Vilniaus lopšelio-darţelio IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA ... · būdas, Dekroli, Šteinerio - vaikų ugdymas grindţiamas santykiu su gamta, natūralia aplinka. Labai artima Ţ

PRITARTA

Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus

2007 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. 40-697

PATVIRTINTA

Vilniaus lopšelis-darţelis „Boruţėlė“

direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. V – 40

Vilniaus lopšel io-darţel io „Boruţėlė“

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

2007 m.

PROGRAMĄ RENGĖ:

Direktorė Angelė Kučinskienė

Direktorės pavaduotoja ugdymui Indrė Rizgelienė

Priešmokyklinio ugdymo pedagogės: Janina Ladietienė, Greta Staknienė, Martyna Komparskienė.

2

Turinys

I. Bendrosios nuostatos ....................................................................................................................... 3

Informacija apie įstaigą ................................................................................................................. 3

Įstaigos savitumas ......................................................................................................................... 3

Ugdymo individualizavimas ........................................................................................................ 4

Pedagogų ir tėvų sąveika .............................................................................................................. 5

Pedagogo vaidmuo ........................................................................................................................ 6

Vaiko ugdymo kryptys ................................................................................................................ 7

II. Įstaigos ugdymo programos principai ........................................................................................... 7

III. Ikimokyklinio ugdymo tikslas ir uţdaviniai ................................................................................. 8

IV. Ugdymo turinys ............................................................................................................................ 8

1-3 metų amţiaus vaikų ugdymo programa .................................................................................. 9

2. 3-6 metų amţiaus vaikų ugdymo programa ............................................................................. 12

V. Ugdymo metodai, būdai, aplinka ir priemonės .............................................................................. 20

Ugdymo metodai, būdai ................................................................................................................ 20

Ugdomoji aplinka ir priemonės .................................................................................................... 21

VI. Vaiko ugdymo pasiekimų vertinimo metodai ............................................................................. 22

Programos realizavimo kokybė .......................................................................................................... 24

Naudota literatūra ............................................................................................................................... 25

Priedai

3

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

INFORMACIJA APIE ĮSTAIGĄ

Švietimo teikėjo duomenys: Vilniaus lopšelis-darţelis ,,Boruţėlė” – neformaliojo ugdymo

švietimo įstaiga, juridinis asmuo, nesiekianti pelno institucija. Steigėjas -Vilniaus miesto savivaldybė.

Ikimokyklinė įstaiga dirba 12,5 val., pailgintos darbo dienos grupės darbą pradeda 6.30 val. ir baigia

19.00 val.

Adresas: Latvių 40, Vilnius LT-08113.

Tel..-faks. 8 (5) 275 32 19, el. paštas [email protected]

Lopšelis-darţelis ,,Boruţėlė” savo veiklą grindţia Lietuvos Respublikos konstitucija, LR

švietimo įstatymais, Vaiko teisių konvencija, LR Vyriausybės nutarimais, LR švietimo ir mokslo

ministro įsakymais, steigėjo įsakymais, patvirtintais lopšelio-darţelio ,,Boruţėlė” nuostatais, vidaus

darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais.

ĮSTAIGOS SAVITUMAS

Lopšelyje-darţelyje ,,Boruţėlė” vaikai ugdomi pagal švietimo ir mokslo ministerijos

patvirtintais ugdymo programas:

,,Ankstyvojo ugdymo vadovas”.

,,Ikimokyklinio ugdymo gairės” – programa pedagogams ir tėvams.

,,Vėrinėlis” – kūrybinio-kompleksinio ugdymo programa.

,,Bendroji priešmokyklinio ugdymo(si) programa” .

,,Gera pradţia” – į vaiką ir šeimą orientuota ugdymo metodika.

Nuo 1996 m. įstaiga dalyvauja tarptautiniame ikimokyklinio ugdymo projekte ,,Gera pradţia”.

Pedagogai, dalyvaujantys projekte ,,Gera pradţia”, kelia kvalifikaciją tarptautiniuose seminaruose.

Įstaigoje vyksta seminarai ir paskaitos aktualiais ikimokyklinio ugdymo klausimais ne tik įstaigos

pedagogams ir tėvams, bet ir Vilniaus miesto bei Lietuvos pedagogams. Lopšelis-darţelis ,,Boruţėlė”

yra metodikos ,,Gera pradţia” metodinis centras.

Lopšelyje-darţelyje veikia 12 grupių: 2 ankstyvojo amţiaus, 8 ikimokyklinio amţiaus, 2

priešmokyklinio amţiaus grupės. Įstaigą lanko vidutiniškai 240 vaikų, dirba 22 pedagogai, logopedas,

meninio ugdymo pedagogas. Įstaigoje dirbantys pedagogai įgiję auklėtojų, vyresniųjų auklėtojų

kvalifikacines kategorijas, priešmokyklinio ugdymo pedagogė atitinka tarptautinių į vaiką orientuoto

pedagogo standartų reikalavimus. Pedagogai nuolat tobulina savo kvalifikaciją PPRC

organizuojamuose seminaruose, steigėjo organizuojamuose miesto ir respublikiniuose renginiuose,

mailto:[email protected]

4

dalijasi profesine patirtimi dalyvaujant metodiniuose pasitarimuose, atvirose ugdomosiose veiklose.

Kiekviena ugdytoja sukauptą pedagoginį patyrimą fiksuoja savo darbo sąvade.

Lopšelyje- darţelyje ,,Boruţėlė” sudaromos sąlygos VPU ir Vilniaus kolegijos studentams ir

dėstytojams stebėti pedagogų ir vaikų praktinę veiklą bei perimti geriausiąją mūsų įstaigos patirtį,

atlikti tiriamąją veiklą, įgyti praktinių įgūdţių.

Organizuojant ugdymo procesą vadovaujamasi visapusiškos asmenybės ugdymo vertybių

nuostata, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vaikų fizinių-psichinių galių plėtotei, garantuojant gerą

pasirengimą mokymuisi, aukštą savęs vertinimą, gebėjimą pasirūpinti savimi.

Lopšelis-darţelis ,,Boruţėlė” įsikūręs jaukiame Ţvėryno mikrorajone. Daugumos šiame rajone

gyvenančių šeimų socialinė- ekonominė padėtis stabili, aukštas pragyvenimo lygis. Aplink lopšelį-

darţelį gausu miškų, parkų ir kitų lankytinų vietų. Vaikai visais metų laikais gali stebėti tvenkinius ir

juose gyvenančius paukščius, lankytis Vingio parke, prie upės, šaltinio. Taip ugdytiniai pratinami

matyti ir puoselėti gamtos groţį.

Lopšelyje-darţelyje įkurtas bendruomenės kambarys(pedagogų, tėvų savišvietai, bendravimui) ,

seklyčia, kurioje sukaupti senoviniai rakandai, lopšelio- darţelio koridoriuose, laiptinėse eksponuojami

vaikų, jų tėvelių, pedagogų darbai. Įstaigos aplinka atliepia tradicinės kultūros dvasią, yra funkcionali,

jauki ir skatinanti įvairių vaiko gabumų skleidimąsi. Tokia aplinka sukuriama tėvų ir pedagogų

bendradarbiavimu.

UGDYMO INDIVIDUALIZAVIMAS

Ugdymo procese svarbiausias dėmesys skiriamas vaiko individualumui, jo saviraiškai ir kūrybai

puoselėti, sąveikai su šeima skatinti. Ugdymo individualizavimas vyksta, kai atsiţvelgiama į vaiko

išsivystymo lygį ir planuojama tokia veiklos apimtis, kuri uţtikrina sėkmingą kiekvieno vaiko

ugdimąsi. Kryptingai ugdant individualius vaiko gebėjimus, galima pasiekti gerų rezultatų, tačiau reikia

išmanyti apie vaiko vystimąsi: sveikatą, fizinį ir emocinį augimą, paţinimo būdus. Auklėtoja įvertina

kokią vystimosi pakopą vaikas yra pasiekęs ir suderina veiklą su nustatytuoju vaiko išsivystymo lygiu.

Suvokę svarbiausius vaiko poreikius ir galimybes, numatome individualius ugdymo(si) būdus ir

metodus. Skatiname vaiko savarankiškumą tose srityse, kur gebėjimai geriau susiformavę ir teikiame

didesnę pagalbą silpnesnių gebėjimų ugdymui(si). Vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, teikiama

logopedo pagalba.

Vaikų poreikiai

Išreikšti save ir būti pripaţintam.

Jaustis saugiai ir jaukiai.

5

Pagrindinė vaiko veikla-ţaidimas.

Bendrauti ir bendradarbiauti su kitais, bei veikti aktyviai.

PEDAGOGŲ IR TĖVŲ SĄVEIKA

Vienas iš pagrindinių siekių- sąveika tarp pedagogo, vaiko ir šeimos. Sėkmingas tėvų (globėjų)

ir ikimokyklinės įstaigos pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas uţtikrina ugdymo(si) tąsą ir

kokybę. Tėvų (globėjų) dalyvavimas įstaigos gyvenime lemia vaikų pasiekimus, motyvaciją, savivertę

ir elgesį. Sąveikaujant su šeima vadovaujamasi principu, kad viskas, kas daroma, daroma vaikų labui.

Bendradarbiaudami su šeima pedagogai siekia šių tikslų:

susipaţinti su šeimos kultūra, tradicijomis ir drauge ieškoti bendrų ugdomojo poveikio vaikui

priemonių;

supaţindinti šeimas su vaiko ugdymo(si) ypatumais, sąlygomis lopšelyje-darţelyje.

Kiekvieną šeimą individualiai informuoti apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus, drauge spręsti

iškilusias problemas, ieškoti tinkamiausių ugdymo būdų, metodų.

Šviesti tėvus pedagoginiais ir psichologiniais klausimais.

Išklausyti šeimų poreikius, stengtis juos įgyvendinti.

Tėvų poreikiai

Svarbu, kad darţelyje vaikas socializuotųsi.

Vaikas darţelyje turi jaustis jaukiai ir saugiai.

Įstaigoje dirba kompetentingi specialistai.

