VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO

BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETO

VERSLO IR KAIMO VYSTYMOSI TYRIMŲ INSTITUTAS

Dominykas MIAKŠA

Logistikos ir prekybos studijų programos nuolatinių studijų

4 kurso studentas

„X“ ĮMONĖS LOGISTINIŲ PROCESŲ VALDYMO TOBULINIMAS

Pirmosios pakopos universitetinių studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Socialiniai mokslai

Studijų kryptis: Verslas

Studijų programa: Logistika ir prekyba

Akademija, 2020

2

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO

ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS

BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETO

LOGISTIKOS IR PREKYBOS STUDIJŲ PROGRAMOS

STUDENTAS DOMINYKAS MIAKŠA TVIRTINU:

Studijų programos komiteto pirmininkė

_________________________________ (parašas)

Doc. dr. Vilma Tamulienė

(vardas ir pavardė)

2020 m. balandžio 30 d.

PIRMOSIOS PAKOPOS UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ (BAKALAURO)

BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS

Tema: “X” įmonės logistinių procesų valdymo gerinimas

Tema anglų kalba: Improving the management of “X” company's logistics processes

Patvirtinta BPF dekanės potvarkiu Nr. , 20_____ m. _____________________ d.

2.Turinys

Įvadas

1. Logistinių procesų valdymo teorinė analizė

2. Įmonės „X“ logistinių procesų valdymo tyrimas ir analizė

3. Įmonės „X“ logistinių procesų valdymo tobulinimas

Išvados ir pasiūlymai

3. Darbų kalendorinis planas

Etapai Terminai Pastabos

Informacijos šaltinių paieška, mokslinės metodinės,

publicistinės literatūros rinkimas 2020.02.24 - 2020.03.16

Pirmos dalies rašymas 2020.03.17 - 2020.03.31

Empirinis tyrimas 2020.04.01 - 2020.04.10

Antros dalies rašymas 2020.04.11 - 2020.04.23

Trečios dalies rašymas 2020.04.24 - 2020.05.21

Santraukos ir išvadų formavimas 2020.05.22 - 2020.06.01

Baigiamojo darbo spausdinimas, įrišimas ir

įforminimas 2020.06.02 - 2020.06.08

Darbo baigimo terminas 2020 m. birželio 08 d.

Užduoties gavimo data 2020 m. vasario 20 d.

Studentas _________Dominykas Miakša_________ (parašas ) (vardas ir pavardė) Darbo vadovas _________________________________Lekt. Mindaugas Samuolaitis____

(parašas) (vardas ir pavardė)

3

SUMMARY

Dominykas MIAKŠA

IMPROVING THE MANAGEMENT OF “X” COMPANY’S LOGISTICS PROCESSES

Final work of bachelor studies, 44 pages, 20 figures, 5 tables, 34 references, 2 appendixes.

Key words: logistics, logistics processes, supply chain, equipment process, distribution

process, transport, storing.

Research object: “Granulita” Ltd. Logistics process management

Research aim to analyze possibilities of “Granulita” Ltd. Logisti’cs process management

improvements.

Objectives:

1. To generalize logistics process management from the theoretical aspect.

2. To analyze “Granulita” Ltd. logistics process management.

3. To determine the different possibilities of logistics process management improvements in

“Granulita” Ltd.

Research methods: the analysis of scientific literature, quality assurance – semi-structured

interview, the method of observation.

Research results in the first part of thesis (analyzed, presented, completed etc.)

The first part of the thesis contains the analyzed concept of logistics and it’s position in the

management of the supply chain, the analysis of logistics processes and the features of logistics

process management in a manufacturing enterprise.

The second part of the thesis contains the characteristics of practices in “Granulita” Ltd.,

completed in accordance to the made studies results, as well as the evaluated processes of

supplying, manufacturing and distribution.

The third part of the thesis contains the proposal for improvement of the transportation

services, as well as the proposal to search for a service provided which would handle the logistics

process management.

Conclusion: An effectively operating supply chain is a successful and a profitable business.

4

TURINYS

ĮVADAS ......................................................................................................................................... 5

1. LOGISTINIŲ PROCESŲ VALDYMO TEORINĖ ANALIZĖ .................................................... 6

1.1. Logistika – tiekimo grandinės sudedamoji dalis .................................................................... 6

1.2. Logistiniai procesai ir jų valdymas ..................................................................................... 12

1.3. Logistiniai procesai gamybinių įmonių veikloje .................................................................. 17

2. UAB „GRANULITA“ LOGISTINIŲ PROCESŲ VALDYMO TYRIMAS IR ANALIZĖ ........ 28

2.1. UAB „Granulita“ veiklos charakteristika ............................................................................ 28

2.2. UAB „Granulita“ logistinių procesų valdymo tyrimas ........................................................ 34

2.3. Tyrimo rezultatų analizė ..................................................................................................... 36

3. UAB “GRANULITA” LOGISTINIŲ PROCESŲ VALDYMO TOBULINIMAS ..................... 42

IŠVADOS..................................................................................................................................... 47

LITERATŪRA ............................................................................................................................. 48

PRIEDAI .................................................................................................................................. 51

5

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Gamybinės įmonės uždavinys yra kuo geriau panaudoti išteklius, įmonė

privalo priimti geriausius sprendimus dėl jų naudojimo. Gamybos procesas skaidomas į atskirus

etapus: naujo produkto kūrimą, investicijas, aprūpinimą žaliavomis, pačią gamybą, produkcijos

pardavimą. Kiekviename etape sprendžiami savi valdymo uždaviniai, atitinkantys įmonės principus

ir viziją.

Savo verslą išmanančios įmonės paprastai lenkia konkurentus produktų pristatymo sparta ir

logistikos procesų nepertraukiamumu bei yra įvaldžiusios logistinių procesų valdymą, informacines

sistemas, kurios garantuoja operatyvų logistikos trūkumų nustatymą bei pašalinimą. Tokia įmonė

kuria gerą įvaizdį esamiems ir potencialiems užsakovams bei sudaro galimybes pritraukti daugiau

verslo partnerių ir klientų.

Gamybos bei logistikos procesų išmanymas, logistikos procesų valdymas bei jų tarpusavio

santykio suderinimas lemia verslo sėkmę.

Negali būti vieno universalaus logistinių procesų valdymo modelio, kiekviena įmonė

priklausomai nuo jos vykdomos veiklos turėtų atsižvelgti į sau keliamus tikslus ir tik tada prisitaikyti

tinkamiausią logistikos procesų valdymo koncepciją.

Darbo problema: Darbe analizuojami UAB „Granulita“ logistiniai procesai. Darbe keliama

problema – probleminės logistinių procesų valdymo sritys analizuojamo objekto veikloje.

Darbo objektas: UAB „Granulita“ logistinių procesų valdymas.

Darbo tikslas: Išanalizavus logistinių procesų valdymo teorinius aspektus nustatyti UAB

„Granulita“ logistinių procesų tobulinimo galimybes.

Darbo uždaviniai:

1. Apibendrinti logistinių procesų valdymą teoriniu aspektu.

2. Išanalizuoti UAB „Granulita“ logistinių procesų valdymą.

3. Nustatyti UAB „Granulita“ logistinių procesų valdymo tobulinimo galimybes

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kokybinis tyrimas – pusiau struktūrizuotas

interviu, stebėjimo metodas.

6

1. LOGISTINIŲ PROCESŲ VALDYMO TEORINĖ ANALIZĖ

Kiekviena įmonė stengiasi dirbti pelningai, tačiau norint įgyvendinti klientų poreikius ir gauti

didesnę vertę, logistikos procesai kaip tik gali suteikti priemones, kurių reikia vartotojų poreikiams

tenkinti ir verslui vykdyti.

Siekiant atskleisti logistikos procesų svarbą pirmajame skyriuje analizuojama logistikos

sąvoka ir logistikos procesinio valdymo esmė, aprašoma tiekimo grandinė ir jos valdymo ypatumai.

1.1. Logistika – tiekimo grandinės sudedamoji dalis

Intensyvi ūkinės veiklos plėtra ir padidėję materialinių bei piniginių srautų valdymo

tarpusavio ryšių poreikiai lemia su gamybos valdymo efektyvumo didinimu susijusius svarbiausius

reikalavimus, keliamus naujiems metodams ir veiklos formoms. Todėl logistika, kaip mokslinė

disciplina, įgauna ypatingą vaidmenį, nes jos formos ir metodai geriausiai tenkina visapusiškos

gamybinės-ūkinės veiklos integracijos uždavinius ir įgalina ieškoti optimalių gamybos valdymo

sprendimų įvairiose jos etapuose ir lygmenyse.

Kaip mokslo šaka logistika, palyginti su kitomis vadybos mokslo šakomis: finansų, rinkodaros

ir gamybos valdymas, yra gana nauja mokslo šaka. Šio mokslo naujumas pasireiškia tuo, kad siekiama

valdyti ne atskirai kiekvieną veiklos sritį, o koordinuotai.

Tarptautinių žodžių žodyne terminas „logistika“ – gr. „logistike“ reiškia skaičiavimą arba

sąskaitybą, dabartiniame lietuvių kalbos žodyne logistika – aprūpinimas medžiagomis ir įrenginiais,

jų tiekimas. Logistika dažniausiai yra įsivaizduojama kaip prekės ar žaliavos kelias iš punkto A į

punktą B, transporto ir krovinių kontroliavimas, tačiau be viso to, logistika taip pat yra ir

informaciniai srautai įmonėje, kaip greitai yra perduodama informacija įmonės viduje, kaip greitai

yra paruošiami užsakymai, patikrinami klientai ir visos kitos svarbios detalės, siekiant sklandaus

įmonės darbo.

Palšaičio (2010) teigimu, naujų bruožų logistika įgijo tada, kai tam tikros tradicinės logistikos

sritys susijungė į visumą ir sudarė strategiškai naują sistemą. Įvairiuose šaltiniuose logistika

aiškinama gana skirtingai. Labai dažnai logistika siejama su prekių sandėliavimu ir judėjimu, tačiau

logistikos terminas turi daug platesnę reikšmę ir yra siejamas su daug įmonėse vykstančių procesų.

Šiandieninė logistika jungia skirtingas sritis – tai jau ne tik prekės transportavimas, sandėliavimas,

pakavimas. Šiandieninė logistika – tai ir klientų aptarnavimas bei personalo valdymas, informacijos

mainų valdymas ir daugelis kitų sričių. Logistinis procesas skirtas mažinti išlaidas ir didinti pelną,

todėl tai yra įmonės tikslų sudėtinė dalis, kadangi nuo logistikos priklauso veiklos optimizavimas ir

veiksmingumas. Keleto autorių logistikos sampratos pateiktos 1 lentelėje.

7

1 lentelė. Logistikos termino aiškinimas (sudaryta autoriaus pagal įvairių autorių

šaltinius)

Autorius Apibrėžimas

I. Meidutė (2012) Logistika – „praktinė verslo priemonė, padedanti siekti įmonės strateginių, taktinių bei operatyvinių tikslų, susijusių su integruotu ir racionaliu materialiųjų išteklių transportavimu, transformavimu bei paslaugų teikimu pagal vartotojo poreikius ir uždavinius“..

V. Zinkevičiūtė, A.

Vasilis Vasiliauskas

(2013)

Logistika – efektyvus prekių perkėlimas iš tiekimo į gamybos vietas ir iš gamybos vietų į

galutinio vartojimo vietas mažiausių sąnaudų reikalaujančiu būdu, tuo pat metu išlaikant

priimtiną (su klientu suderėtą) kokybės lygį. Logistika – išteklių srauto judėjimo valdymas tiekimo grandinėje (medžiagų įsigijimas,

gamybos planavimas, pagamintos produkcijos pristatymas vartotojams ir visi

informaciniai bei finansų srautai, būtini materialiems ištekliams grandinėje valdyti)

R. Palšaitis (2010) Logistika – tai dviejų ar daugiau veiklos sričių, kurių tikslai yra užtikrinti žaliavų,

materialinių išteklių ir produkcijos planavimą, gamybą, kontrolę bei efektyvų judėjimą iš

gamybos taško į vartojimo tašką tarpusavio sąveika.

