Projektas

ŠVENČIONIŲ R. ŠVENČIONĖLIŲ PROGIMNAZIJOS PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ 2014–2015 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2014–2015 metų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas reglamentuoja pradinio, pagrindinio ir specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams pritaikytų bei neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą progimnazijoje. 2014–2015 mokslo metų mokyklos ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais.

2. Ugdymo plano tikslai: 2.1. įgyvendinti Bendrąsias ugdymo programas 1-8 klasėse; 2.2. tikslingai   planuoti ir organizuoti ugdymą, sudarant galimybes kiekvienam besimokančiam įgyti bendrųjų kompetencijų, būtinų mokymuisi visą gyvenimą.

3. Ugdymo plano uždaviniai: 3.1. numatyti pradinio ir pagrindinio ugdymo organizavimo būdus;3.2. individualizuoti ir diferencijuoti  ugdymo turinį;3. 2. nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų Bendrosioms programoms įgyvendinti. 4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Ilgalaikis dalyko planas – dalyko ugdymo ir turinio gairės, mokytojo parengtos atsižvelgus į numatomus mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimoPamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo

forma.Pasirenkamasis dalykas – mokyklos siūlomas ir mokinio laisvai pasirenkamas

dalykas. Privalomasis dalykas – dalykas, kurį mokinys privalo mokytis pagal Ugdymo

programą. Progimnazijos ugdymo planas – pagal Bendruosius ugdymo planus, mokinių

poreikius ir mokyklos galimybes parengtas Bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, įgyvendinimo planas.

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. PROGIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT MOKYKLOS UGDYMO TURINĮ

5. Progimnazijos 2014-2015 mokslo metų pradinio ir pagrindinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrąja programa, Bendruoju ugdymo planu, pradinį ir pagrindinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir kitą progimnazijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei progimnazijos strateginiu planu.

6. Progimnazijos ugdymo plano rengimą organizuoja direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. O-90 patvirtinta Ugdymo plano rengimo grupė. Į progimnazijos ugdymo plano rengimą bendradarbiavimo pagrindais įtraukti mokytojų, mokinių ir jų tėvų atstovai, pagalbos mokiniui specialistai, direktoriaus pavaduotojai ugdymui. Sprendimai dėl progimnazijos ugdymo plano priimti susitarimo tarp darbo grupės narių būdu, kai kurie jų – metodinių grupių ir mokytojų tarybos posėdžiuose. Priimant sprendimus dėl tam tikrų ugdymo plano nuostatų atsižvelgta į mokinių ir tėvų apklausų rezultatus, raštiškus mokinių tėvų prašymus dėl dorinio ugdymo dalyko, užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų mokymo. 7. Ugdymo planas rengiamas vieneriems 2014-2015 m.m. 8. Ugdymo plano projektą progimnazijos direktorius derina su progimnazijos taryba, su steigėju – Švenčionių r. savivaldybe ir patvirtina iki ugdymo proceso pradžios. 9. Atsiradus Bendruosiuose ir mokyklos ugdymo planuose nenumatytiems pakeitimams, progimnazija, gavusi tarybos pritarimą, gali ugdymo proceso metu koreguoti ugdymo plano įgyvendinimą, visus pakeitimus ugdymo plane suderindama su steigėju–Švenčionių r. savivaldybe.

II. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

10. Ugdymo organizavimas:10.1. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:

Klasė Ugdymo proceso pradžia

Ugdymo proceso pabaiga

Savaičių skaičius

1-5 09-01 05-29 326-8 09-01 06-05 35

10.2. progimnazija dirba penkias dienas per savaitę;10.3. ugdymosi procesas skirstomas trimestrais. Nustatoma tokia trimestrų trukmė:

pirmas trimestras: rugsėjo 1 d. – lapkričio 28 d.;antras trimestras: gruodžio 1 d. – vasario 27 d.;trečias trimestras 1-5 klasėms: kovo 2 d. – gegužės 29 d., 6–8 klasėms: kovo 2 d. – birželio 5 d.;

10.4. mokinių atostogos:Atostogos Prasideda Baigiasi Į mokykląRudens 2014-10-27 2014-10-31 2014-11-03Žiemos (Kalėdų) 2014-12-22 2015-01-02 2015-01-05Žiemos (6-8 klasės) 2015-02-17 2015-02-18 2015-02-19Pavasario (Velykų) 2015-03-30 2015-04-03 2015-04-07Vasaros: 1-5 kl. 6 -8 kl.

2015-06-012015-06-08

2015-08-31 2015-09-01

Papildomos atostogos 1-5 klasių mokiniams 1-5 klasių mokiniams 1-5 klasių mokiniams

2015-01-052015-02-172015-04-07

2015-01-062015-02-202015-04-10

2015-01-072015-02-232015-04-13

10.5. pagrindinė ugdymosi forma- pamoka. 10.6. 1-ųjų klasių pamokos trukmė – 35 min. Pamokų laikas: 1. 8.00 — 8.35 2. 8.55 — 9.30

2

3. 10.00 — 10.35 4. 11.05 — 11.40 5. 12.05 — 12.40 10.7. 2-8-ųjų klasių pamokos trukmė - 45 min. Pamokų laikas: 1. 8.00 — 8.45 2. 8.55 — 9.40 3. 10.00 — 10.45 4. 11.05 — 11.50 5. 12.05 — 12.50 6. 13.00 — 13.45 7. 13.55 — 14.40 10.8. 1-4 klasėse vyksta ne daugiau šešių (formaliojo ir neformaliojo švietimo) pamokų per dieną, 5-8 klasėse – ne daugiau septynių(formaliojo) pamokų; 10.9. pamokos vyksta klasėse, kabinetuose; netradicinės pamokos gali vykti kitose edukacinėse aplinkose: progimnazijos ir rajono muziejuose, miesto ar progimnazijos bibliotekoje, skaitykloje, parke. Mokinių išvykas reglamentuoja Mokinių ekskursijų, turistinių žygių, išvykų organizavimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2012-04-17 įsakymu O- 236; 10.10. pradinėse klasėse individualus darbas su mokiniais spragų panaikinimui vyksta pagal individualų grafiką; 10.11. esant reikalui direktoriaus įsakymu pamokų laikas gali būti koreguojamas, nurodant pamokų trumpinimo ar atidirbimo laiką; 10.12. jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į progimnaziją gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6-8 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. 10.13. Progimnazija priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, paskelbus ekstremalią situaciją. 11. Progimnazijoje yra 22 1-8 klasių komplektai ir 1 priešmokyklinio ugdymo komplektas:Klasė Mokinių skaičius Klasė Mokinių skaičius1a 20 5a 26

1b 19 5b 261c 16 6a 24

2a 20 6b 24

2b 16 6c 242c 14 7a 26

3a 16 7b 27

3b 18 7c 26

3c 21 8a 194a 21 8b 20

4b 20

3

4c 21 Iš viso: 464

III. PROGIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

12. Progimnazijos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ir Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957) , atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas ir progimnazijoje priimtus susitarimus: 12.1. progimnazijos ir klasės lygmens ugdymo turinys atrenkamas ir pritaikomas pagal progimnazijos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius, kad kiekvienas mokinys įgytų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų pagrindus ir pagal savo išgales pasiektų aukštesnių pasiekimų; 12.2. formuojant progimnazijos ugdymo turinį atsižvelgiama į mokinių jau turimą mokymosi ir sociokultūrinę patirtį, mokytojų kompetencijas, progimnazijos ugdymo aplinką, kitus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius; 12.3. mokytojai, formuodami ugdymo turinį vadovaujasi progimnazijos ugdymo plano 95 ir 96 punktuose nurodytu pamokų skaičiumi, remdamiesi mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, progimnazijos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis. 13. Progimnazijos ugdymo plane įteisinami mokytojų metodinės tarybos susitarimai: 13.1. dėl bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinių, profesinio orientavimo, sveikatos ugdymo, pilietiškumo ugdymo programų integravimo į ugdymo turinį;

13.2. ugdymo turinio formavimo ( dalykinio ugdymo), ugdymo organizavimo formų (pamoka, projektinė veikla, kūrybinė veikla ir pan.), edukacinių erdvių kūrimo ir panaudojimo; 13.3. dėl ugdymo proceso dienų, skirtų kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai organizuoti; 13.4. dėl ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių (ilgalaikiai planai, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo švietimo programos ir klasių auklėtojų veiklos planai); 13.5. dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermės progimnazijoje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos dalijimosi tarpusavyje ir tėvų informavimo; 13.6. dėl pirmokų ir penktokų adaptacijos; 13.7. dėl 5-8 klasių mokinių socialinės veiklos organizavimo; 13.8. dėl papildomų atostogų 1-5 klasių mokiniams; 13.9. dėl švietimo pagalbos mokiniui teikimo; 13.10. dėl mokymosi pagalbos teikimo; 14. Progimnazijos ugdymo plane įteisinami progimnazijos taryboje priimti susitarimai protokolas: 14.1. dėl klasių dalijimo į grupes; 13.2. dėl valandų, skirtų mokinio mokymosi poreikiams tenkinti, panaudojimo; 14.3. dėl mokslo metų skirstymo trimestrais; 14.4. dėl penktokų adaptacijos trukmės, vertinimo; 14.3. dėl vadovėlių ir kitų mokymosi išteklių įsigijimo ir naudojimo. 15. Ugdymo turinio dalį sudaro progimnazijoje vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, etnokultūrinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ar kitos veiklos siejamos su progimnazijos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Ji organizuojama progimnazijos pasirinktu laiku. Šiai veiklai per mokslo metus kiekvienai klasei skiriama 10 ugdymosi dienų:

4

VEIKLOS PAVADINIMAS DATA Klasė ATSAKINGAS Mokslo metų pradžios šventė „Visi keliai prasideda nuo čia“

2014-09-01(pirmadienis)

1-8 kl. N.Kapačinskienė, A.Šalnienė, 1-8 klasių auklėtojai

Išvyka „Keliaujame po Lietuvą“ 2014-09-24(trečiadienis)

5-8 kl. 5-8 klasių auklėtojai , dalykų mokytojai

„Rudenėlio“ šventė 2014-09-26(penktadienis)

1-4 kl. J.Čepulienė, D.Taluntienė

Adventinė vakaronė „Žiemos švenčių dvasia“

2014-12-19(penktadienis)

1-8 kl. N.Kapačinskienė, R.Činčikienė, neformaliojo švietimo vadovai, 1-8 klasių auklėtojai

„Mano tėvynė Lietuva“ 2015-02-13(penktadienis)

1-4 kl. D.Drėgvienė, R.Jusienė

Dainuojanti revoliucija „Dainuoju Lietuvai“

2015-03-10(pirmadienis)

5-8 kl. N.Kapačinskienė, 5-8 klasių auklėtojai, istorijos, lietuvių kalbos, muzikos,dailės mokytojai

„Kuo užaugęs būsiu?“ 2015-03-23(pirmadienis)

1-4 kl. M.Petkūnienė, M.Romanovskienė

Karjeros planavimo diena 2015-03-23(pirmadienis)

5-8 kl. L.Zlotkovskaja, J.Vaiškūnienė,5-8 klasių auklėtojai

Akcija „Darom“, skirta socialinei veiklai

Balandis-gegužė(viena diena)

5-8 kl. 5-8 klasių auklėtojai

Tarptautinė šokio diena 2015-04-29(trečiadienis)

6 kl. M.Petkevičienė, J.Matulevičienė

Kam to reikia? 2015-04-29(trečiadienis)

5,7 kl. R.Časienė, 5,7 kl. auklėtojai ir mokytojai

Dainų popietė ,,Aš dar dainuosiu“ 2015-04-29(trečiadienis)

8 kl. A.Šalnienė, R.Bankauskienė, I.Ulevičienė

Motinos diena 2015-04-30(ketvirtadienis)

1-4 kl. L.Žemaitienė, J.Juknienė, R.Nalivaikienė, V.Gaveikienė

Žinių labirintas ,,Kristijonas Donelaitis“

2015-05-28(ketvirtadienis)

5-7 kl. R.Bankauskienė, dalykų mokytojai, metodinių grupių pirmininkai

Poezijos popietė ,,Iš širdies gelmių“

2015-05-28(ketvirtadienis)

8 kl. 8-ų klasių auklėtojai

Mokslo metų baigimo šventė „Susitiksime. Iki!”

2015-05-29(penktadienis)

1-5 kl. N.Kapačinskienė, A.Šalnienė, 5-ų klasių auklėtojai, pradinių klasių mokytojai

Sportas- sveikata 2015-06-04(ketvirtadienis)

6-7 kl. 6-7 klasių auklėtojai, kūno kultūros mokytojai, dalykų mokytojai

Šokio diena „Polėkis“ 2015-06-04(ketvirtadienis)

8 kl. 8-ų klasių auklėtojai

Mokslo metų baigimo šventė „Susitiksime. Iki!”

2015-06-05(penktadienis)

6-7 kl. N.Kapačinskienė, A.Šalnienė, 6-7 klasių auklėtojai

Padėkos koncertas 2015-06-05(penktadienis)

8 kl. A.Šalnienė, R.Bankauskienė, I.Ulevičienė, J.Matulevičienė

Individualios klasių auklėtojų organizuojamos pažintinės išvykos, žygiai, renginiai

2014-2015 m.m.(trys išvykos)

1-4 kl. Pradinių klasių mokytojai

5

16. Progimnazija, pritaikydama ugdymo turinį mokiniui, bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), neformaliojo švietimo, pagalbos vaikui ir kitomis institucijomis, kurios padeda užtikrinti progimnazijos lankymą ir visapusį mokinio vystymąsi.

IV. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

17. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas mokiniams, besimokantiesiems namuose. Mokiniui mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405, ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049.

18. Mokiniai namie mokomi kasdieniniu mokymo proceso organizavimo būdu. 19. Mokiniui, mokomam namie, progimnazija, parengia individualų ugdymo planą,

suderina jį su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgia į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas.

20. Individualūs ugdymo planai mokytojų siūlymu sudaromi (raštu) ir mokiniams, kurie besimokydami pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programą patiria mokymosi sunkumų, itin sėkmingai mokosi, siekia pagerinti vieno ar kelių dalykų pasiekimus: 20.1. individualaus ugdymo plano turinį lemia mokinio ugdymo(si) tikslai ir būdai jiems pasiekti;

20.2. individualūs ugdymo planai sudaromi nustatytam laikotarpiui, vėliau, atsižvelgus į daromą pažangą, jie koreguojami arba jų visai atsisakoma; 20.3. vadovaujantis individualiais mokinių ugdymo planais sudaromas pamokų tvarkaraštis. 21. Sudarant ir įgyvendinant mokinio individualų ugdymo planą bendradarbiauja mokiniai, mokytojai, mokyklos vadovai ir mokinių tėvai bei pagalbos mokiniui specialistai.

V. PROGIMNAZIJOS MOKYMOSI APLINKA

22. Mokymosi aplinka – tai progimnazijos aplinka, kurioje vyksta ugdymo procesas. 23. Mokymosi aplinka kuriama atsižvelgiant į progimnazijos tikslus ir vertybes. 24. Kuriant mokymosi aplinką dalyvauja mokiniai, jų tėvai, mokytojai. 25.Progimnazijos mokymosi aplinką sudaro fizinių, psichologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių visuma: 25.1. fizinei aplinkai priskiriami progimnazijos pastatai, patalpos, teritorija, mokymo ir mokymosi priemonės, kurios padeda organizuoti ugdymą; 25.1.1. mokykloje pradinio ugdymo mokinių ugdymas vyksta klasėse, atskiros pamokos (užsienio kalba, tikyba) vyksta dalyko kabinetuose; 25.1.2. pagrindinio ugdymo mokinių ugdymas vyksta dalyko kabinetuose; 25.1.3. netradicinės pamokos gali vykti kitose edukacinėse aplinkose: progimnazijos ir rajono muziejuose, miesto ar progimnazijos bibliotekoje, skaitykloje, parke ir t.t.; 25.1.4. mokinių ugdymo(si) reikmėms tenkinti progimnazijoje yra futbolo stadionas, sporto salė, šokių salė, biblioteka ir skaitykla, kompiuterių klasė, muziejus. 25.2. pagalbą mokiniams teikia psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, mokytojo padėjėjas; 25.3. mokytojams sudaromos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, interaktyvias lentas, kompiuterius, projektorius, biblioteką, skaityklą. Įdiegtas elektroninis dienynas; 25.4. kultūrinė progimnazijos aplinka apima bendruomenės puoselėjamas ir kuriamas tradicijas, renginius, kraštotyrinę ir etninės kultūros veiklą, muziejaus turtinimą.

6

26. Progimnazijos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios aplinkos kūrimą ir palaikymą progimnazijoje.

VI. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

27. Mokytojai, siekdami geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir padėti jiems pasiekti kuo geresnių rezultatų, per pamokas mokiniams taiko motyvuojančius, poreikius atitinkančius mokymo (-si) metodus ir užduotis. 28. Dalyko turinys diferencijuojamas toje pačioje pamokoje skiriant atitinkamas individualias ar grupines užduotis, diferencijuojant laiką, skirtą užduočiai atlikti, mokomąją medžiagą, tikslus ir rezultatus, pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, namų darbus; padedama išlyginti mokymosi spragas ir siekti patenkinamo, pagrindinio ar aukštesniojo pasiekimų lygmens.

VII. ŠVIETIMO IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

29. Švietimo pagalba mokiniui teikiama vadovaujantis progimnazijos Švietimo pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu progimnazijos direktoriaus 2013m. rugpjūčio 30d. įsakymu O- 223. Vaiko gerovės komisija organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko vystymui aplinkos kūrimą ir kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. 30. Mokiniui teikiama pedagoginė, socialinė, psichologinė, specialioji pagalba, informacinė pagalba, pirmoji medicininė pagalba, kurias teikia mokytojai, klasės auklėtojai, socialinis pedagogas, psichologas, logopedas, specialusis pedagogas, bibliotekininkas, UKC (Ugdymo karjerai centro) koordinatorius, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, mokytojo padėjėjas, administracija. Pagalba siejama su mokinių socialinių bei pedagoginių poreikių tenkinimu. 31.Socialinės, specialiosios, pedagoginės, psichologinės pagalbos teikimo rūšys: konsultavimas, tyrimų organizavimas, socialinių ir gyvenimo įgūdžių formavimas, elgesio korekcija, nusikalstamumo, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto ir kitų neigiamų socialinių reiškinių prevencija. 32. Progimnazija, teikdama mokiniui socialinę, specialiąją pedagoginę ir kitą pagalbą, bendradarbiauja su socialinę ir specialiąją pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir teisėtvarkos institucijomis: Nepilnamečių reikalų inspekcija, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pedagogine ir psichologine tarnyba. 33. Progimnazijos švietimo pagalbos tiekėjai už atliktą darbą atsiskaito kartą per trimestrą Vaiko gerovės komisijos posėdyje ir metų pabaigoje progimnazijos mokytojų tarybai. 34. Poveikio priemonės netinkamai besielgiantiems mokiniams taikomos vadovaujantis rekomendacijomis, patvirtintomis progimnazijos direktoriaus 2012-10-11 įsakymu Nr. O- 403. 35. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami mokytojų ir mokyklos tarybos posėdžiuose, tėvų susirinkimuose, laiku pastebimi kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. 36. 1-4 klasėse mokymosi pagalba mokiniams teikiama skiriant konsultacijas silpniems ir gabiems mokiniams. Konsultacijoms naudojamos valandos, skiriamos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti. Sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupės. 37. Mokymosi pagalba 5-8 klasėse integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, diferencijuodamas užduoties atlikimo laiką, pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, namų darbus; padeda išlyginti mokymosi spragas.

