• Apie miestiečius, atvykusius gyventi į apleistas sodybas, vie-tiniai dažnai žino labai nedaug. Vieni atvykėliai gyvena uždarai, kiti stengiasi įsilieti į bendruomenę, praturtinti ją savo darbu.

• Žiema jau ant nosies, todėl vis daugiau privačių namų savininkų svarsto, kaip kuo pigiau apšildyti namus.

• Petras Venslovas, vienas iški-liausių Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių, 65-metį pasitikti gali su dūdų orkestru.

• Lietuvoje viešėję pasaulinio garso gydytojai teigia žiną, kaip pasveikti nuo mirtinų širdies bei kraujagyslių ligų ir daugiau nie-kada nepatirti infarkto ar insulto.

2014 m. lapkričio 15 d., šeštadienis • Nr. 92 (9420) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt (0,72 Eur)

Šiandien skaitykite:

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

SODYBA, 7 p.

SODYBA, 7 p.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

SVEIKATA, 21 p.

(Užs. 624)

Valdas KvedarasVL žurnalistas

Buvusiam aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui pasirašius įsakymą, kuriuo nuo kitų metų sausio uždraudžiama verslinė žūklė visuose ežeruose, išskyrus specializuotąją seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių un-gurių žūklę, politikai pasišiaušė. Seimo Aplinkos apsaugos komi-teto pirmininkas Algimantas Sa-lamakinas su bendraminčiais iš pradžių buvo pasišovę privers-ti ministrą atšaukti įsakymą, o įsakymo nepakeitus ėmėsi gud-rybės. Verslinę žūklę jis pano-ro įvardyti etnografine žvejyba, nors žvejai mėgėjai tai vadina įteisintu brakonieriavimu.

Nevienodi argumentai

Jei verslininkai tinklais neiš-gaudys žuvų, ko mėgėjai, žvejoda-mi meškerėmis, padaryti neįstengs, ežerai netrukus virs žuvų kapiny-nais, nes žuvys gyvena tik 2–4 me-tus, po to nudvesia. Taip bent ke-lis kartus viešai yra pakartojęs A.Salamakinas, norėdamas pagrįs-ti savo poziciją dėl verslinės žūklės ežeruose draudimo panaikinimo. Tiesa, politikas, paklaustas, kas jam pasakė tokią nesąmonę, puolė gintis ir pasitaisė, girdi, žuvys gyvena vi-dutiniškai 16 metų.

Antra priežastis, įkvėpusi A.Sa-lamakiną krūtine užstoti žvejus verslininkus, pasak jo, yra tradicijų tąsa: neva paežerių gyventojai visą laiką merkdavo tinklus į vandenį ir taip prasimaitindavo. Užginčijus, kad taip galėjo būti tik gūdžioje se-novėje, o vėliau ne tik ežerai, bet ir žemė su miškais priklausė didikams ir tik jų valia buvo leisti ar neleisti jų valdose žvejoti, A.Salamakinas siūlė važiuoti į Molėtų rajoną. „Mindū-nuose yra Ežerų žvejybos muzie-jus, o jame – visi įrankiai ir įnagiai, kuriais anksčiau naudojosi paežerių gyventojai“, – atrėmė jis.

Nukelta į 2 p.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Diplomatų ir apskritai darbuo-tojų Rusijos ambasadoje gerokai daugiau nei Lietuvoje veikian-čiose visų kitų šalių ambasadose. Galėtume džiaugtis tokiu dėme-siu, deja, Rusijos diplomatų dau-giau nei kitų šalių teko išprašyti iš Lietuvos įrodžius, kad jie užsiėmė veikla, nesusijusia su diplomato

statusu, – rinko slaptą informaciją savo šalies žvalgybos tarnyboms.

Rusijos ambasadų išskirtinumas

Rusijos ambasadoje Vilniuje dir-ba 28 diplomatai ir dar 6 diplomatai dirba Klaipėdoje. Kiek techninio per-sonalo dirba, o�cialiai neskelbiama.

Nukelta į 3 p.

Salamakino „kapinynas“

Paslaptingoji ambasada Latvių gatvėje (I)Rusija iš kitų valstybių išsiskiria tuo, kad šios šalies diplomatinės tarnybos veikla buvo ir, tikėtina, išliko glaudžiai susijusi su slaptosio-mis tarnybomis.

Gamtinių tyrimų centro duomenimis, net 84 proc. Lietuvos ežerų neigiamai veikia žvejyba. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gautą pastatą Vilniuje Rusija pertvarkė iš esmės. Statybos darbus atliko tik iš Rusijos atvežti darbuotojai. Autoriaus nuotrauka

• Apie miestiečius, atvykusius gyventi į apleistas sodybas, vie-tiniai dažnai žino labai nedaug. Vieni atvykėliai gyvena uždarai, kiti stengiasi įsilieti į bendruomenę, praturtinti ją savo darbu.

• Žiema jau ant nosies, todėl vis daugiau privačių namų savininkų svarsto, kaip kuo pigiau apšildyti namus.

• Petras Venslovas, vienas iški-liausių Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių, 65-metį pasitikti gali su dūdų orkestru.

• Lietuvoje viešėję pasaulinio garso gydytojai teigia žiną, kaip pasveikti nuo mirtinų širdies bei kraujagyslių ligų ir daugiau nie-kada nepatirti infarkto ar insulto.

2014 m. lapkričio 15 d., šeštadienis • Nr. 92 (9420) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt (0,72 Eur)

Šiandien skaitykite:

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

SODYBA, 7 p.

SODYBA, 7 p.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

SVEIKATA, 21 p.

(Užs. 624)

Valdas KvedarasVL žurnalistas

Buvusiam aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui pasirašius įsakymą, kuriuo nuo kitų metų sausio uždraudžiama verslinė žūklė visuose ežeruose, išskyrus specializuotąją seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių un-gurių žūklę, politikai pasišiaušė. Seimo Aplinkos apsaugos komi-teto pirmininkas Algimantas Sa-lamakinas su bendraminčiais iš pradžių buvo pasišovę privers-ti ministrą atšaukti įsakymą, o įsakymo nepakeitus ėmėsi gud-rybės. Verslinę žūklę jis pano-ro įvardyti etnografine žvejyba, nors žvejai mėgėjai tai vadina įteisintu brakonieriavimu.

Nevienodi argumentai

Jei verslininkai tinklais neiš-gaudys žuvų, ko mėgėjai, žvejoda-mi meškerėmis, padaryti neįstengs, ežerai netrukus virs žuvų kapiny-nais, nes žuvys gyvena tik 2–4 me-tus, po to nudvesia. Taip bent ke-lis kartus viešai yra pakartojęs A.Salamakinas, norėdamas pagrįs-ti savo poziciją dėl verslinės žūklės ežeruose draudimo panaikinimo. Tiesa, politikas, paklaustas, kas jam pasakė tokią nesąmonę, puolė gintis ir pasitaisė, girdi, žuvys gyvena vi-dutiniškai 16 metų.

Antra priežastis, įkvėpusi A.Sa-lamakiną krūtine užstoti žvejus verslininkus, pasak jo, yra tradicijų tąsa: neva paežerių gyventojai visą laiką merkdavo tinklus į vandenį ir taip prasimaitindavo. Užginčijus, kad taip galėjo būti tik gūdžioje se-novėje, o vėliau ne tik ežerai, bet ir žemė su miškais priklausė didikams ir tik jų valia buvo leisti ar neleisti jų valdose žvejoti, A.Salamakinas siūlė važiuoti į Molėtų rajoną. „Mindū-nuose yra Ežerų žvejybos muzie-jus, o jame – visi įrankiai ir įnagiai, kuriais anksčiau naudojosi paežerių gyventojai“, – atrėmė jis.

Nukelta į 2 p.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Diplomatų ir apskritai darbuo-tojų Rusijos ambasadoje gerokai daugiau nei Lietuvoje veikian-čiose visų kitų šalių ambasadose. Galėtume džiaugtis tokiu dėme-siu, deja, Rusijos diplomatų dau-giau nei kitų šalių teko išprašyti iš Lietuvos įrodžius, kad jie užsiėmė veikla, nesusijusia su diplomato

statusu, – rinko slaptą informaciją savo šalies žvalgybos tarnyboms.

Rusijos ambasadų išskirtinumas

Rusijos ambasadoje Vilniuje dir-ba 28 diplomatai ir dar 6 diplomatai dirba Klaipėdoje. Kiek techninio per-sonalo dirba, o�cialiai neskelbiama.

Nukelta į 3 p.

