View
5
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
Gripo epidemiologiniai ypatumai. Rizikos grupių
skiepijimas
Nerija KuprevičienėUžkrečiamųjų
ligų
profilaktikos ir
kontrolės centras2008
Gripo problema aktuali, nes:
Sukelia sunkias ligos komplikacijas ir mirtis
Turi įtakos ekonomikai, kadangi didelis skaičius tiek lengvų, tiek vidutinio sunkumo gripo atvejų, baigiasi nedarbingumu ir ekonominės veiklos nuostoliais.
•Tyrimų
metu nustatyta (vertinant papildomas mirtis nuo gripo), kad
lengvesniais gripo sezonais:
~
8 mirtys/ 100 000 gyv., tuo tarpu sunkesniu, bet ne
pandeminiu
gripo sezono metu, gali siekti iki 44/100 000 gyv.
*
Kitas tyrimas parodė, jog 1989-1998 m.
laikotarpyje, papildomos mirtys nuo gripo siekė
vidutiniškai 25/100 000 gyv.
•
Pritaikant šį
apskaičiavimą
visiems Europos Sąjungos gyventojams-
nuo 40 000 (vidutinio
sunkumo gripo sezonu) iki 220 000 (sunkiu gripo sezonu) mirčių.
•
Didėja asmenų
didelės rizikos grupėse - pagyvenusių
žmonių
proporciją
Europos šalyse.
•
Nors daug dėmesio skiriama pandemijų įtakai, tačiau daugiau žmonių
miršta kasmet dėl
sezoninių
gripo epidemijų, nei per pandemijas. •
Pritaikant vidutinį
apytikslį
paskaičiavimą
(25/100
000) reiškia, kad teoriškai per šimtą
metų
bus 12.5 milijonų
papildomų
mirčių
nuo sezoninio
gripo.
Vakcinacijos nuo gripo tikslai
•
Eradikuoti
ligą
– ne•
Išvengti mirčių
–
taip
•
Išvengti hospitalizacijos
–taip•
Išvengti susirgimų
–
taip
•
Taupyti lėšas -
taip
Strategija dėl gripo rizikos grupių
skiepijimo apimčių
didinimo žmonių
•
Europos Komisija rengia dokumentą
dėl gripo skiepijimo apimčių
didinimo
•
tikslas
-
iki 2010/2011 m. žiemos, pasiekti 75 % rizikos grupių
skiepijimo apimtis,
kurias pasiūlė
Pasaulio sveikatos asamblėja ir Europos parlamentas.
Rizikos grupės, kurioms reikalinga rutininė metinė
imunizacija su einamąja sezonine
gripo vakcina:
1. Vyresnio amžiaus grupės –
nuo 65 m. ir vyresni asmenys;
2. Žmonės su lėtinėmis ligomis: •
Lėtinės kvėpavimo sistemos ligos
•
Lėtinės širdies ir kraujagyslių
ligos •
Lėtiniai metaboliniai
sutrikimai
•
Lėtinės inkstų
ir kepenų
ligos•
Asmenys su imunodeficitu –
(įgimtas ar įgytas)
•
Asmenys su būkle, kuri neigiamai veikia respiracinę
funkciją
•
Dvi rizikos grupės, dėl kurių
sutaria visos Europos Sąjungos šalys. Apibrėžta pagyvenusių
žmonių
amžiaus grupė
yra
sutartinė, ir kiekviena šalis šią
grupę
apibrėš pagal savo nacionalinius ypatumus.
•
Tai nereiškia, kad kitų
nepaminėtų
rizikos grupių
skiepijimas negali būti svarstomas ar
priimtas. Šioms dviems grupėms išsiskiriamas prioritetas.
Kitos rizikos grupės
•
Visi sveikatos priežiūros darbuotojai, kurie turi sąlytį
su pacientais ir dėl profesinės
rizikos•
Asmenys, gyvenantiems kartu su dviem pagrindinėmis rizikos grupėmis
Rizikos grupės, dėl kurių
dar svarstoma ar skiepyti:
•
Vaikai (apibrėžiami įvairiai -
iki dviejų
metų amžiaus ar iki
penkių
metų
amžiaus)
Dėl šių
grupių
skiepijimo iki šiol nėrasutarimo tarp Europos šalių. Tačiau visdaugiau šalių
pradeda skiepyti šias grupes,
tad sprendimas ir sutarimas turėtų
būtipasiektas.
