anga
7 skyrius. Mini lietus, klasifikavimas, mokymosi udaviniai
Kai problema visikai suprasta, labai svarbu identifikuoti, kaip
besimokantieji j sprs.
3-5 PBL proceso ingsniai yra susij su potenciali sprendim
nustatymu. iame skyrius pristatomi ie ingsniai ir kaip padti
besimokantiesiems.
1 pamoka. Sprendim mini lietus
2 pamoka. Klasifikavimas
3 pamoka. Mokymosi udavini formulavimas
1 pamoka. Sprendim mini lietus
Pamokoje aptarsime:
kas yra mini lietus;
problemos, susijusios su mini lietumi;
kaip isprsti mini lietaus problemas;
kaip palengvinti mini lietaus sesijas.
Mini lietaus pagalba generuojamos idjos arba potencials
sprendimai problemai, kuri buvo aikiai apibrta, vardinta.
Svarbu, kad mini lietus bt naudojamas teisingai, nes atliekant
neteisingai, jis gali kliudyti idj generavimui.
Problemos, susijusios su mini lietaus metodu
Kai kurie tyrimai teigia, kad dl darbo grupse tampame nebetokie
krybingi. Danai tie, kurie naudoja metod, neino, kad jis turi
struktr. Pagrindins problemos:
Grupinis mstymas kai panaiai mstantys mons nepateikia skirting
perspektyv.
Socialinis dykinjimas kai asmenys, dirbantys grupje, rodo maiau
pastang, nei dirbdami vieni. Tam yra kelios prieastys:
1) mons galvoja, kad j indlis nesvarbus.
2) Didelje grupje asmuo jauiasi pasimets.
3) Trksta motyvacijos.
4) mogus galvoja, kad gaus daug darbo, o kiti dirbs maai, bet
atlygis bus tas pats.
Organizaciniai klausimai svarbu, kaip yra organizuojamas
procesas. Jei pasisako visi i eils, kiti dalyviai gali pakeisti
savo nuomon, pamirti, k norjo pasakyti.
Tarpasmeniniai klausimai asmenybs susivarymas, socialinis
nerimas, nuotaikos nebuvimas, vadov dalyvavimas, kultriniai
klausimai, lyi pusiausvyra. visa tai reikia atsivelgti.
Mini lietaus problem sprendimas
1) Papraykite dalyvi urayti mintis, o ne garsiai jas pasakyti.
Jei tai daroma anonimikai, introvertai gali ireikti savo mintis.
Mini lietus elektronine forma taip pat yra skmingas. Archimedes
projektas sukr platform, kur kiekvienas gali ireikti savo
mintis.
2) Facilitatoriaus pagalba. Grupi, kuri mini lietui vadovavo
facilitatorius, rezultatai buvo geresni nei t, kuriems niekas
nepadjo. Facilitatorius mato skirtingus asmenybi tipus, geba
ivengti potenciali problem, neleidia asmenims atsitraukti nuo
uduoties, pamato krybin nuovarg, idjas, kurios nebuvo isamiai
idiskutuotos.
3) Paskatinti dalyvius bti kritikus ir kelti klausimus ikeltoms
mintims, o ne su viskuo sutikti. Tai turt bti atliekama vertinimo
etape.
4) Struktruoto metodo naudojimas. Danai mini lietaus sesijos bna
nestruktruotos. Idjos yra pristatomos tuo pat metu (visos i karto).
Danai svarbiems dalykams neskiriama laiko arba kurie nors dalyviai
dominuoja sesijoje. Sesijos struktravimas padt to ivengti.
Kaip palengvinti mini lietaus sesijas PBL procese?
Diskusijos lyderis turt imtis facilitatoriaus vaidmens, taiau
turtumte inoti pagrindinius ingsnius, kaip galite jam padti:
1. Apibendrinkite problemos apibrim, kad besimokantysis suprast,
apie k yra mini lietus.
2. Papraykite dalyvi / nari urayti sprendim idjas (tai gali bti
padaryta prie susitikim IKT platformoje). Paprastai, laikas,
skiriamas idjos generavimui, yra apie 20 min. Pabrkite, kad kol kas
idjos nekritikuojamos, visos jos yra tinkamos.
3. Po to besimokantieji yra skatinami kritikuoti ir vertinti
idjas. Idjos turt bti fiksuojamos ant lentos arba popieriaus lapo.
Svarbu, kad neleistumte pokalbyje kam nors dominuoti. Visi turt
pasisakyti. Jei nukrypstama nuo temos, facilitatorius turt
pertraukti, pavyzdiui, kai mogus pasako odel nes / todl, kad.
4. Reikt paaikinti, k kiekviena mintis reikia. Facilitatorius
turt pasiymti idjas, kurios buvo neisamiai aptartos. Kai visi
nutyla, reikt prie j grti, kad toliau bt skatinama diskusija.
Dalyviai turt bti skatinami kelti klausimus, idj tinkamum, kad
pavykt jas suprasti.
5. Kai idjos isamiai aptariamos, reikt jas suklasifikuoti (4 PBL
ingsnis).
2 pamoka. Klasifikavimas ir vertinimas
Ketvirtasis ingsnis idj vertinimas ir kaip jos gali bti
patobulintos, sujungtos, kad sprendimas bt ibaigtas. Tai yra PBL
besimokanij atsakomyb.
Kaip reikt pavelgti i uduot:
1) Ar yra idj, kurias galima sujungti? Idjos gali bti
klasifikuojamos pagal sprendim tipus.
2) Ar yra idj, kurias reikia isiaikinti, nes jos dar ne visai
suprantamos?
3) Idj vertinimas. Tiriamas vairi idj tinkamumas. Svarbu tai
daryti teigiamai. Mintys, kurios nra tinkamos, yra adaptuojamos,
tobulinamos. Grup nagrinja idjos teigiamybes ir neigiamybes.
4) Idjos autorius prisiima atsakomyb u mokymosi rezultatus.
Pavyzdys
Grkime prie ms problemos apie pinig srautus. Mini lietaus sesija
gali bti klasifikuojama:
Sumainti pardavimus skol: pagrindin mons skms prieastis yra
artimi santykiai tarp pardavim atstov ir klient bei kredito slygos,
todl pasilymas sumainti kredito limit nra tinkamas variantas.
Pagerinti kredito slygas (i bank). Bankas negali padidinti
kredito limito. i galimyb jau inaudota.
Marketingas: norint padidinti vidaus klient skaii, reikalinga
stipri marketingo kampanija. mon neturi marketingo patirties, o
marketingo specialistai gali bti labai brangs.
Padidinti bendradarbiavim su klientais: mon turi puikius
santykius su verslo klientais, tad tinkamiausias variantas bus
bendradarbiavimas su jais dl potenciali usakym.
3 pamoka. Mokymosi udavini formavimas
Mokymosi udaviniai leidia suprasti, kas turi bti pasiekta. is
ingsnis daromas prie savarankiko mokymosi / darbo etap.
Paprastai auktajame moksle tutorius suformuoja mokymosi
udavinius ir pateikia juos prie pradedant modul. PBL procese
besimokantieji yra atsakingi u savo pai mokymosi udavini formavim
(su facilitatoriaus pagalba).
Mokymosi udavinys k besimokantysis inos arba gebs padaryti po
savarankiko darbo periodo. Pavyzdiui, besimokantysis gebs sukurti
prognozavimo rank, kuris leis monei prognozuoti ateities
pardavimus.
Mokymosi udaviniai padeda susitelkti, susidlioti prioritetus,
vertinti savo savarankik mokymsi. Labai svarbu, kad mokymosi
udaviniai bt:
aikiai ireikti,
aikiai imatuojami,
reals ir vykdomi,
reikmingi.
Benjamin Bloom pateikia vadov, kaip galima urayti mokymosi
udavinius. Jis teigia, kad kognityvinje srityje yra ei ini
lygmenys.
