Kodėl žmonėms bus geriau gyventi
įgyvendinus 6 reformas?
6 REFORMŲ PRIEŽASČIŲ IR NAUDŲ GYVENTOJAMS
SANTRAUKA
2017 metai Lietuvos ekonomikai buvo sėkmingi – ekonomika augo sparčiausiai per paskutinius 5 metus, Lietuvos BVP 2017 m. augo 3,8 proc. Palyginimui Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 2,4 proc. Visgi sudėtingos daugiametės problemos vis dar kankina Lietuvą, jautriausias klausimas – demografija. Nuo 2006 m. gyventojų sumažėjo netoli 0,5 mln. asmenų. Skatina emigruoti: nepriimtini atlyginimai, perspektyva gauti menkas pensijas. Be to, šalyje nepriimtinas natūralus gyventojų pakaitumas dėl per didelio mirtingumo ir dėl per mažo gimstamumo ir tai nepalankiai veikia demografiją. Dėl to Vyriausybė siūlo visapusiškų reformų paketus iš karto 6 srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų. Švietimas apima pirmuosius 22 žmogaus gyvenimo metus. Asmenybės gyvenimo pradžioje nepadėjus tinkamo žinių ir įgūdžių pagrindo, vėlesnis valstybės įsikišimas padėtį menkai tepagerins. Įgyvendinus švietimo reformą, mokinių pasiekimų skirtumai tarp regionų ir didmiesčių sumažės 50 proc. Patyčių lygis, šiuo metu siekiantis 54 proc., sumažės ketvirtadaliu. Jaunimo nedarbas sumažės trečdaliu – nuo 15 iki 10 proc. Ilguoju laikotarpiu iki 1,5 karto padidės atlyginimas baigusiems geresnes švietimo įstaigas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą. Jau 2019 m. vaikai ir jų tėvai pajus reformos vaisius – bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai, mokinių pasiekimų vertinimas bus pakeistas į visapusišką asmenybės vertinimą, 62 proc. mokyklų bus aprūpintos modernesnėmis laboratorinėmis mokymo priemonėmis (šiuo metu tokių yra tik 11 proc.), 26 tūkst. daugiau mokinių galės lankyti būrelius. Mokytojo profesija taps prestižinė – mokytojai bus rengiami geriausiose aukštosiose mokyklose. 2019 m. mokytojų atlyginimai padidės vidutiniškai 14 proc. ir pasieks 1 000 eurų. Ateis naujų, jaunų, gabių mokytojų. Išskirtinis dėmesys mokymo kokybei didinti – 2019 m. 150 silpnų mokyklų (arba 40 tūkst. mokinių) bus suteikta išskirtinė pagalba mokymosi lygiui pakelti. 85 proc. mokyklų vykdys ne mažiau kaip vieną patyčių prevencijos programą.
Valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius 2019 m. išaugs daugiau kaip 3 000. Daugiausia naujų studijų galimybių bus sukurta šalies vystymuisi svarbiose gamtos, technologijos mokslų, inžinerijos srityse.
Jauniems žmonėms daugės paskatų pradėti mokslininko karjerą – 2019 m. dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai augs vidutiniškai 16 proc., arba 165 eurais (bruto), doktorantų stipendijos augs apie 370 eurų.
2
Ypač svarbu sveika ir veikli visuomenė, kurioje piliečiai gali ilgai išlikti darbingi ir visapusiškai džiaugtis gyvenimu. Įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą, kasmet bus išsaugota apie 350 gyvybių, sveiko gyvenimo metų trukmė pailgės 10 mėnesių, savižudybių sumažės trečdaliu. Jau 2019 m. pacientai ir jų artimieji pajus reformos vaisius: laukimo eilėje pas šeimos gydytoją laikas sutrumpės nuo 15 iki 7 dienų, eilės gauti gydytojo specialisto paslaugas laikas sutrumpės ketvirtadaliu nuo 40 iki 30 dienų. Padidėjus ilgalaikės slaugos prieinamumui sumažės artimųjų slaugos poreikis - dėl to apie 25 tūkst. gyventojų galės dirbti daugiau valandų. Medikai liks dirbti Lietuvoje – jiems atlyginimai didės vidutiniškai 20 proc. pradedant nuo 2018 m. I pusmečio. Investavimas į švietimo ir sveikatos apsaugą suteiks didesnes galimybes žmonėms patirti sėkmę. Tačiau savaime darbo vietos nesusikurs, dėl to reikia investuoti į mokesčių sistemos patrauklumą ir inovacijų plėtrą. Darbo jėgos mokesčiai mažės pagal aiškų trimetį planą, ypač gaunantiems vidutines pajamas asmenims, išplečiant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir jį nuosekliai didinant. Taip pat visiems sumažinant socialinio draudimo įmokos tarifą 2 proc. punktais. Gaunantiems VDU, mokesčių našta per 3 metus sumažės 5,1 proc. punkto. Gaunantiems 1,67 VDU, mokesčių našta sumažės 3,4 proc. punkto. Jau 2019 m. gaunantiems VDU atlyginimas į rankas augs 46 eurais, o gaunantiems 1,7 