Upload
others
View
5
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA
Erika Zuikevičiūt÷
VYNUOGINIŲ SRAIGIŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ ANALIZö IR JŲ REIKŠMö MITYBOJE
Magistro darbas
Darbo vadov÷: Doc. dr. Vida Babrauskien÷
Kaunas, 2009 m.
2
Magistro darbas atliktas 2007 – 2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Anatomijos
ir fiziologijos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Erika Zuikevičiūt÷
(Magistrant÷s vardas, pavard÷) (parašas)
Magistrinio darbo vadov÷: doc. dr. Vida Babrauskien÷
(LVA Anatomijos ir fiziologijos katedra) (parašas)
Recenzentas: (parašas)
3
TURINYS
1. ĮVADAS.................................................................................................................4
2. LITERATŪROS APŽVALGA..........................................................................5
2.1. Vynuogin÷s sraig÷s sandara................................................................................5
2.2. Raumeninio audinio histologin÷ sandara.............................................................8
2.3. Vynuoginių sraigių auginimo technologijos..........................................................9
2.3.1. Vynuoginių sraigių auginimo technologija šiltnamyje.................................12
2.3.2. Vynuoginių sraigių auginimo technologija – voljere (aptvare) natūralioje
pievoje (ganyklinis metodas)..............................................................................13
2.3.3. Sraigių auginimas pastatuose su reguliuojamu klimatu (temperatūra,
dr÷gme, šviesa).................................................................................................15
2.3.4. Kombinuotas sraigių auginimas (šiltnamiais - ganyklinis)...........................16
2.3.5. Vynuoginių sraigių auginimas akvariume..................................................16
2.3.6. Sraigių auginimui reikalinga įranga ir prietaisai........................................17
3. TYRIMO METODIKOS..................................................................................18
4. TYRIMO REZULTATAI................................................................................19
4.1. Lietuvoje naudojami vynuoginių sraigių auginimo metodai.................................19
4.2.Vynuogin÷s sraig÷s pado histologin÷ sandara.....................................................20
4.3. Vynuoginių sraigių pado ir kiaulienos cheminių savybių palyginimas..................26
5. IŠVADOS...........................................................................................................28
6. PADöKOS.........................................................................................................29
7. SANTRAUKA...................................................................................................30
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS...........................................................................32
4
1. ĮVADAS
Sraig÷s nuo seno žinovų vertinamos ir buvo plačiai žmonių vartojamos, kaip delikatesinis
patiekalas (Shelly et al., 1991). Turtinguose rūmuose šis delikatesas būdavo patiekiamas tik
šventiniam stalui, o vienuolynuose jos būdavo valgomos pasninko metu. Žinovai sraiges
maitindavo aromatingais augalais tam, kad patiekalas įgautų pikantišką prieskonį.
Vynuogin÷ sraig÷ laikoma aborigenine rūšimi Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei
Danijoje. Į Lietuvą iš Prancūzijos šie moliuskai atvežti XVI šimtmetyje (Čeponien÷, 2002).
Did÷jant delikatesin÷s sraigių m÷sos poreikiui, šių moliuskų paklausa labai išaugo.
Vynuogin÷ sraig÷ šiandien tapo eksporto objektu, bet tuo pačiu metu iškilo nereguliuojamo
sraigių rinkimo pavojus. D÷l šios priežasties sumaž÷jo sraigių gausumas (kai kur net visai išnyko)
natūraliose populiacijose. Tod÷l pastaruoju metu daugelyje šalių d÷mesys skiriamas vynuoginių
sraigių auginimui – ruošiamos veiksmingos programos, kuriami moksliniai centrai.
Lietuvoje nuo 1989 metų Mokslų Akademijos Ekologijos instituto mokslininkai prad÷jo
ruošti sraigių veisimo ir auginimo biologinius pagrindus (Černiauskas ir kt., 2005).
Darbo tikslas : vynuoginių sraigių panaudojimas ir auginimo technologijos Lietuvoje ir kitose
Europos sąjungos šalyse.
Darbo uždaviniai :
• vynuoginių sraigių auginimo technologijos Lietuvos respublikoje ir ES šalyse;
• nustatyti Lietuvoje auginamų sraigių m÷sos (kojos) histologinę struktūrą;
• išanalizuoti sraigių m÷sos maistinę vertę, lyginant su kitų gyvūnų m÷sa.
5
skrandis
inkstas
širdis
gleivių liauka
kiaušintakis
varpa
makštis
seilių liaukos
lytin÷ angel÷
kiautas
kepenys
plautis
analin÷ anga akis
čiuptuv÷lis
galvos smegenų nervinis mazgas
seilių latak÷lis
burna
k÷limosi maišelis
kv÷pavimo
angel÷s
stempl÷s išsipl÷timas
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Vynuogin÷s sraig÷s sandara
Norint tyrin÷ti kokį nors objektą, tai pirmiausia reikia gerai pažinti jį patį, išstudijuoti jo
sandarą ir kitus svarbius dalykus, susijusius su augimu, išgyvenimu ir tik po to gilintis į auginimo
technologiją.
Vynuogin÷ sraig÷ – priklauso gyvūnų karalystei, moliusko tipui, pilvakojo klasei ir yra
stambiausias Helicidae šeimos atstovas.
Šiuos moliuskus nesunku atpažinti iš susisukusios kriaukl÷s, nes ji yra su keturiomis ar
penkiomis apvijomis, įvairiais atspalviais ir trimis, keturiomis ar penkiomis neaiškiomis
juostel÷mis (http://lt.wikipedia.org/wiki/Vynuogin%C4%97_sraig%C4%97). Pati sraig÷ didel÷,
šviesiai geltonos spalvos, su labai plačia koja, kūno paviršius raukšl÷tas.
mantija
s÷klatakis
koja
stempl÷s išsipl÷timas
1 pav. Vynuogin÷s sraig÷s sandara
6
Sraig÷s sandara: sraig÷s kūnas skirstomas į galvą, liemenį ir koją, tačiau ji turi ir kitų
gyvybiškai svarbių organų (1 pav.)1. Kriaukl÷ - tai gaubiantis kietasis apvalkalas arba dar kitaip
vadinamas – „sraig÷s nameliu“. Susideda iš kreidin÷s medžiagos ir specifin÷s organin÷s
medžiagos – cionhiolino, kuri yra labai svarbi ir pagrindin÷ medžiaga kriaukl÷s susidarymui.
(http://www.prvazadruga.com/e_puz.htm). Vynuogin÷s sraig÷s kriaukl÷ yra susisukusi į kūgiškos
formos spiralę, turinti keturis, penkis apsukimus. Kriaukl÷s spalva priklauso nuo to kurioje
vietoje sraig÷ yra įsikūrusi. Dažniausiai sutinkama šviesiai rudos ar kremin÷s spalvos, jos gyvena
daugiau miškuose, parkuose, įvairiose tankm÷se. Pievose ar kitose atvirose vietose kriaukl÷s
spalva pasikeičia ir tampa baltai pilka. Vynuogin÷s sraig÷s kriaukl÷s dydis siekia net iki 45 mm, o
plotis iki 47 mm (Čeponien÷, 2004).
Vynuogin÷s sraig÷s galva yra priekin÷je kūno dalyje ir lengvai pastebima. Galvoje yra dvi
poros čiuptuvų. Ilgesnių viršutinių čiuptuvų, kurie dar vadinami – „akiniais“ – galuose matyti du
juodi taškeliai- tai yra akys (Mažiulis ir kt., 2001). Sraig÷s nepasižymi geru reg÷jimu, jos mato
blogai ir tik ryškią šviesą. Nuo šviesos stiprumo gali skirtis ir pats šliaužimas. Matydama ryškią
šviesą – link jos nušliaužta linija būna tiesi, o jei yra tamsu – nušliaužta linija – būna garbanota.
Sraigių matymo kampas yra 90°. Objektus jos gali matyti netoliau 7–8 cm. Jutimams vynuogin÷
sraig÷ naudoja trumpesnių apatinių čiuptuvų porą, taip pat naudoja ir viršutinę porą čiuptuvų –
tačiau jei tik kelyje n÷ra jokių kliūčių. Trumpesni apatiniai čiuptuvai vadinami lūpos čiuptuvais,
jie yra lietimo organas. Sraig÷ pasižymi geresne uosle negu reg÷jimu. Jos sugeba užuosti ir geba
atskirti skirtingus skonius. Uosl÷s ląstel÷s yra visame kūne, tačiau stipriausia ir geriausiai
išsivysčiusi priekin÷je kūno dalyje, ypač aplink burną ir apatinius čiuptuvus. Vynuogin÷s sraig÷s
gali ką nors užuosti net iki 40 cm atstumu. Jos gali atskirti saldumą, kartumą ir sūrumą.