Paaikinimas
Susij veiksmaodiai
Mokymosi udavinio pavyzdys
inios
Turi gebti prisiminti inias
Ivardinti, apibrti, pakartoti, vardinti, prisiminti
Pvz., ivardinti vairias prognozavimo technikas
Suvokimas
Turi gebti paaikinti idjas ir svokas
Apibdinti, paaikinti, identifikuoti, iversti, ireikti, perirti,
aptarti
Paaikinti, kas yra prognozavimas
Pritaikymas
Turi gebti panaudoti inias
Interpretuoti, pritaikyti, naudoti, demonstruoti, iliustruoti,
suplanuoti
Taikyti atitinkamas technikas
apskaiiuoti prognozs tikslum
Analiz
Turi gebti komponentus skaldyti dalis, iskirti santykius tarp
dali
Analizuoti, atskirti, apskaiiuoti, eksperimentuoti, ibandyti,
palyginti, kritikuoti, pavaizduoti diagrama, kelti klausim, sprsti,
tirti, kategorizuoti
Atskirti vairius prognozavimo metodus
Inagrinti, kuris metodas tinkamiausias organizacijai
Sintez
Turi gebti sukurti kak naujo, pvz., nauj produkt / proces
Planuoti, sukurti, paruoti, suformuluoti, organizuoti,
sumontuoti,
Sukurti Excel darbo lap, kad bt galima atlikti 6 mn. prognoz
Vertinimas
Turi gebti pagrsti, kodl padar sprendim ar pasirinko vien i keli
idj
Sureitinguoti, vertinti, vertinti, palyginti, perirti
vertinti vairius prognozavimo metodus
Paaikinti savo pasirinkt metod
Pagalba padti besimokantiesiems suformuoti mokymosi udavinius
http://www.tcd.ie/teaching-learning/academic-development/assets/pdf/Kennedy_Writing_and_Using_Learning_Outcomes.pdf
Kai mokymosi udaviniai suformuojami, jie turi bti paskirti
besimokantiesiems. Diskusijos lyderis / facilitatorius turi
pabaigti susirinkim sitikins, kad visi besimokantieji ino, k turi
padaryti, pasiekti savarankiko darbo metu.
8 skyrius. Savarankiko darbo metodai
anga
Kai galimi sprendimai buvo identifikuoti ir visi besimokantieji
ino, k turi padaryti, toliau besimokantysis turi reflektuoti apie
1-5 etapus. Tada besimokantysis savarankikai studijuoja, ieko
informacijos, kad pasiekt mokymosi tikslus.
Facilitatoriaus darbas yra inoti, k besimokantysis turi padaryti
savarankiko mokymosi etape ir nukreipti juos, kur galima gauti
reikaling informacij.
1 pamoka. Refleksija apie 1-5 ingsnius ir savarankiko tyrimo
pristatymas
Besimokantysis turi reflektuoti apie:
1) Tai, ar pradiniame etape (1-5 ingsniai) gavo pakankamai
informacijos, kad suprast problem ir potencialius sprendimus?
2) Jei ne, ar udav papildom klausim, kad galt pasiekti savo
mokymosi tikslus?
3) Kokius metodus turt naudoti, kad pasiekt savo mokymosi
udavinius? Ar jie bus efektyvs? Kokios problemos gali ikilti ir
kaip jos gali bti sprendiamos?
4) Ar yra veiksni, kurie takot galjim pasiekti mokymosi
udavinius?
5) Ar mokymosi udaviniai turi takos uduotims / darbui, kuris
buvo paskirtas kitiems PBL besimokantiesiems ir kitoms
organizacijos sritims? Jeigu taip, kaip tai gali bti
integruojama?
Kai refleksija baigta, besimokantieji turi surinkti informacij,
susijusi su visais mokymosi udaviniais arba kakuriuo vienu,
priskirtu jam / jai. Besimokantysis turi rinkti, vertinti patikimum
ir pritaikyti mediag praktiniam sprendimui.
Mes pasitelksime informacinio ratingumo metod, kuris reikia
gebti rasti, suprasti ir naudoti informacij.
Informacinis ratingumas yra gebjimas atpainti, kad informacija
yra reikalinga, ir gebti rasti, vertinti ir efektyviai naudoti
reikaling informacij (ALA 2000).
Papildoma informacija:
http://libguides.uwf.edu/workforce
Savarankiko tyrimo etape besimokantysis turi rinkti reikaling
informacij, kad pasiekt konkreius mokymosi tikslus. Daniausia
iskiriami ei ingsniai:
1) Nustatyti, kokios informacijos reikia.
2) Nustatyti informacijos altinius.
3) Paiekos strategijos / klausim srao sukrimas / sudarymas.
4) Informacijos rinkimas.
5) Informacijos vertinimas.
6) Informacijos taikymas.
Pirmasis ingsnis yra informacijos poreikio identifikavimas.
Kokios informacijos reikia priklauso nuo mokymosi udavini.
Pavyzdys
Pinig srauto problema
Mokymosi udavinys Nr. 1: inagrinti gersias prognozavimo
praktikas
Jums reikt surinkti informacijos apie:
Daniausius prognozavimo metodus.
Prognozavimo ikius.
Faktorius, utikrinanius skming prognozavim.
Kokius prognozavimo metodus naudoja kitos mons.
Facilitatoriaus pareiga yra padti besimokaniajam, jei is
nesugeba identifikuoti, kokios informacijos jam reikia.
2 pamoka. Informacijos altini ir paiekos strategij
identifikavimas
2.1 Informacijos altini identifikavimas
Prie atliekant informacijos paiek besimokaniajam gali reikti
nustatyti, kur ta informacija yra arba potencialius informacijos
altinius. Informacija gali bti:
1) vidin ataskaitos, IT sistemos, archyvas arba informacij gali
pateikti darbuotojai;
2) iorin laikraiai, tyrimo ataskaitos, rinkos tyrimai ir
pan.
Ji taip pat gali bti vairi form:
1) tekstins ataskaitos, pristatymai;
2) socialiniai tinklai, el. laikai, IT sistemos, ataskaitos
internete;
3) darbuotojai, tiekjai, klientai, konkurentai.
Be to, duomenys gali bti:
1) Pirminiai kuri nra ir kuriuos besimokantysis gali
surinkti;
2) Antriniai surinkti anksiau kit moni, kuriais besimokantieji
gali naudotis.
Pavyzdys
Mokymosi udavinys Nr. 1: inagrinti gersias prognozavimo
praktikas
Informacijos altiniai ireiktam poreikiui:
prasti prognozavimo metodai (antriniai informacijos altiniai ir
pagalba i iors (kursai, moksliniai darbai, vairios
organizacijos)).
Prognozavimo ikiai (antriniai informacijos altiniai ir pagalba i
iors, taip pat besimokantysis gali norti rinkti pirminius duomenis
apie mons perspektyvas ir prognozavimo ikius).
Faktoriai, utikrinantys skming prognozavim (antriniai
informacijos altiniai ir pagalba i iors, taip pat besimokantysis
gali norti surinkti pirminius duomenis apie mons perspektyvas ir
skming prognozavim).
Kokius prognozavimo metodus naudoja kitos mons (informacijos
altiniai bus daugiausia pirminiai, reiks bendrauti su monmis, su
kuriomis dirbama, tiekjai ir klientai, taip pat galima pasidomti
konkurentais).
2.2 Paiekos strategijos
Antriniai duomenys daniausiai bna pasiekiami internete. Svarbu,
kad iekant informacijos internete, bt naudojama teisinga paiekos
strategija. odiai, rayti paiek, turi takos rezultatams, kurie bus
pateikti.
Pavyzdiui, paiekos terminai, norint rasti informacijos
populiariausi prognozavimo metodai gali bti:
prognozavimo metodai;
kiti odiai prognozavimui gali bti modeliai, rankiai, technikos
ir pan.
Jei besimokaniajam nepavyksta rasti informacijos, svarbu, kad
vertintumte j naudojam paiekos strategij.
Svarbu ne tik naudoti tinkamus paiekos terminus, bet ir
papildomus enklus / simbolius, kurie paiek padaro tikslesn:
enklai
Reikm
Kabuts
Iekoma tiksli fraz prognozavimo metodai
Pliuso enklas arba kabuts
Paiekos laukelyje tokie odiai kaip kuris, kad nra naudojami.
Jeigu norite juos traukti paiek, naudokite pliuso enkl arba
kabutes.
Pavyzdiui,
+Populiariausi prognozavimo metodai
Populiariausi prognozavimo metodai
Minuso enklas
-
Nordami imesti i paiekos odius, naudokite minuso enkl. Iekant
prognozavimo technik bus parodoma daug oro prognozavimo metod,
kuriuos galima imesti naudojant minuso enkl.