Salamakino „kapinynas“

Paslaptingoji ambasada Latvių gatvėje (I)Rusija iš kitų valstybių išsiskiria tuo, kad šios šalies diplomatinės tarnybos veikla buvo ir, tikėtina, išliko glaudžiai susijusi su slaptosio-mis tarnybomis.

Gamtinių tyrimų centro duomenimis, net 84 proc. Lietuvos ežerų neigiamai veikia žvejyba. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gautą pastatą Vilniuje Rusija pertvarkė iš esmės. Statybos darbus atliko tik iš Rusijos atvežti darbuotojai. Autoriaus nuotrauka

2 2014 m. lapkričio 15 d. • Nr. 92 (9420) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Ir net nebandė išklausyti, kad muziejuje eksponuojamais „įran-kiais ir įnagiais“ buvo žvejojama tar-pukariu privatiems asmenims pri-klausančiuose vandens telkiniuose ir ne ištisą sezoną, o tik kelias die-nas, kad būtų galima šeimą aprū-pinti žuvimi, o gvieštis į valstybi-nius vandens telkinius – šiukštu. Į pastaruosius arba svetimus privačius vandenis įmerkęs tinklaitį žmogus tuo laikotarpiu buvo vadinamas va-gimi, sovietmečiu – brakonieriumi.

Spalio viduryje vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posė-dyje socialdemokrato A.Salamakino poziciją palaikė konservatorius Pau-lius Saudargas ir siūlė leisti žvejams verslininkams tęsti veiklą. „Manęs niekas neįtikino, kad reikia uždraus-ti verslinę žūklę vidaus vandenyse. Jei tai padaryta vieno išeinančio mi-nistro, nereiškia, kad taip turi lik-ti per amžius“, – žvejams versli-ninkams naudingą poziciją išdėstė P.Saudargas.

Tačiau, pasak komiteto nario Lino Balsio, šiandien pirmiausia reikia atsižvelgti į realią žuvų ištek-lių situaciją, kad žvejyba nebūtų pa-daryta žala gamtai, o verslininkams reikėtų sudaryti sąlygas persiorien-tuoti. „Mokslininkai pastebi, kad tam tikruose ežeruose žuvų ište-kliai sparčiai senka, todėl verslinės žvejybos ribojimai vidaus vandenyse padės išsaugoti ir atkurti išteklius. Lietuvoje verslinė žvejyba beveik neegzistuoja. Tai – mirusi verslo šaka, neturinti jokių perspektyvų. Verslininkams, ieškantiems išeities, yra tik viena galimybė – žuvis veis-ti moderniais būdais specialiuose tvenkiniuose“, – teigė L.Balsys.

Visgi ir šis politikas mano, kad reikia įteisinti etnogra�nę žvejybą. „Nepainiokime verslinės žvejybos ir turizmo. Tam tikruose regionuose,

kuriuose yra senos žvejybos tradi-cijos, ji yra tapusi etnogra�nio pa-veldo dalimi. Gyvenančiam žmogui, norinčiam tęsti ir demonstruoti vie-tos tradicijas bei įsigijusiam leidimą propaguoti ir turistams rodyti seno-lių žvejybos būdus, turinčiam sunu-meruotus ir registruotus žvejybos įrankius, tai neturėtų būti draudžia-ma. Tačiau ši veikla turi būti aiškiai ir griežtai reglamentuota, kad etno-gra�nio paveldo skatinimas nevirstų versline žvejyba“, – sakė L.Balsys.

Ne verslininkų naudai

Parlamentarų ginčai lyg ir supran-tami: girdi, žūklė ežeruose – tai vers-las, Lietuvoje gyvavęs pastaruosius du dešimtmečius. Būtent prieš tiek lai-ko leista už centus nuomoti didžiu-lius vidaus vandenų plotus ir juos beatodairiškai košti tinklais. Tačiau mokslininkai jau prieš kelerius metus ėmė skambinti pavojaus varpais, kad ežeruose ir didesniuose dirbtiniuose vandens telkiniuose neliko ne tik di-delių žuvų, bet ir mailiaus.

Lietuva kasmet importuoja ir eksportuoja daugiau nei 100 tūkst. tonų žuvų – veik visas šis kiekis įsivežamas iš užsienio valstybių. Lietuvos žvejai o�cialiai deklara-vo 2013 m. Kuršių mariose ir eže-ruose bei upėse sugavę 1 460 tonų žuvų. Net tris ketvirtadalius šio kie-kio sužvejojo Kuršių marių žvejai. Likusios 365 tonos žuvų – tai ne vien ežeruose sužvejotas laimikis, didesnioji jų dalis – Nemuno del-toje sugautos stintos ir kitos žuvys. Aplinkos ministerijos teigimu, eže-ruose verslininkai sugavo tik 72 to-nas žuvų, pusė šio kiekio – stintelės bei seliavos. Jų, kaip ir iki šiol, nebus draudžiama gaudyti tinklais. Taigi verslinė žvejyba ežeruose iš esmės neturi jokios reikšmės gyventojų aprūpinimui žuvimi, juolab žinant, kad šia veikla užsiima apie 200 vers-

lininkų. Beje, ne vienas iš jų yra turtingas, o verslinė žvejyba jiems – tarsi žai-dimas arba poilsis.

„Versline žvejyba užsi-imančios įmonės mokesčių į valstybės biudžetą sumoka minimaliai, o mokesčių mo-kėtojai verslininkus dar ir remia, nes šie yra atleisti nuo PVM mokė-jimo, taip pat gauna beakcizio dyze-lino“, – sakė L.Balsys ir sutiko, kad šie verslininkai yra daugiau išlai-kytiniai, o ne bendrojo vidaus pro-dukto kūrėjai.

Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, praėjusiais metais žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą sumo-kėjo apie 5,5 mln. Lt. Šie pinigai esą paskirstyti žuvų ištekliams at-kurti ir saugoti. Prognozuojama, kad šiais metais bus surinkta puse milijono litų daugiau.

Manoma, kad šiuo metu yra apie 200 tūkst. aktyviai meškeriojančių žmonių, mat vien praėjusiais metais išduota per 229 tūkst. žvejo mėgė-jo bilietų. Sociologų teigimu, veik pusė milijono žmonių kasmet turi apie 130 mln. Lt išlaidų, susijusių su meškeriojimu. Manoma, kad netie-sioginės meškeriotojų išlaidos, su-sijusios su meškeriojimu (degalams, maistui, vietai apsigyventi ir t. t.), yra 200 mln. Lt. Taigi, klausimas, kas nusvers Seimo politikų balsus: ar 72 tonos nežinia ant kieno stalo patenkančių žuvų, kurių žvejotojus dotuoja valstybė, ar žvejų mėgėjų per metus išleidžiamas veik treč-dalis milijono litų, kurių penktoji dalis kaip PVM patenka į valsty-bės biudžetą?

Ne draudžia, bet riboja

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilman-tas Graičiūnas savo ruožtu pridėjo, kad verslinė žvejyba nedraudžia-ma. Anot jo, pernai Kuršių mario-se žuvų sugauta daugiau nei užper-nai. „Mes tikrai nedraudžiame ten, kur nėra reikalo. Nėra nieko blo-giau už mėtymąsi. Niekas taip ne-diskredituoja valstybės institucijų, kaip mėtymasis. Ta pozicija buvo suformuota dar 2007 m.“, – tvirtino Aplinkos ministerijos darbuotojas.

Jo teigimu, žvejai verslininkai be darbo neliktų, nes būtų galima už-siimti specialiąja žvejyba ir gaudyti ungurius, stinteles, seliavas ir pan. V.Graičiūnas teigė, kad visoje ES verslinė žvejyba ribojama.

Aplinkos viceministras Linas Jo-nauskas taip pat piestu stojo prieš verslinę žūklę ežeruose: „Daugelis Seimo narių yra suklaidinti žvejų verslininkų. Verslinė žvejyba nėra uždrausta – vyksta specializuotoji žvejyba. Pavyzdžiui, seliavų žvejyba yra pelningiausia, ir ji neuždrausta.“

Nualino ežerus

Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos vadovas Danius Pum-

Aktualijos

Delčia.Saulė teka 7.47, leidžiasi 16.19.

RytojŠiandien

Savaitgalį orai bus jau vėsesni, pūs 8–13 m/sek. pietryčių vėjas. Naktimis bus iki 0–6 laipsnių, dienomis oras sušils iki 3–8 laipsnių. Šiandien Vilniuje bus 4–5 laipsniai šilumos. Kaune naktį negausiai palis, bus 5–6 laipsniai šilumos. Pajūryje bus 6 laips-niai šilumos. Rytoj pūs dar stipresnis pietryčių vėjas, debesiuosis. Vilniuje naktį bus apie 2–3 laipsnius šilumos, o įdienojus sušils iki 5 laipsnių. Kaune naktį ir ryte gali palyti, įdienojus sušils iki 5 laipsnių. Pajūryje bus 4–6 laipsniai šilumos, debesiuosis.

