8Įmonės ir pramonė

Viešieji pirkimai – varomoji inovacijų MVĮ ir viešųjų paslaugų sektoriuje jėga

Vadovų serija Struktūrinių fondų naudojimas MVĮ politikai remti

Ref. Ares(2016)873651 - 19/02/2016

33

Ar inovacinių sprendimų viešieji pirkimai gali būti strateginė priemonė?

Vadovų serija

Viešieji pirkimai – varomoji inovacijų MVĮ ir viešųjų paslaugų sektoriuje jėga

Struktūrinių fondų naudojimas MVĮ politikai remti

4

Europos Komisija šį vadovą parengė remdamasi galiojančiais dokumentais ir rekomendacijomis, o vadovo struktūra siekiama skatinti jį taikyti įgyvendinant regioninę MVĮ ir inovacijų politiką.

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės šiuo adresu:European CommissionDirectorate-General for Enterprise and IndustryUnit B.3: Innovation Policy for Growth E. paštas: ENTR-INNOVATION-POLICY-FOR-GROWTH@ec.europa.euInterneto svetainė: http://ec.europa.eu/growth/industry/innovation/policy/public-procurement/index_en.htmŠio vadovo vertimą į įvairias Europos šalių kalbas galima rasti interneto svetainėje http://ec.europa.eu/growth/smes/business-friendly-environment/regional-policies/index_en.htm

Šis vadovas parengtas siekiant suinteresuotosioms šalims padėti pasinaudoti ES struktūriniais fondais ir teikti paramą MVĮ, tačiau neprisiimama jokios teisinės atsakomybės už pateiktos informacijos teisingumą ar išsamumą. Konkretūs prašymai pasinaudoti ES struktūriniais fondais visada bus vertinami pagal paraiškos pateikimo šalyje tuo metu galiojančias taisykles.

Šis vadovas yra vadovų serijos leidinys. Kiti jau išleisti leidiniai:1. Verslumo mąstymo ir įgūdžių ugdymas ES2. Standartai kaip priemonė augimui, konkurencingumui ir inovacijoms skatinti3. Paprastesnė verslo perdavimo tvarka4. Išmanusis paslaugų inovacijų vadovas5. Regioninis Smulkiojo verslo akto įgyvendinimas6. Struktūrinių fondų naudojimas MVĮ ir verslumo politikai remti7. MVĮ tarptautinimo parama8. Viešieji pirkimai – varomoji inovacijų MVĮ ir viešųjų paslaugų sektoriuje jėga

TEISINIS PRANEŠIMASNei Europos Komisija, nei joks asmuo, veikiantis jos vardu, negali būti laikomas atsakingu už tai, kaip gali būti panaudota šiame leidinyje pateikiama informacija, ar už klaidas, kurių gali pasitaikyti, nors leidinys kruopščiai rengtas ir tikrintas. Šiame leidinyje nebūtinai atspindima Europos Sąjungos nuomonė ar pozicija.

ISBN 978-92-79-40357-6ISSN 1977-7434DOI 10.2769/42536

© Europos Sąjunga, 2014 m.Spausdinta BelgijojeLeidžiama atgaminti nurodžius šaltinį, jeigu nenurodyta kitaip.Norint naudoti ar atgaminti autorių teisėmis saugomą medžiagą,būtina gauti atitinkamų autorių teisių subjektų leidimą.

5

Pratarmė

Siekiant Europos regionuose užtikrinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą, būtinos inovacijos. Dėl naujų produktų ir paslaugų didėja Europos įmonių konkurencingumas ir kuriamos darbo vietos. Europoje viešieji pirkimai sudaro beveik 20 proc. BVP. Tai, kaip šie viešieji pinigai panaudojami, daro neabejotiną ir svarbų poveikį ekonomikai.

Būtent todėl inovacijų viešieji pirkimai gali teikti didžiulių galimybių. Įsigijusios inovacinių sprendimų regioninio ir vietos lygmens viešojo sektoriaus institucijos gali veiksmingiau teikti viešąsias paslaugas, suvartoti mažiau energijos, patirti mažesnių gyvavimo ciklo sąnaudų, taip pat įgyti daug kitokių pranašumų dėl jų poreikius tiksliai atitinkančių sprendimų. Kartu inovacijų viešieji pirkimai teikia galimybių novatoriškoms MVĮ, kurios yra pakankamai paslankios ir lanksčios, kad patenkintų konkrečius viešųjų pirkimų vykdytojų poreikius.

Priėmusi naujas viešųjų pirkimų direktyvas Europos Sąjunga sukūrė inovacijoms palankesnę teisinę sistemą . Be to, ES programomis, visų pirma Europos struktūriniais ir investicijų fondais bei programa „Horizontas 2020“, suteikiama įdomių galimybių finansuoti inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus.

Šiame vadove regionų ir nacionalinio lygmens politikos formuotojams parodyta, kaip jie galėtų remti inovacijų viešuosius pirkimus. Vadove yra pateikta galimų priemonių, kurias taikydami regionai galėtų geriau išnaudoti viešųjų pirkimų galimybes. Šiems pasiūlymams iliustruoti pateikti kelių regionų pavyzdžiai, kurie turėtų paskatinti ir kitus regionus vykdyti inovacijų viešuosius pirkimus.

Tikimės, kad šis vadovas bus naudingas informacijos ir įkvėpimo šaltinis.

Daniel CALLEJAĮmonių ir pramonės GD generalinis direktorius

Walter DEFFAARegioninės ir miestų politikos GD

generalinis direktorius

6

7

Turinys

Langelių sąrašas ...............................................8

Įvadas ...................................................................9

1. Inovacinių sprendimų viešieji pirkimai. Puiki galimybė skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą .............11

1.1 Inovacinių sprendimų viešieji pirkimai ........................................................... 12

1.2 Kas Europoje padaryta inovacinių sprendimų viešiesiems pirkimams paremti? .......................................................... 14

2. Kaip Europos teisine sistema ir ES programomis būtų galima palaikyti inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus? ...............................17

2.1 Teisinė sistema. Naujosios ES viešųjų pirkimų direktyvos.................... 17

2.2 Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų potencialas Europos struktūriniuose ir investicijų fonduose ........................................................ 19

2.3 Paramos inovacinių sprendimų viešiesiems pirkimams pagal programą „Horizontas 2020“ apžvalga ......................................................... 23

3. Faktinis inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų rėmimas .......................25

3.1 Kaip politikos formuotojai gali sumažinti inovacijų viešųjų pirkimų vykdytojams kylančią riziką? Keli rekomendaciniai principai, taikytini nacionaliniams arba regioniniams politikos formuotojams .......................... 25

3.2 Kaip inovacinių sprendimų viešieji pirkimai veikia? Keli bendri orientaciniai principai, kurių turėtų laikytis viešųjų pirkimų vykdytojai ... 26

3.3 Viešųjų pirkimų vykdytojų įgūdžių ugdymas ir inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų ekosistemos pagrindinių veikėjų įtraukimas į paramos veiksmus ................................... 29

1 priedas. Vykdomi Europos projektai, kuriais remiami inovacinių sprendimų viešieji pirkimai ...33

2 priedas. Tarptautinių ir nacionalinių inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų paramos programų ir projektų pavyzdžiai ..................37

Terminų žodynas ............................................47

Nuorodos ...........................................................51

8

Langelių sąrašas

1 langelis. Viešieji pirkimai sudaro beveik 19 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP) .......................... 11

2 langelis. Inovacijų viešieji pirkimai. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai ir inovacinių sprendimų viešieji pirkimai ..................................... 12

3 langelis. Kas didžiąją daugumą viešųjų pirkimų vykdytojų sulaiko nuo inovacinių sprendimų pirkimo? ..................................................... 13

4 langelis. 2014 m. viešųjų pirkimų direktyvos .................. 18

5 langelis. Pagrindiniai sanglaudos politikos išlaidų tikslai (2007–2013 m.) ............................................. 20

6 langelis. Inovacinių sprendimų viešieji pirkimai ESIF gali atlikti pagrindinį vaidmenį .................................................... 22

7 langelis. Struktūrinių fondų parama viešiesiems pirkimams ........................................................................ 23

8 langelis. 2011 m. Komisijos apskaičiuotas perkančiųjų organizacijų arba subjektų skaičius .................. 29

9 langelis. Dabartinė praktika, kuria labiausiai skatinami inovacinių sprendimų viešieji pirkimai ............. 29

10 langelis. Šiuo metu įgyvendinami Komisijos bendrai finansuojami inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų projektai (2011–2015 m.) .................... 34

11 langelis. Šiuo metu įgyvendinami Komisijos bendrai finansuojami ikiprekybinių viešųjų pirkimų projektai .......................................................................... 35

12 langelis. Galisijos inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų sistema. Kaip veikė atviras kvietimas teikti paraiškas? ..................................... 39

13 langelis. Galisijos inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų dalyvių skaičius 2013 m. ..................... 40

14 langelis. Suinteresuotųjų šalių bendravimas inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų ekosistemoje .................................................................. 41

8

Įvadas

9

Inovacinių prekių ir paslaugų viešieji pirki­mai gali būti svarbi priemonė, kuria regio­ninės valdžios institucijos galėtų didinti viešųjų paslaugų veiksmingumą ir našumą, spręsti joms kylančius uždavinius ir tenkin­ti poreikius (pavyzdžiui, susijusius su judumu, sveikata, senėjimu, statybomis, aplinka, sau-gumu ir sauga, IT paslaugomis ir kt.), taip pat padėti kurti darbo vietas ir didinti Europos pramonės ir MVĮ konkurencingumą.

Vadovo tikslas – patarti regionų ir naciona­liniams politikos kūrėjams, kaip konkrečiai remti inovacinių sprendimų viešuosius pir­kimus. Šiame vadove inovacinių sprendimų viešieji pirkimai atitinka nustatytuosius pagal Europos Sąjungos paramos progra­mas, būtent programą „Horizontas 2020“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondus.

Šiuo vadovu siekiama paskatinti tarpžinybinį mokslinių tyrimų ir inovacijų tarnybų ir kitų nemažą nacionalinio ir regioninio lygmens viešų-jų pirkimų biudžetą turinčių tarnybų, pavyzdžiui, statybos, transporto, sveikatos priežiūros, aplin-kos ar energetikos, bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą.

Vadove bendrais bruožais apibrėžta, kokią paramą Europos Komisija ir ES programos gali teikti politikos formuotojams, visų pirma pasitelkiant naujas finansavimo galimybes pagal programą „Horizontas 2020“ ir politikos moky-mosi platformas, taip pat įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus, kuriais bus padedama įgyvendinti pažangiosios specializaci-jos strategijas, išsamius transporto planus, stra-tegines skaitmeninio augimo politikos sistemas ir energetikos, sveikatos, aplinkos ir kitų sričių prioritetus.

Vadovas parengtas atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Europos sanglaudos fondų progra-mas, taip pat Europos septintąją bendrąją prog-ramą ir Konkurencingumo ir inovacijų programą.

Šiuo vadovu papildomos inovacinių spren-dimų viešųjų pirkimų gairės, skirtos viešųjų pirkimų pareigūnams. Šias gaires (angl. Pub-lic Procurement of Innovation – Guidance for public authorities, http://www.innovation- procurement.org/about-ppi/guidance) išleido Inovacijų viešųjų pirkimų platforma, gavusi finansinę ES paramą.

9

10

11

1 langelis. Viešieji pirkimai sudaro beveik 19 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP).

Faktai ir skaičiai

18,6 %2010 m. viešieji pirkimai sudarė apie 18,6 proc. Europos Sąjungos BVP, taigi viešuoju pirkimu galima gerokai padidinti ES inovacijų paklausą rinkoje, paremti pagrindinį pirkėją ir paspartinti procesus, taip padedant novatoriškoms įmonėms sėkmingai įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje. (Šaltinis: Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų GD, 2010 m.)

Inovacinių sprendimų viešieji pirkimai.

Puiki galimybė skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą

Viešieji pirkimai – tai procesas, kai val­džios institucijos (įskaitant bet kokio lyg-mens vyriausybės ir viešąsias įstaigas) perka prekes ir paslaugas arba užsako atlikti darbus. Su jais susijusios sutartys aprėpia

labai didelę Europos Sąjungos rinkos dalį ir sudaro beveik 19 proc. jos bendrojo vid­aus produkto (BVP), arba beveik 2 400 mlrd. EUR per metus.

Tam tikras vertės ribas viršijančios viešosios sutartys turi būti skelbiamos nacionaliniame oficialiajame leidinyje arba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Taip siekiama Europos vidaus rinkoje užtikrinti didesnę konkurenciją. Viešieji pirkimai yra labai svarbūs teikiant vie-šąsias paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos prie-

žiūros ir švietimo, ir su jais yra susijusios visos vyriausybės tarnybos, vietos valdžios instituci-jos, agentūros ir kitos viešojo sektoriaus įstaigos.

Pastarąjį dešimtmetį vis labiau stengiamasi viešuosius pirkimus susieti su politikos tikslais, tokiais kaip inovacijos ir tvarumas.

12

1 Žr. dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ taisyklių 2 straipsnį http://ec.europa.eu/research/horizon2020/pdf/proposals/proposal_for_a_regulation_of_the_european_parliament_and_of_the_council_laying_down_the_rules_for_the_

participation_and_dissemination_in_horizon_2020%20%282014-2020%29.pdf#view=fit&pagemode=none2 Žr. Europos Komisija (2007b), Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ikiprekybiniai

viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“, COM(2007) 799 galutinis, Briuselis, http://ec.europa.eu/invest-in-research/pdf/download_en/com_2007_799.pdf

1.1 Inovacinių sprendimų viešieji pirkimai

Į naująją ES bendrąją mokslinių tyrimų ir ino-vacijų programą „Horizontas 2020“ įtraukta naudinga teisinė inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų apibrėžtis, kuria remiantis nustatoma, ar viešųjų pirkimų veiksmai atitinka ES bendro finansavimo reikalavimus1:

Apibrėžtyje nustatyta, kad inovacinių sprendimų viešieji pirkimai – tai viešieji pir-kimai, kuriuose perkančiosios organizacijos vei-kia kaip masiniu būdu prekybai dar netiekiamų inovatyvių prekių ar paslaugų pirmieji klien-tai ir kurie gali apimti tinkamumo testavimą. Inovacinių sprendimų viešieji pirkimai neapi-ma mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) paslaugų viešojo pirkimo, vadinamo ikiprekybiniu viešuoju pirkimu.

Ikiprekybiniai viešieji pirkimai – tai viešieji pirkimai, kurių objektas yra mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos dalijantis rizika ir nauda rinkos sąlygomis ir konkurencingai kuriant naujoves etapais, kuriuose nupirktos mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos aiškiai atskirtos nuo galutinių produktų naudojimo komerciniais kie-kiais. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai neįtraukti į viešųjų pirkimų direktyvas, o Europos Komisija 2007 m. valstybėms narėms parengė specia-lias gaires, kuriose išdėstyta, kaip rengti ikip-rekybinių viešųjų pirkimų procedūras2.

Kaip rašyta įvade, šis vadovas yra skirtas ino-vacinių sprendimų viešiesiems pirkimams. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai šiame vadove paminėti tik siekiant parodyti visą politinį ir ekonominį inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų kontekstą. Kai nuoroda daroma į abi priemones – inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius viešuosius pirkimus, vartojamas terminas „inovacijų viešieji pirkimai“.

2 langelis. Inovacijų viešieji pirkimai. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai ir inovacinių sprendimų viešieji pirkimai

Faktai ir skaičiai

Inovacinių sprendimų viešieji pirkimai atlieka esminį vaidmenį didinant viešųjų paslaugų efektyvumą ir gerinant jų kokybę, kartu spren-džiami ir svarbūs visuomenės uždaviniai. Jie padeda nustatyti geriausią viešųjų pinigų ir vertės santykį ir užtikrinti didesnę naudą eko-nomikai, aplinkai ir visuomenei, nes kuriamos naujos idėjos, jos paverčiamos inovaciniais produktais ir paslaugomis ir taip skatinamas tvarus ekonomikos augimas, o tai naudinga Europos įmonėms ir MVĮ.

Inovacinių sprendimų viešieji pirkimai ypač naudingi keliose srityse (pavyzdžiui, judu­mo, sveikatos, statybų, e. valdžios, atliekų tvarkymo, perdirbimo), kuriose vieša­jam sektoriui tenka didžiausia paklausos dalis ir viešieji pirkimai gali būti priemone pagrindiniams visuomenės uždaviniams – tvaraus transporto, efektyvaus išteklių naudojimo ar sveikatos priežiūros ir senė­jimo – spręsti.

13

3 http://ec.europa.eu/growth/industry/innovation/facts-figures/innobarometer/index_en.htm

Inovacinių sprendimų viešieji pirkimai suteikia galimybę dar ankstyvame etape patikrinti, ar konkretūs specifiniai viešųjų pirkimų poreikiai yra tikroviški, o sprendimus įmanoma įgyven-dinti. Tiekėjai gali geriau numatyti naujų sprendimų paklausą, taigi gali sutrum­pėti laikas, per kurį jie pateikiami rinkai. Viešųjų pirkimų vykdytojai gali palyginti kon-kuruojančius sprendimus ir už geresnę kainą įsigyti inovacinį sprendimą, labiau atitinkantį jų poreikius. Valdžios institucijos gali turė­ti galimybių inovacinių sprendimų pasiūlą valdyti paklausos požiūriu ir sutelkti papil-domų investicijų į MTTP ir inovacijas.

