skaičiuojamas žievėgraužio tipografo
sugautų vabalų kiekis, nes IBL-3 gaudyklės buvo patobulintos – dalis plastikinio rinktuvo buvo
pakeista nerūdijančios plieno vielos tinklu (1 × 1 mm akimis), užtikrinančiu geresnę ventiliaciją
ir lietaus vandens ištekėjimą, kas leidžia viena savaite prailginti laikotarpį tarp apskaitų.
0
3000
6000
9000
12000
15000
Alytaus Dubravos Ignalinos Kuršėnų Panevėžio Raseinių Rietavo Rokiškio Trakų
miškų urėdija
vaba
lų v
nt./
gaud
. 2015 2016
11 pav. Žievėgraužio tipografo populiacijų gausumas atskirose urėdijose 2015-2016 metais
Per 2016 metų žievėgraužio tipografo skraidymo sezoną vienoje gaudyklėje vidutiniškai
sugauta 6122±286 vnt. vabalų, 42,8% mažiau nei 2015 metais (10705±648 vnt./gaudyklėje).
Gausiausios žievėgraužių populiacijos 2016 metais fiksuotos Alytaus, Trakų ir Ignalinos miškų
urėdijų eglynuose, kur per skraidymo sezoną vienoje gaudyklėje atitinkamai sugauta 9036, 7285,
7271 vnt. vabalų. Kenkėjo populiacijos didėjo tik Trakų miškų urėdijoje, visose kitose miškų
urėdijose, kuriose atliekamas monitoringas, populiacijos mažėjo (11 pav.). Absoliučiai
daugiausiai žievėgraužio tipografo vabalų sugauta Alytaus miškų urėdijos eglynuose (9036±620
vnt./gaud.), mažiausiai – Kuršėnų (4207±251 vnt./gaud., 11 priedas).
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 22
2016 metais pirmos generacijos vabalų kiekis, lyginant su 2015 metų pirma generacija,
gausesnis fiksuotas tik Trakų miškų urėdijoje (12 pav.), bet šis pagausėjimas buvo labai
nežymus. Gausiausia pirma žievėgraužio tipografo generacija 2016 m. buvo Alytaus ir
Panevėžio miškų urėdijose (7256 ir 5963 vnt./gaudyklėje, 11 priedas). Vidutiniškai pirmos
generacijos sugautų vabalų kiekis 2016 metais buvo 41,9% mažesnis, lyginant su 2015 metais
(atitinkamai 4457±243 vnt./gaud. ir 7676±584 vnt./gaud.).
0
3000
6000
9000
12000
15000
Alytaus Dubravos Ignalinos Kuršėnų Panevėžio Raseinių Rietavo Rokiškio Trakų
miškų urėdija
vabalų
vnt./g
aud. 2015 2016
12 pav. Žievėgraužio tipografo pirmos generacijos gausumas 2015-2016 metais
Lyginant 2015 ir 2016 metų antrąsias žievėgraužio tipografo generacijas, galima daryti
išvadą, kad šių metų generacija buvo 45,0% mažesnė nei pernai (atitinkamai 1665±127
vnt./gaud. ir 3029±219 vnt./gaud.). Antroji generacija gausesnė už pernykštę buvo tik Trakų
miškų urėdijoje ir nežymiai gausesnė Alytaus miškų urėdijoje. Gausiausia antroji generacija
fiksuota Ignalinos ir Trakų miškų urėdijų eglynuose (2859 ir 2566 vnt./gaudyklėje), menkiausia
– Panevėžio, Rietavo ir Kuršėnų miškų urėdijose (295, 960 ir 1243 vnt./gaudyklėje) (13 pav., 11
priedas).
0
2000
4000
6000
Alytaus Dubravos Ignalinos Kuršėnų Panevėžio Raseinių Rietavo Rokiškio Trakų
miškų urėdija
vaba
lų v
nt./
gau
d.
2015 2016
13 pav. Žievėgraužio tipografo antros generacijos gausumas 2015-2016 metais
Lyginant 2016 metų pirmosios ir antrosios generacijos sugautų vabalų gausą, matyti, kad
antroji žievėgraužio tipografo generacija buvo menkesnė už pirmąją visuose stebėjimo taškuose
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 23
(14 pav.), atitinkamai 4457±243 vnt./gaud. ir 1665±127 vnt./gaud. vabalų (11 priedas).
Vidutiniškai antroji žievėgraužio tipografo generacija buvo apie 2,7 karto mažesnė už pirmąją.
0
2000
4000
6000
8000
Alytaus Dubravos Ignalinos Kuršėnų Panevėžio Raseinių Rietavo Rokiškio Trakų
miškų urėdija
vabalų
vnt./g
aud. 2015 I generacija 2015 II generacija
14 pav. Žievėgraužio tipografo generacijų gausumas atskirose urėdijose 2016 metais
Pirmos generacijos žievėgraužio tipografo suaugėliai aktyviausiai skraidė gegužės pirmą
dekadą (12 priedas). Tuo tarpu birželio mėnesį kenkėjo sugauta gerokai mažiau. Antroji kenkėjo
generacija masiškiausiai skraidė liepos pirmoje pusėje ir buvo negausi rugpjūtį. Antrosios
žievėgraužių tipografų generacijos skaitlingumo ryškų sumažėjimą įtakojo vabalų skraidymo ir
poravimosi metu nusistovėjęs lietingų ir vėsokų orų periodas.
2017 metais, esant palankioms gamtinėms sąlygoms, žievėgraužio tipografo populiacija
gali išaugti. Ypač medynuose, kur 2016 metais buvo laiku nesutvarkyti pirminiai žievėgraužio
tipografo židiniai ar žalios eglių vėjavartos-vėjalaužos, tame tarpe ir kertinėse miško buveinėse.
Pusamžių ir vyresnių eglynų žvalgymas, savalaikis užpultų medžių atrinkimas, kirtimas ir
pašalinimas iš miško turėtų išlikti ir 2017 metų prioritetu visiems miško valdytojams ar
naudotojams.
Kirpikai (Blastophagus sp.)
Didžiojo kirpiko pažeistų pušų židinys registruotas Veisiejų miškų urėdijoje 0,2 ha plote.
Jis likviduotas tame plote iškirtus 38 m3 kirpikų pakenktų pušų.
2016 metais buvo tęsiamas kasmetinis kirpikų populiacijos monitoringas pastoviuose
bareliuose, 4-iose miškų urėdijose 13-oje girininkijų 58-iose apskaitos vietose. Kirpikų
populiacija pušynuose vertinta pagal ant miško paklotės nukritusias kirpikų vabalų “nukirptas”
pušies šakutes. Apskaita buvo atlikta balandžio mėnesį. Kiekvienoje apskaitos vietoje dviejų
metrų pločio ir penkiasdešimt metrų ilgio juostoje surinktos visos nulūžusios smulkios pušų
šakelės. Atrinktos ir suskaičiuotos kirpikų vabalų išgraužtos šakelės. Apskaitų duomenys
atspindi kenkėjo žiemojančios populiacijos gausumą.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 24
Gausiausiai šakučių ant miško paklotės 1 m2 paviršiaus ploto rasta Švenčionėlių miškų
urėdijos Žeimenos girininkijoje 0,49±0,180 vnt./m2. Mažiausiai “nukirptų” šakelių surinkta
Jurbarko miškų urėdijos Viešvilės girininkijoje 0,04±0,039 vnt./m2 (10 lentelė). Nukritusių
šakelių kiekis vidutiniškai pagausėjo 16,4%: 2015 metais vidutiniškai rasta 16,4 šakučių 100 m2
paklotės, o 2016 – 19,1 šakučių 100 m2 paklotės. Labiausiai “nukirptų” šakučių skaičius augo
Druskininkų miškų urėdijos Druskininkų (4,3 karto) ir Merkinės (3,1 karto) girininkijose. 2016
metais pušinių kirpikų populiacija, lyginant su 2015 metais, didėjo 8-iose girininkijose iš 13-os,
tačiau pagausėjimas buvo nežymus ir didesnės įtakos pušynų sanitarinei būklei 2017 metais
neturės (13 priedas).
10 lentelė. Pušinių kirpikų monitoringas 2016 metais
Urėdija Girininkija Rasta šakelių, m2
Druskininkų Druskininkų 0,39 ±0,172
Druskininkų Grūto 0,28 ±0,155
Druskininkų Kabelių 0,30 ±0,063
Druskininkų Latežerio 0,12 ±0,021
Druskininkų Merkinės 0,18 ±0,049
Druskininkų Norulių 0,10 ±0,034
Druskininkų vidutiniškai 0,22 ±0,041
Jurbarko Mociškių 0,10 ±0,024
Jurbarko Viešvilės 0,04 ±0,039
Jurbarko vidutiniškai 0,07 ±0,024
Švenčionėlių Aukštagirio 0,18 ±0,054
Švenčionėlių Žeimenos 0,49 ±0,180
Švenčionėlių vidutiniškai 0,33 ±0,101
Varėnos Marcinkonių 0,08 ±0,009
Varėnos Perlojos 0,13 ±0,019
Varėnos Zervynų 0,09 ±0,010
Varėnos vidutiniškai 0,10 ±0,009
Kirpikų populiacija visose miškų urėdijose ir toliau išlieka labai žemame lygyje. Pušinių
kirpikų populiacija šiek tiek išaugo Druskininkų, taip pat ir Švenčionėlių miškų urėdijoje.
Jurbarko ir Varėnos miškų urėdijose kenkėjo populiacija sumenko (14 priedas).
2017 metais pušinių kirpikų skaitlingumas turėtų išlikti panašiame lygmenyje, išskyrus
Dzūkijos regioną, kur laiku nesutvarkyti 2016-06-17 praūžusio škvalo pažeisti pušynai gali
sudaryti sąlygas kirpikų populiacijos augimui.
Eglinis dendroktonas (Dendroctonus micans Kugel.)
Eglinio dendroktono židinys fiksuotas Šilutės miškų urėdijoje 5,2 ha plote. Židinys
likviduotas atlikus sanitarinius atrankinius miško kirtimus – iškirsta 73 m3 medienos.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 25
Žievėgraužis graveris (Pityogenes chalcographus L.)
Žievėgraužio graverio židinys fiksuotas Kuršėnų ir Tauragės miškų urėdijoje 4,7 ha plote.
Židiniai likviduoti atlikus sanitarinius atrankinius miško kirtimus – iškirsta 32 m3 medienos.
Pušinis smaliukas (Pissodes pini L.)
Pušinio smaliuko židiniai fiksuoti Šilutės miškų urėdijoje 65,4 ha plote, medyne pažeista
apie 13% medžių, kurių tūris 241 m3. Židiniai nelikviduoti.
Kiti vabzdžiai liemenų kenkėjai
Pušynuose džiūstačiose ir nudžiūvusiose pušyse kartu buvo randama didžiųjų kirpikų
(Blastophagus piniperda), mažųjų kirpikų (Blastophagus minor), mėlynųjų blizgių (Phaenops
cyanea), pilkųjų ilgaūsių (Acanthocinus aedilis), briaunotųjų ragijų (Rhagium inquisitor),
pušinių ožiaragių (Monochamus galloprovincialis), pušinių smaliukų (Pissodes pini) ir kitų rūšių
vabzdžių takų ir gyvų egzempliorių. Dalis šaknų dažnais atvejais buvo apniktos kelmučių
(Armillaria sp.) ir/ar šakninės pinties (Heterobasidion annosum) grybienos, lajose buvo
aptinkama Sphaeropsis sapinea grybo sukelto šakų džiūvimo. Greta kitų vabzdžių viršūnėse
buvo randami ir viršūninio žievėgraužio (Ips acuminatus Eich) veiklos požymiai ir sukeltas
džiūstančios medienos pamėlynavimas. Medynuose pušys džiūvo pavienės ar po kelias nuo
bendro vabzdžių ir ligų pažeidimo. Iš mūsų šalies miškininkų 2016 m. nebuvo gauta
informacijos (tik iš Lenkijos), kad pušų džiūvimą būtų sukėlęs tik vienas pažeidžiantis veiksnys,
kaip viršūninis žievėgraužis (Ips acuminatus Eich) ar grybo Sphaeropsis sapinea infekcija.
ŽELDINIŲ IR JAUNUOLYNŲ KENKĖJAI
Želdiniuose ir jaunuolynuose kenkiančių vabzdžių naujų pažeidimų 2016 metais
užregistruota 220,8 plote, t. y. vos 5,8 ha daugiau nei 2015 metais (215,0 ha, 11 lentelė). Atlikus
priemones, židiniai likviduoti 125,0 ha plote.
11 lentelė. Vabzdžių, jaunuolynų kenkėjų pažeidimai 2016 metais Pažeidimai Plotas, ha Pažeistų medžių proc. Atlikta priemonių, ha
Pušiniai straubliukai 171,0 19 125,0 Grambuoliai 49,8 28 0
Iš viso: 220,8 125,0
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 26
Daugiausiai naujų židinių kilo dėl pušinių straubliukų pakenkimų – 171,0 ha (77,4% nuo
visų naujai kilusių jaunuolynų kenkėjų židinių). Grambuolių lervų naujų pažeistų plotų fiksuota
49,8 ha (22,6%).
2017 metais jaunuolynų kenkėjų židinių plotai gali nežymiai išaugti. Tam didžiausią įtaką
turės 2017 metų orų sąlygos.
Pušiniai straubliukai (Hylobius sp.)
2016 m. pušinių straubliukų vabalų naujų pakenkimų užregistruota 171,0 ha spygliuočių
miško želdinių plote, ir tai yra 9,0 ha mažiau nei 2015 metais (180,0 ha). Didžiausi pakenkti
plotai buvo Nemenčinės (27,5 ha), Kazlų Rūdos (24,6 ha) ir Radviliškio (22,6 ha) miškų
urėdijose. Kenkėjai židinyje vidutiniškai pažeidė apie 19% medelių. Kovos priemonės atliktos
125,0 ha želdinių plote.
Pušinių straubliukų vabalų skaičiaus mažinimui šviežiose spygliuočių plyno kirtimo
biržėse kastos duobelės 484,0 ha plote, t. y. 31,0 ha didesniame plote nei pernai. Daugiausiai
duobelių iškasta Varėnos (89,2 ha) bei Jurbarko (67,6 ha) miškų urėdijose (6 priedas).
Spygliuočių želdiniai ir žėliniai insekticidais nuo pušinių straubliukų pažeidimų profilaktiškai ir
tiesiogiai saugoti 401,5 hektarų plote (8 priedas). Kovai panaudotas sisteminio veikimo
insekticidas Actara 25 WG. Urėdijos plačiai naudoja šį insekticidą kaip patogią ir pakankamai
efektyvią priemonę.
2016 metais pušinių straubliukų stebėjimui 9-iose miškų urėdijose, kiekvienoje urėdijoje
dviejose girininkijose, rankiniu dirvos grąžtu buvo išgręžta 180 duobelių plynose spygliuočių
kirtavietėse, ne senesnėse kaip pusės metų nuo iškirtimo, Nb ir Lb trofotopo, po 10 duobelių
kiekvienoje biržėje, duobelės (24 cm skersmens) išdėstytos kirtaviečių pakraščiuose apie 10 m
atstumu nuo spygliuočių miško sienos ir ne mažiau kaip 20 m viena nuo kitos. Pušinių
straubliukų viliojimui į kiekvieną duobelę įdėtas feromoninis preparatas Hylodor. Apskaitos
vykdytos kas dvi savaites nuo balandžio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos, suskaičiuojant įkritusių
pušinių straubliukų vabalų kiekį visose duobelėse.
2016 metais vidutinis pušinių straubliukų skaičius lyginant su 2015 metais augo tik
Anykščių ir Šiaulių miškų urėdijose, likusiose 7-iose miškų urėdijose, kuriose buvo vykdyti
stebėjimai, kenkėjų skaičius sumažėjo arba buvo artimas pernykščiam (15 pav.). 2016 metais
vidutiniškai į vieną duobelę pakliuvusių straubliukų buvo 559±43 vnt. (15 priedas), t. y. 15%
mažiau lyginant su 2015 metais (661±33 vnt.). Absoliučiai daugiausiai vabalų sugauta Anykščių
miškų urėdijoje (1007±143 vnt. duobelėje), mažiausiai – Vilniaus (185±39 vnt. duobelėje, 15
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 27
priedas). Gausiausiai pušiniai straubliukai į duobeles krito gegužės pirmoje pusėje. Jų aktyvumo
pikas buvo apie porą savaičių ankstyvesnis nei pernai (16 priedas).
0
500
1000
1500
Anykščių Druskininkų Jurbarko Kazlų Rūdos Šiaulių Švenčionėlių Telšių Valkininkų Vilniaus
vnt.
duobel
ėje
2015 2016
15 pav. Pušinių straubliukų populiacijų gausumas atskirose urėdijose 2015-2016 metais
Skaitlingiausia šių kenkėjų populiacija išlieka pietų ir pietryčių Lietuvoje.
2017 metais pušinių straubliukų populiacija gali nežymiai išaugti, nes kenkėjo
skaitlingumas kinta kas antri metai, tam įtakos turi pušinių straubliukų vystymosi ypatumai.
Grambuoliai (Melolontha sp.)
2016 metais nauji miškinių grambuolių lervų pakenkimai želdiniuose bei žėliniuose
užregistruoti 49,8 ha plote Druskininkų miškų urėdijoje (1 priedas). Grambuolių lervų pažeisti
plotai šioje miškų urėdijoje lyginant su 2015 metais išaugo beveik dvigubai (2015 m. 26,0 ha
Druskininkų MU, iš viso šalyje 35,1 ha). Vidutiniškai židinyje kenkėjai pažeidė 28% medelių.
Pušų želdiniuose kenkėjų žalą mažinančios priemonės nebuvo taikytos.
2017 metais grambuolių lervų pakenkimai gali išaugti miško želdiniuose sausose
nenašiose augavietėse, nes 2016 metais buvo gausus miškinių grambuolių suaugėlių skraidymas
Druskininkų miškų urėdijoje ir antrametės jų lervos jau pradės maitintis jaunų pušelių ir berželių
šaknelėmis.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 28
INFEKCINĖS MEDŽIŲ LIGOS
Valstybiniuose miškuose 2016 metais infekcinės medžių ligos pažeidė 2929 ha medynų ir
želdinių (12 lentelė), t. y. beveik 120 ha mažesnį plotą negu 2015 metais (3048 ha). Didžiausius
plotus užėmė drebulinės kempinės pūdomi drebulynai (1399 ha), džiūstantys uosynai (1339 ha),
šakninės pinties židiniai (121 ha) spygliuočių medynuose ir grybinių ligų pažeisti ąžuolynai (41
ha). Ligų pažeisti medžiai sanitariniais miško kirtimais iškirsti 1031 ha plote, iškirsta apie 48
tūkst. kietmetrių medienos. 2017 metams chroniškų ligų židinių lieka 1886 ha plote.
12 lentelė. Infekcinių ligų pažeisti medynai ir želdiniai 2016 metais
Pažeidimai pažeistas plotas, ha
iškirsta lieka, ha
plotas, ha tūris, ktm
Drebulinė pintis 1398,9 260,6 13861 1138,3 Uosynų džiūvimas 1338,6 752,5 33586 586,1 Šakninė pintis 120,9 3,6 262 117,3 Ąžuolynų džiūvimas 40,8 4,9 105 35,9 Miltligė 12,3 0 0 - Saklys 8,3 6,6 45 1,7 Alksninė fitoftora 6,2 0 0 6,2 Guobų maras 1,2 1,2 264 0 Eglės spyglių rūdys 1,1 1,1 130 0 Spygliakritė 0,6 0 0 - Pušies spyglių rūdys 0,2 0,2 51 0
Iš viso: 2929,1 1030,7 48304 1885,5
Numatoma, kad 2017 metais didžiausius infekcinių ligų plotus, kaip ir keletą praėjusių
metų, sudarys nesustabdomai džiūstantys uosynai ir drebulinės kempinės pažeisti drebulynai.
Ąžuolynų džiūvimas
Ąžuolynų džiūvimo pikas fiksuotas 2004-2006 metais. Intensyvios ąžuolų džiūties
laikotarpiu naujai džiūstantys ąžuolynai kasmet apimdavo net iki 7 tūkstančių hektarų plotą.
Vėliau ąžuolynų būklė stabilizavosi ir naujų džiūstančių ąžuolynų kasmet fiksuojama vis
mažesniame plote. 2016 metais naujai atsiradusių pažeistų ąžuolynų registruota tik 41 ha plote, t.
y. beveik tokiame pačiame plote kaip ir 2015 metais (43 ha). Vidutiniškai židinyje 2016 m. buvo
pažeista apie 14 procentų augančių medžių, o vidutinė pažeistų ąžuolų defoliacija buvo apie 38
procentus. Per 2016 metus džiūstantys ąžuolai iškirsti 5 ha plote. 2017 metams nesutvarkytų
grybinių ligų pažeistų ąžuolynų lieka 36 ha plote, daugiausia Joniškio (34 ha) miškų urėdijoje.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 29
2016 metais buvo tęsiamas kasmetinis ąžuolynų sanitarinės būklės vertinimas pastoviuose
tyrimo bareliuose Kėdainių, Panevėžio bei Ukmergės miškų urėdijose, kuris vykdomas nuo 2004
metų. Bareliuose nustatoma medžių sanitarinės būklės kategorija pagal ąžuolų lajų defoliacijos
lygį: sveiki medžiai priskirti pirmai kategorijai, apsilpę – antrai, nusilpę – trečiai, džiūstantys –
ketvirtai, švieži sausuoliai – penktai, seni sausuoliai – šeštai. 2005 metais buvo ryškus ąžuolynų
sanitarinės būklės blogėjimas, kuomet švieži sausuoliai bareliuose sudarė beveik 22% medžių.
2007 metais stebėtas sveikiausių ąžuolų būklės nežymus pagerėjimas – sveikų ir apsilpusių
medžių (nudžiūvusi laja iki 25%) per metus padaugėjo 2,9%. Vėlesniais metais stipriausių
ąžuolų būklė vis gerėjo ir ąžuolų būklė stabilizavosi. 2016 metams ąžuolynų sanitarinės būklės
tendencijos išlieka tokios pačios – 1 ir 2 kategorijų ąžuolų kiekis išlieka gan stabilus.
Džiūstančių ir nusilpusių medžių dalis bareliuose per paskutinį penkmetį taip pat išlieka stabili
(16 pav.). 2016 metais užfiksuotas tik vienas šviežiai nudžiūvęs ąžuolas iš 451 stebimų (18
priedas). Sveikiausi ąžuolynai įvertinti Ukmergės miškų urėdijoje (sveikų medžių 28%),
mažiausiai sveikų ąžuolų – Kėdainių rajono miškuose (11%). Taip pat Kėdainių miškų urėdijoje
fiksuotas didžiausias nudžiūvusių ąžuolų procentas – 49%, mažiausiai medžių nudžiūvo
Ukmergės urėdijoje – 27%.
0%
20%
40%
60%
80%
100%
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
6 - seni sausuoliai
5 - švieži sausuoliai
4 - džiūstantys
3 - nusilpę
2 - apsilpę
1- sveiki
16 pav. Ąžuolų pasiskirstymas pagal sanitarinę būklę 2004-2016 metais
Po 2004-2006 metais buvusių masinių ąžuolų džiūvimų vėliau palaipsniui vyko medžių
diferenciacija ir nuo 2009 metų masinis ąžuolų džiūvimas nefiksuojamas. 2016 metais, kaip ir
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 30
2015 metais, vidutinis kategorijos balas išlieka 3,37 (žemesnis balas rodo sveikesnį medyną: 1 -
medynas sveikas, 6 - medynas žuvęs). 2017 metais ąžuolynų sanitarinės būklės blogėjimo
nelaukiama, nes stebimų medžių būklė jau eilę metų yra stabili. Ją gali destabilizuoti ilgalaikės
sausros, sutapę su giliomis pavasarinėmis vėlyvosiomis šalnomis, kartu su ąžuolų lapų miltligės
protrūkiu ar masiniu žaliojo ąžuolinio lapsukio židinių kilimu.
Uosynų džiūvimas
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (SMI) ir Nacionalinės miškų
inventorizacijos (NMI) duomenimis, 2001 metais Lietuvoje fiksuotas 52,7 tūkst. ha uosynų
plotas (2,7% bendro šalies miškų ploto), o 2016 metais uosynų buvo likę tik 21,5 tūkst. ha (1,0%
miškų ploto). Per penkiolika metų valstybinės reikšmės bei privačių miškų savininkų uosynų
plotas sumažėjo daugiau nei du kartus (59%), t. y. žuvo daugiau kaip 30 tūkst. ha uosynų.
Valstybinės miškų tarnybos (SMI, NMI) 2016 metų statistiniais duomenimis, uosynų vidutiniai
taksaciniai rodikliai tokie: vidutinis amžius 70 metų, vidutinis skalsumas 0,43, vidutinis tūris 181
m³/ha, bendras einamasis tūrio prieaugis 5,9 m³/ha, kaupiamas tūrio prieaugis medyne -9,4
m³/ha. Kritiškai mažas vidutinis skalsumas, neigiamas kaupiamas tūrio prieaugis rodo itin
intensyvų medžių žuvimą ir iškrentančią medyno tūrio dalį. Labiausiai pažeisti medynai kertami
atrankiniais arba plynaisiais sanitariniais miško kirtimais, o likusiųjų būklė ir toliau sparčiai ir
pastoviai blogėja.
2016 metais džiūstančių uosynų valstybiniuose miškuose užregistruota 1339 ha plote (2015
metais – 1578 ha): daugiausia Joniškio (405 ha), Šiaulių (241 ha) ir Biržų (152 ha) miškų
urėdijose. Pažeistuose uosynuose sanitariniai miško kirtimai vykdyti 753 ha plote iškirsta apie 34
tūkstančiai kietmetrių medienos, daugiausia kirsta Joniškio (378 ha), Kauno (69 ha) ir Pakruojo
(46 ha) miškų urėdijose. 2017 metams nesutvarkytų židinių lieka 586 ha plote. Didžiausi
nesutvarkyti pažeistų uosynų plotai lieka Šiaulių (233 ha), Biržų (125 ha), Ukmergės (62 ha)
miškų urėdijose.
Nuo 2002 metų uosių sanitarinė būklė buvo stebima 30 pastovių tyrimo barelių
skirtinguose Lietuvos regionuose: Joniškio, Nemenčinės, Raseinių, Šakių, Ukmergės miškų
urėdijose. 2008 metais šių barelių stebėjimas baigtas, nes sausuoliai tuose bareliuose vidutiniškai
sudarė 59% visų medžių, o Raseinių ir Šakių miškų urėdijose – net 69% medžių. Tokiuose
bareliuose buvo netikslinga toliau vykdyti medžių sanitarinės būklės stebėjimą. 2008 metais tose
pačiose miškų urėdijose uždėtas tik 21 naujas uosių sanitarinės būklės stebėjimo barelis. Barelių
mažiau, nes tapo sunku rasti ligų stipriai nepažeistų ir monitoringui tinkamų medynų. Bareliai
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 31
uždėti tose vietose, kur buvo sveikiausi uosio medynai. 2008 metais sužymėti tik žaliuojantys
uosiai, todėl medžių priskirtų 5 ir 6 kategorijai (šviežiems ir seniems sausuoliams) bareliuose
nebuvo. 2008 metais sveiki (1 kategorija) medžiai sudarė 29%, o 2016 metais jų sumažėjo iki 2
procentų (17 pav.). Per 2016 metus vidutiniškai šviežiai nudžiūvo 7% uosių. Daugiausiai jų
nudžiūvo Šakių miškų urėdijoje – 10%, mažiausiai – Nemenčinės apie 4% (17 priedas). Viso per
2009-2016 metus nudžiūvo net 68% bareliuose stebimų uosių, t. y. vidutiniškai per metus
visiškai nudžiūsta apie 8,5% ligos pažeistų medžių.
0%
20%
40%
60%
80%
100%
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
6 - seni sausuoliai
5 - švieži sausuoliai
4 - džiūstantys
3 - nusilpę
2 - apsilpę
1- sveiki
17 pav. Uosių pasiskirstymas pagal sanitarinę būklę 2008-2016 metais
2016 metais sveikų uosių procentas (1 kategorija) N ir L hidrotopų augavietėse (13 lentelė)
buvo beveik vienodas. Sausuolių (5 ir 6 kategorijos) procentas N hidrotope buvo 7% didesnis nei
L hidrotope. 2016 metais laikinai užmirkstančiuose dirvožemiuose šviežiai nudžiūvo dvigubai
mažiau uosių. Galima daryti išvadą, kad 2016 metais normalaus drėkinimo hidrotope (N) uosiai
džiūvo intensyviau, nes galimai labiau nukentėjo nuo 2015 metų sausros ir 2016 metų labai
permainingų ekstremalių orų sąlygų.
13 lentelė. Uosių sveikatingumas L ir N hidrotopų augavietėse 2016 metais
Hidrotopas
Kategorija
1 2 3 4 5 6 Iš viso
L 1,44% 13,94% 9,63% 8,62% 5,46% 60,92% 100%
N 1,86% 9,32% 9,94% 5,59% 11,18% 62,11% 100%
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 32
Palyginus uosių sanitarinės būklės pasiskirstymą priklausomai nuo medyno amžiaus,
sveikų uosių (1 kategorija) išlieka tik vyresniuose (virš 50 metų) medynuose – sąlyginai sveikų
uosių iki 50 metų amžiaus medynuose beveik neliko. Nudžiūvusių uosių (5 ir 6 kategorijos) 6%
daugiau jaunesniuose (iki 50 metų) medynuose (14 lentelė). Tai rodo, kad jaunesni uosio
medynai džiūva intensyviau nei vyresnio amžiaus uosynai, nors 2016 metais šviežiai
nudžiūvusių uosių buvo 0,9% daugiau vyresnio amžiaus medynuose. Galima daryti prielaidą,
kad jaunesnio amžiaus uosynuose medžių diferenciacija į sveikatingumo kategorijas vyksta
sparčiau nei vyresniuose medynuose, tačiau ilgainiui medžių sveikatingumas suvienodėja.
