Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga, 2001

LIETUVOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJØ BALTOJI KNYGA 1

Lietuvos mokslo ir technologijø baltoji knyga

LIETUVOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJØ BALTOJI KNYGA2


Lietuvos mokslo ir technologijøBALTOJI KNYGA

VILNIUS2001


© Mokslo ir studijø departamentas prie Ðvietimo ir mokslo ministerijos, 2001

Lietuvos mokslo ir technologijø baltoji knyga.Vilnius, 2001. 192 p.

UDK 001(474.5) Li301

ISBN 9986�567�57�2


Turinys

ÁÞANGINIS ÞODIS ............................................................................ 9

1. ÁVADAS .................................................................................... 111.1 Knygos tikslas � apibrëþti ilgalaikæ mokslo

ir technologijø plëtros strategijà ......................................... 111.2 Mokslo ir technologijø plëtros strategija �

svarbi nacionalinës strategijos dalis ................................... 121.3 Mokslas ir technologijø plëtra turi padëti

pasiekti nacionalinius tikslus .............................................. 131.4 Uþsienio ðaliø MTP politikos dokumentai .......................... 141.5 Ikiðiolinës Lietuvos pastangos sukurti MTP politikà ......... 15

2. NACIONALINIAI LIETUVOS INTERESAI

DABARTINIAME PASAULYJE ........................................................... 172.1 Besikeièiantis pasaulis: globalizacija

ir technologijø revoliucija ................................................... 172.1.1 Globalios visuomeninës gërybës ir blogybës ............ 172.1.2 Skaitmeninës revoliucijos iððûkiai ............................ 18

2.2 Bendriausias ðalies tikslas � þmogausir visuomenës raida .............................................................. 19

2.3 Ðalies plëtrà lemia ekonomika,veikiama neekonominiø veiksniø ....................................... 202.3.1 Svarbiausiø rinkos palaikymo institucijø plëtra ........ 21

2.4 Visuomenës plëtra � gyvenimo kokybësgerëjimo sàlyga .................................................................... 23

2.5 Stojimas á Europos Sàjungà � tikslasir svarbiausia priemonë ....................................................... 242.5.1 Lietuvos ir Europos vertybiø bendrumas .................. 242.5.2 Europos Sàjunga � aukðto lygio

saugi ekonominë erdvë .............................................. 262.5.3 ES siekis apsaugoti nacionaliná

savo nariø identitetà .................................................. 272.6 Þinios ir gebëjimai � ðalies paþangos ðaltinis ..................... 28

2.6.1 Intelektinë ðalies nepriklausomybë ........................... 282.6.2 Aukðtøjø technologijø gaminiams �

savo tyrimø rezultatai ................................................ 282.7 Panaudotø ðaltiniø aptarimas ............................................... 29


3. LIETUVOS ÛKIO STRUKTÛRA IR PLËTROS PERSPEKTYVOS ............. 333.1 Lietuvos ûkio raida ............................................................... 33

3.1.1 Laikotarpis iki 1990 m. .............................................. 333.1.2 Ûkio ir jo struktûros dinamika

pereinamuoju laikotarpiu .......................................... 343.1.3 Ûkio struktûra atsiþvelgiant

á tarptautiná kontekstà ................................................ 373.1.4 Moksliniai technologiniai tyrimai ámonëse ............... 383.1.5 Ûkio internacionalizacija ........................................... 403.1.6 Tikëtinas ûkio augimo

ir struktûros kaitos scenarijus ................................... 403.2 Konkreèiø ûkio ðakø perspektyvos ...................................... 42

3.2.1 Daug darbo reikalingos pramonës plëtra .................. 423.2.2 Þemës ûkio ateitis ...................................................... 433.2.3 Statyba ir statybiniø medþiagø gamyba ..................... 443.2.4 Elektros eksportas ...................................................... 443.2.5 Naftos produktai ......................................................... 453.2.6 Transportas ir ryðiai .................................................... 463.2.7 Maðinø ir árengimø gamyba ....................................... 463.2.8 Elektronika ir elektrotechnika ................................... 473.2.9 Cheminës medþiagos ir produktai ............................. 483.2.10 Verslo paslaugos ....................................................... 48

3.3 Ekonomikos augimo veiksniai ............................................. 493.3.1 Modernios ekonomikos augimo teorijos ................... 493.3.2 Technologinës paþangos Lietuvoje prielaidos .......... 513.3.3 Ûkio plëtros strategijos bruoþai ................................. 53

3.4 Panaudotø ðaltiniø aptarimas ............................................... 55

4. ÐALIES PLËTROS GRINDIMAS INOVACIJOMIS ................................ 574.1 Inovacija kaip verslininkiðkos vadybos

priemonë siekiant uþtikrinti konkurencingumà .................. 574.2 Inovaciniø plëtros sistemø modeliai .................................... 594.3 Inovacijos ir skatinimo bûdai:

padëtis Europoje ir Lietuvoje .............................................. 624.3.1 Padëtis Europos Sàjungoje ........................................ 624.3.2 Padëtis Vidurio ir Rytø Europoje............................... 634.3.3 Padëtis Lietuvoje ........................................................ 64

4.4 Inovacinës veiklos aktyvinimas valstybës lygiu ................. 664.4.1 Valstybinis valdymas .................................................. 664.4.2 Teisinë ekonominë aplinka ........................................ 674.4.3 Inovacijø propagavimas ir rëmimas .......................... 69


4.5 Inovacinës veiklos aktyvinimasorganizacijø ir ámoniø lygiu ................................................ 704.5.1 Inovacijø paramos paslaugos ..................................... 704.5.2 Informacija ................................................................. 704.5.3 Inovacijø rinkodara .................................................... 714.5.4 Studijos ....................................................................... 714.5.5 Inovacijø rengimas ir ágyvendinimas ámonëse .......... 72

4.6 Priemonës stiprinti mokslo, gamybos ir verslo ryðius ........ 734.6.1 Mokslo ir gamybos bei verslo ryðiai ......................... 734.6.2 Rekomendacijos ......................................................... 74

5. MOKSLO IR TECHNOLOGIJØ PLËTRA MOKSLO

IR STUDIJØ INSTITUCIJOSE: PADËTIS IR PERSPEKTYVOS ................ 765.1 Mokslo ir studijø sistemos

struktûra ir funkcionavimas ................................................ 765.1.1 Mokslo ir studijø sistemos struktûra ir personalas ... 785.1.2 Mokslo ir technologijø sistemos

teisinë ir statistinë bazë ............................................. 815.1.3 Mokslo ir studijø institucijø finansavimo

padëtis: pajamos ir iðlaidos ....................................... 825.1.4 Mokslo potencialas: publikacijos,

patentai, licencijos, dalyvavimastarptautinëje tyrimø rinkoje ....................................... 85

5.1.5 Mokslo ir studijø institucijø indëlisplëtojant þmogaus kapitalà ........................................ 89

5.2 Kokybinë moksliniø tyrimøir kompetencijos charakteristika ......................................... 915.2.1 Þemës ûkio mokslai ................................................... 925.2.2 Fizika, chemija, matematika, informatika ................. 935.2.3 Biologija, medicina ir geomokslai ............................. 955.2.4 Filosofija, istorija, politikos mokslai, sociologija ..... 955.2.5 Baltø, slavø ir germanø kalbos ir literatûra ............... 965.2.6 Ekonomika ir teisë ...................................................... 965.2.7 Technologijos mokslai ............................................... 97

5.3 MTP potencialas ................................................................... 975.3.1 Bûtinumas keistis ir keitimosi varikliai ..................... 975.3.2 Esamo potencialo konversija

naujiems uþdaviniams spræsti ................................. 1005.3.3 Globaliai kuriamos ir naudojamos þinios

ir tarptautinis bendradarbiavimas ........................... 1025.3.4 Universitetinis mokslas kaip intelekto

regeneracijos ir ðalies plëtros ðaltinis ..................... 104


5.3.5 Mokslo institutai: ðalies ûkioir mokslo poreikiø pusiausvyra ............................... 106

6. MOKSLO IR TECHNOLOGIJØ POLITIKOS PRIEMONËS .................. 1096.1 Organizacinës priemonës ................................................... 110

6.1.1 Politikos ir strategijos nustatymas ........................... 1126.1.2 Veiklos rodikliø sistemos formavimas .................... 1146.1.3 Sprendimø priëmimas: institucijos ir subjektai ...... 1166.1.4 Infrastruktûros ir funkcijø optimizavimas ............... 1216.1.5 Visuomenës informavimas ir specialistø ugdymas .... 128

6.2 Finansinës priemonës ......................................................... 1316.2.1 Valstybës investicijos á MTP ................................... 1316.2.2 Pramonës ir verslo investicijø á MTP skatinimas ... 1346.2.3 Skatinimas mokesèiø ir muitø politika .................... 1356.2.4 Fondai ir rizikos kapitalas ........................................ 136

6.3 Europos Sàjungos MTP politikos priemonësÐeðtajai struktûrinei programai ......................................... 137

6.4 Kriterijai, pagal kuriuos galimaávertinti MTP laimëjimus .................................................. 142

7. MOKSLO IR TECHNOLOGIJØ POLITIKOS

TÆSTINUMAS IR PROGRAMOS KONCEPCIJA ................................. 1447.1 Politinës ir teisinës tæstinumo uþtikrinimo priemonës ...... 1447.2 Mokslo ir technologijø baltosios knygos nuostatø

ágyvendinimo programos koncepcija ................................ 145

8. LITERATÛROS SÀRAÐAS ............................................................ 148Literatûros sàraðo komentaras ................................................. 162

1 PRIEDAS

Harmoningosios plëtros koncepcija ir kokybës valdymas ...... 166MTP ir harmoningoji plëtra .............................................. 167Modernios vadybos priemonës � plëtrai .......................... 169Visuotinës kokybës vadybair nacionalinë kokybës programa ...................................... 172

2 PRIEDAS

Kai kuriø sàvokø þodynëlis ...................................................... 181

3 PRIEDAS

Lentelës ..................................................................................... 185

4 PRIEDAS

MTP valdymo struktûra Estijos pavyzdþiu ............................. 188

SANTRUMPOS ................................................................................... 189


Áþanginis þodis

Globalûs ðiuolaikinio pasaulio pokyèiai tampa vis svarbesniu veiks-niu, lemsianèiu ilgalaikes Lietuvos raidos galimybes ir perspekty-vas. Minëtus pokyèius lemia vis spartëjanti mokslo ir technikosbei þinijos apskritai plëtra, kokybiðkai keièianti moderniø visuo-meniø gyvenimo bûdà. �Þiniø visuomenës� atsiradimas ekonomið-kai stipriose pasaulio ðalyse laikytinas jau ávykusiu faktu ir á taibûtina atsiþvelgti apmàstant ir vertinant mûsø ðalies padëtá ir josperspektyvas globalizacijos poþiûriu.

Ðalies raidos perspektyvos visiðkai priklausys nuo to, kaip su-gebësime iðvengti neigiamø visuotinës globalizacijos padariniø irpasinaudoti jos teikiamomis milþiniðkomis plëtros galimybëmis.Ilgalaikis strateginis Lietuvos valstybës tikslas � uþtikrinti dvasinæir materialiàjà visø jos pilieèiø gerovæ. Já galima pasiekti tik jeiguvalstybë pajëgs tinkamai atsakyti á globalizacijos metamus iððû-kius ir, lygiateisiðkai bendradarbiaudama su visomis ðalimis beiiðsaugodama savo dvasiná ir kultûriná tapatumà, sugebës áneðti sa-vo indëlá keièiant pasaulio veidà visokeriopos paþangos linkme.Lemiama spartaus ðalies modernizavimo sàlyga laikytinas gebëji-mas kurti ir visoms gyvenimo sritims taikyti naujas þinias.

Norëdama iðlikti ir ásitvirtinti ðiuolaikiniame pasaulyje kaip ly-giateisë ir gerbiama tarptautinës bendrijos narë, Lietuva privaloiðspræsti tokius pagrindinius uþdavinius:

� sudaryti sàlygas visokeriopam dvasiniam asmens ugdymui,grindþiamam pamatinëmis Vakarø krikðèioniðkos civilizacijos ver-tybëmis ir ðiuolaikiðku humanitariniu bei socialiniu iðsilavinimu;

� plëtoti savità ir kartu universalias dvasines vertybes ginanèiàir teigianèià kultûrà;

� atkurti ir iðsaugoti sveikà gamtinæ aplinkà dabarties ir bûsi-moms kartoms;

� sukurti ir plëtoti modernià, dinamiðkà ir konkurencingà eko-nomikà, kurios pagrindas ir varomoji jëga bûtø ðiuolaikinës moks-lo þinios ir technologijos;

� stiprinti teisinius, socialinius ir materialiuosius pilietinës vi-suomenës pagrindus ypatingà dëmesá skiriant tam, kad visi jos na-riai galëtø ágyti ðiuolaikinius reikalavimus atitinkantá bendràjá irprofesiná iðsilavinimà.

Ðiuos prioritetinius uþdavinius bûtø galima iðspræsti vadovau-jantis ðios Lietuvos mokslininkø parengtos Mokslo ir technologijø


baltosios knygos nuostatomis, kuriose atsispindi galimos priorite-tinës þiniø visuomenës mûsø ðalyje kûrimo kryptys:

� mokslo ir technologijø (ypaè informaciniø) plëtra bei ja grin-dþiamø inovacijø visose socialinio gyvenimo ir ekonomikos srity-se skatinimas;

� nuolatiniai strateginiai ðalies raidos tyrinëjimai, leidþiantysobjektyviai analizuoti ir vertinti jos bûklæ bei numatyti perspekty-vias tolesnës plëtros kryptis ir bûdus;

� prioritetinis investavimas á þmogaus iðtekliø ir intelektinio ða-lies potencialo iðsaugojimà bei plëtrà;

� privaèiø ir visuomeniniø iniciatyvø, padedanèiø kurti þiniøvisuomenæ, rëmimas;

� glaudaus akademinës ir verslo bendruomeniø bendradarbia-vimo skatinimas.

Sukurti þiniø visuomenæ Lietuvoje � ambicingas ir nelengvaipasiekiamas tikslas. Já galima ágyvendinti tik sutelktomis valdþiosir valdymo institucijø, politiniø, visuomeniniø ir privaèiø organi-zacijø, visø ðalies pilieèiø pastangomis. Ði knyga � tai pirmas þings-nis kuriant strateginæ mûsø ðalies vietos ateities pasaulyje vizijà.

Iniciatyva paraðyti ðià knygà, kilusi Lietuvos mokslø akademi-joje, buvo palaikyta akademinës bendruomenës. Vadovaujami aka-demiko E. Vilko, Kauno technologijos universiteto mokslininkaiparengë knygos projektà ir ðis daug kartø buvo svarstytas tuometi-nës Ministrës pirmininkës I. Degutienës ið mokslininkø, Lietuvospramonininkø konfederacijos, Þemës ûkio, Aplinkos, Ûkio minis-terijø, Mokslo ir studijø departamento atstovø sudarytos darbo gru-pës. Labiausiai dþiugina tai, kad siûlymus knygos projektui patei-kë ir á jos rengimà ásitraukë Seimo ir Vyriausybës nariai, visuome-në, Nacionalinës plëtros institutas, Þiniø ekonomikos forumas, Lie-tuvos teisininkø draugija, Lietuvos jaunimo organizacijø taryba,Nepartiniø klubas ir kitos neformalios organizacijos. Tai teikia vil-èiø, kad knygos nuostatos bus ágyvendinamos ir ðalies pilieèiaisutars dël idëjos � kurti þiniø visuomenæ.

Mokslo ir studijø departamentasprie Ðvietimo ir mokslo ministerijos


1. Ávadas

1.1 Knygos tikslas � apibrëþti ilgalaikæmokslo ir technologijø plëtros strategijà

Pripaþástant mokslo ir technologijø svarbà ekonomikos ir kultûrospaþangai, daugelyje ðaliø parengti mokslo visuomenës, verslo ir val-dþios institucijø aprobuoti dokumentai (Baltosios knygos, progra-mos ir pan.), kuriais vadovaujantis nustatoma ðalies mokslo ir tech-nologijø plëtros (MTP) politika. Vienais atvejais Mokslo ir techno-logijø baltoji knyga nustato bendruosius plëtros principus ir jais re-miantis vëliau kuriama plëtros politika ar dar konkretesnë plëtrosprograma, kitais atvejais Mokslo ir technologijø baltoji knyga patiyra nuolat tikslinama programa. Kadangi Lietuvoje bendrøjø prin-cipø lygiu mokslo reikalai svarstomi jau gana seniai, siektina, kadMokslo ir technologijø baltoji knyga turinio poþiûriu priartëtø priemokslo ir technologijø plëtros programos, suderintos su kitomis ûkioir kultûros plëtros programomis, tam tikru atþvilgiu jas apibendrin-dama. Turima galvoje Lietuvos mokslo ir studijø plëtotës strategi-nës nuostatos, Aukðtojo mokslo baltoji knyga, Lietuvos pramonësplëtojimo vidutinës trukmës politika ir jos ágyvendinimo strategija,Nacionalinë þemës ûkio plëtojimo programa, Inovacijø versle pro-grama ir kita.

Kiekvienu atveju Mokslo ir technologijø baltosios knygos tiks-las � apþvelgti dabartinæ mokslo ir technologijø padëtá ir potencialà,tyrimø ir technologinës paþangos vaidmená siekiant bendrø ilgalai-kiø ðalies tikslø, ypaè pabrëþiant ûkio technologinæ paþangà, taippat tyrimø plëtotës ir technologinës ûkio paþangos ypatumus maþo-je, technologiðkai atsilikusioje ir ekonomiðkai silpnoje Lietuvoje.Tad Mokslo ir technologijø baltoji knyga turës atsakyti á klausimus,kokio mokslo Lietuvai reikia atsiþvelgiant á pasirinktus ðalies plët-ros scenarijus, kokia turëtø bûti tyrimø ir technologijø plëtros siste-ma, kad leistø ávykdyti mokslui keliamus uþdavinius, kaip ji veikiaðalies ûká, kultûrà ir valdþios institucijas ir kaip ji turi bûti plëtojamabei, svarbiausia, finansuojama. Atsakymai á ðiuos klausimus skir-tingu ðalies plëtros periodu priklauso nuo strateginiø tam tikro pe-riodo ðalies tikslø ir ekonominiø galimybiø, taip pat nuo integraci-jos á Europos Sàjungà (ES) ir NATO proceso. Jie nebûtinai turi bûtilabai konkretûs. Labiau pabrëþtini atsakymai principø lygiu, nes jieyra objektyvesnis ir pastovesnis konkreèiø sprendimø kriterijus.


Mokslo, verslo ir apskritai visos visuomenës bei politikø prita-rimu Mokslo ir technologijø baltoji knyga, manytume, turëtø bûtipristatyta Vyriausybei ir Seimui, o MTP programos pagrindinësnuostatos jø ir aprobuotos, kad garantuotø mokslo politikos stabi-lumà ir ilgalaiká kryptingumà. Diskusija dël mokslo ir technologi-jø plëtros strategijos savo ruoþtu padës geriau suvokti ilgalaikiusnacionalinius interesus ir konkreèià jø iðraiðkà politikoje, moksle,ekonomikoje ir socialiniame gyvenime.

1.2 Mokslo ir technologijø plëtrosstrategija � svarbi nacionalinësstrategijos dalis

Ðiais laikais niekam nekelia abejoniø tai, kad technologinë paþan-ga ir inovacijos yra ðalies ekonominës ir kultûrinës paþangos pa-grindas. Tad mokslo ir technologijø plëtros strategija yra svarbiau-sia nacionalinës plëtros strategijos dalis ir jai teiktina iðskirtinëreikðmë. Strategijos tikslas yra pasiekti, kad ðalies visuomenë gau-tø kuo daugiau naudos ið moksliniø tyrimø ir inovacinës veiklos irkad optimaliai bûtø panaudoti riboti ðios srities ðalies iðtekliai.Mokslo politika reikalinga, nes ðaliai reikia mokslo, o ðis plëtoja-mas visuomenës lëðomis. Kadangi uþ nacionalinës strategijos su-kûrimà ir ágyvendinimà atsakingi Seimas ir Vyriausybë, tai ir MTPstrategijos parengimas, átraukimas á bendràjà ðalies strategijà ir joságyvendinimas taip pat turi bûti Seimo ir Vyriausybës rûpestis.

MTP strategija turi bûti privalomas dokumentas, kuriuo vado-vaujantis priimami sprendimai mokslo ir technologijø plëtros klau-simais maþiausiai vienam deðimtmeèiui. Suprantama, keièiantispadëèiai strategijà teks koreguoti, taèiau aiðku, kad iðplëtoti naujøsrièiø tyrimus reikia daug laiko ir vien trumpalaikë strategija netu-rëtø prasmës. Tarkime, planuodami plëtoti aukðtøjø technologi-jø gamybà, turime prieð deðimtmetá pradëti atitinkamos kryp-ties tyrimus, nes be savø moksliniø rezultatø tokia gamyba prak-tiðkai neámanoma ir tiek laiko reikia gauti svarius tyrimø rezulta-tus. Tai taip pat reiðkia, kad jau dabar galima gaminti tik tokiusaukðtøjø technologijø gaminius, kuriø technologijoms jau esamaatitinkamø moksliniø rezultatø. Kita vertus, kryptingø pastangøplëtoti technologijas ir inovacijas reikia jau nedelsiant.

Strategija turi bent apytiksliai numatyti, koks bus visuomenësþiniø ir technologijø poreikis ir kaip jis bus tenkinamas. Kartu rei-


kës nustatyti MTP tikslus ir prioritetus bei numatyti, kaip tie tiks-lai bus pasiekti. Bet strategija nëra vien prioritetai. Ji turi apibrëþtivisø MTP proceso dalyviø ir sprendimus priimanèiø institucijø �ministerijø, aukðtøjø mokyklø, mokslo institutø, taip pat ámoniø,uþsiimanèiø tyrimais ir plëtra, galimybes ir jiems keliamus reika-lavimus. Strategija turi lemti MTP institucinæ sistemà ir josfunkcionavimo principus atsiþvelgdama á ðios srities veiklos pri-gimtá ir jos átakà visuomenës gyvenimui.

Nors uþ MTP strategijos parengimà atsako Seimas ir Vyriausy-bë, jà rengiant bûtinai turi dalyvauti mokslo visuomenë ir mokslovartotojai. Bet tai neturi bûti nei balsavimas, nei kitoks nuomoniøkompromisas ar jø rinkinys. Objektyvus ir kruopðtus poreikiø irgalimybiø, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo vaidmens áver-tinimas turi lemti MTP politikos tikslus ir priemones.

1.3 Mokslas ir technologijø plëtraturi padëti pasiekti nacionalinius tikslus

Bendriausias MTP tikslas yra padëti visuomenei pasiekti materia-liàjà ir dvasinæ gerovæ. Ávairios tautos tà gerovæ supranta skirtin-gai, taèiau kiekvienu atveju ji apima sparèià ir stabilià ekonomi-kos plëtrà, sveikà gyvenimo aplinkà, kultûros lygio kilimà ir t. t.MTP tikslus ir uþdavinius galima apibendrinti taip:

� plëtoti visø gyvenimo srièiø ðalies mokslinæ technologinæ pa-þangà, kad Lietuva taptø þiniomis besiremianèia (informacine) vi-suomene;

� siekti aukðtesnio visø gyventojø grupiø kultûros lygio, svei-katingumo, dvasinës ir materialiosios gerovës;

� iðlaikyti ir plëtoti nacionaliná identitetà globalizacijos ir in-tegracijos á ES sàlygomis;

� plëtoti pramonæ, þemës ûká, prekybà ir kitas paslaugas sie-kiant visø gamybos ðakø efektyvumo ir konkurencingumo pasau-linëje rinkoje.

Nacionaliniai tikslai yra ne tik daugiaplaniai, bet ir tarpusavyjesusijæ sudëtingais ryðiais, kuriø pobûdá ir mastà nelengva nustaty-ti. Tokiomis sàlygomis be rimtesniø studijø iðskaidyti nacionali-nius tikslus á konstruktyvius uþdavinius kaþin ar ámanoma, dar su-dëtingiau ávertinti planuojamø priemoniø padarinius, nes jie pasi-reikð daugelyje srièiø. Technologinë paþanga yra susijusi su vi-sais ðalies raidos aspektais, vadinasi, siekiant suformuluoti MTP


strategijà pirmiausia reikia apmàstyti visà ðalies plëtros stra-tegijà, kur ûkio plëtra, þinoma, yra svarbiausia, o tik paskui imtisanalizuoti MTP politikà.

1.4 Uþsienio ðaliø MTPpolitikos dokumentai

Visose ekonomiðkai stipriose pasaulio ðalyse mokslo ir technolo-ginei paþangai skiriamas ypatingas dëmesys. Oficiali valstybës po-litika skatinant ðià paþangà, kaip minëta, apibrëþiama ávairiuosedokumentuose: baltosiose knygose, MTP ir inovacijø programo-se, vyriausybës programose ir nutarimuose, specialiuose ástatymuo-se ir t. t.

ES sukurta bendra ðaliø politika ir keletas specialiø programø.1993 m. ES sutartyje numatyta, kad jos mokslo, technologijø irplëtros strategija turi bûti skirta stiprinti Europos pramonës kon-kurencingumà, gerinti tyrimø koordinavimà ir prireikus padëti ágy-vendinti ES politikà. Ið konkreèiø programø dabar aktualiausia yraPenktoji struktûrinë programa (Fifth Framework Programme (FP5)(1999�2002). Pirmoji buvo pradëta 1983 metais. Jau sukurta irÐeðtoji struktûrinë programa (Sixth Framework Programme (FP6).Europos Komisija kasmet pateikia ES Parlamentui ataskaità apieMTP politikos ágyvendinimà.

ES ðalys narës kiekviena turi savo vienokià ar kitokià MTPstrategijà. Lietuvai ádomiausi yra Danijos, Austrijos ir ypaè Airi-jos bei Suomijos atitinkami dokumentai. Suomija per gana trumpàlaikà yra nuëjusi kelià nuo ekonomiðkai ir technologiðkai atsiliku-sios iki pirmaujanèios, visà laikà iðskirtinæ reikðmæ teikusios MTPpolitikai ðalies. Danija ir Austrija gali bûti pavyzdys, kaip nedide-lës ðalys ásitraukia á tarptautiná moksliná bendradarbiavimà.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacija (OECD),vienijanti dvideðimt devynias paþangiausias pasaulio ðalis, taip patdaug dëmesio skiria MTP politikai. Knygoje OECD (1998) api-bendrinama ðaliø nariø MTP politika, detaliai analizuojamos prie-monës skatinti mokslinius tyrimus, naujø technologijø platinimàir inovacijas.

Taivano nacionalinë mokslo taryba yra parengusi valstybinëspolitikos dokumentà, kuris faktiðkai yra aukðtøjø technologijø ga-mybos plëtros programa. Ði kryptis itin aktuali ir Lietuvai.


Gausûs literatûros ðaltiniai, iðnagrinëti raðant ðià knygà, pateiktikonkreèiø skyriø literatûros ðaltiniø sàraðuose, taip pat priede esan-èiame nesidubliuojanèios literatûros sàraðe, kuris sudarytas pagalðalis ir tematikà. Paþymëtina, kad rengiant ðià knygà iðnagrinëtaapie tris ðimtus naujausiø literatûros ðaltiniø. Knygos teiginiai irrekomendacijos daugiausia ir grindþiami ðia analize. Pateikiamiðaltiniai rodo, kad bene visi su MTP susijæ Lietuvai rûpimi klausi-mai vienu ar kitu aspektu buvo kilæ kurioms nors pasaulio ðalims.Juose randame ir atsakymus á tuos klausimus, ir, ypaè svarbu, spren-dimø ir jø padariniø vertinimà. Todël ðios studijos ypaè vertingos.

Þinoma, kruopðèiai iðnagrinëti ir panaudoti esamà ir vis pasi-pildanèià informacijà per knygai raðyti skirtà laikà yra neámano-ma. Tam reikia nuosekliai dirbti, nes MTP politikos kûrimas, eks-pertø teigimu, yra nuolatinis procesas, o ne akcija.

1.5 Ikiðiolinës Lietuvos pastangossukurti MTP politikà

Lietuvoje jau priimti Mokslo ir studijø (koreguojamas) ir Aukðto-jo mokslo ástatymai, Lietuvos mokslo taryba (LMT) patvirtino Lie-tuvos mokslo ir studijø plëtotës strategines nuostatas � 2000, Mi-nistro pirmininko 1997 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. 42 paskirtaekspertø grupë (pirmininkas prof. A. Janulaitis) parengë strategi-nius ðalies mokslo sistemos reformos siûlymus. Vyriausybë pri-ëmë kokybës ir inovacijø programas, numatë ûkio plëtros strategi-jà, pramonës plëtros vidutinës trukmës politikà ir jos ágyvendini-mo strategijà. Taip pat parengtos Lietuvos aukðtojo mokslo ir pro-fesinio rengimo baltosios knygos, paskelbtos uþsienio ekspertø stu-dijos, specialiø darbo grupiø vertinimai ir prognozës.

Lietuvoje yra per keturiasdeðimt pagrindiniø ðios srities doku-mentø. Taèiau integralios MTP strategijos ir vizijos nëra. Nors bû-ta pastarojo laikotarpio Vyriausybës, Ûkio, Ðvietimo ir mokslo mi-nisterijø pastangø nustatyti MTP politikà, taèiau Mokslo ir studijø

Ðalis turi turëti moksliðkai parengtà ilgalaikës plëtros strategijà, nuolatkoreguojamà keièiantis vidaus ir iðorës padëèiai. Mokslo ir technologijøplëtra turi bûti tos strategijos ðerdis, nes technologinë paþanga yra viso-keriopos ðalies raidos variklis. Seimas turëtø patvirtinti maþiausiai vienodeðimtmeèio mokslo ir technologijø plëtros strategijà.


ástatymo, faktiðkai atribojanèio mokslà nuo ûkio, nepakanka ir ikiðiol nepriimti kiti bûtini teisës aktai. 1991�1994 m. dar veikë Vals-tybinë mokslo, studijø ir technologijø tarnyba, taèiau ir jos veiklaneturëjo reikiamø teisiniø pamatø. Spartinti technologijø plëtrà ne-pakanka Mokslo ir studijø ástatymo pakeitimø, derinamø su Aukð-tojo mokslo ástatymu. Reikia atskiro ástatymo, apimanèio visø ða-lies srièiø MTP, arba MTP nuostatos turëtø bûti átrauktos á kitasðalies plëtros sritis reguliuojanèius ástatymus. Bûtinos institucijos,kurios nustatytø investicijø á MTP politikà ir kontroliuotø investi-cijø veiksmingumà. Valstybës ir mokslo visuomenës vaidmuo ðiuopereinamuoju laikotarpiu turi bûti didesnis nei paprastai, ir tai tu-rëtø atsispindëti strateginiuose politiniuose sprendimuose.

Esami MTP teisiniai dokumentai atspindi mûsø ástatymø leidybos ydà:ástatymai tiesiogiai skirti institucijoms, o ne valstybës funkcijoms.


2. Nacionaliniai Lietuvosinteresai dabartiniame pasaulyje

2.1 Besikeièiantis pasaulis:globalizacija ir technologijø revoliucija

Amþiø sandûroje globalizacija tapo plaèiausiai vartojama sàvokasiekiant nusakyti pasaulio plëtros tendencijas. Liberalizavus var-tojimo prekiø ir gamybos priemoniø prekybà, taip pat laisvai iððalies á ðalá patenkant kapitalui, ekonomika vis labiau tampa pa-saulinë. Globalizacijai ásibëgëti lemiamà reikðmæ turi technologi-jø, ypaè informaciniø ir biotechnologijø, paþanga. Skaitmeninë re-voliucija ið esmës keièia ne tik gamybos ir valdymo technologijas,bet ir þmoniø gyvenimo bûdà, bendravimà ir darbà. Áspûdinga gy-vybës mokslø paþanga atveria kelià revoliuciniams sveikatos ap-saugos ir maisto gamybos pokyèiams. Manoma, kad informacinëstechnologijos ir genø inþinerija bus technologinës paþangos varik-lis, kaip kad buvusios garo maðina ar elektra.

2.1.1 GLOBALIOS VISUOMENINËSGËRYBËS IR BLOGYBËS

Rinka leidþia optimaliai paskirstyti privaèiø prekiø ir paslaugø ga-mybà ir vartojimà. Skirtingai nuo jø, visuomeniniø produktø, ku-riuos nekliudomai gali (ar priversti) vartoti daugelis þmoniø, regu-liuoti gamybà rinkos galiø neuþtenka. Be valstybës ar kokiø norskitø kolektyviniø pastangø teigiamøjø produktø gamyba bus permaþa, o neigiamøjø � per didelë. Svarbus visuomeniniø produktøbruoþas yra ðalutinis jø poveikis kitiems þmonëms, dël to labaipadidëja visuomeniniø produktø vertë. Globalizacijos sàlygomiskai kurie visuomeniniai aspektai yra tapæ globalûs, tokie, ku-riø jokia valstybë negali kontroliuoti viena � tam reikia plaèiostarptautinës kooperacijos. Ið jø paþymëtina:

� taika ir saugumas (juos ágyvendinti reikia kolektyviniosaugumo sistemos, o ne jëgos pusiausvyros ar virðenybës, kaipanksèiau);

� pasaulinës rinkos efektyvumas (garantuojama laisva prekybair suvienodinamos konkurencijos taisyklës bei iðlaikomas finansi-nis stabilumas);


� aplinkos apsauga;� kultûros paveldas;� sveikatos apsauga (èia kooperacijos poreikis sustiprëjo dël

ligø perneðimo rizikos padidëjimo ir paèiø medicinos problemøevoliucijos);

� þinios ir informacija (ðiuo poþiûriu svarbiausia problema yrajø prieinamumas visoms ðalims ir visiems gyventojams);

� teisingumas ir kriminaliniai nusikaltimai.

Kiekviena minëta problema turi iðskirtinæ reikðmæ ir Lietuvai.Kartu në vienos ið jø Lietuva negali iðspræsti viena, nesikooperuo-dama su kitomis ðalimis ir tarptautinëmis organizacijomis. Apskritainacionalinë valstybë, du ðimtmeèius buvusi istorijos varomoji jë-ga, tarpnacionalinës integracijos spaudþiama, netenka buvusiosreikðmës.

Globalizacija maþai ðaliai ne tik atveria dideles rinkas, leidþialengviau prieiti prie naujø technologijø ir kapitalo, bet ir kelia di-deliø pavojø (minëtina Rusijos krizë, nesugebëjimas konkuruotiatviroje rinkoje ir pan.), kuriuos áveikti reikia atitinkamos politi-kos. Integracija á ES turëtø bûti tos politikos ðerdis.

2.1.2 SKAITMENINËS REVOLIUCIJOS IÐÐÛKIAI

Moderniosios telekomunikacijos, tarp jø tarptautinis kompiuteriøtinklas � internetas, staigiai keièia pasaulá ne tik þiniø plitimo irveiksmingesniø ryðiø poþiûriu. Jau artimiausiais metais pasaulyjejø átaka ekonomikai, socialinei srièiai ir kultûrai bus nepaprastaididelë. Verslo organizavimas patirs gerokai didesniø pokyèiø neitik elektroninës prekybos ádiegimas. Europos Komisijos komisa-ras Erkki Liikanenas (2000) taip apibûdino padëtá: �Verslo alter-natyva paprasta: diegti skaitmenines technologijas arba mirti. Taitaikytina ir visai visuomenei. Jeigu mes nepasikeisime dabar, atsi-liksime ir pralaimësime visais lygiais: augimo, darbo vietø, socia-linio suartëjimo.�

Informacinës visuomenës sàlygomis atsiranda bûtinybë irsàlygos pereiti nuo principo �mokytis visam gyvenimui� prieprincipo �mokytis visà gyvenimà�.

Skaitmeninës technologijos ið esmës pakeis ne tik ámoniø, betir valstybës bei visuomenës valdymà, áskaitant vyriausybës paslaugøteikimà, administravimà, demokratiniø institucijø pobûdá, priva-taus sektoriaus vaidmená, pilieèiø ir valstybës tarpusavio santy-kius, tautinës valstybës ateitá, taip pat informacinëmis technologi-jomis grástos ekonomikos valdymà. Visa tai kelia neáprastus aukð-


to mokslinio lygio uþdavinius modernizuojant valstybës ir visuo-menës funkcionavimo mechanizmus.

2.2 Bendriausias ðalies tikslas �þmogaus ir visuomenës raida

Patekusi á sunkià ekonominæ padëtá, ðalis, aiðku, galvoja daugiau-sia apie kasdienæ duonà, o tai, kad daliai visuomenës jos trûksta,reiðkia ne tik materialøjá pilieèiø skurdà, bet ir dvasines kanèias.Ekonomikos kilimas ir jo lemiamas visø visuomenës nariø bûtinømaterialiøjø reikmiø tenkinimas kurá laikà liks svarbiausias ðaliessiekis. Sunku bûtø be materialiosios gerovës ásivaizduoti patenki-namà dvasinæ gerovæ, taèiau, kita vertus, ði ir pati ið dalies lemiamaterialiàjà gerovæ ir yra svarbi savarankiðka gyvenimo kokybëskomponentë. Apibendrinant galima pasakyti, kad gyvenimo ko-kybæ apibûdina sudëtinga ekonominiø, socialiniø, politiniø irkultûriniø veiksniø pusiausvyra.

Pasaulyje priimta ðià pusiausvyrà matuoti labai supaprastintai� þmogaus iðsivystymo indeksu (ÞII), kuris yra kitø trijø indeksøvidurkis: laukiamos gyvenimo trukmës, bendrojo vidaus produkto(BVP) ir ðvietimo. Bûdamas paprastas, ÞII gana patikimai nusakoðalies plëtros lygá ir vidutinæ jos þmoniø gyvenimo kokybæ, nesatspindi materialiuosius, socialinius ir kultûrinius gyvenimo as-pektus. Turimais (1995 m.) duomenimis, aukðèiausias ÞII buvoKanadoje � 0,96. Paþangiausiø ðeðiasdeðimt keturiø ðaliø vidurkis� 0,8966. Tarp jø buvo ir pokomunistinës ðalys: Slovënija (0,887),Èekija (0,884), Vengrija (0,857) ir Lenkija (0,851). Lietuva, kurÞII � 0,75, t. y. ðiek tiek maþesnis negu pasaulio vidurkis � 0,7715,buvo septyniasdeðimt devinta. Lietuvos kaimynai lentelëje rikia-vosi taip: 76. Kroatija, 77. Estija, 78. Iranas, 79. Lietuva, 80. Ma-kedonija. Deja, pereinamuoju laikotarpiu Lietuvos padëtis yra pa-blogëjusi. 1992 m. duomenimis, Lietuva buvo dvideðimt aðtunta(ÞII � 0,868). Tada rikiuotë buvo tokia: 27. Èekoslovakija, 28. Lie-tuva, 29. Estija, 30. Latvija, 31. Vengrija.

Globalizacija verèia Lietuvà naujoviðkai suvokti savo nacionalinius tiks-lus. Kad jø bûtø pasiekta, reikës modernizuoti valstybës ir visuomenësfunkcionavimo mechanizmus, kad jie skatintø technologinæ paþangà irvisø veiklos srièiø inovacijas.


Ðalies plëtra turi plësti þmogaus pasirinkimo galimybes visaisjo gyvenimo aspektais � ekonominiu, socialiniu, kultûriniu ir poli-tiniu; gyventojø rûpesèiai turi bûti plëtros kryptis. Þmogaus raida,viena vertus, reiðkia þmogaus galiø stiprinimà investuojant á joðvietimà, lavinimà ir sveikatos apsaugà � þmogaus kapitalo (hu-man capital) didinimà; jis turi aprëpti visus ðalies gyventojus. Ki-ta vertus, tai taip pat reiðkia sudaryti sàlygas þmogui naudotis savogaliomis siekiant dalyvauti ekonominëje ar kûrybinëje veikloje,politikoje, visuomeniniame gyvenime, ilsëtis. Visø galimybës (nerezultatai) taip pat turi bûti lygios. Materialiosios ir dvasinës gero-vës plëtrà apibendrintai galima nusakyti tokiais dideliais blokais(kai kurie ið jø toliau nagrinëjami smulkiau):

� stabili ekonomikos plëtra;� sveika gamtinë aplinka dabar ir ateity;� fizinis, teisinis ir socialinis asmens saugumas;� þmogaus kapitalo plëtra;� pilietinës visuomenës plëtra;� kultûra ir poilsis.

Visos ðios problemos susijusios su 2.1.1 poskyryje minëtais glo-baliais visuomeniniais produktais, vadinasi, turi bûti sprendþia-mos tarptautiniu lygiu. Taèiau kiekvienos ðalies plëtra yra unikali,todël parengti jos strategijà ir valdyti procesà reikia nuolatiniø spe-cialiø socialiniø ir humanitariniø mokslø srièiø tyrimø.

2.3 Ðalies plëtrà lemia ekonomika,veikiama neekonominiø veiksniø

Þmogaus pasirinkimo galimybës labiausiai priklauso nuo jo paja-mø. Lygiai taip pat nuo materialiøjø ir finansiniø iðtekliø, kuriuossukuria ûkis, priklauso socialinë, politinë ir kultûrinë ðalies raida.Tai visiðkai akivaizdu. Ne toks akivaizdus kitas ðalies plëtros as-pektas � ekonomikos augimo priklausomybë nuo neekonominësplëtros, kurià bus mëginama èia aptarti. Daugelis þymiø pasaulioekonomistø tvirtina, kad svarbiausi ekonomikos plëtros veiksniai

Ðalies raida turi plësti þmogaus pasirinkimo galimybes visais gyvenimoaspektais, lemianèiais gyvenimo kokybæ, kurià paèià apibûdina sudë-tinga ekonominiø, socialiniø, politiniø ir kultûriniø veiksniø pusiausvy-ra. Ávertinti jø sàveikà ir apskritai valdyti plëtrà reikia specialiø moks-liniø tyrimø.


yra politinë santvarka ir vyriausybës administravimo kompetenci-ja, nes politika ir reguliavimo sprendimai veikia investicijø ir vals-tybës iðlaidø paskirstymà.

Seniai þinoma, kad ekonomikos augimo ðaltinis yra moks-las. Taèiau taip pat þinoma, kad þinios paèios savaime dar ne-reiðkia ekonominës paþangos: þinios gali bûti nenaudojamos.Ðiuolaikinës ekonominës teorijos, pripaþindamos technologinës pa-þangos svarbà, pabrëþia individualiø gebëjimø ir paskatø (incenti-ves) reikðmæ. Bûtent ðios lemia paèiø naujø technologijø kûrimà,diegimà ir panaudojimà ekonomikos augimui. Ðiais laikais kurtiþinias kainuoja daug maþiau negu jas perimti; net JAV tyrimamsiðleidþiama dvideðimt kartø maþiau negu mokymui ir lavinimui.Kiek kainuoja palaikyti plëtros paskatas, nëra þinoma, taèiau jønesant, be abejonës, atsilikimas tampa neiðvengiamas.

Kalbant apie paskatas, reikia turëti galvoje du dalykus: ar eg-zistuoja paskatos, paveldëtos arba ádiegtos, ir ar palanki aplinkajas ágyvendinti. Palanki aplinka lengvai ágyvendinti paskatas yrakuriama geru valdymu ir atitinkamomis institucijomis. Þvelgiantplaèiai, institucijos yra elgesio taisyklës, kurios reglamentuoja þmo-niø tarpusavio santykius ir padeda numatyti vienas kito veiksmus.Dalis institucijø yra rinkos institucijos, kitos � ne rinkos, taèiaujose rinka yra �panardinta�. Turimø galvoje institucijø pavyzdþiaiyra: nuosavybës teisiø sistema, konkurencijos apsaugos priemo-nës, apsauga nuo sukèiavimo ir moralinës þalos, visuomenës susi-klausymas siekiant pasitikëjimo ir socialinio bendradarbiavimo,ástatymo valdþia ir ðvari vyriausybë.

2.3.1 SVARBIAUSIØ RINKOS PALAIKYMOINSTITUCIJØ PLËTRA

Rinkos ekonomika remiasi iðtisu spektru ne rinkos institucijø, ku-rios atlieka reguliavimo ir kitas funkcijas. Nëra baigtinio rinkosinstitucijø sàraðo. Tiems patiems tikslams skirtingos ðalys daþniau-siai turi skirtingas institucijas, kurios, be to, laikui bëgant kinta.Dël socialiniø, ekonominiø ir kultûriniø skirtumø negalima me-chaniðkai kopijuoti kitø ðaliø institucijø, nors, kita vertus, nëra pra-smës kurti savo institucijø taip, kad jos ið pagrindø skirtøsi nuoiðmëgintø panaðiø kitø ðaliø institucijø.

Nuosavybës teisës Lietuvoje dar nëra tinkamai apibrëþtos ásta-tymuose, ypaè prasta þemës nuosavybës teisë. Taèiau daug svar-biau, kad nuosavybë menkai apsaugota nuo pasisavinimo ar su-naikinimo, nuosavybës teisës ne visada garantuoja turto kontrolæ,nëra besàlygiðkai atsiskaitoma uþ parduotà turtà ir kita. Iki ðiol


ástatymuose neapibrëþta, kaip nuosavybë gali bûti paimta visuo-menës poreikiams.

Reguliavimo institucijos turi reguliuoti tø srièiø ekonomikà, kurrinka nesugeba pasiekti veiksmingo iðtekliø paskirstymo, o tiks-liau, ten, kur dël kokiø nors prieþasèiø nëra konkurencijos. Kartaisteigiama, kad rinkos liberalizavimas reiðkia reguliavimo panaiki-nimà. Ið tikrøjø yra beveik atvirkðèiai: juo rinka liberalesnë, tuodidesnis krûvis tenka reguliavimo institucijoms. Ðalia tradiciniøreguliavimo objektø � konkurencijos, finansø, kapitalo rinkos, stan-dartø ir kita � gali prireikti ir naujø, taèiau juos ávedant kyla pavo-jus, kad naujas reguliavimas bus tik beprasmis varþymas arba busvykdomas nekompetentingai.

Makroekonominio stabilizavimo institucijoms teikiama daugreikðmës, nes stabilumas yra pripaþinta ekonomikos plëtros sàly-ga, o kapitalistinei ekonomikai nebûdingas savaiminis stabilizavi-masis. Ið prigimties nestabilumu pasiþymi finansø rinkos � jø kri-zës sukelia skaudþias realios ekonomikos krizes. Iki ðiol ekonomi-kos mokslas neturi patikimø priemoniø iðvengti ekonomikos kri-ziø; taikomos priemonës daþnai tik pagilina jas.

Socialinio draudimo institucijos padeda uþtikrinti socialiná sta-bilumà ir socialiná suartëjimà. Rinkos sàlygomis ekonomikos po-kyèiai yra greiti ir ne visada nuspëjami, dël to labai padidëja rizi-ka netekti pajamø ir darbo. Ði rizika per socialinio draudimo sis-temà tenka visiems visuomenës nariams. Nors paþangiose ðalyseXX amþiuje socialinio aprûpinimo sistemos ágavo milþiniðkà mas-tà ir dosniai kompensavo nebegaunamas pajamas, taèiau dabardël gyventojø senëjimo problemos jas tenka reformuoti. Lietuvadar nesukûrë naujø socialinio draudimo institucijø; jas kuriantreikës atsiþvelgti á ES planuojamas socialinës srities reformas.

Konfliktø valdymo institucijos turi sumaþinti socialiniø kon-fliktø rizikà, o jø neiðvengus, padëti juos sureguliuoti. Sociali-niai konfliktai neða visuomenei daug moraliniø ir materialiøjønuostoliø, trukdydami tinkamai ir greitai reaguoti á neigiamà iðori-ná poveiká, sukeldami ekonominës aplinkos netikrumà, atimda-mi iðteklius ið produktyviosios srities. Demokratinëse visuome-nëse konfliktai beveik neágauna aðtriø formø, nes jose labiau sie-kiama politiniø kompromisø ir tai garantuoja didesná stabilumà.Svarbiausia konfliktø valdymo institucija yra pati pilietinë vi-suomenë, kur demokratija ir tarpusavio supratimas keièia paèiusþmones, maþina jø egoizmà ir stiprina visuomeniðkumo dvasià(þr. 2.4 poskyrá).


2.4 Visuomenës plëtra � gyvenimokokybës gerëjimo sàlyga

Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulëje sakoma: �Lietu-viø tauta [�] siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinës visuo-menës ir teisinës valstybës, atgimusios Lietuvos valstybës pilieèiøvalia priima ir skelbia ðià Konstitucijà.� Konstitucijoje áraðytas tiks-las toli graþu nepasiektas, ypaè tai pasakytina apie darnià pilietinævisuomenæ.

Pilietinë visuomenë yra socialinë erdvë tarp rinkos ir valstybëssektoriø, nesutampanti në su vienu ið jø, bet sàveikaujanti su abiem.Paprasèiau tariant, valstybë rûpinasi visuomeniniais produktais iriðtekliø telkimu, remdamasi savo galia, rinka gamina privaèius pro-duktus ir telkia iðteklius naudodamasi savo mechanizmais, o pilie-tinë visuomenë yra susijusi su bendraisiais socialiniø grupiø �pro-duktais� ir telkia iðteklius remdamasi socialinëmis vizijomis ir ver-tybëmis. Pilietinei visuomenei priklauso nevyriausybinës organi-zacijos, profesinës sàjungos, vietos visuomenës organizacijos, in-teresø klubai, þemdirbiø, religinës, jaunimo, moterø, tautiniø ma-þumø ir kitos organizacijos. Pilietinës visuomenës dariniø ávairo-vë lemia jø tikslø ir funkcijø ávairovæ. Taèiau pilietinë visuomenë,bûdama savanoriðkø asociacijø visuma ir iðreikðdama pilieèiø ver-tybes ir elgesio normas, pirmiausia yra demokratijos ramstis ir josstiprinimo bûdas; ji þadina pilietiná sàmoningumà, aktyvumà ir ska-tina kûrybinæ mintá. Visa tai turi nenuginèijamà átakà ilgalaikeiekonomikos plëtrai, deranèiai su neekonominëmis visuomenës ver-tybëmis.

Kad bûtø itin svarbi ðalies plëtrai, pilietinë visuomenë pati turitobulëti ir ugdyti savo gebëjimus spræsti vidaus ir iðorës proble-mas. Pilietinës visuomenës organizacijos gali lanksèiai reaguoti ásocialines problemas � ðito ið jø labiausiai tikimasi, bet gali kelti irkonfliktines situacijas, primygtinai reikalaudamos kitiems nepri-imtinø sprendimø. Ðito prieþastys esti ávairios: siauras, egoistiniøgrupiniø interesø lemiamas poþiûris, neprofesionalumas, materia-

Ðalies plëtrà lemia ekonomikos plëtra, o ði savo ruoþtu labiausiai priklau-so nuo individualiø gebëjimø ir paskatø. Paskatos ir palanki aplinka jaságyvendinti kuriama geru valdymu ir atitinkamomis institucijomis.


liøjø iðtekliø stoka, susiskaldymas, ideologinis ribotumas klijuo-jant neigiamas etiketes kitaminèiams. Praktinë patirtis ir ðvietima-sis palengva gludina tuos kampus, bet vien savaimis procesas bûtønepriimtinai ilgas.

Pilietinës visuomenës organizacijoms padeda ávairios vidausar tarptautinës agentûros, daugiausia tam ir sukurtos, kad teiktøjoms techninæ, kartais ir finansinæ paramà. Tai yra asociacijos irtinklai, þmogaus, organizacinës plëtros ir finansiniø iðtekliø insti-tucijos, moksliniø tyrimø ir informacijos institutai, tarpðakiniø ry-ðiø organizacijos. Bûtina pasinaudoti jø parama ir kuo sparèiaustiprinti pilietinæ visuomenæ.

2.5 Stojimas á Europos Sàjungà � tikslasir svarbiausia priemonë

Integracija á ES neabejotinai yra svarbiausias ðalies ekonominës irsocialinës plëtros veiksnys, visà plëtros strategijà lemiantis proce-sas. Sieká integruotis á ES intuityviai lemia tiek noras vis dar bëgtinuo sovietinës praeities, tiek istorinë patirtis, kad Lietuvos kultûri-në ir ûkinë paþanga visada buvo susijusi su Vakarø civilizacija.Taèiau apsisprendimà integruotis á ES lemia daug svarbesnis daly-kas: ES yra nepakeièiama priemonë ágyvendinti ilgalaikius nacio-nalinius Lietuvos tikslus.

2.5.1 LIETUVOS IR EUROPOSVERTYBIØ BENDRUMAS

ES yra unikalus pasaulio istorijoje darinys, pasiekæs toká integra-cijos lygá valstybëms savanoriðkai susitarus bendradarbiauti. Ji kû-rësi ir toliau plëtojasi remdamasi bendrais Europos tautø vertybë-mis ir tikslais. Ekonominë integracija sukûrë didelio ekonominioefektyvumo erdvæ, kur ekonomika neatsiejama nuo socialinës plët-ros. Dabartinë glaudesnë politinë integracija turi átvirtinti ES kaip

Pilietinë visuomenë, iðreikðdama pilieèiø vertybes ir elgesio normas, pir-miausia yra demokratijos ramstis ir jos stiprinimo bûdas; ji þadina pi-lietiná sàmoningumà, aktyvumà ir skatina kûrybinæ mintá. Visa tai turinenuginèijamà átakà ilgalaikei ekonomikos plëtrai, kuri turi derëti suneekonominëmis visuomenës vertybëmis.


laisvës, saugumo ir teisingumo erdvæ. Ðiuo apibendrintu lygmeniuES ir Lietuvos vertybës ir tikslai, akivaizdu, nesiskiria. Todël bûtøvisiðkai nelogiðka ir labai rizikinga Lietuvai, esanèiai vakarietið-kosios Europos pakraðtyje, mëginti puoselëti savo vertybes irágyvendinti tikslus, tokius paèius kaip ES, bet atskirai nuo ES.

Konkretesniu lygmeniu ES tikslai ir idealai, jeigu kartais dar irnëra mûsø suprasti kaip bûdingi ir Lietuvai, tokie neabejotinai taps,nes yra praktiðkai patikrinti ir bent ið dalies ágyvendinti daugumosEuropos tautø.

Politikoje Lietuva kartu su kitomis ES tautomis siekia átvirtintilaisvæ, taikà ir saugumà, demokratijà, þmogaus teises, tolerancijà,lyèiø lygybæ, solidarumà ir nediskriminavimà. ES siekia bûti pa-saulio lyderë; dël to kiekvienai jos narei atsiranda galimybë darytiátakà pasaulio politiniams ir ekonominiams pokyèiams daug veiks-mingiau, negu valstybë galëtø tai daryti nebûdama jos narë. EStaip pat stengiasi átvirtinti Europoje naujas valdymo formas, kainacionalinës vyriausybës ir parlamentai bei regionø ir vietos savi-valdos institucijos tampa neatskiriama visos Europos valdymo sis-temos dalis. Þinoma, pilietinës visuomenës ir paprastø þmoniø bal-sas taip pat turi bûti girdimas ES lygiu.

Atskirai reikia paminëti saugumo klausimà. ES valstybës narësyra sutarusios iðplëtoti Europos karinæ galià remdamosi esamomisnacionalinëmis, dviðalëmis ar daugiaðalëmis pajëgomis, kurios ga-lëtø veiksmingai atlikti ES vadovaujamas taikos palaikymo opera-cijas, vykdomas kartu su NATO ar be jos. ES Taryboje ásteigtospolitinë ir karinë institucijos priimti sprendimus ES operacijø vyk-dymo ir kontrolës klausimais.

Ekonomikos srityje ES imasi priemoniø pasiekti aukðtesná pa-sauliná ekonomikos konkurencingumà remdamasi þiniomis ir ino-vacijomis, ypatingà dëmesá skirdama informacinëms technologi-joms. ES uþsibrëþusi sukurti europinæ moksliniø tyrimø erdvæ, kadbûtø veiksmingiau naudojamas mokslinis potencialas siekiant spar-tinti technologinæ paþangà. Toliau reformuojant darbo, produktøir kapitalo rinkas, siekiama naujo ekonomikos dinamiðkumo.

Svarbiausias socialinis uþdavinys � sumaþinti nedarbà ES; taivienodai svarbu ir Lietuvai. ES sieks reformuoti pensijø ir socia-linio draudimo sistemà, kad ji ir toliau patikimai saugotø þmonesnuo rinkos rizikos pasikeitusiomis sàlygomis. Komisija sieks jung-ti ðaliø veiksmus dël geresniø darbo sàlygø, socialinio dialogo,lygiø galimybiø ir socialinës integracijos. Áþengiant á informaci-næ visuomenæ, prioritetine sritimi tampa investicijos á þmogauskapitalà.


Aukðtesnës gyvenimo kokybës siekiama ne tik ekonominëmis irsocialinëmis priemonëmis. Garantuoti asmens saugumà ir kovotisu nusikaltimais imamasi koordinuotø veiksmø Sàjungos mastu.Itin grieþti ES ekologijos ástatymai ir standartai.

2.5.2 EUROPOS SÀJUNGA � AUKÐTO LYGIOSAUGI EKONOMINË ERDVË

Vakarø Europa pastaruosius kelis ðimtmeèius buvo pasaulio eko-nomikos lyderë. Ið jos po visas pasaulio ðalis sklido technologinëpaþanga ir mokslinë mintis. Ir nors jau porà deðimtmeèiø Europatechnologinës paþangos lyderës pozicijas uþleido JAV, o ekono-mikos plëtros dinamiðkumu kurá laikà atsiliko ir nuo Pietryèiø Azi-jos ðaliø, vis dëlto ES iðlieka aukðèiausios technologijos, dideliopotencialo ekonominë erdvë; jos stabiliai plëtrai negalëjo sukliu-dyti viena po kitos sekusios finansø krizës Lotynø Amerikoje, Piet-ryèiø Azijoje ir Rusijoje. Globalizacijos pavojø akivaizdoje ma-þai ðaliai nëra nieko racionalesnio kaip integruotis á tokià eko-nominæ erdvæ; èia stabilios aplinkos sàlygomis, naudojantis di-dþiuliais finansiniais ir technologiniais iðtekliais, perimdamamodernià institucinæ patirtá, Lietuva galës sparèiau maþinti at-silikimà nuo ES senbuviø.

Visa tai tuo labiau teisinga, nes ES imasi priemoniø atkurti bu-vusias lyderës pozicijas ir pasiekti didesná ekonominës ir sociali-nës plëtros dinamiðkumà. Europos Taryba 2000 m. kovo 23�24 d.Lisabonoje patvirtino naujà strateginá artimiausio deðimtmeèio EStikslà � tapti konkurencingiausia ir dinamiðkiausia þiniomis grástaekonomika pasaulyje, garantuojanèia subalansuotà ekonomikos au-gimà, daugiau ir geresniø darbo vietø bei socialiná suartëjimà. Lie-tuva patenka á aplinkà, kur vyraus ambicingi plëtros tikslai, deri-nami su materialiosiomis ir moralinëmis paskatomis, taip pat ne-stigs galimybiø kooperuotis, gauti finansinæ ir techninæ pagalbà.Naujàja ES strategija siekiama:

� sukurti informacinæ visuomenæ visiems; verslas ir pilieèiaituri turëti galimybæ naudotis nebrangia pasaulinio lygio komuni-kacijø infrastruktûra ir ávairiomis jos paslaugomis; 2000 m. turibûti priimti teisës aktai, reguliuojantys elektroninæ prekybà, elek-troninius pinigus, finansines paslaugas per atstumà ir kita, gerokaisumaþintas mokestis uþ naudojimàsi internetu; iki 2001 m. pabai-gos visos mokyklos turi turëti galimybæ naudotis internetu; iki2003 m. turi bûti elektroniniu bûdu pasiekiamos visos svarbiau-sios vieðosios paslaugos;


� sukurti Europos tyrimø ir inovacijø erdvæ;� sukurti draugiðkà aplinkà pradëti inovacinius projektus;� vykdyti ekonomines reformas, kad vidaus rinka bûtø visiðkai

suformuota ir funkcionali; liberalizuoti elektros, dujø, paðto ir trans-porto sritis; supaprastinti reguliavimo aplinkà nacionaliniu ir ESlygiu;

� daryti veiksmingesnes ir integruoti finansø rinkas;� koordinuoti makroekonominæ politikà;� modernizuoti Europos socialiná modelá; daugiau investuoti á

þmones; plëtoti aktyvià uþimtumo politikà; remti socialinæ integ-racijà.

2.5.3 EUROPOS SÀJUNGOS SIEKIS APSAUGOTINACIONALINÁ SAVO NARIØ IDENTITETÀ

Globalizacijos procesai, menkavertës visuotinës kultûros papliti-mas ir anglosaksø kultûros vyravimas pasaulyje kelia grësmæ na-cionaliniam maþos tautos identitetui ir kultûrai. Tà grësmæ galimasumaþinti esant aukðtos kultûros erdvëje, kur specialiai stengia-masi iðlaikyti nacionaliniø kultûrø ávairovæ. ES Sutartyje áraðytanuostata, kad Europos integracija siekiama �stiprinti jos tautø so-lidarumà, taèiau gerbiant jø istorijà, jø kultûrà ir jø tradicijas�.Sutarties 151 straipsnis kultûros srityje numato tokius ES veiks-mø tikslus:

� prisidëti prie valstybiø nariø kultûrø suklestëjimo gerbiantnacionalinæ ir regioninæ ávairovæ, kartu pabrëþiant bendràjá kultû-riná palikimà;

� skatinti dabartinæ kultûrinæ kûrybà;� rûpintis valstybiø nariø tarpusavio bendradarbiavimu, taip pat

su treèiosiomis ðalimis ir tarptautinëmis organizacijomis.

ES turi padëti valstybëms narëms supaþindinti savo gyventojussu kitø Europos tautø istorija ir kultûra, saugoti europinës reikð-mës kultûriná palikimà, remti kultûrinius mainus ir meninæ kûry-bà. Apskritai ateityje ES turi atsiþvelgti á kultûros aspektà nustaty-dama ir ágyvendindama savo politikà.

Visa tai nereiðkia, kad galima iðsaugoti ir plëtoti nacionalináidentitetà be paèios Lietuvos pastangø, tarp jø ir atitinkamø huma-nitariniø tyrimø. Taèiau ES bent ið dalies apsaugos nuo agresyvauskitø kultûrø poveikio, kartu sudarys sàlygas turtinti savo kultûrà ly-giateisiðkai bendradarbiaujant su giminingomis Europos kultûro-mis. Neatrodo, kad bûtø koks kitas bûdas ir apsaugoti savo iden-titetà, ir iðlaikyti kultûrà gyvà, o ne konservuotà jos praeitá.


2.6 Þinios ir gebëjimai � ðaliespaþangos ðaltinis

Ið to, kas pasakyta, iðplaukia, kad pasiekti nacionalinius tikslusðalia kitø dalykø bûtinos þinios ir atitinkami gebëjimai. Ir gausintituos kitus dalykus taip pat reikia þiniø. Dabartiniame dinamiðka-me pasaulyje þinios ir gebëjimai turi bûti nuolat ir vis sparèiauatnaujinami. Naujø þiniø reikia sukurti tobulesnius produktus irveiksmingesnes technologijas. Jø reikia siekiant suprasti ir tinka-mai orientuoti visuomenës raidà, taip pat ugdyti þmogaus gebëji-mus ir kûrybines galias, kurie neabejotinai lemia ðalies gyvenimokokybæ. Nei ðalies saugumo, nei þmogaus dvasinës gerovës nega-lima pasiekti nuolat neatnaujinant kompetencijos.

2.6.1 INTELEKTINË ÐALIES NEPRIKLAUSOMYBË

Lietuva nëra pajëgi kurti visø mokslø ðakø þinias. Dauguma þiniøvisada bus perimama ið pasaulinio mokslo lobyno. Þinias turi at-neðti ðvietimas, profesinis mokymas, aukðtasis mokslas ir tik nedi-delæ dalá � savi moksliniai tyrimai. Nors ir neiðgalëdama vykdytidaugumos mokslo ðakø moksliniø tyrimø, ðalis vis dëlto turi turëtibeveik visø srièiø to meto pasauliniø laimëjimø lygio ekspertø. Jøreikia, kad ðalis savo jëgomis galëtø priimti svarbius sprendimus,kad bûtø kam vertinti uþsienio ekspertø darbà ir atsirinkti bei pri-reikus perimti pasaulio technologines naujoves. Be ðito ðalis liekaintelektiniu poþiûriu priklausoma ir politinë jos nepriklausomybënegali bûti visavertë.