Skatinant inovacijas paklausos požiūriu ir val-dant inovacinių sprendimų, atitinkančių viešo-sios rinkos poreikius, kūrimą ir taikymą pirmą kartą, inovacinių sprendimų viešaisiais pirkimais gali būti sudarytos galimybės viešųjų pirkimų vykdytojams išvengti išlaidų nereikalingoms funkcijoms, užkirsti kelią susaistymui su vienu tiekėju ir atsižvelgti į ilgesnio lai­kotarpio viešojo sektoriaus reikalavimus.

Kai viešųjų pirkimų vykdytojai sudaro kritinę masę, veikdami paklausos požiūriu jie gali kurti naujas pagrindines rinkas, kad ištisi sektoriai pereitų nuo nuosavybinių prie atvirųjų standartizuotų sprendimų ir siūlytų lankstesnio dizaino sprendimus. Tam tikruose sektoriuose viešojo sektoriaus paklausos trauka yra svar-biausias veiksnys formuojant naujas inovacinių sprendimų rinkas.

Nepaisant galimos inovacinių sprendimų viešų-jų pirkimų naudos viešųjų paslaugų veiksmin-gumui ir visuomenės poreikius atitinkantiems naujiems sprendimams, valdžios instituci­jos, pirkdamos inovacijas, paprastai būna linkusios vengti rizikos. Viešųjų pirkimų vykdytojai vis dar rengia technines užduotis ir teikia pirmenybę mažiausią kainą pateiku-siam pretendentui arba, vertindami gautus pasiūlymus, mažiausią kainą laiko pagrindiniu kriterijumi. Reikia pašalinti tam tikras kliūtis, trukdančias strategiškiau naudotis viešaisiais pirkimais.

3 langelis. Kas didžiąją daugumą viešųjų pirkimų vykdytojų sulaiko nuo inovacinių sprendimų pirkimo?

Faktai ir skaičiai

Kas didžiąją daugumą viešųjų pirkimų vykdytojų sulaiko nuo inovacinių sprendimų pirkimo?

• Nepakankamos žinios ir patirtis, susijusios su inovacijoms palankios praktikos taikymu ir rizikos valdymu vykdant viešuosius pirkimus, taip pat su rinkos ir technologijų plėtra.

• Netinkami prioritetai, daugiausia dėmesio skiriant trumpalaikėms išlaidoms ir nekuriant paskatų perkant inovacinius sprendimus papildomai rizikuoti (ir patirti pradines išlaidas), net jeigu pasirinkus tuos sprendimus per ilgalaikį arba vidutinės trukmės laikotarpį būtų galima sumažinti išlaidas ir padidinti efektyvumą.

• Nederėjimas su viešąja politika ir strategijos kryptimis, pagal kurias viešieji pirkimai laikomi visiškai administracine, teisine arba finansine užduotimi, nesiejama su viešosios politikos tikslais, tokiais kaip sveikata, aplinka, energetika ir pan.

• Nepakankamas viešųjų organizacijų gebėjimas atpažinti inovacinius sprendimus, skiriant mažai išteklių inovacijoms atpažinti ar vertinti arba net nustatyti, ar inovaciniais sprendimais problemas būtų galima spręsti efektyviau, arba visai tam išteklių neskiriant.

• Fragmentiška paklausa arba per menka kritinė masė, nes viešųjų pirkimų veiksmai peržengia valstybių sienas ar administracines ribas, taigi pavieniai viešieji pirkimai būna per mažos apimties, kad bendrovės stengtųsi pateikti inovacinių sprendimų.

Kalbant apie verslą, labai mažai Europos bendrovių (7 proc. respondentų) turėjo galimy-bę inovacinius sprendimus parduoti viešųjų

pirkimų vykdytojams – tai nuo 2009 m. nuolat patvirtina ir „Innobarometer“ apklausos3.

14

4 https://www.gov.uk/government/policies/investing-in-research-development-and-innovation/supporting-pages/using-government-purchasing-power-to-stimulate-innovation5 http://www.rvo.nl/sites/default/files/bijlagen/SBIR%20brochure%20The%20power%20of%20public%20procurement.pdf6 http://www.vinnova.se/en/About-VINNOVA/Strategiska-omraden/Innovation-management/Innovation-procurement/7 http://hubmiur.pubblica.istruzione.it/web/ricerca/home8 http://www.cdti.es/index.asp?MP=4&MS=0&MN=1&textobuscado=innodemanda&tipo=1&TR=A&IDR=38&tipoO=Contenido&id=1549&xtmc=innodemanda&xtcr=29 http://www.innovation.gov.au/Innovation/PublicSectorInnovation/Pages/default.aspx10 http://www.bme.de/ ir susipažinimui http://www.koinno-bmwi.de/system/publications/files/000/000/201/original/BMWi_Leitfaden_KOINNO_web.pdf?1400241968 11 http://www.redressement-productif.gouv.fr/soutien-a-linnovation-par-lachat-public ir susipažinimui http://www.economie.gouv.fr/files/files/directions_services/daj/marches_

publics/conseil_acheteurs/guides/guide-pratique-achat-public-innovant.pdf 12 http://www.parp.gov.pl/index/more/25554 ir http://www.mg.gov.pl/NR/rdonlyres/2776CA90-55D5-45B3-80C8-B9A5DF0078ED/50209/NowePodejscieENG.pdf13 http://www.tem.fi/en/innovations/demand_and_user-driven_innovation/demand_driven_innovation_policy/public_procurement ir http://www.tekes.fi/en/programmes-and-

services/tekes-programmes/smart-procurement/14 http://www.oecd.org/sti/demand-sideinnovationpolicies.htm15 http://www.arca.regione.lombardia.it/cs/Satellite?c=Attivita&childpagename=DG_CRA%2FWrapperBandiLayout&cid=1213588632524&p=1213588632524&pagename=

DG_CRAWrapper16 Pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą.

„Innobarometer“ apklausų išvadas dėl bendro-vių galimybių inovacinius sprendimus parduoti viešųjų pirkimų vykdytojams patvirtina ir kiti tyrimai, iš kurių matyti, kad novatoriškoms MVĮ sunku gauti viešųjų pirkimų sutartis.

Apskritai tai trukdo valdžios institucijoms panaudoti MVĮ inovacinį potencialą.

1.2 Kas Europoje padaryta inovacinių sprendimų viešiesiems pirkimams paremti?

Suvokdamos inovacijų viešųjų pirkimų (ir ino-vacinių sprendimų, ir ikiprekybinių viešųjų pirkimų) potencialą skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, kelios valstybės narės (pavyz-džiui, Jungtinė Karalystė4, Nyderlandai5, Šve-dija6, Italija7, Ispanija8, Austrija9, Vokietija10, Prancūzija11, Lenkija12 ir Suomija13) inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus ir ikiprekybini-us viešuosius pirkimus remia ir vykdo dešimt ar penkiolika metų, dažnai konkrečius politi-nius veiksmus plėtodamos per nacionalines, o tam tikrais atvejais ir regionines inovacijų agentūras (pavyzdžiui, BIS (JK), Agentūrą (NL), VINNOVA (SE), TEKES (FI) ir IWT (Flandrijos regionas, BE)).

Kadangi dažnai nustatomi kiekybiniai tikslai, susiję su inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų dalimi, sudarančia bendrą viešųjų pirkimų kiekį (pavyzdžiui, 2,5 proc. Nyderlanduose, 2 proc. Prancūzijoje, 3 proc. Ispanijoje), šios progra-mos viešųjų pirkimų vykdytojus paskatino į savo įprastą viešųjų pirkimų veiklą įtraukti su inovacijomis susijusius dalykus ir meto-dus. Pastaruosius kelerius metus beveik visos valstybės narės ėmėsi su inovacinių sprendimų viešaisiais pirkimais susijusių politinių veiksmų.

Visai neseniai Europos regionai ėmėsi tikslinių priemonių padėti savo viešųjų pirkimų vykdy-

tojams sudaryti sutartis dėl inovacinių spren-dimų ir paslaugų. Šioje srityje pradininkės buvo Flandrija14 (BE) ir Lombardija15 (IT).

ES lygmeniu nuo 2009 m. inovacinių spren-dimų viešuosius pirkimus labai remia Europos Komisija ir ta parama vis didėja16. Europos Komisijos paramą galima suskirstyti į tris kate-gorijas (žr. 1 priedą):

• pirma, tiesioginės paramos priemonės, kuriomis mažinama inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų finansinė rizika. Tai apima ir finansinę paramą tarpvalstybinių viešųjų pirkimų vykdytojų tinklams kurti, ir finansinį įnašą perkant inovacinius sprendimus, vadi-namąsias papildomas išmokas;

• antra, netiesioginės paramos priemonės, kuriomis gerinami viešųjų pirkimų pareigūnų įgūdžiai, pavyzdžiui, keitimo-si inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų geriausios patirties pavyzdžiais ir patirtimi interneto platforma, konkrečių sričių (pavyz-džiui, tvarios statybos, sveikatos priežiūros) inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų gairės;

• trečia, papildomos priemonės, kurio­mis gerinama faktinių duomenų bazė, pavyzdžiui, inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų ir ikiprekybinių viešųjų pirkimų ver-tinimas, taip pat valstybių narių veiksmų, kuriais remiami inovacinių sprendimų vie-šieji pirkimai, lyginamoji analizė.

2013 m. pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą ir Mokslinių tyrimų, tech-nologinės plėtros ir demonstracinės veiklos 7-ąją bendrąją programą inovacijų viešiesiems pirkimams (inovacinių sprendimų ir ikiprekybi-niams) buvo skirta 94,5 mln. EUR.

Atsižvelgdama į Europos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programą

15

„Horizontas 2020“ Komisija ketina per atei-nančius kelerius metus sukurti naujų galimybių finansuoti ir skatinti inovacijų viešuosius pir-kimus, įskaitant inovacinių sprendimų ir ikip-rekybinius viešuosius pirkimus (žr. šio vadovo 2.3 dalį).

Be to, yra nauja sistema – Inovacijų viešų­jų pirkimų platforma, kuria siekiama, kad inovacinių sprendimų viešieji pirkimai paplistų Europoje. Ji sukurta siekiant valdžios institu-cijoms, viešųjų pirkimų vykdytojams, politikos formuotojams, tyrėjams ir kitoms suintere-suotosioms šalims padėti pasinaudoti visomis inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų galimy-bėmis. Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų platforma yra parengta taip, kad tenkintų šių naudotojų poreikius, ir ją sudaro toliau nuro-dytos dalys.

• Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų platformos interneto svetainė

www.innovation-procurement.org – vis-ko, kas susiję su inovacinių sprendimų viešaisiais pirkimais, pirmiausia reikėtų ieškoti joje. Šioje svetainėje pateiktos, naujienos, nurodyti renginiai, paaiškinta Europos teisinė sistema, politinė parama, taip pat naujausia informacija apie pro-jektus, susijusius su inovacinių sprendimų viešaisiais pirkimais.

• Viešųjų pirkimų forumas (www.pro-curement-forum.eu) – viešųjų pirkimų vykdytojų ir kitų suinteresuotųjų šalių diskusijoms, dalijimuisi informacija ir ryšių palaikymui skirta vieta, kur jie gali rašyti komentarus ir įkelti dokumentus, nuotraukas arba vaizdo medžiagą. Nau-dotojai gali kurti grupes, o tai labai nau-dinga rengiant ir koordinuojant projektus.

• Išteklių centras (www.innovation-pro-curement.org/resources) – centrinė ino-vacinių sprendimų viešųjų pirkimų infor-macijos duomenų bazė, kurioje vienoje vietoje laikomi naudingi dokumentai ir pavyzdžiai. Ištekliai apima nacionalinius ir Europos politinius ir strateginius do-kumentus, priemones, atvejų tyrimus, išsamią informaciją apie projektus bei iniciatyvas ir ataskaitas.

• Inovacijų viešųjų pirkimų apdo­vanojimas (http://www.innovation- procurement.org/award) – juo siekiama pripažinti sėkmingą viešųjų pirkimų prak-tiką, kurią taikant buvo pirkti inovaciniai, veiksmingesni ir efektyvesni produktai arba paslaugos.

Atsiliepimus apie platformą galima siųsti adre-su info@innovation-procurement.org Informa-ciją apie platformos veiklą, apdovanojimus ir renginius galima rasti čia:

• @ProcureInno;

• Supporting Public Procurement of Innovative solutions.

16

17

17 http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/modernising_rules/reform_proposals/index_en.htm

Kaip Europos teisine sistema ir ES programomis būtų galima palaikyti inovacinių sprendimų

viešuosius pirkimus?Europos viešųjų pirkimų vykdytojus skatin-ti pirkti daugiau inovacinių sprendimų galima dviem pagrindiniais būdais: pirma, sukurti inovacijoms palankesnę teisinę sistemą ir, antra, plėtoti politinės paramos veiks­mus, naudingus viešųjų pirkimų vykdytojams ir remiančiosioms organizacijoms. Šie du galimi veikimo būdai aprašyti toliau.

2.1 Teisinė sistema. Naujosios ES viešųjų pirkimų direktyvos

Viešiesiems pirkimams šiuo metu taikomos viešųjų pirkimų direktyvos 2004/17/EB (viešie-ji pirkimai vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose), 2004/18/EB (vie-šasis darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutar-čių sudarymas) ir 2009/81/EB (viešieji pirkimai gynybos ir saugumo srityje).

Naujosios viešųjų pirkimų direktyvos 2014/24/ES ir 2014/25/ES, kuriomis pakeičiamos direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB17, įsiga-liojo 2014 m. balandžio 17 d. Naujosiomis direktyvomis bendrovės bus skatinamos tobulinti savo gebėjimus inovacijų srityje, kartu nustatant pagrindinius konkuren­

cijos, skaidrumo ir vienodo požiūrio rei­kalavimus. Valstybės narės jas perkelti į nacionalinę teisę turi iki 2016 m. balan­džio mėn.

Nauja konkurso procedūra su derybo­mis pakeista šiuo metu galiojanti derybų su išankstiniu skelbimu apie pirkimą procedūra. Siekiant užtikrinti sąžiningumą, skaidrumą ir veiksmingumą, ši nauja procedūra yra aiš-kios struktūros ir ja užtikrinamos vienodos sąlygos perkančiajai organizacijai ir konkur-so dalyviams keistis informacija. Ja siekiama pagerinti ir pritaikyti konkursus, o perkančio-sioms organizacijoms suteikiama veiksmingų priemonių per derybas gauti geriausią galimą viešojo pirkimo rezultatą.

Antra, supaprastintas konkurencinis dialo­gas dėl techniškai ir finansiškai labai sudė-tingų projektų.

Šiomis procedūromis perkančiosioms organi-zacijoms užtikrinamas didesnis lankstumas, daugiau galimybių ir naujų būdų rengti vie-šuosius pirkimus. Joms suteikta daug daugiau laisvės rinktis geriausiai jų poreikius atitinkan-čio tipo ir modelio procedūras. Perkančiosios

18

18 Inovacijų partnerystė bus perkelta į nacionalinę teisę iki 2016 m. balandžio mėn., bet finansinė parama pagal mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ neteikiama.

organizacijos šias procedūras gali veiksmingai taikyti visada, kai reikia derybų (pavyzdžiui, dėl sutarčių, kuriose yra dizaino arba inovacijų ele-mentas, arba kai nėra galimybių tiksliai apib-rėžti technines specifikacijas). Viešųjų pirkimų vykdytojai turės daugiau galimybių rinktis jų poreikius atitinkančią procedūrą ir įvertinti daug įvairių sprendimų.

Naujomis taisyklėmis taip pat nustatyta nauja procedūra, vadinama inovacijų partneryste18, kuria suteikiama galimybių viešųjų pirkimų vykdytojams gauti specialiai pagal jų reika-lavimus sukurtus inovacinius sprendimus. Numatyta, kad įgyvendinant inovacijų part-nerystės projektus inovacinio sprendimo MTTP bus finansuojami tokia pat kaip ir sprendimo viešajam pirkimui taikoma tvarka. Todėl tai neaktualu inovacinių sprendimų viešiesiems pirkimams, finansuojamiems pagal programą „Horizontas 2020“.

Be minėtų naujų ir pataisytų procedūrų, kuri-as gali taikyti perkančiosios organizacijos, 2014 m. viešųjų pirkimų direktyvose dar labiau supaprastinti viešųjų pirkimų būdai, kurie lai-komi dar ir palankiais inovacijoms. Pabrėžiama galimybė rengti pirmines rinkos konsultacijas. Tvirtesnis teisinis pagrindas suteiktas galimy-bei įvairiuose viešojo pirkimo proceso etapuose atsižvelgti į aplinkos ir socialinius aspektus ir sutarties skyrimo etape taikyti gyvavimo ciklo sąnaudų metodą. Suteikiama galimybė pirkė-jams dėmesį sutelkti ne tik į pirminės pirkimo kainos kriterijų, taigi taikant aplinkos ir sociali-nius kriterijus, taip pat gyvavimo ciklo sąnaudų metodą galima skatinti inovacinius sprendi-mus, kuriems daugiau balų galima skirti atsiž-velgiant į jų ilgalaikę finansinę naudą. Panašiai naudojant funkcines arba veikla pagrįstas spe-cifikacijas gali atsirasti daugiau erdvės inova-ciniams pasiūlymams.

4 langelis. 2014 m. viešųjų pirkimų direktyvos

Faktai ir skaičiai2014 procurement directives

Summary of provisions relevant to PPI

1. Supaprastinti dokumentacijos reikalavimai atrankos etape: taip siekiama paskatinti MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

2. Paaiškinta MTTP paslaugoms taikoma išimtis arba tai, kas vadinama ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais (jau buvo 2004 m. teisinėje sistemoje): taip siekiama paraginti viešųjų pirkimų vykdytojus skatinti plėtoti naujus arba inovacinius sprendimus.