14 lentelė. Uosių sveikatingumas skirtingo amžiaus medynuose 2016 metais
Amžius
Kategorija
1 2 3 4 5 6 Iš viso
<50 0,65% 11,61% 9,03% 5,81% 5,81% 67,10% 100%
>50 1,71% 13,39% 9,83% 8,55% 6,70% 59,83% 100%
2017 metais bendra džiūstančių uosynų būklė negerės, uosynai džius ir toliau, nes
stebėjimų duomenys rodo, kad kasmet nudžiūsta nuo 4 iki 17% medžių (vidutiniškai apie 8,5%).
Iki 2006 m. uosių džiūties sukėlėjas nebuvo žinomas. Patogeninis grybas Chalara fraxinea
aprašytas kaip nauja rūšis tik 2006 metais (Kowalski 2006). Kiek vėliau nelytinė stadija C.
fraxinea buvo susieta su lytine grybo stadija – Hymenoscyphus pseudoalbidus. 2014 metais
Tarptautiniame botanikos kongrese nuspręsta patogeniniam grybui suteikti pavadinimą
Hymenoscyphus fraxineus (nelytinės stadijos pavadinimas – Chalara fraxinea, o H.
pseudoalbidus yra grybo H. fraxineus sinonimas). Patogeninio aukšliagrybio H. fraxineus kilmė
siejama su Tolimaisiais Rytais, Japonija, kur šis grybas (H. pseudoalbidus) vietiniams
mandžiūriniams uosiams (Fraxinus mandshurica) ligos nesukelia, yra saprotrofinis grybas. Kartu
su uosio sodinukais grybui patekus į Europą, ši invazinė grybo rūšis tapo agresyvi ir patogeniška
paprastiesiems uosiams.
Uosių džiūtis nesustabdomai plinta toliau. Šiuo metu yra sutelktos tarptautinės mokslininkų
ir tyrėjų pajėgos, kuriami ir išbandomi nauji ligos kontrolės būdai. Kol nėra surasta efektyvių
priemonių sustabdyti ligos plitimą, taikomos selekcinės priemonės, t. y. atrenkami ir testuojami
grybui Hymenoscyphus fraxineus atsparūs uosio genotipai.
Drebulinė pintis (Phellinus tremulae Bond. Et Goriss.)
2016 metais drebulinės kempinės (sin. pinties) pažeisti drebulynai užregistruoti 1399 ha
plote (130 ha didesniame plote nei 2015 m. – 1269 ha). Daugiausiai ligotų drebulynų
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 33
užregistruota Šiaulių (574 ha) ir Joniškio (408 ha) miškų urėdijose. Vidutiniškai židiniuose
pažeista apie 40 procentų medžių. 2016 metais pažeisti drebulynai iškirsti 261 hektare, iškirsta
13861 kietmetrių medienos. 2017 metams drebulynų, su pūvančia stiebų branduolio mediena,
lieka 1138 ha plote, daugiausia Šiaulių (533 ha) ir Joniškio (323 ha) miškų urėdijose.
Drebulinės kempinės židinių plotas tiesiogiai siejasi su dideliu brandžių drebulynų kiekiu.
Lietuvos miškų ūkio statistikos 2016 m. duomenimis, brandūs drebulynai III ir IV grupių
miškuose užima 38,9 tūkst. ha plotą. Numatoma, kad ir 2017 metais ligotų drebulynų plotas
išliks panašus.
Šakninė pintis (Heterobasidion annosum Fr., Bref.)
2016 metais šakninės pinties židiniai užregistruoti 121 ha plote. Daugiausia šaknine pintimi
sergančių spygliuočių medynų rasta Jurbarko (59 ha), Ignalinos (26 ha) ir Švenčionėlių (16 ha)
miškų urėdijose. Pažeidimai 2016 metais likviduoti 4 ha plote, iškirsta 262 kietmetriai medienos.
2016 metams šakninės pinties židinių lieka 117 ha plote.
Spygliuočių apsaugai nuo šakninės pinties infekcijos 2016 metais ugdomųjų miško kirtimų
metu kelmai aptepti karbamido tirpalu 781 ha plote (2015 m. – 1086 ha plote). Didžiausi
išugdytų jaunuolynų plotai apdoroti Vilniaus (170 ha), Varėnos (111 ha) ir Šakių (100 ha) miškų
urėdijose (6 priedas). 2016 metais Rokiškio miškų urėdijoje pasodinta 18,6 ha šakninei pinčiai
atsparių želdinių (5 priedas).
Šakninė pintis – chroniška, palaipsniui medžius nudžiovinanti liga. Augančiuose eglynuose
diagnozuoti jos pažeidimų miškininkai praktiškai neturi galimybių. Pušynuose šakninės pinties
židiniuose džiūvimai suaktyvėja sekančiais metais po sausringų ir kaitrių orų periodų, kai ligos
nusilpnintus medžius apninka vabzdžiai, medžių liemenų kenkėjai, todėl pavienių ir nedideliais
židinėliais džiūstančių pušų 2016 m. buvo matoma įvairiuose šalies regionuose valstybiniuose ir
privačiuose miškuose. 2017 metais ligos židinių gali būti fiksuojama panašiu lygiu.
Ąžuolų lapų miltligė (Microsphaera alphitoides Griff. Et Maubl.)
Ąžuolų lapų miltligė užfiksuota 12,3 ha plote, Šiaulių (11,3 ha) ir Dubravos (1,0 ha) EM
miškų urėdijose. Šiaulių miškų urėdijoje pažeisti medeliai sudarė 80 procentų, Dubravos EM –
100 procentų nuo bendro medelių skaičiaus. Ligos plitimą stabdančios priemonės nenaudotos.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 34
Saklys (Peridermium pini Kleb., Cronartium flaccidum Wint.)
Sakuotojo pušų vėžio (saklio) pažeistų pušynų 2016 metais registruota 8,3 ha plote tik
trijose miškų urėdijose (1 priedas). Džiūstančiomis lajomis ligotų pušų iškirsta 6,6 ha plote.
Sekantiems metams saklio pažeistų pušų lieka 1,7 ha plote. Liga chroniška, medžiuose lėtai
vystosi daugelį metų, todėl staigūs šios ligos protrūkiai negalimi ir 2017 metais naujai ligos
apimtų pušynų dideliuose plotuose nesitikima.
Paprastoji spygliakritė (Lophodermium seditiosum Minter, Staley & Millar)
Paprastoji pušų spygliakritė užregistruota Zarasų miškų urėdijoje 0,6 ha plote.
Užregistruotame židinyje 80 procentų medelių dėl ligos neteko apie 85 procentų spyglių. Kovos
priemonės nebuvo taikytos.
Eglės spyglių rūdys (Chrysomyxa ledi (Alb. et Schw.))
Eglės spyglių rūdys užfiksuotos Radviliškio miškų urėdijoje 1,1 ha plote. Užregistruotame
židinyje 85 procentai medelių dėl ligos neteko apie 80 procentų spyglių. 2016 metais miškų
urėdija židinį 1,1 ha plote likvidavo.
Pušies spyglių rūdys (Coleosporium senecionis (Pers.) Fr.)
Pušies spyglių rūdys užfiksuotos Varėnos miškų urėdijoje 0,2 ha plote. Užregistruotame
židinyje 80 procentų medelių dėl ligos neteko 100 procentų spyglių. 2016 metais miškų urėdija
židinį 0,2 ha plote likvidavo.
Guobų maras (Ophiostoma ulmi (Buism.) Mor., Ophiostoma novo-ulmi Brasier)
Džiūstančios guobos, pažeistos guobų maro, 2016 metais registruotos 1,2 ha plote Biržų
(0,7 ha) ir Trakų (0,5 ha) miškų urėdijose. 2016 metais miškų urėdijos židinius likvidavo 1,2 ha
plote.
Alksninė fitoftora (Phythopthora alni Brasier & S.A.Kirk)
Juodalksnio medynai su alksninei fitoftorozei būdingais išoriniais požymiais (tamsus
eksudatas ir dėmės ant žievės paviršiaus) registruoti Šiaulių miškų urėdijoje 6,2 ha plote.
Medyno sveikatingumą gerinančios priemonės netaikytos ir ligos židinys lieka 2017 metams.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 35
Kitos medžių ligos
Sausose augavietėse nenašiose smėlio dirvose pasodintuose pušų želdiniuose buvo galima
pastebėti pušelių, kurių spygliai nurudo ar nugelto rudenį. Buvo pažeisti medeliai pavieniai ar
nedidelėmis grupelėmis. Džiūvimą sukėlė dėl kelmučio (Armilaria sp.) infekcijos apmirę šaknys.
Pastebėta, kad dažniausiai kelmučio pažeidimai išryškėja rudenį, kai prieš tai vegetacijos metu
būna sausringi ir kaitrių orų periodai.
Daugelyje Lietuvos regionų stebėtas ankstyvas rudeninis beržų lapų metimas, kurį sukėlė
grybo beržinės marsoninos (Marsonina betulae) infekcija. Ligai plisti buvo palankus vasaros
antrosios pusės lietingas orų periodas, o po to rudenį stojęs ilgas sausas laikotarpis.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 36
GYVŪNŲ DAROMI PAŽEIDIMAI
2016 metais gyvūnų naujai pažeistų plotų miškuose užregistruota 2018,7 ha, tai 6,5%
mažiau nei prieš metus (2015 m. 2159,9 ha, 18 pav.). Daugiausiai naujai užregistruotų žvėrių
pažeistų želdinių ir medynų plotų buvo registruota Kėdainių (274,6 ha), Rietavo (196,9 ha),
Joniškio (171,2 ha), Kretingos (167,4 ha), Šilutės (160,6 ha), Tauragės (136,3 ha) ir Kupiškio
(107,5 ha) miškų urėdijose (1 priedas).
0
1000
2000
3000
4000
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
ha
18 pav. Naujai pažeisti miško plotai 2010-2016 m.
Nuo viso naujai užfiksuoto pažeidimų 2018,7 ha ploto, ūglių nukandžiojimas želdiniuose
sudaro 56,1%, žievės nulaupymas medynuose – 34,4%, briedžių nulaužytomis viršūnėmis
jaunuolynai – 5,3%, bebrų pažeisti medynai – 3,2%, kiti pažeidimai – 1,0% (15 lentelė).
15 lentelė. Gyvūnų pažeisti želdiniai ir medynai 2016 metais Pažeidimai Užregistruota pažeidimų, ha Atliktos priemonės, ha
nulaupyta žievė 694,8 3,4 nukandžioti ūgliai nulaužytos viršūnės (briedžių)
1131,9 107,1
65,0 2,1
išrausti medeliai 0,0 0,0 bebrų 63,9 24,9 pelinių graužikų 7,1 5,3 nutrypimas 6,0 0,0 kormoranų 7,9 0,0
Iš viso: 2018,7 100,7
2016 metais nukandžiotais ūgliais pažeistų želdinių plotai, lyginant su 2015 metų
duomenimis, padidėjo 17,5% ir siekė 1131,9 ha, nulaupyta žieve medynų plotas sumažėjo 19,4%
ir sudarė 694,8 ha, o bebrų patvenktų medynų plotas sumažėjo 60,1% ir sudarė 63,9 ha (19 pav.).
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 37
0
800
1600
2400
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
ha
Nulaupyta žievė Nukandžioti ūgliai Bebrų padaryti pažeidimai
19 pav. Pagrindiniai žvėrių padaryti pažeidimai 2010-2016 metais
Žvėrių populiacijos dinamika
Briedžių populiacija per 2016 metus dar padidėjo 9,6%, o tauriųjų elnių – pagausėjo 8,5%
(16 lentelė). Stirnų populiacija anksčiau keletą metų iš eilės vis mažėjo, bet per paskutinius
dvejus metus stirnų skaičius stipriai išaugo. Nuo 2010 metų stirnų populiacija yra padidėjusi
10,5%, tauriųjų elnių – padidėjusi 69,7%, o briedžių populiacija išaugo virš dviejų kartų. Šernų
populiacija yra stipriai sumažėjusi dėl Afrikinio kiaulių maro infekcijos plitimo ir jų kiekio
reguliavimui taikytų priemonių (2016 m. nukrito 28,4%). Bebrų populiacija mažėja trejetą metų
iš eilės, 2016 metais jų kiekis sumažėjo dar 7,3%.
16 lentelė. Žvėrių skaičius 2010-2016 metais (šaltinis: Aplinkos ministerija)
Rūšis Skaičius, vnt. Pokytis
2015/2016 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Briedis 6757 7470 8666 9375 10903 12853 14091 +1238 Taurusis elnias
21303 23495 25672 28137 30056 33318 36147 +2829
Stirna 117727 116127 109707 115179 111427 119615 130087 +10472 Šernas 54608 57805 56203 61795 22325 27497 19699 -7798 Bebras 45702 48046 48604 49742 44416 43802 40618 -3184
Žvėrių pažeistų plotų tvarkymas
Miškų urėdijos žvėrių, pelinių graužikų ir kormoranų pažeistuose medynuose,
jaunuolynuose ir želdiniuose 2016 metais atliko priemones 100,7 ha plote. Jos taikytos
vienuolikoje miškų urėdijų. Daugiausiai priemonių vykdė Šilutės (46,0 ha) ir Zarasų (19,3 ha)
miškų urėdijos. Šilutės miškų urėdijoje atlikta 36,9 ha priemonių plotuose su nukandžiotais
medelių ūgliais ir 8,1 ha – bebrų pažeistuose medynuose. Zarasų miškų urėdijoje 11,7 ha
priemonių buvo atlikta bebrų pažeistuose medynuose ir 5,5 ha plotuose su nukandžiotais medelių
ūgliais.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 38
Žievės laupymas
Pažeistų medynų, laupant medžių kamienų žievę, 2016 metais registruota 694,8 ha 22-jose
miškų urėdijose, tai yra 19,4% mažiau nei praėjusiais metais (20 pav.). Daugiausiai naujų
pažeidimų užregistruota Kėdainių (191,1 ha), Rietavo (97,4 ha) ir Kupiškio (56,5 ha) miškų
urėdijose. Sanitarinės priemonės pažeistuose medynuose atliktos 3,4 ha plote tik Tauragės miškų
urėdijoje.
0
300
600
900
1200
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
ha
0
10000
20000
30000
40000
vn
t.
naujai registruoti židiniai tauriųjų elnių populiacija
20 pav. Nulaupyta žieve medynų plotų ir tauriųjų elnių populiacijos dinamika
Nukandžioti ūgliai
2016 metais naujų plotų su nukąstais ir nuskabytais ūgliais užfiksuota 1131,8 ha 26-iose
miškų urėdijose (17,5% daugiau nei 2016 metais, 21 pav.). Daugiausiai tokio pobūdžio
pažeidimų užfiksuota Joniškio (168,4 ha), Kretingos (118,5 ha) ir Šilutės (94,0 ha ) miškų
urėdijose. Sanitarinės priemonės pažeistuose želdiniuose ir jaunuolynuose atliktos 65,0 ha plote,
daugiausia Šilutės miškų urėdijoje – 36,9 ha plote.
0
500
1000
1500
2000
2500
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
ha
0
30000
60000
90000
120000
150000
vnt.
naujai registruoti židiniai stirnų populiacija Tauriųjų elnių populiacija
21 pav. Nukandžiotais ūgliais plotų medynuose bei stirnų ir tauriųjų elnių populiacijos dinamika
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 39
Briedžių nulaužytos viršūnės
2016 metais briedžių pažeistų jaunuolynų, nulaužant pušų viršūnes, fiksuota 107,1 ha plote
12-oje miškų urėdijų. Šios briedžių padaromos žalos miškui registruota 23,3% mažiau nei 2015
metais. Daugiausiai žalos padaryta Kupiškio (20,8 ha), Nemenčinės (18,6 ha), Kazlų Rūdos
(14,6 ha) ir Zarasų (11,3 ha) miškų urėdijose (22 pav.). Sanitarinės priemonės briedžių
pažeistuose jaunuolynų plotuose buvo atliekamos tik Zarasų miškų urėdijoje (2,1 ha).
0
7
14
21
Kupiškio Nemenčinės Kazlų Rūdos M Zarasų Šiaulių Rietavo Šakių Šalčininkų Utenos Kretingos Šilutės Biržų
ha
22 pav. Briedžių nulaužytomis viršūnėmis jaunuolynų plotas miškų urėdijose 2016 metais.
Šernų išrausti medeliai
2016 metais šernų pažeidimų miškuose nefiksuota, tam didžiausią įtaką turėjo sumažėjusi
šernų populiacija (23 pav.). Nuo 2010 metų šernų populiacija yra sumažėjusi 64%.
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
vnt.
0
5
10
15
20
25
ha
šernų populiacija naujai registruoti židiniai
23 pav. Šernų daromos žalos ir jų populiacijos dinamika 2010-2016 metais
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 40
Bebrų žala
Bebrų pažeisti plotai fiksuoti 9-iose miškų urėdijose. Per 2016 metus šie gyvūnai naujai
patvenkė ar nugraužė medžius 63,9 ha miško plote (60,1% mažiau nei 2015 metais), daugiausiai
Šilutės (30,5 ha) ir Zarasų (13,3 ha) miškų urėdijose (24 pav.).
Miškų urėdijos likvidavo 24,9 ha pažeisto ploto. Daugiausiai bebrų pažeistų medynų ploto
likviduota Zarasų (11,7 ha) miškų urėdijoje.
0
20000
40000
60000
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
vnt.
0
200
400
600
800
1000
ha
bebrų populiacija bebrų daroma žala miškui
24 pav. Bebrų daromos žalos ir jų populiacijos dinamika 2010-2016 metais
Pelinių graužikų pažeidimai
2016 metais pelinių graužikų padarytos žalos miškų urėdijose fiksuota 7,1 ha plote.
Lyginant su 2015 metais ji sumažėjo 71,7% (25 pav.). Pažeidimai užfiksuoti Biržų (4,3 ha),
Radviliškio (1,0 ha), Šilutės (1,0 ha), Tauragės (0,5 ha) ir Šiaulių (0,3 ha) miškų urėdijose.
Pažeidimai vykdant priemones buvo likviduoti tik Biržų (4,3 ha) ir Šilutės (1,0 ha) miškų
urėdijose.
0
50
100
150
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
ha
Pelinių graužikų pažeidimai
25 pav. Pelinių graužikų pažeidimai 2010-2016 metais
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 41
Kitų miškams kenkiančių gyvūnų pažeidimai
Kormoranų pažeistų medynų 2016 metais užfiksuota tik Kretingos miškų urėdijoje 7,9 ha
plote (2015 m. 2,6 ha). Pažeidimų likvidavimo priemonės nebuvo vykdytos.
Šilutės miškų urėdijoje užfiksuotas miško želdinių nutrypimas 6,0 ha plote. Juos nutrypė
danielių banda, gyvenanti aptvertame miško plote. Miško želdinių pažeidimus mažinančios
priemonės nebuvo taikytos.
Priemonės miškų apsaugai nuo žvėrių
Miškų urėdijos 2016 metais repelentais aptepė medelių ūglius 17986,6 ha želdinių plote, t.
y. 3,1% daugiau nei 2015 metais. Repelentus naudojo 41-a miškų urėdija (6 priedas). Kaip ir
praėjusiais metais daugiausiai repelentais želdinių aptepė Ukmergės (1361,3 ha), Švenčionėlių
(1015,1 ha) ir Nemenčinės (995,2 ha) miškų urėdijos. 2016 metais repelentų naudojimo
nefiksavo tik Ignalinos urėdija.
Mechaninėmis apsaugos priemonėmis (individualiomis apsaugomis ir gaubtais, tvoromis)
želdinius saugojo taip pat 41-a miškų urėdija. Bendras šia priemone apsaugotų želdinių plotas
2016 metais sudarė 1417,4 ha (1,0% daugiau nei 2015 metais). Daugiausia želdinių aptvėrė
Ukmergės (136,1 ha), Kėdainių (125,3 ha) ir Anykščių (96,9 ha) miškų urėdijos. 2016 metais
želdinių ir jaunuolynų tvėrimo naudojimo nefiksavo tik Ignalinos urėdija.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 42
ABIOTINIŲ VEIKSNIŲ PAŽEIDIMAI
2016 metais abiotinių veiksnių sukeltų naujų pažeidimų užregistruota 2996,9 ha plote (17
lentelė), t. y. apie 3,6% daugiau nei 2015 metais (2892,4 ha). 2016 metais naujai užregistruoti
abiotinių veiksnių pažeidimai sudarė 31,2% nuo visų naujai užregistruotų pažeidimų miškuose
(2015 m. – 28,5%). Kaip jau tapo įprasta eilę metų, iš abiotinių veiksnių daugiausia pažeidimų
sukėlė vėjas, kurie sudarė 95,0% nuo visų abiotinių pažeidimų.
17 lentelė. Abiotinių veiksnių pažeidimai 2016 m.
Pažeidimai plotas, ha
užregistruota atlikta priemonių
Vėjas 2846,1 2616,8 Sniegas 1,6 1,6 Gaisrai 6,6 Užmirkimas 86,1 54,6 Šalnos 9,8 Sausra 46,7 12,6
Iš viso: 2996,9 2685,6
Klimatologai įspėja, kad dėl klimato kaitos stipriai keičiasi orai, jie pasižymi
ekstremalėjančiais meteorologiniais reiškiniais, vis dažnėja periodai su dideliais temperatūrų
pokyčiais, būna karščio ir šalčio protrūkiai, kyla škvalai ir viesulai, ryškėja kritulių
nepastovumas ir netolygus jų pasiskirstymas, vasaros būna su sausromis ir kritulių perteklingais
periodais. Visa tai sudarys sąlygas ir ateityje miškuose nemažėti abiotinių pažeidimų plotui, o kai
kuriais metais pažeidimai gali būti stichinio lygio.
Vėjas
2016 metais vėjo pažeistų medynų naujai užregistruota 39-iose miškų urėdijose. Iš viso
vėjas Lietuvoje pažeidė 2846,1 ha valstybinių miškų. Stiprūs gūsingi vėjai per metus buvo keletą
kartų. Daugiausia miškams žalos padarė 2016 metų birželio 17 d. pietų ir pietryčių šalies
rajonuose praūžę stiprūs vėjo gūsiai. Daugiausia medynų vėjas pažeidė Druskininkų (598,6 ha),
Veisiejų (476,1 ha), Trakų (265,5 ha), Dubravos EM (207,0 ha), Ukmergės (200,1 ha) miškų
urėdijose.
2016 metais vėjo pažeistuose medynuose miškų urėdijos atliko priemones 2616,8 ha plote.
Didžiausi vėjo nesutvarkytų medynų plotai liko Dubravos EM (92,2 ha), Panevėžio (26,5 ha),
Kauno (26,6 ha), Ukmergės (18,7 ha), Kaišiadorių (11,8 ha) miškų urėdijose.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 43
Įvertinęs duomenis apie 2016 m. birželio 17 d. praūžusios audros padarinius (suminė žala
miškuose preliminariais vertinimais siekia apie 200 tūkst. m3 medienos tūrio) LR Aplinkos
ministras stichinės nelaimės miškuose įvykį paskelbė VĮ Alytaus, Druskininkų ir Varėnos miškų
urėdijų veiklos teritorijose visų nuosavybės formų miškuose, nes miškų pažeidimo padariniai
pagal Miškų įstatymo kriterijus prilygsta stichinės nelaimės įvykiui: išversti ar išlaužyti medynai
sudaro daugiau kaip ketvirtadalį šių nuo audros labiausiai nukentėjusių urėdijų metinės kirtimo
normos. Pavedė Specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose
priemonių taikymą iki 2016 m. rugsėjo 1 d. užtikrinti Valstybinei miškų tarnybai, Generalinei
miškų urėdijai ir VĮ Alytaus, Druskininkų ir Varėnos miškų urėdijoms. Visų pirma miško keliai
turi būti išvalyti nuo užverstų medžių, kad jais būtų galima pravažiuoti. Savivaldybių buvo
prašoma apriboti žmonių lankymąsi audros pažeistuose miškuose, kol jie bus tvarkomi.
Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai škvalo pažeistuose
miškuose skubos tvarka įvertino sanitarinių plynųjų biržių kirtimo tikslingumą: valstybiniuose
miškuose biržių 50 vnt. (105,94 ha), privačiuose miškuose biržių 61 vnt. (124,13 ha), iš viso
biržių 111 vnt. (230,07 ha), iš jų: 43 vnt. saugomose teritorijose, biržių įvertinimo vidutinė
trukmė škvalo pažeistuose miškuose neviršijo 6 kalendorinių dienų nuo miškų savininkų ir
valdytojų prašymo pateikimo. Paskelbė straipsnius žurnaluose „Mūsų girios“ ir „Miškai“, VMT
interneto tinklalapyje apie vėjavartų ir vėjalaužų savalaikio sutvarkymo svarbą spygliuočių
medynuose. Škvalo nuniokoti valstybiniai ir privatūs miškai aktyviausiai buvo tvarkomi birželio-
rugpjūčio mėnesiais ir didžioji dalis vėjo sudarkytų plotų buvo iškirsta iki rugsėjo pradžios.
Nuo to paties 2016-06-17 škvalo labai nukentėjo ir Baltarusijos miškai: 36 tūkst. ha plote
vėjas išvertė-išlaužė 3,8 mln. m3 medžių. Tai didžiausi vėjo sukelti pažeidimai kaimyninės šalies
istorijoje. Labiausiai buvo pažeisti Minsko miškų ūkių susivienijimo miškai, iš jų Smolevičių ir
Červenskų miškų ūkiuose – virš 8 tūkst. ha plote virš 2 mln. m3 tūris. Buvo iškelta užduotis
stichijos padarinius sutvarkyti per maksimaliai trumpiausią laikotarpį: pasiekiamus sklypus iki
lapkričio 1 d., sunkiai pasiekiamus plotus – iki 2017 m. kovo 1 d. Buvo organizuotas štabas
stichijos padariniams tvarkyti, laikini serviso punktai dirbančiai technikai vietoje aptarnauti, iš
visos šalies pasitelkti miško darbuotojai apgyvendinti mokyklose, darželiuose, klubuose ir kt.
visuomeninio naudojimo pastatuose. Pagrindiniai vėjavartų kiekiai buvo sutvarkyti 5 mėnesių
laikotarpyje. Iki 2016-12-01 iš vėjavartų-vėjalaužų paruošta 2,8 mln. m3 medienos ir realizuota –
2 mln. m3. 2017 m. pradžiai sunkiai pasiekiamose šlapiose vietovėse buvo likęs nesutvarkytas
97,3 tūkst. m3 medienos tūris 1,1 tūkst. ha plote. 2016 m. rudenį jau sutvarkytų plotų biržėse
buvo pasodinta 5,3 tūkst. ha miško kultūrų, t.t. 3,5 tūkst. ha apsodinta visuomeninių akcijų metu.
Sunkiai pasiekiamus sklypus numatyta palikti savaiminiam žėlimui.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 44
Sniegas
2016 metais gausaus iškritusio sniego padaryti pažeidimai užregistruoti Mažeikių ir Zarasų
miškų urėdijose 1,6 ha plote (2015 metais 6,0 ha). Visame 1,6 ha plote miškų urėdijos atliko
medynų sveikatingumą gerinančias priemones ir sniego pažeistų medynų neliko.
Gaisrai
2016 metais gaisro naujai pažeistų medynų užregistruota 6,6 ha plote 12-oje miškų urėdijų,
t. y. beveik 4,7 karto mažiau nei 2015 metais (30,7 ha ha). Miškuose IV klasės miškų gaisrų
pavojaus periodai buvo gegužės, birželio, liepos, rugsėjo mėnesiais ir net spalio pradžioje.
Kadangi pavasarį ir vasarą buvo lietingų laikotarpių, tai po keleto buvusių ekstremalesnių
sausringų periodų, vėliau iškrisdavo pakankamai kritulių liūčių ar ilgiau stojusių lietų metu
(išskyrus pirmąją vasaros pusę ir rugsėjį), todėl žmonių aktyviausio poilsiavimo metu nesusidarė
labai palankios sąlygos gaisrams miškuose kilti. Didžiausi gaisrų pažeisti plotai užregistruoti
Nemenčinės (2,0 ha), Druskininkų (1,1 ha), Ignalinos (1,0 ha), Švenčionėlių (0,7 ha), Valkininkų
(0,5 ha) miškų urėdijose. Kadangi daugiausia degė tik žolinė danga ar miško paklotė, tai
medynai nuo gaisrų stipriau nenukentėjo ir juose miškų tvarkymo priemonių atlikti nereikėjo.
Įsimintiniausias 2016 metų gaisras buvo ne miško plotuose. Neįprastai šilta bei sausa
gegužės pabaiga ir birželio pradžia kai kuriuose šalies regionuose taip buvo išdžiovinusi miškus
ir nedirbamus medžiais apaugančius plotus, kad betrūko tik mažiausios kibirkštėlės užsiliepsnoti
miško paklotei ar išdžiūvusiai žolinei augmenijai. Birželio 1 d. Šiaulių rajone po beveik paros
triūso ugniagesiams, jiems pagelbėjusiems savanoriams, miškininkams bei kariams pavyko
užgesinti popietę įsiplieskusį gaisrą Rėkyvos ežero pakrantėje – dėl nevalyvo poilsiautojo išdegė
apie 4 hektarai pelkėje miško jaunuolyno. Apie Rėkyvos ežero pakrantėje kilusį gaisrą pranešė
priešingame ežero krante jachtklube plušantys buriuotojai, kurie yra ir savanoriai ugniagesiai.
Gesinti didelį gaisrą buvo pasitelktos ne tik gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos, bet darbavosi
ir miškininkų brigada, o jiems į pagalbą buvo pasiųsti ir du Lietuvos kariuomenės karinių oro
pajėgų sraigtasparniai Mi-8 su gesinimo „kriaušėmis“. Sraigtasparniai pakaitomis pusšimtį kartų
kilo į orą su pilnomis 3 tonų vandens talpyklomis. Tad dar tą pačią dieną iki tamsos gaisrą
pavyko lokalizuoti, kad jis daugiau neplistų.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 45
Užmirkimas
2016 metai orai buvo permainingi su sausais ir drėgnais periodais. Nors bendras metinis
kritulių kiekis buvo artimas metinei kritulių normai, tačiau didelė kritulių dalis iškrito per
lietingus periodus ar liūčių pavidalu: per kelias dienas vos ne visa mėnesio norma, o po to
būdavo sausi laikotarpiai. Kritulių pasiskirstymas buvo netolygus atskiruose regionuose, taip pat
mėnesių atskirais dešimtadieniais. Nusistovėjus ir užsitęsus lietingam laikotarpiui paviršinis
vanduo pradėjo kauptis žemesnėse vietose ir mažiau pralaidžiuose dirvožemiuose. Ilgiau
užsistovėjus vandeniui prasidėjo užmirkimai.
