TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................
1. Prekių ženklo ir prekių ženklo savininko samprata.............................................................................
1.1. Prekių ženklo
samprata...........................................................................................................
1.2. Prekių ženklo savininko
samprata..........................................................................................
1.3. Suteikiamos teisės prekių ženklo savininkui, jų apimtys ir
apribojimai................................
1.4. Prekių ženklo savininko teisių įgyvendinimas ir gynimas
1.5 Prekių ženklo funkcijos ir paskirtis.........................................................................................
2. Teisiniai prekių ženklo reguliavimo ypatumai.....................................................................................
2.1. Reikalavimai prekių
ženklui....................................................................................................
2.1.1. Absoliututūs reikalavimai prekių ženklui....................................................................
2.1.2. Kiti (santykiniai, reliatyvūs) reikalavimai...................................................................
2.2. Teisių į prekių ženklą
atsiradimas..........................................................................................
2.2.1. Registravimo procedūra..............................................................................................
2.2.2. Tarptautinė registracija................................................................................................
2.3. Apsaugos
terminas..................................................................................................................
3. Muitinės veiklos analizė saugant prekių ženklą......................................................
3.1. TRIPS
sutartis.........................................................................................................................
3.2. Muitinės mobiliosios
grupės...................................................................................................
3.3. Muitinės priežiūros
priemonės.................................................................................................
IŠVADOS.......................................................................................................................................
LITERATŪROS SĄRAŠAS..........................................................................................................
SANTRAUKA................................................................................................................................
2
SUMMARY....................................................................................................................................
PRIEDAI........................................................................................................................................
ĮVADAS
Prekių ženklai egzistavo jau antikoje. Įvairių šalių prekeiviai savo prekes žymėdavo skirtingai.
Indijos amatininkai prieš siunčiant savo meno dirbinius į Iraną, išraižydavo ant jų savo parašus. Tuo
metu romėnai ant pagamintų savo molinių indų naudodavo apie tūkstantį prekių ženklų. Kad ir jau po
senovei dirbiniai buvo žymimi prekių ženklais ir parašais, kad atskirti vieno prekeivio prekes nuo kitų,
ekonominė prekių ženklų reikšmė išaugo tik XVIII-XIX amžiuje, prasidėjus pramoninei revoliucijai.
Pirmasis teisės aktas, reglamentuojantis prekių ženklų teisinę apsaugą pasirodė jau 1266m.
Anglijoje. Vėliau, XIX a., ir kitos šalys (Prancūzija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija) priėmė
tokius teisės aktus. 1891m. buvo pasirašyta Madrido sutartis dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos,
kad palengvinti prekių ženklų registraciją keliose šalyse.
Kalbant apie Lietuvą, 1992 m. gegužės 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nutarimas Nr.
362 „Dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos Lietuvos Respublikoje“. Šiuo nutarimu buvo
siekiama užtikrinti pramoninės nuosavybės apsaugą. Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų
įstatymas buvo priimtas 1993m. birželio 3d., vėliau jis buvo pakeistas į šiuo metu galiojantį Lietuvos
Respublikos prekių ženklų įstatymą.
Temos aktualumas ir problematika. Šiame darbe daugiausiai bus analizuojama prekės ženklo ir
prekės ženklo savininko samprata, teisinio reguliavimo ypatumai. Svarbi ši tema tuom, kad prekių ženklai
yra neatsiejama dalis nuo žmonių gyvenimo, kiekviename žingsnyje yra susiduriama su prekių ar
paslaugų ženklais, kurie padeda vienos įmonės prekes ar paslaugas atskirti nuo jos konkurentų produktų.
Ženklai leidžia vartotojams apsispręsti dėl perkamų prekių ar paslaugų, remiantis tuo, ką jie girdėjo ar
patys išbandė.
3
Kursinio darbo tikslas – supažindinti su prekės ženklo ir jo savininko samprata, prekės ženklo
apsauga. Kad pasiekti užsibrėžtą tikslą, keliu tokius kursinio darbo uždavinius:
1. detaliau panagrinėti prekės ženklą, kaip pramoninės nuosavybės objektą, atskleisti
jo paskirtį, naudą.
2. aptarti prekės ženklo savininko sąvoką, supažindinti su jo teisėmis.
3. atskleisti kaip, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis yra saugomi prekės
ženklai.
1. SĄVOKOS IR SAMPRATA
1.1. Prekių ženklo sąvoka
Dažnai girdimos sąvokos prekės ženklas, prekinis ženklas ir pan., tačiau taisyklinga sąvoka, kuri
vartojama teisės aktuose, yra prekių ženklas. Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje prekių ženklas
apibrėžiamas kaip bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito
asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Tai reiškia, jog kiekvieno gamintojo ar paslaugų
teikėjo prekių ženklai turi būti skirtingi ir nepanašūs vienas į kitą, kad neklaidinti vartotojų. Toks nutikimas jau
buvo įvykęs, kai „Tele2“ padavė į teismą „Lipdyk“ dėl neteisėto „Pildyk“ prekės ženklo naudojimo. Jau prieš
keletą metų žmonės pastebėjo keistą dviejų prekės ženklų panašumą: gerai pažįstamos išankstinio
apmokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos „Pildyk“ ir viską apklijuoti lipdukais siūlančio tinklalapio
„Lipdyk“. Kad tokių nesklandumų būtų mažiau, kiekvieną prekės ženklą siūloma kurti taip, kad jis
neturėtų jokių panašumų su kitais prekių ženklais. Kalbant apie prekių ženklo kūrimą, yra nurodyti
žymenys, iš kurių gali būti sudarytas prekės ženklas, tai yra:
1) žodžiai, asmenų pavardės, vardai, meniniai pseudonimai, juridinių asmenų pavadinimai, šūkiai;
2) raidės, skaitmenys;
3) piešiniai, emblemos;
4) erdvinės formos (gaminių išorinis vaizdas, jų pakuotės ar talpyklos);
5) spalvos ar spalvų deriniai, jų kompozicijos;
6) bet koks 1–5 punkte nurodytų žymenų derinys.