Prognozavimo metodai - oras
arba
Leidia tuo pat metu iekoti dviej termin.
Pvz., prognozavimo metodai arba technikos
Tai prapleia js paiek.
Lentel Nr. 1. Paiekos strategijos operatoriai
(Daugiau informacijos:
http://www.lib.berkeley.edu/TeachingLib/Guides/Internet/Boolean.pdf)
Dauguma paiekos sistem turi papildom ranki, leidiani susiaurinti
paiek.
Pavyzdys
Google paiekos sistema
1) raykite iekom termin ir paspauskite Enter (iekoti).
2) Lango viruje yra paiekos rankiai, leidiantys susiaurinti
paiek iki js alies, tam tikro laikotarpio arba iekoti btent t
termin.
3) Virutiniame kairiajame kampe yra krumpliaratis, kuris leidia
susiaurinti informacij.
3 pamoka. Antrini duomen paieka ir vertinimas
Apskaiiuota, kad vidutinis darbuotojas 9,5 val. per savait
praleidia iekodamas informacijos, i kuri 3,5 val. yra ivaistomos,
nes nerandama to, ko reikia. Kad to bt ivengta, reikia pamokyti
besimokaniuosius, kur rinkti informacij, kaip j rinkti ir kada
baigti paiek. ioje pamokoje:
Kur iekoti antrini duomen?
Kaip vertinti rastus duomenis? Randama daug informacijos, taiau
reikia vertinti, ar surinkta informacija patenkina poreik.
Kai jau inomos paiekos strategijos, laikas rasti informacijos.
Reikia rasti informacijos, kuri jau yra (antriniai duomenys).
Kategorija
Turinys / Tikslas
Vieta
Patarimai
Bendra informacija
Bendra informacija reikalinga tema
www.google.com
Naudokits papildomais enklais, kad paieka bt tikslesn
Akademiniai / Moksliniai puslapiai
Mokslin veikla nurodytoje srityje, taip pat ieko patent.
https://scholar.google.com/
Biblioteka
Moksliniai tyrimai nurodytoje srityje
https://login.proxy.lib.ul.ie/login
Mokymo itekliai
Kai kurios auktojo mokslo institucijos kai kuri savo kurs
mediaga leidia naudoti nemokamai
www.moocs-list.com (pilni kursai)
www.oercommons.org (kurs uraai)
Verslo duomen bazs
Yra moni, kurios konsultuoja kitas mones
Business balls nemokami mokymo kursai www.businessballs.com
IBIS world tinklapis pateikia marketingo patarim, ataskait.
Galima perirti trump ataskaitos apvalg, tam tikr laik nemokamai
ibandyti program. Po to, kai nemokamas laikotarpis baigiasi, galima
usiprenumeruoti.
http://www.ibisworld.com/
Gartner group tyrim ir rinkos informacija informacini
technologij monms. Kai kurios publikacijos yra nemokamos.
http://www.gartner.com/technology/home.jsp
International data corporation verslo ataskaitos, rinkos
informacija technologij monms. Nemokam versij galima rasti ia
http://www.idc.com/
Research farm i mon yra mamenins prekybos tyrim analitikai. Kai
kurias santraukas galima parsisisti nemokamai
http://www.researchfarm.co.uk/
Daniausiai paslaugos yra mokamos, bet bna nemokam versij,
ataskait apvalg, kurios gali padti isprsti problem.
Narysts puslapiai
Danai specialist asociacijos teikia tam tikr informacij,
ataskaitas
Marketingo www.cim.co.uk
Finans www.accaglobal.com/
Tiekimo grandins
http://www.apics.org/sites/apics-supply-chain-council
Gamybos www.ame.org/
Pardavim - http://associationofprofessionalsales.com/
mogikj itekli ir mokym
www.shrm.org arba
Tstinio mokymo ir kvalifikacijos klimo
https://www.cipd.co.uk/cpd
Ininerijos
https://www.engineersireland.ie/
Valdymo
http://www.imi.ie/
Distribucijos
www.ciltinternational.org
Pirkim
www.cips.org
Draudimo
www.cii.co.uk.
http://www.internationalinsuranceprofessionals.org/
Mamenins prekybos
http://www.rila.org
Valdios organizacijos ir statym leidjai
iuose puslapiuose danai bna informacija apie rink ir pastangas,
kurios dedamos skatinti ir remti augim
OECD - Organisation for Economic Co-operation and Development
(OECD) - www.oecd.org
Knygos
Worldcat yra tinklapis, kuris leidia iekoti knyg visame
pasaulyje
https://www.worldcat.org/
Google books leidia iekoti turinio panaiai kaip naudojantis
bibliotekos katalogu. Priklausomai nuo susitarimo, galsite skaityti
vis knyg arba pasirinktus puslapius.
Kai kuriais atvejais mons deda knygas pdf formatu Google.
Google Books taip pat yra susieti su WorldCat. Tad tiesiai i
Google Books galite paspausti Rasti bibliotekoje ir jums i karto
bus pateiktas bibliotek sraas, kur galite rasti knyg. Galite
suinoti, ar js biblioteka j turi. Google Books galite susirasti
knyg, susikurti reikaling knyg sra, skaityti jas ir rengdamiesi
diskusijai bet kada pavartyti.
Vidiniai mons duomenys
Tai gali bti informacija mons ataskaitose, duomen bazse ir
kitose IT sistemose. Vidinius mons duomenis turt bti lengva
gauti.
2 lentel. Silomi itekliai iekoti informacijos
2) Informacijos vertinimas
Internete yra daug informacijos ir kadangi bet kas gali j kelti,
ji nebtinai visuomet bus teisinga. Besimokantysis turi j vertinti,
kad priimt teisingus sprendimus, susijusius su problema. Paprastai
informacija vertinama pagal iuos kriterijus:
1. altinio patikimumas, kas pateik informacij, ar jie gerbiami,
ar ekspertai yra i tikrj ekspertai, ar tai valdios institucija,
universitetas.
2. Kada informacija buvo parengta, kokie to meto vykiai galjo
turti takos. Jei tai tinklapis kada jis buvo sukurtas, atnaujintas,
lankomas.
3. Aktualumas ar informacija aktuali js temai, ar tinkamo
lygio.
4. alikumas kodl informacija buvo parayta informuoti, parduoti,
tikinti?
5. Kalbos stilius protinga ar perdta.
6. Ibaigtumas ar isamiai aprayta jums reikalingas klausimas,
pvz. apribojimai ir tolimesnis tyrimas.
7. Tikslumas ar autorius remiasi prieingais argumentais, ar
tyrinja kitus informacijos altinius, kokius argumentus autorius
naudoja pagrsti savo nuomon?
Vertindamas informacij besimokantysis turt kelti tokius
klausimus:
Ar patikimas straipsnio altinis ?
Kokiu bdu is straipsnis, knyga prisids prie problemos
supratimo?
Kokios yra stipriosios puss ir apribojimai?
Ar pavelgus problem i kitos perspektyvos j bt pavelgta
efektyviau?
Ar autorius rmsi svarbia literatra?
Ar trauk pozicijas, su kuriomis jis nesutinka?
Ar tyrimas reikmingas kas autoriau tyrimo subjektai? Kiek buvo
tiriamj?
Kada buvo paraytas straipsnis? Kokie to meto vykiai galjo turti
takos tyrimui?
Kai besimokantysis yra patenkintas surinkta antrine informacija,
tada yra metas nustatyti informacijos spragas:
1) Kokios informacijos trksta, kad galiau pasiekti savo mokymosi
udavinius?
4 pamoka. Pirmini duomen rinkimas
Tyrimais nustatyta, kad pirmini duomen rinkimo gdiai darbovietje
yra gana silpni. Ypa pasikalbjimas su kolegomis ir vidini mons
duomen analiz.
Kai antrini duomen neutenka, besimokantysis turi surinkti
pirmini duomen.
Pirminiai duomenys gali bti renkami i vairi altini el. laikai,
laikai, pokalbiai, apklausos, nuotraukos, organizacijos arba agentr
raai, garso ir vaizdo raai.
