VP BALTOJI KNYGA - VP Atvirai · 2020. 2. 5. · VP BALTOJI KNYGA 3 Turinys Nerijus Numavičius atvirai 5 Žvilgsnis iš vidaus 7 Apie šio dokumento autorius 15 Apie valstybės vadovų

VP BALTOJI KNYGA

Atnaujinta 2015.11.17. Bus pildoma

V P B A LT O J I K N Y G A 2

„VP baltosios knygos“ taisymai ir papildymai 2015-08-14 „VP baltosios knygos“ išleidimas.

2015-08-17 Pataisymas. Pakoreguotos ir papil-dytos „Supersol“ franšizės struktūros. Pataisytas UAB „Vilniaus prekybos“ ir kitų susijusių įmonių VEIKLOS ŽEMĖLAPIS.

2015-08-18 Pataisymas ir papildymas. Korekci-jos visame tekste, gramatikos, skyrybos ir kalbos klaidų taisymas. Pridėtas naujas skyrius „Veiklos žemėlapyje nėra šių įmonių ir įmonių grupių“. Į atskirus blokus pridėtos iš teksto atrinktos citatos.

2015-08-19 Pataisymas ir papildymas. Pridėtas naujas skyrius – „Apie „Spindulio“ istoriją“.

2015-08-19 Pataisymas ir papildymas. Pridėti nauji skyriai „Apie asmeninio N. Numavičiaus verslo valdymą“, „Apie akcininkų santykių aiškinimąsi teismuose“; poskyriai „Pinigų skoli-nimo įmonės yra ne Lietuvoje, o užsienyje. Taip vengiama mokėti mokesčius.“ ir „Kodėl reikėjo atskirti tris įmones nuo UAB „Vilniaus prekyba“ (2011 m.)?“ bei „Kodėl akcininkai buvo dar labiau nutolinti nuo veiklos įmonių („Maxima“, „Euro-vaistinės“, „Ermitažas“)?“

2015-08-20 Pataisymas ir papildymas. Ko rekcijos skyriuje „Apie „Spindulio“ istoriją“.

2015-09-03 Pataisymas ir papildymas. Pridė-tas informacinis puslapis „VP baltosios knygos“ taisymai ir papildymai“, pridėta pastraipa – „Pas-taba“; pridėtas infografikas „Įmonių darbuotojai“; korekcijos tekste.

2015-11-17 Papildymas. Pridėtas tekstas „Zolitu-dė: pamokomis virtęs košmaras“.

PASTABA „VP baltojoje knygoje“ paskelbtas tekstas yra publicistinis kūrinys, kuriame naudojamos įvairios tokiems kūriniams būdingos raiškos priemonės.

„VP baltojoje knygoje“ siekta objektyviai ir ko-rektiškai aprašyti įvykius bei reiškinius. Tačiau „VP baltoji knyga“, o ypač jos skyrius „Žvilgsnis iš vidaus“, nėra oficialus ar formalus teisinis dokumentas, joje nėra naudojami preciziški teisiniai, techniniai, ekonominiai ar kitų sričių terminai.

„VP baltoji knyga“ yra nuolat pildomas, naujinamas bei tikslinimas „gyvas kūrinys“, skelbiamas interneto svetainėje www.vpatvirai.lt.


Turinys

Nerijus Numavičius atvirai 5

Žvilgsnis iš vidaus 7

Apie šio dokumento autorius 15

Apie valstybės vadovų vertinimus 16

Apie akcininkų konfliktą 16

Apie asmeninio N. Numavičiaus verslo valdymą 17

Apie akcininkų santykių aiškinimąsi teismuose 18

Apie „Spindulio“ istoriją 19

Apie mokesčių planavimą 21

Apie 2008 – 2009 m. vykdytą įmonių reorganizavimą 22

Apie „Franmax” 27

Apie rizikingas investicijas 32

Svarbiausios grupės įmonės 35

Zolitudė: pamokomis virtęs košmaras 45

AIRIJA

2 ĮMONĖS

NYDERLANDAI

5 ĮMONĖS

LIUKSEMBURGAS

3 ĮMONĖS

VOKIETIJA

1ĮMONĖ

ŠVEDIJA

2 ĮMONĖS

ESTIJA

16 ĮMONIŲ

LIETUVA

90 ĮMONIŲ

LENKIJA

14 ĮMONIŲ

LATVIJA

25 ĮMONĖS

BALTARUSIJA

1 ĮMONĖ

UKRAINA

4 ĮMONĖS

RUMUNIJA

1 ĮMONĖ

BULGARIJA

9 ĮMONĖS

MALTA

1ĮMONĖ

SLOVAKIJA

1ĮMONĖ

ČEKIJA

2 ĮMONĖS

ISPANIJA

5 ĮMONĖS

Holdingai(Įmoniųvaldymas)

NTvaldymasir vystymas

Prekiųženklųvystymas,didmeninėprekyba

Gamybosįmonės

Finansavimoįmonės,investicinėveikla

Mažmeninėsveiklosįmonės

UAB „Vilniaus prekyba“ ir kitų susi-jusių įmonių veiklos žemėlapyje nurodytos įmonės, kurios atitinka du kriterijus:

1. Jų akcijos tiesiogiai ir/ar netie-siogiai priklauso 7 fiziniams asmenims: Nerijui Numavičiui, Žilvinui Marcinkevičiui, Mindaugui Marcinkevičiui, Ignui Staškevičiui, Gintarui Marcinkevičiui, Mindaugui Bagdonavičiui ir Vladui Numavičiui;

2. Šių įmonių kontroliuojantis akcininkas yra Nerijus Numavičius.

Informacija parengta 2015.08.12.

UAB „Vilniaus prekyba“ ir kitų susijusių įmoniųVEIKLOS ŽEMĖLAPIS

KIPRAS

6 ĮMONĖS


Mielas skaitytojau, 2009 metais mano kontroliuojama įmonių grupė pakeitė strategiją ir nusprendė pagrindines inves-ticijas nukreipti į užsienio šalis. Esame investavę į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, maž-meninės prekybos ir gamybines įmones aštuonio-likoje šalių. Mūsų įmonėse dirbanti komanda bei aktyvūs akcininkai ir toliau nuolat ieško naujų investicijų bei siekia auginti mūsų turimo turto

vertę. Esame Europos mastu nedidelė, tačiau labai ambicinga iš Lietuvos verslo išaugusi grupė.

Dalis mūsų akcininkų ir toliau veikia mūsų ben-drame versle, dalis – pasitraukė. Kiti investavo asmenines lėšas į konkuruojančius verslus. Tačiau visi akcininkai buvo vienodai įstatymų nusta-tyta tvarka informuojami, o su jais visada buvo elgiamasi taip, kaip to reikalauja teisiniai nuosta-tai ir verslo etika. Man nežinomi jokie mokesčių slėpimo atvejai, o mūsų įmonių ir juos valdančių holdingų vadovai mano asmeniniu nurodymu vengė bet kokios veiklos, kurią būtų galima api-būdinti kaip mokesčių optimizavimą.

Pripažįstu klaidą – nemanėme, kad mūsų plėtra užsienyje bus įdomi Lietuvos visuomenei, ži-niasklaidai ir valdžios institucijoms. Lietuvoje veikiantys mūsų grupės verslai visuomet aktyviai bendravo su žiniasklaida, visuomene bei ben-druomenėmis ir visuomet teikė pilną informaciją. Tačiau mes nematėme reikalo informuoti apie veiklą, kurią vykdome kitose Europos valstybėse.

Aš esu veiklos, o ne viešųjų ryšių žmogus, beje, toks požiūris yra būdingas ir mūsų grupės įmonių vadovams.

Savų tikslų siekiantis smulkusis įmonių akcinin-kas Mindaugas Marcinkevičius tuo pasinaudojo pradėjęs beprecedentę mano, mano kolegų ir

grupės įmonių šmeižto kampaniją. Mindaugas Marcinkevičius gabaliukais teikia iki tol visuome-nės nežinotą informaciją ir, kartu su savo teisės konsultantais, melagingai aiškina normalią įmo-nių grupės veiklą.

Nei aš, nei mano kontroliuojamos įmonės neturi ko slėpti. Visuomenė turi teisę žinoti, kokia veikla užsiima didžiausia Lietuvos kapitalo kompanija. Todėl paprašiau advokatės Olgos Petroševičienės sudaryti laikiną mano kontroliuojamų įmonių grupės komandą, kuri galėtų atvirai pateikti visą visuomenę dominančią informaciją.

Šis dokumentas bei svetainė vpatvirai.lt – šios grupės darbo rezultatas. Pradžioje siekiame su-prantamai paaiškinti kaip pasikeitė „VP dešimtu-kas“ po 2009 metų, tada pristatome pagrindinius mūsų holdingus, didžiausias įmones ir pateikia-me pirmą kartą parengtą mūsų veiklos žemėlapį. Šį puslapį administruoja „Vilniaus prekybos“ valdyba, valdybos pirmininkė J. Bivainytė.

Tikiuosi, kad ši informacija jums bus įdomi ir naudinga.

Pagarbiai Nerijus Numavičius



Žvilgsnis iš vidaus Šios įžvalgos atspindi bendrus įmonių koordinacinės grupės narių įspūdžius.

2008 – 2009 metų žiemą Lietuvoje tvyrojo slogi atmosfera. Trejus metus „Baltijos tigru“ tituluota Lietuva buvo parblokšta, nusivylusi ir išsigandu-si. Sprogęs nekilnojamojo turto kainų burbulas labiausiai palietė paskolų prisiėmusią besiformuo-jančią vidurinę klasę, valstybės tarnautojus gąs-dino algų mažinimo iniciatyvos, besilaukiančias motinas – mažėjančios išmokos, o žiniasklaidą – dingusi PVM lengvata. Nauja vyriausybė iškart po rinkimų pradėjo kalbėti apie griežtą taupymą, o „naktine“ pramintos mokesčių reformos metu kone per naktį padidėjo dauguma vartojimo mokesčių. Ketverius metus sparčiai augusi Lietuvos ekonomi-ka krito laisvuoju pagreičiu, o rūstus naujojo šalies premjero veidas atspindėjo ir visos šalies nuotaiką.

Skirtingai nei 1999 metų Rusijos krizės metu tarptautinės naujienos taip pat nedžiugino: žemyn ritosi ir pasaulio ekonomikos variklis – JAV, o net ir paprastai atsargūs finansų analitikai rungtynia-vo skelbdami viena už kitą baisesnes pranašys-tes. Investicijų banko „Lehman Brothers“ griūtis glaudžiai susipynusioje tarptautinėje ekonomikoje sukėlė įvykių grandinę. Pasaulio ekonomikos žemėlapyje nuolat užsiliepsnodavo vis nauji

gaisro židiniai. Pradžioje žiniose mirgėjo anksčiau lietuviams negirdėtų finansinių institucijų vardai: „Bear Sterns“, „AIG“, Citigroup“, vėliau ištisi mies-tai, dar vėliau – šalys.

Kiekviena lietuvių šeima mėgino prisitaikyti – daugiau valgyti namie, rinktis pigesnius pro-duktus ar taupyti ryšio paslaugų sąskaita. Darbo skelbimai kone per dieną išnyko iš spaudos ir specializuotų portalų puslapių, o beveik visi didieji darbdaviai po ilgų pasitarimų su finansininkais pranešdavo apie atleidimus ar bent jau atlyginimų mažinimą. Dalis neigė artėjančią krizę – lietuvių 2008 metų Kalėdų stalas vis dar buvo labai turtin-gas – penkerius metus keitė penkeri liesi metai, ir tai jau kartojo ne tik tikintieji. Lietuviai vos penk-taisiais įstojimo į Europos Sąjungą (ES) metais buvo nublokšti kelerius metus atgal, ir visos apklausos rodė didžiulį žmonių nerimą dėl to, ar jie sugebės tiesiog išgyventi.

Didžiausią šalies verslo grupę sukūrusių dešimties vyrų tą žiemą nekankino tokie rūpesčiai. Nuo pat Nepriklausomybės pradžios jų statyta verslo im-perija buvo didžiausia Lietuvoje, o verslui skirtos bendros santaupos – milžiniškos. Tuo tarpu jų asmeniniai poreikiai buvo palyginti kuklūs. „Vil-niaus prekybos“ akcininkai, lyginant su tuometi-niu Lietuvos verslo elitu stengdavosi neišsišokti: juos sunku buvo rasti pozuojančius ant spalvingų žurnalų viršelių ar sutikti elito vakarėliuose. Net

legendomis apipintame Laurų gatvės kvartale, ku-riame gyveno daugelis „Vilniaus prekybos“ kūrėjų, jie statėsi ne egzotiškas auksu puoštas pilis, kaip kiti to meto nuvorišai, o erdvius, patogius, tačiau palyginti paprastus namus. Iš Panevėžio bei Šakių kilusios šeimos ir praturtėjusios išsaugojo ūkinin-ko mąstymą – būtent dėl to net ir didžiausi priešai pripažindavo, kad tai tikrai lietuviška verslo grupė: su visomis geromis ir blogomis to savybėmis.

Didžiausia dešimtuko aistra buvo ne su verslu ateinančios gėrybės (prabangūs laikrodžiai, ma-šinos, meno kūriniai ar garbė), bet pats verslas – galimybė kurti idėjas, jas įgyvendinti, konkuruoti ir laimėti. Kartu dirbę žmonės dažnai stebėdavosi: šie didžiulius turtus valdantys vyrai net po šešio-likos sėkmingų metų kasdien į darbą eidavo kaip į karą – su konkurentais ir su tiekėjais, su pirkėjais

ir su tikrintojais, su nuomotojais ir su nuominin-kais, o svarbiausia – vieni su kitais. Būtent tarpu-savio konkurencija neabejotinai buvo didžiausia grupės varomoji jėga: skirtingos stiprios asmeny-bės kūrė verslo planus, aršiai kritikavo vieni kitus,

Didžiausia dešimtuko aistra buvo ne su verslu ateinančios gėrybės, bet

pats verslas – galimybė kurti idėjas, jas įgyvendinti, konkuruoti ir laimėti.


tačiau prireikus pridėdavo petį ar traukdavo vieni kitus iš bėdų. Kada kiti kartu su „Vilniaus prekyba“ pradėję bendraamžiai pasiekdavo sėkmę, jie dažnai aptingdavo, o dešimtukas niekada nesustodavo, vos pabaigę vieną projektą, jie jau stverdavosi kito. Dramblys porceliano parduotuvėje

Tačiau tą žiemą VP dešimtuko susitikimai darėsi vis slogesni, o diskusijos – vis aršesnės. Žemyn laisvuoju pagreičiu riedantis vartojimas bei pakel-ti mokesčiai stipriai smogė istoriniam jų verslui – mažmeninei prekybai. Po vis dar gausių Kalė-dų parduotuvėse žmonių nebeliko: buvo aišku, kad spartaus ekonomikos augimo metu vykdyta plėtra neatsipirks taip greitai, o visas mažmeninės prekybos tinklas privalės spaustis.

Net ir tai buvo ne pati didžiausia grupės proble-ma. Susvyravo didžiulės ir nepaprastai sėkmingos investicijos energetikoje: tik tapęs energetikos ministru Arvydas Sekmokas iškart suabejojo, ar Lietuvai energetikoje reikia privataus kapitalo, o vis dažniau tarp kandidatų į Prezidentus minima ES komisarė Dalia Grybauskaitė dar gerokai iki rinkimų kampanijos pradžios nevienareikšmiškai pasisakė, kad „LEO LT“ turėtų būti sunaikintas, o energetikos sektorius – grįžti valstybei.

Žodis „oligarchas“, kuris Lietuvoje iki tol daž-niau vartotas apibūdinant ekscentriškus Rusijos verslininkus, tokius kaip Borisą Berezovskį ar Vladimirą Gusinskį, dabar vis dažniau buvo taikomas būtent šiems uždariems ir prie visuome-nės dėmesio nepratusiems žmonėms. Energetikos projektuose dalyvavęs Žilvinas Marcinkevičius, o vėliau ir visa grupė daugelio lūpose ilgainiui tapo kone keiksmažodžiais. Išsigandusios visuomenės nerimas ir pyktis vis dažniau krypo į „Vilniaus prekybą“ – nuo kvietimo boikotuoti iki naciona-lizuoti mažmeninės prekybos tinklą kviečiančių įstatymų projektų.

Vienas iš susitikimų buvo ypatingas. Nerijus Nu-mavičius, neginčytinas grupės lyderis ir didžiau-sias akcininkas, sušaukė visus į „Akropolį“ – didžiausią Lietuvos prekybos vietą, grupės galios simbolį ir centrą.

Sakoma, kad krizę ir neapibrėžtumą sunkiausia ištverti geriausią vaizduotę turintiems žmo-nėms: jie pernelyg gerai įsivaizduoja visas blogas galimybes. Michailo Chodorkovskio likimas yra pamoka net ir turtingiausiam postsovietinėje visuomenėje išaugusiam žmogui – valstybė vi-suomet laimi. O 2009 m. krizės išgąsdinta Lietuva kaip tik ir šaukėsi stipresnio ir tvirtesnio valsty-bės vaidmens.

Dieną prieš sušauktą susitikimą neišlaikė lakiausią vaizduotę ir gana didelę įtaką turėjusio akcininko nervai. Nors „Vilniaus prekyba“ tuo metu faktiškai nemokėdavo dividendų, jos akcininkų sąskaitose buvo susikaupusios iš ankstesnių projektų atė-jusios lėšos, skirtos naujoms investicijoms arba tiesiog – juodai dienai. Vyras pareiškė, kad pinigai yra jo, ir krizės metu jis pats jais pasirūpins geriau negu bendra įmonių grupė, o po audringo konflik-to jis juos ir pasiėmė. Sušaukęs susirinkimą Nerijus Numavičius papasakojo, kas atsitiko, ir pasiūlė vi-siems pasidalyti ilgus metus bendrai kauptas lėšas.

