VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETAS

Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų institutas institutas

Karolis Šalaševičius

SANDĖLIAVIMO PROCESŲ TOBULINIMAS GAMYBOS ĮMONĖS

PAVYZDŽIU

Magistrantūros baigiamasis darbas

Verslo logistikos studijų programa, valstybinis kodas 6211LX055 Verslo studijų kryptis

Vadovas doc. dr. R. Drejeris _____________ ___________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta prof. dr. J. Žukovskis _____________ __________ (Instituto direktorius) (Parašas) (Data)

Akademija, 2020

2

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. ŽŪA-2020-13, 2020 m. gegužės 8 d.)

Pirmininkas doc. dr. M. Vienažindienė, Vytauto Didžiojo universitetas

Nariai:

1. Prof. dr. L. Pilelienė, Vytauto Didžiojo universitetas

2. Prof. dr. R. Dapkus, Vytauto Didžiojo universitetas

3. Doc. dr. V. Tamulienė, Vytauto Didžiojo universitetas

4. Finansų direktorius V. Arlauskas, UAB „Hegelmann Transporte“ (socialinis partneris)

Mokslinis vadovas doc. dr. R. Drejeris, Vytauto Didžiojo universitetas

Recenzentė doc. dr. M. Vienažindienė, Vytauto Didžiojo universitetas

Oponentas (-ė).............................................., Vytauto Didžiojo universitetas

Instituto direktorius prof. dr. Jan Žukovskis, Vytauto Didžiojo universitetas

3

TURINYS

SUMMARY .................................................................................................................... 4

NAUDOTŲ SĄVOKŲ IR SANTRUMPŲ SĄRAŠAS.................................................... 5

ĮVADAS........................................................................................................................... 6

1. GAMYBOS ĮMONIŲ SANDĖLIAVIMO PROCESŲ TOBULINIMO

PROBLEMOS PAGRINDIMAS...................................... ................................................

8

1.1. Sandėliavimo logistikos samprata...................................... ............................. 8

1.2. Sandėliavimo procesai gamybinių įmonių veikloje ir jų tobulinimo svarba..... 10

2. GAMYBOS ĮMONĖS SANDĖLIAVIMO PROCESŲ TOBULINIMO MODELIO

TEORINIAI IR METODINIAI ASPEKTAI...................................... ..............................

14

2.1. Organizaciniai sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai......................... 14

2.2. Technologiniai sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai......................... 19

2.3. Sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo sprendimai............................ 28

2.4. Apibendrintas sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų modelis

gamybinėms įmonėms...................................... .......................................................

36

2.5. Empirinio tyrimo tikslas, uždaviniai ir metodai................................................ 37

3. UAB „DOLETA“ SANDĖLIAVIMO PROCESŲ TOBULINIMO TYRIMO

REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS..................................................................

42

3.1. Įmonės veiklos analizė...................................... .............................................. 42

3.2. Įmonės sandėliavimo procesų apibūdinimas..................................................... 47

3.3. Empirinio tyrimo rezultatų analizė...................................... ............................ 50

3.4. Įmonės sandėliavimo proceso problemų nustatymas ir aptarimas ................... 57

3.5. UAB ,,Doleta“ sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų paieška ............. 59

3.5.1. Sprendimų projektavimas ...................................... ................................. 59

3.5.2. Siūlomų sandėliavimo sprendimų ekonominės naudos apskaičiavimas... 70

3.6. Siūlomų sandėliavimo sprendimų vertinimas ir atranka .................................. 72

3.6.1. Sprendimų vertinimo kriterijų parinkimas ir reikšmingumo nustatymas . 72

3.6.2. Siūlomų sandėliavimo sprendimų vertinimas daugiakriterinio vertinimo

būdu ...................................... ...................................... ......................................

73

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ............................................................................... 76

LITERATŪRA.................................................................................................................. 78

PRIEDAI........................................................................................................................... 85

4

SUMMARY

Karolis ŠALAŠEVIČIUS

Improvement of warehousing processes following the example of a manufacturing company

Master thesis, 84 pages, 47 figures, 14 tables, 71 references, 3 appendixes, in Lithuanian.

Key words: warehousing; warehousing process; process improvement; production company.

Research object – warehousing processes of the company.

Research aim – to perform theoretical and practical analysis of warehousing processes and

to prepare solutions of company ‘s warehousing processes improvement.

Objectives: 1. To determine problem of production company’s warehousing processes’

improvement; 2. To analyze theoretical aspects of production company’s warehousing processes’

improvement presenting theoretical model of production company‘s warehousing processes’

improvement, and choosing methodology of further research; 3. To perform the evaluation of UAB

“Doleta” warehousing processes and identify its problems; 4. To prepare solutions for warehousing

processes’ improvement in UAB “Doleta“.

Research methods: analysis of scientific literature; data systemizing; methods of

comparing; modelling, questionnaire, expert research, multi-criterial evaluation.

Research results:

In the first part problem of production company warehousing processes’ improvement

was determined.

In the second part of the thesis theoretical aspects of improvement were discussed, and

the organizational, technological and warehouse’s structure and management improvement

directions for warehousing processes improvement were analyzed, the theoretical model of

warehousing processes’ improvement was prepared. The methodology of empirical research was

prepared.

In the third part of the thesis; the results for empirical research were analyzed, the main

warehousing processes’ problems in UAB “Doleta” were identified. Possible solutions for

company’s warehousing processes’ improvement were evaluated and chosen according to the

theoretical model, based on multicriterial analysis.

Main conclusions: the model of warehousing processes’ improvement for production

company contains four main steps, includes the analysis of alternative solutions according to the

multi-criterial methods. The warehousing processes in UAB “Doleta” should be improved

implementing organizational, technological and warehouse’s structure and management solutions.

The results for research were presented in scientific conference.

5

NAUDOTŲ SĄVOKŲ IR SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

ABC metodas - iš daugumos, vieno tipo objektų išskirti reikšmingiausius, siekiamo tikslo atžvilgiu,

ir sutelkti dėmesį ties jais (Silhavy, 2019).

Daiktų internetas (IoT) - debesų kompiuterija, sistemos mokymasis, dideli duomenys,

informacijos saugumas, papildyta realybė, autonominiai robotai, modeliavimas ir stimuliatoriai

(Yang, 2012; Jiang, Su, 2013).

Daugiaaukščiai metaliniai surenkami stelažai – tai surenkamos 3 – 5 aukštų metalinės

konstrukcijos skirtos padidinti naudingą sandėliavimo plotą, vykdyti atsargų grupavimą ir rūšiavimą

(Ackerman, 2013).

Gravitacinis stelažas - tai rėminės konstrukcijos stelažai turintys specialias bėgelių sistemas su

nuolydžiu (4 proc.) į vieną stelažo pusę (Mulcahy, Sydow, 2008).

Įmonės veiklos tobulinimas - tai visuma metodų ir sprendimų, kurie suteikia galimybę padidinti

sandėlio ir visos įmonės veiklos efektyvumą (Klose, 2012).

JIT (angl. Just-in-time - ,,Tiksliai laiku“) - žaliavų ir komponentų tiekimas pagal poreikį reikiamu

laiku (Hirano, 2019).

Kėlimo - transportavimo technika - tai specialios konstrukcijos mašinos, skirtos kroviniams

vertikaliai ir horizontaliai judėti (Gwynne, 2017; Ackerman, 2013).

Kibernetinės sandėliavimo sistemos (CPS - Cyber-physical systems) - tai organizacinė - techninė

koncepcija grindžiama fizinės ir informacinės erdvės integracija (Wan ir kt., 2016).

Moduliniai stelažai smulkioms komplektuojančioms dalims - tai stelažų sistemos turinčios 2 ar

daugiau aukštų ir perdengimų tarp jų bei laiptus (Mulcahy, Sydow, 2008).

MRP (angl. Material Requirement Planning) – tai metodologija, grindžiama žaliavų ir komponentų

poreikio planavimu pagal kalendorinį gamybos planą (Ailawadi, Singh, 2011)

Pakrovimo ir iškrovimo mašinos - tai mašinos naudojamos mechanizuoti pakrovimo ir iškrovimo

procesus, užtikrinti vidinius logistikos procesus sandėlyje (Ailawadi, Singh, 2011).

RFID (angl. radio frequency identification) - brūkšninių kodų diegimo sistema (Kamozin, 2013).

Sandėliavimo logistika - tai materialinių išteklių judėjimo sandėlio komplekso teritorijoje valdymas

(Mitchel, 2019)

Sandėliavimo procesas - tai veikla susijusi su visų tipų (žaliavų/komponentų, pagamintos

produkcijos ir t.t.) atsargų surinkimu ir laikinu saugojimu iki pareikalavimo (Coyle et al., 2012)

WMS (angl. Warehouse Management System) - tai informacinė sistema užtikrinanti tinkamų

žaliavų, komponentų ar prekių patalpinimą sandėlyje ir jo valdymą. (Lee, Cao ir Ng 2017).

6

ĮVADAS

Temos aktualumas. Gamybos įmonėse vykstant nuolatiniam žaliavų, medžiagų

pagamintos produkcijos judėjimui, būtini sandėliavimo procesai, atitinkantys įmonės poreikius.

Sandėliavimą galima apibrėžti kaip įmonės logistikos sistemos dalį, apimančią produkcijos

sandėliavimą (žaliavos, atsarginės dalys, gamybos stadijoje esančios ir jau pagamintos prekės)

pagaminimo vietoje, taip pat produktų saugojimą tarp pagaminimo ir vartojimo vietų bei

informacijos teikimą vadybininkams apie sandėliuojamų produktų būklę ir išdėstymą (Palšaitis,

2010). Šiuolaikinėse įmonėse sandėlis yra ne tik materialinių vertybių saugojimo vieta, bet ir

materialinių išteklių paskirstymo centras užtikrinantis žaliavų ir pagamintos produkcijos logistikos

sinchronizaciją ir ekonomiškumą (De Toni, 2016; Grant, Trautrims, Wong, 2015). Progresyvios

įmonės sandėlius naudoja ne tik materialinių vertybių saugojimui, bet ir veiklos kaštų mažinimui,

pridėtinės vertės klientams kūrimui (Mazur, Chulanov, Chulanova, 2015; Gwynne, 2011). Tinkamai

valdomi sandėliavimo procesai užtikrina sklandžią ir ekonomišką įmonės veiklą, geresnę orientaciją

į klientų poreikius ir stiprina įmonės konkurencingumą (Самсонов, Курмаев, 2014; Minis, 2010).

Netinkami, neefektyviai valdomi sandėliavimo procesai gali lemti tiesioginį sandėliavimo kaštų

didėjimą, neefektyvų materialinių išteklių panaudojimą, žaliavų ir pagamintos produkcijos

sutrikimus, nepagrįstai dideles atsargas (Ackerman, 2013). Dėl šių priežasčių įmonėms yra aktualu

vertinti sandėliavimo procesą ir ieškoti sprendimų, kaip jį tobulinti.

Darbe nagrinėjama problema. Šiais laikais dinamiškoje verslo aplinkoje technologijos ir

įmonėms prieinami techniniai sprendimai sparčiai tobulėja, jų įvairovė ir ši aplinkybė iššaukia

praktinę problemą, kuri tampa sudėtinga susiorentuoti ir pasirinkti tinkamus sandėliavimo procesų

tobulinimo sprendimus. Atskirų sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų pasiūla yra didelė –

juos siūlo konsultantai, jie aprašomi mokslinėse publikacijose. Tačiau pavieniai siūlymai

nesprendžia einamųjų sandėliavimo problemų ar pastebėtų trūkumų. Į pastebėtą sandėliavimo

procesų tobulinimą, gamybos įmonėse turi būti žvelgiama kompleksiškai. Įmonių praktikoje

pasigendama sistemingo sandėliavimo procesų tobulinimo modelio, kuris maksimaliai atitiktų

konkrečios įmonės veiklos sritį, situaciją ir poreikius, analizės ir diegimo.