Bdai rinkti priminius duomenis verslo specialistams:
Metodas
Paaikinimas
Daugiau informacijos
Apklausa
Galite apklausti partnerius, tiekjus, klientus arba darbuotojus
klausimais, susijusiais su mone
http://gradnyc.com/wp-content/uploads/2012/08/GNYC_Academy_Workshop-3_Conducting-Survey-Research.pdf
Pokalbis
Galite pakalbti su partneriais, tiekjais, klientais ir
darbuotojais, kaip pagerinti darbo procesus
http://www.comp.dit.ie/dgordon/Podcasts/Interviews/chap15.pdf
Fokus grups
Fokus grups pads jums apklausti arba surinkti vairias skirting
moni nuomones tuo pat metu
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2550365/pdf/bmj00603-0031.pdf
Lentel Nr. 3: Pirmini duomen rinkimo metodai verslo
atstovams
Kai kurie duomen rinkimo metodai ininieriams:
Metodas
Paaikinimas
Daugiau informacijos
Eksperimentavimas
Ininieriai gali rinkti duomenis apie faktorius, kurie turi takos
j produktui arba procesui
https://onlinecourses.science.psu.edu/stat503/node/67;
http://www.jhuapl.edu/techdigest/td/td2703/telford.pdf
Gedimo reimo ir jo padarini analiz
Nustatomos produkto / proceso neskmi prieastys
http://people.ucalgary.ca/~design/engg251/First%20Year%20Files/fmea.pdf
Variant reimo ir j padarini analiz
Variation mode and effect analysis
Nustatoma vairi variant taka procesui
https://www.chalmers.se/en/departments/math/centres/gmmc/research-programme/risk-reliability-quality/Documents/Johannesson.pdf
Kontrolins diagramos
Metodas, padedantis nustatyti, ar procese gali bti variacij
http://www.au.af.mil/au/awc/awcgate/navy/bpi_manual/mod10-control.pdf;
https://www.stat.auckland.ac.nz/~wild/ChanceEnc/Ch13.pdf
Proceso gebjimas
vertinamas proceso gebjimas tenkinti klient tolerancijos
reikalavimus. Pavyzdiui, paslaug rinkoje kiek laiko klientas yra
pasiruos laukti, kol nusprs eiti kitur.
https://www.youtube.com/watch?v=fo1CT0DZAsE
Lentel Nr. 4: Pirmini duomen rinkimo metodai ininieriams
Bendrieji metodai:
Metodas
Paaikinimas
Daugiau informacijos
Veiklos vertinimas / metriniai duomenys
Identifikav, kaip js monei sekasi veikti tam tikrose srityse,
galsite palyginti su konkurentais arba nustatyti, kur reikia
tobulti. Tai taip pat padeda nustatyti, ar yra ryys tarp vykio ir
veiklos vykdymo pasikeitimo
http://www.businessballs.com/dtiresources/performance_measurement_management.pdf
Pelningumo slenksio analiz
i technika padeda nustatyti, kiek js turite parduoti, kad
ilaidos ir pajamos susilygint
https://www.youtube.com/watch?v=CsI2q3TWvaU
Proceso analiz
Pasitelk sraut diagramas ir kitas grafines priemones galite
pavaizduoti proces ir su juo susijusius dalykus
http://www.businessballs.com/business-process-modelling.htm
Trikdi analiz
Padeda monms identifikuoti, dl kuri proceso dali vyksta
vilkinimas
http://itech.fgcu.edu/faculty/aruiztor/dw/bottlenecks.doc
Pareto diagrama
Technika remiasi Pareto analize ir principu (inoma, kaip 80:20
taisykl), kai dedant 20% darbo, gaunama 80% naudos
http://kisi.deu.edu.tr/userweb/mehmetali.ilgin/Pareto_Analysis.ppt
Lentel Nr. 5: Bendrieji pirmini duomen rinkimo metodai
Pavyzdys
Mokymosi udavinys Nr. 1: itirti gersias prognozavimo
praktikas
Jums gali reikti apklausti savo klientus ir tiekjus:
kokius prognozavimo metodus jie naudoja;
su kokiais sunkumais susiduria prognozuodami;
kritiniai skms faktoriai k jie rekomenduoja, kad prognozavimas
bt tikslus.
Galite nusprsti naudoti savo konkurent prognozavimo metodus ir
imatuoti j prognozavimo tikslum pasitelkdami veiklos metrik,
pavyzdiui, vidutin procentin paklaid.
Kai besimokantysis surenka duomenis, jis konstruoja juos taip,
kad mokymosi udavinys bt pasiektas, isamiai inagrintas.
Pavyzdys
Mokymosi udavinys Nr. 1: itirti gersias prognozavimo
praktikas
Geriausi prognozavimo metodai yra laiko eilui analizs technika,
eksponentinis lyginimas ir sezonikumas.
Daugiausia klient ms pramonje naudoja sezonikumo prognozavim,
nes metuose yra laikotarpi, kai jauiamas poreikio padidjimas ir
sumajimas. Jie kiekvienais metais pasikartoja panaiu metu.
Pagrindiniai ikiai, su kuriais susiduria ms klientai, yra
sezonikumo formuls skaiiavimas.
Pagrindiniai skms faktoriai pasirinkti 2-3 sezonikumo formules
skaiiuoti 6 mn. laikotarpiui ir apskaiiuoti vidutin procentin
paklaid.
Uduotis
Mokymosi udavinys Nr. 1:
1) suraskite reikaling informacij;
2) identifikuokite informacijos altinius;
3) suraskite svarbi antrin informacij;
4) identifikuokite, kokios informacijos trksta;
5) apibrkite, kaip rinksite pirmin informacij, kad upildytumte
trkstamos informacijos spragas, kokius metodus naudosite;
6) surinkite reikalingus duomenis;
7) nustatykite, ar surinkti duomenys leidia pasiekti usibrt
mokymosi udavin.
9 skyrius. Sprendimo sintez, refleksija ir tolimesnis
taikymas
anga
Kai besimokantieji surenka pakankamai informacijos, kad pasiekt
usibrt mokymosi udavin, pereiname baigiamj (diskusijos) etap. is
etapas susideda i 3 ingsni. iame skyriuje nagrinsime:
1 pamoka. Sprendimo sintez (7 ingsnis)
2 pamoka. Refleksija (8 ingsnis)
3 pamoka. Tolimesnis taikymas (9 ingsnis)
Facilitatorius vaidmuo yra utikrinti, kad besimokantieji
skmingai gyvendint iuos ingsnius, rast sprendim, reflektuot apie
tai, ko imoko, ir identifikuot galimybes tolimesniam savo mokymosi
taikymui.
1 pamoka. Sprendimo sintez
iame ingsnyje besimokantieji susitinka aptarti savarankiko
mokymosi rezultatus. Pagrindiniai tikslai yra[footnoteRef:1]: [1:
paimta i
https://www.york.ac.uk/media/law/documents/pbl_guide.pdf]
konsoliduoti inias;
padti vienas kitam suprasti sudtingas svokas;
sustiprinti, praplsti vienas kito inias. Kai tuo paiu klausimu
dalinamasi skirtingais atsakymais, gaunama ini visuma yra didesn,
nei jos sudedamosios dalys;
kritikuoti ir pataisyti klaiding supratim. Besimokantysis ir
facilitatorius gali pataisyti vienas kit, isprsti nesutapimus,
atsiradusius renkant informacij savarankiko mokymosi metu ir
suinoti kak naujo;
refleksijos pagalba identifikuoti turim ini ribas;
imokyti besimokaniuosius cituoti ir kritikuoti altinius.
Besimokantieji turt ateiti baigiamj diskusij pasiruo ir
pasidalinti su kitais atliktu darbu. Gali bti, kad diskusijos metu
ne visi klausimai bus aptarti, gali ikilti nauj. Naujiems
ikilusiems klausimams identifikuojami nauji mokymosi udaviniai. Jie
vlgi individualiai nagrinjami ir pristatomi kitos PBL sesijos
metu.
Nuo js priklauso, kaip vyks paskutins sesijos. Galima pasitelkti
daug skirting metod ar isirinkti tinkamiausi:
galite kiekvieno komandos nario paprayti vesti diskusij, kuri
kiti seka;
kiekvienas narys / grupel gali pristatyti savo mokymosi
rezultatus. Paskui vyksta grupin diskusija. Tai yra geras bdas
tobulinti pristatymo gdius ir kontroliuoti kiekvieno mokymosi
rezultat pristatymo laik (jei nustatysite laik pristatymui ir
diskusijai).
