Embed Size (px)
Citation preview
PRITARTA
Vilniaus lopšelio - darželio
,,Pušynėlis“
tarybos nutarimu
2014 m. rugsėjo 4 d.
protokolo Nr. 1
PRITARTA
Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus
pavaduotojos 2015 m. kovo 6 d.
įsakymu Nr. A30-766
PATVIRTINTA
Vilniaus lopšelio darželio
,,Pušynėlis“
direktorės 2015 m. kovo 7 d.
įsakymu Nr. V-11
VILNIAUS LOPŠELIS DARŽELIS ,,PUŠYNĖLIS“
STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
2015-2019 M.M.
Vilnius
2014
2
Turinys
Įvadas ......................................................................................................................................................... 3
1. BENDROSIOS ŽINIOS ........................................................................................................................ 4
2. BENDROSIOS NUOSTATOS ............................................................................................................ 5
3. IŠORINĖ ANALIZĖ (PEST MATRICA) ......................................................................................... 6
4. VIDINĖ ANALIZĖ ............................................................................................................................... 8
4.1 Organizacinė struktūra, įstaigos valdymas ...................................................................................... 8
4.2. Žmonių ištekliai ........................................................................................................................... 10
4.2.1. Ugdytiniai .............................................................................................................................. 10
4.2.2. Tėvai ...................................................................................................................................... 13
4.2.3. Ugdytojai ............................................................................................................................... 14
4.3 Planavimo struktūra. ...................................................................................................................... 15
4.4. Finansiniai ištekliai. ...................................................................................................................... 15
4.5. Vidaus audito sistema. .................................................................................................................. 17
4.6. Ryšių sistema. ............................................................................................................................... 19
5. SSGG ANALIZĖS SUVESTINĖ ........................................................................................................ 19
6. STRATEGINĖS IŠVADOS ................................................................................................................ 20
7. MOKYKLOS STRATEGIJA .............................................................................................................. 21
8 – 9. STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ............................................................................. 22
10. PLANO STEBĖSENOS SISTEMA .................................................................................................. 23
10. 1. Strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos procesas ................................................................ 24
10. 2. Pagrindinių planinių rodiklių apskaita ir analizė ....................................................................... 24
10. 3. Plano koregavimas ir pratęsimas ............................................................................................... 24
11. PROGRAMOS .................................................................................................................................. 25
Literatūra ................................................................................................................................................. 32
3
Įvadas
Ikimokyklinė ugdymo įstaiga savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin,
1991, Nr. 23-593; 2003; Nr. 63-2853); Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas
2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281 Vilnius (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-
3755, Nr. 120-4437; 2006, Nr. 73-2758; 2007, Nr. 43-1628, Nr. 77-3045, Nr. 81-3324; 2009, Nr. 89-
3802, Nr. 93-3975; 2010, Nr. 15-701). Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymu (Žin., 1998,
Nr. 115-3228); Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, patvirtintu 2004m. lapkričio 22 d. Nr.
1475 „Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programa“; Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija,
ratifikuota 1995 m. liepos 3d.; Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983; Lietuvos Respublikos Seimo
2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569, patvirtintu „Vaiko gerovės valstybės politikos
koncepcija“ (Žin., 2003, Nr. 52-2316); Lietuvos Respublikos Valstybinių šalpos išmokų įstatymu (Žin.,
1994, Nr. 96-1873; 2004, Nr. 21-619, Nr. 80-2835, Nr. 117-4373; 2005, Nr. 44-1406); Lietuvos vaikų
ikimokyklinio ugdymo koncepcija; Švietimo ir mokslo ministro 2005m. gruodžio 29d. įsakymu Nr.
ISAK -2667, patvirtintu „Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategija“; Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-1496 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m.
birželio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-838 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 107-5545).
Taip pat ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Švietimo ir
mokslo ministerijos norminiai aktai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai, Vilniaus miesto
Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus, Švietimo skyriaus vedėjo įsakymai.
Vilniaus lopšelis-darželis „Pušynėlis“ (toliau tekste Darželis) funkcionuoja nuolat dinamiškai
kintančios aplinkos sąlygomis, veikiamas politinių, socialinių, kultūrinių, ekonominių, technologinių ir
kitų veiksnių. Siekdami išugdyti kultūringą, aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprų,
pažinimo motyvaciją turintį vaiką ir sudaryti jam prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymui(-si),
privalome savo veiklą strategiškai planuoti.
Strateginis planavimas – tai procesas, apjungiantis edukologiją ir vadybą. Šiuolaikinė konkurencinė
rinka reikalauja veiklos kokybiškumo, modernumo. Tikimės, kad strateginis planavimas padės
veiksmingiau organizuoti institucijos darbą, rezultatyviau matuoti pažangą, sėkmę, daryti išvadas.
Vilniaus lopšelio-darželio „Pušynėlis“ strateginis veiklos planas 2015-2019 m.m. nusako strategines
veiklos kryptis, prioritetus, tikslus. Įgyvendindami strateginio veiklos plano tikslus, sieksime veiklos
4
kokybiškumo, modernumo, užtikrinti vaikų sveikatos stiprinimą bei tenkinti bendruomenės narių ir
miesto gyventojų poreikius, atsižvelgsime į bendruomenės narių pasiūlymus, pageidavimus.
Rengiant strateginį veiklos planą vadovautasi:
Valstybinės švietimo strategijos 2013–2022 metų strategijos planu;
Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030”, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012
m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015(Žin.,2012,Nr. 61-3050);
Vilniaus regiono plėtros plano projektu 2014–2020 m.;
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos 2012–2014 m. strateginiu planu;
Vilniaus miesto 2010–2020 metų strateginiu planu;
Darželio nuostatais.
1. BENDROSIOS ŽINIOS
Ikimokyklinės ugdymo įstaigos pilnas pavadinimas – Vilniaus lopšelis-darželis ,,Pušynėlis“,
Darželio adresas – Miglos 53, LT-04110 , el.paštas - [email protected],.
Lopšelis-darželis Nr. 58 įsteigtas 1960 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų
tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.578.
1995 m. kovo 15 d. sprendimu Nr.58 Vilniaus miesto taryba 58-ajam darželiui suteikė
pavadinimą ,, Pušynėlis“.
Institucijos tipas – ikimokyklinio ugdymo įstaiga (3112) tipas – lopšelis-darželis (3110),
juridinis statusas – juridinis asmuo (1), identifikavimo kodas – 190016884.
Pagrindinė veiklos rūšis – ikimokyklinis ugdymas su priešmokyklinio ugdymo grupe kodas
801010.
Darželio priklausomybės tipas –2(savivaldybės).
Darželio steigėja yra Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kodas – 8864892, adresas –
Konstitucijos pr.3, LT-09601 Vilnius. Darželio veiklą kuruoja Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyrius, kodas – 9163147.
Ugdymo forma – dieninė.
Ugdymo kalba – lietuvių.
Darželis savo veiklą grindžia LR Konstitucija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių
konvencija, LR Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos, steigėjo teisės aktais ir
įstaigos nuostatais.
5
Darželis yra Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo institucija, steigiama,
reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymu, Vyriausybės nutarimų ir
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Į Vilniaus lopšelį-darželį „Pušynėlis“ vaikai priimami vadovaujantis Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-07 įsakymu Nr.30-1127 „Dėl vaikų
priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašu“.
2. BENDROSIOS NUOSTATOS
Įstaigos savitumas.