„Vilniaus prekyba“ niekada neturėjo akcininkų sutarties. Tačiau šešiolika metų kartu dirbę versli-ninkai turėjo bendrą požiūrį, kad verslas daromas tik bendrai. Po šio susitikimo visiems vyrams, vie-niems gabiausių verslininkų Lietuvoje, pasidarė aiškūs trys dalykai. Pirma, spaudimo metu akci-ninkų interesai išsiskiria. Rizikai didėjant stiprėja savisaugos instinktas. Krizės metu lyderis privalo prisiimti atsakomybę už visą bendrą verslą, tačiau jo daromi sprendimai nebėra visiems priimtini. Antra, patyrę verslininkai puikiai suprato, kad pasidalijus pinigus grupė niekada nebebus tokia, kaip buvusi. Nors ir gerus atlyginimus gavę ak-cininkai niekada nevaldė didelių lėšų, o dabar tai turėjo pasikeisti. Trečia, jau anksčiau buvo aišku, kad naujų investicijų Lietuvoje daugiau daryti nebegalima, jų bendrą verslą – „Vilniaus preky bą“ – reikia rengti plėtrai užsienyje.


Tai, ką jau tada suprato Nerijus Numavičius, vėliau kiti grupės akcininkai ne kartą tiesiai ir be užuolankų išgirdo iš aukščiausiųjų Lietuvos vado-vų: „Tapote mūsų šaliai per dideli. Jei plėsite savo verslą Lietuvoje toliau, neišvengiamai imsite elgtis kaip dramblys porceliano parduotuvėje. Tapote Lietuvai per dideli. Traukitės.“.

Žaidimas ties pražangos riba

Toks požiūris atsirado ne tuščioje vietoje ir ne iš karto. Į energetikos sektorių investavusi „Vilniaus prekyba“ ten elgėsi panašiai, kaip ir jai įprastoje mažmeninėje prekyboje: aktyviai, pasitikėdama savimi, o dažnai ir agresyviai. Krepšinyje toks žaidimas dažnai apibūdinamas kaip žaidimas ties pražangos riba – agresyviai besiginantis žaidėjas provokuoja priešininką daryti klaidas ir nuolat bando teisėjų kantrybę. Tokius žaidė-jus labai mėgsta savi sirgaliai, tačiau jų nekenčia priešininkų komandos: teisėjai juos nuolat stebi, o komentatoriai iki užkimimo ginčijasi – buvo čia pražanga ar ne.

Agresyvaus žaidėjo reputacija visada lydėjo „Vil-niaus prekybą“. Žmonės sirgo už didžiausią Lie-tuvos kompaniją tada, kai verslininkai žaisdavo jų komandoje, ir žiauriai nekęsdavo jiems ginant priešininko interesus. Amžiaus pradžioje prasi-dėjusį žygį į Latviją užgniaužusi kvapą stebėjo visa Lietuva ir tik „Maximai“ pavykus alkūnėmis prasibrauti į tuomet dar labai uždarą kaimyninės šalies rinką paskui juos atsekė ir įsitvirtino ir kiti Lietuvos verslininkai. Visuomenei nerimaujant dėl dažnai nusivylusių Lietuvos rinkėjų aktyvu-mo referendume dėl stojimo į ES, drąsus ir per vieną naktį įgyvendintas sprendimas už balsavi-mo lipdukus rinkėjus apdovanoti skalbimo milte-liais ar alumi buvo liaupsinamas tiek aukščiausių politikų, tiek žurnalistų ir politologų.

Kita vertus, visuomenė dažnai nekęsdavo „Vil-niaus prekybos“ akcininkų – tiekėjai skundėsi blogomis sąlygomis, „Maximos“, kaip ir kitų modernių prekybos tinklų darbuotojai skųsdavosi ilgomis darbo valandos, o po teisėtos, tačiau labai agresyvios mokesčių planavimo istorijos, prekybi-ninkai sugebėjo pažeminti net ir visą Seimą.

Tačiau versle visuomet konkuruojama su sau lygiais – greičiu, kokybe, išradingumu. Galų gale, net ir pati didžiausia verslo sėkmė visuomet ap-ribojama konkurencijos įstatymo, svetimą sėkmę greitai kopijuojančių konkurentų, visuomenės nuomonės ar į interesų grupių poreikius įsiklau-sančių valstybės tarnautojų.

Tuo tarpu politizuotas verslas kitoks – čia spren-dimus priima nuo vieno iki kito rinkiminio ciklo gyvenantys politikai. Galimybės pasiekti pergalę čia didžiulės, o apdovanojimas – milžiniškas: geriausių verslo metodų taikymas gali leisti per trumpą laiką uždirbti didžiulį pelną ir pelnyti klientų palankumą.

Blogiausia tai, kad priešininkai čia visiškai nely-giaverčiai – verslininkai gali pasitelkti geriausius teisininkus, finansininkus ir konsultantus, tuo tarpu viešasis sektorius turi remtis ne visuomet tinkamai apmokamų idealistų paslaugomis. Sė-kmė – akina, verslininkai yra pratę nuolat ieškoti spragų priešininko gynyboje, o „Vilniaus preky-ba“ tai visuomet sugebėjo daryti geriau už kitus.

Politizuotą verslą nuolat darančios verslo įmonės elgiasi kitaip – atsargiau, tyliau, nedemonstruo-ja jėgos, o greitą visuomenės palankumą mielai keičia į ilgalaikį stabilumą. Dirbant su valstybe vertinamos ne greitą rezultatą duodančios ino-vacijos, bet ilgalaikė interesų apsauga, tikslų čia siekiama ne staigiomis reklaminėmis akcijomis, o labai sudėtingomis kombinacijomis.

Kitaip tariant, geriausi Lietuvos krepšininkai pirmąsyk sėdo prie šachmatų lentos.

Buvo aišku, kad naujų investicijų Lietuvoje daugiau daryti nebegalima, jų bendrą verslą – „Vilniaus prekybą“ –

reikia rengti plėtrai užsienyje.


Sėkmingai pasibaigus „Vakarų skirstomųjų tinklų“ (VST) privatizacijai, jai vadovauti pradėjo naujausias taip vadinamojo VP dešimtuko narys Darius Nedzinskas, kuriam per palyginti trumpą laiką pavyko pasiekti fantastiškų finansinių rezul-tatų. Veikdama panašiomis rinkos sąlygomis VST sugebėjo uždirbti tiek pelno, kiek valstybinė Rytų skirstomųjų tinklų (RST) bendrovė – nuostolio. Tačiau čia „krautuvininkais“ praminta „Vilniaus

prekyba“ sustoti jau nebegalėjo – ji turėjo žygiuoti pirmyn. Vėliau į „LEO LT“ perkrikštyto „Trigalvio slibino“ idėja palyginti greitai tapo realybe. Tačiau visose pasakose net ir šiurpiausiems slibinams nukertamos galvos, ne išimtis buvo ir ši: po kelis metus trukusios dramos visuomenės nuomonė taip atsisuko prieš „Vilniaus prekybą“, kad šiai teko trauktis ne tik iš energetikos verslo, bet ir iš Lietuvos.

Greitai galvojantis ir puikiai mintis reiškiantis Žilvinas Marcinkevičius viešumoje tiesiog svaidė-si didelėmis idėjomis. Pažangi vadyba ir įmonių

Veikdama panašiomis rinkos sąlygomis VP valdomi VST sugebėjo uždirbti tiek pelno, kiek valstybinė

Rytų skirstomųjų tinklų (RST) bendrovė – nuostolio.


pertvarkymai tuo metu nebuvo politikų priori-tetų sąraše, tačiau Žilvinas turėjo didesnę idėją. Lietuva tuomet buvo išskirtinė valstybė – ilgai beprasmišką kovą su ES dėl Ignalinos atominės elektrinės išsaugojimo vaizdavę politikai įtikino lietuvius, kad atominė energetika reiškia pigesnę elektrą, ir naujos atominės elektrinės idėja buvo sutikta išskėstomis rankomis. Jai pritarė ir dau-guma politikų, tačiau sandorio pagrįstai bijojo kiti didieji verslininkai, kurių tikru lyderiu tapo Lietuvos verslo patriarchas Bronislovas Lubys, formavęs savo dešimtuką iš didžiausių Lietuvos verslininkų.

Didžiausio prekybos tinklo akcininkams, vado-vaujantiems nacionalinei energetikos kompanijai, iki visiško dominavimo šalies ekonomikoje būtų trūkę tik banko.

Tačiau kaip neretai nutinka, dažnai iš pažiūros nedidelis akmuo apverčia vežimą: prieš Žilviną Marcinkevičių stojo keista, besikeičiančius laikus atspindėjusi kompanija. Finansų analitikas, pilietinės visuomenės aktyvistai, keli žurnalistai bei tinklaraštininkai ir kartais iš Briuselio savo nuomonę pareiškianti eurokomisarė neatrodė kaip jėga, galinti sukelti bėdų „Vilniaus preky-bai“. Įpratus konkuruoti su sau lygiais, šią margą kompaniją atrodė nesunku ignoruoti, bet būtent jų indėlis per trumpą laiką pakeitė visuomenės nuo-monę. Pasibaigus 2008 metų Seimo rinkimams

„LEO LT“ rėmę politikai patyrė pralaimėjimą ir į valdžią atėjo griežtai įmonės atžvilgu nusiteikę verslininkai.

Dar prieš tai Nerijus Numavičius priėmė sprendi-mą – vėlimasis į politiką buvo didžiausia grupės iki tol padaryta klaida. Ž. Marcinkevičiaus vietą „NDX energijos“ vadovo kėdėje užėmė diploma-tiškasis Ignas Staškevičius. Skandalingiausias grupės etapas ėjo į pabaigą.

Nuo atominės energetikos į konservus

„Vilniaus prekybos“ akcininkai dažnai save viešai apibūdindavo kaip dviejų šeimų ir jų draugų vers-lą: trys broliai Numavičiai, trys Marcinkevičiai bei trys jų draugai: Ignas Staškevičius, Mindaugas Bagdonavičius ir Renatas Vaitkevičius, vėliau prie jų prisijungęs Darius Nedzinskas.

Didžiausias akcininkas ir neabejotinas dešimtuko lyderis visuomet buvo Nerijus Numavičius, tačiau akcijomis taip pat buvo dalintasi atsižvelgiant ir į akcininkų indėlį vystant bendrą verslą. Tarp ak-cininkų galiojo paprastas, tačiau labai efektyvus principas – nesusitvarkai su verslu, kas nors kitas gali geriau, tavęs labiau reikia kitoje veikloje? Sprendimai būdavo priimami akimirksniu.

Taip Igną Staškevičių „Maxima“ vadovo kėdėje pakeitė Gintaras Marcinkevičius, o šį – Mindau-

gas Bagdonavičius. Taip Žilviną Marcinkevičių „NDX energijos“ vadovo kėdėje pakeitė I. Staš-kevičius. Tačiau dingę iš vieno verslo akcininkai greitai keliaudavo kitur, kur vystydavo kitus grupės verslus.

Tačiau po lemtingo susitikimo viskas turėjo keis-tis – „Vilniaus prekybos“ struktūra turėjo tapti panašesne ne į didelę papildomais verslais apli-pusią mažmeninės prekybos įmonę, o į investicijų bendrovę. Mokesčiai nebuvo tokio perorientavimo tikslas, veiklos mokesčius visos įmonės moka ša-lyje, kurioje kuria vertę, o akcininkams išmokami dividendai niekada nebuvo labai dideli, palyginus su uždirbamu pelnu.

Rengiant „Vilniaus prekybą“ plėtrai užsieny-je svarbiausia tapo kitas – sukurti patogiausią teisinę formą būsimos kompanijos investicijoms ES. Anksčiau kaip keli dideli lietuviški holdingai valdyta „Vilniaus prekyba“ turėjo pasikeisti: tapti lankstesne, dinamiškesne, labiau išskaidyta ir labiau išsigryninusi veiklas.

„Vilniaus prekybos“ struktūra turėjo tapti panašesne ne į didelę

papildomais verslais aplipusią mažmeninės prekybos įmonę,

o į investicijų bendrovę.


Turtingiausia grupės įmonė „Vilniaus prekyba“ buvo reorganizuota net kelis kartus – nuo veiklą valdančios bendrovėse jos atskiriamos jos lėšos ir per kelis sandorius perkeliamos į Kiprą, Airiją ir Olandiją. Vėliau panašiai sukurti ir finansiniai holdingai Estijoje bei Liuksemburge. Šių holdingų pinigai vėliau naudoti įvairioms investicijoms – vertybinių popierių, nekilnojamojo turto ir verslų įsigijimui. Nors visa iš Lietuvos valdoma veikla – „Maxima grupė“, „Ermitažas“, „Eurovaistinės“, „Akropoliai“ ir frančizės įmonė – liko ir mokes-čius mokėjo Lietuvoje, tačiau į užsienį naujos struktūros pagalba buvo iškeliamos naujoms investicijoms reikalingos lėšos.

Įmonės buvo kuriamos net negalvojant apie viešu-mą – kompanija traukė savo investicijas iš Lietu-vos, o šimtų kompanijų pavadinimus galvojo ne rinkodaros ar viešųjų ryšių žmonės, bet teisinin-kai ir finansininkai. Finansiniais holdingais tapo įmonės „Sandėlių sistemos“, „Leksita“, „Akso“, ar egzotiškiau skambantys – „Agile“ ir „Carson“. Tačiau Lietuvos akcininkų kontroliuojamos įmo-nės tyliai vykdė projektus užsienio šalyse, apie kuriuos visuomenė žinojo arba iki šiol žino labai nedaug: grupė nematė didelės prasmės informuoti apie savo veiklas šalyje, kurioje jau ir taip veikė sėkmingi, gerai žinomos ir nuolat su visuomene bendraujančios kompanijos.

Egzotiškai skambantys Kipro, Maltos, Liuksem-burgo pavadinimai yra suprantami bet kurioms tokią investicijų veiklą vykdančioms bendrovėms. Pirma, šių nedidelių šalių ekonomikoje holdingo įmonių aptarnavimas BVP struktūroje sudaro tokią didelę dalį, kad įmones reguliuojantys įsta-tymai ten išlieka nepasikeitę nepriklausomai nuo vidaus politinių vėjų. Antra, kuriant milijonines investicijas valdančius holdingus labai svarbu rasti patyrusius ir teisę puikiai išmanančius jų vadovus, jiems talkinančius auditorius ir kitus konsultantus. Minėtose šalyse veikia ištisi holdin-gus aptarnaujančių specialistų klasteriai.

Lietuva sėkmingai pritraukia patikimų informa-cinių technologijų specialistų ieškančius verslą aptarnaujančius padalinius, o Kipras ar Liuk-semburgas yra verslo valdymo holdingų centrai. Investicijų įmonė visuomet turi būti pasirengusi įvairiems patikrinimams, dirbdama su net tai pačiai grupei priklausančiomis bendrovėmis ji privalo nuodugniai pagrįsti kiekvieną savo san-dorį. O tai, kad prireiks teisės, visiems jau buvo akivaizdu.

Per ilgus metus „Vilniaus prekybos“ akcininkai visada dirbo tik kartu, o kiekvienas uždirbtas litas buvo suvokiamas kaip bendras, kurį visi kartu nusprendę panaudos tolesnei verslo plėtrai. Dabar net ir patys smulkiausi akcininkai valdė dideles asmenines lėšas, kurias galėjo panaudoti


toms idėjoms, kurios jiems patiems, o ne visiems akcininkams atrodė pačios įdomiausios ir pers-pektyviausios. O jų interesai visuomet buvo gana skirtingi, pavyzdžiui, I. Staškevičius investavo į knygų leidybą ir knygyną, o N. Numavičius dalį laisvų lėšų panaudojo įsigydamas nedidelį parduotuvių tinklą „Sano“ Lenkijos Šiaurėje, kur neveikia visiems akcininkams priklausantis tinklas „Aldik Nova“.

Vieniems asmeniniai verslai sekėsi geriau, kitiems – blogiau. Įpratę tiesiogiai dalyvauti verslo kūrime vyrai ne visi vienodai save atrado naujoje „Vilniaus prekyboje“. Tik laiko klausimu tapo kada nepajudi-namu atrodžiusio medžio šakos pradės aižėti.

Pirmasis iš grupės pasitraukė vėliausiai prie jos prisijungęs Darius Nedzinskas – asmeniniai pini-gai krizės nustekentoje Lietuvoje jam pasirodė ge-resnis pasirinkimas nei likimas būti smulkiuoju. Renatas Vaitkevičius savo akcijas grupėje iškeitė į „Aibę“ – su pagrindiniu „Maxima“ verslu vis labiau besikirsti pradėjusį kooperatinių parduo-tuvių tinklą. Julius Numavičius perleido grupės akcijas ir išvyko į JAV vystyti asmeninio verslo. Vladas Numavičius liko grupės akcininku, tačiau, padovanojo dalį kitų grupės įmonių akcijų broliui. Be to, jis nusipirko kontrolinį „EVA grupės“ – investicijų valdymo įmonės – akcijų paketą, kurią prižiūri kaip stambusis akcininkas. Joje Nerijus Numavičius liko smulkiuoju akcininku.

Tačiau nei vienas pasitraukimas nebuvo ir, matyt, jau nebus toks spalvingas kaip Mindaugo Marcin-kevičiaus. Mindaugas ir po strategijos pasikeitimo vadovavo „Akropoliui“ – prekybos centrams, kuriuos jis pats ir padėjo sukurti. Išgirdę apie par-tnerio ir jo kolegos sulaikymą Vokietijoje kiti akci-ninkai puolė juo rūpintis, tačiau iš areštinės išėjęs ir grįžęs į Lietuvą jis buvo nekalbus. Po truputį pradėjo lįsti yla iš maišo – M. Marcinkevičius taip uoliai domėjosi kaip veikia žinomas Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas, kad apsauginiai jį įtarė planuojant vagystę ir perdavė vietos polici-jai. Pasirodo niekada pats tiesiogiai parduotuvių nevaldęs M. Marcinkevičius taip ruošėsi vėliau „Mart Inn“ pavadinimą gavusių parduotuvių tin-klo plėtrai Baltarusijoje. Rinkoje, į kurią tuo metu rengėsi žengti ir pati „Maxima“.

