PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
energetikos ministro
2017 m. sausio 18 d.
įsakymu Nr. 1-19
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJOS
2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 31.900.2763
2017
Vilnius
2
I. MISIJA IR STRATEGINIAI POKYČIAI
1. MISIJA
Užtikrinti sklandų bei skaidrų energetikos rinkos veikimą ir įgyvendinti strateginius projektus,
užtikrinant geriausią kaštų ir naudos vartotojams santykį.
2. VEIKLOS PRIORITETAI
1 prioritetas. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir ekonominės
infrastruktūros plėtra, šalies regionų netolygumų mažinimas.* 2 prioritetas. Energijos vartojimo kainų mažinimas ir energetinio efektyvumo
didinimas.* 3 prioritetas. Energetinio saugumo didinimas.*
4 prioritetas. Sklandus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas, efektyvus lėšų
panaudojimas.
* Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 1003 „Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2017 metų veiklos prioritetų“
1 prioritetas. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir ekonominės infrastruktūros plėtra,
šalies regionų netolygumų mažinimas
Užbaigti mažos apimties suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektą (2017 metų
IV ketvirtis)
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2017 metų
reikšmė
Mažos apimties SGD paskirstymo stoties projekto užbaigimas, procentais 100
2 prioritetas. Energijos vartojimo kainų mažinimas ir energetinio efektyvumo didinimas
Vykdyti energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus 5 centrinės valdžios
viešuosiuose pastatuose (2017 metų I-IV ketvirtis).
Vykdyti gatvių apšvietimo modernizavimo projektus ne mažiau kaip 3 miestuose (2017 metų
I-IV ketvirtis).
Tęsti Vilniaus mieste centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant
atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią kogeneracinę elektrinę, projekto
įgyvendinimą (2017 metų I-IV ketvirtis).
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2017 metų
reikšmė
Sutaupytas galutinės energijos kiekis centrinės valdžios viešuosiuose
pastatuose, GWh 15
3 prioritetas. Energetinio saugumo didinimas
Toliau aktyviai kelti branduolinės energetikos objektų Lietuvos kaimynystėje saugos
klausimus Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų darbotvarkėse ir ypatingą dėmesį
skirti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės branduolinei saugai, siekti Lietuvos interesus
atitinkančių Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų rekomendacijų ir sprendimų,
Europos Sąjungos valstybių narių paramos Lietuvos pozicijai (2017 metų I-IV ketvirtis).
Koordinuoti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties statybų projektą (2017 metų I-IV
ketvirtis).
3
Siekiant tinkamai pasirengti sinchronizacijos projekto įgyvendinimui, parengti studiją
„Baltijos šalių ilgalaikio izoliuoto darbo tyrimas“ (2017 metų I-III ketvirtis).
Siekti Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Komisijos politinės paramos, taip pat
siekti, kad būtų priimti ir formaliai įtvirtinti sprendimai BEMIP (angl. Baltic Energy Market
Interconection Plan) aukšto lygio darbo grupės lygiu dėl Baltijos valstybių elektros sistemų
sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinimo scenarijaus ir tolesnio
veiksmų plano (2017 metų I-IV ketvirtis).
Siekti Baltijos šalių formalaus susitarimo Baltijos Ministrų Taryboje dėl mechanizmo,
užtikrinančio vienodas konkurencines sąlygas su trečiųjų šalių elektros gamintojais,
nesilaikančiais tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų gaminant
elektrą (2017 metų I-IV ketvirtis).
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2017 metų
reikšmė
Laiku baigtų Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties projekte numatytų statybos
darbų Lietuvos teritorijoje dalis, procentais 31
Atlikta „Baltijos šalių ilgalaikio izoliuoto darbo tyrimas“ studija, procentais 100
4 prioritetas. Sklandus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas, efektyvus lėšų
panaudojimas
Siekiant užtikrinti Ignalinos AE įgyvendinamų projektų vykdymo kontrolę, patvirtinti metinį
įmonės strategijos įgyvendinimo priemonių planą ir nustatyti metinius projektų įgyvendinimo
rodiklius (2017 metų I ketvirtis).
Užtikrinti, kad Ignalinos AE iš VATESI gautų leidimą Laikinosios panaudoto branduolinio
kuro saugyklos pramoniniam eksploatavimui (2017 metų IV ketvirtis).
Užtikrinti, kad būtų atlikta ne mažiau kaip šešių Ignalinos AE vykdomų veiklų „Daryti arba
pirkti“ analizė ir pagal gautus rezultatus atlikti atitinkamus veiksmus (2017 metų I-IV
ketvirtis).
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2017 metų
reikšmė
Panaudota Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo lėšų dalis skaičiuojant
nuo bendros planuojamos Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo vertės
(neatsižvelgiant į infliaciją ir nenumatytas aplinkybes), procentais
42,9
Pasiekti Ignalinos AE vykdomų projektų įgyvendinimo rodikliai, procentais 100
3. PAGRINDINĖS TEISĖKŪROS INICIATYVOS
Parengti teisinį pagrindą pažangiųjų biodegalų, gaminamų iš atliekinių žaliavų,
gamybai ir vartojimui. Į nacionalinę teisę perkeliant 2015 m. rugsėjo 15 d. įsigaliojusią Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl
benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti
atsinaujinančių išteklių energiją (OL 2015 L 239, p. 1), 2017 metais numatoma parengti teisinį
pagrindą pažangiųjų biodegalų, gaminamų iš atliekinių žaliavų, gamybai ir vartojimui. Šiam tikslui
numatomi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais
siekiama, kad biodegalų, pagamintų iš žaliavinių augalų, tinkamų ir maisto ar pašarų gamybai, kiekis
siekiant 10 proc. atsinaujinančių energijos išteklių iki 2020 m. rodiklio transporto sektoriuje būtų
apribotas, o likusi dalis transporto tikslo turėtų būti pasiekiama naudojant pažangiuosius (pagamintus
iš ne maistinių žaliavų) biodegalus ar kitą alternatyvų kurą. Šie pakeitimai turėtų paskatinti
4
pažangiųjų biodegalų gamybą ir vartojimą, sumažinti aplinkai ir žmogui kenksmingą biodegalų
gamybos šalutinį poveikį kartu užtikrinti esamų investicijų apsaugą.
4. VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija), siekdama
didinti veiklos efektyvumą, vadovausis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytomis
modernaus ir efektyvaus viešojo sektoriaus sukūrimo nuostatomis, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintos Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 m. programos ir šios programos
įgyvendinimo 2016–2018 m. veiksmų plano nuostatomis ir įsipareigojimais.
Energetikos ministerija, kaip ir kasmet, 2017 m. sudarys Valdymo tobulinimo darbo grupės
2017 m. veiklos planą, kuriame numatytomis priemonėmis bus siekiama Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. pasitarimo protokolu Nr. 75 nustatytų vertinimo kriterijų
medianinių reikšmių, gerinančių ministerijos veiklą, skatinančių racionaliai naudoti valdymui ir
išlaikymui skirtas lėšas.
Bus siekiama:
1) išplėsti Energetikos ministerijos dokumentų valdymo sistemos funkcionalumą, užtikrinant
elektroninių dokumentų tvarkymą. Pagal galimybes bus siekiama apsirūpinti informacinių
technologijų priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti, patvirtinti ar gauti dokumentus, pasirašytus
teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu;
2) per Elektroninio archyvo informacinę sistemą didinti elektroninių dokumentų bylų skaičių;
3) sumažinti išlaidas, tenkančias techninei vienos kompiuterinės darbo vietos priežiūrai;
4) įgyvendinant Viešųjų pirkimų įstatymą ir siekiant kiek įmanoma ekonomiškiau panaudoti
Energetikos ministerijai skiriamus asignavimus vykdant viešuosius pirkimus, vis plačiau taikyti
ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, leidžiantį pasirinkti inovatyvesnius
pasiūlymus. Taip pat, bus siekiama, kad kuo daugiau viešųjų pirkimų būtų vykdoma centralizuotu ir
elektroniniu būdu.
5
5. STRATEGINIAI TIKSLAI IR PROGRAMOS
Energetikos ministerijos veikla siekiama dviejų strateginių tikslų (strateginių tikslų ir juos
įgyvendinančių programų ryšiai pavaizduoti žemiau esančiose schemose).
1 strateginis tikslas
Integruotis į Europos Sąjungos energetines
sistemas bei skatinti darnią ir
konkurencingą energetikos sektoriaus
plėtrą
2 strateginis tikslas
Užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos
atominės elektrinės eksploatavimo
nutraukimo procesą skaidriai ir efektyviai
panaudojant tam skiriamas lėšas
Nacionalinės energetikos strategijos tikslus
įgyvendinanti Energetikos ministerijos
programa
Iš viso asignavimų: 83.065 tūkst. eurų (iš jų
darbo užmokestis: 1.602 tūkst. eurų)
Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas
ir tvarkymas
Iš viso asignavimų: 1.300 tūkst. eurų
Ignalinos programos administravimas
Lietuvoje
Iš viso asignavimų: 73.981 tūkst. eurų
6
2017 metais šių trijų Energetikos ministerijos programų finansavimui skiriama 158.346 tūkst.
eurų, iš jų:
83.065 tūkst. eurų – Nacionalinės energetikos strategijos tikslus įgyvendinančiai
Energetikos ministerijos programai (iš jų 78.044 tūkst. eurų – Europos Sąjungos lėšos ir 49 tūkst.
eurų – bendrojo finansavimo lėšos);
1.300 tūkst. eurų – Valstybės naftos produktų atsargų kaupimui ir tvarkymui;
73.981 tūkst. eurų – Ignalinos programos administravimui Lietuvoje (iš jų 66.162 tūkst.
eurų – Europos Sąjungos lėšos, 6.760 tūkst. eurų – bendrojo finansavimo lėšos, 1.059 tūkst. eurų –
valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų
netinkamam PVM kompensuoti).
83 065; 52%
1 300; 1%
73 981; 47%
2017 m. asignavimų pasiskirstymas pagal programas
(tūkst. Eur.)
Nacionalinės energetikos
strategijos tikslus įgyvendinanti
Energetikos ministerijos
programa
Valstybės naftos produktų
atsargų kaupimas ir tvarkymas
Ignalinos programos
administravimas Lietuvoje
Iš viso 2017 m.: 158.346 tūkst. Eur Iš jų ES paramos lėšos: 144.206 tūkst. Eur
(91%)
Valstybės biudžeto lėšos: 14.140 tūkst. Eur
52%
7
6. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI
2016 metais Energetikos ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas darbuotojų skaičius
(neįskaitant ministro) sudaro 98 pareigybes. 2017 metais Energetikos ministerijos pareigybių skaičius
neturėtų kisti ir (neįskaitant ministro) turėtų siekti 98 pareigybes.
2016 2017 2018 2019
Pareigybių skaičius (įskaitant ministrą),
vienetais
99 99 99 99
Išlaidos darbo
užmokesčiui, tūkst.
eurų
1.478 1.6021 1.629 1.627
Energetikos ministerijos administracijos struktūros pagrindą sudaro energetikos ministro,
viceministrų, Energetikos ministerijos kanclerio pareigybės ir jiems pavaldūs bendrųjų ir specialiųjų
veiklos sričių skyriai, taip pat ministro patarėjų ir padėjėjo pareigybės bei ministerijos tarnautojai
(įskaitant specialiuosius atašė).
1 Įskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybių biudžeto
lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo
nuostatas apskaičiuota Energetikos ministerijos valstybės tarnautojams dėl ekonomikos krizės neproporcingai
sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo kompensacijos dalis, t.y. 45 tūkst. eurų.
8%
18%
74%
2017 metų pareigybių skaičiaus ir išlaidų darbo užmokesčiui
pasiskirstymas pagal pareigybių grupes
Vadovai ir pavaduotojai Kiti padalinių vadovai ir jų pavaduotojai Specialistai ir kiti
8
1 lentelė. 2017–2019 metų programų asignavimai ir valdymo išlaidos
(tūkst. Eur)
Eil.
Nr. Programos pavadinimas
2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
išlaidoms
turtui
įsigyti
išlaidoms
turtui
įsigyti
išlaidoms
turtui
įsigyti iš viso iš jų darbo
užmokesči
ui
iš viso iš jų darbo
užmokesči
ui
iš viso
iš jų darbo
užmokesči
ui
1.
Nacionalinės energetikos
strategijos tikslus
įgyvendinanti
Energetikos ministerijos
programa
83.065 83.017 1.602 48 159.619 159.571 1.629 48 130.732 130.684 1.627 48
iš jų valdymo išlaidos 3.265 3.217 1.602 48 3.443 3.395 1.629 48 3.431 3.383 1.627 48
2.
Valstybės naftos
produktų atsargų
kaupimas ir tvarkymas
1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0
iš jų valdymo išlaidos 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
3.
Ignalinos programos
administravimas
Lietuvoje
73.981 73.981 0 0 75.202 75.202 0 0 76.607 76.607 0 0
iš jų valdymo išlaidos 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
Iš viso asignavimų
programoms: 158.346 158.298 1.602 48 236.121 236.076 1.629 48 208.639 208.591 1.627 48
iš jų valdymo išlaidos 3.265 3.217 1.602 48 3.443 3.395 1.629 48 3.431 3.383 1.627 48
Valdymo išlaidų dalis,
procentais 2% 2% 100% 100% 1% 1% 100% 100% 2% 2% 100% 100%
9
II. STRATEGINIŲ TIKSLŲ IR PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
1. VEIKLOS KONTEKSTAS
Lietuva siekia tolesnės ir gilesnės šalies energetikos sektoriaus integracijos į bendrąją Europos
Sąjungos (toliau – ES) energetikos rinką ir ES energetines sistemas, tokiu būdu didinant energetinį
savarankiškumą, saugumą bei konkurenciją. Tai itin svarbu atsižvelgiant į nepastovią geopolitinę
situaciją regione2 taip pat siekiant išnaudoti integracijos į Europos ir globalias energijos išteklių rinkas
teikiamus privalumus.