VDU atlyginimas į rankas augs 55 eurais per mėnesį. Pokyčius pajus 1 mln. dirbančių asmenų. Mokesčių sistema bus socialiai teisingesnė, aiškesnė, darbo mokesčiai bus mažiausi Baltijoje šalyse. Dėl inovacijų reformos penktadaliu greičiau augs bendrasis vidaus produktas (BVP), gyventojų atlyginimai didės šeštadaliu sparčiau, inovacijų pokyčiai palies net 50 proc. šalies įmonių. Modernioje valstybėje neturi būti vietos išsikerojusiai šešėlinei ekonomikai, dėl to sąlygos veikti legaliai pagerės, galimybių veikti nelegaliai sumažės. Šešėlio sumažinimas 2019 m. papildys viešuosius biudžetus 200 mln. eurų, kurie bus skirti gyventojų švietimui, sveikatai, darbo mokesčių mažinimui. Tam, kad geriau išugdyti ir sveikesni šalies gyventojai norėtų likti dirbti ir gyventi Lietuvoje, svarbu užtikrinti perspektyvias socialines garantijas, ypač finansiškai saugią senatvę. Nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus didesnes pensijas, siekiančias bent 50 proc. buvusio uždarbio. 2019 ir 2020 m. esamų pensininkų pensijos didės vidutiniškai apie 23 eurus. Šešios reformos, įgyvendinamos kartu, iš esmės pagerins gyvenimo, darbo ir vaikų auginimo aplinką Lietuvoje, žmonės daugiau uždirbs ir turės daugiau paskatų dirbti Lietuvoje. Pakeisime Lietuvos vaikų ateitį per švietimo sistemą, mažiau žmonių mirs pirma laiko, gyvens sveiką gyvenimą ilgiau, senatvė bus visavertė. Visapusiškai parengsime Lietuvą XXI amžiaus iššūkiams.
3
REFORMŲ PRIEŠISTORĖ IR KELIAS Į SĖKMĘ
2017 metai
Praėję metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi. Lietuvos BVP 2017 m. augo 3,8
proc. – tai sparčiausias augimo tempas per paskutinius 5 metus ir gerokai spartesnis už
Europos Sąjungos (ES) vidurkį – 2,4 proc. 2018 m. kovą Europos Komisijos (EK)
ataskaitoje apie Lietuvą akcentuota, kad panaudojame ekonomikos augimą didindami
socialinę įtrauktį1 – didesnė gyventojų dalis pajunta pokyčius. Ypač daug dėmesio
socialiniam saugumui ir socialinei gerovei skyrėme formuodami 2018 m. biudžetą –
bendras socialinės gerovės priemonių paketas siekė net 0,6 mlrd. eurų. 2018 m. kovą
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atkreipė dėmesį, kad
Lietuvos pokyčiai socialinės politikos srityje didina žmonių socialinį saugumą ir mažina
paskatas veikti šešėlyje2. Lietuvos valdžios sektoriaus balansas 2017 m. buvo geriausias
nuo nepriklausomybės atkūrimo – pasiektas fiskalinis perteklius, kuris, išankstiniais
duomenimis, sudarė 0,5 proc. BVP.
Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2018“ Lietuva
pakilo į 16 vietą, o jokia kita Vidurio ir Rytų Europos regiono
šalis nepagerino savo pozicijų. Esame palankiausių pasaulio
valstybių 20-tuke tarp 190 šalių, lenkiame tokias valstybes
kaip Airija (17 vieta) ar Vokietija (20 vieta). Migracijos
tendencijose taip pat išryškėjo teigiamas faktas – pirmą
kartą per daugiau kaip dešimtmetį 2017 m. gruodį užfiksuota, kad atvyko daugiau
asmenų, nei išvyko3.
Vyriausybės atsakymas į daugiametes lėtines Lietuvos ligas
Prie paskutinių reikšmingų ekonominių ir fiskalinių rodiklių prisidėjo Vyriausybės priimti
sprendimai. Tačiau tam tikros sudėtingos pagrindinės problemos vis dar daugelį metų
kankina Lietuvą. Jautriausias šalies gyvenimo klausimas
– demografijos paveikta darbo rinka. Demografijos
problematiką lemia socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
Nepriimtini atlyginimai ir perspektyva gauti menkas
pensijas skatina emigruoti, o per didelis mirtingumas ir
1 Ištrauka iš EK ataskaitos: Lithuania is experiencing a strong economic upswing and is using this opportunity to make growth more inclusive <...>. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/2018-european-semester-country-report-lithuania-en.pdf 2 Ištrauka iš EBPO ataskaitos: Recent reforms of the Labour Code, the unemployment insurance system, employment policies, minimum-income benefits and public pensions have reduced incentives for informal employment and raised income security. http://www.oecd.org/employment/lithuania-nee, ds-to-address-its-demographic-challenge-and-boost-job-quality.htm 3 Pagal 2018 m. kovo mėnesį galiojusius išankstinius duomenis.