2016 metais nuo užmirkimo nukentėjo 86,1 ha medynų 10-yje miškų urėdijų (2015 metais
80,0 ha). Iš jų daugiausia Šilutės (68,7 ha), Utenos (7,9 ha), Šiaulių (3,0 ha), Druskininkų (2,1
ha), Trakų (1,5 ha) miškų urėdijose.
2016 metais 8-ios miškų urėdijos vykdė priemones užmirkusiuose plotuose 54,6 ha plote, iš
jų 6-ios miškų urėdijos sutvarkė visus pažeistus plotus. Nesutvarkytų užmirkusių plotų liko
keturiose miškų urėdijose. Didžiausi užmirkę plotai liko Šilutės urėdijoje (20,3 ha).
Šalnos
2016 metais gegužę ir net birželį fiksuotos vėlyvosios pavasarinės šalnos. Jos labai
pavojingos naujai augantiems ar išaugusiems jaunų medelių ūgliams, kadangi šios šalnos
labiausiai pasireiškia netoli žemės paviršiaus.
2016 metais šalnų pažeidimai užregistruoti 4-iose miškų urėdijose 9,8 ha plote, beveik tris
kartus mažiau nei 2015 metais (27,8 ha): Kretingos (8,2 ha), Jurbarko (0,9 ha), Rokiškio (0,5 ha)
ir Dubravos EM (0,2 ha) miškų urėdijose. Šalnų pažeistuose plotuose priemonių vykdyti
neprireikė.
Sausra
Nors 2016 metų suminis kritulių kiekis buvo artimas vidutinėms daugiametėms normoms,
tačiau pasitaikė keletas sausesnių su kaitromis laikotarpių. Ypač karštų orų buvo birželio
mėnesio gale, kai temperatūra pakilo iki 35 laipsnių. Sausi periodai buvo gegužės, birželio,
liepos, rugsėjo mėnesiais ir net spalio pradžioje. Karšti orai ypač pavojingi jauniems, nesenai
pasodintiems medeliams.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 46
2016 metais nuo sausros nukentėjo 46,7 ha miškų 5-iose miškų urėdijose (2015 m. 37,8
ha): Zarasų (24,5 ha), Jurbarko (15,2 ha), Rokiškio (5,9 ha), Dubravos EM (1,0 ha) ir Šalčininkų
(0,1 ha).
Jurbarko (12,5 ha) ir Šalčininkų (0,1 ha) miškų urėdijos pažeistuose plotuose atliko
medynų būklę pagerinančias priemones.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 47
ŽUVĘ ŽELDINIAI, ŽĖLINIAI, SĖKLINĖS PLANTACIJOS IR
MEDYNAI
Nuo įvairių miškui žalingų veiksnių (vabzdžių pakenkimų, miško medžių ligų, abiotinių
veiksnių padarinių, žvėrių pažeidimų) 2016 metais žuvo 653,4 ha želdinių, žėlinių, sėklinių
plantacijų ir medynų (toliau medynai ir želdiniai) (26 pav., 3 priedas). Sanitariniais kirtimais
iškirsta 99643,55 m³ medienos. 2016 metais medynų ir želdinių žuvo 22,8% daugiau nei prieš
metus (2015 m. – 504,4 ha). 2016 metais, lyginant su 2015 metais, reikėjo daugiau iškirsti miško
plynais sanitariniais kirtimais, likviduojant stipraus vėjo padarinius, plynai daugiau iškirsta ir
drebulinės kempinės pažeistų medynų. Plynai mažiau buvo kertama spygliuočių šakninės pinties
pažeistų medynų, liemenų kenkėjų nudžiovintų spygliuočių medynų. 2016 metais nerasta nuo
įvairių kompleksinių priežasčių plynai išdžiūvusių beržynų bei ąžuolynų, nebedžiūvo eglynai
nusilpę dėl netikrojo eglinio skydamario buvusių intensyvių pakenkimų 2009-2010 metais,
neužregistruota ir nuo grambuolių lervų nudžiūvusių želdinių.
0%
54%
9%
37% Abiotiniai veiksniai
Miško medžių ligos
Vabzdžiai
Žvėrys
26 pav. Medynų ir želdinių žuvimo priežastys 2016 metais
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 48
Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai 2016 metais
valstybiniuose miškuose įvertino numatytų vykdyti plynųjų sanitarinių kirtimų tikslingumą
medynuose bendrame 268,7 ha plote. Vadovaujantis miško sanitarinėmis apsaugos taisyklėmis
plynųjų sanitarinių kirtimų tikslingumas vertintas ne mažesnėse kaip 1 ha ploto biržėse (iš viso
112 biržių). Kiekvienoje iš jų buvo nustatyta medžių sanitarinė būklė ir džiūvimą sukėlę
veiksniai, surašytos medynų sanitarinės būklės įvertinimo pažymos.
Žuvę nuo miško medžių ligų
Valstybiniuose miškuose 2016 metais grybinių ligų (drebulinės ir šakninės pinčių, uosių
bei ąžuolų medžių džiūvimą sukeliančių ligų, spyglių rūdžių, miltligių, sakuotojo pušų vėžio,
guobų maro, fitoftoros, spygliakričių sukėlėjų) pažeistų medynų ir želdinių iš viso užregistruota
2929,1 ha plote, iš jų nudžiūvo 345,9 ha. Nudžiūvę nuo grybinių ligų medynai ir želdiniai sudaro
52,9% nuo 2016 metais visų nudžiūvusių medynų ir želdinių ploto (653,4 ha).
Pagal miškų urėdijų abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų pažeidimų
bei atliktų priemonių registravimo žurnalo įrašus, 2016 metais užregistruota 1338,6 ha grybinių
ligų pažeistų uosynų, iš jų išdžiūvo – 167,7 ha ir iškirsta 23750,54 m³ medienos. Sergančių
uosynų 2016 metais daugiausia iškirsta Joniškio (37,4 ha), Radviliškio (37,3 ha), Biržų (25,7 ha)
ir Pakruojo (25,3 ha) miškų urėdijose. Uosynų džiūtis Lietuvoje prasidėjo 1996 metais ir iki
pastarųjų metų valstybiniuose miškuose jų liko mažiau kaip trečdalis buvusio ploto, o išlikusių
uosio medynų sanitarinė būklė kasmet ir toliau blogėja. Pagal Valstybinės miškų tarnybos
duomenis, valstybiniuose miškuose 2014-01-01 dienai dar buvo likę 8884,7 ha uosynų
(medienos tūris 172563 m³), 2015-01-01 dienai – 7773,7 ha (medienos tūris 150271 m³), 2016-
01-01 dienai – 7359,8 ha (medienos tūris 141900 m³, Valstybinė miškų apskaita, 2014, 2015,
2016).
Sergančių grybinėmis ligomis bei įvairių nepalankių kompleksinių veiksnių pažeistų
ąžuolynų 2016 metais užregistruota 40,8 ha plote. Ąžuolai intensyviai džiūvo 2004-2006 metais.
Pastaraisiais metais ąžuolynuose randami tik pavieniai ar mažomis grupėmis nudžiūvę medžiai,
kurių lajos buvo išretėję ankstesnės ąžuolų masinės džiūties laikotarpiu. Ąžuolynuose 2016
metais rinktini sanitariniai kirtimai vykdyti 4,9 ha plote ir paruošta 105 m³ medienos. Plynais
sanitariniais kirtimais kirsti nudžiūvusių ąžuolynų nereikėjo.
Drebulynų, pažeistų baltojo juostuotojo drebulės branduolio puvinio, kurį sukelia drebulinė
pintis ar kempinės (Phellinus tremulae Bond. et Boriss), 2016 metais rasta 1398,9 ha plote.
Drebulinės pinties stipriai pažeistų medynų 2016 metais plynais sanitariniais kirtimais buvo
iškirsta 174,8 ha plote ir paruošta 12155,5 m³ medienos.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 49
2016 metais beržynai nedžiūvo ir plynais sanitariniais kirtimais jų kirsti nereikėjo, nors
2015 metais grybinėmis ligomis sergančių beržynų rasta 4,1 ha ir jie iškirsti plynais sanitariniais
kirtimais. Paruošta 697 m³ medienos.
Šakninės pinties 2016 metais pažeistų spygliuočių medynų iš viso užregistruota 120,9 ha.
Šios ligos pažeistuose pušies jaunuolynuose sanitariniai kirtimai vykdyti 3,6 ha plote, iškirstas
medienos tūris 261,95 m³, tame tarpe plynai iškirsta 0,9 ha ir iškirstos medienos tūris 94,95 m³.
Guobų maras (ligos sukėlėjai – grybai Ophiostoma ulmi ir Ophiostoma Novo-ulmi Brasier.)
2016 metais nudžiovino 1,2 ha medynų. Iškirsta 264 m³ medžių. Tai pavojinga liga vienos
medžių genties, kuriai priklauso guoba, vinkšna ir skripstas.
2016 metais juodalksnio medynuose alksninės fitoftoros pažeidimai pastebėti 6,2 ha plote,
spygliuočių liemenų ir šakų rūdžių (saklio) – 8,3 ha plote, spyglių rūdžių – 1,3 ha plote, pušų
spygliakritės – 0,6 ha plote bei miltligės – 12,3 ha plote. Dėl šių miško medžių ligų medynai,
jaunuolynai ar želdiniai valstybiniuose miškuose 2016 metais ištisai nedžiūvo, išskyrus spyglių
rūdžių pažeistus medynus, kurie buvo kertami plynais sanitariniais kirtimais 1,3 ha plote.
Žuvę nuo abiotinių veiksnių
Valstybiniuose miškuose abiotinių veiksnių (stiprių vėjų, perteklingos drėgmės, gaisrų,
sniegalaužų, šalnų, sausros) pažeistų medynų ir želdinių 2016 metais iš viso užregistruota 2996,9
ha plote, o iš to skaičiaus nuo stipraus masto pažeidimų išdžiūvo 243,9 ha. Nuo abiotinių
veiksnių žuvę medynai sudarė 37,3% nuo visų 2016 metais žuvusių medynų ir želdinių ploto.
Pagal miškų urėdijų 2016 metų Abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų
pažeidimų bei atliktų priemonių registravimo žurnalo įrašus, stiprus vėjas pažeidė 2846,1 ha
medynų, sanitariniais kirtimais iškirsta 105973,25 m³ medienos. Iš to kiekio, intensyviam vėjui
išvertus ir išlaužius medžius, buvo negrįžtamai sudarkyta 235 ha medynų.
Meteorologinės stotys 2016 metais 15-20 m/s stipraus vėjo gūsius registravo beveik
kiekvieną mėnesį (birželį 20-27 m/s, spalį vakariniuose rajonuose 22-24 m/s). Daugiausia žalos
medynams padarė birželio 17 dieną kilusi audra šalies pietinėje dalyje.
Daugiausia nuo vėjo žuvusių medynų buvo penkiose miškų urėdijose: Druskininkų (91,3
ha), Ukmergės (29,3 ha), Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje (26,0 ha), Alytaus (22,7 ha) ir
Jonavos (11,6 ha).
Pagal miškų urėdijų Valstybinei miškų tarnybai pateiktus duomenis, 2016 metais gaisro
pažeisti medynai užregistruoti 6,6 ha plote, bet ugnis valstybinio miško nesunaikino.
Pagal miškų urėdijų Generalinei miškų urėdijai pateiktus preliminarius duomenis, 2016
metais, iki spalio 10 d. Lietuvos miškuose užregistruota 97 miško gaisrai 26,08 ha plote, iš jų 40
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 50
miško gaisrų privačiuose miškuose 5,88 ha plote (2015 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo
užregistruota 240 miško gaisrų 70,47 ha plote). 2016 metais miškų urėdijų priešgaisrinės
komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus buvo
išvykę į gaisravietes daugiau nei 460 kartų. Didžiausi gaisrai valstybiniuose miškuose 2016
metais buvo: Jonavos miškų urėdijos Gaižiūnų (buv. Dumsių) g-joje – 4,98 ha, Nemenčinės
miškų urėdijos Žeimenos g-joje – 4,55 ha ir Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje Jūrės g-
joje – 0,95 ha. (Generalinės miškų urėdijos informacija).
Užmirkusių medynų, pakilus gruntiniam ir paviršiniam vandeniui, 2016 metais
užregistruota 86,1 ha. Šešiose miškų urėdijose nudžiūvo miškas 8,3 ha plote ir iškirsta 1640,84
m³ medienos.
2016 metų žiemą iškritus gausiam sniegui, miškuose kai kur buvo aplaužytos medžių šakos
bei viršūnės. Sniegalaužų bei ledalaužų pažeidimai buvo užregistruoti 1,6 ha plote. Plynai
iškirsta 0,6 ha.
Šalnos 2016 metais pažeidė 9,8 ha želdinių, sausra – 46,7 ha želdinių ir jaunuolynų, tačiau
dėl šių abiotinių veiksnių žuvusių medynų ir želdinių neužregistruota.
Žuvę nuo vabzdžių
2016 metais valstybiniuose miškuose lajų, medžių liemenų, želdinių ir jaunuolynų kenkėjų
išplitimo židiniai pastebėti 1645,6 ha plote. Tame tarpe vabzdžiai sunaikino medynus ir želdinius
61,1 ha plote, ir nuo kenksmingų miško vabzdžių žuvę medynai ir želdiniai sudarė 9,4% nuo
viso 2016 metais žuvusio medynų ir želdinių ploto.
Eglių liemenų kenkėjų (žievėgraužio tipografo, žievėgraužio graverio, eglinio
dendroktono) naujai apniktų medynų 2016 metais miškų urėdijose rasta 1172,1 ha plote.
Dažniausiai tai buvo po daugkartinių atrankinių sanitarinių kirtimų išretėję eglynai su pavieniais
liemenų kenkėjų apniktais stovinčiais ir vėjo išverstais medžiais, bei kenkėjų naujai apnikti
medžiai anksčiau vykdytų kirtimų pakraščiuose. Kai kuriuose eglynuose buvo susiformavę
nedideli eglės liemenų kenkėjų masinio dauginimosi židiniai. Tuose plotuose 2016 metais
žievėgraužis tipografas nudžiovino 60,9 ha eglynų plotą ir buvo iškirsta 13845,29 m³ medienos,
tai yra, mažiau nei praeitais metais (2015 m. nudžiovino 75,3 ha eglynų). Daugiausia
žievėgraužių apniktų eglynų ploto iškirsta Kaišiadorių (12,1 ha), Dubravos EM (7,2 ha), Utenos
(5,7 ha) ir Varėnos (5,4 ha) miškų urėdijose.
Pušų liemenų kenkėjų (didžiojo kirpiko ir pušinio smaliuko) naujai apniktų medynų miškų
urėdijose 2016 metais rasta 65,6 ha plote. Iš jų nudžiūvo 0,2 ha didžiojo kirpiko stipriai pakenktų
pušynų.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 51
Buvusiuose netikrojo eglinio skydamario masinio išplitimo židiniuose dėl 2009-2010 metų
intensyvių pakenkimų nusilpnintų eglynų sanitarinė būklė vėliau kasmet gerėjo, tačiau 2015
metais dar rasta dėl to 7,6 ha nusilpusių eglynų ir sanitariniais kirtimais dar reikėjo iškirsti 1,1 ha
sunykusių eglynų. 2016 metais tokių džiūstančių eglynų nebebuvo.
Grambuolių lervų įvairaus laipsnio pakenkimai želdiniuose 2016 metais pastebėti 49,8 ha
plote. Labiausiai pakenkti želdiniai buvo papildyti naujais sodmenimis ir jų nurašyti nereikėjo.
Grambuolio suaugėliai vabalai nugraužė medžių lapus 3,8 ha plote, bet lapai ataugo ir medžiai
nedžiūvo.
Žuvę nuo gyvūnų
Elniniai miško žvėrys, bebrai, šernai, kormoranai ir peliniai graužikai medynams ir
želdiniams valstybiniuose miškuose 2016 metais kenkė 2018,7 ha plote. Nuo bebrų žalingos
veiklos nukentėjo 63,9 ha miško. Reikėjo iškirsti plynai 2,5 ha patvenktų medynų. Kanopinių
žvėrių pakenkimai miškuose – ūglių nukandžiojimas, žievės nulaupymas ir medelių viršūnių
nulaužymas 2016 metais užregistruoti 1939,8 ha plote. 2016 metais peliniai graužikai medelių
žievę ir pumpurus nugraužė 7,1 ha plote, kormoranų kolonijų perimvietėse pažeista 7,9 ha
miško. Nuo gyvūnų pažeidimų 2016 metais miškų urėdijose nudžiūvusių medynų ir želdinių
buvo fiksuota tik nuo bebrų veiklos – 2,5 ha, tai sudaro 0,4% nuo viso 2016 metais žuvusio
medynų ir želdinių ploto, kitokio pobūdžio miško džiūvimo nuo gyvūnų veiklos nenustatyta.
Nors pagal 2016 metų pradžioje atliktos medžiojamosios faunos apskaitos duomenis, briedžių,
stirnų ir elnių skaičius ir toliau didėjo, bet dėl švelnios žiemos kanopinių žvėrių pažeidimai
miškuose buvo mažiau intensyvūs ir nesukėlė želdinių ir jaunuolynų žuvimo. Per pastaruosius
penkerius metus briedžių skaičius išaugo daugiau kaip 14 tūkstančių, t. y. dvigubai (Lietuvos
medžiotojų ir žvejų draugija). 2016-2017 metų sezono apskaitos duomenys rodo kad briedžių per
paskutinius metus (lyginant su 2015 metais) padaugėjo daugiau kaip 1200 vienetų. Tauriųjų
elnių priskaičiuota virš 36 tūkstančių. Per metus jų skaičius padidėjo beveik 3 tūkstančiais.
Stirnų priskaičiuota daugiau kaip 130 tūkstančių, per metus padaugėjo virš 10 tūkstančių.
Danielių priskaičiuota 3,5 tūkstančio, padaugėjo daugiau kaip 600 vienetų. Šernų sumažėjo nuo
27,5 tūkstančių iki beveik 20 tūkstančių. Bebrų 2016 metais priskaičiuota 40618 vienetų, per
metus jų padaugėjo 3,2 tūkstančiais.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 52
MEDELYNŲ PATOLOGINĖ BŪKLĖ
2016 metais medelynuose nauji pažeidimai užregistruoti 2,885 ha plote (18 lentelė), tai net
13,1 karto mažiau nei pernai (2015 m. 38,14 ha). Daugiausia buvo vabzdžių (55,1%) ir abiotinių
veiksnių (39,7%) pažeidimų. Patologiniai reiškiniai fiksuoti dešimties miškų urėdijų
medelynuose, daugiausia Kauno (0,8 ha), Rokiškio (0,67 ha), Rietavo (0,469 ha), Tytuvėnų
(0,377 ha) ir Ukmergės (0,21 ha). Po dvi skirtingas patologijas nustatyta Joniškio ir Rokiškio
miškų urėdijų medelynuose, kituose medelynuose – po vieną (2 priedas). Labiausia sodmenis
pažeidė nepalankios augimo sąlygos (0,966 ha), amarai (0,8 ha) ir lapgraužiai vabzdžiai (0,78
ha). Infekcinių ligų pažeidimų medelynų specialistai neužregistravo nei vienoje miškų urėdijoje.
18 lentelė. Medelynai, pažeisti kenkėjų, ligų ir abiotinių veiksnių 2016 metais
Pažeidimai
Užregistruoti pažeidimai Atlikta priemonių
Plotas, ha Pažeista medelių,
%
Medelių pažeidimo laipsnis, %
Plotas, ha Priemonė
Vabzdžiai:
amarai 0,8 40 25 0,8 Aktara
grambuoliai 0,01 90
lapgraužiai 0,78 13 26 0,21 Aktara
viso: 1,59 1,01
Ligos:
0,0
viso: 0,0 0,0
Abiotiniai veiksniai:
nepalankios klimatinės sąlygos 0,966 38
nuplovimas 0,01 10 0,01
šalna 0,1 58
užmirkimas 0,039 13 0,005
viso: 1,145 0,015
Kiti pažeidimai:
nestandartiniai 0,15 10
viso: 0,15
Iš viso: 2,885 1,025
Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai 2016 metais
šešių miškų urėdijų medelynuose dalyvavo komisijose (arba urėdijų komisijoms nustatė
sodmenų sunykimo priežastis) nurašant 0,878 ha pasėlių plotą ir 123,73 tūkst. vnt. sodmenų (iš
jų 89,6% sodinukų, 10,4% sėjinukų). Pasėlių plotų nurašymo priežastys: užmirkimas 0,41 ha
(46,7%), nepalankių orų sąlygų poveikis 0,274 ha (31,2%) ir nušalimas 0,194 ha (22,1%).
Sodmenų nurašymo priežastys: sunyko dėl nepalankių orų sąlygų poveikio 89,6%, išaugo
nestandartiniai 10,4%. Pagal medžių rūšis buvo nurašyti pasėlių plotai – eglės (41%), beržo
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 53
(37%), juodalksnio (22%) ir sodmenų kiekiai – eglės 89,6%, beržo 10,4%. Jie nurašyti Ignalinos,
Nemenčinės, Rietavo, Rokiškio, Tytuvėnų ir Ukmergės miškų urėdijų medelynuose.
2016 metai pasižymėjo aiškiais klimato kaitos požymiais, charakteringais ir praėjusiems
keleriems ankstesniesiems metams. Dauguma mėnesių buvo šiltesni už normą, tik sausis buvo
labai šaltas. Pavasarį po ryškesnio atšilimo buvo proveržiai šaltesnių orų ir šalnų. Vėsesni
laikotarpiai buvo nusistovėję liepą, spalį, lapkritį. Vegetacijos laikotarpis išsiskyrė orų
kontrastais, kai labai šiltus laikotarpius ir net tropines kaitras keitė vėsūs orai, o po sausringų
periodų užeidavo lietingi, ar saulėtus periodus pakeisdavo debesuoti ir apniukę orai. Buvo ištisi
sausringi laikotarpiai ir dykumų kaitros tarpsniais, tuomet saulė spindėjo ilgiau už daugiamečius
vidurkius, o kritulių buvo mažiau nei įprasta, labai nukrito gruntinių vandenų lygis. Bet po tokių
periodų ateidavo vėsūs ir lietingi orai. Krituliai pasiskirstė labai netolygiai, kai kur buvo gausios
liūtys, pasitaikė krušos ir vėjuotų periodų. Tokie orų ekstremalūs pokyčiai labai alino gamtą.
Mūsų miško medelynuose auginami medeliai kentėjo pastovius stresus dėl orų staigių
permainų, karščių, kaitrų, sausrų, tvankių orų, liūčių, užmirkimo, vėjų, šalnų, krušos. Dėl to
nusilpusius medelius lengviau galėjo parazituoti grybinės ligos. Bet tradiciškai labiausiai nuo
nepalankių orų kentėjo medeliai, kurie buvo auginami nuskurdusioje dirvoje ir taikant netinkamą
agrotechniką. Nepalankiais orais skundėsi ir žemės ūkio kultūrų augintojai, jie gavo mažesnius
derlius, sunkiau buvo taikyti agrotechnines priemones ir nuimti derlių.
Tikėtina, kad klimato kaitos neigiami pokyčiai ateityje dar aštrės. Taip pat visuose
medelynuose išlieka dirvos degradavimo problemos: humuso mažėjimas, maistinių medžiagų
išplovimas, struktūros praradimas, paviršiaus pluta, armens padas, rūgštėjimas, erozija ir pan.
Todėl medeliai ir toliau kęs gilius stresus, kuriuos dar sustiprins auginimo ir priežiūros
technologinių procesų metu patiriami stresai. Dėl to miško medelynuose galima tikėtis ligų ar
kenkėjų židinių protrūkių. Auginant miško sodmenis bus išauginama nemaža dalis nestandartinių
ir žemo gyvybingumo medelių.
Vabzdžiai kenkėjai
Vabzdžių kenkėjų nauji židiniai pastebėti keturių urėdijų medelynuose 1,59 ha plote, tai
sudaro 55,1% nuo visų medelynuose rastų židinių ploto (2015 metais – 8,461 ha, 22,2%). Židinių
naikinamosios priemonės taikytos 1,01 ha plote, naudotas insekticidas Aktara.
Amarai pastebėti 0,8 ha plote Kauno miškų urėdijos medelyne. Vidutiniškai pažeidė 40%
medelių. Sunaikinti visame apniktame 0,8 ha plote su insekticidu Aktara.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 54
Grambuolių (Melolontha sp.) lervos kenkė 0,01 ha plote Dubravos eksperimentinės
mokomosios miškų urėdijos medelyne. Pakenkė 90% medelių.
Lapus graužiantys vabzdžiai pastebėti 0,78 ha plote Rokiškio (0,57 ha) ir Ukmergės (0,21
ha) miškų urėdijų medelynuose. Atitinkamai pakenkė 11% ir 20% medelių. Ukmergės medelyne
visame 0,21 ha plote lapgraužiai sunaikinti su insekticidu Aktara.
Spyglius graužiančių vabzdžių kenkimo židinių medelynuose neužregistruota.
Privačiame medelyne Prienų rajone, platinančiame medelius ir krūmus gyvenamųjų
teritorijų apželdinimui, auginamų įvairių rūšių pušų sodinukams kenkė pušiniai smaliukai
(Pissodes pini L.), ilgakojų uodų (Tipulidae) lervos, žolblakės (Miridae).
Grybinės ligos
Grybinių ligų naujų pažeidimų neužregistruota nei vienos miškų urėdijos medelynuose
(2015 metais buvo 1,121 ha, 2,9% nuo visų patologijų medelynuose), židinių plitimo stabdymui
naikinamosios priemonės netaikytos.
Paprastajai pušų spygliakritei (Lophodermium seditiosum Mint.) medelynuose plisti ir
infekuoti pušelių spyglius orų sąlygos nebuvo palankios nei 2015 metų antroje pusėje, nei 2016
metų pradžioje, todėl nuo jos infekcijos nenukentėjo pušų sodmenys miško medelynuose.
Infekciniam daigų išgulimui pažeisti miško medelynuose dygstančius ir jaunus pasėlius
sąlygos labai palankios buvo birželį, bet nei vienos urėdijos medelyne šios ligos pažeidimai
nebuvo fiksuoti. Taip pat nefiksuotos vyresnių medelių šaknis ir pašaknio sritį infekuojančios
ligos.
Beržinė beržarūdė (Melampsoridium betulinum (Pers.) Kleb.) ant beržiukų lapų ir ąžuolų
lapų miltligė (Microsphaera alphitoides Griff. et Maubl.) ant ąžuoliukų lapų nebuvo užfiksuota
nei vienos urėdijos medelyne. Orų sąlygos šioms ligoms plisti nebuvo optimalios dėl sausų ir
kaitrių orų periodų, taip pat jų infekcijas stabdė intensyvių lietingų orų periodai. Miškuose ir
medynuose miltligių infekcijų pradžia ant ąžuolų ir beržų lapų pastebėta įprastu metu, tačiau jų
vystymąsi sustabdė vasaros sausi karšti orai ir juos keitę lietingi periodai. Vasaros pabaigoje
miltligių vystymasis vėl suintensyvėjo, bet suaugusiems lapams jos buvo mažiau žalingos, nei
būtų plitę pavasarį. Gal dėl vėlyvo ligos suintensyvėjimo ir medelynų specialistai šių ligų
nefiksavo.
Dubravos EMMU Selekcinių sodmenų išauginimo padalinyje 2016 m. kovo viduryje ant
durpinio substrato paviršiaus (kelių kvadratinių metrų plote) buvo atsiradę baltos grybienos
dėmės, o ant tame substrate pasodintų beržiukų įskiepių išsprogusių lapukų buvo pastebėtos
šviesios dėmės. Paskiepyti beržo sodinukai dėl šaltų orų buvo patalpinti laikiname plėvele
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 55
dengtame šiltnamiuke, pastatytame sodmenų rūšiavimo patalpos viduje. Baltos grybienos hifai
ant substrato ir lapų infekcinės dėmės vystėsi dėl nepakankamo šiltnamio vėdinimo ir dirbtinio
apšvietimo šviesos trūkumo. Pakonsultavus specialistus ir jiems pagerinus vėdinimą ir
apšvietimą, grybiena ant durpių substrato išnyko, dėmės ant berželių lapelių nebedidėjo.
Abiotiniai veiksniai
Abiotinių veiksnių sukelti nauji pažeidimai pastebėti 1,145 ha plote šešių miškų urėdijų
miško medelynuose, tai sudaro 39,7% nuo medelynuose registruotų visų židinių ploto (2015 m.
25,847 ha, 67,8%). Pažeidimai likviduoti taikant priemones 0,015 ha plote (t.t. nuleidžiant
paviršinį vandenį po gausių kritulių).
Labiausiai medelynai nukentėjo nuo medelių augimui nepalankių klimatinių sąlygų
komplekso. Jų poveikis registruotas 0,996 ha plote Ignalinos, Rietavo ir Tytuvėnų miškų urėdijų
medelynuose. Ignalinos urėdijos medelyne karpotojo beržo 2016 m. pasėlių (0,15 ha) apsilpimą
inicijavo užmirkimas po sausringo karšto periodo, todėl vėliau daigelius parazitavo grybinių ligų
sukėlėjai ir apie 80% jų žuvo. Rietavo urėdijos medelyne 2016 m. pasėliuose nesudygo ar
sunyko apie 40% eglės (0,325 ha) ir apie 35% beržo (0,144 ha) sėjinukų dėl permainingų ir
lietingų liepos-rugpjūčio orų. Tytuvėnų urėdijos medelyne nepalankių augimo sąlygų pažeidimai
fiksuoti 0,377 ha plote. Iš jų juodalksnio 1 metų sėjinukų 0,194 ha plote apie 95% medelių
nudžiūvo stiebelis ar jo viršūninė dalis bei pumpurai. Daugumos juodalksniukų šaknys buvo
sveikos, tik silpniausių – supuvę. Medeliai nušalo žiemą, po to juos parazitavo Fusarium sp.,
Botrytis cinerea Pers., Alternaria sp., Camarosporium sp., Asteroma sp. patogenai. Dalis
pažeistų medelių galėjo sulapoti iš miegančių pumpurų. Dar didesniame 1,965 ha plote
pasireiškęs augimui nepalankių klimatinių sąlygų komplekso poveikis nebuvo registruotas
medelynų specialistų Ukmergės (1,677 ha) ir Nemenčinės (0,288 ha) miškų urėdijose. Ukmergės
urėdijos medelyne 1,677 ha plote nudžiūvo 110,83 tūkst. vnt. paprastosios eglės (2+1) sodinukų.