Įstaigos švietimo strategiją kūrėme, vadovaudamiesi svarbiausiais Švietimo sistemos principais:
nacionalumo, demokratiškumo, kolegialumo, atsakomybės, nuolatinio atsinaujinimo, tikslingumo,
nuoseklumo, nuolatinio sistemingumo bei efektyvumo principais.
Lopšelis – darželis yra pelno nesiekianti biudžetinė vaikų ugdymo institucija, padedanti tėvams
prižiūrėti, ugdyti vaikus iš Vilniaus miesto. Lopšelio – darželio ugdymo paskirtis – padėti vaikui
tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius, padėti vaikui
sėkmingai pasirengti mokyklai.
Lopšelis-darželis „Pušynėlis“ yra bendrojo tipo ugdymo įstaiga, kurioje veikia 4 grupės:
1 ankstyvojo amžiaus vaikams (1,5–3 metų)
2 ikimokyklinio amžiaus vaikams ( 3–6 metų)
1 priešmokyklinio amžiaus vaikams (6-7 metų)
Įstaigoje dirba dešimt pedagogų: septyni ikimokyklinio ugdymo ir vienas
priešmokyklinio ugdymo pedagogas, jiems talkina meninio ugdymo pedagogas ir logopedas. Iš jų šeši
turi vyresniųjų auklėtojų kvalifikacines kategorijas, vienas pedagogas baigęs pedagoginę kolegiją, sieks
vyresniojo mokytojo kvalifikacinės kategorijos. Priešmokyklinio ugdymo pedagogas baigė vaiko teisių
apsaugos magistrantūros studijas ir turi socialinio darbo magistro laipsnį.
Priešmokyklinė grupė nuo 1999 m. dalyvauja tarptautiniame projekte „Zipio draugai“.
Aktyviai bendradarbiaujame su darželiais: „Eglutė“, „Puriena“, „Linelis“, Kirtimų kultūros
centru, Karoliniškių muzikos mokykla, Saugaus eismo mokykla. Vykdome bendrus projektus,
dalyvaujame miesto renginiuose, akcijose, parodose.
Įstaiga yra Žvėryno mikrorajono pakrašty, miške. Įstaiga nedidelė – keturios grupės, tačiau
kiekviena grupė turi savo atskirus miegamuosius, dideles žaidimų erdves. Darželyje yra salė. Didelės
6
lauko žaidimų aikštelės kiekvienai grupei, sporto aikštelė. Visa teritorija užima 2,5 ha. Aikštelėse daug
žalumos, medžių, yra pavėsinės ir seni žaidimo įrenginiai. Įstaigos teritorija nepilnai aptverta aukšta
tvora, bet prižiūrima, tvarkoma.
Gamtinė įstaigos aplinka yra paranki ir šalia gyvenantiems vaikams, nes yra arti namų (lyginant
su Pasakų parku ir Vingio parku bei vaikų žaidimų aikštele prie Žvėryno tvenkinių), švari, saugi, turinti
smėlynes. Dėl to į mūsų žaidimų aikšteles ateina daug mamų iš aplinkinių namų su mažais vaikais,
nelankančiais mūsų įstaigos. Tai – galimybė saugiai praleisti laiką su vaiku gamtoje. Taip pat žaidimų
aikštelėse žaidžia vaikai baigę darželį.
3. IŠORINĖ ANALIZĖ (PEST MATRICA)
Veiksniai Aplinka
Įstaiga
Politiniai –
teisiniai
Galimybės Grėsmės
išmokti aktyviai naudotis visais
įmanomais švietimo
finansavimo šaltiniais;
rengti projektus ES struktūrinių
fondų paramai gauti;
daugiau dėmesio skirti
popietinei veiklai, saviraiškos
plėtotei;
plėtoti paslaugų prieinamumą
specialių poreikių vaikams.
nepakanka intelektinių
resursų ES struktūrinių
fondų paramos
projektams rengti;
nevertinama pedagogo
profesija visuomenėje;
gausėja
dokumentacijos, kuri
trukdo ugdomąjai
veiklai.
Ekonominiai
Galimybės Grėsmės
Nuo 2003 m. pradėtos skirti
tikslinės valstybės lėšos vaikų
ugdymui. Tai sudaro galimybę
priešmokyklinio ugdymo
Ikimokykliniam ugdymui
skiriama mažai dėmesio,
palyginus su kitomis
švietimo sistemos
7
Veiksniai Aplinka
pedagogams kelti kvalifikaciją
valstybės lėšomis. Skiriamos
lėšos ugdymo priemonėms
įsigyti;
darbuotojai ir tėvai skiria 2%
nuo pajamų mokesčio;
krepšelio lėšos skirtos IKT
diegimui.
pakopomis;
nepakanka lėšų darbuotojų
atlyginimams;
menka darbuotojų darbo
apmokėjimo tvarka
neskatina tobulėti;
skiriamų biudžetinių lėšų
nepakanka šiuolaikinėms
technologijoms bei
modernioms metodinėms
priemonėms įsigyti.
Socialiniai
demografiniai
Galimybės Grėsmės
Didėja šeimų skaičius
pageidaujančių lankyti darželį;
didėja daugiavaikių šeimų, kurių
vaikai lanko tą patį darželį;
keičiamas visuomenės požiūris ir
didinama šeimos atsakomybė už
vaiko ugdymą.
Didėja emigracija;
gausėja Žvėryno
mikrorajonas jaunom
šeimom ( statomi nauji
namai);
jaunėja ikimokyklinę
įstaigą lankančių vaikų
amžius;
nėra galimybės visiems
norintiems vaikams lankyti
įstaigą;
didėja darbuotojų darbo
krūvis;
daugėja pedagogiškai
apleistų, probleminio
elgesio vaikų.
8
Veiksniai Aplinka
Technologiniai
Galimybės Grėsmės
Naujų šiuolaikinių technologijų
įsigijimas ir panaudojimas
pagerins švietimo prieinamumą;
techninių priemonių dėka yra
galimybė organizuoti
šiuolaikinius seminarus,
efektyviai naudoti
kompiuterines technologijas
ugdymo procese, pedagogo
darbo vietoje;
ikimokyklinė ugdymo įstaiga
prijungta prie: „Paskatos“
sistemos,
E.darbuotojas.vilnius.lt
sistemos, mokinių ir pedagogų
registrų bazės,centralizuoto
vaikų priėmimo į ikimokyklines
ugdymo įstaigas sistemos;
tobulinti viso personalo
kompiuterinį raštingumą.
Nepakankamas
finansavimas trukdo
plėsti ir atnaujinti
informacinės ir
komunikacijų
technologijos
materialinę bazę.
4. VIDINĖ ANALIZĖ
4.1 Organizacinė struktūra, įstaigos valdymas
Valdymo struktūra:
Lopšelio – darželio administracija
Vardas, pavardė Pareigybė ir pagrindinės funkcijos Vadybinė kategorija
Audronė Lenkauskienė Direktorius II vadybinė
Irena Grišiūtė Direktoriaus pavaduotoja ugdymui II vadybinė
9
Lopšelyje – darželyje veikia šios savivaldos institucijos:
Įstaigos Taryba;
Pedagogų Taryba;
Vaiko gerovės komisija;
Tėvų grupių aktyvai.