Veiksmai didinant skiepijimo apimtis:
1. Bendrijos lygmenyje
ECDC 2008 teiks :•
Rekomendacijas dėl skiepijimo apimčių
monitoringo;•
metodologija gripo programų
monitoringui;
•
įrodymais pagrįstus skaičiavimus tikėtinai naudai sveikatai ir ekonomikai ES dėl padidėjusių
skiepijimo apimčių;
2. Valstybių
narių
lygmenyje
•
Kiekviena Valstybė
narė
turėtų
planuoti, kaip padidinti skiepijimo apimtis rizikos grupėse;
•
Komunikacija su sveikatos priežiūros darbuotojais, rizikos grupėmis -
sergančiais
lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus; •
nemokamas rizikos grupių
skiepijimas;
•
skiepijimo kampanijos
Teisės aktai, reglamentuojantys rizikos grupių
skiepijimą
Lietuvoje
•
Valstybinė
pasirengimo gripo pandemijai programa
•
Nacionalinė
imunoprofilaktikos programa
2007-2008 metų
sezono rizikos grupių
skiepijimas valstybės lėšomis
•
Viso –
82 tūkst. dozių•
Įskiepyta (69 tūkst.) -
85,4 proc.
Iš
jų:–
Vyresnių
nei 65 metų
amžiaus asmenų
paskiepyta
34 tūkst. –
49 proc. įskiepytų
dozių–
Asmenų
iki 65 metų
amžiaus, sergančių
lėtinėmis
ligomis paskiepyta 19 tūkst. –
28 proc. įskiepytų
dozių–
Asmenų
gyvenančių
socialinės globos ir slaugos
įstaigose paskiepyta-
7,5 tūkst. –
11 proc. įskiepytų dozių
–
Sveikatos priežiūros įstaigų
darbuotojų
paskiepyta- 7,7 tūkst. -
11 proc. įskiepytų
dozių
Gripo vakcinos poreikis rizikos grupių
skiepijimui 2008-2009 metų
skiepijimo sezono metu
•
VISO:
158 tūkst. vakcinos dozių
•
Iš
jų:
•
Vyresni nei 65 metų
amžiaus asmenys-
86 tūkst.
•
Asmenys iki 65 metų
amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis-58 tūkst.
•
Asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose-
14 tūkst.
•
2008-2009 metų
skiepijimo sezonui nupirkta
110 000
vakcinos dozių
•
~75 proc. poreikio
kiekvienai
įstaigai•
434
įstaigos
Gripo vakcinos
–
Skaldyto viruso•
Fluarix
(GlaxoSmithKline)
•
Vaxigrip
(Sanofi
Pasteur)–
Subvienetinės
•
Influvac
(Solvay)
PSO rekomenduojama PSO rekomenduojama antigeninantigeninėė
vakcinos nuo gripo sudvakcinos nuo gripo sudėėtis tis
2000-2001 m. A/Moscow
/10 /99(H3N2)/ A /New
Caledonia
/20 /99(H1N1)B /Beijing
/184 /932001-2002 m. A/Moscow
/10 /99(H3N2)/ A /New
Caledonia
/20 /99(H1N1)B /Sichuan
/379 /992002-2003 m. A/Moscow
/10 /99(H3N2)/ A /New
Caledonia
/20 /99(H1N1)B /Hong
Kong
/330 /20012003-2004 m. A/Moscow
/10 /99(H3N2)/ A /New
Caledonia
/20 /99(H1N1)B /Hong
Kong
/330 /20012004-2005 m. A/Fujian
/411 /2002(H3N2)/
A /New
Caledonia
/20 /99(H1N1)B /Shanghai
/361 /20022005-2006 m. A/Fujian
/411 /2002(H3N2)/ A /New
Caledonia
/20 /99(H1N1)B /Shanghai
/361 /20022006-2007m A/Wisconsin/67/2005 (H3N2)/
A/New Caledonia/20/99(H1N1)
B/Malaysia/2506/2004
2007-2008m A/Wisconsin/67/2005 (H3N2)/ A/Solomon Islands/3/2006 (H1N1)
B/Malaysia/2506/2004
2008 -
2009m A/Brisbane/10/2007 (H3N2)/ A/Brisbane/59/2007 (H1N1)B/Florida/4/2006
Skiepijimo nuo gripo apimtys Lietuvoje(Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras)
5,93
4,67
7,12
1,59
8,10
1,83
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
2005/2006 m. 2006/2007 m. 2007/2008 m.
proc
.