2.6.2 AUKÐTØJØ TECHNOLOGIJØ GAMINIAMS �SAVO TYRIMØ REZULTATAI

Ðalis turi remtis moksline analize tvarkydama visuomenës gyveni-mà ir ekonomikos plëtrà (plaèiau apie ekonomikà � kitame skyriu-je). Be abejonës, niekas, be paèiø Lietuvos þmoniø, neatliks Lietu-

ES yra nepakeièiama priemonë ágyvendinti ilgalaikius nacionalinius Lie-tuvos tikslus, nes: ES ir Lietuvos tikslai ið esmës sutampa, ES yra stabilididþiulio ekonominio ir technologinio potencialo erdvë, siekia ir padedasuvienodinti savo nariø ekonomikos lygá, taèiau iðsaugoti tautiná identi-tetà ir plëtoti nacionalinæ kultûrà.


vos istorijos, lietuviø kalbos ir kultûros tyrimø � tai jø pareiga irnacionalinio identiteto iðsaugojimo politikos dalis. Reikia svarsty-ti tik kaip geriau ðitai padaryti. Daug sudëtingesniø problemø kylasvarstant vienø ar kitø gamtos ir technikos mokslø plëtojimo klau-simus. Minëta, Lietuva nepajëgi plëtoti daug srièiø ir reikia apsi-spræsti, kurias sritis ir kokiu mastu remti. Detaliau ðie klausimainagrinëjami kituose skyriuose, taèiau ið karto galima atkreipti dë-mesá á keletà aplinkybiø, kurios veikia sprendimus rûpimu klausi-mu. Pirma, minëta, ES planuoja sukurti vieningà europinæ moksli-niø tyrimø erdvæ. Lietuva taip pat turës dalyvauti norëdama pasi-naudoti Europos moksliniu potencialu, juo labiau kad tam neturë-tø prireikti dideliø materialiøjø iðtekliø. Antra, visose srityse, kurLietuva pati rengs universitetinio mokslo specialistus, turës bûtiatliekami atitinkami tyrimai. Treèia, daugumoje pramonës ðakø busremiamasi uþsienio technologijomis ir importuota áranga, taèiaumaþai tikëtina, kad tai pavyktø padaryti aukðtøjø technologijø sri-tyje. Plëtoti aukðtøjø technologijø gaminiø gamybà pirktø techno-logijø pagrindu paprastai nëra pelninga, todël praktiðkai ir neáma-noma. Taèiau be aukðtøjø technologijø gamybos ðalis negali pa-siekti aukðèiausio gyvenimo lygio, vadinasi, perspektyvinë ðaliesraida bûtinai turi bûti siejama su ja. Taigi laukia subtilus pasirinki-mas, kurias gamybos sritis aprûpinti savomis nuolat atnaujinamo-mis aukðtosiomis technologijomis. Tokiø srièiø turi bûti, o jas nu-statyti yra vienas ið svarbiausiø mokslo ir technologijø plëtros stra-tegijos elementø.

Paspartinti aukðtøjø technologijø gamybos augimà galëtø á Lie-tuvà atëjusios tarptautiniø aukðto technologinio lygio korporacijødukterinës ámonës. Kad ðitai ávyktø, reikia sudaryti palankià terpæ:pirma, tinkamai sutvarkyti ástatymø bazæ ir kiek ámanoma suma-þinti korupcijà ðalyje ir, antra, parengti aukðto lygio viduriniosiosgrandies inþinierius ir technikus, gebanèius dirbti tokiose ámonë-se. Juos turi parengti naujai ásteigtos arba steigiamos kolegijos.Ðiuo poþiûriu kolegijø vaidmuo yra ypaè svarbus. Puikus proble-mos sprendimo pavyzdys yra Airija, ne veltui dël savo ekonomi-nio ðuolio vadinama keltø tigru.

2.7 Panaudotø ðaltiniø aptarimas

Globalizacijos temai skirta nemaþai literatûros, ypaè daug straipsniøpasirodë artëjant 2000 metams. Kad globalizacija nëra iðsigalvota te-ma filosofuoti, árodo keli faktai. Pasaulio prekyba 1981�1990 m. kas-


met didëjo vidutiniðkai 4,7 proc., o 1991�2000 m. � 6,1 procento.Palyginti pasakytina, kad pasaulio BVP tais paèiais laikotarpiaispadidëjo 3,1 ir 2,3 proc. ekonomiðkai stipriose ðalyse ir 4,2 ir5,4 proc. � ekonomiðkai atsilikusiose ðalyse (TVF,1999). Áspû-dingai, ypaè pastaràjá deðimtmetá, didëja tiesioginës uþsienioinvesticijos (þr. 2.1 pav.).

Kitas beveik tiek pat iðkalbingas faktas yra uþimtumo struktû-ros kaita pasaulyje: nuo vyraujanèio þemës ûkio prie vyraujan-èiø informaciniø paslaugø, grafiðkai pavaizduotø 2.2 paveiksle.

Be abejonës, globalizacijà spartina ne tik prekybos ir kapitalosrautø liberalizavimas ir intensyvëjimas. Pleèiantis ekonomineiveiklai, maþëjant transporto iðlaidø, o ypaè dël telekomunikacijøpaþangos pasaulis tapo lyg ir maþesnis, visi pasidarë vieni nuokitø labiau priklausomi, intensyvëja bendradarbiavimas, taèiau aðt-rëja ir konkurencija, kaip visada kelianti daug problemø silpnes-niesiems. Ekonomikos, politikos ir technikos tendencijos keièiatradicinius tautø tarpusavio ryðius. Ne tik daugëja pasaulinës poli-tikos iððûkiø, bet ir daugelis vidaus problemø tampa neáveikiamospavienëms vyriausybëms. Globalizacijos problemas plaèiai nagri-nëja Kaul, Grunberg, Stern (1999).

2.2 pav. Gyventojø uþimtumo sektoriø raida 1882�2010 m.Ðaltinis: OECD

2.1 pav. Tiesioginës uþsienio investicijos pasaulyje (mln. JAV doleriø)Ðaltinis: United Nations. UNCTAD Handbook of Statistics. 2000 (CD)

1971

1972

1973

1974

1975

1976

1977

1978

1979

1980

1981

1982

1983

1984

1985

1986

1987

1988

1989

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

700 000

600 000

500 000

400 000

300 000

200 000

100 000

0

1882 1900 1920 1940 1960 1980 2000 2010

60

50

40

30

20

10

0

Inform. techn.

Pramonë

Paslaugos

Þemës ûkis


Kartu su skaitmenine revoliucija gausëja ir ðios srities publika-cijø. Kompaktiðkà dalyko apraðymà galima rasti Tapscott ir Ag-new (1999) bei Yusuf (1999) straipsniuose, kur apibûdinami beat-sirandantys elektroninio verslo ir elektroninio valdymo modeliai,visuomenës pokyèiai. Informaciniø technologijø reikðmæ ekono-mikai apþvelgia ir Bedi (1999). Plaèiau apie informacinës visuo-menës problemas � Lietuvos informacinës visuomenës kûrimo pro-gramoje ir analogiðkuose ES dokumentuose.

Suprasti ðalies plëtrà kaip þmogaus gyvenimo kokybës gerini-mà yra moderniøjø laikø nuostata, kurià pripaþásta ir mokslinin-kai, ir visuomenës veikëjai. Labai ryðkiai tai yra iðdëstæ Haq (1995)ir Sancho (1996). Haq pabrëþia, kad, be kitø pokyèiø, nuostatoseyra naujai interpretuojama saugumo samprata: �Saugumas þmo-niø, ne tik teritorijø. Saugumas individø, ne tik tautø. Saugumasremiantis plëtra, ne ginklavimusi. Saugumas visø þmoniø visur �jø namuose, darbe, gatvëse, jø bendruomenëse, jø aplinkoje.� Dau-gelis Jungtiniø Tautø vystymo programos (UNDP) publikacijø skir-tos þmogaus ir visuomenës plëtros problematikai. Ið UNDP duo-menø bazës internete paimti vëliausi ÞII duomenys. 1992 m. duo-menys paimti ið minëtos Haq (1995) knygos.

Kad kiekvienos ðalies net ekonomikos plëtra yra unikali, pa-brëþia Rodrik (2000b) ir daro iðvadà, jog galimybës kopijuoti kitøðaliø patirtá yra ribotos.

Apie lemiamà asmens pajamø átakà jo gyvenimo kokybei raðoLiana ir Pohoryles (1999). Jie pabrëþia, kad ir nelygybæ galimaávertinti pajamomis. Straipsnyje, þinoma, remiamasi statistikos duo-menimis, ne tik sveiku protu. Apie ekonomikos augimo mecha-nizmus ir logikà priraðyta labai daug. Èia remiamasi enciklopedi-niu Jovanovic (1999) straipsniu, taip pat Dethier (1999) apþvalgair Rodrik (2000a) straipsniu. Nors liberalizmo atstovai linkæ vals-tybës vaidmená ne tik maþinti, bet ir menkinti, taèiau daugumaekonomistø pripaþásta, kad vyriausybës átaka visuomenës plëtraiyra labai didelë, nes palaiko ir padeda ágyvendinti ekonomikos da-lyviø paskatas (nerealistinës liberalios prielaidos kritikuojamosGrant, 1996.) Ðtai keletas citatø. Reynolds (1983): �[�] vieninte-lis svarbiausias paaiðkinantis [plëtros] kintamasis yra politinë or-ganizacija ir vyriausybës administracinë kompetencija.� Galbraith(1999): �Vienas ið didþiausiø ekonomikos augimo barjerø yra vy-riausybë, kuri netarnauja þmonëms ir yra apsaugota nuo atsako-mybës.�

Rinkos palaikymo institucijos aptariamos daugiausiai remian-tis Rodrik (2000b) straipsniu. Taèiau ði sritis ekonomikos literatû-


roje atstovaujama gausiai ir net turi savo pavadinimà � institucinëekonomika, kartais � naujoji ekonomika. Minëtinos publikacijos:World Bank (1997), North (1990), Lin, Nugent (1995), Laffont,Tirole (1993), Picciotto, Wiesner (1998).

Nors ðalies plëtrà galiausiai lemia jos pavieniø gyventojø veik-la, vis dëlto visuomenës organizacija yra labai svarbus veiksnys,nes veikia sprendimus iðtekliø paskirstymo klausimais, lemia þmo-gaus kapitalo augimà ir visuomenës moralinæ atmosferà, apskritaiyra terpë ágyvendinti individualias pastangas. Pilietinës visuome-nës problemos nagrinëjamos daugiausiai dël demokratijos plëtros,bet yra akivaizdþiø jos sàsajø ir su ekonomika bei kultûra. Èianaudotasi Rodrik (1999 ir 2000a), Brown ir Kalegaonkar (1999),Greif (1994), Jones (1999), Ohkawa (1993) ir kitomis publikaci-jomis.

Iki ðiol pilietinës visuomenës problematika Lietuvai rûpëjo ne-bent per valstybines ðventes, nors darni pilietinë visuomenë Lietu-vos Konstitucijoje nurodoma kaip vienas ið tautos tikslø. Jos vaid-muo plëtojant demokratijà yra pakankamai akivaizdus; akivaizdiir demokratijos, o per jà � institucijø átaka ekonomikos ir sociali-nei plëtrai. Maþiau þinoma apie tiesioginá pilietinës visuomenëspoveiká visuomenës tobulëjimui ir jos gyvenimo kokybei. Cituoti-ni Rodrik (2000a), INCET Projecten, Rich (1999), Stark, Wang(1999) ir ypaè Brown, Kalegaonkar (1999).

ES vertybës ir tikslai apskritai iðvardyti ES Sutartyje. Artimiau-sio deðimtmeèio tikslai ir jø siekimo bûdai nurodomi Europos Ko-misijos praneðime ES Parlamentui, Tarybai ir komitetams (Euro-pean Commission, 2000). Svarbiausi ES dokumentai yra EuroposTarybos nutarimai, kuriuos visuomenei pristato tuo metu ES pir-mininkaujanti ðalis. Pastarøjø dviejø sesijø iðvadø pakanka ðio dar-bo tikslams: Presidency Conclusions Helsinki European Council10 and 11 December 1999 ir Presidency Conclusions Lisbon Eu-ropean Council 23 and 24 March 2000 (abi yra ES interneto tin-klalapyje).

Paskutiniame poskyryje su nagrinëjamais klausimais supaþin-dinama remiantis dvejopais ðaltiniais: uþsienio literatûra apie þi-niomis besiremianèià visuomenæ (nemaþai jos cituojama vëlesniuo-se skyriuose) ir tos literatûros autoriø apibendrinimais, taip pat lie-tuviðka literatûra apie mokslo ir technologijø plëtrà Lietuvoje(Lietuvos mokslo taryba, 1998; Vilkas, 1999).


3. Lietuvos ûkio struktûrair plëtros perspektyvos

3.1 Lietuvos ûkio raida

Iki nesenø laikø gamtos iðtekliai lëmë ekonomikos raidà. Lietuvo-je jie labai kuklûs. Svarbiausi yra dirbama þemë ir mediena. Yrauþtektinai þaliavø cemento, stiklo ir statybiniø medþiagø gamybai,taip pat durpiø ir mineralinio vandens. Komerciðkai eksploatuoja-mi maþi geros kokybës naftos telkiniai � 250 tûkst. t per metus.Atrastas þymus geleþies rûdos su retøjø metalø priemaiðomis tel-kinys. 200 m gylyje yra gausybë anhidrito ir gipso. Tai ið esmës irviskas.

3.1.1 LAIKOTARPIS IKI 1990 M.

Siekiant geriau suprasti dabartinæ ekonominæ padëtá, verta pradëtinuo ekskurso á plëtros istorijà siekiant pirmiausia apþvelgti sukaup-tos patirties bruoþus.

Kadangi Lietuvos gamtos iðtekliai niekada nebuvo �industri-niai�, be to, turint galvoje, kad visà XIX amþiø ir iki 1918 m. ðalisbuvo Rusijos imperijos provincija, akivaizdu, jog Lietuva iki ne-priklausomybës neturëjo jokiø galimybiø plëtoti pramonæ. Bet ne-priklausomybës periodas iki sovietø okupacijos buvo per trumpasðitai padaryti ir ðalis liko agrarinë iki sovietinës industrializacijos.

Lietuvos ekonomikos industrializacija vyko pagal sovietinio pla-navimo taisykles. Pirma, TSRS ministerijos, nepaisydamos regio-no integralumo, rûpinosi kooperacija tik ðakos viduje, nesvarbu,kiek toli viena nuo kitos buvo besikooperuojanèios ámonës. Antra,kai regioninis veiksnys buvo svarbus, pavyzdþiui, energetikai, re-gionais buvo laikomos gerokai didesnës teritorijos negu viena ne-didelë respublika. Lietuva paprastai buvo priskiriama prie ðiaurësvakarø regiono (priklausë ir Leningradas) arba prie Pabaltijo res-publikø regiono, prijungus prie jø Baltarusijà ir Kaliningrado sritá.Ekonomikos plëtra pagal tokius principus iðkreipë ekonomikosstruktûrà, kuri bûtø susiklosèiusi natûraliai.

Lietuvos planavimo ástaigos stengësi plëtoti ðakas, svarbias Lie-tuvai sovietinio planavimo sàlygomis. Tokios buvo elektronika,stakliø ir árengimø gamyba, chemija, visa karinio komplekso pro-dukcija � ðakos, kur buvo didesni atlyginimai ir didesni �vartoji-


mo fondai�. Taip pat svarbu buvo plëtoti galutiniø produktø, kuriøbuvo amþinas deficitas, pavyzdþiui, maisto ir lengvosios pramo-nës, statybiniø medþiagø ir kita, gamybà. Laikytasi tolygios visosteritorijos plëtros politikos siekiant átraukti Lietuvos kaime atsi-laisvinanèià darbo jëgà ir ðitaip kiek ámanoma sumaþinti rusiðkaikalbanèiø darbininkø importà.

Á þaliavø buvimà buvo atsiþvelgiama priimant pramonës plëtrossprendimus, taèiau tik ið dalies. Energetikos ðakos (elektros gamybair naftos perdirbimas) pajëgumai buvo sukurti dvigubai didesni, negureikëjo vidaus vartojimui, nors visus pirminius energijos iðtekliusreikëjo atveþti toli ið Rusijos. Mësos gamybai daugiausia naudotiimportuoti paðarai. Siekdama didinti savo miðkø plotus, Lietuva be-veik nebenaudojo vietinës medienos, nors jos apdirbimas nesuma-þëjo. Tràðø gamyklos buvo pastatytos daug didesnës, negu reikëjovidaus poreikiams, o þaliavos taip pat buvo tiekiamos ið Rusijos.

3.1.2 ÛKIO IR JO STRUKTÛROS DINAMIKAPEREINAMUOJU LAIKOTARPIU

Kaip ir kitos pereinamosios ekonomikos ðalys, Lietuva, pereida-ma nuo planinës prie rinkos ekonomikos, patyrë dramatiðkà ûkiosmukimà. Nors ekonomikos reforma vyko sparèiai, taèiau ûkio at-sigavimas ðiek tiek vëlavo dël nepasiekto finansinio stabilumo, kurismatyti ið infliacijos dinamikos. Svarbiausi makroekonomikos ro-dikliai pateikti 3.1 lentelëje.

3.1 lentelë. Svarbiausi makroekonomikos rodikliai 1991�1999 m.

1996

4,7

6,8

7,1

13

2 801

1 203

9,2

1997

7,3

7,3

5,9

8,4

4 162

1 403

10,2

BVP kitimas, %

BVP vienam þmogui,tûkst. Lt

Nedarbas, %

Infliacija(metø pabaigoje)

Tiesioginës uþsienioinvesticijos, mln. Lt

Uþsienio skola,mln. JAV doleriø

Einamosios sàskaitosdeficitas, % nuo BVP

1999

�4,1

7,4

8,4

0,3

8 252

2 405

11,2

1991

�5,7

10,5

345

1992

�21,3

8,3

2,3

1 161

1993

�16,2

6,9

5,8

189

3,2

1994

�9,8

6,3

6,5

45

496

2,2

1995

3,3

6,5

6,6

35

1 406

839

10,2

1998

5,1

7,7

6,4

2,4

6 501

1 682

12,1

Ðaltiniai: Lietuvos statistikos metraðtis 1999; EBRD. Transition Report 1999; Lietuvos ekonominëir socialinë raida 3/2000


Kadangi industrinis kapitalas sovietiniais laikais kurtas neatsi-þvelgiant á realius Lietuvos pranaðumus ir ûkio integralumà, taipereinamuoju laikotarpiu po 1990 m. kilo nemaþai specifiniø sun-kumø. Taèiau svarbiausi sunkumai, þinoma, radosi dël industriniokapitalo technologinio atsilikimo ir drastiðko áprastø rinkø sumen-këjimo. Bûtina paminëti ir didelius ûkio nuostolius dël nebaudþia-mo bankø lëðø ir ámoniø turto iððvaistymo bei netinkamo energeti-kos pajëgumø naudojimo. Svarbiausios apdirbamosios pramonësðakos apibûdinamos 3.3 lentelëje.

Kadangi nuo 1990 m. statistikos metodologija yra smarkiai pa-kitusi, pastarojo deðimtmeèio pradþios ir pabaigos rodikliø lygini-mas nëra pakankamai patikimas. Todël èia daugiausiai naudojama-si ne ankstesniø kaip 1993 m. duomenimis, nors dramatiðkiausiaiekonomika smuko 1991�1993 m. ir dël to automatiðkai ávyko ryð-kiø struktûriniø ûkio pokyèiø. 1990 m. pramonës dalis BVP buvo32,8 proc., þemës ûkio � 27,6, statybos � 10,5 ir prekybos � 8,4 pro-cento. Dabartinë struktûra ir kaitos tendencijos pateikiama 3.2 len-telëje. Be to, per ketverius metus apdirbamoji pramonë gerokai smu-ko, taip pat sumaþëjo finansinio tarpininkavimo, kuris klestëjo1993 m. dël spekuliacijos. Santykiðkai iðaugo statyba, prekyba, ne-kilnojamojo turto verslas, valstybës valdymas ir ðvietimas.

Þemës ir miðkø ûkis

Pramonë

Iðgaunamoji ir apdirbamoji

Elektros, dujø ir vandens tiekimas

Statyba

Prekyba

Vieðbuèiai ir restoranai

Transportas ir ryðiai

Finansinis tarpininkavimas

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita veikla

Valstybës valdymas ir gynyba

Ðvietimas

Sveikata ir socialinis darbas

Kita paslaugø veikla

BPV dalis, %

1993

14,2

34,2

30,1

4,1

5,1

14,0

1,3

9.8

7,3

4,2

2,9

2,8

1,8

2,4

1998

10,1

24,1

19,0

4,6

7,9

16,1

1,7

9,6

2,6

8,4

6,7

6,2

3,8

3,4

Darbo vietø, %

1993

22,5

25,7

23,8

1,9

7,1

9,7

1,1

5.6

1,2

2,2

3,2

7,7

5,4

8,6

1998

21,1

19,9

17,5

2,4

6,8

14,4

1,2

6,0

0,9

2,7

4,2

9,4

7,0

6,3

Ðaltiniai: Lietuvos statistikos metraðtis. 1998 ir 1999; Lietuvos ekonominë ir socialinë raida, 4/99

3.2 lentelë. Ekonomikos struktûra pagal pagamintà bendràjà pridëtinæ vertæ ir darbo jëgà 1993 ir 1998 m.


Iðryðkëjusios tendencijos gana bûdingos ne tik pereinamojo lai-kotarpio ðaliai, bet ir ekonomiðkai stiprioms ðalims: þemës ûkio irpramonës dalis maþëja, paslaugø � didëja. Taèiau tie pokyèiai Lie-tuvoje pozityvûs tik ið dalies, nes reiðkia ne tiek paslaugø plëtoji-mà, kiek pramonës ir þemës ûkio produkcijos maþëjimà. Be to,pramonës produkcija pereinamuoju laikotarpiu ne tik maþëjo, betir ëmë kokybiniu poþiûriu degraduoti: maþëjo investicinæ produk-cijà gaminanèiø ir mokslui bei aukðtos kvalifikacijos darbui imliøðakø dalis pramonës struktûroje. Kita vertus, kai kuriose darbuiimliose pramonës ðakose produkcijos kokybë pastebimai gerëjo.Tai rodo aukðtas jos eksporto lygis, ypaè turint galvoje, kad didelëjo dalis tenka ES ðalims.

Pateiktos lentelës ne tik nusako ûkio ir pramonës struktûrà beijø kaitos tendencijas, bet ir apibûdina esamus fiziná kapitalà ir dar-bo jëgà, kurie garantuoja atitinkamà gamybà ir eksportà. Galimapriminti tris gerai þinomus Lietuvos darbo jëgos bruoþus: pakan-kamai geras iðsilavinimo lygis, patirtis gaminant techniðkai ganasudëtingus produktus ir daugelio ûkio ðakø mokslinis potencialas.Dabar darbo jëgos demografiniu poþiûriu negausëja ir negausësbent deðimtmetá. Taèiau turint mintyje realø 12�14 proc. nedarbà,nesunku suvokti, kad faktiðkai darbo jëga turi augti kokius 10 proc.per artimiausius kelerius metus. Kita 10 proc. gali ateiti ið þemësûkio, kur dabar dirba maþdaug 20 proc. ðalies darbo jëgos.

3.3 lentelë. Apdirbamosios pramonës struktûra pagal svarbiausias ðakas 1993 ir 1997 m. ir jø pro-dukcijos eksportuojama dalis 1997 m.

30,1

8,3

3,0

2,6

3,9

25,5

4,0

5,3

5,0

1,4

2,5

Maistas, gërimai ir tabakas

Tekstilë

Drabuþiai ir kailiai

Mediena ir jos produktai, iðskyrus baldus

Cheminës medþiagos ir produktai

Perdirbti naftos produktai

Nemetaliniai mineraliniai produktai

Maðinos ir árengimai

Radijo, televizijos ir ryðiø priemonës

Kitos transporto priemonës

Baldai

Ðaltinis: Lietuvos statistikos metraðtis. 1998 ir 1999

29,1

7,0

8,5

3,0

8,2

19,9

3,2

5,0

2,8

1,9

2,3

Eksportuota, %

27,3

70,9

91,0

68,8

75,2

60,8

33,9

68,6

83,7

84,8

46,1

19971993


3.1.3 ÛKIO STRUKTÛRA ATSIÞVELGIANTÁ TARPTAUTINÁ KONTEKSTÀ

Ûkio struktûra priklauso, þinoma, nuo ðalies geografinës padëties,klimato, gamtos iðtekliø ir net istorijos. Kita vertus, ji pati yra eko-nominio lygio matas. Ið statistikos akivaizdþiai matyti, kad juo ða-lies lygis aukðtesnis, tuo pramonës indëlis á BVP didesnis uþ þe-mës ûkio indëlá, o paslaugø � didesnis uþ pramonës. Agreguotiduomenys pagal ðalis, turinèias maþas, vidutines ir dideles paja-mas, taip pat keleto individualiø ðaliø duomenys pateikiami 3.1 pa-veiksle.

Tikintis, kad Lietuva vysis ekonomiðkai stiprias ðalis ir eis jøkeliu, grafikas leidþia daryti kai kurias iðvadas. Dabar Lietuvosûkio struktûra panaði á vidutines pajamas turinèiø ðaliø, tik jø pra-monës dalis yra didesnë, paslaugø � maþdaug tokia pati. Norintpasiekti Vengrijos, kurios þemës ûkis gana produktyvus, ûkio pro-porcijas, þemës ûkiui neaugant, pramonës pridëtinë vertë turëtøpadidëti 85 proc., o paslaugø � 130 procentø. Þemës ûkio pridë-tinë vertë tikriausiai taip pat didës, todël tie skaièiai turës bûtiatitinkamai didesni. Kiek laiko prireiks, kol pramonë iðaugs dvi-gubai? Jeigu reikalai nepasikeistø á gera, deðimtmeèio neuþtektø.Paslaugø vertë per deðimtmetá lengviau gali padidëti ir daugiaunegu dvigubai.

Pasaulyje, kur vyrauja paþangios technologijos, santykis visàlaikà didëjo paslaugø naudai ir ði tendencija tikriausiai iðliks. Ap-skritai pasaulinë praktika rodo, kad ekonomika plëtojasi ûkiui ju-dant didesnæ pridëtinæ vertæ sukurianèiø ðakø link, o ðakose perei-

3.1 pav. Kiek kartø pramonës ir paslaugø pridëtinë vertë didesnë uþ þemës ûkio pridëtinæ vertæ(1997 m. duomenimis)Ðaltinis: The Little Data Book. 1999. World Bank

70

60

50

40

30

20

10

0

Maþ

ospa

jam

os

Vid

utin

ëspa

jam

os

Did

elës

paja

mos

Ven

grij

a

Dan

ija

Slov

akij

a

Suom

ija

Nyd

erla

ndai

Jung

tinë

Kar

alys

të

Bel

gija

Lie

tuva

Pramonë Paslaugos


nant nuo darbui imliø prie kapitalui imliø produktø ir nuo kapita-lui imliø prie mokslui imliø produktø gamybos. Tai galëtø bûtiuniversaliausias ûkio plëtros strategijos orientyras bei mokslo irtechnologijø politikos iðeities taðkas. Reikia tik pabrëþti, kad viso-se ðakose, net þemës ûkyje, gali bûti ir aukðto techninio lygio pro-duktø, ir aukðtøjø gamybos technologijø, nors jø koncentracija ávai-riose ðakose, þinoma, nevienoda.

3.1.4 MOKSLINIAI TECHNOLOGINIAITYRIMAI ÁMONËSE

Ûkis yra svarbiausia sritis, kur diegiami mokslo laimëjimai ir jaisremiantis kuriama nauja vertë. Taèiau ûkio subjektai yra ne tikmokslinës produkcijos vartotojai, bet ir tiesioginiai ar netiesiogi-niai jos kûrëjai. ES ðalyse privatus kapitalas finansuoja viduti-niðkai 61 proc. visø investicijø á tyrimus ir plëtrà, ið kuriø di-desnioji dalis panaudojama paèiose ámonëse. Pavyzdþiui, Vokie-tijoje iðoriniams uþsakymams tenka tik 10 proc. (nors tai dau-giau negu kitose ðalyse), ið kuriø 13 proc. tenka uþsakymamsmokslo ir studijø institucijoms, o du treèdaliai � kitiems ûkiosubjektams.

Lietuvos statistika kol kas neteikia iðsamesniø duomenø apiemokslinius technologinius tyrimus ámonëse. Teþinoma, kad tie-siogiai ûkyje dirba, skaièiuojant visos darbo dienos ekvivalentu,177 mokslininkai, o kartu su tyrëjais � 382 darbuotojai; ið viso Lie-tuvoje MTP veikla uþsiima 10�15 tûkstanèiø tyrëjø, inþinieriø irtechnikø. Beveik iðnyko ámoniø tiriamosios laboratorijos. Taèiaunegalime atsakyti, kiek lëðø skiriama moderniai tematikai, kad ir

Kaip ir kitos pereinamosios ekonomikos ðalys, Lietuva dël industriniokapitalo technologinio atsilikimo ir drastiðko áprastø rinkø sumenkëji-mo per kelerius pirmuosius nepriklausomybës metus patyrë dramatið-kà ûkio smukimà. Nors ekonomikos reforma vyko sparèiai, taèiau ûkisvëlavo atsigauti pirmiausia dël nepasiekto finansinio stabilumo. Didþiu-læ þalà ûkiui padarë nebaudþiamas bankø lëðø ir ámoniø turto iððvaisty-mas ir prastas energetikos potencialo naudojimas. Iðryðkëjusios ûkiostruktûros kaitos tendencijos gana bûdingos pasaulinëms: þemës ûkioir pramonës dalis maþëja, paslaugø � didëja. Taèiau Lietuvoje tai kolkas reiðkia ne tiek paslaugø plëtojimà, kiek pramonës ir þemës ûkio pro-dukcijos sumaþëjimà. Pramonës produkcija pereinamuoju laikotarpiune tik maþëjo, bet ir ëmë degraduoti techniniu atþvilgiu.


Europos Komisijos atrinktoms dvideðimt penkioms svarbiausiomstechnologijoms, su kuriomis daugelis ðaliø sieja savo paþangà. Re-miantis ávairiais ðaltiniais, galima suskaièiuoti, kad privaèios in-vesticijos á mokslinius technologinius tyrimus sudaro apie30 proc. visø investicijø á tokius tyrimus Lietuvoje (nors oficia-lûs Statistikos departamento duomenys rodo, kad 1999 m. MTPiðlaidos ámoniø sektoriuje tesudarë 0,02 proc. BVP, tuo tarpu vals-tybinio ir aukðtojo mokslo sektoriuose � 0,5 proc.). Ávertinant ben-drà investicijø á tyrimus apimtá ðalyje, ðis skaièius absoliutiniu dy-dþiu yra labai maþas, nors nëra tiksliai þinoma koks. Be abejo,konkreèiø ámoniø investicijos á tyrimus labai priklauso nuo veik-los pobûdþio ir net ðalies. Daugiausia investuoja aukðtøjø techno-logijø ámonës, kur inovacijø svarba iðskirtinë. Pavyzdþiui, Ðvedi-jos pramonës ámoniø á tyrimus investuojama suma sudaro viduti-niðkai daugiau kaip 7 proc. visos pardavimø apimties, Ðveicarijos� daugiau kaip 6 procentus. Daug, nors ir maþiau negu pramonësámonës, á tyrimus investuoja paslaugø ámonës. Pavyzdþiui, Didþio-joje Britanijoje ir Ðvedijoje tokios ámonës tyrimams skiria apie4 proc. visos savo apyvartos.

Iki 1990 m. Lietuvos mokslininkai kartu su pramonës ámonësedirbanèiais specialistais sukûrë ir ádiegë nemaþai patentø ir inova-ciniø technologijø. Dabar ði veikla dël suprantamø prieþasèiø yralabai sunykusi. Lietuvoje kasmet pateikiama maþdaug 130 iðradi-mø paraiðkø, arba 0,34 skaièiuojant 10 000 gyventojø (atkreipti-nas dëmesys, kad Lietuvoje patentai iðduodami be nuodugnios eks-pertizës), tuo tarpu Suomijoje ðis rodiklis yra 5,4; Slovënijoje �1,63; Èekijoje � 0,61; Vengrijoje � 0,68; Estijoje � tik 0,14. Viso-se posocialistinëse ðalyse, taip pat Lietuvoje, didëja registruojamøir ûkyje diegiamø uþsienio patentø lyginamoji vertë.

Kaip þinoma, patentø problema yra daugialypë. Visø pirma,patentuotos inovacijos gerokai padidina jas ádiegusios ámonëskonkurenciná saugumà ir pranaðumà. Antra, Lietuvai pakliuvus áuþsienio patentø galiojimo sritá, ámoniø galimybiø manevruotiintelektiniais iðtekliais gerokai sumaþëja. Treèia, aktyvi patenti-në politika prisideda prie didelæ pridëtinæ vertæ turinèios veiklosplëtojimo ir jos produktø eksporto didinimo, sukuria palankiasmoksliniø tyrimø internacionalizacijos prielaidas. Todël labaisvarbu sukurti veiksmingà technologinës, rinkø, socialinës ir ki-tokios informacijos paieðkos ir kaupimo sistemà, kuri padëtø ámo-nëms kurti ir diegti racionalià mokslo ir technologiniø inovacijøpolitikà, taip pat apsaugoti intelektinæ nuosavybæ, mokslines idëjasir rezultatus. Ðis uþdavinys gali bûti iðspræstas tik esant tokiai


veiklai parengtø profesionalø. Pirmieji þingsniai ðia linkme jauþengti, Kauno technologijos universitetui pradëjus rengti atitin-kamus specialistus.

3.1.5 ÛKIO INTERNACIONALIZACIJA

Globalizacija lemia ne tik didesná produktø ir paslaugø rinkø at-virumà, bet ir technologijø kaitos spartëjimà, kurá palaiko didþiu-liai pasauliniai investiciniø lëðø srautai ir tarptautinë mokslo irtechnologijø srièiø kooperacija. Pasaulinës konkurencijos akivaiz-doje ryðkëja tendencija jungtis stambioms tarptautinëms korpo-racijoms arba nacionalines ámones prijungti prie jø suteikiant duk-teriniø ámoniø statusà. Ðitaip gerokai sumaþëja ir vienø, ir kitøverslo rizika bei padaugëja inovacijø galimybiø. Tikëtina, kadverslo internacionalizacija bus svarbi Lietuvos ûkio plëtrai, ta-èiau neámanoma numatyti konkretesnës ðio proceso eigos, nes jislabai priklauso nuo atsitiktiniø veiksniø ir ávykiø. Galima spëti,kad ðalia vis didëjanèiø tiesioginiø uþsienio investicijø daugëskooperaciniø ryðiø su tarptautinëmis aukðto technologinio lygiokompanijomis ir pramoniniais klasteriais. Ðiø ryðiø reikðmæ le-mia tai, kad pasauliniai technologinës paþangos lyderiai yra di-dþiosios tarptautinës korporacijos.

3.1.6 TIKËTINAS ÛKIO AUGIMO IR STRUKTÛROSKAITOS SCENARIJUS

1995 m. prasidëjæs spartëjantis ekonomikos augimas teikë vilèiø,kad BVP kasmet augs po 6�7 proc. bent deðimt metø. Rusijos kri-zë sugriovë tas viltis ir priminë, kad niekas neateis lengvai ir sa-vaime. Ekonomikos augimà reikia puoselëti, kitaip jis gali sustotidël bet kokios atsitiktinës kliûties. Norint suvokti ekonomikos au-gimo problemos mastà, uþtenka pasakyti, kad Lietuvai pasivyti ESðalis pagal BVP vienam gyventojui prireiks daugiau kaip trisde-ðimt metø, jeigu Lietuvos BVP augimas tebus 5 proc. per metus, oES ðaliø � ligðioliniai 2 procentai. Norint pasivyti per deðimt me-tø, reikëtø didesnio kaip 15 proc. kasmetinio augimo. Nors pasau-lyje tokiø augimo tempø yra buvæ, taèiau Lietuva jø tikrai nepa-kartos. Tarptautinës finansinës organizacijos prognozuoja Lietu-vai 5 proc. metiná augimà. Pasistengus galima pasiekti 6�7 proc.,ypaè turint mintyje, kad toks vidutinis augimas kelis deðimtme-èius yra buvæs kitose nedideliø pajamø ðalyse. Jeigu stojimas á ESbus pakankamai spartus ir Lietuva sugebës pasinaudoti ES finan-


sine ir technine parama bei narystës perspektyva, tai augimas galibûti ir ðiek tiek spartesnis. Nestodama á ES, Lietuva Vakarø Euro-pos tikriausiai niekada nepavytø.

Ûkio struktûrà lems pastangos ir galimybës gaminti didesnëspridëtinës vertës gaminius ir teikti tokias paslaugas. Tikëtina, kadpaslaugø dalis BVP didës pirmiausiai moderniø informaciniø irtelekomunikaciniø paslaugø plëtros sàskaita, taip pat dël valdy-mo, ðvietimo ir sveikatos apsaugos paslaugø vertës didëjimo, le-miamo geresniø galimybiø jas finansuoti. Ðakinë pramonës struk-tûra vidutinës trukmës laikotarpiu yra priklausoma nuo esamø fi-zinio kapitalo ir atitinkamos kvalifikacijos darbo jëgos, o ðie nega-li staiga pasikeisti. Be to, kol kas bûtent tradicinës ðakos ir tradici-niai gaminiai uþtikrina ekonomikos augimà, jeigu tik pavyksta rastinaujø rinkø ar atgauti turëtàsias. Todël tikëtina, kad ir toliau busplëtojamos dabar sëkmingiausios pramonës ðakos, lemianèios eko-nomikos augimà artimiausiais metais:

� chemijos ir naftos produktø gamyba;� tekstilë ir drabuþiø siuvimas;� transporto árenginiø (ne automobiliø ir sunkveþimiø) gamyba;� statybiniø medþiagø gamyba;� leidyba, spausdinimas ir spaudiniø dauginimas;� elektros árengimø ir prietaisø gamyba;� gatavø metalo dirbiniø gamyba;� radijo, televizijos ir ryðiø árengimø bei aparatûros pramonë;� medienos ir mediniø dirbiniø ir baldø gamyba.

Ir ðiø ðakø plëtra turës vis labiau krypti kokybine linkme. Aukð-tesnio techninio lygio produktø kûrimas ir gamyba, valdymo irtechnologijø inovacijos turi garantuoti didesnæ pridëtinæ vertæ irkartu ðiø ðakø produktyvumo augimà.

Lietuvai pasivyti ES ðalis pagal BVP vienam gyventojui prireiks dau-giau kaip trisdeðimt metø, jeigu Lietuvos BVP augimas tebus 5 proc.per metus, o ES ðaliø � ligðioliniai 2 procentai. Norint pasivyti per de-ðimt metø, reikëtø didesnio kaip 15 proc. kasmetinio augimo.

Ûkio struktûrà lems pastangos ir galimybës gaminti didesnës pridëtinësvertës gaminius ir teikti tokias paslaugas. Ilgainiui turi vyrauti aukðtø-jø technologijø gaminiø dalies ûkyje augimas.


Ilgainiui turi vyrauti aukðtøjø technologijø gaminiø dalies ûky-je didëjimas. Aukðtøjø technologijø vyravimo nepavyks pasiekti,jeigu nebus pradëta rûpintis jomis dabar. Pirmiausia, aukðtøjø tech-nologijø produktø gamyba turi bûti pripaþinta nacionaliniu tiksluir atitinkamai propaguojama. Tai savaime stiprus veiksnys, nes ver-èia kiekvienà pagalvoti apie savo asmeniná pasirinkimà bûti �tra-diciniu� ar naujoviðku bûsimos moderniø technologijø ekonomi-kos poþiûriu. Reikia parengti atitinkamà programà, kurioje bûtøsmulkiai iðdëstyti tikslai ir priemonës. Jau parengta keletas Vy-riausybës programø remti maþas ir vidutines ámones ir skatinti eks-portà. Ið dalies Pramonës plëtojimo iki 2005 m. strategija apimavisas bûtinas priemones, áskaitant Technologijø plëtros ir inovaci-jø skatinimo fondo bei Fondo teikti rizikos kapitalà maþoms irvidutinëms ámonëms ákûrimà. Taèiau programa skirta dabarti-nëms pramonës plëtros problemoms ir negali atstoti á ilgesnæperspektyvà orientuotos programos. Turi bûti numatytos netik priemonës, tiesiogiai padedanèios plëtoti aukðtøjø techno-logijø prekiø ir paslaugø gamybà, bet ir planai gerinti þmo-gaus kapitalà, stiprinti ir geriau orientuoti tyrimus, plëtoti tech-nologinæ kooperacijà su ES ðalimis ir t. t.

3.2 Konkreèiø ûkio ðakø perspektyvos

3.2.1 DAUG DARBO REIKALINGOSPRAMONËS PLËTRA

Darbui imlios drabuþiø pramonës ðakos svarba ûkiui matyti ið3.3 lentelës. Ðaka ir toliau auga, nes iðsikovojo tvirtas eksportopozicijas ir, be abejonës, yra svarbi siekiant sumaþinti nedarbà:

Vidutinës trukmës laikotarpiu ðakinë pramonës struktûra yra priklau-soma nuo esamø fizinio kapitalo ir atitinkamos kvalifikacijos darbo jë-gos, o ðie negali staiga pasikeisti, todël kol kas bûtent tradicinës ðakos irtradiciniai gaminiai uþtikrins ekonomikos augimà. Bet ir ðiø ðakø plët-ra turës remtis aukðtesnio techninio lygio produktø kûrimu ir gamyba,valdymo ir technologijø inovacijomis, kurie garantuotø didesnæ pridë-tinæ vertæ. Globalizacija lemia, kad verslo internacionalizacija bus svarbiLietuvos ûkio plëtrai.


tokias darbo vietas galima sukurti greitai ir palyginti nebrangiai,joms nereikia aukðtos kvalifikacijos, o tai taip pat svarbu, nes dau-gumos bedarbiø kvalifikacija menka. Ðaka perspektyvi dar ir dëlto, kad visada bus tokiø darbo vietø ir atitinkamø prekiø beipaslaugø paklausa, todël ðakos produkcija absoliuèiu dydþiu ne-abejotinai augs. Didëjant atlyginimams, Lietuvos darbo jëga kai-nos poþiûriu negalës konkuruoti su Azijos ðaliø darbo jëga; pa-prastam darbui imlios pramonës dalis turës ðakoje maþëti sparèiaudidëjant produktyvesnei aukðtos kvalifikacijos darbui, kapitalui irþinioms imliai gamybai.

3.2.2 ÞEMËS ÛKIO ATEITIS

Lietuva turi patenkinamas sàlygas plëtoti stabilø ir produktyvøþemës ûká. Þemës ûkio paskirties þemë uþima 48,5 proc. ðaliesteritorijos. Ið deðimties Europos kandidaèiø á ES Lietuva turi aukð-èiausià þemës ûkio dalá BVP po Rumunijos ir Bulgarijos ir di-dþiausià darbuotojø dalá po Rumunijos ir Lenkijos. Þemës ûkissudaro 13,1 proc. Lietuvos eksporto ir 17,1 proc. importo, be to,jis yra bazë maisto pramonës, kuri dabar duoda maþdaug 30 proc.BVP ir þymià dalá eksporto. Visa tai rodo ne tik tai, jog þemësûkis yra labai svarbi Lietuvos ûkio ðaka, bet ir tai, kad jo efek-tyvumas, net palyginti su kandidatëmis á ES, nëra aukðtas.

Lietuvos þemës ûkio plëtros perspektyvos technologiniu po-þiûriu pakankamai geros: klimato sàlygos leidþia ágyvendinti jauparengtas þemës ûkio mokslo rekomendacijas ir pasiekti reikia-mà þemës ûkio produktyvumà. Taèiau ðá tikslà nelengva pasiektidël iðoriniø sàlygø ir socialiniø kaimo problemø. Rusijos krizëaiðkiai parodë, kad Lietuva neástengia konkuruoti net tradicinëjeRytø rinkoje su gerokai subsidijuojama ES ðaliø produkcija. Tàproblemà galima iðspræsti tik suvienodinus ES ir Lietuvos ga-mintojø prekybos sàlygas, o tai gana sudëtinga. Vidaus problemayra ta, kad vargu ar pavyks greitai sumaþinti darbo jëgos þemësûkyje, kai nedarbas ðalyje yra labai didelis. Be to, reikia neuþ-mirðti, kad maþdaug treèdalis kaimo gyventojø yra pensinio am-þiaus. Visa tai ilgina restruktûrizavimo ir technologijos gerini-mà, daro já skausmingà ir brangø, taèiau tam nëra alternatyvos.Kad ir kokia bûtø ES þemës ûkio politika ateityje, siekis paverstiþemës ûká modernia ir efektyvia ûkio ðaka liks optimaliu siekiu.Þemës ûkio mokslams èia tenka iðskirtinis vaidmuo.


3.2.3 STATYBA IR STATYBINIØMEDÞIAGØ GAMYBA

Statyba, atspindinti bendrà ûkio padëtá, per pirmus ketverius per-einamojo laikotarpio metus sumaþëjo perpus, bet dabar atgaunabuvusias pozicijas (þr. 3.1 lent.). Oficialioji statistika, þinoma, ne-apskaito remonto ir kitø darbø, atliktø individualiø statytojø ar maþøjø grupiø, todël tikroji padëtis gali bûti net geresnë.

Reikia pabrëþti statybos svarbà vien sukuriant naujas darbo vie-tas artimiausiu metu, o kà kalbëti apie jos svarbà pramonës re-struktûrizavimui ir plëtrai. Didëjant uþsienio ir vidaus investici-joms á infrastruktûrà, biurø ir vieðbuèiø statybà, pramonës objek-tus ir gyvenamuosius namus, statybos ðaka, tikëtina, plëtosis ga-na sparèiai. Taigi statybiniø medþiagø gamyba atsigaus po smu-kimo dël energijos kainø ðuolio ir menkos paklausos. Ðalies gam-tos iðtekliai leidþia toliau plëtoti tradiciniø, taip pat naujø statybi-niø medþiagø gamybà ið molio, stiklo, plastikø, anhidrito ir kita.Darbø kokybe ir kaina Lietuvos statybininkai turëtø nesunkiai kon-kuruoti bent jau Rusijos rinkoje, kai ði pakankamai atsigaus.

3.2.4 ELEKTROS EKSPORTAS

Ið sovietiniø laikø Lietuva paveldëjo didþiulius elektros generavi-mo galingumus, kurie nepriklausomybës metais veikia maþiau neipuse pajëgumo. Nesugebëjusi iðspræsti elektros energijos eksportoproblemos, Lietuva visà laikà turëjo skirti daug lëðø iðlaikyti ga-lingumus nenaudojamus, ir elektros sektorius, uþuot stimuliavæsûká, tapo stabdanèiu veiksniu. Dël Europos Komisijos spaudimoveikiai uþdaryti Ignalinos atominæ elektrinæ elektros gamybos ateitistebëra plaèiai diskutuojamas ekonomikos plëtros dalykas. Kadan-gi dabar Ignalinos atominë elektrinë pagamina daugiau kaip80 proc. visos Lietuvoje gaminamos elektros ir jos pagaminta elek-tra yra pigesnë negu pagaminta bet kur kitur, klausimas ið tikrøjølabai svarbus visai Lietuvos ekonomikai.

Atsiþvelgdama á ES sumokamus politinius dividendus ir þadë-tà finansinæ pagalbà padengti su Ignalinos atominës elektrinës uþ-darymu susijusius nuostolius, Lietuva pasiþadëjo uþdaryti elektri-nës pirmàjá reaktoriø iki 2005 metø. Sprendimà dël antrojo reak-toriaus planuota priimti 2004 m., taèiau gali tekti tai padaryti anks-èiau. Uþdarius abu Ignalinos atominës elektrinës blokus, ekspor-tuoti elektrà á Vakarus galimybiø beveik nebebûtø, iðskyrus galbûtpiko energijà. Bet eksportas galëtø bûti þymus, kol veiks vienasreaktorius. Svarstytinas klausimas pakviesti uþsienio investuoto-


jus statyti naujà atominæ elektrinæ. Kiekvienu atveju reikia skubiainutiesti aukðtosios átampos linijà prisijungti prie Vakarø tinklø,kad bûtø galima eksportuoti elektrà Vakarø vartotojams, ið daliesatsijungiant nuo nemokiø Rytø. Be to, ateityje áëjimas á Vakarøtinklus bus vis vien reikalingas kaip Baltijos þiedo ar ES tinklodalis siekiant atsiskirti nuo maþiau patikimos Rusijos elektrossistemos. Kruonio hidroakumuliacinë elektrinë yra svarbi elek-tros tiltui á Vakarus, taip pat gaminant piko energijà. Jeigu antra-sis blokas veiktø dar dvideðimt metø, tai Kruonio hidroakumu-liacinës elektrinës svarba dar labiau padidëtø ir taptø ekonomið-kai tikslinga pastatyti visus ten planuotus generatorius. Kol yradidelis generavimo galingumø perteklius, elektros eksportas yrabûtina sàlyga racionaliai restruktûrizuoti ir privatizuoti elek-tros ðakà.

Kad ir kaip bûtø, bendroji ekonomikos augimo politika dël elek-tros eksporto nesikeis; atsiþvelgiant á elektros kainas ir pajamas iðenergijos eksporto, jis bus sunkesnis ar lengvesnis. Restruktûri-zuoti ir technologiniu poþiûriu modernizuoti pramonæ ir komuna-lines paslaugas siekiant taupyti energijà reikës kiekvienu atveju.

3.2.5 NAFTOS PRODUKTAI

Ið 3.3 lentelës matyti, koks svarbus Lietuvos ûkiui naftos perdirbi-mas, ypaè turint galvoje, kad Maþeikiø gamykla duoda valstybësbiudþetui maþdaug 14 proc. pajamø. Bendrosios pusiausvyros skai-èiavimai, atlikti 1996 m., kai gamykla veikë tik treèdaliu pajëgu-mo, parodë, kad jai veikiant visu pajëgumu (12 mln. t per metus)BVP padidëtø 21,8 procento. Vadinasi, viso gamyklos potencialopanaudojimas yra itin svarbus ekonomikos politikos klausimas.

Pasiraðyta sutartis su Amerikos kompanija �Williams Interna-tional� uþ maþiau kaip 150 mln. JAV doleriø investicijas á ámonæatiduoti jungtinës ámonës �Maþeikiø nafta�, susidedanèios ið Ma-þeikiø naftos perdirbimo gamyklos, Bûtingës terminalo ir Birþønaftotiekio, 33 proc. akcijø ir valdymo teises, o vëliau ir dar33 proc. tomis paèiomis sàlygomis neatrodo geriausias sprendi-mas, juo labiau kad kol kas ámonë, valdoma amerikieèiø, dirbanuostolingai.

Kaip ir elektros atveju, plëtoti naftos ðakà nereikia kokios norsilgalaikës valstybës strategijos � tereikia sëkmingai baigti privati-zavimà ir strateginiam investuotojui ávykdyti savo paþadus. Ta-èiau veiksmingas �Maþeikiø naftos� funkcionavimas akivaizdþiaipadëtø viso ûkio plëtrai, nes pasipildytø biudþetas ir padidëtø eks-porto pajamos.


3.2.6 TRANSPORTAS IR RYÐIAI

Po to, kai Lietuvos telekomas 1998 m. buvo privatizuotas (60 proc.jo akcijø parduota konsorciumui, susidedanèiam ið dviejø stipriøtelekomunikacijø kompanijø � ðvedø �Telios� ir suomiø �Sone-ros�) ir telekomunikacijø ðakos reguliavimas buvo nustatytas Lie-tuvos Respublikos telekomunikacijø ástatyme ir pirkimo�pardavimosutartyje, telekomunikacijø ateitis nekelia jokiø didesniø rûpes-èiø. Telekomunikacijø paslaugø rinka jau liberalizuota, iðskyrusfiksuotà telefono ryðá, kurio monopolijà iki 2003 m. formaliai turiLietuvos telekomas. Vadinasi, telekomunikacijø modernizavimàir plëtrà reguliuos atvira gerai þinomø kompanijø, besivadovau-janèiø atitinkamomis ES taisyklëmis, konkurencija. Todël galimatikëtis sparèios ðakos paþangos, o ði ypaè svarbi turint galvojeinformacinës visuomenës kûrimo perspektyvà.

Transporto paslaugø plëtra yra daug sudëtingesnë. Esami geo-grafiniai ir geopolitiniai pranaðumai leidþia gauti nemaþai naudos,taèiau tai neatsitiks automatiðkai. Reali pranaðumø nauda priklau-so nuo valstybës investicijø ir reguliavimo, nuo sienø pervaþiavi-mo greièio ir patogumo. Reikia paminëti, kad svarbu ne tik tai, jogper Lietuvà eina du Europos transporto koridoriai, bet ir tai, kadLietuvos rytinë siena netrukus taps ES siena, o tai kelia papildomørûpesèiø ir tos sienos apsaugos kokybës reikalavimø.

Dël investicijø pasakytina, kad jos turës bûti labai didelës: iki2010 m. reikës 1,5 milijardo eurø norint ágyvendinti septyniasde-ðimt vienà projektà pagerinti transporto infrastruktûrà pagal Euro-pos Komisijos inicijuotà Transporto infrastruktûros reikmiø áver-tinimo programà. Daugiau kaip 1,3 milijardo eurø ið 1,5 milijardoplanuojama panaudoti Europos tinklui.

Siekiant tinkamai tenkinti Europos transporto reikmes, rei-kia ne tik pagerinti kelius, uostus ir terminalus, bet ir ádiegtimodernias informacines technologijas, suderinamas su ðaliøkaimyniø technologijomis. Su ES normomis reikia suderinti trans-porto veiklos reguliavimo aktus dël muitiniø, saugumo, ekologi-jos ir kitko. Lietuva turi gerø galimybiø iðplëtoti multimodaliniøperveþimø sistemà; tai ne tik techninë, bet ir vadybinë bei institu-cinë problema.

3.2.7 MAÐINØ IR ÁRENGIMØ GAMYBA

Stakliø ir árengimø gamyba sumaþëjo nuo 5,3 proc. BVP 1993 m.iki 2,5 proc. 1996 metais. Ðis kritimas neatrodo labai jau drastið-kas, kai realioji gamyba visuotinai maþëjo. Taèiau daugelio gami-


niø gamybos dinamika rodo daug liûdnesná vaizdà: nuo 1991 m.gamyba sumaþëjo deðimt ir daugiau kartø, kai kurie produktai ap-skritai iðnyko ir buvo pakeisti primityvesniais. Tik ðaldytuvø ga-myba iðliko to paties lygio ir pagerëjo gaminiø kokybë.

O juk ðakos svarba pramonei ir ûkiui apskritai yra akivaizdi. Bû-dama fundamentaliø technologijø, be kuriø neámanoma plëtotiaukðtøjø technologijø gamybos, naudotoja, maðinø ir árengimøgamybos ðaka turi principinæ reikðmæ pramonei ir privalo bûtiatgaivinta jà restruktûrizuojant ir modernizuojant. Reikia ne-uþmirðti, kad 1992 m. ðakoje dirbo 42 tûkst. darbuotojø, 1996 m. �21 tûkst., todël ir dabar yra kvalifikuotos darbo jëgos perteklinë pa-siûla. Be to, daugelis ámoniø tebeturi gana neblogà stakliø parkà,gamybos patalpas ir technines komunikacijas. O trûksta joms apy-vartiniø lëðø, naujø produktø ir rinkø, taèiau ðios, suprantama, ne-gali atsirasti be geros vadybos. Kooperacija su kitomis pramonësðakomis net primityviu lygiu padëtø pergyventi dabartinæ krizæ. Iki1990 m. buvo keletas inþineriniø organizacijø, kurios stakliø pra-monei projektavo naujus gaminius. Dabar belikusi viena � Mari-jampolës fasavimo ir pilstymo árangos gamykloje, kuri, beje, yrasëkmingiausia ið visos ðakos. Perðasi iðvada, kad remiami valsty-bës tyrimai ir projektavimas yra absoliuèiai bûtini siekiant plëtotiðakà, kà jau kalbëti apie aukðtøjø technologijø gaminiø gamybà.

3.2.8 ELEKTRONIKA IR ELEKTROTECHNIKA

Kaþkada buvusi prestiþinë ðaka prarado pozicijas daugiausia dëldviejø dalykø: pirma, aukðèiausio techninio lygio produktai ga-minti sovietiniam kariniam kompleksui pagal dosnias sutartis, oðios þlugus TSRS buvo prarastos, ir antra, rinka importinëms var-tojimo prekëms tapo atvira per greitai, kad karui orientuotos ámo-nës suspëtø atlikti konversijà, o kitos � likviduoti technologiná at-silikimà ir neefektyvumà gamindamos vartojimo prekes. Iðlikusielektronikos pramonë ið esmës yra televizoriø detaliø ir kai kuriøspecializuotø gaminiø, pavyzdþiui, telekomunikacinës árangos, ga-myba. Ankstesnës didelës gamyklos su tyrimo ir projektavimo pa-daliniais þlugo, o geriausiu atveju suskilo á daug maþø ámonëliø,teikianèiø technines paslaugas, kartais ágaliotos þymiø uþsieniokompanijø. Kartu akademiniø moksliniø institutø specialistø ir jøtyrimø pagrindu susikûrë keliolika maþø ámoniø, gaminanèiø aukð-tøjø technologijø gaminius. Labai svarbu, kad tos ateities ámonësplëstøsi ir stiprëtø.

Laikas jau parodë, kokia ankstesnë gamyba natûraliai gali ið-gyventi ir kokiø maþøjø ámoniø gali atsirasti ið buvusiø gigantø.


Á ilgaamþiðkumà pretenduoja produktai, besislepiantys nuoþiaurios elektronikos rinkos konkurencijos kokiose nors tech-ninëse niðose, taip pat prekiø ir paslaugø gamyba kooperuo-jantis su didelëmis tarptautinëmis kompanijomis. Elektrotech-nikos gaminius per trumpà laikà galima pagerinti, kad jie galëtøkonkuruoti bent vidaus ir Rytø rinkoje. �Tradiciniø� gaminiø irpaslaugø gamybos plëtra ðioje ðakoje maþai tesiskiria nuo analo-giðkos kitø ðakø veiklos. Ilgalaikëje ðakos plëtroje vyraus gami-niø technologinio lygio këlimas, ypaè kooperuojantis su me-chanikos ir biotechnologijos gamyba ir moksliniais tyrimais.

3.2.9 CHEMINËS MEDÞIAGOS IR PRODUKTAI

Chemijos pramonë pereinamuoju laikotarpiu nukentëjo maþiau-siai. To prieþastys akivaizdþios: ðaka gamino standartinës kokybësprodukcijà, kuri buvo eksportuojama jau sovietiniu laikotarpiu, taippat dël ðios gamybos ekologiniø problemø lengviau konkuruotiVakarø rinkoje. Palyginti su 1991 m., sieros rûgðties, tràðø ir ace-tato verpalø gamyba yra net padidëjusi, o vaistø liko to paties ly-gio. Todël ðaka neturi didesniø problemø tæsti savo tradicinægamybà pamaþu modernizuodama technologijas uþ lëðas, gau-namas ið dabartinës gamybos.

Taèiau ðaka turi didelá potencialà gaminti vaistus ir fermen-tus genø inþinerijai, nes tokia gamyba jau vyksta, be to, yrastiprus mokslinis potencialas. Prie ðio aspekto bus gráþta kalbantapie aukðtøjø technologijø gamybos plëtrà.

3.2.10 VERSLO PASLAUGOS

Verslo paslaugos labai svarbios ðalies ekonomikai. Darbo pasida-lijimo principas lemia, kad bendrojo pobûdþio verslo funkcijasgeriau atlieka specializuotos paslaugø ámonës, pasiekianèios aukð-tà profesionalumo lygá. OECD vertinimu, strategiðkai reikðmin-giausios siekiant ámoniø konkurencingumo yra tokios verslo pa-slaugos:

� valdymo konsultavimo;� informaciniø technologijø ir komunikacijø;� techninës;� rinkodaros ir reklamos;� teisës ir audito.

Visas ðias paslaugas Lietuvoje jau teikia vietos ar tarptautinësámonës. Ypaè sparèiai pleèiasi informaciniø technologijø paslau-gø sektorius, bet tebëra silpni valdymo konsultavimo ir techniniø


paslaugø sektoriai. Svarbu pabrëþti, kad verslo paslaugos priklau-so didelæ pridëtinæ vertæ sukurianèiai verslo ðakai, todël yraneabejotinai perspektyvios. Kol kas sparèiau jas plëtoti trukdone tik specialistø trûkumas, bet ir silpna ûkio subjektø finansinëpadëtis, lemianti menkà paslaugø paklausà, bei verslo paslaugønaudos suvokimo stoka.

3.3 Ekonomikos augimo veiksniai

Bendraisiais bruoþais ekonomikos augimas jau aptartas 2 skyriaus2.3 poskyryje. Taèiau ten daugiausiai dëmesio skirta ekonomikosaugimo ir bendrosios ðalies plëtros sàveikai, kuri gyvybiðkai svar-bi tiek ekonominei, tiek neekonominei plëtrai. Èia kai kurie eko-nomikos klausimai nagrinëjami detaliau, taip pat aptariami iki ðiolnegvildenti problemos aspektai.

3.3.1 MODERNIOS EKONOMIKOSAUGIMO TEORIJOS

Nemaþai mokslinës literatûros, susijusios su ekonomikos augimu,skirta klausimui, kodël kai kuriø ðaliø plëtra ilgà laikà yra spartes-në negu kitø ir kokie veiksniai lemia produktyvumo lygá, galiau-siai kas yra ðaliø turtingumo ðaltiniai. Domëtis tuo skatina bûtiny-bë þinoti, kokios politinës priemonës gali padëti spartinti ekono-mikos augimà ir pasiekti darnià socialinæ ir ekonominæ plëtrà. Mo-derni ekonomikos augimo teorija, pagrásta ilgalaike pasaulio pa-tirtimi, ekonomine logika ir net matematiniais árodymais, yra pa-kankamai patikima priemonë ávertinti vykdomà ar tik planuojamàekonominæ ir socialinæ politikà.

Kaip pats ekonomikos augimas yra daugiareikðmis, taip ir jostyrimai vykdomi ávairiais aspektais. Daugiausia tiriamas funda-mentinis augimo apskaitos sàryðis, kuris nustato, kad:

Statistikos duomenys patikimai patvirtina, kad visuminis veiks-niø produktyvumas lemia maþdaug du treèdalius ekonomikos au-gimo, o kapitalo augimas � tik maþiau kaip ðeðtadalá. Sàvokos �vi-suminis veiksniø produktyvumas�, kaip visumos ekonomikos au-gimo veiksniø be kapitalo ir darbo jëgos, turinys toli graþu nëra

ekonomikos augimas, proc. = 3/4 (darbo jëgos augimas, proc.) + 1/4 (kapitaloaugimas, proc.) + visuminis veiksniø produktyvumas (technologinë paþanga).


tiksliai apibrëþtas. Tas faktas atspindi tikrovæ, kad egzistuoja dau-gybë þmogaus elgesio aspektø ir socialiniø sàlygø, turinèiø povei-ká augimo veiksniø panaudojimo efektyvumui. �Likusieji� veiks-niai gali turëti ir kitokià reikðmæ, ne tik visuminio veiksniø produk-tyvumo, pavyzdþiui, socialinës infrastruktûros, kaip endogeninës,istoriðkai susiklosèiusios dël geografinës padëties ir kitø veiksniø.Vis daugiau empiriniø studijø nukrypsta nuo augimo apskaitos po-þiûrio, remdamosi visokiausiais pagalbiniais aiðkinamaisiais veiks-niais, jeigu yra galimybë tuos veiksnius kaip nors ávertinti.

Daugelio literatûroje nurodytø metodø Lietuvos atveju, deja,negalima tiesiogiai taikyti, nes dël ekonomikos pereinamumo nërareikiamø statistikos duomenø. Galima tik pasinaudoti kitø ðaliøtyrimø iðvadomis siekiant sustiprinti savo intuicijà dël ekonomi-kos augimo problemø. Iðimtá sudaro rezultatai, iðvesti matematið-kai ir nesiremiantys jokiais empiriniais matavimais, kuriø dabarliteratûroje net daugiau negu grindþiamø empiriniais duomenimis.

Turint galvoje ðiø laikø tarptautinës prekybos liberalumà, ðalisgali ekonomiðkai pelningai plëtotis tik naudodamasi savo lygina-maisiais (konkurenciniais) pranaðumais, kuriais remiantis galimaáeiti á pasaulinæ rinkà ir turëti naudos ið gamybos apimties ir inova-cijø. Èia daþnai klystama, lyginamuosius pranaðumus senoviðkaimëginant apibrëþti tik kaip klasikiniø veiksniø (gamybos sànau-dø) nekintamus pranaðumus. Teorija ir patirtis rodo, kad moderniekonomika pastoviø neáveikiamø pranaðumø neturi, veikiau atvirkð-èiai, pranaðumø kaita yra permanentinë. Ðalis ar ámonë gali iðplë-toti savo pranaðumus pelningai gaminti kokius nors gaminius arpaslaugas, taèiau ji gali bet kurá pranaðumà ir prarasti. Todël ga-liausiai ne nafta ar geografinë padëtis yra pranaðumas, bet nuolati-nis augimo veiksniø ir jø naudojimo gerinimas tobulinant techno-logijas, vadybà, gebëjimus ir diegiant produktyvias inovacijas.

Per pastaruosius deðimtmeèius praktika ir ekonominë mintis ga-liausiai suformavo tokius ekonomikos augimo politikos principus:

Darni plëtra turi daug tikslø. Siekiant gerinti gyvenimo koky-bæ svarbu ne tik didinti pajamas vienam gyventojui, bet ir plëtoti

Statistikos duomenys patikimai patvirtina, kad visuminis veiksniø pro-duktyvumas lemia maþdaug du treèdalius ekonomikos augimo, o kapita-lo augimas � tik maþiau kaip ðeðtadalá. Nuolatinis augimo veiksniø ir jønaudojimo gerinimas tobulinant technologijas, vadybà, gebëjimus ir die-giant produktyvias inovacijas yra tikrasis ðalies ekonominis pranaðumas.


sveikatos apsaugos bei ðvietimo paslaugas, kurti ðvarià aplinkà,suteikti galimybiø dalyvauti visuomenës gyvenime, puoselëti de-ramus kartø santykius ir t. t.

Vienø srièiø plëtros politika priklauso nuo kitø srièiø politikos.Nëra jokio vieno metodo ar panacëjos uþtikrinti plëtrà, o reikia integ-ruotos politikos ir institucinës aplinkos, kuri skatintø iniciatyvà iriðplëstø þmoniø galimybes dalyvauti veikloje ir priimti sprendimus,taip pat atlygintø uþ gerus rezultatus ir maþintø egoistiniø paskatø.