Vaikui suteikiamas visapusiškas ugdymas, bei uţtikrinamas sėkmingas pasirengimas mokyklai.

Tėvai pageidauja papildomų uţsiėmimų savo vaikams ( įvairių būrelių).

Bendradarbiaudami su šeima pedagogai vadovaujasi šiomis nuostatomis:

Pagarbos – gerbti kiekvieną šeimą ir priimti ją tokią, kokia ji yra;

Individualizavimo – šeimos yra skirtingos savo interesais, planais ir pajamomis; tai kas gali sudominti

vienas šeimas, kitoms gali būti visai nepriimtina ir nepadaryti jokio poveikio;

Konfidencialumo – informacija apie vaiko ugdymą(si), jo poreikius, galimybes ir t.t. teikiama tik

šeimos nariams;

Pasitikėjimo- abipusis tarpusavio pasitikėjimas sukuria teigiamą vaikų ugdymo(si) atmosferą.

Bendravimo ir bendradarbiavimo su šeima formos:

1. Individualios: pokalbiai apie vaiko vystimąsi, elgesį ir pan.; susirašinėjimas (kai su tėvais

susitinkama rečiau); susitikimai- konsultacijos;

6

2. Bendri tėvų, vaikų ir pedagogų renginiai: šeimų šventės; vakaronės; išvykos;

3. Tėvų susirinkimai:- tėvų, vaiko ir pedagogo; bendri, darţelio (talkų klausimai, ugdomosios

aplinkos turtinimo ir kt. klausimai); grupės (supaţindinama su vaikų ugdymo(si) programa, ateities

planais, kilusiomis problemomis ir pan.);

4. Tėvų švietimas: medţiaga tėvų lentoje (informacija pedagogine, psichologine tema); tėvų

dalyvavimas įvairiuose tyrimuose (ţodinės apklausos, anketos; bendruomenės kambarys (įvairi

literatūra apie vaiko ugdymą(si), dalijimasis gerąja patirtimi);

5. Vaikų pažinimas: piešinių, darbelių parodos (grupės, darţelio patalpose, miesto parodose);

projektai; tėvų dalyvavimas atviroje grupės veikloje (susitarus iš anksto, pasiūlę savo sumanymus tėvai

pakviečiami į veiklą); šeimos ir pedagogų kasdieninis bendravimas.

Vaikas kaip visuma yra programos centras, nes programos turinys grindţiamas asmenybės

sklaidos teorija, apimančia visus vystimosi aspektus - fizinį, paţintinį, kalbinį, socialinį ir emocinį.

PEDAGOGO VAIDMUO

Atsiţvelgiant į įstaigos savitumą pedagogas turi atlikti šiuos vaidmenis:

suvokti vaiko vystimąsi;

stebėti vaiką ţaidţiantį ir dirbantį;

atsiţvelgt į vaikų pomėgius ir poreikius;

skatinti pagarbą vienas kitam;

numatyti individualius ir visai grupei keliamus uţdavinius;

kurti mobilią aplinką;

gerbti vaikus, vertinti jų mintis;

skatinti vaikus įveikti sunkumus;

lavinti vaikų mąstymą.

7

VAIKO UGDYMO KRYPTYS

Ikimokyklinėje įstaigoje diegiamos ugdymo turinio naujovės vaikų emocinei ir socialinei

patirčiai įgyti. Uţtikrinamas vaikų spontaniškos, išprovokuotos bei auklėtojos organizuotos, laisvai

vaikų pasirenkamos, veiklos santykis. Vaikų ugdymas visuminis, integruotas. Vaikai ugdomi tautinių

tradicijų dvasia. Rūpinamasi ugdytinių dvasiniu ryšiu su ji supančia gamta. Ugdoma ir skatinama vaiko

saviraiška. Ypatingas dėmesys skiriamas vaiko fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimui. Vaikas

ugdomas remiantis humanistine (vaiko saviraiška, savęs realizavimo galimybės) – progresyvistine

(gebėjimas spręsti problemas, kritiškai vertinti sukauptą informaciją, mokytis, mąstyti bei ugdymo

integravimas,) konstruktyvizmo (vaiko patirtis, idėjos, kritinio mąstymo, eksperimentavimo, atradimų ir

pan. skatinimas) ir asmenybės sklaidą skatinančia (raidos ypatumai ir dėsningumai, vaikų poreikių ir

pomėgių tenkinimas, ugdymo(si) aplinka) kryptimis. Taipogi pedagogas gali taikyti M. Montesori

idėjas, kurios skatina vaiko savarankiškumą, F. Frebelio - iškeltas vaikų ţaidimas, kaip gyvenimo

būdas, Dekroli, Šteinerio - vaikų ugdymas grindţiamas santykiu su gamta, natūralia aplinka. Labai

artima Ţ. Piaţė filosofija – jis teigė, kad vaikas ţaistų kuo daugiau ir, kad ugdymas vyktų per ţaidimą.

Piaţė įrodė, kad vaiko vystimosi raidos etapų negalima nei skubinti, nei lėtinti – vaiko galios turi

atsiskleisti natūraliai. Vaikas pasaulį paţįsta per ţaidimus. Ţaidimas pagrindinė vaiko veiklos sritis.

II. ĮSTAIGOS UGDYMO PROGRAMOS PRINCIPAI

Ugdymo programos principai tai pagrindine idėja, nušviečianti visų ugdymo veiksmų turinį,

priemones ir metodus. Vaikų ugdymas mūsų ikimokyklinėje įstaigoje grindţiamas šiais principais:

Atsinaujinimo: atvirumas kaitai ir kritiškas naujo priėmimas, išlaikant universaliąsias dorovės

normas ir nacionalumo branduolį.

Į vaiką orientuoto, lankstaus ir individualizuoto ugdymo principas: ugdymo procesas

orientuotas į vaiko poreikius, interesus, turimą patirtį, amţiaus raida bei atsiţvelgiant į

ugdymo turinį.

Humaniškumo principas: vaikas gerbiamas kaip asmenybė, pripaţįstama jo teisė būti skirtingu,

vertinamu kitų, gebančiu adekvačiai vertinti save, aplinkoje besijaučiančiu psichologiškai bei

fiziškai saugiu. Ugdymas grindţiamas vaikui asmeniškai reikšmingais, prasmingais faktais,

procesais, problemomis.

8

Tęstinumo: siekiama darnaus vaiko ugdymo(si): tarp šeimos ir ikimokyklinės įstaigos; nuo

ankstyvojo amţiaus iki ikimokyklinio; nuo ikimokyklinio iki priešmokyklinio bei pradinio

ugdymo. Renkant visapusišką informaciją apie vaiką ir numatant ugdymo(si) gaires.

Demokratiškumo: grindţiama lygiavertė vaiko ir suaugusiojo partnerystė. Vaikas renkasi

veiklą, atitinkančia jo poreikius, interesus, o pedagogas – lanksčiai planuoja ugdymo procesą

bei jį gali koreguoti pagal aplinkybes.

Nacionalumo: įsipareigojimas Lietuvos kultūrai, rūpestis nacionalinių maţumų tradicijų ir

papročių pripaţinimu krašto kultūrai.

III. IKIMOKYKLINIO UGDYMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas:

Atsiţvelgiant į paţangiausias mokslo ir visuomenes raidos tendencijas, kurti sąlygas,

padedančias vaikui tenkinti prigimtinius kultūros, taip pat ir etnines, socialinius, paţintinius poreikius.

Uždaviniai:

Saugoti ir stiprinti vaiko fizinė, psichinė ir dvasinė sveikatą, garantuoti jo saugumą, tenkinti

aktyvumo ir judėjimo poreikį.

Drauge su vaikais ir tėvais kurti saugią, dţiugią ir turtingą kasdienybę.

Gerbti ir palaikyti vaiko ţaidimą, sudaryti sąlygas jo plėtotei. Stebėti ir analizuoti vaiko

ţaidimus, elgseną, santykius.

Kurti socialumą ugdančią aplinką, bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes. Suteikti vaikui

galimybę būti išklausytam.

Padėti vaikui suvokti etnokultūros vertybes, ugdyti ekologinę savimonę.

Ugdyti vaikų kalbą kaip pagrindinę bendravimo ir saviraiškos priemonę, skatinti jos vystymąsi.

Plėtoti vaiko kūrybiškumą, skatinti saviraišką įvairiomis meninėmis priemonėmis.

Siekti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kryptingumo, tęstinumo.

IV. UGDYMO TURINYS

Programos ugdymo turinys nėra ribojamas veiksenų, nes jis atviras vaiko patirčiai ir

įgyvendinant yra keičiamas. Programos ugdymo turinys sudarytas atsiţvelgiant į tikslingiausias

9

veiksenas. Veiksenos bei veikla nedetalizuojamos, sudarant sąlygas šeimai, vaikui bei patiems

pedagogams siūlyti konkrečias idėjas kasdienei veiklai.

1-3 METŲ AMŢIAUS VAIKŲ UGDYMO PROGRAMA

1. Paţinimo ugdymas(is)

Uţdaviniai:

Padėti tenkinti savo poreikius.

Skatinti mėgdţioti nesudėtingus veiksmus.

Sudominti suaugusiųjų darbu, ugdyti buitinio darbo įgūdţius, domėjimąsi aplinka.

Ugdyti meninį suvokimą, suteikti ţinių apie piešimą, tapybą ir t.t.

Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės

Save ir kitus vadina vardais. Kalbėdamas, pasakodamas artimus

ţmones kviečia, pavadina vardais.

Prisistatydamas pasako savo vardą.

Ţmonių, gyvūnų, augalų

nuotraukos, paveikslėliai,

knygelės.

Gamtos garsų įrašai.

Įvairaus dydţio, spalvos,

medţiagos kaladėlės.

Išardomieji ir sudedamieji

ţaislai. Ţiedai varstymui,

piramidės. Techniniai,

minkšti ţaislai. Stalo

ţaidimai.

Vandens, vėjo malūnėliai.

Ţmonių buities atributai.

Muzikiniai, pramoginiai

ţaislai.

Įvairios meninės priemonės.

Natūrali gamtinė medţiaga ir

t.t.

Supranta kam naudojami

namų apyvokos daiktai.