Todėl svarbu yra spręsti šią problemą, atliekant teorinę, metodinę bei praktinę gamybos

įmonės sandėliavimo procesų analizę, kurios eigoje formuluojami kompleksiniai įmonės

sandėliavimo proceso tobulinimo sprendimai, apjungiant organizacines, technologines,

sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo kryptis į vientisą sandėliavimo procesų tobulinimo

modelį. Šios problemos analizė turi teorinę ir praktinę reikšmę. Teoriniame kontekste svarbi yra

ankstesniuose moksliniuose tyrimuose identifikuotų sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų

7

analizė, palyginimas, pritaikymas sandėliavimo procesų tobulinimo modelio formavime. Praktiniu

aspektu darbe pateikti gamybos įmonės sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai gali būti

pavyzdys, kaip formuluoti sandėliavimo procesų tobulinimą kitose gamybos įmonėse, bei kokie

tyrimai gali būti atliekami siekiant pagrįsti sandėliavimo procesų tobulinimo pasirinkimą. Tai gali

palengvinti sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų priėmimą kitų gamybos įmonių vadovams

ir komandoms.

Tyrimo objektas – įmonės sandėliavimo procesai.

Darbo tikslas – atlikus sandėliavimo procesų teorinę ir praktinę analizę, pateikti įmonės

sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimus.

Darbo uždaviniai:

1. Pagrįsti gamybos įmonių sandėliavimo procesų tobulinimo problemą;

2. Išanalizuoti gamybos įmonės sandėliavimo procesų tobulinimo teorinius aspektus

pateikiant gamybos įmonės sandėliavimo procesų tobulinimo teorinį modelį, bei

parenkant tolimesnio tyrimo metodiką;

3. Įvertinti UAB ,,Doleta“ sandėliavimo procesus ir identifikuoti tobulinimo galimybes;

4. Pateikti UAB ,,Doleta“ sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimus.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės, duomenų sisteminimo, palyginimo

metodai, struktūrizuotas interviu, ekspertinis vertinimas.

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas ir 3 skyriai, išvados ir rekomendacijos, naudotos

literatūros sąrašas, priedai (lentelės, anketos ir pan.). Darbo apimtis – 84 puslapiai, jame yra 14

lentelių ir 47 paveikslai. Bibliografinį aprašą sudaro 71 šaltinis. Darbo pabaigoje pateikti 3 priedai.

Pranešimas tema „Gamybos įmonės sandėliavimo procesų tobulinimo modelis“ buvo

skaitytas studentų mokslinėje konferencijoje „Jaunasis mokslininkas 2020“ 2020 m. balandžio 23-

24 d.

8

1. GAMYBOS ĮMONIŲ SANDĖLIAVIMO PROCESŲ

TOBULINIMO PROBLEMOS PAGRINDIMAS

Nagrinėjant sandėliavimo logistikos sampratą, ją tikslinga analizuoti pilnos logistikos

sistemos sudėtyje. Sandėliavimo logistika yra svarbus daugelio gamybinių organizacijų bendros

logistikos sistemos elementas aktyviai dalyvaujantis tiekimo, gamybos ir realizavimo logistikos

procesuose. Įmonės susiduria su sandėliavimo procesų tobulinimo poreikiu.

1.1. Sandėliavimo logistikos samprata

Šiuolaikinėmis sąlygomis logistikos naudojimas atsargų valdymui leidžia įmonėms

pasiekti konkurencinių pranašumų rinkoje. Taip yra dėl nuolat augančios gamintojų ir tarpininkų

tiesioginės konkurencijos, sudėtingų gamybos ir galutinės produkcijos pardavimo procesų,

didėjančio gaminamų prekių asortimento, turinčių specifinių ir individualių savybių kiekvienam

konkrečiam vartotojui. Didėjant gaminamų prekių, su skirtingomis specifikacijomis kiekiui, didėja

ir materialinių išteklių poreikis jų gamybai (Grinko, 2019).

K.B. Ackerman (2013) nurodo, kad tinkamai organizuojama sandėliavimo logistika lemia

ne tik visos įmonės logistikos sistemos funkcionalumą, bet ir jos funkcionavimo kaštus. Panašią

nuomonę išsako ir D. E. Mulcahy, J. Sydow (2008), akcentuojama, kad sandėliavimo logistikos

gerinimas ir efektyvus panaudojimas kuriant pridėtinę vertę leidžia sumažinti galutinę gaminamos

produkcijos kainą, sukurti pridėtinę vertę užtikrinant tiekimą klientams pagal poreikius. V. V.

Borisova, K. G. Gordei (2013) pabrėžia, kad logistikos sistemoje labai svarbu užtikrinti

informacijos srautą aptarnaujantį įmonės komercinę, finansinę ir paslaugų teikimo veiklą. Šiame

procese svarbus vaidmuo tenka sandėliavimo logistikai, kurioje informacinis srautas susietas su

materialiniais, finansiniais ir paslaugų informaciniais srautais. Tinkamai organizuojama

sandėliavimo logistika leidžia padidinti gamybos efektyvumą, sumažinti atsargų apimtis, užtikrinti

efektyvesnį produkcijos realizavimą per nuolatinį likučių monitoringą. Vertinant sandėliavimo

logistikos bendroje gamybinės įmonės logistikos sistemoje ir veiklos efektyvumo užtikrinime

minima, kad tinkamai organizuojant sandėliavimo procesą, užtikrinant informacinį palaikymą realiu

laiku, sukuriamos prielaidos efektyviam atsargų ir pagamintos produkcijos paskirstymo ir

realizavimo valdymui, kas yra labai svarbu daugeliui gamybinių įmonių.

K.MacDonald, J.Binns (2016) teigia, kad šiuolaikinei sandėliavimo logistikai skiriama vis

daugiau papildomų funkcijų susijusių su gamybinių įmonių veiklos efektyvumo užtikrinimu, tai

lemia požiūrio į sandėliavimo logistiką ir pačios šio termino sampratos pokyčius.

9

V. V. Borisova, K. G. Gordei (2013) nuomone, šiuo metu sandėlių, kaip saugojimo vietų,

samprata patyrė radikalius pokyčius: reikalinga pagreitinta sandėlio atsargų apyvarta, greitas

užsakymų atlikimas, išplėstinis sandėliavimo paslaugų spektras. H.Mitchel (2019) pažymi, kad

daugelis šiuolaikinių sandėlių teikia vidiniams ir išoriniams klientams pilną paslaugų paketą –

pradedant pateikiamų užsakymų apdorojimu (komplektavimu) ir baigiant produkcijos tiekimu/

pristatymu nurodytu adresu užsakovui reikiamu laiku. Sandėliavimo logistikos funkcijos apima

atsargų valdymą, prekių paruošimą pardavimui, jų kokybės ir kiekio patikrinimą, komplektavimą,

paruošimą transportavimui, transportavimo - ekspedijavimo paslaugas, dokumentų forminimą ir

konsultavimą dokumentų forminimo klausimais. Įvertinant tai, galima teigti, kad sandėliavimo

logistika yra daugiau nei tik žaliavų ir pagamintos produkcijos saugojimas. Mokslinėje literatūroje

aptinkami tokie sandėliavimo logistikos sampratos apibrėžimai:

1 lentelė. Sandėliavimo logistikos sampratos apibrėžimai (sudaryta remiantis Mitchel, 2019;

MacDonald, Binns, 2016; Hompel, Schmidt, 2006 ir kt.)

Autorius Samprata

H.Mitchel (2019)

Sandėliavimo logistika - tai materialinių išteklių judėjimo sandėlio komplekso teritorijoje

valdymas. Sandėliavimo logistikos sąvoka apima tokias sąvokas ir kryptis kaip:

Sandėlio sąvoka. Sandėlių tipai ir funkcijos;

Įmonės sandėlių išdėstymo ir plėtros metodai;

Sandėliavimo procesų technologinis aprūpinimas;

Sandėliavimo procesų gerinimas ir standartizacija;

Įmonės poreikių įvertinimas atsižvelgiant į sandėliavimo patalpų sudėtį ir dydį bei technologines zonas;

Darbo organizavimas sandėlyje;

В. Карманов, Б.

Соловьёв, В.Щеколдин

(2019)

Sandėliavimo logistika – tai tiekimo grandinė, jos modeliavimas.

M. Hompel, T. Schmidt

(2006)

Sandėliavimo logistika – tai visų rūšių atsargų ir jų judėjimo valdymo technologija.

Įmonės sandėliavimo logistika yra gamybinės įmonės gamybos proceso dalis, kurio

efektyvumas tampriai susijęs su bendru gamybos efektyvumu.

K.MacDonald, J.Binns

(2016)

Sandėliavimo logistika - atsargų valdymo technika apimanti jų optimalų sandėliavimą,

apskaitą ir paskirstymą. Šiandiena Sandėliavimo logistikai priskiriamos įvairios

papildomos funkcijos, tokios kaip komplektavimas, paruošimas transportavimui ir kt.

Apibendrinant galima teigti, kad sandėliavimo logistika tai procesų ir operacijų

kompleksas vykdomas sandėlyje (-iuose). Pagrindinis sandėliavimo logistikos tikslas efektyvios

sandėliavimo sistemos sukūrimas, kuri būtų nepriklausoma nuo atsargų rūšies, termino,

pakrovimo/iškrovimo tipo, transportavimo (Ackerman, 2013).

Apibendrinant, sandėliavimo logistika - tai procesų ir operacijų kompleksas, vykdomas

sandėlyje (-iuose), kurio pagrindinis tikslas efektyvios sandėliavimo sistemos sukūrimas. Tinkamai

organizuojama sandėliavimo logistika lemia ne tik visos įmonės logistikos sistemos bet ir

gamybinės bei kitų veiklų rezultatus. Dėl to svarbu užtikrinti, kad sandėliavimo procesai įmonėje

būtų efektyvūs.

10

1.2. Sandėliavimo procesai gamybinių įmonių veikloje ir jų tobulinimo

svarba

Sandėliavimo procesų aktualumas lemia jų tobulinimo poreikį. Remiantis J.J. Coyle et al.

(2012), sandėliavimo procesas - tai veikla susijusi su visų tipų (žaliavų/komponentų, pagamintos

produkcijos ir t.t.) atsargų surinkimu ir laikinu saugojimu iki pareikalavimo. Šiuolaikinė

sandėliavimo proceso samprata taip pat apima ir kitų susijusių funkcijų atlikimą. Pagrindinės jų -

vidinių ir išorinių klientų poreikių tenkinimas, apimantis žaliavų/komponentų ar pagamintos

produkcijos užsakymų komplektavimą ir paruošimą transportavimui; taip pat tiekimo

organizavimas. Šiuolaikinėje sandėliavimo logistikoje vis didesnė svarba teikiama informaciniam

palaikymui sudarančiam informacijos apie sandėlyje turimas atsargas ir vykstančius procesus

teikimą realiu laiku (Gwynne, 2017). Plečiantis sandėliavimo logistikos atliekamų funkcijų

apimtims, didėja ir atliekamų darbų apimtys, tai reikalauja didesnių darbo jėgos ir laiko sąnaudų.

Dėl šios priežasties įmonės siekia standartizuoti ir optimizuoti sandėliavimo logistiką užtikrinant

optimaliausią jos procesų atlikimą.