Tačiau vardas yra svarbiausias prekių ženklo elementas, nes kalbos prasme jis yra svarbiausia nuoroda.
4
Vardas taip pat yra vienas iš elementų, kuris niekada neturėtų keistis. Visi kiti elementai
laikui bėgant gali kisti (žinomas Shell logotipas pasikeitė, palyginti su pirmuoju piešiniu, o Pepsi-Cola
prieš kelerius metus pakeitė spalvą ir tapo mėlyna). Prekių ženklai pasiekia vaizdinio išskirtinumo tik
dėl savo vardų. Nike be savo „paukščiuko" plasnojimo, Camel cigaretės be „Senojo Džo" kupranugario,
McDonaldas be savo auksinių arkų būtų iš tiesų blankūs ir neįdomūs. Todėl gero ir žymaus prekės
ženklo sėkmė slypi būtent jo vaizdiniame išskirtinume, kurio dėka vartotojai jį atpažįsta vos į jį
pažvelgus. Taigi, darytina išvada, kad prekės ženklas yra kiekvienam gamintojui ir paslaugų teikėjui
neatsiejama dalis nuo jo gamybos ar paslaugų teikimo, kadangi vartotojai prekes ar paslaugas ir renkasi
būtent pagal prekės ženklą, ir kuo prekės ženklas garsesnis, populiaresnis, žymesnis, tuo didesnė
tikimybė, kad būtent šio gamintojo prekes ar paslaugas pasirinks vartotojai. Ir visai neklaidinga yra
galvoti, kad būtent prekių ženklai formuoja vartotojų ratą, nes tik jų dėka galima nesusipainioti tarp
begalės skirtingų prekių ir paslaugų ir išsirinkti sau tinkamiausias būtent pagal prekės ženklą.
1.2.Prekių ženklo savininkas
Pagal LR Prekių ženklų įstatymą ženlo savininkas yra šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos
Respublikoje saugomo ženklo savininkas. To paties įstatymo 4 straipsnyje yra nurodyta, kad Ženklo
savininkas gali informuoti visuomenę apie savo teises į tą ženklą savininko teisių apsaugos žymeniu, kurį
sudaro raidė R apskritime ir kuris dedamas ženklui iš dešinės (viršuje arba apačioje). Prekių ženklo
savininkas yra atsakingas už savo prekių ženklą ir juo pažymėtų prekių kokybę.
1.3.Prekių ženklo funkcijos ir paskirtis
Pagrindinė prekių ženklo funkcija - skiriamoji, kuri yra prekių ženklo esmė bei jo
išimtinės teisinės apsaugos pagrindas. Ji skatina prekes atpažinti, identifikuoti ir atskirti vienos įmonės
prekes nuo kitų. Be šios pagrindinės funkcijos, yra ir kitos, tokios kaip: kokybės, reklamos, bei
komercinės kilmės funkcijos.
Kalbant apie kokybės funkciją, tai prekės ženklas yra prekių ar paslaugų kokybės garantas.
Vartotojas, rinkdamasis prekes ar paslaugas ir pasirinkdamas tas, kurias jau išbandė, tikisi iš jų
analogiškos kokybės, dėl to prekės ženklo geras vardas ir reputacija yra prasmingi vartotojui, renkantis
prekes ar paslaugas. Kita funkcija – reklamos. Ji skirta prekes reklamuoti, kas reiškia, jog vartotojas
supažindinamas su atitinkama preke ar paslauga, informuojamas kokios prekės ar paslaugos yra
prekyboje. Paskutinė funkcija yra komercinės kilmės funkcija. Prekių ženklas identifikuoja prekes arba
5
paslaugas, pagamintas arba teikiamas skirtingų ūkio subjektų. Dėka šios funkcijos, vartotojai prekes
arba paslaugas gali rinktis pagal jų žinomas ar pamėgtas vietas.
Aptarus prekių ženklo funkcijas, paaiškėja ir ženklo paskirtis. Nors prekių ženklas, kaip ir
kitokios formos intelektinė nuosavybė, nėra daiktas, jis turi savo vertę. Iš pradžių, ši vertė tolygi
registravimo išlaidoms. Vėliau, kai ženklas įgyja reputaciją, jo vertė gali išaugti. Patys brangiausi
pasaulyje prekių ženklai įkainoti milijardais dolerių. Tai leidžia daryti išvadą, kad žymus ir populiarus
prekių ženklas yra geras pajamų šaltinis ir tuo yra pravartus prekių ženklo savininkui. Viską
apibendrinus, galima teigti, kad prekių ženklo paskirtis slypi jo funkcijose. Kiekviena iš išvardytų
funkcijų atskleidžia prekių ženklo paskirtį, parodo jo svarbą.
2. TEISINIO REGULIAVIMO YPATUMAI
2.1. Reikalavimai prekių ženklui
Reikalavimai prekių ženklui yra skirstomi į absoliučius atsisakymo registruoti ženklą arba jo
registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus ir kitus (santykinius, reliatyvius) prekių ženklo
registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus. Absoliutūs reikalavimai prekių ženklui yra įtvirtinti
Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnyje, Prekių ženklų direktyvos 3 straipsnyje, Reglamento dėl Bendrijos
prekių ženklo 7 straipsnyje. Esminis absoliučių ir kitų (santykinių, reliatyvių) reikalavimų ženklui
atribojimo kriterijus yra tai, kad absoliutūs reikalavimai ženklui yra reikalavimai ženklui kaip tokiam
(per se). (Birštonas R., Klimkevičiūtė D. ir kt., 2010).
