MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Dr. Goda Ambrasaitė, Dr

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Dr. Goda Ambrasait�, Dr. Rimvydas Norkus

ATSKIR� CIVILINIO PROCESO STADIJ� IR ATSKIR� KATEGORIJ� CIVILINI� BYL� NAGRIN�JIMO YPATUMAI

Mokymo priemon�

PATVIRTINTA Mykolo Romerio Universiteto Teis�s fakulteto Civilinio proceso katedros 2007-06-07 protokolu Nr. 1CPK-9

Vilnius, 2007

© G. Ambrasait�, 2007 © R. Norkus, 2007 Šis k�rinys yra autori� teis�s saugomas objektas. Be autori� sutikimo draudžiama š� k�rin� atgaminti bet kokia forma ar b�du, viešai j� skelbti, �skaitant padarym� viešai prieinamo kompiuteri� tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti k�rinio original� ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavyb�n.

2

TURINYS

�VADAS.........................................................................................................................................3

TEIS� � TEISMIN� GYNYB�...................................................................................................4

CIVILIN�S BYLOS IŠK�LIMAS...........................................................................................10

PASIRENGIMAS CIVILINI� BYL� NAGRIN�JIMUI TEISME.....................................18

CIVILIN�S BYLOS NAGRIN�JIMAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME..............25

CIVILIN�S BYLOS NAGRIN�JIMAS APELIACIN�S INSTANCIJOS TEISME..........33

CIVILIN�S BYLOS NAGRIN�JIMAS KASACINIAME TEISME...................................39

PROCESO ATNAUJINIMAS...................................................................................................44

ATSKIR� KATEGORIJ� CIVILINI� BYL� SAMPRATA, R�ŠYS................................48

BYL�, KYLAN�I� IŠ ŠEIMOS TEISINI� SANTYKI�, NAGRIN�JIMO

YPATUMAI................................................................................................................................56

BYL�, KYLAN�I� IŠ DARBO TEISINI� SANTYKI�, NAGRIN�JIMO

YPATUMAI...............................................................................................................................67

BYL�, KYLAN�I� IŠ BANKROTO TEISINI� SANTYKI�, NAGRIN�JIMO

YPATUMAI...............................................................................................................................77

3

�VADAS

Šis metodinis leidinys skirtas pad�ti studentams pasirengti Atskir� civilinio proceso stadij� ir

atskir� kategorij� civilini� byl� nagrin�jimo ypatum� kurso seminarams, kontroliniams darbams,

gauti gr�žtam�j� informacij� apie studijuojamo dalyko �sisavinimo lyg� iki egzamin� sesijos.

Leidinio medžiaga suskirtyta temomis pagal Atskir� civilinio proceso stadij� ir atskir� kategorij�

civilini� byl� nagrin�jimo ypatum� dalyko program�. Kiekvienos temos studijoms pateikiami

esminiai temos klausimai, trumpas esmini� temos klausim� konspektas, kontroliniai klausimai,

skirti studentams pasitikrinti medžiagos �sisavinimo lyg�, pagrindiniai rekomenduojami literat�ros

šaltiniai. Tem� pabaigoje pateikiami praktiniai uždaviniai tur�t� pad�ti studentams �vertinti savo

galimybes teorines žinias pritaikyti sprendžiant konkre�ius teisinius kazusus.

Leidinys skirtas magistro studij� programos studentams, studijuojantiems Atskir� civilinio proceso

stadij� ir atskir� kategorij� civilini� byl� nagrin�jimo ypatum� special�j� kurs�. Ypa� naudingas šis

leidinys tur�t� b�ti neakivaizdin studij� form� pasirinkusiems studentams.

***

4

I. TEIS� � TEISMIN� GYNYB�

1. Teis� � teismin gynyb� kaip viena pagrindini� asmens teisi�. Šios teis�s esm� ir turinys. 2. Europos Žmogaus Teisi� ir Pagrindini� Laisvi� Apsaugos Konvencijos 6 straipsnio aiškinimas

Europos Žmogaus Teisi� Teismo praktikoje. 3. Teis� � teismin gynyb� kaip konstitucinis principas. 4. Teis� � teismin gynyb� materialine teisine prasme. 5. Teis� � teismin gynyb� procesine teisine prasme. 6. Viešojo intereso gynimas civiliniame procese.

Kontroliniai klausimai:

1. Kokias pareigas sukelia valstybei Europos Žmogaus Teisi� ir Pagrindini� Laisvi� Apsaugos Konvencijos 6 straipsnis?

2. Kokios teis�s � teismin gynyb� leistino ribojimo s�lygos nustatytos Europos Žmogaus Teisi� Teismo praktikoje?

3. Ar leistini (ir kokiomis s�lygomis) finansiniai teis�s kreiptis � teism� ribojimai pagal Europos Žmogaus Teisi� Teismo praktik�?

4. Ar Konstitucijoje �tvirtinta teis� � teismin gynyb� reiškia, kad kiekvienas asmuo bet kokiomis s�lygomis turi teis kreiptis � teism�? Ar teis� � teismin gynyb� apima teis ginti kito asmens interesus?

5. Koks yra konstitucin�s teis�s � teismin gynyb� turinys? 6. Kaip suprantate teis � teismin gynyb� materialine teisine prasme? 7. Kaip suprantate teis � teismin gynyb� procesine teisine prasme? 8. Kokie yra prokuroro, valstyb�s ir savivaldybi� institucij� bei kit� asmen�, pareiškusi� ieškin�

viešajam interesui ginti, dalyvavimo civiliniame procese ypatumai? Literat�ra: 1. Europos Žmogaus Teisi� ir Pagrindini� Laisvi� Apsaugos Konvencija (Žin., 1995, Nr.: 40-987). 2. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Aidas, 1992, Nr.: 220). 3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žin., 2002, Nr.: 36-1340). 4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras (T.1) I dalis. Bendrosios nuostatos. 5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras (T.2). II dalis. Procesas pirmosios instancijos teisme. 6. Laužikas E., Mikel�nas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teis�. I tomas. Justitia, V., 2003 7. Laužikas E., Mikel�nas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teis�. II tomas. Justitia, V., 2005 8. Driukas A., Valan�ius V.. Civilinis procesas: teorija ir praktika (I tomas). TIC, 2005 9. Driukas A., Valan�ius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika (II tomas). TIC, 2006 10. Nekrošius V.. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo �gyvendinimo galimyb�s. Justitia, V., 2002 11. Birmontien� T., Jaraši�nas E., K�ris E. ir kt. Lietuvos konstitucin� teis�. Vilnius: LTU, 2002 12. V�lyvis S. Teis� � teismin gynyb� civilinio proceso doktrinoje.// Teis� � teismin gynyb� ir jos realizavimo praktiniai aspektai. – Vilnius, 2006. 13. V�lyvis S., Abromavi�ien� G. Kai kurios teis�s kreiptis � teism� bendrosios s�lygos.// Jurisprudencija. Mykolo Romerio Universitetas. Mokslo darbai. Nr. 2(80), 2006 14. Europos Žmogaus Teisi� Teismo sprendimai http://www.echr.coe.int. 15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai. http://www.lrkt.lt/ 16. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo nutartys http://www.lat.litlex.lt

5

TEIS� � TEISMIN� GYNYB�

Paskait� konspektas

Teis teismin� gynyb�:

� Konstitucinis principas – teis� � teismin gynyb� yra konstitucinio asmens statuso dalis (Konstitucijos 30 straipsnis)

� Materialine teisine prasme - teis� � pažeistos subjektin�s teis�s atk�rim� vienu ar keliais subjektin�s teis�s gynimo b�dais (CK 1.138 str.), gaunant palank� � teism� besikreipian�iam asmeniui sprendim�.

� Procesine teisine prasme - teis� kreiptis � teism� su ieškinio pareiškimu, pareiškimu, skundu (CPK 5 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas apie teis� teismin� gynyb�:

� Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dal� kiekvienam asmeniui turi b�ti garantuojama teis�

tur�ti nepriklausom� ir nešališk� gin�o arbitr�, kuris pagal Konstitucij� ir �statymus iš esm�s išsprst� kilus� teisin� gin��;

� asmeniui jo pažeist� teisi� gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso;

� asmen� pažeistos teis�s ir teis�ti interesai teisme turi b�ti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai �tvirtinti Konstitucijoje, ar ne;

� asmens teis�s turi b�ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo priva�i� asmen�, tiek nuo valdžios institucij� ar pareig�n� neteis�t� veiksm� (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. geguž�s 8 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai).

� Teis� kreiptis � teism� yra absoliuti. Šios teis�s negalima apriboti ar paneigti. (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas).

Diskusija: ar tiktai teis� � teismin� gynyb� absoliuti? Palyginkite Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisi� Teismo pozicij� šiuo klausimu.

� Pagal Konstitucij� �statym� leid�jas turi pareig� nustatyti tok� teisin� reguliavim�, kad visus gin�us d�l asmen� teisi� ir laisvi� pažeidimo b�t� galima sprsti teisme. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo b�t� paneigta asmens, manan�io, kad jo teis�s ar laisv�s pažeistos, teis� ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 kovo 4 d. nutarimai).

� Teis�s aktais gali b�ti nustatyta ikiteismin� gin�� sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpj��io 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

� Teisinis reguliavimas, �tvirtinantis asmens teis�s � savo teisi� ir laisvi� teismin gynyb� �gyvendinimo tvark�, turi atitikti iš konstitucinio teisin�s valstyb�s principo kylant� teisinio aiškumo reikalavim�. Kad asmuo iš tikr�j� gal�t� �gyvendinti savo teis kreiptis � teism� d�l savo teisi� ir laisvi� gynimo, �statym� leid�jas privalo �statymuose aiškiai nustatyti, kaip ir � kok� teism� asmuo gali kreiptis. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas)

� Iš Konstitucijos kylanti bendrosios kompetencijos teism� instancin� sistema suponuoja tai, kad bet kur� pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismo baigiam�j� akt� turi b�ti galima nustatyta tvarka apsk�sti bent vienos aukštesn�s instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

6

Teis teismin� gynyb� EŽTT praktikoje – EŽTPLAK 6 straipsnio turinys

� Nors Konvencijos 6 straipsnio tekstas tiesiogiai nekalba apie asmens teis� kreiptis � teism�, ta�iau teis� kreiptis � teism� kaip sud�tin� Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje �tvirtintos „teis�s � teism�“ (lietuviškoje literat�roje dažniau vartojamas terminas – teis� � tinkam� teismo proces�) dalis yra pripaž�stama Europos Žmogaus Teisi� Teismo praktikoje:

� „B�t� nesuvokiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1-oji dalis, detaliai reglamentuodama

procesines šali� garantijas jau prasid�jusiame procese, vis� pirma negint� to, kas sudaro reali� galimyb šiomis garantijomis pasinaudoti, t.y. teis�s kreiptis � teism� (teismin�s gynybos prieinamumo). Teismo proceso nešališkumas, viešumas bei efektyvumas netenka prasm�s, jei procesas apskritai negali b�ti prad�tas“ (EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtin� Karalyst�).

� Teis� � teism� (ir tuo pa�iu teis� kreiptis � teism�) EŽTT nuomone, n�ra absoliuti ir gali

b�ti ribojama, su s�lyga, kad toks ribojimas nepažeidžia pa�ios teis�s � teism� esm�s. Be to, kiekvienas teis�s � teism� ribojimas turi tur�ti teis�t� tiksl� ir b�ti proporcingas jam.

� Sprendžiant ar ribojimo tikslas yra teis�tas pirmiausia turi b�ti atsižvelgiama � paties

Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus. Šis straipsnis garantuoja asmeniui, jog jo byla bus išnagrin�ta per proting� termin�. Tod�l priemon�s ribojan�ios teis � teism�, kuri� tikslas – išvengti piktnaudžiavimo procesu, teismo proceso vilkinimo, EŽTT nuomone turi teis�t� tiksl�.

� Reikalavimas prieš kreipiantis � teism� sumok�ti žymin� mokest� savaime nepažeidžia

Konvencijos 6 straipsnio reikalavim�. Ta�iau kiekvienu atveju, atsižvelgiant � bylos aplinkybes, turi b�ti sprendžiama, ar toks finansinis ribojimas apskritai neat�m� iš pareišk�jo galimyb�s kreiptis � teism�, t.y. nepaneig� pa�ios teis�s kreiptis � teism� esm�s:

� Sprendžiant ar asmens teis� � teism� nebuvo pažeista finansiniais ribojimais turi b�ti �vertinti šie reikšmingi kriterijai: mokes�i� suma, atsižvelgiant � konkre�ios bylos aplinkybes, �skaitant pareišk�jo galimyb ši� sum� sumok�ti, taip pat proceso stadija, kurioje buvo reikalaujama mok�ti mokes�ius (EŽTT 2001 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Kreuz prieš Lenkij�);

� Teismo sprendimas neatleisti pareišk�jo nuo žyminio mokes�io sumok�jimo negali b�ti

grindžiamas sp�jimu apie pareišk�jo turtin pad�t� (EŽTT 2001 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Kreuz prieš Lenkij�);

� Reikalavimas mok�ti užstat� galimiems kitos šalies nuostoliams padengti turi teis�t�

tiksl�, ypa� atsižvelgiant � nedideles apelianto galimybes laim�ti proces�. Ta�iau finansiniai ribojimai nesusij su apeliacijos esme ir galima apelianto s�kme turi b�ti ypa� atidžiai tikrinami j� suderinamumo su teisingumo reikalavimais aspektu (EŽTT 2005 m. liepos 26 d. sprendimas byloje Podbielski ir PPU Polpure prieš Lenkij�).

� Bylose susijusiose su asmens civiliniu statusu (neturtin�se bylose), valstyb�s institucijos

(taip pat ir teismai) turi elgtis ypa� r�pestingai (EŽTT 2005 m. liepos 26 d. sprendimas byloje Kniat prieš Lenkij�);

� Konvencijos 6 straipsnis ne tik �pareigoja valstybes nepažeisti asmens teis�s � teism�

7

(pasyvi pareiga), bet ir imtis priemoni�, jog teismin� gynyba asmeniui b�t� realiai prieinama (aktyvi pareiga).

� Konvencijos 6 straipsnis savaime ne�pareigoja valstybi� kiekvienoje civilin�je byloje

garantuoti asmeniui nemokam� teisin pagalb� – siekiant užtikrinti reali� asmens teis � teism� gali b�ti imamasi alternatyvi� priemoni�, pavyzdžiui, supaprastinamos teismin�s proced�ros ir pan (EŽTT 1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey prieš Airij�;

� Reikalavimas, kad kasaciniame teisme kasatorius b�t� atstovaujamas advokato, savaime

neprieštarauja Konvencijos 6 straipsnio nuostatoms, nes jis visiškai atitinka kasacinio teismo kaip tik teis�s klausimus nagrin�jan�io teismo paskirt�. Šis reikalavimas negali b�ti vertinamas kaip bes�lygiškai �pareigojantis nacionalinius teismus suteikti nemokam� teisin pagalb� asmeniui, siekian�iam inicijuoti kasacin� proces�, ta�iau n�ra abejoni�, kad valstyb�, �steigusi apeliacin�s instancijos ir kasacinius teismus, privalo užtikrinti, kad kiekvienas asmuo šiuose teismuose gal�t� naudotis tinkamo proceso garantijomis, �tvirtintomis Konvencijos 6 straipsnyje (EŽTT 2006 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Tabor prieš Lenkij�);

� Konvencija negarantuoja apeliacijos teis�s civilin�se bylose. Konvencijos 6 straipsnis

ne�pareigoja valstybi� kurti apeliacinius ar kasacinius teismus. Ta�iau valstyb�se, kuriose tokie teismai egzistuoja, Konvencijos 6 straipsnio nuostatos bus taikomos ir apeliaciniam bei kasaciniam procesui (Žr. pvz. EŽTT sprendimus bylose Delcourt prieš Belgij�, 1970 m. sausio 17 d.; Levages Prestations Services prieš Pranc�zij�, 1996 m. spalio 23 d.; Garcia Manibardo prieš Ispanij�, 2000 m. vasario 15 d.; Sotris and Nikos Koutras Attee prieš Graikij�, 2000 m. lapkri�io 16 d.; Annoni Di Gussola ir kiti prieš Pranc�zij�, 2000 m. lapkri�io 14 d.; Miroslavsky prieš Jungtin� Karalyst�, 1995 m. birželio 23 d., ir kt. ).

Teis teismin� gynyb� materialine teisine ir procesine teisine prasme

� Teis� � teismin gynyb� materialine teisine prasme yra susijusi su konkretaus � teism�

besikreipusio asmens teise � reikalavimo patenkinim�. Tai, ar asmuo, kuris kreip�si � teism�, turi teis � teismin gynyb� materialine teisine prasme, visuomet sprendžiama teismui nagrin�jant byl� iš esm�s. Tuo tarpu civilin�s bylos išk�limo stadijoje yra sprendžiama tik tai, ar šis asmuo turi teis � teismin gynyb� procesine teisine prasme, ir ar tinkamai ši� teis �gyvendina:

� Teis�s kreiptis � teism� teismin�s gynybos ir teis�s � pareikšto reikalavimo patenkinim�

santykis lemia tai, kad ieškinio pri�mimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pob�džio: sprendžiama, ar asmuo turi teis kreiptis � teism� ir ar jis ši� teis realizuoja laikydamasis proceso �statym� nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pob�džio aplinkyb�s, susijusios su ieškovo teise � reikalavimo patenkinim�, turi b�ti analizuojamos bylos nagrin�jimo iš esm�s metu. (LAT CBS 2003 m. vasario 17 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-244/2003 (“Akvilegija” byla);

� Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne �rodyti ieškinio pagrind�. Atsisakyti

priimti ieškinio pareiškim� d�l netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, d�l ko teismo procesas apskritai negali b�ti prad�tas. Negalima atsisakyti priimti pareiškim� d�l materialinio teisinio pob�džio priežas�i�, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas ne�rod� tur�s teis � reikalavimo patenkinim�. (LAT CBS 2003 m. vasario 17 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-244/2003 (“Akvilegija” byla).

8

� Teis� � teismin gynyb� procesine teisine prasme – teis� kreiptis � teism�. Ši� teis turi

kiekvienas suinteresuotas asmuo ir turi j� realizuoti laikydamasis proceso �statym� nustatytos tvarkos:

� Suinteresuoto asmens teis� kreiptis � teism� nereiškia teis�s reikalauti ginti nuo pažeidim�

bet kieno teis, o reiškia tik galimyb kreiptis � teism� d�l to, kad b�t� apginta jo subjektin� teis� arba �statym� saugomas interesas (LAT CBS teis�j� kolegijos 2000 m. geguž�s 15 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-552/2000);

� Suinteresuoto asmens teis� kreiptis � teism� CPK �tvirtinta kaip pažeist� ar gin�ijam�

asmens teisi� ir �statymo saugom� interes� gynimo garantija (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Besikreipiantis � teism� asmuo, nenurodantis konkre�i� subjektini� teisi� ar teis�t� interes�, kuriuos b�tina ginti, iš esm�s n�ra suinteresuotas asmuo CPK 5 straipsnio 1 dalies prasme (LAT CBS teis�j� kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-129/2006);

� Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje �tvirtinta teis� kreiptis � teism�

negali b�ti aiškinama kaip asmens galimyb� kreiptis � teism� bet kokiu b�du. Šios teis�s realizavimo tvark� numato Lietuvos CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui, o taip pat nustato subjektus, galin�ius kreiptis � teism� su pareiškimu, kad b�t� apgintos valstyb�s teis�s bei �statym� saugomi interesai (LAT CBS teis�j� kolegijos 2002 m. kovo 27 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-524/2002 ).

Viešojo intereso gynimas civiliniame procese

� Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, kad „prokuroras �statymo nustatytais atvejais gina

asmens, visuomen�s ir valstyb�s teises bei teis�tus interesus“.

� Lietuvos Respublikos prokurat�ros �statymo 19 straipsnyje teigiama, kad „prokurorai, nustat� asmens, visuomen�s, valstyb�s teisi� ir teis�t� interes� pažeidim�, vieš�j� interes� gina �statym� nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstyb�s ar savivaldybi� institucijos arba �staigos pranešim�, pasi�lym�, pareiškim�, skund� arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kit� institucij� pareig�nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti š� interes�, nesi�m� priemoni� pažeidimams pašalinti.“

� Prokurat�ros �statymo prasme viešojo intereso gynimas yra teis�s akt� pažeidim�

pašalinimas pagal prokurat�rai suteiktus �galinimus, o Prokurat�ros �statymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas, neribodamas prokuroro kompetencijos šioje srityje konkre�iais atvejais, apibr�žia prokuroro �galinimus pareikšti ieškin� teisme. Tod�l kreiptis � teism� civilinio proceso tvarka, gindamas vieš�j� interes�, prokuroras gali visais atvejais, nustats tok� teis�s akt� pažeidim�, kurio pob�dis, prokuroro nuomone, turi esmin�s reikšm�s asmen�, j� grupi�, valstyb�s ir visuomen�s teis�ms bei teis�tiems interesams ir sudaro pagr�stas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui (LAT 2004 m. sausio 29 d. konsultacija Nr. A3-97).

� Prokuroro teis� pareikšti ieškin�, prašym�, pareiškim�, be Prokurat�ros �statymo, atskirais

atvejais yra specialiai aptarta ir CK (pavyzdžiui, CK 1.84 straipsnio 4 dalyje, 3.32 straipsnio 2 dalyje, 2.114 straipsnio 5 dalyje, CK 3.185 straipsnio 3 dalyje ir kt.), CPK (pavyzdžiui, CPK 449 straipsnio 2 dalyje, 454 straipsnio 2 dalyje, 493 straipsnio 3 dalyje ir kt.) bei kituose �statymuose (pavyzdžiui, Profesini� s�jung� �statymo 9 straipsnio 2 dalyje). Šios normos aiškintinos ir kaip �pareigojan�ios prokuror� ginti vieš�j� interes�. Šiais atvejais pats �statym� leid�jas, �tvirtindamas prokuroro teis kreiptis � teism�, preziumuoja esant vieš�j�

9

interes� (LAT 2004 m. sausio 29 d. konsultacija Nr. A3-97).

� Prokuroro bendro pob�džio pareiga imtis aktyvi� teisini� veiksm� viešajam interesui ginti, nusta�ius tok� teis�s akt� pažeidim�, kurio pob�dis, prokuroro nuomone, turi esmin�s reikšm�s asmen�, j� grupi�, valstyb�s ir visuomen�s teis�ms bei teis�tiems interesams, �tvirtinta Prokurat�ros �statymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Tuo tarpu kitoms valstyb�s ir savivaldybi� institucijoms �galiojimai ginti vieš�j� interes� suteikti tik konkre�iose j� kompetencijai priskirtose veiklos srityse vykdant tarnybines funkcijas. Valstyb�s ir savivaldybi� institucij� teis� pareikšti ieškin� viešajam interesui ginti turi b�ti tiesiogiai �tvirtinta �statyme.

***

10

II. CIVILIN�S BYLOS IŠK�LIMAS

1. Teis�s kreiptis � teism� realizavimas. Teis�s kreiptis � teism� prielaidos ir teis�s kreiptis � teism� tinkamo realizavimo s�lygos. 2. Atsisakymo priimti ieškinio pareiškim� pagrindai. 3. Ieškinio pareiškimo tr�kum� šalinimas. 4. Civilin�s bylos išk�limo momentas ir teisin�s pasekm�s.


1. Kuo skiriasi teis�s kreiptis � teism� prielaidos ir teis�s kreiptis � teism� tinkamo realizavimo

s�lygos? Kokios jos yra? 2. Kokie klausimai sprendžiami civilin�s bylos išk�limo stadijoje? 3. Kaip suprantate civilini� byl� priskirtinum� ir teismingum�? 4. Kokios yra teismingumo r�šys? 5. Ar leistini gin�ai d�l teismingumo ir kaip jie sprendžiami? 6. Kokius reikalavimus �statymas kelia ieškinio pareiškimo formai ir turiniui? 7. Kaip gali b�ti klasifikuojami atsisakymo priimti ieškinio pareiškim� pagrindai? 8. Kokia yra ieškinio pareiškimo tr�kum� šalinimo instituto esm� ir sukeliamos teisin�s

pasekm�s? 9. Kokioms s�lygoms esant ieškovas gali atsiimti ieškin�? Kuo ieškinio atsi�mimas skiriasi nuo

ieškinio atsisakymo?

Literat�ra: 1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žin., 2002, Nr.: 36-1340). 2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras (T.1) I dalis. Bendrosios nuostatos. 3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras (T.2). II dalis. Procesas pirmosios instancijos teisme. 4. Laužikas E., Mikel�nas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teis�. I tomas. Justitia, V., 2003 5. Laužikas E., Mikel�nas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teis�. II tomas. Justitia, V., 2005 6. Driukas A., Valan�ius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika (I tomas). TIC, 2005 7. Driukas A., Valan�ius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika (II tomas). TIC, 2006 8. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo �gyvendinimo galimyb�s. Justitia, V., 2002 9. Abromavi�ien� G., V�lyvis S. Kai kurios teis�s kreiptis � teism� bendrosios s�lygos.//Jurisprudencija. Mykolo Romerio Universitetas. Mokslo darbai. Nr. 2 (80), 2006 9. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo nutartys http://www.lat.litlex.lt

***

11

CIVILIN�S BYLOS IŠK�LIMAS


� Aplinkyb�s, rodan�ios ar besikreipiantis � teism� asmuo tikrai turi teis kreiptis � teism�, vadinamos teis�s kreiptis � teism� prielaidomis.

� Tinkamo teis�s kreiptis � teism� realizavimo s�lygos - aplinkyb�s, rodan�ios ar � teism� besikreipiantis asmuo tinkamai ši� teis �gyvendina.

Teiss kreiptis teism� prielaidos

� Gin�o priskirtinumas teismui � Ieškovo procesinis teisnumas � statymo nustatytos byl� išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis (jei jau

nebegalima šia tvarka pasinaudoti) � siteis�jusio teismo ar arbitražo sprendimo tapa�ioje byloje nebuvimas � Nutarties patvirtinti ieškovo atsisakym� nuo ieškinio ar taikos sutart� tarp šali� nebuvimas

Teiss kreiptis teism� tinkamo realizavimo s�lygos

� Ieškovo veiksnumas (CPK 40 str.) � Teismingumo taisykli� laikymasis � statymo nustatytos byl� išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis (jei šia tvarka

dar galima pasinaudoti) � Tapa�ios bylos teismo žinioje nebuvimas � Arbitražinio susitarimo nebuvimas (atsakovo prieštaravimas) � Reikalavim�, keliam� ieškinio pareiškimo formai ir turiniui laikymasis � Žyminio mokes�io sumok�jimas

Kai kurie atsisakymo priimti ieškinio pareiškim� pagrindai

1. Ieškinys nenagrintinas teisme (nepriskirtinas teismui):

� Apskritai nenagrin�tinas teisme (pvz.: ieškinys, kils iš neteis�tos veiklos) � Laikinai nenagrin�tinas teisme (pvz.: te�iojo asmens pareikštas ieškinys kol civilin� byla dar

n�ra iškelta) � Nenagrin�tinas civilinio proceso tvarka (pvz.: turi b�ti nagrin�jamas pagal baudžiamojo

proceso nuostatas) Taikant š atsisakymo priimti ieškinio pareiškim� pagrind� atsižvelgtina tai, kad:

� Visi gin�ai d�l teis�s priskirtini teismui (CPK 22 str.) � statyme �tvirtintas bylos priskyrimo teismui prioritetas (CPK 24 str.).

� Nuteisimo bei administracinio nubaudimo faktai nenustatin�tini civilin�se bylose, nes šie

veiksmai nepatenka � civilini� teisini� santyki� reguliavimo srit� (LAT Plenumo 1993 m. lapkri�io 26 d. nutarimas “D�l teismin�s praktikos turin�i� juridin� reikšm� fakt� nustatymo bylose”)

� Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareišk�jo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisini�

pasekmi� (asmenini� ar turtini� teisi� atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai galiojantys �statymai numato neteismin ši� fakt� nustatymo tvark�, taip pat tada, kai

12

pareišk�jas turi galimyb kitokia tvarka gauti ar atstatyti prarastus dokumentus, teis�jai turi atsisakyti priimti tokius pareiškimus kaip nepriskirtinus teismui ir nutraukti bylas, jei jos buvo užvestos (LAT Plenumo 1993 m. lapkri�io 26 d. nutarimas “D�l teismin�s praktikos turin�i� juridin� reikšm� fakt� nustatymo bylose”).

� CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2 punkto nuostata, numatanti kad teismas atsisako

priimti ieškin�, jeigu ieškinys nenagrin�tinas teisme, taikytina ir tais atvejais, kai �statymu yra nustatyta kita, nei teismui pateiktame ieškinyje nurodyta, civilini� teisi� gynimo teisme tvarka. CPK reglamentuoja teism� sprendim� ir nutar�i� teis�tumo ir pagr�stumo kontrol�s formas. Teismo veiksm� ir jo priimt� procesini� dokument� teis�tumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t.y. skundžiant priimt� teismo sprendim� ar nutart� aukštesn�s instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacin�s ar kasacin�s instancijos teismas, nagrin�damas byl� apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesn�s instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteis�ti. Teismo sprendim� ir nutar�i� teis�tumo vertinimas kitokia, nei instancin�, tvarka pažeist� Konstitucijos 109 straipsnyje �tvirtint� teism� nepriklausomumo princip�. CPK normos taip pat reglamentuoja proceso atnaujinim� – išimtin �siteis�jusi� teism� sprendim� ir nutar�i� teis�tumo ir pagr�stumo kontrol�s form�. Galiojantys �statymai nenumato jokios kitos teismo procesini� veiksm� teis�tumo bei pagr�stumo kontrol�s tvarkos. Tod�l pirmosios instancijos teismas pagr�stai atsisak� priimti CPK137 straipsnio antrosios dalies 1 punkto pagrindu ieškovo R. S. ieškinio dal� d�l reikalavim� pripažinti, kad Kauno miesto apylink�s teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas bei Kauno apygardos teismo Civilini� byl� skyriaus teis�j� kolegijos 2005 m. geguž�s 11 d. nutartis prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos �statymams (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. geguž�s 11 d. nutartis civ. b. Nr. 2-232/2006 , kat. 106.4).

� Iš faktini� bylos aplinkybi� matyti, kad Kauno m. VPK pareig�n� veiksmai atlikti

realizuojant BPK ir Policijos �statyme numatytus �galinimus. Esant nurodytoms faktin�ms aplinkyb�ms ir atlikt� veiksm� juridiniam pagrindui, apeliacin�s instancijos teismas padar� pagr�st� išvad�, jog Kauno m. VPK veiksmai ryšium su kratos metu paimtais audini� kailiukais buvo procesiniai, o turtini� teisi� suvaržym�, paimant gin�o daiktus kratos metu, n�ra pagrindo pripažinti turto užvaldymu civilin�s teis�s prasme. Taigi šis gin�as, kils ne iš civilini� teisini� santyki�. Turt� pa�mus kratos metu savininko teis�s yra tik apribojamos, o j� atk�rimas priklauso nuo atitinkamo procesinio sprendimo baudžiam�jame procese. Vien aplinkyb�, kad ieškovas gina nuosavyb�s teis, nepaneigia tarp šali� atsiradusi� baudžiam�j� procesini� teisini� santyki� pob�džio ir j� netransformuoja � konstitucinius ar civilinius teisinius santykius, iš kuri� kilusios bylos nagrin�jamos civilinio proceso �statym� nustatyta tvarka. Apeliacin�s instancijos teismas padar� pagr�st� išvad�, kad iš baudžiam�j� procesini� teisini� santyki� kilusio gin�o nagrin�jimas civilinio proceso �statym� nustatyta tvarka yra negalimas (LAT CBS teis�j� kolegijos 1998 m. rugs�jo 21 d. nutartis civ. b. Nr. 3K- 54/1998, kat. 26).

2. Ieškinys neteismingas tam teismui

� Teismingumas – civilini� byl� paskirtymas tarp teism�: � Teritorinis: bendrasis, išimtinis, sutartinis, alternatyvus, keli� tarpusavyje susijusi�

byl�. � R�šinis (gin�o dalykas, suma, šali� teisinis statusas). � Funkcinis.

13

Kompetencijos atribojimas tarp bendrosios kompetencijos ir administracini teism :

� CPK 36 straipsnyje naudojama r�šinio teismingumo s�voka. Vadov�liuose – r�šinis teismingumas.

� Pasekm�s: Lietuvos Respublikos administracini� byl� teisenos �statymo 101 straipsnio 1 punktas – bylos nutraukimo pagrindas – byla nepriskirtina administraciniams teismams.

� Teism� praktika šiuo klausimu nenuosekli:

� Prašymas panaikinti viešojo administravimo subjekto - Kauno teritorin�s muitin�s

sprendimus nagrin�tinas ne civilinio proceso tvarka, o Muitin�s kodekso, Administracini� byl� teisenos �statymo nustatyta tvarka, t.y. jis gali b�ti išnagrin�tas administraciniame teisme. R�šinio teismingumo taisykl�s pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6 p). Nagrin�jamoje byloje priimti pirmosios ir apeliacin�s instancij� teism� sprendimai naikintini šiuo pagrindu. Byla nenagrin�tina bendrosios kompetencijos teismuose, ji nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.) (LAT CBS teis�j� kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-198/2004 , kat. 85.2).

� CPK 142 straipsnio 2 dalies 4 punkto negalima taikyti perduodant byl� specializuotam

teismui, kadangi bylos išk�limo bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose s�lygos bei proced�ros, reikalavimai, kurie keliami ieškiniams, pareiškimams ir skundams iš esm�s skiriasi. Priimtas bendrosios kompetencijos teismo žinion pareiškimas d�l bylos, kuri teisminga administraciniam teismui, gali b�ti nepriimtinas ir nenagrin�tinas šiame teisme d�l nesilaikymo toki� bylos išk�limo administraciniame teisme s�lyg�, kurios neb�dingos bylos išk�limui bendrosios kompetencijos teisme (pavyzdžiui, nesilaikius išankstinio gin�o nagrin�jimo ne teismo tvarka reikalavim� ir pan.). Tod�l analizuojamoje situacijoje bendrosios kompetencijos teismas negali nei byl� perduoti nagrin�ti specializuotam teismui, nei pats j� išsprsti iš esm�s, o turi teis tik byl� pabaigti be teismo sprendimo. Toks bylos užbaigimas neturi užkirsti kelio suinteresuotajam asmeniui nepažeidžiant ABT nustatytos tvarkos ir s�lyg�, pareikšti tapa�ius reikalavimus teisme, kuris kompetentingas juos nagrin�ti - administraciniame teisme. Procesinio veiksmo, kuris atliktinas šiomis aplinkyb�mis pob�dis bei teisin�s pasekm�s atitinka pareiškimo palikimo nenagrin�tu instituto paskirt� ir teisines pasekmes. Teis�j� kolegija konstatuoja, jog bendrosios kompetencijos teismas, nustats, kad jo žinioje esan�i� byl� kompetentingas nagrin�ti administracinis teismas, pareiškim� turi palikti nenagrin�tu (LAT CBS teis�j� kolegijos 2002 m. kovo 27 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-508/2002 , kat. 105).

Gin�ai dl teismingumo

� Tarp bendrosios kompetencijos teism� – negalimi (CPK 36 str. 1 d.) � Tarp bendrosios kompetencijos ir specializuot� teism� (CPK vadinami gin�ais d�l

teismingumo, ta�iau tur�t� b�ti laikomi gin�ais d�l priskirtinumo) – sprendžia speciali teis�j� kolegija

3. Suinteresuotas asmuo nesilaik statym nustatytos bylos nagrinjimo ne teisme tvarkos

� Kreipimasis � speciali� ne teismo institucij� (pavyzdžiui, Darbo gin�� komisij�, Valstybinio patent� biuro apeliacin� skyri�).

� Tiesioginis kreditoriaus kreipimasis � skolinink� (pavyzdžiui, reikalaujant paneigti garb ir orum� žeminan�ias žinias, reikalavimas pareikšti pretenzij�).

Svarbu: Nepainioti su materialiosios teis�s numatytomis proced�romis, susijusiomis su pa�ios

14

materialiosios teis�s �gyvendinimu (pvz. nuomotojo pareiga persp�ti nuominink� apie nuomos sutarties nutraukim�). Taikant š pagrind� atsižvelgtina tai, kad:

� Bylos nagrin�jimo ne teisme tvarka turi b�ti nustatyta �statyme. � Konstitucinis Teismas – tai neturi paneigti asmens teis�s kreiptis � teism� . � Esant abejoni�, taikytina teismin�s gynybos prioriteto taisykl�.

� Teismas palieka pareiškim� nenagrin�tu, jeigu suinteresuotas asmuo, kuris kreip�si � teism�,

yra nesilaiks tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Šalys sutartyje numat� tam tikr� taikinimo proced�r�, kaip tam tikr� sutarties s�lyg�. Ta�iau CPK kalba apie tuos atvejus, kai �statymas yra nustats privalom� išankstin� neteismin� nagrin�jim�, tod�l šiuo atveju neži�rint � tai, jog sutartyje yra nustatyta tam tikra ikiteismin� proced�ra, ieškovas turi teis kreiptis � teism�, nes atsisakymas teis�s kreiptis � teism� negalioja. (Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje B� UAB ,,Elrochim“ v. B� ,,Luikoil-Baltija“ (bylos Nr. 2A-135/1999 m., kat. 1.4.).

3. Šalys sudariusios susitarim� perduoti š gin�� spr�sti arbitražui

� Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo �statymo 10 straipsnis: „teismas, gav�s ieškinin� pareiškim� klausimu, d�l kurio šalys yra sudariusios šio �statymo 9 straipsnyje nustatytos formos arbitražin� susitarim�, bet kurios iš šali� reikalavimu atsisako j� priimti“.

� Kaip teismui sužinoti atsakovo pozicij�? � CPK 137 str. 1 d. 6 p. - šalys yra sudariusios susitarim� perduoti t� gin�� sprsti

arbitražui ir atsakovas prieštarauja gin�o nagrin�jimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo. CPK 296 str. 1 d. 9 p. - jeigu šalys yra tarpusavyje sudariusios sutart� perduoti t� gin�� sprsti arbitražui.

Taikant š pagrind� atsižvelgtina tai, kad:

� Arbitražinis susitarimas turi b�ti galiojantis. � Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo �statymo 11 straipsnis: „Arbitražui negali b�ti

perduoti gin�ai, kylantys iš konstitucini�, darbo, šeimos, administracini� teisini� santyki�, taip pat gin�ai, susij� su konkurencija, patentais, preki� ir paslaug� ženklais, bankrotu, bei gin�ai, kylantys iš vartojimo sutar�i�. Arbitražui negali b�ti perduoti gin�ai, jeigu viena iš šali� yra valstyb�s ar savivaldyb�s �mon�, taip pat valstyb�s ar savivaldyb�s �staiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos bank�, jeigu tokiam susitarimui nebuvo gautas išankstinis šios �mon�s, �staigos ar organizacijos steig�jo sutikimas“.

� Arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria sprsti gin�us ne teismine, o

arbitražine tvarka. Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 str. 1 d.) ir jo b�tina laikytis (pacta sunt servanda). Arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrin�ti tarpusavio gin�us teismine tvarka. Arbitražinio susitarimo atveju netaikoma CPK 4 straipsnio 2 dalis, nes arbitražas yra valstyb�s pripažinta alternatyvi gin�� sprendimo proced�ra, kurios metu priimtus arbitr� sprendimus valstyb� �sipareigoja vykdyti taip pat, kaip ir teismo sprendimus (LAT CBS teis�j� kolegijos 2002 m. kovo 27 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-681/2002 , kat. 96).

� Ta aplinkyb�, kad arbitražinis susitarimas yra pakankamai glaustas ir nereglamentuoja kai

15

kuri� klausim�, pavyzdžiui, arbitr� skai�iaus, j� skyrimo tvarkos ir pan., n�ra pakankamas pagrindas nepripažinti jo arbitražiniu susitarimu. Tarptautinio arbitražo doktrina ir praktika laikosi pozicijos, kad, kilus abejonei d�l arbitražinio susitarimo egzistavimo, abejon�s turi b�ti aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t.y. taikomas principas in favor contractus. Arbitražinio susitarimo spragos tokiais atvejais gali b�ti užpildytos taikant arbitražui taikytin� teis (lex arbitri) (LAT CBS teis�j� kolegijos 2002 m. kovo 27 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-681/2002 , kat. 96).

� Arbitražinio susitarimo sutartin� prigimtis lemia b�tinyb sutarties šalims išreikšti suderint�

vali� d�l gin�o perdavimo nagrin�ti arbitražui. Ši valia turi b�ti išreikšta rašytine forma. Niujorko konvencijos taikymo praktikoje susiformavo nuostata tok� susitarim� laikyti sudarytu ne tik, jei jis �formintas bendru šali� pasirašytu dokumentu, bet ir šalims apsikeitus raštais, telegramomis, telefaksais ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas, arba yra kitoki� rašytini� �rodym�, kad šalys yra sudariusios ar pripaž�sta arbitražin� susitarim�. Pakankamu arbitražiniam susitarimui �rodyti yra ir šali� apsikeitimas ieškininiu pareiškimu ir atsiliepimu � ieškin�, kuriuose viena iš šali� tvirtina, o kita šalis neneigia, kad tarp j� sudarytas arbitražinis susitarimas. Dokumento patvirtinimas parašu, antspaudu, yra reikšmingas kaip šali� valios išreiškimo patvirtinimas, bet ne kaip b�tina arbitražinio susitarimo galiojimo s�lyga. Šalims sudarius sutart�, kurioje yra arbitražin� išlyga, ta�iau d�l koki� nors priežas�i� sutarties nepatvirtinus abiej� šali� parašais ar antspaudais, šali� vali� gin�� sprsti pagal šios arbitražin�s išlygos nuostatas galima �rodin�ti faktais, duomenimis, iš kuri� galima sprsti apie arbitražinio susitarimo buvim�. Vienas iš toki� fakt� yra sutarties vykdymas, leidžiantis padaryti išvad�, kad šalys sutiko su tokios sutarties s�lygomis, tarp j� - ir su sutartyje esan�ia arbitražine išlyga (LAT CBS išpl�stin�s teis�j� kolegijos 2003 m. lapkri�io 25 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-7-999/2003 , kat. 124).

Svarbu: CPK �tvirtintas atsisakymo priimti ieškinio pareiškim� pagrind� s�rašas yra baigtinis – tai teis�s kreiptis � teism� garantija. Nesant nurodyt� atsisakymo priimti ieškinin� pareiškim� pagrind�, teis�jas privalo priimti ieškinio pareiškim� teismo žinion.

Ieškinio pareiškimo tr�kum šalinimas

� CPK 115 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka j� formai ir turiniui keliam� reikalavim� arba nesumok�tas žyminis mokestis, teismas priima nutart� ir nustato pakankam� termin� tr�kumams pašalinti. Priimdamas toki� nutart� ir nustatydamas termin� tr�kumams pašalinti teismas turi �gyvendinti išaiškinimo pareig� (CPK 158 str. 3 d.), kooperacijos princip� (CPK 8 str.), turi nepažeisti asmen� teis�t� l�kes�i� principo (CK 1.2 str. 1 d.). Tinkamai �gyvendinti šiuos reikalavimus teismas gali tik jeigu tiksliai ir suprantamai byloje dalyvaujan�iam asmeniui, kuriam skirta nutartis d�l tr�kum� ištaisymo, pažymi rezoliucin�je nutarties dalyje konkre�ius tr�kumus ir duoda aiškius nurodymus d�l j� pašalinimo, esant reikalui motyvuose išaiškina, kokiu b�du galima tr�kumus pašalinti. Jeigu teismas ši� pareig� neatlieka ir d�l to asmuo per teismo nustatyt� laik�, s�žiningai bandydamas pagal savo suvokim� ir galimybes tr�kumus pašalinti, to padaryti nesugeba, teismas negali priimti CPK 115 straipsnio tre�iojoje dalyje nurodytos nutarties pripažinti procesinius dokumentus nepaduotais ir gr�žinti juos pareišk�jui. Tokiu atveju laikytina, kad procesiniai dokumentai j� formos ir turinio poži�riu nebuvo reikiamai �forminti ne d�l pareišk�jo veiksm�, o b�tent teismui netinkamai atlikus savo pareigas. Imtis CPK 115 straipsnio tre�iojoje dalyje nurodyt� veiksm� teismas gali tik pakartotinai �vykds pareig� nurodyti tr�kumus, išaiškinti, kokie jie yra ir kaip juos pašalinti bei nustatydamas tam proting� termin� (CPK 115 str. 2 d.). (Lietuvos apeliacinio teismo

16

2004 m. vasario 5 d. nutartis civ.b. Nr. A-291/2004, kat. 96). Svarbu: Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aišk�s netikslumai n�ra kli�tis atlikti procesinius veiksmus, kuri� yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.).