Sandėliavimo logistikoje svarbus vaidmuo tenka sandėliui. Sandėlis yra speciali patalpa, taip

pat logistinis kompleksas, skirtas materialinių vertybių saugojimui ir sandėliavimo paslaugų

teikimui. Logistikoje sandėlis atlieka akumuliavimo (surinkimo, koncentracijos, kaupimo) funkciją,

kurią sudaro rezervų, materialinių išteklių kaupimas siekiant užtikrinti nenutrūkstamą įmonės veiklą

(Пономарёв, 2016). Nuo tinkamai organizuojamo, efektyvaus sandėlio darbo priklauso gamybinės

ir kitų įmonės veiklų rezultatai. M. Straka (2019) nurodo, kad sudėtingas didelių gamybinių įmonių

sandėliavimo logistikos organizavimas - iššūkiai ir problemos, kurios turi būti sprendžiamos

siekiant veiklos efektyvumo. Efektyvumas, šiame kontekste, suvokiamas kaip veikla lydima

minimaliais nuostoliais (materialiniais, finansiniais, laiko). Siekiant gamybinės įmonės

sandėliavimo logistikos efektyvumo didinimo turėtų būti analizuojami sandėliavimo procesai,

nustatomos pagrindinės jų problemos, ieškomi sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai.

Mokslinėje literatūroje ieškoma sprendimų, kaip tobulinti sandėliavimo procesus. V.

Sherbakova-Slyusarenko (2013) pažymi, kad šiuolaikinėje sandėliavimo logistikoje susiformavo

praktika, kuomet yra suprojektuojamas optimalus technologinis sandėliavimo procesas, kurio

centrinė ašis yra sandėlių duomenų bazė, į kurią patenka informacija apie į sandėlį priimamas

žaliavas, komponentus, produkciją (įeinantis procesas), fiksuojama informacija apie žaliavų,

komponentų, produkcijos likučius, informacija apdorojama išeinančio proceso, t.y. kai iš sandėlio

žaliavos, komponentai arba produkcija iškeliauja pagal tiekimo reikalavimą, atveju (1 pav.).

11

1 pav. Tipinis technologinis sandėliavimo procesas (Sherbakova-Slyusarenko, 2013, p. 127)

Kaip pažymi R. Ismail (2008), logistinis aptarnavimas turėtų būti orientuotas tiek į vidinius

(gamybos cechus), tiek į išorinius vartotojus (klientus, tiekėjus, partnerius). Modelis pabrėžia

informacijos valdymo svarbą, tad jis itin svarbus įmonėse, kurių sandėliuose saugoma daug

skirtingo tipo žaliavų, komponentų, produkcijos, nuolat vyksta įeinantys ir išeinantys procesai ir

svarbi tiksli dokumentacija bei tiksli informacija.

Analizuojant sandėliavimo procesus gamybinių įmonių veikloje svarbus M.A. Erkin

(2016) požiūris, grindžiamas tuo, kad sandėliavimo logistiką sudaro atskirų, tarpusavyje susijusių ir

vienas kitą veikiančių procesų visuma (2 pav.).

Duomenų bazė

2.1.Žaliavų/ko

mponentų,

produkcijos

identifikacija

1.10

Inventoriza-

cija, likučių

identifika-

vimas

2.5.Įpakavimas

ir markiravimas

2.3.Komplekta-

cijos lapo

sudarymas

2.4.Užsakymo

komplektavimas

2.Išeinantis

procesas:

Tiekimo

reikalavimo

gavimas

1.9.Žaliavų/

komponentų,

produkcijos

saugojimas

2.6. Pakrovimo

dokumentų

apiforminimas

2.8. Žaliavų/

komponentų,

produkcijos

tiekimo žymėjimas

apskaitoje, likučių

identifikavimas

2.7.

Užsakymo

pakrovimas

1.5.2.Žaliavų/

komponentų,

produkcijos

priėmimas pagal

kokybę

1.7.1.

Komercinio

akto sudarymas

1.6. Yra

neatitiki

mai?

1.7.2.

Dokumen-

tacijos

pildymas

1.8.Žaliavų/kom

ponentų,

produkcijos

sandėliavimas

atm skirtose

vietose

saugojimui

1.3.Kiekio

patikrinimas

1.5.1.Pažymė-

jimas

transporto

važtaraščiuose

1.4.Yra

neatitikimai?

1.2.Iškro-

vimas

Nėra

1.1.Lydinčios

dokumentacijos

patikrinimas

1.Įeinantis procesas:

Sandėlio paruošimas

žaliavų/komponentų,

produkcijos priėmimui

Yra

Nėra

Yra

2.2.Likučių

sutikrinimas

12

2 pav. Gamybinės įmonės sandėliavimo procesų modelis (adaptuotas pagal Erkin, 2016, p. 63)

M.A. Erkin (2016) sukūrė teorinį sandėliavimo procesų modelį, kuriame apjungiamas

sandėlio, tiekimo ir pardavimų tarnybų darbas. 2 paveiksle pateikiamas pagal gamybos įmonės

veiklos specifiką adaptuotas sandėliavimo procesų modelis susideda iš 11-os pagrindinių procesų.

Gamybinės įmonės technologinis sandėliavimo procesas gali būti formuojamas ar

tobulinamas taikant specialias koncepcijas ir metodus, kurių pagrindiniai - Material Requirement

Planning (toliau MRP), Manufacturing Resource Planning (toliau MRPII) ir Enterprise Resource

Planning (toliau ERP) (Popovskaya, Moon, 2019, p.57). Šis modelis akcentuoja bendradarbiavimo

tarp tiekimo tarnybos ir pardavimų tarnybos svarbą, jis pabrėžia mažiau kompleksinius

sandėliavimo procesus negu 1.1 paveiksle pateiktas modelis, tad tinkamas mažesniuose, mažiau

kompleksinių procedūrų vykdančiuose sandėliuose.

Įvardintos koncepcijos ir metodai apima sprendimų ir procesų visumą, kuriais siekiama

sukurti tinkamai veikiantį, gamybinės įmonės poreikius tenkinantį sandėliavimo procesą užtikrinant

jo integraciją į bendrą logistikos sistemą, nustatant orientaciją į gamybos poreikius. Tokiai

nuomonei pritaria ir O.L. Golubeva (2017) pabrėždama, kad optimalūs sandėliavimo procesai

sukuriami tuomet, jei jie yra integruojami į įmonės logistikos sistemą, susiejant juos su gamybos,

administracijos ir kitų padalinių veikla ir keliamais poreikiais. Kiti autoriai, C. Ward (2018), R.

Ismail (2008), R. Gwynne (2017) laikosi nuomonės, kad optimalus sandėliavimo procesas

užtikrinamas įgyvendinant tobulinimo sprendimus atskiruose procesuose: sandėliuojamo krovinio

TIEKIMO

TARNYBA

Sandėliavimo procesų sistema

10. Sandėlio informacinis aptarnavimas

8. Atskirų gaminių surinkimas ir pristatymas

11. Klientų aptarnavimo užtikrinimas

7. Pagamintos produkcijos transportavimas ir ekspedicija

9. Užsakymų įgyvendinimo kontrolė

4. Transportavimas sandėlio viduje

2. Tiekimo kontrolė

5. Žaliavų/komponentų sandėliavimas ir saugojimas

1.Aprūpinimas žaliavomis/komponentais

6. Gamybos užsakymų komplektavimas

3. Žaliavų/komponentų iškrovimas ir priėmimas

PARDAVIMŲ

TARNYBA

13

vienetas; sandėliavimo rūšis; sandėlio aptarnavimo įranga; komplektavimo sistema; krovinių

judėjimo valdymas; informacijos apdorojimas; sandėlio infrastruktūra - jos pritaikymas

sandėliavimo procesų užtikrinimui. Remiantis šiais autoriais, tinkamai suprojektuotas technologinis

sandėliavimo procesas turi pasižymėti tinkamu operacijų atlikimo greičiu, užtikrinti tinkamą žaliavų

ir pagamintos produkcijos saugojimą, išlaidų ekonomiją, aukštą logistinio aptarnavimo lygį, turi

būti ir valdoma informacija aktuali tinkamam įeinančių ir išeinančių procesų valdymui. Svarbu, kad

gamybos įmonėje būtų užtikrinti optimalūs, efektyvūs sandėliavimo procesai. Siekiant to, prireikia

tobulinti gamybos įmonių sandėliavimo procesus. Įmonės veiklos tobulinimas - tai visuma metodų

ir sprendimų, kurie suteikia galimybę padidinti sandėlio ir visos įmonės veiklos efektyvumą.

Tobulinimo poreikį formuoja siekiai didinti įmonės, atskirų jos padalinių ir skyrių veiklos

efektyvumą, spręsti įvairias problemas, užtikrinti darbuotojų darbo našumą, geresnes darbo sąlygas

ir kt. priežastis (Klose, 2012). Dėl to siekiant rasti sprendimus, kaip tobulinti gamybos įmonių

sandėliavimo procesus, svarbu sprendimus priimti remiantis racionaliu procesu, vadovautis tam

tikru sandėliavimo procesų tobulinimo modeliu, kurio parengimui reikalinga teorinė analizė.

14

2. GAMYBOS ĮMONĖS SANDĖLIAVIMO PROCESŲ

TOBULINIMO MODELIO TEORINIAI IR METODINIAI

ASPEKTAI

Įmonės veiklos tobulinimas - tai visuma metodų ir sprendimų, kurie suteikia galimybę

padidinti sandėlio ir visos įmonės veiklos efektyvumą. Tobulinimo poreikį formuoja siekiai didinti

įmonės bei atskirų jos padalinių ir skyrių veiklos efektyvumą, spręsti įvairias problemas, užtikrinti

darbuotojų darbo našumą, geresnes darbo sąlygas ir kt. priežastis (Klose, 2012).

2.1. Organizaciniai sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai

Daugelis gamybinių įmonių organizuodamos savo veiklą, pagrindinį dėmesį skiria

gamybinėms operacijoms, siekia jas optimizuoti, didinti efektyvumą. Sandėliavimo procesams

dažnai skiriama nepakankamai dėmesio, neįvertinamas jų poveikis gamybos efektyvumui,

neatsižvelgiama į laiko ir finansinius nuostolius, kurie patiriami dėl netinkamai organizuojamų

sandėliavimo procesų. Netinkamai organizuojami sandėliavimo procesai gali lemti žaliavų tiekimo

sutrikimus, dideles retai naudojamų žaliavų ir įvairių likučių atsargas bei eilę kitokių problemų

susijusių su sandėliavimo logistika ir mažinančių gamybinio proceso bei visos įmonės veiklos

efektyvumą (Fleischmann, Klose, 2012; Straka, 2019). Sandėliavimo procesų problema ypatingai

tampa aktuali didinant veiklos apimtis, su tuo, savo laiku, susidūrė tokios tarptautinės kompanijos

kaip IKEA (žaliavų ir komponentų tiekimo sutrikimai, neefektyvus atsargų valdymas, sparčiai

augantys sandėliavimo kaštai ir t.t.), Toyota (prastovos dėl detalių tiekimo sutrikimo, augantys

detalių likučiai sandėliuose ir t.t.), Nokian Tyres (brangus žaliavų atsargų sandėliavimas, augantys

nepaskirstytos produkcijos sandėliavimo kaštai), kurios siekdamos didinti gamybinės veiklos

efektyvumą vykdė organizacinių sandėliavimo procesų tobulinimą. Paminėtų ir kitų įmonių patirtis

rodo, kad net ir atskiri sprendimai leidžia pasiekti labai gerų rezultatų.

K.MacDonald, J.Binns (2016) nurodo, kad tobulinant ir vystant sandėliavimo technologijas

turėtų būti vykdomas sandėliavimo procesų gerinimas įvertinant sandėlio ir gamybinės veiklos

specifiką, taip pat sandėliuojamas žaliavas, pagamintos produkcijos sandėliavimo ir realizavimo

specifiką.

Organizuojant ir tobulinat technologinį sandėliavimo procesą gamybinėje įmonėje, galimas

sprendimas, jo organizavimas taikant MRP koncepciją.