Po šio incidento palikęs „Akropolį“ jis toli nuo savo veiklos srities nenutolo: investavo į prekybos ir verslo centrus, o sulaukęs tinkamo momento pareiškė ir savo pretenzijas į „Akropolį“. Kartu su juo įmonę paliko ir vėliau bendram su broliu prekybos tinklui Baltarusijoje vadovavęs Gintaras Marcinkevičius.

Akcininkai taip pat rūpinosi kaip užtikrinti savo veiklos tęstinumą – prasidėjus Bronislovo Lubio paveldėtojų ginčams dėl koncerno „Achemos gru-pė“ akcijų, visa Lietuva akivaizdžiai pamatė, kas nutinka, kai pagrindinis akcininkas nepasirūpina

aiškiu akcijų padalijimu ir neužtikrina valdymo tęstinumo ir ateities. Nors pagrindinis akcininkas N. Numavičius savo mokesčius ir toliau moka Lietuvoje, sau priklausančias grupės įmonių ak-cijas iškėlė į stichtingus Olandijoje bei patikėjimo teise pasaulyje garsėjančius Kiurasao ir Bermudų jurisdikcijas, kurios leidžia atskirti finansinę ateitį užtikrinančius dividendus ir profesionalams patikėtą valdymą. Šiose šalyse savo turtą saugo turtingiausi pasaulio žmonės Warrenas Buffetas bei Bilas Gatesas.

Investicijos – ilgas procesas, o buvusi „Vilniaus prekybos“ grupė ir jos akcininkai bei vadovai – atsargus ir patyręs investuotojas, tačiau šiandien pirmąsyk pristatomas grupės veiklos profilis ir geografija per šešerius metus pasikeitė neatpa-žįstamai. Nuo „VP grupės“ atskirti pinigai buvo panaudoti įsigyjant dydžiu lietuviškai „Maximai“ prilygstantį ispanišką prekybos tinklą „Supersol“, kuriam dabar vadovauja lietuvis. Kita grupės įmonė valdo ir vysto nekilnojamojo turto projek-tus visoje Europoje. O turbūt pačio netikėčiausio lemties posūkio dėka, tiek daug kartų Lietuvoje viešai apkalbėtas „NDX energijos“ holdingas, sukurtas iš pinigų, kuriuos grupė atgavo už savo dalį panaikintame „LEO LT“, dabar valdo ilgai negendantį maistą gaminančias įmones Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje. Pa-prasčiau tariant, vietoje branduolinės energetikos investavome į konservus.


2014 metais per visą ekonomikos krizę „Maxima group” išvairavęs M. Bagdonavičius tapo holdingo kompanijos „Vilniaus prekyba” valdybos pirminin-ku. Taip iš tiesioginio vadovavimo verslui pasi-traukė paskutinis aktyvus akcininkas. 2008 – 2009 metų žiemą prasidėjusi grupės transformacija buvo baigta.

Grupė, kuri anksčiau buvo žinoma kaip Vilniaus prekyba

Akcininkų konfliktas, kaip ir Zolitudės tragedija užklupo mūsų grupę prastai pasiruošusią. Kaip ir šiurpi ir beprasmiška tragedija kaimyninėje šalyje, kurios žuvusiųjų šešėliai iki šiol persekioja visus mūsų valdomų prekybos turto vystytojų ar Latvijos „Maxima“ susirinkimus, taip ir dide-lio atgarsio sulaukęs akcininkų konfliktas tapo pamoka, kaip reikia būti atviram žmonėms ir bendruomenėms, nuolat kalbėtis ir nieko neslėpti. Galbūt šios pamokos dėka grupės įmonės suge-bėjo per trumpą laiką susitelkti, mes išdrįsome atsiverti bei leisti dažnai nemaloniai akinančiam žiniasklaidos spinduliui apšviesti net pačias toli-miausias mūsų kuriamų namų kertes.

Tačiau svarbiausia kita – konfliktas visų pirmiau-sia patiems akcininkams ir grupės darbuotojams labai aiškiai nubrėžė ribą tarp to lemtingo šalto vakaro prieš beveik šešerius metus ir dabartinės investicijų kompanijos. Juk M. Marcinkevičius

kova prieš dabartinę N. Numavičiaus, jo paties bei kitų akcininkų valdomą „Vilniaus prekybą“ jau yra kažkur matyta. Skambūs kaltinimai ir fantas-tiški pažadai, grasinimai atskleisti tik jam vienam žinomas paslaptis ir tyliai pakišinėjami kompro-matai, mėginimas į savo karą įtraukti kuo daugiau institucijų ir žmonių bei tuo pat metu paslapčia siunčiami signalai susitarti kuria déjà vu jausmą.

Tikrai taip – ir prieš akis norom nenorom iškyla keistas ir spalvingas „LEO LT“ kūrimo spektaklis. Taip ir pats Mindaugas Marcinkevičius su Vil-niaus meru grūmėsi dėl teisės plėsti „Akropolį“, panašiai jis teisino ir agresyvaus mokesčių plana-vimo metu nesumokėtą „Spindulio“ PVM, o „LEO LT“ istorijoje buvo tas, kuris ilgiausiai norėjo kariauti su valstybe.

Viešumoje iškilęs konfliktas nėra konfliktas tarp akcininkų. Tai net nėra konfliktas tarp savo repu-taciją, savo buvusį verslą ir net savo ateities verslo planus ant vienos kortos statančio M. Marcinkevi-čiaus ir tarp kuklios, tačiau dalykiškos advokatės

Olgos Petroševičienės, kuriai visa grupė ir pats didžiausias akcininkas suteikė galią kalbėti savo vardu. Tai konfliktas tarp verslo požiūrių – atsar-gaus ir menkesnę riziką vertinančio investuotojo ir visuomet alkano verslininko.

Šis konfliktas mums yra keistas, nes mūsų grupė gimė būtent tokių alkanų verslininkų dėka. Jų dvasia iki šiol gyvena grupės įmonėse: Nerijaus Numavičiaus kruopštumas ir įsigilinimas į kie-kvieną verslo proceso dalį dabar atgulė į akylai saugomus „Franmax“ valdomo „Maxima“ pre-kės ženklo franšizės verslo procesų aprašymus, Žilvino Marcinkevičiaus gebėjimas nuspėti ateitį persikėlė į nuoseklius verslo planavimo susirin-kimus, o Mindaugo Bagdonavičiaus nuožmumas derybose dabar nuolat taikomas šimtų grupės teisininkų ir prekybininkų. Tačiau net ir iki šiol grupėje aktyviai veikiantys akcininkai dabar jau yra kitokie: N. Numavičius, M. Bagdonavičius ir I. Staškevičius iki šiol dirba grupės įmonėse, tačiau dabar jie – aktyvūs investuotojai, skrupu-lingi valdybų nariai, savo investicijų skaidrumą ir stabilumą vertinantys gerokai labiau negu vienos akimirkos pergalę.

Tokio masto nemaloniam ir daug neigiamų emocijų keliančiam konfliktui gesinti senasis „VP dešimtukas“ būtų pasitelkęs išbandytus gin-klus – sukūręs versiją apie Rusijos įtaką siekiant užvaldyti didžiausią Lietuvos verslo grupę,

Didelio atgarsio sulaukęs akcininkų konfliktas tapo pamoka, kaip reikia būti atviram žmonėms

ir bendruomenėms, nuolat kalbėtis ir nieko neslėpti.


nuskambėjęs skambiais kaltinimais, mėginęs nukreipti visuomenės dėmesį kitais konfliktais ar paskelbęs visuotinę akciją „Maxima“ prekybos tinkle. Tačiau valdydami per milijardą eurų vertės mums patikėto akcininkų turto, mes nebeturi-me teisės meluoti, mes nebeturime teisės veltis į politiką ir net nebeturime teisės planuoti mokes-čių ar planuoti verslą neatsakingai. Kaip mums skausmingai parodė mūsų patirtis Latvijoje, kritęs pasitikėjimas gali ilgam sumažinti mūsų akci-ninkų investicijų vertę, o mes žinome, kad mūsų griežtieji akcininkai to tikrai neatleis. Visiškas atvirumas, aiški faktų kalba, skaidrus bendra-darbiavimas su Valstybine mokesčių inspekcija ir kitomis valstybės institucijomis bei griežta teisinė reputacijos gynyba yra vieninteliai tarptautinės investicijų valdymo bendrovės ginklai.

Grupė, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Vilniaus prekyba“, yra iš pagrindų pasikeitusi – nuobo-di, tačiau atsakinga. Bet kuri iš mūsų valdomų įmonių, ar tai reanimuojamas prekybos tinklas Ispanijoje, didžiausia Švedijos konservų gamin-toja, Estijos vaistinė ar vaikų tyrelių gamintoja Slovakijoje, turi vienodus tikslus – kurti vertę visuomenei ir akcininkams, mokėti mokesčius valstybei ir suteikti galimybes atsiskleisti mūsų darbuotojams.

Nėra lengva ištarti: „Mes klydome“. Dar sunkiau yra taip atsiverti visuomenei, kaip mes atsivėrėme per pastarąsias savaites, ir jau visai sunku atsisa-kyti įtakingos ir apsukrios įmonės statuso. Tačiau tokia yra didžiausios Lietuvos verslo grupės bran-da ir, matyt, ji sutampa su viso Lietuvos verslo branda.

Drąsi, tačiau atsakinga, greita, tačiau skaičiuojanti, mėgstanti konkurenciją, tačiau nebijanti skvarbaus visuomenės žvilgsnio. Grupė, anksčiau žinoma kaip „Vilniaus prekyba“, yra nebe tokia įdomi.

Tačiau mes manome, kad tai bus į naudą visiems – ir mūsų darbuotojams, ir spalvingiesiems mūsų akcininkams, ir Lietuvai.

Apie šio dokumento autoriusPradžioje didžiausiam „Vilniaus prekybos“ ir kitų susijusių įmonių investuotojui Nerijui Numa-vičiui, jo bei kitų akcininkų valdomoms grupės įmonėms buvo labai sudėtinga viešai atsakyti į smulkiojo grupės akcininko Mindaugo Marcinke-vičiaus paskleistą dezinformacijos laviną. Pirma, kaltinimams pasirodžius viešojoje erdvėje, jie buvo labai nekonkretūs. Grupės įmonės apkal-tintos beprecedentiniu nusikaltimu: 700 milijonų litų mokesčių vagyste, tačiau šis teiginys buvo grindžiamas tik asmenine Mindaugo Marcinke-vičiaus reputacija ir, įmonių grupės vertinimu, įprastines veiklos operacijas atspindinčiomis dia-gramomis. Grupei buvo labai sunku komentuoti šiuos teiginius, ir tik gavus papildomos informaci-jos, buvo galima bandyti į juos atsakyti. Antra, būdamas stambiausias „Vilniaus prekybos“ ir susijusių įmonių akcininkas, Nerijus Numavi-čius vis dėlto yra tik investuotojas, nedalyvauja šių įmonių valdyme ir neturi visos informacijos apie šių įmonių veiklą. Po visą Europos Sąjungą pasklidusių įmonių tarpusavio santykiai yra labai įvairūs – dalis jų dirba glaudžiai ir yra informuo-

Visiškas atvirumas, skaidrus bendradarbiavimas su valstybės institucijomis bei griežta teisinė

reputacijos gynyba yra vieninteliai tarptautinės investicijų valdymo

bendrovės ginklai.


tos apie viena kitos veiklą, o kitos apie viena kitos egzistavimą net ir nežino. Tai labai apsunkino galimybę operatyviai reaguoti į žiniasklaidoje pasirodančią informaciją. Trečia, Mindaugo Marcinkevičiaus kaltinimuose minimi sandoriai yra su gausybe skirtingų vals-tybių įstatymų, specializuotu holdingų ir įmo-nių reguliavimu bei plačią veiklą vykdančioms įmonėms būdingais verslo valdymo sprendimais. Labai dažnai į šiuos kaltinimus sunku atsakyti vienu sakiniu: panašiai būtų tuomet, jei aukš-tosios matematikos uždavinius reikėtų spręstis naudojant tik aritmetikos žinias. Todėl siekiant kuo išsamiau, suprantamiau ir atvi-riau informuoti žiniasklaidą, visuomenę, valsty-bės pareigūnus ir politikus, Nerijaus Numavičiaus atstovė Olga Petroševičienė subūrė koordinacinę grupę iš kaltinimuose minimų įmonių atstovų. Ši grupė per kone savaitę surinko, apibendrino visą informaciją bei įgaliojo viešai ją pateikti ir komen-tuoti Olgą Petroševičienę. Savo veiklas atskiros Nerijaus Numavičiaus ir kitų akcininkų valdomos įmonės ir toliau komen-tuoja pačios.

Apie valstybės vadovų vertinimusNerijus Numavičius supranta ir gerbia Preziden-tės bei kitų Lietuvos vadovų susirūpinimą. Norima priminti, kad po 2002 metų mokesčių su-sigrąžinimo istorijos „Vilniaus prekyba“ ir susiju-sios įmonės pažadėjo nedaryti agresyvių mokes-čių planavimo veiksmų ir savo pažado laikosi. Iškilus į viešumą viešai mestiems kaltinimams buvo ir toliau bus teikiama informacija visoms suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei tol, kol bus atstatytas akcininkų konflikto pakirstas Prezidentės bei kitų šalies vadovų pasitikėjimas. Be to, informacija bus teikiama iki tol, kol bus įrodyta, kad įmonių grupė ne tik nenuslėpė jokių mokesčių ir nevykdė agresyvaus mokesčių pla-navimo, tačiau ir neužsiminėjo mokesčių optimi-zavimu nei Lietuvoje, nei kitose šalyse, kuriose vykdo savo veiklą. Sąžiningas mokesčių mokėjimas Lietuvoje yra grupės įsipareigojimas šaliai, kurioje ir prasidėjo stulbinama jos sėkmė.

Apie akcininkų konfliktąNerijus Numavičius, Mindaugas Marcinkevičius ir kiti akcininkai kartu dirbo ilgus metus: kartu steigė įmones, kartu kaupė patirtį, kartu statė prekybos centrus ir prisidėjo prie Lietuvos verslo istorijos kūrimo.

Abipusė pagarba ir lojalumas buvo pagrindinė visų akcininkų sėkmės priežastis. Taigi, Nerijus Numavičius labai vertina Mindaugo Marcinkevi-čiaus indėlį, nors ir jų interesai išsiskyrė, linki jam kuo geriausios kloties.

Tačiau jis, kaip ir kiti grupės akcininkai bei ilgai kartu dirbusių įmonių vadovybė, negali paaiškin-ti prasidėjusios plataus masto melo, neapykantos, išgalvotų faktų ir bendram verslui kenkiančių kal-tinimų lavinos, kuria Mindaugas Marcinkevičius ir jo šeimos nariai užvertė Lietuvos žiniasklaidą, visuomenę ir politikus.

Grupės įmonės laikosi pozicijos, kad M. Mar-cinkevičius kenkia ne N. Numavičiui: jo teisinės pretenzijos yra lengvai atmetamos, o faktai – ne-sunkiai paneigiami. Tačiau šie kaltinimai kenkia grupės įmonėms: visų pirma į konfliktą įveltas geriausiai pasaulyje žinomas lietuviškas prekės ženklas „Maxima“, be to, paskleistas melas gali


pakenkti ir grupės planuojamiems įsigijimams Europos Sąjungos (ES) šalyse, kur nepriekaištinga reputacija yra ypač svarbi.

Tokio M. Marcinkevičiaus N. Numavičius, buvę jo kolegos ir bendražygiai nepažįsta. N. Numavičius savo veiksmais sugriovė taip vadinamą „VP dešimtuką“ ir pažeidė žodinę akcininkų sutartį. Jokios „VP dešimtuko“ akcininkų sutarties nebu-vo. Tačiau nuo pat vadinamojo „VP dešimtuko“ susiformavimo tarp akcininkų vyravo bendras požiūris – vystyti verslą tik kartu. Įvairiems verslo vystymo projektams vadovavo skirtingi akcininkai, tačiau sėkme, kaip ir nuostoliais, da-lintasi bendrai.

Pirmasis šias vertybes išdavė kaip tik M. Marcin-kevičius. 2009 m. verslininkas buvo sulaikytas Vokietijoje tyrinėjantis prekybos centrų veiklą. Paaiškėjo, kad įtartinai Vokietijos mažmeninės prekybos centruose besielgęs M. Marcinkevičius jau tuo metu rengėsi savo asmeninio prekybos tinklo Baltarusijoje plėtrai.

Atlikus vidinį tyrimą paaiškėjo, kad Mindaugas Marcinkevičius, vadovaudamas „Akropolio“ grupei, savo asmeniniais tikslais naudojosi su juo

dirbusiais „Akropolio“ grupės darbuotojais: su jų pagalba Olandijoje buvo įsteigta jam asmeniškai priklausanti įmonė „Glera BV“.

Vertinant ilgalaikį bendradarbiavimą ir bendras vertybes šis tyrimas nebuvo tęsiamas, tačiau M. Marcinkevičius iš karto paliko „Akropolio“ val-dybos pirmininko postą.

2015 m. pavasarį M. Marcinkevičiui viešai pareiš-kus, kad jam buvo žinoma apie mokesčių slėpimą, ir atsisakius pateikti tą patvirtinančius įrodymus, buvo atnaujintas tyrimas, ir šiuo metu aiškėja vis daugiau įtartinų aplinkybių dėl galimo žalos padarymo bendrovėms.