Absoliutūs reikalavimai prekių ženklui yra skirti patikrinti, ar apskritai toks ženklas per se galėtų
pretenduoti į apsaugą išimtinėmis teisėmis, jeigu, esant teigiamam atsakymui, jis nepažeistų taip pat ir
kitų trečiųjų asmenų turimų ankstesnių (ar kitų sąžiningų) teisių. Esant neigiamam atsakymui, t. y.
nustačius, kad ženklas kaip toks per se negali pretenduoti į apsaugą išimtinėmis teisėmis, jo santykis su
kitų asmenų turimomis ankstesnėmis (ar kitomis sąžiningomis) teisėmis tampa neaktualus.
Pagal Prekių ženklo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, Valstybinis patentų biuras prekių
ženklo ekspertizę atlieka tik pagal absoliučius reikalavimus prekių ženklui. Ženklą registruojant ženklo
ekspertizė pagal kitus, Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus, reikalavimus nėra atliekama. Jei
ženklas neatitinka reikalavimų gali kilti ginčas tarp pareiškėjo ir Valstybinio patentų biuro. Kai prekių 6
ženklą yra atsisakoma registruoti - vadinamoji ex-partes procedūra — Valstybinio patentų biuro
Apeliaciniame skyriuje ir teisme. Taip pat ginčas gali kilti ir tarp dviejų ūkio subjektų jau po prekių
ženklo registracijos - vadinamoji inter-partes procedūra Valstybinio patentų biuro Apeliaciniame
skyriuje ir teisme.
Taigi, kiekvienas prekių ženklas turi atitikti absoliučius reikalavimus, kad galėtų būti įregistruotas.
Darytina išvada, kad bet koks prekės ženklas įregistruotas būti negali. Kiti (santykiniai, reliatyvūs)
reikalavimai prekių ženklui, padeda panaikinti jo registraciją, kai yra manoma, kad ženklas pažeidžia
jam nustatytus reikalavimus.
2.1.1. Absoliututūs reikalavimai prekių ženklui
Pagal Prekių ženklo įstatymo 6 straipsnį, žymuo, kuris negali būti pripažintas kaip prekių ženklas
arba įregistruoto ženklo registracija turi būti panaikinta, jeigu:
1) negali sudaryti ženklo pagal Prekių ženklo įstatymo 5 straipsnį;
Prekių ženklo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė
apsauga, gali būti sudaryti iš šių žymenų: žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų,
juridinių asmenų pavadinimų, šūkių; raidžių, skaitmenų; piešinių, emblemų; erdvinių formų (gaminių
išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos); spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos; bet kokio iš
nurodytų žymenų derinio.
2) neturi jokio skiriamojo požymio;
Ženklas laikomas neturinčiu jokio skiriamojo požymio, jei jis negali atskirti vieno asmens prekių arba
paslaugų nuo kito asmens prekių arba paslaugų dėl to, kad, pvz., prekes arba paslaugas aprašo vien žodžiu
arba vaizdu.
3) dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos
praktikoje yra tapęs bendriniu;
Nustatant, ar ženklas dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos
praktikoje yra tapęs bendriniu, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokioms prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti
jis yra registruojamas.
4) žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę,
prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų
charakteristikas;
7
Prie tokių priskiriami žymenys, kurie tiesiogiai nurodo, pvz., prekių rūšį (nealkoholinis gėrimas,
vaikiškas žaislas), prekės kokybę (švarūs batai, balti dantys), prekės paskirtį ( baldų valiklis), prekės
vertę (brangiausias, pigiausias) ir t.t.
5) gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės
ar geografinės kilmės;
Ženklas neturi būti sudarytas taip, kad pirkėjui galėtų kilti abejonės dėl prekės arba paslaugos rūšies,
kokybės ar geografinės kilmės. Kaip klaidinantys ženklai, pripažįstami žymenys, kurie iš dalies ar pilnai
sudaryti iš geografinių pavadinimų, kurie ištikrųjų nėra prekių arba paslaugų gamintojo buvimo vieta ir
pan.
6) prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, etinėms visuomenės normoms,
žmoniškumo principams;
Tai žymenys, kurie propaguoja agresyvumą, rasizmą, nepykantą. Tai gali būti įvairūs šūkiai, piešiniai,
žodžiai.
7) yra arba vien forma, kurią lemia pačių prekių rūšis, arba forma, būtina techniniam
rezultatui gauti, arba forma, suteikianti prekėms esminę vertę;
8) yra sudarytas iš Lietuvos Respublikos oficialiojo ar tradicinio (trumpojo)
valstybės pavadinimo, herbo, vėliavos ar kitų valstybės heraldikos objektų ar juos mėgdžiojantis, taip
pat garantinių ir prabos ženklų, antspaudų, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklų, jeigu nėra Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti juos ženkle;
9) sudarytas iš žymenų, kuriems registruoti nėra gauta kitų valstybių ar tarptautinių
organizacijų kompetentingų institucijų sutikimo ir kuriuos turi būti atsisakyta registruoti arba kurių
registracija turi būti pripažinta negaliojančia pagal Paryžiaus konvencijos 6 straipsnį;
10) yra didelės vertės simbolis, ypač religinis simbolis;
Toks žymuo galėtų būti, pvz., valstybės istorijoje žinomo žmogaus pavardė ar portretas.
11) sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti prekėms,
kilusioms iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, jeigu šios nuorodos naudojimas tokių prekių
ženkle Lietuvos Respublikoje gali klaidinti visuomenę dėl tikrosios prekių kilmės vietos. Ši
nuostata taikoma ir ženklams su geografine nuoroda, kuri, nors ir teisingai nurodo prekių kilmės
vietą, tačiau gali klaidinti visuomenę neteisingai informuodama, kad prekės kilusios iš kitos
vietos;
8
Pavyzdys būtų rankinukas, kuris nėra pagamintas Italijoje, tačiau pavadinimas ir tikroji kilmės
vieta parašyta itališkai.
12) sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti vynui ar stipriems
alkoholiniams gėrimams, kilusiems iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, net ir tada, kai jis nurodo
tikrąją prekių kilmės vietą, arba kai ta geografinė nuoroda pateikiama išversta į kitą kalbą, ar kai
ji vartojama su papildomais apibūdinamaisiais žodžiais, pavyzdžiui, „rūšis“, „tipas“, „stilius“,
„imitacija“ ar panašiai.
Pvz., šampanizuotas vynas.
Vidutinis vartotojas prekes arba paslaugas renkasi būtent pagal prekės ženklą, todėl prekės ženklas
turėtų atitikti absoliučius reikalavimus, kad neklaidinti pirkėjų dėl kilmės vietos ir pan.
2.1.2.Kiti (santykiniai, reliatyvūs) reikalavimai
Kalbant apie kitus ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus, galima paminėti,
kad jie suskirstyti į keturias grupes:
1) ženklai yra tapatūs ar klaidinančiai panašūs į kitą prekių ženklą, įskaitant ir plačiai žinomus prekių
ženklus;
2) ženklai yra tapatūs ar klaidinančiai panašūs į kitą intelektinės ar pramoninės nuosavybės objektą;
3) ženklai yra tapatūs ar klaidinančiai panašūs į saugomą geografinę nuorodą;
4) ženklai yra įregistruoti contra bona fide (vadinamosios (angl. bad faith applications). (Birštonas R.,
Klimkevičiūtė D. ir kt., 2010).
Sprendžiant dėl ženklo registracijos, Valstybinis patentų biuras ekspertizės pagal šiuos pagrindus
neatlieka.
Pagal Prekių ženklo 7 straipsnį, ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra:
1) tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms prekėms ir (ar)
paslaugoms;
Šiuo atveju ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia siejamas su trimis sąlygomis: prioritetu,
ženklų tapatumu, bei prekių arba paslaugų tapatumu. Kalbant apie tapačius prekių ženklus, galima teigti,
kad ženklai nebūtinai turi būti identiški, jie gali skirtis vieni nuo kitų, bet tie skirtumai yra minimalūs ir
nepastebimi visuomenei, todėl ženklai gali būti laikomi vienodais.
9
2) tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir
(ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir
klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu;
Ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia siejamas su trimis sąlygomis: prioritetu, prekių ženklo
tapatumu anksčiau įregistruotam prekių ženklui ir skirtam žymėti tapačioms prekėms ar paslaugoms,
arba jei prekių ženklas yra panašus į anksčiau įregistruotą prekių ženklą ir skirtas žymėti tapačioms arba
panašioms prekėms arba paslaugoms žymėti.
3) tapatus Prekių ženklo įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintam plačiai
žinomu ženklui, priklausančiam kitam asmeniui, arba klaidinamai į jį panašus;
Platus ženklo žinomumas turi būti nustatytas ginčijamojo prekių ženklo teisių apsaugos atsiradimo
pradžiai (t. y. paraiškos padavimo arba prioriteto datai).
4) tapatus juridinio asmens pavadinimui arba klaidinamai panašus į juridinio asmens pavadinimą,
priklausantį kitam asmeniui, kuris teisę į tą pavadinimą Lietuvos Respublikoje įgijo iki paraiškos
įregistruoti ženklą padavimo arba prioriteto datos, jeigu datoje nurodytą dieną juridinis asmuo turėjo
teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar)
paslaugos;
Juridinio asmens pavadinimas neturėtų klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau užregistruotą
juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių
ir paslaugų ženklus.
5) tapatus Lietuvos Respublikoje saugomai geografinei nuorodai arba klaidinamai į ją panašus, išskyrus
tokią nuorodą, kuri kaip nesaugomas elementas įtraukta į ženklą, registruojamą asmens, turinčio teisę
naudoti tą geografinę nuorodą;
6) tapatus saugomam pramoniniam dizainui ar kitam pramoninės nuosavybės objektui, autorių teisių
saugomam literatūros, mokslo, meno kūriniui, žinomo asmens pavardei ar vardui, meniniam
pseudonimui ar kito asmens portretui arba yra klaidinamai į jį panašus, išskyrus atvejus, kai šių teisių
savininkas ar jo teisių perėmėjas yra davęs sutikimą.
7) tapatus ankstesniam Bendrijos prekių ženklui arba klaidinamai į jį panašus, jeigu vėlesnis ženklas
pareikštas registruoti ar įregistruotas prekėms ir (ar) paslaugoms, kurios nėra panašios į prekes ir (ar)
paslaugas, kurioms registruotas ankstesnis Bendrijos prekių ženklas, jeigu ankstesnis Bendrijos prekių
10
ženklas turi reputaciją Europos Bendrijoje ir jeigu dėl neteisėto vėlesnio ženklo naudojimo gali atsirasti
galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pažeisti ankstesnio Bendrijos prekių ženklo skiriamąjį
požymį, arba pakenkti jo reputacijai.
Prekių ženklų įstatymo 3 dalyje taip pat įtvirtinta, kad ženklo registracija gali būti pripažinta
negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas
nesąžiningų ketinimų. (Birštonas R., Klimkevičiūtė D. ir kt., 2010). Sprendžiant, ar ženklas registruoti
buvo paduotas turint nesąžiningų ketinimų, reikia įvertinti su šiuo faktu visas susijusias aplinkybes.