VALDYMO STRUKTŪRA
Techninis
personalas
Vaiko gerovės
komisija
Pedagogai,
logopedas
PAVADUOTOJA
UGDYMUI
ĮSTAIGOS TARYBA
PAVADUOTOJA
ŪKIO REIKALAMS
Pedagogų
taryba
DIREKTORIUS
Pedagogų
atestacinė
komisija
10
4.2. Žmonių ištekliai
4.2.1. Ugdytiniai
Vaikų grupės komplektuojamos vadovaujantis vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės
švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarka, patvirtinta Vilniaus miesto
tarybos sprendimu 2013 m. gruodžio 11 d. Nr. 1-1596 ,,Dėl vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo
įstaigų ikimokylinio ir priešmokyklinio ugdymo grupesorganizavimo tvaros aprašo tvirtinimo“. Vaikai
į grupes priimami iki rugsėjo pirmos dienos, jeigu yra laisvų vietų, ir vėliau.
1 pav.Vaikų skaičius grupėse
20 20
25
20
25 25
22
2624
0
5
10
15
20
25
30
Lopšelis Darželis Priešmokyklinė
2011
2012
2013
Atlikus vaikų skaičiaus grupėje tyrimą, paaiškėjo, kad vaikų skaičius grupėje nėra pastovus ir
metų bėgyje nežymiai svyruoja. Vaikų skaičiaus grupėje vidurkis kasmet irgi kinta, jo svyravimai per
paskutinius trejus metus atsispindi diagramoje (žr. 1 pav.). Matome, kad pamažu auga vaikų skaičius
lopšelyje, tą sąlygoja išoriniai ekonominiai veiksniai (didėjanti infliacija, būtinybė trumpinti motinystės
atostogas). Vaikų skaičiaus vidurkis darželio grupėse ir priešmokyklinėje grupėje svyruoja.
Priešmokyklinėje grupėje daugėja vaikų, nes priešmokyklinis ugdymas yra visuotinis, kyla tėvų
suinteresuotumas ir pasitikėjimas ikimokykline įstaiga, kaip galinčia paruošti vaiką mokyklai.
Priešmokyklinę grupę lanko vis daugiau vaikų, prieš tai nelankiusių darželio.
Išvada: Yra tikimybė, kad padidės lopšelio teikiamų paslaugų poreikis.
11
2 pav. Vaikų skaičius darželyje
94
100
93
88
90
92
94
96
98
100
102
Vaikų skaičius
2011
2012
2013
Įstaigą lankančių vaikų skaičius svyruoja. 2012 m. įstaigą lankė net 100 vaikų. Pastebėjome,
kad ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius didesnis nei darželio projektiniai komplektavimo pajėgumai
(75). Vaikų skaičiaus įstaigoje negalime prognozuoti, jis kinta pagal paslaugos poreikį. Įstaigoje tik 4
grupės.
Išvada: Paslaugų poreikis išlieka.
3 pav. Ugdytinių pasiskirstymas pagal lytį
42
4844
52 5249
0
10
20
30
40
50
60
2011 2012 2013
Mergaitės
Berniukai
Pastebėjome, kad kiekvienais metais mergaičių įstaigoje mažiau negu berniukų.
Išvada: Pagal galimybes paskirstyti vaikus tolygiai pagal lytį.
12
4 pav. Lankytų dienų skaičius
2688
3534 3561
2837
35393749
2579
3534 3627
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
Lopšelis Darželis Priešmokyklinė
2011
2012
2013
5 pav. Praleistų dienų skaičius
2414
2855
2201
2503
2882
2322
2670 2646
2016
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
Lopšelis Darželis Priešmokyklinė
2011
2012
2013
Išanalizavę lankytų ir praleistų dienų kaitą, pastebime, kad lankytų dienų skaičius daug
nesikeičia, kadangi vaikų skaičius grupėse kiekvienais metais yra panašus ir įstaigą lanko daug brolių ir
sesių. Didelę dalį praleistų dienų skaičiaus sudaro vasaros sveikatingumo atostogos ir mokyklinės
atostogos.
Išvada: vaikų lankomumas proporcingas vaikų skaičiui įstaigoj.
13
4.2.2. Tėvai
6 pav. Tėvų šeimyninė padėtis
10 10
61
9 9
61
86
59
0
10
20
30
40
50
60
70
Išsiskyrę Vieniši Pilna šeima
2011
2012
2013
Išanalizavus tėvų šeimyninę padėtį, matome, kad diduma darželį lankančių vaikų auga pilnose
šeimose. Ryškiai mažėja išsiskyrusių tėvų skaičius ir vienišų tėvų. Palyginus tėvų išsilavinimą, galima
teigti, kad pilnose šeimose dauguma tėvų turi aukštąjį išsilavinimą.
Išvada: Yra tikimybė, kad didėjant pilnų šeimų skaičiui, daugės vaikų iš daugiavaikių šeimų.
7 pav. Vaikai iš daugiavaikių šeimų
1415
24
0
5
10
15
20
25
30
Vaikai iš daugiavaikių šeimų
2011
2012
2013
Vaikų iš daugiavaikių šeimų skaičiaus analizė parodė, kad akivaizdžiai daugėja įstaigą
lankančių vaikų iš daugiavaikių šeimų, dauguma jų auga pilnose šeimose. Tėvų šeimyninės padėties
analizė parodė, kad didėja vaikų, augančių pilnose šeimose skaičius, todėl tikėtina, kad daugės ir
daugiavaikių šeimų. Kadangi tėvus tenkina įstaigos paslaugų teikiama kokybė, jie visus savo vaikus
leidžia į tą pačią įstaigą. (Iš 95 vaikų – 24 vaikai iš daugiavaikių šeimų).
Išvada: Augant vaikų skaičiui šeimoje, auga mūsų įstaigos paslaugų poreikis, nes tėvai visus
vaikus veda į tą pačią įstaigą.
14
4.2.3. Ugdytojai
8 pav. Pedagogų išsilavinimas ir kvalifikacija
6
77
6
7
6
5,4
5,6
5,8
6
6,2
6,4
6,6
6,8
7
7,2
Aukštasis išsilavinimas Vyr. aukl. kategorija
2011
2012
2013
Analizė parodė, kad pedagogų, turinčių vyr. mokytojo kvalifikacinę kategoriją, skaičius nekinta
(iš 10 pedagogų kvalifikacinę kategoriją turi 6). Yra tikimybė, kad 2 pedagogai artimiausiu metu sieks
atestacijos. Analizuojant pedagogų išsilavinimą paaiškėjo, kad dauguma pedagogų turi aukštąjį
pedagoginį išsilavinimą. Dar vienas pedagogas mokosi ir siekia aukštojo išsilavinimo. Tai rodo, kad
pedagogai suinteresuoti savo kvalifikacija ir išsimokslinimu, jiems svarbus pedagogo įvaizdis ir
prestižas, ir galimybė siekti karjeros. Pedagogų, turinčių kvalifikacinę kategoriją, skaičius nekinta.
Aukštąjį išsilavinimą turinčių pedagogų skaičius auga.
Išvada: Tikėtina, kad daugiau pedagogų sieks aukštojo išsilavinimo ir kels kvalifikacinę kategoriją.