Apie asmeninio N. Numavičiaus verslo valdymą N. Numavičius savo turimo verslo dalį valdo per užsienio jurisdikcijas.

Prieš kelerius metus įvyko N. Numavičiaus asme-ninio turto valdymo pertvarka: Kiurasao saloje, buvusioje Olandijos kolonijoje, buvo įsteigtas finansinis holdingas Stichting Trivialis B.V. bei patikos fondai – trastai.

Netrukus Olandijoje įkurtas dar vienas holdin gas – METODIKA B.V., į kurį buvo perkeltos trijų, N. Numavičiaus 100% priklausiusių, įmo-nių PATRA HOLDINGS, UAB, WELLAS, UAB ir MAISTPREKYBA, UAB akcijos. Per šias įmones p. Numavičius netiesiogiai valdo didelę dalį UAB „Vilniaus prekyba“ ir UAB „NDX energija“.

2015 m. Bermuduose buvo įsteigta N. Numavi-čiaus bendrovė One Family Trust Company ir dar vieni patikos fondai. Čia buvo perkeltos N. Numavičiaus turėtos akcijos susijusių su UAB „Vilniaus prekyba“ įmonių: AGILE FINANCE S.A. (Liuksemburgas) (58,89%), EQUIPARK LIMITED (Kipras) (66,12%) bei FRANPARK LIMITED (Ki-pras) (66,12%).

AGILE FINANCE S.A. valdo mažmeninės pre-kybos tinklą „Supersol“ Ispanijoje, EQUIPARK LIMITED ir FRANPARK LIMITED valdo kitą turtą, pavyzdžiui, iš vadinamojo „VP dešimtuko“ supirktas smulkiųjų akcininkų akcijas.

N. Numavičius yra ir pagrindinis naudos gavėjas Kipro įmonėje Miglione Investments Limited, per dukterines įmones valdančioje maisto prekių parduotuvių tinklą „SANO“ Lenkijoje.

Vieną pagrindinių N. Numavičiaus holdingų METODIKA B.V. valdo Nyderlandų holdingas


Stebina tik tai, kad p. Marcinkevičius pasirinko tokius keistus aistros bylinėtis taikinius: „Leksi-ta“ nėra ir nebuvo suteikusi jokios kredito linijos bendrovei CARSON Sarl, lygiai kaip ir pastarajai FRANMAX, UAB pardavė tikrai ne KLARUS GROUP HOLDINGS OU, kurios vadovus jis ban-do psichologiškai spausti ieškiniais.

Toks p. Marcinkevičiaus elgesys, atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, buvo lauktas ir tikėtinas, todėl belieka pastebėti, kad jo kaltinimai teisiškai neraštingi ir sužlugs bet kuriame teisme.

Pabrėžiama, kad UAB „Vilniaus prekyba“ ir su-sijusios įmonės visada veikia ir veiks visų akci-ninkų labui, o sandoriai tarp įmonių buvo ir bus sudaromi tiktai rinkos sąlygomis.

Grupė žiniasklaidai ir atsakingoms institucijoms pateikusi atitinkamus dokumentus bei faktus, jau įrodė, kad niekuomet neslėpė mokesčių ir gera-noriškai bendradarbiavo su Valstybine mokesčių inspekcija. Šį bendradarbiavimą grupė tęs ir ateityje.

Stichting Trivialis B.V. kartu su Kiurasao patikos fondais. Stichting Trivialis B.V. priklauso A klasės akcijos, suteikiančios valdymo teises, o Kiurasao patikos fondams priklauso B klasės akcijos, sutei-kiančios teisę gauti dividendus.

Tokia teisinė forma leidžia apsaugoti verslą, nes atskiria bendrovių valdymą nuo naudos gavimo. Pavyzdžiui, JAV toks sprendimas pasirenkamas tada, kai žmogus, siekdamas išvengti interesų konflikto, perduoda savo akcijas patikėtojui, val-dančiam turtą jo ir jo šeimos naudai.

Galimybės Lietuvoje steigti trastus nėra – to nenu-mato mūsų šalies įstatymai. Trastai apskritai yra anglosaksiškos teisės produktas, ES juos galima sutikti nebent Kipre, Maltoje, bet net ir šios šalys dar nėra pasiekusios tokio įstatymų leidybos, teisinės praktikos lygio, kaip, pavyzdžiui, Ber-mudai. Čia savo bendroves ar trastus yra įsteigę tokie investuotojai kaip Warrenas Buffetas, Billas Gatesas ir kiti.

Toks turto perkėlimas buvo vykdomas įvertinus verslo rizikas ir pasirinktas toks sprendimas, kuris leidžia užtikrinti verslo tęstinumą bei N. Numavičiaus šeimos finansinį saugumą.

Svarbu pabrėžti, kad apie N. Numavičiaus asme-ninio verslo valdymo pertvarką iš anksto buvo informuota Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Inspekcija pateikė išaiškinimą, jog net ir perleidus asmeninį turtą minėtiems fondams, N. Numavi-čius išliko mokesčių mokėtoju Lietuvoje. Todėl net ir iš fondų valdomo turto gavęs dividendus ar bet kokias kitas pajamas, jas privalėtų deklaruoti ir sumokėti visus mokesčius. Šio VMI išaiškinimo N. Numavičius nuosekliai ir laikosi.

Apie akcininkų santykių aiškinimąsi teismuose N. Numavičius, buvę ir esami grupės įmonių Estijoje valdybos nariai, valdydami turtą veikė neatsakingai, todėl teismo keliu privalo kom-pensuoti nuostolius dėl galimai iššvaistyto turto. Mindaugo Marcinkevičiaus kreipimasis į teismą yra klasikinis į aklavietę save įvariusio akcininko atvejis.

Pirma, buvo sukeltas didžiulis triukšmas žinias-klaidoje, antra, buvo apeliuojama į valstybės ins-titucijas, o dabar seka trečias žingsnis – ieškinių teismuose lavina.


Apie „Spindulio“ istoriją Viena iš dažniausiai cituojamų istorijų VP grupės agresyvaus požiūrio į mokesčių planavimą kon-tekste, yra, be abejonės, vadinamoji „Spindulio“ istorija, kuri įvyko prieš daugiau ne dešimtmetį.

Dabartinė grupės vadovybė sprendimą atlikti šią teisėtą, tačiau moraliai abejotiną operaciją vertina griežtai neigiamai. Ši skambi ir įžūli operacija neatnešė mums jokios naudos, tačiau grupei ir jos akcininkams padarė daug žalos. Ji yra tiek mate-riali, tiek nemateriali.

Pirmiausia, norėdamas padėti „Spinduliui“ susi-gražinti PVM tuometinis „VP Market“ sumokėjo 24 milijonus litų baudų, kurių jis iš „Spindulio“ neatsiėmė. Visi 76 milijonai atiteko labdaros ir paramos fondui, iš kurių 11,4 milijonai iškart kaip pelno mokestis buvo pervestas valstybei.

Antra, „Optimalios investicijos“ perleidimas ir neliečiamojo kapitalo suformavimas neatnešė tie-sioginės naudos grupės įmonėms: iš „Vestodijos“ grupės įmonės skolinosi rinkos sąlygomis, o jos uždirbtą pelną ir dalį atgauto PVM fondas išdali-no labdarai.

Nuo 2008 metų „Vestodija“ absoliučią daugumą neliečiamojo fondo lėšų investavo į su „Vilniaus prekyba“ ir kitų grupės akcininkų bendrai valdo-momis įmonėmis ar kitais jų verslais nesusijusius projektus. Tačiau atsakomybė už investicinę fondo įmonių veiklą ir toliau tenka įmonės dalininkams.

Trečia, ir svarbiausia – „Spindulio“ istorijos mestas nepasitikėjimo šešėlis iki šiol persekioja ir, matyt, toliau persekios mus visoje mūsų veikloje.

Taip elgtis mums tikrai nederėjo ir naudodamiesi proga Nerijus Numavičius ir „Vilniaus prekyba“ dėl to nori atsiprašyti Lietuvos, jos visuomenės, Valstybinės Mokesčių inspekcijos ir neįgaliųjų organizacijų.

Vienintelis mūsų pasiteisinimas tai, kad pinigai niekur nedingo, o 16,5 milijonų litų buvo išdalyti išties prasmingai paramai – padėjome rengtis Lietuvos olimpiečiams, rėmėme kultūrinius rengi-nius, vaikų ugdymo įstaigas, neįgaliuosius.

Grupė nieko nedaro, kad pertvarkytų fondo veiklą

Netiesa.

Išties suprasdami ir nebėgdami nuo atsakomybės už šią istoriją fondo dalininkai šių metų pradžioje užsibrėžė du tikslus.

Pirma, nors aritmetiškai skaičiuojant pinigų nepraradome, „Vestodijos“ investicinė veikla nuo 2012 nebuvo sėkminga ir pelno uždirbta nebuvo. Mūsų artimiausias tikslas – atstatyti fondo val-domo kapitalo vertę ir uždirbti daugiau pinigų, kuriuos galėtume skirti labdarai.

Antra, jau nuo šių metų pradžios fonde vyks-ta diskusijos dėl to, kad fondas galėtų daugiau dėmesio skirti ne sporto rėmimui, bet įvairiems „meškerės, o ne žuvies“ principu veikiantiems projektams mokslo, švietimo ir socialiai pažeistų grupių integracijos srityse.

Dar kartą norėjome pabrėžti – pinigų jokia forma išsiimti ar kitaip gauti naudos negalime ir nesiren-giame. Fondo dalininkai siekia efektyviai valdyti fondo valdomą kapitalą ir gautą naudą grąžinti visuomenei.

Nerijus Numavičius: „Labdaros fondo „Spindulys“ PVM

susigrąžinimo istorija – vienas skaudžiausių įmonių grupės puslapių.

Taip elgtis mums nederėjo, todėl tiek aš, tiek ir „Vilniaus prekyba“ norime atsiprašyti Lietuvos, jos

visuomenės, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir neįgaliųjų organizacijų.“


„VP Market“ susižėrė iš šios istorijos 76 mln. litų.

Tai tik dalis faktų.

Pats „Spindulio“ (dab. „Vilties spindulys“) lab-daros fondas 2002 m. jokių pinigų, susijusių su garsiai nuskambėjusiais įvykiais negavo. Pinigus gavo „Spindulio“ įsigyta įmonė „Optimali investi-cija“, kuri 2004 m. buvo pervadinta į „Vestodiją“.

Siekiant išsamiau atsakyti į pateiktą klausimą, norėtume plačiau atskleisti 2002 metų įvykius. Pirmiausia, tuometiniai „VP Market“ akcininkai „Optimalios investicijos“ akcijas pardavė „Spin-dulio“ fondui.

2002 metais „Optimali investicija“ buvo plačią veiklą vykdžiusi nekilnojamojo turto valdymo įmonė, kurios turimus prekybinius plotus nuo-mojosi „VP Market“ valdomos parduotuvės. Po to, kai „Spindulys“ įsigijo „Optimalią investiciją“, pastaroji savo valdytas parduotuves už rinkos kainą pardavė „VP Market“. Šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas, priskaičiavus PVM.

Viešas skandalas kilo tada, kai „VP Market“ pabandė pirkimo PVM, kurį turėjo sumokėti „Optimaliai investicijai“, susigrąžinti iš biudžeto. Tuo metu galiojusi PVM įstatymo lengvata leido neįgaliųjų fondams priklausiusioms įmonėms

į biudžetą nemokėti pardavimo PVM. Todėl „Optimali investicija“ ir galėjo pasinaudoti visų šių operacijų nauda, tai yra jai turėjo atitekti visas „VP Market“ susigrąžintas PVM.

Po įvairių tyrimų ir patikrinimų „VP Market“ sumokėjo apie 24 mln. Lt baudą, o 76 mln. „VP Market“ buvo sugrąžinti. Šie sugrąžinti pinigai „VP Market“ nepriklausė, kaip jau minėta, jie ir buvo sumokėti „Optimaliai investicijai“.

Taigi 76 mln. Lt gavo „Optimali investicija“, kurios akcijas valdė neįgaliųjų fondas „Spindulys“. Šio fondo dalininkėmis 2002 metais buvo akcinin-kų žmonos, kurias vėliau pakeitė ir dabartiniais fondo dalininkais tapo „Vilniaus prekyba“ bei didžiausias grupės įmonių akcininkas Nerijus Numavičius. Taip buvo padaryta todėl, kad visuo-menės akyse šis fondas visą laiką buvo siejamas su „VP Market“ – dabartine „Vilniaus prekybos“ grupe. Todėl žengus pirmus žingsnius skaidrė-jimo link ir buvo nuspręsta, kad už fondo veiklą atsakomybę turi prisiimti „Vilniaus prekyba“ ir pagrindinis jos akcininkas.

Gauti pinigai buvo panaudoti taip: pirmiausia, nuo šių gautų pinigų į biudžetą buvo sumokėtas pelno mokestis – 11,4 mln. Lt. Likusią pinigų sumą „Vestodija“ pirmaisiais veiklos metais rin-kos sąlygomis skolino „VP market“ bei „Vilniaus prekybai“ ir iš šių paskolų uždirbdavo palūkanas.

Tiek uždirbti pinigai, tiek dalis pačios „Vestodi-jos“ gauto PVM buvo pervedami akcininkui – „Spindulio“ fondui.

2008 metais, bręstant sprendimui skaidrinti ir reorganizuoti įmonių grupės veiklą, fondo dalininkai nusprendė vengti bet kokių sąsajų su tuometine „Vilniaus prekybos“ grupe ir sukūrė nuo grupės nepriklausomą „Vestodijos“ investi-cijų valdymo strategiją. Iš pradžių lėšos buvo in-vestuojamos į Vyriausybių vertybinius popierius (VVP), vėliau ši strategija buvo pakeista ir pinigai buvo investuoti į nekilnojamąjį turtą valdančių įmonių akcijas („AEP CAPITAL BV“ bei per ją į „OLAND PROJEKTY“ ir „BMM PROJEKTY“). Per „AEP CAPITAL BV” bei per šios dukterines įmones yra investavusi į nekilnojamąjį turtą Bal-tarusijoje. Pabrėžiame, kad Baltarusijoje neveikia pagrindiniai grupės įmonių verslai ir minėti ne-kilnojamojo turto objektai yra išnuomoti su grupe nesusijusioms bendrovėms.

Taigi, šiuo metu „Vestodijos“ valdomas nekilnoja-mojo turto įmonės nėra niekaip susijusios su kita grupės įmonių veikla.

2015 m. „Vestodija“ dar įsigijo „GVP investment“ – bendrovę, kurioje pradėtas kurti nekilnojamo turto projektų vystymo verslas.


„Vestodijos“ uždirbtas pelnas bei „Vestodijos“ gauto PVM dalis buvo pervedama fondui – „Vilties spinduliui“, kuris visas šias lėšas skyrė paramai ir labdarai bei fondo išlaikymui. Nuo 2002 m. iki 2014 m. išdalinta virš 16,5 mln. Litų. Pagrindiniais jos gavėjai – Lietuvos Tautinis Olim-pinis komitetas (apie 6,6 mln. litų), kitos sportinės iniciatyvos (apie 7,1 mln. litų), kultūrinių rengi-nių, neįgaliųjų, vaikų lavinimo organizacijos (apie 2,8 mln. litų).

Nuo 2013 m. įsigaliojus naujoms LR labdaros ir paramos fondų įstatymo nuostatoms buvo nu-spręsta investicijas į „Vestodija“ traktuoti kaip „Vilties spindulio“ neliečiamąjį kapitalą, kurio uždirbtas pelnas ir toliau bus pervedamas fon-dui jo funkcijų vykdymui – labdaros ir paramos teikimui.

Norėtumėme pabrėžti, kad nors fondo dalininkai yra „Vilniaus prekyba“ bei pats Nerijus Numavi-čius, tačiau pagal įstatymus jokio pelno ar išmokų iš šio fondo kita forma dalininkai gauti negali, negavo ir negaus. Tai labai aiškiai reglamentuota fondo įstatuose, kurie visiškai atitinka LR labda-ros ir paramos įstatymo nuostatas. Net nuspren-dus fondą likviduoti, visas jo turtas (šiuo metu vertinamas maždaug 48 mln. litų) atitektų ne dalininkams, o kitai labdaros ar paramos organi-zacijai, kuri šį turtą galėtų naudoti tik labdaros ir paramos tikslais.

Lygiai taip pat, reikia akcentuoti, kad „Vestodija“ bei jos dukterinės įmonės savo veikoje nesinaudo-ja jokiomis lengvatomis. Jos apskaičiuoja mokes-čius ir juos moka tokia pat tvarka, kaip ir kitos tokias pačias veiklas vykdančios įmonės.

Per daugiau nei 12 metų paramai panaudota tik menka fonde sukauptų lėšų.

Netiesa.

Kaip jau minėjome, per 12 metų labdarai ir paramai buvo skirta apie 16,5 mln. litų. Pagal LR paramos ir labdaros fondų įstatymą veikiantis „Vilties spindulys“ valdo „Vestodijos“ akcijas, o iš šios įmonės gaunamas pelnas ir yra naudojamas labdaros ir paramos tikslais.

Norėtumėme pažymėti, kad analogišku būdu yra finansuojami ir kiti garsūs tarptautiniai labdaros fondai.

Apie mokesčių planavimąDėl savo dydžio ir svarbos Nerijaus Numavičiaus bei kitų „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkų valdomos įmonės yra nuolatiniame mokesčių inspektorių akiratyje. Vien per pastaruosius aš-tuoniolika mėnesių Valstybinės mokesčių inspek-cijos (VMI) inicijuoti tyrimai vyko beveik visose pagrindinėse grupės įmonėse.