Logistika – išteklių srauto valdymas tiekimo grandinėje. Jam priskiriamas medžiagų

įsigijimas, gamybos planavimas, pagamintos produkcijos pristatymas vartotojams ir visi

informaciniai bei finansiniai srautai, būtini materialiniams ištekliams valdyti.

Apibendrinant autorių nuomones, pateiktas 1 lentelėje, galima teigti, jog logistika – tai

transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių ir nematerialinių operacijų valdymas, planavimas

ir organizavimas nuo žaliavų ir medžiagų įsigijimo iki pristatymo gamybos įmonei, gamybinės

žaliavos pristatymas į gamybos vietą įmonės viduje, paruoštos produkcijos, atitinkančios vartotojo

interesus ir reikalavimus, pristatymas, taip pat reikiamos informacijos perdavimas, saugojimas ir

apdorojimas, sukuriant papildomą ekonominę naudą bendradarbiavime. Logistika turėtų būti

suvokiama kaip labai platus paslaugų kompleksas, kuris patenkina kliento poreikius kiek įmanoma

mažiausiomis sąnaudomis.

Zinkevičiūtės (2013) nuomone, siekiant aiškumo ir paprastumo, galima taikyti vieną

visuotinai priimtiną priklausomybę, kuri rodo, jog:

„Logistika = aprūpinimas (tiekimas) + medžiagų valdymas (gamyba) +paskirstymas (platinimas).“

Tačiau įmonė dažniausiai yra nepajėgi kontroliuoti visų išteklių, kurių jai reikia verslui

vystyti. Čia ir atsiranda su logistika glaudžiai susijusi sąvoka – tiekimo grandinė ir jos valdymas, kai

kuriuose šaltiniuose tiekimo grandinė dar yra vadinama logistikos grandine. Tiekimo grandinė

lietuvių autorių moksliniuose darbuose dar mažai tyrinėjama, išsamiausiai tiekimo grandinė

išnagrinėta M. Christofer knygoje „Logistika ir tiekimo grandinės valdymas. Pridėtinės vertės tinklų

kūrimas“. Lietuvių kalba knyga išleista 2007 m., bet iki šiol dauguma autorių, tyrinėdami tiekimo

grandinę, remiasi ja.

Utovkaitė-Ventienė (2012) teigia, kad tiekimo grandinė apima labai plačias veikimo sritis nuo

pačių pirmųjų organizacijos veiklos žingsnių iki galutinio produkto pateikimo vartotojui, nors

dauguma organizacijų save įsivaizduoja kaip nepriklausomus vienus nuo kitų objektus, kurie

8

norėdami išgyventi turi konkuruoti, tačiau vis tiek yra sujungti tiekimo grandinės integracija. Tiekimo

grandinė apima visas veiklas nuo žaliavų suradimo iki galutinio produkto pristatymo klientui,

įskaitant žaliavas, gamybą, sandėliavimą, apskaitą, užsakymų valdymą ir paskirstymą, pristatymą

klientams ir visų šių procesų koordinavimą.

Christofer (2007) tiekimo grandinės valdymą įvardija kaip ryšių su tiekėjais ir klientais

valdymą abiem kryptimis, sukuriant didesnę vartotojo vertę, esant mažesnėms visos tiekimo

grandinės sąnaudoms.

Daugelio autorių nuomone, logistika yra tiekimo grandinės sudedamoji dalis. Pasak Rakicko

(2010), logistikos vadybos koncepcija yra pagrįsta dviem svarbiomis prielaidomis: logistikos veiklos

integracijos ir tiekimo grandinės poreikiu įmonėje bei ryšio poreikiu tarp gamybos, transportavimo ir

fizinio paskirstymo.

Remiantis Zinkevičiūte (2013) galima išskirti 4 esminius tiekimo grandinės valdymo

koncepcijos ypatumus, skiriančius ją nuo tradicinio logistikos suvokimo:

1. Tiekimo grandinė suvokiama kaip visuma, o ne daugybė atskirų operacijų: aprūpinimas,

gamyba, paskirstymas.

2. Tiekimo grandinės valdymas yra daugiau strateginis planavimo procesas.

3. Tiekimo grandinės valdymo koncepcijoje ypatingai traktuojamos atsargos, jos

traktuojamos tik kaip paskutinė priemonė sklandiems materialių produktų srautams

grandinėje subalansuoti.

4. Integruotų informacinių sistemų naudojimas. Jos yra visos grandinės, o ne pavienio

komponento veiklai naudojamos informacijos dalis.

Apibendrinant galima teigti, kad tiekimo grandinė yra vieninga visuma į kurią įtraukiami ir

tiekėjai, ir gamintojai ar paslaugų tiekėjai ir vartotojai.

Rakickas (2010) išskiria tris tiekimo grandinės tipus: tiesioginę tiekimo grandinę, išplėstinę

tiekimo grandinę ir sudėtinę tiekimo grandinę. Tuo tarpu Lodienė (2012) išskiria du tiekimo grandinės

tipus: vietinę ir globalią tiekimo grandines.

Anot Lodienės (2012) tiek vietinėje, tiek globalioje tiekimo grandinėje vienas iš

reikšmingesnių veiksnių yra laiko valdymas, kadangi globalizacijos procese grandinė ilgėja. Todėl

vienas iš reikšmingiausių uždavinių tampa kaip greičiau įvykdyti pristatymus ir sutaupyti laiką. Kuo

ilgesnė tiekimo grandinė, tuo svarbesnis yra patikimumo veiksnys. Kadangi grandinėje visi elementai

yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl bet kokia iškilusi ir tinkamai bei laiku neišspręsta problema

vienoje grandinės dalyje gali sugriauti visą tolimesnę tiekimo grandinę, todėl autorė įvardija, kad

vienas iš svarbiausių konkurencinių pranašumų: prekes bei reikalingas žaliavas produkcijai gaminti

pristatyti greitai, patikimai ir laiku.

9

Tiesioginės tiekimo grandinės pavyzdys pateikiamas 1 pav. Tokią grandinę galima vadinti vietine.

1 pav. Tiesioginė tiekimo grandinė (A. Rakickas, 2010)

Autoriaus teigimu, šioje grandinėje produkcijos judėjimo ciklas yra trumpas ir dažniausiai

užtikrina minimalias laiko sąnaudas. Tokia tiekimo grandinė veikia šalies viduje.

Išplėstinėje tiekimo grandinėje žaliavos ir medžiagos ne iš karto patenka pas vartotoją, tokioje

grandinėje atsiranda galimybė dalyvauti ir didmenininkams ir mažmenininkams. (žr. 2 pav.).

2 pav. Išplėstinė tiekimo grandinė (A. Rakickas, 2010)

Šioje grandinėje padidėja transporto poreikis, todėl gali padidėti ir gamybos išlaidos.

Tiekimo grandinės visapusiškumas pasireiškia tuo, jog joje gali dalyvauti daugybė proceso

dalyvių iš bet kur, tiek didelių, tiek vidutinių ar mažų įmonių: tiekėjai ar gamintojai ir taip pat įvairaus

tipo klientai – pardavimais užsiimantys ir didmenininkai ir mažmenininkai ir galutiniai vartotojai.

Šios grandinės dalyvius galima apibūdinti:

Žaliavų ir produkcijos srautas

Užsakymų srautas

Tiekėjai Gamintojas Vartotojai

Žaliavų ir produkcijos srautas

Užsakymų srautas

Tiekėjai Gamintojas Vartotojų

vartotojai

Tiekėjų

tiekėjai Vartotojai

10

• tiekėjai – įmonės, gaminančios pradines žaliavas, komplektavimo, pakavimo priemones ir jas

pristatantys nuosavu ar nuomojamu transportu gamintojui

• gamintojai – įmonė, gaminanti produkciją tolimesniems pardavimams;

• didmenininkai – įmonė, įsigyjanti produkciją dideliais kiekiais ir ją parduodanti

mažmenininkams arba galutiniam vartotojui;

• mažmenininkai – įmonė, įsigyjanti produkciją iš gamintojo ar didmenininkų mažesniais

kiekiais nei pastarieji ir perparduodanti ją galutiniams vartotojams;

• vartotojai – žmonės arba įmonės, perkančios prekes galutiniam vartojimui., suteikiantys

grįžtamąjį ryšį tiekimo grandinėje.

Įmonės, kurios gamina, parduoda ar tiesiog platina įvairią produkciją, daugiau ar mažiau

dalyvauja tiekimo grandinėje. Šios įmonės tiekimo grandinės privalumus ir trūkumus nustato pagal

jau galiojančius standartus. Tai labai svarbu nusistatyti, kadangi nuo to priklauso įmonės

veiksmingumas, pažanga ir laukiamas tolimesnis rezultatas. Rakicko (2010) sudarytuose grandinės

modeliuose vyrauja tokie grįžtamojo ryšio srautai:

Žaliavų ir produkcijos srautas

Užsakymų srautas

Meidutės (2012) manymu, kiekvienoje tiekimo grandinėje vyrauja 3 grįžtamojo ryšio srautai:

finansiniai;

materialieji;

informaciniai.

Finansinis srautas – ta piniginių lėšų judėjimas, susijęs su materialiųjų ir (arba) informacinių

srautų judėjimu viduje arba visoje logistikos grandinėje.

Siekiant finansinių srautų skaidrumo logistikos sistemoje, būtina turėti labai aiškų finansinių

srautų charakteristikų suvokimą, kuris apimtų informaciją apie mokėjimo sąlygas, terminus bei

tiekimo grandinės dalyvių sąsajas, taip pat apimtų duomenis apie žaliavas ir išteklius bei materialiųjų

srautų judėjimą.

Finansinį srautą pagal paskirtį galima skirstyti įvairiai, priklausomai nuo grandinės

sudėtingumo ir joje vykstančių procesų.

Srautą, susijusį su produkcijos įsigijimu, t. y. pirkimo procesu;

Į investicinę veiklą nukreiptus išteklius;

Išteklius, skirtus darbo jėgai išlaikyti;

Finansinius srautus, kurie tiesiogiai dalyvauja gamybos procesuose.

Informacinis srautas – tai perduodamų žinių ir duomenų srautas, kuris gali būti žodinės

išraiškos ar kaip dokumentas (popierinė ar elektroninė jo versija), taip pat ir bet kurios kitos formos

11

išraiška, lydinti materialųjį srautą (ir (arba) paslaugų tiekimo procesą logistikos sistemoje), kuris

skirtas valdymo funkcijoms realizuoti.

Kiekvienoje įmonėje informacija yra svarbi. Veiksmingos ir patikimos informacijos

organizavimas įmonėje – jos darbo sėkmės laidas, todėl informacijos procesų įtraukimas į logistiką

yra vis svarbesnis.

Materialieji srautai – visi fizinių produktų ir/ar paslaugų, žaliavų ir medžiagų srautai tiekimo

grandinėje.

Finansiniai, materialieji, bei informaciniai srautai tarsi sujungia procesą, taip sudarydami

nenutrūkstamą ciklą tarp visų dalyvių ir jie tampa priklausomi vienas nuo kito, taip dar labiau

optimizuojamas tiekimo grandinės procesas. Viena didžiausių tiekimo grandinės stiprybių –

bendradarbiavimas, nelieka ribų tarp vietinių ir tarptautinių grandinės dalyvių, tai yra tiekėjų,

gamintojų ar klientų, šie sujungiami į vieną bendrą grandinę. Tai reiškia, jog logistikos grandinė

globalizuojama, tai yra šioje grandyje gali dalyvauti kiekvienas iš bet kurio pasaulio regiono. Pasak

Palšaičio (2010), šiuolaikinis verslas ištrina ribas tarp vidinės ir tarptautinės logistikos, todėl, norint

pasiekti konkurencinio pranašumo, reikia į viską žiūrėti per globalią prizmę.