Lietuvai įgyvendinant savo nacionalinius ir regioninius energetinės infrastruktūros projektus
pasiektas didelis proveržis diversifikuojant energijos išteklių tiekimo kelius ir šaltinius. 2015 m.
Lietuvoje baigtos statyti elektros jungtys su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bei jau
veikiantis suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD) mažina viso regiono energetinę izoliaciją ir
kartu didina jo saugumą.3 Tačiau net ir turėdamas jungtis su kitomis sistemomis, Baltijos regionas
išlieka bendroje su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalimis elektros sistemoje IPS/UPS.
Reformuoti Lietuvos elektros ir gamtinių dujų sektoriai, pastatytas SGD terminalas, nutiestos
elektros jungtys su Švedija „NordBalt“ ir Lenkija „LitPol Link“, sukurta ir veikianti bendra Baltijos
šalių elektros rinka, stipri ir moderni vadovų komanda, veiklos skaidrumas – „nulinė“ tolerancija
korupcijai, įkurta biokuro birža, spartesnė nei planuota atsinaujinančių energijos išteklių plėtra,
suformuotas ir pradėtas vykdyti Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas, t.y. pasiekimai, kurie
atnešė realią naudą vartotojams (mažesnės energijos kainos žr. grafiką).
2 2016 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (šalt. Valstybės saugumo departamentas:
http://www.vsd.lt/Files/Documents/635948635773762500.pdf). 3 Lietuvos energetinis saugumas (šalt. http://www.lpk.lt/wp-content/uploads/2016/06/20160613_Lietuvos-energetinis-
saugumas_Juozas-Augutis.pdf ).
10
2017–2019 m. perspektyvoje numatoma toliau spręsti šiuos sudėtingus klausimus, siekti toliau
stiprinti šalies energetikos sektorių (didinti energetinį saugumą ir konkurenciją tarp energijos išteklių
tiekėjų), įgyvendinti Lietuvos energetinį savarankiškumą didinančius projektus, sudarančius sąlygas
gerinti valstybės energetinį, ekonominį bei politinį saugumą. Vienas iš pagrindinių tai atspindinčių
siekių – visavertė Lietuvos integracija į bendras ES energetikos sistemas.
Įgyvendinusi valstybei prioritetinius bei strateginę reikšmę Baltijos regionui turinčius
projektus, Lietuva parodė esanti stipri bei gebanti sėkmingai įgyvendinti didelio masto projektus,
kurie dėl savo poveikio ekonomikai ir energetiniam saugumui, jau tapo pavyzdžiu visoje ES.
Turėdama SGD terminalą Lietuva tapo pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis,
dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose bei kuria potencialą tapti regioniniu gamtinių dujų prekybos ir
inovatyvaus SGD panaudojimo energetikos, pramonės, transporto bei laivybos sektoriuose
kompetencijų centru. SGD terminalas sukūrė reikiamas prielaidas atsirasti konkurencingai dujų rinkai
su galimybe dujų vartotojams rinktis priimtiniausią dujų tiekimo šaltinį. SGD terminalo pajėgumų
panaudojimas 2016 metais auga 3 kartus lyginant su 2015 m., o bendras dujų kiekis patiektas per
terminalą 2016 m. sudaro daugiau nei pusę viso šalies suvartojimo. „LitPol Link“ projektas itin
svarbus integruojantis į ES energetikos rinką ir kontinentinės Europos elektros energetikos tinklų
sinchroninę zoną4, o „NordBalt“ sudaro sąlygas bendrai funkcionuoti Baltijos ir Šiaurės šalių elektros
energijos rinkai bei tapo pigesnės elektros alternatyva tiekimui iš Rytų kaimynių.
Tęsiamos ir kitos reikšmingos Lietuvos energetinį savarankiškumą stiprinsiančios iniciatyvos
bei projektai – 2015 m. Europos Komisija patvirtino antrąjį ES bendro intereso projektų sąrašą, į kurį
įtraukti ir 7 svarbūs Lietuvos energetikos projektai (5 elektros ir 2 dujų) – Kruonio hidroakumuliacinės
elektrinės pajėgumų didinimas; vidinių elektros jungčių, reikalingų integracijos su Europos tinklais
teikiamoms galimybėms išnaudoti ir sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje
statybų projektai: Kruonis-Alytus elektros jungties projektas, Kruonis-Visaginas elektros jungties
projektas5, 2-osios „LitPol Link“ jungties Lietuvos dalis; bendras projektas dėl Baltijos šalių elektros
tinklų integracijos į kontinentinės Europos tinklus aspektų nustatymo, įskaitant tuos, kurie reikalingi
4 2014 m. paskelbtoje Europos energetinio saugumo strategijoje ir Europos Sąjungos Komisijos komunikate dėl 10
procentų ES sujungiamumo tikslo („Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 procentų tikslinio
rodiklio“) Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais įvardinta kaip kritiškai
svarbus projektas, siekiant užbaigti Baltijos šalių elektros rinkos izoliaciją. 5 Šios jungties poreikis priklauso nuo naujos branduolinės elektrinės projekto Lietuvoje perspektyvų.
0,11
0,13
0,15
0,12
0,08
0,06
0,63
0,36
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
0,00
0,02
0,04
0,06
0,08
0,10
0,12
0,14
0,16
2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
EUR/m³,
500-20.000m³EUR/kWh
Elektra Šildymas Dujos
Šildymo kaina per pastaruosius
4 metus sumažėjo 28 proc.
Dujos nuo 2012 m. atpigo 43 proc.
(naudojantiems būstui šildyti)Elektra nuo 2013 m. atpigo
17 proc. ir priartėjo prie
2009 m. lygio
11
Lietuvos, Latvijos ir Estijos sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros perdavimo
tinklais; Latvijos-Lietuvos dujų jungties pajėgumų didinimo projektas bei vienas svarbiausių šiuo
metu – Lenkijos-Lietuvos dujų jungties (GIPL) projektas, kuris leis integruoti izoliuotas Baltijos šalių
dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką bei diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir maršrutus.
Užtikrinant Lietuvos energetikos sektoriaus skaidrumą ir konkurencingumą įgyvendinta
Lietuvos gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriaus pertvarka pagal Europos Sąjungos Trečiojo
energetikos paketo nuostatas. Tęsiamas bendradarbiavimas su strateginiu investuotoju „Hitachi“ ir
Japonijos atsakingomis institucijomis naujos branduolinės elektrinės projekto ir bendradarbiavimo
naudojant branduolinę energetiką taikiems tikslams klausimais. Vykstant Nacionalinės energetikos
strategijos projekto peržiūrai, nauja branduolinė elektrinė yra vertinama viename iš energetikos
sektoriaus raidos scenarijų. Rengiamos ir vykdomos priemonės, užtikrinančios darnią atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimo plėtrą.
Išskirtinis dėmesys skiriamas energijos vartojimo efektyvumo didinimui, šilumos ūkio
pertvarkai ir šiuos prioritetus įgyvendinančioms programoms, kurios sudarys sąlygas pagerinti
energetinę situaciją šalies viduje, skatinti energetinio ūkio atnaujinimą, siekti nustatyti patikimus,
kokybiškus, mažiausių sąnaudų reikalaujančius šilumos gamybos ir tiekimo būdus, taip sukuriant
tiesioginę naudą Lietuvos vartotojams.
Gamtinių dujų sektoriaus vystymo strategija orientuojama į gamtinių dujų sistemos saugumą,
šios infrastruktūros efektyvesnį išnaudojimą, išlaikymo kaštų mažinimą ir racionalią esamos
infrastruktūros plėtrą, įvertinant faktinius gamtinių dujų skirstymo ir perdavimo sistemos pajėgumų
poreikius. Gamtinių dujų vartojimo mažėjimo kontekste, rekonstruojant ir modernizuojant esamas
gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas visais atvejais parenkama optimali, realius poreikius
atitinkanti, gamtinių dujų sistemos įranga, optimizuojant su šių sistemų išlaikymo susijusias sąnaudas.
Didelis dėmesys skiriamas naujų gamtinių dujų vartotojų prijungimo sąlygų pagerinimui, trumpinant
ir supaprastinant naujų vartotojų prijungimo procesus.
Nuosekliai vykdomas 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų administravimo
procesas: suplanuotos ir patvirtintos priemonės bei pradėtas priemonių įgyvendinimas. 2014–2020 m.
ES fondų investicijų paskirstymas energetikos sektoriuje schematiškai atrodytų taip:
12
Toliau vykdomi Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai, kurių
spartinimui, siekiant užtikrinti sklandų bei efektyvų lėšų panaudojimą, numatoma tęsti veiklos
procesų optimizavimą bei prisitaikant prie besikeičiančių sąlygų, tęsti įmonės organizacinės
struktūros pertvarkymą – struktūriškai atskirti išmontavimo planavimo ir kontrolės funkcijas nuo
išmontavimo veiklos vykdymo.
2017 metai turėtų tapti reikšmingais žvelgiant į naujas strategines energetikos sektoriaus plėtros
kryptis, kurios paaiškės 2017 metais patvirtinus Nacionalinės energetikos strategijos (NES) gaires. O
esami pasiekimai bei tolimesnės strateginės kryptys energetikoje tik dar kartą patvirtina Lietuvą esant
drąsia, iššūkių nebijančia ir gebančia juos spręsti šalimi, kuri savo darbais siekia veiksmingų ateities
permainų.
1.1. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir ekonominės infrastruktūros plėtra, šalies
regionų netolygumų mažinimas
Mažos apimties SGD paskirstymo stoties projektas
2017 metais Klaipėdoje numatoma įgyvendinti mažos apimties SGD paskirstymo stoties
projektą, kuris skatins švaresnio kuro naudojimą transporto, laivybos ir pramonės sektoriuose, taip pat
leis efektyviau išnaudoti SGD terminalą bei kurs pridėtinę vertę Lietuvai bei Klaipėdos uostui
plėtojant naują verslo šaką regione – SGD bunkeriavimą. Baltijos jūroje įsigaliojus griežtesniems
sieros dvideginio išmetimo į aplinką reikalavimams, laivybos sektoriuje SGD vertinamas kaip
alternatyvus mazutui laivų kuras, SGD taip pat gali būti pritaikytos antžeminiam transportui bei kaip
kuras nuo dujotiekio nutolusiems pramonės objektams. 2016 m. vasario 15 d. „Klaipėdos nafta“
pasirašė sutartį su „PPS Pipeline Systems GmbH“ dėl SGD paskirstymo stoties projektavimo ir
statybų darbų. Planuojama įrengti penkias 1 tūkst. m3 SGD talpyklas, 2 autocisternų pripylimo
aikšteles, kurios atliks SGD užpildymo kolonėlės funkciją. Projekto vertė – 27,7 mln. eurų, projektas
įgyvendinamas AB „Klaipėdos nafta“ ir Europos Komisijos skirtomis Europos infrastruktūros rinklų
priemonės (EITP) lėšomis. 2015 m. liepos 10 d. EITP koordinavimo komitetas projektui skyrė 6 mln.
eurų paramą. AB „Klaipėdos nafta“ prieš taip pat yra gavusi 150 tūkst. eurų ES paramą SGD
paskirstymo stoties projektavimo ir kitiems paruošiamiesiems darbams atlikti. Antžeminės SGD
paskirstymo stoties projekto užbaigimas planuojamas 2017 m. II ketv.
Dujų prekybininkė UAB „Litgas“, tiekėja UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir Norvegijos dujų
milžinė „Statoil“ 2016 m. rugsėjo 15 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Bendrovės drauge imsis
suskystintomis gamtinėmis dujomis aprūpinti mažuosius Baltijos regiono dujų terminalus per
Klaipėdos SGD terminalą.
1.2. Energijos vartojimo kainų mažinimas ir energetinio efektyvumo didinimas
Energetikos ministerija toliau siekia įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos
direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB
(OL 2012 L 315, p. 1), (toliau – Direktyva) reikalavimus. 2016 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos
Seimas priėmė Energetikos ministerijos parengtą Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą
bei su juo susijusius įstatymus. Šiuose teisės aktuose numatytos priemonės, užtikrinsiančios, kad
Lietuva iki 2020 m. pasieks Europos Sąjungos keliamą tikslą dėl energijos sutaupymo. Numatytos
priemonės padės sutaupyti apie 11,674 TWh (teravatvalandžių) energijos, sumuojant kiekvienų metų
sutaupymus. Maždaug tiek energijos per metus suvartojama Lietuvos elektros sektoriuje.
2015 m. vasario 18 d. Finansų ministerija ir Energetikos ministerija kartu su UAB Viešųjų
investicijų plėtros agentūra įsteigė Energijos efektyvumo fondą (ENEF), kuris finansuos gatvių
apšvietimo modernizavimo bei viešųjų centrinės valdžios pastatų atnaujinimo projektus ir užtikrins,
kad kiekvienais metais būtų atnaujinta bent po 3 procentus valstybės valdžios viešojo sektoriaus
naudojamų pastatų ploto. ENEF fondo dydis – 79,6 mln. eurų. Centrinės valdžios viešųjų pastatų
modernizavimui numatoma skirti iki 65,2 mln. eurų, o gatvių apšvietimo modernizavimo projektams
13
finansuoti – 14,5 mln. eurų. Planuojama teikti paskolas viešojo sektoriaus pastatų atnaujinimui, ir
atnaujinimui taikant Energijos taupymo paslaugų teikėjų (ETPT) modelį. 2015 m. lapkričio 18 d.
priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1209 „Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 1328 „Dėl viešųjų pastatų energinio efektyvumo
didinimo programos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo siekiama paspartinti viešųjų pastatų
atnaujinimą. Programos pakeitimu siekiama įgalioti projekto vykdytojus, valdančius viešuosius
pastatus, vykdyti energijos taupymo paslaugų tiekėjų atrankos viešuosius pirkimus , su jais sudaryti
energetinių paslaugų sutartis, netaikant Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisyklių.