Civilins bylos išklimo stadija gali baigtis taip:

� Ieškinio pareiškim� priimti atsisakoma CPK 137 str. pagrindu (tik motyvuota nutartis) � Ieškinio pareiškim� atsisakoma priimti d�l to, kad ieškovas nustatytu terminu nepašalino

ieškininio pareiškimo tr�kum� (CPK 115 str.) (tik motyvuota nutartis) � Ieškinio pareiškimas priimamas teismo žinion (galima priimti ir teis�jo rezoliucija)

***

CIVILIN�S BYLOS IŠK�LIMAS

Uždaviniai

Uždavinys Nr. 1 Ieškov� J. A. pareišk� ieškin� sutuoktiniui M. A., prašydama teism� priteisti iš atsakovo išlaikym� periodin�mis išmokomis nepilname�iams j� vaikams ir po 1/3 dal� buto. Patikslintu ieškinio pareiškimu ieškov� papildomai pareišk� reikalavim� pripažinti negaliojan�iais pirkimo-pardavimo sandorius, kuriais parduotas dvidešimt vienas M. A. komercinei �monei priklauss automobilis ir išreikalauti iš atsakovo duomenis apie asmenis, �sigijusius min�tas transporto priemones, kadangi ji toki� duomen� negali gauti, tuo pa�iu nežino, kokius asmenis �traukti � proces� tre�iaisiais asmenimis ir kokio dydžio žymin� mokest� sumok�ti. Pirmosios instancijos teismas, sprsdamas ieškinio pareiškimo pri�mimo klausim�, nutartimi �pareigojo ieškov tiksliai nurodyti teismui, kok� bendr� sutuoktini� turt� ji prašo padalinti, jo vert, buvimo viet�, bei sumok�ti nustatyto dydžio žymin� mokest�. Ieškovei to nepadarius, teismas J.A. ieškinio pareiškim� laik� nepaduotu ir gr�žino jai, nurodydamas, kad ieškov� ne�vykd� teismo �pareigojim�. Apeliacin�s instancijos teismas, išnagrin�js ieškov�s atskir�j� skund�, pirmosios instancijos teismo nutart� paliko nepakeist�. Teismas pažym�jo, kad ieškinio pareiškimas yra su tr�kumais, tod�l pirmosios instancijos teismas pagr�stai reikalavo juos nustatytu terminu pašalinti, o ieškovei j� nepašalinus, pagr�stai laik� pareiškim� nepaduotu ir gr�žino j� ieškovei. Teismas taip pat nurod�, kad ieškov� nepagr�stai teigia, jog teismas tur�jo nustatyti ieškov�s gin�ijam� sandori� sudarymo datas, j� dalyvius, �rodymus apie ši� sandori� sudarym�. Apeliacin�s instancijos teismo teigimu, b�tent ieškovas privalo ieškinio pareiškime nurodyti atsakovus, kitus dalyvaujan�ius byloje asmenis, kuri� teis�s ir pareigos susijusios su ieškovo reikalavimu, j� gyvenam�sias vietas, ieškinio kain�, aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir �rodymus, patvirtinan�ius ieškovo išd�stytas aplinkybes, o teismas šios pareigos neturi. Kasaciniu skundu ieškov� prašo panaikinti pirmosios instancijos ir apeliacin�s instancijos teism� nutartis. Kasaciniame skunde ieškov� nurodo, kad ji neperk�l� teismui pareigos rinkti �rodymus, bet praš� juos išreikalauti iš atsakovo, kadangi pati j� gauti neturi galimyb�s. Ieškov� raštu kreip�si � ieškov�, prašydama pateikti duomenis, kada ir kam buvo parduoti automobiliai, ta�iau atsakovas � prašym� nereagavo. Teismas, nustats, kad ieškov� siek� gauti reikiamus �rodymus, ta�iau to

17

padaryti negali, tur�jo �pareigoti atsakov� pateikti reikalingus duomenis. Negavusi ši� duomen�, ieškov� neturi galimyb�s pateikti ieškinio pareiškimo, visiškai atitinkan�io CPK reikalavimus. Tuo b�du ieškovei užkertamas kelias �gyvendinti teis � teismin gynyb�. Koks j�s manymu turt b�ti kasacinio teismo sprendimas? Atsakym� pagrskite. Uždavinys Nr. 2 Ieškov� A. P. 2002 m. sausio 16 d. kreip�si su ieškiniu � teism�, prašydama pripažinti negaliojan�ia buto �keitimo AB Lietuvos žem�s �kio bankui, užtikrinant S. J. paimtos paskolos gr�žinim�, sutart�. Nurod�, kad min�tas butas bendrosios nuosavyb�s teise priklauso jai ir jos sutuoktiniui J. P. But� AB Lietuvos žem�s �kio bankui, užtikrindamas S. J. paimtos paskolos gr�žinim�, �keit� K. R., vadovaudamasis jos išduotu �galiojimu. Ieškov�s teigimu, K. R. �keit� but� viršydamas jam suteiktus �galinimus. Nors �galiojime tai n�ra konkre�iai nurodyta (�galiojimas išduotas suteikiant teis �keisti but�), iš ties� �galiojimas buvo duotas K. R., jo paties imamai paskolai užtikrinti, kadangi K. R. yra ieškov�s brolis, tuo tarpu S. J. ji visiškai nepaž�sta, nežino nei jo turtin�s pad�ties, nei imamos paskolos tikslo bei galimybi� paskol� gr�žinti. Be to, buto �keitimui tur�jo b�ti gautas ieškov�s sutuoktinio sutikimas. Tuo tarpu ieškov�s sutuoktinis sutikim� yra davs tik suteikdamas teis but� �keisti K. R. imamai paskolai užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas nutartimi nustat� ieškovei termin� ieškinio pareiškimo tr�kumams pašalinti – sumok�ti žymin� mokest�. Dar nesibaigus šiam terminui, � teism� kaip tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais kreip�si J. P., prašydamas pripažinti negaliojan�ia bendrosios nuosavyb�s teise priklausan�io buto �keitimo sutart�. Ieškin� J. P. grind� tais pa�iais motyvais kaip ir A. P. Kaip J�s manymu turt b�ti sprendžiamas J.P. ieškinio pareiškimo primimo klausimas? Atsakym� pagrskite.

***

18

III. PASIRENGIMAS CIVILINI� BYL� NAGRIN�JIMUI TEISME

1. Pasirengimo teisminiam bylos nagrin�jimui stadijos tikslas ir uždaviniai. 2. Pasirengimo teisminiam bylos nagrin�jimui etapai 3. Pasirengimo teisminiam bylos nagrin�jimui b�dai ir j� pasirinkimas 4. Taikinimo proced�ra. Teismin� mediacija. 5. Šali� pareigos ir teismo vaidmuo pasirengimo teisminiam bylos nagrin�jimui procese. 6. Procesini� dokument� �teikimo b�dai. Kontroliniai klausimai:

1. Kod�l pasirengimo teisminiam bylos nagrin�jimui stadijai teikiama tokia didel� reikšm�, atsižvelgiant � proceso koncentruotumo princip�?

2. kokius 3 etapus s�lyginai galima suskirstyti ši� stadij�? 3. Kokie tikslai keliami kiekvienam pasirengimo stadijos etapui? 4. Kokia yra atsiliepimo � ieškin� reikšm� ir kokios jo nepateikimo pasekm�s? 5. Kuo vadovaudamasis teismas tur�t� pasirinkti pasirengimo teisminiam bylos nagrin�jimui

b�d�? 6. Koks yra galimas paruošiam�j� dokument� skai�ius rengiantis bylos nagrin�jimui

paruošiam�j� dokument� b�du? 7. Kokia tvarka vyksta parengiamasis teismo pos�dis? 8. Kokios procesinio pob�džio pasekm�s gali kilti šalims, tinkamai nevykdan�ioms savo

pareig� parengiamojoje stadijoje? 9. Kokie reikalavimai �statymo keliami nutarties skirti byl� nagrin�ti teismo pos�dyje turiniui? 10. Kokios yra teismin�s mediacijos sistemos? 11. Kokie yra teismin�s mediacijos principai? 12. Kas gali b�ti mediatoriais teismin�s mediacijos procese Lietuvoje? 13. Kokie yra �prasti procesini� dokument� �teikimo b�dai? 14. Kuo ypatingas procesini� dokument� �teikimas atstovui? 15. Kokie �teikimo ypatumai numatyti, kai abiems šalims atstovauja advokatai? 16. Kokie �teikimo b�dai numatyti, kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos?

Literat�ra: 1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žin., 2002, Nr.: 36-1340). 2. Europos Tarybos Ministr� komiteto 1984 m. vasario 28 d. rekomendacija Nr. R (84) 5 D�l civilinio proceso princip�, turin�i� pagerinti teisingumo sistemos funkcionavim�. http://www.coe.int. 3. Teismin�s mediacijos taisykl�s, patvirtintos teism� tarybos 2005 m. geguž�s 20 d. nutarimu Nr. 13P- 348. http://www.teismai.lt/teismai/mediacija/del_teismines_mediacijos.doc 4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras (T.1) I dalis. Bendrosios nuostatos. 5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras (T.2). II dalis. Procesas pirmosios instancijos teisme. 6. Laužikas E., Mikel�nas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teis�. II tomas. Justitia, V., 2005 7. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo �gyvendinimo galimyb�s. Justitia, V., 2002 8. Driukas A., Valan�ius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika (II tomas). TIC, 2006 9. Ambrasait� G. Pasiruošimo teisminiam bylos nagrin�jimui stadija naujame Civilinio proceso kodekse.// Jurisprudencija. Lietuvos teis�s universitetas. Mokslo darbai. Nr. 28 (20), 2002 10. Nekrošius V. Pasiruošimo teisminiam nagrin�jimui stadija Lietuvos civiliniame procese ir byl� nagrin�jimo koncentruotumas//Teis�. Vilniaus Universitetas. Mokslo darbai. Nr.33 (2), 1999 11. Simaitis R. Teisminis sutaikymas // Vilniaus Universitetas. Mokslo darbai. Nr. 52, 2004

19

12. Teismin�s mediacijos pristatymas. http://www.teismai.lt/teismai/mediacija/mediacija.pps 13. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo nutartys http://www.lat.litlex.lt

***

PASIRENGIMAS CIVILINI� BYL� NAGRIN�JIMUI TEISME


Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui teisme stadijos tikslai

� Jau pats pasirengimo teisminiam bylos nagrin�jimui stadijos pavadinimas reiškia, kad pagrindinis jai keliamas tikslas – tinkamai pasiruošti teisminiam bylos nagrin�jimui. Siekiant užtikrinti, kad byla bus išnagrin�ta išties operatyviai, koncentruotai ir ekonomiškai, teisminis bylos nagrin�jimas tur�t� prasid�ti tik tuomet, kai tiek bylos šalims, tiek teismui yra visiškai aišku, ko abi šalys reikalauja, d�l ko jos sutaria ir k� gin�ija, ir kuo jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus – taigi tiek abiem šalims, tiek teismui jau turi b�ti žinoma gin�o esm� ir pagrindiniai bylos �rodymai.

� Teisminio bylos nagrin�jimo paskirtis – ne šali� reikalavim� aiškinimasis ir �rodym� rinkimas, o jau surinkt� �rodym� tyrimas, siekiant išsprsti tarp šali� kilus� gin��. Optimalus teisminis nagrin�jimas tur�t� baigtis per vien� pos�d�, kurio metu laikantis žodiškumo, betarpiškumo, šali� teis�s b�ti išklausytoms princip�, ištiriami ir �vertinami jau surinkti �rodymai, išklausomos dalyvaujan�i� asmen� kalbos, ir priimamas teismo sprendimas.

� Civilinio proceso principai skirtingose proceso stadijose taikomi nevienoda apimtimi. Tinkamai nepasirengus bylos nagrin�jimui, neretai ne�manoma bylos nagrin�ti nesant kurio nors iš byloje dalyvaujan�i� asmen� ne tik d�l to, kad tokiu atveju b�t� pažeistas teis�s b�ti išklausytam principas, bet ir d�l to, jog n�ra žinoma gin�o esm� ir apimtis. Nežinodamas tarp šali� kilusio gin�o pob�džio byl� nagrin�jantis teismas negali preliminariai parinkti šali� santykius reglamentuojan�ios teis�s normos, tod�l v�liau perkvalifikavus šali� santykius gali paaišk�ti, jog buvo surinkti visai ne tie �rodymai, kurie buvo reikalingi.

� Tinkamai neišsiaiškinus šali� gin�o esm�s ir apimties, net kelet� met� trunkantis procesas gali v�l prasid�ti nuo pradin�s stadijos, pavyzdžiui, pakeitus netinkam� šal� tinkama, pakeitus ieškinio dalyk� ar pagrind�, ir pan.

� Esant tinkamai parengiamosios stadijos reglamentacijai, galimas ir toks atvejis, kuomet teisminio bylos nagrin�jimo visiškai neprireikt�. Byla pasibaigt� dar parengiamojoje stadijoje, pavyzdžiui, šalims sudarius taikos sutart�, arba teismui pri�mus sprendim� už aki�, esant vienos iš šali� piktnaudžiavimui. Taip b�t� išvengta bereikalingo teismo proceso bei papildom� išlaid�.

Veiksmai, atliekami pasirengimo civilins bylos nagrinjimui teisme stadijos metu

� Byl� nagrin�jantis teismas turi išsiaiškinti šali� gin�o esm�, apimt�, bei abiej� šali�

pozicij� (d�l ko abi šalys sutaria, k� neigia, ir t.t.). Tai pad�s teismui preliminariai �vertinti kilus� gin��, parinkti tinkam� teis�s norm�, ir tuo pagrindu nustatyti �rodin�jimo dalyk� byloje.

� Šalys turi galutinai apsispr�sti d�l savo reikalavim� turinio bei apimties. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, taip pat priešieškinio pareiškimas galimas tik parengiamojoje stadijoje– iki nutarties skirti byl� nagrin�ti teismo pos�dyje pri�mimo. V�lesnis ieškinio

20

dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas galimas tik tada, jeigu tokio pakeitimo b�tinumas iškilo v�liau, jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrin�jimo (CPK 141 str.).

� Nusta�ius tarp šali� kilusio gin�o apimt� ir turin�, turi b�ti žinomi bylai reikalingi �rodymai. CPK 226 straipsnyje aiškiai formuluojama šali� pareiga pasiruošimo teisminiam nagrin�jimui metu pateikti teismui visus turimus �rodymus, turin�ius reikšm�s bylai, taip pat nurodyti �rodymus, kuri� jos negali pateikti. Kartu turi b�ti nurodytos aplinkyb�s, trukdan�ios tai padaryti. Jei �rodymai, nepateikti pasiruošimo teisminiam bylos nagrin�jimui metu, teismas v�liau gal�s atsisakyti juos priimti, jei nustatys, kad tokie �rodymai gal�jo b�ti pateikti anks�iau (CPK 181 str., 142 str., 252 str.).

� Reikia išsiaiškinti, ar n�ra galimyb�s šalis sutaikyti, apskritai išvengiant teismo proceso.

Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui teisme stadijos etapai �žanginis – šali� apsikeitimas ieškiniu ir atsiliepimu. � Tikslas – pasirinkti tinkam� pasirengimo teisminiam bylos nagrin�jimui form�, nukreipti

šalis tinkama linkme. � Prireikus teismas patikslina šali� pareig� �rodin�ti (CPK 225 str.)

Pagrindinis – 2 formos (žodinis arba rašytinis). � Tikslas - išsiaiškinti šali� pozicijas ir �rodymus, išsiaiškinti, ar ne�manoma baigti byl� taikos

sutartimi.

Baigiamasis. � Tikslas – apibendrinti pasirengimo rezultatus.

Nutarties skirti byl� nagrinti teismo posdyje gali neb�ti esant šioms s�lygoms (abi s�lygos b�tinos):

� nereikia papildom� pasirengimo veiksm� � šalys neprieštarauja (CPK 231 str. 1 d.).

Pasirengimas bylos nagrinjimui teisme parengiam j procesini dokument b�du

� Šiuo atveju šali� reikalavimai sužinomi ir bylos nagrin�jimo ribos nustatomos iš procesini� dokument�, kuriais kei�iasi šalys. Gavs atsiliepim�, ieškovas rašo dublik� (atsiliepim� � atsakovo pareikšt� atsiliepim�). Gavs dublik�, atsakovas rašo triplik� (atsiliepim� � dublik�). CPK �tvirtintas ribotas paruošiam�j� dokument� skai�ius, tod�l tripliko surašymu šali� susirašin�jimas paprastai tur�t� b�ti baigiamas. Išimtiniais atvejais byl� nagrin�jantis teismas motyvuota nutartimi gali nustatyti didesn� paruošiam�j� dokument� skai�i�.

� CPK 227 straipsnis nustato, kad teismas privalo skirti š� b�d� kai abi šalys yra tinkamai

atstovaujamos, o taip pat gali j� skirti ir kitais atvejais, kuomet mano, kad tokiu b�du bus grei�iau ir išsamiau pasirengta bylos nagrin�jimui.

� Teismas negali skirti rašytinio pasirengimo teisminiam bylos nagrin�jimui b�do, jei yra

galimyb� šalis sutaikyti, arba �statymas �pareigoja teism� pabandyti tai padaryti (pvz.: šeimos bylos).

Pasirengimas teisminiam bylos nagrinjimui parengiamajame teismo posdyje

21

� Parengiamasis teismo pos�dis b�tinas, jeigu teismas mano, kad šalis galima sutaikyti, taip pat rekomenduojamas tais atvejais, kai teis�jas mano, kad yra tikslinga žodžiu išklausyti šalis, norint geriau suprasti reikalavim� bei atsikirtim� � juos esm. Tai pirmiausia tie atvejai, kai šalys n�ra tinkamai atstovaujamos, ir d�l teisini� žini� stokos nesugeba tinkamai išd�styti savo pozicijos be teismo pagalbos.

� Gavs atsakovo atsiliepim� ir nusprends, kad bylai tikslinga rengtis parengiamajame

pos�dyje, teismas paskiria tokio pos�džio dat� ir informuoja šalis. parengiam�j� pos�d� kvie�iamos ir apklausiamos šalys, siekiant išsiaiškinti gin�o esm, galutinai suformuluoti šali� reikalavimus ir atsikirtimus, išsiaiškinti, kokiais �rodymais, šalys savo reikalavimus bei atsikirtimus grindžia.

� Taikinamoji proced�ra yra b�tina kiekvienu atveju, jei yra skiriamas žodinis pasirengimas

teisminiam bylos nagrin�jimui.

� Teisminiam bylos nagrin�jimui turi b�ti pasirengiama vieno parengiamojo teismo pos�džio metu. Ta�iau išimtinais atvejais arba matant, kad byloje gali b�ti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teis paskirti dar vien� parengiam�j� pos�d�.

� Parengiamojo pos�džio tikslas - imtis priemoni� šalims sutaikyti ir geriau bei išsamiau

pasirengti bylos nagrin�jimui teisme (CPK 228 straipsnio 1 dalis). Jo metu apklausiant šalis siekiama išsiaiškinti gin�o esm, suformuluoti šali� reikalavim� ir atsikirtim� � pareikštus reikalavimus turin� bei išsiaiškinti �rodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, �trauktinus dalyvauti byloje asmenis, si�loma šalims abipusi� nuolaid� b�du pasiekti priimtin� joms susitarim� ir sudaryti taikos sutart�, šalis sutaikyti bei atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi tinkamai išnagrin�ti byl� (CPK 230 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). Kadangi parengiamojo pos�džio metu �rodymai n�ra tiriami, tai šalys prieš pradedant apklaus� neturi prisiekti. (LAT CBS 2003 m. balandžio 2 d .konsultacija Nr. A3-81)

� Jeigu � parengiam�j� teismo pos�d� yra atvyk visi dalyvaujantys byloje asmenys ir asmenys,

kuriuos prašoma apklausti kaip liudytojus, tai teismas, atliks veiksmus, numatytus CPK 230 straipsnio 1 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje, bei nusprends, jog byla parengta bylos nagrin�jimui iš esm�s, gali vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis) prad�ti bylos nagrin�jim� iš esm�s bei apklausti atvykusius liudytojus, jeigu su tuo šalys sutinka (CPK 231 straipsnio 5 dalis). Jei n�ra galimyb�s byl� išnagrin�ti iš esm�s tame pos�dyje, ta�iau šalims sutikus prad�ti bylos nagrin�jim� iš esm�s iš karto po parengiamojo pos�džio ir apklausti � teism� atvykusius liudytojus, teismas žodine nutartimi, kuri �rašoma � teismo pos�džio protokol�, atideda bylos nagrin�jim� ir apklausia liudytojus (CPK 156 straipsnio 3 dalis, 290 straipsnio 2 dalis). Be to, pažym�tina, jog neprad�damas byl� nagrin�ti iš esm�s teismas gali apklausti liudytojus �rodym� užtikrinimo tvarka (CPK 221_224 straipsniai). (LAT CBS2003 m. balandžio 2 d konsultacija Nr. A3-81)

� Nutartis skirti byl� nagrin�ti teismo pos�dyje neskundžiama atskiruoju skundu, nes tokia

nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Šios nutarties pri�mimu pirmosios instancijos teismas pabaig� pasirengim� bylos nagrin�jimui ir per�jo prie kitos civilinio proceso stadijos - bylos nagrin�jimo teisme. Tai, kad, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ne�raš� � nutarties aprašom�j� dal� svarbaus �rodymo, ar nurod� neteising� teisin� ieškovo reikalavimo pagrind�, nesudaro pagrindo teigti, jog nutartis užkerta galimyb tolesnei bylos eigai. Be to, pagal CPK 232 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas nutartyje d�l bylos paskyrimo nagrin�ti teismo pos�dyje neprivalo išvardinti vis� �rodym� ar suformuluoti galutin� teisin� ieškininio reikalavimo pagrind�, nes

22

šioje nutartyje turi b�ti atskleista tik reikalavim� esm� ir pagrindiniai �rodymai, kuriais jie grindžiami (CPK 232 str. 1 p.). Tik išnagrin�js byl� iš esm�s, teismas, priimdamas teismo sprendim�, �vertina �rodymus, konstatuoja, kurios aplinkyb�s, turin�ios reikšm�s bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks �statymas turi b�ti taikomas šioje byloje (CPK 263 str. 1 d., 265 str. 1 d.). (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis civ.b. Nr. 2-197/2005 , kat. 112)

Teismin mediacija

� Mediacija – tarptautinis lietuvi� kalboje vartojamas terminas, kils iš lotyn� kalbos (lot.

mediatio – tarpininkavimas) ir reiškiantis tarpininkavim� gin�e, kurio tikslas – pad�ti gin�o šalims susitarti.

� Nuo 2006 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto 2 apylink�s teisme prad�jo veikti bandomasis

teismin�s mediacijos projektas. Šio projekto tikslas - pad�ti šalims išsprsti gin�� taikiai tarpininkaujant vienam ar dviems mediatoriams (tarpininkams). Teismin mediacij� vykdo teismo mediatoriai - specialiai apmokyti teis�jai arba teis�j� pad�j�jai.

Teismins mediacijos sistemos

� Mediacij� vykdo byl� nagrin�jantis teis�jas. Lietuvoje pri�mus nauj�j� CPK tai vadinama “taikinimo proced�ra” arba “teisminiu sutaikymu” (CPK 231 str.).

� Mediacij� vykdo teis�jai arba kiti teismo tarnautojai, kurie nedalyvauja ir negali dalyvauti byloje vykdydami savo tiesiogines teismin�s funkcijas (kaip teis�jai, teis�j� pad�j�jai ir pan.). Sutinkama JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Danijoje, Slov�nijoje, Anglijoje, kitose Skandinavijos šalyse ir kitose šalyse. “Teismin�s mediacijos” terminas Lietuvoje vartotinas pažym�ti b�tent ši� proced�r�. Ji laikytina “teisminio sutaikymo” por�šiu.

� Teismo paskirta mediacija, kuri vykdoma priva�i� mediatori� ne teisme (žinoma Belgijoje, Pranc�zijoje, Anglijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje, JAV ir kt. šalyse)

Lietuvoje: � Teismin�s mediacijos sistemos pagrindinius principus ir integravim� � teismo proces�

nustato Teismin�s mediacijos taisykl�s. Tiksli mediacijos proced�ra nereglamentuojama, bet nustatomi pagrindiniai principai ir reikalavimai.

� Gin�as mediacijai perduodamas byl� nagrin�jan�io teis�jo nutartimi, kuria bylos nagrin�jimas atidedamas skiriant kito pos�džio laik�.

� Mediacijos metu dalyvauja tik proceso šalys, tretieji asmenys ir j� atstovai. Šali� prašymu ar sutikimu gali dalyvauti ir kiti asmenys, kuri� dalyvavimas gali pad�ti išsprsti gin�� .

� Numatyta galimyb� vykdyti uždarus pasitarimus atskirai su kiekviena šalimi. � Pos�džio protokolas nerašomas � Mediacijos trukm� – iki 3 valand�. Mediatorius abiej� šali� prašymu arba sutikimu gali

pratsti mediacijos trukm, jeigu nusprendžia, kad tai gali sudaryti s�lygas pasiekti taik� susitarim� ir pratsiant mediacijos trukm nebus vilkinamas bylos nagrin�jimas.

� Šalims sudarius taikos sutart�, j� tvirtina byl� nagrin�jantis teis�jas. Patvirtinus taikos sutart� bylos nagrin�jimas nutraukiamas. Gražinami 75 procentai sumok�to žyminio mokes�io.

� Mediacija baigiama be taikos sutarties, jei: mediatorius pripaž�sta, kad tikimyb� pasiekti taik� susitarim� maža arba kad galimas šali� susitarimas bus ne�vykdomas ar neteis�tas; Bent viena iš proceso šali� pasitraukia iš mediacijos (pasitraukimo priežastis nurodyti neb�tina); pasibaigia ir nepratsiamas mediacijai skirtas laikas; nustatomas piktnaudžiavimas teismine mediacija. Pasibaigus mediacijai bylos nagrin�jimas tsiamas toliau.

23

PASIRENGIMAS CIVILINI� BYL� NAGRIN�JIMUI TEISME

Uždaviniai

Uždavinys Nr. 1 Ieškovas - bankrutuojanti UAB ,,Interstatyba”, kreip�si � teism� su ieškiniu atsakovui Šiauli� m. žol�s riedulio teniso klubui d�l 77 900 Lt skolos priteisimo, praš� atnaujinti ieškinio senaties termin�. Taip pat praš� sprendim� priimti už aki�, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo � ieškin�. Atsakovas pateik� atsiliepim� � ieškin�, kuriame praš� atmesti ieškovo prašym� d�l ieškinio senaties termino atnaujinimo, taikyti ieškinio senat� bei atmesti ieškin�. Kartu praš� teismo priimti sprendim� už aki� jei atsakovas nepateiks parengiam�j� procesini� dokument�. Ieškovas pateik� teismui dublik�, o atsakovas – triplik�. Šiuose dokumentuose šalys patvirtino ieškinio pareiškime bei atsiliepime � j� išd�stytas pozicijas. Teismas, gavs šiuos procesinius dokumentus, 2003 d. kovo 31 d. šalims praneš�, kad byla bus nagrin�jama šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Teismo 2003 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas motyvuojant tuo, kad ieškovas yra praleids ieškinio senaties termin�, o j� atnaujinti n�ra pagrindo. Teismas r�m�si CPK 285, 286 straipsniais, nurod�, kad šis sprendimas yra sprendimas už aki�, kuris yra neskundžiamas, bet šalys turi teis per 20 dien� nuo jo pri�mimo paduoti teismui pareiškim� d�l sprendimo perži�r�jimo. Ieškovas padav� apeliacin� skund�, kuriuo praš� š� teismo sprendim� panaikinti. Ta�iau pirmosios instancijos teismas 2003 m. balandžio 22 d. nutartimi apeliacin� skund� atsisak� priimti, motyvuodamas tuo, kad abi šalys praš� priimti sprendim� už aki�, taigi sutiko, kad teismas byl� nagrin�t� joms nedalyvaujant (CPK 285 str.). Be to, šalims buvo pranešta apie bylos nagrin�jim� rašytinio proceso tvarka, ta�iau prašymas d�l bylos nagrin�jimo žodinio proceso tvarka teismui pateiktas nebuvo. D�l šios priežasties, teismo nuomone, nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti nagrin�ti byl� už aki�, o teismo sprendimas, priimtas už aki�, neskundžiamas (CPK 285 str. 4, 5 d.). Tok� sprendim� teismas gali tik perži�r�ti pagal šali� paduot� pareiškim�. Ieškovas padav� atskir�j� skund�, kuriuo prašo ši� teismo nutart� panaikinti, o apeliacinio skundo pri�mimo klausim� perduoti nagrin�ti iš naujo tam pa�iam pirmos instancijos teismui. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taik� CPK 15 str., 135 str. 1 d. 5 p., 142 str. 2 d. 4 p., 153 str. 1, 2 d., 227 str. 4 d., 232 str., 285 str., neteis�tai išnagrin�jo byl� rašytinio proceso tvarka ir neteis�tai pri�m� sprendim� už aki�. Šalys buvo pareiškusios teismui savo nuomon d�l sprendimo už aki� pri�mimo, jeigu priešinga šalis nepateiks paruošiam�j� procesini� dokument�, ta�iau visi procesiniai dokumentai buvo pateikti, tai yra, �vyko pasiruošimas nagrin�ti byl� paruošiam�j� dokument� b�du (CPK 227 str.), tod�l teismas prival�jo skirti nagrin�ti byl� teismo pos�dyje (CPK 227 str. 4 d., 232 str.). Kaip J�s nuomone turt pasielgti apeliacins instancijos teismas? �vertinkite pirmosios instancijos teismo veiksmus. Uždavinys Nr. 2 parengiam�j� teismo pos�d� Vilniaus miesto 1-ajame apylink�s teisme neatvyko atsakovai ir j� atstov�. Pirmosios instancijos teismas, konstatavs, kad atsakov� atstovei apie parengiam�j� teismo pos�d� pranešta tinkamai, ieškov� reikalavimu iškart per�jo prie bylos nagrin�jimo iš esm�s, ir t� pa�i� dien� priimtu sprendimu ieškov� ieškin� patenkino. Vilniaus apygardos teismo Civilini� byl� skyriaus teis�j� kolegija, išnagrin�jusi atsakov� apeliacin� skund�, skund� atmet� ir pirmosios instancijos teismo sprendim� paliko nepakeist�.

24

Apeliacin�s instancijos teismo teis�j� kolegija nurod�, kad pirmosios instancijos teismo atsakovams išsi�sti šaukimai gr�žo ne�teikti, o atsakov� atstovei advokato pad�j�jai adresuotas šaukimas buvo �teiktas kitai toje pa�ioje advokat� kontoroje dirban�iai advokato pad�j�jai. Advokato pad�j�ja, paduodama atsiliepim� � ieškin�, jame nurod� du adresus: advokat� kontoros adres� ir adres� korespondencijai. Pagal bendr�j� taisykl visi procesiniai dokumentai turi b�ti �teikiami adresatui asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje. Tod�l apylink�s teismas pagr�stai išsiunt� teismo šaukim� atsakov� atstovei pirmuoju nurodytu adresu – � jos darboviet. Šaukimas buvo �teiktas kitai advokat� kontoros darbuotojai, ji šaukime pasiraš�. Tokiu b�du �teiktas dokumentas laikomas �teiktu tinkamai. Tai, kad šaukim� pri�musi darbuotoja neperdav� jo adresatui, n�ra pagrindas konstatuoti, jog šaukimas buvo �teiktas netinkamai. Apylink�s teismas neprival�jo si�sti teismo šaukimo atsakov� atstov�s nurodytu antruoju adresu. Apylink�s teisme iki teismo pos�džio pradžios nebuvo gautas atsakov� ar j� atstov�s prašymas atid�ti bylos nagrin�jim� su prie jo prid�tais neatvykim� pateisinan�iais dokumentais, tod�l teismas teis�tai prad�jo parengiam�j� pos�d� ir, jam pasibaigus, prad�jo ir išnagrin�jo byl� iš esm�s Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti žemesn�s instancijos teism� priimtus procesinius sprendimus ir gr�žinti byl� iš naujo nagrin�ti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Atsakovams apie parengiam�j� teismo pos�d� pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai pranešta. Atsakov� atstov� atsiliepime � ieškin� nurod� adres� korespondencijai, ta�iau teismas šaukim� jai išsiunt� ne nurodytuoju, o advokat� kontoros adresu, taigi atstov� taip pat nebuvo tinkamai informuota apie teismo parengiamojo pos�džio laik� ir viet�. 2. Pirmosios instancijos teismas pasirengimo civilini� byl� nagrin�jimui teisme stadijoje nesi�m� vis� �statymo numatyt� priemoni�, kad byla b�t� tinkamai parengta nagrin�ti teismo pos�dyje, neišklaus� atsakov� pozicijos. Tai l�m� ir neteising� bylos išnagrin�jim� iš esm�s. �vertinkite pranešimo apie teismo posd ir parengiamosios stadijos užbaigimo aplinkybes. Ar teistai pirmosios instancijos teismas pradjo bylos nagrinjim� iš esms? Kaip J�s nuomone turt pasielgti kasacinis teismas?

***

25

IV. CIVILIN�S BYLOS NAGRIN�JIMAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

1. Pirmoji instancija kaip pagrindin� teismo instancija. Šios instancijos svarba užtikrinant proceso koncentruotumo principo realizavim�.

2. Teismo išaiškinimo pareiga ir šali� pareiga r�pintis proceso skatinimu. 3. Teismo teis� atsisakyti priimti pav�luotai pateiktus �rodymus. 4. Bylos nagrin�jimo atid�jimas, teismo pos�džio pertrauka ir bylos sustabdymas. 5. Bylos užbaigimas nepri�mus teismo sprendimo. 6. Teismo sprendim� r�šys. 7. Sprendimo už aki� pri�mimo s�lygos ir tvarka. Sprendimo už aki� perži�r�jimas. 8. Teismo nutartis ir teismo rezoliucija


1. Kaip suprantate teismo išaiškinimo pareig�? Kokios, J�s� manymu, turi b�ti teismo aktyvumo ribos?

2. Kaip suprantate šali� pareig� r�pintis proceso skatinimu? Kokios neigiamos pasekm�s gali kilti šalims už šios pareigos nevykdym�?

3. Kokiais atvejais byla pirmosios instancijos teisme gali b�ti nagrin�jama rašytinio proceso tvarka?

4. Kokios yra teismo pos�džio sudedamosios dalys? 5. Kokioms s�lygoms esant teismas gali atsisakyti priimti pav�luotai pateiktus �rodymus? Kaip

suprantate „pav�lavim�“? 6. Kokie yra bylos nagrin�jimo atid�jimo skirtumai nuo bylos sustabdymo? 7. Kokios yra bylos nagrin�jimo atid�jimo s�lygos ir jo sukeliamos teisin�s pasekm�s? 8. Kokios yra bylos sustabdymo s�lygos ir sukeliamos teisin�s pasekm�s? 9. Kokios yra bylos sustabdymo r�šys? 10. Kas yra teismo pos�džio pertrauka kuo ji skiriasi nuo bylos nagrin�jimo atid�jimo? 11. Kokios trukm�s gali b�ti teismo pos�džio pertrauka? 12. Kokiais atvejais pareiškimas paliekamas nenagrin�tu? Kokias teisines pasekmes tai sukelia? 13. Kokiais atvejais civilin� byla nutraukiama? Kokias teisines pasekmes tai sukelia? 14. Kokias teismo sprendim� r�šis numato CPK? 15. Kokios s�lygoms esant teismas gali priimti sprendim� už aki�? 16. Kaip suprantate formal� �rodym� vertinim� priimant sprendim� už aki�? 17. Kokios yra sprendimo už aki� perži�r�jimo galimyb�s? 18. Kokios yra teismo nutar�i� r�šys? 19. Kokius klausimus teismas sprendžia rezoliucija?

Literat�ra: 1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žin., 2002, Nr.: 36-1340). 2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras (T.2). II dalis. Procesas pirmosios instancijos teisme. 3. Laužikas E., Mikel�nas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teis�. II tomas. Justitia, V., 2005 4. Driukas A., Valan�ius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika (II tomas). TIC, 2006 5. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo �gyvendinimo galimyb�s. Justitia, V., 2002 5. Valan�ius V. Kai kurie Civilinio proceso kodekso bruožai// Jurisprudencija. Lietuvos teis�s universitetas. Mokslo darbai. Nr. 28(20), 2002 6. Valan�ius V. Naujasis Civilinio proceso kodeksas – ar teis�jo darbas taps sud�tingesnis?// Jurisprudencija. Lietuvos teis�s universitetas. Mokslo darbai. Nr. 37(29), 2003

26

7. V�lyvis S. Šali� neatvykimo � pirmosios instancijos teismo pos�d� procesin�s pasekm�s// Socialistin� teis�. 1972, Nr. 1 8. Norkus R. Sprendimas už aki�: probleminiai taikymo aspektai// Jurisprudencija. Lietuvos teis�s universitetas. Mokslo darbai. Nr. 37(29), 2003 9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugs�jo 21 d. nutarimas. http://www.lrkt.lt/ 10. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo nutartys http://www.lat.litlex.lt

***

CIVILIN�S BYLOS NAGRIN�JIMAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME Paskait� konspektas

Teismo posdži formos:

� Žodinis (bendra taisykl�) � Rašytinis (bendrojoje gin�o teisenoje galimas šali� sutikimu esant šioms s�lygoms (CPK

235 str.): o Rašytiniu arba � teismo pos�džio protokol� �rašytu ir šali� pasirašytu sutikimu,

kuris gali b�ti atšaukiamas tik iš esm�s pasikeitus procesinei pad��iai, o Negalima skirti, jeigu nuo šali� pareikšto sutikimo pra�jo daugiau kaip trys

m�nesiai. Teismo posdžio sudedamosios dalys:

� žangin� � Bylos nagrin�jimas iš esm�s � Baigiamosios kalbos � Sprendimo pri�mimas ir paskelbimas

� Teisminiai gin�ai1 susideda iš dalyvaujan�i� byloje asmen� kalb�. Teismini� gin�� metu

dalyvaujantys byloje asmenys, remdamiesi ir savaip apibendrindami bei �vertindami nustatytas bylos aplinkybes ir ištirtus �rodymus, išd�sto savo nuomon d�l vien� ar kit� bylos aplinkybi�, �rodym�, taip pat d�l to, kok� sprendim�, j� nuomone, tur�t� priimti teismas. Teismini� gin�� prigimtis ta, kad j� metu kiekviena šalis stengiasi paneigti kitos šalies nurodytas aplinkybes, bei jos pateiktus �rodymus, tuo �tikin�dama teism�, kad tik jos nurodyti faktai bei pateikti �rodymai yra tikri, ir tik jais remdamasis teismas turi priimti sprendim�. Tai yra viena iš galimybi� �gyvendinti rungimosi princip� bei realizuoti žodiškumo princip� civiliniame procese. Teisminiuose gin�uose galima remtis tik nustatytais faktais ir �rodymais, ištirtais nagrin�jant byl� iš esm�s. Baig kalb�ti, dalyvaujantys byloje asmenys dar turi galimyb pasinaudoti replikos teise, tai yra išsakyti savo atsikirtimus, nesutikim� su kit� dalyvaujan�i� byloje asmen� nuomone (LAT CBS teis�j� kolegijos 2001 m. vasario 26 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-182/2001 , kat. 37.7).

Bylos nagrinjimo atidjimas

� Atid�ti bylos nagrin�jim� teismas turi teis CPK tiesiogiai numatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai negalima nagrin�ti bylos tame teismo pos�dyje d�l to, kad neatvyko vert�jas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad b�tina išreikalauti naujus �rodymus ar d�l kit� svarbi� priežas�i� (neatvykimas d�l ligos, atostogos, komandiruot�, kitoks užimtumas,

1 1964 m. CPK baigiamosios kalbos buvo vadinamos teisminiais gin�ais.

27

šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kitos panašios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis priežastimis).

� Teismas, atid�damas bylos nagrin�jim�, paskiria naujo teismo pos�džio laik�. � Atid�jus bylos nagrin�jim� aktyviai atliekami procesiniai veiksmai. � Bylos nagrin�jim� atid�jus, byla nagrin�jama iš pradži�. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys

neprieštarauja, naujas bylos nagrin�jimas gali b�ti prad�tas nuo to procesinio veiksmo, kur� atlikus byla buvo atid�ta.

Teismo posdžio pertrauka

� Teismo pos�dis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai yra skelbiama pertrauka, kurios trukm� negali b�ti ilgesn� kaip penkios dienos.

� Po pertraukos teismo pos�dis tsiamas nuo to procesinio veiksmo, kuris atliktas prieš j� paskelbiant.

� Pertraukos paskirtis – užtikrinti teismui ir byloje dalyvaujantiems asmenims galimyb pails�ti, operatyviai pašalinti tr�kumus, trukdan�ius nagrin�ti byl�.

Bylos sustabdymas

� Bylos nagrin�jimas gali b�ti sustabdomas d�l �statyme numatyt� objektyvi� aplinkybi�, nepriklausan�i� nuo šali� ir teismo valios.

� Sustabdžius byl� sustoja procesini� termin� eiga. � Procesiniai veiksmai neatliekami, pasyviai laukiama kol išnyks bylos sustabdymo pagrind�

sudaran�ios aplinkyb�s. � Nežinoma, kada išnyks sustabdymo pagrind� sudaran�ios aplinkyb�s. � Baigtinis pagrind� s�rašas CPK nebenumatytas.

Bylos sustabdymo r�šys

� Privalomasis � Fakultatyvus

Bylos užbaigimas neprimus teismo sprendimo

Bylos nutraukimas: � D�l priežas�i�, kurioms esant procesas apskritai nebegali b�ti tsiamas (teismo procesas

neteis�tai prad�tas arba atsirado nepašalinam� aplinkybi�, kliudan�i� jam vykti). � Nutraukus byl� prarandama teis� kreiptis � teism� su tapa�iu reikalavimu ateityje. Pareiškimo palikimas nenagrinto: � D�l priežas�i�, kurioms esant šis konkretus procesas nebegali b�ti tsiamas. � Išlieka teis� kreiptis � teism� su tapa�iu reikalavimu ateityje.

Atsisakymo priimti pavluotai pateiktus rodymus s�lygos

� Pav�lavimas (kai nustatyti procesiniai terminai tam tikriems veiksmams atlikti ir kai terminai nenustatyti)

� Esminis bylos nagrin�jimo užvilkinimas (likusios proceso dalies užvilkinimo teorija, viso proceso užvilkinimo teorija)

� Šalies kalt� � Teismo išaiškinimo pareigos �vykdymas

Svarbu: teismas turi teis, bet ne pareig� atsisakyti priimti pav�luotai pateiktus �rodymus.

28

Pirmosios instancijos teismo priimam procesini dokument r�šys

� sprendimas � nutartis � teismo �sakymas � rezoliucija

� Klausimais, kuriais byla n�ra išsprendžiama iš esm�s, teismas priima nutartis. Taigi

pagrindinis nutarties skirtumas nuo sprendimo yra tas, jog teismo nutartimi n�ra išsprendžiamas šali� gin�as – ji priimama atskirais procesiniais klausimais (nutartis atid�ti bylos nagrin�jim�, nutartis d�l atleidimo nuo žyminio mokes�io ir t.t..).

� Ta�iau ši taisykl� visa apimtimi taikytina tik ieškinio teisenoje. Kai kurios ypatingosios teisenos bylos užbaigiamos teismo nutartimi (nepriklausomai nuo to, ar byloje yra kils gin�as d�l teis�s):

� CPK 504 str. - pareiškimas d�l vaiko nuolatin�s globos ar r�pybos nustatymo ir (ar) glob�jo ar r�pintojo paskyrimo išsprendžiamas teismo nutartimi.

� CPK 508 str. - pareiškimas d�l globos ar r�pybos nustatymo, glob�jo ar r�pintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi.

� CPK 513 str. - byl� d�l antstolio ar notarini� veiksm� teismas išsprendžia nutartimi. � CPK 587 str. - pareiškimas d�l praleisto �statym� nustatyto termino atnaujinimo

išsprendžiamas teismo nutartimi. � CPK 582 str. - byl� teismas išsprendžia priimdamas nutart�.

Nutar�i r�šys

� pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis n�ra baigiamas procesas. Jos savo ruožtu skirstomos:

o priimamos kaip atskiras procesinis dokumentas (rašytin�s), o �rašomos � teismo pos�džio protokol� (žodin�s, arba protokolin�s).

� nutartys kuriomis procesas baigiamas: nutartis nutraukti byl� ir nutartis pareiškim� palikti nenagrin�tu. Nors šiomis nutartimis neatsakoma � klausim� d�l šali� gin�o esm�s, j� sukeliamos pasekm�s artimos toms, kurias sukelia teismo sprendimas. Atitinkamai tokioms nutartims turi b�ti keliami ir didesni turinio reikalavimai. Šios nutartys visada priimamos kaip atskiras procesinis dokumentas.

� Specifin� nutar�i� r�šis – atskirosios teismo nutartys. Tai prevencin ir informacin funkcij� atliekan�ios nutartys.

� CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teis�jas gali išsprsti rezoliucija.

Išsprsdamas klausim� rezoliucija, teis�jas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrin�jam� klausim�. Kartu teis�jas nurodo savo vard� ir pavard, rezoliucijos pri�mimo dat� ir pasirašo. Teis�jo rezoliucija neskundžiama. Klausimai, kurie sprendžiami teis�jo rezoliucija, taip pat gali b�ti išsprsti nutartimi.

Teismo sprendim r�šys � sprendimai d�l priteisimo; � sprendimai d�l pripažinimo; � sprendimai d�l teisinio santykio modifikavimo. � Reikalaujantys priverstinio vykdymo

29

� Nereikalaujantys priverstinio vykdymo � Alternatyv�s – CPK 272 str. - priteisdamas turt� nat�ra, teismas sprendime nurodo turto vert,

kuri turi b�ti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendim� vykdant paaišk�t�, kad priteisto turto n�ra. � Fakultatyv�s – CPK 273 str. - Priimdamas sprendim�, kuriuo atsakovas �pareigojamas atlikti

arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar pinigini� l�š� perdavimu, teismas tame pa�iame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui ne�vykdžius sprendimo per nustatyt� termin�, ieškovas turi teis atlikti tuos veiksmus arba imtis priemoni� jiems nutraukti atsakovo l�šomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

� Galutiniai � Daliniai � Preliminar�s � Sprendimai už aki� � Pagal CPK 261 straipsnio 1 dal� dalinis sprendimas gali b�ti priimamas tada, kai byloje yra

pareikšti keli reikalavimai, ta�iau surinkt� �rodym� pakanka, kad teismas priimt� sprendim� vieno ar keli� iš byloje pareikšt� reikalavim� pagr�stumo klausimu. Šis straipsnis leidžia teismui priimti dalin� sprendim� tik tokiu atveju, kai byloje surinkt� �rodym� pakanka nusprsti d�l vien� reikalavim�, ta�iau j� nepakanka nusprsti d�l kit� ieškovo reikalavim�. Daliniu sprendimu išsprendžiami reikalavimai turi b�ti pakankamai savarankiški, kad gal�t� b�ti išsprendžiami atskirai nuo kit� ieškovo pareikšt� reikalavim�, t. y. turi b�ti atsižvelgiama � vis� pareikšt� reikalavim� esm ir j� tarpusavio ryš�. Sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai yra pakankamai savarankiški, reik�t� atsižvelgti � tai, ar kiekvienas ieškovo pareikštas reikalavimas gal�t� b�ti nagrin�jamas atskirose bylose ir tose bylose teismas gal�t� priimti galutin� sprendim� (LAT CBS teis�j� kolegijos 2005 m. kovo 30 d.nutartis civ.b. Nr. 3K-3-216/2005, kat. 116.2).

Sprendimo už aki primimo s�lygos

� Šalis neatvyko � teismo pos�d� arba nepateik� parengiam�j� procesini� dokument�. Nedalyvavimas – CPK 155 str.

� Be svarbi� priežas�i� (arba teismas pripažino nesvarbiomis) � Nepraš� nagrin�ti bylos jam nedalyvaujant � Aktyviosios šalies prašymas � Tik d�l t� reikalavim� apie kuriuos atsakovas buvo informuotas � statymas nedraudžia priimti sprendim� už aki� tos kategorijos bylose

Sprendimo už aki perži�rjimo s�lygos Teismas naikina sprendim� už aki� ir atnaujina bylos nagrin�jim� iš esm�s, jeigu konstatuoja, kad:

� šalis � teismo pos�d� neatvyko d�l svarbi� priežas�i�, apie kurias negal�jo laiku pranešti teismui, ir

� jos pareiškime nurodyti �rodymai gali tur�ti �takos priimto sprendimo už aki� teis�tumui ir pagr�stumui.*

* Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugs�jo 21 d. nutarimu pripažinta, kad CPK 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už aki� priimtus sprendimus perži�r�ti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie �rodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teis�s, prieštarauja Lietuvos

30

Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisin�s valstyb�s ir teisingumo principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas:

� Sprendimo už aki� pri�mimas - tai specifinis gin�� civilin�je byloje sprendimo b�das, kai vienai iš proceso šali� nusišalinus nuo dalyvavimo nagrin�jant civilin byl� (pvz., atsakovui arba ieškovui neatvykus � teismo, kuriame turi b�ti nagrin�jama civilin� byla, pos�d�, atsakovui nepateikus atsiliepimo � ieškin�) ši byla yra nagrin�jama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai.

� Iš Konstitucijos apskritai nekyla draudimas nustatyti tok� civilinio proceso teisin� reguliavim�, kad tais atvejais, kai proceso šalis savo valia nusišalina nuo dalyvavimo civilin�s bylos nagrin�jime, atsisako bendradarbiauti nagrin�jant byl�, teismas tur�t� �galiojimus atitinkam� civilin byl� nagrin�ti bei sprendim� priimti ir nedalyvaujant savo valia nusišalinusiai, su teismu nebendradarbiaujan�iai proceso šaliai. Priešingai, civilinis procesas turi b�ti �statymu reglamentuojamas taip, kad neb�t� sudaryta prielaid� vilkinti byl� nagrin�jim�, sprendim� pri�mim� ir vykdym�, b�t� užkirstas kelias civilinio proceso dalyviams (proceso šalims taip pat) piktnaudžiauti procesin�mis ar kitomis teis�mis, neb�t� pažeistos inter alia proceso šalies, s�žiningai dalyvaujan�ios nagrin�jant civilin byl�, teis�s. Sprendimo už aki� pri�mimu kaip tik ir siekiama, be kit� tiksl�, užkirsti keli� civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesin�mis teis�mis. Tod�l toks institutas savaime nelaikytinas antikonstituciniu, juo siekiama konstituciškai pagr�st� tiksl�.