(http://www.arnobrosi.com/snails/pomatia.html). Galvos apačioje, ties jos per÷jimu į koją yra
sraig÷s burna, prie kurios kraštų prigludusios dvi burnos skiaut÷s. Sraig÷s burnoje esanti ragin÷
plokštel÷ su smulkiais dantukais – trintuv÷, kuria ji trina augalinį maistą. Maistas per rykl÷je
esančią radulę su raginiais dantukais, patenka į ploną stemplę, kuri praplat÷ja į gurklį.
Nusid÷v÷jus dantukams nauji nebeatauga. Vidurin÷s žarnos priekin÷ dalis praplat÷jusi ir sudaro
skrandį. Sraig÷s taip pat turi kepenis, kurios yra viduriniosios žarnos šonin÷s išaugos. Kepenų
fermentai skaido angliavandenius. Užpakalin÷ žarna atsiveria į mantijos ertmę.
1 1pav. Vynuogin÷s sraig÷s sandara. http://www.internal.anatomy.of.snail.com.
7
Dešin÷je pus÷je, ties kojos kraštu – yra kv÷pavimo angel÷, pro kurią oras patenka į mantijos
ertmę – plaučius (Černiauskas ir kt., 2005).
Vynuogin÷s sraig÷s širdis yra visai arti kv÷pavimo organų. Ji sudaryta iš vieno dviejų
prieširdžių ir skilvelio. Iš širdies skilvelio kraujas patenka į aortą, kuri šakojasi į porą arterijų –
viena kraujas teka į galvą bei mantiją, o kita – į žarną, kepenis, gonadas. Iš arterijų kraujas
patenka į lakūnas. (Mažiulis ir kt., 2001). Tikro kraujo neturi, jį atstoja hemolimfa (be kraujo
pigmentų) – dažniausia bespalvis skystis. Hemolimfa į įvairius organus atneša deguonies ir
maisto medžiagų. Hemolimfa iš skilvelio išstumia į aortą, kuri šakojasi į dvi arterijas, o šios
suskyla į daugybę kapiliarų.
Vynuogin÷ sraig÷ – hermafroditas, lytiniai organai neporiniai. Hermafroditin÷je liaukoje
bręsta kiaušin÷liai ir spermatozoidai. Poravimosi metu sraig÷s susiglaudžia kojomis, suglaudžia
lytines angeles ir pasikeičia spermatozoidais (Černiauskas ir kt., 2006). Išsiritę jaunikliai atrodo
lyg būtų sumažintos suaugusių kopijos.
Centrin÷ sraigių nervų sistema susideda iš suporuoto nervo ar ganglijo. Iš viso išskiriamos
penkios poros nervų ar ganglijų. Jie turi skirtingas funkcijas. Svarbiausi ganglijai virš rykl÷s –
cerebraliniai ganglijai, kurie aplinkrykline komisūra jungiasi tarpusavyje ir įnervuoja galvą
(Mažiulis ir kt., 2001). Galvos smegenų ganglijas galvos pojūčiams, žandinis (buccal) ganglijas
burnai, pado ganglijas raumenims esantiems kojoje, krūtinpl÷v÷s ganglijas mantijai ir žarnų
ganglijas organams. Atskiras, nesuporuotas ganglijas, esantis po žarnynu vadinamas intuityviu
nerviniu mazgu. Pats ganglijas yra prijungtas išilgai , taip pat yra raiščių einančių per visą kūną.
Mantijos ertm÷s – nerviniu mazgu pavadintas – pleurinis ganglijas. Šoninis ganglijas pavadintas
sieniniu, nes yra prie kūno sienel÷s.
Sraig÷s liemuo – pasl÷ptas kriaukl÷je, o jud÷dama ji iškiša tik galvą ir koją. Kojos padas
platus, odos liaukos išskiria gleives, taip sraig÷s sutepa šliaužimo paviršių, kad sumaž÷tų trintis
šliaužiant, ir tokiu būdu paliekama nušliaužtos vietos žym÷ – matomas sidabrinis p÷dsakas.
Glit÷siai atlieka skirtingas funkcijas ir jie gali būti skysti arba tiršti. Tai yra organinis hidrogelis,
kuris gali sugerti didelį kiekį vandens, net apie 250 % viso sraig÷s svorio. Glit÷siai padeda
išvengti vandens netekimo ir yra naudojami šliaužiant, palengvinant šliaužimą grubl÷tu ar aštriu
paviršiumi, net tokiu - kaip stiklas.
8
2.2. Raumeninio audinio histologin÷ sandara
Pagrindin÷ valgomoji sraig÷s dalis yra jos koja, kuri sudaryta iš raumeninio audinio.
Dažniausiai mūsų maistui naudojamų gyvulių (kiaul÷s, galvijai, avys ir kt.) m÷sa taip pat yra ne
kas kita kaip raumeninis audinys. Norint žinoti kuom panašus ar skirtingas sraigių ir žinduolių
raumeninis audinys, reikia žinoti kokia yra raumeninio audinio įvairov÷.
Raumeninis audinys yra kompleksin÷ sistema, sudaryta iš raumenų ląstelių (miocitų) ir
jungiamojo audinio elementų. Raumeninio audinio ląstel÷s cheminę energiją efektyviai paverčia
mechanine energija ir šiluma (Padaiga ir kt., 2002). Jungiamojo audinio tarpląstelin÷ skaidulin÷
medžiaga sujungia atskiras raumenų ląsteles į bendrą visumą. Be to, tarpląstelin÷je medžiagoje
išsišakoja kraujagysl÷s, kurios su krauju atneša deguonį ir maisto medžiagas, reikalingas raumenų
ląstelių intensyviai veiklai. Raumeniniame audinyje randami ir nervinio audinio elementai
(Padaiga ir kt., 2002).
Ląstelių jud÷jimas ir susitraukimas yra vienas svarbiausių gyvyb÷s požymių. Keisti
formą, net jud÷ti gali ir kitų audinių ląstel÷s, tačiau raumenų ląstelių geb÷jimas susitraukti yra
ypač ryški jų savyb÷ ir svarbiausioji funkcija. Jų citoplazmoje gausu specialių, galinčių
susitraukti struktūrų, kurios išd÷stytos išilgai ląstel÷s. Raumenų ląstelių susitraukimą lemia
specialūs baltymai – aktinas ir miozinas. Kadangi susitraukimui reikia daug energijos, raumenų
ląstelių citoplazmoje yra daug mitochondrijų, gausu glikogeno ir mioglobino (Kublickien÷,
1994).
Stuburinių raumeninis audinys yra skirstomas į lygiuosius ir skersaruožius raumenis.
Pagal fiziologines savybes šis audinys gali susitraukin÷ti valingai ir nevalingai. Valingai
susitraukin÷ja griaučių (somatiniai) raumenys, o nevalingai – lygieji vidaus organų raumenys
(visceraliniai) ir širdies skersaruožiai raumenys. Stuburinių gyvūnų griaučių raumenys yra visada
skersaruožiai ir susidaro iš miotomų. Visceraliniai raumenys dažniausiai yra lygieji, nors kai
kuriose vietose jie būna skersaruožiai (rykl÷s, stempl÷s) (Kublickien÷, 1994). Griaučių
skersaruožio raumeninio audinio struktūrinis vienetas yra raumenin÷ ląstel÷ – miocitas. Griaučių
miocitai yra cilindro formos. Jų skersmuo esti nuo 10 iki 100 µm, o ilgis – nuo kelių mm iki 50
cm. Miocito skersmens svyravimus sąlygoja gyvulio rūšis, amžius, lytis, mityba ir ypač raumens
funkcin÷s ypatyb÷s. Didelio funkcinio apkrovimo metu griaučių miocitų skersmuo did÷ja,
daug÷ja miofibrilių ir maž÷ja riebalų intarpų (Padaiga ir kt., 2002). Lygaus raumeninio audinio
9
struktūra, lokalizacija ir funkcin÷s savyb÷s skiriasi nuo skersaruožio raumeninio audinio. Šis
audinys sudaro tik 10 proc. gyvulio kūno mas÷s, tačiau jo reikšm÷ yra labai didel÷. Šis audinys
sudarytas iš 15 – 200 µm ilgio ir 5 – 10 µm storio vienbranduolių raumeninių ląstelių. Jie
audinyje išsid÷sto taip, kad jų plačiosios vidurin÷s dalys su branduoliais guli tarp gretimų ląstelių
nusmail÷jusių galų (Padaiga ir kt., 2002).