Kitą savaitę bus vienu kitu laipsniu šalčiau, dangus liks apniukęs. orai.lt, VL inf.

Dieną: +4 +6°

Naktį: +1 +2°

Dieną: +4 +6°

Naktį: +1 +2°

PorytDieną: +4 +6°

Naktį: +1 +2°

„Daryčiau prielaidas, kad verslinė žvejyba yra šešėlinio verslo ir brakonieriavimo priedanga įmonėms. Taip turbūt ir galima paaiškinti tokį jų lobizmą“, – problemos į vatą nelinkęs vynioti sakė buvęs aplinkos ministras, dabar europarla-mentaras Valentinas Mazuronis.

Salamakino „kapinynas“

putis įsitikinęs, kad verslinės žve-jybos drausti nereikia, nes ji teikia didelę naudą gamtai. Girdi, trau-kiami tinklai akėja ežero dugną ir purena dumblą.

Molėtų rajono Videniškių kaime gyvenantis ūkininkas D.Pumputis iki šiol nuomoja penkis ežerus, o versline žūkle verčiasi nuo 1993 m. Tačiau jau treji metai, kai vyras padžiovė tink- lus, nes Aplinkos ministerija neski-ria limitų. „Nuostolių neskaičiavau, bet jų gali būti nemažai. Dvidešimt metų kūriau verslą, turiu inkubato-rių, veisyklą. Tad nuostolių galėtų būti net apie 300 tūkst. Lt“, – sakė D.Pumputis. Jo teigimu, viskas pasi-keitė, kai prie Vyriausybės vairo stojo Gediminas Kirkilas, o aplinkos mi-nistru tapo Artūras Paulauskas. Tada ir „prasidėjo mažinimai, limitavimai, ežerų likdavo vis mažiau, jei neišgau-dei limito, kitais metais pusę duoda“.

D.Pumpučio teigimu, praėjusiais metais jis patyrė 800 Lt nuostolių, o už leidimus žvejoti jo nuomojamuo-se ežeruose iš žvejų mėgėjų tesurin-ko 860 Lt. Paklaustas, kur realizuo-davo pagautą laimikį, pašnekovas guodėsi, kad „mažai pagaudavo“ – apie toną: „Kai neturi kur dėti pro-dukto, tai nežvejoji, gaudai tik savo poreikiams.“

D.Pumputis iki šiol nuomojasi Makio ežerą. „Kol mes praėjusiais metais neapribojome jo veiklos, jis vykdė verslinę žvejybą. Verslinin-kas teigė, kad žuvų, išskyrus se-liavas, sugauna nedaug. 2011 m. jis sugavo 297 kg, 2012-aisiais – 206 kg. Praėjusiais metais moksli-ninkai darė tyrimus ir nustatė, kad žuvų ten beveik neliko“, – pasakojo V.Graičiūnas. 90 proc. likusių žuvų pagal biomasę sudaro menkavertės aukšlės ir kuojos, tokios, kurios ne-bepakliūva į tinklus.

„Iki 2012 m. ten buvo žvejojamos seliavos, po to jų nebeliko deklara-cijose, jų neberado ir mokslininkai. Pats verslininkas nupjovė šaką, ant kurios sėdėjo, ir sunaikino seliavų išteklius“, – dėstė V.Graičiūnas.

Aukštaitijos žvejų verslinin-kų asociacijos prezidentas aiški-no kitaip: girdi, ežeras negilus, o 2011-ųjų vasara buvo be galo karš-ta – įkaito vanduo ir seliavos kri-to. Tačiau ežere noriai meškerio-davę žvejai mėgėjai pasakojo, kad

anksčiau lydekų turtingame ežere pastaraisiais metais buvo pristaty-ta tiek tinklų, kad plūdėmis galėjai nuo kranto į krantą nueiti.

D.Pumputis nuomoja ir greta Molėtų esantį per pustrečio šimto hektarų Dūrių ežerą. Verslininkas šią vasarą buvo pasikvietęs moksli-ninkus, kad jį ištirtų. Gamtos tyrimų centro darbuotojas Vytautas Kes-minas sakė, kad šiuo metu verslinių žuvų kiekis yra vidutinis arba trupu-tį didesnis kaip vidutinis. „Palyginus ankstesnių tyrimų, kurie daryti prieš trejus ketverius metus, ir dabartinių tyrimų rezultatus, matyti, kad ežeras atsigavo. Veikiausiai taip yra todėl, kad pastaruoju metu jame nebuvo vykdoma verslinė žvejyba“, – įsiti-kinęs mokslininkas. Anksčiau ežere buvo aptikta vos 5 rūšių žuvų, o šiais metais jų padaugėjo iki 11-os. Da-bar viename hektare mokslininkai suskaičiavo 13,6 kg verslinių žuvų, iš viso 3,7 tonos. V.Kesmino teigi-mu, verslininkas galėtų sugauti apie 2,9 tonos žuvų, kurių didžioji dalis, apie 1,2 tonos, būtų karšiai.

Gamtinių tyrimų centro duome-nimis, net 84 proc. Lietuvos eže-rų neigiamai veikia žvejyba. Pavyz-džiui, dėl verslinės žvejybos Kauno marių žuvų ištekliai nuo 1998 m. nuolat mažėjo (vien per 2008–2009 m. žuvų biomasė sumažėjo 149 tonomis), todėl šiame vandens telkinyje nuo 2013-ųjų verslinė žve-jyba buvo uždrausta.

Aplinkos ministerijos duomeni-mis, verslinė žvejyba tampa vis ne-reikšmingesnė visoje ES. Iš 28 ES valstybių ši žvejyba vidaus vandeny-se vykdoma 21 šalyje, kai kuriose iš jų tokia žvejyba yra tik simbolinė. Pavyzdžiui, Čekijoje versline žvejy-ba užsiima tik 4 žvejai, jie sugauna 24 tonas žuvų per metus; Danijoje žvejojantys 19 žvejų sugauna apie 30 tonų žuvų per metus.

Kas sugundė politiką

Kodėl A.Salamakinas, kuris pats prisipažįsta neretai mėgstantis poil-siauti su meškere rankose, ėmė ginti ne mėgėjų, o verslininkų interesus? „Daryčiau prielaidą, kad verslinė žve-jyba yra šešėlinio verslo ir brakonie-riavimo priedanga įmonėms. Taip turbūt ir galima paaiškinti tokį jų lo-

A.Salamakinas prisipažįsta, kad mėgsta poilsiauti su meškere rankose, tačiau staiga ėmė ginti ne mėgėjų, o verslininkų interesus. fotodiena.lt, scanpix.ee nuotraukos

32014 m. lapkričio 15 d. • Nr. 92 (9420) Valstiečių laikraštis Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Kodėl tiek daug? Pasak didelę politiko patirtį turinčio Seimo nario Gedimino Kirkilo, kuris vadovavo ir Vyriausybei, ir Krašto apsaugos ministerijai, buvo vienas iš Seimo Užsienio reikalų bei Europos ko-mitetų vadovų, Rusija išsiskiria tuo, kad šios šalies diplomatinė tarnyba ne tik dirba diplomatinį darbą, bet ir, ne paslaptis, glaudžiai bendradar-biauja su slaptosiomis tarnybomis.

„Tai – išskirtinis Rusijos požy-mis. Taip yra nuo senų laikų. Visos valstybės žino tokią Rusijos tradi-ciją. Ir taip bus dar ilgai, kol Rusija įgis demokratinės valstybės bruožų. Ne kartą paaiškėjo, kad net karje-ros diplomatai yra įsipareigoję Ru-sijos slaptosioms tarnyboms“, – sakė G.Kirkilas.

Taigi manoma, kad Rusijos am-basadoje Lietuvoje veikia Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (rus. Služba vnešnej razvedki), Federali-nė saugumo tarnyba (rus. Federalna-ja služba bezopasnosti), sprendžianti vidaus saugumo pavojus, įskaitant ir tuos, kuriuos kelia užsienyje gyve-nantys rusai, ir Karinės žvalgybos tarnyba (rus. Glavnoje razvediva-telnoje upravlenije).

Dėmesys Lietuvai neatsitiktinis

Kodėl Lietuva yra tokia svar-bi Rusijai? Pasak buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gyny-bos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, Rusijai mes svarbūs pirmiausia dėl geopolitinės padėties Rusijos ambasadai duoti įpareigoji-mai daryti įtaką politinei situacijai Lietuvoje. Svarbus ir Lietuvos da-lyvavimas NATO. Ji tai ir stengiasi daryti. Kaip? Įvairiai. Per asmeni-nius kontaktus, per įvairias politines priemones, kurias bando pritaikyti kai kurioms visuomeninėms orga-nizacijoms, remdama marginalines grupes.