9 pav. Darbuotojų amžiaus vidurkis
44 44
42
45
43
47
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
Pedagogai Tech.personalas
2011
2012
2013
15
Iš įstaigoje dirbančių 29 darbuotojų daugiau negu pusę sudaro technikinis
personalas.Technikinių darbuotojų skaičių didina tai, kad dalis jų dirba darželyje antraeilėse pareigose
nepilną darbo krūvį. Tą sąlygoja ekonominė padėtis. Technikinio personalo amžiaus vidurkio
mažėjimas rodo, kad vis jaunesni žmonės ieško papildomo darbo. Tai sąlygoja didelę technikinio
personalo kaitą.
Įstaigoje dirba 12 pedagogų. Kadangi jų nėra daug, ir kaita nedidelė, metams bėgant, amžiaus
vidurkis didėja. Amžiaus vidurkį stipriai įtakojo logopedo pensijinis amžius. Pedagogo profesija nėra
populiari dėl mažo atlyginimo, todėl tikimybė, kad kolektyvą papildys nauji jauni pedagogai, yra
nedidelė. Be to, kolektyve nėra jaunų pedagogų, kurie galėtų keisti darbą ar planuotų šeimos
padidėjimą.
Išvada: Pedagogų amžiaus vidurkis kasmet mažai kinta, kadangi įstaiga nedidelė, pedagogų nedaug,
nėra pedagogų kaitos. Technikinio personalo amžius neturi įtakos darbo kokybei.
4.3 Planavimo struktūra.
Įstaigos strateginis planas.
Įstaigos metinė veiklos programa.
Įstaigos ikimokyklinio ugdymo programa, patvirtinta 2007 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 40-697.
Ankstyvojo ugdymo programa lopšelio grupėms.
Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymo(si) programa.
Tarptautinė vaikų socialinių įgūdžių ugdymo programa „Zipio draugai“.
Atsižvelgiant į vaikų ir tėvų poreikius, rengiami projektai.
4.4. Finansiniai ištekliai.
Savivaldybės biudžeto lėšos;
Moksleivio krepšelio lėšos;
2% paramos lėšos;
Ugdymo lėšos;
Rėmėjų lėšos.
16
10 pav. Įstaigos finansavimo lėšos
246000
165039
13002
250000
179100
10467
301800
175800
13383
0
50000
100000
150000
200000
250000
300000
350000
Aplinkos lėšos Krepšelio lėšos Paramos lėšos
2011
2012
2013
Įstaigą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, skirdama lėšas darbo užmokesčiui ir
socialiniam draudimui (priklausomai nuo etatų ir tarifikuotų darbuotojų skaičiaus), prekių ir paslaugų
naudojimui. Tai lėšos, kuriomis įstaiga negali disponuoti tiesiogiai. Jų kiekvienais metais skiriama
beveik vienodai, atsižvelgiant į infliacijos lygį.
Išvada: Tikėtina, kad finansavimas gerės.
Lėšos gaunamos iš 2 proc. pajamų mokesčio sumos. Net ir atsižvelgiant į infliacijos lygį
galima teigti, kad tėvai ir kiti bendruomenės nariai noriai remia įstaigą. Už šias lėšas yra gerinama
įstaigos materialinė techninė bazė, perkami ir remontuojami stambūs daiktai ir įrenginiai, turintys
išliekamąją vertę (pvz., lauko durys, laiptai, stogo danga, lauko įrengimai ir pan.).
Išvada: Lėšos, gaunamos labdaros keliu, auga. Tikėtina, kad ši tendencija išliks.
Dar vienas finansavimo šaltinis – ugdymo lėšos. Jos sudaro 5-6 tūkst. Lt. per metus. Jų dydis
proporcingas vaikų skaičiui įstaigoje. Šios lėšos skiriamos darbuotojų algoms, ugdymo ir buities
priemonėms įsigyti, smulkiam įstaigos remontui. Tai – reali paspirtis, gerinant vaikų ugdymą,
pedagogų ir kitų darbuotojų darbą bei darbo sąlygas.
Trejų metų finansinė analizė (žr. Pried. Nr.3.).
17
4.5. Vidaus audito sistema.
Kokybės tobulinimas yra būtina sąlyga siekti ir įgyvendinti įstaigos vizijos tikslus ir gerinti
veiklos rezultatus.
Audito sritys:
Etosas;
Vaiko ugdymas ir ugdymasis;
Vaiko ugdymo(si) pasiekimai;
Parama ir pagalba vaikui, šeimai;
Ištekliai;
Mokyklos valdymas.
Kriterijus Stipriosios pusės Silpnosios pusės
*Etosas:
1. Mokyklos vertybės
2. Mokyklos įvaizdis
3. Mokyklos vidaus ir išorės
ryšiai
1. Tradicijos
2. Tapatumo ir pasididžiavimo
mokykla jausmas
3. Mokyklos vieta
bendruomenėje
1. Vaikų kultūra
2. Įvaizdžio kūrimo kultūra
3. Bendravimas ir
bendradarbiavimas su
socialiniais partneriais
*Vaiko ugdymas ir ugdymasis:
1. Ugdymo turinys
2. Ugdymo(si) turinio ir
procedūrų planavimas
3. Ugdymo(si) proceso kokybė
4. Šeimos ir mokyklos
bendradarbiavimas ugdymo
procese
1. Programos atitiktis valstybės
nustatytiems reikalavimams
2. Ugdymo turinio ir kasdienės
veiklos planavimas
3. Ugdomosios veiklos
tikslingumas, veiksmingumas,
kūrybiškumas, sistemingumas
4. Šeimos įtraukimas į vaikų
ugdymosi procesą mokykloje
1. Ugdymo(si) aplinkos,
priemonių atitiktis vaikų
amžiui, poreikiams bei
interesams
2. Metodinė pagalba
planavimui
3. Ugdymosi motyvacijos
palaikymas
4. Šeimos gaunamos
informacijos kokybė
*Vaiko ugdymo(si) pasiekimai:
1. Vaiko raidos ir pasiekimų
vertinimas
2. Vaiko pasiekimų kokybė
Vaiko daroma pažanga įvairiais
amžiaus tarpsniais
Mokytojų ir tėvų veiklos
dermė, skatinant vaiko
pasiekimus ir juos vertinant
*Parama ir pagalba vaikui, 1. Vaiko teisių atstovavimas 1. Vaiko teisių atspindėjimas
18
šeimai:
1. Vaiko teisių garantavimas ir
atstovavimas
2. Vaiko poreikių tenkinimas
3. Parama ir pagalba šeimai
visuomenėje
2. Vaiko asmeninės raiškos
tenkinimas
3. Teikiamų paslaugų kokybė
mokyklos veiklos
dokumentuose
2. Vaiko teisių garantavimas
mokykloje
3. Pagalbos ir paramos šeimai
įvairovė
*Ištekliai:
1. Personalo politika
2. Materialinė aplinka
3. Finansiniai ištekliai
1. Galimybių tobulėti
sudarymas
2. Veiklos erdvė ir jos būklė
mokykloje
3. Biudžeto tvarkymo sistema
1. Personalo kompetencija ir
jos panaudojimas
2. Ugdymą(si) skatinanti
aplinka
3. Finansavimas
*Mokyklos valdymas:
1. Strateginis mokyklos planas,
metinė veiklos programa bei jų
įgyvendinimas
2. Mokyklos vadovų veiklos
veiksmingumas
3. Valdymo ir savivaldos
dermė
1. Metinės veiklos programa
2. Vadovo profesinė
kompetencija
3. Mokyklos savivaldos
institucijų kūrimas
1. Uždavinių įgyvendinimas
2. Vidaus audito rezultatų
panaudojimas
Vidinė analizė atlikta, remiantis 2014 m. balandžio mėn. ,,plačiojo“ vidaus audito išvadomis.