3. Paaiškintos pirminių rinkos konsultacijų taisyklės: taip siekiama pagerinti rinkos kon-sultacijas ir suteikti paskatų rinkai.

4. Raginama taikyti funkcines ir rezultatais pagrįstas specifikacijas: taip siekiama suteikti daugiau paskatų plėtoti inovacijas vengiant techninių specifikacijų.

5. Raginama taikyti konkurso procedūrą su derybomis: taip siekiama pagerinti rinkos kon-sultacijas ir suteikti daugiau paskatų.

6. Daugiau galimybių taikyti konkurencinį dialogą: taip siekiama suteikti daugiau paskatų plėtoti inovacinius sprendimus.

7. Suteikta galimybė taikyti aplinkos ir socialinius kriterijus ir atsižvelgti į gyvavimo ciklo sąnaudas: taip siekiama suteikti daugiau paskatų plėtoti inovacinius sprendimus.

8. Suteikta galimybė nustatyti sutarties skyrimo kriterijus, susijusius su inovacinėmis savybėmis (persvarstytos direktyvos 67 straipsnis).

9. Paaiškintos bendrų (tarpvalstybinių) viešųjų pirkimų taisyklės: taip siekiama suteikti didesnių rinkos paskatų ir padalyti individualių pirkimų riziką, siejamą su ankstyvais inovaciniais projektais, kurių rezultatai gali būti abejotini.

10. Nustatyta, kad valstybės narės turi teikti metines ataskaitas apie inovacinių spren­dimų viešuosius pirkimus ir MVĮ dalyvavimą: taip siekiama kokybiškai ir kiekybiškai geriau suprasti pirkimų pobūdį.

19

19 Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/e-procurement/index_en.htm 20 Žr. http://ec.europa.eu/esf/home.jsp?langId=lt 21 Žr. http://ec.europa.eu/agriculture/index_lt.htm 22 Žr. http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/eff/index_lt.htm 23 Žr. http://ec.europa.eu/regional_policy/index.cfm/lt/information/legislation/regulations/24 Public procurement and cohesion policy (liet. Viešieji pirkimai ir sanglaudos politika), EP, 2012 m. http://bookshop.europa.eu/lt/public-procurement-and-cohesion-policy-pbBA3112774/?CatalogCategoryID=f.cKABstF7wAAAEjwYYY4e5K

Galiausiai padaryta keletas atrankos procedū-rų ir dokumentacijos reikalavimų pakeitimų, kuriais taip pat siekiama užtikrinti geresnes galimybes MVĮ (daugelis iš jų yra labai nova-toriškos) dalyvauti viešuosiuose pirkimuo-se. Naujomis tarpvalstybinių bendrų pirkimų taisyklėmis įvairių valstybių narių pirkėjams bus suteikta galimybė bendrai pirkti. Sujun-giant įvairių valstybių narių paklausą galima paskatinti dalytis rizika ir nauda, susijusia su inovaciniais projektais, ir grupuoti paklausą.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus, o gal net ir svarbiausias, dalykas yra tai, kad įgyvendinu-sios naujas direktyvas valstybės narės turės galimybę viešuosius pirkimus vertinti strategi-niu požiūriu, taip pat galės nustatyti, kaip būtų geriausia įgyvendinti inovacijas arba pasiekti kitus tikslus. Ateityje daug organizacijų taikys naujus metodus, kad gautų geresnius viešųjų pirkimų rezultatus.

Kol kas šį procesą reikėtų skatinti labiau kliau-jantis elektroninėmis sistemomis, atsižvelgiant į tai, kad priėmus Europos Komisijos strategiją, kuria siekiama iki 2016 m. vidurio e. viešuosius pirkimus Europos Sąjungoje paversti norma, e. pirkimai vis plačiau integruojami19. Ši e. admi-nistravimo plėtra turėtų būti vertinama ir kaip unikali galimybė viešųjų pirkimų srityje skatinti inovacijas.

2.2 Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų potencialas Europos struktūriniuose ir investicijų fonduose

Europos struktūriniai ir investicijų fondai remia stambias investicijas (daugiausia per viešuosius pirkimus (toliau pateikta tiks-lesnių duomenų)) į infrastruktūrą, naudo­jamą pagrindinėms paslaugoms energijos, aplinkos, transporto ir IRT srityse gyvento­jams teikti, taip pat į socialinę, sveikatos, mokslinių tyrimų, inovacijų, verslo ir švie­timo infrastruktūrą.

Jie šias investicijas taip pat nukreipia į ES pramonės šakų vidinio potencialo plė­

tojimą, vis dažniau įtraukiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, paramos paslau­gas, klasterius ir tinklus. Inovacijoms ski-riama procentinė dalis padidėjo nuo 6 proc. prieš 2000 m. vykdytose veiksmų programose iki beveik 25 proc. 2007–2013 m. programo-se, įskaitant Europos regioninės plėtros fondo Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (paprastai vadinamam INTERREG) įgyvendinti skirtą dalį.

Šis finansavimas dar labiau padidintas po 2013 m. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paramą sutelkus į temas – mokslinius tyrimus, inovacijas, IRT, MVĮ konkurencingumą ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos investicijas. Tikimasi, kad šioms temoms bus skirta beveik 110 mlrd. EUR. Be to, inovacijas aktyviai remia ir Europos sociali-nis fondas (ESF)20, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)21 ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)22, o Sanglaudos fondas turi galimybių remti inovacinių spren-dimų pirkimą transporto ir energetikos srityse. Šie penki fondai vadinami Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESIF), jie reglamentuojami atskirais reglamentais, bet jiems visiems taiko-mas Bendrųjų nuostatų reglamentas23.

Kalbant apie praėjusį sanglaudos politikos finansavimo laikotarpį (2007–2013 m.), 2012 m. Europos Parlamento tyrime Vie-šieji pirkimai ir sanglaudos politika24 padarytos įdomios išvados dėl šių fondų naudojimo ir jų ryšio su viešaisiais pirki­mais.

Pirmiausia tyrime teigiama, kad įgyven­dinant daugelį Europos projektų, kuriems buvo skirta regioninės politikos parama, buvo taikytos plataus masto viešųjų pir­kimų procedūros. Didžiausią jų dalį sudaro stambūs statybos darbai, susiję su inves­ticijomis į infrastruktūrą.

Apskritai 2007–2013 m. Europos lygmeniu tokie viešieji pirkimai sudarė 46 proc. viso sanglaudos politikos biudžeto – maždaug 159 mlrd. EUR (tai tik viešieji pirkimai, vir­šijantys ES atskleidimo ribą). Todėl viešųjų

20

pirkimų naudojimas inovaciniams sprendi­mams skatinti galėtų būti svarbus svertas.

EP ataskaitoje nurodyta, kad didelio masto viešieji pirkimai, sudarantys investicijų į infra-struktūrą dalį (46 proc. viso sanglaudos politikos biudžeto), yra susiję su šiais sektoriais:

• transporto (24 proc.),

• aplinkos (tiesioginės investicijos, 15 proc.) ir

• energetikos, IRT infrastruktūros, miestų plėtros (gaivinimas, atkūrimas, būstas),

sveikatos priežiūros, mokslinių tyrimų ir švietimo infrastruktūros.

Didelio masto viešieji pirkimai sudaro:

i. 144 mlrd. EUR mažiau išsivysčiusiuose regionuose (konvergencijos tikslas), arba 80 proc. viso sanglaudos politikos biudžeto; 52 proc. šiems regionams skirto biudžeto tenka stambiai infrastruktūrai ir

ii. 14,5 mlrd. EUR labiau išsivysčiusiuose regionuose (konkurencingumo tikslas), arba 21 proc. viso jų biudžeto.

5 langelis. Pagrindiniai sanglaudos politikos išlaidų tikslai (2007–2013 m.)Faktai ir skaičiai

DIDELIO MASTO VIEŠIEJI PIRKIMAI KAIP INFRASTRUKTŪROS INVESTICIJŲ DALIS

INTERVENCIJŲ SRITIS

BENDRIJOS FINANSAVIMAS,

EUR VISO

BIUDŽE­TO %

KON­VER GE­NCIJOS

%

REGIONŲ KON KU REN­CING­UMO IR UŽIM TU­MO PRO­

GRA MOS %

EU RO POS TE RI TO RI­NIO BEND­RA DAR BIA­VIMO PROG­RA MOS %

FON DAI

Transportas 81 738 956 640 23,70 % 27,50 % 6,00 % 13,70 % ERDF, CF

Aplinka (tiesioginės investicijos)

50 060 003 266 14,50 % 16,10 % 6,30 % 16,00 % ERDF, CF

Energetika 10 814 179 032 3,10 % 3,10 % 3,30 % 4,30 % ERDF, CF

IRT infrastruktūra 2 304 553 527 0,70 % 0,70 % 0,60 % 0,70 % ERDF, CF

Miestų plėtra (gaivinimas, atkūrimas, būstas)

14 538 939 438 4,20 % 4,20 % 4,70 % 2,90 % ERDF

Sveikatos infrastruktūra

5 185 363 033 1,50 % 1,70 % 0,50 % 1,20 % ERDF

Švietimo infrastruktūra

7 255 060 786 2,10 % 2,40 % 0,60 % 0,70 % ERDF

Tarpinė galutinė suma – tiesiogiai susijusi

159 456 631 903 46,30 % 51,50 % 20,80 % 37,60 %

Šaltinis: Public procurement and cohesion policy liet. Viešieji pirkimai ir sanglaudos politika http://bookshop.europa.eu/lt/public-procurement-and-cohesion-policy-pbBA3112774/ ?CatalogCategoryID=f.cKABstF7wAAAEjwYYY4e5K

21

25 Ten pat.

Antra, ataskaitoje taip pat parodyta, kaip sanglaudos fondų finansavimas naudo­jamas mažesnio masto viešiesiems pir­kimams, mažesnėms sutartims ir prekių ir paslaugų pirkimui, visų pirma, kai perkama:

• IRT produktai ir paslaugos (privatūs ir vie-šieji pirkimai),

• mechanizmai, įrenginiai ir smulki infrastruk-tūra,

• MVĮ paramos paslaugos,

• švietimo ir mokymo paslaugos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir investicijų (MTTPI) žmogiškajam kapitalui, užimtumui ir socialinei įtraukčiai užtikrinti.

Iš šių duomenų matyti, kad yra didžiulis poten-cialas, susijęs su biudžetais ir atitinkamais ekonomikos sektoriais. Šiuose sektoriuose dirba daug žmonių, juose labai reikia inovaci-jų, be to, šiose srityse Europos pramonė yra pasaulio lyderė.

2014 m. įsigaliojusiose naujose ESIF investavimo taisyklėse labiau pabrėžia­mas poreikis įtraukti naujas sritis, naujos rūšies veiklą ir naujus prioritetus. Dėmesį vertėtų visų pirma atkreipti į:

• tai, kad pabrėžiama, jog regionai turi plėtoti mokslinių tyrimų, švietimo ir inova-cijų veikėjų bendradarbiavimo partnerystę;

• palankią progą investuoti į tokias sritis kaip ekologinės inovacijos, socialinės inova-cijos, viešosioms paslaugoms teikti skirtos inovacijos;

• galimybę skatinti paklausą šiose srityse: inovacijų, tinklų kūrimo, klasterių,

ankstyvo produktų patvirtinimo, pažangio-sios gamybos pajėgumų ir pirminės gamy-bos, visų pirma bazinių didelio poveikio technologijų srityje, ir bendrosios paskirties technologijų sklaidos;

• tokius investicinius prioritetus kaip e. valdžios, e. mokymosi, e. įtraukties, e. kul-tūros ir e. sveikatos sprendimų plėtojimas ir diegimas, institucinių gebėjimų stiprini-mas ir viešojo administravimo veiksmingu-mo didinimas, perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos rėmimas, prisitaikymas prie klimato kai-tos, rizikos prevencija ir valdymas, aplin-kos išsaugojimas ir apsauga ir efektyvaus išteklių naudojimo skatinimas, tvaraus transporto skatinimas ir pagrindinių tinklo infrastruktūros kliūčių šalinimas, tvaraus ir geros kokybės užimtumo ir darbo jėgos judumo skatinimas. Šioje srityje yra daug galimybių kurti didesnę inovacinių pro­duktų ir paslaugų paklausą pasitelki­ant inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus25.

Ar šis Europos struktūrinių ir investicijų fondų potencialas bus iš tikrųjų panaudotas, labai priklausys nuo valdymo institucijų, t. y. nacio-nalinių ir regioninių valdžios institucijų, taip pat nuo prioritetų ir įgyvendinimo būdų, kuriuos jos pasirinks būsimoms ESIF programoms įgyven-dinti. Nebūtina ESIF programose aiškiai nuro-dyti inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų, kad būtų galima juos naudoti, tačiau būtų gerai investicinių sprendimų viešuosius pirkimus paminėti kaip remtiną veiksmų rūšį ar pavyzdį arba kaip pagrindinį projektų atrankos prin-cipą pagal kiekvieną prioritetinę kryptį (žr. 96 straipsnio 2 dalies b punktą).

22

6 langelis. Inovacinių sprendimų viešieji pirkimai ESIF gali atlikti pagrindinį vaidmenį

Faktai ir skaičiai

Įgyvendinant ESIF programas inovacinių sprendimų viešieji pirkimai gali atlikti pagrindinį vaidmenį trimis skirtingais požiūriais

1. Gali būti padedama tobulinti inovacinių viešųjų pirkimų procedūras ir pirkimų pareigūnų įgūdžius. Europos socialinio fondo programomis galima stiprinti nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų gebėjimus, t. y. pagerinti su pirkimais susijusius įgūdžius (pagal 11 investavimo prioritetą, susijusį su valdžios institucijų institucinių gebėjimų stiprinimu), arba ERPF galėtų remti e. viešųjų pirkimų priemonių ir procedūrų diegimą (pagal 2c investicinį prioritetą, susijusį su „e. valdžios IRT taikomųjų programų stiprinimu). Taip pat būtų galima remti valdžios institucijų tarpusavio mokymąsi inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų klausimais (žr. 2 priede pateiktus pavyzdžius). Kuris investavimo prioritetas bus pasirinktas, priklausys nuo konkretaus tikslo. Jeigu pagrindinis tikslas – tobulinti e. valdžią, atsiranda apribojimas, nes investicijoms turėtų būti taikoma viena strategija, jų nebūtų galima padalyti ir taikyti, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus modernizavimo strategijos ir atskiros su e. valdžia susijusios strategijos.

2. Viešaisiais pirkimais gali būti skatinamos inovacijos, t. y. plėtojant viešojo sektoriaus poreikius atitinkančius inovacinius sprendimus (pagal EFPF 1b investavimo prioritetą arba taip pat pagal 4f investavimo prioritetą, susijusį su moksliniais tyrimais ir inovacijomis mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų srityje), kitaip sakant, pagrindinis tikslas turėtų būti stiprinti inovacijas (įskaitant viešojo sektoriaus inovacijų tobulinimą), ir tam turėtų būti skirta didžioji dalis biudžeto, užuot ją skyrus daugiausia, pavyzdžiui, su transportu, aplinka arba sveikata susijusiems tikslams. Tam reikia pažangiosios specializacijos strategijų (RIS3), t. y. naujos kartos inovacijų strategijų, kurias turėtų rengti regioninė ir nacionalinė valdžia, įsitraukdama į verslumo galimybių paieškos procesą, kad nustatytų prioritetus, pagrįstus konkurenciniu pranašumu, galimybių sudarymu ir rinkos pokyčiais.

3. Taip pat perkant inovacinius sprendimus galima padėti kurti didesnę naudą visuomenei (pagal 1a, 2, 4–10 investavimo prioritetus, t. y. diegiant inovacinius sprendimus su energetika, aplinka, klimato kaita, efektyviu išteklių naudojimu, tvariu transportu, IRT, sveikata, švietimu, socialine ir mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitais dalykais susijusioms problemoms spręsti, daugiausia finansuojant iš ERPF ir Sanglaudos fondo, tačiau taip pat iš EŽŪFKP, EJRŽF ir ESF).

Kadangi įgyvendinant ESIF programas labai svarbu nustatyti 11 investavimo prioritetų, reikėtų pažymėti, kad iš esmės visus 11 ESIF investavimo prioritetų galima sieti su ino-vacinių sprendimų viešaisiais pirkimais.

Tačiau, kad būtų išvengta neteisingo veik-smų klasifikavimo, pavyzdžiui, siekiant vykdy-ti paramos telkimo pagal temas prievolę, turi būti užtikrintas tiesioginis inovacinių spren-dimų viešųjų pirkimų naudojimo ir investavimo prioritetų ryšys.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų veiksmų tiesio-giniai gavėjai visada yra viešojo sektoriaus

institucijos (institucijos, kurioms taikomos viešųjų pirkimų direktyvos), todėl šių veiksmų negalima naudoti pagal 3a–d investavimo prioritetus (MVĮ konkurencingumo didinimas) MVĮ tiesiogiai remti, išskyrus atvejus, kai vie-šoji infrastruktūra arba paslaugos perkamos konkrečiai MVĮ paremti (pavyzdžiui, inkuba-torius, įranga gamybos laboratorijai (angl. FabLab)). Nepaisant to, inovacinių spren­dimų viešųjų pirkimų veiksmais galima netiesiogiai padėti novatoriškoms MVĮ suteikiant joms galimybę rasti pagrindinį klientą ir taip savo inovacijas greičiau pateikti rinkai ir greičiau gauti investicijų grąžą.

23

26 REGIO GD gairės praktikuojantiems specialistams, kaip išvengti įprastų klaidų ESF finansuojamuose projektuose, turėtų būti paskelbtos 2014 m. rudenį adresu http://ec.europa.eu/regional_policy/index_lt.cfm. http://ec.europa.eu/regional_policy/index.cfm/lt/

27 Žr. http://ec.europa.eu/programmes/horizon2020/en 28 Žr. http://ec.europa.eu/research/innovation-union/index_en.cfm 29 Ir ikiprekybiniai viešieji pirkimai.