Jam pritarė buvęs užsienio reikalų ministras, Seimo Užsie-nio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis: „Dėmesys neatsitiktinis. Esame tarsi pafrontės valstybė, todėl rusams svarbu žinoti, kas pas mus vyksta, be to, juk turime ir bendrą sieną.“

Manoma, kad daugiausia vadi-namųjų diplomatų priklauso Ru-sijos užsienio žvalgybos tarnybai, užsiimančiai vietos rusų visuome-ninių organizacijų veikla, politine, ekonomine ir technologine žvalgy-ba. Įtariama, kad būtent ši tarnyba 2005-aisiais parūpino tikrą lietuviš-ką pasą, kuriuo pasinaudojo Krem-liaus kritiko Aleksandro Litvinen-kos nuodytojas. Apskritai Rusijos žvalgybinė veikla Lietuvoje itin su-stiprėjo prezidentu tapus Vladimi-rui Putinui, kuris karjerą savo noru pradėjo KGB struktūroje.

Diplomatai dirbo žvalgyboms

2004-ųjų vasario pabaigoje iš Lietuvos buvo išsiųsti trys šnipinė-jimu įtarti Rusijos ambasados dar-buotojai – šios šalies ambasados Vilniuje pirmasis sekretorius Vla-dimiras Michailovas, kuris bandė užverbuoti Seimo darbuotoją ir iš jo gauti valstybės paslaptį sudarančių duomenų, jo kolega pirmasis sek-retorius Sergejus Kabešovas ir pre-kybos atstovybės ekspertas Viktoras

Šechovcevas. Teigta, kad jie mėgino daryti įtaką privatizavimo proce-sams, neteisėtais būdais gauti infor-macijos apie tuometinio prezidento Rolando Pakso apkaltą ir kt.

2004 m. liepos mėnesį už veiklą, nesuderinamą su diplomato statu-su, iš Lietuvos buvo išsiųsti Rusijos gynybos atašė pulkininkas Viktoras Teleševas ir jo pavaduotojas pulki-ninkas Valerijus Volkovas. Jie rinko žvalgybinę informaciją Rusijos ka-rinės žvalgybos tarnybai.

Įdomu, kad jau po metų į Lietu-vos valstybės saugumo departamento (VSD) akiratį pateko V.Michailovą pakeitęs Rusijos ambasados pirmasis sekretorius Olegas Riabčikovas. Šiuo veikėju VSD susidomėjo tada, kai jis pradėjo rodyti ypatingą dėmesį Lie-tuvos parlamentarams. Neo£cialiais duomenimis, O.Riabčikovas atliko

Rusijos užsienio žvalgybos tarny-bos užduotis. VSD jau anksčiau kai kuriems parlamentarams patarė at-sargiau bendrauti su šiuo diplomatu. Beje, O.Riabčikovas ir pats neneigė, kad bando užmegzti asmeninius ry-šius su Lietuvos politikais, esą norė-jęs suprasti, kas iš tikrųjų vyksta Lie-tuvoje, o informacija laikraščiuose jis nepasitikėjęs.

Negalutiniais duomenimis, iš Lietuvos iki 2014 m. spalio mėn. buvo išprašyta 11 diplomatų. Kita vertus, apie kai kurių diplomatų išsiuntimus viešai nepaskelbta. Tie-siog jiems duotas nurodymas per 24 valandas šalį palikti tyliai.

Naujausia šnipinėjimo įranga

Rusijos ambasadai Lietuvoje skirtos sovietiniais laikais buvusio žemės ūkio technikumo patalpos Vilniuje, Latvių gatvėje. Gavusi šį pastatą, Rusija jį pertvarkė iš esmės, sustiprino vidaus izoliaciją, sumon-tavo specialią įrangą. Statybos dar-bus atliko tik iš Rusijos atvežti dar-buotojai.

Be diplomato statusą turinčių darbuotojų, ambasadoje dirba daug techninio personalo, kuriame yra ir kibernetinio šnipinėjimo specialistų. Kiek tokių darbuotojų yra? Specia-liosios tarnybos šiuos duomenis turi, bet o£cialiai neskelbia. Prieš kele-rius metus vienas Rusijos diploma-tas įkaušęs prasitarė, kad kai kurie techniniai darbuotojai ambasados teritorijoje praleidžia visą tarnybos Lietuvoje laiką. Pavyzdžiui, labiau-siai saugomi šifravimo specialistai. Jie uždaroje teritorijoje neretai pra-leidžia 2–3 metus. Tiesa, kartais, ly-dimi saugumo tarnybų atstovų, jie grįžta atostogų į Rusiją.

Neo£cialiais duomenimis, prieš 10 metų Rusijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje išbandė specialią sekimo ir pasiklausymo įrangą, kuri buvo sumontuota iš pažiūros niekuo neiš-

siskiriančiame lengvajame automo-bilyje. Toks automobilis važinėdavo Vilniaus gatvėmis, kelioms valan-doms sustodavo prie įvairių įstaigų. Specialistai teigė, kad buvo naudo-jama lazerinė klausymosi įranga. Iš tokio automobilio buvo įmanoma pasiklausyti pokalbių net už 300–500 metrų, nukreipus spindulį į pas-tato langus. Dėl šios ir kitų priežas-čių, pavyzdžiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas po-sėdžius pradėjo rengti specialiai ap-saugotose patalpose.

Lieka tik spėlioti, ar tai buvo tik naujos įrangos išbandymas, ar ji buvo specialiai skirta naudoti bū-tent Lietuvoje? Akivaizdu, kad ne kiekvienoje šalyje tokia įranga buvo ir yra naudojama.

Išskirtiniai ir ambasadoriai

A.Ažubalis sakė turintis daug informacijos apie Rusijos ambasa-dorių veiklą Lietuvoje, tačiau viešai apie tai papasakoti kol kas nega-lintis. Galbūt ši informacija pravers ateityje rašant memuarus.

„Galiu tik patikinti, kad eilinių diplomatų į Lietuvą Maskva ne-siunčia. Ši taisyklė taikoma nuo Ru-sijos ir Lietuvos diplomatinių san-tykių užmezgimo. Lietuvoje dirbę Rusijos ambasadoriai buvo aukš-to lygio profesionalai. Mes supran-tame, kad jie vykdė savo valstybės politiką, kuri pastaraisiais metais mums buvo ne itin draugiška. Ir tai jie darė profesionaliai. Mes žino-me, ką jie darė ir ką daro, bet vie-šai apie tai kalbėti negaliu“, – sakė A.Ažubalis.

A.Anušauskas pritaria politolo-gų teiginiui, kad Boriso Jelcino val-dymo metais Rusijos ambasadorių veikla labai skyrėsi nuo ambasado-rių, kuriuos į Lietuvą atsiuntė dirbti V.Putinas, veiklos. „Pirmiems am-basadoriams gal Kremlius nebuvo nurodęs įžūliai ir agresyviai kištis į valstybės vidaus reikalus. Dabar tokių pavedimų, tikėtina, yra. Todėl ambasadoriai ir dirba kitaip“, – pa-darė išvadą A.Anušauskas.

G.Kirkilui teko bendrauti su vi-sais šešiais Rusijos ambasadoriais Lietuvoje. Pasak Seimo nario, iš jų ryškiai išsiskyrė tik vienas amba-sadorius. Būta ir skandalingų nu-tikimų.

bizmą“, – problemos į vatą nelinkęs vynioti sakė buvęs aplinkos ministras, dabar europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Jis užsiminė, kad kai ku-rie Seimo nariai turi tiesioginių ryšių su versline žvejyba užsiimančiomis įmonėmis, tačiau pavardžių įvardy-ti nenorėjo.

A.Salamakinas žvejus verslininkus prisiminė, kai jiems buvo uždrausta tinklais žvejoti Kauno mariose. Keis-tas sutapimas – praėjusių metų rug-sėjo viduryje A.Salamakinas surengė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamąjį posėdį Molėtų rajone. Komiteto tinklalapyje teigiama, kad jis vyko Luokesos seniūnijoje, Šaukš-teliškių kaime. Per posėdį politikai su verslininkais aptarė verslinės žvejybos reglamentavimo klausimus. Paprašius šio posėdžio ataskaitos, buvo atsaky-ta, kad tokios nėra, nors apie kitus posėdžius, t. y. kas svarstyta, kas da-lyvavo, informacija skelbiama viešai.