7

VIII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ(GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

38. Progimnazija sistemingai bendradarbiauja su mokinių tėvais įvairiais būdais, leidžiančiais visapusiškai ir įvairiais lygmenimis informuoti mokinių tėvus visais ugdomaisiais klausimais. 39. Visuotiniai tėvų susirinkimai organizuojami spalio, vasario mėnesiais. Mokinių tėvai supažindinami su progimnazijos ugdymo ir ugdymosi galimybėmis, bendruomenės veikla ir pasiekimais, perspektyvomis. Pateikiama tėvams  veiklos ataskaita. Organizuojamos paskaitos pedagogikos, psichologijos ir kitais klausimais. 40. Edukaciniai klasės tėvų susirinkimai organizuojami ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Klasių auklėtojai rengia pranešimus, remdamiesi klasėje atliktų tyrimų medžiaga. Aptariama pirmokų ir penktokų adaptacija, klasės kolektyvo formavimas, vaiko asmenybės pažinimas, gebėjimai, individuali pažanga. Reikalui esant į susirinkimus kviečiami mokyklos administracijos atstovai, dalykų mokytojai ir kiti specialistai. 41. Individualūs susitikimai su mokinių tėvais vyksta klasių auklėtojų, tėvų ar dalykų mokytojų iniciatyva, norint aptarti vaiko mokymosi pasiekimus ar kitus aktualius klausimus. Individualių susitikimų metu mokytojas supažindina tėvus su mokinio ugdymo(si) pasiekimais, elgesio bei lankomumo problemomis. Norint pranešti skubią informaciją, bendraujama telefonu arba rašant žinutes tėvams elektroniniu paštu arba per Tamo (elektroninį dienyną). 42. Progimnazijos internetinėje svetainėje pateikiama   informacija apie mokyklos veiklą, ugdymą, mokinių pasiekimus ir kt. Aprašomos netradicinės pamokos, išvykos, renginiai, parodos, įvairūs susitikimai. 43. Progimnazijoje vyksta tradiciniai renginiai, pažintinės išvykos, sportinės varžybos, į kuriuos kviečiami mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai).   44. Su mokinių tėvais nustatyta tvarka (VGK reglamentas) bendradarbiauja progimnazijos Vaiko gerovės komisija. Tėvai į komisijos posėdžius kviečiami dėl mokinio elgesio problemų, dėl  palengvintos programos mokiniui skyrimo, dėl mokiniui reikiamos socialinės, pedagoginės, psichologinės pagalbos suteikimo.

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

45. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas integruojamas į visus pradinio ir pagrindinio ugdymo mokomuosius dalykus.

46. Tarpdalykinė, vidinė, integruojamųjų ir prevencinių programų integracija aptariama metodinėje taryboje. Integruojamųjų dalykų turinys ir gebėjimai numatomi rengiamuose ilgalaikiuose dalykų planuose.

47. Pilietiškumo ugdymo, Etninės kultūros, Sveikatos ugdymo programos 1-8 klasėse integruojamos į dalykus. 48. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa 1-8 klasėse integruojama į klasių auklėtojų veiklą, skiriant 3 val. per mokslo metus. Programos turinį padeda išdėstyti mokyklos sveikatos priežiūros specialistė, kiekvienai klasei per mokslo metus skiriant 1 valandą. 49. Į visus dalykus 5-8 klasėse integruojamas ugdymas karjerai, kurio tikslas – organizuoti mokinių veiklą dalykų pamokose, neformaliojo švietimo būreliuose, naudojant realaus ar virtualaus darbo aplinką. 1-4 klasėse ugdymas karjerai integruojamas į klasių auklėtojų veiklą.

50. 8-ojoje klasėje mokiniai informacinių technologijų mokomi integruotai, kai per pamoką dirba du mokytojai: informatikos mokytojas ir dalyko mokytojas.

51.Integruotų informacinių technologijų pamokų apskaitai užtikrinti integruojamųjų pamokų turinys dienyne įrašomas abiejų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

52. Integruotos atskirų dalykų pamokos, kai pamoką veda 2 mokytojai, planuojamos metodinėse grupėse ir įrašomos į progimnazijos veiklos planą.

53. 1-4 klasėse informacinės technologijos naudojamos kaip ugdymo priemonė.

8

X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

54. Planuodamas ugdymo turinį mokytojas planuoja ir ilgalaikiame plane pažymi mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, jį sieja su mokymo (-si) tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus.

55. Vertinimo metodus mokytojai derina tarpusavyje ir aptaria su mokiniais rugsėjo mėnesio pirmąją savaitę, o su jų tėvais (globėjais, rūpintojais) – pirmojo tėvų susirinkimo metu. 56. 1-4 klasių mokinių pasiekimai vertinami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarka, Bendrąja programa ir Progimnazijos 1-4 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta progimnazijos direktoriaus 2011-08-31 įsakymu Nr. O-372: 56.1. vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas; 56.2. planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę); 56.3. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Jis segamas į mokinio asmens bylą; 56.4. pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai fiksuojami elektroniniame klasės dienyne, mokymosi pasiekimų ir pagyrimų/pastabų skiltyse. Už daromą pažangą ir pasiekimus mokiniai vertinami trumpais komentarais ne rečiau kaip kartą per mėnesį; 56.5. apie mokinio daromą pažangą ir pasiekimus tėvai informuojami įrašais sąsiuviniuose. Informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) tėvams (globėjams, rūpintojams) teikiama trumpais komentarais. Lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir kt.); 56.6. mokinių sąsiuviniuose rašomi pagyrimai už atliktą užduotį ir įdėtas pastangas; 56.7. vertinant atliktą darbą, įvardijamas pasiektas konkretus kriterijus, nurodomos padarytos klaidos ar konkrečiai įvardijama spraga; 56.8. trimestro mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per trijų mėnesių ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių lygių požymius ir elektroniniame dienyne mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašomas „nepatenkinamas“; 56.9. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose elektroninio dienyno skiltyse, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p.“ arba „n.p.“; 56.10. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „p.p.“ arba „n.p.“; 56.11. pasibaigus trimestrui, pusmečiui ir mokslo metams tėvai su mokinio pasiekimais susipažįsta elektroninio dienyno skiltyje „Trimestrai/pusmečiai“. 57. 5-8 klasių mokinių pasiekimai vertinami vadovaujantis Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150) ir Progimnazijos 5-8 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta progimnazijos direktoriaus 2012-04-17 įsakymu Nr. O-236: 57.1. pagal pagrindinio ugdymo programą besimokančių mokinių pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema. Taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas;

9

57.2. mokinių, mokomų namuose, gebėjimai ir žinios vertinami 10 balų sistema. Jei mokinys atleistas nuo dailės, kūno kultūros, muzikos, technologijų mokymo, rašoma „atleista“;

57.3. 5-ųjų klasių mokiniams rugsėjo–spalio mėnesiais skiriamas adaptacinis laikotarpis, kurio metu neorganizuojami kontroliniai darbai, nerašomi neigiami pažymiai; 57.4. adaptacinio laikotarpio pabaigoje mokiniai rašo mokyklos vadovo aprobuotusdiagnostinius lietuvių kalbos ir matematikos testus, siekiant nustatyti individualią pažangą pagal Bendrojo ugdymo programos lygmenį. Vertinama pažymiais, atsižvelgiant į pažangą;

57.5. adaptacinio laikotarpio problemos aptariamos su mokinių tėvais ir klasėje dirbančiais mokytojais Vaiko gerovės komisijos posėdyje, tėvų susirinkime;

57.6. pasirenkamųjų dalykų žinios ir gebėjimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

57.7. dorinio ugdymo, žmogaus saugos mokymosi pasiekimai pažymiais nevertinami, mokiniui trimestrų ir metinių įvertinimų skiltyse įrašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

57.8. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės 1-8 klasių mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas nuo kūno kultūros pamokų pagal gydytojo rekomendaciją arba direktoriaus įsakymu;

57.9. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės 1-8 klasių mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose pažymiu nevertinami, įrašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

58. Apie 1-8 klasių mokinių mokymosi pasiekimus progimnazijos nustatyta tvarka, patvirtinta progimnazijos direktoriaus 2012-04-17 įsakymas Nr. O-236, informuojami mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai); informacija tėvams apie mokinių pasiekimus ir pažangą skelbiama elektroniniame dienyne, vadovaujantis Progimnazijos elektroninio dienyno tvarkymo nuostatais, patvirtintais progimnazijos direktoriaus 2012-04-24 įsakymu Nr. O-247 ir Progimnazijos lankomumo priežiūros organizavimo tvarka, patvirtinta direktoriaus 2012-04-17 įsakymu Nr. O-236.

59. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu mokinio pasiekimų vertinimo objektyvumas nagrinėjamas progimnazijos administracijos pasitarime.

XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

60. Progimnazijos direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo organizuoja veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu, vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę.

61. Klasėje dirbantys mokytojai derina tarp savęs namų darbų apimtis ir kontrolinių darbų atlikimo datas, prieš savaitę pažymėdami kontrolinį darbą elektroniniame dienyne.

62. Mokiniams per dieną negali būti skiriama daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Neskiriami kontroliniai darbai pirmą dieną po atostogų ar po šventinių dienų ir dieną iki atostogų ar švenčių pradžios.

63. 5-ųjų klasių mokiniams adaptaciniu laikotarpiu (rugsėjo-spalio mėn.) kontroliniai darbai neorganizuojami.

64. Namų darbai atostogoms neskiriami. 65. Direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo užtikrina, kad laikas, skirtas namų darbams atlikti, per savaitę neviršytų: 2-osiose klasėse - 0,5 val. (10 min. per dieną), 3–4-osiose klasėse - 5 valandų ( 1 val. per dieną), 5–6-osiose klasėse- 8 valandų (1val. 35 min.per dieną), 7–8-osiose klasėse-10 valandų (2 val. per dieną), 1-osiose klasėse mokiniams namų darbai neskiriami.

66. Per dieną 5-8 klasių mokiniams negali būti daugiau kaip 7 pamokos. 1-4 klasėse vyksta ne daugiau kaip šešios (formaliojo ir neformaliojo švietimo) pamokos per dieną.

10

67. Pamokų tvarkaraštyje dvigubinamos lietuvių kalbos, technologijų, dailės pamokos. Dailės ir technologijų pamokos 8 klasėse dvigubinamos ir kaitaliojamos taip, kad vieną savaitę vyksta dvi dailės, o kitą savaitę - dvi technologijų pamokos.

68. Mokiniai, lankantys sporto ir meno mokyklas, pateikę pažymas ir tėvų prašymus, direktoriaus įsakymu, esant mokytojų tarybos pritarimui, atleidžiami nuo kūno kultūros (atitinkamos sporto šakos), dailės ir muzikos pamokų:

68.1. atleistų 5-8 klasių mokinių atsiskaitymo forma – įskaita, kurios programą parengia ir vertinimo kriterijus numato dalyko mokytojas;

68.2. mokiniai supažindinami su atleidimo ir atsiskaitymo už dalyko programą tvarka, supažindinimą fiksuojant elektroninio dienyno instruktažų lape.

69. Jeigu 68 punkte nurodytiems mokiniams kūno kultūros, dailės, muzikos pamokos yra pirmos ar paskutinės, mokinys turi teisę neatvykti į pirmąją pamoką ar išeiti iš paskutinės pamokos į namus, tačiau už jo saugumą šiuo atveju atsako jo tėvai.

70 Mokiniams, atleistiems nuo atitinkamų dalykų pamokų, siūloma užsiimti veikla progimnazijos bibliotekoje, skaitykloje, valgykloje arba mokytis individualiai skaitykloje.

71. Klasės auklėtojas ir socialinis pedagogas vykdo atleistų nuo kūno kultūros ar dailės pamokų užimtumo stebėseną ir užfiksavę susitarimo pažeidimus (mokinys išeina iš mokyklos teritorijos, pažeidžia elgesio taisykles ir pan.) rekomenduoja progimnazijos direktoriui panaikinti įsakymą dėl atleidimo nuo pamokų.

XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS PROGIMNAZIJOJE

72. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115).

73. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto, gamtamokslinę, kraštotyrinę ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti:

74. Neformaliojo švietimo valandų paskirstymas 1-4 klasėse:Ugdymo kryptis(skaičius)

Būrelio pavadinimas Klasė Valandų skaičius

Intelektinio ugdymo(3)

Jaunieji žurnalistai 1-4 1Smalsučiai 1-4 2Šviesoforas 1-4 2

Meninio ugdymo(6)

Jaunasis dizaineris 1-4 2Scenos menas 1-4 2Vokalinė pop šou grupė 1-4 2Šokio grupė ,,Lašiukai“ 1-2 2Šokio grupė ,,Lašai“ 3-4 2Origamis 2-4 1

Etninės kultūrosugdymo (2)

Etnografinis ansamblis „Krakatukai“ 1-4 2,,Aš ir laikas“ 2-4 1

Sporto ir sveikos gyvensenos ugdymo(2)

Judėjimo džiaugsmas 4 2Sporto ABC 2-3 3

Iš viso: 13 24

75. Neformaliojo švietimo valandų paskirstymas 5-8 klasėse:Ugdymo kryptis(skaičius)

Būrelio pavadinimas Klasė Valandų skaičius

11

Intelektinio ugdymo(1)

Jaunųjų žurnalistų klubas 5-8 1

Meninio ugdymo(3)

Jaunųjų dizainerių būrelis „Meistriškumo paslaptys“

5-8 1

Dainavimo studija „Smuiko styga“ 5-8 1Berniukų vokalinis instrumentinis ansamblis „Fortissimo“

5-8 1

Gamtamokslinio- ekologinio ugdymo (2)

Jaunųjų miško bičiulių sambūris „Ąžuoliukas“ 5-7 1

Jaunųjų gamtos tyrėjų būrelis 5-8 1Kraštotyrinio ugdymo (1)

Jaunųjų muziejininkų būrelis 5-8 4

Etninės kultūrosugdymo (4)

Folklorinis ansamblis „Krakatukai“ 5-8 2Kūrybinė studija „Prakalbink medį“ 5-8 2,,Kraičio skrynelė“ 5-7 2Liaudies šokių kolektyvas ,,Lašas“ 5-8 2

Sporto ir sveikos gyvensenos ugdymo(1)

Mokyklos sporto komanda „Virusas“ 5-8 1

Pilietiškumo ugdymo(1)

Ateitininkų kuopa „Rytas“ 5-8 1

Iš viso: 13 2076. Neformaliojo vaikų švietimo valandos nustatomos mokslo metams.77. Neformaliojo vaikų švietimo veikla įgyvendinama realizuojant:77.1. neformaliojo švietimo programas, finansuojamas iš mokinio krepšelio lėšų;77.2. pažintinę veiklą pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo

metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. ir pagal progimnazijos direktoriaus patvirtintą Neformaliojo švietimo organizavimo tvarkos aprašą;

77.3. socialinę, projektinę ir kt. veiklą. 78. Neformaliojo švietimo programos progimnazijoje atrenkamos, vadovaujantis mokyklos direktoriaus patvirtintu Progimnazijos neformaliojo švietimo organizavimo tvarkos aprašu.

79. Neformaliojo švietimo veiklos pristatymas ir įvertinimas vyksta renginių metu. 80. Neformaliojo švietimo valandų neskiriama pasirenkamiesiems dalykams ar

pagilintiems dalykams mokyti. 81. Neformaliojo švietimo būreliai mokiniams neprivalomi ir laisvai pasirenkami. 82. Mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje – 12.

XIII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKINIŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS, TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR

PRADINIO UGDYMO PROGRAMĄ

83. Jeigu mokinys, sugrįžęs iš užsienio, pageidauja tęsti mokymąsi progimnazijoje, užsienio mokykloje įgytus pradinio, pagrindinio ugdymo programos pasiekimus vertina direktoriaus įsakymu paskirta vertinimo grupė, kuri teikia rekomendacijas dėl tolimesnio mokymosi.

84. Jei reikia įveikti kai kurių dalykų programų skirtumus, progimnazija, atsižvelgdama į mokinio pageidavimus, numato spragų išlyginimo būdus, skirdama papildomai valandų spragoms išlyginti iš mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų valandų.

12

85. Užsieniečių vaikų, nemokančių lietuvių kalbos, bet norinčių mokytis progimnazijoje, lietuvių kalbai mokyti organizuojamas papildomas, individualus darbas. Lietuvių kalbos gebėjimų tobulinimui konsultacijos skiriamos iš mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų valandų.

86. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Norintys mokytis kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma) besimokantiesiems konsultacijoms skiriama 40 procentų, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma) – 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 139 ar 141 punktuose (kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu) nustatyto minimalaus savaitinio pamokų skaičiaus.

XIV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMUOSE

87. Vaikai, kuriems kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 (Žin., 2007, Nr. 100-4088). 88. Sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049: 88.1. progimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą. 88.2. namie mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriama 9 savaitinės ugdymo valandos, 4 klasėse – 11 ugdymo valandų, 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13 pamokų; 88.3. individualus ugdymo planas sudaromas pagal atskirus dalykus arba integruojant ugdymo dalykų turinį; 88.4. mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti progimnazijoje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą;

88.5. 5-8 klasių mokinys gali būti progimnazijos direktoriaus įsakymu atleidžiamas nuo kai kurių pamokų ir nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ar kūno kultūros. Jei jis nesimoko kai kurių dalykų, dienyne ir mokinio individualaus ugdymosi plane rašoma „atleista“;

88.6. 5-8 klasių mokiniui, besimokančiam namuose, skiriamos 2 papildomos valandos per savaitę, panaudojant jas mokyklos nuožiūra mokinio pasiekimams gerinti.