� Atsižvelgiant � sprendimo už aki� pri�mimo, kaip specifinio civilinio proceso teis�s instituto, tikslus, esm, prigimt�, ypa� � tai, kad šiuo institutu siekiama užkirsti keli� šali� piktnaudžiavimui savo teis�mis bei proceso vilkinimui ir sudaryti teisines prielaidas inter alia s�žiningos proceso šalies teisi� ir teis�t� interes� apsaugai, yra galimi tam tikri už aki� priimto sprendimo perži�r�jimo ribojimai. Tokie ribojimai gali b�ti pateisinami, kai proceso šalis savo valia nusišalina nuo dalyvavimo civiliniame procese ir kai teismui, sprendžian�iam, ar perži�r�ti už aki� priimt� sprendim�, n�ra pateikiami �rodymai, patvirtinantys, kad teismo priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas.

� Ta�iau galimos ir tokios teisin�s situacijos, kai teismui, sprendžian�iam, ar perži�r�ti už aki� priimt� sprendim�, pateikiami tokie �rodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Pagal Konstitucij� civilinio proceso santykius �statymu b�tina reguliuoti taip, kad b�t� sudarytos teisin�s prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teising� sprendim� byloje ir kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleist� teismui, atsižvelgus � visas turin�ias reikšm�s bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teising� sprendim� byloje ir šitaip �vykdyti teisingum�. Priešingu atveju b�t� apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo �galiojimai vykdyti teisingum�, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingum� vykdan�ios institucijos, konstitucin�s sampratos, taip pat ir nuo konstitucini� teisin�s valstyb�s ir teisingumo princip�.

***

31

CIVILIN�S BYLOS NAGRIN�JIMAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

Uždaviniai

Uždavinys Nr. 1. Ieškovas AB ,,Hidra” pareišk� ieškin�, kuriuo praš� priteisti iš atsakovo UAB ,,Klaip�dos šaldytuvai” 1 179 916,88 Lt už atliktus darbus ir statybos medžiagas. Pirmosios instancijos teismas nutartimi atid�jo teismo sprendimo paskelbim� iki 2001 m. liepos 4 d. 9 val. 2001 m. liepos 4 d. 8 val. 35 min. pirmosios instancijos teisme buvo gauta faksograma – atsakovo atstovo prašymas atnaujinti bylos nagrin�jim� iš esm�s ir atid�ti teismo pos�d�, siekiant išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes. 2001 m. liepos 4 d. 9 valand�, sugr�žs � teismo pos�dži� sal, teis�jas praneš� apie min�tos faksogramos gavim�, paskelb� jos turin� bei paklaus� ieškovo atstovo nuomon�s d�l pareikšto prašymo. Ieškovo atstovui paprieštaravus bylos nagrin�jimo iš esm�s atnaujinimui, teis�jas iš karto paskelb� teismo sprendim�, kuriuo ieškin� iš dalies patenkino. Apeliacin�s instancijos teismas 2001 m. lapkri�io 5 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2001 m. liepos 4 d. sprendim� ir byl� perdav� iš naujo nagrin�ti pirmosios instancijos teismui. Teismas nurod�, kad bylos aplinkyb�s, užfiksuotos pirmosios instancijos teismo pos�džio protokole, leidžia teigti, kad teis�jas, teismo pos�dži� sal�je pranešs apie gaut� faksogram�, tokiu b�du atnaujino bylos nagrin�jim� iš esm�s, ta�iau po to iškart paskelb� sprendim�, nepri�ms nutarties d�l bylos nagrin�jimo iš esm�s atnaujinimo, iš naujo neišklauss baigiam�j� kalb� ir neiš�js � pasitarim� kambar� priimti sprendimo. Tokiu b�du buvo pažeistos proceso teis�s nuostatos. Kasaciniu skundu ieškovas AB ,,Hidra” prašo panaikinti apeliacin�s instancijos teismo 2001 m. lapkri�io 5 d. nutart� ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2001 m. liepos 4 d. sprendim�. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas ir jo atstovai elg�si nes�žiningai. 2001 m. liepos 4 d. faksu atsi�stu atsakovo atstovo prašymu buvo siekiama tik užvilkinti bylos nagrin�jim�. Be to, prašymas atnaujinti bylos nagrin�jim� n�ra nauji �rodymai, tod�l nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrin�jim� iš esm�s. Kasatoriaus nuomone, apeliacin�s instancijos teismas nepagr�stai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas buvo atnaujins bylos nagrin�jim� iš esm�s, kadangi paskelbtas teismo sprendimas jau buvo parašytas iki 2001 m. liepos 4 dienos. Gr�žs � teismo sal paskelbti sprendimo, teis�jas negal�jo jo atšaukti. Kaip matyti iš teismo pos�džio protokolo, teis�jas tik informavo ieškovo atstov� apie prašymo gavim�, o ieškovo atstovas išsak� savo nuomon apie gaut� prašym�. Šie veiksmai negali b�ti prilyginti esminiam civilinio proceso �statym� pažeidimui. Kaip J�s manymu turt pasielgti kasacinis teismas? Ar atsakovo piktnaudžiavimas, jei toks b�t nustatytas, galt turt takos teismo procesiniam sprendimui? Atsakym� pagrskite.

Uždavinys Nr. 2 Vilniaus apygardos teismas 2003 m. geguž�s 23 d. sprendimu patenkino ieškovo S. K. ieškin� ir priteis� iš Lietuvos valstyb�s ieškovo naudai 100 000 JAV doleri� bei 40 000 Lt žyminio mokes�io. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo nurodytos tokios pat priteisiamos sumos, kaip ir sprendimo rezoliucin�je dalyje. 2003 m. birželio 20 d. atsakovo Lietuvos Respublikos valstyb�s atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausyb� d�l šio sprendimo padav� apeliacin� skund�. Nurod�, kad teismo sprendimu ieškovui priteista 20 000 Lt žyminio mokes�io daugiau, nei faktiškai ieškovas sumok�jo. 2003 m. liepos 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad 2003 m. geguž�s 23 d. sprendime yra rašymo apsirikimas - vietoj 40 000 Lt tur�t� b�ti nurodyta 20 000 Lt, ir nutar�

32

ištaisyti ši� rašymo apsirikimo klaid� - teismo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucin�je dalyse vietoj 40 000 Lt �rašyti 20 000 Lt. 2003 m. liepos 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s apeliacin� skund� pri�m� ir su byla persiunt� nagrin�ti apeliacin�s instancijos teismui. Atsiliepimu � apeliacin� skund� ieškovo S. K. atstovas advokatas M. G. prašo apeliacin� skund� atmesti. Ieškovo atstovas nurodo, kad šiuo metu neliko apeliacinio skundo pagrindo, byloje n�ra absoliu�i� sprendimo negaliojimo pagrind�, o teismo sprendime padaryta aritmetin� klaida netur�jo �takos priimti iš esm�s teising�, teis�t� ir pagr�st� sprendim�. Kaip J�s manymu turt pasielgti apeliacins instancijos teismas? Atsakym� pagrskite.

***

33

V. CIVILIN�S BYLOS NAGRIN�JIMAS APELIACIN�S INSTANCIJOS TEISME 1. Apeliacijos r�šys (modeliai). Apeliacijos paskirties samprata skirtingas apeliacijos r�šis

pasirinkusiose valstyb�se. 2. Apeliacinio proceso principai. 3. Apeliacinio proceso prielaidos. 4. Bylos nagrin�jimas apeliacin�s instancijos teisme ir apeliacin�s instancijos teismo teis�s. 5. Atskir�j� skund� nagrin�jimo ypatumai.


1. Kaip suprantama apeliacijos paskirtis bei objektas visiškos (neribotos) apeliacijos model� pasirinkusiose valstyb�se?

2. Kaip suprantama apeliacijos paskirtis bei objektas dalin�s (ribotos) apeliacijos model� pasirinkusiose valstyb�se?

3. Kuo skiriasi apeliacijos objektas nuo apeliacinio apskundimo objekto? 4. Kas yra devoliucinis apeliacijos efektas? 5. Kas yra suspensyvinis apeliacijos efektas? 6. Kas yra evokacijos teis�? 7. Kokios yra objektyvios apeliacinio proceso prielaidos? 8. Kokios yra subjektyvios apeliacinio proceso prielaidos? 9. Kokios yra apeliacijos teis�s tinkamo realizavimo s�lygos? 10. Kokia yra draudimo priimti sprendim�, nepalankesn� apeliantui, principo esm� ir kokios gali

b�ti šio principo išimtys? 11. Kokia yra draudimo išeiti už apeliacinio skundo rib� principo esm� ir kokios gali b�ti šio

principo išimtys? 12. Kokia yra nauj� �rodym� pateikimo ribojimo apeliacin�s instancijos teisme principo esm� ir

kokios gali b�ti šio principo išimtys? 13. Kokia yra nauj� reikalavim� pateikimo draudimo apeliacin�s instancijos teisme principo

esm� ir kokios gali b�ti šio principo išimtys? 14. Kokie veiksmai atliekami rengiantis nagrin�ti byl� apeliacin�s instancijos teisme? 15. Kokiais atvejais galimas rašytinis bylos nagrin�jimas apeliacin�s instancijos teisme? 16. Kokiais atvejais apeliacin�s instancijos teismas gali gr�žinti byl� iš naujo nagrin�ti

pirmosios instancijos teismui? 17. Kas yra atskirasis skundas ir kuo jis skiriasi nuo apeliacinio skundo? 18. Koks yra atskirojo skundo padavimo terminas ir tvarka? 19. Kokiais atvejais pirmosios instancijos teismas gali pats panaikinti gin�ijam� nutart�?

Literat�ra: 1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žin., 2002, Nr.: 36-1340). 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugs�jo 21 d. nutarimas. http://www.lrkt.lt/ 3. Europos Tarybos Ministr� komiteto rekomendacija Nr. R(95)5 “D�l apeliacini� sistem� ir proced�r� civilin�se ir komercin�se bylose �vedimo ir funkcionavimo tobulinimo”. http://www.coe.int. 4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras (T.2). II dalis. Procesas pirmosios instancijos teisme. 5. Laužikas E., Mikel�nas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teis�. II tomas. Justitia, V., 2005 6. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo �gyvendinimo galimyb�s. Justitia, V., 2002 7. Ambrasait� G. Apeliacinis procesas: pagrindin�s Civilinio proceso kodekso naujov�s.// Jurisprudencija. Lietuvos teis�s universitetas. Mokslo darbai. Nr. 37(29), 2003

34

8. Ambrasait� G. Apeliacijos esm� ir principai. // Teis�. Vilniaus Universitetas. Mokslo darbai. Nr. 46, 2003 9. Ambrasait� G. Apeliacinio proceso prielaidos. // Jurisprudencija. Mykolo Romerio Universitetas. Mokslo darbai. Nr. 1 (79), 2006 10. Ambrasait� G. Apeliacijos r�ši� �taka apeliacin�s instancijos teismo teisei gr�žinti byl� iš naujo nagrin�ti pirmosios instancijos teismui.// Teis�. Vilniaus Universitetas. Mokslo darbai. Nr. 43, 2002 11. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo nutartys http://www.lat.litlex.lt

***

CIVILIN�S BYLOS NAGRIN�JIMAS APELIACIN�S INSTANCIJOS TEISME


Apeliacijos požymiai (bendri)

� �prastinis (ordinarinis) teism� sprendim� kontrol�s b�das, � apeliacine tvarka skundžiami ne�siteis�j pirmosios instancijos teismo sprendimai, � apeliacinis skundas paduodamas antrosios instancijos teismui, � apeliacinio skundo padavimas paprastai sustabdo apsk�sto sprendimo �siteis�jim� ir

vykdym�, � apeliacine tvarka gali b�ti tikrinamas tiek teisinis, tiek faktinis bylos aspektas, ta�iau tik

pirmosios instancijos teisme pareikšt� reikalavim� ribose, ir tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

� Apeliacijos sukeliamoms teisin�ms pasekm�ms apib�dinti civilinio proceso teis�s moksle

dažniausiai nurodomi du jos bruožai (dar neretai vadinami apeliacijos efektais) – suspensyvinis (pranc. effet suspensiff, vok. suspensiveffekt) ir devoliucinis (pranc. effet dévolutif, vok. devolutiveffekt)

Suspensyvinis apeliacijos efektas

� reiškia, kad apeliacinio skundo padavimas automatiškai sustabdo priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo �siteis�jim� ir vykdym�.

� apib�dina apeliacij� kaip �prastin� teism� sprendim� kontrol�s b�d�. Devoliucinis apeliacijos efektas

� Vien� autori� teigimu, devoliucinis apeliacijos efektas reiškia tai, kad, padavus apeliacin� skund�, gin�o nagrin�jimas perkeliamas � apeliacin�s instancijos teism�, kur bylos procesas bus pakartotas apeliacinio skundo ribose (b�dingas tik valstyb�ms, pasirinkusioms neribotos apeliacijos model� )

� Kit� autori� nuomone, devoliucinis efektas reiškia tik tai, kad atitinkamas klausimas yra perduodamas sprsti aukštesn�s instancijos teismui, tuo atskiriant instancin teism� sprendim� kontrol nuo teism� sprendim� kontrol�s b�d�, kuriuos taiko pats sprendim� pri�ms pirmosios instancijos teismas (b�dingas teism� sprendim� kontrol�s formoms apskritai).

� Apeliacijos (kaip proceso antrosios instancijos teisme) objektas apib�dina tai, k� nagrin�ja

apeliacin�s instancijos teismas. Apeliacijos objektas priklauso nuo valstyb�s pasirinkto apeliacijos modelio

35

� Apeliacinio apskundimo arba apeliacinio skundo objektas, apib�dina tai, � k� yra nukreiptas apelianto skundas. Apeliacinio apskundimo objektas visada, nepriklausomai nuo valstyb�s pasirinkto apeliacijos modelio, yra ne�siteis�js pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Apeliacijos r�šys (modeliai)

� Neribota (visiška) apeliacija � Ribota (dalin�) apeliacija

Neribota (visiška) apeliacija Neribota (visiška) apeliacija - tai pakartotinis gin�o ar jo dalies nagrin�jimas apeliacin�s instancijos teisme apeliacinio skundo apibr�žtose ribose siekiant atsakyti � klausim�, ar gin�as pirmosios instancijos teisme buvo išsprstas teisingai tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu.

� Europoje, 1806 m. Pranc�zijos CPK pavyzdžiu, vyst�si kaip „antroji pirma instancija”, t.y. pakartotinis bylos nagrin�jimas aukštesn�s instancijos teisme (lot. novum judicium).

� Apeliacinio nagrin�jimo objektu apeliacin�s instancijos teisme yra ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o pirmosios instancijos teisme suformuluotas ir � apeliacin�s instancijos teism� apelianto skundu perkeltas gin�o dalykas;

� Apeliaciniame procese tikrinamas ne priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teis�tumas ir pagr�stumas, o dar kart� pakartojamas gin�o nagrin�jimas iš esm�s. D�l tokios savo prigimties neribota apeliacija neretai vadinama „antruoju bandymu”;

� Neribojamas nauj� �rodym� pateikimas apeliacin�s instancijos teisme; � Bylos nagrin�jimo apeliacin�s instancijos teisme tvarka praktiškai identiška pirmosios

instancijos teismo procesui; � Bylos gr�žinimas iš naujo nagrin�ti pirmosios instancijos teismui draudžiamas arba galimas

tik pavieniais griežtai apibr�žtais atvejais. Ribota (dalin) apeliacija Ribota (dalin) apeliacija - tai teismo sprendim� kontrol�s forma, skirta patikrinti ne�siteis�jusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teis�tum� ir pagr�stum� apeliacinio skundo ribose.

� Dalin�s, arba ribotos apeliacijos modelis, išsivysts 1895 met� Austrijos CPK pagrindu, apeliacij� pripaž�sta esant ne pakartotiniu bylos nagrin�jimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teis�tumo ir pagr�stumo kontrol�s mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae).

� Apeliacijos objektu pripaž�stamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas (jo dalis);

� Nauj� �rodym� pateikimas apeliacin�s instancijos teisme galimas tik išimtinais atvejais; � Devoliucinis apeliacijos efektas ir evokacijos teis� nepripaž�stami, apeliacin�s instancijos

teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo priimt� sprendim� ir paprastai negali sprsti klausim�, d�l kuri� esm�s pirmosios instancijos teismas apskritai nebuvo pasisaks;

� Apeliacinis procesas vyksta pagal kitokias taisykles nei pirmosios instancijos teismo procesas;

� Kontrolin� apeliacijos funkcija ir devoliucinio efekto nepripažinimas lemia apeliacin�s instancijos teismo galimyb gr�žinti byl� iš naujo nagrin�ti pirmosios instancijos teismui.

36

Apeliacinio proceso principai Draudimas išeiti už apeliacinio skundo rib (tantum devolutum quantum appellatum)

� kildinamas iš dispozityvumo principo, leidžian�io gin�o šalims laisvai nustatyti teismui perduodamo gin�o apimt� ir laisvai disponuoti materialin�mis ir procesin�mis teis�mis.

� draudžia apeliacin�s instancijos teismui tikrinti t� sprendim� (jo dal�), kurio apeliantas neskundžia, ir (ribotos apeliacijos model� pasirinkusiose valstyb�se, kartu ir Lietuvoje) skundžiamo teismo sprendimo teis�tumas ir pagr�stumas turi b�ti tikrinamas pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime � j� nurodytus argumentus.

Išimtys:

� Absoliut�s sprendimo negaliojimo pagrindai � Viešojo intereso apsauga

Draudimas priimti sprendim�, labiau nepalank apeliantui nei skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (non reformatio in peius)

� Sietinas su dispozityvumo principu. � Skirtas realiai užtikrinti teis � apeliacij�.

Išimtys:

� Sprendim� skundžia abi šalys � Apeliacin�s instancijos teismas nesaistomas apeliacinio skundo ribomis � Apeliacin�s instancijos teismas, panaikins apsk�st�j� sprendim�, gr�žina byl� iš naujo

nagrin�ti pirmosios instancijos teismui � Greta išvardyt� CPK 320 straipsnyje, gali pasitaikyti ir kit� atvej�, kai apeliacin�s

instancijos teismas negal�s b�ti saistomas apeliacinio skundo ribomis. Taip gali atsitikti, jei apeliantas apeliaciniame skunde skundžia tik dal� sprendimo, ta�iau šios sprendimo dalies pakeitimas apeliacin�s instancijos teisme neišvengiamai lemia ir kitos sprendimo dalies pakeitim�, taip pat tais atvejais, kai sprendim� skundžia tik vienas iš bendrinink� privalomojo bendrininkavimo atveju.

Draudimas apeliaciniame skunde reikšti naujus reikalavimus

� B�dingas abiems apeliacijos modeliams � Siejamas su apelianto, o ne pirmosios instancijos teismo veiksmais � Atskiria apeliacin� proces� nuo pirmosios instancijos teismo proceso: “jei apeliacin�s

instancijos teismas nagrin�t� reikalavimus, nepareikštus pirmosios instancijos teisme, jis tapt� nebe apeliacine, o pirm�ja teismo instancija, ir tur�t� imtis apeliacinei instancijai neb�ding� funkcij�” (J. A. Jolowicz )

Draudimas apeliaciniame skunde reikšti naujus reikalavimus

� Nauju reikalavimu, kur� draudžiama reikšti apeliaciniame procese, pripažintinas materialinis - teisinis reikalavimas, nukreiptas � kit� proceso šal� (ieškinio arba priešieškinio reikalavimas). Reikalavimu min�to draudimo kontekste negalima laikyti apelianto apeliaciniame skunde reiškiamo procesinio teisinio reikalavimo (pavyzdžiui, apeliacinio skundo dalyko, reikalavimo taikyti laikinosios apsaugos priemones ir t.t.).

Draudimas pateikti naujus rodymus apeliacins instancijos teisme

37

� B�dingas tik ribotos apeliacijos modeliui � Proceso koncentruotumo principo sud�tin� dalis � N�ra absoliutus

Bylos gr�žinimas iš naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui

� Priklauso nuo pasirinkto apeliacijos modelio � Pagrindai: privalomi ir fakultatyv�s

Privalomi bylos gr�žinimo iš naujo nagrin�ti pirmosios instancijos teismui pagrindai:

� Absoliut�s sprendimo negaliojimo pagrindai � Kiti proceso teis�s norm� pažeidimai, kuri� apeliacin�s instancijos teismas negali ištaisyti � Neišsprsti reikalavimai

Fakultatyvus bylos gr�žinimo iš naujo nagrin�ti pirmosios instancijos teismui pagrindas:

� Neatskleista bylos esm�.

� Bylos esm� n�ra atskleista, jei norint priimti teising� sprendim� b�tina pakartoti iš esm�s vis� �rodin�jimo proces� Jei pakeitus teisin� gin�o kvalifikavim� nereikia rinkti nauj� �rodym� ar nauj� �rodym� pateikimas apeliacin�s instancijos teisme yra leistinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, ir nereikia iš esm�s pakartoti viso �rodin�jimo proceso, galutin� sprendim� tur�t� priimti apeliacin�s instancijos teismas, negr�žindamas bylos � pirm�j� instancij�.

Atskir j skund nagrinjimo ypatumai

� Nutartys, kurios gali b�ti skundžiamos � Skundo padavimo terminas � Pirmosios instancijos teismo galimyb� pa�iam panaikinti gin�ijam� nutart� � Skundo nagrin�jimo tvarka � Apeliacin�s instancijos teismo teisi� apimtis

***

CIVILIN�S BYLOS NAGRIN�JIMAS APELIACIN�S INSTANCIJOS TEISME

Uždaviniai Uždavinys Nr. 1 Šiauli� miesto apylink�s teismas 2006 m. spalio 6 d. nutartimi pareišk�jo R. T. gamybin�s komercin�s �mon�s skund� paliko nenagrin�t�. Teismo pos�dyje pareišk�jas nedalyvavo. D�l Šiauli� miesto apylink�s teismo 2006 m. spalio 6 d. nutarties pareišk�jas padav� atskir�j� skund�. Šiauli� miesto apylink�s teismas 2006 m. spalio 29 d. nutartimi atsisak� priimti pareišk�jo atskir�j� skund� motyvuodamas tuo, jog skundas paduotas praleidus CPK numatyt� 7 dien� termin�. Teismas nurod�, kad skundžiama 2006 m. spalio 6 d. nutartis buvo priimta pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims apie bylos nagrin�jim�, tod�l atskirasis skundas tur�jo b�ti paduotas per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo, o ne nuo nutarties nuorašo �teikimo dienos. Pareišk�jas atskir�j� skund� išsiunt� 2006 m. spalio 18 d., t.y. pasibaigus nutarties apskundimo terminui.

38

Šiauli� apygardos teismo Civilini� byl� skyriaus teis�j� kolegija 2006 m. gruodžio 13 d. nutartimi Šiauli� miesto apylink�s teismo 2006 m. spalio 29 d. nutart� paliko nepakeist�. Kolegija pritar� pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Kasaciniu skundu pareišk�jas R. T. gamybin� komercin� �mon� prašo panaikinti žemesn�s instancijos teism� nutartis. Kasatorius teigia nepraleids termino atskirajam skundui d�l 2006 m. spalio 6 d. nutarties paduoti. Kasatoriaus nuomone, kadangi teismo pos�dyje jis nedalyvavo, nutarties apskundimo terminas tur�jo b�ti skai�iuojamas nuo skundžiamos nutarties nuorašo �teikimo jam dienos. Kaip J�s nuomone turt pasielgti kasacinis teismas? Atsakym� pagrskite. Uždavinys Nr. 2 Ieškovas M. B. kreip�si � teism� prašydamas panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1992 m. spalio 8 d. potvark� Nr. 2004V ir pripažinti 1997 m. spalio 28 d valstybin�s žem�s pirkimo-pardavimo sutart�, sudaryt� tarp atsakov� B.G. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos, negaliojan�ia. Atsakovai praš� teismo taikyti ieškinio senat� ir ieškin� atmesti. Vilniaus miesto pirmasis apylink�s teismas 2003 m. lapkri�io 11 d. sprendimu nustat�, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino gin�yti valstybin�s žem�s pirkimo-pardavimo sutarties, ta�iau ieškin� atmet� d�l to, jog, teismo manymu, sutarties sudarymo metu ieškovas netur�jo teis�s išsipirkti žem�s sklypo, tokia teis tur�jo tik atsakov� B.G. Ieškovas š� sprendim� apskund� apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo Civilini� byl� skyriaus teis�j� kolegija 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto pirmojo apylink�s teismo 2003 m. lapkri�io 11 d. sprendim� ir perdav� byl� nagrin�ti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas nurod�, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skai�iavo ieškinio senaties termino eigos pradži� ir nepagr�stai laik� š� termin� esant nepraleistu. Kolegija nurod�, jog apeliacin�s instancijos teismas šioje byloje neturi galimyb�s sprsti ieškinio senaties termino taikymo klausimo, nes d�l šios teismo sprendimo dalies skundas nepaduotas, be to, kolegija negali priimti blogesnio procesinio sprendimo apelianto atžvilgiu, jeigu sprendim� skundžia tik viena šalis (CPK 313 straipsnis). Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti byl� nagrin�jusi� teism� procesinius sprendimus ir ieškin� patenkinti. Nurodo, kad apeliacin�s instancijos teismas netur�jo pagrindo perduoti byl� nagrin�ti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, kolegija pri�m� jo pad�t� bloginant� procesin� sprendim�. Be to, kolegija nepasisak� d�l jo apeliaciniame skunde išvardyt� argument�, perženg� apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino klausimas nebuvo apeliacinio skundo objektas, teismo pos�džio metu šis klausimas nebuvo svarstomas, jam (kasatoriui) nebuvo suteikta galimyb� pasisakyti d�l šio termino skai�iavimo, tod�l kolegija netur�jo sprsti šio klausimo bei nurodyti, nuo kada skai�iuotinas ieškinio senaties terminas. Atsiliepimu � kasacin� skund� atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo kasacin� skund� atmesti. Nurodo, kad apeliacin�s instancijos teismas neperženg� apeliacinio skundo rib�, nes ieškinio senaties termino taikymo klausimas buvo nagrin�jamas pirmosios instancijos teisme, atsakovai praš� taikyti š� termin�. Apeliacin�s instancijos teismas CPK 330 ir 313 straipsni� nepažeid�.

Kaip J�s nuomone turt pasielgti kasacinis teismas? Atsakym� pagrskite.

***

39

VI. CIVILIN�S BYLOS NAGRIN�JIMAS KASACINIAME TEISME

1. Kasacinio proceso esm�. Apeliacinio ir kasacinio proces� skirtumai. 2. Kasacijos pagrindai ir ribojimai. Kasacinio skundo pri�mimas. 3. Pasirengimas bylos nagrin�jimui kasaciniame teisme. 4. Bylos nagrin�jimas kasaciniame teisme. Bylos nagrin�jimo kasacine tvarka ribos. 5. Kasacinio teismo teis�s. 6. Kasacinio teismo sud�tis ir kasacinio teismo nutarties teisin� galia.


1. Kasacijos paskirties poky�iai Lietuvoje �sigaliojus naujajam CPK (pasiremti Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo praktika).

2. Koks yra viešojo ir privataus intereso gynybos santykis kasaciniame procese? 3. Kokia yra kasacinio teismo sud�tis? 4. Kokie subjektai turi teis paduoti kasacin� skund�? 5. Kokia yra kasacinio skundo padavimo tvarka ir terminai? 6. Kokie reikalavimai keliami kasaciniam skundui? 7. Kokia yra atrankos kolegijos sud�tis ir paskirtis? 8. Išvardykite ir paaiškinkite kasacijos pagrindus. 9. Išvardykite �statyminius kasacijos ribojimus 10. Ar atrankos kolegija saistoma �statymini� kasacijos ribojim�? 11. Kokia tvarka pateikiami atsiliepimai � kasacin� skund� ir kokia j� paskirtis? 12. Išvardykite asmenis, turin�ius teis atstovauti kasaciniame teisme. 13. Palyginkite bylos nagrin�jimo ribas apeliacin�s instancijos ir kasaciniame teisme. 14. Kokias atvejais byla kasaciniame teisme nagrin�jama žodinio proceso tvarka? 15. Kada ir esant kokiems pagrindams bylos nagrin�jimas perduodamas išpl�stinei kolegijai

arba skyriaus plenarinei sesijai? 16. Palyginkite kasacinio teismo teis perduoti byl� iš naujo nagrin�ti žemesn�s instancijos

teismui su analogiška apeliacin�s instancijos teismo teise. 17. Kasacinio teismo nutarties turinys ir jos teisin� galia. Ar yra Lietuvoje precedentas?

Literat�ra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žin., 2002, Nr.: 36-1340). 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugs�jo 21 d. nutarimas. http://www.lrkt.lt/ 3. Europos Tarybos Ministr� komiteto rekomendacija Nr. R(95)5 “D�l apeliacini� sistem� ir proced�r� civilin�se ir komercin�se bylose �vedimo ir funkcionavimo tobulinimo”. http://www.coe.int. 4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras (T.2, III dalis). 5. Laužikas E., Mikel�nas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teis�. II tomas. Justitia, V., 2005 6. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo �gyvendinimo galimyb�s. Justitia, V., 2002 7. Driukas A. Kasacinio proceso naujov�s Civilinio proceso kodekse// Jurisprudencija. Lietuvos teis�s universitetas. Mokslo darbai. Nr. 28(20), 2002 8. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo nutartys http://www.lat.litlex.lt

***

40

CIVILIN�S BYLOS NAGRIN�JIMAS KASACINIAME TEISME

Paskait� konspektas Teism sprendim teistumo kontrol � Kasacija (Pranc�zija) � Revizija (Vokietija) � Apeliacija (Skandinavijos valstyb�s) Kasacijos paskirtis � Prioritetas teikiamas viešiesiems teism� sprendim� kontrol�s sistemos tikslams, kurie siejami su

tuo, kad aukštesn�s instancijos teismai, kontroliuodami žemesn�s instancijos teism� veikl�, užtikrina, jog šioji atitiks �statym� reikalavimus, o tuo suinteresuoti ne tik byloje dalyvaujantys asmenys, bet ir visa visuomen�. Kitas viešasis tikslas – aukštesn�s instancijos teism� galimyb� prisid�ti prie teis�s aiškinimo ir vystymo formuojant viening� teism� praktik�.

� Daugelyje valstybi�, kuriose egzistuoja leidim� skundui aukš�iausiajam (tre�iosios instancijos) teismui paduoti sistema, laikomasi nuomon�s, kad gin�o tarp šali� išsprendimo neteisingumas žemesn�s instancijos teisme savaime n�ra pakankamas pagrindas išduoti leidim� kreiptis � tre�iosios grandies teism�, jei byla n�ra reikšminga vieningo teis�s aiškinimo ir taikymo prasme. Taigi šiuo atveju, kitaip nei apeliacijoje, viešiesiems teism� sprendim� kontrol�s sistemos tikslams (vieningos praktikos formavimui) teikiamas akivaizdus prioritetas prieš priva�ius (teising� gin�o išsprendim�).

� Vadovaujantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kasacijos pagrindu yra tik toks materialin�s ar proceso teis�s norm� pažeidimas, kuris turi esmin�s reikšm�s vienodam teis�s aiškinimui ir taikymui. Tuo tarpu apeliaciniam procesui prad�ti pakanka bet kokio materialin�s ar proceso teis�s norm� pažeidimo

Kasacijos pagrindai � Esminis materialin�s ar proceso teis�s norm� pažeidimas, kuris turi reikšm�s vienodam teis�s

aiškinimui ir taikymui ir tur�j�s �takos neteis�to sprendimo pri�mimui � Nukrypimas nuo LAT praktikos � LAT praktikos nevienodumas

� 2002 m. CPK pakeit� kasacijos esm. Naujasis CPK ne tik �ved� atrankos (leidim�) sistem�, bet ir nustat� naujus kasacijos pagrindus. Atrankos (leidim�) sistemos �vedimas atitinka Europos Tarybos Ministr� Komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacij�, kurioje nurodoma, kad aukš�iausiasis teismas tur�t� nagrin�ti tik tokias bylas, kuri� nagrin�jimas leist� pl�toti teis ir užtikrinti vienod� jos aiškinim�, tod�l b�tina užtikrinti, kad � aukš�iausi�j� teism� patekt� tik bylos, kurios iš ties� turi precedento reikšm. Lyginant 1964 m. ir 2002 m. CPK normas, reglamentuojan�ias kasacin� proces�, akivaizdu, kad naujasis CPK prioritet� suteik� kasacinio teismo vykdomai viešajai funkcijai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant � CPK 346 straipsnyje numatytus kasacijos pagrindus. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkt� kasacijos pagrindu yra ne bet koks materialin�s ar proceso teis�s pažeidimas, o tik toks, kuris turi esmin reikšm vienodam teis�s aiškinimui ir taikymui. Tai reiškia, jog kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti buvus pažeist� tam tikr� materialin�s ar proceso teis�s norm�. Kasaciniame skunde b�tina nurodyti ir argumentuotai pagr�sti, kad teis�s pažeidimas, � kur� apeliuojama, yra toks svarbus, jog turi esmin reikšm vienodam teis�s aiškinimui ir taikymui visoje valstyb�je, tod�l d�l jo tur�t� pasisakyti kasacinis teismas. Taigi, skirtingai nei 1964 m. CPK, 2002 m. CPK reikalauja, jog kasatorius kasaciniame skunde iškelt� teis�s aiškinimo ir taikymo problem�, kuri b�t� reikšminga

41

valstyb�s, visos teisin�s sistemos mastu. (LAT CBS teis�j� kolegijos 2003 m. birželio 16 d. nutartis civ.b. Nr. Nr. 3K-3-697/2003 , kat. 119)

� Kasacine tvarka gali b�ti nagrin�jami tik tie kasaciniame skunde bei atsiliepime � skund�

išd�styti kasacijos pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, kuriuose yra formuluojamos teis�s taikymo ir aiškinimo problemos, esan�ios reikšmingomis vienodinant teism� praktik�, susijusi� su teis�s taikymu ir aiškinimu (interpretavimu). Šie kasaciniam teismui suteikti �galinimai leidžia siekti kasacijos tiksl� - vykdyti teisingum� konkre�ioje byloje (kasacijos individualus pob�dis) bei užtikrinti harmoning� teis�s pl�tr� valstyb�je (normin reikšm turintis kasacijos pob�dis). (LAT CBS teis�j� kolegijos 2003 m. birželio 16 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-720/2003 , kat. 117)

� CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas sako, kad pagrindas perži�r�ti byl� kasacine tvarka yra procesin�s teis�s normos pažeidimas, turintis esmin�s reikšm�s vienodam teis�s aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas gal�jo tur�ti �takos neteis�to sprendimo (nutarties) pri�mimui. Tai reiškia, kad kasaciniame skunde turi b�ti: 1) nurodyta, kuo ir kokios procesin�s teis�s normos pažeidimas pasireišk�, 2) pagr�stas šio pažeidimo esminis reikšmingumas vienodam teis�s aiškinimui ir taikymui ir 3) nurodyta šio pažeidimo galima �taka neteis�to sprendimo pri�mimui. Jeigu skunde nenurodyta ir nagrin�jimo kasacijoje metu nenustatyta ši� kriterij� visuma, tai kasacijos pagrindas, nurodytas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nekonstatuojamas. (LAT CBS teis�j� kolegijos 2003 m. rugs�jo 22 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-849/2003 , kat. 117)

� CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad kasaciniame skunde turi b�ti nurodyti

išsam�s teisiniai argumentai, kurie patvirtina CPK 346 straipsnyje nurodyt� kasacijos pagrind� buvim�. (LAT CBS teis�j� kolegijos 2005 m. geguž�s 11 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-289/2005 , kat. 106.1)

Kasacinio skundo primimas � Sprendžia atrankos kolegija (leidim� sistema) � Kolegija saistoma �statymini� kasacijos ribojim� � Netaikomas daugumos principas balsuojant d�l kasacinio skundo pri�mimo Iš 2005 metais gaut� 1912 kasacini� skund�, teis�j� atrankos kolegij� nutartimis buvo atsisakyta priimti 1117 (apytiksliai 58 proc.) kasacini� skund�. Bylos nagrinjimas kasaciniame teisme � Ribos - tik teis�s klausimai � Atstovavimo ypatumai (CPK 354 str.) � Pagal bendr� taisykl – rašytinis nagrin�jimas. Žodin� nagrin�jim� turi teis skirti teis�j�

kolegija. � Specifin� teismo sud�tis (išpl�stin� kolegija, skyriaus plenarin� sesija) Kasacinio teismo teis gr�žinti byl� žemesns instancijos teismui

� Pagal bendr� taisykl – apeliacin�s instancijos teismui. � Išimtys (pagal CPK):

o jeigu yra konstatuojami absoliut�s sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai,

42

o nusta�ius esminius proceso teis�s norm� pažeidimus, kurie negali b�ti pašalinti apeliacin�s instancijos teisme.

� Apeliacin�s instancijos teismo funkcija esmingai skiriasi nuo kasacinio teismo funkcijos -

apsk�st� sprendim� ir (ar) nutar�i� patikrinimo teis�s taikymo aspektu, bet b�tent tinkamas apeliaciniam teismui �statym� leid�jo priskirtos funkcijos �vykdymas, sudaro pagrind� ir tinkamam kasaciniam teismui priskirtos funkcijos �vykdymui, t.y. atitinkamas bylos nagrin�jimas �vairi� grandži� teismuose, yra vientisas procesas, o ne atskiri vienas nuo kito nepriklausomi procesai. Šioje byloje apeliacin�s instancijos teismui neištaisius pirmosios instancijos teismo padaryt� materialin�s teis�s norm� pažeidim�, liko teisiškai neatskleista bylos esm�, d�l ko kasacin�s instancijos teismas negali negr�žindamas bylos nagrin�ti pirmosios instancijos teismui, tinkamai �vykdyti kasaciniam teismui priskirtos funkcijos. (LAT CBS teis�j� kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-1103/2003 , kat 90)

� Lietuvos Respublikos CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išd�styti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrin�jan�iam byl�. Ši proceso teis�s norma aiškintina ir taikytina atsižvelgiant � kasacijos dalyk� (CPK 353 str. 1 d.). Kasacinis teismas, tikrindamas apsk�sto teismo sprendimo ar nutarties teis�tum�, aiškina materialin�s teis�s ir proceso teis�s normas, atskleisdamas teis�s norm� tikr�j� prasm ir reikšm. Kasacinio teismo nutartyje išd�styti išaiškinimai turi b�ti suprantami tik kaip teismo pateiktos materialin�s ar proceso teis�s normos tikrosios prasm�s atskleidimas. Tokie išaiškinimai negali b�ti vertinami kaip nurodymai, kaip pirmosios ar apeliacin�s instancijos teismai, iš naujo nagrin�dami byl�, j� turi išsprsti, arba žemesn�s instancijos teismo nustatyt� fakt� buvimo ar nebuvimo konstatavimas. Taigi kasacinio teismo teis�, numatyta CPK 362 straipsnio 2 dalyje, yra susijusi tik su teis�s aiškinimu, o ne fakto klausim� sprendimu. (LAT CBS teis�j� kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civ.b. Nr. 33K-3-117/2005 kat. 121.2)

***

CIVILIN�S BYLOS NAGRIN�JIMAS KASACINIAME TEISME

Uždaviniai

Uždavinys Nr. 1

Ieškov� L.S. kreip�si � teism� su ieškiniu prašydama nutraukti nuomos sutart� ir iškeldinti atsakov ir jos s�n� E.D. su visu turtu iš ieškovei nuosavyb�s teise priklausan�io buto Vilniuje. Ieškov� nurod�, kad ji nuo 1970 m. gyvena bendrabutyje Vilniuje. 1997 m. spalio 24 d. sutartimi ji �sigijo nuosavyb�s teis � ši� patalp�. 1997 m. gruodžio 9 d. nuomos sutartimi ji išnuomavo privatizuot� kambar� atsakovei. 2002 m. rugpj��io 6 d. ieškov� registruotu laišku �sp�jo atsakov apie nuomos sutarties nutraukim�. Atsakov� � �sp�jim� nereagavo, iš buto neišsik�l�, ilg� laik� nemok�jo komunalini� mokes�i�. Priešieškiniu atsakov� A.D. praš� priteisti iš ieškov�s 12000 Lt skolos. Nurod�, kad gin�o gyvenamoji patalpa jai buvo suteikta kaip AB “Vilma” darbuotojai, šioje patalpoje ji buvo �registruota 1987 m. ir tapo kambario nuomininke. 1989 m. � gin�o patalp� �sik�l� ieškov�. Kadangi kambar� bendrabutyje gal�jo privatizuoti tik vienas nuomininkas, atsakov� su ieškove susitar�, kad atsakov� perleis savo pirmenyb�s teis privatizuoti gin�o kambar� už pinigin� atlyg� – 12000 Lt;

43

atsakov� išsikels ir išsiregistruos iš gin�o kambario, kai ieškov� sumok�s atsakovei sutart� pinig� sum�. Susitarus d�l min�t� s�lyg�, šalys 1997 m. rugpj��io 28 d. Vilniaus miesto 1-ajame notar� biure sudar� susitarim�, kurio pagrindu ieškov� �gijo teis tapti gin�o kambario savininke ir 1997 m. spalio 24 d. privatizavo gin�o kambar�. Gavusi ieškin� d�l iškeldinimo, atsakov� suprato, kad ieškov� nusl�p� tikr�sias sandorio sudarymo aplinkybes ir šali� susitarim�, apgaudin�jo atsakov, piktnaudžiavo jos pasitik�jimu ir siekia išvengti susitarimo atsiskaityti už atsakovei priklausan�i� dal� gin�o kambario. Vilniaus miesto 1-asis apylink�s teismas 2004 m. lapkri�io 17 d. sprendimu nutrauk� 1997 m. gruodžio 9 d. L.S. ir A.D. sudaryt� nuomos sutart� d�l gyvenam�j� patalp� (kambario) nuomos; iškeldino atsakov A.D. su nepilname�iu s�numi ir vis� jai priklausan�iu turtu iš nuomojam� gyvenam�j� patalp�. Priešieškin� teismas patenkino ir priteis� atsakovei AD 12000 Lt skolos. Vilniaus apygardos teismo Civilini� byl� skyriaus teis�j� kolegija , išnagrin�jusi ieškov�s apeliacin� skund�, 2005 m. vasario 24 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylink�s teismo 2004 m. lapkri�io 17 d. sprendim� pakeit�: panaikino sprendimo dal�, kuria patenkintas priešieškinis ir iš ieškov�s L.S. priteista 12000 Lt skolos, atsakov�s priešieškin� atmet�; kit� sprendimo dal� paliko nepakeist�. Kasaciniu skundu atsakov� A.D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilini� byl� skyriaus teis�j� kolegijos 2005 m. vasario 24 d. nutart� ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylink�s teismo 2004 m. lapkri�io 17 d. sprendim�. Atsiliepimu � kasacin� skund� ieškov� L.S. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilini� byl� skyriaus teis�j� kolegijos 2005 m. vasario 24 d. nutart� palikti nepakeist�, kasacin� skund� atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasator� pažeid� CPK 341 str. 1 p. - ji netur�jo teis�s paduoti kasacinio skundo, nes ji apeliacine tvarka neskund� pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išsprstas priešieškinio tenkinimo klausimas. Kaip J�s manymu turt pasielgti kasacinis teismas? �vertinkite kasators teis� sk sti apeliacins instancijos teismo sprendim�.

***

44

VI. PROCESO ATNAUJINIMAS

1. Proceso atnaujinimo esm� ir reikšm�. 2. Proceso atnaujinimo pagrindai. 3. Prašym� d�l proceso atnaujinimo nagrin�jimo procesin� tvarka Kontroliniai klausimai:

1. Kokia yra proceso atnaujinimo paskirtis ir koks šio instituto santykis su teism� sprendim� kontrol�s formomis?

2. Kaip galima klasifikuoti proceso atnaujinimo pagrindus? 3. Kokie asmenys gali paduoti prašym� d�l proceso atnaujinimo? 4. Kokiam teismui paduodamas prašymas d�l proceso atnaujinimo? 5. Kokie yra prašym� atnaujinti proces� padavimo terminai? 6. kokius etapus galima suskirstyti proceso atnaujinimo stadij�? 7. Prašymo atnaujinti proces� pri�mimas. Kokie klausimai sprendžiami šiame etape? 8. Prašymo atnaujinti proces� nagrin�jimas. Kokie klausimai sprendžiami šiame etape? 9. Bylos nagrin�jimas atnaujintame procese. Kokie klausimai sprendžiami šiame etape?

Literat�ra: 1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žin., 2002, Nr.: 36-1340). 2. Laužikas E., Mikel�nas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teis�. II tomas. Justitia, V., 2005 3. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo �gyvendinimo galimyb�s. Justitia, V., 2002 4. Lukšyt� R. Materialiosios tiesos nustatymas kaip viena iš proceso atnaujinimo funkcij�.//Jurisprudencija. Mykolo Romerio Universitetas. Mokslo darbai. Nr. 77 (69), 2005 4. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo nutartys http://www.lat.litlex.lt

***

PROCESO ATNAUJINIMAS


Proceso atnaujinimo paskirtis � Derinamas teismo sprendim� stabilumo reikalavimas su reikalavimu, kad byla b�t� išsprsta

teisingai. � Paprastai proceso atnaujinimo pagrindu yra v�liau (po bylos išnagrin�jimo) paaišk�jusios

aplinkyb�s, egzistavusios proceso metu � Šiuo institutu gali pasinaudoti ir byloje nedalyvav asmenys, jei byloje priimtas teismo

sprendimas pažeidžia j� teises. Proceso atnaujinimas – išimtin galimyb

45

� CPK numatytas baigtinis proceso atnaujinimo pagrind� s�rašas � Specifiniai subjektai gali kreiptis d�l proceso atnaujinimo (generalinis prokuroras, asmenys,

ne�traukti � bylos nagrin�jim�, jei �siteis�js sprendimas ar nutartis pažeidžia j� teises ar teis�tus interesus)

� Numatyti griežti terminai (5 met� naikinamasis terminas)

� Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir �statymuose nustatyta �siteis�jusio teismo sprendimo teisin� galia suponuoja jo nekintamum�, teismo sprendimo pagrindu atsiradusi� teisini� santyki� stabilum�. Tod�l proceso atnaujinimas yra ypatinga �siteis�jusio teismo sprendimo perži�r�jimo procesin� priemon�, taikoma tik �statym� nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad neb�t� palikti galioti galimai neteisingi ir nepagr�sti teism� sprendimai, kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisin� taika tarp gin�o šali�. Pastaroji aplinkyb� lemia, kad proceso atnaujinimo galimyb� yra ribojama �statyme nustatant prašymo atnaujinti proces� padavimo terminus (CPK 368 str.) (LAT CBS teis�j� kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-233/2004, kat. 118).

� Faktas, kad �statyme yra nustatyti išsamus proceso atnaujinimo pagrind� s�rašas ir terminai,

leidžia teigti, jog š� institut� �statym� leid�jas vertina kaip ekstraordinar� b�d� perži�r�ti �siteis�jusius teism� sprendimus. D�l to proces� galima atnaujinti tik nusta�ius bent vien� iš CPK 366 straipsnyje nustatyt� pagrind�. Be to, šis institutas privalo b�ti naudojamas atsižvelgiant ir � kitus proceso teis�s principus: ekonomiškum�, koncentruotum�, protingum� ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali b�ti naudojamas kaip priemon� dar kart� pasibylin�ti ar vilkinti priimt� teism� sprendim� vykdym�. Asmenys, prašantys atnaujinti proces�, privalo elgtis s�žiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (LAT CBS teis�j� kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, civ.b. Nr. 3K-3-188/2005).