MRP (angl. Material Requirement Planning) – tai metodologija, grindžiama žaliavų ir

komponentų poreikio planavimu pagal kalendorinį gamybos planą. Planavimo procesas apima tam

15

tikrą laikotarpį (Ailawadi, Singh, 2011). Naudojant MRP sandėliavimo procesas susiejamas su

gamybos procesu užtikrinant gamybinių poreikių patenkinimą. Pagrindiniai MRP tikslai yra šie:

užtikrinti tam tikrą kiekį medžiagų, komponentų reikalingų gamyboje tam tikru laiku; sumažinti

materialinių ir kitų atsargų kiekį sandėliuose; nebaigtos gamybos apimčių sumažinimas; gamybos,

realizavimo ir tiekimo planavimas; gamybos, realizavimo ir tiekimo koordinavimas (Babaeva, 201).

Svarbu paminėti, kad organizuojant sandėliavimo procesą pagal MRP koncepciją,

įvardintų tikslų siekiama vienu metu. Gamybinėms įmonėms MRP koncepcijos taikymas leidžia

sumažinti nuostolius susijusius su sandėliuose saugomomis atsargomis.

Realizuojant MRP sprendimus svarbi BOM (Bill Of Material) specifikacija - gaminio

struktūros aprašymas, kuriame pateikiamos žaliavos ir komponentai reikalingi pagaminti gaminiui.

Taip pat specifikacijoje pateikiamas gaminio gamybos proceso ir žaliavų bei komponentų

naudojimo planas, atliekamų operacijų seka. Pagal BOM galima tiksliai apskaičiuoti reikiamą

žaliavų ir komponentų kiekį, nustatyti jų panaudojimo gamyboje laikotarpį (Autry, et al., 2013).

MRP veikia pagal tam tikrą loginę schemą, algoritmą, kuris leidžia standartizuoti

sandėliavimo procesą gamybinėje įmonėje eliminuojant užsakymų klaidas, užtikrinant optimalų

kiekvienos operacijos aprūpinimą reikiamomis žaliavomis ir komponentais (Autry et al., 2013).

MRP susieja sandėlio darbą su paklausa ir turimais gamybos užsakymais, pagal tai apibrėžiama

žaliavų ir komponentų paklausa, nustatomas reikalingas atsargų kiekis ir organizuojami pirkimai

(Ailawadi, Singh, 2011) (3 pav.).

3 pav. MRP sistemos įeinantys duomenys ir rezultatai (Верниковo, 2007)

MRP sistema

Įeinantys duomenys:

Gamybos programa

Reikiamų medžiagų

aprašymas ir jų kiekio

apskaičiavimas

Galutinio gaminio

sudedamųjų dalių

aprašymas

Gaminių kiekio planavimas Žaliavų ir komponentų užsakymų planas

Pakeitimai užsakymų planui

Atlikimo ataskaita

Rizikos identifikavimas

Prognozių parengimas

Įeinančios informacijos apdorojimas

16

MRP funkcionavimas grindžiamas įeinančios informacijos analize, remiantis ja atliekamas

sandėliavimo proceso organizavimas pradedant žaliavų ir komponentų pirkimu ir baigiant jų

išdėstymu sandėlyje atsižvelgiant į panaudojimo laiką ir kiekius. Dėl šios priežasties MRP

sistemoje pirminiai duomenys tiesiogiai lemia gaunamą rezultatą, t.y. užtikrina sklandų

sandėliavimo procesą (Mitchel, 2019).

S.Popovskaya, D.E. Moon (2019), išskiria tokias bazines pozicijas, kurios turėtų būti

užtikrintos taikant MRP:

Gamybinė veikla aprašoma kaip tarpusavyje susijusių užsakymų srautas;

Atliekant užsakymus įvertinami išteklių apribojimai;

Užtikrinama gamybos ciklų ir atsargų minimizacija;

Tiekimo ir gamybos užsakymai formuojami remiantis realizacijos ir gamybiniais

grafikais;

Užsakymų srautai susiejami su ekonominiais rodikliais;

Užsakymai atliekami tuomet, kai jie yra reikalingi užsakovui.

MRP modelis yra tinkamas tose gamybos įmonėse, kuriose gamyba vyksta nuosekliai, be

didesnių svyravimų, paklausa yra pastovi. Pagal šį modelį tiekimas vykdomas pagal planus, žaliavų

tiekimas į sandėlius vykdomas pagal prognozes. Jeigu gamybos įmonės gamybiniai procesai vyksta

su didesniais laiko tarpais, pagal pareikalavimą, MRP modelio taikymas gali lemti per didelių

žaliavų atsargų sukaupimą.

Apibendrinant galima teigti, kad MRP sistema optimizuoja gamybai reikalingų žaliavų ir

komponentų tiekimą ir sandėliavimą, leidžia optimizuoti sandėliavimo procesą, sumažina gamybos

veiklos kaštus bei padidina jos efektyvumą tuo atveju, kai gamybos įmonėje gamyba vyksta

nuosekliai, nenutrūkstamai, be didesnių paklausos svyravimų.

Gamybinės įmonės sandėliavimo procese svarbus vaidmuo tenka gamybinių išteklių

planavimui. MRPII (Gamybos išteklių planavimas) yra metodika, kuria siekiama efektyviai

valdyti visus gamybos įmonės išteklius. Gamybinėms įmonės MRPII suteikia galimybę organizuoti

tikslų užsakymų atlikimui reikalingų žaliavų ir komponentų planavimą ir organizuoti savalaikį jų

tiekimą. MRPII dėka įmonė gali atlikti tikslų finansinių išteklių planavimą ir savo galimybių

modeliavimą (Popovskaya, Moon, 2019, p.58).

MRP II standartas atskirų procedūrų sferas padalina į du skirtingus lygmenis: opcionalinį ir

būtiną. MRP II veikimo principų pagrindas - planų hierarchija. Tai reiškia, kad planas, hierarchinėje

grandinėje esantis aukščiau, tiekia pirminius duomenis, numatomus rodiklius ir apribojimus

planams esantiems žemesniame hierarchiniame lygmenyje. MRP II numato galimybę susieti

atskirus planus tarpusavyje (Novikov, Skvirya, 2013).

17

MRP ir MRP II užtikrina sandėliavimo logistikos ir gamybos procesų integraciją, susieja ją

su momentine produkcijos paklausa rinkoje ir turimais gamybiniais užsakymais apibrėžtame

laikotarpyje. Siekiant užtikrinti dar glaudesnę integraciją gamybinės įmonės veikloje gali būti

taikoma ERP (Enterprise Resource Planning – įmonės išteklių planavimas) – strategija grindžiama

gamybos ir operacijų, žmogiškųjų išteklių, finansinės vadybos ir aktyvų valdymo integracija. ERP

numato nuolatinį balansavimą ir įmonės išteklių valdymo gerinimą naudojant specialų integruotą

programinės įrangos paketą, kurio pagalba formuojamas bendras duomenų ir procesų modelis

visose gamybinės įmonės veiklos sferose (Popovskaya, Moon, 2019, p.58).

JIT (angl. Just-in-time - ,,tiksliai laiku“) - vidutinėms ir didelėms gamybinėms

įmonėms, vykdančioms savo veiklą užsakymų principu, ekonomiškai nėra naudinga sandėliuoti

žaliavų ir komponentų įvairovę, ekonomiškiau organizuoti tiekimą pagal konkrečius užsakymus.

Tam gali būti efektyviai panaudojama JIT logistikos koncepcija numatanti žaliavų ir komponentų

tiekimą pagal poreikį reikiamu laiku (Hirano, 2019).

JIT taikymas numato glaudžių ryšių su tiekėjais kūrimą. Žaliavų ir komponentų tiekimas

organizuojamas nedideliais kiekiais, kurie nustatomi pagal konkrečius vykdomus gamybinius

užsakymus. Tinkamai organizuojama JIT sistema leidžia užtikrinti kai kurių žaliavų tiekimą tiesiai į

gamybinius cechus taip išvengiant papildomo sandėliavimo, vidinės logistikos kaštų (Ackerman,

2013). Kai kuriose gamybinėse įmonėse JIT yra orientuojama į konkrečios darbo vietos aprūpinimą

visomis reikiamomis žaliavomis ir komponentais. Tokiu atveju į cechus yra tiekiamos ne žaliavos, o

žaliavų ir komponentų komplektai reikalingi tam tikram kiekiui gaminių pagaminti per atitinkamą

laikotarpį. Šie komplektai sukomplektuojami sandėlyje pagal gaunamą informaciją. Tokiu būdu

gamybos darbuotojams suteikiama galimybė susikoncentruoti ties gamybine veikla, negaištama

laiko reikiamų žaliavų komplektavimui ir pristatymui iki darbo vietos (Hirano, 2019).

Taigi JIT sistema lyginant su MRP sistema labiau tinkama įmonėms, kuriose gamyba

vykdoma pagal reikalavimą, jos apimtys svyruoja ir žaliavų tiekimas reikalingas pagal poreikį. JIT

sistema grindžiama didesniu lankstumu reaguojant į gamybos poreikius.

ABC metodas. Gamybinės įmonės dažnai susiduria su sandėlio rentabilumo problemomis,

kurių sprendimui gali būti naudojamas ABC metodas. Sandėliavimo logistikoje ABC metodas yra

taikomas siekiant įvairių tikslų, sumažinti atsargų apimtis, optimizuoti atsargų judėjimą sandėlyje,

optimizuoti atsargų panaudojimą. ABC metodo esmė - iš daugumos, vieno tipo objektų išskirti

reikšmingiausius, siekiamo tikslo atžvilgiu, ir sutelkti dėmesį ties jais. Sandėliavimo logistikoje

ABC metodas yra naudojamas užtikrinant atsargų būklės valdymą. Šiame procese atsargos

išskaidomos į tris grupes А, В ir С pagal tam tikrą algoritmą leidžiantį suskirstyti visas sandėlyje

esančias atsargas pagal jų vertę ir naudojimo dažnumą. A grupei priskiriamos atsargos, kurių

vieneto įsigijimas reikalauja didžiausių investicijų. Tai yra specifinė žaliavų ir komponentų grupė,

18

kuriai priskiriama ne tik pagal tiesioginę vertę, bet ir pristatymo ir/ar saugojimo sudėtingumą.

Dažniausiai tokių atsargų sandėlyje nėra daug, jų tiekimą tikslinga organizuoti pagal JIT principą,

t.y. pristatant kiekį, reikiamą konkrečiam užsakymui įgyvendinti. Atsižvelgiant į A grupės atsargų

specifiką įvertinama jų tiekimo trukmė, specialių saugojimo sąlygų sudarymas. Jei yra poreikis A

grupės atsargų, tiekimas organizuojamas iš anksto. B grupei priskiriamos atsargos, kurių įsigijimui

reikalingos vidutiniškos investicijos, lyginant su A grupe, joms reikia skirti mažiau dėmesio.

Sandėlyje palaikoma įprasta B grupės atsargų kontrolė. Dažniausiai tokių atsargų papildymas

sandėlyje nesudaro sunkumų (Silhavy, 2019).

C grupei priskiriamos žaliavos ir komponentai sudarantys didžiąją dalį atsargų, jų vertė

nėra didelė, nereikalingos specifinės sandėliavimo sąlygos. Sandėliuojami tam tikram laikotarpiui

skirti šių atsargų kiekiai, kurie papildomi periodiškai.

ABC metodo realizavimui E. P. Mazur, E.Yu. Chulanov, G.Yu. Chulanova (2014) siūlo

struktūrinį modelį, kuris gali būti adaptuojamas pagal gamybinės ar prekybinės įmonės veiklos

specifiką (4 pav.).

4 pav. Gamybinės įmonės sandėliavimo proceso gerinimo modelis taikant ABC metodą

Mazur, Chulanov, Chulanova (2014)

4 paveiksle pateikiamas gamybinės įmonės sandėliavimo proceso gerinimo modelis

orientuotas į gamybines įmones susiduriančias su augančių sandėliavimo kaštų problema.