Trečiasis tiekimo grandinės modelis, kurį siūlo Rakickas (2010) yra sudėtinė tiekimo

grandinė, į ją yra įtraukiami paslaugų tiekėjai, tai gali būti transporto įmonės, logistikos įmonės,

finansiniai rėmėjai ir kt. (žr. 3 pav.)

3 pav. Sudėtinė tiekimo grandinė (A. Rakickas, 2010)

Žaliavų ir produkcijos srautas

Užsakymų srautas

Tiekėjai Gamintojas Galutiniai

vartotojai

Pirminiai

tiekėjai Vartotojai

Paslaugos

tiekėjas

Paslaugos tiekėjas Paslaugos

tiekėjas

12

Zinkevičiūtė (2013) išskiria 3 pagrindinius veiksnius, kurie lemia tiekimo grandinės efektyvų

veikimą, kad būtų pasiektas optimalus rezultatas, tai infrastruktūra, atsargos ir transportavimas:

• Infrastruktūra – tiekimo tinklų vietos, kuriose produktai gaminami arba saugomi.

• Atsargos apima visas žaliavas, nebaigtos gamybos vienetus bei produktus, esančius tiekimo

grandinėje

• Transportavimas apima produkcijos judėjimą iš vieno tiekimo grandinės taško į kitą.

Negalima nepaminėti informacijos srauto reikšmės, nes informacija apima visų tipų

duomenis, susijusius su infrastruktūra, atsargomis, transportu, kainomis bei pirkėjais visoje tiekimo

grandinėje.

Tiekimo grandinėje nemažiau svarbus pasirinkimas, kas, kada ir kaip atliks atitinkamas

veiklas (gamybą, transportavimą, sandėliavimą, informacijos valdymą) tiekimo grandinėje.

Dar vienas svarbus veiksnys – kainodara, kuri iš dalies lemia kliento elgseną, o per tai ir visą

tiekimo grandinės veiklą, kainodarą galima laikyti vienu iš pagrindinių faktorių, turinčių įtakos

paklausos lygio nustatymui. Kainodara apima kainos nustatymą produktams arba paslaugoms,

kuriuos įmonės tiekimo grandinė daro prieinamus vartotojams. Įmonės sprendimus pasirenkant

vienokią ar kitokią kainodaros strategiją sąlygoja daugelis vidinių ir išorinių veiksnių.

Tiekimo grandinės valdymo procesai apima derybas su tiekėjais, atsargų planavimą, prekių

užsakymą iš tiekėjų, sandėliavimą, paskirstymų vykdymą, grąžinimų tvarkymą – tai tarpusavyje

sujungti arba susiję procesai, kurių kelias prasideda nuo pateikto užsakymo arba tiekėjui pateiktos

užklausos ir baigiasi galutinio vartotojo pasiekimu.

Tiekimo grandinės valdymo skirstymas į skirtingus procesus leidžia įmonei įsigilinti į

skirtingus dalykus. Šiuolaikiniai pažangūs IT sprendimai leidžia efektyviai planuoti, vykdyti ir

kontroliuoti visus procesus susijusius su tiekimo grandine vienose rankose.

Valdyti tiekimo grandinę yra žymiai sudėtingiau, nei atskirus procesus.

1.2. Logistiniai procesai ir jų valdymas

Šiuolaikiniame pasaulyje sunku rasti verslo įmonę, kurioje nevyktų logistiniai procesai.

Kiekvienos verslo įmonės pagrindinis tikslas – gauti kuo didesnį pelną, o tai įmanoma pasiekti

tenkinant vartotojų poreikius. Žaliavų ir medžiagų kelias į gamybos vietas ir pagamintos produkcijos

kelias nuo gamintojo iki vartotojo, tai logistiniai procesai, kurių valdymas padeda užtikrinti sėkmingą

įmonės veiklą.

Procesas – tai operacijų seka (apimanti žmones, įrengimus, medžiagas ir metodus) skirta

paslaugos ar gaminio projektavimui, gamybai ir transportavimui. Operacija – tai vieno žmogaus arba

įrenginio atliekama veikla ar veiklos nukreiptos į paslaugą ar gaminį.

13

Logistiniai procesai apima aprūpinimą, gamybą, sandėliavimą ir pardavimus. Tai skirtingos

veiklos sferos, kurias būtina suderinti, kad įmonės pelningumas augtų, o klientai gautų reikiamos

kokybės prekę, reikiamu laiku, reikiamoje vietoje. Įmonė, visapusiškai valdydama gamybos procesą

bei kontroliuodama tiekėjus ir vežėjus, kurie tiesiogiai veikia žaliavų aprūpinimą ir pagamintos

produkcijos paskirstymą, gali patenkinti vartotojų poreikius ir tokiu būdu gauti didesnį pelną, o

pasitelkusi logistinius procesus gali sumažinti savo išlaidas ir padidinti veiklos efektyvumą.

Įmonė gali reikšmingai sumažinti savo išlaidas ir padidinti veiklos efektyvumą, pasitelkusi

logistinius procesus. Riazanova ir Žilinskienė (2019) pateikia tokią logistinių procesų struktūrą (žr. 2

lentelę).

2 lentelė. Logistinių procesų struktūrinė analizė (Riazanova, Žilinskienė , 2019)

Procesas Aprašas

Transportavimo procesas Logistikos procesas, kuris apima produktų judėjimo

valdymą, transporto rūšies pasirinkimą, transporto

priemonės pasirinkimą, maršruto nustatymą, vežėjo

pasirinkimą, vietinių ir tarptautinių transporto įstatymų

laikymąsi

Užsakymų priėmimo procesas Logistikos procesas, kuris skatina produktų paskirstymo

eigą taip, kad patenkinti klientų poreikius ir reikalavimus

Vartotojų aptarnavimo politikos procesas Logistikos procesas, kuris skatina rasti būdą, kaip gerinti

klientų aptarnavimo lygį, sunaudojant kuo mažiau sąnaudų

Produktų gamybos ir tvarkymo procesas Logistikos procesas, kuris apima žaliavų pasirinkimą,

užsakymą, pristatymą, tvarkymą bei visą proceso eigos pasirinkimą

Atsargų valdymo procesas Logistikos procesas, kuris apima atsargų kontrolę. Būtina

užtikrinti reikiamų produktų tiekimą pagal vartotojų

poreikius

Optimalus transporto sandėlių naudojimo procesas Logistikos procesas, kuris apima konkrečias sąlygas,

kurias turi atitikti sandėliai ir naudojamos transporto

priemonės, taip pat prekių grupavimą, kaupimą, galimybę

derinti prekių siuntas ir transporto priemonių užpildymą

Krovinių apdorojimo procesas Tai krovinio iškrovimo, pakrovimo valdymas, kuriame

labai svarbu pasirinkti tinkamą įrangą, kuri padeda

geriausiai išnaudoti transporto priemones

Nestandartinių atvejų, tokių kaip avarijos, valdymo

procesas

Logistikos procesas, siekiantis minimizuoti neigiamus

padarinius ir nuostolius, todėl būtinas išankstinis maršrutų,

transporto priemonių ir sandėlių nustatymas

Kaip matyti iš 2 lentelės autorės svarbiausiu logistiniu procesu laiko transportavimo procesą.

Transportavimo procesas yra neatsiejama tiekimo grandinės dalis, vežėjai ir krovinių siuntėjai yra

logistinio proceso partneriai. Norint patenkinti klientų poreikius, jie privalo atlikti savo darbą

efektyviai.

Ne mažiau svarbus yra užsakymų priėmimo procesas. Užsakymą priėmimą ir vykdymą galima

suskirstyti į tokias dalis:

Užsakymo gavimas;

14

Užsakymo atlikimas;

Užsakymo komplektavimas ir pakavimas;

Transportavimas;

Užsakymo pristatymas klientui.

Vartotojų aptarnavimo politikos procesas – jei kliento poreikiai visiškai ar iš dalies

patenkinami, jei klientas reikiamą prekę gauna laiku, reikiamoje vietoje, pageidaujamos būklės ir už

tinkamą kainą, reiškia vartotojų aptarnavimo politikos procesas yra įgyvendintas.

Produktų gamybos ir tvarkymo procesas. Gamybiniai procesai yra skirtingi, ir jų

sudėtingumas pirmiausia priklauso nuo gaminamos produkcijos sudėtingumo, o nuo to priklauso ir

reikalingos žaliavos pasirinkimas ir pačio gamybinio proceso organizavimas.

Atsargų valdymo procesas. Žaliavoms, detalėms, pagamintų prekių atsargoms išlaikyti būtina

erdvė ir kapitalas. Pinigai, investuoti į atsargas, negali būti naudojami kitur. Sėkmingai kontroliuojant

atsargas palaikomas atsargų lygis, būtinas tinkamam klientų aptarnavimui užtikrinti, kartu

atsižvelgiant ir į kitas logistines išlaidas.

Optimalus transporto, sandėlių naudojimo procesas. Transportavimo sprendimai (transporto

rūšies parinkimas) gali būti priimami turint visą informaciją apie krovinį. Reikiamas prekių

asortimentas sandėlyje užtikrina efektyvų vartotojų užsakymų vykdymą.

Krovinių apdorojimo procesas. Krovinio tara turi atitikti krovinio rūšį, anot Jaržemskio (2014)

ji turi būti pakankamai patvari, kad kroviniai būtų kraunami naudojant įvairius mechanizmus bei

atlaikytų įvairias veikiančias jėgas transportuojant.

Norint minimizuoti nuostolius naudojamas nestandartinių situacijų valdymo procesas.

Remiantis Christopher (2007) ir jam antrinančiais autoriais visus logistinius valdymo procesus

galima suskirstyti į:

1) Santykių su klientais valdymas;

2) Klientų aptarnavimo valdymas;

3) Paklausos valdymas;

4) Užsakymų vykdymas

5) Gamybos srauto valdymas;

6) Santykių su tiekėjais valdymas;

7) Produkto kūrimas ir komercializavimas;

8) Grąžinimų (reversinės logistikos) valdymas.

Santykių su klientais valdymas. Didėjanti konkurencija tarp įmonių ir jų veiklos mastai,

nuolat griežtėjantys produkcijos ar paslaugos kokybės reikalavimai, sparčiai kintanti vartotojų

elgsena, technologijos pažanga ir dėl to vykstantys verslo pokyčiai lemia kliento laisvą pasirinkimą,

kokią prekę ar paslaugą įsigyti. Klientas, kurio poreikiai nėra patenkinami, ieško ir renkasi jo

15

poreikius bei lūkesčius atitinkantį variantą. Todėl nūdienos versle santykių su klientais valdymas ir

gerinimas yra labai svarbus. Klientų aptarnavimo lygis parodo, kokie ryšiai su klientais yra palaikomi

ir plėtojami, be to daro įtaką ne tik kompanijos pajėgumui konkuruoti rinkoje, bet ir kompanijos

veiklos pelningumui. Santykių su klientais valdymas padeda atskirti, kas yra pagrindiniai klientai ir

kokios yra pagrindinės klientų grupės. Efektyvus santykių su klientais valdymas padeda įmonei

pasirinkti tinkamas pardavimų, marketingo ir paslaugų strategijas.

Klientų aptarnavimo valdymas – tai valdymas, kuriuo siekiama visiems klientams pateikti

aukštos kokybės prekes arba paslaugas už mažiausią kainą ir kuo trumpesnį laukimo laiką, lanksčiai

ir greitais reaguoti į jų poreikius.

Sėkmingam verslo vystymui yra labai svarbu susirasti patikimus klientus bei su jais palaikyti

nuolatinį ryšį. Gerai išvystyta klientų valdymo sistema yra naudojama gerų santykių su esamais

klientais palaikymu ir leidžia pasiekti didesnį pelną. Dėmesys kiekvienam klientui ir geras

aptarnavimas visada pritraukia daugiau klientų, o tuo pačiu ir pardavimų. 4 pav. pateikiamas klientų

aptarnavimo standarto pavyzdys.