Proceso atnaujinimo pagrindai � Klasikinis proceso atnaujinimo pagrindas – naujai paaišk�jusios esmin�s bylos aplinkyb�s,

kurios egzistavo, bet nebuvo ir negal�jo b�ti žinomos pareišk�jui bylos nagrin�jimo metu. Taip pat - jeigu sprendime teismas nusprend� d�l ne�traukt� � bylos nagrin�jim� asmen� teisi� ar pareig�

� Kiti pagrindai - po teismo proceso paaišk�jusios aplinkyb�s, daran�ios pat� teismo proces� neteis�tu (pvz: neteis�ta teismo sud�tis).

� Specifinis pagrindas - jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teis�s normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo perži�r�tas apeliacine tvarka. Tai proceso atnaujinimui neb�dingas pagrindas.

� Procesas gali b�ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teis�s normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo perži�r�tas apeliacine tvarka. Kokia teis�s normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, �statymas neatskleidžia, ši s�voka yra vertinamoji. D�l to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teis�s normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra pagrindas procesui atnaujinti, sprendžia prašym� atnaujinti proces� nagrin�jantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalies). Pagrindas atnaujinti proces� gali b�ti teis�s normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialin�s teis�s normas. Kartu pažym�tina, kad klaida turi b�ti ne tik aiški, bet ir esmin�, t. y. tokia, kuri daro sprendim� (nutart�) neteis�t� (LAT CBS teis�j� kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-130/2005).

� CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas yra taikomas tada, kai nustatoma aiški teis�s normos

taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos teisme, ir teismo sprendimas nebuvo

46

perži�r�tas apeliacine tvarka. Priežastys, d�l ko teismo sprendimas nebuvo perži�r�tas, neturi teisin�s reikšm�s (LAT CBS teis�j� kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-125/2005 ).

Prašym dl proceso atnaujinimo teismingumas � Bendra taisykl� – sprendim� pri�ms pirmosios instancijos teismas � D�l EŽTT sprendim� – LAT � D�l neteis�tos teismo sud�ties – teismas, neteis�ta sud�timi išnagrin�js byl� (gali b�ti ir

apeliacin�s instancijos teismas) Proceso atnaujinimo proced�ros etapai � Prašymo atnaujinti proces� pri�mimas (rašytinis procesas, tikrinamas prašymo atitikimas

formaliems reikalavimams) � Prašymo atnaujinti proces� nagrin�jimas (žodinis procesas, tikrinama, ar yra proceso

atnaujinimo pagrindai, ar nepraleistas terminas) � Bylos nagrin�jimas atnaujintame procese

***

PROCESO ATNAUJINIMAS

Uždaviniai

Uždavinys Nr. 1

Vilniaus miesto 3-iasis apylink�s teismas pri�m� teismo �sakym�, kuriuo priteis� iš skolininko UAB „MA“ pareišk�jui UAB „Senamies�io �kis“ 2652,82 Lt skolos, 146,40 Lt delspinigi� ir 69,98 Lt žyminio mokes�io. Skolininkas UAB „MA“ pateik� Vilniaus miesto 3-iajam apylink�s teismui prašym� CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti proces� byloje, užbaigtoje šio teismo 2002 m. lapkri�io 27 d. �sakymu. Vilniaus miesto 3-iasis apylink�s teismas 2004 m. rugpj��io 18 d. nutartimi atsisak� priimti skolininko UAB „MA“ prašym� d�l proceso atnaujinimo. Teismo nuomone, pagal CPK 365 straipsnio 1 dal� suinteresuoti asmenys gali kreiptis d�l proceso atnaujinimo tik tose civilin�se bylose, kurios yra užbaigtos �siteis�jusiais teism� sprendimais ar nutartimis, o ne teism� �sakymais. Vilniaus apygardos teismo Civilini� byl� skyriaus teis�j� kolegija, išnagrin�jusi skolininko UAB „MA“ atskir�j� skund�, Vilniaus miesto 3-iojo apylink�s teismo 2004 m. rugpj��io 18 d. nutart� paliko nepakeist�. Teis�j� kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvu, kad CPK normos nenumato galimyb�s suinteresuotiems asmenims kreiptis � teism� d�l proceso atnaujinimo tose civilin�se bylose, kurios yra užbaigtos teism� �sakymais. Tokiai kategorijai byl� taikomos specialiosios proceso taisykl�s, nenumatan�ios proceso atnaujinimo byloje galimyb�s. Kasaciniu skundu skolininkas UAB „MA“ prašo panaikinti žemesn�s instancijos teism� nutartis ir priimti nauj� sprendim� – atnaujinti proces� byloje, užbaigtoje Vilniaus miesto 3-iojo apylink�s teismo 2002 m. lapkri�io 27 d. �sakymu. Kasatoriaus teigimu, kadangi CPK XXIII skyriuje norm�, aptarian�i� proceso atnaujinimo klausim�, n�ra, bylos, užbaigtos teismo �sakymu, procesas gali b�ti atnaujinamas, jeigu yra CPK 366 straipsnyje nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Be to, kasatoriaus teigimu, CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta sprendimo s�voka �statyme pavartota pla�i�ja prasme, t. y. šiuo atveju ji apima ir teismo �sakym�. Kaip j�s nuomone turt pasielgti kasacinis teismas? Atsakym� pagrskite.

47

Uždavinys Nr. 2

Pirmosios instancijos teismas 2004 m. sausio 30 d. sprendimu atmet� ieškovo ieškin�. Sprendimas apeliacine tvarka apsk�stas nebuvo. 2004 m. gruodžio 15 d. ieškovas kreip�si � teism� su prašymu atnaujinti proces� CPK 336 str. 1 d. 2 punkto pagrindu. Nurod�, kad Lietuvi� kalbos instituto Kalbos kult�ros skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos 2004 m. spalio 25 d. Lietuvi� kalbos ekspertiz�s akte Nr. 41 pateikta ekspert�s išvada, jog byl� nagrin�js teismas savo sprendime kitaip nei Konstitucinis Teismas viename iš nutarim� aiškina byloje taikyto �statymo nuostatas. Ieškovo teigimu, šis aktas yra naujai paaišk�jusi aplinkyb� CPK 336 str. 1 d. 2 punkto prasme. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinkantis Konstitucinio Teismo aiškinimo yra neteis�tas ir tod�l bylos procesas turi b�ti atnaujintas. Pirmosios instancijos teismas 2005 m. sausio 15 d. nutartimi atsisak� atnaujinti proces� byloje, vadovaudamasis tuo, kad ieškovas praleido termin� prašymui d�l proceso atnaujinimo paduoti. Teismas nurod�, kad nors ieškovas savo prašym� grindžia CPK 336 str. 1 d. 2 punkte numatytu pagrindu, iš prašymo motyv� akivaizdu, kad ieškovas mano esant CPK 336 str. 1 d. 9 p. numatyt� proceso atnaujinimo pagrind�. Apie šio pagrindo buvim� ieškovui tapo žinoma pri�mus gin�ijam� sprendim�, t.y. 2004 m. sausio 30 d. Ieškovas atskiruoju skundu skundžia nutart� atsisakyti atnaujinti proces�. Nurodo, kad termino prašymui d�l proceso atnaujinimo paduoti jis nepraleido. Prašymas buvo grindžiamas CPK 336 str. 1 d. 2 punkte numatytu pagrindu, apie šio pagrindo buvim� jam tapo žinoma po 2004 m. spalio 25 d. Lietuvi� kalbos ekspertiz�s akto Nr. 41, kadangi jis n�ra lietuvi� kalbos specialistas ir savarankiškai šio prieštaravimo pasteb�ti negal�jo. �vertinkite susiklos�iusi� procesin� situacij�.

***

48

VII. ATSKIR� KATEGORIJ� CIVILINI� BYL� SAMPRATA, R�ŠYS

1. Atskir� kategorij� civilini� byl� nagrin�jimo ypatum� paskirtis 2. Teisin� atskir� kategorij� civilini� byl� nagrin�jimo ypatum� prigimtis 3. Viešojo intereso apsauga nagrin�jant kai kuri� r�ši� civilines bylas 4. Proceso supaprastinimas ir pagreitinimas kai kuri� r�ši� civilin�se bylose 5. Civilinio proceso princip� realizavimas nagrin�jant atskir� kategorij� civilines bylas 6. Teismo vaidmuo nagrin�jant atskir� kategorij� civilines bylas 7. Teisenos ir atskir� kategorij� civilini� byl� nagrin�jimo ypatum� santykis


1. Kokie procesiniai ypatumai gal�t� pad�ti apsaugoti vieš�j� interes� atskir� kategorij� bylose?

2. Koks yra supaprastinto proceso tikslas? 3. Kaip sprsti bendr�j� byl� nagrin�jimo taisykli� ir atskir� kategorij� byl� nagrin�jimo

ypatum� santyk�? 4. Kaip nagrin�jant atskir� kategorij� bylas realizuojama teis� � teismin gynyb�? 5. Kaip nagrin�jant atskir� kategorij� bylas pasireiškia dispozityvumo ir rungimosi principai? 6. Kaip nagrin�jant atskir� kategorij� bylas �gyvendinamas žodinio proceso principas? 7. Koki� reikšm nagrin�jant atskir� kategorij� bylas turi Europos S�jungos teis�?

Literat�ra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas: patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. �statymu Nr. IX-743 // Valstyb�s Žinios. 2002, Nr. 36-1340.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugs�jo 21 d. nutarimas // Valstyb�s Žinios. 2006, Nr. 102-3957.

3. Laužikas E., Mikel�nas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teis�. T. I. Vilnius: Justitia, 2003. 4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. I dalis / [A.Driukas, �.Jok�bauskas, P.Koverovas ... [et al.] – Vilnius: Justitia, 2004. Pirmas tomas / Virgilijus Valan�ius, Vytautas Nekrošius, Valentinas Mikel�nas, Egidijus Laužikas, Art�ras Driukas. – 2004.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. II dalis. / [Virgilijus Valan�ius, Vytautas Nekrošius, Egidijus Laužikas, Konstantinas Ramelis, Art�ras Driukas, �eslovas Jok�bauskas] Vilnius: Justitia, 2005.

6. Norkus R. Supaprastintas civilinis procesas. Vilnius. Justitia. 2007. 7. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo nutartys http://www.lat.litlex.lt

***

49

ATSKIR� KATEGORIJ� CIVILINI� BYL� SAMPRATA, R�ŠYS


Civilinio proceso teiss universalumas CPK nustato civilini�, darbo, šeimos, intelektin�s nuosavyb�s, bankroto, restrukt�rizavimo ir kit� byl� d�l privatini� teisini� santyki� bei ypatingosios teisenos byl� nagrin�jimo ir sprendim� pri�mimo bei vykdymo, prašym� d�l užsienio teism� sprendim� ir arbitraž� sprendim� pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrin�jimo tvark� (CPK 1 str. 1 d.). CPK prioriteto principas Darbo, šeimos, intelektin�s nuosavyb�s, bankroto ir restrukt�rizavimo bylos nagrin�jamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti �statymai (CPK prioriteto principas). Svarbu: � išimtis gali nustatyti tik statymas (ne žemesn�s galios aktas); � ši taisykl� taikoma, kai tarp CPK ir kit� �statym� nra prieštaravim . Jeigu yra

prieštaravimai, pagal CPK 1 straipsnio 2 dal� teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenyb kitiems �statymams

ES teis kaip CP teiss šaltinis, nustatantis kitokias byl nagrinjimo taisykles gyvendinant Europos S�jungos teis�s aktus, kituose �statymuose gali b�ti nustatomos ir kitos byl� nagrin�jimo, sprendim� pri�mimo bei vykdymo taisykl�s, negu numato CPK (CPK 1 str. 4 d.). Šios taisykl�s sudaro išimt� iš bendrosios civilini� byl� nagrin�jimo tvarkos. CPK pats suteikia prioritet� ES teis�s aktus �gyvendinantiems �statymams, CPK atžvilgiu jie tampa legi speciali:

• Lietuvos Respublikos �statymas „D�l 2003 m. lapkri�io 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 d�l jurisdikcijos ir teismo sprendim�, susijusi� su santuoka ir t�v� pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinan�io Reglament� (EB) Nr. 1347/ 2000, �gyvendinimo“ (Žin., 2005, 58-2004).

• Lietuvos Respublikos �statymas „D�l 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukurian�io negin�ytin� reikalavim� Europos vykdom�j� rašt�, �gyvendinimo“ (Žin., 2005, Nr. 58-2005).

Nacionalinis teismas EB sutarties 234 straipsnio prasme veikia kaip teismas ir gali pateikti Teisingumo Teismui prašym� priimti prejudicin sprendim� tik toki atveju, kai jis nagrinja gin��. Ypatingosios teisenos atvejai, kai teismas veikia kaip administracin institucija, �ia nepatenka. „Prieš atsakydamas � tik su Bendrijos teise susijus� klausim�, ar prašym� priimti prejudicin� sprendim� pateikusi institucija yra teismas pagal EB sutarties 234 straipsn�, Teisingumo Teismas atsižvelgia � aplinkybi� visum�, t. y. ar institucija yra �steigta teis�tai, ar ji yra nuolatin�, ar jos jurisdikcija yra privaloma, ar jos procesas grindžiamas rungimosi principu, ar ji taiko teis�s aktus ir ar ji yra nepriklausoma. Be to, jei pagal EB 234 straipsn� kreipimasis � Teisingumo Teism� nepriklauso nuo proceso, per kur� nacionalinis teismas pateikia prejudicin� klausim�, grindimo rungimosi principu (žr. 1994 m. geguž�s 17 d. Sprendimo Corsica Ferries, C-18/93, Rink. p. I-1783, 12 punkt�), vis d�lto iš šio straipsnio išplaukia, kad nacionaliniai teismai gali kreiptis � Teisingumo Teism�, tik jei jie nagrin�ja gin�� ir pagal nustatyt� proced�r� turi priimti teisminio pob�džio sprendim� (žr. 1980 m. birželio 18 d. Nutarties Borker, 138/80, Rink. p. 1975, 4 punkt� ir 1986 m. kovo 5 d. Nutarties Greis Unterweger, 318/85, Rink. p. 955, 4 punkt�; 1995 m. spalio 19 d. Sprendimo Job Centre, C-111/94, Rink. p. I-3361, 9 punkt�; min�to sprendimo Salzmann 14 punkt�; min�to sprendimo Lutz ir kt. 13 punkt� ir 2005 m. birželio 30 d. Sprendimo Längst, C-165/03, Rink. p. I-5637, 25 punkt�).

50

Taigi kai prašym� priimti prejudicin� sprendim� pateikusi institucija veikia kaip administracin� valdžios institucija, kartu nenagrin�dama gin�o, net jeigu ji tenkina kitas primintas s�lygas, neturi b�ti laikoma atliekan�ia teismin funkcij�.” ETT 2006 m. balandžio 27 d. prejudicinis sprendimas byloje C-96/04 Standesamt Stadt Niebüll Bendrijos teis nenustato nacionaliniams teismams pareigos perži�rti siteisjus sprendim�, net jei vliau paaiškja, kad nacionalinio teismo sprendimas prieštaravo Bendrijos teisei. „Ar EB 10 straipsnyje �tvirtintas bendradarbiavimo principas nacionalin� teism� �pareigoja perži�r�ti �siteis�jus� teismo sprendim� ir j� panaikinti ir, jei reikia, kokiomis s�lygomis, jeigu nustatoma, kad jis prieštarauja Bendrijos teisei? Reikia priminti juridin�s galios principo svarb� tiek Bendrijos teis�s sistemoje, tiek nacionalin�s teis�s sistemose. Iš ties� siekiant užtikrinti teis�s ir teisini� santyki� stabilum�, taip pat ger� teisingumo administravim�, yra svarbu, kad d�l teismo sprendim�, kurie, išnaudojus visas galimas teismines priemones arba pasibaigus j� taikymui numatytiems terminams, tampa galutiniai, nebegal�t� b�ti pareikštas ieškinys (2003 m. rugs�jo 30 d. Sprendimo Köbler, C-224/01, Rink. p. I-10239, 38 punktas). Tod�l Bendrijos teis� nenustato nacionaliniams teismams pareigos netaikyti vidaus proceso taisykli�, suteikian�i� sprendimui juridin gali�, net jei tai leist� užkirsti keli� gin�ijamu sprendimu padarytam Bendrijos teis�s pažeidimui.” ETT 2006 m. kovo 16 d. prejudicinis sprendimas byloje C-234/04 Kapferer Kitaip nei nacionaliniai teismai, nacionalins administravimo institucijos tam tikroms s�lygoms esant privalo atnaujinti administravimo proced�ras, jei vliau paaiškja, kad jos atliktos pažeidžiant Bendrijos teis�. „Iš EB Sutarties 10 straipsnio kylanti bendradarbiavimo pareiga suponuoja pareig� administravimo institucijoms perži�r�ti galutin� sprendim�, jeigu pateikiamas toks prašymas, siekiant atsižvelgti � Teisingumo Teismo pateikt� EB teis�s aiškinim� ir:

- Pagal nacionalin teis institucija turi �galiojimus atnaujinti proced�ras - Administracinis sprendimas tapo galutinis pasibaigus teisminiam procesui

nacionaliniame teisme - Nacionalinio teismo sprendimas, atsižvelgiant � Teisingumo Teismo praktik�,

remiasi klaidingu EB teis�s interpretavimu, atliktu nesikreipiant preliminaraus nutarimo pagal EB Sutarties 234 straipsn�

- Suinteresuotas asmuo kreip�si � administravimo institucij� nedelsiant po to, kai susipažino su Teisingumo Teismo sprendimu.”

ETT 2004 m. sausio 13 d. prejudicinis sprendimas byloje C-453/00 Kühne & Heitz Valstyb nar atsako už žal�, kilusi� dl to, kad nacionalinis aukš�iausiosios instancijos teismas pažeid EB teis�. „Valstyb�s nar�s atsako už žal�, padaryt� asmeniui valstybi� nari� aukš�iausi�j� teism� sprendimais, priimtais pažeidžiant EB teis (ypa� jei galutin�s instancijos teismas pažeid� pareig� kreiptis � ETT d�l preliminaraus nutarimo).” ETT 2003 m. rugs�jo 30 d. prejudicinis sprendimas byloje C-224/01 Köbler Ši valstybs atsakomyb kyla ne vien tais atvejais, kai teisjas padaro ty�in� klaid�. Žala padaryta netinkamai aiškinant teiss normas ar vertinant rodymus taip pat turi b�ti atlyginta.

51

„Valstyb� nar� atsako už žal�, kuri buvo padaryta priva�iam asmeniui d�l to, kad aukš�iausiasis (galutin�s instancijos) valstyb�s nar�s teismas akivaizdžiai pažeid� taikytin� Europos Bendrij� teis. Bendrijos teis� draudžia nacionalin�s teis�s aktus, kurie valstyb�s atsakomyb numato tik teis�jo ty�in�s klaidos ir rimto nusižengimo atvejais, jei toks apribojimas lemia, kad pašalinama atitinkamos valstyb�s nar�s atsakomyb� tais atvejais, kai padaromas akivaizdus taikomos EB teis�s pažeidimas. Valstyb� nar� atsako ir tuomet, kai EB teis� akivaizdžiai pažeidžiama aiškinant teis�s normas arba vertinant faktines aplinkybes bei �rodymus.” ETT 2006 m. birželio 27 d. prejudicinis sprendimas byloje C-173/03 Traghetti del Mediterraneo SpA Civilinio proceso kodekso sistemos pagrind� sudaro gin�o teisena Gin�o teisenos bruožai � tai procesas, kurio pagrind� sudaro tarp dviej� šali� susiklosts ar gin�ytinas materialinis

teisinis santykis; � proceso metu yra išsprendžiamas gin�as tarp šali�; � gin�as kyla iš civilini�, šeimos, darbo ar kit� privatini� teisini� santyki�.

Gin�as dl teiss Procesine prasme gali b�ti apib�dinamas trimis privalomais bruožais: � a) tik�tinas materialinio teisinio santykio tarp gin�o šali� buvimas; � b) prielaida, jog viena iš šali� arba abi šalys ne�vykd� joms priklausan�ios ir iš gin�ijamo

materialinio teisinio santykio kylan�ios pareigos; � c) š� gin�� nagrin�ja �statymo nustatytas kompetentingas organas. (J. Ž�ruolis)

Gin�o teisenos dalys � bendroji civilini� gin�� nagrin�jimo ir sprendim� apskundimo tvarka, � atskir� kategorij� civilini� byl� nagrin�jimo ypatumai.

Atskir kategorij civilini byl nagrinjimo ypatum ir bendrosios gin�o teisenos santykis Bendroji civilini� gin�� nagrin�jimo tvarka taikoma visais atvejais, išskyrus, kai CPK ar kiti �statymai numato specialias atskir� kategorij� civilini� byl� nagrin�jimo taisykles. “Prokurorui �statymo numatytais atvejais suteikiama teis� kreiptis � teism� su pareiškimu, kad b�t� apgintos valstyb�s ir kit� asmen� teis�s bei �statym� saugomi interesai. Kadangi CPK skirsnis “Atskir� byl� kategorij� nagrin�jimo ypatumai” reguliuoja byl� nagrin�jim� teisme ir joki� išim�i� šiuo klausimu nenumato, tod�l ir prokuroras turi teis Prokurat�ros �statymo 31 straipsnyje numatytais atvejais paduoti pareiškim� teismui.” LAT 1999 m. kovo 29 d. konsultacija Civilini byl nagrinjimo ypatum egzistavim� gin�o teisenoje lemia: � didesnis viešasis interesas, kad kai kuri� kategorij� bylos b�t� išnagrin�tos teisingai (byl�,

kylan�i� iš šeimos ir darbo teisini� santyki� nagrin�jimo ypatumai, bankroto ir restrukt�rizavimo byl� nagrin�jimo ypatumai)

� vadinam� „aiški�” byl� supaprastintas nagrin�jimas (teismo �sakymo procesas, dokumentinis procesas, daikto valdymo pažeidimo byl� nagrin�jimo procesas, byl� d�l nedideli� sum� nagrin�jimo ypatumai).

Kas lemia vieš�j interes� ir jo gynybai skirtus procesinius ypatumus atskir kategorij civilinse bylose?

52

Ypatumus s�lygoja materialini� teisini� santyki� specifika. Viešasis interesas – tai objektyviai egzistuojantys valstyb�s pripažinti ir teis�s ginami visuomen�s ir jos atskir� grupi� bendri neindividualizuoti (nepriklausantys konkretiems asmenims) poreikiai, kuriuos nulemia visuotinai reikšmingi stabilumo ir pozityvi� poky�i� visuomen�je (bendrosios gerov�s) siekiai. Viešojo intereso dalykas – visuotin� visuomen�s gerov�. (E. Krivka) Materialini teisini santyki , kuriuose yra viešasis interesas, pavyzdžiai: � „Intelektin�s nuosavyb�s teisin�s apsaugos užtikrinimas – tai ne tik priva�i� autori�,

gretutini� teisi� subjekt� interes� užtikrinimas, bet ir teis�tvarkos Lietuvoje bei tarptautini� šalies �sipareigojim� užtikrinimas. Autoriaus teisi� ir interes� gynyba nuo pažeidim� yra viešas interesas.“ Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas „Atsižvelgiant � intelektin�s nuosavyb�s teisini� santyki� kategorijos byl� specifik�, s�lyginai nedidel ir dar tik besiformuojan�i� Lietuvos teism� praktik�, Lietuvos �sipareigojimus tarptautinei bendruomenei, prisiimtus tiek stojant � Europos S�jung�, tiek ir kitoms tarptautin�ms organizacijoms, tokioms kaip pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacija, kurios nare Lietuva tapo 2001 metais, o stodama � ši� organizacij�, be kita ko, prisijung� ir prie Sutarties d�l intelektin�s nuosavyb�s teisi� aspekt�, susijusi� su prekyba (vadinamosios TRIPS sutarties), kuri yra vienas iš Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties pried�, šios teis�s vystymasis, jos harmonizacija, atsižvelgiant � konkre�ioje byloje kilusi� problematik�, gali b�ti laikoma ir viešu, bet ne tik priva�iu gin�o šali�, interesu. LAT 2003 m. birželio 11 d. nutartis civ. b. R.Paknys v. Sauliaus ir Linos Žuk� leidinys „Baltos lankos”, bylos Nr. 3K-3-695/2003, kat. 90.

� „Vaik� teisi� apsauga yra viešasis interesas, tod�l taikant prievolin�s teis�s normas, jos turi

b�ti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripaž�stama vaiko teisi� apsauga.“ LAT 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis O. Kolomyckaja v. Vilniaus miesto valdyba, civilin� byla Nr. 3K-3-1547/2002, kat 45.9.1

� „Atsižvelgiant � tai, kad bankroto bylos išk�limas ar atsisakymas iškelti bankroto byl� yra

teismo procesinis veiksmas, sukeliantis svarbias teisines pasekmes ne tik bylos šalims, bet ir neapibr�žtam tre�i�j� asmen� ratui, bylas, kuriose matomas padidintas viešasis interesas, teismas gali nagrin�ti teismo pos�dyje žodinio proceso tvarka.“ Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. geguž�s 6 d. nutartis D. K. ir kt. v. UAB „Ovestra“ civilin� byla Nr. 2-245/2004, kat. 1.5. Viešasis interesas reikalauja klausim� d�l bankroto bylos išk�limo sprsti operatyviai ir teismui šios kategorijos bylose b�ti aktyviam. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 27 d. nutartis UAB „Artrio - 2“ admin. R. A. Granskas v. UAB „Artrio - 2“, civilin� byla Nr. 2- 44/2005, kat. 1.5; Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugs�jo 2 d. nutartis VSDFV Klaip�dos sk. V. UAb „R�b� sala“, civilin� byla Nr. 2- 422/2004, kat.1.5. - Kitos sritys (tinkamas žem�s reformos vykdymas, sveikatos apsaugos teisiniai santykiai, aplinkos ir kult�ros vertybi� apsauga ir kt.) Šioms sritims nenustatyti procesiniai nagrin�jimo ypatumai, ta�iau teism� praktika patvirtina viešojo intereso buvim�.

Kas lemia proceso supaprastinim� atskir kategorij bylose? � supaprastintas procesas išreiškia tam tikrus byl� nagrin�jimo ypatumus, lyginant su byl�

nagrin�jimu bendr�ja gin�o teisenos tvarka; � min�t� ypatum� pagrindinis tikslas yra sudaryti s�lygas greitesniam nei �prasta byl�

išnagrin�jimui;

53

� šie ypatumai n�ra susij su aktyviu teis�jo vaidmeniu, n�ra nulemti padidintos viešojo intereso apsaugos procese bei paprastai pasireiškia procesin�s formos supaprastinimu arba (ir) �rodin�jimo priemoni� bei byloje tirtin� aplinkybi� ribojimu.

Supaprastintu procesu galima laikyti specialias civilini� byl� nagrin�jimo tvarkas, kuriose, siekiant paspartinti proces�, galima nesilaikyti tam tikr� bendr�j� proceso taisykli� bei kurioms keliami švelnesni procesin�s formos reikalavimai arba (ir) taikomi �rodin�jimo priemoni� ribojimai, nenulemti padidintos viešojo intereso apsaugos procese. Civilinio proceso princip realizavimas atskir kategorij civilinse bylose Dauguma civilinio proceso princip� taikomi ir nagrin�jant atskir� kategorij� civilines bylas, gali skirtis tik kai kuri� princip� realizavimo apimtis. Teis teismin� gynyb� atskir� kategorij� bylose Realizuojama specifiniais b�dais: � gali b�ti keliami specifiniai reikalavimai ieškinio ar pareiškimo turiniui (CPK 382 str., 387

str., 425 str.), kartais net naudojant specifines procesini� dokument� formas (CPK 433 str.); � kartais � teism� gali kreiptis tik specifiniai subjektai (B 5 str., CPK 387 str. 2 d., CK 3.147

str.); � kartais b�tina išankstin� gin�o nagrin�jimo ne teisme tvarka (CPK 412 str., DK 286 str., 293

str.). Proceso koncentracijos principas � procesin�s medžiagos koncentracija (galima tik supaprastintame procese – CPK 424 str. 1

d., 433 str., 422 str.); � procesini� veiksm� koncentracija (galima tiek supaprastintame procese, tiek bylose,

susijusiose su padidinta viešojo intereso apsauga); � specifiniai procesini� veiksm� atlikimo terminai (B 9 str. 4 d., 10 str. 8 d., CPK 421 str. 1

d., 435 str. 1 d., 430 str. 3 d., 413 str. 1 d.); � bylos išnagrin�jimo terminai (CPK 421 str. 2 d., 413 str. 3 d.); � rašytinio proceso galimyb� (CPK 441 str., 235 str. 4 d.) .

Viešumo principas � siaur�ja prasme – byloje dalyvaujan�i� asmen� dalyvavimas (CPK 42 str. 1 d., 9 str. 5 d.); � pla�i�ja prasme – visuomen�s dalyvavimas (CPK 9 str. 1 – 4 d., 10 str.); � viešumo principo išimtys dažniausiai taikomos atskir� kategorij� bylose, o b�tent – šeimos

bylose; � CPK 379 straipsnis numato, kad gin�ai, kylantys d�l šeimos teisini� santyki�, nagrin�jami

uždarame teismo pos�dyje, jeigu to prašo bent viena iš byloje dalyvaujan�i� šali�. Net jei neprašo, teismas gali skirti uždar� pos�d�, jeigu yra CPK 9 straipsnio 1 dalyje numatytos s�lygos;

� vaikinimo bylose net rezoliucin� sprendimo dalis n�ra skelbiama viešai (CPK 9 str. 3 d.). Rungimosi principas � Rungimosi principo esm sudaro tai, jog nešališkas teismas nagrin�ja priva�i� šali� privat�

gin��, tod�l šalys privalo �rodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavim� ar atsikirtim� pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkyb�mis, kuri� nereikia �rodin�ti (CPK 12 str.).

54

� Rungimosi principo išimtys: - teismo teis� rinkti �rodymus savo iniciatyva (CPK 179 str. 2 d., B 9 str. 2 d., CPK 379 str. 1 d., 414 str. 1 d.); - ribotas rungimasis tais atvejais, kai n�ra b�tina pateikti �rodymus arba galima pateikti tik tam tikrus �rodymus (CPK 424 str. 1 d., 433 str.).

Dispozityvumo principas � Materialinis teisinis dispozityvumo aspektas (šalys gali disponuoti savo pareikštais

materialinio teisinio pob�džio reikalavimais); � Procesinis teisinis dispozityvumo aspektas (šalys gali disponuoti procesin�mis

priemon�mis); � Bendrojoje gin�o teisenoje dispozityvumo principas yra ribojamas laike proceso

koncentruotumo sumetimais (CPK 141 str., 143 str.); � Bylose, susijusiose su padidinta viešojo intereso apsauga dispozityvumo realizavimas laike

neribojamas (CPK 377 str.), ta�iau ribotas viešojo intereso apsaugos sumetimais: - prokuroro ir kit� subjekt�, pareiškian�i� ieškin� viešajam interesui ginti, ieškiniai;

- teismo teis� viršyti pareikštus reikalavimus, pritaikyti alternatyvius teisi� gynimo b�dus;

- draudimas priimti sprendim� už aki�. Prokuroro teis� pareikšti ieškin� viešajam interesui ginti kaip dispozityvumo išimtis � CPK 5 straipsnio ir 49 straipsnio nuostatos yra bendrosios, kartu ir blanketin�s,

nukreipian�ios � kitus �statymus. Vienas iš j� yra Lietuvos Respublikos prokurat�ros �statymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta prokuroro teis� ginant vieš�j� interes� kreiptis � teism� su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrind� manyti, kad pažeisti teis�s akt� reikalavimai. Taigi, pagal Prokurat�ros �statym� viešojo intereso gynimas yra teis�s akt� pažeidim� pašalinimas pagal prokurat�rai suteiktus �galinimus, o Prokurat�ros �statymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkre�iais atvejais, apibr�žiamos prokuroro teis�s pareikšti ieškin� teisme. Tod�l kreiptis � teism� civilinio proceso tvarka gindamas vieš�j� interes� prokuroras gali visais atvejais, nustats tok� teis�s akt� pažeidim�, kuris, prokuroro nuomone, turi esmin�s reikšm�s asmen�, j� grupi�, valstyb�s ir visuomen�s teis�ms bei teis�tiems interesams ir sudaro pagr�stas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. LAT 2004 m. sausio 29 d. konsultacija

� Prokuroro teis� pareikšti ieškin�, prašym�, pareiškim�, be Prokurat�ros �statymo, atskirais atvejais yra specialiai aptarta ir CK (pavyzdžiui, CK 1.84 straipsnio 4 dalyje, 3.32 straipsnio 2 dalyje, 2.114 straipsnio 5 dalyje, CK 3.185 straipsnio 3 dalyje ir kt.), CPK (pavyzdžiui, CPK 449 straipsnio 2 dalyje, 454 straipsnio 2 dalyje, 493 straipsnio 3 dalyje ir kt.) bei kituose �statymuose (pavyzdžiui, Profesini� s�jung� �statymo 9 straipsnio 2 dalyje). Šios normos aiškintinos ir kaip �pareigojan�ios prokuror� ginti vieš�j� interes�. Šiais atvejais pats �statym� leid�jas, �tvirtindamas prokuroro teis kreiptis � teism�, preziumuoja esant vieš�j� interes�. Pagaliau atskirais atvejais kaip, pavyzdžiui, numatytu Prokurat�ros �statymo 19 straipsnio 4 dalyje, �statymas tiesiogiai nustato prokuroro pareig� pareikšti ieškin� ginant vieš�j� interes�. LAT 2004 m. sausio 29 d. konsultacija

Kreipimosi � teism� ginant vieš�j� interes� specifika: � Prokurat�ros �statymo 19 straipsnio 2 dalyje išvardytos priemon�s, kuri� prokuroras gali

imtis, jei yra pagrindas manyti, kad pažeisti teis�s akt� reikalavimai, t. y. prašyti iš asmen� dokument� ir informacijos, pavesti valstyb�s institucij�, �staig� vadovams ir pareig�nams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti j� paaiškinimus ir kt., ir taip rinkti

55

papildom� informacij�, kad b�t� nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas ir ar yra pagrindas, ginant š� interes�, kreiptis � teism�. D�l to terminas, per kur� prokuroras, gindamas vieš�j� interes�, gali pareikšti ieškin�, prasideda nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomen�, leidžian�i� daryti išvad�, kad šis sprendimas pažeidžia vieš�j� interes�. LAT 2005 gruodžio 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-677/2005

� CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas nenumato draudimo Generaliniam prokurorui teikti

prašym� d�l proceso atnaujinimo bylose, perži�r�tose kasacine tvarka. Apeliacinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartis c. b. Nr. 2-336/2006

Žodinio ir rašytinio proces derinimo principas � Bylose, susijusiose su padidinta viešojo intereso apsauga, dominuoja žodiškumo principas

(CPK 415 str.); � Bylose, nagrin�jamose supaprastinta tvarka, atvirkš�iai, dominuoja raštiškumo principas:

- Bylose d�l teismo �sakymo išdavimo jokio žodiškumo išvis n�ra (CPK 436 str. 1 d.); - Dokumentiniame procese žodiškumo n�ra pirmajame etape – jis gali atsirasti tik po prieštaravimu pareiškimo (CPK 428 str. 1 d., 430 str. 3 d.); - Nagrin�jant bylas d�l nedideli� sum� priteisimo, teismas turi teis pats nusprsti, kokia forma ir tvarka nagrin�ti byl�, tame tarpe ir ar j� nagrin�ti žodžiu ar raštu. Ta�iau teismas nagrin�ja byl� žodžiu, jeigu d�l to yra bent vienos šalies prašymas (CPK 441 str.).

Žodinis procesas pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dal�: „Teismas laiko, kad „viešo proceso” reikalavimas EŽTK 6 straipsnio 1 dalies prasme visais atvejais apima ir „žodin� proces�”. Ta�iau viešo proceso reikalavimas n�ra absoliutus. Jis gali b�ti netaikomas, jeigu šalis atsisako žodinio nagrin�jimo, ir byla n�ra susijusi su viešuoju interesu. Atsisakymas gali b�ti išreikštas aiškiai arba konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, atsisakant pareikšti prašym� d�l bylos nagrin�jimo žodinio proceso tvarka. (Håkansson and Sturesson v. Sweden, judgment of 21 February 1990, Series A no. 171-A, p. 20, § 66; and Schuler-Zgraggen v. Switzerland, judgment of 24 June 1993, Series A no. 263, pp. 19-20, § 58). Viešas nagrin�jimas taip pat gali b�ti nereikalingas, jeigu egzistuoja išimtin�s aplinkyb�s, pvz., jei nekyla fakto arba teis�s klausim�, kurie negali b�ti išsprsti bylos medžiagos ir šali� rašytini� paaiškinim� pagrindu. Jeigu byl� nagrin�jantis teismas tuo pa�iu yra pirmosios ir paskutin�s instancijos teismas, šalis paprastai turi teis � žodin� nagrin�jim�. Ta�iau žodinio nagrin�jimo nebuvimas antros ar tre�ios instancijos teisme gali b�ti pateisintas specialiais proceso šiose instancijose bruožais, su s�lyga, kad žodinis nagrin�jimas vyko pirmosios instancijos teisme. Taigi, išskyrus ypatingas aplinkybes, teis� � vieš� bylos nagrin�jim� EŽTK 6 straipsnio 1 dalies prasme apima ir teis � žodin� nagrin�jim� bent vienos instancijos teisme.“ Case of Salomonsson v. Sweden (Application no. 38978/97) Judgment Strasbourg 12 November 2002 Final. 12/02/2003.

56

III. BYL�, KYLAN�I� IŠ ŠEIMOS TEISINI� SANTYKI�, NAGRIN�JIMO YPATUMAI

1. Šeimos santyki� teisinio reglamentavimo princip� realizacija nagrin�jant šeimos bylas 2. Teismo vaidmuo byl�, kylan�i� iš šeimos teisini� santyki�, nagrin�jime 3. Taikaus gin�o išsprendimo siekimas 4. Vaiko interes� apsauga procese 5. Prokuroro, vaiko teisi� apsaugos institucij� dalyvavimas nagrin�jant šeimos bylas 6. Byl� d�l santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojan�ia, sutuoktini� gyvenimo skyrium

(separacija) nagrin�jimas 7. T�vyst�s (motinyst�s) nustatymo ir t�vyst�s (motinyst�s) nugin�ijimo byl� nagrin�jimas 8. T�v� valdžios apribojimo byl� nagrin�jimas 9. Šeimos bylos, nagrin�jamos ypatingosios teisenos tvarka


1. Koks yra byl�, kylan�i� iš šeimos teisini� santyki�, nagrin�jimo gin�o teisenos tvarka ir ypatingosios teisenos tvarka, santykis?

2. Kokioms šeimos byloms taikytini nagrin�jimo ypatumai, numatyti CPK XIX skyriuje?

3. Kokios šeimos bylos gali b�ti nagrin�jamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka? 4. Koks yra šeimos byl� nagrin�jimo ypatum� egzistavimo tikslas? 5. Kuo ypatingas teismo vaidmuo šeimos bylose? 6. Kokiais kriterijais remiantis šeimos bylose tur�t� b�ti vertinama vaiko nuomon�? 7. Kaip šeimos bylose realizuojami rungimosi ir dispozityvumo principai? 8. Kokios yra vieš�j� interes� šeimos bylose ginan�ios institucijos? Kokia j� procesin�

pad�tis? Literat�ra:

1. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 2003 m. lapkri�io 27 d. d�l jurisdikcijos ir

teismo sprendim�, susijusi� su santuoka ir t�v� pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglament� (EB) Nr. 1347/2000.


3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. �statymu Nr. VIII-1864 // Valstyb�s Žinios. 2000, Nr. 74 – 2262.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Tre�ioji knyga. Šeimos teis�. – Vilnius: Justitia, 2001.

5. Laužikas E., Mikel�nas V., Nekrošius V., Civilinio proceso teis�. II tomas. Vilnius: Justitia, 2005.

6. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2003 m. sausio 17 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-96/2003 J.Jakimavi�ien� v. P.Jakimavi�ius, kat. 72.2. Teism� praktika Nr. 19. P. 64.

7. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2003 m. birželio 11 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-696/2003 I.Babelien� v. E.Babelis, kat. 70.4.

8. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2002 m. kovo 25 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-497/2002 L.Maskvytis v. I.Maskvytien�, kat. 71.4.

9. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-286/2004 D.Korsakas v. T.Korsakien�, kat. 72.2.; 84.

10. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2003 m. rugs�jo 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-872/2003 E.Gribkauskas v. E.Gribkauskien�, kat. 69.3; 71.4.

57

11. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2002 m. liepos 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-1040/2002 L.Debeikien� v. K.Debeikis, kat. 69.3; 69.7.

12. LAT Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 35 „D�l �statym� taikymo teism� praktikoje, nustatant nepilname�i� vaik� gyvenam�j� viet�, t�vams gyvenant skyrium“. Teism� praktika Nr. 17. P. 333.

13. LAT Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 „D�l �statym� taikymo teism� praktikoje, nagrin�jant bylas d�l teismo leidim� išdavimo pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles“. Teism� praktika Nr. 19

14. LAT Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54 „D�l �statym�, reglamentuojan�i� t�v� pareig� materialiai išlaikyti savo nepilname�ius vaikus, taikymo teism� praktikoje“. Teism� praktika Nr. 23.

15. LAT Civilini� byl� skyriaus konsultacijos, susijusios su šeimos byl� nagrin�jimo ypatumais: 2004 m. geguž�s 20 d., 2004 m. balandžio 8 d., 2004 m. kovo 18 d., 2004 m. sausio 22 d. ir kt.

16. Kitos Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo nutartys http://www.lat.litlex.lt

***

BYL�, KYLAN�I� IŠ ŠEIMOS TEISINI� SANTYKI�, NAGRIN�JIMO YPATUMAI


Byl , kylan�i iš šeimos teisini santyki , nagrinjimo procesini ypatum pagrindas � Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38-39 straipsniai �tvirtina prioritetin šeimos ir

santuokos apsaug� valstyb�je. Šeima yra visuomen�s ir valstyb�s pagrindas. Valstyb� saugo ir globoja šeim�, motinyst, t�vyst ir vaikyst.

� JT Vaiko teisi� konvencija �tvirtina vaiko teisi� prioriteto princip� (Konvencijos 3, 4 str.). � CK 3.3 straipsnis �tvirtina šeimos santyki� teisinio reglamentavimo principus: monogamijos,

santuokos savanoriškumo, sutuoktini� lygiateisiškumo, prioritetin�s vaik� teisi� ir interes� apsaugos ir gynimo, vaik� aukl�jimo šeimoje, motinyst�s visokeriopos apsaugos.

Šeimos byl nagrinjimo ypatum pagrindimas teism praktikoje „Šeimos, t�vyst�s ir vaikyst�s vertybi�, t�v� teisi� ir pareig� aukl�jant savo vaikus bei vaik� interes� apsauga sudaro konstitucinius Lietuvos visuomen�s santvarkos pagrindus. Šeimos gin��, ypa� gin�� d�l vaik� nagrin�jimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkre�i� asmen� individuali� teisi� ir pareig� nustatym�. Ši� gin�� išsprendimas susijs su visuomen�s sanklodos pagrind� išsaugojimu ir puosel�jimu. Tod�l sprendžiant tokius gin�us b�tina vadovautis Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautin�se sutartyse ir �statymuose �tvirtintais viešaisiais interesais (šeimos santyki� reglamentavimo pagrindiniais principais ir vertyb�mis). Aiškiai išreikšti viešieji interesai s�lygoja aktyv� teismo vaidmen� šeimos bylose. Procesiniais sprendimais nustatydamas šali� teises ir pareigas teismas privalo ginti ši� konkre�i� asmen� pažeistas teises j� nurodytais b�dais. Ta�iau konkretaus pažeist� teisi� atstatymo b�do parinkim� šeimos gin�uose apsprendžia ir nulemia ne tik proceso šalies prašymas, bet ir viešieji interesai (vaiko interes�, šeimos, motinyst�s, t�vyst�s ir vaikyst�s apsaugos ir globos principai ir kt.). Tod�l šeimos bylose teismas pareikštais šali� prašymais d�l pažeist� teisi� gynimo b�do n�ra varžomas.“ LAT 2002 m. kovo 25 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-497/2002, kat. 71.4

58

„Teismai nagrin�ja šeimos bylas pagal bendr�sias ieškinio (gin�o) teisenos taisykles, tam tikri ypatumai (aktyvus teismo vaidmuo ir kt.) nustatyti CPK XIX skyriuje. Juos lemia valstyb�s ir visuomen�s pripaž�stama šeimos, kaip socialinio ir teis�s instituto svarba, o šeimos nari� teisi� ir teis�t� interes� gynimas iš esm�s yra viešojo intereso gynimas. Teismas, priimdamas sprendim� šeimos teisini� santyki� byloje, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilname�i� vaik� interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiam� šeimos nari� interesus, santuokos nutraukimo byloje privalo imtis priemoni� šalims sutaikyti. CPK 376 straipsnyje nustatyta teismo teis�, atsižvelgus � nagrin�jamos bylos aplinkybes, gin�o pob�d�, jeigu yra šio straipsnio 3, 4 dalyse nurodytos s�lygos, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti �statymuose numatyt� alternatyv� asmens teisi� ir teis�t� interes� gynimo b�d�.” LAT 2006 m. sausio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-7/2006 Specifins teismo pareigos šeimos bylose � siekti sutaikyti šalis (CK 3.5 str. 4 d., CPK 376 str. 2 d.); � siekti, kad b�t� apsaugotos vaik� teis�s ir interesai (CPK 376 str. 2 d.).

Teismo aktyvumo pasireiškimo b�dai � rinkti �rodymus savo iniciatyva, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai yra b�tina siekiant teisingai

išsprsti byl� (CPK 376 str. 1 d.); � viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. patenkinti daugiau reikalavim�, negu j� buvo pareikšta,

taip pat priimti sprendim� d�l reikalavim�, kurie nebuvo pareikšti, ta�iau yra tiesiogiai susij su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku (CPK 376 str. 3 d.);

� taikyti alternatyv� asmens teisi� ar interes� gynimo b�d� (CPK 376 str. 4 d.); � taikyti specifines laikin�sias apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d. 13 p., CK 3.65 str.).

Vaiko teises procese saugantys subjektai � t�vai ir kiti teis�ti vaiko atstovai (Vaiko teisi� apsaugos pagrind� �statymo 4 str. 7 p.); � savivaldybi� vaiko teisi� apsaugos tarnybos (2002 m. gruodžio 17 d. Vyriausyb�s nutarimas

Nr. 1983); � Vaiko teisi� apsaugos kontrolierius (2000 m. geguž�s 25 d. Vaiko teisi� apsaugos

kontrolieriaus �statymas); � Prokuroras (Prokurat�ros �statymo 19 str.).