89. Mokiniui, mokomam namuose, sudaromas pamokų tvarkaraštis, kuris derinamas su mokinio tėvais (globėjais).

XV. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS Į GRUPES

90. Pagrindinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti klasės dalijamos į laikinas grupes šiems dalykams mokyti:

13

90.1. lietuvių (gimtajai) kalbai 1-ose klasėse, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 18 mokinių, 5-ose, 6-ose,7-ose klasėse, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;

90.2. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai pasirinko tikybą ir etiką. Jei 1-4 klasėse yra iki dešimties mokinių, o 5-8 klasėse iki penkiolikos mokinių, pasirinkusių tikybą arba etiką, grupuojamos paralelios arba gretimos klasės;

90.3. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) mokyti, jeigu klasėje kalbos mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys; jei klasėje yra iki dešimties mokinių, grupuojamos paralelios arba gretimos klasės;

90.4. informacinėms technologijoms mokyti klasė į grupes dalijama atsižvelgiant į kompiuterių skaičių (15), kad prie kompiuterio galėtų dirbti vienas mokinys;

90.5. technologijų dalykui mokyti 5-8 klasėse sudaromos mišrios berniukų ir mergaičių grupės. Atsižvelgiant į technologijų pamokų specifiką, užtikrinant saugų ugdymą pamokoje, visos 5-8 klasės dalijamos į grupes.

III. PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

91. Progimnazija, vykdydama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, vadovaujasi 1-8 klasėse Pradinio ir Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-10492433 (Žin., 2012, Nr. 76-3957), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

92. Pagrindinė veiklos forma – pamoka.93. Galimos ir kitokios, netradicinės pamokos pravedimo formos už progimnazijos

ribų: miesto bibliotekoje, skaitykloje, muziejuose, įmonėse.94. Progimnazija, vykdydama pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, užtikrina

dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų minimalų skaičių per savaitę. 95. Ugdymo turinys planuojamas 10.1. punkte nurodytam mokymosi savaičių skaičiui (1-5-osiose klasėse – 32 savaitėms, 6-8-osiose klasėse – 35 savaitėms) grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. 96. Pradinio ugdymo plano dalykams per mokslo metus skiriama tiek valandų:Dalykai 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė

valandų skaičius per metus

valandų skaičius per metus

valandų skaičius per metus

valandų skaičius per metus

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

32 32 32 32

Lietuvių kalba (gimtoji) 256 224 224 224Užsienio kalba (anglų) (1-oji) - 64 64 64Matematika 128 160 160 128Pasaulio pažinimas 64 64 64 64

14

Dailė ir technologijos 64 64 64 64Muzika 64 64 64 64Kūno kultūra 64 64 64 64Šokis 32 32 32 32Grupinės konsultacijos mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų

0 0 0 32

97. Pagrindinio ugdymo plano dalykams per mokslo metus skiriama valandų:Dalykai 5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė

valandų skaičius per metus

valandų skaičius per metus

valandų skaičius per metus

valandų skaičius per metus

Dorinis ugdymas(tikyba arba etika)

32 35 35 35

Lietuvių kalba (gimtoji) 160 175 175 175Užsienio kalba (anglų) (1-oji)

96 105 105 105

Užsienio kalba (anglų, vokiečių, rusų (2-oji)

- 70 70 70

Matematika 128 140 140 140Gamta ir žmogus 64 70 - -Biologija - - 70 35Fizika - - 35 70Chemija - - - 70Informacinės technologijos

32 35 35 -

Istorija 64 70 70 70Geografija - 70 70 70Dailė 32 35 35 35Muzika 32 35 35 35Technologijos 64 70 70 35Kūno kultūra 96 70 70 70Žmogaus sauga 32 - - 35Kūno kultūra (pasirenkamasis)

- 35 35 35

Švenčionių krašto istorija (pasirenkamasis)

32 - - -

98. Progimnazijoje rengiami dalykų ilgalaikiai planai, pasirenkamųjų dalykų planai, neformaliojo švietimo programos, klasės auklėtojo veiklos planai, mokinių, turinčių ugdymosi poreikių, ugdymo programos:

98.1. dalykų ilgalaikiai planai yra privalomi ir rengiami mokslo metams, vadovaujantis aktualumo, vertingumo, prieinamumo, lankstumo, bendradarbiavimo principais, aptariami metodinėse grupėse iki rugsėjo 8 d., metodinės grupės pirmininkas derina planus su kuruojančiu pavaduotoju iki rugsėjo 12 d.;

98.2. ilgalaikiame plane numatomi didieji (ilgalaikiai, prioritetiniai, metų) ugdymo tikslai, kylantys iš klasės situacijos analizės, stambūs darbo etapai, jų nuoseklumas, apytikriai paskirstomas laikas, pasižymima, kuriomis priemonėmis reikia pasirūpinti iš anksto;

98.3. planuodamas mokytojas vadovaujasi bendrojoje programoje pateiktomis planavimo nuostatomis;

15

98.4. plano užrašymo formą ir struktūrines dalis mokyklos metodinė taryba aptaria bendrame pasitarime;

98.5. dalyko, pasirenkamojo dalyko ilgalaikio plano lentelės privalomos dalys:

Ciklopavadinimas/tema/potemė

Gebėjimai(gebėjimų Nr. iš BP)

Val.sk.(nuo- iki)

Vertinimas Integracija Pastabos

98.6. mokytojų metodinės grupės gali numatyti be privalomų lentelės dalių ir specifines dalis, kurios reikšmingos dalyko mokymui;

98.7. pasirenkamųjų dalykų planai rengiami mokslo metams, aptariami metodinėse grupėse ir tvirtinami progimnazijos direktoriaus iki rugsėjo 12 d.;

98.8. neformaliojo ugdymo programos rengiamos mokslo metams ir tvirtinamos progimnazijos direktoriaus iki rugsėjo 12 d.;

98.9. neformaliojo ugdymo programų lentelės privalomos dalys:

Tema/potemė Integracija Mėnuo Savaitė Val. sk. Pastabos

98.10. mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyko ugdymo programos rengiamos mokslo metams iki rugsėjo 8 d., aptariamos mokyklos VGK ir suderinamos su mokinių tėvais (globėjais) iki rugsėjo 12 d.; 98.11. klasių auklėtojai suderina planus su kuruojančiais pavaduotojais iki rugsėjo 12 d.; 98.12. klasės auklėtojas planuoja darbo su klase veiklą pagal šias darbo kryptis: darbas su klase, bendradarbiavimas su kolegomis, mokinių tėvais, su mokinio šeima, individualus darbas. 99. Socialinė veikla organizuojama vadovaujantis Progimnazijos socialinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu: 99.1. socialinė veikla yra privaloma pagrindinio ugdymo proceso dalis. Jai skiriama 5 valandų trukmės veikla per mokslo metus ne pamokų metu; 99.2. ji siejama su pilietiškumo ugdymu, mokinių vertybinių nuostatų formavimu, kompetencijų ir gebėjimų, pilietinio sąmoningumo, tautiškumo ugdymu; 99.3. 5-6 klasių mokinių veikla orientuojama į mokinių socialinių ryšių kūrimą ir stiprinimą pačioje klasėje: 99.3.1. dalyvavimą klasės ir mokyklos savivaldos veikloje; 99.3.2. progimnazijos patalpų ir aplinkos tvarkymą, švaros puoselėjimą, erdvių apipavidalinimą; 99.3.3. budėjimą mokykloje, pagalbą organizuojant renginius; mokyklos reprezentavimą įvairiose srityse ir veiklose; 99.4. 7-8 klasių mokinių veikla labiau orientuota į pilietiškumo bei atsakingo dalyvavimo gebėjimų ugdymąsi, jų plėtotę, dalyvaujant mokyklos savivaldoje, vietos bendruomenės ir jaunimo organizacijų veikloje: 99.4.1. įvairiapusė savitarpio pagalba klasėje, dalyvavimas klasės ir mokyklos savivaldos veikloje, mokyklos bendruomenės kultūrinėje ir darbinėje veikloje: 99.4.2. progimnazijos patalpų ir aplinkos tvarkymas, švaros puoselėjimas, inventoriaus remontavimas, erdvių apipavidalinimas; švaros ir tvarkos palaikymas klasėse, 99.4.3. darbas mokyklos bibliotekoje ir mokyklos kraštotyros muziejuje, įvairi pagalba organizuojant renginius, dalyvavimas šalpos, socialinės paramos bei prevencinėse akcijose; 99.4.4. budėjimas mokykloje, mokyklos reprezentavimas įvairiose srityse ir veiklose, įvairi pagalba klasės auklėtojui, mokytojams, tvarkant ar rengiant dokumentus, bendra veikla su kitomis institucijomis; 99.5. socialinė veikla gali būti kita mokinio laisvai pasirinkta socialinė veikla; 99.6. klasės auklėtojas socialinę veiklą fiksuoja elektroniniame dienyne;

16

99.7. klasės auklėtojas gali siūlyti kitas socialinės veiklos formas, planuodamas klasės veiklą ir ruošdamas Klasės auklėtojo veiklos planą; 99.8. jei mokinys per mokslo metus neatliko reikiamo skaičiaus socialinių valandų, jam skiriami vasaros darbai ar likus mėnesiui iki mokslo metų pabaigos administracija nukreipia tuo metu mokyklai svarbiai socialinei veiklai. Apie tokius atvejus klasės auklėtojai informuoja direktoriaus pavaduotoją ugdymui, kuris vykdo socialinės veiklos kontrolę progimnazijoje.

II. PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

100. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. 101. Dorinio ugdymo dalykas mokiniams galima keičiamas kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų, rūpintojų) parašytą prašymą. 102. Lietuvių kalba. 102.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos vartojimo žodžiu ir raštu pasiekimus skaitymo, kalbos vartojimo kompetencijos ugdomos įgyvendinant ir kitas (ne lietuvių kalbos) Bendrosios programos ugdymo dalykų programas: panaudojant mokomąsias užduotis kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus; 102.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, per pamokas teikiama mokytojų padėjėjų pagalba, o pradinėse klasėse mokiniams skiriamos konsultacijos; 102.3. jei mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos, kurioje buvo įteisintas mokymasis tautinės mažumos kalba, jis mokosi lietuvių kalbos pagal jam sudarytą individualų lietuvių kalbos ugdymo planą ir skiriama vienerius metus 1 papildoma pamoka konsultacijoms. Konsultacijų valandos skiriamos iš mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skirtų valandų; 102.4. lietuvių kalbai mokyti 5-8 klasių pamokų tvarkaraštyje skiriamos pagrečiui dvi pamokos vieną kartą per savaitę, 2-4 klasėse- du kartus per savaitę, 1-ose klasėse- tris kartus per savaitę.

103. Užsienio kalbos. 103.1. Pirmosios užsienio kalbos pradedama mokyti antraisiais pradinio ugdymo programos metais; užsienio kalbai mokyti 2-4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę; 103.2. tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš dviejų mokyklos siūlomų Europos kalbų (anglų, vokiečių); 103.3. ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5 klasėje. Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–8 klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

103.4. antrosios užsienio kalbos mokymas privalomas nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka pirmąją, o mokinys nuo 14 iki 16 metų pats renkasi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu antrąją užsienio kalbą: anglų, rusų ar vokiečių; 103.5. antrosios užsienio kalbos bendroji programa 6 klasėse orientuota į A1, o 7–8 klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

103.6. progimnazija iki pagrindinio ugdymo programos pirmos dalies pabaigos negali mokiniui keisti pradėtų mokyti užsienio kalbų. Užsienio kalba gali būti keičiama tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir progimnazija dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi ir yra gavusi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimą raštu. Mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

103.6.1. vienerius mokslo metus jam skiriama 1 papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

103.6.2. jei toje pačioje klasėje ar keliose klasėse yra du ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 papildomos pamokos;

17

103.7. jeigu mokinys tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o progimnazija dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi, mokinys gali norimos kalbos mokytis nuotoliniu mokymosi proceso organizavimo būdu ar kalbų mokykloje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo skalę). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos mokinys pateikia ugdymo etapo pabaigoje, o direktoriaus įsakymu sudaryta komisija užskaito mokinio pasiekimus ir juos įvertina;

103.8. suderinus su Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ar jos įgaliotu asmeniu, mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje;

103.9. jei mokinys yra atvykęs iš užsienio valstybės ir progimnazijos direktoriaus įsakymu sudaryta speciali komisija nustato, kad jo užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni nei numatyta pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu progimnazija užskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja mokinio pasiekimų vertinimą į 10 balų vertinimo sistemą. Mokiniui sudaromos galimybės tuo metu lankyti lietuvių kalbos pamokas kitose klasėse. 104. Matematikos mokymas organizuojamas: 104.1. vadovaujantis nacionalinių ir tarptautinių 2011 m. TIMSS mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis; 104.2. naudojant informacines komunikacines technologijos, skaitmenines mokomąsias priemones. 105. Informacinės technologijos. 105.1. pradinėse klasėse informacinių komunikacinių technologijų ugdymas integruojamas į ugdymo procesą: 105.2.Informacinės komunikacinės technologijos pradinio ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė. 105.3.Informacinių technologijų programa pradedama įgyvendinti 5 klasėje. Pagrindinio ugdymo programos pirmoje dalyje 5–8 klasėms skiriama 102 pamokos (5-ose – 32 pamokos, 6-ose – 35 pamokos, 7-ose – 35 pamokos); 105.4. 8 klasėse po 18 pamokų skiriama informacinių technologijų integruotam mokymui (suderinus su dalykų mokytojais). Įgyvendinant mokymo modelį, kai organizuojama dalyko pamoka, kurioje dirba du mokytojai – dalyko ir informacinių technologijų. Informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti panaudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

106. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas. 106.1. 1-4 klasėse gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama pusė „Pasaulio pažinimo“ dalykui skirto ugdymo laiko. Vykdomos veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl ugdymas organizuojamas tyrinėjimams palankioje, natūralioje gamtinėje aplinkoje (parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.), laboratorijose;

106.2. socialiniams gebėjimams ugdyti dalį ,,Pasaulio pažinimo“ dalyko laiko skiriama ugdymui socialinėje, kultūrinėje aplinkoje (pvz. lankantis visuomeninėse, kultūros institucijose ir pan.).

107. Socialiniai mokslai. 107.1. Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programos 5 klasėje mokoma Švenčionių

krašto istorijos. Pamokos skiriamos iš mokinių ugdymo poreikiams tenkinti skirtų valandų;107.2. 5 klasėje istorijos kursas pradedamas dėstyti nuo Lietuvos istorijos.

108. Gamtos mokslai: 108.1. fizikos kursas 7 klasėje dėstomas per visus mokslo metus po vieną valandą per savaitę, 8 klasėje – 2 valandas per savaitę; 108.2. biologijos kursas 7-oje klasėje dėstomas per visus mokslo metus po 2 valandas per savaitę, 8 klasėje dėstomas per visus mokslo metus po vieną valandą per savaitę.

18

109. Menai ir technologijos: 109.1. meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai;

109.2. 1-4 klasėse technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko, nurodyto ugdymo plano 137 punkte;

109.3. 5-8 klasių mokiniams privalomos visos penkios technologijų programos: Mitybos, Tekstilės, Konstrukcinių medžiagų, Dizaino ir Elektronikos programos;

109.4. technologijoms mokyti 5-8 klasėse sudaromos mišrios berniukų ir mergaičių grupės atsižvelgiant į darbo vietų skaičių. Maksimalus skaičius –15.

109.5. berniukai ir mergaitės skirstomi į grupes pagal abėcėlę, dalijant mokinių sąrašą per pusę. Jei yra nelyginis mokinių skaičius, didesnė grupė sudaroma pirmoji.

109.6. 5-7 klasių mokiniams pamokų tvarkaraštyje skiriamos dvi pagrečiui technologijų pamokos vieną kartą per savaitę;

109.7. 8 klasių mokiniams pamokų tvarkaraštyje pirmą savaitę skiriamos dvi pamokos pagrečiui technologijų, antrą savaitę- dailės.

110. Kūno kultūra.110.1. 1- 4-ose klasėse kūno kultūrai skiriamos 2 pamokos per savaitę;110.2. šeštose, septintose, aštuntose klasėse kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per

savaitę. Visiems mokiniams sudaromos sąlygos lankyti dar vieną kūno kultūros pamoką ar aktyvaus judėjimo pratybas progimnazijoje, skiriant valandas iš mokinių ugdymo poreikiams tenkinti skirtų valandų; 110.3. pradinėse klasėse trečioji kūno kultūros pamoka skiriama šokio programai įgyvendinti; antrose klasėje trečioji kūno kultūros pamoka skiriama iš mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skirtų pamokų;

110.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

110.5. kūno kultūros mokytojai mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus ir pan.) arba atleistieji mokiniai stebi salėje vykstančią pamoką;

110.6. kūno kultūros mokymas pagrindinio ugdymo programoje neintensyvinamas.110.7.kūno kultūros pamokos lauke organizuojamos esant ne žemesnei nei -8C

temperatūrai, mokiniams tinkamai vilkint sportinę aprangą ir avalynę. Lyjant, sningant, esant nepatenkinamoms sąlygoms sporto aikštyne (slidžiam, šlapiam aikštelių paviršiui) kūno kultūros pamokos negali vykti lauke.

110.8. mokiniai kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. progimnazijos vadovo įgaliotam asmeniui pateikia vaiko sveikatos pažymėjimą. Mokiniai, nepateikę pažymėjimo, kūno kultūros pamokose nedalyvauja.

111. Žmogaus sauga pagrindinio ugdymo programoje dėstomas kaip atskiras dalykas, o pradinėse klasėse integruojamas į dalykus, vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąją programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668). 112. Sveikatos ugdymas vykdomas vadovaujantis programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347) ir progimnazijos Sveikatos ugdymo integruojamąją programa. 113. Ugdymas karjerai vykdomas vadovaujantis programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 ir progimnazijos Ugdymo karjerai integruojamąja programa. 113.1. ugdymu karjerai siekiama mokiniams suteikti karjeros valdymo kompetencijų, grindžiamų bendrosiomis kompetencijomis; 113.2. ugdymą karjerai organizuoja profesinio orientavimo veiklos koordinatorius, bendradarbiaudamas su klasių auklėtojais, dalykų mokytojais, socialiniu pedagogu, specialiuoju pedagogu, psichologu, mokinių tėvais, konsultantais;

19

113.3. ugdymas karjerai organizuojamas ugdymo proceso metu; 113.4. karjeros planavimo žingsniai: savęs pažinimas, profesijos pažinimas ir pasirinkimas, mokymosi kelio pasirinkimas;

113.5. organizuojamos šios veiklos:113.6. informavimas karjerai, tikslas – rinkti, teikti ir vertinti informaciją, reikalingą

planuojant karjerą, renkantis tolimesnį mokymąsi, darbą. Šioje veikloje naudojamos įvairios specializuotos interneto svetainės, spausdinti leidiniai, žinynai, organizuojami susitikimai su įvairių profesijų atstovais, išvykos į įmones, įstaigas, organizacijas. Atsakingas profesinio orientavimo veiklos koordinatorius;

113.7. profesinis veiklinimas, tikslas – organizuoti mokinių veiklą dalykų pamokose, neformaliojo švietimo būreliuose, naudojant realaus ar virtualaus darbo aplinką. Atsakingi dalykų mokytojai, būrelių vadovai;

113.8. vertinimas karjerai, tikslas – padėti mokiniams pažinti individualias savybes ir jas įvertinti atsižvelgiant į karjeros galimybes ir reikalavimus. Atsakingi klasių auklėtojai, profesinio orientavimo veiklos koordinatorius, psichologas, specialusis pedagogas;

113.9. konsultavimas karjerai, tikslas – teikti pagalbą mokiniams planuojant karjerą, renkantis tolimesnį mokymąsi, profesinės veiklą, pažinti ir įvertinti individualias savybes, profesijos ypatumus, karjeros galimybes, situaciją darbo rinkoje ir kt. Atsakingas profesinio orientavimo veiklos koordinatorius, socialinis pedagogas;

113.10. ugdymas karjerai fiksuojamas dalykų mokytojų ilgalaikiuose planuose, neformaliojo švietimo programose, klasių auklėtojų planuose. 114. Etninės kultūros ugdymas. Progimnazija, organizuodama etninės kultūros ugdymą, vadovaujasi Pradinio ir pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Žin., 2012, Nr. 46-2252) ir progimnazijos Etninės kultūros integruojamąja programa.