Procentas paskiepytųgyventojų65 metai ir vyresnių asmenųskiepijimo nuo gripo apimtys
Išplatintų gripo vakcinos dozių skaičius 100 tūkst. gyventojų (Nacionalinis sezoninės gripo vakcinacijos tyrimas Europoje, 2007, Venice ir
ECDC)
0 5000 10000 15000 20000 25000 30000 35000 40000
VokietijaMalta
BelgijaLiuksemb
ItalijaNyderland
IslandijaRumunija
AirijaSuomija
PortugalijaAustrija
NorvegijaKiprasDanija
SlovakijaVengrijaSlovėnija
ČekijaLietuvaLatvijaLenkija
Estija
dozių skaičius/ 100 tūkst. gyventojų
Skiepijimo apimčių monitoringas
•
Profilaktinių
skiepijimų
ataskaita statistinė ataskaitos forma Nr. 8;
•
Ataskaita apie gripo vakcinos, įsigytos už valstybės lėšas, sunaudojimą.
•
vakcinų
gamintojų
atstovų
informacija apie šalyje išplatintą
gripo vakcinos dozių
skaičių.
Gripo epidemiologinė priežiūra
•
Sustiprinta įprastinė
epidemiologinės priežiūra
vykdoma gripo sezono metu nuo
40 iki 20 metų
savaitės. •
Gripo ir ŪVKTI epidemiologinė
priežiūra,
paremta pasirinktine klinikine virusologine diagnostika
Sergamumas gripu ir ŪVKTI (sustiprinta priežiūra)
0,0
50,0
100,0
150,0
200,0
40s 44s 48s 52s 4s 8s 12s 16s 20s
Savaitės
Rod
iklis
atv
./10
000
gyv.
2004-2005 m. sezonas2005-2006 m. sezonas2006-2007 m. sezonas2007-2008 m. sezonas
Pasirinktinė
klinikinė
virusologinė diagnostika.
•
Tikslas –
susieti epidemiologinius ir virusologinius gripo duomenis šalyje
•
Dalyvauja 1-5% visų
šeimos, vaikų
ligų
ir vidaus ligų gydytojų
•
Vykdoma nuo 2004-2005 m. sezono:2004-2005 m. –
4 gydytojai
2005-2006 m. –
46 gydytojai2006-2007 m. –
64 gydytojai
2007-2008 m. –
57
gydytojai•
Gydytojai ima bandinius gripo virusui nustatyti visus metus, siunčia į
LAC laboratoriją
•
LAC laboratorija duomenis apie nustatytą
gripo virusą teikia bandinį
siuntusiam gydytojui ir ULPKC
GRIPO EPIDEMIJOS LIETUVOJESEZONAS laikotarpis TRUKMĖ
(SAV.)RODIKLIS TERITOR.