Js galite uduoti klausim, kad besimokantieji tobulint savo
kritin mstym ir vertint mokymosi iteklius. Klausimai gali
bti:[footnoteRef:2] [2: Chye, S.H., Neo, W.K. and Chyn, K.Y., From
Sage-on-the-Stage to Guide-by-the-side: Effective Tutor Skills in
Problem-based Learning. Temasek Business School< http://pbl. tp.
edu. sg/Facilitation/Articles/SimWee. pdf> with a bibliography
referring inter affiliato the works of Professor Howard S.
Barrows.]
Kokios gali bti kitos galimybs, apie kurias nepagalvojote?
Kokie faktai ir rodymai paremia i idj?
K manote apie ias ikeltas idjas?
K turite omenyje, kai sakote.?
Gal galite plaiau paaikinti, nes nemanau, kad jus gerai
supratau?
Tai labai platu, gal galite paaikinti?
Sustokime ir apvelkime, k inome iuo klausimu.
Ar kas nors i js nort apibendrinti ms diskusij?
Kada ileista ta knyga?
I kur inote, kad informacija patikima?
Kaip i informacija pads mums isprsti problem?
Ar i informacija papildo / nepapildo js pirmin mint?
K mes suinojome apie i problem?
Besimokantysis diskusijoje turi remtis kit moni
komentarais[footnoteRef:3]. [3:
http://www.robinalexander.org.uk/wp-content/uploads/2013/09/UKLA-http-authorservices.wiley_.com-bauthor-onlineLibraryTPS.asp_DOI10.1111-j.1741-4369.2010.00562.xArticleID7470671.pdf]
Diskusijos pabaigoje reikia priimti sprendim. Reikia turti tvirt
pagrindim, kodl buvo priimtas btent toks sprendimas, bei veiksm
planas, kaip sprendimas gali bti gyvendintas.
Taip pat gali bti, kad bus sudarytas kit mokymosi udavini sraas,
kad bt toliau nagrinjami skmingi sprendimai. Sprendimo sintezs
pavyzdys:
Pavyzdys
Prognozavimui reikia nedaug duomen, o kai jie suvedami, formul
galima taikyti keliems periodams. Bus naudojami du prognozavimo
tipai eksponentinis lyginimas ir sezonikumo rodikliai. Prognoz
vertinsime naudodami vidutin procentin paklaid.
Praeit met pardavimai ir usakymai bus suvesti Excel dokument,
kuris bus naudojamas atlikti kito periodo prognoz.
Taip pat bus surinkti ms klient parduot produkt skaiiai, kad bt
galima susidaryti bendr 12 mn. laikotarpio vaizd. Vl pasitelksime
eksponentin lyginim ir sezonikumo rodiklius, kad nusptume, kiek
kiekvienas klientas usisakys. Tada su jais pasikalbsime, kad
sitikintume, ar skaiiavimas tikslus. Asmenims, atsakingiems u
pardavimus, bus pavesta susisiekti su klientais prie mnes, kad bt
sitikinta, ar prognoz tiksli.
Vidutin procentin paklaida bus naudojama su visais prognozavimo
metodais ir kurio procentin iraika bus maiausia, tas metodas bus
pasirinktas pagrindiniu mons prognozavimo rankiu.
2 pamoka. Refleksija
Refleksija yra svarbiausia PBL procese. Formuojamasis vertinimas
buvo atliktas savarankiko mokymosi etape.
Apibendrinamasis vertinimas gali bti baigiamosios diskusijos
dalis arba kiekvienas besimokantysis gali pildyti reflektyv
mokymosi dienorat. Rekomenduojama daryti tiek grupin, tiek
individuali (pasitelkus dienorat) refleksij.
Apibendrinamajam vertinimui rekomenduojama, kad besimokantysis
pagalvot atsakymus iuos klausimus (Hung, Hmelo Silver, 2004):
1. Su kokiais sunkumais susidrte PBL procese ir kaip juo
sprendte?
2. Ar suprantate, kaip reikia mokytis PBL procese?
3. Ko imokote, kas susij ir nesusij su problema?
4. Kaip iekojote informacijos, susijusios su problema?
5. Kokius svarbiausius dalykus sujungte, kad rastumte sprendim?
Kaip manote, kodl iuos dalykus reikjo susieti? Ar turite kit
hipotezi, sprendim?
6. Kodl pasirinkote sprendim?
7. Ar sprendimas buvo skmingas? Kodl? Kodl ne?
8. Kokios takos verslui turjo sprendimas?
9. Jei reikt problem sprsti i naujo, k darytumte kitaip?
10. Kokios buvo pagrindins problemos darbe su kitais
besimokaniaisiais? Kokios strategijos laikts?
11. K padarte gerai?
12. Kaip manote, k galtumte patobulinti?
Refleksijos pavyzdys:
Pavyzdys
Ko imokau apie problem:
apie vairius prognozavimo metodus;
koki duomen reikia prognozavimui;
kaip apskaiiuoti prognoz naudojant vairius metodus;
kaip pasitelkti Excel program naudoti prognozavimo metodus.
Ko dar imokau (nesusijusio su problema):
bendrauti su klientais;
kaip rasti informacijos isprsti problem;
kaip taikyti informacij sprsti problem.
Priimto sprendimo pagrindas
Pasirinkau du prognozavimo metodus, nes kai surenkami reikalingi
duomenys, gana paprasta suvesti juos Excel formul. Prognozavimo
technik tikslumas gali skirtis. Kadangi nesame tikri, ar pardavim
pasikeitimas yra dl sezonikumo ar kit faktori, todl nusprendiau
pasitelkti iuos du metodus.
Pasirinkau Excel, nes naudojame i program monje ir ji
nereikalauja papildom ilaid. Be to, yra daug ablon ir informacijos,
kaip naudoti i programin rang prognozavimui. Tad prognozavimui
nereikia pirkti kitos programins rangos.
Be kiekybini prognozavimo metod taip pat nusprendiau traukti
bendradarbiavim su klientais, nes gali bti kit faktori, kuri
kiekybiniai duomenys gali neatspindti. Jie gali turti takos
prognozei.
Taip pat nusprendiau surinkti produkt, kuriuos pardav ms
klientai, skaiius, kad bt galima susidaryti vaizd, kiek kiekvieno
produkto buvo parduota per 12 mn. laikotarp. Tada galima ivesti
sezonikumo rodikl. Eksponentinis lyginimas ir sezonikumo rodikliai
bus naudojami spti, kiek kiekvienas klientas usisakys ir mes
pasikalbsime su jais, ar prognoz tiksli. Pardavim atstovai bus
atsakingi u susisiekim su klientais prie mnes, kad prognoz bt
patvirtinta arba paneigta.
Vidutin procentin paklaida bus naudojama su visais prognozavimo
metodais ir kurio procentin iraika bus maiausia, tas metodas bus
pasirinktas pagrindiniu mons prognozavimo rankiu.
K daryiau kitaip
Jei visk reikt daryti i naujo, manau, kad kitaip bendrauiau su
klientais. Atsakymus gavau tik i 3 klient. Galbt biau js kartu su
mons pardavim atstovu, nes jie turi daugiau patirties bendrauti su
klientais. Pirmiausia susirinkiau vis informacij, o tik paskui
kalbiau su monmis i iors, kad biau organizuotesnis ir
profesionalesnis.
3 pamoka. Tolimesnis taikymas
Nordami paskatinti nuolatin mokymsi ir ini neumirim, kur minjo
ms tyrime dalyvavusios mons, reikia paskatinti besimokaniuosius
iekoti galimybi pritaikyti savo mokymsi. Tai gali bti paskatinta
baigiamojoje diskusijoje. Klausimai, kuriuos galite uduoti:
vardinkite kitas problemas, kurias galima sprsti pasitelkus PBL
proces. Kodl ios problemos tinkamos PBL?
Kokius kitus sprendimus galima nagrinti?
Ar priimt sprendim galima taikyti kitoms organizacijos / mons
problemoms? Kaip j reikt adaptuoti?
Ar js sprendimas turi takos kitoms darbo sritims?
Kaip galima panaudoti tai, ko imokote PBL proceso metu, kitose
darbo srityse?