7 langelis. Struktūrinių fondų parama viešiesiems pirkimams26

Faktai ir skaičiai

Struktūrinių fondų parama viešiesiems pirkimams

Struktūrinių fondų paramai viešiesiems pirkimams netaikomos jokios specialios taisyklės. Kalbant apie procedūras, reikia laikytis ES viešųjų pirkimų direktyvų. Kalbant apie perkamų prekių ir paslaugų rūšį ir apimtį, vienintelis reikalavimas – jos turi atitikti atitinkamoje ESIF programoje nustatytus prioritetus ir biudžeto asignavimus. Tačiau atrodo, kad dėl viešųjų pirkimų taisyklių laikymosi daugeliui vadovaujančiųjų institucijų kyla didelių problemų, nes daugybė klaidų, nustatomų per struktūrinių fondų auditus, yra susijusios su būtinybe laikytis viešųjų pirkimų procedūrų.

2.3 Paramos inovacinių sprendimų viešiesiems pirkimams pagal programą „Horizontas 2020“ apžvalga

Programa „Horizontas 2020“27 yra finan-sinė priemonė, kuria įgyvendinama „Inova-cijų sąjunga“28 – strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva, kuria siekiama užtikrinti Europos konkurencingumą pasauliniu mastu. Programos tikslas:

• didinti mokslo pažangumą,

• stiprinti pirmavimą pramonės srityje,

• spręsti visuomenės uždavinius.

Programoje „Horizontas 2020“ inovacinių sprendimų viešieji pirkimai29 pripažinti nauja inovacijų rėmimo forma.

Programoje „Horizontas 2020“ numatyta trijų rūšių parama inovacinių sprendimų viešiesiems pirkimams, vykdomiems viešųjų pirkimų vykdytojų iš valstybių narių ir asoci-juotųjų valstybių, skiriant dotaciją:

• viešųjų pirkimų vykdytojų tinklams kurti konkrečioje viešojo intereso srity­je (koordinavimo ir paramos veiksmas). Šios rūšies veiksmų bendro finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“ norma yra 100 proc. Šie veiksmai paprastai taip pat apima veiklą, susijusią su bendrų arba koordinuojamų inovacinių sprendimų vie-šųjų pirkimų rengimu, valdymu ir tolesniais veiksmais, pavyzdžiui, tokią veiklą kaip informuotumo didinimas, tinklų kūrimas,

mokymas, rezultatų vertinimas, patvirtini-mas ir sklaida);

• bendro arba koordinuojamo inovacinių sprendimų pirkimo išlaidoms bendrai finan-suoti (bendrai finansuojamas veiksmas). Šios rūšies veiksmų bendro finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“ norma yra 20 proc. Į tinkamas finansuoti sąnau-das įtraukiama pirkinio kaina, taip pat susi-jusios koordinavimo ir tinklų kūrimo išlaidos, kurių reikia konkurso paskelbimui rengti, valdyti ir imtis tolesnių susijusių veiksmų;

• trečiai pagal programą „Horizontas 2020“ numatytai sričiai, t. y. paramai inovacinių sprendimų viešiesiems pirkimams, kuriuos vykdo ES (arba atitinkama finansavimo įstaiga) savo vardu arba kartu su perkan-čiosiomis organizacijomis iš valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių (viešųjų pirkimų veiksmas).

Kvietimas viešųjų pirkimų vykdytojams ir remiančiosioms organizacijoms

Burtis su kitais viešųjų pirkimų vykdy­tojais įgyvendinant programos „Horizon­tas 2020“ projektą. Tai gali padėti ne tik nustatyti moderniausias technologijas ir veiklos rezultatų lygį, bet ir teisingai vykdyti viešųjų pirkimų procedūras, kaip nustatyta direktyvose, ir valdyti inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų projektų riziką.

Susibūrus taip pat galima sumažinti ino­vacinio sprendimo kainą, nes dėl didesnės viešųjų pirkimų apimties susidaro masto

24

ekonomija. Dėl tokių programos „Horizontas 2020“ projektų taip pat gali būti lengviau per ESIF pirkti papildomą inovacinių sprendimų kiekį.

Norėdamos gauti paramą pagal programą „Horizontas 2020“, šios viešųjų pirkimų vykdytojų grupės pagal dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ taisyk­les turi laikytis tam tikrų administraci­nių taisyklių. Pavyzdžiui, konsorciume turi dalyvauti bent trijų valstybių dalyviai, iš jų bent du viešųjų pirkimų vykdytojai iš dviejų valsty-bių, turintys bendrų viešųjų pirkimų poreikių. Be to, konsorciume gali dalyvauti kiti viešųjų pirkimų vykdytojai, pavyzdžiui, privatūs NVO viešųjų pirkimų vykdytojai, teikiantys viešojo intereso paslaugas, ir kiti viešųjų pirkimų vyk-dytojams padedantys subjektai.

Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų veiksmai greičiausiai bus dažniausiai naudojami pagal tris programos „Horizontas 2020“ prioritetus: „Pažangus mokslas“, „Pramonės pirmavimas“ ir „Visuomenės uždaviniai“ (sveikata, demogra-finiai pokyčiai ir gerovė, apsirūpinimo maistu saugumas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, moksliniai tyrimai jūrų, laivybos ir vidaus van-denų srityse, saugi, švari ir efektyviai naudoja-

ma energija, išmanus, netaršus ir integruotas transportas, kova su klimato kaita, aplinka, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavos)30.

Jeigu ieškote daugiau informacijos, susisiekite su savo nacionaliniais programos „Horizontas 2020“ informacijos centrais. Jie gali padėti viešųjų pirkimų vykdytojams rasti potencialių bendradarbiavimo partnerių. Be to, į jūsų klau-simus pasirengusi atsakyti programos „Hori-zontas 2020“ pagalbos tarnyba31.

Daugiau informacijos galima rasti dvie­jose interneto svetainėse, kuriose infor­muojama apie vykdomą veiklą, susijusią su inovacinių sprendimų viešaisiais pir­kimais: http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/innovation-procurement ir http://ec.europa.eu/research/participants/portal/desktop/en/ home.html.

Galiausiai primename, kad taip pat galima derinti ES finansavimą, gaunamą pagal prog-ramą „Horizontas 2020“ ir iš ESIF. Bus pareng-tos specialios gairės dėl ESIF ir programos „Horizontas 2020“ sąveikos įgyvendinant ino-vacinių sprendimų viešuosius pirkimus, jos bus paskelbtos adresu http://s3platform.jrc.ec.eu-ropa.eu/home

30 Atvirus konkursus žr. http://ec.europa.eu/research/participants/portal/desktop/en/home.html 31 Žr. http://ec.europa.eu/research/participants/portal/desktop/en/support/research_enquiry_service.html

25

Kaip turėtų būti faktiškai remiami inovacinių sprendimų viešieji pirkimai?

Politikos formuotojai inovacinių spren­dimų viešiesiems pirkimams remti gali naudoti tokias pat priemones, kokias Europos Komisija naudoja ES lygmeniu, ir laikytis trijų pagrindinių principų:

1. dalytis inovacijų viešojo pirkimo rizi­ka – finansinė parama viešųjų pirkimų vykdytojams;

2. viešųjų pirkimų institucijoms teikti gaires, kaip pirkti inovacinius sprendimus;

3. netiesiogiai remti viešųjų pirkimų pareigūnų administracinius gebėji­mus – įgūdžiai ir inovacinių sprendimų vie-šųjų pirkimų ekosistema.

Šie trys principai toliau išsamiau aprašyti.

3.1 Kaip politikos formuotojai gali sumažinti inovacijų viešųjų pirkimų vykdytojams kylančią riziką? Keli rekomendaciniai principai, taikytini nacionaliniams arba regioniniams politikos formuotojams

Perkant inovacinius sprendimus, kuriais dar neprekiaujama plačiu mastu, kyla didesnė rizi-ka negu perkant produktus ar paslaugas, apie kuriuos yra daug patvirtintos informacijos. Poli-tikos formuotojai viešųjų pirkimų institucijoms gali teikti finansinę paramą šiai rizikai sumažinti. Norint pasiekti politikos tikslus, kvietimus teikti paraiškas dėl inovacinių sprendimų viešųjų pir-kimų bendro finansavimo reikia gerai parengti.

Rengimo etapas yra itin svarbus, jei kvietimu teikti paraiškas norima pasiek­ti valdymo institucijų ir (arba) regioni­nių inovacijų strategijų tikslus. Remiantis Komisijos patirtimi, įgyta remiant po vieną arba kartu veikiančių viešųjų pirkimų vykdytojų ino-vacijų viešuosius pirkimus, į techninę užduotį reikėtų įtraukti ir projektų pasiūlymuose

Faktinis inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų rėmimas

26

32 Ištrauka iš Inovacijų viešųjų pirkimų platformos parengto leidinio Public Procurement of Innovation – Guidance for public authorities (liet. Inovacijų viešieji pirkimai. Gairės valdžios institucijoms).

nurodyti toliau išvardytų rūšių veiklą (sąrašas neišsamus).

Pasiūlymuose dėl paramos inovacinių sprendimų viešiesiems pirkimams atsakin-gai įvertinus poreikius reikėtų aprašyti spren-džiamą uždavinį ir siekiamą sprendimą. Toliau nurodyta galima veikla.

• Parengiamojo etapo veikla (visų pirma viešųjų pirkimų vykdytojų grupei): o viešųjų pirkimų poreikių, bendrų dalyvau-

jantiems viešųjų pirkimų subjektams, nustatymas;

o galimų moderniausių sprendimų nus-tatymas rengiant rinkos konsultacijas visoje tiekimo grandinėje, kartu skelbiant ankstyvą pranešimą;

o bendrų funkcinių arba rezultatais pagrįstų specifikacijų rengimas;

o susipažinimo su rinka renginiai, per kuriuos apie inovacinius sprendimus bus informuojama ankstyvame etape ir ino-vaciniai sprendimai bus propaguojami visoje ES;

o darbas teisės srityje siekiant užtikrinti, kad viešieji pirkimai atitiktų Europos ir nacionalinę teisę;

o viešųjų pirkimų gebėjimų stiprinimas rengiant bendrus mokymus, seminarus ir atliekant kitą su tinklų kūrimu susijusią veiklą ir

o tolesnis viešųjų pirkimų rizikos mažini-mas tobulinant standartus, sertifikatus ir (arba) draudimo sistemas.

• Veikla viešųjų pirkimų etape: o konkurso dėl inovacinių sprendimų

paskelbimas ES oficialiajame leidinyje;

o konkuruojančių pasiūlymų vertinimas ir skyrimo procedūros vykdymas;

o siūlomo inovacinio sprendimo pirkimas (pirkėjas yra pirmasis klientas);

o užtikrinimas, kad viešųjų pirkimų proce-sas atitiktų Europos ir nacionalinę teisę ir visų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu būtų tikrai sąžiningas, ir

o viešųjų pirkimų naudos vertinimas.

Planuojant ir rengiant konkursus, kuriais sie-kiama paskatinti inovacinius sprendimus, taip pat labai svarbu gauti įvairių organizacijų ar veikėjų, veikiančių inovacinių sprendimų viešų-jų pirkimų ekosistemoje, paramą (žr. 3.4 dalį).

3.2 Kaip inovacinių sprendimų viešieji pirkimai veikia? Keli bendri orientaciniai principai, kurių turėtų laikytis viešųjų pirkimų vykdytojai32

Nėra vieno visiems tinkamo būdo reng-ti inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus. Atsižvelgiant į poreikius, perkančiąją organiz-aciją ir rinkos sektorių, reikės įvairių veiksmų ir procedūrų. Tačiau yra keletas bendrų dalykų, nustatytų remiantis inovacijas pirkusių organi-zacijų patirtimi:

• reikia pradėti iš anksto ir suprasti, kokie būsimi jūsų poreikiai yra nepatenkin­ti, – visi viešųjų pirkimų vykdytojai suvokia, kokį poveikį trukmė gali turėti viešųjų pir-kimų rezultatams. Labai dažnai dokumentai parengiami skubotai arba tiekėjams duoda-ma per mažai laiko sudėtingiems reikala-vimams įvykdyti. Kitais atvejais procedūros gali užsitęsti kelerius metus, išeikvoti daug išteklių ir priversti šalis praleisti kitas progas. Rengiant inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus, perspektyvinis planavimas gali gerokai padėti užtikrinti, kad patys viešieji pirkimai būtų atlikti tinkamu laiku. Kai porei-kis tampa aiškus (pavyzdžiui, atlikus porei-kių vertinimą), net jeigu dar nenuspręsta dėl visų detalių ir biudžeto, jau yra galimybių pradėti analizuoti rinką ir nustatyti, kurios procedūros būtų tinkamos. Konsultavima-sis su kitomis viešosiomis arba privačiosio-mis organizacijomis, pirkusiomis panašius poreikius atitinkančius produktus, taip pat gali būti vertingas laiko panaudojimas prieš prasidedant oficialiai procedūrai. Išankstinio įsipareigojimo viešieji pirkimai – vienas iš būdų iš anksto pranešti rinkai apie būsimas sutartis ir paskatinti dalyvauti procese.

Kaip galėtų padėti Komisija? Pagal prog-ramą „Horizontas 2020“ ir Europos teritorinio

27

33 Žr. http://ec.europa.eu/esf/main.jsp?catId=45&langId=lt 34 T. y. derybų procedūra be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse (Viešojo sektoriaus direktyvos 2014/24/ES 32 straipsnis).

bendradarbiavimo programas (INTERREG) galima remti transnacionalines platformas, sutelkiančias viešųjų pirkimų vykdytojus, siekiančius nustatyti bendrus poreikius.

• Reikia išmanyti rinką – turbūt tai vie-nintelis svarbiausias dalykas, nustatytas vertinant sėkmingus inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų pavyzdžius. Būtina visapu-siškai suprasti potencialią inovacinio pro-dukto ar paslaugos tiekimo grandinę ir šiuo atveju gali nepakakti konkrečios produktų ar paslaugų grupės vadovo žinių. Taip yra dėl to, kad inovacinio sprendimo viešieji pir-kimai dažnai bus susiję su naujais rinkos veikėjais arba grupėmis, reikės rasti specia-lių medžiagų arba paslaugų, naujais būdais parengti sutartis arba vykdyti atsiskaitymą. Norint suprasti galimybes ir pasirengimą to imtis pasiūlos atžvilgiu, gali reikėti atlikti išsamius tyrimus ir dar iki viešųjų pirkimų įtraukti rinką. Vertingi gali būti profesionalų arba kitų asmenų, turinčių naujausių žinių apie rinką, patarimai ir, jeigu tik įmanoma, reikėtų konsultuotis su labai įvairiais šalti-niais, kad būtų galima suvokti visą padėtį (pirminės rinkos konsultacijos). Norint iš anksto įtraukti rinką, galima pasinaudoti kitų savo organizacijos skyrių, taip pat ino-vacijų agentūrų ir ES sistemų parama.

Kaip galėtų padėti Komisija? Inovaci-jų viešųjų pirkimų platforma gali suteikti galimybių viešųjų pirkimų pareigūnams tar-pusavyje mokytis (žr. toliau).

• Reikia vertinti ir aktyviai valdyti riziką, t. y. būti ambicingu klientu. Viešajame sektoriuje valdant projektus taikoma daug įvairių rizikos vertinimo metodų. Geriausieji linksta pabrėžti, kad riziką turėtų valdyti ta šalis, kuri geba tai daryti geriausiai, užuot laikiusis nekintančios pozicijos, kad visa rizika tenka tiekėjui. Kai rizika įvertinama sąžiningai ir tiksliai, o informacija reguliariai atnaujinama, mažiau tikėtina, kad inovacijų viešieji pirkimai nepavyks, tačiau tokius įver-tinimus būtina skelbti ir atsižvelgiant į juos imtis veiksmų. Vienas iš būdų tai daryti – sudaryti projekto valdymo grupę, kuri galėtų valdyti ir neformalią, ir formalią komunika-

ciją, kad rizika būtų mažinama vos kilusi, taip pat taikyti pradinę strategiją. Daugelį (bet ne visus) rizikos atvejų galima valdyti pasirenkant viešųjų pirkimų procedūrą, inte-lektinės nuosavybės strategiją ir sutarties sąlygas. Visi šie dalykai yra aptarti toliau.

Kaip galėtų padėti Komisija? ESF gali remti viešųjų pirkimų pareigūnų mokymą. Pasitei-raukite atitinkamos valdymo institucijos33.

• Konkurencija nėra tik formalumas – tai priemonė geriausiam rinkoje siūlomam vari-antui gauti. Kartais, kai reikia inovacijų, gali būti linkstama manyti, kad tik vienas tiekė-jas gali suteikti tai, ko reikia. Tam tikrais atvejais gali taip ir būti, o viešųjų pirkimų direktyvomis išskirtinėmis aplinkybėmis lei-džiama nukrypti nuo bendrosios taisyklės, kad konkursas turi būti rengiamas34. Tačiau prieš mėginant pasinaudoti šia leidžiančia nukrypti nuostata reikėtų pasidomėti, ar tikrai akivaizdu, kad tik vienas veiklos vyk-dytojas gali duoti tai, ko reikia, ir ar tikrai nerengiant konkurso iš to veiklos vykdytojo galima gauti optimalią vertę. Ar gali būti, kad du arba daugiau tiekėjų galėtų įvykdy-ti reikalavimus, jeigu susiburtų į grupę? Ar pakankamai žinote apie kitų valstybių arba regionų rinką ir ar paskelbėte išankstinį informacinį skelbimą ir reklamą prekybos leidiniuose ir (arba) interneto svetainėse, kad rastumėte potencialių tiekėjų? Palyginti nedidelės investicijos į viešinimą ir konku-rencijos pritraukimą gali padėti sutaupyti lėšų ir gauti geresnių rezultatų.