Veikdamas pavadina ir naudoja

daiktus pagal paskirtį.

Rodo ir pavadina kūno dalis. Ţaisdamas pavadina, parodo ţmogaus,

gyvūno kūno dalių pavadinimus.

Ţaidţia vaizduotės ţaidimus

su daiktais.

Ţaisdamas naudoja vieną daiktą vietoj

kito jau ţinomo.

Ieško sprendimų. Ardydamas, konstruodamas,

dėliodamas skiria, rūšiuoja daiktus

pagal tam tikrus poţymius.

Tyrinėja viską aplinkui. Čiupinėdamas, ragaudamas,

stebėdamas, bandydamas,

mėgdţiodamas susipaţįsta su jį

supančia aplinka.

Ţaidţia muzikinius

ţaidimus.

Dainuodami su pedagogu ir vieni,

mėgdţioja judesius, imituoja patys.

Pajaučia ir išreiškia ritmą. Klausydamiesi keičia judesius pagal

muzikos charakterį, pagal muzikos

stiprumą.

Rūšiuoja, skirsto, dėlioja

daiktus pagal poţymius,

dydį, formą, spalvą.

Ţaisdamas pavadina keturias spalvas,

grupuoja daiktus pagal aštuonias

spalvas. Pasako koks ţaisliukas

minkštas, koks kietas, šiurkštus –

švelnus.

Skiria priešingus veiksmus. Paprašytas nusirengia, apsirengia,

drabuţėlius, uţsisega, atsisega sagas.

Orientuojasi popieriaus lape. Keverzoja, brūkšniuoja vertikalius,

horizontalius brūkšnius ir pan.

10

2. Socialinės ir emocinės raiškos ugdymas(is)

Uţdaviniai:

Ugdyti meilės, pagarbos jausmą mamai, tėčiui, artimiesiems.

Ugdyti palankumą bendraamţiams, skatinti ţaisti kartu.

Skatinti pasitikėjimą ir autonomiškumą.

Skatinti paţinti, reikšti savo jausmus.

Sukurti psichologiškai saugią aplinką.

Ugdyti palankumą bendraamţiams, skatinti ţaisti kartu.


Pradeda vertinti save ir

supranta apibūdinimus.

Bendraudamas su aplinkiniais

išraiškingai reiškia emocijas.

Didţiuojasi savo darbeliais,

kūrinėliais.

Artimų ţmonių nuotraukos, iš

namų atsinešti ţaisliukai..

Siuţetiniai ir minkšti ţaislai.

Pirštukų lėlės, lėlės slapukės,

teatro lėlės. Muzikos

instrumentai. Veidrodţiai,

širmelės, pagalvėlės,

uţtiesalai, kilimėliai.

Pramoginiai, mechaniniai

ţaislai. Ţaislai vaikams

dţiuginti.

Dėlionės, įvairios kaladėlės.

Daiktų modeliai.

Statybiniai ţaidimai.

Įvairių nuotaikų muzikiniai

įrašai.

Balionai, muilo burbulai,

švilpukai ir kt.

Geriau supranta kitų

jausmus.

Ima rūpintis kitais, uţjaučia,

paguodţia, padeda draugui.

Daţniau reiškia jausmus

ţodţiais.

Ţaisdamas simbolinius ţaidimus

išreiškia jausmus.

Bando susivaldyti. Kilus konfliktui skatinamas sugeba

dalintis, atsiprašyti, paprašyti,

pasidalinti.

Jausmus reiškia verbaliniu

būdu.

Išreiškia ţodţiu savo norus,

pageidavimus, pasitenkinimą, nenorą,

pyktį ir pan.

Domisi kitais. Ţaisdamas bando susirasti ţaidimo

partnerių.

Paragintas įsijungia į

ţaidimą, palaukia savo eilės.

Veikdamas bando laikytis bendrų

susitarimų.

Domisi suaugusiųjų darbu. Skatinamas suaugusiojo dirba,

mėgdţioja įvairius nesudėtingus

darbelius.

Ţaidţia vaidmeninius

ţaidimus.

Pamėgdţiodamas, susitapatindamas

mokosi veikti su aplinkos daiktais,

mokosi tinkamai elgtis, bendrauti.

Emocingai reaguoja į

skatinančius vaikų

aktyvumą auklėtojos

veiksmus.

Striksi, šokinėja, ploja, linguoja ir pan.

Dalyvauja grupės 10-15

min. veikloje

Klausosi pasakojimų, muzikos, pats

pasakoja, stebi vaidinimus, pats

vaidina ir pan.

11

3. Kalbos ugdymas(is)

Uţdaviniai:

Kurti ir skatinti kalbinę aplinką.

Padėti suvokti kalbos prasmę.

Skatinti domėjimąsi kalba.

Sudaryti sąlygas aktyviai bendrauti.

Ugdyti vaikų kalbinio bendravimo poreikį.

Ţadinti norą klausytis neilgų pasakų, apsakymų, ţiūrinėti ţaisliukus paveikslėlius.


Derina ţodţius. Bendraudamas jungia ţodţius į

trumpus sakinius, vartoja daugiskaitą,

būdvardţius, prieveiksmius.

Knygelės, paveiksliukai,

nuotraukos, minkštos

knygelės, ţurnaliukai.

Įvairios meninės priemonės.

Įvairūs įrašai: pasakos,

muzikinės pasakos, dainelės,

pasakojimai ir t.t.

Tyrinėja knygeles, klauso

skaitomų tekstų.

Vartydamas knygeles ţiūrinėja

iliustracijas, vedţioja pirštu.

Auklėtojai skaitant, kalbant klausosi,

komentuoja. Mėgaujasi kalbos

skambesiu.

Vartoja naujus ţodţius. Kartodamas, mėgdţiodamas,

bendraudamas išmoksta naujų ţodţių.

Kalbą natūraliai sieja su

judesiu.

Kalbą imituoja judesiu.

Vartoja sudėtinius, sudaro

neigiamus sakinius.

Bendraudamas su bendraamţiais,

suaugusiais kalba reiškia savo

įspūdţius, patirtį, norus, nenorus,

atsisakymus, pageidavimus ir pan.

Šnekučiuojasi tarpusavyje. Ţaisdamas bando derinti veiksmus,

diskutuoja, tariasi.

Išmoksta nesudėtingus

ketureilius, daineles.

Skatinamas auklėtojos ir kitų

suaugusiųjų kartoja ţinomus ir

mėgstamus tekstus, dainuoja daineles,

ţaidţia imitacinius ţaidimus.

Aktyviai dalyvauja

pokalbiuose.

Kalbinamas suaugusiojo atsakinėja į

klausimus, pratinasi klausinėti.

4. Fizinis ugdymas(is)

Uţdaviniai:

Suteikti visapusišką globą, prieţiūrą bei ugdymą.

Stiprinti ir saugoti vaikų sveikatą.

Tenkinti, ţadinti vaikų judėjimo poreikį.

12


Pratinasi įvairiai judėti. Bėga į priekį, šokinėja ant vienos,

abiejų kojų. Stovi ir vaikšto ant pirštų

galų.

Kamuoliai, kaspinai, virvės,

kopetėlės, lankai.

Dviratukai, mašinėlės,

veţimėliai. Čiuţinys,

pagalvės. Barškučiai,

suktukai, ratukai, švilpynės,

būgneliai ir t.t.

Bando įveikti nesudėtingas

kliūtis.

Lipdamas aukštyn, ţemyn laipteliais

keičia kojos, nušoka nuo pirmo

laiptelio.

Tyrinėja savo kūno

galimybes.

Peršoka per 15 cm. kliūtį, meta

kamuolį per galvą, pagauna, ridena,

spiria.

Derina rankų judesius. Kerpa, spalvina, laiko ţirkles, lipdo,

ţaidţia pirštų ţaidimus. Suneria

didelius rutuliukus, sudeda ţaislą iš

sudedamų detalių.

Atlieka įvairius judesius

pagal muziką.

Šokinėja ritmiškai, barškina

barškučiais. Eina rateliu, sustoja.

Ritmiškai ploja.

5. Savarankiškumo įgūdţių ugdymas(is)

Uţdaviniai:

Lavinti judesius per savarankiškus vaikų ţaidimus.

Ugdyti elementarius savitarnos įgūdţius.


Savarankiškai valgo. Valgydamas šaukštu beveik neišlieja,

geria iš puodelio.

Įvairūs ţaislai.

Asmeniniai daiktai.

Higienos reikmenys. Bando savarankiškai rengtis. Padedant suaugusiam apsirengia, kiša

koją į batą, ranką į rankovę.

Pratinasi laikytis higienos. Padedant suaugusiam naudojasi

tualetu. Prausiasi, nusišluosto rankas,

veidą.

Savarankiškai tvarkosi. Skatinamas suaugusiojo deda ţaislus,

daiktus, priemones į vietą. Pats sėdasi

ant kėdutės

3 – 6 METŲ AMŢIAUS VAIKŲ UGDYMO PROGRAMA

1. Paţinimo ugdymas(is)

Uţdaviniai:

Skatinti vaiką domėtis artimiausia aplinka, ţmonėmis, gamtos reiškiniais, ţeme, dangaus

kūnais.

Padėti vaikui paţinti ir tenkinti individualius poreikius, interesus.

Ugdyti vaikų gebėjimą matyti, jausti, suvokti regimąjį pasaulį ir savitai jį išreikšti vaizdu.

13

Skatinti pajusti ir paţinti gamtą, joje patirtus įspūdţius, išgyvenimus išreikšti meninėmis

priemonėmis.

Skatinti stebėti, tyrinėti, eksperimentuoti, bandyti.

3-4 metai


Skiria, paţįsta, pavadina

pagrindines spalvas.

Atpaţįsta, pavadina aplinkoje esančias

spalvas. Lieja spalvas, štampuoja, tapo

pirštukais.

Gyvūnų, augalų


knygelės.


Įvairaus dydţio, spalvos,

medţiagos kaladėlės.

Išardomieji ir

sudedamieji ţaislai.

Techniniai ţaislai.

Vandens, vėjo malūnėliai.

Ţmonių buities atributai.

Muzikiniai ţaislai.