Sukurkite plan, kaip galite panaudoti PBL ateityje.
Pavyzdys
Radau daug informacijos, kuri galima panaudoti kitose srityse.
Pavyzdiui, radau informacijos apie nebrangius rinkos tyrimo
rankius, kurie gali padti mums padidinti vidaus rinkos klient
skaii.
Planuoju i informacij panaudoti itirti, kaip mes galime
padidinti pardavimus vidaus rinkoje. Planuoju itirti:
rinkos dyd Lietuvoje;
klient skaii;
kas yra ms konkurentai ir kokius produktus jie silo.
Uduotis
1. Sukonkretinkite surinkt informacij (8 skyrius) ir parenkite
isam sprendim;
2. Pagal klausimus, ivardintus antroje pamokoje, reflektuokite
apie PBL proces;
3. Identifikuokite galimybes taikyti tai, ko imokote.
10 skyrius. PBL vertinimas
anga
io skyriaus tikslas pateikti apvalg facilitatoriams, kaip galima
vertinti PBL mokymsi.
1 pamoka. Vertinimas
Vertinimo paskirtis
Tradicikai vertinimas yra metodas, kai vertinamas besimokaniojo
gebjimas arba kompetencija pagal nustatytus standartus. Vertinimo
tiksl gali bti vairi:
mokymasis yra kognityvinis procesas (vykstantis galvoje).
Vertinimo tikslas yra suteikti galimyb besimokaniajam parodyti, ko
imoko, ir kad tutorius galt duoti grtamj ry ir sustiprinti jo
inias;
besimokantieji labiau stengiasi, kai yra vertinami. Grtamasis
ryys po vertinimo padeda patobulinti mokymosi strategij;
skatinti savarankik mokymsi, kad besimokantieji bt patys
atsakingi u savo mokymsi. Pavyzdiui, prie egzamin besimokantieji
patys studijuoja papildomai ne klasje / auditorijoje.
Principai, kurie gali padti jums vertinti besimokaniuosius PBL
procese (pagal Macdonald ir Savin-Baden (2004) ir Woods
(2000)):
Vertinimas turt atspindti profesinius kontekstus, kuriuos
besimokantieji gali patekti ateityje tiek realius, tiek
simuliacinius, pvz., problem spendimas, pokalbio vedimas, proceso
tobulinimas;
Vertinamas atliktas darbas, o ne asmenyb;
Vertinimas remiasi rodymais, ne jausmais. Kad ir kokia bt ms
nuojauta / intuicija, susijusi su studentu / besimokaniuoju, reikia
rodym.
Vertinimas turi remtis daugiadimesiniais rodymais: pateikiamos
statins ir dinamikos situacijos; nedidels uduotys ir dideli
projektai; akademiniai, socialiniai ir asmeniniai kontekstai;
veiklos slyg vairov; formuojamieji ir apibendrinamieji duomenys,
vertintojai vairs asmenys.
Vertinimo metodai nustatomi prie prasidedant mokymams ir aikiai
itransliuojami besimokantiesiems. Svarbu, kad bt apsvarstyta:
Kodl besimokantieji vertinami? Pagrindinis dmesys turi bti tai,
kaip vertinimas skatina efektyv besimokaniojo mokymsi.
K vertiname? Tradicikai vertinama, kiek studentas ino, taiau PBL
procese mums aktualu, ar besimokantysis sugebs veikti profesiniame
kontekste.
Kada vertiname? Jei vertinsime kurso pabaigoje, besimokantieji
didij laiko dal skirs spliodami uuominas, kas bus vertinama ir
greiiausiai pateiks atsakymus, kuri nori dstytojas.
Kas atliks vertinim? Ar tai turt bti pats besimokantysis?
Tutorius? Kolegos? Visi paminti? PBL procese dmesys sutelkimas yra
mokymosi savarankikum, tad bt logika, jei besimokantieji patys
vertint, ar pasiek savo mokymosi tikslus. Be to, kadangi jie dirbs
su daug skirting mog, svarbu, kad jie pademonstruot gebjim t
daryti. Tad moni, traukt vertinimo proces, skaiius turt bti
praplstas.
Kaip bus vertinama? Kitoje pamokoje rasite, kokius metodus
galima pasitelkti PBL procese.
Kok paym raysime? Treioje pamokoje apvelgsime vertinimo
deskriptorius (kriterijus), naudojamus PBL.
Kok grtamj ry gaus besimokantieji? Labai danai besimokantieji
gauna grtamj ry arba per vlai, arba netinkamu formatu. Tam, kad
grtamasis ryys bt naudingas, jis turi bti pateiktas laiku ir padt
judti pirmyn, o ne valgytis atgal.
2 pamoka. PBL proceso vertinimo metodai
1. Stebjimas
PBL mokymasis daniausiai vyksta bendruose susirinkimuose. Js,
kaip facilitatorius, dalyvausite pradiniuose susitikimuose. Galite
stebti besimokaniuosius, remdamiesi emiau ivardintais
kriterijais.
Kriterijus
Paaikinimas
Motyvacijos ir pasiruoimo lygus
- Motyvacija suinoti apie problem;
- altini nagrinjimas savarankiko tyrimo metu.
Indlis komandos ini konstravim
Dalyvavimas komandos susirinkimuose;
Aktyvus klausymasis;
Remiasi kit moni idjomis.
Diskusijos supratimas ir teorijos taikymas mokymosi uduotims
Kritinio mstymo gebjimai
Idjos generavimas, klausinjimas, argumentavimas,
kategorizavimas, problem sprendimas ir kiti samprotavimo gdiai.
Profesinis elgesys
Pagarba kolegoms;
Punktualumas;
Sutarimas komandoje.
Grtamasis ryys (gavimas, suteikimas) kolegoms ir mokymasis i
jo
Konstruktyvus grtamojo ryio primimas;
Pastangos tobulinti savo gebjimus remiantis grtamuoju ryiu.
Lentel Nr. 1: Stebjimo kriterijai PBL procese
Kriterijai gali bti graduojami nuo 0 iki 5 ir pateikiami
rodymai, kaip besimokantieji tenkino iuos kriterijus.
2. Savs vertinimas
Savs vertinimas leidia studentams atidiai apgalvoti, k jie ino
ir neino, k jiems dar reikia suinoti, kad galt atlikti tam tikras
uduotis. Tai taip pat apima savo darbo vertinim. Tai gali bti es,
pristatymai, ataskaitos ir reflektyvs dienoraiai. Vienas i savs
vertinimo sunkum yra daryti sprendim apie tai, k besimokantysis
norjo padaryti, o ne k i tikrj pasiek.
Besimokantieji taip pat gali vadovautis lentelje Nr. 1
pateiktais vertinimo kriterijais.
Viena i PBL proceso dali yra fiksuoti tam tikrus mokymosi
aspektus. Galima vertinti refleksij, pateikt Word programos
dokumente. 8 ir 9 skyriuose pateikti klausimai refleksijai. Atsakym
iuos klausimus vertinimas gali bti puikus savs vertinimo
metodas.
Ar jie ino savo stiprisias puses?
Ar ino apribojimus ir kaip juos veikti?
Ar ino, kaip PBL taikyti kituose kontekstuose?
Ar ino, koks procesas naudojamas surinkti duomenis, pasirinkto
metodo trkumus (ir kaip juos veikti) ir privalumus?
Ar ino, dl koki prieasi buvo priimtas toks sprendimas, ar
minties procesas buvo efektyvus, ir kaip j galima adaptuoti?
Ar ino, kaip bendradarbiaus su kitais ir kaip tai galima
tobulinti?
Ar geba susieti svokas?
3. Vertinimas ratu / ataskaita
Kitas individualaus vertinimo metodas yra parengti ataskait ratu
(santrauk) apie kiekvien PBL proceso ingsn, pavyzdiui:
Apibrti problem;
Potencials sprendimai ir kodl jie tinkami.
Kok sprendim renkasi ir kodl.
Kokius mokymosi udavinius nori pasiekti.
Kokie tyrimo metodai pasirinkti ir kodl.
Paaikinti, kaip pasiek mokymosi udavinius?
Apibendrinti baigiamosios sesijos informacij ir parengti veiksm
plan.