• Nereikia per daug smulkiai apibūdinti ir nustatyti rezultatais pagrįstų spe­cifikacijų – tai gali sužlugdyti inovacijas. Rezultatais pagrįstos arba funkcinės spe-cifikacijos – vienas iš būdų leisti tiekėjams lanksčiai siūlyti sprendimus. Kitas būdas – leisti siūlyti variantus. Reikia rasti tikslią pusiausvyrą: užtikrinti, kad rinkoje būtų tiks-liai žinomi jūsų reikalavimai, tačiau palikti atvirų galimybių kitaip arba naujai patenkin-ti tuos reikalavimus. Pavyzdžiui, tiekėjams labai svarbu žinoti visus aplinkosaugos standartus, kuriuos privalo atitikti produktas arba paslauga, bet galima tiksliai nustaty-

28

ti veiksmingumo reikalavimą arba naudoti rezultatais pagrįstas specifikacijas (pavyz-džiui, didžiausią CO2 kiekį, energijos arba vandens sunaudojimą), o ne pateikti išsamų sąnaudų sąrašą. Kitais atvejais tokius daly-kus geriau įtraukti į skyrimo kriterijus, kad būtų galima tiekėjus palyginti ir pasiūlymus įvertinti pagal sąnaudas ir kitus veiksnius. Geroji patirtis – įdėmiai išnagrinėti kiekvieną viešųjų pirkimų specifikaciją, siekiant užti-krinti, kad ji apimtų visus reikalavimus, bet nebūtų pernelyg nurodanti.

• Informacija turi būti laisvai prieinama – kai tik įmanoma. Daug viešojo sektoriaus organizacijų stengiasi savo duomenimis atviriau dalytis internete. Tai ne tik apskri-tai padidina skaidrumą, bet ir gali paskatinti tyrėjus ir įmones galvoti apie viešojo sekto-riaus problemas ir kurti potencialius spren-dimus dar net nepaskelbus viešųjų pirkimų. Kalbant apie inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus, rinkai teikiamos informacijos išsa-mumo ir tikslumo lygis, taip pat informacijos teikimo laikas gali būti itin svarbu geriau-siam rezultatui užtikrinti. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gali tekti daryti teikiamos informacijos kiekio, kokybės ir pasirenkamo laiko kompromisą, – vienais atvejais gerokai prieš paskelbiant procedūrą išleista trum-pa brošiūra bus vertingesnė už daugybę su konkurso dokumentais pateikiamų duomenų puslapių, tačiau kitais atvejais bus atvirkščiai. Pabandykite apie informaciją galvoti taip, lyg būtumėte tiekėjas, ne per daug pažįstantis organizaciją, kad informaciją galėtų suprasti visi, kas galbūt norėtų atsiliepti. Reikia susi-tarti dėl intelektinės nuosavybės strategijos.

Reikia susitarti dėl intelektinės nuosa­vybės strategijos. Inovacinių sprendimų viešieji pirkimai yra susiję su investicijomis, kuriomis tiek perkančioji organizacija, tiek tiekėjas (-ai) arba paslaugų teikėjas (-ai) sie-kia naujas idėjas paversti tikrove. Visi norės, kad jų investicijos sugrįžtų, o ta grąža daž-nai užtikrinama nustatant intelektinės nuo-savybės teises. Kad perkančioji organizacija galėtų naudotis tais inovacijų privalumais, kurie jai svarbiausi, ir nepermokėti už teises ir galimybes, kuriomis nebus naudojamasi, ji

turėtų parengti intelektinės nuosavybės tei-sių strategiją, kuria būtų atsižvelgiama į tikė-tiną jos perkamo produkto arba paslaugos naudojimą ateityje. Pavyzdžiui, jeigu pagal atliekų tvarkymo sutartį kuriamas naujas antriniam perdirbimui skirtų šiukšlių dėžių dizainas, ar yra prasmė organizacijai jį pirkti arba jam teikti licenciją, ir ką tada daryti su teisėmis į transporto priemonių, kuriomis tos šiukšlių dėžės ištuštinamos, dizainą? Atsa-kant į šiuos klausimus reikia svarstyti ir tai, ar organizacija ateityje galės keisti paslaugų teikėjus, ir tai, ar dizaino licenciją galima suteikti kitiems paslaugos naudotojams. Kai kuriais atvejais šiems tikslams pasiek-ti pakaks dalijimosi informacija faktiškai neperduodant intelektinės nuosavybės teisių.

• Sutartis yra svarbiausia – naudotojus reikia įtraukti į viešųjų pirkimų procesą, kuriuo galiausiai nustatoma viešųjų pirkimų vertė, taip pat sutarties valdomo būdas. Apie sutarties sąlygas visada reikia pagal-voti iš anksto, ir daugeliui inovacinių spren-dimų viešųjų pirkimų greičiausiai nepakaks standartinių sąlygų. Jeigu naudojama pre-liminarioji sutartis arba laipsniška sutartis, turėtų būti aiškiai nustatytos kitų sutarčių skyrimo arba kitų etapų sąlygos. Pagrindi-niai veiklos rodikliai, paskatos ir nuobaudos, licencijų teisės, nutraukimo ir atnaujinimo sąlygos bus greičiausiai itin svarbios inova-cinių sprendimų viešiesiems pirkimams, taip pat svarbu gali būti draudimas ir žalos atly-ginimo garantija. Per konkurencinį dialogą arba derybas aptariant šias temas daugiau-sia dėmesio turėtų būti skiriama pagrindinei sutarties paskirčiai, kad kiekviena sutar-ties sąlyga būtų padedama siekti bendrų sutarties tikslų. Pavyzdžiui, jeigu naujos IT sistemos naudotojai bus pagrindinis infor-macijos apie tai, kaip gerai ji veikia, šaltinis, turėtų būti nustatytas mechanizmas, kuriuo būtų užtikrinta, kad ta informacija pasiektų tiekėją ir šis imtųsi reikiamų veiksmų, užuot tiesiog įtraukus standartinę sąlygą – reika-lavimą, kad tiekėjas ištaisytų defektus.

Reikia rinktis procedūrą, geriausiai atitinkančią jūsų poreikius. Palyginti su atviru arba ribotu konkursu, tokiomis pro-

29

cedūromis kaip konkurencinis dialogas arba konkurso procedūra su derybomis galima užtikrinti geresnę sąveiką su rinka, ištobulin-ti reikalavimus ir skirti sutartį. Tačiau trūku-mas yra tai, kad konkurencinis dialogas arba konkurso procedūra su derybomis paprastai ilgiau trunka, ypač jeigu organizacija tai daro pirmą kartą arba neturi pakankamų gebėjimų. Tada abiem šalims labai svarbu apsvarstyti, kaip pasirinkta procedūra bus valdoma ir kokių išteklių prireiks.

Reikėtų nepamiršti, kad norint gauti geriau-sius rezultatus pirminę rinkos konsultaciją galima derinti su bet kuria kita procedūra.

Kaip galėtų padėti Komisija? Inovaci-jų viešųjų pirkimų platformos konsorciumo parengtas leidinys „Inovacijų viešieji pirki-mai. Gairės valdžios institucijoms“.

3.3 Viešųjų pirkimų vykdytojų įgūdžių ugdymas ir inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų ekosistemos pagrindinių veikėjų įtraukimas į paramos veiksmus

Iš tikrųjų Europos viešųjų pirkimų vykdytojai visada pirkdavo inovacijas, bet dėl 1.1 daly-je išdėstytų priežasčių tai darė ribotai. Be to, viešųjų pirkimų bendruomenė naujoviš-kus sprendimus kartais pirkdavo sąmoningai nesiimdama inovacinių sprendimų viešųjų pir-kimų. Siekiant skatinti inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus būtina, kad viešųjų pirkimų pareigūnai turėtų reikalingos praktinės patir-ties ir inovacijų viešųjų pirkimų įgūdžių. Tam tikrų rūšių viešųjų pirkimų praktika inovacijoms gali turėti svarbų poveikį.

8 langelis. 2011 m. Komisijos apskaičiuotas perkančiųjų organizacijų arba subjektų skaičius

Faktai ir skaičiai

250 000...yra Komisijos apskaičiuotas perkan-čiųjų organizacijų arba subjektų skaičius ( šaltinis: Komisijos tarnybų darbinis dokumen-tas „ES viešojo pirkimo teisės aktų poveikio ir veiksmingumo vertinimo ataskaita“ (angl. Eva-luation Report on Impact and Effectiveness of EU Public Procurement Legislation), Vidaus rin-kos ir paslaugų GD, SEC(2011) 853 galutinis)

Iš tiesų rengdama 2004 m. viešųjų pirkimų direktyvų 2014 m. reformą Europos Komisija atliko kelis viešųjų pirkimų padėties Europoje tyrimus. Viename iš tyrimų – Strateginis

viešųjų pirkimų naudojimas Europoje – išvardyti šiuo metu taikomos praktikos, kuria labiausiai skatinami inovacinių sprendimų viešieji pirkimai, pavyzdžiai.

9 langelis. Dabartinė praktika, kuria labiausiai skatinami inovacinių sprendimų viešieji pirkimai

Faktai ir skaičiai

Dabartinė praktika, kuria labiausiai skatinami inovacinių sprendimų viešieji pirkimai

• Sutartis skiriama už ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą; • viešuosiuose pirkimuose taikomi funkciniai reikalavimai; • leidžiama siūlyti kitas galimybes; • taikomi standartai; • naudojamos gyvavimo ciklo sąnaudos; • įtraukiama sąlyga dėl geriausių turimų technologijų ir • rengiami išankstinio įsipareigojimo viešieji pirkimai.

30

35 Žr. EBPO (2014 m.), Intelligent Demand: Policy Rationale, Design And Potential Benefits (liet. Išmanioji paklausa. Politikos loginis pagrindimas, modelis ir potenciali nauda), OECD Publishing, p. 30.

36 Žr. http://www.pianoo.nl/about-pianoo

Tame tyrime taip pat nustatyta, kad paprastai dauguma perkančiųjų organizacijų inovacijoms skatinti į konkurso dokumentus įtraukia eko-nomiškai naudingiausio pasiūlymo reikalavimą (42 proc.), funkcinius reikalavimus (38 proc.) ir leidimą siūlyti kitas galimybes (35 proc.). Išankstinio įsipareigojimo viešuosius pirkimus rengia tik 6 proc. organizacijų.

Daugiausia inovacinių sprendimų viešųjų pir-kimų rengiančiose valstybėse narėse investici-joms skatinti dažniau nustatomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo reikalavimas (63 proc., palyginti su 36 proc. kitose valstybėse narėse), funkciniai reikalavimai (54 proc., palyginti su 41 proc.), leidimas siūlyti kitas galimybes (44 proc., palyginti su 28 proc.) ir gyvavimo ciklo sąnaudos (33 proc., palyginti su 16 proc.).

Kalbant apie sutarties skyrimo kriterijus, per-kančiosios organizacijos dažniausiai siekia funkcionalumo, o ne vien minimalių reikalau-jamų funkcijų (33 proc.). Kiti taikomi kriteri-jai yra gyvavimo ciklo sąnaudos (19 proc.) ir papildomi standartai (18 proc.).

Iš to matyti, kad viešųjų pirkimų vykdy­tojams reikia atnaujinti savo žinias apie viešųjų pirkimų praktiką, kuri nėra plačiai taikoma Europos viešųjų pirkimų vykdyto­jų bendruomenėje.

Todėl, siekiant Europoje remti inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus, labai rei­kia mokymų, konkrečiam sektoriui skirtų gairių arba viešųjų pirkimų tarnybų tei­sinės paramos.

Be to, net viešųjų pirkimų vykdytojams įgijus inovacinių sprendimų viešųjų pir­kimų srities įgūdžių ir žinių, kitų ekosis­temos veikėjų parama jiems būtų vis tiek naudinga. Iš tikrųjų, kalbant apie inovacijas organizacijose, pirmiausia svarbu yra noras keistis ir veikėjų bendradarbiavimas siekiant išplėtoti palankią ekosistemą, tas pats taikoma ir inovacinių sprendimų viešiesiems pirkimams. Pirkti inovacijas norintiems viešųjų pirkimų vykdytojams reikia paramos, patarimų, kom-petencijos ir patikinimo.

Nacionalinė, regioninė ir vietos valdžia gali perkančiosioms organizacijoms (pavyzdžiui,

miesto, savivaldybės, infrastruktūros valdymo) arba savo pačių viešųjų pirkimų tarnyboms ir agentūroms teikti politinę, institucinę ir finan-sinę paramą.

Iš projektų patirties, kurią Komisija įgijo nuo 2009 m. remdama inovacinių sprendimų vie-šuosius pirkimus, matyti, kad sąlygas inovaci-nių sprendimų viešiesiems pirkimams sudaro trečiosios šalys, pavyzdžiui, inovacijų agentū-ros, prekybos rūmai, mokslinių tyrimų centrai, teisinių konsultacijų įstaigos, valdžios instituci-jų platformos ir Europos teritorinio bendradar-biavimo grupės (ETBG). Šie subjektai taip pat skatina elgsenos pokyčius, kurių reikia viešųjų pirkimų tarnybose. Jie yra nepakeičiami part-neriai, kai inovacijų viešuosius pirkimus reikia rengti ir vykdyti geriausiomis įmanomomis sąlygomis.

Kaip matyti iš naujausio EBPO tyrimo35, viešojo administravimo perdavimas išorės vykdytojams reiškia, kad vis daugiau agentūrų atskiria atsa-komybę už viešuosius pirkimus nuo tų valdžios sektoriaus dalių, kurios atsakingos už inovacijų skatinimą. Nors tokios specializuotos agentūros gali daugiausia dėmesio skirti veiksmingumui ir tai daro, jos gali nepakankamai išmanyti ati-tinkamų inovacijų sritis. Kita vertus, kelios vie-šųjų pirkimų agentūros (pavyzdžiui, PIANOo36 Nyderlanduose) ne vienus metus remia ino-vacinių sprendimų viešuosius pirkimus ir labai aktyviai remia inovacijų pirkėjų Europos grupes.

Apibendrinant reikia nepamiršti, kad poli­tikos formuotojai inovacijų viešųjų pir­kimų vykdytojus ir inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus gali paremti:

• teikdami finansinę paramą pavieniams inovacijų viešųjų pirkimų vykdytojams arba jų grupei;

• parengdami konkrečias gaires, skirtas konkretiems sektoriams (pavyzdžiui, staty-bos, energetikos, judumo ir pan.) arba susi-jusias su tam tikros rūšies viešųjų pirkimų vykdytojais (pavyzdžiui, vietos valdžios institucijomis, ligoninėmis ir pan.);

• rengdami specialius mokymus, apiman-čius inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų teisinius arba valdymo aspektus;

31

• įtraukdami įvairius veikėjus, pavyz­džiui, inovacijų agentūras, prekybos rūmus, konsultacines įstaigas – „viešų-jų pirkimų vykdytojai negali visko padaryti vieni“;

• remdami inovacinių sprendimų viešų­jų pirkimų ekosistemą, kad būtų galima naudotis Europos finansavimo programo-mis;

• didindami visuomenės informuotumą apie inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų galimybes ir su jais susijusius sunkumus ir burdami bendruomenes.

Perspektyvos ir kvietimas dalyvauti2013 m. spalio mėn. už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos narys ir pirmi-

ninko pavaduotojas Antonio Tajanis paskelbė, kad pradeda veikti Inovacijų viešųjų pirkimų platforma.

Nuo tada Europos viešųjų pirkimų vykdytojų ir remiančiųjų organizacijų bendruomenė reguli-ariai didėja, ir 2014 m. gegužės mėn. platfor-mos narių buvo daugiau kaip 2 500.

Bendras platformos tikslas – struktūrizuoti ir koordinuoti tinklų kūrimą, gebėjimų stiprinimą, skelbti inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų apdovanojimą, skleisti informaciją apie vie-šuosius pirkimus ir jais naudotis kaip priemone inovacijoms pirkti, visų pirma siekiant, kad ino-vacijų viešųjų pirkimų konkursų srities techninė patirtis būtų kuo plačiau paskleista, o moder-niausi sprendimai taptų prieinami ir kitiems viešųjų pirkimų vykdytojams.

Prisijunkite prie bendruomenės ir dalyvaukite @ https://www.innovation-procurement.org

32

33

37 Pagal MTTP septintąją bendrąją programą ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą.38 http://www.sci-network.eu39 http://lowcarbon-healthcare.eu40 http://www.enprotex.eu

1 priedas. Vykdomi Europos projektai, kuriais remiami inovacinių sprendimų viešieji pirkimai

Nuo 2009 m. Komisija gausiai ir vis labiau remia inovacijų viešuosius pirkimus37, teikdama tiesioginę paramą papildomomis išmokomis pirkėjų grupėms ir netiesioginę paramą papildomosiomis prie-monėmis, įskaitant:

• interneto platformą ir forumą,

• Europos apdovanojimą,

• gaires,

• inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų ir ikiprekybinių viešųjų pirkimų vertinimą ir

• valstybių narių veiksmų, kuriais jos remia inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus, lyginamuo-sius tyrimus.

2009–2010 m. Komisija skyrė 4,5 mln. EUR pastangoms sukurti viešųjų pirkimų vykdytojų tinklus. 2011–2012 m. parama inovacijų viešiesiems pirkimams, sukūrus inovacijų viešųjų pirkimų vykdytojų grupę, sudarė 43 mln. EUR. 2013 m. 94,5 mln. EUR skirta inovacijų viešiesiems pirkimams. Komisija ketina plačiai panaudoti programos „Horizontas 2020“ lėšas ir toliau ateinančiais metais skatinti inovacijų viešuosius pirkimus.