Viena iš aplinkybių - reikia išsiaiškinti ar atsakovas žinojo arba bent galėjo numanyti apie atitinkamą
kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę plačiąja prasme.
Be šios aplinkybės, galima išskirti dar kelias:
- nesąžiningų ketinimų kryptingumas ir poveikis konkrečiai tam asmeniui, kuris siekia užginčyti prekių
ženklo registraciją;
- komerciniai interesai: prekių ženklo naudojimas ir ketinimas jį naudoti (komercinis interesas per se
nelaikytinas pagrindu, įrodančiu faktą, kad subjektinės teisės į ginčijamąjį ženklą plačiąja prasme
priklauso tam asmeniui, kuris į šį ženklą turi tik komercinį interesą. Tačiau šis kriterijus turi didelę
reikšmę įrodant buvimą kito kriterijaus — žinojimo arba galėjimo žinoti apie kito asmens subjektinę
teisę į ginčijamą ar protestuojamą ženklą);
- reklamos faktas ir apyvartos rinkoje apimtys; subjektų konkuravimo toje pačioje rinkoje faktas;
- subjektų ankstesnis bendradarbiavimas;
- prekių ženklų ir jais pažymėtų prekių ir paslaugų tapatumas;
- neketinimas naudoti įregistruoto prekių ženklo ir kt.
(Birštonas R., Klimkevičiūtė D. ir kt., 2010).
Pabrėžtina yra tai, kad nors ir neketinimo naudotis įregistruotu prekių ženklu nėra pakankamas
kriterijus prekių ženklo registraciją pripažinti negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų, vis dėlto, ši
aplinkybė yra vertinama byloje kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis ir tai turi didelės reikšmės
ar paraišką padavęs asmuo turėjo nesąžiningų ketinimų. Jeigu paraiška registruoti ženklą buvo paduota
turint nesąžiningų ketinimų, jokie tolimesni veiksmai nepaneigs šio fakto. Vertinant aplinkybes, kurios
susiklostė dėl nesąžiningų ketinimų, atsižvelgti reikia į tas, kurios susiklostė paraiškos padavimo dieną,
o ne tos, kurios susiklostė vėliau. (Birštonas R., Klimkevičiūtė D. ir kt., 2010).
Tarybos reglamente dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnyje 1 dalyje yra nurodyti santykiniai
atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai. Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių
ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:
11
a) jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui, o prekės ar paslaugos, kurioms prašoma jį įregistruoti,
yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas;
b) jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms
prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje,
kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas; suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su
ankstesniu prekių ženklu.
Taigi, reikalavimai ženklui gali būti absoliutūs ir kiti - santykiniai, reliatyvūs. Kriterijus, kuris
skiria šias dvi sąvokas yra tik tas, kad absoliutūs reikalavimai yra keliami ženklams, kurie yra per se, kas
išvertus iš lotynų kalbos reikštų savaime, pats vienas arba kitaip - "through itself".
2.2.Teisių į prekių ženklą atsiradimas
Teisės į prekių ženklą atsiranda įregistravus ženklą. Pasak Allano Poulterio, pats veiksmingiausias
prekių ženklo savininko ginklas yra didelis prekių ženklų registravimo rinkinys. Prekių ženklų teisė
priklauso nuo vietovės, todėl įmanoma užpildyti registravimo paraiškas beveik kiekvienoje pasaulio šalyje.
Pirma paraiška buvo pateikta Didžiojoje Britanijoje 1876 m. Bass „Raudonojo trikampio" etiketei ir ji
galioja iki šiol. Iš tiesų, daugelis iki šiol registruotų prekių ženklų jau atšventė savo šimtmetį, tarp jų - tokie
vardai kaip Kodak ar Coca-Cola.
Pagal Paryžiaus konvencijos 6 straipsnį „Ženklai: registravimo sąlygos; to paties ženklo įvairiose
šalyse apsaugos nepriklausomumas“ registravimo sąlygos kiekvienoje Sąjungos šalyje nustatomos
nacionalinių įstatymų. Tačiau ženklas, dėl kurio vienos Sąjungos šalies pilietis padavė paraišką kurioje
nors kitoje Sąjungos šalyje, negali būti atmestas arba paskelbtas negaliojančiu, remiantis tuo, kad jis
nebuvo pareikštas, užregistruotas arba atnaujintas kilmės šalyje. Kurioje nors Sąjungos šalyje pagal
nustatytas taisykles užregistruotas ženklas laikomas nepriklausomu nuo ženklų, užregistruotų kitose
Sąjungos šalyse, įskaitant ir jo kilmės šalį.
TRIPS sutarties 18 straipsnis teigia, jog pradinė prekės ženklo registracija bei kiekviena atnaujinta
registracija galioja ne trumpiau kaip septynerius metus. Prekės ženklo registracija atnaujinama be
apribojimų. Tai leidžia teigti, kad prekių ženklo registracijos terminas gali galioti amžinai.
2.2.1. Registravimo procedūra
12
Norint įregistruoti ženklą, reikia paduoti paraišką Valstybiniam patentų biurui. Paraišką pareiškėjo
vardu gali paduoti ir jo atstovas. Prekių ženklų registravimo taisyklėse nustatyta, kad paraišką taip pat gali
paduoti šie asmenys: fizinis ar juridinis asmuo, norintis savo vardu įregistruoti ženklą ir įgyti ženklo
savininko teises Lietuvos Respublikoje; keletas fizinių ar keletas juridinių asmenų arba fiziniai ir juridiniai
asmenys kartu, kurie, įregistravus ženklą, pripažįstami ženklo bendrasavininkiais; asmenų sąjunga
(asociacija, susivienijimas, konsorciumas ir pan.), norinti įregistruoti kolektyvinį ženklą; anksčiau nurodytų
asmenų atstovas, įskaitant patentinį patikėtinį, kuris Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka
turi įgaliojimus atstovauti asmenims Valstybiniame patentų biure.
