Nezinau, kiek laiko sitaip guliu. Kambaryje nera …Nezinau, kiek laiko sitaip guliu. Kambaryje nera...

Nezinau, kiek laiko sitaip guliu. Kambaryje nera langq. Dregna.

Tamsoje burzgia ventiliatorius. Uz durij tylu, tad speju, kad vis

dar naktis. Jjungiu svies^. Laikrodis rodo keturias. Ryto. Ant sie-

nos ropoja riebus tarakonas. Svarstau, ar jis ropsis j mano lov^, ar

ne? Turbut priklausys nuo to, ar tai jis, ar j i . Jei j i s . . . cha! Jsimyles

mane ir manoji indiska metamorfoze pasireiks kafkisko isgamos

pavidalu su melyna lyg Krisnos oda ir tarakono usais... O jei vis

delto ten j i - gali baigtis dar liudniau. Tarkim, sumanys j i , tara-

kone, padeti man j ausj kiausineliij. Gerai, kad pasiemiau ausij

Idstukus. I r akiij dangtj. Dar paracetamolio, smektos, nimezi-

lio, kiseninj peiliuk^, pinigin^-dirz^, fotoaparat^, vilnonj pled^,

sportbacius, maudymosi kostiumelj, dienorastj, banko kortel?,

ranksluostj ir vakarin^ suknelf;, „jeigu kas". Juk maza kas. Antra

diena Indijoje. Baisiai ilga. Prasidejo vakar, sest^ ryto Londono

laiku, jpusejo mikliai supesant dumq tarpineje stoteleje - Stam-

bulo oro uoste, ir dar kart^ prasvito pus^ penkiij Delyje. Uz durq

pasigirsta triuksmas - kazkas dainuodamas sluoja grindis.

As ne viena - kampe ant lubij tupi zalsvas driezas. O jei dar

priskaiciuosime tarakon^, tai musij jau visas biirys. „Nebeuzmig-

siu", - tariu sau ir einu j dus^. Is aprudijusio sienoje jmontuoto

ciaupo varva saltas rusvas vanduo - tiesiai j klozet^ be dangcio.

Tokia taupios keliones kaina. Dusineje ant zemes metosi nuo-

rukos, panaudotas tamponas, prie kriaukles padetas aptrupej^s

zalias muiliukas, o vietoje tualetinio popieriaus pastatytas plasti-

kinis puodelis - apsiplauti. Butinai kaire ranka, nes desine ima-

mas maistas.

Nusipraususi nepasijuntu svaresne. Penkta ryto. Registratii-

roje, nuo galvos iki koJ4 uzsikloj? murzinais pledais, ant zemes

miega trys viesbucio tarnautojai, lyg lavonai - visai kaip filmuo-

se, kai apziurej^s jvykio viet^ detektyvas saltakraujiskai uzden-

gia negyvelio kun^. Jvykio vieta - rytinis Delis. K4 tik prasvito.

Traukiu j lauk^, pries akis puse metij, o pilve muistosi nekan-

trumo kirminas, mat jau zinau, kad per t^ laik^ nepazjstamieji

taps draugais ir mylimaisiais, nuosalus zvyrkeliai virs pazjstamu

taku namo, o vietiniai padavejai ir neklaus^ zinos: man atnesti

„kaip visada". Siandien, rytoj, poryt... ak... Parduotuves uzdary-

tos, salikelese surikiuotos autoriksos geltonais stogais, pakam-

pese snuduriuoja elgetos. Vis tiek nepavyksta isvengti su baime

sumisusio nerimo. Kas dabar bus? Zingsniuoju be tikslo, man

nesvarbu - sukti j desin? ar j kair?. Pati nezinau, k^ cia veikiu.