Bestuburių raumeninio audinio mikroskopin÷ sandara, jo funkcijų ypatyb÷s labai įvairios
ir priklauso nuo raumens paskirties ir gyvūno rūšies. Žemesniųjų ir daugelio aukštesniųjų
bestuburių visceraliniai raumenys yra lygieji. Moliuskų lygiųjų raumenų mikrostruktūra neblogai
ištirta. Jų lygieji raumenys dažniausiai sudaryti iš verpstiškų ląstelių, kurių sarkolemos išorinį
paviršių gaubia ypatingos organizacijos pamatin÷ membrana. Ši membrana su sarkolema jungiasi
į desmosomas panašiomis jungtimis (pusiaudesmosomomis). Tarpląstelin÷ medžiaga arba joje
esantys fibroblastai jungia ląsteles į pluoštus. Moliuskų lygiųjų raumenų ląstelių pluoštai
elastin÷mis ir kolagenin÷mis skaidulomis jungiasi prie skeleto struktūrų. Moliuskų lygiųjų
raumenų skaidulose aktino ir miozino protofibril÷s išsid÷sčiusios netvarkingai. Jose n÷ra
sarkomerinio suskirstymo. Susitraukiant raumenims, miozino protofibril÷s sąveikauja su keliomis
aktino protofibril÷mis, išsid÷stydamos įvairiomis kryptimis (Kublickien÷, 1994).
2.3. Vynuoginių sraigių auginimo technologijos
Vynuogin÷ sraig÷ dar vadinama Burgundiška sraig÷. Kamuolin÷ sraig÷. Romos sraig÷.
M÷nulio sraig÷ tai yra maistin÷ valgomoji sraig÷ (2 pav.)2.
Į Lietuvą šią sraigių rūšį atsivež÷ Lietuvos didikai
iš Prancūzijos XVI a. nor÷dami paįvairinti savo dvarų
aplinką. Dauguma Lietuvos gyventojų galvoja, kad
žodis vynuogin÷ kilo nuo žodžio vynuog÷, bet
pavadinimas vynuogin÷ kilo nuo žodžio vynmedis.
Kadangi parsiveždavo nedidelius kiekius sraigių,
nor÷davo jas išsaugoti, kad jos neišsivaikščiotų, tod÷l
parsiveždavo krūmus, kurie vadindavosi vynmedžiu.
Sraig÷s labai m÷go vyno kvapą, tod÷l naktį
2 2 pav. Vynuogin÷ sraig÷. http://image55.webshots.com/455/4/90/1/2544490010029319295mbEpaJ_ph.jpg
2 pav. Vynuogin÷ sraig÷
10
maitindavosi visame parke, o ramyb÷s būkl÷j susirinkdavo visos aplink vynmedį (Janušauskas,
2007). Tokiu būdu buvo galima išlaikyti sraiges parke, nenaudojant jokių aptvarų. Taip sraig÷s
gyvenusios parkuose pamažu išplito pamišk÷se, vandens telkinių pakrant÷se, soduose.
Sraigių auginimas Lietuvoje prasid÷jo prieš 10 metų ir kasmet jų auginimo populiarumas
vis did÷ja. Tačiau norint užsiimti sraigių auginimu reik nemažai apie jas žinoti pavyzdžiui apie tai,
kokios Lietuvos vietov÷s tinka labiausiai, apie sraigių priešus, pašarus, auginimą, dauginimąsi ir
poravimąsi, ir svarbiausia kokiu būdu jas laikyti ir išlaikyti vienoje vietoje, kad sraig÷s
neišsišliaužiotų.
Lietuvoje sraiges patogiausia auginti atviro
tipo voljeruose arba šiltnamiuose. Naudojant
šiltnaminę sraigių auginimo sistemą, sraig÷s užauga
per dvejus metus, o lauko voljerinę - per dvejus trejus
metus. Vynuoginių sraigių augimo tempas priklauso
nuo aplinkos temperatūros, dr÷gm÷s ir pašaro.
Optimali temperatūra sraig÷ms augti yra 15–25 °C
šilumos. Virš 25 °C šilumos pakilusi oro temperatūra
sraig÷ms yra pavojinga- jos gali gauti šiluminį smūgį ir žūti. Sraig÷s turi būti laikomos dr÷gnoje
aplinkoje, bet žem÷ negali būti šlapia. Optimali dirvos dr÷gm÷ –
80% . Tamsiu paros metu, esant 80% aplinkos dr÷gnumui ir
apie 20 °C temperatūrai, sraig÷s būna aktyvios, geriausiai
maitinasi ir auga. Pilvakojų moliuskų auginimui reikia naudoti
gerą, vidutinio lengvumo žemę, kurios sud÷tyje n÷ra didesn÷s
dalies sm÷lio ar molio, nes sm÷linga žem÷ greitai džiūna, o
molingoje sraig÷ms sunku kasti duobutes kiaušiniams d÷ti ir
žiemoti.
Vynuogin÷s sraig÷s maitinasi dažniausiai vakare, iškritus
rasai, ir naktį. Karštą dieną jos tūno savo kiaute ar kur nors
pav÷syje, taip pat gali įsirausti ir į žemę. Sraig÷s ÷da beveik viską, kas tik auga žem÷s paviršiuje.
Joms tinka ne tik žali augalai, bet ir kerp÷s, pernykščiai lapai, beveik visos daržov÷s, taip pat
rugiai, bulv÷s ir daugyb÷ kitų žem÷s ūkio kultūrų. Sraig÷s labai m÷gsta dobilus, o ypač baltuosius,
3 pav. Vynuogin÷s sraig÷s poruojasi
4 pav. Vynuogin÷ sraig÷ sud÷jo kiaušin÷lius
11
taip pat kiaulpienes ir dilgeles, šiaip joms užtenka augalų, augančių voljere. Papildomai galima
pasodinti krienų, piliarožių, varnal÷šų nes šiuos augalus taip pat mielai ÷da.
Vynuogin÷ sraig÷ – hermafrodit÷ t.y.
turi abi lytis ir, kad palikuonis gali duoti
kiekvienas subrendęs individas (Čeponien÷,
2002). Tačiau kaip bebūtų sraig÷ privalo
susitikti su kita sraige. Dr÷gnos dienos
metu, kada sraigių aktyvumas būna pats
didžiausias, jos nustoja efektyviai jud÷ti ir
labai dažnai sustoja ir išsitiesia visa savo
koja į viršų vadinasi jos ruošiasi poruotis.
Sraigių negali būti daugiau kaip dešimt
viename kvadratiniame metre. Pirmasis
poravimosi laikotarpis būna geguž÷s - birželio m÷nuo, o antrasis liepos – rugpjūčio m÷nuo,
skirtingai nuo porūšio (3 pav.)3. Sraig÷s būtinai turi susitikti viena su kita, poravimosi laikotarpiu
jos gali net kelios būti sukibusios krūvoje ir žaisti meil÷s žaidimus ir žaidžia tol kol neįsitikina, kad
jau gal÷s pad÷ti kiaušin÷lius. Sraig÷s padeda nuo 40–70 kiaušin÷lių, (Janušauskas, 2007) išrausia
žem÷je nuo 5–12 cm gylio duobutes.(4 pav.)4. Kuo didesn÷ pati sraig÷, tai ir kiaušin÷lius d÷s
didesnius, bet tuo pačiu jų kiekis bus mažesnis. 2,8 mm sraig÷ padeda apie 70 kiaušin÷lių, o 5,0
mm sraig÷ jau padeda iki 50 kiaušin÷lių. Kiaušin÷liai būna nuo 0,3–0,7 mm diametro balti kaip
perliukai. Jaunikliai išsirita maždaug po 3–4 savaičių .