4 pav. Klientų aptarnavimo standartai (sudaryta autoriaus pagal Dixon, 2010)

Aptarnavimo lygis yra logistinės sistemos efektyvumo matas, produkto naudingumo laiko ir

vietos atžvilgiu išraiška, užtikrinanti ne tik turimų klientų išlaikymo, bet ir potencialių pritraukimo

galimybę. Kliento aptarnavimo valdymas – veikla, kuri būtina kliento užsakymams priimti, įvertinti,

apdoroti ir pristatyti, tai:

Pagal kliento poreikius gaunamų produktų kokybė ir patikimas pristatymas laiku;

Pristatymo laikas:

pagal vežimo būdą:

pagal pristatymo vietų išdėstymą;

pagal vartotojus;

pagal datą ir paros metą:

pagal užsakymo dydį.

Atsargų lygis:

pagal produktus ar jų grupes;

pagal sandėliavimo

vietą; pagal klientą ar jų

grupes;

pagal laiką;

pagal užsakymo

užbaigtumą

Užsakymų ciklų

pastovumas:

pagal pristatymą laiku;

pagal sandėliavimo

vietą;

pagal klientą ar jų

grupes;

pagal laiką;

pagal užsakymo

dydį.

Klientų

aptarnavimo

standartai

16

Veiksmų kompleksas, apimantis visas verslo sritis, jungiantis kompanijos prekių pristatymą

ir tai, kas suvokiama kaip kliento poreikių patenkinimas, pagerinantis kompanijos veiklos

ekonominius rezultatus;

Galutinis užsakymo įvykdymas, glaudus ryšys su klientais, visas siuntimas, detalus

dokumentų sutvarkymas ir produktų priežiūra juos realizavus.

Paklausos valdymas. Produkto rinkos paklausa yra bendras produktų kiekis, kuris bus

nusiperkamas tam tikros vartotojų grupės, tam tikroje geografinėje teritorijoje, tam tikru laiko

periodu, tam tikromis rinkos aplinkybėmis. Tiksliai žinoti, kiek gaminių reikės, yra svarbus įmonės

veiklos aspektas. Būtina nustatyti tokį gaminių ar paslaugų kiekį, kurio klientai gali pageidauti, o

įmonė pajėgi kokybiškai pagaminti. Remiantis prognozėmis, priimami sprendimai, susiję su

atsargomis, sandėliavimu, transportavimu (žaliavų aprūpinimo bei produkcijos paskirstymo

strategijos).

Užsakymų valdymas. Užsakymų valdymas logistikoje nusako kaip efektyviai veiks logistinis

procesas. Užsakymų valdymą sudaro ciklai, kurie vienas kitą papildo kol užsakymas palaipsniui

pasiekia vartotoją. Rezultatyviai valdant užsakymą, galima sutrumpinti užsakymo trukmę bei

sumažinti jam reikalingus išteklius.

Gamybos srauto valdymas. Gamybos srauto valdymas apima visus veiksmus, reikalingus

perdirbant žaliavas ir įsigytus komponentus į pirkėjų pageidaujamų produktų gamybą užtikrinant

kokybės kontrolę ir kliento reikalavimų atitikimą. Procesas ne tik apima visas veiklas reikalingas

valdyti gamybos srautus, bet ir visais įmanomais būdais siekia padaryti įmonės gamybą kuo

lankstesnę. Tai yra siekiama lanksčių gamybos procesų ir stengiamasi turėti galimybę derinti

produktus.

Santykių su tiekėjais valdymas – procesas, kurio vykdymas rodo kaip įmonė bendrauja su

tiekėjais. Kaip matyti iš pavadinimo, tai yra ryšių su klientais valdymo atitikmuo. Lygiai taip, kaip

įmonė turi plėtoti santykius su savo klientais, ji turi puoselėti santykius ir su tiekėjais. Kaip ir

santykiuose su klientais, taip ir čia, įmonė turėtų užmegzti glaudžius santykius ne tik su pagrindiniais

tiekėjais bet ir su likusiais kitais. Ryšių su tiekėjais valdymas tampa vis svarbesniu, nes įmonės

sutelkia dėmesį į pagrindines kompetencijas ir stengiasi įgyti tiekėjų pasitikėjimą, tam kad išlaikytų

pranašumą prieš konkurentus. Tiekėjų pasirinkimo proceso optimizavimas, sudarant galimybes

patogiau ir greičiau įvertinti ir kategorizuoti bendradarbiauti pageidaujančias kompanijas. Tai leidžia

padidinti tiekimo grandinės efektyvumą.

Produkto kūrimas ir komercializavimas – tai procesas, apimantis veiklą ne tik kuriant ir

parduodant naujus produktus bet ir tobulinant jau esamus produktus. Produkcijos tobulinimas apima

tokias pagrindines veiklas:

produkto idėjos kūrimas;

17

idėjos vystymas ir tobulinimas;

produkto ir gamybos proceso projektavimas ir planavimas;

gamyba ir pristatymas rinkai.

Greitai kurti naujus produktus ir efektyviai paleisti juos į rinką yra pagrindinė įmonių sėkmės

dalis. Patekimo į rinką laikas yra kritinis tikslas šiame procese. Tiekimo grandinės valdymas apima

klientų ir tiekėjų integravimą į gaminio kūrimo procesą siekiant sumažinti patekimo į rinką laiką,

tinkamas produktas turi būti parengtas ir sėkmingai pasiekti rinką per kuo trumpesnį laikotarpį, tik

tokiu atveju įmonė išliks konkurencinga. •

Naujo produkto kūrimas yra procesas skirtas kurti, bandyti ir įvertinti rinkoje naujų produktų

perspektyvumą. Net jei visas procesas gali skirtis priklausomai nuo industrijos ar produkto specifikos,

paprastai egzistuoja tie patys pagrindiniai etapai ir pagrindiniai siekiami uždaviniai.

Komercializavimas apima plano įgyvendinimą, pilną gamybą ir produkto patekimą vartotojams.

Grąžinimų (reversinės logistikos) valdymas. Prekių grąžinimas visada yra verslo dalis, bet

tai ne tik veiklos sąnaudos. Tinkamai vykdomi reversinės logistikos procesai gali pagerinti veiklos

rodiklius. Geresnis grąžinamų prekių valdymas padeda sumažinti atliekų kiekį ir gauti didesnį pelną,

nes tas pačias prekes galima panaudoti dar kartą. tai valdymas, kurio metu tiekimo grandinė

išplečiama toliau už galutinio vartotojo. Nors daugelis įmonių nepaiso šio proceso, nes nemano, kad

tai yra svarbu, šis procesas gali padėti įmonei pasiekti konkurencinį pranašumą.

1.3. Logistiniai procesai gamybinių įmonių veikloje

Logistinių procesų suvokimas įmonėms užtikrina ne tik klientų poreikių tenkinimą, bet ir

įsitvirtinimą rinkoje užtikrinant pačios įmonės pelną.

Gamybinių įmonių veikloje yra labai svarbi pagamintos produkcijos vertė, kuri turi būti

didesnė nei sunaudotų žaliavų ar detalių ir visų kitų išlaidų sunaudotų produktui pagaminti suma.

Vartotojui toks gaminys privalo ne tik turėti šią vertę, bet ir turi būti pristatytas reikiamu metu,

reikiamoje vietoje, kad gaminį būtų galima vartoti. Gamybinės įmonės uždavinys kuo geriau

panaudoti išteklius, todėl kiekviena įmonė turi priimti geriausius sprendimus dėl turimų išteklių

panaudojimo.

Gamybos procesas skaidomas į atskirus etapus: naujo produkto kūrimą, investicijas,

aprūpinimą žaliavomis, pačią gamybą, produkcijos pardavimą. Kiekviename etape sprendžiami savi

valdymo uždaviniai. Tačiau tokių atskirų užduočių valdymo lygmuo turi atitikti bendrus įmonės

efektyvumo kriterijus ir principus.

Įmonėms siekiant dirbti rinkoje kuo efektyviau ir tuo pačiu pelningiau, yra svarbu suvokti

kiekvieno iš gamybos procesų svarbą, nagrinėjant kiekvieną iš gamybos proceso dalių atskirai. Turi

18

būti daug dėmesio skiriama gamybos procesų organizavimui taikant išteklius, vertę kuriančius ir

darbo sąlygas bei efektyvumą didinančius metodus.

Pasak Mickevičienės (2019), efektyvumas – tai pasiekto rezultato ir panaudotų išteklių

santykis arba tiesiog siekimas gauti kuo daugiau naudos, kuo geriau vartojant ribotus išteklius.

Ištekliai turi būti naudojami racionaliai, stengiantis įvertinti jų būseną, stadiją ir pan. Norint dirbti

efektyviai, gamybos įmonėje reikia nuolat analizuoti ir tobulinti procesus.

Gamybinių įmonių logistinė veikla yra labai panaši į kitų įmonių logistinę veiklą, kadangi visi

logistiniai procesai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl jie sudaro ištisą logistinę (tiekimo)

grandinę. Gamybinės įmonės tiekimo grandinė matoma 5 pav.

5 pav. Gamybinės įmonės tiekimo grandinė (sudaryta autoriaus pagal Zinkevičiūtę, 2013))

Gamybinės įmonės logistikos sistema apima tris bazines gamybos proceso sritis: aprūpinimą,

gamybą ir paskirstymą (Zinkevičiūtė, 2013).

Tai skirtingos veiklos sferos, kurias būtina suderinti, kad įmonės pelningumas augtų, o klientai

gautų reikiamos kokybės prekę, reikiamu laiku, reikiamoje vietoje. Įmonė, visapusiškai valdydama

gamybos procesą bei kontroliuodama tiekėjus ir vežėjus, kurie tiesiogiai veikia žaliavų aprūpinimą ir

pagamintos produkcijos paskirstymą, gali patenkinti vartotojų poreikius ir tokiu būdu gauti didesnį

pelną.

Aprūpinimo logistika apjungia visus logistikos sistemos dalyvius, kurie užtikrina medžiagų

(žaliavų, pusfabrikačių, komponentų), kurie yra reikalingi galutiniam produktui sukurti, gavybą

(išgavimą) bei jų pristatymą į gamybos vietas.

Tiekėjas

Gamyba Tiekimas

(paskirstymas Aprūpinimas

Vartotojas

Atsargų valdymas, sandėliavimas, transportavimas

19

Logistikos pasitelkimas įmonei padeda nustatyti reikalingų medžiagų poreikius, t. y.

einamąsias atsargas. Atsargos gali būti skirstomos į:

Pagrindinių medžiagų (priklauso nuo gaminių asortimento) atsargos;

Pagalbinių medžiagų (gamybos proceso funkcionavimui užtikrinti).

Atsargų planavimas būtinas siekiant ekonomiškai naudoti įmonės apyvartines lėšas, kurios

nukreipiamos medžiagų pirkimui.

Aprūpinimo proceso esmė – tai santykių palaikymas su daugeliu tiekėjų siekiant efektyviai

įsigyti reikalingas žaliavas. Zinkevičiūtė (2013) pateikia keturias įmonės atsargų kaupimo schemas

(žr. 6 pav.)

6 pav. Galimos atsargų kaupimo strategijos gamybos įmonėje (sudaryta autoriaus pagal

Zinkevičiūtė, 2013)

Paprastai gamybos įmonės iš tiekėjų reikalauja:

Mažo defektų (broko) kiekio;

Tiekimo „pačiu laiku“;

Pristatyti tikslų užsakytų žaliavų (komponentų) kiekį.

Daugelis įmonių paskutiniu metu pripažino „pačiu laiku“ atsargų valdymo modelį, tai yra

gamyba pradedama ir produktai pateikiami tada, kai jų reikia vartotojui. Tačiau gamybinėje įmonėje

atsargos yra būtinos, visų pirma, vežant didelius žaliavų kiekius sumažėja transportavimo išlaidos,

TIEKĖJAI Atsargų

kaupimas PROCESAS

Atsargų

kaupimas PIRKĖJAI

TIEKĖJAI PROCESAS Atsargų

kaupimas PIRKĖJAI

TIEKĖJAI Atsargų

kaupimas PROCESAS PIRKĖJAI

TIEKĖJAI PROCESAS PIRKĖJAI

20

antra, kartais žaliavos yra nekokybiškos ir dėl tos priežasties gamyba gali sustoti. Todėl įmonės,

kurios vykdo nepertraukiamą gamybą ir/arba tiekimą žaliavų ir medžiagų atsargas privalo turėti.