Šis išvažiuojamasis posėdis vyko ne po atviru dangumi, o UAB „Kur-neilis“ priklausančioje „Įlankos“ so-dyboje prie Bebrusų ežero. Bendro-vės savininkas – verslininkas Vilius Feliksas Šeškauskas, vienas iš keturių Aukštaitijos žvejų verslininkų asoci-acijos steigėjų. Be jo ir D. Pumpučio, asociacijos steigimo įstatus pasira-šė teisinėmis konsultacijomis besi-verčiantis anykštėnas Arūnas Liogė ir Vilniuje gyvenantis verslininkas Stasys Cesiulis, atstovaujantis Tra-kų rajone registruotam žvejų ir me-džiotojų klubui „Astacus“. Pastarasis verslininkas yra ir Ignalinos rajone registruotos bendrovės „Ūda“, užsi-imančios versline žūkle, savininkas.

Ar tai nekvepia korupcija? A.Salamakinas gynėsi: „Ne aš tą po-sėdį organizavau, o Aplinkos mi-nisterija.“ Tačiau ši redakcijai pa-tvirtino, kad būtent A.Salamakinas buvo išvažiuojamojo posėdžio ini-ciatorius.

„Ne Salamakinas, ne Mazuronis, ne kas nors dar pagal politinį norą turi nustatyti, kur ir kiek galima užsi-imti versline žvejyba. Tą turi padary-ti mokslininkai, kurie atliko tyrimus, nustatė, kad ten tikrai galima žve-jams verslininkams pagauti tam tikrą kiekį žuvų. Turi būti sudaryta moks-lininkų grupė iš specia-listų. O speci-alistų mes turime“, – A.Salamakinas bandę kreipti ugnį nuo savęs.

Boriso Jelcino valdymo metais Rusijos ambasa-dorių veikla labai skyrėsi nuo ambasadorių, ku-riuos į Lietuvą atsiuntė dirbti V.Putinas, veiklos.

Paslaptingoji ambasada Latvių gatvėje (I)

A.Salamakinas prisipažįsta, kad mėgsta poilsiauti su meškere rankose, tačiau staiga ėmė ginti ne mėgėjų, o verslininkų interesus. fotodiena.lt, scanpix.ee nuotraukos

A.Ažubalis sakė, kad turi daug informacijos apie Rusijos ambasadorių veik-lą Lietuvoje, tačiau viešai apie tai papasakoti kol kas negali.

A.Anušausko teigimu, Rusijos ambasadai nurodyta daryti įtaką politinei si-tuacijai Lietuvoje. fotodiena.lt nuotraukos

Sveikata

Kaitri šiaudų ugnis

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

7 p.7 p.

21 p.

Apie miestiečius, atvy-kusius gyventi į apleistas sodybas, vietiniai dažnai žino labai nedaug. Vieni atvykėliai gyvena užda-rai, kiti stengiasi įsilieti į bendruomenę, praturtinti ją savo darbu.

Nijolė Petrošiūtė

Žiema jau ant nosies, to-dėl vis daugiau privačių namų savininkų svarsto, kaip kuo pigiau apšildyti namus..

Stasys Palaukys

Ruduo dailės mylėtojus pradžiugins dviem itin svarbiomis parodomis, skirtomis Teodoro Kazi-miero Valaičio ir Antano Gudaičio kūrybiniams pa-likimams. Nacionalinės dailės galerijos Didžiojoje salėje atidaroma svarbiau-sia rudens sezono paroda „Teodoras Kazimieras Va-laitis. 1934–1974“.

Obuolių neužaugino, bet papuošė bažnyčią

Liaudies medicinoje – ne tik lietuvių, bet ir daugelio kitų tautų – jonažolės gar-sėja kaip vaistas nuo 99 ligų. Rašytinių šaltinių duo-menimis, šis augalas gydy-mui naudotas jau prieš 2 tūkstančius metų.

Alė Sima

Lietuvoje viešėję pasaulinio garso gydytojai teigia žiną, kaip pasveikti nuo mirtinų širdies bei kraujagyslių ligų ir daugiau niekada nebe-patirti infarkto ar insulto. Tiesa, jų siūlomas išgijimo būdas lietuviams gali su-kelti pasipiktinimo audrą.

Aušrinė Šėmienė

Mūsų dailės ąžuolų palikimas

11 p.

Poezijos mediumas

23 p.

17 p.

Petras Venslovas, vienas iškiliausių Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių, 65-metį pasitikti gali su dūdų orkestru.

Rūta Klišytė

B.Clintono gydytojas žino, kaip išgydyti mirtinas ligas

Vaistas nuo 99 ligų gali ir pakenkti

2 2014 m. lapkričio 15 d. • Nr. 92 (9420) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Ir net nebandė išklausyti, kad muziejuje eksponuojamais „įran-kiais ir įnagiais“ buvo žvejojama tar-pukariu privatiems asmenims pri-klausančiuose vandens telkiniuose ir ne ištisą sezoną, o tik kelias die-nas, kad būtų galima šeimą aprū-pinti žuvimi, o gvieštis į valstybi-nius vandens telkinius – šiukštu. Į pastaruosius arba svetimus privačius vandenis įmerkęs tinklaitį žmogus tuo laikotarpiu buvo vadinamas va-gimi, sovietmečiu – brakonieriumi.

Spalio viduryje vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posė-dyje socialdemokrato A.Salamakino poziciją palaikė konservatorius Pau-lius Saudargas ir siūlė leisti žvejams verslininkams tęsti veiklą. „Manęs niekas neįtikino, kad reikia uždraus-ti verslinę žūklę vidaus vandenyse. Jei tai padaryta vieno išeinančio mi-nistro, nereiškia, kad taip turi lik-ti per amžius“, – žvejams versli-ninkams naudingą poziciją išdėstė P.Saudargas.

Tačiau, pasak komiteto nario Lino Balsio, šiandien pirmiausia reikia atsižvelgti į realią žuvų ištek-lių situaciją, kad žvejyba nebūtų pa-daryta žala gamtai, o verslininkams reikėtų sudaryti sąlygas persiorien-tuoti. „Mokslininkai pastebi, kad tam tikruose ežeruose žuvų ište-kliai sparčiai senka, todėl verslinės žvejybos ribojimai vidaus vandenyse padės išsaugoti ir atkurti išteklius. Lietuvoje verslinė žvejyba beveik neegzistuoja. Tai – mirusi verslo šaka, neturinti jokių perspektyvų. Verslininkams, ieškantiems išeities, yra tik viena galimybė – žuvis veis-ti moderniais būdais specialiuose tvenkiniuose“, – teigė L.Balsys.

Visgi ir šis politikas mano, kad reikia įteisinti etnogra�nę žvejybą. „Nepainiokime verslinės žvejybos ir turizmo. Tam tikruose regionuose,

kuriuose yra senos žvejybos tradi-cijos, ji yra tapusi etnogra�nio pa-veldo dalimi. Gyvenančiam žmogui, norinčiam tęsti ir demonstruoti vie-tos tradicijas bei įsigijusiam leidimą propaguoti ir turistams rodyti seno-lių žvejybos būdus, turinčiam sunu-meruotus ir registruotus žvejybos įrankius, tai neturėtų būti draudžia-ma. Tačiau ši veikla turi būti aiškiai ir griežtai reglamentuota, kad etno-gra�nio paveldo skatinimas nevirstų versline žvejyba“, – sakė L.Balsys.

Ne verslininkų naudai

Parlamentarų ginčai lyg ir supran-tami: girdi, žūklė ežeruose – tai vers-las, Lietuvoje gyvavęs pastaruosius du dešimtmečius. Būtent prieš tiek lai-ko leista už centus nuomoti didžiu-lius vidaus vandenų plotus ir juos beatodairiškai košti tinklais. Tačiau mokslininkai jau prieš kelerius metus ėmė skambinti pavojaus varpais, kad ežeruose ir didesniuose dirbtiniuose vandens telkiniuose neliko ne tik di-delių žuvų, bet ir mailiaus.

Lietuva kasmet importuoja ir eksportuoja daugiau nei 100 tūkst. tonų žuvų – veik visas šis kiekis įsivežamas iš užsienio valstybių. Lietuvos žvejai o�cialiai deklara-vo 2013 m. Kuršių mariose ir eže-ruose bei upėse sugavę 1 460 tonų žuvų. Net tris ketvirtadalius šio kie-kio sužvejojo Kuršių marių žvejai. Likusios 365 tonos žuvų – tai ne vien ežeruose sužvejotas laimikis, didesnioji jų dalis – Nemuno del-toje sugautos stintos ir kitos žuvys. Aplinkos ministerijos teigimu, eže-ruose verslininkai sugavo tik 72 to-nas žuvų, pusė šio kiekio – stintelės bei seliavos. Jų, kaip ir iki šiol, nebus draudžiama gaudyti tinklais. Taigi verslinė žvejyba ežeruose iš esmės neturi jokios reikšmės gyventojų aprūpinimui žuvimi, juolab žinant, kad šia veikla užsiima apie 200 vers-

lininkų. Beje, ne vienas iš jų yra turtingas, o verslinė žvejyba jiems – tarsi žai-dimas arba poilsis.