Išsiritę jaunikliai vieni būna visiškai panašūs į suaugusias sraiges (5 pav.)5, vieni pailgi
panašūs į medžio grūdą, kiti juodais kiautais ir paplokšti, pagal tai galima atskirti visus tris
Lietuvoje augančius porūšius ir reikalui esant juos galima suskirstyti pagal porūšius. Laikui b÷gant
maždaug visi jie tampa vienodi ir beveik neįmanoma atskirti. Po 8–12 dienų jaunikliai palieka savo
lizdus, bet laikosi netoliese iki subrendimo. Prie palankių oro sąlygų sraig÷s auga labai greitai jau
m÷nesio b÷gyje tampa keturis kartus didesn÷s negu gim÷. Iš atvestų jauniklių lieka apie 5–12 % .
Sraig÷ subręsta per 12–18 m÷nesių priklausomai nuo oro sąlygų ir porūšio.
3 3 pav. Vynuogin÷ sraig÷s poruojasi. http://www.prvazadruga.com/e_puz.htm - 26 4 4 pav. Vynuogin÷ sraig÷ sud÷jo kiaušin÷lius. http://www.fotosearch.com/JNB002/30085030 5 5 pav. Vynuogin÷ sraig÷ su išsiritusiais jaunikliais. http://www.fotosearch.com/JNB002/00104530
pav. Vynuogin÷s sraig÷ deda kiaušin÷lius
5 pav. Vynuogin÷ sraig÷ su išsiritusiais jaunikliais
12
2.3.1. Vynuoginių sraigių auginimo technologija šiltnamyje
Norint augint sraiges šiltnamyje
pirmiausia ir svarbiausia ištirti
šiltnamio žem÷s rūgštingumą.
Rūgštingumas turi būti neutralus t. y.
maždaug pH=6. Paruošus žemę
šiltnamyje ištiesti laistymo žarną,
kurios diametras tur÷tų būti 18 mm.
Stogą uždengti juoda pl÷vele, o šonus
nupurkšti kreida. Po to galime jau d÷ti
plastikinį tinklą aptvarui. Šiltnamyje
užtenka 50 cm aukščio tinklo (6 pav.)6, jį įleidžiame 10 cm į žemę. Viršutin÷je tinklo dalyje
pritvirtiname elektrinio piemens laidus (7 pav.)7. Viską paruošus suleisti į vieną kvadratinį metrą
10 suaugusių motininių sraigių, geriausia, kad būtų nuo 4,5-6cm (Janušauskas, 2007). Tokių
sraigių būna didesni kiaušin÷liai, tai atitinkamai ir jaunikliai būna daug didesni ir stipresni. Kai
sraig÷s sudeda kiaušin÷lius, motinines sraiges išimti ir išleisti į lauko voljerus. Išsiritus
jaunikliam iškarto reikia juos maitinti. Jų racione turi būti baltieji dobilai, dilg÷l÷s, s÷lenos,
gesintos kalk÷s arba kalkakmenis.
Sraig÷s šiltnamyje būna visą dieną
užsidariusios. Vakare prieš pajungiant laistymo
sistemą būtinai išvalyti seną pašarą ir sud÷ti
šviežią pašarą. Tik pakeitus pašarus įjungti
laistymo sistemą. Sraig÷s po kelių minučių
atsibunda ir pradeda maitintis. Sraig÷ms paaugus
galime duoti įvairias daržoves. Reikia steb÷ti, kad
jos visada tur÷tų gesintų kalkių arba kalkakmenio.
Po metų sraiges išimti iš voljero ir galima
parduoti. Kai jau nelieka senųjų sraigių reikia paruošti dirvą naujiems jaunikliams. Pirmiausia
6 6 pav. Vynuoginių sraigių auginimas šiltnamyje. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm 7 7 pav. Pritvirtinti elektrinio piemens laidai. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm
6 pav. Vynuogin÷m sraig÷m viršutin÷je tinklo dalyje pritvirtinti
elektrinio piemens laidus
7 pav. Pritvirtinti elektrinio piemens laidai
6 pav. Vynuoginių sraigių auginimas šiltnamyje
13
vyksta žem÷s atnaujinimas, reikia d÷ti arklio m÷šlo, molio, juodžemio, gesintų kalkių, sm÷lio.
Visko d÷ti lygiomis dalimis ir išmaišyti-padengiant voljero dirvožemį 5 cm storio sluoksniu ir
perkasti visą voljero žemę. Gerai prižiūrimos sraig÷s metų laikotarpyje būna užaugusios
(Janušauskas, 2007).
2.3.2. Vynuoginių sraigių auginimo technologija – voljere (aptvare) natūralioje
pievoje (ganyklinis metodas)
Norint auginti sraiges voljeriniu būdu pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą žem÷s sklypą ir
tiksliai pažym÷ti jo ribas. Voljero dydis turi būti ne mažesnis kaip 15 arų.
Svarbūs dalykai, kuriuos reik žinoti, užsiimant voljeriniu sraigių laikymu, tai:
1. voljero paruošimas ir aptv÷rimas;
2. sraigių išleidimas;
3. voljero priežiūra;
4. paruošimas žiemai;
5. jauniklių iš÷mimas;
6. papildomos priemon÷s, apsaugančios nuo sraigių pab÷gimo.
Sklypo paruošimas veisimui ir auginimui (8 pav.)8 .
Geltona spalva pažym÷ti visą
vasarą šienaujami ruožai. Tokius
ruožus keisti visą vasarą. Kada žol÷
atauga, šalia išpjauti tokį pat ruožą ir
taip keisti visą vasarą.
Trikampiais pažym÷ti nameliai
yra-pav÷sin÷s. Sraig÷s saul÷tomis
dienomis jose gali pasisl÷pti nuo
tiesioginių saul÷s spindulių, nes saul÷s
spinduliai yra vienas iš sraigių priešų,
taip, kaip ir smarkus lietus. Sraig÷s
bijo tiesioginių saul÷s spindulių, nes jas labai greitai ištinka saul÷s smūgis. Taip pat ir nuo lietaus,
8 8 pav. Vynuogin÷ms sraig÷ms sklypo paruošimas veisimui ir auginimui. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm
8 pav. Vynuogin÷ms sraig÷ms sklypo
paruošimas veisimui ir auginimui
14
nes nuo per didel÷s dr÷gm÷s išsivysto grybelin÷s ir bakterin÷s ligos. Tod÷l būtina, kad sraig÷s
tur÷tų kur užlipti, kol pradžius žem÷. Galima sodinti vaismedžius, nes jie sraig÷ms atstoja
namelius. Ant namelių galima d÷ti šieną – tai tampa pašaru rudeniui. Sraig÷s labai m÷gsta
šliaužioti ant šieno ir jį ÷sti. Tiek vaismedžiai, tiek nameliai vieni kitiems
netrukdo(http://www.sraige.projektas.lt/favorite.htm).
Geltoname fone matote pažym÷tos žvaigždel÷s. Tai vietos, skirtos supilti gesintoms
kalk÷ms. Tai maždaug 5-7 kg krūvel÷s, kurios turi būti papildomos visą vasarą iki pat žiemos.
Tokiu būdu išsaugomi sraigių kiautai, kad būtų tvirti. Mažylių vystimuisi tai irgi yra viena iš
būtiniausių medžiagų.
Kad atsirastų kuo daugiau jauniklių, svarbu voljere kas 2,5–3 m padaryti gilias vagas.
Gilios vagos reikalingos d÷ti kiaušin÷liams, o ir sraig÷s m÷gsta juose sl÷ptis. Be to grioveliai
kaupia dr÷gmę ir ilgiau ją išlaiko. Padarius vagas, patartina pasodinti varnal÷šų šaknis, o jeigu
įmanoma, dar būtų gerai paprastosios dilg÷l÷s. Šie augalai yra natūralūs antibiotikai. Jie saugo
sraiges nuo ligų.
Kada viskas paruošta, galima statyti
aptvarą. Tam reikia 2,9 m ilgio kuolus. Juos
įkasti arba įkalti maždaug 1 m gylyje, o virš
žem÷s turi likti apie 1,9 m, nes viršutin÷je kuolo
dalyje tvirtinamas storas žvejybinis valas. Po to
išorin÷je kuolų pus÷je pritvirtinama 2 mm storio
viela, kad v÷liau būtų galima užtemti tinklą. Ant
vielos užtraukiamas tinklas. Geriausia būtų, kad
tinklo akučių diametras būtų 3-5 mm. Prieš
įkasant kuolus, reikia išarti gilią vagą, kad dedant tinklą nereik÷tų kasti griovelio tinklui. Tinklas į
žemę turi būti įleistas apie 20 cm. Taip yra apsaugomos sraig÷s nuo kurmių ir kitų graužikų. Virš
voljero ištemptas valas apsaugos pirmamečius jauniklius, nes varnos ir gandrai m÷gsta sraigių
jauniklius (http://www.sraige.projektas.lt/favorite.htm).