Atsargos paprastai sudaro didelę įmonės turto dalį, todėl perteklinės lėšos gali sumažinti

bendrą įmonės pelningumą. Palšaitis (2010) nurodo pagrindines priežastis:

1. Grynasis pelnas mažėja dėl išlaidų, susijusių su atsargų laikymu, tokių kaip draudimas,

mokesčiai, sandėliavimas, vertės ir paklausos sumažėjimas, jeigu įmonė skolinasi pinigus

išskirtinai atsargoms finansuoti;

2. Bendrasis turtas (aktyvai) didėja dėl investicijų į atsargas, kas sumažina turto apyvartumą

ar galimybę investuoti į labiau pelningą turto rūšį.

Gamybos procesas apima visus žingsnius (veiksmus) reikalingus konvertuojant žaliavas ir

įsigytus komponentus į galutinį produktą užtikrinant kokybės kontrolę ir kliento reikalavimų

atitikimą.

Gamybinės logistikos tikslas yra visų gamybos padalinių bendras darbo sinchronizavimas,

organizavimas, naudojant mažiausius galimus produkcijos atsargų srautus. Gamybos procesas turi

būti taip suplanuotas ir vykdomas taip, kad pagamintas produktas tenkintų kliento reikalavimus ir ,

be abejo, atitiktų įmonės tikslus.

Pagal produkcijos gamybos mastą Zinkevičiūtė (2013) išskiria tokius pagrindinius gamybos

proceso tipus:

projektinė gamyba;

vienetinė gamyba;

serijinė gamyba;

srovinė gamyba;

nenutrūkstama gamyba.

Jančiauskas (2012) skiria tris pagrindinius gamybos tipus:

masinė gamyba, dideliais kiekiais gaminami vieno tam tikro tipo gaminiai;

serijinė gamyba, galima sakyti, kad tai tarpinis variantas tarp masinės ir vienetinės

gamybos

vienetinė gamyba, gaminiai per metus nesikartoja arba kartojasi neperiodiškai

Kokį gamybos tipą įmonė pasirenka, priklauso nuo tokių kriterijų: įmonės finansinio

pajėgumo, turimų įrenginių paskirties, personalo kvalifikacijos ir kt. Gamybos proceso tipas turi

atitikti įmonės strategiją.

Paskirstymo procesas – tai pagamintos produkcijos paskirstymas nuo gamintojo iki galutinio

kliento. Paskirstymo procesas gali būti vykdomas dviem būdais: pateikiant pagamintą produktą

tiesiogiai klientui, toks paskirstymo būdas mokslinėje literatūroje vadinamas tiesioginiu paskirstymo

būdu arba pasinaudojus tarpininko paslaugomis (netiesioginis paskirstymo būdas). Kaip ir

21

aprūpinimo procese, paskirstymo procese, galima pagamintą produkciją pateikti vartotojui iš karto

arba kaupti atsargas.

Kaupimo tikslui pasitarnauja sandėliai. Pagrindinis sandėliavimo uždavinys – prekių

sandėliavimas pagaminimo ir pristatymo vartotojui laikotarpiu. Sandėliavimo sistemos kūrimas yra

geriausios vietos kroviniui parinkimo sandėlyje sprendimo paieška ir šio proceso racionalaus

valdymo užtikrinimas, geriau sandėlius skirti tik trumpalaikiam ir nedideliam prekių kiekiui laikyti.

Anot Popovo (2013) sandėlius klasifikuoti galima pagal:

• Savininką (nuosavas, svetimas, komisinis, konsignacinis)

• Santykį su rinka (aprūpinimo ar realizavimo)

• Centralizavimo laipsnį (centrinis ar decentralizuotas)

• Reikšmę (pagrindinis ar pagalbinis sandėlis)

• Kainos sudarymo (gavimo, tarpinis ar realizavimo)

• Išdėstymo vietos (išorinis ar vidinis sandėlis)

• Sandėliuojamus krovinius (medžiagų, pagamintos produkcijos, prekių, įrankių, atsarginių

dalių ar biuro medžiagų sandėlis).

Paskirstymo būdo pasirinkimas apsprendžia kiek prekių ir kaip pasieks vartotojus, kokį

poveikį tai turės gamintojo pajamoms. Tinkamai pasirinktas paskirstymo būdas leidžia gamintojui

įsitvirtinti esamose rinkose ir įsiskverbti į naujas, didina įmonės konkurencingumą ir pelną.

Paskirstymo procese transportavimas yra vienas svarbiausių logistinių komponentų yra

užtikrinti produkcijos judėjimą iš gamybos į vartojimo vietas. Palšaičio teigimu (2010)

transportavimo veikla apima produkcijos judėjimo valdymą ir apima tokius komponentus kaip

transporto rūšies pasirinkimą, vietinio ar tarptautinio vežėjo pasirinkimą.

Nuo transporto pasirinkimo rūšies priklauso iš dalies priklauso galutinė produkto kaina.

Išskiriamos šios transportavimo rūšys:

autotransportas,

laivų transportas,

lėktuvų transportas,

geležinkelių,

vamzdynų transportas.

Transportavimas – tai paslaugos operacija kurios metu medžiagos ar prekės juda tarp procesų

ir jungčių tiekimo grandinėje. Transportavimo sprendimai (transporto rūšies parinkimas) gali būti

priimami turint visą informaciją apie krovinį. Transportavimo tikslas – parinkti ekonomiškai

naudingiausius maršrutus iš tiekėjo iki gamintojo ir iš gamyklos iki kliento.

Pats transportas nei naujų produktų nei vertės nesukuria, kaip teigia Vasilis Vasiliauskas

(2014) tik veža produkciją, kuri sukurta pramonėje ar žemės ūkyje. Transportas, perkeldamas šią

22

produkciją, atlieka gamybinį procesą − pakeičia šios produkcijos vietą, pristato ją vartotojui.

Produkto gamyba tik tuomet galutinai baigta, kai produktas yra pristatytas į vartojimo vietą vartoti

arba toliau jį perdirbti. Tai ir yra transporto esmė.

Efektyvus transportavimo proceso valdymas – pagrindinė sąlyga siekiant patenkinti kliento

poreikius ir gauti planuojamą pelną.

Pastoviai auganti rinka tampa globali, todėl įmonėse auga poreikis mažinti kaštus ir gabentis

gamybai reikalingą žaliavą iš kitų šalių ir pristatyti produkciją į tolimas šalis. Pati įmonė dažnai nepajėgi

to padaryti, atsiranda poreikis trečiųjų šalių paslaugoms.

Trečiųjų šalių paslaugos (3 PL). Ne visos įmonės turi galimybę viską sandėliuoti, pervežti

bei tiekti efektyviai. Įmonės kartais neturi galimybių bei žinių, kurias yra sukaupę logistikos srityje

dirbantys specialistai. Jeigu įmonės viską bando įgyvendinti savo jėgomis, dažnai išlaidos būna per

didelės ir tiesiog nukenčia pelningumas. 3PL šifruojasi kaip trečiųjų šalių logistika (angl. Third (3)

party logistics), spaudoje dar ji kartais vadinama kompleksine ar kontraktine logistika, kada vienas

paslaugų tiekėjas patiki visą arba dalį savo tiekimo grandinės, sandėliavimo paslaugų valdymą,

krovinių krovimą ir visų, su logistika susijusių paslaugų vadybą trečiajai šaliai.

Palšaičio (2010) teigimu, logistinis aptarnavimas – tai aptarnavimas, kurį siūlo

besispecializuojantis tarpininkas, pagal sutartis užtikrinantis logistikos paslaugų kompleksą.

Gasparėnienės (2013) manymu didėjant pajamų svarbai atsiranda būtinybė pereiti nuo kainų politikos

prie pajamų politikos, ji išorinį paslaugų teikimą įvardija kaip vieną iš svarbiausių reiškinių,

keičiančių bendrovių veiklos ribas pastaraisiais dešimtmečiais. Pasirinkus 3 PL paslaugas galima

daugiau laiko skirti pagrindinei veiklai vystyti ir tobulinti.

Šateikienė (2011) teigia, kad 3PL leidžia atsisakyti investicijų sandėliavimo bei

transportavimo resursams kurti ir valdyti ir leidžia lanksčiau suderinti paslaugas pagal besikeičiančius

įmonės poreikius bei optimizuoti sąnaudas.

Logistinio bendradarbiavimo uždavinys yra sukurti tokius santykius tarp užsakovo ir paslaugų

teikėjo, kurie būtų pelningi ir vienai, ir kitai bendradarbiaujančiai šaliai. Geras paslaugos teikėjo

pasirinkimas yra labai atsakingas procesas. Logistikos paslaugų teikėjai yra lyginami pagal jų

vykdomą veiklą ir kriterijus, kuriuos reikia įvertinti. Paslaugos teikėjas pasirenkamas sudarius

vertinimo sistemą, kurioje pagrindiniai kriterijai yra: kaina, kokybė, patikimumas ir pristatymo laikas.

Dažniausiai pagrindinis kriterijus yra kaina, anot Palšaičio (2010) apart kainos labai svarbus

veiksnys – geografinės aprėpties aspektas, atlikimo kokybė, pasirinktos įmonės finansinis stabilumas,

lankstumas susidūrus su naujais nenumatytais pokyčiais ir kt. Kiekvieno tokios paslaugos tiekėjo

siūlomos paslaugos paprastai skiriasi ne tik kaina. Kiekybiniai kriterijai svarbūs tik atliekant pradinę

kandidatų atranką (žr. 7 pav.)

23

7 pav. Paslaugų teikėjo pasirinkimo schema (sudaryta autoriaus pagal Meidutė, 2012)

Norint priimti sprendimą dėl išorinės logistikos paslaugų pirkimo, labai svarbu pamatuoti ne tik

užsakomųjų logistikos paslaugų naudą, bet ir galimas rizikas.

Šiuolaikiniai logistinių procesų valdymo metodai. Kiekvienos gamybinės įmonės tikslas –

mažiausiomis sąnaudomis kurti vartotojui didžiausią vertę. Būtent LEAN metodologijos sutampa su

gamybinių įmonių tikslais. Apie sistemą „Lean“ kasmet paskelbiama daug straipsnių ir knygų. Kaip

teigiama pagrindiniame Lean tinklalapyje – Lean sistemos tikslas – naudojant mažesnius išteklius

sukurti didesnę vertę klientui ir didinti savo konkurencinį pranašumą. Nors logistikos procesai

gamyboje neapima pačio gamybos proceso, jų esmė – ką, kur ir kada gaminti, tačiau LEAN metodologiją

galima taikyti ir logistikoje.. Vartotoją domina ne tik pati prekė, bet ir pristatymo laikas, aptarnavimo kokybė.

Šiuolaikinėje gamyboje svarbus ne tik gamybos, bet ir pardavimo laikas.

Lean metodika dar kitaip vadinama Toyotos sistema. Toyotos organizacija panaudodama

procesų valdymo metodus, papildė juos savo sprendimais, ko pasėkoje buvo sukurta labai aukšto

lygio valdymo sistema. Gamybos (sutrumpintai JIT) Just in Time (pačiu laiku) sąvoka apima

tokius išteklių aktyvavimo būdus ir metodus, kurie padeda minimizuoti laukimo laiką, optimizuoti

pereinamuosius laikus ir pagerinti gamybos veiksmingumą. JIT dar vadinama taupiąja gamyba arba

nepersidengiančia gamyba. JIT koncepcijos esmė – turėti reikiamą daiktą reikiamoje vietoje reikiamu

laiku. Palšaičio (2010) teigimu JIT reikalauja glaudaus poreikių koordinavimo tarp logistikos

Rinkos analizė ir galimi teikėjai

Pirminis vertinimas

Pagrindiniai atrankos kriterijai

Papildomi atrankos kriterijai

Teikėjų reitingavimas

24

padalinių, vežėjų, tiekėjų ir gamintojų, pristatant produktus, komponentus arba medžiagas tik tuomet,

kai įmonei jie reikalingi.