„Versline žvejyba užsi-imančios įmonės mokesčių į valstybės biudžetą sumoka minimaliai, o mokesčių mo-kėtojai verslininkus dar ir remia, nes šie yra atleisti nuo PVM mokė-jimo, taip pat gauna beakcizio dyze-lino“, – sakė L.Balsys ir sutiko, kad šie verslininkai yra daugiau išlai-kytiniai, o ne bendrojo vidaus pro-dukto kūrėjai.

Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, praėjusiais metais žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą sumo-kėjo apie 5,5 mln. Lt. Šie pinigai esą paskirstyti žuvų ištekliams at-kurti ir saugoti. Prognozuojama, kad šiais metais bus surinkta puse milijono litų daugiau.

Manoma, kad šiuo metu yra apie 200 tūkst. aktyviai meškeriojančių žmonių, mat vien praėjusiais metais išduota per 229 tūkst. žvejo mėgė-jo bilietų. Sociologų teigimu, veik pusė milijono žmonių kasmet turi apie 130 mln. Lt išlaidų, susijusių su meškeriojimu. Manoma, kad netie-sioginės meškeriotojų išlaidos, su-sijusios su meškeriojimu (degalams, maistui, vietai apsigyventi ir t. t.), yra 200 mln. Lt. Taigi, klausimas, kas nusvers Seimo politikų balsus: ar 72 tonos nežinia ant kieno stalo patenkančių žuvų, kurių žvejotojus dotuoja valstybė, ar žvejų mėgėjų per metus išleidžiamas veik treč-dalis milijono litų, kurių penktoji dalis kaip PVM patenka į valsty-bės biudžetą?

Ne draudžia, bet riboja

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilman-tas Graičiūnas savo ruožtu pridėjo, kad verslinė žvejyba nedraudžia-ma. Anot jo, pernai Kuršių mario-se žuvų sugauta daugiau nei užper-nai. „Mes tikrai nedraudžiame ten, kur nėra reikalo. Nėra nieko blo-giau už mėtymąsi. Niekas taip ne-diskredituoja valstybės institucijų, kaip mėtymasis. Ta pozicija buvo suformuota dar 2007 m.“, – tvirtino Aplinkos ministerijos darbuotojas.

Jo teigimu, žvejai verslininkai be darbo neliktų, nes būtų galima už-siimti specialiąja žvejyba ir gaudyti ungurius, stinteles, seliavas ir pan. V.Graičiūnas teigė, kad visoje ES verslinė žvejyba ribojama.

Aplinkos viceministras Linas Jo-nauskas taip pat piestu stojo prieš verslinę žūklę ežeruose: „Daugelis Seimo narių yra suklaidinti žvejų verslininkų. Verslinė žvejyba nėra uždrausta – vyksta specializuotoji žvejyba. Pavyzdžiui, seliavų žvejyba yra pelningiausia, ir ji neuždrausta.“

Nualino ežerus

Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos vadovas Danius Pum-

Aktualijos

Delčia.Saulė teka 7.47, leidžiasi 16.19.

RytojŠiandien

Savaitgalį orai bus jau vėsesni, pūs 8–13 m/sek. pietryčių vėjas. Naktimis bus iki 0–6 laipsnių, dienomis oras sušils iki 3–8 laipsnių. Šiandien Vilniuje bus 4–5 laipsniai šilumos. Kaune naktį negausiai palis, bus 5–6 laipsniai šilumos. Pajūryje bus 6 laips-niai šilumos. Rytoj pūs dar stipresnis pietryčių vėjas, debesiuosis. Vilniuje naktį bus apie 2–3 laipsnius šilumos, o įdienojus sušils iki 5 laipsnių. Kaune naktį ir ryte gali palyti, įdienojus sušils iki 5 laipsnių. Pajūryje bus 4–6 laipsniai šilumos, debesiuosis.

Kitą savaitę bus vienu kitu laipsniu šalčiau, dangus liks apniukęs. orai.lt, VL inf.

Dieną: +4 +6°

Naktį: +1 +2°

Dieną: +4 +6°

Naktį: +1 +2°

PorytDieną: +4 +6°

Naktį: +1 +2°

„Daryčiau prielaidas, kad verslinė žvejyba yra šešėlinio verslo ir brakonieriavimo priedanga įmonėms. Taip turbūt ir galima paaiškinti tokį jų lobizmą“, – problemos į vatą nelinkęs vynioti sakė buvęs aplinkos ministras, dabar europarla-mentaras Valentinas Mazuronis.

Salamakino „kapinynas“

putis įsitikinęs, kad verslinės žve-jybos drausti nereikia, nes ji teikia didelę naudą gamtai. Girdi, trau-kiami tinklai akėja ežero dugną ir purena dumblą.

Molėtų rajono Videniškių kaime gyvenantis ūkininkas D.Pumputis iki šiol nuomoja penkis ežerus, o versline žūkle verčiasi nuo 1993 m. Tačiau jau treji metai, kai vyras padžiovė tink- lus, nes Aplinkos ministerija neski-ria limitų. „Nuostolių neskaičiavau, bet jų gali būti nemažai. Dvidešimt metų kūriau verslą, turiu inkubato-rių, veisyklą. Tad nuostolių galėtų būti net apie 300 tūkst. Lt“, – sakė D.Pumputis. Jo teigimu, viskas pasi-keitė, kai prie Vyriausybės vairo stojo Gediminas Kirkilas, o aplinkos mi-nistru tapo Artūras Paulauskas. Tada ir „prasidėjo mažinimai, limitavimai, ežerų likdavo vis mažiau, jei neišgau-dei limito, kitais metais pusę duoda“.

D.Pumpučio teigimu, praėjusiais metais jis patyrė 800 Lt nuostolių, o už leidimus žvejoti jo nuomojamuo-se ežeruose iš žvejų mėgėjų tesurin-ko 860 Lt. Paklaustas, kur realizuo-davo pagautą laimikį, pašnekovas guodėsi, kad „mažai pagaudavo“ – apie toną: „Kai neturi kur dėti pro-dukto, tai nežvejoji, gaudai tik savo poreikiams.“

D.Pumputis iki šiol nuomojasi Makio ežerą. „Kol mes praėjusiais metais neapribojome jo veiklos, jis vykdė verslinę žvejybą. Verslinin-kas teigė, kad žuvų, išskyrus se-liavas, sugauna nedaug. 2011 m. jis sugavo 297 kg, 2012-aisiais – 206 kg. Praėjusiais metais moksli-ninkai darė tyrimus ir nustatė, kad žuvų ten beveik neliko“, – pasakojo V.Graičiūnas. 90 proc. likusių žuvų pagal biomasę sudaro menkavertės aukšlės ir kuojos, tokios, kurios ne-bepakliūva į tinklus.

„Iki 2012 m. ten buvo žvejojamos seliavos, po to jų nebeliko deklara-cijose, jų neberado ir mokslininkai. Pats verslininkas nupjovė šaką, ant kurios sėdėjo, ir sunaikino seliavų išteklius“, – dėstė V.Graičiūnas.

Aukštaitijos žvejų verslinin-kų asociacijos prezidentas aiški-no kitaip: girdi, ežeras negilus, o 2011-ųjų vasara buvo be galo karš-ta – įkaito vanduo ir seliavos kri-to. Tačiau ežere noriai meškerio-davę žvejai mėgėjai pasakojo, kad

anksčiau lydekų turtingame ežere pastaraisiais metais buvo pristaty-ta tiek tinklų, kad plūdėmis galėjai nuo kranto į krantą nueiti.

D.Pumputis nuomoja ir greta Molėtų esantį per pustrečio šimto hektarų Dūrių ežerą. Verslininkas šią vasarą buvo pasikvietęs moksli-ninkus, kad jį ištirtų. Gamtos tyrimų centro darbuotojas Vytautas Kes-minas sakė, kad šiuo metu verslinių žuvų kiekis yra vidutinis arba trupu-tį didesnis kaip vidutinis. „Palyginus ankstesnių tyrimų, kurie daryti prieš trejus ketverius metus, ir dabartinių tyrimų rezultatus, matyti, kad ežeras atsigavo. Veikiausiai taip yra todėl, kad pastaruoju metu jame nebuvo vykdoma verslinė žvejyba“, – įsiti-kinęs mokslininkas. Anksčiau ežere buvo aptikta vos 5 rūšių žuvų, o šiais metais jų padaugėjo iki 11-os. Da-bar viename hektare mokslininkai suskaičiavo 13,6 kg verslinių žuvų, iš viso 3,7 tonos. V.Kesmino teigi-mu, verslininkas galėtų sugauti apie 2,9 tonos žuvų, kurių didžioji dalis, apie 1,2 tonos, būtų karšiai.