Įvairios meninės

priemonės. Natūrali

gamtinė medţiaga.

Grupuoja daiktus pagal

dydį, supranta daiktų

paskirtį.

Kalbėdamas vartoja sąvokas didelis, maţas,

daug, vienas. Dėliodamas paruoštas

stambias formas pripiešia detales, spalvina.

Išskiria dalį iš visumos. Surenka iš dalių ţaislus, loto, dėlionę.

Daţnai uţduoda klausimą

Kas čia?

Smalsauja, klausinėja, stebi, komentuoja.

Visais pojūčiais tyrinėja daiktus.

Ima suprasti praeitį ir

dabartį: skiria buvo ir yra.

Vartoja ir skiria sąvokas diena, naktis.

Stebi ir tyrinėja kai kuriuos

gamtos reiškinius ir

objektus.

Stebi ir pavadina gyvūnus, paukščius

artimiausioje aplinkoje.

Ţaidţia vandeniu, smėliu.

Stebi oro permainas ir susipaţįsta su

įvairiais gamtos reiškiniais: pučia vėjas,

lyja, šviečia saulė, sninga ir pan.

4-5 metai


Paţįsta ir randa aplinkoje

spalvas.

Surasdamas, įvardija daiktus, konkrečios

spalvos.

Gyvūnų, augalų


knygeles. Korteles,

knygelės su skaitmenimis,

raidėmis, spalvomis,

gyvūnais, augalais.


Įvairaus dydţio, formos,

medţiagos kaladėlės,

konstruktoriai.

Laistytuvai, didinamieji

stiklai, muilo burbulai.

Ţaislai tapatinimui,

rūšiavimui. Išardomieji,

sudedamieji, techniniai

ţaislai. Profesijų atributai,

įrankiai, rakandai. Vėjo,

vandens malūnai ir t.t.

Grupuoja daiktus pagal

vieną savybę.

Sudaro daiktų seką, juos rūšiuoja, matuoja,

lygina.

Skaičiuoja iki 10. Skaičiuodamas daiktui priskiria skaitvardį

Skiria sąvokas vakar,

šiandien, rytoj, buvo, bus,

yra.

Pasakoja apie tai kas buvo vakar, yra

šiandien, bus rytoj. Margindamas naudoja

ornamentus.

Domisi raštu. Varto, ţiūrinėja, knygas, ţurnalus. Domisi

iliustracijomis, kopijuoja raides.

Kaupia, tikslina, gilina

ţinias apie gyvąją ir

negyvąją gamtą.

Aplinkoje atpaţįsta ir skiria medţius,

augalus, gyvūnus. Stebi kas vyksta jį

supančioje aplinkoje. Panaudodamas įvairią

gamtinę medţiagą kuria įvairius darbelius.

Turi elementarių ţinių apie

saugų eismą.

Laikosi elementarių saugaus eismo

taisyklių.

Eksperimentuoja. Tyrinėdamas naudojasi įvairiomis

priemonėmis. Maišydamas spalvas,

naudodamas įvairios faktūros medţiagas

įgyvendina savo sumanymus.

14

5-6 metai


Rūšiuoja, klasifikuoja

daiktus pagal keletą

savybių.

Veikdamas su įvairiais daiktais skiria jų

spalvą, formą, dydį, medţiagą. Dalindamas

daiktus į 2,4 lygias dalis jas pavadina.

Matuodamas, dalindamas, dėliodamas

nusako daikto padėti kito daikto atţvilgiu.

Knygelės, enciklopedijos,

nuotraukos, paveikslai.

Abėcėlė, skaičių, formų,

spalvų, dalies ir visumos

paveikslėliai, kortelės.

Smėlis, vanduo.

Gamtinė medţiaga.

Priemonės tapymui,

piešimui, lipdymui.

Medţiagos tapymui,

lipdymui, kūrybiniams

darbams. Antrinės

ţaliavos. Bandymams

reikalingos priemonės,

indai. Įvairios matavimo

priemonės, skaičiavimo

pagaliukai, erdvinės ir

geometrinės figūros.

Proţektoriai, telefonai,

foto aparatas. Ţemėlapiai,

gaublys. Ţmonių buities,

profesijų atributai. Ţaislai

tapatinimui, rūšiavimui,

grupavimui, serijų

dėliojimui. Išardomieji,

sudedamieji ţaislai. Vėjo

malūnai, parašiutai,

gamtos garsų įrašai,

filmuota medţiaga ir kt.

Tyrinėja, eksperimentuoja,

projektuoja.

Veikdamas su įvairiomis medţiagomis

tarpusavyje derina kelias dailės priemones,

gamtinę medţiagą. Atlikdamas bandymus

susipaţįsta su įvairiomis būsenomis.

Skaičiuoja iki 10 ir

daugiau. Atpaţįsta parašytus

skaitmenis.

Skaičiuodamas vartoja kelintinius

skaitvardţius, veikdamas naudojasi skaičių

simboliais. Parašo skaičius nuo 0 iki 10.

Paţįsta daug didţiųjų

raidţių.

Veikdamas naudojasi simboliais, bando

skaityti.

Domisi groţine ir paţintine

literatūra, TV laidomis,

visuomenės įvykiais,

tautiniais simboliais.

Vartydamas, skaitydamas, analizuodamas,

įvairią literatūrą, taipogi ţiūrėdamas

televizorių, klausydamas radiją susipaţįsta

ir įgyja ţinių apie kultūrinį, socialinį

ţmonių gyvenimą. Veikdamas naudoja

įgytą patirtį.

Ţino pagrindines elgesio

taisykles.

Pasakodamas perteikia kitiems ţinias apie

saugais eismo ir elgesio taisykles. Elgiasi

laikydamasis šių taisyklių.

Orientuojasi laike. Vardindamas savaitės dienas, mėnesius,

metų laikus nusako jų poţymius.

Kalbėdamas tiksliai vartoja sąvokas rytoj,

šiandien, vakar.

Supranta ateities įvykius. Veikdamas bando planuoti veiklą.

2. Socialinis ir emocinis ugdymas(is)

Uţdaviniai:

Ugdyti meilės, pagarbos jausmą šeimai, artimiesiems.

Siekti, kad vaikas pasitikėtų savimi ir savo gebėjimais.

Sudaryti sąlygas veikti greta ir drauge. Skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą.

Pratinti laikytis elgesio taisyklių, susitarimų.

15

3-4 metai

Įgūdţiai Veikla ir veiksenos Siūlomos priemonės

Sutaria su bendraamţiais ir

draugais

Veikdamas laisvai ir spontaniškai reiškia

įspūdţius ir išgyvenimus.

Asmeniniai ţaislai,

daiktai, šeimos

nuotraukos.

Siuţetiniai ir minkšti

ţaislai. Pirštukų lėlės.

Muzikos instrumentai.

Veidrodţiai, širmelės,

pagalvėlės, uţtiesalai,

kilimėliai.

Pramoginiai, mechaniniai

ţaislai. Ţaislai vaikams

dţiuginti.

Dėlionės, įvairios

kaladėlės. Daiktų

modeliai.

Statybiniai ţaidimai,

nesudėtingi

konstruktoriai.

Įvairių nuotaikų

muzikiniai įrašai.

Balionai, muilo burbulai,

švilpukai ir kt.

Identifikuoja save. Pasakodamas, bendraudamas pasako savo

ir aplinkinių vardus, lytį. Rodydamas

pirštus pasako metus.

Ţaidţia vienas. Pratinasi

ţaisti drauge su kitais.

Ţaisdamas bando susidraugauti, dalinasi,

prašo siūlo. Laisvai, aktyviai, noriai

dalyvauja pasiūlytoje veikloje.

Neverkia paliekamas

darţelyje, nesunkiai

prisitaiko prie pokyčių.

Supranta ir priima suaugusiojo

pasiūlymus, grupės ritmą ir pokyčius. Stebi

mechaninių ţaislų judesį, įsiklausydamas į

jų garsus, mėgdţioja. Klausydamasis muz.

kūrinėlių emocijas reiškia judesiu.

Ţaisdamas linksmus ţaidimus aktyviai

juda.

Saugiai jaučiasi su

paţįstamais suaugusiai,

atsargus su nepaţįstamais.

Rodydamas gestus, mimiką, dţiaugsmą,

nepasitikėjimą reiškia savo būseną.

4-5 metai

Įgūdţiai Veiksenos ir įgūdţiai Siūlomos priemonės

Kreipiasi pagalbos į

suaugusį, bendraamţį.

Nerasdamas sprendimo prašo jam padėti. Knygelės, albumai.

Ūgio matuoklė,

gimtadienio kalendorius.

Dėlionės, stalo ţaidimai.

Siuţetiniai,

atsipalaidavimo, efekto

ţaislai. Švenčių, vairių

profesijų atributika.

Įvairūs

muzikiniai įrašai,

instrumentai. Dailės

priemonės (akvarelė,

guašas, molis, plastilinas,

spalvotas, krepinis, lipnus

popierius ir t.t.).

Veidrodţiai, vaikiška

biţuterija, rūbai, skraistės

ir kt.

Skiria vardą nuo pavardės.

Supranta, kad tą patį vardą

gali turėti ir kiti.

Priskiria save konkrečiai

šeimai.

Kalbėdamas trumpai apibūdina save ir

artimuosius, nusako savo ir jų pomėgius.

Kliūtis bando įveikti

naudojant pastangas.

Ţaisdamas laikosi susitarimų dėl ţaidimo

vietos ir tvarkos, ieško priemonių, prašo

pagalbos, derasi, susitaria.

Dalyvauja grupiniuose

ţaidimuose.

Improvizuodamas, muzikuodamas,

kurdamas nesudėtingus ţaidimus tariasi dėl

vaidmenų, kuria aplinką. Meninėmis

priemonėmis reiškia savo jausmus,

išgyvenimus, nuotaiką, prieraišumą

suaugusiam.

Paslaugus, padeda kitiems. Siūlydamas pagalbą, patardamas bando

padėti kitam.

Realiai suvokia savo

galimybes.

Veikdamas savo sumanymus, idėjas siūlo

kitiems.