Prie paskutinių reikšmingų
ekonominių ir fiskalinių
rodiklių prisidėjo
Vyriausybės priimti sprendimai.
Lietuvoje vis dar nepavyksta
išspręsti pagrindinių daugelį
metų besitęsiančių problemų,
pagrindinė iš jų – demografijos
veiksniai.
situacija
4
per mažas gimstamumas lemia nepriimtiną natūralų gyventojų pakaitumą. Nuo 2006 m.
gyventojų sumažėjo arti 0,5 mln. asmenų.
Kitas rizikos signalas rodo, kad nuo 2014 m. nebejudame
link ES vidurkio pagal gerovės rodiklį (BVP vienam
gyventojui). Lietuvos išsivystymo lygis išaugo 50 proc. per
pirmuosius 10 narystės ES metų. Tačiau jau kelerius
metus iš eilės matome, kad pažanga tiesiog sustojo –
2014–2016 m. mes nė kiek nepriartėjome prie vidutinio
europiečio gyvenimo lygio.
Lietuva jau ne kartą pademonstravo valią priimdama šaliai lemtingus sprendimus:
1918 m. įkūrė nepriklausomą valstybę, 1990 m. atkūrė
nepriklausomybę ir pasiekė pasaulinį pripažinimą, 2004 m.
tapo ES ir NATO nare. Neišvengiamai reikia imtis ryžtingų
veiksmų ir dabar – be ambicingų struktūrinių pertvarkų
nebus spartesnio augimo, be politikų, verslo ir visuomenės
susitelkimo nebesukursime tokio proveržio stebuklo, kokį kartu pasiekėme įstoję į ES.
Dėl to Vyriausybė siūlo visapusiškų reformų paketus iš karto 6 srityse: švietimo, sveikatos
apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų. Šių reformų
rezultatai ir tarpusavio sinergija pakeis Lietuvos socialinę ir ekonominę būklę, taip pat
padės spręsti opias demografijos problemas.
Švietimo ir sveikatos apsaugos sritys yra bene svarbiausios žmogaus gyvenimo cikle.
Švietimas apima pirmuosius 22 žmogaus gyvenimo metus, taigi jeigu gyvenimo pradžioje
nebus padėtas tinkamas žinių ir įgūdžių pagrindas
visapusiškai ugdant jauną asmenybę, vėlesnis valstybės
įsikišimas padėtį menkai tepagerins. Nuo švietimo
priklauso vaikų galimybės užsiimti gyvenime sėkminga
veikla, todėl itin svarbu kryptingai investuoti į šią sritį, kad
Lietuvos visuomenė būtų pajėgi atlaikyti naujojo amžiaus
išbandymus: konkurencingą aplinką, susijusią su žmonių
ir investicijų pritraukimu, nacionalinio saugumo iššūkius
ir kt. Ne mažiau svarbi sveika ir veikli visuomenė. Valstybės, kurioje įdiegta veiksminga
sveikatos apsaugos sistema, piliečiai gali ilgai išlikti darbingi ir visapusiškai džiaugtis
gyvenimu.
Kaip teigiama EBPO4 ataskaitoje, investavimas į švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugų
kokybės gerinimą ir prieinamumo didinimą sumažins nelygybę visuomenėje. Be abejo,
4 Ištrauka iš EBPO ataskaitos: Not only cash transfers but also increasing access to public services, such as high-quality education, training and healthcare, constitute long-term social investment to create greater equality of opportunities in the long run.
Lietuva istoriškai jau ne
kartą pademonstravo
apsisprendimo valią, ir jos
vėl reikia ambicingoms
struktūrinėms reformoms.
Vyriausybė siūlo reformų
paketus iš karto 6 srityse, ypač
pabrėždama kryptingas
investicijas į švietimą ir
sveikatos apsaugą. Tai padės
spręsti demografijos
problemas ir mažinti pajamų
nelygybę.
Gerovės pokyčių pažanga
tiesiog sustojo – 2014–
2016 m. mes nė kiek
nepriartėjome prie
vidutinio europiečio
gyvenimo lygio.
5
švietimo ir sveikatos sistemos savaime nekuria darbo vietų, dėl to būtina atitinkamai
investuoti į inovacijas, o svarbiausia – didinti darbo rinkos patrauklumą reformuojant
mokesčių sistemą, ją darant teisingesnę ir patrauklesnę investuotojams. Svarbu didinti
paskatas verslui veikti legaliai – užtikrinti sąžiningos konkurencijos aplinką ir mažinti
galimybę veikti nedeklaruojant veiklos. Tam, kad geriau išugdyti ir sveikesni šalies
gyventojai norėtų likti dirbti ir gyventi Lietuvoje, svarbu užtikrinti perspektyvias
socialines garantijas, ypač finansiškai saugią senatvę, todėl būtina reformuoti pensijų
sritį. Svarbu tai, kad struktūrinių reformų investicijos, dėl kurių didės BVP, leis padidinti
ir viešųjų biudžetų pajamas, vadinasi, ir sukaupti didesnius pensijų mokėjimo išteklius.