2015 m. gruodžio 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Nr. 1-
291 ,,Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir
įstaigų – valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų nuo 250 iki 500 kv. metrų sąrašo
patvirtinimo“, kuriuo siekiama, kad 250-500 kv. metrų pastatų sąraše esantys pastatai taip pat turėtų
galimybę dalyvauti Programoje bei prisidėti prie Direktyvos ir Programos įgyvendinimo tikslų.
2016 m. vasario 26 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Nr. 1-
63 „Dėl Valstybės nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir
įstaigų-valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų, kurių bendras plotas viršija 500 kv.
m., sąrašo patvirtinimo”, kuriuo siekiama, kad duomenys apie pastatus, kurių plotas viršija 500 kv.
metrų, būtų nuolat atnaujinami, o pastatai, kurie ankščiau nebuvo patekę į šį sąrašą, turėtų galimybę
dalyvauti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje ir prisidėti prie Direktyvos ir
šios programos įgyvendinimo tikslų.
2017 metais numatoma vykdyti pastatų, įtrauktų į Tinkamų atnaujinimui pastatų 2016 metams
sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1-
295 „Dėl Tinkamų atnaujinti pastatų sąrašo 2016 metams patvirtinimo“, energijos vartojimo
efektyvumo didinimo projektus ir gatvių apšvietimo modernizavimo projektus. Šiuo prioritetu taip
pat siekiama mažinti šilumos energijos gamybos kainas Vilniuje, CO2 emisijas ir išvežamų į
sąvartynus atliekų kiekį, numatant šilumos energijos gamybos pajėgumų plėtrą ir didinant vietinę
elektros energiją generuojančių pajėgumų galią. Siekiama elektros energiją gaminti už
konkurencingą, t. y. rinkos, kainą ir mažinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų
poreikį – nedidinti elektros energijos tarifo vartotojams.
Vilniuje numatoma įgyvendinti kogeneracinės elektrinės projektą, kuris sudarys galimybę apie
20 proc. sumažinti šilumos gamybos kainas (lyginant su 2013 m. kaina) ir paskatins skaidrią, darnią
bei socialiai atsakingą energetikos ūkio plėtrą. Planuojama, kad nauja kogeneracinė elektrinė
pagamins iki 50 proc. Vilniui reikiamos šilumos, o likusį šilumos poreikį padengs nepriklausomi
šilumos gamintojai. 2015 metais inicijuotas šio projekto valstybės pagalbos suderinimo su Europos
Komisija procesas, vykdyta partnerių atranka, žemės sklypo, tinkamo ūkinei veiklai vykdyti, nuoma,
rangos darbų pirkimai, poveikio aplinkai ir teritorijų planavimo darbai ir kiti parengiamieji darbai,
2016 metais Europos Komisija patvirtino valstybės pagalbą Vilniaus kogeneracinei jėgainei ir
Vilniaus kogeneracinė jėgainė, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos
energija“, su viešą konkursą laimėjusiais rangovais pasirašė biokurą ir atliekas deginsiančios
kogeneracinės jėgainės statybos darbų sutartis. Planuojama, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė
jėgainė bus baigta statyti ir šilumą pradės tiekti jau 2019 metų šildymo sezono metu.
Įgyvendinant prioritetą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr.
284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“ patvirtinta
Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programa, kurios tikslas – atsižvelgiant į šalies ir
tarptautines aplinkosaugos, energetikos sektoriaus raidos tendencijas ir ekonomikos padėtį, įvertinti
ir nustatyti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio plėtros galimybes ir prioritetus, tikslus, uždavinius bei
jų įgyvendinimo galimybes. Programa apima šilumos ūkio plėtrą ir modernizavimą, jų įgyvendinimo
techninius sprendimus, įgyvendinimo priemones ir modelius, finansavimo poreikio bei finansavimo
šaltinių parinkimą ir kitas nuostatas. Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programoje numatyta mažinti
šilumos kainas kuro balanse teikiant prioritetą atsinaujinantiems ir vietiniams ištekliams, išlaikyti
kokybišką šilumos perdavimo infrastruktūrą, didinti vietinės konkurencingos elektros gamybos
14
apimtis skatinant didelio naudingumo šilumos ir elektros kogeneraciją, kurti skaidrią, konkurencingą,
mažai koncentruotą biokuro gamintojų ir tiekėjų rinką, galinčią užtikrinti optimalią biokuro kainą
šilumos gamintojams.
1.3. Energetinio saugumo didinimas
Tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) projektai.
2015 m. gruodžio 14 d. „LitPol Link“ Lietuvos ir kaimyninių valstybių vadovai simboliškai
įjungė tarptautines „LitPol Link“ ir „NordBalt“ elektros jungtis, tokiu būdu pirmą kartą istorijoje
sujungdami Lietuvos ir Lenkijos, kartu ir likusių Baltijos valstybių bei kontinentinės Europos elektros
energetikos sistemas. Šiuo žingsniu panaikinamas Baltijos valstybių kaip „energetinės salos“ statusas.
„LitPol Link“ elektros jungtis – tai 500 MW galios aukštos įtampos elektros linija, besitęsianti
163 kilometrus nuo Lenkijos miesto Elko (112 kilometrų Lenkijos teritorijoje) iki Alytaus miesto,
Lietuvoje (51 kilometro dalis Lietuvoje). Ši jungtis yra vienas iš pagrindinių techninių elementų
reikalingų, siekiant sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos perdavimo sistemas su
kontinentinės Europos tinklais. „NordBalt“ elektros jungties ilgis apie 450 kilometrų, galia – 700
MW. „NordBalt“ jungtį sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai
bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. „NordBalt“ jungtis – tai alternatyvus elektros importo ir
eksporto kanalas, leidžiantis visapusiškai išnaudoti bendros „Nord Pool” elektros rinkos teikiamas
galimybes – importuoti pigesnę elektros energiją iš Skandinavijos šalių.
Pradėjus veikti „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungtims, lyginant su 2015 m. pabaiga, mažėjo
elektros kaina Lietuvos rinkoje. Baltijos valstybėse pradėjo formuotis bendra elektros kainos zona dėl
sumažėjusių tarpusavio tarpsisteminių srautų.
Standartinis vienos laiko zonos tarifo buitiniams vartotojams (su PVM) kitimas (žr. grafiką).
2016 metais vykdomas vertinimas dėl elektros perdavimo jungties „LitPol Link“ galimo
išplėtimo iki 1000 MW galios būdų, būtinų sąlygų ir terminų, atsižvelgiant į faktinę elektros energijos
rinkos situaciją Baltijos jūros regione nuo 2016 metų (pradėjus veikti „LitPol Link“ ir „NordBalt“
jungtims) ir sinchronizacijos projekto įgyvendinimo eigą bei techninius ir kitus kriterijus.
Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas.
SGD terminalo pajėgumų panaudojimas, vertinant užsakytus SGD terminalo išdujinimo
pajėgumus, 2016 (dujų) metais išaugo 3 kartus lyginant su 2015 m. – nuo 354 mln.m3 iki 1,085 mlrd.
m3. 2016 m., pirmą kartą istorijoje, gamtinės dujos importuojamos iš Rusijos Federacijos sudarys
mažiau nei pusę Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų. Tai rodo, kad SGD terminalas sukūrė reikiamas
prielaidas atsirasti konkurencijai gamtinių dujų rinkoje sukuriant galimybę vartotojams veiksmingai
derėtis su tiekėjai ir pasirinkti priimtiniausią dujų tiekimo šaltinį. Energetikos ministerija siekia didinti
0,11
0,13
0,150,14
0,130,12
0
0,02
0,04
0,06
0,08
0,1
0,12
0,14
0,16
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
Eu
r/k
Wh
Elektra
Elektra nuo 2013 m. atpigo
17 proc. ir priartėjo prie
2009 m. lygio
15
Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų panaudojimą Baltijos jūros regiono šalių reikmėms. 2016 m.
Klaipėdos universitetas, bendradarbiaujant su AB „Klaipėdos nafta“, AB „Vakarų laivų gamykla“,
VšĮ „Klaipėdos mokslų ir technologijų parkas“, Švietimo ir mokslo ministerija ir Energetikos
ministerija, pradėjo SGD technologijų ir kompetencijų centro kūrimo darbus pažangiai SGD studijų,
mokslinių tyrimų ir verslo vystymo infrastruktūrai sukurti. Siekiama, kad SGD klasteris Klaipėdoje
konsoliduotų verslo ir mokslo patirtį, kompetencijas, galimybes bei idėjas SGD technologijų plėtrai
ir globaliai konkuruotų savo siūloma kompetencija ir paslaugomis.
Aktyvus ES bendro intereso projektų įgyvendinimas, integruojantis į ES energetikos rinką ir
kontinentinės Europos elektros energetikos tinklų sinchroninę zoną.
Siekiant paspartinti Europos Sąjungos vidaus rinkai sukurti būtinos energetikos infrastruktūros
įgyvendinimą, 2013 metais sukurtas pirmasis ES bendro intereso projektų sąrašas, į kurį įtraukti ir
svarbiausi Lietuvos projektai – „LitPol Link“, Baltijos valstybių elektros sistemos ir rinkos integracija
(sinchronizacijos projektas), Kruonio HAE 5-ojo bloko plėtros projektas, Lietuvos-Lenkijos dujų
jungtis, Latvijos–Lietuvos dujų jungties pralaidumo padidinimas, Klaipėda-Kiemėnai magistralinio
dujotiekio pralaidumo padidinimas.
2015 metais Europos Komisija bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis parengė ir
lapkričio mėn. patvirtino antrąjį ES bendro intereso projektų sąrašą, į kurį įtraukti ir 7 svarbiausi
Lietuvos energetikos projektai (5 elektros ir 2 dujų)6, tai – Kruonio HAE pajėgumų didinimas, vidinių
elektros jungčių, reikalingų integracijos su Europos tinklais teikiamoms galimybėms išnaudoti ir
sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje statybų projektai: Kruonis-Alytus
elektros jungties projektas, Kruonis-Visaginas elektros jungties projektas7, 2-osios LitPol Link
jungties Lietuvos dalis; vidinių elektros jungčių Lietuvoje stiprinimas, bendras projektas dėl Baltijos
šalių elektros tinklų integracijos į kontinentinės Europos tinklus aspektų nustatymo, įskaitant tuos,
kurie reikalingi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros
perdavimo tinklais, Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas,,
Latvijos-Lietuvos dujų jungties pajėgumų didinimo projektas bei Lenkijos-Lietuvos dujų jungties
(GIPL) projektas (detalesnius projektų aprašymus žr. žemėlapyje).
Žiūrėti žemėlapį.
6 Europos Komisijos ES bendro intereso projektų sąrašas (šalt.
https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/5_2%20PCI%20annex.pdf). 7 Šios jungties poreikis priklauso nuo naujos branduolinės elektrinės projekto Lietuvoje perspektyvų.
16
Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais (KET) projekto tikslas –
integruoti Baltijos šalių energijos rinkas į vieningą Europos Sąjungos energijos rinką, užtikrinant, kad
Baltijos šalių energetinės sistemos sinchroniškai dirbtų su kontinentinės Europos tinklais. Siekiant
įgyvendinti šiuos tikslus, 2014 m. gruodžio 5 d. Baltijos šalių Ministrai Pirmininkai Baltijos Ministrų
Tarybos (BMT) susitikime sutarė, kad Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais
turi būti pasiekta iki 2025 m. per jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, paskatinant tam reikalingus
veiksmus.
2015 m. sausio 14 d. už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai pasirašė Energijos tiekimo
saugumo deklaraciją, kurioje susitarė spręsti pagrindinius klausimus, susijusius su tolesniais būtinais
politiniais, finansiniais ir su trečiosiomis šalimis susijusiais susitarimais, reikalingais sinchronizacijos
projektui įgyvendinti. 2015 m. vasario 27 d. BMT Vyresniųjų energetikos pareigūnų komitete
parengtas bendras Baltijos šalių politinių veiksmų planas dėl Sinchronizacijos projekto įgyvendinimo.
Plane numatyti tikslai siekiant gauti Lenkijos politinį pritarimą Baltijos šalių sinchronizacijai per
Lietuvos-Lenkijos jungtis, sukurti atitinkamą BEMIP (angl. Baltic Energy Market Interconection
Plan) formatą sinchronizacijos projekto klausimams spręsti, susitarti dėl sinchronizacijos kaštų
pasidalinimo ir užsitikrinti kuo didesnį ES finansavimą projektui, sudaryti sąlygas kartu su Lenkija
įgyvendinti formalias sinchroninio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų procedūras, taip
pat, atitinkamai aptarti Europos Komisijos EURUBY derybų mandato atnaujinimo sąlygas.
2015 m. birželio 8 dieną Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) valstybių (Lietuva,
Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Lenkija, Vokietija) atstovai ir Europos Komisijos komisaras
klimatui ir energetikai M. A. Cañete pasirašė savitarpio supratimo memorandumą, kuriuo politiškai
patvirtinti BEMIP reformos rezultatai. Svarbiausias Lietuvos laimėjimas – Baltijos valstybių elektros
tinklų sinchronizavimo su kontinentiniais Europos tinklais iki 2025 m. projektas pripažintas viena iš
BEMIP veiklos užduočių, tam numatant sukurti atskirą darbo grupę.
Dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais iki 2016 m. pabaigos bus
užbaigta papildoma Baltijos šalių sinchronizacijos alternatyvų studija, kurią atlieka Europos
Komisijai pavaldus Jungtinis tyrimų centras (JTC). Planuojama, kad vadovaujantis šios studijos
rezultatais per 2016 m. IV ketv. – 2017 m. I ketv. turėtų būti priimtas bendras politinis visų
dalyvaujančių šalių sprendimas dėl sinchronizacijos krypties ir patvirtintas tolesnis konkrečių
priemonių įgyvendinimo planas.
Siekiama, kad būtų priimtas sprendimas dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės
Europos tinklais. Tuomet būtų galima tikėtis Lenkijos pritarimo paraiškos ENTSO-E Baltijos šalių
energetikos sistemų prijungimo sinchroniniam darbui prie kontinentinės Europos tinklų techniniams
reikalavimams gauti pateikimui.
Lietuvos – Lenkijos dujų jungties (GIPL) projektas yra svarbus trijų Baltijos valstybių (Lietuva,
Latvija, Estija) integracijai į bendrą Europos Sąjungos (toliau – ES) dujų rinką, siekiant diversifikuoti
dujų tiekimo šaltinius, užtikrinant gamtinių dujų sistemos darbo saugumą ir patikimumą bei
suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo Klaipėdoje panaudojimą regiono tikslams.
2015 m. spalio 15 d. tarp Baltijos šalių (Lietuva, Latvija ir Estija), Lenkijos ir Europos
Komisijos pasirašytas galutinis susitarimas dėl GIPL projekto statybos darbų finansavimo struktūros
ir tolesnių projekto įgyvendinimo veiksmų, pagal kurį sutarta dėl 2014 m. lapkričio 21 d. Europos
Komisijos sprendimu GIPL projekto statybų darbams skirtos EITP finansinės paramos (295,4 mln.
eurų) panaudojimo.
2015 m. pradėti GIPL servituto sutarčių su žemės sklypų savininkais sudarymo procesas bei
pradėtas rengti Lietuvos–Lenkijos dujotiekių jungties specialusis planas Lietuvos Respublikos
teritorijoje. 2016 m. balandžio mėn. užbaigtos visuomenės supažindinimo su parengtais GIPL
specialiojo plano sprendiniais procesas: įvertinti planavimo proceso metu (iki susirinkimų) ir
susirinkimų metu gauti pasiūlymai ir išsiųsti atsakymai pasiūlymų teikėjams, atliktos specialiojo
plano sprendinių korekcijos. 2016 m. pirmąjį pusmetį baigiamos sutarčių su žemės sklypų savininkais
pasirašymo procedūros, pradėtos dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos darbų ir
vamzdžių pirkimo procedūros, specialusis planas baigiamas derinti su visomis planavimo sąlygas
išdavusiomis institucijomis.
17
2016 m. rugsėjo 5 d. Energetikos ministerijai raštu informavus Baltijos šalių energetikos sritį
kuruojančias ministerijas apie Lenkijos pusėje iškilusias technines ir poveikio aplinkai problemas dėl
kurių Lenkijos perdavimo sistemos operatorius planuoja keisti Lenkijos teritorijoje numatytą
Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungties (toliau – GIPL-PL) trasą, buvo įvertintos išdėstytos aplinkybės
ir prieita prie konsensuso, t.y. atidėti rekomenduojamą GIPL projekto įgyvendinimo datą Lenkijoje
ir Lietuvoje iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Pagal šiuo metu tikslinimą statybos darbų grafiką, projekto vykdytojas (AB „Amber Grid“)
nutraukė paskelbtus dujotiekio statybos ir vamzdžių pirkimo konkursus. Planuojama pasirašyti
statybos darbų ir vamzdžių pirkimo sutartis 2017 m. IV ketv. ir fizinius dujotiekio statybos darbus
pradėti 2018 m. I ketv.
1.4. Sklandus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas, efektyvus lėšų
panaudojimas
2009 m. gruodžio 31 d. sustabdžius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės energijos bloką VĮ
Ignalinos atominės elektrinės veikla finansuojama daugiausia Europos Sąjungos lėšomis. Europos
Komisija nustato išankstines sąlygas, kurias įvykdžius gali būti panaudojamos įmonei skirtos lėšos,
ir kontroliuoja jų įvykdymą. Europos Komisija skirdama finansavimą Ignalinos atominės elektrinės
eksploatavimo nutraukimo veikloms kelia įmonei reikalavimą didinti elektrinės eksploatavimo
nutraukimo procesų ir skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą – įdiegti „Daryti arba pirkti“ metodiką,
t. y. atlikti įmonėje vykdomų veiklų kaštų lyginamąją rinkos analizę. Ši metodika skirta palyginti
paslaugų ir darbų kainą dabartinėmis rinkos sąlygomis ir įvertinti, ar atitinkamos veiklos įmonei,
pasitelkiant įmonės personalą ir priemones, nekainuoja daugiau negu rinkoje ir priimti atitinkamus
sprendimus situacijai gerinti. 2017 metais, Energetikos ministerija sieks užtikrinti kad būtų atlikta
„Daryti arba pirkti“ analizė ne mažiau kaip šešioms VĮ Ignalinos atominės elektrinės vykdomoms
veikloms.
Siekiant užtikrinti tinkamą įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą bei suefektyvinti veiklos
organizavimą, nuo 2014 m. pradėti įgyvendinti pokyčiai, sudarysiantys sąlygas optimizuoti įmonės
organizacinį valdymo modelį ir racionaliau panaudoti turimus išteklius. Atsižvelgiant į įmonės
planuojamų pertvarkymų mastą, perskirstomų procesų ir funkcijų apimtis bei personalo skaičių, kurį
palies planuojami pertvarkymai, organizaciniai pokyčiai vykdomi dalimis. Tęsiant 2014 m. pradėtus
darbus, 2016 m. įgyvendinti Išmontavimo ir dezaktyvacijos tarnybos organizacinės struktūros
pakeitimai. 2016 m. patvirtinta organizacinė struktūra, kurioje atlikti Remonto tarnybos ir kitų
susijusių struktūrinių padalinių pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2017 m. sausio 1 d. 2017 m.
planuojamas poeksploatacinių, radiacinės saugos ir radioaktyvių atliekų tvarkymo funkcijų
optimizavimas ir betarpiškai su tuo susijusių padalinių pertvarkymas. Tuo tikslu bus parengti ir
atitinkamai suderinti organizacinio pakeitimo dokumentai, patvirtinta struktūra, kurią įdiegti
planuojama 2018 m. pradžioje.
Siekiant tinkamo įmonės strateginių tikslų įgyvendinimo, efektyvaus veiklos organizavimo
2016 m. pradėtos kurti subalansuotų rodiklių ir įmonės rizikų valdymo sistemos, kurias planuojama
įgyvendinti 2017 m.
Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Ignalinos atominės elektrinės pagrindinė veikla yra elektrinės
eksploatavimo nutraukimas, kiekvienais metais nemažai įmonės turto pripažįstama nereikalingu arba
netinkamu (negalimu) naudoti. Siekiant efektyvesnio ir skaidresnio netinkamu (negalimu) naudoti
pripažinto turto pardavimo proceso, 2016 m. pabaigoje įmonė užbaigs elektroninių turto pardavimo
aukcionų sistemos diegimą.
2016 m. spalio 14 d. VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje prasidėjo baigiamasis B1 projekto
(Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla (toliau – LPBKS)) etapas – panaudoto branduolinio
kuro pervežimas iš blokų į saugyklą. Veiksmai atliekami B1 projekto karštųjų bandymų apimtyje,
kurių metu bus pakrauti ir į saugyklą transportuoti 10 naujų CONSTOR®RBMK1500/M2 tipo
konteinerių.
18
2017 m. spalį planuojama gauti VATESI leidimą LPBKS pramoninei eksploatacijai ir toliau
vykdyti panaudoto branduolinio kuro iškrovimą iš IAE 1-jo ir 2-jo blokų. Visą panaudotą branduolinį
kurą planuojama išvežti į saugyklą iki 2022 m. pabaigos. Naujoje saugykloje panaudotas branduolinis
kuras bus saugomas 4,5 m aukščio ir 2,6 m skersmens CONSTOR®RBMK1500/M2 tipo metalo-
betono konteineriuose, kurių kiekvieno svoris su kuru – 115 tonų. Planuojamas konteinerių su kuru
skaičius – 190.
Vykdydama VĮ Ignalinos atominės elektrinės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios
institucijos funkcijas, Energetikos ministerija 2017 metais nustatys įmonės strategijos įgyvendinimo
priemonių planą, kuriame bus numatyti uždaviniai ir priemonės kartu su jų įvykdymo terminais ir
įvykdymo vertinimo rodiklių reikšmėms ir veiklos rodikliais. Įmonės vykdomų projektų
įgyvendinimui įvertinti bus nustatyti projekto biudžeto panaudojimo efektyvumo rodikliai ir laiko
panaudojimo efektyvumo rodikliai.
2017 m. planuojama pradėti derybas su Europos Komisija dėl 2021-2027 m. laikotarpio
(daugiametėje finansavimo programoje) finansavimo Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo
nutraukimo veikloms vykdyti.
1.5. Darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra
Siekiant racionaliai vystyti efektyviausias atsinaujinančių energijos išteklių technologijas,
2017 metais tobulinamas teisinis pagrindas jūrinio vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje. Šiuo tikslu
parengtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama nustatyti, kad
konkursas leidimui naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir (ar) Lietuvos Respublikos
išskirtinę ekonominę zoną elektrinių statybai ir eksploatacijai gauti, galėtų būti organizuojamas tik
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikus tyrimus, kurie yra reikalingi
sprendimui dėl elektrinių statybos ir jų eksploatacijos jūrinėje teritorijoje tikslingumo priimti.
2017 metais numatoma patikslinti elektros energijos gaminančių vartotojų schemos teisinį
reglamentavimą, praplėsti gaminančių vartotojų ratą ir supaprastinti naudojimąsi šia schema. Tuo
tikslu yra parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas svarstyti Atsinaujinančių išteklių
energetikos įstatymo pakeitimas.
Tolimesnėje perspektyvoje, į nacionalinę teisę perkeliant 2015 m. rugsėjo 15 d. įsigaliojusią
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiamos Direktyva
98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo
naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, 2017 metais numatoma parengti teisinį pagrindą pažangiųjų
biodegalų, gaminamų iš atliekinių žaliavų, gamybai ir vartojimui.
1.6. Konkurencingos vietinės generacijos plėtra
Atsižvelgiant į patariamojo referendumo rezultatus Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko
sudaryta darbo grupė 2013 m. pradžioje įvertino Lietuvos apsirūpinimo elektros energija modelį ir
naujos branduolinės elektrinės projekto perspektyvas. Remiantis 2013 m. balandžio 25 d. darbo
grupės išvadomis, kuriose kaip ekonomiškai labiausiai pagrįstas ir vartotojams mažiausią kainą
sąlygosiantis apsirūpinimo elektros energija scenarijus įvardintas subalansuotas ir diversifikuotas
apsirūpinimas elektros energija, plėtojant vietinius energijos gamybos pajėgumus, kurio viena
sudedamųjų dalių galėtų būti ir saugios branduolinės energetikos plėtra Lietuvoje, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė numatė papildomas sąlygas, kurias įgyvendinus naujos branduolinės
19
elektrinės projektas galėtų būti tęsiamas toliau – būtinas projekto įgyvendinimo išlaidų, atsakomybės
ir rizikos pasidalinimas tarp regioninių partnerių, svarbu pagerinti projekto finansavimo sąlygas, taip
pat, reikalingas didesnis visuomenės informavimas apie projektą.
Atsižvelgiant į tai, 2014 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Seime pasirašytas atstovaujamų
politinių partijų susitarimas „Dėl 2014-2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir
gynybos politikos strateginių gairių“, kuriame nutarta, kad bendradarbiaujant su Europos Komisija ir
valstybėmis partnerėmis, būtina kiek įmanoma sparčiau įgyvendinti naujos branduolinės elektrinės
projektą pagal su partneriais patobulintas finansavimo ir dalyvavimo projekte sąlygas.
2015-2016 metais buvo tęsiamos diskusijos su Regioniniais Partneriais dėl jų dalyvavimo
naujos branduolinės elektrinės projekte ir potencialių investuotojų bendroje pozicijoje nurodytų
tarpvyriausybinių atvirų klausimų sprendimo. Siekiant geriau įvertinti ir suprasti, kokios sąlygos
leistų užtikrinti didesnį naujos branduolinės elektrinės projekto ekonominį patrauklumą su
Regioniniams Partneriams buvo apsikeista nuomonėmis dėl naujos branduolinės elektrinės
ekonominio vertinimo. Šiuo metu yra sutarta, jog prieš priimant sprendimus dėl projekto būtina
įvertinti „LitPol Link“ ir „NordBalt“ įtaką elektros rinkai.
Tęsiant naujos branduolinės elektrinės projekto parengiamųjų darbų įgyvendinimą 2015 m.
sausio 5 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3-50(1.5 E)
„Dėl Susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams bei kitiems
kroviniams vežti naujos atominės elektrinės statybai, specialiojo plano patvirtinimo“ buvo
patvirtintas Susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams bei kitiems
kroviniams vežti naujos atominės elektrinės statybai, specialusis planas. Tolesnė naujos branduolinės
elektrinės projekto eiga priklauso nuo Nacionalinės energetikos strategijos peržiūros rezultatų,
atitinkamų nacionalinių sprendimų ir elektros rinkos regione perspektyvų bei su tuo susijusios
Regioninių Partnerių pozicijos. 2016–2017 metais numatoma tęsti bendradarbiavimą su Regioniniais
Partneriais, strateginiu investuotoju „Hitachi“ ir Japonijos atsakingomis institucijomis naujos
branduolinės elektrinės projekto ir bendradarbiavimo naudojant branduolinę energetiką taikiems
tikslams klausimais.