Formuluojamas tikslas - atsargų kiekio ir jų judėjimo sandėlyje apimčių sumažinimas

įgyvendinamas atliekant ABC analizę, kurios metu nustatomos atsargų grupės, kuriose galima būtų

sumažinti sandėliavimo išlaidas. Tuomet nustatomi apribojimai atsargų valdymui ir sandėliavimui.

Svarbu paminėti, kad ABC metodas nepasiūlo sprendimų kaip užtikrinti gerinimą. Taigi šis modelis

svarbus tuomet, kai įmonės sandėliavimo veiklos kaštai yra per dideli ir būtina juos mažinti. Tokiu

atveju svarbu užtikinti kuo minimalesnius atsargų kiekius.

Sukuriamas optimalus sandėliavimo proceso

algoritmas užtikrinantis, kad šie apribojimai nebus

viršyti

Atsargų kiekio ir jų judėjimo sandėlyje apimčių sumažinimas

ABC analizė

Išlaidų tenkančių atsargų valdymui sumažinimas

nereikšmingose atsargų grupėse

Nustatomi apribojimai atsargų sandėliavimui

Nustatomi apribojimai atsargų valdymui

19

Apibendrinant atliktą organizacinių sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų analizę

galima teigti, kad priimami sprendimai turėtų būti orientuojami į standartizuoto, tinkamo

technologinio sandėliavimo proceso sukūrimą, kuris turėtų būti orientuotas į vidinius (gamybos

cechus) ir išorinius vartotojus (klientus, tiekėjus, partnerius). Gamybinės įmonės technologinis

sandėliavimo procesas gali būti formuojamas ar tobulinamas taikant specialias koncepcijas ir

metodus, kurių pagrindiniai MRP, MRPII, JIT, ABC. Aptariamų sandėliavimo organizavimo

koncepcijų ir metodų taikymas gamybinėje įmonėje turėtų būti derinimas su šiuolaikiniais

technologiniais sprendimais.

2.2. Technologiniai sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai

XXI a. sandėliavimo logistikoje pradėti taikyti kompleksiniai technologiniai sandėliavimo

sprendimai orientuoti į efektyvesnį sandėlių ploto išnaudojimą, darbo proceso automatizavimą bei

efektyvesnį atsargų apskaitos organizavimą. Bond (2013) pažymi, kad naujos sandėliavimo

technologijos ir kūrybiškas klasikinių sprendimų taikymas leidžia ne tik efektyviau išnaudoti

sandėlio pajėgumus, bet atsisakyti brutalaus fizinio darbo pakeičiant jį našiu mechanizuotu darbu.

Atlikus mokslinės literatūros analizę išskiriamos trys techninių sprendimų grupės, kurios

galėtų būti efektyviai taikomos, kad pasiekti gerų rezultatų didinant sandėliavimo efektyvumą ir

nereikalaujančios didelių investicijų:

Daugiaaukščių stelažų sistemų sprendimai: daugiaaukščiai metaliniai išardomi

stelažai; gravitaciniai stelažai; moduliniai stelažai smulkioms komplektuojančioms dalims

(Myerson, 2012; Lozhechnik, 2010);

Kėlimo - transportavimo techniniai sprendimai (ConstructorGroup, 2019);

Žaliavų ir komplektuojančių elementų rūšiavimo ir komplektavimo techniniai

sprendimai.

Gamybinėms įmonėms, gamybos procese naudojančioms įvairias žaliavas ir

komplektuojančius elementus, efektyvu gali būti daugiaaukščių stelažų sistemos leidžiančios

maksimaliai išnaudoti sandėlio plotą, vykdyti sistemingą sandėliavimą, kuriame kiekvienai pozicijai

priskiriama konkreti, pastovi vieta.

Daugiaaukščiai metaliniai surenkami stelažai – tai surenkamos 3 – 5 aukštų metalinės

konstrukcijos skirtos padidinti naudingą sandėliavimo plotą, vykdyti atsargų grupavimą ir rūšiavimą

(Ackerman, 2013). Daugelius šių stelažų pasižymi didele keliamąją galia (Myerson, 2012) (5 pav.).

20

5 pav. Daugiaaukščiai metaliniai surenkami stelažai (Myerson, 2012)

Metalinių stelažų naudą gamybinėms įmonėms analizavo Lozhechnik (2010), UAB ,,El

Terra“ atveju. Įmonė disponuoja 1000 m² sandėliais, kuriuose saugojama pagaminta produkcija

(sultys, gira ir kt. gėrimai), kuri pakuojama Euro paletėmis. Sandėlio aukštis sudaro 5 metrus, ilgis

50 metrų (6 pav.).

6 pav. Pagamintos produkcijos išdėstymas UAB ,,El Terra“ sandėlyje (Lozhechnik,

2010, p.23)

Tame pačiame sandėlyje yra sandėliuojamos tuščios paletės. Siekiant efektyviau išnaudoti

sandėlio plotą, dalis palečių su pagaminta produkcija sandėliuojama keliais aukštais nenaudojant

stelažų ir specialių perdangų.

Lozhechnik (2010) atlikto tyrimo metu nustatė, kad dėl tokio sandėliavimo, dalis

produkcijos praranda savo prekinę išvaizdą, jos pakuotės yra pažeidžiamos. Tokia produkcija

21

priskiriama prie nelikvidžios, ji atrenkama ir sandėliuojama atskiroje zonoje, siekiant ją realizuoti

žemesne kaina. Šiam autoriui apskaičiavus efektyviai išnaudojamo sandėlio ploto koeficientą

nustatyta, kad efektyviai yra išnaudojama tik 29 proc. sandėlio ploto. Įrengus standartinius 3 aukštų

stelažus, visa pagaminta produkcija galėtų būti patalpinama 460 m² įvertinant tai, kad 150 m² ploto

būtų skiriam produkcijos komplektavimui ir paruošimui transportuoti. Tokiu būdu būtų atlaisvinta

beveik pusė sandėlio ploto (7 pav.).

7 pav. UAB ,,El Terra“ sandėlio rekonstrukcijos schema panaudojant 3 aukštų stelažus

(Lozhechnik, 2010, p.24)

Stelažų panaudojimas sandėliavimo procese leidžia du ir daugiau karto padidinti naudingą

sandėlio plotą, taip pat 50 proc. ir daugiau sumažinti sandėliavimo kaštus, ypatingai jei sandėlis yra

nuomojamas.

M. Straka (2019) mini, kad dar didesnis sandėliavimo proceso efektyvumas gali būti

pasiekas naudojant taip vadinamus gravitacinius stelažus. Gravitacinis stelažas - tai rėminės

konstrukcijos stelažai turintys specialias bėgelių sistemas su nuolydžiu (4 proc.) į vieną stelažo pusę

(Mulcahy, Sydow, 2008). Ši sistema užtikrina Euro palečių ar dėžių judėjimą veikiant gravitacinei

jėgai (8 pav.).

22

8 pav. Gravitacinio stelažo konstrukcija (Warehouse service, 2019)

Gravitacinio stelažo naudojimas paspartina pakrovimo procesą, nes vienoje pusėje pakrauta

paletė, veikiama gravitacijos jėgos ir kreipiančiųjų guolių, ,,nurieda“ į kitą pusę (9 pav.).

9 pav. Gravitacinio stelažo veikimo principas (Warehouse service, 2019)

Naudojant gravitacinius stelažus, turi būti paisoma nustatytų taisyklių. Pakrovimas

vykdomas tik iš tam skirtos pusės naudojant keltuvą. Analogiškai atliekami iškrovimo darbai.

Gravitaciniai stelažai aptarnaujami pagal ,,FIFO“ (pirmas įėjo ir pirmas išėjo) arba ,,LIFO“

(paskutinis įėjo ir pirmas išėjo) principus. Pirmuoju atveju padėklas patalpintas ,,kanale“ pirmas yra

iškraunamas pirmas, kas yra svarbu dirbant su produkcija turinčia ribotą galiojimo laiką. Iškrovus

pirmą Euro paletę, visos stelažo kanale esančios paletės pajuda per vieną vietą į iškrovimo pusę.

Antruoju atveju paletė, pastatyta į stelažo kanalą paskutinė, iškraunama pirma, tačiau per įkrovimo

vietą galima iškrauti tik vieną paletę (Straka, 2019).

K.MacDonald, J.Binns (2016) ir kt. autoriai vieningai sutaria, kad gravitaciniai stelažai yra

efektyvus sprendimas sandėliams, kuriuose aukšta žaliavų ir prekių apyvarta. Šių stelažų

23

naudojimas leidžia ne tik efektyviai eksploatuoti visą sandėlio plotą, bet ir atskirti parkovimo bei

iškrovimo zonas vienu metu atlikti pakrovimo ir iškrovimo operacijas. Dėl jų efektyvumo

gravitacinius stelažus naudoja tokios tarptautinės kompanijos kaip Coca-Cola, Daimler-Chrysler,

Varta, Dyson, Bosch, Schwarzkopf, Canon ir kt. (Straka, 2019).

Gamybinėms įmonėms naudojančioms įvairius komponentus ir smulkias

komplektuojančias dalis, kurios užsakomos (importuojamos) tiesiogiai iš jų gamintojų, iššūkiu

tampa smulkių komponentų sandėliavimas ir atsargų apskaita (Hompel, Schmidt, 2006). Tam gali

būti efektyviai panaudojami specialūs moduliniai stelažai smulkioms komplektuojančioms dalims

(10 pav.).

10 pav. Moduliniai stelažai smulkioms komplektuojančioms dalims

H. Mitchel (2019) nagrinėjantis, smulkių komponentų sandėliavimo problematiką, nustatė,

kad modulinių stelažų naudojimas leidžia sumažinti 50 ir daugiau proc. tokių dalių komplektavimo

(paieškos sandėlyje) laiko sąnaudas, užtikrinti tikslią jų likučių apskaitą, išvengti komplektavimo

klaidų. Tokio tipo sandėliai plačiai naudojami automobilių, buitinės technikos ir kt. tarptautinių

kompanijų. Viena jų Toyota, kurios smulkių komponentų sandėlyje naudojami kelių aukštų

moduliniai stelažai (11 pav.).

Kiekvienas komponentas turi pastovią vietą ir patogiausią sandėliavimo būdą, BAR kodą,

kurio dėka galima nuotoliniu būdu sužinoti informaciją apie komponento atsargų likutį sandėlyje

bei sandėliavimo vietą.

24

11 pav. Toyota moduliniai stelažai smulkioms komplektuojančioms dalims

(ConstructorGroup, 2019)

Apibendrinant galima teigti, kad stelažų įrengimas gamybinės įmonės sandėlyje leidžia

efektyviai išnaudoti erdvę, sutrumpinti sandėlio operacijų laiką, tinkamai naudoti pakrovimo ir

iškrovimo įrangą vienu metu. Pažymėtina, kad sandėliavimo technika yra atskira sritis leidžianti

padidinti atskirų operacijų atlikimo efektyvumą ir patobulinti sandėliavimo procesą.

Kėlimo - transportavimo priemonių taikymas: kėlimo - transportavimo technika,

naudojama siekiant padidinti darbo našumą ir sunkių darbų atlikimui.

Priklausomai nuo atliekamų funkcijų kėlimo - transportavimo technika, skirstoma į tris

pagrindines grupes pateikiamas 12 paveiksle.