Tačiau privalu pabrėžti, kad grupės įmonės mokesčių nevengė, nevengia ir nesirengia to daryti ateityje.

N. Numavičiaus ir kitų grupės akcininkų valdomos įmonės nuolat atgaline data sudaro susitarimus su mokesčių inspekcija, tokiu būdu nuslėpdamos šimtus milijonų mokesčių.

Netiesa.

Priešingai nei teigia p. Marcinkevičius, N. Nu-mavičiui nėra žinomas nei vienas atvejis, kad bet kuri grupės įmonė būtų sudariusi susitarimą su mokesčių inspektoriais.

Žinoma, akcininkų valdomos įmonės, kaip ir dauguma kitų Lietuvos bendrovių, nuolat bendra-darbiaudamos su VMI, teikia bei gauna įvairius paklausimus ir privalomuosius išaiškinimus.


VMI visiems „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkams priskaičiavo beveik 2 mln. eurų baudų ir delspinigių.

Netiesa.

Vienintelis asmeninis didžiausio „Vilniaus preky-bos“ grupės akcininko N. Numavičiaus susitari-mas su VMI įvyko praėjusiais metais, išsiskyrus mokesčių inspektorių ir verslininko požiūriui į jo gautų pajamų apmokestinimą. Abejoms pusėms laikantis savo nuomonių buvo pasinaudota ES rekomenduojama praktika sudaryti susitarimą. Deja, dėl prisiimtų konfidencialumo įsipareigo-jimų negalima atskleisti šio susitarimo detalių, tačiau susitarime minimos sumos yra šimtus kar-tų mažesnės, nei p. Marcinkevičiaus viešai mesti kaltinimai.

N. Numavičiaus sprendimas neiti į teismą dėl šio nuomonių išsiskyrimo taip pat susijęs ne tik su palyginti nedideliu mokesčių sumos dydžiu, bet ir su prieš keliolika metų duotu pažadu vengti nesutarimų su Valstybine mokesčių inspekcija.

Apie pasiektus susitarimus ar teisminius ginčus su kitais akcininkais mes nežinome ir nesame įgalioti komentuoti.

Apie 2008 – 2009 m. vykdytą įmoniųreorganizavimąNerijaus Numavičiaus ir kitų akcininkų valdo-ma įmonių grupė padarė didelę klaidą – niekada nepasakojo apie užsienio šalyse vykdytą verslo plėtrą Lietuvos visuomenei. Savų tikslų siekiantis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius tuo nau-dojasi ir visiškai legalius bei tarptautine praktika paremtus verslo plėtros veiksmus pateikia kaip mokesčių planavimo ar slėpimo „schemas“.

2008 metais prasidėję verslo pokyčiai atspindi svarbų posūkį Nerijaus Numavičiaus ir kitų akci-ninkų valdomos grupės strategijoje. Tada tuome-tės „Vilniaus prekybos” akcininkai galutinai apsi-sprendė didžiausią savo investicijų dalį nukreipti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Plėtrai vykdyti buvo pasirinkti keli aktyvūs akcininkai: Žilvinas ir Gintaras Marcinkevičiai bei Julius Numavičius.

Plėtrai vykdyti pasirinktos valstybės, kuriose yra labai stabili teisinė aplinka ir labai patogi infras-truktūra: galimybė nesunkiai rasti kvalifikuotų darbuotojų, (pvz. teisininkų, apskaitininkų, finansų analitikų), holdingams reikiamų paslaugų

tiekėjų (auditorių, verslo valdymo specialistų ir verslo konsultantų), holdingams pritaikytų patal-pų ir pan.).

Lietuvoje užsienio kompanijų IT paslaugų centrai kuriasi dėl galimybės nesunkiai rasti kvalifikuotų programuotojų ir verslą aptarnaujančių padalinių darbuotojų.

Lygiai dėl tos pačios priežasties holdingai kuriami tam tikrose šalyse – Olandijoje, Kipre, Liuksem-burge, Maltoje ir kitur. Būtent iš šių šalių savo verslą valdo daugybė garsių pasaulio bendrovių.

Pinigų skolinimo įmonės yra ne Lietuvoje, o užsienyje. Taip vengiama mokėti mokesčius.

Šiuo metu įvairioms grupės įmonėms skolinančios bendrovės veikia Kipre, Liuksemburge, Airijoje, Olandijoje ir Estijoje.

Per Iąjį ir IIąjį grupės plėtros į kitas ES valstybes etapus, taip pat vykdant tolesnes grupės įmonių reorganizacijas, įgyvendintas strateginis sprendi-mas dalį kapitalo perkelti į kitas valstybes ir pra-dėti naujas investicijas bei įsigijimus už Lietuvos ribų. Natūralu, kad į minėtas jurisdikcijas perkel-tas kapitalas negalėjo būti akimirksniu paverstas naujais verslais – tai užtrunka ne vienerius metus. Kita vertus, būtų buvę neatsakinga net ir laikinai


Pirmasis „Vilniaus prekybos“ ekspansijos Europos Sąjungoje (ES) etapas (2008.12.22 – 2009.12.01)

NerijusNumavičius

ŽilvinasMarcinkevičius

MindaugasMarcinkevičius

IgnasStaškevičius

GintarasMarcinkevičius

MindaugasBagdonavičius

JuliusNumavičius

RenatasVaitkevičius

VladasNumavičius

DariusNedzinskas

10 akcininkų

NerijusNumavičius



IgnasStaškevičius



JuliusNumavičius


VladasNumavičius

DariusNedzinskas

10 akcininkų

UAB „Gres“ (Lietuva)(Investicijos į VVP;

piniginės lėšos,indėliai)

UAB „Agro Holding“(Lietuva)

(Investicijos į VVP;piniginės lėšos,

indėliai)

UAB „JJT“ (Lietuva)(Investicijos į VVP;


Agile Investment Limited

TAF Asset 11 B.V.

Equipark Limited

KIPRAS

Franpark Limited

KIPRAS

AIRIJA

NYDERLANDAI

UAB „Vilniaus prekyba“ (Lietuva)Dabartinis pavadinimas UAB „Leksita“

UAB „Akso“ (Lietuva)(Investicijos į VVP;


MAXIMA GRUPĖ, UAB(Lietuva)

AKROPOLIS GRUPĖ, UAB(Lietuva)

EUROAPOTHECA, UAB(Lietuva)

Dukterinės įmonės Dukterinės įmonės Dukterinės įmonės

100%

100%

100%

UAB „Entrita“(Lietuva)

(Investicijos į VVP;piniginės lėšos,

indėliai)

2009.05.11Atskyrimas


2009.12.01Prijungimas





neinvestuotą kapitalą laikyti „užrakintą“ – dalį to-kio kapitalo nuspręsta skolinti grupės viduje, jau esamiems verslams finansuoti ir grupės įmonių poreikiams užtikrinti skrupulingai laikantis atsa-kingo skolinimo principų – visos paskolų sąlygos (t.y., ne tik palūkanų norma, paskolos suma ar jos terminas) privalo griežtai atitikti rinkos sąlygas, būti pagrįstos ekonomine, verslo logika, taip pat atitikti taikomus vietos teisės reikalavimus. Tai – kone svarbiausia skolinančių ir besiskolinančių įmonių vadovybių užduotis.

Svarbesniais atvejais prieš sudarant finansavimo sandorius konsultuotasi su pasaulyje pripažintais ekspertais ir parengtos išsamios finansavimo sąlygų analizės bei jų pagrindimas, apie tokius sandorius pranešta atitinkamų valstybių atsakin-goms mokesčių priežiūros institucijoms ir gauti patvirtinimai apie sandorių atitikimą rinkos sąlygoms ir vietos įstatymų reikalavimams (pvz., Megafin S.a r.l., AGILE FINANCE S.A.). Grupėje nuosekliai laikomasi požiūrio, kad bet kurioje šalyje būtina puoselėti skaidrumą bendradar-biaujant su visomis valstybės institucijomis (visų pirma, su mokesčių inspekcijomis).

Be abejo, skirtingos ES valstybės pasižymi skirtinga konkurencine ir reguliavimo aplinka. Pvz., Liuksemburge išplėtota finansavimo veikla užsiimančių bendrovių infrastruktūra, čia veikia

ne vienas tarptautinis bankas, šalis pasižymi reguliavimo tvarumu, Estijoje minėtos paslaugos gal ir nėra taip išplėtotos, tačiau ji labai patraukli dėl savo makroekonominės drausmės ir šalies finansinės sistemos tvarumo.

Tarp mūsų grupės įmonių galioja tarpusavio sko-linimo(si) principai, kurie užtikrina, kad jeigu dėl bet kokių priežasčių atsitiktų taip, kad finansavi-mo sandorių sąlygos būtų nustatytos netiksliai ar neišsamiai (nors įmonių vadovai nuolat deda pa-stangas, kad skolinimas(is) vyktų tik rinkos sąly-gomis), grupėje turi būti pritaikomi mechanizmai kuo greičiau atstatantys tokias rinkos sąlygas taip, kad nei viena grupės įmonė kitų grupės įmonių sąskaita nepagrįstai nepralobtų ar atvirkščiai – nenuskurstų. Tai – pamatinis skolinimo grupės viduje principas, reiškiantis, kad santykiuose tarp įvairių grupės įmonių nėra vietos nesąžiningumui ar neskaidrumui.

Iš Lietuvos per fiktyvias įmones nuo 2009 metų buvo pumpuojamos didžiulės „Vilniaus prekybos“ pinigų sumos.

2008 metais prasidėjęs „Vilniaus prekybos“ gru-pės plėtrai skirtas finansavimo formavimas vyko keliais etapais. Pirmiausia, 2008 m. gruodį, nuo turtingiausios grupės bendrovės „Vilniaus preky-ba” buvo atskirta bendrovė „Akso“, naujai įkurtai

bendrovei perduodant dideles pinigines lėšas ir vertybinius popierius. Savo ruožtu, nuo „Akso” buvo atskirtos įmonės „Gres”, „Agro Holding”, „JJT” ir „Entrita”. Šios įmonės buvo sujungtos su Kipre, Olandijoje ir Airijoje naujai įkurtomis įmonėmis.

Labai svarbu tai, kad aptariamomis reorganizaci-jomis Lietuvoje vykdyti verslai į užsienį nebuvo perkelti – į ES valstybes perkeltas tik naujoms investicijoms skirtas kapitalas. Prie naujai įkurtų įmonių valdymo vairo stojo specialistai.

Šios reorganizacijos buvo vykdoma pagal LR Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio, 2 dalies 1 punktą bei 8 punktą.

Taip, visų akcininkų vieningu sprendimu buvo suformuoti keturi holdingai (įmonės, valdančios kitų įmonių akcijas), kurie turėjo būti ir buvo naudojami plėtrai įvairiose Europos šalyse. Akci-ninkų pasiskirstymas visose šiose įmonėse išliko toks pats, kaip ir iki tol buvęs „Vilniaus prekybos“ įmonėse.

Kai kurios iš minėtų naujų įmonių jau yra atliku-sios ir šiuo metu valdo strategines investicijas ES valstybėse – pvz., įmonės „Gres” kapitalo pagrin-du sukurta įmonė Liuksemburge 2012 m. įsigijo mažmeninės prekybos tinklą Ispanijoje.


Antrasis „Vilniaus prekybos“ ekspansijos Europos Są jungoje (ES) etapas (2009.06.30 – 2010.06.30)

NerijusNumavičius



IgnasStaškevičius




VladasNumavičius

8 akcininkai

NerijusNumavičius



IgnasStaškevičius




VladasNumavičius

DariusNedzinskas

9 akcininkai

UAB „JJN“(Lietuva)

Dabar UAB „M.M.M. projektai“

UAB „Sandeliųsistemos“(Lietuva)

UAB „Klarus“(Lietuva)

UAB „Genira“(Lietuva)

UAB „Vilniaus prekyba“ (Lietuva)Dabartinis pavadinimas UAB „Leksita“


EUROAPOTHECA, UAB(Lietuva)

Dukterinės įmonės Dukterinės įmonės

100%

100%

ESTIJA

Klarus Group Holdings OÜ

ESTIJA

Genira Group Holdings OÜ

2010.06.14 Darius Nedzinskaspardavė turėtas įmonių akcijas




2009.12.29Perkėlimas

AKROPOLIS GRUPĖ, UAB(Lietuva)

Dukterinės įmonės

100%


Relvit Ltd.

MALTA


Įmonėms kurti pasirinkti „ofšorai“ ir vadinamosios „mokesčių rojaus“ šalys.

Kipras, Airija ir Olandija buvo pasirinktos ne dėl mokestinių priežasčių – holdingams taikoma apmokestinimo sistema Lietuvoje yra ne mažiau palanki negu minėtose jurisdikcijose.

Pagrindinės šių šalių (o vėliau ir Liuksemburgo) pasirinkimo priežastys – ilgus metus nesikeičianti ir stabili teisinė aplinka bei labai patogi infras-truktūra: galimybė nesunkiai rasti kvalifikuotus darbuotojus (pvz., teisininkus, apskaitininkus, fi-nansų analitikus), holdingams reikiamų paslaugų teikėjus (auditorius, verslo valdymo specialistus ir verslo konsultantus), holdingams pritaikytas patalpas ir pan.).

Beje, mums yra žinoma, kad kaltinimus mokesčių nemokėjimu metantis Mindaugas Marcinkevičius savo holdingo įmonės taip pat registruoja šiose šalyse (Kipre, Olandijoje), tačiau priešingai nei jis, mes nemanome, kad tai rodo kokią nors neteisėtą veiklą.

2009 metais į užsienio jurisdikcijas buvo pervedami pinigai.

Antruoju plėtros etapu, 2009 m. nuo „Vilniaus prekybos“ buvo atskirtos ir bendrovės „Klarus“, „JJN“, „Sandėlių sistemos“ ir „Genira“, kurioms

taip pat perduotos lėšos bei vertybiniai popieriai ir jos vėliau buvo sujungtos su Estijos bei Liuk-semburgo įmonėmis.

Visiems šiems sandoriams pritarė ir juos savo pa-rašais patvirtino visi akcininkai, tarp jų – ir pats Mindaugas Marcinkevičius. Šis akcininkas šių sandorių neskundė ir nereiškė jokių pretenzijų.

Tokiu būdu Lietuvos valstybei nebuvo sumokėtas pajamų mokestis.

Netiesa. Pajamų mokestis yra mokamas tik tada, kai šie pinigai yra išmokami akcininkams.

Mes suprantame, kad Mindaugas Marcinkevičius, kaip smulkusis akcininkas norėtų, jog akcinin-kams būtų mokami kuo didesni dividendai. Tuo remdamasis jis mėgina įrodyti, kiek pinigų būtų praradusi Lietuva, jei šių sandorių metu atskirtos įmonių lėšos būtų išmokėtos. Tačiau sprendimą dėl dividendų mokėjimo priima įmonių akcinin-kai, atsižvelgdami į įmonių užsibrėžtus tikslus bei įmonių valdybų siūlymus, taip pat įvertinę pa-čių akcininkų pageidavimus. Tuo metu, kai buvo daromos šios reorganizacijos, visi akcininkai, tarp jų ir didžiausias – Nerijus Numavičius – norėjo toliau vystyti verslą, o ne gauti dividendų.

Tokios strategijos dauguma šių holdingų laikosi ir iki šiol – į naujus verslus neinvestuoti pinigai guli

šių įmonių sąskaitose, skolinami grupės verslams, įsigyjami vertybiniai popieriai, o jų galutiniai akcininkai išlieka tie patys, kaip ir pirminėje, „Vilniaus prekybos“ bendrovėje. Planų skirti šias lėšas dividendams nėra, atvirkščiai – ir toliau pla-nuojama šiuos pinigus skirti investicijoms.

Į šiuos sandorius pro pirštus žiūrėjo Valstybinė mokesčių inspekcija.

Didžiausią prekybos tinklą Lietuvoje valdančio N. Numavičiaus ir kitų akcininkų valdomos įmo-nės yra nuolat tiriamos VMI.

Apie aptariamus sandorius VMI buvo informuota dar iki juos darant, ir jie buvo daromi tik neprieš-taraujant VMI.

Vien per šią schemą buvo nuslėpta 232 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Tam, kad būtų galima nuslėpti daugiau kaip 200 milijonų litų GPM, per Lietuvos bankų sistemą į akcininkų sąskaitas turėjo būti pervesta 1,2 mili-jardo litų. Šie pervedimai turėjo būti nepastebėti mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) bei neužfiksuoti pinigų plovimo prevencijos specialistų visoje Europos Sąjungoje.

Jei ši suma būtų išgryninta, ji būtų sudariusi


apie 15 proc. visų tuo metu (2008 – 2009 metais) Lietuvoje cirkuliavusių banknotų, o šių banknotų svoris būtų sudaręs beveik 10 tonų.

Kadangi akcininkams 1,2 milijardo litų nebuvo išmokėta, todėl nėra ir teisinio pagrindo mokėti gyventojų pajamų mokestį.

Kodėl reikėjo atskirti tris įmones nuo UAB „Vilniaus prekyba“ (2011 m.)? Kodėl akcininkai buvo dar labiau nutolinti nuo veiklos įmonių („Maxima“, „Eurovaistinės“, „Ermitažas“)?

Pirma, 2010 m. pradžioje Maltos bendrovei Relvit Ltd. perleidusi visą Akropolio grupę, UAB „Vil-niaus prekyba“ sukaupė labai dideles piniginių lėšų atsargas, savotišką rezervą. Šias lėšas, įgyven-dinant kapitalo perkėlimo ir naujų verslų kūrimo kitose valstybėse idėją, nuspręsta investuoti į Liuksemburge įsigytą dukterinę bendrovę. Ši ben-drovė dalį gautų lėšų, neišleistų naujoms inves-ticijoms ir verslams, pradėjo naudoti skolindama jau esamiems verslams ir grupės įmonėms.