Vieš�j interes� šeimos bylose ginan�i subjekt procesin padtis � Ieškovas, kai pareiškia ieškin� viešajam interesui ginti (CPK 49 str. 1 d.); � Netur�t� b�ti laikomi byloje dalyvaujan�iais asmenimis, kai duoda išvad� byloje (CPK 49

str. 2, 4 d.). Lietuvos Aukš�iausiasis Teismas laikosi kitokios nuomon�s: „CPK 49 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstyb�s ir savivaldybi� institucijos �statym� numatytais atvejais gali b�ti teismo �traukiamos proceso dalyviais arba �stoti � proces� savo iniciatyva, kad duot� išvad� byloje siekiant �vykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susij su viešojo intereso gynimu. Valstyb�s ir savivaldybi� institucijos, dalyvaujan�ios procese išvadai duoti, yra dalyvaujantys byloje asmenys (žr., pvz., CPK 464 straipsnio 1 dal�, 477 straipsnio 2, 3 dalis, 484 straipsnio 4 dal�, 502 straipsnio 2, 3 dal�, 507 straipsnio 3 dal�, 509 straipsnio 3 dal�), atstovaujantys ir ginantys vieš�j� interes�. Jiems b�dingas tik procesinis teisinis suinteresuotumas baigtimi. Tuo šios institucijos skiriasi nuo ypatingosios teisenos bylose dalyvaujan�i� pareišk�j� ir suinteresuot� asmen� (CPK 442 straipsnis), kurie turi ir materialin� teisin�, ir procesin� teisin� suinteresuotum� bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 443 straipsnio 3, 4 dalys). B�tent ši� asmen� materialin�ms teis�ms ir pareigoms daro �tak� teismo sprendimas (nutartis), kuriuo pagal ypatingosios teisenos taisykles išsprendžiama byla. Valstyb�s ir savivaldybi� institucij�, �traukt� ar

59

�stojusi� � proces� išvadai duoti, darbuotojai, kurie šioms institucijoms atstovauja teismo pos�dyje ir duoda ši� institucij� išvadas, turi b�ti laikomi ši� dalyvaujan�i� byloje asmen� atstovais.” LAT 2004 m. kovo 18 d. konsultacija Vaiko dalyvavimas ir procesin padtis nagrinjant šeimos bylas „Kasaciniame skunde suformuluotas argumentas, kad byl� nagrin�js pirmosios instancijos teismas prival�jo �traukti dalyvaujan�iu byloje asmeniu bylos šali� s�n�, gimus� 1990 m. liepos 28 d., kaip asmen� nuo keturiolikos iki aštuoniolikos met�, kurio civilinis veiksnumas yra apribotas, CPK 38 str. 2 d. nustatyta tvarka, yra teisiškai nepagr�stas. Ieškov�s ieškinys d�l išlaikymo priteisimo paduotas teismui 2003 m. rugpj��io 18 d., t. y. kai nepilname�iam s�nui nebuvo su�j keturiolika met�, taigi nebuvo teisinio pagrindo teismui ex officio sprsti d�l šio asmens �traukimo � proces�, nes asmenys, nesukak 14 met�, procese savarankiškai prad�ti dalyvauti apskritai negali (CPK 38 str. 4 d.). Be to, atsakovas nepareišk� prašymo �traukti tokio nepilname�io asmens � proces� bylos nagrin�jimo metu pirmosios instancijos teisme iki baigiam�j� kalb� proceso stadijos pradžios, o nuo šios proceso stadijos tokia procesine teise šalys nebegali pasinaudoti (CPK 47 str.1 d.). Atsakovas bylos nagrin�jimo metu nuosekliai neig� išlaikymo prievol, prašydamas atmesti ieškin� d�l išlaikymo priteisimo, ši procesin� pozicija reiškia, kad atsakovas, procese veikdamas ne vaiko išlaikymo interesais, remiasi priešinga nepilname�io vaiko ne�traukimo � proces� aplinkybe. Šioje byloje vaiko teis� b�ti išklausytam (CK 3.177 str.) nebuvo pažeista, nes vaikas išreišk� savo nuomon apie atsakov� bylos nagrin�jimo metu sudarytame Vaik� teisi� apsaugos tarnybos 2004 m. balandžio 8 d. akte, o vaiko charakteristika, geras mokymasis ir dalyvavimas renginiuose patvirtina šio vaiko išlaikymo poreikius.” LAT 2006 m. geguž�s 24 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-307/2006 „CK �tvirtintas vaik� ir t�v� turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kur� nepilnametis gali b�ti nuosavyb�s teisini� santyki� subjektas, turto savininkas. D�l to teismas turi priteisti išlaikym� vaikui, o ne jo �statyminiam atstovui – t�vui (motinai) ar glob�jui (r�pintojui) (CK 3.157 straipsnis, 3.272 straipsnio 1 dalis). Priteisiant išlaikym� nepilname�iam vaikui iš jo t�vo, teismo sprendimo rezoliucin�je dalyje tai turi b�ti aiškiai nurodyta, o priteist� išlaikym�, kaip vaiko turt�, uzufrukto teise tvarko tas iš t�v�, su kuriuo lieka gyventi vaikas, šiuo atveju – šali� s�naus motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).“ LAT 2006 m. balandžio 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2006

Šali procesin padtis šeimos bylose „Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dal� t�vai privalo materialiai išlaikyti savo nepilname�ius vaikus. Jeigu nepilname�io vaiko t�vai (ar vienas iš j�) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilname�ius vaikus, teismas išlaikym� priteisia pagal vieno iš t�v� ar vaiko glob�jo (r�pintojo) arba valstybin�s vaiko teisi� apsaugos institucijos ieškin� (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). 2004 m. lapkri�io 11 d. �statymu Nr. IX-2571, �sigaliojusiu nuo 2004 m. lapkri�io 26 d. (Žin., 2004, Nr. 171-6319), pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dal�, nustatyta, kad išlaikym� teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametyst�s, išskyrus atvejus, kai [...] vaikui b�tina parama, jis mokosi vidurini�, aukšt�j� ar profesini� mokykl� dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 met�. Vadinasi, t�v� pareiga materialiai išlaikyti savo vaik� nepasibaigia jam sulaukus pilnametyt�s, jeigu vaikas mokosi vidurini�, aukšt�j� ar profesini� mokykl� dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 met� ir jam b�tina parama. Kai t�vai šios pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis, � teism� d�l išlaikymo priteisimo turi teis kreiptis pats vaikas, nes jis turi visišk� civilin� ir civilin� procesin� veiksnum� (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis). Kadangi materialiai išlaikyti vaik� yra abiej� vaiko t�v� pareiga, tai, jeigu abu t�vai šios pareigos nevykdo, ieškinys d�l išlaikymo priteisimo pareiškiamas abiem vaiko t�vams, t. y. vaiko t�vui ir motinai. Tuo atveju, kai vaiko išlaikymo pareigos nevykdo vienas iš t�v�, ieškinys pareiškiamas

60

b�tent ši� pareig� nevykdan�iam vaiko t�vui ar motinai, o pareig� vykdantis vaiko t�vas (ar motina) �traukiamas dalyvauti byloje tre�iuoju asmeniu, nepareiškian�iu savarankišk� reikalavim� (CPK 47 straipsnio 1 dalis).” LAT 2005 m. vasario 3 d. konsultacija Atsižvelgimas vaiko nuomon� ir jos vertinimas „Pagal CK 3.178 straipsn� Vaiko teisi� apsaugos tarnyba turi pateikti teismui išvad� d�l sprendžiamo gin�o, su kuriuo iš t�v� nustatytina nepilname�io vaiko gyvenamoji vieta. Nagrin�jamu atveju tarnybos išvadoje nurodyta d�l ieškov�s ir atsakovo buities s�lyg�, ta�iau n�ra aiškiai suformuluotos nuomon�s d�l šali� nepilname�io s�naus gyvenamosios vietos nustatymo. Tarnybos atstov�s paaiškinimai teismo pos�dyje, kuriais remiamasi kasaciniame skunde, neatstoja tarnybos išvados ir n�ra laikomi �rodymais (Senato nutarimo 24 punktas). Apeliacin�s instancijos teismas pagal CK 3.178 straipsnio 2 dalies reikalavimus �vertino tarnybos išvadoje esan�ius duomenis apie šali� buities s�lygas, taip pat ištyr� ir �vertino vaiko nor� bei kitus byloje esan�ius �rodymus. Min�ta, kad teismas gin�� d�l nepilname�io vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; � vaiko nor� turi b�ti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 str. 1 d.). Apeliacin�s instancijos teismas nurod�, kad šali� s�nus yra mažametis, ikimokyklinio amžiaus, nepakankamai subrends, kad aiškiai išreikšt� savo norus. Teis�j� kolegija sutinka, kad nurodytos aplinkyb�s turi reikšm�s taikant CK 3.174 straipsnio 2 dal�, nes d�l nesubrendimo vaiko norai ir interesai ne visuomet gali sutapti. Ištyrs teismo psichologin�s ekspertiz�s akto turin�, atsižvelgdamas � tai, kad atsakovo dalyvavimas atliekant ekspertiz bei kitos nutartyje nurodytos aplinkyb�s gal�jo tur�ti vaikui �takos, teismas kritiškai vertino ekspertiz�s išvad� apie vaiko nor� gyventi su atsakovu.” LAT 2005 m. kovo 30 d. nutartis 3K-3-176/2005 „CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gin�� išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas � vaiko nor�. Vaiko teis� reikšti savo paži�ras visais j� lie�ian�iais klausimais yra �tvirtinta Vaiko teisi� apsaugos konvencijos 12 straipsnyje. vaiko nor� gali b�ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam d�mes� turi b�ti atsižvelgta ne vien � vaiko amži�, bet ir � jo brandum� (Vaiko teisi� konvencijos 12 straipsnis). Taip pat vaiko nor� vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kuri� šis pateikia, nes vaikas gali nor�ti likti su tuo iš t�v�, kuris mažiau j� priži�ri, yra ne toks reiklus ir pan., ta�iau tai nesuderinama su vaiko interesais. Byloje n�ra duomen�, patvirtinan�i�, kad M.G. ir K.G. b�t� nepakankamai brand�s motyvuoti savo nor� gyventi su ieškove. Teismas, sprsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausim�, taip pat turi nustatyti ir atsižvelgti � santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš t�v�, pirmiausia turi sužinoti paties vaiko paži�ras � jo santykius su t�vais, taip pat remdamasis kitais �rodymais nustatyti ši� santyki� pob�d�. Teismas turi �vertinti, kokie santykiai susiklost� tarp vaiko ir kiekvieno iš t�v�, t. y. ar tie santykiai paremti vien tik vaiko pavaldumu t�vui (motinai) ar abipuse meile ir pagarba. Jei santykiai yra konfliktiški, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su šiuo t�vu (motina) neatitinka vaiko interes�, išskyrus tuos atvejus, kai pats vaikas yra links � konfliktus ar negeri santykiai yra susiklost su abiem t�vais. LAT 2005 m. birželio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-357/2005 Šeimos byl nagrinjimo ypatumai procesine prasme � Bylos, nagrin�tinos gin�o teisenos tvarka su toms byloms b�dingais ypatumais:

- bylos d�l santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojan�ia, sutuoktini� gyvenimo skyrium (separacija);

- bylos d�l t�vyst�s (motinyst�s) nustatymo; - bylos d�l t�vyst�s (motinyst�s) nugin�ijimo; - bylos d�l t�v� valdžios apribojimo;

61

- kitos bylos, kilusios iš šeimos teisini� santyki� – išlaikymo priteisimas, vaik� gyvenamosios vietos nustatymas, santuokinio turto padalijimas nenutraukiant santuokos ir kt., s�rašas nebaigtinis (CPK 375 str. 1 d.). � Bylos, nagrin�tinos ypatingosios teisenos tvarka (s�rašo principas):

- bylos d�l �vaikinimo; - bylos d�l globos ir r�pybos; - bylos d�l santuokos nutraukimo abiej� sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu;

- kitos bylos, kurios pagal CK bei kitus �statymus nagrin�tinos supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXIX skyrius).

Bendr j šeimos byl nagrinjimo ypatum taikymo sritis CPK XIX skyriaus pirmasis skirsnis „Bendrosios nuostatos“ taikomos visoms be išimties šeimos byloms, išskyrus jei byla nagrin�tina ypatingosios teisenos tvarka (CPK 375 str. 1 d.). „statymas draudžia priimti sprendim� už aki� visose šeimos bylose nepriklausomai nuo to, ar tokios bylos nagrin�jamos pagal bendr�sias gin�o teisenos taisykles su išimtimis, nustatytomis CPK XIX skyriuje, ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 375 straipsnio 1 dalis, 378 straipsnis, 443 straipsnio 9 dalis). Byla d�l išlaikymo vaikams priteisimo yra šeimos byla, nagrin�tina pagal bendr�sias gin�o teisenos taisykles su išimtimis, nustatytomis CPK XIX skyriuje, tod�l teismas, nagrin�damas ši� byl�, neturi teis�s priimti sprendimo už aki�. Be to, pažym�tina, kad reikalavimas priteisti išlaikym� vaikams taip pat gali b�ti nagrin�jamas pagal supaprastinto proceso taisykles, �tvirtintas CPK XXII, XXIII skyriuose (CPK 424 straipsnio 1 dalis, 431 straipsnio 1 dalis).” LAT 2004 m. kovo 18 d. konsultacija �rodinjimo ypatumai šeimos bylose „Ekspertiz�s atlikimo išlaid� apmok�jimo tvarka yra nustatyta CPK 90 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 375 straipsnio 1 dalimi, šios tvarkos taip pat turi b�ti laikomasi nagrin�jant bylas d�l t�vyst�s nustatymo. CPK 90 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, pateikusi prašym� atlikti ekspertiz, turi iš anksto sumok�ti teismo nustatyto dydžio užstat� ekspertiz�s atlikimo išlaidoms padengti. Pagal CPK 90 straipsnio 3 dal� toks užstatas sumokamas � teismo speciali�j� s�skait�. Taigi b�tent ieškovei, prašan�iai skirti medicinos ekspertiz t�vystei nustatyti, o ne atsakovui, neigian�iam savo t�vyst, tenka pareiga, prieš skiriant toki� ekspertiz, sumok�ti ekspertiz�s atlikimo išlaidas. Patenkins ieškin� d�l t�vyst�s nustatymo, teismas priteisia iš atsakovo ieškovei jos sumok�tas ekspertiz�s atlikimo išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu užstatas ne�mokamas, teismas, vadovaudamasis CPK 101 straipsnio 3 dalimi, gali atsisakyti tenkinti šalies prašym� d�l ekspertiz�s atlikimo. Kartu atkreiptinas d�mesys � tai, kad CPK 376 straipsnis reikalauja, jog teismas, nagrin�damas šeimos bylas, b�t� aktyvus, leidžia teismui šiose bylose rinkti �rodymus savo iniciatyva bei �pareigoja teism� siekti, kad b�t� apsaugotos vaik� teis�s ir interesai, tod�l ir tuo atveju, kai užstatas ne�mokamas, esant reikalingumui (pvz., d�l ieškov�s sunkios turtin�s pad�ties), teismas gali skirti medicinos ekspertiz t�vystei nustatyti ir jos atlikimo išlaidas apmok�ti iš teismo specialiosios s�skaitos, o po to šias išlaidas � nurodyt� s�skait� išieškoti iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas (CPK 91 straipsnio 5 dalis).” LAT 2004 m. kovo 18 d. konsultacija „Ieškovas, pareišks ieškin� pagal CK 3.60 straipsn�, privalo �rodyti kito sutuoktinio kalt d�l santuokos iširimo, t. y. privalo �rodyti, kad kitas sutuoktinis d�l subjektyvi� priežas�i� iš esm�s pažeid� savo pareigas ir kad d�l tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažym�tina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kalt� yra preziumuojama, tai reiškia, kad, �rodžius vien� ar kelis �statymo normoje pamin�tus faktus,

62

pripaž�stama, kad sutuoktinis yra kaltas d�l santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys d�l santuokos nutraukimo, gali prieštarauti d�l savo kalt�s ir nurodyti faktus, patvirtinan�ius, kad santuoka iširo d�l ieškovo kalt�s (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).” LAT 2005 m. vasario 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-111/2005 �rodym vertinimas šeimos bylose Bendroji �rodym� vertinimo taisykl� šeimos bylose atitinka bendr�j� �rodym� vertinimo taisykl civiliniame procese. „Vertinant �rodymus civiliniame procese pripaž�stamas tikimybi� pusiausvyros principas, pagal kur�, jeigu pateikti �rodymai leidžia teismui padaryti išvad�, kad yra didesn� tikimyb�, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripaž�sta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „D�l CPK norm�, reglamentuojan�i� �rodin�jim�, taikymo teism� praktikoje“ 3 punktas). Šiuo principu nustatant byloje teisiškai reikšming� fakt� d�l ieškov�s santuokin�s neištikimyb�s buvimo ar nebuvimo vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, be to, su šia išvada taip pat sutiko ir apeliacin�s instancijos teismas.” LAT 2006 m. kovo 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-175/2006 „CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gim� nesusituokusiai motinai ir t�vyst� nepripažinta, t�vyst gali nustatyti teismas. Pagrindas t�vystei nustatyti yra moksliniai �rodymai (ekspertiz�s, �rodan�ios giminyst�s ryš�, išvados) ir kitos CPK numatytos �rodym� priemon�s (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tokios ekspertiz�s skyrimas byl� nagrin�jan�io teismo atitinka 1975 m. spalio 15 d. Europos konvencijos d�l nesantuokini� vaik� teisinio statuso 5 straipsnio nuostat�, kad bylose d�l t�vyst�s nustatymo priimami moksliniai �rodymai, kurie gali pad�ti nustatyti arba paneigti t�vyst. Ekspertiz�s išvados yra patikimas ir objektyvus �rodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilm iš konkretaus t�vo, nes ši išvada nustato, ar vaikas buvo prad�tas konkretaus biologinio t�vo. Byloje pirmosios instancijos teismas ieškov�s M. O. prašymu pagr�stai paskyr� genetin DNR ekspertiz atsakovo V. M. biologinei t�vystei nustatyti, kaip tai numatyta CK 3.148 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo neatvykimas � ekspertiz atliekant� institut�, atsižvelgiant � atsakovo neatvykimo aplinkybes, teism� buvo �vertintas kaip ekspertiz�s atsisakymas. Tai, atsižvelgiant � bylos aplinkybes, gali b�ti vertinama kaip t�vyst�s �rodymas (CK 3.148 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nenurod� joki� reikšming� aplinkybi�, d�l kuri� jis negal�jo atvykti nustatytu laiku atlikti ekspertiz, byl� nagrin�j teismai taip pat nenustat� atsakovo neatvykimo ar atsisakymo atlikti ekspertiz svarbi� priežas�i�. Tod�l tok� atsakovo atsisakym� nuo ekspertiz�s teismai tinkamai �vertino t�vyst�s �rodymu. Teismai, nustatydami atsakovo t�vyst taip pat r�m�si kitais �rodymais – šali� artimu bendravimu, tarpusavio laiškais. T�vyst nustatan�ios išvados nenugin�ijo atsakovo pateikti duomenys apie komandiruot, laikinus potencijos sutrikimus, nes šie �rodymai nepaneig� atsakovo objektyvios galimyb�s prad�ti vaik�.” LAT 2006 m. birželio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-368/2006 „Jeigu manoma, kad CK 3.140 str. 1 d. numatytas iki santuokos prad�to vaiko kilm�s nustatymas neatitinka tikrosios (biologin�s) vaiko kilm�s iš t�vo, nugin�yti t�vyst galima tik �rodžius, kad asmuo, �rašytas kaip vaiko t�vas, negali toks b�ti. rodymai, kad asmuo negali b�ti vaiko t�vas, gali b�ti ne tik moksliniai (ekspertiz�s išvados, paneigian�ios giminyst�s ryš�), bet ir kitos �tikinamos faktin�s aplinkyb�s. Esant abejoni� d�l �rodym� patikimumo, tokiais atvejais tur�t� b�ti remiamasi giminyst�s ryši� patvirtinimo ar paneigimo ekspertiz�s išvada. Byloje surinkti �rodomieji faktai neduoda pagrindo nustatyti, jog ieškovas negali b�ti vaiko t�vas. Šalys iki santuokos sudarymo palaik� artimus santykius, kuri� metu buvo prad�tas vaikas, jie sudar� santuok�, vaikui gimus atsakovas pripažino t�vyst. Nusta�ius šiuos �rodomuosius faktus d�l

63

vaiko t�vyst�s, teismas r�m�si �rodym� visuma ir fakto, jog vaiko motina atsisak� atlikti vaiko DNR ekspertiz, pagr�stai nelaik� t�vyst paneigian�iu �rodymu.” LAT 2005 m. rugs�jo 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-421/2005 Santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojan�ia ir sutuoktini gyvenimo skyrium (separacijos) byl nagrinjimo ypatumai: � Alternatyvaus teritorinio teismingumo galimyb� šios kategorijos bylose (CPK 381 str. 1-2

d.); � Specifiniai subjektai, galintys paduoti ieškin� d�l santuokos negaliojimo (CK 3.38-3.40 str.); � Specifiniai reikalavimai ieškinio turiniui (CPK 382-383 str.); � Specifin�s šali� neatvykimo � teismo pos�d� pasekm�s (CPK 384 str. 1-2 d.); � Priemon�s sutuoktiniams sutaikyti (CPK 384 str. 3 d.); � Santuokos nutraukimo bylose taikomas santuokos iširimo principas – santuoka nutraukiama,

jeigu teismas nustato, kad išsaugoti šeim� ne�manoma (CPK 384 str. 6 d.); � Teismo pareiga išsi�sti �siteis�jusio teismo sprendimo nutraukti santuok� ar pripažinti j�

negaliojan�ia nuoraš� civilin�s metrikacijos �staigai (CPK 385 str. 2 d.); � Privalomas vaiko teisi� apsaugos institucij� dalyvavimas, jeigu sutuoktiniai turi

nepilname�i� vaik� (CK 3.80 str., 3.48 str.).

Santuokos nutraukimo bylos procesins formos pakeitimas „Jeigu vienas iš sutuoktini� pareiškia ieškin� d�l santuokos nutraukimo CK 3.60 straipsnio nustatyta tvarka, ta�iau, nagrin�jant byl� gin�o teisenos tvarka sutuoktiniai pateikia teismui sutart� d�l santuokos nutraukimo teisini� padarini�, tai teismas nutartimi transformuoja bylos nagrin�jim� � ypating�j� teisen� ir santuoka nutraukiama bei kiti santuokos nutraukimo padariniai išsprendžiami CK 3.53 straipsnio tvarka”. LAT 2002 m. liepos 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-1040/2002 Sutarties dl santuokos nutraukimo teisini pasekmi teisin galia „CK. 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuok�, patvirtina ir sutuoktini� sutart� d�l santuokos nutraukimo pasekmi�, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilname�i� vaik� ir vienas kito išlaikym� <...> bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Teismas turi patikrinti, ar sutarties s�lygos yra teis�tos, ar neprieštarauja imperatyvioms �statym� normoms, iš esm�s nepažeidžia sutuoktini� <...> turtini� interes�. Nustats, kad sutarties s�lygos neprieštarauja �statym� reikalavimams, teismas sutarties turin� �traukia � sprendim�. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir �gyja res judicata gali�. Tai reiškia, kad, �siteis�jus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo d�l sprendimu patvirtintos santuokos pasekmi� sutarties s�lyg�, išskyrus išimt� iš šios taisykl�s: iš esm�s pasikeitus aplinkyb�ms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buv sutuoktiniai arba vienas iš j� gali kreiptis � teism� d�l santuokos nutraukimo pasekmi� sutarties s�lyg� pakeitimo. Šioje teis�s normoje pamin�tos esmin�s aplinkyb�s duoda pagrind� aiškinti, kad �statyme iš esm�s kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilname�i� vaik� gyvenam�j� viet�, j� išlaikym�, sutuoktinio išlaikym� ir kt.). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje numatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisykl�s atžvilgiu, tod�l ji netur�t� b�ti aiškinama ple�iamai. Teis�j� kolegija taip pat pažymi, kad kito sutuoktinio sutartimi d�l santuokos nutraukimo pasekmi� prisiimt� �sipareigojim� ne�vykdymas nustatytu laiku ir per t� laik� �vyks staigus but� kain� pasikeitimas negali b�ti laikomi esmin�mis aplinkyb�mis, d�l kuri� galima b�t� keisti teismo sprendim� d�l sutuoktini� turto padalijimo, ta�iau min�tos aplinkyb�s gal�t� b�ti pagrindas kreiptis � teism� d�l nuostoli� atlyginimo priteisimo.“ LAT 2006 m. geguž�s 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-350/2006

64

Sutarties dl santuokos nutraukimo keitimas „Teismas, nagrin�damas byl� pagal pareiškim� d�l santuokos nutraukimo pasekmi� sutarties pakeitimo, turi �vertinti, ar pareišk�jo nurodytos aplinkyb�s yra iš esm�s pasikeitusios, kaip esminis aplinkybi� pasikeitimas �takoja sutarties s�lygas, ar sudaro pagrind� (b�tinyb) jas keisti. Santuokos nutraukimo pasekmi� sutartyje gali b�ti sutuoktini� nusprsta d�l �vairi� teisi� ir pareig�. Galimyb� keisti sutarties s�lygas, kaip išimtin� teismo sprendimu patvirtint� teisini� santyki� pakeitimo priemon�, sietina ir su tuo, � kokio pob�džio teisinius santykius siekiama intervuoti remiantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi. Joje pamin�tos esmin�s aplinkyb�s (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) duoda pagrind� aiškinti, kad �statyme iš esm�s kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilname�i� vaik�, vieno iš sutuoktini� išlaikymas, vaik� gyvenamoji vieta ir kt.). Kadangi aptariamoje CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisykl�s atžvilgiu, ji netur�t� b�ti ple�iamai aiškinama. Taigi po santuokos nutraukimo iš esm�s pasikeitusios aplinkyb�s netur�t� lemti buvusi� sutuoktini� susitarimo d�l turto pakeitimo. Be to, turtas yra teisin�s apyvartos objektas, tod�l kei�iant sutart� gal�t� b�ti pažeisti tre�i�j� asmen� teis�ti interesai. Sutarties s�lyg� pakeitimas neatitikt� CK 1.2 straipsnio 1 dalyje �tvirtint� civilini� santyki� teisinio reglamentavimo princip� (nuosavyb�s nelie�iamumo, sutarties laisv�s, nesikišimo � priva�ius santykius, teisinio apibr�žtumo, proporcingumo ir teis�t� l�kes�i�, neleistinumo piktnaudžiauti teise princip�).” LAT 2003 m. rugs�jo 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-872/2003 Santuokos nutraukimo pagrindai „LR Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalies nuostata „sutuoktini� teis�s šeimoje lygios” reiškia, kad sudarius santuok� sutuoktiniai turi lygias teises ir vienod� civilin atsakomyb tarpusavio santykiuose, santuokos trukm�s ir jos nutraukimo klausimais. Vadinasi, kada vienas iš sutuoktini�, naudodamasis savo teise kategoriškai pareiškia savo vali� santuok� nutraukti ir toliau nuosekliai to siekia, ši jo teis� netur�t� b�ti priklausoma nuo subjektyvaus kito sutuoktinio nusistatymo, t.y. kito sutuoktinio atsisakymu nutraukti santuok� paneigta ar nepagr�stai suvaržyta.” LAT 2002 m. vasario 6 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-253/2002 m. Bažnytins santuokos nutraukimo ypatumai „Teismas, tenkindamas prašym� d�l civilini� teisini� pasekmi�, atsiradusi� bažny�ios (konfesij�) nustatyta tvarka sudaryt� santuok� �traukus � apskait� civilin�s metrikacijos �staigoje, panaikina akto �raš� d�l bažny�ios (konfesij�) nustatyta tvarka sudarytos santuokos �traukimo � apskait� civilin�s metrikacijos �staigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaik� išlaikymo, j� gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktini� tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažny�ios registre �rašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažny�ios (konfesij�) nustatyta tvarka sudaryta santuoka n�ra pripažinta negaliojan�ia bažnytinio teismo. Taigi, sutuoktiniams sudarius santuok� bažny�ios (konfesij�) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilin�, vykdoma bendrosios kompetencijos teism�, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilin� teisin� ryš� su iš to išplaukian�iomis teisin�mis pasekm�mis, ir bažnytin�, vykdoma atitinkam� bažny�ios institucij�, remiantis vidaus (kanon�) teis�s normomis, kai nutraukiami kanon� teis�s norm� reglamentuojami santuokiniai ryšiai. Nei CK, nei kituose �statymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažny�ios (konfesij�) nustatyta tvarka ir pripažintos valstyb�s, civilini� teisini� pasekmi� pabaigos pagrind� ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos �raš�, tod�l šeimos santykiams pagal analogij� (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojan�ios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažny�ios (konfesij�) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos.”

65

LAT 2007 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-7-6/2007 Tvysts (motinysts) nugin�ijimo byl ypatumai: � Specifiniai ieškin� galintys paduoti subjektai (CK 3.151 str.); � Specifiniai reikalavimai ieškinio turiniui (CPK 396 str. s�sajoje su CK 3.152 str.); � Privalomas vaiko teisi� apsaugos institucij� dalyvavimas (CPK 398 str., CK 3.153 str.).

Tv valdžios apribojimo byl ypatumai: � Specifiniai subjektai, galintys kreiptis � teism� (CK 3.182 str.); � Specifiniai ieškinio turinio reikalavimai (CPK 403 str.); � B�tina valstybin�s vaiko teisi� apsaugos institucij� išvada (CPK 404 str. 1 d. CK 3.184

str.); � Specifika d�l sprendim�, kuriais nurodyta vaikus perduoti kitam asmeniui, vykdymo (CPK

764 str.).

***

BYL�, KYLAN�I� IŠ ŠEIMOS TEISINI� SANTYKI�, NAGRIN�JIMO YPATUMAI

Uždaviniai

Uždavinys Nr. 1 Ieškov� Elena Anužien� praš� teismo iš buvusio sutuoktinio Jono Anužio priteisti jai kas m�nes� 150 Lt išlaikym�. Ieškov� nurod�, kad santuoka su atsakovu teismo sprendimu nutraukta 2002 m. rugs�jo 23 d. Santuokos metu ji tapo nedarbinga, buvo nustatytas 2 grup�s invalidumas. Nagrin�jant byl� d�l santuokos nutraukimo, išlaikymo klausimas nebuvo sprendžiamas. Ieškov� teigia, kad šiuo metu su trimis nepilname�iais vaikais pragyvena tik iš jos gaunamos 316 Lt pensijos, tod�l atsakovas, b�damas darbingas, privalo jai teikti išlaikym�. Telši� rajono apylink�s teismas 2004 m. rugpj��io 31 d. nutartimi byl� nutrauk�. Teismas nurod�, kad pagal CK 3.72 straipsn� teismas, priimdamas sprendim� d�l santuokos nutraukimo, priteisia išlaikym� sutuoktiniui, kuriam jis b�tinas. Byloje d�l santuokos nutraukimo ieškov� nereišk� reikalavimo d�l išlaikymo, tod�l toks klausimas nebuvo sprendžiamas. Kadangi reikalavimas d�l išlaikymo tur�jo b�ti sprendžiamas su kitais santuokos nutraukimo metu b�tinais išsprsti klausimais, ta�iau nebuvo pateiktas nagrin�ti, o teismo sprendimas d�l santuokos nutraukimo �siteis�jo, tai teismas laik�, kad išlaikymo klausimas jau išsprstas teismo sprendimu. Esant �siteis�jusiam teismo sprendimui d�l gin�o tarp t� pa�i� šali�, d�l to paties dalyko ir tuo pa�iu pagrindu, byla nutrauktina, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Apeliaciniu skundu ieškov� Elena Anužien� prašo panaikinti Telši� rajono apylink�s teismo 2004 m. rugpj��io 31 d. nutart� bei perduoti byl� nagrin�ti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliant� savo prašym� motyvuoja, nurodydama, kad teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus ir turi teis išeiti už ieškinio reikalavim� bei sprsti tuos klausimus, kurie yra b�tini šios kategorijos bylose. CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuok�, be kit� klausim�, privalo išsprsti sutuoktini� tarpusavio išlaikymo klausim�. Šioje byloje teismas tokio klausimo nesprend�. Taip ieškovei užkirstas kelias ginti savo teises. Be to, CPK normos nedraudžia kreiptis � teism� su savarankišku ieškiniu d�l �statym� saugomi intereso gynimo, jeigu toks gin�as �siteis�jusiu teismo sprendimu n�ra išnagrin�tas ir išsprstas (CPK 279 str. 4 d.), o šiuo atveju išlaikymo priteisimo klausimas nebuvo sprendžiamas.

66

Surašykite CPK reikalavimus atitinkan�i� apeliacins instancijos teismo nutart.

Uždavinys Nr. 2 teism� d�l proceso atnaujinimo byloje d�l antrosios santuokos nutraukimo abiej� sutuoktini� bendru sutikimu kreip�si kreditor� – sutuoktinio pirmoji žmona, kaip jo nepilname�io vaiko iš pirmosios santuokos motina, prašydama atnaujinti proces� d�l to, kad teismo sprendime padaryta aiški teis�s normos taikymo klaida – patvirtinta sutartis d�l santuokos nutraukimo pasekmi�, pagal kuri� visas nekilnojamasis turtas atiteko antrajai žmonai, o vyrui, turin�iam nepilname�i� vaik� iš pirmosios santuokos, tik keli� t�kstan�i� lit� dydžio pinigin� kompensacija. Prašymo atnaujinti proces� nagrin�jimo teismo pos�dyje metu sutuoktinis pateik� teismui liudijim�, kad jis yra sudars nauj�, t. y. tre�i�j�, santuok�. Išanalizuokite ši� situacij�. Ar šiuo atveju yra galimas proceso atnaujinimas?

Uždavinys Nr. 3 Pareišk�jas E. Vainauskas 2003 m. sausio 7 d. kreip�si � teism� su prašymu pakeisti santuokos nutraukimo pasekmi� sutarties s�lygas. Nurod�, kad Panev�žio miesto apylink�s teismas 2002 m. gruodžio 9 d. sprendimu nutrauk� pareišk�jo ir suinteresuotojo asmens E. Vainauskien�s santuok� bei patvirtino šali� sudaryt� sutart� d�l santuokos nutraukimo pasekmi�. Sutarties 2, 3 ir 4 punktuose buvo nustatyta, kad buvusi� sutuoktini� vaikai lieka gyventi pas motin�, kuriai atiteko gyvenamasis butas, o pareišk�jas �sipareigojo kas m�nes� mok�ti po 200 Lt vaik� išlaikymui. Pra�jus 14 dien� po sprendimo pri�mimo, E.Vainauskien� atvež� vaikus pareišk�jui ir paliko juos ten, motyvuodama, kad ji negali jais tinkamai pasir�pinti. Pareišk�jas, remdamasis CK 3.117 straipsniu, 3.169 straipsnio 3 dalimi ir 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktu, praš� teismo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmi� sutarties s�lygas: nustatyti vaik�, gyvenam�j� viet� kartu su pareišk�ju; pripažinti but� bendr�ja jungtine sutuoktini� nuosavybe, priklausan�ia lygiomis dalimis pareišk�jui ir E.Vainauskienei; nustatyti, kad E.Vainauskien�, neteikianti vaikams jokio materialinio išlaikymo, perleidžia jai priklausan�i� ½ dal� nurodyto buto pareišk�jui, kaip vien� iš vaik� materialinio išlaikymo form�. Panev�žio miesto apylink�s teismas 2003 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškim� patenkino. Teismas, remdamasis byloje surinktais �rodymais, nustat�, kad E. Vainauskienei paliko vaikus pareišk�jui, kuris gyvena nuomojamame bute. Teismas pripažino, kad aplinkyb�s, d�l kuri� reik�t� pakeisti kai kurias santuokos nutraukimo pasekmi� sutarties s�lygas, pasikeit�, vaikai liko be gyvenamosios vietos, tod�l pripažino but� bendr�ja jungtine sutuoktini� nuosavybe, ir priteis� iš E. Vainauskien�s jai priklausan�i� ½ dal� buto vaik� išlaikymui. Apeliacinius skundu suinteresuotas asmuo E.Vainauskien� prašo panaikinti Panev�žio miesto apylink�s teismo 2003 m. sausio 29 d. sprendim� ir Panev�žio apygardos teismo Civilini� byl� skyriaus teis�j� kolegijos 2003 m. balandžio 8 d. nutart� ir priimti nauj� sprendim� - pareišk�jo pareiškim� atmesti. Apeliant�s teigimu, teismas, prieš keisdamas sutarties s�lygas, nevertino, ar naujosios s�lygos nepažeis imperatyvi� teis�s norm�, nepilname�i� vaik� ar vieno iš sutuoktini� interes�. Be to, teismas neatsižvelg� � tai, kad pagal CK 3.53 straipsnio 3 dal� gali b�ti kei�iamos tik tos santuokos nutraukimo pasekmi� sutarties s�lygos, kurios susijusios su vaik� gyvenamosios vietos nustatymu, su vaik�, sutuoktini� tarpusavio išlaikymu, nes šie santykiai yra trunkamojo pob�džio, o sutuoktini� turto padalijimo klausimas netur�t� b�ti sprendžiamas iš naujo, nes tai prieštarauja CK 1.2 straipsnyje �tvirtintiems civilini� teisini� santyki� principams ir pažeidžia apeliant�s teises.

67

�vertinkite pirmosios instancijos teismo veiksmus. Kok sprendim� turt priimti apeliacins instancijos teismas?

*** IX. BYL�, KYLAN�I� IŠ DARBO TEISINI� SANTYKI�, NAGRIN�JIMO YPATUMAI

1. Darbo santyki� teisinio reguliavimo principai bei j� realizacija, nagrin�jant darbo bylas 2. Socialin�s partneryst�s reikšm� darbo gin�uose 3. Teismo vaidmuo darbo byl� nagrin�jimo procese 4. Proceso koncentruotumo reikšm� darbo gin�uose 5. Išankstin� neteismin� darbo gin�� nagrin�jimo tvarka, jos nesilaikymo pasekm�s. Tiesiogiai

teisme nagrin�jami darbo gin�ai 6. Pasirengimo darbo byl� nagrin�jimui bei j� nagrin�jimo ypatumai 7. Sprendim� darbo bylose vykdymo ypatumai

Kontroliniai klausimai: 1. Kaip suprantami kolektyviniai ir individual�s darbo gin�ai? Kaip juos atriboti? 2. Kokie yra darbo gin�us nagrin�jantys organai? Kaip atriboti j� kompetencij�? 3. Kokia yra Valstybin�s darbo inspekcijos kompetencija?

4. Kokios yra darbo gin�o išankstin�s nagrin�jimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekm�s? 5. Kaip darbo gin�uose atriboti procesinius, proced�rinius ir ieškinio senaties terminus? 6. Kuo ypatingas teismo vaidmuo nagrin�jant bylas, kylan�ias iš darbo teisini� santyki�?

7. Koki� procesin pad�t� gali užimti profesin�s s�jungos darbo bylose? 8. Kuo specifinis �rodym� vertinimas darbo bylose?

9. Kaip darbo bylose pasireiškia rungimosi ir dispozityvumo principai? 10. Kokie yra sprendim� darbo bylose vykdymo ypatumai? 11. Ar �manomas sprendim� �vykdymo atgržimas darbo bylose? Literat�ra:


2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas // Žin., 2002, Nr.: 64-2569. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. rugs�jo 24 d. nutarimas „D�l Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekso 476 straipsnio tre�iosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai” // Žin., 1998, Nr.: 85 – 2382.

4. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2003. 5. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Antras tomas. Vilnius: Justitia, 2004. 6. Laužikas E., Mikel�nas V., Nekrošius V., Civilinio proceso teis�. II tomas. Vilnius: Justitia,

2005. 7. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2002 m. birželio 5 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-825/2002 V.Žvikas ir kt. v. AB Lietuvos žem�s �kio bankas, kat. 9.2.1; 117. 8. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2005 m. vasario 28 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-113/2005 D.Draukšait� v. UAB „Versupis“, kat. 12.2.3; 14.3.6; 114.11; 125.7.

68

9. LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 44 „D�l Darbo kodekso norm�, reglamentuojan�i� darbo sutarties nutraukim� darbdavio iniciatyva, kai n�ra darbuotojo kalt�s (DK 129 straipsnis), taikymo teism� praktikoje“. Teism� praktika Nr. 20.

10. LAT Civilini� byl� skyriaus konsultacijos, susijusios su darbo byl� nagrin�jimo ypatumais: 2004 m. kovo 4 d., 2004 m. balandžio 1 d., 2004 m. balandžio 22 d. ir kt.


*** BYL�, KYLAN�I� IŠ DARBO TEISINI� SANTYKI�, NAGRIN�JIMO YPATUMAI


Darbo byl nagrinjimo ypatum išskyrimo pagrindas „Konstitucijos IV skirsnyje “Tautos �kis ir darbas” �tvirtinta ne tik asmens �kin�s veiklos laisv�, priva�ia nuosavybe grindžiamas šalies �kis, bet ir �kin�s veiklos reguliavimas taip, kad ji tarnaut� bendrai tautos gerovei. Šio skirsnio normose �kin� ir socialin� sritys ne priešpriešinamos, bet viena kit� papildo. Tod�l Konstitucijoje neatsitiktinai yra �tvirtinti ir žmogaus darbo teisi� apsaugos pagrindai. Darbo santyki� šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Tai skirtingi pagal teises ir pareigas subjektai. Valstyb�s pareiga - užtikrinti darbo santyki� subjekt� bendradarbiavim� socialin�s partneryst�s pagrindu ir saugoti darbuotojo, kaip šiuose santykiuose ekonominiu bei socialiniu poži�riu paprastai silpnesn�s pus�s, teises. Konstitucijoje �tvirtinta vertybi� sistema s�lygoja tai, kad darbo santykius ir su jais susijusias sritis reguliuojan�ios teis�s normos turi ne vien numatyti darbuotojo apsaug� darbo procese, bet ir užtikrinti vis� spektr� dirban�io žmogaus teisi� garantij� siekiant išvengti vienos darbo santyki� šalies nepagr�sto dominavimo ir kitos šalies priklausomyb�s” Konstitucinio Teismo 1998 m. rugs�jo 24 d. nutarimas „statym� leid�jas, atsižvelgdamas � nelygiavert� darbuotojo ir darbdavio ekonomin� ir socialin� status�, nustat� tam tikrus darbo byl� nagrin�jimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesn�s darbo santyki� šalies, interesus. Darbo bylos priskiriamos vadinamosioms nedispozityvioms byloms, kuriose bendrieji civilinio proceso teis�s principai turi tam tikr� ypatum�. Vienas toki� ypatum� yra teismo pareiga b�ti aktyviam. CPK 414 straipsnyje nustatyta, kad darbo bylose teismas turi teis savo iniciatyva rinkti �rodymus. CPK 417 straipsnyje teismui suteikiama teis� išpl�sti ieškinio pagrind�, t. y. savo iniciatyva �traukti � �rodin�jimo dalyk� faktus, kuriais šalys nesiremia. Taip pat pažym�tina, kad nepakankamas teismo aktyvumas, nagrin�jant darbo bylas, gali sudaryti s�lygas nes�žiningiems darbdaviams išnaudoti darbuotojus” LAT 2005 m. vasario 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-113/2005 Darbo santyki teisiniam reguliavimui b�dingi principai: � darbo sutarties šali� lygyb�; � papildom� garantij� socialiniu atžvilgiu labiausiai pažeidžiam� pilie�i� grup�ms

nustatymas; � draudimas vienašališkai keisti s�lygas, d�l kuri� šalys susitar�; � darbuotojo teis� nutraukti darbo sutart� �statym� nustatyta tvarka; galimyb� darbdaviui

nutraukti darbo sutart� tik �statym� nustatytais pagrindais; � darbuotoj� lygiateisiškumas nepriklausomai nuo j� lyties, ras�s, tautyb�s, pilietyb�s,

politini� �sitikinim�, poži�rio � religij� ir kit� aplinkybi�, nesusijusi� su dalykin�mis darbuotoj� savyb�mis.

69

Darbo teisiniai santykiai gali b�ti suprantami 2 prasmm: � siaur�j� – tai individual�s darbo santykiai, kuriuose realizuojami individualaus žmogaus

geb�jimai dirbti, pakl�stant darbdavio nustatytai darbo tvarkai ir gaunant už atliekam� darb� atlyginim� (3 darbo santyki� požymiai – atliekama darbo funkcija; pakl�stama darbdavio nustatytai darbo tvarkai; darbas yra atlygintinas);

� pla�i�j� – be individuali�, tai ir kolektyviniai darbo santykiai, atsirandantys tarp darbuotoj� ir darbdavi� atstov�, asmen� �darbinimo teisiniai santykiai, valstyb�s ar visuomenini� institucij�, priži�rin�i� darbo saug� ir darbdavi�, j� asociacij� santykiai, atsirandantys d�l darbo saugos, taip pat �statym� laikymosi prieži�ros ir kontrol�s.

CPK XX skyriaus taikymo sritis � CPK XX skyrius taikomas tik byl�, kylan�i� iš individuali� darbo teisini� santyki�,

nagrin�jimui (darbo santykiai siaur�ja prasme). Kolektyviniai darbo gin�ai sprendžiami DK X skyriaus nustatyta tvarka.

� CPK XX skyriaus nustatyta tvarka nagrin�jami d�l darbo teisini� santyki� kylantys gin�ai, išskyrus gin�us d�l žalos atlyginimo ir kitus CPK nustatytus gin�� atvejus.

- Kokia tvarka nagrin�jami iš darbo santyki� kylantys gin�ai d�l žalos atlyginimo? Ar jiems taikoma išankstin� gin�� sprendimo ne teisme tvarka? (DK 258 str.) - Ar CPK XX skyrius taikomas nagrin�jant darbo gin�us pagal darbdavio ieškin� darbuotojui? Kolektyvini ir individuali darbo gin� atribojimas „Tais atvejais, kai darbdavio �sakymas pakartoja kolektyvin�s sutarties nuostatas, jo teis�tumas bendrosios kompetencijos teisme sprstinas tik išnagrin�jus profesin�s s�jungos ir darbdavio nesutarimus kolektyvini� darbo gin�� nagrin�jimo tvarka, bet ne priešinga eile. DK 120 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties b�tin�j� s�lyg�, taip pat darbo apmok�jimo ir kit� darbo sutarties s�lyg� pakeitim�. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja darbo apmok�jimo s�lyg�, sulygt� darbo sutartyje, pakeitim�. Tai yra individuali� darbo gin�� dalykas. Kolektyvin�s sutarties nuostatomis kei�iamos visos �mon�s ar tam tikros kategorijos darbuotoj� darbo apmok�jimas. Jos suteikia teis darbdaviui keisti individualioje darbo sutartyje sulygtas darbo apmok�jimo s�lygas be darbuotoj� raštiško sutikimo. Darbuotojo raštiškas sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jeigu d�l darbo apmok�jimo s�lyg� pakeitimo sumaž�ja to darbuotojo darbo užmokestis, sulygtas darbo sutartyje, sudarytoje iki kolektyvin�s sutarties pakeitimo. Gin�as d�l atskiro darbuotojo darbo užmokes�io sumažinimo yra individualus darbo gin�as, nagrin�tinas DK tre�iosios dalies devynioliktojo skyriaus norm� nustatyta tvarka. Tokie reikalavimai šioje darbo byloje nebuvo pareikšti.” LAT 2005 m. geguž�s 30 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-317/2005 Darbo gin�us nagrinjan�ios institucijos � Darbo gin�� komisija � Teismas (DK 286 str.)