Pagrindinė problematika: per dideli mokinių pasiekimų skirtumai tarp regionų ir
didmiesčių (kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau nei dvejų papildomų
mokslo metų); Lietuvos ir sėkmingesnių ES ir EBPO valstybių mokinių pasiekimai
reikšmingai skiriasi; 31 proc. mokinių jaučiasi vieniši, 54 proc. mokinių patiria patyčias;
švietimo sistema neatitinka darbo rinkos poreikių; taikomųjų rezultatų ir naujomis
žiniomis grįstų inovacijų stygius, protų nutekėjimas.
Lietuvos socialinių tyrimų centro suburtos mokslininkų grupės teigimu, kryptingai į
švietimą Lietuvoje investuotas vienas milijonas eurų duos 5 kartus didesnę grąžą BVP.
Investicijos į švietimą kiekvienam visuomenės
nariui užtikrins geriausią išsilavinimą ir suteiks XXI
amžiui būtinų kompetencijų.
2019 m. bus atnaujintas ugdymo turinys ir
metodai. Atskiri mokomieji dalykai bus labiau
integruoti, orientuoti į ateities kompetencijas,
pritaikyti šiuolaikinei technologinei aplinkai.
Bendrasis ugdymas taps įtraukus – pritaikytas
kiekvieno vaiko individualiems poreikiams ir galimybėms. Keisis mokinių vertinimo
sistema: nuo šiol bus vertinami ne tik visų mokinių testų rezultatai, bet ir atliekamas
visapusiškas asmenybės vertinimas. Nauja vertinimo sistema leis formuoti reguliarų
padedantį tobulėti grįžtamąjį ryšį, jungiantį tėvus, mokytojus ir pačius mokinius.
Mokiniai bus aprūpinti geresnėmis mokymo priemonėmis – 62 proc. mokyklų 2019 m.
bus aprūpintos laboratorine įranga (šiuo metu tokių yra 11 proc.). Modernios mokymo
priemonės leis mokiniams ugdytis tyrėjo kompetenciją, kūrybiškumą, iniciatyvumą. Bus
sukurta 10 regioninių STEAM centrų – laboratorijų kompleksų, kuriuose visiems to
https://www.oecd.org/social/Focus-Inequality-and-Growth-2014.pdf
Numatomos investicijos į švietimo
gerinimą 2019 m. – 169 mln. eurų.
Keisis ugdymo ir dėstymo turinys, bus
įvesti kokybės garantai, augs mokytojų
ir dėstytojų atlyginimai, gerės mokinių
bendravimas, sumažės patyčių.
Švietimo reformos esmė
6
regiono mokiniams ir mokytojams bus prieinama pažangiausia gamtos mokslų ir
technologijų laboratorinė įranga.
Bus mokytojų rengimo ir profesinio augimo sistemos pertvarka. Mokytojai bus rengiami
geriausiose aukštosiose mokyklose: 3 pedagogų rengimo centrai, nauji keliai tapti
mokytoju, integruotų (kelių dalykų) mokytojai, pradedančiojo mokytojo pareigybė,
studijų programų atnaujinimas (nors pusmetis užsienyje), mokslo potencialo stiprinimas
pritraukiant geriausią tarptautinę patirtį (tarptautinių profesorių pritraukimas, mokslo
grantai), mokytojų kompetencijų ir persikvalifikavimo stiprinimas, mokytojų vertinimo
sistemos peržiūra, pareiginiai aprašai, dėstytojų ir tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas. Vyks
mokytojų poreikio prognozavimas. Švietimo sistemos darbuotojai bus motyvuoti,
taikant modernią ir mokymo kokybę gerinančią darbo apmokėjimo tvarką. Vidutinis
mokytojo viso etato atlyginimas 2019 m. padidės 14 proc. iki 1000 eurų. Moderni ir
teisinga mokytojų atlygio sistema, pagrįsta visų mokytojo darbų apmokėjimu, sudarys
sąlygas pritraukti jaunus mokytojus ir skatinti mokinių individualią pažangą.
2019 m. 150 silpnų mokyklų (t. y. šeštadaliui visų mokyklų) bus suteikta išskirtinė
pagalba, siekiant gerinti rezultatus. Numatoma pagerinti 40 tūkst. mokinių, šiuo metu
besimokančių silpnose mokyklose, pasiekimus. Neformaliojo švietimo plėtra apims 120
tūkst. mokinių, arba 35 proc. visų šalies mokinių (šiuo metu neformaliajame švietime
dalyvauja 94 tūkst. mokinių). Atsiras naujų veiklos krypčių (būrelių) pasiūla (pvz.,
robotika, inžinerija), didės vaikų fizinis aktyvumas, kūrybiškumas. 85 proc. mokyklų
vykdys ne mažiau kaip vieną patyčių prevencijos programą, sumažės patyčių mastas.
Valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius išaugs daugiau kaip 3000, arba
6,4 proc. Daugiausia naujų studijų galimybių bus sukurta šalies ūkio inovatyvumui itin
svarbiose gamtos, technologijos mokslų, inžinerijos, žemės ūkio mokslų srityse. Sutelkus
aukštųjų mokyklų potencialą, išgryninus jų profilius bus užtikrinta jose vykdomų visų
pakopų studijų kokybė. Bus toliau plėtojamas koleginis aukštasis mokslas ir profesinis
mokymas, kurie tiesiogiai susieti su šalies regionų bei ūkio sektorių darbo rinkos
poreikiais.
Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai augs vidutiniškai 16 proc. arba 165 eurais (bruto),
doktorantų stipendijos – apie 370 eurų. Jauniems žmonėms daugės paskatų sėkmingai
baigti doktorantūrą, įgyti mokslo laipsnį ir pradėti mokslininko karjerą. Bus investuojama
į kitose šalyse studijas baigusių mūsų šalies talentų susigrąžinimą, kitų šalių tyrėjų ir
dėstytojų pritraukimą.
Įgyvendinus šiuos uždavinius, mokinių pasiekimų skirtumai tarp regionų ir didmiesčių
sumažės 50 proc., visų mokinių pasiekimų lygis išaugs dešimtadaliu, patyčių mastas, šiuo
metu siekiantis 54 proc., sumažės ketvirtadaliu, jaunimo nedarbas sumažės 5 proc.
punktais (t.y. trečdaliu), o ilguoju laikotarpiu atlyginimai pabaigus geriau veikiančias
švietimo įstaigas ir įgijus aukštąjį išsilavinimą išaugs 1,5 karto.
7
Reformos investicijos į švietimą 2019 m. sieks 97 mln. eurų papildomų lėšų, o kartu su
ES fondų paramos lėšomis – 169 mln. eurų.
Pagrindinė problematika: mirtingumo rodikliai Lietuvoje 1,4 karto didesni už ES vidurkį;
mirčių, kurių buvo galima išvengti po kreipimosi į gydymo įstaigą, skaičius Lietuvoje
antras didžiausias ES po Latvijos; tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje (74,7 metų)
daugiau kaip 5 metais mažesnė už ES vidurkį (80,9 metų); mirčių, kurių buvo galima
išvengti dėl geresnės prevencijos ir sveikos gyvensenos, skaičius yra didžiausias ES;
dešimtadalis gyventojų iš viso atideda sveikatos priežiūros paslaugas dėl ilgų eilių;
neišvystyta ilgalaikė slauga sukuria didelių nepatogumų gyventojams.
Sveikatos apsaugos srities reforma, apimanti šeimos gydytojo komandų didinimą ir
mobilių paslaugų plėtrą, 2019 m. sumažins laukimo
eilėse pas šeimos gydytojus laiką perpus – nuo 15 iki
7 dienų ir tai pajus 0,5 mln. gyventojų.
Vystant telemediciną ir tobulinant pacientų
registravimo tvarką, eilės siekiant gauti
specializuotas paslaugas trumpės ketvirtadaliu –
nuo 40 ir 30 dienų ir tai pajus 250 tūkst. gyventojų.
Pagerės viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Kokybė bus užtikrina peržiūrint
sveikatos priežiūros įstaigų modelį. Medikams atlyginimai padidės vidutiniškai 20 proc.,
pradedant nuo 2018 m. I pusmečio. Prioritetą numatoma teikti mažiausiai
uždirbantiesiems. Gydytojo etato atlyginimo 20 proc. prieaugis sudaro apie 300 eurų
(bruto), slaugytojo etato – apie 150 eurų (bruto). Dėl augančių atlyginimų medikai liks
dirbti Lietuvoje. Konkretus darbuotojų atlyginimo dydis priklausys nuo viešosios įstaigos
vadovo sprendimo.
Daugiau pajėgų bus skirta reaguoti į ūmius infarkto ir insulto atvejus. Taip pat bus
sustiprinta prevencija. Gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio
ankstyvosios diagnostikos programose 2019 m. dalyvaus papildomai (palyginti su 2017
m.) 40 tūkst. žmonių, 2020 m. – 70 tūkst., 2021 m. – 110 tūkst., dėl to sumažės užleistų
onkologinių ligų atvejų, nes profilaktinės sveikatos programos leis nustatyti daugiau
onkologinių ligų ankstyvosiose stadijose.
Sumažės išlaidos vaistams, ypač tai pajus gaunantys mažas pajamas asmenys. Paciento
išlaidų kompensuojamiesiems vaistams dalis nuo visų išlaidų nuosekliai mažės nuo
21 proc. 2016 m. iki 16 proc. 2020 m.
2019 m. į sveikatos paslaugų
gerinimą bus investuota 126 mln.
eurų. Didės šeimos gydytojo
komandos, trumpės eilės pas
specialistus, augs medikų
atlyginimai, stiprės prevencija, pigs
vaistai, bus išplėtota ilgalaikė slauga.
Sveikatos reformos esmė
8
Higienos instituto ekspertų vertinimu, pagerinus sveikatos apsaugos paslaugas kasmet
bus išsaugota apie 350 gyvybių, o vidutinė sveiko gyvenimo trukmė pailgės 10 mėnesių.