4. Grupinis vertinimas (gdi pristatymas)
Galite paprayti besimokanij pristatyti informacij, kuri rado
savarankiko tyrimo metu ir kaip ji tinka usibrtiems mokymosi
udaviniams pasiekti. Galsite vertinti j komunikacinius gdius.
Galite vertinti pagal iuos kriterijus:
ar besimokantieji tinkamai pasiruo;
ar gerai traukia besimokaniuosius;
ar tinkamas tonas;
ar yra numat klausimus ir turi pasiruo atsakymus.
3 pamoka. Vertinimo deskriptoriai (kriterijai)
Vertinimo deskriptoriai apibdina, kok nustatyt standart
besimokantysis turi pasiekti, kad gaut tam tikr vertinim. Lentel
Nr. 2 pateikia bendrus vertinimo deskriptorius, kuriuos galima
keisti pagal save.
Vertinimas
Apibdinimas
Auktas vertinimas
Puikus darbas, uduotis atlikta isamiai, sistemikai, giliai.
Besimokantysis puikiai demonstruoja:
dalyko imanym, remiasi rodymais, cituoja, rodo gilias ir plaias
inias, supratim ir apsiskaitym;
gebjim organizuoti, analizuoti ir reikti mintis, argumentus
originaliai, rafinuotai ir nediskriminuojaniai;
gebjim atlikti kritin analiz;
puikius gdius, rankius ir proces imanym;
gerai apgalvot sprendim;
besimokantysis pademonstravo svarbias valgas, originalum ir
krybikum;
programa / darbas virija uduoties specifikacij.
Auktas- vidutinis vertinimas
Geras darbas, gerai atlikta uduotis. Demonstruoja;
stipr dalyko imanym, paremt rodymais ir svarbiomis
citatomis;
ilavint gebjim analizuoti klausimus, organizuoti mediag,
pristatyti argumentus aikiai ir tikinamai.
sprendimas i dalies suplanuotas;
pakankamai geri gdiai, naudojami rankiai ir proces imanymas;
nemaai originali valg ir gebjimas krybikai ir logikai
mstyti;
kai kurios specifikacijos dalys nra isamiai gyvendintos.
emas-vidutinikas vertinimas
Pakankamai geras darbas. Demonstruoja:
pakankamai ger dalyko imanym, taiau trksta struktros ir
aikumo;
pagrindiniai punktai atsakyti, bet rksta detali;
pademonstruoti tik pagrindiniai temos aspektai;
pateikti keli argumentai;
nepateikta rodym, svarbi citat;
pademonstruota iek tiek kritinio mstymo;
menkai aprayta;
trksta originalaus, logiko mstymo.
emas vertinimas
Beveik nepriimtinas darbas, uduoties atlikimas:
trksta rodym, logiko mstymo;
maai susitelkta klausim;
atsakym struktros beveik nra;
argumentai neaikiai pateikti, atsitiktinai idstyti, praleista
informacija, netikslumai;
nepagrsti teiginiai, trksta citat;
trksta detalaus paaikinimo, kritins refleksijos;
sprendimas pateiktas tik i dalies;
menkai aprayta;
neibaigti, skuboti atsakymai.
Lentel Nr. 2: Bendrj vertinimo deskriptori pavyzdys
4 pamoka. Vertinimo planas ir uduotis
Vertinimo metodas Nr. 1
Vertinamas mokymosi udavinys
vykd visus PBL proceso ingsnius, kad problema bt isprsta;
Iekojo ir rado svarbios informacijos, kad pasitelkus PBL proces
bt galima isprsti mons problem;
Taiko inias identifikuotai problemai;
Efektyvus vadovas.
Vertinimo metodas
Ataskaita ratu
Duomenys apie vertinimo uduot
Besimokantysis turs pateikti ataskait ratu apie tai, kaip jis
vykd visus PBL proceso etapus.
1) Apibdinti problem, kaip j mato besimokantysis.
2) Kokie yra galimi sprendimai ir kodl jie tinkami?
3) Kok sprendim besimokantysis renkasi ir kodl?
4) Kokius tikslus besimokantysis nori pasiekti ir kodl?
5) Kokius duomenis surinko, kad pasiekt mokymosi udavinius?
6) Kokius tyrimo metodus naudojo ir kodl?
7) Paaikinti, kaip pasiek kiekvien mokymosi udavin.
8) Susintetinti informacij veiksm plan.
Pateikimas
Besimokantysis turs pateikti dokument ratu:
1) apie pradin etap (1-4 PBL proceso ingsniai);
2) apie baigiamj etap (4-8 PBL proceso ingsniai).
Vertinimo deskriptoriai
1 lygis: studentas demonstruoja puikias kiekvieno PBL proceso
ingsnio inias ir kaip skmingai gyvendinti kiekvien etap. Naudoja
daug auktos kokybs altini, kad pateikt isam ir gyvendinam sprendim.
Demonstruoja gebjim mstyti logikai, inovatyviai ir susieti idjas ir
svokas sugalvoti sprendim.
Vertinimas
40% bendr vertinim
Vertinimo metodas Nr. 2
Vertinamas mokymosi udavinys
Vertinimo metodai
Duomenys apie vertinimo uduot
Pateikimas
Vertinimo kriterijai
Vertinimas
Uduotis
Sukurkite vertinimo plan, skirt vertinti besimokanij mokymsi,
remdamiesi aukiau esania lentele. vardinkite:
1) vertinamus mokymosi udavinius;
2) vertinimo metodus;
3) duomenis apie vertinimo uduot;
4) kokia forma besimokantysis turi pateikti atlikt uduot;
5) vertinimo deskriptorius (A, B, 10, 9 ir pan.);
6) vertinimas / paymys.
11 skyrius. PBL besimokanij mentoryst
1 pamoka. Mentorysts patarimai
Mentoryst daniausiai yra partneryst tarp dviej moni: patyrusio
asmens (mentoriaus) ir nepatyrusio asmens.
Mentoryst darbo vietoje yra labai svarbi. Mentorius padeda
pasiekti naujam darbuotojui i anksto usibrtus tikslus. Mentorius
perkelia savo inias ir patirt, padeda tobulti, kol asmuo
adaptuojasi organizacijoje.
Yra trys pagrindiniai mentorysts etapai. Jie yra tiek
paruoiamojo PBL etapo, tiek paio proceso dalis.
Etapas
rankiai
Vesti (Pradia)
Pasitikjimo ugdymas
Susitarimas dl mentorysts
Aktyvus klausymasis
Tiksl nusistatymas
Stebti (Vidurys)
Pokalbis (proaktyvus tiksl nusistatymas)
Klausimai
Veiksm planas
Traukis i kelio (Pabaiga)
Grtamasis ryys
Lentel Nr. 1: Mentorysts etapai (r. http://www.voca.net/)
Mentoriui reikalingi gdiai:
Socialiniai gdiai
Mentorius turi bti susitelks, gebti empatikai sijausti kit
perspektyv. Svarbios socialins kompetencijos, ypa domjimasis,
motyvacija, verbalin ir neverbalin komunikacija ir pan. Jei
mentorius i savybi neturi, nesitraukia veikl su savo kuruojamu
asmeniu, mentoryst, vargu, ar bus skminga.
Mentorius taip pat turi turti konflikt valdymo kompetencij. Apie
tai daugiau kalbsime 2 pamokoje.
Metodins kompetencijos
Yra gdi, kurie galina mones verbaliai ir efektyviai bendrauti su
kitais. Aktyvus klausymasis komunikacijoje yra esminis.
Pagrindiniai aktyvaus klausymosi elementai yra: dmesio sutelkimas,
parodymas, jog klausomasi, grtamojo ryio teikimas, tinkamas
reagavimas, kalbaniojo gerbimas ir supratimas.
Mentorius ir jo kuruojamas asmuo vienas kitam duoda grtamj
ry.
Mentorius turt skatinti refleksij, kad jo kuruojamas /
globojamas asmuo galt mokytis i savo paties patirties.
Profesin kompetencija
Mentorius turi turti profesini kompetencij iose penkiose
srityse:
Turti pagrindini ini apie mon, darbo viet, statymus, susijusius
su negalij darbinimu, apie remiam darbo viet;
Gebti atpainti skm;
Turti motyvacijos ir gebti galinti;
Imanyti kasdienin veikl monje;
Turti asmenini gdi, leidiani skmingai atlikti kasdienines
uduotis, taip pat reaguoti nekasdieninius vykius.
galinimas. moni lygybs, vairovs ir teisi rmimas
Mentorius turi suprasti lygi galimybi principus ir rodyti
pavyzd. Jie turi inoti savo vertybes, sitikinimus, nuostatas ir
konstruktyviai naudoti globojamo/ kuruojamos asmens interesams.