„Valstybin�s darbo inspekcijos kompetencij�, vykdant pastarajai pavestus uždavinius, nustato Lietuvos Respublikos valstybin�s darbo inspekcijos �statymo 6 straipsnis. Iš šio straipsnio matyti, kad šiai institucijai n�ra suteikta teis� sprsti individualaus pob�džio darbo gin�� ir priimin�ti d�l j� sprendimus. Tokia teis� pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 286 straipsn� yra suteikta darbo gin�us nagrin�jantiems organams – darbo gin�� komisijai ir teismui. Darbo gin�� nagrin�jimas, t. y. nustatymas faktini� aplinkybi�, j� teisinis �vertinimas bei sprendim� d�l darbo gin�o esm�s pri�mimas, ne�eina � Valstybin�s darbo inspekcijos kompetencij�. Valstybinei darbo inspekcijai min�tu �statymu priskirto uždavinio turin� sudaro prevencija ir

70

kontrol� t� darbo �statymo pažeidim�, kurie tiesiogiai atima ar apriboja �statym� nustatytas darbuotoj� teises tur�ti tam tikras darbo ir poilsio s�lygas, t. y. iš esm�s bendro pob�džio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti vis� darbuotoj� teises ir kuri� pažeidimas yra akivaizdus. Paprastai tokios teis�s yra �statymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai j� laikytis nustatyti imperatyvia forma.” LVAT 2006 m. balandžio 20 d. nutartis administracin�je byloje Nr. A8 – 909/2006. Terminai nagrinjant darbo gin�us „Nustatant DK 293 straipsnio 1 dalyje nurodyto termin� r�š�, pažym�tina, kad šis terminas n�ra skirtas veiksmams atlikti neteismin�je institucijoje vykstan�iose proced�rose, taip pat n�ra skirtas atlikti procesiniams veiksmams teismo procese, teismui nagrin�jant civilines bylas. Aptariamas terminas skirtas darbuotojui, nesutinkan�iam su darbo gin�� komisijos sprendimu ir siekian�iam valstyb�s prievarta užtikrinamos pažeist� jo darbo teisi� gynybos, pareikšti ieškin� teisme. Taigi šis terminas yra siejamas su teismine pažeist� darbuotojo darbo teisi� gynyba. Jo pasibaigimas negali b�ti vertinamas kaip sukeliantis subjektin�s teis�s išnykim�. Tod�l darytina išvada, kad DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties dien� terminas (aut. past. – galiojanti DK 293 straipsnio 1 dalies redakcija numato 14 dien� termin�) darbuotojui apsk�sti darbo gin�� komisijos sprendim� yra ieškinio senaties terminas (DK 10, 27 straipsniai). Sistemiškai aiškinant DK normas taip pat darytina išvada, kad šis terminas taikomas ir DK 295 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais (DK 10 straipsnis). DK 296 straipsnyje nustatytas trij� m�nesi� terminas darbuotojui kreiptis � darbo gin�� komisij�. Darbuotojas, kreipdamasis d�l darbo gin�o išnagrin�jimo � darbo gin�� komisij�, pradeda privalom� darbo gin�o nagrin�jimo proced�r�. Ta�iau aptariamas terminas n�ra siejamas su teismine pažeist� darbo teisi� gynyba, pareiškiant ieškin�. Šis terminas tiesiogiai susijs su veiksm� atlikimu neteismin�se proced�rose ir nepanaikina darbuotojo teis�s � valstyb�s prievarta užtikrinam� jo pažeist� darbo teisi� gynim� teisme, šio termino pasibaigimas negali b�ti vertinamas kaip sukeliantis subjektin�s teis�s išnykim�, tod�l, remiantis išd�stytais argumentais, darytina išvada, kad DK 296 straipsnyje nustatytas trij� m�nesi� terminas darbuotojui kreiptis � darbo gin�� komisij� yra proced�rinis terminas (DK 10, 29 straipsniai).” LAT 2004 m. kovo 4 d. konsultacija „Darbo kodeksas ir kiti darbo �statymai nereglamentuoja DK 296 straipsnio 1 dalyje ir 297 straipsnio 1 dalyje numatyt� ieškinio senaties termin� taikymo, j� eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisini� padarini�. Šiems klausimams taikomos CK 1.126, 1.128-1. 131 straipsni� normos (DK 27 straipsnio 5 dalis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis). “ LAT 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 45 „D�l Darbo kodekso norm�, reglamentuojan�i� darbo sutarties nutraukim� pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teism� praktikoje“ Išankstin neteismin darbo gin� nagrinjimo tvarka � Jeigu � teism� kreiptasi nesilaikant gin�o išankstin�s nagrin�jimo ne teisme tvarkos, teismas

atsisako priimti ieškin� CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Jeigu byla jau iškelta, pagal bendr� taisykl teismas pareiškim� palieka nenagrin�t�, jeigu dar galima pasinaudoti išankstinio sprendimo tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 p.) arba nutraukia byl�, jeigu šia tvarka nebegalima pasinaudoti, pvz., praleisti naikinamieji terminai.

� Kadangi terminas kreiptis � darbo gin�� komisij� n�ra naikinamasis, teismas bylos nutraukti negali, o gali tik pareiškim� palikti nenagrin�t�, nes galimyb� pasinaudoti išankstinio gin�o sprendimo ne teisme tvarka išlieka.

� Kreipimosi � komisij� diena laikoma ta diena, kai asmuo kreip�si su ieškiniu � teism�, jeigu po ieškinio palikimo nenagrin�tu jis ne v�liau kaip per 14 dien� nuo teismo nutarties

71

�teikimo jam dienos kreip�si � komisij�. Tai papildoma lengvata darbuotojui, sudaranti s�lygas nepraleisti kreipimosi � komisij� termin�.

� Jeigu darbuotojas buvo kreipsis � komisij�, o komisija nurod�, kad ji nekompetentinga sprsti š� gin�� (pvz., gin�as nagrin�tinas tiesiogiai teisme), tai nors teismas ir laikyt�, kad išankstin� neteismin� tvarka yra privaloma, jis negali atsisakyti priimti ieškinio ar palikti j� nenagrin�tu, o privalo nagrin�ti byl� (CPK 412 str. 2 d.). Tai koncentruotumo darbo bylose išraiška ir darbuotoj� teisi� apsaugos garantija.

Išankstins neteismins darbo gin� nagrinjimo tvarkos nesilaikymo pasekms „Kai darbuotojas, nesilaikydamas privalomos darbo gin�o išankstin�s nagrin�jimo ne teisme (darbo gin�o komisijoje) tvarkos, d�l darbo gin�o išnagrin�jimo kreipiasi tiesiogiai � teism�, t.y. nesilaikydamas individuali� darbo gin�� nagrin�jimo tvarkos, nustatytos DK 285, 289, 295 straipsniuose, ieškinio pri�mimo teisme klausimas išsprendžiamas vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 3 dalimi, 412 straipsnio 1 dalimi, ir teismas tok� darbuotojo ieškin� priimti atsisako. Aplinkyb�, kad darbuotojas yra praleids DK 296 straipsnyje nustatyt� trij� m�nesi� termin� kreiptis � darbo gin�� komisij�, aptariamu atveju n�ra reikšminga ieškinio pri�mimo klausimo išsprendimui.” LAT 2004 m. kovo 4 d. konsultacija Kai kurie darbo gin�ai nagrinjami tiesiogiai teisme: � Gin�ai, kai darbo santykiai nutr�k � Gin�ai, kuriuos nustato DK 295 straipsnio 2 dalis: � d�l atleidimo iš darbo formuluot�s pakeitimo; � kai darbuotojas nesutinka su darbo s�lyg� pakeitimu ; � tarp profs�jung� ir darbdavio; � kitais �statym� numatytais atvejais (s�rašas nebaigtinis).

Teismo pareigos nagrinjant darbo bylas � Imtis priemoni� šalims sutaikyti (išplaukia iš CPK 415 str. 2 d.); � Aktyviai dalyvauti nagrin�jant byl�, imtis priemoni� išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas

aplinkybes (CPK 414, 417 str.). Profesini s�jung dalyvavimas darbo bylose „Profesini� s�jung� �statymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesin�s s�jungos atstovauja savo nariams ir �statym� nustatyta tvarka gina savo nari� teises ir teis�tus interesus valstyb�s organuose. Vykdydamos ši� nuostat�, profesin�s s�jungos savo nari� teises ir teis�tus interesus civilin�se bylose teisme dažniausiai gina šiais b�dais: 1) reiškia ieškinius profesini� s�jung� nari� teis�ms ir teis�tiems interesams ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis, DK 22 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Profesini� s�jung� �statymo 18 straipsnio 3 dalis); 2) atstovauja profesin�s s�jungos nariams - dalyvaujantiems byloje asmenims - darbo teisini� santyki� bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmuoju atveju byloje ieškovas yra profesin� s�junga (CPK 50 straipsnio 1 dalis). Jos, kaip juridinio asmens, atstovavim� teisme reglamentuoja CPK 55 straipsnis. Antruoju atveju profesin� s�junga byloje yra savo nario atstovas pagal pavedim�. Šiuo atveju pagrindas atstovavimo santykiams tarp profesin�s s�jungos ir jos nario atsirasti yra asmens naryst� profesin�je s�jungoje, nes profesin� s�junga pagal �statym� atstovauja savo nariams (Profesini� s�jung� �statymo 15 straipsnio 1 dalis). D�l to procesinio atstovavimo pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkt� santykio buvimui patvirtinti profesin�s s�jungos narys neprivalo duoti profesinei s�jungai notaro patvirtint� �galiojim�. Taigi profesin� s�junga ir be specialiai išduoto �galiojimo turi CPK 59 straipsnio 1 dalyje numatytas teises, o notaro patvirtintas �galiojimas yra b�tinas tik CPK 59

72

straipsnio 2 dalyje numatytiems procesiniams veiksmams atlikti. Byloje visais atvejais turi b�ti pateikti duomenys, patvirtinantys atstovaujamojo naryst profesin�je s�jungoje.” LAT 2005 m. balandžio 14 d. konsultacija Konkret�s darbo byl nagrinjimo ypatumai � Specifin�s teismingumo taisykl�s, palengvinan�ios ieškovo teis kreiptis � teism� –

alternatyvus teritorinis teismingumas ieškovo pasirinkimu (CPK 411 str.). Ieškinys gali b�ti pareiškiamas pagal bendrojo teismingumo taisykles arba pagal viet�, kurioje darbas dirbamas, buvo dirbamas ar tur�jo b�ti dirbamas.

� Ieškovai (darbuotojai) visose bylose d�l reikalavim�, kylan�i� iš darbo teisini� santyki�, yra atleisti nuo žyminio mokes�io (CPK 83 str. 1 d. 1 p., DK 302 str. 3 d.).

� Darbo bylose imperatyviai nurodoma, kad pasirengimas teisminiam bylos nagrin�jimui turi vykti parengiamajame teismo pos�dyje.

� Pasirengimas nagrin�ti byl� teisme turi b�ti baigtas ne v�liau kaip per 30 d. nuo ieškinio pri�mimo dienos (CPK 413 str. 1 d.).

� Tiek pasirengimo, tiek nagrin�jimo teisme stadijoje darbuotoj� gali atstovauti ne vien advokatai, bet ir profs�jungos (j� atstovai), jeigu darbuotojas yra tos profs�jungos narys (CPK 56 str. 1 d. 5 p.).

� Nustatyti bylos išnagrin�jimo terminai – 30 d. nuo tos dienos, kai baigta pasirengti nagrin�ti byl� teisme (CPK 413 str. 3 d.).

� Teismas turi b�ti aktyvus. Jis ne tik gali rinkti �rodymus savo iniciatyva (rungimosi principo išimtys), bet ir taikyti dispozityvumo principo išimtis – viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. patenkinti reikalavimus daugiau, nei buvo pareikšta, priimti sprendim� d�l reikalavim�, kurie nebuvo pareikšti, ta�iau yra tiesiogiai susij su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.).

� Kita teismo teis� – taikyti alternatyv� darbuotojo teisi� gynimo b�d�, jeigu yra pareikštas vienas iš �statymuose nustatyt� alternatyvi� reikalavim�, o patenkinti pareikšt� reikalavim� n�ra pagrindo (CPK 418 str.).

�rodinjimo naštos paskirstymas darbo bylose „Taikant drausmin nuobaud� b�tina atkreipti d�mes� � tai, kad darbuotojo kalt�, kuri galima ty�ios arba neatsargumo formomis, n�ra preziumuojama. Teisme tikrinant drausmin�s nuobaudos pagr�stum�, pareiga �rodyti darbuotojo neteis�t� veiksm� (arba neveikimo) ir kalt�s buvim� tenka darbdaviui. Nagrin�damas darbuotojo reikalavimus d�l atleidimo iš darbo pripažinimo neteis�tais, teismas turi patikrinti ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, nors ir nenurodytas kaip ieškinio pagrindas, ta�iau susijusias su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku, t. y. už kok� konkre�iai darbo drausm�s pažeidim� (pažeidimus) darbuotojas yra atleistas iš darbo, ar darbuotojas padar� š� pažeidim�, ar yra drausmin�s atsakomyb�s taikymo pagrindas ir s�lygos, ar anks�iau paskirta drausmin� nuobauda �sakymo atleisti iš darbo pri�mimo dien� buvo galiojanti, ar n�ra pagrindo galiojan�i� drausmin nuobaud� panaikinti. CPK 414 straipsnyje nurodyta, kad šios kategorijos bylas nagrin�jantis teismas turi teis savo iniciatyva rinkti �rodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra b�tina siekiant teisingai išsprsti byl�. Taigi, be bendr�j� civilinio proceso taisykli�, kuriomis privalo vadovautis teismas, nagrin�damas darbo bylas, �statymas šiuo atveju nustato ir ypatumus, suteikian�ius teismui teis b�ti išskirtinai aktyviam siekiant teisingai išnagrin�ti byl�.” LAT 2005 m. lapkri�io 23 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2005 �rodym vertinimo specifika darbo bylose „Vertinant �rodymus, b�tina atsižvelgti � bylos specifik�. rodym� vertinimo specifik� darbo bylose lemia tai, kad už �vairi� dokument�, kurie gali b�ti panaudoti kaip rašytiniai �rodymai, tvarkym� yra

73

atsakingas darbdavys. Darbdavys, tvarkydamas �mon�s dokumentacij� savo nuoži�ra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir, atitinkamai, nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia tur�ti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesn� šalis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darb�, gali nereikšti darbdaviui joki� pretenzij�. ši� darbo byl� specifik� turi b�ti atsižvelgiama tiek vertinant �rodymus, tiek ir sprendžiant apie j� pakankamum� bei paskirstant �rodin�jimo pareig� šalims.” LAT 2005 m. vasario 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-113/2005 Teismo sprendimu spr�stini klausimai „Pirmosios instancijos teismas, išsprsdamas gin�� iš esm�s ir pagal DK 297 straipsnio 3 dal� priteisdamas darbuotojui (ieškovui) vidutin� darbo užmokest� už priverstin�s pravaikštos laik�, privalo apskai�iuoti ir priteisti darbuotojui (ieškovui) konkre�i� vidutinio darbo užmokes�io sum� už priverstin�s pravaikštos laikotarp� nuo jo (darbuotojo) atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo pri�mimo, taip pat privalo priteisti darbuotojui (ieškovui) vidutin� darbo užmokest� už priverstin�s pravaikštos laikotarp� nuo teismo sprendimo pri�mimo iki jo (sprendimo) �vykdymo dienos, kartu nurodydamas duomenis, reikšmingus vidutiniam darbo užmokes�iui už š� priverstin�s pravaikštos laikotarp� apskai�iuoti. Teismo sprendimo rezoliucin�je dalyje pirmosios instancijos teismas tokiu atveju turi nurodyti: 1) priteisiam� vidutinio darbo užmokes�io sum�, apskai�iuot� už priverstin�s pravaikštos laikotarp� nuo darbuotojo (ieškovo) atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo pri�mimo dienos imtinai; 2) priteisiam� vidutin� darbo dienos užmokest� už priverstin�s pravaikštos laikotarp� po teismo sprendimo pri�mimo, šio laikotarpio pradžios dien� ir pabaigos moment�, darbuotojo (ieškovo) savait�s darbo laiko režim� (darbo dien� skai�i� per savait). Konkre�i� darbuotojui (ieškovui) išieškotino vidutinio darbo užmokes�io už priverstin�s pravaikštos laikotarp�, buvus� po teismo sprendimo pri�mimo (jeigu toks laikotarpis buvo), sum� apskai�iuoja antstolis vykdymo procese. LAT 2005 m. geguž�s 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-290/2005 Kasacinio skundo ribos darbo bylose gali b�ti peržengiamos ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio naudai „CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas turi teis peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Teis�j� kolegija, atsižvelgdama � kasacinio skundo teiginius, bylos duomenis bei apsk�stus procesinius sprendimus, sprendžia, kad nagrin�jamoje byloje yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas, tod�l teis�j� kolegija peržengia kasacinio skundo ribas ir konstatuoja, kad byl� nagrin�j teismai DK 194 straipsnio 1 dalies pagrindu dvigubindami ieškovei pagal DK 193 straipsn� atsakovo išmok�t� pried� už viršvalandin� ir nakties darb�, netinkamai taik� DK 194 straipsnio 1 dal�. DK 194 straipsnis yra speciali teis�s norma, reglamentuojanti mok�jim� už darb� poilsio ir šven�i� dienomis. Kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas nakt� dirbamas šven�i� ir (arba) poilsio dienomis, tai už tok� darb� mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas, o DK 193 straipsnis netaikytinas. Darytina išvada, kad byl� nagrin�j teismai nepagr�stai, pažeisdami materialin�s teis�s normas priteis� ieškovei jos prašomas papildomas priemokas” LAT 2006 m. rugs�jo 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-451/2006 Sprendim darbo bylose vykdymo ypatumai � CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir DK 299 straipsnio 1 dalies 2 punkto prieštaravimas; � Sprendim� �vykdymo atgržimo ribojimas, kur� Aukš�iausiasis Teismas išveda iš CK 6.241

straipsnio 1 dalies 4 punkto, nors CPK 760 straipsnis to tiesiogiai nenumato. LAT 2004 m. spalio 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-547/2004

74

„Atsižvelgiant � anks�iau galiojusius 1964 m. CPK 372 straipsnio 8 punkt�, 373 straipsnio 5 punkt�, Darbo gin�� nagrin�jimo �statymo 5 straipsnio 2 dal� bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, �sigaliojimo ir �gyvendinimo �statymo (2002 m. vasario 28 d. �statymas Nr.IX-743) 10 straipsnio 7 dalimi, DK 294 straipsniu, 2002 m. CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 587 straipsnio 4 punktu, darytina išvada, kad darbo gin�� komisijos sprendimas, priimtas išnagrin�jus darbo gin�� DK XIX skyriaus nustatyta tvarka, yra savarankiškas vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, b�tent kur� (o ne jo pagrindu išduot� vykdom�j� rašt�) antstolis vykdo pagal 2002 m. CPK vykdymo proces� reglamentuojan�ias teis�s normas. Tokio vykdomojo dokumento pateikim� ir pri�mim� vykdyti reglamentuojantys 2002 m. CPK 650, 651 straipsniai numato, kad vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti tiesiogiai antstoliui, kuris išsprendžia vykdomojo dokumento pri�mimo vykdyti klausim�. Tai reiškia, kad darbuotojas d�l priverstinio darbo gin�� komisijos sprendimo vykdymo tur�t� kreiptis tiesiogiai � antstol� ir jam pateikti darbo gin�� komisijos sprendim�.” LAT 2004 m. kovo 4 d. konsultacija

***

BYL�, KYLAN�I� IŠ DARBO TEISINI� SANTYKI�, NAGRIN�JIMO YPATUMAI

Uždaviniai

Uždavinys Nr. 1 Atsakovas 2003 m. gruodžio 9 d. kreip�si � teism� su pareiškimu d�l teismo sprendimo �vykdymo atgržimo. Nurod�, kad Vilniaus miesto 2 apylink�s teismas 2002 m. gruodžio 13 d. pri�m� sprendim� gr�žinti ieškov � darb� UAB „Gyvenkime taikiai“; priteis� ieškovei iš atsakovo 21 145,23 Lt darbo užmokes�io. Teismas nurod�, kad sprendimas d�l gr�žinimo � darb� skubiai vykdytinas. Vilniaus apygardos teismo Civilini� byl� skyriaus teis�j� kolegija 2003 m. kovo 13 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2 apylink�s teismo 2002 m. gruodžio 13 d. sprendim� ir ieškov�s ieškin� atmet�. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus teis�j� kolegija 2003 m. rugs�jo 17 d. nutartimi paliko nepakeist� apeliacin�s instancijos teismo sprendim�. Atsakovas, vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylink�s teismo sprendim�, 2002 m. gruodžio 18 d. �sakymu gr�žino ieškov � darb�. Ieškov�s iniciatyva darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta pagal DK 125 straipsn� (šali� susitarimu); ieškovei sumok�tas teismo sprendimu priteistas 21 145,23 Lt darbo užmokestis, penki pareigybiniai ieškov�s atlyginimai (10 000 Lt) ir kompensacija už 0,23 kalendorines dienas nepanaudot� atostog�. Atsakovas taip pat nuo ši� sum� sumok�jo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui 10 662,92 Lt �mok�, Vilniaus apskrities Valstybinei mokes�i� inspekcijai 9028,93 Lt pajam� mokes�io. D�l pirmosios instancijos teismo neteis�to sprendimo �vykdymo atsakovas tur�jo 41 083,24 Lt išlaid�. Atsakovas, remdamasis CPK 373 straipsniu ir 762 straipsnio 2 dalimi, praš� teismo: �pareigoti ieškov gr�žinti atsakovui 21 391,39 Lt; Vilniaus apskrities Valstybin mokes�i� inspekcij� gr�žinti atsakovui 9028,93 Lt; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyri� gr�žinti atsakovui 10 662,92 Lt. Vilniaus m. 2-asis apylink�s teismas, išnagrin�js pareiškim� d�l sprendimo vykdymo atgržimo, j� atmet�. Teismas pripažino, kad Vilniaus miesto 2 apylink�s teismas skubiam vykdymui buvo nukreips tik teismo sprendimo dal� d�l ieškov�s gr�žinimo � darb�. Atsakovas neprival�jo vykdyti Vilniaus miesto 2 apylink�s teismo 2002 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalies d�l 21 145,23 Lt darbo užmokes�io ieškovei priteisimo. Atsakovas, �vykds teismo sprendim� d�l ieškov�s gr�žinimo � darb�, pri�m� ieškov�s pasi�lytas jos atleidimo iš darbo s�lygas. Šalys sutar� d�l ieškov�s atleidimo iš darbo; atsakovas geranoriškai �vykd� šali� susitarim� išmok�jo ieškovei darbo užmokest� ir dar

75

penkis pareigybinius jos atlyginimus. Teismas nurod�, kad šiems šali� santykiams netaikytini sprendimo �vykdymo atgržim� reglamentuojantys CPK 760-762 straipsniai. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylink�s teismo nutart�. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: - Teismas nepagr�stai netaik� CPK 760 straipsnio 1 dalies. Atsakovas 2002 m. gruodžio 18 d. �sakymu �vykd� ne tik Vilniaus miesto 2 apylink�s teismo 2002 m. gruodžio 13 d. sprendimo dal� d�l ieškov�s gr�žinimo � darb�, bet ir teismo sprendimo dal� d�l darbo užmokes�io ieškovei priteisimo. Tai, kad atsakovas �vykd� dar ne�siteis�jusio teismo sprendimo dal� d�l darbo užmokes�io priteisimo, n�ra pagrindas netaikyti CPK 760 straipsnio 1 dalies, nes šioje straipsnio dalyje nenurodyta, kad teismo sprendimo �vykdymo atgržimas taikomas tik �siteis�jusiems teismo sprendimams. - Pagal CPK 760 straipsnio 2 dal� atsakovas turi teis reikalauti, kad išieškotojas atlygint� nuostolius, padarytus skubiai vykdant teismo sprendim�, kuris v�liau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu. Ieškovei išmok�ti penki pareigybiniai atlyginimai ir kompensacija už 0,23 kalendorines dienas nepanaudot� atostog� yra atsakovo nuostoliai, patirti skubiai vykdant Vilniaus miesto 2-ojo apylink�s teismo 2002 m. gruodžio 13 d. sprendimo dal� d�l ieškov�s gr�žinimo � darb�. Teismas padar� nepagr�st� išvad�, kad atsakovas sutiko su ieškov�s pasi�lytomis jos atleidimo iš darbo s�lygomis. Jeigu ieškov� nurodytu teismo sprendimu neb�t� gr�žinta � darb�, šalys neb�t� tarsi d�l darbo sutarties nutraukimo ir atsakovas neb�t� išmok�js ieškovei penki� pareigybini� jos atlyginim�. Surašykite CPK reikalavimus atitinkan�i� apeliacins instancijos teismo nutart.

Uždavinys Nr. 2 D. Bukauskienei 2004 m. vasario 5 d. buvo �teiktas darbdavio UAB “VPP“ �sp�jimas, kad nuo 2004 m. birželio 7 d. ji b�sianti atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dal�. Nuo 2004 m. vasario 9 d. iki balandžio 5 d. D.Bukauskien� sirgo. Nesutikdama su �sp�jimu ir siekdama išsprsti gin�� ne teisme, 2004 m. birželio 15 d. kreip�si � darbdav�, prašydama sudaryti darbo gin�� komisij�. Darbo gin�� komisija, motyvuodama tuo, kad yra praleistas DK 296 straipsnyje nustatytas kreipimosi � darbo gin�� komisij� terminas, 2004 m. birželio 26 d. protokoliniu sprendimu prašym� nagrin�ti atsisak�. D.Bukauskien kreipsi Jus teisins konsultacijos.

Uždavinys Nr. 3 Kreditorius J.Kusys kreip�si � Šiauli� m. apylink�s teism� su pareiškimu d�l teismo �sakymo išdavimo. Nurodo, kad skolininkas UAB „TBC“ – �mon�, kurioje jis dirba – daugiau kaip tris m�nesius v�luoja sumok�ti jam priklausant� darbo užmokest�. Darbo gin�� komisija per �statym� nustatytus terminus �mon�je nebuvo sudaryta ir gin�o neišnagrin�jo, tod�l jis prašo ši� sum� priteisti teismine tvarka. Šiauli� m. apylink�s teismas atsisak� priimti kreditoriaus pareiškim�, nurodydamas, kad pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyt� leistinumo reikalavim�, nes darbo gin�ams nagrin�ti �statymas nustato speciali� tvark�. Išanalizuokite ši� procesin� situacij�. Atsakym� pagrskite.

Uždavinys Nr. 4

76

Ieškovas Jungtin� profesin� s�junga kreip�si � teism� su ieškiniu, kuriuo praš� panaikinti atsakovo �sakym� ir šiuo �sakymu L. S. paskirt� drausmin nuobaud� – papeikim�. Ieškovas nurod�, kad tre�iasis asmuo L. S. yra atsakovo darbuotoja ir pas atsakov� veikian�ios profesin�s s�jungos komiteto nar�. Teismas byl� nutrauk�. Teismas nurod�, kad gin�ams d�l drausmin�s nuobaudos skyrimo yra privaloma išankstin� gin�o sprendimo ne teisme tvarka (DK 242 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, d�l Profesini� s�jung� �statymo 18 straipsnyje numatytos proced�ros buvimo išankstinio gin�o ne teisme sprendimo tvarka netampa neprivaloma, tod�l DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punktas šioje byloje negali b�ti taikomas. L. S. ir atsakovo darbo santykiai per vis� DK 296 straipsnyje numatyt� kreipimosi � darbo gin�� komisij� termin� nebuvo nutr�k, tod�l teismas sprend�, kad kreipimasis � darbo gin�� komisij� buvo privalomas (DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o kadangi jau yra pasibaigs DK 296 straipsnyje numatytas terminas, išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas yra pagrindas byl� nutraukti (CPK 293 straipsnio 2 punktas). Ieškovas padav� atskir�j� skund� ir nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taik� Profesini� s�jung� �statymo 18 straipsnio, DK 36 straipsnio 4 dalies, 295 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ir padar� nepagr�st� išvad�, jog profesin� s�junga neturi teis�s reikšti ieškinio, gindama savo ir savo nario teises d�l drausmin�s nuobaudos panaikinimo. Profesini� s�jung� �statymo 15 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis, DK 36 straipsnio 4 dalis, 295 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia teis profesinei s�jungai tiesiogiai kreiptis � teism�, reikalaujant panaikinti �statymus pažeidžian�ius darbdavio sprendimus. Šiuo atveju darbdavys pažeid� �statym�, reikalaujant� gauti išankstin� profesin�s s�jungos renkamojo organo sutikim� prieš skiriant drausmin nuobaud� profesin�s s�jungos renkamojo organo narei. Kok sprendim� turt priimti apeliacins instancijos teismas?

***

77

X. BYL�, KYLAN�I� IŠ BANKROTO TEISINI� SANTYKI�, NAGRIN�JIMO YPATUMAI

1. Bankroto samprata 2. Nemokumo samprata 3. Bankroto teisinius santykius reglamentuojantys šaltiniai 4. Bankroto byla, bankroto procesas, j� santykis. Teisminio ir neteisminio bankroto

proceso santykis 5. Pareiškimas d�l bankroto bylos išk�limo 6. Asmenys, turintys teis pateikti pareiškim� d�l bankroto bylos išk�limo 7. Išankstin� neteismin� gin�o nagrin�jimo tvarka, jos nesilaikymo pasekm�s 8. Bankroto byloje dalyvaujantys asmenys 9. Ieškin� paduodan�io asmens procesin� pad�tis. Ieškovas ir atsakovas 10. Kreditoriai bankroto byloje, j� procesin� pad�tis, �stojimo � byl� tvarka, procesin�s

teis�s 11. mon�s administratorius, jo paskyrimo ir atšaukimo tvarka. mon�s administratoriaus

procesin� pad�tis 12. Pasirengimas nagrin�ti bankroto byl� teisme. Teismo veiksmai, rengiantis bylos

nagrin�jimui. Laikin�j� apsaugos priemoni� taikymo specifika 13. Bankroto byl� išk�limas teisme. Klausimai, išsprendžiami nutartimi d�l bankroto

bylos išk�limo. Procesin�s bankroto bylos išk�limo pasekm�s. Nutarties d�l bankroto bylos išk�limo �siteis�jimas bei vykdymas

14. Ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, taikos sutarties sudarymo bei bankroto bylos nutraukimo ypatumai

15. Atskir� bankroto proceso metu kylan�i� klausim� sprendimas: kreditori� reikalavim� tvirtinimas, skund� d�l administratoriaus veiksm� nagrin�jimas, skund� d�l kreditori� susirinkimo ar kreditori� komiteto nutarim� nagrin�jimas ir kt.

16. Bankrutavusios �mon�s likvidavimas. Teismo vaidmuo likviduojant �mon. Sprendimas d�l �mon�s pabaigos

17. Nutar�i� ir sprendim� apskundimo apeliacine bei kasacine tvarka, skund� nagrin�jimo ypatumai

18. Bank� bankroto byl� nagrin�jimo ypatumai. Draudimo bendrovi� bankroto byl� nagrin�jimo ypatumai


1. Kokia yra bankroto byl� inicijuojan�i� subjekt� procesin� pad�tis? 2. Kokios yra pareiškimo iškelti bankroto byl� pri�mimo teisme pasekm�s? 3. Kuo specifin� pasirengimo nagrin�ti bankroto byl� stadija? 4. Kokias laikin�sias apsaugos priemones privalo, o kokias turi teis taikyti teismas

bankroto bylos išk�limo stadijoje? 5. Nuo kurio momento bankroto byla laikoma iškelta? 6. Koks yra teisminio ir neteisminio bankroto proceso santykis? 7. Kokioms s�lygoms esant galimas supaprastintas bankroto procesas? 8. Kokie yra bankroto byloje dalyvaujantys asmenys? 9. Kuo ypatinga kreditori� procesin� pad�tis bankroto byloje? 10. Kokia �mon�s, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriaus procesin� pad�tis? 11. Nuo kurio momento �mon� �gyja bankrutavusios �mon�s status�? 12. Kokiais atvejais bankroto byla gali b�ti užbaigiama nepri�mus teismo sprendimo? 13. Ar �manomas proceso atnaujinimas teismo sprendimu užbaigtoje bankroto byloje?

78

Literat�ra:

1. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 2000 m. geguž�s 29 d. d�l bankroto byl�. 2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas: patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. �statymu Nr. IX-743 // Valstyb�s Žinios. 2002, Nr. 36-1340.

3. Lietuvos Respublikos �moni� bankroto �statymas // Žin., 2001, Nr.: 31-1010. 4. Lietuvos Respublikos �moni� restrukt�rizavimo �statymas // Žin., 2001, Nr.: 31-

1012. 5. Lietuvos Respublikos bank� �statymas // Valstyb�s Žinios. 2004, Nr.: 54-1832. 6. Lietuvos Respublikos draudimo �statymas // Valstyb�s Žinios. 2003, Nr.: 94-4246. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s nutarimas „D�l Valstyb�s institucij� �galiot�

asmen� atstovavimo �moni� bankroto ir restrukt�rizavimo procesuose tvarkos aprašo, Bankrutuojan�ios ir bankrutavusios �mon�s turto pardavimo iš varžytyni� tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „D�l valstyb�s rinkliavos objekt� s�rašo, šios rinkliavos dydži� ir mok�jimo ir gr�žinimo taisykli� patvirtinimo“ papildymo“ // Žin., 2001, Nr.: 58-2090.

8. Lietuvos Respublikos �kio ministro �sakymas „D�l teis�s teikti �moni� bankroto ir restrukt�rizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisykli� patvirtinimo“ // Valstyb�s Žinios., 2006, Nr.: 110-4180.

9. Lietuvos Respublikos �kio ministro �sakymas „D�l bankroto administratori� veiklos kontrol�s taisykli� patvirtinimo“ // Valstyb�s Žinios. 2006, Nr.: 110-4181.

10. Lietuvos Respublikos �kio ministro �sakymas „D�l teismo skiriamo bankrutuojan�i� ir bankrutavusi� �moni� administratoriaus kandidat�ros derinimo tvarkos patvirtinimo“ // Žin., 2003, Nr.: 9-306.

11. Norkus R. Procesiniai bankroto byl� nagrin�jimo ypatumai // Jurisprudencija. 2004, t. 57 (49). P. 82 – 93.

12. Norkus R. Bankroto byl� nagrin�jimas: teorija ir praktika // Justitia. 2007, Nr. 2(64). 13. V. Višinskis. Kai kurios turto realizavimo vykdymo procese problemos //

Jurisprudencija, 2005, t. 77(69). 14. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2003 m. birželio 9 d. nutartis

c.b. Nr. 3K-3-681/2003 UAB „Elduva“ v. UAB „Ekama“, kat.125.6. 15. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 1999 m. geguž�s 31 d.

nutartis c.b. 3K-3-219/1999 IAB „Investicin� Kauno Holdingo kompanija“, kat. 28. 16. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2003 m. sausio 20 d. nutartis

c.b. Nr. 3K-3-146/2003 AB „Kauno baldai“, AB „Hansa-LTB“ v. UAB „Saul�tekis“, kat. 125.6; 118.

17. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2003 m. vasario 24 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-265/2003 Z.Gluoksnyt� v. AB „R�va“, kat. 125.6.

18. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2002 m. geguž�s 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-718/2002 VSDFV v. P.Remeikio I�, kat. 125.1.; 125.4.

19. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2005 m. geguž�s 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-260/2005 SIA „Parekss lizings“ v. UAB „Parex lizingas“, kat. 113.6.1.3; 126.2.

20. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2006 m. spalio 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-564/2006 UAB „Penki kontinentai“ ir kt. v. UAB „Kriptonika“, kat. 123.8; 126.2; 113.6.13.

21. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2007 m. vasario 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-118/2007 Belaja Rus v. Westintorg Corp., kat. 130.3.2.

22. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2007 m. vasario 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-132/2007 Westintorg Corp v. Belaja Rus., kat. 130.3.2.

79

23. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2004 m. birželio 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-308/2004 AB „kio bankas“ v. A.Lužas, kat. 21.2.2.6; 125.5.; 125.6.

24. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Civilini� byl� skyriaus 2005 m. lapkri�io 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-583/2005, Vilniaus bankas v. BAB „Ekin�ta“, kat. 126.5; 37.

25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilini� byl� skyriaus 2006 m. birželio 22 d. nutartis c.b. Nr. 2-381/2006 VSDFV ir kt. v. UAB „Baltijos žuvys“ , kat. 94.2.

26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilini� byl� skyriaus 2006 m. rugs�jo 7 d. nutartis c.b. Nr. 2-437/2006 UAB „Reprodukcija“ v. L.Šakio firma, kat. 126.2; 126.4; 126.8; 114.11.

27. Specialios teismingumo kolegijos 2004 m. liepos 28 d. nutartis UAB „Nertera“ v. Kauno teritorin� muitin�

28. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33 „D�l �statym� taikymo �moni� bankroto bylose“. Teism� praktika Nr. 16.

29. LAT Civilini� byl� skyriaus konsultacijos, susijusios su bankroto byl� nagrin�jimo ypatumais: 2004 m. balandžio 1 d., 2003 m. spalio 16 d., 2003 m. birželio 30 d. ir kt.


***

BYL�, KYLAN�I� IŠ BANKROTO TEISINI� SANTYKI�, NAGRIN�JIMO YPATUMAI


Bankroto instituto paskirtis � apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalin�io tinkamai �vykdyti savo �sipareigojim�,

kreditori� teises ir interesus; � užtikrinti nemokaus skolininko interesus, kad b�t� išsaugotas preki� gamintojas, paslaug�

teik�jas ir darbdavys, sudarant galimyb skolininkui likviduoti didesn dal� savo skol�, pertvarkyti savo veikl� ir atstatyti finansin� stabilum�. LAT Teism� praktikos, nagrin�jant bankroto bylas, iškeltas pagal 1997 m. Lietuvos Respublikos �moni� bankroto �statym�, apibendrinimo apžvalga

Bankroto ir restrukt�rizavimo teisinius santykius reglamentuojantys šaltiniai � moni� bankroto �statymas; � moni� restrukt�rizavimo �statymas; � Bank�, kredito unij�, draudimo �moni�, žem�s �kio �moni�, vertybini� popieri� viešosios

apyvartos tarpinink�, investicini� bendrovi� ir kit� �moni� bei �staig� bankroto proceso ypatumus gali nustatyti kiti ši� �moni� ir vieš�j� �staig� veikl� reglamentuojantys �statymai. Tokius ypatumus nustato, pvz., Bank� �statymas, Draudimo �statymas ir kt.;

� Civilinio proceso kodeksas – B 10 straipsnyje pasakyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrin�jamos Civilinio proceso kodekso nustatyta gin�o teisenos tvarka, išskyrus B �statymo nustatytas išimtis.;

� Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 2000 m. geguž�s 29 d. d�l bankroto byl� reglamentuoja jurisdikcijos klausimus tarpvalstybinio bankroto atvejais;

� eil� po�statymini� akt�, ta�iau dauguma j� susij su materialin�s teis�s taikymu, o ne proceso teise.

80

Bankroto samprat� pateikia B 2 straipsnis – tai nemokios �mon�s b�sena, kai �monei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai �mon�je vykdo bankroto proced�ras ne teismo tvarka. Jau iš šios s�vokos galima �žvelgti kelis bruožus, su kuriais susijs bankrotas:

� nemoki �mon�; � iškelta bankroto byla teisme arba � kreditoriai vykdo bankroto proced�ras ne teismo tvarka.

Bankroto procesas � tai teismo arba ne teismo tvarka vykdom� �mon�s bankroto proced�r� visuma.

Ši s�voka apima visus veiksmus, tiek procesinius, tiek neprocesinius, tiek atliekamus teismo, tiek ir ne teismo (pvz., kreditori� susirinkimo sušaukimas). Netgi jei bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, vis tiek visi veiksmai, susij su bankrotu, pateks � bankroto proces�.

Bankroto proceso samprata teism praktikoje „Bankroto proces� reglamentuojan�ios teis�s normos iš esm�s – viešosios teis�s normos ir j� tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Ta�iau pradedant š� proces�, tai yra iškeliant bankroto byl�, yra labai svarbu, kaip jau min�ta, nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrov� yra iš ties� nemoki ir nebegal�s vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikin� finansini� sunkum�, kurie gali b�ti išsprsti išsaugant bendrov kaip veikiant� rinkos dalyv�.” Apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartis c. b. Nr. 2-704/2006 Bankroto byla � teismo nagrin�jama civilin� byla d�l gin��, kylan�i� iš bankroto teisini� santyki�.

Bankroto proceso tikslas Bankroto procese kreditoriai siekia patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojan�ios �mon�s turto. Tai yra pagrindinis tikslas, kurio siekiama bankroto procese, o kreditoriaus kreipimasis � teism� d�l bankroto bylos išk�limo yra ultima ratio, kai kitos teisin�s gynybos priemon�s atgauti skol� liko neveiksmingos. Civilinio proceso ir bankroto proceso sistema Išskirtinos dvi civilinio proceso teis�s sistemos dalys: � tiriamasis procesas; � vykdymo procesas.

Bankroto procesas turi s�saj� su abiem civilinio proceso teis�s sistemos dalimis. Bankroto teiss samprata Pagal reglamentuojam� teisini� santyki� rat� bankroto teis� gali b�ti suprantama: � siaur�ja prasme – kaip teisini� santyki�, susiklostan�i� vykstant bankroto procesui, visuma

(bankroto teisiniai santykiai); � pla�i�ja prasme be bankroto proceso (bankroto teisiniai santykiai) � bankroto teis�s

reguliavimo srit� patenka ir priemon�s, užkertan�ios keli� �moni� nemokumui (pvz., �moni� restrukt�rizavimas, reglamentuojamas moni� restrukt�rizavimo �statymo), priemon�s, skirtos bankroto pasekm�ms sušvelninti, darbuotoj� teisi� apsauga bankroto procese, bankrutuojan�ios �mon�s administratori� veiklos kontrol�, valstyb�s interes� gynimas bankroto bylose ir kiti teisiniai santykiai susij su bankrotu (su bankrotu susij� teisiniai santykiai).

81

Bankroto teiss reguliavimo dalykas, metodas ir s�voka � Bankroto teis� reglamentuoja teismo, kreditori�, bankroto administratori� ir kit� asmen�

veikl� iškeliant ir nagrin�jant bankroto bylas, kreditori� ir bankroto administratori� veikl� vykdant bankroto proced�ras ne teismo tvarka, priemones, padedan�ias išvengti nemokumo bei sušvelninti nemokumo padarinius, taip pat valstyb�s institucij� veikl� reguliuojant ir priži�rint bankroto administratori� veikl� ir bankroto proces� eig�.

� Bankroto teis�je egzistuoja tiek dispozityvaus teisinio reguliavimo metodo, tiek imperatyvaus teisinio reguliavimo metodo elementai, nors vyraujan�iu pripažintinas imperatyvus teisinio reguliavimo metodas.

� Bankroto teis yra tarpšakinis teiss institutas, kurio normos vyraujan�iu imperatyviu teisinio reguliavimo metodu reglamentuoja teisinius santykius, susiklostan�ius skolininkui nesugebant vykdyti savo �sipareigojim� ir patenkinti kreditori� reikalavim� (bankroto teisinius santykius), bei su tuo susijusius teisinius santykius (su bankrotu susijusius teisinius santykius).

Bankroto proceso principai � Bendrieji civilinio proceso teis�s principai (teismin�s gynybos prieinamumo ir

universalumuo, kooperacijos, teismo pos�džio viešumo, valstybin�s kalbos, šali� procesinio lygiateisiškumo, sprendimo pri�mimo slaptumo);

� Dispozityvumo ir oficialumo derinimo principas; � Rungimosi ir tyrimo derinimo principas; � Žodiškumo ir raštiškumo derinimo principas; � Par conditio creditorum (kreditori� lygiateisiškumo principas).

Bankroto bylos išklimas Specifiniai subjektai, galintys paduoti teismui pareiškim� dl bankroto bylos išklimo Pagal CPK 5 straipsn� teis kreiptis � teism� turi suinteresuotas asmuo. Kas yra suinteresuoti asmenys, galintys inicijuoti bankroto proces�, apibr�žia B 5 straipsnis: � kreditorius (iai); � savininkas (ai); � �mon�s administracijos vadovas.

Kit� asmen� paduot� pareiškim� teismas turi atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – ieškinys nenagrin�tinas teisme, t. y. iš principo ieškiniai d�l bankroto bylos išk�limo teismuose nagrin�tini, bet subjekt�, neturin�i� teis�s kreiptis d�l bankroto bylos išk�limo, ieškiniai teisme nenagrin�tini. Pareiškimas dl bankroto bylos išklimo Pareiškimas turi atitikti bendruosius CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pareiškimas paduodamas atsakovo buvein�s apygardos teismui, kadangi pagal B 5 straipsn� pareiškimai pateikiami vietov�s, kurioje yra �mon�s buvein�, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagrindai paduoti pareiškim� dl bankroto bylos išklimo Pagrindus numato B 4 straipsnis: � �mon� laiku nemoka darbo užmokes�io ir su darbo santykiais susijusi� išmok�; � �mon� laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negr�žina kredit� ir

nevykdo kit� sandoriais prisiimt� turtini� �sipareigojim�; � �mon� laiku nemoka �statym� nustatyt� mokes�i�, kit� privalom�j� �mok� ir (arba) priteist�

sum�;

82

� �mon� viešai paskelb� arba kitaip praneš� kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti �sipareigojim�;

� �mon� neturi turto ar pajam�, iš kuri� gal�jo b�ti išieškomos skolos, ir d�l šios priežasties antstolis gr�žino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Pagrind� buvimas nereiškia, kad bus iškelta bankroto byla, bet reiškia, kad subjektas �gyja teis kreiptis � teism�. Jei pagrindai nenurodyti, teismas turi nustatyti termin� tr�kumams šalinti, o jei nepašalina – gr�žinti pareiškim�. Šie pagrindai – tai požymiai, kad �mon� gali b�ti nemoki. Lengvatinis terminas skolininkui prieš kreditoriui kreipiantis teism� Jeigu yra bent viena iš B 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodyt� s�lyg�, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškim� teismui d�l bankroto bylos išk�limo ne anks�iau kaip prajus trims mnesiams po termino, nustatyto �statym�, kit� teis�s akt�, taip pat kreditoriaus ir �mon�s sutartyse �mon�s sipareigojimams vykdyti, arba pra�jus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditori�) reikalavimo �vykdyti �sipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas. Bankroto ir restrukt�rizavimo proces ryšys „mon�s bankroto ir restrukt�rizavimo byl� tarpusavio santykio problem� reglamentuoja moni� restrukt�rizavimo �statymo 8 straipsnis, kuris �mon�s restrukt�rizavimo bylos išk�limo galimyb sieja su teismo nutarties d�l bankroto bylos išk�limo nebuvimu. Pagal šios teis�s normos prasm �mon�s restrukt�rizavimo bylos išk�limas yra �manomas tik iki teismui priimant nutart� d�l bankroto bylos išk�limo. Taigi, pri�mus nutart� d�l bankroto bylos �monei išk�limo, tai pa�iai �monei restrukt�rizavimo byla negali b�ti keliama.” LAT 2003 m. sausio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-94/2003 m. Ikiteismin gin� dl bankroto bylos išklimo sprendimo tvarka Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinim� kreiptis � teism� d�l bankroto bylos išk�limo turi pranešti �monei raštu. Pranešime nurodomi �mon�s ne�vykdyti �sipareigojimai ir �sp�jama, kad jeigu jie nebus �vykdyti per šiame pranešime nurodyt� laikotarp�, kreditorius (kreditoriai) kreipsis � teism� d�l bankroto bylos išk�limo �monei. sipareigojimams �vykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesn� kaip 30 dien� laikotarp�. Civilins bylos dl bankroto bylos išklimo s�lygos � Pareiškimo turinys atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus ir specifinius B reikalavimus; � � teism� kreipiasi tinkamas subjektas (B 5 str.); � su�js lengvatinis 3 m�n. terminas skolininkui; � laikytasi ikiteismin�s gin�o d�l bankroto bylos išk�limo sprendimo tvarkos; � n�ra kit� CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyt� pagrind� atsisakyti priimti ieškin�.