Svarbu, kad kiekvieną rudenį, kada sraig÷s jau susiruošia žiemai, būtų gerai sukrauti kas 3
m m÷šlo krūvas. Geriausia tam tinkamas arklio m÷šlas (9 pav.)9. Jeigu tokio n÷ra, galima d÷ti bet
kurį kitą išskyrus kiaulių m÷šlą. Sud÷tos arklio m÷šlo krūvos sudarys dirbtinas kalveles d÷ti
9 9 pav. Vynuogin÷s sraig÷s ant m÷šlo krūvos. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm
9 pav. Vynuogin÷s sraig÷s ant m÷šlo krūvos
15
kiaušin÷liams. Išsiritus jaunikliams, tai bus pašaras. Būtina nepamiršti, kad m÷šlas būtinai turi
būti dedamas iš rudens, kad per žiemą m÷šlas
perdegtų. Šienauti ruožus reik÷tų saul÷tos šiltos
dienos viduryje, nes tuo laiku sraig÷s būna
pasisl÷pusios. Sraig÷s m÷gsta baltuosius dobiliukus,
tačiau juos reik steb÷ti ir dažnai šienauti, kad jie
neperaugtų, nes kitaip praras savo gerąsias savybes.
Be to, šienaujant yra sukuriamas dirbtinis pav÷sis,
leidžiant aukštaūg÷ms žol÷ms užaugti, o išpjautuose
ruožuose lengviau steb÷ti ir, reikalui esant, išrinkti sraiges. Šienaujama pieva atauga minkštesn÷.
Maždaug nuo rugpjūčio vidurio šienauti nebereikia, taip yra sukuriamas dirbtinis užklotas nuo
šalčio. Labai svarbu kalkių reikšm÷, visą laiką papildyti, nes tai vienas iš svarbiausių
komponentų, reikalingų sraigių vystimuisi (10 pav.)10.
2.3.3. Sraigių auginimas pastatuose su reguliuojamu klimatu (temperatūra, dr÷gme,
šviesa)
Vynuoginių sraigių fermą sudaro penki cechai:
1. Motinin÷s bandos formavimo ir išlaikymo cechas (su reguliuojama temperatūra ir
dr÷gme);
2. Reprodukcinis cechas (su specialiu dirvožemiu, reguliuojama temperatūra ir
dr÷gme);
3. Jauniklių paauginimo cechas (su specialiu dirvožemiu, reguliuojama temperatūra ir
dr÷gme);
4. Auginimo cechas (su optimalia temperatūra ir dr÷gme);
5. Pašarų cechas (augalų auginimas ir perdirbimas į sausus pašarus).(Čeponien÷,
2002).
10 10 pav. Vynuogin÷ms sraig÷ms padarytas dirbtinis pav÷sis. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm
10 pav. Vynuogin÷ms sraig÷ms padaryta dirbtinis pav÷sis
16
2.3.4. Kombinuotas sraigių auginimas ( šiltnamiais - ganyklinis)
Tai toks auginimo būdas, kai Vynuogin÷s sraig÷s veisiamos ir jų mažyliai paauginami
atskirai, apie 20 savaičių- uždaroje patalpoje, su reguliuojamomis klimatin÷mis sąlygomis. Kai
sraig÷s paauga, jos yra patalpinamos į lysves lauke (Čeponien÷, 2002). Po to yra naudojamas
ganyklinis auginimo metodas.
2.3.5. Vynuoginių sraigių auginimas akvariume
Vynuoginę sraigę galima auginti net ir nelaisv÷je. Jos laikymui tinka bet koks plastmasinis
arba stiklinis indas su dideliu plokščiu dugnu. Vynuogin÷s sraig÷s kūnas turi daug vandens.
Nepalankiomis oro sąlygomis, sausu paros metu sraig÷ labai greitai netenka dr÷gm÷s, tai priveda
prie moliusko žūties. Tod÷l terariumo viduje būtina vandens talpa arba fontanas. Svarbu
reguliuoti, kad per dangtyje padarytas angas į vidų patektų šviežias oras. Taip pat negalima
uždengiant dangtį palikti per dideles angas, jis turi standžiai užsidaryti, kad sraig÷ negal÷tų
dangčio pastumti.
Ant dugno pad÷ti dr÷gną, bet ne šlapią žemę ją sumaišius su aktyvuotais anglies gabaliukais
6:1-7:1 (Janušauskas, 2007). Papuošimui galime panaudoti sutrūnijusią medieną arba sudžiūvusį
arklio m÷šlą, sukrauti į krūvelę kuriame nors kampe, jie pasitarnaus ne tik kaip sl÷ptuv÷, bet ir
kaip medžiaga formuoti kiautams.
Sraigei gyvenamoje vietoje reikę palaikyti maksimalią švarą, tai sumažintų riziką gyvūnui
užsikr÷sti grybelin÷mis ligomis. Tinkama kambario temperatūra – 20-23ºC.
Pastatyti terariumą geriausia netoli lango, bet kad nepasiektų tiesioginiai saul÷s spinduliai.
Vakarais užtenka elektros lemput÷s, papildomo apšvietimo nereikia. Vynuogin÷ sraig÷ – žole÷dis
gyvūnas, minta daugiausia augančiais augalais.
Sraigių dietą gali sudaryti daržov÷s ir vaisiai. Jas duodame tokiais kiekiais, kiek sraig÷s
suvalgo. Sraig÷s turi labai ilgą virškinimo sistemą.
Veisimui užtenka dviejų suaugusių sraigių. Poravimasis prasideda anksti pavasarį (gamtoje
- prabudus po žiemos miego). Poravimosi ritualas prasideda kai susitinka 2-3 sraig÷s. Jis tęsiasi
gan÷tinai ilgai. Abu moliuskai atsistoja veidu vienas priešais kitą, horizontaliai įsitempia visu
padu taip, kad padas liestųsi su kitu padu per visą plokštumą. Tuo tarpu jos liečia viena kitą savo
ūseliais. Kad įvyktų stimuliacija, partneriai vienas kitą apm÷to vadinamomis “meil÷s str÷l÷mis“,
17
kurios susidaro iš gleivių ir būna sukiet÷jusios. Jos gali siekti net iki 1cm. Taip sraig÷s
pasidaugina savo pačios organizme. Palankiomis oro sąlygomis sraig÷s gali poruotis kelis kartus
per m÷nesį.
Sraig÷s deda po kelias dešimtis baltų, tvirtame apvalkale apvilktų kiaušin÷lių, diametrų iki
kelių milimetrų. Sraig÷s veisiasi ant dr÷gno dirvožemio, dažniausiai paruoštoje kiaurym÷je.
Norint išvengti kanibalizmo suaugusias sraiges geriausia perkelti i kita talpą, o patalpoje, kur yra
kiaušin÷liai pastoviai palaikyti temperatūrą ir dr÷gmę. Po 3-4 savaičių, priklausomai nuo
dirvožemio temperatūros, išsirita nedideli jaunikliai (Janušauskas, 2007). Jie labai greitai pradeda
savarankiškai gyventi. Geriausia pašaras - trinti vaisiai ir daržov÷s. Racioną jauniems individams
geriau dažniau keisti. Prie normalios temperatūros ir pakankamo maisto kiekio, sraig÷s greitai
auga. Sulaukusios metų sraig÷s tampa lytiškai subrendusios.
2.3.6. Sraigių auginimui reikalinga įranga ir prietaisai
Norint užsiimti sraigių auginimu, būtina tur÷ti tinkamą įrangą ir prietaisų.
Prietaisai:
1. Higrometras (dr÷gmę matuojantis prietaisas);
2. Termometras (oro temperatūros matavimo prietaisas);
3. Prietaisas dirvos dr÷gmei matuoti;
4. Dienos šviesos lempos;
5. Prietaisas dirvos sud÷čiai ir rūgštingumui (ph) nustatyti;
6. Svarstykl÷s;
7. Maisto š÷ryklos;
8. Padidinimo lupa.
Įranga:
1. Įranga reguliuojanti klimatą;
2. Dr÷kinimo sistema;
3. Drenažo, kanalizacin÷s sistemos;
4. Apsisaugojimo nuo kenk÷jų įranga.
18
3. TYRIMO METODIKOS
Tyrimai atlikti 2008 metais birželio – spalio m÷nesiais Lietuvos veterinarijos akademijos
Anatomijos ir fiziologijos katedroje.