SKAIČIUSVIRUSAI
1996-1997 XII-I 6 265,7 32 A(H3N2),B
1997-1998 I-III 5 259,1 32 A, B
1998-1999 III-IV 5 300,0 15 A, B
1999-2000 II-IV 8 207,3 29 A(H3N2)B
2000-2001 II-III 7 293,5 28 A, B
2001-2002 I-III 9 175,2 18 A, B
2002-2003 II-IV 8 216,8 25 A
2003-2004 XII-II 11 331,9 26 A
2004-2005 II-III 7 244,1 8 A(H3N2)
2005-2006 II-III 7 580,0 42 A, B
2006-2007 II-III 8 630,6 27 A
2007-2008 I-II 3 184,8 9 A
Europos gripo priežiūros tinklas (European Influenza
Surveillance
Scheme
–
EISS)
•
Tikslas –
prisidėti mažinant gripo sukeliamą
sergamumą
ir mirtingumą
Europoje
•
Uždaviniai:–
Rinkti ir keistis informacija apie gripo aktyvumą
Europoje
–
Siekiant įvertinti gripo aktyvumą
Europoje, kiek įmanoma sustiprinti ir harmonizuoti epidemiologinius ir virusologinius metodus, pritaikant pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos priežiūros modelį
–
Prisidėti prie kasmetinės vakcinos nuo gripo sudėties sudarymo–
Stebėti gripo prevencijos ir kontrolės politiką
ir vakcinacijos apimtis
Europoje –
Prisidėti prie Europos pasirengimo ir atsako gripo pandemijai, vykdant gripo priežiūrą, tyrimus ir informacijos teikimą
–
Skatinti mokslinius tyrimus–
Įkurti ir valdyti Bendrijos Nacionalinių
gripo referens
laboratorijų
tinklą
Europoje•
Nuo 2008 m. EISS priklausys Europos ligų
prevencijos ir
kontrolės centrui
Europos gripo priežiūros tinklas (European
Influenza
Surveillance
Scheme
–
EISS)•
Dalyvauja ES šalys Norvegija, Serbija, Šveicarija ir Ukraina
•
Lietuvos gripo epidemiologiniai ir virusologiniai duomenys už
savaitę, gripo
sezono metu, teikiami nuo 2001 m.
•
EISS savaitinis aplinkraštis www.eiss.org
http://www.eiss.org/
Gripo sezonai Europoje
Gripas ir RSV
Laboratoriškai patvirtinti gripo susirgimai
Gripas ir ŪVKTI. Lietuva
REKOMENDUOJAMOS NEMEDICININĖS PRIEMONĖS
• reguliariai plautis rankas;
• laikytis kvėpavimo/kosėjimo higienos;
• vengti lankytis žmonių
susibūrimo vietose;
• dėvėti medicinines kaukes lankant ligonius asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, lankantis viešose vietose, ypač
žmonių
susibūrimuose, kolektyvuose, siekiant apsisaugoti nuo ūminių
viršutinių
kvėpavimo
takų
infekcijų.
•
Ačiū
už
dėmesį
Gripo epidemiologiniai ypatumai. Rizikos grupių skiepijimasGripo problema aktuali, nes:Tyrimų metu nustatyta (vertinant papildomas mirtis nuo gripo), kad lengvesniais gripo sezonais: ~ 8 mirtys/�100 000 gyv., tuo tarpu sunkesniu, bet ne pandeminiu gripo sezono metu, gali siekti iki 44/100 000 gyv.�� * Kitas tyrimas parodė, jog 1989-1998 m. laikotarpyje, papildomos mirtys nuo gripo siekė vidutiniškai 25/100 000 gyv. �Slide Number 4Vakcinacijos nuo gripo tikslaiStrategija dėl gripo rizikos grupių skiepijimo apimčių didinimo žmonių Rizikos grupės, kurioms reikalinga rutininė metinė imunizacija su einamąja sezonine gripo vakcina: Slide Number 8Kitos rizikos grupėsRizikos grupės, dėl kurių dar svarstoma ar skiepyti: Veiksmai didinant skiepijimo apimtis:2. Valstybių narių lygmenyje Teisės aktai, reglamentuojantys rizikos grupių skiepijimą Lietuvoje2007-2008 metų sezono rizikos grupių skiepijimas valstybės lėšomisGripo vakcinos poreikis rizikos grupių skiepijimui 2008-2009 metų skiepijimo sezono metuGripo vakcinosPSO rekomenduojama antigeninė vakcinos nuo gripo sudėtis �Slide Number 18Slide Number 19Skiepijimo apimčių monitoringasGripo epidemiologinė priežiūraSlide Number 22Pasirinktinė klinikinė virusologinė diagnostika. GRIPO EPIDEMIJOS LIETUVOJE�Europos gripo priežiūros tinklas (European Influenza Surveillance Scheme – EISS)Europos gripo priežiūros tinklas (European Influenza Surveillance Scheme – EISS)Slide Number 27Slide Number 28Gripo sezonai EuropojeGripas ir RSVLaboratoriškai patvirtinti gripo susirgimaiGripas ir ŪVKTI. LietuvaREKOMENDUOJAMOS NEMEDICININĖS PRIEMONĖSSlide Number 34
Recommended