Remiantis jomis, nustatytos stipriosios ir silpnosios įstaigos darbo ir ugdymo proceso pusės, kurios
įtakojo tolesnį įstaigos veiklos planavimą, organizavimą ir strateginių krypčių numatymą. Kadangi vien
tik įstaigos veiklos ir ugdomojo proceso dabartinės situacijos konstatavimo nepakanka, atlikome trejų
mokslo metų lyginamąją analizę pagal svarbiausius rodiklius:
1. Vaikai, lankantys mūsų įstaigą: vaikų skaičius darželyje, vaikų skaičius grupėse; ugdytinių
pasiskirstymas pagal lytį, lankytų ir praleistų vaikų skaičiaus vidurkis per mėnesį;
2. Pedagogai: amžiaus vidurkis; kvalifikacija; išsilavinimas.
3. Technikinis personalas: amžiaus vidurkis.
4. Tėvai: tėvų šeimyninė padėtis; vaikai iš daugiavaikės šeimos.
5. Finansai: savivaldybės skiriamos lėšos; ugdymo lėšos; pajamos gautos labdaros būdu.
19
4.6. Ryšių sistema.
Įstaigoje yra 5 kompiuteriai, įdiegtas interneto ryšys, 2 telefonų skaitmeniniai numeriai (8 5)
275 1891, (8 5) 260 7813.
5. SSGG ANALIZĖS SUVESTINĖ
Stipriosios pusės
1. Įstaigos tradicijos.
2. Tapatumo ir pasididžiavimo mokykla
jausmas.
3. Ugdymo turinio ir kasdienės veiklos
planavimas, atsižvelgiant į ugdytinių amžių.
4. Ugdomosios veiklos tikslingumas,
veiksmingumas, kūrybiškumas, sistemingumas.
5. Šeimos įtraukimas į vaikų ugdymosi procesą
mokykloje.
6. Vaiko asmeninės raiškos tenkinimas.
7. Teikiamų paslaugų kokybė.
8. Galimybių tobulėti sudarymas.
9. Vadovo profesinė kompetencija.
10. Pedagogų kompetencija, išsilavinimas ir
kvalifikacija.
Silpnosios pusės
1. Vaikų kultūra.
2. Bendravimas ir bendradarbiavimas su
socialiniais partneriais, šeima.
3. Vaiko teisių atspindėjimas mokyklos veiklos
dokumentuose.
4. Pagalbos ir paramos šeimai įvairovė.
5. Finansavimas.
6. Nepilnai išnaudota gamtinė aplinka.
7. Naujų technologijų diegimas įstaigoje.
Galimybės
1. Lėšų pritraukimas, rašant ir įgyvendinant
projektus.
2. Naujų etatų įstaigoje atsiradimas (socialinio
pedagogo, psichologo).
3. Ryšių su kitomis ugdymo įstaigomis ir
socialiniais partneriais plėtimas.
4. Pažinimo kompetencijos augimas.
5. Pedagogų kvalifikacijos kėlimas.
6. Naujų mokymo ir mokymosi būdų
atsiradimas.
Grėsmės
1. Užstačius Žvėryno plotus naujais
gyvenamaisiais namais, nebus priimti visi
norintys.
2. Darbuotojų trūkumas (maži atlyginimai).
3. Pedagogų amžiaus didėjimas.
4. Žalingas technologijų poveikis žmogaus
sveikatai.
5. Natūralaus žmogiškojo bendravimo
mažėjimas.
6. Neaišku, kam savivaldybė teiks prioritetus,
20
7. Laiko ir finansų taupymas, naudojant naujas
technologijas.
8. Dėkingos gamtinės aplinkos panaudojimas
ugdymo procese.
9. Ugdymo proceso modernizavimas diegiant
įvairias naujoves.
skirdama lėšas.
7. Tėvų socialinė padėtis lemia, kokių paslaugų
pageidauja tėvai – socialinių ar edukacinių.
– Plečiantis ryšiams su kitomis ugdymo įstaigomis bus dalijamasi gerąja patirtimi ir atsiras naujų
galimybių bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais partneriais.
– Atsiradus finansavimui, įstaigoje pradės dirbti nauji specialistai (soc. pedagogas, psichologas), plėsis
pagalba ir parama šeimai.
– Naujų mokymosi būdų atsiradimas, pedagogų kompetencijos augimas įtakos vaikų kultūros kitimą.
– Pedagogų kompetencijos, kvalifikacijos ir išsilavinimo augimas, galimybių tobulėti sudarymas, kels
įstaigos teikiamų paslaugų kokybę.
– Gamtinės aplinkos panaudojimas leis pagerinti vaiko priežiūros ir ugdymo kokybę, padidins įstaigos
konkurencingumą.
BENDRAS SITUACIJOS ĮVERTINIMAS
Atlikus išorinę ir vidinę analizę, galima teigti, kad įstaiga paklausi, joje dirba patyrę, išsilavinę
ir kompetentingi pedagogai, nuolat keliantys savo kvalifikaciją. Įstaigos bendruomenė aktyviai
dalyvauja ugdymo ir aplinkos gerinimo procese.
Darželio materialinė bazė pakankamai gera, jos gerinimui nuolat skiriamos lėšos. Įstaiga
aprūpinta kompiuterine įranga, kuria gali naudotis visi darbuotojai.
Įstaiga užima didelį gamtinės aplinkos plotą. Vaikai daug laiko praleidžia gryname ore visais
metų laikais. Darželio aikštelės parengtos vaikų žaidimams, sveikatos, pažinimo bei kitų kompetencijų
ugdymui.
6. STRATEGINĖS IŠVADOS
Lopšelyje – darželyje siekiama vaikų, tėvų ir pedagogų tarpusavio supratimo ir
bendradarbiavimo, padedama tėvams pozityviai priimti įstaigos siūlomą ugdymo sistemą,
didinama abipusė atsakomybė, keliamas pasitikėjimas įstaigos veikla, aktyviai veikia
savivaldos institucijos.
21
Nuolat analizuojama veikla, strategiškai planuojama, tobulinama ugdymo kokybė, keičiant
ugdymo programų turinį. Tėvai skatinami įvertinti vaikų ugdymosi pasiekimus, laiduojamos
lygios vaikų ugdymosi galimybės, užtikrinamas švietimo tęstinumas ir socialinis
teisingumas.
Lopšelyje – darželyje dirba aukštos profesinės kvalifikacijos pedagogai. Aiški personalo
politika. Skatinamas personalo iniciatyvumas, tarpusavio bendradarbiavimas.
Įstaigos finansinė veikla vykdoma vadovaujantis sukurta apskaitos tvarkos ,,Paskata“
sistema. Bendruomenė išsamiai informuojama apie biudžetines ir nebiudžetines lėšas, bei jų
panaudojimą.
Nepilnai išnaudojamos bendravimo su šeima galimybės ( per mažai tėvų domisi įstaigos
gyvenimu ir veikla).
Plėtojami ryšiai su socialiniais partneriais, bet trūksta glaudesnių ryšių su ,,Genio“ pradine
mokykla, Žvėryno bendruomene.
Lopšelyje – darželyje pastebimas vaikų skaičiaus didėjimas.
Įstaiga nepilnai aprūpinta šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis.