2. 1 STRATEGINIS TIKSLAS (01): integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas
bei skatinti darnią ir konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą
Strateginiu tikslu („integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas bei skatinti darnią ir
konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą“) sudaromos sąlygos įgyvendinti pagrindines
energetikos sektoriaus plėtros strateginio planavimo dokumento – Nacionalinės energetinės
nepriklausomybės strategijos – esmines nuostatas, t. y. energetinė nepriklausomybė,
konkurencingumas ir darni plėtra. 2004 metais tapusi Europos Sąjungos (toliau – ES) nare Lietuva
įsijungė į vieningą ES sistemą, tapdama bendros ES ekonominės rinkos dalimi, kas sudarė sąlygas
sparčiam Lietuvos ūkio ir kitų valstybinės svarbos sričių augimui. Tačiau energetiniame kontekste
sąlygos beveik nepakito, kadangi sistemiškai ir infrastruktūriškai Lietuva liko susieta su Rusijos
energetine sistema. 2009 m. gruodžio 31 d. galutinai sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės 2-ąjį
bloką ligtolinė Lietuvos energetikos sektoriaus priklausomybė nuo vienintelio išorinio energijos
išteklių tiekėjo dar labiau sustiprėjo.
Įvertinus tai, kad Lietuva neturėjo energetinių jungčių su ES kontinentine dalimi ir visos
gamtinės dujos ir didžioji dalis elektros energijos buvo perkamos iš vienintelio monopolistinio
tiekėjo, Lietuva pradėjo įgyvendinti regioninės svarbos infrastruktūros projektus, skirtus sujungti
Lietuvos ir ES energetines sistemas. Todėl svarbu tęsti pradėtas veiklas, tinkamai išnaudoti
įgyvendintų ir dar nebaigtų įgyvendinti strateginę reikšmę turinčių projektų potencialą – integruotis
į Europos Sąjungos energetines sistemas bei skatinti darnią ir konkurencingą energetikos
sektoriaus plėtrą, taip galutinai atsiribojant nuo vienintelio (monopolinio) energijos išteklių tiekėjo:
daugiau naudojant vietinių ir atsinaujinančių išteklių, didinant konkurencingus vietinius energijos
generavimo pajėgumus bei diversifikuojant energijos išteklius, kurių negalima pakeisti vietiniais,
importą.
20
Išvardintos veiklos pirmiausia realizuojamos vykdant sisteminę energetikos sektoriaus
pertvarką ir įgyvendinant integracijai į ES energetines sistemas skirtus stambius strateginius
infrastruktūrinius energetikos projektus, didinant efektyvumą visoje energijos gamybos, perdavimo
ir vartojimo cikle bei didinant vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį šalies energijos išteklių
balanse. Sprendžiant savarankiškos ir konkurencingos elektros energijos gamybos problemą aktualus
yra ir naujos branduolinės elektrinės statybos klausimas. Yra tęsiamos diskusijos su projekto
regioniniais partneriais – Latvija ir Estija, dėl tolesnio bendradarbiavimo įgyvendinant šį projektą.
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir energetinio efektyvumo didinimo Energetikos
ministerija iš esmės siekia kurdama palankią teisinę ir reguliacinę aplinką plėsti atsinaujinančių
energijos išteklių generavimo pajėgumus elektros ir šilumos sektoriuose bei taupyti ir efektyviau
naudoti energiją.
2014 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos balanse sudarė 23,58
procentus, pasiekiant ir išlaikant numatytą privalomą 23 procentų atsinaujinančių energijos išteklių
dalį bendrame galutiniame energijos suvartojime iki 2020 metų. 2015 metais, tikimasi pasiekti 25*
procentų ribą atsinaujinančių energijos išteklių dalies galutiniame energijos balanse bei ir toliau
išlaikyti ir didinti šį rodiklį. Įgyvendinus numatytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo
priemones, galutinis energijos suvartojimas šalyje 2020 metais turėtų siekti 5492 tūkst. tne (netaikant
taupymo priemonių, jis augtų iki 6040 tūkst. tne).
2.1. 1 strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijai
Vertinimo
kriterijaus
kodas
Efekto vertinimo kriterijaus
pavadinimas
2014
metų
2015
metų
2016
metų
2017
metų
2018
metų
2019
metų
2020
metų
E-01-01 Galutinės energijos
suvartojimas8 šalyje, tūkst.
tne*
Prognozė 5183 5235 5287 5340 5391 5442 5492
Faktas 4821 4800 - - - - -
8 „Galutinės energijos suvartojimas“ – energija, patiekta galutiniams vartotojams. Aprobuotasis terminas, pagal Lietuvos
Respublikos terminų banką (šalt. http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.result).
5183 5235 5287 5340 5391 5442 54925731 5783 5835 5888 5939 5990 6040
4821 4800
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021
Galutinis energijos suvartojimas taikant taupymo priemones, ktne (prognozė)
Galutinis energijos suvartojimas netaikant taupymo priemonių, ktne
Galutinis energijos suvartojimas šalyje, ktne (faktiniai duomenys)
* sutr. tne – tona naftos ekvivalentu.
21
Vertinimo
kriterijaus
kodas
Efekto vertinimo kriterijaus
pavadinimas
2014
metų
2015
metų
2016
metų
2017
metų
2018
metų
2019
metų
2020
metų
E-01-02
Atsinaujinančių energijos
išteklių dalis galutinės
energijos balanse, proc.
(didesnio energijos vartojimo
veiksmingumo scenarijaus
atveju), procentais
Prognozė 23 25 25 26 27 28 29
Faktas 23,58 25,86 - - - - -
Iki 2024 metų tikimasi galutinai įgyvendinti pagrindinius strateginius infrastruktūrinius
energetikos projektus (2014 m. gruodį sėkmingai užbaigtas ir atidarytas suskystintų gamtinių dujų
terminalas, o 2015 m. gruodį užbaigtos Lietuvos elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybos – iki
2021 m. galo tikimasi užbaigti Lietuvos–Lenkijos dujotiekio tiesimą bei iki 2025 m. užbaigti
sinchroninį susijungimą su ENTSO-E kontinentinės Europos tinklais). Kiekybiškai įvertinti
strateginių projektų įgyvendinimo efektą pamečiui yra sudėtinga, nes efektas strateginiam tikslui
pasiekti išaiškės tik praėjus tam tikram laikui nuo jų įgyvendinimo. Be to, jų poveikis susijęs su
energetinio saugumo didinimu, kurio matavimui nėra visuotinai sutartų vertinimo kriterijų. Todėl
strateginių projektų įgyvendinimo pažanga išskirta Energetikos ministerijos strateginio veiklos plano
programų tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų (t. y. rezultato ir produkto, o ne efekto) lygmeniu.
23,58
25,86
23
25
2526
2728
29
23
0
5
10
15
20
25
30
35
2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos balanse, proc. (faktiniai duomenys)
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos balanse, proc. (prognozė)
Europos Sąjungos tikslas 2020 metams
22
2.2. 1 strateginį tikslą įgyvendinančios programos
NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS TIKSLUS ĮGYVENDINANTI
ENERGETIKOS MINISTERIJOS PROGRAMA
(kodas 01.01)
Bendroji informacija apie programą
Programa siekiama Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje suformuluoto
svarbiausio tikslo – Lietuvos energetinės nepriklausomybės iki 2020 metų užtikrinimo – ir tai
sąlygojančių uždavinių (strateginių iniciatyvų) įgyvendinimo elektros, šilumos, dujų, naftos,
atsinaujinančių energijos išteklių sektoriuose bei energijos efektyvumo ir klimato taršos mažinimo
srityse.9 Programa prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetų10
energetikos sektoriuje įgyvendinimo.
Nacionalinės energetikos strategijos tikslus įgyvendinanti programa numato:
1) šilumos ūkio sistemos pertvarką, kuri sumažintų šilumos kainas vartotojams;
2) svarbiausių strateginių energetikos projektų įgyvendinimo priežiūrą, stebėseną ir
koordinavimą;
3) palankios teisinės ir reguliacinės aplinkos sukūrimą energetinio efektyvumo
priemonėms įgyvendinti ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti,
laikantis darnios plėtros principų;
4) ES struktūrinės paramos administravimą;
5) Lietuvos energetikos politikos interesų atstovavimą ES institucijose, tarptautinėse
organizacijose ir santykiuose su trečiosiomis šalimis;
6) saugų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir jų saugyklų bei atliekynų priežiūrą;
7) kitų Ministerijos įgyvendinamų programų, kuriomis įgyvendinamas strateginis tikslas,
administravimą.
Sukūrus ES reikalavimus atitinkančią teisinę ir reguliacinę aplinką, reorganizavus
energetikos įmones ir jų valdymą bei sujungus Lietuvos ir ES energetinius tinklus sustiprės
konkurencija, bus sudarytos geresnės sąlygos verslui ir energijos vartotojų interesams tenkinti.
Didėjantis energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas
bei vietinių energijos pajėgumų vystymas mažins importuojamo kuro naudojimą, prisidės prie
konkurencingumo didinimo ir verslo plėtros sąlygų gerinimo, naujų darbo vietų kūrimo skatinimo
bei neigiamo energijos išteklių ir energijos vartojimo poveikio aplinkai mažinimo.
Programos vertinimas nėra atliktas.
Programa yra tęstinė ir neterminuota.
Programos
koordinatoriai:
Ministerijos kanclerė Agnė Petravičienė
Energetikos viceministras Egidijus Purlys
Energetikos viceministras Simonas Šatūnas
Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius
Programos
vykdytojai:
Energetikos ministerija
Radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas (pagal pavedimo vykdymo sutartį)
VĮ Energetikos agentūra (pagal pavedimo vykdymo sutartį)
9 Pradinio Nacionalinės energetikos strategijos (toliau - NES) projekto aptarimo su socialiniais–ekonominiais partneriais
ciklas baigtas 2016 m. rugsėjo mėnesį. Įvertinus aptarimų ciklo metu surinktas pastabas, parengtas ir Lietuvos
Respublikos energetikos ministro 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-314 patvirtintos Rekomendacijos dėl pagrindinių
Lietuvos Respublikos energetikos strategijos krypčių, į kurias pavesta atsižvelgti rengiant galutinį NES projektą. 10 2017-2021 m. Vyriausybės programa dar nėra suformuota.
23
VALSTYBĖS NAFTOS PRODUKTŲ ATSARGŲ KAUPIMO IR TVARKYMO PROGRAMA
(kodas 01.87)
Bendroji informacija apie programą
Valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programą įgyvendinantis tikslas –
kaupti naftos produktų valstybės atsargas, įgyvendinant ES ir nacionalinės teisės reikalavimus.
Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. pradėjo galioti 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos
2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba)
naftos produktų atsargas (OL 2009 L 265, p. 9), reikalavimai, pagal kuriuos ES valstybė narė turi
būti sukaupusi 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo arba 61 dieną vidutinio dienos vidaus
suvartojimo11, priklausomai nuo to, kuris kiekis yra didesnis, naftos produktų atsargų kiekius,
kurie būtų panaudoti ekstremalios energetikos padėties atveju.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo, kurio nauja redakcija galioja nuo 2012
m. liepos 1 d., 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalį atsargų sudaro valstybės įmonės Lietuvos
naftos produktų agentūros (toliau – Agentūra) valstybės lėšomis kaupiamos ir tvarkomos
specialiosios atsargos, kurių Agentūra turi kaupti tiek, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 30 dienų,
skaičiuojant pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą per praėjusius kalendorinius metus, o likusią
atsargų dalį kaupia įpareigotosios įmonės.
Reikalaujamos 90 dienų (valstybės biudžeto lėšomis kaupiamos 30 dienų, naftos produktus
gaminančių ir importuojančių įmonių lėšomis – 60 dienų) atsargos buvo sukauptos 2009 m.
gruodžio 31 d. Sukauptų reikalaujamų atsargų kiekiui, nuolat vykdoma galiojimo terminų kontrolė
bei atsargos keičiamos naujomis, taip pat vykdomas papildymas, t.y. atsižvelgiama į didėjantį
naftos produktų suvartojimą.
Atskira programa parengta atsižvelgiant į Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų
įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsargos kaupiamos ir tvarkomos Agentūros,
įpareigotųjų įmonių lėšomis, valstybės biudžeto asignavimais.
Programa įgyvendina strateginį tikslą – „Integruotis į Europos Sąjungos energetines
sistemas bei skatinti darnią ir konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą“.
Programos vertinimas nėra atliktas.
Programa yra tęstinė ir neterminuota.
Programos
koordinatorius:
Energetikos viceministras Egidijus Purlys
Programos
vykdytojai:
Energetikos ministerija
VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra (pagal pavedimo vykdymo sutartį)
3. 2 STRATEGINIS TIKSLAS (02): užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės
elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą skaidriai ir efektyviai panaudojant tam
skiriamas lėšas.
2 strateginiu tikslu įgyvendinami Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokole Nr. 4 „Dėl
Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“ numatyti įsipareigojimai.
Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti vykdoma Ignalinos programos administravimo Lietuvoje
programa.