Klaidzioju apsnudusiomis gatvemis, atsargiai apeinu ant saligat-

vii} miegancias karves, perzengiu siuksles ir srutq balas, spoksau

i apgriuvusius pastatus, spygteliu sykiu su nug^sdintu suneku -

netycia uzmyniau siam ant uodegos. „Reikejo pasiskiepyti nuo

pasiutliges", - tariu sau. Bet tada atrode per brangu. Dabar atro-

do kvaila taupyti. Zingsniuoju toliau. Kuprota sarin vilkinti mo-

teris sluoja dulket^ grindinj, pasveikina mane nebylia bedante

sypsena. Veidas! Isvagotas giliij smulkiij raukslii}, jremintas juo-

dq aliejumi zvilganciij plaukij, raudonas taskas ant kaktos. Tokie

veidai vaizduojami National Geographic zurnalij virseliuose, o

moterele sau sluoja gatves ne nenutuokdama, kokios egzotiskos

josios akys. Mandagiai linkteliu.

Netrukus mano zygis jgauna tiksl^ - man reikia vandens.

Skubiai. Tai suvokiu tarp koji} pirstij pajutusi s i l t | mas? - uz-

siziopsojusi jmyniau j karvasudj. Paspartinusi zingsnj bandau

prisiminti, ar ant pedos nera zaizdeliij, jdreskimij? Jeigu bus

uzkretimas, infekcija, cholera? Gatves gale ant mediniq deziq

stovi aliuminis katilas. Jame storas indas verda arbat^, aplink j j

susispiet^ keletas nejtiketinai liesij vyri j . E inu artyn ir mandagiai

sypsodamasi gestais bandau paprasyti vandens: ranka rodau j

meslin^ basut^, pirstu baksteliu j ant zemes stovintj kibir^. Sto-

rulis kvatojasi, mano zlibumas pakele jam nuotaik^. Nusispjov?s

pasemia is kibiro vandens ir sliiiksteli man ant kojos.

- Tyke?* - klausia.

- Tyke, tyke, - atsakau. Sumokejusi penkias rupijas nusiper-

ku chiai, ciajaus, - mazoje stiklinaiteje garuoja sviesiai rudas

geralas su pienu, cinamonu, cukrumi ir juodaisiais pipirais. Tar-

pusavyje pasitar^ vyrai pasiulo man plastikin^ kedut^. Prisedu.

Nuziurinejam vieni kitus tyledami. Nenulaikau arbatos stik-

liuko - per karstas. Vyrai juokiasi. Tarpusavyje persimet? pora

zodziij kumsciuoja vienas kit^ j sonus. Pagavfs mano zvilgsnj

virejas parodo, kaip laikyti puodelj - dviem pirstais, ties dugnu

ir briaunele. Arbata per saldi, bet zinau, kad jprasiu. Isalkau.

„Arbatineje" pasirodo du jauni vyrukai. Snektelej? su storuliu

pasiima kibir^ vandens ir cia pat gatveje nusiprausia: nusivilk^

marskinelius issimuiluoja pazastis, sprand^, ausis, issivalo dan-

tis, tada tame paciame kibire issiskalbia marskinius ir padziov^

* Gerai? (Hindi.)

ant riksos stogo papraso arbatos. J mane nebekreipia demesio.

Sociai atsispoksoj^ j mano nuogas blauzdas ir alkunes vyrukai

gyvai snekuciuojasi savo kalba. Pro salj pedina du didelemis

kuprinemis nesini vakarieciai, matyt, k^ tik islip^ is lektuvo,

nuzvelgia mane is nuostabos pakeltais antakiais. Man ir paciai

siek tiek keista, turbut per ilgai uzsisedejau, bet nezinau, kur

eiti. Gurgia pilvas. Sujungf s ant zemes pavojingai issidraikiusius

elektros laidus virejas paleidzia groti muzik^ ir ant elektrines

virykles vietoje katilo pasistato por^ keptuviq. Netrukus vienoje

sucirska raudonuose prieskoniuose apvoliotos bulves, kitoje r u -

pestingai vartomi rankomis kepa duonos paplociai - ciapaciai.