Keliuose auginimo laukuose buvo pažeista 24-30% medelių. Dėl praeitų metų labai sausringų ir
kaitrių orų periodų labiausiai nusilpusių eglučių šaknis vėliau pažeidė jas pūdančių grybinių ligų
sukėlėjai, dar papildomai spygliai ir šakelės padžiūvo dėl intensyvios transpiracijos saulėtomis
dienomis žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje, kai šaltoje žemėje dar nevegetuojančios
šaknys negalėjo kompensuoti išgarintą drėgmę. Todėl nudžiūvo labiausiai nusilpę eglutės.
Nemenčinės urėdijos medelyne 0,288 ha plote nudžiūvo apie 50% karpotojo beržo sėjinukų.
2016 metų pavasarį pasėtų beržo sėjinukų apsilpimą inicijavo po labai sausų ir kaitrių orų
periodo nusistovėję labai lietingi ir vėsūs vasaros vidurio orai, todėl nuo nepalankių orų sąlygų
nusilpusius daigelius vėliau parazitavo grybinių ligų sukėlėjai.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 56
Nuplovimas Joniškio miškų urėdijos medelyne pasėlius pažeidė 0,01 ha plote. Pažeista
10% medelių. Priemonės taikytos visame 0,01 ha plote.
Šalnos pažeidė sodmenis Rokiškio urėdijos medelyne 0,1 ha plote. Nuo jų žuvo ar buvo
stipriai pažeista 58% karpotojo beržo 2 metų augančių sėjinukų, todėl 12,9 tūkst. vnt. teko
nurašyti.
Užmirko 0,039 ha medelynų plotas Joniškio (0,005 ha) ir Šiaulių (0,034 ha) miškų
urėdijose. Ten atitinkamai pažeista 30% ir 10% medelių. Joniškio medelyne augimo gerinimo
priemonės taikytos visame pažeistame 0,005 ha plote.
Kiti pažeidimai
Nestandartiniai sodmenys išaugo 0,15 ha plote Trakų miškų urėdijos medelyne. Standartų
kokybės reikalavimų neatitiko 10% medelių. Vasaros viduryje Trakų urėdijos šiltnamyje 2016
metų pasėlyje beržo ir juodalksnio daigeliai buvo silpnai išsivystę. Patarta padaryti durpinio
substrato maistinių elementų kiekių tyrimus. Tyrimai parodė, kad visų pagrindinių elementų (N,
P, K, Ca, Mg) yra mažiau už minimalias normas, ypač trūksta azoto ir fosforo, tik pH reakcija
normalaus lygio. Rekomenduota tręšimų metodika laistant trąšų tirpalais. Juos taikant, iki
vegetacijos pabaigos didžioji dalis sėjinukų atsigavo ir pasiekė standartinius dydžius. Taip pat
urėdijos ir medelyno specialistai konsultuoti dėl šiltnamio modernizavimo, kad sudarant augti
palankų mikroklimatą, pavyktų išauginti sveikus miško sodmenis.
Miško sodmenų auginimo technologinės ir agrotechninės priemonės
Miško medelynuose įrengtomis laistymo sistemomis galima palieti beveik visą miško
sodmenims auginti skirtą dirvos plotą. Pagal miškų urėdijų pateiktus duomenis, laistomo ploto
dydis kito taip: 2001 m. galima buvo palieti 15,7% sodmenų auginimo ploto, 2004 m. – 55,6%,
2006 m. – 80,6%, 2010 m. – 93,0%, 2014 m. – 95,1%. Miškų urėdijų medelynai ataskaitoje už
2016 metus nurodė 307,92 ha laistytą sodmenų auginimo plotą, kuris yra 1,7 karto mažesnis nei
2015 metais (531,19 ha). Sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad duomenų apie sodmenų augimą
gerinančias agrotechnines priemones nepateikė Panevėžio, Rietavo, Šakių, Tauragės, Tytuvėnų ir
Utenos miškų urėdijos. Pagal laistymo sistemų tipus, stacionarioms sistemoms teko 63,8%
laistomo ploto, mobilioms – 36,2%. Didžiausius medelynų plotus laistė Kėdainių (41,2 ha),
Telšių (27,8 ha), Kaišiadorių (24,5 ha), Mažeikių (18,2 ha) miškų urėdijų medelynai. Net
dešimties miškų urėdijų medelynai 2016 metų ataskaitose visai nerodė sodmenų laistymo arba
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 57
pateikė kelis kartus mažesnius laistytus plotus, nei galima palieti jų turimomis laistymo
sistemomis.
Juodi pūdymai medelynuose laikyti 332,21 ha plote (2013 m. 291,74 ha, 2014 m. 281,85
ha, 2015 m. 325,54 ha), jų naudojimą parodė 22 medelynai. Pūdymų plotų nenurodė 15
medelynų, nors ankstesniaisiais metais juodieji pūdymai būdavo taikomi visuose miško
medelynuose. Sideratų auginimas fiksuotas aštuoniolikoje miškų urėdijų 152,16 ha plote (2013
m. 180,31 ha, 2014 m. 137,89 ha, 2015 m. 149,39 ha). Didžiausi juodų pūdymų laukai buvo
Ukmergės (20,0 ha), Rokiškio (16,0 ha), Trakų (14,4 ha), Jurbarko (14,1 ha), Mažeikių (12,0 ha)
miškų urėdijose. Šilutės urėdijos medelynas apskaitė juodojo pūdymo ploto purenimų suminį
kiekį. Didžiausi sideratų plotai buvo Kauno (18,5 ha), Telšių (15,0 ha), Kaišiadorių (14,234 ha),
Šiaulių (13,6 ha) ir Mažeikių (13,5 ha) miškų urėdijų medelynuose.
Komposto įterpta aštuoniolikos miškų urėdijų medelynuose 47,268 ha plote (2014 m. 62,54
ha, 2015 m. 37,63 ha), daugiausia Kretingos (1622 t), Radviliškio (1270 t), Valkininkų (1068 t),
Jurbarko (812 t) ir Švenčionėlių (600 t) urėdijų medelynuose. Durpių įterpta aštuoniolikoje
miškų urėdijų medelynų 47,458 ha plote (2014 m. 31,17 ha, 2015 m. 29,513 ha), daugiausia
Telšių (1500 t), Dubravos EM (1000 t), Anykščių (600 t), Nemenčinės (450 t) ir Kėdainių (440 t)
medelynuose. Komposto ir durpių įterpimas, bei sideratų auginimas išlieka pastovia problema,
nes jų naudojimo apimtys nėra pakankamos. Jais tinkamai nepavyksta atstatyti nualintų dirvų
derlingumo ir dirvos struktūros, bei sumažinti piktžolių. Tradiciški tam skiriama nepakankamai
lėšų, trūksta tinkamos technikos, žemoka darbų kokybė. Aktualiausia problema, kad tam trūksta
žinių ne tik medelynų specialistams, bet ir miškų urėdijų vadovams.
Medelynuose pasėliai pavėsinti šešiolikoje urėdijų 8,099 ha plote (2013 m. 7,39 ha, 2014
m. 9,28 ha, 2015 m. 6,507 ha), didžiausiuose plotuose Mažeikių (1,65 ha), Šiaulių (1,011 ha),
Jurbarko (1,0 ha), Kuršėnų (0,9 ha) ir Zarasų (0,6 ha) urėdijų medelynuose. Pasėliai mulčiuoti
aštuoniolikos miškų urėdijų medelynuose 17,96 ha plote (2013 m. 35,89 ha, 2014 m. 26,54 ha,
2015 m. 16,22 ha). Didžiausi plotai mulčiuoti Kuršėnų (2,22 ha), Kauno (1,97 ha), Šiaulių (1,673
ha), Mažeikių (1,56 ha) ir Kretingos (1,45 ha) miškų urėdijų medelynuose.
Dvidešimt trijų miškų urėdijų medelynuose iškastų 27001,74 tūkst. vnt. sodmenų (2015m.
33295,7 tūkst. vnt.) šaknelės buvo padengtos šaknų prigijimą skatinančiomis priemonėmis,
didžiausi kiekiai Kaišiadorių (2494,806 tūkst. vnt.), Radviliškio (2228,7 tūkst. vnt.), Veisiejų
(1971,29 tūkst. vnt.), Alytaus (1748,94 tūkst. vnt.) ir Trakų (1692,1,139 tūkst. vnt.) urėdijose.
Sėklos beicuotos penkiolikoje miško medelynų, tam sunaudota 13009,6 litrų ir kilogramų
preparatų. Sodmenų augimo pagerinimui Telšių (0,3 ha) urėdijos medelyne naudotos biologinės
priemonės.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 58
Mūsų miško medelynuose taikomomis sodmenų išauginimo technologijomis nepavyksta
atstatyti dirvoje prarandamų organinių medžiagų ir pastoviai mažėja humuso kiekis, o tai lemia
dirvožemio fizikinių ir cheminių savybių neigiamus pokyčius, kurie tiesiogiai sąlygoja sodmenų
kokybės ir gyvybingumo sumažėjimą. Mažėjant organinių medžiagų kiekiui, blogėja dirvos
šilumos rėžimo ir aeracijos sąlygos. Dėl to miško sodmenys tampa jautresni nepalankioms
aplinkos sąlygoms, nusilpsta ir būna labiau pažeidžiami ligų ir kenkėjų. Miško medelynuose
tradiciškai dirvos purumas „atstatomas“ arimu ir tarpueilių purenimu, sunaudotos maistinės
medžiagos – mineralinių trąšų naudojimu, išgarinta drėgmė – dirbtiniu laistymu, o tai
dirvožemyje skatina sparčią organinės medžiagos mineralizaciją ir jos kiekio mažėjimą. Taikant
medelynuose nusistovėjusias augalų auginimo technologijas vis labiau juntamas klimato pokyčių
neigiamas poveikis, miškų atkūrimui vis sunkiau išauginti reikiamą kiekį gyvybingų ir
kokybiškų sodmenų, jų išeigai vis labiau lemiamą įtaką daro nualinta dirva, kartu su
besikeičiančiomis gamtinėmis ir orų sąlygomis.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 59
MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS
PRIEMONĖSVALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE
MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS DARBAI IR JŲ APIMTYS
Biologinės priemonės:
Pagaminta ir iškabinta inkilų 11693 vnt.
Išvalyta ir suremontuota inkilų 7597 vnt.
Atrinkta ir paženklinta uoksinių medžių 3041 vnt.
Aptverta skruzdėlynų 2191 vnt.
Pasodinta nektaringų ir ornitochorinių augalų 101,8 ha
Įrengta stebyklų plėšriesiems paukščiams 100 vnt. 151,0 ha
Įrengta remizų vabzdžialesiams paukščiams 0,4 ha
Pasodinta šakninei pinčiai atsparių želdinių 18,6 ha
Įrengta pašarinių aikštelių 8 vnt.
Įrengta žiemaviečių kurapkoms 34 vnt.
Paruošta pašarinių medžių elniniams 285 vnt.
viso: 271,8 ha
Fizinės-mechaninės priemonės:
Iškasta duobelių vabzdžiams gaudyti (Hylobius sp.) 484,0 ha
Išdėstyta dispenserių (gaudyklių) 4774 vnt.
Aptepta medžių repelentais 106398 kg 17986,6 ha
Apsaugota želdinių nuo žvėrių aptvarais 848,2 ha
Apsaugota želdinių nuo žvėrių individualiai 349816 vnt. 569,2 ha
Kitomis priemonėmis apsaugota želdinių nuo žvėrių (vilna, lipnia juosta ir kt.)
350,9 ha
Išdėstyta vabzdžiagaudžių medžių 6322,34 m³
Pašalinta vėjavartų, sniegalaužų 106052,3 m³ 2618,2 ha
Pašalinta iš miško liemenų kenkėjais apniktų medžių 27539,97 m³ 1144,5 ha
Aptepta kelmų apsaugai nuo šakninės pinties 781,4 ha
Išardyta bebraviečių 460 vnt.
Paviršinio vandens nuleidimas 459,8 ha
Apdorota sodinukų šaknų mėšlo/molio tyre 118,5 ha
viso: 25361,3 ha
Cheminės apsaugos priemonės:
Insekticidai miškuose 401,5 ha
Herbicidai miškuose 2284,5 ha
Insekticidai medelynuose 72,446 ha
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 60
Herbicidai medelynuose 595,551 ha
Fungicidai medelynuose 190,987 ha
Viso: 3544,984 ha
Medienos apsauga nuo liemenų kenkėjų:
Nužievinta 285 m³
Apdorota insekticidais 119424 m³
ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSAUGA VALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE
Želdinių ir žėlinių apsauga nuo elninių žvėrių
Dėl didelio ir vis didėjančio miškuose gyvenančių elninių žvėrių kiekio miškų urėdijos yra
priverstos didinti miško želdinių, žėlinių ir jaunuolynų apsaugai taikomų priemonių apimtis nuo
šių žvėrių žalojimo. Todėl per keletą praėjusių metų buvo vis didinami plotai, kuriuose miškų
urėdijos vykdė želdinių ir jaunuolynų apsaugos nuo žvėrių pažeidimų priemones, o žvėrių
pažeidimų plotai mažėjo (27 pav.). 2016 metais miškų urėdijos apsaugai nuo elninių žvėrių
pažeidimų priemones vykdė 19754,9 ha plote, t. y. 3,4% daugiau nei 2015 metais (19109,85 ha).
Tuo tarpu naujų pažeidimų užregistruota 1933,8 ha plote, t. y. 5,9% daugiau nei 2015 metais
(1825,4 ha). Nors apsauginės priemonės 2016 m. buvo panaudotos didžiausiame želdinių ir
jaunuolynų plote per paskutinįjį dešimtmetį, bet dėl vis didėjančio elninių žvėrių kiekio
miškuose padidėjo jų daroma žala.
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Apsaugota želdinių Pažeistas plotas
27 pav. Želdinių ir žėlinių apsauga nuo elninių žvėrių ir jų daroma žala 2007-2016 metais, ha
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 61
Želdinių apsaugai nuo elninių žvėrių pažeidimų plačiausiai naudojami repelentai. 2016
metais sunaudota 106398 kg repelentų. Jais apsaugota 17986,6 ha ploto, tai sudaro 91,0% nuo
elninių žvėrių viso apsaugoto ploto. Lyginant su 2015 metais (17452,65 ha) repelentų panaudota
3,1% didesniame plote. Repelentais daugiausia želdinių ir žėlinių saugojo Ukmergės (1361,3 ha),
Švenčionėlių (1015,1 ha), Nemenčinės (995,2 ha), Kaišiadorių (837,7 ha), Panevėžio (777,3 ha)
miškų urėdijos.
2016 metais aptverti želdinių sklypai ištisiniu būdu bei medeliai apsaugoti individualiomis
apsaugomis ir gaubtais 1417,4 ha plote, t. y. 1,0% daugiau nei 2015 metais (1403,6 ha).
Daugiausiai aptvėrimu apsaugota želdinių Ukmergės (136,1 ha), Kėdainių (125,3 ha), Anykščių
(96,9 ha), Biržų (67,0 ha) ir Tauragės (62,5 ha) miškų urėdijose.
Miškų urėdijos vis plačiau naudoja įvairias pagalbines priemones želdinių ūglių apsaugai
nuo elninių žvėrių skabymo (avių vilną, lipnią popierinę juostą ir pan.). 2016 metais miškų
urėdijos pagalbinėmis priemonėmis želdinius saugojo 350,9 ha plote, t. y. 38,4% daugiau nei
2015 metais (253,6 ha). Daugiausia šių priemonių panaudojo Alytaus (168,6 ha) ir Dubravos EM
(165,7 ha) miškų urėdijos.
Želdinių apsauga nuo pušinių straubliukų (Hylobius sp.)
2016 metais pušinių straubliukų vabalų kiekio mažinimui miškų urėdijose šviežiose miško
kirtavietėse iškastos gaudomosios duobelės ar grioveliai 484,0 ha plote, tai 6,8% didesnis plotas
nei 2015 metais (453,2 ha, 28 pav.). Daugiausia duobelių ar griovelių iškasta Varėnos (89,2 ha),
Jurbarko (67,6 ha), Šakių (43,3 ha), Kazlų Rūdos M (39,7 ha), Veisiejų (36,6) miškų urėdijose.
0
200
400
600
800
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Iškasta duobelių, griovelių
28 pav. Iškasta duobelių/griovelių pušiniams straubliukams gaudyti 2007-2016 metais, ha
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 62
PAŽEISTŲ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ TVARKYMAS
Vėjo, sniego, ledo pažeistų medynų tvarkymas
2016 metais vėjo, sniego ar ledo pažeistuose medynuose iškirsta 106052,25 m3 medienos, t.
y. net 1,6 karto daugiau nei 2015 metais (66343,88 m3, 29 pav.).
0
200000
400000
600000
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
29 pav. Vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų šalinimo darbų apimtys 2007-2016 metais, m3
2016 metais miškams daugiausia žalos padarė birželio mėnesio 17 d. paūžęs škvalas, bet ir
kitais mėnesiais buvo stiprių vėjo gūsių, kurie sukėlė lokalinio pobūdžio miškų pažeidimus.
Tvarkant vėjo pažeistus medynus daugiausia medienos iškirsta Druskininkų (40554,9 m3),
Prienų (9384 m3), Ukmergės (8672,81 m3), Alytaus (7093 m3), Dubravos EM (5716,81 m3)
miškų urėdijose (30 pav.).
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 63
30 pav. Vėjų pažeistų medynų tvarkymas 2016 metais, iškirsta medienos m3
Medžių liemenų pavojingų kenkėjų pažeistų medynų tvarkymas
0
20000
40000
60000
80000
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
31 pav. Liemenų kenkėjų pažeistų medžių šalinimo darbų apimtys 2007-2016 metais, m3
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 64
2016 metais medžių liemenų pavojingų kenkėjų pažeistuose medynuose iškirsta 27539,97
m3 medienos, t. y. 21,3% mažiau nei 2015 metais (34994,3 m3, 31 pav.).
Žievėgraužio tipografo pažeistuose eglynuose iškirsta 27396,97 m3 medienos arba 99,5%
nuo viso medžių liemenų kenkėjų židiniuose iškirsto kiekio (27539,97 m3). Šalies mastu 2016
metais žievėgraužio tipografo pažeistų medžių kiekių sutvarkymo pasiskirstymas miškų
urėdijose pagal gausumą pateiktas 32 paveiksle. Daugiausia žievėgraužio tipografo pažeistų
medžių iškirto Trakų (4468,66 m3), Kaišiadorių (3798,09 ha), Dubravos EM (2539,81 m3),
Joniškio (1803,9 m3), Varėnos (1709,55 m3) miškų urėdijos.
32 pav. Žievėgraužio tipografo pažeistų eglių sutvarkymas 2016 metais, m3
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 65
Medienos apsauga nuo liemenų kenkėjų
2016 metais žalios spygliuočių medienos nuo pavojingų medžių liemenų kenkėjų
apsaugota 119709 m3, t. y. 37,1% mažiau nei 2015 metais (190271 m3). Praktiškai visa mediena
buvo saugota cheminėmis priemonėmis (99,8%, 119424 m³), t. y. jos rietuves miško sandėliuose
apipurškiant insekticidu Mavrik 2F. Tik 285 m3 medienos buvo apsaugota nužievinant (0,2%).
0
50000
100000
150000
200000
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Apdorojant insekticidais Žievinant Kitais būdais
33 pav. Sygliuočių medienos apsaugos darbų apimtys 2007-2016 metais, m3
Cheminėmis priemonėmis daugiausia medienos apsaugojo Alytaus (13398,1 m3) Kretingos
(10055,06 m3), Švenčionėlių (7468,4 m3), Šakių (7263,81 m3), Rokiškio (5443,76 m3) miškų
urėdijos (7 priedas). Nužievinant daugiausia medienos apsaugojo Jurbarko (167,5 m3) ir Jonavos
(54,19 m3) miškų urėdijos.
CHEMINĖS AUGALŲ APSAUGOS PRIEMONĖS VALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE IR MEDELYNUOSE
Pesticidų sunaudojimas
2016 metais valstybiniuose miškuose ir medelynuose sunaudoti 12053,593 kilogramai ir
litrai cheminių augalų apsaugos priemonių. 2016 metais pesticidų miškų urėdijos sunaudojo
21,2% mažiau nei 2015 metais (15301,82 kg, l, 34 pav.).
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 66
0
3000
6000
9000
12000
15000
18000
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Fungicidai Herbicidai Insekcidai
34 pav. Pesticidų sunaudojimas miškų urėdijose 2007-2016 metais, kg, l
2016 metais herbicidų sunaudota labai panašiai kaip 2015 metais (10894,94 ir 10740,67 kg,
l), fungicidų sunaudota net 6,1 karto mažiau (583,816 ir 3577,231 kg, l) ir insekticidų sunaudota
41,6% mažiau nei 2015 metais (574,837 ir 983,927 kg, l).
Cheminės augalų apsaugos priemonės miškuose
2016 m. miškuose cheminės augalų apsaugos priemonės iš viso naudotos 2686,0 ha plote,
t. y. 10,2% didesniame plote nei 2015 metais (2438,4 ha, 35 pav.).
Herbicidų 2016 metais panaudota 2284,5 ha plote, t. y. labai panašiai kaip ir 2015 metais
(2272,4 ha). Herbicidus naudojo 35 miškų urėdijos (9 priedas). Daugiausia panaudojo
Radviliškio (304,4 ha), Kuršėnų (149,8 ha), Kretingos (135,9 ha), Panevėžio (124,0 ha),
Kaišiadorių (120,4 ha) miškų urėdijos. Herbicidų miškuose naudojimo nefiksavo Dubravos EM,
Ignalinos, Kėdainių, Nemenčinės, Prienų, Rietavo ir Tytuvėnų miškų urėdijos.
Insekticidai 2016 metais miškuose naudoti 401,5 ha plote, t. y. net 2,4 karto didesniame
plote nei 2015 metais (166,0 ha). Insekticidai įvairiais būdais (mirkant medelių šaknis
insekticidiniame tirpale, purškiant, naudojant užnuodytus masalus) naudoti miško želdinių
apsaugai nuo Hylobius genties straubliukų. Nuo Hylobius genties straubliukų jie naudoti 12-oje
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 67
miškų urėdijų (9 priedas). Didžiausiuose plotuose panaudojo Nemenčinės (143,9 ha), Mažeikių
(73,2 ha), Šiltės (55,1 ha), Valkininkų (36,2 ha), Kretingos (31,3 ha) miškų urėdijos.
0
1000
2000
3000
4000
5000
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Fungicidai Herbicidai Insekcidai
35 pav. Pesticidų panaudojimas valstybiniuose miškuose 2007-2016 metais, ha
Cheminės augalų apsaugos priemonės medelynuose
2016 metais cheminės augalų apsaugos priemonės medelynuose iš viso naudotos 858,984
ha plote, t. y. 5,6% mažesniame plote nei 2015 metais (909,485 ha, 36 pav., 10 priedas).
Fungicidai 2016 metais panaudoti 190,987 ha plote, t. y. 37,3% mažesniame plote nei 2015
metais (304,761 ha). Jie naudoti profilaktinei sėjinukų ir sodinukų apsaugai nuo grybinių ligų
infekcijų apkrėtimo ir plitimo.
Herbicidai medelynuose piktžolių naikinimui panaudoti 595,551 ha plote, t. y. 13,7%
didesniame plote nei 2015 metais (523,581 ha). Daugiausia jais naikintos augančios žolės
juoduose pūdymuose, žymiai mažiau – žolėms naikinti lysvių tarpueiliuose, patvoriuose, laukų
pakraščiuose.
Insekticidai iš viso panaudoti 72,45 ha plote, t. y. 10,7% mažesniame plote nei 2015 metais
(81,143 ha). Jais medelių sodmenys profilaktiškai apsaugoti nuo vabzdžių apnikimo, bei buvo
sunaikinti išplitę amarai ir lapgraužiai vabzdžiai.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 68
0
200
400
600
800
1000
1200
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Fungicidai Herbicidai Insekcidai
36 pav. Pesticidų panaudojimas valstybiniuose medelynuose 2007-2016 metais, ha
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 69
2016 METŲ METEOROLOGINĖS SĄLYGOS
Bendri Žemės praėjusių metų temperatūros matavimai rodo, kad 2016-ieji pralenkė 2015-
uosius ir buvo iki šiol šilčiausi metai, skelbia BBC. JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso
administracijos (NASA) bei Jungtinės Karalystės (JK) meteorologijos tarnybos duomenys rodo,
kad oro temperatūra 2016 metais 0,7 laipsnio viršijo 2015-ųjų metų žymą. NASA tvirtina, kad
2016-ieji sumušė karščio rekordą. Taip nutinka jau trečius metus iš eilės. Pasak mokslininkų,
tam įtakos iš dalies turėjo „El Ninjo“ („El Nino“). Vis dėlto pagrindiniu orų šilimą lėmusiu
veiksniu jie įvardijo išmetamo anglies dioksido kiekį.
2016 metų orai Lietuvoje pasižymėjo savo kontrastingumu. Dėl mažasniegės žiemos ir
pavasario sausos pradžios metų pradžioje buvo labai nusekę gruntiniai vandenys, vėliau dėl
lietingo balandžio jų lygis pakilo. Pavasarį anksti užplūdę karščiai sunkino miškuose pasodintų
medelių prigijimą ir pasėlių dygimą, sodmenų augimą miško medelynuose. Miškai stipriai
nukentėjo nuo birželio 17-18 d. siautusio škvalo. Miškuose IV klasės miškų gaisrų pavojaus
periodai buvo gegužės, birželio, liepos, rugsėjo mėnesiais ir net spalio pradžioje. Vegetacijos
laikotarpis išsiskyrė dažnomis karščio, sausų orų ir drėgnų periodų bei atvėsimų bangomis.
-10
-5
0
5
10
15
20
mėn.
°C
daugiam. -3,1 -3,2 0,4 6,6 11 15,3 17,9 17,1 12,2 7,3 1,9 -1,9
2015 m. -6,9 1,5 1,9 7 14,6 17,2 18,4 17 13,6 5,4 1,4 0,9
I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII
37 pav. Vidutinių oro temperatūrų dinamika 2016 metais
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 70
Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis (hidrometeorologinius biuletenius),
2016 metų vidutinė oro temperatūra atskirose šalies dalyse buvo +6,8...+9,1 °C (0,7-1,2 laipsnio
aukštesnė nei daugiametė norma). Daugumą mėnesių vidutinė oro temperatūra buvo aukštesnė
nei daugiametė. Iš jų šilčiausi buvo vasaris, gegužė, gruodis, kai vidutinė oro temperatūra buvo
2,8-4,7 laipsniais aukštesnė nei daugiametė norma. Tik sausis, rugpjūtis, spalis ir lapkritis buvo
šaltesni nei įprasta (37 pav.).
2016 metais vidutiniškai iškrito 52-81 mm kritulių, tai yra 101-138% daugiametės normos.
Pagal kritulių gausą labiausiai išsiskyrė vasario mėnuo, kai iškrito 201% daugiametės mėnesio
kritulių normos. Ypač mažai kritulių iškrito rugsėjį, tik 33% daugiametės to mėnesio kritulių
normos. Kiti mėnesiai kritulių kiekiais ypatingai neišsiskyrė (38 pav.).
0
20
40
60
80
100
120
mm
daugiam. 51 37 40 36 51 74 76 76 64 61 57 54
2015 m. 44 75 36 52 42 50 108 112 21 84 78 61
I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII
38 pav. Kritulių dinamika 2016 metais
2016 metais užregistruoti stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai:
*šalna (aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu, kai paros vidutinė oro temperatūra >10
°C, o oro (dirvos paviršiaus) temperatūra <0 °C) – birželio 10-osios naktį trečdalyje
meteorologijos stočių 2 cm aukštyje oras atšalo iki -0…-3 °C.
*kaitra (kai 1-2 dienas aukščiausia oro temperatūra siekė 30 °C ir daugiau) – birželio 24-26
d. pietiniuose rajonuose fiksuota kaitra – aukščiausia oro temperatūra šoktelėjo iki 30-35 °C,
Druskininkuose iki 35,4 °C.
*labai smarki audra, viesulas, škvalas (maksimalus vėjo greitis, 28-32 m/s) – liepos 11 d.
pietiniuose rajonuose ir liepos 28 d. daugelyje rajonų.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 71
*smarkus lietus (kai kritulių kiekis per 12 valandų ir trumpiau būna 50-80 mm) – labai
smarkaus lietaus atvejis – liepos 6 d. Skuodo automatinės agrometeorologijos stoties (AGMS)
duomenimis prilijo 53,4 mm per 12 val.; Tabokinės kaime Biržų rajone rugpjūčio 1 d. per 6 val.
prilijo 55,5 mm.
Sausis
Sausį orai buvo kontrastingi: gana šalti mėnesio pirmoje pusėje ir gana šilti mėnesio gale.
Žemiausia oro temperatūra fiksuota sausio 6-osios naktį ir daug kur buvo -21...-24 °C, vietomis
pietvakariniuose bei vakariniuose rajonuose -17...-20 °C, kai kuriuose centriniuose ir
šiauriniuose rajonuose -26...-28 °C. Aukščiausia oro temperatūra trečiąjį dešimtadienį pakilo iki
6...8 °C.
Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo gana žema – -9,8…-16,0 °C
(8-12° žemesnė už 1981-2010 m. klimato normą (KN), kurią pagal WMO rekomendacijas
LHMT pradėjo naudoti nuo šių metų pradžios). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
buvo -6,6...-8,5 °C (4-6° žemesnė už normą), vakariniuose ir pietiniuose rajonuose -3,0…-6,2 °C
(2,3-4° žemesnė už normą). Trečiasis dešimtadienis buvo šilčiausias – jo vidutinė oro
temperatūra buvo -3,8...+0,6 °C (1-3° aukštesnė už normą). Sausio mėnesio vidutinė oro
temperatūra daugelyje rajonų buvo -5,6...-8,9 °C, pajūryje -3,9...-5,1 °C (2,5-5° žemesnė už
normą).