16

Domisi jį supančia aplinka. Stebėdamas, tyrinėdamas,

eksperimentuodamas įgyja ir kaupia ţinias

apie aplinką.

5-6 metai


Ţino ir naudoja asmeninę

informaciją.

Bendraudamas su kitais pasako vardą,

pavardę, adresą ir pan.

Asmeniniai ţaislai,

ţaidimai. Segtuvai,

pratybų knygelės, ūgio

matuoklė, įvairūs

kalendoriai, kortelės su

vardais. Rekvizitų dėţės.

Švenčių atributika, įvairūs

pramoginiai, siuţetiniai

ţaislai. Įvairių profesijų

atributika. Ţaislai

vaikams dţiuginti.

Atsipalaidavimo ţaislai.

Ţaidimai poromis,

keliese. Įvairūs

konstruktoriai, statybinės

detalės, kaladėlės,

teminiai rinkiniai,

mozaikos, stalo ţaidimai,

dėlionės ir kt.

Suvokia ne tik savo, bet ir

kitų šeimų buvimą.

Domisi, vertina, lygina savo ir draugų

šeimas. Draugauja šeimomis.

Prisitaiko prie darţelio

dienotvarkės ir laikosi

saugaus elgesio ir eismo

taisyklių.

Tardamasis, diskutuodamas kuria grupės

susitarimus.

Bendradarbiauja su kitais. Veikdamas, ţaisdamas siūlo savo

sumanymus, idėjas, kviečiasi ţaidimo

partnerius. Kurdamas įvairius socialinius

meninius ir t.t. projektus derina veiksmus.

Demonstruoja mokėjimą

savarankiškai ţaisti ir veikti

vienas.

Prisitaikydamas prie įvairių situacijų,

susirasdamas sau veiklą, įgyvendindamas

savo sumanymus vienas ir nedidelėmis

grupelėmis.

Dţiaugiasi savo ir kitų

laimėjimais

Atlikdamas įvairias uţduotis stengiasi būti

pastebėtas, įvertintas. Vertina kitus. Mokosi

laimėti ir pralaimėti.

Bando valdyti pyktį

agresiją.

Kilus konfliktui, norėdamas veikti drauge

tariasi, diskutuoja, atsiprašo.

Tausoja savo ir kitų daiktus. Ţaisdamas prašo, saugo, dalinas savo ir

kitų daiktais.

Draugiškai padeda kitiems. Pastebėdamas kito nesėkmę siūlo idėjas,

pataria, padeda, guodţia, uţjaučia.

3. Kalbos ugdymas(is)

Uţdaviniai:

Tenkinti vaiko poreikį bendrauti ir paţinti pasaulį.

Skatinti taisyklingą, vaizdingą, turtingą kalbą.

Suţadinti vaiko domėjimąsi knyga, grafiniais simboliais.

Gilinti įgytas ţinias, kad nepriklausomai nuo kultūros ankstesnės patirties ir kalbos mokėjimo,

susidarytų teigiamą nuomonę apie save, pasijustų esą kalbėtojai, skaitytojai, rašytojai (Harste,

1989).

17

3-4 metai


Kalba daug, suprantamai,

tačiau daro klaidų.

Kalbėdamas vartoja daug maţybinių

ţodelių.

Knygelės, ţaislinės

knygelės, ţurnaliukai.

Popieriniai lipdukai,

paveikslėliai. Pasakų,

muzikos įrašai. Teatro

lėlės.

Trumpai dalinasi įspūdţiais. Klausinėdamas, aiškindamas, pasakodamas

inicijuoja bendravimą.

Deklamuoja ketureilius. Deklamuodamas, mėgdţiodamas pajunta

kalbos melodingumą, rimą, skambesį.

Komentuoja ką mato, ką

veikia.

Ţiūrėdamas į paveikslėlį, vartydamas

knygelę pasakoja ką mato. Pratinasi

naudotis simboliais.

Aktyviai dalyvauja

pokalbiuose.

Kalbinamas suaugusiojo atsakinėja į

klausimus, pratinasi klausinėti.

4-5 metai


Taisyklingai taria beveik

visus kalbos garsus.

Vartydamas knygeles, ţurnaliukus

komentuoja iliustracijas. „Skaito“ vieni

kitiems.

Knygos, groţinė,

paţintinė literatūra,

enciklopedijos. Vardų,

raidţių kortelės, įvairūs

paveikslėliai. Telefonas.

Stalo ţaidimai. Lėlių,

šešėlių teatras. Kubeliai,

automobiliai ir kt. su

uţrašais. Pasakų, muzikos

įrašai ir t.t.

Vartoja sudėtingesnius

sakinius, palyginimus.

Klausinėdamas aiškinasi

ţodţių reikšmes.

Atpasakoja, pasakoja, seka.

Deklamuoja sudėtingesnius

eilėraščius (2-3 posmeliai).

Pasakoja girdėtą kūrinį, pasaką. Pats kuria,

pasakoja, prastinasi, padedant pedagogui,

uţrašyti. Pasakoja naudodamasis

iliustracija.

Pats uţmezga pokalbį su

aplinkiniais.

Bendrauja domėdamasis, pasakodamas,

klausdamas.

5-6 metai


Kalba daug, taisyklingai. Kalbėdamas paaiškina ţodţių

reikšmes, tikslinasi.

Knygos vaikams (knygelės,

ţurnalai, vaikiškos

enciklopedijos, dailės albumai ir

kt.). Raidynai, ţodţių kortelės,

juostelės.

Stalo ţaidimai su raidėmis,

uţrašais skirti kalbai ugdyti.

Kubeliai, automobiliai ir kt. su

uţrašais.

Pasakų, muzikos įrašai

(kompaktiniai diskai, garso

kasetės)

Ţaislinės knygelės vaikams,

pasakų veikėjų siluetai,

figūrėlės. Skirtukai, ţymekliai

knygoms, simboliniai lipdukai.

Popierius (kortelės, juostelės,

lapeliai) rašikliai, pieštukai ir kt.

Moka patarlių, mįslių,

prieţodţių, 4-5 eilėraščius.

Klausydamas kitų pastebi klaidas,

bando taisyti.

Kalba sudėtiniais sakiniais.

Pasakoja nuosekliai.

Pasakodamas apibūdina kūrinėlių

iliustracijas. Atpasakoja girdėtą

tekstą, reiškia savo nuomonę.

Suvokia perkeltinę įvairių

kūrinėlių prasmę.

Pamėgdţiodamas, imituodamas

perteikia mėgstamų, populiarių

personaţų kalbą, veikseną.

Atpaţįsta raides, kopijuoja

raštą.

Kopijuodamas raštą, rašo pavienius

ţodţius, laiškus. Kuria knygeles.

Skaito trumpus ţodelius.

18

4. Fizinis ugdymas(is)

Uţdaviniai:

Padėti vaikui paţinti, bei realiai vertinti savo fizines galimybes ir savo kūną.

Tenkinti, ţadinti vaiko poreikį judėti. Ugdyti vaiko fizinius gebėjimus.

Suteikti vaikui elementarių ţinių apie sveikatą

Skatinti rūpintis savo sveikata: pratinti laikytis asmens higienos, taisyklingos kūno laikysenos.

3-4 metai


Derina rankų judesius. Ţaisdamas atsuka, uţsuka. Piešia

kreidelėmis, pieštukais, teptuku, pirštais.

Ţaidţia muzikinius pirštukinius ţaidimus.

Sūpuoklės, sienelė,

čiuţiniai, virvė,

kamuoliai, šokliukai,

juostelės, triratukai,

batutas.

Meninės priemonės ir

medţiagos. Muzikiniai

įrašai ir kt.

Pratinasi valdyti savo

judesius.

Eidamas paaukštinimu, stovėdamas ant

vienos kojos neilgai išlaiko pusiausvyrą.

Juda pagal ritmą.

Tyrinėja judesį ir kūno

galimybes.

Vaţinėja triratuku, rogutėmis. Pagauna, iš

nedidelio atstumo, sviestą kamuolį. Meta

pats.

Įveikia nedideles kliūtis. Lipa sienele, pralenda, nušoka, nuo

nedidelio paaukštinimo.

Pratinasi laikytis bendrų

susitarimų.

Ţaisdamas reaguoja į išgirstą bendrą

komandą, signalą. Stengiasi laikytis

ţaidimo taisyklių.

5-6 metai


Gera akies ir rankos

koordinacija.

Veikdamas taisyklingai naudoja rašymo

priemones, ţirkles. Konstruodamas

panaudoja ir smulkias detales. Išlanksto

keletą daiktų, tiksliai, kruopščiai spalvina,

apvedţioja, kopijuoja, mėgdţioja rašymą ir

t.t.

Laipiojimo virvė,

čiuţiniai, kopėčios,

sienelė. Priemonės

estafetėms, kliūtims.

Kamuoliai, šokliukai,

lazdos, kėliai, batutas,

sudedamieji, riedantys

ţaislai. Paspirtukai,

riedučiai, rogutės.

Priemonės varstymui,

sagstymui, raišiojimui,

kėgliai. Įvairios

meninės priemonės ir

medţiagos. Įvairūs

Atranda didėjančias savo

kūno galimybes.

Ţaisdamas įvairius sportinius ir judriuosius

ţaidimus atlieka įvairius kūno judesius.

Juda paisydamas muzikos tembro ir

pobūdţio. Taisyklingai sėdi. Naudodamas

aštrius daiktus pratinasi būti atsargus.

Pajunta savo kūno jėgą. Ridendamas, bėgdamas, šokinėdamas,

traukdamas, stumdamas naudojasi visa

jėga. Judesiu išreiškia veikėjų charakterį.

Tobulina sportinių ţaidimų

judesius

Laipioja, kybo ant įvairių įrenginių,

šuoliuoja. Varinėja kamuolį pirmyn, atgal.

Spardo į vartus, draugui. Taikydamas mėto

į taikinį, krepšį. Organizuoja estafetes.

Vaţinėja paspirtuku, dviračiu, riedučiais.

muzikiniai įrašai.

Smėlio maišeliai,

lankai, šokdynės,

suoleliai ir kt.

19

4-5 metai


Rankomis atlieka

manipuliacinius judesius.