Didelė įstaigos gamtinė teritorija nepilnai išnaudota: per mažai įrengimų, nebaigta tverti
teritorija, apšvietimo nebuvimas, iširę, medžių šaknų iškiloti šaligatviai ir takai.
7. MOKYKLOS STRATEGIJA
VIZIJA
Vilniaus lopšelis-darželis ,,Pušynėlis“ – įstaiga, kurioje ir vaikui, ir suaugusiam saugu, jauku,
sudarytos sąlygos harmoningam, visapusiškam augimui, vystymuisi.
MISIJA
Įstaigoje dirbantys vadovai, pedagogai, darželį lankančių vaikų tėvai, globėjai,
bendradarbiaujančios institucijos, rėmėjai ir kiti suinteresuoti asmenys:
kuria palankų mikroklimatą, ugdančią aplinką ir patį ugdymo procesą kaip pagrindą
kompetentingo ugdymo paslaugai;
kolegialiai sprendžia ugdymo problemas;
rūpinasi vaikų fizine bei psichine sveikata;
modernizuoja, diegia naujoves, atsižvelgdami į įstaigos, vaiko ir šeimos poreikius;
22
tiria, analizuoja ir tobulina ugdymo kokybę.
FILOSOFIJA
Vaikas darželyje – svarbiausias žmogus, centrinė ašis, apie kurią sukasi visas ugdomasis
procesas. Vaikas tai jaučia, girdi, mato ir skleidžiasi kaip asmenybė.
PRIORITETAI
Išlaisvintas kūrybiškumas.
Saugus ir sveikas vaikas saugioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Ikimokyklinio ugdymo programų turinio refleksija ir pokyčiai.
Savarankiška ir atsakinga ikimokyklinio ugdymo įstaiga.
8 – 9. STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
1. Tinkamai išnaudoti palankią įstaigos gamtinę aplinką, kuriant sąlygas saugiam ugdymo(si)
procesui, įtraukiant bendruomenę.
1.1 Sutvarkyti, suformuoti gamtinę materialinę ugdomąją aplinką.
2. Sukurti veiksmingą lopšelio – darželio kasdieninės ugdomosios aplinkos veiklą, laiduojančią
sėkmingą, saugų, ugdymą(-si) vaikams.
2.1 Kasdieninės ugdomosios aplinkos tobulinimas naudojant šiuolaikines technologijas.
2.2 Metodinės medžiagos kaupimas, klasifikavimas, naudojant šiuolaikines ugdymo
technologijas.
3.Siekti bendruomenės narių tarpusavio supratimo, empatijos bei plėsti įstaigos bendradarbiavimą su
socialiniais partneriais.
3.1 Plėtoti bendruomenės veiklą, palaikant partnerystės santykius su šeima.
3.2 Formuoti lopšelio – darželio įvaizdį, savitumą, atspindint veiklos kryptis, rengiant
edukacinius projektus su partneriais.
3.3 Įtraukti įstaigos bendruomenę ir socialinius partnerius į aplinkos tvarkymą ir kūrimą.
I PROGRAMA. Tinkamai išnaudoti palankią įstaigos gamtinę aplinką, kuriant sąlygas saugiam
ugdymo(si) procesui.
Kodas Tikslas 1
01 Sutvarkyti, suformuoti gamtinę materialinę ugdomąją aplinką.
23
I PROGRAMA. Tinkamai išnaudoti palankią įstaigos gamtinę aplinką, kuriant sąlygas saugiam
ugdymo(si) procesui.
Tikslo aprašymas
Papildyti lauko materialinę bazę priemonėmis organizuotai, savaiminei, sportinei vaikų ugdomąjai
veiklai vykdyti. Siekiant įgyvendinti šį strateginį tikslą, tobulinama atitinkama bazė: materialinė,
ugdymo(si), įstaigos gamtinė aplinka.
Kodas Tikslas 2
02 Sukurti veiksmingą įstaigos veiklą, laiduojančias sėkmingą, saugų, ugdymą(-si) vaikams.
Tikslo aprašymas
Siekiant šio tikslo, stengiamasi užtikrinti vaikų socialinį saugumą, suteikti jiems žinių ir įgūdžių
saugoti save ir savo sveikatą, stengiamasi sukurti vaikams saugias ugdymo(si) sąlygas lopšelyje –
darželyje, sudaryti sąlygas visapusiškam lavėjimui. Įgyvendinus šį tikslą, bus sudarytos tinkamos
sąlygos visiems vaikams saugiai žaisti, sportuoti lauke, saugoti ir stiprinti sveikatą.
II PROGRAMA. Kultūros ir demokratijos plėtotė
Kodas Tikslas 3
03 Siekti bendruomenės narių tarpusavio supratimo, empatijos bei plėsti įstaigos
bendradarbiavimą su socialiniais partneriais.
Tikslo aprašymas
Šiuo metu įstaigos bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra fragmentiškas. Įstaigos ryšiai yra
pavieniai. Siekiant šio tikslo, kviesime tėvus aktyviai dalyvauti įstaigos gyvenime, įjungiant
autoritetingus tėvus (organizuojant talkas, vedant ugdomąją veiklą, švenčiant šventes, ieškant partnerių,
rėmėjų).
Pedagogai siekia veiklos viešumo, nebijo eksperimentų, glaudžiai bendradarbiauja ugdymosi sferoje
ne tik vienas su kitu, bet ir palaiko ryšius su kitais lopšeliais – darželiais. Įgyvendinus šį tikslą, įstaigos
ryšiai bus įvairūs, tikslingi, turintys teigiamą poveikį įstaigos veiklai.
10. PLANO STEBĖSENOS SISTEMA
Strateginio planavimo grupę sudaro: primininkas – įstaigos direktorius, nariai: 2 įstaigos
pedagogai.
24
Strateginio plano stebėsenos grupę sudaro: pirmininkas – įstaigos direktoriaus pavaduotojas ūkiui,
nariai: 2 įstaigos pedagogai.
Grupės oficialiai patvirtinamos direktoriaus įsakymu.
10. 1. Strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos procesas
Strateginio darželio plano stebėsena atliekama viso proceso metu ir visais lygiais. Strateginio
planavimo grupė pristato strateginį planą bendruomenei visuotinio susirinkimo metu kartą metuose.
Tokiu būdu bendruomenė turi galimybę stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinami strateginiai tikslai ir teikti
pasiūlymus bei pageidavimus.
Direktorius ir direktoriaus pavaduotojas ūkiui stebi ir įvertina, ar įgyvendina strateginius tikslus
ir programas, ar darbuotojai įvykdė paskirtus uždavinius, ar vykdomų programų priemonės yra
efektyvios ir atitinkamai patikslina strateginius veiklos planus.
10. 2. Pagrindinių planinių rodiklių apskaita ir analizė
Strateginio plano stebėsenos grupė posėdžiauja du kartus per metus. Sausio mėnesį vyksta
praeitų metų veiklos analizė, kuri pateikiama darželio bendruomenei visuotiniame susirinkime.
Analizės duomenys fiksuojami strateginio plano stebėsenos grupės sudarytoje lentelėje (žr. lentelę).
Strateginių tikslų pasiekimo lygio lentelė
(Ši pildoma kiekvienam strateginiam tikslui)
Eil. Nr.