Antra, 2011 m. viduryje nuspręsta šią naują po UAB „Vilniaus prekyba“ užgimusią veiklą išgry-ninti ir išskirti į atskirą įmonę, kaip nesusijusią su istorinėmis UAB „Vilniaus prekyba“ investici-jomis („Maximos“, „Eurovaistinių“, „Akropolio“, „Ermitažo“).

Akcininkai visuomet tikėjo, kad smulkesnis verslas geba efektyviau panaudoti kapitalą. Taigi, nuo UAB „Vilniaus prekyba“ į tris naujas įmones buvo atskirtos investicijos į „prigimtinius“ verslus („Maxima“, „Eurovaistinės“, „Ermitažas“). Seno-joje UAB „Vilniaus prekyba“, kuri išvengiant pai-niavos 2011 m. viduryje pervadinta į UAB „Leksi-ta“, liko tik investicija į Liuksemburge veikiančią finansavimo bendrovę.

Trečia, galėtų kilti klausimas, kodėl investicijas į istorinius VP akcininkų verslus reikėjo: (a) įmonių grandinėje „pakelti“ dar vienu lygiu aukščiau ir taip „atitolinti“ nuo akcininkų; ir (b) atskirti bū-tent į tris atskiras įmones (ENTARAS, UAB, NVP PROJEKTAI, UAB, PATRIA HOLDINGS, UAB). Atsakymas glūdi visos mūsų grupės istorijoje. Nuo pat 2008 m. pabaigos grupė išgyveno kelias reikšmingas transformacijas, kurių viena svar-biausių – tolygus akcininkų atsitraukimas nuo verslų, pasitraukimas iš aktyvaus vadovavimo ir tapimas santūriais, bet akylais investuotojais. Šis procesas truko keletą metų, ir, galima teigti, pasibaigė tik 2014 m. pabaigoje.

Šiame kokybiškai naujame VP grupės etape visas bendras grupės akcininkų investicijas, įskaitant ir istorines investicijas į „prigimtinius VP grupės verslus“, buvo būtina valdyti diversifikuotai, taip kaip tą daro be išimties visos investicinės bendro-vės. Vadovaujantis klasikiniu investicijų valdymo modeliu, investicijos į patį svarbiausią istorinį

verslą buvo maksimaliai apsaugotos tiek nuo vidinių, tiek ir nuo išorinių grėsmių (priešiškų perėmimų ir pan.).

Vidinės grėsmės galėjo pasireikšti vienam iš akcininkų patekus į nelaimę, mirus ar pan., ir jo akcijas perėmus įpėdiniams ar asmenims, galin-tiems turėti priešiškų interesų grupei, o pamoką apie išorines grėsmes išmokome iš „LEO LT“ isto-rijos. Taigi trys savarankiškos įmonės (ENTARAS, UAB, NVP Projektai, UAB, Patria Holdings, UAB), valdančios po trečdalį investicijų į UAB „Vilniaus prekyba“, kuri savo ruožtu valdo „istorinius“ verslus („Maxima“, „Eurovaistinės“, „Ermitažas“), klasikinius investicijų valdymo principus suderi-no su nepralaužiamos gynybos idėja.

Apie „Franmax”Praėjusio dešimtmečio pradžioje, pradėjus „Maxi-ma“ parduotuvių tinklo plėtrą į Latviją, kaimy-ninėje šalyje imta naudotis Lietuvoje sukaupta parduotuvių valdymo, prekybos ir rinkodaros patirtimi. Plečiantis į daugiau šalių, ši patirtis: žmonės, prekės ženklai ir visas sukauptas know how, iš lietuviškos „Maximos“ įmonės palaipsniui kaupėsi holdinge – „Maxima grupėje“. Šios įmonės pajamas sudarė paslaugų mokestis, kurį ji rinkdavo iš jos valdomų įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir vėliau Bulgarijoje.

V P B A LT O J I K N Y G A 285. Frančizė

Кlarus Group Holdigs OÜ(Estija)

UAB „Vilniaus prekyba“(Lietuva)

Franmax OÜ(Estija)


NerijusNumavičius



IgnasStaškevičius



VladasNumavičius

100%

0,50%

100%

99,5%

100%

Кlarus Group Holdigs OÜ(Estija)

UAB „Vilniaus prekyba“(Lietuva)

Franmax OÜ(Estija)


NerijusNumavičius



IgnasStaškevičius



VladasNumavičius

100%

100%

100%

100%

MAXIMA GROUP, UAB(dabartinė FRANMAX, UAB)

(Lietuva)

100%

Supaprastinta įmonių struktūra

Prieš reorganizaciją Po reorganizacijos


„Maximos“ įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje apyvartoms didėjant, holdinge pradėjo kauptis vis daugiau funkcijų ir patirties, ženkliai augo ir specialistų skaičius. Holdingo – turto val-dytojo – veiklos sritis išsiplėtė tiek, kad paslaugų teikimas, apskaičiuojamas pagal formulę „kaštai plius”, pradėjo nebeatitikti esmės. „Maxima“ naudoja fiktyvios franšizės schemą, dėl kurios Lietuvos biudžetas iki šiol neteko 290 mln. pridėtinės vertės (PVM) ir 207 milijonų litų pelno mokesčio. 2010 m., pasikonsultavus su Lietuvos ir tarptauti-niais specialistais, buvo nuspręsta paslaugų mo-kestį transformuoti į franšizę, nors tai ir padidino grupės mokamų mokesčių bazę.

Pagal tarptautinę praktiką, franšizės mokestis imamas už naudojimąsi intelektine nuosavybe ir susijusias paslaugas. 2015 metais franšizės turinį sudaro apie 200 nuolat atnaujinamų informacinių technologijų sprendimų, mažmeninės prekybos vystymo modelių bei įrankių. Franšizės paslaugų teikimas yra įprastas ir tarp-tautiniams prekybos tinklams, ir tarptautiniams prekės ženklams, o kuriant franšizę buvo remia-masi geriausia pasaulyje egzistuojančia patirtimi.

Apmokestinamasis pelnas/ (nuostolis)

-14 625 407,00 LTL

-28 579 432,00 LTL

6 675 311,00 LTL

153 620 902,00 LTL

170 283 909,00 LTL

179 154 536,00 LTL

168 215 236,00 LTL

634 745 055,00 LTL

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

Viso

Mokestinių nuostoliųdengimas

0,00 LTL

0,00 LTL

-6 675 311,00 LTL

-36 576 833,00 LTL

0,00 LTL

0,00 LTL

0,00 LTL

-43 252 144,00 LTL

Estijoje ir Bulgarijojesumokėtas pelno mokestis

0,00 LTL

0,00 LTL

0,00 LTL

-683 283,00 LTL

-1 399 821,00 LTL

-1 530 505,00 LTL

-1 600 070,00 LTL

-5 213 679,00 LTL

Lietuvoje sumokėtaspelno mokestis

0,00 LTL

0,00 LTL

0,00 LTL

16 873 327,35 LTL

25 472 618,10 LTL

26 107 196,60 LTL

24 568 710,40 LTL

93 021 852,45 LTL

MAXIMA GRUPĖ, UAB ir FRANMAX, UAB (buv. MAXIMA GROUP, UAB) sumokėti pelno mokesčiai


Bendrovė šią transformaciją vertina kaip kokybinį šuolį: sukaupus keliolikos metų patirtį mažmeni-nės prekybos versle, N. Numavičiaus ir kitų gru-pės akcininkų valdomos įmonės pagaliau pasiekė tarptautinę brandą.

Svarbu pabrėžti, kad nuo franšizės atsiradimo iki šių metų pradžios visos grupės įmonės sumokėjo maždaug 6 milijonais litų mokesčių daugiau, negu būtų sumokėjusios likus prie senosios siste-mos. Tai dar kartą aiškiai parodo, kad mokesčių vengimas nėra N. Numavičiaus ir kitų akcininkų valdomų įmonių grupės tikslas.

Per ilgus metus Lietuvoje buvo sukurtas ir iš-tobulintas ne tik tarptautinis „Maxima“ prekės ženklas, bet ir unikalus verslo modelis. Šis nuolat vystomas lietuviškas franšizės modelis ateityje galėtų būti parduodamas bet kuriai nustatytus aukščiausius kokybės reikalavimus tenkinančiai Lietuvos ar užsienio bendrovei. Vis dėlto šiuo metu įmonių grupė tokių planų neturi, nes mano nepasiekusi vidinių įmonių grupės plėtros gali-mybių.

Franšizės paslaugas teikiančios įmonės atskyrimas buvo fiktyvus.

Holdingo valdymas ir intelektinės nuosavybės vystymo funkcijos savo esme yra labai skirtingos. Pasaulyje tik išskirtiniais atvejais šios veiklos yra

sutelkiamos vienoje įmonėje. Siekiant išgryninti veiklą ir diversifikuoti rizikas, 2011 metais buvo nuspręsta atskirti franšizės veiklą į atskirą įmonę – „Maxima group», kuri vėliau pakeitė pavadinimą į FRANMAX, UAB.

Naujasis pavadinimas geriau atspindi minėtos bendrovės veiklą ir yra sudarytas iš dviejų žodžių – „franšizė“ ir „Maxima“ – šaknies.

Tuo tarpu „Maxima grupė” kaip ir anksčiau kon-troliavo „Maximos” prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje valdančias įmones.

„Maxima grupė“ turėjo būti ne reorganizuota, bet parduota.

Lietuvos Respublikos įstatymai leidžia du būdus kaip atskirti veiklas: veiklą parduodant arba ją atskiriant nuo įmonės reorganizavimo būdu. „Maxima grupė” nusprendė, kad jai naudingiau veiklos atskyrimą vykdyti įmonę reorganizuojant.

Įstatymai neleidžia reorganizacijos vykdyti tuomet, kai atskyrimas daromas siekiant sumažinti mokestinę naštą. Jei po reorganizacijos abi įmonės būtų pradėjusios mokėti mažiau mokesčių nei prieš tai mokėjo „Maxima grupė“ – franšizės veiklą būtų reikėję parduoti. Tačiau po reorganizacijos bendra „Maxima grupės“ bei nuo jos atskirtos „Maxima group” (vėliau FRANMAX)

Agile Finance S.A.(Liuksemburgas)

Agile InvestmentLimited(Airija)

Carson S.à.r.l.(Liuksemburgas)

FRANMAX, UAB(Lietuva)

Supersol Spain SLU(Ispanija)

SuperdistributionCeuta SLU(Ispanija)

Cashdiplo SLU(Ispanija)

Carson Assets Slu(Ispanija)

NerijusNumavičius



IgnasStaškevičius



VladasNumavičius

100%

100%

100%

100%

100%

100%

5. Frančizė II

100%


mokestinė našta nesumažėjo, abi įmonės ir toliau veikė bei mokėjo mokesčius Lietuvoje. Tai matyti iš apačioje pateiktos lentelės:

Tai labai aiškiai įrodo bendrovės Valstybinei mo-kesčių inspekcijai pateiktų mokesčių deklaracijų duomenys.

„Maxima group” akcininku tapo Estijos įmonė, jos vertė – nepakankama.

„Maxima grupės” reorganizacija buvo atlikta pagal LR Pelno mokesčio 41 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus: buvo proporcingai atskirtas kapitalas, įsipareigojimai ir turtas. Naujai sufor-muotos bendrovės „Maxima group” akcininke po reorganizacijos tapo buvusi smulkioji „Maxima grupės” akcininkė – Estijoje registruota, tačiau tų pačių akcininkų kontroliuojama bendrovė „Fran-max”, OU.

Šis atskyrimas buvo vykdomas jau išsiskyrus dalies akcininkų verslo interesams, todėl, nors sandoris ir vyko tarp tų pačių akcininkų kontroliuojamų įmonių, jame buvo laikomasi aukščiausio skaidrumo reikalavimų, būdingų tokiems sandoriams. Tam, kad skaidrumas būtų užtikrintas, „Maxima grupės” vertę nustatė pasaulinės reputacijos nepriklausomi turto vertintojai, sandoryje taip pat dalyvavo ir auditoriai bei teisininkai.

Vertinant franšizės teikėjo kainą svarbiausias dalykas yra galimybė gauti pajamų iš klientų. Jei, tarkime, „Maxima grupė“ nuspręstų parduoti savo verslą arba jos įmonės nebepirktų paslaugų iš FRANMAX, UAB, ši įmonė per kelis mėnesius nebetektų visų savo pajamų ir turėtų stabdyti savo veiklą.

Franšizės paslaugos perkėlimas į Estiją, o paslaugų teikimas Lietuvoje – principo „turinys prieš formą” pažeidimas. Tai padary-ta siekiant pasinaudoti Estijoje galiojančiomis mokesčių lengvatomis.

Netiesa.

Visi iš daugiau kaip dviejų šimtų FRANMAX, UAB darbuotojų dirba Lietuvoje. Ši įmonė regis-truota, veikia ir visus mokesčius moka Lietuvoje.

Lietuviškosios FRANMAX akcininkė aptariamu laikotarpiu buvo Estijoje registruota holdingo kompanija „Franmax” OU. Dėl to, kad įmonės akcininkas veikia Estijoje, Lietuvos įmonė negavo jokių lengvatų, o po reorganizacijos įmonės mo-kestinė našta nesumažėjo.

Beje, šių metų pirmąjį pusmetį, toliau koncentruo-jant grupę ir siekiant užtikrinti reguliarų pinigų srautą, FRANMAX, UAB buvo parduota Ispanijos

prekybos tinklą „Supersol“ valdančiai kompanijai „Carson“, kuri taip pat priklauso tiems patiems akcininkams. Nuo to mokesčių našta taip pat ne-pasikeitė. FRANMAX, UAB dirbo, dirba ir visus mokesčius moka Lietuvoje.

Dėl mokestinių priežasčių pelninga holdingo įmonė užregistruota Estijoje.

Ši įmonė – dar vienas iš N. Numavičiaus ir kitų akcininkų sukurtų finansinių holdingų centrų, skirtų investuoti ir finansuoti tarptautinę grupės plėtrą Europos Sąjungoje. Be to, kaip tik šiuo metu grupės įmonės aktyviai plečiasi Estijoje, tam gali prireikti investicijų ir šioje šalyje.

Kaip ir kitais Mindaugo Marcinkevičiaus kaltini-muose minimų holdingo įmonių atvejais, Estijos įmonėje kaupti pinigai nebuvo skirti akcininkų di-videndams mokėti, jie skirti tolesnėms investicijoms ir bendro verslo plėtrai visoje Europos Sąjungoje.

Dar sykį norime pabrėžti – Lietuvos mokestinė bazė yra labai palanki holdingų kūrimui, o ap-mokestinimo tvarka yra palankesnė negu Estijoje. Holdingas Estijoje suformuotas tik verslo plėtros sumetimais.


Dėl šių operacijų Lietuva neteko milijonų mokesčių.

Nuo tada, kai pradėta dirbti franšizės pagrindu, grupės sumokama bendra mokestinė našta visose šalyse padidėjo maždaug 6 milijonais litų.

Kadangi FRANMAX, UAB veikia ir mokesčius moka Lietuvoje, mūsų šalies biudžetas dėl to papildomai gavo beveik 23 milijonus litų, kurių nebūtų gavęs, jei būtų pasilikta prie senojo veiklos modelio.

Be to, šiuo metu dėl „Franmax“ mokamų mokes-čių bręsta mokestinis ginčas tarp Latvijos ir Lie-tuvos mokesčių inspektorių: šiuo metu visi pelno mokesčiai už „Franmax“ pajamas iš Latvijos su-mokami Lietuvoje, o Latvija pretenduoja į dalį šių mokesčių. VMI apie tai yra išsamiai informuota.

Šie faktai dar sykį įrodo, kad joks mokesčių planavimas, juolab agresyvus, tikrai nėra tų pačių akcininkų valdomos įmonių grupės tikslas.

Norima pabrėžti, jei „Maxima“ prekybos tinklus kontroliuotų ne N. Numavičiaus ir kitų akcinin-kų valdoma grupė, o kitas užsienio strateginis investuotojas, pavyzdžiui, „Walmart“, „TESCO“ ar „Carrefour“ – Lietuva prarastų daugumą įmo-nės sumokamų mokesčių, nes būtų naudojamasi kito tinklo know how ir prekiniu ženklu. Taip pat ir franšizės mokestis būtų mokamas kitos šalies

įmonei, o du šimtai šiuo metu „Franmax“ dir-bančių ir geriausiai pasaulyje žinomą lietuvišką prekės ženklą kuriančių žmonių netektų darbo.

Tai geriausias įrodymas, kad didžiausias lietu-viškas prekybos tinklas atneša tiesioginę naudą šaliai, kurioje jis buvo sukurtas.

Apie rizikingas investicijas Bendrą verslą Nerijus Numavičius naudoja siekdamas asmeninės naudos – neteisėtai skolinasi ir savo įmonių nuostolius priskiria bendram verslui.

Netiesa.

Reikia pažymėti, kad po 2010 m. paaiškėjusių nekorektiškų ir ties teisėtumo riba balansuojančių M. Marcinkevičiaus veiksmų, pasikeitė grupės akcininkų strategija – tiek Nerijus Numavičius, tiek kiti akcininkai pradėjo investuoti ir į savo verslus, kuriuose vadovaujasi asmenine investicijų strategija.

Kai kuri veikla, kaip ir dauguma Mindaugo Mar-cinkevičiaus verslų, konkuruoja su grupės veikla, dalis yra visiškai nesusijusi su grupe, kita – susijusi

su ja įvairiais ryšiais. Tarkime, Gintaro Marcinke-vičiaus šeimai priklausančios „VET1“ vaistinės patalpas nuomojasi iš „Maxima LT“, o Nerijui Numavičiui ir Ignui Staškevičiui priklausanti „Barbora“ perka prekes ir paslaugas iš „Maxima grupei“ priklausančios įmonės Lietuvoje. Latvijo-je, Jelgavos mieste vietos „Maxima“ patalpas nuo-mojasi iš įmonės, susijusios su bendrove „Lords LB“, kurios didžiausias akcininkas yra Mindaugas Marcinkevičius.