Lanksto, kerpa popierių į kelias dalis

konstruoja įv. figūras. Apvedţioja, margina

įvairiomis priemonėmis.

Gamina muzikinius instrumentus ir juos

naudoja.

Kamuoliai, šokliukai,

šokdynės, lazdos,

smėlio maišeliai,

čiuţiniai, sudedamieji,

riedantys ţaislai.

Rogutės. Kopėčios,

sienelė, gimnastikos

suoleliai, čiuţiniai.

Priemonės varstymui,

sagstymui, kėgliai,

batutas. Įvairios

meninės priemonės ir

medţiagos ir kt.

Pajunta savo kūno

galimybes.

Įveikdamas įvairias kliūtis bėga, lipa,

lenda., šoka. Klausydamasis muzikos

atlieka įvairius judesius. Ţaisdamas meta,

ridena, gaudo. Vaţinėja dviračiu.

Plastiškai improvizuoja. Improvizuojamas vaizduoja mechanizmų

judėjimą, gamtos reiškinius, darbo

veiksmus

Ţaidţia sportinius ţaidimus. Ţaisdamas naudojasi pramoginiais,

sportiniais ţaislais. Spardydamas kamuolį

ţaidţia futbolą.

Koordinuoja judesius. Stovėdamas ant vienos kojos išlaiko

pusiausvirą. Šoliuoja, landţioja, laipioja.

Vienu metu derina du judesius. Ţaidţia

judriuosius ţaidimus.

5. Savarankiškumo ugdymas(is)

Ikimokykliniame amţiuje didelę reikšmę vaiko savivertei, savijautai, saviraiškai turi

savarankiškumas. Labai svarbu savarankiškumo įgūdţius pradėti formuoti nuo maţens ir palaipsniui.

Savarankiškumo įgūdţių formavimo uţdaviniai:

Suteikti vaikui elementarių ţinių apie save ir savo savijautą.

Pratintis laikytis asmens higienos, tinkamo ritmo.

Palaikyti ir gerinti vaiko savijautą, ją įvardinti.

Padėti išsiugdyti gebėjimą pačiam, be paraginimo susitvarkyti, pastebėti kas netvarkinga

aplinkoje.

Savarankiškumo įgūdţių raida

3 – 4 metai

Jei pasiekia pasiima norimą daiktą.

Valgo beveik nelaistydamas maisto.

Bando pats apsiauti, apsivilkti.

Nusiplauna ir šluostosi rankas.

Nori viską daryti pats, nors ir nelabai sekasi.

20

Pačiam nepasisekus padaryti kreipiasi į pagalbos suaugusįjį.

4-5 metai

Geba savarankiškai nusiplauti rankas, veidą, valytis dantis, bet daţnokai reikia priminti,

paraginti.

Stengiasi pats apsiauti, apsirengti.

Priminus tvarko savo daiktus, ţaidimo vietą.

Pavalgo be suaugusiųjų pagalbos.

Nori būti savarankiškas, bet kai nepasiseka kreipiasi pagalbos į suaugusįjį ar draugą.

5 -6 metai

Savarankiškai nusiprausia, valo dantis, susišukuoja, nueina į tualetą.

Savarankiškai apsirengia, nusirengia.

Padeda ţaislus į vietą.

Atlieka įpareigojimus, konkrečias uţduotis.

Rūpinasi savo fiziniu saugumu.

Pats sprendţia.

V. UGDYMO METODAI, BŪDAI, APLINKA IR PRIEMONĖS

Ugdymo metodai, būdai

Svarbiausias ugdymo metodas – žaidimas, kuriame vaikas ugdosi netiesiogiai. Ugdymo

programos turinys įgyvendinamas remiantis ţaidimu. Ţaidimas – augančios asmenybės pagrindas,

pradţia, be kurios nebūtų įmanomas pasiruošimas mokyklai. Ţaidimai skatina vaikų sensorinę,

motorinę, socialinę raidą. Ugdo mąstymą, fantaziją, kūrybiškumą, iniciatyvą, savarankiškumą,

pasitikėjimą savo jėgomis, savimi. Ţaidţiant lavėja vaiko kalba, jis mokosi bendrauti su kitais

visuomenės nariais. Taip pat vaikų veikloje integruojami ir aktyvieji ugdymo būdai, kurie lanksčiai

taikomi atsiţvelgiant į vieno vaiko ir vaikų grupės poreikius, ugdymo situacijas t.y. planuojami ir

koreguojami čia ir dabar. Pedagogui suteikta pasirinkimo laisvė taikant ugdymo būdus. Ugdomoji

veikla organizuojama, naudojant šiuos ugdymo būdus:

Ryto ratas – pradedamas linksmu pasisveikinimu, mįsle, dainele, eilėraščiu vaikai, mintimis,

savaitgalio įspūdţiais, aptaria ką turi nuveikti per dieną.

Taisyklės-susitarimai - kuriamos kartu su vaikais, būtinas nuoseklumas, gerai apgalvotos – kas

leidţiama, kas draudţiama. Taisyklės gali būt papildomos, keičiamos, informuojami tėvai.

21

Autoriaus kėdė - vaikai skatinami dalintis mintimis, išklausyti, ugdomas vaikų aktyvumas,

lavinama kalba, pratinami būti dėmesingu grupės draugams.

Ţaisliuko kelionė. Ţaisliukas keliauja į namus savaitgaliui ar ilgesniam laikui, su juo

bendrauja ir kiti šeimos nariai. Kelionės įspūdţiai uţrašomi, nupiešiami ţaisliuko uţrašuose. Sugrįţus į

grupę, perskaitome uţrašus, vaikas, turėjęs ţaisliuką, dalinasi įspūdţiais.

Vaikų veiklos projektai - suteikia galimybes vaikui laisvai reikšti savo mintis, aktyviai

dalyvauti renkantis temą, priimti sprendimus, susirasti bendraminčių ir įgyti pasitikėjimo savo jėgomis.

Interviu – šnekamosios kalbos ugdymui, kūrybinio mąstymo lavinimui. Vaikai lyg televizijos

laidų vedantieji , kalbantys į ekraną ţiūrovams. Gali būti savo knygelės pristatymas, supaţindinimas su

savo dailės darbeliais.

Minčių lietus – tikslas išsiaiškinti ir nustatyti vaikų ţinias prieš pateikiant naują sąvoką. Vaikai

mokosi diskutuoti , reikšti mintis, o savo teiginius pagrįsti argumentais.

Grupinis darbas – vaikai veikia maţomis grupelėmis, vaikai patys renkasi ţaidimo, veiklos

būdą. Auklėtoja stebi iš šalies, kai ko paklausia. Auklėtojos pareiga- suteikti galimybę tyrinėti, kurti,

tobulėti, įveikti visus sunkumus.

Stebėjimai –ugdo vaikų pastabumą, leidţiantį jam orientuotis, suvokti gamtos spalvų įvairumą.

Skatinamas vaikų natūralus smalsumas, stebint gyvąją ir negyvąją gamtą, ugdoma meilė jį supančiam

pasauliui.

Neverbalinė komunikacija – vaikai dalijasi informacija pasitelkiant kūno judesius ir kitas

neţodines bendravimo priemones.

Ţinau, noriu suţinoti, išmokau (ŢNI) - modelis, padedantis apspręsti teminės veiklos turinį: ką

ţino iš tam tikros temos, ką dar norėtų suţinoti ir ką išmoko arba suţinojo po tam tikros veiklos.

Ugdymo aplinka ir priemonės

Ugdymo aplinka kuriama, kad skatintų vaikų ţingeidumą, kurioje ugdytinis lavėtų, kauptų

patirtį bei padėtų sėkmingai realizuoti programos tikslą ir uţdavinius. Ikimokyklinėje įstaigoje aplinka

kuriama atsiţvelgiant į psichologinį ir fizinį vaiko vystimąsi.

Psichologinė aplinka:

Demonstruoja, kad vaikas laukiamas.

Pedagogas bendrauja su vaiku kaip su lygiu sau. Pedagogas – patarėjas, guodėjas, draugas.

Vaikai jaučiasi patogiai, saugiai.

Vaikas turi justi, kad juo rūpinamasi, kad jis gerbiamas, kad juo tikima.

Fizinė aplinka:

22

Saugi, erdvi, funkcionali, ţaisminga, estetiška. Ugdymo tikslams naudojamos sienos, langai,

durys ir t.t.

Vaikas gali pats keisti, transformuoti, pritaikyti grupės erdvę savo sumanymams.

Aplinka sudaryta iš didesnių, maţesnių erdvių. Yra vieta asmeniniams vaiko daiktams, erdvė

individualiai vaiko veiklai.

Svarbus aplinkos elementas-minkšti elementai.

Grupės aplinką įtakoja vaikų amţius ir lytis. Jei grupėje daugiau berniukų, reikia daugiau vietos

judėjimo, statybinių ţaidimų erdvei. Kiekvienoje erdvėje, centre ţaislų ir priemonių turėtų pakakti

keliems vaikams, ypač ankstyvojo amţiaus grupėje. Veiklos centrai, erdvės tampa laboratorijomis,

kuriose patys vaikai mokosi ţaisdami ir naudodami įvairias priemones. Vaikų ugdymui išnaudojamos

visos grupės erdvės: lubos, sienos, grindys.

Vaikų ugdymui(si) naudojamos ne tik grupėse, bet ir bendruose darţelio patalpos maksimaliai

naudojamos ugdytiniams lavinti, vaikų, tėvų senelių parodoms rengti, estetiniam visų bendruomenės

narių švietimui. Nuolatinis aplinkos keitimas, atnaujinimas svarbus vaikų paţinimo poreikio

tenkinimui. Grupių aplinkoje vaikai randa viską, ko reikia jų ţaidimams, tyrinėjimams ir

eksperimentavimui. Ugdymo priemonės parenkamos taip, kad atitiktų vaikų amţių, individualius

gebėjimus, skatintų kaupti patirtį kiekvienoje ugdymo(si) srityse. Siekiama, kad priemonės būtų

funkcionalios ir padėtų:

skatinti vaikų savarankiškumą ir aktyvumą;

tenkinti svarbiausius poreikius (paţinimo, judėjimo, emocinius);

tenkinti norą bendrauti, bendradarbiauti su tarpusavyje;

paţinti jį supančią aplinką, atrasti, tyrinėti, eksperimentuoti;

ugdytis meninei saviraiškai, kūrybiškumui;

sudaryti sąlygas vaikų kultūros plėtotei.