20

Klasės 1a 1b 1c 2a 2b 2c 3a 3b 3c 4a 4b 4c Iš visoDorinis ugdymas:Tikyba 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 12Etika 1 1 2Kalbos:Lietuvių kalba (gimtoji) 8 8 8 7 7 7 7 7 7 7 7 7 87

8 8 16Užsienio kalba 1-oji (anglų) 2 2 2 2 2 2 2 2 2 18

2 2 2 6Matematika 4 4 4 5 5 5 5 5 5 4 4 4 54Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 24Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 24Muzika 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 24Kūno kultūra 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 24Šokis 1 1 1 1 1 1 1 1 1 9

Minimalus val.skaičius mokiniu 22 22 22 23 23 23 24 24 24 23 23 23 276Minimalus val.skaičius pagal Bendrąjį ugdymo planą 22 22 22 23 23 23 24 24 24 23 23 23 276Valandos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti 1* 1* 1* 1* 1* 1* 6

Maksimalus val. skaičius mokiniui 22 22 22 24 24 24 24 24 24 24 24 24 282Papildomos val. dėl grupių 17 0 3 4 24Neformalusis švietimas 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 24Realus trifikuojamas pamokų skaičius 86 75 78 82 330

115. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė 2014-2015 m. m., dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę* Valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamos meninei ugdomajai veiklai (šokiui) organizuoti 2-ose klasėse ir darbui su mokiniais, turinčiais mokymosi sunkumų (individualioms ir grupinėms konsultacijoms) - 4-ose klasėse

21

116. Pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelė 2014-2015 m. m., dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę:Dalykas/ klasė 5a 5b 6a 6b 6c 7a 7b 7c 8a 8b Iš visoDorinis ugdymas:                      Tikyba 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 10Etika 1 1Kalbos:  Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 50  5 5 5 5 5 5 30Užsienio kalba 1-oji (anglų) 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 30  3 3 3 3 3 3 3 3 24Užsienio kalba 2-oji (rusų) 2 2 2 2 2 2 2 2 16  2 2 2 2 2 2 12Užsienio kalba 2-oji (vokiečių) 2 2Matematika 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 40Gamtamokslinis ugdymas:  Gamta ir žmogus 2 2 2 2 2 10Biologija 2 2 2 1 1 8Fizika 1 1 1 2 2 7Chemija 2 2 4Informacinės technologijos 1 1 1 1 1 1 1 1 8  1 1 1 1 1 1 1 1 8Socialinis ugdymas:  Istorija 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 20Geografija 2 2 2 2 2 2 2 2 16Meninis ir technologinis ugdymas:  Dailė 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 10Muzika 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 10Technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 1 1 18

  2 2 2 2 2 2 2 2 1 1 18

Dalykas/klasė 5a 5b 6a 6b 6c 7a 7b 7c 8a 8b

22

Kūno kultūra 3 3 2 2 2 2 2 2 2 2 22Žmogaus sauga 1 1 1 1 4Minimalus valandų skaičius mokiniui 26 26 28 28 28 29 29 29 30 30 283Minimalus valandų skaičius pagal

26 26 28 28 28 29 29 29 30 30 283Bendrąjį ugdymo planąKūno kultūra 1 1 1 1 1 1 1 1 8Švenčionių kr.istorija 1 1 2Informacinės technologijos 0,5* 0,5* 1*Maksimalus val.skaičius mokiniui 27 27 29 29 29 30 30 30 31 31 293 Maksimalus valandų skaičius pagal

27 27 29 29 29 30 30 30 31 31 293 Bendrąjį ugdymo planą Iš viso valandų (be neformaliojo ugdymo) 54 87 90 62 293Papildomos valandos dėl grupių 22 32 39 2 95Neformalusis švietimas 4 6 6 4 20Realus trifikuojamų valandų skaičius 81 124 135 68 408

* valandos, skirtos integruotam informacinių technologijų mokymui( suderinus su dalykų mokytojais,)mokiniui į mokymosi krūvį neįskaičiuojamos; ** patamsintos valandos atsiranda dėl klasių skaidymo į grupes;

23

24

117. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė 2013-2014 m. m., dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę

* Valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamos meninei ugdomajai veiklai (šokiui) organizuoti 2-ose klasėse ir darbui su mokiniais, turinčiais mokymosi sunkumų 4-ose klasėse- individualioms ir grupinėms konsultacijoms su mokiniais, turinčiais mokymosi sunkumų

Dalykas/ klasė 1a 1b 1c 2a 2b 2c 3a 3b 3c 4a 4b 4c Iš visoDorinis ugdymas:Tikyba 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 12Etika 1 1 1 3Kalbos:Lietuvių kalba (gimtoji) 8 8 8 7 7 7 7 7 7 7 7 7 87

Užsienio kalba 1-oji (anglų) 2 2 2 2 2 2 2 2 2 182 2 2 6

Matematika 4 4 4 5 5 5 5 5 5 4 4 4 54Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 26Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 24Muzika 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 24Kūno kultūra 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 24Šokis 1 1 1 1 1 1 1 1 1 9Minimalus val.skaičius mokiniu 22 22 22 23 23 23 24 24 24 23 23 23 276Minimalus val.skaičius pagal Bendrąjį ugd. planą 22 22 22 23 23 23 24 24 24 23 23 23 276Valandos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti 1* 1* 1* 1* 1* 1* 6Maksimalus val. skaičius mokiniui 22 22 22 24 24 24 24 24 24 24 24 24 282Papildomos val. dėl grupių 1 3 4 1 9Neformalusis švietimas 1 1 1 1 1 1 1 1 2 2 2 2 16Realus trif. pamokų skaičius 70 78 80 79 307

25

118. Pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelė 2013-2014 m. m., dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę:Dalykas/ klasė 5a 5b 5c 6a 6b 6c 7a 7b 8a 8b 8c Iš visoDorinis ugdymas:                        Tikyba 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 11Etika 1 1 2Kalbos:  Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 55  5 5 5 15Užsienio kalba 1-oji (anglų) 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 33  3 3 3 3 3 3 3 3 3 27Užsienio kalba 2-oji (rusų) 2 2 2 2 2 2 2 2 16  2 2 2 2 2 2 12Užsienio kalba 2-oji (vokiečių) 2 2Matematika 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 44Gamtamokslinis ugdymas:  Gamta ir žmogus 2 2 2 2 2 2 12Biologija 2 2 1 1 1 7Fizika 1 1 2 2 2 8Chemija 2 2 2 6Informacinės technologijos 1 1 1 1 1 1 1 1 8  1 1 1 1 1 1 1 1 8Socialinis ugdymas:  Istorija 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 22Geografija 2 2 2 2 2 2 2 2 16Meninis ir technologinis ugdymas:  Dailė 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 11Muzika 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 11Technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 1 1 1 19

  2 2 2 2 2 2 2 2 1 1 1 19

26

Dalykas/ klasė 5a 5b 5c 6a 6b 6c 7a 7b 8a 8b 8c Iš visoKūno kultūra 3 3 3 2 2 2 2 2 2 2 2 25Žmogaus sauga 1 1 1 1 1 1 6Minimalus val.skaičius mokiniui 26 26 26 28 28 28 29 29 30 30 30 310Minimalus val.skaičius pagal

26 26 26 28 28 28 29 29 30 30 30 310Bendrąjį ugdymo planąKūno kultūra 1 1 1 1 1 1 1 1 8Švenčionių kr.istorija 1 1 1 3Informacinės technologijos 0,5* 0,5* 0,5* 1,5*Maksimalus val.skaičius mokiniui 27 27 27 29 29 29 30 30 31 31 31 321 Maksimalus val. skaičius pagal

27 27 27 29 29 29 30 30 31 31 31 321 Bendrąjį ugdymo planą Iš viso tarifikuojama val. (be neformaliojo ugdymo) 81 87 60 93 321Papildomos val. dėl grupių 19 27 6 33 85Neformalusis švietimas 6 6 4 6 22Realus trif. pamokų skaičius 106 120 70 132 428

* valandos, skirtos integruotam informacinių technologijų mokymui (suderinus su dalykų mokytojais), mokiniui į mokymosi krūvį neįskaičiuojamos; ** patamsintos valandos atsiranda dėl klasių skaidymo į grupes;