11 Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba)
naftos produktų atsargas (šalt. http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2009:265:0009:0023:LT:PDF)
24
3.1. 2 strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijai
Vertinimo
kriterijaus
kodas
Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas 2016
metų
2017
metų
2018
metų
2019
metų
E-02-01
VĮ Ignalinos atominės elektrinės vykdomų
projektų įgyvendinimo rodiklių vykdymas,
procentais
100 100 100 100
E-02-02 Galiojančių Ignalinos AE VATESI išduotų
licencijų dalis, procentais 100 100 100 100
3.2. 2 strateginį tikslą įgyvendinančios programos
IGNALINOS PROGRAMOS ADMINISTRAVIMO LIETUVOJE PROGRAMA
(kodas 72.10)
Bendroji informacija apie programą
Pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokolą Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės
Lietuvoje“ Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) 1-asis blokas turėjo būti
sustabdytas iki 2005 metų, o 2-asis blokas – 2009 metais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1491 „Dėl valstybės
įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko stabdymo datos“ įteisino sprendimą
sustabdyti Ignalinos AE 1-ąjį bloką 2004 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1448 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės
elektrinės antrojo bloko sustabdymo“ ir energetikos ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr.
1-251 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko sustabdymo“ nuostatas,
2009 m. gruodžio 31 d. buvo galutinai sustabdytas Ignalinos AE 2-asis blokas.
Programa užtikrina Lietuvos įsipareigojimų pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties
protokolą Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“ įgyvendinimą.
Programa yra įgyvendinamas Energetikos ministerijos strateginis tikslas – „užtikrinti
sklandų Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesą, skaidriai ir efektyviai panaudojant
uždarymui skiriamas lėšas“.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4-259 patvirtintas VĮ
Ignalinos AE galutinis eksploatavimo nutraukimo planas, kuriame aprašyta: Ignalinos AE
eksploatavimo nutraukimo strategija, planas ir grafikas, darbai, įvertintos eksploatavimo
nutraukimo išlaidos, eksploatavimo nutraukimo metodai ir technologijos, atliekų, susidarysiančių
eksploatavimo nutraukimo metu, kiekiai, saugos ir poveikio aplinkai vertinimas. Lietuvos
Respublikos energetikos ministro 2014 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1-230 patvirtintas
atnaujintas VĮ Ignalinos AE galutinis eksploatavimo nutraukimo planas.
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1-60
patvirtinta VĮ Ignalinos atominės elektrinės veiklos strategija, kurioje nustatyti VĮ Ignalinos AE
veiklos tikslai ir uždaviniai, nustatyti svarbiausi strategijos įgyvendinimo rezultatai.
VĮ Ignalinos atominės elektrinės veiklos strategija įgyvendinama etapais pagal rengiamus
metinius priemonių planus.
Europos Komisija, vykdydama savo įsipareigojimus, iki 2006 m. skyrė 530 mln. eurų. 2007–
2013 metų laikotarpiu Ignalinos programai skirta 837 mln. eurų. 2014–2020 metų laikotarpiu
Ignalinos programai numatyta 450,8 mln. eurų, iš kurių 2014–2015 m. kasmetiniais Europos
Komisijos sprendimais jau skirta 122,5 mln. eurų. Šiais kasmetiniais sprendimais Europos
Komisija patvirtina ir atitinkamų metų Ignalinos programos metines darbo programas.
Iš ES biudžeto skiriamos Ignalinos programos lėšos administruojamos dviem būdais: 1) per
Tarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, administruojamą Europos
25
rekonstrukcijos ir plėtros banko pagal šio fondo taisykles ir banko pirkimo procedūras; 2) per
Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programą, tiesiogiai administruojamą Lietuvos
institucijų.
Valstybės biudžeto lėšos naudojamos projektų mokesčiams padengti bei tam tikroms
projektinėms veikloms, kurios negali būti finansuojamos ES lėšomis, vykdyti.
Programos vertinimas nėra atliktas.
Programa yra tęstinė.
Programos
kuratorius
Energetikos viceministras Simonas Šatūnas
Programos
vykdytojai:
Energetikos ministerija
26
2 lentelė. 2017–2019 metų programos tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai (tūkst. Eur)
Tikslo,
uždavinio,
priemonės
kodas
Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas
2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai
Tarpinstitucinio veiklos plano kodas iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
iš viso
iš jų
darbo užmokes
čiui
iš viso
iš jų
darbo užmok
esčiui
iš viso
iš jų
darbo užmok
esčiui
01.01. Nacionalinės energetikos strategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos ministerijos programa
01.01.01
Tikslas: Formuoti Lietuvos
energetikos politiką ir užtikrinti
veiksmingą jos įgyvendinimą
4.055 4.007 1.602 48 4.265 4.217 1.629 48 4.225 4.177 1.627 48
01.01.01.01 Uždavinys: Vykdyti sisteminę
energetikos sektoriaus pertvarką 3.012 2.964 1.512 48 3.170 3.122 1.537 48 3.160 3.112 1.537 48
01.01.01.01.01
Priemonė: Sisteminę energetikos
sektoriaus pertvarką įgyvendinančių
teisės aktų projektų rengimas
2.682 2.634 1.356 48 2.840 2.792 1.381 48 2.840 2.792 1.381 48 VP
01.01.01.01.02 Techninė parama veiksmų programai
administruoti (ES Sanglaudos fondas) 220 220 156 0 220 220 156 0 220 220 156 0
01.01.01.01.03
Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą (ES
Socialinis fondas)
50 50 0 0 50 50 0 0 40 40 0 0
01.01.01.01.04
Techninė parama, skirta veiksmų
programai vertinti (ES Socialinis fondas)
60 60 0 0 60 60 0 0 60 60 0 0
01.01.01.02
Uždavinys: Atstovauti Lietuvos
energetikos politikos interesams ES institucijose ir tarptautinėse
organizacijose formuojant ir
įgyvendinant Lietuvos ir ES energetikos politiką
392 392 90 0 440 440 92 0 410 410 90 0
01.01.01.02.01 Priemonė: Lietuvos energetikos atašė
ES funkcijų vykdymo užtikrinimas 370 370 90 0 390 390 92 0 388 388 90 0
01.01.01.02.02
Priemonė: Dalyvavimas (narystė) tarptautinėse energetikos
organizacijose
22 22 0 0 50 50 0 0 22 22 0 0
27
Tikslo,
uždavinio,
priemonės
kodas
Tikslo, uždavinio, priemonės
pavadinimas
2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai
Tarpinstitucinio
veiklos plano kodas iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
iš viso
iš jų darbo
užmokes
čiui
iš viso
iš jų darbo
užmok
esčiui
iš viso
iš jų darbo
užmok
esčiui
01.01.01.03
Uždavinys: Įgyvendinti Lietuvos branduolinės energetikos politiką ir
atstovauti jai tarptautinėse
organizacijose
651 651 0 0 655 655 0 0 655 655 0 0
01.01.01.03.01
Priemonė: Saugus radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir atliekynų
eksploatavimas
351 351 0 0 355 355 0 0 355 355 0 0
01.01.01.03.02
Priemonė: Dalyvavimas Tarptautinės
atominės energetikos agentūros (TATENA) veikloje
300 300 0 0 300 300 0 0 300 300 0 0
01.01.02
Tikslas: Sujungti Lietuvos
energetines sistemas su Europos
Sąjungos sistemomis
7.917 7.917 0 0 35.931 35.931 0 0 23.975 23.975 0 0 EITP/
TEN-E
01.01.02.01 Uždavinys: Užtikrinti strateginių
energetikos projektų įgyvendinimą 7.917 7.917 0 0 35.931 35.931 0 0 23.975 23.975 0 0
EITP/
TEN-E
01.01.02.01.01
Priemonė: Strateginių ir kitų energetikos projektų vystymas,
įgyvendinimo priežiūra ir
koordinavimas
7.917 7.917 0 0 35.931 35.931 0 0 23.975 23.975 0 0 EITP/
TEN-E
01.01.03
Tikslas: Siekti darnios energetikos
sektoriaus plėtros 71.093 71.093 0 0 119.423 119.423 0 0 102.532 102.532 0 0
01.01.03.01
Uždavinys: Didinti energijos
gamybos, energijos išteklių ir
energijos vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimą
71.093 71.093 0 0 119.423 119.423 0 0 102.532 102.532 0 0
28
Tikslo,
uždavinio,
priemonės
kodas
Tikslo, uždavinio, priemonės
pavadinimas
2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai
Tarpinstitucinio
veiklos plano kodas iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
iš viso
iš jų darbo
užmokes
čiui
iš viso
iš jų darbo
užmok
esčiui
iš viso
iš jų darbo
užmok
esčiui
01.01.03.01.01
Priemonė: Energetikos agentūros
veiklos plano priemonių energetinio
efektyvumo ir atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros srityje
įgyvendinimas
430 430 0 0 430 430 0 0 436 436 0 0 VP
01.01.03.01.02
Priemonė: Didinti viešųjų valstybinių
kultūros pastatų energinį efektyvumą
579 579 0 0 579 579 0 0 579 579 0 0 TVP-
22 (2016)
01.01.03.01.03
Priemonė: Mažinti oro taršą – skatinti
pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo šilumos energijai gaminti,
efektyvesnę šilumos energijos gamybą 579 579 0 0 579 579 0 0 579 579 0 0
TVP-
23 (2016)
01.01.03.01.04
Priemonė: Didinti viešųjų valstybinių sveikatos paslaugų pastatų energinį efektyvumą
1.158 1.158 0 0 1.158 1.158 0 0 1.158 1.158 0 0 TVP-
23 (2016)
01.01.03.01.06
Priemonė: Didinti energijos gamybos efektyvumą namų ūkiuose
0 0 0 0 290 290 0 0 290 290 0 0 TVP
21 (2016)
01.01.03.01.07
Priemonė: Skatinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus
2.009 2.009 0 0 6.155 6.155 0 0 5.153 5.153 0 0 TVP-
18 (2016)
29
Tikslo,
uždavinio,
priemonės
kodas
Tikslo, uždavinio, priemonės
pavadinimas
2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai
Tarpinstitucinio
veiklos plano kodas iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
iš viso
iš jų darbo
užmokes
čiui
iš viso
iš jų darbo
užmok
esčiui
iš viso
iš jų darbo
užmok
esčiui
01.01.03.01.09
Priemonė: Kitos 2014‑2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimas
61.021 61.021 0 0 98.982 98.982 0 0 86.337 86.337 0 0
01.01.03.01.11 Priemonė: Skatinti elektros energijos skirstymo tinklų modernizavimo ir plėtros projektus
1.500 1.500 0 0 5.000 5.000 0 0 5.000 5.000 0 0 TVP
18 (2016)
01.01.03.01.12 Priemonė: Skatinti nedidelės galios biokuro kogeneraciją
3.000 3.000 0 0 6.000 6.000 0 0 3.000 3.000 0 0 TVP
18 (2016)
01.01.03.01.14 Priemonė: Patikimo centralizuoto šilumos tiekimo organizavimo užtikrinimas Ukmergės rajono savivaldybėje
817 817 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
01.01.03.01.15 Priemonė: Nacionalinės Šilumos ūkio plėtros programos duomenų bazės sukūrimas
0 0 0 0 250 250 0 0 0 0 0 0
1. Iš viso Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetas 83.065 83.017 1.602 48 159.619 159.571 1.629 48 130.732 130.684 1.627 48
iš jo:
49 49 23 0 49 49 23 0 40 40 23 0 1.1. bendrojo finansavimo lėšos
1.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos
78.044 78.044 133 0 154.955 154.955 133 0 126.343 126.343 133 0
30
Tikslo,
uždavinio,
priemonės
kodas
Tikslo, uždavinio, priemonės
pavadinimas
2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai
Tarpinstitucinio
veiklos plano kodas iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
iš viso
iš jų darbo
užmokes
čiui
iš viso
iš jų darbo
užmok
esčiui
iš viso
iš jų darbo
užmok
esčiui
1.3. tikslinės paskirties lėšos ir
pajamų įmokos
2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos
teisėtai gautos lėšos)
Iš viso programai finansuoti (1+2) 83.065 83.017 1.602 48 159.619 159.571 1.629 48 130.732 130.684 1.627 48
01.87. Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas ir tvarkymas
01.87.01
Tikslas: Kaupti naftos produktų
valstybės atsargas, įgyvendinant ES
ir nacionalinės teisės reikalavimus
1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0
01.87.01.01 Uždavinys: Tvarkyti sukauptas naftos
produktų valstybės atsargas 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0
01.87.01.01.01
Priemonė: Atsargų atnaujinimo,
keitimo, laikymo, perteklinių atsargų
pardavimo, saugojimo organizavimas ir apskaita
1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0
1. Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas
1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0
31
Tikslo,
uždavinio,
priemonės
kodas
Tikslo, uždavinio, priemonės
pavadinimas
2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai
Tarpinstitucinio
veiklos plano kodas iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
iš viso
iš jų darbo
užmokes
čiui
iš viso
iš jų darbo
užmok
esčiui
iš viso
iš jų darbo
užmok
esčiui
iš jo:
1.1. bendrojo finansavimo lėšos
1.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės
paramos lėšos
1.3. tikslinės paskirties lėšos ir
pajamų įmokos
2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama
projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)
Iš viso programai finansuoti (1+2) 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0 1.300 1.300 0 0
72.10. Ignalinos programos administravimas Lietuvoje
72.10.01. Tikslas: Užtikrinti saugų Ignalinos
AE eksploatavimo nutraukimo ir
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo
procesą bei didinti energijos
efektyvumą Ignalinos AE regione
73.981 73.981 0 0 75.202 75.202 0 0 76.607 76.607 0 0