Gamtinių tyrimų centro duome-nimis, net 84 proc. Lietuvos eže-rų neigiamai veikia žvejyba. Pavyz-džiui, dėl verslinės žvejybos Kauno marių žuvų ištekliai nuo 1998 m. nuolat mažėjo (vien per 2008–2009 m. žuvų biomasė sumažėjo 149 tonomis), todėl šiame vandens telkinyje nuo 2013-ųjų verslinė žve-jyba buvo uždrausta.

Aplinkos ministerijos duomeni-mis, verslinė žvejyba tampa vis ne-reikšmingesnė visoje ES. Iš 28 ES valstybių ši žvejyba vidaus vandeny-se vykdoma 21 šalyje, kai kuriose iš jų tokia žvejyba yra tik simbolinė. Pavyzdžiui, Čekijoje versline žvejy-ba užsiima tik 4 žvejai, jie sugauna 24 tonas žuvų per metus; Danijoje žvejojantys 19 žvejų sugauna apie 30 tonų žuvų per metus.

Kas sugundė politiką

Kodėl A.Salamakinas, kuris pats prisipažįsta neretai mėgstantis poil-siauti su meškere rankose, ėmė ginti ne mėgėjų, o verslininkų interesus? „Daryčiau prielaidą, kad verslinė žve-jyba yra šešėlinio verslo ir brakonie-riavimo priedanga įmonėms. Taip turbūt ir galima paaiškinti tokį jų lo-

A.Salamakinas prisipažįsta, kad mėgsta poilsiauti su meškere rankose, tačiau staiga ėmė ginti ne mėgėjų, o verslininkų interesus. fotodiena.lt, scanpix.ee nuotraukos

32014 m. lapkričio 15 d. • Nr. 92 (9420) Valstiečių laikraštis Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Kodėl tiek daug? Pasak didelę politiko patirtį turinčio Seimo nario Gedimino Kirkilo, kuris vadovavo ir Vyriausybei, ir Krašto apsaugos ministerijai, buvo vienas iš Seimo Užsienio reikalų bei Europos ko-mitetų vadovų, Rusija išsiskiria tuo, kad šios šalies diplomatinė tarnyba ne tik dirba diplomatinį darbą, bet ir, ne paslaptis, glaudžiai bendradar-biauja su slaptosiomis tarnybomis.

„Tai – išskirtinis Rusijos požy-mis. Taip yra nuo senų laikų. Visos valstybės žino tokią Rusijos tradi-ciją. Ir taip bus dar ilgai, kol Rusija įgis demokratinės valstybės bruožų. Ne kartą paaiškėjo, kad net karje-ros diplomatai yra įsipareigoję Ru-sijos slaptosioms tarnyboms“, – sakė G.Kirkilas.

Taigi manoma, kad Rusijos am-basadoje Lietuvoje veikia Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (rus. Služba vnešnej razvedki), Federali-nė saugumo tarnyba (rus. Federalna-ja služba bezopasnosti), sprendžianti vidaus saugumo pavojus, įskaitant ir tuos, kuriuos kelia užsienyje gyve-nantys rusai, ir Karinės žvalgybos tarnyba (rus. Glavnoje razvediva-telnoje upravlenije).

Dėmesys Lietuvai neatsitiktinis

Kodėl Lietuva yra tokia svar-bi Rusijai? Pasak buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gyny-bos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, Rusijai mes svarbūs pirmiausia dėl geopolitinės padėties Rusijos ambasadai duoti įpareigoji-mai daryti įtaką politinei situacijai Lietuvoje. Svarbus ir Lietuvos da-lyvavimas NATO. Ji tai ir stengiasi daryti. Kaip? Įvairiai. Per asmeni-nius kontaktus, per įvairias politines priemones, kurias bando pritaikyti kai kurioms visuomeninėms orga-nizacijoms, remdama marginalines grupes.

Jam pritarė buvęs užsienio reikalų ministras, Seimo Užsie-nio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis: „Dėmesys neatsitiktinis. Esame tarsi pafrontės valstybė, todėl rusams svarbu žinoti, kas pas mus vyksta, be to, juk turime ir bendrą sieną.“

Manoma, kad daugiausia vadi-namųjų diplomatų priklauso Ru-sijos užsienio žvalgybos tarnybai, užsiimančiai vietos rusų visuome-ninių organizacijų veikla, politine, ekonomine ir technologine žvalgy-ba. Įtariama, kad būtent ši tarnyba 2005-aisiais parūpino tikrą lietuviš-ką pasą, kuriuo pasinaudojo Krem-liaus kritiko Aleksandro Litvinen-kos nuodytojas. Apskritai Rusijos žvalgybinė veikla Lietuvoje itin su-stiprėjo prezidentu tapus Vladimi-rui Putinui, kuris karjerą savo noru pradėjo KGB struktūroje.

Diplomatai dirbo žvalgyboms

2004-ųjų vasario pabaigoje iš Lietuvos buvo išsiųsti trys šnipinė-jimu įtarti Rusijos ambasados dar-buotojai – šios šalies ambasados Vilniuje pirmasis sekretorius Vla-dimiras Michailovas, kuris bandė užverbuoti Seimo darbuotoją ir iš jo gauti valstybės paslaptį sudarančių duomenų, jo kolega pirmasis sek-retorius Sergejus Kabešovas ir pre-kybos atstovybės ekspertas Viktoras

Šechovcevas. Teigta, kad jie mėgino daryti įtaką privatizavimo proce-sams, neteisėtais būdais gauti infor-macijos apie tuometinio prezidento Rolando Pakso apkaltą ir kt.

2004 m. liepos mėnesį už veiklą, nesuderinamą su diplomato statu-su, iš Lietuvos buvo išsiųsti Rusijos gynybos atašė pulkininkas Viktoras Teleševas ir jo pavaduotojas pulki-ninkas Valerijus Volkovas. Jie rinko žvalgybinę informaciją Rusijos ka-rinės žvalgybos tarnybai.

Įdomu, kad jau po metų į Lietu-vos valstybės saugumo departamento (VSD) akiratį pateko V.Michailovą pakeitęs Rusijos ambasados pirmasis sekretorius Olegas Riabčikovas. Šiuo veikėju VSD susidomėjo tada, kai jis pradėjo rodyti ypatingą dėmesį Lie-tuvos parlamentarams. Neo£cialiais duomenimis, O.Riabčikovas atliko

Rusijos užsienio žvalgybos tarny-bos užduotis. VSD jau anksčiau kai kuriems parlamentarams patarė at-sargiau bendrauti su šiuo diplomatu. Beje, O.Riabčikovas ir pats neneigė, kad bando užmegzti asmeninius ry-šius su Lietuvos politikais, esą norė-jęs suprasti, kas iš tikrųjų vyksta Lie-tuvoje, o informacija laikraščiuose jis nepasitikėjęs.

Negalutiniais duomenimis, iš Lietuvos iki 2014 m. spalio mėn. buvo išprašyta 11 diplomatų. Kita vertus, apie kai kurių diplomatų išsiuntimus viešai nepaskelbta. Tie-siog jiems duotas nurodymas per 24 valandas šalį palikti tyliai.

Naujausia šnipinėjimo įranga

Rusijos ambasadai Lietuvoje skirtos sovietiniais laikais buvusio žemės ūkio technikumo patalpos Vilniuje, Latvių gatvėje. Gavusi šį pastatą, Rusija jį pertvarkė iš esmės, sustiprino vidaus izoliaciją, sumon-tavo specialią įrangą. Statybos dar-bus atliko tik iš Rusijos atvežti dar-buotojai.

Be diplomato statusą turinčių darbuotojų, ambasadoje dirba daug techninio personalo, kuriame yra ir kibernetinio šnipinėjimo specialistų. Kiek tokių darbuotojų yra? Specia-liosios tarnybos šiuos duomenis turi, bet o£cialiai neskelbia. Prieš kele-rius metus vienas Rusijos diploma-tas įkaušęs prasitarė, kad kai kurie techniniai darbuotojai ambasados teritorijoje praleidžia visą tarnybos Lietuvoje laiką. Pavyzdžiui, labiau-siai saugomi šifravimo specialistai. Jie uždaroje teritorijoje neretai pra-leidžia 2–3 metus. Tiesa, kartais, ly-dimi saugumo tarnybų atstovų, jie grįžta atostogų į Rusiją.