Vyriausybiø átaka plëtrai yra gyvybiðkai svarbi, bet neámanomanurodyti paprastø taisykliø, kuriomis jos turi vadovautis. Kai ku-rios taisyklës, þinoma, yra visuotinai priimtos, bet daug kitø priklau-so nuo specifiniø vidaus ir iðorës sàlygø bei daugybës kitø veiksniø.

Politikos ágyvendinimas ne maþiau svarbu kaip pati politika.Politika, grindþiama sutarimu, daugiaðaliu dalyvavimu ir skaidru-mu turi daugiau sëkmës galimybiø. Valdymo institucijos, vykdan-èios ðià politikà, turi iðskirtinæ reikðmæ plëtrai, ágyvendindamosvisø pilietinës visuomenës daliø bendradarbiavimà.

3.3.2 TECHNOLOGINËS PAÞANGOSLIETUVOJE PRIELAIDOS

Dabar visuomenës dëmesys sutelktas á neatidëliotinas socialinesproblemas � nedarbà, daugiavaikes ir jaunas ðeimas, sveikatos ap-saugos ir ðvietimo finansavimà, kurios paaðtrëjo dël Rusijos kri-zës ir, deja, nebus greitai iðspræstos. Taèiau kova su dabartiniaissunkumais neturi stabdyti atitinkamø technologinës paþangosplanø rengimo ir neatidëliojamo jø ágyvendinimo. ObjektyviaiLietuva turi bûtinø sparèios technologinës paþangos prielaidø, iðkuriø minëtinos tokios:

Lietuva jau gamina kai kuriuos aukðtøjø technologijø gami-nius ir teikia mokslui imlias paslaugas.Beveik dvideðimt maþø ámoniø gamina lazerius ir susijusià optinæir medicinos árangà. Þymiausia ið jø � �Eksma� 1998 m. turëjo

Ekonomikos plëtros politika turi remtis tokiais principais:� darni plëtra turi daug tikslø;� vienø srièiø plëtros politika priklauso nuo kitø srièiø politikos;� vyriausybiø átaka plëtrai yra gyvybiðkai svarbi, bet neámanoma nuro-dyti paprastø taisykliø, kuriomis jos turi vadovautis;� politikos ágyvendinimas ne maþiau svarbu kaip pati politika.


62 darbuotojus, pardavë produkcijos uþ 20 mln. litø JAV, Japoni-joje, Vokietijoje, Prancûzijoje Italijoje ir kitose ðalyse. Daugiau-siai eksportui aukðtøjø technologijø biologinius produktus gami-na �Fermentas� ir �Biotechna�. Neseniai pastatyta itin moderni�Biotechnos� ámonë gamins interferonà ir augimo hormonà Vaka-rø rinkai. Deðimties metø senumo �Biocentras� yra sukûræs veiks-mingas aplinkos apsaugos ir regeneravimo technologijas. �Elsis�gamina telekomunikacijø árangà. �Geozondas� sukûrë ir daugiau-siai uþsienyje parduoda radarà-ieðkiklá, kurá, be kita ko, galimapritaikyti ieðkoti plastikiniø minø. Stakliø pramonei �Precizika�gamina tikslaus matavimo prietaisus. Programinë áranga yra aukð-tøjø technologijø paslaugø pavyzdys, kaip ir kardiologinës bei ki-tos medicininës operacijos.

Lietuva turi taikomøjø tyrimø potencialà.Sovietiniu laikotarpiu buvo sukurtas stiprus perspektyviø ûkio ða-kø (elektronikos, puslaidininkiø, mechanikos ir biotechnologijos)moksliniø tyrimø potencialas. Panaðiai kaip kitose Rytø Europosðalyse, Lietuvoje tas potencialas atlaikë itin nepalankias pereina-mojo laikotarpio sàlygas, nors jaunosios mokslininkø kartos prie-augis vis vien sutrikdytas. Todël gaiðti naudojant esamà potencialàbûtø grynas nuostolis. Detaliau apie moksliná potencialà � kitameskyriuje.

Lietuvos pramonë susideda ið ðakø, naudojanèiø daugelá fun-damentiniø technologijø.Naudojamos mechaninës, cheminës, radioaktyvios, elektroninësir biologinës technologijos. Remiantis ankstesne �tradicinës� ga-mybos apþvalga tos technologijos per kelerius metus tikriausiaibus patobulintos. Tad yra kur pritaikyti tyrimø laimëjimus ir yra iðkur tikëtis paramos juos diegiant. Kitaip tariant, pramonë ir tyri-mai gali netrukus pradëti palaikyti vienas kità.

Yra pakankama pramonës ir mokslo koncentracija.Kai kuriuose miestuose, ypaè Vilniuje ir Kaune, iðplëtota fizinë,technologinë ir verslo paslaugø infrastruktûra, taip pat ûkio ðakøávairovë sudaro geras sàlygas pradëti ir plëtoti verslà savarankið-kai ir kooperacijos pagrindais.

Galimybës sintetinti ávairiø srièiø þinias.Laukiama, kad radikaliausios XXI a. inovacijos bus atrastos tieskompiuteriø mokslo, tiksliosios mechanikos, elektronikos ir bio-logijos sankirta. Kaip minëta, bûtent ðiø srièiø neabejotinà poten-cialà turi Lietuva.


Integracija á ES technologinæ erdvæ spartina ir atpigina inovacijas.Ði prielaida akivaizdi pati savaime. Integracija leidþia Lietuvosmokslininkams dalyvauti bendruose tyrimuose arba produktyviauatlikti individualius tyrimus naudojantis Europos tyrimo priemo-nëmis ir þiniomis. Ne maþiau svarbu, kad integracija skatina tie-siogines uþsienio investicijas, kurios paprastai kartu pritraukia irtechnologines inovacijas.

Polinkis á inþinerijà ir iðradimus yra nacionalinis bruoþas.Nors Lietuva neturëjo daug galimybiø ágyvendinti ir kartu produ-kuoti inovacines idëjas, tautos charakteriui bûdingas polinkis á in-þinerijà ir novacijas. Galima tikëtis, kad didëjant idëjø paklausai irdaugëjant galimybiø jas ádiegti, kûrybingumas taip pat didës.

3.3.3 ÛKIO PLËTROS STRATEGIJOS BRUOÞAI

Kiekvienai ðaliai egzistuoja optimali jos plëtros strategija, ku-rios ágyvendinimas lemia optimalià trajektorijà. Politikos ir trajek-torijos ryðys nëra paprastas, nes visø pirma jis priklauso nuo egzo-geniniø sàlygø, o jø ðalis nekontroliuoja. Sunku ið anksto nustatytiir endogeninius veiksnius. Tarkime, mes neþinome, kokia ûkiostruktûra geriausiai atitiktø genetiðkai lemiamà intelektiná gyven-tojø potencialà. Programinës árangos kûrimo ðakos vyravimas ûkiostruktûroje bûtø visais atþvilgiais optimalus, iðskyrus tai, kad nekiekvienas galëtø ir norëtø bûti programuotojas. Panaðiai ir kituregzistuoja technologijos lygio ribos, kurias nubrëþia sunkumai ágytitam tikrø gebëjimø ir þiniø. Tos ribos, þinoma, ið dalies kinta kartusu iðsilavinimo lygiu ir suinteresuotumu.

Ekonomikos plëtros politika turi atsiþvelgti á turimus iðteklius,esamà padëtá ir artimiausius bei tolesnius tikslus. Pereinamuoju

Lietuva turi bûtinø sparèios technologinës paþangos prielaidø, ið kuriøminëtinos:� Lietuva jau gamina kai kuriuos aukðtøjø technologijø gaminius ir pa-slaugas;� Lietuva turi taikomøjø tyrimø potencialà;� Lietuvos pramonë susideda ið ðakø, naudojanèiø daugumà fundamen-tiniø technologijø;� yra pakankama pramonës ir mokslo koncentracija;� yra galimybiø sintetinti ávairiø srièiø þinias;� integracija á ES technologinæ erdvæ spartina ir atpigina inovacijas.


laikotarpiu Lietuvoje jau buvo du skirtingi periodai: dramatiðkassmukimas 1991�1994 m. ir atsigavimas nuo 1995 m., kuris trun-ka iki ðiol ir tikriausiai baigsis po kokiø penkeriø metø, kai busbaigtas pereinamasis restruktûrizavimas ir pasiektas buvæs gamy-bos lygis. Naujas periodas gali prasidëti ástojus á ES; tada keleriusmetus gali vyrauti prisitaikymas prie ES taisykliø �ið vidaus�. Ûkioir MTP strategijà reikëtø kurti laikotarpiui iki 2020 m., kai jaupasireikðtø ilgalaikiø veiksniø poveikis.

Vidutinës trukmës periodu keletas dalykø, susijusiø su mate-rialiosiomis investicijomis, turi didþiausià reikðmæ: nenaudojamøgamybos pajëgumø ir nedirbanèios darbo jëgos panaudojimas, taippat aukðtesnio techninio lygio pramonës plëtros rëmimas. Iðspræs-ti ðias problemas reikia investicijø ir teisinio palaikymo. Taèiauproblemos toli graþu nëra tik materialiøjø ar finansiniø investicijøtrûkumas. Daug svarbiau turëti verslo idëjø ir þmoniø, gebanèiøjas ágyvendinti. Todël, kaip iðplaukia ir ið teoriniø teiginiø, net irvidutinës trukmës laikotarpiu svarbiausia turi bûti ðvietimas ir la-vinimas, kartu intereso dëti pastangas ir imtis rizikos stiprinimas,neatsiejamas nuo konsultaciniø paslaugø teikimo ir pagalbos ieð-kant rinkø. Dëmesys nematerialiosioms investicijoms tebëra permaþas, palyginti su jø svarba.

Ilgalaikëje ûkio plëtros strategijoje vyraus valstybës prie-monës, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama paveikti eko-nomikos subjektø veiksmus, nes bûtent jie lemia ekonomikà.Minëta, lyginamøjø pranaðumø panaudojimas ir kûrimas yra eko-nominio augimo ðerdis tiek ðalies, tiek ámonës lygiu. Visuotinaipripaþástama, kad vyriausybë atlieka savo vaidmená átvirtinant plët-ros kultûrà, kurios esmë yra neðaliðka augimo skatinimo politika.Þmogaus iðtekliø plëtra taip pat yra viena ið svarbiausiø valstybëspriedermiø, ypaè ankstyvaisiais plëtros etapais, kaip ir makroeko-nominio stabilumo uþtikrinimas bei fizinës infrastruktûros gerini-mas. Vyriausybë turi netiesiogiai padëti ekonomikos subjektamsávesdama veiksmingas taisykles ir formuodama verslui palankiàaplinkà, áspëdama ûkio subjektus apie nacionalinës svarbos daly-kus, aprûpindama juos informacija, skatindama konkurencijà ir t. t.Sritys, kur nuo vyriausybës pagrástai priklauso ekonomikos au-gimo sàlygø gerinimas, yra ávairios ir platesnës, negu papras-tai manoma. Padëti ekonomikos subjektams ágyvendinti savo plët-ros ketinimus ir padaryti taip, kad jie tø ketinimø apskritai turëtø,ypaè ketinimø dël inovacijø, nëra lengvas ir aiðkus darbas. Ap-skritai sàraðas priemoniø, kurios gali padëti veiksmingiau ir nau-joviðkiau panaudoti ir plëtoti augimo veiksnius, bûtø begalinis.


Ðios knygos tikslas nëra detaliai aptarti ûkio plëtros strate-gijà, o tik nustatyti MTP vietà joje, vëliau � apibrëþti paèiosMTP politikos metmenis. Ið to, kas pasakyta, aiðkëja, kad norintparengti paèià nacionalinæ plëtros strategijà reikës þenkliai su-intensyvinti humanitariniø ir socialiniø mokslø tyrimus; vë-liau reikës nuolat remtis jais koreguojant strategijà pakitus vi-daus ir iðorës sàlygoms. Veikiai tie tyrimai turës iðeiti uþ gry-nai lietuviðkø problemø rato, jeigu Lietuva norës vaidinti ak-tyvø vaidmená formuojant ES politikà. Gamtos ir tiksliøjø moksløtyrimai tiesiogiai turtins ûká technologinëmis þiniomis ir kompe-tencija. Ðiai problematikai bus skirta didesnë ðios knygos dalis.

3.4 Panaudotø ðaltiniø aptarimas

Pirmuose dviejuose skyriuose daugiausiai remtasi ávairiuose Sta-tistikos departamento leidiniuose pateikta statistika, kuri nusakodabartinæ ûkio padëtá ir plëtros tendencijas. Pagrindiniame teksteapsiribota trimis lentelëmis, taèiau dar dvi didelës lentelës, kuriospateikiamos prieduose, yra gana informatyvios ir detaliau pagrin-dþia iðvadas dël pramonës, o ið dalies ir viso ûkio perspektyvø.

Tarp daugelio publikacijø apie Lietuvos ûkio plëtrà minëtiniGeralavièiaus (2000), Starkevièiûtës ir Taboro (1999) bei Vilko(1999) straipsniai, taip pat naujas Vilniaus banko (2000) leidinys.Europos rekonstrukcijos ir plëtros banko apþvalga (EBRD, 1999)duoda galimybæ Lietuvos ûkio raidà pamatyti Rytø ir Vidurio Eu-ropos ðaliø kontekste, o Tarptautinio valiutos fondo (TVF, 1999) �ir pasauliniame. Naudinga susipaþinti ir su Europos Komisijos (Eu-ropean Commission, 1999, 2000) Reguliariuoju praneðimu, ku-riame vertinama Lietuvos paþanga sprendþiant integracijos á ESproblemas. Ðalia minëtø ðaltiniø svarbià vietà uþima Lietuvos pra-monës plëtros vidutinës trukmës politika ir jos ágyvendinimo stra-tegija. Taip pat naudotasi Vyriausybës aprobuotomis ðakinëmis plët-ros programomis.

Net ir vidutinës trukmës laikotarpiu svarbiausia turi bûti ðvietimas irlavinimas, kartu intereso dëti pastangas ir imtis rizikos stiprinimas, ne-atsiejamas nuo konsultaciniø paslaugø teikimo ir pagalbos ieðkant rin-kø. Ilgalaikëje ûkio plëtros strategijoje vyraus valstybës priemonës, ku-riomis tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama paveikti ekonomikos subjektøveiksmus, nes bûtent jie plëtoja ekonomikà.


Nagrinëjant augimo veiksnius vadovautasi ið dalies tais paèiaisðaltiniais kaip ir antrame skyriuje, taèiau gvildenant konkreèiastemas papildomai naudotasi ir kitais. Fundamentinis augimo ap-skaitos sàryðis yra vadovëlinis faktas (þr. Samuelson, Nordhaus,1985). Ávairios visuminio veiksniø produktyvumo interpretacijosnagrinëjamos Baro (1998, 1999), Temple (1999), Acemoglu, Zili-botti (1999), Hall, Jones (1998), Durlauf, Quah (1998) ir kitøstraipsniuose. Ðie straipsniai pakankamai gerai apibûdina ðiuolai-kines ekonomikos augimo teorijas. Prie jø reikia pridëti vienà pui-kià matematinæ Grossman ir Helpman (1992) monografijà. Lygi-namøjø pranaðumø laikinumà ir �dvasingumà� pabrëþia Huges(1989). 3.4.1 poskyrio pabaiga paraðyta pagal Pasaulio banko ap-þvalgà (World Bank, 2000). Feldman ir Audretsch (1999) straips-nyje nagrinëjamas augimas miestuose. Foster, Haltiwanger ir Kri-zan (1998) nagrinëja mikroekonominio produktyvumo dinamikosir agreguoto produktyvumo augimo ryðá ir pateikia konkreèias ið-vadas dël plëtros strategijos. Ûkio struktûros kaitos problemos nag-rinëjamos Kongsamut, Rebelo ir Xie (1997) straipsnyje. Tarp kitødalykø Ohkawa (1993) monografijoje pabrëþiama technologijø pe-rëmimo ið ekonomiðkai stipriø ðaliø svarba; technologijø kopija-vimas esàs pagrindinis ekonomiðkai silpnø ðaliø raidos mechaniz-mo veiksnys. Pietryèiø Azijos ekonominá stebuklà aptaria Lau(1990); jis tvirtina, kad stebuklui ávykti lemiamà reikðmæ turëjotrys aplinkybës: beveik visos tø ðaliø ámonës buvo privaèios, funk-cionavo ástatymo valdþia ir buvo ágyvendinta konkurencija.


4. Ðalies plëtros grindimasinovacijomis

4.1 Inovacija kaip verslininkiðkosvadybos priemonë siekiantuþtikrinti konkurencingumà

Praktiðkai veiksmingos, arba produktyviosios, þinios yra pagrindi-nis ekonomikos plëtros, darbo vietø kûrimo ir socialinës gerovësveiksnys. Produktyviosios þinios yra kaupiamos ir nuolat atnauji-namos plëtojant mokslinius tyrimus ir praktinæ veiklà. Ðis ekono-mikos iðteklius yra unikalus, nes nëra iðsemiamas kaip materialiejiiðtekliai.

Tarptautiniai ekspertai (Griliches, 1979, Mairesse, 1992, Su-zuki, 1989, Lichtenberg, Siegel 1989), iðanalizavæ MTP investici-jø á ávairiø pramonës srièiø ir ðaliø firmas rezultatus (ið viso iðana-lizuota tûkstanèiai JAV, Japonijos, Prancûzijos ir kitø ðaliø firmø),árodë, kad ðios investicijos atsiperka duodamos tiesioginá finansi-ná pelnà, taip pat atsiperka dël socialinio efekto (naujø darbo vie-tø, kultûros, infrastruktûros, þmogaus kapitalo augimo ir kitø so-cialiai reikðmingø veiksniø). Ið 4.1 lentelës matyti, kad tiesioginëpelno norma yra iki 40 proc., o ávertinus socialinius veiksnius, sie-kia daugiau kaip ðimtà procentø. Taigi strateginës investicijos áMTP duoda garantuotà pelnà.

4.1 lentelë. Tiesioginio ir suskaièiuoto ávertinant socialiná efektà pelno norma, gauta ið investicijø á MTP

Autorius, metai

20�30

7�25

26

10�27

29�43

15�28

50

50

80

11�111

64�147

20�110

MTP investicijø pelno norma

TIESIOGINË SOCIALINË

Nadiri, 1993

Ðveikauskas, 1981

Goto ir Suzuki, 1989

Berstein ir Nadiri, 1988

Scherer, 1982, 1984

Berstein ir Nadiri, 1991


Atsigræþkime trumpam á istorijà, inovacijø sàvokos kilmæ. Tof-fler skaido civilizacijos istorijà á tris bangas. Pirmoji � þemës pa-virðiaus materialiøjø iðtekliø vartojimo � apima visà þmonijos is-torijà. Antroji � poþeminiø mineraliniø iðtekliø vartojimo bangaapytiksliai sutampa su kapitalizmo istorija ir apima pastaruosius400 metø. Treèiosios bangos esminis ekonominis iðteklius � pro-duktyviøjø þiniø kaupimas ir visuotinis vartojimas. Treèioji bangaaudringai plûstelëjo XX amþiaus antroje pusëje. Pasaulinë teleko-munikacijø sistema, kuri taip pat intensyviai plëtojasi pastaruosiusdeðimtmeèius, yra treèiosios bangos iðtekliø pasiekimo ir naudoji-mo priemonë. Treèioji banga socialiai reiðkiasi informacinës vi-suomenës kûrimo pastangomis.

Produktyviosios þinios reiðkiasi technologijø forma. Diegiantinovacijas ðios þinios veikia ekonominá ir kultûriná gyvenimà. Pro-duktyviàsias þinias kuria þmogaus kapitalas. Þmogaus kapitalas irkompetencija sukuriama plëtojant studijas, mokslo tiriamàjà, inþi-nerinæ ir kitokià praktinæ veiklà.

Plaèiuoju poþiûriu inovacija reiðkia sëkmingà ir veiksmin-gà bet kokiø naujoviø taikymà ir panaudojimà ekonomikos irsocialinei sritims. Inovacija siûlo naujà problemos sprendimà irðitaip patenkina tiek individo, tiek visuomenës realø poreiká (Eu-ropos Komisija. Þalioji inovacijø knyga. 1995). Inovacijoms visa-da gera dirva yra objektyviai egzistuojantys pramonës ir rinkosstruktûros suvokimo pokyèiai, vidiniai ávairiø ekonominiø ir indust-riniø procesø neatitikimai ir prieðtaravimai, nenumatyti ávykiai, de-mografiniai ir ekologiniai, produktyviø þiniø struktûros pokyèiai irkita. Pokytis visada yra inovacijos galimybë. Ekonomikos plëtros irpasaulinës konkurencijos poþiûriu nugali tos tautos, kurios pirmo-sios diegdamos inovacijas adekvaèiai reaguoja á pokyèius. Savo ruoþ-tu inovacijos paèios keièia esamà pramonæ ir teikiamas paslaugas,kuria naujas rinkas ir naujus vartotojus, naujus darbo metodus, nau-jà gyvenimo bûdà ir naujà kultûrà. Todël inovacijos yra pagrindinisdarnios ekonominës ir socialinës plëtros veiksnys.

Inovacija � tai verslininkiðkos vadybos priemonë, kai pokyèiai yra pa-naudojami kaip galimybë sukurti naujø verslø, produktø ir paslaugø,gauti daugiau pelno. Diegiant inovacijas ekonominiai iðtekliai transfor-muojami ið þemesnio produktyvumo lygio á aukðtesná, sukuriama naujøiðtekliø, uþtikrinamas verslo institucijø ar net valstybiø konkurencin-gumas pasauliniu lygiu.

P. F. Drucker


Inovacijos antonimai yra �archaizmas� arba �rutina�. Kadangiinovacijos ið esmës griauna tai, kas yra áprasta, inovacinë kultûra,klestinti JAV, yra nauja ir sukelia konservatyvesnës Europos vals-tybiø visuomenës pasiprieðinimà.

JAV inovacijos ir verslininkiðkos vadybos kultûra buvo ypaèveiksminga pastaruosius du deðimtmeèius. Tokia kultûra per ðá lai-kotarpá JAV leido sukurti daugiau kaip 40 milijonø naujø darbovietø. Per tà patá laikotarpá Vakarø Europos valstybës prarado apietris keturis milijonus darbo vietø dël maþos inovacijø apimties.Japonija per tà patá laikotarpá sukûrë santykiðkai dvigubai maþiaunaujø darbo vietø negu JAV.

Inovacijos yra sukuriamos kûrybiðkai naudojant (manipuliuo-jant, transformuojant) jau egzistuojanèias ávairiø fundamentiniømoksliniø, technologiniø disciplinø ir praktinës veiklos þinias beiatsiþvelgiant á esamus rinkø ir vartotojø poreikius. Trûkstamas ino-vacijai þinias generuoja vadinamieji programiniai moksliniai tyri-mai. Programiniai moksliniai tyrimai skiriasi nuo fundamentiniømoksliniø tyrimø nemaþai charakteristikø. Atliekant programiniustyrimus produktyviosios þinios kuriamos atsiþvelgiant á praktiniotaikymo kontekstà. Tokie tyrimai visada yra tarpdisciplininiai, to-dël reikia ávairiø srièiø ekspertø kompetencijos. Niðos inovaciniamproduktui ar paslaugai rinkoje yra fiksuotos ir ribotos laiko atþvil-giu. Todël programinius tyrimus atliekanèios ekspertø komandospatenka á dinamiðkà ir átemptà padëtá, o tai nebûdinga fundamenti-niams moksliniams tyrimams. Inovacinis produktas ar paslaugaturi bûti konkurencingi pasaulinëje rinkoje, ekonomiðkai veiks-mingi ir socialiai priimtini. Todël siekiant sukurti tokius produk-tus ar paslaugas reikia verslininkiðkos vadybos ir sisteminës kom-petencijos, neapsiribojanèios vien konkreèia moksline arba inþi-nerine disciplina. JAV ir ES pastarojo deðimtmeèio praktinë patir-tis árodo, kad verslininkiðka vadyba ir inovacijos paèios savaimeyra veiksmingos technologijos, sukurianèios rekordiðkai daug naujødarbo vietø. Ðiø technologijø galima iðmokti, galima sukurti ap-linkà, skatinanèià vadybà ir inovacijas. Ðiam tikslui yra skirta ne-maþai ES iniciatyvø ir programiniø dokumentø, pavyzdþiui, �Pir-masis Europos Sàjungos inovaciniø veiksmø planas (1996)�.

4.2 Inovaciniø plëtros sistemø modeliai

Ilgalaikë JAV, Japonijos, ES ir kitø ekonomiðkai stipriø, taip patekonomiðkai silpnø valstybiø ekonominë strategija yra pagrásta na-


cionalinëmis inovacinëmis sistemomis. JAV ekonomikos plëtra irvyravimas pasaulyje gali bûti paaiðkinta tik veiksminga inovacinesistema. JAV inovacinë sistema nuolat plëtoja ir palaiko naciona-linio verslo ir pramonës konkurencingumà ir gyvybingumà.

Klaidingas inovacinës sistemos modelio ir mokslo, technologi-jø ir verslo sàveikos supratimas yra viena ið esminiø Lietuvos eko-nomikos plëtros problemø.

Tiesinis inovacinës sistemos modelis (þr. 4.2 pav.) ásivaizduo-jamas kaip nuoseklus naujø procesø ir produktø atsiradimo kelias,þingsnis po þingsnio nuo fundamentinio mokslo á rinkà: funda-mentiniai tyrimai, taikomieji tyrimai, technologijø plëtra, rinkostyrimai, inþinerinis produkto kûrimas (gamybos projektavimas),gamyba ir rinkodara. Toks mokslinio vyravimo transformavimas ávyravimà rinkoje buvo tinkamas tik Antrojo pasaulinio karo me-tais. TSRS planinë ekonomika buvo ne kas kita, kaip nesëkmingasmëginimas taikos sàlygomis taikyti karo metu pasiteisinusá inova-cinës sistemos modelá. Deja, Lietuvoje mokslas ir technologijosvis dar daþnai suvokiama pagal ðá modelá.

4.2 pav. Tiesinis inovacijø modelis (virðuje) ir ciklinis, gráþtamaisiais ryðiais pagrástas modelis (apaèioje)Ðaltinis: OECD


XXI amþiuje tiesinis modelis lieka tinkamas atsirasti kokybið-kai naujoms technologijoms ir technikai, naujai pramonei ir nau-jam verslui, bet nëra tinkamas uþtikrinti ðiø naujoviø konkuren-cingumà ir gyvybingumà pasaulinëje rinkoje.

Ciklinis inovacinio proceso modelis yra technologijø ir mokslosàveikos forma, paaiðkinanti jau esamos pramonës inovaciná pro-cesà (þr. 4.2 pav., apatinë diagrama). Ciklinë plëtra � tai nuolatinistobulinimas. Esamos pramonës produktai yra tobulinami ir per-konstruojami. Ðitaip sukuriami tobulesni naujos kartos produktai.Toks ciklinis procesas ne visada pagrástas mokslu. Proceso pagrin-das � jau esamos þinios, árankiai, procesai, inþinieriø komandos,jø problemø suvokimo ir sprendimo lygis. Investicijos á MTP to-kiame cikle yra iðimtis, o ne taisyklë, nes joms reikia papildomolaiko ir iðlaidø. Tik konkreèios pramonës sëkmë rinkoje yra pa-grindas investuoti jos pelnà á mokslinius tyrimus, o ne moksliniøtyrimø rezultatai uþtikrina sëkmæ rinkoje. Sëkmæ rinkoje uþtikrinaadekvati rinkos padëèiai visø funkcijø � mokslo, technologijø, di-zaino, gamybos, rinkodaros ir vadybos darna, virtuoziðkumas irnuolatinës inovacijos. Sëkmës pagrindas � naujø rinkos niðø uþ-ëmimas ir lyderio pozicijø jose iðlaikymas.

Pagrindiná vaidmená bet kurios ekonomiðkai stiprios valstybësnacionalinëje inovacijø sistemoje vaidina ir ateityje vaidins suba-lansuotas naudingø þiniø generavimas, MTP ir jø kûrybiðkas pa-naudojimas kartu su jau esamomis produktyviosiomis þiniomis.Kad ðie procesai bûtø darnûs, bûtini adekvatûs programiniai fi-nansavimo mechanizmai ir þmogaus potencialas, reikiama kom-petencija, ðvietimas, aukðtasis mokslas, mokslininkai ir valstybësremiami fundamentiniai moksliniai tyrimai pagal pasirinktus na-cionalinës inovacijø sistemos prioritetus.

Inovacijos iðplaukia ið verslo terpës pokyèiø, esamø mokslo ir technolo-giniø þiniø ir naujai sukurtø produktyviø þiniø kûrybiðkø kombinacijø.Naujos þinios ir MTP metodai èia daþnai vaidina lemiamà vaidmená.Taèiau sëkmæ rinkoje uþtikrina adekvati rinkos padëèiai visø funkcijø �mokslo, technologijø, dizaino, gamybos, rinkodaros ir vadybos darna,virtuoziðkumas ir nuolatinës inovacijos.


4.3 Inovacijos ir skatinimo bûdai:padëtis Europoje ir Lietuvoje

4.3.1 PADËTIS EUROPOS SÀJUNGOJE

Suprasdama inovacijø vaidmená ekonomikos plëtrai, ES ne tik kei-èia savo poþiûrá á aktyvià ir savarankiðkà valstybiø nariø pozicijàinovacijø atþvilgiu, bet ir ágyvendina atitinkamas priemones.

�Þaliojoje inovacijø knygoje� (Green Paper on Innovation),kurià Europos Komisija inicijavo 1995 metais ir kurioje pateikëbendrà ekspertø nuomonæ, pabrëþtas inovacinio poþiûrio Europo-je deficitas ir iðkeltos pagrindinës problemos, su kuriomis ES susi-duria ar susidurs ateityje ekonomikos plëtros kelyje.

Siekdama skatinti inovacinius procesus ES, 1996 m. EuroposKomisija priëmë Pirmàjá Europos inovaciniø veiksmø planà (TheFirst Action Plan for Innovation in Europe). Ðiame strateginiamedokumente pateikta bendroji inovaciniø procesø Europoje skatini-mo schema ir daugiausia dëmesio skiriama prioritetinëms priemo-nëms, kuriø turi imtis Europos Komisija kaip vykdomoji ES insti-tucija. Jame numatytos trys pagrindinës veiksmø kryptys:

1) inovacijø kultûros skatinimas;2) inovacijoms palankios aplinkos kûrimas;3) mokslo orientavimas á pramonës ir paslaugø inovacijas.

1998 m. priimta Penktoji bendroji moksliniø tyrimø, technolo-gijø plëtros ir demonstravimo programa. Jos tikslas � maksimaliaipadëti naujausioms þinioms per trumpà laikà pasiekti verslà ino-vacijø pavidalu. Pagal ðià programà tarptautiniam technologijø per-davimui skatinti funkcionuoja Europos Inovacijø perdavimo cen-trø (Innovation Relay Centre) tinklas, kur dalyvauja Vidurio ir Ry-tø Europos ðalys, áskaitant ir Lietuvà.

ES iniciatyva yra remiami Regioniniø inovacijø strategijø ir Re-gioniniø inovacijø ir technologijø perdavimo strategijø (RIS/RITTS)kûrimas ir ágyvendinimas. Tai padëjo keliasdeðimèiai atsiliekan-èiø Europos regionø veiksmingai pasinaudoti ES struktûriniais fon-dais, ypaè Europos regionø plëtros fondu.

Taip pat veikia kitos mokslinës gamybinës kooperacijos siste-mos (Eureka ir kt.).

Paþymëtina, kad ES valstybës vis labiau atsilieka nuo pagrin-diniø konkurentø � JAV ir Japonijos � kurdamos ir diegdamos nau-jas technologijas. Bendrosios iðlaidos, skirtos mokslui ir technolo-gijø plëtrai, ES yra kur kas maþesnës negu JAV ir Japonijoje. 1995 m.duomenimis, finansuoti MTP iðleidþiama tik apie 1,91 proc. ES


bendrojo vidinio produkto (BVP), o JAV � apie 2,45 proc. ir Japo-nijoje � apie 2,95 procento. Kalbant apie bendràsias MTP iðlaidasvienam gyventojui, ðis rodiklis Japonijoje yra daugiau nei dvigu-bai didesnis uþ ES rodiklá. MTP procentinës iðlaidos, kurias skiriavyriausybës ir pramonës ámonës, ES ir JAV yra beveik vienodos(pramonës ámonës � apie 40 proc., vyriausybës � apie 55 proc.).Taèiau Japonijoje ðis procentas skiriasi: pramonë finansuoja trisketvirtadalius MTP skirtø iðlaidø. ES verslo sektoriuje dirba ma-þiau tyrëjø (mokslininkø ir inþinieriø) nei JAV ir Japonijoje. Moks-lininkø skaièius, tenkantis tûkstanèiui darbuotojø, 1993 m. ES bu-vo 4,7; JAV � 7,4; Japonijoje � 8,0. Tyrëjø skaièius, tenkantis tûks-tanèiui pramonës darbuotojø, 1993 m. ES buvo 2,0; JAV � 6,0;Japonijoje � 6,0.

Paèioje ES inovacinë veikla plëtojama skirtingai ir priklausonuo konkreèios ðalies ûkio ir mokslo plëtros strategijø ir priorite-tø. ES valstybëse MTP iðlaidø dydis (proc. nuo BVP) skiriasi. Vo-kietijoje, Prancûzijoje ir Anglijoje jis virðija 2 proc., taèiau Ispani-joje, Portugalijoje ir Graikijoje nesiekia në 1 procento. Bendro-sios iðlaidos skirtingoms veiklos sritims ES valstybëse pasiskirstomaþdaug vienodai. Didþiàjà dalá sudaro iðlaidos, skiriamos moks-lo ir technologijø plëtrai tiesiogiai � 41 proc., mokymui ir diegi-mui � 25 procentai. Taèiau iðlaidø ES pasiskirstymas pagal sritisþenkliai skiriasi � tai priklauso nuo ámoniø dydþio. Didelëse ámo-nëse didþiausia iðlaidø dalis tenka MTP (tyrimams ir plëtrai) irinþineriniam produkto kûrimui (plëtrai ir projektavimui), tuo tar-pu smulkios ir vidutinës ámonës (iki 250 darbuotojø) daugiausiadëmesio skiria inþineriniam produkto kûrimui ir mokymui. Rin-kos dalies padidinimas, gamybos iðlaidø sumaþinimas, prekës ko-kybës pagerinimas ir gaminiø asortimento iðplëtimas nurodomi kaipsvarbiausi veiksniai, skatinantys ámones uþsiimti MTP ir inþineri-niu produkto kûrimu. Taèiau tik inovacijos gali uþtikrinti naujørinkos niðø uþpildymà, konkurencingumà ir gyvybingumà.

4.3.2 PADËTIS VIDURIO IR RYTØ EUROPOJE

Deðimties Vidurio ir Rytø Europos ðaliø, ES kandidaèiø, techno-logijø ir inovacijø skirtumai, palyginti su ES ðalimis, yra panaðûs á

Beveik visose ES valstybëse ágyvendinant valstybës politikà atitinkan-èias vyriausybines priemones yra skatinamos inovacijos. Inovacijø ska-tinimas ES yra ilgalaikis ir kryptingas, be to, tai daroma aukðèiausiuvyriausybiniu lygiu.


ekonominius ðiø ðaliø skirtumus. Vienas ið pagrindiniø rodikliø,nusakanèiø skiriamà dëmesá ir paþangos lygá, yra ðiai srièiai ten-kantis finansavimas. ES statistikos tarnybos Eurostat�o duomeni-mis, daugelio Vidurio ir Rytø Europos ðaliø BVP dalis, iðleidþia-ma MTP, nesiekia 1,5 procento. Konkreèiø ðaliø ðis rodiklis þen-kliai skiriasi � nuo 1,77 proc. Slovënijoje iki 0,47 proc. Latvijoje.Lietuvoje ðis rodiklis yra apie 0,57 procento.

Centrinës ir Rytø Europos ðalims, sprendþianèioms inovacijøpolitikos klausimus, bûdingi tokie bruoþai:

� nacionaliniø inovacijø programø tikslai daþnai glaudþiai sie-jasi su ðaliø integracija á ES, t. y. ðaliø siekiu tapti visateisëmis ESnarëmis, todël rengiant programas remiamasi ES normatyviniaisdokumentais (Latvija, Estija);

� nacionalinës inovacijø programos turi panaðias skatinimo irrëmimo priemones;

� nemaþai ðaliø (Lenkija, Estija, Èekija) inovacijø skatinimàvalstybës lygmeniu kuruoja specifinës valdþios institucijos � moksloir technologijø plëtros tarybos, komitetai ir panaðiai;

� ðalyse, kur nëra institucijos, tiesiogiai atsakingos uþ inovacijøplëtrà (pvz., Mokslo ir technologijø ministerijos, tarybos ar pan.),iðsiskiria valstybës institucijø, atsakingø uþ ûká, ir institucijø, atsa-kingø uþ ðvietimà ir mokslà, funkcijos (Slovakija);

� inovacinës programos ir projektai yra finansuojami pagal kon-kursø rezultatus;

� finansuoti pritraukiamos tiek valstybës, tiek privaèios lëðos;� ágyvendinant inovacijø programas labai svarbios yra valsty-

bës remiamos jungiamosios grandys � infrastruktûriniai dariniai(parkai, inkubatoriai) ir konsultacinio pobûdþio inovacijø paramospaslaugø organizacijos (inovacijø centrai, technologiniai centrai,specializuotos konsultacinës kompanijos, lavinimo ástaigos ir pan.).

4.3.3 PADËTIS LIETUVOJE

Prieð kelerius metus Lietuvoje prasidëjusio ir gana spartaus rinkosekonomikos kûrimosi padariniai ekonomikai ðiandien akivaizdûs.Pirmiausia tai pasakytina apie Lietuvos ekonomikos ir ûkio restruk-

Vidurio ir Rytø Europos ðalys, ágyvendindamos inovacijø programas,seka ekonomiðkai stipriø ðaliø ir ypaè JAV pavyzdþiu. Geriausios Euro-poje yra Suomija, Airija, Vokietija, Ðvedija. Ðios veiklos sunkumai susi-jæ su ekonomikos restruktûrizavimu ir mentaliteto kaita.


tûrizavimo tendencijas. Labai svarbûs ðiuo poþiûriu privataus sek-toriaus kûrimosi tempai. Kitas labai svarbus restruktûrizavimo pa-darinys � naujø nacionalinës ekonomikos ðakø kûrimas. Be pra-monës ir þemës ûkio, per pastaruosius metus Lietuvoje atsiradodaug naujø ûkio ðakø: susiformavo tokios veiklos rûðys kaip pri-vati bankininkystë, draudimas, privati medicina, intensyvus uþsie-nio turizmas, finansinis ir prekybinis tarpininkavimas, tarptauti-niai perveþimai, nekilnojamojo turto ir holdingo verslas.

Paþymëtina, kad per pastaruosius 15�20 metø Lietuva kûrësikaip industrinis kraðtas, turintis akivaizdþius aukðtøjø technologi-jø prioritetus. Bûtent dël to Lietuvoje dabar dar yra gana þenkluspramonës potencialas, kuris, nepaisant daugelio neigiamø atgyve-nusios ekonominës sistemos ardymo padariniø, vis dëlto gali bûtilaikomas svarbiu ekonominës raidos veiksniu, lemianèiu ðaliesekonomikos plëtrà ir produkcijos bei paslaugø konkurencingu-mo rinkose didëjimà. Ágytos þinios leido sukurti ir toliau plëtotitokias aukðtøjø technologijø ðakas kaip lazerinës sistemos, bio-technologija, elektronika, informacinës ir komunikacinës siste-mos ir panaðiai.

Lietuvos Respublikos ûkio ministerijos duomenimis, didëja Lie-tuvos pramonës konkurencingumas. Tai rodo didëjanti uþsieniorinkose parduodamos produkcijos apimtis.

Sparèiau didinti ámoniø konkurencingumà galima aktyvinantjø inovacinæ veiklà. Pagrindiniai ðio proceso dalyviai yra pasauli-nës ar regioniniø rinkø pokyèiai, verslo ámonës, ámonës ar moksloinstitucijos � technologijø ðaltinis, rizikos kapitalas ir inovacijøparamos paslaugas teikianèios organizacijos, kuriø ekonominisvaidmuo yra maþinti rizikà, susijusià su inovacijø plëtojimu rin-kos sàlygomis. Taèiau be palankios valstybës reguliavimo ir skati-nimo bei rëmimo sistemos, be reikiamo rizikos kapitalo ir inovaci-nës kultûros Lietuvoje ðis procesas neágaus reikiamo pagreièio.

Siekiant objektyviai ávertinti konkurencingumo didinimo pro-blemas inovacijø ir inovacinës veiklos aktyvinimo kontekste rei-kia ávertinti inovacijø padëtá visais lygiais: valstybës, organizacijøir ámoniø.

Kol kas technologinës inovacijos kuriamos daugiausia paèiøfirmø jëgomis (þr. 4.3 pav.). Uþsienio specialistais ir pirktomis li-cencijomis firmos remiasi gerokai daugiau negu Lietuvos moksloinstitucijø produkcija. Tai rodo technologijø perdavimo verslui trû-kumus ir nepakankamà mokslo institucijø orientavimà á ekono-miðkai reikðmingas inovacijas. Be abejo, esama maloniø iðimèiø(minëti lazeriai, biotechnologijos, kai kurie þemës ûkio mokslai ir


kt.). Daugelis firmø, kuriø sunki ekonominë padëtis ir kurios spren-dþia kasdienius iðgyvenimo klausimus, neinvestuoja á ilgalaikioLietuvos kûrybinio inovacinio potencialo palaikymà. Taèiau dëlávairiø prieþasèiø atsiradæs mokslo potencialo ir jo taikymo atotrû-kis vis dëlto yra akivaizdus.

Be abejo, plaèiai suprantamas inovacinis procesas technologi-jø sukûrimo statistika neapsiriboja. Èia reikia gilesniø tyrimø irrekomendacijø.

4.4 Inovacinës veiklos aktyvinimasvalstybës lygiu

4.4.1 VALSTYBINIS VALDYMAS

Valstybës dëmesys inovacijø plëtrai nuolat didëja. Visø pirma pa-þymëtina, kad 1998 metais ákurtas Mokslo ir studijø departamen-tas prie Ðvietimo ir mokslo ministerijos. Ágyvendinamos Smulkausir vidutinio verslo plëtros, Kokybës, Eksporto strategijos ir rëmi-

4.3 pav. Technologiniø inovacijø kûrimo bûdai 1999 m. Lietuvos statistikos departamento duo-menimis (apklausta apie 500 firmø)

Lietuva þengia paèius pirmuosius þingsnius inovacinës politikos forma-vimo, verslininkiðko inovacinës veiklos valdymo srityje, beveik nesantðios srities patirties ir tradicijø. Taèiau nuo ðios veiklos tempø ir rezul-tatø ið esmës priklausys ûkio subjektø konkurencingumas � svarbiau-sias ekonominio iðlikimo veiksnys globalizacijos akivaizdoje.

Naujos (patobulintos) technologijos sukûrimo bûdai

Pirktas (pagal licencijà)9,9%

Kartu su uþsieniospecialistais

23,0%

Kartu su kitomisámonëmis

9,1%

Kartu su mokslo institucijomis3,7%

Savo jëgomis54,3%


mo ir Pramonës plëtros programos. Parengta Ûkio strategija tapopasirengimo ES narystei dalimi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë ðalina biurokratines kliûtis,varþanèias verslo plëtrà. Ákurta komisija jau parengë ir pateikë dau-gelá teisës aktø projektø siekdama supaprastinti verslo licencijavi-mà, patobulinti mokesèiø, buhalterinës apskaitos, darbo santykiøir kitus ástatymus.

Valstybës priemonëmis skatinamas verslo inkubatoriø steigi-mas ir plëtra.

Taèiau Lietuvoje dar nëra inovacinës veiklos kultûros, jos mo-deliø supratimo, valdymo sistemos, netobuli inovacijø spartinimomechanizmai. Atkûrus nepriklausomybæ sukurta Valstybinë moks-lo, studijø ir technologijø tarnyba, galëjusi atlikti ðá vaidmená, bu-vo pamaþu likviduota. Veikianèios su mokslu susijusios instituci-jos, tarp jø ir Lietuvos mokslo taryba, nevykdo ir dël sudëties ne-gali vykdyti valstybinio inovacijø valdymo funkcijø. Nesant spe-cializuotø ir kompetentingø valstybës institucijø, atsakingø uþ ino-vacijø plëtrà, ir valstybiniø, verslo inovacijas skatinanèiø priemo-niø, nesudaromos palankios sàlygos ir pakankamos prielaidos at-sirasti ir plëtotis inovaciniam verslui.

4.4.2 TEISINË EKONOMINË APLINKA

Inovacinë veikla plëtojama remiantis verslà bendrai reglamentuo-janèiais ástatymais ir normatyviniais aktais. Ið ástatymø iðskirtina:Lietuvos Respublikos ámoniø ástatymas, Lietuvos Respublikos ak-ciniø bendroviø ástatymas, Lietuvos Respublikos smulkaus ir vi-dutinio verslo plëtros ástatymas, Lietuvos Respublikos juridiniøasmenø pelno mokesèio ástatymas, Lietuvos Respublikos labdarosir paramos ástatymas, Lietuvos Respublikos vieðøjø ástaigø ástaty-mas, Lietuvos Respublikos investicijø ástatymas, Lietuvos Respub-likos pridëtinës vertës mokesèio ástatymas, Lietuvos Respublikos

Inovacijø skatinimo ir spartinimo kontekste iðskirtina keletas spræstinøproblemø, o bûtent:� sukurti Lietuvos sàlygoms tinkamà inovacijø kultûrà ir inovacinësveiklos valdymo sistemà;� parengti ir vykdyti horizontalias, regionines ir ðakines inovacijø plët-ros programas;� sukurti Lietuvoje rizikos kapitalo ðaltiná finansuoti inovacinius pro-jektus.


valstybës ir savivaldybiø turto privatizavimo ástatymas, LietuvosRespublikos civilinis kodeksas ir t. t.

Juose yra nuostatø, skatinanèiø inovacijø plëtrà. Visø pirmapaþymëtinas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio versloplëtros ástatymas, kuris numato smulkaus ir vidutinio verslo sub-jektams taikomas paramos formas. Lietuvos Respublikos juridiniøasmenø pelno mokesèio ástatymo nuostatos (4 str.) leidþia ámo-nëms patirtus nuostolius (tarp jø ir susijusius su inovacijø for-mavimu) perkelti á kitus mokestinius metus; kitos ðio ástatymonuostatos (21 str.) suteikia galimybæ ámonëms skirti lëðø investi-cijoms ið neapmokestinamo pelno. Veikia Lietuvos Respublikospatentø ástatymas, reglamentuojantis intelektinës nuosavybës ap-saugà.

Pagal Lietuvos Respublikos pridëtinës vertës mokesèio ástaty-mo nuostatas (4 str. 3 p.), ðvietimo, mokslo ir studijø institucijø,áregistruotø Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatyta tvarka,teikiamos mokymo, mokslo, studijø paslaugos neapmokestinamospridëtinës vertës mokesèiu (PVM). Tarp tokiø paslaugø yra ir moks-lo tiriamieji bei technologijø plëtros darbai.

Taèiau inovacinës veiklos versle plëtojimo tiesiogiai neregla-mentuoja në vienas ástatymas ar kitas teisës aktas. Ástatymuose ne-numatoma jokiø specifiniø mokesèiø lengvatø plëtoti inovacijas.Lietuvos Respublikos akciniø bendroviø ástatymas netiesiogiai var-þo ámoniø inovacinæ veiklà, nes riboja nuosavo kapitalo maþinimo(30 str. 3 d.) ar lëðø skolinimosi galimybæ (13 str. 2 d. 6 p.).

Inovacinæ veiklà stabdo ir Lietuvos Respublikos juridiniø as-menø pelno mokesèio ástatymo nuostatos (6 str.) dël labdaros irparamos teikimo dydþio. Nesuteikiama jokiø iðskirtiniø sàlygø pa-ramai mokslinëms institucijoms, inovaciniams ir technologiniamscentrams ir kitiems subjektams, teikiantiems inovacijø paramospaslaugas.

Ið tobulintinø teisës aktø iðskirtini: Lietuvos Respublikos akci-niø bendroviø ástatymas (kryptis � paðalinti kliûtis, susijusias sulëðø pritraukimu inovacinei veiklai ir ástatinio kapitalo maþi-nimo reglamentavimu), Lietuvos Respublikos juridiniø asmenøpelno mokesèio ástatymas (kryptis � tiksliau reglamentuoti iðlai-dø mokslo ir technologijø plëtrai áskaitymà á sànaudas ir suda-ryti ámonëms galimybiø plaèiau finansuoti mokslinius tyrimusið neapmokestinamo pelno ir t. t.), Lietuvos Respublikos smul-kaus ir vidutinio verslo plëtros ástatymas (kryptis � suderinti smul-kaus ir vidutinio verslo ámoniø apibrëþtis su ES galiojanèiomisnuostatomis) ir kiti teisës aktai.


4.4.3 INOVACIJØ PROPAGAVIMAS IR RËMIMAS

Pastebima teigiamø inovacijø propagavimo ir rëmimo poslinkiø. Nuo1999 m. ámonës, vykdanèios inovacinius projektus, gali pasinaudo-ti Smulkaus ir vidutinio verslo plëtros bei Eksporto skatinimo fondøparama. Ið ðiø fondø taip pat teikiama ámonëms finansinë paramadalyvauti parodose ir rengti reklaminius leidinius. Lietuvos inovaci-jø centras leidþia biuletená �Inovacijø apþvalga�, turi interneto svetai-næ, organizuoja seminarus. 1998 m. Lietuvos statistikos departamen-tas, vienas ið nedaugelio Vidurio ir Rytø Europoje, atliko ámoniøinovacinës veiklos tyrimus. FEMIRC Lietuvoje � Europos inovaci-jø perdavimo centrø asocijuotas narys (Lietuvos inovacijø centras irMokslo technologijø parkas) propaguoja inovacijas bei ES tyrimø irplëtros programas, teikia technologijø perdavimo paslaugas.

Taèiau dar nëra ákurtas Mokslo ir studijø ástatyme numatytas Ino-vacijø fondas. Nëra iðplëtoti garantiniai mechanizmai, skatinantysbankus finansuoti inovacinius projektus. Nesukurtos prielaidos irpaskatos rizikos kapitalo ámonëms investuoti á inovacines ámones.

Verslo inovacijos nepropaguojamos valstybës lygiu. Dabar Lie-tuvoje veikianèios valstybës ir kitos institucijos (Lietuvos ekono-minës plëtros agentûra (LEPA), Lietuvos smulkaus ir vidutinio ver-slo plëtros agentûra (LSVVPA), verslo asociacijos, Pramonës, pre-kybos ir amatø rûmai ir pan.) tiesiogiai nesprendþia inovacijø pro-pagavimo, skatinimo ir rëmimo uþdaviniø.

Teisiniame inovacinës aplinkos kontekste iðskirtina keletas spræstinø pro-blemø, o bûtent:� neapibrëþtos ir nereglamentuojamos inovacijø sàvokos, todël jomisnegalima remtis kuriant ástatymus ir normatyvinius aktus;� kai kurios teisës aktø nuostatos ið dalies riboja inovacijø plëtojimà versle;� teisës ir normatyviniuose aktuose neapibrëþtos iðskirtinës sàlygos irmokesèiø lengvatos formuojant ir ágyvendinant inovacijà;� lëðø skyrimas programiniams tyrimams ir inovaciniø technologijø kû-rimui nëra teisiðkai reglamentuotas, nereglamentuotas jø átraukimas ásànaudas.

Inovacijø propagavimo, mokymo ir rëmimo poþiûriu iðskirtina keletasspræstinø problemø, o bûtent:� nëra inovacijø vadybos specialistø rengimo sistemos;� nëra inovacijø rëmimo sistemos ir mechanizmø;� inovacija netampa laisvos rinkos objektu � preke;� inovacijos nepakankamai propaguojamos, Lietuvoje nekuriama ino-vacijø kultûra.


4.5 Inovacinës veiklos aktyvinimasorganizacijø ir ámoniø lygiu

4.5.1 INOVACIJØ PARAMOS PASLAUGOS

Ið Lietuvoje inovacijø paramos paslaugas teikianèiø organizacijøgalima iðskirti:

� Lietuvos inovacijø centrà;� Kauno technologijos universiteto inovacijø diegimo centrà su

verslo inkubatoriumi;� Mokslo ir technologijø parkà;� Mokslo ir technologijø parkà �Nova�;� Lietuvos þemës ûkio universiteto inovacijø centrà.

Minëtø organizacijø, kurios veikia dar tik kelerius metus, veik-los stiprëjimas ir teikiamø profesionaliø paslaugø spektro didëji-mas (inovacijø vadybos konsultacijos, technologijø brokeriavimas,technologijø vertinimas, ámoniø rengimas specializuotoms paro-doms ir panaðiai) rodo jø reikalingumà.

Privaèios kompanijos taip pat pradeda teikti kai kurias paslau-gas, duodanèias netiesioginæ naudà ámoniø inovacinei veiklai: ver-slo plëtros konsultacijos ir planø rengimas, partneriø ir rinkø uþ-sienyje paieðka, verslininkø lavinimas ir ðvietimas, verslininkø mi-sijø ir renginiø organizavimas.

Taèiau ði ðalies ûkiui gyvybiðkai reikalinga veikla nëra valsty-bës reikiamai remiama, todël nepanaudojamas net esamas potencia-las. Be to, ðiø organizacijø teikiamø inovacijø paramos paslaugøspektras yra labai siauras ir netenkina inovaciniø ámoniø poreikio.

4.5.2 INFORMACIJA

Lietuvos informacijos institutas, galëjæs rinkti, analizuoti ir teiktitechnologinæ ir inovacinæ informacijà ámonëms, buvo likviduotas.Informacijos stygiø ámonës stengiasi kompensuoti savarankiðkai. Ne-susistemintà technologinæ informacijà ámonës gauna parodose ir mu-gëse, bibliotekose, ið kitø ámoniø ir panaðiai. Tam ne tik sugaiðtamadaug laiko, bet ir neefektyviai sunaudojama daug iðtekliø.

Inovacinës veiklos paslaugø poþiûriu iðskirtina keletas spræstinø pro-blemø, o bûtent:� valstybës lygiu neskatinamas inovacijø paramos teikimas inovacinëmsámonëms;� siauras inovacijø paramos paslaugø spektras.


Informacijos apimtis kasmet sparèiai didëja. Jà bûtina sistemintiir pateikti ámonëms.

4.5.3 INOVACIJØ RINKODARA

Inovacijø rinkodara pasiþymi tam tikra specifika. Ji nuo produkci-jos rinkodaros skiriasi tuo, kad jai reikia ne tik vadybos, bet irspecialiø techniniø þiniø apie atitinkamà inovacijà. Be to, inves-tuoti lëðas á inovacijø rinkodarà yra brangu ir jos negreitai atsiper-ka. Ðios specifikos paèios ámonës (ypaè smulkios ir vidutinës) daþ-niausiai negali aprëpti. Tam reikia iðorinës pagalbos.

Ðioje srityje galima iðskirti tai, kad Lietuvos inovacijø centrasir Kauno technologijos universiteto Inovacijø centras organizuojamuges (tarptautines ir Lietuvos) ir technologijø perdavimo rengi-niuose atstovauja ámonëms. Smulkaus ir vidutinio verslo plëtrosfondas ið dalies finansuoja ekspozicijø rengimo iðlaidas. VeikiaLietuvos ekonominës plëtros agentûra.

4.5.4 STUDIJOS

Beveik visose Lietuvos aukðtosiose mokyklose yra studijuojamavadyba, taèiau tik Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vil-niaus universitete, Kauno technologijos universitete skaitomi ino-vacijø vadybos kursai. Privatûs mokymo centrai kursø inovacijøvadybos tematika taip pat nesiûlo. Inovacijø vadyba yra nauja sri-tis, reikalinga specialaus pasirengimo.

Pagrindinëmis inovacijø informacinio aprûpinimo srities problemomislaikytina tai, kad:� nëra verslo ámoniø technologinio informavimo sistemos;� nëra rinkø stebëjimo sistemos;� Lietuvos ámonëms siûloma technologinio prognozavimo medþiaga yralabai brangi, dalis informacijos nesiûloma, ji neprieinama lietuviø kalba.

Iðskirtinos tokios pagrindinës inovacijø rinkodaros problemos:� inovacijø rinkodara, tarp jø ir tarptautinë, negali bûti prilyginamaprodukcijos rinkodarai;� inovacijø rinkodara nëra specialiai remiama.

Pagrindinæ lavinimo problemà galima suformuluoti taip: inovacijø kul-tûros këlimas paliktas savieigai.


4.5.5 INOVACIJØ RENGIMASIR ÁGYVENDINIMAS ÁMONËSE

Lietuvos statistikos departamento 1998 m. apibendrinti 612 ámo-niø inovacinës veiklos rezultatai rodo, kad skirtingose pramonësðakose ámoniø aktyvumas plëtojant inovacijas yra nevienodas. Ak-tyviausiai inovacijos ágyvendinamos naftos perdirbimo ir chemi-jos produktø gamybos ámonëse � 88 proc. apklaustø ámoniø, maistoir gërimø � 68 proc., baldø � 62 proc., maðinø ir prietaisø � 60 proc.,statybiniø medþiagø � 59 proc., lengvosios pramonës � 47 pro-centai. Naujø ar patobulintø gaminiø rinkai daugiausia pateikë mais-to ir gërimø, lengvosios bei maðinø ir prietaisø gamybos pramonësámonës. Lietuvos inovacijø centro 1997 m. atlikta Vilniaus regio-no inovaciniø ámoniø apklausa rodo, kad ámonëse daugiausiai (apie76 proc.) kuriami ir ágyvendinami trumpalaikiai (iki 1 metø) pro-jektai, orientuoti á produkcijà (gaminá) ir technologijas (atitinka-mai 44 proc. ir 25 proc.). Tai negali bûti vertinama kaip veiksmin-gos inovacijos.

Aktyviai veikia aukðtøjø technologijø ámonës, ásteigtos akty-viø ir gabiø mokslininkø ir inþinieriø. Tam tikrø ðakø (biotechno-logijos, lazeriniø sistemø, informaciniø technologijø, matavimo irkontrolës prietaisø, elektronikos, bioenergijos ir kt.) ámonëse spar-èiai formuojamos ir ágyvendinamos tikrosios inovacijos, uþtikri-nanèios lyderio padëtá naujose rinkos niðose.

Ámonës, turinèios platesnes rinkas (maisto, gërimø, tabako), pri-traukë apie 30 proc. apdirbamajai pramonei tenkanèiø tiesioginiøuþsienio investicijø. Ámonëse gana aktyviai modernizuojamos tech-nologijos, skirtos atnaujinti produkcijà, sparèiau tobulëja versli-ninkø kvalifikacija.

Nors pastaraisiais metais vël didëja bendroji gaminamos ir eks-portuojamos produkcijos apimtis, taèiau produkcijos konkurencin-gumas vidaus ir uþsienio rinkose tebelieka didelë problema.

Tam turi átakos tai, kad gamyboje naudojamos pasenusios tech-nologijos ir pasenæ metodai, todël gamyba paprastai nëra tinkamaiparengiama, daug laiko ir materialiøjø iðtekliø nuostoliø, neuþtik-rinama reikiama kokybë. Be to, ne visose ámonëse organizuoja-mas ir nuolat atliekamas analitinis darbas, orientuotas á perspekty-vius rinkos tyrimus, ámoniø raidos koncepcijø kûrimà ir strategináplanavimà. Ámonëse (ypaè smulkiose ir vidutinëse) daugelis val-dymo funkcijø, tarp jø inovacijø ágyvendinimo, faktiðkai priskirtavien pirmajam vadovui ir ðis realiai nesugeba aprëpti ganëtinaiplaèios valdymo ir vadovavimo problematikos. Institucijos, kurturëtø bûti sutelktas darbas, susijæs su inovacijø rengimu ir ágy-


vendinimu, faktiðkai neveikia. Daugelis gamybos atnaujinimo irmodernizavimo klausimø sprendþiama be gero teisinio, informa-cinio ir vadybinio pasirengimo, todël daroma daug klaidø.

Daugelis Lietuvos ámoniø neturi galimybiø gauti ir neþino, kurgalima rasti aktualios ir naujausios informacijos inovacijø klausi-mais, kitos naudojasi ne paèiais tinkamiausiais ðaltiniais. Tik treè-dalis Lietuvos ámoniø vadovø þino moksliniø tyrimø, technologijøir inovacijø plëtros finansavimo formas. Nepakankamai dëmesioámonëse skiriama vadovø ir darbuotojø perkvalifikavimui.

4.6 Priemonës stiprinti mokslo,gamybos ir verslo ryðius

4.6.1 MOKSLO IR GAMYBOS BEI VERSLO RYÐIAI

Daliniai ðios ryðiø sistemos elementai yra mokslo technologiniai par-kai ir esami inovacijø centrai. Egzistuoja mokslo ir studijø instituci-jø ûkiskaitinë veikla. Mokslo ir studijø institucijos ámoniø uþsaky-mu atlieka mokslo tiriamuosius ir technologijø plëtros darbus.

Susikûrë keletas specializuotø tyrimø institucijø, kurios sëk-mingai teikia verslui inovacines paslaugas. Tokios institucijos, spe-cializuotos universitetø ir institutø laboratorijos ir centrai yra irnaujø technologijø ámoniø kûrimosi ðaltiniai, ir koncentracijos tað-kai (lazeriniø sistemø, biotechnologijø, informaciniø technologi-jø, matavimo ir kontrolës prietaisø, elektronikos, bioenergijos, na-notechnologijø ir kt.).

Taèiau mokslo ir gamybos ryðiø virtimas Lietuvoje darnia ino-vacijø sistema neágauna reikiamo pagreièio. Tai lemia valstybës

Inovacijø ágyvendinimo ámonëse poþiûriu iðskirtina keletas spræstinøproblemø, o bûtent:� verslo inovacijomis, áskaitant mokslinius tyrimus ir technologijø plët-ros darbus, rûpinasi paèios ámonës savo rizika ir nuoþiûra, neturëda-mos reikiamos kompetencijos;� ámonës neturi pakankamai iðtekliø plëtoti inovacijas savarankiðkai;� ámonës negauna pakankamos iðorinës paramos (lavinimo, konsultavi-mo ir t. t.) veiksmingai plëtoti inovacijas;� ámonës finansiðkai neskatinamos atlikti mokslo ir technologijø plëtrosdarbø ir rengti inovaciniø projektø;� ámonëms trûksta informacijos inovacijø ir technologijø klausimais.


nepakankamos finansinës priemonës. Lietuvos mokslo rezultatøtransformacija á inovacinius rinkos produktus ar paslaugas per pas-taruosius metus ypaè sumaþëjo dël klaidingo tiesinio inovacijø mo-delio suvokimo Lietuvoje.

4.6.2 REKOMENDACIJOS

� JAV, Japonijos ir ES ekonomikos augimo ir darbo vietø kûrimopatirtis árodë, kad lemiamas dalykas yra stimuliuoti verslo inova-cijas ir visuomenës apsisprendimà atsinaujinti ir prisiimti atsako-mybæ uþ savo ateitá. Ðitaip efektyvumas, konkurencingumas pa-saulinëje rinkoje ir spartëjantis darbo vietø kûrimas gali bûti pa-siekta ne tik rytdienai, bet ir tolesnei ateièiai. Todël svarbu Lietu-voje sukurti inovacijoms palankià ir tarptautiniu mastu konkuren-cingà verslo plëtros aplinkà.

� Bûtina veiksminga universitetø, mokslo tiriamøjø institutø ir ver-slo institucijø kooperacija. Valstybës parama taikomiesiems tyri-mams yra vienintelë ekonomiðkai prasminga ilgalaikë politika, uþ-tikrinanti verslo plëtrà ir naujø darbo vietø kûrimà.

� Bûtina sukurti palankià aplinkà uþsienio aukðtøjø technologijøkompanijø investicijoms Lietuvoje.

� Bûtina sukurti Lietuvoje veiksmingà paramos sistemà pradedan-tiems naujà, rizikingà inovaciná verslà. Privataus verslo sektoriauskompanijoms bûtina pagalbos infrastruktûra, padedanti paverstitechnologinæ paþangà ir naujus iðradimus rinkos produktais ir pa-slaugomis, konkurencingomis pasaulinëje rinkoje.

� Lietuvoje bûtina pradëti platø vieðà mokslo, verslo, visuomenësir politikos dialogà dël naujø technologijø ir naujø verslo galimy-biø. Tai yra vienintelis praktiðkai patikrintas bûdas sukelti visuo-menës pasitikëjimà inovacijomis, praplësti mokslo ir naujø tech-nologijø galimybiø bei átakos ðalies ekonomikai suvokimà.

� Siekiant sukurti inovacijoms palankià aplinkà bûtina reformuotimokyklas ir universitetus tokiu bûdu, kad jie orientuotøsi á inova-

Mokslo, gamybos ir verslo poþiûriu iðskirtina keletas spræstinø proble-mø, o bûtent:� nëra darnios mokslo ir gamybos sàveikos sistemos, veikianèios pagalðiuolaikiná inovacijø modelá;� nëra specialiø valstybës finansiniø priemoniø, aktyvinanèiø ðiuolaiki-nio inovacijø modelio kûrimà Lietuvoje.


cijas, orientuoti valstybës mokslo politikà á taikomuosius tyrimuspasaulinës rinkos poreikiams tenkinti, suteikti inovacinëms firmomsmokesèiø lengvatø, sukurti palankias sàlygas Lietuvoje gauti rei-kiamà rizikos kapitalà.

� Bûtina sukurti Lietuvoje visokeriopø technologiniø, teisiniø irfinansiniø rizikingo inovacinio verslo paslaugø tinklà.