VI. VAIKO UGDYMO PASIEKIMŲ VERTINIMO METODAI

Paţangos ir pasiekimų vertinimas svarbus visiems ugdomojo proceso dalyviams - vaikams,

pedagogams, šeimai. Tik įvertinę vaiko raidos pakopą, dabartinius pasiekimus, gebėjimus, poreikius,

galime planuoti veiklą, kurti aplinką, pasirinkti labiausiai tinkamus būdus ir metodus, priemones ir taip

siekti paţangos.

Vaiko paţangos ir pasiekimų vertinimo tikslas - padėti jam sėkmingai ugdytis, bręsti kaip

23

asmenybei, kaupti informaciją apie kiekvieno pasiekimus ir daromą paţangą, taip pat įţvelgti silpniau

susiformavusius įgūdţius. Taip galima koreguoti ugdymo procesą, priimti sprendimus, sudaryti

galimybę šeimai tapti lygiaverčiais vertinimo partneriais. Taipogi labai svarbu ţinoti paties vaiko

savivertę, tai daroma stebint, atliekant tyrimus, bendraujant ir t.t. Svarbiausiomis paţangos ir

pasiekimų vertinimo nuostatomis ir principais laikomi.

Vertinimo nuostatos ir principai:

vertinimas grindţiamas šiuolaikine ugdymo ir ugdimosi samprata, amţiaus tarpsnių raidos

ypatumais, vaiko poreikiais, individualiomis galiomis, gebėjimais;

vertinant remiamasi gerai susiformavusiais gebėjimais ir siekiama ugdyti prasčiau

susiformavusius;

vertinama individuali kiekvieno vaiko paţanga, jo dabartiniai pasiekimai lyginami su

ankstesniais;

remiamasi įvairiais vertinimo šaltiniais;

atsiţvelgiama į šeimos kultūrą bei ugdimosi sąlygas.

Paţangos vertinimo procesas:

vertinimo planavimas;

vertinimo informacijos kaupimas ir fiksavimas;

vertinimo informacijos analizė;

vertinimo informacijos naudojimas ir ugdomojo proceso koregavimas;

vaikų ugdimo(si) pasiekimai vertinami du kartus per metus (rudenį – atėjus į darţelį ir pavasarį

- baigiantis mokslo metams). Esant reikalui atliekamas tarpinis įvertinimas, siekiant suţinoti vaiko

vystimo(si) paţangą.

Medţiaga apie pasiekimus ankstyvojo amţiaus grupėse kaupiama "Vaiko dienoraštyje", kurį

rengia šeima ir pedagogai. Dienoraščiuose aprašomi vaikų pasiekimai, elgesys lopšelyje, bendravimas

su bendraamţiais. Dienoraščiai pildomi priklausomai nuo situacijos - adaptaciniu laikotarpiu daţniau,

vėliau kartą per mėnesį.

Ikimokyklinio amţiaus vaikų grupėse informacija kaupiama "Vaiko aplankale".

Vaiko aplankas:

tėvų pastebėjimai, anketos, klausimynai;

vaikų darbelių pavyzdţiai;

nuotraukos;

stebėjimo aprašai;

24

interviu;

vaiko mintys;

specialistų komentarai;

individualios programos.

Išanalizavus sukauptą informaciją ir vadovaujantis amţiaus tarpsnių vystymosi ypatumais,

pagal "Esamo išsivystimo lygio, ugdymo paţangos ir pasiekimų vertinimo lentelę" (ţiūr. į priedą)

nustatomas vaiko įgūdţių, gebėjimų lygis.

PROGRAMOS REALIZAVIMO KOKYBĖ

Pedagogai savo darbo kokybę, vertins vadovaudamiesi šiais pagrindiniais vaikų ugdymo

kokybės rodikliais:

Individualizavimas

Remdamasi teorinėmis ţiniomis apie vaiko raidą bei bendravimo su vaikais ir jų šeimomis patirtimi,

auklėtoja vertina kiekvienos grupės savitumą ir atsiţvelgia į kiekvieno vaiko unikalius poreikius ir

ugdimosi potencialą.

Ugdomoji aplinka.

Auklėtoja kuria saugią, stimuliuojančią ir inkliuzinę aplinką, organizuodama ją taip, kad vaikai nebijo

ugdymo(si) rizikos, elgiasi demokratiškai, moka dirbti tiek bendradarbiaudami, tiek savarankiškai.

Šeimos ir pedagogo sąveika.

Auklėtoja uţmezga partnerystės ryšius su vaikų šeimomis tam, kad uţtikrintų optimalią paramą vaikų

ugdymui(si) ir jų raidos reikmių tenkinimui.

Prasmingą ugdymą(si) skatinančios pedagoginės strategijos.

Auklėtoja kuria ir taiko įvairias pedagogines strategijas, skatinančias koncepcinį suvokimą,

kūrybingumą, savarankiškas ţinių paieškas, socialinį bendradarbiavimą, visuminį pasaulio suvokimą ir

integruotą ugdymą.

Planavimas ir vertinimas

Auklėtoja planuoja ugdymo procesą, vadovaudamasi standartais, švietimo įstaigos tikslais,

individualiais vaikų poreikiais ir pastovaus vaikų stebėjimo bei paţangos vertinimo metodais.

Profesinis tobulėjimas.

Auklėtoja reguliariai vertina savo darbo kokybę ir jos veiksmingumą bei siekia ugdymo kokybės,

bendradarbiauja su kolegomis, tobulina ugdymo turinį bei metodus, skirtus vaikams ir jų šeimoms.

25

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Ankstyvojo ugdymo vadovas / Monkevičienė O. (sud.). V. Minklės leidyba, 2001.

2. Becker-Textor Ingeborg. Kūrybiškumas vaikų darţelyje. V.: Presvika, 2001.

3. Grinevičienė N., Jarovaitienė R. Tradiciniai ţaidimai. K. Šviesa, 1997.

4. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos

įstatymu Nr. I – 983.

5. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. V. Leidybos centras, 1993.

6. Į vaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki 3 m.. V. 2001.

7. Į vaiką orientuotų grupių kūrimas. V. 1997.

8. Klimka L., Kazlauskas R. ir kt. Po tėviškės dangum. V. Lietuvos pedagogų kvalifikacijos

institutas, 1997.

9. Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija, 1989.

10. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 04 18 įsakymas Nr. ISAK – 627

„Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ (Ţin., 2005, Nr. 52 – 1752).

11. Vaikų darţelio programa ,,Vėrinėlis“. V. Leidybos centras, 1993.

12. Ugdytojų veiklos gairės. LRŠMM. 1999 07 21, Nr. 318.

13. Ţukauskienė R. Raidos Psichologija. V. Margi raštai, 1998.

14. www.smm.lt

SUDERINTA

http://www.smm.lt/

26

PRIEDAI

Esamo išsivystymo lygio, ugdymo paţangos ir pasiekimų vertinimo lentelės (ikimokyklinis

amţius)

3 – 4 metai

1. Paţinimo įgūdţiai

Eil.

Nr. Turinys

Pradţia Vystimasis

Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,

įgūdţiai Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris

1. 1

.

Save ir aplinkinius vadina vardais.

2. 2

.

Atlikdamas įvairius veiksmus

naudojasi įgytomis ţiniomis ir

patirtimi (Pritaiko turimą

informaciją ar patyrimą. )

3. 3

.

Išmano, iš ko pagaminti daiktai,

tyrinėja juos.

4. 4

.

Sistemingai ieško tyrimo objektų.

5. 7

.

Skirai keturias spalvas, jas

pavadina.

6. 8

.

Rūšiuoja, klasifikuoja daiktus pagal

dydį, spalvą.

7. 1

4

.

Vartoja sąvokas, šiandien, vakar;

buvo , yra.

8. 1

5

.

Daţnai klausinėja: Kas čia?

9. 1

6

.

Turi ţinių apie suaugusiųjų darbą.

10. Pavadina 2-3 naminius gyvūnus

11. Piešia kreidelėmis, pieštuku, tapo

teptuku, pirštais.

12. Ţirklėmis bando kirpti juosteles.

13. Iš plastilino lipdo kamuoliukus,

riestainėlius ir kt.

Išvados, numatomi ugdymo tikslai:

27

2. Socialinė raida

Eil.

Nr. Turinys

Pradţia Vystimasis

Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,


1. Neverkia skirdamasis su tėvais.

2. Pasidalija su kitais ţaislus ir kitus

daiktus.

3. Ţaidţia šalia vaikų vienas.

4. Ţaidţia su vienu ar dviem vaikais.

5. Bendrauja ir bendraamţiais bei

suaugusiais.

6. Dţiaugiasi savo laimėjimais.

7. Tausoja, saugo savo ir kitų ţaislus,

daiktus.

8. Supranta kitų jausmus (liūdesį,

dţiaugsmą, pyktį).

9. Ištikus nesėkmei, paguodţia vaikus.

10. Padeda kitiems, yra draugiškas.

11. Pasitiki savo jėgomis.

12. Turi vieną ar keletą draugų

13. Lengvai prisitaiko prie pokyčių.

14. Yra pakankamai atsargus su

nepaţįstamaisiais.

15.

Išvados, numatomi ugdymo tikslai

28

3. Kalba

Eil.

Nr. Turinys

Pradţia Vystimasis

Susiformavę

gebėjimai, mokėjimai,

įgūdţiai

Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris

1. Kalba daug, suprantamai,

bet daro klaidų.

2. Vartydamas knygeles

“pasakoja”.

3. Savo įspūdţius reiškia

trumpais sakiniais.

4. Deklamuoja ketureilius.

5. Vartoja maloninių,

maţybinių ţodţių.

6.

Kalba apie save

vartodamas įvardţius aš,

mane.

7. Išvardija, ką mato

paveikslėliuose.