27

III. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

119. Mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771), 2013-2015 metų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-460 ir V-459. 120. Mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, ugdomi pagal atitinkamos klasės ugdymo planą. 121. Organizuodama mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymą progimnazija atsižvelgia į pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, ugdymo formą, ugdymo programą, mokymo(si) aplinką, specialistų rekomendacijas. 122. Ugdydama mokinį, turintį specialiųjų ugdymosi poreikių, progimnazija bendradarbiauja su mokiniu ir jo tėvais, planuoja pamokas, pratybas, individualiai pagalbai skiriamas valandas; užtikrinamas ugdymo nuoseklumas ir tęstinumas. 123. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, Bendrojo ugdymo programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus ir galias, progimnazijos vaiko gerovės komisijos narių, Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų rekomendacijas. 124. Progimnazija, sudarydama mokinio individualų ugdymo planą, vadovaujasi šio ugdymo plano 115 ir 116 punktuose numatytu pradinio ir pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių valandų skaičiumi. Jis gali būti koreguojamas nuo 20 iki 30 procentų: 124.1. koreguojant būtina išlaikyti mokiniui 115 ir 116 ugdymo plano punktuose nurodytą minimalų pamokų skaičių; 124.2. galima keisti atskiriems dalykams skirtų valandų skaičių (mažint, didinant), vietoj dalykų, įvardytų ugdymo 115 ir 116 punktuose, planuoti specialiąsias pamokas arba didinti pamokų skaičių, skirtą meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai. 125. Individualus ugdymo planas rengiamas mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo pritaikytą ir pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir besimokančiam bendroje klasėje. 126. Progimnazijos vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu:

126.1. mokinys, turintis klausos sutrikimų (išskyrus nežymų), turintis įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, intelekto (taip pat ir ribotą ar nepatikslintą intelekto sutrikimą), judesio ir padėties (išskyrus lengvus) sutrikimų, taip pat turintis mokymosi sunkumų dėl nepalankios aplinkos, gali mokytis tik vienos užsienio kalbos;

126.2. mokiniui, turinčiam nežymų ar vidutinį intelekto sutrikimą, besimokančiam pagal individualizuotą programą, kurio ugdymas organizuojamas vadovaujantis šio ugdymo plano 116 punktu, socialinio ugdymo srities dalykus progimnazija gali įgyvendinti nuo 6–7 klasės;

126.3. kompleksinių negalių ar kompleksinių sutrikimų turintis kurčias ir neprigirdintis mokinys gali nesimokyti užsienio kalbų. Užsienio kalbų pamokų laikas skiriamas lietuvių kalbai mokyti; 126.4. mokinys, turintis nežymų ar vidutinį intelekto sutrikimą, gali nesimokyti fizikos ir chemijos; jam siūlomos integruotos gamtos mokslų pamokos;

126.5. mokinys, turintis klausos sutrikimų (išskyrus nežymų), gali nesimokyti muzikos;

126.6. judesio ir padėties sutrikimų turintis mokinys gali nesimokyti technologijų;

28

126.7. vietoj šio ugdymo plano 126.1, 126.2, 126.3, 126.4, 126.5, 126.6 punktuose nurodytų dalykų mokinys gali rinktis individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą.

127. Mokinys nuo fizikos, chemijos, technologijų, muzikos ar užsienio kalbos (vienos ar abiejų) atleidžiamas vadovaujantis ugdymo plano 126 punktu ir progimnazijos vadovo įsakymu.

II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

128. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis progimnazijos ugdymo plano 54–59 punktų nuostatomis.

129. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo pritaikytą programą mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus. Vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais, pagalbos mokiniui specialistais.

130. Mokinio, kuris mokosi pagal mokytojo parengtą individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus.

III. PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS

131. Psichologinė pagalba, specialioji pedagoginė pagalba, socialinė pedagoginė pagalba, specialioji pagalba teikiamos vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 (Žin., 2011, Nr. 88-4220), Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 (Žin., 2011, Nr. 92-4395), Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK- 941 (Žin., 2004, Nr. 100-3729; 2011, Nr. 99-4675), Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 (Žin., 2011, Nr. 92 -4396): 131.1. psichologinė pagalba teikiama, kai mokinys kreipiasi į psichologą savarankiškai; prašo mokinio tėvai(globėjai); siunčiamas mokytojo, gavus tėvų (globėjų) sutikimą; prašo vaikų teisių apsaugos tarnyba, jeigu tėvai nesirūpina vaiku; specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, PPT rekomendavus; 131.2. specialiąją pedagoginę pagalba mokiniams teikia logopedas ir specialusis pedagogas; 131.3. logopedo specialioji pedagoginė pagalba teikiama logopedinių pratybų pamokų metu ir ne pamokų metu logopedo kabinete. Specialiojo pedagogo pagalba teikiama specialiųjų pratybų metu per pamokas specialiojo pedagogo kabinete ar dalyko pamokoje, kai dirba du mokytojai: dalyko mokytojas ir specialusis pedagogas ; 131. 4. specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2-4 mokiniai) ir grupinės (5-8 mokiniai) konsultacijos; tiriamoji veikla; 131.5. socialinę pedagoginę pagalbą teikia socialinis pedagogas tiems mokiniams, kuriems negali pagalbos suteikti klasės auklėtojai, mokytojai ar kiti švietimo pagalbos specialistai; 131.6. specialiąją pagalbą mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, teikia mokytojo padėjėjas. Pagalba teikiama pamokų metu ir po pamokų.

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMUOSE

29

132. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namuose progimnazija organizuoja pagal vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokslo metams.

133. Specialiųjų poreikių mokiniams, neturintiems intelekto sutrikimų, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programą, progimnazija skiria pamokų vadovaudamasi ugdymo plano 88 punkte nurodytu savaitiniu valandų skaičiumi, iš kurių 1-2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar pratyboms. 134. Mokiniui, kuris mokosi namuose pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, skiriama:

134.1. turinčiam nežymų intelekto sutrikimą - 8 valandos per savaitę kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui ir specialiosioms pamokoms, mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti ar specialiajai pagalbai teikti;

134.2. turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą – 6-8 valandos per savaitę. Mokymas organizuojamas atskiromis veiklos sritimis (komunikacinės, pažintinės ir orientacinės, meninės, darbinės veiklos kryptimis).

135. Mokinį, turintį vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, namie ugdo specialusis pedagogas.

136. Mokinį, turintį klausos sutrikimą, namie ugdo logopedas. 137. Specialusis pedagogas, atsižvelgęs į individualius mokinio gebėjimus, kartu su

tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro individualią ugdymo programą, konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus).

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR BENDROJO UGDYMO PRITAIKYTAS PROGRAMAS,

UGDYMAS

138. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo programą (taip pat ir pritaikytą) ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis mokyklos ugdymo plano 115 ir 116 punkte dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1–2 pamokomis.

139. Sutrikusios klausos mokiniui ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 115 ir 116punktu:

139.1. atsižvelgus į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

139.2. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama1-4 klasėje- 2 pamokos, 5 klasėje – 2 pamokos, 6–8 klasėse – po 1 pamoką per savaitę. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti. Pratybos 5 ir 6 klasėse vedamos per lietuvių kalbos pamokas, kitose klasėse – ne pamokų metu.

140. Sutrikusios regos mokiniui sudaromas ugdymo planas vadovaujantis progimnazijos ugdymo plano115 ir 116 punktu.

141. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui ugdymo planas sudaromas vadovaujantis progimnazijos ugdymo plano 115 ir 116. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 2 pamokas trims mokiniams per savaitę.

142. Judesio ir padėties sutrikimų turinčiam mokiniui ugdymo planas sudaromas vadovaujantis progimnazijos ugdymo plano 115 ir 116 punktu. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos gydomajai kūno kultūrai, kompiuteriniams įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

30

VI. MOKINIŲ, BESIMOKANČIŲ PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTĄ PROGRAMĄ, UGDYMAS

143. Mokiniui, besimokančiam pagal individualizuotą bendrojo ugdymo programą ir turinčiam nežymų intelekto sutrikimą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis progimnazijos ugdymo plano 115 ir 116 punkto dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių valandų skaičiumi ir koreguojamas iki 25 procentų: 143.1. keisti (mažinti, didinti) dalykams skirtų pamokų skaičių; 143.2. planuoti papildomą mokytojo pagalbą; 143.3. planuoti specialiąsias pamokas; 143.4. didinti pamokų skaičių, skirtą meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai, karjeros ugdymo kompetencijų ugdymui; 143.5. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgus į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas; 143.6. 1–2 pamokomis mažinti minimalų privalomų pamokų skaičių, didinant neformaliojo švietimo valandų skaičių ar organizuojant veiklas, stiprinančias praktinius gebėjimus; 143.7. technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa; 143.8. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. 143.9. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriama 1 pamoka per savaitę kompiuteriniams, specialiųjų mokymo priemonių naudojimo įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų spragoms šalinti.

144. Mokiniui, besimokančiam integruotai pagal individualizuotą bendrojo ugdymo programą ir turinčiam vidutinį intelekto sutrikimą, progimnazija sudaro mokinio individualų ugdymo planą, vadovaudamasi progimnazijos ugdymo plano115 ir 116 punkte nurodytu dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių valandų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 30 procentų.

______________________

SUDERINTAŠvenčionėlių progimnazijos tarybos,2014 m. birželio d.posėdžio protokolas Nr. MK-

SUDERINTA Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio d. įsakymu Nr.

31