Papusryciav^ riksi j vairuotojai ima skirstytis. As tebesedziu ant

plastikines kedutes. Miestas pamazu bunda - daugeja automo-

bilii j , tingiai krapstydamiesi akis parduotuviij savininkai atidaro

langines, kilnoja iskabas, gatve praeina vis daugiau turistq. Vire­

jas dainuodamas istiesia man j duonos paplotj jvyniotas bulves.

Ant jo balti} marskiniij ties krutine ir pazastimis jau matyti tam-

sios prakaito demes, sauleje blizga glotni ruda oda. Nesvarios

vyro rankos. Pasiulau jam desimtin^, o jis tik juokingai j sonus

kraipo galv^. I r suprask tu man, juk sitas gestas gali reiksti „taip",

„ne" arba „galbut". Bijau pasirodyti nemandagi, kita vertus, vis

tiek zinau, kad susirgsiu ir bent kelias dienas teks praleisti indis-

kuose tualetuose - „Delhi Belly", „Bombay Bum", „Sutiko briedj

ir apsitriede" - giedok kaip nori, neisvengsi. Valgau bulviij ir

duonos suktinj, gardu, suru, astru, kad net tryksta asaros. Isge-

r iu dar vien^ puodelj arbatos ir sumokejusi pakylu eiti.

- Sugrjzkite rytoj, mem! - pavymui rikteli storulis.

Septynios trisdesimt. Pavalgiau, atsigeriau, pailsejau - kas da­

bar? Keli^ pastoja karve, bandydama apeiti gyvulj vos nejvirstu

1 0

j siuksliij kruv^. Pakyla pabaidytij musiij spiecius. Tarp karves

ir siukslyno isdygsta guvus berniukstis, isties^s rankel^ praso

ismaldos.

- E ik sau, - burbteliu lietuviskai. Nebezinau, k^ toliau veikti.

Dabar, siandien, rytoj. Pries akis - puse metij issvajotos laisves,

bet k^ man su ja daryti? Vaikstau gatvemis ir laukiu, kol kas nors

atsitiks. E inu nusipirkti vandens. Desimt minuciij . leskau tuale-

to. Dar dvidesimt minuci^, kol nieko nepesusi paklausiu moters

vienoje parduotuveje. Ji man sako, eik j bet kur j viesbutj. Jie bal-

tus zmones j tualetus jleidzia, tik mus^ - ne. Uzsiplepejusi su ta

moterimi nusiperku auskarus. Aukso spalvos, su zaliais akme-

nukais, plastikinius - jie, jau zinau, sulus po keliq dienij. Is tolo

grazu, is arti... bet kam gi ziureti is arti?

Man jzengus j gretimo viesbucio vestibiulj uzkalbina stambus

vyras baltu turbanu ir ilgais, zilais, raitytais usais. Jis sako:

- Tavo labai geros akys. T u buti labai sekminga moteris! - pa-

maloninta tokiij naujien^ suklustu. Jis t^sia: - Tavo gyvenimas

buti labai laimingas, tik pries tai turi isspr^sti tris klausimus. Ir

tavo ketvirta cakra uzblokuota.

Nepamenu, k^ dar jis paiste, kalbejo ezoteriniais terminals,

tada is kisenes issitrauke popieriuk^, kazk^ pakeverzojo, su-

lankste ir jbruko man delnan.

- Kokia tavo megstamiausia spalva? - klausia.

- Melyna, - atsakau. Usuotis ranka mosteli j mano deln^. Is-

vynioju popieriuk^, o ten parasyta „melyna". Senis kalba toliau,

vel kazk^ keverzoja, vel bruka man kit^ popieriuk^.

- Sakyk skaiciij! Kokj tik nori.

- Septyniasdesimt du, - saunu. Senis patenkintas raito us^.

Letai islankstau popieriuk^ ir jauciu, kaip ant sprando siausiasi