8. Kalbėdamas derina ţodţių

giminę.

9. Pasako, ką nupiešė,

sukonstravo.

10.

Domisi groţine ir

paţintine literatūra, TV

laidomis.


29

4. Fizinis vystimasis

Eil.

Nr. Turinys

Pradţia Vystimasis

Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,

įgūdţiai


1. Įveikia nesudėtingas kliūtis,

daţnokai uţkliūna.

2. Eidamas paaukštinimu bando

laikyti pusiausvyrą.

3. Šokinėja į priekį ant abiejų

kojų.

4. Nušoka nuo nedidelio

paaukštinimo.

5. Pralenda pro kliūtis.

6. Juda ritmiškai pagal muziką.

7.

Laipioja (aukštyn, ţemyn)

neaukštomis kopėtėlėmis ir

kt.

8. Meta ir pagauna kamuolį,

sviestą iš nedidelio atstumo.

9. Vaţinėja triračiu tiesiai ir

geba pasukti.


30

5. Savarankiškumas

Eil.

Nr. Turinys

Pradţia Vystimasis

Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,

įgūdţiai


1. Valgo beveik savarankiškai

be suaugusio pagalbos.

2. Apsivelka, bando uţsisegti,

apsiauti..

3. Prausia, šluosto rankas.

4. Savarankiškai naudojasi

tualetu.

5. Ieško sau veiklos.


31

4-5 metai


Eil.

Nr.

Turinys Pradţia Vystimasis

Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,


1. Paţįsta ir randa, pavadina aplinkoje

pagrindines spalvas.

2. Grupuoja, klasifikuoja, lygina daiktus

pagal vieną savybę.

3. Skaičiuoja iki 10 ir daugiau.

4. Pasakoja apie tai, kas buvo vakar,

šiandien, kas bus rytoj.

5. Ţino keleto medţių, gėlių ir kt. augalų,

gyvūnų pavadinimus.

6. Turi elementarių ţinių apie saugų

eismą.

8. Domisi suaugusių darbu

9. Suvokia metų laikų kaitą

10. Yra labai smalsus, daţnai klausinėja:

kas, kodėl, kaip ir t.t.

11. Stebi, eksperimentuoja, tyrinėja.

12. Sulanksto popierių į kelias dalis.

13. Apvedţioja geometrines figūras,

ţvėrelių ir kt. kontūrus.

14. Konstruoja iš stambesnių konstrukcijų

15. Piešia ir tapo naudodamas įvairias

priemones

16. Juda skambant muzikai, geba

apibūdinti, muz. nuotaiką.


32

2. Socialinė raida

Eil.

Nr.


Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,


1 Sutaria su suaugusiais ir vaikais.

2 Moka paprašyti pagalbos

suaugusiųjų.

3 Paslaugus, padeda kitiems.

4 Iškilus konfliktinei situacijai,

sugeba, spręsti taikiai.

5 Ţaidţia šalia vaikų vienas.

6 Ţaidţia su vienu ar dviem vaikais.

7 Dalyvauja grupiniuose ţaidimuose.

8 Netrukdo kitiems.

9 Bendrauja su daugeliu vaikų.

10 Dalinasi su kitais ţaislus.

11 Realiai suvokia savo sugebėjimus.

12 Laikosi taisyklių, bet aklai joms

nepaklūsta.

14 Atidus ir dėmesingas gyvūnams,

augalams.

15 Pastebi, paguodţia nuskriaustą.


33

3. Kalba

Eil.

Nr.


Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,


1 Taisyklingai taria beveik visus kalbos

garsus.

2 Pats pradeda pokalbį su vienmečiais ir

suaugusiais.

4 Raiškiai deklamuoja eilėraščius.

5 Supranta palyginimus.

6 Kalbėdamas vartoja sudėtinius

sakinius, palyginimus.

7 Kalba apie prieţastis vartodamas

jungtukus nes, kodėl, kad.

8 Atpasakoja teksto turinį, nors gali

supainioti faktus.

9 Pradeda sekti trumpas pasakas,

istorijas.

10 Pasakoja apie tai, ką mato

iliustracijose.


34


Eil.

Nr.


Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,


1. Įveikia kliūtis.

2. Šokinėja pakaitomis ant vienos ir

kitos kojos.

3. Šokinėja nuo paaukštinimo.

4. Pralenda pro įvairaus pločio ir

aukščio įrengimus.

5.

Lipa aukštyn kopėtėlėmis,

gimnastikos sienele, pereina į kitą

pusę ir nusileidţia

6. Meta kamuolį kitam, pagauna.

7. Ridendamas kamuolį, pataiko į

vartus.

8. Varo kamuolį vietoje (5-6 ir daugiau

kartų).

9. Klausydamas muzikos ritmo, keičia

judesių atlikimo spartą.

10. Iškerpa ţirklėmis nupieštas figūras,

daiktus ir kt.


35

2. Savarankiškumas

Eil.

Nr.


Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,

įgūdţiai


1

Stengiasi savarankiškai

apsitarnauti.

2 Tvarko savo daiktus, ţaidimo

vietą.

3 Bando segti sagas, uţtrauktuką.

4 Valgo savarankiškai.

5 Stengiasi pats apsiauti,

apsirengti.

6 Prausiasi rankas, veidą, valosi

dantis.


36

5 - 6 metai


Eil.

Nr.

Turinys

Pradţia Vystimasis

Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,

įgūdţiai


1 Ţino ir pasako kur gyvena.

2 Randa daugiau nei vieną

problemos sprendimo būdą.

3 Skiria spalvas, suranda jas

aplinkoje bei pavadina.

4

Suvokia ir paaiškina kitiems

pagrindines saugaus eismo

taisykles.

5

Išmano, iš ko pagaminti tyrinėja

juos, kad suprastų jų veikimo

principą.

6

Rūšiuoja, klasifikuoja daiktus

pagal keletą savybių: formą, dydį,

spalvą.

7 Bando skaityti.

8 Skaičiuoja iki 10 ir daugiau,

atpaţįsta parašytus skaitmenis.

9 Vardija savaitės dienas.

10 Išvardija metų laikus, pasako jų

poţymius.

11 Supranta ateities įvykius.

12 Turi ţinių apie suaugusių darbą,

profesijas.

13 Domisi gimtine, papročiais,

tradicijomis

14.

Kuria įvairius meninės veiklos

darbelius iš smulkių detalių, sėklų

ar kt.

15. Lanksto iš popieriaus ir kitokių

medţiagų įvairius daiktus.

16. Konstruoja iš smulkių detalių

įvairius modelius

17. Gerai valdo ir laiko piešimo,

tapymo ir kt. priemones.


37

2. Socialinė raida


Eil.

Nr. Turinys

Pradţia Vystimasis

Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai, įgūdţiai


1. Neverkia skirdamasis su

artimaisiais.

2.

Bendrauja ir sutaria su

bendraamţiais bei

suaugusiais.

3.

Suvokia, kad be namų ir

darţelio, yra kitas

gyvenimas.

4.

Supranta ir prisitaiko prie

darţelio dienotvarkės,

taisyklių.

6. Pasidalija su kitais daiktus ir

ţaislus.

7. Ţaidţia su vienu ar dviem

vaikais.

8. Dalyvauja grupiniuose

ţaidimuose.

10. Dţiaugiasi savo pasiekimais.

11. Tausoja, saugo savo ir kitų

ţaislus, daiktus.

12. Ištikus nesėkmei, paguodţia

vaikus.

13. Padeda kitiems, yra

draugiškas.

14.

Gerbia ir uţjaučia ţmones su

negalia, sergančius, senyvo

amţiaus ţmones.

38

3. Kalba

Eil.

Nr. Turinys

Pradţia Vystimasis

Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,

įgūdţiai


1. Kalba daug ir stengiasi tai

daryti taisyklingai.

2. Klausinėja ką reiškia

neţinomi ţodţiai.

3. Gali paaiškinti kai kurių

ţodţių reikšmes.

5. Deklamuoja atmintinai 4-5

eilėraščius.

6. Moka patarlių, mįslių,

prieţodţių.

7. Paţįsta daug raidţių, bando

skaityti

8. Nuosekliai atpasakoja įvykio

eigą.

9. Nuosekliai dėsto mintis.

10. Pasakoja išgalvotas istorijas.

11. Pastebi savo ir draugų kalbos

klaidas, jas taiso.

12.

Pasakoja ir apibūdina

groţinės ar paţintinės

literatūros knygelių

iliustracijas.

13. Ţaidţia kalba, vartoja

vaizdingus ţodţius.


39


Eil.

Nr. Turinys

Pradţia Vystimasis

Susiformavę

gebėjimai,



1. Eina, bėgioja laisvai

įveikdamas kliūtis.

2.

Šokinėja iš vietos

atsispirdamas abiem

kojomis.

3.

Šokinėja nuo įvairių

įrengimų lengvai

nusileisdamas ant abiejų

kojų.

4. Rūpinasi fiziniu saugumu

5. Atlieka šuoliukus siekdamas

pakabinto daikto.

6. Pralenda pro įvairias

7. Išlaiko pusiausvyrą eidamas

įvairiais paaukštinimais.

8. Laipioja ir kybo ant įvairių

įrengimų.

10. Varo kamuolį pirmyn.

11. Valdo kamuolį kojomis.

12. Šokinėja per šokdynę.

13.

Vaţinėja dviračiu

įveikdamas kliūtis iš dešinės

ir kairės.

14. Vaţinėja paspirtukais ir

riedučiais.


40

3. Savarankiškumas

Eil.

Nr. Turinys

Pradţia Vystimasis

Susiformavę

gebėjimai,



1. Tvarko ţaislus, daiktus,

grupę.

2.

Savarankiškai prausiasi,

valo dantis, susišukuoja.

3. Rūpinasi savo fiziniu

saugumu.

4. Uţsisega sagas, uţsitraukia

uţtrauktuką.

5. Bando rišti batus.

6. Atlieka įsipareigojimus.

7. Bando siuvinėti.


Documents

Vilniaus lopšelio-darţelio IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA ... · būdas, Dekroli, Šteinerio - vaikų ugdymas grindţiamas santykiu su gamta, natūralia aplinka. Labai artima Ţ