� Aukðtøjø technologijø poþiûriu bûtina apsispræsti dël taikomøjømoksliniø tyrimø ir technologijø plëtros prioritetø pirmiausiai áver-tinant tai, kad potencialiai Lietuvoje bûtø galima plëtoti informa-cines, telekomunikacijø, biomedicinos, biotechnologijø, energeti-kos ir kitas ypaè konkurencingas pasaulinëje rinkoje technologi-jas. Ðiø technologijø pagrindu galima kurti naujus inovacinius pro-eksportinius verslus ir naujas darbo vietas Lietuvoje.

� Bûtina intensyvinti tarptautinæ kooperacijà atliekant taikomuo-sius tyrimus pirmiausiai tuo tikslu, kad pasauliniais tyrimo rezul-tatø � naujø praktiðkai naudingø þiniø � iðtekliais galëtø naudotisvisos, tarp jø ir maþosios Lietuvos verslo ámonës.

� Privalu radikaliai pakeisti Lietuvos universitetø ir mokslo tiria-møjø institutø, kurianèiø naujas technologijas, finansavimo politi-kà. Bûtina pakankamai finansuoti tas mokslines grupes, kurios su-geba kurti konkurencingas pasaulinëje rinkoje ir neabejotinai nau-jas aukðtàsias technologijas, ginamas arba galimas ginti ES, JAVir kitø tarptautiniø bei nacionaliniø patentø.

Ðiuolaikiðka inovacijø samprata tiesia tiltà tarp moksliniø tyrimø ir rin-kos, atverdama galimybæ MTP tapti tikru ekonomikos varikliu. Cikli-nëje inovacijø plëtros schemoje svarbias, tarpusavyje susijusias pozici-jas uþima fundamentinis mokslas, technologiniai tyrimai, studijos ir mo-kymas, teisinës, administracinës, informacinës ir ekonominës aplinkoskûrimo institucijos.


5. Mokslo ir technologijøplëtra mokslo ir studijøinstitucijose: padëtisir perspektyvos

5.1 Mokslo ir studijø sistemosstruktûra ir funkcionavimas

Lietuvos mokslo ir studijø sistema per pastaruosius deðimt nepri-klausomybës metø buvo pertvarkoma tenkinti savarankiðkos vals-tybës poreikius. Pertvarkant mokslo ir studijø sistemà radikaliøpolitiniø, ekonominiø ir socialiniø permainø laikotarpiu siekta ið-saugoti paveldëtà gana aukðtà mokslo potencialà ir uþtikrinti kuoautonomiðkesná sistemos funkcionavimà, átvirtinti mokslininkø aka-deminæ laisvæ ir atsakomybæ. Pamatà tam padëjo 1991 m. priimtasMokslo ir studijø ástatymas. 1994 ir 1995 metais Lietuvos mokslàvertinæ Norvegijos ekspertai, o 1998 m. PHARE ekspertai konsta-tavo, kad nors mokslas menkai finansuojamas ir beveik neatnauji-namos moksliniø tyrimø bazës, iðskyrus kompiuterius, daugeliokrypèiø tyrimai atitinka tarptautiná lygá, o Lietuvos visuomenësiðsimokslinimas gali bûti pagrindas gerinti gyvenimo sàlygas.

Lietuvos MTP prioritetus lëmë bûtinumas ið pagrindø restruk-tûrizuoti ðalies ûká ir sukurti demokratinæ, laisvos rinkos ekono-mika pagrástà, integruojamà á ES ir NATO valstybæ. Dabartiniuðalies mokslo sistemos raidos etapu nustatyti tokie MTP priori-tetai:

� tyrimai, reikðmingi ðalies ûkiui, pirmiausia toms ûkio ðakoms,kurios jau ðiandien lemia valstybës ekonominæ paþangà ir sociali-næ gerovæ, ypaè tyrimai, orientuoti á intelektiniam darbui imlià pra-monæ, kurià plëtoti yra itin aktualu Lietuvai, neturinèiai gausiøgamtos turtø;

� pasaulyje vykdomi pripaþintø prioritetiniø mokslo krypèiøaukðto lygio tyrimai, kurie didina tarptautiná Lietuvos pramonëskonkurencingumà;

� tarptautiniu lygiu pripaþinti moksliniai tyrimai, atveriantys ga-limybæ naudotis pasaulio mokslo laimëjimais;


� lietuviø kalbos, Lietuvos kultûros ir istorijos tyrimai, pagrástibendriausiais tautos interesais � ugdyti tautinæ savimonæ, paþintisavo kraðtà, stiprinti visuomenës socialinæ sveikatà, ugdyti visa-verèius ðalies pilieèius;

� moksliniai tyrimai, vykdomi dalyvaujant tarptautinëse pro-gramose ar konkreèiuose projektuose ir padedantys integruotis áEuropos mokslo sistemà.

Taèiau ið pirmo þvilgsnio lyg ir sklandus MTP ávaizdis tuo irbaigiasi. Realiame gyvenime mokslo ir tyrimø politikos tikslai irprioritetai tik deklaruojami, jiems neskiriamas finansavimas ir ne-kuriamos net statistikos duomenø tvarkymo politika, pramonës irverslo plëtojimo bei inovacijø programos. Vienintelio fondo moks-liniams tyrimams finansuoti (Valstybinio mokslo ir studijø fondo)veikla beveik nesusieta su ðalies ûkio poreikiais, todël MTP efek-tyvumas neturi bûtinos valstybei svarbos ir vertës. Ðvietimo ir moks-lo ministerijos galios natûraliai tesiekia jos átakos srièiai priklau-sanèias mokslo ir studijø institucijas, o institucijos, kuri derintøMTP su ûkio poreikiais, apskritai nëra. Nors Lietuvos mokslo ta-rybos bendrieji nuostatai teigia, kad ji yra Seimo ir Vyriausybësekspertas mokslo ir studijø plëtros klausimais, taèiau ið esmës jiyra mokslininkø pagal mokslo sritis iðrinkta taryba, kurios nariaipirmiausiai atstovauja savo srities institucijø interesams ir prirei-kus juos gina. Todël ji gali ágyvendinti tik kai kuriuos tarybos nuo-statuose numatytus tikslus, pavyzdþiui, negali siûlyti ir vertinti pri-oritetiniø mokslo, studijø ir technologijø plëtros krypèiø, kuriosiki ðiol ið esmës nenustatytos. Biudþeto asignavimai, skirstomi kon-kurso bûdu per Lietuvos valstybiná mokslo ir studijø fondà ar ski-riami kaip biudþeto subsidija, daþniausiai atitenka individualiaistipriems projektams arba tiesiog institucijoms, nekeliant joms uþ-daviniø plëtoti tam tikras ûkio ðakas ar siekti kitø ilgalaikiø tikslø.Tuo tarpu mokslas ir tyrimai reikalauja patikimos, ilgalaikës insti-tucijos, kad bûtø galima plëtoti naujas idëjas kaip ðalies ateitiesinovacijø pagrindà.

Viena ið didþiausiø bëdø, lëmusiø tokià padëtá, yra tai, kad ikiatkuriant nepriklausomybæ turëtas mokslo potencialas, esant krizi-nei ûkio padëèiai ir neradus racionaliø finansavimo svertø, ið tik-røjø tapo izoliuotas nuo ðalies ûkio. Per deðimtmetá nebeliko dau-gelio pramonës ámoniø tyrimø laboratorijø, institutø ir kitø tyrimøpadaliniø, o valstybinës mokslo ir studijø institucijos liko tarsi vie-nintelë MTP varomoji jëga. Ydingai susiformavo ir statistikos duo-menø kaupimo sistema, todël ðiandien tegalime daugiau ar maþiau


realiai ávertinti tik valstybiniø mokslo ir studijø institucijø veiklàir tarpusavio konkurencijos rezultatus.

5.1.1 MOKSLO IR STUDIJØ SISTEMOSSTRUKTÛRA IR PERSONALAS

Dabar moksliniø tyrimø ir aukðtojo mokslo sistema susideda ið: pen-kiolikos valstybiniø ir keturiø nevalstybiniø universitetinio tipo aukð-tøjø mokyklø, turinèiø apie 100 tûkst. studentø (2000�2001 m. m.),keturiø valstybiniø ir trijø nevalstybiniø kolegijø ir dvideðimt de-vyniø valstybiniø mokslo tiriamøjø institutø bei per dvideðimt smul-kesniø valstybiniø mokslo tiriamøjø ástaigø. Daugelis ið ðiø insti-tucijø priklauso Ðvietimo ir mokslo ministerijos reguliavimo sri-èiai. Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei talkina Lietuvosmokslo taryba. Aukðtosioms mokykloms atstovauja Rektoriø kon-ferencija, valstybiniams mokslo institutams � Direktoriø konferen-cija, veikia nepriklausomas Studijø kokybës vertinimo centras(SKVC). Mokslo ir studijø eksperto funkcija numatyta ir Lietuvosmokslø akademijos (LMA) statute. Beveik visos aukðtojo mokslo irtyrimø institucijos susitelkusios penkiuose didþiausiuose ðalies mies-tuose � Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose ir Panevëþyje.

Lietuvos mokslo ir studijø institucijos paèios ar pramonës irkomerciniø dariniø, taip pat Ðvietimo ir mokslo bei Ûkio ministe-rijø padedamos ákûrë keletà ástaigø, kuriø pagrindinis tikslas � diegtiá pramonæ naujoves, t. y. rûpintis inovacijomis. Á ðias ástaigas áei-na: mokslo parkai, technologijø parkai, inovacijø centrai, versloinkubatoriai, technologinës ir techninës informacijos, taip pat tech-nologijø perdavimo konsultacinës ir inovacijø vadybos firmos. Pa-grindiniai jø veiklos tikslai yra: palengvinti technologijø perdavi-mà, parengti ir supaþindinti su technologijø naujovëmis, diegti jasá rinkà pramoniniam eksploatavimui. Bet kol kas jø veikla tëraðvieèiamoji ir gyvuoja biudþeto ar tarptautiniø fondø lëðomis, ûkiosubjektai jose dar neáþvelgë pakankamos naudos sau. Bendrø ûkioir mokslo bei studijø institucijø dariniø MTP veiklai, bûdingø Vo-kietijai ir kitoms valstybëms, ðalyje nëra.

Statistikos departamento duomenimis, valstybinëse mokslo irstudijø institucijose dirba kone visas MTP personalas � 96 proc.visø MTP darbuotojø ir net 99,2 proc. mokslininkø. 1999 m. Lie-

Mokslo potencialas ið esmës yra izoliuotas nuo ðalies ûkio. Mokslui irtyrimams reikia patikimos, ilgalaikës institucijos, kad bûtø galima plë-toti naujas idëjas kaip ðalies ateities inovacijø pagrindà.


tuvoje MTP ið viso buvo uþimti 15 296 (skaièiuojant visos darbodienos ekvivalentu � 12 794) darbuotojai, ið jø 10 688 (8 539)moksliniai darbuotojai, ið kuriø 5 663 (4 393) � mokslininkai. Skai-èiuojant visos darbo dienos ekvivalentu MTP personalas, tenkan-tis tûkstanèiui gyventojø, 1995 m. Lietuvoje sudarë 3,5, t. y. ma-þiau nei ES ðalyse (4,2). Taèiau valstybiniame ir aukðtojo mokslosektoriuose Lietuvos MTP personalas gerokai virðija ES ðaliø vi-durká. Verslo sektoriuje, statistikos duomenimis, MTP uþsiëmæ 444(399) darbuotojai. Palyginti pasakytina, kad Vokietijoje mokslo irstudijø sektoriui tenka apie 38 proc. visø uþimtøjø MTP. Pagalmokslo sritis visuose sektoriuose dirbæ mokslininkai 1998 m. bu-vo pasiskirstæ taip:

� humanitariniø mokslø � 19 proc.;� socialiniø mokslø � 14 proc.;� technologijos mokslø � 21 proc.;� fiziniø mokslø � 19 proc.;� biomedicinos mokslø (gyvosios gamtos, medicinos ir þemës

ûkio mokslø) � 27 proc.

Opi tyrëjø ir ypaè mokslininkø amþiaus problema. Dabar dau-giau kaip 60 proc. mokslininkø yra vyresni nei 50 metø, ið jø25 proc. turi daugiau kaip 60 metø. Tenkinti minimalø regeneraci-jos poreiká reikia, kad á MTP vien valstybinëse mokslo ir studijøinstitucijose kasmet ásilietø per 300�400 jaunø mokslininkø, ta-èiau daktaro disertacijø apginama tik apie 150 per metus. Iðimtis �2000 m. � jiems pasibaigus galima tikëtis per 250 jaunø daktarø,taèiau jau 2001 m. ginanèiøjø daktaro disertacijas vël labai suma-þës (2000 m. doktorantûrà vienu metu baigë priimtieji ketveriemsir penkeriems metams). Be to, vis daugiau jaunø ir net vyresniømokslininkø patraukia ieðkoti laimës á Vakarus, nes Lietuvoje menkiatlyginimai, labai lëta mokslininko karjera, atotrûkis nuo verslo.Silpnas ûkis taip pat neturi mokslininkø, kurie galëtø ateiti á moks-lo ir studijø institucijas perteikti taikomøjø tyrimø patirtá.

Vyraujanti valstybinë mokslo tiriamøjø institucijø sistema ûkioplëtros ir ðalies gerovës kilimo poþiûriu vertintina kaip ne itin per-spektyvi. Ji turi bûti perorientuota taikomøjø tyrimø linkme ir padë-ti áveikti MTP ir mokslui imliø produktø gamybos atsilikimà, turipadëti sukurti ûkio MTP struktûras. Kol kas institucijos daugiausiaiorientuotos á laisvuosius, tiesioginio uþsakovo neturinèius tyrimus.Turëtø sustiprëti universitetø vaidmuo, juose puikiausiai gali veiktinaujuoju Aukðtojo mokslo ástatymu áteisinti universitetiniai moksloinstitutai, o valstybiniø mokslo institutø turëtø sumaþëti taikantisprie strategiðkai svarbiø ðaliai MTP prioritetø. Dalis biudþeto iðlai-


komø mokslo institutø galëtø susilieti ar savo veiklà susieti su ûkiosubjektais, gaudami dalinæ valstybës paramà ûkio keliamiems uþda-viniams spræsti. (Suprantama, kalbos, kultûros, meno institucijos èiair toliau neanalizuojamos, jos paprastai sudaro vadinamàjá �mëly-nàjá sàraðà� ir jø organizavimo bei rëmimo principai yra kiti).

Mokslo ir studijø sistemos pertvarka vadovaujantis kitø ðaliøpatirtimi turëtø remtis tam tikrais organizaciniais principais. Pa-vyzdþiui, Vokietija orientuojasi á penkis pagrindinius principus:

� �vienoda galimybë� � bene svarbiausias principas; jis pabrë-þia vienodà institucijø ir individø galimybæ gauti paramà, uþsaky-mus, kita vertus, institucijø ir asmenø kompetencijai, atsakomybeitaikomi vienodi reikalavimai (ðis principas turi ir kità aspektà �didinti moterø dalyvavimà kertiniø pozicijø poþiûriu);

� antrasis principas � �kûrybingumas prisiimant didesnæ atsa-komybæ�, padeda apsaugoti mokslo ir tyrimø institucijø veikloskokybæ;

� treèiasis principas � �tyrimai þmoniø labui�, pagrindiniu veik-los dalyviu laiko asmená;

� ketvirtuoju principu � �subalansuotas globalus augimas�, sie-kiama uþtikrinti, kad produktai ir gamybos procesas tiktø visiemspasaulio regionams ir Þemë iðliktø gerais namais ateinanèioms kar-toms;

� penktasis principas pabrëþia �struktûriniø pokyèiø greitini-mà�; jis susijæs su savarankiðkumo ugdymu ir skatinimu, atsako-mybe ir konkurencija.

Vadovaujantis ðiais principais, siekiama á ateitá orientuotø strate-giniø inovaciniø tikslø sujungiant mokslinius tyrimus, kaip paklau-siø produktø, procesø ir paslaugø pagrindà, su technologijø plëtroskompetencija. Norëdami pasiekti ðiuos tikslus, verslas ir universite-tai, tiriamosios institucijos ir naudotojai suformuoja konsorciumø irkooperatyvø tinklus. Visi dalyviai átraukiami á tyrimus, taip pat árezultatø diegimà. Vokietijoje, pavyzdþiui, áprasta steigti kompani-jas ið aukðtojo mokslo institucijø, kad moksliniø tyrimø atradimaigalëtø greitai virsti ekonomine pridëtine verte ir produktais.

Pagrindiniai mokslo ir studijø sistemos pertvarkos principai (Vokieti-jos pavyzdys):� vienoda galimybë;� kûrybingumas imantis didesnës atsakomybës;� tyrimai þmoniø labui;� subalansuotas globalus augimas;� struktûriniø pokyèiø greitinimas.


5.1.2 MOKSLO IR TECHNOLOGIJØ SISTEMOSTEISINË IR STATISTINË BAZË

Dabar mokslo ir studijø institucijø veiklà reglamentuoja Mokslo irstudijø ástatymas (1991 02 12, Nr. I-1052), 2000 m. rugsëjo 1 d. jápapildë Aukðtojo mokslo ástatymas (2000 03 21, Nr. VIII-1586).Jie átvirtina mokslo ir studijø institucijø savivaldos ir autonomijos,akademinës laisvës, mokslo ir studijø vienovës principus, bet gre-ta � ir stiprius valstybinio reguliavimo svertus. Ðiuos ástatymuspapildo mokslo ir studijø institucijø statutai, Vyriausybës nutari-mai dël mokslo laipsniø ir pedagoginiø mokslo vardø sistemos,mokslo ir studijø institucijø finansavimo bei kiti nutarimai, taippat Ðvietimo ir mokslo ministro ásakymai. Svarbûs ir Autoriø tei-siø ir gretutiniø teisiø ástatymas (1999 05 18, Nr. VIII-1185), Vals-tybës tarnybos ástatymas (1999 07 08, Nr. VIII1316).

Taèiau ðie ástatymai ir poástatyminiai aktai nesusieja mokslo irstudijø institucijø ir ûkio srities institucijø MTP veiklos. Bûtinasatskiras ástatymas, apimantis visø ðalies srièiø MTP arba MTP nuo-statos turëtø bûti átrauktos á kitas ðalies raidos sritis reguliuojan-èius ástatymus. Bûtinos institucijos, kurios nustatytø investicijø áMTP politikà ir kontroliuotø ðiø investicijø padarinius. Remiantiskitø ðaliø patirtimi, kad ir norvegø, suomiø ar estø pavydþiu, tàgalëtø atlikti Mokslo ir technologijø taryba, sudaryta ið visø ðaliesekonomikos ir mokslo politikà lemianèiø pirmøjø asmenø. Vienasið svarbiausiø jos uþdaviniø bûtø aiðkiai á ekonominæ ir socialinæpaklausà orientuota fundamentiniø ir taikomøjø tyrimø pusiausvyra.Mokslo ir studijø departamento prie Ðvietimo ir mokslo ministeri-jos funkcijos turi bûti iðplëstos bûsimiems visø sektoriø MTP koor-dinavimo, visø pirma rodikliø tvarkymo ir analizës veiksmams.

Statistinë MTP bazë yra ganëtinai skurdi, taèiau kaltës uþ tainegalima versti tik Statistikos departamentui, nes nëra detaliø kiek-vienos ðalies srities statistikos ástatymø ar nutarimø, detaliai nu-statanèiø tarptautiniu lygiu priimtø MTP sànaudø ir rezultatø ro-dikliø apskaità valstybiniame ir privaèiame mokslo ir studijø beiûkio sektoriuose. Vokietija ðalia kitø srièiø statistikos ástatymø turiAukðtojo mokslo statistikos ástatymà ir dabar siekia parengti Tyri-mø statistikos ástatymà, kuris apimtø visø sektoriø MTP veiklà.Nors Statistikos departamentas ir propaguoja beveik visø pasauliovalstybiø taikomà ilgameèiu OECD ðaliø darbu parengtà Frascativadovo rodikliø sistemà, taèiau ji negali gerai veikti be sàvokø irapibrëþimø nacionalinio adaptavimo, konkreèiø rodikliø nustaty-mo metodikø atsiþvelgiant á institucijø tipà, veiklos pobûdá ir kita(Statistikos departamentas negali pats nustatyti, kuri, tarkim, ma-


gistrantûros ar doktorantûros studentø ir su jais dirbanèio persona-lo veiklos dalis priskirtina prie MTP; kokià lëðø dalá MTP iðlei-dþia tokios ðiuolaikinës firmos kaip �Katra�, �Elsis�, �Fermentas�ar �Biotechna�; ar MTP bûdinga Ignalinos atominës elektrinës veik-lai ir pan.). Kai kurios sàvokos ir jø apibrëþimai (kai kurie ið jøvartojami ðioje knygoje) pateikti knygos priede, taèiau jie tesuda-ro menkà dalá visumos, kurià turëtø apimti teisës aktai ir rodikliønustatymo metodikos. Tik juos turint bus ámanoma patikima lygi-namoji MTP analizë ðalies ir tarptautiniu lygiu, atsiras tvirtesnispagrindas politiniams ir ekonominiams sprendimams. Nediskutuo-tina ir tai, kad kuo greièiau turi iðnykti ydinga valstybës valdymoinstitucijø praktika rinkti statistinæ informacijà savais kanalais irpagal originalius rodiklius.

5.1.3 MOKSLO IR STUDIJØ INSTITUCIJØFINANSAVIMO PADËTIS:PAJAMOS IR IÐLAIDOS

Valstybiniame sektoriuje tyrimø finansavimo pagrindas yra Vals-tybës biudþeto ástatymas bei Mokslo ir studijø ástatymas. Visastyrimø fondas 1999 m. buvo 224,6 milijono litø. Ið jø 72,4 proc.skyrë valstybës biudþetas, 14,7 proc. � verslo sektorius, 12,9 proc.� kiti ðaltiniai. Pateikiamoje lentelëje matyti, kad MTP skiriamabiudþeto dalis didëja, o ûkio subjektø iðlaidos tyrimams net maþë-ja. Paaiðkinti ðá reiðkiná, ko gera, galima Rusijos ekonomikos kri-ze, sukëlusia dideliø sunkumø Lietuvos ûkiui. Taigi MTP geriaufinansuota 1998 m., 1999 m. jai lëðø teko maþiau, dar liûdnesnë2000 m. statistika.

Bûtinas atskiras ástatymas, apimantis visø ðalies srièiø MTP. Bûtinosinstitucijos, kurios nustatytø investicijø á MTP politikà ir kontroliuotøðiø investicijø padarinius. Lietuva turi kuo greièiau pradëti taikyti Fras-cati vadovo MTP rodikliø sistemà.

MTP iðlaidos, mln. Lt

Ið jø proc.:

valstybës biudþeto lëðos

verslo sektoriaus lëðos

kitø ðaltiniø lëðos

124,7

68,7

24,7

6,6

166,4

70,4

22,2

7,4

224,9

72,0

17,6

10,4

250,7

74,4

17,2

8,4

224,6

72,4

14,7*

12,9**

1995 1996 1997 1998 1999

* � 83,3 proc. � Lietuvos institucijø, 16,7 proc. � uþsienio institucijø lëðos** � ið jø 26,4 proc. � tarptautiniø programø lëðos


Iðlaidos MTP 1999 m. sudarë 0,52 proc. BVP, vadinasi, suma-þëjo, palyginti su 1997 ir 1998 m., kai jos siekë 0,57 proc. BVP(ðie skaièiai dël minëtø prieþasèiø nëra pakankamai tikslûs). Ati-tinkamai valstybës asignavimai sudarë 0,41 procento. Palyginti pa-sakytina, kad JAV valstybës dalis tyrimams sudaro 0,23 proc., Ja-ponijoje � 0,25 proc., ES � 36 proc., bet daugelio ðaliø panaði kaipLietuvoje. Taèiau ûkio indëlis turëtø bûti gerokai didesnis ir visosiðlaidos tyrimams turëtø virðyti 2 proc. BVP; pirmaujanèios ðalysiðleidþia tokià BVP dalá: Ðvedija � 3,6 proc., Japonija � 2,98 proc.,JAV � 2,52 proc., Vokietija, Prancûzija, Suomija � apie 2,3 proc.Lietuvos ûkiui dar reikës ne vienø metø pasiekti kitø ðaliø rodik-lius, juo labiau kad paþangai pasiekti turi didëti absoliutûs rodik-liai, ne tik santykiniai. 1995 m. vienam gyventojui JAV teko681 JAV doleris lëðø, skirtø MTP, Japonijoje � 649, Vokietijoje �470, Prancûzijoje � 465, Didþiojoje Britanijoje � 365, Kanadoje �346, Italijoje � 222, o Lietuvoje � tik 17 JAV doleriø.

Iðlaidos konkreèiø mokslø srièiø tyrimams pasiskirsèiusios ga-na tolygiai, taèiau iðlaidos fundamentiniams tyrimams, 1999 m.siekusios 55,7 proc. (1998 m. � 46 proc.), yra santykiðkai perdë-tai didelës. Á tai atkreiptas dëmesys ir Europos Komisijoje anali-zuojant pasirengimà stoti á ES. Palyginti pasakytina, kad kitoseðalyse ðis skaièius yra 10�20 procentø. Nors vis daugiau kalba-ma apie ûkio poreikius, taèiau statistika nepatvirtina, kad pasta-raisiais metais dëmesys taikomiesiems tyrimams ir technologijøplëtrai didëtø.

Pateikti Lietuvos MTP iðlaidø skaièiai maþai patikimi, nes, kaipminëta, ðalyje dar netaikoma visam pasauliui áprasta Frascati MTProdikliø sistema. Konkreèiø institucijø pateikiami skaièiai daþniau-siai ávertina tik dalá MTP iðlaidø, todël beveik visais atvejais rea-lûs skaièiai turëtø bûti didesni. Pavyzdþiui, Vokietijos statistikarodo, kad iðlaidos MTP sudaro 42,5 proc. (1997 m.) aukðtøjø mo-kyklø bendrøjø iðlaidø, tuo tarpu mûsø aukðtøjø mokyklø patei-kiamas santykis yra kelis kartus maþesnis.

Paþangai nepakanka didëjanèiø santykiniø rodikliø, reikia, kad didëtøir absoliutûs rodikliai. 1995 m. vienam gyventojui JAV teko 681 JAVdoleris lëðø, skirtø MTP, Japonijoje � 649, Vokietijoje � 470, Prancûzi-joje � 465, Didþiojoje Britanijoje � 365, Kanadoje � 346, Italijoje � 222,o Lietuvoje � tik 17 JAV doleriø. Taigi MTP finansavimas Lietuvoje yrakatastrofiðkai maþas, ir tai, veikiant neigiamam gráþtamajam ryðiui, bekita ko, stabdo ir BVP augimà.


Reikia paminëti, kad Lietuvoje moksliniø tyrimø skirstymas áfundamentinius ir taikomuosius yra labai nepatikimas, nes tai daropaèios institucijos, vadovaudamosi skirtingais kriterijais. Pastaruo-sius kelerius metus tiesioginës valstybës biudþeto subsidijos moksloir studijø institucijø veiklai skiriamos beveik proporcingai praëju-siø metø lygiui, aukðtosioms mokykloms � në neiðskiriant studijøir MTP veiklos. Tik 2000 metams dalis lëðø universitetams pa-skirta pagal paþangesnæ konkreèiø studijø krypèiø finansavimo me-todikà, o 2001 metais mokslo institutams dalis lëðø buvo paskirtaatsiþvelgiant á jø MTP veiklos rodiklius ankstesniais metais. Pato-bulinus ðià finansavimo metodikà planuojama vienodai taikyti vi-soms mokslo ir studijø institucijoms. Vëluojant tokiai metodikai irþenkliai maþëjant valstybës biudþeto asignavimams pirmiausia tau-poma MTP sàskaita � pagrindine MTP veikla uþsiimanèiø dar-buotojø universitetuose 2000 m. pabaigoje jau bus sumaþëjæ ke-liais ðimtais.

MTP uþsiimantys darbuotojai, kartu ir pedagoginis personalas,tyrimus vykdo pagal patvirtintas pagrindines tyrimø kryptis. Pa-grindines mokslo institutø tyrimø kryptis tvirtina Lietuvos Res-publikos Vyriausybë, aukðtøjø mokyklø � jø senatai arba tarybos.Taèiau mokslo ir studijø institucijø tyrimø objektai ir akcentai visdëlto pasiþymi atsitiktinumu ir subjektyvumu, kuriø negalima pa-aiðkinti vien studijø programø ávairove ir poreikiais.

Greta tiesioginës subsidijos mokslo ir studijø institucijos gau-na lëðø ið kitø biudþetiniø institucijø �- ministerijø, savivaldybiøir kita. Nemaþa reikðmë finansuojant mokslo ir studijø institucijastenka Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijø fondui. Lietuvosvalstybinis mokslo ir studijø fondas lëðas numatytomis apimtimisskiria mokslø sritims: technologijos mokslams, socialiniams moks-lams, humanitariniams mokslams, biomedicinos mokslams ir fizi-niams mokslams. Remiami geriausiai profesionalumo poþiûriu áver-tinti projektai, o jø vertë ðalies ûkio raidai ið esmës nëra lemiamasveiksnys. Dalyvavimas tarptautiniuose tyrimuose taip pat yra pa-vieniø mokslininkø sëkmës rezultatas. Nëra iðimtis ir ES MTP pro-gramos.

Þinoma, universitetuose plëtojami tyrimai palaiko studijø pro-gramø lygá, taèiau bûtina rasti optimalià specialistø rengimui iratitinkamai ûkiui svarbiø tyrimø apimties pusiausvyrà. Kad jos nëra,puikiai árodo ir tai, jog ûkio subjektai yra visiðkai abejingi MTPinfrastruktûros mokslo ir studijø institucijose nykimui, ypaè kaijie veikia uþsienio kapitalo pagrindu ir naudojasi ne Lietuvos MTPsektoriumi. Nesusieta su ûkio poreikiais ilgai buvo ne tik finansa-


vimo, bet ir MTP veiklos efektyvumo vertinimo politika ir ji visdar apsiriboja tik mokslo ir studijø lyginamosiomis procedûromis.

Dar vienas didelis dabartinës mokslo ir studijø institucijø fi-nansavimo tvarkos trûkumas yra Vyriausybës ilgalaikiø to finan-savimo garantijø nebuvimas ir taikymas mokslo institucijoms tøpaèiø taisykliø, normø ir formø kaip ir biudþetinëms valdymo ástai-goms. Nors dabar jau mëginama eiti programinio finansavimo ke-liu, taèiau atsiskaitymo tvarka liko tokia pat netikusi � atsiskaito-ma Finansø ministerijai, kuri nei mokslo ir studijø institucijø po-reikiø skaièiavimais, nei veiklos efektyvumo rodikliais nesidomi,o Ðvietimo ir mokslo ministerija neturi tam beveik jokios átakos.Politikai daþnai deklaruoja ðvietimà ir mokslà esant valstybës priori-tetu, taèiau reali jø parama ðiam prioritetui nuolat maþëja. Ir tik2000 m. Seimas pradëjo rodyti susirûpinimà ðios srities ateitimi.

Mokslo ir studijø institucijose, trûkstant biudþetinio finansavi-mo, didëja kitø ðaltiniø MTP veiklai finansuoti reikðmë. Taèiaunebiudþetinëje srityje MTP veikla yra labai smulki ir atsitiktinë,nes ûkio subjektai dar nëra sukûræ pramoniniø tyrimø asociacijø,be kuriø apibendrinanèiø poreikiø MTP prioritetai negali susifor-muoti, nëra ir valstybinës politikos suvienyti pramoniniø tyrimø irvalstybinio MTP sektoriaus pastangas bendrai veiklai. Jø nesant,nukenèia ir tarptautinis bendradarbiavimas. Gal todël dalyvavimaskai kuriose ES mokslo programose atrodo vos ne kaip vienintelëMTP varomoji jëga.

5.1.4 MOKSLO POTENCIALAS: PUBLIKACIJOS,PATENTAI, LICENCIJOS, DALYVAVIMASTARPTAUTINËJE TYRIMØ RINKOJE

Þiniomis grástos technologijos ið mokslo ir studijø institucijø rei-kalauja ne tik kvalifikuotø specialistø, bet ir patentais bei kitomispareiðkimo apie autorystæ formomis fiksuotø þiniø. Publikavimoir patentavimo bei licencinës veiklos intensyvumas pakankamai

Politikams deklaruojant mokslà ir ðvietimà tarp pagrindiniø ðalies priori-tetø, reali parama tiems prioritetams nuolat maþëja.

MTP veiklos finansavimo ir efektyvumo vertinimo politika tiek dël fun-damentiniø, tiek dël taikomøjø mokslø ir technologijø plëtros turi bûtisiejama su ûkio poreikiais, nors MTP finansavimà kol kas turës teiktidaugiausiai valstybë.


tiksliai nusako ðalies konkurencingumà ir vaidmená pasaulinëjerinkoje. Tai pasakytina visø pirma apie didþiausià ekonominá efektàteikianèias sritis, tokias kaip informacinës ir komunikavimo tech-nologijos, biotechnologija, mikroelektronika, naujos medþiagos.

Tam tikras publikacijos svarumo rodiklis yra jos citavimo in-deksas, todël labiausiai vertinamos publikacijos vadinamuosiuosesvarumo koeficientà turinèiuose mokslo periodiniuose leidiniuo-se. Aukðèiausià ekonomikos lygá turinèiø ðaliø tokiø publikacijøskaièius vienam tyrëjui paprastai siekia 0,5 publikacijos per me-tus. Remiantis 2000 m. duomenimis, Lietuvoje ðis rodiklis yra 0,05.Paprastai daugiausia publikuoja mokslo institutai ir kitos neuni-versitetinës mokslo institucijos, po to � universitetai ir kitos aukð-tosios mokyklos ir maþiausiai � ûkio MTP sektoriaus tyrëjai. Ta-èiau jie daugiausiai patentuoja.

Publikacijø citavimo daþnis labai priklauso nuo mokslø sritiesir krypties � kai kuriose gamtos ir medicinos mokslø kryptyse pub-likacijø citavimo daþnis gali bûti net deðimteriopai didesnis nei,pavyzdþiui, matematikoje ir dalyje technologijos mokslø sritieskrypèiø. Tai susijæ su keletu veiksniø, kurie skirtingai reiðkiasi ávai-riose mokslo kryptyse. Pavyzdþiui, dalis taikomøjø mokslø infor-macijos yra konfidenciali, ji publikuojama po to, kai jau yra pa-kankamai gerai apginta patentais ir sulaukusi pirmosios komerci-nës sëkmës. Tarptautinëje mokslo vertinimo praktikoje minëta pub-likacijos citavimo daþnio problema nesunkiai sprendþiama. Pir-miausiai nustatomas konkreèios publikacijos citavimo daþnio san-tykis su toje mokslo ðakoje paskelbtø publikacijø vidutiniu citavi-mo daþniu. Tik ðis santykis turi prasmæ lyginant skirtingose moks-lø ðakose paskelbtas publikacijas. Taèiau ðis rodiklis dar negalibûti visuotinai taikomas Lietuvoje. Jis bûtø labai geras vertinantkonkreèiø Lietuvos tyrëjø ar jø grupiø, jau daug metø publikuo-janèiø savo darbus þurnaluose, turinèiuose svarumo koeficientà,mokslinæ veiklà atsiþvelgiant á pasauliná kontekstà. Tyrëjams, naujaiar neseniai iðëjusiems á tarptautinæ mokslo arenà (Lietuvoje tokiøtyrëjø ëmë daugëti tik pastaraisiais metais), ðis santykis nëra pa-kankamai objektyvus. Paprastai reikia ne vieno ir ne dviejø gerøpublikacijø, kad autorius bûtø pastebëtas ir pradëtas cituoti.

JAV patentø tarnyba pradëjo taikyti mokslinës literatûros cita-vimo patentuose indeksà. Ðis rodiklis nusako publikacijos vertæðalies ûkiui ir ekonomikai ir net ðalies intelektinio potencialo per-davimà kitoms ðalims, kai savo ðalyje taikymu nepasirûpinama(5.1 pav.). Be abejo, negalima ðio rodiklio lygiai taip pat taikyti,tarkim, humanitariniams ir socialiniams mokslams, bet mokslams,


susijusiems su raktinëmis technologijomis (Europos Komisija yranustaèiusi 25 tokiø technologijø grupes), tai yra puikus lakmusopopierëlis. Lietuvoje mokslinëms publikacijoms taikyti ðá indeksàdar nëra tikslinga: per maþai mûsø ðalies publikacijø yra þinomatarptautinei mokslo visuomenei, ypaè jø maþai technologijos moks-lø srityje. Taikyti ðá indeksà remiantis Lietuvos patentais taip patnëra tikslinga, nes patentuojame labai maþai (5.2 pav.). Toliau pa-brëþiama patento, kaip naujo produkto apsaugos dokumento, vertë.

Naujo taikomojo mokslo produkto patentavimas turi prasmætik jeigu tam produktui yra rinka ir toje rinkoje já norima apsaugo-ti. Nuostolinga patentuoti vien norint turëti publikacijà � reikiaapmokëti patentavimo iðlaidas, mokëti patento palaikymo kasme-tiná mokestá. Lietuvoje ðie mokesèiai dar nëra dideli, bet jie didëjair neiðvengiamai priartës prie mokamø Europoje, kurie siekia de-ðimtá tûkstanèiø Vokietijos markiø. Norint iðplësti patento galioji-mà dar vienai Europos ðaliai, kurioje numatoma rinka sukurtamproduktui, papildomai dar reikia sumokëti keletà tûkstanèiø Vo-kietijos markiø. Reikia nepamirðti ir to fakto, kad, norint iðplëstiLietuvos patento galiojimà kitoje Europos ðalyje, tai reikia atliktine vëliau kaip per metus nuo Lietuvos patento iðdavimo datos.Prieðingu atveju sukurtas produktas bus apsaugotas tik Lietuvoje.Ið ðios trumpos apþvalgos darosi aiðku, kad patentuoti yra naudin-ga tik ekonomiðkai stiprioms ámonëms ir institucijoms, kurios nuo-lat tiria rinkà ir turi ekonomiðkai pagrástø ketinimø gaminti ir rea-lizuoti naujà produktà. Dauguma Lietuvos mokslo ir studijø insti-tucijø bei mokslo taikomàja veikla uþsiimanèiø ámoniø tokiø gali-mybiø dabar neturi, todël joms prasmingesnë bûtø licencinë veik-la. Jeigu ðioje veikloje bûtø numatomas patentavimas, tai jis bûtønaudingas ið anksto kooperuojantis su ekonomiðkai stipriais part-

5.1 pav. Aktyviausiaipatentuojanèiø ðaliømokslinës literatûroscitavimo patentuoseindeksasÐaltinis: JAV patentøtarnyba, 1999

3,5

3

2,5

2

1,5

1

0,5

0

JAV

Kan

ada

Ang

lija

Pra

ncûz

ija

Vok

ieti

ja

Ital

ija

Japo

nija

1995�1998 1985�1988 1975�1978


neriais, daþniausiai ið kitø ðaliø. Lietuvai ekonomiðkai atsigaunantlygiai tiek pat didës patentavimo svarba. Ið viso to iðplaukia iðva-da, kad patentavimo ir licencinës veiklos vertæ tiksliai apibûdinagautos lëðos, atmetus ðiai veiklai tekusias iðlaidas.

Lietuvoje kalbëti apie dinamikà ir ieðkoti árodymø, kad paten-tinë veikla gerina ðalies pozicijas dël aukðtøjø technologijø, dar nëneverta (5.2 pav.). Visai nekeista, kad kasmet ðalyje ásigalioja ge-rokai daugiau kitø ðaliø patentø, nei sukuriama ðalyje. 1999 m.Lietuvos pareiðkëjai Valstybiniam patentø biurui padavë 86 paraið-kas (1998 m. � 134), kitø valstybiø pareiðkëjai � 71 paraiðkà.1999 m. iðduota patentø 93 Lietuvos ir 67 uþsienio savininkams.Greta jø Lietuvoje 1999 m. iðplësti 139 Europos patentai ir gautipraðymai iðplësti net 2 882 patentines paraiðkas. Ðiais patentaiskitø ðaliø firmos siekia apsaugoti savo produktus Lietuvos rinko-je. Kol kas aukðto lygio technologijø ir naujø mokslo taikomosiosveiklos produktø Lietuva daugiau importuoja nei eksportuoja. Pa-teikti skaièiai dar kartà tai patvirtina. Jie patvirtina ir minëtà teigi-ná, kad patentavimas turi prasmæ tik jeigu patentuojamam produk-tui yra rinka ir toje rinkoje já norima apsaugoti. Lietuva galëtø tu-rëti pajamø ið licencinës veiklos, bet iki ðiol jø gauta labai maþai.

Taigi MTP personalo patentinë veikla vertintina prastai. Akty-vumas publikuoti savo �laisvuosius� tyrimus mokslo þurnaluose,turinèiuose svarumo koeficientà, taip pat nëra didelis: publikacijøskaièius vienam tyrëjui Lietuvoje, kaip minëta, beveik deðimt kar-tø maþesnis nei kitø ðaliø vidurkis. Tokias publikacijas jau kele-rius metus siekiama skatinti: vertinant mokslo ir studijø instituci-jas ðiø publikacijø skaièius yra tarp keliø pagrindiniø mokslinësveiklos rodikliø. Ðvietimo ir mokslo ministerija á tai atsiþvelgiaskirstydama valstybës subsidijos lëðas. Nuo 1997 metø tokiø pub-

5.2 pav. Patentø skai-èius 1 mln. dirban-èiøjø 1997 m.

600

500

400

300

200

100

0

Ðvei

cari

ja

Ðved

ija

Vok

ieti

ja

Ola

ndij

a

Pra

ncûz

ija

Japo

nija

JAV

Ang

lija

Ital

ija

Kan

ada

Lie

tuva


likacijø Lietuvoje padaugëjo pusantro karto. Ðios publikacijos tei-kia ilgalaikæ ekonominæ naudà, jos taip pat svarbios rengiant spe-cialistus ir mokslininkus. Taèiau, reikia pripaþinti, kad ðaliai, sie-kianèiai áveikti ekonominá atsilikimà, daugiausiai naudos dabar duo-tø MTP veikla, reguliuojama ûkio subjektø uþsakymø ir skatinantitokiø ûkio subjektø kûrimàsi. Vertinant mokslo ir studijø instituci-jas á ðià veiklà atsiþvelgiama ne maþiau kaip ir publikacijø atveju.Á tai atsiþvelgia Ðvietimo ir mokslo ministerija, skirstydama vals-tybës subsidijos lëðas, bet teigiami pokyèiai dar labai nedideli.

Kuriant þinias visø pirma turi bûti galvojama apie ðalies gero-væ, todël nuolat bûtina siekti fundamentaliø þiniø technologiniotaikymo. Galima priminti tarpukariu skambëjusá ðûká � �moksluimedþiaga imama ið kraðto ir skiriama kraðtui�.

5.1.5 MOKSLO IR STUDIJØ INSTITUCIJØ INDËLISPLËTOJANT ÞMOGAUS KAPITALÀ

Jau ne kartà pabrëþta, kad ne tik investuoti á ûká pinigai lemia ða-lies technologiná lygá, jos konkurencingumà pasaulio rinkose, gy-ventojø uþimtumà ir BVP augimà. Ðalies plëtra labai priklausonuo ðvietimo, aukðtojo mokslo, tæstinio mokymo ir þiniø kûrimosistemø struktûros, jø lankstumo, veiklos kryptingumo. Ir bûtentaukðtojo, visø pirma universitetinio mokslo sistema daro didþiu-læ átakà ðalies raidai. OECD ir Europos ðaliø analitikai nuolatpabrëþia, kad valstybës investicijos pirmiausiai turi bûti skirtosugdyti asmens savarankiðkumà ir profesionalumà; tik savaran-kiðkai veiklai parengtas þmogus gali sëkmingai veikti rinkø glo-balizavimo sàlygomis.

Universitetinës studijos turi gilias tradicijas tiek Senajame, tiekNaujajame pasaulyje. Taèiau Naujajame pasaulyje, visø pirma JAV,susiklostë bene aiðkiausia ir paprasèiausia akademiniø ir mokslolaipsniø sistema; bakalauro, magistro ir daktaro laipsniai, jø vietair paskirtis gerai suvokiami ne tik akademiniuose sluoksniuose.Europos tradicijos kiek sudëtingesnës. ES, ir ne tik jos, ðalyse yravienpakopë studijø sistema, dvipakopë, tripakopë, binarinë studi-

Publikacijos duoda ilgalaikæ ekonominæ naudà, jos yra svarbios rengiantspecialistus ir mokslininkus, dalyvaujant tarptautiniame MTP veiklos pa-sidalijime, palaikant aukðtà kompetencijà. Taèiau ðalies ûkiui, siekian-èiam áveikti ekonominá atsilikimà, naudingiausia dabar bûtø licencinë veik-la ir veikla, orientuota á kûrimàsi ûkio subjektø, suinteresuotø MTP.


jø sistemos ir jø samplaikos. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ,siekta átvirtinti ðalies mokslo ir studijø vienovæ, áteisinti mokslo irstudijø institucijø savivaldà, suderinti studijø programø, teikiamølaipsniø ir kvalifikacijø sistemà su Vakarø ðaliø sistemomis ir ter-minija. 1991 m. priimtame Mokslo ir studijø ástatyme buvo átvir-tinta tripakopë studijø sistema, pradëti teikti bakalauro, magistrokvalifikaciniai laipsniai ir daktaro mokslo laipsnis, taip pat uþ sva-riø publikacijø apibendrinimà � habilituoto daktaro mokslo laips-nis. Taèiau ne visi reformos þingsniai vertintini palankiai. Valdy-mo institucijø mëginimai sugrieþtinti tuos reikalavimus daþniau-siai atsitrenkia á pernelyg plaèià autonomijà, átvirtintà institucijøstatutuose. Kelia abejoniø minëtas habilituoto daktaro laipsnis,paliktas motyvuojant, kad specialistø rinka kol kas beveik nere-guliuoja jø kokybës. (Paliekant já visam laikui, reikëtø nustatytipanaðø á Vokietijos ar kitø Vakarø ðaliø, turinèiø habilituoto dak-taro vardà, statusà ir ágijimo procedûrà.) Lygia greta su magistrokvalifikaciniu laipsniu po pagrindiniø � bakalauro � studijø bu-vo áterptos studijos teikti diplomuoto inþinieriaus kvalifikacijà.Daþniausiai pailginant tokias studijas mëginama uþpildyti iðsila-vinimo spragas, likusias dël nekokybiðkai organizuotø bakalaurostudijø.

Aukðtojo mokslo ástatymas vienu metu aukðtøjø mokyklø nuo-sekliosiose studijose ávedë net tris profesinës kvalifikacijos ágiji-mo galimybes: teikiama kolegijos, universitetinio pirmos pakoposir antros pakopos profesinë kvalifikacija.

Pasaulio patirtis rodo, kad maþa ðalis daþniausiai nëra pajëgisukurti specialios techninës bazës visoms ðalyje reikalingoms pro-fesijoms ir jai tenka kooperuotis su kitomis ðalimis arba apsiribotibendresniu parengimu, paliekant tolesnio adaptavimosi jau darbovietoje galimybæ. Ðià spragà numato uþpildyti Lietuvoje pradëjæsplëtotis kolegijø tinklas ágyti aukðtojo mokslo standartu paþymëtàprofesinæ kvalifikacijà daugelyje studijø krypèiø. Dabar universi-tetø absolventai daþnai dirba tokiose vietose, kur pakanka labiauspecializuoto neuniversitetinio iðsilavinimo. Ateityje universitetaigalëtø panaudoti savo potencialà tobulinti kolegijø ir savo pareng-tø specialistø kvalifikacijà.

Bûtø sunku ginèyti daugelio ðaliø patirtá, kad vis dëlto yra kurkas racionaliau universitetinëje aplinkoje teikti iðsilavinimà, o neprofesijà paþyminèius diplomus. Norint nedevalvuoti profesijà þy-minèio inþinieriaus, gydytojo, mokytojo vardo, reikia itin vertintipraktinio darbo patirtá, dinamiðkà profesiná tobulëjimà darbo ap-linkoje. Todël ðaliø, kuriose aukðèiausias profesijos titulas � pro-


fesinis kvalifikacinis laipsnis ar kvalifikacija yra suteikiami po tamtikro praktinio darbo staþo ir egzamino profesinëje asociacijoje,sistema geriausiai garantuoja inþinieriaus, gydytojo, advokato irpanaðiai vardø prestiþà, be to, uþtikrina glaudø aukðtosios mokyk-los ir praktinës veiklos institucijos bendradarbiavimà. Kai kuriøprofesijø, kurios priskirtinos prie valstybës reguliuojamø profesi-jø, atþvilgiu tvirtas tokios sistemos uþuomazgas jau galima dekla-ruoti ir mûsø ðalyje. Visø pirma tai pasakytina apie gydytojø irteisininkø profesijas. Gana darniai pradeda veikti statybiniø pro-fesijø veiklà jungianti statybos inþinieriø asociacija ir kiti naujidariniai (þr. Lietuvos aukðtasis mokslas ir kvalifikacijø pripaþini-mas. Vilnius, 1999).

Esant tokiai padëèiai kolegijos kitø ðaliø pavyzdþiu savo absol-ventams turëtø, kaip ir universitetai, teikti tik iðsilavinimà, bet neprofesinæ kvalifikacijà.

Kad bet kurios ðalies pilieèiui bûtø sudarytos palankios sàlygosimtis profesinës, net reguliuojamos profesinës veiklos, bûtina tarp-tautinë profesiniø kvalifikacijø pripaþinimo sistema. Nemaþai Eu-ropos ir kitø ðaliø yra parengusios ir pasiraðiusios atitinkamas di-rektyvas ir konvencijas, taèiau jos dar neiðsprendþia problemos ikipatogaus specialistui lygio, nes iðlieka papildomo egzaminavimo,net papildomø kursø reikalavimai. Palanki þmogui aplinka gali bûtisukurta tik gerai universaliai sutvarkius tiek iðsilavinimà, tiek pro-fesiná statusà teikianèias sistemas.

5.2 Kokybinë moksliniø tyrimøir kompetencijos charakteristika

Jau minëta, kad Lietuvos mokslinis potencialas iki 1990 m. plëto-tas didelës uþdaros centralizuotos ðalies interesais. Grynai funkci-niu poþiûriu tai reiðkë ne toká blogà finansavimà, taèiau kartu irizoliacijà nuo pasaulinio mokslo ir siaurà specializacijà. Nepri-klausomoje Lietuvoje dël pereinamojo laikotarpio ekonominiø sun-kumø finansavimas gerokai pablogëjo, tuo pat metu prireikë eks-pertinio potencialo daugelyje naujø srièiø, kur Lietuva iki tol nesi-specializavo arba kurios atsirado dël to, kad pasikeitë socialinësekonominës sàlygos. Ir, þinoma, nepaprastai pagerëjo tarptautiniobendradarbiavimo galimybës. Vertinant esamà moksliná potencia-là, ið esmës tenka atsiþvelgti á tokius tris dalykus: moksliniøtyrimø lygá tarptautiniame kontekste, tyrimø panaudojimo ða-


lies reikalams galimybes ir pagaliau vienarûðiø tyrimø apimtá,turint galvoje, kad bûtina aprëpti kuo daugiau mokslo krypèiø la-bai ribotais þmoniø ir finansiniais iðtekliais, todël reikia vengti dub-liavimo ir praktikos poreikiais nepagrásto kokios nors vienos sri-ties plëtojimo.

Ði trumpa apþvalga remiasi daugiausiai Norvegijos mokslo ta-rybos 1995 m. atliktu Lietuvos moksliniø tyrimø vertinimu (Rese-arch Council of Norway, 1995), taip pat Lietuvos mokslo tarybosir Lietuvos mokslø akademijos komisijø vertinimais bei metinë-mis Lietuvos mokslø akademijos ataskaitomis.

5.2.1 ÞEMËS ÛKIO MOKSLAI

Þemës ûkio mokslams daug dëmesio skirta jau tarpukario Lietu-voje. Norvegijos ir Ðvedijos ekspertø vertinimu, dabartinis þemësûkio mokslø potencialas kokybës ir apimties poþiûriu yra daugiaunegu pakankamas tenkinti Lietuvos þemës ûkio poreikius, taèiaujá bûtina optimizuoti pagal naujus uþdavinius ir bûsimà þemës ûkiostruktûrà. Ðie, deja, nelabai þinomi, nes galutinai neapsisprendþia-ma dël þemës ûkio srities nacionaliniø tikslø, tarp kitø dalykø, irdël laukiamo þemës ûkio ðakos dydþio. Su tuo susijæs maisto pra-monës plëtojimo, aplinkos apsaugos ir kaimo plëtros neapibrëþtu-mas, o ðioms sritims taip pat bûtinas mokslinis palaikymas.

AgronomijaGeriausiai iðplëtoti dirvoþemio, lauko augalø derliaus formavimo-si ir regioninës þemdirbystës, ilgalaikiai sëjomainos, taip pat auga-lø veisimo (ypaè sodo), genetikos, fiziologijos ir selekcijos, auga-lø apsaugos ir agrochemijos tyrimai. Taèiau beveik nëra tyrimøtokiø perspektyviø srièiø kaip augalø molekulinë biologija ir bio-technologija bei praktikai aktualios kaimo plëtros, ûkininkavimoir ûkininkavimo infrastruktûros, reikëtø plësti gëlininkystës ir dar-þininkystës tyrimus. Ateityje pleèiant tyrimus ir kompetencijà rei-kia atsiþvelgti á tai, kad þemës ûkyje dirbs daug maþiau þmoniø, ojo indëlis á BVP nuolat santykiðkai maþës; kas gamintina, priklau-sys nuo importo ir eksporto galimybiø, produkcijai pagaminti rei-kalingø kapitalo ir darbo kainø, o ðios neiðvengiamai didës; taippat kad þemdirbiø kompetencija tobulës ir bus iðplëtotos jø kon-sultavimo paslaugos.

MiðkininkystëTurint galvoje ekonominæ, ekologinæ ir rekreacinæ miðkø reikðmæLietuvai, ðios srities tyrimø svarba nekelia abejoniø. Gerai iðplëto-ti miðkø monitoringas ir jo duomenø lyginimas su kitø Europos


kraðtø duomenimis, taip pat ávairiø medþiø rûðiø genetiniø iðtekliøtyrimai. Kiek blogesnë padëtis dël miðkininkystës technologijø �miðkø valymo ir retinimo.

Þemës ûkio inþinerija ir technikos mokslaiTyrimø kryptys ir apimtis priklausys ne tik nuo þemës ûkio ðakosplëtros, bet ir nuo pramonës dëmesio þemës dirbimo priemonëmsir fermø bei kitø gamybiniø pastatø árengimams. Taèiau kiekvienuatveju ðalia dabar atliekamø þemës ûkio maðinø ir padargø bandy-mo ir konstravimo bei melioracijos problemø tyrimo reikia rengtirekomendacijas dël fermø ir kitø pastatø statybos, árengimo ir me-chanizavimo, taip pat dël melþimo aparatø ir kitos pienininkysteireikalingos árangos ir maðinø bei árangos miðko darbams.

Zootechnika ir veterinarijaGyvulininkystës tyrimø kryptys atitinka praktines ðalies reikmes.Kartu pasigendama gyvulinës produkcijos kokybës (iðskyrus uþ-krëstumà) tyrimø, taip pat veterinarinës patologijos srities tyrimø.Gyvulininkystës mokslø ir veterinarijos tyrimams trûksta funda-mentalumo, per silpni gyvuliø genetikos ir selekcijos darbai.

5.2.2 FIZIKA, CHEMIJA, MATEMATIKA,INFORMATIKA

Tikslieji mokslai yra pasiekæ puikiø rezultatø tarptautiniu lygiu;yra realiø galimybiø dalá tø rezultatø ágyvendinti praktiðkai. Pasi-keitusiomis sàlygomis yra iðkilusi grësmë prarasti tà neákainoja-mos vertës mokslo potencialà.

FizikaFizikos laimëjimai didele dalimi lemia technologinæ paþangà pa-saulyje, todël kiekviena ðalis stengiasi turëti stiprias fizikos mo-kyklas. Lietuvos fizikiniø tyrimø lygio ir apimties gali pavydëtidaugelis maþø ðaliø. Svarbiausios tyrimø kryptys yra: sudëtingøatomø ir molekuliø energiniø bûsenø ir elektroniniø ðuoliø teorija,elektronø dinamika ir susijæ reiðkiniai puslaidininkiuose bei nano-metriniuose dariniuose, netiesinë ðviesos bangø sàveika ir para-metrinë generacija kondensuotose medþiagose, kristalø defektø,plëveliniø ir nanometriniø dariniø savybiø tyrimai, faziniai virsmaikristaluose ir cheminës reakcijos kondensuotø medþiagø pavirðiu-je, superlaidininkø ir organinës kilmës dariniø spektroskopija, ato-mø branduoliø spektroskopija. Potencialiai daugelis rezultatø ga-lëtø bûti taikomi praktiðkai, taèiau ne visi jie pasiekia reikiamàtaikomumo lygá, be to, Lietuvoje taikymo galimybës, sugriuvus


intelektinei pramonei, yra menkos. Todël praktinis taikymas kolkas tëra epizodinis, iðskyrus lazeriø gamybà, nes ji sugebëjo ási-tvirtinti kaip viena ið perspektyviausiø aukðtøjø technologijø eks-portinë gamyba.

ChemijaVyraujanti chemijos tyrimø kryptis ilgai buvo ir ið dalies tebërametalø elektrochemija. Prie tradiciniø tyrimo srièiø taip pat pri-skirtina naujø ávairios paskirties organiniø medþiagø sintezë, bio-elektrochemija, katalizës procesai tirpaluose, analizës metodø kû-rimas ir tobulinimas, polimeriniø medþiagø sintezë, tyrimas ir mo-difikavimas. Naujesnës tyrimø kryptys yra funkcinës keramikos sin-tezë ir taikymas (superlaidininkai, magnetinë varþa, dialektrikai irkt.), metalø chalkogenidø plëveliø gavimas, kietojo kûno chemija,cheminës tarðos kontrolë ir jos maþinimas. Visose ekonomiðkai stip-resnëse ðalyse medþiagø mokslas yra laikomas prioritetine mokslokryptimi. Lietuvoje tokius darbus atlieka atskiros, ávairiose insti-tucijose ásikûrusios nedidelës mokslininkø grupës.

MatematikaLietuvos matematikø mokykla gerai þinoma pasaulyje. Ypaè daugpuikiø rezultatø pasiekta tikimybiø teorijoje, tiek klasikinëse srity-se, tiek paèiose moderniausiose. Tikimybinës skaièiø teorijos su-kûrimas buvo ryðkiausias ðeðtojo deðimtmeèio rezultatas. Gerai ið-plëtoti, nors daug maþesnio masto, yra diferencialiniø lygèiø ir skai-èiavimo metodø, skaièiø teorijos tyrimai, menkiau � matematinëslogikos, geometrijos ir kiti. Ið taikomøjø tyrimø iðsiskiria ekono-metrijos ir biometrijos tyrimai. Pastaruoju metu pradëti tirti proce-sai, modeliuojantys finansinius duomenis. Nors matematikø kom-petencija aukðta, jø poveiká kitø mokslø ir technologijø plëtrai ma-þina du dalykai: stiprûs specialistai dirba tik Vilniaus universiteteir Matematikos ir informatikos institute, o kitose aukðtosiose mo-kyklose kvalifikuotø mokslininkø trûksta, ir kitas � akivaizdus ti-kimybiø teorijos vyravimas, atitraukæs gabø jaunimà nuo kitø ma-tematikos srièiø.

InformatikaInformatikos mokslø vaidmuo ateities visuomenëje neabejotinaididës, o ir dabar jau turi didelæ taikomàjà reikðmæ. Lietuvai, sie-kianèiai pasinaudoti geromis verslo galimybëmis informatikos sri-tyje, reikia stengtis plëtoti atitinkamus tyrimus, kiekvienu atvejurengti gerokai daugiau informatikos specialistø. Prie informatikospriskirtini dabartiniai aukðto lygio signalø analizës, atpaþinimo irvaldymo bei euristiniø optimizavimo metodø tyrimai. Taip pat at-


liekami multimedijos sistemø ir kompiuteriø tinklø plëtros, kom-piuteriø architektûros ir kompiuterizuotø darbo vietø, programa-vimo metodologijos, neuroniniø tinklø ir kitø srièiø tyrimai.

5.2.3 BIOLOGIJA, MEDICINA IR GEOMOKSLAI

BiologijaNeabejotinai didþiausiø laimëjimø pasiekta biotechnologijos ða-koje. Jie turëjo lemiamà reikðmæ ðalyje atsirasti tarptautinëje rin-koje konkurencingai biotechnologijos pramonei. Kitos svarbios bio-logijos fundamentiniø tyrimø sritys yra eksperimentinë ir moleku-linë biologija, genetika, imunologija ir ekologija. Tyrimai, daþ-niausiai taikomieji, atliekami ir palaikoma aukðto lygio kompeten-cija beveik visose Lietuvai svarbiose biologijos ðakose � botani-koje, zoologijoje, entomologijoje, mikrobiologijoje, parazitologi-joje ir kitose. Kai kuriø srièiø (gyvûnø sistematikos, elgesio fizio-logijos, biochemijos) tyrimai turi teorinæ reikðmæ.

Medicinos mokslaiMedicinos mokslø tyrimai apima platø spektrà � nuo puikaus ly-gio kardiologijos iki menkai iðplëtotos farmacijos, nors ði, toliauprioritetiðkai plëtojant Lietuvoje vaistø gamybà, verta didelio dë-mesio. Svarbûs tyrimai atliekami Onkologijos centre. Norvegijosekspertai nurodë, kad Lietuvoje rengiama per daug gydytojø, kadreikëtø pradëti rengti ergoterapeutus, kad somatinëse ligoninësebûtø psichosomatikos skyriai ir kad apskritai reikia perþiûrëti kli-nikiniø disciplinø tyrimø organizavimà.

GeomokslaiSvarbiausi geomokslø tyrimai apima geologijos, geografijos, oke-anologijos, geodezijos, geoinformatikos ðakas ir jais siekiama pa-þinti Lietuvos gamtinæ aplinkà ir þemës gelmes, parengti jø apsau-gos metodus ir racionalaus iðtekliø naudojimo planus.

5.2.4 FILOSOFIJA, ISTORIJA, POLITIKOSMOKSLAI, SOCIOLOGIJA

Sovietiniais metais buvæ smarkiai ideologizuoti ir ásprausti á poli-tinius rëmus, dabar ðie mokslai Lietuvoje ið esmës nesiskiria nuovakarietiðkø, nebent nusileidþia kokybe ir perdëm lietuviðka te-matika. Ðiø mokslø tyrimai ir atitinkama kompetencija tarnaujavisuomenës kultûrinei, nacionalinei ir politinei plëtrai, taip pat svar-bûs plëtojant demokratijà ir giliau suvokiant ðalies socialines pro-blemas. Kurios kryptys turëtø bûti prioritetiðkai plëtojamos, turi


lemti ne tik studijø, bet ir ðalies kultûrinio bei politinio procesoreikmës. Norvegø ekspertai nurodë, kad neracionalu turëti tokiusdidelius neuniversitetinius institutus, kad daþnai per daug dëme-sio Lietuvoje skiriama reiðkiniø istorijos, o ne paèiø reiðkiniø sis-teminiams tyrimams, vyrauja empirizmas, nepakylantis iki teori-jos, reikia vengti nacionalinio uþdarumo, nors nagrinëjama ir na-cionalinë problematika.

5.2.5 BALTØ, SLAVØ IR GERMANØKALBOS IR LITERATÛRA

Darbai, atliekami Lietuviø kalbos ir Lietuviø literatûros institu-tuose bei universitetø lietuviø kalbos ir literatûros katedrose, yraaukðto lygio ir aprëpia tø srièiø ðalies poreikius. Kad fundamenta-lius Didþiojo lietuviø kalbos þodyno, Lietuviø literatûros istorijosir lietuviø tautosakos tvarkymo darbus galima bûtø atlikti moder-niu lygiu, bûtina naudoti kompiuterinæ technikà. Ðis tas daroma irðiuo poþiûriu, bet dël finansavimo stokos � lëtai. Blogesnë klasiki-nës filologijos ir moderniøjø kalbø, iðskyrus rusø, padëtis. Ðiossrities mokslininkø yra maþai ir toliau maþëja.

Blogiausia kultûros sàveikø tyrimo padëtis � jø beveik nëra.Lietuviø kultûra, per amþius sàveikavusi su lotynø, lenkø, rusø irið dalies germanø kultûromis, su jomis jungësi ir konfliktavo, to-dël nëra monolitinë lietuviðka sistema. Kultûrø integracijos ir sa-vitumo problema tampa ypaè aktuali Lietuvai integruojantis á ESir apskritai suaktyvëjus tarptautiniams ryðiams.

5.2.6 EKONOMIKA IR TEISË

Skirtingai nuo gamtos mokslø, kur tyrimø potencialas ir materia-lioji bazë sukurti dar sovietmeèiu, nepriklausomybës metais eko-nomikos tyrimus reikëjo pradëti vos ne nuo nulio, ið naujo studi-juojant ekonomikos disciplinas. Vykstant reformoms ekonomistaibuvo ir yra organizatoriai, patarëjai, komerciniø firmø darbuoto-jai, kuriø darbas yra kur kas geriau atlyginamas nei mokslo ir stu-dijø ástaigose. Todël jø atliekami tyrimai, nors ir aktualûs, daþ-niausiai tesiekia konsultacijø ar þurnalistiniø tyrimø lygá. Akivaiz-dus fundamentiniø teoriniø tyrimø, kuriø labai nedaug ir aukðtasmokslinis lygis buvo pasiektas prieð keliolikà metø, ir tiesiogiai ápolitikà orientuotø tyrimø atotrûkis. Panaðiai ir teisës mokslinin-kai, lygia greta turëdami ávairius darbus, nedaug dëmesio tegaliskirti moksliniams tyrimams. Taigi ðiø mokslø, ypaè ekonomikos,tyrimø lygis ir apimtis neatitinka ðalies poreikiø.