Mentorius turt laikytis konfidencialumo nebent kitaip nurodo mons
statutas / nuostatai.
Mokymasis su mentoriumi:
Pasitikjimo gijimas. Tai svarbu mokymosi procese, kad bt galima
laisvai dalintis skirtingomis mintimis ir jausmais;
Pastangos suprasti savo identitet;
Kitokio poirio primimas, skirting nuostat derinimas, savo
atsakomyb mokymosi procese suvokimas;
Bti pasiruousiam atsisakyti sitikinim, tradicij ir idj;
Suprasti, kad kartais konfliktas gali bti mokymosi centre.
2 pamoka. Konflikt vadyba
Komandiniame darbe ir mokantis bendradarbiaujant kartais kyla
konflikt. Js bsite tas asmuo, kur jie kreipsis dl konflikto
sprendimo. emiau pateikta informacija paimta i
www.apollolibrary.com/library/ltt/download/managingconflict.pdf
Dirbant komandoje svarbu, kad konfliktai bt sprendiami taip, kad
abi puss kak ilot. Jei vienas arba keli komandos nariai laikysis
poirio, kad kakas laimi, o kakas pralaimi, tada nukents visa
komanda.
Konflikt valdymas ir konflikt sprendimas yra du skirtingi
procesai. Prie isprendiant konflikt, pirmiausia j reikia suprasti.
Vienas metod sprsti konfliktus yra vadinamasis 4R metodas.
Prieastys (Reasons). Konflikt prieastys yra atvirai tiriamos ir
apie jas pagarbiai diskutuojama.
Reakcija (Reactions). Komandos nariai iri, kaip jie patys
reaguoja konflikt. Jei reakcija yra destruktyvi, o ne konstruktyvi,
jie gali pasitaisyti ir imtis reikaling ingsni, kad komanda veikt
skmingai.
Rezultatai (Results). Jei konfliktas nebus isprstas, kas gali
nutikti? Kaip komanda gali dirbti kartu, kad konstruktyviai isprst
konflikt?
Sprendimas (Resolution). Koks konflikto sprendimo metodas
efektyviausias?
Kai komanda supranta konflikt, galima pasirinkti bd j isprsti.
Ralph H. Kilmann ir Kenneth W. Thomas identifikavo penkis konflikto
sprendimo bdus:
1) Vengimas;
2) Prisitaikymas;
3) Konkurencija;
4) Kompromisas;
5) Bendradarbiavimas.
Konflikto sprendimas priklauso nuo situacijos ir nra vieno
metodo, tinkamiausio visoms aplinkybms, taiau yra bendros
aplinkybs, kurios padeda nusprsti, kuris bdas konkreioje
situacijoje yra tinkamiausias.
Vengimas
Nors konflikto vengimas ar jo egzistavimo neigimas nepanaikina
nesutarimo, taiau kartais komandiniame darbe jis yra tinkamas. Jei
konfliktas nra susijs su pagrindiniu darbu, geriausia gali bti
atidti j al, kad galt toliau vykti svarbus komandos darbas.
Kartais, kai situacija tampa nebevaldoma, vengimas gali bti
geriausias variantas. Geriausia atidti susirinkim, kad mons galt
visk apgalvoti ir situacij pavelgti ramiau i kitos
perspektyvos.
Prisitaikymas
Kai naudojamas prisitaikymo metodas, vienas asmuo nusileidia
kitam dl to, kad gerai sutart. Tai gali bti tinkamas metodas, kai
prisitaikantis asmuo nemano, kad dalykas svarbus, arba svarbu, kad
grupje vyraut harmonija, o ne kakurio asmens individuali
perspektyva. Kai asmuo prisitaiko, jis turi bti tikras, kad gals
toliau ramiai gyventi ir nesigailti.
Konkurencija
Varymasis / konkurencija tai laimjimo pralaimjimo konflikt
sprendimo stilius. Tai reikia, kad vienas komandos narys jauiasi
toks stiprus tam tikra tema, kad jam / jai reikia agresyviai
tikinti komandos narius, kad ir jie taip pat galvot, kai ir jis/
ji. is metodas tinkamas, kai komandos narys yra sitikins, kad kitos
inagrintos alternatyvos yra nepraktikos, neetikos arba
nelegalios.
Kompromisas
Paprastai, kai mons pasiekia kompromis, tai reikia, kad priimama
tarpin pozicija, t.y. asmuo, siekdamas sutarti, kakuriuo aspektu
nusileidia. Pagal apibrim, kompromisas asmen tenkina tik i dalies.
is metodas efektyvus, kai komanda pasiek aklaviet arba trksta laiko
bandyti isprsti konflikt. Kartais tam tikromis aplinkybmis
kompromisas yra geriausias sprendimas.
Bendradarbiavimas
Idealiame pasaulyje mons uuot iekoj kompromiso, bendradarbiaut,
kad rast sprendim, kuris tenkina vis poreikius. Norint
bendradarbiauti, reikia krybing ir bendr pastang. Pagrindinis
metodo trkumas reikia nemaai laiko ir energijos. Reikia turti laiko
isiaikinti vis komandos nari poreikius ir vis pasiventimo, kad
komandos tikslai bt pasiekti.
Konflikto sprendimo procesai
Prie bandant sprsti konflikt pravartu, kai mons skiria iek tiek
laiko racionaliai pagalvoti apie konflikt ir pasiruoti diskusijai.
Wisinski (1993) sukr model A-E-I-O-U individualiam naudojimui prie
sitraukiant diskusij dl kilusio konflikto.
A (Assume) galvokite, kad konflikto dalyviai nori gero;
E (Express) ireikkite savo jausmus;
I (Identify) nustatykite, kas turi vykti;
O (Outcome) apgalvokite, kokio rezultato nortumte, taiau ilikite
atviri kitiems rezultatams, kurie taip pat gali patenkinti js
poreikius;
U (Understanding) susitarim turt suprasti ir priimti kiekvienas
komandos narys.
Kai visi komandos nariai suprato konflikt ir turi mini apie
galimus sprendimus, kurie tenkint visos komandos poreikius, pats
laikas nusprsti, koks procesas tinkamiausias sprsti konflikt.Yra
trys pagrindiniai procesai:
1) Derybos;
2) Tarpininkavimas;
3) Arbitraas.
Derybos
Nereikia pagalbos i alies. Visi komandos nariai susitinka kartu
pakalbti apie skirtingus poirius, nustato, kas jiems svarbu, pasilo
sprendim, tenkinant j poreikius, klauso, k turi pasakyti kiti ir
tada bando pasiekti susitarim. Efektyvios derybos kai visi laimi.
Dauguma mokymosi komandos konflikt yra sprendiami iuo bdu.
Tarpininkavimas tai derybos, kai jas vesti padeda
facilitatorius. Jei mokymosi komandos nariai patys nesugeba rasti
sprendim, jie gali paprayti mentoriaus / facilitatoriaus padti
jiems diskusijos metu. Facilitatorius stebi u kadro ir gali padti
pamatyti teigini stiprisias savybes. Komanda taip pat gali paprayti
facilitatoriaus susitikti su jais aptarti konflikt ir padti surasti
sprendim. Facilitatorius neturi sprendim primimo galios. Jis / ji
yra neutralus asmuo, kuris dmes sutelkia diskusijos proces ir
padeda komandai susitelkti klausimus, o ne asmenybes.
Arbitraas yra konflikt sprendimo procesas, taiau daniausiai
nenaudojamas sprsti mokymosi komandos konfliktus. Tai paskutinis
bdas isprsti konflikt, kai komanda atsiduria aklavietje, nesugeba
arba nenori pati susitarti. Arbitrao praoma sprendim priimti u
komand. Tokioje situacijoje kas nors pralaimi, nes jo praoma
nusprsti, kuris bdas ar idja yra geresnis. Komandos nariai turs
pritarti arbitrao sprendimui.
Papildoma informacija:
University of Phoenix: Conflict management in learning teams
CIPD: Conflict Management at work