Per mėnesį didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 35-50 mm (beveik norma), kai kuriuose
vakariniuose rajonuose 55-92 mm (iki 130% normos), vietomis pietiniuose ir šiauriniuose
rajonuose 23-30 mm (60-70% normos).
Sausio pradžioje beveik visur, išskyrus pajūrį ir pietvakarinius šalies rajonus, sniego
dangos storis buvo 2-9 cm. Antrojo dešimtadienio pabaigoje sniego dangos storis daugelyje
rajonų siekė 10-20 cm, pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose 1-9 cm, Skuode – 34 cm. Trečiąjį
dešimtadienį, atšilus orams, sniegas sparčiai tirpo – daugelyje šalies rajonų sniego nebeliko
sausio 28 d., rytiniuose šalies rajonuose – sausio 30 d.
Bendrosios Saulės spinduliuotės mėnesio sumos visoje šalyje siekė 40-74 MJ/m² (Vakarų
Lietuvoje atitiko SKN, kitur – SKN viršijo vidutiniškai 20%). Pirmąjį dešimtadienį bendrosios
Saulės spinduliuotės sumos svyravo apie 15-22 MJ/m² ir vidutiniškai 50% viršijo SKN, antrąjį
dešimtadienį Vakarų Lietuvoje bendrosios Saulės spinduliuotės sumos (13-30 MJ/m²) buvo
nežymiai mažesnės už SKN, kitur – SKN viršijo iki 70%. Trečiąjį dešimtadienį visoje šalyje
bendrosios Saulės spinduliuotės sumos buvo vidutiniškai 20% mažesnės už SKN ir svyravo apie
12-24 MJ/m².
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 72
Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Iš pavojingų reiškinių daugiausiai
užregistruota rūko atvejų – daug kur po 2-5, vietomis 6-10 atvejų. Daug kur buvo lijundrų (po 1-
3 atvejus). Vietomis kilo trumpos pūgos.
Didžiausias vėjo greitis daugelyje rajonų sausį siekė 16-20 m/s, kai kuriuose vakariniuose
rajonuose 21-23 m/s.
Dėl pirmoje mėnesio pusėje vyravusių didelių šalčių dirvožemiai vis labiau šalo –
didžiausias įšalo gylis buvo pietiniuose šalies rajonuose ir siekė 50-57 cm, Varėnoje – 80 cm,
kitur 7-48 cm. Ištirpus sniegui įšalas paskutinėmis mėnesio dienomis visur pradėjo atitirpti –
daugelyje šalies rajonų atitirpimo gylis pasiekė 6-35 cm, o vietomis dirvožemiai jau buvo
visiškai atitirpę.
Vasaris
Vasarį vyravo labai šilti ir drėgni orai. Paskutinėmis sausio dienomis Lietuvą pasiekusi
šiluma nesitraukė ir vasario pradžioje. Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 6...10 °C.
Rekordiškai šilta buvo kai kuriose MS vasario 2 ir 8-10 dienomis. Žemiausia oro temperatūra
daugelyje rajonų nukrito iki -3...-8 °C, vietomis pietrytiniuose rajonuose iki -9 °C
Vasario pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 1,7...3,9 °C (5-7° aukštesnė
už 1981-2010 m. klimato normą (toliau KN)). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
buvo 0,0...1,6 °C (3-5° aukštesnė už KN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo
-0,2...+2,4 °C (3-4° aukštesnė už KN). Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra daugelyje
rajonų buvo 0,4...2,2 °C, pajūryje 2,4...2,6 °C (4-5° aukštesnė už KN).
Per mėnesį didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 50-80 mm (1,4-2,6 KN), kai kuriuose
vakariniuose rajonuose 92-146 mm (2,3-3 KN).
Vasario pirmąjį dešimtadienį 1-6 cm storio sniego danga pavieniuose šalies rajonuose
laikėsi tik po kelias dienas. Antrąjį dešimtadienį pietiniuose ir centriniuose rajonuose sniego
dangos storis buvo 1-2 cm, vakariniuose 5-7 cm, vietomis rytiniuose 9-10 cm. Trečiąjį
dešimtadienį pietrytiniuose ir kai kur vakariniuose rajonuose sniego dangos stotis buvo 1-4 cm,
vietomis rytiniuose rajonuose 15-17 cm. Storiausia sniego danga išsiskyrė Telšių rajonas, kur
vasario 26 d. rytą sniego dangos storis siekė 32 cm.
Bendrosios Saulės spinduliuotės mėnesio sumos visoje šalyje siekė 100-115 MJ/m²
(nežymiai mažesnės už SKN). Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos
svyravo apie 27-33 MJ/m² ir buvo artimos SKN, antrąjį dešimtadienį (26-35 MJ/m²) buvo apie
25% mažesnės už SKN, trečiąjį dešimtadienį visoje šalyje bendrosios Saulės spinduliuotės
sumos buvo artimos SKN ir svyravo apie 37-50 MJ/m².
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 73
Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Tik vasario 3 d. Klaipėdos MS
esančiame 24 m aukščio bokšte išmatuoto pietvakarių vėjo gūsiai siekė 28 m/s.
Pavojingų reiškinių tai pat buvo mažai. Dažniausiai pasitaikė rūkai – po 1-4, Laukuvoje 6
atvejus. Lijundrų užregistruota tik vietomis. Telšiuose per parą iškrito 40 mm kritulių
(daugiausia sniego), o dangos storis išaugo 32 cm. Vietomis kilo trumpos pūgos, dažnai
susidarydavo plikledis.
Didžiausias vėjo greitis daugelyje rajonų siekė 17-24 m/s, Klaipėdoje 25 m/s.
Dėl vyravusių šiltesnių orų dirvožemiai iki mėnesio vidurio visiškai atitirpo visuose
rajonuose, tačiau vasario 17 dieną, atšalus orams, vėl pradėjo formuotis įšalas – paskutinėmis
mėnesio dienomis didžiausias įšalo gylis buvo pietiniuose šalies rajonuose ir siekė 20 cm, kitur
1-9 cm.
Paskutinėmis mėnesio dienomis pavieniuose rajonuose prasidėjo beržų ir klevų sulos
tekėjimo pradžia. Daugelyje rajonų pražydo snieguolės, o Kuršių nerijoje užfiksuotas lazdyno
žydėjimas.
Kovas
Kovo mėnesį vyravo gana šilti orai. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki
-5...-10 °C, aukščiausia oro temperatūra siekė 13...17 °C, Nidoje 10 °C.
Kovo pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 0,1...2,4 °C (2-3° aukštesnė už
1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN)). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro
temperatūra buvo -0,1...+2,8 °C (0,6-1,8° aukštesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė
oro temperatūra buvo 1,6...4,6 °C (daugelyje rajonų 1-2° aukštesnė už SKN, rytiniuose ir
pietrytiniuose rajonuose artima SKN). Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 0,6 °C
rytiniuose šalies rajonuose iki 3,3 °C Kuršių nerijoje (1-2 °C aukštesnė už SKN).
Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 30-50 mm (beveik
SKN), kai kuriuose pietiniuose rajonuose 55-67 mm (apie 1,5 SKN), Žemaitijoje 14-25 mm (30-
50% SKN).
Kovo pradžioje pavieniuose šalies rajonuose keletą dienų išsilaikė 1-6 cm storio sniego
danga. Storiausia sniego danga išliko po smarkaus snygio vasario mėnesį Telšiuose (17 cm), kuri
baigė tirpti mėnesio viduryje. Kovo 20 d. daugelyje šalies rajonų vėl buvo susidariusi 1-12 cm
storio sniego danga, tačiau ji išsilaikė vos 2-3 dienas.
Bendrosios Saulės spinduliuotės mėnesio sumos visoje šalyje siekė 220-280 MJ/m²
(nedaug didesnės už normą).
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 74
Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Pavojingų reiškinių pasitaikė nedaug.
Dažniausiai kartojosi rūkas – daug kur po 1-4 atvejus. Lijundrų pasitaikė tik vietomis, po 1-3
atvejus. Kai kur stebėtas šerkšnas, plikledis.
Didžiausias vėjo greitis kovą daugelyje rajonų siekė 15-20 m/s, Panevėžyje 21 m/s.
Pavieniuose rajonuose iki pat kovo mėnesio pabaigos keletą dienų buvo fiksuojamas
dirvožemio įšalimas iki 1-9 cm, Varėnoje – iki 18 cm. Paskutiniai įšalo likučiai baigė atitirpti
kovo 28-29 d.
Kovo mėnesį daugelyje rajonų pradėjo brinkti vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai, pražydo
šalpusniai, žibuoklės.
Balandis
Balandžio mėnesio pradžioje vyravo šilti orai, o mėnesio gale orai atšalo. Aukščiausia oro
temperatūra pirmąjį dešimtadienį daug kur pakilo iki 16...21 °C, Nidoje iki 15 °C. Žemiausia oro
temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 0...-5 °C.
Balandžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 6,6...8,9 °C (3-4°
aukštesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN)). Antrojo dešimtadienio
vidutinė oro temperatūra buvo 6,7...8,5 °C (0,5-1,9° aukštesnė už SKN). Šalčiausias buvo
trečiasis dešimtadienis, vidutinė oro temperatūra 4,6...6,6 °C (daugelyje rajonų 3-4°, pajūryje 2-
2,5° žemesnė už SKN). Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 6,1...7,8 °C (daugelyje rajonų
artima SKN, pajūryje iki 1°C aukštesnė už SKN).
Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 35-50 mm (beveik
SKN), kai kuriuose rytiniuose, šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose 55-75 mm (1,5-2 SKN).
Telšių meteorologijos stoties duomenimis balandžio 24 d. buvo susidariusi sniego danga, kuri
išsilaikė pusdienį.
Bendrosios Saulės spinduliuotės mėnesio sumos visoje šalyje siekė 330-450 MJ/m²
(Vakarų Lietuvoje KN viršijo iki 8%, kitur buvo iki 8% mažesnės už KN). Pirmąjį dešimtadienį
bendrosios Saulės spinduliuotės sumos daug kur svyravo apie 96-133 MJ/m² ir buvo nežymiai
didesnės už KN, antrąjį dešimtadienį Rytų Lietuvoje svyravo apie 80-93 MJ/m² ir buvo
vidutiniškai 40% mažesnės už KN, kitur 114-150 MJ/m² (artimos KN), trečiąjį dešimtadienį
daugelyje šalies rajonų bendrosios Saulės spinduliuotės sumos svyravo apie 110-140 MJ/m²,
Vakarų Lietuvoje – apie 140-180 MJ/m².
Stichinių reiškinių nebuvo. Pavojingų reiškinių buvo mažai: vietomis po 1-2 rūko bei po 1-
2 perkūnijų atvejus. Kai kur pasitaikė plikledis. Antroje mėnesio pusėje daugelyje šalies rajonų
fiksuotos šalnos – kol vidutinė paros oro temperatūra nepasiekė 10 °C, šalnos laikomos tik
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 75
pavojingu meteorologiniu reiškiniu. Balandžio 15-16 d. ir balandžio 27-30 d. šalnos stebėtos
beveik visoje Lietuvoje: naktimis ir rytais oro temperatūra nukrito iki -0,2...-2,9 °C, o prie žemės
paviršiaus iki -1,2...-5,0 °C, Varėnoje iki -6,5 °C.
Didžiausias vėjo greitis daugelyje rajonų siekė 15-20 m/s.
Balandžio 2 d. centriniuose ir pietiniuose šalies rajonuose, likusioje šalies dalyje –
balandžio 3 d. vidutinė paros oro temperatūra perkopė 5 °C – prasidėjo augalų vegetacijos
periodas. Tai įvyko maždaug 10 dienų anksčiau nei vidutiniškai.
Drėgmės situacija dirvožemiuose iki 20 cm gylio per mėnesį mažai keitėsi – daugelyje
šalies rajonų dirvožemiai buvo drėgni, arba šlapi, tik pavieniuose šiaurės vakarų rajonuose –
drėgnoki.
Pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį daug kur pradėjo skleistis ir iki mėnesio pabaigos
beveik visoje šalyje išsiskleidė agrastų ir juodųjų serbentų, alyvų, vyšnių, beržų, ievų, kaštonų,
alyvų lapai. Prasidėjo beržų ir klevų, taip pat žibuoklių, plukių ir kiaulpienių žydėjimas.
Vietomis mėnesio pabaigoje pradėjo žydėti agrastai, raudonieji serbentai, slyvos.
Gegužė
Gegužės orai buvo kontrastingi: mėnesio pradžioje vyravo šilti netgi vasariški orai,
mėnesio viduryje orai gana stipriai atvėso, o mėnesio gale nusistovėjo sausų ir po truputį
šiltėjančių orų laikotarpis. Aukščiausia oro temperatūra trečiąjį dešimtadienį daug kur pakilo iki
27...30 °C, Nidoje ir Dūkšte iki 26 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki
0...4 °C, Nidoje iki 5 °C.
Gegužės pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 13,4...15,3 °C (2-4°
aukštesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN)). Antrojo dešimtadienio
vidutinė oro temperatūra buvo 10,9...12,7 °C (daugelyje rajonų 0,5-1° žemesnė už SKN,
šiauriniuose rajonuose ir pajūryje artima SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
siekė 16,3...18,3 °C ir buvo 2,5-4° aukštesnė už SKN. Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo
13,6...15,5 °C (1,5-3,0 °C aukštesnė už SKN).
Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 18-45 mm (0,3-0,8
SKN), kai kur pietiniuose ir vakariniuose rajonuose 50-67 mm (beveik SKN), vietomis
vakariniuose rajonuose 77-94 mm (1,5-2 SKN).
Bendrosios Saulės spinduliuotės mėnesio sumos visoje šalyje siekė 650-710 MJ/m², tik
šiaurės vakariniame šalies pakraštyje – apie 630 MJ/m². Centrinėje šalies teritorijos dalyje
bendrosios Saulės spinduliuotės sumos klimato normą (toliau – KN), paskaičiuotą 1961-1990 m.
laikotarpiui, viršijo 20%, Vakarų Lietuvoje – 5%. Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 76
spinduliuotės sumos svyravo apie 200-230 MJ/m² ir vidutiniškai 20% viršijo KN, antrąjį
dešimtadienį daug kur svyravo apie 160-190 MJ/m² ir buvo vidutiniškai 6% mažesnės už KN, tik
Nidoje buvo artimos KN (210 MJ/m²), trečiąjį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų bendrosios
Saulės spinduliuotės sumos svyravo apie 260-280 MJ/m² ir 15-30% viršijo KN.
Šį mėnesį stichinių reiškinių nebuvo. Iš pavojingų reiškinių daugiausiai užregistruota
perkūnijų: daugiausia (5-7) jų būta pietinėje šalies dalyje. Daugelyje vietovių buvo rūkų – po 1-
3, Laukuvoje 4 atvejus. Kai kur pasitaikė pavieniai škvalų, krušos, smarkaus lietaus atvejai.
Gegužės 7 d. ir 16-21 d. vietomis fiksuotos šalnos – naktimis oro temperatūra 2 cm aukštyje
nukrito iki -0,3...-4,3 °C. Gegužės 12-14 d. daugiau nei trečdalyje šalies miškų urėdijų fiksuotas
didelis gaisrų pavojus (IV miškų gaisringumo klasė).
Didžiausias vėjo greitis gegužę daugelyje rajonų siekė 12-14 m/s, vietomis 15-17 m/s.
Pirmąją mėnesio dieną visoje šalyje pasidėjo aktyvioji augalų vegetacija – vidutinė paros
oro temperatūra viršijo 10 °C. Šiais metais jos pradžia daug kur atitiko vidutines daugiametes
datas, tik pajūryje aktyvioji augalų vegetacija prasidėjo vidutiniškai savaite anksčiau nei įprastai.
Mėnesio pradžioje dirvožemiai iki 20 cm gylio drėgni ar šlapi buvo didžiojoje dalyje
centrinių šalies rajonų, taip pat pietvakariniame pakraštyje, o dėl kritulių stygiaus sausoki
dirvožemiai buvo Vakarų Lietuvoje, orasausiai (visiškai sausi) – rytiniame ir šiaurės rytiniame
šalies pakraštyje. Antrojoje mėnesio pusėje dėl šiltų, saulėtų ir pakankamai sausų orų
dirvožemiai sparčiai džiūvo – didžiojoje šalies teritorijos dalyje dirvožemiai buvo orasausiai,
vakariniuose šalies rajonuose – sausoki, pavieniuose centriniuose rajonuose – drėgnoki ir tik
Ignalinos, Kretingos, Marijampolės, Pagėgių ir Šilalės rajonuose išliko drėgni.
Mėnesio pradžioje visoje šalyje pražydo slyvos, vyšnios, kriaušės, serbentai, daug kur –
obelys, žiedais pasipuošė klevai ir ievos. Antroje mėnesio pusėje pražydo avietės, alyvos,
kaštonai, šermukšniai, pasirodė ir mažiau pastebimi ąžuolų žiedai.
Birželis
Birželis buvo gana permainingas, bet šiltesnis ir sausesnis nei įprasta. Aukščiausia oro
temperatūra trečiąjį dešimtadienį daug kur pakilo iki 31...34 °C, Alytuje ir Pasvalyje iki 35 °C.
Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 0...5 °C, tik Varėnoje iki -1 °C, o Nidoje
iki 8 °C. Naktimis birželio mėnesį buvo fiksuotos šalnos. Vietomis oro temperatūra prie dirvos
paviršiaus nukrito iki -2,5…-0,1 °C, Varėnoje iki -4,5 °C
Birželio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 14,5...16,7 °C (daugelyje
rajonų 0,4-0,9° aukštesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN), Nidoje 1,2°
aukštesnė už SKN, Dūkšte 0,1° žemesnė už SKN). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 77
temperatūra buvo 13,9...16,4 °C (daug kur artima SKN, tik kai kuriuose pietvakariniuose
rajonuose 0,8° aukštesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo
19,3...21,4 °C (4-5,2° C aukštesnė už SKN). Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,8...18,1
°C (1,5-2,2 °C aukštesnė už SKN).
Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 30-55 mm (0,4-0,8
SKN), vietomis pietiniuose rajonuose 25-27 mm (0,3 SKN), kai kur pietiniuose, centriniuose ir
vakariniuose rajonuose 58-90 mm (beveik SKN) ir Mažeikiuose 83 mm (1,4 SKN).
Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos siekė 640-690 MJ/m², Pajūryje – 715
MJ/m² ir buvo vidutiniškai 20% didesnės už klimato normą, paskaičiuotą 1961-1991 m.
laikotarpiui (toliau – KN). Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos siekė
230-255 MJ/m², antrąjį 180-210 MJ/m², trečiąjį 230-250 MJ/m².
Šį mėnesį užregistruoti 2 stichiniai meteorologiniai reiškiniai. Birželio 10-osios naktį
trečdalyje meteorologijos stočių 2 cm aukštyje oras atšalo iki -0…-3 °C. Birželio 24-26 d.
pietiniuose rajonuose fiksuota kaitra – aukščiausia oro temperatūra šoktelėjo iki 30-35 °C,
Druskininkuose iki 35,4 °C. Iš pavojingų meteorologinių reiškinių paminėtinos pavienės šalnos
mėnesio pirmoje pusėje. Birželio 2-10 d. daugiau nei 1/3 miškų urėdijų iki IV klasės išaugo
miškų gaisringumas. Dažnai kartodavosi perkūnijos: daug kur po 2-4, vietomis 5-6 atvejai.
Vietomis pasitaikė po 1-3 škvalo atvejus. Kai kur iškrito kruša.
Didžiausias vėjo greitis birželį daugelyje rajonų siekė 20-25 m/s, šiaurės rytiniuose ir
vietomis pietiniuose 15-19 m/s. Klaipėdos jūrų uoste pietiniame mole audringą birželio 18-osios
naktį vėjo greitis siekė beveik 27 m/s.
Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį daug
kur siekė 43-52 °C, Nidoje iki 56 °C, antrąjį dešimtadienį dirvožemiai daug kur įšilo iki 39-48
°C, Dotnuvoje 33 °C, trečiąjį dešimtadienį iki 48-59 °C, Dotnuvoje 43 °C.
Daugelyje rajonų dirvožemiai ariamajame sluoksnyje (iki 20 cm) mėnesio pradžioje buvo
orasausiai (visiškai išdžiūvę). Mėnesio viduryje iškritus didesniam kiekiui kritulių šiaurės
rytiniame šalies pakraštyje, centriniuose ir pavieniuose vakariniuose šalies rajonuose viršutiniai
dirvožemio sluoksniai sudrėko ir drėgni arba šlapi išsilaikė iki mėnesio pabaigos. Gilesniuose
sluoksniuose dirvožemiai kiek drėgnesni buvo daugiausiai vakariniuose ir pietvakariniuose šalies
rajonuose, kitur – drėgmės trūko.
Liepa
Liepos orai buvo permainingi: nuo labai šiltos ir sausokos mėnesio pradžios iki vėsaus ir
drėgno mėnesio vidurio ir vėl šiltos bei tvankios jo pabaigos. Aukščiausia oro temperatūra
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 78
mėnesio pradžioje daug kur pakilo iki 28...33 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų
buvo 8...12 °C, Nidoje 14 °C.
Liepos pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 16,4...18,7 °C (daugelyje
rajonų artima 1981-2010 m. standartinei klimato normai (toliau SKN), pajūryje iki 1 °C
aukštesnė už SKN). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 16,5...18,2 °C (daug
kur 0,5-1° C žemesnė už SKN, pajūryje artima SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro
temperatūra buvo 19,1...20,5 °C (1,5-2° C aukštesnė už SKN). Mėnesio vidutinė oro temperatūra
buvo 17,4...19,2 °C (daugelyje rajonų artima SKN, pajūryje iki 1 °C aukštesnė už SKN).
Liepos mėnesį vyravo lietingi orai. Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje
kritulių iškrito 70-100 mm (beveik SKN), centriniuose, šiaurės rytiniuose, kai kuriuose
pietiniuose ir vietomis vakariniuose rajonuose 105-165 mm (1,5-2 SKN).
Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos siekė 540-590 MJ/m², Pietryčių Lietuvoje
– 475 MJ/m² ir visoje šalyje buvo nežymiai mažesnės už klimato normą, paskaičiuotą 1961-1990
m. laikotarpiui (toliau – KN). Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos siekė
165-190 MJ/m², antrąjį – 140-190 MJ/m², trečiąjį – 170-215 MJ/m².
Liepos mėnesį užregistruoti 3 stichiniai meteorologiniai reiškiniai: du iš jų labai smarkios
audros atvejai liepos 11 d. pietiniuose rajonuose ir liepos 28 d. daugelyje rajonų. Užregistruotas
vienas labai smarkaus lietaus atvejis – liepos 6 d. Skuodo automatinės agrometeorologijos stoties
(AGMS) duomenimis prilijo 53,4 mm per 12 val. Iš pavojingų reiškinių paminėtinos perkūnijos.
Net 22 dienos šalyje buvo su perkūnijomis, o daugiausia jų pasitaikė rytiniuose rajonuose – 9-13
atvejų, Utenoje net 15 atvejų. Rūkų būta po 2-5 atvejus. Neretai fiksuoti smarkūs liūtiniai lietūs,
vietomis po 1-2 atvejus registruota škvalų, krušos. Be to, kai kurios AGMS užregistravo lokalią
kaitrą, kai 3 dienas aukščiausia oro temperatūra laikėsi ≥30 °C. Kai kuriose rytinėse bei pietinėse
miškų urėdijose gaisringumas miškuose buvo pasiekęs IV klasę.
Didžiausias vėjo greitis liepą daugelyje rajonų siekė 15-20 m/s, šiaurės rytiniuose
rajonuose 14 m/s.
Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra liepos mėnesį daug kur siekė 43-53 °C,
Pajūryje ir Pietų Lietuvoje dirvožemiai įkaito iki 46-56 °C, Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai
įšilo kiek mažiau – iki 32-40 °C.
Dirvožemiai ariamajame sluoksnyje iki 20 cm gylio mėnesio pradžioje šiaurės rytiniame
šalies pakraštyje, centriniuose ir pavieniuose vakariniuose šalies rajonuose buvo drėgni arba
šlapi, kitur – visiškai išdžiūvę. Situaciją pagerino iškritę krituliai – pirmojo dešimtadienio
pabaigoje sausesni dirvožemiai vis dar buvo pietiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose, kitur –
drėgni arba šlapi. Baigiantis mėnesiui rytiniuose, pietiniuose ir centriniuose šalies rajonuose
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 79
dirvožemiai daugiausiai buvo drėgni arba šlapi, dalyje šiaurinių ir vakarinių rajonų – drėgnoki,
kitur – sausoki.
Rugpjūtis
Rugpjūčio mėnesio didžiąją dalį vyravo vėsūs ir drėgni orai, tik paskutinis dešimtadienis
buvo šiltesnis ir sausesnis. Aukščiausia oro temperatūra daug kur pakilo iki 24...30 °C,
pietiniuose rajonuose iki 31 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 6...10
°C, Varėnoje iki 5 °C, Nidoje iki 12 °C.
Rugpjūčio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 16,2...18,5 °C (daugelyje
rajonų 0,5-1,5 °C žemesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN), kai
kuriuose pietiniuose ir rytiniuose rajonuose artima SKN). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro
temperatūra buvo 14,1...16,7 °C (1,5-2,5 °C žemesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė
oro temperatūra buvo 16,9...19,0 °C (didesnėje šalies dalyje 2-3° C, pajūryje apie 1,5 °C
aukštesnė už SKN). Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,8...18,0 °C (artima SKN).
Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 95-175 mm, pajūryje
180-205 mm (1,5-2,2 SKN), pietiniuose ir kai kuriuose rytiniuose rajonuose 60-90 mm (beveik
SKN).
Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos šalyje siekė 220-260 MJ/m² ir visoje šalyje
buvo nežymiai didesnės už klimato normą, paskaičiuotą 1961-1990 m. laikotarpiui (toliau –
KN). Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos buvo 120-150 MJ/m², antrąjį –
130-160 MJ/m², trečiąjį – 160-180 MJ/m².
Rugpjūčio mėnesį užregistruotas vienas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus
lietus: Tabokinės kaime Biržų rajone rugpjūčio 1 d. per 6 val. prilijo 55,5 mm. Pavojingų
reiškinių buvo mažai: paminėtinos perkūnijos ir rūkas (abu reiškiniai kai kur po 1-4 atvejus). Per
pirmąsias tris savaites neretai pasitaikydavo lokalių smarkaus lietaus atvejų, nestiprių škvalų.
Didžiausias vėjo greitis rugpjūtį daugelyje rajonų siekė 14-19 m/s, Panevėžyje 22 m/s, tik
vietomis centriniuose ir pietrytiniuose rajonuose 12-13 m/s.
Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra rugpjūčio mėnesį daug kur pakilo iki 35-49
°C, Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 32-34 °C.
Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo 16-20 °C, aukščiausia
5 cm gylyje siekė 19-28 °C, 20 cm gylyje – 18-23 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10
cm gylyje visą mėnesį svyravo apie 15-21 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur pasiekė 21-29
°C.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 80
Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento
reikšmes, perteklinės drėgmės sąlygos, susiformavusios rugpjūčio pradžioje, daugelyje šalies
rajonų išsilaikė visą mėnesį. Tik pietrytiniuose ir rytiniuose šalies rajonuose antroje mėnesio
pusėje įsivyravo optimalios drėgmės sąlygos.
Dirvožemiai ariamajame sluoksnyje iki 20 cm gylio visą rugpjūčio mėnesį buvo drėgni
arba šlapi, vietomis – labai šlapi. Dėl didesnio nei įprastai kritulių kiekio, drėgmės vis daugiau
įgavo ir gilesni dirvožemio sluoksniai.
Dėl lietingų orų įmirkę dirvožemiai pirmuosius du dešimtadienius žemdirbiams stipriai
apsunkino grūdinių kultūrų derliaus nuėmimą. Tik prasidėjus trečiajam dešimtadieniui, kuris
buvo kiek saulėtesnis ir mažiau lietingas, žemdirbiai galėjo padirbėti – vyko intensyvus grūdinių
kultūrų derliaus nuėmimas.
Rugsėjis
Rugsėjis buvo šiltas bei sausas ir pratęsė vasariškų orų laikotarpį. Aukščiausia oro
temperatūra pakilo iki 23...28 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 1...5
°C. Vietomis stebėtos šalnos: ore iki -1 °C, prie dirvos paviršiaus iki -4 °C.
Rugsėjo pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 15,1...16,6 °C, pajūryje
17,5...18,0 °C (daugelyje rajonų 2-2,5 °C aukštesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą
(toliau SKN)). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 12,0...16,2 °C (daug kur 1-2
°C aukštesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 10,2...14,1 °C
(didesnėje šalies dalyje artima SKN, kai kuriuose šiauriniuose rajonuose ir pajūryje 0,5-1 °C
aukštesnė už SKN). Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 12,6...16,1 °C (1-2 °C aukštesnė už
SKN).
Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito tik 6-20 mm (10-25%
SKN), pietiniuose rajonuose ir pajūryje - 21-48 mm (30-80% SKN).
Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos siekė 330-390 MJ/m² ir visoje šalyje buvo
vidutiniškai 40 % didesnės už KN. Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos
buvo 125-140 MJ/m², antrąjį – 100-130 MJ/m², trečiąjį – 80-110 MJ/m².
Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Iš pavojingų reiškinių daugiausia
pasitaikė rūkų: daug kur 7-11 atvejų, vietomis 12-13 atvejų, tik pajūryje po 1-2 atvejus. IV miškų
gaisringumo klasė apėmė ≥1/3 šalies teritorijos rugsėjo 15-30 d. Keletą naktų lokaliai stebėtos
pavojingos šalnos, kurios šiemet prasidėjo tik mėnesio viduryje. Dėl ramių orų užregistruotos
vos 4 perkūnijos.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 81
Didžiausias vėjo greitis rugsėjį vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose siekė 15-18 m/s,
pietiniuose ir rytiniuose rajonuose 12-14 m/s.
Rugsėjo 13 d., vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, baigėsi
meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 92
dienas – Vakarų, Šiaurės ir Rytų Lietuvoje 2-3 savaitėmis ilgiau, kitur – apie savaite ilgiau,
lyginant su klimato norma, paskaičiuota 1961-1990 metų laikotarpiui (toliau – KN).