Tyrimams buvo parinktos didel÷s ir suaugusios vynuogin÷s sraig÷s. Didel÷mis sraig÷mis
laikomos tos, kurios sveria nemažiau 22-45 g, o tokio svorio sraig÷s jau yra suaugusios, nes būna
3-4 metų amžiaus. Sraig÷s surinktos Kauno miesto apskrityje. Norint įvertinti, kaip vynuoginių
sraigių rezultatai priklauso nuo jų gyvenamos vietos, bei mitybos, buvo tiriamos 5 vynuogin÷s
sraig÷s. Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos,
laikymo ir naudojimo įstatymo“ Nr.8-500 („Valstybin÷s žinios“, 1997 11 28, Nr. 108).
Vynuogin÷s sraig÷s histologiniai tyrimai buvo atlikti remiantis histologin÷s technikos ir
praktin÷s histochemijos metodais (Kublickien÷, 1978).
Pirmasis etapas – tai tiriamojo audinio gabaliuko užliejimas parafinu. Fiksavimas atliktas 10
% formalino tirpalu. Fiksuotas audinio gabal÷lis buvo plaunamas parą laiko tekančio vandens
srovele. Prieš užliejant išplautą vynuogin÷s sraig÷s kojos gabaliuką parafinu – reik÷jo pašalinti
vandenį (buvo vykdoma dehidratacija) tam, kad audinys nesideformuotų. Vanduo buvo šalinamas
did÷jančios koncentracijos spiritu. Tam, kad tiriamoji medžiaga prisigertų parafino, buvo
naudojami chloroformo ir spirito tirpalai ir parafinas. Po atšaldymo vandenyje, gauti parafininiai
blokeliai pjaustyti – rotaciniu mikrotomu. Mikrotomo peilis buvo nustatytas 15° kampu.
Pjaustomo bloko sienel÷s storis siek÷ 5 mikrometrus.
Antrasis etapas – dažymas. Histologinių preparatų pjūvių dažymui buvo pasirinktas
hematoksilinas ir eozinas. Nudažytuose preparatuose išryšk÷ja visos ląstelin÷s struktūros ir kai
kurie neląsteliniai elementai. Hematoksilinas – dažo ląstelių sieneles ir branduolius m÷lynai.
Eozinas – dažo citoplazmą ružavai.
Tiriamoji medžiaga buvo mikroskopuojama binokuliariniu „Olimpus“ firmos mikroskopu,
kai bendras padidinimas buvo 100 kartų. Histologinių preparatų nuotraukos darytos „Olimpus“
firmos fotoaparatu.
19
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1. Lietuvoje naudojami vynuoginių sraigių auginimo metodai
Iš literatūros šaltinių matyti, kad yra penki pagrindiniai vynuoginių sraigių auginimo būdai.
Įvairiose šalyse pasirenkamas tas auginimo būdas, kuris geriausiai tinka tai šaliai atsižvelgiant į
jos klimatines sąlygas, ūkio, kuriame bus auginamos sraig÷s dydį, turimų l÷šų kiekį. Kiekvienas
iš penkių sraigių auginimo būdų turi savo privalumus ir trūkumus. Lietuvoje vynuoginių sraigių
auginimas n÷ra plačiai paplitęs verslas. 2003 metais įkurta Nacionalin÷ sraigių augintojų
asociacija vienijo 150 Lietuvos, 12 Latvijos ir 3 Lenkijos sraigių augintojus. Lietuvos
verslininkai dar labai skeptiškai žiūri į šį verslą, nors Europos valstyb÷se šis verslas plečiasi ir
duoda neblogą pelną. 2007 metų duomenimis Italijoje buvo 6570, Rumunijoje 650, Ispanijoje
126, Horvatijoje 120 sraigių augintojų. Atlikus Lietuvos sraigių augintojų apklausą (Kazimieras
Gudaitis, Vilius Bebrauskas) nustatyta, kad Lietuvos sraigių augintojai sraiges augina
natūraliomis sąlygomis (lauko ganyklin÷ sraigių auginimo sistema) ir kombinuotu (šiltnaminiu -
ganykliniu) metodu. Tam Lietuvoje skiriama 130 hektarų. Abu šie sraigių auginimo metodai turi
savo privalumų ir trūkumų.
Lauko ganyklin÷s sraigių auginimo sistemos gali būti dviejų tipų – aptvaro su natūralia
pieva ir aptvaro su kultūriniais augalais. Auginant sraiges aptvare su natūralia pieva, reikia tur÷ti
30 arų žem÷s plotą (dar 30 arų reikia tur÷ti kaip rezervą). Motinin÷ sraigių banda turi būti 175 kg.
Iš tokio kiekio motinin÷s sraigių bandos per 3-4 metus bus surinktos 1-2 t sraigių. Šių išaugintų
sraigių savikaina bus 2 Lt/kg. Auginant sraiges aptvare su kultūriniais augalais, reikalingas žem÷s
plotas yra toks pat – 60 arų. Motinin÷ sraigių banda taip pat 175 kg. Per 3-4 metus iš šios
motinin÷s bandos išaugs 2-3 t sraigių, kurių savikaina bus 2,5 Lt/kg. Lauko ganyklin÷s sraigių
auginimo sistemos privalumai:
sraiges galima auginti sklypuose, soduose, parkuose;
naudojant šį būdą, įgyjama sraigių auginimo patirtis;
tai ekologinis sraigių auginimo būdas.
Šios sistemos trūkumai:
šis būdas labai priklauso nuo natūralių aplinkos sąlygų, klimato;
didel÷ rizika.
20
Kombinuotas (šiltnamiais - ganyklinis) sraigių auginimas susideda iš dviejų fazių. Pirmame
etape sraig÷s veisiamos ir mažyliai auginami (20 savaičių) uždarose patalpose. Antras etapas –
antrais gyvenimo metais sraig÷s auginamos ganykliniu metodu. Norint naudoti šį metodą, reikia
tur÷ti 30 arų žem÷s plotą, 120 m2 šiltnamį, sraigių motininę bandą – 175 kg. Sraig÷s šiuo metodu
auginamos 2 metus duoda 5 t produkcijos, kurių savikaina 3,50 Lt/kg.
Šio metodo privalumai:
Gamtoje iki prekinio dydžio sraig÷s užauga per 3-4 metus, o naudojant šį metodą – per 2
metus;
Jauniklių mirtingumas auginant šiuo metodu yra 30 proc., o gamtoje mirtingumas siekia 70-
90 proc.
Šio metodo trūkumai:
Reikia daug papildomo rankų darbo;
Didesn÷ ligų rizika;
Reikia pastoviai sekti ir reguliuoti temperatūrą šiltnamyje.
4.2. Vynuogin÷s sraig÷s pado histologin÷ sandara
Nagrin÷jant vynuogin÷s sraig÷s valgomąją dalį, t.y. sraig÷s koją, jau ruošiant histologinius
preparatus mat÷si, kad sraig÷s koja sudaryta iš raumeninio audinio. Iš vynuogin÷s sraig÷s pado
padarytų histologinių preparatų matosi, kad sraig÷s padas sudarytas iš trijų sluoksnių, skirtingų
savo sandara. Pirmame pado sluoksnyje, kuris sudarytas iš epitelinio ir poepitelinio audinio,
gausu gleives gaminančių liaukų. Šių liaukų gaminamas sekretas padeda sraigei jud÷ti ir geriau
prisitvirtinti prie įvairių paviršių. Vynuogin÷s sraig÷s pado histologinę sandarą nagrin÷jo ir čekų
mokslininkai Tonar ir Martoš (Tonar, 2004). Mūsų padarytuose vynuogin÷s sraig÷s pado
histologiniuose preparatuose matome tokius pat sluoksnius, kuriuos savo preparatuose užfiksavo
ir min÷ti mokslininkai.
21
11 pav. Vynuogin÷s sraig÷s (Helix pomatia) pado histologin÷ sandara, padidinta 100 kartų. Dažyta hematoksilinu – eozinu. 1 - epitelis ir poepitelinis audinys; 2 – poepitelinis kolageninis
jungiamasis audinys (tarpinis sluoksnis); a – gleives gaminanti liauka; b – lygiosios raumenin÷s
ląstel÷s, einančios trimis kryptimis; c – kraujo kapiliarų sinusų sistema.
