Sakytinė ir rašytinė raiška
Zita Nauckūnaitė, VPU
Zita Nauckūnaitė
Pagrindinės sąvokos
Pagal perteikimo formą
• šnekamoji – garsinė kalba
• rašomoji – grafinė kalba
Pagal kalbos kūrimo dėsnius
• sakytinė – kalbėjimo kalba
• rašytinė – rašymo kalba
Zita Nauckūnaitė
Sakytinė kalba
buitinė šnekamoji kalba – spontaninė,
menkai norminta
viešoji šnekamoji kalba – estetinis ir
emocinis poveikis (retorinės figūros)
Zita Nauckūnaitė
Komunikacijos ir kalbos etapai
1. Sakytinė kalba
2. Rašytinė, atspindinti sakytinę (antikinis
papirusas, viduramžių rankraštis)
3. Rašytinė ir sakytinė – atskiros atmainos (spausdinta knyga)
4. Elektroninė, atspindinti sakytinę
(elektroninis rašymas)
(Ryklienė A. Bendravimas internetu: kalbėjimas rašant // Darbai ir dienos. T. 24.
Kaunas, 2000, p. 100)
Zita Nauckūnaitė
Loginė kalbos struktūra
Rašytinė – minčių dėstymas erdvėje
(apmąstyta, ilga)
Sakytinė – minčių dėstymas laike
• išprovokuota problemos,
• trumpa,
• pasakyta aktyviai bendraujant
Zita Nauckūnaitė
Sakytinė kalba
Kalbėdami mes rūpinamės,
kad klausytojas kiekvieną frazę
suprastų tuoj pat.
O tai ir lemia šnekamosios kalbos
s i n t a k s i n ė s s a n d a r o s ypatybes
(Pikčilingis J. Lietuvių kalbos stilistika. D. 1. Vilnius, 1971, 333)
Zita Nauckūnaitė
Šnekamoji kalba
1. Atsisakoma kalbos elementų, kuriuos
kompensuoja kūno išraiška ir
sutartiniai ženklai
praleidžiami skiemenys,
trumpinamas žodžio galas,
vartojami nepilnieji sakiniai
Zita Nauckūnaitė
Šnekamoji kalba
2. Atsiranda kalbinis perteklius
• pertarai, įspraudai, pasitaisymai,
• minties šuoliai,
• tautologijos, kartojimaisi, nes
mąstoma ir kalbama vienu metu!
Zita Nauckūnaitė
Sakytinės – rašytinės raiškos skyrimas
Raiška
Kriterijai
S a k y t i n ė
R a š y t i n ė
1.Teksto
struktūra
Komunikacinė
Nekomunikacinė
2. Sąvokinės
leksikos tankis
Mažas
Didelis
3.Gramatinis
kondensavimas
Nekondensuotos
gramatinės
formos
Kondensuotos
gramatinės formos
Zita Nauckūnaitė
1. Teksto struktūra
Sakinys – rašytinės kalbos vienetas
(Pa)sakymas – sakytinės
(kur kalbėtojas padėjo tašką?..)
Sakytinei kalbai būdinga judesio struktūra,
o ne sustingusios rašomosios kalbos formos.
Zita Nauckūnaitė
1. Teksto struktūra
Sakytinės kalbos tikslas –
būti suprantama čia ir dabar
pasakymai yra trumpesni
monologinė kalba išlaiko
dialoginę struktūrą – paslėptas
dialogas
Zita Nauckūnaitė
Sakytinė straksi Rašytinė plaukia
… susipažinom katedroj vakar su Mantu Jasėnu… atvažiavo paskaitų čia skaityt... jaunas dėstytojas… jaunas, bet įdomus… perspektyvus… spalvingo charakterio…
Vakar mūsų katedros darbuotojai susitiko
su jaunu, perspektyviu dėstytoju Mantu Jasėnu, kuris čia
atvyko skaityti paskaitų.
Susipažinome su įdomiu, spalvingo
charakterio žmogumi.