Prioritetinė
kryptis,
tikslas
Indikatorių
apibrėžimas
Indikatoriaus reikšmės Pastabos
Buvusi
situacija
Buvo
planuojama
Dabartinė
situacija
10. 3. Plano koregavimas ir pratęsimas
Strateginio planavimo grupė kiekvienų metų rudenį koreguoja darželio strateginį planą ir teikia
stebėsenos grupei, kuri jį vertina ir planas yra pratęsiamas.
25
11. PROGRAMOS 1 priedas
I PROGRAMA. Įstaigos gamtinės aplinkos saugiam ugdymo(si) procesui išnaudojimas.
Tikslas 1: Papildyti lauko materialinę bazę priemonėmis, organizuotai savaiminei, sportinei
vaikų ugdomąjai veiklai vykdyti.
Uždaviniai Esamas rodiklis Planuojamas
rezultatas
Finansi
nių
išteklių
poreikis
(tūkst.
Lt)
Planuo
jamas
įgyven
dinimo
laikas
1 2 3 4 5
1. Sutvarkyti,
suformuoti gamtinę,
materialinę ugdomąją
aplinką.
Nepakankamas
gamtinės aplinkos
išnaudojimas.
Įrengti nauji
mediniai įrengimai,
sutvarkytas
apželdinimas.
20,0
2018
Tikslas 2: Sukurti veiksmingą lopšelio – darželio kasdieninės ugdomosios aplinkos veiklą,
laiduojančią sėkmingą, saugų, ugdymą(-si) vaikams.
2. Kasdieninės
ugdomosios aplinkos
tobulinimas naudojant
informacines
technologijas.
Stengiamasi sukurti
vaikams saugias
ugdymo(si) sąlygas,
visapusiškam
lavėjimui, užtikrinti.
Pedagogai
naudosis
kompiuteriais,
projektoriumi
kasdieninėje
veikloje ir
ruošiantis jai.
Intelektu
aliniai
2016
3. Metodinės
medžiagos kaupimas,
klasifikavimas,
naudojant šiuolaikines
ugdymo technologijas.
Daug metodinės ir
darbinės informacijos
kurią reikia
susisteminti ir
išsaugoti.
Pedagogai naudosis
ir dalinsis metodine
medžiaga, kuri
išsaugota
kompiuterio
atmintyje,
susistemins savo
darbo rezultatus.
4.0 2018
26
II PROGRAMA. KULTŪROS IR DEMOKRATIJOS PLĖTOTĖ
Tikslas 3: Siekti bendruomenės narių tarpusavio supratimo, empatijos bei plėsti įstaigos
bendradarbiavimą su socialiniais partneriais.
4. Plėtoti bendruomenės
veiklą, palaikant
partnerystės santykius
su šeima.
Lopšelyje – darželyje
yra sudarytos
galimybės
pageidaujantiems
tėvams gauti
informaciją apie
ugdymo(si) rezultatus
ir procesą, tačiau
trūksta konsultacijų
bendromis ugdymo(si)
temomis.
Tobulinti šeimų
konsultavimo ir
bendradarbiavimo
metodus, skatinti
iniciatyvą, dalyvauti
įstaigos gyvenime.
Švietimo paslaugos,
grįstos
bendradarbiavimu,
optimaliai tenkins
bendruomenės
poreikius.
Dauguma
bendruomenės
narių suvoks
partnerystės
santykius, bus geras
mikroklimatas.
Lopšelis – darželis
taps atviras kaitai,
naujovėms.
Intelektu
aliniai
2017
5. Formuoti lopšelio –
darželio įvaizdį,
savitumą, atspindint
veiklos kryptis, rengiant
edukacinius projektus su
partneriais.
Skatinti pedagogus
aktyviau skelbti savo
patirtį miesto ir
respublikos mastu,
siekiant pritraukti
bendruomenės dėmesį
ir papildomą įstaigos
finansavimą.
Užsimegs glaudesni
ryšiai tarp įstaigos
pedagogų,
socialinių parterių
ir bendruomenės
narių, rėmėjų.
Intelektu
aliniai
2017
6. Įtraukti įstaigos
bendruomenę ir
socialinius partnerius į
Per mažai tėvų domisi
įstaigos veikla
susijusia su aplinkos
Kuo daugiau tėvų
įtraukti į įstaigos
gyvenimą. Sukurti
Intelektu
aliniai
2018
27
aplinkos tvarkymą ir
kūrimą.
tvarkymu tradicijų ciklą su
tėvais:
- pavasarinė talka;
- šeimos šventė;
- augalo sodinimas
vaikų išleistuvių į
mokyklą proga.
PRIEMONIŲ APRAŠYMAS
2 priedas
Priemonė Pasiekimo
indikatorius Pasieki
mo
laikas
Atsaki
nga
institu
cija
Lėšų
poreikis
(tūkst. Lt)
Finansavimo šaltiniai
Ugdy-
mo/
krepšeli
o lėšos
Naciona-
linio
biudžeto
lėšos
ES
fondai
Pri
vači
os
lėšo
s, 2
pro
c.
par
am
os
lėšo
s
1 2 3 4 5 6 7 8 9
Uždavinys: Sutvarkyti, suformuoti gamtinę, materialinę ugdomąją aplinką.
1.Įrengti naujus medinius
žaidimų įrenginius.
Saugi, estetiška
aplinka
visapusiškam
vaikų
ugdymui(si).
2015 L-d 4,0 1,0 3,0
2.Apšvietimo teritorijoje Apšviesta 2018 L-d 10,0 5,0 5,0
28
Priemonė Pasiekimo
indikatorius Pasieki
mo
laikas
Atsaki
nga
institu
cija
Lėšų
poreikis
(tūkst. Lt)
Finansavimo šaltiniai
sutvarkymas teritorija.
3. Įvažiavimo į įstaigą
tvarkymas.
Saugus,
tvarkingas
įvažiavimas.
2017 L-d 4,0 2,0
2,0
4.Trūkstamos tvoros
teritorijoje užbaigimo
darbai.
Pilnai aptverta
teritorija.
2018 L-d 3,0 1,0 2,0
5. Šaligatvių ir tako į
aišteles tvarkymas.
Sutvarkyti
šaligatviai ir takas.
2018 L-d 2,0 1,0 1,0
2 Uždavinys: Kasdieninės ugdomosios aplinkos tobulinimas naudojant šiuolaikines technologijas.
1.Pedagogų kvalifikacijos
tobulinimo kursus,
seminarų lankymas;
dalinimasis gerąja
patirtimi; naudojimasis
informacinėmis
technologijomis ir
sukaupta pedagogine
literatūra.
Kvalifikuoti
pedagogai domisi
naujovėmis,
gilinasi į
pageidaujamą
sritį.
2015 L-d 0,8 0,8
2.Ugdomųjų projektų
rengimas, ataskaitos,
tęstinumas, finansuojamų
projektų rengimas.
Pedagogų parengti
projektai
naudojant
šiuolaikines
technologijas
integruojami į
ugdomąją veiklą
pagerina
ugdomosios
2015 L-d Intelektu-
aliniai
29
Priemonė Pasiekimo
indikatorius Pasieki
mo
laikas
Atsaki
nga
institu
cija
Lėšų
poreikis
(tūkst. Lt)
Finansavimo šaltiniai
veiklos kokybę.
3 Uždavinys: Metodinės medžiagos kaupimas, klasifikavimas, naudojant šiuolaikines ugdymo technologijas.
1. Organizuoti seminarus
apie šiuolaikinės
didaktikos naudojimą (ir
jos pritaikymą praktiniame
darbe.