Tokiu atveju teismas iškelia civilin� byl�, priimdamas rezoliucij�, t.y. dar ne bankroto byl�, o civilin� byl�, kurioje bus svarstomas bankroto bylos išklimo klausimas. Civilins bylos dl bankroto bylos išklimo pasekms „B 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, teismui pri�mus pareiškim� d�l bankroto bylos išk�limo, jeigu d�l �mon�s buvo priimti teism� ir kit� institucij� sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, �mon�s turtas (l�šos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali b�ti areštuojamas, ta�iau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Analizuojant ši� �statymo norm�,

83

akivaizdu, kad tam, jog atsirast� teisin�s pasekm�s, t. y. b�t� sustabdytas turto realizavimas, pakanka vienintel�s s�lygos – teismas turi priimti nagrin�ti pareiškim� d�l bankroto bylos išk�limo. Nagrin�jamoje byloje teismai, sprsdami d�l skolininko prašymo, akcentavo, kaip turin�i� �takos sprendimo pri�mimui aplinkyb, kad �monei bankroto byla yra neiškelta, nes sustabdytas tokio pareiškimo nagrin�jimas. Teis�j� kolegija sprendžia, kad teismo padaryta išvada yra neteisinga, nes nagrin�jamu atveju visiškai nesvarbi yra aplinkyb�, ar bankroto byla iškelta, ar ši byla išnagrin�ta ir ar paskelbtas �mon�s bankrotas, tod�l jeigu teismas priima nagrin�ti pareiškim� d�l bankroto bylos išk�limo tam tikrai �monei, tai antstolis negali priimti sprendim� d�l šios �mon�s turto realizavimo pagal vykdomuosius dokumentus.” LAT 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-637/2006 Teismo vaidmuo bankroto bylos išklimo stadijoje „mon�s nemokumas gali b�ti nustatytas tik išanalizavus jos �kin�s finansin�s veiklos rezultatus, atspind�tus finansin�s atskaitomyb�s ir kituose dokumentuose, turin�iuose reikšm�s �vertinant reali� �mon�s finansin b�kl. Sprsdamas klausim� apie �mon�s pradelst� �sipareigojim� ir jos balansinio turto vert�s santyk�, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo d�l bankroto bylos išk�limo prid�tais dokumentais, tiek B 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gautais duomenimis. Bankroto byloje teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal �statym� jam suteiktos didesn�s galimyb�s veikti bylos aplinkybi� nustatym� (B 9 str. 2 d., 10 str. 1, 10 d.). Teismas nustato �mon�s nemokum�, išanalizavs ieškovo, atsakovo ir kitus � byl� išreikalautus bei pateiktus dokumentus ir duomenis. Vertindamas �rodymus, teismas turi �sitikinti, ar pakanka �rodym� reikšmingoms bylos aplinkyb�ms nustatyti, ar �rodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomen� apie reali� atsakovo finansin b�kl, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas B bei CPK, nustatyti atsakovo finansin b�kl bankroto bylos išk�limo dienai.” Apeliacinio teismo 2006 m. lapkri�io 30 d. nutartis c. b. Nr. 2-647/2006 „Apeliantas gin�ija atsakovo pateikt� �mon�s balans�, argumentuodamas tuo, jog atsakovo nurodyti duomenys netiksl�s. Pažym�tina, jog �mon�s balansas sudaromas pagal Buhalterin�s apskaitos �statym�, už teisingus balanso duomenis atsakingi �mon�s vadovas ir vyriausiasis buhalteris arba buhalterines paslaugas teikianti �mon�. Apeliantas nenurodo kit� �rodym�, aplinkybi� ar argument�, paneigian�i� balanso teisingum� ar pagr�stum�, tod�l teismas pagr�stai ir teis�tai vadovavosi atsakovo pateiktu balansu. Be to, nežym�s duomen� netikslumai bankroto bylos išk�limo metu, nekei�iantys mokumo ar nemokumo fakto, teisin�s reikšm�s bankroto bylos išk�limui neturi (CPK 328 str.).” Apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartis c. b. Nr. 2-704/2006 Ar galima sustabdyti klausimo dl bankroto bylos išklimo svarstym�? „Tuo atveju, kai bankroto byla �monei yra dar neiškelta, bylos nagrin�jimas nestabdomas. Bankroto išk�limo ar neišk�limo klausimas teisme turi b�ti sprendžiamas iš esm�s. Ieškini� kitose bylose nagrin�jimas n�ra kli�tis išsprsti bankroto bylos išk�limo klausim�, jeigu tai neatima galimyb�s teismui patikrinti B nustatytus bankroto bylos išk�limo pagrindus.” LAT 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-637/2006 „Konstatuotina, kad CPK normose yra nustatyti civilin�s bylos sustabdymo pagrindai, kurie taikomi tik esant iškeltai civilinei bylai, taip pat ir iškeltai bankroto bylai. moni� bankroto proced�ras nustatan�iame B n�ra reglamentuojami atvejai, kada bankroto bylos išk�limo klausimo nagrin�jimas gali b�ti sustabdomas. Analogiškai ir CPK n�ra nustatyta norm� apie civilin�s bylos išk�limo klausimo nagrin�jimo sustabdym�. Esant tam tikroms kli�tims, kurios paduodant ieškin� gali b�ti pašalintos, CPK yra numatytas ieškinio tr�kum� šalinimo institutas (CPK 115 ir 138 straipsniai), ta�iau civilin�s bylos išk�limo klausimo sustabdymas nenumatytas nei CPK, nei B.”

84

LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-564/2006 „Teismas privalo tinkamai teisiškai kvalifikuoti ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas iškelti bankroto byl�, bei konstatuoti, ar yra kuri nors iš B 9 straipsnio 5 dalyje nustatyt� s�lyg� bankroto bylai iškelti. Šios kategorijos bylose kaip ir darbo, šeimos bei ypatingosios teisenos bylose, teismas turi b�ti daug aktyvesnis, nei kit� kategorij� bylose, nes jam suteiktos didesn�s galimyb�s veikti bylos aplinkybi� nustatym�. Aiškinantis UAB “Parex lizingas” mokumo klausim�, prejudicin gali� gali tur�ti faktai, nustatyti kitoje byloje d�l paskolos sutarties nutraukimo teis�tumo ir d�l AS “Parekss banka” reikalavimo teis�s UAB “Parex lizingas”. Taigi apeliacin�s instancijos teismas pagr�stai ir teis�tai konstatavo, kad bankroto byloje yra privalomas civilin�s bylos sustabdymo pagrindas, numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir tinkamai taik� CPK normas, reglamentuojan�ias privalom� bylos sustabdym�” LAT 2005 m. geguž�s 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-260/2005 Taikos sutartis bankroto bylos išklimo stadijoje „Pagal B 28 straipsnio 3 dal� taikos sutartis gali b�ti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti �mon d�l bankroto �siteis�jimo dienos. Teismo vykdom� �mon�s bankroto proced�r� atveju �mon�s bankroto procesas prasideda, kai teismas priima nutart� iškelti bankroto byl�. Vadinasi, taikos sutarties sudarymas galimas tik teismui išk�lus bankroto byl�, taigi prad�jus bankroto proced�ras.” LAT 2003 m. birželio 30 d. konsultacija. Teism� praktika Nr. 19. „Bankroto byl� specifika lemia tam tikrus j� nagrin�jimo ypatumus, kuriuos, kaip jau min�ta reglamentuoja specialus teis�s aktas – B. Šis �statymas numato taikos sutarties sudarymo galimyb bankroto byloje. Pagal B 2 straipsnio 11 dal�, taikos sutartis – tai kreditori� ir �mon�s susitarimas tsti �mon�s veikl�, kai �mon� prisiima tam tikrus �sipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atid�ti, sumažinti ar j� atsisakyti. Taikos sutartis gali b�ti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti �mon d�l bankroto �siteis�jimo dienos (B 28 str. 3 d.). Tuo tarpu taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo tvark� iki teismo nutarties d�l bankroto bylos išk�limo pri�mimo reglamentuoja bendrosios CPK nuostatos. Tod�l teis�j� kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas patvirtinti šali� sudaryt� taikos sutart� nepagr�stas ir neteis�tas, d�l ko skundžiama teismo nutartis negali b�ti palikta galioti.” Apeliacinio teismo 2005 m. rugpj��io 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-393/2005 �mons administratoriaus paskyrimas Teism� praktikos suformuoti kriterijai, � kuriuos turi atsižvelgti teismas, skirdamas administratori�: - mon�s, kuriai keliama bankroto byla, dydis ir veiklos mastas; - mon�s, kuriai keliama bankroto byla, valdomas turtas; - mon�s, kuriai keliama bankroto byla, kreditori� skai�ius; - Ar bankroto administratorius yra juridinis, ar fizinis asmuo; - Bankroto administratoriaus dydis, darbuotoj� skai�ius; - Bankroto administratoriaus patirtis; - Šiuo metu bankroto administratoriaus administruojam� �moni� skai�ius; - Bankroto administratoriaus teritorin� buvein�; - Kas pasi�lo bankroto administratoriaus kandidat�r�; - Ar bankroto administratoriaus kandidat�rai pritaria didžiausi kreditoriai. „statymas suteikia teismui diskrecijos teis skiriant bankroto administratori�. Tokia teismui suteikta teis� užtikrina galimyb parinkti nešališk� ir paj�g� tinkamai administruoti �mon administratori�. Pažym�tina, kad teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojan�ios �mon�s

85

administratorius, gali b�ti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka B nustatyt� reikalavim�.” Apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartis c. b. Nr. 2-665/2006 „Teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojan�ios �mon�s administratorius, gali b�ti naikinama tuomet, jei paskirtas administratorius neatitinka B nustatyt� reikalavim� arba padaroma išvada, kad teismo paskirtas administratorius d�l objektyvi� ar subjektyvi� priežas�i� negal�s tinkamai atlikti B nustatyt� pareig�, tinkamai atstovauti bankrutuojan�iai �monei ir jos kreditori� interesams. B suteikia asmeniui, pateikian�iam pareiškim� teismui d�l bankroto bylos išk�limo �monei, tik teis pasi�lyti teismui administratoriaus kandidat�r�, o B nenustato pirmumo teis�s nei vienam iš asmen�, parenkant administratoriaus kandidat�r�, teismas gali administratoriumi paskirti ir kit� asmen�. Tod�l atmestinas apelianto argumentas, jog teismas nepagr�stai administratoriumi paskyr� asmen�, kurio nesi�l� ieškovas ar kiti B 5 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti asmenys. B yra numatyta galimyb� sprsti klausim� d�l administratoriaus atstatydinimo ar jo pakeitimo. Tai, kad teismas paskyr� ne apelianto si�lyt� administratori�, neatima iš bankrutuojan�ios �mon�s kreditori� susirinkimo teis�s kreiptis � teism� d�l �mon�s administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagr�stos abejon�s d�l administratoriaus veiklos tinkamumo (B 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.). ” Apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartis c. b. Nr. 2-660/2006 „B 11 straipsnio antroji dalis suteikia teismui diskrecijos teis sprsti d�l to, kas skirtinas administratoriumi, nes joje numatyta, kad teismas turi teis administratoriumi paskirti ir kit� asmen�, atitinkant� B11 straipsnio reikalavimus. Ši nuostata reiškia, kad teismui pa�iu �statymu yra suteikta bankrutuojan�ios �mon�s administratoriaus paskyrimo prerogatyva, tod�l teismo nevaržo nei pareiškim� d�l bankroto bylos išk�limo padavusi�, nei kit� B5 straipsnio pirmojoje dalyje išvardint� asmen� pasi�lymai d�l administratoriaus kandidat�ros. Juo labiau, kad B11 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad net ir tuo atveju, jeigu asmuo, pateikdamas teismui pareiškim� d�l bankroto bylos išk�limo, ar kiti B 5 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti asmenys administratoriaus kandidat�ros nepasi�lo, teismas privalo pats parinkti administratori�. Realizuodamas �statyme �tvirtint� diskrecijos teis parinkti bankrutuojan�ios �mon�s administratori�, teismas yra saistomas tuo, kad administratoriumi gali b�ti skiriamas tik asmuo, atitinkantis B 11 straipsnio reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui, tai yra turintis teis teikti bankroto administravimo paslaugas Teismas, sprsdamas administratoriaus kandidat�ros parinkimo klausim�, privalo �vertinti daugel� aplinkybi�, turin�i� �takos tinkamam šio klausimo išsprendimui. Nagrin�jamoje byloje ypa� svarbu �vertinti tai, kad AB ,,Ekranas“ yra stambi pramon�s �mon�, valdanti didel�s vert�s turt�, turinti daug darbuotoj�, kit� kreditori�, tod�l jos administravimui reikalingas aukštos kvalifikacijos, didel patirt�, pakankam� specialist� skai�i� turintis administratorius. Nors teismo paskirtas administratorius yra �sik�rs bankrutuojan�ios �mon�s buvein�s vietoje, o kreditori� si�lom� administratori� – juridini� asmen� – buvein�s vieta yra Kaune, teis�j� kolegijos nuomone, vien ši aplinkyb� negali b�ti lemiama sprendžiant tokios stambios �mon�s kaip AB ,,Ekranas“ bankroto administratoriaus paskyrimo klausim�; nagrin�jamu atveju kur kas didesn reikšm turi patirties bei kvalifikacijos kriterijai. Taip pat b�tina �vertinti tai, kad prielaid� abejoti teismo paskirto administratoriaus tinkamumu pagr�stai gali kelti ta aplinkyb�, kad šio administratoriaus kandidat�r� pasi�l� pats bankrutuojan�ios �mon�s generalinis direktorius, kuris ir kreip�si � teism� d�l bankroto bylos išk�limo. Administratoriaus pareiga yra ginti vis� kreditori� teises ir interesus (B 11 str. 3 d. 14 p.), tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad didžiausi �mon�s kreditoriai nesutinka su teismo paskirto administratoriaus kandidat�ra, o tai gali nepagr�stai trukdyti bankroto proces�, lemti interes� konflikt� ar net sukelti žaling� pasekmi� �monei ir jos kreditoriams.” Apeliacinio teismo 2006 m. geguž�s 25 d. nutartis c. b. Nr. 2-328/2006

86

Klausim� dl administratoriaus pakeitimo teismas gali spr�sti ir savo iniciatyva „Apeliantas teisingai nurodo, jog B n�ra normos, kuri atskiram kreditoriui suteikt� teis inicijuoti teismo paskirto administratoriaus atstatydinim�. Pagal B 23 straipsnio 13 punkt� teis reikalauti atstatydinti š� asmen� turi kreditori� susirinkimas, o atskiri kreditoriai toki� teis gali �gyvendinti per kreditori� susirinkim�, jame inicijuodami š� klausim� bei apsk�sdami teismui kreditori� susirinkimo nutarimus, kuriais atsisakoma kreiptis � teism� d�l administratoriaus atstatydinimo. Ta�iau pirmosios instancijos teismas teisingai pažym�jo, kad bankroto procese, kaip ir darbo, šeimos bei ypatingosios teisenos bylose, teismas turi b�ti daug aktyvesnis nei kit� kategorij� bylose, tod�l teismui suteiktos kur kas didesn�s galimyb�s veikti bylos aplinkybi� nustatym�. Pažym�tina ir tai, kad B normos, reglamentuojan�ios bankroto proced�ras yra viešosios teis�s normos. Taigi pirmosios instancijos teismas, tur�damas duomen�, kad �mon�s administratorius n�ra pakankamai aktyvus, ar iškilus pagr�stoms abejon�ms d�l administratoriaus tinkamumo, turi teis sprsti klausim� d�l administratoriaus atstatydinimo (B 11 str. 8 d.). Taigi bankroto proceso esmei bei paskir�iai prieštaraut� tokia situacija, kai teismas, tur�damas duomen� apie administratoriaus netinkamum�, atsisakyt� nagrin�ti ir sprsti klausim� d�l šio asmens pakeitimo. Remdamasi šiais motyvais teis�j� kolegija atmeta apelianto LAB ,,Sunonis“ administratoriaus UAB ,,Versluva“ atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, �ms svarstyti ir išsprends š� klausim�, viršijo savo kompetencijos ribas.” Apeliacinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartis c. b. Nr. 2-576/2006 Akcininkas neturi teiss kreiptis teism� dl administratoriaus pakeitimo „Pagal B 11 straipsnio aštunt�j� dal� atstatydinti administratori� iš pareig� gali teismas. Teis teikti teismui prašym� d�l atsistatydinimo iš pareig� turi ir administratoriaus. D�l administratoriaus pakeitimo � teism� turi teis kreiptis kreditori� susirinkimas (B 23 str. 13 p.). Tuo tarpu akcininkams teis�s kreiptis � teism� d�l administratoriaus pakeitimo �statymas nesuteikia. Tod�l pirmosios instancijos teismas netur�jo teisinio pagrindo tok� prašym� tenkinti.” Apeliacinio teismo 2006 m. rugs�jo 21 d. nutartis c. b. Nr. 2-519/2006 Bankroto byloje dalyvaujantys asmenys Paprastai asmuo, kreipsis � teism� teismin�s gynybos, yra ieškovu. Ta�iau LAT senato nutarime išaiškinta kitaip. Ieškovu bankroto byloje laikytinas kreditorius (kreditoriai) nepriklausomai nuo to, ar jis pats pateikia pareiškim� teismui d�l bankroto bylos išk�limo, ar bankroto byl� si�lo kelti moni� bankroto �statymo 5 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose ir to paties straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie pagal procesin pad�t� bankroto byloje prilygintini prokurorui ar kitiems vieš�j� interes� ginantiems asmenims, nes moni� bankroto �statymas numato j� teis kreiptis � teism� su pareiškimu, kad b�t� apgintos kreditori� ir kit� asmen� teis�s ir teis�ti interesai. LAT senatas nurod�, kad po bankroto bylos išk�limo � byl� �stoj kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus j� finansinius reikalavimus bankrutuojan�iai �monei, pripažintini tre�iaisiais asmenimis be savarankišk� reikalavim�, nes jie � byl� �stojo tur�dami tiksl� ne si�lyti bankroto bylos išk�lim� atsakovui, o patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui jau iškeltoje bankroto byloje. Kreditori procesins padties problematika Aukš�iausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 33 „D�l �statym� taikymo �moni� bankroto bylose“ išaiškinta, kad kreditorius bankroto procese dalyvaujan�iu byloje asmeniu tampa tik nuo to momento, kai teismas patvirtina jo kreditorinius reikalavimus. Pasak Aukš�iausiojo Teismo, toks kreditorius tampa tre�iuoju asmeniu, nepareiškian�iu savarankišk� reikalavim�.

87

Ar gali kreditorius, nesantis ieškovu, stoti bankroto byl� prieš patvirtinant jo reikalavim�? „LAT senato nutarime nurodyta, jog ieškovu laikomas kreditorius nepriklausomai ar pareiškim� pateikia jis pats, ar kiti B nurodyti asmenys. Po bankroto bylos išk�limo � byl� �stoj kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus j� finansinius reikalavimus bankrutuojan�iai �monei, pripažintini tre�iaisiais asmenimis be savarankišk� reikalavim�, nes jie � byl� �stojo tur�dami tiksl� ne si�lyti bankroto bylos išk�lim� atsakovui, o patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui jau iškeltoje bankroto byloje. Tre�i�j� asmen� teises šie kreditoriai �gyja tik nuo teismo nutarties, kuria išsprstas j� reikalavim� �traukimo � kreditori� reikalavim� s�raš� klausimas, pri�mimo dienos. Iš pamin�to darytina išvada, kad ieškovu laikomas kreditorius, kuris inicijavo arba �stojo � byl� tur�damas tiksl� ir si�lydamas iškelti bankroto byl� atsakovui iki nutarties iškelti bankroto byl� pri�mimo, t.y. asmens tikslas buvo iškelti bankroto byl� atsakovui. Kai bankroto byla jau yra iškelta, kreditorius jau nebegali �stoti � byl� tikslu iškelti bankroto byl�, nes tikslas jau yra pasiektas, tod�l jis nebegali b�ti laikomas ieškovu. Asmuo, kuris � byl� �stoja ne siekdamas iškelti bankroto byl�, bet siekdamas patenkinti savo finansinius reikalavimus � byl� �traukiamas tre�iuoju asmeniu ir dalyvaujan�iu byloje asmeniu laikomas nuo nutarties, kuria patvirtinami asmens finansiniai reikalavimai, �siteis�jimo dienos. Kol n�ra �siteis�jusi teismo nutartis, tol asmuo nelaikomas dalyvaujan�iu byloje asmeniu. Aplinkyb�, kad asmuo yra kreditorius B prasme, savaime nedaro kreditoriaus dalyvaujan�iu byloje asmeniu – nei ieškovu, nei tre�iuoju asmeniu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškim� d�l bankroto bylos išk�limo pateik� �mon�s administracijos vadovas. Vilniaus apygardos teismas nutartimi išk�l� bankroto byl� UAB „LRG farmacija“. Apeliantai iki nutarties iškelti bankroto byl� nebuvo pateik pareiškimo iškelti bankroto byl� ar kitaip nebuvo �stoj � byl� siekdami iškelti bankroto byl� atsakovui.” Apeliacinio teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartis c. b. Nr. 2- 313/2005 m. Kreditoriaus, nesan�io ieškovu, stojimas bankroto byl� prieš patvirtinant jo reikalavim� turt b�ti galimas „Nei B, nei CPK, nei teism� praktika nedraudžia bankroto procese dalyvauti tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, kurie �stoja � byl� d�l bankroto bylos atsakovui išk�limo iki teismo nutarties iškelti bankroto byl� pri�mimo, tur�dami tiksl�, kaip ir ieškovai, palaikyti bankroto bylos atsakovui išk�lim�. Taigi, jei atsakovo kreditorius �stoja � byl� prieš teismui priimant nutart� d�l bankroto atsakovui bylos išk�limo, pareikšdamas, jog kaip tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais palaiko pareikštus ieškinio reikalavimus d�l bankroto bylos išk�limo ir kt., tuomet svarstytinas jo procesinio statuso klausimas pagal bendr�sias CPK taisykles, be to, taikytinos ir CPK nuostatos, kurios nustato subjektus, turin�ius teis paduoti atskiruosius skundus. Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas 2006-01-27 gavo kreditoriaus UAB „Arvi cukrus“ pareiškim� d�l �stojimo � byl� tre�iuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, kuriame jis nurod�, jog pritaria ieškov� pozicijai, kad atsakovas yra nemokus, jam keltina bankroto byla, prašo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vermosa“, t. y. praš� iškelti atsakovui bankroto byl�, pateik� bankroto administratoriaus kandidat�r�. Kolegijos nuomone, apygardos teismas, iki bankroto bylos išk�limo gavs UAB „Arvi cukrus“ pareiškim� d�l jo �stojimo � byl� tre�iuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, leids dalyvauti kreditoriaus atstovui teismo pos�dyje su visomis dalyvaujan�io byloje asmens teis�mis ir pareigomis, skundžiamoje teismo nutartyje netinkamai išsprend� kreditoriaus UAB „Arvi cukrus“ procesin�s pad�ties klausim�, padar� nepagr�st� išvad�, kad bankroto bylos išk�limo stadijoje šis negali b�ti pripažintas dalyvaujan�iu byloje asmeniu, bei neteis�tai ir nepagr�stai atsisak� priimti jo atskir�j� skund� d�l teismo nutarties iškelti bankroto byl� ” Apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2-225/2006 „Teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi gali b�ti ne tik šalys, bet ir kiti asmenys, manantys, kad teismo sprendimas byloje gali paveikti j� teises ar pareigas. UAB „Autover Lietuva“ išrašytos PVM

88

s�skaitos d�l lengv�j� automobili� stikl� pardavimo atsakovui ir aplinkyb�, jog skolininkas su kreditoriumi neatsiskait�, teismo manymu sudaro pagrind� laikyti UAB „Autover Lietuva“ suinteresuotu asmeniu. Tod�l kreditoriaus prašym� - �traukti j� � proces� bankroto byloje tre�iuoju asmeniu, nepareiškian�iu savarankišk� reikalavim�, ieškovo pus�je, laikytinas pagr�stu ir UAB „Autover Lietuva“ �trauktina � DUAB „Ingo Baltic“ bankroto byl� tre�iuoju asmeniu nepareiškian�iu savarankišk� reikalavim� ieškovo pus�je.” Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugs�jo 1 d. nutartis DUAB “Ingo Baltic” bankroto byloje. Apeliacinis teismas d�l šio motyvo nepasisak� Kreditorius, nesantis ieškovu, neturi teiss sk sti nutarties dl bankroto bylos išklimo „Bankroto byloje dalyvaujantys asmenys yra ieškovas – kreditorius, kreipsis � teism� d�l bankroto bylos išk�limo, atsakovas – skolininkas (bankrutuojanti �mon�). Po bankroto bylos išk�limo � byl� �stoj kreditoriai pripaž�stami tre�iaisiais asmenimis, teismo nutartimi patvirtinus j� kreditorinius reikalavimus. A.V. individuali �mon� pareiškimo d�l bankroto bylos išk�limo DKAB „Jiesia“ teismui nepateik�. Pirmosios instancijos teismas nepri�m� jokio procesinio sprendimo �traukti ši� �mon byloje dalyvaujan�iu asmeniu. A.V. individualios �mon�s kreditorinis reikalavimas gali b�ti tvirtinamas teismo nutartimi tik �siteis�jus nutar�iai, kuria iškelta bankroto byla (B 21, 26 str.). Taigi, tik patvirtinus A.V. individualios �mon�s finansinius reikalavimus DKAB „Jiesia“, ši �mon� turi b�ti pripaž�stama dalyvaujan�iu asmeniu – tre�iuoju asmeniu šioje byloje ir nuo to momento ji �gis visas procesines teises, kurias �statymas suteikia bankroto byloje dalyvaujantiems asmenims, tame tarpe apeliacine tvarka apsk�sti pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis ar sprendimus. D�l ši� aplinkybi� A.V. individuali �mon� klausimo d�l bankroto bylos išk�limo pirmosios instancijos teisme nagrin�jimo metu, skundžiamosios nutarties pri�mimo metu ir iki šiol nebuvo ir n�ra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, tod�l negali b�ti atskirojo skundo d�l pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria DKAB „Jiesia“ iškelta bankroto byla, subjektu, t.y. neturi teis�s paduoti atskir�j� skund� d�l šios nutarties. Tod�l apeliacinis procesas, prad�tas pagal A.V. individualios �mon�s savininko atskir�j� skund� d�l Kauno apygardos teismo 2006 m. geguž�s 10 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 5 p.). Apeliacinio teismo 2006 m. liepos 1 d. nutartis c. b. Nr. 2-376/2006 Ar akcininkai, nesantys ieškovais, gali b�ti byloje dalyvaujantys asmenys? „B nenumato akcinink�, išskyrus tuos, pagal kuri� ieškin� iškelta bankroto byla, patraukimo byloje dalyvaujan�iais asmenimis. Tokiu b�du, apeliantai netur�jo teis�s paduoti apeliacinius skundus d�l Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta likviduojamos d�l bankroto UAB „Sistema“ �mon�s pabaiga.” Apeliacinio teismo 2006 m. rugpj��io 31 d. nutartis c. b. Nr. 2-446/2006 „Teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi gali b�ti ne tik šalys ir j� atstovai, bet ir kiti asmenys, manantys, kad teismo sprendimas byloje gali paveikti (tiesiogiai arba netiesiogiai) ir j� materiali�sias subjektines teises ir pareigas. Apie bylos nagrin�jim� tokie asmenys paprastai sužino jam jau prasid�jus, tad ir dalyvauja jame ne nuo pradži�. Jie civiliniame procese yra vadinami tre�iaisiais asmenimis. Tretieji asmenys civiliniame procese – tai tokie byloje dalyvaujantys asmenys, kuri� dalyvavimas sprendžiant gin�� grindžiamas teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi ir kurie �sitraukia arba �statymo nustatytais atvejais �traukiami (šali� arba teismo iniciatyva) � jau prasid�jus� proces�. Apie b�tinum� �raukti asmen� byloje tre�iuoju asmeniu sprendžia teismas, atsižvelgdamas � konkre�ios bylos aplinkybes. Apeliantas G. B. pateik� pirmosios instancijos teismui prašym� d�l jo �traukimo šioje byloje tre�iuoju asmeniu, pareiškian�iu savarankiškus reikalavimus. Iš byloje esan�i� duomen� matyti, kad G. B. priklauso 33 procentai UAB ,,Barklita“ akcij�, tai yra tiek pat akcij� kaip ir ieškin�

89

teismui pateikusiam A. K. bei �mon�s administracijos vadovui J. G. . Be to, bylos duomenys patvirtina, kad tarp min�t� �mon�s akcinink� yra kils gin�as d�l �mon�s valdymo bei �mon�s sandori� sudarymo teis�tumo. Akivaizdu, kad G. B. , kaip ir kiti akcininkai, turi procesin� teisin� suinteresuotum� bylos baigtimi. Tod�l teis�j� kolegija sprendžia, jog atsisakius �traukti G. B. � byl� tre�iuoju asmeniu, b�t� pažeistas šali� procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.), tod�l skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina, �traukiant G. B. � byl� tre�iuoju asmeniu.” Apeliacinio teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-26/2007 Kreditori reikalavim tvirtinimas Ar turi administratorius pateikti kreditori reikalavimus tvirtinti teismui savo iniciatyva? „B 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytas �pareigojimas paskirtam bankrutuojan�ios �mon�s administratoriui sudaryti vis� �mon�s kreditori� bei j� reikalavim� s�raš� ir pateikti j� teismui tvirtinti. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 “D�l �statym� taikymo �moni� bankroto bylose” 15 punkte taip pat akcentuojama ši administratoriaus pareiga. Teism� praktikos nagrin�jant bankroto bylas, iškeltas pagal 1997 m. B, apibendrinimo apžvalgoje nurodoma, kad bankrutuojan�ios �mon�s administratorius pagal �mon�s turimus dokumentus ir kreditori� pareikštus reikalavimus sudaro vis� žinom� kreditori� s�raš�. Toliau apžvalgoje nurodoma, jog iš �statymo turinio negalima daryti išvados, kad � kreditori� s�raš� negali b�ti �trauktas kreditorius, nepareišks reikalavimo (biuletenis „Teism� praktika“ Nr. 16 psl. 333). Nors Apžvalgoje aptariama teism� praktika bylose, iškeltose pagal 1997 m. birželio 17 d. B redakcij�, ta�iau ir 2001 m. kovo 20 d. B 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte �tvirtintas reikalavimas sudaryti vis� �mon�s kreditori� bei j� reikalavim� s�raš� ir pateikti j� teismui tvirtinti. Taigi abiejose B redakcijose principin� nuostata sudaryti vis� �mon�s kreditori� bei j� reikalavim� s�raš� yra tapati, tod�l nagrin�jamoje byloje �mon�s administratorius, nustats visus pagal �mon�s dokumentus jam žinomus kreditorius, prival�jo tok� s�raš� sudaryti ir pateikti teismui tvirtinti.” LAT 2002 m. geguž�s 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-718/2002 Kitokia Apeliacinio teismo praktika: „Pažym�tina, kad likvidator�, pateikdama teismui pareiškim� d�l bankroto bylos išk�limo, prie jo prid�jo ir atsakovo kreditori� s�raš�, kuriame tarp kit� nurodytas ir pareišk�jo finansinis reikalavimas, ta�iau bankroto administratorius, 2006-09-12 pateikdamas teismui patvirtinti atsakovo kreditori� s�raš�, kur� pirmosios instancijos teismas ir patvirtino, pareišk�jo finansinio reikalavimo � atsakovo kreditori� s�raš� ne�trauk�. Bankroto administratorius nurod�, kad pareišk�jas buvo informuotas apie bankroto bylos atsakovui išk�lim� 2006-07-31 pranešimu, išsi�stu registruotu laišku, tod�l, jam nepateikus prašymo �traukti jo finansin� reikalavim� � bankrutuojan�ios �mon�s kreditori� s�raš�, jo finansinis reikalavimas ir nebuvo pateiktas teismui tvirtinti. Pagal B 10 straipsnio 4 dalies 3 punkt� išk�ls bankroto byl� teismas arba bankroto administratorius, teismo pavedimu, privalo bankrutuojan�ios �mon�s kreditorius, nustatytus pagal bankrutuojan�ios �mon�s apskaitos duomenis, informuoti apie bankroto bylos išk�lim�. Nors byloje yra duomenys, jog pareišk�jui buvo išsi�stas pranešimas apie bankroto bylos atsakovui išk�lim�, ta�iau teismas netyr� pareišk�jo nurodyt� aplinkybi� (B 10 str. 1 d., CPK 179 str. 2 d.).” Apeliacinio teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-44/1007 „N�ra neatitikimo ar prieštaravimo tarp LAT senato nutarimo 4 p. 3 d. ir 11 p. 11 d. Senato nutarimo 11 p. 11 dalis negali b�ti aiškinama taip, kad bylose, kuriose reikalavimai pareikšti �monei, kuriai iškelta bankroto byla, ieškinius pareiškiantys asmenys nuo nutarties iškelti bankroto

90

byl� pri�mimo iš karto tampa dalyvaujan�iais byloje asmenimis bankroto byloje. Jie neturi rašyti papildomo pareiškimo d�l �traukimo � kreditori� s�raš�, nes j� atstoja pareikštas ieškinys, kuris su byla perduodamas � bankroto byl�. Ieškin� pareišks asmuo dalyvaujan�iu byloje asmeniu tampa po to, kai teismas, nagrin�jantis bankroto byl�, nutartimi patvirtina jo finansinius reikalavimus bankrutuojan�iai �monei. Tokia praktika nurodyta pamin�to senato nutarimo 4 p. 3 d. Joje nurodyta, kada atsiranda atitinkamas procesinis kreditoriaus statusas bankroto byloje. Tuo tarpu Senato 11 p. 11 d. neaiškina to paties klausimo, bet nurodo, kokia proced�ra taikoma. Ji orientuoja teism� praktik� laikytis operatyvesn�s, mažiau formalios ir efektyvesn�s tvarkos. Klausimas d�l kreditorini� reikalavim� pagr�stumo ir apimties sprendžiamas be atskiro pareiškimo ar prašymo padavimo, o vadovaujantis jau pateiktu civilin�je byloje ieškininiu pareiškimu. Jis atstoja kreditoriaus pareiškim� d�l finansini� reikalavim� pripažinimo.” LAT 2003 m. birželio 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-681/2003 m. Vykdomosiose bylose pareikšti kreditori reikalavimai perduodami bankroto byl� išklusiam teismui be papildomo pareiškimo „Pagal B 10 straipsnio ketvirtosios dalies 3 punkt� per 10 dien� nuo teismo nutarties iškelti bankroto byl� �siteis�jimo dienos turi b�ti pranešta kreditoriams nepriklausomai nuo to, ar nutartis buvo priimta žodinio, ar rašytinio proceso tvarka. Po nutarties iškelti bankroto byl� �siteis�jimo vykdomosios bylos perduodamos bankroto byl� nagrin�jan�iam teismui. Šiose bylose pareikšti reikalavimai � kreditori� s�raš� �traukiami be papildomo pareiškimo (LAT teis�j� senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11 p.). Tod�l atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas padar� neteising� išvad� d�l kreditoriaus AB banko ,,Hansabankas“ prašymo j� �traukti � bankrutuojan�ios A. L. �mon�s ,,Kolekcija“ kreditori� s�raš� neprivalomumo.” Apeliacinio teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartis c. b. Nr. 2-394/2006 Momentas, iki kurio gali b�ti pareikšti kreditoriaus reikalavimai „B 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismas turi teis priimti kreditori� reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos išk�limo, kurie pateikti pažeidus nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripaž�sta svarbiomis. Ši norma aiškintina sistemiškai, atsižvelgiant � B 26 straipsnio 1 dalies nuostatas bei teism� praktik�. Pagal B 26 straipsnio 1 dal� kreditori� reikalavimus tvirtina teismas. Kreditori� s�rašo ir j� reikalavim� patikslinimai, susij su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutart� nutraukti bankroto byl� arba sprendim� d�l �mon�s pabaigos. Lietuvos Aukš�iausiasis Teismas, aiškindamas B 10 straipsnio 9 dalies teis�s norm�, pažym�jo, kad terminas kreditori� reikalavimams pareikšti n�ra naikinamasis, teismas gali ir v�liau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto byl� ar sprendimo d�l �mon�s pabaigos pri�mimo pagal B 26 straipsnio 1 dal� ir CPK 78 straipsn� (Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „D�l �statym� taikymo �moni� bankroto bylose“ 15 p.).” Apeliacinio teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-44/1007 Kreditori reikalavim tvirtinimas keliomis nutartimis yra galimas (par conditio creditorum principas) „Sistemiškai aiškinant B nuostatas, matyti, jog kreditori� reikalavim� tvirtinimas atskiromis teismo nutartimis yra galimas. B 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas �pareigoja �mon�s administratori� sudaryti vis� �mon�s kreditori� bei j� reikalavim� s�raš� ir pateikti j� teismui tvirtinti, taip pat gin�yti nepagr�stus kreditori� reikalavimus. B 26 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditori� reikalavimus tvirtina teismas. Pagal to paties straipsnio 4 dal�, kreditori� reikalavim�

91

tvirtinimo klausimais teismas gali priimti nutartis (t.y. neb�tinai vien� nutart�), o administratoriaus gin�ijam� kreditori� reikalavim� tvirtinimo klausimas sprendžiamas teismo pos�dyje, pranešus administratoriui ir asmenims, kuri� reikalavimai yra gin�ijami. B 26 straipsnio 5 dalis kalba apie nutar�i�, kuriomis patvirtinti kreditori� reikalavimai arba atsisakyta juos tvirtinti, apskundim�. Vis� ši� B nuostat� pagrindu darytina išvada, kad teismas administratoriaus pateikt� kreditori� bei j� reikalavim� s�raš�, taip pat ir administratoriaus gin�ijamus reikalavimus gali patvirtinti tiek viena nutartimi, tiek šiuo klausimu priimti ir atskiras nutartis. Toki� išvad� patvirtina ir susiformavusi teism� praktika kreditorini� reikalavim� tvirtinimo klausimu. Teismas pirmiausia patvirtina finansinius reikalavimus, kuri� administratorius negin�ija. Tuo tarpu administratoriaus gin�ijam� kreditori� reikalavim� pagr�stumo nustatymas dažniausiai reikalauja tam tikro laikotarpio, administratoriaus gin�ijam� kreditori� reikalavim� tvirtinimo klausimas turi b�ti sprendžiamas teismo pos�dyje žodinio proceso tvarka (B 26 str. 4 d.). Vis� kreditori� reikalavim� tvirtinimas viena teismo nutartimi po to, kai bus išnagrin�tas administratoriaus gin�ijam� reikalavim� pagr�stumo klausimas, užvilkint� bankroto proced�r�, neleist� sušaukti kreditori� susirinkimo ir tuo pa�iu sprsti kit� B 23 straipsnyje numatyt� klausim�. Apelianto abejon�s, jog neišsprendus jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimo kreditori� susirinkime bus pažeistos jo teis�s, yra nepagr�stos. Teismui nutartimi patvirtinus gin�ijamus UAB „Versenta“ reikalavimus, šis kreditorius gal�s dalyvauti kreditori� susirinkimo pos�džiuose bei inicijuoti klausim� svarstym� kreditori� susirinkime. Bankroto proced�r� kontroliuoja teismas, B bei kit� teis�s akt� nuostatos apibr�žia bankrutuojan�ios �mon�s administratoriaus �galiojimus, �tvirtina turto pardavimo tvark�, tod�l sutikti, kad atid�jus kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo svarstym� bus pažeistos šio kreditoriaus teis�s, n�ra pagrindo. Tuo pa�iu reikia pažym�ti, jog tiek apelianto, tiek kit� kreditori�, kuri� reikalavimus administratorius gin�ija, reikalavim� pagr�stumo nustatymas netur�t� trukti neprotingai ilgai. Nagrin�damas bankroto byl�, teismas privalo b�ti aktyvus. Tiek bankrutuojan�ios �mon�s administratorius, tiek kreditorius privalo veikti už greit� reikalavimo pagr�stumo klausimo išsprendim�, nes pernelyg ilgas klausimo svarstymas gal�t� s�lygoti kreditoriaus teisi� pažeidim�.” Apeliacinio teismo 2003 m. balandžio 3 d. nutartis c. b. Nr. 2-153/2003 m. Taikos sutartis tvirtinant atskiro kreditoriaus reikalavim� negalima „Vykdant bankroto proced�ras taikos sutartis d�l kreditori� reikalavim� gali b�ti sudaroma ne CPK nustatyta tvarka, o B 28 straipsnio nustatytais pagrindais. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad pasi�lym� d�l taikos sutarties sudarymo turi teis pateikti kreditoriai, administratorius, bankrutuojan�ios �mon�s savininkai, šie asmenys tarpusavio susitarimu sudaro taikos sutart�. Taigi vienas iš daugelio kreditori� taikos sutarties inicijuoti ir jos sudaryti negali.” LAT 2005 m. lapkri�io 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-582/2005 Tvirtindamas kreditoriaus reikalavim�, teismas turi sitikinti reikalavimo pagrstumu „Teismas, tvirtindamas kreditorin� reikalavim�, turi �sitikinti šio reikalavimo pagr�stumu. Negali teismas patvirtinti nepagr�sto reikalavimo, nors bankrutuojan�ios �mon�s administratorius šio reikalavimo ir negin�ija.” Apeliacinio teismo 2007 m. vasario 1 d. nutartis c. b. Nr. 2-27/2007 Nutar�i dl kreditori reikalavim tvirtinimo apskundimas Jei nutarties dl kreditori reikalavim tvirtinimo pradinis kreditorius neskund, jo teises perm�s kreditorius neturi pagrindo teigti, kad termin� nutar�iai apsk sti praleido dl svarbi priežas�i .