Vienam ženklui įregistruoti paduodama viena paraiška. Paraiškoje gali būti prašoma įregistruoti ženklą
vienai ar daugiau Nicos klasifikacijos prekių ir (ar) paslaugų klasių. Paraiška paduodama tiesiogiai
Valstybiniame patentų biure arba paštu. Prašymas įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą
užpildomas lietuvių kalba. Jeigu kiti dokumentai pateikiami ne lietuvių kalba, per 3 mėnesius nuo paraiškos
padavimo dienos turi būti Valstybiniam patentų biurui pateiktas jų vertimas į lietuvių kalbą. Prieš paduodant
paraišką, turi būti sumokėtas nustatytas mokestis už paraiškos padavimą. Už kiekvieną prekių ir (ar)
paslaugų klasę, jeigu jų paraiškoje nurodyta daugiau negu viena, turi būti sumokėtas papildomas mokestis.
Svarstant, kas galėtų būti prekių ženklo apsaugos objektas, pirmiausia reikia nustatyti verslo savybes,
kurios atspindi produkto ar suteiktos paslaugos esmę. Pavyzdžiui, Nike, be kitų dalykų, apsaugojo savo
vardą „Nike" «paukščiuko" dizaino ženklą ir šūkį „Tiesiog padarykite tai". Yra ir užregistruotų kvapų
pavyzdžių, tarp jų - „žaibiškai sklindantis stiprus karčiojo alaus kvapas". Tačiau neseniai priimtas Europos
teisingumo teismo sprendimas privertė suabejoti gebėjimu užregistruoti kvapus, nes tai sunku išreikšti
grafiškai, kai reikia priimti sprendimus dėl reikiamos teisinės apsaugos apimties. JAV patentų biuras kvapus
registruoja. Taip pat galima registruoti ir formą bei produkų puošybą. Hologramas, animacines žymes,
mažmeninės prekybos vietų išskirtinius maketus ir netgi gestus.
Paanalizavus kelis prekių ženklo registracijos ypatumus, iškyla klausimas, kodėl reikia registruoti. O
gi, registruotas prekių ženklas suteikia savininkui apsaugą nuo trečiųjų šalių neteisėto jo naudojimo
neleistinomis aplinkybėmis. Daugumoje šalių registravimo suteiktos teisės reiškia daugiau nei apsaugą nuo
neteisėto registruotų prekių ir paslaugų naudojimo. Tam tikromis aplinkybėmis jos suteikia teisę savininkui
uždrausti panašių ženklų naudojimą panašioms prekėms bei paslaugoms ir, kai kuriais atvejais, ženklo
naudojimą nepanašioms prekėms. Priimtinos apsaugos priemonės leidžia įsikišti siekiant sustabdyti neteisėtą
ženklo naudojimą, taip pat reikalauti kompensacijos dėl patirtos žalos. Registravimas taip pat reiškia
nuosavybės apsaugą, pakeičiančią ar palengvinančią licencijų suteikimą. Tai ypač svarbu verslui, susijusiam
su prekyba. (Allanas Poulteris).
13
2.2.2.Tarptautinė registracija
Pagal Prekių ženklo įstatymą, tarptautinė registracija, tai ženklo įregistravimas Pasaulinės intelektinės
nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro tarptautiniame registre pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų
registracijos protokolą, priimtą Madride 1989 m. birželio 27 d. Tarptautinei prekių ženklų registracijai skirti du
tarptautiniai teisės aktai — 1891 m. Madrido sutartis dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos ir 1989 m.
Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolas.
Nuo tarptautinės ženklo registracijos, kurioje nurodoma Lietuvos Respublika, datos pagal Madrido
protokolo 3 straipsnio 4 dalį arba teritorinio išplėtimo po tarptautinės registracijos datos pagal Madrido
protokolo 3 straipsnio 2 dalį, tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir Prekių
ženklo įstatymo nustatyta tvarka pareikštas registruoti ženklas. Taigi tarptautinei ženklo registracijai
suteikus apsaugą Lietuvos Respublikoje, jis yra saugomas ir ženklo savininko teisės ginamos lygiai taip
pat, kaip jei ženklui apsauga būtų suteikta registruojant jį nacionaline procedūra.
Nuo nurodytos datos tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir
ženklas, kuris būtų įregistruotas vadovaujantis nacionalinio Prekių ženklų įstatymo nuostatomis.
Tarptautinės ženklo registracijos duomenys skelbiami Tarptautinio biuro tarptautinių ženklų biuletenyje.
Valstybinis patentų biuras duomenis apie tarptautinę ženklo registraciją, išplėstą Lietuvos Respublikoje,
įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą.
Jeigu tarptautinės registracijos ženklas neatitinka Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintų
absoliučių reikalavimų prekių ženklui arba jeigu nurodyto įstatymo nustatyta tvarka yra paduotas protestas
dėl ženklo registracijos, Valstybinis patentų biuras informuoja Tarptautinį biurą, kad tokio ženklo apsauga
Lietuvos Respublikoje visiškai ar iš dalies negali būti suteikta. Taigi, ženklas, kuriam prašoma suteikti
apsaugą Lietuvoje Madrido sutarties protokolo pagrindu, patikrinamas pagal Prekių ženklų įstatymo 6
straipsnio nuostatas taip pat, kaip ir ženklas, kuriam paraiška būtų paduota vadinamuoju nacionaliniu keliu.