5.2.7 TECHNOLOGIJOS MOKSLAI

Technologijos mokslai tiesiogiai susijæ su ekonomikos ir socialineraida. Panaðiai kaip ir ekonomikos mokslui, technologijos moks-lams ið dalies teko �vytis� Vakarø technologijas, be to, rasti savovietà esant naujai ekonominei techninei situacijai. Atkûrus nepri-klausomybæ, Lietuvai tenka paèiai spræsti visas transporto, ener-getikos, telekomunikacijø, vandens tiekimo ir aplinkos tvarkymoproblemas, sukurti savo techninius standartus. Technologijos moks-lø taikomasis pobûdis yra ryðkesnis nei kitø mokslø. Taèiau Lietu-voje technologijos mokslø fundamentinis lygis nëra pakankamas,kad bûtø sëkmingai sprendþiamos praktinës minëtø srièiø proble-mos. Stipriausias energetikos tyrimø potencialas.

Svariausiø rezultatø pasiekta mechanikoje, taikant virpesius irultragarsà. Dalis ið jø, tokie kaip biomechatronikos sistemø ir robo-tø teorijos, preciziniø átaisø bei adaptyviø technologiniø procesø suintelektiniais elementais ir kiti, galëjo padëti aukðtøjø technologijøgamybai. Dabar ðis mokslo potencialas yra gerokai sumaþëjæs. Plë-tojami konstrukcijø patikimumo, kataliziniø medþiagø, karðèiui at-spariø polimerø, audiniø mechaniniø savybiø ir kiti tyrimai. Lietuvaturi nemaþà taikomàjá statybos ir architektûros mokslø potencialà.

Norvegø ekspertai pastebëjo, kad tyrimai Lietuvoje labiau orien-tuojami á produktus, o ne á produktyvumà ir kad teoriniai tyrimaidaþnai neturi átakos svarbiø technologijø plëtojimui. Bûtina su-stiprinti chemijos inþinerijos, procesø technologijos ir procesø kon-trolës kryptis, taip pat pramoninio dizaino studijas. Suprantama,jø specializacija turi atitikti Lietuvos pramonës poreikius.

5.3 MTP potencialas

Struktûros ir situacijos analizë rodo, kokiø Lietuvoje yra plëtros re-zervø. Apibendrinant galima pasakyti, kad þinios, perspektyvi jau-nuomenë, jos verþlumas kartu su iðlikusia mokslo ir technologijøinfrastruktûra yra ta platforma, nuo kurios reikia kilti. Papildomiplëtros stimulai � tai natûrali tarpvalstybinë konkurencija, globaliaibesiplëtojanèios modernios technologijos ir akivaizdþiai gresiantisðalies atsilikimas, jeigu plëtra nebus susirûpinta visais lygmenimis.

5.3.1 BÛTINUMAS KEISTIS IR KEITIMOSI VARIKLIAI

Ðiuolaikiniame dinamiðkame pasaulyje ðalies gebëjimas keistis yrapagrindinë jos plëtros, nepriklausomybës ir iðlikimo sàlyga. Kai


kas èia gali áþiûrëti prieðtaravimà: pastovumas, konservatizmas vi-sada buvo siejami su stabilumu ir iðlikimu. Taèiau daugelio ðaliøpraktika rodo, kad tik sugebanti dinamiðkai reaguoti á situacijasðalis gali atlaikyti globalizacijos spaudimà. Ðalies politikos ðerdisturi tapti dinamizmas, kuris leistø atsisakyti aklos gynybos nuoglobaliø naujoviø, o jas panaudoti kraðto reikmëms, jo plëtrai irsavitumo palaikymui.

Esant sunkiai ekonominei padëèiai ir gresiant visuomenës lium-penizacijai, daugeliui visuomenës sluoksniø kyla intuityvus norasgráþti á paþástamus laikus, kai nereikëjo baimintis, kad neteksi dar-bo ir duonos kàsnio. Nors gyvenimo lygis buvo nepalyginti þe-mesnis nei Vakaruose, taèiau jis nevertë skursti ir aktyviai rûpintissavo ateitimi.

Mokslo ir technologijø sritis turi akivaizdþiai suformuluoti vi-suomenei kitokià, pozityvià pozicijà: ðalis gali ir turi keistis, ji turitam atsinaujinantá potencialà � þinias, vadybos, ûkio, mokslo irtechnologijø inovacijas. Tai daugelyje neseniai atsilikusiø uþsie-nio ðaliø (Airijoje, Taivane) tapo ðalies pasitikëjimo savimi ir kles-tëjimo garantu.

Gebëjimas keistis yra bene svarbiausias kriterijus vertinant betkurià veiklà ar institucijà. Net tos ðalys, kuriø rodikliai yra aukðti,bet kurios neturi potencialo dinamiðkai keistis, neturi perspekty-vos. Tai árodë istorija, o ðiuo, intensyvios globalizacijos laikotar-piu tai ypaè akivaizdu. Plëtojantis technologijoms greitai senstaþinios, netenka vertës seni gebëjimai ir ádirbis. Nëra ko laukti, kadpasiekus tam tikrà ekonomikos ar ûkio stabilizavimà bus galimanusiraminti ir eiti vis ta paèia vaga. Nuolatinis keitimasis turi taptisavastimi. Jis turi bûti politikos, taip pat konservatyviosios, pa-grindas. Kitais þodþiais tariant, pats pastoviausias ðalies strategi-jos ir politikos dalykas turi bûti gebëjimas keistis. Visuomenë, ku-ri nesugeba atnaujinti savo kompetencijos, lëtai reaguoja á aplin-kos iððûkius, pradeda vis labiau atsilikti nuo bendros plëtros ir yrastumiama á paþangos ðalikelæ.

Mokslas ir technologijos plëtojasi veikiami tiek savo vidinëslogikos, tiek verèiami ekonominiø paskatø. Plëtros tempai vis di-dëja. Gerai þinomas elektronikoje Mooro dësnis, numatantis eks-ponentiðkai auganèià komponentø integracijà mikroschemose, pa-sitvirtino per praëjusius deðimtmeèius ir turi aiðkià tendencijà ga-

Pastoviausias ðalies politikos ir strategijos dalykas turi bûti gebëjimokeistis ugdymas.


lioti ateityje. Ne tik plaèioji visuomenë, bet ir mokslo sluoksniaidaþnai nespëja suvokti svaiginamo greièio, kuriuo plëtojasi tech-nologijos. Þmogus, pripratæs nuo amþiø màstyti tiesiniu masteliu,pasimeta technologijø revoliucijos akivaizdoje. Tada jo reakcijabûna gana negatyvi: technologijø baimë ir neigimas, uþsidarymasgrynai dvasinëse srityse, krypstant á misticizmà ir saviizoliacijà,dirbtinis visuomenës segregavimasis á �technokratus� ir �norma-lius� þmones. Tai neperspektyvus kelias, tiksliau � akligatvis, ákurá atveda visuomenës dinamiðkumo, gebëjimo keistis ir reaguotiá aplinkà stoka.

Lietuvos integravimasis á ES yra iððûkis keistis. Visuomenë, iðesmës suvokdama ekonominius integravimosi privalumus, psicho-logiðkai baiminasi stoti á pokyèiø kelià. Mokslas ir technologijos,plaèios ir gilios þinios, þmoniø ir institucijø kompetencija yra ga-rantija, apsauganti nuo ateities baimës.

Tarp keitimosi varikliø reikia paminëti ir ES pastangas plëtotiregionus, ypaè atsiliekanèius, átraukti ðalis kandidates á bendra-darbiavimà plëtojant mokslà, mokymà, institucijas, ugdant pilie-tinæ visuomenæ ir puoselëjant demokratijà. ES penktoji struktû-rinë programa (Framework Programme V (FP5) yra tiesiogiaiorientuota á ðaliø konsolidavimà, siekiant pakelti Europos þemy-no konkurencingumà. FP5 programos prioritetai yra labai aiðkiaiorientuoti á visuomeniðkai reikðmingus tikslus � sveikà ir darniàaplinkà, informacinæ visuomenæ, technologijø ir verslo plëtrà. Ási-traukdama á ðias programas, Lietuva kartu turi progà ájungti ga-lingà keitimosi variklá. Konkurencija gaunant grantus projektams,bendras darbas juose, gautø tarptautinio lygio rezultatø diegimasLietuvoje yra puiki keitimosi ir konkurencingumo palaikymo mo-kykla.

Lietuvos jaunimas, net neturëdamas iðsamios informacijos apiebûsimus visuomenës pokyèius, tiesiog intuityviai jauèia, kad þiniosyra gyvenimo pagrindas. Ði intuicija grindþiama jaunimui bûdin-gu imlumu naujovëms, gebëjimu suvokti dabarties dinamikà. Pa-nagrinëjus stojimo á aukðtàsias mokyklas konkursus, matyti jauni-mo verþimasis á geresná gyvenimà siekiant þiniø.

Universitetai, kita vertus, jauèia didelá ápareigojantá studentøspaudimà. Ateinanèios á Lietuvà naujos technologijos reikalaujaið universitetø greitos adaptacijos, ið dëstytojø � nuolat tobulintisavo kvalifikacijà. Tai ámanoma tik siejant dëstymà su aktyviumoksliniu darbu. Atsilikimas nedelsiant lemia vidiná ir iðoriná pro-tø nutekëjimà. Tai taip pat natûralus keitimosi variklis. Laisvasdarbo jëgos judëjimas pritraukia kompetencijà ten, kur aukðtesnis


technologijø lygis. Technologijø atsilikimas gresia specialistø per-sidislokavimu. Vien informaciniø technologijø ir telekomunikaci-jø srityse Europos valstybëms reikia apie 20 tûkstanèiø specialis-tø, kuriø poreikio negali patenkinti jø aukðtosios mokyklos. No-rint iðlaikyti Lietuvoje pakankamà tokiø specialistø skaièiø, reikianedelsiant kurti jiems darbo vietas, plëtoti technologijas, antraipLietuvai gresia dar didesnis technologinis atsilikimas dël specia-listø emigravimo.

Skatinamàjà reikðmæ turi ir investicijos. Atsiþvelgiant á tech-nologijø lygá ir darbo jëgos kvalifikacijà, pritraukiamos skirtingosinvesticijos. Þemas lygis lemia atsilikusiomis, neðvariomis tech-nologijomis grástas investicijas, ir atvirkðèiai � aukðtas lygis trau-kia paþangias technologijas, kurios turi tendencijà savaime plëto-tis ir tobulëti.

5.3.2 ESAMO POTENCIALO KONVERSIJANAUJIEMS UÞDAVINIAMS SPRÆSTI

Esamas mokslo ir technologijø potencialas natûraliai yra orientuo-tas spræsti buvusius uþdavinius. Tam skirta jo struktûra, techninëbazë, tam pritaikyta darbuotojø kvalifikacija, tam adaptavosi ir men-talitetas. Nemaþai tø uþdaviniø, kurie buvo svarbûs Lietuvai pri-klausant Sovietø Sàjungai, neteko aktualumo. Kitas ðalies maste-lis, iðorinë konkurencija, laisvas prekiø judëjimas sunaikino iðti-sus anksèiau klestëjusius pramonës sektorius. Vienas ið pavyzdþiø� televizoriø gamyba. Vien Kauno radijo gamykloje kadaise dirboapie 600 inþinieriø. Taèiau tik nedaugelis ið jø dalyvavo tikrameinþineriniame darbe, inþineriais buvo vadinami net administraci-nes pareigas einantys darbuotojai. Dabar tik kai kurie ið jø dirbapagal specialybæ.

Kyla klausimas: ar galime atkurti buvusià pramonæ, atgaivintidël ávairiø prieþasèiø þlugusius jos sektorius? Prieð atsakant á ðáklausimà, reikia paþvelgti á problemà kitu aspektu. Pramonës, ga-mybos paslaugø plëtros variklis yra rinka. Iðlikæs pramonës ir spe-cialistø potencialas yra tik prielaida sëkmingai ásiterpti á rinkà sukonkurencingu gaminiu. Ðiuolaikinë rinka globalizuojasi, praran-da reikðmæ vietinës rinkos sàvoka. Atsirandanèios rinkos niðos yraneilgalaikës, sunkiai prognozuojamos. Produkto gyvavimo rinko-je laikas vis trumpëja. Technologinis produkto lygis kyla, o savi-kaina dël gamybos automatizavimo maþëja. Tokiomis sàlygomis

Tik þinanti, informuota, màstanti, technologijas valdanti visuomenë ga-li plëtoti perspektyvø ûká ir stiprià ekonomikà.


labai svarbu stebëti ir analizuoti rinkà bei nedelsiant pritaikyti jaisavo technologinius pajëgumus. Reikia radikaliø vadybos inova-cijø, taip pat dideliø vidiniø rezervø, leidþianèiø nuolat keistis iðvidaus. Strateginis ámoniø valdymas tokios dinamikos sàlygomistampa mokslu grásta veikla. Nepakanka intuityvaus empirinio ga-biø �ið prigimties� vadovø reagavimo á situacijà. Pramonës ir pa-slaugø klasteriø formavimasis, rinkos prognozavimas, rezerviniøstrategijø ágyvendinimas, korporaciniai ryðiai su privaèiomis ir vals-tybës institucijomis reikalauja mokslu grindþiamos vadybos. To-dël mokyti vadovus remiantis pasaulinëmis strateginës vadybosmokslo naujovëmis yra labai svarbu. Kai kurie pavyzdþiai rodo,kad Lietuvoje tai randa atgarsá ir pasiteisina.

Taigi tolesnë ûkio plëtra panaudojant esamà potencialà turi rem-tis ne senosios veiklos gaivinimu, o konversija á naujus uþdavi-nius. Strateginis ámoniø valdymas nurodo tikslø ir uþdaviniø hie-rarchijà, kuriems ágyvendinti reikia panaudoti konvertuotus esa-mus pajëgumus. Vyriausybë turi skatinti ðá procesà. Mokslas ir tech-nologijos yra jungiamoji grandis, suteikianti sistemai gyvybingu-mo ir lankstumo, ikikonkurencinio ádirbio. Ne visada sëkmingimëginimai taikyti pramonëje laisvai plëtojamo mokslo rezultatà.Sëkmingesnis esti moksliniø tyrimø, nuo pat pradþiø orientuotø ákonkreèias reikmes, taikymas. Net ikikonkurenciniai, dar neturintyskonkreèios praktinës iðeigos, tyrimai turi bûti orientuoti praktikoslink. Tai ypaè aktualu nedidelei ðaliai, turinèiai ribotus techninius irintelektinius iðteklius. Labai svarbus vadybos ir technologijø ryðys,integralus technologijø vadybos, kaip mokslo, supratimas.

Mokslo institucijø darbuotojai daþnai jauèiasi ávaryti á akligat-vá: valstybës parama ir dëmesys màþta, tyrimø mokslinio lygio rei-kalavimai didëja, o mokslo átaka ûkiui maþëja. Taip pat smunkamokslo ir technologijø prestiþas pramonës sluoksniuose, aukðèiau-sios kvalifikacijos darbuotojai palieka darbà, emigruoja. Tokia pa-dëtis daþniausiai susidaro dël to, kad nëra aiðkiai iðreikðto visuo-meniðkai pagrásto pramonës ir verslo uþsakymo, moksliniø tyrimøporeikio, sukauptas potencialas neturi konversijos plano. Nemaþàreikðmæ turi ir tai, kad daugelis Lietuvos mokslininkø nebuvo pa-sirengæ konkuruoti laisvoje pasaulio rinkoje. Neturi konversijosplano pirmiausia taikomieji moksliniai tyrimai, taèiau ir fundamen-tiniai tyrimai, kaip taikymo pagrindas, neuþima jiems deramos vie-

Tolesnei ûkio plëtrai bûtina panaudoti esamà potencialà, taèiau ji turiremtis ne senosios veiklos gaivinimu, o ryþtinga konversija á naujus uþ-davinius.


tos ûkio plëtroje. Bûtinos abipusës ûkio ir mokslo pastangos sie-kiant sukurti logiðkà motyvacijos grandinæ. Mokslo darbuotojaituri konvertuoti savo veiklà ir rasti savo kompetencijos taikymànaujuose, rinkos diktuojamuose sektoriuose.

Iðsaugant materialiàjà techninæ moksliniø tyrimø bazæ taip pattenka ne orientuotis á buvusias jos funkcijas, o konvertuoti jà ánaujus taikymus. Korporatyvus iðtekliø (ypaè unikalios, brangiostyrimø aparatûros) naudojimas steigiant virtualias nacionalines la-boratorijas, kuriø paslaugomis galëtø naudotis visi Lietuvos moks-lininkai, yra perspektyvus kelias.

Konvertuojant veiklà naujiems, rinkos diktuojamiems tikslams,pasaulyje formuojasi pramonës ir paslaugø klasteriai. Tai ne temø,o funkcijø poþiûriu susijusiø institucijø ir veiklø visuma, suke-lianti naujà, netikëtà sinergetiná efektà, gelbstintá konkurencinëjekovoje. Klasteriø teorijai ir praktikai dabar pasaulinëje literatûrojeskiriama daug dëmesio. Nauja yra tai, kad klasteriuose randa nau-jø konvertavimosi galimybiø net nesusijusiø pramonës ðakø ar pa-slaugø ámonës.

Apþvelgus kylanèius uþdavinius, darosi akivaizdu, kad itin nau-dingas bûtø tarptautiniø aukðto technologinio lygio korporacijø at-ëjimas á Lietuvà. Mûsø uþdavinys yra sukurti palankià terpæ steigtitokiø korporacijø dukterines ámones Lietuvoje: tinkamai sutvar-kyti ástatymø bazæ ir maksimaliai sumaþinti korupcijà ðalyje, taippat parengti aukðto lygio inþinierius ir technikus, gebanèius dirbtitokiose ámonëse.

5.3.3 GLOBALIAI KURIAMOS IR NAUDOJAMOSÞINIOS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Iðsiplëtojus informacijos ir telekomunikacijø technologijoms ða-liø, institucijø ir asmenø bendravimas pasidarë gerokai intensy-vesnis. Tapo nesunkiai prieinama operatyvi informacija, moksli-niø tyrimø rezultatai, labai greitai plinta naujos idëjos, þiniø kûri-mas darosi virtualus globalus procesas. Labai tikëtina, kad reika-lingos iðspræsti daugelá aktualiø technologiniø uþdaviniø þinios jauyra sukurtos kur nors pasauliniame tinkle. Statistika rodo, kad apie80 procentø þiniø yra panaudojamos ne ten, kur jos sukurtos. Þiniøvisuma apie reiðkiná ar techniná objektà yra didelës apimties plaèia-me tinkle generuota informacija. Jà perprasti ir pritaikyti konkre-

Esamà MTP potencialà ir fundamentiná mokslà reikia orientuoti á nau-jus, ûkio ir socialiniø poreikiø, pasaulio rinkø diktuojamus uþdavinius


èiam pragmatiðkam uþdaviniui spræsti reikia labai aukðtos kvalifi-kacijos ir nemaþai pastangø. Tai pasaulinëje literatûroje vadinamaþiniø konfigûravimu, t. y. sisteminimu ir pertvarkymu taip, kad josbûtø tinkamos konkreèiam praktiniam uþdaviniui iðspræsti.

Nedidelës ribotø iðtekliø ðalys, tokios kaip Lietuva, siekdamosekonomikos augimo, turi pirmiausiai orientuotis á globaliai kuria-mø þiniø konfigûravimà ir panaudojimà, o ne á toká jø generavimà,kuris neturi konkretaus taikymo. Mokslo pamatai turi pirmiausiaibûti kuriami tam, kad ant jø bûtø statomi pastatai. Þinoma, konfi-gûravimas reikalauja vis aukðtesnës kvalifikacijos. Faktiðkai ne-ámanoma ðito atlikti nedalyvaujant tarptautiniuose tam tikros sri-ties tyrimuose, nejauèiant srities naujausiø rezultatø specifikos irdinamikos. Vien siekiant þinoti bûtina dalyvauti tyrimuose. Èianepaprastai reikðmingas tampa tarptautinis bendradarbiavimas.

Dalyvavimas tarptautiniame mokslo ir technologijø procese turikeleriopà prasmæ. Pirmiausia, jis palaiko moksliniø tyrimø lygá irdarbuotojø kompetencijà. Antra, jis leidþia susirasti tarptautiniomoksliniø tyrimø darbø pasidalijimo niðas, kurias priklausomai nuosëkmës galima ilgiau ar trumpiau eksploatuoti. Treèia, dalyvavi-mas kelia ðalies prestiþà ir yra mokslui teikiamos finansinës para-mos ðaltinis. Ketvirta, kontaktai ir dalyvavimas globaliai generuo-jamø þiniø tinkle leidþia tobulinti kvalifikacijà konfigûruojant pri-einamas þinias ðalies ûkio ir visuomenës poreikiams tenkinti. Penk-ta, bendri tyrimai suartina tautas ir gerina jø tarpusavio supratimà,pasireiðkia sinergetinis efektas dël skirtingø kultûrø, tradicijø irmàstymo stiliø ávairovës.

Vakarø pasaulis suprato, kad partneriams bendradarbiaujant di-dëja jø konkurencingumas. Ið angliðkø þodþiø junginio �coopera-tion� ir �competition� atsirado net specifinis þodis �coopetition�.Izoliacija negali didinti konkurencingumo. Bendradarbiaujant ryð-këja darbo (rinkos, veiklos srities) pasidalijimas, informuotumasapie partnerá konkurentà, gerëja bendros situacijos supratimas. Ga-liausiai, prieðingai nei buvo áprasta manyti, visi laimi. Ðiø dienøpasaulyje laimëti ne visada reiðkia nugalëti, gali laimëti abu kon-kurentai, protingai taikantys �coopetition� taktikà.

Globaliai sukurtø þiniø konfigûravimas nëra tik þiniø arba mokslo tai-kymas � tai tampa mokslu. Kitaip sakant, specifiniu taikomuoju moks-lu tampa globaliai generuotø mokslo þiniø pritaikymas konkreèiam uþ-daviniui. Èia atsiranda ir nauja kokybë: naujos þinios apie iki tol neið-spræstos problemos sprendimo metodus ir priemones.


Lietuva gali nemaþai laimëti ið tarptautinio bendradarbiavimo,atsikratydama provincialumo, sudarydama galimybes jauniemsþmonëms rasti savo vietà vykstant tarptautiniam darbo pasidaliji-mui. Taèiau bûtina sàlyga yra labai aiðkiai apibrëþta nacionalinëmokslo ir technologijø politika, pagrásta aiðkia nacionaliniø tiksløir prioritetø sistema ir jø ágyvendinimo priemonëmis. Jauni þmo-nës, svarstantys dilemà � palikti Lietuvà ir iðvykti dirbti moksliniodarbo svetur ar likti ðalyje, vienu ið svarbiausiø motyvø laiko per-spektyvà ir vertinimà, visuomenës pagarbà sëkmingai dirbanèiamþmogui, o ne vien, kaip áprasta manyti, atlygá. Todël labai svarbusudaryti ðalyje specialistams sàlygas, kryptingai telkti jø pastan-gas, moraliai ir materialiai ávertinti rezultatus. Kitaip platus tarp-tautinis bendradarbiavimas gali paprasèiausiai tarnauti tik protønutekëjimui.

Lietuva neturi nieko brangesnio, kaip jaunas, iðsilavinæs, ga-bus ir pasiryþæs dirbti tëvynei jaunas þmogus. Nedovanotina, kaiðis turtas nebranginamas. Tarptautinis bendradarbiavimas turi þi-niomis turtinti mûsø specialistus ir kelti jø vertæ ir pripaþinimàLietuvoje.

5.3.4 UNIVERSITETINIS MOKSLASKAIP INTELEKTO REGENERACIJOSIR ÐALIES PLËTROS ÐALTINIS

Fundamentiniai moksliniai tyrimai tradiciðkai vykdomi universi-tetuose. Tai lemia kelios prieþastys. Pirmiausiai, moksliniai tyri-mai sukuria intelekto regeneracijos prielaidas: universitetas, kaipakademinë institucija, vykdydamas mokslinius tyrimus ir uþsiim-damas technologijø plëtra, kartu ugdo naujus specialistus ir bûsi-mus mokslininkus, panaudoja moksliná ádirbá ir praktinæ patirtá nau-jai specialistø kartai rengti. Tai sudaro svarbias mokslo ir techno-logijø sistemos stabilumo prielaidas ir yra ypaè svarbu pereina-muoju laikotarpiu. Todël daugumoje ðaliø moksliniai tyrimai dau-giausia vykdomi universitetuose. Jie sudaro studijø pagrindà. Kei-èiantis mokslininkø kartoms ir sparèiai senstant mokslo þinioms,orientuotis á perimamumà ypaè svarbu. Antra prieþastis, kad fun-damentiniai tyrimai daþniausiai yra gana platûs ir nëra tiesiogiaiorientuoti á konkretø technologiná procesà ir net ne á konkreèià

Tarptautinio bendradarbiavimo, kartu ir protø nutekëjimo sàlygomis la-bai svarbu sudaryti sàlygas specialistams dirbti savo ðalyje, kryptingaitelkti jø pastangas, moraliai ir materialiai ávertinti jø darbo rezultatus.


pramonës ðakà. Dël ðios prieþasties privaèiai ámonei nëra pelningaplëtoti bent kiek platesnius fundamentinius mokslinius tyrimus.Ûkio subjektai kartais remia tokius tyrimus, skirdami grantus uni-versitetams, bet skiriamos lëðos nëra didelës. Treèioji prieþastis,kad moksliniø tyrimø prigimtis kooperacinë, nors juos ir vykdokonkretûs þmonës. Mokslininkai keièiasi informacija, bendradar-biauja tarpusavyje vykdydami tyrimus. Mokslo plëtra vyksta sàvei-kaujant þiniomis, kurias generuoja ávairiausi ðaltiniai. Geriausiø re-zultatø pasiekiama, kai ávairiausiø moksliniø interesø turintys moks-lininkai gali dirbti kartu ir keistis tarpusavyje þiniomis ir idëjomis.Tad universitetai, kuriø paskirtis yra rengti specialistus moksliniøtyrimø aplinkoje ir todël moksliniø tyrimø spektras yra labai pla-tus, yra ideali terpë fundamentiniams moksliniams tyrimams.

Pateiktas universiteto paveikslas yra akademinis ir klasikinis,daugelyje ðaliø atsirado labiau specializuotø universitetø, bet jøfunkcijos yra tokios paèios kaip ir iðvardytos. Ne iðimtis ir Lietu-va. Tokiø universitetø svarba neabejotina, bet kai kurios skubostvarka universitetais pavadintos aukðtosios mokyklos tikrais uni-versitetais netapo. Prieþastis ta, kad nepakankamas jø moksliniøtyrimø lygis. Jos pateko á dviprasmiðkà padëtá, kai Lietuvoje ëmëkurtis kolegijos.

Ðiemet susikûrusio ir ateityje numatomo plësti kolegijø tinklopaskirtis aiðki � Lietuvos ûkiui maþesnëmis sànaudomis rengti spe-cialistus, t. y. viduriniosios grandies inþinierius ir technikus su aukð-tuoju iðsilavinimu. Jø rengimà numatoma labiau specializuoti irorientuoti á praktinæ veiklà. Kolegijø absolventai turi ágyti prakti-nio darbo ágûdþiø jau studijuodami. Dabar yra tam tikras universi-tetø antagonizmas kolegijø atþvilgiu, taèiau jis tyrëtø iðnykti. Ko-legijø atsiradimas � jau ávykæs faktas. Universitetai turëtø daly-vauti atliekant tæstiná kolegijø parengtø specialistø mokymà, neskintanti Lietuvos ûkio padëtis pareikalaus tobulinti kolegijø ab-solventø kvalifikacijà, kartais ir perkvalifikuoti juos.

Universitetai turi esminæ átakà visai visuomenei, jos ugdymui,bendrajai ir technologijø kultûrai, ekonomikai ir socialinei plëtrai.Universitetas yra institucija, kurios sàveika su visuomene, reikð-më ðalies inovacijø sistemoje nuolat didëja. Turi tobulëti universi-teto ryðiø struktûra pasitelkiant absolventø asociacijas, inovacijø

Universitetø vaidmuo ðalyje turëtø didëti ne tik dël jø misijos regene-ruoti ðalies intelektà, bet ir dël to, kad jie turi kurti BVP didinanèiasþinias, nutiesti tiltus tarp ûkio, mokslo, kultûros ir socialinio gyvenimo.


diegimo centrus, technologinius centrus, pramonës ðakø, smulkausir vidutinio verslo asociacijas, pramonës, prekybos ir amatø rû-mus. Ðià veiklà turi atspindëti Studijø kokybës vertinimo centronaudojami rodikliai. Su jais turi bûti siejama universitetø valstybi-në parama. Taèiau universiteto iðorinio ir biudþeto finansavimoproporcijos neturi sutrikdyti fundamentiniø tyrimø ir á praktikàorientuotø trumpalaikiø problemø sprendimo pusiausvyros.

5.3.5 MOKSLO INSTITUTAI: ÐALIES ÛKIOIR MOKSLO POREIKIØ PUSIAUSVYRA

Daugumoje ðaliø tradiciðkai svarbus vaidmuo plëtojant mokslà irtechnologijas tenka mokslo institutams ir centrams. ES ðalyse vals-tybinio MTP sektoriaus iðlaidos yra artimos universitetø MTP ið-laidoms, o kai kur, pavyzdþiui, Prancûzijoje, jas virðija. Bûdamisiauriau specializuoti, t. y. sutelkti beveik vien pagrindinei MTPfunkcijai, mokslo institutai sugeba dinamiðkai reaguoti á sparèiaibesikeièianèius ðalies ûkio poreikius. Mokslo institutø dalyvavi-mas palaikant ir plëtojant ðalies intelektiná potencialà paprastai ap-siriboja tik institutø darbuotojø kvalifikacijos tobulinimu ir moks-lininkø rengimu institutø ir jø artimiausiø partneriø � ûkio subjek-tø poreikiams. Toks dalyvavimas paprastai neatsiejamas nuo pa-grindinës MTP funkcijos vykdymo.

Lietuvos valstybinis MTP sektorius pagal dydá, palyginti su uni-versitetø MTP sektoriumi, niekuo neiðsiskiria ið kitø ðaliø. Taèiaudël tam tikro uþdarumo, valdymo ypatumø, ryðio su ûkio subjektais,finansiniø ir organizaciniø skatinimo svertø nebuvimo institutø (kaipir universitetø) ryðiai su ðalies ûkio subjektais yra aiðkiai per silpni.

Atsiþvelgiant á pagrindinæ MTP funkcijà � ðalies ûkio konku-rencingumo skatinimà, stiprinti mokslo ir ûkio ryðius reikia pradë-ti bûtent nuo mokslo institutø sektoriaus. Bûtina panaudoti visusesamus ir sukurti naujus svertus stiprinti tokius ryðius, pavyzdþiui,átraukti ûkio sektoriaus atstovus á institutø senatus (tarybas), tai-kant finansinio skatinimo schemas atpiginti mokslo institutø paslau-gas ûkio subjektams, skatinti mokslo institutø suinteresuotumà ben-dradarbiavimu su ðalies ûkiu ir tokio bendradarbiavimo rezultatais,remti mokslo ir technologijø parkø prie mokslo institutø steigimà irtokiø dariniø veiklà. Valstybinio MTP sektoriaus struktûra neturididelës reikðmës tokiø svertø panaudojimo veiksmingumui.

Vyriausybë turëtø pasitelkti universitetus vykdyti ilgalaikes nacionalinesstrateginës svarbos programas, kartu, o tai ypaè svarbu, sudaryti sàlygasiðmokslinti ðias programas plëtojanèius ir vykdanèius specialistus.


Kita vertus, reikia pripaþinti, kad ðalies valstybiniø mokslo ins-titutø sistemos struktûros negalima laikyti pakankamai gera. Net at-siþvelgiant á susiklosèiusias tradicijas ir institutø sistemos geografi-nius ypatumus, optimizuoti ðià sistemà yra pakankamai erdvës.

Nors pastaràjá deðimtmetá mëginta reformuoti mokslo institutøsistemà, visi institutai atkakliai gina pirmaisiais nepriklausomybësmetais ágytà savo statusà, nors jø veiklos lygis, nauda ðalies ûkiuiir mokslui labai nevienoda. Tai lëmë dabartinæ mokslo institutøreformà, kuri remiasi tokiais principais:

1. Dël abstraktaus ðalies mokslo kompetencijos palaikymo po-litikai institucijø nefinansuos.

2. Dël pakankamai ribotø Lietuvos finansiniø iðtekliø biudþeti-nio moksliniø tyrimø finansavimo galima tikëtis tik kai vykdomityrimai:

� ðaliai prioritetiniø keliø konkreèiø mokslo krypèiø ar kryp-èiø, aktualiø Lietuvos ûkio subjektams (t. y. kai jie teikiauþsakymus ir yra pajëgûs bent ið dalies juos finansuoti);� mokslo krypèiø, kur turi bûti palaikoma aukðta kompe-tencija dël specialistø rengimo Lietuvos aukðtosiose mo-kyklose;� neprioritetiniø ðaliai mokslo krypèiø, kur tradiciðkai Lietu-vos mokslo mokyklos yra stiprios tarptautiniu lygiu, siekiantpalaikyti aukðtà ekspertiná lygá (grieþtai nustatant finansavi-mo apimtis), ðá potencialà taip pat panaudojant gerinti spe-cialistø rengimo kokybæ arba tenkinti ûkio subjektø porei-kius ar kurti naujø aukðtøjø technologijø inovacines firmas.

3. Mokslo institucijà galima laikyti stipria moksliniø tyrimøatþvilgiu, jeigu ji kuria naujas mokslo þinias ir publikuoja jas re-cenzuojamoje tarptautinëje mokslo spaudoje, ypaè Mokslinës in-formacijos instituto sàraðo þurnaluose, gauna tarptautinius grantusbei patentus ir panaðiai.

4. Mokslo institucijà galima laikyti stipria mokslo taikomosiosveiklos poþiûriu, jeigu ji gali panaudoti tyrimø rezultatus ar savokompetencijà praktiðkai, t. y. sugeba gauti:

� Lietuvos ar uþsienio ûkio subjektø uþsakymø;� valstybës mokslo taikomøjø uþsakymø (humanitarinio pro-filio mokslo institucijoms). Vertinant kitø mokslo srièiø ins-titucijas valstybës mokslo taikomieji uþsakymai gali bûti

Atsiþvelgiant á pagrindinæ MTP funkcijà � ðalies ûkio konkurencingu-mo skatinimà, mokslo ir ûkio ryðius reikia pradëti stiprinti bûtent nuomokslo institutø sektoriaus.


áskaitomi iðimties tvarka atlikus detalià ekspertizæ (valstybënëra geras ðeimininkas);� naujø aukðtøjø technologijø inovaciniø firmø kûrimui.

Mokslo taikomoji veikla nusakoma gaunamø uþsakymø moks-lo taikomiesiems darbams finansine verte.

5. Nuo to, kokiu moksliniø tyrimo lygiu dirba institucija, turipriklausyti jos valdymo forma ir átaka ið ðalies.

Remiantis ðiais principais bus nustatomas mokslo instituto sta-tusas ir jam teikiama finansinë parama.

Valstybinio mokslo instituto poþymiai:� sugeba pats, nesikiðant ið ðalies vykdyti mokslinius tyrimus

aukðèiausiu lygiu ir dalyvauja tarptautinëse mokslo programose;� uþsidirba lëðø ið mokslo taikomosios veiklos;� kuria naujas aukðtøjø technologijø inovacines firmas, iðsky-

rus humanitarinio profilio institutus.

Ávardyta veikla turi bûti ryðkiai iðreikðta, vykdoma nuolat, ne-gali bûti epizodinë. Moksliniai tyrimai turi palaikyti aukðtà insti-tuto mokslinæ kompetencijà, kuri galëtø uþtikrinti modernø moks-linës taikomosios veiklos lygá (aukðtøjø technologijø kûrimas, ino-vaciniø firmø kûrimas, ûkio subjektø ir valstybës uþsakomøjømokslo taikomøjø darbø vykdymas).

Universiteto mokslo instituto poþymiai:� aukðtu lygiu vykdo fundamentinius mokslinius tyrimus;� instituto, kuris áeina á universiteto sudëtá ir kurio autonomijos

laipsná apibrëþia universiteto mokslo instituto statusas, mokslinëkompetencija pasireiðkia dalyvaujant studijose ir padedant univer-sitetinëms aukðtosioms mokykloms uþtikrinti studijø kokybæ.

Mokslo taikomoji veikla nëra ávardyta kaip privaloma, bet ji,þinoma, neprieðtarauja universiteto mokslo instituto statusui ir tu-ri bûti skatinama.

Mokslo ástaiga, kurios steigëjo funkcijas vykdo aukðtoji mo-kykla arba kuri nors ministerija, � toks statusas suteikiamas ins-titutams, kurie, nors ir nepajëgdami uþtikrinti aukðto moksliniøtyrimø lygio, savo teikiamoms mokslo taikomosios veiklos pa-slaugoms randa uþsakovø (valstybës valdymo institucijø, ðvieti-mo ir kultûros ástaigø, ámoniø). Ðiø institutø veikloje paprastaiturëtø vyrauti mokslo taikomoji veikla, kuri, atsiþvelgiant á aktu-alumà ðalies ûkiui, ðvietimui ir kultûrai, gali bûti, o dabartiniuvalstybës raidos etapu ir turi bûti remiama valstybës biudþeto lë-ðomis.


6. Mokslo ir technologijøpolitikos priemonës

Ankstesniuose skyriuose iðnagrinëta MTP situacija ir plëtros va-romosios jëgos bei iðtekliai verèia atsakyti á klausimà, kà gi darytisiekiant veiksmingiau panaudoti MTP ekonomikos plëtrai ir ðaliesgyventojø gerovei bei uþimtumui didinti. Kai kurie siûlymai jaupateikti ankstesniuose skyriuose, nes jie sunkiai atsiejami nuo pa-dëties analizës. Ðiame skyriuje siekta didesnio siûlymø sistemið-kumo ir konkretumo. Kai kur siûlymai papildomai grindþiami lite-ratûros ðaltiniø duomenimis.

Nereikia manyti, kad visos mokslo ir technologijø politikos prie-monës yra vien vyriausybës arsenale kaip voliuntaristinës priemo-nës �ið virðaus�. Specifinis vyriausybës vaidmuo yra sukurti situa-cijà, kai ûkio ir MTP subjektai ir institucijos, beveik vien savointeresø skatinami, kelia ðalies konkurencingumà ir ekonomikà,panaudodami MTP priemones. Vyriausybë, ypaè pereinamuoju lai-kotarpiu, turi imtis ryþtingø iniciatyvø sukurti tokià situacijà.

Nagrinëjant ðiandieninës mokslo ir technologijø politikos klau-simus reikia atsiþvelgti á tos politikos evoliucijà, kuri glaustai pa-teikiama 6.1 paveiksle. Pagrindiniai politikos pokyèiai � tai posû-kis á socialines reikmes, darbo vietø kûrimà ir rinkà, globalus mas-telis, interaktyvus ir sisteminis mokslo proceso modelis. Lietuvaneturëtø likti MTP evoliucijos ðalikelëje, todël daugelis ðiame sky-riuje nagrinëjamø klausimø vertintina ðiuo aspektu.

6.1 pav. Mokslo ir inovacijø politikos evoliucijaÐaltinis: OECD, 1996

Pagrindinis tikslas

Pagrindinis veiksnys

Geografinis mastelis

Mokslo procesomodelis

Priemoniøpasirinkimas

Prioritetø nustatymas

Periodas

Politinis

Kûryba

Nacionalinis

Tiesinis

Veikiamas mokslo

Mokslinis-politinis(ið virðaus þemyn)

1950�1975 1975�1995 2000 ir vëliau

Ekonominis

Pramonëskonkurencingumas

Tarptautinis

Nuoseklus: kûrimas,paskui taikymas

Veikiamastechnologijø

Techninis-pramoni-nis (ið virðaus þemyn)

Socialinis

Darbo vietosir gyvenimo kokybë

Pasaulinis

Interaktyvusir sisteminis

Veikiamas rinkosir paklausos

Socialinis-politinis(ið apaèios aukðtyn)


6.1 Organizacinës priemonës

Lietuva, palyginti su sëkmingai paþangos keliu einanèiomis ðali-mis, turi dar labai silpnà mokslo ir technologijø politikos priemo-niø arsenalà bei menkà ir nedþiuginanèià jø taikymo patirtá. Ðiojeknygoje atskleista padëtis verèia sunerimti, juo labiau èia labai svar-bus laiko veiksnys: MTP sistema pasiþymi inercija, jos tobulini-mas yra ilgalaikis, deðimtmeèius trunkàs procesas. Orientuojan-tis tik á artimiausius uþdavinius, yra pavojus niekada nepradë-ti tø bûtinø veiksmø, kurie gyvybiðkai svarbûs ateièiai. O Lie-tuvoje stebime procesà, kai strategijos kûrimo ir ágyvendinimo spra-gos akivaizdþiai stabdo plëtros dinamikà, ðalis neiðnaudoja savogalimybiø, smunka gyvenimo lygis. Ðiandien reikia sutelktumo,ryþto, neatidëliotinø politiniø ir struktûriniø pokyèiø. Bûtina kuogreièiau perimti ðaliø, pasiþyminèiø dideliais ir stabiliais ekono-mikos augimo tempais, geriausià organizacinæ MTP patirtá.

OECD ekspertø 1999 metø vertinimu, ðaliø paþanga taikantMTP politikà posocialistiniø ekonomikø restruktûrizavimui ryð-kiai skiriasi, tai schematiðkai pavaizduota 6.2 paveiksle. Iðsiskiriaðalys, kurios ëmësi aktyvaus restruktûrizavimo, ðoko politikos. Jos

6.2 pav. Mokslo ir technologijø srities restruktûrizacijos paþangos posocialistinëse ðalyse lyginimasÐaltinis: OECD �Building the Knowledge � Based Economy in Countries in Transition � FromConcepts to Policies�, 1999

Nacionalinë MTP politikarestruktûrizuojant posocialistiniø ðaliø ekonomikà


yra daugiau paþengusios keldamos ekonomikà ir integruodamosi áEuropos erdvæ. Pasyvus restruktûrizavimas, �ëjimas paskui situa-cijà� (graduality), arba lëtas, nuoseklus keitimasis bûdinga buvu-sios Sovietø Sàjungos ðalims, nepasiþyminèioms stipria ekonomi-ka, tarp jø ir Lietuvai. Ðis vertinimas turi paskatinti Lietuvà rim-èiau imtis restruktûrizuoti MTP politikà.

Kitu aspektu tø paèiø ekspertø vertinimas pateiktas 6.3 paveiks-le. Jame matyti, kad pramoninis mokslo ir technologijø tinkamu-mas yra labai maþas, silpna konkurencija, autonomija nepanaudo-jama plëtoti pramonei aktualius taikymus.

Ið organizaciniø priemoniø arsenalo bene svarbiausi yra vyriau-sybës svertai, skirti ákûnyti valstybës valià plëtoti modernios, þi-niomis grástos ðalies modelá. Taèiau tai nereiðkia, kad vyriausybëturi monopolizuoti plëtros ir valdymo funkcijas. Ji, kaip minëta,turi inicijuoti ir skatinti teigiamus savaiminius procesus, kurie sa-vo ruoþtu turi apimti giluminius ûkio sluoksnius, ypaè smulkø irvidutiná verslà, ugdyti inovacinius pilieèiø màstymà ir elgesá. Or-ganizaciniø priemoniø tikslas yra inicijuoti tokius plëtros proce-sus, kurie lemia savarankiðkai veikianèiø dariniø atsiradimà, kartukuria naujas darbo vietas, skatina naujà veiklos motyvacijà, eko-nominio potencialo augimà. Vëliau, didëjant savarankiðkumui, vals-tybës reguliavimas turi maþëti, kad nebûtø stabdomos natûraliaisusiklosèiusi motyvacija ir iniciatyvos.

Bendras organizaciniø priemoniø bruoþas � jø orientacija á plët-rà, o ne á palaikymà, á iniciatyvos ir konkurencijos skatinimà sie-kiant nacionalinëse programose apibrëþtø tikslø. Pradiniu etapu jøreikðmë, sprendimø priëmimo centralizmas, tam tikras voliunta-rizmas, ágyvendinimo kontrolë turi bûti stipresni. Tokia strategijapasiteisina Rytø Europos ðalyse, kur didesnë màstymo inercija, oinovacinës iniciatyvos sutinka daug netikëtø barjerø, kurie daþnaipridengiami �demokratijos�, �visuotinio pritarimo�, �derinimo�

Autonomija + + + + +

Atvirumas + + + +

Konkurencija + + � �

Pramoninis tinkamumas � � � �

MTP reformø paþangos Vidurioir Rytø Europos ðalyse vertinimas

6.3 pav. MTP reformø Vidurio ir Ry-tø Europos ðalyse vertinimasÐaltinis: OECD �Building the Know-ledge � Based Economy in Countriesin Transition � From Concepts to Poli-cies�, 1999


skraistëmis. Perspektyvinis plëtros planavimas ir strategijos ágy-vendinimas reikalauja platesnio ir gilesnio poþiûrio, o ðis plaèiojojevisuomenëje gerokai atsilieka, ypaè esant ekonominiø sunkumø. Tuotarpu kasdien didëjanti tarptautinë konkurencija reikalauja nedelstiimtis ryþtingø, kai kada radikaliø sprendimø.

Svarbu, kad organizaciniø priemoniø principai bûtø aiðkûs, ágy-vendinimas skaidrus, neðaliðkas. Tai turëtø áveikti Lietuvoje pa-stebimà ryðkø tarpusavio nepasitikëjimo sindromà. Ðis reiðkiasi,viena vertus, nepasitikëjimu valdþios institucijomis, kita vertus,valdþios institucijø nepasitikëjimu joms pavaldþiomis organizaci-jomis. Tai labai kliudo natûraliai plëtrai, gniauþia iniciatyvà, stu-mia santykius á ðeðëlá, subjektyvumà, lemia labai smulkmeniðkusteisinio reguliavimo aktus. Viena ið pagrindiniø to prieþasèiø yranepakankama tarpinstitucinio bendravimo patirtis principø ir tiks-lø lygmeniu, dël ko instituciniai santykiai pasiþymi siaurais intere-sais, asmeninëmis ambicijomis, autoritetø rungtyniavimu. Todëlknygoje pabrëþiamas organizaciniø priemoniø principø lygmuo siû-lant ir tikintis, kad principø bus laikomasi.

6.1.1 POLITIKOS IR STRATEGIJOS NUSTATYMAS

Mokslo ir technologijø politikos, neatsiejamai susijusios su kraðtoûkio ir visuomenës plëtra bei paþanga, nustatymas yra ilgalaikis irsudëtingas procesas. Tiek politikos tikslø, tiek jos ágyvendinimomechanizmø neámanoma pasirinkti iðkart. Jie turi bræsti kartu suvisuomene, jos pilietiðkumu. Taèiau tai jokiu bûdu nereiðkia, kad,pasiduodami istoriniam optimizmui, turime laukti, kol gyvenimaspats iðspræs visus klausimus. Turime aktyviai kurti politikà ir stra-tegijà, ugdydami ðalies politinæ ir visuomeninæ valià aktyviai rea-guoti á supanèio pasaulio pokyèius ir ðitaip lemti savo ateitá.

MTP politikos ir strategijos formavimas, kaip minëta 2 skyriu-je, yra neatskiriama bendrosios ðalies vidaus politikos dalis, le-mianti ðalies konkurencingumà. Todël jis privalo bûti koordinuo-tas ir èia turi dalyvauti aukðèiausios institucijos � Seimas ir Vy-

Organizacinës priemonës turi bûti skaidrios, remtis visuotinai priim-tais principais. Pereinamuoju etapu yra svarbûs vyriausybiniai svertai,skirti iðreikðti inicijuojamàjà, mobilizuojamàjà ir integruojamàjà vals-tybës valià plëtoti modernios, þiniomis grástos ðalies modelá. Vyriausybëturi inicijuoti ir skatinti teigiamus savaiminius procesus, kurie savo ruoþ-tu turi apimti giluminius ûkio sluoksnius, ypaè smulkø ir vidutiná ver-slà, ugdyti inovacinius pilieèiø màstymà ir elgesá.


riausybë, iðreiðkianèios ðalies valià tapti kompetentingø ir kûry-bingø þmoniø visuomene, t. y. þiniomis grásta visuomene.

Seimas turëtø bûti ásipareigojæs plëtoti ðalies novatoriðkumà irpramonës technologijø lygá. Jis turëtø paskelbti, kad Lietuvoje ku-riame þiniomis grástas visuomenæ ir ekonomikà. Jame turëtø bûtiapsvarstyta ir priimta aukðto lygio strateginë programa ir veiksmøplanas � tà jau padarë daugelis Vakarø valstybiø. Tai turi sudarytipagrindà vieningai Vyriausybës programos daliai, skirtai moksloir technologijø plëtrai ir numatanèiai aiðkià jos politikà ir ágyven-dinimo strategijà. Ðiuose dokumentuose taip pat turi bûti apibrëþtifinansavimo tikslai ir fiksuojamas jo lygis. Vyriausybë Seimui tu-rëtø reguliariai teikti specialià ataskaità, kurioje bûtø aptarti plët-ros rezultatai, nurodytos spræstinos problemos ir jø sprendimo bû-dai. Seimas vertina Vyriausybës programos dalies mokslo ir tech-nologijø plëtroje vykdymà ir rezultatø sutikimà su strategine pro-grama ir veiksmø planu.

Vyriausybë yra pagrindinë institucija, galinti nuosekliai plëtotiinovacijas, mokslà ir technologijas, panaudodama visa tai ðalies eko-nominei galiai stiprinti. Svarbiausias jos uþdavinys � iðryðkinti irrealiais duomenimis pagrásti MTP svarbà pramonës konkurencingu-mui ir ðalies gerovei, ðiuo pagrindu teikti teisingus siûlymus biudþe-to sudarymui. Ji taip pat turi skatinti ir koordinuoti uþsienio pagal-bos gavimà MTP uþdaviniams spræsti, ypaè infrastruktûrai plëtoti.

Savo funkcijoms MTP srityje vykdyti Vyriausybë turi turëtiadekvaèiø priemoniø, institucijø ir joms paskirstyti atsakomybæuþ politikos ir strategijos rengimà ir ágyvendinimo kontrolæ.

Skandinavø ðaliø, Estijos, Vokietijos, Ispanijos, daugelio kitøðaliø pavyzdþiu prie Vyriausybës galëtø bûti ásteigta Mokslo irtechnologijø taryba � aukðto lygio Vyriausybës patariamasis or-ganizacinis organas, kuriame, pirmininkaujant ministrui pirminin-kui ir dalyvaujant pagrindiniø penkiø ðeðiø ministerijø ministrams,pagrindiniø mokslo, pramonës ir finansø institucijø vadovams, bûtønustatoma su ðalies poreikiais suderinta MTP politika ir strategijabei analizuojamas jos ágyvendinimas, rengiami Vyriausybës nuta-rimai MTP programai ágyvendinti.

Pavyzdinë daugelyje ðaliø su ávairiomis modifikacijomis tai-koma valdymo struktûra Estijos pavyzdþiu pateikta priede esan-

Vyriausybë savo programoje turi turëti integralø, strategiðkà MTP sky-riø, kuris turi bûti ne atskirø priemoniø rinkinys, bet kryptinga plëtrosprograma, kurios rezultatus atspindëtø ekonominiai rodikliai.


èiame paveiksle. PHARE ekspertai, vadovaujami H. Hernesnie-mi, dirbæ Estijoje rengiant ðios ðalies mokslo politikà (jie taip patteikë ekspertines iðvadas rengiant ðià Baltàjà knygà), turëjo gali-mybæ iðanalizuoti ir ávertinti Estijoje veikianèios Mokslo ir tech-nologijø plëtros tarybos darbo keleriø pastarøjø metø rezultatus.Nors yra kai kuriø trûkumø, jie vienareikðmiðkai pritaria tokiostarybos veiklai ir siûlo steigti panaðià institucijà Lietuvoje.

Plëtojantis tarptautiniam bendradarbiavimui ir rengiantis sto-ti á ES, svarbu, kad ðalies MTP politika ir strategija bûtø suderin-ta su tarptautiniais prioritetais, paramos programomis ir ðaltiniais.Bûtina tinkamai pasinaudoti tuo palankiu faktu, kad ES moksloprogramø prioritetai labai aiðkiai orientuoti á konkreèiø sociali-niø, aplinkos, gyvenimo sàlygø gerinimo, sveikatos problemøsprendimà, o tai aktualu ir Lietuvai. Tam ES galëtø bûti ásteigtaMTP atstovybë, atsakinga uþ tarptautiniø fondø panaudojimà,ásitraukimà á tarptautiná MTP darbø pasidalijimà, tarptautiniø pro-gramø inicijavimà, prioritetø nustatymà. Ypaè aktyviai ði institu-cija turëtø imtis panaudoti PHARE, Penktosios ir Ðeðtosios struk-tûriniø programø galimybes planuojant ir vykdant veiklà paèiuaukðèiausiu lygiu. Be to, Lietuvos atstovybës turëtø bûti konkre-èiau ápareigotos dalyvauti propaguojant MTP politikà ir laimëji-mus, inicijuojant MTP srities tarptautinius ryðius ir projektus.Labai nelengvas uþdavinys yra pasiekti ðaliai naudingø tarptauti-nës MTP veiklos su uþsienio dukterinëmis firmomis, multina-cionalinëmis kompanijomis proporcijø.

6.1.2 VEIKLOS RODIKLIØ SISTEMOS FORMAVIMAS

MTP politikos sprendimø ir ðalies bei konkreèiø jos regionø tech-nologijø ir ekonomikos plëtros valdymui bei prognozëms turi bûtinaudojami tikslûs ir iðsamûs kiekybiniai duomenys. Jie turi bûtipakankami, patikimi, atitikti tarptautinius standartus, ilgameèiu dar-bu parengtus OECD ðaliø ir priimtus ES statistikos tarnybos Eu-rostat�o ir UNESCO, taip pat ES ðaliø statistikos dokumentus. Lie-tuvos statistinës informacijos sistema, deja, ðiuos reikalavimus ne-

MTP politikai inicijuoti ir vykdyti reikalinga institucija, vienijanti mi-nisterijø bei ûkio subjektø ir mokslo pastangas. Politika savo ruoþtuturi bûti derinama su tarptautiniais, visø pirma Europos bendrosiostyrimø erdvës prioritetais. Ðie, daugiausiai orientuoti á socialines Euro-pos gyventojø reikmes, ið esmës sutampa su Lietuvos poreikiais.


visiðkai tenkina. Ðiandien dar në viena ðalies þinyba negali pateik-ti patikimos informacijos, kokia dalis eksporto yra aukðtøjø tech-nologijø eksportas, kokios iðlaidos MTP veiklai ir inovacijoms,kokie þmogaus iðtekliai, patentø ir publikacijø konkreèiuose sek-toriuose absoliutiniai skaièiai ir iðvestiniai rodikliai. Statistikos de-partamentas stengiasi pasivyti analogiðkas kitø ðaliø tarnybas irpleèia renkamø duomenø struktûrà, taèiau ði veikla nepapildomaþinybinës arba operatyvios informacijos ir oficialiø duomenø tvar-kymu. Frascati, Oslo, Canberra ir kiti OECD ðaliø statistikos do-kumentai dar nëra ðalies informacijos sistemø akiratyje.

Sutvarkyti ðalies statistikos sistemà yra aktualu ne tik mûsø ða-liai, nes beveik visos ðalys skundþiasi savo informacijos ðaltiniøfragmentiðkumu. Teturëdami iðplëtotà tik vienà institucijà � Sta-tistikos departamentà, galime kuo palankiausiu bûdu, taikydaminaujas informacines technologijas, sukurti vienai informacijos gru-pei vienà áëjimo kanalà turinèià globalià informacijos sistemà. Ga-lime sukurti ir þinybines informacijos sistemas, periodiðkai teikian-èias informacijà Statistikos departamentui ir vëliau ið jo imanèiasapdoroti jau ðalies mastu surinktus duomenis � èia reikalinga dis-kusija ir ekonominiai skaièiavimai. Taèiau bet kuriuo atveju turibûti áveikta viena ið didþiausiø valstybinio valdymo sistemos ydø� menkas veiksmø koordinavimas ir þinybinis uþdarumas, dël ku-riø veikla kartais dubliuojama ir naudojami skirtingi �vietiniai�rodikliai.

Sëkmingai ðalies statistikos sistemos plëtrai bûtinas MTP sta-tistikos ástatymas, kuris jokiu bûdu neturi bûti suprastas kaip moksloir studijø institucijø veiklos rodiklius nustatantis dokumentas: pa-þangioje valstybëje tai tik vienas, net ne didþiausias MTP sekto-rius. Taip pat reikalingos atitinkamos finansø ir dirbanèiøjø statis-tikos teisës aktø pataisos. Bûtina paskirti MTP statistikos tvarky-mà koordinuojanèià institucijà.

Teisës aktuose turi bûti adaptuoti tarptautiniai rodikliai ir api-brëþti nacionaliniai duomenø interpretavimo ypatumai. Ðie rodik-liai ir duomenys turi bûti naudojami visø ûkio ir valdymo subjektøoperatyviai veiklai. Viena ið didþiausiø problemø yra ankstesniømetø duomenø ir rodikliø, kuriø reikia lyginamajai analizei, tiksli-nimas. Pavyzdþiui, Vokietija, pereidama prie tarptautiniø rodikliøsistemos, mokslo ir studijø srièiai 1989 m. MTP iðlaidoms nusta-tyti pritaikë koeficientø sistemà. Taip pat turi bûti priimtos tarp-tautinës institucijø, ûkio, mokslo, technologijø ðakø ir socialiniøbei ekonominiø tikslø klasifikacijos sistemos, vienodu mastu tai-komos visuose sektoriuose.


MTP ir inovacinës veiklos efektyvumui stebëti ir já valdyti turibûti apskaitomi tokie OECD nustatyti rodikliai:

� patentiniai rodikliai (patentiniø paraiðkø, iðduotø patentø,prekiø ir paslaugø þenklø ir t. t.);

� technologinio mokëjimø balanso rodikliai (ðalies pajamos iriðlaidos dël patentø, prekiø þenklø, technologijø, licencinës veik-los ir t. t.);

� aukðtøjø technologijø rodikliai (MTP intensyviø prekiø eks-portas ir t. t.);

� inovacijø rodikliai (inovacijø iðlaidos, inovacijø paskirtis ir t. t.);� bibliometriniai rodikliai (publikacijø ir jø citavimo skaièius

ir t. t.)

Uþuomazgø kaupti ir tvarkyti reikiamus duomenis yra. Gretaplëtojanèiø savo veiklà Statistikos departamento, Valstybinio pa-tentø biuro kuriasi ávairios mokslo ir studijø institucijø, aukðtøjømokyklø bibliotekø ir kitos informacinës sistemos. Reikia tikslin-gai ir racionaliai apibrëþti jø funkcijas ir bûtinai koordinuoti jøveiksmus. Tada tikëtina, kad sprendimai bus priimami gerokai ra-cionaliau, o politikos priemonës � tikslesnës.

6.1.3 SPRENDIMØ PRIËMIMAS:INSTITUCIJOS IR SUBJEKTAI

Sprendimø priëmimo metodai yra viena ið svarbiausiø sëkmingosveiklos prielaidø. Sprendimai turi bûti priimami kompetentingøinstitucijø ar subjektø, turinèiø aiðkiai apibrëþtus ágaliojimus ir at-sakomybæ, remiantis patikima informacija. Visi sprendimai turi ati-tikti MTP politikà ir strategijà. Ðiuo aspektu atsakomybë reiðkiaatskaitomybæ uþ rezultatà.

Bûtina iðvengti trijø problemø, kurios Lietuvoje bûdingos netik MTP sistemai:

1) trûksta strateginiø, á ateitá orientuotø sprendimø;2) didinant atsakomybæ uþ sprendimus, vengiama juos priimti;

MTP statistikos duomenø struktûrà, rinkimo ir palaikymo tvarkà, ko-ordinuojant visø lygiø ir institucijø informacines sistemas ir jø funkci-jas ir derinant su tarptautiniu lygiu priimtais MTP rodikliais turi api-brëþti MTP statistikos ástatymas. Valdymo ir vykdomosios institucijossavo operatyvinei veiklai turi naudoti tuos paèius vienu kanalu renka-mus duomenis siekiant iðvengti dabartinio dubliavimo ir nevienodumo.


3) kai kurie sprendimai neorientuoti á strateginius tikslus ir ne-susieti tarpusavyje. Ði klaida ypaè aiðkiai pastebima konkreèiø mi-nisterijø, departamentø sprendimuose, kurie priimami remiantispernelyg siaurais interesais.

MTP sistemos plëtra reikalauja stabilumo, turi bûti stabilus irbiudþetas. Kartu ji reikalauja nuolat keistis ir telkti iðteklius. Ta-èiau norint pasiekti laukiamø rezultatø strateginë linija turi galiotidaugeliui metø. Biudþeto stabilumas yra generalinës strategijos da-lis, privaloma sprendimus priimanèioms institucijoms ir asmenims.

MTP sistema turi bûti lanksti, joje turi bûti vietos moksliniø tyri-mø, pramonës institucijø konkurencijai. Sprendimus priimantieji turidalyvauti diskutuojant ir renkant argumentus dël biudþeto, kryptingaisiekiant optimalaus bûdo nacionalinës strategijos tikslams ágyven-dinti. Kitais þodþiais tariant, strategijos stabilumas turi derintis sutaktikos lankstumu. Kartu èia svarbu pabrëþti du esminius dalykus:

1) bet kurie lanksèios taktikos sprendimai neturi prieðtarautistrateginei linijai;

2) optimalià taktikà renkasi paèios autonomijà ir aiðkø tikslàturinèios bei orientuotos á konkretø rezultatà institucijos.

Sprendimø kokybë ypaè svarbi pertvarkant MTP. Jie turëtø bû-ti priimami laikantis tam tikrø principø. Remiantis jau apraðytuVokietijos pavyzdþiu, bene svarbiausi sprendimø priëmimo poþiûriuyra �kûrybingumas prisiimant didesnæ atsakomybæ� ir �lygiø gali-mybiø� principai.

Kûrybingumas prisiimant didesnæ atsakomybæInovacijos, idëjos ir kûrybingumas � visos paþangos ðaltiniai �atsiranda ten, kur kuriasi pats mokslas ir technologijos. Tai bran-giausia, kà ðalis gali generuoti. Neprotingas administravimas arsprendimai �ið virðaus� gali prislopinti ar net visai sunaikinti kû-rybiðkumà. Teisingi sprendimai turi bûti grindþiami didinant atsa-komybæ uþ galutiná rezultatà, kartu skatinant kûrybiðkumà, neri-bojant ir nereglamentuojant vidiniø veiklos mechanizmø. Gaji daþ-nai pasireiðkianti iliuzija, kad administraciniu poþiûriu sutvarkiusir grieþtai kontroliuojant vidinius mechanizmus MTP rezultatai bus

Nacionalinë MTP strategija yra kryptis ir sistema, kur turi bûti priima-mas kiekvienas sprendimas. Tad asmenø priimami sprendimai turi ati-tikti nacionalinæ strategijà, taèiau ði negali bûti ketinimø, deklaracijøar vilèiø sàraðas.


garantuoti. Ðitaip sutvarkytas mechanizmas geriausiu atveju galigaminti �daugiau�, bet nepajëgus kurti �nauja�. Tik didinant atsa-komybæ uþ galutiná rezultatà ir iðlaisvinant veiklos iniciatyvà, didë-ja kûrybingumas siekiant tikslo ir kartu darbo efektyvumas. MTPsrityje formuojasi gleþnos intelektinës sàsajos, kurioms kûrybinëatmosfera yra itin svarbi.

Lygiø galimybiø principasVykstant pertvarkai jis ypaè svarbus ir reiðkia, kad visos instituci-jos ir asmenys turi lygias galimybes prisidëti prie nacionalinës stra-tegijos ágyvendinimo. Strategija, pavyzdþiui, neturëtø tiesiog de-klaruoti institucijos naikinimo, taèiau nustatyti naujus strateginiustikslus ir laukiamus rezultatus. Toliau pati institucija turëtø reor-ganizuotis naujiems, visuomeniðkai reikðmingiems tikslams pa-siekti. Ðiuo poþiûriu lygias galimybes turi bet kuri institucija, stra-tegijai � visi lygûs. Taèiau tai ámanoma tik tada, kai strateginiaiprincipai yra stiprûs ir jø laikomasi. Tada nelieka á akligatvá stu-miamø institucijø, sakant, kad jos � nebereikalingos. Yra tik kvie-timas prisidëti prie naujø problemø ir tikslø sprendimo, iðlieka stra-tegijos virðenybë ir bet kuriuo atveju � konversijos galimybë.

Seimo, Vyriausybës, ministerijø ir institucijø sprendimai turi bûtipriimami laiku, tinkamai parengti, suderinti ir atitikti iðdëstytusprincipus. Tai nelengva ágyvendinti, tai tampa Seimo, Vyriausybësir ûkio subjektø jungtiniø pastangø tikslas.

Labai svarbi yra aktyvi Seimo, kaip strateginës ástatymø leidy-bos institucijos, pozicija. Jame galëtø bûti specialus technologijøir inovacijø pakomitetis prie Ekonomikos komiteto arba nuolatinëkomisija, kuri derintø ir rengtø Seimui nutarimø projektus. Tai ypaèaktualu pradiniu plëtros etapu, kai reikia inicijuoti nemaþai me-chanizmø ir priimti daug naujø dokumentø.