Padidinus greitosios medicinos pagalbos brigadų, aptarnaujančių pacientus ūmiais
atvejais, skaičių, mirčių nuo infarkto sumažės trečdaliu, nuo insulto – ketvirtadaliu.
Savižudybių sumažės trečdaliu (2016 m. užfiksuota 28,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų,
2019 m. numatoma sumažinti iki 21,5 atvejo 100 tūkst., 2020 m. – 19,5 atvejo 100 tūkst.
gyventojų).
Efektyviai išplėtota ilgalaikės slaugos paslaugų sistema sudarys sąlygas 25 tūkst.
gyventojų dirbti daugiau valandų.
Reformos investicijos į sveikatą 2019 m. sieks 126 mln. eurų.
Pagrindinė problematika: darbuotojas nemato darbdavio sumokėtos socialinio
draudimo įmokų dalies; darbo apmokestinimas nepakankamai konkurencingas, palyginti
su regiono valstybėmis (Estija, Lenkija); Tarptautinio valiutos fondo (TVF), EBPO, Lietuvos
banko ir Valstybės kontrolės ekspertai paskelbtuose tyrimuose pažymi, kad Lietuvoje
neišnaudotos galimybės biudžetą papildyti pajamomis iš ekonomikos augimo
nestabdančių nekilnojamojo turto mokesčių; socialinis draudimas patiria didelių išlaidų
su draudimo įmokomis nesusietiems mokėjimams (bazinei pensijai).
Vyriausybė siūlo aiškų trimetį planą: 2019 – 2021 m. darbo jėgos mokesčiai mažės, ypač
gaunantiems vidutines pajamas asmenims,
išplečiant NPD taikymą iki 2,5 VDU ir jį nuosekliai
didinant. Taip pat visiems sumažinant socialinio
draudimo įmokos tarifą 2 proc. punktais.
Gaunantiems VDU, mokesčių našta per 3 metus
sumažės 5,1 proc. punkto. Gaunantiems 1,67 VDU,
mokesčių našta sumažės 3,4 proc. punkto. Pokyčius
pajus 1 mln. dirbančių asmenų. Jau 2019 metais
gaunantiems VDU atlyginimas į rankas augs 46 eurais per mėnesį, o gaunantiems 1,67
VDU atlyginimas į rankas augs 55 eurais per mėnesį. Darbo mokesčių našta bus
mažiausia tarp Baltijos šalių.
Mokesčių sistema pasidarys aiškesnė, sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio
draudimo įmokas, atitinkamai perskaičiuojant darbo jėgos mokesčių tarifus. Darbuotojo
socialinio draudimo (kartu su privalomu sveikatos draudimu) tarifas – 18,5 proc.,
darbdavio – 1,24 proc., GPM tarifas – 21 proc.
2019 m. investicijos į mokesčių
sistemą sieks 173 mln. eurų.
Mažesni darbo mokesčiai: „Sodros“
tarifas mažės visiems 2 proc.
punktais, plačiau bus taikomas NPD,
aiškią naudą pajus ir vidutines
pajamas gaunantieji.
Mokesčių reformos esmė
9
Mokesčių sistemoje bus daugiau socialinio
teisingumo: taikomas progresinis gyventojų
pajamų mokesčio (GPM) tarifas (25 proc.)
didesnėms pajamoms, siejant su „Sodros“ įmokų
lubomis; plečiamas nepagrindinio gyvenamosios
paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimas
(taikant 0,3 proc. tarifą), išlaikant esamą
nekilnojamo turto apmokestinimo sistemos progresyvumą nuo 220 tūkst. eurų. Gautos
papildomos lėšos bus skirtos vaiko pinigams, investicijoms į vaikų švietimą ir sveikatos
apsaugą. Mažinant aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų apmokestinimą ir
skatinant kurti naujas gerai apmokamas darbo vietas – įvedamos „Sodros” įmokų lubos:
2019 m. – 120 VDU per metus, 2020 m. – 84 VDU per metus, 2021 m. – 60 VDU per
metus. Tai reiškia, kad 2021 m. įmokų lubos atitiks socialinių išmokų lubas.
Reformos investicijos į mokesčių sistemą 2019 m. sieks 173 mln. eurų.
Pagrindinė problematika: užimtumas žinioms imliame sektoriuje Lietuvoje sudaro
mažiau kaip 3/4 ES vidurkio (69 proc.); verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir
eksperimentinei plėtrai (MTEP) (realiai moksliniams tyrimams) sudaro tik 0,27 proc. BVP.
Reformos priemonės orientuotos į mokslo žinių komercinimą, paskatas kurti naujus
produktus, inovatyvių investicijų pritraukimą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto
mokslininkų teigimu, dėl inovacijų reformos penktadaliu greičiau augs BVP. Dėl inovacijų
reformos gyventojų atlyginimai augs šeštadaliu sparčiau.