22
12 pav. Vynuogin÷s sraig÷s pado tarpinio sluoksnio histologin÷ sandara, padidinta 100 kartų. Dažyta hematoksilinu – eozinu. 1 – kraujo kapiliarų sinusų sistema; 2 – lygiosios raumenin÷s
ląstel÷s, einančios trimis kryptimis.
Tarpiniame sraig÷s pado sluoksnyje matosi lygiųjų raumenų ląstel÷s, kurios eina trimis
kryptimis. Šiame sluoksnyje gausu kraujo kapiliarų sinusų, kurie formuoja ištisą sinusų sistemą.
Tai gerai matosi 11 ir 12 paveiksl÷liuose.
23
13 pav. Vynuogin÷s sraig÷s pado giliojo sluoksnio histologin÷ sandara, padidinta 100 kartų.
Dažyta hematoksilinu – eozinu. 1 – jungiamojo audinio elementai; 2 – lygiosios raumenin÷s
ląstel÷s.
Vynuogin÷s sraig÷s pado giliojo sluoksnio histologiniame preparate (13 pav.) matome, kad
didžiausią šio sluoksnio dalį sudaro lygiųjų raumenų ląstel÷s, kurios d÷stosi trimis kryptimis.
Tarp raumeninių ląstelių matosi ir jungiamojo audinio elementų, Tai kolagenin÷s skaidulos,
jungiamojo audinio ląstel÷s. Visi elementai dar geriau išryšk÷ja histologinius preparatus žiūrint
didesniu padidinimu (14 pav.).
24
14 pav. Vynuogin÷s sraig÷s pado gilusis sluoksnis, padidinta 400 kartų. Dažyta hematoksilinu – eozinu. 1 – lygiųjų raumeninių ląstelių skersinis pjūvis, 2 – lygiųjų
raumeninių ląstelių išilginis pjūvis; 3 – kraujo kapiliarų sinusai; 4 – jungiamojo audinio
elementai (kolagenin÷s skaidulos, jungiamojo audinio ląstel÷s).
Lyginant kiaul÷s skersaruožio raumeninio audinio (15 pav.), būtent šis raumeninis
audinys naudojamas maistui ir vynuogin÷s sraig÷s pado raumeninio audinio histologinę sandarą,
matome, kad sraig÷s pade yra daug histologinių struktūrų, kurios n÷ra tinkamos maistui.
Paviršiniame sraig÷s pado sluoksnyje randamos sekrecin÷s liaukos, kurios turi didelę reikšmę
sraig÷s jud÷jime, bet neturi jokios maistin÷s vert÷s. Sraig÷s pado tarpiniame sluoksnyje gausu
kraujo kapiliarų ir jų sinusų, kurie, naudojant sraiges maistui, tur÷tų būti išvalomi nuo kraujo
liekanų.
25
15 pav. Kiaul÷s skersaruožio raumeninio audinio histologin÷ sandara, padidinta 200 kartų
(Bacha et. al., 2000). Dažyta hematoksilinu – eozinu. 1 – jungiamasis audinys; 2 – kraujo kapiliarai; 3 – raumenin÷s
ląstel÷s skersinis pjūvis; 4 – raumenin÷s ląstel÷s išilginis pjūvis; 5 – raumenin÷s ląstel÷s įstrižinis
pjūvis; 6 – raumeninių ląstelių branduoliai.
Tokių struktūrų kaip kraujo kapiliarų sinusai, kiaulių raumenyse, kurie dažniausiai
naudojami maistui, n÷ra. Norint geriau įvertinti sraig÷s m÷sos ir kiaulienos (raumeninio audinio)
maistines savybes, reikia įvertinti jų cheminę sud÷tį.
26
4.3. Vynuoginių sraigių pado ir kiaulienos cheminių savybių palyginimas
Remiantis mokslininkų atliktais sraigių m÷sos ir kiaulienos tyrimais (Žymantien÷ ir kt.,
2008), nustatyta sraigių m÷sos ir kiaulienos chemin÷ sud÷tis. Panagrin÷sime tik tuos rodiklius,
kurių duomenys skiriasi ryškiausiai.
1 lentel÷. Vynuogin÷s sraig÷s ir kiaul÷s m÷sos chemin÷ sud÷tis (Žymantien÷ ir kt., 2008)
Parametrai Sraig÷s m÷sa Kiauliena
Sausa medžiaga 15,99± 0,77*** 25,65± 0,21
Riebalai (%) % 0,38± 0,11*** 1,68± 0,10
Baltymai (%)% 14,15± 0,76*** 22,80± 0,21
Triptofanas (mg/100g) 162,11± 3,62*** 285,81± 6,55
Hidroksilinas (mg/100g) 190,15± 6,15*** 43,66± 1,41
Triptofano : hidroksilino
santykis
0,86± 0,02 6,82± 0,33
*** statistikai reikšmingi skirtumai p< 0,001.
Iš pateiktos lentel÷s duomenų matome, kad sausos medžiagos kiaulienoje yra 1,6 kartus
daugiau nei sraigių m÷soje. Kiaulienoje yra 4,4 karto daugiau riebalų ir 1,6 karto daugiau
baltymų, nei sraig÷s m÷soje. Iš šių duomenų galime spręsti, kad sraigių m÷sa yra vandeninga,
lyginant su kiauliena. Kiauliena yra riebesn÷ m÷sa, bet riebalai yra reikalingi žmogaus
organizmui. Raumenys iš šių riebalų gauna energijos, ger÷ja nervų sistemos veikla ir smegenų
signalų perdavimas, palaikoma kūno temperatūra. Su riebalais organizmas gauna polinesočiųjų
riebalų rūgščių, kurių organizmas negali pats pasigaminti. Šios rūgštys naudojamos ląstelių
membranų sintezei. Taip pat su riebalais į organizmą patenka riebaluose tirpūs vitaminai – A, D,
E, K bei sterinai, steroidai, fosfolipidai. Kiauliena turtingesn÷ baltymų atžvilgiu, o baltymai yra
laikomi organizmo statybine medžiaga. Baltymai įeina į ląstelių ir audinių sud÷tį, naudojami
suirusiems audiniams atkurti, dalyvauja daugelyje gyvybinių procesų. Patekęs į organizmą
baltymas suskaidomas į amino rūgštis. Sraigių m÷soje ir kiaulienoje buvo tiriamas dviejų amino
rūgščių – triptofano ir hidroksilino kiekis. Triptofanas reta amino rūgštis. Jos organizmas pats
27
negamina, ji gaunama tik su maistu. Organizmas iš šios amino rūgšties gamina seratoniną ir
melaniną. Sumaž÷jus seratonino kiekiui, žmogus suserga depresija, sutrinka miegas. Tai – „geros
nuotaikos“ hormonas. Melatoninas reguliuoja ir kontroliuoja biologinį laikrodį, stimuliuoja
imuninę sistemą, yra vienas iš stipriausių antioksidantų. Šios svarbios amino rūgšties sraig÷s
m÷sa tur÷jo 1,76 karto mažiau nei kiauliena. Kita tirta amino rūgštis – hidroksilinas. Tai taip pat
reta amino rūgštis. Ji randama jungiamojo audinio kolagene. Šios amino rūgšties daugiau buvo
nustatyta sraigių m÷soje (4,35 kartus daugiau nei kiaulienoje). Šių dviejų retų amino rūgščių
santykis geriausiai parodo m÷sos baltymų pilnavertiškumą (Jukna, 2002). Šių amino rūgščių
santykis kiaulienoje buvo 7,9 karto didesnis nei sraigių m÷soje. Tai rodo, kad kiaulienos
baltymai, lyginant su sraig÷s kojos m÷sos baltymais yra žymiai vertingesni.
28
5. IŠVADOS
1. Nustatyta, kad Lietuvoje vynuogin÷s sraig÷s dažniausiai auginamos natūraliomis
sąlygomis (lauko ganyklin÷ sraigių auginimo sistema) ir kombinuotu (šiltnaminiu - ganykliniu)
metodu. Kiti sraigių auginimo metodai reikalauja didelių investicijų arba daug žmonių rankų
darbo.
2. Histologinis tyrimas parod÷, kad maistui turi būti naudojamas vynuoginių sraigių
kojos gilusis sluoksnis, pašalinus paviršinį ir tarpinį sluoksnius. Būtent gilųjį sluoksnį sudaro vien
raumenin÷s ląstel÷s.