Prekių ženklo patikrinimas pagal Prekių ženklo įstatymą, yra analogiškas, nepriklausomai nuo to, ar ženklo
registracija paduota nacionaliniu keliu, ar tarptautiniu susitarimu. Jeigu tarptautinės registracijos ženklas
neatitinka Prekių ženklo įstatymo 6 straipsnio reikalavimų arba jeigu Prekių ženklo įstatymo nustatyta
tvarka yra paduotas protestas dėl ženklo registracijos, Valstybinis patentų biuras Madrido protokolo
nustatytais terminais informuoja Tarptautinį biurą, kad tokio ženklo apsauga Lietuvos Respublikoje
visiškai ar iš dalies negali būti suteikta.
Kalbant apie tarptautinės registracijos galiojimo terminą, tai ji galioja 10 metų ir terminą galima pratęsti.
Praėjus penkeriems metams, tarptautinė registracija toliau nurodytomis sąlygomis tampa nepriklausoma nuo
14
pagrindinės paraiškos, nuo pagal tokią paraišką atliktos registracijos arba nuo pagrindinės registracijos.
(Madrido sutarties protokolo 6 straipsnis).
2.3. Apsaugos terminas
Daugumos intelektinės nuosavybės teisių objektų apsauga yra ribojama laike, o tų objektų, kuriems
galiojimo terminas nenustatytas – taikomos specialios sąlygos ir apribojimai. Prekių ženklas papuola į tą
grupę objektų, kurių apsauga laike yra neribojama.
Kalbant apie prekių ženklą, Prekių ženklo įstatymo 35 straipsnis nurodo, kad pradinis ženklo
registracijos galiojimo terminas yra 10 metų nuo paraiškos padavimo dienos, tačiau galiojimas gali būti
pratęsiamas visoms arba daliai prekių ir paslaugų kiekvieną kartą ne ilgiau kaip dar 10 metų. Kaip
nurodoma Prekių ženklo įstatymo 36 straipsnio, registracija į prekių ženką gali būti pratęsiama, jeigu
Valstybiniam patentų biurui yra pateikiami šie dokumentai:
1) prašymas pratęsti ženklo registracijos galiojimą visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų;
2) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis.
Prašymas pratęsti galiojimo laiką turi būti paduotas per šešių mėnesių laikotarpį, kuris pasibaigia paskutinę
to mėnesio, kurį nutrūksta apsaugos galiojimas, dieną. Per šį laikotarpį turi būti sumikėti ir mokesčiai.
Kuomet visi dokumentai pateikti ir yra sumokėtas mokestis už ženklo pratęsimą, registracija yra
pratęsiama ir prekių ženklas ir vėl yra saugomas visus 10 metų. Tokį teisinį reguliavimą galima pagrįsti tuo,
jog prekių ženklas atlikdamas skiriamąją funkciją saugo visuomenę nuo painiavos rinkoje. Dėl to ženklas
turi galioti tol, kol jis tarnauja visuomenės labui. Tačiau, kai ženklas nebėra naudojamas kaip gamintojo
identifikavimo priemonė, jis tampa „nebenaudingas“ visuomenei, todėl jam neturi būti toliau taikoma
apsauga.
Taigi, prekių ženklas yra didelė vertybė jo savininkui ir todėl turi būti saugomas nuo įvairiausių
neteisėtų veiksmų. Prekių ženklo apsauga faktiškai gali trukti amžinai, kas sudaro pagrindą įgyti teises į
gaminio išvaizdą būtent prekių ženklo pagalba.
2.4. Suteikiamos teisės prekių ženklo savininkui, jų apimtys ir apribojimai
15
Kalbant apie prekių ženklo savininko teises, dar kartą reikėtų prisiminti ženklo savininko sąvoką.
Pagal Prekių ženklo įstatymą, ženklo savininkas – Prekių ženklo įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos
Respublikoje saugomo ženklo savininkas. Kiekvienas prekių ar paslaugų ženklo savininkas turi specialias
teises, kurios leidžia jam, laisvai ir be kitų įsikišimo, naudoti ir disponuoti ženklu.
Pagal prekių ženklo įstatymo 38 straipsnį 1 dalį, ženklo savininkas išimtinę teisę uždrausti kitiems
asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra:
1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms;
2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį
panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu
ženklu;
3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panašus į jį, jeigu
įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo
įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo
reputacijai.
Prašant taikyti atitinkamus draudimus įregistruoto prekių ženklo atžvilgiu, visų pirma, turi būti nuginčyta
to prekių ženklo registracija. Ir tik kai ženklo registracija yra nuginčyta, galima taikyti kitus draudimus.
Pagal Prekių ženklo 3 straipsnio 2 dalį, ženklo savininkas vadovaudamasis to paties straipsnio 1 dalies
nuostatomis, gali uždrausti:
1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę;
2) siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti
ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas;
3) importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes;
4) naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje;
5) gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos Prekių ženklo straipsnio 2
dalies 1–4 punktuose nurodytus veiksmus.
Formuluodamas ieškinio reikalavimus, registruoto ženklo savininkas savo teisėms ginti turi konkrečiai
įvardyti žymenį, kurį jis prašo drausti vartoti, ir prekes ar paslaugas, kurioms jis prašo uždrausti vartoti šį
žymenį. Teisės aktų nustatyta tvarka, neįregistruoto žymens draudimo naudoti dalykas turi būti
identifikuojamas, teismo sprendimo ar rezoliucinėje dalyje pateikiama nuoroda į konkretų bylos lapą,
kuriame to žymens vaizdas. Jeigu uždraudžiamas naudoti prekių ženklas, kurio registracija buvo pripažinta
16
negaliojančia ar panaikinta, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, pakanka nurodyti registracijos numerį.
(Birštonas R., Klimkevičiūtė D. ir kt., 2010).