Vyriausybës sprendimai turi bûti strateginiai, t. y. jungtinëmisministerijø jëgomis ágyvendinantys MTP politikà ir strategijà, kartuir minëtà integralø Vyriausybës programos MTP blokà. Netvarka,kai kuri nors ministerija, remdamasi vidiniais interesais, blokuojastrateginá sprendimà MTP klausimais. Taip pat netvarka, kai teisësaktas, ypaè siekiantis radikalesnës pertvarkos ar modernizacijos,tol svarstomas ir koreguojamas ministerijose, departamentuose, vi-suomeninëse organizacijose, kol dingsta jo esmë, idëja, o pats ak-to priëmimas galiausiai nebetenka prasmës. Siekiant ðito iðvengti,Vyriausybës sprendimai turëtø bûti rengiami Mokslo ir technolo-gijø tarybos, atsakingos uþ MTP rezultatus. Tai bûtø ne interesøatstovavimo principu veikianti, o Vyriausybës sprendimus formuo-


janti institucija, kurios interesas � Vyriausybës programos, ypaè MTPbloko ágyvendinimas, kai rûpi konkretûs MTP rezultatai � naujosdarbo vietos, prekiø ir paslaugø technologinis lygis, ekonomikosaugimo rodikliai ir panaðiai. (Sëkmës indikatoriai, naudojami MTPefektyvumo ávertinimui, nagrinëjami toliau ðiame skyriuje.)

Mokslo ir technologijø taryba remtøsi ministerijomis, pirmiau-sia Ûkio, Ðvietimo ir mokslo, Finansø, Susisiekimo, Þemës ûkio,Kraðto apsaugos bei Aplinkos. Ðiø ministerijø vidaus struktûra tu-rëtø bûti labiau orientuota atskleisti, formuluoti ir spræsti MTP pro-blemas, pasitelkti MTP potencialà plëtoti ministerijos kuruojamàsritá. Turi bûti sustiprintos prie kai kuriø ið jø ásteigtos ir jau vei-kianèios MTP tarybos arba prireikus ásteigtos naujos. Tipinës MTPtarybos funkcijos � pasitelkus aukðèiausios kompetencijos ðaliesekspertus, sekti ðakos mokslo ir technologijø lygá, prireikus atlie-kant ekspertiná audità, formuluoti spræstinus MTP uþdavinius, juosvieðinti, numatyti galimus tø uþdaviniø vykdytojus, organizuotikonkursus darbams atlikti, rengti uþsakymus mokslo ir studijø ins-titucijoms specialistø rengimui ir panaðiai.

Kadangi MTP yra pagrindinis ûkio ir ekonomikos plëtros ðalti-nis, Ûkio ministerijos vaidmuo ypaè svarbus. Ji turi kuruoti ino-vacijas ir technologijas, remti taikomuosius mokslinius tyrimus.Jau dabar Ûkio ministerija iðkëlë ir ágyvendina daug paþangiø ini-ciatyvø, savo pramonës plëtojimo vidutinës trukmës politikos irjos ágyvendinimo strategijos priemoniø plane numaèiusi esminesMTP priemones. Ðios iniciatyvos yra strateginës, aktualios, jas rei-kia plëtoti ir aktyviai ágyvendinti. Ðiems uþdaviniams spræsti galë-tø ásisteigti Technologijø agentûra. Ji galëtø áeiti á Ûkio ministeri-jos struktûrà arba bûti ðalia jos ásteigta ir jos kontroliuojama vieðo-ji ástaiga. Jos uþduotis bûtø organizuoti korporatyvià technologinæpagalbà pramonës ir verslo ámonëms rengiant bendrus projektus,kaupiant lëðas juos vykdyti, tarp jø � ið privaèiø ir tarptautiniø ðalti-niø. Technologijø agentûros (pavadinimas santykinis) plëtros mo-delis gali bûti Vokietijos Otto von Guericke pramoniniø tyrinëjimøfondas, turintis keturiasdeðimties metø sëkmingos veiklos patirtá.

Ðvietimo ir mokslo ministerija per kuruojamas mokslo ir stu-dijø institucijas vykdo labai svarbià mokslo þiniø kûrimo bei inte-lekto ugdymo ir regeneracijos funkcijà, kuri deda pagrindus MTP.Vykstant pertvarkai Mokslo ir studijø departamentas prie Ðvieti-mo ir mokslo ministerijos, nors ir stokodamas lëðø bei turëdamasribotai personalo, ëmësi svarbiø sprendimø priartinant mokslo irstudijø institucijø veiklà prie visuomenës ir ûkio poreikiø. Tai ten-ka daryti labai sunkiomis sàlygomis: bendra mokslo ir studijø ins-


titucijø struktûra � senosios sistemos palikimas � nepritaikyta rea-guoti á ðalies ûkio ir visuomenës poreikius, o ðie savo ruoþtu nëraávardijami aukðtesniø valdymo institucijø, nëra visuotinio moksloreikðmës supratimo, kartu ir paramos.

Visi Ðvietimo ir mokslo ministerijos sprendimai turi bûti pabrëþ-tinai akivaizdþiai suderinti su MTP strategija ir Vyriausybës progra-mos MTP bloku. Tai suteikia jiems svarumo argumentuojant biu-dþeto subsidijø, investicijø, struktûrinio reorganizavimo poreikius.Kadangi neginèijamai árodyta, kad ilgalaikës investicijos á MTP vi-sokeriopai atsiperka, Ðvietimo ir mokslo ministerijos kuruojamosinstitucijos yra arba turi tapti svarbus ekonomikos plëtros partneris,o ne biudþeto �palaikomas� sektorius. Labai svarbu priimant su MTPsusijusius sprendimus remtis konkreèiais duomenimis, kokia moks-lo ir studijø institucijø, jø MTP veiklos rezultatø átaka ûkiui ir vi-suomenei, todël labai svarbus ryðys su jais. Jø poreikiai turi organi-zuojamai veikti ne tik taikomuosius, bet ir fundamentinius tyrimus.

Ypaè svarbus ministerijos dalyvavimas inicijuojant ir planuo-jant ilgalaikes tarptautines programas, paramos projektus, rengiantisintegracijai á ES. Paèiose pradinëse tokiø programø inicijavimo sta-dijose turi bûti formuluojamos mokslo ir studijø, technologijø ir ino-vacijø infrastruktûros problemos, numatomi darbai, siekiama siste-mingos paramos, apimanèios daugelá institucijø. Bûtinas nuolatinisdarbas su Uþsienio reikalø ministerija, Europos reikalø komitetu,Finansø ministerija (jos Centrine finansø ir kontraktø agentûra). Ðieklausimai turi bûti sprendþiami valstybiniu lygiu. Mokslo ir studijødepartamentas turi gerokai sustiprinti ðià veiklos sritá.

Konkreèiø MTP institucijø sprendimai turi turëti pakankamaierdvës ir autonomijos savo strategijos apibrëþtiems tikslams pasiekti.Turi bûti atsiskaitoma uþ rezultatà, o ne uþ procesà. Atsiskaitymodokumentø ið institucijos turi bûti reikalaujama tik vienu kanalu,tais bûdais ir pagal tokius rodiklius, kurie apibûdinti 6.1.2 poskyryje.

Institucijø santykiai su Vyriausybe ir ministerijomis turi pasi-þymëti skaidrumu ir pasitikëjimu, grindþiamais bendru strateginiøtikslø ir uþdaviniø supratimu. Tam juos reikia labai aiðkiai sufor-muluoti ir, sulaukus visuomenës pritarimo, grieþtai jø laikytis. Ti-këtina, kad tada taps nereikalingos pastangos smulkmeniðkai re-guliuoti institucijas ið virðaus paliekant joms laisvæ siekti uþsibrëþtørezultatø jø paèiø kûrybiðkai pasirinktais bûdais. Atsakomybë uþrezultatus turi bûti proporcinga autonomijai.

Institucijos savo viduje turi vadovautis valdymo ir savivaldospusiausvyra. Sprendimus priimant vien savivaldos principu, de-mokratiðkai, praktiðkai neámanoma padaryti radikalesnës pertvar-


kos, ypaè bûtinos pereinamuoju, dinamiðku ir sunkiu laiku. Spren-dimuose pasireiðkiantis autoritarizmas lemia radikalesnius pokyèius,taèiau slopina iniciatyvà, kyla subjektyvumo, interesø konflikto pa-vojus. Todël pereinamuoju laikotarpiu kyla programinio valdymo,grásto nuoseklia strategija, poreikis. Bûtini demokratijos elementaipriimant sprendimus neturi uþkirsti kelio ágyvendinti strategijoje nu-matytus veiksmus. Toks valdymo principas turi bûti nuosekliai die-giamas visose valdymo grandyse, pradedant nuo paèiø aukðèiausiø.

Politikos priemonë, suteikianti spendimams kryptingo nuosek-lumo ribotø ðalies iðtekliø sàlygomis, yra prioritetai. Jie susijæ suplëtros strategija: nesant strategijos, negalima apibrëþti prioritetønustatymo kriterijø. Ðalyje, kaip minëta, kol kas yra tik bendrosprioritetø deklaracijos. Parengti ir deklaruoti veiksmingus priori-tetus reikia stiprios politinës valios, kurià reikia ugdyti. Finan-siná ir struktûriná palaikymà turintys prioritetai nustatomi tik Vy-riausybës lygiu, siekiant sëkmingiausiai dabartinëmis sàlygomisveikianèiø MTP krypèiø ir ðakø, ûkio plëtros poreikiø ir iðlikusiopotencialo, kurá galima konvertuoti, pusiausvyros. Tai bûtø vienasið pagrindiniø Mokslo ir technologijø tarybos uþdaviniø. Valstybi-nio reguliavimo galias nustatyti ir ágyvendinti prioritetus ribojaValstybës paramos ástatymo nuostatos, taèiau Vyriausybë turi turë-ti bûtinà arsenalà kitø priemoniø ágyvendinti prioritetus (tiesioginëstikslinës investicijos, valstybiniai uþsakymai, valstybës, kaip �pir-mojo uþsakovo�, principas, programinis ûkio ir moksliniø tyrimøsrities valdymas, kryptingos nuosekliø ilgalaikiø investicijø pro-gramos, biudþeto sudarymo nuostatos ir praktika, kryptingas tarp-valstybiniø sutarèiø, tarptautiniø paramos programø orientavimas,struktûriniø fondø panaudojimas, regioninë plëtra ir kt.).

6.1.4 INFRASTRUKTÛROS IR FUNKCIJØOPTIMIZAVIMAS

MTP poþiûriu mokslo institucijos yra daugiausiai orientuotos á lais-vuosius, plaèiai suprantamo uþsakovo neturinèius tyrimus. (Su-prantama, kai kurios institucijos � kalbos, kultûros, meno, filoso-

MTP srities sprendimai pasiþymi tuo, kad jie bûtinai reikalauja sude-rintø Seimo, Vyriausybës (jos ministerijø) ir institucijø pastangø. Tikðitaip galimos veiksmingos ir visiðkai atsiperkanèios investicijos á MTP.Valstybiniu lygiu sprendimai turi bûti orientuoti á Vyriausybës progra-mos MTP blokà, pabrëþiant rezultatus ir paliekant institucijoms pa-kankamai laisvës pasirinkti bûdus, kaip tuos rezultatus pasiekti.


fijos, tautosakos ir panaðiai � èia ir toliau neanalizuojamos, jospaprastai sudaro vadinamàjá �mëlynàjá sàraðà� ir jø organizavimobei rëmimo principai yra kiti.) Todël jø savaiminë plëtra, silpnaiveikiama rinkos ir konkurencijos, neturint aiðkiø prioritetø, yra van-gi ir daþnai reikalauja iðoriniø sprendimø. Plataus akademiniøsluoksniø atstovavimo principu sudarytos institucijos negali pri-imti radikalesniø sprendimø, kai jie reikalingi. Jos stengiasi stabi-lizuoti padëtá, apsaugoti dirbanèiuosius, o ne inicijuoti pokyèius.Tai suprantama ir reikalinga funkcija, kurià vykdo profesiniø sà-jungø tipo organizacijos. Ðiuo poþiûriu atstovavimo ir valstybinësekspertinës funkcijos turëtø bûti atskirtos. Valstybinæ ekspertizæturi atlikti nepriklausomi, valstybei atstovaujantys ir jos ágaliotiekspertai, suinteresuoti vyriausybës programos ágyvendinimu, one institucijø interesø gynimu.

Infrastruktûra, jos pertvarkos kryptis turi bûti orientuojama álaukiamas infrastruktûros funkcijas. Funkcijø poþiûriu labiau-siai pastebimi tokie MTP trûkumai:

� silpni ryðiai su ûkiu, pramone ir visuomene, silpna reakcija áporeikius;

� programinio, á strateginius tikslus orientuoto reguliavimo irskatinimo stoka;

� silpnas tarpinstitucinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimasir veiklos orientavimas á problemà ir rezultatà;

� nepakankamas atvirumas vidinei ir tarptautinei konkurenci-jai ir konkurencingumas;

� neágyvendinamas iðtekliø telkimas pagal programas ir priori-tetus;

� maþa tyrimø pramonëje apimtis ir þemas lygis;� nepakankami senstanèio MTP personalo regeneracijos ir per-

kvalifikavimo mastai ir tempai;� blogëjanti tyrimø kokybë dël sparèiai senstanèios ir beveik

neatkuriamos techninës-eksperimentinës bazës.

Bendrosios infrastruktûros, taip pat kiekvienos institucijos mi-sijos ir struktûros tobulinimas turi padëti áveikti ðias funkcijø pro-blemas. Tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis jungtiniø pastangøir konsolidacijos. Galima tik áþvelgti, kad pradiniu ðio proceso eta-pu ir vël iðkyla strateginio valdymo reikðmë. Nors Vyriausybëteikia absoliutiniais skaièiais labai kuklià finansinæ paramà, josátaka mokslo ir studijø institucijoms vis dëlto yra didelë, turintgalvoje teisinio reguliavimo aktus. Taèiau bëda ta, kad ta átakanëra strateginë, kryptingai organizuojanti visuotiniam visuomenið-kai reikðmingam tikslui pasiekti.


Esant tokiai padëèiai, kai ribotas galimybes turi tiek valstybësvaldymo, tiek kitos institucijos, pastangos turëtø bûti orientuoja-mos dviem kryptimis: pirma � jungtinëmis Seimo, Vyriausybës,Mokslo ir technologijø tarybos pastangomis nustatyti MTP politi-kà, jos ágyvendinimo strategijà ir palaikymo priemones ir antra �iðlaisvinti institucijø savarankiðkumà ir kûrybingumà, sudarant sà-lygas lanksèiai reaguoti á strategijoje nubrëþtas kryptis, strateginævalstybës paramà ir ðalies bei tarptautinæ rinkà.

MTP politikos ir strategijos nustatymas, jos palaikymas ir finan-savimas negali bûti vien Ðvietimo ir mokslo ministerijos rûpestis.Bendroje MTP sistemoje jai tenka labai svarbûs komponentai: þi-niø, reikalingø technologijoms sukurti ir panaudoti, generavimas,ikikonkurenciniai taikomieji tyrimai, o ðiuo pagrindu specialistø irjø kompetencijos ugdymas. Tai deda pagrindus visai sistemai, for-muoja technologijø naujoviø (know-how) pasiûlà, sudaro plëtrai bû-tinà intelektinæ terpæ. Taèiau MTP sudaro kiti, neatsiejamai susijækomponentai � konkurenciniai, pramoniniai tyrimai, taikomoji plët-ra, prototipø, gaminiø ir medþiagø kûrimas ir tyrimas, pramonësárenginiø kontrolës, valdymo, saugaus eksploatavimo uþdaviniai. Ðiekomponentai daugiausia yra ûkio veikla, todël priklauso Ûkio mi-nisterijos srièiai. Abi ðios pagrindinës ministerijos turi bûti bendrosstrategijos formavimo, jos finansinio palaikymo veiklos partneriaiVyriausybës lygiu. Vyriausybë turi uþtikrinti nuolatiná, didëjantá pa-laikymà MTP sistemai apskritai ir kartu jos minëtiems neatskiria-miems komponentams. Kol nëra kitos ministerijos ar institucijos,atsakingos uþ MTP, Ðvietimo ir mokslo ministerijos ir Ûkio minis-terijos strateginë partnerystë yra ypaè svarbi. Jà ágyvendinti bûtøgalima ir kai kuriomis organizacinëmis priemonëmis, pavyzdþiui,bendrais abiejø ministerijø kolegijø posëdþiais. Be abejo, partne-rystë MTP klausimais neapsiriboja vien ðiomis ministerijomis. Uþ-sienio reikalø, Finansø ministerijos, Europos reikalø komitetas, Eko-nominës plëtros agentûra, daugelis kitø institucijø taip pat turi bûtisuinteresuotos MTP. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas turi bûti or-ganizuojamas Vyriausybës ir Mokslo ir technologijø tarybos lygiu.

Viena ið svarbiø MTP priemoniø yra internacionalizavimas.ES mokslo politikos pagrindas yra jungtinës veiklos sinergetika,

Susidaro padëtis, kai institucijos nëra pakankamai aktyvios ir savaran-kiðkos adekvaèiai reaguoti á aplinkà ir iðspræsti savo problemas, o vals-tybës valdymo institucijos neturi strategijos ar tiesiog pritrûksta politi-nës valios kà nors pakeisti.


tarptautinës, Europos dimensijos suteikimas rezultatams siekiantdidesnio viso kontinento konkurencingumo. Lietuva turi gerà pro-gà ásitraukti á tarptautiná MTP darbø pasidalijimà ir taip gauti reikð-mingà paramà savo nacionaliniams tikslams. Bendradarbiavimuireikia lygiaverèiø partneriø, todël mûsø ðalies MTP lygis turës pa-sivyti partneriø lygá, jeigu yra þemesnis. Taèiau pasiektas lygis,vertinamas tik pripaþástamomis ir cituojamomis publikacijomis,dar nëra galutinis rezultatas (deja, ties juo daþnai sustojama). Taitik prielaida, árodymas, kad tyrëjas yra tarptautinio bendradarbia-vimo partneris. Tokiam partneriui tenka svarbi atsakomybë panau-doti tarptautiná bendradarbiavimà, projektus ir programas ðaliesMTP politikai ágyvendinti. Ðito nedarant, ðvaistomos nacionalinëspajëgos, svetur patenka intelektinis turtas.

Ðalies MTP politikos derinimui su ES reikia skirti daugiaudëmesio. Kol kas Lietuva èia atsilieka nuo savo artimiausiø kai-myniø. Bûtina aktyviai dalyvauti formuojant nacionalinius ES pro-gramø prioritetus, planuojant ir vertinant projektus, ieðkant ir pa-naudojant plaèias programø galimybes. Lietuvoje MTP interna-cionalizavimo problemos turi bûti pakeltos ið konkreèiø instituci-jø ar Mokslo ir studijø departamento prie Ðvietimo ir mokslo mi-nisterijos lygio á valstybiniø problemø lygá. Ðvietimo ir moksloministerija turi bûti stiprus padalinys, turintis didelius ágaliojimussiûlyti valstybinæ ðiø problemø sprendimo politikà. Turint galvoje,kad apie 70 proc. moksliniø tyrimø Vakarø ðalyse atliekama pra-monëje, o beveik kiekviename tarptautiniame projekte yra komer-ciniai partneriai, ðiame darbe bûtinai turi dalyvauti ûkio instituci-jos, ypaè Ûkio ministerija.

Labai trûksta bendro tarptautiniø programø koordinavimo, ypaèjø pradinëje, planavimo ir inicijavimo, stadijoje. Programos ir pro-jektai, kuriami Uþsienio reikalø ministerijoje, jos techninës pagal-bos departamente, Europos reikalø komitete, Finansø ministerijoscentrinëje finansø ir kontraktø agentûroje, kitose valstybës institu-cijose, praktiðkai neturi jokio ryðio su mokslo infrastruktûros pro-blemomis, yra silpnai susijæ tarpusavyje ir neorientuoti á mokslo irtechnologijø plëtrà. Todël galima ES pagalba MTP menkai panau-dojama. Tuo tarpu ES yra suinteresuota lygiaverèiø MTP partne-riø ugdymu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir siekia tai remti fi-nansiðkai. Tarptautiniai PHARE ekspertai ið Suomijos mano, kadLietuvos derybos siekiant paramos MTP restruktûrizavimui ir in-frastruktûrai turëtø bûti sëkmingos.

Tarptautinius projektus inicijuojanèios, planuojanèios ir pasi-raðanèios organizacijos privalo atsiþvelgti á bendrus valstybinius


MTP interesus, koordinuoti ir vieðinti savo veiklà, átraukdamos áðá darbà mokslo ir studijø, ûkio institucijas ir specialistus. Reikiaimtis organizaciniø priemoniø atlikti ðá svarbø darbà.

Kokybës principas ir visuotinë kokybës vadyba (VKV) deta-liai aptariami knygos priede. Tai taip pat svarbi MTP politikos prie-monë, taikytina visose veiklos grandyse. Institucijos funkcijos irmisija, veiklos bûdas ir rezultatai gali bûti efektyviai valdomi irvertinami taikant pasaulyje iðplëtotus VKV metodus. Jie vis la-biau skverbiasi ið pramonës ir gamybos á tyrimø, paslaugø ir inte-lektinës produkcijos sritis.

Universitetai turi esminæ átakà visai visuomenei, jos ugdymui,bendrajai ir technologijø kultûrai, ekonomikos ir socialinei plët-rai, todël jø reikðmæ, kuri ateityje didës, sunku ávertinti. Svarbuvisokeriopai stiprinti inovacinius universitetø ryðius su ûkiu ir vi-suomene, bendrus su ámonëmis mokslinius tyrimus, naujø techno-logijomis grástø �spin-off� kompanijø formavimàsi, studijas, orien-tuotas á problemas, o ne dalykus. Tam universitetuose turi atsirastiatitinkami ryðiø dariniai, glaudþiai ir nuosekliai bendradarbiaujantyssu ûkio subjektais MTP ir studijø klausimais. Vertinant ir remiantuniversitetø veiklà, á tai turi bûti atsiþvelgiama. Universitetai, ið-laikydami savo autonomijà, bûtinà nepriklausomos mokslinës min-ties plëtrai, kartu turi lanksèiai reaguoti á visuomenës poreikius,nuolat keistis ið vidaus, neatsilikti nuo sparèiø socialiniø ir ekono-miniø pokyèiø, o juos tirti, prognozuoti ir rengti specialistus, ga-linèius kurti ir dirbti dinamiðkoje situacijoje.

Todël valstybë turi ypaè rûpintis universitetais, visomis, tarp jøir finansinëmis, priemonëmis skatindama jø dalyvavimà MTP pro-gramose, prioritetinëje plëtroje. Jø moksliniai tyrimai privalo pa-dëti MTP, taip pat MTP vykdanèiø ir jos rezultatus ûkyje diegian-èiø ir naudojanèiø specialistø rengimui siejant studijas su moksli-niais tyrimais. Bûtina nuosekli sprendimø ir priemoniø grandinë,uþtikrinanti sekà: nacionaliniai tikslai � MTP politika � MTP pro-gramos � universitetø skatinimo ir vertinimo priemonës � á nacio-nalinius tikslus orientuoti specialistai. Tik ðitaip universitetø ren-giami specialistai atitiks strateginius ðalies interesus.

Universitetai neturi siekti siauros specializacijos. MTP reika-lauja plataus ávairiø srièiø poþiûrio ir universalaus iðsilavinimo,kuris gali bûti pasiekiamas tik universiteto atmosferoje, integruo-janèioje socialiniø, humanitariniø, gamtos, technikos ir kitø srièiømokslà bei studijas, ávairiø mokslo srièiø fakultetus ir centrus.Trûkstant ûkiui ir verslui strateginio valdymo patirties ir specialis-tø, siauros profesinës studijos yra nepakankamos. Kvalifikuotø spe-


cialistø rengimas neuniversitetinëse aukðtosiose mokyklose neturiaplenkti ðiuos specialistus valdanèiø ir á ðalies tikslus orientuojan-èiø MTP strategø rengimo universitetuose. Neuniversitetinës aukð-tosios mokyklos turi pagal galimybes derinti savo veiklà su uni-versitetais ir MTP politika, kad netaptø vien pigios, daþnai á uþsie-ná iðvykstanèios darbo jëgos generatoriais.

Turint platø universitetiná profilá, kai kuriems universitetamssunku palaikyti vienodai aukðtà visø mokslo ir studijø krypèiø ben-dràjá lygá. Jie, ypaè regioniniai universitetai, turëtø savo mokslo irstudijø sritis ir ypaè kryptis bei ðakas profiliuoti pagal aktualiau-sias MTP, visuomenës poreikiø, regiono plëtros problemas. Kon-kreèiø, kartais vietiniø problemø sprendimas aukðtu tarptautiniulygiu turëtø bûti jø misijos dalis (apie universitetø vaidmená taippat þr. 5.3.4 poskyrá).

Mokslo institutø potencialas yra santykiðkai didelis, taèiau la-bai sunkiai dabar panaudojamas ðalies plëtrai. Taisyti padëtá vie-ningo sprendimo greièiausia nëra � jis turi priklausyti nuo institu-cijos ir situacijos: kai kurie institutai turëtø integruotis á universi-tetus, vykdyti fundamentinius ir taikomuosius ikikonkurencinius ty-rimus, kiti, turintys aiðkesná taikymo profilá ir socialinæ misijà, �priklausyti ministerijoms, atlikti konkurencinius tyrimus, o kai ku-rie � tapti privaèiomis kompanijomis arba pramonës ámoniø labora-torijomis. Dar kiti galëtø jungtis á technologijø centrus, kurie par-duotø ið dalies Vyriausybës remiamas MTP paslaugas kompanijoms.Kiekvienu atveju bûtina maksimaliai iðplëtoti ir iðnaudoti institutøgebëjimà dinamiðkai reaguoti á sparèiai besikeièianèius ðalies ûkioporeikius, kurá lemia santykiðkai siauresnë institutø specializacija.

Administracinio valstybiniø mokslo institutø sistemos optimi-zavimo atveju (pvz., institutø stambinimas ar jø vidinë reorganiza-cija, institutø priðliejimas prie universitetø ar ministerijø, institutøprivatizavimas) bûtina sudaryti visas sàlygas stiprinti institutø irðalies ûkio subjektø ryðius. Visais atvejais mokslo institutai poten-cialiai yra pagrindinis moksliniø tyrimø vykdytojas. Minëta gali-ma jø transformacija siekiama dviejø pagrindiniø tikslø: pirmas,padëti konvertuoti turimà potencialà spræsti aktualius ðalies uþda-vinius, kartu uþtikrinant tø uþdaviniø sprendimui valstybinæ ir ûkiobei verslo struktûrø paramà; antras, panaudoti jø intelektiná poten-cialà rengti naujos kartos specialistus uþtikrinant jaunimui patir-ties ir ádirbio perëmimà. Tam bûtina universitetø ir institutø sàvei-ka (detaliau apie mokslo institutus þr. 5.3.5 poskyrá).

Svarbi MTP struktûros dalis yra mokslo ir technologijø cen-trai, parkai, technologinio verslo inkubatoriai. Tai korporaty-


Turi atsirasti natûralus kompanijø, veikianèiø technologiniuose cen-truose ir panaðiuose dariniuose, veiklos motyvas: bûti pirmam prie gai-vinanèio þiniø ðaltinio, prie ugdomø gabiø jaunø specialistø ir ðitaipaplenkti kitus.

vios inovacijø plëtros institucijos, kuriamos ten, kur generuoja-mos mokslo þinios, technologijos ir inovacijos. Rezultatyviai part-nerystei bûtinai reikalingos dvi bendradarbiaujanèios ðalys � þi-niø, inovacijø ir kompetencijos ðaltinis (universitetas, mokslo ins-titucija) ir inovacijø panaudojimu suinteresuota ámonë (stambausar smulkaus verslo kompanija, besikurianèio verslo ámonë). ÐiLietuvoje pradedama perspektyvi veiklos forma turi ágauti pa-greitá, kurá kol kas stabdo ribota ástatymø bazë (nëra ástatymø,apibrëþianèiø jø veiklà) ir finansiniai sunkumai. Minimos insti-tucijos paprastai vykdo dvi skirtingas funkcijas: naujø technolo-gijø ir inovacijø pagrindu kuria naujus verslo subjektus, firmas,naujas darbo vietas (inkubatoriai) ir yra tiltas tarp mokslo ir stu-dijø institucijø bei pramonës ir verslo (parkai, centrai). Pastaruo-ju atveju tai gali bûti dideliø firmø perspektyviniø tyrimø labora-torijos, ákurtos prie universitetø (Èalmerso universitetas Ðvedi-joje yra puikus pavyzdys). Bet kuriuo atveju jos nëra prieglaudanuo mokesèiø. Turi atsirasti natûralus kompanijø, veikianèiø to-kiuose dariniuose, veiklos motyvas: bûti pirmam prie gaivinan-èio þiniø ðaltinio, prie ugdomø gabiø jaunø specialistø ir ðitaipaplenkti kitus.

Korporatyviø struktûrø kûrimas ir palaikymas reikalauja lanks-èiø organizavimo ir finansavimo formø. Universitetai neturëtø bûtispraudþiami á valstybës valdymo institucijø rëmus, nes tada jie ne-gali bûti ûkio ir verslo subjektø partneriai. Pasaulio praktikoje gau-su tokio lankstaus poþiûrio pavyzdþiø, kuriais galima kûrybiðkaivadovautis (neátikima, bet faktas, kad garsaus ávairiapusiais ryðiaissu pramone Èalmerso universiteto juridinis statusas � fondas).

Per maþai MTP panaudojama moderniø paslaugø srities plët-rai. Stebint tendencijà, kad paslaugø dalis BVP nuolat didëja irlenkia gamybà, reikia daugiau plëtoti ryðiø, telekomunikacijø, kom-piuterizavimo, elektroninës prekybos paslaugas panaudojant pa-þangiausias pasaulio technologijas, plaèiajuosèius, greitaeigius ko-munikacijos kanalus. Valstybë, panaudodama visà kompetencijàir patobulintà pirkimø reguliavimo mechanizmà, turi saugotis in-vesticijø á neperspektyvias technologijas.


6.1.5 VISUOMENËS INFORMAVIMASIR SPECIALISTØ UGDYMAS

Visuomenës informuotumas mokslo, technologijø ir inovacijø sri-tyje turi bûti didinamas visais lygiais ir visose amþiaus grupëse. Taine tik MTP palankios nuomonës formavimo reikalas, bet ir bendroiðsilavinimo bei savarankiðko màstymo ir savivokos prielaida.

MTP sritis visuomenës akyse ið esmës negali bûti dar vienasmokesèiø mokëtojø paramos praðytojas. Visuomenei turi tapti aki-vaizdus tas daugelio ðaliø statistika tvirtai pagrástas faktas, kad MTPpati yra paramos kitiems ðaltinis, ekonomikos ir paþangos varo-moji jëga. Remtina, gaila, dël paramos stokos prigesusi fondo�Mokslas � visuomenei� veikla, orientuota á þiniasklaidos panau-dojimà mokslo inovacijø ir MTP propagavimui. Ðia ar panaðia for-ma fondas turëtø gyvuoti ir sulaukti vyriausybës dëmesio. Tikëti-na, kad tada prasiplëstø ir leidþiamø mokslo populiarinimo þurna-lø skaitytojø ratas. Svarbu panaudoti MTP propagandai, ypaè tarpjaunimo, specialius kompiuterinius tinklalapius.

Studijø, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo beitæstinio mokymo sistemø modernizavimas yra esminë MTP pro-blema. Ðiuolaikinë konstruktyvi studijø ir mokymosi, kvalifikaci-jos tobulinimo ir persikvalifikavimo samprata bei á rinkà orientuo-tas pragmatizmas daro didelæ átakà mokslo ir studijø institucijomsbei kituose sektoriuose veikianèioms tæstinio lavinimo ástaigoms.Taèiau ðiai þmogaus veiklos srièiai bûdinga didelë inercija. �Romosklubas� áþvelgia þmogiðkà dilemà, kad þmogaus mokymas (-asis)nespëja koja kojon su dinamiðkais pasaulio pokyèiais. Pakankaknygos skaitytojui dar kartà þvilgterëti á 3.1 paveksle pateiktà gy-ventojø uþimtumo 1882�2010 m. dinamikà, kad suvoktø esamosðvietimo, profesinio ir aukðtojo mokslo bei tæstinio lavinimo siste-mø ribotumà.

Dabartinë universitetinio mokslo sistema, kaip konstatuota5 skyriuje, vertintina kaip paþangi. Pasaulyje vyrauja tripakopëaukðtojo mokslo sistema, daugeliui ðaliø ji garantuoja pakankamàlankstumà ir studentø mobilumà. Taèiau Lietuvoje ji pernelyg su-

Infrastruktûros ir funkcijø optimizavimas turëtø bûti orientuotas á stra-teginius ðalies uþdavinius, tarp jø � MTP uþdavinius. Funkcijø pasidali-jimas tarp institucijø turëtø bûti koordinuojamas Mokslo ir technologi-jø tarybos, o veikla grindþiama glaudaus bendradarbiavimo principu.


varþyta valdininkø nepasitikëjimo perimant universitetø konkuren-cingumui ir kûrybiðkumui svarbiausius akademinës veiklos ele-mentus valstybinio reguliavimo þinion. Konkurencijos, gerø tradi-cijø, kûrybiðkumo bus galima sulaukti tik iðlaisvinus universite-tus, prieþiûrà pakeitus demokratiðku vertinimu ir akreditavimu, at-sisakius valstybinës mokslo laipsniø galutinio pripaþinimo teisës,suteikus finansavimo stabilumo ir ilgalaikiø savo veiklos progno-ziø galimybës garantijas, taèiau labiau paskatinus studijomis irmoksliniais tyrimais siekti ûkio paþangos.

Profesinio aukðtojo mokslo sistema tik kuriasi. Taèiau bendra-me aukðtojo mokslo kontekste dël besiformuojanèiø profesinio ið-silavinimo pakopø pertekliaus padëtis jau komplikuojasi. Tokiøpakopø pakaktø dviejø, o tiek vidaus, tiek tarptautiniø darbo rinkømainams turi bûti kuo greièiau suformuotas Vakaruose gerai vei-kiantis profesiniø asociacijø tinklas, kur ágijus tam tikrà praktiniodarbo staþà ir iðlaikius egzaminà teikiama profesiniai laipsniai arkvalifikacijos, pripaþástamos, jeigu tai daroma kartu su tarptauti-nëmis asociacijomis, tarptautiniu lygiu. Siûlomas profesiniø kva-lifikacijø ir laipsniø sistemos modelis pateiktas 5.1.5 poskyryje.

Toks poþiûris sudarytø galimybes net ir þemiausiàjà aukðtojoprofesinio iðsilavinimo pakopà baigusiam asmeniui nenutraukiantprofesinës karjeros ir lygia greta su darbine veikla ávairiomis tæsti-nio lavinimo formomis pagilinus teorines þinias pasiekti aukðèiau-sio profesinio laipsnio, suteikiamo profesine veikla uþsiimanèiammokslo magistrui. Tai itin paskatintø ir tæstinio lavinimo sistemosplëtrà, pagyvintø ûkio sektoriaus bendradarbiavimà su aukðtosio-mis mokyklomis. Turi bûti toliau tobulinama tæstinio lavinimo irkvalifikacijos tobulinimo sistema. Tam reikia panaudoti ES struk-tûriniø fondø paramà, formuoti savivaldybiø fondus, remiantis Sa-vivaldos ástatymu, teikti biudþeto paramà atviriems tæstinio lavini-mo tinklams.

Ypatingas vaidmuo ateities þmogui ágyjant þiniø ir ágûdþiø, nuo-lat renkantis alternatyvias galimybes tenka tæstiniam ugdymui irinformacinëms bei komunikavimo technologijoms � mokymasisturi tapti sudedamàja jo gyvenimo ir darbo dalimi. Mokymosi vi-suotinumas reikalauja já decentralizuoti, dar daugiau � asmeninámokymàsi valdyti, saviorganizuotis ir imtis atsakomybës. Todëltiek klasikiniø studijø, tiek individualaus lavinimosi ávairovë turibûti nevarþoma, o galutiniam sukauptø þiniø ir gebëjimø (nors jievisada atitinka tik momentinæ bûsenà) patvirtinimui turi bûti nu-matyti lankstûs mechanizmai gauti laipsná ar kvalifikacijà atitin-kantá diplomà, sertifikatà, paþymëjimà, kategorijà ir panaðiai.


Valstybës investicijos pirmiausia turi bûti orientuotos ugdytipilieèio savarankiðkumà ir profesionalumà � ne konkreèiam pro-duktui, o intelektui kurti skirtos lëðos negali praþûti. Valstybës rû-pestis ir atsakomybë savo pilieèiui greta kitø jo socialiniø garanti-jø gali bûti nusakyta atvirø tæstinio lavinimo tinklø, bibliotekø (me-diotekø) kokybe ir prieinamumu.

Neatskiriama studijø, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifi-kavimo bei tæstinio ugdymo sistemos dalis turi bûti MTP projektøvadyba, strateginio valdymo, inovacijø perdavimo ir valdymo, suMTP susijusios intelektinës nuosavybës apsaugos kursai. Juos rei-këtø rengti tiek universitetuose, tiek ámonëse. Vyriausybë per aso-ciacijas galëtø remti kvalifikacijos tobulinimo sistemà ir tyrimus(Vokietijos Otto von Guericke fondo pavyzdys).

MTP sritá tiek ûkyje, tiek mokslo ir studijø institucijose turivaldyti kompetentingi strateginio valdymo specialistai. Daugelisámoniø ekonominiø problemø susijusios su strateginio valdymoydomis, MTP priemoniø ir reikðmës nepaisymu. Todël vadybinin-kø ir valdininkø rengimas turi bûti sisteminga ið dalies Ûkio mi-nisterijos remiama veikla pagal specialiai parengtas programas.

Svarbu suformuoti atvirà MTP paslaugø pasiûlos ir paklausosrinkà. Ûkio ir verslo subjektai turi turëti galimybæ formuluoti irskelbti savo paklausà ir gauti iðsamià informacijà apie pasiûlà. Ino-vacija, licencija, patentas, pagaliau naujos technologijos pagrinduinicijuotas verslas turi pamaþu tapti áprasta preke, turinèia apibrëþtàvertæ ir rinkos kainà. Tada rinkos ir natûraliø interesø mechanizmaisuaktyvintø daugelá MTP procesø. Tam reikia tobulinti licencijavi-mo ir patentavimo sistemà, praktikuoti konfidencialumo sutartis, ug-dyti technologinio verslo vertintojus. Pastarieji, kuriems keliami ypaèaukðti kompetencijos ir plaèios erudicijos reikalavimai, turëtø tarptiuniversitetuose, turinèiuose daugelio mokslo srièiø ir krypèiø fakul-tetus. Reikia ugdyti motyvacijà intelektinio kûrinio, verslo idëjosautoriui pamaþu atsiskirti nuo savo kûrinio ir paversti já intelektinenuosavybe, ið esmës preke, kurià jis galëtø su nauda sau iðleisti árinkà. Kol kas tai, kas vadinama intelekto kapitalizacija, Lietuvojebeveik nevyksta. Europos ekspertai vieningai paþymi Vidurio ir Ry-tø Europos mokslininkø verslininkiðkumo dvasios stokà.

Teisinga visuomenës nuomonë MTP klausimais turi bûti formuojamavisais lygiais ir visose amþiaus grupëse. Specialistø rengimas turi bûtiorientuotas á ðalies ir jos ûkio reikmes, ypaè pabrëþtina MTP vadybos irstrateginio valdymo specialistø rengimas ir tæstinio mokymo principovisuotinis ágyvendinimas.


2000

1800

1600

1400

1200

1000

800

600

400

200

0

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

6.2 Finansinës priemonës

6.2.1 VALSTYBËS INVESTICIJOS Á MTP

Organizaciniø MTP sistemos pokyèiø pagrindas yra efektyvi, á ða-lies ekonominius ir socialinius poreikius orientuota MTP finansavi-mo politika. Dabartinis biudþeto lëðø paskirstymas, tik dabar pra-dedamas sieti su ûkio poreikiø tenkinimu, mokslo ir studijø institu-cijø iðorinis ávertinimas, turi tam tikrà átakà publikacijø skaièiui irlygiui, taèiau ne rezultatø taikomumui. Ðitaip yra dël to, kad pagrin-dinæ mokslo ir studijø veiklos palaikymo funkcijà atlieka valstybi-nis bazinis finansavimas, kurá valdo praktiðkai tik Finansø ministe-rija. Tiesa, pastaraisiais metais greta bazinio finansavimo jau yraáprasto daugumai ðaliø konkursinio ir programinio finansavimo uþuo-mazgø � lëðas konkursø bûdu valstybinëms mokslo ir studijø insti-tucijoms skiria Valstybinis mokslo ir studijø fondas, jas taip pat pa-sitelkia atskiros ministerijos valstybinëms programoms vykdyti. Ta-èiau Valstybinio mokslo ir studijø fondo skiriamos lëðos tesudarotik apie tris procentus visø biudþeto asignavimø mokslui ir studi-joms, valstybiniø programø finansai dar kuklesni. Tuo tarpu Estijo-je, uþ Lietuvà daugiau paþengusià pertvarkant savo ðalies MTP sis-temà, konkursinis finansavimas jau 1995 m. virðijo 30 procentø.

6.5 pav. Baltosios knygos PHARE ekspertø siûloma MTP finansavimo dinamika iki 2015 m.

Nebiudþetinis fin., mln. Lt,2000 m. kainomis

Biudþetinis fin., mln. Lt,2000 m. kainomis


PHARE ekspertai, vadovaujami H. Hernesniemi, dirbæ ðios Bal-tosios knygos oficialiais konsultantais, siûlo 6.5 paveiksle parody-tà biudþetinio ir nebiudþetinio MTP finansavimo dinamikà iki2015 metø. Jie remiasi kitø ðaliø patirtimi, kuri rodo, kad esanttam tikram biudþetinio finansavimo lygiui (Lietuvos atveju tai apie800 mln. Lt) pradeda natûraliai didëti nebiudþetinis, privataus sek-toriaus ûkio subjektø finansavimas ir jis galiausiai virðija biudþe-tiná. Ðitaip bûtø pasiekta natûrali biudþetinio ir nebiudþetinio fi-nansavimo proporcija, kuri bûdinga sëkmingai veikianèiai ekono-mikai. Susireguliavus finansavimui, efektyvi plëtra vyksta savai-me, uþtikrindama ðalies konkurencingumà.

Be abejo, parodytas finansavimo didëjimas turëtø nuosekliaivykti 6�8 metus ir bûtinai turëtø bûti lydimas paèios MTP politi-kos pertvarkos. Nuo pat pradþiø taip pat turëtø bûti taikomas atga-linis ryðys, pagal kokybinius ir kiekybinius (tarp jø ekonominius)kriterijus ávertinantis ðiø valstybës investicijø rezultatà. Minëti kri-terijai apþvelgiami ðios knygos 6.3 poskyryje. Ekspertø nuomone,finansiniam rëmimui turi bûti sukurti aiðkûs mechanizmai ir ob-jektai bei diegiama atitinkama atskaitomybës sistema.

Vis dëlto MTP sistemos atgaivinimà lemia ne vien �teisin-gos� biudþeto asignavimø baziniam ir konkursiniam finansavi-mui proporcijos: labai svarbu, kam ir kokiais tikslais ðios lëðosskiriamos, ar jos apima ir skatina visø ðalies mokslo, studijø irûkio sektoriø interesus, ar veikia tokie ðalutiniai veiksniai kaipMTP skatinanti mokesèiø politika, intelektinës veiklos prestiþasvisuomenëje ir kita.

Ðios knygos 5 skyriuje jau minëta, kad aukðtosios mokyklosbaziná finansavimà turëtø gauti viena eilute. Tos eilutës sudarymoprincipai turi bûti aiðkûs. Deja, vis dar nesinaudojant tarptautinestatistikos rodikliø sistema ir net neturint bent kiek vienareikðmið-kiau apibrëþtø nacionaliniø rodikliø, në viena aukðtoji mokyklanegali atsakyti, kiekgi biudþeto asignavimø ji gauna studijoms irkiek MTP. Dabar gautà subsidijà aukðtosios mokyklos paskirstopagal savo poreikius ir tikslus, taèiau jø oficialûs duomenys apieiðlaidas konkreèioms veiklos sritims nëra lyginami tarpusavyje,nes nëra vieningø iðlaidø skaièiavimo standartø. Nors Ðvietimo irmokslo ministerija ir Statistikos departamentas mëgina daryti ið-vadas ir ieðko sàsajø su kitø ðaliø duomenimis, taèiau ði analizëlabai nepatikima. Galima tik samprotauti, kad atsiþvelgdama á stu-dijø struktûrà ir tradicijas MTP veiklai kiekviena aukðtoji mokyk-la skiria nuo 30 iki 50 proc. visos subsidijos: apie 30 proc. aukðto-sios mokyklos dëstytojø darbo laiko, taigi ir darbo uþmokesèio


tenka MTP; nemaþa darbo uþmokesèio ir kitø paprastøjø iðlaidødalis MTP elementams tenka studijose, ypaè magistrantûroje irdoktorantûroje; nemaþa dalis lëðø energetikai, medþiagoms, moksloleidiniams, konferencijoms, ryðiams, nepaprastosioms iðlaidomstaip pat priskirtina MTP (vadovaujantis Frascati Manual apibrëþ-ta MTP samprata). Dalis bazinio finansavimo aukðtosioms mo-kykloms turi tekti vien MTP uþsiimanèiam mokslo personalui �be universitetiniø, fakultetiniø tyrimo centrø, katedrø moksliniølaboratorijø praktiðkai bûtø neámanomas pakankamas aukðtøjø stu-dijø pakopø, t. y. magistrantûros ir doktorantûros, rengimas, josbûtinos ir pedagoginio personalo laisviesiems ir uþsakomiesiemstyrimams.

Nemenka bazinio finansavimo dalis turi bûti skiriama valsty-bës paramà turintiems mokslo institutams, bet ji perspektyvoje ne-turi bûti didesnë nei 50 proc. visø mokslo institucijai reikiamø lë-ðø (iðskyrus kalbos ir kitas su nacionaliniu identitetu susijusiaisinstitucijas). Kità lëðø dalá institutai turi gauti ið uþsakovø uþ tai-komàjà veiklà, taip pat dalyvaudami ðalies ir tarptautinëse moksloprogramose. Ðià sàlygà atitinka toli graþu ne visi dabartiniai vals-tybiniai mokslo institutai. Valstybë taip pat turëtø skirti lëðø inte-lektinës nuosavybës apsaugai, patentinei veiklai, MTP personalokvalifikacijos tobulinimui.

Be abejo, bazinis finansavimas MTP, kaip ir studijoms, turi bûtiskiriamas remiantis periodiniø mokslo ir studijø institucijø lygio,produktyvumo ir perspektyvumo vertinimu. Tam turi bûti kuo grei-èiau baigta formuoti investicijø á MTP padariniø prieþiûros sistema.

Konkursinis finansavimas, kuriam, remiantis kitø ðaliø patir-timi, turëtø bûti skiriama ne maþiau kaip 30 proc. valstybës asig-navimø MTP, turëtø kryptingai skatinti visus MTP uþsiimanèiussektorius: mokslo ir studijø institucijas bei ûkio subjektus, tiek vals-tybinius, tiek privaèius. Konkursinis finansavimas per fondø ir vals-tybës institucijø, pavyzdþiui, konkreèiø ministerijø, skelbiamas pro-gramas turi tapti taikomøjø tyrimø atgimimo pagrindu. Jis turëtøbûti glaudþiai susijæs su prioritetiniø ûkio ðakø, regionø plëtros irkitomis nacionalinëmis bei tarptautinëmis programomis. Uþsienioðaliø pavyzdþiu turëtø bûti itin skatinama kooperuota mokslo irstudijø institucijø bei ûkio subjektø MTP veikla, intelektinio ver-slo dariniø kûrimas MTP rezultatø pagrindu, jaunø aukðtos kvali-fikacijos mokslo pajëgø atëjimas á verslà.

Kadangi absoliutus valstybës paramos dydis MTP labai þemas,aktualus yra lëðø kaupimas ir biudþeto formavimas. Negalima guos-tis tuo, kad santykiniai MTP skirtø lëðø procentai BVP atþvilgiu


Biudþetinio MTP finansavimo lygis turëtø kilti, kadangi yra nepakanka-mas net situacijai palaikyti; jis galëtø stabilizuotis ties 1�1,5 proc. BVP.Finansavimo didëjimas turëtø bûti neatsiejamas nuo MTP struktûros irfunkcijø optimizavimo bei nuolatinio vertinimo pagal kiekybinius ir ko-kybinius kriterijus, kurie bûtø siejami su MTP indëliu á BVP. Valstybësinvesticijos pirmiausiai turi bûti skiriamos plëtrai, pramonës ir versloinvesticijø skatinimui. Turëtø didëti konkursinio finansavimo dalis.

yra panaðûs á kaimyniniø ðaliø. Turëtume per deðimtmetá pakeltibiudþetinio MTP finansavimo lygá iki 1�1,5 proc. BVP. Esant lë-tam numatomam BVP augimui, tai sudarys vis dar per maþà abso-liutiná MTP finansavimo lygá.

Sudarant valstybës biudþetà, reikia atkreipti dëmesá á tai, kadMTP subsidijos didina patá BVP. Tai aiðkiai árodo Airijos, Suomi-jos, Taivano ir kitø dinamiðkai besiplëtojanèiø ðaliø pavyzdþiai. Ðáteigiamo gráþtamojo ryðio egzistavimà galima kiekybiðkai ávertintinaudojant plaèiai paplitusias metodikas. Skaièiavimø rezultatai irjø analizë turëtø bûti Mokslo ir technologijø tarybos teikimu per-duodami Seimui.

Vienas ið lëðø MTP kaupimo ðaltiniø turëtø bûti ES paramospagrindimas, derantis dël stojimo á ES. ES gali finansuoti ar kofi-nansuoti MTP infrastruktûros programas. Finansavimas per kitasveikianèias ES programas ir projektus turëtø didëti keliant tyrimølygá ir didinant konkurencingumà bei, o tai ypaè svarbu, valstybësindëlá á daliná tarptautiniø projektø finansavimà. Tokio finansavi-mo apimtis ir lygis turi bûti planuojami biudþete ir jø grieþtai lai-komasi. Bet kokios deviacijos labai sumaþina uþsienio paramostikimybæ, nes jos davëjai daþnai tiesiog nebeturi ko remti, nejau-èia valstybës ryþto nuosekliai eiti pasirinktu keliu.

6.2.2 PRAMONËS IR VERSLO INVESTICIJØÁ MTP SKATINIMAS

Skatinimo mechanizmai paprastai remiasi tuo principu, kad dalinëvalstybës parama teikiama visoms á asociacijas susijungusioms ámo-nëms, kurios formuluoja bendrà projekto ar programos uþduotá spe-cialiai organizacijai. Pastaroji vadovauja projektui, kooperuodamaasociacijos, valstybës ir tarptautinës paramos lëðas. Ámonëms, netu-rinèioms iðtekliø MTP darbams, projekto rezultatai paprastai atiten-ka uþ 10�30 proc. jø realios kainos. Be to, problema iðsprendþiamaaukðtu tarptautiniu lygiu, institucijos partnerës turi pirmumà pasi-


naudoti rezultatais. Korporatyvius projektus organizuojanèios insti-tucijos Vokietijoje sëkmingai dirba jau keturis deðimtmeèius.

Perspektyvus taip pat tikslinis valstybinis uþsakymas ámonëms,kurios gautas uþsakymo lëðas gali panaudoti MTP. Ðis mechaniz-mas siejasi su valstybës, kaip �pirmojo uþsakovo�, principu.

Dalinis valstybinis bendrø su mokslo ir studijø institucijomis pro-jektø finansavimas taip pat gali greitai duoti teigiamø rezultatø. Norintapsaugoti toká mechanizmà nuo piktnaudþiavimø, galimi ávairûs tei-siniai saugikliai, patikrinti tarptautinëje praktikoje. Reikia pabrëþti,kad áprasti ámonës bei mokslo ir studijø institucijos, kaip uþsa-kovo ir vykdytojo, santykiai nëra tokie efektyvûs kaip bendriprojektai. Jie turëtø ágauti aiðkø teisiná statusà ir vadybos modelá.

6.2.3 SKATINIMAS MOKESÈIØ IR MUITØ POLITIKA

Valstybinis MTP skatinimas ámonëse turi siekti tas aukðtesniàsiasribas, kurias nustato Valstybës pagalbos ûkio subjektams kontro-lës ástatymas. Toks paramos lygis atitinka ES reikalavimus ir neið-kreipia konkurencijos bei nemaþina ámoniø savarankiðkumo. Jistaikomas daugelyje ðaliø. Lietuvoje, ypaè inicijuojant MTP pra-monëje ir versle bei siekiant bent 50 proc. investicijø á MTP iðámoniø lëðø, tai labai aktualu. Parama turi bûti teigiamà gráþtamàjáryðá inicijuojantis veiksnys ir, procesui ásibëgëjus, galëtø maþëti.

Á MTP investuojanèioms ámonëms turëtø bûti taikomos mo-kesèiø lengvatos, o ámonëms, gaminanèioms intelektui imlià ir aukð-tøjø technologijø produkcijà, � supaprastinta muitø sistema.

Lëðos, reikalingos sukurti (ásigyti) intelektinæ produkcijà, pa-tentus, licencijas, taip pat lëðos, panaudotos moksliniams tyrimams,turëtø bûti pripaþástamos sànaudomis.

Vykdydamos projektus pagal tarptautinius susitarimus ir pro-jektus, institucijos neturëtø mokëti jokiø netiesioginiø mokesèiø.Parama ir labdara techninës árangos pavidalu turi bûti atleidþiamanuo muito mokesèio.

Darbo sutarties ástatymas turi bûti palankus ámonëse mokslinádarbà dirbantiems mokslo darbuotojams (studijuojantiems, moks-

Pramonës ir verslo investicijos skatinamos valstybei ið dalies finansuo-jant bendrus pramonës, verslo ir mokslo institucijø projektus. Ypaèveiksmingas korporatyvus tokiø projektø valdymas, kai jungiama dau-gelis ðakos ámoniø, o projekto vadybos imasi profesionalios technologi-jø perdavimo kompanijos.


lo institucijø specialistams). Jiems turi bûti leista sudaryti laisvànenormuoto darbo grafikà.

6.2.4 FONDAI IR RIZIKOS KAPITALAS

Lietuvoje manoma, kad kapitalo investicijos á MTP labai rizikin-gos. Todël bankai beveik nekredituoja ðios veiklos. Privaèiø na-cionaliniø rizikos (venture) kapitalistø taip pat nëra. Nëra ir vals-tybiniø inovacijø ar technologijø plëtros fondø. Mokslo ir studijøfondas, kuris disponuoja maþdaug tik trimis procentais mokslui irstudijoms skirtø lëðø, jø apskritai negali skirti kreditams. Todëllëðø pritraukimas MTP arba inovacija grásto verslo steigimui yralabai didelë problema, stabdanti visà MTP dinamikà.

Uþsienio rizikos kapitalistai Lietuvoje, kaip ir visame pasauly-je, siûlo savo paslaugas. Taèiau paprastai jø suteikiamas kreditasyra dengiamas Lietuvoje sukuriama intelektine nuosavybe, kuriaautorius, perdavæs kreditoriui, nustoja disponuoti.

Siekiant sumaþinti rizikà, kredituojant MTP veiklà, reikëtø josdalá pasiimti valstybei. Rizikos kapitalistas turi turëti galimybæ ap-drausti savo investicijà á MTP. Tokie mechanizmai, kai rizika, kar-tu atsakomybë pasidalijama, kiekvienoje grandyje jà kruopðèiaivertinant, plaèiai taikoma. JAV Smulkaus verslo rëmimo progra-ma (SBIR), Vokietijos verslo rizikos draudimo ir perdraudimo mo-deliai árodë esà patikimi.

Siekiant inicijuoti kapitalo investicijas, steigtini inovacijø irtechnologijø fondai. Turëtø veikti inovacijø ir technologijø agen-tûrø tinklas, skirtas valdyti investicijas, kaupti ið ávairiø ðaltiniølëðas, áskaitant vyriausybës subsidijas, taip pat rengti konkursus irkoordinuoti programas. Kai kuriose ðalyse tai privaèios, ekonomi-kos ministerijos kontroliuojamos ámonës.

Specialios finansinës priemonës turi bûti taikomos skatinti aukð-tøjø technologijø gamybà. OECD klasifikacija aiðkiai apibrëþiaaukðtøjø technologijø sàvokà. Lietuvoje bûtø tikslinga ðià sàvokàkiek iðplësti. Parama galëtø bûti tiesioginiø produkcijos subsidijøpavidalu panaudojant prioritetø ágyvendinimo mechanizmus, vals-tybës uþsakymus. Svarbu pritraukti uþsienio investicijas aukðtøjøtechnologijø plëtrai.

Norint sumaþinti kapitalo investicijø á MTP rizikà, reikëtø steigti ap-draustus plëtros fondus, skatinti rizikos kapitalo ámoniø steigimàsi iratitinkamø vadybininkø veiklà.


6.3 Europos Sàjungos MTP politikospriemonës Ðeðtajai strukûrinei programai

Lietuvos MTP politika turëtø bûti analogiðka ES politikai, bet orien-tuota á maþesnius mûsø mastelius ir bûtinybæ ásitraukti á tarptauti-næ tyrimø sistemà. Europos Komisija, siekdama palengvinti vals-tybiø kandidaèiø ásitraukimà á mokslo, technologijø ir inovacijøplëtrà ir infrastruktûrà, nutarë jau 2001 metais átraukti jas á visaspriemones, numatomas vykdyti kuriant Europos tyrimø erdvæ. Sie-kiant tuo pasinaudoti, reikia taip reorganizuoti Lietuvos moksliniøtyrimø sistemà, kad ji atitiktø tuos kriterijus, kurie taikomi ES ða-lims, áskaitant mokslo efektyvumo ir jo reikðmës ûkio plëtrai verti-nimo kriterijus. ES lëðas, skirtas plëtoti ðaliø kandidaèiø moksliniustyrimus, bus galima veiksmingiau panaudoti, jeigu Lietuvos moks-liniø tyrimø institucijø organizacinë struktûra bus orientuota á tuosprioritetus, kurie skelbiami Europos Komisijos dokumentuose.

Siekdama sutelkti pastangas ir geriau panaudoti þmogausir finansø iðteklius, ES atrinko septynias prioritetines moksloir technologijø kryptis, kur Europos pastangos ilgainiui galëtøsukurti ekonomikai pridëtinæ vertæ. Tai: 1) genomo tyrimai irbiotechnologija sveikatos apsaugai; 2) informacinës visuome-nës technologijos; 3) nanotechnologija, protingos medþiagos (in-telligent materials) ir nauji gamybos bûdai; 4) maistas ir svei-kata; 5) aeronautika ir erdvës tyrimai; 6) darni plëtra ir glo-balûs pokyèiai; 7) visuomenë ir valdymas (ekonomika, sociali-niai, humanitariniai mokslai, pabrëþiant problemas, kurios su-sijusios su besikurianèia þiniø visuomene).

Pastangos ðioms kryptims bus telkiamos tokiomis priemo-nëmis: moksliniø tyrimø integracija, kuri bus ágyvendinama ku-riant kompetencijos tinklus (daugelio valstybiø moksliniø gru-piø susijungimas á vienà tinklà), integruotais projektais (vieðøir privaèiø dalyviø partnerystë ágyvendinant konkreèius tiks-lus) ir tarpvalstybinëmis programomis. Bûsimoje Ðeðtojoje struk-tûrinëje programoje siekiant stimuliuoti þiniø ekonomikos for-mavimàsi Europoje numatomi du inovaciniai projektai. Vie-name bus siekiama aktyviai átraukti smulkias ir vidutines ámo-nes á numatomà veiklà per jungtinius tyrimø projektus su uni-versitetais ir institutais, o kitame � iðplëtoti Europos masto jung-tinius tyrimus, kur numatoma suvienyti tiriamøjø institutø pa-jëgas spræsti iðtisos pramonës ðakos problemas.


Kartu su minëtais darbais numatoma naudoti papildomas Eu-ropos tyrimø erdvës struktûrizavimo priemones: 1) stiprinanèiastyrimus ir inovacijas (ypaè gausinant visuomenës þinias apie tech-nologijas ir inovacijas); 2) gausinanèias þmogaus iðteklius ir didi-nanèias mokslininkø mobilumà (ypaè pritraukiant treèiøjø ðaliømokslininkus siekiant stiprinti Europos gamybos iðteklius); 3) to-bulinanèias mokslo infrastruktûrà (bendrø moksliniø centrø kûri-mas, árangos atnaujinimas ir pan.).

Europinës inovacijø sistemos sukûrimui Europos Komisija nu-statë penkis prioritetinius uþdavinius:

1) inovacijø politikos suderinamumas valstybës ir ES mastu;2) reguliavimo infrastruktûros, stimuliuojanèios inovacijas, su-

kûrimas;3) naujø inovaciniø ámoniø kûrimàsi stimuliuojanèiø mecha-

nizmø ágyvendinimas;4) esminiø instituciniø ryðiø tarp inovacinës sistemos daliø to-

bulinimas;5) atviros inovacijoms visuomenës kûrimas.

Ðiø uþdaviniø sprendimui siûlomos tokios priemonës:� nacionalinë ir regioninë inovacijø politikos turi iðnaudoti �ge-

riausià praktikà�, kurià yra sukaupusios kitos ðalys, pritaikydamossavo aplinkai;

� uþtikrinti, kad veiktø koordinavimo mechanizmai tarp nacio-nalinio ir regioninio lygiø, tarp konkreèiø þinybø, atsakingø uþinovacijø plëtrà, siekiant garantuoti vieningà inovacijø politikossuvokimà ir valdymà;

� ádiegti periodiná nacionaliniø ir regioniniø programø tikslønustatymà, monitoringà ir ekspertiná ávertinimà stiprinant progra-mø inovaciná pobûdá ir institucijas, kurios jas vykdo;

� sukurti mechanizmus, kurie stimuliuotø moksliniø tyrimø re-zultatø, gaunamø vieðose tyrimø institucijose, patekimà á pramo-næ, remti tyrimø rezultatø perdavimà ir moksliniø tyrimø ástaigøkooperacijà su ámonëmis;

� sukurti palankià juridinæ, fiskalinæ ir finansinæ aplinkà naujøpaþangiø technologijø ámoniø kûrimuisi ir augimui;

� regioniniu lygiu remti naujø ámoniø steigimosi paramos dari-nius (verslo inkubatorius ir t. t.);

� sukurti verslininkystës ir inovacijø vadybos mokymo ir kvali-fikacijos tobulinimo aukðtojo mokslo ir verslo mokyklose sistemas;

� remti investicijas á mokslinius tyrimus ir mokslininkø ádarbi-nimà ámonëse fiskaline politika ir ádiegti mokymo programas ámo-


niø darbuotojams siekiant greitesnio naujø technologijø suvokimoir perëmimo;

� organizuoti ir palaikyti ámoniø savininkø debatus apie inova-cijas pritraukiant mokslininkus, pramonës atstovus, vartotojus irvaldininkus;

� organizuoti priemones, padedanèias visuomenei geriau suvoktimokslo, technologijø ir globaliø pokyèiø reikðmæ valstybës eko-nomikos augimui ir asmeninei gerovei. Geresnis visuomenës ben-dras inovacijø suvokimas stimuliuoja inovacijø taikymà versle.

Spræsdama minëtus uþdavinius, Europos Komisija pradëjo vyk-dyti du projektus � jie turëtø bûti baigti 2001 m. pabaigoje. Jøsàsaja su bûsimàja FP6 labai glaudi, nes juose nustatyti principaiir metodologija bus taikoma vertinant bûsimuosius FP6 projektus.

Pirmojo projekto tikslas � parengti bendrà visai ES atskirøðaliø MTP lyginimo (benchmarking) metodologijà ir atitinkamusrodiklius. Tai turëtø pagerinti ir koordinuoti ES MTP politikà irnaudoti vienodus MTP politikos principus visais lygiais (regioni-niu, valstybiniu, Europos). Be to, tai skatins tolesnæ mokslo tiria-mojo darbo pastangø sàveikà Europoje ir dël jos turëtø gerëtiMTP produktyvumas bei veiksmingumas. Vykdant ðá projektà jausuderinta, kad MTP bûtø vertinama keturiais aspektais, kiekvie-nas ið kuriø apibûdinamas penkiais svarbiausiais kiekybiniais ro-dikliais.

1. Þmogaus iðtekliai moksliniø tyrimø ir technologijø plëtrospoþiûriu:

1) mokslo darbuotojø skaièius, jo santykis su bendra darbojëga;

2) naujø mokslo ir technologijø daktarø skaièius, palygintisu atitinkamos amþiaus grupës gyventojø skaièiumi;

3) jaunø (nuo 25 iki 35 m.) mokslo darbuotojø, esanèiø uni-versitetuose ir mokslo centruose, skaièius, palyginti su ben-dru mokslo darbuotojø skaièiumi;

4) moterø dalis ið bendro universitetø ir mokslo centrø mokslodarbuotojø skaièiaus;

5) mokslo darbuotojø ið kitø ðaliø dalis ið bendro universite-tø ir mokslo centrø mokslo darbuotojø skaièiaus.