Grupės pozicija – tokie ryšiai natūralūs tarp ilgai kartu dirbusių žmonių, turinčių panašius verslo interesus. Vis dėlto, visų grupei priklausančių įmonių vadovybė aiškiai suvokia savo atsakomy-bę ir tokius verslo ryšius vertina itin atsakingai: sudarant visus sandorius arba atliekamas vadina-masis „transfer pricing“ – pagrindžiama susiju-sių asmenų sandorių kainodara, arba samdomi nepriklausomi turto vertintojai bei ekspertai. Iš savo vadovų reikalaujama atlikti šiuos sandorius tiktai rinkos sąlygomis, nenuslėpti jokių mokesčių ir nepakenti bendro verslo interesams.

Iki šiol nė vienas iš akcininkų tokių sandorių ne-skundė, o Mindaugas Marcinkevičius pretenzijas pradėjo reikšti tik nusprendęs pasitraukti iš verslo grupės, todėl visus metamus kaltinimus grupė vertina kaip agresyvaus pasitraukimo iš grupės strategijos dalį.


N. Numavičius perėmė anksčiau „Maxima grupei“ priklausiusio elektroninės prekybos verslo kontrolę.

„Maxima LT“ elektroninės prekybos paslaugą Lietuvoje teikė nuo 2010 m. rugpjūčio.

Su laiku buvo įsitikinta, kad didžiulei įmonei sunku elektroninės prekybos paslaugai skirti tiek dėmesio, kiek jai galėtų skirti atskirai įkurtas startuolis, nes tai nuostolingas, rizikingas ir ypač dinamiškas verslas.

Laikas parodė, jog dabartinės „Barbora“ sėkmės nebūtų įmanoma pasiekti, jei jai nebūtų skirtas toks didelis dėmesys, kokį gali skirti tik lanksti ir santykinai nedidelė įmonė, labiausiai ir pri-menanti startuolį. Svarstant tolimesnę veiklos strategiją, į tai buvo atsižvelgta ir, gavus Nerijaus Numavičiaus ir Igno Staškevičiaus siūlymą, šį verslą išpirkti, siūlymas buvo priimtas.

Atlikus nepriklausomą verslo vertinimą įvyko sandoris, po kurio atsirado „Barbora“ – elektroni-nės prekybos veiklą „Maximos“ prekėmis organi-zuojanti bendrovė.

Abiejų prekybos įmonių santykiai pagrįsti rinkos sąlygomis.

Kaip jau anksčiau buvo skelbta viešai, „Barbora“ ir toliau veikia nuostolingai ir, kaip parodė nesena „Fresh market“ elektroninės prekybos tinklo griūtis, elektroninė prekyba maisto produktais yra vertintina kaip labai rizikinga verslo sritis. Šį verslą įsigijo ir iki šiol finansuoja jo akcininkai – Nerijus Numavičius ir Ignas Staškevičius, kurie tiki „Barboros“ sėkme.

NerijusNumavičius

UAB „Radas“

IgnasStaškevičius

UAB „Barbora“

N. Numavičiaus ir kitų „Vilniaus prekybos“ akcininkų valdomos įmonės finansuoja nuos-tolingą Ispanijoje veikiančio tinklo „Supersol“ veiklą.

„Supersol“ – didelis Ispanijoje veikiantis prekybos maisto produktais tinklas, kurį 2012 metais įsigijo Nerijaus Numavičiaus ir kitų akcininkų valdo-ma Liuksemburge registruota holdingo įmonė „Carson“ .

Prieš įsigyjant šį tinklą, „Carson“ atliko išsamią veiklos modelio ir valdymo analizę. Nors „Super-sol“ įsigijimo kaina buvo palyginti žema, pagrindi-nė šios investicijos dalis – veiklos reorganizavimo (angl. turnaround), siekiant atgaivinti kritinės bū-klės įmonę, kaštai. Nuo pat pradžių žinojome, kad, norint efektyviai pertvarkyti įmones, mums reikės papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Todėl „Carson“ remia savo dukterinę įmonę „Supersol“ jai skolindama bei didindama jos kapitalą.

Šiuo metu „Supersol“ pertvarkymas yra beveik baigtas: sėkmingai įgyvendinami strateginiai projektai, o įmonei vadovauja patyrusi vadovų komanda. Nors finansiniai rezultatai ir neatitinka optimistinio scenarijaus, tačiau jie nuolat gerėja: konsoliduoti „Supersol“ nuostoliai prieš palūka-nas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (ne-


Agile Finance S.A.(Liuksemburgas)

Agile InvestmentLimited(Airija)

Carson S.à.r.l.(Liuksemburgas)

FRANMAX, UAB(Lietuva)

Supersol Spain SLU(Ispanija)

SuperdistributionCeuta SLU(Ispanija)

Cashdiplo SLU(Ispanija)

6. Ispanija

NerijusNumavičius



IgnasStaškevičius



VladasNumavičius

Liuksemburgo įmonė

NerijusNumavičius



IgnasStaškevičius



VladasNumavičius

100%

100%

100%

100%

100%

100%

90 mln. EURpaskola

Carson Assets Slu(Ispanija)100

%


vertinant vienkartinių nuostolių įtakos) mažėja: 2012 metai šie nuostoliai siekė 30,3 mln. EUR, 2013 metais – 19,7 mln. EUR, 2014 metais – 14,8 mln. EUR, o šiemet šiais metais planuojamas 7,3 mln. EUR nuostolis.

Pagrindinės veiklos pinigų srautai dar geriau atspindi gerėjančią veiklos situaciją: 2012 m.: 40,6 mln. EUR, 2013 m.: 30,8 mln. EUR, 2014 m.: 4,6 mln. EUR.

„Supersol“ tinklas priklauso tiems patiems akcininkams.

„Supersol“ nuostolius dengia „Franmax“. Galimai apeinami mokesčiai.

Kaip jau anksčiau minėta, tinklą „Supersol“ valdančiam Liuksemburgo holdingui „Carson“ nuo šių metų taip pat priklauso ir Lietuvos įmonė FRANMAX, UAB. Bendras šių įmonių rezultatas ir pinigų srautai – teigiami.

Jei „Supersol“ prireikia lėšų, „Carson“ jas rinkos kaina skolinasi iš kitų grupės įmonių: neseniai „Carson“ tokiu būdu užsitikrino 90 mln. eurų finansavimą iš kitos tiems patiems akcininkams priklausančios įmonės. Dar norėtume pastebė-ti, kad tokie verslo finansavimo sprendimai yra įprasti didelėms tarp įvairių šalių išsidėsčiusioms bendrovėms ir jie niekaip nepažeidžia Lietuvos ar

kitų jurisdikcijų teisinių aktų. Be to, tiek „Carson“, tiek ir minimą paskolą suteikusi įmonė yra tiems patiems akcininkams priklausančios įmonės, ku-riose Mindaugui Marcinkevičiui priklausanti dalis yra beveik identiška.

„Carson“ vadovybė ir akcininkai tiki investicijų į Ispanijos prekybos tinklą ateitimi: nepaisant su-dėtingos pradžios, įmonės rezultatai nuolat gerėja. Mes suprantame ir vertiname, kad smulkusis gru-pės įmonių akcininkas Mindaugas Marcinkevičius gali turėti kitokį požiūrį: norėti daugiau dividendų, rinktis kitokią plėtros strategiją ar atsikratyti, jo nuomone, neperspektyvių verslų. Tačiau verslą kontroliuojančių akcininkų pozicija yra kitokia.

Kartu su „Supersol“ buvo įsigytas ir antras neperspektyvus prekybos tinklas „Cashdiplo“.

Kartu su „Supersol“ buvo įsigyta ir įmonė „Cash-diplo“, kuri vykdo maisto produktų pardavimo veiklą „Cash and Carry“ žemyninėje Ispanijos dalyje bei Kanarų salose.

Grupė nemano, kad „Cashdiplo“ yra strateginis verslas, kurį būtų norima vystyti ateityje. Su nedideliu nuostoliu veikianti įmonė nėra ta verslo dalis, kurią grupė siektų reorganizuoti – ji buvo įsigyta kaip neišvengiama sandorio sąlyga.

Jei rinkos aplinkybės leis, „Carson“ planuoja „Cashdiplo“ verslą parduoti.


Svarbiausios grupės įmonės Faktai apie įmones

• Dirbama 18 Europos valstybių. • Pagal veiklą įmones galima suskirstyti į 6 grupes:

1) Holdingai (įmonių valdymas)

2) Mažmeninės veiklos įmonės

3) NT valdymas ir vystymas

4) Finansavimo įmonės, investicinė veikla

5) Gamybos įmonės

6) Prekių ženklų vystymas, didmeninė prekyba

• Daugiausiai įmonių veikia Lietuvoje. • Visi šių įmonių tiesioginiai ir/ar netiesioginiai akcininkai, 7 fiziniai asmenys, yra Lietuvos piliečiai.

1. „Vilniaus prekyba“ įmonių grupė

Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus prekyba“ – holdingo bendrovė (toliau – VP holdingas), per kitas subholdingo bendroves valdanti mažmeni-nės prekybos ir vaistinių tinklus Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje.

„Vilniaus prekyba“ valdo bendrovę MAXIMA GRUPĖ, UAB, jai taip pat priklauso EUROAPO-THECA, UAB, ir „Ermitažas“, UAB. „Maxima Grupė“ valdo mažmeninės prekybos įmones Lie-tuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje, „Euroapotheca“ valdo mažmeninės ir didmeninės prekybos vaistais įmones Lietuvoje, Latvijoje, Esti-joje, Lenkijoje ir Ukrainoje, „Ermitažas“ – statybi-nių ir apdailos medžiagų, namų apyvokos prekių parduotuvių tinklą Lietuvoje.

Pagrindinė VP holdingo veikla – dukterinių įmo-nių akcijų valdymas, siekiant patikimai prižiūrėti turimą turtą ir užtikrinti stabilų jo vertės augimą. VP holdingas yra ir konsultacinis – ekspertinis grupės įmonių centras, kaupiantis, apibendri-nantis ir grupės įmonėms skleidžiantis geriausią praktiką, patirtį ir žinias verslo, finansų valdymo, mokesčių, teisės, komercijos ir ekonomikos srityse.

Holdingas yra atsakingas už grupės įmonių vei-klos analizę ir kontrolę, šių įmonių veiklos gairių ir veiklos taisyklių nustatymą, veiklos koordinavi-mą bei grupės įmonių reprezentavimą.

1.1. „Maxima grupė“

Šiuo metu MAXIMA įmonių grupei priklauso 524 MAXIMA X, MAXIMA XX, MAXIMA XXX, TMARKET, TMARKET EXPRESS, ALDIK pre-kybos centrai 231 Lietuvoje, 147 Latvijoje, 75 Es-tijoje, 46 Bulgarijoje, 25 Lenkijoje ir 2 internetinės parduotuvės – Latvijoje ir Estijoje. Grupei priklau-sančiose įmonėse visose šalyse dirba beveik 30 tūkst. darbuotojų.

„Maxima grupės“ įmonės, vystydamos verslą šalyse, naudojasi FRANMAX, UAB suteikta fran-šize. „FRANMAX“ – tai bendrovė, kurios pagrin-dinė veikla yra franšizės teikimas mažmeninės prekybos tinklams. „FRANMAX“ yra atsakinga už mažmeninės prekybos veiklos standartų bei koncepcijų nustatymą, šioje veikloje naudojamos intelektinės nuosavybės objektų kūrimą ir jų teisinę apsaugą, strategines įžvalgas ir efektyviam verslo vystymui reikalingų metodikų kūrimą.

Tarptautinės audito ir verslo konsultacijų bendro-vės „Deloitte“ 2014 metais sudarytame Vidurio Europos regiono didžiausių įmonių sąraše CE TOP 500 „Maxima Grupė“ užėmė 57 vietą.


1.2. „Euroapotheca“

„Euroapotheca“ užsiima mažmeninės ir didme-ninės prekybos vaistiniais preparatais bei kitomis vaistinių prekėmis veikla. Valdančioji bendrovė turi dukterines įmones Lietuvoje, Estijoje, Latvijo-je, Lenkijoje ir Ukrainoje.

Pirmosios vaistinės 1998 metais buvo atidarytos Lietuvoje, vėliau sekė plėtra Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje. Šiuo metu „Euroapotheca“ grupei pri-klauso 440 vaistinių bei 3 didmeninio platinimo įmonės, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovėse dirba 2 700 darbuotojų.

1.3. „Ermitažas“

„Ermitažas“ pagrindinė veikla – mažmeninė ir didmeninė prekyba statybinėmis ir apdailos medžiagomis, sododaržo ir namų apyvokos prekėmis. Bendrovė veiklą vykdo turėdama 7 parduotuvių tinklą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Per 2014 metus įmonės pardavimo pajamos sudarė 76,8 mln. eurų.

Šiuo metu įmonėje dirba 633 darbuotojai, iš kurių 58 proc. moterys ir 42 proc. vyrai. Darbuotojų amžiaus vidurkis yra 37 metai. Daugiau kaip 25% darbuotojų dirba ilgiau nei 5 metus.

2. „NDX įmonių grupė“

„NDX“, UAB yra investicinis holdingas. Tai ben-drovė, kuri valdo ir plėtoja įmones, įgyvendinda-ma strategijas, nukreiptas į augimą ir aukščiausią veiklos efektyvumą.

Šiuo metu „NDX grupė“ valdo 6 operatyvines įmones, 8 gamyklas, joje dirba 888 darbuotojai. Grupė parduoda 1787 unikalius produktus, 2014 m. grupės „NDX energija“ konsoliduotos pajamos sudarė apie 74,6 mln. eurų.

Doggy AB | Doggy AB yra didžiausias šunų ir kačių maisto gamintojas Švedijoje, turintis dau-giau kaip šimto metų patirtį naminių augintinių maisto gamyboje. Bendrovė turi vieną gamyklą Švedijoje, kurioje gamina produkciją su savo prekių ženklais (Doggy, Mjau, Katty, Bozita ir Robur) bei privačiais prekių ženklais. Be vietinės Švedijos rinkos, įmonė parduoda produkciją Švedijoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse, taip pat Vokietijoje, Rusijoje, Lenkijoje bei Olandijoje. Ben-drovės verslų geografija apima Baltarusiją, Rusiją, Moldovą, Kazachstaną, Pietų Korėją ir Armėniją.

Mispol S.A. | Mispol grupė yra maisto ir nami-nių augintinių maisto gamintoja, veikianti rinkoje jau beveik 20 metų. Produkcija gaminama ketu-riose gamyklose Lenkijoje, kur yra įsikūrusi ir Mispol būstinė, taip pat vienoje gamykloje Čekijos Respublikoje. Mispol yra vienas iš didžiausių naminių augintinių maisto bei mėsos konservų ir paštetų privačių prekių ženklų gamintojų Lenki-joje, taip pat gamina ir produktus su savo prekės ženklais (Tropi, Podlaskie). Be prekybos Lenkijos rinkoje, bendrovė eksportuoja produkciją į dau-giau kaip 20 šalių visame pasaulyje (Baltijos šalis, Vokietiją, Švediją, Makedoniją, Jungtinę Karalystę, Bulgariją, Čekiją, Slovakiją ir kitas).

Novofruct SK, s.r.o. | Novofruct SK, turėdama turėdama ilgesnę nei 40 metų istoriją, yra viena didžiausių vaikų maisto, konservų ir paruoštų patiekalų gamintojų Slovakijoje. Bendrovė valdo gamyklą Slovakijoje, kurioje gamina produktus su nuosavais prekių ženklais (Novofruct, OVKO), taip pat ir privačiais. Novofruct verslo geografija apima daugiau kaip 20 šalių visame pasaulyje, tarp kurių yra vidaus Slovakijos rinka, Vokieti-ja, Mongolija, Čekija, Vengrija, Lietuva, Bulgarija, Izraelis ir kitos šalys.


SOOO Kvinfud | SOOO Kvinfud yra moderni mėsos perdirbimo įmonė, užimanti lyderiaujan-čias pozicijas konservų industrijoje Baltarusijoje. Įmonė valdo vieną gamyklą Baltarusijoje ir ga-mina įvairių rūšių produkciją (mėsos konservus, paštetus, mėsos užkandžius, košes su mėsa) su savo nuosavais prekių ženklais (Гродфуд/Gro-dfud, Kanonada), taip pat ir privačiais. Bendrovės verslo geografija apima Baltarusiją, Rusiją, Moldo-vą, Kazachstaną, Pietų Korėją ir Armėniją.

Arteta Sp. z o. o. | Arteta Sp. z o. o. yra Lenki-jos įmonė, kurios pagrindinės funkcijos apima patogių vartoti maisto produktų su nuosavais prekių ženklais (Agrovita, Agugu, Fruttimuss) marketingą, pardavimus ir distribuciją. Bendrovės misija sukurti vertingas produktų koncepcijas ir prekių ženklus, kurie padaro žmonių gyvenimą lengvesniu bei kupinu skonio. Artetos verslo geo-grafija apima Lenkiją, Lietuvą, Jungtinę Karalystę, Slovakiją ir kitas šalis.

Arteta CZ, s.r.o. | Arteta CZ, s.r.o. Čekijoje įsikū-rusi įmonė, veikianti naminių augintinių maisto industrijoje. Bendrovė vysto nuosavus prekės ženklus (Barney, Bono, Miao) ir ir paslaugas, ku-rios suteikia pasitenkinimo visai šeimai. Artetos verslo geografija apima Čekiją, Slovakiją, Lenkiją, Kroatiją, Rumuniją ir kitas šalis.