Finansuoti projektai ir inovacijų pirkėjų grupės

2009 m. Komisija, vykdydama paramos inovacinių sprendimų viešiesiems pirkimams politiką, pagal pirmaujančios rinkos iniciatyvą sukūrė pirmuosius inovacijų viešųjų pirkimų vykdytojų tinklus. Nors nebuvo tikėtasi, kad įgyvendinant projektus SCI-NETWORK38, LCB-HEALTHCARE39 ir ENPROTEX40 bus faktinių viešųjų pirkimų, projektų rezultatai buvo reikšmingi.

Priedai

34

Po šių trijų bandomųjų projektų 2011 m. buvo paskelbti įvairūs kvietimai teikti paraiškas dėl para-mos inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų arba ikiprekybinių viešųjų pirkimų vykdytojų grupėms. Taigi buvo sudarytos kelios inovacijų viešųjų pirkimų vykdytojų grupės, t. y. viešųjų pirkimų vykdytojų konsorciumai, siekiantys inovacinius sprendimus pirkti kartu arba vienu metu.

Šiais projektais remtasi rengiant įvairius gairių dokumentus.

10 langelis. Šiuo metu įgyvendinami Komisijos bendrai finansuojami inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų projektai (2011–2015 m.)

Pavadinimas Koordinatorius Tikslinis sektorius ir (arba) sprendimai

HAPPIhttp://www.happi-project.eu

Resah Ile-de-France Sveikas senėjimas (komunikacija, priežiūra, judumas, mityba, miegas ir asmens higiena)

FIRED-uPhttp://www.fired-up.eu

London Fire Brigade Gaisrinių automobilių poveikis aplinkai

EcoQuiphttp://www.ecoquip.eu

UK Dept. for Business, Innovation and Skills

Ligoninės įranga, vartojimo prekės ir paslaugos

SYNCROhttp://www.syncromobility.eu

Conseil Général de l'Isère Informacinės sistemos kelių naudotojams

SPEA http://www.speaproject.eu

Barcelona City Council Energijos vartojimo efektyvumas savivaldybės pastatuose

Innobooster http://www.bbg.gv.at/english-information/projects/innobooster-inlife

Austrian Federal Procurement Agency

Biuro baldai ir apšvietimas

Innobuildhttp://www.innobuild.eu

Municipality of Lyngdal Tvarios pastatų sistemos

Pro-LITEhttp://www.pro-litepartnership.eu

Transport for London Požeminių tinklų pakėlimas, sausumos transportas ir pastatai

PAPIRUS Parque Tecnologico De Bizkaia

Tvari statyba

PROBIShttp://www.probisproject.eu/partners/environment-park/

Parco Scientifico E Tecnologico Per L‘ambiente – Environment Park

Tvari statyba

INNOCAThttp://www.sustainable-catering.eu/home

ICLEI – Local Governments for Sustainability

Ekologinės inovacijos mokyklų, sveikatos ir gerovės tarnybų ir darboviečių valgyklose

STOP AND GO http://stopandgoproject.eu

Smart Homes IRT pagrįstos nuotolinės priežiūros paslaugos

Kiekviename projekte dalyvauja keli partneriai iš kitų valstybių narių ir laikomasi kiekvienam projektui būdingo požiūrio į rinkos įtraukimą ir viešuosius pirkimus. Lig šiol įgyvendinant šiuos projektus įgyta patirtis ir atvejų tyrimai aprašyti kitame skyriuje. Skaitytojams siūloma informacijos apie tų aštuonių pro-jektų pažangą ieškoti minėtose interneto svetainėse ir Inovacijų viešųjų pirkimų platformoje (žr. toliau).

35

41 http://cordis.europa.eu/fp7/ict/pcp/projects_en.html

Paskelbus kitus kvietimus teikti paraiškas, visoje Europoje pradėti projektai, susiję su inovacinių spren-dimų viešaisiais pirkimais ir ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais. Toliau išvardyti projektai yra susiję su bendrais tarpvalstybiniais ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais ir juos bendrai finansuoja Komisija.

11 langelis. Šiuo metu įgyvendinami Komisijos bendrai finansuojami ikiprekybinių viešųjų pirkimų projektai41

Pavadinimas Koordinatorius Tikslinis sektorius ir (arba) sprendimai

CHARM http://www.rws.nl/en/about_us/business_opportunities/charm_pcp/index.aspx

Highways Agency (UK)

Eismo valdymo sistemos

Smart@Firehttp://www.smartatfire.eu/Home

Flemish Innovation Agency (BE)

Išmanioji asmeninės apsaugos įranga

V-CONhttp://www.rws.nl/en/highways/v_con

Ministry of Infrastructure and the Environment (NL)

Pastatų informacijos modeliavimas

C4BI (networking project)http://89.152.245.33/dotnetnuke/procurers/en-us/home.aspx

Câmara Municipal de Espinho – Portugal

Integruotas atsakas sprendžiant miesto inovacijų uždavinį, susijusį su aktyviu senėjimu

TRANFORMhttp://www.transformproject.eu/

Technology Strategy Board (UK)

Technologijų plėtojimas siekiant sudaryti sąlygas pažangiajai sveikatos priežiūros sistemai

SILVERhttp://www.silverpcp.eu

Technology Strategy Board (UK)

Robotų technologijos, skirtos padėti pagyvenusiems žmonėms savarankiškai gyventi

DECIPHERhttp://www.decipherpcp.eu

Catalan Agency for Health Quality and Assessment (ES)

Elektroninės ligonių kortelės PRACE-3IP

PRACE-3IPhttp://www.prace-ri.eu/PRACE-3IP

Jülich Research Centre (DE)

Energiją taupančių labai efektyvių kompiuterių naudojimas

C4Ehttp://www.cloudforeurope.eu

Fraunhofer Institute for Open Communications Systems (DE)

Debesijos kompiuterijos paslaugos

IMAILE http://www.imaile.eu/

Halmstads Kommune (SE)

E. mokymasis Europos šalių mokyklose

THALEAhttp://www.thalea-pcp.eu/

University Clinic Aachen (DE)

Intensyvios priežiūros skyriai siekiant pagerinti pacientų, kurių gyvybei gresia pavojus, priežiūrą naudojant nuotolinę mediciną ir nuotolinį stebėjimą

36

42 Žr. http://ec.europa.eu/growth/industry/innovation/policy/public-procurement/index_en.htm 43 Žr. http://cordis.europa.eu/ 44 Žr. http://ec.europa.eu/programmes/horizon2020/

ENIGMA http://www.enigma-project.eu/en/About/Overview/

Eindhoven (NL)

Viešasis apšvietimas

NYMPHA-MDhttps://www.create-net.org/presscoverage/project-nympha-md-was-officially-launched

CREATE-NET (IT)

Nauji nuotaikos sutrikimų turinčių pacientų priežiūros modeliai

UNWIRED-HEALTH http://www.ticsalut.cat/innovacio/internacional/en_projectes/15/unwired-health

Fundació TicSalut (ES)

Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pertvarkymas, vartotojams pristatant mobiliosios priežiūros maršrutus

PREFORMAhttp://www.preforma-project.eu

Riksarkivet – National Archives (SE)

Kokybiškų standartizuotų rinkmenų formatų diegimas, siekiant išsaugoti duomenų turinį ilguoju laikotarpiu.

P4ITS (networking project)http://p4its.eu/

ERTICO – ITS Europe (BE)

Tinklo narių tarpusavio mokymasis; inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų (ISVP) bendro metodo sukūrimas pažangiųjų transporto sistemų pirkėjams; geresnis ISVP išmanymas pažangiųjų transporto sistemų bendruomenėje; ISVP partnerystės kūrimas susietųjų pažangiųjų transporto sistemų srityje; sėkmingesni ISVP

Inspire (networking project)http://inspirecampus.eu/

NHG CONSULTING OY (FI)

Faktinis poveikis ikiprekybinių viešųjų pirkimų priemonės naudojimui ir išankstinio įsipareigojimo viešųjų pirkimų stiprinimas e. sveikatos aktyvaus senėjimo ir savarankiško gyvenimo srityse

Finansavimas skirtas daugeliui kitų inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų ir ikiprekybinių viešųjų pir-kimų projektų. Būsimų kvietimų teikti paraiškas dėl finansavimo apžvalga ir išsamesnė informacija pateikta Įmonių ir pramonės GD42, Cordis43 and „Horizontas 2020“44 portaluose.

37

45 http://www.programmemed.eu/en/download-area/targeted-call-innovationenergy.html

2 priedas. Tarptautinių ir nacionalinių inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų paramos programų ir projektų pavyzdžiai

1 pavyzdys. Viduržemio jūros regiono valdymo institucijos paskelbtas kvietimas teikti paraiškas

2012 m. tiksliniu kvietimu Inovacijos siekiant atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo sprendimų Viduržemio jūros regionuose ir miestuose45 pagal Viduržemio jūros regiono programą (angl. MED Programme) (dėl tarptautinio Europos teritorinio bendradarbiavimo) paraiškų teikėjai paraginti į savo pasiūlymus įtraukti konkrečius veiksmus, kuriais būtų remiami inovacijų viešieji pirkimai.

Kvietime paminėta, kad reikia skatinti paklausą, ir paaiškinta, kad reikia daug nuveikti tobulinant esamų sprendimų įgyvendinimą, t. y. reikia arba rengti labiau tikslinius ir profesionalesnius viešuosius pirkimus, arba galutinius naudotojus įtraukti į sprendimų priėmimo, informuotumo didinimo ir moky-mo procesus. Kadangi technologijas vis dar reikia tobulinti, buvo labai svarbu, kad turimi sprendimai būtų naudojami plačiau ir veiksmingiau. Kvietime pabrėžta, kad viešųjų pirkimų taisyklėmis galėtų būti skatinamas veiksmingumas siekiant konkrečiame sektoriuje sutaupyti daugiau energijos, skleisti inovacinius sprendimus ir paskatinti perėjimą prie pažangiųjų miestų.

Kvietimu potencialūs konkurso dalyviai raginti panaikinti rinkos nepakankamumą ir didinti MVĮ poten-cialą tokiai būdais:

• nustatyti rinkos nepakankamumo, stabdančio su inovacijomis susijusią veiklą atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, atvejus (paskatos nukreiptos ne į tuos dalykus, per mažos galimybės gauti finansavimą, klaidinanti kainodara, informacijos trūkumas, klaidinanti informacija arba nepakankama energijos vartojimo efektyvumo kultūra ir pan.);

• siūlyti veiklos sprendimus, kuriais būtų atvertos rinkos ir panaudotas visas metodų ir technologijų potencialas (informuotumo didinimas ir kompetencija, galutinių naudotojų įtraukimas, išmanieji viešieji pirkimai, integruotos tiekimo grandinės ir pan.);

• didinti MVĮ galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir

• skatinti naujoviškus sutarčių sudarymo modelius (išmanieji viešieji pirkimai, žalieji viešieji pirkimai).

Kvietimu suinteresuotosios šalys taip pat ragintos skatinti išmanųjį paklausos ir pasiūlos valdymą siekiant:

• gerinti viešųjų pirkimų tarnybų įgūdžius ir kompetenciją atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse;

• sukurti viešųjų pirkimų vykdytojų tinklus (nustatyti poreikius, analizuoti rinkas ir paklausą, parengti standartus, bendrai investuoti ir pan.);

• užtikrinti, kad viešoji paklausa apimtų visas sąnaudų atžvilgiu optimalias energijos var­tojimo efektyvumo priemones, ir skatinti jas taikyti palaikant ryšius su verslo įmonėmis (geresnis esamų sprendimų suvokimas, kokybės reikalavimai, inovacinių sprendimų arba paslaugų paieška, gyvavimo ciklo analizė, inovacijų viešųjų pirkimų metodai ir pan.);

• sutelkti, konsultuoti ir informuoti galutinius naudotojus, kad jie geriau nustatytų savo poreikius, ir užtikrinti tinkamą bei veiksmingą esamų technologijų naudojimą ir

• sutelkti tarpinius subjektus (prekybos rūmus, verslo centrus, inovacijų agentūras ir pan.) ir paraginti juos palaikyti ryšius su viešojo sektoriaus institucijomis, kad būtų pagerinta viešosios paklausos kokybė.

38

46 http://www.idi.mineco.gob.es/stfls/MICINN/Innovacion/FICHEROS/Politicas_Fomento_Innv./Programa_INNOCOMPRA.pdf47 http://www.cdti.es/index.asp?MP=4&MS=0&MN=1&textobuscado=innodemanda&tipo=1&TR=A&IDR=38&tipoO=Contenido&id=1549&xtmc=innodemanda&xtcr=248 http://www.idi.mineco.gob.es/stfls/MICINN/Innovacion/FICHEROS/Politicas_Fomento_Innv./Guia.CPI.pdf

Gauta mažiau paraiškų ir skirta mažiau sutarčių, susijusių su inovacinių sprendimų viešaisiais pir-kimais, negu tikėjosi pradinės programos valdytojai, daugiausia dėl to, kad potencialūs paraiškų teikėjai per mažai žinojo apie šią naują priemonę ir visą jos potencialą. Tačiau ši iniciatyva – pirma-sis pastangų inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus įtraukti į INTERREG kvietimą teikti paraiškas pavyzdys.

2 pavyzdys. Inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius viešuosius pirkimus remiančios valstybės narės

Ispanija

2011 m. birželio mėn. Ispanijos vyriausybė, siekdama paremti inovaci-nių sprendimų viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius viešuosius pirkimus, priėmė Įstatymą Nr. 14/2011 dėl mokslo, technologijų ir inovacijų.

Ekonomikos ir konkurencingumo ministerija parengė dvi lygiagrečias programas, pagal kurias numaty-ta naudoti vidaus išteklius ir struktūrinių fondų lėšas, – INNOCompra46 (parama viešųjų pirkimų vyk-dytojams) ir INNODemanda47 (parama tiekėjams). Ministerija taip pat ėmėsi paramos priemonių ir įsteigė inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų ir ikiprekybinių viešųjų pirkimų pagalbos tarnybą (rugsėjo mėn.), taip pat parengė inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų ir ikiprekybinių viešųjų pirkimų gaires (2011 m. lapkričio mėn.)48.

Vėliau po šių veiksmų (2013 m. vasario mėn.) inovacinių sprendimų viešieji pirkimai buvo įtraukti į Nacionalinę mokslo ir inovacijų strategiją ir jiems skirta 3 proc. valdžios sektoriaus investicinio biu-džeto.

Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų naudojimas Galisijos sveikatos priežiūros sistemoje

Aplinkybės

Galisijos viešasis sveikatos priežiūros sektorius apima 95 proc. 2,8 mln. gyventojų. Jo biudžetas – 3 400 mln. EUR per metus, tai sudaro 40,5 proc. viso regiono biudžeto.

Sveikatos priežiūros sektoriui priklauso 14 antrinės priežiūros įmonių ir ligoninių, 493 pirminės prie-žiūros centrai, 90 greitosios pagalbos centrų ir daugiau kaip 165 senelių namai. Jame dirba daugiau kaip 36 000 žmonių.

Šio sektoriaus svarba, taip pat nauji uždaviniai, t. y. didėjanti vyresnių negu 65 metų žmonių procen-tinė dalis, didėjantis sergamumas lėtinėmis ligomis ir ekonomikos krizė, regiono valdžios institucijas paskatino pradėti specialią programą (bendrai finansuojamą ERPF lėšomis), kuria siekiama paremti inovacinių sprendimų paklausą sveikatos priežiūros srityje.

Tikslas

Bendras programos tikslas – Galisijos viešajai sveikatos priežiūros sistemai kylančius uždavinius paversti galimybėmis:

• nuo reagavimo modelio pereiti prie skatinimo modelio (sveikatos ugdymas, ligų prevencija, chro-niškumo valdymas, pacientų įgalinimas ir pan.);

• užtikrinti tęstinumą tarp įvairių priežiūros lygmenų;

• patvirtinti geras poveikio sveikatai ir sąnaudų vertinimo metodikas;

• įgalinti pacientus ir

• naudoti IRT siekiant teikti paslaugas pacientų namuose.

39

49 http://www.sergas.es/MostrarContidos_N2_T01.aspx?IdPaxina=60796 ir pranešimo vaizdo medžiaga http://www.sergas.es/ContidosPublicados/detallecontido.aspx?idpaxina= 60796&idpublicacion=51

50 90 mln. EUR iš 2007–2013 m. Technologinio fondo pagal MTTPI veiksmų planą (80 proc. ERPF).

Įgyvendinimas

Numatyta, kad 2012–2015 m. programų H2050 ir Innova Saúde (IS)49 išlaidos sudarys 90 mln. EUR50 ir bus skirtos Galisijos viešosios sveikatos priežiūros sistemai aprūpinti inovaciniais produktais ir paslaugomis pasinaudojant inovacinių sprendimų viešaisiais pirkimais (daugiau informacijos www.sergas.es/h2050-innovasaude)

Pagrindiniai veikėjai – praktikuojantys gydytojai ir pacientai, dalyvaujantys rengiant, tobulinant ir vertinant planus.

Įgyvendinant H2050 programą per inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus panaudota 9,9 mln. EUR, t. y. 22 proc. viso biudžeto, o Innova Saúde inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų investicijos sudaro 19,4 mln. EUR, t. y. 43 proc. viso programos biudžeto.