Pasak Zinkevičiūtės (2013) dar vienas JIT sistemos siekis – tenkinti klientų poreikius, todėl

visa gamybos veikla nukreipiama į tikruosius rinkos poreikius. Jiems įgyvendinti, sistema prasideda

nuo klientų užsakymų priėmimo ir baigiasi laiku paruoštų gaminių pristatymu.

Galima daryti išvadą, kad JIT sistema leidžia:

Tobulinti užsakymų sistemą;

Trumpinti užsakymų įvykdymo laiką;

Mažinti gamybos sąnaudas;

Mažinti saugomų atsargų kiekį;

Pagerinti gaminių kokybę.

Šateikienės (2012) teigimu JIT sistemos principų įsisavinimas puikiai gerina gamybos

procesus. Todėl tinkamai apibūdinti JIT galima taip:

Gaminti tik tai, kas reikalinga.

Gaminti reikiamą kiekį.

Gaminti reikiamu laiku.

Gaminti ten, kur reikia

Kalbant apie „pačiu laiku“ logistikos įdiegimą, šis metodas padeda mažinti ir palaikyti ar net

gerinti klientų aptarnavimo lygį. Frazė „pačiu laiku“ apibrėžia šio metodo esmę. JIT suteikia

galimybę sumažinti gamybos ciklą, taip pat padeda daugiau orientuotis į kokybę ir greitą

perkonfigūravimą. Modelis yra paprastas ir lengvai suprantamas. Metodas sėkmingai gali veikti tik

tada, kai jį naudoja ir tiekėjai, kitu atveju, jei tiekėjas laiku nepristatys medžiagų ar žaliavų įmonė

neįvykdys užsakymų.

JIT sistemos dalis yra Kanban metodas (lietuviškai „ženklas, signalas, kortelė“) padedantis

užtikrinti vientisą proceso vertės srautą. Oficialiame Lean tinklalapyje nurodoma, kad Kanban padeda

sumažinti atsargų lygį, padidinti atsargų apyvartumą, pagreitinti reakcijos laiką tarp kliento ir tiekėjo,

bei pagerinti gamybos plano vykdymo tikslumą ir sutrumpinti užsakymo atlikimo laiką.

Zinkevičiūtės (2013) teigimu: Kanban sistemos veikimo principas – kai surinkimo linijoje

pritrūkstama detalių, reikiamas jų kiekis į reikiamą vietą patiekiamas iš kito tiekimo grandinės

laiptelio. Žinoma, šis žingsnis sužadina poreikį kitame grandinės darbo taške, o šis prieš jį esančiame

ir t. t. Taigi ši sistema paremta medžiagų ir komplektuojančių dalių tiekimu į gamybą tik atsiradus jų

poreikiui, kuomet jos iš karto yra naudojamos. Sandėliavimo procese naudą gali suteikti paprastas

komunikacijos maršrutų optimizavimas.

Poke-Yoke kokybės valdymo sistemos taikymas. Poke-Yoke metodo taikymas gamybiniame

procese padeda išvengti klaidų ir defektų. Klaidos, tai dėl darbuotojų veiklos atsirandantys

25

nesklandumai, defektai sukeltų nesklandumų rezultatai, padariniai (reikia pabrėžti, kad defektai gali

būti ir su mechanizmais susijusių nesklandumų padariniai). Minėtojo metodo taikymas turi būti

vykdomas remiantis šiais principais: atpažinti galimas klaidas, kurios gali pasireikšti net ir atliekant

apsaugos veiksmus. Kiekviename proceso žingsnyje turi būti klausiama, kokios galimos žmogaus

klaidos ir įrangos gedimai šiame etape; V. Zinkevičiūtė (2013) siūlo šiuos veiksmus:

Kontrolė (veiksmas, kuris pats automatiškai koreguoja proceso klaidą, pavyzdžiui rašybos

tikrintuvas),

išjungimas (procedūra, kuri blokuoja arba išjungia procesą, kai klaida pasirodo, pavyzdžiui

blokuojantis jungiklis),

įspėjimas (žmogaus perspėjimas, jog kažkas yra ne taip pavyzdžiui orlaivių pilotams garso

įspėjimas stabdyti).

Vieno vieneto srautas (angl. One Piece Flow) – tai vienas iš procesų tarpusavio

sinchronizavimo būdų, kai procesai tarpusavyje sujungiami taip, kad kiekviename procese tuo pačiu

metu gaminamas vienas produkto vienetas (rinkinys), toks apibrėžimas pateikiamas Lean.lt žodyne.

5S sistema padeda tobulėti kiekvienai įmonei, nesvarbu, kur būtų taikoma – fabrike, biure ar

mažmeninėje parduotuvėje. Be jokios abejonės, 5 sistema tai yra būtinybė norint vadovautis LEAN

gamybos principais. Įdiegus 5S sistemą, aiškus progresas matomas kokybėje, produktyvume, darbų

saugoje, efektyvume bei darbuotojų pasitenkinime darbu.

8 pav. 5 sigmų sistema (sudaryta autoriaus pagal Zinkevičiūtė, 2013)

Išmetimas

Klasifikavimas

ValymasStandarti

zavimas

Apmokymas

26

5S koncepciją sudaro 5 elementai, taip pavadinta dėl to, kad japonų kalba visi žodžiai

prasideda iš S raidės.

Išmetimas (jap. Seiri);

Klasifikavimas (jap. Seiton);

Valymas (jap. Seiso);

Standartizavimas (jap. Seiketsu);

Apmokymas (jap. Shitsuke).

Įgyvendinus vieną stadiją, atsiranda natūralus poreikis pradėti įgyvendinti sekančią. 5S

terminas naudojamas įvairiausiais vardais tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Tačiau esmė išlieka

ta pati – organizacijoje viskas turi savo vietą ir ją drausmingai užima. Tinkamai taikoma, ši sistema

palengvina bet kurį atliekamą darbą.

Darbuotojus skatina malonesnės darbo sąlygos, didesnis darbo pasitenkinimas ir galimybė

daryti įtaką savo darbo kokybei. Didžiausia nauda įmonei yra aukštesnė produkto kokybė, didesnis

produktyvumas, didesnis kliento pasitenkinimas ir įmonės augimas.

Atsitiktinis šių metodų taikymas dažnai neduoda laukiamo rezultato, juos reikia įgyvendinti

sistemiškai ir nuosekliai.

Išanalizuotų metodologijų taikymas gamybinių įmonių veikloje gali užtikrinti efektyvius

veiklos rezultatus. Įmonės veiklos procesų derinimas ir valdymas leidžia pasiūlyti platų gaminių

asortimentą ir tenkinti klientų poreikius per trumpiausią laiką.

Išanalizavus mokslinę literatūrą ir apibendrinant teorinę dalį galima teigti, logistika – tai

materialinių ir nematerialinių operacijų valdymas, planavimas ir organizavimas nuo žaliavų ir

medžiagų įsigijimo iki pristatymo pagaminto produkto ar paslaugos pristatymo galutiniam vartotojui,

patenkinant jo poreikius mažiausiomis sąnaudomis. Tiekimo grandinės valdymo procesai apima

derybas su tiekėjais, atsargų planavimą, prekių užsakymą iš tiekėjų, sandėliavimą, paskirstymų

vykdymą, grąžinimų tvarkymą – tai tarpusavyje sujungti arba susiję procesai, kurių kelias prasideda

nuo pateikto užsakymo arba tiekėjui pateiktos užklausos ir baigiasi galutinio vartotojo pasiekimu.

Įmonėms siekiant dirbti rinkoje kuo efektyviau ir tuo pačiu pelningiau, yra svarbu suvokti

kiekvieno logistinio proceso valdymo svarbą, nagrinėjant kiekvieną logistinio procesą atskirai ir

nustatyti tobulinimo būdus, taikant vertę kuriančius ir darbo sąlygas bei efektyvumą didinančius

metodus. Kiekvienas procesas atskirai gali turėti įtakos gamybos efektyvumui, todėl turi būti

analizuojamas visas vertės kūrimo procesas nuo užsakymo pateikimo iki galutinio produkto

išsiuntimo vartotojui.

Logistinio bendradarbiavimo uždavinys yra sukurti tokius santykius tarp užsakovo ir paslaugų

teikėjo, kurie būtų pelningi ir vienai, ir kitai bendradarbiaujančiai šaliai. Geras paslaugos teikėjo

pasirinkimas yra labai atsakingas procesas. Logistikos paslaugų teikėjai yra lyginami pagal jų

27

vykdomą veiklą ir kriterijus, kuriuos reikia įvertinti. Paslaugos teikėjas pasirenkamas sudarius

vertinimo sistemą, kurioje pagrindiniai kriterijai yra: kaina, kokybė, patikimumas ir pristatymo laikas.

Šiuolaikinių logistinių procesų valdymo diegimas didina konkurencingumą, reaguoja į

klientą, mažina atliekas, gerina kokybę, mažina išlaidas, norint išvengti klaidų reikia pasirinkti

teisingą diegimo būdą.

28

2. UAB „GRANULITA“ LOGISTINIŲ PROCESŲ VALDYMO TYRIMAS IR

ANALIZĖ

2.1. UAB „Granulita“ veiklos charakteristika

UAB ,,Granulita“ – tai lietuviško kapitalo įmonė, gaminanti medžio granules kurui. Įmonė

buvo įsteigta 2006 metais ir nuo pat įkūrimo pradžios veikia Radviliškio rajone, Vainiūnų k.

UAB „Granulita“ gaminama produkcija tapo ne tik puikiu aukštų standartų įrodymu bet ir yra

puiki alternatyva tradiciniams kuro šaltiniams. Įmonės veikla grindžiama ekonomiškumo, socialinės

atsakomybės ir aplinkosaugos principais.

Misija – gaminti aukščiausios kokybės ekologiškai švarų kurą, pagrįstą minimaliomis

sąnaudomis bei optimalia gaunama šilumos energija.

Vizija – išlikti patikimų, aukštos kokybės kuro granulių tiekėjų gretose, visapusiškai

išnaudojant naujausias medienos perdirbimo technologijas bei atsižvelgiant į aplinkosaugos

direktyvų svarbą.

Įmonė UAB „Granulita“, siekdama patenkinti konkrečius Lietuvos bei užsienio klientų

poreikius, ypatingą dėmesį skiria produkcijos kokybei.

Medžio granulės gaminamos be jokių cheminių medžiagų, rišiklių ar priedų. Jos išlaiko savo

formą dėl presavimo karštoje temperatūroje, kai rišamąja medžiaga tampa ligninas, esantis

medienoje. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad granulės – neišsenkantis šilumos šaltinis. Jos yra

ekologiškos, nes degdamos išskiria tiek pat anglies dvideginio, kiek augdami perdirba joms gaminti

naudojami medžiai.

Medžio granulės turi žymiai didesnę šiluminę vertę negu malkos. Jas lengviau sandėliuoti ir

transportuoti, jos užima mažiau vietos. Ši ekologiško kuro rūšis yra visiškai natūrali, skiriasi tik jos

formos ir naudojimas. Biokuras yra vis aktyviau naudojamas Lietuvoje, o jo svarba rytojui

neabejojama. Tad nenuostabu, jog mažai taršus biokuras tapo tokia populiaria kuro alternatyva tiek

mūsų, tiek kitose pasaulio šalyse.

Paprastas medienos granulių kokybės rodiklis – mechaninis patvarumas. Jos neturi subyrėti

suspaudus tarp pirštų. Svarbūs ir kiti rodikliai – drėgmė, peleningumas, degant išskiriama energija,

tankis bei svoris. UAB „Granulitos“ produkcijos kokybę patvirtina įgyti sertifikatai.

DIN Plus sertifikatas nustato specifinius ir svarbius kriterijus gamybos procesuose.