12 pav. Kėlimo - transportavimo technikos klasifikacija (sudaryta remiantis (Gwynne,

2017; Ismail, 2008)

Gervės

Pakrovimo – iškrovimo

mašinos

Elektriniai keltuvai

Rietuvai

Gravitaciniai įrenginiai

Keltuvai/krautuvai

Krautuvai

Kėlimo - transportavimo technika

Krovinių kėlimo

mašinos ir mechanizmai

Transportavimo mašinos

ir įrengimai

Krovininiai liftai

Konvejeriai

Krovininiai vežimėliai

Kranai

Užsakymų rinktuvai

25

Kranai yra specialios konstrukcijos mašinos, skirtos kroviniams vertikaliai ir horizontaliai

judėti. Pagal savo konstrukciją kranai yra suskirstyti į tiltinius, strėlinius, portalinius, sunkvežimių ir

krautuvų kranus. Kranai taip pat skiriasi savo keliamąja galia nuo 3 iki 45 tonų. Krovininiai liftai

naudojami kroviniams kelti ir nuleisti, jų keliamoji galia svyruoja nuo 150 kg iki 5 tonų. Kėlimo

gervės, taip pat elektriniai keltuvai naudojami kroviniams perkelti (Gwynne, 2017; Ackerman,

2013).

Transportavimo mašinas ir prietaisus sudaro konvejeriai, gravitacijos įtaisai, krovininiai

grindų vežimėliai, elektriniai traktoriai ir kitos mašinos. Konvejeriai naudojami gabenti vienetinius

ir birius krovinius, atlikti rūšiavimo ir komplektavimo darbus. Jie yra suskirstyti į juostinius,

plokštinius ir ritininius konvejerius. Gravitaciniai įtaisai yra naudojami kroviniams gabenti

išnaudojant jų pačių svorį. Krovininiai vežimėliai naudojami žaliavų/komplektuojančių detalių taip

pat pagamintos produkcijos gabenimui nedideliais atstumais. Jei gamybinės įmonės sandėlyje

atliekami žaliavų ar komponentų komplektavimo darbai, tuomet gali būti naudojami užsakymų

rinktuvai (Autry, et al., 2013).

Pakrovimo ir iškrovimo mašinos yra naudojamos mechanizuoti pakrovimo ir iškrovimo

procesus, užtikrinti vidinius logistikos procesus sandėlyje. Elektriniai krautuvai yra varomi iš

daugkartinio įkrovimo akumuliatorių ir yra skirti naudoti patalpose. Elektrinių šakinių krautuvų

keliamoji galia yra nuo 0,5 iki 5 tonų, krovinio kėlimo aukštis yra nuo 2 iki 6 m. Tokie keltuvai gali

aptarnauti daugiaaukščius stelažus. Jų keliamoji galia svyruoja nuo 3 iki 10 tonų, krovinio kėlimo

aukštis yra iki 8 m. (Ailawadi, Singh, 2011).

Remiantis C. W. Autry et al. (2013), kėlimo - transportavimo technika turėtų būti

parenkama ir komplektuojama atsižvelgiant į operacijas atliekamas sandėlyje, naudojamus stelažus,

žaliavų/komponentų bei pagamintos produkcijos pobūdį. H.Mitchel (2019) nurodo, kad

investavimas į kėlimo - transportavimo ar kitokią techniką turėtų būti pagrindžiamas skaičiavimais

kiek jos naudojimas leis padidinti darbo našumą, paspartinti atskirų operacijų atlikimą ir t.t.

Žaliavų ir komplektuojančių elementų rūšiavimo ir komplektavimo sprendimai: šioje

techninių sprendimų grupėje galima išskirti rūšiavimo – komplektavimo stalus ir mechanines ar

automatizuotas linijas (13 pav.). Pagrindinis rūšiavimo – komplektavimo operacijų uždavinys,

atsargų/komponentų grupavimas pagal tam tikrus kriterijus ar komplektavimas pagal konkretų

gamybinį užsakymą. Gaminant pagal užsakymą, gaminiai individualizuojami. Todėl sandėlio

darbuotojai atlieka žaliavų ir komponentų komplektavimą pagal konkretų gamybinį užsakymą

(Berdyak, 2018). Rūšiavimo – komplektavimo linija ar atskiri stalai (jei darbų apimtys nedidelės),

leidžia greitai ir kokybiškai atlikti rūšiavimo – komplektavimo procedūras pasiskirstant darbus.

Dideliuose sandėliuose tikslinga naudoti automatizuotą rūšiavimo konvejerį, kuris juda

26

automatiškai. Tokiose sistemose yra įrengtos specialios darbo vietos su brūkšninių kodų

skaitytuvais ir jutikliais, registruojančiais komponentų savybes.

13 pav. Rūšiavimo – komplektavimo linija (Berdyak, 2018)

Diegiant ar vystant šiuos sprendimus turėtų būti įvertinamas jų poreikis ir nauda.

K.MacDonald, J.Binns (2016) pažymi, kad rūšiavimo – komplektavimo sistemos leidžia nuo 30 iki

60 proc. padidinti darbo našumą, sumažinti laiko sąnaudas, išvengti papildomo darbuotojų

apmokymo. Nepaisant to, šios sistemos yra efektyvios esant didelėms ir nuolatinėms rūšiavimo –

komplektavimo darbų apimtims. Priešingu atveju jos sandėlyje nėra išnaudojamos, netinkamai

išdėsčius, apsunkina vidinę logistiką.

Atsargų sandėliavimo sprendimai: Rengiant sandėliavimo proceso algoritmą tikslinga

atsižvelgti į dažniausiai naudojamų žaliavų išdėstymo sandėlyje organizavimą. Šią problemą

akcentuoja įvairūs sandėliavimo logistikos teoretikai ir praktikai (Autry, et al., 2013). Problemos

esmę sudaro tai, kad kai kurios gamybinės įmonės savo veikloje naudoja didelius kiekius tam tikrų

žaliavų ir medžiagų. Neretai susidaro situacija, kuomet užsakomi dideli jų kiekiai, kuriuos

sandėliuojant susiduriama su ,,užkrovimo“ problema. Anot S. C. Ailawadi, P. R. Singh (2011),

,,užkrovimo“ problemos esmė – dėl tam tikrų priežasčių (vietos sandėlyje trūkumo, nenaudojamų

sandėliavimo technologijų ir t.t.), vienos atsargos užstatomos kitomis. Tai sutrikdo viso sandėlio

darbą ir sistemingą žaliavų tiekimą, nes tampa sudėtingiau surasti reikiamas atsargas, daugėja

atvejų, kuomet norint pasiekti reikiamas atsargas reikalinga jas atkrauti. Aptariama problema

aktuali gamybinėms įmonėms dirbančioms su sausa mediena ir jos ruošiniais, gobelenais, profiliais,

stiklo paketais ir t.t. Galimų šios problemos sprendimų paiešką atliko V. Sherbakova (2013), įvairių

įmonių sandėliavimo proceso analizė atskleidė, kad siekiant sandėliavimo proceso gerinimo būtina

27

tinkamai organizuoti stambiagabaritinių atsargų sandėliavimą užtikrinant tinkamą jų aptarnavimą

(pakrovimo/iškrovimo darbai, apskaita, komplektavimas ir t.t.), taip pat užkertant kelią kitų atsargų

užkrovimui. Vienas iš galimų sprendimų specialus sandėlis - stoginė su atviromis sienomis ir dengta

rampa (14 pav.).

14 pav. Sandėlis - stoginė stambių krovinių sandėliavimui su dengta rampa

(Sherbakova, 2013, p. 127)

Dengta rampa pritaikyta pakrovimui į automobilių (jei yra poreikis geležinkelio)

transportą. Organizuojant didelės apimties krovinių sandėliavimo darbus, V. Sherbakova (2013)

rekomenduoja taikyti rietuvės formavimo modelį. Šiuo atveju rietuvė formuojama iš krovinių,

keltuvu kraunant juos į aukštį ir į plotį (15 pav.).

15 pav. Rietuvės formavimas iš paketų ant Euro palečių (Sherbakova, 2013, p. 126)

28

Trijų aukštų rietuvės formavimas leidžia nenaudoti specialių stelažų užtikrinant efektyvų

sandėlio ploto išnaudojimą. Todėl gamybiniuose sandėliuose, kuriuose vyksta intensyvi žaliavų ir

pagamintos produkcijos apyvarta, K.MacDonald, J.Binns (2016) rekomenduoja įrengti kelias zonas,

t.y. vykdyti zonavimą:

Krovinių priėmimo ir išsiuntimo zona;

Konteinerių priėmimo ir išsiuntimo zona. Įrengiama tik tais atvejais, kai sandėlis

priima ar siunčia konteinerius;

Krovinių sandėliavimo ir saugojimo zona;

Žaliavų ir komponentų ir/ar pagamintos produkcijos komplektavimo zona.

Atskirų zonų įrengimas sandėlyje leidžia struktūrizuoti sandėliavimo procesą, užtikrinti

sklandų sandėliavimo operacijų vykdymą vienu metu, esant poreikiui pritraukiant papildomus darbo

jėgos ir technikos pajėgumus.

Apibendrinant galima teigti, kad tobulinant gamybinės įmonės sandėliavimo procesus

technologiniai sprendimai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant organizacinių sprendimų realizavimą.

Jų pagalba pasiekiamas efektyvesnis sandėlio ploto išnaudojimas, užtikrinamas greitesnis operacijų

atlikimas, mažinami sandėliavimo kaštai, pasiekiamas optimalus darbų organizavimas. Analizė

atskleidė, kad tikslingiausia taikyti kompleksinius techninius sandėliavimo sprendimus atsižvelgiant

į specifinius gamybinės įmonės sandėliavimo proceso ypatumus. Mokslinės literatūros analizė

atskleidė, kad efektyvūs technologiniai sandėliavimo sprendimai yra: daugiaaukščių stelažų

sistemų sprendimai (daugiaaukščiai metaliniai išardomi, gravitaciniai, moduliniai stelažai

smulkioms komplektuojančioms dalims); kėlimo - transportavimo techniniai sprendimai; žaliavų ir

komplektuojančių elementų rūšiavimo ir komplektavimo techniniai sprendimai. Atsargų

sandėliavimo sprendimams pagal poreikį taikomi ir krovinių rietuvių formavimo bei sandėlio

zonavimo sprendimai.

2.3. Sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo sprendimai

Konkurencija ir globalizacijos procesai lemia konkurencijos stiprėjimą, kuris skatina

įmones ne tik konkuruoti gaminių kokybe ir specifikacijomis, bet ir siekti bendro gamybos

efektyvumo, mažinti gamybos kaštus. Sandėliavimo logistika yra viena iš sričių, kurioje įdiegti

nauji sprendimai gali lemti gamybos, taip pat transportavimo efektyvumo didėjimą ir sudaryti

prielaidas gamybos kaštų mažinimui. Sandėliavimo logistikos procesų tobulinimo svarbą patvirtina

ir statistiniai duomenys. A. V. Selivanova (2018, p.107) nurodo, kad 43 proc. krovininių transporto

priemonių eksploatavimo laiko praleidžiama sandėlių terminaluose atliekant iškrovimo –

29

pakrovimo darbus bei laukiant aptarnavimo. Remiantis S.Wang et. (2016) sandėliavimo struktūros

ir valdymo tobulinimo sprendimai orientuoti į sandėliavimo procesų automatizavimą, integruotų

informacinio valdymo sistemų diegimą leidžia padidinti sandėliavimo logistikos efektyvumą ir

funkcionalumą. M.V. Igorevna ir kt. (2015) nurodo, kad šiandieną viena iš pagrindinių

sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo krypčių sandėliavimo logistikoje yra sandėlio

automatizacijos sprendimų diegimas. Šie sprendimai leidžia sumažinti eksploatavimo išlaidas,

žymiai padidėja aptarnavimo lygis. Pagrindinė automatizacijos problema yra didelės investicijos,

kurios ekonomiškai naudingos tik didelėms logistikos, gamybinėms ir prekybinėms įmonėms

valdančioms didelius sandėlius su intensyvia prekių/krovinių/žaliavų apyvarta. Vidutinėms ir

smulkioms įmonėms siekiant tobulinti sandėliavimo procesą, tikslinga ieškoti mažiau investicijų

reikalaujančių inovatyvių sprendimų. Atlikus mokslinės literatūros analizę išskiriami aktualūs

sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo sprendimai gamybinėms įmonėms (2 lentelė).