Inovacijų reformos naudą – inovacijų politikos pokyčius, smarkiai orientuotus į mokslo
žinių komercinimą, paskatas kurti naujus produktus – pajus beveik 50 proc. šalies įmonių
ir juose dirbantys darbuotojai.
Reformos investicijos į inovacijas 2019 m. sieks 108 mln. eurų.
Pagrindinė problematika: šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už ES vidurkį; šešėlinės
ekonomikos mastas stabdo viešųjų paslaugų gerinimą, riboja struktūrinių reformų
finansavimą; ekonomikos dalis, esanti šešėlyje, nėra pakankamai produktyvi; šešėlyje
dirbantys asmenys netenka socialinių ir finansinių garantijų, o vartotojai – kokybės
garantijų.
Mokesčių ir socialinio draudimo srityse
daugiau teisingumo: progresinis GPM,
„Sodros“ lubos, nekilnojamojo turto
mokestis ne pagrindiniam
nekilnojamajam turtui, išgrynintas
socialinis draudimas.
Inovacijų reformos esmė
Šešėlinės ekonomikos mažinimas
10
Modernioje XXI amžiaus valstybėje neturi būti vietos šešėlinei ekonomikai, bent jau
tokio masto, kokia ji yra Lietuvoje. Šešėlio esama ir mažose, ir didelėse įmonėse, jis lydi
gyventojus, vartotojus, darbuotojus, verslą. Išimtinai vien represinės priemonės nėra
tinkamas būdas sumažinti šešėlinę ekonomiką. Vykdant reformą, siūlomos naujos
elgseną keičiančios ekonominės paskatos gyventojams ir verslui nebetęsti dalyvavimo
šešėliniuose sandoriuose.
Numatyta vienkartinė galimybė 2019 m. susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir
delspinigių. Bus suteiktas 6 mėnesių laikotarpis savanoriškai deklaruoti ir sumokėti
neapskaičiuotus mokesčius.
Per šešėlį – „baltaisiais finansais“. Sąlygos veikti legaliai pagerės. Ir priešingai – rizikingos
įmonės, siejamos su nesąžiningu mokesčių mokėjimu, negalės dalyvauti viešuosiuose
pirkimuose, joms bus sunku gauti finansavimą iš bankų.
Skatinsime gyventojus pirkti oficialiai apskaitytas
remonto, statybos, kitas namų ūkyje suteikiamas
paslaugas, nes nuo 2019 m. jie galės patirtomis
išlaidomis susimažinti savo apmokestinamąsias
pajamas – susigrąžinti dalį sumokėto GPM.
Mokesčių apskaičiavimą ir mokėjimą supaprastins naujos Valstybinės mokesčių
inspekcijos (VMI) paslaugos – apskaitos paslauga ir virtualus kasos aparatas. Galimybė
naudotis šiomis paslaugomis reikšmingai sumažins administracinę naštą.
Bedarbio pašalpas gaunantiems asmenims nebus paskatų slėpti pajamas – socialinių
išmokų mokėjimas įsidarbinus pratęsiamas iki 12 mėnesių.
Tuo pačiu atsakomybė už mokesčių pažeidimus taps proporcingesnė. Baudos už
administracinius nusižengimus, susijusius su mokesčiais, bus padidintos 30 proc. Pačios
atsakomybės už mokesčių slėpimą neišvengiamumas bus
užtikrintas taikant moderniausias informacines technologijas.
Šešėlio mažinimo priemonės 2019 m. leis biudžetus papildyti
200 mln. eurų. Šiomis lėšomis finansuojamos struktūrinės
reformos, gerinančios viešąsias paslaugas.
Pagrindinė problematika: jau dabar formuojasi vyresnio ir darbingo amžiaus gyventojų
disbalansas – mažėja dirbančiųjų skaičius vienam pensininkui. Šimtmečio viduryje
numatomas šio santykio pokytis nuo 3,5 iki 1,7. Nesiimant reformos, jau šiuo metu maža
pakeitimo norma (neto) dar mažėtų – jau po poros dešimtmečių pensija sudarytų ne 42
proc. atlyginimo kaip dabar, bet tik 34 proc.
Sąlygos veikti legaliai
pagerės, galimybės veikti
nelegaliai sumažės.
Gyventojai turės galimybę
susimažinti apmokestinamąsias
pajamas pirkdami šešėliui jautrias
paslaugas.
Pensijų reformos esmė
11
Investicijos į švietimą, sveikatą, inovacijas, mokesčius, šešėlio mažinimą prisidės prie
greitesnio BVP augimo ir didesnių biudžetų pajamų. Tai didins viešuosius išteklius,
skiriamus pensijoms mokėti. Tačiau migruojančioje, mobilioje ir, deja, neišvengiamai
senstančioje visuomenėje pensijų kaupimas asmeninėmis įmokomis tampa svarbiu
priedu.
Valstybės pagalba ir asmens savanoriškos galimybės rinktis kaupimą šiuo atveju tampa
kritinės svarbos veiksniais.