Atsižvelgiant į DIN Plus standartus, medžio granulės kategorizuojamos pagal diametrą, trapumo

atsparumą, vandens ir dulkėtumo sudėtį.

29

EN Plus Europos mastu sertifikuoja produkcijos kokybę ne tik gamybos metu, bet net iki

pristatymo klientui. EN Plus standartą atitinkančios granulės yra aukščiausios kokybės, idealiai tinka

granulių krosnims ir šildymo sistemoms.

Tiems, kurie rūpinasi pastatų šildymu, aktualu surasti efektyvų šildymo šaltinį. Dabar vis

labiau populiarėja ekologiškas kuras. Tokios yra medienos granulės. UAB „Granulita“ buvo viena

pirmųjų, pradėjusių gaminti šią produkciją Lietuvoje. Tačiau šiuo metu tokia veikla užsiimančių

įmonių yra gana daug. Kaip ir kiekvienas verslas UAB „Granulita“ taip pat turi konkurentų, paieškos

sistemoje internete rasta daug įmonių, užsiimančių panašia veikla, svarbiausi konkurentai išvardyti 9

pav. Pasiekti tai, kad įmonė įsitvirtintų perpildytoje rinkoje, joje išsilaikytų ir sugebėtų augti reikia

labai daug pastangų. Aplink esant tiek daug konkurentų, tą padaryti yra labai sunku, todėl vienintelis

būdas yra atlikti savo darbą kiek įmanoma gerai, kad stambūs klientai visada rinktųsi šią įmonę ir taip

užsitikrinti kitų klientų pasitikėjimą.

9 pav. UAB „Granulita“ pagrindiniai konkurentai (sudaryta autoriaus)

Atsižvelgiant į tai, jog įmonė UAB „Granulita“ auga ir vystosi, galima daryti išvadą, kad

įmonės valdymas yra palankus šių dienų rinkai. Tokiu būdu įmonė puikiai įsitvirtina rinkoje ir

prisitaiko prie rinkoje vyraujančio poreikio.

UAB ,,Granulita“ veikia moderni, visiškai automatizuota medžio granulių gamybos linija.

Moderniausia medžio granulių gamybos linija Lietuvoje leidžia lanksčiai reaguoti į rinkos bei

vartotojų poreikius. 10 pav. matomas visas įmonės gamybos procesas.

UAB „Granulita“ konkurentai

UAB „BIOGRA“

UAB „Bio Wood“

UAB „Ekologinis biokuras“

UAB „Bageta“

UAB „Granulta“

UAB „Gairelita“

30

10 pav. UAB „Granulita“ produkcijos gamybos procesas (UAB „Granulita“ duomenys)

Kaip jau minėta anksčiau nei viena, net ir pati stipriausia įmonė negali egzistuoti

savarankiškai. Ji būtinai yra susijusi su kitomis įmonėmis. Gamyba negali būti vykdoma be reikalingų

žaliavų, taip pat gamyba bus betikslė, jeigu pagamintas produktas nebus pateiktas vartotojui. Įmonės

logistikos sistema matoma 11 pav.

11 pav. UAB „Granulita“ logistinės veiklos schema (sudaryta autoriaus)

Įmonė granulėms gaminti naudoja spygliuočių, kurių gausu Lietuvos miškuose, medieną.

Produkcija gaminama iš pjuvenų, drožlių, skiedrų ir malkinės medienos Malkinė mediena – tai

kokybiška, kaloringa mediena, kuri neatitinka baldų ir statybų pramonės naudojimo reikalavimų.

Dažyta, klijuota, impregnuota ar kitaip paveikta cheminių priemonių mediena nėra naudojama

įmonės produkcijai gaminti, todėl granulių sudėtis – 100 proc. medienos. Nukirsta aukščiausios rūšies

spygliuočių mediena yra naudojama statybos ir baldų pramonėje. Likusi netinkama mediena yra

Vartotojas

Apsirūpinimas Gamyba

Tiekimas

(paskirstymas)

)

Transportavimas

Tiekėjas

31

superkama UAB „Granulita“ ir naudojama granulėms gaminti. Nužievinti rąstai smulkinami, o žievė

sunaudojama gamybinio proceso metu, džiovinant žaliavą. Tik geriausia atliekinė mediena

naudojama granulėms gaminti. Medienos dulkių likučiai presuojami, iš jų gaminami briketai.

Pagrindiniai tiekėjai – Lietuvos medžio apdirbimo įmonės ir miškų savininkai.

Granulės gaminamos moderniu automatizuotu būdu. Rąstų nužievinimo mechanizmas,

smulkinimo mašinos, granuliavimo aparatas ir pakavimo robotas – šiais įrenginiais gaminamos

kokybiškos ir mechaniškai patvarios bei visus standartus atitinkančios medienos granulės. Medžio

granulės – tai nuo 3,15 iki 40 mm ilgio, 6 arba 8 mm skersmens ritinio formos suspausta medienos

biomasė. Tai švarus, natūralus, nekenkiantis aplinkai, atsinaujinantis kuro šaltinis. Granulės

gaminamos iš pjuvenų, drožlių ir skiedrų, kurios džiovinamos, malamos ir presuojamos.

Nuo 2016 m. įmonės gamybos vis didėja, 2015–2019 metų duomenys matomi 12 pav.

12 pav. UAB „Granulita“ produkcijos gamybos apimtys tonomis (sudaryta autoriaus pagal

įmonės informaciją)

Didėjant gamybos apimtims, be abejo, didėja ir prekių apyvarta. 13 pav. pavaizduota prekių

apyvartos dinamika.

46787,843405,1

55256,2 57113,1

70000

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

2015 2016 2017 2018 2019

32

13 pav. UAB „Granulita“ įmonės apyvarta, mln. Eur 2015 – 2019 m. (sudaryta

autoriaus pagal įmonės duomenis)

Produkciją pakuoja pakavimo robotas. Atsižvelgiant į skirtingus vartotojų poreikius,

produkcija pakuojama į keleto rūšių pakuotes, įmonė yra pasiruošusi pateikti produkciją ir į klientų

pageidaujamo dizaino pakuotes. Produkcijos pakuočių pavyzdžiai matomi 14 pav.

14 pav. Produkcijos pateikimo variantai (UAB “Granulita”)

1. Pakuotėmis po 15 kg pakuotėje;

2. Briketais, kurių svoris 0,9 kg; pakuotėje 10 briketų

3. Birūs krepšiai po 1000 kg.

4. Birūs produktai – dideliais kiekiais pristatomi autocisternomis.

Nedidelio svorio kuro granulių maišeliai po 15 kg ir briketai skirti buitiniams katilams ir

šildymo krosnelėms namų ūkiuose ir kitose privačiai šildomose patalpose. Birūs produktai skirti

didesniems namų ūkiams. Transportuojant ir sandėliuojant, supakuotos granulės nesudrėksta ir

neskleidžia dulkių. Biri produkcija – šios medžio granulės skirtos pramoniniam naudojimui ir

8,27,4

9,19,9

14,6

0

2

4

6

8

10

12

14

16

2015 2016 2017 2018 2019

1 2 3 4

33

elektrinių kurui. Jei gamybos vietos ir centralizuotai tiekiamos šilumos iškastinį kurą norima pakeisti

ekologišku, natūraliu kuru, medienos granulės tam puikiai tinka. Tai žalia elektros arba šilumos

energija.

UAB „Granulita“ vykdomas tiesioginis produkcijos paskirstymas, įmonė tarpininkų

paslaugomis nesinaudoja. Verslo įmonių veiklos sėkmingą egzistavimą užtikrina jose

funkcionuojanti paskirstymo sistema. Kad UAB „Granulita“ produkcija lengvai pasiektų klientus,

įmonė siūlo ir pristatymo paslaugas. Medienos granulių produkciją pristatoma pagal poreikius –

supakuotą ant padėklų arba birią – sunkvežimiais, konteineriais (autocisternomis) ir jūrų keliais.

UAB „Granulita“ yra strategiškai palankioje geografinėje vietoje, taigi visi Europos ir pasaulio keliai

yra lengvai pasiekiami.

UAB „Granulita“ savo klientams teikia prekių eksportavimo paslaugas į Europos Sąjungos

šalis. Didžioji dalis įmonės produkcijos užsakovų – Italijos įmonės. Šioje šalyje UAB „Granulita“

klientų (juridinių asmenų) skaičius perkopė 90. Tik nedidelė pagaminamų medžio granulių dalis (per

mėnesį 5-10 krovinių) yra pristatoma į Belgiją ir Prancūziją. Lietuvoje rinkos užkariauti kol kas

nepavyksta, kuro granulės pagal užsakymus tiekiamos tik prekybos centrams. 15 pav. pateiktoje

diagramoje matomas klientų skaičiaus pokytis per paskutiniuosius penkerius metus.

15 pav. UAB „Granulita“ klientų skaičius 2015–2019 m.

Kadangi įmonė auga ir didina savo gamybos apimtis, klientų (juridinių asmenų) skaičius

kiekvienais metais vis didėja (15 pav.). Iš to galima daryti išvadą, kad įmonė įrodo, jog ji sėkmingai

siekia savo užsibrėžtų tikslų ir sugeba išlaikyti nuolatinius klientus.

70 7381

9498

0

20

40

60

80

100

120

2015 2016 2017 2018 2019

34

UAB „Granulita“ prisiima atsakomybę už savalaikį ir patikimą savo produkcijos pristatymą,

todėl kontroliuoja, kad kroviniai būtų pervežami atsakingai. Kaip galima matyti 16 pav. įmonės

užsakytų transportavimo paslaugų skaičius per 2015-2019 m. didėja, ypač ryškus augimas pastebimas

per paskutiniuosius metus.

16 pav. UAB „Granulita“ užsakytų transportavimo paslaugų skaičius 2015-2019 m.

(sudaryta autoriaus pagal įmonės informaciją)

UAB „Granulita“ klientai gali užsakytą produkciją atsiimti ir pačių samdytu transportu.

Didėjantis pervežimų skaičius reiškia ne tik tai, kad didėja klientų ratas, bet ir parodo

didėjančią logistikos svarbą sėkmingai įmonės veiklai.

Įmonės, iš kurių perkamos transporto paslaugos, yra informuojamos apie krovinio

pritvirtinimo reikalavimus. Kroviniai įmonės teritorijoje kruopščiai paruošiami eksportavimui:

vežėjai tikrinami dėl produkcijos apsaugos/pritvirtinimo ir svorio kontrolės (kad nebūtų bendro –

mašinos ir krovinio – viršsvorio). Klientų kroviniai transportuojami labai atsakingai, įmonė griežtai

draudžia produkcijos perkrovimą vilkikams išvažiavus iš įmonės teritorijos dėl galimo produkcijos

pakuočių pažeidimo.

UAB „Granulita“ taip pat vykdo ir savo produkcijos krovinių ekspedijavimą jūrų transportu į

Italijos jūrų uostus, bet tokių užsakymų būna labai nedaug. Gabenami pilni konteineriai (FCL),

standartiniai ir paaukštinti 20, 40 pėdų konteineriai.

2.2. UAB „Granulita“ logistinių procesų valdymo tyrimas

Tyrimo tikslas: atlikus kokybinį tyrimą įvertinti įmonės logistinių procesų valdymą.

1949 1884

2302 2395

2989

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

2015 2016 2017 2018 2019

35

Tyrimo metodai: Tyrimo tikslui įgyvendinti buvo pasirinktas kokybinis tyrimas – pusiau

struktūrizuotas interviu. Telešienės (2016) teigimu, socialiniuose tyrimuose interviu – tai tyrėjo

pokalbis su tiriamuoju siekiant surinkti tyrimui reikalingos informacijos. Tyrėjas tiesioginio pokalbio

metu pateikia klausimus tiriamajam ar jų grupei ir registruoja atsakymus. Pagal procedūrų lankstumą

arba griežtumą interviu galima skirstyti į griežtai struktūruotus, pusiau struktūruotus ar

nestruktūruotus.