72.10.01.01 Uždavinys: Įgyvendinti Ignalinos AE
eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo
projektus pagal patvirtintą planą bei
įgyvendinti energijos efektyvumo didinimo priemones Ignalinos AE
regione
73.981 73.981 0 0 75.202 75.202 0 0 76.607 76.607 0 0
72.10.01.01.01 Priemonė: Užtikrinti, kad būtų suteikta mokslinės-techninės paramos
organizacijų parama Valstybinei
atominės energetikos saugos inspekcijai (toliau – VATESI),
vertinant projektus, susijusius su
Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimu
998 998 0 0 467 467 0 0 467 467 0 0 TVP-34 (2017)
72.10.01.01.03 Priemonė: Užtikrinti Ignalinos AE
valdymą, įdiegti į rezultatus
orientuotą valdymą, ir stiprinti gebėjimus vykdyti Ignalinos AE
eksploatavimo nutraukimo projektus
4.562 4.562 0 0 4.642 4.642 0 0 4.399 4.399 0 0 TVP-34 (2017)
72.10.01.01.04 Priemonė: Saugiai eksploatuoti
galutinai sustabdytus Ignalinos AE 25.139 25.139 0 0 26.322 26.322 0 0 24.800 24.800 0 0 TVP-34 (2017)
32
Tikslo,
uždavinio,
priemonės
kodas
Tikslo, uždavinio, priemonės
pavadinimas
2017 metų asignavimai 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai
Tarpinstitucinio
veiklos plano kodas iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
iš viso
iš jų darbo
užmokes
čiui
iš viso
iš jų darbo
užmok
esčiui
iš viso
iš jų darbo
užmok
esčiui
pirmąjį ir antrąjį reaktorius iki bus
gauta licencija nutraukti jų
eksploatavimą ir pasirengti saugiai iškrauti branduolinį kurą
72.10.01.01.05 Priemonė: Pasirengti Ignalinos AE
pirmojo ir antrojo reaktorių, su jais
susijusių įrenginių ir sistemų saugiam išmontavimui ir juos išmontuoti,
nugriauti nebenaudojamus Ignalinos
AE pastatus
15.036 15.036 0 0 15.092 15.092 0 0 15.268 15.268 0 0 TVP-34 (2017)
72.10.01.01.06 Priemonė: Suprojektuoti ir pastatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo
įrenginius, sutvarkyti Ignalinos AE
eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo atliekas
20.434 20.434 0 0 27.236 27.236 0 0 30.471 30.471 0 0 TVP-34 (2017)
72.10.01.01.12 Priemonė: Vykdyti energijos
efektyvumo didinimo projektus
Ignalinos AE regione
7.812 7.812 0 0 1.443 1.443 0 0 1.202 1.202 0 0 TVP-34 (2017)
1. Iš viso Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetas 73.981 73.981 0 0 75.202 75.202 0 0 76.607 76.607 0 0
iš jo:
1.1. bendrojo finansavimo lėšos 6.760 6.760 0 0 7.814 7.814 0 0 8.327 8.327 0 0
1.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos
66.162 66.162 0 0 67.073 67.073 0 0 68.004 68.004 0 0
1.3. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos
apmokėti bendrai finansuojamų iš ES
fondų lėšų projektų netinkamam finansuoti iš ES fondų lėšų pirkimo ir
(arba) importo PVM
1.059 1.059 0 0 315 315 0 0 276 276 0 0
2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos
teisėtai gautos lėšos)
Iš viso programai finansuoti (1+2) 73.981 73.981 0 0 75.202 75.202 0 0 76.607 76.607 0 0
33
3 lentelė. Programų tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės
Vertinimo
kriterijaus kodas Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai
Vertinimo kriterijų reikšmės
2016 metų 2017 metų 2018 metų 2019 metų
Nacionalinės energetikos strategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos ministerijos programa
1-ajam programos tikslui: Formuoti Lietuvos energetikos politiką ir užtikrinti veiksmingą jos
įgyvendinimą
R-01.01-01-01 Per energijos išteklių biržą įsigyta tam tikrų energijos išteklių dalis, lyginant su bendru per metus Lietuvoje
suvartotu atitinkamu energijos išteklių kiekiu biokuro srityje, procentais 100 100 100 100
1-ajam tikslo uždaviniui: Vykdyti sisteminę energetikos sektoriaus pertvarką
P-01.01-01-01-01 Pakeista šilumos tiekimo veiklos reguliavimo ir kontrolės sistema: parengti atitinkamų teisės aktų
projektai, vienetais 2 2 2 2
2-ajam tikslo uždaviniui: Atstovauti Lietuvos energetikos politikos interesams ES institucijose ir
tarptautinėse organizacijose formuojant ir įgyvendinant Lietuvos ir ES energetikos politiką
P-01.01-01-02-01
Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje išlaikomų Energetikos ministerijos pareigybių
skaičius, vienetais 2 2 2 2
3-iajam tikslo uždaviniui: Įgyvendinti Lietuvos branduolinės energetikos politiką ir atstovauti jai
tarptautinėse organizacijose
P-01.01-01-03-01 Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos priemonių įgyvendinimas, procentais 100 100 100 100
2-ajam programos tikslui: Sujungti Lietuvos energetines sistemas su Europos Sąjungos sistemomis
R-01.01-02-01 Naudodamiesi suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra Lietuvoje, gamtinių dujų tiekimą vykdo
tarpusavyje nesusiję šaltiniai, vienetais ≥1 ≥1 ≥1 ≥1
R-01.01-02-02 Herfindahl-Hirschman energijos indeksas12 Lietuvos didmeninėje elektros energijos rinkoje 2800 2800 2800 2800
R-01.01-02-03 Herfindahl-Hirschman* energijos indeksas Lietuvos gamtinių dujų rinkoje 7 500 5 000 5 000 5 000
R-01.01-02-04 Mažos apimties SGD paskirstymo stoties projekto užbaigimas, procentais - 100 - -
1-ajam tikslo uždaviniui: Užtikrinti strateginių energetikos projektų įgyvendinimą
P-01.01-02-01-01 Laiku baigti Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties projekte numatyti statybos darbai Lietuvos teritorijoje,
procentais 10 31 31 49
P-01.01-02-01-02 Atlikta „Baltijos šalių ilgalaikio izoliuoto darbo tyrimas“ studija, procentais - 100 - -
3-iajam programos tikslui: Siekti darnios energetikos sektoriaus plėtros
R-01.01-03-01 Šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir patiektos į centralizuoto šilumos
tiekimo (CŠT) sistemas, dalis, procentais 50 60 60 70
R-01.01-03-02 Pirminės energijos vartojimo intensyvumas, tonų naftos ekvivalento vienam realiam BVP vienetui 83,6 83 82,5 82
R-01.01-03-03 Galutinės energijos vartojimo intensyvumas, tonų naftos ekvivalento vienam realiam BVP vienetui 67,9 67 66,5 66
12 Herfindahl-Hirschman (HHI) indeksas parodo energijos importo šaltinių koncentracijos laipsnį, lyginant su visu energijos importu. Šis indeksas gali būti apskaičiuojamas skirtingoms
energijos rūšims (elektrai, dujoms ir pan.).
34
Vertinimo
kriterijaus kodas Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai
Vertinimo kriterijų reikšmės
2016 metų 2017 metų 2018 metų 2019 metų
R-01.01-03-04 Sunaudotos galutinės energijos kiekio sumažėjimas kultūros viešųjų paslaugų pastatuose, kuriuose
įgyvendintos energinio efektyvumo priemonės, kaupiamaisiais procentais (TVP-22 (2016) 0 20 20 30
R-01.01-03-05 Sutaupytas galutinės energijos kiekis centrinės valdžios viešuosiuose pastatuose, GWh 10 15 20 25
R-01.01-03-06 Galutinės energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas, palyginti su 2010 metais, procentais (TVP 18
2016) 9 10,5 11 11,5
1-ajam tikslo uždaviniui: Didinti energijos gamybos, energijos išteklių ir energijos vartojimo
efektyvumą bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą
P-01.01-03-01-01 Parengti teisės aktai, skatinantys taupyti ir efektyviau naudoti energiją, vienetais 1 1 1 1
P-01.01-03-01-02 Parengtų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą reglamentuojančių teisės aktų skaičius, vienetais 3 3 2 2
P-01.01-03-01-03 Energetikos agentūros veiklos plano priemonių įgyvendinimas, procentais 100 100 100 100
P-01.01-03-01-04
Centralizuoto aprūpinimo šiluma, įmonėse, dalyvaujančiose Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais
taršos leidimais sistemoje, centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos
išteklių, dalis, procentais per metus (TVP 18 (2016)
40 65 65 65
P-01.01-03-01-05 Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis, palyginti su bendru šalies
elektros energijos suvartojimu, procentais per metus (TVP 18 (2016) 14 15 16 19
P-01.01-03-01-06 Įrengtų naujų ir (arba) atnaujintų transformatorių pastočių ir (arba) skirstyklų, skaičius, vienetais per metus
(TVP 18 (2016) 0 0 6 9
P-01.01-03-01-07 Bendro transporto kuro balanso dalis, kurią sudaro biodegalai, ne mažiau kaip, procentais (TVP 18 (2016) 5,1 5,3 5,3 7,0
P-01.01-03-01-08 Įgyvendintų priemonių, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo didinimu namų ūkio ir paslaugų
sektoriuose, skaičius, vienetais (TVP 18 (2016) 5 6 7 8
P-01.01-03-01-09 Energijos taupymo požiūriu atnaujintų viešosios paskirties pastatų skaičius nuo 2008 metų, kaupiamaisiais
vienetais (TVP 18 (2016) 905 913 950 980
P-01.01-03-01-10 Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos balanse, procentais (TVP 18 (2016) 25 26 27 27
P-01.01-03-01-11 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas per metus, keičiant iškastinį kurą naudojančius katilus į
AEI naudojančius katilus (tonų CO2) (TVP-23 (2016) 0 0 0 80,000
P-01.01-03-01-12
Sunaudotos galutinės energijos kiekio sumažėjimas viešųjų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų
pastatuose, kuriuose įgyvendintos energinio efektyvumo priemonės, kaupiamaisiais procentais. (TVP-23
(2016)
20 20 20 30
Valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programa
1-ajam programos tikslui: Kaupti naftos produktų valstybės atsargas, įgyvendinant ES ir
nacionalinės teisės reikalavimus
R-01.87-01-01 Įpareigojimo valstybės lėšomis sukaupti ir išlaikyti naftos produktų valstybės atsargas ne mažiau kaip 30
dienų vykdymas, procentais 100 100 100 100
1-ajam tikslo uždaviniui: Tvarkyti sukauptas naftos produktų valstybės atsargas
35
Vertinimo
kriterijaus kodas Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai
Vertinimo kriterijų reikšmės
2016 metų 2017 metų 2018 metų 2019 metų
P-01.87-01-01-01 Įpareigojimo valstybės lėšomis sukaupti ir išlaikyti ne mažiau kaip 30-ties dienų poreikį atitinkančių
naftos produktų valstybės atsargas vykdymas, procentais 100 100 100 100
Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa
1-ajam programos tikslui: Užtikrinti saugų Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų
atliekų tvarkymo procesą bei didinti energijos efektyvumą Ignalinos AE regione
R-72.10-01-01
Panaudota Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo lėšų dalis skaičiuojant nuo bendros planuojamos
Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo vertės (neatsižvelgiant į infliaciją ir nenumatytas aplinkybes),
procentais
40,3 42,9 46 49,1
R-72.10-01-02 Pasiekti Ignalinos AE vykdomų projektų įgyvendinimo rodikliai, procentais 100 100 100 100
R-72.10-01-03
Sutaupyta šilumos energijos, renovavus Visagino savivaldybės visuomeninės paskirties pastatus (iki
2017 metų pabaigos numatoma renovuoti 12 visuomeninės paskirties pastatų, kurių pradinis šilumos
energijos suvartojimas buvo 7 667 MWh per metus), megavatvalandėmis (TVP-34 (2017)
- 3409 - -
R-72.10-01-04 Sutaupyta elektros energijos, įgyvendinus Ignalinos rajono savivaldybės gatvių apšvietimo sistemos
modernizavimo projektą, per metus (megavatvalandėmis) (TVP-34 (2017) - 44 - -
1-ajam tikslo uždaviniui: Įgyvendinti Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų
atliekų tvarkymo projektus pagal patvirtintą planą bei įgyvendinti energijos efektyvumo didinimo
priemones Ignalinos AE regione
P-72.10-01-01-01 Gautos Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų licencijos ir (arba) leidimai, vienetais (TVP-34
(2017) 2 5 5 1
P-72.10-01-01-02 Išmontuotos Ignalinos AE pirmojo ir antrojo reaktorių blokų įrangos kiekis, (pirmojo bloko A1, G1 ir D1
pastatuose, antrojo bloko G2 ir saugomos zonos pastatuose), tonomis (TVP-34 (2017) 6,395 6,410 6,383 6,372
Atkreiptinas dėmesys, kad tarpinstitucinių veiklos planų rodikliai, kuriuos įgyvendina ir kitos ministerijos, nėra įtraukti. Duomenys apie rodiklius yra
teikiami tarpinstitucinių veiklos planų koordinatoriams.
36
4. SUVESTINĖ INFORMACIJA
4 lentelė. 2017 metų pareigybių skaičius pagal institucijas ir pareigybių grupes (tūkst. Eur)
Eil. Nr. Institucijos pavadinimas
Pareigybių skaičius (vienetais)
Pareigybių
skaičius iš
viso
Išlaidos darbo
užmokesčiui
tūkst. Eur
Institucijos/įstaigos vadovai
ir pavaduotojai (ministras,
viceministrai, kancleris,
ministro patarėjas)
Kitų padalinių vadovai ir
pavaduotojai
(skyrių vedėjai, vedėjų
pavaduotojai)
Specialistai/
neturintys pavaldžių asmenų
ir kiti
(įskaitant spec. atašė, jų
pavaduotojus ir padėjėjus)
iš viso iš jų valstybės
tarnautojai iš viso
iš jų
valstybės
tarnautojai
iš viso
iš jų
valstybės
tarnautojai
1. Energetikos ministerija
Išlaidos darbo užmokesčiui tūkst. Eur
8 7 17 17 73 64 99 1.60213
220 172 317 317 1020 890 1.557
13 Įskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio
(atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo nuostatas apskaičiuota Energetikos ministerijos valstybės tarnautojams dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies
grąžinimo kompensacijos dalis, t.y. 45 tūkst. eurų.