Kalbant apie ženklo skiriamojo požymio pažeidimus, reikia paminėti dar kelis atvejus, kurie nurodyti
Prekių ženklo 38 straipsnio 3 dalyje. Tai atvejai, kai:
1) žymuo naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas ir toks jo naudojimas klaidina visuomenę dėl savo
panašumo į įregistruotą ženklą bei prekes ir (ar) paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas;
2) skelbimuose ar kitose visuomenės informavimo priemonėse žymuo atgaminamas arba nurodomas taip, kad
gali susidaryti įspūdis, jog atitinkamas ženklas yra tapęs bendriniu tam tikrų prekių ir (ar) paslaugų
pavadinimu.
Pirmuoju atveju kalbama apie ne apie teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto juridinio asmens
pavadinimo naudojimą, bet apie teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruoto žymens naudojimą, kai jis
naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas, bet ne jo gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų atskyrimo
prasme.
Prekių ženklo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti atvejai, nesuteikiantys ženklo savininkui teisės
uždrausti kitiems asmenims savo ūkinėje ar komercinėje veikloje naudoti kaip žymenį:
1) savo vardą, pavardę ir (ar) adresą;
2) prekių ir (ar) teikiamų paslaugų rūšies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės kilmės, prekių
pagaminimo ir (ar) paslaugų teikimo laiko nuorodas arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas;
3) ženklą, kai būtina nurodyti prekių ir (ar) paslaugų, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirtį;
4) ženklą lyginamojoje reklamoje, jei tokia reklama yra leidžiama.
Tačiau šie ženklo savininko teisių apribojimai gali būti taikomi tik tada, kai nurodyti naudojimo atvejai
neprieštarauja sąžiningos ūkinės ar komercinės veiklos praktikai. Tai reiškia, kad derėtų sąžiningai elgtis
teisėtų prekių ženklo savininko interesų atžvilgiu.
Svarbu paminėti ir prekių ženklo savininko teisių pasibaigimą. Prekių ženklo įstatymo 40 straipsnis
kaip tik ir reglamentuoja šią nuostatą. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad ženklo registracija nesuteikia jo
savininkui teisės uždrausti kitam asmeniui žymėti juo prekes, kurios paties ženklo savininko arba jo
sutikimu yra pažymėtos ir išleistos į Europos Bendrijos rinką. Kitaip tariant, ženklo savininkas negali kištis
į to prekių ženklo judėjimą, kuris buvo išleistas į Europos Bendrijos rinką. Prekių ženklo įstatymo 40
straipsnio 2 dalis nurodo, kad to paties straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu yra pagrįstų
17
priežasčių, dėl kurių ženklo savininkas gali nesutikti su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu
pažymėtų tokiu ženklu ir išleistų į rinką prekių kokybė pasikeitė ar pablogėjo.
Taigi, kalbant apie teises, reikia nepamiršti, kad visos teisės, įskaitant ir ženklo savininko teises, turi
tam tikrus apribojimus ir apimtis. Tai reiškia, kad žodis „teisės“ turi ne tik pradžią ir leidžia elgtis kaip
patinka, tačiau turi ir draudimų, o kartu – ir pabaigą.
2.5.Prekių ženklo savininko teisių įgyvendinimas ir gynimas
Kalbant apie ženklo savininko teisių įgyvendinimą, reikia atskleisti subjektus, galinčius įgyvendinti teises
į prekių ženklą. Tai - pareiškėjas, prekių ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, ginantys savo teises, taip pat
išimtinių licencijų licenciatai, ginantys jiems suteiktas teises.
Nurodyti subjektai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:
1) pripažinti teises;
2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti pažeistos teisės arba atsirasti žala;
4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas;
5) taikyti kitus Prekių ženklų įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.
(Prekių ženklo įstatymo 50 straipsnio 1 dalis).
Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl
kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, vykdymą, teismas subjektų, galinčių įgyvendinti
teises į prekių ženklą, prašymu gali įpareigoti pažeidėją tiems subjektams pateikti tinkamą galimos žalos
kompensavimo užtikrinimą.
LR Baudžiamojo kodekso 204 straipsnis „Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas“
reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą ženklų naudojimą. „Tas, kas neturėdamas leidimo
svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu
paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės
atėmimu iki dvejų metų. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį
ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį
nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.“
Kalbant toliau, galima paminėti ir LR administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kurio 214-27
straipsnis reglamentuoja administracinę atsakomybę už neteisėtą prekių ženklo naudojimą. „Prekių, neteisėtai
pažymėtų svetimu prekių ženklu, laikymas ar gabenimas siekiant turtinės naudos arba prekių, neteisėtai
18
pagamintų panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą, laikymas ar gabenimas siekiant turtinės naudos –
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių
ženklu, ar prekių, neteisėtai pagamintų panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą, ir jų gamybos
priemonių ar įrangos konfiskavimu.“
Ginčus dėl prekių ženklų nagrinėja institucijos:
1) Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (nagrinėja
ginčus, numatytus Prekių ženklų įstatymo 18 straipsnyje — dėl ženklo neatitikties Prekių ženklų įstatymo 6 ir 7
straipsniuose įtvirtintiems reikalavimams protestavimo procedūra);
2) Vilniaus apygardos teismas dėl:
- Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų;
- ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia;
- ženklo registracijos panaikinimo;
- ženklo savininko teisių gynimo;
- ženklo pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje;
- Bendrijos prekių ženklų pagal Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 90—101 straipsnių
nuostatas.
Taigi, kad apginti prekių ženklo savininko teises, tam yra skirti specialūs teisės aktai, kurie numato
baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, taip pat ir institucijos, nagrinėjančios ginčus dėl prekių ženklų.
19