92

„Teismo nutartys d�l kreditori� reikalavim� tvirtinimo gali b�ti skundžiamos atskiruoju skundu, tod�l kreditoriai turi teis gauti toki� nutar�i� nuorašus arba kopijas (B 26 str. 5 d., CPK 292 str. nuostatos). Pradinis kreditorius UAB „Utenos duona“, kurio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas 2005 m. rugpj��io 23 d. nutartimi ir kur� jis v�liau perleido V. B. , neskund� šios nutarties nei d�l pateikto tvirtinti jo kreditorinio reikalavimo, nei d�l kit� kreditori� reikalavim�. N�ra joki� duomen�, kad kreditoriui UAB „Utenos duona“ b�t� apribota ar kitaip suvaržyta teis� susipažinti su bankroto bylos medžiaga, gauti teismo nutar�i�, susijusi� su kreditori� reikalavim� tvirtinimu, nuorašus. Pagal byloje esan�ius duomenis, n�ra objektyvaus pagrindo teigti, kad pradiniam kreditoriui UAB „Utenos duona“ nebuvo ir negal�jo b�ti žinoma 2005 m. rugpj��io 23 d. nutartis d�l kreditori� s�rašo ir j� reikalavim�, kuria buvo patvirtintas ir šio asmens finansinis reikalavimas. UAB „Utenos duona“ savo kreditorin� reikalavim� perleido V. B. pra�jus beveik trims m�nesiams po nutarties d�l kreditorini� reikalavim� patvirtinimo pri�mimo. CK 6.104 straipsnio 1 dalyje �tvirtinta imperatyvi teis�s norma, kuri nustato, kad reikalavim� kitam asmeniui perleids kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui visus dokumentus, patvirtinan�ius reikalavimo teis bei papildomas teises (sutart�, teismo sprendim� ar nutart� ir pan.). Kadangi V. B. tapo BUAB „Monilinas“ kreditore reikalavimo teis�s perleidimo pagrindu, teismui nebuvo pareigos, pri�mus 2006 m. sausio 25 d. nutart� d�l V. B. �traukimo � kreditori� s�raš�, si�sti jai nuoraš� 2005 m. rugpj��io 23 d. nutarties, kuria buvo patvirtinti pradinio kreditoriaus UAB „Utenos duona“ ir kit� asmen� finansiniai reikalavimai.” Apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartis c. b. Nr. 2-699/2006 Kreditorius, neapskund�s nutarties, kuria patvirtinti kito kreditoriaus reikalavimai, nepraranda teiss prašyti teismo patikslinti tokio kreditoriaus reikalavimus. „Nepagr�stos teismo išvados, jog n�ra pagrindo konstatuoti, kad B suteikia vienam bankrutavusios �mon�s kreditoriui teis gin�yti teisme kit� kreditori� reikalavim� apimtis, ir kreditoriaus (tre�iojo asmens) prašymas, pareikštas jame nurodyta forma, patikslinti kit� kreditori� finansinius reikalavimus nenagrin�tinas teisme (CPK293 str. 1 p.). statymai nedraudžia patikslinti, gin�yti teismo patvirtintus bankrutuojan�ios �mon�s kreditori� reikalavimus iki bankroto bylos pabaigos, jeigu pareišk�jas (kreditorius) motyvuotai nurodo svarbias priežastis, d�l kuri� anks�iau negal�jo pateikti prašymo d�l kreditori� reikalavim� patikslinimo ar paduoti atskirojo skundo d�l teismo nutarties, kuria patvirtinti �mon�s kreditori� reikalavimai, kreditoriai turi teis gin�yti ir kit� kreditori� patvirtint� reikalavim� dydžius (B 26 str. 5 d., 10 str. 1 d., CPK3 str. 6 d.). Pažym�tina, kad B n�ra �tvirtinta, jog bankrutuojan�ios �mon�s kreditoriaus prašymas d�l kit� kreditori� reikalavim� patikslinimo negali b�ti nagrin�jamas teisme, jog toks prašymas nagrin�tinas kreditori� susirinkime. Pagal B 26 straipsnio nuostatas kreditori� reikalavimus bei atsisakym� nuo j� tvirtina teismas; kreditori� s�rašo ir j� reikalavim� patikslinimai, susij su bankroto procesu taip pat tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutart� nutraukti bankroto byl� arba sprendim� d�l �mon�s pabaigos. Neturi pagrindo ir teismo išvada, jog apeliantas, neapskunds teismo nutar�i�, kuriomis buvo patvirtinti nurodyt� kreditori� reikalavimai, nebeturi procesin�s galimyb�s gin�yti kreditori� Nibalk Ltd patvirtint� finansini� reikalavim�. Teismo nuomone, apeliantas, kaip kreditorius, pateikdamas teismui prašym� patikslinti nurodyt� kreditori� reikalavim� dydžius, naudojasi viena iš procesini� galimybi� ginti savo turtinius interesus bankroto byloje (B 10 str. 1 d., 26 str. 1, 5 d., CPK 5 str. 1 d.). Apeliacinio teismo 2006 m. rugpj��io 24 d. nutartis c. b. Nr. 2-432/2006 Net jei kreditoriaus reikalavimai patvirtinti siteisjusia teismo nutartimi bankroto byloje, kiti kreditoriai ir atsakovas gali gin�yti bei prašyti tikslinti tokius reikalavimus

93

„Teismas bankroto bylose turi b�ti aktyvus, ir paaišk�jus aplinkybei, d�l kurios gal�jo b�ti nepagr�stai patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, jis turi tai ištirti ir patikslinti patvirtintus reikalavimus. Juo labiau kad kreditori� finansiniai reikalavimai turi b�ti pagr�sti �rodymais ir patvirtinti tik �statymo nustatyta tvarka. Tod�l nepagr�sti apygardos teismo nutarties motyvai, jog atsakovai neturi teis�s gin�yti �siteis�jusia teismo nutartimi patvirtint� bankrutuojan�ios �mon�s kreditori� finansini� reikalavim�.” Apeliacinio teismo 2007 m. sausio 16 d. nutartis c. b. Nr. 2-5/2007 Kreditori reikalavim tenkinimas Visiškai atsiskai�ius su kreditoriumi, jis išbraukiamas iš byloje dalyvaujan�i asmen , ta�iau turi teis� sk sti toki� nutart. „CK 6.123 straipsnis nustato, kad prievol� pasibaigia, kai ji tinkamai �vykdyta, o kai kreditorius priima �vykdym�, tai pareiga �rodin�ti, kad prievol� ne�vykdyta ar �vykdyta netinkamai, tenka kreditoriui. Prievolei pasibaigus tinkamu jos �vykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievol�s atsiradusios papildomos teis�s ir pareigos. Taigi bankroto byloje administratoriui sumok�jus kreditoriui jo patvirtinto reikalavimo dydžio išmok�, kreditoriui pri�mus š� mok�jim�, laikytina, kad bankrutavusi �mon� visiškai atsiskait� su kreditoriumi, ir bankrutavusios �mon�s prievol� šiam kreditoriui pasibaig�, kaip ir kreditoriaus teis�s bankroto byloje. Kadangi nelieka kreditoriaus ir jo reikalavimo, teismas turi teis tiek savo iniciatyva, gavs reikiamus �rodymus, tiek bankroto administratoriaus motyvuotu prašymu patikslinti kreditori� s�raš�, išbraukdamas iš jo kreditorius, su kuriais visiškai atsiskaityta. Neturi pagrindo bankroto administratoriaus atsiliepime � atskir�j� skund� nurodytas argumentas, jog apeliantai neturi teis�s sk�sti teismo nutarties, kuria nutarta išbraukti juos ir j� reikalavimus iš kreditori� s�rašo, kadangi skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria apeliantai išbraukti iš kreditori� s�rašo, �siteis�ja tik apeliacin�s instancijos teismui pri�mus nutart� (CPK 331 str. 6 d.). Be to, skundžiama teismo nutartis tiesiogiai lie�ia apeliant� teises ir pareigas bankroto byloje, kadangi nuo jos �siteis�jimo jie nebebus bankroto byloje dalyvaujantys asmenys, tod�l ir d�l to jie turi teis pateikti atskir�j� skund� (CPK 5 str.).” Apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis c. b. Nr. 2-82/2007 Pareiškus kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, prarandama teis reikšti tuos pa�ius reikalavimus kitoje byloje „Pagal B 16 straipsn� nuo bankroto bylos išk�limo dienos laikoma, kad visi bankrutuojan�ios �mon�s skol� terminai yra pasibaig. D�l to nuo bankroto bylos išk�limo momento kreditorius gali reikalauti tenkinti reikalavimus skolininkui – bankrutuojan�iai �monei – d�l �siskolinim� apmok�jimo ne sutarties, iš kurios kyla �siskolinimas, tvarka, o tik B nustatyt� speciali� bankroto proced�r� nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Nurodyta �statymin� nuostata reiškia ir tai, kad bankrutuojan�ios �mon�s �siskolinimai tampa neapmok�tini, o kitoks materialus turtas neperduotinas kreditoriams iki pasibaigs bankroto proced�r� taikymas, taigi bankrutuojan�ios �mon�s �sipareigojim� pagal sutartis vykdymas yra sustabdomas. Nagrin�jamoje byloje kreditorius UAB „Fima”, tur�damas bankroto byl� nagrin�jan�io teismo patvirtint� galiojant� kreditorin� reikalavim� � bankrutuojan�i� UAB ,,Ekama”, nepagr�stai pareišk� ieškin� d�l sutarties, iš kurios kyla kreditorinis reikalavimas, nutraukimo bei restitucijos taikymo, kadangi �stodamas � bankroto bylos proces�, t. y. �sirašydamas � bankrutuojan�ios �mon�s kreditori� s�raš� su galiojan�iu kreditoriniu reikalavimu kreditorius neturi teisinio pagrindo reikšti t� pat� reikalavim� bankrutuojan�iai �monei ieškinin�s teisenos tvarka. N� vienas bankrutuojan�ios �mon�s kreditorius neturi teisini� galimybi� kitokia, ne bankroto proced�rose nustatyta priverstinio vykdymo tvarka, išsiieškoti l�šas ar kitok� turt� iš skolinink�s – bankrutuojan�ios �mon�s. Nagrin�jamoje byloje kreditorius (ieškovas) UAB ,,Fima” neturi pirmumo teisi� prieš kitus kreditorius daugiau, nei toki� teisi� numatyta B normose, nustatan�iose

94

kreditori� eiliškum�. Tai reiškia, kad ieškovas, kaip bet kuris kitas kreditorius, negali anks�iau laiko, nepaisydamas kit� kreditori� interes�, patenkinti savo reikalavim� sum� iš bankrutuojan�ios �mon�s kreditoriams dalytino turto.” LAT 2005 m. balandžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-277/2005 Kreditori reikalavim perleidimas Perleidus kreditoriaus reikalavim�, jo tenkinimo eil nesikei�ia. „B 26 straipsnio tre�iojoje dalyje nustatyta, kad �mon�s bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali b�ti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui, o tinkamai nustatyta ši� reikalavim� eil� nesikei�ia. AB Turto bankas 2005 m. rugpj��io 23 d. reikalavimo teisi� perleidimo sutartimi reikalavimo teis � 780 451, 94 Lt ir 5 955 447, 25 Lt skolas perleido kitam kreditoriui - UAB ,,Baltic Petroleum“. CK numatyta, jog yra galimas reikalavimo teis�s perleidimas (CK 6.101 str.). Reikalavimo teis�s perleidimu laikoma sutartis, pagal kuri� pradinis kreditorius savo reikalavimo teis perduoda kitam asmeniui - naujajam kreditoriui su tokiomis pat teis�mis. CK 6.101 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, jog reikalavimo �gij�jui pereina ir prievol�s �vykdymui užtikrinti nustatytos teis�s bei kitos papildomos teis�s. Min�tos 2005 m. rugpj��io 23 d. reikalavimo teisi� perleidimo sutarties teis�tumo niekas negin�ijo, ji �statym� nustatyta tvarka n�ra pripažinta negaliojan�ia. Esant nurodytoms aplinkyb�ms, teis�j� kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagr�stai nustat�, jog UAB ,,Baltic Petroleum“ perimti iš AB ,,Turto bankas“ 780 451, 94 Lt ir 5 955 447, 25 Lt antros eil�s kreditoriniai reikalavimai perkelti � tre�i� eil, tod�l ši skundžiamos nutarties dalis yra naikintina.” Apeliacinio teismo 2006 m. rugs�jo 14 d. nutartis c. b. Nr. 2-504/2006 Kai skolininkui jau iškelta bankroto byla, tretysis asmuo negali be kreditoriaus sutikimo perimti jo kreditorin reikalavim� „Pareišk�jas �vykd� visas bankrutuojan�ios bendrov�s prievoles kreditoriui. Bankrutuojan�ios �mon�s administratorius sutiko, kad pareišk�jas b�t� �trauktas � bankrutuojan�ios bendrov�s kreditori� s�raš� su finansiniu reikalavimu vietoje pradinio kreditoriaus. Ta�iau pradinis kreditorius nurod�, kad jis n�ra sudars joki� sutar�i� su tre�iaisiais asmenimis d�l reikalavimo teisi� � bankrutuojan�i� �mon perleidimo ir tod�l be jo sutikimo negal�jo b�ti �vykdyta bankrutuojan�ios �mon�s prievol�. Pagal CK 6.50 str. 1 d. tre�iajam asmeniui, �vykdžiusiam prievol, pereina kreditoriaus teis�s, susijusios su skolininku. Ta�iau teis�s doktrinoje pripaž�stama, kad materialin�s teis�s bendr�j� ir speciali�j� norm� prieštaravimas sprendžiamas vadovaujantis principu lex specialis derogat legi generali. D�l to, esant iškeltai bankroto bylai, turi b�ti vadovaujamasi ne tik CK 6.50 str. �tvirtinta bendr�ja norma, bet ir specialiosiomis normomis, �tvirtintomis B 10 str. 7 d. 3 p., 26 str. 2 ir 3 d. B 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte �tvirtinta taisykl�, draudžianti vykdyti visas finansines prievoles, ne�vykdytas iki bankroto bylos išk�limo (prievol� už BAB „Ekinsta“ �vykdyta po bankroto bylos išk�limo). Vadovaujantis šia norma bankrutuojan�iai �monei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. Teis�j� kolegijos nuomone, draudimo s�voka išreikšta neapibr�žtai, ji n�ra kategoriška, tod�l draudimas �vykdyti prievoles taikytinas ir tre�iajam asmeniui, kai pastarasis ima vykdyti bankrutuojan�ios �mon�s prievoles be kreditoriaus sutikimo po bankroto bylos išk�limo. Ši norma turi b�ti aiškinama sistemiškai su B 26 straipsnio 2 ir 3 dali� nuostatomis. B 26 straipsnio 2 dalyje numatyta kreditoriaus teis� atsisakyti vis� ar dalies savo reikalavim�, šis atsisakymas turi b�ti pateiktas teismui raštu, o teismas tok� atsisakym� turi priimti surašydamas nutart�. Vadovaudamasis min�to �statymo 26 straipsnio 3 dalimi kreditorius turi teis savo reikalavimus perleisti kitam kreditoriui ar asmeniui. Šioje teis�s normoje nenumatyta tre�iojo asmens teis� be kreditoriaus sutikimo perimti jo kreditorin� reikalavim�.” LAT 2005 m. lapkri�io 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-583/2005

95

Bankrutuojan�ios mons sandori gin�ijimas „Pagal B 11 straipsnio nuostatas, b�tent �mon�s bankroto administratoriaus teis� ir pareiga yra patikrinti bankrutuojan�ios �mon�s sandorius ir pareikšti ieškinius d�l sandori�, priešing� �mon�s veiklos tikslams ir/arba gal�jusi� tur�ti �takos tam, kad �mon� negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojan�iais. Ta�iau, atsižvelgiant � teis�s kreiptis � teism� svarb�, teismin�s gynybos prieinamumo, protingumo, teisingumo bei s�žiningumo principus, ši� norm� negalima aiškinti kaip imperatyv�, nustatant� išimtin griežtai tik administratoriaus teis kreiptis � teism� d�l bankrutuojan�io �mon�s sandori� gin�ijimo. Nors bankroto proceso santykiai yra specifiniai, susij su viešu interesu, ta�iau ir �ia negalima nepaisyti konkre�i� kreditori� teisi� bei teis�t� interes�. Kaip žinoma, bankrutuojan�ios bendrov�s sudaryt� sandori� teis�tumas, neteis�t� sandori� nugin�ijimas, tiesiogiai �takoja bendrov�s turto kiek�, o tai lemia kreditori� galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus bendrovei. Taigi bankrutuojan�ios bendrov�s sandori� teis�tumo klausimas tiesiogiai siejasi su kreditori� teise � nuosavyb, su j� galimybe patenkinti savo reikalavimus. Teis�s kreiptis � teism� d�l bankrutuojan�ios bendrov�s sandori� nugin�ijimo pripažinimas tik administratoriui negali visais atvejais užkirsti keli� pa�iam kreditoriui ginti savo turtinius interesus teisme. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kreditorius UAB ,,Armila“ pats nepasinaudojo savo teise ginti reikalavimus, nes neskund� 2005 m. balandžio 8 d. vykusiame kreditori� susirinkime priimto sprendimo nesikreipti � teism� d�l gin�o sandori� pripažinimo negaliojan�iais. Teis�j� kolegija, tur�dama galvoje šioje nutartyje anks�iau išd�stytus argumentus, o taip pat atsižvelgdama � tai, kad kreditorius UAB ,,Armila“ siekia nugin�yti sandorius, kurie sudaryti tarp bankrutuojan�ios UAB ,,Nordfarma“ bei šios bendrov�s kreditoriaus UAB ,,Limedika“, kuriam priklauso 52 procentai vis� kreditori� bals�, sprendžia, kad minima aplinkyb� taip pat nepaneigia kreditorius UAB ,,Armila“ teis�s reikšti š� ieškin� (CPK 185 str.). Apeliacinio teismo 2006 m. rugs�jo 18 d. nutartis c. b. Nr. 2a-329/2006 „Baudžiamojo proceso tvarka atliekami tyrimai bei nagrin�jamos bylos nekliudo bankroto administratoriui reikšti ieškinius d�l sandori� pripažinimo negaliojan�iais. B 11 straipsnio tre�iosios dalies 8 punkte yra nurodyta, kad administratorius privalo patikrinti �mon�s sandorius, sudarytus per ne mažesn� kaip trisdešimt šeši� m�nesi� laikotarp� iki bankroto bylos išk�limo, ta�iau ši norma nedraudžia administratoriui tikrinti teis�tum� sandori�, sudaryt� daugiau nei prieš trisdešimt šešis m�nesius iki bankroto bylos išk�limo.” Apeliacinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartis c. b. Nr. 2-576/2006 Bankrutuojan�ios mons ieškini nagrinjimas Iš bankrutuojan�ios �mon�s negali b�ti pareikalauta pateikti nuostoli� atlyginimo užtikrinim�. Tai diskutuotina praktika. „CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujan�i� byloje ar kit� suinteresuot� asmen� prašymu gali imtis laikin�j� apsaugos priemoni�, jeigu j� nesi�mus teismo sprendimo �vykdymas gali pasunk�ti arba pasidaryti nebe�manomas. Teismas, taikydamas laikin�sias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas pateikt� atsakovo nuostoli�, galin�i� atsirasti d�l laikin�j� apsaugos priemoni� taikymo, atlyginimo užtikrinim�, kuriuo taip pat gali b�ti banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Kadangi ieškovui yra iškelta bankroto byla, areštuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, pareikalavus nuostoli�, galin�i� atsirasti d�l laikin�j� apsaugos priemoni� taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ieškovas d�l objektyvi� priežas�i� negal�t� �vykdyti teismo nurodym�. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo d�l nuostoli�, galin�i� atsirasti d�l laikin�j� apsaugos priemoni� taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pagr�stai atsižvelg� ir � aplinkyb, kad ieškovui iškelta bankroto byla.” Apeliacinio teismo 2006 m. rugpj��io 24 d. nutartis c. b. Nr. 2-427/2006

96

Ty�inis bankrotas „Remiantis B 21 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, išk�lus teisme bankroto byl�, kreditoriai turi teis kreiptis � teism� d�l ty�inio bankroto nustatymo ir kreditori� susirinkimo priimt� nutarim�. Pagal B 20 straipsn�, jeigu �mon�s bankroto byl� nagrin�jantis teismas nustato ty�in� bankrot�, administratorius privalo patikrinti bankrutuojan�ios �mon�s sandorius, sudarytus per 5 met� laikotarp� iki bankroto bylos išk�limo, ir pareikšti ieškinius �mon�s bankroto byl� nagrin�jan�iame teisme d�l sandori�, priešing� �mon�s veiklos tikslams ir (arba) gal�jusi� tur�ti �takos tam, kad �mon� negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojan�iais. Aiškinant šias nuostatas, darytina išvada, kad kreditoriams yra suteikta teis� kreiptis � teism� d�l ty�inio bankroto nustatymo, ta�iau j� kreipimasis teismo nesaisto - teismas turi išsiaiškinti tikr�sias bankroto priežastis ir sprsti, ar konkre�ioje byloje bankrotas n�ra ty�inis, t. y. ar �mon�s bankroto nenul�m� s�moningas blogas jos valdymas, kuris gali reikštis tiek aktyviais �mon�s vadov� veiksmais, tiek ir neveikimu. Tik teismas sprendžia, ar nagrin�jamoje bankroto byloje yra ty�inio bankroto požymi�, ar ne, o kit� bankroto byloje dalyvaujan�i� asmen� nuomon� teismui n�ra privaloma. mon�s bankroto pripažinimo ty�iniu proced�ra skirta tam, kad už didesn� laikotarp� b�t� �vertinti �mon�s sandoriai, sudaryti iki bankroto bylos išk�limo, išanalizuoti sandoriai, kurie �monei nuostolingi, priešingi jos tikslams, tarp j� ir tie, kuriuos teismas analizuoja tikrindamas ty�inio bankroto požymius, siekiant išsiaiškinti bankroto kaltininkus, galimai s�moningais veiksmais privedusius �mon prie bankroto (B 2 str. 12 d., 20 str., 11 str. 3 d. 8 p.). Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar �mon� ty�ia buvo privesta prie bankroto, renka ir tiria �rodymus, tad kreditoriai, kuri� kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimi, kaip tretieji asmenys, nepareikšiantys savarankišk� reikalavim�, turi teis teisme išsakyti savo nuomon ir argumentus šiuo klausimu, paaiškinti svarbias su bankrotu susijusias aplinkybes.” Apeliacinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis c. b. Nr. 2-4/2007 „Pareikšdamas ieškinius d�l �mon�s sudaryt� sandori� nugin�ijimo, �mon�s administratorius gina ne tik bankrutuojan�ios �mon�s, bet ir šios �mon�s kreditori� interesus. Administratoriaus pareikšto ieškinio nagrin�jimo rezultatai gali tur�ti didel �tak� kreditori� reikalavim� patenkinimo dydžiui. Ieškini� pareiškimas ir j� nagrin�jimas negali b�ti laikomi aplinkyb�mis, nepagr�stai stabdan�iomis bankrutavusios �mon�s likvidavimo proces�, nes bankrutuojan�ios �mon�s turto mas sudaro ne tik realus turtas, bet ir reikalavimo teis�s bankrutuojan�ios �mon�s skolininkams. Reikalavimo teis�s, kaip ir realus �mon�s turtas, gali b�ti parduodamos vykdant bankrutavusios �mon�s likvidavimo proced�ras. B�tina apsvarstyti ir �vertinti, koki� �tak� AB „Mažeiki� elektrotechnika“ kreditori� reikalavim� patenkinimo mastui gali tur�ti baudžiam�j� byl� baigtis, kuriose, be kit� klausim�, turi b�ti sprendžiama ir d�l turtin�s žalos, padarytos AB „Mažeiki� elektrotechnika“, atlyginimo priteisimo. Pri�mus sprendim� d�l bankrutavusios AB „Mažeiki� elektrotechnika“ pabaigos, šis juridinis asmuo bus išregistruotas iš juridini� asmen� registro ir nustos egzistuoti (CK 2.95 str. 3 d. nuostata). Ši bendrov�, kaip juridinis asmuo ir �kio subjektas nustot� egzistuoti, kurio net ir formaliai neb�t� galima atkurti. Likvidavus bendrov, jos teisi� ir pareig� per�mimas taip pat negalimas. Esant objektyviai tokios teisin�s situacijos susidarymo galimybei, nagrin�jamose bylose juridiškai nebelikt� nukent�jusiojo asmens arba civilinio ieškovo, kaip teisini� santyki� subjekto, nebeb�t� kam priteisti žalos atlyginim�, kuris gal�t� b�ti panaudotas atsiskaitymams su bankrutavusios �mon�s kreditoriais. Šias aplinkybes b�tina patikrinti bei �vertinti ir tik po to sprsti, ar šiame bankroto bylos proceso etape yra pagrindas priimti sprendim� d�l �mon�s pabaigos.” Apeliacinio teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis c. b. Nr. 2a-213/2007 Kreditori susirinkimai Kreditoriaus balsavimo teis�s kreditori� susirinkime sustabdymas kaip laikinoji apsaugos priemon� išimtiniais atvejais yra galimas

97

„Laikin�j� apsaugos priemoni� s�rašas yra nustatytas CPK 145 straipsnyje. Šio straipsnio pirmosios dalies 6 punkte yra numatyta laikinoji apsaugos priemon� – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikr� veiksm�. Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas kreditoriaus UAB ,,Vevira“ balsavimo teises kreditori� susirinkimuose klausimais, susijusiais su Vilniaus apygardos teisme nagrin�jamomis civilin�mis bylomis Nr. 2-1020-28/06, Nr. 2-2572-39/05, iki jos bus išnagrin�tos, pritaik� ši� laikin�j� apsaugos priemon. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog B 24 straipsnio penktojoje dalyje yra �tvirtinta teis� kreditoriams sk�sti kreditori� susirinkimo nutarimus, jeigu jie laiko priimtus nutarimus neteis�tais. Ta�iau, atsižvelgiant � bankroto byl� nagrin�jimo specifik�, siekiant bankroto proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, šiuo atveju, kilus pagr�stoms abejon�ms, kad kreditorius UAB ,,Vevira“, sprendžiant klausimus, susijusius su iškeltomis civilin�mis bylomis d�l sandori� pripažinimo negaliojan�iais ir skol� išieškojimo, gali �takoti sau palankia linkme kreditori� susirinkim� nutarimus, yra tikslingiau taikyti laikin�j� apsaugos priemon kaip prevencin priemon ir uždrausti kreditoriui UAB ,,Vevira“ balsuoti kreditori� susirinkimuose klausimais, susijusiais su Vilniaus apygardos teisme nagrin�jamomis civilin�mis bylomis, iki jos bus išnagrin�tos.” Apeliacinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-541/2006 Kreditori� susirinkimo nutarim� vykdymo sustabdymas kaip laikinoji apsaugos priemon� yra galimas. Ta�iau vis� kreditoriaus balsavimo teisi� apribojimas negalimas. „2006 m. vasario 8 d. pakartotinis kreditori� susirinkimas pri�m� svarbius nutarimus: patvirtino administratoriaus ataskait�, išrinko kreditori� komitet� ir perdav� jam kreditori� susirinkimo teises, nustat� kreditoriams teikiamos informacijos apie bankroto eig� tvark� ir kt. Kaip matyti iš kreditori� susirinkimo protokolo turinio, kreditoriai, kurie skundžia šio kreditori� susirinkimo nutarimus, susirinkime k�l� klausim� d�l Bena Tekstil, Refex L.L.C. ir kit� kreditori� reikalavimo pagr�stumo bei dydžio ir praš� �pareigoti administratori� pateikti dokumentus, patvirtinan�ius ši� kreditori� reikalavim� pagr�stum�. Savo reikalavim� pripažinti neteis�tais 2006 m. vasario 8 d. susirinkimo nutarimus kreditoriai grindžia ta aplinkybe, kad nutarimai yra neteis�ti, nes � kreditori� s�raš� �rašyti kreditoriai, kuri� reikalavim� pagr�stumo nepatvirtina dokumentai, tur�jo bals� daugum� ir l�m� susirinkimo nutarim� pri�mim�. Taigi, reikalavimas pripažinti kreditori� susirinkimo nutarimus neteis�tais iš esm�s yra grindžiamas kreditori� Bena Tekstil ir Refex L.L.C. kreditorini� reikalavim� nepagr�stu patvirtinimu. Tod�l pirmosios instancijos teismas pagr�stai �pareigojo administratori� pateikti �rodymus, kuri� pagrindu buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas pagr�stai sustabd� kreditori� susirinkimo nutarim� vykdym�, tame tarpe ir kreditori� komiteto �galiojimus bei turto realizavim� ir pareikalavo pateikti dokumentus, pagrindžian�ius min�t� reikalavim� pagr�stum�. Tuo atveju, jeigu teismas pripažint� 2006 m. vasario 8 d. kreditori� susirinkimo nutarimus neteis�tais, o laikinosios apsaugos priemon�s b�t� buv nepritaikytos, susirinkimo nutarimai b�t� buv vykdomi, kreditoriai b�t� priversti reikšti kitus papildomus reikalavimus. Taip padid�t� bylin�jimosi apimtys, laikotarpis per kur� b�t� išnagrin�ta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas kreditori� Bena Tekstil ir Refex L.L.C. balsavimo teises kreditori� susirinkime, pažeid� kreditori� lygiateisiškumo princip�. J� kreditoriniai reikalavimai yra galiojantys, t.y. nenugin�yti ir nepatikslinti, tik kai kuriems kreditoriams kyla abejoni� d�l j� pagr�stumo. Tod�l teismas, siekdamas išaiškinti visas aplinkybes d�l min�t� reikalavim� pagr�stumo, ne tik sustabd� kreditori� komiteto �galiojimus ir �pareigojo pateikti dokumentus, bet ir �pareigojo š� klausim� sprsti kreditori� susirinkime. Kreditoriai turi teis dalyvauti kreditori� susirinkimuose ir ginti savo teises bei gin�yti teisme susirinkimo nutarimus (B 21 str. 1 d. 2, 3 p.). Tokiu b�du, kreditoriai, kuri� balsavimo teis�s yra sustabdytos, negal�s

98

dalyvauti priimant sprendimus ne tik svarstant kreditori� reikalavim� pagr�stumo klausimus, bet ir klausimus d�l administratoriaus veiksm�, k� teismas �pareigojo padaryti.” Apeliacinio teismo 2006 m. rugpj��io 24 d. nutartis c. b. Nr. 2-425/2006 Bankrutavusios mons likvidavimas Nutartis likviduoti mon� dl bankroto skundžiama atskiruoju skundu. „Bankrutuojan�ios �mon�s bankroto procesas vyksta B nustatytu eiliškumu; pasibaigus vienai bankroto bylos proceso stadijai (proced�rai), užbaigiami ir B numatyti veiksmai, kurie tur�jo b�ti atliekami toje bankroto bylos proceso stadijoje, bei pradedama kita bankroto proceso stadija. Tod�l teismui pripažinus �mon bankrutavusia ir likviduotina, prasideda galutin� bankroto bylos proceso stadija – bankrutavusios �mon�s likvidavimas, kurios metu bankrutavusios �mon�s likvidatorius atlieka veiksmus, susijusius su �mon�s likvidavimu, tarpe j� pateikia likvidavimo balans�, likusio turto gr�žinimo, nurašymo ir perdavimo aktus, Aplinkos ministerijos pažym�, o teismas, gavs min�tus dokumentus, priima sprendim� d�l �mon�s pabaigos. Šioje proceso stadijoje paprastai nebenagrin�jami klausimai, kurie tur�jo b�ti išsprsti ankstesn�se bankroto bylos proced�rose, tarpe j� ir apelianto keliamas klausimas d�l �mon�s ty�inio bankroto. Be to, B 7 skirsnio teis�s norm� sisteminis aiškinimas sudaro pagrindo teigti, jog teismo nutartis d�l �mon�s pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina gali b�ti skundžiama atskiruoju skundu. Antai, B 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad �mon� �gyja bankrutuojan�ios �mon�s status� nuo teismo nutarties likviduoti �mon �siteis�jimo dienos; to paties straipsnio 2 dalis numato veiksmus, kuriuos turi atlikti administratorius nuo teismo nutarties likviduoti �mon �siteis�jimo dienos. Ši� teis�s norm� strukt�ra leidžia daryti išvad�, kad teismo nutartis pripažinti �mon bankrutavusia ir j� likviduoti �siteis�ja pasibaigus �statymo nustatytam apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu nutartis nebuvo apsk�sta, arba apeliacine tvarka išnagrin�jus byl� pagal paduot� atskir�j� skund� d�l teismo nutarties.” Apeliacinio teismo 2005 m. lapkri�io 24 d. nutartis c. b. Nr. 2-600/2005 Maksimalus 24 mnesi mons likvidavimo terminas negali b�ti prat�siamas, bet gali b�ti atnaujinamas ne vliau kaip iki priimant sprendim� dl mons pabaigos. Sprendimas dl mons pabaigos negali b�ti priimtas, kol nepasibaig 24 mnesi likvidavimo terminas. Šio termino pasibaigimas nesukelia materialini teisini padarini . „Pagal B 33 straipsnio ketvirt�j� dal� bankrutavusios �mon�s kreditoriai, kuri� „reikalavimams tenkinti neužteko l�š�, sprendžia, kaip panaudoti neparduot� bankrutavusios �mon�s turt�, ir jeigu per 24 m�nesius nuo teismo nutarties pripažinti �mon bankrutavusia �siteis�jimo dienos lieka neparduoto bei kreditoriams neperduoto bankrutavusios �mon�s turto ir kreditori� nepatenkint� reikalavim�, likvidavimo proced�ra laikoma baigta. Nei CPK, nei B nenumato B 33 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto �mon�s likvidavimo proced�ros termino pratsimo. Tod�l teismas pagal �statymo reikalavimus šio termino negali pratsti.” Apeliacinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis c. b. Nr. 2-63/2007

„B 33 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytas 24 m�nesi� �mon�s likvidavimo proced�ros terminas. Pagal savo esm, tai procesinis terminas, kurio pasibaigimas reikšmingas tuo, kad juo žymima likvidavimo proced�ros pabaiga. Šio termino pasibaigimas �galina teism� priimti sprendim� d�l �mon�s pabaigos. Tokio teisinio reguliavimo paskirtis – tai siekis, kad kuo operatyviau ir ekonomiškiau b�t� užbaigtas bankroto procesas. Sprendimas d�l �mon�s pabaigos negali b�ti priimtas iki kol šis terminas nepasibaig�, nes priešingu atveju gali b�ti pažeistos kreditori� teis�s ir interesai. Beje, nors nei CPK, nei B konkre�iai n�ra numatyta šio termino pratsimo ar atnaujinimo galimyb�, �vertinus tai, kad šis terminas, kaip jau min�ta, yra procesinis, darytina išvada, jog suinteresuoto asmens prašymu jis gali b�ti atnaujinamas, ta�iau atsižvelgiant �

99

bankroto proceso specifik�, tai gali b�ti daroma ne v�liau kaip iki �mon�s pabaigos, tai yra išregistravimo iš juridini� asmen� registro. Pažym�tina, jog likvidavimo proced�ros termino pasibaigimas negali sukelti materiali�j� teisini� padarini�, tai yra d�l to negali išnykti �mon�s ar jos teisi� per�m�j� reikalavimo teis�s.” Apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis c. b. Nr. 2-113/2007

Bankroto bylos užbaigimas „Apeliantas skundžia atskiruoju skundu �vykdyt� teismo nutart�, kurios pagrindu AB ,,Vakar� bankas“ išregistruota iš moni� rejestro. Civilinio proceso �statymas nedraudžia nagrin�ti apeliacine tvarka atskir�j� skund� d�l nutarties, kuri jau �vykdyta, ir buvo apsk�sta apeliacine tvarka praleidus �statymo nustatyt� termin�, kuris yra teismo atnaujintas (CPK 78 str., 307 str.). Ta�iau CK 2.95 str. 3 d. nustato, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridini� asmen� registro. Juridinio asmens pasibaigimas - tai susivienijimo nustojimas egzistuoti kaip juridinio asmens. Tokiu b�du AB ,,Vakar� bankas“ kaip juridinis asmuo yra pasibaigs nuo rejestro tvarkytojo išregistravimo datos. Atsižvelgiant � tai, kad atsakovo �mon� likviduota ir išregistruota iš moni� rejestro d�l bankroto ir nebeegzistuoja kaip subjektas, n�ra jos teisi� ir pareig� per�m�jo, pasibaig� ir šios bendrov�s bankroto bylos nagrin�jimas. mon�s išregistravimas iš �moni� rejestro reiškia, jog nuo tos dienos šis juridinis asmuo yra pasibaigs, tuo pa�iu pasibaig� ir bankroto bylos nagrin�jimas.” Apeliacinio teismo 2003 m. liepos 17 d. nutartis c. b. Nr. 2-210/2003m. Sprendimas dl mons pabaigos turi b�ti priimamas tik tinkamai užbaigus visas bankroto proced�ras „Pri�mus nutart� d�l �mon�s pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama, bankroto bylos nagrin�jimas nepasibaigia, tokios �mon�s bankroto procesas tsiamas pagal B nustatytus reikalavimus, bankroto proced�ros papildomos veiksmais, kurie turi b�ti atliekami likviduojant bankrutavusi� �mon. Tinkamai �vykdžius visas b�tinas bankroto proced�ras, �skaitant ir veiksmus, susijusius su bankrutavusios �mon�s likvidavimu, atsiranda pagrindas administratoriui teikti B 31 straipsnio 8 punkte ir 32 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus ir prašyti �mon�s bankroto byl� nagrin�jant� teism� sprsti d�l bankrutavusios �mon�s pabaigos. Bankroto byloje sprsdamas klausim� d�l �mon�s pabaigos teismas turi išanalizuoti visas sprendimo pri�mimui galin�ias tur�ti reikšm�s faktines aplinkybes, ištirti ir �vertinti tokio sprendimo pri�mimo galimyb patvirtinan�ius �rodymus ir jais remiantis pagr�sti savo išvadas (CPK 263, 265 str. 1 d. nuostatos). Pirmosios instancijos teismas nusprend� pripažinti AB „Mažeiki� elektrotechnika“ veiklos pabaig� iš esm�s nenustats ir ne�vertins, ar šiame bankroto bylos nagrin�jimo etape tokiam sprendimui priimti buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Kaip pagrind�, pakankam� pripažinti AB „Mažeiki� elektrotechnika“ pabaig�, teismas �vardijo administratoriaus prašym�, administratoriaus sudaryt� �mon�s likvidacin� balans�, pažym� iš aplinkos apsaugos institucijos, taip pat kreditori� komiteto pavedim� administratoriui kreiptis � teism� d�l �mon�s pabaigos. Gavs iš bankrutavusios �mon�s administratoriaus dokumentus, formaliai b�tinus sprendžiant klausim� d�l �mon�s pabaigos, teismas gali priimti atitinkam� sprendim� tuo atveju, kada nelieka abejoni�, jog visi �statyme numatyti b�tinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto proced�ros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimyb�s kuo geriau patenkinti bankrutavusios �mon�s kreditori� finansinius reikalavimus. Tokios aplinkyb�s turi b�ti itin kruopš�iai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus d�l to, jog bankroto proced�ros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo vis� galimybi� tenkinant kreditori� reikalavimus, jog priimti sprendim� d�l bankrutavusios �mon�s pabaigos dar n�ra pakankamo pagrindo.” Apeliacinio teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis c. b. Nr. 2a-213/2007 Proceso užbaigtoje bankroto byloje atnaujinimas

100

Išregistravus �mon d�l bankroto, proceso atnaujinimas negalimas. Ta�iau atsiradus likviduotos �mon�s turto, kreditoriai gali kreiptis � bankrot� byl� nagrin�jus� teism� su prašymu d�l turto paskirstymo. „Atsižvelgiant � tai, kad civilin�se bylose proceso šalimi gali b�ti tik civilin� procesin� teisnum� ir veiksnum� turintys juridiniai asmenys (CPK 38 str. 1 d.), o juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridini� asmen� registro (CK2.95 str. 3 d.), teism� praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog išregistravus bankrutavus� juridin� asmen� iš juridini� asmen� registro, pasibaigia bankroto bylos nagrin�jimas ir tolesni gin�ai d�l neegzistuojan�ios �mon�s bankroto proced�r� negali b�ti inicijuojami. Tod�l tuo atveju, jeigu �mon� yra pasibaigusi, tai yra išregistruota iš juridini� asmen� registro, ir jos turtas (reikalavimo teis�s) iki likvidavimo proced�ros termino pabaigos nebuvo perleistas (pavyzdžiui, parduotas varžytyn�se arba kreditori� nustatyta tvarka perduotas kreditoriams (B33 str.)), teisi� per�mimas pagal sutart� negalimas. Kartu teis�j� kolegija pažymi, kad konstatavimas, jog tolesni gin�ai d�l neegzistuojan�ios �mon�s bankroto proced�r� negali b�ti inicijuojami, nereiškia, kad kreditori� interesai tokiu atveju negali b�ti ginami kitomis teisin�mis priemon�mis. mon�s pasibaigimas neužkerta kelio �mon�s kreditoriams, kuri� reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek � turt�, kylant� iš reikalavimo teisi�, buvusi� iki �mon�s išregistravimo, tiek � naujai atsiradus� bankrutavusios �mon�s turt�. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridini� asmen� registro išregistruotos �mon�s turt� ir turtines reikalavimo teises pagal �statym� perima jos kreditoriai, kuri� reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo proced�ros metu, pagal B 35 straipsnyje nustatyt� kreditori� reikalavim� tenkinimo eil ir tvark�. Teis�j� kolegija išaiškina, jog tuo atveju, jeigu po �mon�s pabaigos atsiranda turto, iš kurio gal�t� b�ti tenkinami lik nepatenkinti šios �mon�s kreditori� reikalavimai, šie kreditoriai turi teis kreiptis � �mon�s bankroto byl� nagrin�jus� teism� su prašymu d�l šio turto paskirstymo, laikantis �mon�s bankroto byloje nustatyto kreditori� reikalavim� tenkinimo eiliškumo ir j� proporcingumo.” Apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis c. b. Nr. 2-113/2007 Individualios mons savininko atsakomyb už likviduotos dl bankroto mons skolas „Kai likviduojama d�l bankroto individuali (personalin�) �mon�, kuri yra neribotos civilin�s atsakomyb�s asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) ir n�ra šio juridinio asmens dalyvio turto, � kur� gali b�ti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios �mon�s kreditori� reikalavimus, laikytina, kad šios �mon�s savininko (dalyvio) prievol�s prieš �mon�s kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).” LAT 2004 m. birželio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-308/2004 m.

***

BYL�, KYLAN�I� IŠ BANKROTO TEISINI� SANTYKI�, NAGRIN�JIMO YPATUMAI

Uždaviniai

Uždavinys Nr. 1 UAB „Fila“ kreip�si � teism� d�l bankroto bylos išk�limo atsakovui „TSK“, nurodydamas, kad atsakovas jam yra skolingas 360000 Lt pagal paskolos sutart�, prievol�s �vykdymo terminas yra seniai su�js, atsakovas buvo ragintas sumok�ti skol� gražiuoju bei �sp�tas, kad bus kreiptasi � teism� d�l bankroto bylos išk�limo.

101

Kauno apygardos teism� ieškin� pri�m�, nustat� UAB „TSK“ termin� atsiliepimui � ieškin� pareikšti bei �pareigojo �mon�s vadov� pateikti teismui bylai nagrin�ti reikalingus dokumentus. Netrukus po to gautas šali� prašymas patvirtinti šali� sudaryt� taikos sutart� ir nutraukti civilin byl�. Taikos sutartyje šalys susitar�, kad UAB „TSK“ sumok�s skol� UAB „Fila“ per 10 m�n. laikotarp�, kas m�nes� sumokant po 36000 Lt, o UAB „Fila“ atsisako savo reikalavimo iškelti bankroto byl� atsakovui. Kauno apygardos teismas nutartimi patvirtinti taikos sutart� atsisak�. Nurod�, kad taikos sutarties sudarym� �moni� bankroto procese reglamentuoja B 6 skirsnis. �ia nenumatyta galimyb� sudaryti taikos sutart� bankroto bylos išk�limo stadijoje, nes dar n�ra pa�ios bylos, kur gal�t� b�ti sudaryta sutartis. Be to, taikos sutart� bankroto byloje turi pasirašyti visi kreditoriai, o jie kol kas nenustatyti ir j� reikalavimai nepatvirtinti. Ieškovas ir atsakovas atskiraisiais skundais skundžia pirmosios instancijos teismo nutart�, prašo j� panaikinti ir patvirtinti šali� sudaryt� taikos sutart�.

�vertinkite pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus. Išanalizuokite ši� procesin� situacij�. Kok procesin sprendim� turt priimti apeliacins instancijos teismas?

Uždavinys Nr. 2 Vilniaus apygardos teismas 2002 m. lapkri�io 15 d. nutartimi išk�l� UAB „GMX“ bankroto byl�, o 2003 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtino UAB „GMX“ kreditori� kreditorinius reikalavimus šiai bendrovei. Vienas iš UAB „GMX“ kreditori� K.Jonaitis kreip�si � byl� nagrin�jant� Vilniaus apygardos teism�, prašydamas atnaujinti praleist� procesin� termin� nutar�iai, kuria iškelta bankroto byla apsk�sti. Nurodo, jog nutarties apskundimo termin� praleido d�l svarbi� priežas�i�, kadangi tik patvirtintus jo kreditorin� reikalavim�, jis tapo byloje dalyvaujan�iu asmeniu, ir �gavo teis sk�sti teismo priimtas nutartis. Kartu paduotame atskirajame skunde d�l Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkri�io 15 d. nutarties nurodoma, kad ši nutartis yra nepagr�sta, nes teismas blogai nustat� UAB „GMX“ turtin pad�t�, neteisingai �vertino šios bendrov�s turt�, ir ši bendrov� yra moki.

Išanalizuokite ši� procesin� situacij�. Kok procesin sprendim� reikt priimti pirmosios instancijos teismui? Atsakym� pagrskite

Uždavinys Nr. 3 Pareišk�ja D. Ignien� pateik� Vilniaus apygardos teismui atskir�j� skund� d�l nutarties, kuria UAB „Siena“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas atskir�j� skund� atsisak� priimti, motyvuodamas, kad D. Ignien� n�ra byloje dalyvaujantis asmuo, tod�l neturi teis�s sk�sti min�tosios nutarties. Atskiruoju skundu pareišk�ja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutart�, kuria atsisakyta priimti jos atskir�j� skund�. Nurodo, kad ji yra UAB „Siena“ kreditor�, nes yra šios bendrov�s akcinink�.

Kok sprendim� turt priimti apeliacins instancijos teismas? Atsakym� pagrskite.

Uždavinys Nr. 4

102

Bankrutuojan�ios UAB „Nemokumas“ administratorius, vykdydamas LR moni� bankroto �statymo (toliau – B) 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto reikalavimus, 2003 m. vasario 10 d. prašymu pateik� Kauno apygardos teismui tvirtinti kreditori� bei j� reikalavim� s�raš� bendrai 4317797,53 Lt sumai. Tuo pa�iu sudar� ir pateik� teismui dvidešimt vieno kreditoriaus nepagr�st� ir gin�ytin� finansini� pretenzij� s�raš� 9291619,37 Lt sumai, prašydamas šiuos finansinius reikalavimus tvirtinti atskirame teismo pos�dyje. Kauno apygardos teismas 2003 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtino bankrutuojan�ios UAB „Nemokumas“ kreditori� finansinius reikalavimus bendrai 4317797,53 Lt sumai. Administratoriaus gin�ijam� finansini� reikalavim� tvirtinimo bei tikslinimo klausimus teismas nutar� svarstyti v�lesniuose teismo pos�džiuose. Tarp j� administratoriaus gin�ijam� UAB „Reikia pinig�“ reikalavim� 7654686,13 Lt sumai nutarta svarstyti Kauno apygardos teismo 2003 m. vasario 24 d. pos�dyje. Atskiruoju skundu UAB „Reikia pinig�“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2003 m. vasario 12 d. nutart�. Apelianto teigimu, ši nutartis pažeidžia kreditori� lygiateisiškumo princip� ir prieštarauja B nuostatoms. Apeliantas, remdamasis B 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostata, nurodo, jog bankrutuojan�ios �mon�s administratorius turi sudaryti vis� �mon�s kreditori� bei j� reikalavim� s�raš� ir pateikti j� teismui tvirtinti. Sprendim� d�l administratoriaus gin�ijam� reikalavim� �traukimo � s�raš� ir d�l kreditorini� reikalavim� dydžio turi priimti teismas, nutartimi tvirtindamas pateikt� kreditori� s�raš�. Teismas nutartimi turi tvirtinti s�raš� vis� žinom� kreditori� reikalavim�, o ne atskirus finansinius reikalavimus. Apelianto teigimu, atskiromis nutartimis išsprendus kreditorini� reikalavim� tvirtinimo klausim� b�t� pažeistos kreditori� lygios teis�s dalyvauti kreditori� susirinkime ir ginti savo interesus. Kreditori� susirinkimo nutarimai nepagr�stai tapt� privalomi ir v�liau teismo patvirtintiems kreditoriams, kurie netur�jo galimyb�s dalyvauti ir balsuoti tame kreditori� susirinkime. Atsiliepimu � atskir�j� skund� atsakovas UAB „Nemokumas“ administratorius prašo Kauno apygardos teismo 2003 m. vasario 12 d. nutart� palikti nepakeist�, o apeliacin� proces� nutraukti. Nurodo, kad UAB „Reikia pinig�“ neturi teis�s pateikti atskirojo skundo d�l Kauno apygardos teismo 2003 m. vasario 12 d. nutarties, kadangi kol n�ra patvirtintas šios bendrov�s finansinis reikalavimas, ji nelaikytina byloje dalyvaujan�iu asmeniu. Be to, UAB „Nemokumas“ kreditori� finansini� reikalavim� tvirtinimas vyko pagal B reikalavimus, Aukš�iausiojo Teismo suformuot� praktik� bei pagal bendrai susiformavusi� teism� praktik�. Remdamasis B 10 straipsnio 10 dalimi, 11 straipsnio 3 dalies 10 punktu, 22 straipsnio 5 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsniu atsakovas nurodo, kad kreditori� s�rašas gali kisti ir yra tikslinamas atskiromis teismo nutartimis visos bankroto proced�ros metu. Kreditori� finansini� reikalavim� s�rašo tvirtinim� atid�jus iki tol, kol išsisprs gin�ai su pavieniais kreditoriais, žymiai užsitst� bankroto proced�ra, padid�t� bankroto administravimo išlaidos ir b�t� pažeisti daugumos kreditori� interesai.

Kok sprendim� turt priimti apeliacins instancijos teismas? Pasistenkite išsamiai atsakyti atskirojo skundo ir atsiliepimo atskir�j skund� argumentus.

Uždavinys Nr. 5 BUAB ,,Daisruna“ administratorius kreip�si � teism� su prašymu panaikinti arešt� BUAB ,,Daisruna“ turtui. Patikslins prašym� administratorius praš� �pareigoti antstol� perduoti jam areštuotas BUAB ,,Daisruna“ pinigines l�šas, saugomas antstolio depozitin�je s�skaitoje – 2 268 Lt. Nurod�, kad 2006 m. sausio 24 d. nutartimi Kauno m. apylink�s teismas kreditoriaus UAB ,,Jargala“ prašymu taik� laikin�sias apsaugos priemones, areštuodamas skolininko UAB ,,Daisruna“ turt� ir pinigines l�šas. Areštuotas turtas buvo perduotas saugoti kreditoriui UAB ,,Jargala“, o pinigin�s l�šos – 2 268 Lt yra antstolio depozitin�je s�skaitoje ir turi b�ti gr�žintos bankrutuojan�ios UAB „Daisruna“ administratoriui.

103

Panev�žio apygardos teismas 2006 m. birželio 30 d. nutartimi BUAB ,,Daisruna“ administratoriaus prašym� patenkino iš dalies. Teismas �pareigojo antstol perduoti BUAB ,,Daisruna“ administratoriui 2 268 Lt, saugomus antstol�s depozitin�je s�skaitoje. Teismas nurod�, kad pinigin�s l�šos (2 268 Lt) yra antstol�s depozitin�je s�skaitoje ir turi b�ti gr�žintos BUAB ,,Daisruna“ administratoriui, kadangi išk�lus �monei bankroto byl� bet koks išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus yra negalimas, o išieškotos l�šos turi b�ti perduotos �mon�s administratoriui. Atskiruoju skundu UAB ,,Jargala“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart� ir išsprsti klausim� iš esm�s – atmesti BUAB ,,Daisruna“ administratoriaus prašym�. Nurodo, kad 2006 m. sausio 24 d. Kauno m. apylink�s teismo nutartimi kreditorius UAB ,,Jargala“ buvo paskirtas skolininko UAB ,,Daisruna“ areštuoto turto saugotoju. Skolininko turtas buvo areštuotas užtikrinant galimo teismo �sakymo �vykdym�. Antstol� areštavo pinigines l�šas, kurios, �siteis�jus teismo �sakymui, tur�jo b�ti pervestos išieškotojui (kreditoriui). Iki bankroto bylos skolininkui UAB „Daisruna“ išk�limo išieškotos iš skolininko pinigin�s l�šos jau buvo pervestos � antstol�s depozitin s�skait�, tod�l joki� vykdymo veiksm� antstol� atlikti nebeprivalo. Kaip tvirtina apeliantas, antstol�s pareiga yra tik pervesti išieškotas l�šas išieškotojui, ta�iau toks veiksmas neb�ra išieškojimo veiksmas.

Kok sprendim� turt priimti apeliacins instancijos teismas?

***

Documents

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Dr. Goda Ambrasaitė, Dr