2. Visuomeninës ir privaèios investicijos á MTP:1) bendrøjø MTP iðlaidø dalis BVP ir jø pasiskirstymas pa-gal finansavimo ðaltinius;


2) MTP iðlaidos, kurias finansuoja pramonë, palyginti su pra-monës produkcija;

3) metinio valstybës biudþeto dalis, skiriama moksliniamstyrimams;

4) maþø ir vidutiniø ámoniø dalis valstybës finansuojamojeMTP, kurià vykdo visas verslo sektorius;

5) rizikos kapitalo apimtis ankstyvose stadijose (uþuomazgair pradþia), palyginti su BVP.

3. Mokslinis ir technologinis produktyvumas:1) patentø Europos ir JAV patentø tarnybose skaièius vie-nam þmogui;

2) moksliniø publikacijø skaièius ir labiausiai cituojamø pub-likacijø skaièius vienam þmogui;

3) skaièius naujø, mokslu besiremianèiø firmø, kuriø atsira-dimà lëmë universitetai ir mokslo centrai;

4) inovaciniø firmø, kurios bendradarbiauja su kitomis fir-momis, universitetais, mokslo institutais, procentas;

5) plaèiajuosèiø elektroniniø ryðio tinklø panaudojimo lygismoksliniams tyrimams MTP laboratorijose.

4. MTP poveikis ekonominiam konkurencingumui ir uþimtumui:1) darbo naðumo didëjimo greitis;

2) bendrosios produkcijos dalis, tenkanti aukðtøjø technolo-gijø ir vidutiniðkai aukðtøjø technologijø pramonei, bei ati-tinkamas uþimtumo santykis;

3) tas pats ðiuolaikinëmis þiniomis besiremianèiø paslaugøatþvilgiu;

4) mokëjimo áplaukø uþ technologijas balansas kaip BVPdalis;

5) ðalies aukðtosios technologijos produktø eksporto á pa-saulinæ rinkà didëjimas.

Antrojo projekto tikslas � sukurti Europos iðskirtiniø MTPcentrø þemëlapá. Tai Europos tyrimø erdvës kûrimo pradinis eta-pas. Tokio þemëlapio sukûrimas Europos lygiu leis veiksmingiaupanaudoti geriausià ES potencialà. Specifiniø MTP galimybiø, eg-zistuojanèiø ES valstybëse, nustatymas turëtø padëti identifikuotigerà praktikà ir kvalifikacijà. Valstybiø sienos neturëtø trukdytivieðai paskleisti þemëlapio sudarymo rezultatus per ES (pvz., Eu-


ropa, Cordis) ir nacionalines inovacijø aprûpinimo agentûras irkita. Jie skiriami plaèiam vartotojø ratui: pramonei (ypaè ma-þoms ir vidutinëms ámonëms) ir investuotojams, MTP politikams,visuomeninëms tarnyboms ir t. t. Galutinis efektas turëtø bûti in-tensyvesnë MTP sistema, padidëjæs mobilumas ir þiniø sklidi-mas Europos viduje bei galiausiai didesnis Europos patrauklu-mas. Tolesnë analizë galëtø parodyti, kokius MTP modelius ge-riausia plëtoti. Gauta informacija bûtø kompetencijos kritinës ma-sës generavimo ir konstravimo bazë, kurios reikia strateginiamsEuropos iððûkiams. Tolesnë identifikuotos geriausios kompeten-cijos ir praktikos analizë galëtø padëti paskleisti geriausios veik-los modelius visose regioninëse, nacionalinëse ir Europos inova-cinëse sistemose. Tokia analizë leistø sparèiau ir lanksèiau fi-nansiðkai gerinti MTP.

Þemëlapis apims ne tik organizuotas mokslininkø grupes (ins-titutus, kompanijas, departamentus), bet ir realiai veikianèias gru-pes kitu lygiu. Iðskirtiniai centrai turëtø bûti identifikuoti ne tikklasikinëse mokslo ir technologijø srityse, bet, kiek tai ámanoma,ir tarpdisciplininëse. Ávertinant iðskirtinius centrus visø pirma turibûti remiamasi kokybe ir tik paskui � kiekybe (mokslininkø, pub-likacijø ir kitø darbø skaièiumi). Ðio projekto rezultatas turëtøbûti patogus naudoti iðskirtiniø MTP centrø interneto þemëlapis.

Projektà numatoma pradëti trimis kryptimis, kurios yra tarpjau minëtø prioritetiniø krypèiø: 1) genomo tyrimai ir biotechno-logija sveikatos apsaugai; 2) nanotechnologija, protingos medþia-gos ir nauji gamybos bûdai; 3) ekonomika.

Iðskirtiniø centrø nustatymo metodologijos principai: pakan-kamai didelës kompetentingiausiø savo srities ekspertø grupës, bib-liometrinë analizë ir vertinimo tarybø ið tos krypties mokslininkø,pramonininkø ir atitinkamos socialiniø mokslø krypties moksli-ninkø sudarymas. Pagrindinis gyvybës mokslø ir nanotechnologi-jø bibliometrijos ðaltinis yra ISI duomenø bazës ir visi kiti ámano-mi ðaltiniai, kur skelbiami netikëti moksliniai rezultatai, pavyz-dþiui, konferencijos. Ekonomikai ISI duomenø bazë nëra visiðkaiiðsami, bet ji vienintelë leidþia atlikti citavimo analizæ, todël busnaudojama kaip pagrindinë. Bibliometrinës analizës stadijoje svar-biausia � kokybë. Niekas nebus atmesta dël kiekybës (mokslinin-kø grupës dydþio, publikacijø skaièiaus, ðalies dydþio ar pan.).

ES MTP politika, konkreèiai � Ðeðtoji struktûrinë programa,yra svarbus orientyras rengiant MTP strategijos ágyvendinimo ar-timiausià penkmetá programà.


6.4 Kriterijai, pagal kuriuos galimaávertinti MTP laimëjimusNorint ávertinti MTP rezultatus, reikia nustatyti sëkmës veiksnius irlaimëjimus nusakanèius kriterijus. Jie bûtini sudarant ir koreguo-jant plëtros planus, finansinæ ir organizacinæ paramà. Be ðio atgali-nio ryðio plëtros sistema gali tapti nestabili. Ðis ávertinimas taip patyra tam tikra aukðto lygio atsiskaitymo forma, kuri turëtø bûti patei-kiama Mokslo ir technologijø tarybai ir Vyriausybei, koreguojanèiaiintegruotus ðalies MTP veiksmus. Kai kurie rodikliai, pateikti pini-gine, kiekybine iðraiðka, gali liudyti investicijø á MTP duodamà pel-nà, indëlá á BVP.

Nemaþai tarptautinëje praktikoje taikomø metodikø skirta ðio pel-no ir pasiekto socialinio efekto kiekybiniam ávertinimui. Taikant ðiaspasaulyje pripaþintas metodikas, Lietuvai bûtø lengviau ásitraukti átarptautinio darbo pasidalijimà mokslo ir technologijø srityje, taippat, sukûrus tarptautinës paramos objektus, tokios paramos sulaukti.

6.1 lentelë. MTP rezultatø vertinimas: veiksniai ir kriterijai

Kritiniai sëkmës veiksniai

Technologijø infrastruktûros irsaugumo sistemos tarptautiniskonkurencingumo lygis

Veiksmingas administravimas

Vieðøjø mokslo ir technologi-jø tyrimø pasiskirstymas

Pakankami ir kokybiðki þmo-gaus iðtekliai administracinë-je srityje bei mokslo ir tech-nologijø veikloje

Aktyvuojantys finansavimoaspektai

Technologijø infrastruktûra irtarptautinis saugumo sistemøkonkurencingumas

Kriterijai, pagal kuriuos vertinami laimëjimai

� Technologijø infrastruktûros átraukimas á tarptautinius su-sitarimus� Pozityvûs tarptautiniai vertinimai

� Rodikliø plëtojimas� Pastangø, skirtø gamybos rezultatyvumui, funkcionalumas

� Trukdþiø ðalinimas� Optimalus savø iðtekliø paskirstymas� Mokslo ir technologijø tyrimø pastangø naudingumas viso-se pramonës ðakose

� Tarptautinis tyrëjø skaièius� Asmenø, studijavusiø aukðtàjà matematikà vidurinëje mo-kykloje ir panaðiai, skaièius� Siekianèiøjø studijuoti skaièius� Technologijø agentûrø ir tiriamøjø institutø personalo �ko-kybë�

� Mokslo ir technologijø projektai, inicijuoti privataus sek-toriaus� Jungtiniai projektai ir programos su kitomis finansuojan-èiomis institucijomis

� Tyrimai ir taikymas (realizavimas ámonëse) (OECD modelis)� Tarptautinës standartizacijos laipsnis� Bendras standartø reikðmingumas� Saugumo lygis: 1) mirèiø skaièius; 2) nelaimingø ávykiøskaièius� Techniniø prekybos barjerø panaikinimas


Kritiniai sëkmës veiksniai

Palankumas technologijoms

Vieðøjø mokslo ir technologijøtyrimø pastangø paskirstymas

Inovacinës sistemos veiksmin-gumas ir suderinamumas

Tarptautinë kooperacija (kriti-në masë ir pridëtinë vertë)

Inovacinës sistemos veiksmin-gumas

Pakankamos vieðøjø mokslo irtechnologijø tyrimø pastangos

Kokybës konkurencingumas,áskaitant kokybës politikà

Tarptautinis konkurencingu-mas technologijø naujoviø(know how) lygiu

Kriterijai, pagal kuriuos vertinami laimëjimai

� Optimalus pastangø paskirstymas� Informaciniø technologijø dalis visose technologijose

� Kooperacija ir tinklinë sàveika� Vieðosios inovacinës sistemos veiksmingumas� Technologijø agentûrø programø dalyviai� Nacionalinës technologijø agentûrø programos� Iðorinis tiriamøjø institutø finansavimas

� Asmenø, dalyvaujanèiø ES tyrimo programose, skaièius� Tyrimo centrø vykdomi tarptautiniai jungtiniai projektai� Technologijø agentûrø finansavimo dalis, tenkanti jungti-niams tarptautiniams projektams

� Aukðèiausio ekspertinio lygmens firmø skaièius: naujai ákur-tos ir panaikintos firmos

� MTP dalis BVP� Vieðosios MTP dalis BVP ir vieðos bei privaèios MTP san-tykis� MTP pramonës ðakose� MTP regionuose

� Ávertinimø, gautø Quality Point varþybose, vidurkis ir daly-viø skaièius� Klientø pasitenkinimas skirtingose ðakose (ávertinimo mo-delis)� Sertifikavimas� Akreditavimas

� Bendra MTP apimtis� Aukðtøjø technologijø eksporto ir bendros eksporto apim-ties santykis� Eksporto kilogramo kaina� Uþsienyje áregistruotø nacionaliniø patentø skaièius� Technologijø naujovëms (know how) imliø ðakø eksportas

Svarbus MTP valdymo ir skatinimo svertas yra jos rezultatø kiekybinisir kokybinis vertinimas, kuris sudaro gráþtamàjá ryðá, leidþiantá kore-guoti ir optimizuoti sprendimus ir investicijas. Vyriausybë ir visuomenëðitaip turi galimybæ ásitikinti, kiek MTP prisideda prie ðalies ekonomi-kos stiprinimo ir þmoniø gerovës.


7. Mokslo ir technologijøpolitikos tæstinumasir programos koncepcija

7.1 Politinës ir teisinës tæstinumouþtikrinimo priemonës

Plëtros mechanizmai inicijuojami panaudojant aptartas organiza-cines ir finansines priemones. Labai svarbu, kad visa veikla bûtøtæstinë, nes tik nuoseklios pastangos duos rezultatø. Todël plëtraturi bûti institucionalizuota, t. y. grindþiama nuolatinëmis institu-cijomis. Viena ið svarbiausiø � Mokslo ir technologijø taryba.

Teisiná MTP priemoniø ir institucijø pagrindà turëtø padëti Moks-liniø tyrimø ir technologijø plëtros ástatymas, nes nei Mokslo ir stu-dijø, nei Aukðtojo mokslo ástatymai beveik nereglamentuoja MTP.

MTP, kaip ûkio ir ekonomikos variklio, pagrindiniø komplek-siniø priemoniø planas, susistemintas ir bendru sutarimu priimtaspolitiniø partijø, turëtø bûti fiksuojamas viename Vyriausybës pro-gramos bloke.

Keièiantis vyriausybëms, turëtø iðlikti pagrindinës ðio progra-minio bloko nuostatos: orientacija á þiniomis grástà ekonomikà,politinë valia vykdyti MTP kaip kraðto paþangos pagrindà, biu-dþetiniø asignavimø tæstinumo palaikymas.

Uþ MTP kiekybinius ir kokybinius plëtros rezultatus Mokslo irtechnologijø taryba turëtø kasmet atsiskaityti Vyriausybei ir Sei-mui, numatyti politikos korekcijas. Ypaè svarbu vadovaujantis tarp-tautinëje praktikoje taikoma rodikliø sistema suvokti ir parodytiMTP átakà ekonomikos augimui. Tam turëtø bûti skirta pertvarky-ta MTP statistikos sistema.

Pamaþu, stiprëjant politinei valiai ir fiksuojant realià teigiamàMTP átakà ekonomikai, turi bûti nustatomi ðalies prioritetai. Jiesavo ruoþtu derinami su ES plëtros ir mokslo bei inovacijø plëtrosprogramomis, naudojami formuluojant ilgalaikæ tarptautinæ poli-tikà ir sutartis.

Mokslo ir technologijø taryba turi sekti, kaip ávairiø institucijø,departamentø, agentûrø veiksmai ir sprendimai atitinka MTP po-litikà ir jos ágyvendinimo strategijà. Esant neatitikimui, nedelsda-mi informuoja Vyriausybæ ir siûlo jai priemones taisyti padëtá.


7.2 Mokslo ir technologijø baltosiosknygos nuostatø ágyvendinimoprogramos koncepcija

Kaip minëta, Baltosios knygos tikslas yra apibrëþti MTP vizijà irtolesnæ ðalies plëtros strategijà, suderintà su pasaulinëmis MTPtendencijomis. Tai svarbus darbas, kuris paprastai lieka einamøjørûpesèiø ir ðios dienos problemø ðeðëlyje, todël daþnai nesulauk-davo reikiamo dëmesio. Tarptautinë praktika rodo, kad jam reikiaypatingo nuoseklumo, strateginës politikos ir einamøjø programøderinimo.

Todël ðalia vizijos reikalinga Mokslo ir technologijø baltosiosknygos nuostatø ágyvendinimo programa, kurià reikia nedelsiantparengti remiantis jos strateginëmis nuostatomis. Tai turi bûti tre-jø ketveriø metø veiklos planas, parengtas vadovaujantis tokiomispagrindinëmis MTP politikos nuostatomis:

� ásteigti Mokslo ir technologijø tarybà, sudaromà ið valstybësinstitucijø ir ástaigø, ûkio, mokslo ir kitø srièiø atstovø ir vadovau-jamà Ministro pirmininko, kuri svarstytø bei teiktø siûlymus Vy-riausybei dël pagrindiniø MTP politikos gairiø ir MTP politikoskoordinavimo ágyvendinant jà visose ðalies plëtros srityse.

� rengti visø svarbiausiø ðalies plëtros srièiø strategijas (baltà-sias knygas), jø ágyvendinimo programas, kuriomis vadovaujantisparengiama apibendrinta ðalies plëtros strategija;

� skatinti MTP ir ja grindþiamø inovacijø diegimà visose ðaliesplëtros srityse, be kita ko, sukurti inovacijø fondà, atitinkamà in-frastruktûrà, padedanèià transformuoti technologinæ paþangà ir ið-radimus á rinkos produktus ir paslaugas, konkurencingus pasauli-nëje rinkoje;

� remti þinioms imlios pramonës ir paslaugø plëtrà kaip bûtinàðalies ekonominës paþangos pagrindà;

� valstybinæ mokslo tiriamøjø institucijø sistemà labiau orien-tuoti taikomøjø tyrimø linkme;

� intensyvinti tarptautinæ kooperacijà atliekant taikomuosiustyrimus pirmiausiai tuo tikslu, kad globaliais tyrimo rezultatø �naujø praktiðkai naudingø þiniø � iðtekliais galëtø naudotis visos,taip pat maþosios, Lietuvos verslo ámonës;

� teikti prioritetà moksliniø tyrimø plëtojimui tokiomis kryptimis:� moksliniams tyrimams, reikðmingiems ðalies ûkiui, pirmiau-sia toms ûkio ðakoms, kurios jau dabar lemia valstybës eko-


nominæ paþangà ir socialinæ gerovæ ir yra orientuotos á inte-lektiniam darbui imlià produkcijà;

� ES prioritetinëmis pripaþintø mokslo krypèiø aukðto lygiotyrimams;

� moksliniams tyrimams, vykdomiems dalyvaujant tarptau-tinëse programose ar konkreèiuose projektuose ir padedan-tiems pasinaudoti globalizacijos rezultatais bei integruotis áEuropos mokslo erdvæ;

� tarptautinio lygio moksliniams tyrimams, suteikiantiems ga-limybæ pasinaudoti pasaulio mokslo laimëjimais;

� lietuviø kalbos, Lietuvos kultûros ir istorijos tyrimams, pa-grástiems bendriausiais tautos interesais � ugdyti tautinæ sa-vimonæ, paþinti savo kraðtà, stiprinti visuomenës socialinæsveikatà, ugdyti visaverèius ðalies pilieèius;

� ypatingà dëmesá skirti prioritetiniø mokslo srièiø, padedan-èiø plëtoti aukðtøjø technologijø gamybà, plëtrai, nedelsiant pra-dëti serijà sëkmingiausiø MTP srièiø (pvz., lazeriø, biotechnolo-gijos, programinës árangos, medþiagotyros, mechatronikos ir kt.)bandomøjø projektø;

� nuolat vykdyti þvalgomuosius aukðtøjø technologijø tyrimus,bûtinus ûkio subjektams, taip pat tø srièiø, kur Lietuvoje galëtøbûti plëtojama aukðtøjø technologijø gamyba;

� plëtoti bûtinus ðalies strategijos rengimui nuolatinius moksli-nius tyrimus (socialiniø ir humanitariniø mokslø), remiantis kuriørezultatais bûtø galima nustatyti ekonominiø, socialiniø, kultûri-niø ir politiniø veiksniø ryðius;

� tobulinti teisinæ bazæ siekiant sudaryti kuo palankesnes sàly-gas investuoti á technologijø plëtrà, steigti verslo inkubatorius irmokslo bei technologijø parkus;

� sukurti palankià aplinkà uþsienio aukðtøjø technologijø kom-panijø investicijoms Lietuvoje;

� atlikti valstybës biudþeto sudarymo ir racionalaus jo naudoji-mo analizæ þiniø visuomenës kûrimo aspektu;

� nedelsiant patobulinti moksliniø tyrimø ðalies ûkyje Lietuvosstatistikà;

� ádiegti konkursiná ir tiksliná MTP finansavimo valstybës biu-dþeto lëðomis mechanizmà atsiþvelgiant á moksliniø tyrimø ir moks-lo taikomosios veiklos produktyvumà, kokybæ, aktualumà ir tarp-tautiná konkurencingumà, specialistø rengimo lygá;


� valstybës biudþeto lëðomis, skirtomis mokslui, remti moksli-nius tyrimus ir mokslo taikomàjà veiklà, kurià vykdo valstybinësmokslo ir studijø institucijos kartu su ûkio subjektais;

� ádiegti investicijø á mokslinius tyrimus ir mokslo taikomàjàveiklà skatinimo ir prieþiûros sistemà, leidþianèià reguliariai ver-tinti investicijø ir priemoniø panaudojimo efektyvumà;

� siekiant, kad mokslo potencialas bûtø veiksmingiau panau-dojamas ekonominei socialinei ðalies plëtrai, restruktûrizuoti vals-tybiniø mokslo ir studijø institucijø sistemà ir tobulinti institucijøvaldymà, kad jame galëtø dalyvauti jø veikla suinteresuotø valsty-bës institucijø ir ástaigø bei ûkio subjektø atstovai, uþtikrinti, kadrengiami specialistai kiekio ir kvalifikacijos poþiûriu tenkintø rin-kos poreikius;

� nuolatos tirti ðalies raidà, analizuoti ir vertinti jos esamà bûk-læ ir numatyti perspektyvias jos tolesnës plëtros kryptis ir bûdus;skatinti integravimàsi á ES ekonominæ, socialinæ ir mokslo erdvæsiekiant pasinaudoti didþiuliais tiek finansiniais, tiek technologi-niais iðtekliais, perimti paþangià institucinæ patirtá;

� kurti þiniø visuomenæ uþtikrinant ðvietimo, mokslo ir ûkiointegracijà, plëtojant �mokymosi visà gyvenimà� principà, skati-nant visuomenës aktyvumà;

� tobulinti valstybës valdþios ir valdymo institucijø ir visuo-menës sàveikos mechanizmus, remti pilietines iniciatyvas, pade-danèias kurti þiniø visuomenæ;

� ágyvendinti MTP politikos tæstinumo priemones.

Itin daug dëmesio Mokslo ir technologijø baltosios knygos nuo-statø ágyvendinimo programoje pradiniu etapu bûtina skirti ban-domiesiems projektams:

� vykdomiems plëtojant pasaulyje pripaþintas perspektyviausiasaukðtøjø technologijø pramonës sritis ir parengtiems kolektyvø, sa-vo veiklà grindþianèiø nuolat atsinaujinanèiomis savomis technolo-gijomis ir árodþiusiø gebëjimà konkuruoti tarptautiniu lygiu;

� vykdomiems plëtojant intelektui imlias pramonës ðakas ir pa-slaugas.

Bandomøjø projektø rengimas ir ágyvendinimas árodytø MTPpriemoniø veiksmingumà stiprinant Lietuvos pramonës konkuren-cingumà strategiðkai perspektyviose srityse, pagrástà studijø, moks-lo ir gamybos integravimu, ir koordinuotos tikslingos valstybinëspolitikos perspektyvumà.


8. Literatûros sàraðas

LIETUVA

Norminiai dokumentai1. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijø ástatymas // Valstybës þinios.

1991, Nr. 7-191.2. Lietuvos Respublikos aukðtojo mokslo ástatymas // Valstybës þinios.

2000, Nr. 27-715.3. Lithuania. Comments and Recommendations on the Draft Law on

Higher Education of the Republic Lithuania / Legislative Reform Program-me for Higher Education and Research, Nordic Council and Council of Mi-nister, DECS/EDU/LRP (99) 18, 19 October 1999.

4. Lietuvos mokslo ir studijø plëtotës strateginës nuostatos � 2000 / Lie-tuvos mokslo taryba. Nutarimas Nr. IV-7, 1999.

5. Ataskaita / Ekspertø grupë, ápareigota pateikti siûlymus dël mokslosistemos reformos; paskirta Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko1997 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. 42.

6. Aukðtojo mokslo ir moksliniø tyrimø ástatymø reformos programa:Lietuva / Pasiûlymas dël Lietuvos Respublikos aukðtojo mokslo ástatymoprojekto pataisymø, Ðiaurës Ðaliø Taryba ir Ministrø Taryba, DECS/EDU/LRP (99) 16, 1999 m. liepos 5 d.

7. Akademinis ir profesinis pripaþinimas Europos Sàjungoje ir Lietuvo-je / ES PHARE programa �Lietuvos aukðtojo mokslo reforma�. Vilnius,1999. 128 p.

Baltosios knygos8. Lietuvos aukðtasis mokslas. Baltoji knyga / Lietuvos Respublikos ðvie-

timo ir mokslo ministerija. Vilnius, 1999. 104 p.9. Baltoji knyga. Profesinis rengimas. Projektas / Lietuvos Respublikos

ðvietimo ir mokslo ministerija ir Socialinës apsaugos ir darbo ministerija,Vilnius, 1998.

10. Lietuvos aukðtasis mokslas ir kvalifikacijø pripaþinimas. (Higher Edu-cation in Lithuania and the Recognition of Qualifications). Vilnius: Moksloir studijø departamentas, 1999. 103 p.

Statistika11. Mokslo darbuotojai ir jø veikla / statistikos biuletenis. Vilnius: Statis-

tikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 1999. 25 p.12. Lietuvos Respublikos valstybinio patentø biuro metinë ataskaita 99.

Vilnius: Lietuvos Respublikos valstybinis patentø biuras, 2000.13. Inovacinës veiklos plëtra. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lie-

tuvos Respublikos Vyriausybës, 1999.14. Mokslo darbuotojai ir jø veikla 1999 / statistikos biuletenis. Vilnius:

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 2000. 26 p.


Lietuvos ûkio, mokslo ir technologijøplëtros politika, strategija

15. Europos Komisijos ataskaita dël Lietuvos paþangos rengiantis narys-tei Europos Sàjungoje: Europos Komisijos ataskaita, http://www.lrs.lt/es/pazanga_lt.htm

16. Vilkas E. Lietuvos ekonomikos ilgalaikës plëtros strategija // Ekono-mika. 1999, Nr. 49, P. 87�106.

17. Lietuvos ûkio vidutinës trukmës strategija integracijos á Europos Sà-jungà kontekste. 37 p., http://www.ekm.lt/muitai/EKMIN/str_1.htm

18. Lithuania: from transition to convergence: Papers, Presented at a Co-ference in Vilnius, Lithuania, Sept 1999. Economic Research Centre. Vil-nius: Eugrimas, 1999, 535 p., http:// www.erc.lt

19. Lietuvos kaimo plëtros politika ir mokslo uþdaviniai: mokslinës kon-ferencijos praneðimai. Vilnius, 1999. P. 209.

20. Evaluation of Research in Lithuania / The Research Council of Nor-way, Vol. 1, Oslo, 1996. P. 72.

21. Evaluation of Research in Lithuania / The Research Council of Nor-way, Vol. 2, Oslo, 1996. P. 495.

22. Bansevièius R. P., Lukoðevièius A. Mokslo ir technologijø baltosiosknygos uþdaviniai ir koncepcija // Konferencijos �Lietuvos mokslas ir pra-monë: naujojo tûkstantmeèio iððûkiø akivaizdoje� praneðimø medþiaga. Kau-nas, 2000. P. 27�37.

23. Lemola T. Development of Basic Structures for the Governance ofPublic R&D in Lithuania // Report by a short-term expert. Phare projectLI/E19701, 2000.

24. Lithuanian Human Development Report 1999 / United Nations De-velopment Programme. Vilnius, 1999.

25. Valentinavièius S. Inovacinës politikos átaka pramonës konkurencin-gumui // Ekonomika. 1999, Nr. 49, p. 78�86.

26. Baranauskas V. Ekonominis augimas ir mokslinë techninë socialinëpaþanga. Vilnius: Gamtos pasaulis, 1998.

27. Geralavièius V. Lietuvos ekonomika: pastarøjø metø pamokos // Eko-nomika. 2000, Nr. 51.

28. Lietuvos pramonës plëtojimo vidutinës trukmës politika ir jos ágy-vendinimo strategija (projektas). Vilnius, 1999.

29. Starkevièiûtë M., Tabor S. R. (1999) Long-term economic growth: sour-ces and prospects // Lithuania: from transition to convergence. P. 153�181.

30. Vilkas E. Lietuvos ekonomikos ilgalaikës plëtros strategija // Ekono-mika. 1999, Nr. 49.

31. Lietuvos Respublikos ûkio ekonominës ir socialinës plëtros 2000�2002 me-tais prognozë. 27 p., http://www.ekm.lt/MACROPRG/pro_2000.htm

32. Glaveckas K. Makroekonominiø rodikliø prognozë // Respublika.1999 m. lapkrièio 15 d.

33. Financing Perspective for Lithuanian Science and Technology Policy.STE Hannu Hernesniemi. Etlatiedo Ltd. 9.8.2000.

34. Inovacijø versle programa / Lietuvos inovacijø centras. Vilnius, 1999.


35. Nacionalinës kokybës programos projektas. 1999, http://www.ekm.lt/PRAMONE/nkpp.htm

36. Nacionalinë þemës ûkio plëtojimo programa / Lietuvos þemës ûkioministerija. Vilnius, 1996. P. 86.

37. Institucijø mokslinës veiklos vertinimo iðvados / Informacinis leidi-nys Nr. 4. Studijø kokybës vertinimo centras, 1999 geguþë. 112 p.

LATVIJA38. Latvian Council of Science / Latvia, http://www.lzp.lv/about99.htm39. Scientist�s Code of Ethics / Latvia, http://www.lzp.lv/code.htm40. National Concept of the Republic of Latvia on Research and Deve-

lopment / Latvia, http://www.lzp.lv/concept.htm41. Research and Development in the Republic of Latvia. Riga: Augs-

burgas Institûts, 1999. P. 62.

ESTIJA42. Estonian Research and Development Council, http://www.tan.ee/tan/

english/general.htm43. Statute of Estonian R&D Council, http://www.tan.ee/tan/english/sta-

tutes.htm44. Organisation of Research and Development Act / Estonia, http://

www.tan.ee/tan/ english/research.htm.45. Hernesniemi H. Evaluation of Estonian Innovation System. Etlatiedo

Ltd., 2000. 68 p.46. White paper on R&D Estonia, http://www.aca.ee/eng/allea/

whitepaperR&D.html

LENKIJA47. White Book Poland, http://www.kbn.gov.pl/pub/info.bk

SUOMIJA48. Finland: A Knowledge-Based Society / Science and Technology Poli-

cy Council of Finland. Helsinki, 1996. P. 103.49. Quality of Life, Knowledge and Competitiveness / Finish national

Fund for Research and Development, Sitra 211. Helsinki, 1998. P. 25.50. High Technology Finland 1999 / Finish Academies of Technology

and The Finnish Foreign Trade Association, 1999.51. Research: Targets, Priorities and Funding / Finland, http://www.mi-

nedu.fi/minedu/research.52. Towards the Responsive University. The Regional Role of Eastern

Finland Universities / Publication of Higher Education Evaluation Coun-cil 8: 1998, Edita. Helsinki, 1998. 76 p.

53. Three Finnish Universities in the International Perspective / CRE Ins-titutional Review of Helsinki University of Technology, Tampere Universi-ty of Technology and Abo Akademi University / Publication of Higher Edu-cation Evaluation Council 11: 1998, Edita. Helsinki, 1998. 81 p.


54. Finish Innovation policy in the European perspective, http://www.cor-dis.lu/finland/en/src/know-1.htm

DANIJA55. Research in Perspective. White Paper on a National Research Strate-

gy / The Ministry of Research and Information Technology, Denmark, 1995.P. 101, http://www.fsk.dk/

56. Denmark Research Policy 1996 / Ministry of Research and Informa-tion Technology 1997.

57. Research � a Broad Concern / Ministry of Research and InformationTechnology, Denmark, 1997.

NORVEGIJA58. Research for the Future / Research Council of Norway, 1996, http://

www.forskningsradet.no/eng�ksjoner/forsk_for_framtiden_eng/59. Development Co-operation Review of Norway, http://www.oecd.org/

dac/htm/norway99.htm

ÐVEDIJA60. Sweden Research 2000 / Ministry of Education and Science 1998.61. Certain Research Issues. A Summary of Government Bill 1998/99,

http://www.regeringen.se62. Government Measures to Promote Equality within Higher Education

and Research in Sweden / Fact Sheet, Ministry of Education and ScienceSweden, October 1998.

VOKIETIJA63. Competence in Global Competition: Perspectives for Education, In-

dustry and Science / Council for Research, Technology and Innovation, Fe-deral Ministry of Education, Science, Research, and Technology (BMBF),Bonn, Germany, June 1998. P. 57.

64. Deutschlands Weg in die Informationsgesellschaft / INFO 2000. Fort-schrittsbericht der Bundesregierung. Bonn: Bundesministerium fuer Wirt-schaft. 1997. 53 p.

65. Die Informationsgesellschaft / BMWi Report. 1997/98 neuauflagemit den aktuellen Fakten, Analysen, Trends. 1997/98 neuauflage mit denaktuellen Fakten, Analysen, Trends. Bonn: Bundesministerium fuer Wirt-schaft. 80 p.

66. Innovation und Arbeitsplaetze in der Informationsgesellschaft des 21.Jahrhunderts / Aktionsprogramm des Bundesregierung (2000�2005), http://www.iid.de/aktionen/aktionsprogramm/index.html

67. Kneucker R. F. Innovationstransfer durch Wissenschaft und Forschung.- Innsbruck, 1996, http://www.bmwf.a6.bmwf.gv.at/4fte/materialien/texte/knibk.htm

68. Zur Zukunft der Weiterbildung in Europa. Bonn: Bundesministeriumfuer Bildung und Forschung, 1998. P. 92.


69. Innovationen fuer die Wissengesellschaft. Bonn: Bundesministeriumfuer Bildung und Forschung, 1998. P. 136.

70. Zur technologischen Leistungsfaehigkeit Deutschlands / Zusammen-fassender Endbericht 1999. Bonn: Bundesministerium für Bildung uind Fors-chung, 2000. P. 131.

71. Delphi-Studien. Ein Leitfaden fuer die strategische Zukunftsorientie-rung. Bonn, 1995, http://www.bmbf.de/deutsch/veroeff/forschinf/fors-chinf95/foin3895.htm

72. Germany Delphi studies by the Federal Ministry for S&T, 1993, 1998.73. Neue Technologien. Basis fuer Wohlstand und Beschaeftigung. Bonn:

Bundesministerium fuer Witschaft, 1997. P. 119.74. Innovation and Jobs in the Information Society of the 21st Century /

Action Programme by the German Government. Bonn: Federal Ministry ofEconomics and Technology, Federal Ministry of Education and Research, 1999.

75. Research in Germany at a Glance / Federal Ministry of Education andResearch (BMBF), Public Relations Division, Bonn, Germany, February1999. P. 26.

76. Bode Ch. Annotated Charts on Germany�s Higher Education and Re-search System // Statistics, Germany, München: Prestel, 1995. P. 37.

77. Innovation Assitance for Small and Midsize Companies The GermanGovernments� Comprehensive Concept / Federal Ministry of Education,Science, Research, and Technology (BMBF), Federal Ministry of Econo-mics (BMWi), Bonn, Germany, January 1998. P. 107, http://www.bmbf.dehttp://bmwi.de

78. Industrial Cooperative Research. A supportive instrument for the tech-nological benefit of small and medium sized enterprises at national andEuropean level. Otto von Guericke, AiF (Arbeitsgemeinschaft industriellenForschungsvereinigungen) FEICRO, CRAFT � Technology stimulation mea-sures for SME.

79. Forderfibel 1998. Forderung von Forschung und Entwicklung in klei-nen und mittleren Unternehmen. Bonn: Bundesministerium fuer Bildung,Wissenschaft, Forschung und Technologie. 1998. P. 267 (CD incl.), http://www.bmbf.de/foerderprog/foerderfiebel.htm http://www.bmwi.de

80. Faktenbericht 1998 zum Bundesbericht Forschung. Bonn: Bundes-ministerium fuer Bildung, Forschung und Technologie, 1998. P. 504.

81. Numerical Barometer 1998/99, http://www.zahlenbarometer.bmbf.de/englisch/

82. Wirtschaft in Zahlen�98. Bundesministerium fuer Wirtschaft. Bonn,1998. P. 211.

AUSTRIJA83. Austria�s Research and Technology Policy � Objectives and Strate-

gies, http://www.bmwf.gv.at/en/rdt/pole.htm.84. Gruenbuch zur oesterreichischen Forschungspolitik, 1999, http://

www.bmwf.gv.at85. Delphi Report Austria / Institut fuer Technikfolgen � Abschaetzung

der Oesterreichischen Akademie der Wissenschaften. Studie im Auftrag des


Bundesministeriums fuer Wissenschaft und Verkehr, Wien, Maerz 1998,http://bmwafa6.bmwf.gv.at/4fte/materialien/delphi/index.htm

86. Querschnittsanalyse des Programmes Delphi Austria, http://bmwa-fa6.bmwf.gv.at/4fte/materialien/delphi/index.htm

AIRIJA87. Government White Paper: Science, Technology and Innovation (STI)

� the High Road to Economic Development / Office of Science and Tech-nology, Department of Enterprise and Employment, Dublin, October 1996.

88. Science, Technology & Innovation in Relation to National Competi-veness and Economic Development / Chapter 1 of STIAC Report, Septem-ber 1994 // Government of Ireland, 1995.

89. Local Partnerschips and Social Innovation: Ireland / OECD Publica-tions, http://www.oecd.org/tds/bis/Irelandtoc.htm

90. Shaping Our Future. A Strategy for Enterprise in Ireland in the 21st

Century, http://www.forfas. 1996.91. Technology Foresight Ireland / Irish Council for Science, Technology

and Innovation (ICSTI), http://www.forfas/ie/report/icsti/tforesight/overview/overwiewmenu.htm

DIDÞIOJI BRITANIJA92. The House of Lords Select Committee on Science and Technology /

House of Lords, Session 1996�97, http://www.parliament.the-stationery-of-fice.co.uk/pa/ld199697/ldinfo/ld16sctk/ld16sctk.htm

93. Universitetø mokslinë veikla Didþiojoje Britanijoje, http://www.niss.ac.uk/education/hefc/rae96/database/index.html

NYDERLANDAI94. The Netherlands Strategy document: knowledge in action / Ministry

of Economic Affairs, 1995.

TAIVANAS95. White Paper on Science and Technology: Vision for the Development

of Science and Technology into the 21st Century Taiwan / National ScienceCoucil Republic of China, Taipei, Taiwan, December 1997. P. 104.

TARPTAUTINËS IR LYGINAMOSIOS STUDIJOS

Mokslo ir technologijø, inovacijø strategijos,politikos dokumentai

96. Green Paper on innovation. European Commission. Luxembourg,1996. 102 p.

97. Boosting Innovation: The Cluster Approach / OECD Proceedings,Organization for Economic Co-operation and Development, 1999. P. 427.

98. Managing National Innovation Systems / OECD Proceedings, Orga-nization for Economic Co-operation and Development, 1999. P. 118.


99. Policy Evaluation in Innovation and Technology. Towards best Prac-tices. OECD Conference Report, June 1997, http://www.oecd.org/dsti/sti/stat-ana/prod/evaluation.htm (int)

100. National Innovation Systems, http://www.oecd.org/dsti/sti/s-t/inte/prod/inspub.pdf

101. Arundel A. Overview of European Policies for Innovation: Techno-logy Absorption, Translating Public Investment in Research into Innova-tions, and Innovation Financing // MERIT, November 1997.

102. The Globalising Learning Economy: Implications for Innovation Po-licy. Targeted Socio-Economic Research. Dec 1997. Report based on con-tributions from seven projects under the TSER programme, European Com-mission, 1998. 177 p., http://europa.eu.int

103. Coombs R., Saviotti P., Walsh V. Patterns of Innovation // Economicsand Technological Change. London: Macmillan, 1987.

104. Chapter 7 � Innovation and the Assessment of Competitive Effects,http://www.antitrust.org/law/comp.Policy/chap07.html

105. European Commission. The First Action Plan for Innovation in Euro-pe / Bulletin of the European Union, Supplement 3/97.

106. Job Creation and Competitiveness Through Innovation / EuropeanRoundtable of Industrialists, 1998.

107. Caracostas P., Muldur U. Bringing Together Research, Innovationand Society in Europe // A European Vision of Research and InnovationPolicies for the 21st Century. European Commission, DGXII, 1998.

108. Policy Recommendations for Enhancing Generation, Utilisation andDiffusion of Knowledge in Countries of Central and Eastern Europe / Workpackage F. EC DG XII � Targeted Socio � Economic Research. Project:Restructuring and Reintegration of S&T Systems in Economies in Transi-tion. Sussex, UK Jan 1999.

109. Britto J. Technological Diversity and Industrial Networks: An Analy-sis of the Modus Operandi of Cooperative Arrangements // Electronic Wor-king Papers Series. No 4. SPRU Science Policy Research Unit, Universityof Sussex Falmer, Brighton. 40 p., http://www.sussex.ac.uk/spru/

110. Patel P., Pavitt K. National Systems of Innovation Under Strain: TheInternationalisation of Corporate R&D // Electronic Working Papers Series.No 22. SPRU Science Policy Research Unit, University of Sussex Falmer,Brighton. May, 1998. 27 p., http://www.sussex.ac.uk/spru/

111. Geuna A. The Changing Rationale for European University ResearchFunding: Are there Negative Unintended Consequences? // Electronic Wor-king Papers Series. No 33. SPRU Science Policy Research Unit, Universityof Sussex Falmer, Brighton. May, 1999. 29 p., http://www.sussex.ac.uk/spru/

112. Salter A. J., Martin B. R. The Economic benefits of Publicly Fundedbasic Research // A Critical review. Electronic Working Papers Series. No 34.SPRU Science Policy Research Unit, University of Sussex, Falmer, Brigh-ton. March, 1999. 37 p., http://www.sussex.ac.uk/spru/

113. Radosevic S. Patterns of Innovative Activities in Countries of Cen-tral and Eastern Europe; an Analysis Based On Comparision of InnovationSurveys // Electronic Working Papers Series. No 35. SPRU Science Policy


Research Unit, University of Sussex Falmer, Brighton, 1999. 45 p., http://www.sussex.ac.uk/spru/

114. Pavitt K., Steinmueller W. E. Technology in Corporate Strategy: Chan-ge, Continuity, and the Information Revoliution // Electronic Working PapersSeries. No 38. SPRU Science Policy Research Unit, University of SussexFalmer, Brighton. November, 1999. 62 p., http://www.sussex.ac.uk/spru/

115. Dyker D. A., Radosevic S. Building the Knowledge-Based Economyin Countries in Transition � From Concepts to Policies // Electronic Workingpapers Series. No 36. SPRU Science Policy Research Unit, University of Sus-sex Falmer, Brighton. March, 1999. 29 p., http://www.sussex.ac.uk/spru/

116. Katz J. S. Scale-independent Indicators and Research Evaluation //Electronic Working papers Series. No 41. SPRU Science Policy ResearchUnit, University of Sussex Falmer, Brighton. March, 2000. 16 p., http://www.sussex.ac.uk/spru/

117. Leydersdorff L., Etzkowitz H. Triple Helix of Innovation // Scienceand Public Policy, Vol. 25, Number 6, December 1998.

118. Ayres R. U. Barriers and Breakthroughs: an �Expanding Frontiers�Model of the Technology � Industry Life Cycle // Technovation 7 1988,p. 87�115.

119. Nelson R. R., Winter S. G. In Search of Useful Theory of Innovation// Research Policy 6(1977), p. 36�76.

120. Dosi G. Technological Paradigms and Technological Trajectories //Research policy 11 (1982), p. 147�162.

121. Devendra Sahal. Technological guideposts and innovation avenues //Research Policy 14 (1985), p. 61�82.

122. SMEs: Employment, Innovation and Growth / The Washington Works-hop, OECD, 1996. 77 p.

123. Communication from the Commission to the Council, the EuropeanParliament, the Econonomic and Social Committee and the Committee ofthe Regions: Towards a European Research Area. / Commission of the Eu-ropean Communities, Brussels, 18 January 2000, COM (2000) 6.

124. Europe 2002. An Information Society For All / Action Plan preparedby the Council and the European Commission for the Feira European Coun-cil, Brussels, 19�20 June 2000.

125. The Knowledge Based Economy / Organisation for Economic Co-operation and Development, OCDE/GD(96)102, Paris, 1996.

126. Technology, Productivity and Job Creation. Best Policy Practices.Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD), 1998.

127. W. De Peuter, N. Jensen & P. Brisson. The Challenge of Change // ATechnology R&D Workshop, ESA Technical Directorate, ESTEC, Noord-wijk, The Netherlands, http://esapub.esrin.esa.it/bulletin/bullet86/peut86.htm

128. Science, Technology, and Government for a Changing World / TheConcluding Report of the Carnegie Commission on Science, Technology,and Government. New York, April 1993. P. 94.

129. Cornet M. R&D Policy of the European Union. GPB report. 99/1.46�48 p.

130. R. J. Van Duinen. European Research Councils and the Triple Helix //Science and Public Policy, Vol. 25, Number 6, December 1998.


131. Managing International Research and Development: Strategy, Orga-nizational Processes and Issues / Carnegie Bosch Institute Working Paper96-3, http://cbi.gsia.cmu.edu/newweb/1996papers/96-3.html

132. National Strategies of Research in Smaller European Countries / ALLEAReport, Prague 2000.

133. Research Priorities for Post-Communist Economies / Task Force onEconomies in Transition, http://bob.nap.edu/readingroom/books/transform/sec-6.htm

134. Priority Matters: Part II � Findings / A Report to the Ministry forScience and Technology, on Arrangements for Commonwealth Science andTechnology, by the Chief Scientist, Prof. John Stocker, Canberra, June 1997,http://www.dist.gov.au/science/cs/waysof.html

135. Report on Public Consultation for Research Priorities / Science andResearch Authority News Release, Edmonton, Alberta November 14, 1996,http://www.gov.ab.ca/ acn/199611/4371.html

136. Matching Science and Technology to Future Needs: an InternationalPerspective. Part II � Activities in Selected Countries / Australian Scienceand Technology Council, Canberra: AGPS, 1994, http://www.astec.gov.au/astec/future/intpers/section2.html

137. Globalisation of Industrial R&D: Policy Issues. Organisation for Eco-nomic Co-operation and Development (OECD), 1999. 50 p.

138. Yildizoglu M. Competing R&D Strategies in an Evolutionary Indust-ry Model // BETA-THEME (UMR 7522 of CNRS) PEGE � Université LouisPasteur, http://cournot.u-strasbg.fr/yildi/learnindweb/learnindweb.html

139. Forward Look for Science, Engineering and Technology // ScottishOffice Education and Industry Department, http://www.scotland.gov.uk/lib-rary/documents1/eid-he-97flook-7.htm

140. Okamoto S. An R and D Strategy for the 21st Century, http://www.cib-world.nl/pages/ib/9703/pages/9703229.html#top.

141. Larson Ch. F. Industrial R&D in 2008*, Industrial Research Institute// Research Technology Management, Washington, November�December1998, http://www.iriinc.org/industrial2008.htm

142. Accomplishments of the National Science and Technology Council(NSTC) / Prepared by NSCT Executive Secretariat, 1996, USA, http://www.whitehouse.gov/WH/EOP/OSTP/NSTC/html/1996_Accomplis-hments.html

143. May R. M. The Scientific wealth of Nations // Science Vol. 275 7 Feb-ruary 1997, p. 793, http://sowi.iwp.uni-linz.ac.at/dialog/97swn/97swn_c.html

144. Bedi A. S. The Role of Information and Communication Technolo-gies in Economic Development / A Partial Survey, ZEF � Discussion Paperson Development Policy. Bonn, May 1999.

145. Innovation Policy in a Knowledge-Based Economy / A Merit StudyCommissioned by the European Commission Enterprise Directorate Gene-ral. Brussels�Luxemburg, 2000.

146. Private � Public Partnership in Research and Innovation in CentralEastern European Countries, Germany, and the USA. Models � Experien-ces � Future Strategies / Symposium. Halle / Saale. November 9 � 11. 1998,Publications of the GAAC, Symposia, Vol. 12(2000).


147. Report to the ALLEA General Assembly / ALLEA Working Group�National Strategies of Research in Smaller European Countries�. Pra-gue, 2000.

148. Research and Technological Development Activities of the EuropeanUnion / 1999 Annual Report, Commission of the European Communities,COM (99)284, Brussels 1999. P. 93, http://europa.eu.int/comm/dg12/reports/1999/index_en.html

149. European Parliament and Council Decision Concerning the 5th Fra-mework Programme of the European Community for Research, Technolo-gical Development and Demonstration Activities (1998�2002). 72 p.

150. STI (Science Technology Industry). The Management of Science Sys-tems. OECD. 41 p.

151. NWO Science Foresight 1999�2003 Marine Life Sciences Platform,http://www.bio.vu.nl/thb/users/mlp/beleid98.html

152. The Role of EARTO. Research and Technology Organisations: Vitalfor A Competitive Europe, Brussels, May 1999, http://www.earto.org/ho-me/publications/the_role_of_earto.html

153. Survey of Japanese R&D management practices, http://www.atip.org/public/atip.reports.94/ j-rd-mgt.94.html

154. Europos aukðtojo mokslo erdvë / Europos ðaliø ðvietimo ministrø,susirinkusiø Bolonijoje 1999 m. birþelio 19 d., bendra deklaracija.

155. Draft Recommendation on the Research Mission of the University /Explanatory Report. DECS � HE 98/57. Strasbourg, 2 July 1998. 25 p.

156. Global Civilization and Cultural Roots: Bridging the Gap � the Placeof International University Cooperation. IAU, Report 10th General Confe-rence New Delphi, 6�9 Feb, 1995. 514 p.

157. Jones-Evans D., Kloftsen M. Role of the University in the TechnologyTransfer Process // Science and Public Policy, Vol. 25, No 6, December 1998.

158. Johnstone D. B. The financing and management of Higher Education// A Status Report on Worldwide Reforms. State University of New York atBuffalo. The World Bank. 1998. 30 p.

159. El-Khavas E. Quality Assurance in Higher Education // Recent Pro-gress; Challenges Ahead. Graduate School of Education University of Cali-fornia, Los Angeles. The World Bank. 1998. 19 p.

160. Structure and Financing of Higher Education in Russia, Ukraine andthe EU / ed. by Paul G. Hare. Jessica Kingsley Pub., London and Bristol,Pennsylvania, 1998. 221 p.

Statistika161. Intangible Investment in the Statistical Frameworks for the Collection

and Comparision of Science and Technology Statistics. OECD 1998. 49 p.162. Using Patent Data as Science and Technology Indicators. Patent Ma-

nual. OCDE/GD(94)114, http://www.oecd.org//dsti/sti/prod/eas_pat.htm163. Bibliometric Indicators and Analysis of Research Systems: Methods

and Examples, http://www.oecd.org//dsti/sti/prod/wp97_1e.htm164. Main Definitions and Conventions for the Measurement of Research

and Experimental Development (R&D). Summary of the Frascati Manual1993. OECD, Paris 1994. 264 p.


165. The Measurement of Scientific and Technological Activities. Manualon the Measurement of Human Resources Devoted to S&T �Canberra Ma-nual�, OECD. Paris 1995. 111 p.

166. Proposed Standart Method of Compiling and Interpreting Technolo-gy Balance of Payments Data. TPB Manual, OECD 1990. 81 p.

167. Managing Technology in Society. The approach of Constructive Tech-nology Assessment / ed. Buy A. Rip, Th. J. Misa, J. Schot. PINTER pub.1995. 361 p.

168. Oslo Manual: Proposed Guidelines for Collecting and InterpretingTechnological Innovation Data, OECD, Paris, 1991.

169. Georghiou L. Issues in the evaluation in Innovation and Technology.1997. OECD. 15 p. (pdf)

170. ES statistika, http://europa.eu.int/comm.eurostat171. Chapter 3 � National Overview For R&D Resources // Malaysian

Science and Technology Information Centre (MASTIC), Ministry of Scien-ce, Technology and the Environment, Malaysia, http://www.mastic.gov.my/mastic/pages/sernd94/rndch3.htm

172. Cave M., Hanney St., Henkel M., Kogan M. The Use of PerformanceIndicators in Higher Education. � Third ed. Jessica Kingsley Publishers,London and Bristol, Pennsylvania, 1997.

173. Kline S., Rosenberg N. An Overview of Innovation // Ralph Landauand Nathan Rosenberg (Editors), 1986, The Positive Sum Strategy: Harnes-sing Technology for Economic Growth, National Academy Press, Washing-ton, DC. 1986.

174. Kline S. Models of Innovation and Their Policy Consequences. InKingery, David (ed), 1991, Japanese/American Technological Innovation,Elsevier, New York. 1991.

175. Kline S. Styles of Innovation and Their Cultural Basis, Chemtech,August 1991.

176. OECD. Technology and Economy: The Key Relationships, OECD,Paris, 1992.

177. de la Mothe J. Canada and the National Systems of Innovation. Ap-peared in Government of Canada, 1994, Resource Book for Science andTechnology Consultations, Vol. II, Ottawa, 1994.

178. Poncelet E. Japanese and American Approaches to TechnologicalInnovation: Cultural Influences // Kingery D. (ed), 1991, Japanese/Ameri-can Technological Innovation, Elsevier, New York, 1991.

179. Gomory R. From the Ladder of Science to the Product DevelopmentCycle // Harvard Business Review, December. 1989.

180. Branscomb L. Empowering Technology: Implementing a US Strate-gy, MIT Press, Cambridge MA, 1993.

181. Ziman H. A Neural Model of Innovation. Science and Public Policy,Vol. 18, No 1, February 1991, p. 65�75.

182. Drucker P. Innovation and Entrepreneurship, Harper Businen, 1992.183. National Innovation Systems, Oxford University Press, 1993.184. New Technologies and Technological Capability-Building at the En-

terprise Level: Some Policy Implications // Science and Technology Issues.United Nations. New York and Geneva, 1996.


185. Scherer F. M., Harhoff D. Technology Policy for a World of Skew-distributed Outcomes // Research Policy 29. 2000. 559�566, www.elsevier.nl/locate/econbase

186. Daid P. A., Hall B. H., Toole A. A. Is Public R&D a Complement orSubstitute for Private R&D? A review of the econometric evidence // Re-search Policy 29. 2000. 497�529, www.elsevier.nl/locate/econbase

187. Klette T. J., Moen J., Griliches Z. Do Subsidies to Commercial R&DReduce Market Failures? Microeconometric evaluation studies // ResearchPolicy 29. 2000. 471�495, www.elsevier.nl/locate/econbase

188. Geroski P. A. Models of technology diffusion // Research Policy 29.2000. 603�625, www.elsevier.nl/locate/econbase

189. Bozeman B. Technology Transfer and Public Policy: a review af re-seach and theory // Research Policy 29. 2000. 627�655, www.elsevier.nl/locate/econbase

190. Martin S., Scott J. T. The Nature of Innovation Market Failure andthe Design of Public Support for Private Innovation // Research Policy 29.2000. 437�447, www.elsevier.nl/locate/econbase

191. B. Hall, J. Van Reenen. How Effective are Fiscal Incentives for R&D?A review of the evidence // Research Policy 29. 2000. 449�469, www.else-vier.nl/locate/econbase

192. Yildizoglu M. Competing R&D Strategies in an Evolutionary Indust-ry Model, http://cournot.u-strasbg.fr/yildi/learnindweb/learnindweb.html

193. The Management of Science Systems / Organisation for EconomicCo-operation and Development, Paris, 1998.

194. New Approaches to Science and Technology Cooperation and Capa-city Building // United Nations, New York and Geneva, 1998.

195. University Research in Transition / Organisation for Economic Co-operation and Development, Paris, 1999.

196. The Evaluation of Scientific Research: Selected Experiences // Orga-nisation for Economic Co-operation and Development, OCDE/GD(97)114,Paris, 1997.

197. Promoting Public Understanding of Science and Technology // Orga-nisation for Economic Co-operation and Development, OCDE/GD(97)52,1997.

198. Government Venture Capital for Technology-based Firms // Organi-sation for Economic Co-operation and Development, OCDE/GD(97)201,Paris, 1997.

199. Drucker P. From Capitalism to Knowledge Society // The KnowledgeEconomy, Wdburn MA, Butterworth, 1998.

Globalizacija, visuomenë, þmogaus kapitalas200. Brown L. D., Kalegaonkar A. Addressing Civil Society�s Challen-

ges: Support Organizations as Emerging Institutions, IDR Reports, 1999,Vol. 15, No 2.

201. Dethier J.-J. Governance and Economic Performance: A Survey. ZEF� Discussion Papers on Development Policy, No 5, Center for Develop-ment Research, Bonn, 1999.


202. Commission Communication to the European Parliament, the Coun-cil, the Economic and Social Committee and the Committee of the Regions.Strategic Objectives 2000�2005 / European Commission, 2000.

203. Galbraith J. K. Challenges of the New Millenium // Finance & Deve-lopment, December 1999.

204. Grant I. F. Book Review: D. Green. From Welfare State to Civil So-ciety. New Zealand Business Roundtable // Management, Vol. 43, Issue 10.1996.

205. Greif A. Cultural Beliefs and the Organization of Society: A Histori-cal and Theoretical Reflection on Collectivist and Individualist Societies //Journal of Political Economy. 1994, Vol. 102, No 5, p. 912�950.

206. Haq, Mahbubul Reflections on Human Development. Oxford, NewYork: Oxford University Press, 1995.

207. World Economic Outlook / IMF. May, 1999.208. INZET Projecten. Civil Society Participation in a New EU-ACP Part-

nership, http://www.inzet.nl/nieuws/civ-report02.html209. Jones C. I. Was an Industrial Revolution Inevitable? Economic Growth

Over the Very Long Run. NBER Working Paper No 7375 October 1999.210. Jovanovic B. Growth Theory. NBER Working Paper No 7468. Inter-

national Encyclopedia of the Social and Behavioral Sciences.211. Kaul I., Grunberg I., Stern M. A. (Eds.) Global Public Goods / Inter-

national Cooperation in the 21st Century. Executive Summary. New York,Oxford: Oxford University Press, 1999.

212. Laffont J.-J., Tirole J. A Theory of Incentives in Regulation and Pro-curement. Cambridge, MA: The MIT Press, 1993.

213. Liana G., Pohoryles R. J. Income analysis and social inclusion //TheEuropean Journal of Social Sciences, December 1999.

214. Liikanen E. Information Technology; the Key to a Competitive Euro-pe? // NHO Confederation of Norwegian Business and Industry AnnualConference, Oslo, 6 January 2000.

215. Lin J. Y., Nugent J. Institutions and Economic Development // J. Be-hrman and T. N. Srinavasan (Eds) Handbook of Development Economics,volume IIIA, Amsterdam: Elsevier. 1995.

216. North D. Institutions, Institutional Change and Economic Performance.Cambridge University Press. 1990.

217. Ohkawa K. Growth Mechanism of Developing Economies. Invest-ment, Productivity and Employment. International Center for EconomicGrowth. 1993.

218. Picciotto R., Wiesner E. (Eds) Evaluation and Development. The Ins-titutional Dimension. New Brunswick/London: Transaction Publishers, 1998.

219. Reynolds L. J. The Spread of Economic Growth to the Third World:1850�1980 // Journal of Economic Literature. 1983, Vol. 21, p. 941�980.

220. Rich P. American Voluntarism, Social Capital, and Political Science// Ann. Amer. Acad. Political & Social Sci. Vol. 565, Sep 1999.

221. Rodrik D. Where Did the Growth Go? External Shocks, Social Con-flict, and Growth Collapses // Journal of Economic Growth, December 1999.

222. Rodrik D. Development Strategies for the Next Century. Harvard Uni-versity, February 2000.


223. Rodrik D. Institutions for High-Quality Growth: What They Are andHow to Acquire Them // NBER Working Paper 7540. 2000.

224. Sancho A. Policies and Programs for Social & Human Development.International Center for Economic Growth. 1996.

225. Corrective Migration Policy, ZEF � Discussion Papers on Develop-ment Policy. Bonn, August 1999.

226. Tapscott D., Agnew D. Governance in the Digital Economy // Finan-ce & Development, December 1999.

227. World Bank. The State in a Changing World / World DevelopmentReport 1997. Oxford University Press. 1997.

228. Yusuf S. The Changing Development Landscape // Finance & Deve-lopment, December 1999.

229. Acemoglu D., Zilibotti F. Productivity Differences, NBER WorkingPaper No 6879. 1999.

230. Barro R. J. Notes on Growth Accounting, NBER Working PaperNo 6654. 1998.

231. Barro R. J. Inequality, Growth, and Investment, NBER Working Pa-per No 7038. 1999.

232. Durlauf S. N., Quah D.T. The New Empirics of Economic Growth,NBER Working Paper No 6422. 1998.

233. Ten Years of Transition / EBRD. Transition Report 1999.234. Lithuania: 1999 Accession Partnership / European Commission, 1999.235. Feldman M. P., Audretsch D. B. Innovation in Cities: science-based

diversity, specialization and localized competition // European EconomicReview, Vol. 43, p. 409�429. 1999.

236. Foster L., Haltiwanger J., Krizan C. J. Aggregate Productivity Growth:lessons from microeconomic evidence, NBER Working Paper No 6803.1998.

237. Grossman G. M., Helpman E. Innovation and Growth. Cambridge,Massachusetts: The MIT Press, 1992.

238. Hall R. E., Jones C. I. Why do Some Countries Produce so MuchMore Output per Worker than Others? NBER Working Paper No 6564. 1998.

239. Hughes H. Toward Clarity and Common Sense //Lessons in develop-ment: a comparative study of Asia and Latin America, International Centerfor Economic Growth. 1989.

240. World Economic Outlook /IMF, October 1999.241. Kongsamut P., Rebelo S., Xie D. Beyond Balanced Growth, NBER

Working Paper No 6159. 1997.242. Lau L. J. Conclusion // Models of Development: a comparative study

of economic growth in South Korea and Taiwan, International Center forEconomic Growth. 1990.

243. Ohkawa K. Growth Mechanism of Developing Economies: invest-ment, productivity and employment. International Center for EconomicGrowth. 1993.

244. Samuelson P. A., Nordhaus W. D. Economics. McGraw-Hill, 1985.245. Temple J. The New Growth Evidence // Journal of Economic Litera-

ture. Vol. XXXVII (March 1999).


246. World Bank. Entering the 21st Century / World Development Report1999/2000. 2000.

Visuotinës kokybës vadyba247. Aschner G. Meeting customers requirements and what can be expec-

ted // TQM Magazine. 1999 vol. 11, nr. 6, p. 450.248. Bertin M. E. A wiew of quality trends in South America in the twen-

ty-first century // TQM Magazine. 1999, vol. 11, nr. 6, p. 409.249. Dalrymple J. Next-generation quality management: multinational, mul-

tidisciplinary and performance-focused / J. Dalrymple, R. Edgeman, M. Fins-ter, F. Guerrero-Cusumano, 250. D. Hensler, W. Parr // TQM Magazine. 1999,vol. 11, nr. 3, p. 138.

251. Dervitsiotis K. N. Quality in Greece: past and present // TQM Maga-zine. 1999, vol. 11, nr. 2, p. 84.

252. Harrington H. J. International Academy for Quality (IAQ), past andfuture // TQM Magazine. 1999, vol. 11, nr. 6, p. 371.

253. Hewitt F. Clayton M. Quality and complexity � lessons from Englishhiger education // International Journal of Quality & Reliability Manage-ment. 1999, vol. 16, nr. 9, p. 519.

254. Jagadeesh R. Total quality management in India � perspective andanalysis // TQM Magazine. 1999, vol. 11, nr. 6, p. 437.

255. Jonson K. New ways of organizing the realization of customer value� a new challenge for the twenty-first century // TQM Magazine. 1999,vol. 11, nr. 6, p. 445.

256. Lawrence R. P. What is future direction of TQM development? //TQM Magazine. 1999, vol. 11, nr. 5, p. 314.

257. Magure M. 21 Voices for 21st century // Quality Progress 2000, p. 32.258. Onitsuika T. Japan/ASEAN TQM project // TQM Magazine. 1999,

vol. 11, nr. 1, p. 41.

Literatûros sàraðo komentaras

Mokslo ir technologijø baltosios knygos literatûros sàraðas pareng-tas siekiant sukaupti tiek Lietuvos, tiek uþsienio valstybiø patirtákuriant mokslo ir technologijø plëtros politikà, strategijà ir suda-rant veiksmø programas. Daug dëmesio skiriama tarptautiniø moks-lo ir technologijø politikà formuojanèiø organizacijø � EC �DCXII, Esf, CSTPA � CE, EUROSCIENCE, ALLEA, ICSU,UNESCO, WCS (World Conference on Science) dokumentams,OECD inovaciniø sistemø, politikos ir moksliniø tyrimø bei tech-nologijø plëtros srities darbams. Á sàraðà átraukti tik gauti, iðnagri-nëti ir atrinkti ðaltiniai. Ðaltiniai, iðskyrus retas iðimtis, yra ne se-nesni kaip ketveriø metø. Reikia paþymëti, kad vykstant intensy-viai globalizacijai ir didëjant mokslo ir technologijø reikðmei ðaliø


konkurencingumui, publikacijø, studijø, politikos ir strategijos do-kumentø pastaraisiais metais pastebimai gausëja.

Analizë parodë, kad ðaltiniø, tiesiogiai susijusiø su Baltosiosknygos tematika, yra gerokai daugiau, negu pateikta. Vien sàvo-koms, statistikos rodikliams apibrëþti pasaulyje sudaryti ir naudo-jami ðeði pagrindiniai vadovai (tarp jø Frascatti, Oslo, Canbera irTPB). Bendra jø apimtis yra daugiau kaip pusantro tûkstanèio pus-lapiø. Kai kurie taikomi lyginamajai analizei, statistikai ir tyrimamsjau nuo 1964 metø. Taèiau Lietuvoje jie nepakankamai þinomi irtaikomi, o tai sukelia dideliø nesusipratimø tiek dël sàvokø, tiekdël statistikos: neámanoma palyginti daugelio statistikos duome-nø, kai kuriø apskritai nëra (pvz., moksliniø ir technologiniø tyri-mø pramonëje apimties, investicijø, darbuotojø, privaèiame sek-toriuje diegiamø inovacijø ir kt.). Nevienareikðmis sàvokø vartoji-mas neleidþia kurti visuotinai suprantamø dokumentø, liekame ne-suprasti pasaulyje arba esame neteisingai suprantami kolegø esmi-niais klausimais.