2 lentelė. Inovatyvūs sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo sprendimai gamybinėms

įmonėms (sudaryta autoriaus remiantis Gwynne, 2017; Igorevna et al., 2015; Ackerman, 2013;

Straka, 2019 ir kt.)

Sprendimas Aprašymas Autorius

Kardex remstar shuttle XP Vertikalus aukštuminis automatizuotas

lifto tipo sandėlis

Gwynne (2017), Igorevna

et al.

(2015)

Automatiniai karuselės tipo sandėliai Kompiuteriu valdomas lifto tipo lentynų

blokas

MacDonald, Binns (2016), Autry,

et al. (2013)

Mobilūs stelažai Judėjimo mechanizmą turinčios

konstrukcijos

Ackerman (2013), Straka (2019)

Warehouse Management System

(toliau WMS)– sandėlio valdymo

sistema

WMS intelektualios sandėlių procesų

valdymo ir automatizavimo programinės

įrangos platforma.

Lee, Cao ir Ng (2017), Samsonov,

Kurmaev (2014)

Brūkšninių kodų diegimo sistemos

(toliau RFID - radio frequency

identification)

Žaliavų ir komponentų apskaitos

organizavimo sandėlyje sistema

Kamozin (2013)

Kibernetinės sandėliavimo sistemos

(toliau CPS - Cyber-physical

systems), Daiktų internetas (toliau -

IoT)

CPS - tai organizacinė - techninė

koncepcija grindžiama fizinės ir

informacinės erdvės integracija.

Posada ir kt. (2015), Qiu ir kt.,

(2015), Wan ir kt. (2016)

Atlikus mokslinės literatūros analizę galima daryti išvadą, kad viena pagrindinių šių

sprendimų krypčių yra jų kompleksinių, pusiau ar pilnai automatizuotų sandėliavimo sistemų

diegimas. Antroji kryptis - intelektualios sandėlių procesų valdymo sistemos. Taip pat galima

išskirti ir trečią kryptį - kibernetinės sandėliavimo sistemos.

Kardex remstar shuttle XP – vertikalus aukštuminis automatizuotas lifto tipo sandėlis

pramoninėms sandėliavimo sistemoms suteikia naujas sandėliavimo procesų automatizavimo ir

integravimo į gamybos procesą galimybes. Šis sandėlis susideda iš modulių ir yra suprojektuotas

30

vertikalių blokų formavimo principu. Jame kiekvienas sandėliuojamos pozicijos vienetas valdomas

specialiu kompiuteriu manipuliatoriumi, kuris reikiamą padėklą/dėžę/konteinerį pristato į

iškrovimo/apdorojimo vietą, o paskui dėka lifto grąžina į tuščią lentyną (16 pav.).

16 pav. Kardex remstar Shuttle XP automatizuotas lifto tipo sandėlis (Kardex remstar,

2019)

Remiantis D.Culler, J. Long (2016) vertikalūs aukštuminiai automatizuoti lifto tipo

sandėliai gali būti integruojami tiesiogiai į gamybos cechus užtikrinant detalių ir komponentų

tiekimą tiesiogiai į cechą pagal pareikalavimą. Šis sprendimas 2018 – 2019 m. diegiamas Toyota

sandėliuose Japonijoje ir Europoje. Skiriami tokie pagrindiniai Kardex remstar shuttle XP

privalumai gamybinėms įmonėms (Igorevna et al., 2015):

laiko ir pinigų taupymas;

sandėlio ploto maksimalus išnaudojimas;

naujos gamybos įrangos pristatymas;

žaliavų, komponentų ir pagamintos produkcijos saugumo užtikrinimas;

didelis užsakymų apdorojimo greitis;

galimybė naudoti lifto tipo sandėlį tiesiogiai gamybos vietoje, konteineris su

komponentais tiesiogiai pristatomas į gamybos vietą;

FIFO principo įgyvendinimas (pirmas atėjai - pirmos išėjai).

Automatiniai karuselės tipo sandėliai: skiriami vertikalūs MEGAMAT ir horizontalūs

HORIZONTA sandėliai. Automatizuotas karuselinis sandėlis yra automatizuotas lifto tipo lentynų

blokas, valdomas naudojant specialų kompiuterį (17 pav.).

31

17 pav. Automatiniai karuselės tipo sandėliai (Kardex remstar, 2019)

Karuselinis sandėlis gali būti naudojamas kaip centrinis sandėlis arba integruotas į žaliavų

tiekimo logistikos sistemą, t.y. įrengiamas tiesiogiai cechuose. Karuselinis sandėlis gali būti

įvairaus dydžio, pritaikytas įvairiems poreikiams . Skiriami tokie pagrindiniai karuselinių sandėlių

privalumai gamybinėms įmonėms (Igorevna et al., 2015):

Taupoma vieta ir paieškos bei komplektavimo laikas;

Mažesnis fizinio darbo panaudojimas;

Padidinamas gamybos užsakymų paruošimo tikslumas;

Komponentų ir medžiagų sauga (gali būti įrengtos apsaugos nuo vagysčių

priemonės);

Prisideda prie patogaus ir saugaus darbuotojų darbo.

Lyginant automatizuotus lifto tipo ir karuselinius sandėlius, pažymėtina, kad jų veikimo

principas yra panašus, tačiau lifto tipo sandėliai gali būti naudojami didesnių gabaritų prekių,

komponentų ar žaliavų sandėliavimui. Karuseliniai sandėliai efektyvūs sandėliuojant smulkius

komponentus ir užtikrinant jų naudojimo kontrolę bei apskaitą. Taikant tokio tipo sandėlius galimai

keičiama sandėlio struktūra.

Mobilūs stelažai - stelažų konstrukcijos su judėjimo mechanizmais. Mobilūs stelažai

naudojami vairių žaliavų ir komponentų sandėliavimui (18 pav.). Mobilių stelažų sistemų

pritaikymas gamybinės įmonės sandėliavimo logistikos sistemoje leidžia įrengti nedidelius

sandėlius šalia gamybos cechų užtikrinant greitą ir efektyvų tiekimą pagal pareikalavimą.

Pagrindiniai tokių sandėlių privalumai gamybinėms įmonėms yra: efektyvus sandėlio ploto

išnaudojimas; darbų sandėlyje automatizavimas; ekonomiškumas. M. Hompel, T. Schmidt (2006)

32

nurodo, kad mobilių stelažų sistemos praktikoje gali būti efektyviai suderinamos su informacinėmis

sandėliavimo procesų valdymo sistemomis WMS.

18 pav. Mobilių stelažų sistemos praktikoje ir vizualizacijoje (Kardex remstar, 2019)

WMS - tai informacinė sistema užtikrinanti tinkamų žaliavų, komponentų ar prekių

patalpinimą sandėlyje ir jo valdymą. WMS programos pasižymi adaptyvinėmis charakteristikomis,

jos gali būti pritaikomos pagal konkrečių gamybinių įmonių sandėliavimo logistikos specifiką,

numatant gamybos cechų poreikius (Lee, Cao ir Ng 2017). WMS sistemos pagrindas - sandėliavimo

operacijų ir atsargų kontrolė. WMS sistemą sudaro ne tik programinė įranga, reglamentuojanti ir

kontroliuojanti sandėliavimo procesą, bet ir naudojami portatyviniai įrenginiai, kurie skirti rinkti ir

perduoti duomenis (19 pav.).

19 pav. WMS sistemos funkcijos sandėliavimo logistikoje (Hashmicro, 2015)

33

Žaliavų/komponentų ir pagamintos produkcijos atsargų vadyba taikant WMS sprendimus yra

realizuojama Bar kodų pagalba. Kiekvienai sandėlyje esančiai atsargų pozicijai suteikiamas Bar

kodas ir konkreti sandėliavimo vieta. Sandėlio darbuotojai WMS sistemoje fiksuoja atsargų

papildymą, jų išdavimą. Ši informacija įvedama realiu laiku ir yra prieinama susijusiems

darbuotojams. Tai leidžia užtikrinti savalaikį tiekimą, išvengti prastovų dėl žaliavų ar komponentų

trūkumo. Vietos vadyba palengvina reikiamų pozicijų paiešką sandėlyje ir leidžia išvengti klaidų,

kuomet skirtingi sandėlio darbuotojai tai pačiai pozicijai priskiria kitą vietą sandėlyje. WMS yra

labai efektyvus sprendimas valdant atsargų likučius, ypatingai turinčius galiojimo laiką (Samsonov,

Kurmaev, 2014; Fleischmann, Klose, 2012).

RFID - tai brūkšninių kodų nuskaitymo ir informacijos pervadavimo sistema, kurią sudaro:

žymė, skaitytuvas, skaitytuvo antena, host – kompiuterio sistema ir programinė įranga (Lv, Lee,

Chan, 2012). RFID palaiko dvipusį apsikeitimą informacija tarp skaitytuvų ir informacinės

sistemos. RFID naudojimas sandėlyje leidžia užtikrinti efektyvų WMS sistemos darbą (Wang et. al.

2014).

Kibernetinės sandėliavimo sistemos (CPS) - tai sandėlio valdymo koncepcija grindžiama

fizinės ir informacinės erdvės integracija numatanti atskirų procesų valdymo programų ir

technologijų sujungimą į vieną sistemą, kuri atveria naujas darbo gerinimo ir integracijos galimybes

(Lee, et al., 2018). CPS principu sukurta IoT (Daiktų internetas) debesų kompiuterija, sistemos

mokymasis, dideli duomenys, informacijos saugumas, papildyta realybė, autonominiai robotai,

modeliavimas ir stimuliatoriai. CPS sistemose skaičiavimo elementai sąveikauja su jutikliais,

užtikrinančiais kiberfizinių rodiklių stebėjimą ir su vykdomaisiais elementais, kurie keičia

kiberfizinę aplinką (Yang, 2012; Jiang, Su, 2013). Dažnai kiberfizinės sistemos yra sukurtos taip,

kad kažkaip tvarkytų aplinką. Kiberfizinės sistemos sujungia informaciją iš intelektualiųjų jutiklių,

paskirstytų fizinėje aplinkoje, kad būtų galima geriau suprasti aplinką ir atlikti tikslesnius veiksmus

(Ding 2013; Alyahya, Wang, Bennett, 2016). Sandėliavimo logistikoje CPS analizuoja situaciją

realiu laiku nuskaitydama visus rodiklius ir parametrus bei pateikia tinkamiausius sprendimus

įvertinant visus prieinamus duomenis (Lee, et al., 2018).

Remiantis C. K.M. Lee et al. (2018), Alyahya et al. (2016), Vlasova, Vasileva (2018),

D.Culler, J. Long (2016), U. D. Atmojo, et al. (2015), išskiriami tokie programiniai sprendimai,

kurie turėtų būti integruojami sandėliavimo logistikoje didinant sandėliavimo proceso efektyvumą:

Užtikrinamas techninis aprūpinimas (serveriai, darbo stotelės, kt. įranga);

Nustatomos identifikacijos užtikrinančios darbo organizavimą nenaudojant

popierinių informacijos laikmenų (radijo terminalai, brūkšninių kodų skaitytuvai, šviesos valdymo

sistemos, ausinės, skirtos balsui pasirinkti);

Programinė įranga duomenų bazėms (Oracle, Sybase, Informix ir kt.);

34

sandėlio valdymo programinė įranga (WMS);

programinė įranga sąveikai su įmonės valdymo sistema (sąsaja tarp ERP ir WMS);

programinė įranga, įdiegta sandėliavimo įrangoje (konvejeriai, AS / RS sistemos ir

kt.), ir identifikavimo įtaisuose užtikrinančiuose duomenų surinkimą.