Siekiant skatinti MVĮ inovacijas ir konkurencingumą ir rezultatų tarptautinimą, taip pat padidinti viešųjų paslaugų efektyvumą, į viešuosius konkursus įtraukta tam tikrų būtinų sąlygų inovacinių sprendimų viešiesiems pirkimams įgyvendinti:

• Galisijos sveikatos priežiūros tarnybai leidžiama naudoti sprendimą be licencijos, jai taip pat lei-džiama pačiai atlikti techninę sprendimo priežiūrą;

• intelektinės nuosavybės teisė suteikta laimėjusiai bendrovei, taigi jai taip pat leidžiama pardavinė-ti sprendimą;

• Galisijos sveikatos priežiūros tarnyba bus pirmasis klientas. Į projektus turi būti įtrauktas parodo-masis scenarijus.

Siekdamos palengvinti naudojimąsi inovacinių sprendimų viešaisiais pirkimais ir skatinti privatųjį sektorių dalyvauti nuo pat pradžių, valdžios institucijos paskelbė atvirą kvietimą teikti paraiškas dėl inovacinių pasiūlymų, t. y. surengtas vadinamasis techninis dialogas su rinka. Procesui valdyti buvo patvirtinta interneto sistema SERGAS; taip užtikrinamas konfidencialumas, skaidrumas ir vienodas požiūris. Žr. http://www.sergas.es/MostrarContidos_N2_T01.aspx?IdPaxina=60796

12 langelis. Galisijos inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų sistema. Kaip veikė atviras kvietimas teikti paraiškas?

 

 

• Formal validation and classification of proposals received

Project office

Coordinators & ITC

Coordinators & Proponents

Coordinators & Participants

H2050-IS Website

Open call for proposals for innovative solutions

• Analysis of proposals received

• Requests for additional information or conducting of interviews (optional)

• Final assessment of the proposals and possible inclusion in the scope of projects• Including H2050-IS• Not including H2050-IS• Of interest but not for

H2050-IS (redirected)

• Dissemination of results• No. proposals• Participants by

sub-project

 

 

40

Taikant SERGAS atvirą inovacijų modelį buvo galima nustatyti kiekvieno paprojekčio funkcines spe-cifikacijas ir parengti techninius reikalavimus, taikytinus dokumentuose, susijusiuose su inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų atviru konkursu.

Techninis dialogas. Tiekėjų pasiūlymai dėl inovacinių sprendimų

Nuo projekto paskelbimo 2012 m. balandžio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. gauti 296 pasiūlymai (228 iš privačių bendrovių ir 68 iš mokslinių tyrimų subjektų), iš viso buvo 107 dalyviai (viešieji ir privatūs).

13 langelis. Galisijos inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų dalyvių skaičius 2013 m.

The total number of participants (public and private) has been 107

Number of proposals and participating entities

Number of Proposals Number of Entities

250

200

150

100

50

0

228

6896

11

Private Companies R&D Organizations

Įvertinus gautus pasiūlymus, į daugiau kaip 50 proc. jų atsižvelgta nuodugniai rengiant įvairius H2050-IS projektus.

Paklausa pagrįstas H2050 ir Innova Saúde „konkursų žemėlapis“

Paklausa pagrįstas „konkursų žemėlapis“ – tai naujoviška procedūra, kurią taikant apibrėžiami pagei-daujami kiekvieno paprojekčio rezultatai, taigi rinkos tiekėjams padedama numatyti viešųjų pirkimų vykdytojų poreikius, o įmonėms suteikiama galimybių savo MTTPI pastangas derinti su būsimais konkursais. Potencialūs tiekėjai gali jį rasti internete adresu http://www.sergas.es/Docs/H2050_IS/Early%20Demand%20Map%20H2050-IS.pdf

Informacija apie pažangą ir dalyvavimą

Prieš paskelbiant inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų konkurso dokumentus yra skelbiamos infor-macijos apie kiekvieno projekto pažangą suvestinės. Taip pat skelbiamas visų dėl kiekvieno projekto pasiūlymus pateikusių subjektų sąrašas siekiant skatinti bendroves bendradarbiauti.

Apibendrinimas• Parengus Galisijos sveikatos ministerijos inovacijų strategiją buvo nustatytos inovacinių produktų

ir paslaugų įtraukimo į sveikatos sistemą finansavimo galimybės: Ispanijos sveikatos priežiūros sektoriuje Galisija pirmoji įgyvendina tokią sistemą;

41

• taikydama inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų priemones Galisija skatina inovacijas bendrovėse ir padeda stiprinti novatoriškas bendroves tarptautiniu lygmeniu;

• procesas išplėtotas rengiant techninį dialogą su bendrovėmis, jame labai aktyviai dalyvavo technologijų tiekėjai;

• labai svarbu komunikacija tarp suinteresuotųjų šalių ir inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų eko-sistemoje;

• būtina koordinuoti įvairių organizacijos departamentų veiksmus ir derinti prioritetus.

14 langelis. Suinteresuotųjų šalių komunikacija inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų ekosistemoje

InnovationDepartment

HTA Ministry of Economy and Competitivenes

ProcurementDepartment

ICTDepartment

Innovative CompaniesProject

management

HealthcareDepartment

ResearchCenters

Legal Experts

© F

otof

olia

_522

5661

Kon

stan

tinos

Kokk

inis

S.

Italija

2012 m. Italijos Mokslinių tyrimų ministerija (MIUR) ir Ekonomikos ministerija (MISE) paskelbė pirmą Italijoje nacionalinį kvietimą teikti paraiškas dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų51, o keturių regionų valdžios institucijas pakvietė teikti (iki 2013 m. birželio mėn.) pasiūlymus dėl viešojo intereso sričių, kuriose reikia naujų sprendimų, išplėtotų rengiant ikiprekybinius viešuosius pirkimus.

Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi 2007–2013 m. nacionalinėje mokslinių tyrimų ir konku-rencingumo veiksmų programoje nustatytų konvergencijos ir išlaidų tikslų, MIUR ir MISE parengė pagrindines įgyvendinimo priemones, išdėstytas 2011 m. kovo mėn. patvirtintame dokumente 2007–2013 m. EK programų paspartinimo ir perprogramavimo iniciatyvos (angl. Acceleration and reprog-ramming initiatives for EC programs 2007-2013).

Nacionalinės lėšos, atsilaisvinusios dėl perprogramavimo iniciatyvos ir perskirstytos pagal Sanglau-dos veiksmų planą, buvo paskirtos tiesiogiai MIUR ir MISE valdomoms paklausos iniciatyvoms. Visiš-kai laikantis naudojimo konvergencijos regionuose reikalavimų, lėšos, gautos sumažinus nacionalinę bendro finansavimo dalį, yra pakartotinai investuojamos į tas pačias sritis, kuriose glaudžiai bend-

51 http://hubmiur.pubblica.istruzione.it/web/ricerca/home

42

52 http://www.innovation.rhonealpes.fr/SRI/upload/docs/application/pdf/2013-09/v2-sri-si-septembre2013_2013-09-18_10-11-25_103.pdf

radarbiaujant su struktūrinius fondus administruojančiomis nacionalinėmis valdžios institucijomis įgyvendinama nacionalinė mokslinių tyrimų ir konkurencingumo veiksmų programa.

Nacionalinio lygmens ikiprekybinių viešųjų pirkimų ir inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų iniciaty-voms finansuoti skirta 150 mln. EUR, įskaitant:

• 100 mln. EUR, kuriuos skyrė MIUR,

• 50 mln. EUR, kuriuos skyrė MISE.

Didžiausias kvietimo teikti paraiškas biudžetas yra 150 mln. EUR, kvietimas iš esmės skirtas ketu-riems konvergencijos regionams (Kalabrijai, Kampanijai, Apulijai ir Sicilijai). Jie gali teikti pasiūly-mus dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų projektų, galbūt bendradarbiaudami su kitų regionų valdžios institucijomis. http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/digital-innovation-regional-growth-innova-tion-procurement-29-april-2014-thessaloniki-greece

Campania, Puglia

Calabria, Puglia

Calabira, Campania, PugliaCampania, Puglia, Sicilia

Campania, Puglia, Sicilia, Calabria

Calabria

Puglia

Sicilia

Campania

199 projects submitted189 projects eligible

Iki 20 proc. biudžeto gali būti paskirstyta vėlesniems inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų projektams.

Įgyvendinant ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus pirmauja Italijos Lombardijos regionas, išplėtojęs inovacijų viešųjų pirkimų sistemą ir pirmuosius ikiprekybinius viešuosius pirkimus įvykdęs sveikatos priežiūros sektoriuje, o inovacinių sprendimų viešuosius pirki-mus – debesijos kompiuterijos srityje.

3 pavyzdys. Regioninės inovacijų strategijos, kurias įgyvendinant kaip politikos priemonė naudojami ikiprekybiniai viešieji pirkimai.

Ronos-Alpių regiono atvejis Keli Europos regionai priėmė regiono inovacijų strategijas ir parodė, kad paklausa pagrįstas būdas remti inovacijas yra svarbiausia jų politinės intervencijos priemonių dalis ir kad, jų manymu, ikiprekybiniai viešieji pirkimai šiuo atžvilgiu yra pagrindinė priemonė.

Ronos-Alpių regionas (Prancūzija, 6,2 mln. gyventojų)

Inovacijų viešieji pirkimai (ištrauka iš regiono inovacijų strategijos)52

43

Valdžios institucijoms ir verslo sektoriui kylantys uždaviniai

Šios priemonės paskirtis – sustiprinti Ronos-Alpių pramoninę ekosis-temą, visų pirma pažangiosios specializacijos sektoriuose. Regionas ir vietos valdžios institucijos vis dar turi spręsti daug užda­vinių, pavyzdžiui:

• pakeisti verslo sektoriui skirtas subsidijas tiesioginiu MTTP, prototipų ir (arba) inovacinių paslaugų, atitinkančių viešojo sektoriaus institucijų nustatytus poreikius, finansavimu;

• stiprinti regiono ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą nustatant poreikius prieš skelbiant kvietimus teikti paraiškas;

• įtraukti gyventojus taikant „gyvos laboratorijos“ metodą viešojo sektoriaus priemonių testavimo etape; sukurti sąsajas su regiono inovacijų strategijos principu, pagal kurį svarbiausia naudotojas;

• siekti, kad Ronos-Alpių regionas taptų technologijų pavyzdžiu, ir kurti gerą viešųjų paslaugų įvaizdį;

• užtikrinti galimybes gauti ES finansavimą naujuoju (2014–2020 m.) programavimo laikotarpiu.

Dėl inovacijų viešųjų pirkimų daug uždavinių kyla ir regiono novatoriškoms bendrovėms, pavyz-džiui, susijusių su:

• prototipų kūrimo ir bandymų etapų finansavimu;

• didesnėmis produktų ir paslaugų verslo galimybėmis;

• laikotarpio iki produktų ir paslaugų pateikimo į rinką sutrumpinimu;

• etikečių ir sertifikatų gavimu iš viešųjų pirkimų vykdytojo;

• dizaino ir plėtojimo rizikos ir naudos dalijimusi tarp tiekėjų ir pirkėjų.

Kad išspręstų tuos uždavinius, regioniniai viešųjų pirkimų vykdytojai turi numatyti suvaržymus, pavyzdžiui, poreikį į konsultacijų etapą prieš paskelbiant viešųjų pirkimų procedūras įtraukti daugiau veikėjų (pavyzdžiui, verslo įmones, vartotojus, kitas viešojo sektoriaus institucijas, mokslinių tyrimų centrus). Jie taip pat turėtų užtikrinti, kad kuo veiksmingiau būtų valdomos intelektinės nuosavybės teisės (pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisės būtų perleistos tiekėjams mainais už autoriaus atlyginimą, būtų sumažinta komercinė pasiūlymo vertė arba leista nemokamai naudoti prototipus arba programinę įrangą).

Būsimi veiksmai

Pagrindinis inovacijų viešųjų pirkimų priemonės tikslas – palengvinti inovacinių sprendimų atsiradimą ir padidinti Ronos-Alpių įmonių konkurencingumą inovacijų kūrėjams ir viešųjų pirkimų vykdytojams pasidalijant rizika. Atrodo, kad norint tai pasiekti sąveika su inovacijų partneriais ir regioniniais vie-šųjų pirkimų vykdytojais turėtų vykti trimis lygmenimis:

1 lygmuo. Regioninių suinteresuotųjų šalių (viešųjų pirkimų vykdytojų ir įmonių) informa­vimas ir mokymas

• Regioninės ikiprekybinių viešųjų pirkimų konferencijos planavimas siekiant visas suinteresuotąsias šalis informuoti apie inovacijų ekosistemą ir paskelbti regioninį veiksmų planą, skirtą:

o regioniniams inovacijų subjektams (pavyzdžiui, prekybos rūmams, klasteriams, inovacijų agen-tūroms) ir

o regioniniams viešųjų pirkimų vykdytojams (pavyzdžiui, Ronos-Alpių tarnyboms, miestų bendruo-menėms, miestų grupėms, miestams, transporto tarnyboms, oro uostams, ligoninėms, vandens ir energijos valdymo ir (arba) gamybos tarnyboms, regione veikiančioms nacionalinėms tarny-boms (pavyzdžiui, gynybos), viešiesiems mokslinių tyrimų institutams).

44

• Praktinė informuotumo didinimo ir informacinė veikla:

o aukštosiose mokyklose, transporto sistemose, IRT departamentuose;

o tarp viešųjų pirkimų vykdytojų, siekiant pakeisti darbo metodus ir skatinti į viešųjų pirkimų procedūras įtraukti inovacijų kriterijus ir metodikas;

o novatoriškose bendrovėse, siekiant palengvinti joms galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuo-se sukuriant tikslines informacijos sistemas, pagrįstas esamais technologijų plėtojimo tinklais, klasteriais ir prekybos rūmais.

2 lygmuo. Pirkėjų poreikių nustatymas ir raginimas palaikyti ryšius su novatoriškomis bendrovėmis

• Regioninių viešųjų pirkimų vykdytojų poreikių ir viešųjų pirkimų funkcinių reikalavimų, susijusių su MTTP įtraukimu, vertinimo rėmimas ir

• novatoriškų bendrovių ir viešųjų pirkimų vykdytojų suvedimas siekiant, kad jie geriau perprastų atitinkamus savo poreikius; viešųjų pirkimų vykdytojai galės regione daryti įtaką rinkos suintere-suotosioms šalims skiriamai viešajai paramai (pavyzdžiui, įgyvendinant MVĮ planą).

3 lygmuo. Skatinamosios inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų priemonės

• Pagalba teritorijoms ir viešųjų pirkimų vykdytojams įvertinti savo poreikius, kad jie galėtų suvokti funkcinius reikalavimus dar prieš inovacijų viešuosius pirkimus (žr. Ronos-Alpių regiono regioninės inovacijų strategijos 1 ašį „Inovacijos pagal naudojimą“);

• Europos kvietimų teikti su ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais susijusias paraiškas skelbimas;

• suinteresuotųjų šalių gebėjimų dalyvauti Europos projektuose stiprinimas.

4 pavyzdys. Sėkmingų inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų, kuriems vadovavo universiteto medicinos centras „Erasmus“ (Roterdamas, Nyderlandai), pavyzdys. Tiekėjas – MVĮ „IMS Medical“

2013 m. Nyderlandų medicinos centrui „Erasmus“ reikėjo lovų ir čiužinių valymo įrenginių, galinčių išvalyti 70 000 lovų per metus. Kai lovos yra švarios, neplinta infekcinės ligos, o darbuotojai ir pacientai gali pasitikėti ligoninės higienos standartais.

Su medicinos centru susisiekė labai nedaug potencialių lovų valymo įrenginių tiekėjų. Iš tiesų savo rinkos analizėje medicinos centras nustatė tik vieną potencialų tiekėją, kuris galėtų atitikti jo reikala-vimus. Taigi medicinos centras paskelbė konkursą, pagrįstą išankstinio įsipareigojimo viešųjų pirkimų principais, įskaitant rezultatais pagrįstus reikalavimus, rinkos konsultacijas ir konkurencinį dialogą.

Buvo parengtas ir patvirtintas išankstinio įsipareigojimo viešojo pirkimo metodas. Pirmasis žingsnis buvo suburti tarpžinybinę projekto grupę. Ši grupė išnagrinėjo problemas ir poreikius ir parengė rezultatais pagrįstus reikalavimus. Prieš pradedant viešojo pirkimo procedūras remiantis reikiamais rezultatais buvo surengtos plataus masto rinkos konsultacijos. Tikslas buvo konkursu sudominti kuo daugiau potencialių tiekėjų. Pirmajame informaciniame susitikime buvo 60 labai įvairių dalyvių – pra-moninių dizainerių, valymo organizacijų, universitetų inovacijų centrų, inžinierių mechanikų ir daug kitų. Visi dalyviai turėjo įvairių idėjų, kaip patobulinti lovų valymo procesą, sumažinti sąnaudas ir anglies dioksido išmetimo rodiklį. Per rinkos konsultacijas viešojo pirkimo vykdytojas skatino dalyvius bendrauti siekdamas, kad jie sudarytų įvairius konsorciumus ir kryžminio tiekimo grandines. Medici-nos centras taip pat nusprendė kaip sutarties skyrimo kriterijų nustatyti eksploatavimo laikotarpio sąnaudas ir anglies dioksido išmetimo rodiklį. Rengiant šiuos kriterijus techninę paramą suteikė Nyderlandų inovacijų rėmimo organizacija TNO. Užuot nustačius technines specifikacijas, konkurso specifikacijos buvo pagrįstos medicinos centro poreikiais, t. y. poreikiu per metus išvalyti 70 000 lovų.