Literatûros sàraðo sudarymo uþdaviniai � ið labai gausiø ðalti-niø atrinkti mokslo ir technologijø politikos dokumentus, jos ágy-vendinimo programas ir mechanizmus atspindinèià literatûrà, re-zultatø ávertinimo metodikà, kurie gali tiesiogiai padëti Lietuvaipasirinkti strategijà ir taktikà, kurie konkreèiais, statistiniais tyri-mais patvirtintais pavyzdþiais árodo realø tam tikrø politiniø ir stra-teginiø modeliø, mechanizmø ir sprendimø veiksmingumà. Lai-mei, tokiø dokumentø, kurie remiasi net keliø deðimtmeèiø patirti-mi, rasta nemaþai. Iðskirtinis dëmesys kreiptas á panaðaus kaip irLietuva likimo, dydþio ir iðtekliø ðalis (Baltijos ðalys, Rytø Euro-pa, Skandinavija) arba ðalis, iðsiskirianèias dinamiðkiausiu augi-mu (Airija, Taivanas), kuriø politika akivaizdþiausia (Vokietija,JAV). Susidaro vaizdas, kad rengdama savo dokumentus Lietuvaper maþai naudojasi ta patirtimi, nes beveik visos jà dabar kamuo-janèios problemos jau spræstos kurios nors pasaulio ðalies, beje,daugeliu atvejø � labai sëkmingai. Nacionalinë ir geopolitinë spe-cifika mokslo ir technologijø plëtros poþiûriu Lietuvoje neabejoti-nai perdedama ir mistifikuojama. Èia bûdingi objektyvûs dësnin-gumai, kurie ávairiais bûdais kartojasi visuose nagrinëtuose doku-mentuose. Lietuvos problemos plëtojant mokslà ir technologijasnëra nei naujos, nei originalios. (Kita vertus, Rytø Europos speci-fika, istorinis palikimas ir mentaliteto ypatybës yra taip pat detaliaiiðanalizuotos leidiniuose.) Tai, þinoma, anaiptol nereiðkia, kad ga-lime tiesiog nusiraðyti ir pritaikyti kurios nors ðalies politikà, reko-mendacijas ar programas. Privalu iðanalizuoti labai platø priimtø


sprendimø ir dokumentø spektrà, atlikti didelá analitiná darbà sie-kiant sutaupyti laiko, lëðø ir iðtekliø ieðkant optimalaus varianto jaune kartà iðmëgintu ir aukðtà savo kainà árodþiusiu klaidø ir bandy-mø metodu. Paskubomis suraðyti dokumentai gali greitai panai-kinti kilusá poreiká spræsti problemas, ið esmës jø neiðspræsdami.

Vakarø ekspertai, tarp jø PHARE SEIL, tvirtina, kad mokslo irtechnologijø politikos formavimas yra nuolatinis visuotinio mo-kymosi procesas. Dokumentø rengimui Vakaruose skiriama daugdëmesio, laiko ir lëðø. Juos nagrinëjant matyti, kad tos pastangos irlëðos atsiperka nuosekliai ágyvendinant jø rekomendacijas. Moksloir studijø pokyèiai nëra greiti, tæstinumas ir nuoseklumas turi pirma-eilæ reikðmæ. Sprendimø klaidos aiðkëja negreitai, kaip ir teisingapolitika. Ðituo galima paaiðkinti mokslo ir studijø dokumentø gau-sà, fundamentalumà ir dëmesá jø rengimui: teisinga kryptis garan-tuoja pozityvø tolimà rezultatà. Natûralu, kad labai dëmesingai pa-rengti dokumentai ágyvendinami nuosekliai: paprastai juose numa-tytos �ágyvendinimo monitoringo� metodikos, grástos konkreèiaiskiekybiniais indikatoriais. Tai leidþia aiðkiai nustatyti, ar laikomasinustatytos krypties, apibrëþtø prioritetø ir tø paèiø indikatoriø pa-grindu metodiðkai tà linijà koreguoti. Lieka maþiau vietos subjekty-vumui, nenuoseklumui, laikiniems sprendimams. O tai ir yra tikrostrateginio politinio dokumento paskirtis ir skiriamasis poþymis.

Atsiþvelgiant á minëtus principus, literatûros sàraðas sudarytasiðskiriant konkreèiø valstybiø mokslo ir technologijø politikos do-kumentus, mokslo sistemas, ágyvendinimo programas, kai kuriuosrezultatus ir tarptautinius dokumentus. Jie yra sugrupuoti á tamtikrus blokus � mokslo ir technologijø plëtros, inovacijø strategi-jos, politikos dokumentai; jø ágyvendinimo metodai, uþdaviniai,priemonës. Atskirà grupæ sudaro universitetø ir moksliniø tyrimøinstitutø veiklà ir jos vietà bendroje moksliniø tyrimø ir technolo-gijø plëtros sistemoje atspindinti literatûra. Paskutinis literatûrosblokas skirtas statistikos duomenø, reikalingø mokslo ir technolo-gijø ávertinimui, rinkimo metodikai. Ðios literatûros pagrindà su-daro OECD metodika, parengta remiantis TBP, Frascati ir Oslovadovais bei kitais dokumentais. Nagrinëjamos pagrindinës sri-tys: moksliniai tyrimai ir technologijos, inovacijos, mokslo dar-buotojai ir jø veikla, patentø, kaip mokslo ir technologijø rodiklio,naudojimas ir kita.

Autoriai supranta, kad pateikiamas literatûros sàraðas nëra iðsa-mus. Kaip bendromis pastangomis galima padaryti já naudingesná?

Galimas dalykas, kad vertingos medþiagos yra ne tik pateikia-mose naujausiose publikacijose, bet ir kur kas ankstesniuose dar-


buose. Daugelio ðaliø jau seniai nekamuoja tos problemos, kuriøkyla Lietuvoje. Todël, pavirðutiniðkai þvelgiant, paþangiausiø ða-liø patirties Lietuva neturi tiesmukai taikyti. Taèiau labai svarburetrospektyviai ásigilinti á tai, kaip ðalys pasiekë sëkmës, ir busgalima rasti svarbiausius Lietuvai sprendimus.

Kai kurie dokumentai yra ið esmës neprieinami nemokamai, iðjø kai kurie minëti vadovai (manuals), strategijos dokumentai, ða-kinës studijos, detalesnë statistika. Jø trûkumas neigiamai veikiasàraðo kokybæ.

Daugelio kertiniø dokumentø sudarytos trumpos santraukos,jie kataloguoti taip, kad raðantys ekspertai gali patogiai jais nau-dotis ir keistis.


1 priedas

Harmoningosios plëtroskoncepcija ir kokybës valdymas

Harmoningosios plëtros koncepcija pastaruoju metu evoliucionuojaapimdama ne tik aplinkos apsaugà, technologijø ir gamtos sàvei-kà, bet ir platesnius regionø ir ðaliø socialinius, kultûrinius ir netkartø kaitos klausimus. Todël nagrinëjant mokslo ir technologijøplëtrà, tikslinga panaudoti plaèiai suprantamos harmoningosiosplëtros koncepcijà.

ES uþsakymu atliktas ávairiø moksliniø poþiûriø á harmoningà-jà plëtrà tyrimas atskleidë tai, kad visi jie vienaip ar kitaip mëginaatsakyti á tris pagrindinius klausimus, susidedanèius ið keleto pa-grindiniø tvarumo komponentø:

PIRMASIS KLAUSIMAS: �KAS?�, kas turi bûti harmoninga, lemiaðias plëtros dimensijas:

� ekonomika;� aplinka;� sociokultûra.

ANTRASIS KLAUSIMAS: �KODËL?�, kokie interesø konfliktai eg-zistuoja, lemia lygybës dimensijas:

� socialinë ir lyèiø lygybë (asmenybiø);� regionø lygybë (erdvës poþiûriu);� kartø lygybë (laiko poþiûriu).

TREÈIASIS KLAUSIMAS: �KAIP?�, kokie poþiûriai gali padëti, le-mia ðiuos sisteminius principus:

� ávairovë;� papildomumas;� partnerystë.

Harmoningàja plëtra siekiama uþtikrinti sveikà ir aktyvø gyve-nimà sutariant su aplinka. Ja siekiama, kad bet kuri plëtra nepa-þeistø socialiniø, kultûriniø, regioniniø, konkreèiø amþiaus gru-piø þmoniø interesø. Kitais þodþiais tariant, negalima plëtotis ki-tø sàskaita. Harmoningosios plëtros teoretikai árodo, kad tokiaplëtra visapusiðkumo, partnerystës ir bendradarbiavimo pagrin-du yra visiðkai ámanoma. Harmoningosios plëtros paradigmos tai-kytinos ir paèiai MTP, kuri, laikantis harmoningosios plëtros prin-cipø, ið esmës nekonkuruoja su kitø srièiø plëtra ir nevyksta kienonors sàskaita.


Ðitai svarbu suprasti norint ávertinti MTP svarbà socialiniø, hu-manitariniø, biomedicinos, gamtos ir kitø mokslø plëtros kontekste.MTP siekiant ekonomikos augimo harmoningomis priemonëmis ku-riami materialieji humanitariniø vertybiø plëtros pagrindai; ðitaip irpasireiðkia MTP vaidmuo harmoningosios plëtros procesuose.

Lietuvos ûkio harmoningosios plëtros, t. y. gamybos ir aplin-kos harmonijos, turto, pertekliaus ir skurdo, nuolatinio sveikatosgerinimo ir kitas visuomenës raidos, problemas galima iðspræstitarp kitø priemoniø ágyvendinant visuotinës kokybës vadybà � svar-bià plëtros priemonæ.

MTP IR HARMONINGOJI PLËTRA

1987 metais Pasaulinë aplinkos ir plëtros komisija (World Com-mision for Environment and Development, WCED), vadovaujamaGro Harlemo Brundtlando, iðplëtojo harmoningosios plëtros kon-cepcijà ir ði greitai ágijo tarptautiná pripaþinimà kaip paþangi þmo-nijos raidos ateinantá tûkstantmetá strategija. Tai daugiaplanë kon-cepcija, kurios diegimui á praktikà ypaè svarbûs regioniniai aspek-tai. Harmoningoji regioninë plëtra � tai jungtinës ávairiø mokslo,pramonës, politikos srièiø pastangos, kurias grafiðkai galima pa-vaizduoti taip:

Harmoningàja plëtra siekiama uþtikrinti sveikà ir aktyvø gyvenimà su-tariant su aplinka. MTP siekiant ekonomikos augimo kuriami materia-lieji humanitariniø ir socialiniø vertybiø plëtros pagrindai. MTP svar-ba socialiniø, humanitariniø, biomedicinos, gamtos ir kitø mokslø plët-ros kontekste apibrëþiama harmoningosios plëtros sisteminiais princi-pais � ávairove, papildomumu ir partneryste.

Naujø technologijøir politiniø priemoniø

socialinis pripaþinimas

Neatsinaujinantis kurasir kiti iðtekliai, CO

2

emisijos ir kita

Naujos technologijos,iðoriniø iðlaidø átraukimasá vidines ir kita


Ekonominiame harmoningosios plëtros kontekste labai svarbitechnologijø ir pramonës plëtra ir jos santykis su supanèia aplinkaplaèiuoju (socialiniu, humanitariniu ir pan.) poþiûriu, todël regio-ninës harmoningosios plëtros aplinkos apsaugos aspektai turi in-tegruotis á pramonës ámoniø technologiniø sprendimø priëmimo irbendràsias vadybos sistemas.

Mokslas turi teikti informacijà, leidþianèià geriau formuluoti irformuoti plëtros politikà priimant sprendimus. Ðiuo tikslu bûtinaið esmës padidinti moksliná suvokimà, pagerinti ilgalaiká mokslináávertinimà, tobulinti mokslinæ ðalies kompetencijà. Mokslo reikð-më turi ir toliau didëti ieðkant naujø plëtros bûdø. Mokslas, pavyz-dþiui, nuolatos turi ið naujo ávertinti energijos sànaudø pramonëje,þemës ûkyje ir transporte kaitos tendencijas ir pasiûlyti, kaip tassànaudas maþinti. Tad mokslas suprantamas kaip esminë harmo-ningosios plëtros priemonë ir itin svarbu, kad tai suprastø politikaiir visuomenë. Tinkamas dialogas padës mokslininkams ir techno-logijø kûrëjams tiksliau nustatyti moksliniø tyrimø prioritetus irpasiûlyti aktualiausiø problemø sprendimus. Be to, bûtinas geres-nis mokslininkø ir visuomenës keitimasis informacija siekiant, kadvykdoma politika atitiktø visuomenës lûkesèius ir reikalavimus.

Todël pasaulyje tikslinga kurti tarptautinius ekspertizës cen-trus plëtoti naujas, aplinkai palankias technologijas, ypaè tokiuosesvarbiuose ekonomikos sektoriuose kaip þemës ûkis, pramonë irenergetika. Tokie centrai galëtø atlikti tyrimus ir ávertinti siûlomasbei esamas technologijas, galëtø padëti plëtoti ir perteikti jas ki-toms ðalims, glaudþiai bendradarbiaudami su privaèiu sektoriumi.

Ðalyje tikslinga imtis tokiø harmoningosios plëtros priemoniø:� nustatyti kokybinius gyvenimo indikatorius, tokius kaip svei-

katos, iðsilavinimo, socialinës gerovës, ekonomikos ir aplinkos ap-saugos bûklës;

� inicijuoti ekonomikos priemones, kurios skatintø efektyves-næ iðtekliø vadybà;

� diegti vadybos bûdus, didinanèius aplinkosauginá naujø tech-nologijø veiksmingumà;

� vykdyti mokslines studijas siekiant atskleisti nacionalinius irregioninius veiksmingos harmoningosios plëtros bûdus. Parengusharmoningosios plëtros planus, bûtina atsiþvelgti á visuomenës nuo-monæ nustatant ilgalaikius jos raidos tikslus.

Harmoningosios ðalies plëtros principø laikymasis taip pat svar-bus tarptautiniu poþiûriu. Tai Lietuvos ásipareigojimas ir garanti-jos, kad jos plëtra nevyks kitø ðaliø sàskaita. Mokslo ir technologi-jø bei sprendimus priimanèios institucijos turëtø plëtoti tarpusa-


vio bendradarbiavimà ir diegti harmoningosios plëtros strategijasremdamosi geriausiomis prieinamomis þiniø bazëmis. Turi bûti su-kurti ir iðplëtoti bûdai, numatantys, kaip tyrimø rezultatai ir api-bendrinimai bus pateikiami sprendimus priimanèioms institucijoms,optimaliai integruojant mokslo ir technikos þinias á strateginæ politi-kà ir programø formulavimà. Toks dialogas padëtø mokslo ir tech-nologijø bendrijoms teisingai paskirstyti moksliniø tyrimø ir veik-los prioritetus, skatinanèius konstruktyviø sprendimø priëmimà.

MODERNIOS VADYBOS PRIEMONËS � PLËTRAI

Mokslui imliø firmø, kaip ir visos inovacinës sistemos, valdymuireikia adekvaèiø vadybos priemoniø. Administraciniai ir daugeliskitø tradiciniø, klasikiniø metodø netinka, nes valdymo subjektaièia yra laisvos, kûrybiðkos asmenybës ir organizacijos. Reikia naujo,kûrybiðko poþiûrio á ûkio subjektø bendradarbiavimà siekiant rastikokybiðkai naujø galimybiø. Pastaruoju metu rezultatyviai plëtojasiklasteriø � ávairiø poreikiø, motyvacijos ir veiklos srièiø atþvilgiuûkio subjektø korporatyviø grupiø korporatyvios bendrijos. Jos ski-riasi nuo áprastø ûkio sektoriø daugeliu poþiûriø. Kai kurie skirtu-mai apþvelgti 1 lentelëje, o ðaliø pastangos formuoti klasteriais grástàvadybos politikà � 2 lentelëje. Klasterius sudaro ne tik gamintojai,bet ir tiekëjai, vartotojai, nevyriausybinës organizacijos, net turiz-mo, infrastruktûros paslaugø teikëjai. Jø bendradarbiavimas lemianaujà sàveikà, naujà, daþnai netikëtà kokybæ, kurios neámanoma pa-siekti siauruose ûkio sektoriuose. Klasteriø principas reikalauja naujøvadybos metodø, kai bendrais interesais veikia labai skirtingi part-neriai. Jis reikalauja integruotø ir plaèiu poþiûriu pagrástø pastangøir efektyvaus bendradarbiavimo siekiant tarpusavio naudos. Klaste-rio dalyviai, radæ bendravimo stiliø ir naudà, tampa ilgalaikiais part-neriais. Taèiau ðis procesas nëra labai akivaizdus ir lengvas: reikianugalëti vietiðkumo ambicijas, iðmokti bendradarbiauti su buvusiaiskonkurentais, kartu diegti ir taikyti naujausias technologijas.

Daugelio ðaliø sistemines ir rinkos nesëkmes lemia panaðiosprieþastys (þr. 4.2 lent.); nauja vadybos politika, grásta klasteriømetodikos priemonëmis, bent ið dalies apsaugo nuo tø nesëkmiø irduoda gerø rezultatø.

Pasaulio, o ypaè Airijos, patirtis rodo, jog geriausiø rezultatøpasiekiama taikant bendradarbiavimo ir socialinës partnerystës me-todologijà. Ðitaip galima geriausiai suderinti visø socialiniø part-neriø interesus. Tai ypaè svarbu, nes sparti technologijø kaita, ino-vacijos duoda ne tik teigiamø rezultatø, bet ir sukelia negatyviøsocialiniø padariniø � struktûriná nedarbà.


Kuriant valstybinæ inovacijø sistemos valdymo paradigmà, rei-këtø vadovautis tokiais principais:

� socialinë partnerystë turi bûti grindþiama konsultavimu, de-rybomis, kompromisu;

� bendradarbiavimà svarbu grásti solidþiu bendru svarbiausiøkonkreèios strategijos elementø, jø sàveikos mechanizmø supra-timu;

� vyriausybës vaidmuo esant tokiai partnerystei yra iðskirtinis:ji kuria bendradarbiavimo aplinkà; su socialiniais partneriais dali-jasi átaka ir atsakomybe; inicijuoja ir padeda susikurti naujoms in-teresø reiðkëjø institucijoms;

� partnerystë grindþiama orientacija á bendrø visiems partne-riams problemø sprendimà;

� partneriai atsiþvelgiant á sprendþiamas problemas yra ávai-raus lygio subjektai.

Tiek valstybiniu, tiek ir ámoniø bei organizacijø lygmeniu tin-kamiausia tam vadybos paradigma � þiniø valdymo teorija. Veiks-mingiausia forma � tinklinës, virtualios organizacijos. Metodas �korporacinis valdymas.

Subalansuotai ðalies plëtrai taikytinos modernios vadybos priemonës, grás-tos korporaciniu valdymu, socialine partneryste ir klasteriais. Valstybëturi kurti bendradarbiavimo aplinkà inicijuodama ir skatindama natûra-lius ávairiø srièiø ir interesø partneriø ryðius siekiant tarpusavio naudos.

1 lentelë. Pagrindiniai sektoriø ir klasteriø skirtumai

Sektoriai

Grupës, kuriø pozicija tinkle panaði

Koncentracija á galutinës produkcijospramonæ

Koncentracija á tiesioginius ir netiesio-ginius konkurentus

Atsargi kooperacija su varþovais

Dialogas su vyriausybe daþnai krypstasubsidijø, konkurencijos apsaugos ir ri-bojimø link

Diversijos paieðka egzistuojanèiosekryptyse

Klasteriai

Strateginës grupës, kuriø pozicijos tinklekomplementarios ir nepanaðios

Átraukiami vartotojai, tiekëjai, paslaugø tei-këjai ir specializuotos institucijos

Inkorporuota tarpusavyje susijusiø ðakø, be-sidalijanèiø panaðia technologija, ágûdþiais,informacija, ávestimi, vartotojais ir kanalais,sritis

Dauguma dalyviø yra netiesioginiai konku-rentai, bet jø poreikiai ir ribojimai bendri

Daug bendrø interesø srièiø patobulinimø,kurie didina produktyvumà ir konkurencijà

Sàveikos ir naujø kombinacijø paieðka


2 lentelë. Ðaliø pastangos formuoti klasteriais grástà vadybos politikà

Sisteminës rinkos nesëkmës

Nepakankamas rinkø funkcio-navimas

Informacinës nesëkmës

Ribota inovacinës sistemosveiksniø sàveika

Institucinës (vieðøjø) þiniø in-frastruktûros ir rinkos poreikiøneatitiktys

Reikliø vartotojø trûkumas

Vyriausybës nesëkmës

Ðaliø koncentracija á klaste-riais grástos politikos forma-vimà

Dauguma ðaliø

� Nyderlandai, Ðvedija� Kanada, Danija, Suomija, Ny-derlandai, Jungtinës Valstijos

� Australija, Danija, Nyderlandai

� Austrija, Danija, Suomija, Vo-kietija, Nyderlandai, Ðvedija,Jungtinë Karalystë, JungtinësValstijos� Belgija, Suomija, Nyderlan-dai, Jungtinë Karalystë, Jungti-nës Valstijos

� Belgija, Danija, Suomija, Ny-derlandai, Ispanija, Ðvedija,Ðveicarija� Suomija, Ispanija, Ðvedija

� Danija, Ðvedija� Ispanija, Ðveicarija

� Austrija, Nyderlandai, Ðvedi-ja, Danija

� Dauguma ðaliø� Kanada� Kanada, Danija, Suomija� Kanada, Nyderlandai� Kanada, Jungtinë Karalystë,Jungtinës Valstijos

Politikos kryptis

� Konkurencinë politika ir re-guliavimo reforma

� Technologijø numatymas� Strateginës rinkos informaci-jos ir strateginiø klasteriøstudijos

� Tarpininkavimo ir sàveikosagentûros bei schemos� Konstruktyvaus dialogo pa-grindo kûrimas

� Sàlygø kooperacijos tinklostruktûrose sudarymas (klaste-riø plëtros schemos)

� Jungtiniai pramonës tyrimømeistriðkumo centrai

� Sàlygø jungtinës pramonës irtyrimø kooperacijai sudarymas� Þmogaus kapitalo ugdymas� Technologijø perdavimo pro-gramos

� Vieðojo tobulinimo politika

� Privatizacija� Verslo racionalizavimasHorizontalus politikos kûrimasVieðasis konsultavimasTiesioginio vyriausybës daly-vavimo maþinimas

Nors labai domimasi vadybos ir administravimo metodais beiuniversitetuose gausu mokymo programø, modernûs vadybos me-todai Lietuvoje sunkiai skinasi kelià á korporacinio valdymo, vals-tybinio skatinimo politikos praktikà. Funkcinëms inovacijø siste-mos sritims plëtoti taip pat reikia naudoti ðiuolaikines vadybos prie-mones. Viena ið tokiø perspektyviø priemoniø yra visuotinës ko-kybës vadyba.


VISUOTINËS KOKYBËS VADYBAIR NACIONALINË KOKYBËS PROGRAMA

Visuotinës kokybës vadyba (VKV) yra tokia vadybos filosofija irmetodai, kuriais vadovaudamasi organizacija nuolat tobulëja siek-dama kuo geriau patenkinti vartotojø poreikius, gerindama pro-duktø arba paslaugø kokybæ ir maþindama iðlaidas.

VKV sukurta þymiausiose JAV pramonës kompanijose, dabartaip pat vis plaèiau taikoma vieðbuèiuose, prekyboje, bankuose,transporte, kitose paslaugø srityse ir medicinos, mokslo ir moky-mo ástaigose ne tik JAV, bet ir visose paþangiose bei daugelyjeekonomiðkai progresuojanèiø pasaulio ðaliø. Kokybës kategorijostaip pat aktualios ir paèiai mokslo ir technologijø plëtrai. Ne veltuimoksliniø tyrimø kokybës valdymo sistemos diegiamos universi-tetuose, institutuose ir firmose.

ES 1994 metais sukurta kokybës politika siekiant suvienyti vi-sø pastangas, laikytis vieningos kokybës strategijos, stiprinant ESkonkurencingumà. Ágyvendinant ES kokybës politikà, siekiama su-daryti sàlygas:

� naujai kokybës kultûrai Europoje sukurti pabrëþiant iðskirti-ná vartotojo vaidmená;

� Europos ûkio konkurencingumui didëti, palyginti su kitaisekonominiais regionais;

� aukðtos kokybës produktø rinkai Europoje.

Europos kokybës politika ágyvendinama vykdant Europos ko-kybës programà. Europos kokybës programa � tai darbai, kurievykdomi ES, nacionaliniu ir ámoniø lygiu, laikantis bendros stra-tegijos. ES kokybës programoje nustatytos tokios pagrindinës veik-los kryptys:

� kokybës skatinimas ir priemoniø gerinti kokybæ ágyvendinimas;� kokybës vadybos metodø tobulinimas ir propagavimas;� kokybës infrastruktûros plëtojimas;� mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas;� valdymo struktûros koordinavimas.

Visuotinës kokybës vadybos (VKV) ágyvendinimo ávairiose pasaulio ða-lyse nauda, ES kokybës politika ir programa rodo, kad Lietuvoje taippat bûtø naudinga taikyti ir ágyvendinti VKV veiklos filosofijà ir meto-dus. Ágyvendinimo prielaidos slypi Lietuvos nacionalinëje kokybës pro-gramoje, todël bûtina ið esmës pagerinti ðios programos valdymà, fi-nansavimà ir ágyvendinimà.


Lietuvos ûkio subjektams svarbu perprasti VKV filosofijà irmetodus ir jais vadovautis kasdienëje veikloje, nes be ðiø metodøneámanoma konkuruoti tarptautinëse rinkose su tomis kompanijo-mis, bankais ir ávairiomis firmomis, kurios jau gyvena arba gyvensvadovaudamosi VKV metodologija. Prielaidas ádiegti LietuvojeVKV filosofijà ir metodus teikia Nacionalinë kokybës programa,kurios svarbiausi ir pirmiausiai ágyvendintini skyriai pateikiamitoliau.

Nacionalinës kokybës politikos ir jos ágyvendinimo rezultatøpropagavimas, visuomenës informavimas:

� skleisti þinias apie Nacionalinës kokybës politikà ir progra-mà, paþangiausià kokybës vadybos filosofijà ir naujausius meto-dus, jø naudà, uþsienio ðaliø patirtá ir Lietuvos ûkio subjektø pa-siektus ðios srities laimëjimus per visuomenës informavimo prie-mones (radijà ir televizijà, laikraðèius, þurnalus, knygas);

� sudaryti kruopðèiai parinktø ávairaus sudëtingumo lygio koky-bës vadybos knygø vertimo ir originaliø lietuviðkø vadovëliø beimetodiniø priemoniø leidybos planus ir juos kuo skubiau ágyvendinti.

Mokymas:� skatinti ir organizuoti visø valdymo lygiø darbuotojø mokymà;� skatinti ir organizuoti kokybës vadybos mokymà bendrojo

lavinimo mokyklose;� skatinti ir organizuoti kokybës vadybos studijas ir kokybës

inþinieriø ir vadybos specialistø rengimà aukðtesniosiose, aukðto-siose mokyklose ir universitetuose.

Moksliniai taikomieji darbai, naujø kokybës vadybosmetodø adaptavimas ir propagavimas:

� skatinti mokslininkus spræsti kokybës vadybos problemas;� sudaryti sàlygas ûkio subjektams susipaþinti su naujausiomis

kokybës siekimo priemonëmis ir metodais;� mokyti specialistus, kurie galëtø konsultuoti gamybos, pa-

slaugø ámones ir kitas organizacijas kokybës vadybos ir kitais ko-kybës siekimo klausimais;

� áteisinti mokslo taikomøjø darbø, susijusiø su kokybës vady-bos naujausiø metodø adaptavimo problemomis, prioritetus.

Ekonominis ir socialinis kokybës skatinimas:� sukurti ekonominio skatinimo sistemà, kuri átrauktø ûkio sub-

jektus á kokybës siekimo veiklà;� organizuoti kasmetinius respublikinius konkreèiø ûkio ðakø

Nacionalinio kokybës prizo konkursus, pavyzdþiui, pramonës ámo-


niø, þemës ûkio, transporto, sveikos apsaugos, bankø, visuomenësinstitucijø, mokslo ir studijø institucijø ir kita;

� analizuoti Nacionalinës kokybës programos vykdymo rezul-tatø efektyvumà;

� organizuoti teisës aktø, susijusiø su kokybës siekimo skatini-mu, rengimà.

Produktø kokybës valstybinis reglamentavimasir rinkos prieþiûra:a) produktø kokybës valstybinio reglamentavimo srityje:

� siekti, kad Lietuvoje bûtø gaminami ir parduodami saugûs,nekenksmingi þmoniø sveikatai ir neþalingi aplinkai produktai;

� siekti, kad nustatomi privalomi reikalavimai produktams ir jøatitikties ávertinimo bûdai bûtø ekonomiðkai pagrásti ir suderintisu ES direktyvomis.b) rinkos prieþiûros srityje:

� parengti rinkos valstybinës prieþiûros sistemos tobulinimoprogramà, organizuoti jos ágyvendinimà;

� siekti rinkos prieþiûros sistemos tarptautinio pripaþinimo.

Standartizacija, atitikties ávertinimas:a) standartizacijos srityje:

� tobulinti Lietuvos standartizacijos sistemà, derinant jà su tarp-tautinëmis ir ES standartizacijos sistemomis;

� dalyvauti tarptautinëje ir ES standartizacijos veikloje, reikðtiLietuvos interesus, remti patirtá, kaupti tarptautiniø ir Europos stan-dartø fondà.b) atitikties ávertinimo srityje:

� sukurti tarptautiniø ir Europos standartø reglamentuotà ati-tikties ávertinimo sistemà;

� siekti bandymø laboratorijø, sertifikavimo ir rinkos prieþiû-ros ástaigø tarptautinio pripaþinimo.

Ðiems neatidëliotiniems uþdaviniams spræsti bûtina átraukti áNacionalinës kokybës programos valdymà ir vykdymà universite-tø kokybës vadybos mokslininkus, gerai iðmananèius pasaulinæVKV ágyvendinimo patirtá ir atliekanèius teorinius ir taikomuo-sius ðios mokslo ðakos tyrimus bei plëtojanèius praktinio mokymoir konsultavimo veiklà. Tai padaryti bûtina dël to, kad bûtø iðtaisy-tos iki ðiol padarytos programos ágyvendinimo klaidos ir gerokaisuaktyvintas VKV ágyvendinimas visais ðalies valdymo lygiais,visuose ûkio sektoriuose ir ûkio subjektuose. Be to, visiðkai su-prantama, kad VKV taip pat yra bûtina inþineriniø, techniniø, in-formaciniø inovacijø efektyvumui uþtikrinti.


Remiantis JAV, Argentinos ir kitø ðaliø patirtimi tikslinga pa-rengti Kokybës ástatymà. Toks ástatymas sudarytø teisines sàlygaspakelti kokybës gerinimo problemø sprendimà visose ûkio srityseá valstybës lygmená. Jis uþtikrintø, kad kokybës siekimas visoseveiklos srityse Lietuvoje niekada nenutrûktø. Ðiame ástatyme rei-këtø reglamentuoti socialiná ir ekonominá ûkio subjektø skatinimàsiekti nuolatinio veiklos tobulinimo. Ástatymu reikëtø áteisinti irNacionalinës kokybës politikos ir programos valdymo ir ágyvendi-nimo tvarkà.

Tarptautiniai kokybës vadybos projektaiVienà ið svarbiausiø vietø skleidþiant kokybës vadybos idëjas irmetodus tarptautiniu mastu uþima Tarptautinë kokybës akademija(IAQ). Tai nepriklausoma ne pelno organizacija, ásikûrusi Vokieti-joje. Ji sudaryta ið mokslininkø, kurie buvo atrinkti ið pasaulyje ger-biamiausiø, veikliausiø ir labiausiai patyrusiø kokybës veikëjø [19].Nariai á IAQ renkami ið trijø regionø (po 20 ið kiekvieno): Ameri-kos (Ðiaurës, Centrinës ir Pietø), Europos, Afrikos, Artimøjø Rytø,Azijos, Australijos, Ramiojo vandenyno regiono (áskaitant Indijà).

Akademijos misija � panaudoti filosofinius, teorinius ir prakti-nius mokslininkø laimëjimus þengiant á prieká visose veiklos srity-se, susijusiose su kokybës, galinèios suteikti naudos þmonijai, sieki-mu pasaulyje. IAQ organizuota tarptautiniu pagrindu, akademikaipristato geriausias kokybës þinias ir praktikà ið viso pasaulio regionø.

IAQ tikslai:� atskleisti, atkreipti dëmesá ir remti vertingas veiklas, inicijuo-

tas nacionaliniø ar tarptautiniø organizacijø, komitetø ar asmenø,kurios daug þada IAQ ateièiai;

� teikti organizacijoms ir specialistams, nesvarbu, ar jie susijæsu kokybe, konsultantus, kompetentingus patarti dël kokybës nesi-kiðant á vidinæ veiklà.

IAQ strategijos:� rengti ir remti nacionaliniø ir tarptautiniø organizacijø koky-

bës konferencijas ir kongresus;� palengvinti nacionaliniø ir tarptautiniø organizacijø techni-

niø komitetø bendradarbiavimà;� leisti ar remti svarbios su kokybe susijusios medþiagos leidy-

bà ir platinimà;� apibrëþti, ágyvendinti ir remti su kokybe susijusius projektus;� rengti kasmetiná akademikø, dalyvaujanèiø tarptautinëse kon-

ferencijose, susirinkimà, skirtà aptarti ðiuolaikinius kokybës tyri-mus ir plëtrà pasaulyje;

� rengti kas trejus metus akademikø susirinkimus.


IAQ vizija:� IAQ yra tarptautinë organizacija ir turëtø bûti lyderë puoselë-

jant tarptautiná su kokybe susijusá bendradarbiavimà;� IAQ turëtø skatinti kokybës technikø principø ir priemoniø

naudojimà pasauliniø problemø sprendimams, tokiø kaip: globa-liø konfliktø sprendimas, ðvietimo gerinimas, pagrindiniø etiniøklausimø sprendimas;

� IAQ turëtø bûti lyderis, plëtojant, mokant ir perduodant ko-kybës technikas;

� IAQ ir toliau darys átakà aukðèiausiems vadovams skatinda-ma vartoti kokybës metodus, ypaè paslaugø, gamybos srityse, svei-katos prieþiûros, ðvietimo sistemose ir vieðajame sektoriuje;

� IAQ turi plëtoti ir remti kokybës vadybà;� IAQ turi bûti lyderë informuojant apie su kokybe susijusius

ðaltinius;� IAQ yra viena ið prestiþiðkiausiø tarptautiniø kokybës orga-

nizacijø pasaulyje. Ði organizacija per pastaruosius keliolika metøatliko daug reikðmingø darbø, tarp jø ir pasaulinius projektus.

IAQ yra kokybës profesionalø ir verslo lyderiø visame pasau-lyje grandis. Be to, ji siekia veikti taip pat gerai mokslø, pramonësir konsultavimo srityse.

Svarbus tarptautinis VKV srities projektas yra neseniai pasiek-ta Pietø Afrikos, Australijos ir Europos partnerystë siekiant verslotobulumo. 1999 metø spalá buvo nustatyti oficialûs Pietø Afrikostobulumo fondo (SAEF), Australijos kokybës tarybos (AQC) irEuropos kokybës vadybos fondo (EFQM) tarpusavio ryðiai pasi-raðant triðalá Supratimo memorandumà.

Visos trys institucijos sëkmingai rëmë sisteminá struktûriná nuo-latinio tobulinimo metodà vieðojo ir privataus sektoriaus organi-zacijose. Vis daugiau Pietø Afrikos, Australijos ir Europos organi-zacijø gauna naudos taikydamos verslo tobulumo strategijà, kuriyra remiama SAEF, AQC ir EFQM. Ði nauja globali sàjunga galiuþtikrinti pranaðumus ateityje. Alainas de Dommartinas, EFQMvadovas, taip pakomentavo ðià sàjungà: �Rinkos tyrimai patvirti-no teigiamà veiklos gerinimo, rezultatø ir verslo tobulumo kore-liacijà. Mes tikime, kad ðiame globalizacijos amþiuje Europa dauglaimës ið tobulumo rëmimo kartu su kitø dinamiðkø pasaulio sri-èiø organizacijomis.� [12]

Ðie trys partneriai numato iðplëtoti þiniø ir informacijos keiti-mosi sistemà, kuri kiekvienam duos naudos besidalijant ir sklei-dþiant geros praktikos pavyzdþius. Pleèiant organizacijø partneriøpasauliná tinklà, ypaè padidës lygio þymëjimo galimybës. Vieno


regiono organizacijos galës sistemiðkai save lyginti su kitame re-gione esanèia daug pasiekusios organizacijos struktûra, procesaisir veikla. Toká greito ir veiksmingo þiniø perdavimo tarp kontinen-tø poreiká sukëlë pasaulinë ekonomika ir tai, be abejo, turës átakosveiksmingos verslo strategijos ágyvendinimui kiekvienoje ðalyje.

Dar vienas tarptautinis projektas � tai 1995 metais prasidëjæsJaponijos ir Azijos VKV projektas, numatytas penkeriems metams.Projekto koordinatoriai: Azijos standartø ir kokybës konsultaciniskomitetas (ACCSQ) ir Azijos VKV Projektø komitetas (TQMC)kartu su Japonijos pramonës, mokslo ir technologijos agentûrosStandartø departamentu (MITI). Projekto tikslas � palengvinti irremti VKV ágyvendinimà Azijos ðalyse plëtojant pramonæ ir tarp-tautinæ prekybà. Specifinës projekto veiklos sritys:

� tarptautiniu lygiu priimtinø VKV procedûrø pritaikymas kiek-vienai Azijos ðaliai;

� pavyzdiniø organizacijø Azijos ðalyse ávertinimas ir atrinkimas;� VKV mokymo kursø ir seminarø kiekvienoje Azijos ðalyje

skatinimas;� vadovavimas, konsultavimas ir mokymas pritaikant techno-

logijas pavyzdinëms organizacijoms;� Japonijos ir Azijos ðaliø specialistø susirinkimø organizavimas;� veiksmingas VKV ágyvendinimas aptariant bendrus veiklos

rezultatus.

Nuo projekto pradþios organizuota daug ávairiø seminarø, kurAzijos ðaliø vadovai mokyti suvokti VKV pranaðumus. Nors pro-jekto rezultatai dar neapibendrinti, bet aiðku, kad tai turës didelësátakos VKV idëjø skleidimui ir kokybës vadybos metodø svarbossuvokimui ir taikymui Azijos ðalyse. Galima prognozuoti, kad ja-ponø iðplëtota sëkminga VKV sistema, taikyta Azijos ðalyse, tei-giamai veiks pramonës ir ekonomikos plëtrà [11].

Mokslinë kokybës vadybos plëtra dabar intensyvi Vakarø Euro-poje. Tai patvirtina ir paskutinë pirmaujanèiø Europos universitetøsàjunga, kurios tikslas � sukurti Europos visuotinës kokybës vadybosmagistro programà (EMPTQM) (1997 m.). Programà ið dalies re-mia Europos kokybës vadybos fondas. EMPTQM pirmiausiai orien-tuota á ðvietimà. Programos tikslas � tapti átakingu Europos univer-sitetø tinklu, kuris gerintø visuotinës kokybës vadybos pagrindus irveiktø prekiø, paslaugø, darbo kokybæ ir kultûrinæ aplinkà [3].

Kokybës suvokimo evoliucija tæsiasi. �Kai kurie dabartiniaiprincipai ir koncepcijos liks naujø kokybës uþtikrinimo bûdø dali-mi, bet jie bus taikomi naujame kontekste, o kokybë uþtikrinamanaujais metodais, pagrástais naujomis vertëmis. Atsiras konkuren-


tø, tiekëjø ir vartotojø kooperavimosi poreikis. Tai, be abejo, veikskokybës ásipareigojimus.� [8]

A. Feigenbaum Kokybës kongrese, 1998 metais vykusiame Fi-ladelfijoje, pristatë �ðeðis pagrindinius kokybës plëtros poþymius�:

1. Gerokai pakito þmoniø elgesys; dabar daugelis þmoniø ávai-riose pasaulio ðalyse galvoja, mokosi, ryþtasi, veikia ir tiki, kad jiepatys gali pagerinti:

� savo darbo kokybæ ir sukurti komandas pagerinti rezultatusateityje;

� naudojamø produktø ir paslaugø ásigijimo kokybæ;� supanèios aplinkos kokybæ.2. Kokybë tapo viena ið svarbiausiø XX amþiaus vadybos idëjø.3. Atsirado naujos kokybës iðlaidø ekonomikos disciplinos, ku-

rios paskatino verslo strategijos nustatymà ir planavimà.4. Kokybë tapo tarptautine verslo kalba. Tai reiðkia, kad naujai

sukurti geriausi kokybës vadybos metodai greitai tampa tinkamibet kurioje pasaulio ðalyje.

5. Plaèiai pasklido vadybininkø pripaþinimas, faktais pagrástøsprendimø priëmimo bûtinybë.

6. Pradëta sistemiðkai ir kompleksiðkai matuoti verslo kokybësrezultatus [5].

Vartotojø reikalavimai vis didëja, o konkurencija intensyvëja.Ekonomika tapo pasaulinë, o informacinës technologijos visiðkaiásitvirtino versle. Tai labai pakeitë informacijos perdavimo gali-mybes organizacijø viduje ir iðorëje, taip pat suteikë naujø darboorganizavimo galimybiø ir pakeitë rinkos pusiausvyrà. Kompiute-riniai tinklai ir radikalus informacijos iðlaidø sumaþinimas sudarënaujø galimybiø gauti informacijà apie produktus, paslaugas ir pro-cesus. Pasauliniai elektroniniai tinklai teikë ir toliau teiks naujøkokybës uþtikrinimo galimybiø.

Ateityje vartotojai iðliks svarbiausi, todël dar daugiau dëmesiobus skiriama jø poreikiams numatyti ir patenkinti:

1. Rinka tampa pasauline ir atstumai nebeegzistuoja. Vartoto-jai gali rinktis bet kurá tiekëjà ið viso pasaulio, todël bus dar labiaustengiamasi iðlaikyti esamus vartotojus ir tai skatins tiekti aukðtes-nës kokybës ir (arba) maþesnës kainos produktus.

2. Masinë gamyba sugebës átraukti veiklas, leidþianèias gamin-tojui geriau nei dabar patenkinti kiekvieno vartotojo poreikius.

3. Vartotojai gaus informacijos daugiau nei bet kada ir tai pa-dës jiems atsirinkti tinkamus produktus ir gamintojus.

4. Svarbiausias veiksnys bus tarptautiniu lygiu pripaþintø va-dybos sistemos standartø inkorporavimas [1].


Be abejo, ateityje �VKV filosofija bus �eksportuojama á naujasrinkas�, t. y. á ðalis, kur ji dar netaikoma, bet gali bûti pritaikomaatsiþvelgiant á visus privalumus. Kadangi kokybës technika geraipritaikyta ekonomiðkai stipriose pasaulio ðalyse, susidomëjimas jau-èiamas ir naujai industrializuotose ðalyse bei ðalyse, kurios dar tikpakeliui á industrializacijà, kaip plëtros ir bendro nacionalinio produk-to didinimo priemonë gerinant gyventojø gyvenimo statusà� [9].

�Pranaðaujama, kad XXI amþius bus kokybës amþius. Vartoto-jai visame pasaulyje reikalaus kokybës.� [8] Kokybë bus ne tikverslo sëkmës, bet ir ekonominio stabilumo socialinës gerovësveiksnys.

�Kokybës taikymas apims nuo mokyklø ir ligoniniø veiklos ge-rinimo iki ðalies ekonomikos pozicijø sustiprinimo pasaulinëje pre-kybos sistemoje. Kaip kad buvo svarbiausias veiksnys keliant Ja-ponijos gyvenimo lygá po Antrojo pasaulinio karo, taip kokybëatliks panaðø vaidmená ðalyse, kuriø ekonomika plëtojasi.� [10]

Verslo aplinka pasaulyje nuolat kinta: stiprëja konkurencija, ple-èiasi tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas, vis spartëja tech-nologinë paþanga, ekonominiø, politiniø ir pramoniniø aljansø kû-rimasis, didëja pasauliniai visuomenës poreikiai.

Tarptautinë kokybës akademija prognozuoja, kad iki 2010 m.verslo aplinkoje ávyks tokie pokyèiai:

1. Iðliks pagrindiniai pirmojo ir treèiojo pasaulio ðaliø skirtu-mai ir tai daugiausiai gali paveikti dvi sritis. Pirma, tai problemos,atsiradusios dël pirmojo ir treèiojo pasaulio ðaliø gerovës skirtu-mo. Antra, tai galimas greitas treèiojo pasaulio ðaliø ekonomikospakilimas, kuris gali baigtis didesnëmis gyventojø skaièiaus didë-jimo, uþterðtumo, politinio nestabilumo, sveikatos apsaugos ir ki-tø srièiø problemomis.

2. Atsiras naujo tipo organizacijos, suteikianèios asmenims nau-jus vaidmenis ir galimas naujas valdymo, darbo pasidalijimo, in-formacijos perdavimo, darbuotojø mokymo, augimo, atlyginimoir ágaliojimo formas.

3. Informacinis amþius tebedarys átakà atneðdamas naujoviø.4. Gyvenimo kokybë ir kokybë kaip gyvenimo bûdas bus pa-

grindas. Gyvenimo kokybæ nusako þmoniø ir jø grupiø asmeninisgyvenimas. Kokybë kaip gyvenimo bûdas � tai kokybës principøtaikymas bet kuriai mûsø veiklai: asmeninei ir visuomeninei, áskai-tant pramonæ, sveikatos apsaugà, ðvietimà ir visuomeniná sektoriø.

5. Iðkils personalizuotø produktø ir paslaugø poreikis � paskir-tis individualiems klientams atsispindës produktuose ar paslaugo-se, sukurtuose specialiai individualiam klientui.


6. Ðvietimas pasikeis ir taps visà gyvenimà trunkanèiu moky-musi, reikalaujanèiu naujø þiniø pateikimo priemoniø ir didesnioveiksmingo mokymosi supratimo.

7. Padidës technologijos keitimosi greitis ir atsiras naujø plët-ros kryèiø.

8. Pasaulinës ekonomikos globalizacija tæsis gilëjant þiniomsir didëjant kapitalo, technologijø ir darbo jëgos judëjimui [5].

Taigi ateityje ðalies ekonominë sëkmë priklausys nuo politikos,remianèios kokybës vadybos iniciatyvas. Kuo daugiau ðalies politi-kø tai suvoks, tuo didesnës ekonomikos paþangos galima tikëtis.


2 priedas

Kai kuriø sàvokø þodynëlis

Mokslo ir technologijø plëtra (MTP) � sistemingai atliekamaskûrybinis darbas paþinimui plëtoti (áskaitant þmogaus, kultûrosir visuomenës paþinimà) ir ðio paþinimo panaudojimas prakti-nëms reikmëms.

Fundamentiniai tyrimai � eksperimentiniai arba teoriniai darbai,skirti visø pirma plëtoti reiðkiniø ir realybës pagrindø paþinimà,ið anksto nenumatant konkreèiai taikyti ar panaudoti.

Taikomieji tyrimai � taip pat originalûs moksliniai tyrinëjimaipaþinimui plëtoti. Jie pirmiausia skiriami specifiniams prak-tiniams tikslams pasiekti arba uþdaviniams spræsti.

Technologijø plëtra � ið moksliniø tyrimø ir praktinës patirtiessukauptu paþinimu pagrástas sistemingas darbas, kurio tikslas� kurti naujas medþiagas, naujus gaminius ir árenginius, diegtinaujus procesus, sistemas ir paslaugas arba ið esmës patobulintijau sukurtus ar ádiegtus.

MTP personalas � visi MTP veikloje tiesiogiai dalyvaujantys dar-buotojai (mokslo darbuotojai, techninis ir jam prilyginamas beikitas personalas) (Frascati Manual 1993, paragrafas 279ff).

Tyrëjai � darbuotojai, konceptualizuojantys arba kuriantys naujasþinias, produktus, procesus, metodus ir sistemas bei dalyvau-jantys atitinkamuose projektuose ar juos valdantys (mokslininkaiir kiti asmenys, turintys aukðtàjá iðsilavinimà) (Frascati Ma-nual 1993, paragrafas 311).

Mokslininkai � tyrëjai, turintys mokslo laipsná.Technikai ir jam prilyginamas personalas � asmenys, kuriø pa-

grindiniam darbui bûtinas techninis iðsilavinimas ir vienos arkeliø inþinerijos, fiziniø ar gamtos mokslø, taip pat socialiniøir humanitariniø mokslø srièiø patirtis. Jie dalyvauja MTP, at-likdami mokslines ir technines uþduotis, áskaitant koncepcijøir darbo metodø taikymà, paprastai vadovaujant tyrëjams (daþ-niausiai tai asmenys, baigæ specialiàsias vidurines mokyklas(technikumus) (Frascati Manual 1993, paragrafas 316).

Kitas aptarnaujantis personalas � valdymo, sekretoriato ir pa-naðus personalas, kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai, pa-rengta ir neparengta pagalbinë darbo jëga, dalyvaujantys MTPprojektuose arba tiesiogiai su jais susijæ (Frascati Manual 1993,paragrafas 319).


Pastaba: neáskaièiuojami apsaugos, remonto, maitinimo ir ki-tø papildomø paslaugø darbuotojai.

Visos darbo dienos ekvivalentas � visiðko darbo jëgos uþimtumotam tikrà laikà matavimo vienetas. Ðis vienetas reikalingas no-rint atskirti ne visà darbo dienà MTP veikloje dalyvaujanèiusasmenis nuo visà darbo dienà dirbanèiø asmenø (Frascati Ma-nual 1993, paragrafas 295ff).

Mokslo iðlaidos � MTP, moksliniø studijø ir lavinimo bei kitostaikomosios mokslo ir technologinës veiklos iðlaidos. Prie jøpriskiriamos iðlaidos mokslinëms ir techninës informacijos tar-nyboms, duomenø rinkimui bendriems tikslams, techniniø pro-jektø atlikimo tyrimams (moksliniø projektø atlikimas yra ir moks-lo tiriamosios veiklos dalis), politiniø ir ekonominiø sprendimøpriëmimo pagrindimui, bet atmetamos iðlaidos, susijusios su ben-drøjø þinomø dalykø ir moksliniø metodø panaudojimu.

Vidinës MTP iðlaidos � visos statistinio vieneto ar ûkio sekto-riaus iðlaidos, panaudotos MTP veiklai, neatsiþvelgiant á finan-savimo ðaltiná. Á jas taip pat áskaitomos iðlaidos uþ statistiniovieneto ar sektoriaus ribø, bet skirtos remti jo MTP veiklà (pvz.,tyrimams reikiamø medþiagø pirkimas). Prie vidiniø MTP ið-laidø priskiriamos tiek paprastosios, tiek nepaprastosios iðlai-dos (Frascati Manual 1993, paragrafas 335).

Bendrosios vidinës MTP iðlaidos � visos ðalies viduje MTP pa-naudotos lëðos, neatsiþvelgiant á finansavimo ðaltinius. Priejø taip pat priskiriamos uþsienio ir tarptautiniø organizacijølëðos, skirtos finansuoti MTP veiklà ðalies viduje. Èia neáver-tinamos iðlaidos MTP veiklai, kurià ðalyje atlieka tarptauti-nës organizacijos, taip pat tarptautinëms organizacijoms arMTP veiklai uþsienyje skirtos lëðos (Frascati Manual 1993,paragrafas 385).

Iðorinës MTP iðlaidos � visos uþsienyje arba per tarptautines or-ganizacijas, arba uþ statistinio vieneto ar ûkio sektoriaus ribøMTP panaudotos lëðos, neatsiþvelgiant á finansavimo ðaltiná(Frascati Manual 1993, paragrafas 333).

Bendrosios MTP iðlaidos � visos iðorinës ir vidinës valstybës,ûkio srities ar ðakos finansuojamos MTP iðlaidos.

Valstybës finansuojamos MTP iðlaidos � visi valstybës ir savi-valdybiø skirti asignavimai, nesvarbu, kokiame sektoriujevyksta MTP.

Ûkio finansuojamos MTP iðlaidos � verslo, pramonës ir kitø ða-lies ûkio institucijø iðlaidos pramoniniams kolektyviniams ty-rimams ir eksperimentinei plëtrai.


Vidinës ûkio iðlaidos MTP veiklai � ûkio subjektø vidinës iðlai-dos jø viduje organizuojamai MTP veiklai.

MTP SKIRSTYMAS PAGAL SEKTORIUS

Ûkio (verslo) sektorius: privaèios ir valstybinës verslo ámonës,pramoniniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros institucijos, pri-vaèios pelno nesiekianèios institucijos, finansuojamos daugiau-sia ûkio lëðomis ir teikianèios paslaugas ámonëms (Frascati Ma-nual 1993, paragrafas 145�167).

Aukðtojo mokslo sektorius: universitetai, techninës aukðtosios mo-kyklos, profesinës aukðtosios mokyklos, technologinës kolegi-jos ir kitos joms prilygintos studijø institucijos, neatsiþvelgiantá jø finansavimo ðaltiná ar teisiná statusà. Taip pat á ðá sektoriøáeina aukðtosioms mokykloms priklausantys ar jø valdomi tyri-mø ir bandymø institutai ir stotys, klinikos (Frascati Manual1993, paragrafai 190�214).

Valstybinis sektorius (be aukðtøjø mokyklø): biudþeto asigna-vimø pagrindu veikianèios ir ið esmës vyriausybës kontroliuo-jamos institucijos. Remiantis nacionaline tradicija (ji bûdingair daugeliui kitø ðaliø), ðá sektoriø sudaro valstybiniai moksloinstitutai, mokslo centrai, laboratorijos, bandymø stotys, ob-servatorijos ir kitos joms prilyginamos institucijos, finansuoja-mos ir kontroliuojamos vyriausybës. Pajamø ir iðlaidø poþiûriuvalstybiniam sektoriui skaièiuojamos mokslo institutø, centrøir kitø ðiam sektoriui priskiriamø institucijø lëðos laikantis tai-syklës, kad á jas áeina tik biudþeto lëðos ið administraciniø vie-netø (vyriausybës, ministerijø, savivaldybiø).Tarptautiniu poþiûriu valstybinis sektorius apima ir privaèiaspelno nesiekianèias organizacijas, kuriø iðlaidø struktûroje vy-rauja valstybës asignavimai (Frascati Manual 1993, paragra-fai 168�177).

Privaèiø pelno nesiekianèiø organizacijø sektorius: ðis sekto-rius jungia privaèias pelno nesiekianèias organizacijas, kuriosdaugiausia finansuojamos ne valstybës ir ne ûkio subjektø lë-ðomis ir kurios savo pagrindine veikla nelaiko paslaugø teiki-mo ámonëms. Ðiam sektoriui, pavyzdþiui, priklauso profesi-nës ir mokslo draugijos, labdaros ir pagalbos agentûros, ávai-rûs nevalstybiniai fondai (plg. Frascati Manual 1993, para-grafai 178�189).

Pajamø ir iðlaidø poþiûriu galima iðskirti ir penktàjá sektoriø �uþsienio, arba tarptautiná. Já sudaro: pajamø atþvilgiu uþsie-


nio, ES, tarptautiniø mokslo tiriamosios veiklos organizacijølëðos, skirtos MTP ðalyje; iðlaidø atþvilgiu � ðalies MTP skir-tos lëðos, perduodamos uþsieniui, ES, tarptautinëms organiza-cijoms, net kai jos yra uþsienyje (Frascati Manual 1993, para-grafai 215�219).


3 priedas

Lentelës

Veiklos pavadinimas

Akmens, molio ir smëlio gavyba

Drabuþiø siuvimas, kailiø iðdirbi-mas ir daþymas

Medienos ir mediniø dirbiniø pra-monë (iðskyrus baldus)

Naftos perdirbimo produktø pra-monë

Cheminiø medþiagø ir produktøpramonë

Guminiø ir plastmasiniø dirbiniøpramonë

Gatavø metalo dirbiniø, iðskyrusmaðinas ir árengimus, pramonë

Elektros árengimø ir prietaisø pra-monë

Radijo, televizijos ir ryðiø árengi-mø bei aparatûros pramonë

Kitø transporto priemoniø pra-monë

Baldø gamyba ir prie nieko kitonepriskirta pramonë

Leidyba, spausdinimas ir spaudi-niø dauginimas

Medicinos, tiksliøjø ir optiniøárankiø pramonë

I g r u p ë . P a s i r e i ð k i a a u g i m o t e n d e n c i j a

1993

38,3

66,9

60,1

86,6

38,3

67,3

54,0

50,8

84,4

60,8

88,0

24,6

70,7

1994

29,5

36,5

48,2

61,0

34,5

97,9

48,9

22,9

46,7

68,1

53,4

6,7

34,8

1995

23,7

43,8

48,2

50,9

49,4

86,9

53,6

17,9

41,6

91,2

43,5

6,4

27,8

1996

23,3

53,9

54,5

57,5

54,8

104,1

58,8

21,8

47,8

116,7

39,9

6,7

13,8

1997

28,2

59,3

59,3

71,1

57,1

112,2

62,5

32,0

49,4

108,2

42,4

9,4

14,1

1998

45,1

60,4

59,7

80,4

64,5

138

64,7

51,3

53,1

132,2

47,4

8,9

16,2

PARDUOTOS PRAMONËS PRODUKCIJOSAPIMTIES KITIMAS (1992 M. = 100%)

Veiklos pavadinimas

Kitø nemetaliniø mineraliniø pro-duktø pramonë

Celiuliozës, popieriaus ir popie-riniø dirbiniø pramonë

Pagrindiniø metalø pramonë

Automobiliø, priekabø ir pusprie-kabiø pramonë

Antrinis metalo atliekø ir lauþoperdirbimas

I I g r u p ë . N e a i ð k i r a i d o s t e n d e n c i j a

1993

56,4

32,3

78,1

83,7

124,9

1994

43,2

35,9

62,2

35,0

106,2

1995

41,0

41,3

65,0

34,5

82,6

1996

40,0

38,7

49,0

28,1

62,0

1997

37,7

40,6

44,9

33,7

74,9

1998

38,6

38,6

49,1

24,9

59,3


Veiklos pavadinimas

Maisto produktø ir gërimø pra-monë

Tekstilës gaminiø pramonë

Odos ir odos dirbiniø pramonë

Maðinø ir árengimø pramonë

Raðtinës maðinø ir kompiuteriøpramonë

I I I g r u p ë . P a s t e b i m a p a r d a v i m ø m a þ ë j i m o t e n d e n c i j a

1998

56,5

22,6

21,2

13,1

22,7

1995

57,7

23,5

22,4

20,0

36,2

1996

57,3

24,0

21,4

15,6

35,3

1993

76,6

37,9

40,1

46,9

63,8

1994

61,0

25,4

22,5

25,2

53,6

1997

58,6

23,6

22,6

14,9

31,7

LIETUVOS PRAMONËS ÐAKØ AUGIMAS 1994�1997 M.DIDËJIMO TVARKA PAGAL VIDUTINÁ METINÁ PRIDËTINËSVERTËS (PV) KILIMÀ

Produkty-vumo %

Þalios naftos ir natûraliø dujø ga-vyba

Chemijos pramonës produktø ga-myba

Drabuþiø siuvimas

Kitos transporto árangos gamyba

Elektros energijos gamyba ir pa-skirstymas

Leidyba, spausdinimas ir áraðymopaslaugos

Elektros árengimø ir prietaisø ga-myba

Medienos ir medienos produktøgamyba

Metalø pramonë

Naftos perdirbimo produktø pra-monë

Guminiø ir plastmasiniø dirbiniøpramonë

Celiuliozës, popieriaus ir popie-riniø dirbiniø pramonë

Garø ir ðilumos gamyba ir paskirs-tymas

Radijo, televizijos ir ryðiø árengi-mø bei aparatûros pramonë

Odos ir odos dirbiniø pramonë

Vidutinis pokytis 1994�1997 m.

PV 1997 m.mln. Lt

Dirbanèiøjøsk. 1997 m.

PV % Uþimtumo%

134

1 222

1 378

337

2 119

460

454

902

302

3 488

250

288

1 056

506

361

400

8 300

26 700

6 600

14 200

7 900

7 500

22 300

6 500

3 500

3 900

4 100

10 300

10 500

6 000

34,8

18,3

17,4

16,7

14,4

11,9

11,8

8,7

8,5

5,2

4,6

4,2

2,5

1,9

0,1

34,8

19,4

15,5

31,3

11,4

� 1,6

12,2

2,5

23,6

2,2

� 8,4

10,6

� 4,5

22,6

12,1

0,0

� 1,2

1,9

� 14,6

3,0

13,5

� 0,4

6,2

� 15,0

3,0

13,0

� 6,4

7,0

� 20,6

� 12,0


Gamtiniø dujø gavyba ir paskirs-tymas

Automobiliø ir priekabø gamyba

Maisto produktø ir gërimø pra-monë

Akmens, molio ið smëlio gavyba

Tekstilës pramonë

Nemetaliniø mineraliniø produk-tø pramonë

Durpiø kasimas ir aglomeracija

Baldø pramonë ir prie nieko kitonepriskirta pramonë

Pagrindiniø metalø apdirbimas

Metalo lauþo perdirbimas

Vandens rinkimas, valymas ir pa-skirstymas

Biuro árengimø ir kompiuteriø ga-myba

Maðinø ir árengimø gamyba

Medicinos, tiksliøjø ir optiniøárankiø gamyba

Ið viso

Kasyba ir apdirbamojipramonë

Elektros energijos, dujøir vandens tiekimas

682

41

5 785

93

1 312

639

47

511

68

49

253

9

573

148

23 769

19 659

4 110

4 200

2 100

58 200

1 600

28 700

13 700

1 700

12 500

1 800

400

7 500

1 100

17 800

3 300

293 700

257 500

36 200

� 0,6

� 1,2

� 1,3

� 1,5

� 2,5

� 4,5

� 5,8

� 7,4

� 10,3

� 11,0

� 12,2

� 16,1

� 16,1

� 26,0

4,5

4,1

11,4

� 3,7

� 3,0

� 0,3

� 7,2

� 14,4

� 16,7

6,7

� 3,9

0,0

� 12,6

� 4,1

� 28,4

� 16,2

� 28,7

� 6,2

� 7,1

1,5

3,1

1,8

� 1,0

5,7

11,9

12,2

� 12,5

� 3,4

� 10,3

1,7

� 8,2

12,4

0,2

2,7

10,7

11,2

9,9


4 priedas

MTP valdymo struktûraEstijos pavyzdþiu

Ðaltinis: PHARE 2000 metø ataskaita �Evaluation of Estonian Innovation System�


SANTRUMPOS

ACCSQ (angl.) .............. Azijos standartø ir kokybës konsultaci-nis komitetas

AQC (angl.) ................... Australijos kokybës taryba

BVP ............................... bendrasis vidaus produktas

EFQM (angl.) ................ Europos kokybës vadybos fondas

EMPTQM (angl.) .......... Europos visuotinës kokybës vadybos ma-gistro programa

ES .................................. Europos Sàjunga

FEMIRC (angl.) ............ Europos inovacijø perdavimo centrø aso-cijuotas narys

FP5 (angl.) ..................... Europos Sàjungos penktoji struktûrinëprograma (Fifth Framework Programme)

FP6 (angl.) ..................... Europos Sàjungos ðeðtoji struktûrinë pro-grama (Sixth Framework Programme)

FRASCATI (angl.) ........ Europos Bendrijos ekonominio bendra-darbiavimo ir plëtros organizacijos(OECD) parengti metodiniai nurodymai,kuriais remiantis rengiami mokslo ir tech-nologijø plëtros statistikos rodikliai

IAQ (angl.) .................... Vokietijos tarptautinë kokybës akademija

KTU ............................... Kauno technologijos universitetas

LEPA ............................. Lietuvos ekonominës plëtros agentûra

LMA .............................. Lietuvos mokslø akademija

LMT ............................... Lietuvos mokslo taryba

LSVVPA ........................ Lietuvos smulkaus ir vidutinio versloplëtros agentûra

LVMSF .......................... Lietuvos valstybinis mokslo ir studijøfondas

LÞÛU ............................ Lietuvos þemës ûkio universitetas

MII ................................. Matematikos ir informatikos institutas


MITI (angl.) ................... Japonijos pramonës mokslo ir technolo-gijos agentûros standartø departamentas

MTP ............................... mokslo ir technologijø plëtra

NATO (angl.) ................. Ðiaurës Atlanto Sutarties Organizacija

OECD (angl.) ................ Europos Bendrijos ekonominio bendra-darbiavimo ir plëtros organizacija

PHARE (angl.) .............. Europos Sàjungos programa, pagal ku-rià teikiama finansinë pagalba ðalimspartnerëms

PHARE SEIL (angl.) ..... Europos Sàjungos programos PHAREprojektas, pagal kurá teikiama finansinëparama Lietuvai integruojantis á EuroposSàjungà

PVM .............................. pridëtinës vertës mokestis

RIS (angl.) ..................... regioniniø inovacijø strategija

RITTS (angl.) ................ regioniniø inovacijø ir technologijø per-davimo strategija

SAEF (angl.) .................. Pietø Afrikos tobulumo fondas

SBIR (angl.) ................... JAV smulkaus verslo rëmimo programa

SKVC ............................ Studijø kokybës vertinimo centras

ÐMM .............................. Ðvietimo ir mokslo ministerija

TBP (angl.) .................... Europos Bendrijos ekonominio bendra-darbiavimo ir plëtros organizacijos(OECD) metodiniai nurodymai, kuriaisremiantis rengiami technologijø plëtrosir mokëjimø balansø statistikos rodikliai

TINA (angl.) .................. Europos Komisijos transporto infrastruk-tûros reikmiø ágyvendinimo programa

TQMC (angl.) ................ Azijos visuotinës kokybës valdybos pro-jektø komitetas

TSRS ............................. Tarybø Socialistiniø Respublikø Sàjunga

TVF ............................... Tarptautinis valiutos fondas

ÛM................................. Ûkio ministerija


UNDP (angl.) ................ Jungtiniø Tautø vystymo programa

UNESCO (angl.) ........... Jungtiniø Tautø ðvietimo, mokslo ir kul-tûros organizacija

VGTU ............................ Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas

VKV .............................. Visuotinë kokybës vadyba

VU ................................. Vilniaus universitetas

ÞII .................................. þmogaus iðsivystymo indeksas

Documents

Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga, 2001