Zita Nauckūnaitė
Sakytinio teksto struktūra
komunikacinė
Priklauso nuo
komunikacijos tikslo
adresanto – adresato
• asmeninių santykių
• socialinio vaidmens
verbalinio ir neverbalinio komunikacijos akto konteksto
Zita Nauckūnaitė
2. Sąvokinės leksikos tankis
Rašytinis tekstas glaustas – kuo
daugiau informacijos kuo taupesnėmis
priemonėmis
Sakytinė raiška išplėsta
• apkalba sąvokas, jas aiškina
• daugiau siejamųjų frazių
• gausu įterpinių, digresijų, kartojimų,
pasitaisymų
Zita Nauckūnaitė
3. Gramatinių formų kondensavimas
Rašytinė kalba kondensuota
abstraktai
padalyvinės, pusdalyvinės, dalyvinės
žodžių grupės
junginiai su bendratimi
daiktavardžio konstrukcijos
Zita Nauckūnaitė
3. Gramatinių formų kondensavimas
Sakytinė kalba nekondensuota
dubliuoja gramatines formas
sakytiniame tekste 1 sintaksinis kondensatorius (padalyvis, pusdalyvis, dalyvis,
bendratis, daiktavardis) tenka maždaug 20 – čiai sakinių,
o rašytiniame tekste kondensatorių daugiau nei sakinių
(K. Župerkos tyrimų duomenys)
Zita Nauckūnaitė
Sakytinė kalba
Rašytinė kalba
1. Berniukas nevaidina…
jis yra pasimetęs…
nesupranta, ko iš jo nori...
būtent tai rodo jo elgesys
<…>
Taip pradeda vaidinti… ir
bendrauti su žiūrovais.
2. Aš manau, kad mes
turime rimtai susimąstyti.
1. Berniukas nevaidina,
tik perteikia savo
pasimetimą, nesupratimą,
ko iš jo norima. <…>
Taip atsiranda vaidinimo
momentas ir užsimezga
bendravimas su žiūrovais.
(Iš mokslinio pranešimo)
2. Manau, kad turime
rimtai susimąstyti.
Zita Nauckūnaitė
Sakytinei raiškai būdinga
komunikacinė teksto struktūra
mažas sąvokinės leksikos tankis
nekondensuotos gramatinės formos
Kalbos fragmento retorinė analizė
Doc. dr. Zita Nauckūnaitė
Zita Nauckūnaitė
Markas Tulijus
Ciceronas (106–43 m. pr. Kr.) –
Romos valstybės veikėjas,
literatas ir žymiausias
oratorius
Dangus atsiuntė į žemę Ciceroną kaip pavyzdį, kad žodžio galia gali būti beribė.
(Kvintilianas)
Zita Nauckūnaitė
Oratorius turi išmanyti teisę,
gamtos ir karo mokslus,
architektūrą,
politiką, psichologiją ir logiką,
istoriją ir literatūrą.
Jis turi būti poetas, filosofas ir aktorius.
Ciceronas:
Zita Nauckūnaitė
Geriausias yra tas oratorius, kurio
kalba ir moko, ir pamalonina, ir
jaudina klausytojų sielas.
Mokyti oratoriui – privalu, teikti
malonumo – garbinga, jaudinti –
būtina.
Ciceronas:
Zita Nauckūnaitė
Ciceronas:
Žodžius reikia išdėstyti taip,
kad sakiniai būtų rišlūs ir lengvi,
o ne pasklidi.
Zita Nauckūnaitė
MARKAS TULIJUS CICERONAS
PIRMOJI KALBA PRIEŠ LIUCIJŲ
SERGIJŲ KATILINĄ
Zita Nauckūnaitė
Čezarės Makario freska Ciceronas smerkia Katiliną
Zita Nauckūnaitė
Ar dar ilgai, Katilina, piktnaudžiausi mūsų kantrybe?
Ar dar ilgai siautėdamas tyčiosies iš mūsų?
Kur riba, iki kurios nuves tave tavo nežabotas įžūlumas?
Zita Nauckūnaitė
Nejaugi tavęs nė kiek nesujaudino naktinė Palatino apsauga,
karinės sargybos mieste,
baimė, apėmusi piliečius,
visų dorų žmonių susibūrimas,
stipriai saugoma ši senato posėdžiavimo vieta,
pagaliau čia esančiųjų veidai ir žvilgsniai?
Zita Nauckūnaitė
Argi nesupranti, kad jau aiškūs tavo
planai?
Argi nematai, kad tavo sąmokslas visiems
čia esantiems jau žinomas ir jų atskleistas?
Kas iš mūsų, tavo manymu, nežino,
ką veikei praeitą ar užpraeitą naktis,
kur buvai,
ką sukvietei,
kokį sprendimą priėmei?