CPS galima laikyti sandėliavimo logistikos ateitimi, nes šio tipo sistemos leis įgyvendinti

sudėtingą, pilnai integruotą į gamybos ir kitus įmonės veiklos procesus, sandėliavimo ir tiekimo

procesų valdymą užtikrinant geriausius sprendimus ir sumažinant klaidų skaičių.

Apžvelgus pasiūlytus organizacinius, technologinius ir sandėliavimo struktūros ir valdymo

tobulinimo sprendimus, atliekamas jų aktualumo įvertinimas vidutinių ir smulkių gamybinių įmonių

atžvilgiu (3 lentelė).

3 lentelė. Sandėliavimo logistikos sprendimų įvertinimas vidutinių ir smulkių gamybinių

įmonių atžvilgiu (sudaryta autoriaus)

Sprendimas Privalumai Trūkumai / ribotumai

Organizaciniai sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai

MRP ir MRP II Žaliavų ir komponentų poreikio planavimu pagal kalendorinį gamybos planą;

Gamybos, realizavimo ir tiekimo planavimas ir koordinavimas.

Didelės įdiegimo laiko sąnaudos;

Tinkamas, kai gamyba vykdoma nenutrūkstamai, pagal

išankstinius planus.

Žaliavas perkant pagal prognozes, gali susidaryti didelės

žaliavų atsargos, kurių

išlaikymas padidina

sandėliavimo sąnaudas

JIT Žaliavų ir komponentų tiekimas pagal poreikį;

Sandėliavimo kaštų mažinimas;

Efektyvus likučių valdymas;

Investicijų į žaliavų ir komponentų įsigijimą sumažinimas;

Užtikrinamas gamybos aprūpinimo lankstumas

Žaliavų ir komponentų reikiamo kiekio apskaitos

klaidos;

Tinkamas, kai gamyba vykdoma pagal pareikalavimą

Galimos prastovos dėl trūkumo

susidarymo;

ABC metodas atsargų apimčių sumažinimas;

atsargų judėjimo ir panaudojimo gerinimas sandėlyje;

Tinkamas prireikus reikšmingai mažinti sandėliavimo sąnaudas

Sudėtingas atsargų talpinimo procesas ir apskaita;

Technologiniai sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai

Daugiaaukščių

stelažų sistemų

sprendimai

Sandėlio ploto sumažinimas ir efektyvesnis išnaudojimas;

Susisteminimas sandėliavimo procesas;

Užtikrinamas greitesnis reikiamų atsargų suradimas;

Ilgalaikė ekonominė nauda užtikrinant kaštų taupymą;

Vidutinės pradinės investicijos;

Reikalinga speciali aptarnavimo įranga;

Kėlimo -

transportavimo

techniniai sprendimai

Ženklus darbo našumo padidinimas;

Rankų darbo jėgos poreikio sumažinimas kartais;

Kaštų taupymas ilgalaikėje perspektyvoje;

Efektyvesnio daugiaaukščių stelažų sistemų panaudojimo užtikrinimas;

Sandėliavimo procesų gerinimas;

Didelės pradinės investicijos;

35

Sprendimas

Privalumai 3 lentelės tęsinys

Trūkumai / ribotumai

Žaliavų ir

komplektuojančių

elementų rūšiavimo

ir komplektavimo

techniniai sprendimai

Optimizuojamas žaliavų ir komplektuojančių elementų rūšiavimo ir komplektavimo procesas;

Padidinamas darbuotojų darbo našumas;

Sumažinamas rūšiavimo ir komplektavimo klaidų skaičius;

Užtikrinamas kokybiškesnis vidinių ir išorinių klientų aptarnavimas;

Didelės pradinės investicijos;

Atsargų

sandėliavimo

sprendimai

Leidžia pagerinti sandėlio erdvės valdymą

Užtikrina atsargų paskirstymą patogiai prieinamose zonose

Reikalingos investicijos, tačiau jų lygis nedidelis.

Sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo sprendimai

Kardex remstar

shuttle XP Integracija į gamybos operacijas;

Paieškos ir komplektavimo laiko sąnaudų mažinimas;

Ploto panaudojimo gerinimas.

Didelės pradinės investicijos;

Ilgalaikė investicijų grąža;

Dideli aptarnavimo kaštai ilgalaikėje perspektyvoje.

Automatiniai

karuselės tipo

sandėliai

Mobilūs stelažai Sandėliavimo ploto panaudojimo gerinimas ir maksimalus panaudojimas;

Paieškos ir komplektavimo laiko sąnaudų mažinimas;

Kaštų ekonomija vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje;

Maži išlaikymo kaštai ilgalaikėje perspektyvoje;

Plačios galimybės integruoti į WMS ir su RFID sprendimais.

Didelės pradinės investicijos.

Warehouse

Management System

(toliau WMS)–

sandėlio valdymo

sistema

Susisteminama sandėliavimo logistika gamybinėje įmonėje;

Užtikrinamas sandėliavimo ir gamybinių procesų integracija;

Atskirų sandėliavimo procesų gerinimas;

Visų tipų kaštų ekonomija.

Sandėliavimo logistikos sistemos pertvarkymo poreikis

gamybinėje įmonėje;

Vidutinės pradinės investicijos;

Personalo apmokymas;

Brūkšninių kodų

diegimo sistemos

(RFID)

Palengvina WMS sistemoms reikalingos informacijos surinkimą ir perdavimą;

Sudaro sąlygas automatiniam informacijos atnaujinimui realiu laiku;

Investicijos įrangos įsigijimui;

Personalo apmokymas;

Kibernetinės

sandėliavimo

sistemos (tCPS -

Daiktų internetas

(toliau - IoT)

Visapusiškas sandėlio (-ių) darbo monitoringas;

Didelių kiekių duomenų apdorojimas;

Sudėtingų logistikos sprendimų pateikimas priėmimui;

Didelės pradinės investicijos;

Siauros specializacijos specialistų pritraukimas;

Sudėtingas įdiegimas;

Pastaba: vertinimas atliekamas autoriaus remiantis teorine mokslinės literatūros ir sprendimų taikymo praktikoje analize

Analizuojant aptartus sandėliavimo sprendimus pagal jų efektyvumą vidutinių ir smulkių

gamybinių įmonių veikloje, galima teigti, kad siekiant išvengti didelių pradinių investicijų ir

padidinti sandėliavimo logistikos efektyvumą pirmiausiai tikslingiausia įdiegti daugiaaukščių

stelažų sistemų ir kėlimo - transportavimo techninius sprendimus, kuriuos derinti su MRP ir MRP

II, JIT sprendimai. Šių sprendimų diegimas gamybinėje įmonėje leis pasiekti pakankamai greitų

rezultatų su sąlyginai nedidelėmis pradinėmis investicijomis. Vertinant sandėliavimo struktūros ir

valdymo tobulinimo sprendimus, vidutinėms gamybinėms įmonėms aktualiausi RFID ir WMS

sprendimai, kurie užtikrins efektyvesnį visų sandėliavimo procesų valdymą ir ženkliai padidins

darbo našumą.

36

2.4. Apibendrintas sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų modelis

gamybinėms įmonėms

Atlikus sandėliavimo procesų gamybinių įmonių veikloje analizę, išanalizavus galimus

sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimus sudaromas teorinis apibendrintas sandėliavimo

procesų tobulinimo sprendimų modelis gamybinėms įmonėms pateikiamas 20 paveiksle.

20 pav. Sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų modelis gamybinėms įmonėms

(sudaryta autoriaus)

Sandėliavimo struktūros ir

valdymo tobulinimo

sprendimai

Technologiniai sandėliavimo

procesų tobulinimo sprendimai

Organizaciniai

sandėliavimo procesų

tobulinimo sprendimai

1.Problemų, nesklandumų

identifikavimas, galimų

trūkumų nustatymas bei

tobulintinų objektų

paieška

2.Sandėliavimo procesų tobulinimo

sprendimų paieška

3.1.Sprendimų vertinimo kriterijų

parinkimas

3.2.Kriterijų reikšmingumo nustatymas

3.3. Vertinimo procesas ir rezultatų

analizė

4 etapas: Sprendimų

įgyvendinimas

3. Tobulinimo sprendimų vertinimas ir

atranka

37

Teorinis modelis sudaromas remiantis I. V. Rybakov, A. V. Pahomova (2014) ,,6 fazių

koncepcija“, kuri grindžiama probleminių sandėliavimo procesų nustatymu ir tobulinimo sprendimų

projektavimu orientuojantis į pagrindinių problemų sprendimą ir įmonės galimybes realizuoti šiuos

sprendimus. Tobulinimo kryptys gali apimti visus sandėliavimo procesus, kurių išsiaiškinimas

turėtų būti numatytas pirmuosiuose modelio komponentuose. Remiantis logika ir teorinėmis

žiniomis, paremtomis mokslinės literatūros informacija, modelio komponentuose turėtų būti

numatytas toks procesų nuoseklumas. Pirmame etape atliekamas gamybinės įmonės sandėliavimo

procesų problemų identifikavimas ir galimų trūkumų nustatymas. Jeigu esama situacija tenkina

įmonės vadovus ir savininkus, tada šis etapas gali būti praleidžiamas. Esamos sandėliavimo

problemos bei trūkumai neatsiejami ir nuo tobulintinų objektų paieškos. Minėtus klausimus

aiškintis tikslinga struktūrizuoto interviu metodu. Tiek mokslinėje, tiek specialiojoje literatūroje

išskiriami skirtingo pobūdžio galimi sprendimai, nukreipti sandėliavimo procesams tobulinti. Todėl

yra būtina pirmiausiai susisteminti informaciją apie sandėliavimo procesų tobulinimą, sugrupuojant

galimus sprendimus. Antrajame etape formuluojami ir siūlomi vertinti organizaciniai, techniniai bei

sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo sprendimai. Po to trečiajame etape turėtų būti

vykdomas suformuluotų ir galimų sprendimų vertinimas. Vertinimo procesas turėtų būti

išskaidomas į smulkesnius etapus, atitinkančius daugiakriterinio vertinimo reikalavimus.

Pateiktas modelis yra ciklinės formos, kuri reiškia nuolatinių galimybių sandėliavimo

procesų tobulimo paieškos ir vertinimo bei įgyvendinimo veiksmus, tai nurodoma ketvirtajame

modelio etape. Taikant šį modelį atsiranda galimybė išrikiuoti visus tobulinimo sprendimus pagal

svarbą, didžiausią įtaką veiklos rezultatams, sąnaudas ir kitus kriterijus. Todėl akivaizdu, kad šis

veiksmas reikalaus daugiakriterinio vertinimo, nes vertinamų objektų išrikiavimas pagal kelis

kriterijus yra daugiakriterinio vertinimo uždavinys.

2.5. Empirinio tyrimo tikslas, uždaviniai ir metodai

Tyrimo tikslas - įvertinti UAB ,,Doleta“ sandėliavimo procesus ir identifikuoti tobulinimo

galimybes. Tyrimo tikslas formuluojamas atsižvelgiant į analizuojamos praktinės problemos

pobūdį.

UAB „Doleta” specializuojasi medinių ir medžio-aliuminio langų, žiemos sodų, fasadų bei

durų gamyboje nuo 1992 metų. Milijoninės investicijos į technologijas, inovacijas ir tyrimus bei

personalo mokymus sudarė bendrovei prielaidas imtis itin sudėtingų ir nestandartinių projektų bei

įsitvirtinti ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų bei Vakarų Europoje, o taip pat tokiose šalyse kaip Japonija,

Izraelis, JAV (Medinių ir aliuminio rėmų langų gamintoja UAB „Doleta“ , 2015). 2015 – 2019

38

m. UAB ,,Doleta“ 30 proc. padidino savo gamybines apimtis, išaugo žaliavų ir komplektuojanči