Naujoji pensijų kaupimo sistema, diegiama nuo 2019 m., bus pagrįsta ekonominių
paskatų principais. Asmenys iki 40 metų
(pereinamuoju pokyčių laikotarpiu – visi šiuo metu
kaupiantieji) bus automatiškai įtraukiami į naują
pensijų kaupimo sistemą, tačiau numatyta asmens
teisė išreikšti valią nedalyvauti pensijų kaupime
nereikalaujant skubotų sprendimų. Šie asmenys turės
galimybę atidėti dalyvavimo pradžią, o vėliau ir
atsisakyti dalyvauti kaupime. Pasiūlymai dalyvauti
sistemoje bus automatiškai teikiami 3 kartus kas 3
metus iki 40 m. amžiaus. Net ir pasirinkęs dalyvauti
pensijų kaupimo sistemoje, asmuo turės teisę laikinai 12 mėnesių sustabdyti kaupimą.
Visi norintieji, kurie šiuo metu pensijai nekaupia, turės galimybę prisijungti prie pensijų
kaupimo sistemos.
Valstybė skatins kaupti lėšas asmeninei pensijai, o valstybės skatinimas ir toliau bus
socialiai orientuotas. Prie VDU gaunančio asmens
kiekvieno kaupiamo 1 euro bus užtikrintas 50 centų
priedas iš valstybės biudžeto, o mažesnių pajamų
gavėjus valstybė rems labiau, taip mažindama ateities
pensininkų pajamų nelygybę. Numatyta asmens įmoka
palaipsniui per 5 metus pasieks 4 proc., valstybės
biudžeto priedas visiems kaupiantiems – 2 proc. (nuo
VDU). Didesniam (už 4 proc.) asmens kaupimui bus taikomos papildomos mokestinės
lengvatos, taip pat mokestinės lengvatos darbdaviui kaupiant darbuotojo naudai.
Pensijų kaupimas atpigs beveik perpus sumažėjus pensijų fondų
administravimo mokesčiams, dėl to išaugs lėšų fonduose
pajamingumas gyventojams. Įdiegus privalomą gyvenimo ciklo
fondų investavimo strategiją, mažės rizika, kad gyventojams bus
pasiūlyta neadekvačiai rizikinga ar per daug konservatyvi
kaupiamų pensijų investicijos kryptis.
Nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. buvusio uždarbio.
Gyventojai, kurių amžius iki
40 metų, bus automatiškai
įtraukiami į pensijų kaupimo
sistemą, tačiau jie turės galimybę
patys neskubėdami apsispręsti
dėl kaupimo. Net ir kaupiantis
asmuo galės laikinai sustabdyti
kaupimą. Visi norintieji galės
prisijungti prie kaupimo sistemos.
Valstybės suteiks paramą visiems
kaupiantiesiems, pavyzdžiui, prie
VDU gaunančio asmens kiekvieno
kaupiamo 1 euro bus užtikrintas
50 centų priedas iš valstybės
biudžeto.
Pensijų kaupimas
perpus atpigs
sumažėjus pensijų
fondų administravimo
mokesčiams.
12
Visi pensijų reformos pokyčiai derinami su esamų pensininkų interesais – vidutinė
senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) ir 2019, ir 2020 m. didės
vidutiniškai apie 23 eurus. Per 2017–2020 m. vidutinė pensija
iš viso padidės apie 110 eurų. Dėl įvedamos minimalios
pensijos mažiausias pensijas gaunantys asmenys (tokių yra 56
tūkst.) 2019 m. pajus spartesnį pensijų padidėjimą – būtinąjį ir
didesnį stažą įgiję senjorai, kurių pajamos nesiekia 230 eurų, gaus apie 20 eurų didesnes
pensijas.
Kodėl svarbu suderinti reformas tarpusavyje
Kauno technologijos universiteto mokslininkų nuomone, reformų klasterizacija (vienu
metu įgyvendinamos kelios reformos) tam tikrais laiko momentais gali sustiprinti jų
įgyvendinimo poveikį, nes kai kurie pokyčiai yra kitų, tolesnių
reformų pagrindas. Užtikrinti, kad visos šešių sričių reformos dėl
savo apimties bus įgyvendintos sklandžiai, – didžiulis iššūkis. Dėl
to bus atliekamas nuolatinis monitoringas, leisiantis sekti
reformų rezultatus ir garantuoti iškeltų ambicingų tikslų
pasiekiamumą.
Mokslininkų įsitikinimu, delsimas ir lėtinimas neigiamai
paveiktų planuojamas pertvarkas, taptų papildomų ir dažnai
nemenkų finansinių išlaidų susidarymo priežastimi. Kai kurių
reformų kaštai ypač išauga ekonomikos smukimo laikotarpiu,
todėl palankiau jas vykdyti tada, kai ekonomika auga. Tai yra –
dabar.
_____________________
Kelių reformų
įgyvendinimas vienu
metu gali padidinti
bendrą naudą.
Pensijų reformos
pokyčiai atitinka esamų
pensininkų interesus,
pensijos didės.
Valstybė daug prarastų,
jeigu būtų delsiama
įgyvendinti reformas,
lėtinami numatyti
veiksmai.