37
5 lentelė. 2017-2019 metų valstybės investicijų projektai ir asignavimai
(tūkst. Eur)
Priemonės
kodas
Investicijų projekto
pavadinimas
Įgyvendinimo
terminai
Ben
dra
ver
tė
Pan
audo
ta l
ėšų
ik
i 2
01
6 m
etų
Pla
nuo
jam
a p
anau
do
ti 2
016
met
ais
2017 metais 2018 metais 2019 metais
pra
dži
a
pab
aig
a
Lie
tuvo
s R
esp
ub
lik
os
val
sty
bės
biu
dže
to l
ėšų
po
reik
is
iš jų
Lie
tuvo
s R
esp
ub
lik
os
val
sty
bės
biu
dže
to l
ėšų
po
reik
is
iš jų
Lie
tuvo
s R
esp
ub
lik
os
val
sty
bės
biu
dže
to l
ėšų
po
reik
is
iš jų
įsta
igų
paj
amų
įmo
ko
s
Eu
rop
os
Sąj
ung
os
ir
kit
a ta
rpta
uti
nė
fin
ansi
nė
par
ama
įsta
igų
paj
amų
įmo
ko
s
Eu
rop
os
Sąj
ung
os
ir
kit
a t
arpta
uti
nė
fin
ansi
nė
par
ama
įsta
igų
paj
amų
įmo
ko
s
Eu
rop
os
Sąj
ung
os
ir
kit
a ta
rpta
uti
nė
fin
ansi
nė
par
ama
72.10.01.01.01
72.10.01.01.03
72.10.01.01.04
72.10.01.01.05
72.10.01.01.06
72.10.01.01.12
Ignalinos atominės
elektrinės eksploatavimo
nutraukimo projektų
vykdymas
2005 202614 147.217 24.47415 11.866 13.721 0 13.518 19.699 0 19.699 16.105 0 16.105
01.01.02.01.01 „LitPol Link“ projekto
vykdymas 2015 2016 27.377 10.951 16.426 0 0 0 0 0 0 0 0 0
01.01.02.01.01
Prijungimo prie
kontinentinės Europos
tinklų darbui sinchroniniu
režimu vykdymas
2016 2019 75016 0 0 750 0 750 0 0 0 0 0 0
14 Įgyvendinimo termino pabaiga nurodyta 2020 m., atitinka 2014–2020 m. finansinės perspektyvos Europos Sąjungos paramos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui
laikotarpį. 15 Europos Sąjungos lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos, turėjusios investicinę klasifikaciją, yra išmokėtos iš Ūkio ministerijos (iki 2009 m.) ir Energetikos ministerijos (nuo 2009 m.)
asignavimų. 16 Bendra vertė bei poreikis pagal metus yra tikslinamas, atsižvelgiant į numatomų atlikti projektų apimtį.
38
Priemonės
kodas
Investicijų projekto
pavadinimas
Įgyvendinimo
terminai
Ben
dra
ver
tė
Pan
audo
ta l
ėšų
ik
i 2
01
6 m
etų
Pla
nuo
jam
a p
anau
do
ti 2
016
met
ais
2017 metais 2018 metais 2019 metais
pra
dži
a
pab
aig
a
Lie
tuvo
s R
esp
ub
lik
os
val
sty
bės
biu
dže
to l
ėšų
po
reik
is
iš jų
Lie
tuvo
s R
esp
ub
lik
os
val
sty
bės
biu
dže
to l
ėšų
po
reik
is
iš jų
Lie
tuvo
s R
esp
ub
lik
os
val
sty
bės
biu
dže
to l
ėšų
po
reik
is
iš jų
įsta
igų
paj
amų
įmo
ko
s
Eu
rop
os
Sąj
ung
os
ir
kit
a ta
rpta
uti
nė
fin
ansi
nė
par
ama
įsta
igų
paj
amų
įmo
ko
s
Eu
rop
os
Sąj
ung
os
ir
kit
a t
arpta
uti
nė
fin
ansi
nė
par
ama
įsta
igų
paj
amų
įmo
ko
s
Eu
rop
os
Sąj
ung
os
ir
kit
a ta
rpta
uti
nė
fin
ansi
nė
par
ama
01.01.03.01.02
01.01.03.01.03
01.01.03.01.04
01.01.03.01.06
01.01.03.01.07
01.01.03.01.09
01.01.03.01.11
01.01.03.01.12
Kitos 2014–2020 metų
Europos Sąjungos fondų
investicijos
2014 2023 501.461 0 363 69.046 0 69.046 101.738 0 101.738 82.090 0 82.090
01.01.02.01.01
Dujotiekių jungties tarp
Lenkijos ir Lietuvos
(GIPL) projekto vykdymas
2015 2021 46.540 752 1.167 7.042 0 7.042 23.476 0 23.476 14.103 0 14.103
01.01.01.01.01
Žemės, 330 kV Bitėnų
skirstomojo punkto
išplėtimo į 330/110 kV
transformatorių pastotę,
paėmimas visuomenės
poreikiams
2016 2017 24 0 2417 0 0 0 0 0 0 0 0 0
01.01.02.01.01
Magistralinio dujotiekio
„Klaipėda - Kuršėnai“
vykdymas
2015 2016 24.739 8.278 16.462 0 0 0 0 0 0 0 0 0
AB „Klaipėdos nafta“
suskystintųjų gamtinių
dujų terminalo
infrastruktūros plėtra
2013 2017 71.49918 30.000 0 41.499 0 0 0 0 0 0 0 0
17 Investicijų projekto vykdytojams nespėjus įsisavinti lėšų, poreikis bus asignavimus perkelti į 2017 m. 18 Valstybės garantuojama paskola.
39
6 lentelė. Valstybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai
Eil.
Nr.
Valstybės valdomos
įmonės pavadinimas Rodiklio pavadinimas
Planuojamos rodiklių reikšmės
2017 metais 2018 metais 2019 metais
1. AB Klaipėdos nafta Vidutinė siektina metinė nuosavo kapitalo kaina, proc. > 5 > 5 > 5
2. UAB „EPSO-G“ Bendrovės nuosavo kapitalo grąža, proc. < 7 > 9 < 10
Grupės nuosavo kapitalo grąža, proc. < 9 > 9 > 7
3. VĮ Energetikos agentūra Energetikos agentūros veiklos plano priemonių įgyvendinimas, proc. 100 100 100
4. VĮ Radioaktyviųjų atliekų
tvarkymo agentūra
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros metinės veiklos programos priemonių,
susijusių su smulkiaisiais radioaktyviųjų atliekų darytojais, įgyvendinimas proc. 100 100 100
Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos saugos užtikrinimas, nesukeliant neigiamo
poveikio aplinkai ir žmonėms, aplinkos monitoringo ataskaitų skaičius, vnt. 5 5 5
5. VĮ Ignalinos atominė
elektrinė
Pajamos už turto pardavimą ir suteiktas paslaugas, tūkst. eurų 1 850 1 850 1 850
Pajamos iš investicinės veiklos, tūkst. eurų 93,2 12,7 0
6. VĮ Lietuvos naftos
produktų agentūra
Įpareigojimo valstybės lėšomis sukaupti ir išlaikyti ne mažiau kaip 30-ties dienų poreikį
atitinkančių naftos produktų valstybės atsargas vykdymas, proc. 100 100 100
Valstybės lėšomis sukauptų šviesiųjų naftos produktų valstybės atsargų atnaujinimo
vykdymas, proc. 12 64 101
Susitarimų pagal gautas įpareigotų įmonių paraiškas sudarymas dėl naftos produktų
valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugų teikimo, proc. 100 100 100
40
PRIEDAI
VERTINIMO KRITERIJŲ TECHNINIAI PRIEDAI
už 2017 metus
Pavadinimas Kodas
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 31.900.2763
Integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas bei skatinti darnią ir
konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą 01
Galutinis energijos suvartojimas šalyje E-01-01
1. Apibrėžimas Energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams,
paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas),
žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami
energijos produktai, įskaitant elektros energiją ir
šilumos energiją, kurią elektros energijos ir šilumos
gamybai sunaudoja energetikos sektorius, ir elektros
energijos ir šilumos nuostolius skirstymo ir perdavimo
metu.
2. Ar tai naujas vertinimo kriterijus Ne
3. Pasirinkimo pagrindimas Įprastai naudojamas kriterijus šalyje suvartojamam
energijos kiekiui ir jo pokyčiui nustatyti.
4. Skaičiavimo metodas Galutinis energijos suvartojimas matuojamas energijos
vienetais – tonomis naftos ekvivalento (tne).
Skaičiavimus pagal ūkio subjektų pateiktus duomenis
atlieka Lietuvos statistikos departamentas
5. Duomenų šaltinis Lietuvos statistikos departamentas
6. Duomenų auditas –
7. Skaičiavimo reguliarumas Metinis
8. Už vertinimo kriterijų atsakingas
kontaktinis asmuo Mindaugas Stonkus, Energetikos ministerijos Šilumos
ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas
9. Kita informacija apie vertinimo kriterijaus
patikimumą –
41
Pavadinimas Kodas
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 31.900.2763
Integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas bei skatinti darnią ir
konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą 01
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime
metų pabaigoje (didesnio energijos vartojimo veiksmingumo scenarijaus atveju),
procentais
E-01-02
1. Apibrėžimas Atsinaujinantys energijos ištekliai yra atsinaujinantys
neiškastiniai energijos ištekliai – vėjo, saulės energija,
aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir
vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų
dujos, nuotekų perdirbimo įrenginių dujos ir biologinės
dujos ir kt.
2. Ar tai naujas vertinimo kriterijus Ne
3. Pasirinkimo pagrindimas Įprastai naudojamas kriterijus atsinaujinančių energijos
išteklių vartojimui šalyje įvertinti
4. Skaičiavimo metodas Taikoma skaičiavimo metodika, nurodyta Ataskaitos
apie pažangą skatinant ir naudojant atsinaujinančius
energijos išteklius teikimo Europos Komisijai tvarkos
aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 15 d.
nutarimu Nr. 1314, priede.
5. Duomenų šaltinis Lietuvos statistikos departamentas
6. Duomenų auditas –
7. Skaičiavimo reguliarumas Metinis
8. Už vertinimo kriterijų atsakingas
kontaktinis asmuo Dovilė Almanytė, Energetikos ministerijos
Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vedėja
9. Kita informacija apie vertinimo kriterijaus
patikimumą –
42
Pavadinimas Kodas
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 31.900.2763
Užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo
procesą skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas 02
VĮ Ignalinos atominės elektrinės vykdomų projektų įgyvendinimo rodiklių vykdymas,
procentais E-02-01
1. Apibrėžimas –
2. Ar tai naujas vertinimo kriterijus Ne
3. Pasirinkimo pagrindimas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo
nutraukimo darbai finansuojami iš kelių šaltinių,
didžioji dalis lėšų gaunama iš Europos Sąjungos
skiriamos tikslinės paramos, kurios apimtis yra derybų
objektas tvirtinant kiekvieną ES finansinę perspektyvą.
Dalies projektų vykdymo vėlavimas gali turėti įtakos
viso eksploatavimo nutraukimo proceso eigai ir
tolesniam finansavimui.
4. Skaičiavimo metodas Energetikos ministerija kasmet tvirtina metinius VĮ
Ignalinos atominės elektrinės tarp kurių yra
projektų vykdymo rodikliai, ir konkrečias siektinas
ketvirtines tų rodiklių reikšmes. Projektų vykdymui
skirta grupė rodiklių, kurie apima pagrindinius
projektus ir veiklas, ir atspindi kiekvieno projekto
vykdymą procentais, laiko panaudojimo
efektyvumo rodiklį ir projekto biudžeto
panaudojimo efektyvumo rodiklį.
100
y
x
kur x – atitinkamais metais įvykdytų projektų
įgyvendinimo rodiklių skaičius y – atitinkamiems metams patvirtintas projektų
įgyvendinimo rodiklių skaičius
5. Duomenų šaltinis VĮ Ignalinos atominės elektrinės ataskaitos
6. Duomenų auditas –
7. Skaičiavimo reguliarumas Metinis
8. Už vertinimo kriterijų atsakingas
kontaktinis asmuo Asta Žalnieriūtė, Ignalinos atominės elektrinės
eksploatavimo nutraukimo skyriaus vedėja
9. Kita informacija apie vertinimo kriterijaus
patikimumą –
43
Pavadinimas Kodas
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 31.900.2763
Užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo
procesą skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas 02
Galiojančių Ignalinos AE VATESI išduotų licencijų dalis, procentais E-02-02
1. Apibrėžimas –
2. Ar tai naujas vertinimo kriterijus Ne
3. Pasirinkimo pagrindimas Vadovaujantis Branduolinės energijos įstatymo
nuostatomis, branduolinės energetikos objekto
eksploatavimas ar eksploatavimo nutraukimas
leidžiamas tik turint atitinkamą licenciją.
4. Skaičiavimo metodas 100
y
x
kur x – galiojančių IAE VATESI išduotų licencijų
skaičius; y – bendras IAE VATESI išduotų licencijų skaičius
5. Duomenų šaltinis Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
6. Duomenų auditas –
7. Skaičiavimo reguliarumas Metinis
8. Už vertinimo kriterijų atsakingas
kontaktinis asmuo Asta Žalnieriūtė, Ignalinos atominės elektrinės
eksploatavimo nutraukimo skyriaus vedėja
9. Kita informacija apie vertinimo kriterijaus
patikimumą –