45

Atrankos procesas buvo parengtas atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų gebėjimus inovacijų srity-je, ir mažiau atsižvelgta į jų ankstesnę patirtį lovų valymo įrenginių srityje. Atsižvelgiant į rinkos konsultacijų etape gautą informaciją buvo parengtos rezultatais pagrįstos specifikacijos. Siekta kuo labiau padidinti potencialių konsorciumų, galinčių savo idėjas pateikti per konkurencinį dialogą, skai-čių, o vėliau dalyvių skaičių sumažinti. Viešojo pirkimo vykdytojas pradėjo nuo aštuonių konkurencinio dialogo dalyvių, iš jų du dalyviai pateko į galutinį konkurso etapą.

Laimėjęs pasiūlymas buvo susijęs su sprendimu, pagrįstu labai tiksliai veikiančių valymo robotų naudojimu; jį pateikė Europos MVĮ „IMS Medical“. Inovacijos dažnai būna susijusios su galimybėmis keistis idėjomis tarp tiekimo grandinių. Šiuo atveju lovų valymo ligoninėse problemai spręsti buvo pritaikytos robotų technologijos, sukurtos automobilių gamybos linijoms. Šis sprendimas gali būti plačiau naudojamas visame sveikatos priežiūros sektoriuje, nes juo užtikrinamas tikslus ligoninės įrangos valymas efektyviai naudojant išteklius.

Medicinos centro „Erasmus“ Roterdame (Nyderlandai) įsigytai novatoriškai robotizuotai lovų valymo įrangai suteiktas pirmasis 2014 m. inovacijų viešųjų pirkimų apdovanojimas: http://www.innovation-procurement.org/award/

46

Quote of IMS Medical, Supplier of the Robotic Bed and matrass “Was-Unit”:

„Jeigu tai būtų buvęs tradicinis konkursas, „IMS Medical“ tikrai nebūtų galėjusi išplėtoti šios lovų valy-mo idėjos. Vien dėl to, kad buvo dialogas ir taikyti ne tik kainos kriterijai, mes galėjome pateikti kitų sprendimų, pagrįstų mažesniu išmetamu anglis dioksido kiekiu, eksploatavimo laikotarpio sąnaudo-mis ir reikalavimu lovas itin gerai išvalyti. Dėl taip surengto konkurso jame dalyvauti galėjo ir tokios mažos bendrovės kaip „IMS Medical“. Tokios bendrovės kaip „IMS Medical“ yra labai kūrybingos, o medicinos centras „Erasmus“ mums padėjo parodyti rinkai, ką galima padaryti. Kiekvienas mūsų dialogas su „Erasmus“ ir TNO skatina mus kurti daugiau ir kūrybingiau.“

Šiuo sprendimu ne tik užtikrintas labai tikslus lovų valymas, bet ir gerokai sumažintas poveikis aplinkai. Vienos lovos išvalymo eksploatavimo laikotarpio sąnaudos sumažėjo 35 proc., palyginti su anksčiau naudotais įrenginiais. Dėl inovacinio sprendimo padidėjo valyti reikalingų išteklių naudojimo veiksmingumas ir sumažėjo anglies dioksido išmetimo rodiklis. Anglies dioksido išmetimo rodiklis sumažėjo net 65 proc. Taip pat gerokai mažiau sunaudojama vandens ir susidaro nuotekų. Be to, kadangi šis su robotais susijęs sprendimas yra lankstus, jis taip pat bus taikomas visai ratukinei ligoninės įrangai – neįgaliųjų vežimėliams, lašelinių laikikliams ir maisto vežimėliams – valyti. Su robotais susijęs sprendimas gali būti suprogramuotas valyti ir juos.

47

Terminų žodynas

Inovacijų pirkėjų grupė — inovacinių produktų arba paslaugų pirkėjų grupės atitinkamais rin-kos lygmenimis nurodydamos savo poreikius gali skatinti inovacijas. Kuo didesnė grupė, tuo didesnė potenciali rinka, todėl didesnis ir tiekė-jų suinteresuotumas atitikti sudėtingas pro-dukto specifikacijas ir pateikti novatoriškesnių produktų.

Paklausa pagrįstos inovacijos — remiamas naujų inovacinių prekių ir paslaugų tiekimas rinkai, inovacijų postūmio politikos priemones, pavyzdžiui, MTTP finansavimą, papildant ino-vacijų skatinimo veiksniu.

Sąlyginio įsipareigojimo susitarimas — susi-tarimas, kuriuo intelektinės nuosavybės arba kitokios nuosavybės teises turi trečioji šalis (tarpininkas) ir jos bus perduotos tik įvykdžius tam tikras sąlygas arba po tam tikrų įvykių. Pavyzdžiui, jeigu sukuriamas inovacinis dizai-nas arba programinės įrangos kodas, jam gali būti taikomas sąlyginis įsipareigojimas, kad perkančioji organizacija galėtų jį naudoti, jeigu kūrėjas nutrauktų prekybą juo arba nebebend-radarbiautų su organizacija.

Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas — vie-šojo pirkimo sutarties kriterijai, kuriais vertina-mi kokybiniai ir kiekybiniai pasiūlymo aspektai.

EJRŽF — Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas.

ERDF — Europos regioninės plėtros fondas.

ESF — Europos socialinis fondas.

ESIF — Europos struktūriniai ir investicijų fondai.

Išankstinio įsipareigojimo viešieji pirkimai — viešųjų pirkimų modelis, kai rezultatų sąlygo-se rinka iš anksto informuojama apie būsimus poreikius, įtraukiama jau ankstyvame etape ir susitariama ateityje nustatytą dieną skelbti konkursą dėl produkto arba paslaugos, kurių tuo metu dar nėra, įsigijimo, jeigu tik produk-tas arba paslauga atitiks susitartą rezultatų ir sąnaudų lygį.

Preliminarioji sutartis — vienos arba kelių per-kančiųjų organizacijų ir vieno arba kelių eko-nominės veiklos vykdytojų susitarimas, kuriuo siekiama nustatyti sutarčių, kurios bus skirtos per nustatytą laikotarpį, sąlygas, visų pirma susijusias su kaina ir tam tikrais atvejais — numatytu kiekiu.

48

Žalos atlyginimo garantija — būdas sumažinti su sutartimi susijusią riziką reikalaujant arba suteikti garantiją nuo įsipareigojimų neįvykdy-mo, arba apsaugą nuo atsakomybės, nuostolių arba žalos. Pavyzdžiui, tiekėjo gali būti pra-šoma perkančiajai organizacijai suteikti žalos atlyginimo garantiją, apsaugančią nuo atsa-komybės, atsirandančios naudojant naują pro-duktą arba paslaugą.

Intelektinė nuosavybė — nuosavybė, atsiran-danti dėl kūrybinio proceso, kai į ją gali būti suteiktos išskirtinės teisės, pavyzdžiui, autorių teisės, patentai, prekių ženklai arba pramoni-nio dizaino teisės.

Bendri pirkimai — pirkimo veikla, kurios imasi dvi arba daugiau atskirų perkančiųjų organiz-acijų. Yra daug įvairių bendro pirkimo formų, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais vykdomi bendri pirkimai, pirkimo konsorciumai ir centrinio pir-kimo susitarimai. 2014 m. direktyvose nus-tatytos naujos tarpvalstybinių ir kitokių formų bendro pirkimo taisyklės ir paaiškinta, kaip vykdant bendrus pirkimus galima užtikrinti tei-sinę atsakomybę.

Pagrindiniai veiklos rodikliai — veiklos verti-nimo pagal susitartus lūkesčius priemonių rinkinys. Pagrindiniai veiklos rodikliai gali būti susiję su bet kuriuo sutarties aspektu, jie taip pat gali būti siejami su balais arba kitomis paskatų ir (arba) nuobaudų sistemomis.

Gyvavimo ciklo sąnaudos — sąnaudų apskai-čiavimo būdas, kai įtraukiamos visos per prekės, paslaugos ar darbų gyvavimo ciklą susidarančios sąnaudos (pirkimo kaina ir visos susijusios sąnaudos, įskaitant veiklos ir gyva-vimo ciklo pabaigos sąnaudas). Tai gali apimti ir sąnaudas, priskiriamas prie išorinių sąnaudų, pavyzdžiui išmetamą šiltnamio efektą sukeli-ančių dujų kiekį.

Nacionaliniai įgyvendinimo teisės aktai — prie-monės, kuriomis ES direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Priemones dėl 2014 m. priimtų viešųjų pirkimų direktyvų perkėlimo valstybės narės turi priimti per 18 mėnesių. 2014 m. direktyvose pateikta keletas galimų politikos priemonių, taigi ne visos nuostatos bus įgyvendinamos vienodai.

Poreikių vertinimas — preliminari veikla, kuria nustatomi valdžios institucijos poreikiai, susiję su konkrečia kategorija arba konkretaus užda-vinio sprendimu. Atliekant poreikių vertinimą reikėtų atsižvelgti į būsimus ir į esamus rei-kalavimus ir įvertinti organizacijos gebėjimą priimti galimus sprendimus. Nuodugnus porei-kių vertinimas padeda geriau pasirengti rinkos konsultacijoms, nes per jį surenkami tiekėjams aktualūs duomenys ir nustatomos visos spra-gos.

Rezultatais pagrįstos arba funkcinės specifika-cijos — būdas nurodyti viešųjų pirkimų reikala-vimus, sutelktus į pasiektinus rezultatus, o ne į išsamias sąnaudas. Pavyzdžiui, užuot nurodži-us, kad pastate turi būti tam tikros rūšies izo-liacija arba apšvietimas, rezultatais pagrįstose specifikacijose galima nurodyti, kad turi būti pasiektas minimalus energinis efektyvumas.

Laipsniška sutartis — sutartis, kuria nustatyti du arba daugiau konkrečių etapų ir kuri gali būti po bet kurio užbaigto etapo vienašališkai nutraukta. Etapai gali būti susiję su konkre-čia veikla, pavyzdžiui, MTTP, prototipų kūrimu, bandymų atlikimu arba bandomojo projekto įgyvendinimu. Sutartyje gali būti nurodytos perėjimo į kitą etapą sąlygos arba tai gali būti palikta nustatyti perkančiajai organizacijai.

Išankstinis informacinis skelbimas — ES ofi-cialiajame leidinyje skelbiamas pranešimas, kuriame nurodomi būsimo viešojo pirkimo rei-kalavimai. Išankstinis informacinis skelbimas gali būti naudojamas siekiant sutrumpinti su konkurso rengimu susijusius laikotarpius, rinkai iš anksto pranešti apie reikalavimus ir pradėti pirmines rinkos konsultacijas, taip pat jis gali būti naudojamas kaip kvietimas dalyvauti kon-kurse.

Projekto valdymo grupė — grupė žmonių, atsa-kingų už sprendimų priėmimą įgyvendinant inovacinio sprendimo viešojo pirkimo projektą. Tai gali būti projekto grupės pogrupis arba už projekto grupę viršesnis organas. Paprastai šią grupę sudaro asmenys, organizacijoje vykdan-tys skirtingas funkcijas. Į grupę taip pat gali būti įtraukti išorės ekspertai arba suinteresuo-tieji subjektai, pavyzdžiui, gyventojai arba per-kamo produkto ar paslaugos naudotojai.

49

Prospektas — dokumentas, kuriame išdėsty-ti organizacijos esami arba būsimi viešųjų pirkimų poreikiai. Prospektas gali būti išleis-tas per pirmines rinkos konsultacijas siekiant tiekėjams iš anksto pranešti apie būsimus rei-kalavimus ir pateikti aktualią pagrindinę infor-maciją apie organizaciją.

Standartai — pripažintos standartizavimo organizacijos patvirtintos techninės specifika-cijos, kurias galima pakartotinai arba nuolat taikyti, bet kurių laikytis neprivaloma. Viešųjų pirkimų specifikacijos gali būti susijusios su tarptautiniais, Europos ir nacionaliniais standar-tais, jeigu tik jose yra žodžiai „arba lygiavertės“. Taip pat gali būti reikalaujama, kad užbaigus naujo produkto arba metodo MTTP procesą produktas arba metodas būtų standar tizuotas.

Valstybės pagalba — bet kokios formos prana-šumas, kurį atrankiniu būdu įmonėms suteikia

valdžios institucijos. Sutartimis valstybės pagalba yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai jai gali būti taikoma nustatyta išimtis. Jeigu pagal viešųjų pirkimų taisykles konkur-sas yra visiškai konkurencinis, paprastai gali-ma daryti prielaidą, kad valstybės pagalbos nėra.

Techninis dialogas — procedūra, kuria perkan-čioji organizacija siekia gauti ir gauna patarimų dėl konkurso, kurį ji ketina skelbti, dokumentų arba jų dalių turinio, jeigu tik tokiais patarimais netrukdoma konkurencijai.

Variantai — galimybė vertinant konkurso paraiškas nagrinėti ir alternatyvius sprendi-mus. Siūlyti variantus gali būti leista taikant bet kurią procedūrą, jeigu tik yra apibrėž-ti perkančiosios organizacijos reikalavimai, o sutarties skyrimo kriterijus galima taikyti ir variantams.

50

51

Nuorodos

• ADELPHI, Strategic Use of Public Procurement in Europe, galutinė ataskaita Europos Komisijai, MARKT/2010/02/C

http : / /ec .europa.eu/ internal_market /publicprocurement/modernising_rules/evaluation/index_en.htm

• Aho, E., Comu, J., Georghiou, L. ir Subira, A. (2006 m.), Creating an Innovative Europe: Report of the Independent Expert Group on R&D and Innovation, appointed following the Hampton Court Summit and chaired by Mr Esko Aho (po Hampton Court aukščiausiojo lygio susitikimo sudarytos nepriklausomų ekspertų grupės dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei naujovių, kuriai pirmininkavo Esko Aho, ataskaita). Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2006 m.

• Bedin, S. (2014 m.), Innovation Procurement in Italy: mobilizing R&D budget, current expenditure and structural funds, ES aukšto lygio renginys Digital Innovation for Regional Growth, Salonikai.

• Edler, J. (2009 m.), Demand Policies for Innovation in EU CEE Countries, pranešimas,

skaitytas 2009 m. sausio 22–23 d. INCOM seminare ES pirmininkaujant Čekijai. Praha. Išleista kaip Mančesterio verslo mokyklos darbo dokumentas Nr. 579

• Edler, J. (2010 m.), Demand-Oriented Innovation Policy. Paskelbta R. K. Smits, S.; Kuhlmann, S; Shapira, P. (Ed.) leidinyje The Co-Evolution of Innovation Policy — Innovation Policy Dynamics, Systems and Governance. Čeltnamas. Edward Elgar.

• Edler, J., Ruhland, S., Hafner, S., Rigby, J., Hommen, L., Rolfstam, M., Edquist, C., Tsipouri, Georghiou, L. (2007), Demanding Innovation Lead markets, public procurement and innovation. NESTA.

• Europos Komisija (2007b), Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas v iešąs ias pas laugas Europoje“, COM(2007) 799 galutinis, Briuselis.

52

• Europos Komisija (2011 m.), Tarnybų darbinis dokumentas „ES viešojo pirkimo teisės aktų poveikio ir veiksmingumo vertinimo ataskaita“ (angl. Evaluation Report on Impact and Effectiveness of EU Public Procurement Legislation), SEC(2011) 853 galutinis http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/docs/modernising_rules/er853_1_en.pdf

• Europos Komisija (2012 m.), „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga““, COM(2010) 546 galutinis.

• Europos Komisija (2012 m.), Vidaus rinkos ir paslaugų GD, Public Procurement Indicators 2011. http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/modernising_rules/evaluation/index_en.htm

• Flanagan, K., Uyarra, E., & Laranja, M. (2011 m.), Reconceptualising the ‘policy mix’ for innovation. Research Policy), 40(5), p. 702–713.

• LCB-HEALTHCARE projektas (BIS), Innovation Procurement: Delivering Efficiency, Quality and Sustainability in Healthcare — 10 Messages (2012 m.) http://lowcarbon-healthcare.eu/cms/resources/uploads/File/Delivering%20Efficiency,%20Quality%20and%20Sustainability%20-%2010%20messages%20from%20the%20LCB-Healthcare%20pilot%20projects_2012.pdf

• MBS — Mančesterio universitetas Europos Komisijos (2012 m.) Įmonių ir pramonės DG užsakymu, Developing an evaluation

and progress methodology to underpin the intervention logic for the Action Plan to boost demand for European Innovations.

• EBPO (2011 m.), Demand-side Innovation Policies, OECD Publishing.

• - EBPO (2014 m.), Intelligent Demand: Policy Rationale, Design And Potential Benefits, OECD Publishing.

• EBPO ir Eurostatas (2005 m.), The Measurement Of Scientific And Technological Activities Proposed Guidelines For Collecting And Interpreting Technological Innovation Data – The Oslo Manual, 3 leidimas.

• PwC, London Economics ir Ecorys (2011 m.), Public procurement in Europe Cost and effectiveness.

• Europos projektas SCI-NETWORK (ICLEI), Procuring Innovative And Sustainable Construction: A Guide For European Public Authorities (2012 m.) http://www.sci-network.eu/guide

• Technopolis (2011 m.), Trends and Challenges in Demand-Side Innovation Policies in Europe, 2011 m. teminis pranešimas pagal Konkrečią sutartį dėl INNO Policy TrendChart integravimo į ERAWATCH (2011–2012 m.), sutarties numeris x07, Izsak, Kincsö, Edler, Jakob.

• Uyarra E., Edler, J., Garcia-Estevez J., Georghiou, L., Yeow J., (2014 m.), Barriers to innovation through public procurement: A supplier perspective, Technovatio http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0166497214000388

Vadovų serija Struktūrinių fondų naudojimas MVĮ politikai remti

Viešieji pirkimai – varomoji inovacijų MVĮ ir viešųjų paslaugų sektoriuje jėga

NB-

BN-1

4-00

3-ET

-C

ISBN 978-92-79-40357-6