Neo£cialiais duomenimis, prieš 10 metų Rusijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje išbandė specialią sekimo ir pasiklausymo įrangą, kuri buvo sumontuota iš pažiūros niekuo neiš-

siskiriančiame lengvajame automo-bilyje. Toks automobilis važinėdavo Vilniaus gatvėmis, kelioms valan-doms sustodavo prie įvairių įstaigų. Specialistai teigė, kad buvo naudo-jama lazerinė klausymosi įranga. Iš tokio automobilio buvo įmanoma pasiklausyti pokalbių net už 300–500 metrų, nukreipus spindulį į pas-tato langus. Dėl šios ir kitų priežas-čių, pavyzdžiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas po-sėdžius pradėjo rengti specialiai ap-saugotose patalpose.

Lieka tik spėlioti, ar tai buvo tik naujos įrangos išbandymas, ar ji buvo specialiai skirta naudoti bū-tent Lietuvoje? Akivaizdu, kad ne kiekvienoje šalyje tokia įranga buvo ir yra naudojama.

Išskirtiniai ir ambasadoriai

A.Ažubalis sakė turintis daug informacijos apie Rusijos ambasa-dorių veiklą Lietuvoje, tačiau viešai apie tai papasakoti kol kas nega-lintis. Galbūt ši informacija pravers ateityje rašant memuarus.

„Galiu tik patikinti, kad eilinių diplomatų į Lietuvą Maskva ne-siunčia. Ši taisyklė taikoma nuo Ru-sijos ir Lietuvos diplomatinių san-tykių užmezgimo. Lietuvoje dirbę Rusijos ambasadoriai buvo aukš-to lygio profesionalai. Mes supran-tame, kad jie vykdė savo valstybės politiką, kuri pastaraisiais metais mums buvo ne itin draugiška. Ir tai jie darė profesionaliai. Mes žino-me, ką jie darė ir ką daro, bet vie-šai apie tai kalbėti negaliu“, – sakė A.Ažubalis.

A.Anušauskas pritaria politolo-gų teiginiui, kad Boriso Jelcino val-dymo metais Rusijos ambasadorių veikla labai skyrėsi nuo ambasado-rių, kuriuos į Lietuvą atsiuntė dirbti V.Putinas, veiklos. „Pirmiems am-basadoriams gal Kremlius nebuvo nurodęs įžūliai ir agresyviai kištis į valstybės vidaus reikalus. Dabar tokių pavedimų, tikėtina, yra. Todėl ambasadoriai ir dirba kitaip“, – pa-darė išvadą A.Anušauskas.

G.Kirkilui teko bendrauti su vi-sais šešiais Rusijos ambasadoriais Lietuvoje. Pasak Seimo nario, iš jų ryškiai išsiskyrė tik vienas amba-sadorius. Būta ir skandalingų nu-tikimų.

bizmą“, – problemos į vatą nelinkęs vynioti sakė buvęs aplinkos ministras, dabar europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Jis užsiminė, kad kai ku-rie Seimo nariai turi tiesioginių ryšių su versline žvejyba užsiimančiomis įmonėmis, tačiau pavardžių įvardy-ti nenorėjo.

A.Salamakinas žvejus verslininkus prisiminė, kai jiems buvo uždrausta tinklais žvejoti Kauno mariose. Keis-tas sutapimas – praėjusių metų rug-sėjo viduryje A.Salamakinas surengė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamąjį posėdį Molėtų rajone. Komiteto tinklalapyje teigiama, kad jis vyko Luokesos seniūnijoje, Šaukš-teliškių kaime. Per posėdį politikai su verslininkais aptarė verslinės žvejybos reglamentavimo klausimus. Paprašius šio posėdžio ataskaitos, buvo atsaky-ta, kad tokios nėra, nors apie kitus posėdžius, t. y. kas svarstyta, kas da-lyvavo, informacija skelbiama viešai.

Šis išvažiuojamasis posėdis vyko ne po atviru dangumi, o UAB „Kur-neilis“ priklausančioje „Įlankos“ so-dyboje prie Bebrusų ežero. Bendro-vės savininkas – verslininkas Vilius Feliksas Šeškauskas, vienas iš keturių Aukštaitijos žvejų verslininkų asoci-acijos steigėjų. Be jo ir D. Pumpučio, asociacijos steigimo įstatus pasira-šė teisinėmis konsultacijomis besi-verčiantis anykštėnas Arūnas Liogė ir Vilniuje gyvenantis verslininkas Stasys Cesiulis, atstovaujantis Tra-kų rajone registruotam žvejų ir me-džiotojų klubui „Astacus“. Pastarasis verslininkas yra ir Ignalinos rajone registruotos bendrovės „Ūda“, užsi-imančios versline žūkle, savininkas.

Ar tai nekvepia korupcija? A.Salamakinas gynėsi: „Ne aš tą po-sėdį organizavau, o Aplinkos mi-nisterija.“ Tačiau ši redakcijai pa-tvirtino, kad būtent A.Salamakinas buvo išvažiuojamojo posėdžio ini-ciatorius.

„Ne Salamakinas, ne Mazuronis, ne kas nors dar pagal politinį norą turi nustatyti, kur ir kiek galima užsi-imti versline žvejyba. Tą turi padary-ti mokslininkai, kurie atliko tyrimus, nustatė, kad ten tikrai galima žve-jams verslininkams pagauti tam tikrą kiekį žuvų. Turi būti sudaryta moks-lininkų grupė iš specia-listų. O speci-alistų mes turime“, – A.Salamakinas bandę kreipti ugnį nuo savęs.

Boriso Jelcino valdymo metais Rusijos ambasa-dorių veikla labai skyrėsi nuo ambasadorių, ku-riuos į Lietuvą atsiuntė dirbti V.Putinas, veiklos.

Paslaptingoji ambasada Latvių gatvėje (I)

A.Salamakinas prisipažįsta, kad mėgsta poilsiauti su meškere rankose, tačiau staiga ėmė ginti ne mėgėjų, o verslininkų interesus. fotodiena.lt, scanpix.ee nuotraukos

A.Ažubalis sakė, kad turi daug informacijos apie Rusijos ambasadorių veik-lą Lietuvoje, tačiau viešai apie tai papasakoti kol kas negali.

A.Anušausko teigimu, Rusijos ambasadai nurodyta daryti įtaką politinei si-tuacijai Lietuvoje. fotodiena.lt nuotraukos

Sveikata

Kaitri šiaudų ugnis

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

7 p.7 p.

21 p.

Apie miestiečius, atvy-kusius gyventi į apleistas sodybas, vietiniai dažnai žino labai nedaug. Vieni atvykėliai gyvena užda-rai, kiti stengiasi įsilieti į bendruomenę, praturtinti ją savo darbu.

Nijolė Petrošiūtė

Žiema jau ant nosies, to-dėl vis daugiau privačių namų savininkų svarsto, kaip kuo pigiau apšildyti namus..

Stasys Palaukys

Ruduo dailės mylėtojus pradžiugins dviem itin svarbiomis parodomis, skirtomis Teodoro Kazi-miero Valaičio ir Antano Gudaičio kūrybiniams pa-likimams. Nacionalinės dailės galerijos Didžiojoje salėje atidaroma svarbiau-sia rudens sezono paroda „Teodoras Kazimieras Va-laitis. 1934–1974“.

Obuolių neužaugino, bet papuošė bažnyčią

Liaudies medicinoje – ne tik lietuvių, bet ir daugelio kitų tautų – jonažolės gar-sėja kaip vaistas nuo 99 ligų. Rašytinių šaltinių duo-menimis, šis augalas gydy-mui naudotas jau prieš 2 tūkstančius metų.

Alė Sima

Lietuvoje viešėję pasaulinio garso gydytojai teigia žiną, kaip pasveikti nuo mirtinų širdies bei kraujagyslių ligų ir daugiau niekada nebe-patirti infarkto ar insulto. Tiesa, jų siūlomas išgijimo būdas lietuviams gali su-kelti pasipiktinimo audrą.

Aušrinė Šėmienė

Mūsų dailės ąžuolų palikimas

11 p.

Poezijos mediumas

23 p.

17 p.

Petras Venslovas, vienas iškiliausių Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių, 65-metį pasitikti gali su dūdų orkestru.

Rūta Klišytė

B.Clintono gydytojas žino, kaip išgydyti mirtinas ligas

Vaistas nuo 99 ligų gali ir pakenkti