Dėl kritulių trūkumo dirvožemiai ariamajame sluoksnyje iki 20 cm gylio visoje šalyje
palengva sausėjo – paskutinėmis dienomis daugelyje šalies rajonų dirvožemiai 20 cm gylyje
buvo sausoki, tik Pietų Lietuvoje išliko drėgni.
Rugsėjo mėnesį visoje šalyje prasidėjo intensyvus rudeninis lapų geltimas ir kritimas.
Spalis
Spalio mėnesį, išskyrus pirmąsias dienas, orai buvo gana vėsūs ir drėgni. Aukščiausia oro
temperatūra mėnesio pradžioje siekė 17-23 °C. Spalio 2 d. kai kuriose MS buvo užregistruoti tos
dienos aukščiausios oro temperatūros rekordai. Žemiausia oro temperatūra mėnesio viduryje
daugelyje rajonų nukrito iki minus 1-3 °C, pietiniuose rajonuose - iki minus 5-6 °C.
Spalio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 7,8-10,2 °C (daugelyje rajonų
0,5-1,5 °C žemesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN), rytiniuose
rajonuose artima jai). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 1,9-4,2 °C (3-4 °C
žemesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 2,6-6,0 °C (0,5-1,6 °C
žemesnė už SKN). Spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 4,3-6,9 °C (1,5-2,5° žemesnė
už SKN).
Per mėnesį daugelyje didesnėje šalies dalyje per spalio mėnesį kritulių iškrito 85-125 mm
(1,5-2 SKN), Žemaitijoje ir kai kuriuose šiauriniuose rajonuose - 55-80 mm (beveik SKN).
Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos siekė 110-140 MJ/m² ir visoje šalyje buvo
vidutiniškai 25% mažesnės už KN. Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos
siekė 37-50 MJ/m², antrąjį – 50-68 MJ/m², trečiąjį – 17-30 MJ/m².
Stichinių reiškinių neužregistruota. Pavojingų reiškinių buvo mažai: rūkai susidarė tik
vietomis (po 1-3 atvejus). Spalio pradžioje kai kur nugriaudėjo perkūnija, mėnesio viduryje
pasitaikė pavienių šerkšno ir lijundros atvejų.
Didžiausias vėjo greitis spalį daugelyje rajonų siekė 15-20 m/s, vietomis vakariniuose
rajonuose 22-24 m/s.
Spalio 4 d., vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios
augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai savaite vėliau, lyginant su
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 82
klimato norma, paskaičiuota 1961-1990 metų laikotarpiui (toliau – KN). Aktyvioji augalų
vegetacija visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 156 d. – daug kur 2 savaitėmis ilgiau, lyginant su KN,
Pajūryje – trukmė buvo artima KN.
Spalio 11 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų
vegetacijos laikotarpis, trukęs vidutiniškai 192 d. – savaite trumpiau, nei KN. Augalų vegetacija
baigėsi kiek daugiau nei dviem savaitėm anksčiau, lyginant su KN.
Dėl didesnio kritulių kiekio mėnesio pradžioje dirvožemiai ariamajame sluoksnyje iki 20
cm gylio daug kur įgavo drėgmės. Antroje mėnesio pusėje dirvožemiai jau daug kur buvo šlapi
arba labai šlapi. Gilesniuose sluoksniuose drėgmės taip pat pakako.
Lapkritis
Lapkritis buvo vėsus ir pakankamai drėgnas. Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 7...10
°C. Žemiausia oro temperatūra mėnesio pabaigoje daugelyje rajonų nukrito iki -7…-14 °C,
Radviliškyje - iki -16 °C, Ukmergėje - iki -20 °C, vakariniuose rajonuose - iki -2…-6 °C.
Lapkričio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo -1,4...1,5 ºC, Nidoje 2,5 °C
(2,5-4 °C žemesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN)). Antrojo
dešimtadienio vidutinė oro temperatūra daug kur buvo 0,1...1,9 °C (artima SKN), vakariniuose ir
šiauriniuose rajonuose 2,0...4,6 °C (0,5-1 °C aukštesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė
oro temperatūra buvo -0,7...4,6 °C (daugelyje rajonų 0,6-2 °C aukštesnė už SKN, pietrytiniuose
rajonuose artima SKN). Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -0,6 °C rytiniuose
rajonuose iki 3,6 °C pajūryje (vakarinėje šalies pusėje artima SKN, rytinėje - iki 1 °C žemesnė
už SKN).
Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje per mėnesį kritulių iškrito 65-105 mm
(1,3-1,8 SKN), kai kuriuose pietiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose 55-60 mm (beveik SKN).
Sniego danga, kuri pradėjo formuotis pirmomis lapkričio dienomis, palengva augo ir
baigiantis pirmajam dešimtadieniui vidutinis sniego dangos storis didesnėje šalies dalyje buvo 5-
12 cm, kai kuriuose rytiniuose rajonuose ir Telšių apylinkėse 18-22 cm, pajūryje - mažiau nei 1
cm. Dėl nepastovių orų ketvirtąjį penkiadienį sniegas visur nutirpo. Lapkričio 27-28 d. vėl
pasnigo ir mėnesio pabaigoje vidutinis sniego dangos storis daug kur buvo 4-14 cm, Žemaitijoje
ir Suvalkijoje 1-3 cm. Pajūryje sniego nebuvo.
Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos šalyje siekė 48-70 MJ/m² ir visoje šalyje
buvo nežymiai mažesnės, lyginant su daugiamečiais dydžiais. Pirmąjį dešimtadienį bendrosios
Saulės spinduliuotės sumos siekė 19-25 MJ/m², antrąjį – 13-19 MJ/m², trečiąjį – 13-26 MJ/m².
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 83
Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Iš pavojingų reiškinių daugiausia
užregistruota rūko atvejų: Laukuvoje 7, daug kur po 2-4 atvejus. Daugelyje rajonų pasitaikė po
1-2, vietomis po 3-4 silpnos lijundros atvejus. Dažnai stebėtas plikledis, vietomis susidarė
pavojinga šlapio sniego apdraba ar net sudėtinis apšalas.
Didžiausias vėjo greitis lapkritį daugelyje rajonų siekė 15-19 m/s, Nidoje 20 m/s,
Kybartuose 21 m/s.
Dėl pirmoje mėnesio pusėje vyravusių šaltesnių orų dirvožemiai pietiniuose ir rytiniuose
šalies rajonuose pradėjo įšalti, tačiau įšalas buvo negilus ir laikėsi neilgai – didžiausias jis buvo
Varėnoje – 14 cm, kitur siekė 1-6 cm. Paskutinėmis mėnesio dienomis įšalas vėl pradėjo
formuotis daugiausiai pietiniuose šalies rajonuose – didžiausias jis vėl buvo Varėnoje ir siekė 13
cm.
Gruodis
Gruodžio mėnesį vyravo gana šilti ir pakankamai drėgni orai. Aukščiausia oro temperatūra
siekė 7...10 °C. Kaip ir pernai, rekordiškai šilta buvo antroji Kalėdų diena – 6 meteorologijos
stotyse buvo pasiekti arba viršyti gruodžio 26 d. rekordai. Žemiausia oro temperatūra daugelyje
rajonų nukrito iki -8…-13 °C, Vėžaičiuose - iki -15 °C, Nidoje - iki -5 °C.
Gruodžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo -1,7...+2,9 °C (0,5-1,5°
aukštesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN)), Nidoje 3,5 °C (2°
aukštesnė už SKN). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo -2,6...+3,0 °C (1,4-2,8
°C aukštesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 0,2...4,2 ºC (4-5,5
°C aukštesnė už SKN). Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -1,3 °C rytiniuose
rajonuose iki +3,6 °C pajūryje (2-3 °C aukštesnė už SKN).
Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 50-110 mm (1-1,7
SKN), kai kuriuose šiauriniuose ir centriniuose rajonuose 30-45 mm (60-80% SKN).
Gruodžio pradžioje vidutinis sniego dangos storis daug kur buvo 4-14 cm, Žemaitijoje ir
Suvalkijoje 1-3 cm. Pajūryje sniego nebuvo. Iki pirmojo dešimtadienio pabaigos sniegas visur
nutirpo. Gruodžio 11-12 d. vėl daugelyje rajonų laukus padengė 1-5 cm, vietomis 6-9 cm storio
sniego danga, kuri vakariniuose rajonuose išsilaikė tik 2 dienas, kitur 8-9 dienas. Trečiąjį
dešimtadienį pasnigdavo, tačiau sniegas greitai ištirpdavo.
Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos šalyje siekė 24-41 MJ/m² ir Vakarų
Lietuvoje buvo nežymiai mažesnės, lyginant su daugiamečiais dydžiais, kitur juos šiek tiek
viršijo. Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos buvo 9-18 MJ/m², antrąjį –
8-11 MJ/m², trečiąjį – 7-12 MJ/m².
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 84
Šį mėnesį stichinių reiškinių nebuvo. Iš pavojingų reiškinių dažniausiai kartojosi rūkai –
daugelyje rajonų jų užregistruota po 6-10, vietomis 3-5 atvejus. Visur buvo lijundrų – daug kur
1-4, vietomis 5-7 atvejai. Vietomis susidarė šerkšnas, kai kur kilo trumpos pūgos, Biržuose
fiksuotas sudėtinis apšalas.
Didžiausias vėjo greitis gruodį daugelyje rajonų siekė 15-20 m/s, kai kuriuose vakariniuose
ir pietiniuose rajonuose 21-22 m/s.
Dirvožemio įšalas, susiformavęs dar lapkričio mėnesio pabaigoje, buvo negilus ir laikėsi
neilgai – beveik visur dirvožemiai jau buvo atitirpę dar nepasibaigus gruodžio pirmajam
dešimtadieniui. Tačiau prasidėjus antrajam dešimtadieniui dirvožemiai daug kur vėl pradėjo
įšalti – didžiausias įšalas buvo Varėnoje (18 cm), Biržuose (13 cm) ir Vilniuje (10 cm), kiek
mažiau Lazdijuose (iki 7 cm). Centriniuose rajonuose dirvožemiai buvo įšalę tik iki 1-3 cm, o
Vakarų Lietuvoje įšalo nebuvo visai. Atšilus orams, maždaug gruodžio 20-21 d. įšalo nebeliko.
Mėnesio pabaigoje pietiniuose rajonuose dirvožemiai vėl pradėjo įšalti, o įšalimą paspartino ir
sniego dangos nebuvimas – Varėnoje gruodžio paskutinę dieną įšalo gylis siekė 16 cm, Vilniuje
7 cm, Lazdijuose 5 cm.
Dirvožemiai ariamajame sluoksnyje iki 20 cm gylio visą gruodžio mėnesį daug kur buvo
šlapi, vietomis drėgnoki.
...........................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................... 85
LITERATŪRA
Aplinkos ministerija [interaktyvus]. [Vilnius]: AM [žiūrėta 2017-02-12]. Prieiga per
internetą: http://www.am.lt/VI/index.php#a/17724
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos [interaktyvus]. [Vilnius]: GMU
[žiūrėta 2017-02-22] Prieiga per internetą: http://www.gmu.lt/misko_gaisrai/
Lietuvos miškų ūkio statistika 2014. Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba.
Kaunas, 2014.
Lietuvos miškų ūkio statistika 2015. Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba.
Kaunas, 2015.
Lietuvos miškų ūkio statistika 2016. Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba.
Kaunas, 2016.
Meteorologiniai biuleteniai Nr.1 – Nr. 12. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie
Aplinkos ministerijos. Vilnius, 2016.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija [interaktyvus]. [Vilnius]: LMZD [žiūrėta 2016-02-
25] Prieiga per internetą: http://www.lmzd.lt/files/uploaded/naujienos/2016/suvestine2016-2.pdf
................................................................................................................................................................................
Priedai
................................................................................................................................................................................
1 PRIEDAS
2016 m. abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių pažeisti želdiniai ir medynai (plotas, ha)
proc. ktm.
Alksninukai Kretingos 14,1 41 51
Alksninukai Rokiškio 25,2 20 33
Alksninukai Šilutės 6 74 25
Alksninukai Vilniaus 10,2 47 38
Alksninukai Viso: 55,5 36 38
Eglinis pjūklelis Alytaus 4,7 10 25
Eglinis pjūklelis Kaišiadorių 3,6 66 29
Eglinis pjūklelis Trakų 89,8 11 25
Eglinis pjūklelis Utenos 29,7 80 25
Eglinis pjūklelis Viso: 127,8 29 25
Grambuoliai (suaugėliai) Šilutės 3,8 50 30
Grambuoliai (suaugėliai) Viso: 3,8 50 30
Viso dėl lajų kenkėjų 187,1 31 29 0 0
Didysis kirpikas Veisiejų 0,2 90 35 0,2 38
Didysis kirpikas Viso: 0,2 90 35 0,2 38
Eglinis dendroktonas Šilutės 5,2 10 75 5,2 73
Eglinis dendroktonas Viso: 5,2 10 75 5,2 73
Pušinis smaliukas Šilutės 65,4 13 241
Pušinis smaliukas Viso: 65,4 13 241 0 0
Žievėgraužis graveris Kuršėnų 1 10 20 1 20
Žievėgraužis graveris Tauragės 3,7 15 12 3,7 12
Žievėgraužis graveris Viso: 4,7 14 32 4,7 32
Žievėgraužis tipografas Alytaus 8,4 100 1454 8,4 1550
Žievėgraužis tipografas Anykščių 2,7 70 473 2,7 581,23
Žievėgraužis tipografas Biržų 0,7 10 18 0,7 18
Žievėgraužis tipografas Druskininkų 5,9 57 1044 2,3 385,63
Žievėgraužis tipografas Dubravos EM 187,8 67 2562 185,6 2539,81
Žievėgraužis tipografas Ignalinos 0,1 20 17 0,1 17
Žievėgraužis tipografas Jonavos 2,1 18 138 2,1 138
Žievėgraužis tipografas Joniškio 285,1 31 1856 285,1 1803,9
Žievėgraužis tipografas Jurbarko 0,9 20 71 0,9 75
Žievėgraužis tipografas Kaišiadorių 25,9 66 3820 25,6 3798,09
Žievėgraužis tipografas Kauno 9,8 13 141 9,8 141
Žievėgraužis tipografas Kazlų Rūdos M 2,8 59 336 1,6 144
Žievėgraužis tipografas Kretingos 0,7 70 110 0,7 154
Žievėgraužis tipografas Kupiškio 2,5 55 329 2,5 330,91
Žievėgraužis tipografas Kuršėnų 1,2 55 36 1 23
Žievėgraužis tipografas Marijampolės 15,5 11 272 14,9 241
Žievėgraužis tipografas Mažeikių 75,1 10 497 75,1 453
Žievėgraužis tipografas Pakruojo 17 4 108 15,4 111,16
Žievėgraužis tipografas Panevėžio 11,5 23 757 10,5 686
Žievėgraužis tipografas Prienų 11,2 40 624 11,2 619
Žievėgraužis tipografas Radviliškio 0,8 50 53 0,8 112
Žievėgraužis tipografas Raseinių 11,9 13 272 11,9 289,88
Žievėgraužis tipografas Rokiškio 31,9 20 1460 31,9 1468,59
Žievėgraužis tipografas Šakių 0,7 11 37 0,7 37
Žievėgraužis tipografas Šalčininkų 16,7 29 753 16,7 747,93
Žievėgraužis tipografas Šilutės 51,8 10 564 36,1 432
Žievėgraužis tipografas Tauragės 55,4 10 473 54,4 473,29
Žievėgraužis tipografas Tytuvėnų 0,6 10 11 0,6 11
Žievėgraužis tipografas Trakų 223,9 14 4437 223,9 4468,66
Žievėgraužis tipografas Ukmergės 29,9 17 726 29,9 797,13
Žievėgraužis tipografas Utenos 29,7 77 1154 29,7 1308,63
Žievėgraužis tipografas Valkininkų 5 58 428 5 539,68
Žievėgraužis tipografas Varėnos 22,3 70 1683 22,3 1709,55
Žievėgraužis tipografas Veisiejų 11,2 25 676 10,8 636
Žievėgraužis tipografas Vilniaus 2,6 79 446 2,6 455,82
Žievėgraužis tipografas Zarasų 0,9 47 85 0,9 100,08
Žievėgraužis tipografas Viso: 1162,2 32 27921 1134,4 27396,97
Viso dėl liemenų kenkėjų 1237,7 31 28304 1144,5 27539,97
Sukėlėjas Miškų urėdijaUžregistruoti pažeidimai Atliktos priemones
Plotas, haPažeistų medžių Vid.
medžio plotas, ha
iškirsta, ktm.
1 PRIEDAS
2016 m. abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių pažeisti želdiniai ir medynai (plotas, ha)
proc. ktm.
Sukėlėjas Miškų urėdijaUžregistruoti pažeidimai Atliktos priemones
Plotas, haPažeistų medžių Vid.
medžio plotas, ha
iškirsta, ktm.
Grambuoliai (lervos) Druskininkų 49,8 28
Grambuoliai (lervos) Viso: 49,8 28
Pušiniai straubliukai Dubravos EM 19,8 17 13,5
Pušiniai straubliukai Jurbarko 9 24
Pušiniai straubliukai Kazlų Rūdos M 24,6 16 24,6
Pušiniai straubliukai Kuršėnų 3,1 21
Pušiniai straubliukai Marijampolės 20,8 18 20,8
Pušiniai straubliukai Nemenčinės 27,5 21 15,6
Pušiniai straubliukai Pakruojo 4,4 10 4,4
Pušiniai straubliukai Radviliškio 22,6 17 22,6
Pušiniai straubliukai Raseinių 3,3 38
Pušiniai straubliukai Rokiškio 0,5 30
Pušiniai straubliukai Šakių 3,1 14 3,1
Pušiniai straubliukai Šiaulių 1,6 15
Pušiniai straubliukai Šilutės 5,8 29 3,6
Pušiniai straubliukai Telšių 6,6 16
Pušiniai straubliukai Ukmergės 1,5 25
Pušiniai straubliukai Utenos 2,7 65 2,7
Pušiniai straubliukai Valkininkų 14,1 17 14,1
Pušiniai straubliukai Viso: 171 19 125 0
Viso dėl jaunuolynų kenkėjų 220,8 21 125 0
Viso dėl Vabzdžių 1645,6 1269,5 27539,97
Ąžuolų džiūvimas Joniškio 33,7 14 31
Ąžuolų džiūvimas Kėdainių 3,9 14 94 3,9 101
Ąžuolų džiūvimas Ukmergės 2,7 20 30 1 4
Ąžuolų džiūvimas Vilniaus 0,5 15 100
Ąžuolų džiūvimas Viso: 40,8 14 38 4,9 105
Drebulinė pintis Anykščių 53,3 40 0 9,2 1134
Drebulinė pintis Biržų 50,6 54 0 6,3 1753
Drebulinė pintis Joniškio 408,4 58 0 85,8 4355,97
Drebulinė pintis Kauno 37,1 25 0 37,1 180
Drebulinė pintis Kuršėnų 4,9 78 0 4,9 300
Drebulinė pintis Mažeikių 110,2 27 1 56,3 3045,7
Drebulinė pintis Panevėžio 115,9 23 0 18,9 450
Drebulinė pintis Prienų 2,9 15 0
Drebulinė pintis Raseinių 41,1 66 0 1,4 230
Drebulinė pintis Rietavo 0,3 50 0
Drebulinė pintis Šiaulių 573,9 31 0 40,7 2412
Drebulinė pintis Šilutės 0,3 47 0
Drebulinė pintis Viso: 1398,9 40 0 260,6 13860,67
Eglės spyglių rūdys Radviliškio 1,1 85 80 1,1 130
Eglės spyglių rūdys Viso: 1,1 85 80 1,1 130
Fitoftora Šiaulių 6,2 10 53
Fitoftora Viso: 6,2 10 53 0 0
Guobų maras Biržų 0,7 30 0 0,7 140
Guobų maras Trakų 0,5 50 0 0,5 124
Guobų maras Viso: 1,2 38 0 1,2 264
Miltligė Dubravos EM 1 100 25
Miltligė Šiaulių 11,3 80 38
Miltligė Viso: 12,3 82 37 0 0
Pušies spyglių rūdys Varėnos 0,2 80 100 0,2 51
Pušies spyglių rūdys Viso: 0,2 80 100 0,2 51
Saklys Prienų 1 10 0
Saklys Šiaulių 0,7 10 0
Saklys Utenos 6,6 10 0 6,6 45
Saklys Viso: 8,3 10 0 6,6 45
Spygliakritis Zarasų 0,6 80 85
Spygliakritis Viso: 0,6 80 85 0 0
Šakninė pintis Anykščių 4 61 36
Šakninė pintis Dubravos EM 3,3 11 95 0,2 27
1 PRIEDAS
2016 m. abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių pažeisti želdiniai ir medynai (plotas, ha)
proc. ktm.
Sukėlėjas Miškų urėdijaUžregistruoti pažeidimai Atliktos priemones
Plotas, haPažeistų medžių Vid.
medžio plotas, ha
iškirsta, ktm.
Šakninė pintis Ignalinos 26 10 91
Šakninė pintis Jurbarko 58,8 14 100
Šakninė pintis Kauno 0,4 10 100 0,4 23
Šakninė pintis Kretingos 2,3 90 97 0,6 12
Šakninė pintis Panevėžio 6 22 36
Šakninė pintis Rietavo 2,1 41 40
Šakninė pintis Švenčionėlių 16,1 21 71 0,7 64
Šakninė pintis Tauragės 0,1 10 20 0,1 28,95
Šakninė pintis Trakų 0,4 64 77 0,4 41
Šakninė pintis Valkininkų 0,6 13 62 0,4 15
Šakninė pintis Varėnos 0,8 40 100 0,8 51
Šakninė pintis Viso: 120,9 18 87 3,6 261,95
Uosių džiūvimas Anykščių 4 30 90
Uosių džiūvimas Biržų 152,2 64 64 27,4 4578
Uosių džiūvimas Joniškio 405,2 71 77 378,3 9466,96
Uosių džiūvimas Kauno 69,3 17 95 69,3 1040
Uosių džiūvimas Kėdainių 19,8 33 93 16,8 656,86
Uosių džiūvimas Kuršėnų 33,2 34 100 33,2 688,4
Uosių džiūvimas Marijampolės 31,3 15 98 31,3 932,78
Uosių džiūvimas Mažeikių 11,6 15 45 11,6 85
Uosių džiūvimas Nemenčinės 27,9 30 99 15,9 489
Uosių džiūvimas Pakruojo 69,9 46 67 45,8 3522,11
Uosių džiūvimas Panevėžio 45,2 54 87 23,8 1350
Uosių džiūvimas Prienų 2 15 50
Uosių džiūvimas Radviliškio 39,3 57 82 37,3 5660,18
Uosių džiūvimas Raseinių 4,8 38 23
Uosių džiūvimas Rokiškio 15,2 39 67 15,2 1764
Uosių džiūvimas Šiaulių 240,6 26 75 7,6 291
Uosių džiūvimas Tytuvėnų 52 35 73 18,1 1272
Uosių džiūvimas Ukmergės 69 21 72 7,5 295
Uosių džiūvimas Utenos 24,1 40 93 10,5 1229
Uosių džiūvimas Zarasų 22 67 67 2,9 266
Uosių džiūvimas Viso: 1338,6 48 77 752,5 33586,29
Viso dėl Ligų 2929,1 42 40 1030,7 48303,91
Bebrai Kauno 2,3 15 2
Bebrai Mažeikių 0,4 70 0,4 96
Bebrai Pakruojo 2,1 20 2,1 37
Bebrai Panevėžio 6,5 14
Bebrai Prienų 3,8 26
Bebrai Šiaulių 4,9 10 0,6 9
Bebrai Šilutės 30,5 11 8,1 38
Bebrai Ukmergės 0,1 25
Bebrai Zarasų 13,3 45 11,7
Bebrai Viso: 63,9 20 24,9 180
Kormoranai Kretingos 7,9 68 59
Kormoranai Viso: 7,9 68 59 0 0
Nukandžioti ūgliai Dubravos EM 46,2 19
Nukandžioti ūgliai Jonavos 34,2 23
Nukandžioti ūgliai Joniškio 168,4 21 2,2
Nukandžioti ūgliai Jurbarko 9 43
Nukandžioti ūgliai Kauno 29,4 18
Nukandžioti ūgliai Kazlų Rūdos M 55,7 25
Nukandžioti ūgliai Kėdainių 83,5 19
Nukandžioti ūgliai Kretingos 118,5 23 10,4
Nukandžioti ūgliai Kupiškio 30,2 16
Nukandžioti ūgliai Kuršėnų 4,7 32
Nukandžioti ūgliai Marijampolės 21,7 13
Nukandžioti ūgliai Mažeikių 5 12 0,7
Nukandžioti ūgliai Nemenčinės 59,2 18
Nukandžioti ūgliai Prienų 1 70
1 PRIEDAS
2016 m. abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių pažeisti želdiniai ir medynai (plotas, ha)
proc. ktm.
Sukėlėjas Miškų urėdijaUžregistruoti pažeidimai Atliktos priemones
Plotas, haPažeistų medžių Vid.
medžio plotas, ha
iškirsta, ktm.
Nukandžioti ūgliai Raseinių 9 17
Nukandžioti ūgliai Rietavo 91,4 19 0,5
Nukandžioti ūgliai Rokiškio 8,6 11
Nukandžioti ūgliai Šakių 28,2 14
Nukandžioti ūgliai Šalčininkų 14,8 26
Nukandžioti ūgliai Šiaulių 8,8 19
Nukandžioti ūgliai Šilutės 94 21 36,9
Nukandžioti ūgliai Tauragės 82,4 21 8,8
Nukandžioti ūgliai Trakų 6,7 25
Nukandžioti ūgliai Utenos 56 15
Nukandžioti ūgliai Veisiejų 14,7 13
Nukandžioti ūgliai Zarasų 50,6 23 5,5
Nukandžioti ūgliai Viso: 1131,9 20 65 0
Nulaupyta žievė Anykščių 11,4 53
Nulaupyta žievė Biržų 8,3 23
Nulaupyta žievė Joniškio 2,8 10
Nulaupyta žievė Jurbarko 9,2 60
Nulaupyta žievė Kauno 41,4 11
Nulaupyta žievė Kėdainių 191,1 21
Nulaupyta žievė Kretingos 36,7 15
Nulaupyta žievė Kupiškio 56,5 12
Nulaupyta žievė Kuršėnų 11,9 24
Nulaupyta žievė Marijampolės 13 14
Nulaupyta žievė Nemenčinės 16,9 15
Nulaupyta žievė Raseinių 12,8 16
Nulaupyta žievė Rietavo 97,4 15
Nulaupyta žievė Šakių 8,9 10
Nulaupyta žievė Šiaulių 23,1 43
Nulaupyta žievė Šilutės 25,7 17
Nulaupyta žievė Tauragės 53,4 17 3,4
Nulaupyta žievė Tytuvėnų 14,4 30
Nulaupyta žievė Ukmergės 12,9 17
Nulaupyta žievė Utenos 27,9 16
Nulaupyta žievė Vilniaus 12,6 39
Nulaupyta žievė Zarasų 6,5 28
Nulaupyta žievė Viso: 694,8 20 3,4 0
Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Biržų 0,7 20
Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Kazlų Rūdos M 14,6 25
Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Kretingos 4,3 24
Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Kupiškio 20,8 19
Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Nemenčinės 18,6 17
Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Rietavo 8,1 20
Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Šakių 6,1 14
Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Šalčininkų 5,3 23
Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Šiaulių 9,2 18
Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Šilutės 3,4 46
Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Utenos 4,7 25
Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Zarasų 11,3 18 2,1
Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Viso: 107,1 21 2,1 0
Peliniai graužikai Biržų 4,3 60 4,3
Peliniai graužikai Radviliškio 1 80
Peliniai graužikai Šiaulių 0,3 65
Peliniai graužikai Šilutės 1 27 1
Peliniai graužikai Tauragės 0,5 90
Peliniai graužikai Viso: 7,1 60 5,3 0
Nutrypimas Šilutės 6
Nutrypimas Viso: 6
Viso dėl gyvūnų 2018,7 20 100,7 180
Gaisrai Anykščių 0,1 20 5
Gaisrai Druskininkų 1,1 54 15
1 PRIEDAS
2016 m. abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių pažeisti želdiniai ir medynai (plotas, ha)
proc. ktm.
Sukėlėjas Miškų urėdijaUžregistruoti pažeidimai Atliktos priemones
Plotas, haPažeistų medžių Vid.
medžio plotas, ha
iškirsta, ktm.