3. Išanalizavus kiaulienos ir sraigių m÷sos biocheminę sud÷tį galima teigti, kad
kiaulienos baltymai yra vertingesni už sraig÷s m÷sos baltymus, nors kiaulienoje yra net 77,04
proc. daugiau riebalų, nei sraigių m÷soje.
29
6. PADöKOS
Nuoširdžiai esu d÷kinga magistrinio darbo vadovei doc.dr. Vidai Babrauskienei už
naudingus patarimus ruošiant ir rašant magistrinį darbą.
D÷koju vyr. laborantei Dianai Džiugienei už pagalbą atliekant sraigių histologinius
preparatus ir asistentei Ingridai Alionienei, pad÷jusiai atlikti histologines vynuoginių sraigių
nuotraukas.
Nuoširdžiai d÷koju Anatomijos ir fiziologijos katedros darbuotojams už naudingus
patarimus rašant magistrinį darbą.
30
7. SANTRAUKA
Erika Zuikevičiūt÷
ANALYSIS OF BURGUNDY SNAIL (HELIX POMATIA) BREEDING
TECHNOLOGY AND ITS SIGNIFICANCE TO NOURISHMENT
Researches were carried out in Lithuanian Veterinary Academy, department of Anatomy and
physiology, in 2007-2009. The supervisor of the work – doc.dr. Vida Babrauskien÷.
Summary
Today burgundy snail (Helix pomatia) has become a very important object in export,
because as the needs for delicacy burgundy snail (Helix pomatia) meat increased, the demand of
these limpets had also increased a lot, that is why there are established farms for snail breeding,
which are still successfully working.
The objective of the research was:
1) determine the histological structure of the burgundy snail (Helix pomatia) meat, that are
cultured in Lithuania;
2) analyse the nutritional value of burgundy snail (Helix pomatia) meat, comparing to other
animal meat.
In the test there were used five grown and big burgundy snails (Helix pomatia), which average
weight was 35 g and age 3-4 years. Investigative material has been done in year 2007, according
to histological technology and practical histochemical method, colouring was performed with
hematoxylin (which colours walls and karyon of the cells) and eosin (which colours cytoplasm).
There were made burgundy snail (Helix pomatia) meat photographs, which were zoomed 100
times. Also the burgundy snail (Helix pomatia) meat and pork chemical compositions were
analysed and compared: dry material, fat, proteins, tryptophan and hydroxilysin.
Conclusions:
1. In Lithuania burgundy snails (Helix pomatia) usually are grown in natural conditions (snail
field pasturable breeding system) and composite (greenhouse - pasturable) method. Other
snail breeding methods require a large investment or a lot of people.
31
2. Histological research showed that for food only burgundy snail (Helix pomatia) meat’s deep
layer should be used, when surface and mediate layers are removed. Namely the deep layer
is composed only of muscular cells.
3. After pork and snail meat biochemical composition analysis, we can affirm that pork
proteins are more valuable than snail meat proteins, though pork has 77, 04 percent more
fat, than snail meat.
32
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bartkevičiūt÷ Z., Kulpys J. Magistro darbo ruošimo rekomendacijos. Kaunas, 2005. 24 p.
2. Bacha W.J., Bacha Jr. Linda.M. Color atlas of veterinary histology. 2000. P. 42 .
3. Čeponien÷ V. Vynuogin÷s sraig÷s (Helix pomatia L.) Veisimo ir auginimo pradžiamokslis.
Autorinis darbas., Ignalina, 2002. 5-7 p.
4. Čeponien÷ V. Vynuogin÷s sraig÷s (Helix pomatia L.) Veisimo ir auginimo pradžiamokslis.
Autorinis darbas., Ignalina, 2002. 9-10 p.
5. Čeponien÷ V. Dirbtinis vynuoginių sraigių auginimas Lietuvoje – perspektyvus verslas.
Ūkininko patar÷jas, Kaunas, 2004. 7-8 p.
6. Černiauskas A., Tamašauskait÷ E. Lietuvoje auginamų sraigių biologin÷ vert÷. Studentų
mokslin÷ draugija XXXIV mokslin÷s konferencijos santraukos Kaunas, 2005. 122 p.
7. Černiauskas A., Tamašauskait÷ E. Vynuogin÷s sraig÷s. Žurnalas „Ferma“ - gyvulininkyst÷s
specialistams ir ūkininkams. Kaunas, 2006/1 (1) 57 p.
8. Černiauskas A., Tamašauskait÷ E. Vynuogin÷s sraig÷s, VET info žurnalas Kaunas, 2005/6 (38)
57-58 p.
9. Daugnora L., Padaiga A. ir kt. Veterinarin÷s anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai.
Kaunas: „Candela“ , 1998. 179 p.
10. Janušauskas R. Vynuoginių sraigių auginimas. Vilnius, 2007. 3-32 p.
11. Jukna V. Lietuvos žalųjų galvijų ir jų mišrūnų su m÷sinių veislių buliais m÷sos produkcija bei
kokyb÷. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, LVA. 2002. t. 20(42). 75-77 p.
12. Kublickien÷ O. Lyginamosios histologijos pagrindai. Vilnius, 1994. 130-158 p.
13. Kublickien÷ O. Histologin÷ technika ir praktin÷ histochemija. Vilnius. „Mokslas“, 1978. 28-
57 p.
14. Mažiulis D., Starodubait÷ M. Zoologija. Vilnius. „Sveida“, 2001. 66-69 p.
15. Padaiga A., Vitkus A. Bendroji histologija. Kaunas, LVA, 2002. 181-208 p.
16. Shelly A., Chase R. Behavior neural biology. 1991, 55, 194-213 p.
17. Tonar Z., Markoš A. Microscopy and morphometry of integument of the foot of pulmonate
gastropods Arion rufus and Helix pomatia. Acta Vet. Brno 2004, 73: P. 3-8 .
18. Žymantien÷ J., Jukna V., Jukna Č., Želvyt÷ R., Oberauskas V. Comparison of meat quality
craracteristics between commercial pigs and snails. 2008, Vol. 58, No. 1, P. 23-26.
33
INTERNETINIAI ŠALTINIAI
19. http://www.arnobrosi.com/snails/pomatia.html. Helix pomatia (Linnaeus 1758). Prieiga per
internetą.
20. http://www.prvazadruga.com/e_puz.htm. First cooperative of snail breeders. Prieiga per
internetą.
21. http://www.sraige.projektas.lt/favorite.htm. Vynuoginių sraigių auginimas lauko - voljeriniu
būdu natūraliomis sąlygomis. Prieiga per internetą.
22. http://www.sraige.projektas.lt/favorite.htm. Vynuoginių sraigių auginimo technologija –
voljere (aptvare) natūralioje pievoje (ganyklinis metodas) praktin÷ patirtis. Prieiga per
internetą.
23. http://lt.wikipedia.org/wiki/Vynuogin%C4%97_sraig%C4%97. Vynuogin÷ sraig÷. Prieiga per
internetą.
24. http://www.internal.anatomy.of.snail.com. Vynuogin÷s sraig÷s sandara. Prieiga per internetą.
25. http://image55.webshots.com/455/4/90/1/2544490010029319295mbEpaJ_ph.jpg. Vynuogin÷
sraig÷. Prieiga per internetą
26. http://www.prvazadruga.com/e_puz.htm - 26. Vynuogin÷ sraig÷s poruojasi. Prieiga per
internetą.
27. http://www.fotosearch.com/JNB002/30085030. Vynuogin÷ sraig÷ sud÷jo kiaušin÷lius. Prieiga
per internetą.
28. http://www.fotosearch.com/JNB002/00104530. Vynuogin÷ sraig÷ su išsiritusiais jaunikliais.
Prieiga per internetą.
29. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm. Vynuoginių sraigių auginimas šiltnamyje. Prieiga
per internetą.
30. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm. Pritvirtinti elektrinio piemens laidai. Prieiga per
internetą.
31. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm. Vynuogin÷ms sraig÷ms sklypo paruošimas
veisimui ir auginimui. Prieiga per internetą.
32. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm. Vynuogin÷s sraig÷s ant m÷šlo krūvos. Prieiga per
internetą.
34
33. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm. Vynuogin÷ms sraig÷ms padarytas dirbtinis
pav÷sis. Prieiga per internetą.