Pusiau struktūrizuotas interviu, tai toks interviu, kai tyrėjas pateikia iš anksto parengtus

klausimus, bet reikalui esant turi teisę pateikti papildomus klausimus. Interviu buvo atliktas iš anksto

pasiruošus klausimus, atsakymai buvo užsirašomi, baigus interviu, atsakymai buvo patikslinti.

Tyrimui atlikti buvo pasirinkti dalyvavo šie įmonės darbuotojai: gamybos vadovas,

pardavimų vadybininkas ir transporto vadybininkas. Jie buvo pasirinkti atsižvelgus į įmonės valdymo

struktūrą. Įmonė yra valdoma generalinio direktoriaus ir gamybos vadovo, kurie kontroliuoja visų

darbuotojų darbą. Generalinis direktorius rūpinasi bendradarbiavimu su klientais, naujų klientų

paieška ir užsakymų priėmimu, kuriuos perduoda transporto vadybininkui. Šis rūpinasi, kad krovinys

būtų pristatytas laiku – užsako transportavimo paslaugas, kuruoja produkcijos pakrovimo, gabenimo

iki užsakovo procesus, bendrauja su klientais ir vežėjais dėl sąskaitų bei iškilusių problemų

sprendimo. Gamybos vadovas kuruoja žaliavos tiekimo vadybininkų darbą ir prižiūri gamybinio

cecho ir sandėlio darbuotojų darbą gaminant produkciją. Įmonės darbuotojai tarpusavyje palaiko

stiprius bendradarbiavimo ryšius, atsiradus problemoms imasi jas greitai spręsti. Kiekvienas

darbuotojas puikiai išmano ir atlieka savo darbą.

Tyrimas buvo atliekamas iš anksto susitarus su respondentais. Norint nustatyti problemas ir

rasti būdus joms sumažinti interviu anketos klausimai buvo suskirstyti į tam tikrus blokus:

aptarnavimo proceso vertinimo, gamybos proceso vertinimo, paskirstymo proceso įvertinimui. Taip

pat buvo pasidomėta, ar respondentai žino apie naujausius logistinių procesų valdymo metodus ir

kokia jų nuomonė apie tai.

Interviu buvo atliktas iš anksto pasiruošus klausimus, atsakymai buvo užsirašomi, baigus

interviu, atsakymai buvo patikslinti., interviu anketa pateikta 1 priede. Tyrimas buvo atliekamas 2020

m. gegužės 5-6 d.

Antrasis būdas panaudotas tyrimui – stebėjimo metodas. Telešienės (2016) teigimu,

stebėjimo dalyvaujant ir stebėjimo nedalyvaujant esmė – surinkti informaciją stebint tiriamuosius.

Stebėti galima įvairiais būdais:

a) įsitraukus į tiriamos grupės veiklą, tapus pilnateisiu nariu, tokiu atveju stebėjimas

tampa antraeiliu dalyku,

b) būti stebėtoju dalyvaujant veikloje, bet likti tik stebėtoju,

36

c) dalyvauti tik kai kuriose veiklose ar tik bendrauti su stebimaisiais, būti toje pačioje

aplinkoje, pirmaeiliu uždaviniu laikant stebėjimą.

d) tapti visišku stebėtoju, neieškant kontakto su stebimaisiais, jie gali net nežinoti, kad

yra stebimi.

Stebėjimui pasirinktas vieno užsakymo vykdymas, pradedant nuo užsakymo gavimo iki

galutinio jo įvykdymo. Stebėjimo būdu buvo pasirinktas c variantas, tai yra buvo stebimi visi

veiksmai, visi dalyviai, atliekantys vieną ar kitą veiksmą ir aktyviai bendraujant su stebimaisiais.

Stebėjimas buvo atliekamas 2020 m. gegužės 6-10 dienomis. Stebėjimo rezultatų lapas

pateikiamas 2 priede.

2.3. Tyrimo rezultatų analizė

Apsirūpinimo proceso analizė. Šio proceso įvertinimui buvo pateikti 5 klausimai. Pateikiami

apibendrinti atsakymai.

1. Kokiais kriterijais vadovaujantis išsirenkami medžiagų ir žaliavų tiekėjai?

Tiekėjus renkamės pagal mums reikiamų žaliavų kokybę ir jų siūlomą kiekį, be abejo atsižvelgiame

ir į kainą.

2. Ar turite pastovius tiekėjus ar pasirenkate atsitiktinai?

Turime pastovius tiekėjus, ir dar plečiame jų ratą, vis ieškome naujų.

Mūsų įmonei labai svarbu turėti nuolatinius tiekėjus, kadangi įmonė dirba 24 valandas per parą,

mums svarbu, kad turėtume pastovius tiekėjus, deja, jų norėtųsi turėti daugiau. Turime ir daug

atsitiktinių tiekėjų. Tiesiog įmonės atsakingi asmenys važiuoja pas tiekėjus, apžiūri žaliavas ir renkasi

tinkamiausią variantą. Pakuotes teikia viena įmonė, su kuria sudaryta ilgalaikė sutartis ir kol kas

mus tai tenkina, pakuotės gaminamos su logotipais ir įmonė pasiruošusi reikalui esant gaminti

pakuotes ir su individualiais užrašais ar logotipais.

3. Jeigu turite pastovius tiekėjus, gal galėtumėte juos išvardinti ir pagrįsti kodėl būtent jie buvo

pasirinkti?

Pagal konfidencialumo sutartį atskleisti esamų tiekėjų negalime, tačiau renkamės pagal teikiamų

medžiagų kokybę ir kainą.

4. Ar visada turite pakankamą atsargų kiekį, jeigu taip, kuriam laikui jų užtektų, atsiradus

nenumatytoms aplinkybėms? Jeigu ne, kokios priežastys tam trukdo?

Stengiamės visada turėti pakankamą atsargų kiekį, tai labai svarbu mūsų įmonei, kadangi gamyba

vyksta nenutrūkstamai, žaliavų mašinos vežamos kiekvieną dieną, kartais ir savaitgaliais, kol kas

problemų nėra. Įmonei sandėliavimo problemos neiškyla, nes žaliavos nesandėliuojame, ji tiesiog

laikoma įmonės kieme.

37

5. Ar naudojatės tik Lietuvos tiekėjų paslaugomis ar turite tiekėjų ir užsienio? Jeigu ne – kodėl?

Jeigu taip – iš kur, kodėl būtent jie?

Turime žaliavos tiekėjų ir iš Latvijos, šituos tiekėjus pasirinkome, nes jų teikiamos žaliavos kokybė

labai gera ir kaina atitinka mūsų poreikius.

Gamybos proceso analizė. . Buvo pateikta keletas klausimų dėl pačio gamybos proceso

vykdymo.

1. Ar susiduriate su problemomis gamybos metu, jeigu taip – gal galite jas įvardinti

Taip, dažnai įvyksta įvairių gedimų, būna, kad mašinos atvykusios į pasikrovimą, turi stovėti po

pusdienį, tačiau stengiamės greitai panaikinti trukdžius. Tai pagrindinės problemos gamybos metu

yra tai, kad sugenda gamybos technika.

2. Kaip vertinate darbininkų darbą, ar jų atliekamų darbų kokybė Jus tenkina?

Taip, mūsų darbuotojų atliekamų darbų kokybė yra labai gera, darbuotojai puikiai išmano savo

darbą, dirba greitai, o tai svarbiausiai ko mums reikia.

3. Ar galvojate apie įmonės veiklos plėtimą artimiausiu metu?

Šiuo metu kol kas ne, tačiau neaišku kas gali nutikti po poros mėnesių, galbūt sugalvosime kokią nors

dar veiklą ir bandysime ją įgyvendinti.

Paskirstymo procesas. Į klausimą „Kaip vykdomas pagamintos produkcijos paskirstymas“

buvo atsakyta labai išsamiai. Kaip jau buvo minėta anksčiau įmonė pagamintos produkcijos nekaupia,

nes gamyba pradedama tik gavus užsakymą. Todėl sandėliams nekeliama didelių reikalavimų,

pagaminta produkcija tik neilgam laikui talpinama sandėlyje, o kartais tiesiai iš pakavimo cecho

pakraunama į jau laukiančią transporto priemonę. Įmonė savo transporto produkcijos pristatymui

neturi, todėl bendradarbiauja su vežėjų įmonėmis.

Buvo sudaryta transportavimo proceso schema, ji buvo parodyta transporto vadybininkui,

kuris konstatavo, kad ji yra teisinga. Transportavimo proceso schema pateikta 17 pav.

Transporto vadybininkas kontroliuoja visą krovinių gabenimo ciklą: nuo informacijos apie

kliento užsakymą (užsakytą kiekį, terminus, apmokėjimą ir t.t.) patikros iki krovinio pristatymo

klientui laiku ir krovinio iškrovimo, todėl ir toliau išvardytus klausimus atsakinėjo tik transporto

vadybininkas.

Pagal kokius kriterijus pasirenkami produkcijos vežėjai?

Renkantis transporto įmones, be abejo, labai svarbu – kaina, nes transportavimo paslaugos

yra brangios, taip pat atsižvelgiama į įmonės patikimumą. Jeigu yra galimybė visada renkamasi

įmonė su kuria bendraujama daug metų ir kuria pasitikima, todėl ne visos įmonės pasirenkamos antrą

kartą.

Paklausus apie sunkumus su kuriais susiduriama, paaiškėjo, kad problemų vis dėlto yra.

Įmonės transporto vadybininkui ne visada yra lengva rasti transportą, kuris nugabentų krovinį į

38

reikiamą šalį ar regioną: kartais transporto įmonės savo mašinas būna jau išnuomoję kitiems

klientams ar būna netinkamas regionas. Paprastai transporto įmonės stengiasi suplanuoti ir atgalinius

krovinius, jei būna suplanuotas atgalinis krovinys iš kito regiono, jiems būna „nepakeliui“, ne visada

sutariama ir dėl eksporto paslaugų kainos.

Tokia situacija parodo dar vis didelį transportavimo paslaugų poreikį šalyje.

17 pav. Transportavimo proceso schema (sudaryta autoriaus remiantis interviu

duomenimis)

Įmonės specialistų nuomonės dėl produkcijos realizavimo išsiskyrė. Su transportavimo

paslaugų vykdymo perdavimu trečiajai šaliai, tai yra logistikos įmonei sutiko gamybos vadovas. Jo

manymu tai leistų gaminti produkcijos atsargas, jei logistikos įmonė imtųsi sandėliavimo savo

sandėliuose. Kitų specialistų nuomone, atsirastų trintis, nesutarimai, reiktų atleisti dalį darbuotojų.

Visi respondentai sutiko su dukterinės ekspedicinės įmonės kūrimo naudingumu, tai leistų

efektyviau vykdyti produkcijos pateikimą klientams, nenukentėtų įmonės darbuotojai, atsakingi už

transporto priemonių paiešką, atitinkamų dokumentų tvarkymą, jie galėtų pereiti dirbti į naują įmonę.

Nuosavo transporto priemonių parko kūrimas buvo vieningai atmestas, įmonė vykdo labai

daug užsakymų, todėl transportuoti savo autotransportu būtų per daug problematiška.

Respondentų buvo klausiama ir apie šiuolaikinių valdymo metodų diegimą. Paaiškėjo, kad

įmonės specialistai yra susipažinę su šiais metodais, bet kai kuriuos metodus galėtų naudoti tik iš

dalies, pvz. „pačiu laiku“ metodas naudojamas pateikiant produkciją klientui, produkcija iš pakavimo

cecho iš karto pakraunama į transporto priemones. Deja, žaliavoms šis metodas netinka, žaliavų

atsargas įmonė turi turėti pastoviai.

Informacijos apie kliento užsakymą

patikra

Transporto paieška

Krovinio pakrovimo kontrolė

Sąlygų ir sutarties

suderinimas

Krovinio iškrovimo

kontrolė

Krovinio pristatymo į vietą laiku kontrolė

Įvykdyto užsakymo dokumentų priėmimas iš vežėjo i