3. „Akropolio“ įmonių grupė

AKROPOLIS GROUP, UAB yra kontroliuojančioji bendrovė, valdanti nekilnojamojo turto projektų vystymo ir nuomos paslaugų įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje. Šiai įmonių grupei taip pat priklauso UAB „Delano“, valdanti resto-ranų tinklą „CanCan pizza“, savitarnos restoranus „Delano” bei kavinių tinklą „Caif cafe“, ir „Apol-lo“ boulingų veiklą vykdančios įmonės.

AKROPOLIS LT, UAB valdo prekybos ir pramogų centrus „AKROPOLIS“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

4. „M.M.M. projektai” įmonių grupė

„M.M.M. projektai” – nekilnojamojo turto val-dymo ir vystymo bendrovė, veikianti keturiose šalyse Centrinėje ir Rytų Europoje. Vienas iš nau-jausių UAB „M.M.M. projektai” grupės projektų – 8 aukštų, 120 butų pastatas, kuris iškils Vilniuje šalia Antakalnio ir P. Širvio gatvių, buvusios auto-mobilių saugojimo aikštelės vietoje, greta Šveicari-jos miško parko.

„M.M.M. projektai“ grupės įmonės taip pat valdo ir planuoja vystyti nekilnojamąjį turtą Ukrainoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.

5. „Supersol“ įmonių grupė

Šiuo metu Ispanijoje veikiančiam mažmeninės prekybos tinklui „SuperSol“ priklauso 195 par-duotuvės.

2015 m. rudenį „SuperSol“ pradės naują plėtros etapą – atidaromos 2 naujos parduotuvės Madride.

„SuperSol“ tinklo parduotuvės veikia 6 skirtin-guose Ispanijos regionuose. Tinklo parduotuvė-se bei įmonės administracijoje dirba apie 4100 darbuotojų.


Maxima LT (Lietuva)ir kt. įmonės

17551Maxima Latvia (Latvija)ir kt. įmonės

8056Maxima Eesti (Estija)ir kt. įmonės

4174Maxima Bulgaria (Bulgarija)ir kt. įmonės

974Aldik Nova (Lenkija)ir kt. įmonės

851MAXIMA GRUPĖ,UAB

23

VISO

31629

MAXIMA įmonių grupės darbuotojai


VISO

4100

SUPERSOL(Ispanija)darbuotojai

VISO

633

ERMITAŽAS(Lietuva)darbuotojai

VISO

218

FRANMAX(Lietuva)darbuotojai


Eurovaistinė (Lietuva)ir kt. įmonės

1710

VISO

2960

Euroaptieka (Latvija)ir kt. įmonės

443Euroapteek (Estija)ir kt. įmonės

275

Euro-Apteka (Lenkija)ir kt. įmonės

527

Eurofarmacija(Ukraina)

5

EUROAPOTHECA įmonių grupėsdarbuotojai


Delano(Lietuva)

870Eiropica(Latvija)

288AKROPOLIS (Lietuva) ir kt. įmonės

102Boulingai(Lietuva)

72

VISO

1332

AKROPOLIS įmonių grupėsdarbuotojai


Mispol S.A.(Lenkija)

545Doggy AB(Švedija)

177Novofruct SK, s.r.o (Slovakija)

155SOOO Kvinfud(Baltarusija)

142Arteta Sp. z o. o. (Lenkija)

26

Arteta CZ, s.r.o.(Čekija)

9

NDX, UAB(Lietuva)

13

VISO

1067

NDX įmonių grupėsdarbuotojai


Veiklos žemėlapyje nėra šių įmonių ir įmonių grupių:

1. Labdaros ir paramos fondas:

• Labdaros ir paramos fondas „Vilties spindu-lys“ – tai viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindi-nis veiklos tikslas – labdaros ir paramos teikimas.

Šio fondo dalininkai yra UAB „Vilniaus prekyba“ ir Nerijus Numavičius, tačiau tiek jie, tiek galuti-niai UAB „Vilniaus prekybos“ akcininkai jokios finansinės naudos (nei pelno dalies, nei paramos, nei jokia kita forma) iš fondo negauna ir pagal teisinį reglamentavimą gauti negali. Visos fondo lėšos yra skiriamos išimtinai paramos ir labdaros teikimui bei fondo veiklos išlaidoms padengti. Dėl šių priežasčių fondas nėra bendro verslo dalis.

2. Įmonės, kurias kontroliuoja kiti asmenys, o Nerijus Numavičius yra smulkusis akcininkas:

• Eurocash 1, UAB – saugos paslaugos;

• UAB „EVA GRUPĖ“ – investicinė bendrovė, valdanti gamybines įmones Lietuvoje ir Lenkijoje;

• Moto sistemos, UAB ir

• Genira Group Holdings OU (Estija) – bendrovės, užsiimančios finansine veikla.

3. Asmeniškai Nerijaus Numavičiaus arba su ki-tais (nei „Vilniaus prekybos“ įmonių atveju) verslo partneriais vystomos veiklos:

• UAB „BARBORA“ – internetinė parduotuvė;

• WILLAS, UAB – bendrovė veiklos nevykdo;

• Miglione Investments Limited – Kipro hol-dingas, kuris per dukterines bendroves „Tresento Holdings Limited“ (Kipras), „Sorente Limited“ (Kipras) ir „Atira Sp. z o.o.“ (Lenkija) investuo-ja į maisto prekių parduotuvių tinklą „SANO“ Lenkijoje;

• COREBETA LIMITED – Kipro holdingas, kuris per dukterines bendroves „EGDB HOLDING OU“ (Estija) ir „Foumico Investments Limited“ (Kipras) investuoja į NT Latvijoje ir Estijoje.


Zolitudė: pamokomis virtęskošmaras Ilgoje „Vilniaus prekybos“ verslo grupės sėkmės istorijoje buvo daug ir įvairių puslapių. Vis dėlto net ir didžiausias piktadarys, turintis niūriausią vaizduotę, negalėjo nė sapnuoti, koks košmaras įmonių grupę ištiks įprastą lapkričio ketvirtadie-nį tokios artimos, pažįstamos, kone namų rinka laikomos Latvijos sostinėje.

Latvijos architektūros įžymybė

Nykų ir pilką 2013 metų lapkričio 21 dienos vaka-rą viename Rygos miegamųjų rajonų – Zolitudė-je – po darbų gyventojai rinkosi į savo pamėgtą „Maxima“ parduotuvę. „Maxima“ buvo įsikūrusi naujame, vos prieš dvejus metus, 2011 metų spalio 24 dieną, statyti baigtame ir tinkamu naudoti pri-pažintame pastate. Pastatas išgarsėjo vos baigus jo statybas, kai laimėjo vieną iš keturių geriausio 2011 metų architektūros projekto apdovanojimų Latvijoje.

Praėjus tik 9 mėnesiams nuo pastato pripažini-mo tinkamu naudoti, 2012 metų liepą, sklypą su parduotuvės pastatu įsigijo šiuo metu Nerijaus Numavičiaus valdoma bendrovė SIA „Tineo“.

Nauja


„Tineo“ pasiūliusi aukštesnę, net 4,4 mln. eurų siekusią, kainą nurungė kitus pirkėjus.

Įsigijimo sandoris laikytas didele sėkme, nes La-tvijos nekilnojamojo turto rinkoje susidomėjimas Zolitudės rajone įsikūrusio modernaus, išskirtinės architektūros pastato įsigijimu buvo didžiulis.

Be to, šio nekilnojamojo turto vystymą vykdė gerą reputaciją Europoje turinti Olandijos fondo kon-troliuojama bendrovė SIA „Homburg Zolitūde“, o statybos darbus atliko iki tol ypač gerai rinkoje vertinta ir bene didžiausią patirtį turinti statybų įmonė SIA „Re & Re“.

Pastatas buvo statomas dviem etapais ir susidėjo iš 2 dalių – parduotuvės ir gyvenamojo namo. Parduotuve ir kitomis su ja susijusiomis pagalbi-nėmis patalpomis pagal naudojimosi sutartį nau-dojosi „Tineo“, kuri savo ruožtu patalpas nuomojo bendrovei SIA „Maxima Latvija“, o gyvenamasis namas buvo valdomas „Homburg Zolitūde“.

Sandorio metu įsigyjant naują, ką tik tinkamu naudoti pripažintą ir brangų pastatą Latvijoje, kaip ir visoje Europoje, nebuvo įprasta atlikti pakartotinio išsamaus pastato konstruktyvo perskaičiavimo. Potencialūs pastato pirkėjai prieš įsigydami pastatą, žinoma, atliko vizualinę jo apžiūrą, vykdė išorinį vertinimą. Vis dėlto, pirk-dami didelės vertės visiškai naują pastatą naujieji savininkai pasitikėjo gerą reputaciją turinčių

projekto vystytojų, darbų vykdytojų ir pardavėjų sąžiningumu, todėl neatliko savaites trunkančio pakartotinio konstrukcijų perskaičiavimo. Niekas negalėjo nė pagalvoti, kad praėjus vos dvejiems metams nuo pripažinimo tinkamu naudoti šis pastatas sugrius it kortų namelis.

Netikro gaisro signalas

Nelaimės dieną parduotuvės pastate daug kartų suveikė priešgaisrinė signalizacija. 16 val. 21 min. „Maxima“ apsaugos darbuotojai įsitikino, jog gaisro pavojaus pastate nėra ir, konstatavę netikrą gaisro pavojų, susisiekė su priešgaisrinės signa-lizacijos sistemą prižiūrinčios bendrovės atstovu. Operatyviai atvykęs, jis patvirtino, kad parduotu-vės sistema suveikė gavusi netikro gaisro pavo-jaus signalą iš patalpos pastato rūsyje.

Atsižvelgę į tai, kad gaisro pavojus – netikras, laukdami priešgaisrinę signalizaciją prižiūrinčios bendrovės „Vesmann“ atstovo, apsaugos darbuo-tojai stengėsi atkurti signalizacijos veikimą, kiek tą padaryti leido priešgaisrinės signalizacijos valdymo pultas.

Atvykęs į pastatą, „Vesmann“ darbuotojas maž-daug 17 val. 5 min. atkūrė signalizacijos veikimą. Tai padarius, buvo izoliuota tik konkreti zona pastato rūsyje, kurią specialistas nuosekliai tikri-no. Likusiame parduotuvės pastate buvo atkurtas

signalizacijos veikimas ir parduotuvė toliau tęsė darbą.

Tokį sprendimą priėmęs apsaugos darbuotojas vadovavosi Latvijoje galiojančiomis saugumo instrukcijomis, kurios tiek anuomet, tiek ir iki pat šios dienos nenustato tvarkos, kaip elgtis atvejais, kai suveikia priešgaisrinė signalizacija, tačiau gaisro pavojaus nėra.

Atsakas į tragediją

Vis dėlto niūriausias košmaras virto realybe per patį pirkėjų apsipirkimo piką – vakare. 17 val. 41 min. pasaulį apskriejo sukrečianti žinia – įgriuvo pastato, kuriame įsikūrusi „Maxima“ parduotuvė, stogas.

Pamažu įsisuko makabriška karuselė – vieną baisų pranešimą lydėjo dar baisesnis, sukrečiantį telefono skambutį lydėjo dar labiau sukrečiantis.

Suvokti nelaimės mastą pavyko tik po kelių dienų, kai paaiškėjo, kad ant veikiančios parduo-tuvės lankytojų nukritęs pastato stogas po savimi palaidojo 54 žmones, įskaitant 5 „Maxima“ dar-buotojus bei 3 didvyriškai nelaimės likvidavimo darbus vykdžiusius gelbėtojus. Dar kelios dešim-tys žmonių buvo sužeisti.


Supratusi, kad „Maxima“ vadovybei vien savo jėgomis nepavyks susitvarkyti su iki šiol di-džiausios krizės grupės istorijoje valdymu, UAB „Vilniaus prekyba“ įkūrė Krizės valdymo grupę. Jai vadovauti paskirtas UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos narys Ignas Staškevičius, gerai bendra-vimą su žiniasklaida išmanantis smulkusis tos pačios verslo grupės akcininkas.

Krizės valdymo grupei suformuluotos užduotys pasirūpinti nukentėjusiais ir koordinuoti pagal-bos jiems teikimą, bendradarbiauti su valstybės bei visuomeninėmis organizacijomis ir visuome-nei teikti visą reikalingą informaciją. Šių užduočių Grupė netrukus ir ėmėsi.

Skausmingos klaidos ir pasiryžimas keistis

Nelaimė iki gyvenimo pabaigos įsirėžė į atmintį žmonių, kurių artimieji išsiruošė į parduotuvę ir niekada iš jos negrįžo. Tai tragedija, kurios nieka-da nepavyks užmiršti, – istorija gyva tol, kol yra ją prisimenančių.

Kartu ši tragedija tapo didžiuliu sukrėtimu ne tik „Maxima Latvija“, bet ir visiems „Vilniaus preky-bos“ įmonių darbuotojams, daliai jų net prireikė psichologų pagalbos.

Tragedijos netikėtumas ir sukrėtimo mastas lėmė ir „Maxima Latvija“ bei ją valdančios bendrovės

Lietuvoje reakciją. Šiandien akivaizdu, kad, deja, ji nebuvo tinkama: pradžioje susidurta su infor-macijos trūkumu, skriejo vienas kitam prieštarau-jantys pranešimai, nelaimė iš vėžių išmušė net ir didžiulę patirtį turinčius bendrovių darbuotojus. Dar daugiau, Latvijos visuomenėje kilus supran-tamam pasipiktinimui dėl lietuvių bendrovės reakcijos, ši dar labiau klydo.

Ne tik stogo griūtis, bet ir pasitikėjimo krizė, kilu-si dėl netinkamo bendrovės reagavimo į tragediją, apnuogino klaidingos „uždarumo“ politikos pro-blemas. Metų metais viešumo vengiantys akcinin-kai su visuomene tiesiogiai nebendravo, nepateikė viešų pareiškimų, nepajėgė laiku atsiprašyti, nors ir labai skaudžiai išgyveno šią nelaimę. Toks el-gesys tik dar labiau supykdė ir taip šoko sukrėstą bei bendrovės sąžiningumu suabejojusią kaimyni-nės šalies visuomenę.

Zolitudės tragedija apnuogino ir centralizacijos politikos bendrovėse trūkumus – ištikus nelaimei vietos vadovai negalėjo priimti greitų sprendi-mų ir adekvačiai reaguoti į greitai besikeičiančią situaciją.

Ryšys su visuomene prarastas dar ir todėl, kad iškart po nelaimės klausimų buvo daugiau nei atsakymų. Klaida, matyt, buvo ir tai, jog pradžio-je krizės valdymui vadovavo dideliu atsargumu pasižymintys teisininkai, kurių reakcija į įvairias

užklausas neretai buvo gynybinė. Galiausiai, „antrame plane“ liko vis labiau aiškėjantys faktai, kad tai, kas įvyko, yra statytojų ir projektuotojų klaidų išprovokuota tragedija.

Vis tik atsigavusi nuo pirmojo šoko, bendrovė ne-truko įvertinti padarytų klaidų. Naujoji „Maxima Latvija“ vadovybė pradėjo didelio masto pokyčių programą. Programa apėmė platų priemonių spektrą: nuo darbo sąlygų darbuotojams gerinimo ir darbo užmokesčio didinimo iki pakartotinio visų parduotuvių techninės būklės patikrinimo ir visokeriopos pagalbos bei paramos žuvusiųjų artimiesiems ir nukentėjusiems tragedijoje teikimo.

Atsakomybė ir žuvusiųjų atminimas

Šiais metais darbą baigusi Latvijos Seimo komi-sija, nagrinėjusi Zolitudės tragedijos priežastis, savo išvadose įvardijo 16 valstybės pareigūnų, kurie laikomi atsakingais dėl parduotuvės stogo griūties.

Minėtos Seimo Komisijos teigimu, atsakomybė tenka valstybės vadovams, nes būtent jų sprendi-mu daugiau kaip penkerius metus Latvijoje nebu-vo vykdoma statybų priežiūra. Kaimyninėje šalyje 2009 metais buvo likviduota Valstybinė statybų inspekcija, kurios veikla atnaujinta tik 2014 m., jau po tragedijos Zolitudėje.


Kaltinimai metami ir pareigūnams, kurie, net ir paskelbus Valstybės kontrolės išvadas, nepriėmė sprendimo atnaujinti valstybinę statybų sekto-riaus priežiūrą.

Neseniai ir Latvijos generalinis prokuroras Erikas Kalnmejeris pareiškė, kad tragedija nuo pat pra-džių buvo „užprogramuota“ projekte. Pavyzdžiui, tyrimas atskleidė, kad atskiruose sugriuvusio pastato konstrukcijos kampuose perkrova siekė net 630 procentų.

Nepaisant viso to, „Maxima“ ir ją valdanti ben-drovė prisiėmė moralinę atsakomybę: tragedija įvyko „Maxima“ parduotuvėje, žuvo „Maxima“ pirkėjai ir darbuotojai.

Įvairioms su nelaime susijusioms išlaidoms pa-dengti, nuo laidotuvių organizavimo iki paramos be tėvų likusiems vaikams skyrimo, „Maxima“ jau išleido daugiau kaip 2 mln. eurų.

„Tineo“, bendradarbiaudama su Rygos miesto savivaldybe, sklypą, kuriame stovėjo parduotuvė, 2015 metų liepos pabaigoje padovanojo Rygos miestui. Šioje vietoje turėtų atsirasti žuvusiųjų atminimą menantis memorialas.

Documents

VP BALTOJI KNYGA - VP Atvirai · 2020. 2. 5. · VP BALTOJI KNYGA 3 Turinys Nerijus Numavičius atvirai 5 Žvilgsnis iš vidaus 7 Apie šio dokumento autorius 15 Apie valstybės vadovų