Pedagogai savo
darbe naudos
šiuolaikinius
ugdymo metodus.
2018 L-d Intelek-
tualiniai
2.Informacinių
technologijų diegimas
Prieiga prie
interneto taškų,
švietimo duomenų
bazių visiems
pedagogams.
2017 L-d 4,0 2,0 2,0
3.Tiriamosios veiklos
organizavimas.
Tiriamosios
veiklos rezultatai
padės tobulinti
ugdymo procesą.
2018 L-d Intelek-
tualiniai
4 Uždavinys: Plėtoti bendruomenės veiklą, palaikant partnerystės santykius su šeima.
1.Renginių ir švenčių
organizavimas ir
dalyvavimas lopšelio –
darželio tvarkymo miesto
aplinkosaugos
organizuojamuose
renginiuose.
Glaudus šeimos ir
įstaigos
bendravimas ir
bendradarbiavima
s. Tėvai mieliau
įsitrauks į kitus
organizuojamus
įstaigos renginius.
2016 L-d
Miesto
savival
dybė
Intelektu-
aliniai
5 Uždavinys: Formuoti lopšelio – darželio įvaizdį, savitumą, atspindint veiklos kryptis, rengiant edukacinius
projektus su partneriais.
30
Priemonė Pasiekimo
indikatorius Pasieki
mo
laikas
Atsaki
nga
institu
cija
Lėšų
poreikis
(tūkst. Lt)
Finansavimo šaltiniai
1. Partnerystės ryšių su
įvairiomis institucijomis
plėtojimas.
Vykdomas
bendradarbiavimas
su visais turimais
partneriais ir
plečiamas bendra-
darbiavimo ratas.
2017 L-d Intelektu-
aliniai
2. Dalyvavimas bendruose
projektuose: miesto,
metodinio ratelio.
Bendra-
darbiavimas ir
aktyvi veikla
„Versmės“ metodi-
niame ratelyje bei
miesto
renginiuose,
parodose.
2017 L-d Intelektu-
aliniai
6 Uždavinys: Įtraukti įstaigos bendruomenę ir socialinius partnerius į aplinkos tvarkymą ir kūrimą,
1. Darželio ir šeimos
bendradarbiavimo sistemos
sukūrimas.
Geras ir savalaikis
tėvų informavimas,
dalyvavimas
darželio gyvenime,
efektyvi parama
įstaigai,
kvalifikuota
švietimo pagalba
šeimai.
2018 L-d Intelektu-
aliniai
2.Švietimo paslaugų
darželyje monitoringas.
Išaiškintas šeimų
poreikis dėl
paslaugų plėtros.
2018 L-d Intelektu-
aliniai
31
3 priedas
Bendras institucijos lėšų poreikis ir numatomi finansavimo
šaltiniai
Ekonominės
klasifikacijos grupės
Asignavim
ai 2011-
iesiems
metams
Asignavim
ai 2012-
iesiems
metams
Asignavim
ai 2013-
iesiems
metams
Asignavimai
2014-
iesiems
metams 1. Iš viso išlaidų 785,3 799,7 802,9 758,0
2. Savivaldybės biudžeto lėšos 421,2 396,3 416,3 414,9
darbo užmokestis 246,0 250,0 301,8 301,8
socialinio draudimo įmokos 76,2 77,5 93,6 93,5
mityba 23,8 14,2 8,6 8,2
kitos prekės 0,1 0,1
ryšių paslaugos 2,6 1,8 0,7 0,6
komunalinės paslaugos 63,1 20,0 10,3 9,5
kitos paslaugos 7,2 3,9 1,3 1,3
kvalifikacijos kėlimas
socialinės išmokos(pašalpos) 2,2 1,8
3. MK lėšos 222,6 244,1 238,7 215,3
darbo užmokestis 165,0 179,0 175,8 158,7
socialinio draudimo įmokos 51,2 55,5 54,5 49,5
kitos prekės 3,9 5,1 4,2 5,1
kvalifikacijos kėlimas 0,8 1,5 1,5 0,5
kitos paslaugos 1,7 3,0 2,7 1,5
4. Savivaldybės biudžeto
(Specialiosios programos)
lėšos
141,5 159,3 147,9 127,8
darbo užmokestis 18,3 10 10 10,0
socialinio draudimo įmokos 5,7 3,1 3,1 3,1
mityba 88,3 90,9 87,9 73,4
kitos prekės 15,3 24,6 20,4 26,8
kitos paslaugos 13,9 27,7 26,5 11,7
kvalifikacijos kėlimas 0,6
Ilgalaikio materialiojo turto
kūrimas ir įsigijimas
2,4 5,0 3,0 2
32
Literatūra
1 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas.
2 Strateginio planavimo metodika (2002-06-06 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 827).
3 Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos (2003-07-04 LR Seimo nutarimas
Nr.IX-1700).
4 http://www.smm.lt/strategija/docs/VSS%202013%20metmenys%202012-05-16.pdf , prieiga
2012-09-10
5 Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa (2005-01-24
LR Vyriausybės nutarimas Nr. 82).
6 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2005-2007 metų strateginis veiklos
planas (LR švietimo ir mokslo ministro 2005- 02-04 įsakymas Nr.175).
7 Vilniaus miesto savivaldybės 2007-2012 metų švietimo strategijos nuostatos.
8 Bruzgelevičienė R. Lietuvos švietimo kaita. – Vilnius: Garnelis, 2001.
9 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. LR įstatymu Nr.I – 983.
10 Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (žin., 1998, Nr.115 - 3228).
11 Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija (žin., 2003, Nr.52 - 2316).
12 Jackūnas Ž. Lietuvos švietimo plėtotė Europos edukacinių nuostatų kontekste. Kn.:
Dereškevičius P. (sud.) Lietuvos švietimo reformos gairės. – Vilnius: Valstybinis leidybos
centras,1993.
13 Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginis planas (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-
11-24 sprendimas Nr. 1-1778) http://www.vilnius.lt/vmsp/
14 Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika. –Vilnius: Švietimo aprūpinimo
centras, 2005.
15 Ališauskas R. Technologijos ir švietimo kaita// Mokykla – 1997, Nr.4.
16 Priešmokyklinis ugdymas. Antra knyga. Straipsnių rinkinys. – Vilnius: Švietimo aprūpinimo
centras, 2003.
33
17 Mikoliūnienė V. Veiksminga vadyba ugdymo įstaigos veiklos tobulinimui. – Vilnius: Garsų
pasaulis, 2009.
18 Černius V.J. Mokykla: organizacija, bendravimas, vadovavimas. Kn.: Dereškevičius P. (sud.)
Lietuvos švietimo reformos gairės. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras,1993.
19 Davies B., Ellison L.Naujoji strateginė kryptis ir mokyklos plėtra. Mokyklos tobulinimo
planavimo pagrindai.- Vilnius: Homo liber, 2006.
20 Jackūnas Ž. Lietuvos švietimo kaitos linkmės. – Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas,
2006.
21 Juozaitis A. Švietimo kaitos problemos Lietuvoje. Kn.: Švietimo reforma ir mokytojų rengimas,
1 t. – Vilnius: VPU, 1995.
22 Želvys R. Švietimo organizacijų vadyba. Vilnius: VU leidykla, 2003.
23 Priešmokyklinis ugdymas. Pirma knyga. Straipsnių rinkinys. – Vilnius: Švietimo aprūpinimo
centras, 2002.