Gaisrai Ignalinos 1 9 4
Gaisrai Nemenčinės 2 7 1
Gaisrai Prienų 0,1 20 5
Gaisrai Raseinių 0,4 60 35
Gaisrai Šalčininkų 0,4 83 23
Gaisrai Švenčionėlių 0,7 80 25
Gaisrai Telšių 0,1 10 5
Gaisrai Trakų 0,1 72 100
Gaisrai Valkininkų 0,5 22 3
Gaisrai Vilniaus 0,1 20 1
Gaisrai Viso: 6,6 33 12 0 0
Sausra Dubravos EM 1 10
Sausra Jurbarko 15,2 20 12,5
Sausra Rokiškio 5,9 11
Sausra Šalčininkų 0,1 100 0,1 15,32
Sausra Zarasų 24,5 34
Sausra Viso: 46,7 26 12,6 15,32
Sniegalaužos, ledalaužos Mažeikių 0,6 83 50 0,6 54
Sniegalaužos, ledalaužos Zarasų 1 10 40 1 45
Sniegalaužos, ledalaužos Viso: 1,6 37 90 1,6 99
Šalnos Dubravos EM 0,2 95
Šalnos Jurbarko 0,9 15
Šalnos Kretingos 8,2 52
Šalnos Rokiškio 0,5 95
Šalnos Viso: 9,8 52 0 0
Užmirkimas Druskininkų 2,1 73 83 0,3 50
Užmirkimas Kaišiadorių 0,4 56 100
Užmirkimas Panevėžio 1 30 40
Užmirkimas Rokiškio 0,9 50 30 0,9 233,06
Užmirkimas Šiaulių 3 90 96 3 578,5
Užmirkimas Šilutės 68,7 11 69 40,4 142
Užmirkimas Švenčionėlių 0,4 90 100 0,4 95
Užmirkimas Tauragės 0,2 100 80 0,2 8,28
Užmirkimas Trakų 1,5 50 77 1,5 51,44
Užmirkimas Utenos 7,9 50 78 7,9 755
Užmirkimas Viso: 86,1 21 71 54,6 1913,28
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Alytaus 26 87 6917 25,7 7093
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Anykščių 12,7 52 1072 12,7 1118
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Biržų 5,8 16 185 5,8 183
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Druskininkų 598,6 30 37852 592,8 40554,9
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Dubravos EM 207 62 5684 114,8 5716,81
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Ignalinos 2,6 70 196 0,8 110
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Jonavos 15,6 69 2828 14,1 2527,03
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Joniškio 58,4 96 307 58,4 314,6
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Jurbarko 2,7 22 67 2,4 31
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kaišiadorių 50,8 27 4097 39 4019,38
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kauno 66,4 11 945 39,8 757
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kazlų Rūdos M 17 10 210 17 210
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kretingos 6,1 19 219 1,9 75
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kupiškio 2,4 44 351 2,1 298
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Marijampolės 26,8 18 1014 26,8 1016
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Mažeikių 22,8 17 316 22,8 315
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Nemenčinės 33,1 11 410 14,5 169
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Pakruojo 0,5 20 13 0,5 13
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Panevėžio 184 16 3818 157,2 3156
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Prienų 140,5 15 9131 140,5 9404
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Radviliškio 1 80 150 1 150
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Raseinių 11,9 14 97 0,5 15
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Rietavo 0,5 10 6 0,5 6
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Rokiškio 56 17 2344 53,2 2061,7
1 PRIEDAS
2016 m. abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių pažeisti želdiniai ir medynai (plotas, ha)
proc. ktm.
Sukėlėjas Miškų urėdijaUžregistruoti pažeidimai Atliktos priemones
Plotas, haPažeistų medžių Vid.
medžio plotas, ha
iškirsta, ktm.
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Šakių 6,1 52 410 6,1 513
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Šalčininkų 18,6 31 1530 16,5 1138,36
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Šiaulių 13,7 10 165 12,3 115
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Švenčionėlių 18,7 11 252 18,7 247
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Tauragės 21,9 11 356 19,5 340,99
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Telšių 0,4 50 65 0,4 65
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Tytuvėnų 164,6 100 549 164,6 556
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Trakų 265,5 14 3734 265,5 3734,28
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Ukmergės 200,1 41 8664 181,4 8672,81
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Utenos 27,1 11 156 27,1 156
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Valkininkų 11,7 85 1360 11,4 1971,2
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Varėnos 45,5 31 3859 45,5 4004,18
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Veisiejų 476,1 11 4078 476,1 4373,95
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Vilniaus 16,7 55 359 16,7 362,23
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Zarasų 10,2 21 387 10,2 409,83
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Viso: 2846,1 32 104153 2616,8 105973,25
Viso dėl abiotinių veiksnių 2996,9 31 104243 2685,6 108000,85
Iš viso 9590,3 5086,5 184024,73
2 PRIEDAS
2016 m. abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių pažeisti medelynai (plotas, ha)
Amarai Kauno 0,8 40 25 0,8 Actara
Amarai viso: 0,8 40 25 0,8
Grambuoliai Dubravos EM 0,01 90 0
Grambuoliai viso: 0,01 90 0 0
Lapgraužiai Rokiškio 0,57 11 26
Lapgraužiai Ukmergės 0,21 20 25 0,21 Actara
Lapgraužiai viso: 0,78 13 26 0,21
Dėl vabzdziai viso: 1,59 1,01
Nepalankios augimo sąlygos Ignalinos 0,15 80 0
Nepalankios augimo sąlygos Rietavo 0,469 38 0
Nepalankios augimo sąlygos Tytuvėnų 0,377 20 0
Nepalankios augimo sąlygos viso: 0,996 38 0 0
Nuplovimas Joniškio 0,01 10 0 0,01
Nuplovimas viso: 0,01 10 0 0,01
Šalna Rokiškio 0,1 58 0
Šalna viso: 0,1 58 0 0
Užmirkimas Joniškio 0,005 30 0 0,005
Užmirkimas Šiaulių 0,034 10 0
Užmirkimas viso: 0,039 13 0 0,005
Dėl abiotiniai veiksnių viso: 1,145 0,015
Nestandartiniai Trakų 0,15 10 0
Nestandartiniai viso: 0,15 10 0 0
Dėl kitų priežaščių viso: 0,15 0
Iš viso: 2,885 1,025
Atlikta priemonių, haPažeistų medelių
Užregistruoti pažeidimaiSukėlėjas Miškų urėdija
Plotas, haMedelių
pažeidimo
3 PRIEDAS
2016 m. žuvo medynų (iškirsta plynais sanitariniais miško kirtmais)
plotas, ha tūris, ktm.Žievėgraužis tipografas Alytaus 5,2 1471
Žievėgraužis tipografas Anykščių 2,7 581,23
Žievėgraužis tipografas Druskininkų 0,9 304
Žievėgraužis tipografas Dubravos EM 7,2 1657,52
Žievėgraužis tipografas Jonavos 0,3 62
Žievėgraužis tipografas Jurbarko 0,1 39
Žievėgraužis tipografas Kaišiadorių 12,1 2534
Žievėgraužis tipografas Kretingos 0,7 154
Žievėgraužis tipografas Kupiškio 2,2 309
Žievėgraužis tipografas Panevėžio 2,4 481
Žievėgraužis tipografas Prienų 0,2 78
Žievėgraužis tipografas Radviliškio 0,8 112
Žievėgraužis tipografas Raseinių 0,4 54
Žievėgraužis tipografas Rokiškio 2,6 727
Žievėgraužis tipografas Šalčininkų 1,8 471,2
Žievėgraužis tipografas Trakų 2,5 412
Žievėgraužis tipografas Ukmergės 3,3 587
Žievėgraužis tipografas Utenos 5,7 1188,56
Žievėgraužis tipografas Valkininkų 1,4 278,64
Žievėgraužis tipografas Varėnos 5,4 1493,24
Žievėgraužis tipografas Veisiejų 1,5 473
Žievėgraužis tipografas Vilniaus 1,2 312,82
Žievėgraužis tipografas Zarasų 0,3 65,08
Žievėgraužis tipografas viso: 60,9 13845,29
Didysis kirpikas Veisiejų 0,2 38
Didysis kirpikas viso: 0,2 38
Dėl vabzdžiai viso: 61,1 13883,29
Drebulinė pintis Anykščių 9,2 1134
Drebulinė pintis Biržų 6,3 1753
Drebulinė pintis Joniškio 64,2 3533,8
Drebulinė pintis Kuršėnų 4,9 300
Drebulinė pintis Mažeikių 40 2703,7
Drebulinė pintis Panevėžio 18,9 450
Drebulinė pintis Raseinių 1,4 230
Drebulinė pintis Šiaulių 29,9 2051
Drebulinė pintis viso: 174,8 12155,5
Uosių džiūvimas Biržų 25,7 4564
Uosių džiūvimas Joniškio 37,4 5217,39
Uosių džiūvimas Kėdainių 4,3 459,86
Uosių džiūvimas Marijampolės 0,7 102
Uosių džiūvimas Pakruojo 25,3 2876,11
Uosių džiūvimas Panevėžio 4,4 652
Uosių džiūvimas Radviliškio 37,3 5660,18
Uosių džiūvimas Rokiškio 13,4 1699
Uosių džiūvimas Šiaulių 3,3 138
Uosių džiūvimas Tytuvėnų 6,5 1003
Uosių džiūvimas Ukmergės 0,7 93
Uosių džiūvimas Utenos 5,8 1020
Uosių džiūvimas Zarasų 2,9 266
Uosių džiūvimas viso: 167,7 23750,54
Šakninė pintis Kretingos 0,6 12
Šakninė pintis Švenčionėlių 0,2 54
Šakninė pintis Tauragės 0,1 28,95
Šakninė pintis viso: 0,9 94,95
Eglės spyglių rūdys Radviliškio 1,1 130
Eglės spyglių rūdys viso: 1,1 130
Pušies spyglių rūdys viso: Varėnos 0,2 51
IškirstaSukėlėjas Miškų urėdija
3 PRIEDAS
2016 m. žuvo medynų (iškirsta plynais sanitariniais miško kirtmais)
plotas, ha tūris, ktm.Iškirsta
Sukėlėjas Miškų urėdija
Pušies spyglių rūdys Viso: 0,2 51
Guobų maras Biržų 0,7 140
Guobų maras Trakų 0,5 124
Guobų maras viso: 1,2 264
Dėl ligų viso: 345,9 36445,99
Bebrai Mažeikių 0,4 96
Bebrai Pakruojo 2,1 37
Bebrai viso: 2,5 133
Dėl žvėrių viso: 2,5 133
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Alytaus 22,7 7023
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Anykščių 6,2 982
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Biržų 0,1 6
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Druskininkų 91,3 17374,4
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Dubravos EM 26 5311,83
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Ignalinos 0,8 110
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Jonavos 11,6 2487,03
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Joniškio 1,3 169
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kaišiadorių 0,9 262
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kretingos 0,1 7
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kupiškio 0,3 91
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Marijampolės 2,6 768
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Mažeikių 1,7 155
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Panevėžio 5,9 708
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Prienų 4,7 828
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Radviliškio 1 150
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Rokiškio 4,7 784
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Šakių 4,4 394
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Šalčininkų 2,4 588
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Švenčionėlių 0,1 41
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Telšių 0,4 65
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Ukmergės 29,3 5597,19
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Valkininkų 0,8 282,53
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Varėnos 11 2631,18
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Veisiejų 4,7 671,27
Vėjalaužos ir/ar vėjavartos viso: 235 47486,43
Sniegalaužos, ledalaužos Mažeikių 0,6 54
Sniegalaužos, ledalaužos viso: 0,6 54
Užmirkimas Druskininkų 0,3 50
Užmirkimas Rokiškio 0,9 233,06
Užmirkimas Šiaulių 1,9 578,5
Užmirkimas Švenčionėlių 0,4 95
Užmirkimas Tauragės 0,2 8,28
Užmirkimas Utenos 4,6 676
Užmirkimas viso: Viso: 8,3 1640,84
Dėl abiotinių veiksnių viso: 243,9 49181,27
Iš viso: 653,4 99643,55
4 PRIEDAS
2016 m. priemonės medelynuose
Miškų urėdija
lais
tom
as
plo
tas, h
a
sta
cio
na
rūs
įre
ng
inia
i, h
a
mo
bilū
s įr
en
gin
iai,
ha
pū
dym
ų, h
a
sid
era
tų, h
a
įterp
ta
ko
mp
osto
, h
a
įterp
ta
ko
mp
osto
, t.
įterp
ta d
urp
ių,
ha
įterp
ta d
urp
ių,
t.
pa
vėsi
nta
, ha
mu
lčiu
ota
, ha
šakn
ų p
rig
ijim
ą
ska
tina
nči
os,
tū
kst.
vnt.
bio
lgo
gin
ės
pri
em
on
ės,
ha
Alytaus 13,42 13,415 4,045 2,64 5,6 210 1,365 1748,94
Anykščių 5 5 5 5,5 600
Biržų 7,55 7,55 5,23 0,87 380 0,58 90 0,54 0,54 800
Druskininkų 0
Dubravos EM 12 2 10 10 1000 1100
Ignalinos 0 5,5 1,2
Jonavos 3,7 3,7 3,5 6 1 50 2 60 0,415 0,628 743,58
Joniškio 9,2 5,43 3,77 7,36 7,36 0,5 130 0,12 0,12 1528,9
Jurbarko 10,81 5 5,81 14,1 8 5,25 812 1,15 200 1
Kaišiadorių 24,5 24,5 0,234 14,23 0,34 215 0,34 1,375 2494,806
Kauno 3,9 3,9 10,4 18,5 1,5 40 0,5 25 0,23 1,97 780
Kazlų Rūdos M 0 3 200
Kėdainių 41,2 41,2 6 3 260 2,5 440 0,6 600
Kretingos 16,2 7,2 9 3,34 1622 0,2 142 1,45 900
Kupiškio 0
Kuršėnų 4,65 1,64 3,01 5 4 0,6 100 0,75 70 0,9 2,22
Marijampolės 0
Mažeikių 18,22 3,22 15 12 13,5 1,65 1,56
Nemenčinės 6 6 3 1,7 200 3,73 450 0,421
Pakruojo 10 10 3 0,5 1,5 1200
Panevežio 0
Prienų 0
Radviliškio 13,1 1,1 12 7 9 1270 2228,7
Raseinių 8,2 8,2 4,98 5,35 1,8 355 0,2 25 0,21 1092,7
Rietavo 0
Rokiškio 3,8 3,8 16 2,4 120 16 200 0,14 0,32 200
Šakių 0 856
Šalčininkų 0
Šiaulių 12 12 8,8 13,6 1,011 1,673 1152,84
Šilutės 4,507 1,442 3,065 164 2,378 84,1 1468,5
Švenčionėlių 5,741 5,741 3,54 9,28 2,268 600 0,232 1497,442
Tauragės 0
Telšių 27,8 26 1,8 4,5 15 0,96 1500 0,18 0,32 0,3
Tytuvėnų 0
Trakų 9,78 7,9 1,88 14,4 8,5 0,18 20 0,18 1,1 1692,1
Ukmergės 7,602 0,26 7,342 20 0,543 1260,927
Utenos 0
Valkininkų 7,6 7,6 2,6 1068
Varėnos 0 0,3 230 1,10
Veisiejų 16,35 16,35 10,92 7 2,5 180 0,17 0,865 1971,29
Vilniaus 0 8,7 773
Zarasų 5,1 5,1 4,2 0,03 4 0,6 910,816
Viso: 307,9 196,6 111,33 332,2 152,2 47,27 7812 47,46 5142 8,099 17,96 27001,74 0,30
5 PRIEDAS
2016 m. atlikta biologinių priemonių pagaminta ir
iškabinta suremontuota
inkilųaptverta
skruzdėlynųatrinkta ir
paženklinta vnt. vnt. vnt. vnt.
Alytaus 200 175 139 1,3
Anykščių 165 90 26 71 9,3
Biržų 300 286 10
Druskininkų 160 70 70 143 1,8
Dubravos EM 156 49 56 58 0,6
Ignalinos 105 15 10
Jonavos 140 140 47 50 1,3
Joniškio 40 41
Jurbarko 1097 300 35 118 0,5
Kaišiadorių 225 331 98 7
Kauno 120 120 55 36 6
Kazlų Rūdos M 718 680 103 90 0,9
Kėdainių 100 201 31 126 1,9
Kretingos 407 96 53 62 0,5
Kupiškio 200 200 20 25
Kuršėnų 110 50 10 43
Marijampolės 240 190 26 95
Mažeikių 250 255 150 200 4,1
Nemenčinės 100 41 43
Pakruojo 110 133 34 55 0,1
Panevežio 297 230 47 59
Prienų 250 200 52 102 1,9
Radviliškio 456 445 116 169
Raseinių 433 99 30 52
Rietavo 231 28 8
Rokiškio 140 120 120 105 3,9
Šakių 355 301 52 56
Šalčininkų 80 80
Šiaulių 150 145 47
Šilutės 300 225 125 155 21,7
Švenčionėlių 402 189 45 61
Tauragės 1000 520 85 45 2
Telšių 261 109 37 28,2
Tytuvėnų 300 250 21 68 1,2
Trakų 300 200 100 100
Ukmergės 200 30 74 15 0,5
Utenos 140 60 75 110 0,1
Valkininkų 525 255 10 86 2
Varėnos 150 130 49 58 1,1
Veisiejų 330 249 84 64 1,4
Vilniaus 310 150 60 60 2,5
Zarasų 180 310 120 91
Viso 11693 7597 2191 3041 101,8
pasodinta
nektaringų krūmų, ha
Miškų urėdija
5 PRIEDAS
2016 m. atlikta biologinių priemonių
Įrengta stebyklų plėšriesiems paukščiams
Miškų urėdija plotas, ha vnt.
Dubravos EM 8,1 9
Jonavos 2,2 2
Jurbarko 58,5 19
Kauno 36 35
Kretingos 9,6 15
Raseinių 14,9 10
Šakių 21,7 10
Viso 151 100
Žiemviečių kurapkoms įrengimas
Miškų urėdijaJurbarko
Vilniaus
Viso
Pašarinių aikštelių įrengimas
Miškų urėdijaAnykščių
Jurbarko
Mažeikių
Viso
Miškų urėdijaAnykščių
Dubravos EM
Jonavos
Jurbarko
Šilutės
Tauragės
Veisiejų
Viso:
Kitos biologinės priemonės
Miškų urėdijaJonavos įveista remizųRokiškio pasodinta šakninei pinčiai atsparių želdinių
Viso
18,6
19
vnt.
2
4
8
plotas, ha
5
Pašarinių medžių elniniams paruošimas
28
34
2
vnt.
6
0,4
7
Vnt.
285
20
30
10
184
29
6 PRIEDAS
2016 m. atlikta fizinių-mechaninių priemonių
Aptverta
tvora
ha vnt. ktm. ha kg ha ha vnt ha vnt.
Alytaus 19,5 125 329 55,8 320 22,4 3,1 5000 61,6
Anykščių 11,7 62 240,75 275 1905 58,1 38,8 5040 16
Biržų 33 463,2 2500 10,9 56,1 32550
Druskininkų 17,1 50 56,39 83,9 850 1,9 30
Dubravos EM 17,5 120 205 419 1551,25 5,4 18,9 7075 4
Ignalinos 60 35,26
Jonavos 9 40 40,76 361 1620 18,4
Joniškio 70 70,02 221 1300 14,2
Jurbarko 67,6 117 245,33 764,5 5380,6 50,2 9 16175 11 40
Kaišiadorių 85 383,83 837,7 4663,5 36,1
Kauno 2 90 90,03 149,5 800 30,5 21,9 6100 4
Kazlų Rūdos M 39,7 200 135,72 116 650 2,9 66,8 8
Kėdainių 258,5 992 26,6 98,7 46388 8,2 1
Kretingos 111 92,87 351,9 2134,6 25,3 2 3500 12,6
Kupiškio 90 238 1908,85 11,3
Kuršėnų 60 141 189,9 1014,72 3,2 26,5 20550
Marijampolės 115 50 326,4 1320 36,2 22,5 56800 11,7
Mažeikių 200 290 300,3 856,4 6,8 29,8 8825 8,8 12
Nemenčinės 77 995,2 7452 33,8 4,2 3570
Pakruojo 65 36 223,5 798,3 22,8 13,6 6582
Panevežio 183 12 777,3 4039,7 46
Prienų 18,6 200 407,82 245 1251 29,1 24,3 9505
Radviliškio 150 248,84 681,7 1580 8,3
Raseinių 80 50,16 487,5 2227,778 18,5 1 1000 1
Rietavo 100 179,61 136,9 1205 18,2 7
Rokiškio 3,4 300 140,42 453,3 2390 22,3 5,1 8500
Šakių 43,3 68 62,68 688,5 1916,73 12 7,6 7485 99,8 8
Šalčininkų 100 103,43 261,3 1822,8 1,9 2,4 2800
Šiaulių 60 40,98 187,8 1934 18,8 1,5 200 12
Šilutės 34,2 245 241,77 468,6 2435,5 52,7 3,9 2160 9 63
Švenčionėlių 10,4 65 89,61 1015,1 11594 10,7 1,2 200 40
Tauragės 21,7 200 219,96 740,5 3681,05 30,6 31,9 17730 32,7 9
Telšių 150 137,45 451,3 2590 17,6 9
Tytuvėnų 63 199,98 308,9 1294,04 30,3 4,9 11000 2
Trakų 205 301,96 513 2682 10,1 15 7000 23,1 5
Ukmergės 110 146,4 1361,3 5122,2 37,8 98,3 10281 151
Utenos 50 85,8 620,8 4790 13,1 9,8 3300 26
Valkininkų 19,4 90 457,29 454 3658 5,4 9,7 20300 84,6
Varėnos 89,2 150 267,21 300,5 3470 3 111,4
Veisiejų 36,6 100 134,98 480,8 2144,7 2 70,3 3
Vilniaus 10,6 195 201,78 215,9 2261 23,1 7,5 30200 169,8
Zarasų 12,5 140 150,25 506,3 4291 19,7 9
Viso: 484 4774 6322,34 17986,6 106398 848,2 569,2 349816 781,4 460
aptepta kelmų stabdant šakninės
pinties plitimąišardyta
bebraviečių
iškasta duobelių, ha
išdėstyta feromoninių gaudyklių
išdėstyta vabzdziagaudžiųMiškų urėdija
apsaugota sodmenų sodmenų
uždėta ind. apsaugųaptepta medžių repelentais
6 PRIEDAS
Miškų urėdija / Paviršinio vandens nuleidimas, haAnykščių 29
Dubravos EM 16,6
Jurbarko 13
Kaišiadorių 44,6
Kauno 37,4
Kazlų Rūdos M 0,5
Kretingos 30
Marijampolės 24,4
Mažeikių 11,3
Pakruojo 21,3
Panevėžio 0,9
Rietavo 21,3
Šiaulių 80,4
Šilutės 9,3
Tauragės 80,3
Tytuvėnų 3
Ukmergės 36,5
Viso: 459,8
Miškų urėdija / kita želdinių apsauga, haAlytaus (ūglių apsauga vilna) 168,6
Dubravos EM (ūglių apsauga vilna) 165,7
Ukmergės (ūglių apsauga vilna) 5,3
Prienų (ūglių apsauga lipnia juosta) 5,1
Dubravos EM (aptepta kamienų repelentu) 6,2
Šakių (šaknų apdorojimas mėšlo/molio tyre) 118,5
Viso: 469,4
2016 m. atlikta fizinių-mechaninių priemonių
7 PRIEDAS
nužievinta apipurkšta Viso
Alytaus 13398,1 13398,1
Anykščių 1400 1400
Biržų 0
Druskininkų 4064,55 4064,55
Dubravos EM 1330 1330
Ignalinos 3936 3936
Jonavos 54,19 1579,85 1634,04
Joniškio 0
Jurbarko 167,5 167,5
Kaišiadorių 3623,61 3623,61
Kauno 759,49 759,49
Kazlų Rūdos M 2666,08 2666,08
Kėdainių 1767 1767
Kretingos 10055,06 10055,1
Kupiškio 131 131
Kuršėnų 0
Marijampolės 1127 1127
Mažeikių 5039 5039
Nemenčinės 3067 3067
Pakruojo 1205,7 1205,7
Panevežio 3877 3877
Prienų 1914 1914
Radviliškio 2974,05 2974,05
Raseinių 534 534
Rietavo 0
Rokiškio 5443,76 5443,76
Šakių 7263,81 7263,81
Šalčininkų 19,5 4210,11 4229,61
Šiaulių 2330,83 2330,83
Šilutės 10,2 10,2
Švenčionėlių 7468,4 7468,4
Tauragės 0
Telšių 2,8 611,19 613,99
Tytuvėnų 3108,09 3108,09
Trakų 0
Ukmergės 11 4508,39 4519,39
Utenos 5238,3 5238,3
Valkininkų 19,5 3333,51 3353,01
Varėnos 4455,82 4455,82
Veisiejų 2672 2672
Vilniaus 3321,34 3321,34
Zarasų 1009,82 1009,82
Viso: 285 119424 119709
2015 m. apsaugota medienos
Miškų urėdijaApsaugota medienos, ktm.
8 PRIEDAS
2016 m. cheminių priemonių panaudojimas (ha)
insekticidai herbicidai viso insekticidai herbicidai fungicidai viso
Alytaus 0 23,6 23,6 0 2,864 8,099 10,963 34,563
Anykščių 0 93,6 93,6 0,01 15 0,8 15,81 109,41
Biržų 0 9,3 9,3 0,23 7,82 1,02 9,07 18,37
Druskininkų 0 10 10 0 0 10
Dubravos EM 12,9 12,9 0,34 39,5 10,22 50,06 62,96
Ignalinos 0 0 0 0 0
Jonavos 0 17 17 0 3,5 2,497 5,997 22,997
Joniškio 0 65,2 65,2 5,07 22,2 4,01 31,28 96,48
Jurbarko 0 66,2 66,2 0 16,5 5,32 21,82 88,02
Kaišiadorių 0 120,4 120,4 0 23,6 23,6 144
Kauno 0 92 92 0,8 56,2 5,81 62,81 154,81
Kazlų Rūdos M 15,5 2 17,5 1,05 12,4 1,2 14,65 32,15
Kėdainių 0 0 0 9,5 9,5 9,5
Kretingos 31,3 135,9 167,2 0 82,39 17 99,39 266,59
Kupiškio 10,1 38,7 48,8 0 0 48,8
Kuršėnų 0 149,8 149,8 0,61 13,3 5,95 19,86 169,66
Marijampolės 0 54 54 0 0 54
Mažeikių 73,2 75,3 148,5 2,27 30,5 8,856 41,626 190,126
Nemenčinės 143,9 143,9 0,596 9,564 10,16 154,06
Pakruojo 0 19,9 19,9 9 2,5 0,11 11,61 31,51
Panevėžio 0 124 124 40 44,39 7,9 92,29 216,29
Prienų 2,7 2,7 0 0 2,7
Radviliškio 0 304,4 304,4 8,75 12 3,5 24,25 328,65
Raseinių 0 90,7 90,7 0 5,01 5,01 95,71
Rietavo 0 0 0 4 3,25 7,25 7,25
Rokiškio 0 103,7 103,7 0,5 9,7 5,08 15,28 118,98
Šakių 13,5 8,5 22 0,53 26,9 5,85 33,28 55,28
Šalčininkų 0 68 68 0 0 68
Šiaulių 6,2 82,4 88,6 0 7,957 3,835 11,792 100,392
Šilutės 55,1 30 85,1 0,444 3,3 17,706 21,45 106,55
Švenčionėlių 0 17,5 17,5 0 5,51 9,005 14,515 32,015
Tauragės 0 74,4 74,4 0 20 1,5 21,5 95,9
Telšių 0 49,5 49,5 0 54 54 103,5
Tytuvėnų 0,9 0,9 0,794 0,65 3,477 4,921 5,821
Trakų 0 76,4 76,4 0 24,56 21,14 45,7 122,1
Ukmergės 0 48,8 48,8 0,21 11,8 2,062 14,072 62,872
Utenos 0 53 53 0 4,5 1,5 6 59
Valkininkų 36,2 32,1 68,3 1,242 4,2 14,686 20,128 88,428
Varėnos 0 29,8 29,8 0 5 4 9 38,8
Veisiejų 0 27 27 0 0 27
Vilniaus 0 50,5 50,5 0 10 1,5 11,5 62
Zarasų 0 40,9 40,9 0 4,3 4,54 8,84 49,74
Viso: 401,5 2284,5 2686 72,446 595,551 190,987 858,984 3544,98
Miškų urėdija girininkijose medelynuose
Iš viso
9 PRIEDAS
2016 m. cheminės priemonės miškuose (ha)
Miškų urėdija
Pro
filakt
iška
i nuo
vabz
dži
ų
Nuodi
ngų
m
asalų
dės
tym
as
Šakn
ų apdoro
jimas
insekticid
u,
ha
Vis
o p
rieš
vabz
dži
us
Pik
tžolė
s ir/
ar
atž
alo
s
Iš viso
Alytaus 0 23,6 23,6
Anykščių 0 93,6 93,6
Biržų 0 9,3 9,3
Druskininkų 0 10 10
Dubravos EM 12,9 12,9 12,9
Ignalinos 0 0
Jonavos 0 17 17
Joniškio 0 65,2 65,2
Jurbarko 0 66,2 66,2
Kaišiadorių 0 120,4 120,4
Kauno 0 92 92
Kazlų Rūdos M 15,5 15,5 2 17,5
Kėdainių 0 0
Kretingos 31,3 31,3 135,9 167,2
Kupiškio 10,1 10,1 38,7 48,8
Kuršėnų 0 149,8 149,8
Marijampolės 0 54 54
Mažeikių 70,5 2,7 73,2 75,3 148,5
Nemenčinės 143,9 143,9 143,9
Pakruojo 0 19,9 19,9
Panevėžio 0 124 124
Prienų 2 0,7 2,7 2,7
Radviliškio 0 304,4 304,4
Raseinių 0 90,7 90,7
Rietavo 0 0
Rokiškio 0 103,7 103,7
Šakių 13,5 13,5 8,5 22
Šalčininkų 0 68 68
Šiaulių 6,2 6,2 82,4 88,6
Šilutės 55,1 55,1 30 85,1
Švenčionėlių 0 17,5 17,5
Tauragės 0 74,4 74,4
Telšių 0 49,5 49,5
Tytuvėnų 0,9 0,9 0,9
Trakų 0 76,4 76,4
Ukmergės 0 48,8 48,8
Utenos 0 53 53
Valkininkų 36,2 36,2 32,1 68,3
Varėnos 0 29,8 29,8
Veisiejų 0 27 27
Vilniaus 0 50,5 50,5
Zarasų 0 40,9 40,9
Viso: 169,9 19,1 212,5 401,5 2284,5 2686
10 PRIEDAS
2016 m. panaudota cheminių priemonių medelynuose
Miškų urėdija
Prie
š pik
tžolė
es, ha
Sėkl
ų
beic
avim
as, kg
Pro
filakt
iška
i nuo
ligų,
ha
Prie
š am
aru
s,
ha
Prie
š la
pgra
uži
us,
ha
Apdoro
ta
šakn
ų in
sekticid
u,
tūks
t. v
nt
Pro
filakt
iška
i nuo
vabz
dži
ų,
ha
Vis
o p
rieš
vabz
dži
us,
ha
IŠ V
ISO
Alytaus 2,864 72,7 8,099 426,85 0,00 10,963
Anykščių 15,00 0,8 0,01 0,01 15,810
Biržų 7,82 1,02 150 0,23 0,23 9,070
Druskininkų 0,00 0,000
Dubravos EM 39,50 10,22 0,34 0,34 50,060
Ignalinos 0,00 0,000
Jonavos 3,50 72,2 2,497 343,2 0,00 5,997
Joniškio 22,20 4,01 5,07 5,07 31,280
Jurbarko 16,50 801,7 5,32 235 0,00 21,820
Kaišiadorių 23,60 0,00 23,600
Kauno 56,20 2301 5,81 0,8 0,80 62,810
Kazlų Rūdos M 12,40 1,2 560,4 1,05 1,05 14,650
Kėdainių 9,50 0,00 9,500
Kretingos 82,39 2115 17 733,875 0,00 99,390
Kupiškio 0,00 0,000
Kuršėnų 13,30 2560 5,95 0,61 0,61 19,860
Marijampolės 0,00 0,000
Mažeikių 30,50 8,856 2,27 2,27 41,626
Nemenčinės 9,564 0,596 0,60 10,160
Pakruojo 2,50 0,11 9 9,00 11,610
Panevėžio 44,39 7,9 40 40,00 92,290
Prienų 0,00 0,000
Radviliškio 12,00 0,003 3,5 8,75 8,75 24,250
Raseinių 5,01 0,00 5,010
Rietavo 4,00 3,25 450 0,00 7,250
Rokiškio 9,70 5,08 0,5 0,50 15,280
Šakių 26,90 2261 5,85 166 0,53 0,53 33,280
Šalčininkų 0,00 0,000
Šiaulių 7,96 3,835 351,42 0,00 11,792
Šilutės 3,30 133,2 17,706 0,444 0,44 21,450
Švenčionėlių 5,51 9,005 0,00 14,515
Tauragės 20,00 1,5 0,00 21,500
10 PRIEDAS
2016 m. panaudota cheminių priemonių medelynuose
Miškų urėdija
Prie
š pik
tžolė
es, ha
Sėkl
ų
beic
avim
as, kg
Pro
filakt
iška
i nuo
ligų,
ha
Prie
š am
aru
s,
ha
Prie
š la
pgra
uži
us,
ha
Apdoro
ta
šakn
ų in
sekticid
u,
tūks
t. v
nt
Pro
filakt
iška
i nuo
vabz
dži
ų,
ha
Vis
o p
rieš
vabz
dži
us,
ha
IŠ V
ISO
Telšių 54,00 0,00 54,000
Tytuvėnų 0,65 3,477 0,794 0,79 4,921
Trakų 24,56 84,2 21,14 1356,82 0,00 45,700
Ukmergės 11,80 2180 2,062 0,21 526,37 0,21 14,072
Utenos 4,50 310 1,5 0,00 6,000
Valkininkų 4,20 12 14,686 985 1,242 1,24 20,128
Varėnos 5,00 65,7 4 0,00 9,000
Veisiejų 0,00 0,000
Vilniaus 10,00 1,5 0,00 11,500
Zarasų 4,30 40,9 4,54 126 0,00 8,840
Viso: 595,551 13010 190,987 0,8 0,21 6410,9 71,44 72,45 858,984
11 PRIEDAS
2016 m. žievėgraužio tipografo monitoringas Taško
Nr.Miškų urėdija Girininkija
Kvart./skl.Nr
.Skl.Nr.
Gaud.
skaičiusPradėta Baigta Pradėta Baigta
1 Alytaus Sudvajų 14 2 3 2016.04.13 2016.06.30 8015 ±862 2016.06.30 2016.09.20 1866 ±325 9881 ±10682 Alytaus Dušnionių 41 33 3 2016.04.18 2016.06.30 6497 ±330 2016.06.30 2016.09.20 1694 ±69 8191 ±2623 Dubravos Vaišvydava 116 20,23 3 2016.04.20 2016.06.30 2805 ±757 2016.06.30 2016.09.19 2359 ±353 5164 ±11054 Dubravos Šilėnai 103 14,17 3 2016.04.20 2016.06.30 2078 ±746 2016.06.30 2016.09.19 1622 ±699 3700 ±14405 Ignalinos Daugėliškio 959 6 3 2016.04.14 2016.06.29 4505 ±352 2016.06.29 2016.09.20 2894 ±74 7399 ±4266 Ignalinos Daugėliškio 969 2 3 2016.04.14 2016.06.29 4318 ±472 2016.06.29 2016.09.20 2824 ±258 7142 ±6647 Kuršėnų Ilgšilio 29 17 3 2016.04.21 2016.06.29 2973 ±212 2016.06.29 2016.09.20 1449 ±371 4422 ±5098 Kuršėnų Ilgšilio 31 33 3 2016.04.21 2016.06.29 2957 ±131 2016.06.29 2016.09.20 1036 ±112 3993 ±969 Panevėžio Paežerio 10 31 3 2016.04.18 2016.06.29 4972 ±571 2016.06.29 2016.09.20 333 ±45 5306 ±61610 Panevėžio Gegužinės 244 5 3 2016.04.18 2016.06.29 6954 ±870 2016.06.29 2016.09.20 553 ±199 7506 ±97811 Raseinių Pikčiūnų 28 4 3 2016.04.21 2016.06.29 4865 ±1211 2016.06.29 2016.09.20 1250 ±407 6114 ±160312 Raseinių Pikčiūnų 48 13 3 2016.04.21 2016.06.29 4846 ±352 2016.06.29 2016.09.20 2187 ±455 7033 ±56213 Rietavo Tverų 83 2 3 2016.04.20 2016.06.30 4098 ±1207 2016.06.30 2016.09.20 1068 ±197 5166 ±137214 Rietavo Tverų 171 13 3 2016.04.20 2016.06.30 4706 ±678 2016.06.30 2016.09.20 851 ±136 5557 ±74915 Rokiškio Obelių 73 31 3 2016.04.18 2016.06.29 3593 ±186 2016.06.29 2016.09.20 1209 ±209 4802 ±19216 Rokiškio Kamajų 141 4 3 2016.04.18 2016.06.29 2613 ±194 2016.06.29 2016.09.20 1636 ±340 4249 ±51717 Trakų Jagelonių 104 7;8 3 2016.04.12 2016.07.01 4766 ±264 2016.07.01 2016.09.20 2240 ±123 7006 ±36118 Trakų Jagelonių 105 3 3 2016.04.12 2016.07.01 4672 ±670 2016.07.01 2016.09.20 2892 ±947 7564 ±1600
54 Vidutiniškai 4457 ±243 1665 ±127 6122 ±286
Skaičius gaudyklėje I
gen.
Skaičius gaudyklėje II
gen.Viso
Žievėgraužio tipografo monitoringas 2013vidurkis 3260 1060 244 1389 435 197 0
± 455 113 56 122 40 26 0
geguzes 15birželio 6birželio 26liepos 17rugpjūčio 8rugpjūčio 27
Žievėgraužio tipografo monitoringas 2012vidurkis 2844 4545 840 1733 2708 419 109 73,9
± 309 464 84 128 151 52 30 26
gegužės 7gegužės 27birželio 18liepos 08liepos 29rugpjūčio 19rugsėjo 12rugsėjo 24
2015
vidurkis 2931 3614 1130 632 616 1686 95
± 368 304 143 80 59 137 13
##### 05.Bir 22.Bir #### #### #### ####
Žievėgraužio tipografo monitoringas 20162020 1811 626 859 589 125 92
± 142 126 65 86 45 20 18
##### 01.Bir 29.Bir #### #### #### ####
4.18 2016.05.102016.6.012016.6.292016.7.192016.8.092016.8.302016.9.20
0
500
1000
1500
2000
2500
2016.05.10 2016.6.01 2016.6.29 2016.7.19 2016.8.09 2016.8.30 2016.9.20
vab
alų
skai
čiu
s, v
nt.
/gau
dyklė
je
data
Žievėgraužio tipografo skraidymo dinamika 2016 metais
13 PRIEDAS
2016 m. kirpikų monitoringas
barelyje
1 Druskininkų Norulių 547 2 14 0,14
2 Druskininkų Norulių 590 2 5 0,05
3 Druskininkų Norulių 96 40 9 0,09
4 Druskininkų Norulių 283 13 21 0,21
5 Druskininkų Norulių 338 6 2 0,02
6 Druskininkų Grūto 227 3 14 0,14
7 Druskininkų Grūto 126 21 11 0,11
8 Druskininkų Grūto 106 8 59 0,59
9 Druskininkų Druskininkų 192 9 39 0,39
10 Druskininkų Druskininkų 349 27 15 0,15
11 Druskininkų Druskininkų 374 5 87 0,87
12 Druskininkų Druskininkų 335 23 13 0,13
13 Druskininkų Merkinės 143 32 9 0,09
14 Druskininkų Merkinės 139 23 18 0,18
15 Druskininkų Merkinės 165 33 26 0,26
16 Druskininkų Latežerio 338 3 10 0,1
17 Druskininkų Latežerio 381 7 17 0,17
18 Druskininkų Latežerio 342 25 7 0,07
19 Druskininkų Latežerio 345 3 12 0,12
20 Druskininkų Kabelių 140 1 35 0,35
21 Druskininkų Kabelių 104 7 45 0,45
22 Druskininkų Kabelių 194 20 16 0,16
23 Druskininkų Kabelių 347 5 25 0,25
23 0,22 ±0,041 Varėnos Zervynų 333 5 6 0,06
2 Varėnos Zervynų 373 10 11 0,11
3 Varėnos Zervynų 421 1 8 0,08
4 Varėnos Zervynų 441 6 9 0,09
5 Varėnos Perlojos 921 1 7 0,07
6 Varėnos Perlojos 812 21 15 0,15
7 Varėnos Perlojos 712 3 15 0,15
8 Varėnos Perlojos 775 12 13 0,13
9 Varėnos Marcinkonių 74 13 7 0,07
10 Varėnos Marcinkonių 113 49 6 0,06
11 Varėnos Marcinkonių 216 37 9 0,09
12 Varėnos Marcinkonių 206 48 11 0,11
13 Varėnos Marcinkonių 79 4 8 0,08
10 0,10 ±0,011 Jurbarko Viešvilės 68 2 0
2 Jurbarko Viešvilės 78 11 1 0,01
3 Jurbarko Viešvilės 109 7 1 0,01
4 Jurbarko Viešvilės 145 14 20 0,2
5 Jurbarko Viešvilės 164 9 0
6 Jurbarko Mociškių 1 4 6 0,06
7 Jurbarko Mociškių 9 4 9 0,09
8 Jurbarko Mociškių 18 6 12 0,12
9 Jurbarko Mociškių 19 13 6 0,06
10 Jurbarko Mociškių 37 1 19 0,19
7 0,07 ±0,021 Švenččionėlių Aukštagirio 94 2 5 0,05
2 Švenččionėlių Aukštagirio 76 2 22 0,22
3 Švenččionėlių Aukštagirio 74 2 7 0,07
4 Švenččionėlių Aukštagirio 51 3 32 0,32
5 Švenččionėlių Aukštagirio 53 4 33 0,33
6 Švenččionėlių Aukštagirio 60 2 6 0,06
7 Švenččionėlių Žeimenos 11 3 7 0,07
8 Švenččionėlių Žeimenos 8 2 8 0,08
9 Švenččionėlių Žeimenos 46 3 101 1,01
10 Švenččionėlių Žeimenos 91 22 52 0,52
11 Švenččionėlių Žeimenos 115 21 103 1,03
12 Švenččionėlių Žeimenos 94 4 24 0,24
36 0,33 ±0,10
Apskaitos
vietos Nr.Miškų urėdija Girininkija Kv. Nr.
Vidutiniškai
Vidutiniškai
Vidutiniškai
Vidutiniškai
Skl. Nr.m
2
Rasta šakelių, vnt.
14 Priedas
2012 2013 2014 2015 2016
Druskininkų 0,38 0,19 0,31 0,11 0,32 0,09 0,07 0,03 0,07 0,02 0,08 0,02 0,09 ±0,022 0,39 ±0,172Grūto 0,09 0,05 0,18 0,05 0,09 0,01 0,04 0,02 0,09 0,01 0,05 0,02 0,18 ±0,097 0,28 ±0,155Kabelių 0,64 0,52 0,36 0,17 0,31 0,19 0,14 0,01 0,12 0,02 0,05 0,02 0,22 ±0,033 0,30 ±0,063Latežerio 1,11 0,45 0,20 0,03 0,14 0,01 0,17 0,02 0,04 0,01 0,08 0,01 0,11 ±0,029 0,12 ±0,021Merkinės 0,20 0,07 0,64 0,34 0,24 0,06 0,07 0,04 0,02 0,01 0,02 0,00 0,06 ±0,017 0,18 ±0,049Randamonių 0,27 0,08 0,37 0,07 0,12 0,02 0,08 0,01 0,06 0,02 0,04 0,02 0,23 ±0,136 0,10 ±0,034Mociškių 0,26 0,06 0,27 0,10 0,45 0,08 0,16 0,04 0,14 0,09 0,11 0,02 0,06 ±0,021 0,10 ±0,024Viešvilės 0,26 0,13 0,39 0,14 0,41 0,18 0,47 0,21 0,24 0,12 0,30 0,09 0,15 ±0,076 0,04 ±0,039Aukštagirio 0,17 0,06 0,19 0,04 0,42 0,12 0,21 0,03 0,08 0,02 0,14 0,04 0,19 ±0,043 0,18 ±0,054Žeimenos 0,54 0,14 1,30 0,41 0,71 0,17 0,08 0,02 0,33 0,09 0,29 0,06 0,41 ±0,128 0,49 ±0,180Marcinkonių 0,16 0,04 0,49 0,11 0,23 0,06 0,13 0,03 0,08 0,04 0,20 0,04 0,10 ±0,054 0,08 ±0,009Perlojos 0,30 0,16 0,36 0,05 0,18 0,07 0,10 0,02 0,07 0,05 0,10 0,04 0,11 ±0,035 0,13 ±0,019Zervynų 0,47 0,34 0,77 0,35 0,70 0,18 0,26 0,05 0,10 0,02 0,04 0,01 0,10 ±0,022 0,09 ±0,010Varėnos
2009 2010 2011
Druskininkų
Jurbarko
Švenčionėlių
0,00
0,20
0,40
0,60
0,80
1,00
Dru
skin
inkų
Grū
to
Kabe
lių
Lat
ežerio
Merk
inės
Rand
amon
ių
Moci
škių
Vie
švilė
s
Aukš
tagiri
o
Žeim
en
os
Marc
inko
nių
Perlojo
s
Druskininkų Jurbarko Švenčionėlių Varėnos
šaku
čių, v
nt./
m2
Miškų urėdija / girininkija
Pušinių kirpikų monitoringas
2012 2013 2014 2015 2016
14 Priedas
Zerv
ynų
15 PRIEDAS
2016 m. pušinių straubliukų monitoringas Taško
Nr.Miškų urėdija Girininkija Kv. Nr. Skl. Nr.
Duobelių skaičius
Pradėta Baigta
1 Anykščių Mickūnų 743 41 10 2016.04.20. 2016.09.06. 1374 ±1882 Anykščių Mickūnų 757 5 10 2016.04.20. 2016.09.06. 641 ±1473 Druskininkų Latežerio 294 15 10 2016.04.13. 2016.09.07. 456 ±2254 Druskininkų Latežerio 339 10 10 2016.04.18. 2016.09.07. 1252 ±3165 Jurbarko Viešvilės 107 3 10 2016.04.20. 2016.09.08. 250 ±936 Jurbarko Viešvilės 139 3 10 2016.04.20. 2016.09.08. 695 ±1427 Kazlų Rūdos Kazlų Rūdos 39 31 10 2016.04.15. 2016.09.08. 756 ±678 Kazlų Rūdos Kazlų Rūdos 38 22 10 2016.04.15. 2016.09.08. 242 ±219 Šiaulių Vainagių 62 9 10 2016.04.21. 2016.09.06. 124 ±2610 Šiaulių Kurtuvėnų 23 27 10 2016.04.21. 2016.09.06. 787 ±18611 Švenčionėlių Januliškio 86 1 10 2016.04.14. 2016.09.06. 395 ±11012 Švenčionėlių Januliškio 111 12 10 2016.04.14. 2016.09.06. 361 ±11117 Telšių Varnių 4 9 10 2016.04.20. 2016.09.06. 142 ±2718 Telšių Varnių 68 13 10 2016.04.20. 2016.09.06. 294 ±9613 Valkininkų Žygmantiškių 650 16 10 2016.04.12. 2016.09.07. 604 ±16014 Valkininkų Žygmantiškių 667 6 10 2016.04.12. 2016.09.07. 1317 ±8015 Vilniaus Lavoriškių 53 14 10 2016.04.12. 2016.09.06. 201 ±3616 Vilniaus Dukštų 49 1 10 2016.04.12. 2016.09.06. 168 ±70
180 559 ±43
Vabalų, vnt./duob.
vidutiniškai
18 PRIEDAS
16 194 150 63 58 40 25 11 5 2
vid. vnt./duob.±1 ±16 ±16 ±6 ±6 ±4 ±3 ±1 ±0 ±0gegužės 4gegužės 18birželio 1birželio 17birželio 29liepos 12liepos 28rugpjūčio 9rugpjūčio 24rugsėjo 6
0
60
120
180
240
gegužės 4 gegužės 18 birželio 1 birželio 17 birželio 29 liepos 12 liepos 28 rugpjūčio 9 rugpjūčio 24 rugsėjo 6
vab
alų
vn
t./d
uo
be
lėje
data
2016 m. pušinių straubliukų skraidymo dinamika
17 PRIEDAS
Uosio monitoringas 2016
Medžių pasiskirstymas į kategorijas urėdijoseCount of Kategorija 2016Kategorija 2016
Uredija 1 2 3 4 5 6 Iš visoJoniškio 4 26 29 33 10 109 211
Nemenčinės 20 19 10 4 37 90
Raseinių 4 28 16 11 10 134 203
Šakių 17 11 12 25 187 252
Ukmergės 5 21 8 3 7 57 101
Iš viso 13 112 83 69 56 524 857
Count of Kategorija 2016Kategorija 2016
Uredija 1 2 3 4 5 6 Iš visoJoniškio 1,90% 12,32% 13,74% 15,64% 4,74% 51,66% 100%
Nemenčinės 0,00% 22,22% 21,11% 11,11% 4,44% 41,11% 100%
Raseinių 1,97% 13,79% 7,88% 5,42% 4,93% 66,01% 100%
Šakių 0,00% 6,75% 4,37% 4,76% 9,92% 74,21% 100%
Ukmergės 4,95% 20,79% 7,92% 2,97% 6,93% 56,44% 100%
Iš viso 1,52% 13,07% 9,68% 8,05% 6,53% 61,14% 100%
0,00%
20,00%
40,00%
60,00%
80,00%
100,00%
Joniškio Nemenčinės Raseinių Šakių Ukmergės
1 2 3 4 5 6
18 PRIEDAS
Ąžuolo monitoringas 2016
Medžių pasiskirstymas į kategorijas urėdijoseCount of Kategorija 2016 Kategorija 2016
Urėdija 1 2 3 4 5 6 Viso
Panevėžio 39 47 3 3 1 57 150
Kėdainių 17 45 11 3 74 150
Ukmergės 42 56 12 41 151
Viso 98 148 26 6 1 172 451
Medžių pasiskirstymas į kategorijas urėdijoseCount of Kategorija 2016 Kategorija 2016
Urėdija 1 2 3 4 5 6 Viso
Panevėžio 26,00% 31,33% 2,00% 2,00% 0,67% 38,00% 100,00%
Kėdainių 11,33% 30,00% 7,33% 2,00% 0,00% 49,33% 100,00%
Ukmergės 27,81% 37,09% 7,95% 0,00% 0,00% 27,15% 100,00%
Viso 21,73% 32,82% 5,76% 1,33% 0,22% 38,14% 100,00%
0,00%
20,00%
40,00%
60,00%
80,00%
100,00%
Panevėžio Kėdainių Ukmergės
1 2 3 4 5 6
Kategorija 2016
Urėdija
Count of Kategorija 2016
19 PRIEDAS
2016 m. spyglius graužiančių kenkėjų apskaita ir prognozė
Pušinis verpiko
Pušinis pjūklelio
Pušinis pelėdgalvi
o
Pušinio sprindžio
Druskininkų Druskininkų 353 2 4 0 0 1 0 8
Druskininkų Druskininkų 375 2 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Druskininkų 424 2 4 0 0 1 0 8
Druskininkų Druskininkų 349 28 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Druskininkų 241 4 4 0 0 1 1 13
Druskininkų Druskininkų 192 1 4 0 1 0 0 1
Druskininkų Grūto 227 3 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Grūto 126 37 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Grūto 105 10 4 0 0 1 0 8
Druskininkų Grūto 96 25 4 0 0 0 1 5
Druskininkų Grūto 90 15 4 0 0 0 1 5
Druskininkų Kabelių 138 40 4 0 0 1 0 8
Druskininkų Kabelių 104 7 4 0 0 0 1 5
Druskininkų Kabelių 140 1 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Kabelių 106 14 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Kabelių 851 50 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Latežerio 271 15 4 0 1 0 0 1
Druskininkų Latežerio 338 2 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Latežerio 382 2 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Latežerio 342 25 4 0 0 0 1 5
Druskininkų Latežerio 345 3 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Norulių 96 40 4 0 0 1 0 8
Druskininkų Norulių 158 1 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Norulių 547 2 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Norulių 338 6 4 0 1 0 0 1
Druskininkų Norulių 213 13 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Norulių 283 14 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Norulių 590 24 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Norulių 553 28 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Merkinės 151 4 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Merkinės 153 26 4 1 0 0 1 6
Druskininkų Merkinės 165 33 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Merkinės 139 11 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Merkinės 30 16 4 0 0 0 1 5
Druskininkų Merkinės 25 10 4 0 0 0 0 0
Druskininkų Merkinės 744 11 4 0 0 0 1 5
Druskininkų Merkinės 752 1 4 0 0 0 0 0
Druskininkų vidutiniškai 0,18 0,26 0,37 0,45 2,74
Varėnos Marcinkonių 74 13 4 0 0 0 0 0
Varėnos Marcinkonių 87 21 4 0 1 1 1 15
Varėnos Marcinkonių 207 1 4 3 0 0 0 2
Varėnos Marcinkonių 216 37 4 0 0 1 0 8
Varėnos Marcinkonių 563 33 4 0 1 3 1 31
Varėnos Marcinkonių 577 3 4 0 0 0 0 0
Varėnos Marcinkonių 311 10 4 0 2 2 0 19
Varėnos Perlojos 775 4 4 0 0 0 0 0
Varėnos Perlojos 819 10 4 0 0 0 0 0
Varėnos Perlojos 816 2 4 2 0 1 0 9
Varėnos Perlojos 812 22 4 0 0 0 0 0
Varėnos Perlojos 733 8 4 1 0 0 0 1
Varėnos Perlojos 712 12 4 0 0 0 0 0
Varėnos Perlojos 47 18 4 0 0 1 0 8
Varėnos Perlojos 39 3 4 0 0 0 0 0
Varėnos Perlojos 921 5 4 0 0 0 0 0
Varėnos Zervynų 352 15 4 0 0 0 0 0
Varėnos Zervynų 405 3 4 0 0 0 0 0
Varėnos Zervynų 441 7 4 0 0 0 1 5
Varėnos Zervynų 374 5 4 0 0 2 0 17
Varėnos Zervynų 436 2 4 0 0 1 0 8
Varėnos Zervynų 333 9 4 0 0 1 0 8
Varėnos vidutiniškai 0,26 0,17 0,57 0,13 5,71
Urėdija
Apskaitos
aikštelių (0,5x1m),
vnt.
Apskaičiuotas spyglių
nugraužimas 2017, %
GirininkijaKv.
Nr.
Skl.
Nr.
Rasta apskaitos aikštelėse, vnt.
20 PRIEDAS
2016 m. verpiko vienuolio apskaita Veisiejų miškų urėdijojeMiškų urėdija
GirininkijaKv.
Nr.
Skl.
Nr.
Apžiūrėta medžių, vnt.
Rasta
išnarų, vnt.Medžių su
išnaromis, vnt.Sutinka-
mumas, %
Veisiejų Veisiejų 96 22 30 2 2 0,07 7
Veisiejų Veisiejų 102 17 30 2 2 0,07 7
Veisiejų Veisiejų 111 6 30 1 1 0,03 3
Veisiejų Veisiejų 119 2 30 1 1 0,03 3
Veisiejų Veisiejų 100 1 30 4 4 0,13 13
Veisiejų Veisiejų 92 6 30 4 4 0,13 13
Vidutiniškai 180 14 14 0,08 ±0,02 8
Veisiejų Kapčiamiesčio 148 16 32 2 1 0,06 3
Veisiejų Kapčiamiesčio 149 2 32 3 3 0,09 9
Veisiejų Kapčiamiesčio 150 23 32 7 5 0,22 16
Veisiejų Kapčiamiesčio 120 6 32 5 5 0,16 16
Veisiejų Kapčiamiesčio 117 15 32 3 3 0,09 9
Veisiejų Kapčiamiesčio 113 6 32 4 4 0,13 13
Vidutiniškai 192 24 21 0,13 ±0,02 11
Veisiejų Stalų 2 24 30 14 12 0,47 40
Veisiejų Stalų 5 8 30 6 6 0,20 20
Veisiejų Stalų 5 18 30 4 4 0,13 13
Veisiejų Stalų 6 21 30 2 2 0,07 7
Veisiejų Stalų 10 6 30 0 0 0,00 0
Veisiejų Stalų 11 7 30 6 5 0,20 17
Veisiejų Stalų 12 10 30 3 3 0,10 10
Veisiejų Stalų 11 20 30 1 1 0,03 3
Veisiejų Stalų 18 36 30 6 6 0,20 20
Veisiejų Stalų 19 24 30 4 4 0,13 13
Veisiejų Stalų 31 15 30 10 8 0,33 27
Vidutiniškai 330 56 51 0,16 ±0,05 15
Veisiejų Ančios 5 1 35 5 4 0,14 11
Veisiejų Ančios 4 15 35 2 2 0,06 6
Veisiejų Ančios 11 1 35 6 5 0,17 14
Veisiejų Ančios 12 1 35 1 1 0,03 3
Veisiejų Ančios 16 1 35 1 1 0,03 3
Veisiejų Ančios 23 24 35 2 2 0,06 6
Vidutiniškai 210 17 15 0,08 ±0,02 7
Veisiejų Baltašiškės 28 28 35 0 0 0,00 0
Veisiejų Baltašiškės 28 10 35 0 0 0,00 0
Veisiejų Baltašiškės 36 21 35 0 0 0,00 0
Veisiejų Baltašiškės 37 2 35 0 0 0,00 0
Veisiejų Baltašiškės 36 23 35 2 2 0,06 6
Veisiejų Baltašiškės 44 43 35 2 2 0,06 6
Veisiejų Baltašiškės 44 34 35 1 1 0,03 3
Veisiejų Baltašiškės 65 12 35 1 1 0,03 3
Veisiejų Baltašiškės 58 64 35 1 1 0,03 3
Veisiejų Baltašiškės 43 53 35 2 2 0,06 6
Veisiejų Baltašiškės 49 22 35 3 3 0,09 9
Veisiejų Baltašiškės 49 7 35 3 2 0,09 6
Vidutiniškai 420 15 14 0,04 ±0,01 3
Vidutiniškai vnt./medyje
21 PRIEDAS
2016 metų grambuolių populiacijos monitoringas viliokliais
05.05 05.10 05.18 05.25 06.02 06.08 06.16 06.30
1 Druskininkų Druskininkų 349 33 176 341 271 520 234 5 1 0 1548
2 Druskininkų Druskininkų 349 33 124 286 326 526 183 8 0 0 1453
3 Druskininkų Druskininkų 349 33 167 387 487 712 387 7 1 0 2148
4 Druskininkų Druskininkų 349 33 172 238 361 467 189 5 0 0 1432
5 Druskininkų Druskininkų 349 33 124 166 203 340 164 9 3 0 1009
6 Druskininkų Druskininkų 349 33 140 201 296 362 204 7 2 0 1212
7 Druskininkų Druskininkų 349 33 143 450 530 706 342 10 1 1 2183
8 Druskininkų Druskininkų 349 33 104 225 337 499 237 6 1 0 1409
9 Druskininkų Druskininkų 349 33 126 286 359 552 398 11 0 0 1732
10 Druskininkų Druskininkų 349 33 89 174 200 378 209 10 1 0 1061
1 Druskininkų Grūto 137 2 146 241 364 207 230 18 0 0 1206
2 Druskininkų Grūto 137 2 83 192 473 340 252 18 1 0 1359
3 Druskininkų Grūto 137 2 99 164 430 426 280 24 1 0 1424
4 Druskininkų Grūto 137 2 39 100 352 322 252 16 2 0 1083
5 Druskininkų Grūto 137 2 108 325 453 445 428 25 0 0 1784
6 Druskininkų Grūto 137 2 140 170 359 384 262 15 0 0 1330
7 Druskininkų Grūto 137 2 207 370 525 476 347 25 1 0 1951
8 Druskininkų Grūto 137 2 37 82 278 297 194 26 0 0 914
9 Druskininkų Grūto 137 2 219 253 408 376 244 18 0 0 1518
10 Druskininkų Grūto 137 2 105 104 204 211 163 20 1 0 808
127 238 361 427 260 14 1 0 1428
Nr. Miškų urėdija Girininkija
Vidutiniškai
VisoKv. Skl.
22 Priedas
2016 metų žvaigždėtojo pušinio pjūklėlio-audėjo monitoringas
Miškų urėdija
GirininkijaKv.
Nr.
Skl.
Nr.
Medžio Nr.
Amžiausklasė
Rasta lervų0,5x1 m
barelyje, vnt.
Lervų kiekis,
vnt/m²
Sveikų pronimfų
kiekis
vnt./m²
Prognuozuoja
ma defoliacija
2017 m, %
Iganalinos Vaišniūnų 714 6 1 60 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 714 6 2 60 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 714 9 3 60 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 714 9 4 60 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 714 11 5 60 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 714 11 6 60 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 708 5 7 75 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 708 5 8 75 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 708 21 9 55 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 708 21 10 55 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 750 4 11 50 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 750 4 12 60 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 751 4 13 55 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 751 4 14 55 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 752 2 15 55 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 752 2 16 55 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 753 1 17 55 0 0 0 0
Iganalinos Vaišniūnų 753 1 18 55 0 0 0 0
Iganalinos Kaltinėnų 867 29 1 50 0 0 0 0
Iganalinos Kaltinėnų 867 29 2 50 0 0 0 0
Iganalinos Kaltinėnų 868 5 3 80 0 0 0 0
Iganalinos Kaltinėnų 868 5 4 80 0 0 0 0
Recommended